Doc. Birutė Mikulskienė,

Mykolo Romerio universitetas,

Vadybos katedra

Viešojo sektorius XXI amžiuje

Mykolo Romerio

universitetas

• Kas tai?

– tai valstybės teikiamų paslaugų ir galimybių savo piliečiams

teikimo forma, kaip viešoji gėrybė

• Pvz.: – nacionaliniai parkai,

– mokesčiai,

– sveikatos apsauga,

– švietimas,

– nacionalinis saugumas ir pan.

Kas yra viešasis sektorius?

Viešasis sektorius

• Vyriausybės veikla ir jos pasekmės;

• bendrieji sprendimai ir jų pasekmės;

• vartojimas, investicijos ir išmokos ;

• Viešoji gamyba

• kai vyriausybė teikia gamybos priemones

• kai vyriausybei jos priklauso;

Viešasis sektoriusFunkcijos

• Institucijų kūrimas – viešajame sektoriuje kuriamos taisyklės ir normos, kurios

reglamentuoja viešojo sektoriaus funkcionavimą ir reprodukciją

• Paskirstymas – viešasis sektorius teikia paslaugas (viešąsias gėrybes), kurių teikti

privatus sektorius yra nesuinteresuotas

• Perskirstymas – viešasis sektorius uţtikrina socialinį teisingumą, mokesčių pagalba

sumaţindamas vienų asmenų pajamas ir jas perskirstydamas kitiems (uţtikrinamas rekomenduotinų gėrybių teikimas)

• Reguliavimas – viešasis sektorius sprendţia natūralios monopolijos ir netobulos

informacijos problemas

Viešojo sektoriaus dalisEkonomikoje

apie 25%

apie 10%

apie 40%

Pramoninio kapitalizmo era XIX a. pabaiga Industrinė visuomenė XX-XXI a.

• Viešojo valdymo sprendimų priėmimas tampa

vis sudėtingesniu ir sunkiau valdomu procesu.

• Priežastys:

– Globalizacija

• didina situacijos neapibrėžtumą.

– Augantis „tinklinės“ visuomenės vaidmuo.

• tinklinėje struktūroje asmeninė atsakomybė perduodama,

perkeliama dalyvių / visuomenės tinklui.

Viešasis sektoriusValdymas

• Koks veikimo tikslas?

– Priešingai nei privatus sektorius, viešojo sektoriaus veikimo

stimulas nėra finansinis pelnas.

• Siekti viešojo intereso realizavimo

• Viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę.

• Viešasis interesas – daugumos interesas

– kaip racionalus ir visų pripaţįstamas, nustatomas nešališkai

– tai, ko siekia valstybė

– priešprieša privatiems ir grupiniams interesams

Viešojo sektoriaus veikimo tikslasViešasis interesas

Privatus ar viešas interesas?

Viešasis interesas

Privatus

interesas

Privatus

interesas

Viešasis interesas –

tai individualių interesų

superpozicija

Privatus ar viešas interesas?Prioritetinio intereso išsirinkimas

Viešieji interesai

Privatus

interesas

Privatus

interesas

Privatus

interesas

Privatus

interesas

Privatus

interesas

• Iššūkiai– tinkamai ir greitai reaguoti į pokyčius,

– pokyčius inicijuoti sąmoningai užkertant kelią

besiformuojantiems nepageidaujamiems.

– Pavyzdžiai

» pasaulinė finansų krizė 2008 m.,

» augantis gerovės valstybės poreikis.

Viešasis sektoriusValdymo iššūkiai

Politinis veiklos ciklasEkonominės konjunktūros ciklas

• Ko mes drauge norėtume siekti?• Naujovių,

• Spartos (greitų sprendimų, greitų rezultatų),

• Sukurtų prielaidų realiai atsakomybei rastis,

• Idėjų ir politikos tęstinumą.

• Veikimo tendencijos:

– Vadyba, paremta gerąja praktika,

• sprendimais, kurie pasiteisino kitoje erdvėje ar kitu

laikmečiu.

Naujų metodologijų poreikis

• Viešajame valdyme efektyvus sprendimas yra tas

išsirinktas sprendinys,

• kuris ne tik priimamas ir formalizuojamas, nes yra naudingas,

racionalus, mažinantis neapibrėžtumus ir atitinkantis tikslus,

bet ir turi prielaidų būti įgyvendintas, o jį įgyvendinus yra

pasiekiami užsibrėžti tikslai ir sukuriama pageidaujama ir

numatyta ateitis.

• Koks viešojo valdymo modelis gali realizuoti dalyvavimo

demokratijos poreikį?

Viešojo valdymo sprendimaiefektyvumo sąvoka

Viešojo sektoriaus sprendţiamų

problemų rūšys

Ar pakanka racionalių sprendimo būdų?

Nepadeda padaryti

inovacijos:

išrasti naujos

mikroschemos

Atrasti naujos vakcinos

Tačiau racionalus

sprendimas (taikant

standartizuotas taisykles ir

procedūras) sužlunga, kai

reikia:

Paaiškinti tendencijas

Rekomenduoti ateities

veiksmus

PRIEŠ

1

UŢ

1. Kompiuterių

mikroschemų gamyba

– per 5 metus

procesorių greitis

padidėjo nuo MHz iki

GHz

2. Naujos vakcinos

(praktiškai eliminavo

sudėtingiausias vaikų

ligas)

PadedaPatobulinti procesus

Optimizuoti sprendimus

2

• Valdymo situacijos:

– Aiškiai ir vienareikšmiškai apibrėžtos problemos.

– Problemos aprašomos rizikos laipsniu.

• Sprendimo rizika – tai situacijos laimėjimo arba pralaimėjimo galimybė, kurią

galima tiksliai įvertinti

– Problemos, siejamos su neapibrėžtumu.

• Situacija, kurią keisdami galime tikėtis pasekmių, tačiau nėra būdų

suskaičiuoti ar kitaip numatyti pasekmių pasireiškimo tikimybės.

Neapibrėžtumo tipai:

– informacijos trūkumas

– neadekvatus situacijos supratimas

– prieštaringai formuluojami sprendimo pasirinkimai

Viešojo valdymo problemos

Problemų rūšys

I sudėtingumo lygio problemos

• statinės,

• paprastos,

• apibrėžtos

• viendimensinės,

• ribotas alternatyvų skaičius

• ribotas kriterijų ir parametrų skaičius

II sudėtingumolygio problemos

• vidutiniškai rizikingos

• vidutiniškai apibrėţtos

• statistiškaireikšmingos

III sudėtingumo lygio problemos

• rizikingos

• neapibrėžtos

• sprendţia ateities kausimus

• daugiamatės

• kompeksinės (tikslų,kriterijų, parametrų prasme)

• parametrai gali būti nepamatuojami

17

I lygio problemos

Sprendinys:

vienas

Metodai Imitacija Tiesinis

programavimas

Dedukcija

II lygio problemos

Sprendinys

tikimybinis

Metodai

Tikimybių teorija

Lošimų teorija

Sprendimų priėmimo "medţiai"

III lygio problemos

Sprendinys

pageidaujamas

Metodai

Kūrybingieji

Adaptyvūs

Ekspertų nuomonė

• Sprendimą gali priimti vienas asmuo, kuris turi reikiamų ţinių ir informacijos

I lygio problemos

• Sprendimą gali priimti vienas asmuo, kuris turi reikiamų ţinių ir informacijos, naudojantistikimybiniais dydţiais

II lygio problemos

• Daugelis sprendimų variantų gali būti tinkami, išrinkti kuris tinkamesnis gali tik sprendimo grupė

III lygio problemos

18

Viešojo sektoriaus veikimo prielaidos

Viešojo valdymo aplinka

Demokratijos poreikis

Skaidrumo ir atskaitomybės

poreikis

Kultūriniai skirtumai

– tiesioginė demokratija,

• siekis kartu spręsti socialinio sugyvenimo tvarką,

– kai kiekvienas pilietis tiesiogiai dalyvauja valdant valstybę nedidelėse

bendruomenėse,

– atstovavimo demokratija,

• kaip didelių valstybių valdymo forma,

– kai valstybei svarbius klausimus sprendžia išrinkti atstovai

» autentiškumą iškreipia (pvz., išrinktų atstovų atstovavimo

konkrečių interesų grupėms) tampa nebepakankama demokratijos

forma.

– dalyvavimo demokratija,

• kai visuomenė yra įtraukiama į sprendimų priėmimo procesą.

Demokratija

Demokratijos

poreikis

Skaidrumo ir atskaitomybės

poreikis

Kultūriniai skirtumai

• Dalyvavimo demokratija, kaip valdymo

forma, užtikrina

– piliečių teisę • dalyvauti renkant valstybės valdžią,

• dalyvauti šalies valdyme drauge su išrinkta valdžia.

• Dalyvavimo demokratijos turinį nusako:

Dalyvavimo demokratija

•sprendimo priėmimo metodai

•dalyvių visuma

•procesas (techniniai, procedūriniai aspektai, dalyvių sudėtis ir

metodologiniai aspektai, sąveikos tarp procedūrų)

Sprendimas: paremtas

mokslinėmis žiniomis

Sprendimas: Demokratinis

veikimas

Procedūrinė demokratija

Realios demokratija

Viešojo sektoriaus paskirtisLygybės netolygumų maţinimas

Kultūriniai skirtumai

dominuoja kolektyvizmas

• prieštaravimai yra

suvokiami kaip realybė,

• žmonės linkę vienodai

priimti abi skirtingas

reiškinio puses, linkę

ieškoti trečio galimo

sprendimo varianto.

Rytų kultūra

•orientuota į

individualizmą. • Institucijos yra

individų visuma,

• ieško to vienintelio

geriausio sprendinio

• Tokia institucija siekia

logiškai pagrįsti

sprendinius, kol

pagrindimuose

nelieka prieštaravimų.

Vakarų kultūra

21

Demokratijos

poreikis

Skaidrumo ir atskaitomybės

poreikis

Kultūriniai skirtumai

–vidinis aspektas– priklauso nuo

individo/individų

tarpusavio ryšių ir

taisyklių

–išorinis

aspektas– priklauso nuo

individo patirties

jam priklausant

socialiniams

vienetams

Kultūrinių skirtumų tyrimo teorija Tinklas-grupė

Izoliuotieji individai

(pvz. lošimų teorija)

Hierachistai

(pvz. ekspertų nuomonė)

Individualistai

(pvz. tiesinis programavimas)

Uždaros grupės

(pvz. grupiniai sprendimai)

Asimetrinis bendravimas

Simetrinis bendravimas

Rib

ota

s b

endra

vim

as

Neribota

s b

endra

vim

as

Kultūriniai aspektai-tinklas/grupė

Vadovas

Specialistas Specialistas Specialistas

D

M

X

B

A

A

Uždara grupė

Individualistų tinklas

Hierarchistai

?Mary

Fatalistai

4

26

• Suvokti ir gerbti esamus • Kultūrinius skirtumus

• Mažinti

– Sprendimų priėmimo dualumo pasireiškimą

• Sprendimo paruošimo ir priėmimo atskyrimo neapibrėžtumo valdymas

Viešojo sektoriaus paskirtisKultūrinių skirtumų

Viešojo sektoriaus iššūkiai

•Naujos vertybės (tradicinių socialinių institutų (šeima, klasė) reikšmės sumažėjimas);

•Tradicinių visuomenės autoritetų (mokykla, bažnyčia, žiniasklaida) sumažėjimas;

•Kultūriniai pokyčiai– nuo įsipareigojimo visuomenei prie savirealizacijos ir individualizmo;

•visuomenės senėjimas;

•Darni plėtra

•Informacinės technologijos

•Ekonomiškai aktyvių žmonių skaičiaus didėjimas;

•Viešojo biudžeto deficitas;

•Neigiamas piliečių požiūris į mokesčių didinimą;

•globalizacija;

•padidėję piliečių lūkesčiai dėl viešųjų paslaugų kokybės;

•besikeičiantis demokratijos suvokimas (atstovaujamoji vs. dalyvaujamoji)

•sprendimų priėmimo skaidrumo ir atskaitomybės poreikis;

•Lyderio krizė (nėra vieno teisingo sprendimo, nėra vieno žinančios teisingą pasirinkimą)

PolitiniaiEkonomini

ai

SocialiniaiTechnologi

jos

Kaip viešajam sektoriui veikti?

• Viešojo veikimo esmė

– formuoti veikimo

procedūras atsižvelgiant į

pagrindines vadybos

funkcijas.

Efektyvaus veikimo perspektyvos

Planavimas

(analizė, tikslai, alternatyvos)

Organizavimas

(metodo realizavimas)

Motyvavimas (dalyvių įtraukimas)

Stebėsena ir kontrolė

(interpretavimas)

Kokie esminiai principai?

Kaip veikia?

Viešasis sektoriusSprendimo procesas

• Struktūrizavimas.• Etapai padeda struktūriškai suvokti kompleksinę problemą

• Nuoseklumas.• eiga turi būti nuosekli, pati problema nagrinėjama etapais, fazėmis,

kurios yra susietos loginiais ryšiais.

• Pagrįstumas.– Sprendinio priėmimo eiga turi atitikti nagrinėjamos problemos specifiką,

o rengiamas sprendinys, kaip sprendimo rezultatas, turi būti pagrįstas.

Problemos formuluojamos atsižvelgiant į iškeltus ir skaidriai apibrėžtus

tikslus.

Sprendimo proceso principai

• Metodologiškumas (racionalumas).– universalūs ir standartizuoti metodai.

• Atsikartojamumas.– Analogiškose situacijose, esant kitoms sąlygoms identiškoms,

sprendimai privalo atsikartoti.

• Skaidrumas.– Skaidrumą formuoja sprendinių priėmimo eigos viešumas, naudojamų

metodų aiškumas, nuolatinė pasekmių stebėsena, priimto sprendimo

peržiūrėjimas ir tobulinimas.

Sprendimo proceso principai

34

1 fazė

Planavimas

Problemos analizė

Tikslų ir siekiamų rezultatų formulavimas

Dalyvių nustatymas

Dalyvių konsolidavimas bendrai

sprendinio paieškai

2 fazė

Sprendimo rengimas

Tikslų patikslinimas

Metodų pasirinkimas

Sprendinio paieška

Sprendinio įteisinimas

3 fazė

Įgyvendinimas

Priemonės sprendiniui įgyvendinti

Stebėsena ir kontrolė

Kodėl jų reikia?

Kas jie tokie?

Viešasis sektoriusDalyviai

• Dalyviai – tai tie, kurie

– gali būti suinteresuoti sprendimo eiga,

– gali būti suinteresuoti sprendimo rezultatais

– tiesiogiai ar netiesiogiai paliesti sprendinį

įgyvendinus.

Kas jie tokie?

Žinių generavimasDalyvių įtaka

Žinios

K1

t1

t2

Laikas

K2

t3

Na

uji d

aly

via

i

Nauj

i d

aly

via

i

Na

uji d

aly

via

i

Suinteresuotų dalyvių tipologija

2Savarankiškas

1 Potencialūs

3Reikalaujantys

7Tikrieji

6Priklausomi

4 Dominuojantys

5Pavojingi

ĮTAKA

POREIKIS

GREITIEMS

POKYČIAMS

TEISĖTUMA

S/PAGRĮSTU

MAS

8

Nesuinteresuotieji

Ar viešajam sektoriui reikia remtis

standartizuotais metodais ir

procedūromis?

Kaip pažinsime realybę?

• Sprendžiant viešojo sektoriaus problemas, retai

galime rasti tokių situacijų, kurios gali būti

išspręstos

– vieno metodo siūlomomis priemonėmis.

• Metodologija

– Dažniausiai tik metodų rinkinys, kuris yra kryptingai ir

tikslingai projektuojamas į visą demokratinio

sprendimo procesą, gali suteikti reikiamo racionalumo

ir sprendimo atsikartojamumo..

Metodas ar metodologija

II dalis: Metodai

Kūrybingiejimetodai

Daugiakriteriaimetodai

Situacijospaţinimometodai

Ilgalaikės ateitiesprognozavimo

metodai

1.Uţ ir prieš metodas

2. Daugiakriterė

sprendimų analizė

3. Kepnerio-Trego

analizė

4. Hierarchinės analizės

metodas

5. Kaštų-naudos analizė

1. Minčių lietus

2. SSGG analizė

3. Jėgos lauko analizė

4. Šešių mąstymo tipų

metodas.

5. Morfologinė analizė

1. Pareto analizė

2. Tikslinės grupės

1. Delfi

2. Kelrodis

3. Scenarijų metodas

• Taikant šį metodą, yra

– užtikrinama, kad ribotas viešojo finansavimo biudžetas yra panaudojamas

efektyviausiu būdu.

• Efektyvumas gali būti tiek – finansinė nauda,

– sukurtų paslaugų prieinamumo laipsnis

– netiesioginė finansinė nauda,

– veiklos svarbia visuomenei.

• Tenka pasirinkti tarp

– racionalių rinkos sprendimų (kai rinkos ekonominės rekomendacijos prieštarauja

socialiniams poreikiams) ir

– viešųjų poreikių tenkinimo už pateisinamas investicijas.

MetodaiKaštų – naudos analizės metodas

• Kriterijai:

– Ekonominis pagrįstumas.

• Siūlomas sprendinys yra ekonomiškai efektyvus, jei finansinė nauda viršija

finansines išlaidas, reikalingas naudai pasiekti.

– Pareto kriterijus

• rekomenduojama išsirinkti tokį sprendinį, kuris bent vienam asmeniui

suteikia didesnę naudą, nei galėtų suteikti kitas sprendinys ir tuo pačiu

nepakenkti kitiems dalyviams. Pareto kriterijus papildo ekonominio

pagrįstumo kriterijų ir suteikia daugiau lygiateisiškumo.

– Kaldoro kriterijus

• rekomenduojama pasirinkti tą programą, kuri remdama naudos gavėjus,

suteikia jiems naudos perteklių ir tuo pertekliumi kompensuoja tiems

visuomenės nariams, kurie naudos negavo.

– Balsavimas.

MetodaiPvz. Kaštų – naudos analizės metodas

Viešojo sektoriaus požiūris į sprendimus

Įrodymais grįsta politika/vadyba

Kiekybiniai , Moksliniai tyrimai

Apžvalgos, požiūrių ir funkcionavimo, elgsenos tyrimai.

Kurioziniai duomenys

Tarptautinės patirties duomenys

Sisteminės apžvalgos ir meta-

analizės, Konsultacijos.

Atviro koordinavimo metodas

geroji praktika

kolegų vertinimas

diskursas

abipusis mokymasis

patirties perėmimas

Įžvalga

Ilgalaikės ateities projekcija

Dalyvavimas

Socialinių tinklų suformavimas

Bendrai suvokiami įsipareigojimai

Būsimi veiksmai

Me

tod

ai

Meto

do

log

ija

• Tikslas – tobulinti viešojo administravimo sistemą • Uždavinys – tobulinti viešojo administravimo sistemos stebėsenos mechanizmą

• Tobulinti viešojo administravimo subjektų vidaus administravimo ir sprendimų

priėmimo procesus

• Tikslas – tobulinti viešųjų ir administracinių paslaugų teikimą • gerinti asmenų, kurie kreipiasi į viešojo administravimo institucijas ir įstaigas,

aptarnavimą

• didinti viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumą ir kokybę naudojant

informacines ir ryšių technologijas

• Tikslas – kurti profesionalią, į rezultatus ir visuomenės poreikius orientuotą

valstybės tarnybą• tobulinti valstybės tarnybos valdymą

• stiprinti valstybės tarnautojų administracinius gebėjimus ir gerinti jų įvaizdį

Kokia yra realybė?

• Platus tikslas ir sisteminis požiūris (sistema vietoj išimčių grandinės)

• Kūrybiškumas

• Orientacija į kritines pavojingiausias vietas

• Dirbti ir mokytis, geroji praktika

Žinios:

• Skaidrumas

• Nepaslėptos dienotvarkės

• Atvirumas ir viešumas

• Atviras ir kūrybiškas metodų pasirinkimas

• Sprendimų atsikartojamumas

Pasitikėjimas:

• Harmoningas procesas (lygiagretumas ir nuoseklumas derinamas)

• Pamatuotas bet subalansuotas biudžetas

• Laiko apribojimai

Resursų efektyvus naudojimas:

• Ateities matymas

• Susieti pageidaujamą ateitį su dabartiniais veiksmais

• Rizikos analizė

• Stebėsena (silpnųjų signalų)

Orientacija į ateitį:

• Atitinkamas ir prasmingas dalyvavimas mokymosi tikslais

• Pajėgų mobilizavimas ir pasiruošimas veikti

Dalyvavimas:

Išvados

Viešosio vadybos modelis

Partnerystė

Dalyviai

Procesas

Erdvė kūrybiškumui

Ţinių diversifikavimas

Įsipareigojimai veikti

Atsakomybė

Pasitikėjimas

Abipusis

supratimas

Atsakomybės

pasidalinimas

InformuotumasAtvirumas

Skaidrumas

Erdvė racionalumui

AČIŪ UŢ DĖMESĮ