V I LN I AU S DA ILË S

A K A D E M I J AINFORMACINIS BIULETENIS Nr.1 (254) 2016 SAUSIS

RedaktoriusVidmantas Jankauskas

Vilniaus dailës akademijos leidyklaDominikonø g. 15, Vilnius 01131; el. p. vidmantasj@inbox.lt

K N Y G O S

Birutë Stulgaitëgrýna. V., 2015Teksto autorë Aleksandra AleksandravièiûtëDailininkë Agnë Dautartaitë-Krutulë

Þinomos juvelyrës kûrybiná kelià atspindintis al-bumas. Bene geriausiai apie savo darbus pasakopati menininkë: „Metalas ne pati lengviausia me-dþiaga iðraiðkai, bet ámanoma kalbëti ðiuolaikinekalba, net keisti poþiûrá á ðià sritá. Metalas áparei-goja bûti bekompromisiu, viduje tvirtu. Gal dël tømedþiagos savybiø ir einu kaip akrobatas lynu –nesvyruodama“.

Meninis tyrimas: teorija ir praktika.V., 2015Sudarytojas Vytautas Michelkevièius

„Acta Academia Artium Vilnensis“ 79-astomas, kuriame pirmàsyk Lietuvos moksliniamediskurse pabandoma panagrinëti meniná tyrimàtiek ið mokslininkø, tiek ið menininkø tyrëjø pozi-cijø. Tai tyrimai apie menà ir per menà. Publikuo-jami straipsniai suskirstyti á tris skyrius: „Mokslinistyrimas apie meniná tyrimà“ (èia á meninio tyrimoproblemas þvelgiama ið menotyrinio diskurso),„Bendradarbiavimai“ (pateikiami bendradarbia-vimai tarp menininkø ir mokslininkø) ir „Meninistyrimas“ (menininkø ir dizaineriø tekstai).

Sausio 20 d. posëdyje, pritarus dienotvarkei Senato pirmininkë IevaKuizinienë ir Rektorius Audrius Klimas pasveikino ir daktaro diplomusáteikë daktarëms Jolantai Bernotaitytei ir Rasai Antanavièiûtei. Po tosvarstytas naujø studentø atstovø Senate tvirtinimas. Ieva Kuizinienëinformavo, kad Studentø atstovybë iðrinko 2 naujus atstovus á Senatà:Vladislavà Gremzà (naujas VDA SA prezidentas, Kultûros vadybos irpolitikos II k.) ir Rokà Petreiká (Kauno fakulteto atstovas vietoje RokoJakubausko), kurie trumpai prisistatë. Naujieji Senato nariai patvirtinti.

Rektoriaus pavaduotojas ûkio reikalams Virgilijus Kireilis iðsamiaipristatë 2016 m. VDA biudþetà. Rektorius Audrius Klimas informavo,kad iki Senato posëdþio buvo suðauktas Senato Strateginio planavimoir ekonominiø klausimø komiteto posëdis, kuriame buvo pritarta 2016m. VDA biudþetui. Nutarta (vienbalsiai) pritarti ir teikti tvirtinti VDATarybai: 1. Biudþetiniø lëðø paskirstymà pagal programas; 2. Programos1.010 „Aukðèiausios kvalifikacijos specialistø meninei ir mokslinei veik-lai rengimas bei moksliniø tyrimø vykdymas“ sàmatà; 3. Programos 1. 02„Studentø rëmimas ir jø kreditavimo sistemos plëtojimas“ sàmatà; 4.Nebiudþetiniø lëðø sàmatà.

Senato Etikos komiteto pirmininkas prof. Rimvydas Kepeþinskaspaþymëjo, kad 2015-11-11 Nr. S-2015-4 Senato metu buvo pateikti keliKauno fakulteto Vizualaus meno katedros darbuotojø dokumentai,kuriuos Senato nutarimu Nr. S-2015-4/20 buvo nutarta pateikti svarstytiVDA senato Etikos komisijai. Prof. R. Kepeþinskas paþymëjo, kadposëdis ávyko ir Etikos komitetas pateikë iðvadas ir rekomendacijas,kuriose primygtinai rekomendavo etines problemas spræsti vado-vaujantis VDA Etikos kodekso nustatytomis akademinës etikos nor-momis, ðiuo atveju pirmiausiai lojalumo VDA bendriesiems interesamsprincipu, kuris remiasi kolegialumu, akademiniu solidarumu ir pagarbaVDA ir jo bendruomenei, kurios viena ið raiðkos formø – problemøsprendimo Akademijos viduje prioritetas. Nukentëjusieji pirmiausiaiturëtø kreiptis á Etikos komitetà. Po to, negavus atsakymo, kreiptis áadministracijà ir á rektoriø. Jei sprendimai netenkintø ir po to, tadagalima kreiptis á visas likusias instancijas. Labiausiai nuo ðio konfliktonukentëjo visa VDA bendruomenë ir Akademijos prestiþas. Praëjusmetams po skandalo pradþios, kai situacija yra vieða ir toliau eskaluo-jama, Etikos komiteto iðvados ar nuomonë neturi didelës prasmës,nes faktas yra ávykæs ir galima konstatuoti tik apgailëtinas pasekmes.Bûtø neteisinga ir negarbinga ðioje situacijoje kaltinti ar kitaip juodintietikos bûsenà visoje VDA, nes faktai ir dokumentai, kuriais disponavoEtikos komitetas, yra tik 2015 metø, o kalbama apie jau seniai vykstantáir progresuojantá procesà. R. Kepeþinskas informavo, kad sprendþiantðià problemà buvo atlikti tam tikri veiksmai: 1) prof. P. Griuðiui paskirtadrausminë nuobauda; 2) pagal LR Akademinës etikos ir procedûrøkontrolieriaus tarnybos vyriausiojo kontrolieriaus rekomendacijas pa-pildytas VDA Etikos kodeksas. Nauja ðio kodekso redakcija patvirtin-ta Senato 2015 m. lapkrièio 11 d. nutarimu Nr. S-2015-4/13; 3) Kaunofakultete ávykdyta restruktûrizacija.

Kauno fakulteto dekanas Jonas Audëjaitis iðsamiai pakomentavosusidariusià situacijà, atliktus veiksmus ir, pritardamas rektoriaus ávyk-dytai fakulteto restruktûrizacijai, iðreiðkë viltá, kad situacija pagerës.Pasisakë Jonas Gasiûnas, Auðra Lisauskienë, Audrius Klimas, EglëGanda Bogdanienë, studentø atstovai Dovydas Abramavièius, AdelëPukelytë. Nutarta pritarti Senato etikos komiteto iðvadoms ir reko-mendacijoms.

Prof. I. Kuizinienë supaþindino su T. Baginsko praðymu suteikti jamprofesoriaus emerito vardà. Audrius Klimas supaþindino su Emeritûroskomisijos posëdþio nutarimu, kuriame siûloma teikti Senatui prof. TadoBaginsko kandidatûrà VDA profesoriaus emerito vardui gauti. Slaptubalsavimu, kuriame dalyvavo 24 senato nariai, ið kuriø 22 pasisakë uþprofesoriaus emerito vardo suteikimà prof. Tadui Baginskui (2 biu-leteniai pripaþinti negaliojanèiais). Nutarta suteikti prof. Tadui Ba-ginskui VDA profesoriaus emerito vardà.

SENATE

Adomas Butrimas, Valdemaras Ðimënas,Marius IrðënasSenoji Þemaitijos praeitis V., 2015Dailininkë Auðra Lisauskienë

Tai vadovas po Þemaièiø „Alkos“ muziejausarcheologinæ ekspozicijà. Leidinys gausiai ilius-truotas muziejuje saugomø archeologijos radiniøir archeologijos paminklø nuotraukomis, skelbia-mas þemaièiø ir jø kaimynø gyventos teritorijos,piliakalniø ir kapinynø þemëlapis.

Sausio mënesá „Titaniko“ parodø salëse veikë Auðros Vaitkûnienës kuruo-ta paroda „Jauna Kauno tapyba“, kurioje buvo pristatomi besimokantys irjau tapybos studijas VDA Kauno fakultete baigæ jaunieji tapytojai: Kristina Ja-tautaitë, Donara Manuk, Simona Lukoðevièiûtë, Linas Jurèikonis, RosandaSorakaitë, Povilas Ramanauskas, Rasa Vilèinskaitë, Julija Jakilaitytë, Sigutë Da-bulskytë, Julija Klevinskaitë-Gleixner, Ignas Gleixner, Giedrius Zaura, AinëJacytë, Leonidas Alekseiko, Daiva Jasukaitytë, Gintarë Marèiulynaitë, DonatasVasiliauskas.

Apie parodà jos anotacijoje raðoma, kad ji „ásilieja á Lietuvos bei tarptautinátapybos kontekstà, pateikia ðiuolaikinës tapybos spektrà, kuri praturtinta nau-jomis technologijomis, netikëtais plastiniais sprendimais, socialinëmis ar labaiindividualiomis temomis. <...>Jaunieji tapytojai, pradëdami savo kûrybiná ke-lià, neiðvengiamai tampa kultûros dalyviais. Juos supantis pasaulis – be galoávairiapusiðkas ir daugiareikðmis. Tapytojai, interpretuodami reiðkinius bei da-lykus, juos supranta prasminës sistemos kontekste. Taip atsiranda tikslo idëja.Jø veikla turi bûti áprasminta ir kryptinga. Kalbant apie tapybà – ar tokia veiklayra kryptinga ir prasminga? Ar ji tobulëja ir progresuoja? O gal kaip tik nërajokio progreso? Pagaliau, kaip kinta forma ir turinys? Tai klausimai, dël kuriøverta rengti parodas. Ruoðiant parodà atsivërë ádomûs pasikartojimai, iðryðkëjokaita ir eksperimentavimas. Tai lyg motyvø ir formø laboratorija. Panaðios temosjau buvo tyrinëtos pirmtakø, motyvai lyg ir matyti, taèiau neþymus pasikeitimas,formos krustelëjimas atveria naujà raiðkà, suteikia kità intonacijà ir emocijà.Tiems pasikeitimams lemtingi yra daþø panaudojimo ir tapymo bûdai bei pa-virðiai. Jei þiûrime ðá tapybos tarpsná, atsekame nuoseklià raidà ir jos visumà.Ji yra iðlaikiusi „gyvybës syvus“, jos vitaliðkumà palaiko ne tik struktûros irformos, bet ir motyvai. Atrodo, kai kas nuo daugkartinio naudojimo turëtø ið-sikvëpti, taèiau kaþkokiu stebuklingu bûdu vël atgyja ir randa savo tæstinumàpasikartojimuose...“ Mûsø inf.

„Jauna Kauno tapyba“

V. Jankausko nuotr.

Parodos „Jauna Kauno tapyba“ fragmentas

ilgai gilinasi á detales, neskubëdamas diskutuoja irskatina studentus ieðkoti, keisti, tobulinti ápusëtusprojektus, nepaisant „degimo“ atmosferos. Profeso-rius siekë tobulumo, – mes norëjome laiku pabaigtikursinius darbus. Tuomet susitarëme ir paskutinesdienas dirbome savo studijoje uþsirakinæ ið vidaus.Po daugelio metø su Vytautu prisiminëme ðá epizo-dà, paskatinusá studentus savarankiðkai priimti netik dràsius kûrybinius, bet ir gyvenimiðkus sprendi-mus. (Prisiminë Marius Ðaliamoras, 2012 m.)

Kalbëdamas apie profesoriø Vytautà Brëdikápirmiausia noriu atkreipti dëmesá á nepakartojamàhumoro jausmà ir nesibaigianèià iðkalbà, kurie pa-þadina net ir labai rimtai nusiteikusià kompanijà.Subtilios ir ne itin istorijos seka viena kità ir noromnenorom pajunti, kad dalyvauji savotiðkame prisimi-nimø – pastebëjimø þaidime, kurio pradþia „kaþkur“praeityje, o tæsinys nenuspëjamas.

Smagu prisiminti laikus, kada studijuojant ma-gistrantûroje profesorius buvo mano diplominio dar-bo vadovas. Þavëjo dëstytojo asmeninis domëjimasistema ir skatinimas màstyti laisvai, ieðkant kitokiø neiáprasta sprendimø.

Tai visiðkai sutapo su tuo metu mûsø kurse tarpstudentø vyravusiomis kûrybinës laisvës, naujø idëjø,formø paieðkomis. Fotografuojant Pavilniø slënio te-ritorijà teko kartu su profesoriumi laipioti staèiais Vil-nelës ðlaitais ðalia Puèkoriø atodangos. Galiu prisi-paþinti, tikrai nerimavau ar tik ne „èiûþtels“ garbusismano vadovas þemyn. Dabar, kai paèiam tenka dës-tyti, pastebiu, kaip svarbu ir kartais nelengva atrastità paprastà ir nepriverstiná kontaktà su studentais.Taigi galiu teigti, kad profesorius Vytautas Brëdikis irdabar iðlieka tuo, kurá galiu vadinti savo Mokytoju.(Artûras Burba, 2012 m.)

Gal laimë, o gal ir ne, bet studijø metu VytautasBrëdikis man nedëstë. Todël apie gerbiamà profe-soriø galëèiau kalbëti greièiau kaip apie vyresnájá ko-legà nei apie mokytojà. Dirbant ðalia man labiau-siai á akis krito du V. Brëdikio bûdo bruoþai. Vienas iðjø þavëjo ir tebeþavi, kitas yra ávaræs á kampà ne vienàsyká.

Pirmasis bruoþas – principingumas ir dràsa, sukuria profesorius gina savo nuomonæ ir poþiûrá. Ðisbruoþas yra ne kartà iðsprendæs prieðtaringas situ-acijas, kuomet kolegos nerasdami tinkamo þodþio,niekaip negalëdavo uþbaigti kokio nors reikalo. Brë-dikio pastaba, tarsi þaibas, trenkdavo á patá problemoscentrà ir tuomet visø tarpe pasklisdavo palengvëji-mas, kuris paprastai ateina praûþus audrai.

Antrasis bruoþas – nepaprastas smulkmeniðku-mas, nesvarbu apie kalbama, architektûrinæ detalæ, fo-tografijà ar þvejybà. Situacijos apèiupinëjimas ið visøpusiø, visø smulkmenø aptarimas pareikalaudavo iðprofesoriaus paðnekovo nepaprastos kantrybës ir ið-tvermës. Nes daugeliui ið jø, tame tarpe ir man, at-rodydavo, kad jau viskas pasakyta. Taèiau staiga,profesorius atrasdavo dar vienà aspektà ir pokalbisprasidëdavo tarsi ið naujo. Ðis, paðnekovus ið protovedantis, bruoþas ið tiesø atspindi dar vienà V. Brëdikiosavybæ – gebëjimà visame kame matyti visumà ir jàstruktûruoti. Tam jis naudoja keletà pamëgtø ávaizdþiø.Pavyzdþiui, medis arba þuvis. Ðiuose ávaizdþiuose ka-mienas, ðakos, lapai, galva, kaulai ar þvynai yra tar-pusavyje sutvarkyti ir suriðti elementai, atspindintysvisumos ir joje slypinèiø detaliø santykius, tarnaujapavyzdþiu, galinèiu paaiðkinti daugelá aptariamø dalykø.Tiesa, kalbant apie ávaizdþius, ðiandien aktualesni jaukiti – tunto, sûkurio, sluoksniø palyginimai. Taèiau taijau kita istorija... (Romas Kuèinskas)“

SUGRÁÞIMAS Á VILNIAUS DAILËS INSTITUTÀ

Audrius Naujokaitis (1961 04 08–2012 0310). Virð Bermudø trikampio/Over theBermuda Triangle. V., 2015Dailininkë Rima Blaþytë

2015 m. pabaigoje „Titanike“ veikusios Aud-riaus Naujokaièio parodos „Virð Bermudø tri-kampio“ katalogas.

Lietuvos mokslo taryboje sausio 18 d. vykusiame sim-poziume „Valstybës mokslo politika ir nacionalinësmokslo programos“ buvo pristatyti pasibaigusiø na-cionaliniø programø rezultatai ir aptartos ateitiesperspektyvos. Humanitarinës srities nacionalinësprogramos „Valstybë ir tauta: paveldas ir tapatumas“rezultatus pristatë vykdymo grupës pirmininkë prof.Rita Ðerpytytë. Praneðëja aptarë projektø pasiskirs-tymà tarp programos uþdaviniø. Taip pat pristatë 10geriausiø projektø. Projektai atrinkti remiantis galu-tinëmis ekspertø iðvadomis ir vertinimais. Tarp 10 ge-riausiø projektø pateko projektas „Stebuklingojo at-vaizdo tapsmas: procesai ir reiðkiniai“, kuriam va-dovavo Vilniaus dailës akademijos Dailëtyros insti-tuto direktorë dr. Tojana Raèiûnaitë. Taip pat tarpgeriausiøjø paminëtas projektas „Vadovas po Lietu-vos Didþiàjà kunigaikðtystæ (vadovë dr. Aistë Paliu-ðytë). Ðiame projekte dalyvavo ir Dailëtyros institutodarbuotojai. 2014–2015 metø laikotarpiu VDA pasi-þymëjo sëkmingu Lietuvos mokslo tarybos remiamøprojektø vykdymu. VDA teiktø paraiðkø ir gauto fi-nansavimo santykis yra vienas aukðèiausiø.

Mûsø inf.

kinëje kultûroje. Suteikiama galimybë pamatyti darbø, kuriuose matyti ankstyvas autoriaus smalsumasnko darbuose galima áþvelgti jo architektûrinæ prieigà prie skiautinio, kurá jis toliau tiria ir naudoja kaip

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJAVILNIAUS DAILËS AKADEMIJA 5

Sausis

5–8 d. Tradicinë Skulptûros katedros þiemos semestro darbø paroda-perþiûros.5 d. Nacionalinëje dailës galerijoje pristatoma VDA leidyklos knyga „Birutë

Stulgaitë. grýna“6 d. Mizgiriø gintaro muziejuje pristatoma VDA leidyklos knyga „Amber“7 d. „Titaniko“ parodø salëse atidaroma paroda „Jauna Kauno tapyba“15 d. Galerijoje „Argentum“ atidaroma amerikieèiø menininkës Lisos Versh-

bow juvelyrikos paroda „Netikëti susitikimai“18 d. Galerijoje „Akademija“ atidaroma pirmojo ir antrojo kurso Dizaino

magistrantûros studentø paroda „Dizaino procesai“.19 d. Galerijoje „Artifex“ atidaroma tekstilininkës Linos Bartkutës paroda

„Klajoklio bûvis“19 d. VDA Kauno fakultete atidaroma Architektûros katedros doc. Zigmo

Brazausko studentø paroda „Kompozicija. In memoriam“20 d. „Titaniko“ parodø salëje vyksta diskusija „Ar jauna=nauja?“20 d. Senato posëdis20 d. Ekspozicinëje erd-

vëje „5 Malûnai“ ati-aroma VDA Eras-mus mainø progra-

mos studento iðSlovakijos Sta-nislavo Krajèipersonalinë gra-fikos darbø pa-roda „Satellite“.29 d. VDA da-lyvauja Kaunevyks tanè io je„Aukðtøjø mo-kyklø mugëje“

Keramikos ka-tedros laukoekspozicijojeveikia SanverÖ z g ü v e n o(Turkija) paro-da „Laikas irþodþai“

V I L N I A U S D A I L Ë S A K A D E M I J O S K R O N I K A

2

N A U J AM E N O T Y R O SD A K T A R Ë

Grafikos katedros profesorius Rimvydas KepeþinskasV. Jankausko nuotraukos

AKADEMIJOS ÞMONËS

Palydëjome Anapilin vienà mûsø moderniosios archi-tektûros lyderiø, Inteligentà ið didþiosios raidës, architektàVytautà Nasvytá. Já prisimenant neuþtenka iðvardyti kartu subroliu Algimantu sukurtus projektus, reikðmingus visuome-ninius pastatus (,,Neringos“ restoranas, Centrinis paðtas, dab.Lietuvos Respublikos seimas, Lietuvos nacionalinis dramosteatras, ,,Lietuvos“ vieðbutis), bet kartu bûtina nuðviesti ir lai-ko situacijà, ðiø áþymiø architektø vaikystæ, jø ðeimà, tà aplinkà,kurioje formavosi Vytauto meninë pasaulëjauta, intelektas.

Gali kilti klausimas – kur slypi asmens prigimties, bûdoðaknys? Manyèiau, kad pirmiausia ðeimoje. Kazimiero irElenos Nasvyèiø ðeimoje augo broliai dvyniai, bûsimieji ar-chitektai, ir vyresnioji sesuo Undinë, vëliau þymi Lietuvos ra-

dijo diktorë. Tëvas Kazimieras studijavo medicinà Berlyne, Humboldtø universitete, gráþæs á Lie-tuvà paskirtas dirbti Lietuvos kariuomenëje karo gydytoju, jam suteiktas pulkininko laipsnis. Ka-zimiero Nasvyèio ðeima gyveno pasiturinèiai, tëvai daug dëmesio ir nemaþai lëðø skyrë vaikø auk-lëjimui, elgesio kultûrai bei etiketui. Prasidëjo Antrasis pasaulinis karas, Lietuvoje – pirmoji sovietøokupacija. Pulkininkà Kazimierà Nasvytá areðtavo 1941 metais, vos savaitei likus iki karo pradþiosLietuvoje. Jis buvo nuteistas ir iðsiøstas á Sibirà. Nasvyèiø ðeima iðardyta – tëvas lageryje, motina suvaikais glaudþiasi pas paþástamus. Nasvyèiø ðeimos likimai – tai mûsø inteligentijos pokario istorija.

Pokariu (1946–1952 m.) broliai Nasvyèiai studijavo architektûrà Valstybiniame dailës insti-tute (dab. Vilniaus dailës akademija), jau studijø metu iðryðkëjo jø neeiliniai gabumai. Broliai ið-siskyrë ne tik geru mokymusi, bet ir elegantiðka iðvaizda, buvo vienas á kità labai panaðûs, dëstytojaiir studentai juos sunkokai atskirdavo. Bestudijuodami jie aktyviai sportavo, buvo estafetës bëgimorungties Lietuvos èempionai, þaidë krepðiná (bendroje instituto ir Konservatorijos krepðinio ko-mandoje, be Nasvyèiø, þaidë ir Saulius Sondeckis, centro puolëjas). Nasvyèiams ketverius metusarchitektûriná projektavimà dëstë jaunas dëstytojas Simonas Ramunis, stipriai paveikæs besi-formuojantá jo mokiniø poþiûrá á architektûrà, diegë modernizuotoms lietuviø liaudies architektû-ros formoms bûdingà saikingumà, detaliø preciziðkà iðbaigtumà. Dar studijuodami ir tik baigæinstitutà, Nasvyèiai kartu su savo mokytoju ágyvendino keletà originaliø interjerø naudodami stilizuo-tas liaudies architektûros formas.

Vytautas Nasvytis, kaip gabus studentas, tik baigæs institutà, 1953 m. buvo pakviestas dëstyti.Likimas lëmë, kad daugiau kaip keturis deðimtmeèius teko kartu su Vytautu dëstyti projektavimàArchitektûros katedroje, dar arèiau já paþinti. Jo didelë kûrybinë patirtis, erudicija, inteligencija,tolerancija – tai asmeninës savybës, kurios þavëjo studentus, jis buvo bene mylimiausias ir gerbia-miausias dëstytojas, visada geros nuotaikos, lengvai bendraujantis. 1979 m. jam suteiktas profeso-riaus vardas. Lietuvai atgavus valstybingumà, jis renkamas VDA Architektûros katedros vedëju.

Profesorius buvo VDA senato ir tarybos narys. Jam buvo suteikti Nusipelniusio meno veikëjo,Liaudies architekto garbës vardai, 1998 m. Vytautas apdovanotas Lietuvos didþiojo kunigaikðèioGedimino IV laipsnio ordinu, uþ iðskirtinus nuopelnus architektûrai – auksiniu ,,Architektûrosriterio“ ordinu.

Þymus kûrëjas, architektas, dailininkas Vytautas Nasvytis baigë savo þemës kelionæ, bet liko josukurti pastatai, jø interjerai, kurie ilgai þavës mus ir ateities kartas.

Prof. Algimantas Maèiulis

Vytautas Nasvytis1928 04 08 – 2016 01 08

N A U J A M E N OD A K T A R Ë

Rûta BûtënaitëTekstilës dizainerë. Gimë1974 m. Vilniuje. 1992–1998 m.studijavo VDA Tekstilës kated-roje, ágijo bakalauro ir magistrolaipsnius. 2003–2005 m. studi-javo meno aspirantûroje, ágijomeno licenciato laipsnis. 2014–2015 m. studijavo tæstinës for-mos VDA dizaino krypties dok-torantûroje meno licenciatams.1996–2000 m. Lietuvos nacio-nalinio muziejaus Informacijosir parodø skyriaus vedëja, eks-pozicijos dizainerë. Nuo 2000 m.dësto VDA Tekstilës katedroje,nuo 2012 m. VDA Tekstilës ka-tedros docentë. 2000–2005 m.AB „Kilimai“ vyr. dailininkë.2005–2011 m. UAB „Lentvariokilimai“ dizainerë. 2012–2014 m.UAB „Fashion colours/ BOTEHkilimai“ meno vadovë. Nuo2015 m. Rûtos Bûtënaitës kili-mø dizaino studijos savininkëir dizainerë. Nuo 2000 m. Lie-tuvos dailininkø sàjungos Teks-tilës sekcijos narë. Nuo 2015 m.Lietuvos dizaino forumo narë.

Rasa Antanavièiûtë

Menotyrininkë ir kultûros va-dybininkë gimë 1972 m. Vil-niuje. 1997 m. baigë dailëtyrosbakalauro studijas Vilniausdailës akademijoje, 2000 m. –dailëtyros magistro studijasVilniaus dailës akademijoje.Nuo 2011 m. dirba VDA Nidosmeno kolonijoje.

Juozas Burneika gimë 1929 m. geguþës 13 d. Alytaus ra-jono Tamuliðkiø kaime. 1955 m. baigë LTSR valstybiná dai-lës institutà, nuo 1957 m. buvo Dailininkø sàjungos narys.Sukûrë maþosios plastikos darbø, reljefø, memorialinës mo-numentikos objektø, premijuotas uþ Pirèiupio ir Paneriø mo-numentø projektus. Uþ monumentà Vilniaus Antakalnio ka-riø kapinëse 1986 m. yra pelnæs valstybinæ premijà. Archi-tektûrinio dizaino srityje pagal J. Burneikos projektus sukurtaLietuvos telekomo pastato siena (Islandijos g. Vilniuje), pa-statyta daug gyvenamøjø namø balkonø ekranø Viniuje, Elek-trënuose, Visagine ir kitur.

1961–2005 m. J. Burneika dirbo Vilniaus dailës akade-mijos Dizaino katedroje. Jis buvo vienas pirmøjø katedros dëstytojø, prisidëjo prie jos kûrimo. J.Burneikai buvo patikëtas ávadinis, programinis skulptûrinës formos kursai, propedeutikos pro-gramos, á kurá áëjo architektonika, skulptûra, grafika, spalvotyra, bionika ir kiti dalykai, rengi-mas. Ilgai propedeutikà dëstæs ir já kûræs J. Burneika pedagoginæ patirtá apibendrino vadovëlyje„Forma, kompozicija, dizainas: Studijuojantiems dizainà“.

Juozas Burneika1929 05 13 – 2016 01 27

Pieðimo katedros docentas Viktoras Bakðys

Ið parodos „Dizaino procesai“

Vyksta diskusija „Ar jauna = nauja?“

Birutës Stulgaitës albumo „grýna“ pristatymas

Architektûros katedros paroda Naujuosiuose rûmuoseM. Irðëno ir V. Jankausko nuotraukos

gëdama nuspëjamà simbolio vizijà, bandau átinkintiprof. Juozà Këdainá: „Galiu padaryti geriau“… Betprofesorius nesutinka… Galbût, gerai paþindamasvisà tuometinæ monumentaliø skulptûrø statymoklampià realybæ, nepasitiki mano „þaliais“ norais…Tuomet iðdrástu nuvaþiuoti á Kaunà pas miesto vyr.dailininkà ir átikinti já – uþsakyti stumbro skulptûràsukurti naujai – „galiu padaryti geriau“. Átikinu…Sutinka uþsakovø pasiraðytus dokumentus iðsiøsti áVilniø per keletà dienø. Tada aplankau profesoriøJ. Këdainá, bûsimoje Vienybës aikðtëje lipdantá rel-jefà „Darbas“, bet jau nebeprasitariu apie savo pra-dëtus þygius…

Gráþusi á Vilniø laukiu nesulaukiu atsiunèiamouþsakymo „Stumbrui“… Vël skambinu vyr. daili-ninkui… Atsako man – J. Këdainis uþprotestavæs,kad daryèiau naujà darbà, turiu statyti diplominá…Dar kartà átikinu… „galiu padaryti geriau“... Tasmano noras „geriau“ kainavo man 10 metø – „de-vynis pragarus“… Bet tai buvo tikras valios ir iðtver-mës maratonas, ir skulptorës–monumentalistëskrikðtas.

Per metus sukûrusi naujà „Stumbro“ variantà,Meno Tarybos iðvakarëse prie Dailës instituto susi-tinku prof. Juozà Këdainá. Klausiama kà kuriu, pra-sitariu apie naujà „Stumbro“ modelá, kurá sekanèiàdienà rodysiu Meno Taryboje… Toji mano iðpaþintissuerzina profesoriø:

– Þinai, palik dar ten vietos Kipro Petrauskopaminklui.

Apie tai jis kalbësiàs su Meno Tarybos pirmi-ninku Gediminu Jokûboniu…

Kità dienà, Meno Tarybos posëdþio metu„Stumbro“ naujam modelio sprendimui pritariama,bet … reikia keisti skulptûros pastatymo vietà… Ne-beplëtosiu ðios temos, nes „Stumbrui“ reikëtø skirtivisà memuarø tomà… Per 10 metø buvo triskart at-ðauktas uþsakymas, keturiskart pakeista vieta ir ar-chitektai… Darbà beuþbaigiant, likus mënesiui ikigalutinio Meno Tarybos posëdþio, buvo duotas ása-kymas „griauti, apmokëti, iðmesti“… arba dovanotilenkams… Bet „þaidimo ir apþaidimo meno“ iðkombinato „Dailë“ valdininkijos, jø paèiø stiliumi„apþaisti“ juos paèius, jau buvau pramokusi.

Kelias vizijos link ir mano pirmas darbas visuo-meninei erdvei sutapo su Kauno ávykiais, Kalantosþûtimi, uþdrausta heraldika… su kombinato „Dailë“valdininkijos ir aukðtosios partinës valdþios baimë-mis bei draudimais. Vis tik, tiesos dëlei, reikia pri-paþinti, kad be tuometinio Kauno miesto pirmojopartijos sekretoriaus Vladislovo Mikuèiausko poli-tinës dràsos ir diplomatijos – nei G. Jokûbonio pa-minklas Maironiui, nei D. Matulaitës „Stumbras“,o vëliau ir „Lazdynø Pelëda“ Vilniuje nebûtø buvæpastatyti… Bet tai jau atskira tema…

1979 metais „Stumbras“ pastatytas KaunoÀþuolyne. Be bûtinø tuomet Maskvos kultûros mi-nisterijos leidimø atliedintas Talino liejykloje tiks-liuoju liejimu ið bronzos, naudojamos aviacijoje (es-tai tà sugebëjo net sovietmeèiu). Dabar mano Moky-tojas vël didþiavosi manimi…

Kai kaþkada, vos pabaigusi Dailës institutà, uþ-sukau á Uþupio baþnytëlëje tuo metu buvusias kom-binato „Dailë“ skulptûros dirbtuves, aptikau bedir-banèià labai talentingà skulptoræ Nijolæ Gaigalaitæ.Pastebëjusi artrito iðsukinëtas jos rankas, paþadëjausau … nepasiduoti tam „kaþkam“, … kad ði profesi-ja sudarkytø mano rankø sànarius ir smegenis.

„Stumbro“ pusiaukelëje supratau, kad vystantdarbà miesto simbolio link reikalinga kitokia formosstilizacija, kad kûriniui didybæ suteikia ne paradinëforsuota eneregija, o savaiminë… ið nuostabos ky-lanti… Kûrinio galia randasi ið ásiklausymo á savàjálaikà, ið bundanèios asmenybës maiðto… Arba – tai-kos, kuria spindi prof. Juozo Këdainio „Arklinin-kas“ ir „Kalvis“, ir tëvas, apkabinæs arklá arimuose.

S. Krajèi parodoje „Satellite“

Vytautas Brëdik is

SUGRÁÞIMAS Á VILNIAUSDAILËS INSTITUTÀIð spaudai rengiamos knygos „TreèiaSTomas“

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJAVILNIAUS DAILËS AKADEMIJA 4 3

(Tæsinys. Pradþia Nr.249)Pasiliko tik atsakingos parei-

gos ir galimybë priimti daþnai pa-èius nemaloniausius sprendimus!

Viskas vyko pirmà kartà – bu-vau iðrinktas, bet nepaskirtas rek-torium, buvo uþmegzti pirmieji ry-ðiai su uþsienio aukðtosiomis mo-kyklomis, atstatytas Vilniaus dai-lës akademijos statusas, paruoð-tas ir patvirtintas Akademijos sta-tutas ir pan. Tai buvo nenutrûks-tamø ieðkojimø ir permainø me-tai. Viskas tada buvo svarbu irreikðminga. Taèiau reikðmingiau-sias ir maloniausias ávykis tikriau-siai buvo 1993 metais paþymëtasAukðtosios dailës mokyklos 200metø ákûrimo jubiliejus.

Kaip dabar prisimenu, bûda-mas Rektorium realiai jauèiau Alberto Einðteino reliatyvumo teorijos tie-sioginá poveiká... „jesli ty, s goloj þopoj siadeð na razkalionuju plytu tol’kona odin mig..., on tebe pokaþetsia celoj vieènostju!... (populiarus, viskàþinanèio kirpëjo paaiðkinimas klientui)

Tada atrodë, kad jeigu að bûèiau sëdëjæs ne ant Dailës akademijosRektoriaus këdës, o sëdëjæs KITUR ir ne ant këdës, o ant suolo, tai tuos 5metus man bûtø uþskaitæ kaip 10 ...

Nelinksma konstatuoti, kad per aktyvios visuomeninës veiklos laikotar-pá (1981–1993), kada priimant sprendimus reikëdavo vadovautis ne emoci-jomis, o blaiviu protu ir atvirai, visiems girdint, pareikðti savo nuomonæ,daþnai ásivyraudavo kurti tyla... Patogiau patylëti, nors buvo kvieèiami, kadpakalbëtø... Kam rizikuoti...?

Nebuvo nei vieno atvejo, kad kas nors bûtø pavydëjæs priimamø klai-dingø sprendimø ir atsakomybës...

Taèiau praëjus penkeriems metams ir sumaþëjus atmosferos slëgiui,vël tapau normaliu profesoriumi, dirbanèiu Architektûros katedroje... Vëlkartu su V. Èekanausku dësèiau treèiam kursui (tik skirtingose grupëse)projektavimo dalykà...

1994 metø rudená prasideda vël naujas, „BAIGIAMASIS“ pedagogokarjeros periodas. Katedroje buvo nutarta architektûrinës kompozicijosdalykà dëstyti ne tik pirmame, bet ir vyresniuose kursuose, tik kitame daugsudëtingesniø uþdaviniø sprendimo lygmenyje. Kompozicijos paskaitos

nuo antro iki ketvirto kurso turëjo vykti kaip „architektûrinës estetikos“ kursodalis, susidedanti ið teoriniø ir praktiniø uþsiëmimø, ir kryptingai orientuotaá kursinio projektavimo uþdavinius.

Man buvo patikëtas treèias kursas su kuriuo rudens semestre pagalprogramà teko analizuoti architektûrinës erdvës formavimo, erdvës funkcijosir emocinio poveikio klausimus, aptarti architektûrinëje kompozicijoje nau-

dojamas tektoniðkas formas. Pavasario semestre tam paèiam kursui pra-dëjau dëstyti taikomosios fotografijos disciplinà.

Tuo tarpu Respublikos valdþia, laiku pastebëjusi dirbanèiøjø pensininkøagresyvius veiksmus, kelianèius grësmæ valstybës iþdui, ëmësi gelbëjimo ope-racijø. Visiems kaltiesiems, neatsisakiusiems darbo, paliko tik bazinæ pen-sijà ir desertui pateikusi autorines sutartis laikinai iðgelbëjo valstybæ. Man,kaip ir daugumai Akademijos kûrybiniø darbuotojø, pavyko laiku sudarytiautorinæ sutartá ir iðsigelbëti ið gelbëtojø globos... Bet, pasirodo, tik laikinai.

Skirtingai nei Respublikoje, ávykiai klostësi Dailës akademijos Naujøjørûmø ketvirtame aukðte. Architektûrinës kompozicijos kurso PROGRAMAper kelerius metus sprendþiamø problemø poþiûriu „susikratë“ ir pasikeitëstruktûriðkai...

Tas pats ávyko ir su fotografijos disciplina. O dar po keleriø metø ádëtospastangos ágavo jau iðbaigtà metodiniø mokymo priemoniø pavidalà... Betateina laikas ir tenka prisiminti þaismingai sparnuotà ir þavesingai Valdþiosveiklai tinkantá „kubilø“ gamintojø posaká: „paþiûrësim, kaip dugnà dësim“.Valdþia, savo laiku autorinæ sutartá pateikusi kaip desertà kultûros darbuo-tojams, suprato, kad norint iðsigelbëti nuo kritikos reikia pirmiausia gelbëtisnuo kultûros! Ta proga buvo pagamintas dugnas – sukurptas ástatymas, pa-gal kurá neapsimoka sudarinëti autoriniø sutarèiø, nes jos darosi nuosto-lingos moraliai ir neekologiðkos atskirai, bet dar neaiðku, kaip bûtø bend-rai, nes vis tiek kaip nors turëtø bûti, bet apie tai tik tada, kada pasirodys

poástatyminiai aktai... KOKS TAS GYVENIMAS ÞAVUS– DEGTINË, PIVO arba ALUS...

Laiku supratusi Akademijos ir Architektûros valdþiapasiûlë Akademijos Senatui pasielgti nuolankiai irteisingai, tai yra pavadinti mane máslingu tituluotu Eme-ritu ir uþ nuopelnus Akademijai skirti emerito stipen-dijà, su ypatingos pagarbos bûtina sàlyga, kad tik ne-sirodyèiau Akademijoje. KRASOTA SEVIERNAJA!!!„Sena, kreiva karvë nebeduoda pieno, pasakysiu pie-meniui, kad neduotø ðieno“

Tokia forma „IÐËJAU“ (á nuolatinæ atsargà – pakei-èiau adresà ) ir esu teisëtas profesorius emeritas. Pa-prasèiau ir tiksliau: VB – PVO (profesor v otstavke)

„ÞAVINGI PRISIMINIMAI“Ta proga prisiminiau prie bolðevikø skambëjusios

pompastiðkos dainos „moij adress ne dom i ne ulica,moij adress Sovietskij Sojuz“. Arba gatve lëtai þy-giuojanèio dûdø orkestro ir grojanèio marðà, þodþius:„Tu – 104, horoðij samoliot, Tu –104 horoðij samoliot,beregite vremia, beregite vremia ...“

Ne A. Maèiulis apie mane, bet að apie Já...Apie mane daugiausia raðë ir dar þada raðyti – stu-

dijø draugas, tos paèios Architektø sàjungos narys,

Tarp Lietuvos aukðtøjø mokyklø rektoriø. Apie 1993

kolega pedagogas, pensininkas, to paties Þirmûnø rajono gyventojas Al-gimantas Maèiulis. Beveik 63 metus besiblaðkant ribotø galimybiø, betartimø interesø erdvëje, natûraliai tenka ávairiausiomis progomis susitikti irnet ávairiai bendradarbiauti... Èia að paminëjau tik pagrindines buvusiasbendrø interesø erdves, nes Algimantas turbût nemëgsta, kada ne jis, okiti ilgai apie kà nors kalba... Reikës paklausti ...

Kam tada daug raðyti? Tai beveik tas pats, kaip ilgai kalbëti. Bet kodëltada pats Algimantas savo prisiminimuose „PERMAININGI METAI“ taipdetaliai apraðo savo ir kitø gyvenimus, kad að daþnai atsivertæs jo knygàgaliu pasitikrinti viskà apie savo kûrybinæ veiklà, galiu surasti ne tik savobiografijos duomenis, bet ir suþinoti savo senelës ir jos aðtuoniolikosvaikø likimà? Todël savo raðinyje, nekonkuruodamas su visaþiniais raðtoautoritetais, savo programiniame veikale ne perdaug ryðkiu ir ambicingupavadinimu „TreèiaSTomaS“ pateikiu tik glaustà, mano manymu bûtinàinformacijà, nurodydamas ðaltinius kur jà galima pasipildyti. Minëto ko-legos A. Maèiulio paraðytos knygos geriausiai tam pasitarnauja... Jis patstikriausias ENCIKLOPEDISTAS tarp architektø, jau nuo 1998 metø yra „Vi-suotinës lietuviø enciklopedijos“ Mokslinës redakcinës tarybos narys. Manatrodo, kad pats Algimantas rado savo tikràjá uþsiëmimà, o jo sukurti ar-

chitektûriniai objektai tampa puikiausia iliustracine medþiaga, taèiau anottaiklaus F. Nietzsche‘ës pastebëjimo tik „atspausdinta mintis ar þodis,tampa nemirtingais“ (Taip kalbëjo Zaratustra).

O dabar, kaip raðo apie mane:„Vytautas Brëdikis mano studijø Vilniaus dailës institute metu (1980–1985

m.) buvo vienas autoritetingiausiø ir labiausiai studentø mëgstamø Architektûros(Interjero ir árangos) katedros profesoriø. Pedantiðkas, bet ne „sausas“, prie-kabus, bet linksmas, þvelgiantis á architektûrà filosofiðkai ir kartu praktiðkai, jismëgo studentus paskatinti, paprovokuoti. Koreguodamas darbus pasakydavotik dalá klaidø, kitas tekdavo rasti patiems. Tolerantiðkai iðklausydavo argu-mentus, kûrybiniø sprendimø pagrindimà, kai nesutikdavo, abejodavo, ma-tydavome ið profesoriaus besikilnojanèiø veðliø antakiø, atsirandanèios pa-slaptingos ðypsenëlës. Neskubëdavo kritikuoti, primesti savo nuomonës, leis-davo studentui savarankiðkai atrasti Architektûros (gal ir þinomas) meno iramato tiesas. Brëdikio reiklumas sau, dëmesys visumai ir detalei skatino pa-sitempti. Profesorius tikëjo studentais, mylëjo juos ir këlë aukðtus kokybësreikalavimus, kuriø mums tik kartais pavykdavo pasiekti.

Pamenu linksmà epizodà, kai artëjo galutinio atsiskaitymo terminas (per-þiûros), pastebëjome, kad V. Brëdikis ramiai koreguoja darbus (nukelta á 6 psl.),

Vilniaus dailës instituto pedagogai Geguþës 1-osios demonstracijoje. Apie 1980

Dalia Matulaitë

„Galiu padaryti geriau…“Prof. Juozui Këdainiui atminti

Kai po daugelio metø vël susitikusi su savo Mokytojo prof. Juozo Këdainiodarbais kukliose Velniø muziejaus salëse iðeinu á gruodþio nakties lietø, …praeinu pro tamsoje skendinèià Kauno Vienybës aikðtæ, pro èia tebestovinèiasstelas, kadaise þymëjusias „Didþiojo tautø vado“ aikðtës ribas… Blausiais K.Donelaièio gatvës þibintø atðvaistais lietuje raibuliuojantys granito pavirðiaipriminë man, kad èia buvau, kai ðios stelos dar tik buvo kuriamos… Prieð 46metus ðioje aikðtëje stovëjo milþiniðkas laikinas angaras su lipdomomis ið mo-lio trimis stelomis: Kazio Ðvaþo „Kova“, Roberto Antinio „Taika“ ir JuozoKëdainio „Darbas“, turëjusiomis tapti prasminiais aikðtës akompanimentais.Ten pat Napoleonas Petrulis lipdë „Vado“ monumentà…

1969 metø rudená atvaþiavau á Kaunà susitikti su miesto vyriausiuoju dai-lininku (tose pareigybëse dirbdavo architektai) dël tø paèiø metø vasarà ap-ginto diplominio darbo „Stumbras“ statybos Kauno mieste (diplominio darbovadovas prof. Juozas Këdainis). Bet apie viskà ið eilës…

Man studijuojant Dailës institute, paskutiniame kurse prof. J. Këdainisatneðë Kauno miesto sodo prie Muzikinio teatro planelá… Neva pasitaræs sukatedra – siûlyti Matulaitei pagalvoti apie vietà diplominiam darbui. Miestosodo gilumoje aptikusi nedidelæ pilaitæ pagalvojau apie stumbrà, tuometináKauno miesto simbolá…

Vos pradëjusi pieðti stumbrus Kauno zoologijos sode, o vëliau – ðaliaPanevëþio esanèiame Ramygalos stumbryne, su nuostaba suvokiau aptikusiádomià, bet daug pasiruoðimo reikalaujanèià temà. Reikëjo imtis ne tik sa-varankiðkai studijuoti þvëriø anatomijà, … pieðiniu ir lipdomais eskizais ávaldytito ypatingo þvëries bûvá, pavidalà, eigastá, … ágyti natûros abstrahavimo pa-tirtá,… bet ir gebëti plastinei struktûrai suteikti prasmæ…

Su uþsidegimu ásitraukusi á stumbro studijas, pati nepastebëjau kaip ási-jauèiau á laukinës galybës hipnotizuojanèià iðraiðkà ir … në neátariau – á poli-

tines potekstes, … kurias esant mano eskizuose labai greitai áþvelgë Skulptû-ros katedros profesûra… Nors diplominio darbo temai jau buvo pritarta, su-laukiau grieþtos katedros vedëjo Konstantino Bogdano pastabos, kad „Stumb-ru“ sprendþianti valstybingumo klausimus… Vienas po kito sekë Skulptûroskatedros profesoriø ir Mokslo Tarybos komisijos vizitai á diplominiam darbuiskirtà studijà P. Cvirkos gatvëje (dabar Jasinskio g.). Nors jauèiau prof. JuozoKëdainio tylø palaikymà, bet artëjo pavasaris, o vykdyti diplominá darbà ne-buvo leidþiama… Penkis metus Vilniaus dailës institute prabuvau tylia Pelene,bet auganti átampa privertë gintis „tiesos iðsisakymais“… apie skulptûros kom-pozicijos dëstymo abejotinà kokybæ, … apie neformuluojamà erdvinio menostruktûros paþinimo problematikà, … architektûros pagrindø skulptoriamsdëstymo bûtinybæ… Mano studijos VDI grësë uþsibaigti be diplomo…

Taèiau netikëtai visi ávykiai pasisuko kita kryptimi… Konstantinas Bog-danas su reikalais iðvyksta á Maskvà, o tuo metu ið Italijos tik kà sugráþæs Ge-diminas Jokûbonis sukviestame katedros posëdyje perima iniciatyvà… Ele-gantiðkas, ðmaikðtaujantis, ta paèia nuotaika uþkreèia paniurusius katedroskolegas… Viskas gerai! Skulptûrà galima didinti!…

Po savaitës Konstantinas Bogdanas gráþta ið Maskvos ir vël skubiai su-kvieèia katedrà „Stumbro“ darbo modeliui ávertinti… Vël susirenka elegan-tiðkieji mano bûsimieji kolegos – katedros profesoriai… Á K. Bogdano para-ginimà: „Kalbëkite, kalbëkite…“, G. Jokûbonis þaismingai ironizuodamasatsako: „Kalba, kas dar nekalbëjo praëjusiame posëdyje…“ „Tegul, … ásileis-kime á didinimà“, – napatenkintas iðtaria prof. Konstantinas. Ir jau niekas iðprofesoriø nebesiráþta stabdyti diplominio darbo vykdymo…

Iki gynimo buvo likusios 103 dienos. Su meistro pagalba reikëjo atsigaben-ti sukamà stalà, spëti pasigaminti karkasus, uþsikrësti molá ir, ant studijosgrindø iðsiklojus pieðinius, suvaldyti gaivalingà þvërá. Jëgø teikë dar vienaspomëgis… Per dienà uþsidariusi studijoje prie molio kalno, turëjusio taptiskulptûra, – kiekvienà pavakaræ mamos dovanotu motociklu JAWA iðvaþiuo-davau á pavasariu bundanèià gamtà, sukdavau ratus aplink Vilniø, á Trakus,iki Pirèiupio Motinos, miðkø keliais ir paeþeriø takeliais…

Paskutiniame kurse buvome trys studentai: Vidmantas Stanelis – sukûræslabai dvasingà paminklà Adomui Mickevièiui, Adolfas Staðys – bentdvylika metø uþ mane vyresnis, iki studijø buvæs Rokiðkio rajkomopartsekretorius – maþø gabaritø reljefà „revoliucine tema“ ir DaliaMatulaitë – „Stumbrà“ Kauno miestui.

Referentu diplominiø darbø gynimui prof. Juozas Këdainispakvieèia Vytautà Maèiuikà. Herojiðkai artistiðkos laikysenos, ora-toriaus kalbos dovana apdovanotas skulptorius, poetas, raðytojas…Nebepakartoèiau nei vieno jo sakyto þodþio, bet toji kalba buvusitokia áspûdinga, kad diplominiø darbø gynimo komisijai vadovavæsprofesorius ið Rygos meno akademijos, o ir komisija „Stumbrà“ávertina „labai gerai“…

Bet tai tik „Stumbro epopëjos“ pradþia. Po keliø dienø á studijàprof. Juozas Këdainis atveda delegacijà asmenø, kuriø svarbosnegalëjau net ávertinti… Supratau buvus tarpe jø tuometiná Kaunomiesto vyr. dailininkà, o taip pat Vilniaus kombinato „Dailë“ direk-toriø V. Zarankà. Taip man dar nieko meno vadyboje nesusivokiant,profesorius J. Këdainis pradeda mano diplominio darbo pastaty-mo iniciatyvas.

Bet èia ásijungia mano „bet“… Diplominis darbas sukrëstas iðmolio per tris mënesius… Suvokiu – „galiu padaryti geriau“… Su-kaupusi gausybæ stumbro pieðiniø, aptikusi lietuviø liaudies medi-nës skulptûros tûriø slinkèiø ir ritmikos principus, mintyse re-

Po Juozo Këdainio parodos atidarymo Kupiðkio etnografijos muziejuje. 2015 12 11

Su tapytoju Algirdu Petruliu