veterinarin÷s medicinos vientisųjų studijų

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

LAURA MARTYŠIŪTö

Fermų aplinkos įtaka šulinių vandens kokybei, bei gyvulių sveikatingumui Linkuvos apylink÷se

Of farms influence of the environment of water in wells quality and of

livestock wellness in neighborhood of Linkuva

Veterinarin÷s medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Lekt., dr. G. Gerulis

KAUNAS, 2014

2

DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR GYVŪNŲ HIGIENOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „ Fermų aplinkos įtaka šulinių vandens kokybei, bei gyvulių sveikatingumui Linkuvos apylink÷se“. 1. Yra atliktas mano paties/pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. (data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO

GYNIMO (data) (autoriaus vardas, pavard÷)

(parašas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (aprobacijos data) (Gynimo komisijos sekretor÷s/riaus vardas, pavard÷) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS

(gynimokomisijos sekretor÷s/riaus parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavard÷) ( parašas)

3

TURINYS

SANTRAUPOS .........................................................................................................................5

SANTRAUKA ...........................................................................................................................6

SUMMARY ...............................................................................................................................7

ĮVADAS.....................................................................................................................................8

1. LITERATŪROS APŽVALGA................................................................................................9

1.1 Požeminio vandens kokyb÷ Lietuvoje ................................................................................9

1.2 Pagrindiniai taršos šaltiniai ir teršalai...............................................................................10

1. 3 ES nitratų direktyva .......................................................................................................11

1.4 Šulinio vietos parinkimas, įrengimas ir apsauga ..............................................................12

1.5 Nitratai ir nitritai aplinkoje .............................................................................................14

1.6 Nitratų koncentracija vandenyje.......................................................................................15

1.7 Nitratų ir nitritų poveikis organizmui ...............................................................................16

1.8 Methemoglobinemija.......................................................................................................18

2. TYRIMO METODIKA.......................................................................................................20

2.1 Vandenyje esančių cheminių medžiagų nustatymas..........................................................20

2.1.1 Vandens pH nustatymas............................................................................................20

2.1.2 Fosfatų nustatymas vandenyje...................................................................................21

2.1.3 Amonio jonų nustatymas...........................................................................................21

2.1.4 Nitritų nustatymas.....................................................................................................22

2.1.5 Nitratų nustatymas ....................................................................................................22

2.1.6 Chloridų nustatymas .................................................................................................23

4

2.1.7 Sulfatų nustatymas....................................................................................................23

2.1.8 Geležies nustatymas..................................................................................................24

4. TYRIMŲ REZULTAI.....................................................................................................26

5. REZULTATŲ APTARIMAS..............................................................................................37

IŠVADOS ................................................................................................................................39

LITERATŪRA ........................................................................................................................40

PRIEDAI .................................................................................................................................43

5

SANTRAUPOS Hb - hemoglobinas

MetHb - methemoglobinas

ES – Europos Sąjunga

NH3 - amoniakas

NO2 - nitritai

NO3 - nitratai

PO4 - fosfatai

SO4 - sulfatai

Fe – geležis

NO – azoto monoksidas

N2O – diazoto monoksidas

N2 - azotas

µg/l - mikrogramai/litre

Cl - chloras

ES - Europos Sąjunga

HN - Higienos Norma

6

SANTRAUKA

Darbo tema : Fermų aplinkos įtaka šulinių vandens kokybei, bei gyvulių sveikatingumui

Linkuvos apylink÷se.

Ir nitritai ir nitratai tarnauja kaip svarbūs vandens kokyb÷s indikatoriai. Augantis

nitratų kiekis vandenyje yra daugiausia žem÷s ūkio trąšų naudojimo taip pat ir

pramoninių procesų pasekm÷. Nitratai vandenyje yra mažai nuodingi, tačiau antriniai

mikrobakteriniai arba jų sumaž÷jimas gyvojoje sistemoje sukelia virsmą į nitritus, kurie

jungiasi su hemoglobinu ir sukelia methemoglobinemiją

Šiame darbe siek÷me išsiaiškinti galimą vandens taršą fermų aplinkoje ir ar pasitaiko Linkuvos

apylink÷se šulinių naudotojų gyvulių susirgimų atvejų, kurie būtų galimai sukelti girdant užterštu

vandeniu. Tyr÷me šachtinių šulinių vandenį, kuriame ieškojome nitratų, nitritų, fosfatų, amonio

jonų, chloridų, sulfatų ir geležies kiekių nukrypimų.

Rezultatai parod÷, kad šachtinių šulinių vanduo n÷ra geros kokyb÷s (n=16), visų tirtų m÷ginių

(n=30) vanduo buvo labai kietas (100%). Ligos paprastai n÷ra registruojamos, d÷l ekonomin÷s

situacijos Lietuvoje, tod÷l jai neskiriama pakankamai d÷mesio.

7

SUMMARY Master final assignment - „Drinking-water improvement with minerals and it‘s influence on

laboratory animal welfare“

Both nitrites and nitrates work as an important indicators of water quality. Rising nitrate levels in

the water are mainly agricultural fertilizers as well as industrial processes result. Nitrates in water are

low toxic, but secondary mikrobacterial or their decrease in the living system leads the conversion to

nitrite, which binds to hemoglobin and causes methaemoglobinaemia.

In this paper, we tried to find out the possible pollution of the environment of farms and if it occurs

animal disease cases in the area of Linkuva, that would potentially lead to oral administration of

contaminated water. We analyzed the mine wells, which were looking for nitrates, nitrites,

phosphates, ammonium, chloride, sulphate and iron levels of variation.

The results showed that the mine water is not of good quality (n = 16), all samples tested (n = 30)

and showed that water was very solid (100%). Diseases are generally not recorded, due to the

economic situation in Lithuania so it gets not enough attention.

8

ĮVADAS

Lietuvoje yra apie 700 tūkst. gyventojų, kurie vandeniu apsirūpina individualiai iš šachtinių

šulinių, ir dauguma naudojasi vandeniu, kuris neatitinka higieninių normų. Šiuo metu aktuali

problema yra apie nitratų kiekius šachtiniuose šuliniuose, kurie nuodija organizmą. Bet gyventojams

dažniausiai atrodo, kad kalbos apie šachtinio šulinio vandens užterštumą liečia kitus, tik ne juos.

Vykdant vandens ūkio pritaikymą europin÷ms sąlygoms susidurta su dideliais iššūkiais. Tai

gražintos žem÷s savininkams, kur dažnai būdavo vandens bokštai, trąšų sand÷liai, fermos.

Dažniausiai tie žmon÷s patys nemok÷davo tvarkytis su turtu, leisdavo svetimiems veikti, o svetimas

niekad nesirūina svetimu turtu, kaip savu. Stebint oficialią informaciją, nurodančią gyventojų prie

gyvulininkyst÷s objektų nusiskundimus d÷l vandens kokyb÷s, nusprend÷me pasidom÷ti Linkuvos

apylinkių vandens kokybe ir galima žala.

D÷l ekonomin÷s situacijos Lietuvoje, gyvūnų sveikatingumo klausimas girdant užterštą

vandenį kartais nutylimas ir neregistruojamas. Dažniausiai visuomen÷s sveikatos centrai praneša

nevartoti užteršto vandens, bet žmon÷s nepagalvoja apie gyvūnų gerovę ir toliau naudoja maistui,

girdo gyvulius tokiu vandeniu. Pasireiškus pirminiams simptomams, ūkin÷s veiklos gyvūliai yra

vežami į skerdyklas, nes gyvulių gydymas savininkams dažniausiai būna nuostolingas.

Tod÷l šiame darbe analizavome, ar didelių fermų aplinkoje geriamas vanduo šuliniuose n÷ra

pakitusios chemin÷s sud÷ties. Aiškinom÷s kokią žalą padaro gyvūnų organizmui, kai patenka į

organizmą neleistinos normos kenksmingų medžiagų. Tyr÷me šachtinių šulinių vandenį, kuriame

ieškojome nitratų, nitritų, fosfatų, amonio jonų, chloridų, sulfatų ir geležies kiekių nukrypimų.

Nustatin÷jome, ar tame krašte yra didelis šių medžiagų nukrypimas ir ar šachtinių šulinių vanduo yra

tinkamas vartojimui.

Darbo tikslas: Išsiaiškinti galimą vandens taršą fermų aplinkoje ir ar pasitaiko Linkuvos

apylink÷se šulinių naudotojų gyvulių susirgimų atvejų, kurie galimai būtų sukelti girdant užterštu

vandeniu.

Darbo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti surinktų šulinių vandens neatitikimus įstatymo (HN 24:2003) nuorodoms.

2. Nustatyti ar šachtinių šulinių vanduo yra kietas ir geros kokyb÷s.

3. Išsiaiškinti ar gyventojai gerai įrengia šulinius, ar prižiūri jų aplinką.

4. Išaiškinti gyvulių ligų atvejus susijusius su girdomu nekokybišku vandeniu.

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Požeminio vandens kokyb÷ Lietuvoje

Lietuvoje nitratų koncentracijos, viršijančios didžiausią leistiną normą (50 mg/l), 2011 m.

fiksuotos tik 2 steb÷jimo vietose iš 72 ir dar 2 buvo arti šios ribos (> 38 mg/l). Nitratų koncentracijos

pokyčiai nuo 2007 metų iki 20011 metų yra nežymus. Nitratų did÷jimo tendencija dar pastebima 9

gręžiniuose, tačiau tik dviejose vietose tai yra naujos taršos požymis. Nitratų koncentracijos kaita

gruntiniame vandenyje sietina su pasikeitusiu žem÷naudos intensyvumu. (G. Ignatavičius, 2012m.)

Šiaulių Visuomen÷s sveikatos saugos skyriaus duomenimis, Šiaulių apskrityje didžiausias

nitratų kiekis tirtų šulinių vandenyje 2012 metais buvo rastas Joniškio, Radviliškio bei Pakruojo

rajonuose. Nitratų koncentracija, kai kuriais atvejais viršijo nuo 8 iki 10 kartų leistiną ribą ir siek÷

409–488mg/l. 2013 matais ištirta 141 šachtinio šulinio vanduo, iš jų 50 proc. nustatyta padid÷jusi

nitratų koncentracija. ( http://siauliuvsc.sam.lt/naujienos/sukl/ priega per internetą 2013.10.12)

1pav. Nitratų koncentracijos ir pokyčiai gruntiniame vandenyje. (G. Ignatavičius, 2012m)

10

1.2 Pagrindiniai taršos šaltiniai ir teršalai

1. Žem÷s ūkis – laukų ir chemin÷s atliekos, trąšos, pesticidai, naftos produktai,

pašarų atliekos, pieno ūkio atliekos. Šiuo metu žem÷s ūkio veikla vykdoma 35 % Žem÷s

rutulio sausumos ploto (11 % sudaro ariama žem÷, 24 % - ganyklos). Lietuvoje žem÷s ūkio

tiklslams naudojama 54 % jos teritorijos. Nors žem÷s ūkyje ir buvo siekiama ilgalaikio

agrarinių ekosistemų produktyvumo, tačiau žem÷s ūkio gamybos pokyčiai per pastaruosius

50 metų suk÷l÷ esminę aplinkos taršą. (http://www.asu.lt/nm/l-projektas/-

Aplinkos_tarsa/titlas.htm, priega per internetą 2013.11.11)

2. Pramon÷ - gaminiai iš metalo, metalų nuos÷dos, nemetalin÷s atliekos,

elektrinių prietaisų atliekos, detergentai, tirpikliai, nuotekos, pesticidai, pirminiai rūgščių

lietų ir smogo junginiai;

3. Energetika - naftos produktų atliekos, tirpikliai, dujų ir garų emisijos,

branduolin÷s atliekos, pirminiai rūgščių lietų ir smogo junginiai. (Vida Marija Rutkovien÷,

2008)

2 pav. Teršalų plitimo keliai. (ES nitratų direktyva, 2010m.)

11

1. 3 ES nitratų direktyva

Direktyvoje nustatyta aiški įgyvendinimo strategija, apimanti ūkininkus Valstyb÷s nar÷s

teritorijas, iš kurių suteka vanduo, galintis būti užterštas dideliu nitratų kiekiu arba pažeistas

eutrofikacijos, paskelb÷ jautriomis zonomis. Austrija, Danija, Suomija, Vokietija, Airija, Lietuva,

Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai ir Slov÷nija nusprend÷ vienodo lygio apsaugą taikyti visai

teritorijai, o ne skelbti nitratams jautrias zonas. ( ES nitratų direktyva, 2010)

Valstyb÷s nar÷s turi periodiškai tikrinti, ar jautrios zonos paskirtos teisingai, steb÷ti veiksmų

programų veiksmingumą, iš dalies jas keisti siekdamos užtikrinti, kad jos atitiktų direktyvos tikslus,

ir gautus duomenis teikti Europos Komisijai. ( ES nitratų direktyva, 2010)

Nitratų direktyva glaudžiai susijusi su kitomis ES vandens, oro, klimato kaitos ir žem÷s ūkio

politikos sritimis ir jos įgyvendinimas naudingas visoms toliau nurodytoms sritims:

1. Nitratus mažinti numatyta Vandens pagrindų direktyvoje (2000 m.), kurioje nustatytas

visapusiškas tarpvalstybinis vandens apsaugos metodas, sudarytas pagal upių baseinų rajonus

siekiant iki 2015 m. užtikrinti gerą Europos vandens telkinių būklę.

2. Naujojoje Požeminio vandens direktyvoje (2006 m.) patvirtinta, kad nitratų koncentracija

neturi viršyti kritin÷s 50 mg/l vert÷s. Kelios valstyb÷s nar÷s gerai vandens būklei pasiekti nusistat÷

griežtesnes ribas.

3. Oro ir dirvožemio kokyb÷. Gyvulininkyst÷ ir ūkininkavimas, be kitų dalykų, yra

išmetamųjų amoniako (NH3) teršalų šaltinis – amoniakas turi poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai,

nes prisideda prie dirvožemio rūgšt÷jimo, vandens telkinių eutrofikacijos ir taršos pažemio ozonu bei

kitais teršalais. Tikimasi, kad įgyvendinus Nitratų direktyvą iki 2020 m. išmetamo amoniako,

palyginti su 2000 m., sumaž÷s 14 proc., nes priemon÷s, kuriomis ribojamas, pavyzdžiui, trąšų kiekis,

turi teigiamą poveikį ir į vandens telkinius patenkančių nitratų, ir į orą išmetamo amoniako kiekio

mažinimui. ( ES nitratų direktyva, 2010)

12

1.4 Šulinio vietos parinkimas, įrengimas ir apsauga Šulinio įrengimas ir apsauga :

• Šulinys įrengiamas pirmame nuo žem÷s paviršiaus nesl÷giniame vandeningąjame

sluoksnyje.

• Šulinio dalys: atvirkštinis filtras, keturkamp÷ arba cilindro formos šachta, antžemin÷

šulinio dalis (rentinys), stogelis, vandens pak÷limo įranga.

• Atvirkštinis filtras įrengiamas iš kelių sm÷lio ir žvyro sluoksnių, po 0,1–0,15 m

storio. Bendras filtro storis turi būti 0,4–0,6 m. Jei gruntas smulkiagrūdis, filtras įrengiamas

su nuolydžiu į žemutinę filtro dalį, o jei gruntas stambiagrūdis, filtras įrengiamas su

nuolydžiu į viršutinę filtro dalį.

• Šulinio antžemin÷ dalis (rentinys) turi būti ne žemesn÷ kaip 0,8 m. Rentinys gali būti

betoninis, gelžbetoninis arba medinis. Aplink šulinį įrengiama 1,5 m gylio ir 0,7–0,8 m

pločio plūktin÷ molio arba priemolio užtūra, kuri užpilama 20 cm storio žvyro sluoksniu.

Žem÷s paviršiuje aplink šulinį turi būti įrengtas 2 m pločio akmenų grindinys, betonin÷ arba

asfaltin÷ danga su 5 laipsnių nuolydžiu nuo šulinio.

• Šuliniui įrengti naudojamos medžiagos ir gaminiai turi būti tinkami liestis su

geriamuoju vandeniu. Iš jų į vandenį neturi išsiskirti sveikatai kenksmingų medžiagų, nebūtų

sudarytos sąlygos mikroorganizmų augimui bei nebūtų pakeistos vandens juslin÷s savyb÷s.

Įranga turi būti sandari ir saugi, kad nebūtų teršiamas vanduo kenksmingomis medžiagomis

iš grunto. ( HN 43:2005, Žin., 2005, Nr.90-3376. )

Šulinio vietos reikalavimai:

• Teritorija turi būti švari, apsaugota nuo potencialios mikrobin÷s ir chemin÷s taršos;

• Kasant šulinį arba įrengiant versm÷s kaptažo įrenginį atliekamas sklypo geologinis ir

hidrogeologinis tyrimas.

• Šulinio ir versm÷s vieta turi būti parinkta atsižvelgiant į požeminio vandens t÷km÷s

kryptį. Pagal gruntinio vandens srautą potencialios taršos objektai turi būti žemiau negu

šulinys. Jeigu tokios galimyb÷s n÷ra, potencialios taršos objektų atstumas iki šulinio turi būti

ne mažesnis kaip 50 m;

13

• Prie šulinio ir versm÷s kaptažo įrenginio turi būti sudaroma apsaugos zona, kurios

atstumas iki gyvenamojo namo 7 m, iki garažo, ūkinio pastato ar šiltnamio – 10 m, iki tvarto,

m÷šlid÷s ir kompostavimo aikštel÷s, išgriebimo duob÷s – 25 m, iki lauko nuotakyno – 15 m;

• Versm÷ ir šulinys negali būti įrengiami polaidžio vandenimis užtvindomose

teritorijose, pelk÷tose vietose ar vietose, kur gali būti nuošliaužos. ( HN 43:2005, Žin., 2005,

Nr.90-3376 )

3 pav. Šulinio schema.

(http://users.physics.harvard.edu/~wilson/arsenic/conferences/Feroze_Ahmed/Sec_3.htm prieiga per internetą 2013.12.14)

14

1.5 Nitratai ir nitritai aplinkoje

Žmon÷s dramatiškai pakeit÷ azoto ciklą per pastarąjį šimtmetį, ir to rezultatas, nitratai nuolat

kaupiasi mūsų vandens ištekliuose. Visame pasaulyje žmogaus kuriama azoto gamyba smarkiai

išaugo nuo 1950-ųjų ir šiuo metu viršijama azoto norma yra apie 30%, užfiksuota gamtiniuose

šaltiniuose. Trąšos yra didžiausias išteklius, prisidedantis prie antropogeninio azoto visame pasaulyje

plitimo. Kiti pagrindiniai šaltiniai yra žmonių ir gyvulių atliekos, azoto oksidai, išsiskiriantys

tiekiant komunalines paslaugas ir važin÷jant automobiliams, ankštiniai augalai, kurie fiksuoja

atmosferos azotą. Šie organiniai ir neorganiniai azoto šaltiniai yra transformuojami į nitratus

vykstant mineralizacijai, hidrolizei, ir bakterijų nitrifikacijai. Pagal mažinimo sąlygas, nitratai gali

būti biologiškai transformuojami į azoto dujas per denitrifikaciją. Nitratai, kurių nepasiima augalai,

denitrifikuoti migruoja į upių ar gruntinius vandenis ir lieka požeminiuose sluoksniuose

dešimtmečius. (Fields S, 2004)

Dirvožemyje trąšos, kuriose yra neorganinių azoto ir atliekų, kurių sud÷tyje yra organinio

azoto, pirmiausia skyla į amoniaką, o jis v÷liau oksiduojamas į nitritą ir nitratą. Nitratas augalų yra

pasisavinamas per jų augimo ir organinių azoto junginių naudojimą sintez÷je (Swann PF, 1975).

Nitrato perteklius lengvai juda gruntiniais vandenimis. Aerobin÷mis sąlygomis nitratai gali

prasisunkti į gana gilius vandeninguosius sluoksnius, kai augalas neauga vyksta nitratų grynasis

jud÷jimas žemyn į dirvožemio vandenis ir jo sluoksnius. Anaerobin÷mis sąlygomis nitratai gali

denitrifikuoti. (Lorna Fewtrell, 2004)

Ir nitritai ir nitratai reprezentuoja vandens aplinkoje paplitusius teršalus ir tarnauja kaip

svarbūs vandens kokyb÷s indikatoriai. (ATSDR, 2007) Nitratas yra galutinis biochemin÷s

oksidacijos organiškai sujungto azoto produktas, tod÷l didesn÷ nitratų koncentracija vandenyje gali

pasitarnauti kaip įrodymas d÷l organin÷s kilm÷s taršos. Nitratai kaip pagrindin÷ maistin÷ medžiaga

stimuliuoja makrofitų ir fitoplanktono augimą, taip sukeldama vadinamąją vandens eutrofikaciją.

Nitritų susidarymas per nitrato ir amoniakinio azoto arba azoto organinių medžiagų biologinį skilimą

yra svarbus indikatorius fekaliniam gamtinių vandenų užterštumo nustatymui. (Brender JD., 2004)

15

4 pav. Denitrifikacija ir nitrifikacija.

(http://www.nature.com/nrmicro/journal/v2/n7/fig_tab/nrmicro929_F2.html, priega per internetą

2013.11. 20 )

1.6 Nitratų koncentracija vandenyje

Nitratų koncentracija paviršiniame vandenyje paprastai yra maža (0-18 mg / l), tačiau gali

pasiekti aukštą lygį kaip žem÷s ūkio nuotekų rezultatas, sąvartyno nuot÷kio metu ar po žmogaus ar

gyvūnų užteršimo atliekomis. Koncentracija dažnai svyruoja, priklausomai nuo sezono ir gali

padid÷ti, kai up÷ maitina nitratais turtingus vandeninguosius sluoksnius. Nitratų koncentracija

palaipsniui padid÷jo daugelyje Europos šalių per pastaruosius kelis dešimtmečius, ir kaikur per

pastaruosius 20 metų padid÷jo net dvigubai. (Deana M. Manassaram, 2007)

16

Natūrali nitratų koncentracija gruntiniame vandenyje aerobin÷mis sąlygomis yra keli

miligramai litre ir labai priklauso nuo dirvožemio tipo ir geologin÷s situacijos. D÷l žem÷s ūkio

veiklos, nitratų koncentracija gali lengvai pasiekti kelis šimtus miligramų vienam litrui. (Fumito

Saijo, 2010)

Pagrindiniai veiksniai - vis dažniau naudojant dirbtines trąšas, atliekų (ypač iš gyvulių

auginimui) šalinimo ir žem÷s naudojimo pokyčius, lemia palaipsniui did÷jančią nitratų koncentraciją

gruntinių vandenų tiekime. Pavyzdžiui Danijoje ir Olandijoje per metus nitratų koncentracija did÷ja

iki 0,2-1,3 mg / l kai kuriose srityse. Kadangi gruntiniai vandenys reaguoja į pokyčius dirvožemyje,

n÷ra nustatyta ar gresia pavojus, jog vandeningose vietov÷se padaug÷s azoto trąšų ar m÷šlo. Kai

nitratas pasiekia šiuos vandeninguosius sluoksnius, tai reiškia, jog tie sluoksniai liks užteršti

dešimtmečius, net jei ir yra gerokai sumaž÷jęs nitratų krūvis.( M.A. Brainwood, 2004)

Daugelyje šalių nitratų geriamąjame vandenyje koncentracija, gauta iš paviršinių vandens

telkinių, neviršija 10 mg / l (Ward MH, 2004). Tačiau kai kuriose srityse koncentracija yra didesn÷

kaip nuot÷kio, nuotekų ir tam tikrų pramon÷s atliekų išmetimo rezultatas. 15-oje Europos šalių

gyventojų veikiama nitratų koncentracija geriamajame vandenyje viršija 50 mg / l, svyruoja nuo

0,5% iki 10%, tai atitinka beveik 10 milijonų žmonių. Individualūs šuliniai, esantys žem÷s ūkio

srityse visame pasaulyje, ypač prisideda prie nitratų, susijusių su toksiškumu. (Lorna Fewtrell,2004)

1.7 Nitratų ir nitritų poveikis organizmui

Nitratai yra natūraliai egzistuojantys jonai, kurie sudaro azoto ciklą. Nitrato jonas (NO3) yra

stabili azoto junginių forma oksiduotose sistemose. Nors ši forma yra chemiškai nelinkusi reaguoti,

ji gali būti mikrobiškai redukuota iki reaktyviojo nitrito jono. (Pavel Mikuška, 2003)

Nitratai yra susiję su methemoglobinemijos atsiradimu. Tai apima pavyzdžiui, v÷žio (per

bakterinę N-nitrozo junginių gamybą), hipertenzijos, centrin÷s nervų sistemos apsigimimų, cukrinio

diabeto, abortų, kv÷pavimo takų infekcijų ir imunin÷s sistemos pakitimų atsiradimo priežastis.

(Manassaram, D. M. 2007)

17

Suvartotas nitratas lengvai ir visiškai absorbuojamas skrandyje ir plonosiose žarnose. Dalis

suvartoto nitrito per absorbciją reaguoja su skrandžio turiniu. Bent 25% visų suvartotų nitratų yra

transportuojami su seil÷mis, kuriose jų koncentracija yra maždaug 10 kartų didesn÷ negu kraujo

plazmoje kaip biokoncentracijos rezultatas. Apie 20% nitratų seil÷se konvertuojasi į nitritus

simbiotin÷s bakterijos ant liežuvio paviršiaus pagalba. (Lorna Fewtrell, 2004)

Atrajotojai ir kiaul÷s yra jautrūs nitritams. Tyrimai parod÷, kad 3,3 mg/kg kūno svorio nitritų

per dieną atrajotojams ir kiaul÷ms neturi neigiamo poveikio. Atrajotojams ir kiaul÷ms paskaičiuotas

galimas didžiausiais nitritų kiekis kūno svoriui per dieną (10 mg/kg), kurį jie gali gauti. Nustatyta,

kad kiaul÷s su pašarais gauna 0,37 mg/kg kūno svorio nitritų per dieną, o galvijai – 0,65 mg/kg kūno

svorio nitritų per dieną. Galvijų didžiajame prieskrandyje ir kiaulių skrandyje taip pat susidaro

didelis nitritų kiekis iš nitratų, tačiau, jis neviršija saugumo ribų.

( http://www.efsa.europa.eu/de/scdocs/doc/1017.pdf prieiga per internetą 2013.10.15)

Tyrimai su gyvūnais parod÷, kad nitratai ir nitritai eksperimentiniams gyvūnams gali sukelti

savaiminį abortą. Duomenys rod÷ padid÷jusį nitrito ir methemoglobino kiekį žiurk÷se ir v÷liau jų

vaisiuose, tuomet, kai n÷ščioms žiurk÷ms buvo skiriama 2,5-50 mg / kg natrio nitrito kartu su

geriamuoju vandeniu arba per injekciją į pilvą. D÷l padid÷jusio pralaidumo, placentos žalos

galimyb÷ taip pat buvo tiriama šiuo metodu - kitai n÷ščių žiurkių grupei skiriant natrio nitrito jau

prasid÷jus gimdymui. Pirmųjų naujagymių methemoglobino lygis buvo normalus (1,2%), o tų, kurie

gim÷ po chemijos – metemoglobino kiekis kraujyje buvo gerokai didesnis (10,1%). (Mary H. Ward,

2005)

Eksperimentinių tyrimų su gyvūnais, naudojant nitratus arba nitritus (jei tai natrio arba kalio

nitrato formos / nitritas), ir neigiamo reprodukcijai bei vystimuisi poveikio rezultatai įrodo, jog yra

sąsaja tarp nitratų kiekio ir vaisiaus praradimo, naujagimių mirtingumo, iš motinos gaunamo

toksiškumo, sumaž÷jusio vados skaičiaus. Nepaisant to, ištyrus apsigimimų perteklių, tam įrodyti yra

reikalingi papildomi tyrimai. (Mary H. Ward, 2005)

Apsinuodijimas nitarais ženklai:

• viduriavimas, v÷mimas;

• seil÷tekis;

• pilvo skausmai;

18

Apsinuodijimas nitritais ženklai:

Atsiranda po 6-24 valandų, kai suvartojama toksiška medžiaga.

Požymiai:

• sunkus ir triūkšmingas kv÷pavimas;

• m÷lynos ir šokolado spalvos gleivin÷;

• greitas pulsas;

• padid÷jęs seil÷tekis, drebulys, išpūtimas;

• tamsus, šokolado spalvos kraujas;

• abortai – atsiranda 10-14 dienų po kontakto su nitratais;

• silpnumas, koma, traukuliai, mirtis.

Poskerdiminio tikrinimo išvados:

Nuo nitratų apsinuodijimo požymiai:

• stiprus skrandžio ir žarnyno paraudimai;

Nuo nitrito apsinuodijimo požymiai:

• tamsiai raudonos ar rudos spalvos kraujo krešuliai;

• pakraujavimai vidaus organuose;

• kraujosrūvos skrandžio gleivin÷je;

Rekomenduojamas gydimas:

Apsnuodiję gvūnai, nitritais/nitratais, gali būti gydomi injekcijomis i veną

metileno m÷lynuoju, miltelių pavidalo dažų medžiaga. Metileno m÷lynasis paverčia

methemoglobiną į deguonį pernešantį hemoglobiną. ( Sarah Robson, 2007)

1.8 Methemoglobinemija

Methemoglobinas (MetHb) susidaro tada, kai nitritai oksiduoja dvivalent÷s geležies

hemoglobinas (Hb) į trivalentę geležies form. (Fewtrell L. 2004) Trivalent÷ geležis MetHb negali

transportuoti deguonies ir tai apibūdina methemoglobinemijai būdingus: cianozę ir smegenų

deguonies stoką. (Mary H. Ward. 2005)

19

5pav. Methemoglobino susidarymas. (Filip Cristiana, 2012)

Esant normalioms sąlygoms <2% bendros Hb cirkuliuoja kaip MetHb. Methemoglobinemijos

ženklai yra tuomet, kai atsiranda 10% MetHb arba daugiau. (Lorna Fewtrell, 2004) Informacija

pateikta 1 lentel÷je.

1 lentel÷. Methemoglobinemijos požymiai ir simptomai. (Lorna Fewtrell, 2004)

MetHb koncentracija (%)

Klinikin÷s išvados

10 - 20 Galūnių cianoz÷ 20 - 45 Centrin÷s nervų sistemos slopinimas ( galvos svaigimas, apatija, dusulys). 45 - 55 Koma, aritmija, šokas, traukuliai. > 60 Didel÷ mirties tikimyb÷.

20

2. TYRIMO METODIKA

Siekiant nustatyti Šiaulių apskrities, Pakruojo rajono, Linkuvos seniūnijos šulinių geriamojo

vandens cheminę taršą buvo paimti 30 geriamojo vandens m÷ginių. Šuliniai tyrimams buvo

pasirinkti atsitiktinai, neatsižvelgiant į jų iškasimo vietą ir gylį, dezinfekavimo laikotarpi ar į kitus

parametrus. Vandens m÷giniai iš šulinių buvo paimti į švarius 0,5 l. Talpos indus. Buvo pildomas

vartotojų naudojančių šulinių vandenį klausimynas.

Laboratoriniai tyrimai atlikti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Veterinarijos

akademijoje, Maisto saugos ir gyvūnų higienos katedros mokomojoje laboratorijoje savarankiškai ir

prižiūrint d÷stytojui. Kiekvienas tirtas vandens m÷ginys, prieš laboratorinius tyrimus, buvo įvertintas

vizualiai: spalva, kvapas, ar n÷ra priemaišų ir ištirtas vandens kietumas naudojant testines vandens

kietumo juosteles.

2.1 Vandenyje esančių cheminių medžiagų nustatymas

2.1.1 Vandens pH nustatymas

Darbo metodika nustatant ekspres metodu.

Vertinama įmerkus indikatorinę juostelę ir po minut÷s lyginame pagal skalę ant pakuot÷s.

Leidžiamas geriamojo vandens pH yra 6,5 – 9,5. Vandens reakciją galima nustatyti

kolorimetriniu, elektrometriniu arba universaliuoju indikatoriumi, indikatorine juostele ir ekspres

metodu, kuris pagrįstas indikatoriaus savybe keisti spalvą priklausomai nuo vandenilio jonų

koncentracijos.

21

2.1.2 Fosfatų nustatymas vandenyje


Vertinama įmerkus indikatorinę juostelę ir po minut÷s lyginame pagal skalę ant pakuot÷s.

Leidžiamas fosfatų kiekis geriamąjame vandenyje yra 0,5 mg/l.

2.1.3 Amonio jonų nustatymas

Amonis, kaip ir kitos chemin÷s medžiagos, nustatomos kokybiškai ir kiekybiškai.

Geriamąjame vandenyje amonio gali būti ne daugiau kaip 0,50 mg/l. Amonio nustatymo būdai

pagrįsti jo savybe reaguoti su Nestlerio reagentu: priklausomai nuo amonio kiekio vanduo nusidažo

geltona arba ruda spalva. Galima nustatyti ir hipochloridu bei spekrometriniu būdais, ekspres

metodu, kolorimetriniu ar fotoelektrokolrimetriniu metodais.

Darbo metodika. Amonio kiekį vandenyje nustatant ekspres metodu, į m÷gintuv÷lį įpilama 10

ml tiriamo vandens, įlašinami 5 lašai Segneto druskos tirpalo ir 5 lašai Nestlerio reagento.

M÷gintuv÷lio turinys sumaišomas ir paliekamas stov÷ti 5 min. Jei yra amoniako, atsiranda geltonai

ruda spalav, pagal kurios intensyvumą amoniako kiekis (mg/l) vandenyje nustatomas pagal 39

lentelę.

2 lentel÷. Apytikris amonio kiekio vandenyje nustatymas pagal spalvos

intensyvumą.

Spalva žiūrint iš šono Spalva žiūrint iš viršaus Amoniako kiekis, mg/l

N÷ra N÷ra 0,04

N÷ra Labai silpna gelsva 0,08

Labai silpna gelsva Silpna gelsva 0,20

Labai silpna gelsva Gelsva 0,40

Silpnai gelsva Šviesiai geltona 0,80

Šviesiai gelsva Geltona 2,00

Geltona Intensyviai geltonai rusva 4,00

22

Ryšliai geltona, tirpalas

šiek tiek drumstas

Ruda, tirpalas drumstas 8,00

Ruda, tirpalas drumstas Ruda, tirpalas drumstas 20,00

2.1.4 Nitritų nustatymas

Geriamąjame vandenyje nitritų turi būti ne daugiau kaip 0,50 mg/l. Ar vandenyje yra nitritų

galima nustatyti jodometriniu būdu, Griso reagentu, indikatorine juostele (ekspres metodu), su

sulfanilo rūgštimi ir α – naftilaminu, kolorimetriniu ar fotoelektrokolorimetriniu metodais.


„Visocolor ECO“ produktas. Į du skaidrius stiklinius indelius švirkštu įpilti po 5 ml tiriamo

vandens, įstatyti į stovelį, į B indelį įlašinti 4 lašus mišinio iš NO2 – 1 indelio ir įd÷ti samtelį iš NO2

– 2 indelio. Palikti reakcijai 10 min. Įmerkiama indikatorin÷ juostel÷ ir spalvinę reakciją vertiname

pagal pateiktą spalvinę skalę ant metalinio cilindro.

2.1.5 Nitratų nustatymas

Geriamąjame vandenyje nitratų turi būti ne daugiau kaip 50 mg/l. Ar vandenyje yra nitratų

galima nustatyti difenilamino tirpalu arba sulfofenoline rūgštimi, ekspres metodu (indikatorin÷mis

juostel÷mis) , su sulfanilo rūgštimi ir α – naftilaminu, kolorimetriniu ar fotoelektrokolorimetriniu

metodais.


„Visocolor ECO“ produktas. Į du stiklinius indelius švirkštu įpilti po 5 ml tiriamo vandens,

įstatyti į stovelį, į B indelį įlašinti 4lašus mišinio iš NO3 – 1 indelio ir įdeti samtelį iš NO3 – 2

indelio. Palikti reakcijai 5 min. Indikatorinę juostelę palaikę tirpale minutę spalvinę reakciją

vertiname pagal pateiktą spalvinę skalę ant metalinio cilindro.

23

2.1.6 Chloridų nustatymas

Geriamąjame vandenyje chloridų turi būti ne daugiau kaip 250 mg/l . Nor÷dami nustatyti

chloridų kiekį geriamąjame vandenyje naudojamas tirpalas veikiamas sidabro nitratu ar ekspres

metodu.

Chloridų kiekis vandenyje nustatomas ekspres metodais, koncentracijos nustatymo metodu

arba titruojant – titrimetriniu metodu. Titravimui reikalingas sidabro nitrato tirpalas (indikatorius –

kalio chromato tirpalas), - šis metodas brangus ir praktikoje retai taikomas.

Darbo metodika. Chloridų kiekį nustatant ekspres metodu, į m÷gintuv÷lį įpilama 5 ml tiriamo

vandens, įlašinami 2 lašai azoto rūgšties ir 2 lašai sidabro nitrato tirpalo. Jei chloridų yra, tirpale

susidaro baltas drumstumas, pagal kurio intensyvumą chloridų kiekis (mg/l) vandenyje nustatomas

pagal 45 lentelę.

3 lentel÷. Apytikris chloridų kiekio vandenyje nustatymas pagal drumstumo

intensyvumą.

Tirpalo drumstumas Chloridų kiekis, mg/l

Silpnas 1 – 10

Stiprus 10 – 20

Susidaro balti dribsniai 50 – 100

Iškrenta baltos nuos÷dos 100

2.1.7 Sulfatų nustatymas

Geriamąjame vandenyje sulfatų turi būti ne daugiau kaip 250 mg/l . Norint nustatyti ar

geriamame vandenyje yra sulfatų, vanduo veikiamas bario chloridu, ar nustatoma ekspres metodu.

Darbo metodika. Sulfatų kiekį nustatant ekspres metodu, į m÷gintuv÷lį įpilama 5 ml tiriamo

vandens, įlašinami 3 lašai HCL tirpalo ir 5 lašai bario chlorido tirpalo.

Jei sulfatų yra, tirpale susidaro baltas drumstumas, pagal kurio intensyvumą sulfatų kiekis

(mg/l) vandenyje nustatomas pagal 46 lentelę.

24

4 lentel÷. Apytikris sulfatų kiekio vandenyje nustatymas pagal drumstumo

intensyvumą.

Tirpalo drumstumas Sulfatų kiekis, mg/l

Silpnas, atsiranda po kelių min. 1 – 10

Silpnas, atsiranda iš karto 10 – 100

Didelis 100 – 500

Tirpalas labai drumstas, nuos÷dos greit

kaupiasi 500

2.1.8 Geležies nustatymas

Geriamąjame vandenyje geležies turi būti ne daugiau kaip 200 µg/l. Ar vandenyje yra geležies,

nustatoma vandenį veikiant rodanidais ar ekspres metodu.

Geležies kiekis vandenyje dažniausiai nustatomas ekspres metodu.

Darbo metodika. Į m÷gintuv÷lį įpilama 10 ml tiriamo vandens, įlašinami 3 lašai druskos

rūgšties, 3 lašai vandenilio peroksido ir 4 lašai amonio arba kalio rodanido. Sumaišius paliekama

stov÷ti 5 min. Jei geležies yra, tirpalas nusidažo gelsvai rausva palva, paal kurios intensyvumą

geležies kiekis (µg/l) vandenyje nustatomas pagal 48 lentelę.

5 lentel÷. Apytikris geležies kiekio vandenyje nustatymas pagal spalvos

intensyvuma.

Spalava žiūrint iš šono Spalva žiūrint iš viršaus Geležies kiekis, µg/l

N÷ra N÷ra 05

Vos pastebima gelsvai

rausva

Labai silpnai gelsvai

rausva

10

Labai silpnai gelsvai

rausva

Silpnai gelsvai rausva 30

25

Silpna gelsvai rausva Šviesiai gelsvai rausva 50

Šviesiai gelsvai rausva Gelsvai rausva 100

Ryškiai gelsvai rausva Gelsvai raudona 200

Šviesiai glsvai raudona Ryškiai raudona 5,00

26

4. TYRIMŲ REZULTAI

Tyrimo metu, šachtinių šulinių atstumai buvo palyginti su Lietuvos higienos norma HN

43:2005 „Šuliniai ir versm÷s: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“. Remiantis

gautais duomenimis, šulinių vietos pasirinktos prastos, iki tvarto neatitiko 93,3% (n=28),

gyvenamojo namo 30% (n=9), šiltnamio 13,3% (n=4), daržo 6,6% (n=2), taip pat buvo rasti

šuliniai, kurie buvo be apsaugos zonos be nuolydžio nuo šulinio 10% (n=3). Visų šulinių

matavimai iki tvarto, gyvenamojo namo, šiltnamio, daržo ir fermų pateikti 6 lentel÷je.

6 lentel÷. Atstumų duomenys nuo šulinio.

M÷ginių Nr.

Iki tvarto (m)

Iki gyvenamo namo (m)

Iki šiltnamio (m)

Iki daržo (m)

Iki fermų (m)

Apsaugos zona su nuolydžiu nuo šulinio

1 20 15 22 - 6000 + 2 12 16 25 - 7000 + 3 15 4 20 5 8000 + 4 7 7 18 2 6000 + 5 10 15 25 20 7000 + 6 18 8 - 18 7000 + 7 15 15 20 - 6000 + 8 6 8 10 - 3000 + 9 8 9 - 10 5000 -

10 7 10 10 15 2000 + 11 20 2 30 - 8000 + 12 6 12 20 20 9000 + 13 22 5 32 25 10000 + 14 30 8 - - 10000 + 15 15 5 25 - 7000 + 16 6 12 8 - 2000 - 17 25 1 - 30 9000 + 18 20 12 20 42 8000 + 19 18 5 10 25 9000 + 20 4 10 15 - 1000 + 21 20 5 18 - 7000 + 22 17 8 20 10 6000 + 23 6 12 14 - 5000 - 24 32 10 - - 10000 + 25 4 10 7 40 3000 + 26 24 9 - - 7000 + 27 20 6 15 - 8000 + 28 5 15 4 15 4000 +

27

29 26 7 - - 9000 + 30 9 5 7 25 2000 +

Nustatyti atstumai

25 7 10 10 50

Iš gautų atstumų (iki tvarto, gyvenamojo namo, šiltnamio, daržo, fermų) duomenų buvo

paskaičiuota, ar atstumas turi įtakos nitratų daug÷jimui vandenyje. Duomenys pateikti 7 ir 8

lentel÷se.

7 lentel÷. Koreliacijos koeficiento reikšmių skal÷.

8 lentel÷. Koreliacijos duomenys.

Iki tvarto Iki

gyvenamo namo

Iki šiltnamio

Iki daržo Iki

fermų Nitratai

Iki tvarto 1 Iki gyvenamo namo -0.3703 1 Iki šiltnamio 0.611915 -0.12669 1 Iki daržo 0.264117 0.053839 -0.11707 1 Iki fermų 0.782282 -0.29294 0.692481 0.085352 1

Nitratai -0.60973 0.080081 -0.50715 -0.46148 -

0.59225 1

Gautų duomenų rezultatai:

1. Iki tvarto - vidutin÷ neigiama koreliacija (-0,6073), t.y. kuo mažesnis atstumas, tuo daugiau

nitratų arba kuo didesnis atstumas, tuo mažiau nitratų.

2. Iki gyvenamojo namo - labai silpna koreliacija (0,080081), t.y tarp gyvenamojo namo

atstumo ir nitratų ryšio beveik n÷ra.

3. Iki šiltnamio - vidutin÷ neigiama (-0,50715), kuo mažesnis atstumas, tuo daugiau nitratų

arba kitaip sakant, kuo didesnis atstumas, tuo mažiau nitratų.

28

4. Iki daržo - silpna neigiama koreliacija (-0,46148), kuo mažesnis atstumas, tuo daugiau

nitratų arba kitaip sakant, kuo didesnis atstumas, tuo mažiau nitratų.

5. Iki fermų - vidutin÷ neigiama koreliacija (0,59225), kuo mažesnis atstumas, tuo daugiau

nitratų arba kitaip sakant, kuo didesnis atstumas, tuo mažiau nitratų.

Kiekvienas vandens m÷ginys buvo įvertintas vizualiai: spalvos ir kvapo didelių pakitimų

nebuvo rasta, priemaišų taip pat nebuvo aptikta. Ištyrus vandens kietumą buvo nustatytas 100%

(n=30), kad vanduo yra labai kietas. pH norma atitiko 100% (n=30) vandens m÷ginių. Fosfatų

koncentracija vandens m÷giniuose neatitiko 53,33% (n=16). Amonio jonų pokyčiai buvo rasti

23,33% (n=7) vandens m÷giniuose. Nitritų viršijančių leistiną normą kiekių nebuvo, ją atitiko 100%

(n=30). Nitratų koncentracijos pokyčių rasta 33,33% (n=10). Chloridų kiekis atitiko 100% (n=30)

vandens m÷ginių. Sulfatų kiekis atitiko leistiną normą, ją atitiko 100% (n=30). Geležis sudar÷ 6,67%

(n=2) viršijančių leistinas koncentracijos normas.

Detalesnei analizei šachtinių šulinių vandens m÷giniai aptarti atskirai pagal rodiklius.

pH leistina norma yra 6,5 - 9,5. 5 paveiksle pateikta pH tyrimų rezultatai, o 9 lentel÷je pH

reikšmių dažniai. Žvelgdami į gautus rezultatus, matome, kad visi tirti m÷giniai (n=30) atitiko

reikalavimus 100%.

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29

M÷ginio numeris

pH

pH rezultatai

pH norma nuo 6.5

pH norma iki 9.5

6 pav. pH tyrimų rezultatai.

29

9 lentel÷. pH reikšmių dažniai.

pH

Dažnis Procentai Galiojantys procentai

Didžiausias procentas

Tinkami 7 9,0 30,0 30,0 30,0

8 18,0 60,0 60,0 90,0

9 3,0 10,0 10,0 100,0

Suma 30,0 100,0 100,0

Fosfatų norma yra iki 0,5 mg/l, tai gavome, kad yra 1, 4,5,9,10, 11, 12,14, 15,16, 19, 20, 24,

25, 28, 30 m÷giniai, kurie neatitinka normų. Tai yra 16 m÷ginių iš 30, t.y. 53,33% visu m÷ginių

neatitinka normos. Rezultatai pavaizduoti 7 paveiksle ir 10 lentel÷je.

0

0.5

1

1.5

2

2.5

3

3.5

1 2 3 4 5 6 7 8 9101112131415161718192021222324252627282930

M÷ginio numeris

mg

/l PO4 rezultatai

PO4 norma (0.5mg/l)

7 pav. Fosfatų tyrimų rezultatai.

10 lentel÷. Fasfatų reikšmių dažniai.

PO4



Tinkami 0 14,0 46,7 46,7 46,7

2 8,0 26,7 26,7 73,3

30

3 8,0 26,7 26,7 100,0

Suma 30,0 100,0 100,0

Išanalizavus amonio koncentraciją, kurio norma yra 0,5 mg/l, gavome, kad amonio yra 6,7,

13, 15, 20, 25 ir 28 m÷giniuose, kurie neatitinka normų. Tai yra 7 meginiai is 30, t.y. 23,33% visų

meginių neatitinka normos. Amonio rezultatai pavaizduoti 8 paveiksle ir 11 lentel÷je.

0

0.5

1

1.5

2

2.5

3

3.5

4

4.5

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930

M÷ginio numeris

mg

/l NH3 rezultatai

NH3 norma (0.5mg/l)

8 pav. Amonio tyrimų rezultatai.

11 lentel÷. Amonio reikšmių dažniai.

NH3



Tinkami 0,08 13,0 43,3 43,3 43,3

0,20 8,0 26,7 26,7 70,0

0,40 2,0 6,7 6,7 76,7

0,80 2,0 6,7 6,7 83,3

2,00 3,0 10,0 10,0 93,3

4,00 2,0 6,7 6,7 100,0

Suma 30,0 100,0 100,0

31

Ištyrus nitritų kiekį, kurio leistina norma 0,5 mg/l, šachtinių šulinių geriamajame vandenyje, jų

nebuvo rasta. Todel nitritų stulpelyje n÷ra normos neatitinkančių steb÷jimų, pateikta 12 lentel÷je.

12 lentel÷. Nitritų reikšmių dažnis.

NO2



Tinkami 0 30 100,0 100,0 100,0

Atlikus nitratų tyrimą, kurio norma yra 50 mg/l, gavome rezultatus, kad yra 4, 8, 9, 10, 16, 20,

23, 25, 28 ,30 m÷giniai, kurie neatitinka normų. Tai yra 10 m÷ginių iš 30, t.y. 33,33% visų m÷ginių

neatitinka normos. Rezultatų duomenys apie nitratų padid÷jumus pavaizduoti 9 pveiksle ir 13

lentel÷je.

500 500 500

50

100 100 100

252525251010

25 2550 25

10 010 10 10

250250250 250

5050

0100

100

200

300

400

500

600

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930

M÷ginio numeris

mg

/l

NO3 rezultatai

NO3 norma (50 mg/l)

9 pav. Nitratų tyrimų rezultatai.

32

13 lentel÷. Nitratų reiškinių dažniai.

NO3



Tinkami 0 2,0 6,7 6,7 6,7

10 7,0 23,3 23,3 30,0

25 7,0 23,3 23,3 53,3

50 4,0 13,3 13,3 66,7

100 3,0 10,0 10,0 76,7

250 4,0 13,3 13,3 90,0

500 3,0 10,0 10,0 100,0

Suma 30 100,0 100,0

Chloridų leistina norma yra 250 mg/l. Visi tirti m÷giniai (n=30) neviršijo leistino kiekio. Tai

galime pamatyti 10 paveiksle ir 14 lentel÷je.

0 5 8 5 0 5 010 5 8

20

1 1 1 110 5

20

1 5 0 0 1 1 5 1 010

115

0

50

100

150

200

250

300

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930

M÷ginio numeris

mg/l Cl rezultatai

Cl norma (250 mg/l)

10 pav. Chloridų tyrimų rezultatai.

33

14 lentel÷. Chloridų reikšmių dažniai.

Cl



Tinkami 0 6,0 20,0 20,0 20,0

1 9,0 30,0 30,0 50,0

5 7,0 23,3 23,3 73,3

8 2,0 6,7 6,7 80,0

10 3,0 10,0 10,0 90,0

15 1,0 3,3 3,3 93,3

20 2,0 6,7 6,7 100,0

Suma 30,0 100,0 100,0

Leistina sulfatų koncentracija vandenyje siekia iki 250 mg/l. Visuose šachtinių šulinių

m÷giniuose (n=30) rastas nežymus padid÷jimas, kuris organizmui jokios neigiamos įtakos neturi.

Rezultatai pateikti 11 paveiksle ir 15 lentel÷je.

0 0 0 5

100

0 510 0

50

10 0 0 0 0 10 0 0 0 0 010 5 5 0 0 10 0 5

80

0

50

100

150

200

250

300

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930

M÷ginio numeris

mg

/l SO4 rezultatai

SO4 norma (250mg/l)

11 pav. Sulfatų tyrimo rezultatai.

34

15 lentel÷. Sulfatų reikšmių dažniai.

SO4



Tinkami 0 17,0 56,7 56,7 56,7

5 5,0 16,7 16,7 73,3

10 5,0 16,7 16,7 90,0

50 1,0 3,3 3,3 93,3

80 1,0 3,3 3,3 96,7

100 1,0 3,3 3,3 100,0

Suma 30,0 100,0 100,0

Geležies geriamąjame vandenyje norma siekia iki 0,2 mg/l. Atlikus tyrimą, gavome rezultatus,

kad du m÷giniai iš 30, t.y. 6.67% visų m÷ginių neatitinka normos. Detalesni rezultatai pateikti 12

paveiksle ir 16 lentel÷je.

0 00.10 00.10 0 00.2

00.10

5

0 0 0 00.10 00.100.10 00.10 0

5

0

1

2

3

4

5

6

1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930

M÷ginio numeris

mg

/l Fe

Fe norma (0.2 mg/l)

12 pav. Geležies tyrimų rezultatai.

35

16 lentel÷. Geležies reikšmių dažniai.

Fe



Tinkami 0,0 20,0 66,7 66,7 66,7

0,1 7,0 23,3 23,3 90,0

0,2 1,0 3,3 3,3 93,3

5,0 1,0 3,3 3,3 96,7

10,0 1,0 3,3 3,3 100,0

Suma 30,0 100,0 100,0

Visų ištirtų vandens m÷ginių (n=30) bendri rezultatai yra pateikti 17 lentel÷je.

17 lentel÷. Ištirtų vandens m÷ginių rezultatai:

Vandens m÷ginio

Nr. pH Po4 NH3 NO2 NO3 Cl SO4 Fe

1 8 3 0.08 0 10 0 0 0

2 8 0 0.08 0 10 5 0 5

3 8 0 0.08 0 25 8 0 0 4 7 3 0.2 0 500 5 5 0.1

5 8 2 0.4 0 25 0 100 0

6 8 0 0.8 0 50 5 0 0

7 8 0 4 0 50 0 5 0.1

8 7 0 0.08 0 250 10 10 0

9 8 3 0.2 0 500 5 0 0 10 9 2 0.08 0 250 8 50 0

11 8 2 0.08 0 25 20 10 0.2

12 8 3 0.2 0 50 1 0 0

13 8 0 2 0 10 1 0 0.1

14 8 3 0.2 0 0 1 0 0

15 8 2 4 0 25 1 0 5

16 7 2 0.08 0 500 10 10 0

17 8 0 0.2 0 10 5 0 0

18 7 0 0.08 0 25 20 0 0

19 9 2 0.08 0 50 1 80 0

20 8 3 2 0 100 5 0 0.1

21 8 0 0.08 0 10 0 0 0

22 7 0 0.2 0 25 0 0 0

23 7 0 0.2 0 250 1 10 0.1

36

24 8 2 0.08 0 0 1 5 0

25 7 3 0.8 0 100 5 5 0.1

26 8 0 0.08 0 10 1 0 0

27 7 0 0.2 0 25 0 0 0

28 9 3 2 0 100 10 10 0.1

29 7 0 0.08 0 10 1 0 0 30 8 2 0.4 0 250 15 5 0

NORMOS 6,5-9,5

0,5 mg/l

0,05-0,5mg/l

0,50 mg/l

50 mg/l ≤250mg/l

250 mg/l ≤0,3mg/l

Susumavus visus duomenis matome, kad aiškūs pakitimai yra keturiose rodiklių kategorijose:

fosfatų, amonio, nitratų ir geležies. Remiantis Lietuvoje galiojanti higienos norma HN 24:2003

„Geriamojo vandens saugos ir kokyb÷s reikalavimai“, rasti didžiausi nukrypimai fosfatuose (Po4), jų

rasta n=16 (53,33%), o mažiausi nukrypimai rasti geležyje, jų rasta 2 m÷giniuose (6,67%).

Išanalizavus koks kiekvieno stulpelio vidurkis, standartinis nuokrypis, mažiausia reikšm÷,

didžiausia reikšm÷, pavaizduota statistin÷je lentel÷je (18 lentel÷je).

18 lentel÷. Statistiniai duomenys.

Statistika

pH PO4 NH3 NO2 NO3 CL SO4 Fe

Tinkami 30 30 30 30 30 30 30 30

Trūkstami 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00

Vidurkis 7,80 1,33 0,63 0,00 108,17 4,83 10,17 0,53

Standarpinis nuokrypis

0,61 1,32 1,08 0,00 154,71 5,68 23,80 2,01

Mažiausia reikšm÷

7,00 0,00 0,08 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00

Didžiausia reikšm÷

9,00 3,00 4,00 0,00 500,00 20,00 100,00 5,00

Lentel÷je matome, kad didžiausias nuokrypis fosfatų siek÷ iki 3,0 mg/l, amonio -

4,0 mg/l, nitratų – 500mg/l, geležies – 5mg/l. Nors apskaičiuota ir didžiausi nuokrypiai

pH – 9, chloridų – 20mg/l, sulfatų – 100mg/l, jie neviršija HN 24:2003 kokyb÷s

reikalavimų.

37

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Gauti tyrimo rezultatai ir apklausos duomenys rodo, kad žmon÷s savo šulinio vietą pasirinko

labai prastą (93,3 %, n=28). Dauguma gyventujų pasirinko arti tvarto (kiek 93,3% , n=28),

gyvenamojo namo (30%, n=9), šiltnamio (13,3%, n=4), daržo (6,6%, n=2), taip pat viskas priklauso

ir nuo kaimynų taršos šaltinių, nuolydžių. Buvo rasta šuliniai, kurie buvo be apsaugos zonos be

nuolydžio nu šulinio (10%, n=3), į juos kasmet patekdavo lietaus vanduo, sniegas, pilamos buitin÷s

atliekos. Žmon÷s žino, kad jei jų šulinio vanduo n÷ra saugus vartoti, šuliniai turi būti valomi ir

remontuojami, bet dauguma šio krašto gyventojų nesirūpina vartojamo vandens kokybe, savo ir tuo

pačiu aplinkinių gerove.

Iš tirtų aštuonių rodiklių, keturi rodikliai viršijo leistiną higienos normas. Gautų rezultatų

duomenimis nuokrypis buvo fosfatų, kūrį sudar÷ 53,33% (n=30) vandens m÷ginių. Tai rodo, kad į

juos patenka perteklinis fosforo kiekis, kuris pasklinda vykdant intensyvią žem÷s ūkio veiklą. Šį

procesą taip pat skatina nevalomi ar prastai valomi žmonių ekskretai ir kitos namų ūkyje

susidarančios nuotekos.

Ištyrus amonio koncentraciją šachtinių šulinių vandenyje, buvo rasta 23,33 % m÷ginių, kurie

viršijo leistiną normą. Pagal sveikatos organizacijos duomenis, požeminiuose vandenyse

natūraliomis sąlygomis amoniako koncentracija paprastai yra mažesn÷ nei 0,2 mg/l, o esant

anaerobin÷ms sąlygoms, požeminiuose vandenyse amoniako gali būti daugiau nei 3 mg/l. Amonis

n÷ra tiesiogiai kenksmingas sveikatai, bet esant tam tikroms sąlygoms, amonis gali virsti nitritais ir

nitratais, kurie priskiriami prie sveikatai kenksmingų toksinių medžiagų. Šis indikatorinis rodiklis

mums parodo, kad geriamasis vanduo gali būti užterštas bakterijomis, nuotekomis ar gyvūnų

fekalijomis. (http://www.nmvrvi.lt/uploads/amonio%20rizikos%20vertinimas.pdf priega per

internetą 2014.01.06)

Nitratų rasta 33,33% iš visų tirtų vandens m÷ginių (n=10). Jie į šulinių vendenį patenka iš

užteršto grunto. Grunte nitratai atsiranda pertręšus žemę azotin÷mis trąšomis, taip pat iš tvartų, lauko

tualetų, m÷šlo krūvų, srutų duobių. Nitratai yra sveikatai pavojingos azoto rūgšties druskos, o žem÷je

susiformuoja užteršti plotai, iš kurių nitratai į šulinių vandenį sunkiasi ištisus metus ir jie

nepašalinami. Norint išvengti šių medžiagų patekimo, šulinys turi būti pastatytas vadovaujantis HN

43:2005 reikalavimais.

Literatūros duomenimis, keičiantis metų laikams ir kritulių kiekiui nitratų koncentracija šulinių

vandenyje svyruoja, tod÷l, pav. viduržiemyje, įšalus gruntui, nitratų gali ženkliai sumaž÷ti, o vasaros

38

pradžioje – išaugti. Šiam tyrimui m÷giniai buvo imami rudens pradžioje, kritulių kiekis dar nebuvo

didelis.

Požemin÷me vandenyje, kurio sud÷tyje yra geležies, iš pradžių būna skaidrus ir iš pažiūros

švarus. Tačiau netgi trumpam susilietus su deguonimi geležis oksiduojasi, suteikdamas vandeniui

gelsvai rusvą spalvą. Jo šiame tyrime buvo aptikta 6.67%. Toks vanduo yra netinkamas naudoti

ūkin÷mis reikm÷nimis.

Užklausos duomenimis, Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba patvirtino, kad Lietuvoje

n÷ra duomenų apie galimai nusinuodijusių nuo chemiškai nešvaraus šulinių vandens. Nuvykus ir

apklausus žmones, kurių šachtinių šulinių vanduo buvo labiausiai užteršti (siek÷ iki 500mg/l), jie

patvirtino, kad tvartiniu laikotarpiu, kai galvijai yra perganomi iš laukų ir pradedant girdyti šulinių

vandenį, dažniausiai pasireiškia viduriavimas, pam÷lynavusi gleivin÷, kiaul÷ms taip pat pasireiškia

dažnas viduriavimas. Ligoms progresuojant, galvijai ar kiaul÷s yra išvežami i skerdyklas, nes d÷l

ekonomikos Lietuvoje, gyvūlių gydymas, laboratoriniai tyrimai yra žmon÷ms per brangūs.

Žinant, jog nitratų poveikio organizmui d÷mesys n÷ra pakankamas, šiuo metu sunku

orientuotis, kiek gyvulių buvo veikiami padid÷jusio nitratų kiekio geriamąjame vandenyje. Ligos,

tokios kaip methemoglobinemija, paprastai n÷ra registruojama, nes jai neskiriama pakankamai

d÷mesio. Geriamojo vandens tarša nitratais ir nitritais yra fiksuojama visoje Lietuvoje, tačiau

keliamas rizikos mastas gyvulių sveikatai vis dar n÷ra tiksliai aiškus. Tod÷l, nitratų toksinis poveikis

geriamajame vandenyje yra daugiausia paremtas tik tyrimais.

39

IŠVADOS

1. Remiantis gautais tyrimų rezultatais, Linkuvos apylk÷se šachtinių šulinių vanduo daugeliu atveju

(53,3 %), neatitinka HN 24:2003 „Geriamojo vandens kokyb÷s ir saugos reikalavimai“ normas.

2. Šachtinių šulinių vanduo n÷ra geros kokyb÷s (53,3%, n=16), visų tirtų m÷ginių (n=30) vanduo

buvo labai kietas (100%).

3. Dauguma (n=28) šulinių kaimo vietov÷se teršiami d÷l pačių žmonių kalt÷s. Šuliniams būna

parinkta strategiškai bloga vieta, neatitinkanti šulinių įrengimo taisyklių (93,3%).

4. Lietuvoje nitratų poveikis gyvūnų sveikatingumui n÷ra užregistruotas, nors iš žmonių

pasisakymų, galima spręsti, kad nitratų poveikis jauniems gyvūnams pasteb÷tas, tik detalesniam

įrodymui reiktų laboratorinių tyrimų. Šiuo metu tik eksperimentuojama su gyvūnais ir aprašin÷jama,

koks nitratų toksinis poveikis organizmui.

Pasiūlymai

Norint gerinti šachtinių šulinių vandenį kaimo vietov÷s÷, reikia paaiškinti žmon÷ms kokie yra

teršalų patekimo keliai ir kaip jie įtakoja šulinių vandenį, kas nutinka kai nesiimama griežtos

vandens kontrol÷s. Užsiimti šviečiamąja veikla, paaiškinti kad negertų ir nenaudotų buitiniams

tikslams užteršto vandens, kad šulinį būtina prižiūr÷ti nuo taršos.

40

LITERATŪRA

1. ATSDR, Case Studies in Environmental Medicine, Nitrate/Nitrite Toxicity. Atlanta,

GA: U.S. Department of Public Health and Human Services, Public Health Service; 2007.

2. Brender JD, Olive JM, Felkner M, Suarez L, Marckwardt W, Hendricks KA. Dietary

nitrites and nitrates, nitrosatable drugs, and neural tube defects, 15:330–336; 2004.

3. Deana M. Manassaram, Lorraine C. Backer, Deborah M. Moll, A review of nitrates in

drinking water: maternal exposure and adverse reproductive and developmental outcomes,

114:320-327; 2007.

4. Fewtrell L., Drinking-water nitrate, methemoglobinemia, and global burden of

disease: a discussion. 112:1371–1374; 2004.

5. Fields S. Global nitrogen: cycling out of control. 112:A557–A563; 2004.

6. Fumito Saijo , Alexandra B. Milsom , Nathan S. Bryan , Selena M. Bauer , Thorsten

Vowinkel , Marina Ivanovic , Chris Andry , D. Neil Granger , Juan Rodriguez , Martin

Feelisch ,On the dynamics of nitrite, nitrate and other biomarkers of nitric oxide production in

inflammatory bowel disease, Nitric Oxide 22, 155–167; 2010.

7. G. Ignatavičius, J. Satkūnas, S. Sinkevičius, G. Šulijien÷, M. Valentukevičien÷,

Aplinkos būkl÷ 2011, ISSN 1822-0193; 2012.

8. Lorna Fewtrell, Drinking-Water Nitrate, Methemoglobinemia, and Global Burden of

Disease, 112:1371–1374; 2004.

9. M.A. Brainwood, S. Burgin, B. Maheshwari , Temporal variations in water quality of

farm dams: impacts of land use and water sources, Agricultural Water Management 70: 151–

175; 2004.

10. Manassaram, D. M. et al , A review of nitrates in drinking water: maternal exposure

and adverse reproductive and developmental outcomes, Ciência & Saúde Coletiva, 12(1):153-

163, 2007 .

11. Mary H. Ward, Theo M. deKok, Patrick Levallois, Jean Brender, Gabriel Gulis,

Bernard T. Nolan, andJames VanDerslice, Workgroup Report: Drinking-Water Nitrate and

41

Health—Recent Findings and Research Needs, Environ Health Perspect 113:1607–1614;

2005.

12. Pavel Mikuška, Zbynˇek Veˇceˇra, Simultaneous determination of nitrite and nitrate

in water by chemiluminescent flow-injection analysis, Analytica Chimica Acta 495, 225–232;

2003.

13. Sarah Robson, Nitrate and nitrite poisoning in livestock, Regional Animal Health

Leader, Animal & Plant Biosecurity, Wagga Wagga, ISSN 1832-6668; 2007.

14. Swann PF. The toxicology of nitrate, nitrite and N-nitroso compounds. J Sci Fd

Agric; 26:1761–1770; 1975.

15. Vida Marija Rutkovien÷, Nomeda Sabien÷, Aplinkos tarša, UDK 504 (075.8) Ru

206.; 2008.

16. Ward MH, Cantor KP, Cerhan J, Lynch CF, Hartge P.., Drinking water nitrate and

cancer: results from recent studies in the Midwestern United States. Epidemiology 15:S214;

2004.

17. http://siauliuvsc.sam.lt/naujienos/sukl/ priega per internetą 2013.10.12.

18. http://users.physics.harvard.edu/~wilson/arsenic/conferences/Feroze_Ahmed/Sec_3.h

tm prieiga per internetą 2013.12.14

19. http://www.asu.lt/nm/l-projektas/-Aplinkos_tarsa/titlas.htm, priega per internetą

2013.11.11.

20. http://www.efsa.europa.eu/de/scdocs/doc/1017.pdf prieiga per internetą 2013.10.15

21. http://www.nature.com/nrmicro/journal/v2/n7/fig_tab/nrmicro929_F2.html, prieiga

per internetą 2013.11.20.

22. http://www.nmvrvi.lt/uploads/amonio%20rizikos%20vertinimas.pdf prieiga per

internetą 2014.01.06.

23. Europos sąjungos nitratų direktyva, 2010 metų.

24. HN 24:2003 ,,Geriamojo vandens saugos ir kokyb÷s reikalavimai‘‘. Žin., 2003, Nr.79

– 3606.

25. HN 43:2005 ,,Šuliniai ir versm÷s: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai

reikalavimai‘‘. Žin., 2005, Nr.90-3376.

26. HN 44: 2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“. Žin.,

2006, Nr. 81-3217.

42

27. HN 48:2001 „Žmogaus vartojamo žalio vandens kokyb÷s higieniniai reikalavimai“.

Žin., 2001, Nr. 104- 3719.

28. Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens įstatymas. Žin., 2001,Nr. 64 – 2327.

29. Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas.

Žin., 2006, Nr.82-3260

43

PRIEDAI 1 preidas

LIETUVOS HIGIENOS NORMOS IR TEISöS AKTAI

REGLAMENTUOJANTYS GERIAMOJO VANDENS KOKYBĘ

Lietuvos higienos norma HN 48:2001

Ši higienos norma nustato žalio vandens, kuris vartojamas žmogaus asmeniniame namų

ūkyje arba tiekiamas tolesniam apdorojimui, kokyb÷s higieninius reikalavimus.

Higienos norma taikoma žaliam neapdorotam tarpsluoksniniam ar gruntiniam požeminiam

vandeniui, kurį iš individualių gręžtinių, šachtinių šulinių ar versmių g÷rimui ir maisto gamybai bei

buitin÷ms reikm÷ms vartoja ne daugiau kaip 50 asmenų, jeigu per dieną vandens suvartojama

vidutiniškai ne daugiau kaip 10 m3 ir jeigu tas vanduo nenaudojamas ūkin÷je komercin÷je veikloje.

Higienos norma taip pat taikoma neapdorotam paviršiniam vandeniui, kuris naudojamas

geriamam vandeniui ruošti.

Ši higienos norma netaikoma mineraliniam geriamajam ir iš vandentiekio skirstomojo

tinklo, tankų ar cisternų tiekiamam į rinką bei supilstytam į butelius geriamajam vandeniui.

Higienos norma privaloma juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veikla tiesiogiai ar

netiesiogiai susieta su vandens tarša, kuri gali tur÷ti neigiamą poveikį žmonių sveikatai.

Šia higienos norma privalo vadovautis fiziniai asmenys bei organizacijos, tiriančios

(žvalgančios), projektuojančios, rekonstruojančios ar kontroliuojančios vandens objektus:

- tirdamos naujus ir eksploatuojamus požeminio vandens telkinius, diegdamos vandenviet÷se

dirbtinio požeminio vandens papildymo metodus;

- rengdamos naujų vandenviečių ir pavienių sodybų (šachtinius bei gręžtinius šulinius)

vandens tiekimo sistemų projektus;

- projektuodamos ir kurdamos naujas rekreacinių, ūkinių bei pramoninių nuotekų

technologijas, galinčias daryti neigiamą poveikį gyventojų naudojamam vandeniui;

- steb÷damos paviršinio ir požeminio vandens kokybę bei vykdydamos vandens būkl÷s kitimo

programinę priežiūrą.

44

Lietuvos higienos norma HN 24 : 2003

Higienos norma nustato geriamojo vandens ir buityje naudojamo karšto vandens saugos ir

kokyb÷s reikalavimus.

Higienos normos reikalavimai netaikomi:

• gydomajam geriamajam vandeniui ir Lietuvos Respublikoje oficialiai

pripažintam natūraliam mineraliniam vandeniui;

• žmonių vartojamam vandeniui, kuriuo fiziniai ir juridiniai asmenys apsirūpina

individualiai, kai per dieną paimama ne daugiau kaip 10 kub. metrų vandens arba

vandeniu aprūpinama ne daugiau kaip 50 asmenų, o paimtas vanduo nenaudojamas

ūkinei komercinei ar viešajai veiklai . Tačiau įgaliotos valstyb÷s ir savivaldybių

institucijos privalo tokio vandens vartotojams laiku teikti informaciją apie potencialų

pavojų sveikatai d÷l jų vartojamo vandens saugos reikalavimų pažeidimų ir viešai

skelbti, kokių veiksmų gyventojai turi imtis, kad išvengtų galimo kenksmingo vandens

poveikio sveikatai.

Higienos norma privaloma valstyb÷s, savivaldybių institucijoms, geriamojo vandens

tiek÷jams, geriamojo vandens vartotojams, imantiems geriamąjį vandenį iš viešojo ar kitų vandens

išteklių naudotojų vandentiekio skirstomojo tinklo, talpyklų, gręžtinių ar šachtinių šulinių ir

naudojantiems jį maisto tvarkymo įmon÷se, viešojo naudojimo pastatuose bei pastatų buitinio karšto

vandens sistemose.

Lietuvos higienos norma HN 43:2005

Ši higienos norma nustato šachtinių šulinių (toliau – šuliniai) ir versmių įrengimo ir

priežiūros saugos sveikatai reikalavimus.

Šios higienos normos reikalavimai taikomi projektuojamiems, įrengiamiems ir naudojamiems

šuliniams ir versm÷ms, kurių vanduo yra naudojamas g÷rimui, maisto gamybai, buitin÷ms reikm÷ms.

Savivaldybių institucijos turi užtikrinti, kad gyventojai, apsirūpinantys geriamuoju

vandeniu individualiai, laiku gautų informaciją apie tinkamus naudoti vandens telkinius, taip pat apie

potencialų pavojų sveikatai d÷l jų naudojamo vandens taršos.

45

Lietuvos higienos norma HN 44: 2006

Šios higienos normos tikslas – numatyti priemones, skirtas apsaugoti požeminio vandens

šaltinius nuo taršos, užtikrinti požeminio vandens, tiekiamo vartotojams, saugą ir kokybę.

Higienos normos reikalavimai taikomi visoms naudojamoms ir naujai projektuojamoms

vandenviet÷ms:

• tiekiančioms vidutiniškai daugiau kaip 10 m3 vandens per parą arba kai vanduo

tiekiamas 50 ir daugiau asmenų, arba kai jis naudojamas ūkinei komercinei veiklai;

• natūralaus mineralinio vandens bei šaltinio vandens vandenviet÷ms, neatsižvelgiant į

išgaunamą vandens kiekį;

• mineralinio vandens vandenviet÷ms, jeigu jų vanduo naudojamas medicinin÷s

paskirties produktams arba maisto produktams gaminti.

Šios higienos normos reikalavimai taikomi ir išžvalgytiems požeminio vandens telkiniams,

kurių ištekliai aprobuoti, tačiau nenaudojami, bet gali būti naudojami ateityje.

Lietuvos respublokos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

įstatymas

NR. 82-3260

Šis įstatymas nustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo

ir reguliavimo pagrindus ir reglamentuoja vandens tiek÷jų bei abonentų (vartotojų) teisinius

santykius.

Įstatymo tikslas – užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio

nenutrūkstamą funkcionavimą, taip pat visuomen÷s poreikius atitinkančią pl÷trą sudarant sąlygas

fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis apsirūpinti tinkamos kokyb÷s geriamuoju

vandeniu ir gauti geros kokyb÷s nuotekų tvarkymo paslaugas.

Šio įstatymo nuostatos taikomos visiems asmenims, tiekiantiems šaltą geriamąjį vandenį ir

teikiantiems nuotekų tvarkymo paslaugas.

46

Lietuvos respublikos reriamojo vandens įstatymas NR. 64-2327

Įstatymas nustato į rinką tiekiamo, maisto įmon÷se ir individualiai asmeniniame namų ūkyje

naudojamo geriamojo vandens saugos ir kokyb÷s užtikrinimo sąlygas įgyvendinant Lietuvos

Respublikos gyventojų teisę vartoti sveiką ir švarų geriamąjį vandenį bei gauti informaciją apie jo

saugą ir kokybę.

Šis įstatymas reglamentuoja pagrindines valstyb÷s, savivaldyb÷s institucijų, vandens tiek÷jų

ir vandens vartotojų funkcijas ir santykius, susijusius su geriamojo vandens gavyba, tiekimu,

naudojimu, individualiu apsirūpinimu juo bei geriamojo vandens saugos ir kokyb÷s kontrole.

Geriamojo vandens naudojimo kitokiems, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje,

tikslams tvarką nustato kiti teis÷s aktai.

Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teis÷s aktų, nurodytų

įstatymo priede, nuostatomis.

veterinarin÷s medicinos vientisųjų studijų

Documents