LIETUVOS SVEIKATOS MOKSL UNIVERSITETAS

Visuomens sveikatos fakultetas

Sveikatos vadybos katedra

Mindaugas Masiulis

Vilniaus miesto eimos gydytoj poiris farmacins kompanijos

atstovo vizitus

Magistro diplominis darbas

(Visuomens sveikatos vadyba)

Mokslin vadov:

____________ Doc. dr. Egl Vaitkaitien

(Paraas)

______________

(data)

KAUNAS, 2013

2

SANTRAUKA

Visuomens sveikatos vadyba

Vilniaus miesto eimos gydytoj poiris farmacins kompanijos atstovo vizitus

Mindaugas Masiulis

Mokslin vadov docente, med.dr., Egl Vaitkaitien

Lietuvos Sveikatos Moksl Universitetas, Visuomens sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra

Kaunas, 2013. 69p.

Darbo tikslas- vertinti Vilniaus miesto eimos gydytoj poir farmacins kompanijos atstovo

vizitus.

Tyrimo metodika. 2012 met rugpjio gruodio mnesiais, buvo apklausti Vilniaus miesto eimos

gydytojai dirbantys pirmins eimos sveikatos prieiros centruose. Buvo idalinta 200 anket, atsak -

132 respondentai (atsakas 66 proc.). Anketiniai duomenys analizuoti naudojant statistin analizs

program SPSS 14.0 . Statistinis duomen reikmingumas tikrintas pagal Chi kvadrato kriterij, laisvs

laipsni skaii ir statistin reikmingum (p). Statistini hipotezi reikmingumui vertinti pasirinktas

statistinio reikmingumo lygmuo p

3

SUMMARRY

Management of Public Health

General practitioners approach to visits of representatives of pharmaceutical companies in

Vilnius city.

Mindaugas Masiulis

Supervisor doc., med.dr., Egl Vaitkaitien

Department of Health Management, Faculty of Public Health, Lithuanian University of Health Sciences,

Kaunas; 2013. 69p.

Aim of study. To evaluate the approach of general practitioners to visits of pharmaceutical company

representatives in Vilnius city.

Methods. In the period from August to December 2012 general practitioners, working in primary family

health care centres in Vilnius city were anonymously questioned. There were 200 questionnaires

distributed, 132 of which were answered and returned (the response rate was 66% ). Statistical analysis of

the obtained data was performed using the SPSS 14.0. software package. The statistical significance of

data was tested by Chi-square criterion, the number of degrees of freedom and statistical significance.

Statistical significance level of p

4

SANTRUMPOS

MA - Medicinos atstovai

MVA Maisto ir vaist administracija (angl. FDA Food and Drug Administration)

PSO Pasaulin Sveikatos Organizacija

TVR - Tiesiogin vaist reklama gyventojams (angl. DTC)

BPG Bendrosios praktikos gydytojas

FK Farmacins kompanijos

JAV Jungtins Amerikos Valstijos

LR Lietuvos Respublika

VVKT Valstybin Vaist Kontrols Tarnyba

lls laisvs laipsni skaiius

p statistinio reikmingumo lygmuo

5

SVOKOS IR TERMINAI

Etiniai (patentiniai) vaistai - pagal naujai sukurt ir upatentuot formul pagaminti vaistai.

Tokiems vaistams sukurti yra skiriamos didels investicijos, atliekami moksliniai tyrimai, kurie

paprastai trunka iki 15 met. Etins kompanijos turi iskirtines teises pardavinti patentuotus

vaistus rinkoje. Tokie vaistai neturi tiesiogini konkurent patento galiojimo laikotarpiu [1].

Generiniai vaistai - jau esani vaist kopijos, kurias galima parduoti su savo preks enklu.

Generiniais vaistai tampa, pasibaigus etinio vaisto patentui. ES ir Lietuvoje patentas iduodamas

15-ai met.

Receptinis vaistas (vaistinis preparatas) - vaistas, kuris atitinka sveikatos apsaugos ministro

nustatytus receptinio vaisto kriterijus ir kurio priskyrim iai grupei patvirtina valstybin vaist

kontrols tarnyba arba Europos vaist agentra [2].

Nereceptiniai vaistai vaistai, kurie parduodami be recepto.

Medicinos atstovas fizinis asmuo, vaistinio preparato rinkodaros teiss turtojo ir (ar) jo

atstovas galiotas vykdyti vaistini preparat reklam [3].

6

TURINYS

VADAS.......................................................................................................................... 7

1.LITERATROS APVALGA:

1.1 Farmacini kompanij veikla ir ypatumai ........................................................................ 10

1.2 Vaist ir medicinos priemoni rinkodaros ypatumai ...................................................... 14

1.2.1. Supratimas apie patentinius ir generinius vaistus ................................................ 14

1.2.2. Informavimo apie vaistus ir medicinos priemones altiniai visuomenei, gydytoj

nuomon apie informacijos altinius ..................................................................................... 16

1.2.3. Informavimo apie vaistus ir medicinos priemones altiniai gydytojams, j

prieinamumas, gydytoj nuomon apie informacijos altinius. .............................................. 17

1.3 Medicinos atstovo vaidmuo farmacini kompanij veikloje: darbo etiniai aspektai, darbo

udaviniai ir kompetencija........................................................................................................ 21

1.4. Teisinis vaist reklamos reguliavimas. .......................................................................... 26

1.4.1 Vaist reklamos reglamentavimas Lietuvoje......................................................... 26

1.4.2 Vaist reklamos reguliavimas pasaulyje................................................................. 29

1.5 Literatros apvalgos apibendrinimas ................................................................................... 31

2. TYRIMO METODIKA....................................................................................................... 32

3. REZULTATAI IR J APTARIMAS.............................................................................. 35

3.1 Gydytoj poiris informacijos apie naujus vaistus gavimo bdus. 35

3.2 Gydytoj poiris farmacini kompanij atstov vizitus 40

3.3 Svarbiausi veiksniai vertinant farmacini kompanij atstov vizitus 49

IVADOS............................................................................................................................ 54

PRAKTINS REKOMENDACIJOS...................................................................................... 55

LITERATRA ........................................................................................................................ 56

PRIEDAI ................................................................................................................................. 63

7

VADAS

Iki pat XXa. pradios pacientai daniausiai patys pasirinkdavo kok vaist ir kada jiems

vartoti. Nebuvo aikios ribos tarp to, k daro gydytojas, vaistininkas ir pacientas. Tuo metu

Pasaulyje buvo kuriami vis nauji vaistai, kurie rink patekdavo be didesni apribojim. I

farmacini kompanij nereikalauta isami saugumo ar efektyvumo tyrim, vaistai daniausiai

buvo skiriami vadovaujantis ankstesne patirtimi arba odine rekomendacija. Dl menko teisinio

reguliavimo, vaistai danai buvo parduodami, net nenurodant i ko jie pagaminti ir koks j

neigiamas poveikis mogaus sveikatai.

Modernios farmacijos pramons pradia atne daug pakeitim ioje srityje. Buvo vesta

daug grietesn vaist registracijos kontrol, grietai kontroliuojami ir reglamentuojami vaist

klinikiniai tyrimai, augo ir vaist saugumo bei efektyvumo kontrols reikalavimai. Farmacinje

rinkoje susiklost neprasta situacija kai visus sprendimus, susijusius su vaist skyrimu

priimdavo medicinos specialistai, o pacientai (vartotojai) ir moktojai (valstybinis sveikatos

draudimas ir privaios draudimo kompanijos) takos sprendim primime praktikai neturjo.

Gydytojai danai pasiduodavo farmacini kompanij atstov tikinjimams ir ne visada skirdavo

tinkamiausi ir efektyviausi vaist savo pacientams. Tai i dalies lm didjanias sveikatos

sistemos ilaidas kompensuojamiems vaistams. Kok vaist paskirti ligos ar negalios atveju

pacientui, sprsti turi tik gydytojas, taiau tas sprendimas turi bti racionalus, pagrstas ir saugus

pacientui. Todl labai svarbu, kad gydytojai gaut tik objektyvi ir mokslikai pagrst

informacij ir tik ja remdamiesi priimt tinkam sprendim, kok gydym paskirti savo

pacientams [4]. Pagal 2012 met Lietuvos statistikos departamento duomenis Lietuvoje dirba

1854 bendrosios praktikos gydytojai ir 2837 vidaus lig gydytojai. Visi jie tiesiogiai bendrauja

su pacientais ir skiria jiems reikaling gydym.

Daugeliui ltini susirgim yra sukurtos gydymo rekomendacijos, kuriomis gydytojai

vadovaujasi paskirdami vaistus ir medicinos priemones. Visos lig gydymo ir prevencijos

rekomendacijos yra pagrstos moksline literatra ir yra ekonomikai naudingos valstybinei

sveikatos sistemai [5]. Taiau vien tik raytini lig rekomendacij nepakanka, parinkti ir

paskirti tinkam vaist ar medicinos priemon. Tad gydytojai nordami gauti informacijos apie

vaistus turi galimyb rinktis i daugelio informacijos kanal: tarptautini ir mokslini draugij

organizuojam konferencij, studijuodami vairi mokslin literatr, o pastaruoju metu vis

daugiau naudingos informacijos rasdami internete ir elektroninse duomen bazse.

8

Naujausios informacijos sklaidos savalaikikumo utikrinimui labai didiulis dirbis

farmacini kompanij medicinos atstov. J darbas, pareiga ir tikslas gydytojams teikti tik

mokslikai pagrst isami ir naujausi informacij.

Tam, kad isiaikinti gydytoj poir farmacini kompanij atliekam paslaug

pasaulyje yra atlikta visa eil tyrim. Tokie tyrimai yra paklauss ir kelia didel susidomjim

tiek farmacinms kompanijoms, tiek sveikatos politikos formuotojams, tiek ir patiems

pacientams.

Lietuvoje tokio pobdio tyrim atlikta nedaug. Pvz. 2009 m. LSMU I. alns atlikto

tyrimo ivadose teigiama, kad eimos gydytojai daniausiai informacij apie vaistus suino i

individuali medicinos atstovo vizit, daug patirties ir ini pasisemia konferencij metu [6]. S.

tarkait atliko Stacionare dirbani gydytoj poiris vaistini preparat reklam tyrim,

kurio ivadose teigia, jog maiau nei du tredaliai gydytoj yra patenkinti nereceptini preparat

reklama ir maiau nei pus gydytoj yra patenkinti receptini preparat reklama [7]. 2010 m.

LSMU S.Dubickien atliko Farmacini kompanij atstov kompetencijos ir pasitenkinimo

darbu tyrim.

Manome, kad svarbu vertinti ir Vilniaus miesto eimos gydytoj poir farmacins

kompanijos atstovo vykdom paslaug. vertinus respondent atsakymus, bus galima numatyti

tolesnes gydytoj ir farmacini kompanij atstov glaudaus ir racionalaus bendradarbiavimo

aplinkybes, numatyti geresnio informacijos perdavimo altinius ir metodus.

9

DARBO TIKSLAS IR UDAVINIAI

Tyrimo tikslas - vertinti Vilniaus miesto eimos gydytoj poir farmacins kompanijos atstovo

vizitus.

Tyrimo udaviniai:

1. vertinti gydytoj poir informacijos apie naujus vaistus gavimo bdus.

2. Nustatyti gydytoj poir farmacini kompanij atstov vizitus.

3. Itirti svarbiausius farmacini kompanij atstov vizit skms veiksnius.

Ginamieji teiginiai:

1. Teigiame, kad vairius informacijos gavimo bdus apie naujus vaistus gydytojai vertina

nevienodai palankiai.

2. Teigiame, kad gydytoj poiris farmacini kompanij atstov vizitus yra teigiamas ir

jie yra jiems aktuals.

3. Teigiame, kad tam tikros medicinos atstovo asmenins savybs vizito metu yra

svarbesns u kitas.

10

1. LITERATROS APVALGA

1.1 . Farmacini kompanij veikla ir ypatumai

Farmacijos pramon ilaiko senas tradicijas, kuri uuomazgas galima aptikti jau

viduramiais. iuolaikins farmacijos pramons pradia siejama su XIX amiaus pabaiga ir XX

amiaus pradia. Nauj vaist atradimas toki kaip insulinas 1920 m. ir penicilinas 1930 m. tai

didiulis postmis farmacini kompanij vystimuisi. Vaist reklama egzistuoja nuo tada, kai

pradti kurti pirmieji vaistai. Kadangi tuo metu nebuvo joki apribojim ir taisykli, reklama

danai bdavo klaidinanti ir pateikianti tik teigiam informacij apie vaisto efektyvum ir

nutylima apie j sudt bei paalinius poveikius. 1930-1940 metai - tai laikotarpis, kai

farmacins kompanijos nirtingai kr naujus vaistus, didiausi dmes skirdamos savo

pardavim didinimui, tuo tarpu vaist saugumas tarsi ir pamirtas. 1938 m. ileistas statymas,

kuriame pirm kart vestas reikalavimas, kad prie vaistui patenkant prekyb, jis turi turti

saugumo rodymus ir gaut FDA pritarim [8]. Kitas svarbus vykis buvo 1951m., kuomet

patvirtintas statym, kuriuo numatyta, jog potencialiai alingi vaistai bt parduodami tik su

gydytojo receptu [4]. Vaistai tapo prieinami tik gydytojui paskyrus, todl farmacins kompanijos

nustojo reklamavusios savo vaistus tiesiogiai pacientams ir didij dal savo pajgum sutelk

gydytojus. Jau 1960 m. daugiau nei 90 proc. farmacini kompanij rinkodaros ilaid buvo

skirtos gydytoj informuotumui apie vaistus. Didioji dalis vaist ir vaistini mediag reklamos

ilaid buvo skiriama farmacini kompanij atstovams, kurie lankydavo gydytojus j darbo

vietose ir teikdavo informacij apie atstovaujamos kompanijos vaistus [9].

iandien farmacins kompanijos naudojasi vairiomis rinkodaros strategijomis, siekdamos

didinti savo atstovaujam vaist pardavimus. Farmacijos pramon yra puikiausias pavyzdys,

kuri savo darbe apjungia dvi reklamos teikimo strategijas. Tai taip vadinamos stmimo ir

traukimo strategijos. Stmimo strategijoje daniausiai yra naudojamas asmeninio pardavimo

modelis, kai medicinos atstovas pateikia gydytojui informacij, skatinani paskirti jo

atstovaujam produkt ir/ar perteikti atitinkam informacij galutiniam vartotojui tai yra

pacientui. i strategij kompanijos daniausiai naudoja pristatydamos vartotojui ir rinkai

receptinius vaistus. Tuo tarpu taip vadinama stmimo strategija, kur taikoma tiesiogin vaist

reklama (angl. Direct to Custumer [DTC] ) daniausiai yra naudojama norint paveikti galutin

vartotoj, tokiu bdu skatinant arba sukuriant vaisto paklaus. Pagal Adams, traukimo

strategija remiasi tuo, kad visos reklamins ir pardavimo technikos yra nutaikomos tiesiogiai

11

galutin vartotoj pacient, tiekiant informacij jam tiesiogiai [10]. Reklamai, kuri tiesiogiai

pasiekia vartotoj, ileidiamos didiuls sumos pinig. Pagal McLean, 2001 m. farmacijos

pramon ileido 2 bilijonus doleri, o 2003 m. jau 2,6 bilijon doleri [11]. Lipman nuomone

farmacins kompanijos ias didiules sumas skiria reklamai, nes tikisi, kad pacientai daniausiai

patys kreipsis savo gydytojus, praydami suteikti informacijos apie konkret vaist arba su

tikslu, kad jiems tas vaistas bus iraytas [12]. Lietuvoje traukimo strategija yra naudojama tik

nereceptini vaist reklamai.

Farmacijos kompanij gaunamas pelnas auga, konkurencija, savaime suprantama, taip pat

didja, todl farmacijos kompanijos imasi aktyvi iorins komunikacijos priemoni, kad

pasiekt tikslines auditorijas ir jas paveikt. Eurobarometro 2009 m. atliktas tyrimas parod,

kad net 40 proc. Europos Sjungos piliei ir 37 proc. Lietuvos gyventoj per paskutinius 12

mn. vartojo antibiotikus. Manoma, kad lietuviai vaist vartoja tik neymiai daugiau lyginant su

kitais Baltijos ali gyventojais (Latvijoje 31 proc., Estijoje 34 proc.).

Norint utikrinti, kad visuomen vaistus vartot tik btinu atveju ir jais nepiktnaudiaut,

kad gydytojai jiems skirt tinkamus medicininius preparatus ir tiksliai nurodyt j vartojimo

dozes, btina sigilinti farmacijos kompanij vykdomos iorins komunikacijos proces,

nuodugniai itirti komunikacijos turin ir vertinti jo poveik [13].

Farmacijos kompanijos yra verslo organizacijos, kuri pagrindinis siekis produkcijos

pardavimas ir pelno gavimas. Farmacijos kompanijos, nordamos didinti savo peln, naudoja

paias vairiausias komunikacijos priemones nukreiptas gydytojus: individuals medicinos

atstov vizitai, apvalaus stalo prezentacijos vedamos specialisto, medicinos atstov prezentacijos

gydytoj kolektyve, konferencijos elektroniniai ar kitokie laikai, reklama medicinos urnaluose

ir pan. inoma ir tai, kad farmacin rinka yra labai konkurencinga. Pastebta, kad nuo 1980 m.

farmacijos pramon buvo pati pelningiausia pramons aka. Pasak Fortune urnalo, 2001 m.

10 didiausi JAV farmacini kompanij grynojo pelno vidurkis buvo daug didesnis u vis kit

Amerikos pramons ak pelno vidurk, atitinkamai 18,5 proc. farmacijos ir 3,3 proc. visuose

kitose rinkose [14]. I ties, kai kitos pramons akos ileidia maiau nei 1 proc. savo pardavimo

pajam rinkodarai, farmacins kompanijos investuoja 10-20 proc. [15].

2004 m. farmacins kompanijos JAV ileido beveik 4,3 bilijon doleri gydytoj reklamai, i

j po 61000 doleri kiekvienam JAV gydytojui [16]. Manoma, kad farmacijos pramon turi

12

didiulius finansinius iteklius, kuriais pasinaudodama gali veikti ir politinius sprendimus,

susijusius su kompanij interesais [17].

Kitas veiksnys lemiantis vis didjant konkurencingum rinkoje yra tas, kad vis maiau yra

sukuriama visikai nauj vaist molekuli, todl kompanijos sukrusios nauj vaist turi nedaug

laiko tik iki patento galiojimo pabaigos - kai gali tiktis atgauti didiules investicijas ir gauti

peln. Tuo tikslu kompanijos turi kaip manoma geriau diferencijuoti savo produkt i kit jau

rinkoje esani produkt. Vaist sukurta tiek daug, kad tik labai retais atvejais vaistai bna

pranaesni vieni u kitus savo savybmis [18].

Farmacijos pramons marketingo rinka yra savita ir ia negalioja tie dsniai, kurie galioja

prastoje rinkoje. i rink bt galima apibdinti kaip turini dideles preki pardavimo kainas

ir santykinai emas paios produkcijos gamybos kainas [19]. Taip yra todl, kad tyrimams ir

nauj molekuli sukrimui kompanijos ileidia imtus milijon doleri, kai tuo tarpu tolesns

vaisto gamybos katai yra palyginti emi. Vaist studijos rodo, kad norint sukurti nauj vaist,

reikia maiausiai 12 met ir tai apytiksliai kainuoja apie 800 milijon JAV doleri [20]. Naujai

sukurti vaistai daniausiai yra patentuojami (kartais apsaugomos gamybos paslaptys), tokiu bdu

kompanijos usitikrina, kad tam tikr laik niekas kitas negals gaminti panaaus vaisto ar

produkto. Intelektines nuosavybs teiss leidia farmacinms kompanijoms isikovoti viet

farmacinje rinkoje, tinkamai suplanuoti pajgumus, skiriamus vaisto reklamai ir prekybai.

Kompanijos turi palyginti nedaug laiko, per kur gali bandyti atgauti savo investicijas,

daniausiai tai bna 7-10 met [21].

Kalbant apie paklaus, farmacijos sektorius iuo poiriu isiskiria i kit sektori tuo, kad

galutinis receptini vaist vartotojas (pacientas) nra sprendim primjas (paprastai tai yra

vaistus iraantis gydytojas, o kai kuriose Europos valstybse vaistininkas). Be to, paprastai

galutinis vartotojas tiesiogiai nedengia ilaid, nes tai padaro nacionalin sveikatos sistema. Dl

ios ypatingos struktros, kainos labai nedaug priklauso nuo sprendim primj ir ligoni.

Isivysiusiose alyse pacient sveikatos ilaidos daniausiai yra padengiamos valstybinio arba

privataus sveikatos draudimo, o kai kuriose alyse ilaidas dengia abu sveikatos draudimai.

Pacientams retai reikia patiems mokti piln kain u jiems paskirtus vaistus ar gydymo metod.

Pacient sveikatos draudimai leidia farmacinms kompanijoms ilaikyti gana auktas vaist

kainas [22]. Kitaip tariant pasilos paklausos dsnis, kuris paprastai apsprendia preks ar

paslaugos kain, farmacinje rinkoje yra savitas.

13

Lietuvoje farmacins kompanijos taip pat aktyviai vykdo savo veikl. Didioji dauguma

Lietuvoje veikiani farmacini kompanij yra didij farmacini kompanij atstovybs. Jos

nevykdo gamybins veiklos, o usiima iskirtinai marketingu. Pirmosios farmacini kompanij

atstovybs Lietuvoje pradjo kurtis 1990-1995 metais. Didiausias atstovybi ir medicinos

atstov skaiius buvo 2000-2005 metais. Po to, j po truput majo, keitsi j struktra. Tai

buvo susij su Lietuvoje priimtais statymai ir rinkodaros veikl ribojaniais aktais. Nepaisant to,

farmacini kompanij ilaidos reklamai Lietuvoje vis didjo ir 2005 m. siek 363,6 mln. Lt.

Didioji dalis ilaid yra skiriama nereceptini vaist reklamai televizijoje, urnaluose ir kituose

leidiniuose. Pastebima, kad farmacini kompanij ilaidos reklamai nusileido tik mobiliojo ryio

reklamai. Tai, kad farmacini kompanij rinkodara yra efektyvi, iliustruoja Berlin

Chemie/Menarini pavyzdys. Tai kompanija, kuri skiria daugiausiai l rinkodarai i vis

veikiani atstovybi Lietuvoje, tad ir kompanijos pardavimai yra vieni i didiausi [ 23].

Siekiant mons tikslo pelno, svarbiausia suvokti ir tenkinti kliento reikalavimus, tai yra

suprasti - suvokti gydytojo ar vaistininko poir ir reikalavimus. Vis didjanti konkurencija

skatina farmacines kompanijas kaip manoma daugiau susieti savo rinkodaros veiksnius su

gydytoj poreikiais, tad ir poreikis tyrim, kuriuose bt sprendiami ie aktuals klausimai,

didja. Iki iol Lietuvoje tyrim, kuriuose bt atskleidiamas gydytoj poiris apie farmacini

kompanij atliekam paslaug - atlikta nedaug.

14

1.2. Vaist ir medicinos priemoni rinkodaros ypatumai.

1.2.1. Supratimas apie patentinius ir generinius vaistus.

Etiniai (patentiniai) vaistai tai pagal naujai sukurt ir upatentuot formul pagaminti

vaistai. Tokiems vaistams sukurti yra skiriamos didels investicijos, atliekami moksliniai

tyrimai, kurie paprastai trunka iki 15 met. Etins kompanijos turi iskirtines teises pardavinti

patentuotus vaistus rinkoje. Tokie vaistai neturi tiesiogini konkurent patento galiojimo

laikotarpiu.

Generiniai vaistai - jau esani vaist kopijos, kurias galima parduoti su savo preks

enklu. Vaistai generiniais tampa, pasibaigus etinio vaisto patentui. ES ir Lietuvoje patentas

iduodamas 15-ai met [24].

Farmacijos sektoriaus paanga ir pltra labai priklauso nuo mokslini tyrim ir

technologij pltros. Rinkos tiekj pusje veikia dviej ri mons. Vadinamosios patentini

vaist mons vykdo aktyvi veikl paangi vaist mokslini tyrim, krimo, gamybos,

rinkodaros ir tiekimo srityse. Tokiems vaistams paprastai taikoma patentin apsauga, kurios

reikia kaip atlygio u naujoves ir paskat imtis nauj mokslini tyrim. Kai patentin apsauga

baigiasi, patentini vaist mons praranda iimtines teises gaminti ir parduoti iuos vaistus, o

generini vaist gamintojai gali pateikti rinkai savo vaistus, kurie yra lygiaveriai patentiniams

vaistams, bet daniausiai kaina bna gerokai maesn. Tai padeda neviryti visuomens

sveikatai skirto biudeto, prisideda prie vartotoj gerovs didinimo ir kuria paskatas tolesnei

paangai [25].

20002007 m. patentini vaist mons ileido vidutinikai 17 proc. apyvartini l, gaut

i receptini vaist, moksliniams tyrimams ir technologij pltrai visame pasaulyje (madaug 1,5

proc. apyvartini l ileista pagrindiniams moksliniams tyrimams, t.y. moksliniams tyrimams,

skirtiems iekoti galim nauj vaist; kita apyvartos dalis skirta daugiausia ikiklinikiniams

tyrimams ir bandymams). Ilaidos rinkodarai ir reklamai sudar 23 proc. j apyvartos, taigi

madaug tredaliu daugiau, nei jie apskritai ileidia moksliniams tyrimams ir technologij

pltrai. Tenka pastebti, kad per pastaruosius kelet met keli ypa populiari vaist patentin

apsauga baigsi, o per kelet ateinani met taip atsitiks ir su kitais ypa populiariais vaistais.

Kartu su kitais veiksniais tai skatina patentini vaist mones pratsti laikotarp, per kur jos

gaut dideli pajam i ypa populiari vaist [26].

15

Tad naujo vaisto gyvavimo cikl sudaro trys skirtingi etapai:

1) mokslini tyrim ir technologij pltros etapas iki pateikimo rinkai;

2) laikotarpis nuo pateikimo rinkai iki iimtini teisi galiojimo laiko pabaigos;

3) laikotarpis po iimtini teisi galiojimo.

Pirmame etape mons atranda galimus naujus vaistus ir juos itiria, atlikdamos intensyvius

iki klinikinius ir klinikinius tyrimus. Patentini vaist mons daugiausia (t. y. daugiau kaip

tredalio vis nauj vaist, kuriais prekiauti suteiktas leidimas, atvejais) pasikliauja i treij

ali gautomis naujovmis.

Antrame etape patentini vaist mons parduoda savo sukurtus vaistus, siekdamos i

anksto padengti investicijas ir udirbti pelno. iam verslo modeliui ypa svarbi veiksminga

patentin apsauga, kuri taip pat utikrina paskatas tolesnei paangai. Pasibaigus iimtini teisi

galiojimo laikui, rinkai galima pateikti generinius vaistus. Generini vaist uimama rinkos dalis

skirtingose valstybse gerokai skiriasi. Pagal vert didiausi rinkos dal generiniai vaistai uima

Lenkijoje (56 proc.), Portugalijoje (32 proc.) ir Vengrijoje (32 proc.), o maiausi Airijoje (13

proc.), Pranczijoje (15 proc.) ir Suomijoje (16 proc.) [27].

Generini vaist mons paprastai yra smulkesns u patentini vaist mones. Stambi

generini vaist moni veikla susijusi su daug vairi produkt. ios mons gauna didel

apyvartos dal i vaist, lygiaveri ypa populiariems patentiniams vaistams, iimtini teisi

kuri galiojimo laikas baigsi. Jos nelabai aktyviai dalyvauja mokslini tyrim ir technologij

pltros veikloje [28].

Pastaruoju metu kyla nemaai diskusij, ar brangesni etiniai vaistai i ties geresni u

pigesnius generinius preparatus. Lietuvos gydytoj sjungos prezidentas prof. L. Labanauskas

sako, kad kiekvienas vaistus iraantis gydytojas pacientui gali rekomenduoti, kokius vaistus

vartoti etinius ar generinius. Generiniai vaistai yra pigesni u etinius analogus, taiau kaina

nevisada yra tas kriterijus, kuris rodo vaisto kokyb, efektyvum ir saugum. Teorikai

generiniai vaistai turi atitikti tuos paius saugumo kriterijus kaip ir etiniai, taiau nereikia

pamirti, jog kai kuriose alyse, ypa besivystaniose, kur kokybs reikalavimai nra labai

grieti, etini ir generini vaist poveikis gali smarkiai skirtis.

16

1.2.2. Informavimo apie vaistus ir medicinos priemones altiniai visuomenei.

Tiesiogin vaist reklama gyventojams (angl. Direct to customer advertisements

[DTC] ) yra naudojama dauguoje ali reklamuoti nereceptinius vaistus. Farmacins kompanijos

turdamos teis reklamuoti vaistus tiesiogiai pacientams, naudoja reklam televizijoje, internete,

urnaluose, laikraiuose ir kitas prieinamas priemones.

Receptini vaist tiesiogin reklama vartotojui yra leidiama tik JAV ir Naujojoje

Zelandijoje. JAV tokia reklama leidiama jau nuo 1980 m., bet diskusijos ia tema tsiasi ir

iandien. Nepaisant to, 1997 metais FDA ileido statym, kuris dar daugiau liberalizavo tokios

reklamos teikim vartotojui [29].

MVA (angl. FDA) iskiria tris TVR ( angl. DTC) kategorijas [30].

Priminimo reklama (angl. Reminder advertisements) naudojama norint sustiprinti

preks enklo simenamum, kai rodomas tik vaisto pavadinimas.

Reklama iekantiems sprendimo (angl. Help seeking advertisements) - rodoma

informacija apie lig, bet neusimenama apie konkret gydym.

Reklama produkto poreikiui didinti (angl. Product claim advertisements) rodoma

efektyvumo ir saugumo informacija apie konkret vaist.

Palaikantys TVR (ang. DTC) reklam sako, kad ji padeda pacientams aktyviau patiems

dalyvauti gydymo procese, didina j informuotum ir suvokim apie vaistus. Kritikai pabria,

kad TVR (ang. DTC) daro ir neigiam poveik, nes tokia reklama danai bna klaidinanti ir

nepateikianti pilnos informacijos apie vaist [31]. Manoma, kad dl reklamos poveikio pacientai

patys daniau kreipsis savo gydytojus, praydami suteikti informacijos apie kakok konkret

vaist arba j irayti. Maisto ir Vaist Administracijos (angl. FDA) atliktame tyrime nustatyta,

kad gyventojai pamat vaist reklam patys nordavo daugiau apie j suinoti. Didioji dalis

gyventoj informacijos gavo i gydytojo. Vaistininko paslauga, inynai ir internetas - reiau

naudojami informacijos altiniai [32]. Tame paiame tyrime nustatyta, jog net 58 proc. gyventoj

mano, kad TVR (angl.DTC) suteikia pakankamai informacijos, kad bt galima priimti

sprendim ir 42 proc. teig, kad reklamoje trko informacijos apie konkreius vaisto privalumus.

Lipsky ir Taylor teigia, kad apie 80 proc. gydytoj mano, jog tiesiogin vaist reklama

pacientui didina vaist kain ir gali suklaidinti pacient [33]. Handlin tyrimas: 62 proc. gydytoj

17

teigimu tiesiogin reklama pacientams turi neigiam poveik, nes pacientai negali patys tinkamai

vertinti vaisto sukeliamos rizikos, o reklama danai nenusako tikrj vaisto teigiam ir

neigiam savybi [34]. Robinson nustat, kad net 87 proc. eimos gydytoj ir 86 proc. gydytoj

specialist patyr spaudim paskirti reklamoje matyt vaist [32]. Panaios nuomons laikosi ir

Naujosios Zelandijos gydytojai, kurie nort, jog tokia reklama bt udrausta, nes patiriamas

spaudimas i pacient trikdo j darb.

Tad akivaizdu, kad tiesiogin vaist reklama vertinama prietaringai ir nra vieningos

nuomons dl jos efektyvumo. Europoje dl ios reklamos ries vyksta nuolatins diskusijos ir

ji vis dar draudiama. Paskutin kart iuo klausimu balsuota 2002 metais, taiau Europos

Parlamentas paliko galioti iki tol buvusi tvark.

Lietuvoje taip pat galioja draudimas reklamuoti visuomenei (gyventojams) receptinius

vaistus. Tiesiogin vaist reklama (TVR) yra leidiama tik nereceptiniams vaistams.

1.2.3. Informavimo apie vaistus ir medicinos priemones altiniai gydytojams.

Gydytojai yra pagrindiniai veikjai sveikatos prieiros sistemoje, kai klausimas lieia

vaist iraym pacientams. Tai suvokdama farmacijos pramon skiria didelius resursus, kad

informuot ir paveikt gydytoj sprendimus susijusius su vaist iraymu [35]. Farmacins

kompanijos naudoja daug vairi komercini informacijos altini, kad perteikt gydytojams

naujausi informacij apie vaistus. Tai:

Individuals medicinos atstov vizitai;

Apvalaus stalo prezentacijos vedamos specialisto;

Medicinos atstov prezentacijos gydytoj kolektyve;

Konferencijos ( vietins ir tarptautins);

Elektroniniai ir kt. laikai;

Medicinos urnalai;

vairs reklaminiai lankstinukai;

18

Gydytojai informacij apie vaistus gali gauti i:

Komercini altini (naudojam farmacini kompanij);

Mokslini altini (moksliniai straipsniai, knygos ir pan.);

Patirties pasidalinimas su kolegomis.

Jau 1982 m. nustatyta, kad iki 46 proc. iraom vaist yra parekomenduoti farmacini

kompanij atstov [36]. Taip pat nustatyta, kad kuo daugiau gydytojai pasitiki komercine

informacija apie vaistus, tuo maiau j vaist iraymas yra racionalus [37]. Gydytoj vaist

iraymo proi keitimasis buvo stebimas praktikai visuose farmacini kompanij

naudojamuose reklamos metoduose [38]. Keliuose tyrimuose yra teigiama, kad gydytojai kurie

aklai pasikliauja informacija teikiama medicinos atstovo, daniau irao paius brangiausius

vaistus, nors jie nevisada geriausiai tinka pacientui [39]. Kita svarbi farmacini kompanij

reklamos gydytojams problema ta, kad ne visada yra pasakomi galimi alutiniai poveikiai

kuriuos gali sukelti reklamuojamas vaistas. Yra nustatyta, kad trijuose ketvirtadaliuose vizit

galimi paaliniai vaisto poveikiai nebuvo paminti i viso [40].

1952 m. Caplow ir kolegos vieni pirmj atliko tyrim, nordami isiaikinti gydytoj

poir skirtingus informacijos altinius (komercinius ir mokslinius) apie vaistus. Apklausti 129

gydytojai, kuri dauguma buvo nusiteik teigiamai komercini informacijos altini atvilgiu.

Kaip pavyzd autoriai pateik, kad net 93 proc. gydytoj skait medicininius urnalus ir tik keli

gydytojai isak neigiam poir juos. Net 69 proc. gydytoj turjo teigiam poir apie

medicinos atstov darb, gaunami laikai su komerciniu informacijos turiniu taip pat teigiamai

buvo vertinti beveik 50 proc. gydytoj [41].

Kiek vliau Griffin savo atliktoje studijoje nustat, kad svarbiausi informacijos altiniai

gydytojams - komerciniai. Esant naudingus arba labai naudingus medicinos atstovus vertino 68

proc., reklam medicininiuose urnaluose 40 proc., reklam siuniam patu 25 proc.

gydytoj. Tuo tarpu nekomercinius informacijos altinius, kaip naudingus vardijo gerokai

maiau gydytoj. Kaip geriausi informacijos altin medicinos atstovus paminjo 37 proc.,

urnalus 24 proc., reklam patu 20 proc. gydytoj. Tuo tarpu informacij gaut bendraujant su

kolegomis paminjo tik 6 proc., vairius susirinkimus ir kitus informacijos altinius tik 4 proc.

gydytoj. Autoriai daro ivad, kad gydytojai komercinius informacijos altinius renkasi

19

daniausiai nordami suinoti naujoves apie vaistus, bet tai nebtinai lemia j nor skirti tuos

vaistus [42].

Harms atliks tyrim paskelb, jog gydytojai informacijai apie vaistus renkasi daniausiai

komercinius altinius, bet vaist iraymo apsisprendim lemia ir taip vadinamas neracionalus

pasirinkimas. Gydytojai danai teikia pirmenybe tam tikr kompanij atstovams dl ger

tarpasmenini santyki ar teikia pirmenyb tam tikroms kompanijoms dl j pasaulins

reputacijos, tad iuo atvilgiu medicinos atstovas tampa maiau svarbus. Gydytojai daugiau

pasikliauja kompanijos arba vaisto reputacija tada, kai yra sudtingesnis ligonis ar yra didesn

rizika, o kai rizika yra maa danai teikia pirmenyb medicinos atstovams su kuriais yra malonu

bendrauti [43].

Vancelik apvelgs vairi studij duomenis pateik ivad, kad komerciniai informacijos

altiniai turi didesn poveik u mokslinius altinius gydytoj apsisprendimui kok vaist skirti ir

tai ypa pastebina besivystaniose alyse [44].

Gydytojai kaip svarbiausius informacijos altinius iskiria farmacini kompanij atstovus,

kaip maiau svarbius - simpoziumai, konferencijos, medicininiai urnalai [45]. F. Huston

svarbiausius informacijos altinius suskirst sekania tvarka: medicinos urnalai, simpoziumai,

konferencijos ir medicinos atstovai [46]. Kitame tyrime teigiama, kad gydytoj asmenin patirtis

buvo svarbiausias veiksnys vaist iraymui. Svarbus iorinis altinis vaist iraymui buvo ir

medicinos atstovus vizitai [47].

Vancelik ianalizavs teigia, kad didiausi tak gydytoj apsisprendimui kok vaist

irayti turjo savarankikas skaitymas 50,7 proc. ir farmacini kompanij atstov veikla - 40,7

proc. gydytoj. Tyrjas pastebi, kad farmakologijos kursai medicinos universitete ir vairs

kvalifikacijos klimo kursai turjo maiau takos apsprendiant kok vaist paskirti. Pasak tyrime

dalyvavusi gydytoj, j sprendimams didel tak turdavo, jei prie tai buvo dalyvav kokiame

nors farmacini kompanij organizuotame renginyje. Kaip svarb j sprendimams veiksn jie

iskyr medicinos atstov vizitus, o apsisprendimai diddavo jei MA lankydavosi daniau

daniau nei kart per mnes [44]. H. Prosser mano, kad su sprendimu, kok vaist irayti siejasi

daug veiksni - tai ir gydytojo asmenins savybes ir farmacijos pramons taka ir paties paciento,

kuriam skiriamas vaistas, savybs [48].

20

Tad nenuostabu, kad farmacins kompanijos siekdamos didinti savo produkt pardavimus ir

peln, turi didinti ir klient gydytoj - pasitenkinim. Klient pasitenkinimas lemia ir didesn

farmacini kompanij finansin skm. Farmacini kompanij tikslas - turti kaip manoma

daugiau sau lojali klient, todl joms labai svarbu yra suprasti kokie veiksniai lemia lojalumo

didjim arba majim.

21

1.3. Medicinos atstovo vaidmuo farmacini kompanij veikloje: darbo etiniai

aspektai, darbo udaviniai ir kompetencija

Tarp vis informacijos sklaidos metod naudojam farmacini kompanij, medicinos

atstovai (MA) yra viena brangiausi ir plaiausiai naudojam reklamos priemoni [49].

Medicinos atstovas tai farmacins kompanijos darbuotojas, kuris reguliariai lankosi pas

gydytojus ir teikia informaci apie vaistus. MA vizitai pas gydytojus yra apibdinama kaip

btina farmacini kompanij rinkodaros priemon. Yra inoma, jog daugelyje pasaulio ali apie

80-90 proc. gydytoj pastoviai lanko MA [50].

Farmacini kompanij atstov (MA) ir gydytoj bendradarbiavimas savyje slepia tarsi

ukoduot interes konflikt. Visuomen i gydytoj tikisi, kad jie visada ir visur geriausiai

atstovaus pacient interesams, farmacins kompanijos ir j atstovai tikisi, kad gydytoj elgsena

bus tokia, koki jie skatina per rinkodaros veiksmus. Konfliktas kyla, nes gydytoj pagrindinis

tikslas yra padti pacientui, skirti jam pat geriausi ir efektyviausi gydym, bet tuo paiu

gydytojams bendraujant su farmacini kompanij atstovais jiems suteikiama galimyb gauti

finansins ar kitokios naudos [51]. Dalis gydytoj dal savo darbo laiko praleidia bendraudami

su medicinos atstovais (MA), taip pat kartais gaudami i j vairi dovan. H. Brody teigia, kad

toks j elgesys daugiau yra susijs su nusistovjusiu proiu nei smoningu pasirinkimu [52].

vairs literatros altiniai teigia, kad farmacini kompanij ir j atstovaujam medicinos

atstov veiksmai skatina etines problemas. Jos kyla, nes manoma, kad farmacini kompanij

reklaminiai veiksmai gali trukdyti gydytojams bti visikai nealikiems vaist skyrime, o tai

daro neigiam poveik gydytoj ir pacient santykiams. Neracionalus vaist skyrimas gali lemti

vis labiau didjanias sveikatos sistemos skiriams ilaidas vaistams. Civaner savo tyrime

pateikia rekomendacijas, kurios turt utikrinti racional vaist skyrim pacientams. Autorius

teigia, kad ieitis yra sukurti gydytojams informacijos altin pana dabartin, kuris bt

lengvai prieinamas, patikimas ir nepriklausomas. Tyrjas teigia, kad tokiu bdu medikai gaut

pakankamai objektyvi mokslini ini ir bt maiau takojami farmacini kompanij

reklamini veiksm ar net padaryt juos visai nereikmingais.[53]

H. Brody teigia, kad MA turi poveik gydytoj vaist skyrimo proiams, bet patys gydytojai

nepakankamai vertina takos mast. MA dirbdamas savo darb siekia savo asmenini ir

kompanijos tiksl ir jie ne visada sutampa su gydytojo ar paciento tikslais. Tam, kad gydytojas

22

galt bti visikai tikras dl savo vaist skyrimo teisingumo, jis turt vengti bet koki

bandym paveikti jo sprendimus. Tame tarpe atsisakyti farmacini kompanij teikiam dovan,

nemokam vaist pavyzdi ir savarankikai studijuoti mokslin literatr.[54 ]

Farmacins kompanijos remia gydytoj medicinin tobulinimsi gydytojo licencijos

ilaikymui. Kompanijos taip pat dalyvauja kaip rmjai vairiose konferencijose, danai j

usakymu yra parenkamas lektorius. Nors daugumoje ali tstinis mokymasis yra

finansuojamas valstybs, didioji dalis medik ir toliau mano, kad tobulinimosi kursai yra

manomi tik, kai juos finansuoja farmacines kompanijos. Farmacini kompanij ilaidos

skiriamos gydytoj tobulinimuisi sudaro virs 1 bilijono doleri per metus [54].

Kompanijos taip pat pasitelkia profesinius ir mokslinius urnalus informacijai apie savo

vaistus skelbti. i strategija leidia pateikti informacij apie j vaistus tiesiogiai savo

svarbiausiems klientams. urnalai tokiu bdu gali tapti finansikai priklausomi nuo farmacini

kompanij, kai pavyzdiui reikia nusprsti spausdinti kritik straipsn, kuris gali bti nelabai

naudingas farmacijos pramonei ar ne [55].

Farmacins kompanijos galimai uima labai svarb vaidmen finansuojant vairias medik

draugijas ar paremiant vairias pacient draugijas. Medik draugijos savo ruotu vaidina labai

svarb vaidmen formuojant gydymo rekomendacijas, pagal kurias pirmenyb suteikiama

kakokiam konkreiam gydymo metodui ar vaistui. Pacient draugijos atlieka svarb vaidmen

traukiant kompensuojamj vaist sraus atitinkamus farmacini kompanij medikamentus

[56].

Danai farmacijos kompanijos naudojasi pai takingiausi ir didiausi autoritet medik

visuomenje turini taip vadinam nuomons formuotoj paslaugomis. Tai gali bti auktas

pareigas uimantis arba daug savo srityje pasieks medicinos specialistas. i rinkodaros

priemon yra veiksminga tada, kai norima paskatinti gydytojus keisti nusistovjusius vaist

iraymo proius, nes gydytojai labiausiai pasitiki savo kolegomis turiniais didel patirt

konkreioje terapinje srityje [57].

Asmeninis pardavimas naudojant MA yra daniausiai ir plaiausiai naudojama farmacini

kompanij rinkodaros priemon. Manoma, kad taikant asmenin pardavim galima geriausiai

prisitaikyti prie konkretaus kliento poreiki, poirio ir sitikinim ir tai yra efektyviausia

komunikacijos priemon, nes yra galimyb abipusiai informacijos kaitai ir efektyviam dialogui.

Su tuo, kad farmacini kompanij veikla ir j atliekama rinkodaros paslauga yra svarbus

informacijos altinis, sutinka ir eimos gydytojai, ir gydytojai specialistai [58]. Tyrimai parodo,

23

kad dauguma gydytoj yra link pasikliauti MA teikiama informacija ir yra nepakankamai

kritiki [59].

Manoma, kad tie gydytojai kurie labiau pasikliauja MA teikiama informacija labiau rpi

reklamuojamo vaisto efektyvumas ir galimi paaliniai poveikiai nei jo kaina. Tai lemia kad tie

gydytojai daniau skiria brangesnius vaistus. O gydytojams kuriems svarbiausia buvo vaisto

kaina, MA teikiama informacija nebuvo tokia naudinga, nes jiems rpim informacij jie

galdavo lengvai susirasti savarankikai [50]. Gydytojai kurie savarankikai skaito medicininius

urnalus ir kitoki mokslin literatr yra kritikesni MA atvilgiu ir ne taip pasikliauja j

teikiama informacija. Manoma, kad gydytojai kurie daug skaito turi daugiau ini ir gali

kritikiau vertinti teikiam informacij. O tie gydytojai kurie neskaito medicinins literatros

arba daro tai labai retai, MA teikiama informacija apie vaistus jiems danai yra pagrindinis

altinis.

Kiekviena farmacin kompanija stengiasi isikovoti kuo didesn rinkos dal,o tai manoma

padaryti isiaikinus gydytoj vaist parinkimo pacientams kriterijus. Todl didiausias naas

farmacijos kompanijos veiklos skm danai tenka medicinos atstovams, kurie tiesiogiai

bendrauja su teikiam paslaug vartotojais - gydytojais ir vaistininkais.

Kiekvienas medicinos atstovas turi jam paskirtus produktus ir nuolat lankomus gydytojus.

Danai yra manoma, kad medicinos atstovo darbo organizavimas priklauso tik nuo paties

atstovo, taiau i tikrj jo darb riboja tam tikras reglamentas. Jis turi padaryti tam tikr skaii

vizit, dirbti tam tikras darbo valandas, perduoti gydytojams tam tikras inutes, organizuoti

produkto prezentacijas ir t.t. MA vizito metu paprastai yra pristatomas daugiau nei vienas

produktas, apie kuriuos atstovai pateikia vairi informacij- tiek komercin, tiek mokslin. MA

turi gerai inoti ne tik pat produkt, bet ir terapin srit, gerai imanyti rink, sugebti perteikti

naujausi gydyjams rpim informacij ir gydymo tendencijas. MA savo darbe naudoja vairias

priemones sustiprinanias informacijos taig gydytojams tai mokslin ir reklamin mediaga

apie atstovaujamus produktus, naujausios gydymo rekomendacijos, straipsniai apie terapin srit

ir pan.[60] Medicinos atstovai privalo utikrinti, kad j vizit, kuri tikslas vienu metu susitikti

tik su vienu ar dviem farmacijos specialistais arba sveikatos prieiros specialistais, vaistines,

ligonines ar kitas sveikatos prieiros staigas danumas, laikas ir trukm, taip pat medicinos

atstov taikomas pristatymo bdas nekelt joki nepatogum sveikatos prieiros specialistams

ir pacientams.[61].

24

Gydytoj poir MA teikiam paslaug lemia daugelis veiksni: bendravimo gdiai,

darbo patirtis, profesins inios, tarpasmeniniai pokalbiai. Gydytoj pasitenkinim teikiama

farmacins kompanijos atstovo paslauga lemia trys pagrindiniai veiksniai: kompanijos vaizdis,

silom produkt vaist kokyb ir MA gebjimas umegzti ir palaikyti santykius. Tyrjai taip

pat nustat, kokie kriterijai vertinant medicinos atstovus yra svarbiausi. Iskirti trys pagrindiniai

kriterijai vaizdis kompanijos kurioje dirba, atliekamo darbo naudingumas ir tam tikros atstovo

asmenins savybs. Kaip svarbiausia MA savyb buvo iskirtas gebjimas suteikti teising,

neklaidinani informacij apie produkt ir lig, antroje vietoje - gebjimas suteikti objektyvi

informacij glaustai. Kitos svarbios savybs: auktas mokslini ini lygis, originalumas,

inovatyvumas, gebjimas bendrauti ir umegzti draugikus santykius. Tarp neigiam MA

savybi minimos ios: agresyvumas, sakmus tonas, tos paios informacijos kartojimas per daug

kart, kit kompanij kritikavimas.[48]

Daugelis autori pastebi, kad teikiam paslaug kokyb tiesiogiai priklauso nuo MA

kompetencijos. Inagrinjus vairi autori apraomus kompetencijos apibdinimus, manome,

kad kompetencij teisinga laikyti tam tikr technini ir komunikacini gebjim derin.

Technin kompetencija susideda i ini ir sugebjim (patirties), o komunikacini gebjim

kompetencija - i asmenybs charakteristik ir bendravimo gdi. Visi kompetencijos

elementai yra tarpusavyje susij ir vienas kitam daro tak. [62]. Teikiamos paslaugos yra tai ko

negalima apiuopti ar tiesiogiai pamatuoti, tai yra veiksmas arba procesas, kurio metu tiesiogiai

bendrauja paslaugos teikjas (MA) ir vartotojas ( gydytojas).

Banyt ir Gadeikien inagrinjusios dauglio autori literatr, atsivelgusios MA darbo

organizavimo ypatumus Lietuvoje ir tai kokios savybs buvo daniausiai minimos darbuotoj

paiekos skelbimuose, iskyr aktualiausius medicinos atstov kompetencijos elementus [63]:

inios:

auktasis isilavinimas,

vadybins inios,

inios apie gydytojams pristatomus vaistus,

bendra erudicija,

Psichologins inios.

25

Sugebjimai (patirtis):

Analogiko darbo patirtis,

oratoriniai sugebjimai,

Sugebjimas pasinaudoti turimomis iniomis,

palankia situacija,

sugebjimas veikti moni poir.

Asmenybs charakteristikos:

motyvacija,

tikslo siekimas,

paad tesjimas,

patraukli ivaizda, nuoirdumas.

Bendravimo gdiai:

komunikabilumas,

drsa,

tolerancija,

mandagumas,

empatija.

Savo tyrime Banyt ir Gadeikien nustat, kad svarbiausia yra ne technin MA gebjim, bet

bendravimo ir komunikacini gebjim kompetencijos. Autors teigia, kad auktas ini lygis

yra labai svarbu, bet ilgainiui svarbesni tampa veiksniai susij su bendravimo gebjimais ir

asmeninmis savybmis[63]. Vienas i io daro tiksl yra itirti svarbiausius farmacini

kompanij atstov vizit skms veiksnius.

26

1.4. Teisinis vaist reklamos reguliavimas.

1.4.1. Teisinis vaist reklamos reguliavimas Lietuvoje

Farmacin rinka yra viena grieiausiai ir labiausiai kontroliuojam pramons srii. Viena

i prieasi, kodl farmacin rinka yra taip grietai kontroliuojama yra tai, kad vaistai nra

vertinami kaip prastos preks, nes jie turi poveik sveikatai ir j pasirinkimas yra apsunkintas.

Tai sietina su pacient ribotu medicinini ar farmacini ini kiekiu. Todl vaistini preparat

reklama Lietuvoje yra pakankamai detaliai ir smulkiai reglamentuota. Pagrindinius principus

nubria Lietuvos Respublikos farmacijos statymas, o vis tvark detalizuoja Lietuvos

Respublikos sveikatos apsaugos ministro sakymai. Farmacins kompanijos nordamos vykdyti

aktyvius rinkodaros veiksmus su atstovaujamais vaistais privalo vadovautis LR statymais ir

galiojaniomis Vaist reklamos taisyklmis.

Nuo 2001 met sausio 1 d. galiojantis reklamos statymas nors ir numato pagrindinius

reikalavimus, nuostatas, bei galim atsakomyb u reklamos taisykli paeidimus, bet visgi jis

nenumato nuobaud u vaist, kaip specifins preks, netinkam reklam. iame statyme

paymima: jeigu kiti Lietuvos Respublikos statymai nustato papildom ar kit reklamos

naudojimo reikalavim arba draudim, taikomos t statym nuostatos [63].

2004 m. atskirtos svokos vaist reklama bei informacija apie vaistus, tokiu bdu

vedant aikumo ir paliekant dar maiau vietos galimoms interpretacijoms.

Svarbiausias informacijos apie vaistus sklaidos bd skirtumas yra informacijos pateikimo

tikslas: farmacin informacija yra paprasiausia informacija (duomenys), neketinant skatinti

vaist sigyti arba vartoti, o vaistini preparat reklamos visada prieingas tikslas. Kitaip tariant,

vaist reklama visada yra informacija (taip pat ir farmacin), taiau ne kiekviena informacija

apie vaist laikytina reklama [64].

Vadovaujantis galiojaniais teiss aktais yra iskiriamos kelios vaistini preparat

reklamos rys. Atsivelgiant subjekt rat, kuriam reklama yra skirta, iskiriama:

1) vaistini preparat reklama gyventojams;

2) reklama, skirta medicinos specialistams.

Gyventojams skirtoje reklamoje leidiama reklamuoti tik nereceptinius vaistus.

Vadovaujantis farmacijos veiklos statymo 17 straipsniu draudiama reklama receptini vaist

27

per televizij, radij ar kitas elektronines iniasklaidos priemones. Taip pat nurodoma, kad

receptinius vaistus galima reklamuoti tik sveikatos apsaugos ir farmacijos specialistams

skirtuose leidiniuose, j sraas yra tvirtinamas VVKT pagal Sveikatos apsaugos ministerijos

patvirtintus kriterijus [65]. Lietuvoje galioja draudimas reklamuoti visuomenei (gyventojams)

kompensuojamuosius vaistus. Skirtingai nei neregistruot arba receptini vaist,

kompensuojamj vaist reklamos draudimas kiekvienos valstybs ES nars teritorijoje nra

privalomas. Galimyb j taikyti numatyta ir ja kiekvienos valstybs nars statym leidjai gali

pasinaudoti arba ne savo nuoira [66]. Lietuvoje, remiantis Farmacijos statymo 50 straipsnio 2

dalies 3 punktu, Kompensuojamj vaistini preparat kainyn rayt vaist reklama

gyventojams yra draudiama, nepaisant to, ar vaistas priskirtas receptiniams, ar ne,

neatsivelgiant jo stiprum arba kiek pakuotje. iuo draudimu siekiama racionalaus vaist

vartojimo. Lietuvoje yra statym nuostata, kad vaist reklama negali bti paslpta, ji turi bti

pateikiama taip, jog visuomenei bt aiku, kad tai yra reklama ir kad reklamuojamasis

produktas yra vaistinis preparatas [67]. Vis didesne, taiau kol kas menko dmesio sulaukiania,

problema tampa ir paslpta vaist reklama interneto komentaruose. Lietuvoje yra palyginti

nauja, todl teisinis jos reglamentavimas nra pakankamas. Svarbu, kad bt utikrinta ir

tinkama Farmacijos statymo 51 straipsnio 2 dalies normos, skelbianios, kad specializuotos

interneto svetains, kuriose sveikatos prieiros ir farmacijos specialistams leidiama reklamuoti

receptinius vaistinius preparatus, gyventojams turi bti neprieinamos, laikymosi kontrol.

Lietuvoje farmacin veikla reglamentuoja ir kontroliuoja Valstybin vaist kontrols

tarnyba (VVKT) ir Etini farmacini kompanij atstovybi asociacijos (EFA) kodeksas. Vienas

i Valstybins vaist kontrols tarnybos udavini kontroliuoti Lietuvos Respublikos

farmacijos statymo nustatyt vaistini preparat reklamos naudojimo draudim ir reikalavim

laikymsi. Reklama kontroliuojama vertinant vairiomis priemonmis ir bdais skleidiam

vaistini preparat reklam bei teiss akt numatyta tvarka taikant teisin atsakomyb. Pagal

VVKT, vaistini preparat reklama bet kokia forma ir bet kokiomis priemonmis skleidiama

kryptinga informacija apie vaistinius preparatus, agitacin veikla ar raginimas, kuriais siekiama

skatinti vaistini preparat skyrim, tiekim, pardavim ar vartojim, skaitant:

vaist reklamuotoj vizitus, kuri metu teikiama informacija apie vaistinius preparatus,

pas sveikatos prieiros specialistus, turinius teis skirti vaistinius preparatus;

vaistini preparat neparduodam pavyzdi platinim;

28

skatinim skirti, tiekti, parduoti ar vartoti vaistinius preparatus duodant, silant ar adant

dovanas, asmenin naud ar premijas pinigais ar natra;

reklamini rengini, kuriuose dalyvauja sveikatos prieiros ir farmacijos specialistai,

turintys teis skirti ar tiekti vaistinius preparatus, finansavim;

mokslini konferencij, kuriose dalyvauja sveikatos prieiros ir farmacijos specialistai,

turintys teis skirti ar pardavinti vaistinius preparatus, finansavim, i konferencij

dalyvi kelioni ir apgyvendinimo ilaid apmokjim;

radijo, televizijos laid ir (ar) program, per kurias teikiama informacija apie vaistinius

preparatus, rmim [68].

Etini farmacijos kompanij atstovybi asociacija (EFA) yra primusi farmacijos preparat

rinkodaros praktikos kodeks. Vaist rinkodaros kodeksas yra priimtas savo noru ir bendru

vaist rinkodara Lietuvoje usiimani kompanij asociacij susitarimu IFPA ir VGA. Juo

siekiama utikrinti, kad farmacijos kompanijos reklamin veikl vykdyt tinkamai, vengt

nesiningos praktikos ir galim interes konflikt su sveikatos prieiros specialistais bei

laikytsi vis galiojani statym ir kit teiss akt. Tokiu bdu Kodeksas siekia puoselti toki

aplink, kurioje visuomen galt tinkamai apsisprsti dl vaist vartojimo, atsivelgdama

kiekvieno vaistinio preparato naudingsias savybes ir ligoni sveikatos prieiros poreikius. is

Kodeksas jokiais bdais, kurie galt pakenkti siningai konkurencijai ar ribot sveik su

sveikatos prieiros specialistais, neskatina riboti vaistini preparat reklamos. Kodeksas

numato bendruosius farmacijos preparat rinkodaros praktikos principus bei j taikymo

procedras. Farmacijos preparat rinkodaros praktikos kodeksas neturi juridins galios, taiau jis

yra svarbus etini farmacijos kompanij marketingo veiksm tarpusavio reguliacijos

dokumentas. Kodekse idstyti etiniai reikalavimai farmacini gamini reklamos turiniui bei

pateikimo formai. Dokumente reglamentuojami su farmacini produkt reklama susij

pristatymai, dalyvavimas juose, su vaist reklama susijusi farmacini kompanij atstov veikla.

Kodekse taip pat iskirti reikalavimai spausdintinei farmacijos produkt reklamai,

reglamentuojamas produkt pavydi pristatymas. Dl farmacijos preparat rinkodaros praktikos

kodekso nepaisymo ikeltus skundus nagrinja Farmacijos preparat rinkodaros praktikos

kodekso paeidim nagrinjimo komisija, sudaryta i farmacini kompanij atstov. Skundus

pripainus pagrstais sprendimai vykdomi asociacijos viduje arba perduodami nagrinti

valstybinei institucijai [60].

29

1.4.2. Teisinis vaist reklamos ir bendradarbiavimo su gydytojais reguliavimas Pasaulyje

Tarptautin Farmacijos Gamintoj Asociacij Federacija (angl. IFPMA) yra sukrusi

Vaistini preparat rinkodaros kodeks, kuris yra kaip baz ir galioja visoms pasaulio

farmacinms kompanijos usiimanioms rinkodaros veikla. Europoje veikianti Europos

Farmacijos Gamintoj ir Asociacij Federacija (angl. EFPIA) yra sukrusi savo kodeks skirt

reguliuoti receptini preparat reklam ir farmacini kompanij bendravim su gydytojais. Jis

galioja daugiau nei trisdeimtyje Europos valstybi. Kiekviena Europos valstyb dar turi savo,

tik toje alyje galiojanius elgesio kodeksus. Kiekvienoje alyje kodekso grietumas ir jo

rinkodros apribojimai taikomi kompanijoms gali skirtis. EFPIA kodeksas nustato minimalius

reikalavimus, kuri turi laikytis visos Europoje veikianios ir rinkodaros veikla usiimanios

farmacins kompanijos. Pagal j leidiama kompanijoms organizuoti reklaminius renginius

gydytojams ir apmokti ten dalyvaujani dalyvi kelions ilaidas, bet nurodoma vengti

prabangi ir ekstravagantik viet tokiems renginiams organizuoti [69]. Taip pat draudiama

silyti dovanas gydytojams, kaip paskat rayti tam tikr vaist, bet leidiama teikti nebrangias

dovanas, kurios yra susijusios su j tiesioginiu praktikiniu darbu.

Pai Europos valstybi nustatyti vidiniai kodeksai danai bna dar grietesni, taiau ne

iimtis ir tam tikros nacionalins variacijos. Pvz. Vokietijos kodeksas numato, kad sveikatos

prieiros specialistui negali bti siuniama jokia reklama, be jo sutikimo, skaitant faks ar

elektroninius laikus [70]. Ms alyje is draudimas taip pat galioja, o kitose alyse yra vairiai.

Kai kuriose alyse elgesio kodeksai bna konkretesni ir isamesni. Pvz. Didiosios Britanijos

kodeksas draudia dovanoti dovanas, kuri vert virija 6 svarus. Tuo tarpu Japonijos kodeksas

yra gantinai liberalus - leidiama apmokti vairias transportavimo ilaidas dalyvaujantiems

konferencijose gydytojams ir teikti neribot pagalb susijusi su j kompanijos atstovaujamais

produktais [71].

Kitas Pasaulyje labai populiarus farmacini kompanij ir gydytoj bendravimo

reguliavimas yra profesiniai elgesio kodeksai, kurie yra skirti patiems gydytojams. Pasaulio

Medicinos Asociacijos (angl. World Medical Association) 2004 m. sukurtas reikalavim sraas

danai yra liberalesnis nei paiose valstybse galiojantys, bet jis yra kaip atspirties takas

valstybms, kuriose toki reikalavim nra, arba jie tik minimals [72].

Amerikos Medicinos Asociacija ( angl. American Madical Association ) sukr sra

etik ir neetik dovan gydytojams. Pagal j, leidiama priimti dovanas, kurios yra skirtos

30

pagerinti darbui su pacientais, taip pat nedidels verts dovanas (iki 100$), bet neleidia priimti

grynj pinig ar brangi dovan. Paymtina, kad kompanijoms neleidiama apmokti kelions

ar maitinimo ilaid vaiuojant konferencijas [73].

JAV Maisto ir Vaist valdyba (angl. The United States Food and Drug Administration

[FDA] ) turi teiss aktais patvirtint prievol reguliuoti vaist ir medicinini prietais enklinim

ir reklam. Paymima, kad MVA (angl.FDA) nesiima reguliuoti farmacini kompanij

organizuojam mokomj rengini, tol kol tie renginiai yra organizuojami kompanijos viduje ir

yra skirti vidiniam naudojimui. Taip pat iskiriama, kad pagal galiojanius teiss aktus JAV

neribojama farmacini kompanij galimyb dovanoti gydytojams dovan, bet vedama prievol

farmacinms kompanijoms vieai prieinamoje duomen bazje skelbti duomenis apie tokius

dovanojimus ar mokjimus.

Ir galiausiai farmacini kompanij ir gydytoj bendravimas gali bti ir baudiamosios

teiss klausimas. Tai ypa tiktina tose alyse, kur gydytojai yra prilyginami valstybs

tarnautojams. Pvz. Vokietijoje ir Japonijoje gydytojai dirbantys vieose gydymo staigose yra

laikomi valstybs tarnautojais, todl bandymas jiems silyti dovan ar koki nors mokjim gali

bti traktuojamas kaip bandymas papirkti valstybs pareign, o tai savo ruotu yra sunkus

nusikaltimas [74].

31

1.5 Literatros apvalgos apibendrinimas

Farmacijos kompanijos yra verslo organizacijos ir j pagrindinis siekis produkcijos

pardavimas ir pelno gavimas. Farmacin rinka yra labai konkurencinga ir ia konkurencija ir

gaunamas pelnas yra vienas didiausi i vis pramons ak, todl nenuostabu, kad kompanij

investicijos reklam yra taip pat vienos didiausi. Nordamos didinti savo peln farmacins

kompanijos naudoja paias vairiausias komunikacijos priemones nukreiptas gydytojus- vienas

daniausi ir plaiausiai taikomas yra farmacini kompanij atstovai . Patys gydytojai kaip

svarbiausius informacijos altinius taip pat iskiria farmacini kompanij atstovus, kaip maiau

svarbius- simpoziumus, konferencijas, medicininius urnalus. Pastebima, kad farmakologijos

kursai medicinos universitete ir vairs kvalifikacijos klimo kursai turjo daug maiau takos

gydytojams apsprendiant kok vaist paskirti. [45].

MA dirbdamas savo darb siekia savo asmenini ir kompanijos tiksl ir jie ne visada

sutampa su gydytojo ar paciento tikslais. Tam, kad gydytojas galt bti visikai tikras dl savo

vaist skyrimo teisingumo, jis turt vengti bet koki bandym paveikti jo sprendimus. Tame

tarpe atsisakyti farmacini kompanij teikiam dovan, nemokam vaist pavyzdi ir

savarankikai studijuoti mokslin literatr.[54 ]

Gydytoj poir MA teikiam paslaug lemia daugelis veiksni: bendravimo gdiai,

darbo patirtis, profesins inios, tarpasmeniniai pokalbiai. Gydytoj pasitenkinim teikiama

farmacins kompanijos atstovo paslauga lemia trys pagrindiniai veiksniai: kompanijos vaizdis,

silom produkt vaist kokyb ir MA gebjimas umegzti ir palaikyti santykius. Kaip

svarbiausia MA savyb buvo iskirtas gebjimas suteikti teising, neklaidinani informacij

apie produkt ir lig, antroje vietoje - gebjimas suteikti objektyvi informacij glaustai. Tarp

neigiam MA savybi minimos ios: agresyvumas, sakmus tonas, tos paios informacijos

kartojimas per daug kart, kit kompanij kritikavimas.[48]

Farmacini kompanij MA vaist reklamavimas gydytojams turi trkum, bet gantinai sunku

btu sugalvoti tam alternatyva. Galbt bt geriau jei gydytojai patys savarankikai skaityt

urnalus ar kit mokslin literatr, bet tikrai nevisi gydytojai tai daro. Daniausiai informacij

apie vaistus i mokslini altini ima tie gydytojai, kurie usiima akademiniu darbu. Gydytojai

kurie dirba praktin darb daniausiai tam negali skirti pakankamai laiko, tokiu bdu jie negaut

pakankamai informacijos ir negalt pacientams pasilyti paties tinkamiausio ir efektyviausio

gydymo. Tinkamiausias bdas MA ir gydytoj santyki reguliavimui bt teisinis reguliavimas

ir etikos kodeksai.

32

2. TYRIMO METODIKA IR TIRTJ KONTINGENTAS

Tyrimas, tyrimo vykdymo laikas, tyrimo vieta. Atliktas kiekybinis momentinis tyrimas,

respondent apklausa atsakant pateiktus anketos klausimus. Apklausa vyko 2012 met rugsjo

gruodio mnesiais. Tyrimas atliktas Vilniaus miesto pirmins eimos sveikatos prieiros

centruose. Tyrimo vykdymui gauti sveikatos prieiros staig vadov odiniai ar raytiniai

sutikimai.

Tiriamj atranka.

Tikslin populiacija gydytojai dirbantys pirminje sveikatos prieiros grandyje.

Tyrimo populiacija - Vilniaus m. eimos gydytojai dirbantys pirmins eimos sveikatos

centruose.

Tinkama populiacija - visi Vilniaus m. eimos gydytojai dirbantys pirmins sveikatos

prieiros centruose, kurie savanorikai sutiko dalyvauti vykdomoje apklausoje ir atsak

pateiktus anketos klausimus.

Tyrimo eiga ir procedros. Apklausai vykdyti buvo gautas LSMU Bioetikos centro

komiteto leidimas (leidimo Nr.BEC-VSV(M)-295). Pagal Lietuvos Respublikos biomedicinini

tyrim etikos statymo (2000 m. gegus 11d., VIII-1679) reikalavimus buvo paruota

Informuoto asmens sutikimo forma ir Asmens informavimo forma. Jos pateiktos tikslinei

respondent grupei kartu su apklausos anketa.

Tikslu isiaikinti galimas apklausos anketos klaidas, neaikumus, siekiant patikrinti ar

tiriamieji gerai supranta anketos klausimus ir galimus atsakymus buvo atliktas valgomasis

tyrimas. valgomasis tyrimas buvo vykdomas 2012 m. vasario kovo mnesiais. valgomajame

tyrime buvo atrinkti ir apklausti 12 gydytoj. Visos 12 anket sugraintos pilnai upildytos.

Atsivelgiant valgomojo tyrimo respondent pastebjimus, anketa koreguota ir paruotas

galutinis variantas. valgomojo tyrimo dalyvi anket atsakymai galutin duomen analiz

netraukti.

33

is tyrimas buvo vykdomas laikantis tyrimo etikos princip:

Gautas ratikas gydymo staigos vadovo sutikimas;

Tyrimo dalyviai buvo supaindinti su atliekamo tyrimo tikslais ir tvarka;

Tyrimo dalyviai supaindinti su atliekamo tyrimo nauda;

Tyrimo dalyviams buvo isamiai paaikinta su tuo, kaip ir kur bus panaudota gauta

informacija;

Buvo utikrintas tyrimo dalyvi anonimikumas ir konfidencialumas;

Respondentai turjo galimyb atsisakyti dalyvauti tyrime ar neatsakyti neaaikius ar

nepriimtinus klausimus;

Apklaus Vilniaus m. pirmins eimos sveikatos prieiros centruose atliko pats tyrimo

autorius.

Dalis respondent anketas pild gydymo staigose vizito metu, upildytos anketos buvo

surenkamos i karto arba jei gydytojas dl darbo krvio negaljo upildyti anketos vizito metu,

jos buvo paimamos vliau.

Tyrimo metu kiekvieno gydytojo asmenikai buvo paprayta kuo tiksliau atsakyti

pateiktus anonimins anketos klausimus.

36 (18 proc.) gydytojai atsisak pildyti anketas motyvuodami, kad jie neturi laisvo laiko

arba yra labai uimti. 32 (16 proc.) anketos buvo sugadintos arba netinkamai atsakytos.

Tad galutiniame rezultate analizuotos 132 respondent pilnai upildytos anketos. Atsako

danis nuo vis idalint 200 anket - 66 proc.

Tiriamj imtis, atlikus paskaiiavimus pagal matematines formules, buvo pakankama

tolesnei rezultat analizei.

Tyrimo instrumentas - anketa. Apklausai atlikti buvo naudojama anketa, kuri sudar 25

klausimai, i j 24 udaro tipo ir 1 atviras klausimas. 1-7 klausimai buvo skirti nustatyti

apklausoje dalyvavusi gydytoj socialines charakteristikas ami, lyt, specialyb,

isilavinim, darbo srit bei sta ir dien priimam pacient kiek (r. 1 lentel). Kita dalis

klausim buvo skirta nustatyti, kokiais bdais gydytojai daniausiai gauna informacij apie

vaistus, kuriuos i i bd laiko efektyviausiais ir vertina palankiausiai. Likusieji klausimai

skirti vertinti gydytoj poir paius farmacini kompanij atstovus ir j vizitus: ar poiris

34

teigiamas, ar ie vizitai, gydytoj nuomone yra aktuals bei priimtini, kaip danai jie turt

vykti, kokie veiksniai svarbiausi, kad poiris apie vizit likt teigiamas.

1 lentel. Apklausoje dalyvavusi gydytoj socialins bei demografins charakteristikos.

Amiaus grup: 25-45 46-65 66 ir daugiau

35 82 15

Lytis: Vyras Moteris

23 109

Specialyb: eimos gydytojas Vaik gydytojas Kitas specialistas

87 3 42

Isilavinimas: VU KMU Kita

52 77 3

Sveikatos

prieiros

grandis, kurioje

dirba:

Pirmin Antrin Pirmin ir antrin

86 34 12

Pacient kiekis

per darbo dien:

10-15 16-25 26-35 >35

29 31 54 18

Statistin duomen analiz. Anketins apklausos duomenys buvo apdoroti programa SPSS 14.

Tolydiesiems kintamiesiems vertinti buvo skaiiuojami vidurkiai, standartiniai nuokrypiai bei

pasikliautinieji intervalai, o dviej nepriklausom imi vidurki skirtum patikimumui vertinti

buvo naudojamas Stjudento t kriterijus. Duomenys, kurie neturjo normaliojo skirstinio lyginti

neparametrini dydi lyginamaisiais testais. Ryiai tarp poymi tirti susiet lenteli metodu.

Remiantis lentels duomenimis buvo apskaiiuota chi kvadrato (2) reikm, laisvs laipsni

skaiius (lls) ir statistinis reikmingumas (p). Pasirinktas reikmingumo lygmuo =0,05. Ryys

tarp kintamj statistikai reikmingas, jei apskaiiuota p reikm maesn u pasirinkt

reikmingumo lygmen ( =0,05). Taip pat apskaiiuotas Spearmano koreliacijos koeficientas,

skirtas nustatyti priklausomyb tarp rangini kintamj. Koreliacijos stiprumas vertinamas

skalje nuo 0 iki 1 arba nuo 0 iki -1. Jei r=0 priklausomybs tarp kintamj nra, r =1 arba -1

kintamieji visikai priklausomi. Koreliacijos statistiniam reikmingumui vertinti buvo

apskaiiuota p reikm, ji palyginta su reikme =0,05. Koreliacija statistikai reikminga, jei

apskaiiuota p reikm maesn u pasirinkt reikmingumo lygmen =0,05.

35

3. TYRIMO REZULTATAI IR J APTARIMAS

3.1 Gydytoj poiris informacijos apie naujus vaistus gavimo bdus.

Atliekant anketin apklaus, tyrimo klausimyne gydytojams pateiktas klausimas apie tai,

kokiais bdais jie daniausiai gauna informacij apie naujus vaistus. 1 pav. matome, kad

prieinamiausias informacijos apie vaistus gavimo altinis gydytojams yra individuals medicinos

atstov vizitai. iek tiek maiau, bet pakankamai dani - konferencijos, medicinos atstov

prezentacijos gydytoj kolektyve bei medicinos urnalai.

1 pav. Informacijos apie vaistus gavimo altiniai.

Gauti rezultatai patvirtina ir daugelio kit autori teiginius, kad farmacini kompanij atstov

skleidiama informacija yra svarbus ir vienas daniausi informacijos altini. Creyer ir

bendraautoriai savo tyrime nustat, kad gydytojai kaip svarbiausius informacijos altinius

iskiria farmacini kompanij atstov vizitus, maiau svarbs - simpoziumai, konferencijos,

medicininiai urnalai [75].

Kiekvien i i metod gydytojai buvo paprayti vertinti nuo 2 iki -2 bal pagal

priimtinum (2 balai labai teigiamai, 1 balas teigiamai, 0 bal vidutinikai, -1 balas

58%

34%

22%

17%

8% 7% 5%0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

Kokiais bdais daniausiai gaunama informacija

Individuals medicinos atstovvizitai

Konferencijos

Medicinos atstov prezentacijosgydytoj kolektyve

Medicinos urnalai

Apvalaus stalo prezentacijos,vedamos specialisto

Pokalbiai tarp koleg

Elektroniniai ir kt. laikai

36

neigiamai, -2 balai labai neigiamai). Analizuojant iuos duomenis apskaiiuoti tyrimo dalyvi

atsakym klausim vidurkiai (2 pav.) bei standartiniai nuokrypiai nuo vidurkio.

2 pav. Informacijos apie naujus vaistus gavimo altini vertinimo vidurkiai.

Duomen analiz parod, jog geriausiai gydytojai vertina informacijos apie vaistus gavimo

bd - konferencij metu (x = 1,59 0,13), kiek prasiau, bet teigiamai - apvalaus stalo

prezentacijas (x = 1,17 0,13), informacij i medicinini urnal (x = 1,17 0,12) bei

medicinos atstov individualius vizitus (x = 1,04 0,16). Maiausiai teigiam vertinim skirta

medicinos atstov prezentacijoms (x = 0,95 0,14), pokalbiams tarp koleg (x = 0,57 0,14). ir

laikams (x = 0,39 0,19).

Vidurki skirtum patikimumai nustatyti pagal Stjudento kriterij ir pateikti 2 lentelje.

Apskaiiuota p reikm, maesn u 0,001 rodo, jog skirtumai tarp grupi statistikai reikmingi.

1,59

1,17 1,17

1,040,95

0,57

0,39

0

1

2

Informacijos gavimo metodo vertinimas

Konferencijos

Medicinos urnalai

Apvalaus staloprezentacijos, vedamosspecialistoIndividuals medicinosatstov vizitai

Medicinos atstovprezentacijos gydytojkolektyvePokalbiai tarp koleg

Elektroniniai ir kt. laikai

Labai teigiamai

Teigiamai

Vidutinikai

37

2 lentel. Informacijos apie vaistus gavimo metod vidurki skirtum patikimumai.

Informacijos apie vaistus gavimo metodai Vidurkis St. nuokrypis p reikm

Konferencijos 1,59 0,60 -

Medicinos urnalai 1,17 0,72 I-II; p< 0,001

Apvalaus stalo prezentacijos, vedamos specialisto 1,17 0,76 I-III; p< 0,001

Individuals medicinos atstov vizitai 1,04 0,93 I-IV; p< 0,001

Medicinos atstov prezentacijos gydytoj kolektyve 0,95 0,80 I-V; p< 0,001

Pokalbiai tarp koleg 0,57 0,86 I-VI; p< 0,001

Elektroniniai ir kt. laikai 0,39 1,03 I-VII; p< 0,001

Taigi, kaip matoma 2 lentelje, konferencijos yra informacijos apie vaistus gavimo metodas,

kurio vertinimo vidurkiai yra aukiausi bei statistikai patikimai didesni u kitiems

informacins sklaidos metodams skirtus vertinimus.

38

3 pav.Efektyviausi informacijos apie naujus vaistus gavimo bdai.

3 pav. pateikiami apklausos rezultatai, kai gydytoj buvo praoma vertinti, kuris, j nuomone,

informacijos apie naujus vaistus gavimo bdas yra efektyviausias. Dalis respondent paymjo

kelis atsakymo variantus. Galima pastebti, kad statistikai reikmingai isiskiria du efektyviausi

vaist gavimo metodai konferencijos bei individuals medicinos atstov vizitai. Maiausiai

efektyvs pokalbiai tarp koleg, elektroniniai ir kt. laikai bei medicinos urnalai. Nuomon,

kad gydytojai retai ieko informacijos medicininiuose urnaluose sutampa su S.Vancelik ir kt.,

autori nuomone: medicninius urnalus, kaip informacijos altin bent retkariasi naudoja tik 35

proc. gydytoj, o daugiau kaip pus j naudojo j retai arba labai retai [46]. Autori nustatyta, kad

gydytojai ne visada pasitiki elektroniniu patu gaunama informacija. Panaias ivadas galima

aptikti ir Qanadilo ir Chol tyrimo ivadose, kur buvo apklausta daugiau nei 2000 respondent ir

nustatyta, kad elektroniniu patu gaunam informacij vertingu informacijos altiniu laiko tik

apie 10 proc. gydytoj [76].

Tad literatroje pateikiami duomenys i dalies sutampa su ms tyrime nustatytais teiginiais

dl pai efektyviausi informacijos apie vaistus gavimo bd. Pateikiami duomenys dl

medicinos atstovo kaip efektyviausio informacijos kanalo svyruoja nuo kaip labai efektyvaus ir

40%

38%

12%11%

8%

2% 2%0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

45%

Kurie informacijos apie vaistus gavimo bdai efektyviausi?

Konferencijos

Individuals medicinos atstovvizitai

Apvalaus stalo prezentacijos,vedamos specialisto

Medicinos atstov prezentacijosgydytoj kolektyve

Medicinos urnalai

Pokalbiai tarp koleg

Elektroniniai ir kt. laikai

39

turinio takos gydytoj sprendimams, kur 62 proc. gydytoj teigia, jog MA vizitai turi takos j

vaist iraymo proiui [5], iki teigiani, kad MA vizitai yra visai neefektyvus informacijos

sklaidos altinis [42].

3 lentel. Informacijos apie vaistus gavimo metod koreliacijos su gydytojo asmeninmis bei darbo

charakteristikomis (Spearmano koreliacijos koeficientai)

Informacijos apie vaistus gavimo metodas

Individuals

medicinos atstov

vizitai

Apvalaus stalo

prezentacijos,vedamos

specialisto

Pokalbiai tarp

koleg

Gydytojo amius r=0,207, p

40

informacijos apie vaistus gavimo metodai konferencijos bei individuals medicinos atstov

vizitai.

3.2.Gydytoj poiris farmacini kompanij atstov vizitus

4, 5 ir 6 pav. pateikiamas apklausoje dalyvavusi gydytoj nuomoni pasiskirstymas vertinant

farmacini kompanij atstov vizit reikalingum bei naudingum.

4 pav. Gydytoj poiris farmacini kompanij atstov vizitus.

4 pav. galime matyti, kad 87 proc. apklaust respondent FK atstov vizitus vertino teigiamai, 8

proc. neigiamai, o likusieji 5 proc. neturi nuomons.

Literatroje aptinkami vairs duomenys, kuriuose klausiama apie gydytoj poir farmacini

kompanij atstov vizitus. Daugumoje straipsni apraomas daniau teigiamas gydytoj poiris

farmacini kompanij atstov darb, bet galima aptikti ir toki, kuriuose nurodomas neigiamas

poiris.

87%

8%

5%

Teigiamas

Neigiamas

Neturiu nuomons

41

5 pav. Gydytoj poiris farmacini kompanij atstov vizit aktualum.

5 pav. parodoma, jog net 85 proc. apklaustj mano, kad FK atstov vizitai yra aktuals,

8 proc. - jog neaktuals, likusieji 12 proc. respondent nuomons apie tai neireik. Taigi,

galime daryti ivad, kad dauguma apklausoje dalyvavusi gydytoj FK atstov vizitus vertina

teigiamai ir mano, jog jie yra aktuals. K.Lieb ir bendrautoriai nurodo, kad 63 proc. gydytoj

vertina medicinos atstov vizitus esant naudingus ir net 18 proc. j MA vizitus vertina kaip

ypatingai naudingus.[77] Taigi teigiam vertinim yra 81 proc., o tai yra panas rezultatai, kurie

gauti ir iame tyrime. Panai tiriamj nuomon isako ir Kaiser - dauguma gydytoj MA

teikiam informacij apie vaistus laiko naudinga. Autoriaus tyrimo duomenimis toki buvo net

74 proc.. Respondentai informacij gaut i medicinos atstovo apie ligas ir j gydym vertino

kaip labai nauding 15 proc., o 59 proc. gydytoj informacij vertino kaip nauding[78].

85%

8%

11%

1%

Vizitai aktuals

Vizitai neaktuals

Neinau

Neatsak

42

6 pav. Farmacini kompanij atstov vizit aktualumo prieastys.

Kaip matome i 6 pav., gydytoj nuomone, farmacini kompanij atstov vizitai yra

labiausiai aktuals tuo, kad informacija apie vaistus pateikiama trumpai ir glaustai, suteikiama

galimyb gydytojams isiaikinti kilusius klausimus apie vaistus bei pateikiamos naujausios

inios apie vaistus ir medicinos priemones. Maiausiai daliai respondent svarbus malonus

asmeninis bendravimas bei aprpinimas kanceliarinmis prekmis.

Gydytoj poir FK atstov vizitus geriausiai atspindi j subjektyvi nuomon, ar ie vizitai

yra netrikdantys bei priimtini. Tyrimo tikslas nustatyti, kokios gydytoj asmenins

charakteristikos bei darbo aplinkybs gali lemti, kad ie vizitai laikomi daugiau ar maiau

priimtinais. iam tikslui ikelta hipotez, kad egzistuoja statistikai reikmingas ryys tarp FK

atstov vizit priimtinumo bei i veiksni: gydytojo amiaus, darbo stao FK atstov

apsilankym danio ir pacient, priimam gydytojo per dien kiekio. Vizit priimtinumui

vertinti gydytoj buvo praoma vertinti juos taip: priimtini (2 balai), dalinai priimtini (1 balas),

nepriimtini (-1 balas), visikai nepriimtini (-2 balai). Hipotezei patikrinti buvo apskaiiuoti

Spearmano koreliacijos koeficientai tarp FK atstov vizit priimtinumo ir gydytojo asmenini

bei darbo charakteristik, vertintas koreliacij (r) stiprumas bei statistinis reikmingumas.

Gauti rezultatai pateikiami 4 lentelje, kurie leidia daryti prielaid, jog farmacini

kompanij atstov vizitai priimtinesni vyresnio amiaus gydytojams arba turintiems didesn

gydytojo darbo sta. Taip pat pastebima, kad FK atstov apsilankym per savait kiekis

79%

73%70%

36%32%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

Dl ko farmacini kompanij vizitai aktuals

Informacija pateikiama trumpai irglaustai

Galimyb isiiaikinti ikilusiusklausimus apie vaistus

Pateikiamos naujausios inios apievaistus ir medicinos priemones

Aprpina kanceliarinmisprekmis

Malonus asmeninis bendravimas

43

teigiamai koreliuoja su palankesniu gydytoj poiriu iuos vizitus. Galima daryti prielaid,

kad taip yra dl to, kad FK atstovai gydytojams palieka teigiam spd, arba kitu atveju kuo

ie vizitai nepriimtinesni gydytojui, FK atstov apsilankym vyksta maiau.

4 lentel. Koreliacijos koeficientai tarp FK atstov vizit priimtinumo ir gydytojo asmenini

bei darbo charakteristik

Taip pat galima pastebti statistikai reikming teigiam koreliacij tarp gydytojo per

savait priimam pacient kiekio bei FK atstovo vizito priimtinumo. Galima manyti, kad FK

atstovo vizitas itin uimtam gydytojui leidia pailsti, trumpam atsitraukti nuo savo tiesioginio

darbo, dl ios prieasties tampa daug priimtinesnis.

Gavus iuos rezultatus buvo svarbu tiksliau vertinti, kurioms gydytoj grupms FK atstov

vizitai daugiau, o kurioms maiau priimtini. Palyginimui buvo iskirtos trys gydytoj amiaus

grups, penkios grups pagal j sta, taip pat buvo tikrinama prielaida, ar nra nuomoni

skirtum tarp lyi. Be to, remiantis 4 lentelje pateiktais tyrimo rezultatais, buvo nusprsta

patikrinti, koks gydytojo pacient kiekis per dien bei FK atstov apsilankym kiekis per savait

yra daugiau ar maiau susijs su gydytojo teigiamu poiriu iuos vizitus. Ar skirtumai tarp

grupi statistikai reikmingi, buvo apskaiiuota naudojant chi kvadrato kriterij bei vertinta

pagal p reikm. Vidutinis kiekvienos gydytoj grups priimtinumo balas skalje nuo -2 iki 2

apskaiiuotas susumavus teigiamus ir neigiamus kiekvienos grups atstov skirtus vertinimus ir

padalinus gaut sum i grups nari skaiiaus. Tyrimo rezultatai pavaizduoti 5 lentelje.

Spearmano koreliacijos:

p reikm

FK atstovo vizito

priimtinumas ir:

Gydytojo amiaus grup r=0,176 p

44

5 lentel. Farmacijos kompanij atstov vizit priimtinumas.

s.n. statistikai nereikminga

Palyginus skirting amiaus grupi gydytoj nuomones, pastebta, jog statistikai

reikmingai didesn dalis 25-45 m. amiaus gydytoj (71 proc.) teigia, kad FK vizitai jiems

priimtini (2= 6,42, lls= 1). Dar didesn dalis pritarianij iai nuomonei (77 proc.) yra 46-65

m. amiaus grupje (2= 23,61, lls=1) bei tarp vyresni nei 66 m. amiaus gydytoj (78 proc.)

(2= 8,06, lls=1). FK vizitai priimtini 76 proc. apklaustj gydytoj moter (2= 29,80, lls=1) ir

78 proc. apklaustj gydytoj vyr (2=7,34 , lls=1).

Vertinant, ar skiriasi gydytoj, priimani didesn ar maesn kiek pacient per dien,

poiris FK vizit priimtinum, statistikai reikming skirtum nepastebta tik 10-15

pacientus per dien priimani gydytoj grupje. Gydytojai, priimantys daugiau pacient, FK

vizitus statistikai reikmingai daniau vertina palankiai nei nepalankiai: 16-25 pacientus

Vizitai

nepriimtini

(respondent

dalis)

Vizitai priimtini

(respondent

dalis)

ans

santykis

p reikm Vidutinis

priimtinumo

balas [-2;2]

GYD. AMIUS

25-45 m. 10 (29%) 25 (71%) 2,5 p

45

priimanij grupje palanki vertinim dalis 77 proc. (2= 9,32, lls=1 ), 26-35 83 proc. (2=

24, lls= 1), daugiau nei 35 pacientus priimanij grupje 78 proc. (2= 5,55, lls=1).

Iki 10 met darbo sta turini gydytoj nuomons apie FK vizitus nevienodos, taiau

statistikai reikming skirtum tarp palanki ir nepalanki vertinim nepastebta. Didesn

darbo sta turintys gydytojai FK vizitus statistikai reikmingai daniau vertina teigiamai nei

neigiamai: 11-15 met sta turinij grupje palanki vertinim dalis 92 proc. (2= 8,33,

lls=1 )., 16-20 81 proc. (2= 8,04, lls=1), daugiau 20 met stao grupje 78 proc. (2=25,80 ,

lls=1).

Vertinant, ar FK apsilankym danis turi takos teigiamam ar neigiamam i vizit

vertinimui, pastebta, jog nepriklausomai nuo didesnio ar maesnio apsilankiusi FK atstov

skaiiaus ie vizitai statistikai reikmingai daniau vertinami palankiai: teigiam poir juos

ireik 74 proc. apklaustj gydytoj, kuriuos aplanko 1-4 FK atstovai per savait (2= 17,05,

lls= 1) ir 92 proc. gydytoj, kuriuos aplanko 5 ir daugiau kart (2= 29,87, lls= 1).

Apskaiiuotas galimybi (ans) santykis, kuris akivaizdiai parodo, kokia dalis apklaustj

kiekvienoje tiriamoje grupje FK vizitus vertina palankiai ir kokia nepalankiai. emiau

pateikiamas jo skaiiavimas:

1. palankiai FK vizitus vertinusij grups nari skaiius padalintas i vis tos

tiriamosios grups nari skaiiaus;

2. nepalankiai FK vizitus vertinusij grups nari skaiius padalintas i vis tos

tiriamosios grups nari skaiiaus;

3. apskaiiuotas 1 p. ir 2 p. gaut skaii santykis didesnis padalintas i maesniojo.

?

Kaip buvo pastebta, danesni farmacini kompanij atstov vizitai daniausiai nra

suvokiami kaip labiau trikdantys ar nepriimtini. Taiau svarbu nustatyti, ar danesni vizitai FK

atstovui yra tikslingi.

14 anketos klausimas ir buvo skirtas vertinti, ar, gydytoj nuomone, atitinkamo vaisto

iraymui turi informacijos apie juos danumas bei vaisto priminimas. Gauti rezultatai

pavaizduoti 10 pav. I j galime sprsti, kad daugiau nei pus (51,52 proc.) respondent pastebi,

jog danesni FK atstov vizitai ir pakartotinas vaisto priminimas turi didels takos to vaisto

iraymui. Teigiani, kad danesni FK atstov vizitai turi maai takos to vaisto iraymui

buvo 15,91 proc. gydytoj.

46

10 pav. Informacijos apie vaistus pateikimo danumo bei vaisto priminimo taka atitinkamo vaisto

iraymui (gydytoj subjektyvi nuomon).

11 pav. Bendravimas su farmacini kompanij atstovais vedus naujj Farmacini kompanij

veikl reglamentuojant statym

3,03 %

12,88 %

32,58 %

25,00 %

26,52 %

Visai nedaug

Nedaug

Vidutinikai

Daug

Labai daug

Labai pasikeit;

12,12%

I dalies pasikeit; 59,85%

Nepasikeit; 28,03%Labai pasikeit

I dalies pasikeit

Nepasikeit

47

Anketoje buvo pateiktas klausimas skirtas vertinti, ar pasikeit bendravimas su farmacini

kompanij atstovais vedus naujj Farmacini kompanij veikl reglamentuojant statym.

Rezultatai pateikti 11 pav. Jame matome, kad didiajai daliai (71,97 proc.) respondent io

statymo vedimas labai arba i dalies pakeit bendravim su FK atstovais. is pokytis neturjo

takos maiau nei 1/3, t. y. 28,03 proc. respondent.

Lietuvoje MA vizit ir lankymosi pas gydytojus tvark nustato LR Farmacijos statymo 51

straipsnis, kuriame raoma, kad Vaist reklamuotojo vizitas asmens sveikatos prieiros

staig, siekiant asmenikai susitikti su sveikatos prieiros specialistu, turiniu teis skirti

vaistinius preparatus, ir suteikti jam informacij apie reklamuojam vaistin preparat,

sveikatos prieiros specialisto darbo laiku, skirtu pacientams priimti, draudiamas.

Literatros duomenimis daugelyje pasaulio ali medicinos atstov vizitai turi vienoki ar

kitoki apribojim, o keliose alyse ( Vengrijoje ir Slovakijoje) yra visai udrausti.

Vokietijoje atliktame tyrime gydytoj buvo klausiama ar jie gailtsi jei MA vizitai bt

udrausti. Teigiam atsakym buvo 45 proc. ir tarp t kurie atsak teigiamai net 85 proc.

gydytoj nemato jokios alternatyvos MA vizitams [78]. iame tyrime tokio klausimo

gydytojams nebuvo uduota.

16 anketos klausimas buvo skirtas nustatyti, kaip danai gydytoj nuomone, juos turt

lankyti FK atstovai. Kaip galime pastebti X pav., beveik pus apklaustj (49,24 proc.)

pageidauja bti lankomi kart per mnes. Tik 1,52 proc. respondent teig, kad FK

apsilankymai visikai nereikalingi. Kit atsakymo variant (,,kart per dvi savaites, ,,kart per

2, (3) (6) mnesius) pasirinkimo danis tarpusavyje reikmingai nesiskyr.

48

X pav. Kaip danai, gydytoj nuomone, juos turt lankyti FK atstovai (atsakymo variant

pasirinkusij respondent proc.).