valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija€¦ · valstybinė švietimo 2013–2022 metų...
TRANSCRIPT
Valstybinė švietimo 2013–2022 metų
strategija
Vilnius2014
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Švietimo ir mokslo ministerija dėkoja mokyklų ir universitetų bendruomenėms, kultūros ir visuome-nės atstovams, Lietuvos Respublikos Seimo ir Vy-riausybės nariams, pačios ministerijos ir jai paval-džių įstaigų specialistams, teikusiems pastabas, viešosiose konsultacijose įvairiais požiūriais anali-zavusiems švietimui atsiveriančias galimybes ir ky-lančius iššūkius ir prisidėjusiems kuriant Valstybinę švietimo 2013–2022 metų strategiją.
ISBN 978-9986-03-671-5
Kviečiame teikti siūlymus dėl Strategijos įgyven-dinimo Švietimo ir mokslo ministerijos Strategi-nių programų biuro vedėjui Ričardui Ališauskui ([email protected])
Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija
3
Mieli švietimo žmonės,
Lietuvos švietimas išgyvena svarbų laiko-tarpį. Lietuvos Respu-blikos Seimas 2013 metų gruodį patvirtino naują Valstybinę švietimo stra-tegiją artimiausiam de-šimtmečiui. Visuomenė turi daug vilčių ir ambi-cingų lūkesčių, susijusių su švietimu. Negaliu pažadėti, kad pajėgsime patenkinti juos visus, tačiau darbo visiems užteks.
Švietimui keliami ambicingi veiklios, solidarios ir be-simokančios visuomenės, atviro, kūrybingo, atsakingo žmo-gaus ugdymo uždaviniai. Siekiant įgalinančio ir patrauklaus švietimo reikalingi talentingi ir darbštūs mokytojai ir dėsty-tojai, įžvalgūs ir telkiantys vadovai ir lyderiai, svetingos ir rūpestingos mokyklos ir darželiai. To tikimasi Valstybinėje švietimo strategijoje. Šiandien pats metas raitotis rankoves naujiems švietimo projektams šalies, savivaldybės ir moky-klos mastu. Visi ieškokime rakto, kaip išspręsti problemas, kaip pasiekti geresnius rezultatus.
Kviečiu visus į švietimo talką. Skaitykime Strategiją,
Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija
4
stenkimės ją suprasti ir atrasti sau, savo kasdienei veiklai. Kalbėkimės apie ją, dalykimės savo įžvalgomis ir asmeninio įnašo planais. Strategijai įgyvendinti reikės daug jos idėjas diegiančių programų, planų, projektų. Svarbus kiekvieno lie-tuvio dalyvavimas ir racionalūs pasiūlymai. Siūlykime per-tvarkų, problemų sprendimo, švietimo plėtros idėjas, projek-tus, modelius, kurie galbūt bus pagrindas tolesniems spren-dimams.
Tikiuosi ne kartą susitikti su Jumis vėliau įvairiuose Strategijos diegimo darbuose – kai sudarinėsime konkrečių projektų komandas, kai aplankysiu Jus Jūsų mokyklose, kai vertinsime pasiektus rezultatus. Iš anksto dėkoju Jums vi-siems už indėlį tobulinant Lietuvos švietimą ir linkiu įžvalgu-mo ir kūrybingumo.
Švietimo ir mokslo ministras prof. dr. Dainius Pavalkis
Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija
5
TurinysŠiek tiek istorijos ....................................................................... 6
Strategijos kūrimas .................................................................. 11
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas .................................. 17
Valstybinė švietimo strategija ................................................. 18
I. Bendrosios nuostatos ........................................................... 18
• Strategijos paskirtis ir ištakos ............................................ 18
• Vertybiniai principai .......................................................... 20
• Švietimo misija ir sėkmės veiksniai .................................. 21
II. Strategijos tikslai ir švietimo kaitos kryptys (uždaviniai) ..... 22
• Pagrindinis tikslas ir vizija ................................................ 22
• Strategijos kūrimo kontekstas ir ryšys su „Lietuva 2030“ ..... 23
• I prioritetas ir uždaviniai: Mokytojo asmenybė ................. 30
• II prioritetas ir uždaviniai: Švietimo kokybės kultūra ....... 32
• III prioritetas ir uždaviniai: Talka dėl įtraukties ................. 36
• IV prioritetas ir uždaviniai: Mokymasis ir įgalinimas visą gyvenimą ................................................. 40
• Pagrindinės nuostatos dėl ugdymo turinio ir tapatybės ..... 43
III. Strategijos įgyvendinimas ir atsakomybė .......................... 44
Strategijos įgyvendinimo vertinimo rodikliai ir siekiniai ....... 46
šieK tieK istorijos
6
Fotografavo V. Jonynienė
šieK tieK istorijos
7
„<...> pagaliau švietimo darbuotojai, neskirstomi kastomis, pradėtų dialogą apie gyvybinį tautos reikalą savarankiškai, nediri-guojami. Tai būtų pirmoji pradžia, kurią reikėtų tęsti dabar toliau.“
Iš habil. dr. Meilės Lukšienės pranešimo respublikinei švietimo konferencijai, 1988-12-09
„Ugdymo tikslas – žadinti žmoguje kultūros aukštumų nuovo-ką, o kartu jų ilgesį bei troškimą jas pasiekti.“
Iš Meilės Lukšienės pranešimo Lietuvos kultūros kongrese, 1991-05-19
„Nuo ugdymo nėra laisvas nė vieno dalyko mokytojas. Akcen-tas – dorovinis, pilietinis ugdymas. Abiem visų pirma svarbesnis ne pamokslavimas, o mokyklos klimatas, santykiai.“
Iš Meilės Lukšienės pranešimo Klaipėdoje ir Gargžduose mokslo metų
pradžios konferencijai, 1992-08-28
„Žmogus ir kultūra imami kaip du neatskiriami sandai: per kultū-rą siekiama sudaryti optimalias sąlygas žmogaus brandai bei realizavi-muisi, savo ruožtu per žmogų siekiama tautos ir žmonijos kultūrą tęsti ir puoselėti.“
„Mokyklos klimatas, pats buvimas joje orientuotinas į kur kas aukštesnį gyvensenos lygį nei tautos vidurkis, tik tada mokyklos po-veikis gali būti ženklus.“
„Sistema keisis norima linkme, jei pati mokykla, kiekviena indi-vidualiai, o ne tik įsakoma iš viršaus, įsitikinus pritars vykstančiai kaitai ir įsitrauks į ją kūrybiškai, t. y. laisvai, įvairiapusiškai ir atsakingai.“
Iš Meilės Lukšienės straipsnių leidinyje „Lietuvos švietimo reformos gairės“, 1993
(Visos citatos iš Jungtys, 2000)
šieK tieK istorijos
8
2013
2003
1998
1992
1988
Valstybinė švietimo 2013–2022 m. strategija
Valstybinės švietimo 2003–2012 m. strategijos nuostatos
Antrojo švietimo reformos etapo prioritetai
Lietuvos švietimo koncepcija
tautinės mokyklos koncepcija
šVietimo strateginiai doKumentai
šieK tieK istorijos
9
„Vidurinės bendrojo lavini-mo mokyklos uždavinys – ugdant žmogaus intelektą, emocijas, valią, brandinti jo nuostatą, kad jis yra gimtosios kultūros kūrėjas, atsakin-gas už jo raidą.“
„Mokykla turi turėti tam tikrą valdymo, mokymo ir santykių su visuomene autonomiškumą.“
Tautinės mokyklos koncepcija, 1989
„Lietuvos švietimo principai – humaniškumas, demokratiškumas, nacionalumas, atsinaujinimas.“
„Reformuoto ugdymo pagrin-dinis tikslas – savaranki ir kūrybin-ga, maksimaliai jau mokykloje savo gebėjimus išskleidžianti asmeny-bė.“
„Centralizuotai valdomas ne ugdymo procesas, bet ugdymo re-zultatas.“
Lietuvos švietimo koncepcija, 1992
šieK tieK istorijos
10
Valstybinės šVietimo 2003–2012 metų strategijos nuostatų įgyVendinimo pagrindiniai
rezultatai
i tikslas: Veiks-mingos ir dar-nios, atsakingu
valdymu, tikslin-gu finansavimu ir racio naliu išteklių naudojimu pagrįs-tos švietimo siste-
mos kūrimas
ii tikslas: Tęs-tinės, mokymąsi
visą gyvenimą lai-duojančios ir priei-
namos, socialiai teisingos švietimo sistemos plėtotė
iii tikslas: Švieti-mo kokybės, atitin-kančios pilietinėje visuomenėje gyve-nančio asmens ir
visuomenės porei-kius, užtikrinimas
+ planavimas ir stebėsena
+ besimokančiojo krepšelis
+ viešosios kon-sultacijos
+ racionalesnis tinklas
+ renovuotos mo-kyklos
+ nuotolinis mo-kymas
+ perkurtas ugdy-mo turinys
+ kompiuteriai, kalbos, pilietinės galios indeksas
+ populiaresnis profesinis moky-mas
– atsakomybė ir atskaitomybė
– biurokratizmas ir finansavimas
– silpnos jungtys, pripažinimas
– ikimokyklinukai ir suaugusieji
– skaitymas ir ma-tematika
– žemi aukštųjų mokyklų reitin-gai
strategijos KŪrimas
11
Valstybės pažangos strategija „lietuVa 2030“
Švari ir saugi aplinka
Darnus vystymasis
Besimokanti
SolidariVeikli
Valstybinės švietimo strategijos prisiimama užduo-tis: „sutelkti švietimo bendruomenę ir visus Lietuvos žmones (solidarumas) nuolat kryptingai lavintis (mokymasis) sie-kiant asmeninės ir šalies sėkmės (veiklumas)“.
Švietimo ir mokymo misija plačiąja prasme – siekti ak-tyvaus pilietiškumo, asmeninio tobulėjimo ir gerovės.
Europos Komisija, „Švietimo persvarstymas“ („Rethinking Education“), 2012
strategijos KŪrimas
12
naujos šVietimo strategijos KŪrimas
2010 – analizės metai (konsultacijos)• Daktarės Meilės Lukšienės pirmieji skaitymai (2010-04-28)• Visuomenė ir technologijos (2010-05-20)• Perspektyvios švietimo politikos kryptys (2010-06-21)• Švietimo bendruomenės diskusijos ir klausymai
(2010-10-26)• Meilės Lukšienės premijos 2010 m. nominantų diskusija
(2010-11-10)• Mokslas švietimo praktikai (2010-11-24)• Dvasinis ugdymas: švietimo įstaigų vaidmuo
(2010-12-21)• Leidiniai (raportas ir švietimo problemų analizės)
2011 – modeliavimo metai (konsultacijos)• Sėkminga mokyklų patirtis (2011-03-30)• Daktarės Meilės Lukšienės antrieji skaitymai (2011-04-28)• Projekto „Lyderių laikas“ I etapo baigiamoji konferenci-
ja (2011-05-18–20)• Pedagogų asociacijos kuria Lietuvos švietimą
(2011-11-03)• Švietimo raidos scenarijų konkurso konsultacija
(2011-11-04)
strategijos KŪrimas
13
• Meilės Lukšienės premijos 2011 m. nominantų diskusija (2011-11-09)
• Tautinių mažumų švietimo perspektyva (2011-11-10)• Savivaldybių švietimo lūkesčiai (2011-12-08)• Švietimo raidos scenarijų konkurso rezultatų pristatymas
(2011-12-23) • Leidiniai (švietimo problemų analizės, knygos)
2012 – sutarimo metai• Strategijos projektavimas • 13 konsultacijų (verslas, mokslas, atskiros ministerijos
ir t. t.)• Siūlymai raštu, el. paštu, pristatymai pakvietus• Svarstymas LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros ko-
mitete (2012-09-19)
2013 – patvirtinimo metai: • Kreipimasis į valdančiosios politinės koalicijos frakcijas
(2013-04-15)• Svarstymas Lietuvos švietimo taryboje (2013-05-30)• LR Vyriausybės pritarimas (2013-08-28, pirmas –
2012-12-05)• Strategijos klausymai LR Seime (2013-10-09) • Strategijos tvirtinimas LR Seime (2013-12-23)
Visų konsultacijų pranešimus, pateiktis ir informacinę medžiagą ga-lima rasti ministerijos interneto svetainėje http://www.smm.lt/web/lt/Ilgalaikes-svietimo-strategijos-po-2012-m-rengimas
strategijos KŪrimas
14
šVie
tim
o r
aid
os
sCe
na
rij
ų id
ėjo
s
Mok
ytoj
ų sl
ėnis
, at
rank
a, sk
aiči
us,
asm
enyb
ė, e
tika,
to-
bulė
jimas
, kar
jera
Steb
ėsen
a, v
ertin
i-m
as, į
sive
rtini
mas
, at
skai
tom
ybė,
reiti
n-ga
i, re
gulia
vim
as, fi
-na
nsav
imas
, apl
inka
; au
tono
mija
, lyd
erys
-tė
, ben
drys
tė
Įvai
rovė
, jun
g-ty
s, la
nkst
umas
, in
divi
dua l
umas
; la
imė,
oru
mas
, sa
ntyk
iai,
atja
uta,
ta
paty
bė, p
iliet
iš-
kum
as
Mok
ymos
i vis
ą gy
veni
mą
sąly
-go
s, ko
mpe
ten-
cijų
ver
tinim
o ce
ntra
i, kū
ryba
, ve
rslu
mas
, kom
-pe
tenc
ijaa
tvir
as, k
ūryb
inga
s, at
saki
ngas
žm
ogus
ren
kuos
i mok
yti
Mok
ytoj
as tu
ri bū
ti:
laisv
as –
gal
intis
la
isvai
pas
irink
-ti
mok
ymo
būdu
s, pr
iem
ones
, sud
aran
-tis
ger
iaus
ias s
ąlyg
as
atsis
klei
sti m
okin
ių
indi
vidu
alie
ms g
ebė-
jimam
s; kū
rybi
škai
Civ
itta
Tik
gera
i org
aniz
uo-
tas š
viet
imo
įsta
igų
vald
ymas
ir ti
nkam
ai
sudė
lioti
stim
ulai
su
daro
sąly
gas e
fek-
tyvi
am lė
šų p
anau
do-
jimui
, ska
tina
abip
u-si
ai n
audi
ngą
mok
y-to
jo ir
mok
inio
ž. g
raka
uska
s Ša
lies m
okym
osi
įstai
gos p
anaš
ios į
la
bora
torij
as. J
ose
piln
a erd
vių,
nišų
, ku
riose
bes
imo-
kant
ieji
disk
utuo
ja,
iešk
o jie
ms a
ktua
lių
prob
lem
ų sp
rend
i-m
o, p
aded
a vie
nas
lie
tuvo
s sua
u-gu
siųj
ų šv
ieti-
mo
asoc
iaci
ja S
ieki
ant a
sme-
nini
o žm
ogau
s to
bulė
jimo
bei
mok
ymos
i vis
ą gy
veni
mą
idėj
os
raiš
kos,
atei
ties
suau
gusi
ųjų
strategijos KŪrimas
15
žiūr
intis
į m
okym
ąsi
ir jo
org
aniz
avim
ą;
bend
rada
rbia
ujan
-tis
– te
lkia
ntis
mo-
kykl
os b
endr
uom
enę
veik
ti ka
rtu; p
rofe
-sio
nalu
s – n
uola
t re
flekt
uoja
ntis
savo
pr
ofes
inę
veik
lą ir
kr
yptin
gai t
obul
ė-ja
ntis;
atsk
aitin
gas –
pr
isiim
antis
atsa
ko-
myb
ę už
savo
pris
i-im
tų p
arei
gų, s
au ir
m
okin
iam
s išk
eltų
tik
slų įg
yven
dini
mą.
dial
ogą,
leid
žia
pasi
-re
ikšt
i švi
etim
o da
-ly
vių
kūry
bing
umui
, sk
atin
a in
divi
dual
i-za
ciją
, did
ina
švie
ti-m
o si
stem
os d
alyv
ių,
visų
pirm
a m
okin
io
ir st
uden
to, m
oty-
vaci
ją.
kita
m, e
kspe
rimen
-tu
oja,
kons
truoj
a įre
ngim
us, k
uria
tai-
kom
uosiu
s men
o ir
mok
slo k
ūrin
ius.
švie
time
prio
rite-
tinėm
is sr
itim
is
turė
tų ta
pti i
nfor
-m
acijo
s ska
idru
-m
as ir
prie
ina-
mum
as, v
eikl
os
auto
nom
išku
-m
as, k
ūryb
ingu
-m
as, p
asiri
nkim
o ga
limyb
ė ir
inic
i-ja
vim
o la
isvė
.
strategijos KŪrimas
16
šVietimo raidos sCenarijai ir Valstybinė šVietimo strategija
autoriai scenarijaus pavadinimasCiVitta Lietuvairenkuosi mokyti, mokyklų tobulinimo centras
Kuriame mokyklą vaikams
giedrius Kazakevičius Kaip teisingai investuoti 6 mlrd. litų?
dr. žygimantas grakauskas
Lietuva – sumani šalis
lietuvos laisvosios rin-kos institutas
Švietimas: link individualaus, laisvo, privataus
doc. dr. bronislovas burgis
Šviesioji Lietuva
lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija
Suaugusiųjų švietimo raidos scenarijus
lietuvos edukologijos universitetas
Atsakingai ir kūrybiškai besi-mokanti visuomenė
prof. habil. dr. algirdas povilas ažubalis
Kas pasiekta – tobulinkime, kas nepavyko – atmeskime, ko be reikalo atsisakėme – sugrą-žinkime
evaldas arnoldas radzivonas
Nuorodos švietimo aplinkai ir patogumams plėtoti
dr. laimutė anužienė Švietimo raidos sisteminė vadyba
Visus Švietimo raidos scenarijų konkursui pateiktus scenari-jus galima rasti ministerijos interneto svetainėje http://www.smm.lt/web/lt/Ilgalaikes-svietimo-strategijos-po-2012-m-rengimas
Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija
17
lietuVos respubliKos seimas
nutarimasdėl Valstybinės šVietimo 2013–2022 metų
strategijos patVirtinimo
2013 m. gruodžio 23 d. Nr. XII-745 Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietu-vos Respublikos švietimo įstatymo 54 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a:
1 straipsnis. Patvirtinti Valstybinę švietimo 2013–2022 metų strate-
giją (pridedama).
2 straipsnis.Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei rengiant
Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstaty-mo projektus atsižvelgti į Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos nuostatas.
SEIMO PIRMININKĖ LORETA GRAUŽINIENĖ
Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija
18
Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija
i. bendrosios nuostatos
strategijos pasKirtis ir ištaKos
1. Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija (to-liau – Strategija) parengta siekiant sutelkti švietimo bendruo-menės pastangas esminiams švietimo pokyčiams, kurie būti-ni atsižvelgiant į visuomenės lūkesčius, Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, pa-tvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 (Žin., 2012, Nr. 61-3050), nuostatas, pasaulines švietimo filosofijos, politikos ir praktikos tenden-cijas, naujausius Lietuvos ir Europos Sąjungos švietimo bū-klės duomenis, ir tam kryptingai skirti finansinius, materiali-nius ir intelektinius išteklius.
2. Strategija rengta vadovaujantis Lietuvos Respubli-kos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) 54 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgiant į Strateginio pla-navimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriau-sybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312; 2010, Nr. 102-5279).
3. Strategija tęsia švietimo reformos pradininkės habil. dr. Meilės Lukšienės iškeltas idėjas, Lietuvos švietimo kon-cepcijoje (patvirtintoje 1992 m. spalio 22 d. Lietuvos švieti-
Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija
19
mo tarybos, 1992 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos kul-tūros ir švietimo ministerijos kolegijos ir 1992 m. lapkričio 26 d. kultūros ir švietimo ministro http://old.smm.lt/strate-gija/docs/srp/koncepcija/koncepcija1.htm) pradėtą Lietuvos švietimo raidos strateginį planavimą.
4. Strategiją rengiant paisyta Valstybinės švietimo 2003–2012 metų strategijos įgyvendinimo pusiaukelės („Valstybi-nės švietimo strategijos įgyvendinimas 2003–2007“, Vilnius, ŠAC, 2007. http://www.smm.lt/uploads/documents/Veikla_strategija/2003_2012_metu_Valstybin_%20svietimo_strate-gija/Svietimo_strategija.pdf) ir viso strateginio laikotarpio nuostatų įgyvendinimo analizės ir įvertinimo („Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimas 2003–2012“, Vilnius, ŠAC, 2012. http://www.smm.lt/uploads/documents/Vei-kla_strategija/2003_2012_metu_Valstybin_%20svietimo_strategija/1562_Svietimo_strategija%202012.pdf).
5. Rengiant Strategiją remtasi: 5.1. per viešąsias konsultacijas (organizuotas nuo 2010
m.) su įvairiomis visuomenės ir profesinėmis grupėmis, įskaitant edukologijos ir kitų mokslo krypčių atstovus, išsa-kytais lūkesčiais ir įžvalgomis;
5.2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo minis-terijos (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija) paskelbtam Švietimo raidos scenarijų konkursui pateiktais, ekspertų nuo-mone, geriausiais scenarijais;
5.3. Lietuvos švietimo būklę atskleidžiančių duomenų analize;
Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija
20
5.4. Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažan-gos strategija „Lietuva 2030“ keliamais uždaviniais švieti-mui;
5.5. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu;5.6. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu
(Žin., 2009, Nr. 54-2140);5.7. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymu
(Žin., 1997, Nr. 98-2478; 2007, Nr. 43-1627);5.8. Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų
įstatymu (Žin., 2003, Nr. 119-5406);5.9. Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymu
(Žin., 2003, Nr. 114-5115; 2008, Nr. 76-2998);5.10. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija, rati-
fikuota Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo ratifikavimo“ (Žin., 2010, Nr. 67-3350).
6. Strategija parengta atsižvelgiant į Europos Komisi-jos 2010 m. kovo 3 d. komunikatą „Europa 2020. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (http://eur-lex.eu-ropa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2010:2020:FIN:LT:PDF), kitus Europos Sąjungos teisės aktus, susijusius su švietimu.
Vertybiniai prinCipai
7. Strategija remiasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme ir
Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija
21
Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategi-ja „Lietuva 2030“ įtvirtintais vertybiniais principais:
7.1. humaniškumo, demokratiškumo ir lygių galimy-bių, pilietiškumo, laisvės realizavimo ir etikos, tolerancijos ir dialogiškumo;
7.2. tautinės tapatybės, istorijos pažinimu grįsto tradici-jos tęstinumo ir atvirumo kultūrų įvairovei;
7.3. bendradarbiavimo, bendro darbo ir įvairių visuo-menės grupių nuomonių nuolatinio keitimosi ir indėlio į ben-drus tikslus;
7.4. kūrybiškumo, išradingumo, saviraiškos, savo ir vi-suomenės sėkmės kūrimo generuojant idėjas ir jas įgyvendi-nant, kontekstualaus atvirumo naujovėms ir geriausiai pasau-lio praktikai;
7.5. atsakingumo už savo veiksmus, aktyvaus rūpini-mosi savimi, aplinka, bendruomene, valstybe, veiksmingo veikimo siekiant tikslų.
šVietimo misija ir sėKmės VeiKsniai
8. Švietimo misija – suteikti kiekvienam su Lietuva save susiejusiam asmeniui savarankiško ir aktyvaus gyvenimo pa-grindus, padėti nuolat tobulinti savo gebėjimus tapti visaver-čiu demokratinės visuomenės nariu, aktyviai dalyvaujančiu socialiniame, ekonominiame ir kultūriniame gyvenime.
9. Švietimas savo paskirtį geriausiai atlieka tada, kai jo raida lenkia bendrąją visuomenės raidą – daro progresyvią
Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija
22
įtaką mąstymo ir veikimo kultūrai. Esminis sėkmės veiks-nys – švietimo institucijų ir visuomenės narių dinamiška są-veika kuriant sumanią visuomenę. Tik taip švietimas gali pri-sidėti prie Lietuvos tikslo tapti modernia, veržlia, atvira pa-sauliui, puoselėjančia savo tautinę tapatybę valstybe.
ii. strategijos tiKslai ir šVietimo Kaitos Kryptys (uždaViniai)
pagrindinis tiKslas ir Vizija
10. Pagrindinis strateginis tikslas – paversti Lietuvos švietimą tvariu pagrindu valstybės gerovės kėlimui, ugdyti veržliam ir savarankiškam žmogui, atsakingai ir solidariai kuriančiam savo, Lietuvos ir pasaulio ateitį.
11. Lietuvos švietimo vizija – kiekvienas vaikas, jau-nas ir suaugęs žmogus Lietuvoje siekia ir nesunkiai randa, kur mokytis, šalies švietimo sistemą sudaro valstybinės, savi-valdybių ir nevalstybinės nuolat tobulėjančios, tarpusavyje ir su partneriais bendradarbiaujančios švietimo įstaigos, kurių darbuotojai turi autoritetą visuomenėje ir palaiko nuolatinę diskusiją dėl šalies švietimo plėtotės, Lietuvos valstybės ir jos žmonių sėkmės ir kultūros bei ūkio plėtros, atsižvelgiant į miesto ir kaimo darnią raidą.
Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija
23
strategijos KŪrimo KonteKstas ir ryšys su „lietuVa 2030“
12. Pagrindinio strateginio tikslo kontekstas: 12.1. Pagrindinius valstybės poreikius įvardija Valsty-
bės pažangos strategija „Lietuvos pažangos strategija „Lietu-va 2030“, iškėlusi sumanios Lietuvos viziją. Visuomenė turi tapti veikli, solidari, nuolat besimokanti. Kiekvienas asmuo – atviras kaitai, kūrybingas ir atsakingas. Tik taip Lietuvos Res-publika galėtų atsirasti tarp 10 pažangiausių Europos Sąjun-gos valstybių narių, o kiekvienas asmuo taptų savarankiškai kuriančiu savo sėkmę sąmoningu piliečiu, įsiliejančiu į tokių pat asmenų nacionalinę ir pasaulinę bendruomenę, pažangią ekonomiką ir savitą nacionalinę kultūrą. Todėl švietimo po-litika ir numatomos švietimo kaitos kryptys turi sutelkti švie-timo bendruomenę ir visus Lietuvos žmones (solidarumas) nuolat kryptingai lavintis (mokymasis) siekiant asmeninės ir šalies sėkmės (veiklumas), užtikrinant lygias galimybes.
12.2. Lietuva yra nemažai pasiekusi švietimo prieina-mumo srityje. Esame pirmi (nuo 2010 metų) Europos Są-jungoje pagal darbingo amžiaus (25–64 metų) asmenų, tu-rinčių bent vidurinį išsilavinimą, dešimtuke – pagal jaunimo (30–34 metų) aukštojo išsilavinimo lygį (http://epp.eurostat.ec.europa.eu/; http://www.svis.smm.lt; http://www.stat.gov.lt). Tačiau nuo 2009 metų aukštojo mokslo prieinamumas sumažėjo (pabrango studijų mokestis), tai ilgainiui gali atsi-liepti ir bendriesiems išsilavinimo lygio rodikliams. Atsilie-
Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija
24
kame pagal įtraukties į ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdy-mą, suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą lygį (http://epp.eurostat.ec.europa.eu/; http://www.svis.smm.lt; http://www.stat.gov.lt), turime socialinės atskirties rizikos grupių, ypač jaunimo, kurioms neužtikrinamos lygios galimybės dalyvau-ti visuomenės gyvenime, jie sunkiai integruojasi į darbo rin-ką. Stokojame dėmesio gabiesiems, pagal mokinių aukščiau-sių lygmenų pasiekimus atsiliekame nuo pirmaujančių šalių (http://www.oecd.org/pisa/; http://www.iea.nl). Yra nemaži miesto ir kaimo švietimo prieinamumo ir kokybės skirtumai (http://www.svis.smm.lt; http://www.smm.lt/web/lt/teise-saktai/tyrimai-ir-analizes/svietimo-bukles-apzvalgos; http://www.nmva.smm.lt/nmva/leidiniai/nmva-leidiniai; http://www.nec.lt). Būtina plėtoti švietimo sistemos alternatyvas, kurios būtų prieinamos, patrauklios ir vertingos dabar men-kai į mokymąsi įtrauktoms visuomenės grupėms – ikimoky-klinio amžiaus vaikams, socialinės rizikos grupės jaunimui, suaugusiesiems, taip pat kaimo gyventojams. Turime sukurti įvairesnes paskatas ir sąlygas mokytis bet kurio amžiaus as-meniui, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, net ir ato-kesnėse kaimo vietovėse, ugdyti kiekvieno gebėjimą atpa-žinti save veiklos pasaulyje ir sudaryti sąlygas formalizuoti turimas žinias bei kompetencijas, neatsižvelgiant į tai, ar jos įgytos savarankiškai mokantis, ar veikiant praktiškai, forma-liuoju ar neformaliuoju būdu.
12.3. Lietuvos bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, aukštosios, neformaliojo švietimo mokyklos nepakankamai
Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija
25
išnaudoja turimą potencialą, siekdamos geresnės kokybės ir sąveikos su žmogaus ir visuomenės poreikiais. Pastaraisiais metais daug nuveikta į bendrojo ugdymo mokyklas diegiant įsivertinimo, strateginio planavimo, socialinės partnerystės ir tinklaveikos elementus, tačiau tokia praktika vis dar netapo tradicine, savaimine mokyklų kultūra, dažniau apsiribojama teisės aktų ar laikinų projektų vykdymu. Pasaulinių reitingų viršūnėse neturime įsitvirtinusių Lietuvos aukštųjų mokyklų, kurios, rengdamos specialistus, visiškai pateisintų visuome-nės lūkesčius. Aukštosios mokyklos tik mokosi derinti auto-nomiją su atskaitomybe visuomenei ir atsakomybe už veiklą, menkai į įvairių rūšių veiklą įtraukia socialinius partnerius, mažai naudoja šiuolaikines institucinio, drauge ir studijų ko-kybės valdymo praktikas. Prastai vykdomas būsimųjų speci-alistų poreikio planavimas ir racionalus studijų bei mokymo vietų pasiskirstymas tarp universitetų, kolegijų ir profesinių mokyklų. Toliau turi būti skatinamas balansas tarp universi-tetinio, koleginio ir profesinio išsilavinimo. Mažai pritrau-kiame užsienio jaunimo studijuoti Lietuvos aukštosiose mo-kyklose, vangiai perimame geriausią tarptautinę studijų pa-tirtį.
12.4. Visais švietimo lygiais pernelyg silpnai išplėtota kokybės kultūra, mokyklų bendruomenės nėra aktyviai įsi-traukusios į kokybės, įsivertinimo ir įrodymais grįstos vady-bos kūrimo procesus kaip sprendimų siūlytojai ir priėmėjai. Todėl reikia plėtoti tokią kultūrą, kai tyrimai, vertinimai yra nukreipiami į tai, kad atsirastų įrodymais, patirtimi ir žinoji-
Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija
26
mu grįsta lyderystė, nuolatinis tobulinimas ir aukštos koky-bės siekis. Tokia lyderystė turėtų pasižymėti atsakomybe ir visų švietimo valdymo lygmenų įsitraukimu, visų švietimo dalyvių ir socialinių partnerių gebėjimų panaudojimu švieti-mo tikslui pasiekti.
12.5. Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asoci-acijos (angl. International Association for the Evaluation of Educational Achievement, toliau – IEA) tarptautinio skaity-mo gebėjimų tyrimo (angl. Progress in International Reading Literacy Study, toliau – PIRLS) duomenimis, Lietuvos vaikų pradinio ugdymo skaitymo gebėjimų pasiekimai yra palygin-ti geri, tačiau pagrindinio ugdymo pakopoje, Ekonominio ir socialinio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. Organisation for Economic and Social Cooperation and De-velopment, toliau – OECD) tarptautinio penkiolikmečių tyri-mo (angl. Programme for International Student Assessment, toliau – PISA) duomenimis, šių gebėjimų pasiekimai jau ma-žesni, negu Europos Sąjungos vidurkis. IEA tarptautinio ma-tematikos ir gamtos mokslų tyrimo (angl. Trends in Inter-national Mathematics and Science Study, toliau – TIMSS) duomenimis, nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pra-džios Lietuvoje užfiksuota didžiausia matematikos ir gamtos mokslų rezultatų pažanga, palyginti su kitomis šalimis, ta-čiau OECD šalių vidurkis, vertinant penkiolikmečių skaity-mo gebėjimus, gamtamokslį, matematinį raštingumą (OECD PISA duomenys), yra aukštesnis negu Lietuvos. Visuomenė yra susirūpinusi dėl per ankstyvo ir per stipraus mokinių mo-
Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija
27
kymosi turinio individualizavimo, kuris gali trukdyti toles-niam mokymosi ar studijų pasirinkimui.
12.6. Iki šiol nepavyksta ugdymo proceso pakreipti, so-cialinių partnerių ir bendruomenių suburti esminėms kom-petencijoms ugdyti. Vis dažniau susiduriama su motyvacijos mokytis stoka. Visuomenės pasitikėjimas švietimu yra gana geras (pastaruosius penkerius metus svyravo nuo 40 iki 50 procentų, http://vilmorus.lt), tačiau tai sudaro prielaidas ir dideliems lūkesčiams – norima, kad mokykla drauge su tė-vais ugdytų kūrybiškus žmones, asmenybes, aktyvius Lietu-vos valstybės piliečius, išmanančius valstybės ir kaimyninių šalių istoriją bei kultūrą, norinčius siekti naujų žinių ir tobu-lėti, gebančius prisiimti atsakomybę už save ir valstybę. Šie lūkesčiai daug labiau negu anksčiau yra susiję su išskirtiniais reikalavimais mokytojams, dėstytojams ir dėmesiu jiems. Jų kompetencija, asmeninės savybės, motyvacija, kūrybiškumas ir noras nuolat tobulėti, gebėjimas perimti gerąją praktiką yra pagrindinis Lietuvos švietimo sėkmės matas. Todėl būtina atrasti paskatų ir sąlygų kurtis reflektuojančių, kūrybingų ir profesionalių mokytojų ir dėstytojų bendruomenėms, ugdyti švietimo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų ir kitų asmenų telkiančios ir pasidalytosios lyderystės gebėjimus. Svarbi parama jaunam, pradedančiam veiklą mokytojui ir dėstytojui sukuriant palan-kias sąlygas karjerai.
12.7. Globalizacijos amžiuje svarbu iš naujo persvars-tyti savo tautinę tapatybę, suvokti, kas mus (įskaitant išvyks-
Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija
28
tančiuosius iš Lietuvos ir atvykstančiuosius čia gyventi) vie-nija ir sieja su Lietuvos valstybe. Valstybės pažangos strate-gija „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ švietimui kelia uždavinius stiprinti piliečių istorinę savimonę ir savi-garbą skatinant įvairių rūšių kultūrinę ir meninę raišką, at-naujinant švietimo programas, sumaniai naudojant paveldo objektus ugdymo reikmėms. Svarbūs ir Lietuvos švietimo ry-šiai su pasaulio lietuviais, lituanistinis ugdymas, tarpkultūri-nis raštingumas, virtualus mokymas siekiant palaikyti jų tau-tinį tapatumą. Be to, svarbu deramai rūpintis migracijos įtaka švietimui, atvykstančių studentų, mokinių mokymui, didinti tarptautiškumą.
12.8. Nacionaliniu ir tarptautiniu mastu švietimo siste-mai ir kiekvienai švietimo įstaigai keliami vis aukštesni ko-kybės standartai, vis labiau keliama profesinė mokytojų ir dėstytojų kompetencijos kartelė, nuolat didėja reikalavimai ugdymo, profesinio mokymo ir studijų aplinkai, aprūpinamai šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis, informacinėmis ko-munikacinėmis technologijomis. Visam tam reikia atitinkamų investicijų. Todėl itin svarbu išlaikyti Jungtinių Tautų švie-timo, mokslo ir kultūros organizacijos (angl. United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization, UNESCO) (http://unesdoc.unesco.org/images/0012/001211/121147e.pdf, p. 40), taip pat OECD (http://www.oecd.org/edu/high-lights.pdf, p. 46; http://dx.doi.org/10.1787/eag_highligh-ts-2012-en) rekomenduojamą ne mažesnę negu 6 procentų bendrojo vidaus produkto valstybės biudžeto dalį švietimui
Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija
29
ir paisyti Europos Tarybos rekomendacijos dėl 2013 m. Lie-tuvos nacionalinės reformų programos, kurioje nurodoma di-dinti išlaidų dalį moksliniams tyrimams ir švietimui (http://ec.europa.eu/europe2020/pdf/nd/csr2013_lithuania_lt.pdf, p. 4). Pastaraisiais metais gerokai smukęs švietimo biudžetas turėtų būti atkurtas ir išlaikomas pagal pažangiausios švieti-mo kokybės šalių praktiką.
13. Strategijos tikslai: 13.1. pasiekti tokį pedagoginių bendruomenių lygį, kai
jų daugumą sudaro apmąstantys, nuolat tobulėjantys ir rezul-tatyviai dirbantys profesionalūs mokytojai ir dėstytojai (to-liau – pirmasis Strategijos tikslas);
13.2. įdiegti duomenų analize ir įsivertinimu grįstą švietimo kokybės kultūrą, užtikrinančią savivaldos, sociali-nės partnerystės ir vadovų lyderystės darną (toliau – antrasis Strategijos tikslas);
13.3. užtikrinant švietimo prieinamumą ir lygias gali-mybes, maksimaliai plėtojant vaikų ir jaunimo švietimo ap-rėptį, suteikti mokiniams, studentams ir jaunimui palankiau-sias galimybes išskleisti individualius gebėjimus ir tenkinti specialiuosius ugdymosi ir studijų poreikius (toliau – trečia-sis Strategijos tikslas). Teikti veiksmingą pedagoginę ir psi-chologinę pagalbą mokiniams, patiriantiems mokymosi sun-kumų;
13.4. garantuojant švietimo sistemos veiksmingumą, sukurti paskatų ir vienodų sąlygų mokytis visą gyvenimą sis-
Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija
30
temą, grįstą veiksminga pagalba atpažįstant save ir renkantis kelią veiklos pasaulyje. Derinti asmens pasirinkimą su vals-tybiniu planavimu (toliau – ketvirtasis Strategijos tikslas).
i prioritetinė Kryptis: moKytojo asmenybė
Kaip švietimui sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje dėl profesionalių darbuotojų?
„mokytojo rengimo formos negali atsiskirti nuo turinio – mes pratę prie siauros profesionalizacijos ir
siauro atsakomybės supratimo – demokratinėje atviroje visuomenėje tai netinka.“
meilė lukšienė, 1994(cituota iš Jungtys, 2000, p. 266)
14. Pirmojo Strategijos tikslo pagrindimas: 14.1. Strategijos sėkmė priklausys nuo švietimo siste-
mos pajėgumo pritraukti dirbti gabiausius žmones, galinčius perteikti savo patirtį kitiems. 2012 m. į švietimo ir ugdymo universitetines studijas įstojo asmenys, kurių mažiausias sto-jamasis balas buvo 15,62 (Lietuvos aukštųjų mokyklų asoci-acijos bendrajam priėmimui organizuoti duomenys), o į po-puliariausias medicinos ir sveikatos studijų kryptis – 19,22. Tai rodo, kad gabiausieji ir darbščiausieji nepritraukiami dirbti į švietimo sritį.
14.2. Švietimo ir ugdymo studijų turinys kol kas ne-teikia plataus humanitarinio kultūrinio akiračio, kuris reikštų
Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija
31
būsimų mokytojų kaip asmenybės ugdytojų erudiciją, lemtų jų prestižą visuomenėje ir skatintų gabiųjų pritraukimą. Toks kultūrinis išsilavinimas – esminė sąlyga mokytojams tapti veiksmingais Lietuvos kultūros tradicijos laidininkais ir ak-tyvių jos kūrėjų ugdytojais. Dar neturime sutelktos mokytojų bendruomenės, dar tik pradeda formuotis mokyklų bendra-darbiavimo tinklai, kuriuose būtų dalijamasi patirtimi ir ben-dradarbiaujama siekiant kokybės. 87,5 procento šalies mo-kytojų, ugdančių pagal bendrojo ugdymo programas, sudaro moterys. Visapusiškam vaikų ir jaunimo ugdymui trūksta tei-giamų vyriškų pavyzdžių, o šią spragą galėtų užpildyti mo-kytojai vyrai.
15. Pirmajam Strategijos tikslui pasiekti numatomos veiklos kryptys (uždaviniai):
15.1. motyvuoti gabius jaunus žmones rinktis karjerą formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigose. Užtikrinti be-simokančiųjų psichologinius poreikius atitinkančią lyčių der-mę tarp mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo progra-mas;
15.2. išplėtoti aukštos kokybės, naujausias žinias inte-gruojančias švietimo ir ugdymo krypčių studijas, kurios su-teiktų absolventams platų kultūrinį akiratį ir galimybę moky-ti kelis dalykus arba atlikti kelis pedagoginius vaidmenis;
15.3. stiprinti motyvaciją suteikiant galimybių moky-tojams ir dėstytojams nuolat tobulinti kvalifikaciją plečiant kultūrinį akiratį, didinant šiuolaikinių technologijų išmany-mą, orientuojantis į kūrybiškumo, pilietiškumo, lyderystės,
Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija
32
verslumo ugdymą ir atrandant įvairesnį pedagoginių funkcijų spektrą. Sudaryti galimybę ilgai dirbantiems aktyviems mo-kytojams tobulinti kvalifikaciją aukštojoje mokykloje. Ska-tinti mokslininkus įsitraukti į bendrąjį ugdymą ir teikti nau-jausias žinias;
15.4. stimuliuoti nuolatinį pozityvios patirties perėmi-mą ir dalijimąsi tarp dėstytojų bei formaliojo ir neformalio-jo švietimo mokytojų, skatinti mokytojų ir dėstytojų judumą šalyje ir tarptautiniu mastu bei kitas keitimosi švietimo idė-jomis formas;
15.5. stiprinti visuomenės pasitikėjimą švietimo siste-ma, mokytojais ir dėstytojais bei jų pasitikėjimą savimi tikrų sėkmės istorijų sklaida ir akademinio sąžiningumo skatini-mu.
ii prioritetinė Kryptis: šVietimo KoKybės KultŪra
Kaip pritraukti dėmesį į aukštesnius rezultatus?„Visų pirma, mokykla turi tapti ne objektu, kurį tvarko
kas nors iš šalies, o subjektu – veikėju, turinčiu savo veidą, tradicijas, tempus.“
meilė lukšienė, 1993(cituota iš Jungtys, 2000, p. 76)
16. Antrojo Strategijos tikslo pagrindimas: 16.1. Švietimo vadyba turi tapti racionalesnė ir labiau
bendruomeninė. Pastaruoju metu nemažai padaryta mažinant
Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija
33
mokyklų reguliavimą teisės aktais, suteikiant mokykloms daugiau savarankiškumo (autonomijos) priimti įvairius sprendimus. Tačiau bendra teisės aktų bazė išlieka gana di-delė, bendrojo ugdymo mokyklose dėl ilgai vyravusių griež-tų valdymo reikalavimų ir kontrolės stokojama pasitikėjimo savimi, linkstama apsidrausti. Menkai bendradarbiaujama į mokyklų bendruomenes įtraukiant mokinius, tėvus, sociali-nius partnerius, nepasikliaujama visuomenės užsakymu, dau-giau orientuojamasi į aukštesnės vadovybės pavedimus. Tai neleidžia mokyklose sukurti solidarios bendruomeninės elg-senos įgūdžių, neformuoja priklausymo bendruomenei, tau-tai tapatybės, atsakomybės už tautos kultūros ir valstybės gy-vavimą. Visa tai slopina kūrybiškumą įgyvendinant naujas idėjas, atsakomybės prisiėmimą, lyderystę ir dinamiškesnio savarankiško kokybės gerinimo galimybes. Mažai skiriama finansinės paramos savarankiškai tobulėti pasiryžusioms mo-kykloms ir savivaldybių administracijų švietimo tobulinimo projektams, neveiksmingos kitos bendruomenių ir vadovų pastangų pripažinimo bei skatinimo priemonės, stokojama fi-nansavimo lankstumo. Nesukurtos mokyklų ir jų savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų, dalyvių susirin-kimų (savininkų) atskaitomybės bendruomenei formos.
16.2. Per pastarąjį dešimtmetį išpuoselėta švietimo duomenų surinkimo kultūra, tačiau dėl įgūdžių stokos ir ne itin aukštos vadybinės kultūros menkai ja naudojamasi. Ma-žai užsakoma tyrimų, skirtų bendrosios švietimo politikos krypties pagrindimui nustatyti, vyrauja į konkrečias siauros
Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija
34
srities problemas nukreipti tyrimai. Tik dalyje švietimo sričių yra patikimo rezultatų matavimo tyrimų. Tyrimų išvadomis menkai naudojamasi priimant praktinius sprendimus dėl for-maliojo, neformaliojo švietimo, savišvietos ir švietimo įstai-gų veiklos gerinimo. Visuomenė per mažai įtraukiama į švie-timo kaitos gairių ir konkrečių naujovių svarstymą, nėra nuo-latinio dialogo tradicijos ir mechanizmų, neišplėtotos viešo-sios konsultacijos ir visuomeniniai susitarimai dėl permainų krypčių ir jų įgyvendinimo modelių.
16.3. Gebėjimų vertinimo sandara neatitinka mokymo-si visą gyvenimą realijų ir neskatina nuosekliai kaupti kom-petencijų, nėra adekvati dalies kompetencijų savasčiai, ne-tampa saviugdos ir savikontrolės priemone.
16.4. Visuomenė mažai žino apie naujausius ugdymo tikslus, siekiamas išugdyti kompetencijas, įteisintas oficia-liuose dokumentuose, nes silpnai įtraukiama į jų formavimą. Vyrauja nuomonė, kad reikalingų kompetencijų, ypač susietų su kūrybiškumu, technologiniais praktiniais žinių pritaikymo gebėjimais, bendravimu, verslumu, organizuotumu ir kita, neugdoma arba neišugdoma, nes nesama šių kompetencijų įvertinimo ir pripažinimo mechanizmų.
17. Antrajam Strategijos tikslui pasiekti numatomos veiklos kryptys (uždaviniai):
17.1. tobulinti švietimo reguliavimą atveriant kelius institucijų organizacinei įvairovei, orientuojantis į subsidia-rumo ir socialinės bendrystės principus, suteikti daugiau tei-sių ir atsakomybės mokyklų savininko teises ir pareigas įgy-
Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija
35
vendinančioms institucijoms, dalyvių susirinkimams (savi-ninkams) ir pačioms mokykloms. Siekti, kad didėtų parama švietimui privačiomis lėšomis, nemažinant skiriamų valsty-bės biudžeto lėšų. Stiprinti universitetų autonomiją. Numa-tyti ir įteisinti mokyklų administravimo struktūrų įvairovę, atsižvelgiant į individualias tos mokyklos aplinkybes. Su-formuoti mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinan-čių institucijų, dalyvių susirinkimų (savininkų) ir mokyklų atskaitomybės visuomenei ir besimokantiesiems mechaniz-mus, greta žinių (kiekybinių) išryškinančius kompetencijos (kokybinius) pasiekimus, numatyti metinės pažangos, kurios centre būtų ugdomųjų pasiekimai, skelbimą. Skatinti visuo-menę reikšti nuomonę apie švietimo kokybę ir daryti jai po-veikį;
17.2. mokyklų tiksluose ir švietimo sistemos struktū-roje derinti lygių galimybių visiems teikimą ir siekį skatinti asmenis bei organizacijas orientuotis į aukščiausius rezulta-tus. Skatinti švietimo turinio įvairovę atveriant daugiau er-dvės mokinių, tėvų ir socialinių partnerių iniciatyvoms. Kar-tu siekti, kad besimokančiųjų įgyjamos kompetencijos suda-rytų sąlygas jiems būti visaverčiais sparčiai besikeičiančios visuomenės piliečiais. Visais švietimo lygiais pradėti taikyti kriterinį kaupiamąjį vertinimą kaip besimokančiojo pasieki-mų savikontrolės būdą;
17.3. kokybės valdymo savireguliacijos diegimu ir per-sonalo pastangomis organizacijos tikslams pasiekti stiprinti veiklos ir teikiamo švietimo kokybę. Užtikrinti, kad instituci-
Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija
36
jos naudotųsi visomis integruotų informacinių valdymo sis-temų galimybėmis;
17.4. sustiprinti esamos padėties vertinimo ir rengiamų sprendimų poveikio išankstinio vertinimo gebėjimus ir koky-bę. Organizuoti tyrimais ir naujausiomis žiniomis pagrįstus susitarimus dėl bendrųjų švietimo rezultatų kokybės turinio.
iii prioritetinė Kryptis: talKa dėl įtrauKties
Ką ir kaip keisti mokykloje, kad vaikai mėgtų į ją eiti?
„Kiekvieną kartą pastebėjus kurių nors mokyklos gyvenimo narių susvetimėjimą, būtina aiškintis priežastis ir
ieškoti būdų joms šalinti.“ meilė lukšienė, 1993
(cituota iš Jungtys, 2000, p. 77)
18. Trečiojo Strategijos tikslo pagrindimas: 18.1. Anksti iš švietimo sistemos pasitraukia mažiau
kaip 9 procentai Lietuvos jaunimo (esame geriausiųjų Euro-pos Sąjungos valstybių narių dešimtuke, http://epp.eurostat.ec.europa.eu/; http://www.svis.smm.lt; http://www.stat.gov.lt), tačiau Lietuvos mokyklų nelankančių vaikų skaičius ke-lia nerimą. Dalis tėvų ir mokinių nepatenkinti mokykloje vy-raujančiu ugdymo stiliumi ir pageidauja švietimo sistemoje daugiau alternatyvų, nukreiptų į individualių gebėjimų ugdy-mą ir asmenybės tobulėjimą. Tai aktualu tiek kaimo vietovių,
Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija
37
tiek miesto vaikams, socialinės atskirties rizikos grupėms, emigrantams, specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vai-kams, kurie sunkiai integruojasi į bendrą besimokančiųjų srautą ir lieka anapus daugelio visuomeninių procesų. Vien formaliuoju ugdymo turiniu nesuteikiama pakankamai ga-limybių saviraiškai, lyderystei realizuoti, charakteriui ir ta-patybei sukurti, tautinei savimonei atsirasti, kultūros kūrė-jo vaidmeniui įsisąmoninti, kūrybos laisvei ir kūrybiškumui skleistis, gamtos pažinimui ir verslumui ugdyti. Kultūrinės saviraiškos poreikis šiuo metu sukuria didžiulį spaudimą for-maliajam švietimui, kuris dažnai nepajėgus atliepti visų po-reikių ir lūkesčių nesukurdamas formaliojo turinio perkrovos pavojaus.
18.2. Net gabūs vaikai kartais neranda priimtinos mo-kymosi formos. Tai aktualizuoja įtraukties į švietimą ir alter-natyvių mokymosi galimybių, ypač socializacijos, asmeny-binio, kultūrinio ugdymo tikslais, uždavinius. Į neformalųjį švietimą menkai įtraukiami arba neįsitraukia muziejai, bibli-otekos, kitos kultūros, meno įstaigos ir kiti potencialūs ne-formaliojo švietimo teikėjai, pernelyg menkas dėmesys krei-piamas į esamų ir potencialių neformaliojo švietimo teikė-jų pedagoginę kvalifikaciją. Vaikai turi per mažai galimybių naudotis instituciniu ikimokykliniu ugdymu. Neišplėtotos neformalaus akademinio bendravimo bei lavinimosi formos ir infrastruktūra (studijų miesteliai).
18.3. Daliai visuomenės yra aktuali švietimo prieina-mumo (ypač aukštojo mokslo) problema. Lietuva pagal mo-
Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija
38
kančiųjų už studijas studijų kainų dydį, agentūros „Eurydice“ (angl. Network on education systems and policy in Europe, http://eacea.ec.europa.eu/education/eurydice) duomenimis, 2011 m. užėmė antrąją vietą tarp Europos Sąjungos valsty-bių narių. Dalis jaunimo negali lankyti neformaliojo švietimo mokyklų dėl lėšų stokos. Dėl lėšų stygiaus menkai išplėtotas suaugusiųjų švietimas.
18.4. Mažėjant bendrojo ugdymo mokyklų skaičiui kai-mo vietovėse, kaimo gyventojai susiduria su sudėtingomis bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo prieinamumo ga-limybėmis, reikalaujančiomis didesnių finansinių ir laiko są-naudų.
19. Trečiajam Strategijos tikslui pasiekti numatomos veiklos kryptys (uždaviniai):
19.1. plėsti mokymosi pasirinkimo galimybes ir didinti prieinamumą per švietimo įstaigų finansavimo modelį „pini-gai paskui mokinį“, derinant šį modelį su valstybės regionine politika, valstybės planavimu ir valstybės užsakymu. Sukurti finansinius mechanizmus švietimo sistemos aprėpčiai regio-nuose didinti. Stiprinti Valstybinio studijų fondo veiklą tei-kiant paskolas studijoms;
19.2. turtinti mokymosi, praktinio taikymo aplinką mo-kyklose, plėsti neformaliojo švietimo mokyklų spektrą ir visų mokyklų veiklos įvairovę, ypač kultūrinės saviraiškos, lyderystės, kūrybingumo, verslumo, profesinių gebėjimų ug-dymo galimybes, paramą savanorystės iniciatyvoms, kartu organizuojant nuolatinį dialogą dėl plėtros prioritetų. Rū-
Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija
39
pintis socialiniu, emociniu, lytiniu ir tarpkultūriniu ugdymu. Mokyklose diegti sisteminius pokyčius, lemiančius patyčių, prekybos žmonėmis ir smurto, alkoholio ir tabako vartojimo mažinimą, kad būtų užtikrinamas mokyklos bendruomenės psichologinis saugumas;
19.3. užtikrinti naudojimosi švietimu pirmenybę sociali-nės atskirties, prekybos žmonėmis aukoms ir rizikos bei spe-cialiųjų ugdymosi poreikių turinčių asmenų grupėms, siekiant socialinės atskirties įveikos ir gabių asmenų ugdymo dermės. Sukurti veiksmingą socialinės paramos sistemą socialiai rem-tiniems švietimo sistemos dalyviams. Stiprinti Švietimo ir mokslo ministerijos ir savivaldybių administracijos vaidmenį koordinuojant specialųjį ugdymą, teikti kokybišką metodinę pagalbą specialiojo ugdymo specialistams. Kaimo mokyklų ir tautinių mažumų kalbomis mokymą vykdančių mokyklų tin-klo pertvarką įgyvendinti atsižvelgiant į bendruomenių, ypač vaikų, interesus, laikantis mokyklų efektyvumo ir socialinės atskirties mažinimo principo. Užtikrinti tautinės, pilietinės Lietuvos tapatybės stiprinimą, lietuvių kalbos, tautinių mažu-mų gimtųjų kalbų mokymo ir ugdymo tautinių mažumų kalba kokybę, Lietuvos kultūros puoselėjimą ir tęstinumą;
19.4. plėtoti formaliojo ir neformaliojo švietimo inte-gralumą ir tarpusavio papildomumą, diegti atvirus ir lanks-čius mokymosi būdus. Prireikus sudaryti savarankiško mo-kymosi galimybę;
19.5. užtikrinti lietuviškosios ir Lietuvos tapatybės ir kultūros ugdymą.
Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija
40
iV prioritetinė Kryptis: moKymasis ir įgalinimas Visą gyVenimą
Kaip švietimui išmokti padėti žmonėms?„reformos tikslas – ne siaurai mokykla, o visuomenės
ugdymas, jos mąstymo keitimas.“ meilė lukšienė, 1994
(cituota iš Jungtys, 2000, p. 260)
20. Ketvirtojo Strategijos tikslo pagrindimas: 20.1. Nedarbas ir emigracija meta iššūkį švietimui opera-
tyviau reaguoti į pokyčius darbo rinkoje, padėti žmonėms grei-čiau susiorientuoti, atpažinti savo privalumus ir jais pasinau-doti ieškant darbo, gebėti savarankiškai valdyti karjerą, rinktis perspektyvesnes karjeros kryptis, savarankiškai kurti verslą ir savo darbo vietą. Švietimas turi atverti ir siūlyti įvairias mo-kymosi galimybes, padedančias žmogui tobulinti gebėjimus remiantis kvalifikacijomis ir visapusišku savęs tobulinimu, įgyjant pasitikėjimo savo jėgomis, atsakomybės už save, ben-druomenę, valstybę ir aplinką. Be šių pastangų, tikėtina, kad žmonės nepasitikės švietimu, nusivils savimi, valstybe, silpnės asmenų ryšys su ja, o tai destruktyviai veiks asmens savimonę ir tapatybę, skatins emigruoti. Valstybė privalo suteikti žmogui kitą galimybę savoje šalyje, padėti rasti naują vietą sociume ir išmokti naujų vaidmenų, įgyti naujų kompetencijų. Švietimas turi tapti suaugusiųjų keliu į bendruomeninį, socialinį, pilieti-nį, kultūrinį, ekonominį gyvenimą ir pirmąja pagalba priėjus aklavietę, kilus atskirties pavojams.
Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija
41
20.2. Lietuvos suaugę gyventojai (25–64 metų) pasta-ruoju metu vis aktyviau mokosi lavindami tiek profesinius, tiek asmeninius gebėjimus, bet suaugusiųjų švietimo sritis te-belieka nepakankamai išplėtota, atsilieka nuo kitų švietimo sričių. Nuolatinis suaugusiųjų mokymasis vis dar nėra popu-liarus. Stokojame įstaigų, kurias galėtume vadinti mokymo-si visą gyvenimą mokyklomis, traukiančių dėmesį ir žinomų kaip vietos, į kurias galima ateiti ir nuolat gauti švietimo pa-galbą. Mokymosi visą gyvenimą institucinė sandara labiau orientuota į formaliojo švietimo teikimą. Fragmentiškas ne-formaliojo suaugusiųjų švietimo finansavimas, tarpinstitu-cinio koordinavimo stoka, lanksčių, vartotojų poreikius ati-tinkančių suaugusiųjų neformaliojo švietimo programų trū-kumas įvairių lygių švietimo įstaigose, įvairiais būdais įgytų kompetencijų formalizavimo galimybių, suaugusiųjų moky-mosi motyvacijos stoka stabdo šalies pažangą ir gebėjimus reaguoti į sumanios visuomenės kūrimo iššūkius.
20.3. Neformaliojo švietimo būdu arba darbo vietoje įgyta patirtis ir kompetencijos dažnai neturi savo formalios išraiškos, todėl nepripažįstamos darbdavių – nėra galimybių jas parodyti ieškant darbo.
20.4. Suaugusiųjų mokymasis turi pereiti prie mokymosi rezultatais grindžiamos politikos, kurioje pagrindinis vaidmuo tektų besimokančiajam, nepaisant jo mokymosi formos ar am-žiaus: darbe, namie, bendruomenėje, savarankiškai ar švietimo įstaigoje, ir kuri suteiktų jam naujų ekonominio konkurencin-gumo, socialinio saugumo ir gyvenimo kokybės galimybių.
Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija
42
21. Ketvirtajam Strategijos tikslui pasiekti numatomos veiklos kryptys (uždaviniai):
21.1. skatinti mokymosi visą gyvenimą įvairovę pagal ūkio ir visuomenės poreikį ir veiklos rūšių tęstinumo pajėgu-mus ir kurti lanksčią prieinamumo sistemą, užtikrinti moky-mo kokybę, stiprinti kultūros įstaigų, verslo galimybes daly-vauti mokymosi visą gyvenimą procese;
21.2. organizuoti edukacinę pilietinę veiklą, asmenybės saviugdą visoje šalyje, plėtoti įvairias jos organizacines for-mas, skatinti mokinius ir studentus vienijančių vietinių ir na-cionalinių organizacijų stiprėjimą;
21.3. stiprinti motyvaciją mokytis, susiejant mokymąsi visą gyvenimą su besimokančiųjų pasirinkimais, sukuriant fi-nansinės paramos sistemą. Plėtoti mokymosi visą gyvenimą ir darbo patirties integralumą, ypač per praktiką, stažuotes, profesinį mokymą, diegiant pameistrystės formą. Sukurti ir pradėti taikyti įvairiais mokymosi būdais įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo sistemą;
21.4. sudaryti sąlygas asmenims savarankiškai valdyti karjerą, teikiant individualizuotą įvairių formų pagalbą rea-lioje ir virtualioje aplinkoje, plečiant tam reikalingus gebė-jimus ir galimybes, ugdant svarbias kompetencijas, formuo-jant gyvenimo kelio (karjeros) rinkimosi sąmoningumą ir ug-dymosi tęstinumą. Inicijuoti ir remti kokybišką studijų pro-gramų, profesijų, ypač perspektyviausių, populiarinimą;
21.5. sukurti darnią suaugusiųjų švietimo sistemą, api-mančią neformaliojo suaugusiųjų finansavimo mechanizmą,
Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija
43
tarpinstitucinį koordinavimą, informavimą ir konsultavimą, neformaliojo mokymosi kokybės užtikrinimą ir neformaliai įgytų kompetencijų pripažinimą.
pagrindinės nuostatos dėl ugdymo turinio ir tapatybės
22. Strategijos tikslų ir veiklos krypčių įgyvendinimas vyks lygiagrečiai su švietimo turinio ir ugdymo proceso kaita. Siekiant švietimo sistemą orientuoti į kūrybiškumo, šiuolaiki-nių technologijų išmanymo, verslumo, pilietiškumo ir lyderys-tės ugdymą, visais švietimo lygiais bus sukurtos kūrybišku-mui, ieškojimui ir tobulėjimui atviros mokymosi programos. Švietimo sėkmė bus matuojama asmenybės kaitą atskleidžian-čiais mokymosi rezultatais, plačiai pasitelkiant įsivertinimą.
23. Lituanistinį švietimą numatoma įtvirtinti kaip hu-manistinio ugdymo – bendrųjų kultūrinių kompetencijų lavi-nimo, kūrybingo asmens ir visuomenės ugdymo – pagrindą. Numatoma užtikrinti humanitarinio išsilavinimo pagrindus visose Lietuvos aukštosiose mokyklose.
24. Stiprinant ryšius su pasaulio lietuvių bendruomenė-mis ir siekiant palaikyti jų tautinę tapatybę, bus toliau puose-lėjamas lituanistinis švietimas, virtualus mokymas. Taip pat bus siekiama pritraukti daugiau atvykstančių studentų, mo-kinių mokytis Lietuvos švietimo įstaigose, ypač aukštosiose mokyklose.
Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija
44
iii. strategijos įgyVendinimas ir atsaKomybė
25. Strategija, kaip ilgos trukmės planavimo dokumen-tas, numato švietimo politikos prioritetines kryptis: didinti mokytojų ir dėstytojų profesionalumą; puoselėti duomenų analize ir įsivertinimu grįstą švietimo kokybės kultūrą; plėtoti švietimo prieinamumą ir lygias galimybes; skatinti mokymą-si visą gyvenimą. Švietimo tobulinimas apima horizontalius procesus, pasireiškiančius keliose valstybės valdymo srityse. Įgyvendinant Strategiją, dalyvaus Švietimo ir mokslo minis-terija, kitos valstybės institucijos, savivaldybės, nevyriausy-binės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. Stra-tegijos tikslai ir uždaviniai bus įgyvendinami vadovaujantis Nacionalinės pažangos programa ir kitais vidutinės trukmės dokumentais. Konkrečias priemones Strategijos tikslams ir uždaviniams pasiekti kiekviena įgyvendinanti institucija nu-matys savo strateginės veiklos planuose. Strategijos įgyven-dinimą koordinuos Švietimo ir mokslo ministerija.
26. Strategijos įgyvendinimo priežiūrą atliks Lietuvos Respublikos Seimas (2017 m. numatomas Strategijos pusiau-kelės įvertinimas), Lietuvos švietimo taryba (kasmetė anali-zė) ir Švietimo ir mokslo ministerija (nuolatinė stebėsena).
27. Švietimo ir mokslo ministerija, bendradarbiaudama su švietimo bendruomenės socialiniais partneriais, sukvies atvirą Strategijos įgyvendinimo forumą, kuriame bus disku-tuojama dėl švietimo politikos kaitos krypčių įgyvendinimo
Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija
45
kokybės, ugdymo turinio tobulinimo, siūlomi būdai, kaip ge-riau galėtų bendradarbiauti mokytojai ir mokslininkai, dės-tytojai ir darbdaviai, kitos visuomenės grupės, nustatydamos artimiausius švietimo permainų prioritetus ir tobulindamos švietimo turinį.
28. Strategijai įgyvendinti prioritetiškai nukreipiami Švietimo ir mokslo ministerijai skiriami valstybės biudžeto asignavimai (įskaitant Europos Sąjungos paramą, išskyrus asignavimus moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plė-trai), panaudojami kitų asignavimų valdytojų ištekliai, pri-traukiamos fizinių ir kitų juridinių asmenų lėšos. Informacija apie skiriamas lėšas, jų skyrimo kriterijus ir sąlygas turi būti aiški, vieša ir prieinama visuomenei.
29. Strategija siekiama solidarios, veiklios ir besimo-kančios visuomenės, todėl visi suinteresuoti fiziniai ir juridi-niai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, visuomenės grupės ir asociacijos laikytini Strategijos įgyvendintojais, o jų bendradarbiavimą koordinuoja Švietimo ir mokslo minis-terija.
Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija
46
Stra
tegi
jos į
gyve
ndin
imo
vert
inim
o ro
dikl
iai i
r si
ekin
iai
Eil.
Nr.
Ver
tinim
o ro
dikl
is, m
atav
imo
vien
etas
(duo
men
ų ša
ltini
s)
Būk
lė
(met
ai)
Siek
inys
20
17 m
.Si
ekin
ys
2022
m.
pag
rin
din
is s
tr
at
eg
inis
tiK
sla
s –
pave
rsti
Liet
uvos
švie
timą
tvar
iu p
agrin
du v
alst
ybės
ge-
rovė
s kėl
imui
, ver
žlia
m ir
sava
rank
iška
m ž
mog
ui, a
tsak
inga
i ir s
olid
aria
i kur
ianč
iam
savo
, val
styb
ės ir
pa
saul
io a
teitį
1.M
okin
ių, a
titin
kanč
ių b
ent 3
(iš
6) ta
rpta
utin
io p
en-
kiol
ikm
ečių
m
okym
osi
pasi
ekim
ų ty
rimo
PISA
1 ly
gį, d
alis
, pro
c. (O
ECD
)2
skai
tym
o ra
štin
gum
as
mat
emat
inis
rašt
ingu
mas
gam
tam
oksl
inis
rašt
ingu
mas
45,6
47,7
54,1
(2
009
m.)
Vid
utin
iška
i ne
maž
iau
kaip
50
47 49 55
Vid
utin
iška
i ne
maž
iau
kaip
54
49 51 56
2.M
okin
ių, n
epas
ieki
anči
ų 2
(iš 6
) tar
ptau
tinio
pen
kio-
likm
ečių
mok
ymos
i pa
siek
imų
tyrim
o PI
SA l
ygio
, da
lis, p
roc.
(OEC
D)
skai
tym
o ra
štin
gum
as
mat
emat
inis
rašt
ingu
mas
gam
tam
oksl
inis
rašt
ingu
mas
24,3
26,3
17,0
(200
9 m
.)
Vid
utin
iška
i ne
dau
giau
ka
ip 2
022 24 15
Vid
utin
iška
i ne
dau
giau
ka
ip 1
519 20 14
1 PI
SA (a
ngl.
Prog
ram
me
for I
nter
natio
nal S
tude
nt A
sses
smen
t) –
Tarp
taut
inis
pen
kiol
ikm
ečių
tyrim
as.
2 O
ECD
(an
gl. O
rgan
isat
ion
for
Econ
omic
and
Soc
ial
Coo
pera
tion
and
Dev
elop
men
t) –
Ekon
omin
io i
r so
cia l
inio
ben
drad
arbi
avim
o ir
plėt
ros o
rgan
izac
ija.
Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija
47
Eil.
Nr.
Ver
tinim
o ro
dikl
is, m
atav
imo
vien
etas
(duo
men
ų ša
ltini
s)
Būk
lė
(met
ai)
Siek
inys
20
17 m
.Si
ekin
ys
2022
m.
3.Pi
lietin
ės g
alio
s ind
eksa
s (Pi
lietin
ės v
isuo
men
ės in
s-tit
utas
)35
,0(2
012
m.)
40,0
45
4.Li
etuv
os a
ukšt
ųjų
mok
yklų
, pa
tenk
anči
ų į
akad
e-m
inio
pas
aulio
uni
vers
itetų
rei
tingo
(an
gl.
Acad
e-m
ic R
anki
ng o
f Wor
ld U
nive
rsiti
es, A
RWU
) 500
-ką,
sk
aiči
us
0(2
013
m.)
11
5.Iš
Bol
onijo
s pro
ceso
regi
ono
atvy
ksta
nčių
ir į
ten
iš-
vyks
tanč
ių la
ikin
ai st
udiju
oti s
tude
ntų
skai
čiau
s san
-ty
kis
Liet
uvai
(Eu
rost
atas
– E
urop
os S
ąjun
gos
sta-
tistik
os ta
rnyb
a)
0,09
(200
9 m
.)0,
30,
6
6.20
–24
met
ų as
men
ų, tu
rinči
ų be
nt v
idur
inį i
šsila
vini
-m
ą, d
alis
, pro
c. (E
uros
tata
s)89
,3(2
012
m.)
9090
7.30
–34
met
ų as
men
ų, tu
rinči
ų au
kštą
jį ar
jam
pril
y-gi
ntą
išsi
lavi
nim
ą, d
alis
, pro
c. (E
uros
tata
s)48
,7
(201
2 m
.)ne
maž
iau
kaip
48,
7ne
maž
iau
kaip
48,
7 8.
Įsid
arbi
nanč
ių 2
5–64
met
ų as
men
ų da
lis, p
roc.
(Eu-
rost
atas
)11
,1
(201
2 m
.)13
16
9.N
acio
nalin
ės iš
laid
os šv
ietim
ui k
aip
bend
rojo
vid
aus
prod
ukto
(BV
P) d
alis
, pro
c. (E
uros
tata
s)5,
38
(201
0 m
.)5,
86
Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija
48
Eil.
Nr.
Ver
tinim
o ro
dikl
is, m
atav
imo
vien
etas
(duo
men
ų ša
ltini
s)
Būk
lė
(met
ai)
Siek
inys
20
17 m
.Si
ekin
ys
2022
m.
pir
ma
s t
iKsl
as
– pa
siek
ti to
kį p
edag
ogin
ių b
endr
uom
enių
lygį
, kai
jų d
augu
mą
suda
ro a
pmąs
tant
ys,
nuol
at to
bulė
jant
ys ir
rezu
ltaty
viai
dirb
anty
s pro
fesi
onal
ūs m
okyt
ojai
ir d
ėsty
toja
i
10.
Įsto
jusi
ųjų
į švi
etim
o ir
ugdy
mo
kryp
čių
grup
ės p
ro-
gram
as u
nive
rsite
tuos
e m
inim
alau
s kon
kurs
inio
bal
o ir
įsto
jusi
ųjų
į tai
s met
ais p
opul
iaria
usio
s gru
pės p
ro-
gram
as sk
irtum
as, p
roc.
(LA
MA
BPO
3 )
18,7
(201
2 m
.)12
10
11.
Vyr
ų m
okyt
ojų,
dirb
anči
ų pa
gal p
agrin
dini
o ir
vidu
-rin
io u
gdym
o pr
ogra
mas
, dal
is, p
roc.
(ŠV
IS)
16(2
012
m.)
1720
12.
Mok
ytoj
ų, k
urie
per
pas
taru
osiu
s 5
met
us m
okės
i be
nt v
ieno
mėn
esio
arb
a 6
kred
itų a
pim
timi,
dalis
, pr
oc. (
ŠVIS
)
Nėr
a du
omen
ų16
20
13.
Mok
ytoj
ų, p
aten
kint
ų sa
vo d
arbu
, ind
eksa
s4 , ba
lais
(n
uo 0
iki 4
bal
ų si
stem
a) (
OEC
D T
ALI
S (ta
rpta
u-tin
is m
okym
o ir
mok
ymos
i tyr
imas
, ang
l. Te
achi
ng
and
Lear
ning
Inte
rnat
iona
l Sur
vey)
tyrim
as)
3,02
(200
8 m
.)3,
063,
1
14.
30–4
9 m
etų
amži
aus
mok
ytoj
ų ir
dėst
ytoj
ų da
lis,
proc
. (ŠV
IS, L
ietu
vos s
tatis
tikos
dep
arta
men
tas)
51,8
(201
2 m
.)55
60
3 Li
etuv
os a
ukšt
ųjų
mok
yklų
aso
ciac
ija b
endr
ajam
priė
mim
ui o
rgan
izuo
ti.4
Mok
ytoj
ų pa
site
nkin
imo
darb
u in
deks
ą sk
aiči
uoja
OEC
D T
ALI
S. In
deks
as g
ali s
vyru
oti n
uo 0
iki 4
. Pag
al
šį ro
dikl
į Lie
tuva
yra
vie
na iš
5 p
asku
tinių
šalių
.
Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija
49
Eil.
Nr.
Ver
tinim
o ro
dikl
is, m
atav
imo
vien
etas
(duo
men
ų ša
ltini
s)
Būk
lė
(met
ai)
Siek
inys
20
17 m
.Si
ekin
ys
2022
m.
an
tr
as
tiK
sla
s –
įdie
gti d
uom
enų
anal
ize
ir įs
iver
tinim
u gr
įstą
švie
timo
koky
bės k
ultū
rą, u
žtik
ri-na
nčią
savi
vald
os, s
ocia
linės
par
tner
ystė
s ir v
adov
ų ly
dery
stės
dar
ną
15.
Sava
rank
iško
s5 m
okyk
los
stat
usą
turin
čių
mok
yklų
da
lis, p
roc.
(ŠV
IS)
0(d
uom
enys
ne
perk
elti)
510
16.
Paža
ngos
at
aska
itas
pask
elbu
sių
mok
yklų
da
lis,
proc
. (ŠV
IS)
1,3
(201
1 m
.)50
100
17.
Švie
timo
paža
ngos
ata
skai
tas p
aske
lbus
ių sa
viva
ldy-
bių
dalis
, pro
c. (Š
VIS
)0
(201
1 m
.)50
100
18.
Stud
ijų p
rogr
amų,
akr
editu
otų
mak
sim
alia
m l
aiko
-ta
rpiu
i, da
lis n
uo v
isų
akre
ditu
otų
prog
ram
ų, p
roc.
(S
tudi
jų k
okyb
ės v
ertin
imo
cent
ras,
SKV
C)
47(2
011
m.)
6080
19.
Uni
vers
itetų
ir v
erslo
ben
drad
arbi
avim
as, v
ieta
Eur
o-po
s Sąj
ungo
je (P
asau
lio e
kono
mik
os fo
rum
as)
13(2
012
m.)
1211
20.
Priv
ačio
s iš
laid
os š
viet
imui
kai
p B
VP
dalis
, pr
oc.
(Eur
osta
tas)
0,
69(2
010
m.)
0,8
0,9
5 M
okyk
los,
sava
rank
iška
i val
danč
ios
ište
kliu
s, di
rban
čios
pag
al a
tsak
omyb
ės ir
ats
kaito
myb
ės v
isuo
men
ei
prin
cipu
s. Įs
taty
mų
leid
ėjas
, nep
anei
gdam
as ši
ų m
okyk
lų a
uton
omijo
s prin
cipų
, gal
i nus
taty
ti jų
org
aniz
a-ci
nės i
r val
dym
o st
rukt
ūrų
pagr
indu
s.
Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija
50
Eil.
Nr.
Ver
tinim
o ro
dikl
is, m
atav
imo
vien
etas
(duo
men
ų ša
ltini
s)
Būk
lė
(met
ai)
Siek
inys
20
17 m
.Si
ekin
ys
2022
m.
tr
eČ
ias
tiK
sla
s –
užtik
rinan
t švi
etim
o pr
iein
amum
ą ir
lygi
as g
alim
ybes
, mak
sim
alia
i plė
toja
nt v
ai-
kų ir
jaun
imo
švie
timo
aprė
ptį,
sute
ikti
mok
inia
ms,
stud
enta
ms i
r jau
nim
ui p
alan
kiau
sias
gal
imyb
es iš
-sk
leis
ti in
divi
dual
ius g
ebėj
imus
ir te
nkin
ti sp
ecia
liuos
ius u
gdym
osi i
r stu
dijų
por
eiki
us21
.Šv
ietim
o įs
taig
as l
anka
nčių
4–6
met
ų va
ikų
dalis
, pr
oc. (
Euro
stat
as)
84,2
(201
1 m
.)690
95
22.
18–2
4 m
etų
asm
enų
be v
idur
inio
išsi
lavi
nim
o ir
ne-
lank
anči
ų m
okyk
los
dalis
(10
met
ų vi
durk
is),
proc
. (L
ietu
vos s
tatis
tikos
dep
arta
men
tas)
9,1
(200
2–
2011
m.)7
8,9
8
23.
Para
iškų
ir p
asko
lų, s
utei
ktų
per
Val
styb
inį s
tudi
jų
fond
ą, sa
ntyk
is0,
85
(201
2 m
.)0,
90,
99
24.
Nef
orm
alio
jo šv
ietim
o ga
limyb
ėmis
mok
yklo
je ir
ki-
tur p
asin
audo
janč
ių v
aikų
dal
is, p
roc.
(ŠV
IS)
27,4
(201
2 m
.)60
810
0
25.
Vai
kų, k
urie
mok
osi s
peci
alio
sios
e m
okyk
lose
, da-
lis, p
roc.
(ŠV
IS)
1,1
(201
2 m
.)0,
80,
5
26.
Per 2
mėn
esiu
s nė
karto
pat
yčių
nep
atyr
usių
mok
inių
da
lis, p
roc.
(Švi
etim
o ir
mok
slo
min
iste
rijos
užs
ako-
mas
is ty
rimas
)
44,6
(201
1 m
.)50
70
27.
7–16
met
ų am
žiau
s as
men
ų, g
yven
anči
ų ka
imo
vie-
tovė
se, s
kaič
ius
vien
ai k
aim
o m
okyk
lai (
ŠVIS
, Lie
-tu
vos s
tatis
tikos
dep
arta
men
tas)
9
206,
3(2
012
m.)
206
206
6 K
aim
o vi
etov
ėse –
40,
1 pr
ocen
to (2
012
m. –
ŠV
IS, L
ietu
vos s
tatis
tikos
dep
arta
men
tas (
Euro
stato
duo
men
ų nė
ra).
7 K
aim
o vi
etov
ėse
– 11
,7 p
roce
nto
(201
2 m
. – Š
VIS
, Lie
tuvo
s sta
tistik
os d
epar
tam
enta
s).
8 K
iekv
ieno
je s
aviv
aldy
bėje
ne
maž
iau
kaip
60
proc
entų
nef
orm
alio
jo š
viet
imo
galim
ybėm
is m
okyk
loje
ir
kitu
r pas
inau
doja
nčių
vai
kų d
alis
.
Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija
51
Eil.
Nr.
Ver
tinim
o ro
dikl
is, m
atav
imo
vien
etas
(duo
men
ų ša
ltini
s)
Būk
lė
(met
ai)
Siek
inys
20
17 m
.Si
ekin
ys
2022
m.
Ke
tV
irt
as
tiK
sla
s –
Gar
antu
ojan
t švi
etim
o si
stem
os v
eiks
min
gum
ą, su
kurti
pas
katų
ir v
ieno
dų są
-ly
gų m
okyt
is v
isą
gyve
nim
ą si
stem
ą, g
rįstą
vei
ksm
inga
pag
alba
atp
ažįs
tant
save
ir re
nkan
tis k
elią
vei
klos
pa
saul
yje.
Der
inti
asm
ens p
asiri
nkim
ą su
val
styb
iniu
pla
navi
mu
28.
Mok
ymos
i vis
ą gy
veni
mą
lygi
s 25–
64 m
etų
amži
aus
grup
ėje,
pro
c. (L
ietu
vos s
tatis
tikos
dep
arta
men
tas)
5,
2 (2
012
m.)
812
29.
25–3
4 m
etų
asm
enų,
kur
ie m
okos
i pag
al fo
rmal
iojo
šv
ietim
o pr
ogra
mas
, dal
is, p
roc.
(Eur
osta
tas)
6,9
(201
1 m
.)7,
58,
5
30.
Asm
enų,
vid
urin
į išs
ilavi
nim
ą įg
yjan
čių
prof
esin
ėse
mok
yklo
se, d
alis
, pro
c. (E
uros
tata
s)
28,4
33
35
31.
Prip
ažin
tų k
valifi
kaci
jų s
kaič
ius
per
met
us 1
0 00
0 gy
vent
ojų
(ŠV
IS)
Nėr
a du
o-m
enų
510
9 M
iest
e –
270,
4 (2
012
m. –
ŠV
IS, L
ietu
vos s
tatis
tikos
dep
arta
men
tas)
VALSTYBINĖ ŠVIETIMO 2013–2022 METų STRATEGIJA
2014-12-19. Tiražas 3000 egz.Išleido Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, Geležinio Vilko g.12, LT-01112 VilniusSpausdino UAB „Lodvila“, Sėlių g. 3A, LT-08125 Vilnius