ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS 2019 METŲ ŠVIETIMO VEIKLA IR

2020 METŲ ŠVIETIMO VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS

TURINYS

I. LIETUVOS PAŽANGOS STRATEGIJA „LIETUVA 2030“ 2

II. VALSTYBINĖ ŠVIETIMO 2013–2022 METŲ STRATEGIJA 4

III. SEPTYNIOLIKTOSIOS LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2016–2020

METŲ PROGRAMA 7

IV. ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO BIUDŽETINĖS IR VIEŠOSIOS

ĮSTAIGOS 2019–2020 MOKSLO METAIS 12

V. SAVIVALDYBĖS MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKA 15

VI. VALSTYBINĖS ŠVIETIMO ĮSTAIGOS ALYTUJE 18

VII. ŠVIETIMO IR SPORTO SKYRIUS 21

VIII. ŠVIETIMO SAVIVALDA 22

IX. ŠVIETIMO FINANSAVIMAS 25

X. REIKŠMINGI RENGINIAI 25

XI. MŪSŲ LAIMĖJIMAI 31

XII. SVARBŪS ĮVYKIAI 48

XIII. VASAROS AIDAI 55

XIV. SOCIALINĖ PARAMA MOKINIAMS 62

XV. INFORMACINIŲ KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PLĖTRA 62

XVI. ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ PASIRUOŠIMAS NAUJIEMS MOKSLO METAMS 63

XVII. ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ PASTATŲ ATNAUJINIMAS IR UGDYMO APLINKOS

MODERNIZAVIMAS 65

XVIII. ŠVIETIMO PROBLEMOS 66

XIX. ŠVIETIMO NAUJIENOS 72

XX. ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS 2017–2022 METŲ ŠVIETIMO STRATEGIJOS

PLANAS 78

XXI. ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS 2020 METŲ ŠVIETIMO VEIKLOS

PRIORITETAI 78

XXII. LIETUVOS ŠVIETIMO KELIAS 79

2

I. LIETUVOS PAŽANGOS STRATEGIJA „LIETUVA 2030“

Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 patvirtino

Valstybės pažangos strategiją „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, kurią parengė žinomi

verslo, kultūros, švietimo, meno, mokslo ir kitų sričių visuomenės veikėjai, kartu su Vyriausybės ir

Prezidentūros atstovais susibūrę į Valstybės pažangos tarybą, apibendrinusią trijų darbo grupių,

socialinių partnerių ir visuomenės aptartas idėjas.

Pagrindinis planavimo dokumentas

Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ (toliau – strategija) – tai valstybės vizija ir

raidos prioritetai bei jų įgyvendinimo kryptys iki 2030 metų. Tai pagrindinis planavimo dokumentas,

kuriuo turi būti vadovaujamasi priimant strateginius sprendimus ir rengiant valstybės planus ar

programas. Ši strategija nustato šalies raidos kryptis, suprantamas ir priimtinas Lietuvos žmonėms, jų

bendruomenėms, nevyriausybinėms ir verslo organizacijoms, valdžios institucijoms. Strategija nekelia

tikslų ir uždavinių atskiriems šalies ūkio sektoriams, tačiau pabrėžia esminių pokyčių poreikį. Šių

pokyčių dalyvis gali būti kiekvienas Lietuvos gyventojas. Strategijai įgyvendinti reikia piliečių

pritarimo, ryžto keistis, tarpusavio pasitikėjimo, pagarbos ir iniciatyvos. Tikimasi, kad ši strategija taps

visuomenės susitarimu, jos sąmoninga valios ir apsisprendimo raiška, kviečiančia įvertinti vertybes ir

kartu kurti modernią, veržlią, atvirą pasauliui, savo nacionalinį tapatumą puoselėjančią, stiprią

Lietuvos valstybę.

Paskirtis

Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ siekiama paskatinti esminius visuomenės

pokyčius ir sudaryti sąlygas formuotis kūrybingai, atsakingai ir atvirai asmenybei. Didžiausia stiprybė

– pasitikėjimas žmogumi ir kūrybinių jėgų sutelkimas. Strategijos paskirtis – kurti tokią aplinką, kuri

sudarytų sąlygas skleistis pažangos vertybėms.

Lietuva – Skandinavijos valstybių, seniai tapusių išmintingo gerovės valstybės kūrimo

pavyzdžiu, kaimynė. Todėl, tikslingai perimdami šių valstybių patirtį, turime siekti tapti integralia,

sėkminga, politiškai ir ekonomiškai konsoliduota Šiaurės ir Baltijos valstybių regiono, į kurį įeitų

penkios Šiaurės (Norvegija, Švedija, Suomija, Danija, Islandija) ir trys Baltijos valstybės, dalimi.

Gyvendama daugiapoliame pasaulyje, Lietuva sieks stiprios Europos. Lietuvos saugumo

garantas – narystė NATO ir Europos Sąjungoje. O siekis tapti visaverte Šiaurės ir Baltijos valstybių

regiono dalimi yra suderinamas su šalies ilgalaike Rytų politika ir neprieštarauja ambicijai tapti viena

iš regiono lyderių Rytų kaimynystės atžvilgiu.

Vizija

Įgyvendinant strategiją siekiama pažadinti visuomenės ir kiekvieno jos nario

kūrybiškumą, susitelkti prie idėjų, kurios padėtų Lietuvai tapti modernia, veržlia, atvira pasauliui,

puoselėjančia savo nacionalinį tapatumą šalimi. Vizija: Lietuva – sumani šalis, kurioje gera gyventi ir

dirbti. Tai šalis, kurioje skatinamas žmonių kūrybiškumas, saviraiška ir kurios gerovę kuria atsakingi,

kūrybingi ir atviri žmonės, puoselėjantys savo šalį, branginantys istorinę atmintį, tausojantys aplinką,

besimokantys iš geriausios kitų šalių patirties, siekiantys kultūrinio, socialinio ir ekonominio

bendrumo su Šiaurės ir Baltijos regiono valstybėmis.

Vertybės

Įgyvendinant šią viziją bus vadovaujamasi pažangai svarbiomis šiomis vertybėmis:

atvirumas kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui,

naujovėms;

kūrybingumas generuojant vertingas idėjas ir jas įgyvendinant, iššūkius vertinant kaip

naujas galimybes savo sėkmei kurti;

3

atsakomybė už savo veiksmus, moralumas, aktyvus rūpinimasis ne tik savimi, bet ir savo

aplinka, bendruomene, savo šalimi.

Esminiai pokyčiai

Lietuvos visuomenė yra atvira pasaulio kaitai: Lietuvos žmonės yra išsilavinę, domisi

mokslu ir naujovėmis, lengvai perpranta ir naudoja naujas technologijas, moka užsienio kalbų,

puoselėja mokymosi visą gyvenimą principus. Lietuvoje sudarytos sąlygos besimokantiesiems

individualiai tobulėti ir kūrybiškumui formuotis, verslo ir mokslo bendroms idėjoms realizuoti.

Aukštasis mokslas geba konkuruoti pasaulyje – Lietuvos mokslininkų darbai tarptautiniu mastu

prisideda prie aktualiausių pasaulinio lygio problemų sprendimo. Visoje Lietuvoje gyventojai turi

palankias sąlygas neformaliajam ugdymui ir mokymuisi visą gyvenimą plėtoti.

Išskiriamos trys svarbiausios pažangos sritys – visuomenė, ekonomika ir valdymas.

Esminiai pokyčiai turi įvykti šiose pagrindinėse srityse:

Sumani visuomenė – laiminga visuomenė, kuri yra kiekvieno piliečio idėjoms

[kūrybingumas], naujovėms ir iššūkiams atvira [atvirumas], solidari, savivaldi ir politiškai brandi

[atsakomybė]. Tai visuomenė, kurioje siekiama didesnio asmeninio ir ekonominio saugumo ir

veiklumo, tolygesnio pajamų pasiskirstymo, švarios aplinkos, užtikrinama socialinė ir politinė

įtrauktis, sudaromos plačios galimybės mokytis ir tobulinti savo gebėjimus, siekti geros žmonių

sveikatos.

Siekiant įgyvendinti sumanios visuomenės viziją, reikės sutelkti pastangas ir įgyvendinti

pokyčius svarbiausiomis visuomenės ugdymo kryptimis:

1. Veikli visuomenė – savarankiška, sveika, savimi pasitikinti ir iniciatyvi. Bendrojo

ugdymo sistemą būtina orientuoti į kūrybiškumo, pilietiškumo ir lyderystės, sveikos gyvensenos

ugdymą. Reikia plėsti bendruomenių savivaldą, suteikiant daugiau teisių mokyklų savivaldai.

Valstybės ir vietos valdžios institucijos turi sąmoningai siekti perduoti visuomenei vis daugiau galių ir

atsakomybės savarankiškai veikti įgyvendinant subsidiarumo principą, kuris reiškia, kad tik tos

funkcijos, kurių negalima išspręsti vietiniu lygmeniu, yra perduodamos aukštesniajai valdžios

grandžiai, o sprendimai turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriame jie veiksmingiausi.

2. Solidari visuomenė – susitelkusi, save gerbianti, jaučianti atsakomybę už bendrą

likimą, o jos narių tarpusavio bendrystė paremta „globalios Lietuvos“ idėja, t. y. supratimu, kad

Lietuvos tauta yra integrali ir vientisa, neskirstoma į lietuvius, gyvenančius Lietuvoje, ir lietuvius,

gyvenančius užsienyje. Pasaulio lietuviai kviečiami aktyviai dalyvauti Lietuvos valstybės gyvenime ir

prisidėti prie jos ūkio ir kultūros klestėjimo. Lietuvos valstybė turi būti atvira ir užsienio valstybių

piliečiams, savanoriškai prisidedantiems prie gerų žinių apie Lietuvą sklaidos ir jos interesų pasaulyje

palaikymo. Visuomenėje turi būti puoselėjamas kartų solidarumas, stiprinamos darnios, tautiškai

susipratusios ir pilietiškai aktyvios šeimos, kuriose subręsta laisvi, kūrybiški, atsakingi ir patriotiški

žmonės.

3. Besimokanti visuomenė – moderni ir dinamiška, pasirengusi ateities iššūkiams ir

gebanti veikti nuolat kintančiame pasaulyje. Norint pasiekti, kad mūsų visuomenė būtų besimokanti

visuomenė, būtina:

sukurti veiksmingą mokymosi visą gyvenimą sistemą, efektyviai pritaikančią

informacinių ryšių technologijų galimybes, užtikrinančią dinamiškai visuomenei būtinų žinių bei

gebėjimų įgijimą ir tobulinimą;

sukurti nacionalines visų besimokančių asmenų polinkius ir gabumus atskleidžiančias

programas, talentų atpažinimo ir ugdymo, mokinių, studentų ir dėstytojų judumo sistemas. Remti

gabių vaikų akademinį, kūrybinį ir sporto neformalųjį ugdymą – sutelkti geriausius šalies mokytojus,

mokslo, kultūros ir sporto ekspertus, pritraukti užsienio specialistus;

sukurti palankią mokslo ir tyrimų aplinką, užtikrinančią Lietuvos patrauklumą

aukščiausio lygio mokslininkams ir tyrėjams;

sukurti pasaulinio lygio studijų ir tyrimų centrą, stiprinant veikiančią infrastruktūrą ir

sutelkiant geriausią šalies mokslo ir studijų potencialą. Toks centras į tarpdisciplinį tinklą sujungtų

4

studijų galimybes, suteiktų ir sudarytų tinkamas sąlygas tarpdiscipliniams moksliniams tyrimams ir

taikomajai plėtrai, atvertų mokslinių tyrimų infrastruktūrą verslo ir mokslo bendradarbiavimui;

Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams sudaryti sąlygas bent vieną semestrą studijuoti

kitų šalių aukštosiose mokyklose, ypač skatinti studentų mainus tarp Šiaurės ir Baltijos regiono

valstybių;

formuoti turtingą kultūrinę terpę, investuojant į viešųjų kultūros institucijų plėtrą ir jų

integraciją, skatinant visuomenės dalyvavimą kultūros procesuose. Sudaryti sąlygas kultūros

dinamiškumui, ypač skatinant tarptautinius kultūrinius mainus ir tarptautinį kūrėjų judumą. Didinti

kultūros sklaidą Lietuvoje ir užsienio valstybėse, ypatingą dėmesį skiriant kultūros paveldo ir

šiuolaikinio kultūros turinio skaitmeninimui.

Sumani ekonomika – lanksti ir gebanti konkuruoti pasaulyje [atvirumas], aukštą

pridėtinę vertę kurianti ekonomika, grindžiama žiniomis, inovacijomis, verslumu [kūrybingumas] ir

socialiniu atsakingumu bei „žaliuoju“ augimu [atsakomybė].

Siekiant įgyvendinti sumanios ekonomikos viziją, reikės sutelkti pastangas šiems

svarbiausiems ekonomikos plėtros pokyčiams:

1. Sukurti palankiausią verslui aplinką Šiaurės ir Baltijos valstybių regione.

2. Pasiekti, kad šalyje vyrautų socialiai atsakingas verslas, o ekonomikos plėtra būtų

paremta darniu išteklių panaudojimu.

3. Didinti šalies ekonomikos integralumą, kad ji būtų konkurencinga ne tik Šiaurės ir

Baltijos valstybių regione, bet ir pasaulyje.

Sumanus valdymas – atviras ir skatinantis dalyvauti [atvirumas], rezultatyvus,

atitinkantis visuomenės poreikius ir užtikrinantis geros kokybės paslaugas valdymas [atsakomybė],

kompetentinga ir priimanti kryptingus strateginius sprendimus valdžia [kūrybingumas].

Siekiant įgyvendinti sumanaus valdymo viziją, reikės sutelkti pastangas ir įgyvendinti

pokyčius svarbiausiomis valdžios kūrimo kryptimis:

1. Strategiškai pajėgi valdžia.

2. Atviras ir įgaliojimų suteikiantis valdymas.

3. Visuomenės poreikius atitinkantis valdymas.

Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“ realizuoja atskirų sričių strategijos ir plėtros

programos, tarp jų ir Valstybinė švietimo 2013–2022 m. strategija (kurioje numatyti Lietuvos švietimo

politikos prioritetai, ilgalaikiai švietimo tikslai, švietimo turinio kaitos kryptys, finansavimo prioritetai)

ir jos įgyvendinimo programa.

Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ švietimas yra vienas iš pagrindinių įrankių

kurti Lietuvos valstybės ateitį.

II. VALSTYBINĖ ŠVIETIMO 2013–2022 METŲ STRATEGIJA

Lietuvos švietimo kelias iki 2022 m. įskaitytinai nubrėžtas Lietuvos Respublikos Seimo

2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745 patvirtintoje Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų

strategijoje.

Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija (toliau – strategija) parengta ir patvirtinta

siekiant sutelkti švietimo bendruomenės pastangas esminiams švietimo srities pokyčiams, kurie būtini

atsižvelgiant į visuomenės lūkesčius, Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija

„Lietuva 2030“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-

2015, nuostatas, pasaulines švietimo filosofijos, politikos ir praktikos tendencijas, naujausius Lietuvos

ir Europos Sąjungos švietimo būklės duomenis.

Švietimo misija ir pagrindinis strateginis tikslas

Strategijoje numatyta:

Švietimo misija – suteikti kiekvienam su Lietuva save susiejusiam asmeniui

savarankiško ir aktyvaus gyvenimo pagrindus, padėti nuolat tobulinti savo gebėjimus, tapti visaverčiu

5

demokratinės visuomenės nariu, aktyviai dalyvaujančiu socialiniame, ekonominiame ir kultūriniame

gyvenime.

Pagrindinis strateginis tikslas – paversti Lietuvos švietimą tvariu pagrindu valstybės

gerovės kėlimui, ugdyti veržliam ir savarankiškam žmogui, atsakingai ir solidariai kuriančiam savo,

Lietuvos ir pasaulio ateitį.

Lietuvos švietimo vizija – kiekvienas vaikas, jaunas ir suaugęs žmogus Lietuvoje siekia

ir nesunkiai randa kur mokytis, šalies švietimo sistemą sudaro valstybinės, savivaldybių ir

nevalstybinės nuolat tobulėjančios, tarpusavyje ir su partneriais bendradarbiaujančios švietimo

įstaigos, kurių darbuotojai turi autoritetą visuomenėje ir palaiko nuolatinę diskusiją dėl švietimo

plėtotės, Lietuvos valstybės ir jos žmonių sėkmės ir kultūros bei ūkio plėtros, atsižvelgiant į miesto ir

kaimo darnią raidą.

Pirmasis strategijos tikslas ir jam pasiekti numatomos veiklos kryptys

Pirmasis strategijos tikslas – pasiekti tokį pedagoginių bendruomenių lygį, kai jų

daugumą sudaro apmąstantys, nuolat tobulėjantys ir rezultatyviai dirbantys profesionalūs mokytojai ir

dėstytojai.

Strategijos sėkmė priklausys nuo švietimo sistemos pajėgumo pritraukti dirbti gabiausius

žmones, galinčius perteikti savo patirtį kitiems.

Švietimo ir ugdymo studijų turinys kol kas neteikia plataus humanitarinio kultūrinio

akiračio, kuris reikštų būsimų mokytojų kaip asmenybės ugdytojų erudiciją, lemtų jų prestižą

visuomenėje ir skatintų gabiųjų pritraukimą.

Pirmajam strategijos tikslui pasiekti numatomos veiklos kryptys (uždaviniai):

1. Motyvuoti gabius jaunus žmones rinktis karjerą formaliojo ir neformaliojo švietimo

įstaigose. Užtikrinti besimokančiųjų psichologinius poreikius atitinkančią lyčių dermę tarp mokytojų,

dirbančių pagal bendrojo ugdymo programas.

2. Išplėtoti aukštos kokybės, naujausias žinias integruojančias švietimo ir ugdymo

krypčių studijas, kurios suteiktų absolventams platų kultūrinį akiratį ir galimybę mokyti kelis dalykus

arba atlikti kelis pedagoginius vaidmenis.

3. Stiprinti motyvaciją suteikiant galimybių mokytojams ir dėstytojams nuolat tobulinti

kvalifikaciją plečiant kultūrinį akiratį, didinant šiuolaikinių technologijų išmanymą, orientuojantis į

kūrybiškumo, pilietiškumo, lyderystės, verslumo ugdymą ir atrandant įvairesnį pedagoginių funkcijų

spektrą. Sudaryti galimybę ilgai dirbantiems aktyviems mokytojams tobulinti kvalifikaciją aukštojoje

mokykloje. Skatinti mokslininkus įsitraukti į bendrąjį ugdymą ir teikti naujausias žinias.

4. Stimuliuoti nuolatinį pozityvios patirties perėmimą ir dalijimąsi tarp dėstytojų bei

formaliojo ir neformaliojo švietimo mokytojų, skatinti mokytojų ir dėstytojų judumą šalyje ir

tarptautiniu mastu bei kitas keitimosi švietimo idėjomis formas.

5. Stiprinti visuomenės pasitikėjimą švietimo sistema, mokytojais ir dėstytojais bei jų

pasitikėjimą savimi, tikrų sėkmės istorijų sklaida ir akademinio sąžiningumo skatinimu.

Antrasis strategijos tikslas ir jam pasiekti numatomos veiklos kryptys

Antrasis strategijos tikslas – įdiegti duomenų analize ir įsivertinimu grįstą švietimo

kokybės kultūrą, užtikrinančią savivaldos, socialinės partnerystės ir vadovų lyderystės darną.

Švietimo vadyba turi tapti racionalesnė ir bendruomeniškesnė.

Per pastarąjį dešimtmetį išpuoselėta švietimo duomenų surinkimo kultūra, tačiau dėl

įgūdžių stokos ir ne itin aukštos vadybinės kultūros menkai ja naudojamasi.

Gebėjimų vertinimo sandara neatitinka mokymosi visą gyvenimą realijų ir neskatina

nuosekliai kaupti kompetencijų, nėra adekvati dalies kompetencijų savasčiai, netampa saviugdos ir

savikontrolės priemone.

Visuomenė mažai žino apie naujausius ugdymo tikslus, siekiamas išugdyti

kompetencijas, įteisintas oficialiuose dokumentuose, nes silpnai įtraukiama į jų formavimą.

Antrajam strategijos tikslui pasiekti numatomos veiklos kryptys (uždaviniai):

6

1. Tobulinti švietimo reguliavimą atveriant kelius institucijų organizacinei įvairovei,

orientuojantis į subsidiarumo ir socialinės bendrystės principus, suteikti daugiau teisių ir atsakomybės

mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms, dalyvių susirinkimams

(savininkams) bei pačioms mokykloms. Siekti, kad didėtų parama švietimui privačiomis lėšomis,

nemažinant skiriamų valstybės biudžeto lėšų. Stiprinti universitetų autonomiją. Numatyti ir įteisinti

mokyklų administravimo struktūrų įvairovę, atsižvelgiant į individualias tos mokyklos aplinkybes.

2. Mokyklų tiksluose ir švietimo sistemos struktūroje derinti lygių galimybių visiems

teikimą ir siekį skatinti asmenis bei organizacijas orientuotis į aukščiausius rezultatus. Skatinti

švietimo turinio įvairovę atveriant daugiau erdvės mokinių, tėvų ir socialinių partnerių iniciatyvoms.

3. Kokybės valdymo savireguliacijos diegimu ir personalo pastangomis organizacijos

tikslams pasiekti stiprinti veiklos ir teikiamo švietimo kokybę. Užtikrinti, kad institucijos naudotųsi

visomis integruotų informacinių valdymo sistemų galimybėmis.

4. Sustiprinti esamos padėties vertinimo ir rengiamų sprendimų poveikio išankstinio

vertinimo gebėjimus ir kokybę. Organizuoti tyrimais ir naujausiomis žiniomis pagrįstus susitarimus dėl

bendrųjų švietimo rezultatų kokybės turinio.

Trečiasis strategijos tikslas ir jam pasiekti numatomos veiklos kryptys

Trečiasis strategijos tikslas – užtikrinant švietimo prieinamumą ir lygias galimybes,

maksimaliai plėtojant vaikų ir jaunimo švietimo aprėptį, suteikti mokiniams, studentams ir jaunimui

palankiausias galimybes išskleisti individualius gebėjimus ir tenkinti specialiuosius ugdymosi ir

studijų poreikius. Teikti veiksmingą pedagoginę ir psichologinę pagalbą mokiniams, patiriantiems

mokymosi sunkumų.

Anksti iš švietimo sistemos pasitraukia mažiau kaip 9 proc. Lietuvos jaunimo, esame

geriausiųjų Europos Sąjungoje valstybių narių dešimtuke, tačiau Lietuvos mokyklų nelankančių vaikų

skaičius kelia nerimą. Dalis tėvų ir mokinių nepatenkinti mokykloje vyraujančiu ugdymo stiliumi ir

pageidauja švietimo sistemoje daugiau alternatyvų, nukreiptų į individualių gebėjimų ugdymą ir

asmenybės tobulėjimą.

Net gabūs vaikai kartais neranda priimtinos mokymosi formos. Į neformalųjį švietimą

menkai įtraukiami arba neįsitraukia muziejai, bibliotekos, kitos kultūros, meno įstaigos ir kiti

potencialūs neformaliojo švietimo teikėjai, pernelyg menkas dėmesys kreipiamas į esamų ir

potencialių neformaliojo švietimo teikėjų pedagoginę kvalifikaciją.

Trečiajam strategijos tikslui pasiekti numatomos veiklos kryptys (uždaviniai):

1. Plėsti mokymosi pasirinkimo galimybes ir didinti prieinamumą per švietimo įstaigų

finansavimo modelį „pinigai paskui mokinį“, derinant šį modelį su valstybės regionine politika,

valstybės planavimu ir valstybės užsakymu. Sukurti finansinius mechanizmus švietimo sistemos

aprėpčiai regionuose didinti.

2. Turtinti mokymosi, praktinio taikymo aplinką mokyklose, plėsti neformaliojo švietimo

mokyklų spektrą ir visų mokyklų veiklos įvairovę, ypač kultūrinės saviraiškos, lyderystės,

kūrybingumo, verslumo, profesinių gebėjimų ugdymo galimybes, paramą savanorystės iniciatyvoms,

kartu organizuojant nuolatinį dialogą dėl plėtros prioritetų.

3. Užtikrinti naudojimosi švietimu pirmenybę socialinės atskirties, prekybos žmonėmis

aukomis ir rizikos bei specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių asmenų grupėmis, siekiant socialinės

atskirties įveikos ir gabių asmenų ugdymo dermės.

4. Plėtoti formaliojo ir neformaliojo švietimo integralumą ir tarpusavio papildomumą,

diegti atvirus ir lanksčius mokymosi būdus. Prireikus sudaryti savarankiško mokymosi galimybę.

5. Užtikrinti lietuviškosios ir Lietuvos tapatybės ir kultūros ugdymą.

Ketvirtasis strategijos tikslas ir jam pasiekti numatomos veiklos kryptys

Ketvirtasis strategijos tikslas – garantuojant švietimo sistemos veiksmingumą, sukurti

paskatų ir vienodų sąlygų mokytis visą gyvenimą sistemą, grįstą veiksminga pagalba atpažįstant save

ir renkantis kelią veiklos pasaulyje. Derinti asmens pasirinkimą su valstybiniu planavimu.

7

Nedarbas ir emigracija meta iššūkį švietimui operatyviau reaguoti į pokyčius darbo

rinkoje, padėti žmonėms greičiau susiorientuoti, atpažinti savo privalumus ir jais pasinaudoti ieškant

darbo, gebėti savarankiškai valdyti karjerą, rinktis perspektyvesnes karjeros kryptis, savarankiškai

kurti verslą ir savo darbo vietą.

Lietuvos suaugę gyventojai (25–64 metų) pastaruoju metu vis aktyviau mokosi lavindami

tiek profesinius, tiek asmeninius gebėjimus, bet suaugusiųjų švietimo sritis tebelieka nepakankamai

išplėtota, atsilieka nuo kitų švietimo sričių.

Neformaliojo švietimo būdu arba darbo vietoje įgyta patirtis ir kompetencijos dažnai

neturi savo formaliosios išraiškos, todėl nepripažįstamos darbdavių – nėra galimybių jas parodyti

ieškant darbo.

Suaugusiųjų mokymasis turi pereiti prie mokymosi rezultatais grindžiamos politikos.

Ketvirtajam strategijos tikslui pasiekti numatomos veiklos kryptys (uždaviniai):

1. Skatinti mokymosi visą gyvenimą įvairovę pagal ūkio ir visuomenės poreikį ir veiklos

rūšių tęstinumo pajėgumus kurti lanksčią prieinamumo sistemą, užtikrinti mokymo kokybę, stiprinti

kultūros įstaigų, verslo galimybes, dalyvauti mokymosi visą gyvenimą procese.

2. Organizuoti edukacinę pilietinę veiklą, asmenybės saviugdą visoje šalyje, plėtoti

įvairias jos organizacines formas, skatinti mokinius ir studentus vienijančių vietinių ir nacionalinių

organizacijų stiprėjimą.

3. Stiprinti motyvaciją mokytis, susiejant mokymąsi visą gyvenimą su besimokančiųjų

pasirinkimais, sukuriant finansinės atramos sistemą. Plėtoti mokymosi visą gyvenimą ir darbo patirties

integralumą, ypač per praktiką, stažuotes, profesinį mokymą, diegiant pameistrystės formą.

4. Sudaryti sąlygas asmenims savarankiškai valdyti karjerą, teikiant individualizuotą

įvairių formų pagalbą realioje ir virtualioje aplinkoje, plečiant tam reikalingus gebėjimus ir galimybes,

ugdant svarbias kompetencijas, formuojant gyvenimo kelio (karjeros) rinkimosi sąmoningumą ir

ugdymosi tęstinumą. Inicijuoti ir remti kokybišką studijų programų, profesijų, ypač perspektyviausių,

populiarinimą.

5. Sukurti darnią suaugusiųjų švietimo sistemą, apimančią neformaliojo suaugusiųjų

finansavimo mechanizmą, tarpinstitucinį koordinavimą, informavimą ir konsultavimą, neformaliojo

mokymosi kokybės užtikrinimą ir neformaliai įgytų kompetencijų pripažinimą.

Švietimo turinio ir ugdymo proceso kaita

Strategijos tikslų ir veiklos krypčių įgyvendinimas vyks lygiagrečiai su švietimo turinio ir

ugdymo proceso kaita. Siekiant švietimo sistemą orientuoti į kūrybiškumo, šiuolaikinių technologijų

išmanymo, verslumo, pilietiškumo ir lyderystės ugdymą, visais švietimo lygiais bus sukurtos

kūrybiškumui, ieškojimui ir tobulėjimui atviros mokymosi programos. Švietimo sėkmė bus matuojama

asmenybės kaitą atskleidžiančiais mokymosi rezultatais, plačiai pasitelkiant įsivertinimą.

III. SEPTYNIOLIKTOSIOS LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

2016–2020 METŲ PROGRAMA

Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 pritarė

Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio pateiktai Septynioliktosios Lietuvos

Respublikos Vyriausybės programai, kurioje darnią Lietuvą siūloma kurti 5 lygmenimis: darnaus

žmogaus, darnios visuomenės, darnaus švietimo ir kultūros, darnios ekonomikos, darnaus valstybės

valdymo. Programoje numatyta kurti lanksčią ir atvirą, kokybišką ir kiekvienam prieinamą švietimo

sistemą, kuri atitiktų atviros pilietinės visuomenės asmens ir šalies ūkio poreikius ir sudarytų galimybę

mokytis ir tobulėti visą gyvenimą. Pateikiame pagrindines Septynioliktosios Lietuvos Respublikos

Vyriausybės programos švietimo dalies nuostatas.

8

Valstybės gerovės ir nacionalinio saugumo pagrindas

Švietimas yra valstybės gerovės ir nacionalinio saugumo pagrindas, kuris įgalina

kiekvieną asmenį plėtoti savo galimybes sėkmingam gyvenimui visuomenėje.

Lietuvos švietimo misija yra švietimo ir ugdymo galiomis padėti kurti puoselėjančią

tautinę tapatybę, išsilavinusią, integruotą į Europos bendriją visuomenę, kiekvienam sudaryti

prielaidas ir paskatas save realizuoti.

Lietuvos mokyklos vizija remiasi nuostata, kad pagrindinis ir aukščiausias mokyklinio

ugdymo tikslas yra ugdyti brandų visapusiškai išsilavinusį žmogų, kuris savo ateitį sąmoningai sietų su

Lietuva ir save suvoktų kaip savo tautos ir valstybės kūrėją. Šios vizijos įgyvendinimo pagrindu

švietimo srityje galėtų būti Meilės Lukšienės Tautinės mokyklos idėja, kurios branduolys – ne

Lietuvos pasaulyje, o pasaulio Lietuvoje samprata.

Švietimo ir mokslo politikos esminė kaita – lanksti, valstybiškai valstybės poreikius

tenkinanti, kokybiška ir kiekvienam prieinama švietimo sistema, kuri sudaro galimybes mokytis ir

tobulėti visą gyvenimą ir kuri atitinka asmens ir Lietuvos poreikius.

Pilietiška, tautos ir valstybės vaidmenį pasaulyje suvokianti jaunoji karta

Siekiant pažangių jaunosios kartos ugdymo pokyčių:

visuose švietimo lygmenyse bus skiriamas tinkamas dėmesys visuomenės darnaus

vystymosi dėsningumams, tautinei savimonei ugdyti, pagarbai žmogaus teisėms ir laisvėms bei kultūrų

įvairovei;

bus pasiekta, kad bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose būtų

ugdoma socialinė-pilietinė kompetencija, grindžiama vertybinėmis nuostatomis bei įvairių mokomųjų

dalykų žiniomis ir gebėjimais;

aukštųjų mokyklų dėstytojai ir profesinių mokyklų mokytojai bus skatinami

bendradarbiauti su socialiniais bei verslo partneriais, diegiant technologijų ir socialines inovacijas,

ugdant asmenybės gebėjimus;

jaunimo ir su jaunimu dirbančios nevyriausybinės organizacijos bus skatinamos dalyvauti

jaunimo pilietiškumo ugdyme;

bus skatinamas intensyvesnis popamokinės veiklos panaudojimas sveikatai išsaugoti,

įskaitant fizinio aktyvumo skatinimą, socialinių įgūdžių ugdymo programas ir pan.;

bendradarbiaujant su Lietuvos šaulių sąjunga, švietimo įstaigomis ir visuomeninėmis

organizacijomis bus skatinamas pilietinis patriotinis ugdymas, švietimo bendruomenės bus raginamos

aktyviai vykdyti patriotinio ir karinio rengimo programas, suteikiančias praktinių įgūdžių bei

stiprinančias bendruomeninę ir komandinę dvasią;

į mokyklų pilietiškumo, verslumo ugdymo programas bus įtrauktas verslo socialinės

atsakomybės ir socialinės partnerystės sampratos skleidimas, bus skatinama su tuo susijusi socialinė

reklama.

Inovatyvios bendrojo ugdymo programos darnios asmenybės brandai

Įgyvendinant bendrojo ugdymo pertvarką, bus laikomasi nuostatos, kad asmenybės

brandai yra svarbi racionali visų ugdymo sričių – humanitarinio, socialinio, gamtamokslinio, meninio

ugdymo pusiausvyra, siejama su aktualijomis. Bus siekiama realaus formaliojo ir neformaliojo

švietimo integralumo ir tarpusavio papildomumo, specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimo:

bendrojo ugdymo sistemai bus pateiktos išbandytos ir pasiteisinusios naujovės;

bus kuriama saugi mokyklos aplinka, vykdoma efektyvi patyčių, savižudybių, žalingų

įpročių prevencija;

bus tobulinamas nacionalinis mokinių pasiekimų vertinimas;

bendrojo ugdymo programoms sėkmingai įgyvendinti bus užtikrinti metodiniai ištekliai;

bus modernizuojama švietimo įstaigų edukacinė infrastruktūra, atsižvelgiant į jų veiklos

sąlygas ir poreikius.

9

Visiems prieinamas kokybiškas švietimas

Didinant kokybiško švietimo prieinamumą:

numatoma sukurti lygiavertes ankstyvojo ir bendrojo ugdymo sąlygas, įskaitant

neformalųjį švietimą, siekti ugdymo įstaigų įvairovės, atsižvelgiant į specifinius vietos bendruomenės

ir besimokančiųjų poreikius;

bus mažinama atskirtis tarp didžiųjų miestų ir periferijos;

bus skatinama tautinių mažumų kultūrinė ir švietimo saviraiška;

planuojama plėtoti patrauklią ir lanksčią profesinio mokymo sistemą, apimančią pirminį

ir tęstinį profesinį mokymą, derinant su darbo rinkos poreikiais;

numatoma pertvarkyti priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemą, atsisakant išimtinai

akademinių kriterijų ir sudarant sąlygas atsižvelgti į individualius stojančiojo polinkius renkantis

mokymosi instituciją ar mokymosi formą;

bus suteiktos neįgaliesiems ir kitoms socialinės atskirties grupėms galimybės įgyti

bendrąjį išsilavinimą ir ugdyti savo gebėjimus;

bus didinamas kokybiškų, lanksčių vaiko priežiūros ir ikimokyklinio ugdymo paslaugų

prieinamumas;

bus vykdoma kokybiškų, lanksčių paslaugų, orientuotų į specialiųjų poreikių turinčias

šeimas, plėtra, diegiamos kompensacinės ugdymo ir užimtumo priemonės vaikams, patiriantiems

„nepilnos“ šeimos neigiamas pasekmes.

Reali pagalba neįgaliems vaikams ir jų šeimoms

Numatoma siekti, kad neįgalūs vaikai bei jų šeimos gautų tinkamą, pagal savo

individualius poreikius reikalingą pagalbą. Bus investuojama į naujų paslaugų plėtojimą bei esamų

paslaugų prieinamumo didinimą.

Bus užtikrinamas realus teisės į įtraukųjį, kokybišką ir nemokamą išsilavinimą

įgyvendinimas, pritaikant mokymo įstaigų aplinką, adaptuojant mokymo medžiagą bei programas,

apmokant būsimus ir jau dirbančius pedagogus įtraukiojo švietimo principų. Valstybės paramą

neįgaliesiems aukštųjų mokyklų studentams numatoma teikti ne tik didinant fizinį prieinamumą, bet ir

padedant planuoti karjerą, ieškant darbo vietos, bus skatinamas neįgaliųjų įdarbinimas darbo rinkoje.

Visuomenės ir valstybės poreikiais grindžiamas švietimo finansavimas

Įgyvendinant švietimo finansavimo reformą:

bus pertvarkyta bendrojo ugdymo mokyklų finansavimo metodika, paremta „mokinio

krepšeliu“ ir įdiegtas „klasių komplektų“ modelis;

bus siekiama sudaryti galimybę kurti jungtinių mokyklų tinklą, siejantį pradines

mokyklas, progimnazijas ir gimnazijas;

numatoma optimizuoti sektorinių praktinio mokymo centrų tinklą;

bus suformuotos teisinės prielaidos efektyviai valdyti profesinio mokymo įstaigų turtą ir

gautas lėšas panaudoti modernioms mokymo priemonėms įsigyti;

numatoma parengti ir įdiegti etatinio mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo

apmokėjimo tvarką;

aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų finansavimo modelį numatoma susieti su mokslo ir

studijų rezultatais;

studentams, priimamiems į studijas valstybei svarbiose srityse, garantuosime valstybės

finansuojamą nemokamą studijų vietą, kuri bus susieta su studento įsipareigojimu pasiekti apibrėžtus

studijų rezultatus;

atsižvelgiant į emigracijos mastą, bus siekiama sukurti finansavimo modelį, skirtą į

geriausius užsienio universitetus įstojusių studentų studijavimo kaštams padengti, su įsipareigojimu

apibrėžtą laiko tarpą grįžti į Lietuvą ir pritaikyti užsienyje įgytas kompetencijas;

siekiant stiprinti švietimo ir mokslo kokybę, bus užtikrinta, kad būtų skaidriai ir

racionaliai panaudotos ES struktūrinių fondų investicijos.

10

Numatoma gerinti švietimo ir kultūros infrastruktūrą ir skatinti jos plėtrą, sudarant

sąlygas aukšto lygio kultūrinėms ir švietimo paslaugoms pasiekti žmones, gyvenančius už didmiesčių

ribų. Bus siekiama, kad išliktų ir stiprėtų regioniniai švietimo ir kultūros centrai – bibliotekos, jaunimo

centrai ir kitos įstaigos, skatinančios kultūrinę visuomenės savirealizaciją, bendruomenių stiprėjimą,

bus remiama savanoriška kultūrinė veikla.

Darni ekonomika ir švietimas

Programos 4 skyriuje „Darni ekonomika ir finansai“ teigiama:

„Koalicija – socialinės rinkos ekonomikos šalininkė. Tokioje ekonomikoje nėra vietos

lupikavimui ir monopolių dominavimui, žmogaus ir gamtos išteklių išeikvojimui. /.../ nekonkurencinga

švietimo sistema. Tiek standartizuoti Lietuvos vidurinių mokyklų moksleivių gebėjimų tyrimai, tiek ir

aukštųjų mokyklų tarptautiniai reitingai rodo ženklų atsilikimą net ir nuo vidutinių ES rodiklių.

Nepakankama švietimo ir mokslo sistema mažina ekonominį ir socialinį valstybės potencialą ir jos

konkurencingumą pasaulyje, trukdo ekonomikai atsinaujinti ir prisitaikyti prie globalių bei regioninių

iššūkių, kurti aukštos pridėtinės vertės produktus ir paslaugas, skirtas eksportui, pilietinei visuomenei

bręsti, taip pat skatina emigraciją;“.

Mokytojo ir mokyklos ugdomasis vaidmuo

Pabrėžiama, kad švietimo pokyčiai yra veiksmingi ir ilgalaikiai, kai jie įtraukia visą

mokyklą, apima mokomąją, praktinę, visuomeninę veiklą ir kuria ateities visuomenės modelį.

Nurodoma, kad mokyklų bendruomenės dar nepakankamai panaudoja švietimo kokybės

gerinimo priemonių įvairovę, nepavyksta socialinių partnerių ir bendruomenių suburti esminėms

mokinių kompetencijoms ugdyti.

Įteisinus visuotinį priešmokyklinį ugdymą, numatoma žengti dar vieną žingsnį –

priešmokyklinį ugdymą pradėti vaikui sulaukus 5–6 metų, o pradinį ugdymą – 6–7 metų amžiaus.

Ketinama sutarti, kokios naujos kompetencijos reikalingos mokytojui sėkmingai ugdyti

šiuolaikinį mokinį, tinkamai organizuoti mokymosi procesą ir vertinti mokinio pasiekimus.

Akcentuojama, kad mokytojo profesionalumas – svarbiausias mokyklos pažangos veiksnys.

Numatoma iš naujo apsvarstyti pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą,

pasiekti, kad ji tenkintų ambicingus švietimo kokybės lūkesčius, ir lygia greta sukurti tokias socialines

ir ekonomines mokytojo darbo sąlygas, kurios laiduotų pedagogo karjeros prestižą.

Planuojama didelį dėmesį skirti visuomenės švietimui aplinkosaugos, ypač atliekų

tvarkymo, klausimais siekiant, kad pavojingos medžiagos nepatektų į buitines nuotekas.

Bus siekiama, kad visose šalies bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir aukštųjų

mokyklų programose atsirastų su aplinkosauginiu mokymu ir darnaus vystymosi studijomis susiję

dalykai. Bus skatinamas ekologinis suaugusiųjų švietimas, visuomenės aplinkosauginio sąmoningumo

lygmens didinimas, visuomeninis nepakantumas aplinkos taršai.

Mokyklos bendruomenės pastangos – kiekvieno mokinio brandai ir saviraiškai

Skatinant įvairiapusę mokinio brandą:

bus užtikrinta mokyklų įvairovė, didinant švietimo prieinamumą ir lygias galimybes

visiems, skatinant kūrybiškumą;

bus siekiama, kad kiekvienas vaikas galėtų lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą;

bus remiamos visos dienos mokyklos, užtikrinančios vaikų užimtumą ir po pamokų;

bus sudarytos galimybės lankyti neformaliojo švietimo mokyklas ir programas, išaugs

vasaros poilsio stovyklose galimybės;

ketinama užtikrinti inovacijų kultūros plėtotę nuo pradinės mokyklos, susiejant gamtos

mokslų, technologijų, inžinerijos, meno (dizaino) ir matematikos mokomuosius dalykus;

numatoma peržiūrėti profesinio orientavimo ir konsultavimo sistemą, pasiekiant, kad visi

bendrojo ugdymo sistemos mokiniai galėtų pasinaudoti moderniomis ir inovatyviomis ugdymo karjerai

priemonėmis;

11

bus remiama mokinių, mokyklų bendruomenių veikla ir iniciatyvos, kreipiančios į

visuomeninę ir pilietinę veiklą, emocinį ugdymą, mokomuosius tyrimus, kūrybiškumo ir verslumo

kompetencijas;

planuojama atnaujinti mokyklų vadovų atrankos sistemą, įtraukiant į šį procesą

socialinius partnerius, užtikrinant efektyvią mokyklų vadovų vertinimo sistemą;

planuojama įteisinti mokyklų vadovų kadencijas ir peržiūrėti esamų vadovų

kvalifikacijos tobulinimo modelį;

Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos įgyvendinimas turėtų

užtikrinti sėkmingą vaiko sveikatos ir lytiškumo ugdymą bei rengimą šeimai mokykloje, prisidėti prie

vaiko dvasinės, fizinės, psichinės, socialinės gerovės.

Smurto, patyčių ir žalingų įpročių prevencija

Programos dalis, skirta smurtui mažinti ir visuomenės socialinei sanglaudai stiprinti,

grindžiama keturiais vienas kitą papildančiais principais: saugus vaikas, sveika šeima, atsakinga

bendruomenė, stipri valstybė. Siekiant įgyvendinti šiuos principus, svarbus uždavinys bus suformuoti

nacionalinį kompetentingų, efektyvių, laiku gaunamų, individualizuotų paslaugų ir pagalbos tinklą

kiekvienai šeimai.

Numatoma deramą dėmesį skirti itin paplitusio reiškinio – patyčių – prevencijai. Tam bus

naudojama geroji Vakarų Europos patirtis, patyčių prevencijos, socialinių įgūdžių ugdymo programos,

kurios bus įgyvendinamos nuo pat ankstyvos vaikystės.

Žinoma, kad vaiko amžiuje, kai formuojasi pagrindinės gyvenimo ir elgsenos nuostatos,

didžiausią reikšmę turi pavyzdys (šeimoje, mokykloje, tarp draugų, viešosiose erdvėse ir t. t.). Bus

siekiama taikyti tokius pat efektyvius ir profesionalius visuomenės nuostatų formavimo metodus,

kuriuos naudoja tabako, alkoholio ar azartinių lošimų pramonė, prieš tai visiškai eliminavus minėtų

verslų reklamą. Bus diegiamos efektyvios socialinių įgūdžių ugdymo programos, kurios ugdys

asmenines psichologines savybes, tokias kaip pasitikėjimas savimi, kritinis mąstymas ir kt., suformuos

socialaus elgesio įgūdžius.

Vientisa mokytojų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistema

Užtikrinant nuoseklias pedagogo karjeros prielaidas:

ketinama suformuoti mokytojų rengimo sistemą, grįstą mišriu mokytojų rengimo

modeliu, plėtojant stiprų edukologijos mokslų pagrindą, užtikrinant mokytojams rengti ir kvalifikacijai

tobulinti reikiamą kompetenciją;

planuojama mokytojų, kito pedagoginio personalo ir švietimo administracijos ugdymo

didaktikos ir dalykinių naujovių sričių kvalifikacijos tobulinimą sutelkti universitetuose, taikant

lanksčias kvalifikacijos tobulinimo formas;

mokytojo kompetencijos aprašas bus suderintas su atitinkamos pakopos ugdymo

programų reikalavimais ir švietimo plėtotės strateginiais uždaviniais;

bus užtikrintas sklandus mokytojų pareigybių, darbo užmokesčio ir kompetencijos

vertinimo reglamentavimas;

ruošiamasi įdiegti skaidrią konkursinę atestaciją priimant į darbą, ketinama inicijuoti

dirbančių pedagogų kvalifikacijos peržiūrą kas penkerius metus, remiantis jų veiklos savianalize ir

individualiu kompetencijos tobulinimo planu.

Mokyklų savarankiškumas ir savitumas

Siekiant mokyklų savitumo:

numatoma formuoti prielaidas, kad būtų galima kurti savitą mokyklos strategiją ir

kultūrą, kurios atlieptų mokyklos bendruomenės pripažintas vertybes ir nacionalinės švietimo politikos

uždavinius;

ketinama parengti ir diegti bendrojo ugdymo mokyklų savarankiškumo modelį, kuriame

bus apibrėžti skirtingi savarankiškumo lygmenys;

12

planuojama skatinti mokyklos partnerystę su vietos valdžios institucijomis,

nevyriausybinėmis organizacijomis, mokslo ir verslo atstovais, remti inovatyvių ugdymo (-si) aplinkų

kūrimą, užtikrinant ugdymo turinio aktualumą ir įvairovę;

numatoma mokyklų vertinimą grįsti vidine kokybės užtikrinimo ir veiklos tobulinimo

sistema bei išorine stebėsena. Remiantis Geros mokyklos koncepcija, ketinama peržiūrėti mokyklų

vertinimo metodiką, didesnį dėmesį skiriant mokyklos savivaldai;

bus inicijuojama prasminga mokyklos veiklos savianalizė, įtraukiant visas suinteresuotas

šalis, kad kokybės užtikrinimas taptų esminiu veiklos tobulinimo veiksniu ir prielaida kurti

besimokančią ir į ateities perspektyvą žvelgiančią bendruomenę.

IV. ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO BIUDŽETINĖS IR

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS 2019–2020 MOKSLO METAIS

Mūsų mieste 2019–2020 mokslo metais veiks 34 Alytaus miesto savivaldybės švietimo

biudžetinės ir viešosios įstaigos, įkurdintos 36 pastatuose.

Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas (neformalusis švietimas) Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdys:

13 lopšelių-darželių,

2 mokyklos-darželiai.

Priešmokyklinio ugdymo programą taip pat vykdys Senamiesčio pradinė mokykla,

Piliakalnio, „Volungės“, Panemunės, Šaltinių, Vidzgirio ir Likiškėlių progimnazijos, Dzūkijos

mokykla.

Lopšelių-darželių ir mokyklų-darželių 141 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo

grupėje (2018–2019 m. m. veikė 140 grupių) bus ugdoma apie 2 624 (2018–2019 m. m. buvo ugdomi

2 645 vaikai) ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai. Priešmokyklinio ugdymo grupes

lankys apie 559 vaikų (iš jų 393 vaikai bus ugdomi lopšeliuose-darželiuose, o 166 – bendrojo ugdymo

mokyklose), dirbs 226 mokytojai (antraeiles pareigas šiose įstaigose eis dar 6 mokytojai), 240

aptarnaujančiojo personalo darbuotojų (antraeiles pareigas šiose įstaigose eis dar 13 aptarnaujančiojo

personalo darbuotojų).

Bendrasis ugdymas (formalusis švietimas) Bendrojo ugdymo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) programas vykdys:

2 mokyklos-darželiai,

2 pradinės mokyklos,

7 progimnazijos,

1 pagrindinė mokykla,

1 suaugusiųjų ir jaunimo mokykla, vykdanti akredituotą vidurinio ugdymo programą ir

turinti gimnazijos statusą,

4 gimnazijos.

Jose 291 klasių komplektuose (2018–2019 m. m. 296 klasių komplektai) bus ugdomi 6

787 mokiniai (2018–2019 m. m. buvo ugdomi 6 842 mokiniai), dirbs 606 mokytojai (antraeiles

pareigas šiose įstaigose eis dar 102 mokytojai) ir 284 aptarnaujančiojo personalo darbuotojai

(antraeiles pareigas šiose įstaigose eis dar 26 aptarnaujančiojo personalo darbuotojai).

Visi mokiniai mokysis vienoje pamainoje.

Pailgintos dienos grupes (59 grupės) lankys 1 475 mokiniai (2018–2019 m. m. pailgintos

dienos grupes lankė 1 171 mokinys).

Bendrojo ugdymo mokyklose veikiančius įvairius neformaliojo švietimo būrelius lankys

apie 3 450 mokinių.

13

Kitas neformalusis vaikų švietimas Neformaliojo vaikų švietimo programas ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo

programas vykdys:

Alytaus jaunimo centras (1 163 mokiniai),

Alytaus muzikos mokykla (578 mokiniai),

Alytaus dailės mokykla (174 mokiniai).

Jose bus ugdomi 1 915 mokinių, dirbs 71 mokytojas (antraeiles pareigas šiose įstaigose

eis dar 39 mokytojai) ir 16 aptarnaujančiojo personalo darbuotojų (antraeiles pareigas šiose įstaigose

eis dar 8 aptarnaujančiojo personalo darbuotojai).

VšĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centre pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo

(sporto) programas bus ugdoma apie 1 492 mokinius. Šis centras organizuoja sporto, kultūros,

socialinę, mokslo, švietimo, poilsio ir pramogų veiklą ir viešai teikia šių sričių paslaugas visuomenės

nariams.

Šiuolaikiniai šokiai, informacinės technologijos, futbolas, plaukimas, robotika ir jaunųjų

šaulių ugdymas – šiuos būrelius lanko daugiausia Alytaus miesto savivaldybės vaikai. Neformaliojo

vaikų švietimo lėšomis 2019 m. pasinaudojo 2 262 Alytaus miesto mokiniai. Iš viso mieste vaikų

neformaliojo švietimo paslaugą teikia 78 teikėjai (46 teikia organizacijos, asociacijos ar viešosios

įstaigos, turinčios teisę ugdyti vaikus, 32 – laisvieji mokytojai).

Alytaus miesto mokinių neformaliojo švietimo ugdymas tiek praėjusiais, tiek ir šiais

metais finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis. Kiekvienam miestui pagal mokinių skaičių

atitinkamai yra skiriama tam tikra pinigų suma, tačiau sprendimą, kiek lėšų skirti vieno vaiko

neformaliojo švietimo ugdymui priima Alytaus miesto savivaldybės taryba. Alytaus miesto

savivaldybės taryba priėmė sprendimą vieno vaiko neformaliajam ugdymui nuo 2019 metų spalio mėn.

skirti 15 eur.

Formalusis suaugusiųjų švietimas Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje gimnazijos skyriuje mokosi 101 mokinys,

Alytaus pataisos namų skyriuje 165 mokiniai.

Neformalusis suaugusiųjų švietimas Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje neformaliojo suaugusiųjų švietimo būrelius

lanko 250 įvairaus amžiaus žmonių, kiti suaugusieji ugdomi Alytaus jaunimo centre (290 žmonių),

Alytaus muzikos mokykloje (22 žmonės), Kauno taikomosios dailės mokyklos Alytaus filiale (97) ir

kt.

Alytaus trečiojo amžiaus universiteto (direktorė Janė Ingelevičienė) 12 fakultetų lanko

apie 650 vyresniojo amžiaus asmenų, jie dalyvauja įgyvendinant neformaliojo suaugusiųjų švietimo

programas.

Alytaus miesto savivaldybės taryba 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T-94 patvirtino

Alytaus miesto savivaldybės suaugusiųjų švietimo strateginės partnerystės platformos kūrimo ir

veiklos koordinavimo tarybos (pirmininkė – Algimanta Ščiglinskienė, VšĮ Alytaus verslo

konsultacinio centro direktorė, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos Alytaus krašto skyriaus

koordinatorė) sudėtį, o 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. T-191 – šios Koordinavimo tarybos

veiklos nuostatus. Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 28 d. spendimu Nr. T-34

Koordinavimo tarybos sudėtis pakeista. Koordinavimo tarybos tikslas – koordinuoti formaliojo ir

neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemos kūrimą, plėtojimą ir tobulinimą Alytaus mieste.

Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T-77 patvirtintas

Alytaus miesto savivaldybės neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų,

finansuojamų savivaldybės biudžeto lėšomis, finansavimo ir atrankos tvarkos aprašas.

Alytaus miesto savivaldybės 2019 metų biudžete paskirta 20,0 tūkst. Eur Alytaus miesto

savivaldybės neformaliojo suaugusiųjų švietimo projektams finansuoti. 16,0 tūkst. Eur paskirstyti 9

neformaliojo suaugusiųjų švietimo teikėjams, kurie 2019 metais vykdo 13 neformaliojo suaugusiųjų

švietimo ir tęstinio mokymosi programas. Šias programas lanko 922 asmenys.

14

Alytuje neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymo programas (finansuojamas

iš įvairių finansavimo šaltinių ir vykdomas įvairių institucijų, pvz.: Alytaus kolegijos, Alytaus

profesinio rengimo centro, Kauno taikomosios dailės mokyklos Alytaus filialo, Alytaus suaugusiųjų ir

jaunimo mokyklos, Alytaus jaunimo centro ir pan.) 2019 metais lankė 4887 asmenų.

Švietimo pagalba Švietimo pagalba teikiama Alytaus miesto pedagoginėje psichologinėje tarnyboje,

kurioje patvirtinta 12,75 darbuotojų etatų. Tarnyboje dirba 7 psichologai, 1 specialusis pedagogas, 1

logopedas, 1 neurologas. Tarnyba padeda mokykloms užtikrinti kokybišką specialiųjų ugdymosi

poreikių, psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų turinčių mokinių ugdymą. Tarnyboje

atliekamas pedagoginis psichologinis įvertinimas, pedagoginis psichologinis konsultavimas,

psichologinės pagalbos teikimas, organizuojami mokymai (tėvams ir vaikams), pagalba mokykloms

valdant krizes, teikiama metodinė ir kita švietimo pagalba.

2018–2019 m. m. PPT kaip partnerė dalyvavo Interreg programos Lietuva–Lenkija

projekte „Prisijaukinti autizmą“, į šio projekto veiklą ir gerosios patirties sklaidą įsitraukė 8 Alytaus

miesto ugdymo įstaigas. Įsigyta programinė įranga, 3 psichologės įgijo teorinių ir praktinių žinių

darbui su „Biofeedback Verim“ įrangos kompiuterinėmis programomis, naują metodą taiko kaip

papildomą psichologinio konsultavimo priemonę dirbant su vaikais, turinčiais mokymosi sunkumų bei

elgesio ir emocinių problemų, autizmo spektro sutrikimų.

Autizmo spektro sutrikimo atvejai nustatomi vis dažniau, daugėja elgesio sutrikimų

turinčių vaikų, todėl visiems ugdymo įstaigų darbuotojams būtina nuolat atnaujinti žinias, mokytis

dirbti su tokiais vaikais. Kartu su Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto

skyriumi, iniciatyviais tėvais organizuotas seminaras „Įtraukusis ugdymas ir vaiko socialinio elgesio

gerinimas“, pristatytas ir įsigytas leidinys „Kaip pagerinti socialinį vaikų elgesį“, organizuoti mokymai

pedagogams, jų padėjėjams, tėvams.

Vykdytas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro projektas „Saugios aplinkos

mokykloje kūrimas“, kuriame dirbo 4 psichologės. Projekto tikslas – kurti ir palaikyti saugią mokyklos

aplinką, sudarant palankias sąlygas mokinių asmenybės ugdymuisi, akademinių pasiekimų gerinimui,

mažinant socialinę atskirtį bei sprendžiant iškritimo iš mokyklos problemą. Per mokslo metus suteikta

per 600 konsultacijų mokiniams, tėvams, mokytojams.

Akredituotos ir įgyvendintos 42 kvalifikacijos tobulinimo programos, seminaruose ir

kituose kvalifikacijos tobulinimo renginiuose pagal jas mokėsi 1550 dalyvių – Alytaus miesto ugdymo

įstaigų darbuotojų. Organizuota metodinė diena miesto metodinių būrelių nariams, 2 susitikimai-

diskusijos su Ugdymo plėtotės centro atstovais ir metodinių būrelių vadovais apie metodinio darbo

kaitos mieste galimybes. Didelis dėmesys skirtas ikimokyklino ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų

auklėtojų, jų padėjėjų, tėvų konsultavimui bei mokymams, ugdymo įstaigų pedagogų gerosios patirties

sklaidai tobulinant mokėjimo mokytis kompetenciją.

PPT, įgyvendindama Alytaus miesto savivaldybės švietimo įstaigų Bendradarbiavimo

modelio tikslus, atsižvelgdama į iškeltus švietimo prioritetus ir naujais mokslo metais rengs bei

įgyvendins kvalifikacijos tobulinimo programas, koordinuos metodinę veiklą, užtikrins projekto

„Lyderių laikas 3“ įgyvendinimo tvarumą.

Švietimo viešosios įstaigos Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 43 straipsnį mokykla yra viešasis juridinis

asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Iš Alytaus miesto savivaldybės 34 švietimo

įstaigų tik 2 turi viešosios įstaigos statusą:

Alytaus jaunimo centras (vienintelė jo steigėja ir savininkė yra Alytaus miesto

savivaldybės taryba), kuris pagrindinę veiklą vykdo kaip daugiaprofilinė mokinių (vaikų, jaunimo ir

suaugusiųjų) neformaliojo švietimo, saviraiškos, laisvalaikio organizavimo mokykla, iš dalies

išlaikoma iš savivaldybės biudžeto;

15

Alytaus šv. Benedikto gimnazija (turi du steigėjus ir dalininkus – Alytaus miesto

savivaldybės tarybą ir Romos katalikų bažnyčios Vilkaviškio vyskupijos kuriją), kuri yra bendrojo

ugdymo mokykla, vykdanti akredituotą vidurinio ugdymo, pagrindinio ir pradinio ugdymo programas.

V. SAVIVALDYBĖS MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKA

Alytaus miesto savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2005–2012 metų bendrasis

planas patvirtintas Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-209,

pakeistas 2008 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. T-28, papildytas 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T-17,

2009 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. T-112 ir 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T-15.

Mokyklų tinklo pertvarka 2010–2011 metais

Alytaus lopšeliai-darželiai „Eglutė“ ir „Gintarėlis“ likviduoti 2010 m. birželio 30 d. dėl

per mažo juos lankančių vaikų skaičiaus.

Alytaus Anzelmo Matučio pradinė mokykla reorganizuota 2009 m. rugpjūčio 31 d. –

ji prijungta prie tuometinės Alytaus Dzūkijos vidurinės mokyklos (dabar – Alytaus Dzūkijos

pagrindinė mokykla) ir tapo šios mokyklos Anzelmo Matučio pradinio ugdymo skyriumi, kuris

likviduotas 2010 m. birželio 30 d. dėl per mažo mokinių skaičiaus.

Alytaus Dzūkijos ir Dainavos vidurinių mokyklų tipas nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. pakeistas

į pagrindinių mokyklų tipą ir šios mokyklos pavadintos Alytaus Dzūkijos pagrindine mokykla ir

Alytaus Dainavos pagrindine mokykla.

Alytaus Panemunės ir Likiškėlių vidurinių mokyklų tipas nuo 2011 m. rugsėjo 1 d.

pakeistas į pagrindinių mokyklų tipą ir šios mokyklos pavadintos Alytaus Panemunės pagrindine

mokykla ir Alytaus Likiškėlių pagrindine mokykla.

Alytaus Putinų gimnazija (jai gimnazijos statusas suteiktas 2010 m. balandžio 1 d.) nuo

2011 m. rugsėjo 1 d. nekomplektuoja pradinių klasių ir penktųjų–septintųjų klasių, nuo 2012 m.

rugsėjo 1 d. nekomplektuoja pradinių klasių ir penktųjų–aštuntųjų klasių. Alytaus Putinų gimnazija

nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. vykdo tik pagrindinio ugdymo antrosios dalies (1–2 gimnazijos klasės)

programą ir akredituotą vidurinio ugdymo (3–4 gimnazijos klasės) programą.

Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija (jai gimnazijos statusas suteiktas 2010

m. birželio 1 d.) nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. nekomplektuoja penktųjų–septintųjų klasių, nuo 2012 m.

rugsėjo 1 d. nekomplektuoja penktųjų–aštuntųjų klasių. Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago

gimnazija nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. vykdo tik pagrindinio ugdymo antrosios dalies (1–2 gimnazijos

klasės) programą ir akredituotą vidurinio ugdymo (3–4 gimnazijos klasės) programą.

Alytaus Jotvingių gimnazija (jai gimnazijos statusas suteiktas 2000 m. rugsėjo 1 d.) nuo

2011 m. rugsėjo 1 d. nekomplektuoja penktųjų–aštuntųjų klasių. Alytaus Jotvingių gimnazija nuo 2011

m. rugsėjo 1 d. vykdo tik pagrindinio ugdymo antrosios dalies (1–2 gimnazijos klasės) programą ir

akredituotą vidurinio ugdymo (3–4 gimnazijos klasės) programą.

Alytaus šv. Benedikto gimnazija (jai gimnazijos statusas suteiktas 2006 m. rugsėjo 1 d.)

vykdo akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ir pradinio ugdymo programas, nes ši

savivaldybės bendrojo ugdymo mokykla turi viešosios įstaigos statusą (viena dalininkė – savivaldybė,

kita dalininkė – Bažnyčia) ir įgyvendina atskirus savitos pedagoginės sistemos elementus. Pagal

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 23 dalį mokykla, kurios savininkė arba viena iš

dalininkų yra savivaldybė (kai valstybė nedalyvauja dalininkės teisėmis), yra savivaldybės mokykla.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnyje nurodyta, kad savivaldybių mokymo ir auklėjimo

įstaigos yra pasaulietinės, jose tėvų pageidavimu mokoma tikybos.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-

785 akredituota Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos vykdoma vidurinio ugdymo programa. Šioje

mokykloje nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. veikia Gimnazijos skyrius suaugusiųjų klasių mokiniams. Alytaus

krašto gyventojai turi visas galimybes neiškristi iš švietimo sistemos dėl susikomplikavusių asmeninių,

socialinių, finansinių ar kitokių aplinkybių ir jiems tinkama forma bei patogiu laiku įgyti vidurinį

išsilavinimą ir tai patvirtinantį dokumentą – brandos atestatą. Sudarytos puikios sąlygos dirbantiems

16

arba darbo neturintiems asmenims mokytis įvairiomis mokymosi formomis pagal formaliojo

(pagrindinio ir vidurinio ugdymo) ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas.

Mokyklų tinklo pertvarka 2012–2015 metais

Alytaus miesto savivaldybės taryba 2012 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-34 patvirtino

Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendrąjį

planą ir jo priedus.

Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-127 nuo

2012 m. rugsėjo 1 d. pakeistas Alytaus „Drevinuko“ darželio-mokyklos pavadinimas ir ši mokykla

pavadinta Alytaus „Drevinuko“ mokykla-darželiu, patvirtinti naujieji šios įstaigos nuostatai.

Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-128 nuo

2012 m. rugsėjo 1 d. pakeistas Alytaus „Vilties“ darželio-mokyklos pavadinimas ir ši mokykla

pavadinta Alytaus „Vilties“ mokykla-darželiu, patvirtinti naujieji šios įstaigos nuostatai.

Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-129 nuo

2012 m. rugsėjo 1 d. pakeistas Alytaus jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos pavadinimas ir ši mokykla

pavadinta Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo mokykla, patvirtinti naujieji šios įstaigos nuostatai.

Alytaus miesto savivaldybės taryba 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-131 pritarė,

kad nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. būtų pakeistas VšĮ Alytaus šv. Benedikto gimnazijos pavadinimas ir ši

įstaiga būtų pavadinta Alytaus šv. Benedikto gimnazija, pritarė naujos redakcijos šios įstaigos įstatams.

Šios viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas 2012 m. birželio 8 d. (protokolas Nr. d-5) nuo

2012 m. rugsėjo 1 d. pakeitė VšĮ Alytaus šv. Benedikto gimnazijos pavadinimą ir šią įstaigą pavadino

Alytaus šv. Benedikto gimnazija (pavadinime neliko žodžių „viešoji įstaiga“, nes mokyklos

pavadinime jos teisinė forma neturi būti nurodoma), patvirtino naujos redakcijos šios gimnazijos

įstatus.

Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-130 nuo

2012 m. rugsėjo 1 d. pakeistas VšĮ Alytaus jaunimo centro pavadinimas ir ši įstaiga pavadinta Alytaus

jaunimo centru (pavadinime neliko žodžių „viešoji įstaiga“, nes įstaigos pavadinime jos teisinė forma

neturi būti nurodoma), patvirtinti naujieji šios įstaigos įstatai.

Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015

metų bendrajame plane numatyta, kad, atsižvelgiant į situacijos bei švietimo veiklą reglamentuojančių

dokumentų pokyčius, šį planą bus galima koreguoti.

Alytaus miesto savivaldybės taryba 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T-41 papildė

Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendrąjį

planą – numatė pertvarkyti Alytaus Piliakalnio pagrindinės mokyklos vidaus struktūrą: nuo 2013 m.

rugsėjo 1 d. nekomplektuoti šioje mokykloje 9-ųjų klasių, o nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. – 9-ųjų ir 10-ųjų

klasių ir pakeisti Alytaus Piliakalnio pagrindinės mokyklos tipą į progimnazijos tipą ir šią mokyklą

pavadinti Alytaus Piliakalnio progimnazija.

Alytaus miesto savivaldybės taryba 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-164 pakeitė

nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Alytaus Piliakalnio pagrindinės mokyklos pavadinimą, šią įstaigą pavadino

Alytaus Piliakalnio progimnazija ir patvirtino jos nuostatus.

Mokyklų tinklo pertvarka 2016–2020 metais

Alytaus miesto savivaldybės taryba 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T-69 patvirtino

Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrąjį

planą ir jo priedus. Numatomi tokie Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo

pokyčiai: pagrindinės mokyklos taps progimnazijomis, išskyrus Dzūkijos pagrindinę mokyklą dėl joje

esančių specialiųjų ir lavinamųjų klasių mokinių; numatoma Piliakalnio progimnaziją reorganizuoti,

prijungiant ją prie Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos (pertvarkytos į Alytaus Dzūkijos mokyklą,

kurioje bus 1–8 klasės, o 9–10 klasėse mokysis tik specialiųjų ir lavinamųjų klasių mokiniai); Alytaus

suaugusiųjų ir jaunimo mokykla sieks, kad nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. įgytų sporto gimnazijos statusą. Ji

taptų sporto gimnazija, skirta dėl išskirtinių gabumų sportui turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių

17

11–18 metų mokiniams mokytis pagal specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir

akredituotą vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymo programa) Pietų Lietuvos regione.

Pirmiau minėtame mokyklų tinklo pertvarkos plane numatyta, kad Alytaus miesto

savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrąjį planą,

atsižvelgiant į situacijos bei švietimo veiklą reglamentuojančių dokumentų pokyčius, bus galima

koreguoti.

Alytaus miesto savivaldybės mero 2016 m. balandžio 1 d. potvarkiu Nr. M-11 „Dėl

Švietimo strategijos plano parengimo grupės“ sudaryta darbo grupė, kuri iki 2016 m. spalio 1 d.

parengs Alytaus miesto savivaldybės švietimo strategijos planą, o patvirtinus minėtą strategijos planą

Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrasis

planas ir jo priedai bus koreguojami.

Atsižvelgus į švietimo bendruomenių nuomones ir nepritarimą bei artėjančius Lietuvos

švietimo sistemos pokyčius, svarstymų rezultatas – nekoreguoti bendrojo ugdymo mokyklų tinklo

pertvarkos 2016–2020 metų plano ir jo priedų.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. užsakymu UAB „FINDET“ buvo

atlikta Alytaus miesto savivaldybės švietimo įstaigų tinklo pertvarkos galimybių studija.

Alytaus miesto savivaldybės taryba 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu T-266 „Dėl Alytaus miesto

savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano ir jo priedų

koregavimo darbo grupės sudarymo ir jos veiklos“ patvirtino darbo grupės sudėtį ir numatė ją

įpareigoti iki 2019 m. spalio 15 d. įskaitytinai Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų

tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano ir jo priedų koregavimo projektą ir pateikti jį

Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir Alytaus miesto savivaldybės tarybai. Taryba

taip pat įpareigojo Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorių iki 2020 m. sausio 2 d.

įskaitytinai organizuoti pakoreguoto Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo

pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano ir jo priedų projekto viešąjį svarstymą ir suderinti jį su

Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenėmis ir kitomis interesų

grupėmis, o nuo 2020 m. vasario 4 d. iki 2020 m. vasario 18 d. įskaitytinai teikti pakoreguotą Alytaus

miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano ir

jo priedų projektą svarstyti Alytaus miesto savivaldybės tarybos komitetams.

Alytaus miesto savivaldybės taryba 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. T-96 pakeitė

nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Dainavos, „Volungės“, Panemunės, Likiškėlių pagrindinių mokyklų vidaus

struktūrą – nekomplektuoti devintųjų ir dešimtųjų klasių nuo 2018 m. rugsėjo 1 dienos. Taryba pakeitė

nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.: Alytaus Dainavos pagrindinės mokyklos tipą į progimnazijos tipą ir šią mokyklą

pavadino Alytaus Dainavos progimnazija;

Alytaus „Volungės“ pagrindinės mokyklos tipą į progimnazijos tipą ir šią mokyklą

pavadino Alytaus „Volungės“ progimnazija; Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos tipą į progimnazijos tipą ir šią mokyklą

pavadino Alytaus Panemunės progimnazija; Alytaus Likiškėlių pagrindinės mokyklos tipą į progimnazijos tipą ir šią mokyklą

pavadino Alytaus Likiškėlių progimnazija.

Patvirtino šių įstaigų nuostatus.

Alytaus miesto savivaldybės taryba 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. T-172 pakeitė

nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos pavadinimą ir šią mokyklą pavadino

Alytaus Dzūkijos mokykla ir patvirtino jos nuostatus, Alytaus miesto savivaldybės taryba 2019 m.

kovo 28 d. sprendimu Nr. T-97 nusprendė pakeisti nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Alytaus Šaltinių

pagrindinės mokyklos tipą į progimnazijos ir šią mokyklą pavadinti Alytaus Šaltinių progimnazija bei

patvirtinti jos nuostatus. Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-98

„Dėl Alytaus Vidzgirio pagrindinės mokyklos pertvarkymo, pavadinimo pakeitimo ir Alytaus

Vidzgirio progimnazijos nuostatų patvirtinimo“ Alytaus Vidzgirio pagrindinė mokykla nuo 2019 m.

rugsėjo 1 dienos tapo Alytaus Vidzgirio progimnazija.

18

Savivaldybės mokyklų tinklas 2019–2020 mokslo metais

2019–2020 m. m. veiks 34 Alytaus miesto savivaldybės švietimo biudžetinės ir viešosios

įstaigos:

13 lopšelių-darželių („Pušynėlis“, „Pasaka“, „Saulutė“, „Nykštukas“, „Obelėlė“,

„Šaltinėlis“, „Vyturėlis“, „Linelis“, „Du gaideliai“, „Putinėlis“, „Volungėlė“, „Boružėlė“,

„Girinukas“);

2 mokyklos-darželiai („Drevinuko“ mokykla-darželis, „Vilties“ mokykla-darželis);

2 pradinės mokyklos („Sakalėlio“ pradinė mokykla, Senamiesčio pradinė mokykla);

7 progimnazijos (Piliakalnio, „Volungės“, Šaltinių, Vidzgirio, Dainavos, Likiškėlių,

Panemunės);

1 pagrindinė mokykla (Dzūkijos);

Suaugusiųjų ir jaunimo mokykla;

4 gimnazijos (Adolfo Ramanausko-Vanago, Putinų, Jotvingių, Šv. Benedikto);

Muzikos mokykla;

Dailės mokykla;

Jaunimo centras;

Pedagoginė psichologinė tarnyba.

VI. VALSTYBINĖS ŠVIETIMO ĮSTAIGOS ALYTUJE

Valstybinės mokyklos – tai mokyklos, kurių savininkė arba viena iš dalininkių yra

Lietuvos valstybė.

Alytaus profesinio rengimo centras

Alytaus profesinio rengimo centro (teisinė forma – viešoji įstaiga) pagrindinė veikla yra

švietimas: pirminis ir tęstinis profesinis mokymas; pagrindinis ir vidurinis ugdymas; suaugusiųjų

pagrindinis ir vidurinis ugdymas, neformalusis švietimas; vairavimo mokyklos veikla.

2019–2020 m. m. APRC bus vykdomos pagrindinio ugdymo (II dalies), vidurinio

ugdymo programos, apie 48 pirminio profesinio mokymo programas ir apie 20 tęstinio profesinio

mokymo programų.

Pagal pirminio profesinio mokymo programas 2019–2020 m. m. mokysis apie 1400

mokinių (iš jų apie 500 mokinių mokysis gimnazijos skyriuje pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programas), daugiau kaip 900 asmenų pasinaudos mokymosi pagal formaliąsias ir neformaliąsias

tęstinio profesinio mokymo programas paslaugomis. APRC dirbs apie 110 mokytojų bei 5 švietimo

pagalbos specialistai.

2019–2020 m. m. bus įgyvendinama apie 30 modulinių profesinio mokymo programų,

numatoma toliau aktyvinti Inžinerinės pramonės ir Darbų saugos ir statybos sektorinių praktinio

mokymo centrų veiklą, intensyvinti skaitmeninių mokymo priemonių naudojimą. Siekiant užtikrinti

mokymo (-si) kokybę, taip pat bus efektyvinamas bendradarbiavimas su verslo įmonėmis,

pameistrystės mokymosi formos taikymas, stiprinama karjeros centro veikla.

2019–2020 m. m. bus įgyvendinami Erasmus+ ir kitų programų projektai. Į stažuotes

užsienyje išvyks 121 mokinys ir 24 profesijos mokytojai bei 16 lydinčių asmenų. 2 mokytojai iš

Italijos ugdysis praktinius įgūdžius Alytaus profesinio rengimo centre.

Kauno taikomosios dailės mokyklos Alytaus filialas

Nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. Alytaus dailiųjų amatų mokykla buvo prijungta prie Kauno

taikomosios dailės mokyklos ir tapo pastarosios mokyklos filialu. KTDM Alytaus filialas (profesinio

mokymo įstaiga) teikia formalųjį profesinį bei specialiųjų poreikių profesinį jaunimo mokymą,

neformalųjį švietimą ir kvalifikacijos tobulinimą.

KTDM Alytaus filialas rengia šių specialybių mokinius: dailiųjų dirbinių pynėjo, dailiųjų

metalo dirbinių gamintojo, dailiųjų tekstilės dirbinių gamintojo, dailiųjų keramikos dirbinių gamintojo,

19

fotografo. Mokykloje 2018–2019 m. m. mokosi 109 mokiniai (tarp jų ir suaugusieji), dirba 17

pedagoginiai darbuotojai.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Alytaus miesto savivaldybė 2018

m. spalio 22 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį Nr. S-423 / SR-1767, papildyta Alytaus miesto

savivaldybės tarybos 2019 m. sausio 30 d. sprendimais Nr. T-5 ir Nr. T-36. Susitarta, kad Švietimo ir

mokslo ministerija vykdys valstybės viešos įstaigos Kauno taikomosios dailės mokyklos Alytaus

filialo steigėjo funkcijas, savininko teises ir pareigas, o Alytaus miesto savivaldybės taryba kiekvienais

biudžetiniais metais tvirtins tikslinę metinę švietimo veiklos programą – KTDM Alytaus filialo

ugdymo aplinkos kūrimo metų programą, kuriai įgyvendinti skirtas lėšas galima naudoti mokyklos

pastatams eksploatuoti, smulkiam remontui atlikti, mokyklos teritorijos ir turto apsaugai užtikrinti,

komunalinėms paslaugoms ir transporto išlaidoms apmokėti, mokymo priemonėms, medžiagoms ir

metodinei literatūrai įsigyti. 2019 m. minėtai programai skirta 80,9 tūkst. Eur. Taip pat KTDM Alytaus

filialui nuostatuose numatytai veiklai vykdyti pagal panaudos sutartį perduota laikinai neatlygintinai

valdyti ir naudotis Alytaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis mokyklos pastatas ir

kitas nekilnojamas turtas S. Dariaus ir S. Girėno g. 27, Alytuje.

Mokykla teikia neformalaus ugdymo paslaugas suaugusiems (tapyba, keramika,

juvelyrika, fotografija, tekstilė ir kitos paslaugos) už 5488 Eur (dalyvių lėšos). Parduodama mokinių

pagamintus dirbinius mokykla uždirbo 1638 Eur. Šios lėšos buvo skirtos ugdymo procesui užtikrinti.

Mokykla organizavo edukacinius užsiėmimus Ruklos pabėgėlių centrui, regiono

bendruomenėms, miesto ikimokyklinėms įstaigoms. Alytaus miesto savivaldybė skyrė suaugusiųjų

neformaliam švietimui mokyklai 11 000 Eur. Suaugusieji mokėsi pinti iš vytelių, lipdyti keramikos

gaminius, marginti audinius, velti aksesuarus iš vilnos, gaminti interjerines lėles, tobulino fotografijos

ir juvelyrikos įgūdžius.

Alytaus kolegija

Alytaus kolegijos istorija – svarbi Alytaus miesto istorijos dalis. Jos siekis ir pastangos

nukreiptos ne kurti atskirą institucijos gyvenimą, o aktyviai dalyvauti garsinant Alytaus miesto vardą

bei įtvirtinti pozityvų jo įvaizdį Lietuvoje ir pasaulyje. Šiandien Alytaus kolegija yra tarptautinių

ekspertų akredituota aukštojo mokslo institucija, kurios Vidinės studijų kokybės vadybos sistema

pripažinta atitinkanti vadybos sistemos standartą ISO 9001:2015. Kolegijai yra suteikta ERASMUS

aukštojo mokslo chartija, kuri patvirtina, kad „Erasmus+“ programos tikslai yra ir pačios kolegijos

modernizavimo bei tarptautiškumo strategijos dalis ir kad kolegija įsipareigoja laikytis visų keliamų

„Erasmus+“ programos įgyvendinimo reikalavimų bei Europos bendradarbiavimo principų.

„Erasmus+“ programa, svarbus dėstytojų ir studentų tarptautinio tobulėjimo aspektas.

Programa užtikrina Alytaus kolegijos bendruomenei galimybę dėstyti arba studijuoti vienoje iš 30-ies

aukštojo mokslo institucijų 16-oje užsienio šalių, taip pat atlikti praktiką įmonėje, mokymo centre,

mokslinių tyrimų centre arba organizacijoje kitoje šalyje. Pagal pasirašytą dvišalio bendradarbiavimo

sutartį nuo 2018 m. studentams ir personalui sudaryta galimybė tobulinti kompetencijas bei vieną

semestrą studijuoti Japonijoje, Kanagawa universitete ir JAV Niujorko Valstybiniame Geneseo

universitete (S.U.N.Y. Geneseo). Alytaus kolegijos tarptautinį konkurencingumą ir patrauklumą didina

atvykstantys dėstyti užsienio valstybių mokslo ir studijų institucijų dėstytojai bei mokslo darbuotojai iš

Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Turkijos, Čekijos, Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos, JAV

ir kitų šalių. Studijuoti ar atlikti praktikos atvyksta studentai iš Prancūzijos, Turkijos, Kinijos,

Kirgizstano.

Alytaus kolegijoje studijuoja apie 730 studentų, dirba 79 dėstytojai. Studijų programų

spektras pakankamai platus ir įvairiapusis. Studentai siekia profesijos bakalauro diplomų ir įgyja

akademines bei profesines kompetencijas Statinių inžinerinių sistemų, Automobilių techninio

eksploatavimo, Buhalterinės apskaitos, Maisto produktų technologijos, Transporto ir logistikos verslo,

Įmonių ir įstaigų administravimo, Bendrosios praktikos slaugos aukštojo mokslo studijų programose.

Akredituotos modernios Informacinių sistemų, Įmonių administravimo, Multimedijos ir vizualinės

komunikacijos. Atlikus Pietų Lietuvos gydymo ir reabilitacijos įstaigų vadovų apklausą ir įvertinus

20

kineziterapijos slaugos darbuotojų poreikio analizę, Alytaus kolegija parengė naują biomedicinos

mokslų Kineziterapijos studijų programą.

2019 metais išleista 17-oji aukštąjį išsilavinimą įgijusių specialistų laida bei 5-oji Verslo

vadybos bei Informacinių sistemų technologijų studijų programų tarptautinių studentų laida.

Kolegijoje veikia Studentų atstovybė (AKSA), atstovaujanti kolegijos studentų interesams

bei aktyviai vykdanti studentišką veiklą Alytaus mieste. Įdomus ir turiningas studentų gyvenimas po

paskaitų, veikia klubai, į kuriuos studentai buriasi pagal interesus, ypač aktyvi studentų sportinė veikla.

Reikšminga „Alumnus“ klubo, vienijančio aktyviausią jaunimą ir absolventus, veikla. Klubo nariai

dalijasi savo patirtimi rengiamuose seminaruose, susitikimuose su dėstytojais, įvairių kursų studentais,

teikia siūlymus studijų proceso tobulinimui.

AK akademinis personalas nuolat stiprina pedagogines, dalykines, tarpkultūrinės

komunikacijos kompetencijas, įgyvendina įvairius nacionalinius ir tarptautinius projektus, keičiasi

profesine patirtimi, vyksta stažuotis, tobulina praktinius dėstymo įgūdžius Europos šalių mokslo ir

studijų institucijų akademinėje aplinkoje.

Per ataskaitinį laikotarpį AK akademinis personalas 2018 m. dalyvavo 13-oje

nacionalinių, tarptautinių bei nuotoliniu būdu transliuojamų vaizdo konferencijų. Studentai taip pat

gausiai dalyvavo AK organizuojamuose renginiuose ir 2 kitų aukštojo mokslo įstaigų studentų

konferencijose Lietuvoje bei užsienyje.

Buvo išleistas 7-asis AK mokslinio leidinio numeris „Aukštųjų mokyklų vaidmuo

visuomenėje: iššūkiai, tendencijos ir perspektyvos“, referuojamas Index Copernicus tarptautinėje

duomenų bazėje.

Alytaus kolegija taip pat vykdo mokslo taikomąją veiklą ir organizuoja mokymus bei

teikia formalaus ir neformalaus mokymo paslaugas verslo subjektams, fiziniams asmenims, darbo

biržos klientams, valstybės tarnautojams, švietimo darbuotojams, senjorams.

Per ataskaitinį laikotarpį (2018 m.) sudaryta per 300 komercinių bendradarbiavimo

sutarčių dėl mokslo taikomosios veiklos, kvalifikacijos tobulinimo bei perkvalifikavimo.

Alytaus kolegija, kaip valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaiga, per

ataskaitinį laikotarpį organizavo seminarus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus

regiono aplinkos apsaugos departamento, Alytaus teritorinės darbo biržos, Alytaus miesto

savivaldybės administracijos, Alytaus rajono savivaldybės administracijos, Alytaus apskrities

vyriausiojo policijos komisariato, Alytaus pataisos namų, Alytaus apylinkės teismo, Marijampolės

teritorinės darbo biržos, Varėnos rajono savivaldybės administracijos, Varėnos rajono apylinkės

teismo, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos, Birštono savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojams. Taip pat verslo subjektams ir fiziniams asmenims: UAB „THECA FURNITURE“, UAB

,,ALYTAUS MELGA“,UAB „Sofa Brands“, VšĮ sanatorija ,,Belorus“, UAB ,,Alytaus butų ūkis“,

UAB ,,Riamona“, IĮ ,,Jurkeda“,UAB „Sorenta LT“, UAB ,,VA STATYBA“ , UAB ,,Parama“, VšĮ

,,Tėviškės namai“, VšĮ ,,Alytaus regioninė televizija“, VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninei ir

kt. Buvo organizuoti aktualūs mokymai bei atlikti užsakomieji darbai.

Alytaus miesto savivaldybės pagalba dar 2016 m. akredituotame Alytaus švietimo

darbuotojų tobulinimo (-si) padalinyje (AŠDTP) sėkmingai teikiamos kvalifikacijos tobulinimo,

renginių organizavimo paslaugos Alytaus miesto savivaldybės bei regiono ikimokyklinio ugdymo ir

bendrojo ugdymo mokyklų, kitų švietimo įstaigų pedagogams, organizuojami ir vykdomi įvairūs

kvalifikacijos tobulinimo bei gerosios patirties sklaidos renginiai. 2018–2019 m. AŠDTP buvo

suorganizuoti 143 klientų poreikius ir švietimo prioritetus atitinkantys kvalifikacijos tobulinimo

renginiai: seminarai, kursai, paskaitos, edukacinės išvykos, konsultacijos, konferencijos, parodos,

konkursai, kuriuose per metus dalyvavo 3120 dalyvių. Pagrindine kvalifikacijos tobulinimo forma

2018 m. buvo seminarai – 63 (1847 dalyviai), kursai – 24 (692 dalyviai), edukacinės išvykos ir kiti

renginiai (560 dalyvių). Kvalifikacijos tobulinimo renginius vedė: 127 pedagogai praktikai, 8 aukštųjų

mokyklų ir mokslo institucijų mokslininkai, dėstytojai, 4 ministerijų, savivaldybių administracijų ir

kitų valstybės institucijų darbuotojai, 25 mokyklų vadovai, jų pavaduotojai ugdymui, ugdymą

organizuojančių skyrių vedėjai, 20 institucijų darbuotojų ir 13 kitų (bibliotekų darbuotojai,

psichologai, spec. pedagogikos konsultantai, gidai).

21

Didelę perspektyvą ir ypatingą naudą diegiant ir plėtojant pažangias mokslo inovacijas

regione bei šalyje, AK mato rezultatyviai ir sėkmingai realizuodama naują darinį – Jaunųjų

informatikų akademiją (JIA). AK mąstydama apie perspektyvią moksleivių popamokinę veiklą,

neformalųjį vaikų švietimą bei reaguodama į darbo biržos poreikį programuotojams, IT analitikams,

sprendimų ekspertams bei duomenų bazių administratoriams sutelktomis pastangomis su ŠMSM ir

Alytaus miesto savivaldybe finansavo Jaunųjų informatikų akademijos veiklos pradžią. Ir šiandien

galime pagrįstai didžiuotis JIA klestėjimu. Ji sėkmingai veikia jau 6 metus kasmet pritraukdama šimtus

3–8 klasių moksleivių ir I–IV klasių gimnazistų. Moksleivius lavina aukščiausios kvalifikacijos

informatikos mokytojai ir AK dėstytojai, kurie parengė 82 Alytaus miesto savivaldybės akredituotas

IT mokymo programas. Rezultatai demonstruojami kartu su Vilniaus universitetu organizuotame

Lietuvos Pietų regiono moksleivių informatikos ir informatinio mąstymo konkurse „BEBRAS“ (II

etapas), kuriame ypač gausiai ir sėkmingai dalyvavo Alytaus miesto gimnazistai.

Yra sukurta informacinė ir visapusiška duomenų valdymo sistema jia.lt, kurioje yra

sukurtos prieigos Alytaus miesto savivaldybės atsakingiems darbuotojams, jiems suteikta galimybė

stebėti akademijos neformaliojo vaikų švietimo veiklą realiu laiku.

Kiekvienais metais, ištyrus mokinių susidomėjimą informacinėmis technologijomis,

Jaunųjų informatikų akademijos centrai yra steigiami Alytaus rajone Simno, Butrimonių, Daugų Vlado

Mirono, Pivašiūnų gimnazijose, Punios mokykloje-daugiafunkciame centre, Prienų, Jiezno

gimnazijose, Balbieriškyje, Druskininkuose, Leipalingyje.

Kaip harmoninga neformaliojo vaikų švietimo – Jaunųjų informatikų akademijos projekto

tąsa yra Alytaus regioninis STEAM centras (STEAM – angl. Science, Technology, Engineering, Art

(creative activities), Mathematics), kuriamas Alytaus kolegijoje.

Lietuvoje kuriama 10 gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų ir

kūrybiškumo ugdymo atviros prieigos centrų (STEAM – angl. Science, Technology, Engineering, Art

(creative activities), Mathematics) (toliau – STEAM APC): trys metodiniai (Vilniaus, Kauno ir

Klaipėdos miestų) ir septyni regioniniai centrai (Alytaus, Marijampolės, Utenos, Panevėžio, Šiaulių,

Tauragės ir Telšių).

STEAM centrai kuriami įgyvendinant Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų

programos priemones. STEAM centrų kūrimas – projekto „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir

technologinių mokslų priemonėmis“ nauja veikla „STEAM atviros prieigos centrų kūrimas“ (2019–

2021 metais). Įgyvendinant projektą bus perkamos laboratorijų priemonės ir įranga, atliekamas patalpų

remontas.

Alytaus regioninis STEAM centras organizuos mokinių formaliojo ir neformaliojo

ugdymo veiklas (nuo 2021 metų), organizuos renginius mokiniams, mokinių tėvams, mokytojams

STEAM tematika ir pan., vykdys apskrities teritorijos STEAM APC mokytojų kompetencijų

tobulinimą. Centre mokiniams bus sudaromos sąlygos per pamokas ar po jų atlikti eksperimentinius

tyrimus, konstruoti, modeliuoti, susipažinti su mokslo inovacijomis, mokiniai galės eksperimentuoti,

atlikti laboratorinius darbus, rengti brandos darbus.

Alytaus kolegija centro veiklai skiria patalpas, kuriose bus įrengtos 4 modernios

laboratorijos: biologijos ir chemijos, fizikos ir inžinerijos, IT/robotikos ir specializuota, atitinkanti

regiono poreikius, Maisto technologijų, kulinarinio meno ir sveikatinimo. Taip pat bus įrengta

skaitmeninė FabLab erdvė, paruošiamieji kabinetai, bendroji erdvė ir kt.

STEAM atsiradimas Alytaus kolegijoje – tai ir kolegijos įvertinimas bei pripažinimas,

kad organizacija yra pasirengusi ir pajėgi žengti pirmyn šiuolaikinių tobulesnių technologijų kontekste.

Neatlygintinai Alytaus kolegijos baze naudojasi Alytaus trečio amžiaus universiteto

lankytojai.

VII. ŠVIETIMO IR SPORTO SKYRIUS

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriuje 2019–2020

mokslo metais dirbs 12 valstybės tarnautojų ir darbuotojų: skyriaus vedėjas, 2 vedėjo pavaduotojai, 6

22

vyriausieji specialistai, 1 vyriausiasis specialistas (ekonomistas), 1 specialistas, 1 sekretorius

referentas.

Švietimo ir sporto skyriaus struktūra

Vedėjas

Vedėjo pavaduotojai

Raštinė

Švietimo organizavimo grupė

Švietimo priežiūros grupė

Sporto organizavimo grupė

Vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimo grupė

Svarbiausieji Švietimo ir sporto skyriaus uždaviniai

Užtikrinti valstybės ir savivaldybės švietimo ir sporto politikos įgyvendinimą, Lietuvos

Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Lietuvos Respublikos švietimo,

mokslo ir sporto ministro įsakymų, savivaldybės tarybos sprendimų, savivaldybės mero potvarkių,

savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių švietimą,

vykdymą.

Organizuoti, stebėti, prižiūrėti ir tobulinti vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrąjį

ugdymą, profesinį mokymą, mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą, ikimokyklinį ir

priešmokyklinį ugdymą, kitą neformalųjį vaikų švietimą ir neformalųjį suaugusiųjų švietimą, švietimo

pagalbos teikimą, vaikų ir jaunimo užimtumą, sportinį ugdymą.

VIII. ŠVIETIMO SAVIVALDA

Mokyklų savivaldos institucijos

Alytaus miesto savivaldybės mokyklose veikia jų savivaldos institucijos, jos savo veiklą

grindžia švietimo tikslais, mokyklose vykdomomis švietimo programomis ir susiklosčiusiomis

tradicijomis. Kolegialiai yra svarstomi mokyklų veiklos bei finansavimo klausimai ir pagal

kompetenciją, apibrėžtą mokyklų nuostatuose (biudžetinių įstaigų) ir įstatuose (viešųjų įstaigų),

priimami sprendimai bei daroma įtaka direktorių priimamiems sprendimams, taip pat atliekama

visuomeninė mokyklų valdymo priežiūra.

Mokyklų tarybos – aukščiausios mokyklų savivaldos institucijos, atstovaujančios

mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei, už savo veiklą

atsiskaitančios jas rinkusiems mokyklų bendruomenių nariams. Mokyklų tarybos pagal Švietimo

įstatymą privalo veikti visose mokyklose.

Pagal naujos redakcijos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą mokyklose gali veikti ir

kitos mokyklų savivaldos institucijos (mokytojų, mokinių, mokinių tėvų). Mokyklų savivaldos

institucijų įvairovę, jų kompetenciją ir sudarymo principus įteisina mokyklų nuostatai (biudžetinių

įstaigų) ir įstatai (viešųjų įstaigų). Visose mūsų savivaldybės mokyklose veikia mokytojų tarybos –

savivaldos institucijos mokytojų profesiniams bei bendriesiems ugdymo klausimams spręsti, jas sudaro

mokyklų administracijos, visi dirbantys mokytojai, psichologai, specialieji pedagogai, bibliotekininkai,

kiti ugdymo procese dalyvaujantys asmenys.

Alytaus miesto savivaldybės visose mokyklose (lopšeliuose-darželiuose, mokyklose-

darželiuose, pradinėse, progimnazijoje ir pagrindinėse mokyklose, Suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje,

gimnazijose, Dailės mokykloje, Muzikos mokykloje, Jaunimo centre) veikia mokyklų tarybos ir

mokytojų tarybos, grupių, klasių ir mokyklų tėvų komitetai. Progimnazijoje, pagrindinėse mokyklose,

gimnazijose bei Suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje – mokinių savivaldos institucijos (mokinių tarybos,

seniūnų tarybos, mokinių prezidento institucijos ir pan.).

23

Miesto švietimo savivaldos institucijos

Alytaus miesto savivaldybės mokyklų bendruomenės išrenka savo atstovus į Alytaus

miesto savivaldybės mokinių tarybą (13 narių), Alytaus miesto savivaldybės mokytojų tarybą (34

nariai) ir Alytaus miesto savivaldybės mokinių tėvų tarybą (33 nariai, nėra Alytaus miesto pedagoginės

psichologinės tarnybos atstovo). Šių trijų tarybų nariai, socialinių partnerių išrinkti atstovai (po 1 iš

kiekvieno socialinio partnerio), kitų švietimo teikėjų ir (ar) jų asociacijų išrinkti atstovai (po 1 iš

kiekvieno švietimo teikėjo ir (ar) jų asociacijos) susirinkę kartu į bendrus posėdžius ir sudaro Alytaus

miesto savivaldybės švietimo tarybą, kuri renkama dvejų metų kadencijai. Nuo 2017 m. rugsėjo 26 d.

(Alytaus miesto švietimo tarybos 2017-09-26 protokolas Nr. 3) Alytaus miesto savivaldybės švietimo

tarybai vadovauja Alytaus Šaltinių progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Milda

Kochanskienė.

2018–2019 mokslo metais Švietimo taryba rinkosi tris kartus. 2018 rugsėjo 20 d. po

reitingavimo švietimo įstaigose pritarė pedagogų kandidatūroms Alytaus miesto savivaldybės

Tarptautinės mokytojo dienos premijai gauti. 2018 m. spalio 3 d. svarstė miesto švietimo įstaigų

pedagogų kandidatūras miesto savivaldybės Metų apdovanojimas. Šio posėdžio metu švietimo tarybos

pirmininkė Milda Kochanskienė pristatė gautus iš mokyklų bendruomenių prašymus apsvarstyti

valstybinių švenčių organizavimo strategijas ir siūlymą suteikti galimybę miesto mokyklų mokiniams

bent kartą per mokslo metus nemokamai pasinaudoti miesto salėmis: Alytaus miesto teatro, AKKC ir

sporto rūmų salėmis, kai organizuojama atestatų įteikimo šventės, Šimtadieniai, mokyklų jubiliejai,

miesto mokinių tarybos renginiai. Diskutuota apie valstybinių švenčių organizavimą mieste. Siūlyta

miesto mokinių tarybai pasitarti dėl valstybinių švenčių organizavimo tvarkos, vietos ir pateikti

siūlymus.

2019 m sausio 3 d. posėdyje Švietimo tarybos nariai vykdė kandidatų reitingavimą

savivaldybės Metų apdovanojimams visose nominacijose.

Alytaus miesto savivaldybės mokinių tarybos veikla

Kaip ir kiekvienais mokslo metais, taip ir šiais Alytaus miesto savivaldybės mokinių

taryba (toliau – AMSMT) veikė aktyviai. Ji įkurta 1998 m. rudenį, tad minėjo dvidešimtąjį gimtadienį.

2018–2019 mokslo metais AMSMT, vadovaujama Klėjos Merčaitytės, Alytaus šv. Benedikto

gimnazijos mokinės, kartu su komanda (~38 savanoriai) atstovavo Alytaus mokinių nuomonei

Lietuvos moksleivių sąjungoje ir Alytaus mieste, bendravo su mokinių savivalda ir nuveikė nemažai

prasmingų darbų.

Šiais metais pirmą kartą AMSMT savanoriai susiskirstė į keturis komitetus, kad visas

darbas būtų produktyvesnis. Veikė Rinkodaros, Komunikacijos, Programų ir Mokinių savivaldos

koordinavimo (toliau – MS koordinatoriai) komitetai. Kiekvienas komitetas turėjo savo koordinatorių.

Rinkodaros komitetas buvo atsakingas už finansus ir ieškojo rėmėjų mūsų renginiams. Komunikacijos

komitetas buvo mūsų viešųjų ryšių atstovai – jie rūpinosi socialiniais tinklais ir mūsų informacijos

sklaida moksleiviams ir visuomenei. Programų komitetas rūpinosi renginiais, jų koncepcija ir

vykdymo darbais, o Mokinių savivaldos koordinavimo komitetas bendravo su mokinių savivalda.

Alytaus mieste buvo šeši MS koordinatoriai, jie buvo pasiskirstę po dvi mokyklas ir kiekvieną mėnesį

su jomis susitikdavo, gilindavosi į esančias problemas bei bandydavo jas padėti išspręsti, aptardavo

Vadovų klubus ir kitus mokiniams aktualius klausimus.

Visus mokslo metus kiekvieną mėnesį, o kartais per mėnesį net kelis kartus vykdavo

Vadovų klubai, juos vedė AMSMT pirmininkė. Vadovų klubuose turėjo dalyvauti bent po vieną

mokinių atstovą iš kiekvienos mokyklos (dažniausiai tai būdavo mokinių savivaldos pirmininkas).

Vadovų klubuose buvo diskutuojama Lietuvos moksleivių sąjungos biuro jaunimo politikos

koordinatorių atsiųstomis temomis, išsakoma nuomonė ir sprendimai tam tikrais klausimais. Buvo

aptariami regioniniai klausimai, problemos, mokinių savivaldos atstovai pasidalindavo geraisiais ir

blogaisiais patirties pavyzdžiais.

Per visus mokslo metus vyko du savanorių priėmimai, kurių metu jie galėjo ateiti ir

prisidėti prie mokinių savivaldos gretų. Rudenį pirmininkė Klėja Merčaitytė dalyvavo Lietuvos

moksleivių sąjungos biuro bei valdybos išvažiuojamame susitikime. Jo metu nauji pirmininkai buvo

24

supažindinti su darbo sritimis ir naujovėmis, posėdžio metu valdyba taip pat patvirtino naujo biuro

sandarą.

2018 m. lapkričio mėnesį, kaip ir kiekvienais metais, jau dešimtus metus vyko mokinių

savivaldos organizuojama akcija „Uždekime žvakelę mirusiems“. Jos metu buvo tvarkomi kapai prie

Alytaus šv. Angelų sargų bažnyčios, o pabaigus visus darbus buvo uždegta apie 100 žvakelių ant

sutvarkytų kapų. Taip pat lapkričio mėnesį vyko jau tradicija tapęs renginys – Akustinis vakaras. Šiais

metais iš Putinų gimnazijos renginys buvo perkeltas į Alytaus jaunimo centrą, kadangi kiekvienais

metais žiūrovų vis daugėja ir gimnazijos patalpose neišsitenka. Akustinio vakaro metu savo kūryba ir

sugebėjimais dalijosi 10 jaunų alytiškių.

Lietuvos moksleivių sąjunga, siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į nepakankamą

Lietuvos moksleivių finansinį raštingumą ir verslumo kompetencijų stoką bei stiprinti karjeros ugdymą

už mokyklos ribų, 2018 m. lapkritį pradėjo metinę programą „Žmogus be sienų“. Tai programa, kurios

tikslas – vykdant įvairaus pobūdžio veiklą supažindinti moksleivius su finansiniu raštingumu, skatinti

juos tapti versliais, suteikti žinių apie karjeros ugdymą. Programa buvo padalinta į tris laikotarpius,

kurie nagrinėjo atitinkamą temą. Kiekvieno laikotarpio metu LMS miestuose, taip pat ir Alytuje, vyko

bendri renginiai. Alytuje vyko finansinio raštingumo paskaita (sausio mėn.), protų mūšis „Verslumas –

tai ne vien pinigai“ (vasario mėn.) ir karjeros savaitė – jos metu moksleiviai turėjo galimybę

apsilankyti Alytaus priešgaisrinėje gelbėjimo taryboje (balandžio mėn.).

2019 m. vasario 14 d. Alytuje vyko pirmasis poezijos vakaras, kurį organizavo AMSMT.

Alytaus miesto teatro erdvėje susirinkę alytiškiai dalijosi savo ir kitų kūryba.

AMSMT taip pat minėjo valstybines bei nacionalines atmintinas dienas. AMSMT

Vasario 16-ąją išdalijo apie 150 rankų darbo trispalvių apyrankių, o Kovo 11-ąją piešė ant veidų ir

rankų trispalves bei minėjimo metu dalyvavusiems išdalino apie 100-ą puodelių karštos arbatos.

Savaitės be patyčių proga (2019 m. kovo mėn.) skleidė geras emocijas miesto

gyventojams, moksleiviams ir prisijungdami prie Lietuvos moksleivių sąjungos akcijos dalijo „Gerų

emocijų“ korteles.

Kovo 28 d. vyko kasmetinis parodijų šou „Copy&Paste“. Renginio tema šiais metais

buvo „Epochos ir civilizacijos“. Renginyje dalyvavo apie 100 moksleivių iš mokinių savivaldos.

Renginį gyvai stebėjo apie 500 žiūrovų, taip pat transliuotas ir tiesiogiai, šiuo metu peržiūrėta 33 000

kartų. Konkurso nugalėtojos buvo dvi mokyklos (iš progimnazijų ir gimnazijų), kurias išrinko

kompetentinga komisija, – tai Alytaus Jotvingių gimnazijos ir Panemunės progimnazijos komandos.

2019 m. balandžio 24 d. vyko diskusija „Atviros jaunimo erdvės Alytuje“, skirta Europos

jaunimo savaitei paminėti. Diskusijos metu šešių puodelių metodu buvo diskutuota apie atviras

Alytaus jaunimo erdves, kokie jų pliusai ir minusai.

2018–2019 mokslo metais Alytaus miesto savivaldybės mokinių taryba, norėdami

paskatinti Alytaus mokyklų mokinių savivaldos tobulėjimą, mokslo metų pradžioje paskelbė Metų

savivaldos rinkimus. Visus praėjusius mokslo metus mokinių savivalda rinko taškus, dalyvaudama

Alytaus miesto savivaldybės mokinių tarybos renginiuose, akcijose, organizuodama renginius savo

mokykloje, bendradarbiaudama su kita mokinių savivalda ir kt. Paskutiniame praėjusių mokslo metų

Vadovų klube (birželio mėn.) buvo išrinktos dvi pačios aktyviausios metų savivaldos.

Taip pat AMSMT skyrė daug dėmesio savo kompetencijai kelti. Per mokslo metus

Alytuje vyko dveji mokymai. Juos vedė Lietuvos moksleivių sąjungos biuro nariai. Važiavo taip pat į

LMS rudens forumą ir regioninę konferenciją, jos metu dalyvavo komunikacijos, rinkodaros,

lyderystės, jaunimo politikos, renginių organizavimo ir kt. darbo grupėse.

Miesto mokinių tarybos ir mokinių savivaldos atstovai važiavo į LMS žiemos ir

pavasario asamblėjas. Jose kartu su LMS mokinių savivalda priėmė rekomendacinius mokinių

savivaldos nuostatus bei Bendrųjų ugdymo programų turinio atnaujinimo pasiūlymus, išrinko naująjį

Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentą ir Revizijos komisijos narius. Transportą į nacionalinius LMS

mokymus ir forumus apmokėdavo Alytaus miesto savivaldybė Alytaus miesto savivaldybės jaunimo

reikalų koordinatorės ir Švietimo ir sporto skyriaus pagalba.

Šiais mokslo metais daug MMT pirmininkė daug bendravo su Alytaus miesto

savivaldybės jaunimo koordinatore Dalia Kavolyniene, Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Rimvyda

25

Ališauskiene (nuo 2019 m. birželio 1 d. ŠSS vedėjo pavaduotoja), apsikeisdavo naujienomis bei

diskutuodavo apie esamas mokyklų problemas ir galimus jų sprendimo būdus.

Kiekvieną savaitę Alytaus miesto savivaldybės mokinių tarybos savanoriai rinkosi į

susirinkimus, juose aptardavo įvairius klausimus, pasiruošimą renginiams, kūrė renginių ir konkursų

nuostatus. Taip pat AMSMT nariai dažnai dalyvaudavo radijo „FM99“ jaunimo laidoje „Mes kitokie“,

joje pasakojo apie savo veiklą, renginius ir Alytaus miesto mokinių gyvenimą.

IX. ŠVIETIMO FINANSAVIMAS

Alytaus miesto savivaldybės 43,72 proc. (26688,2 tūkst. Eur) biudžeto lėšų 2019 metais

(2019 m. spalio 1 d. duomenimis) skirta švietimo reikmėms:

1. Darbo užmokesčiui ir soc. draudimo įmokoms – 35,11 proc. (9371,7 tūkst. Eur).

2. Komunalinėms paslaugoms (šildymo, elektros energijos, vandentiekio ir kanalizacijos,

šiukšlių išvežimo paslaugų apmokėjimo išlaidoms) – 3,19 proc. (841,9 tūkst. Eur).

3. Mitybai švietimo įstaigose – 0,68 proc. (179,4 tūkst. Eur).

4. Prekių ir paslaugų naudojimo išlaidoms – 2,26 proc. (596,3 tūkst. Eur):

4.1. ryšių paslaugoms – 0,12 proc. (31,5 tūkst. Eur);

4.2. transportui išlaikyti ir transporto paslaugų įsigijimui – 0,11 proc. (27,8 tūkst. Eur);

4.3. aprangai ir patalynei – 0,06 proc. (15,2 tūkst. Eur);

4.4. komandiruotėms – 0,04 proc. (11,4 tūkst. Eur);

4.5. materialiojo ir nematerialiojo turto nuomai ir materialiojo turto paprastajam remontui

– 0,11 proc. (28,0 tūkst. Eur);

4.6. kvalifikacijai kelti – 0,05 proc. (13,3 tūkst. Eur);

4.7. informacinių technologijų prekių paslaugų įsigijimui – 0,2 proc. (51,7 tūkst. Eur);

4.8. ūkinio inventoriaus įsigijimui – 0,04 proc. (9,8 tūkst. Eur);

4.9. kitų prekių ir paslaugų įsigijimui – 1,48 proc. (390,8 tūkst. Eur);

4.10. medikamentų ir medicininių paslaugų įsigijimui) – 0,06 proc. (16,8 tūkst. Eur).

5. Socialinėms išmokoms (mokinių važiavimo išlaidoms kompensuoti – 53,0 tūkst. Eur,

darbdavių socialinei paramai – 93,6 tūkst. Eur) – 0,56 proc. (146,6 tūkst. Eur).

6. Kitoms išlaidoms kitiems einamiesiems tikslams – 0,8 proc. (211,1 tūkst. Eur).

7. Materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti – 0,00 proc. (1,9 tūkst. Eur).

Alytaus miesto savivaldybės 2019 m. biudžeto švietimo dalies finansavimo šaltiniai ir

lėšos:

1. mokymo lėšos – 13940,3 tūkst. Eur;

2. specialioji dotacija spec. poreikių mokinių turinčioms įstaigoms išlaikyti – 150,7 tūkst.

Eur;

3. biudžetinių įstaigų pajamos iš veiklos – 961,7 tūkst. Eur;

4. ES lėšos neformaliajam vaikų švietimui – 258,6 tūkst. Eur;

5. lėšos savarankiškoms savivaldybės funkcijoms vykdyti –11320,3 tūkst. Eur;

6. ES projektų VB dalis – 56,6 tūkst. Eur.

Iš viso 26688,2 tūkst. Eur.

Efektyvesnio švietimo sistemai skirtų lėšų naudojimo bus siekiama:

1. nustatant savivaldybės švietimo biudžetinėms ir viešosioms įstaigoms ekonomiškai

pagrįstas pinigines ir natūrines išlaidų normas;

2. ūkio lėšas naudojant tik pačioms būtiniausioms reikmėms.

X. REIKŠMINGI RENGINIAI

Vaikų dainų festivalis „Skambėk, pavasarėli“

26

Balandžio 10 dieną Alytaus lopšelis darželis „Saulutė“ sukvietė visų Alytaus miesto

lopšelių-darželių ir mokyklų-darželių mažuosius dainorėlius į vaikų dainų festivalį „Skambėk,

pavasarėli“. Į salę sugūžėjo net 112 ikimokyklinukų, jų meninio ugdymo mokytojų ir tėvelių.

Festivalio dalyviams tai buvo graži ir prasminga patirtis. Buvo smagu pasiklausyti kitų, pasirodyti

patiems, pasidalinti gerąja patirtimi, žengti žingsnelį pirmyn ir išmokti kažko naujo. Visi džiaugėsi

turėdami galimybę ne tik mokyti vaikus muzikuoti, bet kartu pasėti jų širdelėse tą mažytį gerumo

grūdelį, kuris išaugs ir duos vaisių. Festivalio organizatorių pastangos svečių buvo įvertintos – vaikai

džiaugėsi saldžiomis dovanomis, padėkos raštais ir medaliais su festivalio simboliu.

Respublikinis projektas „Kas skaito ir rašo, duonos neprašo“

Alytaus lopšelio-darželio „Boružėlė“ pedagogės Zita Vasiliauskienė ir Laimutė

Šmuilienė organizavo respublikinį ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų ugdytinių

projektą „Kas skaito ir rašo, duonos neprašo“, skirtą Tarptautinei poetų dienai paminėti, kuri minima

kovo 21 d. Šio projekto metu pedagogės siekė įtrauktiti į eilėraščių kūrimą pedagogus, vaikus ir jų

tėvelius. Skatino vaikų norą kurti, žaisti žodžiais, patirti žodinės kūrybos džiaugsmą bei plėtoti

kūrybinį bendradarbiavimą tarp Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų.

Metodų mugė „Žaidimų vaivorykštė“

Alytaus lopšelio-darželio „Boružėlė“ ikimokyklinio ugdymo auklėtoja Diana Bilienė

dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos organizuotame respublikiniame renginyje metodų mugėje

„Žaidimų vaivorykštė“, mokymo priemonių ir jų aprašų kūrimo konkurse. Šiam konkursui

ikimokyklinio ugdymo auklėtoja sukūrė bei pristatė metodinę priemonę „Emocinės-terapinės jausmų

lėlės“, taip pat pateikė sukurto metodo aprašą apie emocinių lėlių naudą, ugdant vaiko emocinį

intelektą ikimokykliniame amžiuje.

Organizuoti seminarai Alytaus lopšelyje-darželyje „Girinukas“

Alytaus miesto savivaldybės lopšelyje-darželyje „Girinukas“ buvo organizuotas

respublikinis seminaras „Ekologinio sąmoningumo ugdymas ikimokykliniame ir priešmokykliniame

amžiuje“. Seminaro metu buvo aptartos ekologinio sąmoningumo ugdymo teorinės ir praktinės

galimybės ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo aplinkoje. Šio seminaro pagrindiniai

uždaviniai: plėsti pedagogų žinias apie ekologinio sąmoningumo ugdymą tradiciniais ir netradiciniais

būdais, integruojant gamtosauginį ugdymą, skatinant pedagogų ir šeimos bendradarbiavimą, ugdyti

gebėjimą kūrybiškai ir išradingai sukurti bei panaudoti ugdymo priemones. Gamtosauginis ugdymas

yra nuoseklus procesas, prasidedantis kūdikystėje ir besitęsiantis visą gyvenimą. Dabar, kai vaikai

gyvena technikos perpildytame pasaulyje, ryškėja vis labiau didėjantis atotrūkis nuo natūralios gamtos,

vaikai neturi sukaupę gamtos saugojimo ir puoselėjimo įgūdžių, neįgiję tyrinėjimų natūralioje

aplinkoje patirties. Jie mokosi būti suaugę, savarankiški, mokosi elgtis su juos supančia aplinka.

Taip pat organizuotas seminaras ,,Motyvuojanti kūno kultūra ikimokyklinio ugdymo

įstaigoje. Patarimai pedagogui praktikui“. Seminarą vedė RIUKKPA (respublikinė ikimokyklinio

ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacija) prezidentė Audronė Vidzbarienė – metodinių leidinių,

knygos „Sportas vaikams“, „Nuo mankštos iki medalio“ sudarytoja, ikimokyklinio amžiaus vaikų

fizinį aktyvumą skatinančių renginių organizatorė. Seminaro metu buvo aptartos pagrindinės kūno

kultūros organizavimo formos, turinio planavimas, vaikų vertinimo kriterijai. Praktinėje seminaro

veikloje pedagogai išmoko linksmų ir lengvai pritaikomų žaidimų su minimaliomis kiekvienoje

įstaigoje esančiomis priemonėmis. Lektorė kalbėjo apie lyderystės, socialinių įgūdžių ugdymą,

pabrėždama, kad vaiko laisvas judėjimas duoda geresnių rezultatų, nei iš anksto numatyti judesiai.

Organizuotas respublikinis seminaras „Ankstyvojo muzikinio ugdymo svarba ir

inovatyvios tendencijos“. Seminaras ypač aktualus šiandienos kontekste, kuomet pasigendama

inovatyvių studijų ir metodinės informacijos, skirtos ankstyvojo amžiaus tarpsnio ugdymui. Seminaro

metu pristatyta filmuota medžiaga apie muzikos integravimą į ugdomuosius dalykus: dailę, kūno

kultūrą, žaidybinę, pažintinę, įgūdžių formavimo veiklas. Lektorė, muzikos pedagogė, inovatyvių

27

muzikos metodų kūrėja, dainų autorė Indra Mažuikaitė-Kubiliūnienė labai nuotaikingai vedė praktines

veiklas seminaro dalyvėms, kurios pasisėmė daug praktinių žinių, išdalijo metodinės medžiagos.

Seminaro metu pristatyta doc. dr. muzikos pedagogės Lolitos Jolantos Piličiauskaitės-Navickienės

leidinys visai šeimai „Šeimos knyga“.

Alytaus ikimokyklinių įstaigų ugdytinių koncertas „Spalvotu vaikystės taku“

2019 metų gegužės 15 dieną Alytaus miesto teatro didžiojoje salėje vyko šventinis

koncertas „Spalvotu vaikystės taku“, skirtas Tarptautinei šeimos dienai paminėti. Šventinį koncertą

organizavo Alytaus lopšelio-darželio „Obelėlė direktorė Asta Andrijauskienė ir meninio ugdymo

pedagogė Egidija Pocienė. Jame dalyvavo visų Alytaus lopšelių-darželių ir darželių-mokyklų

ugdytiniai. Koncertas buvo labai nuoširdus ir spalvingas, suteikęs daug gerų emocijų ir džiaugsmo

atlikėjams, žiūrovams bei artimiausiems šeimos nariams. Šventinėmis koncerto nuotaikomis

ikimokyklinių įstaigų ugdytiniai dalinosi dar keletą dienų. Tikėtina, kad šis koncertas taps tradicija

Tarptautinės šeimos dienai paminėti.

Europos dienos bei Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 15 metų sukakties minėjimas

miesto sode

Siekiant paminėti ir atšvęsti Europos dieną bei Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 15

metų sukaktį su mažaisiais Europos piliečiais 2019 m. gegužės 9 d. Alytaus lopšelis-darželis

„Girinukas“ Alytaus miesto sode organizavo pilietinę akciją „Mes senamiestiečiai – Europos piliečiai“.

Akcijoje dalyvavo Alytaus lopšelių-darželių: „Pušynėlis“, „Pasaka“, „Obelėlė“, „Šaltinėlis“,

„Vyturėlis“, „Du gaideliai“, „Linelis“, „Volungėlė“, ir mokyklų-darželių: „Drevinukas“ ir „Viltis“,

ugdytiniai bei pedagogai. Akcijoje sulaukta daug žiūrovų. Geltonai mėlynais balionais bei

įvairiaspalvėmis gėlėmis papuoštoje miesto sodo aikštelėje renginys buvo pradėtas Europos Sąjungos

himnu. Sveikinimo žodžius tarė lopšelio-darželio ,,Girinukas“ direktorė Rasa Naujalienė ir Alytaus

„Europe Direct“ centro vadovė Nijolė Vitienė. Vėliau visi akcijos dalyviai dainavo, šoko bendrą šokį

kartu su lopšelio-darželio „Obelėlė“ ir mokyklos-darželio „Viltis“ vaikučiais Europos tautų šokius.

Susirinkusieji kreidelėmis piešė ant asfalto, o linksmasis peliukas kvietė visus sudalyvauti

eurofotosesijoje. Renginio svečiai – Dzūkijos pagrindinės mokyklos teatro būrelio mokiniai su savo

draugais iš Prancūzijos bei Rumunijos. Jie pasirodė su savo teatro lėlėmis bei aktyviai dalyvavo

organizuojamose veiklose. Visus lydėjo džiaugsmas, gera nuotaika ir šypsenos. Smagu, kad linksmi

šokiai, eurošypsenos piešimas, geras oras sukūrė lengvą, puikią nuotaiką, suteikė daug emocijų ir

pasitenkinimo bendradarbiavimo ir bendrystės veikla.

Tarptautinis vaikų ir jaunimo teatrų festivalis „Akimirkos“

Alytaus miesto savivaldybės „Drevinuko“ mokykla-darželis organizavo Tarptautinį vaikų

ir jaunimo teatrų festivalį „Akimirkos“ Alytaus miesto teatre. Jame dalyvavo 11 vaikų ir jaunimo

teatrų kolektyvų iš Estijos, Baltarusijos, Kauno, Vilniaus, Klaipėdos ir kt. Visi kolektyvai buvo

tarptautinių ir respublikinių teatrų festivalių laureatai ar prizininkai. Jame savo spektaklius rodė

„Drevinuko“ mokyklos-darželio jaunieji artistai, Jotvingių gimnazijos ir Jaunimo centro teatrų

kolektyvai. Jų rodomus spektaklius turėjo galimybę matyti Alytaus miesto ir rajono mokiniai bei

miesto visuomenė.

Alytaus Panemunės progimnazija šventė 30-ąjį jubiliejų

Mokyklos jubiliejus buvo įspūdingai švenčiamas net dvi dienas. Lapkričio 15 d.

organizuotas projektas „Sveikinu mokyklą“, jo metu mokiniai prisiminė mokyklos istoriją, kūrė

sveikinimus mokyklai, koncertavo, vaišinosi, dalyvavo šv. Mišiose. Lapkričio 16 d. pavakarę į

mokyklą sugužėjo galybė svečių: buvęs mokyklos direktorius Zenius Kunigonis, kuris šiai mokyklai

vadovavo 28 metus, buvusios direktoriaus pavaduotojos ugdymui Janina Mickevičienė ir Silvija

Peštenienė, Lietuvos Respublikos Seimo nariai Robertas Šarknickas ir Julius Sabatauskas, Alytaus

miesto savivaldybės mero pavaduotojas Tautvydas Tamulevičius, Švietimo skyriaus vedėja Rimvyda

Ališauskienė ir kt., buvę ir esami mokytojai ir mokiniai.

28

Šventinės programos ašis buvo aitvaras, atnešęs 3 laiškus. Pirmoje dalyje prisiminta

mokyklos istorija, prasidėjusi kartu su Atgimimu 1988-aisiais. Antrą dalį literatūriškai pradėjo buvę

mokiniai, dabar jau gimnazistai, buvę mokiniai dalinosi savo prisiminimais ir istorijomis. Tikimasi,

kad buvusių mokinių istorijos įkvėps esamus ir būsimus mokinius siekti savų tikslų. Kaip padėka jiems

buvo įteikti suvenyriniai aitvarai. Trečią dalį vyko koncertas, kurį vainikavo giedamas mokyklos

himnas ir direktorės Giedrės Romaškienės žodžiai: „Yra tik du būdai gyventi. Vienas – galvoti, jog

stebuklų nebūna. Kitas – galvoti, jog viskas yra stebuklas.“

Mokyklos gimtadienis – ypatinga šventė visai bendruomenei.

Alytaus Dzūkijos pagrindinė mokykla (buvusi Alytaus 1-ji vidurinė mokykla) 2019 metais spalio

21–25 dienomis švęs 100-to metų jubiliejų

Alytaus Dzūkijos pagrindinė mokykla (buvusi Alytaus 1-oji vidurinė mokykla) 2019

metais spalio 21–26 dienomis švęs 100-o metų jubiliejų. Mokyklos 100 metų jubiliejaus šventė

griausmingai pradės eisena į miesto rotušės aikštę. Čia mokyklos bendruomenė formuos gyvą skaičių

100. Mokykloje vyks netradicinės ugdomosios veiklos, kuriose buvę mokytojai ir mokiniai pasidalins

savo sėkmės istorijomis. Spalio 25 d. Alytaus miesto teatro didžioje salėje šventė bus įprasminama

iškilmingu minėjimu. O spalio 26 d. 12.00 val. buvę mokiniai ir mokytojai susitiks pabendrauti

Žaliojoje mokykloje (Kauno taikomosios dailės mokyklos Alytaus filiale) ir Dzūkijos pagrindinėje

mokykloje.

Alytaus Putinų gimnazijoje paminėtas Lietuvos kariuomenės 100-metis

Kariuomenės diena Alytaus Putinų gimnazijoje minima vis įvairesnėmis formomis.

Pirmokams jaunieji gimnazijos šauliai organizavo pristatymą „Aš didžiuojuosi būdamas šauliu“, kurio

metu kariškiai gimnazistams pasakojo apie tarnybą. Mokiniai kūrė 100 sveikinimo atvirukų Lietuvos

kariuomenei, klausėsi Irutės Gudebskaitės pasakojimų „Grįžau iš misijos“. Vyko viešojo kalbėjimo

dirbtuvės su aktoriumi Mantu Cegelsku, skirtos trečiokams, jie išklausė 5 valandų kursą ir dalyvavo

viešojo kalbėjimo pratybose. Gimnazijoje sporto salėje vyko varžybos, o kieme – orientacinės

varžybos, jose dalyvavo I–II klasių mokiniai, vadovavo jaunųjų šaulių (Id ir IId) klasės mokiniai ir jų

auklėtojas Gintaras Kličius. Kadangi lauke oras šaltas, gimnazistus ir mokytojus šildė kareiviška košė

ir arbata.

Tautos ir valstybės šventės

Tradiciškai gražiai ir iškilmingai tautos ir valstybės šventės švenčiamos Alytaus miesto

savivaldybės švietimo biudžetinėse ir viešosiose įstaigose. Mūsų mokiniai ir mokytojai ne tik kaip

žiūrovai dalyvauja šventiniuose Alytaus renginiuose, bet miesto bendruomenei parodo savo sukurtas

menines programas, aktyviai dalyvauja organizuojamuose renginiuose. Alytuje švenčiamos šios

lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės šventės: Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena, Vasario 16-oji –

Lietuvos valstybės atkūrimo diena, Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, Birželio

14-oji – Gedulo ir vilties diena, Liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo)

diena, Rugpjūčio 23-ioji – Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena,

Rugpjūčio 31-oji – Laisvės diena (paminima švenčiant Rugsėjo 1-ąją – Mokslo ir žinių dieną),

Lapkričio 23-ioji – Lietuvos karių diena.

„Atmintis gyva, nes liudija“ 2019 m. sausio 13-ąją mokyklų bendruomenės, minėdamos Laisvės gynėjų dieną, kaip ir

kasmet, prisijungė prie visoje šalyje vykdomos pilietinės akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“. 8

valandą visų mokyklų languose sumirgėjo žvakių liepsnelės kaip mūsų vienybės simbolis, dar kartą

primindamas 1991 m. kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių momentus. Laisvės gynėjų dieną tradiciškai

Alytaus šv. Angelų sargų bažnyčioje buvo laikomos šv. Mišios. Alytiškiai pagerbė žuvusiųjų

atminimą prie Sausio 13-osios kryžiaus. Minėjimo metu koncertavo Sausumos pajėgų orkestras,

Alytaus kultūros ir komunikacijos centro kamerinis choras „Varsa“, o meninę kompoziciją

29

susirinkusiems parodė Alytaus Senamiesčio pradinės mokyklos mokiniai. Renginį vedė teatro aktorius

Vidas Vaškius ir ketvirtos klasės mokiniai Mantas Veselga, Karolina Kardokaitė, Saulė Matulevičiūtė.

Vasario 16-oji

Tradiciškai Vasario 16-osios minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Alytaus šv. Angelų Sargų

bažnyčioje, joms pasibaigus prie Laisvės Angelo paminklo vyko iškilmingas minėjimas, jo metu

koncertavo Alytaus miesto meno kolektyvai: Alytaus kultūros ir komunikacijos centro kamerinis

choras „Varsa“, mišrus choras „Putinas“, politinių kalinių ir tremtinių choras „Atmintis“ ir Alytaus

jaunimo centro vokalinės studijos „Bel Canto“ jaunieji dainininkai. Šventiniams renginiams persikėlus

į Alytaus miesto teatrą, čia vyko nemokamas koncertas „Retro lietus“. Šventinių Lietuvos valstybės

atkūrimo dienai paminėti skirtų renginių programą užbaigė Arvydo Kinderio dokumentinio-vaidybinio

filmo „Mokytojas. Adolfas Ramanauskas-Vanagas“ peržiūra Alytaus miesto teatre.

Kovo 11-oji

Kovo 11-ajai – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti buvo skirta daug

renginių: akcijų šeimoms, šv. Mišios, šventinis minėjimas, bėgimas ir koncertas. Kovo 11-osios rytą

jau tapęs tradicija vyko šeštasis Kovo 11-osios bėgimas „Geroji žinia olimpiete Brigita Virbalyte-

Dimšiene“. Alytaus kraštotyros muziejuje alytiškiai buvo laukiami aitvarų gamybos akcijoje „Laisvės

aitvarai“, kaip ir kasmet Alytaus šv. Angelų Sargų bažnyčioje buvo laikomos šv. Mišios.

Rotušės aikštėje vyko minėjimas „Sveikinkim vieni kitus“ ir akcija „Nupiešk Lietuvą“. Renginyje

dalyvavo Alytaus Jotvingių gimnazijos mokiniai, koncertavo KTU pučiamųjų grupė „The Brassbees“.

Minėjimui pasibaigus miestelėnai buvo laukiami Alytaus miesto teatre, kur vyko nemokamas

koncertas. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti skirtų renginių programą užbaigė

Arvydo Kinderio dokumentinio-vaidybinio filmo „Mokytojas. Adolfas Ramanauskas-Vanagas“

seansas kino teatre „Dainava“.

Gedulo ir vilties diena

Birželio 14 d. paskelbta Gedulo ir vilties diena. Šią dieną Lietuvoje minimi tremtyje žuvę

lietuviai. Gedulo ir vilties dienai paminėti skirti renginiai prasidėjo šv. Mišiomis Alytaus šv. Angelų

Sargų bažnyčioje. Šventinis minėjimas vyko prie tautos kančių memorialo „Nurimęs varpas“. Jo metu

Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokiniai kartu su „Sakalėlio“ pradinės mokyklos

mokiniais parodė teatrinę miniatiūrą „Trupiniai“, koncertavo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų

orkestras ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Alytaus skyriaus choras „Atmintis.

Minėjimui pasibaigus prasidėjo akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“. Jos metu Alytuje ir dar devyniuose

Lietuvos miestuose buvo garsiai ištariami tremtinių ir politinių kalinių vardai, pavardės ir likimai. Šią

dešimtyje šalies miestų vykusią akciją organizavo projekto „Misija Sibiras“ organizatoriai. Jos tikslas

– pagerbti šimto penkių tūkstančių tremtinių ir politinių tremtinių atminimą.

1941 m. birželio 14 d. 3 val. nakties enkavedistai pradėjo masinius lietuvių areštus.

Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą. Per savaitę iš Lietuvos

išvežta 30 tūkst. Lietuvos piliečių. Iki šiol tiksliai nenustatyta tikslaus ištremtųjų ir žuvusiųjų pakeliui į

tremtį skaičiaus. Žmonės buvo tremiami krovininių traukinių vagonuose. Iš viso 1941–1952 m. iš

Lietuvos buvo ištremta apie 132 000 žmonių, apie 28 000 iš jų žuvo. Įvairiose Sibiro vietose tremtiniai

buvo verčiami dirbti medkirčių, geležinkelio tiesėjų ir kt. sunkius fizinius darbus. Be to, juos vargino

šaltos aplinkos sąlygos, jiems patiems teko statytis būstus. Ypač sunki padėtis buvo ištremtųjų į

negyvenamas salas Lenos žiotyse, prie Laptevų jūros. Čia tremtiniai turėjo kone plikomis rankomis

statydintis jurtas, žemines, barakus.

Lietuvos Respublikos Seimas yra priėmęs nutarimus dėl 2020 metų

Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XIII-1151 2020 metus

paskelbė Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metais.

Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. XIII-2143 2020 metus

paskelbė UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metais.

30

Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. XIII-1142 2020 metus

paskelbė Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais.

Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. XIII-2144 2020 metus

paskelbė Tautodailės metais.

Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. XIII-21452020 metus

paskelbė Mokyklų bendruomenių metais.

Bendradarbiavimo sutartys

Alytaus miesto savivaldybės ir kitų subjektų bendradarbiavimo švietimo srityje sutartys:

1. Alytaus miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos

2011 m. vasario 1 d. bendradarbiavimo sutartis Nr. SR-152 (dėl valstybės biudžetinės įstaigos Alytaus

dailiųjų amatų mokyklos kokybiškos veiklos).

2. Alytaus miesto savivaldybės ir Lenkijos Respublikos Opolės vaivadijos savanorių

darbo būrių (OHP) 2013 m. birželio 14 d. bendradarbiavimo sutartis Nr. SR-710.

3. Alytaus miesto savivaldybės ir Alytaus kolegijos 2014 m. kovo 13 d.

bendradarbiavimo sutartis Nr. SR-425.

4. Alytaus miesto savivaldybės ir Lietuvos edukologijos universiteto 2014 m. kovo 26 d.

bendradarbiavimo sutartis Nr. SR-488.

5. Alytaus miesto savivaldybės ir Alytaus profesinio rengimo centro 2014 m. gegužės 13

d. bendradarbiavimo sutartis Nr. SR-636.

6. Alytaus miesto savivaldybės ir Lietuvos kariuomenės Didžiosios kunigaikštienės

Birutės ulonų bataliono, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos

1-osios rinktinės, Lietuvos šaulių sąjungos karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1- osios rinktinės

2014 m. rugpjūčio 5 d. bendradarbiavimo sutartis Nr. SR-923.

7. Alytaus miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos

2015 m. sausio 12 d. susitarimas Nr. SR-10 dėl Alytaus miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministerijos 2011 m. vasario 1 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. SR-152

papildymo.

8. Alytaus miesto savivaldybės ir Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos

fakulteto 2015 m. sausio 14 d. bendradarbiavimo sutartis Nr. SR-17.

9. Alytaus miesto savivaldybės ir Lietuvos mokslų akademijos 2015 m. spalio 16 d.

bendradarbiavimo sutartis Nr. SR-1548(3.9.).

10. Alytaus miesto savivaldybės, Mykolo Romerio universiteto ir Alytaus Adolfo

Ramanausko-Vanago gimnazijos 2016 m. balandžio 13 d. ketinimų protokolas Nr. SD-3534(10.51.)

dėl Alytaus ekonomikos ir verslo akademijos įsteigimo.

11. Alytaus miesto savivaldybės administracijos skyriaus ir Alytaus kolegijos 2016 m.

balandžio 28 d. bendradarbiavimo NR. TP-5/02-2010 susitarimas.

12. Alytaus miesto savivaldybės, Alytaus rajono savivaldybės, Lazdijų rajono

savivaldybės, Varėnos rajono savivaldybės, Alytaus kolegijos, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų

rūmų ir uždarųjų akcinių bendrovių „Atea“ (Alytaus filialas), „Auksa“ ir „Nervelita“ 2016 m. liepos 13

d. bendradarbiavimo kuriant ir įveiklinant Gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos

tyrimų ir eksperimentinės veiklos atviros prieigos centrą Alytaus apskrities teritorijoje sutartis Nr. B2-

292/SR-1131(10.60).

13. Alytaus miesto savivaldybės, Mykolo Romerio universiteto ir Alytaus Adolfo

Ramanausko-Vanago gimnazijos 2016 m. rugsėjo 7 d. sutartis Nr. SD-1262(10.60) dėl Alytaus

ekonomikos ir verslo akademijos įsteigimo ir bendradarbiavimo.

14. Alytaus miesto savivaldybės ir Nacionalinio egzaminų centro 2017-02-03

bendradarbiavimo sutartis Nr. SR-257 (10.60) dėl Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo

organizavimo ir vykdymo Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose.

15. Alytaus miesto savivaldybės ir Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo

centro 2017-05-26 pasirašyta projekto „Lyderių laikas 3“ bendradarbiavimo sutartis Nr. SR-

806(10.60.).

31

16. 2017 m. liepos 3 d. Alytaus Adolfo Ramanausko Vanago gimnazija ir Kauno

technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas (KTU MGMF) pasirašė

bendradarbiavimo sutartį Nr. LS-114, kuria buvo įprasminta atviros KTU klasės be sienų gimnazijoje

idėja. Šiuo projektu bus siekiama tobulinti ugdymo kokybę, populiarinti tiksliuosius, inžinerinius ir

gamtos mokslus bei siekti efektyvaus institucijų bendradarbiavimo rengiant vyresniųjų klasių mokinius

stojimui ir sėkmingoms studijoms universitete.

17. Alytaus šv. Benedikto gimnazija 2017 m. rugsėjo 21 d. pasirašė bendradarbiavimo

sutartį su Vilniaus kolegijos Menų ir kūrybinių technologijų fakultetu, o 2017 m. spalio 10 d. su

Vilniaus Gedimino technikos universitetu.

18. Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija 2018-05-07 sudarė

bendradarbiavimo sutartį Nr. LS-73 su Lietuvos Šaulių sąjungos karininko Antano Juozapavičiaus

šaulių l-ąja rinktine „Dėl jaunimo tautinio, patriotinio, pilietinio ugdymo, kultūrinės ir sportinės

veiklos“.

19. Jotvingių gimnazijos 2018 m. gegužės 30 d. bendradarbiavimo sutartis Nr. MA-47 su

Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademija dėl bendradarbiavimo meno srityje.

20. Alytaus miesto savivaldybė 2019 m. spalio 9 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį

SR-1638 su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija dėl abipusiškai naudingo

savivaldybės ir VDU bendradarbiavimas, plečiant VDU Žemės ūkio akademijos vykdomų studijų

galimybes, studentų praktinį mokymą, rengiant naujas studijų programas, atitinkančias regiono

ekonomikos politiką, vystant VDU ŽŪA vykdomą projektinę veiklą.

Muzikos mokykloje kryptingai stiprinamas bendradarbiavimas su miesto švietimo

ir kultūros įstaigomis. Pasirašyta bendradarbiavimo sutartys su:

1. Alytaus muzikos mokyklos ir komercinės įstaigos valstybinis choras „Vilnius“ 2018

m. kovo 1 d. bendradarbiavimo sutartis BS-1;

2. Alytaus muzikos mokyklos ir Alytaus miesto teatro 2018 m. gegužės 22 d.

bendradarbiavimo sutartis BS-1;

3. Alytaus muzikos mokyklos ir Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos 2018 m.

lapkričio 12 d. bendradarbiavimo sutartis BS-4;

4. Alytaus muzikos mokyklos ir Alytaus Jurgio Kunčino viešoji bibliotekos 2018 m.

lapkričio 19 d. bendradarbiavimo sutartis BS-6;

5. Alytaus muzikos mokyklos ir Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos 2018

m. lapkričio 25 d. bendradarbiavimo sutartis BS-7;

6. Alytaus muzikos mokyklos ir Alytaus kultūros ir komunikacijos centro 2018 m.

lapkričio 26 d. bendradarbiavimo sutartis BS-8.

7. Likiškėlių progimnazija 2019 m. vasario 26 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį Nr.

SR-6 su Kauno Veršvų gimnazija.

8. Likiškėlių progimnazija 2018 m. gruodžio 6 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį Nr.

BS-13 su Punsko Dariaus ir Girėno pagrindine mokykla Lenkijoje.

XI. MŪSŲ LAIMĖJIMAI

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministerijos padėkos raštas Alytaus miesto savivaldybės lopšeliui-darželiui „Pušynėlis“ 2018 m. lapkričio 29 d. Alytaus lopšelis-darželis „Pušynėlis“ gavo Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos padėkos raštą

už Alytaus lopšelio-darželio „Pušynėlis“ bendruomenės ir jaunosios kartos sveikatos puoselėjimą.

Visa sveikatą stiprinančios mokyklos bendruomenė buvo įtraukta į sveikatinimo procesus, kiekvienas

jos narys įnešė indėlį į sveikesnės mokyklos aplinkos ir gerų santykių kūrimą. Visi bendruomenės

nariai – specialistai, mokytojai, mokiniai ir jų tėvai – glaudžiai bendradarbiavo. Įstaigose yra aiški

sveikatos vizija, koordinuota veikla ir komandinis darbas. Daugiau dėmesio skiriama fizinei, psichinei,

emocinei sveikatai bei svetingos aplinkos kūrimui. Ugdymo įstaigų, dalyvaujančių sveikatinimo

32

programose, specialistai ugdo pasitikėjimą savimi, savo nariais, moka įsivertinti savo pasiekimus ir

dalijasi gerąja patirtimi.

Ikimokyklinio ugdymo pedagogams suteikti „eTwinning“ kokybės ženkleliai

Alytaus miesto savivaldybės lopšelio-darželio „Pasaka“ mokytojos prisijungė į

„eTwinning“ projektinę veiklą, kurios metu dalijosi gerąja patirtimi su kolegomis iš Europos ir kitais

Lietuvos miestų lopšeliais-darželiais. Mokytojos bendradarbiavo šiuose projektuose: „Iš kur atsiranda

duonelė“, „Pasaka maiše“, „Vaikų ugdomoji veikla lauke“, „Miestas mano akimis“, „Winter is

coming“, „Let's Learn Colors“, „This is my country“. Už projektą pilietine, kultūrine tematika „Nors

dar mažas, bet labai myliu Lietuvą“ ikimokyklinio ugdymo auklėtojai Nijolei Stakutienei buvo

suteiktas kokybės ženklelis.

Alytaus miesto savivaldybės lopšelio-darželio „Girinukas“ mokytojos dalyvauja

tarptautiniuose „eTwinning“ projektuose. Penki mokytojos apdovanotos septyniais tarptautiniais

kokybės ženkleliais. Už projektus „Mes atversim pasakos duris“ ir „Aš – žemės dalelė“ apdovanotos:

ikimokyklinio ugdymo auklėtojos Daiva Turčinavičienė ir Irena Giedrienė. Už projektą „Aš – žemės

dalelė“ apdovanotos: direktorės pavaduotoja ugdymui Daiva Markovienė ir ikimokyklinio ugdymo

auklėtojos Loreta Botvičienė ir Vaida Sadauskienė.

X respublikinio jaunųjų talentų konkurso „Skambėk, Dzūkija!“ 2019 m. prizinės vietos atiteko

Alytaus miesto savivaldybės lopšelio-darželio „Pasaka“ ugdytinėms Alytaus miesto savivaldybės lopšelio-darželio „Pasaka“ ugdytiniai dalyvavo X

respublikiniame jaunųjų talentų konkurse „Skambėk, Dzūkija!“, kuris vyko Varėnos kultūros

rūmuose. Konkurse dalyvavo daugiau kaip 100 muzikos talentų iš visos Lietuvos. Alytaus lopšelio-

darželio ,,Pasaka“ solistės pasirodė labai gerai ir buvo apdovanotos diplomais ir velykinių dovanų

kraitelėmis. Savo amžiaus kategorijoje Gustė Jonynaitė laimėjo I, Skaistė Mocevičiūtė ir Goda

Bagdanavičiūtė III vietas.

Alytaus miesto savivaldybės lopšelio-darželio „Pasaka“ ugdytinės – respublikinių ikimokyklinio,

priešmokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų vaikų piešinių ir kūrybinių darbų konkursų

nugalėtojos

Lietuvos ikimokyklinukų kūrybinių darbų konkurse „Šaltinėlio versmė“, skirtame

Pasaulinei vandens dienai paminėti, Alytaus miesto savivaldybės lopšelis-darželis „Pasaka“ laimėjo I

vietą. Konkursą organizavo Alytaus lopšelis-darželis „Šaltinėlis“. Pasirinktu meninės raiškos būdu,

panaudojant antrines žaliavas, ikimokyklinukai sukūrė darbą, vaizduojantį vandens lašą. Taip atsirado

Lašelis – linksmas, rūpestingas, išdykęs ir be galo reikalingas draugas, be kurio nebūtų gyvybės.

Dalyvaudami konkurse ugdytiniai siekė ne tik laimėti, bet ir išmokti švariai plautis rankeles.

Alytaus miesto savivaldybės lopšelio-darželio „Pasaka“ ugdytiniai dalyvavo

respublikiniame ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų vaikų piešinių konkurse

„Čia mano Lietuva“. Konkurso tikslas – ugdyti ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio amžiaus

vaikų meninę raišką, kūrybiškumą piešiant Lietuvos gamtą, skatinti ugdytinius domėtis Lietuvos

istorija. Darželio ugdytinė Justina Kazlauskaitė originaliai pavaizdavo Dzūkijos miškų karalių briedį ir

priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikų individualių darbų grupėje tapo III vietos

nugalėtoja. Mergaitė kartu su mama buvo pakviesta į Kauno rajono Linksmakalnio mokyklą-darželį,

kur vyko vaikų piešinių konkurso ,,Čia mano Lietuva“ laureatų apdovanojimas-koncertas.

Lopšelis-darželis dalyvavo respublikinėje ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo

įstaigų vaikų kūrybinių darbų konkurse-parodoje „Lietuvos valdovai“. Konkursą organizavo

Elektrėnų lopšelis-darželis „Pasaka“. Parodos tikslas – kūrybiniais darbeliais paminėti Nepriklausomos

Lietuvos 100-metį, plėtoti bendradarbiavimą tarp šalies ugdymo įstaigų. Už tautiškumo, pilietiškumo,

meilės gimtajam kraštui sklaidą, kūrybingai pavaizdavus Lietuvos kunigaikštį Gediminą ir Barborą

Radvilaitę, Goda Bagdanavičiūtė ir Emilija Šiurskaitė tapo I ir III vietos nugalėtojomis.

33

„Lietuvos mažųjų žaidynės 2019“ II-ojo etapo nugalėtojai Respublikinės ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros asociacijos ir Lietuvos tautinio

olimpinio komiteto organizuojamame projekto „Lietuvos mažųjų žaidynės 2019“ II-ajame etape,

vykusiame 2019 m. kovo 13 d. Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje ir 2019 kovo 21 d.

vykusiame Alytaus Vidzgirio pagrindinėje mokykloje, buvo atrinktos trys geriausiai pasirodžiusios

lopšelių-darželių komandos. Nugalėtojomis tapo Alytaus miesto savivaldybės lopšelių-darželių

„Volungėlė“, „Du gaideliai“ ir „Girinukas“ komandos. Šios komandos Alytaus miestui atstovavo

respublikiniame finaliniame „Lietuvos mažųjų žaidynių 2019“ etape, vykusiame 2019-04-06 Alytaus

sporto ir rekreacijos centre.

Laimėjimai nacionaliniame vaikų ir jaunimo teatrų festivalyje-konkurse

„Šimtakojis“

Nacionaliniame vaikų ir jaunimo teatrų festivalyje-konkurse „Šimtakojis“, kurį kas dveji

metai organizuoja Lietuvos nacionalinis kultūros centras, dalyvavo du Alytaus miesto švietimo įstaigų

kolektyvai, laimėję pirmąsias vietas miesto etape – Alytaus „Drevinuko“ mokyklos-darželio teatro

studija „Drevinukas“ ir Alytaus jaunimo centro miuziklo grupė. Lietuvoje praūžė per 300 vaikų ir

jaunimo teatrų, bet tik 24 vaikų ir jaunimo teatrai buvo atrinkti laureatais, geriausi 7 vaikų ir 7 jaunimo

teatrai pasirodė baigiamosiose šventėse.

Džiugu, kad šiemet alytiškių vaikų ir jaunimo teatrai tapo laureatais ir jiems teko garbė

pasirodyti baigiamosiose šventėse – tai Alytaus „Drevinuko“ mokyklos-darželio teatro studija

„Drevinukas“ su spektakliu „Ozo šalies burtininkas“ (rež. I. Ivanauskienė, J. Gaižauskas) ir Alytaus

jaunimo centro miuziklo grupė su spektakliu „Baltaragio malūnas“ (rež. I. Ivanauskienė, J.

Gaižauskas).

Alytaus muzikos mokyklos simfoninis orkestras

„Svajonė“ − Europos muzikos festivalio laureatai

1019 m. gegužės 5 d. Lietuvai atstovavęs Muzikos mokyklos simfoninis orkestras „Svajonė“

tapo Belgijos mieste Neerpelt vykusio 67-ojo konkurso laureatais. Kamerinių, styginių ir simfoninių

orkestrų kategorijoje „Svajonei“ buvo skirtas vienas iš 3 aukščiausių apdovanojimų bei įteiktas

diplomas „Cum laude“ (lot. – su pagyrimu).

Europos muzikos festivalyje dalyvavo rekordinis dalyvių skaičius – daugiau nei 4 tūkstančiai

atlikėjų iš 29 šalių. Alytaus muzikos mokyklos orkestrą „Svajonė“ maksimaliais balais įvertino įvairių

šalių ekspertai iš Belgijos, USA, Italijos, Jungtinės Karalystės.

Alytaus muzikos mokyklos jaunimo simfoniniame orkestre „Svajonė“ muzikuoja daugiau kaip

60 mokinių, absolventų ir mokytojų. Orkestro vadovė Daiva Martikonytė, dirigentas Karolis

Variakojis. Orkestro pasirengimą ir išvyką į konkursą Belgijoje parėmė moterų klubas „Zonta“ bei

Alytaus miesto savivaldybė.

„Drevinuko“ artistų laimėjimai tarptautinėje vaikų ir jaunimo teatrų stovykloje-konkurse

„Vigraszek 2019“ Suvalkuose

Birželio 10–13 d. teatro studijos „Drevinukas“ jaunieji artistai dalyvavo tarptautiniame

vaikų ir jaunimo teatrų festivalyje-stovykloje „Wigraszek 2019“ Suvalkuose (Lenkija). Su spektakliais

pasirodė jaunieji artistai (iš viso 21 kolektyvas) iš Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos, Slovakijos,

Ukrainos. Visi puikiai leido laiką stebėdami vieni kitų spektaklius, juos aptardami, žavėdamiesi vieni

kitų aktoriniu meistriškumu, muzikalumu. Laisvalaikiu vaikai lavino ir kitų meno sričių kūrybinius

sugebėjimus, aktyviai ir turiningai praleido laisvalaikį. Dalyvavo ir konkurse – parodė spektaklį „Ozo

šalies burtininkas“. Profesionali komisija spektaklį įvertino III vieta, nominacijas gavo režisieriai Ieva

Ivanauskienė ir Jonas Gaižauskas, už choreografiją – Monika Ivanauskaitė.

34

Liaudies kūrybos atlikėjų konkursas „Tramtatulis“

Lietuvos vaikų ir moksleivių lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurso vietinis turas vyko

Alytaus komunikacijos ir kultūros centre. Konkurse iš viso dalyvavo trisdešimt keturi talentingi

mažieji pasakotojai, spalvingai ir meniškai perteikę tarmiškus tekstus, muzikantai, puikiai grojantys

tradicinę muziką, jaunieji dainininkai, įtaigiai ir brandžiai atlikę liaudies dainas. Lietuvos vaikų ir

moksleivių lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurso „Tramtatulis“ vietiniame ture nugalėtojais tapo

Aras Balčius ir Dominykas Pilvelis iš „Sakalėlio“ pradinės mokyklos, Ieva Brazauskaitė Šaltinių

pagrindinės mokyklos, Jomilė Čepulė iš lopšelio-darželio „Šaltinėlis“, Austėja Jonynaitė iš lopšelio-

darželio „Pušynėlis“, Dovilė Palionytė iš lopšelio-darželio „Girinukas“, Nojus Varanauskas iš lopšelio-

darželio „Obelėlė“, Erikas Zablackas iš lopšelio-darželio „Volungėlė“, taip pat Novilė Rasimavičiūtė

iš „Volungės“ progimnazijos bei Alytaus jaunimo centro dainų ir šokių ansamblio „Tarškutis“

kolektyvas (Gintarė Kazlauskaitė, Nojus Nedzinskas, Ineta Pikūnaitė, Svaja Romanovaitė, Danielė

Svinkūnaitė).

Europos komisijos ženklas Programos eTwinning mokykla Alytaus Dzūkijos pagrindinei

mokyklai

Alytaus Dzūkijos pagrindinė mokykla šiais metais buvo apdovanota ženkleliu „Programos

eTwinning mokykla“. Tai ne tik asmeninis atskirų mokytojų įvertinimas už jų sėkmingą veiklą, bet ir

pripažinimas visai mokyklos komandai už pasiekimus programoje eTwinning. Ženklelį pelniusios

mokyklos bus pristatomos Europos lygiu, prisijungs prie mokyklų lyderių tinklo ir prisidės prie

programos ateities kūrimo. Tokį apdovanojimą pelnė tik septynios Lietuvos mokyklos ir keletas

darželių bei neformalaus ugdymo centrų. Tokiu būdu mokykla tapo pripažinta lydere skaitmeninės

veiklos, elektroninio saugumo, inovatyvių ir kūrybingų pedagoginių metodų, personalo profesinio

tobulėjimo, personalo ir mokinių mokymosi bendradarbiaujant veiklų skatinimo srityse.

Alytaus Dzūkijos pagrindinei mokyklai kokybiško frankofoniškojo ugdymo kokybės

įvertinimas

Prancūzų kalbos kokybiško ugdymo programos – Qualité Francophone frankofoniškojo

ugdymo kokybės ženklo konkursą organizavo Ugdymo plėtotės centras, vertinimo kriterijų aprašą

rengė Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra. Vertinimo komisiją sudarė švietimo, mokslo ir sporto

ministerijos paskirti asmenys. Alytaus Dzūkijos pagrindinei mokyklai kokybiško frankofoniškojo

ugdymo kokybės įvertinimas (pranc. Qualite Francophone – QF) skirtas už prancūzų kalbos ir

kultūros puoselėjimą mokykloje ir už jos ribų. QF ženklas – tai ne tik mokyklų darbo įvertinimas, tai

kartu ir priemonių paketas, padėsiantis mokykloms siekti dar aukštesnių rezultatų. Mokyklos jungiasi

į QF chartiją, numatomi mokymai mokyklų komandoms, siekiant tobulinti integruotą dalyko ir

prancūzų kalbos mokymą, gerosios patirties sklaidą, mokyklų ugdymo plano, neformalaus ugdymo

plano rengimą, EMILE modulių rengimą, mokymo priemonių įsigijimą.

Informatika pradiniame ugdyme

Alytaus Dzūkijos pagrindinė mokykla dalyvauja respublikiniame projekte „Informatika

pradiniame ugdyme“. Projektą įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Ugdymo plėtotės

centru. Šios mokyklos, bendradarbiaudamas su Vilniaus bei UPC komandomis, ne tik kuria ir išbando

mokomąją medžiagą, bet ir teikia siūlymus dėl informatikos ugdymo turinio, dalijasi patirtimi su

kitomis mokyklomis. Mokykloje jau išbandytas pradinio ugdymo informatikos turinio kūrimas,

programos matmenys, kai pati programa respublikoje bus diegiama tik 2020–2022 metais. Mokytojos

dalyvauja įvairiuose mokymuose, pačios rengia pamokų aprašus, konsultuojasi su projekto vadovais,

mokslininkais, daug dėmesio skiria skaitmeninės kompetencijos tobulinimui. Dvi mokytojos tapo

konsultantėmis respublikoje ir pradės mokyti kitų mokyklų pradinių klasių mokytojus. Mokydamiesi

ViLLE aplinkoje, pradinukai užduotis atlieka tik kompiuteriu. Mokiniai kompiuteriu sprendžia daug

įvairaus tipo uždavinių, kurių dauguma – dinamiški, interaktyvūs, žaidybiniai.

35

Laimėjimai etninės kultūros srityje

Gruodžio 12 d. Kauno taikomosios dailės mokyklos Alytaus filiale vyko Alytaus miesto

mokinių etninės kultūros olimpiada, kurią organizavo Alytaus miesto savivaldybės Švietimo skyrius ir

Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungos Alytaus skyrius. Olimpiados I etape dalyvavo 19 Alytaus

miesto bendrojo ugdymo mokyklų mokinių. Dalyviai varžėsi dviejose amžiaus grupėse. Mokiniai

turėto atlikti etnokultūros pažinimo testą bei atlikti etnokultūrinės kūrybinės raiškos praktinę užduotį.

Geriausiai pasirodę olimpiados I etapo dalyviai deleguoti į Etninės kultūros olimpiados II etapą, kuris

vyko taip pat Kauno taikomosios dailės mokyklos Alytaus filiale ir kurio nugalėtojai dalyvavo kovo

30 d. Vilniaus Žvėryno gimnazijoje Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados respublikiniame

etape. Finale dalyvavo 30 mokinių iš visų Lietuvos regionų. Pirmoji užduotis – etnokultūros pažinimo

testas, antroji – etnokultūrinė kūrybinė raiška. Dalyviai grojo liaudiškais instrumentais, dainavo, šoko,

varžėsi skaitovų žanre. 9–12 klasių grupėje II vietą laimėjo Austėjai Klimavičiūtė iš Alytaus Adolfo

Ramanausko-Vanago gimnazijos (ruošė mokytojos Janė Zelenienė, lietuvių kalbos mokytoja

metodininkė, ir Snieguolė Valentukonienė, technologijų mokytoja metodininkė).

Etnokultūros varžytuvėse „Mūsų lobynai“ dalyvavo Alytaus Adolfo Ramanausko-

Vanago gimnazijos mokiniai šįmet laimėję pirmąją vietą regioninėse varžytuvėse Dzūkijos regionui

atstovavo Vilniuje. Čia turėjo progos ne tik pasididžiuoti savo tarme ir etniniu paveldu, bet ir

pasiklausyti unikalios žemaičių ir sunkiai mums suprantamos Mažosios Lietuvos krašto tarmės bei

skambios šiaurės rytų aukštaičių šnektos. Komisija alytiškius įvertino tikrai puikiai. Pirmiausia vyko

konkursas „Tarmių lobynai“. Čia gimtąja tarme reikėjo porinti pasirinktą tekstą. Austėja Klimavičiūtė,

II b klasės mokinė, paporinusi pasaką apie „skūpų gaspadorių“, laimėjo antrąją vietą. Komandų

varžytuvėse „Atverk tautos lobyno gelmes“ sekėsi dar šauniau – gimnazijos komanda laimėjo pirmąją

vietą, dzūkų tarme pristačiusi save ir savo gimnaziją, parodė, „kap dalikotniai pasrėdzyc“ mokame

savo regiono tautiniu kostiumu.

Alytaus „Volungės“ progimnazijos mokinių laimėjimai Europos pinigų viktorinos Lietuvos

nacionaliniame finale

Alytaus „Volungės“ progimnazijoje skatinamas verslumo ir finansinio raštingumo

ugdymas. 2019 m. laimėta I vieta nacionalinėje „Pinigų viktorinoje“, kurią organizavo Lietuvos bankų

asociacija bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Progimnazijos komanda atstovavo Lietuvai

Briuselyje vykusiame europiniame konkurse. Pirmos vietos laimėtojai be kelionės laimėjo 500 eurų,

antros vietos – 400 eurų, trečios – 300 eurų biudžetą savo klasės iniciatyvai: bendram renginiui,

išvykai, mokymo priemonėms ir kt. Antrą kartą surengtoje viktorinoje Lietuvoje iš viso dalyvavo apie

1000 moksleivių iš 60 šalies mokyklų.

Alytaus Likiškėlių progimnazijos pasaulio vaikų piešinių konkurso laureatė Alytaus Likiškėlių progimnazijos 1b mokinė Gustė Meškelevičiūtė (7 m.) (mokytoja

Silvija Oškelienė tapo pasaulio vaikų piešinių konkurso – vieno didžiausių Japonijoje, organizuojamo

nuo 1993 m., laureate. Jos piešinys „Mano pirmoji mokytoja“ laimėjo sidabrinį prizą. Tai aukštas

apdovanojimas pasaulinio lygio piešinių konkurse – tokiu pasiekimu dabar džiaugiasi septynmetė.

Apdovanotų vaikų piešinių paroda keliauja po Japoniją, išleidžiamas jų katalogas. Pasaulio vaikų

piešinių konkursą rengia IE-NO-HIKARI asociacija. Tikslas – paskatinti vaikų draugystę, ugdyti

humaniškumą. 26-ajame konkurse dalyvavo apie 19 tūkstančių vaikų iš 76 šalių.

Alytaus Vidzgirio mokykla ir Alytaus šv. Benedikto gimnazija – visos dienos mokyklos

Nuo 2018-09-01 Vidzgirio pagrindinėje mokykloje ir Šv. Benedikto gimnazijoje pradėjo

veikti visos dienos mokyklos (VDM) modelis, kuris leidžia dar geriau ugdyti mokinių socialines ir

emocines kompetencijas, skirti laiko ugdymo turinio pagilinimui ir praplėtimui, mokymosi spragų

užpildymui, mokymosi rezultatų gerinimui. Visos dienos mokykloje pirmąją dienos pusę mokiniai

mokosi įprastai, o antrąją lieka visos dienos mokykloje, kur vykdoma įvairi veikla – mokiniams

teikiama pagalba ruošiant namų darbus, jie taip pat gali lankyti įvairius būrelius, užsiimti sporto veikla,

vieną kartą per savaitę apsilankyti baseine.

36

Alytaus Senamiesčio pradinė mokykla – UPC projekto dalyvė

Alytaus Senamiesčio pradinė mokykla sėkmingai bendradarbiavo su Ugdymo plėtotės

centru dalyvaudama ES finansuojame projekte „Bendrojo ugdymo turinio ir organizavimo modelių

sukūrimas ir išbandymas bendrajame ugdyme“. Projekto metu įvestas bevielis internetas, įsigyti

nešiojami kompiuteriai, planšetės, kurie leis sudaryti sąlygas mokytojų kompetencijų tobulinimui,

mokinių skaitmeninių įgūdžių ugdymui.

„Erasmus+“ projektai Likiškėlių progimnazijoje: „GRASS“, „Apie vandenį“, „Europos

startuoliai“

Alytaus Likiškėlių progimnazija 2018–2020 metais įgyvendina „Erasmus+“ projektą

„GRASS“ („Grafinių istorijų rinkinys“). Tai grafinių trumpų istorijų rinkinys: kaip kurti socialinius

įgūdžius, pilietiškumo jausmą ir užkirsti kelią internetinėms patyčioms. Projekto partneriai iš Ispanijos,

Didžiosios Britanijos, Italijos ir mūsų mokyklos mokiniai, padedami mokytojų, mokysis rašyti trumpas

istorijas, jas iliustruoti. Bus siekiama įtraukti mokinius į gilesnį ir analitiškesnį įvairaus tipo tekstų,

kūrinių (fantastikos, siaubo, nuotykių) skaitymą, pasitelkiant priemones, naudojamas rašymo ir

iliustravimo procese, kuriant grafinius apsakymus. Mokiniams suteikiama galimybė kurti istorijas,

naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis ir socialiniais tinklais. Projekto įgyvendinimo pabaigoje

bus išleista knyga, kurioje bus sudėtos mokinių kurtos istorijos. Labai svarbi projekto vizitų dalis –

pažintis su kitų šalių kultūra, kalba, švietimo sistema bei mokinių ir mokytojų kasdienybe.

Alytaus Likiškėlių progimnazija 2018–2020 metais įgyvendina ES finansuojamą

„Erasmus+“ projektą „Apie vandenį“ („Over Water“). Projekto partneriai iš Prancūzijos, Graikijos,

Bulgarijos, Italijos bei mūsų mokyklos mokiniai. Projekto tikslas – ugdyti mokinių ekologijos ir

atsakingo vandens vartojimo sąmoningumą ir jautrumą per integruotą geografijos, kalbų, istorijos,

biologijos, kūno kultūros ir chemijos mokymą.

Vasario 10–16 d. mūsų progimnazijos 7 mokiniai vyko į Italijos Palermo miestą, „IC

Scina/Costa“ mokyklą, joje susitiko su projekto partneriais – mokiniais ir mokytojais. Italijoje

mokinius iš Alytaus labai šiltai susitiko „D. Scinà“ vidurinėje mokykloje. Visus nustebino gausaus

mokinių ansamblis, kuris dūdelėmis atliko visų partnerių šalių himnus. Vadovaujami italų mokinių,

alytiškiai atliko daugybę eksperimentų su vandeniu specialiai projekto veiklai įkurtose laikinose

laboratorijose. Vėliau buvo pasitikrintos įgytos žinios bendrose klausimų varžytuvėse. Taip pat

kiekvienos šalies mokiniai pasiruošė ir pristatė savo namų darbus apie vandenį jų miesto istorijoje.

Viena iš prioritetinių kompetencijų, akcentuojamų XXI a. Europos švietimo tiksluose –

verslumo kompetencija, jos tinkamas ugdymas siejamas su aukšta asmens savarankiško gyvenimo

kokybe. Verslumo struktūroje identifikuojami 4 pagrindiniai asmens gebėjimai: iniciatyvumas,

savarankiškumas, atsakomybė ir atvirumas kaitai. Verslumas apima kūrybišką mąstymą, gebėjimą

priimti bei palaikyti naujoves, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, užbaigti tai, kas pradėta, mokėti

iškelti tikslus ir jų siekti.

Alytaus Likiškėlių progimnazija kartu su Lenkijos, Portugalijos, Kroatijos mokyklomis

vykdo „Erasmus+“ projektą „Europos startuoliai“. Projekto tikslas – įtraukti mokinius į mišrių

tarptautinių grupių mokymosi renginius verslumo įgūdžių ir savęs pažinimo temomis, siekiant

padidinti jų bendradarbiavimą ir sąveiką. Projektas orientuotas į ryšį tarp mokyklos veiklos ir būsimų

suaugusiųjų kasdienio gyvenimo iššūkių, ypač darbo rinkoje. Projektu siekiama stiprinti mokytojo

profesijos profilį gerinant IKT, užsienio kalbų ir verslumo įgūdžius, gerinti skirtingų kultūrų mokinių

santykių kokybę ir ugdyti jų socialinius bei bendravimo įgūdžius, skatinti įvairių Europos šalių kalbų

mokymąsi.

I respublikinė konferencija Alytaus muzikos mokykloje „Inovacijų integravimo galimybės

ugdymo kokybės gerinimui“

Kovo 29 d. Alytaus muzikos mokykloje vyko I respublikinė konferencija „Inovacijų

integravimo galimybės ugdymo kokybės gerinimui“, skirta muzikos, meno, dailės, teatro ir kitų

formaliojo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo įstaigų mokytojams. Konferencijos

37

organizatorius − Alytaus muzikos mokykla, partneriai – Alytaus miesto savivaldybė, Lietuvos muzikos

ir teatro akademija, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus dailės akademija, Nacionalinė Mikalojaus

Konstantino Čiurlionio menų mokykla. Konferencijoje pranešimus skaitė Vilniaus dailės akademijos ir

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dailėtyrininkė, docentė Dalia Ramutė Karatajienė, Nacionalinės

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos vyresnysis muzikos teorijos dalykų mokytojas

Viktoras Bakys, Alytaus muzikos mokyklos direktorė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė dr.

Aldona Vilkelienė ir kt.

Konferencijoje dalyvavo gausus būrys pranešėjų bei dalyvių iš muzikos, dailės, meno

mokyklų, lopšelių-darželių, pagrindinių mokyklų ir progimnazijų, gimnazijų ir bibliotekų.

Konferencijos temos buvo labai skirtingos, bet pasitelkiant išmaniąsias technologijas atsivėrė

bendravimo ir bendradarbiavimo su mokiniu galimybės, tarpdalykiniai ryšiai, ugdymo erdvių plėtimosi

perspektyvos.

Tarpmokykliniai projektai

Po renovacijos Muzikos mokykloje pagerintos ir išplėstos neformaliojo švietimo veiklos

rūšys. Pradedamos vykdyti naujos ankstyvojo meninio ugdymo, muzikinio teatro, etnokultūrinio

ugdymo programos. Alytaus muzikos mokykla aktyviai bendradarbiauja su bendro ugdymo,

neformaliojo ugdymo mokyklomis, organizacija „Gelbėkit vaikus“.

Šiais metais Muzikos mokykla vykdė daug bendrų projektų, kaip antai „Muzikuoju su

klasės draugu“, kuriame dalyvavo mokiniai, besimokantys toje pačioje mokykloje ir vienoje klasėje.

Kūrybiniame projekte „Gamtos vaizdai muzikos ir dailės kūriniuose“ Alytaus muzikos ir Dailės

mokyklų mokiniai tapė klausantis gyvai atliekamų muzikos kūrinių. 2018–2019 m. m. Alytaus

muzikos mokyklos moksleiviai kartu su Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos, Alytaus

Dainavos progimnazijos, Alytaus Vidzgirio pagrindinės mokyklos mokiniais ir mokytojais vykdė

bendramokyklinį moksleivių projektą „Eduardo Balsio gyvenimas ir kūryba“, skirtą 100-osioms

kompozitoriaus gimimo metinėms paminėti. Šį projektą sudarė renginių ciklas-seminaras, edukacinė

pamoka, paroda ir koncertas. Mokiniai kūrybingai ir naudingai leido laiką, dalijosi žiniomis, rengė

pranešimus, koncertinę programą. Bendro ugdymo mokyklose, mokiniai muzikos pamokose klausė

Eduardo Balsio baleto ,,Eglė žalčių karalienė“ ir iliustravo kūrinį, dalyvavo konkurse, surengė piešinių

parodą.

Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos mokinės pergalė Konstitucijos egzamine

Alytaus Dzūkijos pagrindinėje mokykloje vyko Lietuvos Respublikos Konstitucijos

egzaminas. Taja Tamkevičiūtė šiame konkurse tarp 5–7 klasių moksleivių iš visos Lietuvos užėmė II

vietą ir gavo progą apsilankyti Prezidentūroje. Taja Konstitucijos egzamine nusprendė dalyvauti, nes

norėjo pasitikrinti, kaip gerai išmano pagrindinį šalies įstatymą – Konstituciją, pasirungti su savo

bendraamžiais, ginti mokyklos vardą ir tiesiog dalyvauti konkurse, kuris mergaitę sudomino dar

penktoje klasėje. Tiek prieš pirmą, tiek ir prieš antrą Konstitucijos egzamino etapą septintokė ruošėsi

įvairiai: skaitė Konstituciją, atliko ankstesnių metų egzaminų bei internetinio treniruoklio užduotis.

Taja, kaip viena iš Konstitucijos egzamino laimėtojų, yra pakviesta apsilankyti Lietuvos Respublikos

Prezidentūroje.

Lietuvos Respublikos Seime apdovanota Likiškėlių progimnazijos mokinė

Balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko tarptautinė konferencija „Gožio

suvokimo ugdymo reikšmė kultūrai“. Jos metu buvo apdovanota Likiškėlių progimnazijos mokinė

Gerda Petraškaitė ir jos lietuvių kalbos mokytoja Zita Bražinskienė. Respublikiniame rašinių konkurse

„Taikos vėliava kviečia kurti grožį“, kurį organizavo tarptautinio Taikos vėliavos komiteto prie JT

padalinys, Gerdos rašinys buvo įvertintas antrąja vieta.

Taikos vėliava simbolizuoja Taikos per kultūrą idėją, išreiškiančią pasiryžimą saugoti ir

puoselėti dvasines bei materialines kultūros vertybes, ginti taiką. Gerda Petraškaitė savo rašinyje rašė

apie šeimos svarbą ir įtaką jaunam žmogui, grožio ir gėrio paieškas kasdieniuose dalykuose. Meniškos

sielos mokinė Gerda Petraškaitė ne pirmą kartą laimi respublikiniame konkurse. Ji yra tapusi konkurso

„Lietuvos vaikai kuria pasakas“ prizininke.

38

Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos mokiniai – Japonijos kultūros projekto laureatai

Jau trečius metus iš eilės Lietuvos vaikų ir jaunimo centras kartu su Japonijos ambasada

Lietuvoje organizuoja Japonijos kultūros projektą „WABI-SABI: tobulumas netobulume“. Šių

metų projekto raiškos formos – kovų menai, dainos, piešinių konkursas „Miško maudynės“.

Birželio 6 d. Bernardinų sode, Vilniuje, Japonijos ambasadorius Lietuvoje apdovanojo

šio projekto laureatus-nugalėtojus. Jais tapo ir Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos 4c klasės

mokiniai: kovų menų pasirodymu visus sužavėjo Dovydas Aleksandravičius ir Nikolas Cipkus;

piešinių konkurse „Miško maudynės“ laimėjo Akvilė Ražanauskaitė, Emilija Ražanauskaitė, Arnas

Urbonas, Austėja Gintvainytė, Gustė Šukevičiūtė (mokytoja Lijana Gudaitienė).

Alytaus ,,Sakalėlio“ pradinės mokyklos mokiniai – Šviečiamosios gyvulininkystės programos

prizininkai

Alytaus ,,Sakalėlio“ pradinės mokyklos mokiniai, vadovaujami vyresniosios pradinių

klasės mokytojos Vilmos Žilionienės, antrus metus dalyvavo Šviečiamosios gyvulininkystės

programoje. Programos LEADER ir žemdirbių mokymo metodikos centro kartu su Žemės ūkio

ministerija parengtos ir įgyvendintos Šviečiamosios gyvulininkystės programos tikslas buvo

papasakoti vaikams apie ūkiuose auginamus gyvulius ir paukščius, jų svarbą ir duodamą naudą

žmogui. Programoje galėjo dalyvauti ikimokyklinio amžiaus, 1–4 ir 5–8 klasių vaikai iš visos

Lietuvos. Baigiantis programos įgyvendinimui ir siekiant išsiaiškinti, kas buvo aktyviausi

programos dalyviai, paskelbtas dalyvių kūrybinių darbų konkursas „Gyvulininkystė ir MES“. Iš

keturiasdešimties konkursui pateiktų projektų buvo atrinkta penkiolika geriausių – po penkis iš

kiekvienos amžiaus grupės. Konkurso nominantai buvo pakviesti į baigiamąjį iškilmingą renginį

Raudondvario dvare. Alytaus ,,Sakalėlio“ pradinės mokyklos mokiniai 1–4 klasių kategorijoje

laimėjo pirmąją vietą!

Gamtosauginių mokyklų programos apdovanojimai Alytaus Vidzgirio pagrindinei mokyklai

Nuo 2013 m. Alytaus Vidzgirio pagrindinė mokykla pradėjo dalyvauti Gamtosauginių

mokyklų programoje ir toliau vykdo švietėjišką veiklą ekologiniam mokyklos bendruomenės

sąmoningumui didinti, įgūdžių formavimui, vienijant mokinius ir jų šeimas, mokytojus gamtos

išsaugojimui ir puoselėjimui, tvarkant ir tausojant mokyklos aplinką. 2018 m. (jau ketvirtą kartą iš

eilės vienintelė Alytaus mieste bei rajone ir Alytaus apskrityje) mokykla įvertinta Gamtosauginių

mokyklų programos apdovanojimais – Žaliąja vėliava ir Aplinkosauginio švietimo fondo sertifikatu už

gamtosauginę veiklą.

Laimėtas finansavimas Erasmus+ KA1 projektui

Alytaus „Sakalėlio“ pradinė mokykla nuo 2019 m. spalio mėn. pradės įgyvendinti

Erasmus+ programos KA1 bendrojo ugdymo mobilumo projektą „Kūrybiškumo laboratorija“, kurį

finansuoja Švietimo mainų paramos fondas. Projekto vertė 11982,00 Eur. Projekto tikslas – kelti

darbuotojų kompetencijų ir įgūdžių lygį mokėjimo mokytis kompetencijos tobulinimo(si) srityje:

išmokti skirtingų strategijų mokymo(si) įgūdžiams tobulinti, įgyti naujos, tarptautinės patirties, kaip

kūrybingai naudoti tradicinius ir naujus mokymo metodus, t. y. tradicines pamokas keičiant

naujoviškomis, patraukliomis, įtraukiančiomis, kaip vesti pamoką kūrybingesniu ir įdomesniu būdu,

stimuliuojant mokinių kūrybinį ir kritinį mąstymą.

Nordplus – Šiaurės ir Baltijos šalių tarptautinio bendradarbiavimo programa

Alytaus „Sakalėlio“ pradinė mokykla, bendradarbiaudama su Estijos ir Islandijos

švietimo įstaigomis, laimėjo Nordplus – Šiaurės ir Baltijos šalių tarptautinio bendradarbiavimo

programos finansuojamą Nordplus Junior projektą „Kultūrinio paveldo puoselėjimas Šiaurės šalių

kontekste“, jo trukmė – 1 metai. Projekto metu dalyvaujančios šalys pristatys savo šalies etninius bei

kultūrinio paveldo ypatumus, dalinsis gerąja praktika integruojant etninę kultūrą į ugdomąjį procesą

(formalųjį ir neformalųjį).

39

Tarptautinis projektas „Nordplus adult“

Alytaus muzikos mokykla 2018–2019 m. m. įgyvendino tarptautinį „Nordplus adult“

programos projektą „Learning is attractive: read and sing!“ („Mokymasis yra patrauklus: skaityk ir

dainuok!“). Tai Alytaus muzikos mokyklos ir Svefi (švedų liaudies aukštosios mokyklos) bendras

projektas, kurio metu siekiama sustiprinti ryšį tarp suaugusiųjų švietimo įstaigų, plačiau susipažinti su

Šiaurės ir Baltijos šalių kultūros paveldu. Suaugusiųjų švietėjai mokėsi taikyti muzikos ir kalbos

inovatyvius mokymosi metodus, aktualius įvairioms asmenų grupėms – socialiai pažeidžiamiems,

emigrantams. Sukurtas projekto tinklaraštis ir metodinė medžiaga, supažindinta su Lietuvos ir Švedijos

kultūros paveldu, pasidalyta gerąja patirtimi suaugusiųjų bei specialiųjų poreikių asmenų švietime.

Projektas „Erasmus+“ KA-1 projekte „Inovatyvios patirties perėmimas siekiant pagerinti

ugdymo kokybę Alytaus miesto savivaldybės švietimo įstaigose“

Alytaus Panemunės, Likiškėlių ir „Volungės“ progimnazijos pedagogai (iš viso 18

žmonių) 2018–2019 m. dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto

skyriaus koordinuotame programos „Erasmus+“ KA-1 projekte „Inovatyvios patirties perėmimas

siekiant pagerinti ugdymo kokybę Alytaus miesto savivaldybės švietimo įstaigose“. Projekto tikslas –

siekiant ugdymo kokybės mokyklose, perimti sėkmingų, aukštų švietimo rezultatų pasiekusių šalių

patirtį, investuoti į pedagogų kvalifikacijos kėlimą, skatinti visų mokyklų bendruomenių narių

atsakomybę už ugdymo rodiklius.

Projekto metu pedagogai ir mokyklų administracijos darbuotojai vyko į Suomijos ir

Estijos mokyklas, tobulino darbo su jaunimu metodus, anglų kalbos žinias, dalinosi gerąja darbo

patirtimi, mokymo metodų integravimu. Sėkmingai įvykdytos visos projekte numatytos veiklos.

Projekto idėjos ir patirtis pritaikyta ugdymo procese. Pranešimų metodinėse grupėse metu buvo

pristatoma Suomijos švietimo organizavimo sistema lyginant su Lietuvos, aptartas tarpdalykinės

integracijos procesas, mokinių maitinimas, erdvių panaudojimas, pertraukų išnauojimo galimybės,

popamokinė mokinių veikla, pagalbos specialistų veikla ir kt. Pateikti pasiūlymai, kaip sukurti

patrauklias mokyklos erdves ir pagal galimybes pokyčius nutarta įgyvendinti. Buvo pasidalinta

medžiaga apie ugdymo planus, tarpdalykinę integraciją ir nutarta skandinavišką patirtį pritaikyti

praktiškai. Mokytojai planuoja į savo veiklą įtraukti ilgalaikių integruotų projektų, įgyvendinti

tarpdalykinius projektus, juos daugiau susiejant su gyvenimu. Taip pat planuojama pamokose dažniau

naudoti informacines technologijas bei naudoti naujas erdves, plačiau ir kūrybiškiau žiūrėti į ugdymosi

procesą.

Alytaus „Volungės“ progimnazija investuoja į ugdymo aplinką

Į Alytaus „Volungės“ progimnazijos ugdymo aplinką investuota 47 200,00 eurų:

sutvarkytas pagrindinio įėjimo į progimnaziją takas, visuose kabinetuose įrengtos vertikalios žaliuzės

(5 000,00 eurų), įsigytos mokinių drabužių spintelės (4 000,00 eurų), mokykliniai baldai (3 500,00

eurų), informacinių technologijų įranga (6 000,00 eurų), interaktyvios lentos (4 500,00 eurų),

kompiuteriai su įranga (4 000,00 eurų), nešiojami kompiuteriai, 8 komplektai po 2 vnt. (8 000,00

eurų), mokinių laisvalaikio organizavimui nupirkta 30 vnt. sėdmaišių (2 000,00 eurų). Atliktas

progimnazijos sporto salės apšvietimo remontas (2 500,00 eurų), atnaujintos sporto salės grindys (7

700,00 eurų). Dar šiais metais planuojama įsigyti mokinių drabužių spinteles (3 000,00 eurų) ir

valgyklos stalus (4 000,00 eurų).

Jaunųjų sportininkų laimėjimai

2018–2019 m. m. Lietuvos mokyklų žaidynėse 2-oje grupėje (dalyvavo 24 savivaldybių

komandos) tarp kitų miestų ir rajonų savivaldybių Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo

mokyklų mokiniai užėmė I vietą (4 409,0 taškų), aplenkę Kauno (3 235,5) ir Kėdainių (3 135,5) rajonų

atstovus. Antroje grupėje tarp gimnazijų, vidurinių mokyklų (dalyvavo 84 mokyklos) Alytaus šv.

Benedikto gimnazija iškovojo 5-ąją vietą, Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija – 6-ąją vietą, Putinų

gimnazija – 16 vietą, Jotvingių gimnazija – 22 vietą. Tarp pagrindinių mokyklų ir progimnazijų

40

(dalyvavo 56 mokyklos) Panemunės progimnazija iškovojo 1 vietą. Vidzgirio pagrindinė mokykla –

24-ąją vietą, Šaltinių pagrindinė mokykla – 33-ąją vietą.

Geriausiai tarp atskirų sporto šakų pasirodė šios komandos: pirmąsias vietas iškovojo

Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokiniai mergaičių rankinio (Austėja

Arbačiauskaitė, Viktorija Kašėtaitė, Tėja Marcinkevičiūtė, Luka Matusevičiūtė, Toma Vilkaitė,

Gabrielė Paukštytė, Kristijana Čekavičiūtė, Augustė Margelytė, Roberta Karengaitė, Aida

Jackevičiūtė, Ieva Barysaitė) ir kroso estafečių varžybose (Zigmantas Koreva, Paulina Gražulevičiūtė,

Dominykas Karza, Kernius Miklušis, Dominyka Petraškaitė, Karolis Ščerbacho, Matas Česynas, Tadas

Gudzinevičius, Orestas Šestakauskas, Kristupas Tamulionis), kūno kultūros mokytoja metodininkė

Irma Čeplinskienė, kūno kultūros mokytojas ekspertas Jonas Baltrušaitis ir kūno kultūros mokytojas

metodininkas Svajūnas Žvinakis, Putinų gimnazijos vaikinų rankinio komanda (Kęstutis Buklys,

Gabrielius Civinska, Grantas Džiautas, Matas Kudarauskas, Mantas Mizara, Gustas Muzikevičius,

Erikas Pūkas, Orestas Tamulionis, Eimantas Tumasonis, Ugnius Urbonas, Eimantas Vyšniauskas),

kūno kultūros mokytojas metodininkas Gintaras Kličius; trečiąsias vietas iškovojo Alytaus Jotvingių

gimnazijos šaudymo iš pistoleto komanda (Ugnius Dzikunskas, Edvinas Aponas, Juras Blaškis, Gabija

Turauskaitė, Brigita Jociūtė, Laura Liutkauskaitė) vyresnioji kūno kultūros mokytoja Laima Botyrienė.

Alytaus Šaltinių pagrindinės mokyklos berniukų plaukimo komanda (Tajus Berulis, Arnas

Bencevičius, Pijus Videika, Marius Kasparavičius, Laurynas Žadeika), kūno kultūros mokytoja

metodininkė Kristina Grižienė.

Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas

Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo visos mokyklos jau šeštus metus

dalyvavo Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinime, kurio tikslas – suteikti švietimo dalyviams

grįžtamojo ryšio informacijos apie mokinių mokymosi rezultatus. Ši informacija reikalinga priimti

sprendimus, kaip toliau galėtų būti tobulinamas mokymas ir mokymasis mokinio, mokytojo, klasės,

mokyklos, savivaldybės lygmenimis, ir pagerinti mokinių pasiekimų lygį. Iš viso dalyvavo 562 antros

klasės mokiniai, 544 ketvirtos klasės mokiniai, 588 šeštos klasės mokiniai iš 13 Alytaus miesto

savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų (iš viso 1694 mokiniai). 2018–2019 mokslo metais 525

Alytaus miesto bendrojo ugdymo mokyklų aštuntų klasių mokiniams 8 klasės matematinis ir

gamtamokslinis ugdymo pasiekimų vertinimas buvo vykdomas elektroninėje erdvėje. Mokytojų indėlis

į NMPP yra didelis – tai mokytojų laiko ir jų neapmokamo darbo sąnaudos. Nacionalinio mokinių

pasiekimų patikrinimo duomenys mokyklose išanalizuoti ir aptarti klasėse, apibendrinti rezultatai

pristatyti mokyklų pedagogų posėdžiuose, tėvų susirinkimuose. Pradinėse klasėse rezultatai aptarti su

vaikais ir tėvais, pagrindinėse – individualiai su vaikais ir mokytojais arba su vaikais, tėvais ir

mokytojais, numatytos tobulintinos ugdymo kryptys mokyklose.

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas ir brandos egzaminai

Šių metų pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidėjo balandžio 24 d. užsienio kalbos

(anglų) valstybinio brandos egzamino kalbėjimo dalimi ir baigėsi birželio 20 d. geografijos valstybiniu

brandos egzaminu. Kaip ir ankstesniais metais, lietuvių kalbos ir literatūros įskaita buvo laikoma

ugdymo procese nuo vasario 25 d. iki balandžio 29 d. Brandos egzaminus iš viso laikė 774 (2018 m.

laikė 876 mokinys, 2017 m. – 890, 2016 m. – 843, 2015 m. – 988) kandidatai.

41

Bendras mokinių skaičius, pasirinkęs laikyti brandos egzaminus

2018–2019 m. m. ugdymo eigoje vyko lietuvių kalbos (gimtosios) (žodžiu) pagrindinio

ugdymo pasiekimų patikrinimas (toliau – PUPP). 2019 m. gegužės 24 d. dešimtokams (gimnazijų II

klasių mokiniams) vyko lietuvių kalbos (gimtosios) (raštu) I dalis. Gegužės 27 d. – II dalis, o birželio 5

d. matematikos privalomi pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai, juose dalyvavo 628 (2018 m.

dalyvavo 629, 2017 m. – 727, 2016 m. – 811, 2015 m. – 779 mokiniai) mokiniai.

Daugiausia abiturientų pasirinko laikyti šiuos valstybinius brandos egzaminus: lietuvių

kalbos ir literatūros 510 (2018 m. pasirinko 571, 2017 m. – 577) mokinių, anglų kalbos 524 (2018 m.

pasirinko 540, 2017 m. – 577) mokinių, matematikos 512 (2018 m. pasirinko 494, 2017 m. – 537)

mokinių, istorijos 297 (2018 m. pasirinko 266, 2017 m. – 320) mokinių . Biologijos valstybinį brandos

egzaminą laikė 218 (2018 m. pasirinko 209, 2017 m. – 247) mokinių, geografijos – 95 (2018 m.

pasirinko 86, 2017 m. – 127) mokiniai, informacinių technologijų – 84 (2018 m. pasirinko 70, 2017 m.

– 73) mokiniai.

Mokinių VBE pasirinkimas pagal dalykus

Alytiškiai abiturientai mokyklinius brandos egzaminus laikė trijų dalykų: lietuvių kalbos

ir literatūros – 262 (2018 m. – 232, 2017 m. – 313, 2016 m. – 327, 2015 m. – 393) kandidatų,

577 577

6 0

537

320

247

12773 41 52

571540

5 1

494

266

209

86

7035

59

510 524

7 1

512

297

218

95

8440 69

0

100

200

300

400

500

600

700

Mokinių, pasirinkusių valstybinius brandos egzaminus (VBE), skaičius pagal dalykus

2017 m. 2018 m. 2019 m.

42

technologijų – 239 (2018 m. – 228, 2017 m. – 291, 2016 m. – 333, 2015 m. – 430), menų – 49

kandidatai (2018 m. – 34, 2017 m. – 55, 2016 m. – 60, 2015 m. – 86).

Mokinių MBE pasirinkimas pagal dalykus

Pakartotinė sesija prasidėjo 2019 m. birželio 21 d. ir baigėsi liepos 11 d.

Lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino metu kandidatai turėjo galimybę 20

minučių naudotis kompiuteriu, t. y. jame esančiomis elektroninėmis literatūros kūrinių versijomis.

Kitų užsienio kalbų (rusų, prancūzų ir vokiečių) valstybinius egzaminus pasirinkusiųjų

skaičiai labai maži: rusų kalbos valstybinį brandos egzaminą laikė 6 Alytaus miesto savivaldybės

abiturientai, prancūzų – 1, o vokiečių kalbos egzamino šiais metais nelaikė nė vienas abiturientas.

Jau septintus metus nuo valstybinių brandos egzaminų įvedimo pradžios kiekvieno

mokinio pasiekimai buvo vertinami pagal iš anksto nustatytus kriterijus, o ne lyginant visų laikiusiųjų

rezultatus tarpusavyje. Patiems geriausiems mokiniams nebereikėjo tarpusavyje konkuruoti dėl

aukščiausių pažymių: juos gavo visi, puikiai atlikę egzaminų užduotis. Septintą kartą per brandos

egzaminus taikytas kriterinis vertinimas yra palankesnis mokiniams, ypač puikiai besimokantiems.

2019 m. elektroniniu nuotoliniu būdu buvo vertinti 6 valstybinių brandos egzaminų

mokinių darbai. Pirmieji šį vertinimo būdą praėjusiais 2018 m. išbandė fizikos ir informacinių

technologijų valstybinių brandos egzaminų vertintojai. Šiemet elektroniniu nuotoliniu būdu buvo

vertinama užsienio kalbos (anglų), biologijos, chemijos, informacinių technologijų, fizikos ir dalis

lietuvių kalbos ir literatūros egzaminų darbų. Elektroninis nuotolinis vertinimas didina vertintojo

asmeninę atsakomybę ir atskaitomybę, užtikrinamas vertinimo patikimumas ir objektyvumas, tolygus

vertinimo tempas.

Alytiškių abiturientų tik anglų kalbos, biologijos ir geografijos mokomųjų dalykų

brandos egzaminų rezultatai yra žemesni už šalies vidurkį, džiugu, kad chemijos, istorijos ir

informacinių technologijų valstybinių brandos egzaminų vidurkiai ženkliai aukštesni.

Alytaus miesto savivaldybės mokyklų abiturientų, 2019 m. laikiusių VBE, vidutinių VBE

palyginimas su šalies vidutiniais įvertinimais pagal dalykus.

43

Alytaus miesto savivaldybės mokinių, 2018 m. ir 2019 m. laikiusių lietuvių kalbos ir

literatūros PUPP, lietuvių kalbos ir literatūros PUPP vidurkių palyginimas su šalies mokinių

vidurkiais.

Lietuvių kalbos ir literatūros 2018 m. ir 2019 m. PUPP vidurkių palyginimas su šalies mokinių vidurkiais

Alytaus miesto savivaldybės mokinių 2018 m. ir 2019 m. laikiusių matematikos PUPP,

matematikos PUPP vidurkių palyginimas su šalies mokinių vidurkiais.

Matematikos 2018 m. ir 2019 m. PUPP vidurkių palyginimas su šalies mokinių vidurkiais

Atlikta išsami pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų rezultatų

analizė, PUPP ir egzaminų rezultatai aptarti su tikslinėmis grupėmis – mokyklų direktoriais, direktorių

pavaduotojais ugdymui, mokomųjų dalykų mokytojų metodikos būrelių (miesto) pirmininkais ir

mokytojais. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų rezultatai išanalizuoti

mokyklose įvairių pasitarimų metu.

Geriausi abiturientai

Alytuje šiais metais šimto balų įvertinimą pelnė 61 (2018 m. – 68) abiturientas. Iš jų 2

mokiniai surinko 5 šimtukus, vienas mokinys gavo 4 šimtukus, 3 šimtukus gavo 2 mokiniai (2018 m. –

44

2), 11 mokinių surinko po du šimtukus (2018 m. – 10) ir 45 mokiniai (2018 m. – 55) – po vieną

šimtuką, iš viso 87 šimtukai (2018 m. – 82).

Alytaus miesto savivaldybės abiturientų skaičius, 2018 m. ir 2019 m. VBE įvertintas šimtukais

Alytaus miesto savivaldybės abiturientų skaičius, 2018 m. ir 2019 m. VBE įvertintas šimtukais / Šimtukų skaičius

5 valstybinių brandos egzaminų šimto balų įvertinimus gavo Alytaus Adolfo

Ramanausko-Vanago gimnazijos du abiturientai, 4 valstybinių brandos egzaminų šimto balų

įvertinimus gavo Alytaus šv. Benedikto gimnazijos abiturientas.

Po 3 valstybinių brandos egzaminų šimto balų įvertinimus gavo po vieną abiturientą iš

Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago ir Alytaus šv. Benedikto gimnazijų.

Aštuntąjį kartą šimtukininkai buvo apdovanoti Alytaus miesto savivaldybės piniginėmis

premijomis – už vieną šimtuką skirta penkiasdešimt eurų premija. Šimtukininkų mokinių tėveliams

įteikti Alytaus miesto savivaldybės mero padėkos raštai. Mokytojams, mokiusiems šimtukus per

valstybinius brandos egzaminus gavusius abiturientus, įteikti suvenyrai, o mokyklų direktoriams gėlės.

2018–2019 m. m. šimtukininkus Alytaus mieste išugdė Adolfo Ramanausko-Vanago

gimnazija – 24 mokinius, jie gavo 41 šimtuką, Jotvingių gimnazija – 17 mokinių, jie gavo 20 šimtukų,

Šv. Benedikto gimnazija – 15 mokinių, jie gavo 20 šimtukų, Putinų gimnazija – 5 mokinius, jie gavo 6

šimtukus.

45

Mokinių skaičius VBE įvertitas šimtukais / Šimtukų skaičius Alytaus miesto savivaldybės gimnazijose

Abiturientams geriausiai sekėsi laikyti užsienio (anglų) kalbos valstybinį brandos

egzaminą – 20 šimtukų, 28 šimtukus gavo už anglų kalbos tarptautinių testų įvertinimą, 16 šimtukų

gavo už informacines technologijas, 8 šimtukus gavo už matematikos, po 4 šimtukus už lietuvių kalbos

ir literatūros bei chemijos, 3 šimtukus gavo už matematikos, po 2 šimtukus už istorijos, fizikos ir

biologijos, 1 šimtuką rusų kalbos valstybinį brandos egzaminus.

Alytaus miesto gimnazijų laimėjimai

Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos

I vieta: Lietuvos mokinių Lotynų kalbos ir Antikos kultūros olimpiadoje; respublikiniame

akademiko Jono Janickio chemijos konkurse; etnokultūrinio projekto „Mūsų lobynai“ respublikinėse

varžytuvėse „Atverk tautos lobynų gelmes“.

II vieta: 8-ojoje daugiakalbystės olimpiadoje; Lietuvos mokinių etninės kultūros

olimpiadoje; 57-ojoje Lietuvos mokinių chemijos olimpiadoje dešimtų klasių grupėje; informatikos ir

informatinio mąstymo konkurse „BEBRAS“; etnokultūrinio projekto „Mūsų lobynai“ respublikinėse

varžytuvėse „Tarmių lobynai“.

III vieta: respublikiniame Antikos žinių konkurse; Lietuvos mokinių anglų kalbos

olimpiadoje; 25-ojoje Lietuvos mokinių ekonomikos ir verslo olimpiadoje; respublikiniame akademiko

Jono Janickio chemijos konkurse; nacionaliniame mokinių konkurse „Praeities stiprybė – dabarčiai“.

Grupė ,,Velvet“ VII Lietuvos moksleivių dainuojamosios poezijos festivalio-konkurso

„Mano senas drauge…“, skirto poetei Elenai Mezginaitei atminti, laureatai.

Sporto laimėjimai respublikoje:

I vieta: 2018–2019 m. m. Lietuvos mokyklų žaidynių finalinėse rankinio varžybose ir

lengvosios atletikos kroso estafečių varžybose.

III vieta: 2018–2019 m. m. Lietuvos mokyklų žaidynių vaikinų snieglenčių varžybose.

Laimėjimai Dzūkijos regione:

I vieta: informatikos ir informatinio mąstymo konkurso „BEBRAS“ II etape (2);

Dzūkijos krašto Daktaro Juozo Petro Kazicko mokinių programavimo konkurse; Lietuvos mokinių

ekonomikos ir verslo olimpiados regioniniame etape; Dzūkijos regioniniame konkurse ,,Tarmių

lobynai“.

II vieta: informatikos ir informatinio mąstymo konkurso „BEBRAS“ II etape (2);

Lietuvos mokinių ekonomikos ir verslo olimpiados regioniniame etape;

III vieta: informatikos ir informatinio mąstymo konkurso „BEBRAS“ II etape (3);

Dzūkijos krašto Daktaro Juozo Petro Kazicko mokinių programavimo konkurse (2).

46

Renginiai:

Daugiakalbystės konkursas Europos kalbų dienai paminėti „Europos kalbų

lobynas‘2018“ Alytaus miesto gimnazijų mokiniams;

Pėsčiųjų žygis „Partizanų takais“, skirtas Adolfui Ramanauskui-Vanagui paminėti.

Projektas ,,Su Lietuva, pakilusia į saulę, aš esu!“;

Respublikinė mokinių ir mokytojų konferencija „Laisvė nėra duotybė, ją reikia iškovoti ir

apginti“;

Dalyvavimas projekte „Erasmus+“ „Nauji mokymo metodai“;

Dalyvavimas projekte „Padrąsinti. Įkvėpti. Paskatinti.“;

Projekto ,,Neatlygintina donorystė 2018“ vykdymas;

Projekto „Kitoks laikas veikti“ vykdymas‘;

Nominacijų šou „Vanagynas‘18“;

Adolfo Ramanausko-Vanago 101-ųjų gimimo metinių minėjimas;

Tradicinis buvusių mokinių krepšinio turnyras „Sugrįžę paukščiai“, skirtas Alytaus

gimnazijos 100-čiui;

Tradicinis dainų konkursas „AARVGDK‘19“, skirtas Alytaus gimnazijos 100-mečiui;

Dalyvavimas XXIV tarptautiniame moksleivių frankofoniškų teatrų festivalių festivalyje

Egipte;

Mokslų naktis gimnazijoje;

Eskadrilės „Normandija-Nemunas“ dislokavimo Alytuje 75-erių metų sukakties

minėjimas.

Alytaus Putinų gimnazijos

2018–2019 m. m. 26 mokiniai tapo dalykinių olimpiadų Alytaus mieste prizininkais.

Domas Zenkevičius – „Misija Sibiras“ dalyvis.

Nacionalinis konkursas „Istoriją kuriame mes“ – gimnazijos mokinių kūrybinis darbas

pateko į respublikos geriausiųjų darbų dešimtuko finalą (istorijos mokytojas metodininkas R.

Šiugždinis).

Respublikinis konkursas „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ – Mindaugas Ambraziūnas

pateko į finalą (istorijos mokytojas metodininkas R. Šiugždinis).

Alytaus Putinų gimnazija nominuota „Versliausia Lietuvos mokykla“. Apdovanojimai

2019 m. spalio mėn. Helsinkyje (ekonomikos, verslumo ir vadybos, geografijos mokytoja metodininkė

Jolita Noruvienė).

Alytaus Putinų gimnazija yra DofE (The Duke of Edinburgh’s International Award)

programos dalyvė. Programos dalyviai apdovanoti sertifikatais ir sidabro ženkliukais (karjeros

specialistė Jolanta Kocimienė ir specialioji pedagogė Eglė Bunzienė).

Lietuvos mokyklų žaidynių rankinio (berniukų) varžybų nugalėtojai (kūno kultūros

mokytojas metodininkas Gintaras Kličius).

Renginiai:

1. Renginys „Kūrėjų pavasaris Putinuose 19“ (tradicinis nuo 2007 m.).

2. Kariuomenės diena (2019 m. lapkričio mėn.).

3. MIR programos įgyvendinimas (medijų ir informacinio raštingumo programa).

Alytaus Jotvingių gimnazijos

2019 m. Jotvingių gimnazija tapo STEM mokyklos ženklo ambasadore Europoje

(European Schoolnet Scientix). Siekiant plėtoti ugdymo turinio inovacijas, skatinančias ugdymo

proceso modernizavimo įgyvendinimą, gimnazijoje kuriama efektyvi STEM ir kito integralaus

ugdymo (-si) infrastruktūra, įgyvendinamos į STEM ugdymą orientuotos mokymo (-si) formos,

bendradarbiaujant su strateginiais partneriais.

STEAM mokslų konkurse „Mūsų eksperimentas“, vykusiame Vilniaus universiteto

Gyvybės mokslų centre, gimnazijos komanda įvertinta I vieta ir kelione į mokslo centrą „Heureka“

Suomijoje.

47

Gamtamokslinės Jotvingių gimnazijos mokinių ekspedicijos, organizuojamos Metelių

regioniniame parke jau trejus metus, yra unikalus mokymo gamtoje metodas Lietuvoje.

Biologijos mokytoja L. Rutkauskaitė – Alytaus miesto apdovanojimų „Už Alytaus vardo

garsinimą“ nominacijos laimėtoja 2019 m.

Gimnazijoje sukurtas pasirenkamasis integruotų modulių (biologijos, lietuvių k,

geografijos, ekonomikos) dalykas, kurio metu mokiniai keliauja po įvairius regioninius parkus ir

ruošiasi vasaros ekspedicijai.

Nuo 2018 m. rugsėjo mėn. gimnazistai dalyvauja Vilniaus Gedimino technikos

universiteto „Ateities inžinerijos“ neakivaizdinėse neformaliojo vaikų švietimo programose

„Šiuolaikinės statybinės konstrukcijos ir saugos sistemos“ ir „Žalioji energetika“. Bendradarbiavimas

su VGTU, vykdant nacionalinio lygmens projektą, apibūdina mokyklą kaip atvirą naujovėms,

pasirengusią iššūkiams organizaciją, atveria jai tikslingus, orientuotus į ugdymo kokybę partneriškus

ryšius, sudaro galimybių tenkinti įvairius mokinių poreikius. Dalyvavimas ,,Ateities inžinerijos“

projekte, bendradarbiavimas su švietimo įstaigos ir vietos bendruomene, įvairiomis organizacijomis,

kitomis mokyklomis bei organizuojant projektų rezultatų sklaidą, didina tinklaveikos poveikį, atvirumą

realybės pasauliui, kintančiai aplinkai.

Jotvingių gimnazijos dramos studijos „Taškas“ veikla – neatsiejama mokyklos ir Alytaus

miesto kultūros dalis. 2018 m. spektaklis „Atžalynas“ pagal K. Binkį apjungė 20 mokinių, 7

mokytojus, mokinio tėvą ir teatro aktorių profesionalą. Spektaklis buvo rodomas Plungės teatrų

festivalyje ir Alytaus miesto kultūros renginyje „Muziejų naktis“. O 2019 m. kovo 11 d. gimnazijos

kūrybinė darbo grupė kartu su 200 gimnazistų parengė programą Alytaus miesto bendruomenei

valstybinės šventės, skirtos Kovo 11-ajai paminėti.

Nuo 2018 m. gimnazija ir toliau plėtoja bendradarbiavimą su Vytauto Didžiojo

universiteto Azijos studijų centru, Japonijos ambasada Lietuvoje ir Hiracukos miesto mokykla

Japonijoje ir organizavo japonų kalbos pamokas ir rytų kultūrų pažinimo renginius Alytaus miesto

mokiniams ir bendruomenei: „Skype“ konferencija su Japonijos Tsuchisawa Junior High School,

Sakurų sodinimo ceremonija Alytuje Žaliojoje gatvėje, renginyje dalyvavo japonų delegacija ir AMS

atstovai, 2018 m. rugsėjo–spalio mėnesį gimnazijoje vyko Kęstučio Ptakausko projekto „Kultūra

suvienijanti kartas“ projekto veiklos, bendradarbiavome su Dainavos progimnazijos mokiniais, 2019

m. balandžio mėn. Azijos patirčių dienos metu organizuotos japonų, kinų ir korėjiečių kalbų ir kultūrų

dirbtuvės, vyko Hiracukos (Japonija) delegacijos apsilankymas Jotvingių gimnazijoje 2019 m.

lapkričio mėn.

Didelis Jotvingių gimnazijos privalumas – nuoširdūs bendruomenės santykiai, aktyvi,

kūrybinga mokinių savivalda. Centriniu bendruomenės renginiu kasmet tampa „Jotvingių garbė“, kurio

metu apžvelgiami besibaigiančių mokslo metų pasiekimai, parodomas premjerinis gimnazijos dramos

studijos „Taškas“ spektaklis.

Alytaus šv. Benedikto gimnazijos

Antrus metus sėkmingai gimnazijoje veikia Visos dienos mokykla. Joje pirmos ir antros

klasių mokinių grupės praleidžia mokykloje visą dieną. Integruotos veiklos ir neformalaus ugdymo

veiklos leidžia visapusiškai atsiskleisti kiekvienam, suteikiamos puikios sąlygos būti saugiam, nepatirti

streso. Sudarytos sąlygos ir lygios galimybės kokybiškam, socialiai teisingam, visapusiškam vaiko

ugdymui mokykloje.

Pradinių klasių mokinių patyriminiam ugdymui gerinti įkurtas gamtos mokslų kabinetas -

laboratorija.

„Erasmus+“ projektas „Matematika milijonams“, skirtas 9–10 metų mokiniams. Projekto

tikslas – rasti geriausius matematikos mokymo būdus, siejant juos su prasmingu matematikos žinių

pritaikymu realiame gyvenime. Mūsų gimnazijos pradinių kasių mokytojos sukūrė metodinę medžiagą,

kuri padės keisti matematikos mokymo procesą, matematikos mokyti ir mokytis kitaip.

Nuo 2019-06-25 gimnazija įgyvendina „The Duke of Edinburgh‘s International Award“

(DofE) tarptautinę programą, kurios tikslas – ugdyti visapusišką jaunuolių asmenybę mokantis iš

patirties, įveikiant iššūkius ir įprasminant savo laisvalaikį.

48

Trečius metus organizuojama tęstinė respublikinė konferencija „NORIU Į MOKYKLĄ!“,

kurios tikslas kalbėti apie mokytoją kaip lyderį, kuriantį pridėtinę vertę.

Tarptautiniame projekte „Mūsų draugai Airijoje“ bendradarbiaujame su Monaghano

lietuvių mokykla, kurios mokiniams padedame nepamiršti lietuvių kalbos, lietuviškų tradicijų ir jas

puoselėti per bendras veiklas ir susitikimus. Mūsų gimnazistai perkėlė į skaitmeninį formatą lietuvių

kalbos pratybas pradinėms klasėms, kurias padovanojo savo mažiesiems draugams Airijoje. Keičiamės

mokinių ir mokytojų delegacijomis.

2018 metais pasirašyta Alytaus ir Kremenčuko miestų ugdymo įstaigų draugystės ir

bendradarbiavimo sutartis. Mokiniai dalyvauja tarptautiniuose abiejų mokyklų organizuojamuose

renginiuose.

Tęstinis mainų projektas „Kalba ir istorija“ su Vokietijos Auricho miesto Ulricianumo

gimnazija vyksta jau 10 metų. Projekto metu stiprinama motyvacija bendrauti ir bendradarbiauti,

susipažinti su tautos istorija, lankytinomis vietomis, stiprinti užsienio kalbos įgūdžius.

Sėkmingai įgyvendinamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai

finansuojamas projektas „Kuriu pamokas ir savo ateitį pats“, kurio tikslas – pagerinti mokinių

pasiekimus, diegiant naujus ugdymo proceso organizavimo modelius. Mokiniai kurdami pamokas ir

jas vesdami bendradarbiauja su mokytojais, ieško naujų ugdymosi formų. Kuriama metodika, kaip

padėti organizuoti ugdymo procesą inovatyviau, stengiantis kelti mokinių mokymosi motyvaciją ir

pasiekimus.

Gimnazija dalyvauja „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų

tobulinimo“ veikloje: inovacijų matematikos ir IT ugdymo procese išbandyme, kurio tikslas – ugdyti

matematikos ir IT mokytojų dalykines ir bendrąsias kompetencijas, stiprinti mokinių motyvaciją

mokytis tiksliuosius mokslus siekiant ugdymo kokybės ir tikslingai pritaikius inovacijas ugdymo

procese. Gimnazija gaus trims mėnesiams inovatyviausias IT priemones, išbandys darbo su jomis

naujas metodikas.

Nuo 2019 m. liepos mėn. oficialiai patvirtinta mokykla-kandidate tapti Tarptautinio

bakalaureato mokykla, vykdanti pagrindinio ugdymo (MYP) ir diplomo (DP) programas.

XII. SVARBŪS ĮVYKIAI

Konferencijos

Respublikinė praktinė konferencija „Mokėjimo mokytis kompetencijos taikymo

strategijos. Teorija ir praktika“ Dzūkijos pagrindinėje mokykloje

Alytaus Dzūkijos pagrindinėje mokykloje vyko respublikinė praktinė konferencija „Mokėjimo

mokytis kompetencijos taikymo strategijos. Teorija ir praktika“. Didžiausias dėmesys konferencijoje –

mokėjimo mokytis kompetencijai, nes tai pati svarbiausia kompetencija apskritai kiekvienam

besimokančiam žmogui. Konferencijoje dalyvavo apie 150 mokytojų iš miesto bei šalies mokyklų.

Konferencijos pirmoji dalis – teorinė. Buvo akcentuota mokėjimo mokytis kompetencijos

svarbiausi požymiai ir mokymo / mokymosi žingsniai, pateikti galimi darbo metodai, taikant įvairias

skaitymo strategijas, ypač skaitymo korteles. Ar galima mokytis be vadovėlio? Į klausimą buvo

atsakoma pateikiant įvairius pamokų ciklų pavyzdžius. Su patirtinio ugdymo galimybėmis

supažindino, daug įkvepiančių pavyzdžių pateikė pradinių klasių mokytojos D. Paleckienė ir N.

Amšiejienė. Informacinių ir kompiuterinių priemonių įvairovė ir praktinė nauda šiandien niekam

nekelia abejonių, o kaip iš jų išgauti optimalią naudą per pamokas ir namų darbams, parodė mokytojai

D. Šeštavickienė ir A. Kalinauskas.

Konferencijos antrąją dalį sudarė praktinė dalis, kurioje mokytojai dalijosi įvairiais metodais,

padedančiais mokiniams mokytis. Praktinę dalį atskleisti padėjo ,,Stotelių metodas“. Mokytojai galėjo

rinktis patogų susitikimo stotelėje laiką ir temą. Mokymosi stotelėse bendradarbiavo dviejų mokyklų

kolegos. Buvo pristatyti lietuvių, anglų kalbų, istorijos, matematikos, pradinio ir specialiojo ugdymo

mokytojų metodai.

Taigi mokėjimo mokytis kompetencija – poreikis, reikalaujantis atsakomybės, gebėjimų

planuoti ir apmąstyti mokymo ir mokymosi procesą, numatyti tolimesnius žingsnius, mokėti pasirinkti

49

mokymo (-si) būdus. Svarbu nepamiršti, kad šio proceso svarbi grandis yra mokytojo kompetencija. O

ši konferencija buvo puiki erdvė kompetencijai tobulinti.

Konferencija „Etninės kultūros gyvoji tradicija šiandien“ Alytaus „Sakalėlio“ pradinėje

mokykloje

Alytaus „Sakalėlio“ pradinė mokykla jau 25 metus puoselėja etninę kultūrą ir integruoja

ją į formalųjį ir neformalųjį ugdymą, puoselėja tautos tradicijas ir senovės amatus, vykdo gerosios

patirties sklaidą ne tik mokyklos bendruomenėje, bet ir Lietuvoje bei užsienyje.

2018 m. spalio mėn. 12 d. Alytaus „Sakalėlio“ pradinėje mokykloje vyko respublikinė

konferencija „Etninės kultūros gyvoji tradicija šiandien“ ir Lietuvos etninės kultūros ugdytojų

sąjungos (LEKUS) suvažiavimas. Konferencijoje dalyvavo garbūs kviestiniai svečiai ir lektoriai,

etninės kultūros puoselėtojai ir globėjai iš visos Lietuvos: Lietuvių etninės kultūros draugijos narys

Romualdas Povilaitis, gerąja patirtimi dalinosi profesorė Alytaus muzikos mokyklos direktorė Aldona

Vilkelienė, praktinius mokymus vedė lektoriai: kankliadirbys Skalmantas Barkauskas, audimo amato

puoselėtoja Vilija Ratautienė, šokio mokytoja Goda Sungailaitė, Alytaus „Sakalėlio“ pradinės

mokyklos pradinių klasių mokytoja metodininkė Lijana Gudaitienė, senąją baltų kultūrą ir paveldą

puoselėjanti jaunimo bendrija Lietuvos jaunimo Ramuva. Kūrybinėse dirbtuvėse juostų meistrė Vilija

Ratautienė mokė vyti, pinti, austi juostas; šokio mokytoja Goda Sungailaitė, pritariant armonikieriui

Daumantui Čepuliui, mokė liaudies šokių ir ratelių, kankliadirbys S. Barkauskas muzikavo ne tik

kanklėmis, bet ir kitais liaudies instrumentais, „Saklėlio“ pradinės mokyklos mokytoja metodininkė

Lijana Gudaitienė su konferencijos dalyviais gamino papuošalus iš veltinio.

Pranešimai ir praktinė veikla atskleidė etninės kultūros gyvosios tradicijos aktualumą ir

didelę naudą ne tik integruojant ją į formalųjį ir neformalųjį švietimą, bet ir ugdant įvairių specialiųjų

poreikių vaikus, stiprinant motoriką, fizinę ir psichologinę sveikatą.

Tokio masto etnokultūrinis renginys Alytaus „Sakalėlio“ pradinėje mokykloje buvo rengiamas

pirmą kartą. Viliamės, jog toks renginys taps kasmetine tradicija puoselėjant etninę kultūrą ir vykdant

gerosios patirties sklaidą. Konferencijos dalyviai džiaugėsi naujomis patirtimis ir žiniomis, kurias

galės pritaikyti savo veikloje bei pasidalinti su mokiniais, kolegomis.

Renginių ciklas, skirtas Juozo Karpavičiaus 90-osioms gimimo metinėms paminėti

Juozas Karpavičius – Alytaus muzikos mokyklos mokytojas, Alytaus kultūrai atidavė 50 savo

brandžiausių gyvenimo metų. Šįmet minimos pedagogo, kompozitoriaus, liaudies kapelų meno

vadovo, lietuvių liaudies dainų aranžuotojo Juozo Karpavičiaus 90-osios gimimo metinės.

Edukacinio renginio „Įprasminant etninės kultūros puoselėtoją Juozą Karpavičių...“ Alytaus

kraštotyros muziejuje ir prisiminimų vakaro „Juozas Karpavičius prisiminimuose ir muzikoje“ Alytaus

Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje metu susibūrė alytiškiai, kuriems brangi Alytaus kultūra, kurie

dirbo arba tebedirba šioje srityje ir prisimena kuklų, darbštų, dažniausiai einantį gatve su smuikeliu

Juozą Karpavičių, gražiai vadintą Dzūkijos kapelų tėvu.

Balandžio–gegužės mėnesiais Alytaus kraštotyros muziejuje veikė paroda „Kai pavargstu,

įsiklausau į senąsias liaudies dainas“. Apsilankiusieji parodoje galėjo išgirsti J. Karpavičiaus kūrinius,

susipažinti su vertingiausiais J. Karpavičiaus asmens fondo eksponatais.

Muzikos mokykloje vyko natų įrišimo kūrybinės dirbtuvėlės, edukacinės pamokos, koncertai.

Renginių ciklą vainikavo Alytaus miesto gimtadienio šventės „Vainikas soscinei“ liaudiškų kapelų

festivalis „Dzūkų godos“, skirtas Juozo Karpavičiaus 90-osioms gimimo metinėms.

Tarptautinis kultūrinis dialogas

Plėtojant tarptautinį bendradarbiavimą Alytaus miesto savivaldybės iniciatyva šiais

metais Muzikos mokyklos mokiniai ir mokytojai turėjo galimybę dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose

renginiuose ir koncertinėse išvykose.

Muzikos mokyklos liaudies instrumentų ansamblis „Rytato“ vasarą viešėjo Hiracukos

(Japonija) mieste vykstančiame spalvingame „Tanabata“ festivalyje. O Kremenčuko (Ukraina) mieste

50

buvo surengtas bendras Muzikos mokyklos smuikininkų ansamblio ir Kremenčuko styginių

instrumentų ansamblio „Kremenčuko smuikai“ koncertas „Muzika suvienija draugus“.

Spalio 25 d. Alytaus miesto teatro Didžiojoje salėje klasikinės muzikos mylėtojai turėjo

galimybę pasiklausyti styginių instrumentų ansamblių iš Alytaus muzikos mokyklos ir Kremenčuko

(Ukraina) atliekamų žymių kompozitorių kūrinių. Muzikos mokyklos smuikininkų ansamblis ir

styginių instrumentų ansamblis „Kremenčuko smuikai“ surengė bendrą koncertą „Muzikinė draugystė

Alytus – Kremenčukas“. Šis koncertas suvienijo dvi muzikuojančias kartas. Koncerto „Muzikinė

draugystė Alytus – Kremenčukas“ metu ansamblis „Kremenčuko smuikai“ atliko Dmitrijaus

Šostakovičiaus, Sergėjaus Rachmaninovo, Johaneso Bramso, Georgijaus Sviridovo, Vittorio Monti

kūrinius, o Alytaus muzikos mokyklos smuikininkų ansamblis – Antono Rubinšteino, Eugenijaus

Medvedovskio, Eugenijaus Derbenko ir kitų žymių kompozitorių kūrinius. Sutvirtindami muzikinę

draugystę, ansambliai atliko ir keletą bendrų kūrinių. Alytaus miesto gyventojai ir miesto svečiai tapo

nuoširdaus bendradarbiavimo ir šiltos, naujos užsimezgusios draugystės liudininkais.

Projektai

Tarptautinis „Erasmus+“ KA-2 TIK: Traditions and Inovations@ Kindergarten

Alytaus lopšelis-darželis „Šaltinėlis“ dalyvauja tarptautiniame „Erasmus+“ KA-2 TIK:

Traditions and Inovations@ Kindergarten projekte. Projekto „Tradicijos ir inovacijos ikimokyklinio

ugdymo įstaigose“ tikslas pagerinti vaikų, kurie lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas, ir auklėtojų

pagrindines bei horizontaliąsias kompetencijas per tradicinių pasakų sekimą ir palyginimą bei stiprinti

ikimokyklinio ugdymo ir vaikų šeimų bendradarbiavimą vaiko ugdymo procese. Projektu siekiama:

Paveikti ikimokyklinio amžiaus vaikų pagrindinius ir universaliuosius gebėjimus lyginant tradicines

pasakas tarptautiniu aspektu ir taikant inovatyvius audiovizualinius metodus ir įrankius. Taikyti

daugiadalykį ir holistinį požiūrį į priešmokyklinį ugdymą, paremtą inovatyvia mokomąja medžiaga,

siekiant vystyti vaiko kognityvinius ir ikikognityvinius socialinius įgūdžius. Stiprinti ikimokyklinio

ugdymo pedagogų ir vaikų šeimų gebėjimus kurti bendradarbiavimo modelius. Mokomasis vadovas

ikimokyklinio ugdymo pedagogams skirtas vystyti įgūdžius, reikalingus vaikų kognityvinių ir

ikikognityvinių įgūdžių plėtojimui ankstyvojo ugdymo etape sėkmingai bendradarbiaujant su vaikų

šeimomis.

Alytaus Likiškėlių progimnazija – mokyklų, dirbančių su į Lietuvą grįžtančiais /

atvykstančiais, tinklo dalyvė

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su programos „Kurk

Lietuvai“ atstovais kuria mokyklų, kurios bus visiškai pasirengusios integruoti sugrįžtančius ir

atvykstančius iš kitų šalių vaikus, tinklą. Alytaus Likiškėlių progimnazija pateko į pirmąjį mokyklų

tinklo kūrimo etapą. Be Alytaus miesto tinklas aprėpia dar 5 miestų savivaldybes – Vilniaus, Kauno,

Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio – ir 4 rajonų – Kauno, Mažeikių, Tauragės ir Marijampolės –

savivaldybes. Iš viso šiose savivaldybėse prie iniciatyvos prisijungė 21 mokykla.

Tinklas skirtas užtikrinti geresnę tiesioginės migracijos patirties turinčių vaikų integraciją

į švietimo sistemą. Šio mokyklų tinklo tikslas – padėti grįžtančioms / atvykstančioms šeimoms

lengviau atrasti mokyklas, kurios pasiruošę priimti jų vaikus, užtikrinti tokių mokyklų poreikių

patenkinimą, stiprinti jų pasirengimą teikti ne tik mokymosi, bet ir socialinę bei emocinę paramą.

Tinklo mokyklos turės galimybę tarpusavyje dalintis turima gerąja patirtimi, metodine medžiaga,

darbo metodais, inicijuoti bendrus projektus bei konsultuoti kitas savivaldybės mokyklas, pradedančias

dirbti su į Lietuvą grįžtančiais / atvykstančiais vaikais.

Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos mokiniai – STEAM mokslų konkurso laimėtojai

Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos trys mokinių komandos dalyvavo aštuntajame

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos organizuoto

bei STEAM srities dalykų mokytojų asociacijos organizuotame STEAM mokslų konkurse ,,Mūsų

51

eksperimentas“, kuriame net dvi mokyklos mokinių komandos tapo konkurso prizininkėmis. Pradinių

klasių mokinių grupėje Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos 4c klasės pirmoji mokinių komanda

užėmė 2 vietą ir laimėjo edukacinę kelionę į Klaipėdą bei mokslinės literatūros prizus už tiriamąjį

darbą „Popieriaus maudynės“, 4c klasės antroji mokinių komanda užėmė 3 vietą ir buvo apdovanoti

konkurso rėmėjų dovanomis už tiriamąjį darbą „Malachito kiaušiniai“.

Alytaus Likiškėlių progimnazijos ir Londono mokyklos-darželio ,,Obelėlė“

bendradarbiavimas tęsiasi

Jau penkti metai Alytaus Likiškėlių progimnazijos ir Londono mokyklos-darželio

,,Obelėlė“ mokiniai dalyvauja tarptautiniame projekte, kuriame numatyta įvairi veikla, vaikams

teikianti daug žinių, gerų emocijų ir bendravimo patirties. Šiais mokslo metais mokiniai dalyvavo

tarptautinio projekto „Radvilų keliais“ stovykloje. Svečiai iš Londono ir Likiškėlių progimnazijos

mokiniai apsilankė Alytaus miesto Dainų slėnyje, grožėjosi nuo Baltosios rožės tilto atsiveriančiais

vaizdais, artimiau susipažino žaisdami prie Dailidės ežerėlio. Stovyklautojai taip pat aplankė Seinus,

Punską, Tykociną ir Augustavą. Ypač visus sužavėjo Nesvyžiuje esanti Radvilų rezidencija bei

Naugarduko pilies liekanos.

Projektas „Lyderių laikas 3“

2019 m. Alytaus miesto savivaldybėje vyko projektas „Lyderių laikas 3“. Per projekto

vykdymo laiką Alytaus miesto kūrybinė komanda, konsultuojama projekto „Lyderių laiko 3“

konsultančių Kotrynos Gotberg ir Virginijos Vaitiekienės, parengė į besimokančiųjų mokymosi sėkmę

orientuotą projektą, kurio pagrindiniai tikslai yra sukurti besimokančios bendruomenės modelį,

telkiantį Alytaus miesto švietimo bendruomenę mokinių mokymosi pasiekimų gerinimui, ir remiantis

sukurtu modeliu sugeneruoti ir įgyvendinti praktines idėjas kiekvienos dalyvaujančios projekte

mokyklos mokinių mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymui. Šio projekto vizija švietimo

bendruomenei buvo pristatyta 2018 m. vasario 20 d. vykusiame Alytaus miesto švietimo lyderystės

forume „Partnerysčių kūrimas ir stiprinimas mokinių mokymosi sėkmei“.

Į parengtą Alytaus miesto savivaldybės pokyčio projekto vykdymą įsitraukė 16 įvairių

tipų Alytaus miesto švietimo įstaigų, kurios bendradarbiaudamos tarpusavyje planavo ir įgyvendino

priemones, skirtas mokinių mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymo tobulinimui. Taip pat kartu

dalyvavo aštuoniuose lyderystės renginiuose, skirtuose švietimo įstaigų bendradarbiavimui stiprinti,

vadybos praktikai tobulinti, lyderystei plėtoti.

Projektas „Lyderių laikas 3“ yra nacionalinė iniciatyva, siekianti tobulinti ugdymo įstaigų

vadybos praktiką bei besimokančiųjų mokymosi kokybę, kad mokyklų (profesinio mokymo, bendrojo

ir neformaliojo ugdymo), savivaldybių ir nacionalinio lygmens švietimo lyderiai būtų labiau pasirengę

inicijuoti ir vykdyti kokybinius pokyčius (inovacijas) savo organizacijose.

Pokyčiai, įvykę savivaldybės švietimo sistemos lygmeniu

1. Sutelkti švietimo įstaigų vadovai, mokytojai, Švietimo skyriaus specialistai, politikai

bendrai veiklai – bendradarbiavimo modelio kūrimui.

2. Alytaus miesto tarybos sprendimu patvirtintas kūrybinės komandos parengtas Alytaus

miesto švietimo įstaigų bendradarbiavimo modelis. Bendradarbiavimo modelio gairės yra mokyklos

vadovų metinių uždavinių pagrindas.

3. Visų švietimo įstaigų veiklos tikslai derinami su miesto švietimo prioritetais – mokėjimo

mokytis kompetencijos ugdymu, bendradarbiavimo stiprinimu.

4. Panaudojamas kiekvienos mokyklos turimas potencialas (aukštos kvalifikacijos mokytojai,

gerosios patirties sklaida ir kt.) tobulinant švietimo kokybę Alytaus mieste.

5. Bendri seminarai, mokymai švietimo įstaigoms – klostosi vieningas požiūris į tuos pačius

dalykus, pvz., mokėjimo mokytis kompetencijos aktualumą ir jos sampratą, kolegialaus grįžtamojo

ryšio prasmingą taikymą ir pan.

6. Bendra metodinė diena visai švietimo bendruomenei.

7. Alytaus miesto pedagoginė psichologinė tarnyba ėmėsi kuruoti mokyklų pedagogų

pedagoginę / metodinę veiklą.

52

Pokyčiai, įvykę švietimo įstaigų lygmeniu

1. Veiklos tobulinimas planuojamas atsižvelgiant į profesinio kapitalo duomenis.

2. Švietimo įstaigų metiniai tikslai ir uždaviniai suderinti su Alytaus miesto savivaldybės

švietimo prioritetais. Strateginiuose dokumentuose, veikloje susikoncentruota į kiekvieno mokinio

pažangą, ją lemiančių strategijų įgyvendinimą.

3. Sistemingai įgyvendinama kolegialaus grįžtamojo ryšio sistema.

4. Tikslingesnis mokytojų bendradarbiavimas, siekiant kiekvieno mokinio sėkmės.

5. Priimti aiškūs susitarimai dėl mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymo.

6. Pamokose diegiamas savivaldus mokymasis.

7. Atnaujinta individualios mokinio pažangos stebėjimo sistema.

8. Organizuojami metiniai vadovų ir darbuotojų pokalbiai.

9. Aptariant mokinių pažangą ir numatant tolimesnius mokymosi žingsnius organizuojami

trišaliai pokalbiai (mokinys–tėvas–mokytojas).

10. Išbandoma nauja veikla „Pamokos studija“, kurioje stebėjimo objektas yra mokinių

mokymosi būdai, poreikiai, o vadovas kartu su mokytojais tampa pamokos kūrėju, vertintoju,

tobulinimo planuotoju.

11. Ikimokyklinėse įstaigose skatinamas individualus vaiko ugdymas, atsižvelgiant į

kiekvieno ugdytinio poreikius, gebėjimus (ruošiamos skirtingos užduotys, suteikiama galimybė

prisidėti prie bendros veiklos planavimo); užtikrinamas vaikų patirtinis mokymasis (keliami klausimai

vaikams, įspūdžių dalijimasis, improvizacija); spontaniška vaikų veikla (kai atsižvelgiama į vaiko

savijautą, sumanymus); įsivertinimas (veikloje, pokalbio su vaiku metu), taikomos naujos priemonės

ir informacinės technologijos.

12. Aktyvesnis mokytojų ir tėvų bendradarbiavimas. Tėvai įsitraukia į vaikų ugdymą (-si)

įvairiomis formomis (plėsdami jų kultūrinį akiratį, skatindami pažintinį aktyvumą, padėdami išsikelti

ambicingus ugdymosi tikslus ir jų siekti (trišaliai pokalbiai „Mokinys-mokinio tėvai-klasės vadovas“),

taip pat dalyvaudami mokyklos veiklose, individualiuose ir bendruose susitikimuose su mokytojais,

inicijuodami prasmingas veiklas, projektus, vesdami pamokas ar kitas veiklas, dalyvaudami atvirų

durų dienose, mokyklų vertybinio ugdymo renginiuose).

Pokyčiai, įvykę mokyklų vadovų vadybinėje veikloje 1. Vadovai savo veiklą grindžia duomenis grįsta vadyba, skatina ir palaiko pokyčio idėją bei

jos įgyvendinimą.

2. Inicijuoja pasidalinimą gerąja praktika su mokyklos ir kitų švietimo įstaigų kolegomis.

3. Kryptingai tobulėja mokydamiesi iš savo ir kolegų veiklos, stažuočių, įgytas žinias ir

gebėjimus, naujus metodus ir patirtis taiko praktinėje veikloje, reflektuoja sėkmes ir nesėkmes,

sistemingai tobulina savo veiklą.

4. Nuosekliai diegia mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymo sistemą, vadovaudamiesi

vadybiniais principais: susitarimais, stebėsena-kontrole, grįžtamuoju ryšiu, korekcijomis.

Mokytojų profesinės praktikos veikla 1. Pamokose kreipiamas dėmesys ne tik į akademinių žinių išmokymą, bet ir į mokėjimo

mokytis kompetencijos ugdymą ir vertybinių nuostatų svarbą.

2. Mokytojai aktyviau dalijasi savo sėkmingomis praktikomis, diskutuoja mokinių sėkmingo

mokymosi klausimais. Profesinių pasitarimų metu pasidalijama patirtimi, kokią įtaką ugdymo procesui

daro kolegialus grįžtamasis ryšys, kokie yra sėkmingi pamokos vadybos pokyčiai.

3. Mokytojai tobulina pamokos kokybę tikslingai panaudodami mokėjimo mokytis

kompetencijos ugdymo komponentus: mokėjimo mokytis svarbos suvokimą, konkrečių mokymosi

tikslų iškėlimą, priemonių mokymosi tikslams įgyvendinti numatymą, laiko planavimą, reikalingų

mokymosi šaltinių paiešką, veiksmingų mokymosi strategijų taikymą, mokymosi analizę, refleksiją.

4. Taikomi įvairesni, mokymąsi skatinantys metodai: mąstymo žemėlapiai, skaitymo kortelės,

grafinės tvarkyklės.

53

5. Didėja dėmesys kaupiamajam vertinimui, mokinio veiklos įsivertinimui, ieškoma tinkamų,

patogių ir efektyvių būdų ir formų. Stiprinamas grįžtamasis ryšys, siekiama pagelbėti mokiniui išmokti

mokytis, pastebėti ir fiksuoti pokyčius.

6. Mokytojai dalykiškiau bendrauja su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) – tėvai ne tik

supažindinami su mokinių mokymosi bei kitais sunkumais, jų galimomis priežastimis, bet ir aptaria

konkrečius patarimus, mokymo, auklėjimo metodus, kaip paskatinti vaiką ir padėti jam mokytis.

Pokyčio projekto tvarumo užtikrinimas

Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T-33

patvirtintas Alytaus miesto savivaldybės švietimo įstaigų bendradarbiavimo modelis užtikrins pokyčio

projekto tąsą.

Švietimo įstaigose veiklų tęstinumą garantuos sukurti nauji mokyklos dokumentai:

Kolegialaus grįžtamojo ryšio veiklos aprašas, Mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymo reglamentas,

Individualios pažangos stebėjimo ir fiksavimo tvarka, Mokymosi pagalbos teikimo aprašas.

Labdaros akcija

2019 m. lapkričio 6 d. Alytaus „Sakalėlio“ pradinėje mokykloje surengta labdaros akcija

„Pyragų diena“. Akcijos metu surinktos lėšos paaukotos labdaros ir paramos fondui ,,Rugutė“.

Mokiniai ne tik vaišinosi pyragais, aukojo pinigus, bet taip pat dalyvavo edukacijoje ,,Kraujo kelias“,

kurią vedė nacionalinio kraujo centro atstovė, klausėsi buvusios mokinės Emilijos Budrytės bei Putinų

gimnazijos mokinės Akvilės Juškauskaitės skaudžių gyvenimo istorijų. Apie neatlygintiną organų

donorystę kalbėjo A. Ramanausko-Vanago gimnazijos mokytoja Meilė Platūkienė. Kito žmogaus

pajautimas, tolerancija, savalaikė pagalba ir pagarba – tai vertybės, kurias puoselėja mokykla.

Ekspedicija: Metelių regioninis parkas

Alytaus Jotvingių gimnazijoje sėkmingai įgyvendinamas projektas „Ekspedicija: Metelių

regioninis parkas“, kuris apima biologijos (Lina Rutkauskaitė), geografijos (Eugenija Baciuškienė),

ekonomikos (Virginija Klusevičienė) ir lietuvių kalbos (Rūta Čiuplienė) modulių dalyko programą

„Tiriamoji ekspedicija“ ir NVŠ programos „Gamta aplink mus“ veiklas.

Pirmoji šių metų išvyka vyko rugsėjo 28 d. Gimnazijos I–IV klasių mokiniai mokėsi ne

mokykloje, o gamtoje. Visą dieną praleido keliaudami po Dzūkijos nacionalinį parką, stebėdami

aplinką, atlikdami praktines geografijos, biologijos, ekonomikos užduotis. Labai sunku išskirti

mokomuosius dalykus, kurių žinios buvo įgyjamos, gebėjimai lavinami, kadangi lankydamiesi

nacionalinio parko Merkinės ir Marcinkonių lankytojų centruose ir bendraudami su jų darbuotojais

labai daug sužinojo apie Dzūkijos krašto istoriją, papročius, gyvenimo būdą ir verslus.

Alytaus Dzūkijos mokykla – pirmoji Lietuvoje įsirengė šilto smėlio terapijos klasę

Alytaus Dzūkijos mokyklos specialiojo ugdymo klasėse įrengta šilto smėlio terapijos

klasė. Šilto smėlio metodika – tai patentuota latvių mokslininkės Dianos Timofejevos metodika,

padedanti stabilizuoti mokinių emocinę būseną, raminanti hiperaktyvius ir aktyvinanti pasyvius vaikus,

koreguojanti laikyseną, gerinanti bendravimo įgūdžius. Mokykla – pirmoji Lietuvoje įdiegusi

WARMSANDBOX įrangą, kurios galimybėmis ir privalumais galės naudotis Dzūkijos pagrindinės

mokyklos specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai.

Penkioms Alytaus miesto mokykloms nupirkti mikrokompiuteriai

Šiais metais 5 Alytaus miesto mokyklų mokiniams nupirkti mikrokompiuteriai

(mikrobitai). Tad dar daugiau jaunųjų alytiškių turės galimybę pažinti technologijų kūrimo pasaulį ir

išmokti programuoti. Mikrokompiuteriais nuo šiol naudosis Alytaus Dzūkijos mokyklos, Likiškėlių,

„Volungės“, Dainavos ir Panemunės progimnazijų mokiniai. Tai pigi ir paprasta priemonė, padedanti

greitai programuoti, o tai vaikams labai patinka ir juos įkvepia toliau domėtis mokslo, technologijų,

54

inžinerijos ir matematikos dalykais. Lėšas – 9 tūkst. Eur – mikrokompiuteriams įsigyti skyrė Alytaus

miesto savivaldybė.

Alytaus muzikos mokyklos pastato modernizavimas ir ugdymo aplinkos gerinimas

2019 m. vasario 25 d. po renovacijos duris atvėrė Alytaus muzikos mokykla. Remonto

darbai finansuoti pagal finansavimo sutartį su Centrine projektų valdymo agentūra ir Alytaus miesto

savivaldybės administracija. Bendra rangos darbų suma – 266 880,15 Eur (finansuota Europos

Sąjungos 85 % ir savivaldybės biudžeto 15 % lėšomis).

Remonto metu atlikti vidaus patalpų apdailos, pastato šildymo-vėdinimo sistemos atnaujinimo,

lietaus nuotekų sistemos remonto darbai ir vandentiekio ir kanalizacijos remonto darbai. Atnaujinta

elektros instaliacija ir kompiuterinis tinklas, įrengta žaibosauga, akustinės klasės, lubos, grindys,

durys, suremontuota mokyklos salė.

Atidarytas pirmasis regioninis karjeros centras jaunimui – „Karjeras“

Alytuje duris atvėrė pirmasis Lietuvoje regioninis karjeros centras jaunimui „Karjeras“. Nuo

šiol po vienu stogu jaunas žmogus gaus visas reikalingas paslaugas karjeros valdymui – nuo

individualių konsultacijų, informacijos apie praktikas ir savanorystę mieste iki verslumo skatinimo.

Toks karjeros centro modelis užsienio šalyse jau sėkmingai veikia. Po šio centro stogu susitiks

specialistai, dirbantys su jaunimu ir besirūpinantys jų profesiniu orientavimu. Ligi šiol Lietuvoje tai

vyko fragmentuotai, bet Užimtumo tarnyba, Jaunimo reikalų departamentas ir Alytaus miesto

savivaldybė įrodė, kad bendradarbiaujant galima padėti jaunam žmogui pažinti savo kompetencijas,

išbandyti profesiją arba net kurti verslą. Prieš atsirandant šiam centrui miesto gimnazijose karjeros

patarėjos dirbo tik dalį etato. Todėl siekiant suaktyvinti šio centro veiklą Alytaus miesto savivaldybė

karjeros patarėjoms finansavo visą etatą. Siekiant suteikti galimybes atvykti mokiniams į įmones,

susipažinti su profesijomis, atlikti praktiką arba dirbti vasarą buvo pasirašyti šeši bendradarbiavimo

susitarimai su UAB „Tankos“, UAB „Svenheim“, UAB „Sofa Brands“, UAB „Viecinis“, UAB

„Prevence Legal“ ir UAB „Geodėja“.

Išleista knyga „Dailės kritikos istorijos ir (meta)metodologijos metmenys“

2018 m. pabaigoje siekiant pritraukti dailės kritikus diskusijai apie dailės ir / ar kritikos

procesus Alytuje išleista autorių kolektyvo parašyta knyga „Dailės kritikos istorijos ir

(meta)metodologijos metmenys“. Alytaus dailės mokykla toliau vykdo plataus profilio dailės

edukaciją – tai jau 4 knyga, kurioje iš labai netikėtų pozicijų analizuojama kultūra, menas, kritiškumas

ir edukacija – ketinama ir toliau tęsti savo veiklą inovacijų kryptimi. Knyga buvo pristatyta Alytaus

Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje bei Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.

Nepriklausomų ekspertų parengta Alytaus miesto savivaldybės švietimo įstaigų tinklo

pertvarkos galimybių studija

Ilgai laukta nepriklausomų ekspertų parengta Alytaus miesto savivaldybės švietimo

įstaigų tinklo pertvarkos galimybių studija pristatyta. Ją gausiai susirinkusiai švietimo bendruomenei,

savivaldybės tarybos nariams bei visuomenės atstovams pristatė studiją atlikusi UAB FINDEP.

Pagrindiniai FINDEP pastebėjimai dėl ankstesnių buvusių pertvarkų teigiami – nors 2016

metais pradėta pertvarka nėra visiškai įgyvendinta, kai kurie rodikliai, pavyzdžiui, kaštai, vienam

mokiniui tenkantis plotas Lietuvos kontekste, yra pakankamai optimalūs. Tačiau, vertinant mažėjantį

mokinių skaičių, pokyčiai neišvengiami.

Pagrindiniai ekspertų siūlomi pokyčiai yra šie:

Visuose lopšeliuose-darželiuose veikiančias priešmokyklinio ugdymo grupes perkelti į

mokyklas. Rezultatas – išspręstas vietų trūkumo lopšeliuose-darželiuose klausimas, efektyviau

panaudotos mokyklų patalpos.

55

Perkelti dabartinę Likiškėlių progimnaziją į naujas tinkančias patalpas. To priežastis –

tikėtini renovacijos kaštai didesni už naujo, optimalaus ploto pastato pritaikymą ar statybą.

„Drevinuko“ mokyklą darželį ir „Sakalėlio“ pradinę mokyklą perkelti į Vidzgirio

progimnaziją.

Atskirti ir išnuomoti dalį Alytaus Piliakalnio bei Panemunės progimnazijų patalpų.

Ekspertai pateikė ir pertvarkos naudą: 12 procentinių punktų, iki 72% išaugusį bendrojo

ugdymo įstaigų užpildymą, kaštų optimizavimą bei laukiamą socialinę ekonominę naudą. Pristatymo

detalės pateikiamos dokumente.

Lietuvybės centro veikla

Alytaus Likiškėlių progimnazijoje įkurto Lietuvybės centro tikslai yra palengvinti vaikų,

grįžusių iš emigracijos, integraciją, padėti visiems vaikams turtinti savo gimtąją kalbą ir tautinę

savimonę, teikti pagalbą mokantis lietuvių kalbos atsižvelgiant į kiekvieno vaiko poreikius.

Antrus mokslo metus veikiantį Lietuvybės centrą šiemet skirtingu metu lankė 12–20

mokinių, iš kurių 9 mokiniai – sugrįžę iš Jungtinės Karalystės, 1 – iš Italijos, 2 mokiniai atvykę iš

Azerbaidžano, 2 – iš Gruzijos, 1 – iš Ukrainos. 5 mokiniai, lankantys Lietuvybės centrą, nėra sugrįžę

ar atvykę (gimę ir augę Lietuvoje).

Taip pat kaip ir praėjusiais metais, vaikai, kuriems reikalingas papildomas lietuvių kalbos

mokymas, kartą per savaitę mokosi lietuvių kalbos. Dauguma lanko kultūrinio ugdymo užsiėmimus,

vykstančius taip pat kartą per savaitę, kuriuos organizuoja Lietuvybės centro koordinatorė I.

Radzvilienė. Šiais mokslo metais mokiniai dalyvavo edukaciniuose užsiėmimuose Alytaus kraštotyros

muziejuje, Alytaus miesto teatre ir lėlių teatre „Aitvaras“, Lietuvos krašto pažintinėse išvykose į

Rumšiškių liaudies buities muziejų, Žuvinto rezervatą, Pivašiūnus ir Birštoną. Taip pat vykdė pačias

įvairiausias veiklas, puoselėjančias lietuvių etnografiją, religinių ir valstybinių švenčių tradicijas.

Lietuvybės centro vaikai dalyvavo susitikimuose su „Misija Sibiras 2018“ dalyviu Antanu Urbonu,

albumo „Neregėta Lietuva“ autoriumi Mariumi Jovaiša, politike Ingrida Šimonyte, projekto

„Padrąsinti. Įkvėpti. Palaikyti.“ susitikimuose. Lietuvybės centro veikimas Alytaus Likiškėlių

progimnazijoje prisidėjo prie to, kad progimnazija buvo įtraukta į Švietimo, mokslo ir sporto

ministerijos įkurtą mokyklų, dirbančių su sugrįžtančiais / atvykstančiais vaikais, tinklą.

XIII. VASAROS AIDAI

Renginiai mokyklose

Visose mokyklose parengti 2019 m. liepos–rugpjūčio mėn. priemonių planai, kuriuose

numatyti 2–3 renginiai per mėnesį, siūlomi mokiniams. Šie planai buvo paskelbti mokyklų interneto

svetainėse, iškabinti skelbimų lentose, stenduose prie mokyklų durų, mokiniai galėjo su jais susipažinti

ir dalyvauti renginiuose. Mokyklų direktorių nustatyta tvarka, pateikę mokinio pažymėjimą, mokiniai

galėjo gauti kamuolius, kitą sporto inventorių ir žaisti krepšinio aikštelėse ar sporto aikštynuose.

Bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams vasarą buvo sudarytos sąlygos naudotis mokyklų bibliotekomis

ir skaityklomis, kitomis patalpomis, ten esančiais kompiuteriais.

Piliakalnio progimnazijoje dvi savaites vyko vaikų vasaros poilsio stovykla

„Vasara mano delne“

Šių metų birželio mėnesis Piliakalnio progimnazijai buvo darbingas ir kupinas

projektinės veiklos. Vienas iš įgyvendintų projektų – vaikų vasaros stovykla „Vasara mano delne“. Ją

finansavo Alytaus miesto savivaldybė.

Vaikų vasaros poilsio stovyklą šiemet lankė iš viso net 40 Piliakalnio progimnazijos

mokinių. Stovykla buvo išskirtinė tuo, kad vyko dviem etapais: birželio 17–21 d. pradinių klasių

mokiniams ir birželio 25–28 d. vyresniųjų klasių mokiniams. Šio projekto metu buvo siekiama

mokinius į atostogas išleisti sudarant galimybę dar truputį praleisti laiką su savo draugais bei, žinoma,

dalyvauti įvairioje kūrybiškumą, aktyvumą bei pažinimo džiaugsmą teikiančioje veikloje.

56

Visas dvi savaites mokiniai aktyviai bendravo, keliavo, dalyvavo komandinėse užduotyse

bei įsitraukė į įvairiausias menines užduotis. Visi stovyklos dalyviai mokėsi, kaip reikia gaminti

aitvarus – neatsiejamus vasaros palydovus, kartu su pradinių klasių mokytoja gamino kumštines lėles,

piešė mandalas, būdami gamtoje savo fantazijas išliejo piešdami ant popieriaus bei akmenų, iškylavo

prie Alytaus piliakalnio. Be visos šios veiklos pradinių klasių mokiniai vyko į Druskininkus ir

dalyvavo edukacijoje „Sūri pamoka“, taip pat keliavo ir gamtinį pasaulį iš arčiau pažino lankydamiesi

Metelių regioninio parko direkcijoje. Vyresnieji mokiniai meninius gebėjimus lavino lankydamiesi

Kaune, tapybos ant vandens edukacijoje „Ebru“. Taip pat kaip ir mažieji, vyresnieji mokiniai keliavo ir

į Metelių regioninį parką, dalyvavo aktyviame žygyje gamtoje su dviračiais, susipažino su gamtos

paslaptimis bei pasisėmė daug praktiškų žinių. Be visa ko, vyresniųjų mokinių grupė turėjo galimybę

dalyvauti ir Alytaus kraštotyros muziejuje vykusiame edukaciniame užsiėmime.

Į vasarą smagiai – „Pasivaikščiokime senolių takais“

Alytaus Šaltinių pagrindinė mokykla dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės skelbtame

projektų atrankos konkurse. Prioritetu pasirinkę pilietiškumo, bendruomeniškumo, tautiškumo, etninės

kultūros, partnerystės, kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymą vasaros poilsio metu, gavo finansavimą ir

organizavo vasaros stovyklą. Birželio 7–18 d. Šaltinių pagrindinėje mokykloje vyko vasaros stovykla

,,Pasivaikščiokime senolių takais“. Siekdami gretimai esančių ugdymo įstaigų bendradarbiavimo, į

stovyklos veiklą pakvietė įsitraukti ir Alytaus lopšelio-darželio ,,Šaltinėlis“ priešmokyklinių grupių

ugdytinius. Taip pat veikloje dalyvavo Alytaus Šaltinių pagrindinės mokyklos 1b ir 5a klasių mokiniai.

Stovykla buvo organizuojama žinant didelį Alytaus miesto mokinių tėvų norą ir

kokybiško vaikų vasaros užimtumo poreikį. Vyresnieji vaikai tapo mentoriais, globėjais. Jaunesnieji

mokėsi iš vyresniųjų. Vyresnieji įtvirtino turimas žinias, įgijo naujų, o jaunesnieji mokėsi pavyzdžio

metodu, tokiu būdu ugdydamiesi socialinę, emocinę kompetenciją. Mokiniams buvo sudarytos sąlygos

perimti liaudies tradicijas vaikams priimtinais būdais ir formomis. Siekėme, kad jie patirtų džiaugsmą,

nuostabą, pasididžiavimą.

Pirmoji stovyklos diena prabėgo V. ir J. Biesevičių sodyboje, Radžiūnuose. Dalyvaudami

edukacinėje programoje „Bitute, pilkoji“ stovyklautojai atnaujino žinias apie bites, medaus gamybą,

liejo žvakes, vaišinosi melisos arbata ir medaus pyragu, kepė meduolius.

Kitą vasaros stovyklos dieną stovyklautojai viešėjo Alytaus dailiųjų amatų mokykloje.

Aplankė visas studijas ir galerijas, sužinojo, kaip pinama vytelėmis, tapoma ant šilko, gaminami

juvelyriniai dirbiniai, kokiais būdais ir priemonėmis žiedžiami moliniai puodai ir keramikos dirbiniai,

lankėsi tekstilės studijoje bei dalyvavo amatų parodoje.

Perimdami liaudies tradicijas, stovyklautojai lankėsi Alovės amatų centre. Dalyvaudami

edukacinėje programoje „Viskas apie duoną Alytaus krašte“, mokiniai susipažino su duonos ir

senovinių sausainių kepimo technologijomis, patys susiformavo duonos kepalėlius ir išsikepė savo

duonelę. Be to, visi dainavo, minė mįsles, vaišinosi sausainiais ir žolelių arbata.

Pirmokai ir penktokai lankėsi sodyboje „Grikucis“ Pamerkių kaime, Varėnos raj.

Mokiniai dalyvavo edukaciniame užsiėmime „Grikio kelias nuo sėjos iki pietų stalo“. Stovyklautojai

klausėsi pasakojimo, vykdė įvairias užduotis, vaišinosi grikiniais blynais, grikiniu pyragu, virė sriubą.

Visiems labai patiko pramoga – maudynės Merkio upėje.

Stovyklos „Pasivaikščiokime senolių takais“ veikla nusitęsė iki Birštono. Stovyklautojai

dalyvavo edukaciniame užsiėmime „Pažink žirgą“. Visiems daug įspūdžių paliko pasivažinėjimas

karieta po Birštono miestą, apsilankymas „Eglės“ sanatorijoje. Po to stovyklautojai mėgavosi ypač

sveiku „jūrinio efekto“ oru vieninteliame Lietuvoje mineralinio vandens garinimo bokšte.

Paskutinę stovyklos „Pasivaikščiokime senolių takais“ dieną mokiniai lankėsi juodosios

keramikos dirbtuvėse Merkinėje. Stovyklautojai išgirdo molio atsiradimo istoriją, minkė molį ir

gamino dirbinius, kopė į Merkinės piliakalnį, gėrėjosi Merkio ir Nemuno santaka, aptarė stovyklos

veiklą.

Stovyklos tikslas – skatinti domėtis krašto istorija, patrauklia forma susipažinti su

aplinka, kurioje gyveno senoliai, proseneliai, ugdyti aktyvumą, kūrybiškumą, atskleisti praeities ir

šiuolaikinio pasaulio sąsajas – buvo pasiektas. Priešmokyklinių grupių mokiniai, pirmokai ir

57

penktokai, dalyvaudami bendroje veikloje, įgijo etnokultūrinės patirties, o jų tėveliai džiaugėsi, kad

vaikai patyrė atradimo džiaugsmą bei mokėsi vienas kitam padėti, bendradarbiauti.

Projektas „Aukime judrūs ir sveiki!“ Alytaus „Sakalėlio“ pradinėje mokykloje

Alytaus „Sakalėlio“ pradinė mokykla įgyvendino projektą ,,Aukime judrūs ir sveiki!“ –

vasaros stovyklą, skirtą pirmų–ketvirtų klasių mokiniams. Projektą finansavo Alytaus miesto

savivaldybė ir mokyklos rėmėja – IĮ T. Lingio odontologijos klinika. Projekte talkino Alytaus

visuomenės sveikatos biuro darbuotojos. Jos mokinius išjudino aktyviomis muzikinėmis mankštomis.

Sveikatos priežiūros specialistė Rosita Jakaitienė vaikams vedė žinių konkursą-viktoriną „Sveikata –

brangiausias mūsų turtas“, supažindino vaikus su sveikos gyvensenos principais ir sveika mityba, taip

pat organizavo praktinius užsiėmimus-pokalbius mokiniams „Sveikos akys – laimingos akys“ ir

panašiai.

Visą birželio mėnesį vaikai dalyvavo įvairioje veikloje mokykloje ir už jos ribų:

Druskininkuose edukacinėje programoje „Į svečius pas kurorto vaistininką“ mokiniai galėjo išmėginti

save vaistininko amplua ir pasigaminti aromaterapinių tablečių, kurorte gamintų jau prieš šimtą metų,

aktyviai leido laiką gryname ore V. Dineikos sveikatingumo parke, Alytaus jaunimo parke, dalyvavo

edukacinėje programoje sporto erdvėje „STILL FIT“ bei smagiai laiką leido batutų parke „Jėgos

studija“, pramogų parke „Tarzanija“, kur ne tik aktyviai sportavo, bet ir dalyvavo edukacinėje

programoje „Pasigamink kibiną pats“. Šios programos metu vaikai galėjo išmokti gaminti ir sukti

kibinus pagal ypatingą tautinio paveldo receptūrą.

Mokinius sudomino lankininkų klubas „žaliasis lankas“, kur mokiniai mokėsi šaudyti iš

lanko, ugdė bei lavino fizines bei psichologines savybes.

Projektui ,,Aukime judrūs ir sveiki!“ įsibėgėjus, mokinius džiugino net dvi edukacinės

išvykos į Birštoną. Pirmoje programoje „Įmink paslaptį ir surask lobį“ stovyklautojai tapo istorijos

detektyvais ir turėjo galimybę pakeliauti po muziejų, įveikti užduotis ir įminti mįsles, po edukacijos

dalyvių laukė siurprizai, netikėtumai ir pats didžiausias muziejuje saugomas lobis. Antroji edukacinė

programa – „Birštono mineralinio vandens šaltiniai“, čia mokiniai susipažino su senaisiais Birštono

mineralinio vandens šaltiniais, sužinojo apie šiuo metu Birštone esančius mineralinio vandens

šaltinius, išgirdo apie mineralinio vandens gydomąsias savybes, gavybą ir pilstymą.

Projektas ,,Aukime judrūs ir sveiki!“ įtraukė mokyklos mokinius į įvairią netradicinę,

naują veiklą, jie ne tik daug sužinojo, išmoko, bet ir gilino socialinius įgūdžius, nes kartu stovyklavo

1–4 klasių mokiniai. Mokiniai patyrė daug įsimintinų akimirkų, prasmingai leido vasaros atostogų

laiką su šūkiu „Mes dainuojame linksmai ir gyvename sveikai“.

„Drevinuko“ mokyklos-darželio stovykla „Aš ir tu! Atostogaukime kartu“

Turbūt sutiksite, kad pažinti draugą visai kitoje aplinkoje yra be galo įdomu. Todėl šių

metų Alytaus „Drevinuko“ mokyklos-darželio stovykla taip ir pavadinta – „Aš ir tu! Atostogaukime

kartu“.

Tik užbaigę mokslo metus ir išlydėję ketvirtokus į platesnį pasaulį, mokiniai rinkosi į

stovyklą. Pirmosios pamainos stovyklautojai džiaugėsi pažintimi su Alytaus sporto ir rekreacijos

centru. Dėkojame rankinio, lengvosios atletikos ir šaudymo treneriams už įdomų savo būrelių

pristatymą.

Tiek pirmos, tiek antros pamainos stovyklautojai turėjo unikalią progą pažinti gyvūnų

pasaulį iš arti. Vaikų širdeles sujaudino „Nuaro“ globotinių akelės. Vieni kitiems prižadėjo, kad savo

augintiniams bus atsakingi šeimininkai.

Ne tik vaikai, bet ir stovyklos vadovės pirmą kartą sėdo į sklandytuvą, jodinėjo arkliu. O

kur dar keturračių išbandymas!

Alytaus miesto savivaldybės dėka visi 32 „Drevinuko“ mokyklos-darželio stovyklautojai

galėjo užsiimti edukacine veikla ne tik Alytuje, bet ir už jo ribų.

Vasara dienos stovykloje „Anglų kalba KITAIP 6-10 m. vaikams“

58

2019 m. liepos 1–26 d. buvo organizuojama „Pingu‘s English School“ mokyklėlėje 6–10

m. vaikams stovykla „Anglų kalba KITAIP 6–10 m. vaikams“. Kiekviena savaitė stovykloje buvo vis

kitokia. Tyrinėjo povandeninį jūrų ir vandenynų pasaulį, keliavo po Europos šalis ir nagrinėjo galimas

žmonių profesijas. Pagal savaitės temą ruošė projektus ir mokėsi juos pristatyti. Stiprino anglų kalbos

žinias tiek dainuodami, tiek vaidindami, tiek žaisdami įvairiausius žaidimus.

Po pietų, pasistiprinę, laiką leido Kraštotyros ir A. Matučio muziejuose, Dailiųjų amatų

mokykloje. Edukacijų metu lipdė, gamino popierių, darė štampukus, daug sužinojo apie animaciją,

batų istoriją, tarmes.

Ekskursijų metu keliavo autobusu į Metelius prie didžiausios „Dzūkijos jūros“ – Dusios.

Ten sutiko entuziastingą gidą iš Metelių regioninio parko lankytojų centro, su kuriuo suposi ant

vandens sūpynių, bėgiojo tyrinėdami mišką.

Ar žinojote, kad Merkinės bažnyčiai beveik 500 metų? Tai ir dar daugiau įdomių istorijų

išgirdo vaikščiodami po Merkinę ir Birštoną.

Jaunieji „Drevinuko“ artistai stovyklavo tarptautinėje vaikų ir jaunimo teatrų

stovykloje-konkurse „Vigraszek 2019“ Suvalkuose Birželio 10–13 d. teatro studijos „Drevinukas“ jaunieji artistai dalyvavo tarptautiniame

vaikų ir jaunimo teatrų festivalyje-stovykloje „Wigraszek 2019“ Suvalkuose (Lenkija). Su spektakliais

pasirodė jaunieji artistai (iš viso 21 kolektyvas) iš Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos, Slovakijos,

Ukrainos. Visi puikiai leido laiką stebėdami vieni kitų spektaklius, juos aptardami, žavėdamiesi vieni

kitų aktoriniu meistriškumu, muzikalumu. Laisvalaikiu vaikai lavino ir kitų meno sričių kūrybinius

sugebėjimus, aktyviai ir turiningai praleido laisvalaikį. Dalyvavo ir konkurse – parodė spektaklį „Ozo

šalies burtininkas“. Profesionali komisija spektaklį įvertino III vieta, nominacijas gavo režisieriai Ieva

Ivanauskienė ir Jonas Gaižauskas, už choreografiją – Monika Ivanauskaitė.

Prancūzų kalbos dieninė stovykla – „Le camp d’été 2019“

2019 m. birželio 26–liepos 12 d. Alytaus Dzūkijos pagrindinėje mokykloje vyko

prancūzų kalbos dieninės stovyklos „Lietuvos istorija ir kultūra“ projekto įgyvendinimas. Šioje

stovykloje dalyvavo 32 mokiniai, 19 (5–7 klasių) Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos mokinių, 5

(5–8 klasių) Alytaus šv. Benedikto gimnazijos mokiniai ir 8 Vélizy (Prancūzija) miesto mokiniai. Šį

projektą finansavo Alytaus miesto savivaldybė ir Vélizy miesto savivaldybė, rėmė šių miestų „Lions“

klubai.

Šiemetinė mokinių stovykla skirta mūsų šalies istorijai ir kultūrai pažinti bei pagerinti

mokinių prancūzų kalbos žinias.

Pirmąją stovyklos dieną mokiniai susirinko mokyklos kiemelyje, kuriame aptarė

stovyklos programą, tikslus, uždavinius, žaidė susipažinimo žaidimus. Vėliau keliavo į Kraštotyros

muziejų, kur liejo žvakes. Antrąją dieną vyko į Vilnių. Čia apsilankė Katedros požemiuose, susipažino

su jų istorija, paslaptingomis jų sienomis. Vėliau keliavo į „Zoo“ parką, kur smagiai leido laiką su

mielais gyvūnėliais. Trečiąją dieną skyrėme mūsų miestui Alytui. Susirinkę mokykloje mokiniai gavo

orientacines užduotis, atrasti tam tikrus objektus mūsų mieste.

Ketvirtąją stovyklos dieną praleido Birštone. Vaikščiojo sveikatingumo takeliais, braidė

mineralinio vandens baseinėlyje, važinėjo su karieta. Penktąją dieną važiavo Panemunės pilių

maršrutu, aplankė Raudondvario, Belvederio, Veliuonos dvarus, Raudonės, Panemunės pilis, taip pat

kopė į Seredžiaus piliakalnį, kitaip dar vadinamą Palemono kalnu. Panemunės pilyje vaikai sužinojo

daug įdomių istorinių faktų, kuriuos turėjo panaudoti ieškant paslėpto lobio. Šeštąją dieną visi kartu

pramogavo Druskininkų vandens parke, po maudynių iškylavo Dineikos parke. Septintąją dieną

keliavo į Pivašiūnų miestelį. Aplankė švč. Mergelės Marijos ėjimo į dangų bažnyčią, po to kepė

tradicines lietuviškas bandeles amatų centre. Grožėjosi gamta prie Ilgio ežero. Aštuntąją dieną lankėsi

„Šaulė gym“ sveikatingumo ir sporto klube, kur mokiniai sportavo treniruoklių salėje ir šoko „Dance

59

fitness“ šokius. Devintoji diena – menų diena kartu su muzikos mokytoja Rima Vaickelionyte-

Zenevičiene. Šią dieną sulaukėme mokinių iš Vélizy miestelio. Visi kartu šoko liaudiškus lietuviškus ir

prancūziškus šokius, dainavo, bendravo prancūzų kalba. Mokiniai tarpusavyje labai susidraugavo ir

dalis jų mielai sutiko dar pastovyklauti kartu su prancūzų mokiniais, todėl stovykla buvo pratęsta.

Paskutiniąją stovyklos dieną visi stovyklos dalyviai susirinko mokykloje ir naudodamiesi

filmuota medžiaga ir nuotraukomis dirbo grupelėse ir montavo filmukus. Stovyklą užbaigėme mokinių

įspūdžiais, dovanėlėmis ir be abejo sertifikatais, kurie buvo įteikti stovyklos dalyviams.

Festivalis Italijoje ilgai išliks atmintyje

Kiekvieną vasarą Alytaus jaunimo centro dainų ir šokių ansamblio „Tarškutis“ dalyviai

su vadovais Rima ir Leonidu Moisejenkais bei choreografe Dalia Romanova vyksta į tarptautinį

folkloro festivalį užsienyje. Per 32 metus aplankytos 26 šalys, dalyvauta 47-iuose folkloro

festivaliuose. Pasiūlymų dalyvauti gauname daug, tad belieka pasirinkti, kur nebūta, kur geresnės

sąlygos, kur daugiau kolektyvų dalyvauja. Šios vasaros kryptis – Montekatinis Termė (Montecatini

Terme) centrinėje Italijos dalyje, Toskanoje, Toskanos Emilijos Apeninų kalnų pietinėje papėdėje, į

šiaurės vakarus nuo Florencijos. Mieste gyvena 21 600 gyventojų. Montekatinis – tarptautinės

reikšmės balneologijos kurortas, jame yra šiltosios (19–25 °C) mineralinės versmės. Gydomos

virškinamojo trakto ligos, medžiagų apykaitos sutrikimai. Čia išvystyta pramoninė mineralinio

vandens gavyba. Miestą puošia pilis (14 a.). Apie 2 mln. turistų per metus aplanko šį Italijos miestą.

Tarp jų šiais metais buvo ir 75 lietuvaičiai, atvykę dalyvauti X tarptautiniame vasaros festivalyje. Su

dainų ir šokių ansambliu „Tarškutis“ drauge šoko Santaikos kultūros namų vyresniųjų šokių

kolektyvas „Narpulis“ (vad. Rasa Navakauskienė, Rasa Janeliūnienė). Atskirą programą atliko Alytaus

jaunimo centro baleto studijos „Jete“ merginos, vadovaujamos vyr. mokytojos Ramintos

Parchomenkienės. Festivalyje „Meet the tradition“ (liet. „Tradicijų susitikimas“) dalyvavo 15

kolektyvų iš Rusijos, Estijos, Izraelio, Ispanijos, Prancūzijos, Bulgarijos, Lenkijos.

Mūsų išvykos tikslas – ne tik dalyvauti festivalyje, bet ir kuo daugiau pamatyti,

aplankyti, patirti. Todėl laisvu laiku pakilome funikulieriumi (pastatytas 1897 m.) į aukščiau

Montecatinio Termės esančią Montecatinio Alto gyvenvietę. Tai Montecatinio Termės ir apylinkių

apžvalgos punktas. Apsilankėme ir stalaktitų bei stalagmitų Grotta Maona olose. Į festivalį atvykome

diena anksčiau, nes norėjosi spėti kuo daugiau pamatyti. Mūsų lankyti Italijos miestai Piza, Paduja,

Venecija, Florencija. Džiugu, kad susipažinti su nuostabiosios Florencijos istorija, pastatais,

architektūra mums padėjo lietuvė gidė Ligita. Po jos įdomių pasakojimų galvoje kirbėjo tik viena

mintis – reiks čia atvykti dar ne kartą.

Nemunaičio stovykla „Tautinė laiko raketa“ Pirma stovyklos pamaina 2019 m. vyko liepos 10-19 dienomis, kurioje stovyklavo 7–17

metų vaikai. Stovyklos tema – „Tautinė laiko raketa“. Per dešimt dienų raketos greičiu „apskriejo“ ir

paminėjo įsimintiniausius Lietuvos istorinius įvykius, susipažino ar iš naujo atrado lietuvių liaudies

amatus, liaudies šokius. Stovyklos metu vyko aktyvi sportinė ir kūrybinė veikla, edukaciniai

užsiėmimai, aktyvūs lauko žaidimai, žygis pėsčiomis, keramikos, dailės užsiėmimai, asmeninių iššūkių

siekimas, vakarojimas prie laužo. (Projektas iš dalies finansuojamas Alytaus miesto savivaldybės,

pagal projektinę iniciatyvą „Tau, Alytau“).

Alytaus jaunimo centre vyko vaikų vasaros poilsio dienos stovykla

„Vasara su AJC“ Birželio 17-28 dienomis Alytaus jaunimo centre laiką leido dienos stovyklos „Vasara su

AJC“ dalyviai. Stovyklautojai išbandė Alytaus jaunimo centro neformaliojo švietimo veiklas –

dalyvavo vokalo, šokių, anglų kalbos, dailės, keramikos, tapybos, instrumentinio grojimo, perkusijos,

savigynos užsiėmimuose.

Vaikai vyko ir į edukacines išvykas – dalyvavo edukacinėje programoje „Pažink žirgą“,

kulinarinio paveldo edukacinėje programoje Pivašiūnų amatų centre. Pirmosios stovyklos pamainos

60

dalyviai aplankė Lietuvos zoologijos sodą, o antrosios pamainos stovyklautojai lankėsi Kauno Tado

Ivanausko zoologijos muziejuje.

Dieninė stovykla „Į vasarą kūrybiškai“ Alytaus Vidzgirio progimnazijos bendruomenė pakvietė Vidzgirio mikrorajono ir

aplinkinius vaikus „Į vasarą kūrybiškai“ – nemokamą stovyklą. Vidzgirio mikrorajone esančių

mokyklų ugdytiniams (pradinukams) buvos sudarytos sąlygos tęsti ugdymąsi vasarą, tiesa, jau be

tradicinių mokymosi metodų, be vadovėlių, sąsiuvinių, o neformaliose, smagiose atostogų ritmo

veiklose. Jos buvo vykdomos ne tik mokyklos patalpose, vaikus traukė ir dėl pakitusios aplinkos, o

užsiėmimai tikrai nepriminė mokyklinės rutinos.

Gausybės ekskursijų ir veiklų metu mokiniai gilino istorijos, krašto pažinimo žinias,

susipažino su Alytaus, Druskininkų istorija, tobulino informacinių kompiuterinių technologijų

įgūdžius, drauge su Alytaus jaunimo centro asmenybės ugdymo studijos „Mamos ir mažylio studija“

mokytoja, dailininke, skulptore Sandra Kazlauskaite dalyvavo dailės plenere.

Alytaus Vidzgirio progimnazija priklauso sveikatą stiprinančių mokyklų tinklui, todėl

kiekvieną dieną pradėjo mankštomis, daug dėmesio skyrė sveikos gyvensenos, sveikos mitybos

įgūdžių formavimui, fiziniam aktyvumui, tuo tikslu bendradarbiavo su Alytaus miesto savivaldybės

visuomenės sveikatos biuru, jo specialistėmis, kurios vedė edukacinius užsiėmimus, protmūšį,

mankštas, VšĮ „Alytaus sveikos gyvensenos klubu“, kurio direktorius Romualdas Šapaitis su vaikais

kalbėjo apie fizinį aktyvumą, sveiką gyvenseną, teisingų mitybos įgūdžių formavimą, skirtumus tarp

sporto bei fizinio aktyvumo ir parodė kompleksą pratimų, kurie padeda formuoti taisyklingą laikyseną.

Stovyklautojai susipažino ir Vidzgirio progimnazijos kaimynu – Alytaus bendruomenės

centru, jo edukacinėmis ir laisvalaikio erdvėmis, išnaudojome jų aikštyno, treniruoklių galimybes, bei

kitomis edukacines paslaugas teikiančiomis įstaigomis, kurių padedami organizavome veiklas už

mokyklos ribų. Mokykla, tęsdama visos dienos mokyklos (VDM) veiklas, padėjo šeimoms derinti

darbo ir šeimos įsipareigojimus, todėl stovyklai vykus nuo 8 iki 14 valandos, mes pasirūpinome dalies

vaikučių užimtumu iki 17 valandos

Bendravimo su pareigūnais patirtis yra maloni: iškart užsimezgė vaikų draugystė su

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato bendruomenės pareigūne Laura Svolkinaite, kuri

su vaikais kalbėjo apie saugumą, įvairią riziką, o Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos narai

gelbėtojai mažuosius prie Dailidės ežerėlio mokė saugaus elgesio vandenyje ir prie jo.

Visos stovykloje vykdytos veiklos prisidėjo prie socialinės atskirties mažinimo, o siekis

didinti socialinių edukacinių veiklų prieinamumą, sudaryti socialiai prasmingos ir atsakingos

saviraiškos galimybes – buvo įgyvendintas. Pavyko skatinti mokinius bendrauti ir bendradarbiauti,

tapti fiziškai aktyvesniais, sportiškesniais, sveikesniais ir neužmiršti higienos įgūdžių, gebėjimų

rūpintis savimi ir savo sveikata.

Gimnazistai mokslo metus baigė ekonomikos ir verslo akademijos stovykloje

Alytaus ekonomikos ir verslo akademijos moksleiviai vasarą mokėsi netradicinėse

erdvėse ir netradiciniais būdais. Toks mokymosi būdas malonus, efektyvus ir ilgai išliekantis

atmintyje.

Gegužės 25–26 dienomis Dvarčėnų dvare vyko jau trečioji Alytaus ekonomikos ir verslo

akademijos (AEVA) mokomoji stovykla. Buvo suburta daugiau kaip 30 mokinių, besidominčių

ekonomika ir verslu. Jie laiką leido lektorių paskaitose, kritinį mąstymą ugdančiose interaktyviose

veiklose, kūrybinėse dirbtuvėse, bendradarbiaudami tarpusavyje.

Paskaitose apie verslo organizavimą, investavimą ir rinkodarą mokiniai ne tik lavino

ekonominį mąstymą, bet ir ugdė kritinį vertinimą, mokėsi į susiklosčiusią situaciją ar keblumus

pažvelgti kuo įvairiau.

Savęs pažinimo mokymuose gimnazistai ugdė viešojo kalbėjimo įgūdžius, suprato

neverbalinės kalbos svarbą kasdienybėje, tobulino bendradarbiavimo gebėjimus. Aktyvios veiklos

leido geriau pažinti vieniems kitus, išmokė pasitikėti ir veikti išvien.

61

Kūrybinės dirbtuvės – verslo plano kūrimas – suteikė galimybę suprasti tikruosius verslo

kūrimo sunkumus, skatino ieškoti išeičių, probleminių situacijų sprendimui

Šios dvi dienos, praleistos stovykloje, buvo produktyvios ir labai naudingos visiems jos

dalyviams, nes jie turėjo „išeiti“ iš savo komforto zonos ir įgauti patirčių, kurios neabejotinai padės

kiekvienam tapti dar sėkmingesniu savo ateities kalviu.

„Tarškučio“ stovyklautojus vienijo daina ir šokis

Alytaus jaunimo centro dainų ir šokių ansamblis ,,Tarškutis“ vasaros sezoną pradėjo

nuotaikinga stovykla Bijūnų kaime, Trakų rajone. Šioje stovykloje ansambliečiai viešėjo birželio 17–

22 dienomis. Laiką jaunieji ansambliečiai praleido labai smagiai ir turiningai. Plačios erdvės gryname

ore leido džiaugtis prasidedančia vasara.

Kiekvieną dieną į mankštą ansambliečius kėlė ryškiai ir kaitriai šviečianti saulutė arba

vienas kitas vėjo gūsis. Po „sporto ministrų“ vedamos mankštos, jau žvalūs vaikai valgė skanius ir

daug energijos suteikiančius pusryčius, po kurių jų laukė rytinis susirinkimas. Jo metu stovyklos

,,kultūros ministrės“ paskelbdavo tos dienos vakaro temą ir užduotis. Vaikai, gyvenantys drauge

viename kambaryje, rengdavo pasirodymus, atlikdavo įvairias užduotis. Stovyklos metu buvo

apdovanoti originaliausiai, kūrybiškiausiai ir muzikaliausiai pasirodę kambarių kolektyvai. Na, o po

įtemptos dienos ir paruoštų pasirodymų, jaunimui norisi atsigaivinti, todėl ant lieptelio prie vandens, jų

jau laukė vadovai, kurie prižiūrėjo besimaudančius mažuosius „ančiukus“.

Taip pat sulaukėme ir svečių. Mus aplankė ir rytmetį linksmai pravedė Alytaus miesto

sveikatos biuro darbuotojos. Jų vedamų užsiėmimų metu vaikai ne tik dalyvavo linksmosiose

estafetėse, bet sužinojo daug naujų dalykų apie sveiką gyvenimą ir žmogaus kūną. Na, kaip ir

kiekvienais metais, stovykloje naujųjų narių laukė kolektyvo krikštynos. Jos praėjo labai sklandžiai ir

smagiai, kadangi krikštyti naujokus padėjo ir atvykę tėveliai. Po puikių ir nuotaikingų krikštynų visi

drauge vakarojo su tėveliais, šoko ir linksminosi, kaitinosi pirtyje, kepė dešreles, mokėsi šokti bendrą

šokį.

Taigi, šios penkios dienos Bijūnų stovykloje paskatino ansamblio narių kūrybiškumą,

mokė būti vieningus ir pasitikinčius savimi.

„Draugų pasaulis 2019“ vyko Marmutjė, Prancūzijoje

2019 m. liepos 12–20 dienomis mūsų miesto komanda, keturių gimnazijų mokinių

prezidentai ir savivaldų aktyvistai – Julius Janulevičius ir Mantas Baranauskas (Jotvingių gimnazija),

Jorė Bendinskaitė (A. Ramanausko-Vanago gimnazija), Lukas Mickevičius (Šv. Benedikto gimnazija)

ir Ieva Jurčiukonytė (Putinų gimnazija) dalyvavo tarptautiniame jaunimo projekte „Europa vakar,

šiandien ir rytoj: sienos ir tradicijos“. 2017 m. projekto vėliavą perėmusi Marmutjė bendruomenė

suorganizavo išties aukšto lygio edukacinį-pažintinį projektą apie Europos Sąjungos gimimą Elzaso

regione. Apie 50 dalyvių iš Prancūzijos, Slovakijos, Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Čekijos ir Lietuvos

turėjo galimybę dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse ir gyvose daugiakalbėse integruotose istorijos-

geografijos pamokose Strasbūre, Mece (Prancūzija), Šengene (Liuksemburgas) ir Tryras (Vokietija),

aplankyti muziejus, diskutuoti apie žmonių migracijos priežastis ir pagalbą jiems, pristatyti savo šalis

ir tradicijas.

Smagu, kad 23-iuosius metus vykstantis „Draugų pasaulis“ gyvuos ir toliau: 2020 m.

susitikimo vėliavą perims Vokietija, o 2021 m. – Slovakija. Pažinimo ir mokymosi gyvai niekada

nebus per daug ne tik jaunimui, bet ir mums, suaugusiems. Taip pat svarbu suvokti, kad kalbos yra

neabejotinai langas į pasaulį, į abipusį žmonių ir tautų tarpusavio supratimą.

Tradicinė tarptautinė stovykla Alytus–Opolė

Jau du dešimtmečius Alytus bendradarbiauja su Lenkijos Respublikos Opolės miestu.

Nuo 1997 metų kiekvieną vasarą Lenkijoje ir Lietuvoje organizuojamos dviejų savaičių tarptautinės

jaunimo stovyklos „Alytus–Opolė“. Šią vasarą rugpjūčio 8–21 dienomis 20 mokinių iš Alytaus miesto

mokyklų dvi savaites viešėjo Namyslove (Lenkija), kur vyko tarptautinė stovykla. Alytiškiai aplankė

Vroclavą, Zakopanę, Svietą, Biskupiną. Stovyklos metu vyko kūrybinės dirbtuvės, sudarytos iš mišrių

62

grupių. Fotografijų grupėje buvo gilinamasi į fotografijos subtilybes, maisto gamybos grupėje visas

dėmėsys buvo skirtas maisto estetikos gamybai, režisierių grupėje buvo kuriamas filmas apie lenkų–

lietuvių tarptautinę stovyklą. 2020 m. tarptautinė stovykla Alytus– Opolė vyks Alytuje.

Socialiai remtinų vaikų vasaros poilsis

Įgyvendinant Turiningo vaikų poilsio projektą, liepos 2–25 d. Alytaus Panemunės

progimnazijoje buvo organizuota dieninė vaikų poilsio stovykla. Šiais metais mokykloje laisvalaikį

leido 7–16 metų mokiniai iš Likiškėlių, Dainavos, , Panemunės, „Volungės“, Piliakalnio progimnazijų,

Šaltinių, Vidzgirio pagrindinių mokyklų, Drevinuko, „Vilties“ mokyklų-darželių, Senamiesčio,

„Sakalėlio“ pradinių mokyklų. Kelionės, renginiai, žaidimai suartino vaikus, užsimezgė nauja

draugystė. Visą stovykloje praleistą laiką vaikus lydėjo puiki nuotaika, geros emocijos ir

nepakartojami įspūdžiai.

Vaikų vasaros poilsio dieninė stovykla Alytaus Šaltinių pagrindinėje mokykloje vyko

rugpjūčio 1–27 d., ją kasdien lankė vidutiniškai apie 40 mokinių. Stovyklos metu buvo

organizuojamos įvairios, mokiniams patrauklios veiklos: pažintinės išvykos ir ekskursijos, kūrybinės,

patyriminės edukacijos, sportinės varžybos, kino filmų peržiūros, turiningas bendravimas.

Vaikų vasaros poilsio dieninės stovyklos metu buvo užtikrintas socialiai remtinų vaikų

užimtumas, saugumas, pamaitinimas ir kryptingas ugdymas vasaros atostogų metu – plėtėsi jų

pažintiniai, kūrybiniai, sportiniai gebėjimai, patobulėjo mokinių bendravimas ir bendradarbiavimas,

vyko žalingų įpročių prevencinė veikla.

XIV. SOCIALINĖ PARAMA MOKINIAMS

Socialinė parama (nemokami pietūs ir mokinio reikmenys) skiriama mokiniams, jeigu

šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 183 Eur.

Nemokamas maitinimas

Mokinių nemokamas maitinimas organizuojamas Alytaus miesto savivaldybės 30

švietimo įstaigų: 13 lopšelių-darželių ir 17 bendrojo ugdymo mokyklų. Mokiniams sudarytos sąlygos

maitintis karštu ir sveiku maistu. Maitinimas organizuojamas laikantis racionalios mitybos reikalavimų

pagal perspektyvinius 15 dienų trukmės valgiaraščius, kurie derinami su Nacionalinio visuomenės

sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentu.

Alytaus miesto savivaldybės mokyklų mokinių nemokamam maitinimui 2019 m. skirta

263,1 tūkst. Eur, iki 2019 m. liepos 1 d. išleista 100,5 tūkst. Eur. Planuojama, kad nemokamam

mokinių maitinimui skirtų lėšų užteks.

2019 m. 1-ąjį ketvirtį vidutiniškai nemokamai buvo maitinta 815 mokiniai, 2-ąjį ketvirtį

811 mokiniai (2018 m. 1-ąjį ketvirtį vidutiniškai nemokamai buvo maitinami 829 mokiniai, 2-ąjį

ketvirtį – 824 mokiniai).

Aprūpinimas mokinio reikmenimis

Alytaus miesto savivaldybės mokyklų mokinių nemokamam aprūpinimui mokinio

reikmenimis 2019 m. skirta 46,6 tūkst. Eur. Paramos suma 1 asmeniui – 76,0 Eur.

XV. INFORMACINIŲ KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PLĖTRA

Mokymo bazė

Alytaus miesto savivaldybės švietimo biudžetinėse ir viešosiose įstaigose yra 2 748

kompiuteriai, 584 daugialypės terpės projektoriai, 167 interaktyvios lentos:

lopšeliuose-darželiuose yra 248 kompiuteriai, 26 daugialypės terpės projektoriai, 22

interaktyvios lentos, 2 interaktyvios grindys;

bendrojo ugdymo mokyklose yra 2381 kompiuteris, 537 daugialypės terpės projektoriai ir

141 interaktyvi lenta;

63

neformaliojo švietimo (išskyrus lopšelius-darželius) įstaigose yra:

Jaunimo centre – 42 kompiuteriai ir 6 daugialypės terpės projektoriai;

Muzikos mokykloje – 47 kompiuteriai, 3 interaktyvios lentos ir 10 daugialypės terpės

projektorių;

Dailės mokykloje – 20 kompiuterių ir 2 daugialypės terpės projektoriai.

Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje yra 10 kompiuterių, 3 daugialypės terpės

projektoriai ir 1 interaktyvi lenta.

Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose kompiuterių klasėse ar

informatikos kabinetuose yra 564 kompiuteriai, įvairių mokomųjų dalykų kabinetuose ir klasėse – 1

110 kompiuterių, bibliotekose ir skaityklose – 156 kompiuteriai, mokytojų kambariuose – 15

kompiuterių, kitose tik mokytojams skirtose patalpose – 26 kompiuteriai, administracijos kabinetuose

– 173 kompiuteriai, kitose mokyklos patalpose – 179 kompiuteriai, kompiuterizuotose mokytojų darbo

vietose – 413 kompiuterių. Iš viso mokinių mokymui naudojama 1 328 kompiuteriai. Prijungtų prie

interneto kompiuterių – 2 180. Elektroninį dienyną naudoja 18 Alytaus miesto savivaldybės bendrojo

ugdymo mokyklų.

Visos Alytaus miesto savivaldybės švietimo biudžetinės ir viešosios įstaigos prijungtos

prie akademinio LITNET tinklo. Bendrojo ugdymo mokykloms, Jaunimo centrui, Dailės mokyklai

interneto paslaugos teikiamos optiniais kabeliais, kitoms įstaigoms – radijo ryšiu. Visos įstaigos

naudojasi interneto paslaugomis nemokamai.

Mokymo bazės plėtra

Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras ir Alytaus miesto

savivaldybės administracija pasirašė jungtinės veiklos sutartį dėl bendradarbiavimo įgyvendinant

2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų projektą „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir

technologinių mokslų priemonėmis“. Šiame projekte dalyvauja bendrojo ugdymo mokyklos (išskyrus

Suaugusiųjų ir jaunimo mokyklą), turinčios1–4 klasėse ne mažiau nei 30 mokinių, 5–8 klasėse ne

mažiau 40 mokinių. Įgyvendinant projektą „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų

priemonėmis“ 2018 m. gegužės 14 d. prasidėjo 1–4 klasėms skirtų mokymo priemonių ir įrangos

pristatymas į mokyklas. Matavimo indai, mėgintuvėliai, tiriamųjų darbų rinkiniai, mikroskopai,

žiūronai, kompasai, optikos rinkiniai ir kiti prietaisai už daugiau nei 40 tūkst. eurų pasiekė ir Alytaus

miesto savivaldybės mokyklas, vykdančias pradinio ugdymo programas. 2019 m. pradžioje mokyklas

pasiekė ir 5–8 klasėms skirtos gamtos mokslų, technologijų dalykų mokymo priemonės ir įranga, tai

pat nupirktos fizikos, technologijų, chemijos ir dalis biologijos mokymo priemonių. Likusios

biologijos mokymo priemonės, skirtos 5–8 klasėms, mokykloms planuojama pristatyti 2019 m. spalio

mėnesį.

Šiuo projektu siekiama modernizuoti 1–8 klasių gamtos ir technologinių mokslų

mokymo(si) aplinką. Tam bus panaudota 6 950 880,43 eurų. Projekto trukmė 28 mėnesiai (nuo 2017

m. kovo mėn. iki 2019 m. liepos mėn.).

ŠVIS funkcionavimo programa

Toliau įgyvendinama Alytaus miesto savivaldybės ir jos švietimo biudžetinių ir viešųjų

įstaigų 2019 metų priemonė (projektas) užtikrinti švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS)

funkcionavimą, kurios esmė:

1. AB TEO LT infrastruktūros nuoma.

2. Interneto radijo ryšio priežiūra.

Šiai priemonei (projektui) finansuoti 2019 m. skirta 14 500,0 Eur iš Alytaus miesto

savivaldybės biudžeto.

XVI. ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ PASIRUOŠIMAS NAUJIEMS MOKSLO METAMS

Mokiniai ir personalas

64

Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų klasės ir priešmokyklinio

ugdymo grupės sukomplektuotos, neformaliojo švietimo mokyklos grupes komplektuoja ir rugsėjo

mėnesį, darbuotojų (mokyklų vadovų, mokytojų, kitų pedagoginių darbuotojų ir aptarnaujančio

personalo darbuotojų) netrūksta. Dėl darbo į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir

sporto skyrių iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi ir pretendento dirbti švietimo įstaigose anketas

užpildė 5 asmenys (3 mokytojai ir 2 aptarnaujančiojo personalo darbuotojai).

Nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. įskaitytinai iš Alytaus miesto

savivaldybės mokyklų į užsienį su tėvais išvyko 21 mokinys (per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį

– 1 mokinys), sugrįžo į Alytų 15 mokinių (per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį sugrįžusių mokinių

nebuvo). Per minėtą laikotarpį į kitas savivaldybes gyventi ir mokytis iš Alytaus išvyko 62 mokiniai

(per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį – 1 mokinys), o į Alytų atvyko 31 mokinys (per atitinkamą

praėjusių metų laikotarpį atvykusių mokinių nebuvo).

Ugdymo aplinkos parengimas

Alytaus miesto savivaldybės švietimo biudžetinių ir viešųjų įstaigų patalpoms ir mokymo

bazei parengti 2019–2020 mokslo metams iš įstaigų sąmatose patvirtintų biudžeto (mokinio krepšelio

ir savivaldybės) lėšų išleista 535 525 Eur (pasiruošti 2018–2019 m. m. buvo išleista 135 021 Eur),

biudžetinių įstaigų veiklos pajamų – 81 170 Eur (2018–2019 m. m. buvo išleista 55 951 Eur), rėmėjų

lėšų – 35 221 Eur (2018–2019 m. m. buvo išleista 37 229 Eur), už kuriuos atlikti šie svarbiausi darbai:

suremontuoti mokomieji kabinetai ir koridoriai, skaityklos, persirengimo kambariai prie sporto salių,

dušų, sanitarinių mazgų ir kitos mokyklų patalpos, tvarkoma švietimo įstaigų aplinka, perkamos

mokymo priemonės, mokykliniai baldai ir t. t.

Vadovėliai ir mokymo priemonės

Vadovėlis – svarbiausia mokymo priemonė. 2019–2020 mokslo metams vadovėlių ir jų

komplektų dalių mūsų savivaldybės mokyklos užsisakė už 75 294 Eur iš mokinio krepšelio lėšų

(2018–2019 mokslo metais mokyklos įsigijo vadovėlių ir jų komplektų dalių už 71 618 Eur). Švietimo

įstatyme numatyta, kad mokiniai, kurie mokosi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programas, vadovėliais naudojasi nemokamai. Pagal mokyklų aprūpinimo vadovėliais tvarką

vadovėlius užsisako ir nusiperka pačios mokyklos. Kiekvieno mokinio krepšelyje numatyta 20,68 Eur

suma vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms pirkti 2019–2020 m. m. Kiek ir kokių vadovėlių

pirkti, sprendžia pačios mokyklos. Mokyklos išsirenka vadovėlius iš Galiojančių bendrojo ugdymo

dalykų vadovėlių 2019–2020 mokslo metais sąrašo. Šiame sąraše yra informacija apie anksčiau

išleistus ir naujus tinkamus naudoti ugdymo procese vadovėlius. Šalia naujų vadovėlių pavadinimų

pateikiamos ir leidyklos pasirinktų ir Ugdymo plėtotės centro paskirtų vertintojų recenzijos, kurios

padėjo mokykloms apsispręsti pasirenkant naujus vadovėlius. Vadovėlių mokyklos nusiperka

atsižvelgdamos į turimą mokinio krepšelio lėšų sumą bei apsvarsčiusios jų poreikį mokytojų

metodiniuose būreliuose. Vienu vadovėliu mokiniai naudojasi vidutiniškai 4 metus, todėl kasmet reikia

atnaujinti tik dalį vadovėlių fondo. Jei vadovėlių pritrūktų, mokinių tėvai jų pirkti neturėtų, o

mokykloms reikėtų kreiptis į Švietimo ir sporto skyrių, kuris organizuotų vadovėlių perskirstymą tarp

savivaldybės mokyklų bibliotekų.

Pratybų sąsiuviniais mokyklos mokinių aprūpinti neprivalo. Jei mokytojai, mokiniai ir jų

tėvai susitaria, kad pratybų sąsiuviniai (ir kokie konkrečiai) pamokose bus naudojami, juos turi

nupirkti mokinių tėvai arba mokyklų direktoriai turi nustatyti kitus šių papildomų priemonių įsigijimo

būdus (pvz., iš rėmėjų lėšų).

Reikiamas dėmesys skiriamas mokymo priemonėms įsigyti. Mokymo priemonių 2019–

2020 m. m. įsigyta už 57 975 Eur (2018–2019 m. m. įsigyta už 80 975 Eur).

Mokinio krepšelyje 5,91 Eur vienam mokiniui yra skirta informacinėms ir

komunikacinėms technologijoms (IKT) diegti ir naudoti (internetui diegti ir naudoti, duomenų bazėms,

elektroniniams dienynams tvarkyti ir kitoms su IKT susijusioms išlaidoms).

65

XVII. ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ PASTATŲ ATNAUJINIMAS IR UGDYMO APLINKOS

MODERNIZAVIMAS

Alytaus miesto savivaldybės taryba, savivaldybės administracija ir 2019 m. daug

dėmesio skyrė savivaldybės švietimo biudžetinių ir viešųjų įstaigų pastatams atnaujinti ir ugdymo

aplinkai modernizuoti.

2018–2019 mokslo metų darbai

Alytaus lopšelių-darželių „Pasaka“, „Saulutė“, „Šaltinėlis“, „Vyturėlis“, „Linelis“,

„Volungėlė“, Dainavos, Vidzgirio ir Likiškėlių progimnazijų, Jotvingių gimnazijos ir Muzikos

mokyklos patalpų avarinių gedimų likvidavimas – 13,2 tūkst. Eur.

Alytaus lopšelio-darželio „Pušynėlis“ pastato išorės atnaujinimas – 169,5 tūkst. Eur.

Alytaus Jotvingių gimnazijos automobilių stovėjimo aikštelės atnaujinimas ir išplėtimas

– 55,8 tūkst. Eur. Šiuo metu vyksta parengiamieji darbai.

Alytaus lopšelių-darželių teritorijų aptvėrimo naujomis tvoromis įrengimo darbai – 75,5

tūkst. Eur.

Alytaus Dzūkijos mokyklos ir likusių lopšelių-darželių tvorų bei žaidimų aikštelių,

lopšelio-darželio „Volungėlė“ teritorijos sutvarkymui, kitam remontui ir infrastruktūrai skirta 126,5

tūkst. Eur. Šiuo metu vyksta parengiamieji darbai.

Alytaus Dainavos progimnazijos stadiono teritorijos su lauko aikštynais ir prieigomis

rekonstravimas – 160,7 tūkst. Eur. Šiuo metu vyksta parengiamieji darbai.

Alytaus Dzūkijos mokyklos modernių ir saugių erdvių sukūrimas – 330,5 tūkst. Eur

(Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos).

Alytaus muzikos mokyklos vidaus patalpų atnaujinimas – 106,8 tūkst. Eur (Europos

Sąjungos struktūrinių fondų lėšos).

Alytaus lopšelio-darželio „Boružėlė“ vidaus patalpų atnaujinimas – 21,8 tūkst. Eur. Šiuo

metu vyksta parengiamieji darbai.

Alytaus lopšelio-darželio „Girinukas“ ugdymo aplinkos modernizavimas – 87,4 tūkst.

Eur.

Parengti techniniai projektai

Alytaus lopšelio-darželio „Pušynėlis“ pastato vidaus rekonstravimo techninis projektas.

Alytaus lopšelio-darželio „Nykštukas“ vidaus patalpų rekonstravimo techninis projektas.

Alytaus mokyklos-darželio „Viltis“ išorės sienų šiltinimo techninis projektas.

Alytaus mokyklos-darželio „Viltis“ pastato vidaus rekonstravimo techninis projektas.

Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos modernizavimo I etapo (išorės sienų apšiltinimo,

dalies vidaus patalpų rekonstravimo, nuogrindų sutvarkymo) techninis projektas.

Alytaus Senamiesčio pradinės mokyklos pastato naujojo korpuso plokščio stogo šiltinimo

ir išorės sienų apšiltinimo techninis projektas.

Alytaus Senamiesčio pradinės mokyklos senojo pastato išorės rekonstravimo techninis

projektas.

Alytaus Senamiesčio pradinės mokyklos sporto aikštyno rekonstravimo techninis

projektas.

Alytaus Dzūkijos mokyklos specialiųjų poreikių mokinių klasių pastato vidaus patalpų

rekonstravimo techninis projektas.

Alytaus Vidzgirio progimnazijos sporto aikštyno II etapo rekonstravimo techninis

projektas.

Alytaus „Volungės“ progimnazijos pastato vidaus patalpų rekonstravimo techninis

projektas.

Alytaus Panemunės progimnazijos sporto aikštyno rekonstravimo techninis projektas.

Alytaus Likiškėlių progimnazijos pastato rekonstravimo (fasadų šiltinimo) techninis

projektas.

Alytaus Likiškėlių progimnazijos sporto aikštyno rekonstravimo techninis projektas.

66

Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos pastato plokščio stogo ir išorės sienų šiltinimo

techninis projektas.

Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos teritorijos sutvarkymo techninis projektas.

Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos teritorijos, esančios prieš senąjį

mokyklos pastatą, sutvarkymo techninis projektas.

Alytaus Putinų gimnazijos teritorijos aptvėrimo, jos apšvietimo ir vaizdo stebėjimo

sistemos įrengimo techninis projektas.

Alytaus Putinų gimnazijos sporto aikštyno rekonstravimo techninis projektas.

Alytaus Jotvingių gimnazijos sporto aikštyno rekonstravimo techninis projektas.

Alytaus šv. Benedikto gimnazijos pastato rekonstravimo techninis projektas.

Alytaus jaunimo centro didžiosios salės rekonstravimo techninis projektas.

Alytaus dailės mokyklos pastato vidaus patalpų rekonstravimo techninis projektas.

Alytaus dailės mokyklos teritorijos sutvarkymo techninis projektas.

Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos pastato išorės sienų apšiltinimo,

šiluminio punkto rekonstravimo, vėdinimo sistemos įrengimo techninis projektas.

Rengiami techniniai projektai

Alytaus lopšelio-darželio „Nykštukas“ pastato išorės sienų šiltinimo techninis projektas.

XVIII. ŠVIETIMO PROBLEMOS

Tarptautiniai ir nacionaliniai tyrimai atskleidžia akivaizdžias švietimo problemas ir teikia

įtikinamų, moksliškai pagrįstų rekomendacijų, kaip tobulinti Lietuvos švietimą.

Nepakankami mokinių pasiekimai Dažnai pasidžiaugiame įvairiais Lietuvos švietimo sistemos laimėjimais, tačiau vis dar

turime probleminių sričių. Lietuvos mokinių pasiekimai, lyginant su Europos Sąjungos ar kitomis

pasaulio šalimis, nėra aukšti. Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje yra iškeltas siekis

pagerinti mokinių pasiekimus, t. y. pirmiausia nukreipti pastangas mažinti žemus pasiekimus. Kol kas

Lietuvos rezultatai prastesni nei kaimynų tarptautinių tyrimų (PISA ir kt.). Švietimo kokybės

užtikrinimo sistemoje išskirtinos šios pagrindinės problemos (spragos): visuose švietimo lygmenyse

stokojama įrodymais grįstos švietimo vadybos kultūros: mokyklos ir jų steigėjai menkai taiko mokyklų

veiklos kokybės išorinio vertinimo duomenis mokyklų veiklai tobulinti; ikimokykliniame ugdyme kol

kas vykdomas tik ikimokyklinio ugdymo įstaigų veiklos įsivertinimas, o išorinis vertinimas nėra

vykdomas; bendrajame ugdyme mokyklų veiklos kokybės išorinis vertinimas vyksta vangiai (įvertinta

tik trečdalis bendrojo ugdymo mokyklų); profesiniame mokyme kol kas nėra įdiegta profesinio

mokymo įstaigų veiklos įsivertinimu ir išoriniu vertinimu pagrįsta kokybės užtikrinimo sistema ir kt.

Lietuvos švietimo sistema palyginti gerai užtikrina įvairaus socialinio ekonominio statuso mokinių

minimalius pasiekimus, tačiau menkai išlygina žemo ir aukšto socialinio ekonominio statuso mokinių

mokymosi galimybių skirtumus.

67

Alytaus miesto savivaldybės mokinių dalis procentais, neišlaikiusių VBE 2018 m. ir 2019 m.

Alytaus miesto savivaldybės mokinių, 2019 m., neišlaikiusių valstybinių brandos

egzaminų, mokinių procentas, palyginus su 2018 m. neišlaikiusių brandos egzaminų mokinių procentu,

yra didesnis net šešių mokomųjų dalykų: lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos, fizikos,

matematikos, geografijos, informacinių technologijų.

Mokymo turinys ir mokymosi krūviai

Švietimo ir mokslo ministerija susiaurino dalį bendrųjų bendrojo ugdymo programų,

ryžtingai atsisakė tam tikrų temų, kad per pamokas mokiniams daugiau būtų laiko diskutuoti, o

„kalimas“ būtų keičiamas mokymu savarankiškai mąstyti. Susiaurinus mokymo turinį, mokyklose

galima efektyviau spręsti didelių vyresniųjų klasių mokinių mokymosi krūvių problemą. Mūsų

savivaldybės mokytojai turėtų atidžiau parinkti tinkamus mokymosi būdus mokymosi uždaviniams

pasiekti ir su mokiniais išsiaiškinti, kuriam tikslui ir kaip juos taikyti, paaiškinti jų pranašumus. Kad

mokymosi procesas pamokose vyktų sklandžiai, būtina sukurti mokymuisi palankų ne tik intelektinį,

bet ir socialinį bei emocinį klimatą, derinti intensyvų darbą su pertraukėlėmis, skirti pakankamai laiko

užduotims suprasti ir atlikti. Būtina mokinius mokyti tikslingai ieškoti informacijos, sudaryti sąlygas

mokantis naudotis kompiuteriais per visų dalykų pamokas, nes mokinių pasiekimai susiję su jų

gebėjimais rasti informaciją ir mokėjimu naudotis kompiuteriais. Mokytojo ir mokinio, mokinių

tarpusavio sąveika ugdymo procese turėtų keistis iš esmės, daugiau laiko turi būti skiriama dialogui,

diskusijoms, praktinei veiklai, įsivertinimui ir mokymosi apmąstymui.

Ugdymo diferencijavimas ir individualizavimas Ugdymo diferencijavimas ir individualizavimas yra viena opiausių problemų, su

kuriomis šiandien susiduria mokytojai. Mokiniai skiriasi turima patirtimi, motyvacija, interesais,

siekiais, gebėjimais, mokymosi stiliumi, pasiekimų lygiu ir kt., tai lemia skirtingus mokymosi

poreikius. Bendrojo ugdymo mokyklose yra daug integruotų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių

vaikų. Į tai būtina atsižvelgti organizuojat ugdymo procesą, siekiant mokymosi tikslų.

Individualizuotas ugdymas – tai pripažinimas, kad mokiniai yra skirtingi ir skirtingais būdais pasiekia

geriausių rezultatų. Be to, individualizavimas padidina mokinių mokymosi motyvaciją, pasitikėjimą ir

savigarbą, yra būtina sąlyga kompetencijoms ugdyti. Diferencijavimo tikslas – sudaryti sąlygas

kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis. Taip pat diferencijuotas ugdymas kompensuoja brendimo,

mokymosi tempo netolygumus, atsirandančius mokinių amžiumi grįstoje vertikalaus skirstymo

klasėmis sistemoje.

Mūsų savivaldybės mokyklų bendrojo ugdymo procese būtina diferencijuoti ir

individualizuoti užduotis, nuolat tobulinti mokinių motyvavimo sistemą, kad vaikai būtų sudominti

68

dėstomu dalyku, noriai eitų į pamokas ir mokytųsi savarankiškai, taip skatinant individualią pažangą,

kuriant sąlygas mokinių kūrybiškumui, kritiniam mąstymui ugdyti.

Patyčių ir smurto prevencija mokyklose Didelis dėmesys Alytaus miesto savivaldybės mokyklose skiriamas patyčių ir smurto

prevencijai. Smurtas (fizinis ir psichologinis) tarp mokinių mokyklose ir už jų ribų – viena

sudėtingiausių problemų, kurią ne visada pajėgios išspręsti pačios mokyklos, todėl jos nuolat

efektyviai bendradarbiauja su kitomis institucijomis: Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi

Alytaus miesto savivaldybėje, Alytaus miesto savivaldybės Švietimo ir sporto skyriumi, Alytaus

miesto savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisija, Alytaus miesto pedagogine psichologine

tarnyba, Alytaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu). 2017 metais naujai įsteigta Alytaus

miesto savivaldybės administracijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus pareigybė. Tai

didelė pagalba tiek mokytojams, tiek mokiniams ir jų tėvams. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo

koordinatorius koordinuoja Vaiko gerovės komisijos veiklą, nagrinėja prašymus dėl koordinuotai

teikiamų paslaugų skyrimo vaikui ir jo tėvams, nustato šios pagalbos ir paslaugų poreikį vaikui, kartu

su vaiku, jo tėvais ir vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančiais asmenimis parengia

individualų pagalbos vaikui planą.

Mokyklose susiduriama su fizinio ir psichologinio smurto apraiškomis: stumdymusi,

prasivardžiavimu, keiksmažodžių vartojimu, ignoravimu, patyčiomis, žeminimu. Tyčiojamasi iš

skurdesnio, silpnesnio, jaunesnio, neįgalaus, kitokio negu kiti. Prievartą patyrę vaikai jaučia daug

neigiamų jausmų – pyktį, beviltiškumą, kaltę, gėdą, menkavertiškumą, nerimą, liūdesį. Arčiausiai

vaikų yra jų tėvai ir klasių auklėtojai, kurie privalo laiku užkirsti kelią patyčioms ir konstruktyviai

spręsti kylančius konfliktus. Vaikus mato ir klasėse dirbantys mokomųjų dalykų mokytojai, mokyklose

dirba psichologai, socialiniai pedagogai. Svarbiausia, kad kiekvienas dirbtų savo darbą sąžiningai ir

klasių auklėtojai, mokytojai, mokinių tėvai laiku pastebėtų patyčias, kad vaikams būtų suteikta

reikalinga pagalba. Mūsų savivaldybės mokyklose dirba kvalifikuoti psichologai, kurie dažniausiai

laiku suteikia psichologinę pagalbą ne tik mokiniams, bet dažnai ir mokytojams, kurie ne visada žino,

kaip elgtis su netinkamai besielgiančiu mokiniu, kuris trukdo mokytis kitiems, tyčiojasi iš bendraklasių

ar net mokytojo. Laiku ir tinkamai į tokias situacijas turi reaguoti ir mokyklų administracija. Jeigu

mokyklos būna nepajėgios išspręsti konkrečių patyčių ar smurto atvejų, mokyklų administracijai,

mokiniams ir jų tėvams yra pasirengusios padėti pirmiau minėtos institucijos.

Alytaus miesto savivaldybės mokyklose sėkmingai įgyvendinamos Smurto prevencijos

programos įgyvendinimo rekomendacijos, patvirtintas LR švietimo ir mokslo ministro 2017-03-22

įsakymu Nr. V-190, – visos Alytaus miesto savivaldybės mokyklos turi pasirengusios smurto ir

patyčių prevencijos ir intervencijos vykdymo tvarkas, kuriomis vadovaujasi vykdydamos prevencinę

veiklą, įvykus smurtiniam įvykiui ar esant krizinei situacijai, visų mokyklų darbuotojų pareigybių

aprašuose numatyta atsakomybė už emociškai saugios mokymo (-si) aplinkos puoselėjimą, reagavimą į

smurtą ir patyčias pagal mokyklos nustatytą tvarką.

Taip pat būtina ir vaikų tėvų atsakomybė už jų vaikų elgesį, mokymosi rezultatus. Tėvus

reikia įtraukti į klasių bendruomenių, mokyklų gyvenimą. Alytaus miesto savivaldybės mokyklose vis

daugiau įrengiama vaizdo stebėjimo kamerų, kurios taip pat prisideda prie mokinių, mokytojų ir kitų

darbuotojų saugumo. Siekiant užtikrinti Alytaus miesto savivaldybės švietimo biudžetinių ir viešųjų

įstaigų bendruomenių saugumą, būtina aptverti ir švietimo įstaigų teritorijas. Tinkamai aptverta

Alytaus Piliakalnio progimnazijos mokyklos teritorija. Artimiausiu metu planuojama aptverti Alytaus

Dzūkijos mokyklos teritoriją.

Žalingų įpročių prevencija

Žalingi mokinių įpročiai (narkotikų, alkoholio, tabako vartojimas) – opi problema, kuriai

įveikti reikalinga nuosekli, sisteminga prevencinio darbo programa. Prevencinis darbas bus efektyvus,

kai jam bus skiriamas reikiamas finansavimas, o mokiniai įvairia prasminga veikla bus užimti tiek po

pamokų darbo dienomis, tiek savaitgaliais ar mokinių atostogų metu. Netinkamas mokinių elgesys

(keiksmažodžių vartojimas, aplinkos šiukšlinimas, rūkymas, alkoholinių gėrimų vartojimas, buvimas

69

viešose vietose neleistinu paros laiku, triukšmavimas, nepagarbus ir nekultūringas bendravimas su

suaugusiais asmenimis, turto niokojimas ir kt.) ir nusikalstamumas mokyklose, namuose ir viešosiose

miesto vietose – tai problemos, kurias sistemingai sprendžia mokyklų bendruomenės, Alytaus miesto

savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas (tarpinstitucinio bendradarbiavimo

koordinatorius) ir Alytaus miesto savivaldybės Švietimo ir sporto skyrius, Alytaus miesto savivaldybės

administracijos vaiko gerovės komisija, Alytaus miesto pedagoginė psichologinė tarnyba, Alytaus

apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Pasitaikantis suaugusiųjų smurtas (taip pat ir seksualinis)

prieš vaikus – sudėtingas socialinis reiškinys, susijęs su visuomenės vertybėmis, atsparumu

neigiamiems socialiniams reiškiniams. Svarbu, kad į tai būtų reaguojama laiku ir tinkamai. Kiekvienų

metų spalio paskutinįjį ketvirtadienį Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato posėdžių

salėje vyksta Alytaus miesto savivaldybės švietimo biudžetinių ir viešųjų įstaigų direktorių, Alytaus

profesinio rengimo centro ir Kauno taikomosios dailės mokyklos Alytaus filialo, Alytaus miesto

savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjų bei

darbuotojų, policijos pareigūnų pasitarimas nepilnamečių nusikalstamumo mažinimo, patyčių, smurto

ir žalingų įpročių prevencijos organizavimo klausimais. Vis dar ne visos Alytaus bendrojo ugdymo

mokyklos sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui nuolat dalyvauti bent vienoje nuoseklioje, ilgalaikėje

socialines ir emocines kompetencijas ugdančioje prevencinėje programoje. Problema vyresnių –

gimnazijos – klasių mokinių įtraukimas į žalingų įpročių prevenciją, kadangi trūksta vyresniems

mokiniams parengtų ir pritaikytų integruotų programų. Svarbu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos

švietimo įstatymo Nr. I-1489 1, 2, 19, 23, 43, 46, 47, 49, 56, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir įstatymo

papildymo 231, 23

2 straipsniais, 2016 m. spalio 18 d. įstatymu Nr. XII-2685, nuo 2017 m. rugsėjo

užtikrinti kiekvienam mokiniui nuolat dalyvauti bent vienoje nuoseklioje, ilgalaikėje socialines ir

emocines kompetencijas ugdančioje prevencinėje programoje, apimančioje smurto, alkoholio, tabako

ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą.

Ugdymo aplinka

Ugdymo procese dalis mūsų savivaldybės mokyklų mokytojų vis dar per mažai ir

nepakankamai efektyviai naudoja kompiuterius, kitas modernias mokymo priemones, darbe

pasitenkina paprastesnėmis mokymo priemonėmis ir mažiau efektyviais ugdymo metodais. Lietuva

patenka tarp labiausiai atsilikusių ES valstybių pagal informacinių technologijų panaudojimą mokymo

procese. Būtina ir toliau renovuoti ir remontuoti Alytaus miesto savivaldybės švietimo biudžetinių ir

viešųjų įstaigų pastatus, patalpas, dar sparčiau modernizuoti ugdymo aplinką: keisti fiziškai ir

morališkai pasenusius mokyklinius baldus (mokinio stalus ir kėdes, klasės lentas, mokyklines spintas,

bibliotekų, aktų salių, mokytojų kambarių baldus), šiuolaikiškai įrengti mokytojų darbo vietas, daugiau

įsigyti modernių mokymo priemonių, modernizuoti kūno kultūros ir sporto infrastruktūrą.

Dar viena problema yra ta, kad bendrojo ugdymo mokyklose dauguma mokytojų yra

moterys. Tarp Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų vadovų ir mokytojų 86,9 proc.

sudaro moterys. Visapusiškam vaikų ir jaunimo ugdymui trūksta teigiamų vyriškų pavyzdžių – šią

spragą galėtų užpildyti mokytojai vyrai. Reikėtų siekti užtikrinti lyčių dermę tarp mokytojų, dirbančių

pagal bendrojo ugdymo programas.

Mūsų mokytojų amžiaus vidurkis siekia 50 metų, net 78 mokytojai (iš 1203 dirbančių

Alytaus miesto savivaldybės švietimo biudžetinėse ir viešosiose įstaigose mokytojų) yra sulaukę

pensinio amžiaus. Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose dirba tik 33 pedagogai

iki 35 metų amžiaus. Reikėtų daugiau motyvuoti gabius jaunus žmones rinktis karjerą formaliojo ir

neformaliojo švietimo įstaigose. Kai kuriose užsienio šalyse mokytojai turi vieną ar net du pedagoginį

išsilavinimą turinčius pagalbininkus klasėje. Jeigu tokia tvarka būtų nustatyta ir Lietuvoje, būtų galima

ne tik išspręsti mokytojų užimtumo problemas, bet ir ženkliai pagerinti švietimo kokybę. Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. V-1680 patvirtintas

Mokytojų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašas, kuris nustato informacijos apie laisvą

mokytojo pareigybę paskelbimo, asmenų priėmimo dirbti mokytoju atrankos būdu (pokalbis) ir

atleidimo tvarką. Problema ta, kad jauniems mokytojams, ką tik baigusiems aukštąsias mokyklas

(universitetus arba kolegijas), įgijusiems specialybę ir mokytojo kvalifikaciją ir visiškai neturintiems

70

pedagoginio darbo patirties arba turintiems tik nedidelę tokio pobūdžio patirtį, labai sudėtinga

konkuruoti dėl laisvų darbo vietų su mokytojais, kurie turi solidžią patirtį ir vyresniojo mokytojo,

mokytojo metodininko ar net mokytojo eksperto kvalifikacines kategoriją.

Dar viena problema – emigrantų našlaičiai – tai vaikai, kurių tėvai gyvena ir dirba

užsienyje, o Lietuvoje paliktus vaikus globoja, prižiūri ir ugdo seneliai, dėdės ir tetos, kiti artimi

giminaičiai ar net visai svetimi žmonės. Net viskuo materialiai aprūpinti tokie vaikai jaučiasi prastai,

kadangi jiems trūksta tėvų artumo ir šilumos, palaikymo ir supratimo.

Mokymasis visą gyvenimą

Kuo toliau, tuo labiau nyksta vadinamieji nekvalifikuoti arba mažai kvalifikuoti darbai.

Netrukus net ir patys paprasčiausi darbai, pavyzdžiui, valymo, statybos ar visuomeninio maitinimo

srityse, reikalaus deramo su jais susijusių technologijų supratimo ir panaudojimo, nes paprasčiausias

užduotis gali atlikti įrengimai, mašinos. Jas aptarnauti, prižiūrėti ir valdyti turi kvalifikuoti darbuotojai.

Be to, technologinės kaitos tempas ir jos kuriama ekonominė ir socialinė kaita yra tokie spartūs, kad

žengiantieji į darbo rinką šiandien negali tikėtis visą gyvenimą dirbti viename darbe, turėti tik vieną

specialybę ir visą laiką išlikti viename ūkio sektoriuje. Specialistai mano, jog daugumai dabartinio

jaunimo per savo darbo karjerą teks keletą kartų gana radikaliai pakeisti profesiją.

Taigi iškyla poreikis mokytis visą gyvenimą. Tampa visiškai nebeįmanoma jauniems

žmonėms iki 25 metų įgyti gebėjimų ir kvalifikacijų rinkinį visam gyvenimui. Kuo toliau, tuo labiau

jiems reikės platesnių, bendresnių, lengvai pritaikomų gebėjimų, kurie padėtų nuolat įsisavinti naujas

specialybės žinias ir naujus darbo metodus. Vadinasi, mokymas tampa jau nuolatine gyvenimo dalimi.

Praktiškai tai reiškia, kad mokymosi galimybės turi būti prieinamos visoms visuomenės dalims visais

gyvenimo tarpsniais ir bet kurioje aplinkoje – mokykloje, darbe, namuose bei laisvalaikio metu.

Alytaus miesto savivaldybės suaugusiųjų švietimo strateginės partnerystės platforma

buvo įkurta 2014 metais. Jos pagrindiniai tikslai – koordinuoti formaliojo ir neformaliojo suaugusiųjų

švietimo sistemos kūrimą, plėtojimą ir tobulinimą Alytaus mieste, tirti ir analizuoti formalųjį ir

neformalųjį suaugusiųjų švietimą vykdančių institucijų, Alytaus miesto bendruomenės poreikius ir

verslo aplinkos situaciją mieste, svarstyti kylančių problemų sprendimo būdus bei teikti

rekomendacijas šioms problemoms spręsti, siūlymus dėl formaliojo ir neformaliojo suaugusiųjų

švietimo plėtros ir tobulinimo Alytaus miesto savivaldybės tarybai ir kitoms institucijoms. Taip pat

taryba konsultuoja Alytuje veikiančius neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų vykdytojus dėl

paraiškų rengimo ir jų teikimo savivaldybės, nacionaliniams, Europos Sąjungos fondams. Taryba

vienija visas suaugusiųjų švietimo organizacijas, esančias Alytaus mieste, jos pagrindu turėtų būti

plėtojamas suaugusiųjų švietimas Alytaus mieste. Alytaus miesto savivaldybėje neformalųjį

suaugusiųjų švietimą vykdo Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo mokykla, joje neformaliojo suaugusiųjų

švietimo būrelius lanko įvairaus amžiaus žmonės, Alytaus jaunimo centras, Alytaus miesto pedagoginė

psichologinė tarnyba, Muzikos mokykla, Alytaus kolegija, Kauno taikomosios dailės mokyklos

Alytaus filialas, kuriame vyksta meno krypties kūrybinės dirbtuvėlės suaugusiems, Alytaus profesinio

rengimo centre organizuojami darbo rinkos mokymai. Alytaus mieste veikia Trečiojo amžiaus

universitetas. Alytaus trečiojo amžiaus universitetas turi 12 fakultetų ir jį lanko apie 650 vyresniojo

amžiaus asmenų, dalyvaujančių įgyvendinant neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas.

Formalusis ugdymas suaugusiems asmenims organizuojamas Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo

mokyklos Gimnazijos ir Pataisos namų skyriuose.

Švietimo kokybė Gerinti mokinių ugdymo kokybę – svarbiausias švietimo sistemos tikslas, dėl kurio visos

švietimo institucijos turi dirbti išvien. Šiuo metu stinga ne tik suderinto ir išsamaus požiūrio į švietimo

kokybę, bet ir sistemos, užtikrinančios nuoseklų švietimo tobulinimą. Pasigendama vieningo požiūrio

ką, kiek ir kaip vertinti, kad švietimo sistemos dalyviai žinotų, kaip jiems sekasi, norėtų dirbti ir

mokytis geriau. Tyrimai rodo, kad šiandien mokyklų galimybės kokybiškai ugdyti jaunąją kartą labai

skiriasi: vienose mokinių pasiekimai aukšti, nuolat gaunama reikiama pagalba, mikroklimatas palankus

ugdymui, o kitose pasiekimai prastesni, labiau plinta patyčios. Viena iš Alytaus miesto savivaldybės

71

švietimo prioritetinių krypčių – švietimo kokybės gerinimas, modernizuojant mokymo aplinką, itin

daug dėmesio skiriant mokytojų tobulėjimui, mokinių sveikatingumo ir žmogaus saugos puoselėjimui.

Mokymas ir ugdymas modernizuojamas formuojant mokinių savarankiško mokymosi nuostatas,

bendrojo ugdymo mokyklose naudojantis informacinėmis technologijomis ir netradicinėmis

edukacinėmis erdvėmis: įrengiami muziejai, šachmatų lentos, specializuotos ir lauko klasės, aikštynai

ir kt. Ugdymo procese laikomasi mokymo diferencijavimo ir individualizavimo nuostatų,

atsižvelgiama į mokinių gebėjimų ir žinių lygį, individualią pažangą, taip kuriant sąlygas mokinių

kūrybinei veiklai, kritiniam mąstymui ugdyti. Kuriamos sąlygos gabiems ir talentingiems vaikams

ugdytis per neformaliojo vaikų švietimo programas. Ugdymo įstaigos skatinamos dalyvauti

programose, padedančiose apsirūpinti moderniomis ugdymo priemonėmis ir įrengimais; rengiamos ir

įgyvendinamos mokytojų ir kitų ugdymo partnerių kvalifikacijos tobulinimo programos, padedančios

įvaldyti veiksmingus ugdymo metodus. Svarbu tobulinant mokymo nuostatas ir būdus siekti didesnės

mokinių pažangos, gerinti mokymo (-si) kokybę, tobulinti mokytojų kvalifikaciją, plačiau taikyti

diagnostinius vertinimo įrankius ir standartizuotus testus, rinkti grįžtamąją informaciją, reikalingą

ugdymo kokybei ir vadybai gerinti. Populiarinti socialinius, tiksliuosius ir gamtos mokslus, plėtoti

mokinių mokslinę veiklą, didinti neformaliojo vaikų švietimo programų įvairovę.

Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose toliau mažėja mokinių

skaičius, todėl būtina nuosekliai optimizuoti bendrojo ugdymo mokyklų tinklą, išlaikant kokybiško

švietimo prieinamumą ir užtikrinant galimybę visiems mokiniams ugdytis šiuolaikiškomis sąlygomis

bei garantuojant galimybes siekti aukštų mokinių pasiekimų rodiklių. Siekdama skaidraus,

lygiateisiško mokinių priėmimo į mokyklas ir darželius, Alytaus miesto savivaldybės administracija

įdiegė elektroninę mokinių priėmimo į mokyklas ir darželius sistemą, kuri užtikrina patekimo į

mokyklas ir darželius prieinamumą ir skaidrumą.

Ar konkurencija lemia švietimo kokybę?

Vienas ryškiausių rinkos ekonomikos komponentų yra konkurencija, tad pravartu į

konkurencijos poveikį pasižiūrėti nuodugniau. Šiuo atveju norima atkreipti dėmesį į tuos

konkurencijos aspektus, kurie mažiau diskutuoti, ypač į tuos, kurie gali pastūmėti į socialinį

neteisingumą ir kitus nepageidaujamus Lietuvos švietimo padarinius.

Valstybė, sudarydama galimybes mokykloms konkuruoti, bet vėliau pamačiusi, kad tik

kai kurios mokyklos tuo pasinaudoja kokybei gerinti, turi imtis kompensacinių veiksmų, nes privalo

užtikrinti kokybiškas švietimo paslaugas visiems Lietuvos mokiniams. Jeigu versle tiesiog tikimasi,

kad stipresnės, iniciatyvesnės ar kokybiškesnės įmonės iš rinkos išstums kitas, šis institucinio

gyvavimo principas negali būti toleruojamas privalomojo ugdymo įstaigose, nuo kurių priklauso jų

auklėtinių likimas. Konkurencija ir sumažintas reguliavimas taip pat prisidėjo prie to, kad ėmė irti

tradiciniai saitai su mokyklą supančiomis bendruomenėmis. Mokyklos priverstos tarnauti ne savo

bendruomenei, o paslaugų pirkėjams.

Tos mokyklos, kurios parodė didesnę iniciatyvą, prisiviliojo gabesnius ir labiau

motyvuotus mokinius. Tiesą sakant, ne mokinius, o labiau motyvuotus tėvus. Mokinių tėvai, žinodami,

kad vienos mokyklos yra geros, o kitos prastos, ima ieškoti geresnės savo vaikams. Šiandien

susiduriama su situacija, kai mokykla, kuri nevykdo mokinių atrankos, sunkiai gali pretenduoti į

„Veido“ žurnalo ar panašius reitingus. Dar būtų galima paklausti, kiek aukščiausiai reitinguojamų

mokyklų pranašumas pasiektas dėl kokybiško ugdymo, o kiek tų pranašumų sukaupta dėl galimybės

atsirinkti mokinius ir tėvus, kurie įperka repetitorių paslaugas ir apskritai geresnes ugdymosi sąlygas

savo vaikams. Asmens ugdymą derėtų nuosekliau sieti su visuomenės vizija: auginame žmogų, gebantį

kartu su kitais kurti pliuralistinę, bet solidarią, susikalbančią demokratinę visuomenę ir joje oriai,

atsakingai gyventi. Diferencijavimas, jei nepaisome bendrojo sociokultūrinio ugdymo tikslo, gali būti

ir žalingas, kaip antai: per ankstyvas vaikų išskyrimas pagal gabumus į atskirus mokyklų tipus, vaikų

skirstymas pagal gabumus į atskiras klases toje pačioje mokykloje.

Sudarius konkurencines sąlygas, ar galima iš mokytojų reikalauti ar tikėtis

bendradarbiavimo?

72

XIX. ŠVIETIMO NAUJIENOS

Patobulintas etatinio darbo užmokesčio modelis

Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigalios patobulintas etatinio darbo užmokesčio modelis.

Mokyklos turės laisvės keisti ir pačios prisitaikyti modelį, laikydamosi teisės aktais nustatytų ribų.

Pirmą kartą vadovavimo klasei valandos diferencijuojamos pagal klasių dydį: ne mažiau

kaip 152 metinės val., jei klasėje mokosi iki 11 mokinių, ne mažiau kaip 180 val., jei 12–20 mokinių,

ir ne mažiau kaip 210 val., jei klasėje mokosi daugiau kaip 21 mokinys.

Esminis pokytis, palyginus su dabartiniu, – etato sandara. Etatą sudarys ne 3, o 2 grupės

darbo valandų: pamokoms, pasiruošimui, mokinių pasiekimų vertinimui, vadovavimui klasei – 1010–

1410 val. per metus.

Pamokoms skiriama iki 888 val. per metus (iki 60 proc. etato), pradedantiesiems – iki

756 val. per metus (iki 50 proc.), pasiruošimui ir pasiekimų vertinimui – 40–60 proc. nuo kontaktinių

valandų (pradedantiesiems – 55–80 proc. nuo kontaktinių valandų), vadovauti klasei – 152–210

valandų. Teisės aktai nustatys minimalias privalomas pasiruošimo, mokinių pasiekimų vertinimo,

vadovavimo klasei valandų ribas, kurias mokyklos turės teisę didinti.

Veikloms mokyklų bendruomenei ir profesiniam tobulėjimui – 102–502 val. per metus.

Etatui privalomos 102 val. per metus, kitos valandos (iki 400 val. per metus) skiriamos, atsižvelgiant į

patvirtintą veiklų sąrašą ir mokytojo atliekamas veiklas.

Etatą pradinio ugdymo mokytojams sudarys 1512 val. per metus: kontaktinės valandos,

pasiruošimas, mokinių pasiekimų vertinimas, vadovavimas klasei (1010–1410 val. per metus). Etatas

galės būti formuojamas, kai pamokoms teks ne mažiau kaip 700 val. per metus. Pamokoms skiriama

iki 888 val. per metus, pradedantiesiems – iki 756 val. per metus, pasiruošimui ir pasiekimų vertinimui

– ne mažiau kaip 50–60 proc. nuo kontaktinių valandų, pradedantiesiems – ne mažiau kaip 70–80 proc.

nuo kontaktinių valandų pagal klasės dydį, vadovauti klasei (grupei) – ne mažiau kaip 152–210

valandų pagal klasės dydį.

Valandos veikloms mokyklos bendruomenei ir profesiniam tobulėjimui (102–502 val.

per metus).

Valandos veikloms mokyklos bendruomenei ir profesiniam tobulėjimui (102–502 val.

per metus).

Etatą neformaliojo švietimo mokytojams sudarys 1512 val. per metus: kontaktinės

valandos, pasiruošimas, mokinių pasiekimų vertinimas (1010–1410 val. per metus). Pamokoms

skiriama iki 1007 val. per metus, pradedantiesiems – iki 924 val. per metus, pasiruošimui ir pasiekimų

vertinimui – ne mažiau kaip 40–44 proc. nuo kontaktinių valandų, pradedantiesiems – ne mažiau kaip

55–64 proc. nuo kontaktinių valandų pagal klasės (grupės) dydį.

Teisės aktai:

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. kovo 1 d. įsakymas

Nr. V-186 „Dėl mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo

švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo krūvio

sandaros nustatymo tvarkos aprašo“;

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. kovo 1 d. įsakymas

Nr. V-187 „Dėl mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo

švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo laiko

grafiko sudarymo bendrosios nuostatos“;

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. kovo 1 d. įsakymas

Nr. V-184 „Dėl mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo

švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), veiklų mokyklos

bendruomenei aprašo ir Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir

neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas),

veiklų, susijusių su profesiniu tobulėjimu, aprašo“.

73

Patvirtinti 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos bei pagrindinio ir

vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d.

įsakymu Nr. V-413 patvirtintas 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos

bendrasis ugdymo planas.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d.

įsakymu Nr. V-417 patvirtinti 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų bendrieji ugdymo planai.

Žinotina, kad kituose švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymuose vartojamą ugdymo

srities pavadinimą „kūno kultūra“ atitinka ugdymo srities pavadinimas „fizinis ugdymas“, dalyko

pavadinimą „kūno kultūra“ – dalyko pavadinimas „fizinis ugdymas“, dalyko pavadinimą „bendroji

kūno kultūra“ – dalyko pavadinimas „fizinis ugdymas“, profesinio mokymo programos, sudarytos iš

modulių, dalies pavadinimą „kūno kultūra (fizinio aktyvumo reguliavimas)“ – dalies pavadinimas

„fizinis ugdymas (fizinio aktyvumo reguliavimas)“.

Patvirtintas Mokyklų pripažinimo sveikatą stiprinančiomis mokyklomis ir aktyviomis

mokyklomis tvarkos aprašas

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo,

mokslo ir sporto ministro 2019 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. V-651/V-665 patvirtintas Mokyklų

pripažinimo sveikatą stiprinančiomis mokyklomis ir aktyviomis mokyklomis tvarkos aprašas.

Dokumente nustatomi kriterijai, pagal kuriuos mokyklos pripažįstamos „sveikatą

stiprinančiomis“ ir „aktyviomis mokyklomis“. Sveikatą stiprinanti mokykla – tai mokykla, kurioje,

pasitelkiant mokyklos bendruomenę ir socialinius partnerius, ugdomi mokinių sveikos gyvensenos

įgūdžiai, kuriama mokyklos bendruomenės sveikatai palanki fizinė ir psichosocialinė aplinka ir kuri

įtraukta į Nacionalinį sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą.

Aktyvi mokykla – tai mokykla, kurioje išskirtinis dėmesys skiriamas mokyklos

bendruomenės fiziniam aktyvumui skatinti, sudarant fiziniam aktyvumui palankią aplinką ir

integruojant tai į kasdienį mokyklos gyvenimą.

Aktyvios mokyklos modelio kūrimas mokyklai atveria daugiau galimybių fiziniam

aktyvumui skatinti – mokykla gali ieškoti ir pasiūlyti įvairių formų aktyvių užsiėmimų ne tik po

pamokų, bet ir prieš ar per pamokas, gali išskirtinį dėmesį sutelkti į fizinio ugdymo pamokų kokybę,

taikyti modernius ir mokiniams patrauklius ugdymo metodus, plėsti judėjimo būrelių pasiūlą ir kt.

Sveikatą stiprinančioms mokykloms suteikiama teisė dalyvauti Europos sveikatą

stiprinančių mokyklų tinklo „Mokyklos – europiečių sveikatai“ ir Nacionalinio sveikatą stiprinančių

mokyklų tinklo veikloje, keistis informacija, skleisti darbo patirtį, ieškoti bendradarbiavimo partnerių,

jungtis į sveikatą stiprinančių mokyklų sambūrius. Bendradarbiavimo ryšius galės stiprinti ir aktyvios

mokyklos, taip pat keistis patirtimi, dalyvauti darbo grupėse, tobulinti mokyklos darbuotojų

kvalifikaciją aktyvios mokyklos veiklos planavimo ir vertinimo klausimais ir kt.

Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklas sėkmingai gyvuoja 26 metus. O „aktyvios

mokyklos“ statusas yra naujas. Kaip sveikatą stiprinančios ar aktyvios mokyklos bus pripažįstamos tos

mokyklos, kurios atitiks apraše nustatytus kriterijus. Mokykla turės parengti ir komisijai pateikti

mokyklos vadovo patvirtintą sveikatos stiprinimo programą ar fizinio aktyvumo skatinimo mokykloje

planą 5 metams. Šį planą vertins sveikatos apsaugos ministro sudaryta Nacionalinio sveikatą

stiprinančių mokyklų tinklo ir aktyvių mokyklų veiklos koordinavimo komisija.

Nuo 2021 m. siūloma suvienodinti priėmimo reikalavimus visiems stojantiesiems

Vyriausybės posėdyje 2019-06-20 pritarta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos

siūlymui suvienodinti priėmimo reikalavimus visiems stojantiesiems – pretenduojantiems tiek į

valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas. Tokia nuostata įsigaliotų Seimui priėmus

Vyriausybės teikimą keisti Mokslo ir studijų įstatymą.

Šiuo metu stojantiesiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas

taikomi nevienodi stojimo reikalavimai. Pretenduojantiems gauti valstybės finansavimą jie kur kas

74

aukštesni – jie turi būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus. O norintiems mokėti už studijas

savo lėšomis pakanka tik vieno valstybinio brandos egzamino.

Seimui pakeitus Mokslo ir studijų įstatymą, visi 2021 m. stojantieji į aukštąsias mokyklas

turėtų būti išlaikę 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir

laisvai pasirenkamą. Stojantiesiems į menų studijas būtų padaryta išimtis – jiems nereikėtų laikyti

matematikos egzamino.

Stojant į universitetus brandos egzaminų ir atestato metinių įvertinimų vidurkiai turėtų

būti ne žemesni nei pagrindinis vidurinio ugdymo programos dalykų pasiekimų įvertinimų lygis,

stojant į kolegijas – ne žemesni nei patenkinamas vidurinio ugdymo programos dalykų pasiekimų

įvertinimų lygis. Šie lygiai bus nustatyti Švietimo įstatyme.

Seimui priėmus šiuos Vyriausybės siūlomus Mokslo ir studijų įstatymo keitimus,

suvienodinti reikalavimai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas būtų taikomi nuo 2021 m.

Visi mokytojai, nepriklausomai nuo darbovietės, įgyja teisę į pailgintas atostogas ir sutrumpintą

darbo laiką

Visi mokytojai, nepriklausomai nuo darbovietės, ar jie dirba mokykloje, ar kitoje

įstaigoje, turės teisę į pailgintas atostogas ir sutrumpintą darbo laiką. Teisės aktų, reglamentuojančių

pailgintas atostogas ir sutrumpintą darbo laiką, pakeitimams 2019-06-20 pritarė Vyriausybė.

Pailgintas 40 darbo dienų atostogas nuo šiol turės ir ne mokyklose dirbantys neformaliojo

vaikų švietimo mokytojai, ikimokyklinio ugdymo auklėtojai, priešmokyklinio ugdymo pedagogai,

formaliojo profesinio mokymo mokytojai. Jų darbo laikas sulygintas su mokyklose dirbančių mokytojų

darbo laiku – 36 valandos per savaitę, anksčiau buvo 40 val. per savaitę.

Pagalbos mokiniui specialistai, teikiantys psichologinę, specialiąją pedagoginę ir

socialinę pedagoginę pagalbą, taip pat turės teisę į pailgintas 40 darbo dienų atostogas nepriklausomai

nuo to, kokioje švietimo įstaigoje jie dirba: mokykloje, pedagoginėje psichologinėje tarnyboje ar

švietimo pagalbos centre. Iki šiol tokią teisę turėjo tik mokyklose ir pedagoginėse tarnybose dirbantys

pagalbos mokiniui specialistai.

Vyriausybės sprendimas turės įtakos daugiau kaip 400 ne mokyklose dirbančių mokytojų

ir pagalbos mokiniui specialistų. (Pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d.

nutarimas Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“.)

Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir

aprūpinimo jais tvarkos aprašas

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. birželio 26 d. įsakymu

Nr. V-755 patvirtintas Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės

aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašas.

Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams

įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos apraše nustatoma bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių vertinimo

ir aprūpinimo bendrojo ugdymo dalykų vadovėliais bei mokymo priemonėmis tvarka.

Mokykla už mokymo lėšas, skirtas vadovėliams ir mokymo priemonėms, gali įsigyti tik

įvertintų vadovėlių (apie juos informacija teikiama duomenų bazėje), mokymo priemonių, vadovėlių,

skirtų pagal tarptautines programas besimokančiam mokiniui, priešmokykliniam ugdymui skirtų

mokymo priemonių.

Mokyklos vadovas:

nustato vadovėlių ir mokymo priemonių įsigijimo, priėmimo, apskaitos, saugojimo ir

išdavimo mokiniams tvarką;

paskiria už vadovėlių ir mokymo priemonių apskaitą, išdavimą ir saugojimą atsakingus

asmenis.

Mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba, priima sprendimus:

1. dėl duomenų bazėje esančių įvertintų vadovėlių ar teisės naudotis skaitmeniniais

vadovėliais įsigijimo už mokymo lėšas, skirtas vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms;

75

2. dėl mokymo priemonių ar teisės naudotis skaitmeninėmis mokymo priemonėmis

įsigijimo už mokymo lėšas, skirtas vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms;

3. dėl įvertintų vadovėlių ir mokymo priemonių ar teisės naudotis skaitmeniniais

vadovėliais ir mokymo priemonėmis įsigijimo ne už mokymo lėšas, skirtas vadovėliams ir kitoms

mokymo priemonėms.

Mokyklos vadovas, metams pasibaigus, iki kovo 1 d. mokyklos tarybai pateikia

informaciją, kiek ir kokių vadovėlių ir mokymo priemonių įsigijo mokykla per kalendorinius metus.

Informacija, kiek ir kokių vadovėlių ir mokymo priemonių įsigijo mokykla per kalendorinius metus,

skelbiama mokyklos interneto tinklalapyje.

Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašas

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. birželio 27 d. įsakymu

Nr. V-757 patvirtintas Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašą.

Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašas (toliau – aprašas) nustato

švietimo ir mokslo stebėsenos paskirtį, uždavinius, objektą ir subjektą, principus, švietimo ir mokslo

stebėsenos organizavimą ir vykdymą, rodiklius, jų atrankos kriterijus ir tvirtinimą, disponavimą

stebėsenos informacija bei finansavimą.

Švietimo ir mokslo stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas visiems švietimo ir mokslo

valdymo subjektams priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo bei mokslo kokybę laiduojantį

valdymą, taip pat informuoti visuomenę apie švietimo ir mokslo būklę.

Dėl praleistų pamokų – pokyčiai: tėvai ir vaikai permainas pajus jau nuo šio rugsėjo

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) bei Sveikatos apsaugos ministerija

(SAM) vieningai sutaria, kad nuo rugsėjo ugdymo įstaigose gydytojų pažymų, išrašomų dėl vaiko

ligos, nebeliks, tačiau vis dar nenutarė, kuo tai bus keičiama. Visgi nutarta, kad nuo šio rugsėjo

pateisinamų pamokų tvarka bus tokia: vaikui sunegalavus jau pirmą dieną tėvai ar globėjai turės apie

tai pranešti ugdymo įstaigai ir prisiims visą atsakomybę. Vaikui pasveikus pas gydytoją vėl eiti

nebereikės.

Nors SAM, ŠMSM, gydytojų ir ugdymo įstaigų atstovai dėl šio klausimo susitinka ne

kartą, ir šįkart galutinių sprendimų nepriėmė. SAM viceministrė Lina Jaruševičienė sakė, kad po ilgų

diskusijų nutarta, kad gydytojo pažyma dėl vaiko ligos ugdymo įstaigai yra neprasminga ir, kaip sako

L. Jaruševičienė, nevertinga ir bus ieškoma kitų būdų kontroliuoti tėvų pateikiamą informaciją ugdymo

įstaigoms.

Alytiškiai įsitrauks į mokyti kviečiantį projektą

Alytaus šv. Benedikto gimnazija ir Likiškėlių progimnazija drauge su dar 12 mokyklų iš

visos Lietuvos buvo atrinktos dalyvauti švietimo projekte „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“

Mokyklose suburtos pokyčio komandos sieks stiprinti mokinių mokymosi motyvaciją, kurti saugią ir

pozityvią emocinę aplinką, kurioje kiekvienas vaikas patirtų mokymosi džiaugsmą ir sėkmę.

Su projektu į Alytų nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. atvyksta ir dvi jaunos „Renkuosi mokyti!“

mokytojos – istorikės Rūta Brazlauskaitė ir Neringa Šalugaitė.

Visuomenės susidomėjimas švietimu nemenksta – tą patvirtino ir atranka į programą

„Renkuosi mokyti!“ Iš beveik 500 kandidatų rudenį mokyklų duris pravers 24 dalyviai, kurie praėjo

griežtą atranką, turi įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą, yra patyrę savo sričių praktikai. Jie dirbs

mokyklose visoje Lietuvoje: Alytuje, Velžyje, Priekulėje, Tauragėje, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.

Šv. Benedikto gimnazijoje nuo rugsėjo pradėsianti dirbti Rūta sako, kad į mokyklą ją

atvedė trys jos gyvenime itin svarbūs dalykai: vaikai, istorija ir požiūris į galimybes. Be to, apie

mokytojos profesiją ji yra galvojusi jau seniai, tad dalyvavimas projekte padės suprasti, ar šis kelias

tikrai jos. „Manau, mokydama istorijos ne tik turėsiu galimybę dar labiau gilintis į jos įdomybes, bet ir

perteikti vaikams meilę dalykui, atskleisti istorijos grožį, reikšmę, platumą ir tuo pačiu jos artumą

kiekvienam. Tai, mano nuomone, labai svarbu, o mokyklose retai skiriama pakankamai dėmesio

istorijai, kuri mus supa čia ir dabar. Šį projektą matau ir kaip milžinišką galimybę ne tik tobulėti

76

pačiai, bet ir daryti realų pokytį Lietuvos mokyklose, o tai reiškia dvigubai didesnę patirtį“, – pasakoja

R. Brazlauskaitė. Mergina yra aktyvi skautė, dešimtokė tapo visų Ventos skautų vade, dirbo auklėtojos

padėjėja darželyje, organizacijoje „Gelbėkit vaikus“, yra aktyvi keliautoja.

Likiškėlių progimnazijoje dirbsiančiai istorikei N. Šalugaitei taip pat tai nebus pirmas

susidūrimas su vaikais: ji teikė pagalbą „Jaunimo linijoje“, dirbo „Lietuvos Atgajos“ stovyklos vadove,

padėjo mokytis „SOS vaikų kaime“ gyvenančiai mergaitei. Neringos nuomone, pradėjus nuo pokyčių

švietime, kurie daro didelę įtaką jauno žmogaus vystymuisi, palaipsniui pasiektume pokyčių ir kitose

svarbiose srityse. „Antra, tikiu „Renkuosi mokyti!“ idėjomis ir vertybėmis. Man nepaprastai artima

mintis, kad vaikas mokykloje turi atskleisti savo potencialą ir mokytis su džiaugsmu“, – apie

motyvaciją dirbti mokytoja pasakoja mergina.

Projektą „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai“ įgyvendina VšĮ Mokyklų tobulinimo

centras drauge su Vilniaus prekybos paramos fondu „Dabar“. „Projektą remiame jau trečius metus ir,

kaip parodė ankstesniais metais atlikti tyrimai, mokyklose, kur vyrauja pagarba ir pagalba kiekvienam

mokiniui, ten stipresnė visų jų motyvacija mokytis, dažniau taikomi šiuolaikinio mokymo metodai,

žemesnis patyčių, atskirties lygis. Tokią mokyklą ir siekiame kurti su aktyviais „Renkuosi mokyti!“

mokytojais ir visos bendruomenės įsitraukimu“, – teigia pagrindinio projekto partnerio Vilniaus

prekybos paramos fondo „Dabar“ direktorius Rytis Jezepčikas.

Planuojama, kad projekte „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ iš viso dalyvaus 45 šalies

mokyklos, 60 „Renkuosi mokyti!“ mokytojų, jis pasieks 23 tūkst. mokinių.

Dvi mokyklos laimėjo atranką inovacijoms išbandyti

Tęsiant projekto „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų

tobulinimas“ veiklas, buvo pakviesta bendrojo ugdymo mokyklos dalyvauti atrankoje inovacijoms

išbandyti ir kartu tobulinti bendrojo ugdymo mokytojų dalykines ir bendrąsias kompetencijas.

Mokyklų atranka vykdyta įgyvendinat projektą „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir

dalykinių kompetencijų tobulinimas“, finansuojamą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų ir

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų

veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“

įgyvendinimo priemonę 09.4.2-ESFA-V-715 „Formaliojo ir neformaliojo mokymo paslaugų įvairioms

besimokančiųjų grupėms teikimas“. Projekto kodas 09.4.2-ESFA-V-715-02-0001.

Iš viso buvo gautos 294 paraiškos.

Kalbų ugdymo proceso inovacijai išbandyti sulauktos 79 paraiškos, iš jų atrinktos šios

mokyklos:

Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija

Klaipėdos Vydūno gimnazija

Kretingos Marijono Daujoto progimnazija

Telšių „Džiugo“ gimnazija

Matematikos ir IT ugdymo proceso inovacijai išbandyti sulauktos 56 paraiškos, iš jų

atrinktos šios mokyklos:

Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija

Pasvalio Petro Vileišio gimnazija

Alytaus šv. Benedikto gimnazija

Šiaulių Gytarių progimnazija

Ugdymo įstaigos buvo atrinktos remiantis šiais kriterijais:

mokyklos motyvaciją dalyvauti išbandant inovacijas;

galimybę suformuoti tinkamą komandą pasirinktai inovacijai išbandyti: komandos vadovas -

mokyklos administracijos atstovas ir ne mažiau kaip 2 mokytojai, kurių kiekvienas 2019–2020 m.

m. mokys skirtingų 1–4, 5–12 klasių mokinius;

mokytojų IKT gebėjimus ir jų naudojimo patirtį;

pasidalytos lyderystės raišką.

Nuo 2019 m. rugsėjo mėn. atrinktų mokyklų komandos ir dalis mokytojų, integruodami

inovacijas, plėtos ir puoselės bendrąsias ir dalykines kompetencijas. Atrinktos mokyklos kartu su

77

projekto įgyvendinimo grupe dalyvaus veiklose ir mokymuose, išbandys pasirinktos srities inovacijas,

fiksuos ir reflektuos patirtį, dalysis metodinėmis įžvalgomis.

Nauja biudžetinė įstaiga – Nacionalinė švietimo agentūra

Ugdymo plėtotės centras, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, Švietimo ir

mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, Nacionalinis egzaminų centras, Švietimo

informacinių technologijų centras ir Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra reorganizuojamos

jungimo būdu, jas sujungiant į naują juridinį asmenį – Nacionalinę švietimo agentūrą.

Po reorganizavimo nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. veiksianti nauja biudžetinė įstaiga –

Nacionalinė švietimo agentūra.

Kultūros pasas pildomas naujomis paslaugomis

Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2018 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ĮV-572/V-650 patvirtinta Kultūros paso koncepcija, Lietuvos

Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. gruodžio

21 d. įsakymu Nr. ĮV-1000/V-1055 patvirtintas Kultūros paso paslaugų atrankos ir finansavimo

tvarkos aprašas.

Kultūros pasas yra Kultūros ministerijos kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

įgyvendinama priemonė, leidžianti mokiniams kartu su klase ar grupėmis valstybės lėšomis lankytis

įvairiausiuose kultūros ir meno renginiuose: spektakliuose, koncertuose, parodose, pažintiniuose ir

edukaciniuose kultūros užsiėmimuose. Mokinio kultūros pasui metams skiriama 15 eurų, už kuriuos

galima pasirinkti apie keturias kultūros ir meno paslaugas – kultūros renginius, kultūrinės edukacijos

užsiėmimus ar kultūros renginius, kuriuose vyksta ir kultūrinė edukacija. Siūlomų paslaugų kaina

svyruoja nuo 0,3 iki 15 eurų, o kai kurios paslaugos yra nemokamos.

Kultūros paso priemonė buvo pradėta įgyvendinti nuo 2018 metų rudens pasiūlius apie 400

kultūros ir meno paslaugų pradinių klasių mokiniams. Nuo 2019 metų balandžio Kultūros pasas

pradėjo veikti visa apimtimi – juo naudotis gali visų klasių mokiniai. Po pirmojo šių metų kvietimo

teikti Kultūros paso paslaugas kovo mėnesį ekspertų komisija atrinko daugiau kaip 700 papildomų

paslaugų visų klasių moksleiviams, ir bendras jų skaičius šiuo metu viršija 1100

2018 m. Kultūros pasui Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrė 624,4 tūkst. eurų, 2019 m.

skirta 4,43 mln. eurų.

Vaikų maitinimo organizavimo aprašas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr.

V-394 patvirtintas naujas „Vaikų maitinimo organizavimo aprašas“. Nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio

mokymo įstaigose įsigaliojantis vaikų maitinimo aprašas draudžia vaikams parduoti ir į mokyklą neštis

ir valgyti nesveikus, saldintus arba sveikatai nepalankius užkandžius.

Priemonės gamtamoksliniam ugdymui

Įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojam projektą

„Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“ (kodas Nr. 09.1.3-CPVA-V704-

02-0001) gegužės 14 d. prasidėjo 1–4 klasėms skirtų mokymo priemonių ir įrangos pristatymas į

mokyklas. Mokyklos gavo 58 pavadinimų priemones, skirtas pasaulio pažinimo dalykui mokyti.

Pakeistas vaiko sveikatos pažymėjimo išdavimo būdas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. balandžio 26

d. įsakymu Nr. V-529 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 26 d.

įsakymo Nr. V-657 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros

informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, nuo 2018 m. birželio 1 d.

duomenys, susiję su vaiko sveikatos pažymėjimu (forma Nr. 027-1/a), visose asmens sveikatos

priežiūros įstaigose tvarkomi elektroniniu būdu.

78

Vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, sveikatos pažymėjimo duomenis VSS

IS numatoma kaupti 2019–2020 m., įgyvendinus VSS IS plėtros projektą ikimokyklinėse ugdymo

įstaigose.

Tėvų sprendimu vaikai į mokyklą gali eiti nuo 6 metų

Nuo 2018 m. vasario 1 d. nelieka privalomo vaiko brandumo vertinimo, kai tėvai

pageidauja ugdyti 6 metų dar neturinį vaiką pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Šio pokyčio

teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 8, 9 ir 47 straipsnių pakeitimo

įstatymas, priimtas 2017 m. gruodžio 19 d. Nr. XIII-926.

Šį rugsėjį į priešmokyklines grupes eis visi šešiamečiai ir tie penkiamečiai, kurie, tėvelių

sprendimu, yra brandūs dalyvauti priešmokykliniame ugdyme, o sulaukę šešerių – eiti į pirmą klasę.

Ateityje pradinis ugdymas bus pradedamas teikti vaikui nuo šešerių metų. Šiuo metu švietimo, mokslo

ir sporto ministerija rengia Švietimo įstatymo pataisas dėl pokyčių 2019 m. – planuojama, kad nuo

2019 m. rugsėjo į priešmokyklines grupes ateis visi šešiamečiai ir tie vaikai, kuriems pirmus tris metų

mėnesius sueis 5 metai. Taip pat vyksta kiti parengiamieji darbai – peržiūrima priešmokyklinio

ugdymo programa.

XX. ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS 2017–2022 METŲ ŠVIETIMO

STRATEGIJOS PLANAS

Alytaus miesto 2017–2022 metų švietimo strategijos planas (toliau – Strategija),

patvirtintas AMS tarybos 2017-06-29 sprendimu Nr. T-239, parengtas siekiant sutelkti švietimo

bendruomenės pastangas esminiams švietimo pokyčiams, kurie būtini atsižvelgiant į visuomenės

lūkesčius, Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ nuostatas,

pasaulines švietimo filosofijos, politikos ir praktikos tendencijas, naujausius Lietuvos ir Europos

Sąjungos švietimo būklės duomenis, ir tam kryptingai skirti finansinius, materialinius ir intelektinius

išteklius.

Alytaus miesto 2017–2022 metų švietimo strategijos plano tikslas – gerinant švietimo

įstaigų infrastruktūrą ir veiksmingumą, ugdyti veržlias ir savarankiškas asmenybes, atsakingai ir

solidariai kuriančias savo, Lietuvos ir pasaulio ateitį, siekti įgyvendinti Lietuvos švietimo strategijos

tikslą – paversti Lietuvos švietimą tvariu pagrindu valstybės gerovės kėlimui.

Alytaus miesto švietimo vizija – švietimo sistema, veikianti pagarbos ir tarpusavio

pasitikėjimo pagrindu, gerbianti kiekvieną individą, gebanti prisitaikyti prie jo poreikių ir ugdanti

visapusiškai brandžias asmenybes.

Strategija numato švietimo politikos prioritetą: Alytaus miesto švietimo įstaigos,

modernios, atviros kiekvieno vaiko poreikiams, užtikrindamos ugdymo kokybę, tobulina savo

išskirtinumą, bendrauja ir bendradarbiauja.

Alytaus miesto švietimo strategijos tikslai:

1. Užtikrinti švietimo prieinamumą ir lygias galimybes, maksimaliai plėtojant vaikų ir

jaunimo švietimo aprėptį, suteikti mokiniams palankiausias galimybes išskleisti individualius

gebėjimus, optimizuoti ir užtikrinti formaliojo bei neformaliojo švietimo kokybę.

2. Užtikrinti švietimo darbuotojų profesionalumą, nuolatinį tobulėjimą, lyderystę.

3. Užtikrinti planingą ir nuoseklų ugdymo aplinkos gerinimo procesą.

XXI. ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS 2020 METŲ ŠVIETIMO

VEIKLOS PRIORITETAI

Alytaus miesto savivaldybės 2020 metų švietimo veiklos prioritetai

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrius siūlo šias Alytaus

miesto savivaldybės 2020 m. švietimo prioritetines kryptis:

79

I prioritetas. Švietimo bendruomenės tautinis, patriotinis, pilietinis ugdymas,

karjeros ir verslumo kompetencijų gilinimas.

Tikslas. Ugdyti tautiškai susipratusius, iniciatyvius, kūrybiškus, savarankiškus, kritiškai

mąstančius, pilietiškai aktyvius, puoselėjančius tautinę kultūrą asmenis. Kryptingai ugdyti asmens

bendrąsias, karjeros ir verslumo kompetencijas.

II prioritetas. Alytaus miesto savivaldybės švietimo įstaigų tinklo pertvarkymas

užtikrinant ugdymo kokybę.

Tikslas. Sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą, didinti

jo prieinamumą už savivaldybei pakeliamą kainą.

III prioritetas. Mokinių pasiekimų ir veiksmingos švietimo pagalbos teikimo

gerinimas.

Tikslas. Sudaryti sąlygas mokinių pasiekimams gerinti ir savalaikės, kokybiškos

pagalbos gavimui, siekiant kiekvieno mokinio įvairiapusės asmenybės pažangos kiekvieną dieną.

IV prioritetas. Emocinio saugumo užtikrinimas, sveikatingumo ir žalingų įpročių

prevencinis ugdymas.

Tikslas. Kurti emociškai saugią ir sveikatą stiprinančią, užkertančią kelią smurto,

prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką.

Šias švietimo prioritetines kryptis 2020 m. sausio mėnesį apsvarstys Alytaus miesto

savivaldybės švietimo biudžetinių ir viešųjų įstaigų mokytojų ir mokyklų tarybos, Alytaus miesto

savivaldybės švietimo taryba, kuri apibendrins visus pasiūlymus ir pritars savivaldybės 2020 m.

švietimo prioritetinėms kryptims. 2020 m. sausio mėn. bus patvirtinta Alytaus miesto savivaldybės

2020 metų švietimo veiklos programa, kurios pagrindą sudarys 2020 metų švietimo prioritetinės

kryptys.

Švietimo planavimo paskirtis – įvertinus švietimo būklę ir atsižvelgus į visuomenės

švietimo poreikius, nustatyti ilgalaikius ir trumpalaikius švietimo tikslus ir uždavinius, apibrėžti

prioritetus ir priemones uždaviniams vykdyti.

Alytaus miesto savivaldybės taryba, tvirtindama 2020 metų savivaldybės biudžetą,

numatys lėšas Alytaus miesto savivaldybės 2020 metų švietimo veiklos programai įgyvendinti.

XXII. LIETUVOS ŠVIETIMO KELIAS

Lietuva 2004 m. tapo Europos Sąjungos nare. Įgyvendinant Europos Sąjungos švietimo

tikslus, taikomas atvirojo koordinavimo metodas, kuriuo vadovaujantis kiekviena šalis gali turėti savo

švietimo tradicijas, tačiau bendradarbiauja siekiant bendrų tikslų.

Lietuvos švietimo kelias iki 2012 m. įskaitytinai buvo nubrėžtas Lietuvos Respublikos

Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 patvirtintose Valstybinės švietimo strategijos 2003–

2012 metų nuostatose. Vadovaudamasi šiuo dokumentu Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m.

sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 patvirtino Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų

įgyvendinimo programą, kurioje buvo pateikta Lietuvos švietimo būklės analizė, numatyti strateginiai

tikslai ir prioritetinės kryptys, šios programos stebėsenos rodikliai ir siekiai.

Lietuvos valstybės kelias iki 2030 m. įskaitytinai nubrėžtas Lietuvos Respublikos Seimo

2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 patvirtintoje Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos

pažangos strategija „Lietuva 2030“, kurią parengė žinomi verslo, kultūros, švietimo, meno, mokslo ir

kitų sričių visuomenės veikėjai, kartu su Vyriausybės ir Prezidentūros atstovais susibūrę į Valstybės

pažangos tarybą, apibendrinusią trijų darbo grupių, socialinių partnerių ir visuomenės aptartas idėjas.

Lietuvos švietimo kelias iki 2022 m. įskaitytinai nubrėžtas Lietuvos Respublikos Seimo

2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745 patvirtintoje Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų

strategijoje. Valstybine švietimo 2013–2022 metų strategija siekiama sutelkti švietimo bendruomenės

pastangas esminiams švietimo pokyčiams, kurie būtini atsižvelgiant į viešosiose konsultacijose

išreikštus šalies visuomenės lūkesčius, Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ nuostatas,

pasaulines švietimo filosofijos, politikos ir praktikos tendencijas, turimus naujausius Lietuvos ir

Europos Sąjungos švietimo būklės duomenis. Pagrindinis strategijos tikslas – paversti Lietuvos

80

švietimą tvariu pagrindu valstybės gerovės kėlimui, ugdyti veržliam ir savarankiškam žmogui,

atsakingai ir solidariai kuriančiam savo, Lietuvos ir pasaulio ateitį. Lietuvos švietimo vizija –

kiekvienas vaikas, jaunas ir suaugęs žmogus Lietuvoje siekia ir nesunkiai randa kur mokytis, šalies

švietimo sistemą sudaro valstybinės, savivaldybių ir nevalstybinės nuolat tobulėjančios, tarpusavyje ir

su partneriais bendradarbiaujančios švietimo įstaigos, kurių darbuotojai turi autoritetą visuomenėje ir

palaiko nuolatinę diskusiją dėl šalies švietimo plėtotės, Lietuvos valstybės ir jos žmonių sėkmės ir

kultūros bei ūkio plėtros, atsižvelgiant į miesto ir kaimo darnią raidą. Alytaus miesto

savivaldybės 2020 metų švietimo prioritetinės kryptys parengtos pagal šiuos dokumentus, atsižvelgiant

į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vykdomą švietimo politiką ir mūsų miesto bendruomenės

švietimo poreikius.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė metiniame pranešime, kurį Lietuvos

Respublikos Seimo nariai išklausė 2018 m. birželio 12 d., teigė: „Iš pusantro tūkstančio šimtmečio

idėjų Lietuvai žmonės viena svarbiausių išrinko mokytojo profesijos prestižo stiprinimą.

Tai reiškia, kad švietimas privalo tapti pagrindine šalies investicija.

Švietimo reformos užduotis – ne tik atliepti darbo rinkos poreikius, bet ir pakeisti

ugdymo kokybę taip, kad ir vaikai, ir visi mūsų žmonės spėtų koja kojon su skaitmeniniu laikmečiu,

orientuotųsi nuolat kintančioje, ekonominėje, politinėje, kultūrinėje aplinkoje, ugdytų kritinį ir

kūrybinį mąstymą.

Kokybiškai naujas žmonių švietimas būtų nacionalinė šimtmečio pergalė.

Tik suteikę jaunimui deramą išsilavinimą šiandien, galime laiduoti už valstybės ateitį.

Nes išsilavinusi tauta visada išliks laisva, kad ir kaip suktųsi pasaulis.“

Alytaus miesto savivaldybės administracijos

Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas

Vytuolis Valūnas

2019-10-30