uŽsienyje ĮgytŲ kvalifikacijŲ ir mokslo laipsniŲ ...€¦ · ma, taip pat pakeista mokslo...

ISM VADYBOS IR EKONOMIKOS UNIVERSITETAS

UŽSIENYJE ĮGYTŲ KVALIFIKACIJŲ

IR MOKSLO LAIPSNIŲ AKADEMINIS

PRIPAŽINIMAS

STUDIJA

Kaunas * 2009

UDK 378.2 Už38

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu studiją parengė ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas

Studijos rengėjai:Darbo grupės vadovas − prof. habil. dr. Petras BaršauskasAtsakingasis redaktorius − dr. Eugenijus Stumbrys

Darbo grupės nariai:Rasa Bagdanavičiūtė,dr. Gintautas Bražiūnas,Miglė Grigaitienė,Vitalija Kardokaitė,Giedra Katiliauskienė,Raimonda Markevičienė,Olga Pacevičienė,Jolanta Railienė,dr. Asta Radzevičienė,Virginija Rinkevičienė,Kristina Sutkutė,Linas Turauskas,dr. Virginija Uksienė,prof. habil. dr. Angelija Valančiūtė,Rima Žilinskaitė

Recenzavo:prof. habil. dr. Kęstutis Kriščiūnasdoc. dr. Vaidotas Viliūnas

© ISM Vadybos ir Ekonomikos universitetas, 2009 © LR Švietimo ir mokslo ministerija, 2009ISBN 978-9955-792-11-6

3

Turinys

TURINYS

ĮŽANGOS ŽODIS ..................................................................................................7

I DALIS. VERTINIMO IR PRIPAŽINIMO RAIDA EUROPOJE .............................111. LisabonospripažinimokonvencijosLink ...............................................112. pokyčiaipoLisabonospripažinimokonvencijos .................................. 153. boLonijosprocesas ...................................................................................17

II DALIS. VERTINIMO IR PRIPAŽINIMO PRAKTIKA LISABONOS PRIPAŽINIMO KONVENCIJOS ŠALYSE .............................................214. nacionaLiniųpripažinimoveiksmųpLanųekspertinėanaLizė ............. 22

4.1. Lisabonospripažinimokonvencijosįgyvendinimoeuropojemechanizmai ... 234.2. pripažinimopraktika .............................................................................. 244.3. institucijosirjųpriimamųsprendimųpobūdis ......................................... 254.4. priimamųsprendimųpriežiūra ................................................................ 264.5. enic/naricteisinisstatusasirvaidmuo ................................................. 274.6. numatomipokyčiai ................................................................................ 27

5. nacionaLiniųpripažinimoveiksmųpLanųapžvaLga .............................. 285.1. institucijosirjųpriimamisprendimai ...................................................... 295.2. priimamųsprendimųpriežiūra .................................................................315.3. apeliavimogalimybės ............................................................................ 335.4. enic/naricteisinisstatusasirvaidmuo ................................................. 335.5. numatomipokyčiai ................................................................................ 36

6. LisabonospripažinimokonvencijosšaLiųapkLausosrezuLtatai ....... 376.1. institucijos............................................................................................ 376.2. institucijųpriimamųsprendimųpobūdis ...................................................416.3. priimamųsprendimųpriežiūra .................................................................416.4. apeliavimogalimybės ............................................................................ 436.5. enic/naricteisinisstatusasirvaidmuo ................................................. 446.6. numatomipokyčiai ................................................................................ 46

7. ApIBENDRINIMAS ......................................................................................... 467.1. institucijosirjųpriimamųsprendimųpobūdis ......................................... 477.2. priimamųsprendimųpriežiūra ................................................................ 48

užsienyjeĮgytųkvaLiFikacijųirmoksLoLaipsniųakaDeminispripažinimas

4

7.3. apeliavimogalimybės ............................................................................ 497.4. enic/naricteisinisstatusasirvaidmuo ................................................. 497.5. numatomipokyčiai ................................................................................ 507.6. Lietuvoskontekstas ............................................................................... 507.7. siūlomivertinimoirakademiniopripažinimosistemųmodeliai .................. 507.8. išvados ................................................................................................ 52

III DALIS. VERTINIMO IR PRIPAŽINIMO SISTEMA LIETUVOJE .....................55

I SKYRIUS. TEISINIS REGULIAVIMAS ............................................................558. TARpTAUTINIAI DOKUMENTAI ....................................................................... 57

8.1. tarptautinėskonvencijos ....................................................................... 578.1.1. konvencijųreguliavimodalykas .................................................. 578.1.2. konvencijųtaikymaspraktikoje .................................................. 60

8.2. tarptautinėssutartys ............................................................................ 608.2.1. sutarčiųirprojektųapžvalga ..................................................... 608.2.2. sutarčiųtaikymaspraktikoje ...................................................... 64

9. Lietuvosteisėsaktai ............................................................................... 649.1. Įstatymai .............................................................................................. 659.2. vyriausybėsnutarimai ........................................................................... 66

9.2.1. Dėlmokslolaipsniųnostrifikavimo .............................................. 669.2.2. Dėlvertinimoirpripažinimonuostatų ......................................... 699.2.3. Dėleuroposmokyklųstatuto ......................................................74

9.3. švietimoirmoksloministroįsakymai ...................................................... 759.3.1. Dėlvertinimoirpripažinimoparaiškųformų ................................ 759.3.2. Dėlapeliacinėskomisijosnuostatų ............................................. 769.3.3. Dėlpapildomųkursųorganizavimo ............................................. 779.3.4. Dėlpapildomųvertinimoirpripažinimodokumentų ..................... 789.3.5. Dėlasmenų,įgijusiųišsilavinimąužsienyje,priėmimoį

aukštąsiasmokyklas ................................................................. 799.4. skvcdirektoriausįsakymai .................................................................... 80

9.4.1. Dėlkvalifikaciniųegzaminųorganizavimo .................................... 809.4.2. Dėlvertinimotaisyklių ............................................................... 819.4.3. Dėlpapildomųkvalifikacijosvertinimodokumentų ..........................819.4.4. Dėlužsienyjeįgytųkvalifikacijųvertinimoskubos ......................... 82

10. apibendrinimas ..................................................................................... 83

II SKYRIUS. VERTINIMO IR PRIPAŽINIMO PRAKTIKA ..................................8511. viDurinioiraukštojomoksLokvaLiFikacijųvertinimasir

pripažinimas .............................................................................................. 8511.1.kompetentingosinstitucijos ................................................................... 8611.2.eigairprocedūros ................................................................................. 8711.3.procedūrųtrukmė ................................................................................. 91

5

Turinys

12. viDurinioiraukštojomoksLokvaLiFikacijųvertinimoir pripažinimoapimtys ................................................................................. 9212.1.viduriniomokslokvalifikacijos ................................................................ 9312.2.aukštojomokslokvalifikacijos ...............................................................102

13. moksLoLaipsniųnostriFikavimas .........................................................11313.1.sistema ...............................................................................................11313.2.apimtys ...............................................................................................115

14. ikiteisminiaiirteisminiaiginčai ..........................................................12014.1. ikiteisminiaiginčai ................................................................................122

14.1.1.apžvalga ...................................................................................12214.1.2.ikiteisminiųinstitucijųpraktika ....................................................126

14.2.teisminiaiginčai ...................................................................................12614.2.1.apžvalga ...................................................................................12614.2.2.teisminėpraktika ......................................................................130

15. ApIBENDRINIMAS ........................................................................................130

III SKYRIUS. SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ NUOMONĖS ..................................13216.apkLausųapimtisirmetoDoLogija .........................................................13217.viDuriniomoksLokvaLiFikacijųpripažinimas .......................................13318.aukštojomoksLokvaLiFikacijųpripažinimas .......................................13619.moksLoLaipsniųnostriFikavimas ..........................................................14920. ApIBENDRINIMAS .........................................................................................153

IV DALIS. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI ...............................................................15721.išvaDos ......................................................................................................15722.siūLymai .....................................................................................................161

22.1.siūlymaidėlužsienyjeįgytųkvalifikacijųirmokslolaipsniųpripažinimotobulinimo ...........................................................................................161

22.2.siūlomasužsienyjeįgytųkvalifikacijųirmokslolaipsniųpripažinimo modelis ...............................................................................................163

22.3.numatomisiūlomomodelioįgyvendinimorezultatai ...............................165

LITERATŪRA....................................................................................................169

SUTRUMPINIMAI IR ŽODYNĖLIS ....................................................................179

PRIEDAI ..........................................................................................................1811prieDas.vaLstybės,prisijungusiosprieLisabonospripažinimo

konvencijos .............................................................................................1832prieDas.kvaLiFikacijųirDaLiniųstuDijųpripažinimopraktiką

europojeFormuojantystarptautiniaiteisėsaktaiir Lietuvosprisijungimaspriejų ..................................................185

3prieDas.boLonijosprocesošaLys ...........................................................187


6

4prieDas.užsienyjeĮgytųkvaLiFikacijųbeimoksLoLaipsnių vertinimąirpripažinimąregLamentuojančiųtarptautinių irnacionaLiniųteisėsaktųsąrašas ........................................189

5prieDas.2003–07metaisĮvertintosviDuriniomoksLo kvaLiFikacijospagaLkiLmėsšaLis .............................................193

6prieDas.2003–07metaisĮvertintosaukštojomoksLo kvaLiFikacijospagaLkiLmėsšaLis .............................................195

7prieDas.aukštojomoksLokvaLiFikacijųvertinimo 2003–07metaisrezuLtatai ..........................................................197

8prieDas.2003–07metaisnostriFikuotimoksLoLaipsniai pagaLkiLmėsšaLis .......................................................................198

9prieDas.ĮsiteisėjusiųLietuvosrespubLikos aDministraciniųteismųsprenDimųištraukos ........................199

7

Įžangosžodis

ĮŽANGOS ŽODIS

Lietuvoje formuojasi dvi tarpusavyje susijusios, bet kartu ir gana savarankiškos užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimo sistemos – akademinis pripažinimas ir pro-fesinis pripažinimas. Akademinis pripažinimas reiškia sprendimą, liudijantį, kad už-sienyje įgyta kvalifikacija atitinka tam tikrą kvalifikaciją, teikiamą Lietuvos Respubli-koje. Dažniausiai akademinis kvalifikacijos pripažinimas reikalingas tęsti studijoms. Profesinis pripažinimas reiškia sprendimą, liudijantį, kad užsienyje įgyta kvalifikacija atitinka reikalavimus, nustatytus kvalifikacijai, kurią įgiję asmenys Lietuvos Respu-blikoje turi teisę verstis profesine veikla ar dirbti pagal profesiją. Paprastai toks pripa-žinimas reikalingas siekiant įsidarbinti. Ši studija skirta akademiniam pripažinimui ir profesinį pripažinimą paliečia labai mažai – tiek, kiek tai susiję su akademiniu pripa-žinimu.

Jau seniai brendo poreikis parengti studiją, kuri apžvelgtų Lietuvoje susidariusią praktiką, kaip pripažįstamas užsienyje įgytas vidurinis išsilavinimas, aukštojo mokslo kvalifikacijos ir mokslo laipsniai, taip pat nubrėžtų jos tobulinimo gaires. Intensyviai kuriama bendra Europos aukštojo mokslo erdvė, gausybė Lisabonos pripažinimo kon-vencijos aiškinamųjų raštų ar memorandumų rodo, kad Europoje vyksta apčiuopiami pokyčiai, kuriais stengiamasi palengvinti asmenims, įgijusiems išsilavinimą svetur, įsidarbinti ar toliau studijuoti. Todėl labai svarbu ne tik kritiškai apžvelgti, kas ir kaip vyksta Lietuvoje, bet ir perimti geriausią kitų šalių patirtį, t. y. suprasti, kas ir kodėl trukdo kitose šalyse, kodėl ir kurlink kitos šalys keičia savo pripažinimo praktiką. Dar vienas labai svarbus šios studijos tikslas – pažiūrėti, kaip ši praktika suprantama Lietu-voje ir kiek ja yra patenkinti tie, kurie su ja susiduria savo darbe arba asmeniškai.

Taigi šio leidinio sandarą nulėmė studijai iškelti tikslai. Leidinį sudaro keturios dalys: vertinimo ir pripažinimo raida Europoje, vertinimo ir pripažinimo praktika Li-sabonos pripažinimo konvencijos šalyse, vertinimo ir pripažinimo sistema Lietuvoje, išvados ir pasiūlymai. Apžvelgsime kiekvieną iš šių dalių išsamiau.

Pirmoje leidinio dalyje „Vertinimo ir pripažinimo raida Europoje“ istoriškai apžvelgiami procesai, dėl kurių radosi Lisabonos pripažinimo konvencija. Trumpai supažindinama su kvalifikacijų ir dalinių studijų pripažinimo praktiką Europoje for-muojančiais tarptautiniais teisės aktais, įskaitant Lisabonos pripažinimo konvenciją, parodoma, kad Lietuva ne dėl savo kaltės tėra prisijungusi tik prie dviejų iš jų. Išsa-miau aptariami po Lisabonos pripažinimo konvencijos priimti teisės aktai, skirti Euro-


8

pos aukštojo mokslo vienijimo politikos strategijai formuoti, kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo praktikai tobulinti bei vienyti, taip pat teisės aktai, skirti paslaugai teikti informaciją apie vertinimą ir pripažinimą tobulinti. Atskirame šios dalies skyriuje ap-žvelgiamas Bolonijos procesas.

Antroje leidinio dalyje „Vertinimo ir pripažinimo praktika Lisabonos pripažinimo konvencijos šalyse“, remiantis trimis skirtingais šaltiniais – nacionalinių pripažini-mo veiksmų planų ekspertine analize, atlikta Bolonijos proceso šalių ministrų, atsa-kingų už aukštą jį mokslą, pavedimu, nacionaliniais pripažinimo veiksmų planais bei individualiai atliktos tiesioginės Lisabonos pripažinimo konvencijos šalių apklausos duomenimis, nagrinėjama Bolonijos proceso šalyse taikoma vertinimo ir pripažinimo praktika. Išskirti trys kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo modeliai (centralizuotas, decentralizuotas ir mišrus), aptariamos tų modelių taikymo stiprybės ir silpnybės, jų paplitimas ir taikymo tendencijos. Nagrinėjama, kaip prižiūrimi priimami sprendimai, kaip užtikrinama apeliavimo galimybė. Aptariami numatomi kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo praktikos pokyčiai.

Trečią ją, stambiausią, leidinio dalį „Vertinimo ir pripažinimo sistema Lietuvoje“ sudaro trys gana savarankiški skyriai – teisinis reguliavimas, vertinimo ir pripažinimo praktika bei suinteresuotųjų šalių nuomonės.

Tarptautiniai dokumentai ir Lietuvos teisės aktai, nustatantys užsienyje įgytų kva-lifikacijų bei mokslo laipsnių vertinimą ir akademinį pripažinimą, aptariami teisinio reguliavimo skyriuje. Pateikiamas trumpas šių teisės aktų apibūdinimas pagal teisės akto leidėją, apžvelgiamas kiekvieno jų teisinis priėmimo pagrindas, reguliavimo da-lykas bei esminės nuostatos, taikymo praktikoje problemos.

Užsienyje įgytų vidurinio ir aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimą ir pripažini-mą Lietuvoje vykdančios institucijos, vertinimo ir pripažinimo eiga ir procedūros, tų procedūrų trukmė ir apimtys aptariamos vertinimo ir pripažinimo praktikos skyriuje. Remiantis atlikta analize atskleidžiamos dabartinės sistemos (centralizuoto modelio taikymo) silpnybės ir stiprybės, pabrėžiama ikiteisminio ginčų nagrinėjimo svarba.

Kaip suinteresuotosios šalys vertina dabartinę kvalifikacijų ir mokslo laipsnių vertinimo ir akademinio pripažinimo sistemą bei šią sistemą reglamentuojančius tei-sės aktus, apžvelgiama suinteresuotųjų šalių nuomonių skyriuje. Apklaustos trys su-interesuotųjų šalių grupės: aukštosios mokyklos, mokslininkai, įgiję mokslo laipsnius užsienyje, ir darbdaviai. Aukštosios mokyklos labiausiai patenkintos vertinimo pati-kimumu, vertinančiųjų kvalifikacija, taikomais vertinimo kriterijais ir principais bei teisiniu reglamentavimu, o nepatenkintos – vertinimo terminais ir tuo, kad vertinimas ir akademinis pripažinimas atliekamas skirtingose institucijose. Mokslininkai suabe-jojo dėl užsienyje įgytų mokslo laipsnių nostrifikavimo reikalingumo. Darbdaviams užsienyje įgytų vidurinio ir aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimas ir pripažinimas problemų nekelia.

Ketvirtoje leidinio dalyje pateikiamos išvados ir siūlymai. Pabrėžiama, kad nors Lisabonos pripažinimo konvencijos nuostatos perkeltos į Lietuvos teisės aktus, tačiau

9

Įžangosžodis

vertinimo ir pripažinimo procedūras būtina tobulinti. Siūloma diegti Lietuvos aukš-tosiose mokyklose kvalifikacijų vertinimo kultūrą, labiausiai pasirengusioms aukšto-sioms mokykloms suteikti teisę atlikti kvalifikacijų vertinimą ir pripažinimą. Lietuvos mokslo tarybai siūloma atsisakyti mokslo laipsnių nostrifikavimo ir pereiti prie jų ver-tinimo ir pripažinimo. Studijos pabaigoje pasiūlyta patobulinta vidurinio ir aukštojo mokslo kvalifikacijų akademinio vertinimo ir pripažinimo eigos bei procedūrų sche-ma, taip pat pakeista mokslo laipsnių vertinimo ir pripažinimo schema.

Leidinys užbaigiamas naudotos literatūros sąrašu, sutrumpinimų sąvadu, pagrin-dinių terminų atitikmenų žodynėliu (lietuvių–anglų kalbomis), taip pat devyniais prie-dais, kuriuose gausu faktinės medžiagos.

Leidinio autoriai tikisi, kad ši studija nubrėš užsienyje įgytų kvalifikacijų verti-nimo ir pripažinimo tobulinimo gaires politikams, padės geriau suprasti paskatas ir priežastis šios politikos įgyvendintojams, taps parankine knyga užsienyje įgytų kvali-fikacijų vertintojams aukštosiose mokyklose ir viešojo administravimo institucijose.

11

i.vertinimoirpripažinimoraidaeuropoje

I DALIS

VERTINIMO IR PRIPAŽINIMO RAIDA EUROPOJE

1. LISABONOS PRIPAŽINIMO KONVENCIJOS LINK

Dabartinė aukštojo mokslo kvalifikacijų akademinio pripažinimo sistema Euro-poje susikūrė XX amžiuje pasirašytų tarptautinių konvencijų ir deklaracijų pagrindu, įgyvendinant Europos suvienijimo idėją [1]. Europos integracijos, įskaitant ir aukštojo mokslo integraciją, iniciatorėmis ir signatarėmis tapo Vakarų Europos šalys. Rytų Eu-ropos valstybės dėl politinių aplinkybių liko nuošalyje.

Išsilavinimo pripažinimo klausimas tapo vienu iš aktualiausių pokario Europai. Antrasis pasaulinis karas sukėlė migraciją ir Vakarų Europos valstybėse atsirado daug asmenų, kurie išsilavinimą buvo įgiję ne toje šalyje, kur apsigyveno. Nuniokotos Eu-ropos ekonomikai atkurti, naujoms technologijoms ir pramonės šakoms sukurti taip pat reikėjo kvalifikuotų specialistų bei mokslininkų, įgijusių atitinkamą išsilavinimą geriausiose to meto studijų ir mokslo institucijose. Tai skatino tarptautinius studentų mainus – vieną iš Europos vienijimo įrankių aukštojo mokslo srityje. Šiems mainams užtikrinti bei plėtoti ir užsienyje įgytam išsilavinimui pripažinti buvo reikalingas do-kumentas, reglamentuojantis diplomų, suteikiančių teisę siekti universitetinio išsilavi-nimo, pripažinimą.

Tokiu dokumentu aukštojo mokslo integracijos klausimu tapo 1953 m. gruodžio 11 d. Paryžiuje pasirašyta Europos konvencija dėl diplomų, suteikiančių teisę stoti į universitetus, lygiavertiškumo (kitaip dar vadinama Europos konvencija Nr. 15) [2]. Konvencija išreiškė tuo metu Vakarų Europoje vyravusį kvalifikacijų pripažinimo principą: pagrindinis kvalifikacijų vertinimo uždavinys – nustatyti jų lygiavertišku-mą. Tai reiškia, kad aukštojo mokslo diplomai turi būti vertinami lyginant kiekvieną kursą ir kiekvieną studijų sudėtinę dalį, peržiūrint, ar užsienio šalies studijų programa atitinka priimančiosios šalies studijų programą. Konvenciją pasirašė 14 valstybių (Ai-rija, Belgija, Danija, Graikija, Islandija, Italija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas,


12

Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Švedija, Turkija, Vokietija), kurios įsipareigojo pripažinti lygiaverčiu viena kitos teritorijoje įgytą išsilavinimą, suteikiantį teisę stoti į universitetus. Lietuva šią konvenciją pasirašė 1996 metais, o ji įsigaliojo 1997 metais (žr. 1 priedą).

Tolesni studentų mainai tarp Europos universitetų skatino priimti dokumentą, reglamentuojantį dalinių studijų užsienyje pripažinimą. 1956 m. gruodžio 15 d. Paryžiuje 12 Vakarų Europos valstybių (Airija, Belgija, Danija, Italija, Islandija, Jungti-nė Karalystė, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Švedija, Vokietija) pasirašė Europos konvenciją dėl dalinių universitetinių studijų lygiavertiškumo (kitaip dar vadinamą Europos konvencija Nr. 21) [3], skirtą dalinių universitetinių šiuolaikinių kalbų studijų pripažinimui.

Pasirašytos konvencijos suaktyvino Europos studentų judumą ir universitetinius studentų mainus. Daugėjo studentų, baigusių studijas užsienyje. Tai skatino toliau plėsti teisinį diplomų pripažinimo reglamentavimą. 1959 m. gruodžio 14 d. Paryžiuje 10 valstybių (Belgija, Graikija, Islandija, Italija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Turkija) pasirašė Europos konvenciją dėl universi-tetinių kvalifikacijų akademinio pripažinimo (kitaip dar vadinamą Europos konvencija Nr. 32) [4], kurioje išdėstytos nuostatos pripažinti viena kitos universitetuose įgytas kvalifikacijas. Pažymėta, kad kvalifikacijų turėtojai galės studijuoti kitoje konvenciją pasirašiusioje šalyje tomis pačiomis sąlygomis kaip ir gimtojoje šalyje.

1964 m. birželio 3 d. 10 valstybių (Belgija, Danija, Italija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Turkija, Vokietija) pasirašė Eu-ropos konvencijos dėl diplomų, suteikiančių teisę stoti į universitetus, lygiavertiškumo protokolą (kitaip dar vadinamą Europos konvencija Nr. 49) [5], kuriuo įsipareigota lai-kyti lygiaverčiais ir tuos teisę stoti į universitetus suteikiančius diplomus, kurie įgyti ne tik konvenciją pasirašiusios šalies teritorijoje, bet ir už šalies ribų veikiančiose jos aukštosiose mokyklose.

Siekdamos laikytis bendros politikos dėl studentų mainų, 1969 m. gruodžio 12 d. dvi valstybės (Danija ir Liuksemburgas) pasirašė Europos susitarimą dėl tolesnio sti-pendijų mokėjimo studentams, studijuojantiems užsienyje (kitaip dar vadinamą Eu-ropos konvencija Nr. 69) [6], kuriame numatyta, kad aukštosios mokyklos stipendiją, skirtą studento studijoms ar moksliniam darbui paremti gimtojoje šalyje, mokės ir tuo atveju, kai studentas autoritetingos institucijos, koordinuojančios jo studijas ir tyrimus, sutikimu bus priimtas tęsti studijas ar rengti mokslinį darbą aukštojoje mokykloje, veikiančioje kitos šį susitarimą pasirašiusios šalies teritorijoje. Šią konvenciją per dve-jus metus nuo jos pasirašymo pasirašė dar 6 valstybės (Islandija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Nyderlandai, Prancūzija, Vokietija).

Praėjus keliems dešimtmečiams, Europos konvencija Nr. 32, skirta universiteti-nių kvalifikacijų pripažinimo klausimams, pradėjo nebetenkinti Europos valstybių, nes joje nebuvo nustatytas neuniversitetinio lygmens aukštosiose mokyklose įgytų kvalifikacijų pripažinimas. Vis daugiau studentų studijavo užsienyje, aukštojo moks-

13


lo kvalifikacijas teikė įvairaus lygmens aukštosios mokyklos, o nesant bendros visų aukštųjų mokyklų teikiamų kvalifikacijų pripažinimo sistemos, ėmė kilti problemų, kaip įvertinti vieną ar kitą kvalifikaciją, pagrįstai paaiškinti sprendimą priimti asme-nį į atitinkamo lygmens studijas. Asmenys, baigę aukštojo mokslo studijas užsienyje, ėmė susidurti su jų išsilavinimo pripažinimo problema. Šią problemą bandyta spręsti sudarant dvišales ir regionines sutartis dėl aukštojo mokslo diplomų pripažinimo, ta-čiau dėl problemos visuotinumo tokio pobūdžio bendradarbiavimą tapo būtina perkelti į Europos lygmenį.

Naujo tarptautinio dokumento kvalifikacijų pripažinimo klausimu reikalingumą skatino ir kritiško požiūrio į taikomą lygiavertiškumo principą atsiradimas. Aštunta-jame dešimtmetyje kvalifikacijų lygiavertiškumo koncepciją ėmė keisti kvalifikacijų pripažinimo idėja: kad būtų pripažinta užsienyje įgyta kvalifikacija, ji nebūtinai turi būti lygiavertė ar beveik lygiavertė. Pakanka, kad tokia kvalifikacija būtų panašaus lygmens, suteiktų panašias teises, nors baigtos studijų programos detalės ir skirtųsi. Kvalifikacija ar dalinės studijos pripažįstamos konkrečiam tikslui, pvz., kai pareiškė-jas siekia stoti į doktorantūrą.

Tokia koncepcija išreikšta 1979 m. gruodžio 21 d. pasirašytoje Konvencijoje dėl aukštojo mokslo studijų, diplomų ir laipsnių pripažinimo Europos regiono valstybėse (toliau – UNESCO konvencija) [7], kuri padėjo pamatus dabartinės aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo sistemos sukūrimui Europoje. Šią konvenciją pasirašiusios 26 valstybės (Belgija, Bulgarija, Baltarusijos Sovietų Socialistinė Respublika, Danija, Graikija, Ispanija, Izraelis, Jugoslavija, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Valstijos, Lenki-ja, Liuksemburgas, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, San Marinas, Sovie-tų Sąjunga, Suomija, Švedija, Turkija, Ukrainos Sovietų Socialistinė Respublika, Va-tikanas, Vengrija, Vokietijos Demokratinė Respublika, Vokietijos Federacinė Respu-blika) įsipareigojo pripažinti viena kitos aukštosiose mokyklose įgytas kvalifikacijas. Nutarta ištirti galimybes parengti panašią terminologiją ir vertinimo kriterijus, kad būtų galima sukurti sistemą, kuri leistų lyginti kreditus, studijų dalykus, diplomus, pažymėjimus ir laipsnius. Pirmąkart oficialiai atkreiptas dėmesys, kad, sprendžiant to-lesnių studijų klausimą, vertintinos ne tik pažymėjimo, diplomo ar laipsnio liudijamos žinios, bet ir kitos asmens kvalifikacijos, kurios, vertinimo institucijų nuomone, gali būti įskaitytos. Pabrėžta būtinybė ateityje priimti lanksčius dalinių studijų vertinimo kriterijus, paremtus jau pasiektu išsilavinimo lygiu ir baigtų kursų turiniu, patobulinti keitimąsi informacija dėl dalinių studijų, pažymėjimų, diplomų ir laipsnių pripažini-mo. Išsakytiems uždaviniams įgyvendinti numatyta kiekvienoje šalyje įkurti atitinka-mas nacionalines institucijas bei įsipareigota skatinti tokių institucijų bendradarbiavi-mą keičiantis informacija, reikalinga aukštojo mokslo kvalifikacijoms pripažinti.

Kadangi 1979 metų konvencija nebuvo skirta dalinių studijų pripažinimui, o 1956 metais pasirašyta Europos konvencija dėl dalinių universitetinių studijų lygiavertišku-mo buvo skirta tik universitetinių ir tik šiuolaikinių kalbų dalinių studijų pripažinimui, 1990 m. lapkričio 6 d. 12 valstybių (Airijos, Austrijos, Belgijos, Danijos, Italijos, Kipro,


14

Liuksemburgo, Norvegijos, Prancūzijos, Švedijos, Turkijos, Vokietijos) pasirašyta Eu-ropos konvencija dėl dalinių universitetinių studijų bendrojo lygiavertiškumo (kitaip dar vadinama Europos konvencija Nr. 138) [8] jau reglamentavo tiek universitetinio, tiek neuniversitetinio lygmens ir visų studijų krypčių dalinių studijų pripažinimą šią konvenciją pasirašiusiose šalyse.

1979 metų konvencija beveik 20 metų buvo vienas svarbiausių tarptautinių Eu-ropos dokumentų, kuriuo vadovaujantis buvo vertinamos ir pripažįstamos aukštojo mokslo kvalifikacijos. 1990 metais subyrėjus Rytų Europos blokui buvusios pokomu-nistinės šalys ėmė aktyviai integruotis į bendrą Europos aukštojo mokslo sistemą. Jų atsineštas aukštojo mokslo kraitis skatino priimti naują tarptautinį dokumentą, juolab kad Vakarų Europoje vis plačiau reiškėsi naujas kvalifikacijų priimtinumo principas: užsienyje įgyta kvalifikacija, nors ir būdama menkesnio lygmens ar funkcionalumo nei panaši kvalifikacija priimančiojoje šalyje, laikytina priimtina atitinkamam lygme-niui, nes kvalifikacijų skirtumai gana nedideli. Kvalifikacija gali būti nepripažįstama tik tada, kai aptinkama esminių skirtumų tarp užsienio šalies ir priimančiosios šalies kvalifikacijų sistemos.

Minėtos priežastys paskatino 1997 metais 28 Europos valstybes (šių valstybių są-rašą žr. 1 priede) pasirašyti Kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regione, konvenciją (dažniausiai ji vadinama Lisabonos pripažinimo konven-cija, arba kitaip dar – Europos konvencija Nr. 165) [9]. Šioje konvencijoje deklaruoti Europos regiono kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo pagrindiniai principai bei numatytos pripažinimo sistemos veikimo užtikrinimo priemonės. Lietu-va yra šios konvencijos signatarė, mūsų šalyje ji įsigaliojo 1999 metais (žr. 2 priedą).

Pagrindinis Lisabonos pripažinimo konvencijos principas – pripažinti su aukš-tuoju mokslu susijusias kvalifikacijas, suteiktas kitoje šalyje, jei negalima nurodyti esminių skirtumų tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama, ir atitinkamos kva-lifikacijos, suteiktos šalyje, kurioje siekiama pripažinimo, tapo kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo pagrindu Europoje. Šiuo principu grindžiamas ir dalinių studijų pripa-žinimas.

Minėto principo taikymą užtikrina kitas principas – išsilavinimą pripažinti va-dovaujantis atitinkama informacija apie kvalifikacijas, kurių pripažinimo siekiama. Informaciją teikia pareiškėjas, kvalifikaciją suteikusi institucija bei šalies, kurioje įgy-ta kvalifikacija, kompetentinga institucija, įpareigota teikti išsamią informaciją apie savo šalies švietimo sistemą, veikiančias švietimo įstaigas, kvalifikacijų pripažinimą, vadovaujantis nacionaliniais įstatymais, ir pan. Informacijos teikimui užtikrinti ir pa-lengvinti kiekviena konvenciją pasirašiusi šalis įsipareigojo įsteigti nacionalinį infor-macijos centrą.

Trečiasis kvalifikacijų pripažinimo principas – kvalifikacijas pripažįsta kompe-tentingos institucijos, įgaliotos nustatyta tvarka ir per nustatytą laiką priimti atitinka-mus sprendimus dėl kvalifikacijų pripažinimo.

15


Suvokdamos, kad pripažįstant kvalifikacijas itin svarbu turėti apie jas atitinkamą informaciją, Lisabonos pripažinimo konvenciją pasirašiusios šalys įsipareigojo įsteigti nacionalinius informacijos centrus, kurie palengvins naudotis naujausia ir tikslia in-formacija apie aukštojo mokslo sistemas ir kvalifikacijas, teikiamas šalyse, kuriose jie yra įsikūrę, taip pat kitose šalyse, patars ir teiks informaciją apie pripažinimą ir kvali-fikacijų vertinimą remiantis nacionaliniais teisės aktais.

Lisabonos pripažinimo konvencijos X skyriaus 1 str. nustatyta, kad jos įgyven-dinimą prižiūrės, rems ir palengvins Lisabonos pripažinimo konvencijos komitetas bei ENIC tinklas (Europos Tarybos ir UNESCO įkurtas Europos nacionalinių infor-macijos centrų tinklas). Kiekviena Lisabonos pripažinimo konvenciją pasirašiusi šalis įsipareigojo Europos nacionalinių akademinio judumo ir pripažinimo informacijos centrų tinklo nariu paskirti nacionalinį informacijos centrą.

Lisabonos pripažinimo konvenciją pasirašiusios valstybės suvokė nacionalinių valstybių aukštojo mokslo bei nacionalinių teisės aktų ypatumus. Todėl ir buvo priim-tas esminius skirtumus pabrėžiantis principas bei nuostatos, leidžiančios, pripažįstant kvalifikacijas, atsižvelgti į ypatingus reikalavimus kvalifikacijoms kilmės šalyje.

Kaip taikomos Lisabonos pripažinimo konvencijoje išdėstytos nuostatos ir pripa-žinimo principai, išsamiau paaiškinta Lisabonos pripažinimo konvencijos aiškinama-jame rašte [10].

2. POKYčIAI PO LISABONOS PRIPAŽINIMO KONVENCIJOS

Po Lisabonos pripažinimo konvencijos pasirašymo priimtus atitinkamus su kvali-fikacijų pripažinimu susijusius tarptautinius teisės aktus galima skirti į tris grupes:

teisės aktai, skirti Europos aukštojo mokslo vienijimo politikos strategijai for-¾¾muoti;teisės aktai, skirti kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo praktikai tobulinti ¾¾bei vienyti;teisės aktai, skirti paslaugai teikti informaciją apie vertinimą ir pripažinimą ¾¾tobulinti.

Teisės aktai, skirti Europos aukštojo mokslo vienijimo politikos strategi-jai formuoti. Lisabonos konvencijos nuostatomis patobulinta europinė su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo sistema turėjo suaktyvinti studentų mainus, o tai skatino numatyti tolesnę Europos aukštojo mokslo vienijimo politikos strategiją.

1998 metais Paryžiuje Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės švietimo ir mokslo ministrų pasirašytoje jungtinėje Sorbonos deklaracijoje dėl Euro-pos aukštojo mokslo sistemos kūrimo harmonizavimo [11] išreikšta iniciatyva, pasi-naudojant jau pasiektais rezultatais Europos aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo srityje, sukurti bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę, pertvarkant aukštojo mokslo


16

sistemą ir įvedant dviejų pakopų aukštojo mokslo studijas, sukuriant bendrą kreditų sistemą Europos kreditų įskaitymo sistemos (ECTS) pavyzdžiu bei sudarant galimybę studentams, dėstytojams, mokslininkams studijuoti užsienio universitetuose.

Šios priemonės turėjo palengvinti įsidarbinimą, aukštojo mokslo kvalifikacijų pri-pažinimą bei sudaryti palankesnes sąlygas studentų, dėstytojų, mokslininkų judumui Europoje.

Sorbonos deklaracijoje išdėstytą Europos bendros aukštojo mokslo erdvės sukū-rimo planą imta įgyvendinti 1999 metais Europos šalių švietimo ir mokslo ministrams pasirašius jungtinę Bolonijos deklaraciją [12] (toliau – Bolonijos deklaracija). Šios de-klaracijos pagrindu prasidėjusio Bolonijos proceso įtaka kvalifikacijų pripažinimui aptariama 3 skyriuje.

Teisės aktai, skirti kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo praktikai tobulinti bei vienyti. Plečiantis kvalifikacijų pripažinimo praktikai, priimti teisės aktai, papil-dantys ir patikslinantys Lisabonos pripažinimo konvencijoje išsakytas pripažinimo nuostatas ir principus.

Atsižvelgdamas į aukštojo mokslo tarptautėjimą ir į tai, kad Lisabonos pripažini-mo konvencija neapima teisę į aukštą jį mokslą suteikiančių tarptautinių kvalifikacijų, Lisabonos pripažinimo konvencijos komitetas 1999 metais patvirtino Teisę į aukštą jį mokslą suteikiančių tarptautinių kvalifikacijų rekomendacijas [13]. Šios rekomendaci-jos skirtos, taikant Lisabonos pripažinimo konvencijos principus, Lisabonos pripaži-nimo konvencijos šalyse palengvinti pripažinimą vidurinės mokyklos baigimo kvalifi-kacijų, suteiktų baigus nacionalinėms švietimo sistemoms nepriklausančias mokymo programas ar programas, administruojamas institucijų, nepriklausančių nacionalinėms švietimo sistemoms, arba tarptautinės orientacijos programas, atitinkančias bendrus teisės studijuoti pagal aukštojo mokslo programas reikalavimus.

2001 metais Lisabonos pripažinimo konvencijos komitetas patvirtinto Užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo kriterijų ir procedūrų rekomendacijas [14]. Rekomenda-cijų projektas pradėtas kurti, kai Lisabonos pripažinimo konvencija dar tik buvo ren-giama. Projektas kurtas kaip Lisabonos pripažinimo konvencijos papildymas, atsižvel-giant į vieno iš pripažinimo įrankių – diplomo priedėlio – patvirtinimą bei parengtus tarptautinių teisės aktų – Transnacionalinio švietimo gerosios praktikos kodekso [17] bei Pabėgėlių kvalifikacijų pripažinimo gairių – projektus, t. y. atsižvelgus į naujas aplinkybes, negaliojusias Lisabonos pripažinimo konvencijos pasirašymo metu.

Rekomendacijos ir jų įgyvendinamieji dokumentai – Rekomendacijų aiškinamasis memorandumas [15] bei Rekomenduojamas užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo planas [16] apibrėžia, kokios turėtų būti kvalifikacijų vertinimo procedūros bei kriteri-jai ir vertinimo rezultatai (t. y. priimami sprendimai dėl vertinimo). Šio dokumentų pa-keto tikslas – suvienodinti kvalifikacijų vertinimo procedūras bei kriterijus ir priima-mų sprendimų dėl vertinimo tipus, o kartu vertinimo procedūras daryti nuoseklesnes bei skaidresnes ir užtikrinti, kad visų pareiškėjų prašymai būtų išnagrinėti laikantis Lisabonos pripažinimo konvencijos principų ir nuostatų.

17


Pokyčiai aukštojo mokslo srityje: nuolatinis studijų programų bei kvalifikacijų, suteiktų nacionalinėms švietimo sistemoms nepriklausančiose institucijose, daugėji-mas bei jungtinių laipsnių atsiradimas, atitinkamai skatino priimti ir šiems reiškiniams skirtus tarptautinius teisės aktus, papildančius Lisabonos pripažinimo konvenciją. 2001 m. priimtas Transnacionalinio švietimo gerosios praktikos kodeksas [17] (to-liau – Kodeksas) apibrėžė transnacionalinio švietimo įgyvendinimo principus, kuriais siekiama užtikrinti įgytų kvalifikacijų kokybę ir palengvinti jų pripažinimą. Kodekso aiškinamajame memorandume [18] detaliau apibrėžti kodekso įgyvendinimo tikslai bei memorandumo reglamentavimo sritis. 2007 metais patvirtintas Patikslintas kodek-sas [19].

2004 m. Lisabonos pripažinimo konvencijos komiteto patvirtintos Jungtinių laips-nių pripažinimo rekomendacijos [20] (toliau – Rekomendacijos dėl jungtinių laipsnių) apibrėžė tokių laipsnių teikimo bei pripažinimo principus ir nuostatas. Plačiau šie princi-pai ir nuostatos aptarti Rekomendacijų dėl jungtinių laipsnių aiškinamajame memoran-dume [21].

Teisės aktai, skirti paslaugai teikti informaciją apie vertinimą ir pripažinimą tobulinti. Vertinant ir pripažįstant kvalifikacijas, susidurta su būtinumu gauti pati-kimą, aiškią ir tikslią informaciją, todėl 2004 metais ENIC tinklas ir NARIC tinklas (Europos Komisijos įkurtas Nacionalinių akademinio pripažinimo informacijos cen-trų tinklas) patvirtino Informacijos dėl pripažinimo teikimo gerosios praktikos ko-deksą [22] (toliau – ENIC/NARIC kodeksas). ENIC/NARIC kodeksas skirtas gerinti pagrindinę ENIC/NARIC tinklų funkciją – teikti informaciją. ENIC/NARIC kodekse apibrėžtas NARIC, kaip informacijos centro, vaidmuo, informacijos teikimo standar-tai, ENIC/NARIC tinklų teikiamos informacijos pobūdis bei informacijos sklaidos priemonės, išskirtos tikslinės interesų grupės, kurioms gali prireikti ENIC/NARIC informacijos.

ENIC/NARIC vaidmeniui pripažinimo srityje (įskaitant informacijos teikėjo vai-dmenį) stiprinti Lisabonos pripažinimo konvencijos komitetas 2004 metais patvirti-no Veiklos ir paslaugų jungtinę ENIC/NARIC chartiją [23] (toliau – Chartija). Joje apibrėžti ENIC ir NARIC uždaviniai bei veiklos sritys, reikalavimai ENIC/NARIC personalui bei techniniam aprūpinimui, narių kaupiamai informacijai.

Lietuvos prisijungimas prie konvencijų ir jų įgyvendinamųjų dokumentų įsigalio-jimas šalyje pateiktas 2 priede.

3. BOLONIJOS PROCESAS

Pagrindinis Bolonijos proceso tikslas – sukurti Europos aukštojo mokslo erdvę, paremtą tarptautiniu bendradarbiavimu ir akademiniais mainais. Bolonijos procesas prasidėjo 1999 metais, po to, kai Europos šalių ministrai, atsakingi už aukštą jį mokslą, pasirašė Bolonijos deklaraciją. Nors Europos bendros švietimo erdvės kūrimo inici-atyvų būta ir anksčiau, tačiau kaip tik Bolonijos deklaracija tapo politiniu veiksniu


18

ir postūmiu keisti šalių aukštojo mokslo sistemas, kad iki 2010 metų iki tol buvusias skirtingas šalių aukštojo mokslo sistemas būtų galima sujungti į bendrą erdvę.

Siekis sukurti bendrą aukštojo mokslo erdvę iškilo kaip būtinybė palengvinti besi-plečiantį laisvą piliečių judėjimą tarp šalių, kad jų turimos kvalifikacijos būtų supran-tamos visiems, tarpusavyje palyginamos ir vienodai taikomos, kai siekiama tolesnio išsilavinimo ar įsidarbinti darbo rinkoje.

Bolonijos deklaracija įvardijo, kaip ir kokiais įrankiais naudojantis bus kuriama bendra Europos aukštojo mokslo erdvė: pasirenkant aiškių ir palyginamų laipsnių sis-temą, pagrįstą dviem ciklais aukštajame moksle, įvedant kreditų sistemą, skatinant studentų ir dėstytojų judumą, užtikrinant aukštojo mokslo kokybę bei stiprinant ir plečiant Europos aukštojo mokslo idėją.

Įgyvendinant Bolonijos deklaracijoje iškeltus uždavinius, Europos valstybėse vykdomos aukštojo mokslo reformos, kuriomis diegiamos dviejų pakopų aukštojo mokslo studijos, o jas baigus suteikiami bakalauro ir magistro laipsniai. Šie laipsniai suteikiami baigusiems ne tik universitetines, bet ir aukštojo mokslo neuniversitetines studijas. Nuosekliai įgyvendinami ir diplomo priedėlio bei ECTS kreditų sistemos įdiegimo projektai. Kvalifikacijų vertinimas ir pripažinimas remiasi Lisabonos pripa-žinimo konvencijos nuostatomis.

Lisabonos pripažinimo konvenciją yra pasirašiusios ne tik Europos regiono, bet ir kitos pasaulio valstybės – Australija, Jungtinės Valstijos, Kanada. Jų pritarimas kon-vencijos nuostatoms lengvina Europoje įgytų kvalifikacijų pripažinimą užsienyje ir liudija pasirinktų kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo principų tinkamumą bei prak-tiškumą.

Kas dveji metai Europos šalių ministrai renkasi, kad įvertintų pasiektus rezultatus ir numatytų tolesnes gaires ir uždavinius, siekiant Bolonijoje užsibrėžtų tikslų.

2001 metais Prahoje (Čekija) susitikę už aukštą jį mokslą atsakingi Europos mi-nistrai priėmė komunikatą „Europos aukštojo mokslo erdvės link“ [24], kuriuo pra-plėtė Bolonijos proceso veiklos krypčių ratą, pabrėždami mokymosi visą gyvenimą, studentų dalyvavimo Bolonijos procese socialinio faktoriaus bei Europos aukštojo mokslo erdvės patrauklumo didinimo svarbą. Svarbus žingsnis, žengtas po Prahos su-sitikimo, – tai aktyvus Europos universitetų asociacijos (EUA) ir Europos studentų nacionalinių są jungų (ESIB) įsitraukimas į procesą, kuris reiškė valstybinio lygmens, aukštojo mokslo institucijų ir studentų aktyvų bendradarbiavimą, tęsiant reformas ir priimant sprendimus.

2003 metais Berlyne (Vokietija) keturiasdešimties šalių Bolonijos proceso daly-vių ministrai, atsakingi už aukštą jį mokslą, pasirašė komunikatą „Europos aukštojo mokslo erdvės kūrimas“ [25], kuriame numatė konkrečius uždavinius Bolonijos pro-cesui spartinti ir jų įgyvendinimo terminus. Nustatytos prioritetinės veiklos sritys: efektyvios studijų kokybės užtikrinimo sistemos įdiegimas, dviejų studijų pakopų sistemos įdiegimas bei akademinio pripažinimo tobulinimas. Be to, buvo nustatytas konkretus terminas šiems uždaviniams įgyvendinti: iki 2005 metų šalys įsipareigojo

19


nacionalinėse aukštojo mokslo sistemose įdiegti dviejų pakopų studijų sistemą, pradėti išduoti diplomo priedėlį, nacionalinėse studijų kokybės užtikrinimo sistemose turėti Berlyno komunikate nustatytas būtinas šių sistemų sudėtines dalis. Nauja ir svarbu po Berlyno konferencijos buvo tai, kad Berlyno komunikate pabrėžta studijų sąsajų su moksliniais tyrimais ir inovacijomis svarba, atsigręžta į doktorantūrą kaip svarbų šio ryšio užtikrinimo veiksnį ir aukštojo mokslo sistemos trečią ją studijų pakopą.

2005 metais Bergene (Norvegija) įvyko ketvirtasis Europos šalių ministrų susi-tikimas. Prie Bolonijos proceso prisijungė dar penkios šalys. Bergene pasirašytame komunikate „Europos aukštojo mokslo erdvė – tikslų siekimas“ [26] įvardijami svar-biausi 2005–07 metų uždaviniai ir veiksmų planas. Nurodomos pagrindinės būsimos Europos aukštojo mokslo erdvės charakteristikos: bendra kvalifikacijų struktūra, ben-dri kokybės užtikrinimo standartai ir gairės bei laipsnių ir dalinių studijų pripažinimo principai. Ministrai pritaria siūlomai Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų struktūrai ir įsipareigoja iki 2007 m. pradėti kurti su šia struktūra suderintas naciona-lines aukštojo mokslo kvalifikacijų sistemas.

2007 metais Londone (Jungtinė Karalystė) susitiko jau 46 šalių Bolonijos proceso šalių ministrai. Svarbiausiu susitikimo rezultatu tapo Londone pasirašytas komunika-tas „Europos aukštojo mokslo erdvės link: atsakas į globalaus pasaulio iššūkius“ [27]. Susitikime patvirtinta, kad Europos aukštojo mokslo erdvės svarbiausiose Bolonijos proceso srityse padaryta pažanga ir išskirtinis dėmesys atkreiptas į perėjimą prie aukš-tojo mokslo, orientuoto į studentą. Vienas iš svarstytų klausimų buvo ministrų siūloma naujų jungtinių programų plėtotė ir lanksčių mokymo programų sukūrimas, siekiant padidinti judumą. Ministrai patvirtino Europos kokybės užtikrinimo agentūrų registro įkūrimą. Jie pabrėžė registro savanoriškumo ir savarankiškumo pobūdį.

Apibendrinant Bolonijos proceso eigą galima skirti 10 veiklos sričių [28], kurio-mis siekiama iki 2010 metų sukurti Europos aukštojo mokslo erdvę:

sukurti lengvai suprantamų ir palyginamų laipsnių sistemą;¾¾sukurti aukštojo mokslo sistemą, grindžiamą dviejų pakopų studijomis;¾¾sukurti kreditų sistemą;¾¾skatinti judumą;¾¾skatinti bendradarbiavimą Europoje siekiant užtikrinti mokslo ir studijų ko-¾¾kybę;skatinti aukštojo mokslo Europos matmenį;¾¾sutelkti dėmesį į mokymąsi visą gyvenimą;¾¾didinti aukštųjų mokyklų ir studentų vaidmenį;¾¾didinti Europos aukštojo mokslo erdvės patrauklumą;¾¾stiprinti doktorantūrą ir skatinti Europos aukštojo mokslo erdvės ir Europos ¾¾mokslinių tyrimų erdvės sąveiką.

21

ii.vertinimoirpripažinimopraktikaLisabonospripažinimokonvencijosšalyse

II DALIS

VERTINIMO IR PRIPAŽINIMO PRAKTIKA LISABONOS PRIPAŽINIMO KONVENCIJOS ŠALYSE

2007 metais vykusiame Bolonijos proceso šalių (žr. 3 priedą) ministrų, atsakingų už aukštą jį mokslą, susitikime priimtame Londono komunikate „Europos aukštojo mokslo erdvės link: atsakas į globalaus pasaulio iššūkius“ [27], be kita ko, pažymima, kad vienas svarbiausių prioritetų – judumas ir akademinis pripažinimas. Šiam tikslui naudojant ENIC/NARIC tinklus Bolonijos paskesnės veiklos grupės buvo paprašyta išanalizuoti nacionalinius šios srities pripažinimo veiksmų planus ir skleisti gerą ją praktiką. 2008 m. birželio 15–17 d. vykusiame 15ajame ENIC/NARIC susitikime prof. Andrejs Rauhvargers1 pristatė parengtą nacionalinių pripažinimo veiksmų planų analizę [29]. Šiek tiek anksčiau kai kuriuos nacionalinių pripažinimo veiksmų planų analizės rezultatus prof. Andrejs Rauhvargers pristatė 2007 m. spalio mėn. Vilniuje vykusioje konferencijoje ,,2007 metų rezultatų apžvalga ir nacionalinių pripažinimo veiksmų planų analizė“ [29].

Siekiant išanalizuoti Bolonijos proceso šalyse paplitusią vertinimo ir pripažini-mo praktiką, palyginti ją su Lietuvoje taikoma praktika, šioje dalyje apžvelgiama in-formacija, gauta iš trijų šaltinių: nacionalinių pripažinimo veiksmų planų ekspertinės analizės, atliktos Bolonijos proceso šalių ministrų, atsakingų už aukštą jį mokslą, pa-vedimu, individualiai atliktos nacionalinių pripažinimo veiksmų planų analizės bei individualiai atliktos tiesioginės Lisabonos pripažinimo konvencijos šalių apklausos.

1 Prof. Andrejs Rauhvargers – Bolonijos paskesnės veiklos grupės narys, Latvijos rektorių konferencijos generalinis sekretorius, Latvijos universiteto profesorius; 1997–2002 metais A. Rauhvargers buvo ENIC tinklo prezidentas, o 2001–07 m. – Lisabonos pripažinimo konvencijos komiteto prezidentas.


22

4. NACIONALINIŲ PRIPAŽINIMO VEIKSMŲ PLANŲ EKSPERTINĖ ANALIzĖ

Šiame skyriuje nagrinėjama parengta nacionalinių pripažinimo veiksmų planų ekspertinė analizė, siekiant išsiaiškinti, kokias Lietuvos vertinimo ir pripažinimo sis-temai aktualias išvadas bei apibendrinimus pateikė Bolonijos proceso šalių ministrų, atsakingų už aukštą jį mokslą, pavedimu sudaryta darbo grupė, nagrinėjusi naciona-linius pripažinimo veiksmų planus. Taip pat detaliai nagrinėjami patys nacionaliniai pripažinimo veiksmų planai, jų struktūra ir tematika.

Pirmiausia reikėtų pabrėžti tai, kad tiek planų turinys, tiek ir jų nagrinėjimo me-todika buvo orientuota į Lisabonos pripažinimo konvencijos ir jos įgyvendinamųjų dokumentų praktinį taikymą Bolonijos proceso šalyse. Analizės įžangoje studijos au-toriai pabrėžia sunkumus, su kuriais jie susidūrė mėgindami apibendrinti gautus teks-tus:

ne visos šalys pateikė nacionalinius pripažinimo veiksmų planus;¾¾dokumentų nagrinėjimo metu kai kuriose šalyse situacija pasikeitė;¾¾pateikti planai buvo daugiau kvalifikacijų pripažinimo ¾¾ status quo nei būsimos veiklos ir priemonių aprašymas;ne visi klausimai buvo teisingai suprasti, o į kai kuriuos ir neatsakyta;¾¾šalys dažniausiai vardijo pripažinimą reglamentuojančius įstatymus, neatskleisda-¾¾mos, kokia iš tiesų yra pati pripažinimo praktika.

Taigi, turint galvoje, kad pati analizė buvo atliekama tik per Lisabonos pripažini-mo konvencijos prizmę, o nacionalinių pripažinimo veiksmų planų tekstai buvo neiš-samūs ir jų autoriai nevienodai suprato klausimų esmę (minimos net pasenusios ter-minijos problemos), be to, nagrinėjimo metu nebuvo atsižvelgiama į konkrečios šalies vienokio ar kitokio dėl pripažinimo procedūros priimto sprendimo tikslingumą, šios analizės rezultatai turėtų būti reikšmingi tik tiek, kiek jie leidžia suvokti, kas laikoma gerą ja pripažinimo praktika europiniame lygmenyje.

Reikėtų pabrėžti tai, kad nors analizėje kelis kartus yra minima Lisabonos pripaži-nimo konvencijos dvasia, o ne formalūs reikalavimai, nacionalinių pripažinimo veiksmų planų analitikų siekis išsiaiškinti, ar laikomasi šios dvasios nacionaliniame šalių lygme-nyje, atrodo, nebuvo sėkmingas. Analizė baigiama gerosios ir nelabai geros praktikos lentele, kurioje gana įtaigiai mėginama šalims pasakyti, kaip jos turėtų teisingai įgyven-dinti Lisabonos pripažinimo konvenciją, visiškai neįrodant, kad, netinkamai įgyvendi-nus šią konvenciją, gali būti priimti klaidingi sprendimai.

Vis dėlto Bolonijos proceso šalių ministrų, atsakingų už aukštą jį mokslą, pavedi-mu atlikta analizė leido išryškinti bendrąsias europines tendencijas pripažinimo srityje bei išskirti tipinius pripažinimo modelius, taikomus Bolonijos proceso šalyse.

23


4.1. Lisabonos pripažinimo konvencijos įgyvendinimo Europoje mechanizmai

Nors Bolonijos proceso šalių ministrų, atsakingų už aukštą jį mokslą, pavedimu atliktoje analizėje kritikuojama kai kurių šalių praktika kaip neatitinkanti Lisabonos pripažinimo konvencijos siekių bei dvasios, joje skiriami keli Europoje veikiantys Li-sabonos pripažinimo konvencijos įgyvendinimo mechanizmai. Iš tiesų šioje analizėje atsiranda gana įdomus prieštaravimas: tekstas koncentruojamas į Lisabonos pripažini-mo konvencijos įgyvendinimą, nustatomi plačiausiai taikomi mechanizmai ir tuo pat metu teigiama, kad vienas ar kitas mechanizmas ar modelis yra netinkamas. Modelio (mechanizmo) netinkamumas nustatomas pagal tai, ar įmanoma patikrinti ir įsitikinti, kad laikomasi Lisabonos pripažinimo konvencijos nuostatų ir dvasios. Bet tada kyla klausimas: ar tai tikrai yra konvencijos įgyvendinimo mechanizmas? Deja, analizėje nekreipiama dėmesio į tai, kad kai kurie modeliai jau egzistavo iki Lisabonos pripaži-nimo konvencijos ir yra išlikę kaip tradicija ar aukštojo mokslo kultūrinis šalies pavel-das. Analize taip pat negalima įrodyti, kad šie modeliai yra netinkami ar kenkiantys asmenims, siekiantiems pripažinimo. Jie kritikuojami tik už tai, kad juos gana sunku patikrinti taikant Lisabonos pripažinimo konvencijos nuostatas ar net dvasią, nes nėra priimamų sprendimų kontrolės mechanizmų.

4.1 lentelėje pateikiami analizėje išskirti pagrindiniai Lisabonos pripažinimo kon-vencijos įgyvendinimo modeliai:

4.1lentelė.Lisabonospripažinimokonvencijosįgyvendinimomodeliai

Modelio pavadinimas Modelio bruožai

Centralizuotasis ENIC/NARIC arba ad hoc komitetai rengia pripažinimo rekomendaciją, o ministerija arba kiti ministerijos patvirtinti organai priima sprendimą dėl pripažinimo. Teoriškai garantuojama, kad Lisabonos pripažinimo konvencijos nuostatos bus įgyvendintos

Beviltiškasis („šalin rankas“)

Aukštosios mokyklos sprendimą dėl pripažinimo priima savarankiškai ir neprivalo nieko apie ši sprendimą informuoti. Valstybė negali net sužinoti, kokia yra pripažinimo praktika

Tipinis ENIC/NARIC teikia rekomendaciją, o aukštosios mokyklos priima autonominį sprendimą dėl pripažinimo

Tipinis griežtasis

Aukštosios mokyklos priima sprendimą dėl pripažinimo, bet inspektoratai, ministerijos ar kiti organai prižiūri, kad būtų laikomasi įstatymų

Tipinis teisinis Lisabonos pripažinimo konvencijos principai yra perkelti į nacionalinius įstatymus, kurių aukštosios mokyklos privalo laikytis

Tipinis kokybinis

Aukštųjų mokyklų pripažinimo procedūros ir kaip įgyvendinama Lisabonos pripažinimo konvencija, periodiškai vertinama auditų ir akreditacijos metu


24

Nors analizėje gana aiškiai suklasifikuoti ir apibrėžti Europoje naudojami pripa-žinimo modeliai, tuo pat metu kviečiama aklai pasitikėti analizės autorių daromomis išvadomis, nes tekste nepateikiami statistiniai duomenys. Neaišku nei kiek, nei kokios šalys taiko vienokį ar kitokį modelį, todėl sunku ir daryti išvadas, kodėl būtent toks modelis buvo pasirinktas toje šalyje.

Kaip jau minėta, analizės pabaigoje autoriai pateikia gerosios ir nelabai geros Li-sabonos pripažinimo konvencijos įgyvendinimo praktikos pavyzdžių. Verta panagrinėti kai kuriuos gerosios praktikos pavyzdžius juos siejant su Lietuvoje įprasta pripažinimo praktika. Analizėje pažymima:

Lisabonos pripažinimo konvencijos principai yra perkeliami į nacionalinius ¾¾teisės aktus ir šitaip aukštosios mokyklos laikosi konvencijos principų;institucinės pripažinimo procedūros yra siejamos su kokybės užtikrinimu, nes ¾¾teisingas kvalifikacijos pripažinimas yra kokybės dalis. Pripažinimo procedū-ros instituciniame lygmenyje bei Lisabonos pripažinimo konvencijos diegimas yra sudėtinė vidinio institucinio kokybės užtikrinimo dalis. Ji periodiškai vertina-ma kokybės užtikrinimo peržiūros, auditų ir akreditacijų metu;kuriamos pripažinimo atvejų (bylų) duomenų bazės, siekiant palengvinti pri-¾¾pažinimą ir išvengti skirtingų sprendimų panašiose situacijose.

4.2. Pripažinimo praktika

Bolonijos proceso šalių ministrų, atsakingų už aukštą jį mokslą, pavedimu atlikto-je analizėje nemažai dėmesio skiriama šalyse įprastai pripažinimo praktikai. Nagrinė-jami tokie pripažinimo praktikos aspektai:

dokumentų autentiškumas ir jų vertimas,¾¾kvalifikacijos lyginimas su priimančiosios šalies kvalifikacijomis,¾¾skirtingi pripažinimo reikalavimai skirtingų tipų kvalifikacijoms,¾¾dalinis pripažinimas,¾¾ryšiai tarp akademinio ir profesinio pripažinimo ir t. t.¾¾

Deja, analizės tekstas atskleidžia vienintelę tikrą ją tiesą, kad pripažinimo prak-tika Bolonijos proceso šalyse yra labai įvairi ir konkretūs sprendimai priklauso ne tik nuo vienoje ar kitoje šalyje galiojančių įstatymų, bet ir nuo tradicijų, kurias pakeisti įstatymais nėra lengva.

Analizėje išryškinamas gana svarbus pripažinimo praktikos aspektas – dvieta-piškumas. Analizės autoriai tvirtina, kad Europos šalyse yra labai paplitusi praktika, kai pirmoji pripažinimo pakopa baigiasi rekomendacija dėl pripažinimo. Už galutinį pripažinimą atsakingi kompetentingi organai nebūtinai privalo laikytis šios rekomen-dacijos. Analizėje dar kartą patvirtinama, kad daugumoje šalių rekomendacijas teikia ENIC/NARIC, o galutinius sprendimas dėl pripažinimo priima aukštosios mokyklos. 4.2 lentelėje pateikiami analizės autorių išskirti pripažinimo dvietapiškumo variantai.

25


4.2lentelė.pripažinimoprocesodvietapiškumas

Galimi variantai I etapas II etapas

A Rekomendacija dėl pripažinimo Sprendimas dėl pripažinimoB Formalus vertinimas Pripažinimas dėl galimybės tęsti studijas C Kvalifikacijos lygmens nustatymas Pripažinimas, kad kvalifikacija prilygintina

D Kvalifikacijos lygmens nustatymas išsilavinimą suteikusioje šalyje Pripažinimas, kad kvalifikacija lygiavertė

E Vertinimas tolesnėms studijomsPriimančiosios šalies kvalifikacinio laipsnio suteikimas (nostrifikavimas) pripažinus, kad kvalifikacija lygiavertė

F Lygiavertiškumo nustatymas Atitikmens nustatymas (suteikiant visas teises)

Nors analizės autoriai nagrinėja visų variantų teigiamybes ir trūkumus, nėra pasa-koma, ar dvietapiškumas pripažinimo praktikoje yra reikalingas iš esmės, o jei taip, tai kam. Yra tik rekomenduojama diskutuoti dėl terminologijos ir pripažinimo procedūrų pakopų europiniame lygmenyje, siekiant jas padaryti visuotinai suprantamas.

Analizės trūkumas yra tai, kad apžvelgiami pripažinimo dvietapiškumo spren-dimai nesiejami su anksčiau aprašytais Lisabonos pripažinimo konvencijos įgyven-dinimo modeliais. Tai neleidžia daryti išvadų apie vieno ar kito modelio pasirinkimo pagrįstumą šalyse ar pripažinimo dvietapiškumo prasmingumą.

Tačiau analizės autoriai vienareikšmiškai pasisako prieš sąvokų bei terminų „nos-trifikavimas“ ir „lygiavertiškumas“ vartojimą, nes jie neatitinka pakitusių europinių realijų bei Lisabonos pripažinimo konvencijos dvasios.

Analizėje pažymima geroji praktika:pripažinti švietimo sistemų tarpusavio skirtumus ir į juos atsižvelgti vertinant ¾¾užsienio kvalifikacijas;nesiekti rasti visiškos užsienio šalių ir priimančiosios šalies kvalifikacijų ati-¾¾tikties, o lyginti tik tuos požymius, kurie yra aktualūs toms teisėms, kuriomis kvalifikacijos turėtojas nori pasinaudoti;kokybę traktuoti kaip kriterijų ir pasitikėti kvalifikaciją išdavusios šalies ko-¾¾kybės užtikrinimo sistema.

4.3. Institucijos ir jų priimamų sprendimų pobūdis

Bolonijos proceso šalių ministrų, atsakingų už aukštą jį mokslą, pavedimu atlikto-je analizėje teigiama, kad daugeliu atvejų nacionaliniai jos ENIC/NARIC vykdo infor-macinę bei patariamąją funkcijas, o sprendimus dėl pripažinimo priima:

aukštosios mokyklos – akademinio pripažinimo tikslams;¾¾darbdaviai – ¾¾ de facto dėl valstybės nereguliuojamų profesijų pripažinimo;atitinkami kiekvienos profesijos kompetentingi organai – dėl valstybės regu-¾¾liuojamų profesijų pripažinimo.


26

Negalima teigti, kad ši praktika vyrauja visose šalyse, tačiau bendrosios analizės metu atskleistos tendencijos visiškai sutampa tiek su šios studijos autorių gautais rezul-tatais, tiek su išvykstančių asmenų praktine patirtimi.

Analizės autoriai taip pat pažymi ir išskiria dar keletą retesnių sprendimų priėmimo teisės variantų:

ENIC/NARIC priima sprendimą visais pripažinimo atvejais;¾¾ENIC/NARIC priima sprendimą ministerijos vardu;¾¾sprendimą priima ministras (viceministras, ministerija), gavęs nuomonę iš:¾¾

ENIC,{{

aukštųjų mokyklų,{{

dėstytojų (mokslininkų) komitetų.{{

Analizėje pažymima geroji praktika:„karštosios linijos“ sukūrimas, siekiant konsultuoti aukštąsias mokyklas pri-¾¾pažinimo klausimais;bendrosios ir dalykinės informacijos srautų tarp ENIC/NARIC bei aukštųjų ¾¾mokyklų koordinavimas;„vieno langelio“ principo įgyvendinimas siekiantiems akademinio ir profesi-¾¾nio pripažinimo;ENIC/NARIC bendradarbiavimas su aukštosiomis mokyklomis teikiant joms ¾¾rekomendacijas, kaip užtikrinti sprendimų kokybę; vidinių žinynų, rekomen-duojančių išsamią pripažinimo procedūrą, kūrimas.

4.4. Priimamų sprendimų priežiūra

Bolonijos proceso šalių ministrų, atsakingų už aukštą jį mokslą, pavedimu atliktos analizės autoriai pažymi, kad informacijos apie priimamų sprendimų priežiūrą gauta labai mažai, nes ne visos šalys taiko sprendimų kontrolės bei Lisabonos pripažinimo konvencijos diegimo stebėsenos mechanizmus. Skirtingose šalyse išryškėja skirtingi taikomos stebėsenos elementai, tačiau analizės autoriai nesiėmė nustatyti bei identi-fikuoti ryškių tendencijų. Nepaisant to, analizėje minima nepriimtina praktika, kai šalys prisipažįsta negalinčios užtikrinti, kad būtų laikomasi Lisabonos pripažinimo konvencijos principų, nes pripažinimo sprendimai daromi autonomiją turinčių aukš-tųjų mokyklų.

Analizėje pažymima geroji praktika:pripažįstant kvalifikacijas institucijose taikomos bendros procedūros ir laiko-¾¾masi bendrų rekomendacijų bei standartų. Pripažinimo procedūros yra sude-damoji aukštosios mokyklos vidinio kokybės užtikrinimo dalis;šalys stebi, kaip Lisabonos pripažinimo konvencija ir jos pagalbiniai tekstai ¾¾įgyvendinami praktikoje (stebi teisinę bazę, aukštųjų mokyklų nuostatus; aukštosios mokyklos sutaria dėl bendrų pripažinimo procedūrų arba pripaži-nimo procedūras vertina kaip vidinės kokybės užtikrinimo dalį).

27


4.5. ENIC/NARIC teisinis statusas ir vaidmuo

Bolonijos proceso šalių ministrų, atsakingų už aukštą jį mokslą, pavedimu atlik-tos analizės autoriai tvirtina, kad daugumoje šalių nacionaliniai informacijos centrai formaliai nėra atskirti nuo švietimo ministerijų. Jie skiria tokius pagrindinius ENIC/NARIC statuso variantus:

kaip ministerijos, atsakingos už švietimą, dalis;¾¾kaip ministerija;¾¾kaip nepriklausoma vyriausybės įkurta agentūra arba agentūra, įkurta minis-¾¾terijos arba ministerijos kartu su aukštosiomis mokyklomis;kaip nacionalinės rektorių konferencijos dalis;¾¾kaip privati kompanija.¾¾

Analizėje nerasime aiškaus struktūrinio ENIC/NARIC funkcijų vaizdo. Aišku viena: jos labai įvairios ir priklauso nuo to, kokios teisės vienoje ar kitoje šalyje buvo suteiktos tokiam centrui. Taigi, įžvelgti bendras europines tendencijas analizės au-toriams nebuvo lengva. Reikėtų pažymėti, kad vaidmuo, kurį ENIC/NARIC vaidina pripažinimo procese, sąlygoja jo funkcijas. Šalyse, kuriose daugiausia taikomas tipinis pripažinimo modelis ir kurios pripažinimo sprendimų teisę paliko aukštosioms moky-kloms, ENIC/NARIC funkcijos dažniausiai apima informacijos kaupimą, konsultacijų ir rekomendacijų teikimą pripažinimo klausimais, informacinių duomenų bazių kūri-mą, mokymų pripažinimo klausimais organizavimą.

Vis dėlto pagal sprendimų priėmimo teisę būtų galima skirti šiuos du Europoje labiausiai paplitusius ENIC/NARIC funkcijų modelius:

rekomendacijų dėl pripažinimo teikimo funkcija (pripažinimą vykdo aukšto-¾¾sios mokyklos, darbdaviai ir profesinės organizacijos, tačiau laikytis rekomen-dacijų teisiškai nėra privaloma; tai dažniausiai pasitaikantis modelis);patariamoji akademinio pripažinimo funkcija ir galutinio sprendimo dėl pro-¾¾fesinio pripažinimo funkcija (retesnis modelis).

4.6. Numatomi pokyčiai

Bolonijos proceso šalių ministrų, atsakingų už aukštą jį mokslą, pavedimu atliktos analizės autoriai teigia, kad tik nedaugelis šalių planuoja ar yra pasiryžusios keisti ar kurti įstatymus, kurie reglamentuotų kvalifikacijų pripažinimą jose. Dauguma šalių pabrėžia poreikį plačiau skleisti informaciją bei rengti aukštųjų mokyklų personalo mokymus Lisabonos pripažinimo konvencijos įgyvendinimo klausimais. Anot anali-zės autorių, dauguma šalių planuoja būtent tokio pobūdžio priemones.

Įdomu tai, kad šalys, kuriose Lisabonos pripažinimo konvencija įgyvendinama geriausiai, planuoja kurti ir diegti daugiausia priemonių, leisiančių tobulinti pripažini-mą bei jo procedūras. Tarp šių priemonių minimos: pareiškėjų apeliavimo galimybės, informacijos apie pripažinimo kriterijus ir procedūras sklaida tarp socialinių partnerių; pripažinimo kriterijų tobulinimas laikantis Bolonijos proceso rekomendacijų; pripaži-


28

nimo sprendimų duomenų bazių kūrimas; pagalba aukštosioms mokykloms kuriant ir diegiant pripažinimo nuostatus.

Analizėje pažymima geroji praktika: informaciją apie pripažinimo procedūras skleis-ti tarp socialinių partnerių ir organizuoti mokymus bei teikti patarimus (rekomendacijas) aukštosioms mokykloms ir darbdaviams.

Apibendrinant reikėtų pažymėti, kad Bolonijos proceso šalių ministrų, atsakingų už aukštą jį mokslą, pavedimu atlikta analizė padėjo išryškinti bendruosius pripažini-mą vykdančių struktūrų mechanizmus bei praktiką, tačiau ja nesiekta rekomenduoti konkretaus modelio ar komentuoti nacionalinių sprendimų tikslingumo. Tačiau turint omenyje nacionalines pripažinimo problemas ir sistemą, analizėje išryškintas siekis pabrėžti Lisabonos pripažinimo konvencijos dvasią, o ne raidę, yra sveikintinas pa-vyzdys.

Analizėje nėra statistinių duomenų apie vieno ar kito pripažinimo modelio papliti-mo dažnumą, taip pat neišskirtos vertinimo ir pripažinimo sąvokos. Bandymas pateik-ti Europoje labiausiai paplitusius pripažinimo modelius, ko gero, yra sietinas su noru kiek įmanoma suvienodinti požiūrį į pripažinimo problemas ir Lisabonos pripažinimo konvencijos įgyvendinimą bei gerosios praktikos pavyzdžiais ugdyti šalių signatarių taikomus šių problemų sprendimo būdus. Pažymėtina, kad išskirti modeliai vertinami per analizės rengėjų prizmę, todėl jų išskyrimas grindžiamas ne objektyvia kiekybi-niais parametrais paremta informacija, bet subjektyviu vertintojų požiūriu, orientuo-tu į gerosios praktikos diegimo siekiamybę. Analizė atitinka europinio dokumento, plačiais potėpiais piešiančio bendrąsias tendencijas, reikalavimus, bet norintiems ją panaudoti kaip savos sistemos kaitos ar tobulinimo rekomendacijas, palieka daug ne-atsakytų klausimų, pvz., kiek šalių naudoja vieną ar kitą modelį; kas lemia konkretaus modelio pasirinkimą; ar tas pats modelis taikomas įvairių formų ir visų pakopų studi-joms ir t. t. Dėl šios priežasties reikėtų išskirti kitą, išsamią ir objektyvią nacionalinių pripažinimo veiksmų planų analizę bei modelius, grindžiamus faktine medžiaga.

5. NACIONALINIŲ PRIPAŽINIMO VEIKSMŲ PLANŲ APŽVALGA

Už aukštą jį mokslą atsakingi Europos šalių ministrai 2005 m. gegužės 19–20 d. Bergeno komunikate „Europos aukštojo mokslo erdvė – tikslų siekimas“ [26] įsipar-eigojo, kad Bolonijos proceso šalys, siekdamos pagerinti užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimo procesą, parengs nacionalinius pripažinimo veiksmų planus, kurie bus įtraukti į visų šalių nacionalines ataskaitas, teikiamas kitai ministrų konferencijai.

Bolonijos paskesnės veiklos grupė 2006 m. balandžio 7 d. Vienoje patvirtino mi-nėtų planų rengimo gaires. Pagal šias gaires nacionaliniuose pripažinimo veiksmų pla-nuose turėjo būti pateikta informacija apie pripažinimo procese taikomus teisės aktus, pripažinimo praktiką, informacijos apie kvalifikacijų pripažinimą teikimą, institucinę struktūrą.

29


2007 m. gegužės 17–18 d. Londone vykusiame Europos ministrų, atsakingų už aukštą jį mokslą, susitikime pristatyti 40 (iš 45) Bolonijos proceso šalių nacionaliniai pripažinimo veiksmų planai. Planų nepateikė: Azerbaidžanas, Liuksemburgas, Mol-dova, Portugalija, Vatikanas. Andoros pateiktame nacionalinių pripažinimo veiksmų plane nėra duomenų apie kvalifikacijų pripažinimo praktiką.

Už aukštą jį mokslą atsakingi Europos šalių ministrai 2007 m. gegužės 18 d. Lon-dono komunikate „Europos aukštojo mokslo erdvės link: atsakas į globalaus pasaulio iššūkius“ [27] pažymėjo, kad, siekdami tobulinti užsienyje įgytų kvalifikacijų pripa-žinimo praktiką, ENIC/NARIC tinklai turi išanalizuoti nacionalinius pripažinimo veiksmų planus ir skleisti gerą ją patirtį.

Peržiūrėjus šalių nacionaliniuose pripažinimo veiksmų planuose pateiktą infor-maciją apie užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimą ir pripažinimą, nustatyta, kad kai kurios šalys pateikė ne visą gairėse prašomą informaciją, kai kurių šalių pateikti duo-menys yra neaiškūs ir fragmentiški. Dėl šių priežasčių galima tik apytiksliai nustatyti kai kuriose šalyse taikomą vertinimo ir pripažinimo praktiką, nes ne visada aišku:

kurių kvalifikacijų (vidurinio ir (ar) aukštojo mokslo) vertinimą ir (ar) pripa-¾¾žinimą atlieka nurodyta institucija (pvz., Airijoje, Austrijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Švedijoje);koks nurodytų institucijų priimamų sprendimų kontrolės mechanizmas (pvz., ¾¾Armėnijoje, Graikijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje);koks nurodytų institucijų vaidmuo ir funkcijos (pvz., Rumunijoje);¾¾kokia vartojamų terminų reikšmė: ar vartojamas „pripažinimo“ terminas api-¾¾ma ir vertinimo procesą ir atvirkščiai (pvz., Airijoje, Nyderlanduose).

Kai kurios šalys (pvz., Andora, Rusija) iš viso nepateikė informacijos, kurios ins-titucijos atlieka užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimą.

Nors nacionaliniai pripažinimo veiksmų planai neteikia išsamios informacijos apie šalyse taikomą vertinimo ir (ar) pripažinimo praktiką, tačiau pateikta medžiaga leidžia nors ir apytiksliai apibendrinti duomenis apie:

vertinimą ir pripažinimą atliekančias institucijas ir jų priimamų sprendimų ¾¾pobūdį;priimamų sprendimų priežiūrą;¾¾apeliavimo galimybes;¾¾ENIC/NARIC teisinį statusą ir atliekamas funkcijas;¾¾tolesnius numatomus pokyčius, susijusius su vertinimu ir pripažinimu.¾¾

Toliau šiame skyriuje bus apžvelgti 39 Bolonijos proceso šalių pateikti nacionali-niai pripažinimo veiksmų planai.

5.1. Institucijos ir jų priimami sprendimai

Remiantis 39 šalių pateikta informacija apie užsienyje įgytų kvalifikacijų vertini-mą ir pripažinimą atliekančias institucijas bei jų priimamų sprendimų pobūdį, Boloni-jos proceso šalyse vertinimą ir pripažinimą vykdo įvairios institucijos:


30

aukštosios mokyklos savarankiškai atlieka kvalifikacijų vertinimą ir pripaži-¾¾nimą, o ENIC/NARIC tik teikia rekomendacijas;aukštosios mokyklos savarankiškai priima sprendimus tik dėl vienų kvalifi-¾¾kacijų vertinimo ir pripažinimo, o kitų kvalifikacijų vertinimą ir pripažinimą atlieka ENIC/NARIC arba kitos institucijos;aukštosios mokyklos priima sprendimus dėl kvalifikacijų pripažinimo vado-¾¾vaudamosi ENIC/NARIC sprendimu dėl vertinimo;ENIC/NARIC arba kita įgaliota institucija atlieka vertinimą ir pripažinimą.¾¾

5.1 lentelėje pateikiama informacija apie įvairiose šalyse vertinimą ir pripažinimą atliekančias institucijas.

5.1lentelė.vertinimąirpripažinimąatliekančiosinstitucijos

Valstybė

Institucijos, atliekančios vertinimą ir pripažinimą

Aukštoji mokykla

Aukštoji mokykla, bet tik dalies kvalifikacijų

Aukštoji mokykla, bet ENIC/NARIC

vertinimas privalomas

ENIC/NARIC arba kita įgaliota

institucija1 2 3 4 5

Airija XAlbanija XArmėnija XAustrija XBelgija XBosnija ir Hercegovina

X

Bulgarija XČekija XDanija XEstija XMakedonija XGraikija XGruzija XItalija XIslandija XIspanija XJungtinė Karalystė

X

Juodkalnija XKipras XKroatija XLatvija XLenkija XLichtenšteinas X

31


1 2 3 4 5Malta XNyderlandai XNorvegija XPrancūzija XRumunija XRusija XSerbija XSlovakija XSlovėnija XSuomija XŠvedija XŠveicarija XTurkija XUkraina XVokietija XVengrija X

Pagal pateiktus duomenis 64 proc. sudaro šalys, kuriose aukštosios mokyklos stu-dijų tikslais savarankiškai priima sprendimus dėl užsienyje įgytų kvalifikacijų vertini-mo ir pripažinimo, 8 proc. – šalys, kuriose aukštosios mokyklos priima sprendimus dėl kvalifikacijų pripažinimo tik vadovaudamosi ENIC/NARIC sprendimu dėl vertinimo. Šalys, kuriose sprendimus dėl užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo ar pripažinimo priima ne aukštosios mokyklos, o kitos institucijos, sudaro 18 proc. Šalys, kuriose aukš-tosios mokyklos savarankiškai vykdo tik tam tikrų kvalifikacijų pripažinimą, sudaro 10 proc.


Informaciją apie priimamų sprendimų dėl užsienyje įgytos kvalifikacijos pripaži-nimo priežiūrą iš 39 šalių pateikė 14 (36 proc.).

Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui Albanijoje, Vengrijoje, priimamų sprendimų prie-žiūros visai nėra. Albanijos aukštosios mokyklos apie priimamus sprendimus neprivalo informuoti atsakingos už aukštą jį mokslą ministerijos ar kitos institucijos. Vengrijoje perdavus pripažinimo funkciją aukštosioms mokykloms, pradžioje buvo reikalaujama, kad apie kiekvieną sprendimą mokykla praneštų ministerijai, atsakingai už aukštą jį mokslą, tačiau vėliau šio reikalavimo buvo atsisakyta.

Pagal kitų šalių pateiktą informaciją galima skirti keletą priimamų sprendimų priežiūros būdų:

5.1lentelėstęsinys


32

priimami sprendimai dėl pripažinimo yra sudedamoji aukštosios mokyklos ¾¾akreditavimo dalis (pavyzdžiui, Islandijoje šią priežiūrą vykdo ministerija, at-sakinga už aukštą jį mokslą);kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja su aukštosiomis moky-¾¾klomis, rengiami susitikimai, kurie padeda užtikrinti Lisabonos pripažinimo konvencijos nuostatų taikymą (pavyzdžiui, Airijoje labai populiaru rengti vi-zitus į aukštąsias mokyklas);kuriamos tam tikros duomenų bazės, kuriose kaupiama informacija apie pri-¾¾imamus sprendimus dėl pripažinimo (pavyzdžiui, Norvegijoje kuriama duo-menų bazė, kurioje registruojami visi pripažinimo sprendimai, Airijoje rengia-ma duomenų bazė, kurioje bus pateikiama informacija apie kitų šalių aukštojo mokslo sistemas ir užsienyje įgytų kvalifikacijų atitiktį Airijoje teikiamoms kvalifikacijoms);Lisabonos pripažinimo konvencijos nuostatos perkeliamos į nacionalinius tei-¾¾sės aktus (pavyzdžiui, Suomijoje yra išleistas aiškinamasis nuostatų perkėlimo dokumentas, Bosnijoje ir Hercegovinoje Civilinių reikalų ministerija, kurios sudėtinė dalis yra ENIC/NARIC, koordinuoja veiksmus, kad nacionaliniai teisės aktai atitiktų Lisabonos pripažinimo konvenciją, konvencijos nuostatos taip pat yra perkeltos Airijoje, Austrijoje, Italijoje, Lichtenšteine);veikia atitinkamos priežiūros institucijos, stebinčios, kaip aukštosios moky-¾¾klos laikosi Lisabonos pripažinimo konvencijos nuostatų. Šis priimamų spren-dimų priežiūros būdas bene labiausiai yra paplitęs užsienio šalyse:

Austrijoje gali būti suspenduoti institucijų priimami sprendimai (pateikto-{{

je informacijoje nenurodoma, kuri institucija gali tai daryti);Ispanijoje aukštųjų mokyklų vykdoma pripažinimą vertina Nacionalinė {{

kokybės vertinimo ir akreditavimo agentūra bei kiti vertinimo organai au-tonominiuose regionuose;Italijoje Universitetų rektorių konferencija, atsakinga už aukštųjų moky-{{

klų autonomijos koordinavimą, stebi, kad būtų vadovaujamasi Lisabonos pripažinimo konvencijos nuostatomis, ir tikrina individualių universitetų pripažinimo praktiką;Latvijoje Valstybinis švietimo inspektoratas stebi ir kontroliuoja, kaip {{

aukštosios mokyklos laikosi teisės aktų;Maltoje Abipusio kvalifikacijų pripažinimo taryba, vienijanti mokslo insti-{{

tucijas, nustato vertinimo kriterijus ir procedūras;Suomijoje ENIC/NARIC turi teisę patikrinti aukštųjų mokyklų sprendimus;{{

Švedijoje Nacionalinė aukštojo mokslo agentūra, atliekanti ENIC/NARIC {{

funkcijas, prižiūri, ar aukštosios mokyklos laikosi teisės aktų;Šveicarijoje Universitetų rektorių konferencijos Priėmimo ir ekvivalentiš-{{

kumo komisija, kurios sudėtinė dalis yra NARIC, peržiūri universitetų pri-imtus sprendimus dėl kvalifikacijų pripažinimo.

33


5.3. Apeliavimo galimybės

Informaciją apie apeliavimo dėl priimamų užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo sprendimų galimybes iš 39 šalių pateikė 13 (33 proc.).

Albanija pažymėjo, kad apeliavimo galimybė dar tik numatoma.Kai kurios šalys savo nacionaliniuose pripažinimo veiksmų planuose apsiribojo

pastebėjimu, kad sprendimas dėl vertinimo ar pripažinimo gali būti apskųstas (Suomi-ja, Vengrija, Norvegija) arba pareiškėjas gali prašyti iš naujo svarstyti priimtą spren-dimą (Kipras).

Kitų šalių pateikta informacija yra išsamesnė: nurodomos institucijos, į kurias galima kreiptis su apeliacijomis.

Šalyse, kuriose aukštosios mokyklos savarankiškai atlieka vertinimą ir pripažini-mą (Belgijoje, Čekijoje, Estijoje, Islandijoje, Jungtinėje Karalystėje, Maltoje, Švedijoje, Vokietijoje), veikia tam tikros įgaliotos institucijos, nagrinėjančios apeliacijas dėl pri-imtų sprendimų. Belgijos flamandų bendruomenės ir Belgijos prancūzų bendruomenės nacionaliniuose pripažinimo veiksmų planuose numatyta galimybė skųstis Valstybės Tarybos jurisdikcijai, o paskui teismui. Čekijoje pareiškėjas turi teisę aukštosios mo-kyklos sprendimą skųsti ministerijai, atsakingai už aukštą jį mokslą. Estijoje apelia-cija teikiama Estijos ENIC/NARIC. Islandijoje galima kreiptis į universiteto tarybą, o jei apeliacija nepatenkinama – į aukštosios mokyklos studentų apeliacinį komitetą. Jungtinėje Karalystėje apeliacija teikiama Apeliavimo komitetui. Maltoje apeliacija teikiama Maltos ENIC/NARIC Abipusio kvalifikacijų pripažinimo apeliacijų tarybai. Švedijoje sprendimas dėl studijų pripažinimo gali būti apskųstas nepriklausomai insti-tucijai – Aukštojo mokslo apeliacijų tarybai. Vokietijoje pareiškėjas aukštosios moky-klos priimtą sprendimą gali skųsti aukštajai mokyklai, o paskui Švietimo ir kultūros reikalų konferencijos sekretoriatui.

Danijoje, kur aukštosios mokyklos priima sprendimus dėl kvalifikacijų pripaži-nimo vadovaudamosi ENIC/NARIC sprendimu dėl vertinimo, aukštosios mokyklos sprendimą galima skųsti Kvalifikacijų tarnybai. Skundai dėl Danijos ENIC/NARIC priimtų sprendimų gali būti teikiami tam pačiam ENIC/NARIC, taip pat ombudsme-nui, o paskui – teismui.


Pateikti Bolonijos proceso šalių duomenys apie ENIC/NARIC teisinį statusą ir jų atliekamas funkcijas rodo, kad ENIC/NARIC teisinis statusas yra labai įvairus:

sudėtinė ministerijos, atsakingos už aukštą jį mokslą, dalis (Albanija, Austrija, ¾¾Belgija, Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, Ispanija, Makedonija, Rumunija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Ukraina);institucija, pavaldi už aukštą jį mokslą atsakingai ministerijai (Graikija, Kroa-¾¾tija, Prancūzija, Suomija);vyriausybės įsteigta institucija (Armėnija, Jungtinė Karalystė);¾¾


34

savarankiška institucija (Estija, Italija, Nyderlandai, Vokietija, Švedija);¾¾universitetų įsteigta institucija arba sudėtinė universiteto dalis (Islandija, Švei-¾¾carija).

Iš pateiktos informacijos matyti, kad dvylikoje šalių (Airijoje, Čekijoje, Danijoje, Gruzijoje, Kipre, Latvijoje, Lenkijoje, Lichtenšteine, Maltoje, Norvegijoje, Turkijoje, Vengrijoje) ENIC/NARIC teisinis statusas nėra aiškus.

ENIC/NARIC vaidmuo Bolonijos proceso šalyse taip pat labai įvairus.Šalyse, kur aukštosios mokyklos savarankiškai atlieka kvalifikacijų vertinimą ir

pripažinimą (5.1 lentelės 2 skiltis), ENIC/NARIC turi tokias funkcijas:teikia rekomendacijas, patarimus ir konsultacijas vertinimo ir pripažinimo ¾¾klausimais;renka informaciją apie užsienio šalių švietimo sistemas ir kvalifikacijas;¾¾teikia informaciją apie vertinimo ir pripažinimo procedūras bei kriterijus, ge-¾¾rą ją vertinimo ir pripažinimo praktiką;organizuoja mokymus, seminarus;¾¾teikia informaciją apie tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus bei jų taiky-¾¾mą;kuria duomenų bazes, kur kaupiama su vertinimu ir pripažinimu susijusi in-¾¾formacija.

Be to, ENIC/NARIC:atlieka reglamentuojamų profesijų pripažinimą (Suomija, Vengrija);¾¾atlieka norinčių dirbti kvalifikacijų vertinimą ir pripažinimą (Belgija, Vengri-¾¾ja);administruoja mainų programas ir stipendijas, organizuoja mokytojų kursus, ¾¾vasaros kalbos kursus (Suomija);priima sprendimus dėl lygiavertiškumo sudarytų sutarčių pagrindu (Vokieti-¾¾ja);padeda aukštosioms mokykloms nustatyti dokumentų autentiškumą (Airija);¾¾vertina dalines studijas (Slovakija).¾¾

Šalyse, kuriose aukštoji mokykla atlieka tik tam tikrų kvalifikacijų vertinimą ir pripažinimą arba kai jai atliekant pripažinimą yra privalomas ENIC/NARIC vertini-mas, arba kai ji visai neatlieka pripažinimo, į ENIC/NARIC funkcijas įeina vertinimas ir (ar) pripažinimas (5.1 lentelės 3, 4 ir 5 skiltys). 5.2 lentelėje pateikiama informacija, kokį vaidmenį vertinimo ir pripažinimo procese vaidina šių šalių aukštosios moky-klos, ENIC/NARIC ir kitos institucijos.

35


5.2lentelė.institucijųvaidmuovertinimoirpripažinimoprocese

Valstybė Aukštoji mokykla ENIC/NARIC Kitos institucijosAukštosios mokyklos atlieka tik dalies kvalifikacijų vertinimą ir pripažinimą (5.1 lentelės 3 skiltis)

Albanija

Atlieka ,,senųjų“ kvalifikacijų, įgytų iki bakalauro ir magistro laipsnių įvedimo, pripažinimą, taip pat magistro laipsnio, jei jis įgytas ne toje aukštojoje mokykloje, kuri suteikė bakalauro laipsnį, pripažinimą

Atlieka bakalauro laipsnio pripažinimą, taip pat magistro laipsnio, jei jis įgytas ne toje aukštojoje mokykloje, kuri suteikė bakalauro laipsnį, pripažinimą

Akademinių vardų vertinimo komisija, kuri yra sudėtinė Švietimo ir mokslo ministerijos dalis, atlieka mokslo laipsnių pripažinimą

Čekija Atlieka aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimą

Teikia rekomendacijas

Švietimo ministerija ir regioninės valdžios institucijos atlieka vidurinio mokslo kvalifikacijų pripažinimą

Kroatija Atlieka aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimą

Teikia rekomendacijas

Švietimo ministerija atlieka vidurinio mokslo kvalifikacijų vertinimą

Slovakija

Atlieka aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimą, jei turi tos pačios ar panašios krypties studijų programą, kokią yra baigęs pareiškėjas

Atlieka dalinių studijų vertinimą, taip pat užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimą darbo tikslu

Regioninės švietimo institucijos atlieka pradinio ir vidurinio mokslo kvalifikacijų pripažinimą.Švietimo ministerija atlieka aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimą, kai nė viena iš aukštųjų mokyklų nevykdo į užsienyje baigtą studijų programą panašios krypties programų, taip pat atlieka mokslo laipsnių pripažinimą

Privalomas ENIC/NARIC vertinimas (5.1 lentelės 4 skiltis)

Danija Priima sprendimą dėl priėmimo studijuoti Atlieka vertinimą Nėra informacijos

Gruzija Priima sprendimą dėl pripažinimo Atlieka vertinimą Nėra informacijos

Latvija Atlieka aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimą

Atlieka aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimą

Ministerija, atsakinga už aukštąjį mokslą, atlieka pradinio ir vidurinio mokslo kvalifikacijų pripažinimą

Aukštoji mokykla nedalyvauja vertinimo ir pripažinimo procese (5.1 lentelės 5 skiltis)

Bulgarija – Nėra informacijos Aukštojo mokslo pripažinimo komisija atlieka pripažinimą


36

Valstybė Aukštoji mokykla ENIC/NARIC Kitos institucijosGraikija – Atlieka pripažinimą Nėra informacijosKipras – Atlieka pripažinimą Nėra informacijosRumunija – Atlieka pripažinimą Nėra informacijosRusija –

Nėra informacijos

Bendrojo ir profesinio išsilavinimo ministerijos Licencijavimo, akreditavimo ir nostrifikavimo valdyba atlieka pripažinimą

Turkija – Yra sudėtinė Aukštojo mokslo tarybos dalis

Aukštojo mokslo taryba atlieka pripažinimą

Ukraina

– Yra sudėtinė Licencijavimo, akreditavimo ir nostrifikavimo tarybos dalis

Ministerijos, atsakingos už aukštąjį mokslą, Licencijavimo, akreditavimo ir nostrifikavimo taryba atlieka pripažinimą, taip pat vykdo ir ENIC/NARIC funkcijas


Informaciją apie vertinimo ir pripažinimo srityje įvykusius pokyčius pateikė dvi šalys –Kroatija ir Latvija. Nuo 2006 metų Latvijos ENIC/NARIC nebepriima spren-dimų dėl pripažinimo ir teikia tik rekomendacijas pripažinimo klausimais. Nuo 2007 metų Latvijos ENIC/NARIC sprendimas dėl vertinimo aukštosioms mokykloms tapo privalomas, ir jos dabar priima sprendimus dėl pripažinimo.

Informaciją apie numatomus pokyčius iš 39 šalių pateikė 14 (36 proc.).Numatomi pokyčiai susiję su:

pateikiamais dokumentais, apeliavimo galimybės sudarymu bei mokesčiais:¾¾planuojama atmesti nelegalizuotus dokumentus, sudaryti apeliavimo gali-{{

mybę ir sumažinti mokestį (Albanija);pripažinimo terminais:¾¾

numatoma pripažinimo terminus aukštosiose mokyklose sutrumpinti nuo {{

6 iki 2 mėn. (Austrija);informacijos apie priimamus sprendimus sisteminimu ir skleidimu:¾¾

bus kuriama duomenų bazė (Belgijos flamandų bendruomenė), interneto {{

puslapis (Bosnija ir Hercegovina);ENIC/NARIC vaidmens pasikeitimu:¾¾

ENIC/NARIC prižiūrės pripažinimo procedūrų įgyvendinimą aukštosiose {{

mokyklose, organizuos mokymus (Armėnija);


37


ENIC/NARIC taps akreditavimą atliekančios agentūros dalimi (Gruzija);{{

ENIC/NARIC iš ministerijos padalinio taps savarankiška institucija {{

(Veng rija);bus įkurta nepriklausoma kvalifikacijų pripažinimo agentūra (Serbija);{{

procedūrų tobulinimo priemonėmis (Danija);¾¾priimamų sprendimų priežiūra:¾¾

numatoma kontroliuoti, kaip aukštosios mokyklos įgyvendins Lisabonos {{

pripažinimo konvencijos principus (Kroatija);pripažinimo procedūras planuojama padaryti vidinio kokybės užtikrinimo {{

dalimi (Norvegija);ENIC/NARIC prižiūrės, kaip aukštosiose mokyklose įgyvendinamos pri-{{

pažinimo procedūros (Armėnija);numatoma kontroliuoti, kaip aukštosios mokyklos įgyvendins Lisabonos {{

pripažinimo konvencijos principus (Vokietija);teisinės bazės tobulinimu:¾¾

ketinama priimti atskirą pripažinimo teisės aktą (Serbija).{{

Kaip matyti iš pateiktos informacijos, pokyčiai apima vertinimo bei pripažinimo procedūrų administravimo, priimamų sprendimų dėl vertinimo ir pripažinimo bei jų kontrolės, institucijų, įtrauktų į vertinimo ir pripažinimo sistemą, statuso klausimus.

6. LISABONOS PRIPAŽINIMO KONVENCIJOS ŠALIŲ APKLAUSOS REzULTATAI

Siekiant patikslinti ir papildyti nacionaliniuose pripažinimo veiksmų planuose pateiktą informaciją, buvo atlikta tiesioginė Lisabonos pripažinimo konvencijos šalių apklausa per šių šalių ENIC/NARIC. Tikėtasi, kad, išanalizavus gautus atsakymus bei papildžius jais informaciją, gautą atlikus nacionalinių pripažinimo veiksmų planų analizę, bus galima pastebėti bendras kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo tenden-cijas bei nustatyti įvairiose šalyse taikomus užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimo modelius.

2008 m. birželio mėn. buvo parengtas klausimynas, kuriuo norėta išsiaiškinti įvai-riose šalyse taikomus užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimo modelius. Klausimyną sudarė keturios dalys: vidurinio mokslo kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo pro-cedūros; aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo procedūros; mokslo laipsnių vertinimo ir pripažinimo procedūros; ENIC/NARIC teisinis statusas. Kiekviena iš trijų vertinimo ir pripažinimo procedūroms skirtų dalių siekta išsiaiškinti, kurios institucijos priima galutinį spendimą dėl vertinimo ir pripažinimo, kurios ins-titucijos atlieka priimamų sprendimų priežiūrą, kokia yra apeliavimo tvarka, ar ENIC/NARIC rekomendacijos yra privalomos ir kokie numatomi pokyčiai.

Klausimynas buvo išdalytas 2008 m. birželio 15–17 d. vykusiame metiniame ENIC/NARIC susitikime Maltoje, taip pat išsiuntinėtas el. paštu visiems Lisabonos


38

konvencijos pripažinimo šalių ENIC/NARIC. Iš 55 šalių ENIC/NARIC klausimyną užpildė 20, t. y. atsakė 36 proc. ENIC/NARIC. Kanados ir Australijos atstovai atsisakė pildyti klausimyną, motyvuodami tuo, kad jų sistemos per daug skiriasi nuo klausimy-ne pateiktų galimų vertinimo ir pripažinimo sistemos variantų. Klausimyną užpildė šių šalių atstovai: Airijos, Albanijos, Andoros, Austrijos, Belgijos (Flandrijos), Bulgarijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Ispanijos, Juodkalnijos, Kroatijos, Latvijos, Lichtenšteino, Liuksemburgo, Rumunijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos ir Vatikano.

Atliekant apklausos analizę nesinaudota jokiais kitais informacijos šaltiniais, tik klausimynuose šalių pateikiama informacija. Pažymėtina, kad apdorojant klausimy-nuose pateiktą medžiagą buvo susidurta su sąvokų interpretavimo problemomis. Nors pagrindinės sąvokos, susijusios su kvalifikacijų pripažinimu, apibrėžtos Lisabonos pri-pažinimo konvencijoje, dėl vyraujančios nacionalinių praktikų įvairovės tos pačios ar panašios procedūros vadinamos skirtingais terminais ir atvirkščiai. Pastebėta, kad kai kurių šalių atstovai nesuprato skirtumo tarp vertinimo ir pripažinimo sąvokų. Taip pat daugelis šalių, pildydamos klausimyną, nepastebėjo, kad klausiama tik apie akademinį pripažinimą, ir pateikė valstybės reglamentuojamų profesijų pripažinimo procedūrų aprašymus.

Apdorojant rezultatus atsižvelgta ne tik į pažymėtus atsakymus, bet ir į pateiktas pastabas ir komentarus. Kai kuriais atvejais, perskaičius komentarus, atsakymu pasi-rinktas ne klausimyne pažymėtas variantas, bet kitas variantas, kuris tiksliau atspindi pripažinimo sąvokų ir procedūrų apibrėžtis. Pvz., Airija, klausimyne pažymėjusi, kad jos ENIC/NARIC atlieka ir vertinimą, ir pripažinimą, toliau komentaruose paaiškina, kad ENIC/NARIC išduodama pažyma yra tik rekomendacinė ir į ją aukštoji mokykla ar darbdavys nebūtinai atsižvelgia. Taigi, galima daryti išvadą, kad galutinį sprendimą dėl vertinimo ir pripažinimo priima aukštoji mokykla.

Pažymėtina, kad ne visos šalys atsakė į visus klausimus. Pvz., Latvija nenurodė, kaip pateikiamas sprendimas dėl vidurinio ir aukštojo mokslo kvalifikacijų bei mokslo laipsnių pripažinimo. Kai kurios šalys pažymėjo daugiau nei vieną atsakymo variantą. Pvz., Ispanija nurodė, kad aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimą gali atlikti ir aukš-tosios mokyklos, ir Švietimo ministerija. Dėl paminėtų priežasčių toliau tekste pažy-mėtų atsakymo variantų skaičius gali nesutapti su atsakiusiųjų šalių skaičiumi.

6.1. Institucijos

Norint išsiaiškinti, kurios Lisabonos pripažinimo konvencijos šalių institucijos at-lieka siekiančių studijuoti kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo funkcijas, responden-tai buvo paprašyti nurodyti instituciją, kuri priima galutinį sprendimą dėl kvalifikaci-jos vertinimo ir pripažinimo. Atsakydami į šį klausimą, respondentai galėjo pasirinkti vieną ar kelis iš šių galimų variantų: vertinimą ar pripažinimą atlieka studijuoti prii-manti aukštoji mokykla; valstybės įgaliota aukštoji mokykla; ENIC/NARIC; Švietimo ministerija ar kita (prašoma patikslinti).

39


8 87

1

1

6 89

4 34

1 2 3

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Vidurinio mokslokvalif ikacijos

Aukštojo mokslokvalif ikacijos

Mokslo laipsniai

Aukštoji mokykla galiota aukštoji mokykla ENIC/NARIC Švietimo ministerija Kita

100

90 80

70

60

50

40

30

20

10

0

%

6.1pav. užsienyjeįgytųkvalifikacijųvertinimąatliekančiosinstitucijos

Užpildytų klausimynų analizė parodė, kad svarbiausią vaidmenį vertinant kva-lifikacijas atlieka aukštoji mokykla ar ENIC/NARIC (žr. 6.1 pav.). Pažymėtina, kad ENIC/NARIC dažniausiai vertina mokslo laipsnius, kiek rečiau – vidurinio mokslo kvalifikacijas. Rečiau vertinimo funkcija patikima ministerijai, atsakingai už švieti-mą. Įgaliotos aukštosios mokyklos vertinimą atlieka tik labai retais atvejais: Ispanijo-je tokia aukštoji mokykla vertina vidurinio mokslo kvalifikacijas, Rusijoje – mokslo laipsnius. Pažymėtina, kad keliose šalyse vertinimą atlieka kitos institucijos: Rusijoje vidurinio ir aukštojo mokslo kvalifikacijas vertina Valstybinė aukštojo mokslo prie-žiūros agentūra (State Agency on Supervision in Education), Kroatijoje – Mokslo ir studijų agentūra (Agency for Science and Higher Education), kurios sudėtinė dalis yra Kroatijos ENIC/NARIC.

Kvalifikacijų pripažinimą Lisabonos pripažinimo konvencijos šalyse taip pat daž-niausiai atlieka aukštosios mokyklos (žr. 6.2 pav.). Jų vaidmuo pripažįstant mokslo laipsnius ne toks svarbus, tačiau šiuo atveju išauga įgaliotų aukštųjų mokyklų vai-dmuo. Kvalifikacijų pripažinimo procese, palyginti su vertinimu, gana ryškiai sumažė-ja ENIC/NARIC vaidmuo. Švietimo ministerijos vaidmuo pripažinimo procese išlieka toks pat kaip ir vertinimo procese, o kai kuriais atvejais net išauga.


40

9 96

2 15

4 6 6

5 4 4

1 1 1

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%



Mokslo laipsniai

Aukštoji mokykla galiota aukštoji mokykla ENIC/NARIC Švietimo ministerija Kita

100

90

80

70

60

50

40

30

20

10

0

%

6.2pav. užsienyjeįgytųkvalifikacijųpripažinimąatliekančiosinstitucijos

Atlikus analizę paaiškėjo, kad ta pati šalis gali taikyti skirtingus vertinimo ir pri-pažinimo sistemos modelius priklausomai nuo išsilavinimo lygmens. Pavyzdžiui, Al-banijoje vidurinio mokslo kvalifikacijų vertinimą atlieka aukštoji mokykla, o aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimas patikėtas Švietimo ministerijai.

Taip pat nustatyta, kad daugumoje šalių vertinimą ir pripažinimą atlieka ta pati institucija: vidurinio mokslo kvalifikacijas ta pati institucija vertina ir pripažįsta vie-nuolikoje šalių, aukštojo mokslo kvalifikacijas ir mokslo laipsnius – net septyniolikoje šalių. Kai šias funkcijas atlieka dvi skirtingos institucijos, viena iš jų visada yra aukš-toji mokykla.

Klausimynų analizė patvirtino, kad dažniausiai vertinimą ir pripažinimą atlieka aukštosios mokyklos arba ENIC/NARIC. Jei Švietimo ministerija dalyvauja vertinimo ir pripažinimo procese, ENIC/NARIC yra sudėtinė tokios ministerijos dalis. Visais kitais atvejais niekur, išskyrus Kroatiją, Švietimo ministerija nedalyvauja vertinimo ir pripažinimo procese.

Pastebėta, kad didelės variacijos tarp vertinimo ir pripažinimo funkcijas atlie-kančių institucijų, esant skirtingiems išsilavinimo lygmenims, nėra, tačiau įgaliotų aukštųjų mokyklų vaidmuo gerokai išauga pripažįstant mokslo laipsnius. Aukštosios mokyklos labai svarbų vaidmenį vaidina tiek kvalifikacijas vertinant, tiek jas pripažįs-tant.

41


6.2. Institucijų priimamų sprendimų pobūdis

Atsakydami į klausimą, kaip šalyje pateikiamas sprendimas dėl pripažinimo, res-pondentai galėjo pasirinkti vieną iš šių variantų: išduodamas oficialus raštas; išduoda-mas nacionalinis diplomas; duodama rekomendacija; dokumentas neišduodamas, bet asmuo priimamas į aukštą ją mokyklą; kita (prašoma patikslinti).

6.1lentelė. sprendimųdėlvertinimoirpripažinimopateikimoformos

Sprendimų pateikimo forma

Vidurinio mokslo kvalifikacijos

Aukštojo mokslo kvalifikacijos Mokslo laipsniai

V P V P V POficialus raštas 12 14 12 16 13 15Nacionalinis diplomas – 1 – 1 – 1Rekomendacija 5 – 6 – 4 –Dokumentas neišduodamas – 4 – 3 – 3Kita 2 – 1 – 2 –

v–vertinimas,p–pripažinimas

Dažniausiai sprendimas dėl vertinimo ir pripažinimo pateikiamas išdavus oficialų raštą (žr. 6.1 lentelę). Visgi duomenys rodo, kad pripažinimas yra formalizuojamas daž-niau negu vertinimas, t. y. atliekant pripažinimą, dažniau išduodamas oficialus raštas ar net nacionalinis diplomas (Vatikanas). Vertinimo sprendimas dažnai išduodamas ir kaip rekomendacija, sprendimas dėl pripažinimo niekada nėra rekomendacinio pobūdžio.

Pažymėtina, kai sprendimą dėl vertinimo ar pripažinimo priima ENIC/NARIC ar kita valstybinė institucija, išduotas raštas ar rekomendacija galioja daugeliui. Kai sprendimą priima aukštoji mokykla, dažnai toks sprendimas galioja tik tai aukštajai mokyklai. Tokiu atveju sprendimui dėl vertinimo ir pripažinimo paliudyti gali būti neišduodamas joks dokumentas, tačiau asmuo yra priimamas į aukštą ją mokyklą (4 šalys). Suomijoje šiuo atveju raštu pateikiamas tik neigiamas atsakymas.


Lisabonos pripažinimo konvencijos šalių apklausa taip pat buvo siekta išsiaiškinti, ar šalyse yra institucija, atliekanti priimamų sprendimų dėl vertinimo ir pripažinimo priežiūrą bei stebėseną. Respondentų buvo paprašyta pasirinkti vieną ar keletą iš šių variantų: sprendimų priėmimą prižiūri Švietimo ministerija; tokia priežiūra yra su-dėtinė kokybės išorinio vertinimo ar akreditavimo proceso dalis; išorinės priežiūros nėra; kita (prašoma patikslinti).


42

6.2lentelė.vertinimoirpripažinimosprendimųpriežiūrąatliekančiosinstitucijos

Sprendimų priežiūraVidurinio mokslo

kvalifikacijosAukštojo mokslo

kvalifikacijos Mokslo laipsniai

V P V P V PAtlieka Švietimo ministerija 7 11 6 10 7 9Yra sudėtinė kokybės išorinio vertinimo ar akreditavimo proceso dalis

3 3 2 2 2 2

Priežiūros nėra 9 3 9 5 6 4Kita – 2 3 4 4 6

v–vertinimas,p–pripažinimas

Beveik pusė (45 proc.) visų atsakiusiųjų teigė, kad jų šalyje netaikoma jokia išori-nė sprendimų dėl vidurinio ir aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo priežiūra. Šiek tiek dažniau (68 proc.) taikoma sprendimų dėl mokslo laipsnių vertinimo priežiūra. Dažniausiai (trečdalyje šalių) vertinimo sprendimų priežiūrą vykdo Švietimo ministe-rija. Dešimtadalis respondentų teigė, kad vertinimo sprendimų priežiūra yra sudėtinė kokybės išorinio vertinimo ar akreditavimo proceso dalis.

Sprendimams dėl kvalifikacijos pripažinimo daug dažniau taikomi įvairūs prie-žiūros mechanizmai. Mažesnė dalis atsakiusiųjų teigia, kad nėra jokios išorinės minė-tų sprendimų priežiūros (16 proc. – dėl vidurinio mokslo kvalifikacijų, 24 proc. – dėl aukštojo mokslo kvalifikacijų ir 19 proc. – dėl mokslo laipsnių).Visais atvejais prie-žiūrą dažniausiai vykdo Švietimo ministerija. Apie 10 proc. respondentų teigia, kad pripažinimo sprendimų priežiūra yra kokybės užtikrinimo ar akreditavimo sistemos dalis. Pavyzdžiui, Latvijoje tokią priežiūrą atlieka Valstybinė švietimo inspekcija (Sta-te Education Inspection), Švedijoje – Švedijos nacionalinė aukštojo mokslo agentūra (Swedish National Agency for Higher Education).

Taigi, klausimyną užpildžiusiose šalyse pripažinimo procesas yra daug labiau prižiūrimas, nei kvalifikacijų vertinimo procesas. Dažnai (13 šalių) ta pati priežiūros politika taikoma ir sprendimams dėl vertinimo, ir sprendimams dėl pripažinimo.

Taip pat pastebėta, kad nors šalys teigia, jog turi įdiegusios išorinį sprendimų priežiūros mechanizmą, kartais ta pati institucija priima sprendimus ir atlieka jų prie-žiūrą. Pvz., Albanijoje, Belgijoje (Flandrijoje) ir Liuksemburge Švietimo ministerijos atlieka ir kvalifikacijų pripažinimą, ir pripažinimo sprendimų priežiūrą. Austrijoje ir Kroatijoje Švietimo ministerijos atlieka kvalifikacijų vertinimą ir vertinimo sprendi-mų priežiūrą. Taip pat kelių šalių klausimynuose minima vidinė priimamų sprendimų kontrolė. Taigi, galima teigti, kad faktinis skaičius šalių, atliekančių išorinę priimamų sprendimų kontrolę, yra šiek tiek mažesnis, nei nurodyta klausimynuose, tačiau dauge-lis šalių turi įdiegusios vidinę priimamų sprendimų priežiūrą.

43



Šiuo klausimu siekta nustatyti, kokie apeliacijų dėl priimtų sprendimų pateiki-mo mechanizmai dažniausiai taikomi Lisabonos pripažinimo konvencijos šalyse. Res-pondentai turėjo pažymėti, ar jų šalyje yra numatyta apeliavimo tvarka, bei įrašyti instituciją, nagrinėjančią apeliacijas. Taip pat buvo prašoma nurodyti galimus apelia-cijų nagrinėjimo sprendimus, pasirenkant vieną iš šių variantų: apeliacija netenkina-ma; sprendimas turi būti peržiūrimas jį priėmusios institucijos; sprendimas turi būti peržiūrimas jį priėmusios institucijos ir siunčiamas toliau peržiūrėti kitai institucijai; sprendimas turi būti peržiūrimas kitos institucijos; kita (prašoma patikslinti).

Daugumos šalių (apie 70 proc.) atstovai pažymėjo, kad jų šalyse yra numatyta ap-eliavimo galimybė (žr. 6.3 pav.). Tik Danijoje nei vienu iš trijų atvejų galimybė pateikti apeliaciją nenumatyta. Albanijoje nėra galimybės pateikti apeliaciją dėl aukštojo mokslo kvalifikacijų ir mokslo laipsnių vertinimo ar pripažinimo. Bulgarija nenumato galimybės pateikti apeliaciją dėl mokslo laipsnių vertinimo ar pripažinimo. Dar keturios šalys (An-dora, Estija, Juodkalnija ir Latvija) ikiteisminių ginčų nagrinėjimo institucijos nenurodė ir įvardijo teismą kaip instituciją, nagrinėjančią apeliacijas. Tokiu atveju laikyta, kad šalyje nėra ikiteisminių ginčų nagrinėjimo institucijos, įgaliotos nagrinėti apeliacijas dėl kvalifikacijų vertinimo.

14 13 15

5 6 5

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%



Mokslo laipsniai

Yra N ra

100

90

80

70

60

50

40

30

20

10

0

%

6.3pav. teisėteiktiapeliacijąikiteisminiųginčųnagrinėjimoinstitucijai


44

Daugiau nei pusė šalių nurodė, kad apeliacijas nagrinėja pati sprendimą priėmusi institucija. Rusijoje ir Airijoje sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo priėmusi institucija savo sprendimui peržiūrėti gali pasitelkti ir atitinkamos srities eks-pertų. Kitose šalyse apeliaciją nagrinėja ne sprendimą priėmusi institucija, o instituci-ja, įgaliota spręsti administracinius ginčus (Ispanija, Liuksemburgas), ar būtent šiam tikslui įsteigta institucija (Rumunija, Švedija).

Dažniausiai pasitaikantys sprendimai, t. y. beveik 73 proc. galimų sprendimų, yra tokie: apeliacija netenkinama arba sprendimą turi peržiūrėti jį priėmusi institucija. Nė vienoje iš klausimyną užpildžiusių šalių sprendimas nėra siunčiamas peržiūrėti kitai institucijai.


Siekiant nustatyti ENIC/NARIC statusą konkrečiose Lisabonos pripažinimo kon-vencijos šalyse, respondentai apklausos metu buvo paprašyti pasirinkti vieną iš šių variantų: ENIC/NARIC yra Švietimo ministerijos padalinys; kitos valstybinės institu-cijos padalinys; savarankiška valstybinė institucija, įgaliotos aukštosios mokyklos pa-dalinys; kita (prašoma patikslinti). Analizuojant, kokią įtaką šalyse turi ENIC/NARIC priimant sprendimus dėl vertinimo ir pripažinimo, tais atvejais, kai šalys nurodydavo, kad sprendimą priimanti institucija ir ENIC/NARIC yra ta pati institucija, laikoma, kad ENIC/NARIC rekomendacija yra privaloma. Taip pat šalys turėjo atsakyti, kaip dažnai ENIC/NARIC atstovų prašoma teikti rekomendacijas, ar jos yra privalomos ir ar, be ENIC/NARIC, yra šalyje kitų institucijų, įgaliotų teikti informaciją tokiais klausimais.

Beveik 60 proc. šalių nurodė, kad ENIC/NARIC yra Švietimo ministerijos padali-nys (žr. 6.4 pav.). Keturios šalys (Airija, Lichtenšteinas, Kroatija ir Suomija) pažymėjo, kad ENIC/NARIC yra kitos valstybinės institucijos padalinys. Švedijos atstovas nuro-dė, kad Švedijos ENIC/NARIC yra savarankiška valstybinė institucija. Estijos ENIC/NARIC funkcijas atlieka ne pelno organizacija. Rusijoje jis yra įgaliotos aukštosios mokyklos padalinys. Latvijoje ENIC/NARIC įkurtas bendradarbiaujant Latvijos švie-timo ministerijai ir Latvijos universitetui.

Po apklausos paaiškėjo, kad ENIC/NARIC rekomendacijų prašoma beveik visose šalyse (žr. 6.5 pav.), išskyrus kelias išimtis. Švedijos ENIC/NARIC neteikia informaci-jos dėl vidurinio mokslo kvalifikacijų vertinimo ar pripažinimo, nes nėra įgaliotas ver-tinti vidurinio mokslo kvalifikacijas. Albanijoje ENIC/NARIC rekomendacijų niekada neprašoma vertinant ar pripažįstant aukštojo mokslo kvalifikacijas ir mokslo laipsnius. Bulgarijos ENIC/NARIC neteikia rekomendacijų dėl mokslo laipsnių vertinimo ar pripažinimo. Ispanija nurodė, kad rekomendacijos dėl vidurinio mokslo kvalifikacijų jiems nėra būtinos, nes kvalifikacijų atitiktys yra įrašytos į jų nacionalinius teisės ak-tus.

45


1260%

420%

15%

15%

15%

15%

Švietimo ministerijos dalis Kitos valstybin s institucijos dalis

Savarankiška valstybin institucija Ne pelno siekianti organizacija

Aukštosios mokyklos dalis Kita

20 %

5 % 5 %

5 % 5 %

60 %

6.4pav. enic/naricteisinisstatusas

7 7 6

8 119

2 11

1 1 2

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%



Mokslo laipsniai

Taip, tai privaloma Taip, dažnai (nors tai n ra privaloma) Kita Ne, niekada

100

90

80

70

60

50

40

30

20

10

0

%

6.5pav. enic/naricrekomendacijųreikalingumas


46

Taigi, daugumoje šalių ENIC/NARIC rekomendacijų prašoma: šiek tiek daugiau nei 30 proc. šalių nurodė, kad tokia rekomendacija yra privaloma, keliose šalyse reko-mendacijų prašoma tik tada, kai nėra praktikos. Pažymėtina, kad ENIC/NARIC reko-mendacija yra privaloma tik tais atvejais, kai ENIC/NARIC yra viena iš sprendimą dėl vertinimo ar pripažinimo priimančių institucijų.

Nepriklausomai nuo šalyje taikomo užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo ir pri-pažinimo modelio ENIC/NARIC vaidina svarbų vaidmenį teikdama rekomendacijas. Šiek tiek menkesnis ENIC/NARIC vaidmuo yra tik Albanijoje.


Šiuo klausimu siekta išsiaiškinti, ar Lisabonos pripažinimo konvencijos šalis ten-kina esama vertinimo ir pripažinimo sistema. Respondentų buvo paprašyta pažymėti, ar planuojami sistemos pokyčiai, ar ne. Jei taip, atsakymą prašoma pakomentuoti.

8 šalys nurodė, kad vertinimo ir pripažinimo sistemos pokyčiai yra planuojami. Trys šalys (Albanija, Andora, Bulgarija ir Juodkalnija) patvirtino, kad planuojama keisti teisi-nę bazę. Dviejų šalių pokyčiai susiję su ENIC/NARIC: Belgijoje (Flandrijoje) numatoma, kad ENIC/NARIC taps nepriklausoma organizacija, Vatikanas planuoja ENIC tinklo atstovybės restruktūrizaciją ir plėtrą. Rusijoje planuojama plėsti regioninių kvalifikacijų vertinimo centrų tinklą. Kitos šalys numatomų pokyčių nepatikslino.

Galima manyti, kad artimiausiu metu nė viena iš apklaustų šalių neplanuoja dide-lių vertinimo ir pripažinimo sistemos pokyčių.

7. APIBENDRINIMAS

Šiame skyriuje apžvelgiama ir lyginama informacija, gauta išanalizavus skirtin-gus informacijos šaltinius:

nacionalinių veiksmų planų analizę, atliktą Europos šalių švietimo ministrų ¾¾pavedimu;nacionalinius veiksmų planus, išanalizuotus mūsų darbo grupės;¾¾ENIC/NARIC užpildytus klausimynus.¾¾

Kad informacija apie akademinio vertinimo ir pripažinimo procedūras, taikomas skirtingose Bolonijos proceso šalyse, būtų kuo tikslesnė, studijoje buvo naudotasi trio šalyse, būtų kuo tikslesnė, studijoje buvo naudotasi tri-mis informacijos šaltiniais. Tačiau iš trijų šaltinių gautą informaciją sunku apibendrinų šaltinių gautą informaciją sunku apibendringautą informaciją sunku apibendrinsunku apibendrin-ti, nes:

skirtinguose informacijos šaltiniuose nagrinėjami nevienodo respondentų ¾¾skaičiaus atsakymai (nacionaliniuose pripažinimo veiksmų planuose informaiaus atsakymai (nacionaliniuose pripažinimo veiksmų planuose informaų planuose informa-ciją nagrinėjamais klausimais pateikė 38 šalys, o į klausimyną, pateiktą ENIC/NARIC tinklo nariams, atsakė 20 šalių);nacionalinių pripažinimo veiksmų planų analizė, atlikta mūsų darbo grupės, ¾¾ir analizė, atlikta tarptautinės ekspertų darbo grupės, skiriasi – mes išsamiau nagrinėjome klausimus, susijusius su akademinio pripažinimo procedūromis

47


bei už šias procedūras atsakingomis institucijomis, tyrinėjome Bolonijos pro, tyrinėjome Bolonijos proėjome Bolonijos proBolonijos pro-ceso šalyse taikomus modelius, o tarptautinė darbo grupė tyrinėjo klausimus, susijusius su įstatymais, pateikė apibendrintą informaciją apie pripažinimo praktiką, jungtinius laipsnius, pripažinimo procedūrų skaidrumą (grupė taip pat pateikė rekomendacijų ministrams, ENIC ir NARIC tinklams, nacionalinių ENIC/NARIC tinklų nariams ir aukštosioms mokykloms);gali būti, kad klausimynus pildė ir nacionalinius pripažinimo veiksmų planus ¾¾pateikė tų pačių šalių skirtingos institucijos ir jos nevienodai aiškino savo ša-lyse vykstančius procesus arba aiškinimų skirtumų atsirado dėl to, kad įvyko nemažai akademinio pripažinimo pokyčių, pasikeitė nacionaliniai teisės aktai, o kartu persiskirstė ir nuolatinės funkcijos tarp akademinio pripažinimo srity-je dalyvaujančių institucijų.

Nors nagrinėjami reiškiniai yra sudėtingi ir informacija, gauta iš skirtingų šalti-nių, kai kuriais atvejais nesutapo, mes išanalizavome turimą medžiagą apie vertinimą ir akademinį pripažinimą atliekančias institucijas, priimamų sprendimų kontrolę ir ap-eliavimo galimybes, planuojamus pokyčius, susijusius su vertinimu ir pripažinimu, bei ENIC/NARIC tinklų narių teisinį statusą ir savo šalyse atliekamas funkcijas.

7.1. Institucijos ir jų priimamų sprendimų pobūdis

Nagrinėjant tą pačią informaciją, gautą iš skirtingų šaltinių, galima buvo palyginti duomenis, gautus iš 17 šalių (šios šalys pateikė informaciją analizuojamais klausimais dviejuose informacijos šaltiniuose, t. y. nacionaliniuose pripažinimo veiksmų planuo-se, ir užpildė ENIC/NARIC skirtą anketą). Informacija, gauta iš 10 šalių (59 proc.), visiškai sutapo, informacija, gauta iš 6 šalių (35 proc.), iš dalies sutapo ir informacija, gauta iš vienos šalies (Albanijos, 6 proc.), skyrėsi. Toks informacijos, gautos iš Albani-jos, nesutapimas gali būti paaiškintas dideliais pokyčiais, vykstančiais šios šalies įsta-tymų leidyboje ir pačiame pripažinimo procese. Tai pažymima ir tarptautinių ekspertų atliktoje nacionalinių veiksmų planų analizėje.

Analizuojant visiškai ir iš dalies sutampančią informaciją (16 šalių), matyti, kad centralizuotą vertinimo modelį sakosi turinčios 4 šalys (25 proc.) – Bulgarija, Graikija, Rumunija ir Rusija. Decentralizuotą modelį turi 3 šalys (19 proc.) (Estija, Lichtenštei-nas ir Suomija), o mišrų – 9 šalys (56 proc.) (Airija, Austrija, Belgija, Danija, Ispanija, Juodkalnija, Kroatija, Latvija ir Švedija). Apibendrinant galima pasakyti, kad labiau-siai paplitęs yra mišrus akademinių kvalifikacijų vertinimo modelis. Neretai toje pa-čioje šalyje taikomos skirtingos vidurinio, aukštojo mokslo ir mokslo laipsnių vertini-mo ir pripažinimo procedūros. Pažymėtina, kad visais mišraus modelio atvejais vienas iš ENIC/NARIC ar ministerijos partnerių yra aukštoji mokykla. Prof. A. Rauhvargerio parengtoje nacionalinių veiksmų planų apžvalgoje pabrėžiama, kad bloga laikytina to-kia praktika, kai:

skirtingų pakopų kvalifikacijoms taikomos skirtingos procedūros;¾¾aukštosios mokyklos nedalyvauja pripažinimo procese.¾¾


48

Toje pačioje apžvalgoje, sakoma, kad gera laikytina tokia praktika, kai:aukštosios mokyklos, pripažindamos kvalifikacijas, taiko bendras procedūras, ¾¾turi bendrų rekomendacijų, naudoja tuos pačius standartus; gera laikytina toius standartus; gera laikytina to-kia praktika, kai pripažinimo procedūros aukštojoje mokykloje yra vidinės kokybės užtikrinimo dalis;šalys stebi Lisabonos pripažinimo konvencijos laikymosi aukštosiose moky-¾¾klose principus (daro įtaką įstatymų leidybai, rengia aukštųjų mokyklų reko-mendacijas, numato bendras procedūras, susijusias su pripažinimu, arba pri-pažinimo procedūras įtraukia į vidinės kokybės užtikrinimo aukštojoje moky-kloje procesą).


Išanalizavus 14 šalių nacionalinius pripažinimo veiksmų planus (tiek šalių pateikė duomenis apie vertinimo ir pripažinimo procedūrų priežiūrą), paaiškėjo, kad priežiū-ros nėra tik dviem atvejais (14 proc.), dešimčia atvejų (72 proc.) priežiūrą vykdo įvai-rios institucijos, vienoje šalyje (7 proc.) priežiūra vykdoma per aukštosios mokyklos vidinės kokybės užtikrinimo sistemą, o dar viena šalis nurodė, kad kuriama duomenų bazė, susijusi su akademinių kvalifikacijų vertinimu ir pripažinimu, kuri bus prieina-ma visoms suinteresuotoms institucijoms.

Iš išdalytų ENIC/NARIC anketų gauta daugiau duomenų – atsakė 20 šalių. Nors daugeliu atvejų nagrinėtos šalys nesutapo, pastebėtos panašios tendencijos kaip ir ana-lizuojant nacionalinius pripažinimo veiksmų planus. Čia buvo nagrinėjamas vertinimo ir pripažinimo procesas, taikomas skirtingiems išsilavinimo lygiams atskirai. Vertinant vidurinio mokslo dokumentus priežiūra taikoma 37 proc. atvejų, o pripažįstant – 67 proc. atvejų. Aukštojo mokslo vertinimo proceso priežiūra vykdoma 45 proc. atvejų, o pripažinimo proceso – 66 proc. atvejų. Mokslo laipsnių priežiūra vykdoma 57 proc. atvejų, pripažinimo – 71 proc. atvejų. Kad vidurinio mokslo pripažinimo priežiūros nėra, nurodė 16 proc. šalių, aukštojo mokslo – 24 proc., mokslo laipsnių – 19 proc. Aukštesnis priežiūros nebuvimo procentas nustatytas vertinimo procese: 47 proc. vi-durinio mokslo, 45 proc. – aukštojo ir 32 proc. – mokslo laipsnių. Kadangi pripažinimo procesas vyksta po vertinimo ir yra su juo tiesiogiai susijęs, galima teigti, kad vertini-mo ir pripažinimo proceso priežiūros nėra maždaug penktadalyje (20 proc.) šalių (na-cionalinių pripažinimo veiksmų planų analizė parodė panašias tendencijas – 14 proc.).

Priimamų sprendimų priežiūrą atlieka įvairios institucijos. Dažnai tai yra Švieti-mo ministerija arba ENIC/NARIC, kai kuriose šalyse – kitos institucijos.

Prof. A. Rauhvargerio parengtoje nacionalinių pripažinimo veiksmų planų ana-lizėje [29] gera laikoma tokia praktika, kai ENIC/NARIC yra parengęs darbuotojams vidaus žinynus, kuriuose nuosekliai aprašomos pripažinimo procedūros, taip pat kai ENIC/NARIC organizuoja mokomuosius vizitus ir mokymus savo, aukštųjų mokyklų ir kitų kompetentingų įstaigų darbuotojams. Šiame dokumente taip pat pabrėžiama

49


bendradarbiavimo tarp visų suinteresuotų institucijų savo šalyje ir tarptautinėje are-noje reikšmė.

Apibendrinant galima pasakyti, kad daugelyje (daugiau nei dviejuose trečdaliuo-se) išnagrinėtų šalių vykdoma sprendimų dėl užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimo priežiūra. Mažiau dėmesio skiriama vertinimo sprendimų priežiūrai.


Iš 13 šalių, nacionaliniuose veiksmų planuose pateikusių duomenis apie apelia-cijas dėl akademinių kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo, net dvylikoje (92 proc.) yra institucijos, kurioms galima pateikti apeliacijas.Tik viena iš informaciją pateikusių šalių planuoja tokią galimybę sudaryti. Apklausus ENIC/NARIC, taip pat paaiškėjo, kad absoliučioje daugumoje šalių apeliavimo tvarka yra numatyta.

Skiriasi informacija apie apeliavimo galimybes Danijoje. Nacionaliniuose veiksmų planuose yra teigiama, kad skundai teikiami tam pačiam ENIC/NARIC, paskui ombuiam ENIC/NARIC, paskui ombu-dsmenui ir teismui, o dėl aukštojo mokslo kreditų įskaitymo – Kvalifikacijų tarybai. Iš ENIC/NARIC klausimyno atsakymų matyti, kad Danijoje nenumatyta galimybė ape-liuoti nei dėl vidurinio, nei dėl aukštojo mokslo kvalifikacijų, nei dėl mokslo laipsnių.

Šiek tiek prieštaringi duomenys gauti apie priežiūrą vykdančias institucijas. ENIC/NARIC klausimynų analizė parodė, kad nė vienoje iš klausimyną užpildžiusių šalių sprendimas negali būti siunčiamas peržiūrėti kitai institucijai, o trijų šalių (Belgijos, Estijos, Švedijos), kurios taip pat užpildė klausimyną, nacionalinių veiksmų planuose yra numatytos tam tikros institucijos, nagrinėjančios apeliacijas dėl priimtų sprendi-mų. Tarp institucijų, nagrinėjančių apeliacijas, minimos šios: Belgijoje – Valstybės Ta-ryba ir teismas, Čekijoje – ministerija, Estijoje ir Maltoje – ENIC/NARIC, Jungtinėje Karalystėje ir Švedijoje – Apeliavimo komitetas ar taryba.

Nors iš skirtingų šaltinių gautoje informacijoje yra tam tikrų prieštaravimų, ben-dra tendencija rodo, kad apeliacijas dėl vertinimo ir pripažinimo sprendimų galima teikti beveik visada. Apeliacijų nagrinėjimo mechanizmas bei institucijos, nagrinė-jančios apeliacijas skirtingose šalyse, skiriasi. Gana dažnai apeliaciją nagrinėja ta pati institucija, kuri priėmė sprendimą, tačiau jį galima apskųsti ir kitai kontroliuojančiajai institucijai bei ombudsmenui ir teismui.


Remiantis duomenimis, gautais iš skirtingų informacijos šaltinių, ENIC/NARIC teisinis statusas yra įvairus.

Labiausiai paplitęs teisinio statuso modelis yra priklausymas Švietimo ministeri-jai (48 proc. atvejų pagal nacionalinius veiksmų planus ir 59 proc. atvejų pagal ENIC/NARIC apklausą). Antras pagal dažnumą modelis – kitos valstybinės institucijos pa-dalinys (28 proc. atvejų pagal nacionalinius veiksmų planus ir 21 proc. atvejų pagal ENIC/NARIC apklausą). Kiti modeliai abiejuose informacijos šaltiniuose pasitaiko


50

retai. Nacionaliniuose veiksmų planuose kiek dažniau (12 proc. atvejų, palyginti su 5 proc.) teigiama, kad tai yra privati ne pelno institucija.


Nors tarptautinių ekspertų atliktoje nacionalinių veiksmų planų analizėje pabrė-žiama, kad tik nedaugelis šalių planuoja ar yra pasiryžusios keisti įstatymus, mūsų atlikta šių planų ir klausimyno analizė atitinkamai parodė, kad pokyčius planuoja 37 proc. šalių ir 40 proc. šalių. Numatoma keisti įstatymus, didinti ENIC/NARIC vaidme-nį, įvesti, kur nėra, priimamų sprendimų priežiūrą, kurti duomenų bazes, internetinį puslapį, keisti vertinimui bei pripažinimui reikalingus terminus ir mokesčius.

7.6. Lietuvos kontekstas

Lietuvoje Lisabonos pripažinimo konvencijos principai iš esmės yra perkelti į ša-lies teisės aktus. Deja, aukštosios mokyklos prie to beveik neprisidėjo ir neteko teisės dalyvauti pripažinimo procese, išskyrus dalinių studijų pripažinimą. Taip susidarė situacija, kai Lietuvos aukštosios mokyklos, norėdamos reaguoti į tarptautines inici-atyvas ir nelygioje kovoje konkuruoti su užsienio aukštosiomis mokyklomis, nepaiso Lisabonos pripažinimo konvencijos, o dažnai pažeidžia ir Lietuvos teisės aktus. Tai rodo tiek labai menką Lisabonos pripažinimo konvencijos suvokimą, tiek jos „įtaką“ aukštosioms mokykloms. Aukštosiose mokyklose sunku būtų rasti nuostatus ar regla-mentus, kurie atitiktų naujausias Lisabonos pripažinimo konvencijos rekomendacijas (pvz., dėl jungtinių laipsnių). Daugumoje aukštųjų mokyklų žinios apie šią konvenciją būtų visiškai minimalios arba jų ir nebūtų. Galėtume teigti, kad Lietuvos aukštosios mokyklos neprisiima atsakomybės už priimamus sprendimus bei ekspertų ugdymą, ir tai būtų tiesa. Tačiau tuo pat metu neugdomas aukštųjų mokyklų domėjimasis tarptau-tinėmis pripažinimo tendencijomis, tolerancija užsienyje įgytoms kvalifikacijoms ir gebėjimas jas teisingai interpretuoti. Dirbant su tarptautine auditorija, šios institucinės kompetencijos yra labai svarbios.

7.7. Siūlomi vertinimo ir akademinio pripažinimo sistemų modeliai

Išnagrinėjus nacionalinių pripažinimo veiksmų planų analizės bei ENIC/NARIC užpildytus klausimynus, galima skirti tris dažniausiai taikomus kvalifikacijų pripaži-nimo sistemų modelius:

centralizuotą jį,¾¾decentralizuotą jį,¾¾mišrųjį.¾¾

Nacionalinių veiksmų planų analizėje mišrusis modelis vadinamas tipiniu ir dar yra skirstomas į griežtą jį, teisinį ir kokybinį, o decentralizuotasis vadinamas beviltiš-ku („šalin rankas“). Toliau pateikiamas galimų kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo sistemos modelių aprašymas.

51


Centralizuotasis modelis. Vertinimą ir pripažinimą atlieka ENIC/NARIC, ati-tinkama valstybinė institucija ar kita centrinė įstaiga. Modeliui būdinga tai, kad:

sprendimai dėl vertinimo ir pripažinimo formalizuojami ir galioja visiems;¾¾priimamų sprendimų priežiūros nėra arba ji minimali, kai kuriais atvejais taių sprendimų priežiūros nėra arba ji minimali, kai kuriais atvejais tais tai-¾¾koma tik vidinė priežiūra;ENIC/NARIC vaidina svarbų vaidmenį, nes dažniausiai būtent jis priima ¾¾sprendimus;ENIC/NARIC yra švietimo ministerijos padalinys.¾¾

Modelis taikomas Airijoje (aukštojo mokslo kvalifikacijoms ir mokslo laipsnia-ms), Albanijoje (mokslo laipsniams), Andoroje, Bulgarijoje (vidurinio ir aukštojo mok-slo kvalifikacijoms), Danijoje, Graikijoje, Ispanijoje (tik vidurinio mokslo kvalifikaci-joms), Rumunijoje, Rusijoje, Vatikane.

Decentralizuotasis modelis. Vertinimą ir pripažinimą atlieka aukštosios mokyklos. Šiam modeliui būdinga tai, kad:

sprendimas dėl vertinimo – pažyma arba rekomendacija, dažniausiai galiojanti ¾¾tik sprendimą priėmusioje aukštojoje mokykloje; kartais oficialiu raštu pateikia-mas tik neigiamas sprendimas;sprendimas dėl pripažinimo – studento priėmimas į aukštą ją mokyklą;¾¾priimamų sprendimų priežiūros nėra arba ji minimali, kai kuriais atvejais prie-¾¾žiūra gali būti sudėtinė kokybės vertinimo ir akreditavimo sistemos dalis;ENIC/NARIC vaidmuo menkesnis, nes jo rekomendacijos nėra privalomos;¾¾ENIC/NARIC dažnai nėra švietimo ministerijos padalinys.¾¾

Modelis taikomas Airijoje (vidurinio mokslo kvalifikacijoms), Bulgarijoje (mokslo laipsniams), Estijoje, Lichtenšteine, Suomijoje, Švedijoje (vidurinio ir aukštojo mokslo kvalifikacijoms).

Mišrusis modelis. Šį modelį galima skaidyti į dvi dalis:vertinimo ir pripažinimo funkcijų pasidalijimas tarp aukštųjų mokyklų ir ¾¾valstybinių institucijų (švietimo ministerijos arba ENIC/NARIC); modeliui būdingi centralizuoto ir decentralizuoto modelių požymiai priklausomai nuo aukštosios mokyklos ar valstybinės institucijos atliekamų funkcijų; modelis taikomas Albanijoje (vidurinio mokslo kvalifikacijoms), Austrijoje, Belgijo-je (Flandrijoje), Ispanijoje (aukštojo mokslo kvalifikacijoms ir mokslo laips-niams), Juodkalnijoje, Kroatijoje;vertinimą ir pripažinimą atlieka aukštosios mokyklos, bet yra didelė išorinė ¾¾sprendimų priėmimo priežiūra; modelis taikomas Švedijoje (mokslo laips-niams).


52

7.8. Išvados

Europoje labiausiai yra paplitęs mišrusis kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo 1. modelis, mažiau– centralizuotasis, dar mažiau – decentralizuotasis.

Taikant mišrųjį vertinimo ir pripažinimo modelį, visais atvejais vienas iš ENIC/2. NARIC ar ministerijos partnerių yra aukštoji mokykla.

Dažnai toje pačioje šalyje taikomi skirtingi vidurinio mokslo kvalifikacijų, aukšto-3. jo mokslo kvalifikacijų, mokslo laipsnių vertinimo ir pripažinimo modeliai, pvz., centralizuotasis modelis gali būti taikomas vidurinio mokslo, o mišrusis ar decen-tralizuotasis – aukštojo mokslo kvalifikacijoms vertinti ir pripažinti ir pan.

Įgaliotų aukštųjų mokyklų vaidmuo gerokai išauga, kai reikia pripažinti mokslo 4. laipsnius.

Daugiau nei pusėje šalių ENIC/NARIC yra sudėtinė ministerijos dalis. Kitais atve-5. jais ENIC/NARIC yra kitos valstybinės institucijos dalis arba nepriklausoma ins-titucija.

Nepriklausomai nuo šalyje taikomo kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo modelio 6. ENIC/NARIC vaidina svarbų vaidmenį teikdamas rekomendacijas. ENIC/NARIC rekomendacijų dėl vertinimo ir (ar) pripažinimo prašoma beveik visose šalyse ir beveik visais atvejais, išskyrus kelias išimtis.

Daugelyje šalių priimamų sprendimų priežiūra dažniausiai būna pasyvi, t. y. ne-7. užtikrinama išorinė priimtų sprendimų stebėsena, bet sudaromos sąlygos pateikti apeliaciją; priimamų sprendimų priežiūra didesnė pripažįstant, o ne vertinant kva-lifikacijas ar mokslo laipsnius; priežiūrą dažniausiai atlieka ministerija.

Beveik visose šalyse yra numatyta galimybė teikti apeliacijas dėl vertinimo ir pri-8. pažinimo sprendimų. Gana dažnai apeliaciją nagrinėja ta pati institucija, kuri priė-mė sprendimą, tačiau jį galima apskųsti ir kitai institucijai.

Šalyse numatomi pokyčiai daugiausia yra susiję su įstatymų, ENIC/NARIC vai-9. dmens kaita, priimamų sprendimų priežiūros, duomenų bazių, internetinio pusla-pio kūrimu, administracinių vertinimo ir pripažinimo procedūrų tobulinimu.

Lietuvoje:10.

taikomas centralizuotas vidurinio mokslo kvalifikacijų, aukštojo mokslo 10.1. kvalifikacijų, mokslo laipsnių vertinimo ir pripažinimo modelis; vertinimo ir pripažinimo procese aukštosios mokyklos nedalyvauja;Lietuvos ENIC/NARIC atliekama vidurinio bei aukštojo mokslo kvalifikaci-10.2. jų vertinimo funkcija yra pakeitusi ENIC/NARIC pagrindinę funkciją – teik-ti informaciją; pastaroji yra tapusi šalutine;

53


Švietimo ir mokslo ministerijos atliekamas pripažinimas dažniausiai yra tik 10.3. formali procedūra;informacija, susijusi su priimamais sprendimais dėl vertinimo ir pripažini-10.4. mo, nėra susisteminta – nesukurta priimamų sprendimų duomenų bazė, ne-leidžiami atitinkami leidiniai;informacijos apie pripažinimo procedūras sklaida tarp socialinių partnerių, 10.5. mokymų organizavimo bei patarimų teikimo paslaugos aukštosioms moky-kloms ir darbdaviams nėra išplėtotos;kadangi aukštosios mokyklos nedalyvauja vertinimo ir pripažinimo procese, 10.6. tai neskatina jų susipažinti su vertinimui ir pripažinimui skirtais tarptauti-niais teisės aktais, neugdo tolerancijos užsienyje įgytoms kvalifikacijoms ir gebėjimo juos teisingai interpretuoti.

55

iii.vertinimoirpripažinimosistemaLietuvoje

III DALIS

VERTINIMO IR PRIPAŽINIMO SISTEMA LIETUVOJE

I skyrius

TEISINIS REGULIAVIMAS

Šiuo metu itin svarbus veiksnys ne tik Europoje, bet ir pasaulyje – tarptautinis bendradarbiavimas. Viena tokio bendradarbiavimo prielaidų – laisvas asmenų judė-jimas, kurį Europos Teisingumo Teismas pripažino viena svarbiausių žmogaus teisių. Būtent laisvo asmenų judėjimo principas įgalina sukurti ypač geros kokybės, efektyvią užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimo sistemą ir taip užtikrinti asmenų teisę dirbti ir studijuoti.

Šiam tikslui rengiami įvairūs tarptautiniai bei Lietuvos teisės aktai. Būtent užsie-nyje įgytų kvalifikacijų akademiniam pripažinimui yra skirtos penkios Europos Tary-bos konvencijos [2], [3], [4], [6], [8], UNESCO konvencija [7], bendra Europos Tarybos ir UNESCO konvencija [9]. Lietuva yra prisijungusi prie dviejų naujausių konvencijų [7] ir [9], prie vienos Europos Tarybos konvencijos [2] bei konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą [31]. Tarptautinės konvencijos skatina valstybes pasirašyti dvišalius susitarimus, kurie palengvintų abipusį kvalifikacijų pripažinimą. Tokias su-tartis Lietuva yra pasirašiusi su keliomis kaimyninėmis valstybėmis.

Vienos iš naujausių konvencijų – Lisabonos pripažinimo konvencijos [9] – nuosta-tos yra perkeliamos į Lietuvos teisės aktus: Vyriausybės nutarimus, švietimo ir mokslo ministro įsakymus, SKVC direktoriaus įsakymus (žr. 4 priedą). Taip pat yra keletas Lietuvos teisės aktų, susijusių su užsienyje įgytų kvalifikacijų bei mokslo laipsnių pri-pažinimu: įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kita, kas nėra tiesiogiai susiję su šios srities tarptautinių teisės aktų nuostatų perkėlimu.


56

1.1.lentelė. Lisabonos pripažinimo konvencijos perkėlimo į Lietuvos teisės aktusschema

Lietuvos Respublikos įstatymas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymai Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus įsakymai

Įstatymas dėl Lisabonos pripažinimo konvencijos ratifikavimo

Paraiškų dėl vertinimo ir pripažinimo formos

Kvalifikacinių egzaminų organizavimo tvarka

Vertinimo ir pripažinimo nuostatai

Apeliacinės komisijos nuostatai

Papildomų kursų organizavimo tvarka

Vidurinio mokslo kvalifikacijų vertinimo

taisyklės

Papildomų dokumentų pateikimas

Atsisakymas užsienyje įgytas kvalifikacijas vertinti

skubos tvarka

Papildomų dokumentų sąrašas

Lisabonos pripažinimo konvencija

Taigi, užsienyje įgytų kvalifikacijų bei mokslo laipsnių vertinimą ir akademinį pripažinimą Lietuvoje reglamentuojančių teisės aktų sistemą sudaro:

tarptautiniai dokumentai (konvencijos, sutartys);¾¾Lietuvos teisės aktai:¾¾

įstatymai;{{

Vyriausybės nutarimai;{{

švietimo ir mokslo ministro įsakymai;{{

SKVC direktoriaus įsakymai. Toliau pateikiamas trumpas šių teisės aktų apibūdinimas pagal leidėjus: apžvel-

giamas kiekvieno akto teisinis priėmimo pagrindas, reguliavimo dalykas bei esminės nuostatos, taikymo praktikoje problemos.

57


8. TARPTAUTINIAI DOKUMENTAI

8.1. Tarptautinės konvencijos

8.1.1. Konvencijų reguliavimo dalykasAkademiniam pripažinimui skirtos penkios Europos konvencijos (žr. 2 priedą).

Lietuva yra prisijungusi tik prie vienos iš jų [2]. Konvenciją pasirašiusios šalys įsipar-eigojo pripažinti ekvivalentišku viena kitos teritorijoje įgytą išsilavinimą, suteikiantį teisę stoti į universitetinio lygmens aukštąsias mokyklas. Kaip jau buvo minėta, pripa-žinimo reikalams taip pat skirta 1979 metais pasirašyta UNESCO konvencija [7] bei 1997 metais pasirašyta Lisabonos pripažinimo konvencija [9].

UNESCO konvencija padėjo pamatus aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo sistemai sukurti Europoje. Ją pasirašiusios šalys įsipareigojo pripažinti viena kitos aukštojo mokslo institucijose įgytas kvalifikacijas ir sukurti sistemą, leidžiančią pa-lyginti kreditus, studijų dalykus, diplomus, pažymėjimus bei laipsnius. Lietuvoje ši konvencija įsigaliojo 1997 metais.

Pasirašant Lisabonos pripažinimo konvenciją, įtakos turėjo procesai, prasidėję ėmus byrėti Rytų Europos blokui. Priimant vis naujus narius į Europos aukštojo moks-lo erdvę, skelbiamas naujas kvalifikacijų priimtinumo principas: užsienyje įgyta kva-lifikacija, net jeigu ji ir menkesnio lygmens ar funkcionalumo nei panaši kvalifikacija priimančiojoje šalyje, laikytina priimtina atitinkamam lygmeniui, nes kvalifikacijų tarpusavio skirtumai gana nedideli. Kvalifikacija gali būti nepripažįstama tik tada, kai aptinkama esminių skirtumų tarp užsienio šalies ir priimančiosios šalies kvalifikacijų sistemos.

Lisabonos pripažinimo konvencijoje numatyta, kad ji įsigalioja praėjus numaty-tam laikotarpiui po to, kai penkios valstybės, tarp jų ne mažiau kaip trys Europos Ta-rybos ir (ar) UNESCO Europos regiono valstybės narės, pareikš sutinkančios prisiimti šios Konvencijos įpareigojimus.

Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu „Dėl Europos Tarybos ir UNESCO kva-lifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos ratifikavimo“ [32] ratifikavo Lisabonos pripažinimo konvenciją. Kadangi Lietuva buvo penktoji valstybė, sutikusi prisiimti Lisabonos pripažinimo konvencijos įsipareigojimus, 1999 m. vasario 1 d. ši konvencija įsigaliojo.

Iki 2009 m. sausio 11 d. prie Lisabonos pripažinimo konvencijos buvo prisijungu-sios 52 valstybės, iš kurių keturios nebuvo jos ratifikavusios (žr. 1 priedą).

Lisabonos pripažinimo konvencija skiriama akademinio pripažinimo problemoms spręsti ir aukštojo mokslo pripažinimo praktikai tobulinti. Šiame dokumente aptarti ir suformuluoti:


58

pagrindiniai vertinimo ir pripažinimo principai:¾¾kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštą jį mokslą;{{

dalinių studijų;{{

aukštojo mokslo kvalifikacijų;{{

pabėgėlių, perkeltųjų ar pabėgėlio statusą turinčių asmenų kvalifikacijų.{{

Sprendimas dėl vertinimo – pažyma arba rekomendacija, dažniausiai galiojanti tik sprendimą priėmusioje aukštojoje mokykloje. Kartais oficialiu raštu patei-kiamas tik neigiamas sprendimas;įsipareigojimai teikti informaciją apie aukštojo mokslo institucijas ir aukštojo ¾¾mokslo programų aprašymą, kitą informaciją akademinio pripažinimo klau-simais;konvencijos įgyvendinimo būdai.¾¾

Šalys, prisijungusios prie Lisabonos pripažinimo konvencijos, įsipareigoja laiky-tis lygiateisiškumo principo – draudžiama asmenis, besikreipiančius dėl kvalifikacijos pripažinimo, diskriminuoti dėl lyties, rasės, odos spalvos, negalios, kalbos, religijos, politinių įsitikinimų, pilietybės, etninės ar socialinės kilmės, priklausymo nacionali-nei mažumai ir pan. Be to, šalys įsipareigoja:

užtikrinti vertinimo ir pripažinimo metodikos ir kriterijų aiškumą, nuoseklumą ¾¾ir patikimumą;sprendimus dėl pripažinimo priimti remiantis atitinkama informacija apie ¾¾kvalifikacijas, kurių pripažinimo siekiama;skatinti visas aukštąsias mokyklas teikti informaciją apie jose įgytas kvalifi-¾¾kacijas;laikytis principo, kad pareiga nurodyti, jog pareiškėjo įgytas išsimokslinimas ¾¾neatitinka keliamų reikalavimų, tenka vertinančiajai institucijai;garantuoti adekvačią ir aiškią informaciją apie švietimo sistemą;¾¾nustatyti terminą, per kurį, skaičiuojant nuo tada, kai buvo pateikta visa reika-¾¾linga informacija, būtina priimti sprendimus dėl pripažinimo.

Lisabonos pripažinimo konvencija nustato, kad ,,kiekviena šalis gali užsienio mokslo institucijų suteiktų aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimą savo teritorijoje sąlygoti specifiniais nacionalinės teisės reikalavimais ar specifiniais susitarimais, su-darytais su šalimis, kuriose yra kvalifikacijas suteikusių institucijų“.

Lisabonos pripažinimo konvencijoje apibrėžtos nuostatos išsamiau paaiškintos Europos Tarybos parengtame Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos, pasirašytos 1997 m. balandžio 11 d. Lisabonoje, aiškinamajame rašte [10] (toliau – Aiškinamasis raštas).

Kaip teigiama Aiškinamajame rašte, Lisabonos pripažinimo konvencijoje patei-kiami apibrėžimai nekeičia apibrėžimų, kuriuos valstybės ir tarptautinės institucijos ir organizacijos vartoja savo vidaus administracinėse sistemose ir įstatymuose.

59


Aiškinamajame rašte atkreipiamas dėmesys į tai, kad sąvokos ,,teisė“ ir ,,priėmi-mas“ skiriasi, tačiau yra susijusios. Teisė (į aukštą jį mokslą) yra būtina, bet ne visada pakankama priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlyga. Sąvoka „teisė“ reiškia pareiškėjų kvalifikacijų vertinimą, norint nustatyti, ar tenkinami bendrieji reikalavimai, kelia-mi siekiantiems studijuoti aukštosiose mokyklose, bet tuo pat metu faktinės studijos gali priklausyti nuo vietų skaičiaus (priėmimas). Todėl teisė į aukštą jį mokslą tampa pirmuoju žingsniu siekiantiems aukštojo mokslo studijų, o priėmimas yra jau antrasis žingsnis, ir ne visi pareiškėjai, kuriems suteikta teisė į aukštą jį mokslą, bus priimti.

Aiškinamajame rašte pažymima, kad Lisabonos pripažinimo konvencijoje apibrė-žiami bendrieji reikalavimai, suteikiantys teisę į aukštą jį išsilavinimą, bet ne reika-lavimai, keliami stojant į tam tikras aukštąsias mokyklas ar tam tikras programas. Šalis gali atsisakyti pripažinti kvalifikaciją, jei yra esminių skirtumų tarp jos pačios bendrųjų reikalavimų ir šalies, kurioje buvo išduotas išsilavinimo pažymėjimas, rei-kalavimų. Tai gali būti studijų trukmės skirtumas, kai dėl to iš esmės keičiasi mokymo turinys; specialiųjų dalykų, tokių kaip parengiamieji kursai arba neakademiniai daly-kai, įtraukimas, neįtraukimas arba apimtis; esminis skirtumas tarp programų tikslų, pavyzdžiui, tarp programos, skirtos pasirengti aukštajam mokslui, ir programos, skir-tos pasirengti darbo rinkai, ir pan.

Kompetentinga pripažinimo institucija gali būti ministerija, kita vyriausybės įs-taiga ar agentūra, pusiau oficiali agentūra, aukštoji mokykla, profesinė asociacija ar bet kuris kitas organas, oficialiai įpareigotas daryti formalius ir privalomus sprendimus dėl užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimo. Kiekvienos tokios institucijos kompe-tencija priimti visų tipų pripažinimo sprendimus gali būti išplėsta arba apribota. Pa-vyzdžiui, tai gali būti:

pripažinimas tik vienos aukštosios mokyklos lygmeniu;¾¾pripažinimas, apribotas vieno tipo aukštuoju mokslu;¾¾pripažinimas tik akademiniais tikslais;¾¾pripažinimas tik įsidarbinimo tikslais.¾¾

Šiame apibrėžime „kompetencija“ reiškia teisėtas galias daryti atitinkamą spren-dimą ar imtis atitinkamo veiksmo, tačiau šis apibrėžimas nekalba apie „kompetenciją“ kaip žinias. Daugelis organų gali turėti pakankamai žinių apie aukštojo mokslo kvali-fikacijų pripažinimą, bet nebūtinai būti „kompetentingi“ teisine prasme.

Aiškinamajame rašte pabrėžiama tinkamos kvalifikacijų vertinimo metodikos įdiegimo svarba. Kvalifikacijų vertinimo procedūros turėtų būti nuoseklios, kad skir-tingos tos pačios šalies aukštosios mokyklos pareiškėjo kvalifikacijos negalėtų vertinti skirtingai.

Atkreipiamas dėmesys į didėjantį skaičių aukštųjų mokyklų, nepriklausančių ša-lies, kurioje jos veikia, švietimo sistemai. Atsižvelgdamos į šių institucijų statusą ir kokybę bei kokiu mastu vykdomas tokių programų institucinis vertinimas, šalys gali nuspręsti tokioms aukštosioms mokykloms netaikyti Lisabonos pripažinimo konven-cijos arba ją taikyti ribotai.


60

Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu „Dėl Konvencijos, apibrėžiančios Euro-pos mokyklų statutą, ratifikavimo“ [33] ratifikavo Konvenciją, apibrėžiančią Europos mokyklų statutą (toliau vadinama – Europos mokyklų konvencija). Pasirašyti šią kon-venciją paskatino Europos mokyklų, skirtų bendrajam Europos Bendrijų darbuotojų vaikų švietimui, kūrimas, kad tinkamai funkcionuotų Europos institucijos. Europos mokyklų konvencijoje nurodyti ne tik Europos mokyklų steigimo, valdymo ir funkci-onavimo principai, bet ir pagrindinis tokių mokyklų išduotų dokumentų pripažinimo valstybių narių teritorijoje, t. y. ir Lietuvoje, ,,automatinio pripažinimo“ principas [31] (5 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamosi šia konvencija, kompetentingos Lietuvos Respu-blikos institucijos (pvz., darbdaviai, aukštosios mokyklos) Europos mokyklos išduoto išsilavinimo dokumentą turi priimti tiesiogiai, be jokio kito patvirtinimo, vertinimo ar pripažinimo.

8.1.2. Konvencijų taikymas praktikojeLisabonos pripažinimo konvencija galutinai įkūnijo šiuolaikinę kvalifikacijų pri-

pažinimo sistemą: kvalifikacija nebus pripažįstama tik įrodžius, kad ji turi esminių skirtybių nuo priimančiosios šalies kvalifikacijų sistemos. Lisabonos pripažinimo kon-vencijoje įtvirtintos šalių diskrecijos pagrindu užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo kriterijai nustatyti Lietuvos įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose: Vyriausy-bės nutarimuose, švietimo ir mokslo ministro įsakymuose, SKVC direktoriaus įsaky-muose, kuriais vadovaujantis vertinamos ir pripažįstamos užsienyje įgytos kvalifika-cijos.

Skirtingai negu Lisabonos pripažinimo konvencija, Europos mokyklų konvencija nustato ‚,automatinį“ Europos mokyklose išduotų išsilavinimo dokumentų pripažini-mą. Pripažįstant šiose mokyklose įgytas kvalifikacijas, Lisabonos pripažinimo kon-vencija netaikoma.

8.2. Tarptautinės sutartys

8.2.1. Sutarčių ir projektų apžvalgaTarptautinės konvencijos skatina valstybes pasirašyti sutartis, kurios sutvirtintų

draugiškus tarpusavio santykius, sudarytų palankesnes sąlygas akademiniam judu-mui, palengvintų kvalifikacijų ir mokslo laipsnių pripažinimą.

Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių sudarymą ir vykdymą Lietuvoje re-glamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymas ir įstatymų įgy-vendinamieji teisės aktai. Tarptautinės sutarties sudarymą gali inicijuoti Prezidentas, Vyriausybė arba ministerijos ir Vyriausybės įstaigos pagal savo kompetenciją. Visi veiksmai, susiję su Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties sudarymu, galimi tik esant teigiamam sprendimui dėl tarptautinės sutarties sudarymo tikslingumo. Spren-dimus dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių sudarymo tikslingumo priima Prezidentas, Vyriausybė arba Užsienio reikalų ministerija.

61


Lietuva yra pasirašiusi tris sutartis dėl kvalifikacijų pripažinimo su Estija, Latvija, Lenkija ir Vatikanu.

2000 m. gegužės 5 d. Vilniuje pasirašyta Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartis dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje [34] (toliau vadinama – su-tartis su Šventuoju Sostu). Lietuvos Respublikos Seimas ją ratifikavo 2000 m. liepos 20 d. [35].

Sutarties su Šventuoju Sostu 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Susitariančiosios Šalys pripažįsta viena kitos aukštojo mokslo sistemų diplomus ir kvalifikacinius laips-nius“. Išnagrinėjus šia nuostatą darytinos tokios išvados:

Iš vienos pusės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos [63] 138 straipsnio 3 dalimi, kuri nustato, kad „tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis“, ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo [36] 11 straipsnio 2 dalimi, kur sakoma, kad „jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nu-stato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojan-tys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taiko-mos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos“, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ratifikuojant sutartį su Šventuoju Sostu Lietuvos Respublika nėra padariusi išlygų dėl papildomų sąlygų ar išimčių ją įgyvendinant, Lietuvos Respublika, pripažindama Šventojo Sosto aukštojo mokslo diplomus ir kvalifikacinius laipsnius, neturi taikyti nacionalinių apribojimų.

Iš kitos pusės, minėtoji sutarties su Šventuoju Sostu nuostata yra deklaratyvi ir sunkiai įgyvendinama, nes nenurodo, kokiais principais vadovaujantis bus pripažįs-tamos aukštojo mokslo kvalifikacijos. Esant skirtingoms šalių aukštojo mokslo siste-moms, jos negali būti pripažįstamos automatiškai. Priimtame sprendime dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos pripažinimo turi būti nurodytas vienoje šalyje suteiktos aukštojo mokslo kvalifikacijos atitikmuo kvalifikacijai, teikiamai kitoje šalyje.

Vadovaujantis sutarties su Šventuoju Sostu 14 straipsniu, jei, aiškinant ar vykdant šią sutartį, kyla nesutarimų, susitariančiosios šalys bendrai ieško draugiško sutarimo.

2000 m. vasario 18 d. Taline pasirašyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl išsimoksli-nimo pripažinimo Baltijos valstybių aukštojo mokslo erdvėje [37] (toliau – trišalė Bal-tijos valstybių sutartis). Lietuvos Respublikos Seimas ją ratifikavo 2000 m. gruodžio 12 d. [38].

Trišalės Baltijos valstybių sutarties 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Baltijos vals-tybės – Lietuvos Respublika, Estijos Respublika ir Latvijos Respublika – pripažins viena kitos aukštojo mokslo kvalifikacijas ir kvalifikacijas, suteikiančias teisę siekti aukštojo mokslo, išskyrus tuos atvejus, kai nustatomi esminiai kvalifikacijų skirtumai“. Ši nuostata tik pakartoja Lisabonos pripažinimo konvencijos pagrindinio principo nuostatą.


62

Trišalės Baltijos valstybių sutarties nuostatos, išskyrus suteikiamų kvalifikacijų išvardijimą, nenustato palankesnių kvalifikacijų pripažinimo nuostatų nei Lisabonos pripažinimo konvencija.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad trišalė Baltijos valstybių sutartis nereglamentuoja aukštojo mokslo kvalifikacijų, įgytų baigus neuniversitetines studijas Lietuvoje, pri-pažinimo.

Vadovaujantis trišalės Baltijos valstybių sutarties 13 straipsniu, šios sutarties įgy-vendinimą turi prižiūrėti Baltijos aukštojo mokslo koordinavimo komitetas (toliau – BHECC). Kiekvienais metais ne mažiau kaip vienas BHECC susirinkimas bus skirtas spręsti klausimams, susijusiems su sutarties įgyvendinimu. BHECC palengvins įgy-vendinti Lisabonos konvencijos tarpvalstybinio komiteto sprendimus ir rekomenda-cijas Baltijos regione ir prireikus siūlys atitinkamas sutarties pataisas. Tačiau trišalės Baltijos valstybių sutarties nuostatos nenumato BHECC sudarymo ir veikimo princi-pų, ir ligi šiol jis nėra sudarytas.

2005 m. kovo 9 d. Vilniuje pasirašyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Len-kijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl dokumentų, suteikiančių teisę į aukštą jį mokslą, dalinių studijų, aukštojo mokslo kvalifikacijų bei mokslo laipsnių ir meno laipsnių tarpusavio pripažinimo [39]. Ji įsigaliojo 2005 m. gruodžio 1 d. (toliau – su-tartis su Lenkija).

Sutartis su Lenkija nustato sąlygas ir nurodo dokumentus, suteikiančius teisę pra-dėti ir tęsti aukštojo mokslo studijas, įgyti aukštojo mokslo kvalifikacijas, mokslo ar meno laipsnius atitinkamose abiejų valstybių mokslo ir studijų institucijose. Šių insti-tucijų sąrašai pateikiami sutarties su Lenkija prieduose. Aukštojo mokslo kvalifikaci-jos pripažįstamos remiantis sutarties su Lenkija priedo Aukštojo mokslo kvalifikacijų bei mokslo laipsnių lyginamąja lentele. Vadovaudamasi Tarptautinių sutarčių įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutari-mu Nr. 911 patvirtino sutartį su Lenkija [40].

Remiantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, kad sutartis su Lenkija pa-lengvina kvalifikacijų pripažinimą vykdančiai institucijai atlikti pripažinimo procedū-rą, tačiau kvalifikacijos pripažįstamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais (taip pat ir Lisabonos pripažinimo konvencija), kitais teisės aktais ir šia sutartimi.

Vadovaujantis sutarties su Lenkija 7 straipsniu, šiai sutarčiai tinkamai įgyvendinti sudaroma dvišalė ekspertų komisija, nustatomi jos sudarymo principai ir įgaliojimai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 911 patvirtino dvišalės ekspertų komisijos Lietuvos dalį. Lenkijos Respublikos Vyriausybė lig šiol nepateikė dvišalės ekspertų komisijos Lenkijos dalies.

Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerijoje jau yra parengti du Lietuvos Respubli-kos tarptautinių sutarčių dėl kvalifikacijų ir mokslo laipsnių pripažinimo projektai su Vokietija ir Ukraina. Lietuva taip pat yra gavusi du pasiūlymus iš Rusijos ir Baltarusi-jos sudaryti sutartis dėl abipusio kvalifikacijų pripažinimo. Atsižvelgdama į kai kurių Rusijos aukštųjų mokyklų vykdomą nelegalią su studijomis susijusią veiklą Lietuvoje,

63


Švietimo ir mokslo ministerija kreipėsi į Vyriausybę, teigdama, kad netikslinga šiuo metu sudaryti su Rusija sutartį dėl abipusio kvalifikacijų pripažinimo. Sprendimas dėl sutarties su Baltarusija sudarymo tikslingumo dar nepriimtas. Kai jis bus priimtas, Švietimo ir mokslo ministerija organizuos sutarties su Baltarusija projekto parengimą: bus sudaroma ekspertų darbo grupė sutarties tekstui rengti ir jam derinti su Baltaru-sija.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriau-sybės susitarimo dėl aukštojo mokslo kvalifikacijų ir mokslo laipsnių lygiavertiškumo pripažinimo projekto (toliau vadinama – sutarties su Vokietija projektas) iniciatoriai buvo abiejų šalių ENIC tinklai. Šio projekto rengimas užtruko daugiau nei dešimt metų. Per tą laiką projektui rengti ir derinti švietimo ir mokslo ministro įsakymais buvo patvirtintos net trys ekspertų darbo grupės.

Sutarties su Vokietija projekto paskirtis – siekti, kad būtų pripažįstamos ir įskai-tomos abiejose šalyse baigtos dalinės studijos, įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos, suteikti akademiniai ir mokslo laipsniai bei kitos akademinės kvalifikacijos, suteikian-čios teisę tęsti studijas arba pradėti naujas studijas ir vartoti akademinius bei mokslo laipsnius. Pagal sutarties su Vokietija projektą aukštojo mokslo kvalifikacijos bus pri-pažįstamos ar įskaitomos tolesnėms arba naujoms studijoms pagal priede nurodytas sąsajas.

Pasirašius sutarties su Vokietija projektą, kvalifikacijų pripažinimą vykdančiai institucijai bus lengviau atlikti pripažinimo procedūrą, tačiau kvalifikacijos bus pripa-žįstamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais (taip pat ir Lisabonos pripaži-nimo konvencija), kitais teisės aktais ir šios sutarties projektu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų kabineto susitarimo dėl kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštą jį mokslą, aukštojo mokslo kvalifikacijų ir mokslo laipsnių abipusio akademinio pripažinimo projekto (toliau vadinama – sutar-ties su Ukraina projektas) iniciatorė buvo Ukrainos švietimo ir mokslo ministerija. Šis projektas buvo rengiamas penkerius metus. Per tą laiką projektui parengti bei suderinti buvo sudarytos dvi ekspertų darbo grupės.

Sutarties su Ukraina projekto paskirtis – siekti, kad būtų pripažįstami teisės aktų nustatyta tvarka abiejų šalių institucijų išduoti išsilavinimo dokumentai, liudijantys asmens įgytą vidurinį išsilavinimą, ir mokslo ir studijų institucijų išduoti dokumen-tai, liudijantys baigtas dalines studijas, įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją ar suteiktą mokslo laipsnį. Pagal sutarties su Ukraina projektą vidurinis išsilavinimas, aukštojo mokslo kvalifikacijos ir mokslo laipsniai bus pripažįstami, taip pat aukštojo mokslo kvalifikacijos bus įskaitomos kaip studijų dalis abiejų valstybių teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į priede nurodytus atitikmenis, jeigu negalima nustatyti esminių skirtumų.

Pasirašius sutarties su Ukraina projektą, kvalifikacijų pripažinimą vykdančiai institucijai bus lengviau atlikti pripažinimo procedūrą, tačiau kvalifikacijos bus pripa-


64

žįstamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais (taip pat ir Lisabonos pripaži-nimo konvencija), kitais teisės aktais ir šios sutarties projektu.

8.2.2. Sutarčių taikymas praktikojeTarptautinių sutarčių nuostatos, vadovaujantis Lisabonos pripažinimo konvencijos

I skyriaus 1 straipsniu, negali pažeisti bendrųjų reikalavimų, kuriuos visais atvejais privalu vykdyti kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo metu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo [36] 7 straips-nio 1 dalies 8 punktu bei 8 straipsnio 1 dalimi, visos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, nustatančios kitokias teisės normas negu galiojantys nacionaliniai įstatymai, turi būti ratifikuojamos Lietuvos Respublikos Seimo įstatymu.

Tarptautinės sutartys, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, taikomos Lietuvos Respublikoje vadovaujantis šiais principais:

tarptautinė sutartis neturi viršenybės Lietuvos Respublikos įstatymų 1) atžvilgiu;tarptautinė sutartis negali prieštarauti Lietuvos Respublikos įstatymams;2) tarptautinė sutartis turi įstatymo įgyvendinamojo teisės akto galią.3)

Lisabonos pripažinimo konvencijos II skyriaus 3 straipsnyje teigiama, kad šios konvencijos šalys turi teisę sudaryti sutartis, nustatančias palankesnes kvalifikacijų pripažinimo sąlygas. Pagal šios konvencijos VI skyriaus 5 straipsnį kiekviena šalis gali užsienio mokslo institucijų suteiktų aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimą savo teritorijoje sąlygoti specifiniais nacionalinės teisės reikalavimais ar specifiniais susi-tarimais, sudarytais su šalimis, kuriose yra kvalifikacijas suteikusių institucijų. Todėl sutartyse nustatomos tik tos sąlygos, kurių pagrindu palengvinamas (supaprastinamas) užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimas, t. y. jose nustatomas specialusis teisinis režimas, kuris negali prieštarauti bendrosioms Lisabonos pripažinimo konvencijoje įtvirtintoms nuostatoms.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytinos šios išvados dėl tarptautinių sutarčių, patvirtintų Vyriausybės nutarimais:

jose nėra nustatyta, kad kvalifikacijos pripažįstamos automatiškai;1) jos supaprastina administracinį kvalifikacijos vertinimo procesą, tačiau tai 2) nepašalina būtinimo užsienyje įgytas kvalifikacijas vertinti ir pripažinti pagal teisinio režimo nustatytus kriterijus.

9. LIETUVOS TEISĖS AKTAI

Šiame skyriuje nagrinėjami užsienyje įgytų kvalifikacijų bei mokslo laipsnių ver-tinimą ir akademinį pripažinimą reglamentuojančių teisės aktų sistemą sudarantys ša-lies teisės aktai: įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kt., kurie nėra tiesiogiai susiję su šios srities tarptautinių teisės aktų nuostatų perkėlimu.

65


Toliau pateikiamas trumpas šių teisės aktų apibūdinimas pagal jų leidėjus. Vyriau-sybės nutarimai, švietimo ir mokslo ministro įsakymai, SKVC direktoriaus įsakymai apžvelgiami pagal kiekvieno jų teisinį priėmimo pagrindą, reguliavimo dalyką bei es-mines nuostatas ir taikymo praktikoje problemas.

9.1. Įstatymai

Toliau išvardyti įstatymai yra tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai susiję su užsienyje įgytų kvalifikacijų bei mokslo laipsnių vertinimu ir akademiniu pripažinimu.

Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Europos Tarybos ir UNESCO kvalifika-cijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse kon-vencijos ratifikavimo [32] (toliau – Įstatymas dėl Lisabonos pripažinimo konvencijos ratifikavimo). Seimas ratifikavo šią Lisabonos pripažinimo konvenciją [9]. Įstatymas įsigaliojo 1998 m. gruodžio 16 d., o pati Lisabonos pripažinimo konvencija Lietuvai taikoma nuo 1999 m. vasario 1 d. Konvencijos ratifikavimo įstatymu Vyriausybė buvo įpareigota įgyvendinti Lisabonos pripažinimo konvencijos nuostatas:

paskirti instituciją, kuri vykdytų nacionalinio informacijos centro funkcijas ir ¾¾būtų ENIC narė;parengti ir patvirtinti konvencijos nuostatų įgyvendinimo tvarką.¾¾

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas [42] (toliau – Švietimo įstatymas). Šis įstatymas nereglamentuoja vertinimo ir (ar) pripažinimo procedūrų, nenustato, kokios valstybinės institucijos galėtų atlikti vertinimą ir (ar) pripažinimą. Įstatyme yra tik pripažinimą reglamentuojančios nuostatos. Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta „išsilavinimo“ sąvoka. Tai Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pripažinta asmens tam tikro lygio brandą liudijanti kompetencija, žinios, įgūdžiai, ge-bėjimai ir vertybinės nuostatos. Kai kalbame apie vertinimą ir (ar) pripažinimą, turime omenyje formalųjį švietimą, nes neformalaus švietimo pripažinimo procedūros nenu-statytos. Pagal Švietimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį formalusis švietimas – tai švieti-mas, vykdomas pagal teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas ugdymo programas, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis, aukštesnysis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija.

Švietimo įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad užsienyje įgyto išsilavini-mo pripažinimą Lietuvoje bei Lietuvoje įgyto išsilavinimo patvirtinimą vykstantiems į užsienį reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir kiti teisės aktai. Jame taip pat nustatyta, kuri viešojo administravimo institucija atsakinga už pripažini-mą. Švietimo įstatymo 56 straipsnio 11 punktu Švietimo ir mokslo ministerija įgaliota vykdyti užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimą Lietuvoje, tačiau nereglamentuota, kuri institucija vertina.

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas [43] (toliau – Mokslo ir studi-jų įstatymas). Šis įstatymas vertinimo ir (ar) pripažinimo procedūrų nereglamentuoja. Tačiau jame yra nuostatų dėl užsienyje įgytų mokslo laipsnių diplomų pripažinimo. Šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsienyje įgyti mokslo laipsnių di-


66

plomai pripažįstami (nostrifikuojami) Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip.

Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas [44] (toliau – Aukštojo moks-lo įstatymas). Šis įstatymas taip pat nereglamentuoja vertinimo ir (ar) pripažinimo procedūrų. Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kvalifikacija – kvalifikacinis laipsnis (bakalauro, profesinio bakalauro, magistro, meno licenciato) ir (arba) profe-sinė kvalifikacija, suteikiami baigus atitinkamos pakopos nuosekliąsias studijas. O 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienio aukštosiose mokyklose įgytas aukštasis išsilavinimas pripažįstamas įstatymų ir kitų teisės aktų bei tarptautinių sutarčių nu-statyta tvarka. Pagal aukštojo mokslo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį aukštasis išsilavi-nimas – išsilavinimas, įgytas baigus pagrindines arba vientisąsias studijas Lietuvos aukštojoje mokykloje arba lygiavertes studijas užsienio aukštojoje mokykloje. Aukš-tojo mokslo įstatymu nenustatyti vertinimą ir (ar) pripažinimą vykdantys subjektai, procedūros, tačiau įteisintos nuostatos, kad toks išsilavinimas yra pripažįstamas, jeigu studijos užsienio aukštojoje mokykloje yra lygiavertės atitinkamoms studijoms Lietu-vos aukštojoje mokykloje.

Visuose minėtuose Lietuvos įstatymuose ir kituose teisės aktuose sąvoka „kva-lifikacija“ apibrėžiama nevienodai. Pavyzdžiui, pagal Švietimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį kvalifikacija – tai įstatymų, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas mokėjimas ir teisė verstis tam tikra profesine veikla. Aukštojo mokslo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kvalifikacija – kvalifi-kacinis laipsnis (bakalauro, profesinio bakalauro, magistro, meno licenciato) ir (arba) profesinė kvalifikacija, suteikiami baigus atitinkamos pakopos nuosekliąsias studijas.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lisabonos pripažinimo konvenciją aukštojo mokslo kvalifikacija – tai bet kuris laipsnis, diplomas ar kitas pažymėjimas, suteiktas ar išduotas kompetentingos valdžios institucijos ir liudijantis sėkmingai baigtą aukš-tojo mokslo programą. O kvalifikacija, suteikianti teisę į aukštą jį išsilavinimą, – bet kuris diplomas ar kitas pažymėjimas, išduotas kompetentingos valdžios institucijos ir liudijantis sėkmingai baigtą mokymo programą bei suteikiantis kvalifikacijos savinin-kui teisę būti svarstomam dėl priėmimo į aukštojo mokslo studijas.

9.2. Vyriausybės nutarimai

9.2.1. Dėl mokslo laipsnių nostrifikavimoLietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. liepos 15 d nutarimas Nr. 549 „Dėl

mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų nostrifikavimo ir diplomų (atestatų) re-gistravimo“ [41] (toliau – Mokslo laipsnių nostrifikavimo nuostatai).

Teisinis priėmimo pagrindas. Mokslo ir studijų įstatymo [43] 31 straipsnio 2 da-lyje nustatyta, kad užsienyje įgyti mokslo laipsnių diplomai pripažįstami (nostrifikuo-jami) Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip. Mokslo laipsnių nostrifikavimo nuostatai buvo priimti vadovaujantis

67


Mokslo ir studijų įstatymo anksčiau galiojusios redakcijos 30 straipsniu, kuriame nu-statyta, kad mokslo laipsnių suteikimo ir nostrifikavimo tvarką Lietuvos mokslo tary-bos teikimu nustato Vyriausybė. Vadovaudamasi šia nuostata, Vyriausybė ir patvirtino Mokslo laipsnių nostrifikavimo nuostatus.

Reguliavimo dalykas, esminės teisės akto nuostatos. Mokslo laipsnių nostrifi-kavimo nuostatuose numatyta, kad Lietuvos piliečiai ir kiti Lietuvoje nuolat gyvenan-tys bei dirbantys asmenys – mokslininkai nuo 1993 m. liepos 1 d. naudojasi Lietuvos įstatymų ir kitų teisės aktų numatytomis teisėmis ir garantijomis tik įregistravę mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų diplomus (atestatus). Tai reiškia, kad turėjo būti nostrifikuoti buvusios Sovietų Sąjungos sistemos mokslo laipsnių (mokslų kandidato ir mokslų daktaro) diplomai, buvusios Sovietų Sąjungos sistemos mokslo vardų (docen-to ir profesoriaus) atestatai bei užsienio valstybėse įgyti mokslo laipsnių diplomai, o po nostrifikavimo išduodami Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių diplomai ir (arba) pedagoginių mokslo vardų atestatai turi būti nustatyta tvarka įregistruoti Švietimo ir mokslo ministerijoje. Be nostrifikavimo registruojami tų užsienio valstybių mokslo ir studijų institucijų išduoti mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų diplomai (atestatai), kurios įrašytos į Lietuvos mokslo tarybos teikimu Vyriausybės patvirtintą sąrašą. Kadangi toks sąrašas nesudarytas, tai užsienio valstybių mokslo ir studijų ins-titucijų išduoti mokslo laipsnių diplomai nostrifikuojami.

Toliau tekste apie pedagoginių mokslo vardų (docento ir profesoriaus) atestatų nostrifikavimą nebus kalbama, nes praktiškai nostrifikuoti buvo pateikti tik Sovietų Sąjungos sistemos mokslo vardų (docento ir profesoriaus) atestatai, išduoti pagal Lie-tuvos Respublikos mokslo ir studijų institucijų tarybų (senatų) sprendimus, priimtus iki 1991 m. balandžio 15 d.

Šiame nutarime yra įteisintas pagrindinis užsienyje įgytų mokslo laipsnių nos-trifikavimo principas – nostrifikavimu patvirtinama, jog šie laipsniai atitinka reika-lavimus, keliamus mokslo laipsniams Lietuvoje. Taip pat nustatytos sąlygos, kurioms esant mokslo laipsnių diplomai nenostrifikuojami. Nenostrifikuojami mokslo laipsniai, suteikti už darbus, kurie nepagrįsti objektyvia mokslinių tyrimų metodika ar skirti komunistinei ideologijai ir praktikai įteisinti bei pateisinti.

Mokslo laipsnių nostrifikavimo nuostatuose apibrėžtos taisyklės, pagal kurias Lietuvoje nostrifikuojami užsienyje įgyti mokslo laipsniai. Šie nuostatai nustato nos-trifikavimą vykdančias institucijas, pateiktinų dokumentų sąrašą, sprendimų dėl nos-trifikavimo priėmimo terminus, jų apskundimo tvarką ir sprendimų įforminimą.

Mokslo laipsnių nostrifikavimo nuostatuose mokslo laipsnių diplomų nostrifika-vimą pavesta vykdyti atitinkamos mokslo srities mokslo laipsnių nostrifikavimo ko-misijoms, kurias sudaro ir jų pirmininkus skiria Lietuvos mokslo taryba. Siekdamos nustatyti, ar nostrifikuoti pateikti mokslo laipsnių diplomai atitinka reikalavimus, ke-liamus mokslo laipsniams Lietuvoje, mokslo laipsnių nostrifikavimo komisijos ver-tina disertaciją, už kurią užsienyje yra suteiktas mokslo laipsnis, taip pat palygina doktorantūros studijų apimties (trukmės), turinio, pasiekimų reikalavimus su atitinka-


68

mais reikalavimais, nustatytais Lietuvoje. Mokslo laipsnių nostrifikavimo komisijos yra įgaliotos nustatyti, kurį mokslo laipsnį (daktaro ar habilituoto daktaro) Lietuvoje atitinka nostrifikuojamas mokslo laipsnis, taip pat kurią mokslo sritį ir kryptį atitin-ka prašomas nostrifikuoti mokslo laipsnio diplomas. Sprendimas dėl nostrifikuojamo mokslo laipsnio priskyrimo mokslo sričiai, priimamas vadovaujantis Mokslo sričių klasifikatoriumi [64], Mokslo krypčių klasifikatoriumi [65] bei Mokslo šakų klasifi-katoriumi [66]. Pažymėtina, kad Lietuvoje mokslo sritys ir šakos klasifikuojamos pa-gal Europos Komisijos rekomendaciją dėl bendrijos mokslinių tyrimų ir technologijos plėtros duomenų bazių harmonizavimo [9.18]. Sprendimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo paskutinio nostrifikavimui pateikto dokumento įteikimo dienos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po teigiamo sprendimo nostrifikuoti mokslo laips-nį Mokslo laipsnių nostrifikavimo nuostatų 9 punkto nustatyta tvarka pretendentui išduodamas Lietuvos Respublikos mokslo laipsnio diplomas.

Taikymo praktikoje problemos. Numatyta mokslo laipsnių nostrifikavimo tvar-ka iš esmės nebuvo keičiama nuo pat priėmimo dienos. 1992 metais priėmus nutarimą dėl mokslo laipsnių nostrifikavimo, daugiausia prašymų buvo pateikta nostrifikuoti buvusios Sovietų Sąjungos sistemos mokslo laipsnių (mokslų kandidato ir mokslų daktaro) diplomus ir buvusios Sovietų Sąjungos sistemos mokslo vardų (docento ir profesoriaus) atestatus, o užsienio mokslo ir studijų institucijose įgyti mokslo laipsnių diplomai sudarė tik nedidelę visų gautų prašymų dalį. Dabar didžioji dalis nostrifikuoti pateikiamų mokslo laipsnių diplomų yra įgyta užsienio mokslo ir studijų institucijose. Per šį laikotarpį išaugo akademinis judumas, užsienio valstybių, suteikusių mokslo laipsnius, o kartu ir reikalavimų, kuriuos įvykdžius gali būti suteiktas šis laipsnis, įvairovė. Lietuvos mokslo tarybos praktika atskleidė tam tikrų Mokslo laipsnių nos-trifikavimo nuostatuose įtvirtintų taisyklių netikslumų, o kai kuriais atvejais ir šių nuostatų taikymo problemų.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę suprantamas buvo Lietuvos mokslininkų no-ras buvusios SSRS sistemos mokslo laipsnių (mokslų kandidato ir mokslų daktaro) diplomus pakeisti į Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių diplomus. Nostrifikuojant buvusios Sovietų Sąjungos sistemos mokslų kandidato laipsnis buvo prilygintas dak-taro mokslo laipsniui, o mokslo daktaro laipsnis – habilituoto daktaro mokslo laips-niui; nuostata, kad po nostrifikavimo pretendentui išduodamas Lietuvos Respublikos mokslo laipsnio diplomas nekėlė abejonių. Dabartiniu metu, kai nostrifikuoti patei-kiami daugiausia užsienio mokslo ir studijų institucijose įgyti (o ne buvusios Sovietų Sąjungos) mokslo laipsnių diplomai, ši tvarka turėtų būti pakeista. Po nostrifikavimo mokslininkui turėtų būti išduodamas nostrifikavimo pažymėjimas, kuriame nurodo-mas jam suteikto mokslo laipsnio atitikmuo mokslo laipsnių sistemoje Lietuvoje. Šis pažymėjimas turėtų galioti tik kartu su užsienyje įgyto mokslo laipsnio diplomo origi-nalu. Lietuvos Respublikos mokslo laipsnio diplomas po nostrifikavimo neturėtų būti išduodamas. Reikia pažymėti, kad pagrindinė priežastis, kodėl nepadarytas šis Moks-lo laipsnių nostrifikavimo nuostatų pakeitimas, yra neapsisprendimas, ar Lietuvoje turi būti vieno ar dviejų mokslo laipsnių sistema.

69


9.2.2. Dėl vertinimo ir pripažinimo nuostatųLietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimas Nr. 60 „Dėl

užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštą jį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų patvirtinimo“ [45] (toliau – Nutarimas dėl vertinimo ir pripažinimo).

Teisinis priėmimo pagrindas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Nutarimą dėl vertinimo ir pripažinimo priėmė vadovaudamasi įstatymo dėl Lisabonos pripažinimo konvencijos ratifikavimo [32] 2 straipsniu ir Aukštojo mokslo įstatymo [44] 3 straips-nio 3 dalimi. Priėmus šį nutarimą, neteko galios ankstesnis Vyriausybės nutarimas, priimtas 1990 metais [46] ir pataisytas 1999 metais [47], kuris reglamentavo užsienyje įgytų su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų vertinimą ir pripažinimą.

Reguliavimo dalykas, esminės teisės akto nuostatos. Vyriausybė Nutarimu dėl vertinimo ir pripažinimo įtvirtino centralizuotą vertinimo ir pripažinimo modelį, kva-lifikacijų vertinimo ir pripažinimo funkcijas perduodama dviem centriniams viešojo administravimo subjektams: SKVC ir Švietimo ir mokslo ministerijai. Nutarimu dėl vertinimo ir pripažinimo SKVC paskirtas institucija, vykdančia užsienyje įgytų kvali-fikacijų, suteikiančių teisę į aukštą jį mokslą (toliau – vidurinio mokslo kvalifikacijų), bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimą. Tuo tikslu ši institucija patvirtinta ENIC nare, o Švietimo ir mokslo ministerija paskirta institucija, vykdančia užsienyje įgytų kvalifikacijų akademinį pripažinimą.

Siekdama užtikrinti, kad Nutarimas dėl vertinimo ir pripažinimo būtų tinkamai įgyvendintas, Vyriausybė pavedė Švietimo ir mokslo ministerijai per 3 mėnesius nuo šio Nutarimo įsigaliojimo dienos parengti ir patvirtinti:

paraiškų, t. y. prašymų dėl vidurinio bei aukštojo mokslo kvalifikacijos verti-¾¾nimo ir akademinio pripažinimo, formas; vidurinio bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripaži-¾¾nimo apeliacinės komisijos (ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos) nuos-tatus; papildomų kursų asmenims, siekiantiems vidurinio mokslo kvalifikacijų aka-¾¾deminio pripažinimo Lietuvoje, organizavimo tvarkos aprašą.

Atitinkamai SKVC buvo pavesta:vykdyti NARIC funkcijas; ¾¾teikti informaciją institucijoms ir suinteresuotiems asmenims, atlikti kitas tei-¾¾sės aktuose numatytas funkcijas, kad užsienyje būtų įvertintos ir pripažintos Lietuvoje suteiktos aukštojo mokslo kvalifikacijos; per 3 mėnesius nuo Nutarimo dėl vertinimo ir pripažinimo įsigaliojimo dienos ¾¾parengti ir patvirtinti kvalifikacinių egzaminų asmenims, siekiantiems viduri-nio ar aukštojo mokslo kvalifikacijų akademinio pripažinimo Lietuvoje, orga-nizavimo tvarkos aprašą.


70

Vyriausybė, patvirtinusi Nutarimą dėl vertinimo ir pripažinimo, nustatė naciona-lines taisykles, pagal kurias vykdomas vidurinio bei aukštojo mokslo kvalifikacijų ver-tinimo ir akademinio pripažinimo administracinis procesas. Nutarimu dėl vertinimo ir pripažinimo patvirtinti Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštą jį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuos-tatai (toliau – Vertinimo ir pripažinimo nuostatai) apibrėžia pagrindines šiame procese vartojamas sąvokas, tokias kaip „aukštojo mokslo kvalifikacija“, „kvalifikacija, sutei-kianti teisę į aukštą jį mokslą“, „išsilavinimo dokumentas“, „pareiškėjas“, „užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimas“, „akademinis užsienyje įgytos kvalifikacijos pripa-žinimas“ ir kt., nustato vertinimą ir pripažinimą vykdančias institucijas, šiam tikslui pateiktinų dokumentų sąrašą, galimus esminius skirtumus tarp užsienyje įgytos kva-lifikacijos ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvoje, sprendimų dėl vertinimo ir pripažinimo priėmimo terminus, rūšis, jų įforminimą ir apskundimo tvarką.

Kadangi Nuostatai buvo priimti įgyvendinant įstatymą dėl Lisabonos pripažini-mo konvencijos ratifikavimo, dalis juose įtvirtintų taisyklių yra perkeltos iš Lisabonos pripažinimo konvencijos, taip pat Lisabonos pripažinimo konvencijos komiteto pri-imtų teisės aktų: Teisę į aukštą jį mokslą suteikiančių tarptautinių kvalifikacijų reko-mendacijų [13], Geros praktikos kodekso dėl transnacionalinio išsilavinimo teikimo [17], Užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo kriterijų ir procedūrų rekomendacijų [14] (toliau – Rekomendacijos dėl vertinimo kriterijų) ir jų antrojo priedo – Aiškinamojo memorandumo [15].

Pagrindinis Vertinimo ir pripažinimo nuostatuose įtvirtintas vertinimo ir aka-deminio pripažinimo principas – kvalifikacijų lyginimo principas: pripažįstama, kad užsienyje įgyta kvalifikacija atitinka tam tikrą kvalifikaciją, teikiamą Lietuvoje, jei-gu, vadovaujantis kvalifikacijos vertinimu, negalima nurodyti esminių skirtumų tarp teisės aktų nustatytų reikalavimų minėtai kvalifikacijai įgyti Lietuvoje (Vertinimo ir pripažinimo nuostatų 2 punktas). Ši nuostata yra tiesioginis Lietuvos, kaip Lisabonos pripažinimo konvencijos narės, įsipareigojimo kitoms valstybėms narėms atspindys: mūsų valstybė įsipareigojo pripažinti kitose valstybėse narėse suteiktas aukštojo moks-lo kvalifikacijas, jeigu negali nurodyti esminių skirtumų tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama, ir atitinkamos kvalifikacijos, suteiktos šalyje, kurioje siekiama pripažinimo (Lisabonos pripažinimo konvencijos [9] IV.1 straipsnis).

Siekiant nustatyti, ar tarp kvalifikacijų yra esminis (ių) skirtumas (ų), pagal Ver-tinimo ir pripažinimo nuostatus pirmiausia atliekamas kvalifikacijos vertinimas – nu-statoma jos vertė ir lygmuo, taip pat mokymosi (studijų) rezultatai, apimtis (trukmė), turinys, pasiekimų vertinimo reikalavimai lyginami su atitinkamais reikalavimais, nu-statytais Lietuvoje. Remdamasis vertinimo, kuris turi būti atliekamas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo visų dokumentų, nurodytų Vertinimo ir pripažinimo nuostatų 10 punkte, pateikimo dienos (šis terminas SKVC vadovo sprendimu gali būti pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesiams), rezultatais, SKVC priima vieną iš trijų sprendimų:

71


vertinti užsienyje įgytą kvalifikaciją kaip lygiavertę¾¾ atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvoje; vertinti užsienyje įgytą kvalifikaciją kaip lygiavertę¾¾ atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvoje, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas įvykdys konkre-čius papildomus reikalavimus (išlaikys kvalifikacinį egzaminą ir (ar) baigs pa-pildomus kursus); vertinti užsienyje įgytą kvalifikaciją kaip nelygiavertę atitinkamai kvalifikaci-¾¾jai, teikiamai Lietuvoje (Vertinimo ir pripažinimo nuostatų 14 punktas).

Sprendimas dėl pripažinimo turi būti priimamas per mėnesį nuo tos dienos, kai Švietimo ir mokslo ministerija gauna pripažinimui reikalingus dokumentus. Jis įfor-minamas SKVC pažyma. Vadovaudamasi pažyma apie užsienyje įgytos kvalifikacijos įvertinimą ir kitais jai pateiktais dokumentais, Švietimo ir mokslo ministerija priima vieną iš šių sprendimų:

pripažinti užsienyje įgytą kvalifikaciją atitinkančia tam tikrą kvalifikaciją, tei-¾¾kiamą Lietuvoje; nepripažinti užsienyje įgytos kvalifikacijos atitinkančia tam tikrą kvalifikaci-¾¾ją, teikiamą Lietuvoje (Vertinimo ir pripažinimo nuostatų 22 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad Vertinimo ir pripažinimo nuostatai griežtai atriboja akademinį ir profesinį vertinimą ir pripažinimą. Švietimo ir mokslo ministerijos vyk-domas pripažinimas – tai priėmimas sprendimo dėl užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimo, liudijantis, kad ši kvalifikacija atitinka reikalavimus, nustatytus kvali-fikacijai, kurią įgiję asmenys Lietuvoje turi teisę studijuoti, verstis profesine veikla ar dirbti pagal profesiją, kai teisė verstis ja ar darbas pagal ją nėra reglamentuojami Lietuvos teisės aktais (Vertinimo ir pripažinimo nuostatų 5 punktas).

Apibendrinus Vertinimo ir pripažinimo nuostatuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, darytinos šios išvados. Lietuva, savo nacionalinėmis taisyklėmis reglamentuodama vertinimą ir pripažinimą, vadovaujasi tarptautinių įsipareigojimų viršenybės prin-cipu. Vertinimo ir pripažinimo nuostatuose įtvirtintas principas atitinka tarptautinį: kiekviena užsienyje įgyta su aukštuoju mokslu susijusi kvalifikacija pripažįstama tuo atveju, jeigu, ją palyginus su Lietuvoje teikiama atitinkama kvalifikacija, nenustato-ma esminių kvalifikacijų kokybės skirtumų. Vertinimas ir pripažinimas sutelkiamas dviejų centrinių valstybės institucijų – SKVC bei Švietimo ir mokslo ministerijos – rankose. Viena vertus, šių institucijų kompetencija išplečiama iki visų tipų aukštųjų mokyklų ir visų rūšių aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo, kita vertus, apribojama kvalifikacijų pripažinimu tik akademiniais tikslais. Vertinimo ir pripažinimo nuostatų teisinio reguliavimo trūkumai aptariami 3.1.3 poskyryje.

Taikymo praktikoje problemos. Vertinimo ir pripažinimo nuostatai nebuvo kei-čiami nuo pat jų priėmimo dienos, t. y. daugiau nei trejus metus. Per šį laikotarpį išaugęs akademinis judumas, aukštųjų mokyklų ir jų teikiamų kvalifikacijų įvairovė, besiformuojanti SKVC bei Švietimo ir mokslo ministerijos praktika atskleidė tam ti-krų Vertinimo ir pripažinimo nuostatuose įtvirtintų taisyklių netikslumą, o kai kuriais


72

atvejais – ir teisės spragas, dėl kurių šios institucijos susiduria su Vertinimo ir pripaži-nimo nuostatų taikymo praktikoje problemomis.

SKVC sprendimų, priimtų iki Vertinimo ir pripažinimo nuostatų įsigalioji-mo dienos, teisinė apyvarta. Vertinimo ir pripažinimo nuostatai nereglamentuoja, kam prilygintini SKVC sprendimai dėl kvalifikacijų vertinimo, priimti iki Vertinimo ir pripažinimo nuostatų įsigaliojimo dienos (iki 2005 m. sausio 28 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Vyriausybės 1999 metais patvirtintą nutarimą [46], taip pat jį pa-keitusį Vyriausybės nutarimą [47] SKVC, vertinusiam aukštojo mokslo kvalifikacijas, nebuvo suteikta teisė priimti tokių sprendimų, kurie numatyti dabar galiojančių Verti-nimo ir pripažinimo nuostatų 14 punkte.

Problemų dėl Vertinimo ir pripažinimo nuostatų taikymo praktikoje šiuo aspektu paprastai kyla dviem atvejais:

Lietuvos aukštosios mokyklos ir darbdaviai neretai pageidauja, kad asmuo, ¾¾turintis ankstesnio pavyzdžio SKVC sprendimą dėl kvalifikacijos vertinimo (neretai – tik rekomendacinio pobūdžio SKVC raštą), gautų naują sprendimą, kuriame būtų aiškiai nurodyta, kam prilygsta šio asmens užsienyje įgyta aukš-tojo mokslo kvalifikacija, t. y. sprendimą, atitinkantį dabar galiojančius teisės aktus. SKVC atsisakymas pakartotinai vertinti tokio asmens kvalifikaciją ga-lėtų reikšti pareiškėjo pašalinimą iš tolesnių studijų ir darbo rinkos;Švietimo ir mokslo ministerija gali priimti sprendimą dėl kvalifikacijos pri-¾¾pažinimo arba nepripažinimo, vadovaudamasi pažyma apie užsienyje įgytos kvalifikacijos įvertinimą ir kitais pateiktais dokumentais (Vertinimo ir pripa-žinimo nuostatų 22 punktas). Vadinasi, pareiškėjas, turintis ne SKVC pažymą dėl kvalifikacijos vertinimo, o, pavyzdžiui, tik rekomendaciją dėl pripažinti-nos ar nepripažintinos kvalifikacijos, pagal dabar galiojančių Vertinimo ir pri-pažinimo nuostatų redakciją negali gauti švietimo ir mokslo ministro įsakymo dėl jo kvalifikacijos pripažinimo ar nepripažinimo.

Kvalifikacijos vertinimo etapų ir esminių skirtumų funkcinis atskyrimas. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantys Vertinimo ir pripažinimo nuostatai neskiria kvalifikacijos vertinimo etapų ir esminių skirtumų kaip susijusių, tačiau savarankiškų institutų. Vadovaudamasis Vertinimo ir pripažinimo nuostatų 11 punktu, SKVC išna-grinėja jam pateiktus dokumentus ir iš karto nustato esminius skirtumus tarp užsie-nyje įgytos kvalifikacijos, mokymosi (studijų) rezultatų, apimties (trukmės), turinio, pasiekimų vertinimo reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvoje. Ta-čiau kaip nustatyti esminius skirtumus, jeigu kvalifikacija įgyta neteisėtai veikusioje mokymo (studijų) institucijoje arba pagal neakredituotą (kai akreditacija būtina kilmės valstybėje) mokymo (studijų) programą, arba jeigu kvalifikaciją liudija neautentiškas išsilavinimo dokumentas? Ar studijų rezultatų kriterijus yra pats tinkamiausias sie-kiant įrodyti, kad mokymasis (studijos) buvo neteisėtas? Ar tikslinga tokiais atvejais nustatyti kvalifikacijos vertę, lyginant ją su atitinkama kvalifikacija, teikiama Lietu-voje?

73


Atkreiptinas dėmesys, kad tarptautiniai teisės aktai diferencijuoja vertinimo eta-pus nuo esminių skirtumų, kurie gali būti nustatomi atsakant į vertinimo metu pateik-tus klausimus. Rekomendacijų dėl vertinimo kriterijų [14] 3 priede nurodoma: ,,Toliau pateikiamas rekomenduojamas užsienyje įgytų kvalifikacijų ar dalinių studijų verti-nimo procedūros planas. Tai kontrolinis veiksmų planas. Praktikoje pateiktų veiksmų eiliškumas gali skirtis arba kai kurie veiksmai gali būti atliekami tuo pačiu metu“. Rekomenduojami tam tikro etapo veiksmai pateikiami 9.1 lentelėje.

9.1lentelė.rekomenduojamiužsienyjeįgytųkvalifikacijųardaliniųstudijųvertinimoveiksmai

Etapai VeiksmaiI etapas Prašymo priėmimas kompetentingoje vertinimo institucijoje. Prašymo priėmimo

patvirtinimas; informacijos apie procedūrą ir vertinimo kriterijus suteikimas pareiškėjui. Tęsiama toliau.

II etapas Patikrinimas, ar visa vertinimui reikalinga informacija yra pateikta. Jei ne – trūkstamos informacijos prašoma iš pareiškėjo ar aukštojo mokslo institucijos. Jei taip – tęsiama toliau.

III etapas Patikrinama, ar pareiškėjo kvalifikaciją liudijantys dokumentai yra autentiški ir ar buvo išduoti teisėtai (šiuo atveju kompetentinga vertinimo institucija gali kreiptis pagalbos į kitos šalies nacionalinį informacijos centrą). Jei ne (t. y. jei kvalifikacija yra suklastota) – atsisakoma vykdyti vertinimo (pripažinimo) procedūrą. Jei taip – tęsiama toliau.

IV etapas Patikrinama, ar institucija ir (ar) programa, kurią baigus suteikta kvalifikacija, priklauso kilmės šalies aukštojo mokslo sistemai. Transnacionalinio mokymo atveju patikrinama, ar kvalifikacijas suteikianti institucija atitinka Geros praktikos kodekso dėl transnacionalinio išsilavinimo teikimo [17] sąlygas.Jei ne – paprastai teigiamas pripažinimas nesuteikiamas. Jei taip – tęsiama toliau.

V etapas Vertinant užsienyje įgytą kvalifikaciją atsižvelgiama į:

(a) pareiškėjo tikslą; (b) formalius reglamentus: nacionalinius teisės aktus, tarptautines konvencijas, direktyvas, rekomendacijas, praktiką ir t. t.; (c) ankstesnę panašių pripažinimų praktiką; (d) kvalifikacijos turinį, jeigu reikia papildyti (a)–(c) punktus; (e) iš kitų ENIC narių, aukštojo mokslo institucijų ir kitų šaltinių gaunamą informaciją ir patarimus.


74

Etapai VeiksmaiV etapas Vertinimo

metu turėtų būti atsakyta į tokius klausimus:

(1) ar studijų rezultatų (planuojamų ar įgytų) skirtumai yra tokie dideli, kad užsienyje įgyta kvalifikacija negali būti pripažinta? Jei taip, tai ar įmanomas alternatyvus ar dalinis vertinimas (pripažinimas)? (2) ar skirtumai tarp tolesnės veiklos, kuriai parengiama užsienyje ar savoje šalyje suteikiant tą pačią kvalifikaciją, yra tokie dideli, jog visiškas pripažinimas negali būti suteiktas? Jei taip, tai ar įmanomas alternatyvus ar dalinis vertinimas (pripažinimas)? (3) ar programos, kurią baigus suteikiama kvalifikacija, pagrindinių elementų skirtumai, palyginti su savoje šalyje vykdomomis programomis, yra tokie dideli, kad visiškas pripažinimas negali būti suteiktas tuo tikslu, kurio siekiama? Jei taip, tai ar įmanomas alternatyvus ar dalinis vertinimas (pripažinimas)?(4) ar programos arba institucijos, kurioje buvo suteikta kvalifikacija, kokybės skirtumai, palyginti su panašiomis savos šalies programomis, yra tokie dideli, jog visiškas pripažinimas negali būti suteiktas? Jei taip, tai ar įmanomas alternatyvus ar dalinis vertinimas (pripažinimas)?

VI etapas Pateikiama vertinimo formuluotė (vertinimo rezultatas). Priklausomai nuo šalies teisės aktų ir praktikos formuluotė gali būti:

(a) patarimas kitai institucijai, kuri priims sprendimą; (b) sprendimas; (c) ataskaita klientui ar tuo suinteresuotoms institucijoms (pavyzdžiui, esamiems ar numatomiems darbdaviams, aukštojo mokslo institucijoms ir pan.).

Jei pirmu (a) ir antru (b) atvejais sprendimas yra teigiamas, suteikiamas pripažinimas.

9.2.3. Dėl Europos mokyklų statutoLietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimas Nr. 584 ,,Dėl

Konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą, įgyvendinimo“ [48].Teisinis priėmimo pagrindas. Vyriausybė, įgyvendindama Europos mokyklos

konvencijos [31] nuostatas, patvirtino šios konvencijos įgyvendinimo tvarką.Reguliavimo dalykas. Vyriausybė, patvirtinusi Konvencijos, apibrėžiančios Eu-

ropos mokyklų statutą, įgyvendinimo tvarką, paskyrė Švietimo ir mokslo ministeriją atsakinga už šios Konvencijos įgyvendinimą ir pavedė jai parengti bei patvirtinti Mo-


75


kytojų atrankos ir skyrimo į Europos mokyklas tvarkos aprašą bei organizuoti moky-tojų atranką ir skyrimą į Europos mokyklas.

Taikymo praktikoje problemos. Šis nutarimas tiesiogiai nėra susijęs su užsieny-je įgytų kvalifikacijų vertinimu ir (ar) pripažinimu. Tačiau tai, kad Švietimo ir mokslo ministerija yra paskirta atsakinga už Konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą, įgyvendinimą, sudaro prielaidas tikėtis informacijos apie šios konvencijos nuostatos dėl baigtų mokslo metų mokykloje bei apie atitinkamų diplomų ir pažy-mėjimų pripažinimą Lietuvoje pagal lygiavertiškumo lentelę sklaidos. Gaila, tačiau tokia informacija nėra pateikiama Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje, taip pat neaišku, kur galima ieškoti konvencijoje nurodytos valdytojų tarybos nustatytomis sąlygomis bei kompetentingų nacionalinių institucijų susitarimu sudarytos lygiavertiš-kumo lentelės. Kaip liudija praktika, informacijos apie ,,automatinį“ Europos mokyklų diplomų pripažinimą Lietuvos aukštosios mokyklos neturi. Tai sudaro prielaidas, kad gali kilti problemų dėl Europos mokyklų absolventų išsilavinimo dokumentų pripaži-nimo.

9.3. Švietimo ir mokslo ministro įsakymai

9.3.1. Dėl vertinimo ir pripažinimo paraiškų formųLietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsaky-

mas Nr. ISAK-730 „Dėl paraiškų dėl užsienyje įgytos kvalifikacijos, suteikiančios teisę į aukštą jį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo ir akademinio pripaži-nimo formų patvirtinimo“ [49].

Teisinis priėmimo pagrindas. Švietimo ir mokslo ministras paraiškų dėl vidu-rinio bei aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo ir akademinio pripažinimo formas patvirtino vadovaudamasis Vertinimo ir pripažinimo nuostatų [45] 10.1 punktu.

Reguliavimo dalykas. Švietimo ir mokslo ministras patvirtino šių paraiškų dėl vidurinio ir aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo ir akademinio pripažinimo for-mas:

dėl vidurinio mokslo kvalifikacijų vertinimo;¾¾dėl aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo;¾¾dėl akademinio pripažinimo.¾¾

Šios paraiškų formos palengvina pareiškėjams pateikti, o vertinančiajai institucijai gauti kuo išsamesnę informaciją, reikalingą vertinimui.

Taikymo praktikoje problemos. Paraiškų formos yra patvirtintos tik lietuvių kalba. Dalis besikreipiančiųjų, įgijusių kvalifikacijas užsienyje, nemoka lietuvių kal-bos, todėl kyla problemų dėl paraiškų pildymo. Be to, paraiškų dėl vidurinio ir aukšto-jo mokslo kvalifikacijų vertinimo formos, kurias turi pildyti asmenys, besikreipiantys į SKVC dėl vertinimo, turėtų būti tvirtinamos ne švietimo ir mokslo ministro, o SKVC direktoriaus įsakymu.


76

9.3.2. Dėl Apeliacinės komisijos nuostatųLietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gegužės 2 d. įsakymas

Nr. ISAK-749 „Dėl užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštą jį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinės ko-misijos nuostatų patvirtinimo“ [50] (toliau – Apeliacinės komisijos nuostatai).

Teisinis priėmimo pagrindas. Švietimo ir mokslo ministras Apeliacinės komisi-jos nuostatus priėmė vadovaudamasis Vertinimo ir pripažinimo nuostatų [45] 25 punk-tu. Priėmus Apeliacinės komisijos nuostatus, neteko galios ankstesni, 2003 metais pa-tvirtinti, nuostatai [51].

Reguliavimo dalykas. Apeliacinės komisijos nuostatai reglamentuoja vidurinio bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinės komisijos (toliau – Apeliacinė komisija) kompetenciją bei darbo organizavimo tvar-ką, apeliacijų pateikimo, nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų apskundimo tvarką. Apeliacinė komisija yra švietimo ir mokslo ministro tvirtinama ikiteisminė institucija, nagrinėjanti ginčus dėl institucijų, vykdančių užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimą ir akademinį pripažinimą, priimtų sprendimų. Ji neturi juridinio asmens statuso. Ape-liacinė komisija sudaroma iš Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų ministerijų, SKVC, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų ir Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių są jungų atstovų. Apeliacinė komisija vykdo šias funkcijas:

nagrinėja pareiškėjų apeliacijas,¾¾priima Apeliacinės komisijos nuostatuose nurodytus sprendimus dėl apeliaci-¾¾jose išdėstytų reikalavimų,teisės aktų nustatyta tvarka teikia informaciją apie priimtus sprendimus.¾¾

Taikymo praktikoje problemos. Apeliacinės komisijos nuostatai nuo 2005 metų buvo keisti tik du kartus. Keitimo metu buvo įtvirtintos šios nuostatos:

Apeliacinės komisijos nariams gali būti atlyginama už dalyvavimą komisijos¾¾ darbe teisės aktų nustatyta tvarka;A¾¾ peliacinė komisija gautą apeliaciją turi išnagrinėti ir priimti sprendimą per vieną mėnesį nuo jos gavimo ministerijoje dienos. Į šį terminą neįskaičiuojami liepos ir rugpjūčio mėnesiai.

Šie pakeitimai padaryti atsižvelgus į tai, kad Apeliacinės komisijos posėdžiai už-trunka ilgai, reikalinga papildoma veikla, viršijanti įprastinį darbuotojų darbo krūvį. Vasaros atostogų metu sunku sušaukti Apeliacinės komisijos posėdį – jos nariams atostogaujant, nesusidaro reikalingas kvorumas.

Kitos Apeliacinės komisijos nuostatos nuo 2005 metų nebuvo keičiamos ar ko-reguojamos. Per šį laikotarpį išaugęs akademinis judumas, aukštųjų mokyklų ir jų teikiamų kvalifikacijų įvairovė, besiformuojanti vertinimo ir pripažinimo praktika at-skleidė tam tikrų Apeliacinės komisijos nuostatuose įtvirtintų nuostatų netikslumą.

77


9.3.3. Dėl papildomų kursų organizavimoLietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birželio 7 d. įsakymas

Nr. ISAK-1046 „Dėl papildomų kursų asmenims, siekiantiems užsienyje įgytų kvalifi-kacijų, suteikiančių teisę į aukštą jį mokslą, akademinio pripažinimo Lietuvoje, orga-nizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ [52] (toliau – Papildomų kursų organizavimo aprašas).

Teisinis priėmimo pagrindas. Švietimo ir mokslo ministras Papildomų kursų organizavimo aprašą patvirtino vadovaudamasis Vertinimo ir pripažinimo nuostatų [45] 18.1 punktu.

Reguliavimo dalykas. Papildomų kursų organizavimo aprašas reglamentuoja papildomų kursų asmenims, kurie siekia vidurinio mokslo kvalifikacijų pripažinimo Lietuvoje ir kurių kvalifikacija įvertinta su sąlyga, kad kvalifikacijos turėtojas įvykdys konkrečius papildomus reikalavimus – baigs papildomus kursus, organizavimo tvarką. Papildomus kursus pareiškėjams, organizuoja ir vykdo šios keturios Lietuvos aukšto-sios mokyklos:

Vilniaus universitetas,¾¾Vytauto Didžiojo universitetas,¾¾Klaipėdos universitetas,¾¾Šiaulių universitetas.¾¾

Pareiškėjas savo nuožiūra iš šių aukštųjų mokyklų gali rinktis kursų organizatorių ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo SKVC pažymos dėl įvertinimo gavimo dienos privalo vienam iš nurodytų kursų organizatorių įteikti prašymą dėl papildomų kursų organizavimo. Kursų organizatorius, gavęs pareiškėjo prašymą, parengia papildomų kursų programą ir sudaro komisiją, atsakingą už pareiškėjo, baigusio kursus, žinių patikrinimą, taip pat nustato mokėjimo už kursus tvarką ir įkainius. Papildomų kursų programa parengiama pagal pareiškėjo užsienyje įgytą kvalifikaciją, atsižvelgiant į Lietuvoje teikiamam viduriniam išsilavinimui keliamus reikalavimus bei pareiškėjo pasirinktas tolesnes studijas ir siekiant pareiškėjui suteikti bendrųjų dalykinių ir so-ciokultūrinių žinių ir gebėjimų.

Taikymo praktikoje problemos. Dėl palyginti mažo besikreipiančių į papildomų kursų organizatorius skaičiaus aukštosios mokyklos kratosi tokių kursų organizavi-mo.

Nustatyta, kad pareiškėjas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo SKVC pažymos dėl vertinimo gavimo dienos privalo kursų organizatoriui įteikti prašymą dėl papildo-mų kursų organizavimo. Jei pareiškėjas praleidžia prašymo pateikimo terminą, tokių kursų lankyti jis nebegali, todėl netenka galimybės siekti pripažinimo Lietuvoje. Jam lieka vienintelis kelias – kreiptis į pasirinktą Lietuvos aukštą ją mokyklą dėl užsienyje baigtų studijų rezultatų įskaitymo.


78

9.3.4. Dėl papildomų vertinimo ir pripažinimo dokumentųLietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birželio 7 d. įsakymas

Nr. ISAK-1040 „Dėl papildomų dokumentų, pateiktinų užsienyje įgytos kvalifikacijos įvertinimui arba pripažinimui, nustatymo“ [53] (toliau – Įsakymas dėl papildomų do-kumentų).

Teisinis priėmimo pagrindas. Švietimo ir mokslo ministras Įsakymą dėl papil-domų dokumentų priėmė vadovaudamasis Vertinimo ir pripažinimo nuostatų [45] 10.6 punktu.

Reguliavimo dalykas. Švietimo ir mokslo ministras Įsakymu dėl papildomų do-kumentų pateikimo reglamentuoja dokumentų pateikimą: asmuo, siekiantis vertinimo arba akademinio pripažinimo, turi pateikti išsilavinimo dokumento ir jo priedo verti-mus į lietuvių kalbą. Jei nėra galimybės išversti šių dokumentų į lietuvių kalbą, jie gali būti išversti į anglų kalbą.

2006 metais švietimo ir mokslo ministro įsakymas buvo išdėstytas nauja redakcija, siekiant palengvinti pareiškėjams pateikti dokumentus dėl vertinimo ir pripažinimo. Nustatyta, kad tais atvejais, kai vidurinio ar aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimą patvirtinantis dokumentas ir (ar) jo priedas yra išrašyti ne lietuvių, anglų ar rusų kal-ba, asmuo, siekiantis vertinimo ir (arba) akademinio pripažinimo, papildomai pateikia dokumentų vertimą į lietuvių kalbą, o jei nėra galimybės išversti dokumentų į lietuvių kalbą, – jų vertimą į anglų kalbą.

Taikymo praktikoje problemos. Daugiau nei pusė besikreipiančiųjų dėl vertini-mo ir pripažinimo turi rusų arba anglų kalbomis išduotus išsilavinimo dokumentus. Šiuo teisės aktu sumažinamas pateikiamų dokumentų skaičius: pareiškėjams papildo-mai kreiptis dėl rusų ar anglų kalbomis išduotų dokumentų vertinimo nebereikia.

Tais atvejais, kai išsilavinimo dokumentai išduoti ne rusų ir ne anglų kalbomis, pareiškėjams kyla rūpesčių dėl šių dokumentų vertimų patvirtinimo. Reikalavimas, kad dokumento vertimas būtų susegtas su nustatyta tvarka patvirtinta dokumento kopija ir patvirtintas vertimų biuro antspaudu ir vertėjo parašu, yra daugiau skirtas notarų bei vertimų biurų teikiamoms paslaugoms Lietuvoje, bet ne užsienyje, kur pa-reiškėjai, neatvykdami į Lietuvą, tvarkosi dokumentus. Pasitaiko atvejų, kai vertimo paslaugas teikia ne vertimų biurai, taigi, nustatyti reikalavimai ne visais atvejais gali būti įgyvendinami.

Įsakymo dėl papildomų dokumentų 3 punkte teigiama, kad „šio įsakymo 1 punkte nurodytų dokumentų vertimas turi būti susegtas su nustatyta tvarka patvirtinta do-kumento kopija; susegimas turi būti patvirtintas vertimų biuro antspaudu ir vertėjo parašu“, tačiau neaišku, ar tinka kitos šalies, ne Lietuvos, vertimo tvirtinimas, jei do-kumentas verčiamas, pvz., į anglų kalbą, kaip teigiama to paties įsakymo 2 punkte. Taigi, šis įsakymas skirtas ne užsienyje, o Lietuvoje gyvenančiam pareiškėjui.

79


9.3.5. Dėl asmenų, įgijusių išsilavinimą užsienyje, priėmimo į aukštąsias mokyklas

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. ISAK-52 „Dėl asmenų, įgijusių išsilavinimą užsienyje, priėmimo į visiškai ar iš da-lies Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose tvarkos aprašo patvirtinimo“ [54] (toliau – Priėmimo į aukštąsias mokyklas aprašas).

Teisinis priėmimo pagrindas. Švietimo ir mokslo ministras Priėmimo į aukštą-sias mokyklas aprašą patvirtino vadovaudamasis Aukštojo mokslo įstatymo [44] 47 straipsnio 7 dalimi, Švietimo įstatymo [42] 38 straipsnio 2 ir 4 dalimis bei Užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės studijų Lietuvos aukštosiose mokyklose rei-kalavimais, patvirtintais Vyriausybės 2001 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 235 [57]. Priėmus šį aprašą, neteko galios 2005 metais patvirtinti švietimo ir mokslo ministro įsakymai [55], [56].

Reguliavimo dalykas. Švietimo ir mokslo ministro patvirtintas Priėmimo į aukš-tąsias mokyklas aprašas nustato asmenų, įgijusių išsilavinimą užsienyje ir stojančių į visiškai ar iš dalies Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas studijas Lietu-vos aukštosiose mokyklose, priėmimo tvarką. Priėmimo į aukštąsias mokyklas apraše nustatytas reikalavimas, kad asmenys, įgiję išsilavinimą užsienyje ir stojantys į Lietu-vos aukštąsias mokyklas, privalo turėti užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimo Lie-tuvoje dokumentą. Užsienyje įgytas išsilavinimas pripažįstamas vadovaujantis Verti-nimo ir pripažinimo nuostatais.

Taikymo praktikoje problemos. Įsakymo nuostata, kad užsienyje įgijusieji kvali-fikacijas, stodami į Lietuvos aukštąsias mokyklas, turi pateikti užsienyje įgytos kvali-fikacijos pripažinimo dokumentą, ne visais atvejais įgyvendinama dėl šių priežasčių:

pasitaiko atvejų, kada užsienyje įgytą kvalifikaciją liudijantis dokumentas iš-¾¾duodamas gerokai vėliau, nei vyksta priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas konkursai. Tokiu atveju pareiškėjas, net ir galėdamas papildomais dokumen-tais įrodyti kvalifikacijos įgijimo faktą, netenka teisės dalyvauti stojimo kon-kurse;tais atvejais, kai pareiškėjas kreipiasi dėl užsienyje įgytos kvalifikacijos verti-¾¾nimo ir pripažinimo likus kelioms dienoms iki konkurso pradžios arba kai ne-turi visų reikalingų dokumentų (pvz., diplomo priedo), dėl sudėtingų ir griežtų vertinimo ir akademinio pripažinimo procedūrų, atliekamų dviejose institu-cijose (SKVC, paskui dokumentai nustatyta tvarka persiunčiami Švietimo ir mokslo ministerijai), bei terminų pareiškėjas rizikuoja nespėti gauti privalomo pripažinimo dokumento.


80

9.4. SKVC direktoriaus įsakymai

9.4.1. Dėl kvalifikacinių egzaminų organizavimoStudijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2005 m. balandžio 28 d. įsakymas

Nr. 1-55 ,,Dėl kvalifikacinių egzaminų asmenims, siekiantiems užsienyje įgytų kvalifi-kacijų, suteikiančių teisę į aukštą jį mokslą ar aukštojo mokslo kvalifikacijų akademi-nio pripažinimo Lietuvoje, organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ [58] (toliau – Kvalifikacinių egzaminų organizavimo aprašas).

Teisinis priėmimo pagrindas. Kvalifikacinių egzaminų organizavimą asmenims, siekiantiems užsienyje įgytų vidurinio ar aukštojo mokslo kvalifikacijų akademinio pripažinimo Lietuvoje, reguliuoja šie du pagrindiniai Lietuvos teisės aktai:

Vertinimo ir pripažinimo nuostatai [45];¾¾Kvalifikacinių egzaminų organizavimo aprašas.¾¾

Kvalifikacinių egzaminų organizavimo aprašas 2005 metais parengtas vykdant Nutarimo dėl vertinimo ir pripažinimo [45] 3.2.3 punktą.

Po poros metų, t. y. 2007 metais, šis teisės aktas buvo papildytas du kartus (žr. 4 priedą).

Reguliavimo dalykas. Kvalifikacinių egzaminų organizavimo aprašas nustato kvalifikacinio egzamino programos parengimo, kvalifikacinio egzamino komisijos su-darymo, asmens, kurio užsienyje įgyta kvalifikacija įvertinta su sąlyga, egzaminavi-mo tvarką. Kvalifikaciniai egzaminai organizuojami tiems asmenims, kurių vidurinio mokslo kvalifikacijos, vadovaujantis Vertinimo ir pripažinimo nuostatų 14.2 punktu, SKVC įvertinamos su sąlyga, kad bus išlaikytas kvalifikacinis egzaminas. Taigi, šis teisės aktas iš esmės detaliai reguliuoja, kaip turi būti įgyvendinta viena iš sąlygų – išlaikyti kvalifikacinį egzaminą. Asmenys, vidurinį išsilavinimą įgiję užsienyje, kva-lifikacinį egzaminą gali laikyti ta pačia tvarka, kokia laikomi brandos egzaminai. O SKVC organizuoja kvalifikacinius egzaminus asmenims, kurie užsienyje įgijo aukšto-jo mokslo kvalifikacijas.

Kaip jau sakyta, teisės aktas buvo keistas du kartus (žr. 4 priedą). Pirmuoju pa-keitimu kvalifikacinio egzamino vertinimo matrica iš privalomos padaryta pavyzdine, taigi jos formą leidžiama keisti patiems ekspertams, rengiantiems kvalifikacinio egza-mino programą. Antruoju pakeitimu Kvalifikacinių egzaminų organizavimo aprašas išdėstytas nauja redakcija. Joje nustatyta galimybė kreiptis dėl kvalifikacinio egza-mino laikymo skubos tvarka, taip pat įvestas tą pačią dieną kvalifikacinį egzaminą laikančių pareiškėjų skaičiaus apribojimas.

Taikymo praktikoje problemos. Iš esmės kritikuotina paties kvalifikacinio eg-zamino idėja: SKVC, kuris yra įgaliotas vertinti užsienyje įgytas kvalifikacijas, pats organizuoja savo iškeltos sąlygos – išlaikyti kvalifikacinį egzaminą – įgyvendinimą.

Tiesiogiai taikant teisės aktą praktikoje, didesnių problemų nekilo, nebent pami-nėtini, tiesa, itin reti, nusiskundimai dėl to, kad kvalifikacinį egzaminą galima laikyti tik du kartus. Abu kartus neišlaikius egzamino, pareiškėjo kvalifikacija Lietuvoje ne-pripažįstama.

81


9.4.2. Dėl vertinimo taisykliųStudijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2006 m. vasario 3 d. įsakymas Nr.

1-24 „Dėl užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštą jį mokslą, vertinimo taisyklių patvirtinimo“ [59] (toliau – Vidurinio mokslo kvalifikacijų vertinimo taisy-klės).

Teisinis priėmimo pagrindas. Vidurinio mokslo kvalifikacijų vertinimą regu-liuoja šie du pagrindiniai Lietuvos teisės aktai:

Vertinimo ir pripažinimo nuostatai [45];¾¾Vidurinio mokslo kvalifikacijų vertinimo taisyklės.¾¾

Vidurinio mokslo kvalifikacijų vertinimo taisyklės parengtos vadovaujantis As-menų, užsienyje įgijusių kvalifikacijas ir stojančių į Lietuvos aukštąsias mokyklas, mokymosi (studijų) pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu [56].

Reguliavimo dalykas. Vidurinio mokslo kvalifikacijų vertinimo taisyklėse re-guliuojamas vertinimui reikalingų dokumentų pateikimas, vertinimas, atitikmenų nustatymas ir pažymių perskaičiavimas, vertinimo ir atitikmenų nustatymo terminai, taip pat reguliuojamas vertinimas ir atitikmenų nustatymas ir pažymių perskaičiavimas atskirais atvejais. Esminės šio teisės akto nuostatos yra glaudžiai susijusios su Vertinimo ir pripažinimo nuostatų [45] bei Lisabonos pripažinimo konvencijos [9] principais, vado-vaujamasi vienodomis vertinimo procedūromis bei terminais.

Taikymo praktikoje problemos. Teisės aktas, kuriuo remiantis parengtos Vidu-rinio mokslo kvalifikacijų vertinimo taisyklės, nuo 2007 m. sausio 26 d. nebegalioja [56]. Pažymėtina, kad vidurinio mokslo kvalifikacijų vertinimą reguliuoja Nutarimas dėl vertinimo ir pripažinimo [45], kuriuo remiantis galėtų būti rengiamos šios taisy-klės. Vadovaujantis susiklosčiusia vertinimo praktika, taisykles būtina atnaujinti ir papildyti.

9.4.3. Dėl papildomų kvalifikacijos vertinimo dokumentųStudijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2006 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr.

1-74 „Dėl kitų papildomų dokumentų, pateikiamų užsienyje įgytai aukštojo mokslo kvalifikacijai įvertinti, sąrašo ir jų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ [60] (to-liau – Papildomų dokumentų sąrašas).

Teisinis priėmimo pagrindas. Vertinimui reikalingų dokumentų pateikimą regu-liuoja šie trys pagrindiniai Lietuvos teisės aktai:

Vertinimo ir pripažinimo nuostatai [45];¾¾Įsakymas dėl papildomų dokumentų [53];¾¾Papildomų dokumentų sąrašas.¾¾

Vertinimo ir pripažinimo nuostatų 10 punkte nurodomas baigtinis vertinimui pa-teiktinų dokumentų sąrašas. Papildomų dokumentų sąrašas parengtas vadovaujantis Vertinimo ir pripažinimo nuostatų 10.6 punktu ir Įsakymu dėl papildomų dokumentų. Šis teisės aktas buvo keičiamas, papildant baigtinį dokumentų sąrašą.


82

Reguliavimo dalykas, esminės teisės akto nuostatos. Papildomų dokumentų sąraše yra išvardyti papildomi dokumentai, kurių SKVC gali paprašyti pareiškėjo, sie-kiančio užsienyje įgytų aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo. Taip pat nurodoma papildomų dokumentų pareikalavimo bei pateikimo tvarka.

Taikymo praktikoje problemos. Papildomų dokumentų sąrašo 4 punkte nurodo-ma, kad tuo atveju, kai pareiškėjo kvalifikacija nevertinama, jam grąžinamas valsty-bės rinkliavos už kvalifikacijos vertinimą sumokėjimo kvitas. Pažymėtina, kad SKVC valstybės rinkliavos už vertinimą nerenka nuo 2008 m. sausio 1 d. Dėl šios priežasties būtina peržiūrėti teisės akto aktualumą.

9.4.4. Dėl užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo skubosStudijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2007 m. liepos 16 d. įsakymas Nr.

1-106 „Dėl užsienyje įgytų kvalifikacijų nevertinimo skubos tvarka“ [61].Teisinis priėmimo pagrindas. Vadovaujantis Vertinimo ir pripažinimo nuostatų

[45] 13 punktu ir remiantis per pastaruosius ketverius kalendorinius metus SKVC su-kaupta vertinimo praktika, parengtas SKVC direktoriaus įsakymas dėl užsienyje įgytų kvalifikacijų nevertinimo skubos tvarka.

Reguliavimo dalykas, esminės teisės akto nuostatos. Užsienyje įgytų kvalifika-cijų nevertinimo skubos tvarka teisės akte apibrėžiama, kokiais atvejais skubos tvarka nevertinamos aukštojo ir vidurinio mokslo kvalifikacijos. Skubos tvarka nevertinamos kvalifikacijos, įgytos šalyse, kurios kelia įtarimų, kad išsilavinimo dokumentai gali būti suklastoti, arba šalyse, kurių kvalifikacijų vertinimo patirties SKVC neturi. Taip pat skubos tvarka nevertinamos konkrečių užsienio aukštųjų mokyklų kvalifikacijos tais atvejais, kai jų absolventų kvalifikacijos SKVC buvo įvertintos su sąlyga arba kaip nelygiavertės atitinkamoms Lietuvoje teikiamoms aukštojo mokslo kvalifikacijoms. Kiekvienų kalendorinių metų pirmąją darbo dieną SKVC internetiniame puslapyje paskelbiamas atnaujintas tokių užsienio šalių bei aukštųjų mokyklų sąrašas.

Visais kitais atvejais numatyta galimybė priimti individualius sprendimus dėl ver-tinimo skubos tvarka.

Taikymo praktikoje problemos. Įsakymą taikant praktikoje, kyla problemų dėl paties vertinimo skubos tvarka. Galimybė kreiptis dėl vertinimo skubos tvarka iki 2007 m. gruodžio 31 d. iš esmės buvo siejama su valstybės rinkliava. Tuo atveju, jei kvalifikacija buvo vertinama skubos tvarka, valstybės rinkliavos dydis buvo didina-mas 100 proc. Nuo 2008 m. sausio 1 d. valstybės rinkliava už vertinimą nerenkama.

Kita vertus, nors ir retai, bet pasitaiko atvejų, kada, vadovaujantis įsakymu, nega-lima vertinti skubos tvarka, tačiau realiai vertinimas galėtų būti atliktas.

Įsakymą taikant praktikoje, kyla problemų dėl nevertinimo skubos tvarka diplo-mų, jei diplomas išduotas aukštosios mokyklos, kurios bent vieno absolvento kvali-fikacija per praėjusius ketverius metus SKVC buvo įvertinta su sąlyga ar kaip nely-giavertė atitinkamai aukštojo mokslo kvalifikacijai Lietuvoje. Terminas galėtų būti ir trumpesnis, pvz., dveji metai.

83


10. APIBENDRINIMAS

Dėl tarptautinių sutarčių sudarymo. Galimybę apžvelgti įvairių šalių, prisijun-gusių prie Lisabonos pripažinimo konvencijos, sudarytas tarptautines sutartis suteikia nacionaliniai veiksmų planai. Ne visos šalys, parengusios nacionalinius veiksmų pla-nus, nurodė turinčios tarptautinių pripažinimo sutarčių. Paprastai šalys, turi maždaug 3–4 tokias sutartis, tačiau yra šalių, kurios turi iki 10 ar daugiau sutarčių. Pvz., Vokie-tija, Čekija ir Slovėnija turi daugiau negu po 10 tarptautinių sutarčių, Rumunija – 8, Lenkija – 7, Slovakija ir Albanija – 5.

Sutartys pagal šalis, su kuriomis jos sudaromos, gali būti skirstomos taip:sutartys, sudaromos geografiniu ar istoriniu principu;¾¾sutartys, sudaromos su ne Europos regiono šalimis, kurios nėra prisijungusios ¾¾prie Lisabonos pripažinimo konvencijos.

Dažniausiai sutartys sudaromos su geografiškai ar istoriškai artimais regionais, pvz., sutartys tarp Šiaurės šalių, Baltijos šalių [37]. Rusija sutartis sudaro kaip galimybę eksportuoti aukštojo mokslo paslaugas. Neretai sutartys apima ne tik Lisabonos pripaži-nimo konvencijos reguliuojamą pripažinimą: kai kuriais atvejais sutartyse yra numato-ma, kaip vienos šalies konkrečios kvalifikacijos gali būti pripažįstamos kitoje šalyje.

Kita grupė sutarčių – tai sutartys, sudaromas su ne Europos regiono šalimis, ku-rios nėra prisijungusios prie Lisabonos pripažinimo konvencijos. Šios sutartys įteisina abipusį kvalifikacijų pripažinimą. Kai kurios šalys, parengusios nacionalinius veiks-mų planus, nurodė turinčios tarptautines sutartis su Kinija, Lotynų Amerikos šalimis, Egiptu, Kazachstanu, Iranu, Uzbekistanu, Turkmėnistanu ir kt.

Tarptautiniai ekspertai Andrejs Rauhvargers ir Agnese Rusakova, analizuodami nacionalinius veiksmų planus [62], pažymi, kad:

siekiant remti Lisabonos pripažinimo konvencijos įgyvendinimą Bolonijos ¾¾proceso šalyse, geriau nesudaryti naujų tarptautinių sutarčių su Lisabonos pri-pažinimo konvencijos šalimis;kai kurios šalys, sudariusios tarptautines sutartis dar iki Lisabonos pripaži-¾¾nimo konvencijos ratifikavimo, sutarčių neatnaujino taip, kad jos atitiktų šios konvencijos principus;siekiant remti Lisabonos pripažinimo konvencijos nuostatas, naujų tarptautinių ¾¾sutarčių šios konvencijos šalys neturėtų sudaryti. Jei įmanoma, jas galėtų pakeis-ti šių šalių abipusės rekomendacijos.

Lietuvoje užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimą ar pripažinimą vykdo viena valstybės institucija, kuri yra ir ENIC narė, taigi tarptautinių kvalifikacijų pripažinimo sutarčių sudaryti nebūtina dėl šių priežasčių:

pagal Tarptautinių sutarčių įstatymo [36] 7 straipsnio 1 dalį tarptautinėms ¾¾kvalifikacijų pripažinimo sutartims ratifikavimo procedūros netaikomos, to-dėl šių sutarčių nustatytos normos negali prilygti Lietuvos Respublikos įstaty-mų normoms;


84

jei užsienyje įgytas kvalifikacijas vertinanti institucija yra ENIC narė, ji grei-¾¾čiau gauna reikiamą informaciją apie užsienio šalių aukštojo mokslo instituci-jas ir kvalifikacijų sistemos pakitimus.

Sudaryti tarptautines kvalifikacijų pripažinimo sutartis būtų tikslinga, jei vertini-mą ir pripažinimą vykdytų aukštoji mokykla ar institucija, kuri nėra ENIC narė. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad tarptautinės kvalifikacijų pripažinimo sutartys dažnai suda-romos siekiant politinių tikslų, galimi tokie siūlymai dėl šių sutarčių sudarymo:

sutartys turėtų būti sudaromos su ne Europos Sąjungos šalimis, prioritetą tei-¾¾kiant šalims, kurios nėra Bolonijos proceso dalyvės;neturėtų būti sudaromos sutartys su šalimis, kurių aukštosios mokyklos vykdo ¾¾nelegalias studijas kitose šalyse;siekiant palengvinti kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo procedūras, sutar-¾¾tyse turėtų būti nustatyti šalių kvalifikacijų atitikmenys.

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų. Užsienyje įgytų mokslo laips-nių nostrifikavimą reglamentuojantys nuostatai, kuriais remiantis po teigiamo nostri-fikacijos komisijos sprendimo mokslininkui išduodamas Lietuvos Respublikos mokslo laipsnio diplomas, neatitinka šių dienų realijų. Dabar, kai buvusios Sovietų Sąjungos mokslo ir studijų institucijose įgytų mokslo laipsnių diplomų nostrifikacija jau beveik baigta, tikslinga būtų tokią nuostatą keisti. Mokslininkas, apgynęs disertaciją, turėtų gauti vieną, o ne du mokslo laipsnio diplomus (užsienio mokslo ir studijų institucijos ir Lietuvos Respublikos).

Dėl švietimo ir mokslo ministro įsakymų. Vertinimą ir akademinį pripažinimą reglamentuojantys švietimo ir mokslo ministro įsakymai, išskyrus Priėmimo į aukštą-sias mokyklas aprašą (žr. 9.3.5 poskyrį), priimti vadovaujantis Nutarimu dėl vertinimo ir pripažinimo nuostatų (žr. 9.2.2 poskyrį). Tačiau kyla abejonė, ar Vyriausybės nuta-rimas yra pakankamas visų švietimo ir mokslo ministro įsakymų teisinis pagrindas. Pavyzdžiui, Apeliacinė komisija, nagrinėjanti ginčus dėl užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimą ar akademinį pripažinimą vykdančių institucijų priimtų sprendimų (žr. 9.3.2 poskyrį), yra ikiteisminė institucija. Taigi, jos statusas turėtų būti apibrėžtas įstaty-me.

Atkreiptinas dėmesys, kad švietimo ir mokslo ministro įsakymai turėtų būti ren-giami ir tvirtinami tik Švietimo ir mokslo ministerijos veiklos sričiai reglamentuo-ti. Pavyzdžiui, šiuo metu švietimo ir mokslo ministro įsakymu tvirtinama užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimo, kurį vykdo Studijų kokybės vertinimo centras, pa-raiškos forma. Šią formą galėtų tvirtinti vertinančioji institucija. Tai leistų sumažinti biurokratinį mechanizmą bei greičiau ir lanksčiau reaguoti į besikeičiančią vertinimo praktiką.

Kiti švietimo ir mokslo ministro įsakymai turėtų būti tikslinami, atsižvelgus į 9.3 poskyryje išdėstytas taikymo praktikoje problemas.

85


II skyrius

VERTINIMO IR PRIPAŽINIMO PRAKTIKA

Iki praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio Europoje vertinant užsienyje įgytas kvalifikacijas pagrindinis uždavinys buvo nustatyti jų lygiavertiškumą. Tokį požiū-rį aštuntajame dešimtmetyje išstūmė kvalifikacijų pripažinimo samprata. Tai reiškia, kad kvalifikacijos, nors ir nėra visiškai lygiavertės, gali būti pripažintos kaip tinkamos tam tikram tikslui – dažniausiai darbui arba studijoms.

Plintant Europos aukštojo mokslo erdvės kūrimo idėjoms, byrant Rytų Europos blokui, buvusios jo narės ėmė aktyviai integruotis į Europos aukštojo mokslo erdvę. Priimant vis naujus narius į Europos aukštojo mokslo erdvę, devintajame dešimtme-tyje buvo iškeltas kvalifikacijų priimtinumo principas: kvalifikacija pripažįstama, jei negalima nurodyti esminių skirtumų tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama, ir atitinkamos kvalifikacijos, suteiktos šalyje, kurioje siekiama pripažinimo. Visa tai skatino priimti naują tarptautinį kvalifikacijų pripažinimo dokumentą. 1997 metais 28 Europos šalys pasirašė Lisabonos pripažinimo konvenciją [9], kurioje nurodyti dabar-tiniai pagrindiniai Europos regiono aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir pripa-žinimo sistemos principai bei numatytos priemonės šios sistemos veikimui užtikrinti. Dabartinę užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo sistemą įkūnijo šioje konvencijoje išryškėjęs kvalifikacijų priimtinumo principas. Pripažinimas pradėtas grįsti abipusiu pasitikėjimu užsienio šalies švietimo sistema ir skaidrumu. Tokio pasiti-kėjimo prielaidos susidarė, kai atsirado šios priemonės: ENIC/NARIC tinklai, diplomo priedėlis, ECTS bei šalių įdiegtos kokybės užtikrinimo sistemos. Abipusis pasitikėji-mas padeda spręsti migracijos problemas, skatina informacijos mainus, sudaro sąlygas įsitvirtinti priimtinumo principui.

Lietuvoje dabartinės užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo siste-mos kūrimo pradžia galima laikyti Lisabonos pripažinimo konvencijos ratifikavimą [32]. Šios konvencijos ratifikavimas įgalino Lietuvoje laikytis jos reglamentuojamų pripažinimo nuostatų ir principų, taip pat įkurti ENIC, kurio funkcijas vykdyti Lietu-voje pavesta SKVC.

11. VIDURINIO IR AUKŠTOJO MOKSLO KVALIFIKACIJŲ VERTINIMAS IR PRIPAŽINIMAS

1999 metais Lietuvoje Lisabonos įsigaliojus pripažinimo konvencijai, susidarė są-lygos sukurti dabartinę užsienyje įgytų vidurinio ir aukštojo mokslo kvalifikacijų ver-tinimo ir akademinio pripažinimo sistemą. Detaliau šią sistemą apibrėžia Nutarimas dėl vertinimo ir pripažinimo [45] ir kiti teisės aktai (žr. I skyrių).


86

Šiame skyriuje bus aptartos užsienyje įgytų vidurinio ir aukštojo mokslo kvalifi-kacijų vertinimą ir pripažinimą Lietuvoje vykdančios institucijos, vertinimo ir pripa-žinimo eiga ir procedūros bei tų procedūrų trukmės.

11.1. Kompetentingos institucijos

Iki 1999 metų užsienyje įgytas vidurinio ir aukštojo mokslo kvalifikacijas ver-tino ir pripažino Šveitimo ir mokslo ministerija [67]. Nuo 1999 metų SKVC pradėtos vertinti užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos [46], o nuo 2005 metų – ir užsienyje įgytos vidurinio mokslo kvalifikacijos [45]. Tačiau, vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro įsakymu [68], jau 2003 metais SKVC pradėtos vertinti užsienyje įgytos vidurinio mokslo kvalifikacijos tų asmenų, kurie ketino stoti į aukštąsias mo-kyklas, susijungusias į Lietuvos aukštųjų mokyklų asociaciją bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Užsienyje įgytų vidurinio ir aukštojo mokslo kvalifikacijų akademinį pripažinimą iki 1999 metų ir dabar atlieka Švietimo ir mokslo ministerija.

Pažymėtina, kad kvalifikacijas vertinimo ir pripažinimo gali būti siekiama turint šiuos tikslus:

studijuoti;¾¾dirbti pagal nereglamentuojamą profesiją arba verstis nereglamentuojama pro-¾¾fesine veikla;dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamentuojama profesine ¾¾veikla.

Vertinimą studijų tikslais atlieka SKVC, o akademinį pripažinimą – Švietimo ir mokslo ministerija, vadovaudamasi sprendimu dėl vertinimo. Lietuvos aukštosios mo-kyklos studentus priima tarptautinių ir Lietuvos teisės aktų numatyta tvarka, vado-vaudamosi Švietimo ir mokslo ministro įsakymu dėl pripažinimo. Užsienyje baigtas dalines studijas savarankiškai vertina ir pripažįsta Lietuvos aukštosios mokyklos.

Darbdavio pageidavimu asmens, siekiančio dirbti pagal nereglamentuojamą pro-fesiją ar verstis nereglamentuojama profesine veikla, užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimą atlieka SKVC, o akademinį pripažinimą – Švietimo ir mokslo ministerija, vadovaudamasi sprendimu dėl vertinimo. Profesinį kvalifikacijos pripažinimą atlieka darbdavys.

Asmens, siekiančio dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar verstis reglamen-tuojama profesine veikla, užsienyje įgytos kvalifikacijos profesinį pripažinimą atlie-ka Vyriausybės įgaliotos kompetentingos institucijos. Darbdaviai priima darbuotojus, tarptautinių ir Lietuvos teisės aktų numatyta tvarka, vadovaudamiesi kompetentingos institucijos, atliekančios profesinį pripažinimą, sprendimu. Kompetentingos instituci-jos pageidavimu vertinimą atlieka SKVC.

11.1 pav. pavaizduotos institucijų kompetencijų pasiskirstymas vykdant akademi-nį ar profesinį pripažinimą. Mokslo laipsnių pripažinimas išsamiau nagrinėjamas 13 poskyryje.

87


AKADEMINIS PRIPAŽINIMAS (ĮSKAITANT VERTINIMĄ) PROFESINIS PRIPAŽINIMAS

Mokslo laipsniai

Dalinės studijos

Vidurinio ir aukštojo

mokslo kvalifikacijos

Reglamentuojamos

profesijos Nereglamentuoja-

mos profesijos

žymi, kad institucijos pageidavimu atliekamas vertinimas, taip pat teikiama atitinkama papildoma informacija, susijusi su baigtomis studijomis;

žymi, kad akademiniam pripažinimui reikalingi dokumentai (įskaitant dokumento dėl akademinio pripažinimo išdavimą) tvarkomi pagal vieno langelio principą; žymi instituciją, atliekančią vertinimą ar pripažinimą

LIETUVOS MOKSLO TARYBA

AUKŠTOJI MOKYKLA

SKVC (vertinimas)

ŠMM (pripažinimas)

KOMPETENTINGA

INSTITUCIJA

DARBDAVYS

11.1pav.institucijųkompetencija

Institucijų kompetencijų pasiskirstymas lemia Lietuvoje taikomą centralizuotą kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo modelį. Toks modelis įgalina priimti nešališ-kus sprendimus, taikant vienodas procedūras ir kriterijus. Sukaupta patirtis sudaro profesionalaus vertinimo ir pripažinimo prielaidas, tačiau centralizuotas modelis turi ir trūkumų: aukštosios mokyklos nušalinamos nuo vertinimo ir pripažinimo proceso, dabartinė teisinė bazė sąlygoja biurokratinį taikomų procedūrų pobūdį.

11.2. Eiga ir procedūros

Dabartiniai užsienyje įgytų vidurinio ir aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo principai yra nustatyti Lisabonos pripažinimo konvencijoje [9] bei ją papildančiuose dokumentuose, tokiuose kaip Užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo kriterijų bei procedūrų rekomendacijos [14]. Vertinant ir pripažįstant kva-lifikacijas, remiamasi būtent šiomis rekomendacijomis. Lietuvoje taikoma užsienyje įgytų vidurinio ir aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo eiga bei pro-cedūros pateikiamos 11.2 pav.

Vertinimas. Užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimą Lietuvoje atlieka SKVC. Skirtini šie vertinimo procedūrų etapai:

dokumentų priėmimas ir nagrinėjimas;¾¾kvalifikacijos nagrinėjimas:¾¾

kvalifikacijos autentiškumo ir teisėtumo patikrinimas;{{

kvalifikacijos suteikėjo ir mokymo (studijų) programos teisinio statuso pa-{{

tikrinimas;esminių skirtumų nustatymas;{{

sprendimo dėl vertinimo priėmimas.¾¾


88

Tikrinama, ar kvalifikacija autentiška ir teis ta

Tikrinamas kvalifikacijos teik jo ir mokymosi (studij ) programos

teisinis statusas

Vertinama užsienyje gyta kvalifikacija.

Nustatoma, ar n ra esminio skirtumo

Užsienyje gyta kvalifikacija vertinama kaip nelygiavert ;

nurodomos sprendimo priežastys; informuojama apie galimyb pateikti

apeliacij

Prašoma papildomos informacijos iš pareišk jo ir (ar) kompetentingos

institucijos

Užsienyje gyta kvalifikacija vertinama kaip lygiavert

Užsienyje gyta kvalifikacija vertinama kaip lygiavert su s lyga; nurodomos sprendimo priežastys;

informuojama apie galimyb pateikti apeliacij

S lygos vykdymas (kvalifikacinio egzamino išlaikymas

arba baigti papildomi kursai)

NE TA

IP

TAIP

TA

IP

TAIP

NE

NE

Nustatoma, ar pakanka informacijos vertinimui atlikti

STUDIJ KOKYB S VERTINIMO CENTRAS

NE

Atsisakoma t sti vertinimo ir pripažinimo

proced ras

NE

TAIP TAIP

TAIP NE

JE

I SI

EK A

KA

DEM

INIO

PR

IPAŽINIM

O

Pareišk jas, užsienyje gij s vidurinio ar aukštojo mokslo kvalifikacij

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA

Užsienyje gyta kvalifikacija pripaž stama

Užsienyje gyta kvalifikacija nepripaž stama

STUDIJ KOKYB S VERTINIMO CENTRAS

Pareišk jas, užsienyje gij s vidurinio ar aukštojo mokslo kvalifikacij

Pažyma d l vertinimo

Pažyma d l vertinimo;sakymas d l pripažinimo

Pažyma d l vertinimo

sakymas d l pripažinimo

JE

I SI

EK A

KA

DEM

INIO

PR

IPAŽINIM

O

11.2pav.vertinimoirpripažinimoeigabeiprocedūros

89


Dokumentų priėmimas ir nagrinėjimas. Asmuo, siekiantis užsienyje įgytos kva-lifikacijos įvertinimo, pateikia SKVC vertinimui reikalingus dokumentus (paraišką, išsilavinimo dokumentą ir jo priedą, asmens tapatybę liudijantį dokumentą ir kt.). SKVC, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus ir nustatęs, kad reikia papildomų dokumen-tų ar trūksta informacijos, apie tai raštu informuoja pareiškėją. Jei pateikiami ne visi vertinimui reikalingi dokumentai, atsisakoma tęsti vertinimo procedūrą. Vertinimas pradedamas, kai gaunami visi vertinimui reikalingi dokumentai.

Kvalifikacijos autentiškumo ir teisėtumo patikrinimas. Jei kyla įtarimų, kad už-sienyje įgytos kvalifikacijos įgijimą patvirtinantis dokumentas gali būti suklastotas, vertinimo procedūra sustabdoma ir dokumentai perduodami institucijai, įgaliotai tirti tokio pobūdžio bylas. Jeigu atsisakoma kelti baudžiamąją arba administracinę bylą ar asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, vertinimo procedūra tęsiama.

Kvalifikacijos suteikėjo ir mokymo (studijų) programos teisinio statuso patikrini-mas. Nustačius, kad kvalifikacijos suteikėjas yra nepripažinta institucija ir (ar) neturi leidimo vykdyti atitinkamą mokymo (studijų) programą, atsisakoma tęsti vertinimo procedūrą.

Esminių skirtumų nustatymas. Tai atliekama lyginant užsienyje įgytą kvalifikaciją su atitinkama arba artimiausia kvalifikacija, teikiama Lietuvoje. Išnagrinėjus kvali-fikacijos suteikiamas akademines teises, priėmimo į mokymosi (studijų) programą, kurią baigus įgyta vertinama kvalifikacija, reikalavimus, mokymosi (studijų) sanda-rą, nagrinėjama, ar nėra esminių skirtumų tarp reikalavimų, nustatytų kilmės šalyje, ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvoje. Remiantis Vertinimo ir pripažinimo nuostatais [45], nustatomi esminiai skirtumai tarp užsienyje įgytos kvalifikacijos mo-kymosi (studijų) rezultatų, apimties (trukmės), turinio, pasiekimų vertinimo reikala-vimų kilmės šalyje ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvoje. Nustačius, kad yra esminis skirtumas, tokia kvalifikacija vertinama kaip nelygiavertė atitinkamai kvalifi-kacijai, teikiamai Lietuvoje.

Sprendimo dėl vertinimo priėmimas. Iki 2005 metų SKVC galimi sprendimai dėl įvertinimo teisės aktuose įvardyti nebuvo, todėl, remiantis susiklosčiusia praktika, buvo priimami įvairūs sprendimai dėl vertinimo. Įvertinus kvalifikacijas, dažniausiai būdavo teikiama rekomendacija dėl šios kvalifikacijos pripažinimo, pvz., ,,rekomen-duojame kvalifikaciją pripažinti prilygstančia kvalifikacijai, įgytai baigus universiteti-nes pagrindines studijas“ ir pan.

Nuo 2005 metų SKVC, remdamasis Vertinimo ir pripažinimo nuostatais, gali pri-imti vieną iš trijų griežtai apibrėžtų sprendimų:

užsienyje įgytą kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę atitinkamai kvalifikacijai, ¾¾teikiamai Lietuvoje;užsienyje įgytą kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę atitinkamai kvalifikacijai, ¾¾teikiamai Lietuvoje, su sąlyga, kad bus įgyvendinti papildomi reikalavimai (baigti atitinkami kursai ar išlaikytas kvalifikacinis egzaminas);


90

užsienyje įgytą kvalifikaciją vertinti kaip nelygiavertę atitinkamai kvalifikaci-¾¾jai, teikiamai Lietuvoje.

Sprendimas įforminamas SKVC pažyma dėl kvalifikacijos vertinimo. Tuo atveju, jei vertinimo metu buvo rasta esminių skirtumų, kartu su pažyma išduodamas papil-domas dokumentas – sprendimo dėl vertinimo pagrindimas. Taip pat nurodoma gali-mybė priimtą sprendimą apskųsti.

Pareiškėjas pažymą gali atsiimti asmeniškai, paštu ar per įgaliotą asmenį.Papildomų reikalavimų įgyvendinimas. Jei užsienyje įgyta kvalifikacija įver-

tinama kaip lygiavertė atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvoje, su sąlyga, pa-reiškėjo reikalaujama įvykdyti vieną iš dviejų sąlygų: baigti atitinkamus kursus arba išlaikyti kvalifikacinį egzaminą.

Sąlyga baigti papildomus kursus paprastai keliama pareiškėjams, kurių užsienyje įgytos vidurinio mokslo kvalifikacijos vertinimo metu nustatomas esminis skirtumas dėl mokymosi trukmės. Pagal Papildomų kursų organizavimo tvarkos aprašą [52] šiuos kursus organizuoja ir vykdo šios keturios aukštosios mokyklos: Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Klaipėdos universitetas ir Šiaulių universitetas. Pareiš-kėjas iš nurodytų aukštųjų mokyklų savo nuožiūra pasirenka kursų organizatorių.

Sąlyga išlaikyti kvalifikacinį egzaminą keliama vertinant užsienyje įgytas tiek vidurinio, tiek aukštojo mokslo kvalifikacijas. Jei, vertinant užsienyje įgytą vidurinio mokslo kvalifikaciją, nustatomas esminis mokymosi pasiekimų vertinimo skirtumas, pareiškėjui siūloma išlaikyti brandos ar juos atitinkančius egzaminus šalyje, kurioje įgyta kvalifikacija, arba Lietuvoje. Jei, vertinant užsienyje įgytą aukštojo mokslo kva-lifikaciją, nustatomas esminis studijų pasiekimų vertinimo, studijų turinio ar studijų rezultatų skirtumas, pareiškėjui siūloma išlaikyti kvalifikacinį egzaminą, kurį organi-zuoja SKVC.

Kai iškelti papildomi reikalavimai įvykdomi, pareiškėjas gali siekti kvalifikacijos pripažinimo. Jei papildomi reikalavimai neįvykdomi, pareiškėjas gali kreiptis į pasi-rinktą bendrojo lavinimo (turintys vidurinio mokslo kvalifikaciją) ar aukštą ją mokyklą (turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją) atitinkamai dėl mokymosi ar studijų įskaitymo ir galimybės tęsti mokymąsi (studijas).

Pripažinimas. Užsienyje įgytų kvalifikacijų akademinį pripažinimą Lietuvoje atlieka Švietimo ir mokslo ministerija. Jei asmuo siekia akademinio pripažinimo, jis turi pateikti prašymą SKVC, o šis priimtą sprendimą dėl vertinimo bei su vertinimu susijusius dokumentus persiunčia Švietimo ir mokslo ministerijai, kuri pripažinimą atlieka remdamasi priimtu sprendimu dėl vertinimo. Švietimo ir mokslo ministerija gali priimti vieną iš dviejų sprendimų:

pripažinti užsienyje įgytą kvalifikaciją atitinkančia tam tikrą kvalifikaciją, tei-¾¾kiamą Lietuvoje;nepripažinti užsienyje įgytos kvalifikacijos atitinkančia tam tikrą kvalifikaci-¾¾ją, teikiamą Lietuvoje.

91


Kvalifikacija pripažįstama, jei ji įvertinta kaip lygiavertė atitinkamai kvalifikaci-jai, teikiamai Lietuvoje, arba įvertinta kaip lygiavertė atitinkamai kvalifikacijai, teikia-mai Lietuvoje, su sąlyga ir įvykdyti papildomi reikalavimai.

Kvalifikacija nepripažįstama, jei ji įvertinta kaip nelygiavertė atitinkamai kvali-fikacijai, teikiamai Lietuvoje, arba įvertinta kaip lygiavertė atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvoje, su sąlyga ir neįvykdyti nustatyti papildomi reikalavimai.

Sprendimas dėl kvalifikacijos pripažinimo įforminamas švietimo ir mokslo mi-nistro įsakymu, kuris išsiunčiamas SKVC. Pareiškėjas gali atsiimti vertinimo ir pri-pažinimo dokumentus ten, kur jis pirmąkart kreipėsi, – Studijų kokybės vertinimo centre. Taip įgyvendinamas ,,vieno langelio“ principas. Šis principas asmenims, užsie-nyje įgijusiems vidurinio mokslo kvalifikacijas, pradėtas įgyvendinti nuo 2003 metų, o įgijusiems aukštojo mokslo kvalifikacijas, – nuo 2005 metų. Pareiškėjas įsakymą kartu su Studijų kokybės vertinimo pažyma gali atsiimti asmeniškai, paštu ar per įgaliotą asmenį.

Vieno langelio principas, iš vienos pusės, padeda pareiškėjui sutaupyti laiko, nes reikia kreiptis tik į vieną instituciją. Iš kitos pusės, šio principo įgyvendinimas pagal dabar galiojančius teisės aktus atima labai daug laiko ir sąnaudų: šiam tikslui SKVC darbuotojai turi surinkti reikiamus dokumentus, padaryti jų kopijas ir jas patvirtinti, parengti visų siunčiamų dokumentų lydraščius, organizuoti šių dokumentų persiunti-mą Švietimo ir mokslo ministerijai, vėliau gautus iš Švietimo ir mokslo ministerijos pripažinimo dokumentus įteikti pareiškėjams.

11.3. Procedūrų trukmė

Lisabonos pripažinimo konvenciją papildančiame dokumente – Lisabonos pripaži-nimo konvencijos aiškinamajame rašte [10] nurodomas detalus procedūrų aprašymas. Juo vadovaujamasi vertinant ir pripažįstant užsienyje įgytas kvalifikacijas Lietuvoje.

Vertinimas. Vertinimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo visų vertinimui rei-kalingų dokumentų pateikimo dienos ir trunka iki 3 mėnesių. Jeigu trūksta informa-cijos apie vertinamą kvalifikaciją, SKVC vadovo sprendimu šis terminas gali būti pra-tęstas dar 3 mėnesiams. Taip pat yra numatyta galimybė kreiptis dėl vertinimo skubos tvarka. Vertinimas skubos tvarka trunka iki 5 darbo dienų.

Vertinant ilgiausiai trunka pirmieji du procedūrų etapai – dokumentų priėmimas ir nagrinėjimas bei vertinimas, trumpiausiai – sprendimo dėl vertinimo priėmimo eta-pas. Pirmajame – dokumentų priėmimo ir nagrinėjimo – etape ilgiausiai užtrunka do-kumentų pateikimas. Tais atvejais, kai pateikti ne visi vertinimui reikalingi dokumen-tai, SKVC raštu kreipiasi į pareiškėją, siekdamas gauti visus reikalingus dokumentus. Antrajame – vertinimo – etape ilgiausiai užtrunka susirašinėjimas su aukštą ja moky-kla bei kompetentingomis institucijomis, siekiant surinkti visą trūkstamą informaciją. Tais atvejais, kai priimamas sprendimas atlikti užsienyje įgytų kvalifikacijų ekspertinį vertinimą, nemaža laiko reikia ekspertams surinkti ir jų darbui organizuoti. Trečiaja-me – sprendimo dėl vertinimo priėmimo – etape priimamas sprendimas dėl vertinimo,


92

kuris įforminamas pažyma. Kartu su sprendimu rengiamas papildomas dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie nustatytą esminį skirtumą (jei jis buvo nusta-tytas). Paprastai, jei yra pateikti visi vertinimui reikalingi dokumentai ir netrūksta informacijos apie vertinamą kvalifikaciją, vertinimo procedūros baigiamos per vieną dvi savaites.

Papildomų reikalavimų įgyvendinimas. Jei pareiškėjas siekia laikyti kvalifika-cinį egzaminą, ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo SKVC sprendimo dėl vertinimo gavimo dienos jis privalo įteikti prašymą SKVC [58]. Jei yra parengta kvalifikacinio egzamino programa, pareiškėjas egzaminą gali laikyti ne anksčiau kaip antrą mėne-sį nuo prašymo pateikimo dienos. Jei kvalifikacinio egzamino programa neparengta, pareiškėjas egzaminą gali laikyti ne anksčiau kaip penktą mėnesį nuo prašymo pa-teikimo dienos. Pareiškėjas, neišlaikęs kvalifikacinio egzamino, turi teisę vieną kartą kvalifikacinį egzaminą laikyti pakartotinai ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo kva-lifikacinio egzamino ankstesniojo laikymo dienos. Pažymėtina, kad laikotarpis, per kurį pareiškėjas turi išlaikyti kvalifikacinį egzaminą, nėra apibrėžtas.

Jei pareiškėjas siekia baigti papildomus kursus, ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo SKVC sprendimo dėl vertinimo gavimo dienos jis privalo įteikti kursų organiza-toriui prašymą [52]. Kursų organizavimo tvarką ir trukmę nustato pats kursų organi-zatorius.

Pripažinimas. SKVC per 5 darbo dienas sprendimą dėl vertinimo priėmimo kar-tu su kitais dokumentais persiunčia Švietimo ir mokslo ministerijai. Sprendimas dėl pripažinimo turi būti priimamas per 1 mėnesį nuo tos dienos, kai Švietimo ir mokslo ministerija gauna dokumentus. Šis terminas švietimo ir mokslo ministro sprendimu gali būti pratęsiamas (tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiams), jeigu sprendimui dėl užsie-nyje įgytos kvalifikacijos pripažinimo priimti reikia papildomų dokumentų apie pri-pažįstamą kvalifikaciją.

12. VIDURINIO IR AUKŠTOJO MOKSLO KVALIFIKACIJŲ VERTINIMO IR PRIPAŽINIMO APIMTYS

Aptariant užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimą ir pripažinimą, svarbu atsi-žvelgti ne tik į taikomas procedūras ir vertinimo kriterijus, bet ir į pareiškėjų srautus, vertintų kvalifikacijų kilmės šalis bei priimtus sprendimus, t. y. į vertinimo ir pri-pažinimo apimtis. Šie veiksniai padėtų atsižvelgti į Lietuvos specifiką bei atskleisti esamas ir potencialas problemas. Informacija, pateikiama šioje dalyje, remiasi statis-tiniais duomenimis, surinktais Studijų kokybės vertinimo centro, kuris ne tik vertina užsienyje įgytas kvalifikacijas, bet ir įgyvendina vieno langelio principą, priimdamas prašymus dėl kvalifikacijų pripažinimo. Pateikiami pastarųjų penkerių kalendorinių metų (2003–07 metų) duomenys.

93


12.1. Vidurinio mokslo kvalifikacijos

Vertinimo srautai. 2003–07 metais įvertintos 767 užsienyje įgytos kvalifikacijos, suteikiančios teisę į aukštą jį mokslą (toliau – vidurinio mokslo kvalifikacijos), iš 49 ša-lių. Įvertintų kvalifikacijų kiekybinis pasiskirstymas pagal metus grafiškai parodytas 12.1.1 pav.

2007 metais įvertintų vidurinio mokslo kvalifikacijų skaičius, palyginti su 2006 metais, išaugo 12,6 procento ir yra didžiausias per pastaruosius metus; dar sparčiau augo pareiškėjų skaičius. 2007 metais dėl užsienyje įgytos vidurinio mokslo kvalifi-kacijos įvertinimo kreipėsi 419 pareiškėjų. Palyginti su praėjusiais metais, pareiškėjų skaičius 2007 metais išaugo 152 procentais ir sudaro 36 procentus visų nuo 2003 metų į SKVC kreipusiųsi pareiškėjų.

129

156

129

166

187

0

40

80

120

160

200

2003 2004 2005 2006 2007

12.1.1pav.2003–07metųįvertintųviduriniomokslokvalifikacijųkiekybinis

pasiskirstymas

Dėl šios priežasties 2007 metais pastebėtas ankstesniems metams nebūdingas di-delis skirtumas tarp vertinti gautų ir įvertintų kvalifikacijų skaičiaus (žr. 12.1.2 pav.). Tik 45 procentai 2007 metais vertinti pateiktų kvalifikacijų buvo įvertintos iki metų pabaigos. Tai nulėmė ne tik pareiškėjų gausa, bet ir jų kreipimųsi pasiskirstymas.


94

419

187

0

100

200

300

400

500

2007

Pateikti dokumentai Parengtos pažymos

12.1.2pav.pateiktųdokumentųirparengtųpažymųsantykis2007metais

Palyginus su ankstesnių metų statistika, matyti, kad tokio pareiškėjų kreipimųsi pasiskirstymo anksčiau nebuvo. 2003–06 metais į SKVC dėl užsienyje įgyto vidurinio mokslo kvalifikacijos vertinimo daugiausia pareiškėjų kreipėsi birželio–liepos mėne-siais. Tokį srauto pasiskirstymą sąlygodavo stojimo į Lietuvos Respublikos aukštąsias universitetines mokyklas terminai [68], [69], [55].

2007 metų birželio–liepos mėnesiais pareiškėjų srautas gausumu nenusileido ankstesniems metams, tačiau kreipimųsi dėl vidurinio mokslo kvalifikacijų vertini-mo kreivėje išsiskyrė gruodžio mėnuo (žr. 12.1.1.3 pav.). 2007 metų gruodžio mėnesį į SKVC dėl užsienyje įgytos vidurinio mokslo kvalifikacijos vertinimo kreipėsi 188 Europos humanitarinio universiteto (toliau– EHU) studentai. Priėmimas į EHU vyko dviem etapais: pirmasis – nuo 2007 m. birželio 1 d. iki liepos 12 d.; egzaminas ir po-kalbis buvo organizuotas liepos 21–25 dienomis, baigiantis etapui; antrasis, į likusias vietas, buvo organizuotas 2007 m. rugpjūčio 15–25 dienomis; egzaminas ir pokalbis surengtas rugpjūčio 31–rugsėjo 5 dienomis. Anketas pirminiam svarstymui buvo ga-lima pateikti elektroniniu paštu. Tačiau vertinti ir aukštą jį, ir vidurinį išsilavinimą pareiškėjai kreipėsi jau po priėmimo, didžiausias jų srautas buvo gruodžio mėnesį. Didžioji dalis šio pareiškėjų srauto kvalifikacijų buvo įvertintos jau 2008 metais, todėl tikėtina, kad 2008 metais vidurinio mokslo kvalifikacijų bus įvertinta gerokai daugiau nei ankstesniais metais.

95


0

20

40

60

80

100

120

140

160

1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 47 49 51

Savait s Nr.

Pare

išk

j s

kai

ius

2003 2004 2005 2006 2007

12.1.3pav.kreipimųsidėlviduriniomokslokvalifikacijųvertinimopasiskirstymas2003–07metais

Taigi, pastaraisiais metais įvertintų kvalifikacijų po truputį daugėjo. Tikrą jį ap-imčių augimą 2007 metais atspindi ne įvertintų kvalifikacijų, bet pateiktų paraiškų skaičius. Tikėtina, kad 2008 metais įvertintų kvalifikacijų gerokai padaugės, nes prie šio skaičiaus prisidės pareiškėjų, kurie kreipėsi paskutiniais 2007 metų mėnesiais, ir pareiškėjų, 2008 metais stojusių į EHU, kvalifikacijos.

Pripažinimo srautai. Nors prašymai dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo SKVC teikiami nuo 2003 metų, SKVC statistinių duomenų apie tais metais pateiktų prašymų skaičių neturi. 2004 metais prašymą dėl akademinio kvalifikacijos pripaži-nimo kartu su paraiška dėl užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimo užpildė 129 pa-reiškėjai, 2005 metais – 109 pareiškėjai, 2006 metais – 166 pareiškėjai. 2007 metais dėl akademinio kvalifikacijos pripažinimo kreipėsi 383 pareiškėjai, t. y. beveik 60 procen-tų daugiau nei 2006 metais (žr. 12.1.4 pav.).


96

383

166

109129

0

50

100

150

200

250

300

350

400

2004 2005 2006 2007

12.1.4pav.gautaparaiškųdėlviduriniomokslokvalifikacijųakademiniopripažinimo

2004–07metais

27 2036

129 109166

383

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

2004 2005 2006 2007

pageidavo tik vertinimo pageidavo ir vertinimo, ir akademinio pripažinimo

100

90

80

70

60

50

40

30

20

10

0

%

12.1.5pav.pareiškėjų,pageidavusiųtikvertinimoirpageidavusiųvertinimoirakademiniopripažinimo,santykis2004–07metais

97


Dauguma besikreipiančių dėl vidurinio mokslo kvalifikacijos vertinimo pagei-dauja ir akademinio pripažinimo, t. y. jų kvalifikacijų vertinimo tikslas yra studijos (žr. 12.1.5 pav.). Tik labai mažam procentui pareiškėjų vidurinio mokslo kvalifikacijos vertinimas reikalingas kitiems tikslams, pvz., siekiant dirbti pagal nereglamentuojamą profesiją ar lankyti autotransporto priemonių vairuotojų rengimo kursus.

Kadangi dauguma besikreipiančių dėl vidurinio mokslo kvalifikacijos pripažini-mo siekia studijuoti Lietuvos Respublikoje, augant pareiškėjų, pageidaujančių viduri-nio mokslo kvalifikacijos vertinimo, skaičiui, auga ir siekiančių akademinio kvalifika-cijos pripažinimo skaičius.

Kilmės šalys. 2003–07 metais SKVC vertino 49 skirtingose šalyse įgytas kvalifi-kacijas. Kiekvienais metais įvertinamos vidutiniškai 20 skirtingų šalių įgytos kvalifi-kacijos. Nors ir lėtai, bet nuolat didėja šalių, kuriose įgytos vertinamos kvalifikacijos, įvairovė. Detalesnė informacija pateikiama 5 priedo lentelėje.

111

138

111

141155

14 10 8 1118

7 8 9 12 131 2 1

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

2003 2004 2005 2006 2007

Europa Amerika Azija Afrika

12.1.6pav.Įvertintųkvalifikacijųkiekybinispasiskirstymaspagaljųkilmėsšalis2003–07metais

Didžiausias pareiškėjų skaičius vidurinio mokslo kvalifikaciją įgijo Europos ša-lyse (656, arba 85 proc. visų pareiškėjų). Kituose regionuose savo kvalifikacijas įgi-jusių pareiškėjų skaičius gerokai mažesnis: 61 (8 proc.) kvalifikacija įgyta Amerikos regionui priklausančiose šalyse, 49 (6 proc.) – Azijoje, 4 (1 proc.) – Afrikoje (žr. 12.1.6 pav.).


98

Nors didžioji dalis įvertintų kvalifikacijų įgytos Europos regiono šalyse, tik 278 kvalifikacijos, arba 42 proc. Europos regione įgytų kvalifikacijų, t. y. 36 procentai visų kvalifikacijų, sudaro kvalifikacijos, įgytos Europos Sąjungos šalyse (žr. 12.1.7 pav.).

36%

64%

Kvalif ikacijos, gytos Europos S jungos šalyse Kvalif ikacijos, gytos kitose šalyse

64 %

36 %

12.1.7pav.Įvertintųkvalifikacijų,įgytųneeuropossąjungosireuropossąjungosšalyse,procentinispasiskirstymas2003–07metais

Didžiausią dalį įvertintų kvalifikacijų, įgytų ES šalyse, sudaro kvalifikacijos, įgy-tos Lenkijoje, Latvijoje ir Vokietijoje (žr. 12.1.8 pav.).

62%13%

10%

15%

Lenkija Latvija Vokietija Kitos šalys

13 % 62 %

15 %

10 %

12.1.8pav.Įvertintųkvalifikacijų,įgytųeuropossąjungosšalyse,procentinispasiskirstymas2003–07metais

99


Nors šalių įvairovė šiek tiek didėja, tendencijos išlieka tos pačios – didžiausią įvertintų kvalifikacijų dalį sudaro kvalifikacijos, įgytos kaimyninėse šalyse. Pirmajam valstybių, iš kurių 2003–07 metais turėta daugiausia prašymų įvertinti kvalifikacijas, penketukui (žr. 12.1.9 pav.) priklauso Baltarusija, Lenkija, Rusija, Jungtinės Valstijos ir Latvija.

0

10

20

30

40

50

Baltarusija Lenkija Rusija Jungtin sValstijos

Latvija

2003 2004 2005 2006 2007

12.1.9pav.Įvertintųviduriniomokslokvalifikacijųkiekybinispasiskirstymaspagalpirmojopenketukošalis

Priimti sprendimai. Užsienyje įgytos vidurinio mokslo kvalifikacijos vertinimo rezultatas pateikiamas Pažymoje dėl kvalifikacijos vertinimo. 2003–07 metais 719 kvalifikacijų buvo įvertintos kaip lygiavertės Lietuvos Respublikoje teikiamoms vi-durinio mokslo kvalifikacijoms, 39 kvalifikacijos įvertintos kaip lygiavertės Lietuvos Respublikoje teikiamoms vidurinio mokslo kvalifikacijoms su sąlyga, kad kvalifika-cijos turėtojas įvykdys konkrečius papildomus reikalavimus (baigs papildomus kursus arba išlaikys kvalifikacinius egzaminus ar pateiks įgytą vidurinio mokslo kvalifikaciją liudijantį dokumentą). Septynios kvalifikacijos įvertintos kaip nelygiavertės Lietuvos Respublikoje teikiamoms vidurinio mokslo kvalifikacijoms. Detalesnė informacija pa-teikta 12.1.10 pav. ir 12.1.1 lentelėje.


100

12.1.1lentelė.viduriniomokslokvalifikacijųvertinimorezultatai2003–07metais

Vertinimo rezultatasPareiškėjų skaičius

2003 2004 2005 2006 2007Lygiavertė vidurinio mokslo kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje 120 143 122 154 180

Lygiavertė vidurinio mokslo kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas įvykdys konkrečius papildomus reikalavimus

7 12 6 9 5

Nelygiavertė vidurinio mokslo kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje 2 0 1 3 1

Iš viso įvertinta 129 155 129 166 187

5% 1%

94%

lygiavert su s lyga nelygiavert

94 %

5 % 1 %

12.1.10pav.viduriniomokslokvalifikacijųvertinimorezultatų2003–07metaisprocentinėišraiška

Kvalifikacijų įvertinimas su sąlyga. 2003–07 metais su sąlyga įvertintos 39 kvali-fikacijos. Kvalifikacija vertinama su sąlyga, kai nustatomas esminis skirtumas, bet pa-reiškėjui iškeliami konkretūs reikalavimai, kuriuos įvykdžius kvalifikacija būtų verti-nama kaip lygiavertė vidurinio mokslo kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis SKVC turima praktika, iškeliami reikalavimai gali būti šie:

pateikti įgytą vidurinio mokslo kvalifikaciją liudijantį dokumentą,¾¾išlaikyti kvalifikacinius (brandos) egzaminus,¾¾baigti papildomus kursus. ¾¾

Iškeliamas reikalavimas priklauso nuo tuo metu galiojančių teisės aktų ir nuo nu-statyto esminio skirtumo (žr. 12.1.2 lentelę).

101


Dažniausiai pareiškėjų prašoma išlaikyti kvalifikacinius (brandos) egzaminus (žr. 12.1.11 pav.).

12.1.2lentelė.viduriniomokslokvalifikacijųvertinimosusąlygarezultatai2003–07metais

Vertinimas su sąlyga Pareiškėjų skaičius2003 2004 2005 2006 2007

Lygiavertė vidurinio mokslo kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje, su sąlyga, kad bus pateiktas įgytą vidurinio mokslo kvalifikaciją liudijantis dokumentas

6 0 – – –

Lygiavertė vidurinio mokslo kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje, su sąlyga, kad kvalifikacijos turėtojas išlaikys kvalifikacinį egzaminą

1 12 5 2 1

Lygiavertė vidurinio mokslo kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje, su sąlyga, kad kvalifikacijos turėtojas baigs papildomus kursus

– – 1 7 4

15%

54%

31%

pateikti gyt vidurinio mokslo kvalif ikacij liudijant dokument

išlaikyti kvalif ikacinius (brandos) egzaminus

baigti papildomus kursus

54 %

31 % 15 %

12.1.11pav.viduriniomokslokvalifikacijųvertinimosusąlygarezultatų2003–07metaisprocentinėišraiška

Sąlyga pateikti įgytą vidurinio mokslo kvalifikaciją liudijantį dokumentą 2003 metais iškelta šešiems pareiškėjams. Šiuo sprendimu siekta neužkirsti kelio stoti į Lie-tuvos Respublikos aukštąsias mokyklas tiems, kurie išsilavinimą įgijo šalyse, kuriose


102

išsilavinimą liudijantys dokumentai išduodami jau pasibaigus bendrajam priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Vertinimo ir pripažinimo nuostatai, įsigalioję 2005 metais, nenumato tokio sprendimo, todėl nuo 2005 metų vertinimas su sąlyga, kad bus pateiktas vidurinio mokslo kvalifikaciją liudijantis dokumentas, netaikomas.

Sąlyga išlaikyti kvalifikacinius (brandos) egzaminus 2003–07 metais iškelta 21 pareiškėjui. Ši sąlyga iškeliama, kai nustatomas esminis skirtumas tarp įgytos kvalifi-kacijos mokymosi pasiekimų ir mokymosi pasiekimų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje siekiantiems įgyti vidurinio mokslo kvalifikaciją.

Sąlyga baigti papildomus kursus 2005–07 metais iškelta 12 pareiškėjų. Ši sąlyga iškeliama, kai nustatomas esminis skirtumas tarp mokymosi apimties ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje siekiantiems įgyti vidurinio mokslo kvalifikaciją. Taigi, dažniausiai baigti papildomus kursus siūloma pareiškėjams, įgiju-siems vidurinio mokslo kvalifikaciją per 10 metų, išskyrus tuos atvejus, kai vidurinio mokslo kvalifikacija įgyta buvusios Sovietų Sąjungos respublikose iki 1990 m. kovo 11 d.

Pažymėtina, kad 2003 ir 2004 metais beveik penktadalis pareiškėjų, siekusių už-sienyje įgytos vidurinio mokslo kvalifikacijos įvertinimo, buvo baigę 10 klasių, tačiau tuo metu nebuvo reglamentuojama, kaip turėtų elgtis tokie pareiškėjai, kurie nori įgyti teisę stoti į Lietuvos Respublikos aukštąsias mokyklas. 2005 metais, vadovaujantis Papildomų kursų organizavimo tvarkos aprašu [52], tokiems pareiškėjams pradėta or-ganizuoti papildomus kursus.

Nors ši sąlyga buvo iškelta dvylikai pareiškėjų, iki 2007 m. gruodžio 31 d. į SKVC nėra kreipęsis nė vienas pareiškėjas, baigęs tokius papildomus kursus ir siekiantis be-sąlyginio kvalifikacijos pripažinimo.

Kvalifikacijų pripažinimas nelygiavertėmis. Vidurinio mokslo kvalifikacija gali būti įvertinama kaip nelygiavertė Lietuvoje teikiamam viduriniam išsilavinimui, kai nustatomas esminis skirtumas ir jis negali būti kompensuojamas papildomais kursais ar kvalifikacinio egzamino išlaikymu, pvz., kvalifikacija nesuteikia teisės studijuoti pagal kilmės šalies universitetines aukštojo mokslo programas, arba kai kvalifikacija buvo įgyta kilmės šalyje nepripažintoje švietimo institucijoje. Per 2003–07 metus tik 7 kvalifikacijos buvo pripažintos nelygiavertėmis. Tai sudaro 1 proc. visų vertinti pa-teiktų kvalifikacijų.

12.2. Aukštojo mokslo kvalifikacijos

Vertinimo srautai. 2003–07 metų laikotarpiu SKVC įvertintos 3356 aukštojo mokslo kvalifikacijos, suteiktos užsienio aukštosiose mokyklose. Įvertintų kvalifika-cijų kiekybinis pasiskirstymas atitinkamais nagrinėjamo laikotarpio metais grafiškai parodytas 12.2.1 pav.

103


680675705

550

746

0

200

400

600

800

2003 2004 2005 2006 2007

12.2.1pav.2003–07metaisįvertintųaukštojomokslokvalifikacijųkiekybinis

pasiskirstymas

Pateiktų paraiškų dėl kvalifikacijų vertinimo skaičius ir įvertintų kvalifikacijų skaičius nesutampa, t. y. pareiškėjų skaičius gali būti didesnis už įvertintų kvalifikacijų skaičių arba, atvirkščiai, už jį mažesnis. Pvz., 2005 metais į SKVC kreipėsi 700 pareiš-kėjų, o buvo įvertintos 746 kvalifikacijos, nes buvo įvertinta dalis ankstesniais metais pateiktų įvertinti kvalifikacijų. 2006 metais buvo pateiktos 784 paraiškos, o 2007 me-tais – 771 paraiška dėl kvalifikacijos vertinimo. Atitinkamai buvo įvertintos 675 ir 680 kvalifikacijų. Šiuo atveju pateiktų vertinti ir įvertintų kvalifikacijų skaičių neatitikimui įtakos turėjo ne tik tai, kad einamaisiais metais buvo įvertintos kvalifikacijos, dėl kurių vertinimo kreiptasi ankstesniais metais, bet ir tokios aplinkybės:

ilgiau trunka išsamesnė kvalifikacijų vertinimo procedūra, t. y. remiantis kaip ¾¾galima išsamesne informacija apie kvalifikaciją (sudėtingesniais atvejais ir ekspertų išvadomis), žiūrėta, ar nėra esminių skirtumų tarp jos ir atitinkamos Lietuvos Respublikoje teikiamos kvalifikacijos apimties (trukmės), turinio, pasiekimų vertinimo, studijų rezultatų reikalavimų;padaugėjo atvejų, kai kvalifikacijai vertinti buvo reikalingi papildomi doku-¾¾mentai, kurių pateikti pareiškėjai neskubėdavo; neretai dokumentai būdavo pateikiami praėjus keliems mėnesiams nuo SKVC prašymo juos pateikti ga-vimo dienos;padaugėjo atvejų, kai buvo priimtas sprendimas nevertinti kvalifikacijų, nes ¾¾pareiškėjai per nustatytą terminą (šešis mėnesius iki 2007 metų birželio 1 die-nos ir vienus metus nuo 2007 metų birželio 1 dienos) nepateikė kvalifikacijai


104

vertinti reikalingų papildomų dokumentų ir raštu nepaaiškino jų nepateikimo priežasčių; taip pat būta atvejų, kai kvalifikacija nevertinta pačių pareiškėjų pageidavimu;padaugėjo kartu su pažyma dėl kvalifikacijos įvertinimo išduodamų dokumen-¾¾tų, t. y. tais atvejais, kai kvalifikacija įvertinta su sąlyga arba kaip nelygiavertė jokiai Lietuvos Respublikoje teikiamai aukštojo mokslo kvalifikacijai, išduo-damas priimto sprendimo pagrindimas, kuriam parengti turi būti skirta laiko.

Pateiktų dokumentų dėl kvalifikacijų vertinimo ir įvertintų kvalifikacijų santykis grafiškai pavaizduotas 12.2.2 pav.

725

771

746

675 680

784

600

650

700

750

800

2005 2006 2007

Pateikti dokumentai Parengtos pažymos

12.2.2pav.pateiktųdokumentųirparengtųpažymųsantykis2005–07metais

2005 ir 2007 metais pareiškėjų srautas buvo tolygesnis, palyginti su 2003 metais, kada į SKVC dėl užsienyje įgytų aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo daugiausia pareiškėjų kreipėsi pavasarį ir vasarą (žr. 12.2.3 pav.).

Pareiškėjų skaičius 2007 metų lapkričio mėnesį išaugo dėl kreipimųsi įvertinti Baltarusijoje įgytas aukštojo mokslo kvalifikacijas gausos, nes pareiškėjai norėjo stu-dijuoti Europos humanitariniame universitete. Paraiškų skaičius liepos mėn. susijęs su stojimu į aukštąsias mokyklas (žr. 12.2.4 pav.).

105


0

10

20

30

40

50

60

70

1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 47 49 51 53

2003 2005 2007

12.2.3pav.kreipimųsidėlaukštojomokslokvalifikacijųvertinimopasiskirstymas2003–07metais

0

20

40

60

80

100

120

saus

is

vasa

ris

kova

s

bala

ndis

gegu

ž

birž

elis

liepa

rugp

jtis

rugs

jis

spal

is

lapk

ritis

gruo

dis

12.2.4pav.kreipimųsidėlaukštojomokslokvalifikacijųvertinimopasiskirstymas

2007metais


106

Pripažinimo srautai. Nuo 2005 metų sausio mėnesio SKVC priimami dokumen-tai ir dėl užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo, kurį atlieka SKVC, ir dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos akademinio pripažinimo, kurį atlieka Švietimo ir mokslo ministerija. Pažymos dėl kvalifikacijos vertinimo ir (ar) akademinio pripažinimo išsiunčiamos pareiškėjams paštu arba pareiškėjai jas atsiima SKVC. Šitaip pareiškėjų patogumui įgyvendinamas vieno langelio principas, kai norint gauti dviejų skirtingų ins-titucijų dokumentus galima kreiptis į vieną instituciją.

2005 metais prašymą dėl akademinio kvalifikacijos pripažinimo kartu su paraiška dėl užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimo užpildė 191 pareiškėjas. Kita dalis pa-reiškėjų, siekdami užsienyje įgytų aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo, kreipėsi tiesiogiai į Švietimo ir mokslo ministeriją.

191

356

476

0

100

200

300

400

500

2005 2006 2007

12.2.5pav.gautosparaiškosdėlaukštojomokslokvalifikacijųakademinio

pripažinimo2005–07metais

2006 metais dėl akademinio kvalifikacijos pripažinimo kreipėsi 356, o 2007 me-tais – 476 pareiškėjai, t. y. 25 proc. daugiau nei ankstesniais metais. 2007 m. 62 proc. kreipusiųsi dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo pageidavo akademinio pripa-žinimo (12.2.5 pav.).

107


38%

62%

pageidavo tik vertinimo pageidavo ir vertinimo, ir akademinio pripažinimo

38 %

62 %

12.2.6pav.pareiškėjų,pageidavusiųtikvertinimoirpageidavusiųvertinimoirakademiniopripažinimo,santykis2007metais

2007 metais iš SKVC į Švietimo ir mokslo ministeriją buvo išsiųstos 357 paraiš-kos dėl užsienyje įgytų aukštojo mokslo kvalifikacijų akademinio pripažinimo. Kitos kvalifikacijos dar nebuvo vertintos. Per tuos metus Centras, įgyvendindamas vieno langelio principą, pareiškėjams išdavė 314 užsienyje įgytų aukštojo mokslo kvalifika-cijų akademinio pripažinimo pažymų (žr. 12.2.7 pav.).

476

357

314

0

100

200

300

400

500

gauta paraišk d l akademinio pripažinimo persi sta ŠMM išduota pareišk jams

12.2.7pav.gautų,persiųstųirišduotųparaiškųdėlakademiniopripažinimosantykis2007metais


108

Kilmės šalys. 2003–07 metais SKVC įvertintos 3159 Europos regionui priklau-sančiose šalyse įgytos kvalifikacijos, 119 Šiaurės Amerikos regionui priklausančiose šalyse įgytų kvalifikacijų, 7 Lotynų Amerikos regionui priklausančiose šalyse įgy-tos kvalifikacijos, 65 Azijos regionui priklausančiose šalyse įgytos kvalifikacijos, 3 Afrikos regionui priklausančiose šalyse įgytos kvalifikacijos, 3 Australijos regionui priklausančiose šalyse įgytos kvalifikacijos. Detalesnė informacija yra pateikta 6 prie-do lentelėje. Grafiškai kvalifikacijų kiekybinis pasiskirstymas pagal šalis parodytas 12.2.8 pav.

3159

119 7 65 3 3

0

400

800

1200

1600

2000

2400

2800

3200

Europa Š. Amerika L. Amerika Azija Afrika Australija

12.2.8pav.Įvertintųkvalifikacijųkiekybinispasiskirstymaspagaljųkilmėsšalis

2003–07metais

Iš įvertintų 3159 Europos regionui priklausančiose šalyse įgytų kvalifikacijų 825 kvalifikacijos įgytos Europos Sąjungos, 2334 kvalifikacijos – ne Europos Sąjungos šalyse. Jų procentinis pasiskirstymas parodytas 12.2.9 pav.

Įvertintų kvalifikacijų, įgytų ne Europos Sąjungos šalyse, kiekybinis pasiskirsty-mas parodytas 12.2.10 pav.

109


825

2334

0

500

1000

1500

2000

2500

ES ne ES

12.2.9pav.Įvertintųkvalifikacijų,įgytųneeuropossąjungosireuropossąjungos

šalyse,kiekybinispasiskirstymas2003–07metais

1613

535

148 2112611150

300

600

900

1200

1500

1800

Rus

ija

Balta

rusi

ja

Ukr

aina

Šv. S

osta

s

Mol

dova

Nor

vegi

ja

Švei

carij

a

Isla

ndija

Kroa

tija

Tarp

taut

inio

stat

uso

12.2.10pav.Įvertintųkvalifikacijų,įgytųneeuropossąjungosšalyse,

kiekybinispasiskirstymas2003–07metais


110

Pirmajam šešetukui šalių, kuriose įgytų kvalifikacijų 2003–07 metais įvertinta dau-giausia, priklauso Rusija, Baltarusija, Latvija, Lenkija, Ukraina ir Jungtinės Valstijos. Šių šalių švietimo sistemoms priklausančių kvalifikacijų, įvertintų SKVC, kiekybinis pasiskirstymas pavaizduotas 12.2.11 pav.

2003–07 metais SKVC įvertintų užsienyje įgytų aukštojo mokslo kvalifikacijų pasiskirstymas pagal jų kilmės šalis ir regionus taip pat pateiktas 6 priedo lentelėje.

0

50

100

150

200

250

300

350

400

Rusija Baltarusija Latvija Lenkija Ukraina Jungtin sValstijos

2003 2004 2005 2006 2007

12.2.11pav.Įvertintųaukštojomokslokvalifikacijųkiekybinis pasiskirstymaspagalpirmojošešetukošalis

Priimti sprendimai. 2003–05 metų2 laikotarpiu įvertintos 1255 kvalifikacijos. Iš jų 110 kvalifikacijų įvertintos kaip nelygiavertės atitinkamoms kvalifikacijoms, teikia-moms Lietuvoje (žr. 12.2.1 lentelę). Tai sudaro 9 proc. visų įvertintų kvalifikacijų.

12.2.1lentelė.kvalifikacijos,2003–05metaisįvertintoskaipnelygiavertės

Šalis 2003 2004 Iš viso

ESEstija 1 – 1Latvija – 4 4Lenkija 7 3 10

ne ES Rusija 51 44 95Iš viso 59 51 110

2 Galiojo Užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo nuostatai, patvirtinti 1999 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1460 [46].

111


2005–2007 metų3 laikotarpiu įvertintos 2093 kvalifikacijos. Iš jų 1751 kvalifikaci-ja įvertinta kaip lygiavertė atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvoje, 45 kvalifika-cijos – kaip nelygiavertės (žr. 12.2.2 lentelę).

12.2.2lentelė.kvalifikacijos,2005–07metaisįvertintoskaiplygiavertės

Šalis 2005 2006 2007 Iš viso

ES

Danija – – 1 1Ispanija 1 – – 1Jungtinė Karalystė 2 – 1 3Lenkija 2 – – 2Prancūzija 1 – 1 2Suomija – 1 – 1Švedija – – 3 3

ne ES

Moldova 1 – – 1Rusija 5 7 12 24Šventasis Sostas – – 1 1Ukraina 1 – 1 2

Šiaurės Amerika

Jungtinės Valstijos 1 – 1 2Kanada – – 1 1

Azija Uzbekistanas 1 – – 1Iš viso 15 8 22 45

305 kvalifikacijos įvertintos kaip lygiavertės atitinkamoms kvalifikacijoms, tei-kiamoms Lietuvoje, su sąlyga, kad kvalifikacijos turėtojas išlaikys kvalifikacinį egza-miną (žr. 12.2.3 lentelę).

12.2.3lentelė.kvalifikacijos,2005–07metaisįvertintossusąlyga

Šalis 2005 2006 2007 Iš viso

ES Lenkija 8 7 11 26Latvija 4 5 4 13

ne ES Rusija 69 109 88 258Iš viso 81 121 103 305

Sprendimai vertinti kvalifikacijas su sąlyga ar pripažinti nelygiavertėmis priimti nustačius esminius skirtumus tarp įvertintų kvalifikacijų studijų rezultatų ir (ar) ap-imties (trukmės), turinio, pasiekimų vertinimo reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje.

3 Galioja Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštą jį mokslą, bei aukštojo mokslo kvali-fikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 [45].


112

12.2.12 pav. parodytas kvalifikacijų, 2005–07 metais pripažintų lygiavertėmis, nelygiavertėmis ar įvertintų su sąlyga, kiekybinis pasiskirstymas. 7 priedo lentelėje pateikti bendri duomenys apie kvalifikacijų vertinimo 2003–07 m. rezultatus.

650

15

81

546

8

121

555

22

103

0

100

200

300

400

500

600

700

2005 2006 2007

lygiavert nelygiavert su s lyga

12.2.12pav.aukštojomokslokvalifikacijųvertinimo2005–07metais rezultatai

84%

2%14%

lygiavert nelygiavert su s lyga

84 %

2 % 14 %

12.2.13pav.aukštojomokslokvalifikacijųvertinimo2005–07metais procentinispasiskirstymas

12.2.13 pav. parodytas kvalifikacijų, 2005–07 metais pripažintų lygiavertėmis, ne-lygiavertėmis ar įvertintų su sąlyga, procentinis pasiskirstymas.

113


13. MOKSLO LAIPSNIŲ NOSTRIFIKAVIMAS

13.1. Sistema

1992 metais patvirtintais Mokslo laipsnių nostrifikavimo nuostatais [41] vadovau-jamasi sprendžiant užsienyje įgytų mokslo laipsnių diplomų nostrifikavimo klausimus. Šiuose nuostatuose nurodoma, kad Lietuvos piliečiai ir kiti Lietuvoje nuolat gyvenan-tys bei dirbantys asmenys – mokslininkai nuo 1993 m. liepos 1 d. naudojasi Lietuvos įstatymų ir kitų teisės aktų numatytomis teisėmis ir garantijomis tik įregistravę mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų diplomus (atestatus). Tai reiškia, kad užsienyje įgytas mokslo laipsnis turi būti nostrifikuojamas, po nostrifikavimo mokslininkui išduo-damas nustatyta tvarka įregistruotas Lietuvos Respublikos mokslo laipsnio diplomas.

Pagrindinis užsienyje įgytų mokslo laipsnių nostrifikavimo principas yra apibrėžtas minėtame Vyriausybės nutarime: mokslo laipsnių nostrifikavimu patvirtinama, jog šie laipsniai atitinka reikalavimus, keliamus mokslo laipsniams Lietuvoje. Šiuo metu Lietu-voje taikoma mokslo laipsnių nostrifikavimo eiga ir procedūros pateikiamos 13.1 pav.

Nostrifikavimą vykdo atitinkamos mokslo srities mokslo laipsnių nostrifikavimo komisijos. Jas sudaro ir jų pirmininkus skiria Lietuvos mokslo taryba. Ji gali keisti ir komisijų sudėtį, į kurią įeina septyni mokslų daktarai ar habilituoti daktarai.

Asmuo, pageidaujantis nostrifikuoti mokslo laipsnį, Lietuvos mokslo tarybai patei-kia reikiamus dokumentus: prašymą, patvirtintą mokslo laipsnio diplomo nuorašą, do-kumentą, liudijantį Lietuvos Respublikos pilietybę arba teisę nuolat gyventi Lietuvoje, disertacijos santrauką arba pačią disertaciją, ir užpildo mokslininko kortelę. Kortelėje pateikiami duomenys, reikalingi Lietuvos mokslininkų duomenų bankui kaupti. Išna-grinėjus pateiktus dokumentus ir nustačius, kad sprendimui priimti trūksta duomenų, asmuo apie tai informuojamas. Jei pateikiami ne visi reikalingi dokumentai, atsisako-ma tęsti nostrifikavimo procedūrą. Tuo atveju, kai pateikiami visi reikalingi dokumen-tai, nostrifikavimo procedūra tęsiama, o sprendimą priima atitinkamos mokslo srities mokslo laipsnių nostrifikavimo komisija. Ji nustato ir kurį mokslo laipsnį (daktaro ar habilituoto daktaro) atitinka nostrifikuoti pateiktas mokslo laipsnio diplomas. Spren-dimas turi būti priimtas atviru balsavimu per tris mėnesius nuo paskutinio dokumento įteikimo dienos. Komisijos posėdyje turi dalyvauti ne mažiau kaip penki komisijos na-riai. Jeigu du komisijos nariai nepritaria siūlymui mokslo laipsnį nostrifikuoti, mokslo laipsnių nostrifikavimo komisija sudaro trijų mokslininkų (ekspertų) komitetą ir pa-veda parengti komisijai išvadą. Apsvarsčiusi pateiktą komiteto išvadą mokslo laips-nių nostrifikavimo komisija priima galutinį sprendimą: Lietuvos Respublikos mokslo laipsnį pripažįsta arba jo nepripažįsta.

Tuo atveju, kai mokslo laipsnių nostrifikavimo komisija konstatuoja, kad užsieny-je įgytas mokslo laipsnis iš esmės atitinka reikalavimus, keliamus mokslo laipsniams Lietuvoje, bet neįvykdyti neesminiai reikalavimai (tai gali atsitikti dėl skirtingų for-maliųjų kriterijų taikymo, suteikiant mokslo laipsnius įvairiose užsienio šalyse), nos-trifikavimas atidedamas iki tol, kol pareiškėjas įvykdys visus reikalavimus. Priėmus


114

sprendimą nostrifikuoti mokslo laipsnį, pretendentui yra išduodamas nustatyta tvarka įregistruotas Lietuvos Respublikos mokslo laipsnio diplomas, kurį pasirašo nostrifika-vimo komisijos pirmininkas ir Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas.

užsienyjeįgytasmokslolaipsnisnenostrifikuojamas,

nurodomossprendimopriežastys; informuojamaapiegalimybępateikti

apeliaciją

prašomapapildomos

informacijosišpareiškėjoir(ar)kompetentingos

institucijos

užsienyjeįgytasmokslolaipsnisnostrifikuojamas

NE

TAIP

TAIP

nustatoma,arpakankainformacijosnostrifikavimuiatlikti

LIETUVOS MOKSLO TARYBA

JEI

NEG

AU

NA

MA

atsisakomatęsti nostrifikavimoprocedūrą vertinama,aružsienyjeįgytas

mokslolaipsnisatitinkareikalavimus,keliamusmokslolaipsniams

Lietuvoje. nustatoma,arnėraesminio

skirtumo

NE

TAIP (esminiai skirtumai)

TAIP

(nee

smin

iai s

kirtu

mai

)

nostrifikavimasatidedamasikitol,kolpareiškėjasįvykdysreikalavimus

reikalavimųįvykdymas

užsienyjeįgytasmokslolaipsnisnostrifikuojamas

sprendimasnostrifikuotiužsienyjeįgytąmokslolaipsnį

TAIP

sprendimasnenostrifikuotiužsienyjeįgytomokslolaipsnio

NE

TAIP

apeliacijossvarstymas

pareiškėjas,užsienyjeįgijęsmokslolaipsniodiplomą

pareiškėjas,užsienyjeįgijęsmokslolaipsniodiplomą

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA

išduodamasįregistruotasLietuvosrespublikosmokslolaipsniodiplomas

13.1pav.Lietuvojetaikomamokslolaipsniųnostrifikavimoeigairprocedūros

115


Jeigu mokslo laipsnių nostrifikavimo komisija priima sprendimą mokslo laipsnio nenostrifikuoti, pretendentas per mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos gali Lietuvos mokslo tarybai įteikti apeliaciją. Apeliacija svarstoma Lietuvos mokslo tarybos plena-riniame posėdyje, kuriame atviru balsavimu patvirtinamas arba panaikinamas mokslo laipsnių nostrifikavimo komisijos sprendimas.

13.2. Apimtys

Srautai. 2003–07 metų laikotarpiu Lietuvos mokslo tarybai nostrifikuoti buvo pa-teikti 139 mokslo laipsnių diplomai, įgyti užsienio valstybėse. Į šį skaičių neįtraukti iki 1991 m. balandžio 15 d. buvusios Sovietų Sąjungos sistemos mokslo laipsnių (mokslų kandidato ir mokslų daktaro) diplomai, išduoti pagal specializuotų mokslinių tarybų sprendimus, priimtus iki 1990 m. rugsėjo 13 d. Kiekybinis pasiskirstymas atitinka-mais nagrinėjamojo laikotarpio metais grafiškai parodytas 13.2.1 pav.

22

39

19

1 2 2 1 1

2626

0

10

20

30

40

50

2003 2004 2005 2006 2007

Daktaro Habilituoto daktaro

13.2.1pav.2003–07metaisnostrifikuotipateiktųmokslolaipsniųdiplomųkiekybinispasiskirstymas

Vidutiniškai kiekvienais metais prašymus nostrifikuoti užsienyje įgytus mokslo laipsnius pateikia beveik 30 mokslininkų. Galima daryti prielaidą, jog 2006 metais daugiau nei įprastai prašymų nostrifikuoti užsienyje įgytus mokslo laipsnius sulaukta dėl to, kad tais metais mokslo ir studijų institucijos skelbė daugiau konkursų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms. Kaip 2003–07 metais pasiskirsto nostrifikuoti pateik-ti mokslo laipsnių diplomai pagal mokslo sritis, matyti 13.2.2 pav.


116

0

4

8

12

16

20

2003 2004 2005 2006 2007

Humanitariniai mokslai Socialiniai mokslai Biomedicinos mokslaiFiziniai mokslai Technologijos mokslai

13.2.2pav.2003–07metaisnostrifikuotipateiktųmokslolaipsniųdiplomųpasiskirstymaspagalmokslosritis

Kilmės šalys. Didžioji dalis pareiškėjų, pateikusių prašymus nostrifikuoti mokslo laipsnius, juos buvo įgiję Europos regionui priklausančiose šalyse (120), Jungtinėse Valstijose (18) ir tik vienas diplomas įgytas Azijoje (Japonijoje). Detalesnė informacija pateikta 8 priedo lentelėje, o pasiskirstymas pagal regionus pavaizduotas 13.2.3 pav.

120

18

10

20

40

60

80

100

120

140

Europa Jungtin s Valstijos Azija

13.2.3pav.2003–07metaisnostrifikuotipateiktųmokslolaipsniųkiekybinis

pasiskirstymaspagaljųkilmėsšalisirregionus

117


Iš 120 nostrifikuoti pateiktų mokslo laipsnių diplomų, kurie buvo įgyti Europos regionui priklausančiose šalyse, 87 įgyti Europos Sąjungos šalyse, o 33 – ne Europos Sąjungos šalyse. Procentinis pasiskirstymas tarp Europos Sąjungos ir ne Europos Są-jungos šalių pagal metus parodytas 13.2.4 pav.

ES

ES ES ES

ES

ne ES

ne ESne ES ne ES

ne ES

0,0

10,0

20,0

30,0

40,0

50,0

60,0

70,0

80,0

90,0

100,0

2003 2004 2005 2006 2007

100

90

80

70

60

50

40

30

20

10

0

%

13.2.4pav.2003–07metaisnostrifikuotipateiktųmokslolaipsnių,įgytųeuropossąjungosirkitosešalyse,kiekybinispasiskirstymasprocentais

30%

24%18%

28%

Lenkija Vokietija Švedija Kitos šalys

24 %

28 %

18 %

30 %

13.2.5pav.2003–07metaisnostrifikuotipateiktųmokslolaipsnių,įgytųeuropossąjungosšalyse,pasiskirstymasprocentais

Didžiausią Europos Sąjungos šalyse įgytų mokslo laipsnių dalį sudaro mokslo laipsniai, įgyti Lenkijos, Vokietijos, Švedijos universitetuose ar institutuose. Mokslo


118

laipsnių diplomai, atsivežti iš šių trijų šalių, sudaro 76 % diplomų, įgytų Europos Są-jungos šalyse ir pateiktų nostrifikuoti (13.2.5 pav.).

Nemažai diplomų atsivežama ir iš kitų valstybių, tokių kaip Rusija (22 diplomai) ir Jungtinės Valstijos (18 diplomų). Į kitas šalis doktorantūros studijoms vykstama rečiau (žr. 13.2.6 pav.).

22

18

4

3

3

1

1

0 5 10 15 20 25

Rusija

Jungtin s Valstijos

Šveicarija

Ukraina

Norvegija

Baltarusija

Japonija

13.2.6pav.2003–07metaisnostrifikuotipateiktųmokslolaipsnių,įgytųneeuropos

sąjungosšalyse,kiekybinispasiskirstymas

0

2

4

6

8

10

12

14

Lenkija Rusija Vokietija Jungtin sValstijos

Švedija

2003 2004 2005 2006 2007

13.2.7pav.nostrifikuotųmokslolaipsniųkiekybinispasiskirstymastarppirmojopenketukošalių

119


Vis dėlto didžiausią nostrifikuoti pateiktų mokslo laipsnių diplomų dalį sudaro diplomai, įgyti kaimyninėse šalyse: Lenkijoje, Rusijoje ir Vokietijoje. Taip pat nemažai diplomų įgyta Jungtinėse Valstijose ir Švedijoje. Šios šalys ir sudaro pirmąjį šalių, iš kurių 2003–07 metais daugiausia buvo pateikta prašymų nostrifikuoti mokslo laipsnių diplomus, penketuką (13.2.7 pav.).

Priimti sprendimai. 2003–07 metų laikotarpiu nostrifikuoti 132 užsienyje įgyti mokslo laipsniai. Dar septynių (6 daktaro ir 1 habilituoto daktaro) nostrifikuoti pa-teiktų mokslo laipsnių mokslo laipsnių nostrifikavimo komisijos nutarė nenostrifikuo-ti, nes jie neatitiko reikalavimų, keliamų atitinkamiems Lietuvos mokslo laipsniams. Tai sudaro 5 proc. visų 2003–07 metais nostrifikuoti pateiktų mokslo laipsnių (13.2.8 pav.).

95%

5%

Nostrif ikuota Nenostrif ikuota

95 %

5 %

13.2.8pav. mokslolaipsniųnostrifikavimo2003–07metaisrezultatai

13.2.1lentelė.nenostrifikuotimokslolaipsniųdiplomai

Regionas Šalis 2003 2004 2005 2006 Iš visoEuropos Sąjunga Lenkija 1 3 4

Kiti regionai

Rusija 1 1 2Jungtinės Valstijos 1 1

Iš viso 1 4 1 1 7

Daugiausia nenostrifikuotų diplomų buvo įgyta Lenkijoje (4 diplomai), du diplo-mai Rusijoje ir vienas – Jungtinėse Valstijose. Kaip nenostrifikuotų mokslo laipsnių diplomų skaičius pasiskirsto pagal metus, matyti 13.2.1 lentelėje.


120

14. IKITEISMINIAI IR TEISMINIAI GINčAI

Lisabonos pripažinimo konvencijoje [9] apibrėžti pagrindiniai principai, susiję su vertinimu ir pripažinimu. Vienas iš tokių principų – asmens, siekiančio užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimo ir (ar) pripažinimo, teisė į apeliaciją. Pagal šios kon-vencijos III skyriaus ,,Pagrindiniai principai, susiję su kvalifikacijų vertinimu“ III.5 straipsnį pripažinimo sprendimai turi būti priimami per įgaliotos institucijos nustatytą laiką. Šis laikotarpis skaičiuojamas nuo momento, kai pateikta visa vertinimui ir (ar) pripažinimui reikalinga informacija. Tuo atveju, kai pripažinimo procedūros sustab-domos, įgaliotoji institucija turi nurodyti priežastis, kodėl atsisakoma pripažinti užsie-nyje įgytą kvalifikaciją. Pareiškėjui turi būti suteikta informaciją, kokių priemonių jis gali imtis, siekdamas gauti užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimą vėliau.

Lisabonos pripažinimo konvencijoje pažymėta, kad tuo atveju, kai pripažinimo procedūra sustabdoma arba nepriimamas joks sprendimas, pareiškėjui turi būti suteik-ta galimybė per nustatytą laiką pateikti apeliaciją.

Vadovaujantis Įstatymo dėl Lisabonos pripažinimo konvencijos ratifikavimo [32] 2 straipsniu, Vyriausybei suteikti įgaliojimai parengti ir patvirtinti Lisabonos pripaži-nimo konvencijos nuostatų įgyvendinimo tvarką. Tokia tvarka parengta ir Nutarimu dėl vertinimo ir pripažinimo [45] patvirtinta Vertinimo ir pripažinimo nuostatuose. Šiuose nuostatuose yra įteisinta, kad pareiškėjas, nesutinkantis su sprendimu dėl ver-tinimo ir (ar) pripažinimo, per 14 dienų nuo sprendimo gavimo dienos gali pateikti apeliaciją švietimo ir mokslo ministro sudarytai Apeliacinei komisijai, veikiančiai pa-gal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus Apeliacinės komisijos nuostatus [50]. Apeliacinė komisija gautą apeliaciją turi išnagrinėti ir sprendimą priimti per vieną mė-nesį nuo jos gavimo Švietimo ir mokslo ministerijoje dienos. Į šį terminą neįskaičiuo-jami liepos ir rugpjūčio mėnesiai. Išnagrinėjusi apeliaciją, Apeliacinė komisija gali priimti vieną iš šių sprendimų:

patenkinti apeliaciją ir įpareigoti vertinimą ar pripažinimą vykdančią institu-¾¾ciją priimti naują sprendimą;nepatenkinti apeliacijos ir palikti galioti vertinimą ar pripažinimą vykdančios ¾¾institucijos sprendimą.

Pažymėtina, kad Apeliacinė komisija pagal jai suteiktus įgaliojimus negali pakeis-ti vertinimą ar pripažinimą vykdančios institucijos sprendimo. Apeliacinė komisija, patenkinusi apeliaciją, tik įpareigoja vertinimą ar akademinį pripažinimą vykdančią instituciją priimti naują sprendimą. Tuomet vertinimo ir (ar) pripažinimo procedūros prasideda iš naujo. Naujas vertinimą ar pripažinimą vykdančios institucijos priimtas sprendimas gali būti iš esmės toks pat, kaip ir prieš tai priimtasis. Tuo atveju, jei pa-reiškėjas Apeliacinei komisijai pateikia papildomų dokumentų, kurie nebuvo pateikti vertinimą ar pripažinimą vykdančiai institucijai, Apeliacinė komisija gali nutraukti apeliacijos nagrinėjimą.

121


Pagal Viešojo administravimo įstatymo [70] 2 straipsnio 9 dalį vertinimą ar pri-pažinimą vykdančios institucijos vertinimo ir (ar) pripažinimo sprendimas yra indivi-dualus administracinis aktas, t. y. vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo [71] 25 straipsnį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Kadangi Apeliacinės komisijos sudary-mas numatytas ne įstatyme, o Vyriausybės nutarime, Apeliacinė komisija nėra privalo-ma išankstinio ginčų nagrinėjimo institucija. Tačiau šios institucijos egzistavimas yra svarbus įgyvendinant Lisabonos pripažinimo konvencijos nuostatas. Taip pat pažymė-tina, kad Apeliacinėje komisijoje pareiškėjų apeliacijos dėl vertinimo ar pripažinimo paprastai išnagrinėjamos per daug trumpesnį laiką negu teismuose, o skundai nagrinė-jami paprastesne tvarka, taigi pareiškėjams dažniausiai neprireikia advokatų pagalbos: Apeliacinėje komisijoje jie gina savo teises patys, todėl nepatiria papildomų išlaidų.

Lietuvoje sprendimus dėl vertinimo ir pripažinimo priimančios institucijos – SKVC ir Švietimo ir mokslo ministerija – yra viešojo administravimo subjektai. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo [71] 2 straipsnio 7 dalį SKVC bei Švietimo ir mokslo ministerija yra centriniai valstybinio administravimo subjektai, nes jų veiklos teritorija yra visa Lietuvos valstybės teritorija. Pagal šio įstatymo 3 straipsnį ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje sprendžia administracinis teismas. Adminis-tracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju ne-buvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo [71] 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmoji instancija nagrinėti byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis admi-nistravimo subjektas, išskyrus bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priė-mė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, yra Vilniaus apygardos administracinis teismas. Pagal to paties įstatymo 33 straipsnį skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Apeliacinė instancija nagrinėti byloms dėl vertinimo ir (ar) pripažinimo yra Lie-tuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstaty-mo [71] 127 straipsnį apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo. Pagal to paties įstatymo 96 straipsnį neapskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimai įsitei-sėja pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui. Apeliacine tvarka apskųstas spren-dimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą. Teismo


122

sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, įsiteisėja nuo naujo spren-dimo priėmimo dienos. Sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.

14.1. Ikiteisminiai ginčai

14.1.1. ApžvalgaAsmuo, nesutinkantis su sprendimu dėl vertinimo ar pripažinimo, gali pateikti

apeliaciją švietimo ir mokslo ministro sudarytai Apeliacinei komisijai. 2005–08 metų I pusmetį Apeliacinei komisijai buvo pateikta 111 apeliacijų, iš jų 108 – dėl užsienyje įgytų aukštojo mokslo kvalifikacijų ir 3 – dėl vidurinio mokslo kvalifikacijų. 14.1 pav. parodytas 2005–08 metų I pusmetį Apeliacinei komisijai pateiktų apeliacijų skaičius pagal šalis.

0

5

10

15

20

25

30

Jung

tins

Vals

tijos

Lenk

ija

Rus

ija

Belg

ija

Izra

eilis

Jung

tin K

aral

yst

Latv

ija

Lenk

ija

Piet

Afri

kos

Res

publ

ika

Rus

ija

Balta

rusi

ja

Latv

ija

Lenk

ija

Rus

ija

Jung

tin K

aral

yst

Lenk

ija

Rus

ija

2005 2006 2007 2008 m. Ipusm.

14.1.pav. 2005–08m.ipusmetįapeliacineikomisijaipateiktų

apeliacijųskaičiuspagalšalis

123


2005 m. buvo pateiktos 32 apeliacijos. Daugiausia apeliacijų (23) pateikė asmenys, baigę Rusijos aukštąsias mokyklas: Maskvos naują jį teisės institutą (12), Tarptautinį universitetą Maskvoje (6), Jaroslavlio valstybinį teatro institutą (4), Maskvos psicho-logijos socialinį institutą (1). Taip pat apeliacijas pateikė 8 asmenys, baigę Balstogės universitetą Lenkijoje, ir vienas, baigęs Case Western Reserve universitetą Jungtinėse Valstijose.

2006 metais Apeliacinė komisija nagrinėjo 35 apeliacijas. Daugiausia apeliaci-jų (26) pateikė asmenys, baigę Rusijos aukštąsias mokyklas: Maskvos naują jį teisės institutą (17), Maskvos valstybinį industrinį universitetą (2), Kaliningrado valstybi-nį universitetą (2), Tarptautinės vadybos institutą (1), Maskvos psichologijos socialinį institutą (1), Sovietų Sąjungos valstybės saugumo komiteto F. Dzeržinskio aukštą ją mokyklą (1), Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos Kaliningrado teisės ins-titutą (1), Aukštą ją komjaunimo mokyklą prie VLKJS CK (1). Keturias apeliacijas pateikė asmenys, baigę Baltijos rusų institutą Latvijoje. Po vieną apeliaciją buvo gauta iš asmenų, baigusių šias institucijas: Europos koledžą Belgijoje, Anos Frank v. Branko Vais vidurinę mokyklą Izraelyje, Katfordo mergaičių mokyklą Jungtinėje Karalystėje, Varmijos ir Mozūrų universitetą Lenkijoje, Keiptauno universitetą Pietų Afrikoje.

2007 metais buvo pateiktos 38 apeliacijos. Daugiausią apeliacijų (25) ir vėl pa-teikė asmenys, baigę Rusijos aukštąsias mokyklas: Maskvos naują jį teisės institutą (11), Tarptautinį universitetą Maskvoje (6), Šiuolaikinę humanitarinę akademiją (6), Sankt Peterburgo valstybinį kultūros ir menų universitetą (1), Kaliningrado valstybinį universitetą (1). Šešias apeliacijas pateikė asmenys, baigę aukštąsias mokyklas Lenki-joje: Popiežiaus teologijos fakultetą Varšuvoje (4) ir Balstogės universitetą (2). Penkias apeliacijas pateikė asmenys, baigę Baltijos rusų institutą Latvijoje ir vieną apeliaciją – asmuo, baigęs Minsko srities Medilo rajono Naročiaus vidurinę darbo politechninę mokyklą (Baltarusija).

2008 metų I pusmetį buvo pateiktos 6 apeliacijos: keturias apeliacijas pateikė as-menys, baigę Popiežiaus teologijos fakultetą Varšuvoje (Lenkija), ir po vieną – as-menys, baigę Atvirą jį universitetą Jungtinėje Karalystėje ir Tarptautinį universitetą Maskvoje (Rusija).

Didžiausią dalį nepatenkintųjų sudaro asmenys, kvalifikacijas įgiję kaimyninėse valstybėse – Rusijoje (74), Lenkijoje (13) ir Latvijoje (9). Net 52 apeliacijos pateiktos dėl Rusijos aukštosiose mokyklose – Maskvos naujajame teisės institute (40) ir Tarp-tautiniame universitete Maskvoje (12) – įgytų kvalifikacijų. 14.2–14.5 pav. parodyta, kokių kvalifikacijų turėtojai buvo nepatenkinti įgytos kvalifikacijos vertinimu ar pri-pažinimu.


124

27

5

Teisininkas Kita

16 %

84 %

14.2pav.kvalifikacijos,kuriųturėtojaipateikėskundusapeliacineikomisijai2005metais

28

7

Teisininkas Kita

20 %

80 %

14.3pav.kvalifikacijos,kuriųturėtojai

pateikėskundusapeliacineikomisijai2006metais

227

6

Teisininkas Kita Psichologas

17 %

20 % 63 %


pateikėskundusapeliacineikomisijai2007metais

1

5

Teisininkas Kita

17 %

83 %


pateikėskundusapeliacineikomisijai2008metųipusmetį

2005–07 metais daugiausia nepatenkintųjų buvo įgiję teisininko kvalifikaciją: 2005 metais iš visų pateikusiųjų apeliacijas net 84 proc. buvo įgiję teisininko kvalifi-kaciją, 2006 metais tokių apeliacijų buvo 80 proc. Iš 2007 metais pateikusiųjų apeliaci-jas 63 proc. buvo įgiję teisininko kvalifikaciją, 17 proc. – psichologo kvalifikaciją.

14.6 pav. pavaizduotas 2005–08 metų I pusmetį pateiktų apeliacijų pasiskirstymas ketvirčiais. Nors kiekvienais metais įvertinamų ir pripažįstamų kvalifikacijų skaičius smarkiai didėja (žr. III dalies II skyriaus 12 punktą), tačiau pateikiamų apeliacijų skai-čius didėja labai nedaug: 2005 metais pateiktos 32 apeliacijos, 2006 metais – 35, 2007 metais – 38.

125


0

5

10

15

20

25Ap

elia

cij

ska

iiu

s

Apeliacij skai ius 0 11 17 4 3 7 3 22 16 11 3 8 4 2

I II III IV I II III IV I II III IV I II

2005 2006 2007 2008 m. I pusm.

II I III IV II I III IV II I III IV II I

14.6pav.apeliacijųnagrinėjimokaita2005–08metųipusmetį

63 3 0

2529 31 6

1 3 40

0%10%

20%30%40%50%

60%70%80%

90%100%

2005 2006 2007 2008 m. I pusm.

Kita (nagrin jimas nutrauktas, nuspr sta nenagrin ti apeliacijos)

Nepatenkinta apeliacij

Patenkinta apeliacij

100

90

80

70

60

50

40 30

20

10

0

%

14.7pav.apeliacijųnagrinėjimobaigtys


126

Iš 14.7 pav. pateiktų apeliacijų nagrinėjimo rezultatų matyti, kad, išnagrinėjusi ape-liacijas, Apeliacinė komisija daugeliu atveju (apie 80 proc.) priėmė sprendimą jų nepaten-kinti, dažniausiai dėl to, kad buvo nustatytas esminis skirtumas tarp įgytos kvalifikaci-jos pasiekimų vertinimo ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvoje, arba dėl to, kad tai buvo užsienio valstybės aukštosios mokyklos vykdomos neteisėtos studijos.

14.1.2. Ikiteisminių institucijų praktikaVertinant Apeliacinės komisijos veiklą pažymėtina, kad apeliavimo procedūros

yra būtinos įgyvendinant pareiškėjų teises į pagrįstą ir teisingą vertinimą. Lisabonos pripažinimo konvencijos [9] III skyriaus 5 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad „jei pripažinimas bus sustabdomas ar nepriimamas joks sprendimas, pareiškėjas turės galimybę per nustatytą laiką pateikti apeliaciją“. Lisabonos pripažinimo konvencijos Aiškinamajame rašte [10] teigiama, kad apeliacijų nagrinėjimo tvarkai ir procedū-roms taikomi atitinkamoje šalyje galiojantys teisės aktai, nors apeliacijos svarstymas turi tenkinti skaidrumo, nuoseklumo ir patikimumo reikalavimus, taip pat keliamus ir pradiniam prašymo vertinimui. Turi būti pateikta apskundimo tvarka: būdai ir ter-minai. Įvairiose Lisabonos pripažinimo konvenciją pasirašiusiose šalyse apeliavimo tvarka yra skirtinga. Detalesnė informacija apie užsienio šalių patirtį pateikta 5.3 poskyryje.

Lietuvoje, remdamasis Vertinimo ir pripažinimo nuostatų [45] 26 punktu, pa-reiškėjas, nesutinkantis su sprendimu dėl vertinimo ar pripažinimo, gali pateikti ape-liaciją švietimo ir mokslo ministro sudarytai Apeliacinei komisijai. Pareiškėjas, nesu-tinkantis su šios komisijos sprendimu, gali jį skųsti teismui. Apeliacinė komisija yra svarbi institucija sprendžiant vertinimo ir pripažinimo problemas. Ne visada įmanoma objektyviai priimti sprendimus, remiantis vien tik asmens pateiktais dokumentais. To-dėl į Apeliacinės komisijos posėdžius yra kviečiami apeliacijas pateikusieji, kad galėtų išsamiai paaiškinti iškilusias problemas.

14.2. Teisminiai ginčai

14.2.1. ApžvalgaPareiškėjas, nesutinkantis su SKVC sprendimu dėl vertinimo, su Švietimo ir

mokslo ministerijos sprendimu dėl pripažinimo, taip pat su Apeliacinės komisijos sprendimu, gali inicijuoti teisminį ginčą – pateikti skundą administraciniam teismui dėl minėtų sprendimų panaikinimo. Kaip minėta, šias bylas pirmąja instancija nagri-nėja Vilniaus apygardos administracinis teismas, apeliacine – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

127


0

2

4

6

8

10

12

14B

RI

EK

MN

TI

MP

SI

MV

IU

KTI

FED

AM

KV

U

GA

UK

M

BU

BTA

TUM

MN

TI

MP

SI

MV

IU

AK

M

FED

AM

KV

U

GA

UK

M

BU

MN

TI

MP

SI

KV

U

BTA

2006 2007 2008 m. I pusm.

14.8pav.2006–08metųipusmetyjevilniausapygardosadministraciniamteismuiir

Lietuvosvyriausiajamadministraciniamteismuipateiktųskundųskaičiuspagalaukštąsiasmokyklas*

Iš 14.8 pav. pateiktų duomenų matyti, jog 2006–08 metais daugiausia skundų pa-teikė Maskvos naujojo teisės instituto absolventai: 5 skundai pateikti 2006 metais, 13 skundų – 2007 metais, 5 skundai – 2008 metų I pusmetyje. Tačiau aktyvūs buvo ir kitų Rusijos aukštųjų mokyklų – Maskvos valstybinio industrinio universiteto, Maskvos psichologijos socialinio instituto ir kt. – absolventai.

14.9 pav. parodyta, kokių valstybių aukštųjų mokyklų absolventai pateikia skundų Lietuvos administraciniams teismams. Akivaizdu, jog daugiausia teisminių ginčų vi-sais metais inicijuoja asmenys, kurie aukštojo mokslo kvalifikaciją įgijo Rusijoje. Taip pat nemažai ginčų inicijuoja ir Latvijos bei Lenkijos aukštųjų mokyklų absolventai.

* Paveiksle vartojamos aukštųjų mokyklų pavadinimų santrumpos: BRI – Baltijos rusų institutas (Latvija; vėlesnis pavadinimas – BTA (Baltijos tarptautinė akademija)); EK – Europos koledžas (veikia Belgijoje); MNTI – Maskvos naujasis teisės institutas (Rusija); MPSI – Maskvos psichologijos socialinis institutas (Rusija); MVIU – Maskvos valstybinis industrinis universitetas (Rusija); KTI – Kaliningrado teisės institutas (Rusija); FEDAM – Valstybės saugumo komiteto F. Dzeržinskio aukštoji mokykla (buvusi Sovietų Są junga); KVU – Kaliningrado valstybinis universitetas (Rusija); GAUKM – Gorkio aukštoji užnugario karo mokykla (Rusija); BU – Balstogės universitetas (Lenkija).


128

0

4

8

12

16

20

24

28

Latvija Rusija Lenkija Kita

2006 2007 2008 I pusm.

14.9pav.2006–08metųipusmetyjevilniausapygardosadministraciniamteismuiirLietuvosvyriausiajamadministraciniamteismuipateiktųskundųskaičiuspagalvalstybes

27

2

Teisininkas Kita

30

2

Teisininkas Kita

9

0

Teisininkas Kita

7 %

93 %

6 %

94 % 100 %

0 %

Kvalifikacijos, kurių turėtojai pradėjo teisminius ginčus 2006 metais

Kvalifikacijos, kurių turėtojai pradėjo teisminius ginčus 2007 metais

Kvalifikacijos, kurių turėtojai pradėjo teisminius ginčus 2008 metų I pusmetyje

14.10pav. kvalifikacijos,kuriųturėtojaipradėjoteisminiusginčus2006–08metųipusmetyje

14.10 pav. duomenys teikia informaciją, kurių kvalifikacijų turėtojai buvo nepa-tenkinti įgytos kvalifikacijos vertinimu ar pripažinimu. 2006 metais 93 proc. visų pa-reiškėjų buvo įgiję teisininko kvalifikaciją (teisės srities bakalauro, magistro ar profe-sinę kvalifikaciją), 2007 metais teisininkų buvo jau beveik 93,75 proc., o 2008 metų I pusmetyje – 100 proc. Kitos kvalifikacijos – ekonomisto, inžinieriaus ekonomisto, istorijos dėstytojo.

129


0

2

4

6

8

10

12

I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv.

2006 2007 2008 m. I pusm.

14.11pav. teisminiųginčųnagrinėjimokaita2006-08metųipusmetyje

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

2006 2007 2008 m. I pusm.

Patenkinta skund Atmesta skund Kita

100

90

80 70

60

50

40

30

20

10

0

%

14.12pav. teisminiųginčųnagrinėjimobaigtys


130

14.11 pav. parodyta, kaip pasiskirstė Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikti skundai 2006–08 metų I pusmečio laikotarpiu. Matyti, kad daugiausia skundų administraciniams teismams buvo pateikta 2007 metų I ketvirtyje. Nuo 2007 metų II ketvirčio iki 2008 metų I ke-tvirčio skundų skaičius buvo stabilus, o II ketvirtyje pradėjo mažėti.

14.12 pav. parodytos teisminių ginčų, vykusių Vilniaus apygardos administracinia-me teisme bei Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, baigtys. Atkreiptinas dėmesys, kad diagramoje pavaizduoti tik galutiniai teismo sprendimai (nutartys). 2006 metais atmesti 7 pareiškėjų skundai, vienas skundas patenkintas (2008 m. gruodžio 11 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I361002/2006, J.P. v. Švietimo ir mokslo ministerija, SKVC, Apeliacinė komisija) ir vienas paliktas nenagrinėtas. 2007 metais buvo atmesti 8 pareiškėjų skundai, nutrauk-ta viena administracinė byla Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir nutrauk-tas vienas apeliacinis procesas dėl pareiškėjų pateiktų prašymų. 2008 metais atmesti 9 skundai, nutrauktos 4 administracinės bylos Vilniaus apygardos administraciniame teisme (pareiškėjų iniciatyva) ir vienas apeliacinis procesas (pareiškėjo iniciatyva).

14.2.2. Teisminė praktikaĮsiteisėjusiais Lietuvos administracinių teismų sprendimais nustatyta, kad trijų

kaimyninių valstybių (Rusijos, Latvijos ir Lenkijos) penkios aukštosios mokyklos Lie-tuvoje vykdė studijas ir (ar) su studijomis susijusią veiklą neteisėtu būdu:

Maskvos naujasis teisės institutas;¾¾Maskvos valstybinis industrinis universitetas;¾¾Maskvos psichologijos socialinis institutas;¾¾Baltijos rusų institutas;¾¾Balstogės universitetas.¾¾

Administracinėse bylose konstatuota, kad šitaip įgytos kvalifikacijos negali būti įvertintos ir pripažintos kaip besąlygiškai atitinkančios Lietuvoje teikiamas panašiau-sias kvalifikacijas. Išsamesnė informacija apie sprendimus administracinėse bylose pateikiama 9 priede.

15. APIBENDRINIMAS

Išnagrinėjus vertinimo ir pripažinimo praktiką darytina išvada, kad užsienyje įgytų vidurinio ir aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimą ir pripažinimą Lietuvoje atlieka dvi institucijos – Studijų kokybės vertinimo centras bei Švietimo ir mokslo ministerija. Dabar naudojamas vertinimo ir pripažinimo Lietuvoje modelis yra centra-lizuotas. Aukštosios mokyklos visiškai nedalyvauja šiame procese.

Centralizuotai Lietuvoje atliekamo vertinimo ir pripažinimo teigiamybės ir trū-kumai:

131


teigiamybės:¾¾vienodos procedūros bei taikomi kriterijai užtikrina sprendimų nešališku-{{

mą;patirtis, sukaupta vienose rankose, sudaro profesionalumo prielaidas;{{

galimybė apskųsti sprendimus įgyvendina pareiškėjo teisę į teisingą ver-{{

tinimą;trūkumai:¾¾

aukštosios mokyklos neįtrauktos į vertinimo ir pripažinimo procesą;{{

teisės aktų reikalavimai sąlygoja biurokratinį taikomų procedūrų pobūdį;{{

vieno langelio principui įgyvendinti reikia didelių darbo sąnaudų, neracio-{{

naliai paskirstomos žmogiškųjų išteklių funkcijos;staiga išaugus pareiškėjų skaičiui, dėl riboto personalo skaičiaus ir biuro-{{

kratinio institucijų pobūdžio ilgiau trunka vertinimo ir pripažinimo pro-cedūros.

Centralizuotai atliekamas ir mokslo laipsnių nostrifikavimas Lietuvos mokslo ta-ryboje. Tačiau užsienyje įgytų vidurinio bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimas ir pripažinimas, atliekamas vienų institucijų, o mokslo laipsnių nostrifikavimas – kitos institucijos, yra pagrįstas: Lisabonos pripažinimo konvencija, reguliuojanti užsieny-je įgytų vidurinio bei aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimą bei ENIC įkūrimą, mokslo laipsnių pripažinimo neapima.

Apeliacinės komisijos sudarymą reglamentuoja ne įstatymas, o Lietuvos Respu-blikos Vyriausybės nutarimas, todėl Apeliacinė komisija neturėtų būti privaloma iš-ankstinio ginčų nagrinėjimo institucija. Tačiau ši institucija yra svarbi įgyvendinant Lisabonos pripažinimo konvencijos nuostatas. Apeliacinėje komisijoje pareiškėjų ape-liacijos dėl užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo ar pripažinimo paprastai išnagrinė-jamos per daug trumpesnį laiką negu teismuose. Skundų nagrinėjimo Apeliacinėje ko-misijoje tvarka paprastesnė negu teismuose, todėl pareiškėjams dažniausiai neprireikia advokatų pagalbos, Apeliacinėje komisijoje jie gina savo teises patys, taigi nepatiria papildomų išlaidų. Tik dalis apeliacijas pateikusių asmenų vėliau kreipiasi į teismi-nes institucijas, kad galutinai išspręstų problemą. Kiti, atsižvelgdami į Apeliacinės komisijos išvadas, imasi tolesnių veiksmų, kurie padeda greičiau išspręsti problemą ir pasiekti, kad įgyta kvalifikacija būtų pripažinta. Atsižvelgus į tai ir į kitų šalių prakti-ką, darytina išvada, kad asmenims, nesutinkantiems su užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimu ar akademiniu pripažinimu, iš karto pasirinktinai būtų suteiktos dvi gali-mybės skųstis: priimtą sprendimą skųsti Apeliacinei komisijai arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.


132

III skyrius

SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ NUOMONĖS

Viena iš atliekamos užsienyje įgytų kvalifikacijų ir mokslo laipsnių akademinio pripažinimo sistemos analizės dalių – suinteresuotųjų šalių apklausos. Šių apklausų tikslas – išsiaiškinti, kaip suinteresuotosios šalys vertina dabartinę kvalifikacijų ir mokslo laipsnių vertinimo ir akademinio pripažinimo sistemą bei ją reglamentuojan-čius teisės aktus. Buvo apklaustos trys suinteresuotųjų šalių grupės: aukštosios moky-klos, mokslininkai, įgiję mokslo laipsnius užsienyje, ir darbdaviai. Aukštosioms mo-kykloms ir mokslininkams buvo išsiųsti atitinkamai parengti klausimynai, į kuriuos jie atsakė raštu. Darbdavių apklausa buvo atlikta žodžiu dviem etapais: pirmiausia te-lefonu buvo atrinkti darbdaviai, sutikę duoti interviu, o paskui vyko pokalbis su jais.

Suinteresuotųjų šalių apklausos metu buvo paprašyta įvardyti problemas, susiju-sias su kvalifikacijų vertinimu ir pripažinimu, įvertinti dabartinę kvalifikacijų vertini-mo ir pripažinimo sistemą bei pateikti siūlymų, kaip ją tobulinti.

Šioje dalyje bus apžvelgtos aukštųjų mokyklų, mokslininkų, įgijusių mokslo laipsnius užsienyje, ir darbdavių nuomonės apie dabartinę užsienyje įgytų kvalifikaci-jų vertinimo ir akademinio pripažinimo sistemą.

16. APKLAUSŲ APIMTIS IR METODOLOGIJA

Aukštųjų mokyklų tiriamąją visumą sudarė 49 Lietuvos aukštosios mokyklos – 22 universitetai ir 27 kolegijos. Apklausos metu aštuonios kolegijos pareiškė neturin-čios patirties tiriamais klausimais, o du universitetai į pateiktus klausimynus neatsakė. Taigi, tiriamąją imtį sudarė 39 institucijos. Apklausos duomenys atspindi Lietuvos aukštųjų mokyklų nuomonę 95 proc. tikslumu su 2 proc. paklaida.

Nuo 2005 metų iki 2008 m. rugpjūčio 31 d. nostrifikuoti Lietuvoje buvo pateikti 84 užsienyje įgyti mokslo laipsniai. Klausimynas buvo išsiųstas 56 asmenims. Iš viso buvo gauti 27 atsakymai. Atliekant socialinius tyrimus pageidautina, kad apklausos paklaida neviršytų 5 proc., kitaip apklausa laikoma labai netikslia. Šiuo atveju, kai atrankos visumą sudarė 84 asmenys, atrankos paklaida yra 8 proc. Net jei atrankos visumą sumažinsime iki pasiektų asmenų skaičiaus – 56, išlieka 7 proc. paklaida. Ne-gana to, ne visi respondentai atsakė į visus klausimus (pavyzdžiui, nenurodė, kurioje šalyje įgijo mokslo laipsnį, kurios institucijos turėtų dalyvauti priimant sprendimus dėl užsienyje įgytų mokslo laipsnių nostrifikavimo), kas dar labiau padidina atrankos paklaidą analizuojant kiekvieną klausimą atskirai ir dar labiau sumenkina atliktos ap-klausos reprezentatyvumą. Dėl to, apibendrinant atliktos mokslininkų apklausos re-zultatus, galima kalbėti apie pastebėtas tendencijas, tačiau negalima jų apibendrinti visos atrankinės visumos atžvilgiu.

133


Darbdavių nuomonė tyrimo metu buvo išklausyta telefonu apklausiant parinktos tikslinės įmonių grupės personalo vadovus. Apklausos tikslas – išsiaiškinti, kurios įmonės turi užsienyje įgytų aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo patirties. Iš 132 telefonu apklaustų įmonių 16 įmonių (12 proc.) turėjo reikalingos pa-tirties.

17. VIDURINIO MOKSLO KVALIFIKACIJŲ PRIPAŽINIMAS

Analizuojant, kuriose šalyse vidurinio mokslo kvalifikacijas įgiję asmenys daž-niausiai teiraujasi apie pirmosios pakopos studijų Lietuvoje galimybes, iš viso buvo paminėtos net 32 šalys. Dažniausiai paminėtos šalys pateikiamos 17.1 paveiksle.

Taip pat buvo nurodytos šios šalys: Airija, Armėnija, Bangladešas, Čekija, Danija, Gana, Gruzija, Italija, Izraelis, Kanada, Kinija, Kirgizija, Libanas, Moldova, Norvegi-ja, Suomija, Švedija, Turkija, Ukraina, Uzbekistanas, Vengrija ir Vokietija. Kaip mato-me, dažniausiai apie studijas teiraujasi įgijusieji išsilavinimą kaimyninėse šalyse.

29

24 24

18

47

2121

2727

0

10

20

30

40

50

Rusija

Baltarusija

Lenkija

Pakistanas

Indija

Latvija

Jungtin

Karalyst

Jungtin

sVa

lstijo

s

Nigerija

%

17.1pav. šalių,kurioseviduriniomokslokvalifikacijasįgijęasmenysdažniausiai

teiraujasiapiepirmosiospakoposstudijųLietuvojegalimybes,pasiskirstymas

17.2 paveiksle pateikiama 2005–08 metais priimtų studijuoti Lietuvoje asmenų, vidurinio mokslo kvalifikaciją įgijusių užsienyje, dinamika.

Lygindami, kuriose šalyse vidurinio mokslo kvalifikacijas įgiję asmenys yra pri-imti studijuoti Lietuvoje (17.3 pav.), matome, kad tendencijos tarp besidominčiųjų ir besimokančiųjų yra panašios.


134

21 17 37

240290

303

7

188

0

75

150

225

300

375

2005 2006 2007 2008 m. I pusm.

Kolegijos Universitetai

17.2pav. asmenų,viduriniomokslokvalifikacijąįgijusiųužsienyjeirpriimtųstudijuotiLietuvoje,dinamika

4239

3229

23

13

26

0

10

20

30

40

50

Rusija Baltarusija Ukraina Jungtin sValstijos

Lenkija Latvija Indija

%

17.3pav. šalių,kurioseviduriniomokslokvalifikacijasįgijęasmenyspriimti

studijuotiLietuvoje,pasiskirstymas

135


Iš viso buvo nurodytos 29 šalys, tačiau iš kai kurių šalių tokių asmenų Lietuvoje studijuoja vos vienas arba du trys: Airijos, Bangladešo, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Egipto, Irano Ispanijos, Italijos, Izraelio, Kanados, Kazachstano, Kirgizijos, Libano, Moldovos, Nigerijos, Pakistano, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos, Turkijos, Uzbekis-tano, Vokietijos.

2,2

2,42

2,61

3,71

3,76

4,06

7,22

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Kalba, kuria išduotas dokumentas

Informacijos apie išsilavinim gavimas

Nepakankama aukštosios mokyklos, kuriatvyksta studijuoti, personalo kvalif ikacija

Bendras problem vidurkis

Mokyklos statuso patikrinimas (pripažinta arne)

Dokument autentiškumo patikrinimas

Sud tingos ir gaišlios formalaus pripažinimoproced ros

Problem , susijusi su pri mimu, vertinimas




Mokyklos statuso patikrinimas (pripažinta ar ne)



Nepakankama aukštosios mokyklos, kuri atvyksta studijuoti, personalo kvalifikacija

17.4pav. Didžiausiosproblemos,kuriųiškylaaukštosiomsmokyklomspriimantasmenis,viduriniomokslokvalifikacijasįgijusiusužsienyje

Aukštosios mokyklos buvo paprašytos nurodyti, su kokiomis problemomis susi-duria, priimdamos asmenis, aukštojo mokslo kvalifikaciją įgijusius užsienyje. Vertini-mas buvo atliktas dešimties balų skalėje, kur „1“ reiškė, kad problemų niekada nekyla, o „10“ – visada kyla.

Vidutiniškai vertinamas dokumentų autentiškumo bei mokyklos statuso patikrini-mas. Labai nedaug problemų kyla dėl kalbos, kuria išduotas dokumentas, ar informaci-jos apie įgytą vidurinio mokslo kvalifikaciją gavimo. Didžiausia respondentų nurodyta problema – sudėtingos ir gaišlios pripažinimo procedūros. Kalbant apie kitas proble-mas, net keliais atvejais buvo nurodytas dokumentų legalizavimas (ypač kai stojantieji yra iš šalių, neprisijungusių prie Hagos konvencijos) [72].


136

18. AUKŠTOJO MOKSLO KVALIFIKACIJŲ PRIPAŽINIMAS

Tokie pat klausimai kaip ir vidurinio mokslo kvalifikacijų pripažinimo apklausai buvo pateikti ir apie tuos asmenis, kurie jau yra įgiję užsienyje aukštojo mokslo kva-lifikaciją (bakalauro, magistro) ir domisi aukštojo mokslo studijomis Lietuvoje. Šalių, kuriose įgijusieji aukštojo mokslo kvalifikacijas dažniausiai domisi tokių studijų gali-mybe, sąrašas pateiktas 18.1 pav.

53

33

20 20

47

27 27

0

10

20

30

40

50

60

Rusija Pakistanas Nigerija Baltarusija Indija Latvija Ukraina

%

18.1pav. šalių,kurioseįgijusiejiaukštojomokslokvalifikacijasdažniausiai

teiraujasiapieantrosiosartrečiosiospakoposstudijųLietuvojegalimybes,pasiskirstymas

Iš viso buvo nurodyti 30 šalių atstovai. Tendencijos labai panašios kaip ir norin-čiųjų studijuoti pirmosios pakopos studijose; šiek tiek didesnis aktyvumas būdingas tik kai kuriems Azijos ir Afrikos regionų šalių atstovams.

Žvelgiant, kiek tokių asmenų buvo priimta į antrosios ir trečiosios pakopos studi-jas, matyti, kad jų skaičius mažėja (18.2 pav.).

Iš apklausos rezultatų, matyti, kad šiuo metu į Lietuvos aukštųjų mokyklų an-trosios ir trečiosios pakopų studijas yra priimti 28 šalių atstovai. Dažniausiai paminė-tų šalių, kuriose įgijusieji aukštojo mokslo kvalifikaciją studijuoja Lietuvoje, bendras procentinis pasiskirstymas pateiktas 18.3 pav.

137


8486

101

125

0

20

40

60

80

100

120

140

2005 2006 2007 2008 m. I pusm.

18.2pav. asmenų,užsienyjeįgijusiųaukštojomokslokvalifikacijąirpriimtųį

antrosiosirtrečiosiospakopųstudijasLietuvoje,dinamika

50

31

19 19

13 13 13 13

25 25

0

10

20

30

40

50

60

Rusija

Latvija

Jungtin

sValstijos

Vokietija

Baltarusija

Jungtin

Karalyst

Austrija

Estija

Libanas

Ukraina

%

18.3pav. šalių,kurioseįgijusiejiaukštojomokslokvalifikacijaspriimtiįantrosiosir

trečiosiospakopųstudijasLietuvoje,pasiskirstymas


138

4,65

5,1

5,31

5,68

5,82

6,55

7,58

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10



Nepakankama aukštosios mokyklos, kuriatvyksta studijuoti, personalo kvalif ikacija





Problem , susij si su pri mimu, vertinimas





Sud tingos ir gaišlios formalaus pripažinimo proced ros

Nepakankama aukštosios mokyklos, kuri atvyksta studijuoti, personalo kvalifikacija


18.4pav. Didžiausiosproblemos,kuriųiškylaaukštosiomsmokyklomspriimantasmenis,užsienyjeįgijusiusaukštojomokslokvalifikacijas

Priimant studijuoti į antrosios ar trečiosios pakopos studijas dažniausiai susiduria-ma su dokumentų autentiškumo patikrinimo problema. Tačiau reikėtų atkreipti dėme-sį, kad visos vertintos problemos per daug nesiskiria nuo bendro vertinimo vidurkio, mažiau negu vidutiniškai susiduriama su kalbos, kuria išduotas dokumentas, problema.

Respondentai taip pat nurodė ir kitų problemų, susijusių su užsienyje aukštą jį išsi-lavinimą įgijusių asmenų priėmimu. Buvo nurodyta, kad SKVC vertinamas tik įgytas išsimokslinimas, t. y. gautas diplomas. Dažniausiai magistrantūros studijoms reikalin-gas būsimo išsimokslinimo vertinimas, pavyzdžiui, ar ketvirto kurso studento studijų programa atitinka reikalavimus, keliamus Lietuvos bakalauro studijų programoms. Buvo išsakytas ir toks pasiūlymas, kad SKVC galėtų turėti pripažintų užsienio aukš-tųjų mokyklų sąrašą (duomenų bazę), kuriuo galėtų pasinaudoti Lietuvos aukštosios mokyklos kilus tokiems klausimams: ar užsienio aukštoji mokykla legali? ar aukštoji mokykla, kurioje studijavo asmuo, gali teikti bakalauro laipsnį? Centrui kritikos buvo pareikšta ir dėl to, kad, vertindamas užsienyje įgytą aukštą jį išsilavinimą, neperskai-čiuoja pažymių į lietuvišką sistemą, todėl tai tenka daryti pačioms aukštosioms mo-

139


kykloms: esą jei jau atliekamas vertinimas, galėtų būti įtrauktas ir pažymių perskai-čiavimas.

Daugiausia tenkina63%

Daugiausia netenkina

18%Visiškai tenkina

19%18 % 19 %

63 %

18.5pav. pasitenkinimasdabartinevertinimoirakademiniopripažinimosistema

Absoliuti dauguma respondentų palankiai vertina dabartinę vertinimo ir akade-minio pripažinimo sistemą (sistema visiškai ar daugiausia juos tenkina).

Kaip teigiami esamos vertinimo ir akademinio pripažinimo sistemos bruožai buvo paminėta proceso eigos ir procedūrų aiškumas ir tai, kad sistema atitinka dokumentų registracijos bei įforminimo reikalavimus, procedūros yra aiškiai reglamentuotos, o „nuo 2008 m. sausio 1 d. panaikinus valstybės rinkliavas, supaprastinus bei pagreiti-nus išsilavinimo įvertinimo procedūras, sistema veikia gana sklandžiai ir greitai.“

Visgi dėl dabartinės vertinimo ir akademinio pripažinimo sistemos buvo pareikš-ta ir pastabų, visų pirma tai, kad ilgai užtrunka formalaus vertinimo procedūros, ilgai tvarkomi dokumentai (dviguba ar triguba legalizacija – Švietimo ir mokslo ministerija, SKVC, migracijos tarnybos).

Tiriamieji taip pat buvo paprašyti dešimties balų skalėje įvertinti dabartinės ver-tinimo ir akademinio pripažinimo sistemos trūkumus ir teigiamybes: „1“ reiškė, kad konkretus vertinamasis aspektas yra didelis trūkumas, o „10“ – didelis pranašumas.

Geriausiai buvo įvertinta teisė apeliuoti dėl priimto sprendimo ir nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų taikymo užtikrinimas. Prasčiausiai buvo vertinamas priimamų sprendimų dėl vertinimo ir akademinio pripažinimo formalizavimas (vėl buvo teigia-ma, kad procedūros užtrunka per ilgai, kad kaupti informaciją „vienose rankose“ būtų tikslinga, jei ta informacija būtų prieinama ir aukštosioms mokykloms). Taip pat buvo pateikta pasiūlymų, kad vertinimą ir akademinį pripažinimą galėtų atlikti ir pačios aukštosios mokyklos.


140

3,99

4,4

5

5,11

6,02

6,86

8,6

8,97

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Priimam sprendim d l vertinimo ir akademiniopripažinimo formalizavimas

Atliekamas vertinimas ir akademinispripažinimas

Sprendim d l vertinimo ir akademiniopripažinimo nuoseklumas

Privalomas išsilavinimo vertinimas ir akademinispripažinimas visiems, norintiems stoti aukšt j

mokykl

Vertinimo ir pripažinimo sistemos tr kum /teigiamybi vidurkis

Patirties bei informacijos kaupimas vienoserankose

Užtikrinamas nacionalini ir tarptautini teis sakt taikymas

Užtikrinama teis apeliuoti d l priimto sprendimo

Dabartin s formaliojo vertinimo ir pripažinimo sistemos vertinimas

Vertinimo ir pripažinimo sistemos tr kum / teigiamybi vidurkis

Patirties bei informacijos kaupimas vienose rankose

Užtikrinamas nacionalini ir tarptautini teis s akt taikymas

Užtikrinama teis apeliuoti d l priimto sprendimo

Privalomas išsilavinimo vertinimas ir akademinis pripažinimas visiems, norintiems stoti aukšt j

mokykl

Sprendim d l vertinimo ir akademinio pripažinimo nuoseklumas

Atitinkamas vertinimas ir akademinis pripažinimas

Priimam sprendim d l vertinimo ir akademinio pripažinimo formalizavimas

18.6pav. Dabartinėsvertinimoirakademiniopripažinimosistemostrūkumaiirteigiamybės

Vertinimo ir akademinio pripažinimo sistemos praktinio įgyvendinimo Lietuvoje vertinimas (10 balų skalėje) pateikiamas 18.7 pav.

141


2,57

3,2

3,25

3,44

4,74

5,01

5,09

6,68

6,94

7,5

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Skirtingos vertinim ir akademin pripažinimatliekan ios institucijos

Vertinimo ir akademinio pripažinimo terminai

Pasitenkinimo vertinimo ir akademiniopripažinimo praktiniu gyvendinimu vidurkis

Informacijos apie vertinim ir pripažinimpateikimas (arba prieinamumas)

Taikomas priimt sprendim d l vertinimo irpripažinimo kontrol s mechanizmas

Vertinim ir akademin pripažinim atliekan iinstitucij bendradarbiavimas su aukštosiomis

mokyklomis

Teisinis reglamentavimas

Taikomi vertinimo ir akademinio pripažinimoprincipai

Vertinim ir pripažinim atliekan i asmenkvalif ikacija

Vertinimo ir akademinio pripažinimo sprendimpatikimumas

Pasitenkinimas formalia vertinimo ir akademinio pripažinimo sistema

Vertinimo ir akademinio pripažinimo sprendim patikimumas

Vertinim ir pripažinim atliekan i asmen kvalifikacija

Taikomi vertinimo ir akademinio pripažinimo principai

Teisinis reglamentavimas

Vertinim ir akademin pripažinim atliekan i institucij bendradarbiavimas su aukštosiomis

mokyklomis

Taikomas priimt sprendim d l vertinimo ir pripažinimo kontrol s mechanizmas

Informacijos apie vertinim ir pripažinim pateikimas (arba prieinamumas)

Pasitenkinimo vertinimo ir akademinio pripažinimo praktiniu gyvendinimu vidurkis

Vertinimo ir akademinio pripažinimo terminai

Skirtingos vertinim ir akademin pripažinim atliekan ios institucijos

18.7pav. vertinimoirakademiniopripažinimosistemospraktinioįgyvendinimoLietuvojevertinimas

Kaip matyti iš pateiktos diagramos, didžiausios problemos yra vertinimo ir aka-deminio pripažinimo terminai (jau ne kartą minėti anksčiau) bei skirtingos vertinimą ir akademinį pripažinimą atliekančios institucijos (vertinimą ir akademinį pripažini-


142

mą galėtų vykdyti viena institucija – SKVC, būtų sutaupyta laiko; antroji institucija tik apsunkina ir pailgina biurokratinę procedūrą).

Analizuojant esamos vertinimo ir akademinės pripažinimo sistemos tobulinimą buvo stengtasi išsiaiškinti, kokius vaidmenis turėtų atlikti aukštosios mokyklos, SKVC ir Švietimo ir mokslo ministerija. Apibendrinti rezultatai pateikiami 18.8–18.10 pav.

58 61

34 32

42 39

66 68

0%

10%

20%30%

40%

50%

60%

70%80%

90%

100%

Išsilavinimovertinimas

Išsilavinimoakademinis

pripažinimas

Apeliacij d l priimtosprendimo

nagrin jimas

AM netur tdalyvauti vertinimo irpripažinimo procese

Taip Ne

100

90

8070

60

50

40

3020

10

0

%

18.8pav. aukštosiosmokyklosvaidmuo

Pažymėtina, kad, vertinant aukštųjų mokyklų vaidmenį vertinimo ir akademi-nio pripažinimo procese, buvo siūloma ne tik įtraukti jas į vertinimo ir akademinio pripažinimo procesą, bet kad ir jos „pačios vertintų pareiškėjų užsienyje įgytą išsi-lavinimą, o iškilus neaiškumams arba trūkstant informacijos, konsultuotų su SKVC arba perduotų dokumentus SKVC išsamiai įvertinti.“ Iš SKVC tikimasi mokymų ir pagalbos kebliose situacijose, konsultacinio darbo ir manoma, kad ši institucija „turėtų vertinti tuos dokumentus, kurių nėra pajėgios tinkamai įvertinti aukštosios mokyklos“. Taip pat SKVC matoma kaip institucija, kuri parengtų katalogą su aiškiai išdėstyta kvalifikacijų atitikimo sistema, švietimo ir mokslo lygiais, aprašytais programų rei-kalavimais ir studijų rezultatais, kuri kauptų išsilavinimo dokumentų duomenų bazę, t. y. rūpintųsi informacija ir jos prieinamumu, kuria prireikus galėtų pasinaudoti aukš-tosios mokyklos.

Kita vertus, buvo pažymėta ir tai, kad „dabartinis centralizuotas vertinimas ir pripažinimas leidžia išvengti neobjektyvumo ir neskaidrumo“ ir kad „vertinimą ir pri-pažinimą turėtų atlikti SKVC, nes tai yra „kompetentinga institucija“.

143


8774

4959

51

3118

44

3

1326

5141

49

6982

56

97

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Išsi

lavi

nim

o ve

rtini

mas

Išsi

lavi

nim

o ak

adem

inis

prip

ažin

imas

Rek

omen

daci

jos

dl v

ertin

imo

ir pr

ipaž

inim

o

Verti

nim

o ir

akad

emin

io p

ripaž

inim

o m

etod

ikos

AM p

aren

gim

as

Mok

ym A

M o

rgan

izav

imas

Verti

nim

o ir

akad

emin

io p

ripaž

inim

o pr

ieži

ra

Leid

im a

tlikti

akad

emin

ver

tinim

ir p

ripaž

inim

išda

vim

as

Apel

iaci

j d

l prii

mto

ver

tinim

o ir

akad

emin

iopr

ipaž

inim

o sp

rend

imo

nagr

injim

as

SKVC

net

urt

dal

yvau

ti ve

rtini

mo

ir pr

ipaž

inim

opr

oces

e

Taip Ne

100

90

80

70

60

50

40

30

20

10

0

Išsi

lavi

nim

o ve

rtini

mas

Išsi

lavi

nim

o ak

adem

inis

prip

ažin

imas

Rek

omen

daci

jos

dl v

ertin

imo

ir pr

ipaž

inim

o

Ver

tinim

o ir

akad

emin

io p

ripaž

inim

o m

etod

ikos

AM

par

engi

mas

Mok

ym A

M o

rgan

izav

imas

Ver

tinim

o ir

akad

emin

io p

ripaž

inim

o pr

ieži

ra

Leid

im a

tlikt

i aka

dem

in v

ertin

im ir

pr

ipaž

inim

išda

vim

as

Ape

liaci

j d

l prii

mto

ver

tinim

o ir

akad

emin

io

prip

ažin

imo

spre

ndim

o na

grin

jimas

SKV

C n

etur

t d

alyv

auti

verti

nim

o ir

pr

ipaž

inim

o pr

oces

e

%

18.9pav. skvcvaidmuo

Švietimo ir mokslo ministerijai respondentai priskyrė kiek kitokį, daugiau stebė-tojo ir (ar) arbitro, vaidmenį. Kaip matyti iš 18.10 pav. pavaizduotos diagramos, kad Švietimo ir mokslo ministerija vykdytų vieną ar kitą funkciją, pasisakė mažiau kaip pusė visų apklaustųjų. Komentuodami savo atsakymus, nemažai respondentų teigė, kad vertinimą ir pripažinimą galėtų atlikti dvi institucijos – SKVC ir aukštoji moky-kla, o Švietimo ir mokslo ministerija galėtų atlikti trečiojo asmens vaidmenį, ginčy-tinais atvejais administruoti procedūras, glaudžiai bendradarbiaudama tiek su SKVC, tiek su aukštosiomis mokyklomis. Taip pat, jų nuomone, Švietimo ir mokslo ministeri-


144

ja galėtų atlikti vertinimo ir akademinio pripažinimo priežiūrą, dalyvauti nagrinėjant apeliacijas.

20

44 4933

4636 38

20

80

56 5167

5464 62

80

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%Iš

sila

vini

mo

verti

nim

as

Išsi

lavi

nim

o ak

adem

inis

prip

ažin

imas

Rek

omen

daci

jos

dl v

ertin

imo

ir pr

ipaž

inim

o

Mok

ym A

M o

rgan

izav

imas

Verti

nim

o ir

akad

emin

io p

ripaž

inim

o pr

ieži

ra

Leid

im a

tlikti

akad

emin

ver

tinim

irpr

ipaž

inim

išda

vim

as

Apel

iaci

j d

l prii

mto

ver

tinim

o ir

akad

emin

iopr

ipaž

inim

o sp

rend

imo

nagr

injim

as

ŠMM

net

urt

dal

yvau

ti ve

rtini

mo

irpr

ipaž

inim

o pr

oces

e

Taip Ne

100 %

90 %

80 %

70 %

60 %

50 %

40 %

30 %

20 %

10 %

0 %

Išsi

lavi

nim

o ve

rtini

mas

Išsi

lavi

nim

o ak

adem

inis

prip

ažin

imas

Rek

omen

daci

jos

dl v

ertin

imo

ir pr

ipaž

inim

o

Mok

ym A

M o

rgan

izav

imas

Ver

tinim

o ir

akad

emin

io p

ripaž

inim

o pr

ieži

ra

Leid

im a

tlikt

i aka

dem

in v

ertin

im ir

pr

ipaž

inim

išda

vim

as

Ape

liaci

j d

l prii

mto

ver

tinim

o ir

akad

emin

io

prip

ažin

imo

spre

ndim

o na

grin

jimas

ŠM

M n

etur

t d

alyv

auti

verti

nim

o ir

prip

ažin

imo

proc

ese

18.10pav. švietimoirmoksloministerijosvaidmuo

Pusė respondentų pateikė savo pasiūlymų apie vertinimo kontrolės mechanizmą. Čia respondentų nuomonės išsiskyrė. Keli repondentai nurodė, kad juos tenkina da-bartinis vertinimo kontrolės mechanizmas, pora griežtai teigė, kad vertinimo kontrolę turėtų atlikti Švietimo ir mokslo ministerija („tvirtina vertinimo metodiką ir atlieka priežiūrą“, „svarsto apeliacijas, atlieka SKVC veiklos, ataskaitų analizę ir pan.“). Taip pat buvo pasiūlymų, kad išsilavinimo vertinimą atlikusi aukštoji mokykla turėtų teikti SKVC periodines ataskaitas apie užsienyje įgyto išsilavinimo vertinimo rezultatus,

145


organizuoti periodinius auditus. Kai kurie respondentai sakė, kad yra per mažai susi-pažinę su SKVC vertinimo kontrolės procedūra, todėl pasiūlymų neturi.

Analizuojant respondentų siūlymus dėl akademinio pripažinimo kontrolės mecha-nizmo, matyti, kad jie mažai skiriasi nuo pasiūlymų, kaip tobulinti vertinimo kontrolės mechanizmą. Dažniausi atsakymai – „nieko keisti nereikia“, „turėtų atlikti Švietimo ir mokslo ministerija“, nors buvo ir tokių atsakymų, jog „ateityje tikslinga būtų, kad vertinimą atliktų viena institucija, t. y. SKVC, o Švietimo ir mokslo ministerija nusta-tyta tvarka atliktų vertinimo ir akademinio pripažinimo priežiūrą“ arba net „vertinti ir prisiimti atsakomybę turėtų pati aukštoji mokykla“, „akademinis pripažinimas turėtų būti paremtas aukštųjų mokyklų akademinės laisvės principu.“

Aukštųjų mokyklų atstovai buvo paprašyti įvertinti savo galimybes savarankiškai atlikti vertinimą ir akademinį pripažinimą. Apibendrinti rezultatai pateikti 18.11 pav.

12

9

44

41

38

38

6

12

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Akademin pripažinim

Vertinim

Labai gerai Gerai Patenkinamai Blogai

0 % 20 % 40 % 60 % 80 % 100 %

18.11pav. aukštosiosmokyklospasirengimassavarankiškaiatliktivertinimąirakademinįpripažinimą

Lygiai pusė respondentų pareiškė, kad jie gerai ar net labai gerai pasirengę atlik-ti vertinimą. Komentuojant tokius atsakymus, dažniausiai buvo minima pakankama aukštosiose mokyklose dirbančių specialistų kvalifikacija, darbo su užsienio studen-tais patirtis, užsienyje įgyto išsilavinimo vertinimo patirtis, naudojimasis užsienio ša-lių išsilavinimo duomenų bazių informacija, ryšiai su įvairių šalių universitetais.

Kita pusė respondentų patenkinamai ar net blogai įvertino savo pasirengimą atlikti vertinimą. Atitinkamai buvo nurodytas reikiamos kompetencijos nebuvimas (neįsisa-vinta vertinimo metodika, nėra patirties), nepakankami žmogiškieji ištekliai, užsienio šalių švietimo sistemų ir studijų programų neišmanymas. Jų nuomone, „žmones reikė-tų specialiai rengti tam darbui, supažindinti su pasaulio šalių mokymo sistemomis, iš-


146

silavinimo standartais ir pan. Tam reikėtų daug laiko ir lėšų. Jei žmonės išeitų iš darbo, kiltų papildomų sunkumų. Be to, nebūtų garantuotas vienodas vertinimas su tais, kurie kreipiasi į kitas aukštąsias mokyklas.“

Panašiai buvo vertinamas ir aukštosios mokyklos pasirengimas savarankiškai atlikti akademinį pripažinimą. Nors kiekybiškai atrodo, kad akademinį pripažinimą gerai pasirengusi atlikti didesnioji respondentų dalis, tačiau buvo sulaukta nemažai komentarų iš tų, kurie pasirengimą įvertino patenkinamai arba blogai. Kaip didžiausia teigiamybė buvo nurodyta ilgametė bendradarbiavimo patirtis, taip pat aukštos kvalifi-kacijos specialistai, dirbantys aukštosiose mokyklose. Kita vertus, abejonių, ar aukšto-sios mokyklos sugebės savarankiškai atlikti akademinį pripažinimą, buvo išsakyta dėl tokio darbo patirties nebuvimo, kompetencijų neturėjimo, tokios idėjos nepalaikymo nacionaliniu lygmeniu.

Į klausimą, ar sutiktų, kad viena ar kelios Lietuvos aukštosios mokyklos, gavusios atitinkamą leidimą, atliktų vertinimą kitoms Lietuvos aukštosiomis mokykloms, tei-giamai atsakė kiek daugiau nei ketvirtis respondentų (27 proc.), nes tada, jų nuomone, „augtų specialistų kvalifikacija, spartėtų vertinimo tempai, pareiškėjai mažiau sugaištų laiko, greičiau būtų atliktos vertinimo ir akademinio pripažinimo procedūros“. Tačiau taip pat buvo nurodyta, kad „tokios aukštosios mokyklos turėtų būti parenkamas regi-oniniu principu.“ Visgi daugiau negu du trečdaliai (73 proc.) tokiai minčiai nepritartų. Išskirtinos kelios vyraujančios nuomonės: vertinimą turi atlikti patyrusi ir kompeten-tinga institucija – SKVC, vertinimas turi būti atliekamas centralizuotai, nebent SKVC samdytų parengtus ekspertus iš aukštųjų mokyklų pagal sritis. Taip pat buvo paminėti ir tokie dalykai, kad kiekviena aukštoji mokykla privalo būti atsakinga tik už savo bū-simus studentus, aukštųjų mokyklų specifika yra skirtinga, kad tokiam vertinimui gali turėti įtakos ir konkurencijos veiksnys, atsiranda prielaidų tendencingam vertinimui, interesų konfliktui, be to, tai „sukeltų dar didesnę painiavą.“

Sąlygų savo aukštojoje mokykloje atlikti vertinimą ir akademinį pripažinimą ver-tinimas pateikiamas 18.12 ir 18.13 pav. Vertinimas atliekamas dešimties balų skalėje, kur „1“ reiškia, kad mokykla nesudarytų sąlygų, o „10“ – sudarytų puikias sąlygas.

Iš pateiktų diagramų matome, kad visos tiek vertinimo, tiek akademinio pripa-žinimo sąlygos yra įvertintos kaip vidutiniškai svarbios (nors ir labai aukštais balais); maža to – jos įvertintos vienodai (beveik identiškai).

Išanalizavus darbdavių apklausos rezultatus, išaiškėjo, jog beveik 64 proc. telefo-nu apklaustų įmonių nurodė, kad neturi darbuotojų, įgijusių išsilavinimą užsienyje. Šio tyrimo metu buvo galima susidaryti nuomonę, kad apklausiamus darbdavius stebina atliekamo tyrimo objektas ir kad didžiajai daliai apklausiamų įmonių užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimas nėra aktualus.

147


8,14

8,34

8,36

8,38

8,41

8,53

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Nuolatinis informacijos kaupimas pagal išanksto sutartus kriterijus

Duomen , reikaling tokiai veiklai vykdyti, baz sk rimas

S lyg vertinimo vidurkis

Sudarytos tarpinstitucin s sutartys d lmobilumo ir / ar išsilavinimo pripažinimo

Tarptautini ir nacionalini teis s akt , susijusisu vertinimo ir akademiniu pripažinimu

išmanymas

Nuolat keliama personalo kvalif ikacija vertinimoir akademinio pripažinimo srityje

Nuolat keliama personalo kvalifikacija vertinimo ir akademinio pripažinimo srityje

Tarptautini ir nacionalini teis s akt , susijusi su vertinimo ir akademiniu pripažinimu išmanymas

Sudarytos tarpinstitucin s sutartys d l judumo ir / ar išsilavinimo pripažinimo


Duomen , reikaling tokiai veiklai, baz s k rimas

Nuolatinis informacijos kaupimas pagal iš anksto sutartus kriterijus

18.12pav. sąlygųatliktivertinimąsavoaukštojojemokyklojevertinimas

Apklausa parodė, kad informacija apie tai, kur (Lietuvoje ar užsienyje, kokioje institucijoje) darbuotojai įgijo išsilavinimą, personalo vadovams nėra labai svarbi. At-sakydami į klausimą „Ar turite savo įmonėje darbuotojų, aukštojo mokslo kvalifikaciją įgijusių užsienyje?“ personalo vadovai dažnai galėjo tik patvirtinti, kad tokių darbuo-tojų nėra arba yra, bet nežinia kiek.

Apklausos metu paaiškėjo, kad darbdaviai nemano, jog tuo atveju, kai darbuotojai kartu su užsienyje įgytą kvalifikaciją liudijančiu dokumentu pateikia Lietuvoje įgyto išsilavinimo dokumentus, formali užsienyje įgyto išsilavinimo vertinimo ir pripaži-nimo procedūra yra reikalinga. Apklausiami personalo vadovai paminėjo kelis tokius tipinius atvejus.

Pirma, dažnai įmonėje pagrindu įdarbinti tampa pirmosios studijų pakopos bai-gimo diplomai, įgyti Lietuvoje. Darbdaviai teigė, kad, kai pirmosios studijų pakopos diplomo teikiama informacija jiems nekelia abejonių, susijusių su kvalifikacijos verti-nimu ir pripažinimu, kiti diplomai, liudijantys apie antrosios studijų pakopos baigimą, jiems nėra tokie svarbūs. Jų nuomone, tokiu atveju formalios kvalifikacijos (antrosios studijų pakopos) vertinimo ir pripažinimo poreikis nekyla, net jei kvalifikacija yra įgyta užsienyje.


148

8,27

8,45

8,47

8,48

8,48

8,53

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10



Tarptautini ir nacionalini teis s akt , susijusisu vertinimo ir akademiniu pripažinimu

išmanymas

Sudarytos tarpinstitucin s sutartys d lmobilumo ir / ar išsilavinimo pripažinimo

Duomen , reikaling tokiai veiklai vykdyti, baz sk rimas


Nuolat keliama personalo kvalifikacija vertinimo ir akademinio pripažinimo srityje

Tarptautini ir nacionalini teis s akt , susijusi su vertinimo ir akademiniu pripažinimu išmanymas

Sudarytos tarpinstitucin s sutartys d l judumo ir / ar išsilavinimo pripažinimo


Duomen , reikaling tokiai veiklai, baz s k rimas

Nuolatinis informacijos kaupimas pagal iš anksto sutartus kriterijus

18.13pav. sąlygųatliktiakademinįpripažinimąsavoaukštojojemokyklojevertinimas

Antrasis atvejis, kurį minėjo darbdaviai, yra neformali vadinamųjų ,,dvigubų“ di-plomų pripažinimo praktika. Kai darbuotojas yra įgijęs aukštojo mokslo kvalifikaciją pagal jungtinę programą, kurią baigus kiekviena institucija išduoda savo diplomą, pa-grindas priimti į darbą yra darbdaviui geriau žinomoje institucijoje (dažniausiai Lie-tuvos aukštojoje mokykloje) įgytas aukštojo mokslo kvalifikaciją liudijantis diplomas. Taip pat galima teigti, kad tam tikruose verslo sektoriuose yra susiformavusi nuomonė apie pavienes užsienio aukštąsias mokyklas, turinčias gerą reputaciją tarp sektoriuje dirbančių specialistų. Šių institucijų išduodami diplomai darbdaviams nekelia abejonių ir poreikio formaliai įvertinti ir pripažinti kvalifikaciją (pvz., bankininkystės sektoriu-je buvo minima gera Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje reputacija ir teigiama, kad dėl šios aukštosios mokyklos diplomų pripažinimo bankininkystės ir finansinių paslaugų įmonėse nėra praktikos kreiptis į kompetentingas institucijas).

Keletą kartų buvo pareikšta nuomonė, kad įmonei svarbiau ne kur, o kokį išsila-vinimą (t. y. pagal kokią studijų programą studijavo) ir kokią kvalifikaciją yra įgiję jų darbuotojai.

149


19. MOKSLO LAIPSNIŲ NOSTRIFIKAVIMAS

Apklausa parodė, kad 2005–08 metais dirbti mokslo ir studijų institucijose priim-ta per šimtą asmenų, mokslo laipsnius įgijusių aštuoniolikoje užsienio šalių (2005 m. priimta 26, 2006 m. – 24, 2007 m. – 34 ir iki 2008 m. rugsėjo 1 d. – dar 19). Dažniausiai minimos šalys pateiktos 19.1 pav.

50

29

21 21 21 21 21

14 14 14

0

10

20

30

40

50

60

Vokietija

Jungtin

Karalyst

Ispanija

Italija

Jungtin

sVa

lstijo

s

Latvija

Suom

ija

Lenkija

Pranczija

Rusija

%

19.1pav. šalių,kurioseLietuvojeįsidarbinęasmenysyraįgijęmokslolaipsnius,

pasiskirstymas

Kalbant apie problemas, kurių kyla įdarbinant užsienyje mokslo laipsnius įgiju-sius asmenis, buvo paminėtas ilgas nostrifikavimo laikotarpis, pripažintų užsienio aukštųjų mokyklų suteiktų mokslo laipsnių nostrifikavimo procedūrų netikslingumas. Nors nostrifikavimo sistema ir vertinama kaip biurokratizuota, neadekvati tikrovei, liudijanti nepasitikėjimą užsienio partneriais (pvz., lietuviškai perrašomas Oksfordo universitete įgytas daktaro diplomas), visgi derėtų pripažinti, kad didžioji dalis res-pondentų (iš dviejų trečdalių įvertinusių nostrifikavimo sistemą) yra ja patenkinti.

Didžiausiomis esamos nostrifikavimo teigiamybėmis laikoma: aiškiai apibrėžta procedūra, puikus paskirtos atsakingos institucijos – Lietuvos mokslo tarybos įdirbis ir patirtis, taip pat tai, kad šią procedūrą vykdo viena institucija, keliami vienodi rei-kalavimai, numatyta derama apeliacijų tvarka. Kita vertus, paminėtas ir ilgas nostri-fikavimo periodas bei per daug formalumų, nes reikia „pereiti“ gana daug institucijų, kurios priima reikalingus sprendimus.


150

Daugiausia netenkina

12%

Daugiausia tenkina52%

Visiškai tenkina36%

52 %

36 %

12 %

19.2pav. esamosnostrifikavimosistemosvertinimas

Atsakymų dėl dabartinės mokslo laipsnių nostrifikavimo sistemos tobulinimo ga-limybių, t. y. kokios institucijos turėtų dalyvauti priimant sprendimus dėl užsienyje įgytų daktaro bei habilituoto daktaro mokslo laipsnių, pasiskirstymas pateiktas 19.3 ir 19.4 pav.

6649

40

17

3451

60

83

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

LMT Aukštosiosmokyklos

SKVC ŠMM

Taip Ne

100

90

80

70

60

50

40

30

20

10

0

%

19.3pav. institucijos,kuriosturėtųdalyvautipriimantsprendimusdėlužsienyjeįgytųdaktaromokslolaipsnių

151


71

4334

23

29

5766

77

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

LMT Aukštosiosmokyklos

SKVC ŠMM

Taip Ne

100

90

80

70

60

50

40

30

20

10

0

%

19.4pav. institucijos,kuriosturėtųdalyvautipriimantsprendimusdėlužsienyjeįgytųhabilituotodaktaromokslolaipsnių

Vieninteliu atveju buvo nurodytas atsakymo variantas „kita“ – komisija turi būti sudaryta iš aukštosios mokyklos atstovų ir ne mažiau kaip 30 proc. išorės ekspertų, kurie gali būti pakviesti iš bet kurios iš nurodytų institucijų (Lietuvos mokslo tarybos, aukštųjų mokyklų, SKVC ar Švietimo ir mokslo ministerijos).

Beveik vieningai buvo pabrėžta, kad Lietuvos mokslo taryba privalo turėti galuti-nio sprendimo priėmimo teisę. Švietimo ir mokslo ministerija užsiima dokumentų re-gistracija, o SKVC atlieka įvertinimo ir patikrinimo procedūras. Tai pat buvo paminė-tas ir aukštosios mokyklos vaidmuo – pagal pasitvirtintus vidinius mokslo laipsnių ir pedagoginių vardų teikimo nuostatus teikti rekomendacijas Lietuvos mokslo tarybai; aukštosios mokyklos vaidmuo daugiau patariamasis, nors buvo ir tokių nuomonių, kad „svarbų vaidmenį vaidina aukštoji mokykla, nes tai tiesiogiai susiję su jos autonomija.“

Iš atsakiusiųjų respondentų, apgynusių daktaro laipsnį užsienyje, beveik trečdalis (30 proc.) nurodė, kad mokslo laipsnį įgijo JAV, dar ketvirtadalis – Suomijoje (15 proc.) ir Švedijoje (11 proc.). Tarp kitų paminėtų šalių – Austrija, Danija, Estija, Japonija, Lenkija, Nyderlandai, Norvegija, Rusija ir Vokietija. Absoliuti dauguma respondentų (24 iš 27) nurodė, kad šiuo metu dirba Lietuvoje, vienas – Nyderlanduose, vienas – Švedijoje ir dar vienas, be Lietuvoje esančios darbo vietos, darbuojasi Suomijoje ir Estijoje.


152

Daugiau negu trečdalis respondentų (10 iš 27) arba nenurodė, su kokiomis pro-blemomis susidūrė nostrifikuodami savo mokslo laipsnį, arba parašė, kad „problemų nebuvo“. Tik penki respondentai paminėjo daugiau negu vieną problemą. Didžiausia problema – ilgai trunkanti nostrifikacija, taip pat ilgas reikalaujamų dokumentų sąra-šas, stoka informacijos, kur ir kada kreiptis bei kokių reikia dokumentų.

Tai pat buvo abejojama ir pačios nostrifikacijos reikalingumu. Vienas responden-tas parašė: „Magna cum laude approbatur lygio Helsinkio universitete apginta daktaro disertacija ir ten įgytas DSocSci laipsnis (Ph.D.), įgalinęs mane tapti Helsinkio univer-siteto docentu (ekstraordinariniu vizituojančiu profesoriumi), man leido Lietuvoje po šio laipsnio nostrifikacijos įgyti viso labo tik nieko nereiškiantį antrą jį daktaro laipsnį, kuris Lietuvoje neprilygsta nei habilituoto daktaro laipsniui, nei habilitacijos proce-dūros sertifikatui. Manau, kad tai didelis nesusipratimas ES valstybėje.“ Kitas res-pondentas rašė: „Helsinkio universitetui suteikus teologijos daktaro laipsnį, Lietuvoje šiam laipsniui nostrifikuoti turėjau parašyti dar du mokslinius straipsnius. Kai apie tai informavau Helsinkio universiteto profesorius, jie liko nesupratę, kodėl Suomijos universiteto daktaro laipsnio nostrifikacija Lietuvoje kvestionuojama.“

Be to, buvo nurodyta, kad Lietuvoje „trūksta mokslo sričių“, t. y. nėra kai ku-rių mokslo sričių, kurių disertacijos ginamos užsienyje: „Lietuvoje nėra atitinkamos mokslo srities „Arab and Islamic studies“, todėl pradžioje man pasiūlė „tapti“ filologu, o pasipriešinus perkrištijo į teologą. Absurdas.“ „Negalėjau nostrifikuoti savo diplomo kaip socialinio darbo srities, nes Lietuvoje ta sritis nauja.“

Absoliuti dauguma (85 proc.) dabartinę mokslo laipsnių nostrifikavimo sistemą vertina labiau palankiai, negu nepalankiai (visiškai arba dažniausiai tenkina). Pusė ap-klaustųjų (14 iš 27) savo atsakymo nekomentavo, daugiausia tie, kurie nurodė, kad esa-ma sistema juos visiškai tenkina. Komentuodami savo atsakymus, respondentai vėlgi nurodė ilgą nostrifikavimo procedūrą, tai pat jau minėtą abejonę dėl žinomų užsienio šalių mokslo ir studijų institucijų diplomo nostrifikavimo būtinybės bei keliamų papildo-mų reikalavimų (pvz., prestižiniam Suomijos universitetui suteikus mokslinį laipsnį, šio laipsnio nostrifikacijai Lietuvoje buvo keliamos papildomos sąlygos, tokios kaip dviejų mokslinių straipsnių publikacija).

Beveik visi respondentai (24 iš 27) nurodė bent po vieną dabartinės nostrifikavi-mo sistemos teigiamybę, trečdalis – po dvi ar tris. Didžiausiomis teigiamybėmis būtų galima laikyti reikalavimų ir procedūrų aiškumą, kaip filtrą, užkertantį kelią „neaiš-kiems“ laipsniams, malonų bendravimą su atsakingais procedūros darbuotojais, taip pat tai, kad pati procedūra yra nemokama.

Tačiau du trečdaliai respondentų (18 iš 27) nurodė ir dabartinės nostrifikavimo sistemos trūkumų. Išskirtini šie: Lietuvoje per siaura mokslų klasifikacija, vėl minima ilga procedūros trukmė, papildomų reikalavimų kėlimas, informacijos apie nostrifi-kavimą stoka internete ir bendros abejonės dėl nostrifikavimo reikalingumo. (Pavyz-džiui, pateiktas toks komentaras: „Manau, kad iš esmės nostrifikavimas nereikalinga procedūra. Taip tik biurokratizuojame procesą. Pavyzdžiui, Minesotos universitete

153


(JAV) to nėra. Jie turi didelius žinynus, kur visi universitetai sudėlioti pagal reitingus. Paminėti beveik visi Lietuvos universitetai. Taip jie sužino, ko vertas iš ten ateinantis studentas ar mokslininkas stažuotojas. Panašiai turėtume vertinti ir mes bei žiūrėti lanksčiai ir individualiai. Dabar jau net mokytojais dirbti leidžia bet kam, nebežiūri taip preciziškai“.)

Kalbant apie institucijas, kurios turėtų dalyvauti sprendžiant dėl užsienyje įgytų mokslo laipsnių nostrifikavimo, absoliuti dauguma (17 iš19 atsakiusiųjų į šį klausi-mą) pareiškė, kad turėtų spręsti Lietuvos mokslo taryba. Kitų institucijų (aukštųjų mokyklų, SKVC ir Švietimo ir mokslo ministerijos) vaidmuo vertinamas kur kas ku-kliau – atitinkamai 6, 5 ir 3 respodentai iš 19 atsakiusiųjų mato vienokį ar kitokį šių institucijų vaidmenį, pvz.: „Lietuvos mokslo taryba sprendimą galėtų priimti kokiame nors kolegialiame organe, kur galėtų dalyvauti SKVC ir Švietimo ir mokslo minis-terijos atstovai.“ Buvo ir griežtesnių nuomonių, ypač Švietimo ir mokslo ministeri-jos atžvilgiu: „ministerija tuo neturėtų užsiimti“, „manyčiau, kad šioje procedūroje tikrai neturėtų dalyvauti ministerija“, „dalyvaujant ministerijai, ši procedūra dar ilgiau užtruktų.“ Aukštosios mokyklos vaidmuo suvokiamas daugiau kaip patariamasis, o sprendžiamasis balsas daugeliu atveju buvo priskirtas Lietuvos mokslo tarybai. Taip pat buvo išsakytos ir kelios nuomonės, kad mokslo laipsnių, ypač įgytų Europos Są-jungos šalyse, nostrifikuoti nereikia, arba Europos Sąjungos ir Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (EBPO) šalyse įgyti diplomai turėtų būti pripažinti automatiškai.

20. APIBENDRINIMAS

Apibendrinant suinteresuotųjų šalių nuomonių apklausų rezultatus, galima įžvelgti šias tendencijas:

Daugiausia apie galimybes studijuoti Lietuvoje aukštojo mokslo pirmojoje pa-¾¾kopoje teiraujasi kaimyninių šalių – Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos bei Latvi-jos atstovai. Antrą ją pagal gausumą grupę sudaro Azijos šalys – Pakistanas bei Indija, trečią ją – Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos. Panašios ten-dencijos vyrauja ir tarp įstojusiųjų į Lietuvos aukštųjų mokyklų bakalauro studijas: daugiausia studijuoja kaimyninių šalių – Rusijos, Baltarusijos, Ukrai-nos, Lenkijos ir Latvijos atstovai.Didžiausia problema, su kuria susiduria aukštosios mokyklos, priimdamos ¾¾studijuoti užsieniečius, turinčius vidurinį išsilavinimą, yra sudėtingos ir ilgai trunkančios pripažinimo procedūros. Kita vertus, tokie aspektai, kaip nepa-kankama aukštosios mokyklos, iš kurios atvyko studentas, personalo kvali-fikacija, informacijos apie pretendento išsilavinimą gavimas bei kalba, kuria išduotas vidurinį išsilavinimą patvirtinantis dokumentas, problemų beveik ne-sukelia.


154

Jau įgijusių aukštojo mokslo kvalifikaciją (bakalauro ar magistro) asmenų, be-¾¾sidominčių aukštojo mokslo studijomis Lietuvoje, geografija irgi panaši kaip ir turinčių vidurinį išsilavinimą: čia vėlgi pirmauja Rusija, taip pat gana daž-nai buvo paminėtos ir kitos kaimyninės šalys – Baltarusija, Latvija, Ukraina. Kaip atskirą taip pat aktyviai besidominčių šalių grupę būtų galima išskirti Pakistaną, Indiją ir Nigeriją. Tarp priimtųjų studijuoti vėlgi pirmauja Rusijos atstovai, antroje vietoje yra JAV, trečioje – kaimyninės Latvijos studentai. Nei Pakistanas, nei Indija, nei Nigerija nepatenka net tarp dešimties dažniausiai paminėtų valstybių, kurių atstovai priimami studijuoti Lietuvos aukštųjų mo-kyklų magistrantūroje ar doktorantūroje.Nors aukštųjų mokyklų atstovai neišskyrė svarbiausių problemų, susijusių su ¾¾užsienyje bakalauro ar magistro laipsnį įgijusių asmenų priėmimu, visgi pami-nėtinas dokumentų autentiškumo patikrinimas; taip pat buvo siūloma SKVC turėti pripažintų užsienio aukštųjų mokyklų sąrašą (duomenų bazę), kuriuo būtų galima pasinaudoti, jei kiltų klausimų dėl užsienio aukštosios mokyklos legalumo. SKVC taip pat buvo priekaištaujama ir dėl to, kad neperskaičiuo-jami užsienio šalių pretendentų pažymiai ir tai turi atlikti pačios aukštosios mokylos; jeigu atliekamas vertinimas, į jį galėtų būti įtrauktas ir pažymių per-skaičiavimas.Išanalizavus esamos vertinimo sistemos teigiamybes ir trūkumus, matyti, ¾¾kad aukštųjų mokyklų atstovai didžiausia teigiamybe laiko teisę apeliuoti dėl priimto sprendimo bei nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų taikymą. Kaip trūkumas nuskambėjo priimamų sprendimų dėl vertinimo ir akademinio pri-pažinimo formalizavimas, ilgai užtrunkančios procedūros.Labiausiai aukštųjų mokyklų atstovai buvo patenkinti šiais praktiniais verti-¾¾nimo sistemos aspektais: vertinimo patikimumu, vertinančiųjų kvalifikacija, taikomais vertinimo kriterijais ir principais bei teisiniu reglamentavimu. Dau-giausia kritikos sulaukė vertinimo terminai bei tai, kad vertinimas ir akademi-nis pripažinimas atliekamas skirtingose institucijose.Daugiau kaip pusė aukštųjų mokyklų atstovų pareiškė, kad pačios aukštosios ¾¾mokyklos galėtų atlikti išsilavinimo vertinimą bei akademinį pripažinimą, kita vertus, trečdalio jų nuomone, aukštosios mokyklos neturėtų dalyvauti šiuose procesuose, nors lygiai pusė aukštųjų mokyklų atstovų tvirtino, kad jų moky-klos yra „gerai“ ar net „labai gerai“ pasirengusios savarankiškai atlikti vertini-mą, o 56 proc. tą patį sakė apie akademinį pripažinimą.Apibendrinant darbdavių apklausos rezultatus, galima teigti, kad užsienyje įgy-¾¾tų vidurinio ir aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo problema nebuvo laikoma ypač aktualia. Apklausiant darbdavius paaiškėjo, kad kvalifika-cijos vertinimo ir pripažinimo sąvokos jiems dažnai yra tapačios. Įgytų vidurinio ir aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo poreikis (ir apimtys) tirtose įmonėse yra mažas, pripažinimo eiga bei vidinės procedūros organizaci-

155


jose neturi sisteminio pobūdžio ir dažniausiai yra traktuojamos kaip vienetiniai sprendimai, susiję su specifiniais pavienių asmenų įdarbinimo atvejais (t. y. ad hoc modelis). Aukštųjų mokyklų atstovai kaip didžiausias esamos mokslo laipsnių nostrifi-¾¾kavimo sistemos teigiamybes nurodė aiškiai apibrėžtas procedūras ir tai, kad paskirta šią funkciją atlikti atsakinga institucija – Lietuvos mokslo taryba turi puikų įdirbį bei patirtį. Nors ir buvo pavienių nusiskundimų dėl per ilgo nostri-fikavimo periodo, tačiau du trečdaliai respondentų pasisakė, kad ši procedūra ir toliau turėtų priklausyti Lietuvos mokslo tarybos kompetencijai.Apibendrinant pačių mokslininkų, daktaro ir (ar) habilituoto daktaro laipsnius ¾¾įgijusių užsienyje, nuomonę apie nostrifikavimo procedūrą Lietuvoje, buvo paminėta, kad ji yra greita, aiški, užkertanti kelią „neaiškiems diplomams“ ir kad yra nemokama. Kita vertus, kaip didžiausi trūkumai buvo nurodyta ilga procedūra, papildomų reikalavimų kėlimas, ir nors absoliuti dauguma moks-lininkų sutiko su tuo, kad nostrifikavimu turėtų užsiimti Lietuvos mokslo ta-ryba, visgi buvo suabejota pačios procedūros reikalingumu, ypač dėl laipsnių, įgytų ES šalyse ir (ar) kitų valstybių universitetuose, turinčiuose pasaulinį pri-pažinimą.

157

iv.išvadosirpasiūlymai

IV DALIS

IŠVADOS IR SIŪLYMAI

21. IŠVADOS

Kadangi išsilavinimo pripažinimo klausimai Europos integracijos ir globalizaci-jos kontekste tampa vis aktualesni, šioje studijoje surinkta, struktūrizuota ir pateikta medžiaga leidžia apibendrinti dabartinę išsilavinimo pripažinimo patirtį, politiką ir strategiją Lietuvoje. Studijoje analizuojama pripažinimo praktika šalyje ir siūlomos priemonės jai tobulinti. Šiame skyriuje pateikiamos labai apibendrintos studijos išva-dos ir išsilavinimo pripažinimo problemos, reikalaujančios naujų sprendimų ar korek-cijų.

Teisinis pripažinimo reguliavimasVertinimo ir pripažinimo sistema Lietuvoje yra kuriama ir reguliuojama 1. vadovaujantis šiais teisiniais dokumentais: Lietuvos pasirašytomis tarptautinėmis konvencijomis ir deklaracijomis; Lietuvos pasirašytomis tarptautinėmis sutartimis; Lietuvos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, švietimo ir mokslo ministro įsakymais bei Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus įsakymais.1997 metais Lietuva pasirašė Lisabonos pripažinimo konvenciją [9], kuri 2. įsigaliojusi (nuo 1999 metų) tapo užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimo sistemos Lietuvoje kūrimo pagrindu. Esminės šios konvencijos nuostatos įtvirtinamos Lietuvos Respublikos įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose: Vyriausybės nutarimuose, švietimo ir mokslo ministro įsakymuose bei Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus įsakymuose. Europos aukštojo mokslo erdvės kūrimas ir Lisabonos pripažinimo konvencijos 3. įgyvendinimas reikalauja nuolatinio mokymosi ir aktyvios svarbiausių veikėjų – aukštųjų mokyklų partnerystės. Aukštųjų mokyklų kompetencija akademinio pripažinimo klausimais yra būtina studijų kokybės užtikrinimo


158

sąlyga, itin svarbi skatinant tarptautinį studentų judumą ir tobulinant jo vadybą aukštosiose mokyklose. Tačiau dabar Lietuvoje taikoma akademinio pripažinimo sistema neintegruoja aukštųjų mokyklų kaip lygiaverčių partnerių. Pasyvus vaidmuo pripažinimo procesuose iš dalies lemia tai, kad aukštosioms mokykloms neteikiama tiesioginė informacija apie Lisabonos pripažinimo konvenciją ir esmines jos nuostatas, institucijos neturi motyvacijos pačios kaupti žinių akademinio pripažinimo klausimais. Europos mokyklų konvencija nustato automatinį Europos mokyklose išduotų 4. išsilavinimo dokumentų pripažinimą. Informacija apie šios konvencijos nuostatas neplatinama, ir Lietuvos aukštosios mokyklos neturi žinių apie automatinį Europos vidurinio mokslo baigimo atestatų (European baccalaureate), įgyjamų baigus šioje konvencijoje išvardytas mokyklas, pripažinimą.Tarptautinių sutarčių, pasirašytų tarp Lietuvos ir užsienio šalių, reikšmė 5. pripažinimo praktikoje neįrodyta, nes tokios sutartys nėra viršesnės už Lietuvos Respublikos įstatymus ir turi tik įstatymo įgyvendinamojo teisės akto galią. Antra vertus, šios sutartys nenumato automatinio kvalifikacijų pripažinimo, o vertinimo administracinis procesas vyksta Lietuvos teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. atkartoja Lisabonos pripažinimo konvencijos nuostatas. Taigi, reikėtų svarstyti, ar būtina pasirašyti šias sutartis, ir vienareikšmiškai jas riboti – sudaryti tik su tomis šalimis, kurios nėra prisijungusios prie Lisabonos pripažinimo konvencijos.Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai bei švietimo ir mokslo ministro 6. įsakymai, nors iš esmės ir įkūnija Lisabonos pripažinimo konvencijos nuostatas, sąlygoja sudėtingos ir nelanksčios pripažinimo sistemos funkcionavimą. Smulkesnis pripažinimo praktikos reglamentavimas šiuose lygmenyse neleidžia greitai ir adekvačiai reaguoti į kintančią pripažinimo praktiką Europoje ir poreikį didinti Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumą. Visi nutarimai bei įsakymai turėtų plėsti pripažinimo praktiką, vengti detalaus reglamentavimo ir būti periodiškai peržiūrimi bei koreguojami, kad atlieptų naujausias pripažinimo tendencijas.Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus įsakymai reglamentuoja 7. vertinimo tvarką ir praktiką bei tokias sritis kaip kvalifikacinių egzaminų organizavimą, papildomų dokumentų teikimą, kvalifikacijų vertinimo terminus ir panašiai. Toks detalus reglamentavimas yra paskutinė grandis įgyvendinant Lisabonos pripažinimo konvencijos nuostatas, tačiau šių įsakymų trūkumas yra tas, kad juos įgyvendinanti institucija yra pats Studijų kokybės ir vertinimo centras. Taigi, kas kitose šalyse ir Lietuvoje galėtų būti institucinės darbo kultūros ir vidinio darbo reglamento dalis, Lietuvoje, kur plačiausiai taikomas centralizuotas pripažinimo modelis, yra perkeliama į teisinę kalbą pačios institucijos viduje.

159


Kvalifikacijų ir mokslo laipsnių pripažinimo modeliaiPripažinimo praktika Lietuvoje remiasi Lisabonos pripažinimo konvencijos 8. principų ir nuostatų įgyvendinimu. Tai pagrindinis dokumentas, kuriuo vadovaujantis kuriama ir diegiama išsilavinimo dokumentų pripažinimo sistema ir stengiamasi užtikrinti šios sistemos skaidrumą, aiškumą ir dermę su europinėmis nuostatomis.Remiantis nacionalinių veiksmų planų analize, galima skirti tris pagrindinius 9. ekspertų įvardytus Europoje plačiausiai taikomus Lisabonos pripažinimo konvencijos įgyvendinimo modelius: centralizuotą jį, tipinį ir ,,beviltiškąjį“. Pagal centralizuotą jį modelį užsienyje įgyto išsilavinimo vertinimą ir pripažinimą vykdo ENIC/NARIC centrai, aukštojo mokslo institucijos nedalyvauja nei išsilavinimo vertinimo, nei pripažinimo procedūrose. Šalyse, kuriose įdiegtas tipinis modelis, kuris dar skirstomas į tipinį griežtą jį, tipinį teisinį bei tipinį kokybinį, užsienyje įgyto išsilavinimo vertinimas ir pripažinimas atliekami derinant ENIC/NARIC ir aukštųjų mokyklų funkcijas. Vadinamasis ,,beviltiškasis“ modelis numato visų užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimo funkcijų vykdymą aukštojo mokslo institucijose, neįtraukiant į procedūras ENIC/NARIC centrų. Kadangi daugiausia naudojami tipiniai modeliai, Europoje sukuriamos prielaidos aukštojo mokslo institucijoms tapti ENIC/NARIC partnerėmis ir aktyviomis užsienyje įgyto išsilavinimo vertinimo ir pripažinimo procesų dalyvėmis. Lietuvoje taikomas centralizuotasis išsilavinimo pripažinimo modelis, kuris 10. įgalina įgyvendinti Lisabonos pripažinimo konvencijos nuostatas, bet sąlygoja menką šios konvencijos suvokimą ir jos principų taikymą pripažinimo reikmėms Lietuvos aukštojo mokslo institucijose, kurios nėra įtraukiamos į vertinimo ir pripažinimo procesą. Nedalyvaudamos užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimo kontekste, aukštosios mokyklos neturi paskatų susipažinti su pripažinimą reglamentuojančiais tarptautiniais teisės aktais, todėl trūksta žinių apie vieną iš svarbiausių Europos aukštojo mokslo erdvės kūrimo instrumentų ir gebėjimų jas teisingai interpretuoti ir panaudoti. Toks aukštųjų mokyklų vaidmuo neskatina jų ugdyti kompetencijos akademinio pripažinimo klausimais, kuri yra būtina studijų kokybei užtikrinti.Beveik visose Europos šalyse egzistuoja priimamų sprendimų, ypač 11. pripažinimo procesų ir sprendimų, priežiūra bei numatyta galimybė teikti apeliacijas dėl vertinimo ir pripažinimo sprendimų. Sprendimų priežiūrą Lietuvoje lemia tiek pats išsilavinimo pripažinimo modelis, tiek numatytos apeliavimo dėl priimtų sprendimų galimybės.Dažniausiai pasitaikantis teisinio ENIC/NARIC statuso modelis yra šių 12. centrų pavaldumas švietimo ministerijai ar kitai valstybinei institucijai. Šių centrų vaidmuo labai įvairus ir jį lemia šalyje taikomas išsilavinimo pripažinimo modelis. Pagal sprendimų priėmimo teisę Europoje vyrauja


160

ENIC/NARIC rekomendacijų teikimo pripažinimui funkcija arba kiek rečiau pasitaikanti patariamoji funkcija vykdant pripažinimo procedūras ir galutinio sprendimo funkcija vykdant profesinio pripažinimo procedūras. Pagrindinė Lietuvos ENIC/NARIC funkcija yra vykdyti vidurinio bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimą. Europoje svarbiausia ENIC/NARIC funkcija – teikti informaciją – Lietuvoje tapo šalutine, o ir ypatingo jos poreikio nėra, nes centralizuotasis pripažinimo modelis išstumia galimus kitus pripažinimo veikėjus. Aukštosios mokyklos Lietuvoje neturi poreikio gauti informaciją, reikalingą užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimui, nes neturi teisės pačios pripažinti išsilavinimą.

Kvalifikacijų ir mokslo laipsnių pripažinimo praktika LietuvojePagal dabar galiojančius teisės aktus kvalifikacijos vertinimas tapatinamas tik 13. su esminių skirtumų nustatymu, neišskiriant kitų galimų vertinimo proceso etapų (kvalifikacijos tikrumo ar kvalifikacijos suteikėjo statuso). Praktikoje tokios teisės aktų nuostatos iškraipo kvalifikacijų lygiavertiškumo nustatymo principus ir esmines Lisabonos pripažinimo konvencijos idėjas.Mokslo laipsnių pripažinimo tvarka nebuvo keista nuo 1992 m. ir jau 14. nebeatliepia Lisabonos pripažinimo konvencijos nuostatų. Kritikuotini ne tik vartojami terminai, tokie kaip „nostrifikacija“, bet ir praktika, kai mokslininkui, be užsienyje įgyto, išduodamas Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo institucijos mokslo laipsnio diplomas. Mokslo laipsnių pripažinimo tvarka turėtų būti peržiūrima ir tobulinama atsižvelgiant į pakitusias Lietuvos bei Europos realijas, nors aukštojo mokslo sektoriaus respondentai tyrimo metu pabrėžė, jog nostrifikavimo procedūra yra aiški, bet gaišli. Kaip pripažinimo praktikos teigiamybės buvo įvardyta vertinimo patikimumas bei teisė apeliuoti dėl priimto sprendimo.Atlikto tyrimo apklausų rezultatai parodė, kad didžiausią aukštojo mokslo 15. institucijų nepasitenkinimą pripažinimo praktikoje kelia ilgai trunkančios formalaus pripažinimo procedūros, dokumentų autentiškumo patikrinimas ir vertinimo ir pripažinimo funkcijų atskyrimas tarp skirtingų institucijų (SKVC ir Švietimo ir mokslo ministerijos).Nors pusė tyrime dalyvavusių aukštųjų mokyklų pareiškė, kad yra 16. pasirengusios atlikti vertinimą ir pripažinimą, trečdalio jų nuomone, aukštojo mokslo institucijos neturėtų dalyvauti šiuose procesuose. Darbdavių apklausos rezultatai parodė, kad vertinimo ir pripažinimo aktualijos jiems nėra svarbios. Šie rezultatai leidžia daryti išvadą, kad centralizuoto modelio taikymas praktikoje, nors ir garantuojantis Lisabonos pripažinimo konvencijos diegimą šalyje, neskatina visuomenės domėjimosi tarptautiniais pripažinimo klausimais. Antra vertus, tai rodo ir pasyvią Lietuvos aukštųjų mokyklų poziciją bei menką suvokimą, kad pripažinimo ir aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtros tendencijos yra tiesiogiai susijusios.

161


22. SIŪLYMAI

Atsižvelgiant į atliktų tyrimų rezultatus, siūloma tobulinti užsienyje įgyto išsi-lavinimo pripažinimo Lietuvoje sistemą ir pateikiamas vienas iš galimų tobulinimo modelių. Siūlomo modelio pagrindas yra dalies SKVC atliekamų užsienyje įgyto iš-silavinimo akademinio pripažinimo funkcijų perdavimas aukštosioms mokykloms, paliekant SKVC informacinępatariamąją ir priežiūros funkcijas. Jį įgyvendinus susi-darytų sąlygos pakeisti aukštųjų mokyklų statusą – iš pasyvių stebėtojų jos taptų akty-viomis akademinio pripažinimo procesų dalyvėmis, atsirastų prielaidos ugdyti institu-cijų kompetenciją studijų rezultatų vertinimo ir akademinio pripažinimo srityje.

Toliau pateikiami pagrindiniai siūlymai, kaip tobulinti vidurinio ir aukštojo moks-lo kvalifikacijų bei mokslo laipsnių pripažinimo sistemą. Remiantis jais, projektuo-jamas galimas sistemos modelis (22.1, 22.2 ir 22.3 pav.), kuriame identifikuojamos procesuose dalyvaujančios kompetentingos institucijos, jų funkcijų pasiskirstymas ir įgaliojimų ribos, sprendimų priėmimo ir apeliavimo galimybės, taip pat numatomi mo-delio įgyvendinimo rezultatai.

22.1. Siūlymai dėl užsienyje įgytų kvalifikacijų ir mokslo laipsnių pripažinimo tobulinimo

Vidurinio ir aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimasAukštosios mokyklos turėtų dalyvauti užsienyje įgytų kvalifikacijų akademinio 1. pripažinimo procese kaip pripažinimą atliekanti institucija, kai pareiškėjai siekia studijuoti Lietuvoje. Įtraukiant aukštąsias mokyklas į kvalifikacijų pripažinimo sistemą, reikėtų atsižvelgti į šiuos veiksnius:

aukštosios mokyklos pasirengimą vykdyti užsienyje įgytų kvalifikacijų {{

akademinį pripažinimą;Toliau turėtų būti įgyvendinami Lisabonos pripažinimo konvencijos prin-cipai, todėl tiems principams įgyvendinti aukštoji mokykla privalo turėti atitinkamus žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius. Aukštųjų mokyklų pasirengimą atlikti kvalifikacijų akademinį pripažinimą vertintų Studijų kokybės vertinimo centras, kuris taip pat turėtų būti įpareigotas sukurti kvalifikacijų vertinimo metodiką ir rengti mokymus.kvalifikacijos kilmės šalį{{ ;Aukštosioms mokykloms galėtų būti patikėtas kurioje nors konkrečio-je šalyje įgytų kvalifikacijų pripažinimas tais atvejais, kai apie tos šalies švietimo sistemą yra sukaupta pakankamai informacijos, kai tokia infor-macija aukštajai mokyklai yra lengvai prieinama arba aukštoji mokykla jau ne kartą buvo susidūrusi su toje šalyje įgytų kvalifikacijų vertinimu. Atkreiptinas dėmesys, kad visais atvejais aukštosios mokyklos prašymu gali būti išduodama Studijų kokybės vertinimo centro rekomendacija dėl vertinimo.


162

anksčiau priimtus sprendimus dėl kvalifikacijų įvertinimo{{ ;Reikėtų atsižvelgti į Studijų kokybės vertinimo centro ir aukštųjų mokyklų priimtų sprendimų dėl kvalifikacijos vertinimo rezultatus. Precedentai tais atvejais, kai kvalifikacijos buvo vertinamos ar pripažįstamos nelygiaver-tėmis ar lygiavertėmis su sąlyga, padėtų identifikuoti problemines šalis ar aukštąsias mokyklas. Tuomet galėtų būti svarstoma galimybė informaciją, susijusią su tokių kvalifikacijų vertinimu, kaupti vienose rankose ir tose ša-lyse ar aukštosiose mokyklose įgytas kvalifikacijas vertinti centralizuotai, t. y. Studijų kokybės vertinimo centre.vertinimo proceso kokybės užtikrinimą{{ .Išaugus institucijų, įgaliotų atlikti užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažini-mą, skaičiui ir toliau turėtų būti užtikrinamas bendrų kriterijų taikymas ir skirtingose institucijose priimamų sprendimų nuoseklumas. Centras turėtų nuolatos stebėti aukštosiose mokyklose vykdomo vertinimo procesą. Tais atvejais, jei aukštojoje mokykloje būtų nesilaikoma Lisabonos pripažinimo konvencijos nuostatų, nesivadovaujama Studijų kokybės vertinimo centro parengta metodika, neatsižvelgiama į rekomendacijas, iš aukštosios moky-klos galėtų būti atimta teisė savarankiškai vykdyti atitinkamų kvalifikacijų pripažinimą.

Turėtų būti atsisakoma pripažinimo proceso dvipakopiškumo, kai privaloma 2. atlikti dvi formalizuotas administracines procedūras – vertinimą ir pripažinimą. Vadovaujantis Lisabonos pripažinimo konvencija, formalizuotas sprendimas dėl kvalifikacijos vertinimo turėtų būti tik pripažinimas. Kitais atvejais paprastai duodama rekomendacija. Be to, dvi formalizuotos biurokratinės procedūros tik pailgina pripažinimo procesą ir reikalauja didelių darbo sąnaudų. Pareiškėjams ir toliau turėtų būti užtikrinama teisė apskųsti priimtą sprendimą, 3. tačiau turi atsirasti ir aktyvi, nuolatinė priimamų sprendimų priežiūra.Visos akademinį pripažinimą atliekančios institucijos turėtų diegti vidines 4. priimamų sprendimų kokybės užtikrinimo ir kontrolės priemones.Atsižvelgus į tarptautinių teisės aktų rekomendacijas, turėtų būti parengti 5. kvalifikacijų vertinimo etapų aprašai, kuriuose esminių skirtumų nustatymas būtų tik vienas iš etapų. Tai leistų atsisakyti vykdyti kvalifikacijos lyginimo procedūrą, kai kvalifikacija suteikta ar įgyta neteisėtai, nes ieškoti esminių skirtumų tarp tokios kvalifikacijos ir artimiausios Lietuvoje teikiamos kvalifikacijos yra netikslinga. Vadovaujantis Konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą, 6. nuostatomis, turėtų būti parengta kvalifikacijų lygiavertiškumo lentelė, kuri palengvintų ir paspartintų tokių kvalifikacijų pripažinimą. Informacija apie tai turėtų būti lengvai prieinama visuomenei ir platinama visoms suinteresuotoms institucijoms.

163


Sudarant tarptautines sutartis dėl kvalifikacijų pripažinimo, reikėtų daugiau 7. atsižvelgti į praktinę tokių sutarčių naudą. Sudaryti dvišales ar daugiašales sutartis dėl pripažinimo tikslinga tik tada, kai tų šalių kvalifikacijų pripažinimas nėra reglamentuotas įstatymų (pvz., Lisabonos pripažinimo sutarties) arba kai labai trūksta informacijos, reikalingos tų šalių kvalifikacijai vertinti. Sutartyse turėtų būti pateikiami šalių kvalifikacijų atitikmenys, nes tai palengvintų aukštosioms mokykloms vertinti kvalifikacijas.Reikėtų siekti, kad Studijų kokybės vertinimo centro, kuris yra ENIC/8. NARIC tinklo narys, pagrindine funkcija taptų ne kvalifikacijų vertinimas, o informacijos apie pripažinimą reglamentuojančius teisės aktus, Lietuvos bei kitų šalių švietimo sistemas teikimas, užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo metodikos rengimas, mokymų ir seminarų organizavimas.

Mokslo laipsnių pripažinimasBūtina peržiūrėti mokslo laipsnių pripažinimo procedūras. Nors Lisabonos 9. pripažinimo konvencija neapima mokslo laipsnių, juos pripažįstant taip pat turėtų būti vadovaujamasi šioje konvencijoje įtvirtintu priimtinumo principu ir atsisakoma ekvivalentiškumo koncepcijos, t. y. nostrifikavimo. Nostrifikavimas laikomas blogąja užsienyje įgytų kvalifikacijų ir mokslo laipsnių pripažinimo praktika, kurią ir buvo siekiama panaikinti, priimant Lisabonos pripažinimo konvenciją.Atsisakius mokslo laipsnių nostrifikavimo ir pradėjus taikyti ne 10. ekvivalentiškumo, bet priimtinumo principą, turėtų būti išduodamas ne nacionalinis diplomas, o pripažinimo dokumentas. Remiantis Lisabonos pripažinimo konvencijos šalių apklausos rezultatais, be Lietuvos, yra tik dar viena šalis (Vatikanas), kurioje po pripažinimo procedūros išduodamas nacionalinis diplomas.

22.2. Siūlomas užsienyje įgytų kvalifikacijų ir mokslo laipsnių pripažinimo modelis

1. Kompetentingos institucijosAkademinį užsienyje įgytų vidurinio ir aukštojo mokslo kvalifikacijų bei mokslo

laipsnių pripažinimą atlieka:kai pareiškėjai siekia studijuoti Lietuvoje:¾¾

aukštosios mokyklos {{ – vidurinio ir aukštojo mokslo kvalifikacijų, kurių pripažinimą viena ar kita aukštoji mokykla yra įgaliota atlikti;SKVC {{ – visų vidurinio ar aukštojo mokslo kvalifikacijų;

kai pareiškėjai siekia dirbti Lietuvoje:¾¾SKVC {{ – vidurinio ir aukštojo mokslo kvalifikacijų;Lietuvos mokslo taryba{{ – mokslo laipsnių.


164

2. Priimami sprendimaiKai sprendimą dėl pripažinimo priima įgaliota aukštoji mokykla:¾¾

toks sprendimas galioja konkrečiai aukštajai mokyklai (nebent formaliu ar {{

neformaliu aukštųjų mokyklų susitarimu yra numatyta kitaip);priėmusi teigiamą sprendimą dėl kvalifikacijos pripažinimo aukštoji mo-{{

kykla neprivalo išduoti kvalifikacijos pripažinimo dokumento – tokį įver-tinimą galėtų liudyti ir pats priėmimo faktas;priėmus neigiamą sprendimą dėl kvalifikacijos pripažinimo, rekomenduo-{{

jama išduoti kvalifikacijos nepripažinimo dokumentą, kuriame būtų paaiš-kinti neigiamo sprendimo motyvai.

Kai sprendimą dėl pripažinimo priima SKVC ar Lietuvos mokslo taryba:¾¾visais atvejais turėtų būti išduodamas kvalifikacijos pripažinimo doku-{{

mentas, kuris galėtų būti teikiamas visoms suinteresuotoms institucijoms, kai pareiškėjas siekia studijuoti arba dirbti Lietuvoje.

3. Priimamų sprendimų priežiūraKai sprendimą dėl pripažinimo priima įgaliota aukštoji mokykla:¾¾

vidinė priimamų sprendimų priežiūra. Įgaliota aukštoji mokykla turėtų {{

diegti vidinius kontrolės įrankius, kurie padėtų užtikrinti vienodą bendrų kriterijų taikymą ir priimamų sprendimų nuoseklumą. Tokie vidinės kon-trolės įrankiai, vadovaujantis kitų šalių praktika, galėtų būti vidiniai žiny-nai darbuotojams, priimtų sprendimų registras ir pan.;išorinė priimamų sprendimų priežiūra. Išorinę priimamų sprendimų prie-{{

žiūrą turėtų atlikti Studijų kokybės vertinimo centras, kuris kaip ENIC tinklo narys yra įgaliotas užtikrinti ir įvertinti Lisabonos pripažinimo kon-vencijos nuostatų taikymą praktikoje.

Kai sprendimą dėl pripažinimo priima SKVC ar Lietuvos mokslo taryba, turi ¾¾būti užtikrinta:

vidinė priimamų sprendimų priežiūra. SKVC ar Lietuvos mokslo taryba, {{

kaip ir aukštosios mokyklos, turėtų diegti vidinius kontrolės įrankius, ku-rie padėtų užtikrinti vienodą bendrų kriterijų taikymą ir priimamų spren-dimų nuoseklumą.

4. Apeliavimo galimybėsKai sprendimą dėl pripažinimo priima aukštoji mokykla:¾¾

pareiškėjas, nesutinkantis su sprendimu dėl kvalifikacijos pripažinimo, {{

apeliaciją galėtų pateikti SKVC;pareiškėjas SKVC galėtų apskųsti tik aukštosios mokyklos sprendimą dėl {{

kvalifikacijos vertinimo, bet ne sprendimą dėl priėmimo ar nepriėmimo į aukštą ją mokyklą, todėl šios dvi procedūros, t. y. kvalifikacijos vertinimas ir priėmimas į aukštą ją mokyklą, turėtų būti aiškiai atskirtos.

165


Kai sprendimą dėl akademinio pripažinimo priima SKVC ar Lietuvos mokslo ¾¾taryba:

pareiškėjas, nesutinkantis su sprendimu dėl kvalifikacijos pripažinimo, {{

apeliaciją galėtų pateikti Švietimo ir mokslo ministerijos sudaromai Ape-liacinei komisijai, į kurios sudėti turėtų įeiti atstovai iš mokslo ir studijų institucijų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Teisingumo ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Vi-daus reikalų ministerijos, studentų ir darbdavių, SKVC ir Lietuvos mokslo tarybos.

Visais atvejais pareiškėjai, nesutinkantys su apeliaciją nagrinėjusios institucijos priimtu sprendimu, turi galimybę tokį sprendimą apskųsti teismui.

22.3. Numatomi siūlomo modelio įgyvendinimo rezultatai

Sėkmingai įgyvendintas siūlomas kvalifikacijų ir mokslo laipsnių vertinimo ir pripažinimo modelis ne tik užtikrintų Lisabonos pripažinimo konvencijos taikymą praktikoje, bet ir sudarytų sąlygas greičiau ir lanksčiau pripažinti užsienyje įgytas kvalifikacijas.

Aukštąsias mokyklas įtraukus į kvalifikacijų pripažinimo procesą, atsirastų ga-limybės atsisakyti detalaus procesų ir procedūrų reglamentavimo. Todėl vertinimo procedūros siekiantiems studijuoti taptų lankstesnės, labiau atliepiančios pasaulines pripažinimo tendencijas ir galimus pokyčius.

Lietuvos aukštosios mokyklos taps konkurencingesnės ir patrauklesnės užsienio ir Lietuvos piliečiams, įgijusiems kvalifikaciją svetur, todėl galės sėkmingai integruotis į Europos Sąjungos aukštojo mokslo erdvę, reaguoti į laisvo studentų judėjimo sukuria-mas realijas ir būti lygiavertėmis partnerėmis kitų šalių aukštosioms mokykloms.

Tikimasi, kad panaikinus ilgai trunkantį ir su protingumo principu nederan-tį mokslo laipsnių nostrifikavimą bus sukurtos palankesnės sąlygos mokslininkams grįžti ar jiems pritraukti. Greta užsienyje įgyto mokslo laipsnio diplomo nebebus iš-duodamas dar ir Lietuvos Respublikos mokslo laipsnio diplomas, kuris iš tikrųjų Lie-tuvoje neįgyjamas.


166

ž

ymi i

nstit

ucij

, k

uri

kito

s ins

tituc

ijos g

ali k

reip

tis d

l kva

lifik

acijo

s aka

dem

inio

prip

ažin

imo,

reko

men

daci

jos i

šdav

imo

ar p

apild

omos

info

rmac

ijos,

susij

usio

s su

bai

gtom

is st

udijo

mis

, pat

eiki

mo;

ž

ymi i

nstit

ucij

, k

uri

gal

ima

krei

ptis

dl v

ertin

imo

ar p

ripaž

inim

o

AK

AD

EMIN

IS P

RIP

AŽI

NIM

AS

(VER

TIN

IMA

S)

PRO

FESI

NIS

PR

IPA

ŽIN

IMA

S (V

ERTI

NIM

AS)

Kai

par

eišk

jai s

ieki

a st

udiju

oti

Liet

uvoj

e K

ai p

arei

škja

i sie

kia

dirb

ti

Liet

uvoj

e

Kai

par

eišk

jai s

ieki

a di

rbti

Li

etuv

oje

Dal

ins s

tudi

jos

Vid

urin

io ir

au

kšto

jo m

oksl

o kv

alifi

kaci

jos

M

oksl

o la

ipsn

iai

Vid

urin

io ir

au

kšto

jo m

oksl

o kv

alifi

kaci

jos

A

UK

ŠTO

JI

MO

KY

KLA

ST

UD

IJ

KO

KY

BS

VER

TIN

IMO

C

ENTR

AS

LI

ETU

VO

S M

OK

SLO

TA

RY

BA

G

ALI

OTA

IN

STIT

UC

IJA

DA

RB

DA

VY

S

Reg

lam

entu

ojam

a pr

ofes

in

kval

ifika

cija

Ner

egla

men

tuoj

ama

prof

esin

kv

alifi

kaci

ja

22.1pav.

Lietuvosinstitucijųįgaliojimaipagalsiūlomąužsienyjeįgytųkvalifikacijųvertinimoirpripažinimosistemosmodelį

167


žymi eigą žymi galimybę

žymi proceso pabaigą

Aukštoji mokykla

KVALIFIKACIJOS VERTINIMAS

Pripažinta nelygiaverte

Priimtas

KONKURSAS

SKVC

APELIACIJOS NAGRINĖJIMAS

Aukštoji mokykla

DOKUMENTŲ PRIĖMIMAS

SKVC

Pripažinta nelygiaverte Pripažinta lygiaverte

Aukštoji mokykla KONKURSAS

Priimtas

Nepriimtas


Apeliacija dėl kvalifikacijos pripažinimo

Apeliacija dėl kvalifikacijos pripažinimo

KONKURSAS

ŠMM


Apeliacija netenkinama

Apeliacija tenkinama

SKVC

Pripažinta lygiaverte

Pripažinta nelygiaverte

Aukštoji mokykla KONKURSAS

Priimtas


PAREIŠKĖJAS

Prašymas dėl priėmimo į aukštąją mokyklą

Pripažinta lygiaverte

Priimtas Nepriimtas

Nepriimtas

Teismas

Nepriimtas

Teismas


Kvalifikacija pripažinta lygiaverte Apeliacija netenkinama

Neįgaliota vertinti kvalifikacijos Įgaliota vertinti kvalifikaciją

22.2pav. siūlomosvidurinioiraukštojomokslokvalifikacijųakademiniovertinimoarpripažinimosistemoseigairprocedūros


168

žymi eigą žymi galimybę

žymi proceso pabaigą

LMT

MOKSLO LAIPSNIO VERTINIMAS

Apeliacija dėl mokslo laipsnio pripažinimo

ŠMM


Apeliacija netenkinama

Apeliacija tenkinama

LMT

Pripažintas lygiaverčiu

Pripažintas nelygiaverčiu

MOKSLO LAIPSNIO VERTINIMAS

PAREIŠKĖJAS

Prašymas dėl mokslo laipsnio vertinimo

Teismas

Pripažintas lygiaverčiu

Pripažintas nelygiaverčiu

22.3pav. siūlomosmokslolaipsniųvertinimoarpripažinimosistemoseigairprocedūros

169

Literatūra

LITERATŪRA

The Schuman Declaration of 9 May. 1. http://europa.eu/abc/symbols/9may/decl_en.htm .

European Convention on the Equivalence of Diplomas leading to Admission to 2. Universities (European Treaty Series – No. 15), Paris, 11 December 1953.http://conventions.coe.int/Treaty/en/Treaties/Html/015.htm .

Lietuviškai:Europos konvencija dėl diplomų, suteikiančių teisę stoti į universitetus, lygia-vertiškumo (Europos sutarties serija Nr. 15), Paryžius, 1953 metų gruodžio 11 diena. http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_bin?p_id=33684

European Convention on the Equivalence of Periods of University Study (Europe-3. an Treaty Series – No. 21), Paris, 15 December 1956.http://conventions.coe.int/Treaty/en/Treaties/Html/021.htm .

European Convention on the Academic Recognition of University Qualifications 4. (European Treaty Series – No. 32), Paris, 14 December 1959.http://conventions.coe.int/Treaty/en/Treaties/Html/032.htm .

Protocol to the European Convention on the Equivalence of Diplomas leading to 5. Admission to Universities (European Treaty Series – No. 49), Strasbourg, 3 June 1964.http://conventions.coe.int/Treaty/en/Treaties/Html/049.htm .

European Agreement on Continued Payment of Scholarships to Students Studying 6. Abroad (European Treaty Series – No. 69), Paris, 12 December 1969.http://conventions.coe.int/Treaty/en/Treaties/Html/069.htm .

Convention on the Recognition of Studies, Diplomas and Degrees concerning 7. higher Education in the States belonging to the Europe Region, Paris, 21 Decem-ber 1979.ht tp://por tal.unesco.org /en /ev.phpURL_ID=13516&URL_DO=DO_TOPIC&URL_SECTION=201.html .


170

European Convention on the General Equivalence of Periods of University Study 8. (European Treaty Series – No. 138), Rome, 6 November 1990.http://conventions.coe.int/Treaty/EN/Treaties/Html/138.htm .

Convention on the Recognition of Qualifications concerning Higher Education in 9. the European Region (European Treaty Series – No. 165), Lisbon, 11 April 1997.http://conventions.coe.int/Treaty/en/Treaties/Html/165.htm .

Lietuviškai:Kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regione kon-vencija (Europos sutarties serija Nr. 165), Lisabona, 1997 metų balandžio 11 diena. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=69468 .Taip pat: Kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regione konvencija (Europos sutarties serija Nr. 165), Lisabona, 1997 metų ba-landžio 11 diena. // Užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimas. Pagrindiniai dokumentai. – Vilnius: Studijų kokybės vertinimo centras, 2007. – 10–43 p.

Convention on the Recognition of Qualifications concerning Higher Education 10. in the European Region. Explanatory Report (European Treaty Series – No. 165), Lisbon, 11 April 1997. http://conventions.coe.int/Treaty/en/Treaties/Html/165.htm .

Lietuviškai:Kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regione konvencija. Aiškinamasis raštas (Europos sutarties serija Nr. 165), Lisabona, 1997 metų balandžio 11 diena. // Užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimas. Pagrindiniai dokumentai. – Vilnius: Studijų kokybės vertinimo centras, 2007. – 44–107 p.

Sorbonne Joint Declaration. Joint declaration on harmonisation of the architecture 11. of the European higher education system, Paris, the Sorbonne, 25 May 1998.http://www.bolognaberlin2003.de/pdf/Sorbonne_declaration.pdf .

The Bologna Declaration of 19 June 1999. Joint declaration of the European Mi-12. nisters of Education, Bologna, 19 June 1999.http://www.bolognaberlin2003.de/pdf/bologna_declaration.pdf .

Lietuviškai:Europos aukštojo mokslo erdvė. Bendra Europos šalių ministrų, atsakingų už aukštą jį mokslą, 1999 m. birželio 19 d. susitikimo Bolonijoje deklaracija. // Svarbiausi Bolonijos proceso dokumentai. Bolonijos–Londono laikotarpis 1999–2007 m. – Vilnius: Inter Se, 2008. – 13–18 p.

Recommendation on International Access Qualifications (adopted by the Intergo-13. vernmental Committee of the Lisbon Recognition Convention in Vilnius on June 16, 1999). http://www.cepes.ro/hed/recogn/groups/recomm.htm .

171

Literatūra

Lietuviškai:Teisę į aukštą jį mokslą suteikiančių tarptautinių kvalifikacijų rekomendacijos, Vilnius, 1999 m. birželio 16 d. // Užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimas. Pagrindiniai dokumentai. – Vilnius: Studijų kokybės vertinimo centras, 2007. – 162–167 p.

Recommendation on Criteria and Procedures for the Assessment of Foreign Qu-14. alifications (adopted by the Lisbon Recognition Convention Committee at its se-cond meeting, Riga, 6 June 2001).http://www.coe.int/t/dg4/highereducation/Recognition/Criteria%20and%20pro-cedures_EN.asp#TopOfPage .

Lietuviškai:Užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo kriterijų ir procedūrų rekomendacijos, Ryga, 2001 m. birželio 6 d. // Užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimas. Pa-grindiniai dokumentai. – Vilnius: Studijų kokybės vertinimo centras, 2007. – 114–133 p.

Recommendation on Criteria and Procedures for the Assessment of Foreign Qu-15. alifications (adopted by the Lisbon Recognition Convention Committee at its se-cond meeting, Riga, 6 June 2001). Explanatory Memorandum.http://www.coe.int/t/dg4/highereducation/Recognition/Criteria%20and%20pro-cedures_EN.asp#TopOfPage .

Lietuviškai:Užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo kriterijų ir procedūrų rekomendacijos. Aiškinamasis memorandumas, Ryga, 2001 m. birželio 6 d. // Užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimas. Pagrindiniai dokumentai. – Vilnius: Studijų kokybės vertinimo centras, 2007. – 134–157 p.

Recommendation on Criteria and Procedures for the Assessment of Foreign Qu-16. alifications (adopted by the Lisbon Recognition Convention Committee at its se-cond meeting, Riga, 6 June 2001). Schematic Outline of the Recomendet Proce-dure for the Assessment of Foreign Qualifications.http://www.coe.int/t/dg4/highereducation/Recognition/Criteria%20and%20pro-cedures_EN.asp#TopOfPage .

Lietuviškai:Užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo kriterijų ir procedūrų rekomendacijos. Rekomenduojamas užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo planas, Ryga, 2001 m. birželio 6 d. // Užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimas. Pagrindiniai do-kumentai. – Vilnius: Studijų kokybės vertinimo centras, 2007. – 158–161 p.

Code of Good Practice in the Provision of Transnational Education (adopted by 17. the Lisbon Recognition Convention Committee at its second meeting, Riga, 6 June 2001).


172

http://www.coe.int/t/dg4/highereducation/recognition/Code%20of%20good%20practice_EN.asp#TopOfPage .

Explanatory Memorandum. The UNESCO/Council of Europe Code of Good 18. Practice in the Provision of Transnational Education (adopted by the Lisbon ReProvision of Transnational Education (adopted by the Lisbon Re-cognition Convention Committee at its second meeting, Riga, 6 June 2001).http://www.coe.int/t/dg4/highereducation/recognition/Code%20of%20good%20practice_EN.asp#TopOfPage .

Revised Code of Good Practice in the Provision of Transnational Education (the 19. Council of Europe/UNESCO Lisbon Recognition Convention), http://www.enicnaric.net/documents/REVISED_CODE_OF_GOOD_PRACTI-CE_TNE.pdf .

Recommendation on the Recognition of Joint Degrees (Adopted by the Commit-20. tee of the Convention on the Recognition of Qualifications concerning Higher Education in the European Region on 9 June 2004).https://wcd.coe.int/com.instranet.InstraServlet?command=com.instranet.CmdBlobGet&InstranetImage=320284&SecMode=1&DocId=822138&Usage=2 .

Explanatory Memorandum to the Recommendation on the Recognition of Joint 21. Degrees (Adopted by the Committee of the Convention on the Recognition of Qualifications concerning Higher Education in the European Region on 9 June 2004).https://wcd.coe.int/com.instranet.InstraServlet?command=com.instranet.CmdBlobGet&InstranetImage=320284&SecMode=1&DocId=822138&Usage=2 .

Code of Good Practice in the Provision of Information on Recognition (adopted 22. by the ENIC and NARIC Networks, Strasbourg, 7–8 June 2004.http://www.coe.int/t/dg4/highereducation/Recognition/ENIC%20NARIC%20Code%20information%20provision_EN.asp#TopOfPage

Joint ENIC/NARIC Charter of Activities and Services (adopted by the Commit-23. tee of the Convention on the Recognition of Qualifications concerning Higher Education in the European Region on 9 June 2004).http://www.enicnaric.net/documents/Charter.en.pdf .

Towards the European Higher Education Area. Communiqué of the meeting of 24. European Ministers in charge of Higher Education in Prague on May 19th 2001.ht tp://www.eua.be/eua /jsp/en /upload /OFFDOC_BP_Prague_commu-nique.1068714711751.pdf .

Lietuviškai:Europos aukštojo mokslo erdvės link. Europos ministrų, atsakingų už aukštą jį mokslą, susitikimo Prahoje 2001 m. gegužės 19 d. komunikatas. // Svarbiausi Bolonijos proceso dokumentai. Bolonijos–Londono laikotarpis 1999–2007 m. – Vilnius: Inter Se, 2008. – 19–24 p.

173

Literatūra

Realising the European Higher Education Area. Communiqué of the Conference 25. of Ministers responsible for Higher Education in Berlin on 19 September 2003.http://www.eua.be/eua/jsp/en/upload/OFFDOC_BP_Berlin_communique_fi-nal.1066741468366.pdf .

Lietuviškai:Europos aukštojo mokslo erdvės kūrimas. Europos ministrų, atsakingų už aukštą jį mokslą, 2003 m. rugsėjo 19 d. konferencijos Berlyne komunikatas. // Svarbiausi Bolonijos proceso dokumentai. Bolonijos–Londono laikotarpis 1999–2007 m. – Vilnius: Inter Se, 2008. – 25–34 p.

The European Higher Education Area – Achieving the Goals. Communiqué of 26. the Conference of European Ministers Responsible for Higher Education, Bergen, 19–20 May 2005.http://www.bolognabergen2005.no/Docs/00Main_doc/050520_Bergen_Com-munique.pdf .

Lietuviškai:Europos aukštojo mokslo erdvė – tikslų siekimas. Ministrų, atsakingų už aukš-tą jį mokslą, konferencijos Bergene 2005 m. gegužės 19–20 d. komunikatas. // Svarbiausi Bolonijos proceso dokumentai. Bolonijos–Londono laikotarpis 1999–2007 m. – Vilnius: Inter Se, 2008. – 37–43 p.

London Communiqué. Towards the European Higher Education Area: responTowards the European Higher Education Area: respon-27. ding to challenges in a globalised world, 18 May 2007.http://www.eua.be/fileadmin/user_upload/files/Publications/Londoncommu-nique.pdf .

Lietuviškai:Europos aukštojo mokslo erdvės link: atsakas į globalaus pasaulio iššūkius. Eu-ropos ministrų, atsakingų už aukštą jį mokslą, susitikimo Londone 2007 m. gegužės 18 d. komunikatas. // Svarbiausi Bolonijos proceso dokumentai. Bolo-nijos–Londono laikotarpis 1999–2007 m. – Vilnius: Inter Se, 2008. – 47–56 p.

The 10 Bologna Process action lines.28. http://www.europeunit.ac.uk/bologna_process/10_bologna_process_action_li-nes.cfm .

Andrejs Rauhvargers. Report on the Analysis of the 2007 National Action Plans 29. for Recognition. 15th Joint Meeting of the ENIC and NARIC Networks. Malta, 15–17 June 2008. http://www.enicnaric.net/index.aspx?s=n&r=g&d=restricted (dėl šio dokumento kopijos galima kreiptis el. p. [email protected]).

Andrejs Rauhvargers. Results of 2007 Stocktaking and Analysis of National Ac-30. tion Plans for Recognition.http://www.skvc.lt/files/MOBI/4Rauhvargers_Comparison_of_Implementation.ppt


174

Convention defining the Statute of the European Schools (OJ L 212, 17/08/1994 P. 31. 0003 0014)http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=240058

Lietuviškai:Konvencija, apibrėžianti Europos mokyklų statutąhttp://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=246860

Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, 32. susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konven-cijos ratifikavimo (Žin., 1998, Nr. 1103022).http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=65766

Lietuvos Respublikos įstatymas dėl konvencijos, apibrėžiančios Europos moky-33. klų statutą, ratifikavimo (Žin., 20041204, Nr. 1746430)http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=242348

Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartis dėl bendradarbiavimo švietimo 34. ir kultūros srityje, pasirašyta 2000 m. gegužės 5 d. Vilniuje (Žin., 2000, Nr. 672024).ht tp://www3.lrs.lt /pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=106813&p_query=&p_tr2=

Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo 35. ir kultūros srityje ratifikavimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 672016).http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=106116

Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymas (Žin., 1999, Nr. 601948).36. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=83882&p_query=&p_tr2=

Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos 37. Respublikos Vyriausybės sutartis dėl išsimokslinimo pripažinimo Baltijos valsty-bių aukštojo mokslo erdvėje, pasirašyta 2000 m. vasario 18 d. Taline (Žin., 2001, Nr. 493).http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=117862&p_query=&p_tr2=

Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos 38. Respublikos Vyriausybės sutarties dėl išsimokslinimo pripažinimo Baltijos vals-tybių aukštojo mokslo erdvėje ratifikavimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 482).http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=116192

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutar-39. tis dėl dokumentų, suteikiančių teisę į aukštą jį mokslą, dalinių studijų, aukštojo mokslo kvalifikacijų bei mokslo ir meno laipsnių tarpusavio pripažinimo (Žin., 2005, Nr. 1063909).http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=261246

175

Literatūra

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas Nr. 911 40. „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės su-tarties dėl dokumentų, suteikiančių teisę į aukštą jį mokslą, dalinių studijų, aukš-tojo mokslo kvalifikacijų bei mokslo ir meno laipsnių tarpusavio pripažinimo pa-tvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 1033810).http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=260834

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. liepos 15 d nutarimas Nr. 549„Dėl 41. mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų nostrifikavimo ir diplomų (atestatų) registravimo“ (Žin., 1992, Nr. 27788).http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=229859

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 23593; Žin., 2003, Nr. 42. 632853)http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=302313

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (Žin., 1991, Nr. 7191; Žin., 43. 2002, Nr. 682758).http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=305817

Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 27715).44. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=323638

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimas Nr. 60 „Dėl 45. užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštą jį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų patvirtini-mo“ (Žin., 2005, Nr. 12369).http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=249244

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1460 46. „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Tarybos ir UNESCO kvali-fikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos ratifikavimo“ įgyvendinimo“ (Žin., 1999, Nr. 1103231)http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=93018&p_query=&p_tr2=

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 7 d. nutarimas Nr. 1060 „Dėl 47. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1460 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Tarybos ir UNESCO kvalifi-kacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo“ (Žin., 2000, Nr. 1103231)ht tp://www3.lrs.lt /pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=107944&p_query=&p_tr2=

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimas Nr. 584 ,,Dėl 48. Konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą, įgyvendinimo“ (Žin., 2006, Nr. 682511).http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=278283


176

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsaky-49. mas Nr. ISAK730 „Dėl paraiškų dėl užsienyje įgytos kvalifikacijos, suteikiančios teisę į aukštą jį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo ir akademi-nio pripažinimo formų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 582057).ht tp://www3.lrs.lt /pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=255399&p_query=&p_tr2=

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gegužės 2 d. įsaky-50. mas Nr. ISAK749 „Dėl užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštą jį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinės komisijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 582058).http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=255400

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 4 d. įsaky-51. mas Nr. 440 „Dėl Užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo apelia-cinės komisijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 381753).http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=209819

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birželio 7 d. įsakymas 52. Nr. ISAK1046 „Dėl papildomų kursų asmenims, siekiantiems užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštą jį mokslą, akademinio pripažinimo Lietu-voje, organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 742692).http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=257705

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birželio 7 d. įsakymas 53. Nr. ISAK1040 „Dėl papildomų dokumentų, pateiktinų užsienyje įgytos kvalifi-kacijos įvertinimui arba pripažinimui, nustatymo“ (Žin., 2005, Nr. 752730; Žin., 2006, Nr. 531945).http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=275913

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. sausio 15 d. įsakymas 54. Nr. ISAK52 „Dėl asmenų, įgijusių išsilavinimą užsienyje, priėmimo į visiškai ar iš dalies Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 10410).http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=291569

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gegužės 9 d. įsakymas 55. Nr. ISAK801 „Dėl užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės priėmimo į valstybines aukštąsias mokyklas taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 612171).http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=255874

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gegužės 16 d. įsaky-56. mas Nr. ISAK862 „Dėl asmenų, užsienyje įgijusių kvalifikacijas ir stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas, mokymosi (studijų) pasiekimų vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 642306).http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=256258

177

Literatūra

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 28 d. nutarimas Nr. 235 „Dėl 57. užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės studijų Lietuvos aukštosiose mokyklose reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 20658; Žin., 2004, Nr. 692395).http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=310891

Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2005 m. balandžio 28 d. įsakymas 58. Nr. 155 ,,Dėl kvalifikacinių egzaminų asmenims, siekiantiems užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštą jį mokslą ar aukštojo mokslo kvalifikacijų akademinio pripažinimo Lietuvoje, organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 571986; Žin., 2007, Nr. 12517, Nr. 1004104).http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=304750

Studijų kokybės vertinimo centro59. direktoriaus 2006 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. 124 „Dėl užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštą jį mokslą, ver-tinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 16578; 2007, Nr. 692778 ).http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=270466

Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2006 m. gegužės 3 d. įsakymas 60. Nr. 174 „Dėl kitų papildomų dokumentų, pateikiamų užsienyje įgytai aukštojo mokslo kvalifikacijai įvertinti, sąrašo ir jų pateikimo tvarkos aprašo patvirtini-mo“ (Žin., 2006, Nr. 511912; Žin., 2007, Nr. 582268 ).http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=275835

Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2007 m. liepos 16 d. įsakymas 61. Nr. 1106 „Dėl užsienyje įgytų kvalifikacijų nevertinimo skubos tvarka“ (Žin., 2007, Nr. 813354).http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=302231

Report on the analysis of the 2007 national action plans for recognition, prepared 62. by Andrejs Rauhvargers and Agnese Rusakova. 2008. P. 6.http://www.enicnaric.net/getDoc.aspx?p=01_Joint_Meetings\l_15_Qawra_Meeting_2008&f=ITEM_07DGIVEDUHE(2008)9__ENICNARIC_report_on_the_NAP.doc

Lietuvos Respublikos Konstitucija (Žin., 1992, Nr. 331014).63. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1890&p_query=&p_tr2=

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 13 d. įsaky-64. mas Nr. ISAK2418 „Dėl Mokslo sričių klasifikatoriaus patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 1355510).http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=311678


178

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 13 d. įsa-65. kymas Nr. ISAK2419 „Dėl Mokslo krypčių klasifikatoriaus patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr.1355511).http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=311679

Liet66. uvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 13 d. įsaky-mas Nr. ISAK2420 „Dėl Mokslo šakų klasifikatoriaus patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 135–5513).http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=311681

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas Nr. 1024 67. „Dėl užsienyje įgyto išsimokslinimo pripažinimo“ (Žin., 1998, Nr. 732118).http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=61034&p_query=&p_tr2=

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. kovo 27 d. įsakymas 68. Nr. 387 „Dėl priėmimo taisyklių asmenims, įgijusiems išsilavinimą užsienyje ir 2003 metais pretenduojantiems į visiškai arba iš dalies valstybės biudžeto lėšomis apmokamas studijas, patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 381752).ht tp://www3.lrs.lt /pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=209818&p_query=&p_tr2=

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. kovo 1 d. įsakymas 69. ISAK287 „Dėl priėmimo taisyklių asmenims, įgijusiems išsilavinimą užsienyje ir 2004 metais pretenduojantiems į visiškai arba iš dalies valstybės biudžeto lėšo-mis apmokamas studijas, patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 401313).ht tp://www3.lrs.lt /pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=228569&p_query=&p_tr2=

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 60 – 70. 1945; 2006, Nr. 77 – 2975).http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=279823

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 71. 13–308; 2000, Nr. 85 – 2566)http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=312242

Convention Abolishing The Requirement Of Legalisation For Foreign Public 72. Documents, done at The Hague the 5th October 1961.http://www.hcch.net/index_en.php?act=conventions.text&cid=41

Lietuviškai:Konvencija dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikini-mo, sudaryta Hagoje 1961 m. spalio 5 d.http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=41770

179

sutrumpinimaiiržodynėlis

SUTRUMPINIMAI IR ŽODYNĖLIS

SANTRUMPOS

Santrumpa PavadinimasApeliacinė komisija Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei

aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinė komisija

Bolonijos deklaracija 1999 metais Europos šalių švietimo ir mokslo ministrų pasirašyta jungtinė Bolonijos deklaracija

Chartija Veiklos ir paslaugų jungtinė ENIC/NARIC chartijaENIC/NARIC kodeksas Informacijos dėl pripažinimo teikimo gerosios praktikos kodeksasEuropos mokyklų konvencija

Konvencija, apibrėžianti Europos mokyklų statutą

Įstatymas dėl Lisabonos pripažinimo konvencijos ratifikavimo

Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos ratifikavimo

Kodeksas Transnacionalinio švietimo gerosios praktikos kodeksasLisabonos pripažinimo konvencija

Kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regione, konvencija, pasirašyta 1997 m. Lisabonoje

Rekomendacijos dėl jungtinių laipsnių

Jungtinių laipsnių pripažinimo rekomendacijos

sutartis su Lenkija Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl dokumentų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, dalinių studijų, aukštojo mokslo kvalifikacijų bei mokslo laipsnių ir meno laipsnių tarpusavio pripažinimo

sutartis su Šventuoju Sostu

Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartis dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje

trišalė Baltijos valstybių sutartis

Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl išsimokslinimo pripažinimo Baltijos valstybių aukštojo mokslo erdvėje

UNESCO konvencija Konvencija dėl aukštojo mokslo studijų, diplomų ir laipsnių pripažinimo Europos regiono valstybėse

Vertinimo ir pripažinimo nuostatai

Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatai; vidurinio mokslo kvalifikacija – kvalifikacija, suteikianti teisę į aukštąjį mokslą


180

RAIDINIAI PAVADINIMŲ SUTRUMPINIMAI

Sutrumpinimas Sutrumpinimo išaiškinimas originalo kalba; tinklalapio adresasECTS iki 1998 metų – European Credits Transfer System, vėliau – European Credit

Transfer and Accumulation System; http://ec.europa.eu/education/lifelonglearningpolicy/doc48_en.htm#doc1

ENIC European Network of National Information Centres; http://www.enicnaric.net/ENQA iki 2004 metų – European Network for Quality Assurance in Higher

Education, vėliau – European Association for Quality Assurance in Higher Education; http://www.enqa.eu/

ES Europos Sąjunga; http://europa.eu/ESU (ESIB) iki 2007 metų ESIB – the National Unions of Students in Europe, vėliau

ESU – European Students’ Union; http://www.esib.org/EUA European University Association; http://www.eua.be/EURASHE European Association of Institutions in Higher Education; http://www.

eurashe.eu/LMT Lietuvos mokslo taryba; http://www.lmt.lt/NARIC National Academic Recognition Information Centres; http://www.enicnaric.net/SKVC Studijų kokybės vertinimo centras; http://www.skvc.lt/ŠMM Švietimo ir mokslo ministerija; http://www.smm.lt/UNESCO United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization; http://

portal.unesco.org/UNESCO/CEPES

United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization / Centre européen pour l’enseignement supérieur; http://www.cepes.ro/

PAGRINDINIŲ TERMINŲ ATITIKMENŲ ŽODYNĖLIS

Lietuviškai Angliškaiaukštojo mokslo kvalifikacija higher education qualificationaukštojo mokslo tarptautiškumas Internationalization of Higher EducationBolonijos procesas Bologna ProcessBolonijos paskesnės veiklos grupė Bologna Followup GroupBolonijos proceso šalys Bologna Process countriesdiplomo priedėlis Diploma Supplementesminis skirtumas substantial differenceEuropos aukštojo mokslo erdvė European Higher Education Areakvalifikacijų lygiavertiškumas equivalence of qualificationskvalifikacijų pripažinimas recognition of qualificationskvalifikacijų vertinimas assessment of qualificationsmokslo laipsnis research degreemokslo laipsnių nostrifikavimas nostrification of research degreesnacionaliniai pripažinimo veiksmų planai National Action Plans for Recognitionreglamentuojama profesija regulated professiontransnacionalinis švietimas Transnational Educationvidurinio mokslo kvalifikacija secondary education qualification

181

priedai

PRIEDAI

183

priedai

1 PRIEDAS

Valstybės, prisijungusios prie Lisabonos pripažinimo konvencijos1

europostarybosvalstybėsnarės

Valstybė Pasirašymas Ratifika-vimas Įsigaliojimas Pasta-

bos R.3 D.3 A.3 T.3

Airija 20040308 s1 20040308 s2 20040501Albanija 19991104 2002-03-06 2002-05-01 ×Andora 20080422 a2 2008-06-01 ×Armėnija 2000-05-26 2005-01-07 2005-03-01 × × ×Austrija 1997-07-07 1999-02-03 19990401 × ×Azerbaidžanas 19970411 1998-03-10 1999-02-01 vs ×Belgija 2005-03-07Bosnija ir Hercegovina

2003-07-17 20040109 20040301

Bulgarija 19970411 2000-05-19 2000-07-01 vs ×Čekija 19970411 1999-12-15 2000-02-01 vs × ×Danija 19970411 2003-03-20 2003-05-01 vsEstija 19970411 19980401 1999-02-01 vs ×GraikijaGruzija 19970411 1999-10-13 1999-12-01 vsIslandija 19970411 2001-03-21 2001-05-01 vsIspanijaItalija 19970724Jungtinė Karalystė

1997-11-07 2003-05-23 2003-07-01

Juodkalnija 20040303 20040303 2006-06-06 56Kipras 1998-03-25 2001-11-21 2002-01-01Kroatija 19970411 2002-10-17 2002-12-01 vsLatvija 19970411 1999-07-20 1999-09-01 vs ×Lenkija 19970411 20040317 20040501 vs ×Lichtenšteinas 20000201 a2 20000401 × ×Lietuva 19970411 1998-12-17 1999-02-01 vsLiuksemburgas 19970411 20001004 2000-01-01 vs ×Makedonija 19970411 2002-11-29 2003-01-01 vs × ×Malta 19970411 2005-11-16 2006-01-01 vs ×Moldavija 1997-05-06 1999-09-23 1999-11-01 ×MonakasNyderlandai 20020514 2008-03-19 2008-05-01 × ×Norvegija 19970411 19990429 1999-06-01 vs ×


184

Valstybė Pasirašymas Ratifika-vimas Įsigaliojimas Pasta-

bos R.3 D.3 A.3 T.3

Portugalija 19970411 2001-10-15 2001-12-01 vsPrancūzija 19970411 19991004 1999-12-01 vsRumunija 19970411 1999-01-12 1999-03-01 vs ×Rusija 1999-05-07 2000-05-25 2000-07-01San MarinasSerbija 20040303 20040303 20040501 56 ×Slovakija 19970411 1999-07-13 1999-09-01 vs ×Slovėnija 19970411 1999-07-21 1999-09-01 vs ×Suomija 1998-01-02 20040121 20040301 × ×Švedija 19970411 2001-09-28 2001-11-01 vsŠveicarija 19980324 s2 19980324 s2 1999-02-01 × ×Turkija 20041201 2007-01-08 2007-03-01 × ×Ukraina 19970411 20000414 2000-06-01 vs ×Vengrija 19970411 20000204 20000401 vs × ×Vokietija 19970411 2007-08-23 2007-10-01 vs

valstybės,kuriosnėraeuropostarybosnarės:

Šalys Pasirašymas Ratifika-vimas

Įsigaliojimas Pasta-bos

R.3 D.3 A.3 T.3

Australija 2000-09-19 2002-11-22 2003-01-01Baltarusija 20020219 a2 20020401Izraelis 19971124 2007-07-12 2007-09-01 × ×Jungtinės Valstijos

19970411 vs

Kanada 19971104Kazachstanas 19970411 1998-10-07 1999-02-01 vsKirgizija 20040309 a2 20040501Naujoji Zelandija

20071204 a2 2008-02-01 × ×

Vatikanas 19970411 2001-02-28 20010401 vs × ×

pastabos:vs–valstybėsignatarė;56–serbijosirjuodkalnijosvalstybiųsąjungospasirašymoirratifikavimodata;1–šaltinis:http://conventions.coe.int/treaty/commun/cherchesig.asp?nt=165&cm=8&DF=19 /03/04&cL=eng(2009m.sausio11d.duomenys);2–a–prisijungimas(accesion);s–pasirašymasbeišlygųdėlratifikavimo(signaturewithout reservationastoratification);3–r.–išlygos(reservations);D.–deklaracijos(declarations);a.–valdžiosorganai(authorities); t.–teritorinistaikymas(territorialapplication)

185

priedai

2 PRIEDAS

Kvalifikacijų ir dalinių studijų pripažinimo praktiką Europoje formuojantys tarptautiniai teisės aktai ir Lietuvos prisijungimas prie jų

Teisės aktas Pasira-šyta

Lietuvos pasirašyta1 (Lietuvoje įsigaliojo)

Europos konvencija dėl diplomų, suteikiančių teisę stoti į universitetus, lygiavertiškumo (Europos konvencija Nr. 15) [2] 1953 1996 (1997)

Europos konvencija dėl dalinių universitetinių studijų lygiavertiškumo (Europos konvencija Nr. 21) [3] 1956 n

Europos konvencija dėl universitetinių kvalifikacijų akademinio pripažinimo (Europos konvencija Nr. 32) [4] 1959 n

Europos konvencijos dėl diplomų, suteikiančių teisę stoti į universitetus, lygiavertiškumo protokolas (Europos konvencija Nr. 49) [5]

1964 n

Europos susitarimas dėl tolesnio stipendijų mokėjimo studentams, studijuojantiems užsienyje (Europos konvencija Nr. 69) [6] 1969 n

Konvencija dėl aukštojo mokslo studijų, diplomų ir laipsnių pripažinimo Europos regiono valstybėse (UNESCO konvencija) [7] 1979 n

Europos konvencija dėl dalinių universitetinių studijų bendrojo lygiavertiškumo (Europos konvencija Nr. 138) [8] 1990 n

Kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regione konvencija (Lisabonos pripažinimo konvencija, Europos konvencija Nr. 165) [9]

1997 1997 (1999)

Kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regione konvencija. Aiškinamasis raštas [10] 1997 a (1999)

Teisę į aukštąjį mokslą suteikiančių tarptautinių kvalifikacijų rekomendacijos [13] 1999 a (1999)

Užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo kriterijų ir procedūrų rekomendacijos [14] 2001 a (2001)

Užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo kriterijų ir procedūrų rekomendacijos. Aiškinamasis memorandumas [15] 2001 a (2001)

Užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo kriterijų ir procedūrų rekomendacijos. Rekomenduojamas užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo planas [16]

2001 a (2001)

Transnacionalinio švietimo gerosios praktikos kodeksas [17] 2001 a (2001)Aiškinamasis memorandumas. UNESCO ir Europos Tarybos transnacionalinio švietimo gerosios praktikos kodeksas [18]

2001 a (2001)


186

Teisės aktas Pasira-šyta

Lietuvos pasirašyta1 (Lietuvoje įsigaliojo)

Jungtinių laipsnių pripažinimo rekomendacijos [20] 2004 a (2004)Jungtinių laipsnių pripažinimo rekomendacijų aiškinamasis memorandumas [21] 2004 a (2004)

Informacijos dėl pripažinimo teikimo gerosios praktikos kodeksas [22] 2004 a (2004)

Veiklos ir paslaugų jungtinė ENIC/NARIC chartija [23] 2004 a (2004)Patikslintas transnacionalinio švietimo gerosios praktikos kodeksas [19]

2007 a (2007)

pastabos:1–n–konvencijosLietuvanepasirašė,jiLietuvojenegalioja; a–teisėsaktasįsigaliojaautomatiškaipokonvencijosįsigaliojimo,pasirašytinereikia.

187

priedai

3 PRIEDAS

Bolonijos proceso šalys

Šalis Įsijungimo į procesą metai1999 2001 2003 2005 2007

Airija × × × × ×Albanija × × ×Andora × × ×Armėnija × ×Austrija × × × × ×Azerbaidžanas × ×Belgija × × × × ×Bosnija ir Hercegovina × × ×Bulgarija × × × × ×Čekija × × × × ×Danija × × × × ×Estija × × × × ×Graikija × × × × ×Gruzija × ×Islandija × × × × ×Ispanija × × × × ×Italija × × × × ×Jungtinė Karalystė × × × × ×Juodkalnija ×Kipras × × × ×Kroatija × × × ×Latvija × × × × ×Lenkija × × × × ×Lichtenšteinas × × × ×Lietuva × × × × ×Liuksemburgas × × × × ×Makedonija × × ×Malta × × × × ×Moldavija × ×Nyderlandai × × × × ×Norvegija × × × × ×Portugalija × × × × ×Prancūzija × × × × ×Rumunija × × × × ×Rusija × × ×


188

Šalis Įsijungimo į procesą metai1999 2001 2003 2005 2007

Serbija ×Serbija ir Juodkalnija × ×Slovakija × × × × ×Slovėnija × × × × ×Suomija × × × × ×Švedija × × × × ×Šveicarija × × × × ×Turkija × × × ×Ukraina × ×Vatikanas × × ×Vengrija × × × × ×Vokietija × × × × ×Iš viso valstybių 29 33 40 45 46

189

priedai

4 PRIEDAS

Užsienyje įgytų kvalifikacijų bei mokslo laipsnių vertinimą ir pripažinimą reglamentuojančių tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų sąrašas

LIETUVOS TEISĖS AKTAI

Pavadinimas Įsigaliojo Įsigaliojusio pakeitimo data Galiojimas

ĮSTATYMAI

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas [43] 1991-02-12

nauja redakcija nuo 2002-10-01;pakeitimai:200410302005-08-012007-01-012007-11-01

galioja

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas [42] 1991-08-20

pakeitimai:1991-07-30;1993-07-28;19940128;1995-07-13;1997-07-09;nauja redakcija nuo 1998-07-29 iki 2003-06-27;pakeitimai:1998-07-29;2001-09-01;2000-10-31;2000-11-29;nauja redakcija nuo 2003-06-28;pakeitimai:20040701;20040803;2006-06-30;2007-07-12;2007-08-01;2008-01-01

galioja


190


Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos ratifikavimo [32]

1998-12-16 – galioja

Kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencija [9]

1999-02-01 – galioja

Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas [44] 2000-09-01

pakeitimai:2001-02-21;2002-01-01;2002-07-12;20030514;2005-08-01;2007-01-01;2008-06-27

galioja

VYRIAUSYBĖS NUTARIMAI

Mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų nostrifikavimas ir diplomų (atestatų) registravimas [41]

1992-07-15

pakeitimai:1993-06-09;19930714;19931124;19940408;19950401;1996-11-22;2001-07-20;2002-09-19;20040403

galioja

Užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo nuostatai [47] 20000914 pakeitimai:

2002-09-19negalioja nuo 2005-01-28

Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatai [45]

2005-01-28 – galioja

Konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą, įgyvendinimas [48] 2006-06-18 – galioja

191

priedai


ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO ĮSAKYMAI

Užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo apeliacinės komisijos nuostatai [47]

2000-02-17 – negalioja nuo 20030425

Užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo apeliacinės komisijos nuostatai [51]

20030425 – negalioja nuo 2005-05-08

Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinės komisijos nuostatai [50]

2005-05-08pakeitimai:2007-07-20;2008-08-03

galioja

Paraiškų dėl užsienyje įgytos kvalifikacijos, suteikiančios teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo ir akademinio pripažinimo formos [49]

2005-05-08 – galioja

Papildomų kursų asmenims, siekiantiems užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, akademinio pripažinimo Lietuvoje, organizavimo tvarkos aprašas [52]

2005-06-15 – galioja

Papildomų dokumentų, pateiktinų užsienyje įgytos kvalifikacijos įvertinimui arba pripažinimui, nustatymas [53]

2005-06-17 nauja redakcija nuo 20060514 galioja

Asmenų, užsienyje įgijusių kvalifikacijas ir stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas, mokymosi (studijų) pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas [56]

2005-05-22 – negalioja nuo 2007-01-26

Asmenų, įgijusių išsilavinimą užsienyje, priėmimo į visiškai ar iš dalies Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose tvarkos aprašas [54]

2007-01-26 – galioja


192


STUDIJŲ KOKYBĖS VERTINIMO CENTRO DIREKTORIAUS ĮSAKYMAI

Užsienyje įgyto vidurinio išsilavinimo vertinimo nuostatai 20040507 – negalioja nuo

2006-02-10Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, vertinimo taisyklės [59]

2006-02-10 pakeitimai:20070624 galioja

Kvalifikacinių egzaminų asmenims, siekiantiems užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, ar aukštojo mokslo kvalifikacijų akademinio pripažinimo Lietuvoje, organizavimo tvarkos aprašas [58]

2005-05-06

pakeitimai:2007-01-31;nauja redakcija nuo2007-09-23

galioja

Kitų papildomų dokumentų, pateikiamų užsienyje įgytai aukštojo mokslo kvalifikacijai įvertinti, sąrašo ir jų pateikimo tvarkos aprašas [60]

2006-05-12 nauja redakcija nuo2007-06-01

negalioja nuo 20090114

Užsienyje įgytų kvalifikacijų nevertinimas skubos tvarka [61] 2007-07-22 – galioja

193

priedai

5 PRIEDAS

2003–07 metais įvertintos vidurinio mokslo kvalifikacijos pagal kilmės šalis

Regionas ŠalisPareiškėjų skaičius

2003 2004 2005 2006 2007

Europa

Baltarusija 32 30 26 40 45Lenkija 29 36 32 30 43Rusija 24 42 32 36 36Latvija 8 10 2 7 10Vokietija 5 5 2 9 7Airija 3Ukraina 3 9 8 6 3Švedija 1 2 2Vengrija 1Jungtinė Karalystė 3 4 2 3 1Moldova 2 1 1Norvegija 1Italija 1 1Liuksemburgas 1Estija 2 3 Prancūzija 2 1 2 Ispanija 1 Šveicarija 1 Čekija 1 1 Suomija 1 1 Graikija 1 Danija 1 Nyderlandai 1

Amerika

Jungtinės Valstijos 11 7 7 10 14Peru 2Brazilija 1 1Kanada 1 1Kolumbija 1 1 Venesuela 1 1 Belizas 1 Bolivija 1


194


2003 2004 2005 2006 2007

Azija

Tadžikistanas 3Armėnija 1 1 1 4 2Izraelis 3 1 5 2Kinija 1 2 1Uzbekistanas 1 2 1Indija 1Kazachstanas 1 1 1 1Kirgizija 1Mongolija 1Azerbaidžanas 1 Gruzija 2 1 Iranas 2 1 Libanas 1 Turkija 1 1 Kuveitas 1

AfrikaEgiptas 1 1Tunisas 1 Nigerija 1

Iš viso 132 156 129 166 187

195

priedai

6 PRIEDAS

2003–07 metais įvertintos aukštojo mokslo kvalifikacijos pagal kilmės šalis

Regionas ŠalisAukštojo mokslo kvalifikacijos

2003 2004 2005 2006 2007

Europa

Rusija 245 317 359 377 315Baltarusija 61 117 115 76 166Latvija 48 37 63 48 44Lenkija 72 71 58 47 36Ukraina 22 37 39 29 21Vokietija 15 14 14 12 8Jungtinė Karalystė 4 4 9 2 8Vatikanas 1 4 3 7Estija 19 35 22 13 5Švedija 2 5 3 2 5Belgija 2 1 4 2 5Prancūzija 5 3 6 6 3Italija 1 2 3Moldova 3 2 1 3 2Bulgarija 2Danija 4 7 3 1 1Čekija 2 1 1Nyderlandai 3 3 4 1Norvegija 1 2 2 1Suomija 2 1 2 1Vengrija 2 1 1Airija 1 1 Slovakija 2 Islandija 1 Rumunija 2 Šveicarija 1 1 Austrija 1 1 Kelios šalys 2 Ispanija 2 2 Kroatija 1 Graikija 2


196

Regionas ŠalisAukštojo mokslo kvalifikacijos

2003 2004 2005 2006 2007

Amerika

Jungtinės Valstijos 15 30 16 25 27Kanada 1 1 1 3Meksika 1Argentina 1 2Venesuela 1Brazilija 1 1

Azija

Turkija 1 2 5Azerbaidžanas 1 3 2Uzbekistanas 5 2 4 1 1Armėnija 1 1 4 2 1Izraelis 1 1 1 1Jordanija 1 1Sirija 1 1 1Kazachstanas 4 1 1 1 Indija 2 Gruzija 1 2 Pakistanas 1 1 Turkmėnistanas 1 Kirgizija 1 Bahreinas 2 Libanas 1 Japonija 1

Afrika Egiptas 1 1Pietų Afrika 1

Australija ir Okeanija Australija 1 2

Iš viso 550 705 746 675 6803356

197

priedai

7 PRIEDAS

Aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo 2003–07 metais rezultatai

Vertinimo rezultatas

Kvalifikacijų skaičius

2003 2004 2005 2006 2007 Iš viso

Sudaro proc. visų 2003–2007 m.

įvertintų kvalifikacijų

Lygiavertė atitinkamai aukštojo mokslo kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje

491 654 650 546 555 2896 86

Lygiavertė atitinkamai aukštojo mokslo kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje, su sąlyga, kad bus išlaikytas kvalifikacinis egzaminas4

– – 81 121 103 305 9

Nelygiavertė jokiai aukštojo mokslo kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje5

59 51 15 8 22 155 5

Iš viso 550 705 746 675 680 3356 100


198

8 PRIEDAS

2003–07 metais nostrifikuoti mokslo laipsniai pagal kilmės šalis


2003 2004 2005 2006 2007

Europa

Lenkija 4 8 3 4 3Rusija 7 3 3 5 2Vokietija 2 4 6 6 3Švedija 2 4 2 4 4Jungtinė Karalystė 1 1 1 1Šveicarija 1 2 1Suomija 2 2Danija 1 1 1Nyderlandai 1 2Norvegija 1 2Ukraina 1 2Belgija 1 1Prancūzija 1 1Airija 1Austrija 1Baltarusija 1Estija 1Ispanija 1Slovakija 1Vengrija 1

Amerika Jungtinės Valstijos 2 3 12 1Azija Japonija 1

Iš viso 22 24 27 40 20

199

priedai

9 PRIEDAS

Įsiteisėjusių Lietuvos Respublikos administracinių teismų sprendimų ištraukos

Neteisėta Maskvos naujojo teisės instituto (MNTI; Rusija) veikla

2007 m. balandžio 23 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-6405-13/2007. I. O. v. SKVC, Apeliacinė komisija.

Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo: „Nustatyta, kad pareiš-kėja sudarė sutartį ir su MNTI, ir su šio instituto atstovybe Lietuvoje <...>, studijavo neakivaizdiniu būdu 2003–2004 metais šiame institute, būdama Lietuvoje, distanciniu būdu laikydama testus MNTI atstovybėje Lietuvoje. Tokia veikla laikytina studijų vyk-dymu, neatsižvelgiant į tai, kad testai buvo siunčiami į MNTI. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad studijavimas raštu, distanciniu būdu nepriskirtinas studijavimo procesui. Tokie pareiškėjos teiginiai prieštarauja minėtoms Aukštojo mokslo įstatymo 23 str. 29 dalies nuostatoms. Tik nuo 2004 09 14 pareiškėja vykdavo į sesijas pačiame MNTI.

MNTI atstovybė Lietuvoje neturėjo Vyriausybės leidimo vykdyti studijas, todėl 2003–2004 metais šio instituto veikla Lietuvoje buvo nelegali, t. y. neteisėta. Kompe-tentingos valstybės institucijos negali besąlygiškai pripažinti kvalifikacijos, įgytos ne-teisėtai vykdytų aukštojo mokslo studijų metu. Tai atitinka ir Lisabonos konvencijos I skyriaus 1 straipsnio bei VI skyriaus 1 straipsnio nuostatas bei tuo metu galiojusio Aukš-tojo mokslo įstatymo 13 str. 4 ir 5 dalies nuostatas. Asmuo, įgijęs aukštąjį išsilavinimą iš dalies institucijoje, neturinčioje aukštojo mokslo institucijos statuso, negali besąlygiškai pretenduoti į kvalifikacijos pripažinimą“.

2007 m. birželio 1 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-7021-20/2007. O. V. v. SKVC.

Šioje administracinėje byloje inter alia konstatuota, kad „Bylos duomenimis, pa-reiškėja 2006 m. baigė studijas MNTI ir įgijo teisininko kvalifikaciją. MNTI studijų paslaugas teikė Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos teritorijose. <...>.

<..> O. V. <...> nurodė, kad pirmaisiais studijų metais (2003–2004) konsultaci-jos, paskaitos, įskaitos, egzaminai, atsiskaitymai už kontrolinius darbus vyko Lietuvos Respublikoje, t. y. MNTI atstovybėje Vilniuje, S. Moniuškos g. 28. Pagal Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 13 ir 15 straipsnius tokioms studijoms vykdyti būtinas Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos išduotas leidimas. Maskvos naujasis teisės institutas tokio leidimo neturėjo, todėl studijos 2003–2004 metais vyk-dytos nelegaliu būdu <...>.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Apeliacinės komisijos sprendi-mas ir Studijų kokybės vertinimo centro sprendimas pripažinti pareiškėjos kvalifikaciją


200

su sąlyga, kad ji išlaikys kvalifikacinį egzaminą, yra teisėti ir pagrįsti, teisingai taikytos teisės aktų normos <...>.“

2007 m. balandžio 23 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-6490-12/2007. J. Š. v. SKVC, trečiasis suinteresuotas as-muo Švietimo ir mokslo ministerija.

Motyvuojamojoje sprendimo dalyje Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo: „<...> MNTI atstovybė Lietuvoje tarpininkavo, kad būtų įvertintos pareiš-kėjos studijų žinios, buvo atsakinga už studijų sąlygų sudarymą, todėl MNTI atstovy-bė Lietuvoje šia apimtimi yra pareiškėjos studijų vykdytoja. MNTI atstovybės veikla, t. y. sutarties su pareiškėja sudarymas, studijų tam tikra apimtimi vykdymas atitinka su studijomis susijusios veiklos požymius, apibrėžtus Aukštojo mokslo įstatymo 2 str. 29 d. Kadangi MNTI atstovybė Lietuvoje neturėjo Lietuvos Respublikos Vyriausy-bės leidimo, darytina išvada, kad pareiškėjos pirmųjų metų studijos vykdytos netei-sėtai.<...>.

Pareiškėjos studijų dalies neteisėtumas yra pakankamas pagrindas nepripažinti užsienyje įgytos kvalifikacijos. Tokią poziciją yra suformavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendime (admi-nistracinė byla A438108206) <...>“.

Neteisėta Maskvos valstybinio industrinio universiteto (MVIU; Rusija) veikla

2007 m. spalio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-923/2007. A. T. v. SKVC, Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos valstybė, atstovaujama SKVC ir Švietimo ir mokslo ministerijos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad „<...> kompetentinga institucija, sprendžianti dėl užsienio mokslo įstaigoje įgytos kvalifikacijos įvertini-mo, turi nustatyti užsienio aukštojo mokslo programos atitiktį analogiškai mokymo programai pripažinimo šalyje, apeliacinės instancijos teismo nuomone, lemiančią ir teiginį dėl buvimo ar nebuvimo skirtumų tarp kvalifikacijos, suteiktos užsienyje, ir tos pačios kvalifikacijos, suteikiamos įvertinimo šalyje. Užsienio aukštojo mokslo pro-gramos ir įgytos kvalifikacijos įvertinimas panaikinamas, jei tokia įstaiga, nors ofici-aliai registruota ir veikianti užsienyje, savo veiklos nėra legalizavusi šalyje, kurioje prašoma atlikti tos užsienio aukštosios mokyklos suteiktos kvalifikacijos įvertinimą bei akademinį pripažinimą. Ginčo dėl MVIU organizuotų ir vykdytų aukštojo moks-lo studijų Lietuvos Respublikoje, neturint tam leidimo, nekyla. Tokia faktinė aplinkybė kliudo vertintojams tiksliai ir aiškiai nustatyti dėstytų disciplinų rūšis, jų trukmę, atsis-kaitymo formas, laikotarpius bei kitas relevantines aplinkybes, neatsiejamas nuo moky-mo proceso, įsigyjant aukštąjį išsilavinimą. Tai pakankamas pagrindas konstatuoti, kad tarp kvalifikacijos, suteiktos užsienyje, ir kvalifikacijos, suteikiamos šalies viduje, yra esminių skirtumų“.

201

priedai

Neteisėta Maskvos psichologijos socialinio instituto (Rusija) veikla

2006 m. balandžio 21 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-733-02/2006. V. M. v. SKVC, Apeliacinė komisija.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, įvertinęs įrodymus, konstatavo, jog SKVC, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, sprendime dėl pareiškėjo įgytos kvalifi-kacijos vertinimo padarė pagrįstas išvadas, jog yra esminis skirtumas tarp pareiškėjo kvalifikacijos ir panašaus lygmens Lietuvoje suteikiamos kvalifikacijos, nes kvalifika-cija pareiškėjui suteikta dalį studijų (nuo 1997 metų iki 2002 metų rugsėjo mėnesio) įgyvendinus Lietuvoje, kurioje kvalifikacijos suteikėjas Maskvos psichologijos socia-linis institutas neturėjo leidimo vykdyti studijų.

Teismas pabrėžė, jog SKVC turėjo pagrindą pareiškėjo užsienyje įgytą kvalifi-kaciją vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvoje baigus vientisąsias studijas, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys kvalifikacinį egzaminą.

Neteisėta Baltijos rusų instituto (Latvija) veikla

2006 m. lapkričio 30 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2629-15/2006. D. J. v. SKVC, Apeliacinė komisija, trečia-sis suinteresuotas asmuo Švietimo ir mokslo ministerija.

Šioje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė: „Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 20010908 iki 20050701 mokėsi Baltijos rusų instituto neakivaizdiniame skyriuje <...>. Studijos pirmus dvejus metus vykdavo Lietuvoje, <...> ir Rygoje <...>, nuo 2003 m. iki 2005 m. studijos vyko <...> Vilniuje <...>. Dalis studijų (2003–2005 m.) įgyvendinta Lietuvos Respublikoje, kai Baltijos rusų institutas neturėjo kompetentingų institucijų leidimo vykdyti studi-jas.“

Atsižvelgdamas į tai teismas padarė išvadą, kad mokymo procesas Vilniuje buvo vykdomas šio proceso niekaip neįteisinus, neturint aukštosioms studijoms būtinos mo-kymo bazės, todėl SKVC sprendimas, kuriuo nuspręsta pareiškėjo kvalifikaciją ver-tinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvoje baigus universitetines pagrin-dines studijas, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys kvalifikacinį egzaminą SKVC, yra teisėtas ir pagrįstas.

2006 m. lapkričio 30 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2628-16/2006. R. J. v. SKVC, Apeliacinė komisija, trečia-sis suinteresuotas asmuo Švietimo ir mokslo ministerija.

Vilniaus apygardos administracinis teismas šioje byloje pažymėjo, kad pareiškė-jo kvalifikacijos vertinimo metu nustatytas esminis skirtumas tarp pareiškėjo kvali-fikacijos studijų rezultatų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvoje. Pareiškėjo kvalifikacija nuo panašios Lietuvoje teikiamos kvalifikacijos skiriasi tuo, kad pirmus dvejus metus dalis studijų buvo įgyvendinama Lietuvoje, Baltijos rusų institutui netu-rint kompetentingų Lietuvos institucijų leidimo vykdyti tokias studijas.


202

Teismas taip pat pabrėžė, jog kiekviena užsienyje įgyta kvalifikacija vertinama individualiai, remiantis apie ją turima informacija, todėl šioje byloje neturi reikšmės, kaip buvo įvertintos kitų asmenų panašios kvalifikacijos, o SKVC, surinkęs reikalingą informaciją ir įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis, priėmė pagrįstą ir teisėtą spren-dimą pareiškėjo kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, jeigu išlaikys kvalifikacinį eg-zaminą SKVC.

Neteisėta Balstogės universiteto (Lenkija) veikla

2003 m. spalio 30 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis admi-nistracinėje byloje Nr. A12-804/2003. N. S. v. Švietimo ir mokslo ministerija, Apeliacinė komisija, SKVC.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo: „Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad pareiškėja N. S. trejus pirmuosius metus studijavo Vilniuje. Balsto-gės universitetas jokio oficialiai įteisinto padalinio Vilniuje tuo metu neturėjo. Pareiš-kėjos mokymo procese didesne ar mažesne apimtimi dalyvavęs Universitas studiorum Polona Vilnensis legalaus mokymo įstaigos statuso taip pat neturėjo. Tai reiškia, kad mokymo procesas Vilniuje buvo vykdomas šio proceso niekaip neįteisinus, neturint aukštosioms studijoms būtinos mokymo bazės. Teisininkų rengimo aukštojoje moky-kloje privaloma dalis paprastai yra pratybų ar kitokių praktinio pobūdžio užsiėmimų organizavimas. Rengti tokius užsiėmimus neturint oficialaus statuso, mokymo patal-pų, kitos mokymo bazės yra neįmanoma.

<...> Esant tokioms faktinėms aplinkybėms Studijų kokybės vertinimo centras pagrįstai pareiškėjos studijas įvertino kaip dalines aukštojo mokslo studijas“.

2006 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis admin. byloje Nr. A8–1082/2006. K. M. D., J. D., G. M., J. N., A. J., J. Z., T. B., J. Z. v. SKVC.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė: „ <...> pareiškėjai 1997–2000 m. laikotarpiu aukštojo mokslo studijas neakivaizdiniu būdu vykdė Vilniaus lenkų universitete (Universitas Studiorum Polona Vilnensis), o šis studijas jiems tei-kė pagal Balstogės universiteto, veikiančio Lenkijos Respublikos teritorijoje, studijų programą. <...>

Kadangi Vilniaus lenkų universitetas tokios licencijos neturėjo, todėl dalis aukš-tojo mokslo programos 1997–2000 m. laikotarpiu pareiškėjų buvo studijuota neteisėtai veikiančioje mokslo įstaigoje. <...> Šios išvados pagrindu darytina kita išvada, kad pareiškėjų studijos ta apimtimi, kurios vyko Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisine prasme buvo neteisėtos ir negalėjo priklausyti Lenkijos Respublikos aukštojo mokslo sistemai. <...>

Apibendrinant tai, kas pasakyta, darytina išvada, kad pareiškėjų aukštojo išsila-vinimo dalis, kuri buvo įgyta neteisėtai veikiančioje Lietuvos Respublikos teritorijoje aukštojo mokslo institucijoje, yra tas esminis skirtumas tarp gautos aukštojo moks-

203

priedai

lo kvalifikacijos Balstogės universitete ir kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama Lietuvoje, nes viena iš būtinų sąlygų aukštojo mokslo kvalifikacijai Lietuvoje įgyti yra aukštojo mokslo institucijos veiklos bei jos aukštojo lavinimo programos legitimumas (Konvencijos VI skyriaus 1 straipsnis). <...>

Minėtos veiklos neteisėtumas, nesant byloje kitos patikimos informacijos apie pa-reiškėjams 1997–2000 m. laikotarpiu dėstomų dalykų trukmę, jų dažnumą, teorinių ir praktinių užsiėmimų laiką, vietą ir būdą, įrodymų patikimumo prasme neduoda pagrindo išvadai, kad minėtos mokslo institucijos materialinė bazė bei jos lavinimo programa atitiko nustatytus standartus, o kartu kad pareiškėjai šių studijų metu galėjo įgyti pakankamos kokybės aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Esant šioms aplinkybėms, atsakovo sprendimas pareiškėjų įgytas Balstogės uni-versitete aukštojo mokslo kvalifikacijas pripažinti su sąlyga, jei jie išlaikys kvalifika-cinį egzaminą, yra atitinkantis Konvencijos III skyriaus 1 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl kvalifikacijų vertinimo pagal įgytų žinių ir įgūdžių lygį bei kokybę ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 patvirtintų Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštą jį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifika-cijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų 14.2 punkto reikalavimus“.

2007 m. spalio 19 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas admi-nistracinėje byloje Nr. I-8112-9/2007. J. S. v. SKVC.

Šiame sprendime Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo: „Ver-tintina, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2000 m. birželio mėn. iki 2001 m. rugsėjo mėn. vykdė studijas Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad Balstogės universitetas neturėjo leidimo vykdyti aukštojo mokslo studijų Lietuvos Respublikoje, vertintina, jog atsakovas pagrįstai vertino, kad pareiškėjos studijos laikotarpiu nuo 2000 m. birže-lio mėn. iki 2001 m. rugsėjo vyko nelegaliai.

Vertintina, kad Studijų kokybės vertinimo centras pagrįstai nustatė esminį skir-tumą tarp Balstogės universitete įgytos kvalifikacijos studijų rezultatų reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos aukštosiose mokyklose, ir priėmė pagrįstą sprendimą“.

2007 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-8125-3/2007. Č. S. v. SKVC.

Motyvuojamojoje sprendimo dalyje Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, jog „Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad laikotarpiu nuo 2000 metų birželio mėnesio iki 2001 metų rugsėjo mėnesio studijos įgyvendintos šalyje, kur Balstogės universitetas leidimo vykdyti studijas neturėjo.

<...> Dėl nurodytų priežasčių skundžiama Studijų kokybės vertinimo centro <...> pažyma (sprendimas) <...> yra teisėta ir pagrįsta“.


204

2007 m. gegužės 22 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A11-533/2007. N. Z., M. Z. v. Apeliacinė komisija, SKVC, Švietimo ir mokslo ministerija.

Šioje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kons-tatavo: „Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis didesnė studijų dalis (1997–2000) vyko neakivaizdiniu būdu Lietuvoje (Vilniaus lenkų universitete). Tačiau byloje negin-čijamai nustatyta, kad ši mokymo įstaiga neturėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoto leidimo teikti šias paslaugas. Aukštojo mokslo įstatymo 15 straipsnio (20030422 įstatymo Nr. IX1526 redakcija) taikymo požiūriu tai reiškia, kad nurodytos studijos Lietuvoje vyko neteisėtai. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjų mokymo laikotarpis Lietuvoje nepateko nei į Lenkijos, nei į Lietuvos jurisdikciją. O tai yra objektyvi kliūtis atlikti minėtą palyginimą ir besąlygiškai vertinti (pripažinti) pareiškėjų Lenkijos BU įgytą aukštojo mokslo teisininko kvalifikaciją kaip lygiavertę atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje. Taigi darytina išvada, kad atsakovas (Studijų kokybės vertinimo centras) turėjo pagrindą nustatyti skundžiamose pažymose nurodytą kvalifikacijų atitikties sąlygą <...>“.

ISM VADYBOS IR EKONOMIKOS UNIVERSITETAS

UŽSIENYJE ĮGYTŲ KVALIFIKACIJŲ IR MOKSLO LAIPSNIŲ AKADEMINIS PRIPAŽINIMAS

Studija

Redagavo: Pranas Dastikas

20090716. 13 leidyb. apsk. l. Tiražas 300 egz.Užsakymas 389. Kaina sutartinė.Išleido ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, E. Ožeškienės g. 18, LT44254 KaunasSpausdino leidyklos „Technologija“ spaustuvė, Studentų g. 54, LT51424 Kaunas