vidaus auditas privaČiame sektoriuje auditas... · 2012-08-06 · valdymo apskaita (vidiniams...
TRANSCRIPT
VIDAUS AUDITAS
PRIVAČIAME SEKTORIUJE
2011 m.
Irma Kamarauskienė
UAB Koncernas “Achemos grupė”
Ekonomikos departamento direktorė
(4 ak. val.)
Viešieji JA70%
Komerciniai bankai
15%
Finansinespaslaugas
teikiantys JA1%
Draudimo
bendrovės4%
Privataus kapitalo JA
10%
Vidaus audito apibrėžimas ir esmė.
Tarptautiniai vidaus audito standartai
Vidaus auditas - tai nepriklausoma, objektyvi užtikrinimo ir konsultavimo veikla, skirta teikti naudą organizacijai ir gerinti jos veiklą.
Vidaus audito funkcija - sistemingai ir visapusiškai vertinti ir skatinti gerinti organizacijos rizikos valdymo, kontrolės ir priežiūros procesų veiksmingumą ir taip padėti įgyvendinti organizacijai keliamus tikslus.
t.y.stebėjimas ir sistemingas ir visapusiškas vertinimas ir gerinimas šių procesų: Organizacijos valdymo Rizikos valdymo Kontrolės procesų veiksmingumo
Vidaus auditas ir konsultavimas
Konsultavimo paslaugos yra patariamojo pobūdžio veikla ir
jos teikiamos tada, kai klientas jų prašo.
Konsultavimo užduoties pobūdis ir apimtis priklauso nuo
to, kaip susitariama su klientu.
Teikiant konsultavimo paslaugas, dažniausiai dalyvauja dvi
šalys:
paslaugas siūlantis asmuo ar jų grupė – vidaus auditorius
patarimo prašantis ir jį gaunantis asmuo ar jų grupė – klientas.
Vidaus auditorius, teikdamas konsultavimo paslaugas, turi
išlikti objektyvus ir nesiimti vadovų funkcijų.
Požiūrio į auditą kaita
auditas buvo traktuojamas tik kaip finansinių ataskaitų patikrinimas ir jų tikrumo ir tikslumo patvirtinimas.
nuo XX a. vidurio, vis labiau akcentuojamas sisteminis –orientacinis audito pobūdis. Daug dėmesio skiriama įmonės valdymo sistemos, ypač vidinės kontrolės efektyvumui.
pastaraisiais metais labai daug dėmesio skiriama galimai audito rizikai ir galimybėms ją sumažinti
5
Pagrindinės audito rūšys (funkcinių požiūriu)
Veiklos auditas – veiklos vidaus auditas
Veiklos auditas – veiklos vidaus auditas
Finansinis auditas Finansinis vidaus auditas
IS auditas – IS vidaus auditas
Prisiminkime
Buhalterinė apskaita nėra vienalytė, nes jos
duomenimis naudojasi skirtingi vartotojai. Jų tikslai
skiriasi.
Pagal tai skiriamos dvi buhalterinės apskaitos rūšys:
finansinė apskaita (išoriniams vartotojams)
valdymo apskaita (vidiniams vartotojams)
7
VA atlikimo etapai
Buhalterinė apskaita
Finansinė apskaita Valdymo apskaita
Finansinis auditas
(Fin. ataskaitų rinkinio
duomenų teisingumo
patvirtinimas)
AUDITAS
Veiklos ir valdymo
Auditas
VIDAUS AUDITAS
8
9
Finansinis auditas -
(finansinių ataskaitų auditas) – toks tyrimas ir vertinimas, kurio metu nustatoma ar finansinės ataskaitos parodo tikrą bei teisingą audituojamo subjekto būklę ir ar jos sudarytos remiantis bendraisiais apskaitos principais.
Apskaitos ir finansinių ataskaitų būklės tikrinimas
Visų rūšių finansinių ir apskaitos pažeidimų ir piktnaudžiavimų atskleidimas
Informacijos, kurios reikia įmonės vadovybei, teikimas
Vidaus auditas
Nepriklausoma, objektyvi užtikrinimo ir konsultavimo
veikla, skirta teikti naudą organizacijai ir padėti gerinti jos
veiklą. Vidaus auditas prisideda prie organizacijos tikslų
įgyvendinimo, sistemingai ir visapusiškai vertindamas ir
padėdamas gerinti organizacijos valdymo, rizikos valdymo
ir kontrolės procesų veiksmingumą
10
11
Finansinis vidaus auditas
Tai toks tyrimas ir vertinimas, kurio metu siekiama
įsitikinti, jog sukurta, įdiegta bei veikianti apskaitos tvarka
bei finansų kontrolės sistema užtikrina, jog apskaita
atspindės tikrą ir teisingą subjekto padėtį, o apskaitos
informacija bus savalaikiai pateikta valdymo sprendimams
priimti
Vidaus audito privalomumas ir būtinumas privataus
kapitalo įmonėse, išskyrus finansų, draudimo įstaigas ir
bankus, teisiškai nereglamentuojamas.
Privataus kapitalo sektoriuje VAT steigimas yra savininkų bei vadovybės asmeninis interesas bei vidaus reikalas.
TVAS nekelia specifinių reikalavimų vidaus audito padalinio dydžiui. VAT savo dydžiu ir kompetencijų visuma turi būti tinkama audito tikslams pasiekti.
Šiuo metu egzistuoja tendencija stiprinti įmonės savikontrolės grandis bei turėti nedidelę, bet itin profesionalią ir lanksčią vidaus auditorių komandą.
Akcentuojama stebėtojų tarybos bei aukščiausio lygio vadovų atsakomybė sukurti, palaikyti ir vystyti vidaus kontrolės sistemą.
Vidaus audito atlikimo metodika
Vidaus audito atlikimo metodika apibrėžta Vidaus audito profesinės praktikos standartuose” (Standards for the Professional Practice of Internal Auditing, www.theiia.org) ir profesinės vidaus audito praktikos rekomendacijose, atsakomybės apibrėžime ir etikos kodekse
Vidaus auditorių instituto nariai ir sertifikuoti vidaus auditoriai (SVA) turi taikyti tinkamas priemones tam, kad būtų laikomasi standartų
Standartų turinys
Kokybės standartai apibūdina organizacijų ir šalių, atliekančių
VA, ypatybes (grupė Nr.1000)
Veiklos standartai nusako VA veiklos pobūdį ir apibrėžia
kriterijus, kuriais remiantis vertinamos VA paslaugos (grupė
Nr.2000)
Kokybės ir veiklos standartai skirti visai audito veiklai. Kokybės
ir veiklos standartai sudaro vieną rinkinį
Įgyvendinimo standartuose smulkiau paaiškinama, kaip
Kokybės ir Veiklos standartai taikomi atliekant:
užtikrinimo veiklą (A - assurance)
konsultavimo veiklą (C - consulting).
VA atliekamas skirtingoje teisinėje ir kultūrinėje aplinkoje; organizacijos skiriasi savo tikslais, dydžiu, sudėtingumu, struktūra; VA atlieka pačios organizacijos arba kitų organizacijų darbuotojai. Visi šie skirtumai turi įtakos VA praktinei veiklai, todėl VAI parengtų Tarptautinių vidaus audito standartų laikymasis yra būtina prielaida, kad vidaus auditoriai ir vidaus auditas tinkamai atliktų savo paskirtį.
Jei dėl šalies įstatymų ar norminių teisės aktų vidaus auditoriai negali laikytis ar VA veikla negali būti atliekama laikantis kai kurių Standartų punktų, būtina laikytis visų kitų Standartų reikalavimų, siekiant pateikti reikalingą informaciją.
Jei vadovaujamasi ne tik šiais Standartais, bet ir kitų autoritetingų organų išleistais standartais, apie tai reikėtų pažymėti ataskaitose. Tais atvejais, kai šie Standartai ir kiti standartai kelia skirtingus reikalavimus, vidaus audito veikla turi būti atliekama ir vidaus auditoriai turi vadovautis šiais Standartais, o kitais standartais galima vadovautis tais atvejais, kai juose keliami griežtesni reikalavimai.
Teisinė aplinka
ISO 9000
Kokybės vadybos sistemos
9000:2005
9001:2008
9004:2010
1000 – Tikslai, įgaliojimai ir funkcijos
Vidaus audito veiklos tikslai, įgaliojimai ir funkcijos turi
būti oficialiai apibrėžti vidaus audito nuostatuose, kurie turi
atitikti VAI parengtus Vidaus audito apibrėžimą, Etikos
kodeksą ir Standartus.
Vidaus audito vadovas turi reguliariai peržiūrėti vidaus
audito nuostatus ir jų pakeitimus pristatyti aukščiausiems
vadovams bei pateikti tvirtinti tarybai (valdybai).
1100 – Nepriklausomumas ir objektyvumas
Vidaus audito veikla turi būti nepriklausoma, o vidaus
auditoriai, atlikdami auditą, turi būti objektyvūs.
Vidaus audito vadovas turi atsiskaityti tokio lygio
organizacijos valdymo organui, kuris gali garantuoti, kad
bus sudarytos sąlygos tinkamai atlikti vidaus audito
funkcijas. Vidaus audito vadovas bent kartą per metus turi
patvirtinti tarybai (valdybai) apie vidaus audito veiklos
nepriklausomumą organizacijoje.
1200 – Profesionalumas ir reikiamas
profesinis atidumas
Užduotys turi būti atliekamos profesionaliai ir atidžiai.
Vidaus auditoriai privalo turėti žinių, įgūdžių ir kitų
sugebėjimų, reikalingų auditoriaus funkcijoms atlikti. Visa
vidaus audito veikla turi būti atliekama turint arba įgyjant
reikalingų žinių, įgūdžių ir kitų sugebėjimų.
Vidaus auditoriai turi nuolat gilinti žinias, tobulinti įgūdžius
ir ugdyti kitas profesines savybes bei sugebėjimus.
1300 – Kokybės užtikrinimo ir gerinimo programa
Vidaus audito vadovas yra atsakingas už parengimą ir priežiūrą kokybės užtikrinimo ir gerinimo programos, apimančios visus vidaus audito veiklos aspektus.
Kokybės užtikrinimo ir gerinimo programa turi apimti tiek vidinius, tiek šorinius vertinimus.
• 1311 – Vidinis vertinimas
• 1312 – Išorinis vertinimas
Vidaus audito vadovas kokybės užtikrinimo ir gerinimo
programos vertinimo rezultatus turi pranešti aukščiausiems
vadovams ir tarybai (valdybai).
2000 – Vadovavimas vidaus audito veiklai
Vidaus audito vadovas turi veiksmingai vadovauti vidaus
audito veiklai, kad organizacijai ji būtų naudinga.
Vidaus audito veiklai vadovaujama veiksmingai, kai:
vidaus audito veiklos rezultatai rodo, kad vidaus audito
veiklos nuostatuose apibrėžti tikslai ir funkcijos yra
įgyvendinami;
vidaus audito veikla atitinka Vidaus audito apibrėžimą ir
Standartus;
vidaus auditą atliekančių asmenų veikla rodo, kad
vadovaujamasi Etikos kodeksu ir Standartais.
2100 – Audito pobūdis (sritis)
Vidaus auditas turi sistemingai ir visapusiškai vertinti ir padėti gerinti organizacijos valdymo, rizikos valdymo ir kontrolės procesus.
2110 – Organizacijos valdymas
2120 – Rizikos valdymas
2130 – Kontrolė
2200 – Audito planavimas
Vidaus auditoriai turi parengti ir oficialiai įforminti kiekvienos užduoties planą, kuriame turi būti nurodyti užduoties tikslai, apimtis, užduočiai atlikti skirtas laikas ir ištekliai.
2201 – plano rengimas
2210 - užduoties tikslai
2220 – užduoties apimtis
2230 – užduoties išteklių panaudojimas
2240 – užduoties atlikimo programa
2300- užduoties atlikimas
Vidaus auditoriai turi surinkti, išanalizuoti, įvertinti ir užfiksuoti
pakankamai informacijos, kad būtų pasiekti užduoties tikslai
Vidaus auditoriai, siekdami nustatytų tikslų, turi surinkti
pakankamai patikimos, svarbios ir naudingos informacijos.
Vidaus auditoriai išvadas ir užduoties rezultatus turi
pagrįsti tinkamai atlikta analize ir vertinimais.
Vidaus auditoriai svarbią informaciją turi užfiksuoti, kad
galėtų pagrįsti išvadas ir užduoties rezultatus.
Užduoties vykdymas turi būti tinkamai prižiūrimas, kad
būtų pasiekti tikslai, garantuota darbo kokybė ir gerėtų
darbuotojų kvalifikacija.
2400 – rezultatų pateikimas
Vidaus auditoriai turi pateikti ataskaitą apie užduoties
rezultatus
•Ataskaitoje reikia nurodyti užduoties tikslus, apimtį, taip pat
padarytas išvadas, rekomendacijas ir veiksmų planus.
•Ataskaitos turi būti tikslios, objektyvios, aiškios, glaustos,
dalykiškos, išsamios ir pateiktos laiku.
•Vidaus auditoriai gali skelbti, kad jų užduotys „atliktos
vadovaujantis Tarptautiniais vidaus audito standartais“ tik tada, kai
kokybės užtikrinimo ir gerinimo programos įvertinimo rezultatai
atitinka šį teiginį.
•Vidaus audito vadovas turi pateikti ataskaitą atitinkamoms šalims.
2500-Pažangos stebėjimas
Vidaus audito vadovas yra atsakingas už įdiegimą ir priežiūrą
sistemos, skirtos stebėti, kokių veiksmų imasi vadovai dėl jiems
pateiktų užduoties rezultatų
Vidaus audito vadovas turi įdiegti poauditinės veiklos
procesą, skirtą stebėti ir nustatyti, ar vadovų numatyti
veiksmai sėkmingai įgyvendinami arba gal aukščiausi
vadovai prisiėmė riziką nesiimti jokių veiksmų.
Vidaus auditas turi stebėti, kokių veiksmų imamasi dėl
konsultavimo užduoties rezultatų, dėl kurių buvo sutarta su
klientu.
2600 – sprendimas dėl aukščiausių vadovų
prisiimtos rizikos
Jei vidaus audito vadovas mano, kad aukščiausi vadovai prisiėmė tokio lygio liekamąją riziką, kuri gali būti nepriimtina organizacijai, jis turi šį klausimą su jais aptarti.
Jeigu bendro sprendimo dėl liekamosios rizikos priimti nepavyksta, vidaus audito vadovas apie tai turi pranešti tarybai (valdybai), kad ji priimtų sprendimą.
