—vent¸s Œ kartu su kolegomis ir kalnØ `teikta … · li ir konfrontuoti, ... fi-losofinºje...

2009 03 13 PenktadienisÐviesa 1Nr. 5 (22703) 2009 03 13 Penktadienis

Vasario 25 � 27 universi-tete lankësi BaltarusijosMinsko M. Tanko vardo vals-tybinio pedagoginio universi-teto rektorius prof. PiotrasKucharèikas.Numatoma kartu su socio-

logijos, istorijos kolegomis ið

PARTNERIØ DIALOGASMinsko tirti valstybiø pasienioteritorijø socialinius pokyèius,dalyvauti Krëvos pilies tyrimøbei restauravimo programose.Pirmasis susitikimas su sve-

èiu ir kitais delegacijos nariais,dalyvaujant mûsø universitetorektoriui akademikui Algirdui

Gaiþuèiui, ávyko Filologijos fa-kultete. FF dekanas doc. dr. Gin-tautas Kundrotas pristatë fakul-tetà, jo bendradarbiavimo su part-neriais programas. Minsko uni-versiteto rektorius prisiminë su-sitikimus su mûsø fakulteto dar-buotojais, studentais, këlë tapu-savio ryðiø naudà. Jis pateikë irsiûlymà studentams, studijuo-jantiems lietuviø kalbà M. Tan-ko vardo universitete, atvykti se-mestro studijoms á Vilniaus pe-dagoginá universitetà, o ið mûsøuniversiteto studentai, studijuo-jantys baltarusiø filologijà, galë-tø pariteto pagrindais studijuotiMinske. Ðiuos mainus finansuo-tø abu universitetai. Tikimasi taippasiekti aukðtesnës kalbø studijøkokybës. Su sveèiais aptarta ir ren-giama bendramokslinë konferen-cija. Pokalbio metu prof. P. Ku-charèikas papasakojo apie Balta-rusijos ðvietimo naujoves, M.Tanko vardo valstybinio pedago-ginio universiteto struktûros per-mainas, pasidalinta atskirø spe-cialybiø studijø aktualijomis.

KAIMYNAI

UNIVERSITETOCENTRINIUOSERÛMUOSEATIDARYTADIDÞIULËLENKØINSTITUTOKILNOJAMAPARODA.

DOKUMENTINËSEFOTOGRAFIJOSEUÞFIKSUOTI SO-VIETINËS INVAZIJOS ÁLENKIJÀVAIZDAINUO1920M. IKIPOLITINIOEPILOGO1990M., KAIBUVODEMONTUOTASVARÐUVOJEFELIKSODZERÞINSKIOPAMINKLASIRÞLU-GOSOVIETINËVALDÞIA.

�Ðviesos� inform.

PARODA APIE SOVIETMETÁPOLITIKA

Prof. P.Kucharèikas (treèias ið kairës) ir Rusø filologijos fakultetodekanas prof. V.Staryèanokas

Filologijos fakultete lan-kësi Sankt PeterburgoA. Puð-kino literatûrinio muziejausdirektorius Sergejus Nekra-sovas.Filologijos fakulteto

Tarpkultûrinës komunikaci-jos studentams ir dëstytojamssveèias pasakojo apie numa-

PASKAITAAPIE RUSØLITERATÛROS KLASIKUS

FF sveèias S. Nekrasovas

KOVOVIENUOLIKTOJI

ÁTEIKTAMOKSLO PREMIJA

ÁVERTINIMAS. Mokslo premijos laureatas istorijos profesoriusEugenijus Jovaiða Mokslø akademijoje premijos áteikimo ceremonijoje

Vasario ðeðioliktàjà univer-sitetas minëjo vieðëdamas Jo-no Þemaièio karo akademijoje.O á Kovo vienuoliktosios � vals-tybës nepriklausomybës atkû-rimo � ðventës iðkilmes pas bû-simuosius pedagogus atvykokariûnø aukðtosios mokyklosvirðininkas brigados generolasEdmundas Maþeikis, Seimo na-rys Juozas Olekas.Universiteto galerijoje

�2003� atidaryta jau penkias-deðimtoji meno kûriniø paroda.Ðá kartà menines nuotraukaseksponuoja alpinistas, aukð-èiausiøjø pasaulio virðukalniønugalëtojas Vladas Vitkauskas.

�Ðviesos� inform.

ÐVENTËS � KARTU SU KOLEGOMIS IR KALNØNUGALËTOJU

ÐVENTËS. Alpinistas V.Vitkauskas, rektorius akad. A.Gaiþutis, Seimonarys J.Olekas, generolas E.Maþeikis

tomus A. Puðkino ir N. Gogo-lio jubiliejø renginius Rusi-joje, apie bendradarbiavimàsu Vilniaus A. Puðkino muzie-jumi Markuèiuose, apie povisà pasaulá pasklidusius di-dþiojo poeto A. Puðkino pali-kuonis. Sveèias parodë ir do-kumentiná filmà ðia tema.

Istorijos fakulteto dekanas, profesorius Eugenijus Jovai-ða uþ deðimties metø darbà �Istorija ir kompiuteriai� pelnëLietuvos mokslo premijà. Mokslo premija uþ informaciniøtechnologijø sukûrimà lietuviø kalbai ir kultûrai áteikta taippat Matematikos ir informatikos fakulteto profesoriui Anta-nui Lipeikai.Uþ lietuviø literatûros lauko plëtojimà Nacionalinës pre-

mijos laureate ðiemet tapo Lituanistikos fakulteto Lietuviøliteratûros katedros docentë, raðytoja Vanda Juknaitë. Uþ et-ninës kultûros tyrinëjimus ir lyginamosios folkloristikos stu-dijas valstybinæ Jono Basanavièiaus premijà gavo ir ðio fa-kulteto profesorius Stasys Skrodenis.

KLASIKA

2 Ðviesa2009 03 13 Penktadienis

KNYGOS

Þurnalisto Juozo Skoms-kio pokalbis su �Daugiavei-dþio elito� autoriumi akade-miku Algirdu Gaiþuèiu.

Balansavimas ant átemp-tos stygosAnkstesnësAlgirdoGaiþuèio

knygos buvo vientisos temati-kos. Prieð dvejus metus pasiro-dþiusi �Estetika. Tarp tobulumoir mirties� iðsiskyrë platesne es-tetologijos panorama. Tuo tarpu�Daugiaveidis elitas� � knygadvejopa: viena jos dalis elitolo-gijos, kultûros sampratos, sim-boliø, kûrybos, þmogaus dvasinësraiðkos apþvalga, savo áþvalgasremiant pasaulio màstytojø min-timis, daug kur su jomis disku-tuojant; kita dalis gali bûti ávar-dinta kaip gyvenimo dramaturgi-ja, kurioje autorius kritiðkai þvel-gia á dabartinæ kultûros situacijà� nuo rûpesèio gimtosios kalbosiðsaugojimu, inteligentiðkumoilgesiu; nuo masinës kultûrosantplûdþio, kurá autorius konsta-tuoja kaip vertybes naikinantáreiðkiná, iki tautos vertybiø þû-ties bei gësmës pavojø; nuobergþdþio raðtingumo siekio irberaðtystës situacijos; nuo etni-nës kultûros nuosmukio, bevai-sës kultûros politikos; nuo euro-entuziazmo ir euroskepticizmo;nuo tautinio tapatumo, patriotiz-mo krizës iki ugdymo klystkeliø.

Autorius prisipaþásta rizika-væs bûti apkaltintas per toli nu-keliavæs á ðiandienos dirvonus,kurie rytoj gal bût jau bûsià ne-beaktualûs, jog tai gal bût auto-riaus siekis patraukti skaitytojodëmesá skaudþioms nûdienos re-alijoms. Tad kaip giluminë este-tologijos mintis siejama su gy-venimo drama, koks balansas tarpkultûros esmës ir realijø, kas da-ro monografijà skaitomà, anali-zuojamà, ne tik pavartomà ir de-damà á ðalá kaip sunkià naðtà ðian-dieniniam skaitytojui?

Taèiau pirmiausia � kodëlakademikas pasirinko elito temà,iki ðiol beveik estetologø nenag-rinëtà sàvokà?

Apsisprendimà lëmë rakta-þodis � elitas. Paðnekovas sako,

TAI, KAS IÐLIEKAMonografija �Daugiaveidis elitas� � dël kurios autorius ilgai ir sunkiai abejojo. Gal reikëjo

jà pavadinti �Kultûros apologija. Kultûros kritika�? Pasak paties autoriaus, tai knyga, kuriojefilosofiðkai nagrinëjamos kultûros prigimties, jos ávairiø sferø, tenkinanèiø asmenybës, kûry-biðkumo santykio problemas. Taèiau màstant apie elitinës kultûros prigimtá atsirado naujasraktaþodis, kuris ir nulëmë galutiná apsisprendimà.

jog seniai rûpëjo elitinës kultû-ros prigimtis. Knietëjo paþvelg-ti á dabartinæ kultûros situacijàtiek Europoje, tiek Lietuvje ga-lià ágyjanèià masinæ kultûrà.Ak-cijos, popsas lengvai atkeliaujapas mus ir akimirksniu prigyja.Tai reiðkiniai, kurie turi ir teigia-mø, ir neigiamø savybiø. Todël,kai galvoji apie tokià invazijà,antplûdá, amerikietiðkojo gyve-nimo bûdo reiðkinius, kalbësenà,manieras, kyla klausimas � kasyra elitinë kultûra, kokià vietà jiuþima, ar ji dar gyva permainøkontekste; koká vaidmená atlie-ka elito þmogus modernioje de-mokratinëje visuomenëje. Ðistikslas ir suformavo elitologijossampratà. Elito ir asmenybësklausimai atsispindi ir daugely-je knygos skyriø.Autorius sako, jog ði monog-

rafija tai ne viskas apie elitolo-gijà � jis galvoja temà tæsti. Ren-kamamedþiaga apie elito prigim-ties, raiðkos, veikmës aspektusEuropoje ir Lietuvoje. Tai bûtømûsø intelektualiosios, mokslo,meno visuomenës daugiamatëpalyginamoji studija. Joje norë-tøsi iðnagrinëti vienø didþiausiøXX amþiaus màstytojø, elito fi-losofijos kûrëjø, tokiø kaip Pa-retto, Ortegos, Gasseto Michel-so, Manheimo ir kitø koncepci-jas, parodyti, kaip jos susiðaukiasu istorinëmis Europos permai-nomis. Kai kuriuos màstytojusreikia skaitytojams analitiðkaipristatyti, parodyti, kas yra esmi-nio, kai mes iðkeliam ypatingàelito vaidmená. Tai, þinoma, au-toriaus ateities planai. Tuo tarpu�Daugiaveidis elitas� - ásibëgë-jimas á esmingesnes studijas, ku-rios sudarytø atsvarà perdëtainuostatai, jog kultûrà lemia ma-sës. Deja, kaip tai bebûtø keista,ðiandien pamirðtama, kad tautoskultûrà kûrë ir kuria pavieniai as-menys, turintys ypatingà kultûri-ná akiratá, gerà profesiná pasiren-gimà, pagaliau tam tikras mora-lines nuostatas, atsakomybësjausmà uþ savos valstybës, tau-tos, Europos, pasaulio likimà.Autoriui rûpi, kaip elitologinëmintis rutuliojosi pasaulyje, kaipji plito Lietuvoje, sudaryti ðiø da-lykø palyginamàjà analizæ, kurilabai svarbi dabarèiai.

Elito spindesys ir skurdasAutorius sako, jog jis nëra vie-

nintelis elitologijos srities anali-tikas. Jam rûpi visuminiai dalykai,kultûrologiniai elito aspektai.Svarbu, kad ir ugdymo srityse vy-rautø kultûros dalykai. Daugely-je tradiciniø Europos valstybiøelito vaidmuo, jo reikðmës pa-brëþtinumas niekuomet nebuvosugriautas, istorijos eigoje jis tikstiprëjo.Tuo tarpuLietuvoje ávairiokupacija, politinë, ideologinësumaiðtis fiziðkai naikino elità. Jisturëjo trauktis á pogrindá, veiktiegzilinëmis, tremties sàlygomis.Todël elito vaizdà rekonstruotisudëtinga. Ðiandien net Europojekeblu kalbëti apie vientisà elità.Anksèiau ði sàvoka buvo tapatina-ma su tam tikromis privilegijomis� turtu, profesiniu iðkilumu, pri-klausymu aukðtuomenei, aristok-ratijai, dvasininkijai, karininkijai,teisinëms struktûroms ir t. t. Da-

bar dalis estetologø teigia, jog po-stindustrinëje visuomenëje egzis-tuoja daugelis elitø, ið esmës su-darytø profesiniu pagrindu. Taimokslo, meno, verslo, politikoselitai. Visuomenæ valdo ávairûselitai, kurie kartais tarpusavyje ga-li ir konfrontuoti, kartais veikiasutelktai esant ypatingoms situa-cijoms. Kartø kaita gimdo ir nau-jas elito sàlygas. Atsiranda kon-traelitas � prieðingo elgesiosluoksnis. Tai labai svarbu visuo-menës gyvybingumui palaikyti,nors ðie reiðkiniai daþnai neáver-tinami, net smerkiami. Kontreli-tas gali kilti ið masiø. Já galimaiðugdyti.Taigi elitø rotacija � kie-tas rieðutas, reikalaujantis iðsa-maus tyrimo tiek socialinëjepraktikoje, tiek teorijoje,� teigiaautorius. Jam pagaliau rûpi, kaipelitas ið viso susiformuoja, kokieelitai egzistuoja Lietuvoje ðian-dien. Þvelgiant á þiniasklaidà, at-rodo, jog elito þmogumi gali tap-ti bet kas. Kiek nûnai raðoma, kal-bamaapievadinamas�þvaigþdes�;kai vieðinamas jø gyvenimas, nuo-tykiai, gaivalai, pramogos ir kt. Irvisa tai pateikiama kaip jaunimokultiniai dalykai. Taigi kuriamasjau ne kontrelitas, bet psiaudoe-litas. Ðis psiaudoelitiðkumas jau-èiamas daugelyje gyvenimo sri-èiø, juo tarsi uþsikreèiama, kai bu-kabûtybëgali bûti pakylëjamavosne iki mitologinës asmenybës.

Maþumos monopolijaElito ir kontrelito susidary-

mas, jø kaita, raida � sudëtingi da-lykai.Vyksta nuolatinis diskursastarp jø, kyla psichologiniø átam-pø, konfrontuoja idëjos. Tai natû-ralûs reiðkiniai. Taèiau, pasak au-toriaus, tai lemia ðalies kultûrostradicijos, þmoniø inteligencija,kultûringumas, politinës nuosta-tos, pilietiðkumo, iðprusimo irdaugelis kitø aplinkybiø. Istorikaièia yra ádëjæ reikðmingà indëlá,prikeldami, pavyzdþiui, XVIIa.Vilniaus valdymo elità, arba ðian-dieninës bajorijos statuso atgai-vinimo idëjos. Kaip bekalbëtume,bet aristokratija, maþumos sam-bûrio veikmë, nuostatos, reikala-vusios iðmanymo tvarkant valsty-bës gyvenimà, atliko reikðmingàistoriná vaidmená. Tos maþumos,patyrusios visokiausiø iðbandy-mø, kultûros, ðvietimo energeti-ka ëjo karta ið kartos,meilës, dva-singumo, tikëjimo idëjos susitel-kë ne daugumos, tai yramasiø, betmaþumos rankose ir protuose.Todël ir ðis maþumos istorinis,kûrybinis likimas yra labai svar-bus ir ádomus. Kaip susiformuo-ja ta maþuma, kokie istoriniai ið-bandymai jos laukë, kaip ji iðlai-kë likimo iððûkius � norisi visatai ið esmës panagrinëti,� viliasipaðnekovas.

Mokslas ir gyvenimas �ypatinga ribaTaigi, atvertus �Daugiaveidá

elità� daugiausia kalbame apiemonografijos tæsiná, apie tai,kas uþ jos horizonto. Taèiau rû-pi iðgirsti autoriaus nuomonæ irapie jau pradþioje minëtà nau-josios knygos dvilypumà � kul-tûrologinæ analizæ ir gyvenimorealijas � ar tai ið tiesø buvo au-toriaus tikslas?

Akademikas Algirdas Gaiþu-tis tvirtina, kad paprastai autoriø,raðantá knygà, uþvaldo tematika.Visà laikà jis jauèia temø, moty-vø giminystæ.Temos bûtis autoriuineleidþia domëtis, kas vyksta ap-link. Tuo tarpu raðant �Daugiave-dá elità� tekstas ðakojosi á dauge-lá reiðkiniø, smelkësi realijos. Irdël to autorius sako nebûgðtavæs.Baiminæsis tik dël to, kad teori-niai samprotavimai nepasirody-tø skaitytojams nernelyg sun-kûs, raðyti profesionalo profe-sionalams. Kita vertus rûpëjo,kad tekstas kvëpuotø gyvastimi.Gal per tai kartais prarasta ðiektiek fundamentalumo, bet taipriklauso nuo autoriaus màsty-mo ir bûdo. Svarbiausia rûpëjo,jog tokioje kultûrologinëje, fi-losofinëje studijoje nebûtø nu-klysta á kasdienybæ, kuri rytojjau gali bûti nebeaktuali, be-reikðmë. Antai raðant apie kul-tûros simbolius, daug vietosskirta gimtosios kalbos iðsaugo-jimui. Ir autorius tai laiko svar-biu dalyku: kiek Lietuvos moks-lo visuomenë dëjo pastangø ap-ginti lietuviø kalbà, kad ji nebû-tø subendravardiklinta su angløkalba, kad gimtàjá þodá galëtu-me iðlaikyti ir mokykloje, irmokslo straipsniuose; kad kny-gos, paraðytos lietuviø kalba, bû-tø vertinimos taip pat, kaip ir uþ-sienio kalbomis. Kiek reikëjopastangø ginant gimtàjà kalbà nenuo svetimø, bet nuo savøjø.

Paðauktieji negali bûti pa-mirðtiÁ elitø galerijà subtiliai inkor-

poruota mokytojo reikðmë visuo-menëje, jø rengimo nuostatos.Gal tai padiktavo autoriaus, kaipuniversiteto rektoriaus, pareigos?Klausimas akademikui nebu-

vo nelauktas. Nors paðnekovasjau buvo prisipaþinæs, jog parei-gos buvusios ir tarp trukdþiø prieraðomojo stalo. Jo nuomone,mokytojo statusui, jo kultûrinei,ugdomajai reikðmei visuomenë-je Lietuvos valdininkija ir dabarnëra pakankamai atidi. Tuo tarpupedagogø sferoje daug iðkiliøvardø, kurie ir sudaro mokytojøelità. Tai þmonës, kurie atliekapaðauktøjø misijà. Todël ðá elitàiðsaugoti, pabrëþti jo reikðmæyra labai svarbu. Á ðià iðkilià pro-fesijà, edukaciná elità autoriussako þvelgiàs itin pagarbiai ir ati-dþiai. Pro mokyklos vartus áei-na visa visuomenë. Mokytojas �pirmasis, kuris po ðeimos pa-skatina þmogaus talento prabu-dimà, jo profesijos pasirinkimà,parodo kelià á ateitá, ugdo hu-maniðkàsias nuostatas. Akade-mikas sako visada ðiltai prisi-menàs savo auklëtojà uteniðkáRapolà Ðaltená, praeitais metaisjø, auklëtiniø, iðleistà kolekty-vinæ prisiminimø knygà �Dau-giaðakis àþuolas�, buvusià Ute-nos antràjà vidurinæ mokyklà pa-vadintà mokytojo vardu. Tokiøvardø ir veidø daug. Ir labai svar-bu iðsaugoti jø elitinæ galerijà,visaip jà stiprinti ir ne vien tëvøbei mokiniø pagarba, bet ir vals-tybës nuostata; parodyti, kadðios terpës þmonës mums labaisvarbûs, kad jie gali garantuotitautos iðlikimà ir jos vietà pa-

saulyje, jos reikðmës pripaþini-mà tarp tautø. Deja, ðiandienmokyklose labai pasigendamadvasingumo, inteligentiðkumo,graþaus elgesio, tauriø manierø.Ne vien þiniomis þmogus turtin-gas, bet pirmiausia vertybëmis.Ir ðie monografijos leitmotyvaiatsiradæ dël to, kad visa tai auto-riui pasirodo labai svarbûs visuo-menës ugdymo reiðkiniai.

Ðventovës epilogas ir pa-saulio meno mozaikaPaskutiniai �Daugiaveidþio

elito� puslapiai autoriaus atiduotiLietuviø tautos dvasinio ganyto-jo arkivyskupo Meèislovo Rei-nio mintims apie þmogaus ugdy-mà. Ar tai nebus uvertiûra kitamtæsiniui � naujai akademiko Al-girdo Gaiþuèio knygai?Paðnekovas sako, jog jam

apie arkivyskupà MeèislovàReiná seniai knieti paraðyti kny-gà �Meèislovas Reinys: ðvento-vës þmogus�. Tai bûtø dvasinin-ko portretas � dramatiðkas, tra-giðkas, pilnas pakylëtumo. Rû-pi dialogas tarp mokslo, menoir dvasininkijos. Kodël daþnaiðios kategorijos nesusikalba?Þmogaus auklëjimas neturi bû-ti vien gamtamokslinis, supilie-tintas be krikðèioniðkosios ant-ropologijos. Apie tai kalbamadaugelyje �Daugiaveidþio elito�skyriø � ir apie þmogaus kûry-biðkumà ir apie jo agresyvumokilmæ. Tikëjimo, religijos mo-tyvai nëra menkaverèiai dalykai,raðytini, anot autoriaus, �po kab-lelio�. Kalbant apie amenybësugdymà, apie santyká � að ir ki-ti, be dvasiniø dalykø neiðsiver-si, � tikina akademikas.Tarp iðskirtiniø �Daugiavei-

dþio elito� monografijos ypaty-biø mes laikytume ir jos esteti-næ iðvaizdà. Paþymëtinas daili-ninko G. Pranckûno sukompo-nuotas skyriø uþsklandø dizainaspanaudojant ávairiø pasaulio dai-lininkø meno kûriniø ávaizdþius.Á akis visø pirma krenta virðelioiliustracija, kurioje panaudotas J.Ensoro �Menininko autoportre-tas tarp kaukiø�, �Biologijos.Þmogaus. Agresyvumo. Kultû-ros� skyriø puoðia G. Manzu ba-reljefo �Variacijos ta paèia tema�kompozicija, o �Daugiaveidþioelito�, knygos krikðtatëvio, uþ-sklandai panaudota XVIII a. Pa-ryþiaus estampø rinkinio �Links-mø ir maloniø posakiø rinkinio�iliustracijos.Akademikas Algirdas Gaiþu-

tis patvirtina, kad jis daugelá mi-nimø ávaizdþiø pats suradæs, ma-tæs Europos parodose ir pasiûlæsdailininkui, kuris juos perkompo-navo, iðkeldamas kai kurias deta-les, sukurdamas atspindþius, visatai sumaniai ir kûrybiðkai pateik-damas. Tai daro knygà patraukliàir kelia prestiþà ne vien jos dau-gialypë, novatoriðka tematika.

Monografijos autoriusakademikas A. Gaiþutis

Knygos iliustracijaDail. G.Pranckûnas

2009 03 13 PenktadienisÐviesa 3

Þinomas sociologas profe-sorius Romualdas Grigas, tau-tiðkumo, patriotizmo, etniniøvertybiø, Lietuvos identitetoriteris, daugelá ðiø kategorijøatkakliai raðantis tik didþio-siomis raidëmis, iðleidæs ðe-ðioliktàjà savo monografijà�Senieji lietuviai: tapatybësbruoþai ir jø likimas�, sukëlëtikrà audrà mûsø kultûros pa-saulyje, pavadindamas jà áþû-liais samprotavimais, o tiems,kuriems ji nepatinka, tegul ne-ima á rankas.Autorius prisipa-þásta, jog atgimimo metais bu-vo siûlyta á Maskvà iðtremtidu kitaminèius � monsinjoràKazimierà Vasiliauskà ir já,Romualdà Grigà.Livonijos kronikose uþtikæs

keletà eiluèiø apie kolektyvinæmoterø saviþudybæ 1205 m., so-ciologas tuoj pat paskelbë didþiu-lá moksliná straipsná, dabar tapusávienu ið knygos skyriø. Tos elutësliudijo: �Vienas dvasininkas, var-du Joanas, tuo metu buvæs Letto-nijoje (Lietuvoje) nelaisvëje, pa-

ÁSPÛDÞIAI

�KAM NEPATINKA, TEGUL NESKAITO...�

Romualdas Saulius

sakoja, kad tame kaime 50 mo-terø, þuvus jø vyrams, pasikorë,nes tikëjo, kad kitame gyvenimejos vël gyvens su savo vyrais�.Profesorius pasitelkia vaizduotæir pasakoja, kaip tosmoterys, tik-riausiai pasipuoðusios ðventiniaisdrabuþiais ir papuoðalais, atsisvei-kino su aplink susirinkusiais;greièiausiai jos, lydimos raudø,ëjo vorele á aukojimosi vietà; ti-këtina ir tai, kad naðlaièiais tam-pantys vaikai su neiðpasakyta gë-la buvo uþdaryti trobose. Sunku,labai sunku ðiandien mums, vi-suotinai atpratusiems nuo aukos,nuo aukojimosi bendruomenei,apniktiems aiþios pragmatikos irsavinaudos, ásivaizduoti tà jaudu-lá, tà psichologiná sàmyðá, kurá ið-gyveno tada to kaimo bendruo-menë, gavusi þinià ne tik apie vy-rø þûtá, bet ir apie moterø apsi-sprendimà kolektyvinei mirèiai.Kokia dvasia sklandë virð tø lau-kø ir trobø; kaip turëjo atrodytilikusiøjø gyvenimas po tokiosaukos?Dramatiðkas siuþetas � tikne mums, dabartiniams lietu-viams, � uþbaigia autorius ir pa-sakoja kità kraupø vaizdà, kai ka-pe rasta moteris, sëdinti ðalia mi-rusio vyro ir deðine ranka laikan-ti jo kairæ. Taip ir uþkasta gyva.Tai proga profesoriui paskelbtiðiurpø faktà, jog kasmet pas musnusiþudo po dvi moksleiviø kla-ses. O raðydamas apie pagony-bës ir krikðèionybës sankirtas,pasakoja ðiurpø atsitikimà, ávy-kusá 1615 m. Magiûnø kaimenetoli Rimðës. To kaimo valstie-èiai Zofija Sûnenienë bei jos ma-þas sûnusGasiulis ir kaimynasTa-mulis Daradundënas buvo átartipakerëjæ gyvulius.Kai bajorai nu-sprendë kerëtojus sudeginti, ma-þasis Gasiulis pabëgo ir pasislë-pë miðke. Visas kaimas buvo su-keltas ieðkoti bëglio. Surastas

po samanomis vaikas dievagojo-si kerø neþinàs, kerëti nemokàs,taèiau niekas jo aðarø nepaisë iratvedë þiûrëti, kaip deginama jomotina. Po to ir já gyvà sudegi-no.Anot autoriaus, prireikë ðimt-meèio, kad vyskupasAntanasTið-kevièius 1752m. iðtartø savo ga-nomiesiems: �Su ðirdies skaus-mu girdime, kad susirinkæ keliteisëtu bûdu nepaskirti pasaulie-èiai teisia vyrus ir moteris, dëlto susikaupia ne tik gyvøjø ne-apykanta, bet ir mirusiøjø nekal-tas kraujas ðaukiasi ið þemëskerðto�. Susimàstykime,� kvie-èia knygos pabaigoje sociologas,kodël ðiandien, aiðkaus amoralu-mo ir þmoniø dvasinës kultûrosnuvertëjimo sàlygomis, Lietu-vos katalikø baþnyèiai dràsiaunepasukus moraliniø vertybiø,lietuviðkosios tapatybës akcen-tavimo link, kodël nepaëmus pa-vyzdþio ið kaimynø lenkø, kuriekatalikø baþnyèià nuo seno yrapavertæ savo tautos vystymo ðal-tiniu bei savo valstybës integra-lumo ramsèiu. Autorius tvirtinamatàs, kai Vilniuje, jo parapijosbaþnyèioje, lenkiðkø pamaldømetu prie altoriaus asistuojamerginos tautiniais rûbais, tuotarpu per lietuviðkas miðias tonëra. Vienas lietuviðkø kaimøBaltarusijoje kunigas lenkas pa-sigyrë, jog paramoko baltarusiøkalbos, o paklaustas, ar pramo-kæs lietuviðkai, atkirto, jog ðunsbalsas á dangø neina. Ir tai pasa-kyta, kai valstybë paþymi savotûkstantmetá. Iðgirdus, jog ðian-dien ið baþnyèiø nurodyta paða-linti trispalves tautos vëliavas,profesorius Romualdas Grigassu jam bûdingu atvirumu ir prin-cipingumu teigia nesiûlàs, kadper baþnyèià bûtø átvirtinamaspolitikavimas ar nacionalizmas.Jis sako kalbàs apie þmogaus dva-

sinio potencialo iðtakø, tautiniokultûrinio sàmoningumo gaivini-mà, o per tai ir dorovingumo, beisocialinio gyvybingumo, visuo-menës su valstybe suartinimogaivinimà. O impulsø tam þings-niui tikrai buvo. Bet jis buvo ne-ávertintas, atstumtas. Þinoma,paèios baþnyèios nenaudai: ðian-dien jos tuðtesnës, negu buvo ar-ðiausio ateizmo metais. Dvasi-nius reiðkinius autorius knygojeapmàsto nuo istorinio pagony-bës bei krikðèionybës konfliktoiki nûdienos kultûros nuosmu-kio. Daþnoje pastarøjømetø pub-licistikoje këlæs Lietuvos pilia-kalniø raidà bei reikðmæ, dabarpaneigia vien jø buvusià gynybi-næ paskirtá ir árodinëja sakralinæjø � neuþversto istorijos lapo �vertæ, tvirtina piliakalnius buvusatsvara prieð slinkusià cerkvësgrësmæ ið rytø ir kalaviju bei kry-þiumi slëgusià tautà ið vakarø.Antikine graikø kultûra, senosiosRomos griuvësiais ar Eifeliobokðtu didþiuojasi ne tik graikai,italai ar prancûzai.Visa tai yra ta-pæ bendros europinës tapatybës

medþiaga, jos þenklais. Kodël to-kiais þenklais negali tapti mûsøprotëviø paliktas paveldas. Argimûsø piliakalniai neprisidëtøprie lietuvio tapatybës átvirtini-mo, jo dvasinio pasaulio pratur-tinimo. Gal ið tiesø atsirastø dau-giau susimàstymo valandëliø irstabtelëjimø nepaisant didëjan-èio civilizacijos triukðmo ir jostempø,� sako mokslininkas irsiûlo rengti ðio unikalaus nacio-nalinio reiðkinio � Lietuvos pi-liakalniø Pasaulio kultûros irdvasinio paveldo paminklo nomi-nacijos bylà.Pilnutëlëje Mokslø akade-

mijos susitikimø svetainëje,pristatydamas naujàjà ir daugdiskusijø sukëlusià knygà pro-fesorius, Mokslø akademijosnarys korespondentas Romu-aldas Grigas pirmiausia atli-ko, anot jo, vienà svarbiausiøtikslø � vieðai nuneðë ir átei-kë �Senuosius lietuvius...�knygos dedikantams � savovaikaièiams � anot prelegen-to, su viltimis þvelgiantiems áantràjá Lietuvos tûkstantmetá.

Sociologas profesorius Romualdas Grigas laiko savo pareiga þadintitautinæ savimonæ pirmiausia jaunimui, kuriø rankose ateitis

Naujoji monografija savaippratæsia pasirinkto objekto tyri-nëjimus. Ðásyk tyrëjo þvilgsnisnukreiptas á XIX a. antrosiospusës � XX a. pradþios Lietuvostautinio atgimimo laikus, kai ka-talikø intelektualai stovëjo pir-mose nepriklausomybës atgavi-mo ir socialiai teisingesnës san-tvarkos sukûrimo vilties puose-lëtojø gretose.Autorius, remdamasis gau-

siais archyviniais ðaltiniais irliteratûra, analizuoja esmineskatalikø intelektualø nuostatas

SOCIALINËSKATALIKYBËSRAIÐKALIETUVOJE

MONOGRAFIJA

to meto socialiniø problemøatþvilgiu Katalikø baþnyèios,ekonominio liberalizmo ir or-todoksinio marksizmo moky-mø kontekste, atskleidþia siû-lytø visuomenës gerovës, sau-gos ir valstybës valdymo alter-natyvø Lietuvai paieðkas.Vertindamas jas ne tik pla-

tesniame europinës to metokatalikø socialinës minties rai-dos, bet ir nûdienos gyveni-mo realijø kontekste, tuo gero-kai iðpleèia ir pagilina bendràsocialinës katalikybës teoriniøáþvalgø bei praktiniø veiksmøto meto Lietuvoje vaizdà.Monografijoje parodoma,

kad XX a. pradþios katalikið-

kasis modernizmas ir jo idëjosyra padariusios didelá poveiká tometo Vakarø Europos ðaliø ka-talikiðkajai visuomenei. Norsðios pakraipos katalikø intelek-tualø (A.Newmeno, A.Luazi,D.Tairelo, S.Minokio ir kt.) is-torinis kritinis biblijos ir dog-mø tyrimas, raginimas demok-ratizuoti baþnytiná gyvenimà, li-turgijos pertvarka ir susilaukënevienareikðmio vertinimo, opopieþius Pijus X modernizmàpasmerkë (1907), taèiau ilgai-niui kai kurioms modernistøskelbtoms nuostatoms pritarë iroficialioji baþnyèia. Neabejingimodernizmui buvo ir to metolietuviø katalikø intelektualai.Monografijos autorius ne

tik atskleidþia lietuviø katalikøintelektualø poþiûrá á moderniz-mà, jo nuostatø priimtinumà, betir parodo pastangas jomis grástisavo laikysenà opiø to metoKatalikø baþnyèios ir sociali-nio gyvenimo klausimø atþvil-giu.Taip pat gan áþvalgiai atsklei-dþiamos prieþastys, skatinusiospasaulieèiø inteligentø (Vydû-nas, J.Lindë � Dobilas ir kt.) do-mëjimàsi modernizmu ir jo raið-ka. Remdamasis lietuviø protes-tantø darbais, autorius analizuo-ja ir ðios konfesijos atstovø po-þiûrá á modernizmo skelbtassocialines ir teologines nuosta-tas, jø priimtinumà, kas ágalina

geriau suprasti ir katalikø lai-kysenà.Autoriaus dëmesio nusipelno

ir socialinës katalikybës idëjø irpraktikø sklaida atskiruose Lie-tuvos regionuose. Ypaè Vilniausvyskupijoje, kur katalikø sociali-nis veikimas aplinkoje ir tuometsukeldavo didþiausias átampastarp lietuviø ir lenkø. Parodomane tik sudëtinga socialinë, eko-nominë, tautinë situacija, bet irsocialinio radikalizmo idëjø puo-selëtojø veikimas, skatinæs kata-likus ieðkoti atitinkamø atsakoformø (ðvietimo, kooperatyvø,ûkio draugijø kûrimas ir kt.). Ðiorganizacinë ir praktinë katalikøveikla brandino tautos socialinæir politinæ sàmonæ, klojo pama-tus visuomenës gerovës, saugosir valstybës valdymo alternatyvøpaieðkoms.Argumentuotai ir su taiklia

áþvalgamonografijoje parodoma,kad politinës demokratijos ágy-vendinimà katalikø intelektualaisiejo su tokiu valstybës ir visuo-menës gyvenimo sutvarkymu,kuris uþtikrintø kiekvienam pi-lieèiui teisæ ir galimybæ naudo-tis rinkimø teise, spaudos ir þo-dþio laisve. Koks pats tos vals-tybës sutvarkymo ir valdymo bû-das � konstitucinë monarchija arrespublika � ne tiek jau svarbu.Pagrindinis jo priimtinumo kri-terijus � kiek jis padeda siekti

þmogui gerovës pagal krikðèio-nybës nuostatas ir nepaþeidþiaþmogaus prigimtiniø teisiø. Otai priklauso ir nuo valdanèiøjøiðminties, ir nuo valdomøjø pi-lietinës brandos. Pastaràjà ug-dyti galinti padëti savivalda. Jàkatalikø intelektualai (ypaè J.Staugaitis, S. Ðultë, A. Kaupas)laikë efektyviausia visuomenësvaldymo forma.Atskleisdami demokratinës

savivaldos teigiamybes ir jos ke-liamus reikalavimus individui,katalikø sociologai smerkë bol-ðevikø propaguojamà �vieninte-læ teisingà� visuomenës valdymoformà � proletariato, o tiksliaupartijos, diktatûrà. Akcentuoda-mi þmogaus prigimtiniø teisiø(tarp jø ir teisës rinkti ir bûti ren-kamam, o iðrinkus � nuolat at-siskaityti savo rinkëjams) priori-tetà ir bûtinumà valstybei jasgerbti, katalikai gynë individàtiek nuo autokratinës, tiek nuototalitarinës valstybës (�proleta-riato diktatûros�) visagalybës.Ðitaip jie puoselëjo demokrati-jos ir atitinkamo visuomeniniobei valstybinio gyvenimo sutvar-kymo poreiká. Savo ruoþtu ðiosnuostatos skatino katalikø inte-lektualus uþimti aktyvià sociali-næ pozicijà, orientavo á jø prak-tiná ágyvendinimà.

Doc. dr. AldonaVasiliauskienë

Nukelta á 4 psl. >>>

Prieð keletà metø prof. Valdas Pruskus paskelbë monog-rafijà �Socialinë katalikybë tarpukario Lietuvoje� (2001), ku-rioje gan iðsamiai atskleidë jaunosios kartos katalikø inte-lektualø puoselëtas socialines bei politines nuostatas, ákvëp-tas socialinës katalikybës idëjø. Autorius ir toliau lieka ið-tikimas pasirinktam tyrinëjimo objektui.

Prof. V.Pruskus


Pruskus, Valdas, Socialinëkatalikybë Lietuvoje, Laiko ið-ðûkiai ir atsako trajektorijos(XIX a. antroji pusë � XX a. pra-dþia), Monografija.2001 m. skaitëme ðio auto-

riaus monografijà Socialinë ka-talikybë tarpukario Lietuvoje(laðas á laðà tiek pat puslapiø,392). Dabar, sklaidydami naujà-já leidiná daug ilgesne antraðte,matome, kad tai veikiau yra pir-ma dvitomio veikalo dalis, iðëju-si septynetu metø vëliau uþ ant-ràjà. Girdëti, jog kai kurie socia-linës katalikybës nevertinantysveiksniai porà metø stabdë jospasirodymà...

VISA TIESAAPIE LAIKO IÐÐÛKIUS

Kun. Vaclovas Aliulis

Be dabar jau keturiø monog-rafijø, VPU ir VGTU profeso-rius V. Pruskus yra paskelbæskrûvà straipsniø moksliniuoseleidiniuose. Nuo seno atsidëjæssocialiniø ir kultûriniø vertybiøsàveikai nagrinëti autorius lie-ka iðtikimas pasirinktai srièiai,beje, gana plaèiai. Pavyzdþiui,tarp kita ko domisi gandø beipseudomokslinës informacijosreiðkiniu. Metodo poþiûriu, au-toriaus darbai pasiþymi nuosek-lumu, iðbaigtumu, � kaip sako-ma, yra paskaitomi. Pradëdamasdëstyti bet kurá klausimà, nepa-ðykðti dalykinës informacijospagal senà taisyklæ: aiðkink da-lykus taip, ut nescientibus fiantcognita, quin scientibus sintonerosa (kad neþinantiems jietaptø þinomi, o þinantiems ne-ákyrëtø).

Pradëjæ Vakarø EuroposXIX a. ir vëlesnio laiko sociali-nëmis katalikybës idëjomis, su-sipaþástame su jø atgarsiais irsklaidos þidiniais Lietuvoje, suliberaliojo kapitalizmo vertini-mu ir socializmo kritika, pasie-kiame visuomenës gerovës irvalstybës valdymomodelio Lie-tuvai paieðkas, galiausiai randa-me trumpas ryðkiausiø to metolietuviø katalikø intelektualøbiografijas (toli graþu ne kiek-vienam, ypaè jaunesniam, jos þi-nomos). Plati santrauka angløkalba, trys rodyklës (bibliogra-finë, vardø ir dalykinë) vainikuo-ja ðá solidø darbà. Leidinio tira-þas pernelyg kuklus, vos 300egz. Leidykla guodþia: jei perðiuos metus juos iðpirksime,bus ir antras leidimas.

Iðbandymai � nuolatinisþmogaus palydovas.Taèiau mesvisada turime vilties � iðauð ge-resnës dienos. Toji viltis mus irpalaiko. Kartu reikalauja ir au-kos. Viltis turi bûti iðmëginta,patikrinta, kai ateis piktø dienømetas. Metas, kurio mes nelau-këme ir negalëjome net ásivaiz-duoti, kad taip gali bûti. Tas pik-tø dienø metas ir patikrina mû-sø tikëjimà ir viltá.

Ar galime sakyti, kad turi-me vilties, jei neragavome be-viltðkumo duonos skonio?

Piktø dienø metas sëja visa-

PIKTØ DIENØ METASProf. Valdas Pruskus da beviltiðkumo sëklà, kuri kar-

tais duoda ir keistø vaisiø � be-viltiðkumo erdvëje menkiausiavilties kibirkðtëlë tampa itinbrangi ir puoselëtina kaip þel-muo beribëje dykumoje, kur dëlpaèio egzistavimo fakto jis tam-pa didþiu stebuklu. Dykumapraranda savo totalumà: men-kutis þelmuo jai meta iððûká irtuo bûdu paneigia áprastinæ da-lykø logikà ir tvarkà, nors gal-bût tik trumpam. Bet visada yravilties, jog tai gali pasikartoti irvël. Piktø dienø metas grûdinamûsø tikëjimà ir viltá. Jis visadayra ðalia mûsø. Iðvengti jo vizi-to neámanoma, taèiau galimajam pasiruoðti.

Bendraudami þmonës vienikitiems teikia dovanas � vienidaiktus, kiti � savo nuoðirdumà:jie prisiima mus á savo gyveni-mus ir dalijasi, tuo, kas jiems yrabrangiausia. Ne visada mes taigebame tinkamai ávertinti, ta-èiau visada jauèiame tokiusþmones ir atpaþástame juos iðdaugelio.Tiesa, jie mums jokios ma-

terialios naudos nesuteikia. Irnedovanoja jokiø brangiødaiktø. Taèiau paèiu savo bu-vimu ðalia yra mums didþiau-sia dovana. Dovana, kuriosniekas negali pakeisti. Kartu tailabai trapi dovana, kuri reika-lauja ið mûsø jautrumo ir ge-bëjimo priimti.

BENDRAVIMO DOVANANe visi tai geba, kai kurie

linkæ geriau priimti materialiasjiems teikiamas dovanas, nes josapèiuopiamos ir turi vertæ, neibendravimo dþiaugsmà. Tuotarpu bendravimo dovana yraypatinga tuo, kad ji reikalau-ja ne abejingo priëmimo, betdalyvavimo, tokio pat nesuite-resuoto, nuoðirdaus bendravi-mo, kuris sunkiai derinasi sumûsø vartotojiðkame pasauly-je galiojanèiais bendravimo,paremto nauda ir iðskaièiavi-mu, standartais. Ir vis tiek netpatys ðio pasaulio galingiau-sieji tokio bendravimo ilgisi.Jo jiems trûksta. Trûksta tiems,kuriems atrodo netrûsta nieko.

Paþinimas visada turi savokainà. Jis visada yra dvinaris.Viena vertus, jis padeda mumsgeriau ásikurti ðiame pasauly-je, suvokus jo dësnius ir pritai-kus juos savo reikmëms. Kartuir iðbandymas. Mat gilesnis pa-saulio reiðkiniø paþinimas pa-rodo visà mûsø buvusio supra-timo ribotumà ir skatina siektidar gilesnio ir visapusiðkesniopaþinimo. Taigi ir tobulumo.O tobulumo siekimas savo

ruoþtu neiðvengiamai didinakanèià, tai ko þmogus labiau-siai stengiasi iðvengti. Tiek fi-zinæ kanèià, nes reikalauja di-

PAÞINIMO KAINAdesnio fiziniø ir psichiniø jëgøsutelktumo, tiek dvasinæ, nesreikalauja pasiaukojimo ir at-sisakymo áprastiniø nuostatø irvertinimø, prie kuriø esamepripratæ ir savaip su jais suau-gæ. Jø atmetimas neretai trak-tuojamas kaip iðdavystë ir ap-linkiniø sunkiai priimamas. To-kiu bûdu ágytas naujas paþini-mas tampa dideliu iðbandymuir kanèia tiek já teigianèiam,tiek já priimanèiam. Ar ne dëlto naujos idëjos nelepina þmo-nijos, o prasimuðusios á dienosðviesà, taip sunkiai skinasi ke-lià þmoniø sàmonëje ir ðirdyje?

Lietuvos studentø atstovybiø sàjunga pagerbë metø dëstytojus, savo darbu aukðtosiose mokyklosepuoselëjanèius svarbiausias akademines vertybes. Daugiau nei 9000 studentø ið ávairiø aukðtøjø mo-kyklø iðrinko 10 geriausiø Lietuvos dëstytojø.Metø dëstytojus studentai rinko dalyvaudami interaktyvioje apklausoje.Ðiemet metø dëstytojais pripaþinti: Antanas Andrijauskas (VDA), Gintautas Bareikis (VU),

Liutauras Degësys (VPU), Leonidas Donskis (VDU), Saulius Kavaliauskas (LKKA), ValdemarasMakutënas (LÞÛU), Edvard Michneviè (VGTU), Laurynas Pakðtaitis (MRU), Vytautas Radþvi-las (VU), Kæstutis Simonavièius (KTU).

ÁVERTINO DËSTYTOJØ SÀÞININGUMÀ

<<< Atkelta ið 3psl.

MONOGRAFIJA PAMÀSTYMAI

LIETUVOSNACIONALINISOPEROS IRBALETOTEATRAS. 2009KOVAS15 sekmadienis, 18.00�21.10Bilietø kainos 20, 30, 40, 50,

60, 120 Lt.Johann StraussVIENOSKRAUJAS,3v. ope-

retë lietuviø kalbaLietuviðkas tekstasAntanoGai-

liaus ir Eduardo AstramskoVytautas Juozapaitis, Bronius

Rubeþius, Vilhelma Monèytë,Regina Ðilinskaitë, Irena Zelen-kauskaitë, Kæstutis Alèauskis,Arûnas Malikënas, AleksandrasVizbaras, Laima Jonutytë, Þvai-nys Ivanauskas,VoldemarasChle-binskas, Juozapas MickevièiusDirigentas Vytautas VirþonisWIENER BLUT, an operetta

in 3 acts19 ketvirtadienis, 18.30�

21.00Bilietø kainos 25, 35, 45, 55,

75, 180 Lt.Spektaklá pristato Vilnius �

Europos kultûros sostinë 2009Bendras Glaindborno festi-

valio (Didþioji Britanija),LNOBT ir festivalio GAIDA /ISCM Pasaulio muzikos dienos2008 pastatymasPeter EötvösMEILËIRKITIDEMONAI,

2 v. opera anglø kalbaMarisol Montalvo (JAV), Vy-

tautas Juozapaitis, VladimirasPrudnikovas, JovitaVaðkevièiûtë,Audrius Rubeþius, Kæstutis Al-èauskis, Inesa Linaburgytë, Lai-ma JonutytëDirigentas Alejo Pérez (Ar-

gentina)LOVE AND OTHER DE-

MONS, an opera in 2 acts20 penktadienis, 18.30�

21.30

Bilietø kainos 25, 35, 45, 55,75, 180 Lt.Piotr ÈaikovskijMIEGANÈIOJI GRAÞUO-

LË, 2 v. baletasMiki Hamanaka, Nerijus Juð-

ka, Eglë Ðpokaitë, VoldemarasChlebinskas, Aurimas Paulaus-kas, Olga Konoðenko, Anastasi-ja ÈumakovaDirigentasRobertas ÐervenikasTHE SLEEPING BEAUTY, a

ballet in 2 acts21 ðeðtadienis, 18.30�21.00Bilietø kainos 25, 35, 45, 55,

75, 180 Lt. Gaetano DonizettiMEILËS ELIKSYRAS, 2 v.

opera italø kalbaJulija Stupnianek, Audrius Ru-

beþius, Dainius Stumbras, Egidi-jus Dauskurdis, Jurgita Lopetai-tëDirigentas Modestas PitrënasL�ELISIRD�AMORE, an ope-

ra in 2 acts22 sekmadienis, 12.00�14.15Bilietø kainos 15, 20, 30, 40,

50, 90 Lt.Mikis TheodorakisGRAIKAS ZORBA, 2 v. ba-

letasAleksandras Molodovas, Auri-

mas Paulauskas, Eglë Ðpokaitë,Martynas Rimeikis, Þivilë Baikð-tytë, operos solistë Laima Jonu-tytë, chorasDirigentas Modestas PitrënasZORBATHEGREEK, a ballet

in 2 acts24 antradienis, 18.00�20.15Bilietø kainos 15, 20, 30, 40,

50, 90 Lt.Rachel PortmanMAÞASISPRINCAS, 2v.ope-

ra vaikams lietuviø kalba

Lietuviðkas tekstas VioletosPalèinskaitësJules Mollard (pirmà kartà

Maþasis princas), LaimonasPautienius, Laima Jonutytë, Jur-gita Lopetaitë, Sandra Januðaitë,Rafailas Karpis, Aurimas Rauli-navièius, Vladas Bagdonas, Arû-nasMalikënas, Tadas Girininkas,dalyvauja Bernardinø baþnyèiosgiedojimo mokyklos vaikø cho-ras �Ðvento Pranciðkaus paukðte-liai� (vad. Rita Kraucevièiûtë)Dirigentas Modestas PitrënasTHELITTLEPRINCE, anope-

ra in 2 acts for children25 treèiadienis, 18.30�20.50Bilietø kainos 20, 30, 40, 50,

60, 120 Lt.RUSIÐKASISHAMLETAS, 2

v. baletas pagal L.van Beethove-no ir G.Mahlerio muz. (su fonog-rama)Olga Konoðenko, Nerijus Juð-

ka, Aleksandras Molodovas, Mi-kiHamanakaRUSSIAN HAMLET, a ballet

in 2 acts26 ketvirtadienis, 18.30�

21.50Bilietø kainos 20, 30, 40, 50,

60, 120 Lt.17.30 Kamerinëje salëje edu-

kaciniø vakarø ciklas �Operoslabirintais�.�DonÞuanas � amþinojomo-

teriðkumo beieðkant�, vakaràveda Jonas Vilimas.Á vakarà áëjimas laisvas.

WolfgangAmadeus MozartDONÞUANAS, 2 v. opera ita-

lø kalbaVytautas Juozapaitis, Julija

Stupnianek, IrenaZelenkauskaitë,Sigutë Stonytë, Egidijus Daus-

kurdis, Vytautas Bakula, AudriusRubeþius, Vladas BagdonasDirigentas Martynas StaðkusDON GIOVANNI, an opera in

2 acts27 penktadienis, 18.30�

21.30Bilietø kainos 25, 35, 45, 55,

75, 180 Lt.LudwigAloisiusMinkusBAJADERË, 3 v. baletasMiki Hamanaka,Aurimas Pau-

lauskas, Anastasija Èumakova,Vytautas Kudþma, AleksandrasMolodovas, Olga Konoðenko,NailiaAdigamova, JekaterinaRo-mankova, Andrius Þuþþalkinas,Rûta Kudþmaitë, Margarita Veri-gaitë, Eligijus Butkus, ValerijusFadejevas, Igoris ZaripovasDirigentas Martynas StaðkusLA BAYADERE, a ballet in 3

acts28 ðeðtadienis, 18.30�21.40Bilietø kainos 25, 35, 45, 55,

75, 180 Lt.LNOBT scenoje rodoma 50-

àjá kartàPaskutinis spektaklis

Giuseppe VerdiAIDA, 4 v. opera italø kalbaIrena Milkevièiûtë, Vytautas

Kurnickas, Inesa Linaburgytë,DainiusStumbras,VytautasBaku-la, Vladas Bagdonas, Aistë Ðir-vinskaitë, Jonas Valuckas, Alek-sandrasVizbarasDirigentas Martynas StaðkusAIDA, an opera in 4 acts29 sekmadienis, 12.00�14.10Bilietø kainos 10, 15, 20, 25,

35, 40 Lt.Bogdan Pawlowski, SNIE-

GUOLË IR SEPTYNI NYKÐ-TUKAI, 3 v. baletas vaikamsNailiaAdigamova, RomasCei-

zaris, Igoris Zaripovas, RasaTau-èiûtëDirigentasAlvydas ÐulèysSNOWWHITEANDTHESE-

VENDWARFS, a ballet in 3 actsfor children

Informacija ir bilietøuþsakymas tel. 262 07 27,

(+370) 615 51000,(+370) 612 46614,www.opera.lt

SPEKTAKLIAI


Viskas buvo dar taip neseniai:mes, kaip ir Jûs dabar, ëjome ápaskaitas, laikëme áskaitas, egza-minus, ruoðëmës seminarams. Irdalyvavome ,,Ðviesos� ansambliorepeticijose, koncertuose, kelia-vome, ðokome, dainavome, gro-jome ...Bet lëkë dienos, savaitës,

mënesiai, metai, buvo vasaros,rudenys, þiemos ir vël pavasariai.Prabëgæs laikasmums padovano-jo daug kà: iðmintá, patirtá,dþiaugsmø ir rûpesèiø, mes ëjo-me paþinimo, ieðkojimø, atradi-mø, dideliø svajoniø, dideliø irmaþø darbø keliais.O ðalia visada � dainø ir ðo-

kiø ansamblis ,,Ðviesa�. Gal to-dël, kad dalyvaujame ansambliojubiliejinëse ðventëse, ,,Ðviesos�klubo susitikimuose, renginiuo-se, o gal todël, kad nuo pat pir-møjø studijø metø Pedagoginia-me universitete (tada � Vilniausvalstybiniame pedagoginiameinstitute, Lietuviø kalbos ir lite-

Irmokyklosemus lydi ,,Ðviesa�ratûros fakultete) iðmokome gy-venti tik kartu su muzika, su dai-na, su ðokiu, su menu.Mûsø studijø metø (1960 �

1965) ,,Ðviesos� ansamblio ðo-kiø, choro, kankliø, instrumentøgrupiø ir meno vadovø: VytautoVilkonèiaus, Jono Aleksos, Au-gustino Kepenio, Zitos Duobie-nës, Prano Budriaus, MarijosGaðèiauskaitës, Algirdo Vyþinto� kruopðtus darbas iðugdë domë-jimàsi lietuviø tautos menu irkultûra, plëtë akiratá, mokë pra-smingai leisti laisvalaiká, gyven-ti ádomiai, iðmokë suprasti irvertinti menà, jo groþá, ugdytimeninius gebëjimus, visada bûtikartu su muzika ir menu.Gal dël to mes, klausydamie-

si Bethoveno ar Grygo, Èaikov-skio ar Vivaldþio, Ðuberto ar Ba-cho, Verdþio ar Ðopeno, ar Do-niceèiomuzikos, visada savo ðir-dyje iðgirstame ir ,,Ðviesos� an-samblio koncertø Lietuvosmiestø ir miesteliø gyventojams,mokytojams ir mokiniams, Ki-jevo, Odesos aukðtøjø mokykløstudentams, moldavamsKiðinio-vo televizijoje, Odesos uosto jû-

Graþina Garuckaitë �Navalinskienë

Ð.M.GEGUÞËS 9D.VPUDAINØ IRÐOKIØANSAMBLIS ,,ÐVIESA�PAÞYMËSSAVO55 �ERIØMETØSUKAKTÁ

reiviams, darbuotojams ir kt.muzikos aidus.Tie muzikos aidai nulëmë ir

beveik kiekvieno ansamblieèiogyvenimà. Dirbdami pedagogais,perteikdami savo mokiniamsmokslo tiesø iðmintá, mes paro-dome ir savo poþiûrá á gyvenimà:þmogø bûtinai turi lydëti muzi-ka, menas.Labai ádomu buvusiø ansam-

blieèiø susitikimø ðventëse ið-girsti, kad visi ,,Ðviesos� ansam-blio dalyviai: ðokëjai,muzikantai,choristai � kokio nors savo mo-kyklos bûrelio ar klubo � skaito-vø ar ðokiø, literatø ar muzikos,dramos ar folklorinio ansamblio� vadovai. Dabar jau mes tobuli-name savo mokiniø kûrybiniusgebëjimus, ugdome jausmus,vaizduotæ,meilæ groþiui irmenui.Ir visada stengiamës, kad kuo

daþniau mûsø atskiri takeliai at-vestø á mûsø Alma Mater, á Vil-niaus pedagoginá universitetà:èia buvo mûsø gyvenimo keliopradþia. Beveik visi esame ,,Ðvie-sos� klubo nariai, daþnai renka-mës á ansamblio choro repeti-cijas, kurias rengia ansamblio va-

dovë Jolanta. Ir vël dalyvaujamekoncertuose: Vasario 16�osiosproga � ansambliø vakare Nacio-naliniame dramos teatre, Pasau-lio lietuviø dainø ðventëje, re-gioninëje Dainø ðventëje Zara-suose, vykome á Panevëþio Juo-zo Miltinio dramos teatro prem-jerà. Ir ruoðiamës væsti dainø irðokiø ansamblio ,,Ðviesa� 55 �àsias ákûrimo metines. Tai bus

didelë ðventë: ,,Ðviesa� buvomû-sø jaunystës bendrakeleivë me-no paþinimo kelionëje. Tikime,kad ,,Ðviesa� visiems, besiren-giantiems bûti mokytojais, visàlaikà formuos tikëjimà kûrybinë-mis galiomis, ugdys meilæ lietu-viðkam menui. Tegu tokia ji bû-na visada, tegu visi ,,Ðviesos�veiklos barai bûna sëkmës grû-dais uþsëti!

Bëga metai... kartais ið lëto,kartais greitai. Bëga pasiglem-þæ draugus, perkëlæ mus á kituslaiko ratus, dovanojæ naujusveidus, mintis, svajones, jau-nystës ðëlsmà, kaþkà davæ, kaikà atëmæ. Visi jie neiðvengiami,naudingi, prasmingi.Ðiø metø vasario 12 dienà

ávykæs �Ðviesos� koncertasRespublikinëje metodinëje kon-ferencijoje Ðiauliuose neleidoniekam liûdëti. Nors kelionës áÐiaulius pradþioje patirtos ne-sëkmës (sugedo autobusas, pri-verstinis stovëjimas prie trau-kiniø pervaþos) privertë lauktikonferencijos dalyvius, o kolek-tyvà koncertuoti be repeticijos,bet daina ir ðokis vël visus su-telkë, sustiprino ir neapvylë.

Mindaugas Olbutas

MES ANSAMBLIO GYVAVIMO KNYGOSLAPUOSE...Puikiø jausmø ir bendravi-

mo spalvotà vaivorykðtæ vasa-rio 16�osios proga �Ðviesa pa-dovanojo Jono Þemaièio karoakademijos bendruomenei, ákurià draugystës tiltai jau se-nokai nutiesti. Kartais uþtenkatik akimirkos, kad mintys pra-skaidrëtø. Ansamblieèiai nuo-lat þiûrovams dovanoja meilës,jausmø, svajoniø garsus, kurieleidþia gërëtis, dþiaugtis ir pa-justi tà stebuklingà ðirdies vir-pesá, kai suskamba lietuviðkamuzika ir dainos, kai ðypsosiðokëjø akys.� Didelë jëga tautos menas,

labai didelë,� sako kolektyvovadovai: Jolanta Kisielytë Sa-dauskienë, Vaclovas Paukðtë,Darius Cibulskis, Vilius Tavo-ras. Ðiø nepailstanèiø, nuolati-ne savo kantrybe, rûpestingu-mu, iðradingumu ir neblëstan-

èia energija apgaubianèiø sa-vo auklëtinius pastangomisdëka, ansamblieèiø sielos pa-kyla virð kasdienybës, virð vi-sø kliûèiø ir tabu ir paklustamuzikai, kuri jungia praeitá irdabartá, kuriai lenkiasi ir am-þinai lenksis þmoniø ðirdys,mylinèios groþá ir ðviesà.Mielai padëkoèiau uþ ga-

limybæ bûti kartu kiekvienamsavo bièiuliui ansamblieèiui,bet jø � tiek daug, kad beliekakreiptis:� Nuostabusis �Ðviesos�

kolektyve, pasitikdamas artë-jantá jubiliejø, nepasiduokvien tik beprotiðkam gyvenimoritmui, grok savo melodijà,dainuok savo dainà, ðokiu uþ-pildyk realybës tuðtumà, pri-versk kiekvienà pasinerti á gy-vybæ, gërá ir groþá teikiantátautos kultûros ðaltiná.

PRISIMINIMØLAIÐKAI

Koncertas Odesoje 1962 m. balandþio mën.

�Prisiminimai apie ,,Ðvie-sà�. Nesibaigianèiø repeticijø ru-tina, vadovø priekaiðtai vëluojan-tiems ar praleidinëtojams, pasta-bos besiðnekantiems ar krizen-tiems, uþimti vakarai, sunkûs ne-ðioti ir tvankûs dëvëti tautiniaidrabuþiai... Kas besiverþtø á tas�galeras�, jei ne bendravimas ir,þinoma, kelionës. O jø bûta tik-rai daug ir áspûdingø!1990 metø spalio mën. An-

samblio kelionë á JAV. Tada taibuvo tikrai didelis ávykis. Labaidaug kur pabuvojom, daug pama-tëm, daug koncertavom. Pavar-gom, bet buvom labai patenkin-ti... Matëm ir amerikietiðkaiáspûdingus statinius, begalineserdves, didmiesèio ðurmulius...Todël ðeimininkai, matyt, nu-sprendë parodyti ir kità pusæ �turëjom pasivakarojimà tvarte suðokiais, vaþinëjomës �brièko-mis� ir daug bendravom... Prisi-menu vienà atsitikimà, kai ðeimi-ninkai, pas kuriuos gyvenau, nu-sprendë mums keliems parodytikaþkà ypatingà (bet nesakë, kastai bus).Minëjo, kad reikës anks-ti keltis... Atsikëlëm anksti, dartamsu, sëdom ámaðinà ir iðvaþia-vom... Vaþiuojant moteriðkë viskartojo: ,,Kad tik spëtumëm...�Vaþiavom ilgai ir staiga ji suðun-ka: Nespëjom!...,,Mes klausiamnustebæ, kas atsitiko, kur nespë-jom?�, o ji liûdnai taria: �Að no-rëjau parodyti jums, kaip graþiaibûtent ðitoj vietoj pateka sau-lë....� Gal ir keistai skamba, betpo kurio laiko supranti, kad þmo-gus norëjo mums parodyti tikraine tas miesto didybes, kuriø jiepatys jaumatyt persisotinæ. O tai,kas jiems atrodë autentiðka...At-virai kalbant, ið provincialiojeLietuvoje kaþi ar kiekvienasmiestietis matë betekanèià sau-læ, bet mums buvo tikrai viskasádomu, pirmà kartà matoma,áspûdinga, nepatirta ir þavinga.Kelionës á kitas ðalis, kad ir

NESIBAIGIANTI KELIONËSU ,,ÐVIESA�

artimesnes kaimynines, taip patbuvo savaip ádomios. Juk svar-biausia, � su kuo á jas vaþiuoti...:O vaþiuodavo daþniausiai tie pa-tys linksmi þmonës. Ðtai kad irá kaimyniná Kaliningradà. Ne-svarbu, kad buvo ðalta, miegojo-me sporto salëj ant èiuþiniø, betuþtai po koncerto koridoriuje,prie vieno ilgo stalo, nukrautosusineðtinomis vaiðëmis ir daugdainø bei linksmybiø... Ðokiai,kol kojos nebelaikë ir �nuþmu-ðamas� Valdelis K., kuris, vi-siems jaumiegant, dar vaikðtinë-jo ir brazdino gitara...:). Daráspûdingesnë buvo kelionë á Ru-munijà, su �pavargusiais� (o tiks-liau � nepaslaugiai tingiais, prie�tarybinio� gyvenimo pratusiaisvairuotojais, taèiau � linksmaispasisëdëjimais draugø ratelyje...Kovos dël �prestiþinës� vietosautobuse ant grindø, kur bentkiek galëjome iðtiesti nakèiaikojas...Arba vël, Lenkija... Kon-certas ekspromtu pasienyje,mums � kad lengviau sulauktu-me eilës, o ir pasienieèiams sma-giau... O vien Rasos L. neiðsen-kanti energija ir nepakartojamaðypsena, bei mojavimas pro au-tobuso langà visiems praeiviamskà reiðkë?.. Net ir kelionës poLietuvos miestelius ir miestusnebuvo nei prastos, nei nereikð-mingos... Visko neiðvardinsi irsmulkiai nepapasakosi... Tai rei-kia patirti...O kur dar ávairûs vakarëliai

bei vakaronës su fux�ø krikðty-nom, �misiø� rinkimais bei ki-tom graþiom tradicijom... Ir þi-noma ðokiai, dainos... Pradedant�Ðviesos� himnu �Raskila� ir bai-giant visokiom kitokiom studen-tiðkom, graþiom ir cenzûros ver-tom dainom...).Kà ir bekalbëti, �Ðviesa� da-

vë daug � iðmokë ne tik dainø,ðokiø ir muzikos, bet suteikë di-delæ ir neákainojamà galimybæatrasti, bendrauti, turëti, vertin-ti, patirti... AÈIÛ jai! Tai vis dar� viena didelë, spalvota, graþi irðilta NOSTALGIJA�

Asta Þeruolytë Krivickienë

�Ðviesos� �Trapukas� 2009 m. vasario mën.


STUDENTAI

Socialiniø mokslø fakul-teto studentø atstovybë, nu-maèiusi susitikimø ciklà suypatingais þmonëmis, á sve-èius pirmàjá pasikvietë devy-niasdeðimt ðeðeriø metø þino-mà pasaulio publicistà, saty-rikà ir mokslininkà ið JAV,globalizmo analitikà Vilhel-mà Braþënà, maèiusá ir per-gyvenusá visus pasauliniuskarus, daugelá revoliucijø irkriziø. Apkeliavæs visus kon-tinentus, taèiau iðlikæs nepa-lenkiamas optimistas ir savogimtinës Lietuvos patriotas.

SUSITIKIMAS SU ÞMOGUMI � LEGENDA

Patriarchas sakë dþiaugiàsisdar galëdamas kalbëtis su jauni-mu ir paaiðkinti jiems, kaip su-prasti daugelá paprastø dalykø ir

daugelá sudëtingø, kad nereikë-tø atsakymø ieðkoti tolimoseklajonëse, kaip jam tai yra tekæ.Svarbiausia � iðlaikyti savo tau-tà gyvà, nes, pasak kalbëtojo, vi-sos pasaulio tautos bandomossunaikinti. Sako, dar 1947m.jam pavykæ uþsiraðyti pasau-lio tirono Stalino teiginá: kampavyks sunaikinti patriotizmà,tas bus sunaikinæs tautà. Tà nu-oþmiai darë sovietai, tas dabardaroma pasaulyje.didþiøjø vals-tybiø ir globalizmo, siekiant pa-saulinio vieðpatavimo, kuriamtik trukdo susipratusios ir savoidentitetà ginanèios tautos. Tei-ginys, þinoma, kategoriðkas, ta-èiau tam prelegentas sako turásteisæ, nes jà diktuoja patirtis. Ðiàtautø kovà uþ iðlikimà stiprinalaisvës, demokratijos idëjos.Sveèias tvirtina, jog nesirû-

pintø taip, jeigu neþinotø, kadjaunimas ðiandien be galo rei-kalingas Lietuvai; kad kiekvie-

Vilius Braþënas

�Ðviesos� informacija

Susitikime buvo daug studentøÞiema dar nepabëgo ið Lie-

tuvos. O slidinëti mëgsta ne vie-nas. Net per 50 studentø vasario28 � kovo 1 d. susirinko á Ignali-nos Lietuvos aukðtøjø mokykløslidinëjimo èempionatà. Mûsøuniversitetui atstovavo 17 stu-dentø. Pirmàjà varþybø dienàmerginø 5 km lenktynëse geriau-siai sekësi Miglei Bindoriûtei(SSF, III k.), kuri uþëmëVI vietà.Vaikinø 10 km lenktynëse vice-èempionu tapo, tik ið pasaulio sli-dinëjimo èempionato Èekijojegráþæs Modestas Vaièiulis (SSF,I k.). III vietà iðkovojo taip pat

Ramûnë Motiejûnaitë

MÛSØ SLIDININKAISTIPRIAUSI

Èekijoje startavæs Mantas Stro-lia (SSF, mag. I k.). Jau po pir-mos varþybø dienos paaiðkëjo,kad mes tapsime èempionais,antràjà dienà galëjome tik fini-ðuoti. Betmûsiðkiams to buvo ne-gana, ir estafeèiø 3x7,5 km lenk-tynëseVPUvaikinøkomandai ne-buvo lygiø. Èempionais tapo Ei-vydasMusteikis (GMF, II k.),Vi-talijus Afanasjevas ir ModestasVaièiulis (SSF, I k.). Merginosdþiaugësi kuklesne IV vieta.Susumavus dviejø dienø tað-

kus, VPU komanda tapo Lietu-vos aukðtøjø mokyklø slidinëji-mo èempionato nugalëtoja, pa-likusi LKKA, VU, VGTU,LÞÛU ir MRU studentus.

Modestà Vai-èiulá (SSF, I k.)(estafetës 3x7,5km � I vieta, 10km lenktynës � IIvieta);Vitalijø Afa-

nasjevà (SSF, I k.)(estafetës 3x7,5km � I vieta);Eivydà Mus-

teiká (GMF, II k.)(estafetës 3x7,5km � I vieta);Mantà Stro-

lià (SSF, mag. I k.) (10 km lenk-tynës � III vieta).

SVEIKINAME

VPU slidinëjimo komanda tapoLietuvos aukðtøjø mokyklø

slidinëjimo lenktyniø èempione

Lietuvos aukðtøjø mokyklø slidinëjimo èempionato nu-galëtojus ir prizininkus:

SPORTAS

Tokios nesëkmingos savaitësuniversiteto krepðinio gerbëjainematë jau seniai. Pralaimëjimuspatyrë visos komandos, rungty-niaujanèios skirtingose lygose.Reprezentacinë vaikinø rinktinëLKKA (Lietuvos Kûno kultûrosakademija) varþovams neatvykusperþaisti atidëtø rungtyniø,dþiaugësi pergale �ant popie-riaus� 20:0. Atrodë, jog pirmojivieta pasiekiama ranka, deja. Pas-kutinë reguliaraus èempionatodvikova prieð vienà autsaideriøKTU (Kauno technologijos uni-versitetà) susiklostë itin nesëk-mingai � pralaimëta net 77:99.Pirmoje rungtyniø pusëje keliøtaðkø skirtumu dar pirmavome,taèiau antroji dalis virto tarsi bai-siu sapnu. Sëkmingiausiai rung-tyniavo 16 taðkø pelnæs J. Jurgo,dar 15 pridëjo K. Gaðka bei 14V.Jatulevièius. Ðis kluptelëjimaspaliko ekipà treèiojoje pozicijo-je, o kartu ir nulëmë ketvirtfina-lio varþovæ �MRU (MykoloRio-merio universiteto) rinktinæ. Pus-

LSKL MEDALIØ DALYBOSfinalius pasieks tie, kurie ið dvie-jø rungtyniø turës pranaðumà (t.y.pralaimëjus pirmà akistatà 8 tað-kais, sëkmæ garantuotø tik perga-lë didesniu skirtumu).

Po áspûdingos deðimties per-galiø serijos kluptelëjo ir mer-ginos. Jos taip pat namuose65:86 nusileido LKKA dailio-sios lyties atstovëms. Nuo patdvikovos pradþios keliais taðkaispirmavo vieðnios. Savo persva-ros jos ið rankø nepaleido ir tre-èiajame ketvirtyje, kol pagaliauketvirtàjá laimëjo net 25:10. Ne-paisant nesëkmës, mûsiðkës jaubuvo uþtikrinusios tiesioginá ke-lialapá á pusfinalio varþybas, ku-rios, kaip ir vaikinø, vyks mûsøuniversiteto didþiojoje sportosalëje.�Sostinës� mëgëjø krepðinio

A lygoje rungtyniaujanti �TimeTeam � �Ðviesa� pateko tarp 16�os geriausiø, taèiau jau treèiaspralaimëjimas beveik nepaliekavilèiø þengti toliau. Namuose79:94 nusileista �Bravo� koman-dai, kuri tiesiog fantastiðkai pa-taikë tritaðkius (ámetë net 16).Jau tradiciðkai sëkmingai rungty-

Simas Miðkinis niavoL.Chmieliauskas 26 tðk. bei24 ámetæs E.Saldukas. Jeigu ðiosrungtynës pralaimëtos dideliuskirtumu, tai kitose � namie prieð�ERP� (90:91) ir sveèiuose su�VTVK� (95:102) tiesiog pritrû-ko sëkmës.Taèiau nëra to blogo, kas ne-

iðeitø á gera. Be galo dþiugu, jogaikðtelëje turësime progos pama-tyti ne tik �Þalgirio� (VDU),�Lietuvos Ryto� bei �Sakalø�(VPU), bet ir �Ðiauliø� (ÐU) o galir �Neptûno� (KU) krepðinioþvaigþdes. Ðiemet VPU turi uni-kalià galimybæ triumfuoti èem-pionate savo þiûrovø akivaizdoje,tad nepraleiskite tokios progos irbûkite kartu su komanda!LSKL dvikovos VPU di-

dþiojoje sporto salëje:kovo 16 d. 18.30val.: VPU

� MRU (vaikinai, ketvirtfina-lis);kovo 18 d. 20.30val.: �Ti-

me Team/Ðviesa� � �VTVK�(�Sostinës� taurë);kovo 22 ir 23 d.: LSKLmer-

ginø ir vaikinø pusfinaliai;kovo 29 ir 30 d.: èempio-

natoFINALAI.

nas nepaprastai svarbus savokraðto ateièiai, kraðto, kuris pa-tyrë tiek daug sukrëtimø, negan-dø ir okupacijø, kokiø niekadanëra patyræ, anot jo, supelijæ va-karai. Reikia turëti misijos jaus-mà sutvirtinti savo tautà, kadstiprëtø visa Europa, kad bûtø jë-ga atsispirti ðlykðtiesiems tau-tø naikinimo elementams. To-liau pildamas savo teiginius, se-nolis tokiu pat tonu kalba, jognepripaþásta elito ir paprastøþmoniø � kiekvienas yra unika-lus, turás daug galimybiø veikti,daug dþiaugsmo, meilës, opti-mizmo. Taèiau kiekvienam rei-kia turëti didþiulá tikslà, siektikaþko aukðtesnio uþ save. Rei-kia tikëti savo galiomis.Griûvadangoraiþiai, griûva tiltai, betmokytojas stato þmogø, stato

ateitá. Prelegentas èia pat prisi-mena savo mokytojus, net jøvardus, kurie jaunuolá, Pirmojopasaulinio karo pabëgëlá, Mask-voje mokë prieð septyniasde-ðimt metø. Pasaulio prezidentøtiek neatsimenàs, kaip brangiussavo mokytojus.Toliau sveèias átaigiai pasa-

kojo apie savo klajones po pa-saulá, savo knygas, susitikimusir visa kita, nepamirðdamas vispaakinti jaunimà plësti savo þi-niø akiratá, ugdyti charakterá,rengtis á savo rankas perimti pa-saulio tvarkymà. O baigdamasimprovizuotà monologà visuspakvietë burtis kovai uþ ateitá,nes, pasak ðmaikðtuolio, vienasdaug nenuveiksi, reikia kumðèiotrenkti á stalà ir pareikðti savovalià.

Vilius Braþënas, kuris þinomas publicistas, feljetonistas, II Pa-saulinio karo dalyvis, daininkas tenoras, vyriausias Lietuvos skau-tas, knygø �Nauja pasaulio santvarka? Lietuva ir pasaulis ið JAVdeðinës þiûrint�, �Po dvylika vëliavø. Tarp tironijos ir laisvës� au-torius.Paskaitoje � diskusijoje �Tautiðkumas ir studentija ateities Lie-

tuvos visuomenëje� ponas Vilius pasakojo apie tautiðkumui iðky-lanèias kliûtis ðiuolaikiniame kosmopolitiðkame pasaulyje, iðkëlëtautos gyvybingumo iðlaikymo klausimà. Tautos gyvybingumo ið-laikytojais Vilius Braþënas ávardija aktyvià Lietuvos studentijà, oypaè bûsimuosius mokytojus,kaip bûsimus jaunosios lietuviø kar-tos ugdytojus.Þinomas publicistas Vilius Braþënas yra baigæs Vytauto Di-

dþiojo universitetà. Savo studijø laikais jis buvo dukart iðrinktasstudentø atstovybës prezidentu. Ta patirtimi bei prisiminimais ger-biamas V. Braþënas pasidalijo su SMF studentais. Taip pat jis susi-rinkusiems papasakojo apie vienà ið savo gyvenimo periodø, kurájis praleido Amerikoje. Ten ponas Vilius apie 1000 kartø kalbëjoamerikietiðkoms ir lietuviðkoms auditorijoms, keletà kartø apva-þiuodamas visas JAVvalstijas. Kalbëdamos tose paskaitose jis daugbendravo su Amerikos studentais. Ir ðio susitikimo metu ponasVilius Braþënas palygino JAV ir Lietuvos studentijà.Tai buvo pirmoji tokia SMF SAorganizuojama paskaita � dis-

kusija ðiais metais. Planuojami ir nauji susitikimai su taip patádomiomis, Lietuvos vardà garsinanèiomis, neeilinëmis asme-nybëmis.

SMFSA


SPORTAS

Vasario 7 d. Slovakijoje VIEuropos biatlono varþybø taurësetape L. Kreivënaitë (SSF, III k.)15 km lenktynëse uþëmë XIIvietà.

Vasario 7 d. Lietuvos graikø� romënø imtyniø èempionatas.Savo svorio kategorijose èem-pionais tapo A. Kazakevièius(SSF neakiv. sk. IVk.) (iki 74 kg),A. Djakonovas (SSF neakiv. sk.V k.) (iki 66 kg), S. Adomaitis(SSF neakiv. sk. IVk.) (iki 60 kg),V. Lukaðevièius (SSF neakiv. sk.IV k.) (iki 84 kg). Taip pat sidab-ro medalá iðkovojo V. Venckai-tis (SSF neakiv. sk. V k.). Lais-vøjø imtyniø varþybose G. Mor-kis (SSF, III k.) uþëmë III vietà(iki 74 kg).

Vasario 11 d. Tradiciniametarptautiniame graikø � romënøimtyniø èempionate Creteile(Prancûzija) savo svorio kate-gorijose V. Lukaðevièius (SSFneakiv. sk. IV k.) (iki 84 kg) ið-kovojo II vietà, o S. Adomaitis(SSF neakiv. sk. IV k.) (iki 60kg) � III vietà.

2009 M. VASARIO MËN. SPORTO ÁVYKIAI IRPASIEKIMAIVasario 20 � 21 d. Lietuvos

lengvosios atletikos uþdarø pa-talpø èempionatas. A. Vaiðvilai-të (LF, III k.) � II vieta ir V. Vai-èekonytë (SSF, I k.) (rutulio stû-mimas), V. Kozlovas (SSF, III k.)� I vieta (geriausias sezono re-zultatas Lietuvoje) (1500 m), R.Mëlinis (SSF, II k.) � II vieta(ðuolis á aukðtá), T. Jarmolovi-èius (SSF, IV k.) � II vieta (ðuo-lis su kartimi), T. Ðuðkevièius(SSF, IV k.) � I vieta ir R. Reks-tas (SSF, III k.) � II vieta.

Vasario 28 d. Lietuvos aukð-tøjø mokyklø studentø lengvo-sios atletikos þiemos èempio-nate èempionais tapo R. Mëli-nis (SSF, II k.) (ðuolis á aukðtá),T. Ðuðkevièius (SSF, IV k.)(5000 m sp. ëjimas), M. Strel-kovskis (SSF, magr. II k.), A.Vaiðvilaitë (LF, III k.) (rutuliostûmimas). Sidabro medalá ið-kovojo V. Vaièekonytë (SSF, Ik.). Bronzos medalius iðkovojo:N. Valetova (SSF, II k.) (60 m irestafetë 4x200 m), M. Bartke-vièiûtë (LF, II k.), E. Virbalaitë(SSF, II k.),A.Aliðauskaitë (SSFbaigë 2008 m.), A. Èetkauskas

(SSF, magr. I k.), V. Kozlovas(SSF, III k.), R. Mëlinis (SSF, IIk.) ir R. Fakejevas (SSF, II k.)(estafetë 4x200 m), K. Narvoi-ðas (SSF, neakiv. II k.) (ðuolis áaukðtá), R. Rekstas (SSF, III k.)(5000 m sp. ëjimas). Komandi-nëje áskaitoje VPU lengvaatle-èiai iðkovojo III vietà.

Vasario 28 d.Lietuvos aukð-tøjø mokyklø studentø slidinëji-mo èempionatas. Viceèempionutapo M. Vaièiulis (SSF, I k.), IIIvietà iðkovojo M. Strolia (SSF,magr. I k.). Estafeèiø rungtyjeVPUvaikinø komanda tapo èem-pionais (M. Vaièiulis (SSF, I k.),V. Afanasjevas (SSF, I k.) ir E.Musteikis (GMF, II k.). Mergi-nos iðkovojo IV vietà (M. Bin-doriûtë (SSF, III k.), K. Bien-kunskas (SSF, III k.) ir R. Mo-tiejûnaitë (SSF baigë 2008 m.)).Bendroje áskaitoje, susumavusmerginø ir vaikinø rezultatus, su-rinkusi 367 taðkus, VPU koman-da tapo Lietuvos aukðtøjø mo-kyklø studentø slidinëjimo èem-pionato nugalëtoja.

Atrodo, kad VPU tinklinin-kai pasekë merginø krepðiniokomandos pavyzdþiu ir toliauþengia be pralaimëjimø. Antra-me varþybø rate mûsiðkiai vie-nodu rezultatu � 3:0 áveikëVGTU,MRU, KU ir LÞÛU stu-dentus. Jie yra vienvaldþiai tur-nyro lyderiai, nepatyræ në vie-no pralaimëjimo, lengvu þings-neliu þingsniuojantys link Lie-tuvos studentø tinklinio lygos

VIENVALDÞIAI LYDERIAIAndrius Semionovas èempionø titulo. II ir III vietas

dalijasi po 6 pergales turinèiosLKKA ir VGTU komandos, opaskutinëje vietoje në vienospergalës neiðkovojusi MRUekipa. Þinant, kadVGTU þaidþiaLietuvos tinklinio aukðèiausio-je lygoje, tai mûsiðkiø rezulta-tai yra labai aukðti. Tikimës, kadtrenerës R. Ðalkuvienës perga-lës receptas sëkmingai veiks irtoliau, ir kad tinklininkams ne-pristigs motyvacijos. Liko darsusitikimai su LKKA ir KTU.Palaikykite savo komandà!

VARDAI IR VEIDAI

F.Nensenas yra pasakæs,,Sportas � tai darbas sudþiaugsmo drabuþiu. Jo tiks-las yra ir bus sielos ir kûnodarna ir pusiausvyra�. Ðá po-saká galëtumëme pritaikyti vi-siems kas nori graþiai atro-dyti bei pasiekti aukðtø spor-tiniø rezultatø. Labiausiaiðiuos þodþius atspindi fitne-so ir kultûrizmo sporto ðakos,jø tarpusavio derinys, kuriostikslas yra visapusiðka kûnodarna. Nemaþai teko ben-drauti su ðios sporto ðakosatstovai, juos apibûdinti ga-lëèiau kaip valingus, be þa-lingø áproèiø, þingeidþius, beipasiþyminèius geleþine ramy-be. Tad vienà ið ðios sportoðakos atstovø ir kalbinu.1. Papasakok apie save

(kur gimei, kokius sporto bû-relius ar klubus lankei, kaipleisdavai laisvalaikius jau-nystëje).

Esu IgnasVaiðnoras, gimiau1986m. Utenoje. Nuo darþeliolaikø ðokau tautinius ðokius an-samblyje ,,Vieversa�. Kadangibuvau labai aktyvus vaikas, tad

NORIUTAPTIEUROPOSBEI PASAULIOÈEMPIONUspëdavau ir á kitus bûrelius, to-kius kaip dviraèiø treniruotës arkarate.2. Tavo hobi.Motociklai ir sportas.3. Mëgstamiausias patie-

kalas.Viðtienos krûtinëlë, ádaryta

kumpiu ir sûriu.4. Kaip susidomëjai spor-

tu (kultûrizmu)?Kultûrizmu susidomëjau dar

mokyklos laikais, kada po pamo-kø eidavau á treniruokliø salæ, va-dinamà ,,ðtangine�. Ten man la-bai patikdavo daryti ávairius pra-timus, nes norëjau bûti didelis irstiprus. Vëliau treniruokliø salë-je susipaþinau su daugeliu ben-draminèiø, su kuriais siekëmebendro tikslo � bûti stiprûs beigraþiai atrodyti. Daug domëjo-mës apie ðià ádomià sporto ða-kà: skaitëm þurnalus, þiûrëjomevideomedþiagà, dalinomës patir-timi.5. Koká aukðèiausià rezul-

tatà esi pasiekæs ðioje sportoðakoje?2008m. tapau Lietuvos jau-

nimo èempionu.6.ArVPU sudarytos tau sà-

lygos siekti aukðtumø tiekmoksluose, tiek sporte?

Renatas Mizeras Jokiu sàlygø VPU universi-tetas man nëra sudaræs neimoksle, nei sporte, viskà pasie-kiau ir siekiu savo valios pa-stangomis, lëðomis ir uþsispy-rimu.7. Papasakok kaip ruo-

ðiesi svarbiausioms varþy-boms?

Pasiruoðimas varþybomsyra sunkus, reikalaujantis valiospastangø. Ruoðtis varþybomsreikia ne savaitæ ir ne dvi, o nettris mënesius sudëtingos dietosir alinanèiø treniruoèiø.8. Tavo aukðèiausias gy-

venimo tikslas?Tapti Lietuvos, Europos ir

pasaulio èempionu bei bûti þi-nomu sportininku.9. Ar dalyvauji sporto

klubo VPU ,,Ðviesa� organi-zuojamuose renginiuose, ta-vo nuomonë apie juos.Dalyvauju VPU renginiuo-

se � olimpines þaidynës, ðtan-gos spaudimo varþybos bei ki-tuose renginiuose.10. Tavo pasiûlymai ir re-

komendacijos tiems, kas no-ri greitai sulieknëti.Vienas ið bûdø sulieknëti

yra maisto derinimas ir kardiotreniruotës.

1. Boèia (it. bocce), sporti-nis rutulio ir rutuliuko metimo(ridenimo) þaidimas.2. Þaidþiama kieto ir labai ly-

gaus pavirðiaus (plûktos þemës,uþdarose patalpose � sintetinësdangos) 24�26,5 × 3,8�4,5 maikðtëje (boèiadrome), apjuostoje25 cm aukðèio medine sienele.3. Árankiai: 11 cm skersmens

1 kg masës rutulys ir 4 cm sker-smens 4�5 g rutuliukas.4. Tikslas � rutulá numesti

taip, kad jis nuriedëtø ir sustotøkuo arèiau rutuliuko, kurá á aikð-tæ pakaitomis ámeta pirmumoteisæ turintis þaidëjas (þaidëjai).Rutuliukø iðdëstymo nuo taiki-nio atstumas lemia pranaðumàprieð partnerá ir taðkus: kiekvie-noje ið 4 rutuliuko metimo seri-jø galima laimëti 1�4 taðkus.

BOÈIA5. Þaidþiama vienas prieð vie-

nà (kiekvienas turi po 4 vienosspalvos rutulius), du prieð du ar-ba trys prieð tris (kiekvienas turipo 2 rutulius). Laimi tas (tie), ku-ris (kurie) surenka 15 taðkø.6. Boèia buvo þaidþiama sen.

Romoje (þaidë kariai ir diduo-menë). 1985 ákurta Tarptautinëboèios konfederacija (1985 m.Ciûriche, CBI). þaidþiama Euro-poje (daugiausia Italijoje, Pran-cûzijoje),Azijoje (Kinijoje),Af-rikoje, P. Amerikoje (Brazilijo-je, Urugvajuje). Kas dveji metaivyksta pasaulio ir Europos èem-pionatai.7. Lietuvoje Boèia pasiekë ið

Lenkijos. 1992 ávyko I LietuvosBoèios èempionatas.8. 1994 ákurta Lietuvos Bo-

èios fed-ja, jos sekcijos yraElektrënuose, Kaiðiadoryse,Lentvaryje, Trakuose ir Vilniuje.Geriausios aikðtës yra Elektrë-nuose (2), Jurbarke, Kaiðiadory-se, Klaipëdoje.9. Kasmet vyksta vyrø, mo-

terø, jaunimo, jauniø ir mokslei-viø èempionatai, paplûdimio tur-nyrai.10. Lietuvos Boèios fed jos

prezidentai: Ð. Linkus (1994�98), A. Ðumskas (nuo 1998).

Pagal Antano Ðumsko teik-tà informacijà

Renatas Mizeras, LSEprojekto administratorius

Registracijos Nr. SL 749�Ðviesos� redakcija. Studentø g. 39, Centriniai VPUrûmai, 511 kab., tel. 2 736 967, mob. 8 698 33971, el. paðtas

[email protected]

Redaktorius Juozas Skomskis.Maketuotoja Loreta Damauskienë.Redkolegijos vadovë doc. dr. Kristina Kaluinaitë

Spausdina UAB �Utenos Indra�, Maironio g. 12 Utena.www.indra.lt Tiraþas 1000 egz.

Sporto centro informacija


PASKUTINIS PUSLAPIS

J.Tamulienë prie bendroskiautiniø klubo nariø darbo

SKIAUTININKË NORI BÛTI MOKYTOJA35 metø Jolanta Tamulie-

në, studijuodama Vilniaus pe-dagoginio universiteto Gam-tos mokslø fakulteto Techno-logijø edukologijos magist-rantûroje, atskleidþia suaugu-siøjø mokymosi per skiautiniøsiuvimo technikas, galimybes.

Visa ko pradþia � skiautëPaþintis su skiautiniais pra-

sidëjo prieð trylika metø, atsi-tiktinai þurnale perskaièiusstraipsná apie skiauèiø menà �Lietuvoje tuo metu primirðtà irmaþai þinomà tekstilës rûðá. Pa-þintis su viena pirmøjø skiauti-ninkiø Lietuvoje Jolantà paska-tino plaèiau pasidomëti skiauti-niais. Dëkinga skiautiniø siuvi-mo technika suteikë laisvæ kû-rybos raiðkai. Per keletà metøJolanta surengë personalinæ dar-bø parodà ir ástojo á VilniausTautodailininkø sàjungà. Uþsi-

mezgusi draugystë su skiauti-niais tæsiasi iki ðiol. Net ir studi-juodama technologijø edukolo-gijoje, Jolanta ruoðiasi savo ge-riausius darbus eksponuoti skiau-tiniø klubo 20�meèiui skirtojeparodoje.Svajonës tampa realybeTikriausiai ne vienamergaitë,

dar sëdëdama mokyklos suole,

svajojo tapti mokytoja. Jolantaivisada patiko buities darbø pamo-kos, o mokyklos laikø tikslas �bûti technologijø mokytoja, likonepamirðtas.Susidomëjimas ávairiomis

technologijomis bei paþástamø irðeimos palaikymas paskatino pra-dëti Technologinio ugdymo stu-dijasVilniaus pedagoginio univer-siteto Gamtos mokslø fakultete.Neatskleistos neformalio-

jo technologinio ugdymosigalimybësÐiais metais studijas baigian-

ti JolantaTamulienë neatsitiktinaisavo magistrinio darbo temà sie-ja su neformaliuoju suaugusiøjøugdymusi. Ðiø dienø aktualijos �suaugusiøjø uþimtumas, tæstinismokymasis, savæs ieðkojimas, to-bulinant turimas ar ágyjant naujasþinias, gebëjimus, ágûdþius. Suau-gusiøjø, dalyvaujanèiø Lietuvosskiautiniø klubø veikloje, patirtisleidþia atskleisti mokymosi visàgyvenimà gebëjimøugdymà tech-nologijø srityje. Svarbu tai, kad

technologinis ugdymasis suaugu-siems asmenims padeda ne tik at-rasti ar plëtoti savo gebëjimus,prisitaikant darbo rinkoje, bet irugdyti save kaip asmenybæ.

Jolantos Tamulienës darbas�Þvaigþdþiø lietus�

GMF Technologiø ugdymokatedra

VLADAS VITKAUSKAS �PIRMASIS IÐ BALTIJOS ÐALIØALPINISTØ ÁKOPÆS Á EVERES-TÀ IR TEN IÐKËLÆS LIETUVOSTRISPALVÆ. JIS YRA ÁKOPÆS ÁMAKINLÁ, VINSONÀ,KILIMAN-DÞARÀ,KOSCIUÐKÀ, AKON-KAGVÀ, ELBRUSÀ, MONBLA-NÀ.PARODOSATIDARYMOIÐ-KILMËSEGARSUSIS ALPINIS-TAS PASIDALINO KELIONIØÁSPÛDÞIAIS, KALBËJO APIEPERGALIØ PRASMÆ.

TEN, AUKÐTAI � PASAULIO VIRÐUKALNËSE...KOVO9D.GALERIJOJE �2003�ATIDARYTAALPINISTOVLADOVITKAUSKOKELIONIØ ÁKALNUSMENINIØNUOTRAUKØPARODA

RomualdoSauliausreportaþas

LIETUVA

LIETUVOS TRISPALVË,PASIEKUSI AUKÐÈIAUSIUSÞEMËS TAÐKUS, SIMBOLI-ZUOJA TAUTOS PERGALÆ,DVASINÁ RYÞTÀ IR PASIAU-KOJIMÀSIEKTIKILNIØTIKS-LØ, NEPAISANT TO, KADKIEKVIENÀ AKIMIRKÀ PER-SEKIOJO ÞÛTIES PAVOJAI, �SAKË SUSITIKIME SU PARO-DOS LANKYTOJAIS ALPINIS-TAS VLADAS VITKAUSKAS.

—vent¸s Œ kartu su kolegomis ir kalnØ `teikta … · li ir konfrontuoti, ... fi-losofinºje...

Documents