turinys - plbe | pasaulio lietuvių bendruomenė · tuviai gyvenà uþ lietuvos respublikos ribł....

PLB INTERNETINË SVETAINË

http://www.lrs.lt/plb

PASAULIO LIETUVIØBENDRUOMENËS

XII SEIMOLEIDINYS2006 m.

Leidëjai: Pasaulio LietuviøBendruomenës Valdyba

PASAULIO LIETUVIØBENDRUOMENËS ATSTOVYBËLIETUVOJEGedimino pr. 53LR Seimo III rûmai, 215 k.Vilnius 2002LITHUANIATel. +370 � 5 � 2396156Faks. +370 � 5 � 2396264El.p. [email protected]

Leidnio mecenatasLietuviø fondas

LEIDËJO IR REDAKCIJOSADRESAS:

ul. Mickiewicza 2316-515 Puñskwoj. podlaskiePOLANDTel./faks. (48 87) 51 61 416El.p. [email protected]

http://www.punskas.pl/plietuvis

Sudarë Virginija Grybaitë

Korektûrà skaitë BirutëBurdinaitë-Oùów

Maketavo Sigitas Birgelis

Spausdino Punsko �Auðros�leidykla

Tiraþas 300 egz.

Tur inys

PASVEIKINIMO ÞODIS

PLB Valdybos pirmininko Gabrielius Þemkalnio pasveikinimas .......................... 4

Mieli Pasaulio Lietuviø Bendruomenës XII Seimo dalyviai ................................. 4

LIETUVIØ CHARTA .......................................................................................... 5

PLB KONSTITUCIJA ....................................................................................... 6

PLB GARBËS TEISMO STATUTAS .................................................................. 8

PLB DARBO TAISYKLËS (REGLAMENTAS) ................................................ 8

PLB XII-JO SEIMO (2006-2009) NARIØ SKAIÈIUS ..................................... 11

PRANEÐIMAI PLB XII SEIMUI

PLB Valdybos Pirmininko Gabrieliaus Þemkalnio

praneðimas PLB XII Seimui ............................................................................... 12

PLB Ðvietimo komisija 2003�2006 m. .................................................................. 17

PLJS valdybos pirmininkës Dalios Henke praneðimas PLB XII Seimui .............. 18

PLB fondo veikla ................................................................................................ 22

Lietuviø Fondas � lietuvybës iðlaikymo rëmëjas ............................................... 25

KRAÐTØ LIETUVIØ BENDRUOMENËS

Airijos Lietuviø Bendruomenë .......................................................................... 28

Argentinos Lietuviø Bendruomenë ................................................................... 29

Australijos Lietuviø bendruomenë

Adelaidës LB ................................................................................................ 30

Canberros LB................................................................................................ 30

Geelong Apylinkës LB ................................................................................. 31

Hobarto Apylinkës LB ................................................................................. 31

Sidnëjaus Apylinkës LB ............................................................................... 32

Lietuviai Austrijoje ............................................................................................ 33

Baltarusijos Lietuviø Bendruomenë ................................................................. 34

Belgijos Lietuviø Bendruomenë ........................................................................ 36

Brazilijos Lietuviø Bendruomenë ..................................................................... 38

Danijos Lietuviø Bendruomenë 2003�2005 m. veiklos ataskaita ....................... 39

Didþiosios Britanijos Lietuviø Sàjunga ............................................................ 41

Estijos Lietuviø Bendruomenë ........................................................................... 44

Graikijos Lietuviø Bendruomenës veikla 2002�2005 metais ............................. 46

Gruzijos lietuviø bendrija �Rûta� ...................................................................... 48

Ispanijos Lietuviø Bendruomenë ....................................................................... 49

Italijos Lietuviø Bendruomenë .......................................................................... 52

Lietuviø Bendruomenë Japonijoje ..................................................................... 54

JAV Lietuviø Bendruomenë ir Kraðto Valdyba 2004�2006 m. ............................. 54

Kanados Lietuviø Bendruomenë ........................................................................ 57

Kazachstano Lietuviø Bendruomenë ................................................................. 60

Kolumbijos Lietuviø Bendruomenë ................................................................... 62

Latvijos Lietuviø Bendruomenës veikla 2003� 2006 metais ................................ 63

Lietuviø Bendruomenës veikla ........................................................................... 66

Moldovos Lietuviø Bendruomenë ....................................................................... 68

Naujoji Zelandija ............................................................................................... 68

Norvegijos Lietuviø Bendrijos veikla ................................................................. 69

Olandijos lietuviø bendruomenë 2003�2006 metais .......................................... 73

Prancûzijos Lietuviø Bendruomenës veikla 2003-2006 metais .......................... 75

Rusijos Lietuviø Bendrijø Sàjunga .................................................................... 77

Lietuviø Bendruomenës Ðvedijoje veikla 2004�2006 metais ............................. 79

Ðveicarijos Lietuviø Bendruomenë .................................................................... 82

Ukrainos Lietuviø Bendruomenës veikla 2003�2005 metais .............................. 84

Urugvajaus Lietuviø Bendruomenë ................................................................... 86

Venesuelos Lietuviø Bendruomenë ................................................................... 88

Vengrijos Lietuviø Bendruomenë ...................................................................... 89

Vokietijos Lietuviø Bendruomenë 2003 � 2006 m.. ............................................ 91

PASAULIO LIETUVIØ JAUNIMO SÀJUNGA

Airijos lietuviø jaunimo prisistatymas ............................................................... 94

Argentinos Lietuviø Jaunimo Sàjunga ............................................................... 94

Australijos Lietuviø Jaunimo Sàjungos veikla 2003�2006 m. ............................ 96

Baltarusijos Lietuviø Jaunimo sàjungos praneðimas 2005 m. ........................... 96

Didþiosios Britanijos Lietuviø Jaunimo Sàjunga .............................................. 96

Estijos Lietuviø Jaunimo Sàjunga ...................................................................... 97

Ispanijos Lietuviø Jaunimo Sàjunga 2005 metais ............................................... 98

JAV Lietuviø Jaunimo Sàjunga .......................................................................... 98

Kanados Lietuviø Jaunimo Sàjunga ................................................................... 99

Karaliauèiaus kraðto Lietuviø Jaunimo Sàjungos veikla 2004�2005 metais ... 100

Latvijos Lietuviø Jaunimo Sàjunga .................................................................. 101

Lenkijos Lietuviø Jaunimo Sàjunga ................................................................ 101

Norvegijos Lietuviø Jaunimo Sàjunga ............................................................. 102

Ukrainos Lietuviø jaunimo sàjungos veikla 2005 metais ............................... 102

Vokietijos Lietuviø Jaunimo Sàjungos veikla 2003�2005 metais ..................... 103

LIETUVIØ BENDRUOMENIØ KRAÐTØ ADRESAI ........................................ 105

LIETUVIØ JAUNIMO SÀJUNGØ KRAÐTØ ADRESAI .................................. 107

PLB XII SEIMO PROGRAMA ........................................................................ 108

PASAULIO LIETUVIØ BENDRUOMENËS XII SEIMAS

4

Suvaþiavæ á Pasaulio Lietuviø Bendruomenës XII Seimà atstovaujame

36 kraðtuose ásikûrusioms lietuviø bendruomenëms. Mûsø pagrindinis tikslas �

Nepriklausomos Lietuvos valstybë ir uþ jos ribø gyvenanèiø tautieèiø lietuvybë.

Tai � didelë atsakomybë. Tik ásikûrusiose ir besikurianèiose bendruomenëse,

kraðtuose, á kuriuos dabar yra atvykæ ðimtai tûkstanèiø lietuviø, yra bûtina ne

vien þodþiais, bet ir darbais parodyti, kad jie ir toliau yra to paties kamieno

ðakos, kad jie visi yra reikalingi Lietuvai � ir sugráþti ketinantys, ir pasiliksiantieji

gyventi kituose kraðtuose. Ilgametæ veiklos patirtá turinèios bendruomenës, pa-

sidalindamos savo patirtimi, ágauna svarbø vaidmená átvirtinant ðá naujàjá iððûká.

Besikeièiantis Pasaulio Lietuviø Bendruomenës veidas reikalauja vis naujø idëjø,

veiklos bûdø, nuolat tobulëjanèiø informaciniø ryðiø. Spontaniðkas naujøjø bend-

ruomeniø ir organizacijø ásisteigimas patvirtina ne tik norà iðlikti lietuviais, bet

taip pat ir sugebëjimà savo norus ágyvendinti, á PLB veiklà atneðama jau

nepriklausomos Lietuvos gyvenimo patirties. Nuolatos besisteigianèios naujos

lituanistinës mokyklos, galimybës mokytojams pagilinti savo þinias Lietuvoje

rengiamuose seminaruose, kasmeèiai lietuviø kalbos kursai tremtiniø palikuo-

nims rodo ne tik mûsø paèiø ryþtà iðlikti lietuviais svetimuose kraðtuose, bet ir

vis didëjantá Lietuvos institucijø dëmesá ir supratimà, kad, kur begyventume,

esame viena tauta. Pasaulio Lietuviø Bendruomenës Seimo tikslai yra nurodyti

PLB Konstitucijoje. Ðio Seimo programoje yra numatyta, kad Seimo atstovai

turës galimybæ pasisakyti ávairiais rûpimais klausimais. Jûsø siûlymais ir nutari-

mais bus vadovaujamasi ateinanèiø trejø metø veikloje. Taèiau suprantame, kad

vien tik trumpalaikiai planai neturëtø mûsø tenkinti. Kokie mes bûsime uþ de-

ðimties, dvideðimties metø? Ði mintis buvo iðkelta jau PLB XI Seime. Pabaigæ

PLB XII Seimo sesijos darbà, tikiu, turësime ir savo ateities VIZIJÀ.Sveikinu PLB XII Seimo garbës sveèius ir Seimo atstovus. Atstovams linkiu

apgalvotø ir mus visus ápareigojanèiø sprendimø.Gabrielius ÞEMKALNIS,

Pasaulio Lietuviø Bendruomenës valdybos pirmininkas

MIELI PASAULIO LIETUVIØ BENDRUOMENËSXII SEIMO DALYVIAI,

Lietuviø iðeivijai renginiais turtinga vasara eina prie pabaigos.

Praëjo Dainø ðventë Èikagoje, taip pat XII Pasaulio Lietuviø Jaunimo Kong-

resas Kanadoje ir galø gale visi gráþome � suvaþiavome á Tëvynæ Lietuvà �

á Pasaulio Lietuviø Bendruomenei svarbiausià renginá � PLB Seimà!

Linkiu visiems Lietuviø Bendruomeniø atstovams bei Lietuviø Jaunimo Sà-

jungø pirmininkams ar jø atstovams aktyviai dalyvauti PLB XII Seimo progra-

moje, tuo prisidedant prie PLB ateities veiklos gairiø kûrimo. Mes visi, gyve-

nantis uþ Lietuvos ribø, esame jos dalis!

Pasimokykime vienas ið kito, bendraukime, veikime toliau kartu kurdami

geresnæ Lietuvà visiems lietuviams ir visur!

Dalia HENKEPasaulio Lietuviø Jaunimo Sàjungos pirmininkë

PASVEIKINIMO ÞODIS4


5

LIETUVIØ CHARTA

8

Draugija yra tautinës kultûros veiksminga tal-kininkë. Lietuvis kuria ir palaiko religines, kultû-rines, jaunimo, saviðalpos, profesines ir kitas lie-tuviø draugijas.

9

Mûsø tëvø kovos ir aukos dël lietuviðkosknygos yra testamentinis ápareigojimas visomsLietuviø Tautos kartoms. Lietuvis organizuoja irremia spausdintà lietuviðkà þodá.

10

Tautos istorija yra geriausia tautos mokyto-ja. Lietuvis brangina savo tautos praeitá ir tauti-nius paproèius. Lietuvis stengiasi bûti vertas sa-vo protëviø, kad paliktø pagarbø pasididþiavimàsavo palikuonims.

11

Tautinis solidarumas yra aukðèiausia tauti-në dorybë. Lietuvis ugdo tautiná solidarumà. Vi-si lietuviai yra lygûs tos paèios tautos vaikai,tarp savæs broliai. Tautinio susipratimo ir lietu-viø vienybës þenklan kiekvienas lietuvis mokanuolatiná tautinio solidarumo ánaðà.

12

Lietuvio tautinës spalvos: geltona � þalia �raudona. Lietuvio tautinë ðventë � Vasario 16-ji.Lietuvio ðûkis: �Lietuviais esame mes gimæ, lie-tuviais turime ir bût!�.

13

Lietuvis yra lojalus savo gyvenamajam krað-tui. Lietuvio santykius su nelietuviu nustato ar-timo meilë ir pagarba kiekvieno þmogaus laisvei,garbei, gyvybei, sveikatai ir turtui.

Vyriausiasis LietuvosIðlaisvinimo Komitetas

Tremtyje, 1949 m. birþelio 14 d.

LIETUVIØ TAUTA,uþsigrûdinusi amþiø kovose dël teisës laisvai ir nepriklausomai gyventi savo tëvø þemëse, vieninga valia siekia savogyvybæ, kalbà, tautines bei valstybines tradicijas iðlaikyti, kurti ir ugdyti, kad savo tautine kultûra visuotinei þmoniøgiminës paþangai bendradarbiaudama, vykdytø Visagalio valià ir laisvo þmogaus paðaukimà. Lietuviø Tautos amþinøjøsiekimø vardan skelbiama ði

LIETUVIØ CHARTA1

Tauta yra prigimtoji þmoniø bendruomenë.Niekas negali bûti prievartaujamas savo ryðá sutautine bendrija nutraukti. Pasaulyje pasklidæ lie-tuviai sudaro vieningà Pasaulio Lietuviø Bend-ruomenæ.

2

Þmogus turi prigimtàjà teisæ laisvai iðpaþintiir ugdyti savo tautybæ. Lietuvis lieka lietuviu vi-sur ir visada. Savo tëvø iðlaikytà Lietuviø Tau-tos gyvybæ lietuvis perduoda ateities kartoms,kad amþinai gyventume.

3

Kalba yra stipriausias tautinës bendruomenësryðys. Lietuviø kalba lietuviui yra tautinë garbë.

4

Ðeima yra tautos gyvybë. Lietuvis kuria lie-tuviðkà ðeimà.

5

Tautinë kultûra yra kelias á tarptautiná pripaþi-nimà ir bendravimà. Apreikðdama tautos genijø,tautinë kultûra áneða savaimingà indëlá á visuoti-nius þmoniø giminës laimëjimus. Kiekvieno lietu-vio priedermë sudaryti sàlygas tautinei kultûrai.

6

Valstybë yra aukðèiausioji tautinës bend-ruomenës organizacija. Valstybinë nepriklauso-mybë yra tautinës kultûros ugdymo ir iðlikimosàlyga. Darbu, mokslu, turtu ir pasiaukojimu lie-tuvis kovoja, kad apgintø ir iðlaikytø nepriklau-somà Lietuvos valstybæ.

7

Mokykla yra tautinës dvasios þidinys. Kiek-vieno lietuvio kilniausioji pareiga bûti lietuviømokyklos rëmëju.

LIETUVIØ CHARTA

LIETUVIØ CHARTA


6

I . PASAULIO LIETUVIØ BENDRUO-MENË

1. a) Pasaulio Lietuviø Bendruomenæ (PLB) sudaro visi lie-tuviai gyvenà uþ Lietuvos Respublikos ribø.

b) Pasaulio Lietuviø Bendruomenës Konstitucija remiasiLietuviø Charta, paskelbta 1949 m. birþelio 14 d.

2. Kiekvieno kraðto Lietuviø Bendruomenë tvarkosi pagalsavo priimtà statutà, prisiderindama prie vietos sàlygøbei ástatymø ir PLB Konstitucijos.

3. Vyriausiasis Pasaulio Lietuviø Bendruomenës organasyra Pasaulio Lietuviø Bendruomenës Seimas.

II . PASAULIO LIETUVIØ BENDRUO-MENËS SEIMAS

4. Pasaulio Lietuviø Bendruomenës Seimas taria visus PLBreikalus:a) priima ir keièia Pasaulio Lietuviø Bendruomenës Kons-

titucijà;b) remia Nepriklausomà Lietuvos valstybæ ir jos demo-

kratiðkai iðrinktas vadovybes. Pasaulio Lietuviø Bend-ruomenë ir Pasaulio Lietuviø Bendruomenës Seimasnesieja savæs nei su kokia nors viena politine partija,grupe ar judëjimu, nei su kokia nors viena idëja beipasaulëþiûra, nei su kokia nors viena religija. PasaulioLietuviø Bendruomenës ir Pasaulio Lietuviø Bendruo-menës Seimo pagrindinis tikslas ir darbø atrama yraNepriklausomos Lietuvos valstybë ir uþ jos ribø gy-venanèiø tautieèiø lietuvybë.

c) sprendþia bendruosius reikalus ir aptaria ryðius tarpatskirø kraðtø Lietuviø Bendruomeniø;

d) renka Pasaulio Lietuviø Bendruomenës Valdybà, Kont-rolës Komisijà ir Garbës Teismà;

e) ieðko priemoniø lietuvybei iðlaikyti;f) derina lietuviø kultûrinæ veiklà ir ðvietimo darbà;g) priima Pasaulio Lietuviø Bendruomenës Valdybos

apyskaità, Kontrolës Komisijos aktà ir iðklauso Gar-bës Teismo praneðimà;

h) svarsto PLB Seimo nariø, PLB Valdybos ir kraðtø Bend-ruomeniø valdybø siûlymus.

5. Pasaulio Lietuviø Bendruomenës Seime balsavimo tei-sæ turi:

PASAULIO LIETUVIØ BENDRUOMENËS

a) atskirø kraðtø Lietuviø Bendruomeniø rinktieji atsto-vai ir atskirais atvejais, kur kraðto bendruomeninëjeveikloje dar nedalyvauja didesnis lietuviø skaièius, tokraðto gausingiausios visuotinio pobûdþio organiza-cijos atstovai, tokiai organizacijai praðant ir PLB Val-dybai nutarus bei atstovø skaièiø nustaèius;

b) PLB Valdybos nariai;c) kraðtø Lietuviø Bendruomeniø valdybø pirmininkai ar-

ba jø ágalioti valdybø nariai;d) Garbës Teismo ir Kontrolës Komisijos pirmininkai;e) Kraðtø Lietuviø Jaunimo Sàjungø valdybø pirmininkai

arba jø ágalioti valdybø nariai.

6. Kraðtø Lietuviø Bendruomeniø atstovø rinkimo tvarkànustato kiekvieno kraðto Lietuviø Bendruomenë atski-rai, o Seime dalyvaujanèios organizacijos savo atstovusparenka ar keièia savo tvarka.

7. Kraðto Lietuviø Bendruomenës atstovui mirus arba rað-tu nuo mandato atsisakius, jo vieton áeina sekantis pagalbalsø daugumà kandidatas. Kandidato nesant, atstovàparenka Kraðto Valdyba.

8. Kiekvieno kraðto Lietuviø Bendruomenë renka á Pasau-lio Lietuviø Bendruomenës Seimà bent vienà atstovà.

9. Kraðtø Lietuviø Bendruomeniø renkamøjø atstovø skai-èiø kiekvienu atveju nustato Pasaulio Lietuviø Bendruo-menës Valdyba.

10. Pasaulio Lietuviø Bendruomenës Seimo atstovai renka-mi trejiems metams.

11. Seimo atstovu gali bûti kiekvienas lietuvis ne jaunesniskaip 18 metø. Savo mandato atstovas negali perleisti ki-tam.

12. Pasaulio Lietuviø bendruomenës Valdyba ðaukia Seimosesijas, nustato sesijø laikà ir vietà, ir parengia sesijosdienotvarkës ir reguliamino projektus.

13. Paprastosios sesijos Pasaulio Lietuviø BendruomenësSeimas ðaukiamas bent kartà per trejus metus.

14. Pasaulio Lietuviø Bendruomenës Valdybai nutarus ar-ba vienam treèdaliui Seimo atstovø pasiûlius ir svarsty-tinus dalykus nurodþius, PLB Valdyba turi ne vëliau kaipper ðeðis mënesius suðaukti Seimà nepaprastai sesijai.

15. Pasaulio Lietuviø Bendruomenës sesija ávyksta, jeigujoje dalyvauja ne maþiau kaip vienas treèdalis Seimo

KONSTITUCIJA

PLB KONSTITUCIJA


7

atstovø. Susirinkus maþiau negu pusei Seimo atstovø,Seime sprendþiami tik tie klausimai, kurie nurodyti iðanksto PLB Valdybos paskelbtame dienotvarkës pro-jekte.

16. Seimo sesijai vadovauja Seimo rinktasis prezidiumas.17. Visi klausimai sprendþiami Seimo posëdyje dalyvaujan-

èiø atstovø paprasta balsø dauguma, jeigu klausimuispræsti Konstitucija nenustato kvalifikuotos daugumos.Kvalifikuotà daugumà sudaro du treèdaliai nuo sesijojeasmeniðkai uþsiregistravusiø atstovø. Kvalifikuota daugu-ma reikalinga: Konstitucijai keisti, nepasitikëjimui PLBValdybai, Kontrolës Komisijai, Garbës Teismui ar atski-riems tø institucijø nariams pareikðti ir Seimo jau priimtaidienotvarkei keisti.

18. Seimas sesijos metu gali sudaryti komisijas atskiriemsuþdaviniams.

19. Tarpsesiniu metu, reikalui esant, Seimas sprendþia at-skirus klausimus korespondenciniu balsavimu, kurá pra-veda PLB Valdyba.

III. PASAULIO LIETUVIØ BENDRUO-

MENËS VALDYBA

20. Pasaulio Lietuviø Bendruomenei atstovauti ir atskirøkraðtø Lietuviø Bendruomeniø veiklai derinti, skatinti beiplësti Pasaulio Lietuviø Bendruomenës Seimas renka Pa-saulio Lietuviø Bendruomenës Valdybà. Be Seimo rink-tøjø PLB Valdybos nariø, á PLB Valdybà áeina PasaulioLietuviø Jaunimo Sàjungos pirmininkas arba PLJS Val-dybos paskirtas atstovas. Ji:a) vykdo Pasaulio Lietuviø Bendruomenës Seimo nuta-

rimus;b) derina pasaulio lietuviø ðvietimo, tautinës kultûros,

socialinæ, ðalpinæ, ekonominæ ir politinæ veiklà, tuoreikalu bendradarbiaudama su kitais lietuviø veiks-niais;

c) informuojasi ir informuoja atskirø kraðtø Lietuviø Bend-ruomeniø valdybas apie lietuviø padëtá;

d) kartà per metus pateikia Pasaulio Lietuviø Bendruo-menës Seimo nariams praëjusiø metø veiklos praneði-mà ir ateinanèiø metø finansø sàmatà bei veiklos pla-nà;

e) pateikia PLB Seimui tvirtinti savo veiklos apyskaità;f) atlieka kitus ðios Konstitucijos ir PLB seimo pavestus

uþdavinius.21. PLB Valdyba renkama trejiems metams. Jos nariø bei

kandidatø skaièiø ir bûstinæ nustato PLB Seimas.22. PLB Valdybos kadencija baigiasi naujai valdybai parei-

gas perdavus. Perdavimas turi ávykti be vëliau kaip per30 dienø naujà valdybà iðrinkus.

23. Valdybos nariai pareigomis ir darbo sritimis pasiskirstopatys.

24. PLB Valdyba arba jos atskiras narys atsistatydina, PLBSeimui pareiðkus nepasitikëjimà 17 straipsnio nustatytatvarka.

25. Svarbesnëms sritims tvarkytis PLB Valdyba gali suda-ryti atskiras komisijas arba skirti ágaliotinius.

26. Rinktam PLB Valdybos nariui dël kuriø nors prieþasèiønustojus bûti valdybos nariu, jo vieton, ne vëliau kaipper 30 dienø áeina daugiausia ið eilës balsø gavæs kandi-datas.

27. Valdyba prireikus gali kooptuoti naujø nariø, kuriø skai-èius negali bûti didesnis kaip vienas treèdalis rinktøjønariø. Kooptuotieji nariai turi lygias teises su rinktaisiais.

IV. PLB atskirø darbo srièiø institucijos28. PLB Valdybos nariai, vadovaujantieji atskiroms darbo

sritims, gali prie savæs turëti vienkartines ar nuolatineskomisijas, kurias tvirtina PLB Valdyba ir kurios veikiapagal PLB Valdybos patvirtintà statutà.

29. PLB Garbës Teismas renkamas trejiems metams. Jo na-riø ir kandidatø skaièiø nustato PLB Seimas. PLB GarbësTeismas suinteresuotoms institucijoms praðant:a) aiðkina PLB Konstitucijà ir PLJS Statutà;b) pasisako dël PLB Valdybos ir PLJS Valdybos ir kitø

PLB bei PLJS institucijø sprendimø bei veiksmø teisë-tumo;

c) pasisako principiniais lietuviø garbës reikalus lieèian-èiais klausimais. PLB Garbës Teismas veikia pagal PLBSeimo patvirtintà statutà.

30. PLB Kontrolës Komisija renkama trejiems metams. Josnariø ir kandidatø skaièiø nustato PLB seimas. PLB Kont-rolës Komisija:a) tikrina PLB Valdybos , PLJS Valdybos ir kitø PLB bei

PLJS institucijø finansinæ atskaitomybæ;b) suraðo atskaitomybës tikrinimo aktus ir juos pateikia

atitinkamoms institucijoms � Pasaulio Lietuviø Bend-ruomenës Seimui arba Pasaulio Lietuviø Jaunimo Kong-reso Atstovø Suvaþiavimui tvirtinti.

31. Visø PLB atskirø darbo srièiø institucijø kadencija bai-giasi kartu su PLB Valdybos kadencija.

V. PASAULIO LIETUVIØ BENDRUO-MENËS LËÐOS

32. Pasaulio Lietuviø Bendruomenë yra ne pelno organiza-cija.

33. PLB lëðas sudaro:a) atskirø kraðtø Lietuviø Bendruomeniø ánaðai, ne ma-

þesni kaip 15 procentø tautinio solidarumo ánaðø;b) aukos, palikimai, dovanos bei kitos pajamos;c) Pasaulio Lietuviø Bendruomenës Fondo parama;d) kraðtø Bendruomeniø paskirta parama.

VI. PEREINAMIEJI NUOSTATAI

34. Ði PLB Konstitucija yra priimta PLB IV Seimo, ávykusio1973 m. rugpjûèio 30 � rugsëjo 2 d. Vaðingtone; pakeistaPLB Seimo korespondenciniu balsavimu 1979 m. gegu-þës 31 d; PLB VI seime, ávykusiame 1983 m. birþelio27 � 30 d. Èikagoje; ir PLB IX Seime, ávykusiame 1997 m.liepos 1 � 7 d. Vilniuje.

PLB KONSTITUCIJA


8

1. Pasaulio Lietuviø Bendruomenës Konstitucijos 29-tame

straipsnyje numatytiems uþdaviniams vykdyti yra Pasau-

lio Lietuviø Bendruomenës Garbës Teismas.

2. PLB Garbës Teismas renkamas trejiems metams PLB Seimo.

3. PLB Garbës Teismà sudaro penki nariai ir du kandidatai.

4. PLB Garbës Teismo sprendþiamàjà sudëtá sudaro trys na-

riai. Reikalui esant, treèiuoju teisëju gali bûti kvieèiamas

ir Garbës Teismo kandidatas.

5. PLB Garbës Teismo nariu gali bûti kiekvienas PLB narys,

ne jaunesnis kaip 30 metø.

6. PLB Garbës Teismo nariais negali bûti: PLB ir PLJS valdy-

bø, kraðtø valdybø, bei atskirø darbo srièiø institucijø ir

kontrolës komisijø nariai.

7. Garbës Teismo nariui atsisakius ar dël kuriø nors kitø prie-

þasèiø negalint eiti pareigø, jo vieton kvieèiamas kandida-

tas.

8. PLB Garbës Teismo narys, spræsdamas bylas, vadovau-

jasi PLB Konstitucija, PLJS Statutu, bendruomeninio

gyvenimo paproèiais, savo sàþine ir lietuvybës intere-

sais.

9. PLB Garbës Teismo nariai ið savo tarpo iðsirenka pirmi-

ninkà ir sekretoriø.

10. PLB Garbës Teismo adresà PLB Valdyba skelbia bent

viename kiekvieno kraðto lietuviø laikraðtyje ir praneða

Lietuviø Bendruomeniø kraðtø valdyboms.

11. Pagal PLB Konstitucijos 29-tame straipsnyje nurody-

tus tikslus á PLB Garbës Teismà gali kreiptis PLB bei

PLJS ir jø institucijos ir kraðtø Bendruomeniø bei kraðtø

Jaunimo Sàjungø organai bei institucijos. Kreipiamasi

raðtu.

12. PLB Garbës Teismas, spræsdamas bylà, taip pat raðtu

praneða abiem pusëm ne vëliau kaip prieð 30 dienø po-

sëdþio laikà ir vietà. Ðiuo terminu laikoma paðto iðsiun-

timo data. Ðalys gali dalyvauti posëdþiuose arba savo

paaiðkinimus duoti raðtu.

13. PLB Garbës Teismo sprendimai yra galutiniai.

Ðis PLB Garbës Teismo statutas yra priimtas PLB IV-jo

Seimo 1973 m. rugsëjo 1 d.; pakeistas PLB V-jo Seimo

korespondenciniu balsavimu 1979 m. geguþës 31 d.; PLB

VI-jame Seime 1983 m. birþelio 27 d. ir PLB IX-jame Seime

1997 m. liepos 1-7 d. Vilniuje.


GARBËS TEISMO STATUTAS

PLB GARBËS TEISMO STATUTAS


DARBO TAISYKLËS (REGLAMENTAS)

Vadovaudamasi Pasaulio Lietuviø Bendruomenës Konstitu-cija, Pasaulio Lietuviø Bendruomenës Valdyba skelbia PasaulioLietuviø Bendruomenës Seimo Darbo Taisykles (reglamentà), pa-remtas PLB Konstitucija, PLB buvusiø Seimø praktika bei nutari-mais ir Lietuviø Bendruomeniø susirinkimø tvarkos taisyklëmisbei tradicijomis.

I. SEIMO SUDËTIS

1. Seimà sudaro 165 (ðimtas ðeðiasdeðimt penki ) atstovai pagalPLB Valdybos ið anksto nustatytà ir kraðtø Lietuviø Bendruo-menëms praneðtà atstovø skaièiaus paskirstymà (lentelæ).

2. Seimo atstovais (nariais) yra ir pagal PLB Konstitucijà Seimebalsavimo teisæ turi:

a) atskirø kraðtø Lietuviø Bendruomeniø iðrinkti atsto-vai;

b) PLB Valdybos pakviesti kraðtø, kuriuose nëra Bend-ruomeniø arba to kraðto Bendruomenës veikloje di-desnis lietuviø skaièius nedalyvauja, organizacijø at-stovai;

c) PLB Valdybos nariai;d) PLB Garbës teismo ir Kontrolës komisijos pirminin-

kai;e) e ) kraðtø Lietuviø Bendruomeniø Valdybø pirminin-

kai ar jø ágalioti Valdybø nariai;f) kraðtø Lietuviø Jaunimo Sàjungø Valdybø pirmininkai

ar jø ágalioti Valdybø nariai.

(Toliau jie visi vadinami atstovais).


9PLB SEIMO DARBO TAISYKLES (REGLAMENTAS)

3. Iðrinkto PLB Seimo atstovo kadencija prasideda Seimuisusirinkus á pirmàjà sesijà ir baigiasi po trejø metø, susi-rinkus naujam Seimui. PLB organø ir Kraðtø Valdybø pir-mininkø, kaip naujo PLB Seimo atstovø, kadencija prasi-deda Seimui susirinkus á pirmàjà sesijà ir baigiasi su jøpareigø kadencijos pabaiga, kada atstovavimà Seime per-ima nauji pirmininkai.

4. Atstovavimas yra garbës pareiga. Seimo atstovams nëraatlyginama.

5. Nedalyvaujantis Seimo sesijoje ar posëdyje atstovas sa-vo mandato negali perleisti kitam, taèiau gali raðtu jovisiðkai atsisakyti. Tada jo vieton eina kitas to kraðtoLietuviø Bendruomenës kandidatas, gavæs daugiausiaibalsø. Kandidato nesant, atstovà parenka Kraðto Val-dyba, raðtu apie tai praneðdama PLB Valdybai.

6. Seimo posëdþiuose siûlymus pateikia, kalba, diskutuojair balsuoja tik atstovai.

7. Á Seimo komisijas gali áeiti ar atskirø srièiø praneðëjais bûtiir ne Seimo atstovai. PLB Valdybos pakvietimu arba pa-siûlymu ir Seimo pritarimu jie yra Seimo referentai, prele-gentai ar talkininkai. Tokie referentai, prelegentai ar talki-ninkai Seime neturi balsavimo teisës, bet turi teisæ kalbëti.

8. Á Seimà PLB Valdyba ið anksto pakvieèia aukðèiausiusLietuvos valdþios ir gausiausiø religijø atstovus kaip gar-bës sveèius. Visi garbës sveèiai turi teisæ kalbëti.

9. Kiti sveèiai gali stebëti Seimo eigà, taèiau teisës kalbëtijie neturi. Tà teisæ jiems perleisti ar suteikti negali nëvienas PLB Seimo atstovas ar Seimo Prezidiumas.

10. PLB Valdyba ið anksto parengia ið kraðtø Bendruome-niø gautø praneðimø Seimo atstovø pagal kraðtus sàra-ðà ir já perduoda Seimo Mandatø komisijai. Mandatø ko-misija susideda ið trijø PLB Valdybos nariø. AtstovaiSeime registruojasi pagal savo kraðtø Lietuviø Bendruo-meniø duotus ágaliojimus. Registracijà vykdo Seimo Re-gistracijos komisija, sudaryta ið PLB Valdybos ið ankstopakviestø asmenø. Ágaliojimø teisëtumà ið anksto prieðSeimo sesijà ir vëliau sesijos metu patikrina PLB Valdy-bos sudaryta Seimo Mandatø komisija.

11. Dël atstovø ágaliojimø teisëtumo kilusius klausimus, ne-aiðkumus, skundus ir kitus reikalus gavusi svarsto Sei-mo Mandatø komisija ir, juos iðsprendusi, savo iðvadaspateikia paliestiems asmenims, PLB Valdybai ir SeimoPrezidiumui.

II. SEIMO KVORUMAS

12. Seimas ávyksta susirinkus ir ásiregistravus ne maþiaukaip treèdaliui Seimo atstovø, tai yra ne maþiau kaip 55atstovams. Susirinkus maþiau negu pusei Seimo atsto-vø (maþiau negu 83 atstovams), Seime sprendþiami tik tieklausimai, kurie yra nurodyti ið anksto PLB Valdybospaskelbtoje darbotvarkëje.

13. Posëdþiø kvorumà sudaro Seime ásiregistravusiø atsto-vø dauguma.

14. Kvorumà patikrinti gali reikalauti kiekvienas atstovasbet kuriuo posëdþio metu, kai gauna balsà, taèiau nega-lima pertraukti kalbanèiojo ar jau pradëto balsavimo. Toksbalsavimas vëliau neginèijamas.

15. Kvorumo nesant, Seimo posëdyje galima:

a) iðklausyti darbotvarkëje numatytus praneðimus;b) svarstyti bei nutarti dël klausimø, susijusiu su per-

trauka ir su posëdþio tæsimu.

III. SEIMO ORGANØ SUDARYMAS

16. Seimas savo darbui sudaro Prezidiumà, Sekretoriatà, ko-misijas ir kitus reikalingus organus, nustato jø nariø skai-èiø, sudarymo bûdà ir pareigas.

17. Seimo darbo komisijos yra:

a) Registracijos (ið anksto sudaryta ið PLB Valdyboskviestø asmenø registracijai vykdyti);

b) Mandatø (ið anksto sudaryta ið trijø PLB Valdybosnariø patikrinti atstovø ágaliojimø teisëtumà);

c) Balsø skaièiavimo (balsams skaièiuoti);d) Nominacijø (surasti, suraðyti ir pasiûlyti kandidatus á

PLB organus);e) Nutarimø (surinkti, redaguoti ir pateikti Seimui priimti

nutarimus);f) kitos komisijos, Seimo sudaromos specialiems tiks-

lams.

18. Kandidatus siûlo PLB Valdyba. Bet siûlyti taip pat galiir kiekvienas atstovas, gavæs siûlomojo þodiná sutikimà(jei siûlomas kandidatas dalyvauja posëdyje) arba raðtu(jei siûlomas kandidatas nedalyvauja posëdyje).

19. Organai renkami posëdyje dalyvaujanèiø atstovø balsødauguma. Iðrinktøjø organø nariai pareigomis pasiskirs-to patys, jei Seimas nenutaria kitaip.

IV. SEIMO DARBOTVARKË

20. Seimo darbotvarkæ pateikia PLB Valdyba. Darbo-tvarkës pakeitimus ar papildymus gali siûlyti kiek-vienas atstovas ið anksto tik raðtu arba sesijos pra-dþioje þodþiu. Siûlomas pakeitimas ar papildymasturi bûti raðtu pateiktas ir kito atstovo paremtas.Tik raðtu pateiktas ir paremtas siûlomas pakeitimasar papildymas yra svarstomas. Darbotvarkæ Sei-mas priima posëdyje dalyvaujanèiø atstovø balsødauguma.

21. Darbotvarkë priimama visai Seimo sesijai. Vëliau sesi-jos eigoje jos pakeitimams ar papildymams reikalingasSeime ásiregistravusiø atstovø dviejø treèdaliø daugu-mos nutarimas.


10

V. DARBOTVARKËS VYKDYMAS

22. Seimà atidaro ir iki jo Prezidiumo bei Sekretoriato sudary-mo Seimui pirmininkauja PLB Valdybos pirmininkas arba jopavedimu kitas PLB Valdybos narys.

23. Seimo posëdþiai yra vieði. Prezidiumo ar penkiø atstovøsiûlymu Seimas posëdyje dalyvaujanèiø atstovø balsødauguma gali nutarti daryti uþdarà posëdá.

24. Prezidiumas posëdþio pradþioje skelbia to posëdþio darbo-tvarkæ ir posëdþio pabaigos laikà.

25. Prezidiumas yra atsakingas uþ darbotvarkës ávykdymà. Pre-zidiumo nutarimu arba atstovø siûlymu, posëdyje dalyvau-janèiø atstovø balsø dauguma gali bûti nutarta:

a) baigti kalbëtojø sàraðà;b) apriboti kalbëjimo laikà;c) neleisti tuo paèiu klausimu kalbëti daugiau kaip vienà

kartà.26. Posëdþio pirmininkas, norëdamas kalbëti ar reikðti savo

nuomonæ, dalyvauti svarstomo klausimo diskusijose, pir-mininkavimà perleidþia kitam Prezidiumo nariui.

27. Posëdþio laikas pratæsiamas (bet ne ilgiau kaip iki kito pri-imtos sesijos darbotvarkës posëdþio pradþios) posëdyjedalyvaujanèiø atstovø balsø dauguma.

VI. SIÛLYMØ SVARSTYMAS IR BALSAVIMO BÛDAI

28. Siûlymus Seimui svarstyti pateikia PLB Valdybos nariai,klausimø referentai, komisijos ir Prezidiumas. Jø siûlymamsparëmimo nereikia.

29. Atstovo siûlymas turi bûti kito atstovo paremtas (siûly-mas gali bûti paremtas nepraðant þodþio, ið vietos garsiaipasakant �siûlymà remiu, vardas ir pavardë, atstovas ið�� kraðto�).

Neparemtas siûlymas nesvarstomas. Ilgi ar sudëtingi siû-lymai ar siûlomi nutarimai tuoj po jø pateikimo þodþiu átei-kiami Prezidiumui raðtu ir tik tuomet svarstomi.

30. Parëmimo nereikia:

a) siûlant daryti pertraukà ar posëdá pratæsti;b) praðant þodþio dël tvarkos ar procedûrai paaiðkinti;c) reikalaujant perskaièiuoti balsus;d) apeliuojant dël posëdþio pirmininko sprendimo.

31. Þodis suteikiamas pagal praðymo eilæ. Referentui ir PLBValdybos nariui þodis gali bûti suteikiamas be eilës. Þodisbe eilës suteikiamas procedûros klausimais.

32. Seimas visais klausimais balsuoja vieðai ir atvirai, pakelda-mi balsavimo korteles. Balsø skaièiavimà tvarko Prezidiu-mas (jis gali pats nuspræsti, ar yra balsø dauguma, arbakviesti Balsø skaièiavimo komisijà balsus suskaièiuoti).

33. Seimas Prezidiumo nutarimu arba posëdyje dalyvaujanèiøatstovø balsø dauguma gali nutarti balsuoti vardiniu bû-du: kiekvieno Seimo atstovo pavardë yra atskirai paðaukia-ma ir jis pasako, kaip balsuoja. Balsø skaièiavimo komisija

skaito Seimo atstovø sàraðà, paþymi jø balsus sàraðe ir,suskaièiavusi balsavimo duomenis, juos pateikia Seimo Pre-zidiumui.

34. Seimas posëdyje dalyvaujanèiø atstovø balsø daugumagali nutarti slaptu balsavimu rinkti PLB Valdybà, Garbësteismà ar Kontrolës komisijà. Tokiu atveju Balsø skaièiavi-mo komisija skaito Seimo atstovø sàraðà, ið kiekvieno at-stovo asmeniðkai paima tik jo slapto balsavimo kortelæ, pa-þymi atstovø sàraðe, kas balsavo, ir vëliau suskaièiuojagautus balsus. Balsavimo duomenis pateikia Seimo Prezi-diumui.

35. Siûlymai svarstyti teikiami taip, kad vienu metu galima bû-tø balsuoti tik dël vieno siûlymo.

36. Siûlymai ávairiais klausimais priimami Seimo posëdyje da-lyvaujanèiø atstovø paprasta balsø dauguma. Balsø daugu-ma yra daugiau kaip pusë dalyvaujanèiøjø atstovø.

37. Kvalifikuotos Seime ásiregistravusiø atstovø balsø daugu-mos reikia PLB Konstitucijoje numatytais atvejais: PLBKonstitucijai keisti, nepasitikëjimui pareikðti, Seimo priim-tai darbotvarkei ir Darbo taisyklëms keisti. Kvalifikuotàdaugumà sudaro du treèdaliai sesijoje ásiregistravusiø at-stovø.

38. Balsams pasidalijus po lygiai, siûlymas perbalsuojamas.Jei balsai ir vël pasidalija po lygiai, siûlymas laikomas at-mestu.

39. Iðkilus kitiems procedûriniams klausimams, vadovaujama-si JAV LB susirinkimø taisyklëmis, kurios buvo priimtos1973 metais ir jomis buvo naudotasi ankstesniuose PLBSeimo posëdþiuose.

P A A I Ð K I N I M A I

1. Balsø dauguma � didesnioji dalis, daugiau kaip pusë.Pavyzdþiui:

jei Seime ásiregistruoja 100 atstovø, tai �Seime ásiregistra-vusiø atstovø balsø dauguma� yra 51 balsas;

jei ásiregistruoja 101 atstovas � dauguma yra 51 balsas;jei ásiregistruoja 102 atstovai � dauguma yra 52 balsai;jei ásiregistruoja 103 atstovai � dauguma yra 52 balsai;jei ásiregistruoja 104 atstovai � dauguma yra 53 balsaiir taip toliau.

Jei ið Seime ásiregistravusiø 100 atstovø kuriame nors po-sëdyje dalyvauja 80 atstovø, tai �posëdyje dalyvaujanèiø at-stovø balsø dauguma� yra 41 balsas;

jei dalyvauja 81 atstovas � dauguma yra 41 balsas;jei dalyvauja 82 atstovai � dauguma yra 42 balsai;jei dalyvauja 83 atstovai � dauguma yra 42 balsai;jei dalyvauja 84 atstovai � dauguma yra 43 balsaiir taip toliau.

P L B Va l d y b a2006-05-22

PLB SEIMO DARBO TAISYKLES (REGLAMENTAS)


11

1 AIRIJA 1 1 2 4

2 ARGENTINA 1 1 2 4

3 AUSTRALIJA 1 1 6 8

4 AUSTRIJA 1 0 0 1

5 BALTARUSIJA 1 1 4 6

6 BELGIJA 1 0 0 1

7 BRAZILIJA 1 1 0 2

8 CEKIJA 1 0 0 1

9 DANIJA 1 0 0 1

10 DIDÞIOJI BRITANIJA 1 1 4 6

11 ESTIJA 1 0 1 2

12 GRAIKIJA 1 0 0 1

13 GRUZIJA 1 1 0 2

14 ISPANIJA 1 1 2 4

15 ITALIJA 1 0 0 1

16 JAPONIJA 1 0 0 1

17 JUNGTINES AMERIKOS VALSTIJOS 1 1 32 34

18 KANADA 1 1 10 12

19 KAZACHSTANAS 1 0 0 1

20 KOLUMBIJA 1 0 0 1

21 LATVIJA 1 1 4 6

22 LENKIJA 1 1 5 7

23 MOLDOVA 1 1 0 2

24 NAUJOJI ZELANDIJA 1 0 0 1

25 NORVEGIJA 1 1 1 3

26 OLANDIJA 1 0 0 1

27 PRANCUZIJA 1 0 2 3

28 RUSIJA 1 1 14 16

29 ÐVEDIJA 1 0 0 1

30 ÐVEICARIJA 1 0 0 1

31 UKRAINA 1 1 3 5

32 URUGVAJUS 1 1 0 2

33 UZBEKIJA 1 1 0 2

34 VENESUELA 1 0 0 1

35 VENGRIJA 1 0 0 1

36 VOKIETIJA 1 1 5 736 19 97 152

PLB VALDYBA 11 - - 11

PLB GARBES TEISMO PIRMININKAS 1 - - 1

PLB KONTROLES KOMISIJOS PIRMININKAS 1 - - 1

V I S O 49 19 97 165

Lentele patvirtinta PLB valdybos posedyje 2005 m. liepos 5 diena ir patikslinta 2006 m. kovo 16 dienos posedyje. PLB XIISeimo pirmoji sesija ðaukiama 2006 m. rugpjucio 7 � 10 dienomis Vilniuje, Lietuvoje.

PASAULIO LIETUVIØ BENDRUOMENËSXII-JO SEIMO (2006-2009) NARIØ SKAIÈIUS

RINKTI ATSTOVAIJS PIRMKV PIRMPLB XII SEIMO NARIAI � KRAÐTAI VISO

PLB XII SEIMO (2006-2009) NARIØ SKAIÈIUS


12

Baigiasi kadencija ir rengiama atlik-tø darbø ataskaita. Nemanau, kad jojeturi atsispindëti ðimtai susitikimø, pasi-tarimø, kalbø, dalyvavimas renginiuoseir reprezentacija. Veiklos uþdavinius ski-riu á dvi kategorijas: ápareigojimus (re-zoliucijø vykdymas) ir valdybos projek-tus bei kasdienius darbus.

Visos XI PLB Seimo rezoliucijos irnutarimai áteikti atitinkamoms instituci-joms, gauti atsakymai raðtu arba þodþiu:

Rezoliucija dël SSSR okupacijos þa-los atlyginimo.

Atsakyta, kad ðis klausimas yra átvir-tintas Lietuvos Respublikos ástatymu.

Rezoliucija dël Lietuvos valdovørûmø.

Ðiuo klausimu kalbës p.Regina Na-ruðienë ðioje Seimo sesijoje.

Rezoliucija dël sporto veiklos plëto-jimo.

Rezoliucija iðsiøsta Kraðtø Bendruo-menëms. PLB vicepirmininkas Jaras Al-kis skirtas ðios veiklos koordinatoriumi.

Rezoliucija dël ðvietimo reikalø.Rezoliucija pasiøsta Lietuvos Res-

publikos Ðvietimo ir mokslo ministerijai.Atsakymas gautas ið Tautiniø maþumøir iðeivijos departamento � sakoma kad

rezoliucija iðnagrinëta kartu su Ðvieti-mo ir mokslo ministerija ir rezoliucijai pri-tarta, numatytos papildomos lëðos.

Rezoliucija dël Lietuvos RespublikosVyriausybës nutarimo Nr.320.

Vyriausybës nutarime �Dël politiniøkaliniø ir tremtiniø sugráþimo á Lietuvàprogramos� nustatyta, kad dokumentaituri bûti pateikti iki 2002 m. gruodþio 31d. PLB Seimo rezoliucijoje paraðyta, kadðis terminas bûtø pratæstas iki 2005 m.gruodþio 31 d. Praðymas patenkintas.

Rezoliucija dël Pasaulio LietuviøBendruomenës organizacijø pavadinimøraðymo didþiosiomis raidëmis.

Rezoliucija iðsiøsta Kraðtø Bendruo-menëms ir þiniasklaidai. Mûsø dëmesysyra atkreipiamas á Lietuvos Respublikosvalstybinës kalbos ástatymà.

Rezoliucija dël naujos Pasaulio Lie-tuviø Bendruomenës vizijos sukûrimoir Lietuvos ávaizdþio formavimo.

Ðià rezoliucijà vykdyti pavesta PLBvaldybos vicepirmininkei p.Liûdai Ru-gienienei. Jos praneðimas ir vizijos pri-statymas yra áraðytas á ðios Seimo sesi-jos programà.

Nutarimas dël Lietuvos ávaizdþio pa-saulyje.

Nutarimas iðsiøstas Lietuvos Res-publikos Vyriausybei. Nutarimà nagri-nëjo Tautiniø maþumø ir iðeivijos depar-tamentas, pritarë teiginiui, kad remiantuþsienio lietuviø kultûros centrus, ðvie-timo ástaigas bei lietuviø organizacijasformuojamas teigiamas Lietuvos ávaiz-dis pasaulyje. Numatytos papildomoslëðos.

Nutarimas dël Pasaulio LietuviøBendruomenës fondo.

Nutarimas iðsiøstas PLB fondo ta-rybai. Gautas ðis atsakymas: PLB fon-das yra JAV registruota institucija, ne-pavaldi Pasaulio Lietuviø Bendruome-nei.

PLB Valdybos darbai.Valdybà, iðrinktà PLB XI Seimo, su-

darë trys nariai, gyvenantys Vilniuje irpriklausantys Australijos, DidþiosiosBritanijos bei Kanados Lietuviø Bend-ruomenëms (deja, dël sveikatos prieþas-èiø vienas valdybos narys valdybosdarbe nedalyvavo ), du nariai, gyvenan-tys Kanadoje, po vienà � Urugvajuje,JAV, Rusijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, irPLJS pirmininkë Vokietijoje. Pasiskirsty-mas pareigomis skelbiamas �Pasauliolietuvyje�. PLB valdybos pirmininkui, re-

PLB VALDYBOS PIRMININKO GABRIELIAUS ÞEMKALNIO

PRANEÐIMAS PLB XII SEIMUI

1. PLB XI Seime iðrinkta PLB valdyba. Ið kairës: Jaras Alkis, Daina Bogdanienë, dr. Bronius Makauskas, Liûda Rugie-nienë, prel. Edis Putrimas, Roberto Ibarra Vëta, Romas Vaðtokas, Gabrielius Þemkalnis (trûksta Giedros Paulionienës,Birutës Nenartavièiûtës ir PLJS pirmininkës Dalios Henke)

PRANEÐIMAI XII SEIMUI


13

ziduojanèiam Vilniuje ir dirbanèiam PLBatstovybës patalpose, teko eiti ir PLBatstovo pareigas. Valdybai susirinkti áposëdþius, iðskyrus per pirmininkø su-vaþiavimus, nebuvo galimybiø, bendra-vimas ir veikla buvo vykdoma interne-tu. Mano nuomone, bûsimosios valdy-bos branduolys turëtø bûti vienoje teri-torijoje, pirmininkas turëtø bûti ne Lie-tuvoje, o atstovas � Lietuvoje. Bûtina,kad visi valdybos nariai turëtø galimy-bæ bendrauti internetu (virtualûs posë-dþiai � idealu). Skirstantis pareigas tu-rëtø bûti numatytas atsakingas asmuouþ nuolatiná ryðio palaikymà ir informa-cijos teikimà Kraðtø Bendruomenëms beisekretorius sprendimus protokoluoti.Daugelio Kraðtø valdybø pirmininkø irvaldybø bendradarbiavimas, parodytainiciatyva, pavyzdþiui Ðvedijos, Norve-gijos, Airijos, labai prisidëjo prie PLBveiklos. Ypaè paminëtinas �Draugystëstiltas� � bendras Europos LietuviøBendruomeniø ir lituanistiniø mokykløtæstinis projektas, prasidëjæs 2005 m.Ðvedijoje ir tæstas 2006 m. Airijoje.

Kadencijos pradþioje, praradus �Pa-saulio lietuvio� redagavimà ir administ-

paslaugas lengvatinëmis sàlygomis.Negalima nepaminëti Aldonos Januðo-nytës, kuri nepriekaiðtingai dirbo �Pa-saulio lietuvio� administratore. Deja, p.Þivilë Makauskienë ðá darbà toliau tæstiatsisako. �Auðros� leidykla sutinka ir to-

kø suvaþiavimai buvo suorganizuotiBirðtone (2004) ir Trakuose (2005). Ðiøsuvaþiavimø reikðmë ir nauda priklausonuo suvaþiavimø dalyviø. Jie uþtikrina,kad suvaþiavimo sprendimai ir mintysnepasiliktø tiktai tarp dalyvavusiøjø, betpasiektø ir bendruomeniø narius. Tiki-me, kad tai vyksta. Dël finansinës para-mos ðiems suvaþiavimams buvo kreip-tasi á Lietuvos Respublikos Vyriausy-bæ. Parama buvo gauta.

Inicijuotas sukûrimas lietuviðkøtautiniø ðokiø mokymo ir choreografi-jos vaizdajuosèiø.

PLB atstovauta visuose LietuvosRespublikos Seimo iðkilminguose posë-dþiuose. Valdybos pirmininkas atstova-vo Tautiniø bendrijø taryboje prie Lie-tuvos Respublikos Prezidento, Valsty-bës apdovanojimø taryboje prie Lietu-vos Respublikos Prezidento, Tautiniømaþumø ir iðeivijos departamento koor-dinacinëje taryboje, Uþsienio lietuviø rë-mimo centro taryboje, Migracijos depar-tamente, tarpininkavo dël pilietybës at-kûrimo ir kitais klausimais. PLB valdy-bos pirmininkas yra lietuviðkø tekstøkonkurso �Lietuva vaiko akimis� verti-nimo komisijos garbës narys, ValdovøRûmø steigëjø narys, dalyvauja Valdo-vø rûmø atstatymo fondo valdybos po-sëdþiuose. Atstovybës administratorëVirginija Grybaitë yra taip pat ir Uþsie-nio lietuviø rëmimo centro tarybos na-rë. Redagavo PLB XII Seimo leidiná. Val-dybos vicepirmininkas Jaras Alkis at-stovauja valdybai bendradarbiaujant su

liau leisti �Pasaulio lietuvá� tomis paèio-mis sàlygomis, taèiau, valdybos daugu-mos nuomone, redaktoriø skirti palieka-ma naujajai valdybai.

Kadencijos metu PLB valdybakreipësi á Lietuvos Respublikos Prezi-dentà Valdà Adamkø ragindama nevyktiá Maskvoje rengiamà Antrojo pasauliniokaro pabaigos minëjimà. Taip pat Valdy-ba kreipësi á Vasario 16-osios gimnazijosVokietijoje vadovus ir suinteresuotus as-menis dël kurstomos nesantaikos gim-nazijoje. Valdyba pareiðkë pasitikëjimàgimnazijos vadovybe, kuri gali pati ið-spræsti kilusias problemas. Kreiptasi áBostono (JAV) arkivyskupà Sean O�Mal-ley su praðymu persvarstyti nutarimà uþ-daryti Ðv. Petro baþnyèià (lietuviø para-pija ir kultûros centras) Bostone. Artë-jant Prezidento rinkimams Ukrainoje, PLBvaldyba padarë vieðà pareiðkimà, remian-tá demokratinius Ukrainos siekius.

PLB atstovybë Vilniuje organizuojametinius pirmininkø suvaþiavimus ir PLBSeimus. Didþiulæ pagalbà organizuojantminëtus renginius suteikia Tautiniø ma-þumø ir iðeivijos departamento darbuo-tojai, be kuriø pagalbos ir patirties val-dybai ir atstovybei darbas bûtø buvæslabai sudëtingas. Kraðtø valdybø ir krað-tø Lietuviø Jaunimo Sàjungos pirminin-

ravimà JAV, perkëlëme ðiuos darbus áPunskà. Èia buvo sudarytos paèios tin-kamiausios sàlygos. Redagavimà PLBvaldybos praðymu perëmë p. ÞivilëMakauskienë, pasisiûliusi ir dirbusi beatlyginimo. Uþ tai jai esame labai dëkin-gi. �Auðros� leidykla irgi nusipelno mû-sø padëkos. Ji trejus metus teikë mums

�Pasaulio lietuvio� redakcijossekretorë Aldona Januðonytë

�Pasaulio lietuvio� redakorëÞivilë Makauskienë

�PL� techninis redaktorius irmaketuotojas Sigitas Birgelis

PRANEÐIMI XII SEIMUI


14

Lietuvos kûno kultûros ir sporto depar-tamentu, vykdo bendrà PLB ir LietuvosYpatingojo archyvø departamento pro-jektà (rinkti Lietuvos partizanø doku-mentus), kurá remia Lietuviø Fondas,Pramonininkø konfederacijos Petro Vi-leiðio premijos nominacijø komiteto na-rys (2003 m.), dalyvavo Didþiosios Bri-tanijos Lietuviø Sàjungos metiniame su-vaþiavime 2005 metais, stebëtojo teisë-mis dalyvavo JAV LB ir Lietuvos Res-publikos Seimo komisijos posëdþiuose.Vicepirmininkas prelatas Edis Putrimas,kaip Lietuvos Vyskupø Konferencijosdelegatas uþsienio lietuviams katali-kams, aplankë nemaþai Lietuviø Bend-ruomeniø. Apie tai jo praneðime. Prela-tas Edis Putrimas kiekvienais metais da-lyvauja ir padeda organizuoti Pietø Ame-rikos Lietuviø Jaunimo Sàjungø suva-þiavimus. Vicepirmininkë Giedra Paulio-nienë ir jos vadovaujama PLB Ðvietimokomisija 2003�2004 metais sëkmingaiávykdë ðvietimo konkursà, skirtà lietu-viðkoms mokykloms Rytø Europoje,Punsko, Seinø mokykloms, Vilniaus vi-durinei mokyklai �Lietuviø namai� ir Va-

sario 16-osios gimnazijai. Padovanotitrys magnetofonai Tilþës, Maskvos irRimdþiûnø mokykloms. Vilniuje iðspaus-dintas mokytojos Nijolës Benotienësparengtas sàsiuvinis �Senovës lietuvið-kas kaimas� ir iðdalytas Lietuviø Bend-ruomeniø atstovams pirmininkø suva-þiavime. 2004�2005 metais komisija ið-leido Lietuvos istorijos konspektus, ku-rie bus iðdalyti Lietuviø Bendruome-nëms ðiame PLB Seime. Plaèiau apie Ðvie-timo komisijos veiklà vicepirmininkësGiedros Paulionienës praneðime.

Vicepirmininkë Liûda Rugienienëpalaikë ryðius su JAV Lietuviø Bendruo-mene, sudarë PLB vizijos ir misijos ko-misijà, pateikë daug minèiø ir pasiûly-mø dël PLB valdybos veiklos. Vicepir-mininkas Bronius Makauskas aktyviaiprisidëjo prie specialiø projektø vykdy-mo, valdybos pareiðkimø redagavimo,bendradarbiavo su Liûda Rugienienekuriant PLB vizijà ir misijà, kartu su Len-kijos Lietuviø Bendruomene rûpinosiSeinø lietuviø vidurinës mokyklos sta-tyba ir ásteigimu. Vicepirmininkë DainaBagdonienë kuruodama maþàsias Eu-

ropos Lietuviø Bendruomenes ir nauja-kurius atkreipë pirmininko ir Valdybosdëmesá, kad reiktø pagerinti ryðius ir san-tykius su bendruomenëmis ir instituci-jomis Lietuvoje. Dalis jos pasiûlymøágyvendinta, dalis, deja, dël ávairiø prie-þasèiø palikta ateièiai, pvz., �Pasauliolietuvio� prenumerata Europoje. Vicepir-mininkë Birutë Nenartavièiûtë, kuruojan-ti Rytø kraðtø bendruomeniø veiklà (jitaip pat yra ir Rusijos Lietuviø BendrijøSàjungos pirmininkë), negalëjo iki galoatlikti ðio uþdavinio dël daugeliui net ne-ásivaizduojamø ryðio su tais kraðtaisproblemø. Vis dëlto pagal galimybes pa-reigas vicepirmininkë atlikto sàþiningai,organizavo suvaþiavimus Maskvoje. Vi-cepirmininkas Roberto Ibarro Veta at-vedë Pietø Amerikos lietuvius á glaudes-ná ryðá su PLB, dalyvauja organizuojantPietø Amerikos Jaunimo Sàjungø suva-þiavimus. Vicepirmininkë, PLJS pirminin-kë Dalia Henke ne tiktai buvo labai ak-tyvi PLJS pirmininkë (apie tai PLJS pra-neðimuose), bet ir aktyvi PLB valdybosnarë, besirûpinanti visa PLB veikla. Ypaèryðkus ir pozityvus buvo jos pasisaky-mas Lietuvos Respublikos Seimo kon-ferencijoje emigracijos reikalais. JuozasLukas, PLB iþdininkas, labai kruopðèiaiir nuoðirdþiai atliko savo pareigas.

Nuolatinis ryðys palaikomas su Pre-zidentûra, Lietuvos Respublikos Seimu,Vyriausybe, ministerijomis, departamen-tais ir kitomis vyriausybinëmis institu-cijomis, þiniasklaida, dalyvauta radijo irTV laidose. Daug dëmesio skiriame Vil-niaus vidurinei mokyklai �Lietuviø na-mai�, kurioje mokosi uþsienio lietuviøkilmës vaikai, daugiausia tremtiniø pali-kuonys. Per kadencijà aplankytos lietu-viø bendruomenës ir organizacijos. Tar-tasi ávairiais veiklos, naujø bendruome-niø struktûrizavimo klausimais.

Argentinoje susitikome su Rosariomiesto Lietuviø Bendruomene, BuenosAires � ALOST, kuri yra ávairiø draugijøjunginys, �Mindaugo� ir �Nemuno�draugijomis. �Nemuno� draugija 2009metais paþymës savo veiklos 100 metøsukaktá, tai � atsakymas pesimistams,galvojantiems, kad mûsø bendruome-nës pasmerktos iðnykti.

Urugvajuje Lietuviø Bendruomeneivadovauja Vasario 16-osios gimnazijosauklëtinis Albertas Kaluþevièius. Rober-

Ið kairës: PLB valdybos pirmininkas Gabrielius Þemkalnis, vicepirmininkasRoberto Ibarra Vëta, PLJS valdybos pirmininkë Dalia Henkë ir Kanados LJSpirmininkas Saulius Simonavièius PLB ir PLJS kraðtø pirmininkø suvaþiavimeTrakuose, 2005



15

to Ibarra, PLB valdybos vicepirminin-kas, gyvenantis Montevideo, kartu da-lyvavo daugelyje susitikimø Argenti-noje ir Urugvajuje. Jis buvo ir ðios PLBpirmininko bei delegacijos ið Lietuvoskelionës organizatorius.

Kazachstane daugelis Bendruome-nës nariø yra buvæ politiniai kaliniai, da-lyvavæ 1954 metø kaliniø sukilime Kan-gyro lageryje, ir jø palikuonys. Ant kal-vos, kur buvo ðaudomi kaliniai, atiden-gëme paminklà Kengyre nuþudytiemslietuviams, apibarstëme atsiveþta ið Lie-tuvos þeme. Susitikau su Lietuviø Bend-ruomenëmis Almaatoje ir Karagandoje.Netrukus po to á �Lietuviø namus� Vil-niuje atvyko sukilëlio vaikaitë ir keletaskitø vaikø.

Ispanijoje, Madride, vyko Ispani-jos Lietuviø Bendruomenës atstovø su-vaþiavimas. Iðrinkta valdyba ir atstovaiá PLB XII Seimà. Galima dþiaugtis ir gë-rëtis ðios Bendruomenës veikla ir entu-ziazmu. Spëjama, kad lietuviø Ispanijojeyra 50 � 70 tûkst. Veikia keletas lituanis-tiniø mokyklø.

Airijoje, Dubline, susipaþinau su Ai-rijos Lietuviø Bendruomenës veikëjais.Deja, neturëjau galimybës aplankyti ki-tø lietuviø telkiniø, iðskyrus Carickmac-ross. Sëkmingai dirba keturios mokyk-los, leidþiami du laikraðèiai, lietuviðkomaisto pasiilgti netenka, lietuviðkoseparduotuvëse yra ir didþkukuliø (cepe-linø), ir juodos duonos, ir silkiø, irraugintø kopûstø. Spëjama, kad Airijojegyvena per 100 tûkst.lietuviø.

Gudijoje, Minske, vyko metinis Bal-tarusijos Lietuviø Bendruomenës susi-rinkimas, buvo iðrinkta valdyba. Po su-sirinkimo atidarymo delegacija ið Lietu-vos buvo pakviesta trumpai ekskursijaipo Minskà. Neádomi ekskursija, kuriosvadovë visà laikà turëjo su kaþkuo ryðámobiliuoju telefonu, uþtruko tol, kol su-sirinkimas pasibaigë. Vadovë prisipaþi-no veikusi pagal Minsko KGB instruk-cijas gaiðinti delegacijos laikà.

Maskvoje, tremtiniø suvaþiavime,akivaizdþios prieþiûros nesijautë. Susi-rinkusieji daug kalbëjo apie tai, kokiosparamos norëtø ið Lietuvos. Krasnojars-ko atstovas Antanas Rasiulis paklausë,�o kà mes duodame Lietuvai?� ir patsatsakë, kad jie, Krasnojarsko lietuviai,Lietuvai atiduoda savo vaikus, siøsda-

mi juos á �Lietuviø namus�. Ið tikrøjø,moksleiviø ið Krasnojarsko �Lietuviø na-muose� yra ne viena deðimtis.

Sankt Peterburge dalyvavau Bend-ruomenës susirinkime, naujos valdybosrinkimuose. Buvo akivaizdus pavyzdys,kaip pati Bendruomenë gali persitvar-kyti, kai yra nepatenkinta vadovø ne-veiklumu ar netenkinanèia veikla.

Seinai ir Punskas, Lenkijos teritori-joje, lietuvi�kas kra�tas, kurio lietuvið-kumu negalima abejoti, taèiau gyvenan-tis nuolatiniø spaudimø ir kliûèiø kas-dienybëje, keliamø tautinei maþumai to-je valstybëje.

JAV. Apsilankæs 2004 metais Èika-goje vykusioje XII Lietuviø Tautiniø Ðo-kiø ðventëje, turëjau galimybæ dalyvautiir JAV LB Kraðto valdybos ir LietuviøFondo Tarybos posëdþiuose, susitiktisu daugeliu Bendruomenës ir þiniask-laidos atstovø priëmime, kurá surengëJAV Vidurio Vakarø Apygarda. Ávairiussusitikimus planavo ir parengë vicepir-mininkë Liûda Rugienienë ir buvæs PLBvaldybos pirmininkas Vytautas Kaman-tas.

Visose ðiose kelionëse aplankytiLietuviø Bendruomenes nuoðirdþiai irveiksmingai padëjo bei globojo Lietu-vos Respublikos diplomatinës atsto-vybës, bendruomeniø pirmininkai ir ki-ti veikëjai. Tautiniø maþumø ir iðeivi-jos departamento sumanymas ir siû-lymas kai kuriose Lietuvos Respubli-kos diplomatinëse atstovybëse steig-ti diasporos ataðë etatà, atsiunèiantdarbuotojà ið Lietuvos, PLB valdybaiyra nepriimtinas, tai esame pareiðkævieðai. Jeigu tokia pareigybë bûtø stei-giama, turi bûti skiriamas asmuo, pokonsultacijos ir pritarimo ið to KraðtoBendruomenës, kuris yra tos bendruo-menës narys.

Valdybos veikla yra ribojama lëðøstokos, dël to ne visi projektai ir suma-nymai gali bûti ágyvendinami. Nemaþàparamà PLB valdyba ir lietuviø organi-zacijos pagal pateiktas paraiðkas gaunaið Lietuviø Fondo. Be Lietuviø Fondobûtø neámanoma PLB atstovybës veik-la ir kiti veiklos projektai, taèiau iðkyladvi problemos. Pirma, lëðø projektamságyvendinti daþnai prireikia jau pasibai-gus paraiðkø pateikimo terminui. Antra,skirtoji parama gaunama pateikus ávyk-

dyto projekto sàskaitas, taigi neturima�apyvartiniø� lëðø projektui vykdyti.PLB nuolat pagal savo iðgales paremiaKanados ir JAV Lietuviø Bendruomenës.Lietuviø Chartos nuostata �Tautinio su-sipratimo ir lietuviø vienybës þenklankiekvienas lietuvis moka nuolatiná tau-tinio solidarumo ánaðà� yra neretai ig-noruojama, skriaudþiant ir PLB, ir paèiasKraðtø Bendruomenes. PLB organizuo-tas lëðø telkimo vajus 2005 metais neat-neðë lauktø rezultatø, dël to reikëtø da-ryti priekaiðtà tiktai PLB valdybos pir-mininkui, nesugebëjusiam ðios akcijostinkamai organizuoti ir pravesti. Ðiaismetais vajø praveda PLB Fondas. Para-ma kelioniø iðlaidoms á Rusijà, Gudijàgauta ið Tautiniø maþumø ir iðeivijos de-partamento, o ið Socialiniø ástaigø prie-þiûros ir audito departamento prie So-cialinës apsaugos ir darbo ministerijos� kelionei á Kazachstanà. Visiems esa-me nuoðirdþiai dëkingi.

Negaliu pateikti veiklos sàmatos.Sàmatai sudaryti reikia turëti þinomas arnumatomas pajamas ir projektuojamasiðlaidas. Vienintelës iðlaidos, kurias tiks-liai numatome, yra PLB atstovybës ið-laikymas � pagal tai teikiame paraiðkàLietuviø Fondui ir ji visada bûna paten-kinama. Reikëtø prisipaþinti, kad visøpirma reikia turëti darbø ir projektø pla-nà ir tada ieðkoti lëðø tam ágyvendinti.Pagal Lietuviø Fondo nuostatas kelio-niø iðlaidoms lëðø neskiriama, taigi to irnepraðome.

PLB valdybos iþdininkas Juozas Lukas

15PRANEÐIMI XII SEIMUI


16

�Pasaulio lietuvio� sàmata sudaro-ma ir jos laikomasi, kol yra uþtenkamaiprenumeratoriø ir rëmëjø. Kuriuo keliupasuks �Pasaulio lietuvis�, nuspræs bû-simoji PLB valdyba.

Kur mes, Pasaulio Lietuviø Bendruo-menë, esame ir kur mes bûsime ?

Besikurianèios naujos bendruome-nës, dar neturinèios organizacinës pa-tirties, taèiau turinèios entuziazmo irnaujø idëjø, ðiuolaikinës technologijoságûdþiø, gausëjanèios anksèiau susikû-rusios bendruomenës keièia PasaulioLietuviø Bendruomenës veidà. Prieðin-gai pasisakymams spaudoje, kad krað-tuose, kur dar tik kuriasi Lietuviø Bend-ruomenës, lituanistiniø mokyklø ið visnëra, reikia tik paþvelgti á Ispanijos ir Ai-rijos Lietuviø Bendruomenes, kurioseveikia daug lituanistiniø mokyklø. Eu-ropos Lietuviø Bendruomeniø svoris,suartëjimas su Lietuva ir gyvi ryðiai suja, rodo PLB besipleèianèià veiklà irreikðmæ. Emigracijos ið Lietuvos prob-lema gali bûti sprendþiama tiktai Lietu-voje keliant ðalies gerovæ ir þadinant pat-riotizmà. Negalima sakyti, kad mes, PLB,su tuo nesusijæ. Taèiau svarbiausiasmûsø vaidmuo, tikslas, kaip visada, yrauþ Lietuvos ribø gyvenanèiø tautieèiølietuvybë. To turime siekti bendradar-biaudami su pozityviai veikianèiomisLietuvos institucijomis. Lietuvybës ið-

laikymas yra ir galimo tautieèiø sugráþi-mo garantas.

Spontaniðkai ásiþiebianti veikla yrasveikintinas reiðkinys, rodantis norà ið-likti lietuviais. Taèiau pastebimas iki ðioldar nebûtas reiðkinys � tame paèiamekraðte paraleliai veikianèios lietuviø or-ganizacijos. Jeigu suprasime, o, manau,turime suprasti, kad tai nëra neigiamasreiðkinys, o ið tikrøjø yra Bendruome-nës veiklos iðsiplëtimas � átraukiant pa-ralelines organizacijas á bendruomenësvadovavimo ir koordinavimo struktûrà,tada nebeliks ir ásivaizduojamø proble-mø. Kai kuriuose kraðtuose, gal dël as-menø nesutarimo, veikia po dvi organi-zacijas, kurios abi save laiko reprezen-tuojanèiomis to kraðto Lietuviø Bend-ruomenæ. Neminësiu dabar tø kraðtø, jiepatys tai þino ir turëtø susiprasti ir pa-galiau rasti bendrà kalbà, kaip eiti tuopaèiu keliu. PLB valdybos nuostata vi-sada buvo �Vienas kraðtas � viena Lie-tuviø Bendruomenë�. Rûpestá kelia Ru-sijos ástatymais kuriamos vadinamosiostautinës kultûrinës autonomijos. Neabe-jotinas tokiø �autonomijø� kûrimo tiks-las yra skaldyti tautines bendruomenesRusijoje ir padaryti jas priklausomas nuoRusijos valdþios þadamos paramos. De-ja, yra atvejø kai ðios Rusijos valdþiospastangos buvo sëkmingos. Ið princi-po kultûriniø autonomijø sistema gali bû-

ti ir neþalinga PLB tikslams tol, kol ðiosautonomijos laiko save dalimi kraðtobendruomenës, kaip dar viena organi-zacija Kraðto Bendruomenëje, o ne darviena atskira bendruomenë. Daugumaautonomijø tai supranta, turime jø dele-gatus, kaip Rusijos Lietuviø Bendruo-menës atstovus, ir ðiame Seime. Analo-gas bûtø jeigu kurtøsi Europos Sàjun-gos valstybiø Lietuviø Bendruomeniøjunginys. Rusijoje ásisteigusiø tautiniøkultûriniø autonomijø skatinimas yra þa-dama Rusijos valdþios prioritetinë para-ma. Galimybë, jeigu tokia yra, kad Euro-pos Sàjungos Lietuviø Bendruomeniø(iðskiriant Ðveicarijà ir Norvegijà) jun-ginys gauti paramà ið ES fondø, irgi tu-rëtø bûti iðnaudota. Iniciatyva ðia kryp-timi yra sveikintina. Nors tokia parama,bûkime teisingi, negalëtø pasiekti ne ESkraðtø, vis dëlto þenkliai pagerintø bend-rà PLB finansiná stová ir eliminuotø pa-ramos praðymus ávairiems projektams iðLietuvos Respublikos Vyriausybës.

Nesiimu vertinti ðios kadencijos PLBvaldybos veiklos. Vertinimas priklausoPasaulio Lietuviø Bendruomenei, kuriaiatstovaujate jûs, PLB XII Seimo nariai.Uþ nesëkmes esame kalti mes patys.Veiklà visada galima ir reikia gerinti betkurioje organizacijoje. Istorija mus mo-ko, kad ne revoliucija ir griovimas, betevoliucija yra pasirinktinas kelias.

Uþ talkà tariame nuoðirdþià padëkàPLB valdybos iþdininkui Juozui Lukui,PLB atstovybës administratorei Virgini-jai Grybaitei, buvusiam PLB valdybospirmininkui Vytautui Kamantui, pasida-lijusiam patirtimi, Lietuviø Fondui, vals-tybës vadovams ir ávairioms LietuvosRespublikos institucijoms, Tautiniø ma-þumø ir iðeivijos departamentui, jo ge-neraliniam direktoriui Antanui Petrauskuiir departamento darbuotojams, �Pasau-lio lietuvio� redaktorei Þivilei Makau-skienei ir �Auðros� leidyklai, visiemsbendradarbiavusiems Kraðtø Bendruo-meniø pirmininkams ir organizacijoms,Lietuvos Respublikos Seimui dëkojameuþ PLB atstovybei suteiktas patalpas,dëkojame daugeliui nuoðirdþiai talkinin-kavusiø asmenø, kuriø visø nepajëgiuiðvardyti.

Gabrielius ÞemkalnisVilnius, 2006 m. rugpjûèio 7 d.

PLB ir PLJS kraðtø pirmininkø suvaþiavimo dalyviai (Trakai, 2005)



17

2003�2004 metais sëkmingai buvopravestas konkursas, skirtas Karaliau-èiaus kraðto, Punsko, Seinø lituanisti-niø mokyklø mokiniams, Vilniaus vidu-rinës mokyklos �Lietuviø namai� ir Va-sario 16-osios gimnazijos Vokietijoje mo-kiniams. 2003 m. rudená konkursui bu-vo pasiruoðta ir jis paskelbtas 2004 m.vasario 1 d. Konkurse dalyvavo 96 mo-kiniai. Dalyviai buvo suskirstyti á trisgrupes. Grupëje A: mokiniai nuo 10 iki12 metø. Raðiniø tema �Átakingas lietu-vis/ë mano gyvenime�. Grupëje B: mo-kiniai nuo 13 iki 15 metø. Jiems pasiûly-ta paraðyti pasakà/eilëraðtá ir ákalbëti ágarso juostelæ. Grupë C � vyresniøjøklasiø moksleiviams. Tema � �Átakin-giausia knyga mano pasaulëþiûrai�. Pi-niginës premijos bei paþymëjimai buvoáteikti PLB ir PLJS kraðtø pirmininkø su-vaþiavime Birðtone 2004 metais. Kadan-gi Tilþës, Maskvos ir Rimdþiûnø lituanis-tinës mokyklos neturëjo magnetofonøraðinëliø áraðymui, nusprendëme nu-pirkti joms magnetofonus. Iðleidome sà-siuviná: �Senovës lietuviðkas kaimas�,kurá paruoðë mokytoja Nijolë Benotie-në. Sàsiuvinis taip pat buvo iðdalintas

PLB ir PLJS kraðtø pirmininkø suvaþia-vime Birðtone.

2004�2005 metais komisija iðleidotrijø daliø istorijos konspektus. Pirmojedalyje � istorija nuo Aisèiø genèiø ási-kûrimo iki Þygimanto Augusto (1544�1572), antroje � nuo Liublino unijos ikiLietuvos nepriklausomybës paskelbimoir treèioje � istorija nuo 1918 iki 2004 me-tø. Konspektus paruoðë a.a. Vaida Kup-revièiûtë-Petrauskienë, projektui vado-vavo Nijolë Benotienë. Sàsiuviniuosechronologiðkai pristatomos temos, kiek-vienai temai pritaikyti namø darbai. Taippat pakartotinai iðleistas N. Benotienëssudarytas sàsiuvinis �Senovës lietuvið-kas kaimas�. Visø sàsiuviniø sudarymometodika rëmësi principu, kad lietuviøkalbos þinojimas iðeivijoje kinta. Kons-pektai ir sàsiuviniai bus iðdalyti LB pir-mininkams ar Bendruomeniø atstovamsPLB XII Seime. Pasistengsime sukaup-tà medþiagà áraðyti á kompaktinius dis-kelius ir iðsiøsti lituanistinëms mokyk-loms.

Trejø metø kadencija labai greitaipraëjo. Uþtruko laiko susirasti duome-nis, gauti lëðø ir sudaryti projektø pla-

nà. Gaila, kad nebuvo tæstinumo. Atsi-þvelgiant á tai, bûtø gerai, kad nors vie-nas narys ið buvusios PLB Ðvietimo ko-misijos liktø padëti naujai komisijai. Ma-tëm, kad neámanoma padëti arba parem-ti visø lituanistiniø. mokyklø. Kadangiávairiø kraðtø lituanistiniø mokyklø po-reikiai labai skiriasi, vertëtø átraukti á ko-misijos darbà ðvietimo atstovus ið Rytøir Vakarø Europos kraðtø. Svarbu rengtisuvaþiavimus, kuriuose dalyvautø netiktai Europos kraðtø lituanistiniø mo-kyklø atstovai, bet ir atstovai ið Ðiaurësir Pietø Amerikos. Bûtina pasidalinti þi-niomis, resursais, vadovëliais ir atsirink-ti, kas aktualu ir pritaikoma skirtingøkraðtø lituanistinëms mokykloms.

Dëkojame PLB valdybos pirmininkuiGabrieliui Þemkalniui ir valdybos na-riams uþ pritarimà mûsø projektams.Aèiû Virginijai Grybaitei uþ tarpininka-vimà ir pagalbà. Aèiû Valdybos iþdinin-kui Juozui Lukui. Dëkojame LietuviøFondui uþ paramà. Linkime geros klo-ties visiems, ypaè mokytojams, dirbanttoká svarbø mûsø Tëvynei darbà.

Giedra Rinkûnaitë-Paulionienë,PLB Ðvietimo komisijos pirmininkë

PLB ÐVIETIMO KOMISIJA 2003�2006 m.

PLB Ðvietimo komisija. Ið kairës: Laima Underienë, Auðra Karkienë, Giedra Paulionienë, Nijolë Benotienë, priekyjeAudra Paulionytë ( trûksta Irenos Ehlers)



18

Pasaulio Lietuviø Jaunimo Sàjunga(PLJS) vienija visas veikianèias Lietu-viø Jaunimo Sàjungas atskirose ðalysesu tikslu � iðlaikyti ir puoselëti lietuvy-bæ. Iki 2006 metø vidurio net 20 pasauliovalstybiø veikë LJS: Argentinoje, Aust-ralijoje, Baltarusijoje, Brazilijoje, Didþio-joje Britanijoje (atsikûrë tik 2006 metais),Gruzijoje, JAV, Ispanijoje, Kanadoje, Ka-raliauèiaus kraðte, Latvijoje, Lenkijoje,Moldovoje, Norvegijoje (atsikûrë tik2006 metais), Prancûzijoje, Rusijoje, Uk-rainoje, Urugvajuje, Uzbekijoje, Vokieti-joje. Airijoje, Ðvedijoje ir Estijoje � turi-me lietuviø jaunimo reikalams atsakin-gus asmenis. Netgi Kolumbijoje po

daugelio metø vël pradëjo rinktis jauni-mas su viltimi atkûrti Kolumbijos LJS.

Ðvietimas, kultûra ir sportas � tai tryspagrindinës lietuvybës iðlaikymo sritys,kur jaunimas gali aktyviai reikðtis. Todëlkiekvieno kraðto jaunimas vysto kultûri-næ, netgi politinæ, informatyvià bei visuo-meninæ veiklà, kuri pagrásta toje ðalyje gy-venanèio lietuviðko jaunimo poreikiais.Jaunimui, gyvenanèiam Pietø ir ÐiaurësAmerikoje bei Australijoje, daugiau rûpilietuviø kalbos, kultûros iðlaikymas, ryðiaisu Lietuva, o europieèiams � susibûrimas,bendradarbiavimas su Lietuvos jaunimoorganizacijomis, glaudûs ryðiai su Lietu-va. Vienas bendras tikslas vienija mus vi-

sus � mes norime bûti ir likti lietuviais, puo-selëdami mûsø tautos kultûrà, kalbà, norsir esame pasklidæ po pasaulá.

PLJS valdyba

Per XI PLJS Kongresà, kuris ávyko2003 metø vasarà Lietuvoje, Lenkijoje irVokietijoje á PLJS valdybà buvo iðrinktiatstovai: ið Pietø Amerikos � SantiagoButkus, Australijos � Vytautas Antanai-tis, JAV � Kristina Mattis, Kanados �Matas Stanevièius (jis ir XII PLJ Kong-reso ruoðos komiteto pirmininkas), Vo-kietijos � Vilma Remmert-Fontes, Mar-tynas Lipðys, Rimas Baliulis, Dalia Hen-ke (PLJS pirmininkë), o Algirdas Zim-nickas (Lenkija) ir Stasys Kuliavas (Ka-nada) buvo kooptuoti á valdybà poKongreso. Valdyba neturëjo galimybësper tris kadencijos metus susitikti, ka-dangi beveik visus valdybos narius vie-nas nuo kito skiria kontinentas. Komu-nikacija daugiausiai vyko elektroniniupaðtu, turëjome ir keletà virtualiø posë-dþiø (tiesioginiai pokalbiai internete).

PLJS uþdavinai

PLJS veikla yra ne tik neatsiejamaisusijusi su lietuviðko jaunimo, gyvenan-èio uþsienyje veiklos planavimu bei de-rinimu, bet ir konkreèiø uþdaviniø vyk-dymu. 2003 m. XI Kongreso dalyviai pri-ëmë daugiau kaip 20 nutarimø. PLJS val-dyba stengësi ðiuos nutarimus kuo kû-rybiðkiau ágyvendinti, taip praplësdamasavo darbo patirtá ir uþmegzdama daugPLJS naudingø ryðiø. PLJS valdyba yrapagrindinis partneris visø kraðtø jauni-mo sàjungoms, kurios ieðko atsakymø áklausimus kà, kodël ir kaip LJS turi veik-ti. Vienas ið uþdaviniø buvo sudaryti ga-limybæ jaunimui, iðsibarsèiusiam po vi-sà pasaulá, gauti informacijà. Tai ámano-

PLJS VALDYBOS PIRMININKËSDALIOS HENKE PRANEÐIMAS

PLB XII SEIMUI

PLJS valdyba, iðrinkta PLJS XI Kongrese (2003)



19

ma tik turint bendrà informacijos pasi-keitimo programà. Per interneto svetai-næ http://www.pljs.org viso pasaulio Lie-tuviø Jaunimo Sàjungos galëjo skleistiinformacijà apie savo veiklà, taèiau tagalimybe pilnai nepasinaudojo. Tinkla-lapis internete http://www.kongre-sas.org suteikë informacijà apie XII PLJKongresà, vykusá Kanadoje 2006 m. bir-þelio 24 d. � liepos 9d.

PLJK yra aukðèiausias PLJS orga-nas, kuris nustato organizacijos kryptáir renka naujà PLJS valdybà. PasaulioLietuviø Jaunimo kongresai vyksta nuo1966 m. kas 3�4 metai. Kaskart jie ren-giami vis kitame kontinente. Registraci-ja á Kongresà vyko labai aktyviai, buvotikimasi sulaukti apie 90 atstovø ið 19pasaulio ðaliø: Airijos, Argentinos,Australijos, Baltarusijos, Brazilijos, Di-dþiosios Britanijos, Estijos, Gruzijos,JAV, Ispanijos, Kanados, Karaliauèiauskraðto, Latvijos, Lenkijos, Prancûzijos,Ðvedijos, Ukrainos, Urugvajaus, Vokie-tijos. Kongresuose dalyvauja ir dauggarbës sveèiø ið Lietuvos bei viso pa-saulio, kurie renginio programà paávai-rina savo praneðimais, pasidalina su jau-nimu patirtimi, þiniomis bei idëjomis.

Be XII PLJ Kongreso organizavimo,kurá surengë Kanados Lietuviø jaunimosàjunga su PLJS valdyba, vienas ið svar-biausiø PLJS valdybos uþdaviniø buvokurti PLJS vizijà ir jà pateikti per XII PLJKongresà Kanadoje. (Plaèiau apie taiskaityti PLJS ateities perspektyvos).

PLJS valdyba visuomenëje

Per pastaruosius trejus metus PLJSbuvo labai plaèiai atstovaujama dauge-lyje renginiø, vykusiø Lietuvoje, Euro-poje, Ðiaurës ir Pietø Amerikoje. Norisipaminëti vienà ið svarbiausiø PLJS val-dybos pirmà kartà surengtà renginá - Eu-ropos Lietuviø Jaunimo Sàskrydá, ávy-kusá Trakuose 2005 m. liepos 6�10 d. Da-lyvavo jaunimo atstovai ið Airijos, Bal-tarusijos, Estijos, Didþiosios Britanijos,Ispanijos, Karaliauèiaus kraðto, Latvi-jos, Norvegijos, Vokietijos. Taip pat sve-èiai ið Kanados, JAV, Argentinos bei ke-letas atstovø ið ávairiø Lietuvos jauni-mo organizacijø ir broliai pranciðkonai.Sàskrydþio tikslas buvo suburti Euro-pos lietuviø jaunimà reguliariems susi-

tikimams, kuriuose bûtø aptariami bend-ri iððûkiai ir skatinamas bendradarbiavi-mas, ypaè siekiant paþangos spren-dþiant lietuviams svarbius klausimus.Dalyvavo ádomûs praneðëjai, vyko se-minaras pagal �Atviros erdvës� (Openspace) metodà. Lietuvos jaunimo orga-nizacijø tarybos (LiJOT) atstovai prave-dë organizacijø valdymo kursus. Ávykosusitikimas su Lietuvos RespublikosPrezidentu Valdu Adamkumi bei susiti-kimas ir bendras darbo posëdis su Pa-saulio Lietuviø Bendruomeniø (PLB) pir-mininkais. Ispanijos Lietuviø JaunimoSàjungos pirmininkas ásipareigojo orga-nizuoti kità Europos Lietuviø JaunimoSàskrydá 2007 m. Ispanijoje. Po sàskry-dþio keletas dalyviø dalyvavo LiJOT me-tiniame suvaþiavime, susipaþino su Lie-

tuvoje veikianèiomis jaunimo organiza-cijomis ir jø veikla.

Negalima nepaminëti Europoje jautradiciniu tapusio Europos lietuviøkrepðinio turnyro, kurá organizuoti pa-deda ir PLJS valdyba. II-asis Europoslietuviø krepðinio turnyras (ELKT) vy-ko Vokietijoje, Hamburge 2004 m. ba-landþio mën. Jame dalyvavo net 12 ko-mandø ið ávairiø Europos ðaliø. IIIELKT po metø taip pat vyko Vokietijoje,Hiutenfelde. Jame dalyvavo 11 koman-dø. IV ELKT � Lenkijoje, Punske 2006m. geguþës mën. Jame dalyvavo net 12komandø ið ávairiø Europos ðaliø.

Pietø Amerikos Lietuviø Jaunimometinis suvaþiavimas � tai gilias tradici-jas turintis renginys, á kurá yra kvieèiamiir dalyvauja PLJS valdybos nariai. 2006

Europos Lietuviø Jaunimo Sàskrydþio dalyviai(Trakai, 2005 m.)



20

m. sausio mën. Montevidëjuje ávyko IXPietø Amerikos Lietuviø Jaunimo Suva-þiavimas, kurá organizavo UrugvajausLietuviø Jaunimo Sàjunga. Susirinko lie-tuviø kilmës jaunimas ið Brazilijos, Ar-gentinos, Kolumbijos ir Urugvajaus.Dalyvavo PLJS valdybos ir XII Kong-reso ruoðos komiteto atstovai ið Kana-dos. Buvo kalbama apie tai, kas labiau-siai rûpi jau nebe pirmos kartos lietu-viams, gyvenantiems toli nuo seneliø þe-mës: kaip iðsaugoti lietuviðkumà, kaipneprarasti kalbos, kaip geriau organizuo-ti bendruomenës gyvenimà, bendradar-biavimà su kaimynais. Suvaþiavimo da-lyviai ið Brazilijos, Urugvajaus ir Argen-tinos nutarë ne tik aktyviai dalyvauti Pa-saulio Lietuviø Jaunimo Kongrese Ka-nadoje, bet ir siûlyti, kad XIII PLJ Kong-resas vyktø Pietø Amerikoje 2009 arba2010 metø þiemà. Jau buvo pradëta gal-voti ir apie XIII Kongreso programà beiapie bûsimus ruoðos komiteto lyderius.Kongresas � tai puiki galimybë suakty-vinti ðiø kraðtø lietuviø veiklà. Kità Pie-tø Amerikos Lietuviø Jaunimo suvaþia-vimà organizuos Brazilijos Lietuviø Jau-nimo Sàjunga. Suvaþiavimas vyks2007 m. sausio mën. Sao Paulo mieste.

Dabar tapo madinga diskutuoti netik Lietuvoje, bet ir uþsienyje apie emig-racijà ið Lietuvos. Á konferencijas Lietu-voje bei Vokietijoje buvo kvieèiami irPLJS valdybos atstovai. 2005 m. gegu-þës mën. Lietuvoje vyko Uþsienio reika-lø ministerijos organizuojama konferen-cija �Naujoji Lietuvos emigracija: prob-lemos ir galimi sprendimo bûdai�. Ne tikLietuvos politikai domëjosi PLJS, bet irþiniasklaida. Po ðios konferencijos, 2005m. liepos mën., Lietuvos ambasada Ber-lyne kartu su Tautiniø maþumø ir iðeivi-jos departamentu ir PLJS valdybos na-riais Ambasadoje organizavo diskusijà�Protø ir talentø nutekëjimas: nauji ið-ðûkiai Lietuvai�. Diskusijoje dalyvo Lie-tuviø Bendruomeniø bei LJS ið ávairiøVakarø Europos valstybiø atstovai: me-nininkai, mokslininkai, aukðtos kvalifi-kacijos specialistai, studentai, taip patLietuvos Prezidento ir Vyriausybës kan-celiarijø, ðvietimo ir kultûros institucijødarbuotojai.

2006 m. kovo mën. PLJS atstovasskaitë praneðimà konferencijoje, kuri vy-ko Lietuvoje. Jà organizavo LietuvosRespublikos Seimo nariai �Emigracija iðLietuvos: padëtis, problemos, galimisprendimo bûdai�. Jaunimas, gyvenan-tis ne Lietuvoje, darosi vis svarbesnisLietuvai.

Visose ðalyse, kur veikia LietuviøBendruomenës, rengiami Vasario16-osios minëjimai. 2005 ir 2006 metais netik Vokietijoje, bet ir JAV, Kanadoje, Ar-gentinoje ir kituose kraðtuose buvo at-stovaujama PLJS ir skaitomi praneðimai.

PLB ir PLJS pirmininkø suvaþiavimaivyksta kas metai, kai nevyksta PLB Sei-mas. 2004 m. Druskininkuose bei 2005m. Trakuose aktyviai dalyvavo ne tikPLJS valdybos atstovai bet ir daugelisLJS pirmininkø.

PLJS valdyba kvietë dalyvauti LJSnarius Europos Sàjungos ðaliø LietuviøBendruomeniø atstovø sàskrydyje, ku-ris vyko 2005 m. rugsëjo mën. Vokietijoje,Hiutenfelde. Dalyvavo Lietuviø Bendruo-meniø atstovai ir LJS atstovai ið Airijos,Pietø Amerikos Lietuviø Jaunimo Sàskrydþio Urugvajuje dalyviai, 2006 m.

Lietuvos Respublikos PrezidentasValdas Adamkus su Europos LietuviøJaunimo Sàskrydþio dalyviais (Trakai,



21

Belgijos, Danijos, Didþiosios Britanijos,Ispanijos, Latvijos, Prancûzijos ir Vokie-tijos. Vokietijos LJS aktyviai dalyvavo ðia-me renginyje, rinko lëðas XII Kongresui.SÝskrydþio tikslas � svarstyti EuroposSàjungos kraðtø Lietuviø Bendruomeniøartimesnio bendradarbiavimo galimybes.ES ðaliø LB atstovø sàskrydis iðrinko Eu-ropos Sàjungos kraðtø asociacijos ini-ciatyvinæ grupæ, kuri plaèiau svarstyskonkretesnës veiklos gaires.

Didþiosios Britanijos Lietuviø Jauni-mo Sàjungos atkûrimo suvaþiavime, ku-ris vyko 2006 m. balandþio mën. Lietuviøsodyboje netoli Londono, dalyvavo irPLJS valdybos pirmininkë. Á suvaþiavi-mà susirinko apie 50 dalyviø, kurie iðsi-rinko naujà DBLJS valdybà. Valdybos pir-mininke iðrinkta Gytë Mankutë.

PLJS buvo atstovaujama ir Olandi-joje, Olandijos LB kvietimu �diskusijo-se prie apvalaus stalo�. Renginys vyko2006 m. balandþio mën. Hagoje, Lietu-vos ambasados Olandijoje patalpose.Buvo diskutuojama apie bendradarbia-vimà tarp Olandijos institucijø, dirban-

èiø su Lietuva ir Olandijos LB, tarp jø irjaunimu.

PLJS bendradarbiavimas su PLB irkitomis institucijomis

Mokymasis ið tø, kurie turi patir-ties ir ryðiø bei geras tarpusavio bend-radarbiavimas � tai turëtø bûti aktualukiekvienai organizacijai, ne tik jaunimo.

PLJS valdyba sëkmingai bendradar-biavo su PLB, kraðtø LB, LiJOT, Lietu-vos ambasadomis, TMID bei kitomis or-ganizacijomis (daug pavyzdþiø buvo jauiðvardinta). Svarbu yra net tik kurti irvykdyti bendrus projektus su kraðtøLietuviø Bendruomenëmis, átraukiantPLB valdybà, Ambasadas ir Lietuvosjaunimo organizacijas. Gerus darbo vai-sius nusako nuolatinis keitimasis infor-macija ir pasitikëjimas. Tai pat ir PLJSvaldybos nariø dalyvavimas kitosemums svarbiose institucijose, kaip Lie-tuviø Fondo Taryboje.

PLJS ateities perspektyvos

PLJS valdyba ir toliau turës ádomiosveiklos.

Pagrindinës sritys, kuriose jauni-mas galëtø reikðtis � ðvietimas, kultû-ra, sportas ir politika. Kiekvieno kraðtoLJS organizuoja veiklà atsiþvelgdama áto kraðto jaunimo poreikius. PLJS val-dyba turëtø skatinti kurti LJS tuosekraðtuose, kur gyvena daug jaunimo iðLietuvos, arba laiko save lietuviais. Tai� Airija, Ðvedija, Danija, Olandija, Esti-ja ir Kolumbija. Jaunimas ðiose ðalysedaugiausiai veikia kartu su LietuviøBendruomene. Vienas svarbiausiø uþ-daviniø � gilinti bendradarbiavimà tarpPLB valdybos ir Lietuvos institucijø beikuruoti LJS bendradarbiavimà tarpusa-vyje. Pagrindinis planas lieka � ágyven-dinti ir tobulinti PLJS veiklos vizijà. Ðitema ádomiai buvo gvildenta per XIKongresà, per studijø savaitæ �Ateitiesdirbtuvëse�. Projektas neuþbaigtas dëllaiko stokos. Bet ir per toká trumpà lai-kà buvo iðsakyta ádomiø ir prasmingøminèiø, iðryðkëjo, jog gimtoji kalba yrasvarbiausia lietuviðkumo iðraiðka, irkiekvienas asmuo, laikantis save lietu-viu, turi stengtis iðmokti lietuviø kalbà,jà tobulinti ir su kitais lietuviais bend-rauti lietuviðkai. Studijø savaitëjesvarstytos idëjos ir mintys buvo pa-naudotos kuriant PLJS vizijà :

§

Iðlaikyti lietuviðkà tautinæ savimonæ;

§

Formuoti teigiamà Lietuvos ávaizdá uþ-sienyje;

§

Bendradarbiauti su PLB ir Lietuvos ins-titucijomis;

§

Plësti tarptautinius ryðius;

§

Atstovauti Lietuvos jaunimui uþsienyje;

§

Organizuoti ávairius jaunimo renginiusir skleisti apie juos informacijà;

§

Sudominti ir pritraukti naujosios emig-racijos jaunimà.

Dalia HenkePLJS valdybos pirmininkë



22

PASAULIO LIETUVIØ BENDRUOMENËS FONDAS LITHUANIAN WORLD COMMUNITY FOUNDATION1107 PINEWOOD DRIVE NW GRAND RAPIDS MI 49534-7969

PO BOX 140796 GRAND RAPIDS MI 49514-PHONE 616-791-7333 FAX 616-791-7888 E-MAIL [email protected]



ÁSTEIGIMAS

Pasaulio Lietuviø BendruomenësFondas (Lithuanian World CommunityFoundation) buvo ásteigtas 1979 m. ko-vo 30 d. Ilinojaus valstijoje, Èikagoje,JAV, kaip pelno nesiekianti korporacija,kuriai duotas aukas aukotojai gali nusi-raðyti nuo JAV federaliniø mokesèiø.PLB Fondo tikslas yra visokiais bûdaistelkti lëðas ir remti PLB valdybos beijos institucijø vykdomus ðvietimo, kul-tûros, jaunimo ir kitokius darbus bei ið-eivijos lietuviø atskirus projektus. Fon-do ásteigimo (inkorporavimo) dokumen-tus pasiraðë Vytautas Kamantas, Vac-lovas Kleiza ir Antanas Juodvalkis, opirmieji direktoriai buvo Meèys Ðilkai-tis, dr. Algis Paulius ir Daina Kojelytë,kurie buvo tuometiniai PLB valdybosnariai. Pagal ásteigimo dokumentus ir1996 metais PLB valdybos pirmininko irnariø patvirtintus ir pasiraðytus PLBFondo ástatus visus PLB Fondo reika-lus tvarko ir atsako savanoriai PLB Fon-do direktoriai ir jø pakviesti pareigûnai.PLB Fondas nariø neturi, kaip ir eilæ ki-tø lietuviø bei amerikieèiø organizacijøar fondø.

DIREKTORIAI

Kità (1980 m.) direktoriø tarybà su-darë pirmininkas Vytautas Kamantas,Saulius Èyvas, Saulius Girnius, Vaclo-vas Kleiza, dr. Antanas Razma ir KazysLaukaitis. Vëliau kai kuriuos ið jø pakei-të kiti direktoriai, atëjæ dirbti po kelis ardaugiau metø. Tai Povilas Kilius, Sta-sys Jokubauskas, Meèys Ðilkaitis, Bi-rutë Jasaitienë, dr. Tomas Remeikis, dr.Antanas Pacevièius (Kanada), JuozasLukas, dr. Petras Kisielius, dr. Edmun-

das Lenkauskas, Horstas Þibas ir JonasTreðka, Jr. Jiems talkino reikalø vedëjosDanutë Korzonienë, Nijolë Balzarienë,Vanda Aleknienë ir kiti. Teisës patarëjubuvo advokatas Saulius Kuprys.

Ðiuo metu PLB Fonde dirba 9 direk-toriai: Laima Braune, Vytautas Kaman-tas (pirmininkas), Kazys Laukaitis, Gra-þina Liautaud, Juozas Lukas (iþdininkas),Milda Lenkauskienë, dr. Antanas Raz-ma, Kæstutis Slotkus ir Jonas Treðka, Jr(sekretorius), teisës patarëjas � advo-katas Saulius Kuprys.

Visi direktoriai ir pareigûnai dirba sa-vanoriðkai, negauna jokio atlyginimo irdaþnai patys savo aukomis remia PLBFondo darbus.

FONDO VEIKLOS PRADÞIA IRPLB LITUANISTIKOS KATED-

ROS ÁSTEIGIMAS

Savo veiklos pradþioje PLB Fondasleido ir platino perspausdintus Lietuvospogrindþio leidinius, pasiekusius Vaka-rø pasaulá. 1978 metais PLB V Seime To-ronte, po geros ir átikinanèios prof. dr.Rimvydo Ðilbajorio paskaitos buvo nu-tarta: �Seimas ragina PLB Valdybà su-daryti sàlygas kuriame nors ÐiaurësAmerikos universitete pastoviai Litu-anistikos Katedrai�. PLB valdyba vyk-dë ðá nutarimà ir jos pakviestas LeonasRaslavièius, aplankæs eilæ universitetø,pateikë jø siûlymus bei savo iðvadas.Po ilgesniø diskusijø PLB valdyba nu-tarë ásteigti Lituanistikos katedrà Ilino-jaus Universitete Èikagoje ir pavedë PLBFondui tuo reikalu rûpintis. 1981 m. lap-krièio 20 d. PLB Fondo pirmininkas Vy-tautas Kamantas ir sekretorius dr. An-tanas Razma pasiraðë su Ilinojaus uni-versitetu sutartë, ásteigianèià Lituanis-

tikos katedrà su PLB Fondo paþadëta600,000 doleriø lietuviø dovana (endow-ment) Ilinojaus Universitetui, kuri turë-jo bûti sumokëta per penkerius metus.Nuo tada iki 1986 m. pabaigos PLB Fon-das su daugeliu talkininkø visà savodarbà ir energijà skyrë Katedrai, rûpino-si visais teisiniais, lëðø telkimo, organi-zaciniais bei kitais reikalais ir per tà penk-metá buvo þinomas kaip �Lituanistikoskatedros fondas�.

1986 m. rudená sëkmingai uþbaiguslëðø telkimà Lituanistikos katedrai ir1987 m. ámokëjus paskutinë 100,000 dol.Ilinojaus universitetui, nuo tada PLBFondas vienodai rûpinosi ir Lituanisti-kos katedros reikalais, ir kitø projektøfinansavimu. 1986 m. rudená PLB Fondodirektoriø ir PLB valdybos bendru nu-tarimu Katedra buvo pavadinta PLB Li-tuanistikos katedra, nes ji buvo ásteig-ta viso pasaulio lietuviø pastangomis irlëðomis, gautomis ið Australijos, Euro-pos, Pietø Amerikos ir, þinoma, daugiau-sia ið Ðiaurës Amerikos (JAV ir Kana-dos). 1990 m. kovo 30 d. PLB Fondo pir-mininkas Vytautas Kamantas ir sekreto-rius Kazys Laukaitis pasiraðë su Ilino-jaus universitetu advokato SauliausKuprio paruoðtà PLB Lituanistikos ka-tedros sutarties papildymà, labai aiðkiaisakantá, kad ði Katedra veiks amþinai,neþiûrint koks bûtø jos aspirantø (stu-dentø, siekianèiø magistro ir daktarolaipsniø) skaièius. Sumaþëjus jø skaièiui,Katedros vedëjai tæs mokslinius litu-anistikos darbus, o aspirantø skaièiui di-dëjant, Katedros veikla bus pleèiama.PLB Fondo ir jo rëmëjø ámokëti pinigai(600,000 dol.) ir universiteto pridëtos pi-nigø sumos sudaro taip vadinamà ne-lieèiamà kapitalà (endowment), kurio pa-jamos garantuoja Katedros ateitá.


23

FONDO VEIKLA


2005 metø pabaigoje Ilinojaus universi-teto þinioje UIC Lithuanian EducationFund (arba PLB Lituanistikos katedrosfondo) investuotø pinigø vertë buvoapie 1,450,000 dol.

PLB LITUANISTIKOSKATEDROS VEIKLA

Pagal PLB Fondo sutartá su Ilinojausuniversitetu, PLB Lituanistikos katedrasëkmingai veikia nuo 1984 m. rudens.Katedroje magistro ar daktaro laipsniøkiekvienais metais siekia lituanistikosmokslø aspirantai arba ið JAV, kitø krað-tø ir Lietuvos atvykæ savo mokslines þi-nias gilina kitø srièiø aspirantai, moksli-ninkai ir profesoriai kituose Ilinojausuniversiteto fakultetuose. Katedrai nuojos mokslinio darbo pradþios 1984 m. ru-dená iki 1992 m. birþelio mënesio vado-vavo jos pirmasis vedëjas prof. dr. Bro-nius Vaðkelis, vëliau buvæs Vytauto Di-dþiojo universiteto Kaune rektoriumi.Nuo 1992 m. iki dabar Katedrai vado-vauja prof. dr.Violeta Kelertienë, jai tal-kina prof. dr. Giedrius Subaèius ir kitiprofesoriai. Katedrà lankë ir paskaitasskaitë eilë profesoriø, kaip prof. dr. Rim-vydas Ðilbajoris, prof. habil. dr. EgidijusAleksandravièius (Lietuviø iðeivijosinstituto direktorius), ir kiti. Katedrojestudijavo, staþavosi ir akademiná darbàdirbo daugelis gabiø studentø, jie ásigi-jo magistro ir daktaro laipsnius, atsiekëdaug moksliniø laimëjimø.

KATEDROS AUKOTOJAI

Per penkerius Lituanistikos katedroslëðø telkimo metus (1981�1986) daugiaukaip 3,000 asmenø ir organizacijø atsiuntësavo aukas PLB Fondui ir tapo Kated-ros rëmëjais arba steigëjais. Kai kurie tasaukas siuntë tiesiai Ilinojaus universi-tetui. Katedros steigimui daugiausia pa-aukojo Lietuviø Fondas, Chicago, IL,JAV (60000 dol.); Darija Sragytë-Viskan-tienë, Victoria BC, Kanada (26373 dol.);Jurgis Strazdas, Mississauga, Ont., Ka-nada (20000 dol.); dr. Vytautas Karoblis,

Ripley, OH, JAV (11300 dol.); Klemen-sas Matkevièius, Chicago, IL, JAV(11000 dol.); John G. Makauskas, Balti-more, MD, JAV (10003 dol.); GediminasBalanda, Warren, MI, JAV (6600 dol.);Graþina ir James Liautaud, Cary, IL, JAV(6000 dol.); Kanados Lietuviø Fondas,Toronto, Ont., Kanada (5836 dol.); Juo-zas ir Eugenija Paþemënai, Queens Villa-ge, NY, JAV (5500 dol.); Auðra ir RytasBabickai, Richmond Heights, OH, JAV(5000 dol.); PLB Valdyba, Chicago, IL,JAV (5000 dol), ir kiti.

STASIO BARZDUKO STIPENDIJØ FONDAS

Iki Lituanistikos katedros vajaus pa-baigos buvo surinkta apie 660000 dol.,ið kuriø paþadëti 600000 dol. buvo iðmo-këti Ilinojaus Universitetui. Su likusiaispinigais PLB Fonde 1986 metais atida-rytas specialus Stasio Barzduko vardostipendijø fondas. Lituanistas, mokyto-jas, visuomenininkas, ateitininkas, LBsteigëjas ir darbininkas, JAV LB ir PLBvaldybø pirmininkas, vienintelis PLBgarbës pirmininkas Stasys Barzdukas vi-sà savo gyvenimà mylëjo lietuviø kal-bà, tautà ir ypaè jaunimà, todël atrodëprasminga jo vardu ásteigti stipendijøfondà, kuris padëtø lituanistikà studi-juojantiems PLB Lituanistikos katedro-je. 2006 metais ðvenèiame Stasio Barz-duko 100 metø sukaktá nuo jo gimimo(1906 m. balandþio 23 d. Meðkuèiuose,Marijampolës valsèiuje ir apskrityje, Lie-tuvoje) ir 25 metø sukaktá nuo jo mirties(1981 m. rugsëjo 13 d. Cleveland�e, Ohiovalstijoje, JAV).

Ið Stasio Barzduko stipendijø fondoparamà studijoms gavo 40 asmenø povienà ar kelis kartus. Stipendijø dydisbuvo nuo keliø ðimtø dol. iki 8000 dol.,jas skyrë PLB Fondo direktoriai, gavæPLB Lituanistikos katedros vedëjø re-komendacijas. Per pirmajá deðimtmetá tasstipendijø fondas sulaukdavo daug au-kø, bet per antrajá deðimtmetá aukos su-stojo. Ið Stasio Barzduko stipendijø fon-

do buvo iðmokëti keli ðimtai tûkstanèiødoleriø, kol prieð du metus pasibaigëpaskutiniai pinigai. Dabar PLB Lituanis-tikos katedros magistrantams ir dakta-rantams stipendijos ateina tik ið dosnausLietuviø Fondo.

KATEDROS VEDËJØ STIPENDIJØFONDAI

1992 metais PLB Fonde buvo ásteig-tas pirmojo PLB Lituanistikos katedrosvedëjo prof. dr. Broniaus Vaðkelio var-do stipendijø fondas ir ið jo buvo iðmo-këta per 25000 dol. prof. Vaðkelio parink-tiems stipendininkams.

1999 metais PLB Fondo direktoriaiásteigë specialià dabartinës PLB Litu-anistikos katedros vedëjos prof. dr. Vio-letos Kelertienës vardo metinæ stipen-dijà, kurios stipendininkà parenka prof.Kelertienë.

FONDO TEISINË PADËTIS IRATSKAITOMYBË

Pasaulio Lietuviø BendruomenësFondas (angliðkai Lithuanian WorldCommunity Foundation) yra pelno ne-siekianti institucija (arba korporacija),áregistruota Illinois ir Michigan�o vals-tijose ir turi atleidimà nuo mokesèiø pa-gal US Internal Revenue Service nuo-statø 501(c)(3) straipsná. Fondo regist-ruotas agentas Ilinojaus valstijoje yraadvokatas Saulius Kuprys.

JAV aukotojai gali nuraðyti visas au-kas, duotas PLB Fondui, nuo savo pa-jamø mokesèiø. Visiems aukotojamssiunèiami kvitai ir padëkos uþ jø aukas,o �Pasaulio Lietuvyje� ir lietuviðkojespaudoje yra skelbiami aukotojø sàra-ðai.

PLB Fondo darbo ástaigos ir sandë-liai yra Grand Rapids mieste, Michigan�ovalstijoje ir Pasaulio Lietuviø Centro pa-talpose Lemonte, Illinois valstijoje.

PLB Fondo atskaitomybæ kiekvie-nais metais tikrina auditoriø firma (Cer-tified Public Accountants) ir jos tikrini-mo metiniai aktai bei praneðimai siun-


24 PRANEÐIMAI XII SEIMUI

èiami JAV valdþios ástaigoms Ilinojausir Michigan�o valstijose ir JAV federali-nei mokesèiø (Internal Revenue Servi-ce) ástaigai.

PLB FONDO PARAMA KITIEMSPROJEKTAMS

Ið dosniø lietuviø aukø PLB Fondaslabai daug rëmë jau minëtus PLB Litu-anistikos katedros darbus ir studentusbei mokslininkus, paskyrë daug kitømoksliniø stipendijø, lëðomis rëmë vi-sokius Lietuvos ðvietimo, kultûros ir hu-manitarinius reikalus, Sausio 13-àjà þu-vusiøjø ðeimas, Lietuvos baþnyèias, Vy-tauto Didþiojo, Vilniaus, Klaipëdos,Kauno technologijos, Vilniaus techni-kos ir Þemës ûkio universitetø studen-tus, Baltø studijø centrà Vaðingtono uni-versitete Seattle mieste, visokius PLBvaldybos darbus ir projektus, �Lietuvoskovø ir kanèiø istorijos leidimà�, �Pa-saulio lietuvio� leidiná ir uþsienio lietu-viø spaudà, Pasaulio Lietuviø Bendruo-menës Seimus, Pasaulio Lietuviø Jauni-mo kongresus, Pasaulio Lietuviø Bend-ruomenës atstovybæ Vilniuje, tarpinin-kavo ávairiems kitiems lietuviø kultûri-niams, ðvietimo, jaunimo ir panaðiemsdarbams, ðelpë Lietuvos naðlaièius ir se-nelius, gydë Lietuvos vaikus Ameriko-

je per amerikieèiø Healing the Childrenorganizacijà, rëmë Lietuvos mokyklas.Platino PLB þenkliukus, lietuviðkas vaiz-dajuostes, PLB iðleistas knygas. Iðlei-do Danutës Bindokienës knygà �Lietu-viø paproèiai ir tradicijos iðeivijoje�, dr.Vitalijos Stravinskienës �Pasaulio Lie-tuviø Bendruomenë 1949-2003�, platinoVytauto Landsbergio �Atgavæ viltá� irkitas knygas. Padëjo telkti pinigus par-tizanø ryðinininko Juozo Jakavonio at-siminimø knygai iðleisti ir partizanës�Stirnos� filmui pagaminti. Skyrë lëðasBroniaus Kviklio archyvams á VytautoDidþiojo universitetà ir dr. Kazio Pem-kaus bibliotekai á Klaipëdos universite-tà perveþti.

PLB Fonde buvo arba dar yra at-skiri specialûs fondai: Sibiro Lietuviøfondas, Valdovø rûmø Vilniuje atsta-tymo paramos fondas, Broniaus Bie-liuko stipendijø fondas (Lietuviø iðei-vijos institutui remti), Vytauto Didþio-jo universiteto fondas, Vasario 16-osios gimnazijai Vokietijoje remti fon-das, Lietuvoje per JE kardinolà AudráJuozà Baèká globos reikalingus remtiDieviðkojo kryþiaus fondas (DivineCross Fund), Prof. dr. Rimo Vaièaièiostipendijø fondas (Kauno technologi-jos, Vilniaus technikos, Vilniaus ir Vy-tauto Didþiojo universitetø studen-

Nr. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006.06.30 Ið viso

1 Sausio 1 d. buvo $ 196,389 $ 139,628 $ 150,290 $ 143,922

2 Pajamos $ 117,540 $ 69,471 $ 42,571 $ 59,138 $ 288,720

3 Iðlaidos $ 174,301 $ 58,809 $ 48,939 $ 48,158 $ 330,207

4 Pelnas/(Nuostolis) $ (56,761) $ 10,662 $ (6,368) $ 10,980 $ (41,487)

5 Gruodþio 31 d. buvo $ 139,628 $ 150,290 $ 143,922 $ 153,902

Birþelio 30 d

tams remti), KTUAFPT Fondas (per dr.Stasë Baèkaitá Kauno technologijosuniversiteto studentø stipendijoms),Antano Juodvalkio stipendijø fondasir kiti.

FINANSØ TVARKYMAS IRAPYSKAITA

Visiems aukðèiau suminëtiemsreikalams, projektams, renginiams irstipendijoms per 26 savo veiklos me-tus PLB Fondas gavo apie 3 milijonusdol. pajamø ið dosniø rëmëjø ir beveiktiek iðmokëjo. PLB Fondo iþdø rûpes-tingai, sàþiningai ir kruopðèiai be jo-kio atlyginimo nuo 1985 metø tvarkoPLBF direktorius ir iþdininkas JuozasLukas, kuris nuo 1997 metø yra ir PLBvaldybos iþdininkas. Visas PLB Fon-do iþdo knygas ir atskaitomybæ gali-ma pamatyti ir patikrinti pas PLBF iþ-dininkà: PLB Fondas, Juozas Lukas,622 Tremont Court NW, Grand Ra-pids MI 49504 USA.

PLB Fondas 2003 metø vasarà pa-teikë PLB XI Seimui savo finansinæ apy-skaità uþ 2000-2002 metus. Ðiais 2006metais pateikiame trumpà finansinæ apy-skaità PLB XII Seimui uþ 2003 sausio1 d. - 2006 birþelio 30 d. laikotarpá USdoleriais.

Visiems aukotojams, rëmëjams ir savanoriams talkinininkams nuoðirdþiai dëkojame..

Vytautas KamantasPLB Fondo pirmininkas

Juozas LukasPLB Fondo iþdininkas

2006 m. birþelio 30 d.



Istorija, struktûra,pagrindinis kapitalas,

parama lietuvybës iðlaikymui

JAV sekmingai veikia vienas iðdidþiausiø lietuvybës iðlaikymo rëmejuuþsienio lietuviø veiklai palaikyti. Tai yraLietuviø Fondas � Lithuanian Founda-tion, Inc. korporacija Illinois valstijoje.Iki dabar fondas sukaupë per 16 mil. dol.aukomis ir palikimais ið 8,417 aukotojø á

LF pagrindiná kapitalà ir stipendijoms beiparamai iðdalino arti 14 mil. dol. ið savouþdarbio.

Prieð beveik 46 metus, 1960 metøgruodþio 8 d., dr. Antanas Razma perÈikagoje leidþiamà �Draugo� dienraðtásu savo straipsniu � Milijono doleriøfondas lietuviðkiems reikalams ir to fon-do parlamentas� pakvietë lietuviussteigti milijoniná fondà, kurio pagrindi-nis kapitalas bûtø nelieèiamas, bet jo pa-

lûkanomis ir uþdarbiø bûtø remiamas lie-tuviø ðvietimas, kultûra, mokslas, me-nas, jaunimas, studentai ir visuomeninëveikla JAV ir iðeivijoje. Já tvarkytø patysaukotojai. Jauno gydytojo konkreti beipraktiðka idëja ir entuziazmas susilaukëpritarimo ir prasidëjo rimtos diskusijos.1961 m. sausio 8 d. Èikagoje ávyko pir-masis iniciatoriaus dr. Antano Razmosir keliø rëmëjø pasitarimas ir po to iki1962 metø kovo mënesio sekë kiti �Mili-

LIETUVIØ FONDAS LITHUANIAN FOUNDATION14911 127 Street Lemont, IL 60439 s Tel. 630-257-1616 s Fax: 630-257-1647 s [email protected]

LIETUVIØ FONDAS �LIETUVYBËS

IÐLAIKYMO RËMËJAS

Ið kairës: Lietuviø Fondo Tarybos pirmininkas Vytautas Kamantas, Lietuviø Fondo valdybos pirmininkë Sigita Balzekie-në ir Lietuviø Fondo garbës pirmininkas dr. Antanas Razma


26 PRANEÐIMAI XII SEIMUI

joninio fondo� organizatoriø ðeðiolika(16) darbo posëdþiø.

Penktajame posëdyje, vykusiame1961 m. kovo 19 d., buvo tartasi su at-vykusiais ið Cleveland�o JAV LietuviøBendruomenës Centro valdybos pirmi-ninku Stasiu Barzduku ir vicepirminin-ku dr. Algirdu Nasvyèiu, atstovavu-siems JAV LB kelis metus planuojamamBendruomenës �Geleþiniam fondui�. Ðioposëdþio dalyviø dauguma pasisakë uþvieno fondo steigimà.

Po vienuolikto �Milijoninio fondo�posëdþio, 1961 m. rugsëjo 2�3 dienomisNiujorke vykusioje JAV Lietuviø Bend-ruomenës kraðto Tarybos sesijoje buvoiðklausyti dviejø skirtingai organizuoja-mø ir tvarkomø fondø organizatoriø pra-neðimai. Dr. Algirdas Nasvytis kalbëjoapie jo kelis metus planuojamà ir visið-kai JAV Lietuviø Bendruomenei priklau-santá bei jos tvarkomà �Geleþiná fondà�.�Milijoninio fondo� iniciatorius dr. An-tanas Razma aiðkino apie paèiø aukoto-jø tvarkomà, savarankiðkà ir plaèià iðei-vijos lietuviðkà veiklà remiantá fondà ða-lia Lietuviø Bendruomenës. Po ilgø dis-kusijø JAV LB kraðto Tarybos nariai vien-balsiai pritarë dr. Antano Razmos siûly-mui steigti �Milijoniná Lietuviø fondà�,kurá tvarkys nariai-aukotojai.

Per pusmetá �Milijoninio fondo� or-ganizatoriai ir advokatai sutvarkë visusreikalingus formalumus ir dokumentus,paruoðë pirmuosius LF ástatus. Penkio-liktajame posëdyje, 1962 m. vasario10 d., buvo iðrinkta pirmoji laikinoji dvyli-kos nariø Lietuviø Fondo direktoriø ta-ryba su pirmininku dr. Antanu Razma irvaldybos pirmininku Teodoru Blinstru-bu. Lietuviø Fondo direktoriø tarybospirmasis (arba �Milijoninio fondo� or-ganizatoriø septynioliktasis) posëdisávyko 1962 m. kovo 7 d. Jaunimo centre

Èikagoje. Ðio posëdþio metu buvo ið-rinkta pirmoji Lietuviø Fondo valdybaið penkiø asmenø (pirmininkas Teodo-ras Blinstrubas, vicepirmininkasA. Rukðtelë, sekretorius J. Vaicekonis,iþdininkas dr. Vladas Ðimaitis ir StasysRauckinas narys spaudai). Fondas jauturëjo pirmuosius 28 narius suaukoju-sius 19,714 dol.

1962 m. kovo 14 d. Lietuviø Fondasbuvo oficialiai inkorporuotas �Lithu-anian Foundation� vardu Illinois valsti-joje kaip savarankiðka ir nariø-aukotojøtvarkomà pelno nesiekiantá finansinækorporacijà (Not For Profit Corporation),kurios pagrindinis tikslas yra remti lie-tuvybës iðlaikymà, neprasiþengiant JAVmokesèiø departamento (US Internal Re-venue Service Code Section 501(c)(3))nuostatams ir Illinois valstijos ástaty-mams. Pilnateisiais LF nariais gali taptikiekvienas lietuvis ar organizacija,draugija, klubas, paaukojæ bent ðimtà(100) doleriø. Paaukojë 10 dol. pradinæsumà (ar daugiau) yra nariai-kandidataiiki papildomomis aukomis jie pasiekia100 dol. sumà. LF narys turi po vienàbalsà nuo kiekvieno paaukoto 100 dol.Aukotojas, davæs didesnæ kaip 10,000dol. sumà, gali nurodyti, kuriam tiksluijo paskirta suma ar gautos pajamos bû-tø naudojamos. LF yra 62 specialios pa-skirties fondai.

Pirmieji direktoriai, pirmininkasdr. Antanas Razma, Benys Babrauskas,dr. Gediminas Balukas, Stasys Barzdu-kas, Teodoras Blinstrubas, ZigmasDailidka, Antanas Kareiva, dr. Ferdinan-das Kaunas, dr. Balys Poðkus, AlicijaRugytë, Vincas Ðmulkðtys ir Jonas Ðve-das, iðrûpino ið Internal Revenue Ser-vice ástaigos mokesèiø atleidimà JAV au-kotojams, nustatë pirmojo visuotiniometinio LF nariø suvaþiavimo datà, or-ganizavo tolimesná lëðø telkimà ir atlikokitus darbus.

LF vyriausias organas yra metinisnariø suvaþiavimas, kuris renka treèdaládirektoriø tarybos nariø trijø metø ka-dencijai, trijø nariø kontrolës komisijavieneriems metams, tvirtina praneði-mus, ataskaitas, ir sprendþia kitus LFreikalus. Direktoriø taryba tvarko visàLF turtà ir reikalus, iðsirenka pirminin-kà, sekretoriø, sudaro komitetus, iðren-ka valdybos pirmininkà, tvirtina valdy-bos narius ir atsako uþ visà LF veiklà.Valdyba tvarko kasdienius LF reikalus,kvieèia LF ágaliotinius ir savanorius tal-kininkus, samdo ir priþiûri LF ratðinëstarnautojus.

Pirmasis metinis LF nariø suvaþia-vimas ávyko 1963 m. geguþës 18 d. Jau-nimo centre Èikagoje, kuriame dalyva-vo 160 nariø, turinèiø 525 balsus (ið 238nariø su 696 balsais) ir su 71,670 dol.

1961 m. rugsëjo 2 d. JAV LB Tarybossuvaþiavimo prezidiumas. Buvo

nubalsuota steigti Lietuviø Fondà,kurio projektà èia ir aiðkina ðio

fondo iniciatorius dr. AntanasRazma. Ið kairës: dr. A. Razma,T. Blinstrubas, dr. A. Nasvytis,

S. Barzdukas, V. Vardys irV. Kamantas



pagrindiniu kapitalu. Ðis suvaþiavimasiðrinko 15 LF direktoriø tarybos nariø.Po to sekë kiti metiniai nariø suvaþiavi-mai ir 2006 m. balandþio 29 d. PasaulioLietuviø Centre Lemonte (prie Èikagos)ávyko jau 43-sis metinis nariø suvaþia-vimas. Kiekvienas nariø suvaþiavimasrinko treèdalá direktoriø trejø metø ka-dencijai. Dabartinë LF taryba sudaro18 direktoriø (pirmininkas Vytautas Ka-mantas, sekretorius Vytenis Kirvelai-tis, valdybos pirmininkë Sigita Balze-kienë, direktoriai Saulius Anuþis, Ra-munas Astrauskas, Jûratë Budrienë,Saulius Èyvas, Rimas Domanskis, Ri-mantas Griðkelis, Marius Kasniûnas,Daina Kojelytë, Almis Kuolas, SauliusKuprys, dr. Vytas Narutis, AlgirdasSaulis, Ramona Steponavièiûtë Þemai-tienë, Arvydas Tamulis ir dr. RobertasVitas). 2005 metais LF direktoriø tarybavienbalsiai savo Garbës Pirmininku ikigyvos galvos iðrinko LF steigëjà dr.Antanà Razmà. Visi LF direktoriai (ku-riø buvo 73), nuo pirmøjø iki dabarti-niø, dirbo ir dirba be atlyginimo, kaipsavanoriai, patys aukodami ir didinda-mi LF pagrindiná kapitalà.

Pirmàjá milijonà doleriø aukomis, pa-likimais ir specialiais fondais á pagrindi-ná kapitalà Lietuviø Fondas sutelkë per12 metø. 1974 metais LF perþengë vienomilijono dol. ribà ir turëjo 3,964 narius.

Antrasis milijonas buvo pasiektas 1980metais, treèiasis � 1984 m., ketvirtasis �1988 m., penktasis � 1990 m. ir deðimta-sis � 2000 m. 2003 metais Lietuviø Fon-das perþengë 15 milijonø doleriø sumà.Daugiausia suaukojo JAV lietuviai, betparamà atëjo ir ið Kanados, Europos(ypaè ið Vokietijos, ið kur gauta arti vie-no milijono dol.), Pietø Amerikos ir Aust-ralijos lietuviø. Dabar LF siekia 20 mili-jonø dol. pagrindinio kapitalo. NeseniaiLF gavo 500 dol. aukà ið penkiø Punskoapylinkës lietuviø, Lenkijos LB darbuo-tojø.

Pirmaisiais savo veiklos metais(1962) Lietuviø Fondas paskyrë1,200 dol. lietuviðkai veiklai paremti. 1982metais jau buvo iðmokëta ið viso vienomilijono dol. parama. 2002 metais buvoperþengta 10 mil. dol. paramos suma nuoFondo ákûrimo, ir ið viso iki dabar LFpaskyrë arti 14 mil. US dol. lietuviø stu-dentø stipendijoms ir lietuvybës iðlai-kymui iðeivijoje ir Lietuvoje.

Daugiausia dëmesio ir paramos Lie-tuviø Fondas skiria lietuviðkam ðvieti-mui ir lietuvybës iðlaikymo projektamsremti per JAV Lietuviø Bendruomenæ irPasaulio Lietuviø Bendruomenæ, kitø or-ganizacijø ar vienetð kultûrinei, meninei,mokslo ir visuomeninei veiklai, jaunimoreikalams ir studentø stipendijoms. SuLietuviø Fondo pagalba veikia lituanis-tinës mokyklos, leidþiamos knygos ir va-dovëliai, remiami daugelis meno ir kul-tûros vienetø, jø renginiai, ðventës, jau-nimo stovyklos ir organizacijos, lietu-viø spaudà ir radijas, iðlaikoma lietuvy-bë iðeivijoje. Nuo 1990 metø LF rëmë irnepriklausomos Lietuvos Respublikosðvietimà, mokslà, kultûrà, studentus.Vien tik 1991 metais LF specialiai pasky-rë ið savo pagrindinio kapitalo vieno mi-lijono doleriø dovanà (iki dabar buvoiðmokëta 1,316,704 dol.) Lietuvos Res-publikos kultûros ir ðvietimo projektamsparemti.

LF stipendijos ir parama skirstomakas metai vasaros pradþioje pagal gau-tus praðymus iki kovo 15 d. stipendi-joms, ir iki balandþio 15 d. kitokiai para-mai. Interneto LF svetaineje www.lith-fund.org yra tø praðymø anketos ir inst-rukcijos kaip jas uþpildyti bei kokiusreikalingus dokumentus atsiøsti. LF rað-tinë yra Pasaulio Lietuviø Centre Lemon-

te (prie Èikagos): Lietuviø Fondas,14911 127th Street, Lemont IL 60439USA, tel. 630-257-1616, faksas 630-257-1647, e-paðtas: [email protected].

Lietuviø Fondo direktoriø tarybø pir-mininkai buvo dr. Antanas Razma (1962-1965, 1979-1981, 2001-2004), dr. Gedimi-nas Balukas (1966-1971, 1977-1978), dr.Kazys Ambrozaitis (1972-1973), dr. Jo-nas Valaitis (1974-1976), Stasys Baras(1982-1984, 1988-1990), Povilas Kilius(1985-1987, 1991-1993), Marija Remienë(1994-1995), Vytautas Kamantas (1996-1997, 2004 iki dabar), Algirdas Ostis(1998-2000).

Lietuviø Fondo valdybø pirmininkaibuvo Teodoras Blinstrubas (1962-1965),dr. Antanas Razma (1966-1970, 1974-1978, 1984-1986), dr. Kazys Ambrozaitis(1971), dr. Jonas Valaitis (1972-1973), dr.Gediminas Balukas (1979-1982), Vikto-ras Naudþius (1983), Marija Remienë(1987-1989), Algirdas Ostis (1990-1992),Stasys Baras (1993-1995, 2002), PovilasKilius (1996-1998, 2000-2002, 2003-2004),Rûta Staniulienë (1999), Arvydas Tamu-lis (2004-2005), Sigita Balzekienë (2005iki dabar).

Sëkmingus Lietuviø Fondo vajusir gera pagrindinio kapitalo lëðø telki-mà organizavo ir vykdë LF direktoriøtarybos nariai, LF valdybos su talki-ninkais, vajø komitetais ir LF ágalioti-niais daugelyje JAV miestø, JAV LBapylinkëse ir kai kuriuose uþsieniokraðtuose. Tà darbà ðiandien ir toliautæsia LF vadovai, LF ágaliotiniai ir visigalime dþiaugtis dosniø LF aukotojøamþina parama lietuvybës iðlaikymuiiðeivijoje. Dr. Antano Razmos origina-lus siûlymas buvo sutelkti vieno mili-jono doleriø fondà ir naudoti jo uþdar-bá, bet dosnûs lietuviai per 44 metussuaukojo daugiau kaip 16 milijonødol. ir dabar galima lietuvybës para-mai skirti kas metai iki milijono dol. su-mas ið uþdirbtø pinigø.

Lietuviø Fondas kvieèia visus Lie-tuviø Bendruomeniø narius, apylinkesir valdybas tapti pilnateisiais LF nariais,siunèiant savo aukas, áraðant LF á pali-kimus ir steigiant specialios paskirtiesfondus lietuvybës iðlaikymui per Lietu-viø Fondà.

Vytautas Kamantas


28

AIRIJOS LIETUVIØ BENDRUOMENË

no teatrø festivalis 2005 metais Airijoje gyvenanèius lietuviusnudþiugino pakvietæs á O. Korðunovo reþisuotà �Ástabiàjà irgraudþiàjà Romeo ir Dþiuljetos istorijà� lietuviø kalba. Meni-ninkai ið Lietuvos Airijoje reprezentuoja mûsø ðalá muzikiniuo-se konkursuose, dailës parodose, choreografijos festivaliuo-se. Reguliarûs lietuviø susitikimai vyksta beveik visuose di-desniuose miestuose ir miesteliuose.

Lietuvos ambasadorës Airijoje Izoldos Brièkovskienëskvietimu Bendruomenës nariai kasmet susirenka paminëti vals-tybiniø ðvenèiø. Dþiugina Lietuvos ir Airijos Vyriausybës at-stovø dëmesys ir vizitai. Vietos lietuvius lankë uþsienio reika-lø ministras A. Valionis ir Seimo Pirmininko pavaduotojas

AIRIJA

Trys dobilo lapeliai � geltonas, þalias ir raudonas � Euro-pos lietuviø jau antri metai atpaþástami kaip Airijos LietuviøBendruomenës (ALB) simbolis.

Nors lietuviai Airijoje bûrësi jau paskutiniame XX a. deðimt-metyje, oficialiai Bendruomenë Lino Jakuèionio iniciatyva bu-vo áregistruota 2005-øjø sausá. Tø paèiø metø vasaros pabai-goje Dubline ávyko ir pirmasis ALB suvaþiavimas. Buvo iðrinktapirmoji Taryba. Taip pat nuspræsta ALB suvaþiavimà rengtikiekvienø metø rudená.

2004 metais jaunuosius lietuvaièius varpelis pakvietë á pir-màjà lietuviðkà savaitgalio mokyklà Dubline. Ðiuo metu Airi-joje jau veikia keturios lituanistinës mokyklëlës � �4 vëjai�sostinëje, �Banga� Corko mieste, Galway mieste ir �Kovo11-osios� mokyklëlë Dundalko mieste.

2006 m. birþelio mën. ALB, puoselëdama graþià Ðvedijoslietuviø idëjà, sukvietë Europos lituanistiniø mokyklø moky-tojus, mokinius, jø tëvelius ir Lietuviø Bendruomeniø valdy-bø atstovus á festivalá-stovyklà �Draugystës tiltas�. Renginy-je, jau tampanèiame tradicija, dalyvavo sveèiø ið daugiau kaipdeðimties Europos ðaliø.

Nors apie Lietuviø namus ar kultûros centrà Airijoje kolkas galima tik pasvajoti, kiekvienà mënesá lietuvaièiai kvieèia-mi á viename ar kitame mieste vykstantá kultûriná renginá arsusibûrimà. Koncertus organizuojanèiø �BalticPromo� bei �Ge-ras garsas� dëka vietiniams lietuviams koncertuoja ne tik Ai-rijoje gyvenantys muzikantai, atvyksta ir atlikëjø ið Lietuvos.Daþnos fotografijø parodos, lietuviðkø filmø seansai. Dubli-

Susitikiams su Airijos Prezidente Mary McAleese(balandis, 2006)

Dublino lituanistinës mokyklos �4 vëjai� mokiniai irmokytojø kolektyvas Ambasadoje (geguþë, 2005)

Corko lietuviai ðvenèia ðv. Velykas (balandis, 2006)



29

G. Steponavièius. Ðiø metø balandþio mënesá Airijos Prezi-dentë Mary McAleese Lietuvos ambasadoje susitiko su ALBatstovais ir �4 vëjø� mokiniais.

Dubline jau daugiau kaip metai kiekvienà sekmadiená lie-tuviðkai aukojamos ðventos miðios. Èia pat susibûræs ir baþny-tinis choras. Kunigas Egidijus Arnaðius lanko tautieèius ke-liaudamas po visà ðalá.

Virtualias svetaines bei elektroninio paðto konferencijasaplanko iki tûkstanèio lankytojø per dienà. Tûkstantiniais ti-raþais ðalyje platinami du laikraðèiai lietuviø kalba � �Saloje� ir�Lietuvis�.

Ávairûs ðaltiniai pateikia labai skirtingus lietuviø, gyve-nanèiø Airijoje, skaièius. Bendruomenës aktyvo teigimu, èiajau ásikûræ per 100 tûkst. tautieèiø. Lietuviðkais maisto pro-duktais prekiaujanèiø ámoniø vadovai mano ðá skaièiø esantdar didesná.

Vietinës valstybinës struktûros palankiai þiûri á imigracijàið Lietuvos. Mûsø gimtàja kalba leidþiamos ávairios paþintinësir informacinës broðiûros. Á Airijà dar ir ðiandien tebeplûstakitokio gyvenimo ieðkantys lietuviai. Gal dël to ALB jauèiadidelá Lietuvos þiniasklaidos susidomëjimà.

Airijos Lietuviø Bendruomenë � dar labai jauna, bet vie-ninga ir stipri naujosios iðeivijos organizacija, jungianti á lietu-viðkà veiklà kiekvienà, kam rûpi lietuviðkos kultûros iðlaiky-mas, skleidimas ir puoselëjimas, teigiamo Lietuvos ávaizdþioformavimas. Juk vienas lauke � ne karys!

Laura GaleckaitëAirijos Lietuviø Bendruomenës pirmininkë

ARGENTINOSLIETUVIØ BENDRUOMENË

Argentinos Lietuviø Bendruomenë yra susiorganizavusi

ir veikia per draugijas. Kiekviena draugija turi savo valdybà, oði organizuoja ir vykdo kiekvienø metø veiklos planà. Visosdraugijos turi nuosavas patalpas, jose rengia minëjimus, pri-ëmimus ir ávairius renginius. Draugijos yra pelno nesiekian-èios organizacijos ir iðsilaiko ið nariø mokesèio, gauto pelno iðkai kuriø renginiø ir patalpø nuomos kitø organizacijø ar priva-èiø asmenø renginiams. Argentinoje veikia lietuvi�kos orga-nizacijos: Susivienijimas Lietuviø Argentinoje (SLA), ákurtas1914 m. Lanus mieste, Lietuviø Centras ( LC ), ákurtas 1926 m.,Buenos Aires mieste, �Nemuno� draugija, ákurta 1909 m. Be-risso mieste, �Mindaugo� draugija, ákurta 1931 m. Berisso mies-te, Lietuviø klubas, veikiantis nuo 1951 m. Rosario mieste,�Seneliø þidinys� Adrogue mieste. Berisso mieste jau poràmetø veikia lietuviø radijo valandëlë � Ecos de Lituania�. Avel-lanedos mieste yra �Auðros vartø� parapija, kurioje kartà permënesá laikomos miðios lietuviams. Prie parapijos veikia kata-likiø moterø komitetas, kuris rûpinasi miðiø tvarka ir kitais pa-rapijos patalpose vykstanèiais lietuviø renginiais. 1966 me-tais susikûrusi Argentinos Lietuviø Jaunimo Sàjunga jungiavisø draugijø jaunimà ir palaiko ryðius su PLJS, reguliariai

Vasario 16-osios minëjimas Rosario mieste prie Argentinosvëliavos paminklo, 2006. Nuotraukoje virðuje, kairëje: Iðkairës á deðinæ: Ruben Repðys, Rosario miesto lietuviøklubo pirmininkas; Juan Ignacio Fourment�Kalvelis,Argentinos Lietuviø Jaunimo Sàjungos pirmininkas;Algimantas Rastauskas, Lietuvos ambasados atstovas;Jurgis Brazaitis, ALOS Tarybos vicepirmininkas (dabarpirmininkas) ir Susivienijimo Lietuviø Argentinojedraugijos pirmininkas. Nuotraukos apaèioje, kairëje:Rosario lietuviai ir dalis �Ðaltinio� tautiniø ðokiø grupësper Vasario 16-osios minëjimà, prie Argentinos vëliavospaminklo, Rosario mieste (2006)

Kovo 11-osios minëjimas 2006 m. kovo 5 d. Avellanedamiesto Auðros vartø lietuviø baþnyèioje. Vainikà neðaJulius Mièiûdas, ALOS Tarybos ir Lietuviø Centropirmininkas, ir Jurgis Brazaitis, ALOS Tarybos vicepirmi-ninkas (dabar pirmininkas), ir Susivienijimo LietuviøArgentinoje pirmininkas. Toliau eina kun. AugustinasSteigvilas



30

organizuoja Pietø Amerikos Lietuviø Jaunimo suvaþiavimus.Pagrindinis visø draugijø veiklos tikslas yra iðlaikyti lietuvið-kumo dvasià, paproèius ir tradicijas tarp savo nariø ir kitøtautieèiø. Tam tikslui turi net po kelias tautiniø ðokiø grupes(vaikø, jaunimo ir veteranø), stengiasi iðlaikyti ðeðtadienineslietuviø kalbos pamokas, kai kurios turi nedidelius chorus,stato teatro veikalus. Visø draugijø veiklà koordinuoja Argen-tinos Lietuviø Organizacijø ir Spaudos Taryba (ALOST). Jiatstovauja Argentinos lietuviams PLB Seimuose bei Argenti-nos institucijose, organizuoja bendrus visø draugijø Vasario16-osios ir Kovo 11-osios minëjimus, prisideda organizuojantLietuvos ambasados renginius.

Paminëtini ðie 2003 � 2006 metais vykæ svarbesni rengi-niai, kuriuos koordinavo ALOST ir kuriuose dalyvavo visoslietuviø draugijos:

Vasario16-osios ir Kovo11-osios minëjimai; 2002 ir 2005metais buvo surengtos Lietuvos grafikø parodos Argentinosnacionaliniame grafikos muziejuje; 2005 m. Argentinos lietu-viø draugijose lankësi delegacija ið Lietuvos, kurià sudarë Lie-tuvos Respublikos Vyriausybës kancleris Z. Kaminskas, PLBvaldybos pirmininkas G. Þemkalnis ir Tautiniø maþumø ir iðei-vijos departamento generalinis direktorius A. Petrauskas;

Vilniaus choro �Virgo� vieðnagë; 2006 m. sausio mënesáArgentinos lietuviø draugijose lankësi Tautiniø maþumø ir ið-eivijos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja VidaBagdonavièienë ir Departamento Iðeivijos skyriaus vedëja Vio-leta Raulynaitienë.

Julius Mièiudas, ALOST pirmininkas

Jurgis Brazaitis, ALOST vicepirmininkas

Jurgis Brazaitis, ALOS Tarybos vicepirmininkas (dabarpirmininkas) ir Susivienijimo Lietuviø Argentinojepirmininkas.

ADELAIDËSLIETUVIØ BENDRUOMENË

Pietø Australijoje, Adelaidëje, Lietuviø Bendruomenë yralaiminga turëdama du lietuvybës centrus: Lietuviø Namus, ku-riais rûpinasi Adelaidës Lietuviø Sàjunga ir Lietuviø KatalikøCentrà, kuriame yra lietuviðka baþnyèia, globojama LietuviøCarito. Abu centrai turi sales su scenomis, kur vyksta koncer-tai ir ðvenèiamos tautinës ðventës. Tautinës ðventës yra pra-dedamos vëliavø pakëlimu. Jas daugelá metø keldavo ramovë-nai, bet metams bëgant ir retëjant ramovënø eilëms, ðias parei-gas perëmë Adelaidës Vilniaus tunto skautai. Ðventës prade-damos iðkilmingomis pamaldomis, kuriose visos organizacijosdalyvauja su savo vëliavomis, Ðv. Kazimiero baþnytinis chorasgieda didingas giesmes. Po miðiø Lietuviø namuose vykstameninë programa. Kas antrà savaitæ bendruomenë iðleidþia biu-letená �Lietuviø þinios�. 2006 m. kovo 12 d. Lietuvos Nepriklau-somybës Atkûrimo dienos proga Adelaidës Apylinkës valdy-ba parodë videofilmà �Laisvës Lietuvai�, kuriame � lietuviødemonstracija prie Adelaidës Parlamento Rûmø (1990 m.), reika-laujanti, kad Australija pritartø Lietuvos nepriklausomybei irvideofilmà, kuriame jau Nepriklausomybæ atgavus, Lietuvoskariuomenës paradas, ir t.t. 2006 m. vasario 19 d. surengta Lie-tuvos Nepriklausomybës Ðventë. Ðventës minëjimà atidarë ALBAdelaidës bendruomenës pirmininkas Leonas Vasiliûnas. Sie-tynas Kubilius, vienas geriausiø deklamatoriø, padeklamavoMaironio ir K. Bradûno eilëraðèius, Adelaidës lietuviø mokyk-los jaunieji mokiniai paðoko tautiniø ðokiø. Ðventæ dainomisuþbaigë choras �Lituania�. Sausio 15 d. atlaikytos miðios uþþuvusiuosius prie TV bokðto Vilniuje 1991 m. 2005 m. liepos10 d. � Lietuvos Valstybës Diena. Ta proga surengta gintarodirbiniø paroda. Choras �Lituania�, be kitø dainø, dainavodainas apie gintarà. Dþiugu, kad Australijos Lietuviø Teatras�Vaidila� glaudþiai dirba su choru �Lituania�, pastatæ tokiusveikalus, kaip Antano Gustaièio �Sekminiø vainikas�, �Pirðlioteismas� ið V. Ðimkaus �Lietuviðkø vestuviø�. Abu kolektyvaidalyvauja Adelaidës Moterø draugijos rengiamuose metiniuo-se �Ðiupiniuose�. Sporto klubo �Vytis� krepðininkai pirmaujaAdelaidës australø klubø varþybose, praëjusiais metais laimë-jo pirmà vietà. Sunku viskà paminëti, bet reikia pastebëti, kadpo daugiau kaip penkiasdeðimties metø iðeivijoje daug kamteko pasitraukti amþinybën. Jø paliktom kartom liko áskieptadaugiau pagarbos negu meilës savo tëvø kraðtui ir, nors labaigaila, bet laiko dulkës nesustabdomai viskà pamaþu uþkloja.

Vytautas Opulskis

CANBERROS LBCanberros Lietuviø Bendruomenë nëra skaitlinga, apie 120

nariø, bet yra gana aktyvi. 1999 metais pardavus Lietuviø klu-bà, gautas kapitalas buvo pervestas Canberros Lietuviø Bend-



31

ruomenës Sàjungai. Sàjungos valdybà, kurios sudëtis nekitoper visà laikotarpá, sudaro Viktoras Martiðius (pirmininkas),Romas Katauskas (iþdininkas), Barbara Silins (sekretorë), Sigi-ta Gailiûnaitë (kultûriniai reikalai) ir Laima Þilinskienë (renginiøorganizavimas). Kiekvienais metais Sàjungos valdyba suren-gia Lietuvos Nepriklausomybes ðventës minëjimus. Kartu sulatviais ir estais prisimename birþelio trëmimus. Be to, surengia-me Kalëdinius pietus. Kadangi patalpø neturime, didesnëmsðventëms nuomojame sales ið kitø klubø Canberroje, ir nuomo-jame nuolatines patalpas maþesniems renginiams bei bibliote-kai. Per ðá laikotarpá mums koncertavo Sidnëjaus choras �Daina�,�Tembro� grupë ir �Danos vyrai� ið Melburno. Aplanko Can-berros lietuvius ir sveèiai ið Tëvynës � 2005 metø pradþiojekoncertavo �Sutaras�. Canberroje veikia Ramovës skyrius, ku-ris surengia Kariuomenës ðventës minëjimus, LSS �Þidinys� irlietuviø pensininkø organizacija �Paguoda�. Sàjungos valdybaremia finansiðkai ávairias organizacijas bei asmenis net tik Aust-ralijoje, bet ir Lietuvoje. Buvo ásteigtos dvi stipendijos padëtinepasiturintiems moksleiviams, baigusiems Ðiauliø J. Janoniogimnazijà. Kiekvienais metais skiriama premija geriausiai baigu-siam Lietuvos karo akademijà. Parëmëm pastatymà miniatiûri-nio Trakø pilies maketo, iðleidom dr. Genovaitës Kazokienësknygà apie Australijos lietuvius menininkus ir Algio Taðkûnoknygà apie lietuviø kalbos mokymà Australijoje. Reguliariaiaukojam savaitraðèiui �Mûsø pastogë�, Oremus draugijai, kurirûpinasi serganèiaisiais iðsëtine skleroze Kaune, Tremtiniøorganizacijai ir t. t.

GEELONG APYLINKËS LB Geelongo Lietuviø Bendruomenei vadovauja apylinkes

valdyba, kuri yra renkama kas antri metai. Geelonge akty-viai veikia organizacijos: sporto klubas �Vytis�, miðrus cho-

ras �Viltis�, senjorø skautø �Þidinys�, skautø �Ðatrijos� tun-tas, tautiniø ðokiø jaunøjø grupë �Gegutë� ir vyresniøjø ��Linas�. Valdyba kiekvienais metais rengia minëjimus Lie-tuvos valstybës atkûrimo dienà � vasario 16-àjà, Motinosdienà, Gedulo ir vilties dienà. Rengiamas metinis pobûvis irðeimos diena. Choras rengia metinius koncertus, �Þidinio�draugija minëjimus, pvz., dr. V. Kudirkos ir kitø didvyriø,skautai stovyklauja. Tautiniø ðokiø grupë ir choras pasiro-do ne tik tarp savøjø, bet ir australams bei kitø tautø rengi-niuose. Kasmet vyksta etniniø grupiø ðventë, kurios metudalyvaujame parade su Lietuvos tautine vëliava, o mote-rys vilkëdamos tautinius rûbus. Apylinkës valdyba artimaibendrauja su miesto savivaldybe, ið kurios vis dar nuomo-jame patalpas uþ minimalià kainà (lietuviø pastatyti namaisudegæ). Nors esame maþa lietuviø kolonija, gal tik ðimtas

Lietuviø Bendruomenës Canberros apylinkëje. Trakø piliesmaketo pristatymas, 2003

Lietuviø Bendruomenës Geelongo apylinkës pirmininkasStasys Ðutas ir radijo valandëlës vedëja Irena StumbrienëGeelongo parko festivalio metu, 2006

aktyviø tautieèiø, bet 1998 metais sëkmingai surengëmeAustralijos lietuviø dienas ir mums yra pavesta vël jas rengti2006 metø pabaigoje. Tai yra svarbiausias uþdavinys ðiemsmetams. Á minëjimus ir kitus renginius kvieèiami dalyvautimiesto meras ir tarybos nariai. Taip garsiname ir skleidþia-me lietuviø ir Lietuvos vardà.

HOBARTO APYLINKËS LB

Hobarto lietuviai, kaip ir visose kitose Australijos Lietu-viø Bendruomenëse, turi tas paèias problemas: senieji sens-ta ir pamaþu pasitraukia ið veiklos, o jaunesnieji nesidomi



32

ásitraukti á lietuviðkà veiklà. ALB susirinkimà ir komiteto rin-kimus 2005 m. lapkrièio 25 d. pravedë dr. A. Taðkûnas. Susi-rinko 25 nariai, bet ið jø tik septyni sutiko kandidatuoti ákomitetà. Ið penkiø komiteto nariø keturi buvo perrinkti iðpraeitos valdybos. Prie jø prisidëjo tik Roþë Vaièiulevièius,kuri buvo iðrinkta valdybos pirmininke. Hobarto LietuviøBendruomenë, kaip ir kitos lietuviø organizacijos, mini vasa-rio 16-ajà, iðkelia Lietuvos vëliavà mieste, ðvenèia Motinosdienà, Tautos ðventæ ir pamini kunigaikðèiø Vytauto bei Min-daugo sukaktis. Kartu su latviais ir estais mini birþelio mëne-sio trëmimus. 2005 m. lapkrièio 25 d., per Kariuomenës ðven-tæ, komiteto nariai ir visi lietuviai buvo pakviesti dalyvautidr. A. Taðkûno knygos �Lithuanian Studies in Australia�pristatyme Hobarto Universitete ir bibliotekos atidaryme.Gruodþio 8 d. Hobarte lankësi kunigas A. Ðimkus ið Mel-bourno, laikë miðias ir aplankë ligonius. Hobarto LietuviøBendruomenës Valdyba priklauso Multicultural Council ofTasmania ir lanko jø ávairius renginius. Valdyba taip pat pa-laiko gerus santykius su latviais ir estais, kartu su jais orga-nizuoja renginius, rengia minëjimus ir t.t.

SIDNËJAUS APYLINKËSLIETUVIØ BENDRUOMENË

Lietuviai, gyvenimo ir likimo nublokðti á tolimuosius Aust-ralijos kraðtus, per ilgà laikà nepasimetë � kûrë bendruome-nes, turëdami tikslà iðlaikyti gimtosios þemës ávaizdá, puose-lëti ið protëviø ágytas tautines ypatybes. Sidnëjuje jau dauge-lis metø susibûræ á Apylinkæ tautieèiai bando iðlaikyti ir tæstipriklausomumà tautos kamienui, iðlaikyti vienybæ, perduoti

jaunajai kartai nors dalelytæ tos tëvynës meilës, kuri dar þai-þaruoja jø ðirdyse. Tokiai veiklai pagyvinti jungiamasi á orga-nizacijas, sambûrius, kurie po Bendruomenës skraiste sklei-dþia tautinës kultûros spindulius tiek tarp savøjø, tiek tarpsvetimøjø. Galime pasigirti, kad pasiðventusiø visuomeni-ninkø dëka ádëtos pastangos nebuvo bergþdþios. Tautinësðventës, minëjimai ir kiti renginiai yra gausiai lankomi. Ypaèturiu paminëti Sidnëjaus Apylinkës Valdybos surengtas Ne-priklausomybës ir Valstybës ðventes � tai tradicija, kuri iðlai-koma, neþiûrint iðorës átakos. Gyvenant svetimame kraðteyra sunku palaikyti tà tautinæ dvasià, kurià mes su savimiatsiveþëme ir kurià bandome perduoti savo palikuonims. Ta-èiau, neþiûrint visokiø kliûèiø, ðie renginiai buvo ir vis daryra tëvynainiø laukiami ir remiami. Neuþmirðtamos ir mûsømotulës. Kiekvienais metais rengiamas jø pagerbimas, iðreið-kiama meilë apdovanojant tradiciniu chrizantemos þiedu.Jungtinis Baltø Komitetas, ðiais metais vadovaujamas lietu-vio Vinco Bakaièio, neuþmirðta genocido aukø � juos pager-bia surengdamas minëjimà Gedulo dienos proga birþelyje.Negalima nepaminëti Sidnëjaus lietuviø choro �Daina�, va-dovaujamo dirigentës Birutës Aleknaitës. Jis visuomet ir vi-sur prisideda prie minëjimø paávairinimo savo skardþiais bal-sais, rengia ir savo atskirus koncertus bei atstovauja lietu-viø bendruomenei tarptautiniuose kultûriniuose renginiuo-se. Jauniausioji karta buriasi á tautiniø ðokiø grupes, savopasirodymais tæsia ið protëviø paveldëtà tradicijà. Tai jauna-sis �Sûkurys�, kuris praëjusias metais atðventë savo jubilie-jø koncertuodamas Sidnëjaus lietuviams. Jam vadovauja jøpaèiø kartos atstovë Kristina Rupðienë. Dauguma �Sûkurio�nariø priklauso ir skautø �Auðros� tuntui, vadovaujamo tun-tininko ps. Arvydo Zduobos. Be nuolatiniø metiniø stovyk-lø, ne kartà ir ne du jie iðkylauja tobulindamiesi tiek fiziðkai,tiek ir dvasiðkai. Kiekvienais metais Ðv. Kazimiero dienosproga rengiama Kaziuko mugë, kurios metu Katalikø Kultû-ros Draugijos savo skautiðka virtuve vaiðina iðalkusius pa-rapijieèius ir sveèius. Bibliotekos Bièiuliø sambûris bent po-rà kartø per metus suteikia dvasios peno, surengdamas nau-jø knygø pristatymus, poezijos popietes ir pan. Dþiugu, kadir senesnioji, ir jaunesnioji kartos dirba vieningai kovodamiprieð visiðkà nutautëjimà. Gyvenant svetimame kraðte jaunebe pirmoji jaunesnioji karta dël ávairiø prieþasèiø atitrûks-ta nuo gimtosios (tautinës) kalbos. Á pagalbà stojo Ramonair dr. Ramutis Zakarevièiai (praeityje buvæ Apylinkës valdy-bos nariai). Jie su dr. Liuda Appinytë�Popenhagen sukûrëtinklalapá internete, trumpai vadinamà SLIC (Sydney Lithu-anian Information Centre), kur vienas ið didþiausiø projektøbuvo lietuviø kalbos mokymas. Pastaraisiais metais jie netiðleido tø pamokø ciklà kompiuteriniame diske. SidnëjausApylinkë yra tikrai laiminga jos ryðiams su Tëvyne, su gim-tàja þeme sustiprëjus, kai á Bendruomenës valdybà ástojotrys atstovai ið dabartinës Lietuvos � tai Rymantë Gell, Nijo-lë Bartkienë ir vicepirmininkas Arvydas Rupðys. Kiti du Val-dybos nariai yra senosios, ankstyvosios pokario imigraci-jos laidos, palikuoniai, Vincas Bakaitis ir Teodoras J. Rotcas.

Teodoras J. Rotcas,ALB Sidnëjaus apylinkës valdybos pirmininkas

Australijos Lietuviø Bendruomenës Sidnëjaus apylinkësvaldyba 2005�2006: ið kairës � Rymante Gell, Teodoras J.Rotcas ( pirmininkas / iþdininkas), Vincas Bakaitis, NijolëBartkienë, Arvydas Rupðys. Foto dr. R. Zakarevièiaus



33

LIETUVIAI AUSTRIJOJE

2000�2004 m. Lietuviø draugijos valdybos veikla buvokiek prigesusi, nes buvæ valdybos nariai nelietuviai iðsiskirs-të kas kur. Taèiau lietuviai draugijos nariai noriai lankydavosisusitikimuose su atvykstanèiais ið Lietuvos veikëjais, meni-ninkais, raðytojais. Nuo 2000 m. gerokai padaugëjo renginiø,skirtø Europos Sàjungos plëtrai. 2000 m. ávykusi �Baltijos sa-vaitë� buvo apdovanota Austrijos uþsienio draugijø sàjun-gos prizu, tai labai svarbus ávertinimas. Nemaþai renginiø vy-ko Lietuvos ambasados Austrijoje (ambasadorius J. Rudale-vièius) darbuotojø pastangomis. Paminëti verta renginius, ku-riuose Lietuva buvo pristatoma kokiu nors aspektu ir kuoplatesniam Austrijos pilieèiø ratui. Tai bûtø: Lietuviðkos kalë-dinës eglutës ir Kûèiø paproèiø pristatymas SchÐnbrunn rû-muose, Lietuvos Kalëdinë ekspozicija Hierstettner Garten, da-lyvavimas ES plëtros proga sukurto lauko baldø ansambliopristatyme Vienos Sigmund Freud parke (2003 m.). Labai gau-siai lietuviø ir austrø buvo susirinkæ 2002 m. lapkrièio mën. ásusitikimà su Lietuvos Respublikos Seimo nariu J. Karosu iristoriku A. Bumblausku. Apie ðiuolaikinæ lietuviø literatûràpasakojo labai geras lietuviø draugas ir aktyvus pagalbinin-kas Mag. Cornelius Hell. Labai ádomus ir sulaukæs dideliodalyviø bûrio buvo susitikimas su raðytoja J. Ivanauskaite2003 m. pavasará Vienos Praterio vieðojoje bibliotekoje. Buvopristatoma raðytojos kûryba. Iðtraukas ið J. Ivanauskaitës kny-gos �Ragana ir lietus� vokieèiø kalba skaitë jau minëtas lietu-viø literatûros þinovas Mag. Cornelius Hell. Tø paèiø metø

pavasará vyko festivalis �Europos dienos�, jame dalyvavo Vil-niaus universiteto dainø ir ðokiø ansamblis (vad. A. Alek-sandravièius). Gausus lietuvaièiø bûrys susirinko á ðá koncer-tà Schonbrune ir á susitikimà su ansamblieèiais po koncerto.Smagu buvo klausytis B. Dvariono muzikos mokyklos orkest-ro koncerto vienoje Vienos baþnyèiø (2004 m spalis). Ásiminti-ni liko Austrø � lietuviø bendruomenës organizuoti du susiti-kimai 2004 m. birþelio ir spalio mënesiais Vienoje su lietuviøiðeive Australijoje poete L. Ðimkute, lietuviðkos dainos vaka-ras rajoniniuose kultûros namuose Vienoje (2004 m. lapkritis),kuriame dainavo operos dainininkë E. Navickaitë. 2005 m. va-sario 8 d. vyko labai linksma, pagal visus lietuviðkus papro-èius, Uþgavëniø vakaronë. Joje mus linksmino p. S. Navardai-tienë. 2004 m. geguþës 1 d. Lietuva tapo Europos Sàjungosnare. Ta proga geguþës 1�3 d. Vienoje vyko gausybë rengi-niø, skirtø Europos plëtrai paþymëti. Draugijos nariai aktyviaitalkino Lietuvos ambasados stende Am Hof (Viena), dalijoprospektus bei skrajutes ir pasakojo besidomintiems vienie-èiams apie Lietuvà. 2005 m. kovo 11 d. Austrø � lietuviø draugi-jos ataskaitiniame rinkiminiame susirinkime buvo perrinkta9 nariø draugijos valdyba dvejiems metams. Draugijos pirmi-ninke tapo Lina Pestal, pavaduotojomis � R. Fischer, J. Kurðe-lienë, M. Sommereder, sekretoriumi � C. Hell, nariais � M. Geb-hard, E. Navickaitë, E. Kaniuðas ir L. Scheider. Pirmajame val-dybos posëdyje buvo perþiûrëti Austrø � lietuviø draugijosnuostatai ir pateikti ið naujo registruoti oficialioms instituci-joms Austrijoje. Valdyba vidutiniðkai renkasi kas antrà mëne-sá arba, reikalui esant, ir daþniau. Draugijos valdybos darbàaktyviai remia garbës konsulas Vienoje p. Kurt Spera. Valdy-bos posëdþiai daþniausiai vyksta Lietuvos ambasados Vieno-je patalpose arba Garbës konsulo p. K. Spera priimamajame.Pirma priemonë, kurià organizavo nauja valdyba, tai buvo bi-lietø á Lietuvos maþojo valstybinio teatro spektaklá M. Ivaðke-vièiaus �Madagaskaras� Vienos aktoriø namuose rezervavi-mas. Ðá spektaklá matë beveik visi lietuviai, gyvenantys Vieno-je. Didelë dalis jø dalyvavo susitikime su autoriumi M. Ivaðke-vièiumi ir reþisieriumi statytoju R. Tuminu. 2005 m. geguþësmën. mus pakvietë Vengrijos lietuviø bendruomenë (pirminin-

AUSTRIJA

Austrø�lietuviø draugijos pirmininkë Lina Pestal (kairë-je) su austre Beate Hittinger ir jos draugu Joniniø ðventëje2005 m. birþelio 25 d. Semeringe

Kelionëje po Vengrijà su ten gyvenanèiais lietuviais



34

kas S. Povilaitis) pakeliauti kartu po Vengrijà lengvaisiais au-tomobiliais. Gaila, bet ið planavusiø 20 dalyviø ið Vienos iðsi-ruoðëme tik penkiese. Kelionë buvo labai ádomi: maudëmëspoþeminëse ðilto vandens maudyklëse, pabuvojome nuosta-baus groþio Aglateko urvuose, lankëmës istorinëse vietovë-se Vengrijoje ir bendravome, bendravome... Tikimës, kad irtoliau bendrausime.

Vienas ið linksmesniø renginiø 2005 metais buvo Joninës.Jas ðvæsti á savo ûká Tachenberg, Gloggnitz Semmeringe (Al-piø priekalnëse) mus pakvietë p. Grabner, kurio þmona lietu-vaitë. Susirinko kaip niekad daug dalyviø su ðeimomis (apie70). M. Gebhard, nepailstanti þaidimø organizatorë, pasisten-gë: visiems buvo gera ir linksma. Iðtvermingiausieji galëjo gë-rëtis saulëtekiu Alpëse, kiti � iðvyko á namus anksèiau. Dþiau-gëmës dailininkës Dalios Blaunsteiner paveikslø parodos (2005m. liepos 23 d. � rugsëjo 23 d.), kuri buvo viena ið renginiøKremso 700 metø jubiliejaus proga, atidarymu. 2005 m. rugsë-jo 1 d. organizavome nepaprastojo ir ágaliotojo Austrijos am-basadoriaus Lietuvoje M. Schwarzingerio paskaità �LietuvaAustrijos ambasadoriaus akimis�. Susirinko labai daug ne tiklietuviø, austrø, bet ir atstovø ið Latvijos bendruomenës, kaikuriø kitø ambasadø atstovai. Reikia pasakyti, kad 2005 m.lapkrièio 26 d. mûsø draugijos moterys, Lietuvos ambasadosir Lietuvos atstovybës prie tarptautiniø organizacijø Vienojedarbuotojos, darbuotojø þmonos labai aktyviai ir puikiai pasi-darbavo JT moterø gildijos organizuotoje mugëje Vienos in-ternacionaliniame centre. Lietuvos stendo ánaðas labdarai �1000 eurø. Didþiausià organizaciná darbà atliko Lietuvos nuo-latinës atstovybës prie tarptautiniø organizacijø Vienoje am-basadoriaus R. Paulausko þmona R. Paulauskienë. Lietuvosatstovës ðioje mugëje dalyvavo pirmà kartà. Ir toliau vykstatradiciniai draugijos organizuojami renginiai, pirmà mënesioketvirtadiená vyksta neformalûs lietuviø susitikimai Opernka-fee kavinëje Vienoje. Populiariausi yra ir gausiausiai renkama-

si á vakarus, skirtus Lietuvos nepriklausomybës Vasario 16dienai paminëti, á kalëdinius renginius. 2005 m. vasario 16 d.minëjime dalyvavo apie 60 lietuviø. Ðventëje dalyvavo Lietu-vos ambasadorius Austrijoje J. Rudalevièius, Lietuvos nuo-latinës atstovybës prie tarptautiniø organizacijø Vienoje am-basadorius R. Paulauskas, Garbës konsulai Austrijoje K. Spe-ra (Viena) ir U. L. Salburg (Linzas), Vienos Volksoper solistas irMoerbiðo operetës vasaros festivalio direktorius prof. H. Se-rafin. Ðventës metu kalbëjo ambasadorius Austrijoje J. Ruda-levièius ir p. H. Serafin, klausëmës fleitistës ið Grazo ÞivilësBaranauskaitës grojamø lietuviðkø melodijø. 2005 m. gruodþio10 d. á organizuotà Kalëdø vakaronæ susirinko kaip niekadgausiai dalyviø su vaikuèiais, nes jø èia laukë Kalëdø senelis.Tik bëda, seneliui reikëjo gerokai padirbëti suburiant vaiku-èius á ratelá. Suskaièiavome: ið viso Vienoje ir netolimoje aplin-koje yra 28 vaikuèiai, ið jø 11 � mokyklinio amþiaus, 4 � penkia-meèiai ðeðiameèiai. Jau netolimoje ateityje galvojame apie lie-tuviðkos mokyklëlës steigimà. Pastaruoju metu draugijos veik-la suaktyvëjo. Tai vyksta ne tik valdybos nariø pastangø, am-basados darbuotojø geranoriðkos paramos dëka. Mes labaidëkingi Otto Mauer katolische Zentrum uþ geranoriðkai pas-kolinamas patalpas mûsø draugijos renginiams ir, aiðku, pir-miausia mûsø valdybos nariui p. C. Hell, be kurio pagalbosmes sunkiai iðsiverstume.

Lietuviø stalas JT moterø gildijos (UNWG) surengtojemugëje 2005 m. lapkrièio 26 d.

BALTARUSIJABALTARUSIJOS

LIETUVIØ BENDRUOMENË

Baltarusijoje ðiuo metu veikia 5 Bendruomenës: Vitebskosrityje � Breslaujos Lietuviø Bendruomenë, Gardino srityje �Gervëèiø, Pelesos, Rodûnës, Lydos ir Gardino Lietuviø Bend-



35

ruomenës, kurias jungia Respublikinë Baltarusijos LietuviøBendruomenë. Susibûrë ir Malkovos kaimo lietuviai (Mogi-liovo sritis). Jungiasi ir Baranovièiø (Bresto sritis) lietuviai.Jau 14 metai leidþiamas mënraðtis �Lietuviø godos�, Baltaru-sijos Lietuviø Bendruomenë (BLB) leidþia informaciná biulete-ná �Mûsø þodis�. BLB yra viena ið aktyviausiø tautiniø bend-ruomeniø Baltarusijoje. Per trejus metus buvo surengta daugrenginiø: Baltarusijos lietuviø kultûros dienos minëjimas Lie-tuvoje, Naujøjø metø ðventë vaikams ir suaugusiems Minske,Lietuvos ambasados patalpose, Sausio 13-osios minëjimas,Kovo 11-osios. Kiekviena ðventë prasideda miðiomis Minskokatedroje. Daþnai vyksta susitikimai su þymiais Lietuvos þmo-nëmis. 2005 m. kovo 21 d. � per tarptautinæ poezijos dienà iðVilniaus atvyko trys þymiausi Lietuvos poetai � KornelijusPlatelis, Antanas Jonynas ir Vladas Braziûnas. Susitikimasvyko Baltarusijos Þukovskio vardo bibliotekoje, kurioje yra irlietuviø kalbos ir literatûros skyrius. Kasmet vyksta Èervenësaukø minëjimas. Bendruomenë dalyvauja Baltarusijos tautøfestivalyje Gardine. Gardino Lietuviø Bendruomenës iniciaty-va minima Lietuvos karaliaus Mindaugo karûnavimo dienaKrëvos pilyje. Aktyviausios yra Gervëèiø ir Pelesos LietuviøBendruomenës. Ðiose Bendruomenëse lietuviai nuo senø lai-kø gyvena susibûræ aplink baþnyèias. Èia veikia lietuviø kul-tûros ir ðvietimo centrai, pastatyti padedant Lietuvai. Juoseveikia lietuviðkos vidurinës mokyklos, bibliotekos, muziejai.Gervëèiø kraðto Lietuviø Bendruomenë yra viena ið skaitlin-giausiø. Èia, aðtuoniolikoje kaimø, gyventojø daugumà suda-ro lietuviai. Veikia lietuviðka Ðv. Trejybës parapija, kurioje ku-nigauja geros krikðèioniðkos dvasios kunigas Leonas Nestiu-kas. Baþnyèia yra neatskiriama bendruomenës dalis. Kasmetvyksta didingi Ðv. Trejybës atlaidai, á kuriuos suplaukia de-ðimtys tûkstanèiø lietuviø maldininkø ið Baltarusijos, Lietu-vos, Lenkijos. Bendruomenë mini tautines ðventes, organi-zuoja Gervëèiø kraðto dienas Lietuvoje (Vilniuje, Trakuose,

Ðvenèionyse). Bendruomenei ypaè pasisekë tarptautiniamefestivalyje �Paribio daina�. Folklorinis ansamblis �Þilvytis�dalyvauja daugelyje renginiø Baltarusijoje ir Lietuvoje. Bend-ruomenë priþiûri Lietuvos kariø kapus Rimdþiûnuose ir Aðme-noje, globoja lietuviðkà mokyklà, baþnyèià. Pelesoje veikia lie-tuviðka Ðv. Lino parapija, vyksta lietuviðkos pamaldos, Ðv.Lino atlaidai, tautiniø ir valstybiniø ðvenèiø minëjimai. Dideleðvente bendruomenei tampa mokslo metø pradþia. PelesosLietuviø Bendruomenë draugiðkai bendrauja su Rodûnës, Ly-dos ir Gardino Lietuviø Bendruomenëmis. Mokykloje veikiabendras mokiniø ir suaugusiøjø bendruomenës nariø ansamb-lis, kuris 2005 metais tapo tarptautinio festivalio �Paribio daina�laureatu. Ypatingos pagarbos susilaukë pagyvenusiø þmoniøfolklorinis ansamblis (vadinamas seserø Kanevièiø). Lydos

Kovo 11-osios minëjimas Lietuvos ambasadoje � BLBGarbës pirmininkë Virginija Tarnauskaitë pristatoansamblá �Þilvytis� ið Rimdþiûnø

BLB valdybos posëdyje: pirmas ið kairës kunigas iðGervëèiø Leonas Nestiukas, Pelësos Lietuviø Bendruo-menës pirmininkas Jonas Matiulevièius, BaltarusijosLietuviø Bendruomenës pirmininkë Vitalija Palubaity-të�Kolesnikova, Rimdþiûnø Lietuviø Bendruomenëspirmininkas Vladas Lukða, valdybos narys AlfonsasAugulis, Baltarusijos Lietuviø Bendruomenës garbëspirmininkë Virginija Tarnauskaitë, Gardino LietuviøBendruomenës pirmininkas Algirdas Dirginèius,Rodûnës Lietuviø Bendruomenës pirmininkë ValentinaDrobyðevskaja



36

Lietuviø Bendruomenëje vyksta Motinos dienos minëjimas,tautiniø ir valstybiniø dienø paminëjimas, cepelinø ðventë.Organizuojamos ekskursijos po Lietuvà. Bendruomenë bend-rauja su �Vilnijos� draugija, kartu ruoðia renginius Lydoje irLietuvoje. Èia veikia sekmadieninë mokykla. Rodûnës Lietu-viø Bendruomenë atðventë savo deðimtmetá, ðvenèia Kalë-das, Velykas, tautines ir valstybines ðventes. Lydos ir Rodû-nës lietuviai daþniausiai savo renginius organizuoja kartu suPelesos lietuviais. Apso (Breslaujos) Lietuviø Bendruomenënëra gausi. Apso kraðtas � pati didþiausia teritorija ir daugiau-sia nutautëjo. Á Bendruomenæ susibûrë tik apie penkiasdeðimtlietuviø, kuriems vadovauja Irena Krivelienë. Breslaujos lietu-vius remia ir visokeriopai padeda �Vilnijos� draugija. Èia vei-kia trys sekmadieninës mokyklos. Bendruomenës pirmininkësIrenos Krivelienës iniciatyva buvo atstatytas ir paðventintaspaminklas. Mogiliovo srityje veikia Malkovos ir MogiliovoLietuviø Bendruomenës. Ir èia gyva lietuviðka dvasia. �Berþy-no� klubo iniciatyva tvarkomos kapinës, pastatytas kryþius,surinkta etnografinë ir istorinë medþiaga apie kraðto lietuviusir iðleista monografija. Ypaè aktyviai veikia Minsko lietuviai.Jø veikla lyg ir nematoma, bet BLB labai svarbi. Tai ir parodos,teatrø gastrolës, susitikimai su politikais, valdþios atstovais,meno, kultûros, mokslo þmonëmis, pagalba jiems. Ir tai, kadBaltarusijos valdþiai þinoma, jog yra BLB, didelis Minsko lie-tuviø nuopelnas. Norëèiau þemai nusilenkti ir padëkoti tautie-èiams, kad jie visuomeniniais pagrindais, aukodami asmeninálaikà, negaudami jokio atlyginimo, darbuojasi lietuvybës la-bui. Tai Irena Krivelienë, Jonas Maciulevièius, AlgimantasDirginèius, Vladas Lukða, Aleksandras Tarelkinas, Rima Ra-dygina, Jurgis Tomkûnas, Valentina Drobyðevskaja, MarinaMitiukeviè, Petras Rimkus, Vladas Juodiðkis.

Vitalija Kolesnikova,Baltarusijos Lietuviø Bendruomenës pirmininkë

Minsko lietuviø kapela, vadovaujama Emilijos Pranckutës

BELGIJOS LIETUVIØ BENDRUOMENË

Belgijos Lietuviø Bendruomenë stengiasi suburti ðioje ða-lyje gyvenanèius lietuvius organizuodama kultûrinius rengi-nius, tradicines lietuviðkas ðventes, tokias kaip Kalëdos, Uþ-gavënës, Joninës, Vasario 16-oji ir Liepos 6-oji. Kûèiø ir Ðv.Kalëdø ðvæsti lietuviai kvieèiami á kalëdinæ vakaronæ ir á mi-ðias. Dþiaugiamës, kad 2005 metais Belgijos lietuviø sielova-dai buvo paskirtas kapelionas kunigas Juozas Graþulis. Belgi-jos Lietuviø Bendruomenë organizuoja ávairias ekskursijas poBelgijà, kurios aktualios tiek vietiniams lietuviams, tiek laiki-nai atvykusiems, nes suartina þmones, padeda atrasti ðiosðalies groþybes. Bendruomenë palaiko glaudþius ryðius suLietuvos Respublikos ambasada Belgijoje. Kartu su ambasa-da organizuojamas jau tradiciniu tapæs Liepos 6-osios, Kara-liaus Mindaugo karûnavimo dienos paminëjimas, o Vasario16-àja ðvenèiame bendradarbiaudami su Flandrijos�Lietuvosdraugija. 2005 metø kalëdinë vakaronë pirmà kartà tapo bend-ru Lietuviø Bendruomenës, Lietuvos atstovybiø prie NATO irES bei Lietuvos ambasados renginiu. Nors beveik visa Bend-ruomenës veikla orientuota á lietuvius, nepamirðtamas ir Bel-

Nauja BLB valdyba po rinkimø, 2006. Stovi ið kairës:Virginija Van Praet�Dvaranauskaitë, Kristina Jakavièiû-të, vicepirmininkë Rasa Vilèiauskaitë, sekretorë KristinaRoekaerts�Bradaitytë, Jurgita Þemaitytë, sëdi iþdininkëRegina Pauliukovaitë ir pirmininkë Aurelija Goris�Norienë


BELGIJA


37

gijos gyventojø ðvietimas, Lietuvos vardo garsinimas, lietu-viðkø tradicijø bei paproèiø pristatymas. Belgijos LietuviøBendruomenë aktyviai dalyvauja ávairiose mugëse atstovau-dama Lietuvai. Bendradarbiaujame tiek su Belgijos, tiek suLietuvos þiniasklaida. BLB valdybos atstovai pagal galimy-bes stengiasi dalyvauti visuose ávairiø organizacijø renginiuo-se, susijusiuose su Lietuva, bei padëti kitoms organizacijoms,besidominèiomis mûsø kultûra. Kiekvienà pirmà mënesio ðeð-tadiená 19 val. Belgijos lietuviai renkasi kavinëje �Leffe� (Pla-ce Grand Sablon) Briuselyje. Belgijos Lietuviø Bendruomeneleidþia savo leidiná �Kaleidoskopas�, kuriame apraðoma josveikla, aptariami svarbiausi ávykiai, pristatomi ateities planai.Vienoje Briuselio mokyklø jau vyksta lietuviø kalbos pamo-kos Europos institucijø darbuotojams bei jø vaikams. Bet mesturime ir Bendruomenës lietuviø kalbos kursus suaugusiems.

BLB renginiø foto albumas internete: http://www.belglie-tu.fotopic.net

Belgijos lietuviø elektroninë grupë �Belglietu� [email protected]�

Mums galite raðyti: [email protected] arba: BLB,Wilgenlaan 19, 2390 Westmalle, Belgium

Raðant ataskaità PLB XI Seimui, atsakymas á vienà ið klau-simø buvo toks:

9. Kokie Jûsø veiklos planai ateinantiems trejiems metams(2003-2006)?

Tikiuosi, kad pasieksime vienà ið savo tikslø: oficialià re-gistracijà bei ákursime mokyklëlæ vaikams. Norëtume dar in-tensyviau bendradarbiauti su kitomis bendruomenëmis, su-kurti tinklalapá internete. N,a ir stengsimës toliau iðlaikyti tra-dicinius renginius bei savo naujàjá leidinëlá.

Ádomu sugráþti prie tuometiniø planø, tuo labiau, kad gali-me pasidþiaugti ágyvendinæ pagrindiná tikslà: 2005 m. Belgijos

Lietuviø Bendruomenë oficialiai uþregistruota kaip visuome-ninë organizacija.

Paskelbëme informacijà internete: www.lietuva.be ir am-basados tinklalapyje (jame galima pasiskaityti ir elektroni-næ mûsø Kaleidoskopo versijà): http://amb.urm.lt/belgija.

Dþiugu, kad ir toliau bendradarbiaujame su lietuviø bend-ruomenëmis kitose ðalyse.Tradiciniai renginiai ir Kaleidosko-pas tampa vis populiaresni. Tam turi átakos ir iðaugæs lietuviø(ypaè ES institucijø darbuotojø) skaièius Belgijoje.

2006-iesiems esame suplanavæ ðiuos renginius:Vasario 18 d. � Vasario 16-osios ðventæ tradiciðkai jau de-

ðimtà kartà organizuos Flandrijos � Lietuvos draugija;

Valdybos projektas aplankyti senuosius Belgijos lietuvius, kurie patys jau nebeatvyksta á renginius, 2003. Sveèiuose pasbuvusià BLB pirmininkæ Stasia Baltus. Ið kairës: Kristina Jakavièiûtë, Jovita Grybauskaitë, Stasia Baltus, AurelijaGoris�Norienë, Regina Pauliukovaitë

Uþgavëniø ratelis, 2004



38

Vasario 26 d. � Uþgavënës;Kovo 11 d. � bendras Belgijos Lietuviø Bendruomenës ir

Lietuvos atstovybës prie NATO renginys;Kovo 26 d. � Lietuvos ambasadoje BLB visuotinis susi-

rinkimas ir valdybos rinkimai;Birþelio 23 d. � Joninës;Liepos 7 d. � jau tradicija tapusi Karaliaus Mindaugo ka-

rûnavimo ðventë, organizuojama kartu su Lietuvos ambasadaBriuselyje.

Rudená planuojame bendradarbiauti organizuojant A.Ma-montovo grupës koncertiná turà per Europos lietuviø bend-ruomenes.

Kaip ir kiekvienais metais, ðie planai tikriausiai pasipildysdar keliais renginiais.

Aurelija Goris Norienë,Belgijos Lietuviø Bendruomenës pirmininkë

BRAZILIJA

BRAZILIJOSLIETUVIØ BENDRUOMENË

Brazilijos Lietuviø Bendruomenë stengiasi iðlaikyti lietu-viðkas tradicijas, kultûrà bei paproèius.

Bendruomenë ðvenèia kalendorines ir valstybines ðven-tes, rengia minëjimus, loterijas, pavasario ðventæ ir daug kitørenginiø. 2006 metais minime 80 metø lietuviø imigracijos áBrazilijà sukaktá. Ta proga praëjusiais metais surengëme paro-dà San Paulo Imigracijos muziejuje. Ekspozicijoje � pirmøjø

lietuviø atvykimas á Brazilijà, jø gyvenimo sàlygos. Daugumaatvyko dirbti kavos fazendose, taèiau dalis dirbo ir gamyklo-se. Parodoje � Bendruomenës ávykiai nuo jos susikûrimo ikiðiø dienø. Parodoje ne tik daug nuotraukø, bet ir ávairiø imig-rantø atveþtø �lobiø� � tautodailës darbø. Brazilijos lietuviaituri tautiniø ðokiø grupæ, vaikø mokyklà, skautø organizacijà,baþnyèios chorà, organizuojami lietuviø kalbos kursai.1930 m. San Paulo lietuviai ákûrë Lietuviø Katalikø ÐventoJuozapo Parapijà.

2005 metais Brazilijos lietuviai dalyvavo kalëdinëje paro-doje. Parodos tema � kaip ðvenèiamos Kalëdos visame pa-saulyje. Lietuviai surengë Kûèiø stalà, demonstravo Brazili-jos lietuviø menininkø sukurtus ðiaudinius eglutës papuoði-mus. Apie lietuviø paproèius ir tradicijas buvo raðoma Brazili-jos spaudoje, rodoma per televizijà. Brazilijos visuomenë su-sipaþino su lietuviø kultûra, suþinojo apie Brazilijoje gyve-nanèius lietuvius.

Jurgis Prokopas,Brazilijos Lietuviø Bendruomenës pirmininkas

Garbës generalinis konsulas Brazilijoje Jonas Valavièiusir Brazilijos Lietuviø Bendruomenës pirmininkas JurgisProkopas (ið deðinës)

Kalëdinëje parodoje, 2005

Paroda, skirta 80 metø lietuviø imigracijos á Brazilijàsukakèiai paminëti, 2005



39

DANIJA

DANIJOS LIETUVIØ BENDRUOMENË2003�2005 M. VEIKLOS ATASKAITA

2003-03-28 � 2004-04-22Metø pabaigoje buvo 56 nariai.ValdybaOna Kindurytë Hansen (pirmininkë), Lina Rudytë

(iþdininkë), Lina Daugintytë Jensen, Neringa Bigailaitë, MetteJürgensen, Rita Jovaraitë Gründl, Rimantë Okkels.

RenginiaiBalandþio mën. � Atvelykio vakaronë Lietuvos

ambasadoje;Rugpjûèio mën. � vasaros ðventë su latviais bei estais

Baltijos namuose;Rugsëjo mën. � iðkyla kanojomis;Gruodþio mën. � kalëdinis vakaras maþojoje Lyngby

kultûros rûmø salëje. Koncertavo �Aktoriø trio� (SauliusBareikis, Olegas Ditkovskis ir Kostas Smoriginas). Vakaràorganizavo DLB kartu su Lietuvos ambasada DanijosKaralystei ir Islandijos Respublikai.

2004-04-22 � visuotinis susirinkimas.SusitikimaiKiekvieno mënesio paskutiná penktadiená lietuviø

susitikimai vyko Kopenhagos kavinëje �Elvira�;Veikë krepðinio klubas, vaikø klubas.Ryðiai su visuomeneVeikë DLB svetainë internete: www.lietuva.dkPaþintiniai renginiai apie LietuvàBalandþio mën. � Lietuvos pristatymas á Pabaltijá

vykstanèiai danø grupei (Roskilde);

Geguþës mën. � bûsimø ES nariø pristatymas Europosdienos proga (organizavo Kopenhagos savivaldybë irvisuomeninis judëjimas�Europabevægelsen �). Kopenhagosgyventojams ir miesto sveèiams apie Lietuvà Rotuðës aikðtëjepasakojo DLB nariai.

Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomisKartu su BOF (Baltisk Oplysnings Forbund � Baltijos

informacijos tarnyba) organizuojami lietuviø kalbos kursaikitatauèiams.

LabdaraGruodþio mën. vykusios akcijos metu surinkta 4000 kronø,

kurios skirtos Alytaus Dainavos vidurinës mokyklosmokiniams. Uþ ðià sumà vaikai turëjo galimybænuvykti á Lietuvos nacionaliná operos ir baleto teatrà paþiûrëtibaleto �Spragtukas�.

2004-04-22 � 2005-03-31Metø pabaigoje buvo 67 nariai.ValdybaOna Kindurytë Hansen (pirmininkë), Neringa Bigailaitë

(pirmininkës pavaduotoja), Artûras Maslauskas (iðdininkas),Audra Bolander, Lina Daugintytë Jensen, RemigijusJuodvirðis, Rimantë Okkels.

Renginiai2004 m.Kovo mën. � ðeimø su vaikais vakaronë Karslunde;Birþelio mën. � kelionë laivu á Middelgrundsfortet ir

Flakfortet salas;Lapkrièio mën. � pirmosios lietuviðkos miðios

Kopenhagoje. Ðv. miðias aukojo Vilniaus Bernardinø baþnyèioskunigas Astijus Kungys;

Iðvyka 2005-05-14 á ðiaurinëje Jutlandijos pusiasaliodalyje esanèià lietuviø dipukø stovyklà Thistede

2005 m. DLB taryba (ið kairës pirmoje eilëje NomedaRepðytë, Rima S¸rensen, Ona Kindurytë Hansen, ið kairësantroje eilëje Artûras Maslauskas, Andrius Karolis,Gediminas Benetis).



40

Gruodþio mën. � kalëdinis vakaras Lyngby kultûros rûmøsalëje. Programoje � �Keistuoliø teatro� spektaklis �JonasKareivis�. Vakarà organizavo DLB kartu su Lietuvos ambasadaDanijos Karalystei ir Islandijos Respublikai;

2005 m.Vasario mën. � kaukiø karnavalas;Kovo mën. � lietuviðkø filmø vakaras. Parodyti jaunøjø

lietuviø kino kûrëjø trumpo metraþo filmai: Ramûno Greièiaus�Baltos dëmës mëlyname� (2004), Igno Jonyno �Sekmadienistoks, koks yra� (2003) ir Igno Miðkinio �Lengvai ir saldþiai�(2003); Kovo 11-osios 15-os metø paminëjimas Frederiksbergobibliotekos patalpose Kopenhagoje. Po trumpo Lietuvosambasadoriaus Danijos Karalystëje ir Islandijos RespublikojeDeivido Matulionio sveikinimo þodþio susirinkusieji klausësipraneðimo, parengto pagal Ryèio Bulotos 2004 m. gruodþiomën. VDU apgintà daktarinæ disertacijà apie Sàjûdá, po toþiûrëjo Igorio Puodnieko dokumentiná filmà �Imperijos griûtis�(1992) ir Jono Vaitkaus vaidybiná filmà �Vienui vieni� (2003).

2005-03-31 � visuotinis susirinkimas.SusitikimaiKiekvieno mënesio paskutiná penktadiená lietuviø

susitikimai vyko Kopenhagos kavinëje �Noah, vëliau ��Stereobare�; Veikë krepðinio klubas.

Ryðiai su visuomenePradëta kurti nauja DLB svetainë;DLB narës Audros Bolander straipsnis apie pirmàsias

lietuviðkas miðias Kopenhagoje publikuotas �PasaulioLietuvio� gruodþio mënesio numeryje.

Paþintiniai renginiai apie LietuvàRugpjûèio mën. tarptautinëje Kopenhagos dienoje DLB

nariai pristatë Lietuvà.

LabdaraVasario mën. DLB nariø paaukoti pinigai skirti vëþiu

serganèios dvejø metø mergaitës ið Lietuvos gydymui;Birþelio mën. DLB apmokëjo medicininës árangos

pargabenimà ið Danijos á Kauno silpnaregiø internatinæmokyklà;

Gruodþio mën. akcijos metu surinktas aukas DLB skyrëAlytaus Dainavos vidurinës mokyklos vaikams ið socialiairemtinø ðeimø iðvykai á teatrà ir kalëdinëms dovanëlëmsapmokëti.

Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomisDalyvavimas Europos lietuviø krepðinio turnyre Hamburge.

Kopenhagos krepðinio komanda iðkovojo sidabro medalá;Dalyvavimas PLB kraðtø valdybø pirmininkø suvaþiavime

Birðtone.

2005-03-31 � 2006-01-292006 m. pradþioje buvo 93 nariai.ValdybaOna Kindurytë Hansen (pirmininkë), Nomeda Repðytë

(pirmininkës pavaduotoja), Artûras Maslauskas (iðdininkas),Andrius Karolis, Gediminas Benetis, Rima S¸rensen irEugenijus Barzdþius (ið Tarybos pasitraukë liepos 15 d.).

RenginiaiBalandþio mën. � poezijos vakaras Frederiksbergo

bibliotekos patalpose Kopenhagoje. Savo eiles skaitë poetëNeringa Abrutytë, o jø vertimus á danø kalbà Johannesas F.Sohlmanas;

Geguþës mën. � lietuviðkos miðios Kopenhagoje irAalborge. Ðv. miðias aukojo Vilniaus Bernardinø baþnyèioskunigas Julius Sasnauskas; iðvyka á Jutlandijà ir Fiunà.Aplankëme dipukø stovyklà Thistede, Aalborgo lietuvius irEgeskovo pilá Fiune. Iðleista vaizdajuostë su kelionësáspûdþiais;

Rugsëjo mën. � iðkyla kanojomis; Europos vyrø krepðinioèempionato ketvirtfinalio rungtyniø stebëjimas dideliameekrane ðkotø bare �McGinty`s� Kopenhagoje; lietuviðka

2003�2005 m. DLB Tarybos pirmininkë Ona KindurytëHansen

4. 2004-11-07 vykusios pirmà kartà po Kovo11-osios ðv. miðios lietuviø kalba Danijoje

Kopenhagos Jëzaus Ðirdies baþnyèioje, aukojo broliskunigas Astijus Kungys



41

diskoteka �Stereobare� su DJ-umi Martynu Mackevièiu iðLietuvos (Power Hit Radio);

Spalio mën. � ekskursija po Kopenhagà su DLB nare ElenaKonèiûte Henningsen;

Lapkrièio mën. � lietuviðkos miðios Kopenhagoje. Ðv.miðias aukojo Vilniaus Bernardinø baþnyèios kunigas AlgirdasMalakauskis;

Gruodþio mën. � kalëdinë eglutë lituanistinëje mokyklëlëjesu Kauno kamerinio teatro aktoriais; kalëdinis vakaras suKauno kamerinio teatro aktoriais ir DJ-umi POP-X (PoviluPaupliu) Kopenhagos kavinëje �Amaranto�;

2006-01-29 � visuotinis susirinkimas.Ðvietimas2005-08-11 pradëjo veikti lituanistinë mokyklëlë (remia

Kopenhagos savivaldybë).SusitikimaiKiekvieno mënesio paskutiná penktadiená lietuviø

susitikimai vyko Kopenhagos kavinëje �Stereobar�;Ávyko trys knygø klubo susitikimai; veikë krepðinio klubas,

mamø klubas; ákurta dailës studija vaikams.Ryðiai su visuomeneGeguþës mën. paskelbta lietuviðka naujos DLB svetainës

http://www.lietuva.dk versija;Birþelio mën. pradëtos siøsti DLB naujienos DLB nariams

ir visiems registruotiems svetainës vartotojams;Birþelio, lapkrièio ir gruodþio mën. leidinio �Pasaulio

lietuvis� numeriuose buvo atspausdintos Danijos LB nariøpublikacijos apie Danijos LB veiklà.

Paþintiniai renginiai apie LietuvàBalandþio mën. � Danf¸ visuomeninës organizacijos

surengtas vakaras apie Lietuvà (dalyvavo DLB ir Lietuvosambasados atstovai);

Spalio mën. � prezentacija apie Lietuvà skautøorganizacijoje Sct. Georgs Gilderne (Frederiksv¿rk).

Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis/Lietuvosinstitucijomis

Dalyvavimo: TMID-o surengtame seminare uþsieniolietuviø þiniasklaidos atstovams (balandþio 7�9 d. Vilniuje);

Europos lietuviø krepðinio turnyre (balandþio mën.Hiutenfelde, Vokietijoje); �Draugystës tilto� projekte (birþelio17�19 d. Sigtunoje, Ðvedijoje); TMID-o organizuotoje uþsieniolietuviø vaikø ðvietimo bei poilsio stovykloje �Raganë�; PLBkraðtø valdybø pirmininkø suvaþiavime (liepos 7�10 d.Trakuose); Europos Lietuviø Bendruomeniø sàskrydyje(rugsëjo 16�18 d. Hiutenfelde, Vokietijoje).

Ona Kindurytë Hansen,Danijos Lietuviø Bendruomenës Tarybos pirmininkë

DIDÞIOSIOS BRITANIJOSLIETUVIØ SÀJUNGA 2003 � 2004 M.

DBLS turi 18 skyriø ir juose 1059 narius. Sparèiai augantyslietuviø skaièiai Didþiojoje Britanijoje paskatino atkreipti Lie-tuvos vyriausybës dëmesá á Anglijà. DBLS kreipësi á Tautiniømaþumø ir iðeivijos departamentà dël Kultûros ir informacijoscentro pastato Londone. DBLS parengë praneðimà, kaip tokáprojektà ágyvendinti. TMID generalinis direktorius A. Pet-rauskas, 2005 m. balandþio mën. atvykæs á DBLS visuotinásuvaþiavimà, paaiðkino: Tautiniø maþumø ir iðeivijos departa-mentas suvokia lietuviø bendruomenës kultûros ir informaci-jos centro Londone reikalingumà mûsø tautieèiams. Manytu-me, kad lietuviø bendruomenës kultûros ir informacijos cent-ras Londone sëkmingai gyvuotø ir suteiktø naujø veiklos ga-limybiø. TMID planuoja Lietuviø bendruomenës kultûros irinformacijos centro Londone pastato ásigijimà átraukti á2006 m. strateginá planà. Manyta, kad naujoji iðeivija turi imtisiniciatyvos ir skatinti lëðø vajø dël tokio centro ásigijimo irnesitikëti visko gauti tiktai ið Lietuvos. DBLS Taryba ieðkogalimybiø sukurti tam tikslui labdaros fondà.

Spauda

Nuo 2004 m. spalio mën. Londone leidþiamas dvisavaitinislaikraðtis �Info Zona�. Maþdaug tuo paèiu metu pradëtasleisti dar vienas savaitinis laikraðtis �Londono Þinios�. Ðieleidiniai teikia reikalingà informacijà naujai atvykusiems. Se-nasis �Europos Lietuvis� yra leidþiamas biuletenio formos iryra skiriamas labiau senesnei iðeivijai, kuri já ir remia. �Euro-pos Lietuvis� iðsilaiko ið prenumeratoriø ir aukø.

Kultûrinë veikla

DBLS organizuoja tradicinius minëjimus, ðventes. Ið Lie-tuvos atvyksta dainininkai, ávairios estradinës grupës, an-sambliai. Patalpos Londone yra nuomojamos. Kiti renginiaivyksta Sodyboje. Kultûros srityje daug darbuojasi LietuvosAmbasada, Britø � Lietuviø Asociacija ir Baltø Taryba. DBLSatstovai priklauso Britø Lietuviø Asociacijai ir Baltø Tarybai.



42

DBLS skyriai kituose miestuose stengiasi iðlaikyti tradicinesðventes, socialinæ veiklà.

Lituanistinës mokyklos

Augant lietuviø skaièiui, atsirado daug jaunimo. 2003 �2004 metais lituanistiniø mokyklø vaikø skaièius iðaugo iki200 (daugumoje Londono apylinkëse). Visos mokyklos nuo-mojasi patalpas. Tëvai finansiðkai prisideda prie patalpø nuo-mos, taip pat mokykloms paramà teikia DBLS. Tautiniø maþu-mø ir iðeivijos departamentas aprûpina pagal poreiká vadovë-liais, organizavo mokytojø seminarà Vilniuje.

Bendra veikla

DBLS aukojo lëðø Lietuvos Ypatingam Archyvui, PLB is-torijos 1949�2003 knygai, Keston College Instituto parodaiVilniuje. Raðëme laiðkà Prezidentui Valdui Adamkui praðyda-mi nedalyvauti Maskvoje rengiamame 60 metø naciø pergalëspaminëjime 2004 m. geguþës 9 d. Lietuvai ástojus á NATO irEuropos Sàjungà, vyko festivaliai, pasirodymai Londone irkituose miestuose, DBLS pasveikino Lietuvos Vyriausybæ.DBLS pasveikino iðrinktà Lietuvos Respublikos prezidentàValdà Adamkø. DBLS sutiko prelatà Edá Putrimà. Kalbëta apieparapijø iðsaugojimà. Lietuvos Nacionalinës operos ir baletoteatras pirmà kartà atvyko á Anglijà, DBLS áteikë jam sveikini-mà. 2004 m. rugpjûèio mën. raðëme laiðkà Britø parlamenta-rams apie naujø Europos Sàjungos nariø darbo teises.

Parengë Vida Gasperienë, DBLS Tarybos pirmininkë

DIDÞIOSIOS BRITANIJOSLIETUVIØ SÀJUNGA2005-2006 METAIS

Tai buvo metai, kai á bendruomenës gyvenimà aktyviaiásiliejo naujoji emigrantø karta � þmonës, Lietuvà palikæ povalstybës nepriklausomybës atkûrimo. Pastarøjø metø veiklaakivaizdþiai rodë, kad Bendruomenës gyvenime reikia naujøvëjø. Prie pasikeitusios situacijos prisidëjo ir Lietuvos ástoji-mas á Europos Sàjungà (ES), laisvas darbo jëgos judëjimas.2005�2006 metø DBLS centro valdyba buvo pirmoji, kuriosdauguma ir tapo naujosios emigracijos atstovai. Senoji Bend-ruomenë dideliu �palikimu� mûsø neapdovanojo, todël pra-dþia nebuvo lengva. Pasikeitæs valdybos nariø amþiaus san-tykis ir darbo pobûdis lëmë, kad ðiemet turëjome daugiau ren-giniø nei anksèiau, pradëjo kurtis nauji bendruomenës sky-riai, ið kuriø vieni jau uþsiregistravæ: Norwich, Londono ant-ras, o kiti kûrimosi stadijoje: Holyhead, Kings Lynn, GreatYarmouth. Naujø skyriø kûrimo darbe dar yra spragø, nes,tautieèiams iðsibarsèius po visà Jungtinæ Karalystæ, kartaisnëra galimybiø surasti kontaktus arba nuvykti á vietas ir rekla-muoti DBLS. Naujø nariø pritraukimas á jau esamus skyrius irnaujø skyriø kûrimasis ir toliau iðlieka svarbus veiklos tikslas.Tik bûdami vieningi ir tokiu bûdu stiprûs, galësime iðlikti lie-tuviais ir uþ Tëvynës ribø.

Spauda

Be aukðèiau paminëtø leidþiamø laikraðèiø Ðiaurës Airijojepradedamas leisti laikraðtis �Emigrantai�. Pasirodë pirmieji þur-nalo �Fusion� numeriai. Ðis þurnalas leidþiamas visø naujø ESnariø kalbomis. A.Vilèinskas ir toliau leidþia �Ávykiø kalendo-riø�, kuriame yra nuorodos á visus renginius. Pagausëjo irsvetainiø internete: http//:www.anglija.com, http://www.ang-lija.lt, http://www.labas.co.uk, http://www.londonozinios.com.Svetaines internete sukûrë ir skyriai: Birmingham, Manches-ter. Netolimoje ateityje numatoma sukurti DBLS internetinæsvetainæ.

Kultûrinë veikla

Praëjusieji metai pasiþymëjo kultûriniø ávykiø gausa. Pra-dëjome pavasario ðvente Sekminëmis Sodyboje, kuri sutrau-kë iki 600 tautieèiø. Gausiai pasirodë mokyklëliø vaikai, pirmàkartà koncertavo etnografinis ansamblis �Saduto�, jaunieji�Wild Side� grupës atlikëjai, ansamblis �Tip-top retro�. Kau-no moksleiviø namø tautiniø ðokiø kolektyvas �Malûnëlis�savo koncertais pradëjo Skautø stovyklos uþdarymo ðventæ�Sodyboje�, vëliau � Londone, Nottinghame, Manchesteryjeir Ðkotijoje. Ðio kolektyvo kelionës iðlaidas apmokëjo TMID.Vasarà apvainikavo A. Mamontovo gyvo garso koncertas.Koncertas, kurio sëkmæ vainikavo verslininkø ið laikraðèio�Londono Þinios�, DBLS ir TMID bendradarbiavimas � tainauja bendruomenës ir verslo bendravimo forma, kuri ateityjetikrai gali atneðti graþiø rezultatø. Verslininkø ir DBLS para-mos sulaukë ir vaikai � raðiniø ir raiðkiojo skaitymo konkursønugalëtojai � jiems buvo suorganizuota iðvyka á HamptonBuvusi DBLS pirmininkë Þivilë Ilgûnaitë



43

Court Palace ir á Sodybà. Metø pabaiga buvo gausi kalëdiniøvakarø, vaikø egluèiø, mokyklëliø bendrø ðvenèiø. Vasario 16-àjai skirtuose renginiuose Sodyboje, Londone Wansteade,Ðv. Kazimiero baþnyèioje bei naujajame Norwich skyriuje kon-certavo A. Noviko ansamblis �Jazz Island�. Jo kelionës iðlai-das ið dalies padengë TMID, o artistus parëmë þiûrovai irLNB, transportu aprûpino Lietuvos ambasada ir �Londonoþiniø� verslininkai. Ansamblio �Saduto� dalyviø ir jø vadovøiniciatyva surengta Uþgavëniø ðventë �Þiema, þiema, bëk iðkiemo� sukvietë á Sodybà didelá bûrá tautieèiø. Dþiugu, kadkuriasi nauji saviveiklos kolektyvai, á kuriuos po sunkiø darbøsusirinkæ þmonës gali padainuoti, paðokti, pabûti kartu. Popu-liarûs vakarai vyksta Q bare Londone. Jø iniciatorius Petrasgroja su savo grupe �Tip-top retro�. Èia susirinkæ þmonës netik linksmai leidþia laisvalaiká, bet ir aukoja pinigø baþnyèiosremontui. Renginiai vyksta visuose miestuose ir miesteliuo-se, kur yra lietuviðkø bendruomeniø. Kartu ðvenèiamos Joni-nës, vyksta Kalëdiniai renginiai. 2005 metø vasarà Vilniuje vy-kusiose VII Pasaulio lietuviø sportinëse varþybose dalyvavoir Jungtinës Karalystës lietuviø futbolo ir krepðinio koman-dos. Abi komandos sëkmingai pasirodë � uþëmë treèiàsiasvietas. Dalyviø eisenoje Vilniaus Gedimino prospekte tarp vi-sø pasaulio lietuviø sportininkø graþiai atrodë ir mûsø jau-nuoliai, vilkëdami specialiai ðventei skirtus marðkinëlius, ku-riuos nupirko LNB.

Ðvietimas

Atsiþvelgiant á suaktyvójusià lituanistiniø mokyklëliø veik-là, kurios veikia ne tik Londone, bet ir Nottinghame, Birming-hame, Manchesteryje, buvo sukurta Ðvietimo taryba darbui irkultûrinei veiklai tarp mokyklëliø koordinuoti. TMID pagal mû-sø pateiktas paraiðkas aprûpina visas lituanistines mokyklasvadovëliais ir pratybø sàsiuviniais. Mokyklos aktyviai daly-vauja visuose rengiamuose konkursuose ir ðventëse. Vaikaigausiai dalyvavo pieðiniø konkurse, skirtame Vilniui-2009m.

Europos kultûros sostinei. Mûsø moksleivis E. Gokovastapo ðio ES ðaliø konkurso nugalëtoju. Raðiniø, raiðkiojo

skaitymo konkursai, ðeðtadieninis darbas mokyklëlëse, ku-riose mokomasi gimtosios kalbos ir kultûros, � tai ne vienvaikuèiø nuopelnas. Tai didþiulis darbas, kurá tëveliø palaiko-mas atlieka kvalifikuotø mokytojø bûrys. 2005 metø geguþësmën. Trakuose TMID iniciatyva surengtas diasporos moky-tojø seminaras. Jame dalyvavo ir 5 mokytojos ið mûsø mokyk-lëliø. Moksleiviai, jø tëveliai, mokytojos ir Bendruomenës at-stovas dalyvavo Ðvedijos Lietuviø Bendruomenës ir TMIDrenginyje �Draugystës tiltas�. Jame dalyvavo ir kitø Europosðaliø mokyklëliø atstovai. Ðiais metais toks renginys organi-zuojamas Airijoje. Saviveiklos kolektyvai, bûreliai �taip lietu-viðka ir artima kiekvienam. Ir kaip gera, kad vis daugiau irdaugiau atsiranda tëveliø, suprantanèiø laikmeèio vingius irbûtinybæ iðsaugoti savo atþalø gimtàjà kalbà. Galima tik nuo-ðirdþiai padëkoti visiems tiems, kurie stropiai saugo mûsø tau-tines tradicijas. Savo ruoþtu, kartu su Lietuvos ambasada ëmë-mës þygiø lietuviø kalbos GCSE egzaminui áteisinti. Susitikimesu Lietuvos Respublikos Premjeru A. Brazausku sulaukëmepaþado finansiðkai paremti ðio projekto ágyvendinimà. Tai në-ra labai paprastas ir greitas klausimo sprendimas, nes maþosvalstybës Lietuvos kalba, nors ir laikoma modernia kalba, në-ra britø akiratyje.

DBLS Taryba

DBLS Taryba, vadovaujama V.Gasperienës, 2005 m. spaliomën. organizavo suvaþiavimà, á kurá atvyko daug esamø nariøir naujø ar besikurianèiø skyriø atstovø. Diskutuoti klausimailabai aktualûs bendruomenës iðlikimui, veiklai aktyvinti. Su-vaþiavimas buvo plaèiai nuðviestas mûsø spaudoje.

Sodyba

DBLS vienintelis iðlikæs turtas sukelia daug diskusijø vientodël, kad trûksta vieðos informacijos apie tai, kas ið tikrøjøvyksta Sodyboje, per maþai pasitikima vieni kitais. Finansinëmetø ataskaita parodë, kad Sodyba ðiais metais pasiekë norsir nedidelá, bet pelnà. Taèiau yra neuþbaigtø darbø nuo se-

DBLS metinio suvaþiavimo dalyviai. Priekyje sëdiambasadorius Aurimas Taurantas su ponia.



44

niau, nesumokëtø mokesèiø, apie kuriuos bûtina kalbëti suakcininkais ir ieðkoti galimybiø tà turtà iðlaikyti. DBLS padëjodaug pastangø, kad tokios didelës ðventës kaip Sekminës arA. Mamontovo koncertas pasitarnautø Sodybos labui. Ta-èiau dël sudëtingos finansinës skaièiavimo sistemos LNB ne-pateikë pelno skaièiø nuo geguþës mën. net iki Tarybos suva-þiavimo spalio mënesá. Naujieji Sodybos vadovai Jûratë irGintas Vilpiðauskai pradëjo nuolat dirbti dar liepos mënesá,todël Headley Park vël pradëjo alsuoti lietuvybe.

Mûsø parapijos

Parapijø vaidmuo turi svarbià átakà lietuviø gyvenime, ug-do vienybæ, pasitikinëjimà. Londono Ðv. Kazimiero parapijatapo Londono bendruomenës kultûriniu informaciniu centru,vienintele ámanoma susitikimams vieta Londone. Senoji baþ-nytëlë darosi per maþa talpinti visus parapijieèius. Èia glau-dþiasi ir mokyklëlë �Ðvyturiukas�, repetuoja etnografinis an-samblis �Saduto�, kuriø vadovai Danielë ir Gintautas Martin-kënai ir Ligita Paulauskaitë, parapijos choras, vadovaujamasVirgilijaus Vaitkaus. Parapijieèiai dëkingi kunigui P. Tverijonuiuþ supratimà, energijà ir paramà. Kunigas P. Tverijonas kasantrà savaitæ atvyksta á Nottinghamo �Þidiná� ir apsilanko pastautieèius Peterboroughe.

Baltø Taryba ir Britø �Lietuviø Asociacija

2005 metais Baltø Taryba organizavo kasmetiná Gedulo irvilties dienos minëjimà Ðv. Jameso baþnyèioje Londone, Jau-nøjø Baltijos ðaliø talentø koncertà. Straumeni vyko Baltijosðaliø bendruomeniø susitikimas, kuriame aptarti aktualûs vi-soms baltø bendruomenëms klausimai. Baltø Taryba iðreiðkiavisø trijø Baltijos valstybiø nuomonæ aktualiais klausimaiskreipdamasi á aukðèiausius valdþios organus. Ðiais metais DBLSpirmininkauja Baltø tarybai. Mûsø atstovai Taryboje yra A.Vil-èinskas ir Þ.Ilgûnaitë. Britø � Lietuviø Asociacija, savo greto-se jungianti ir britus, ir lietuvius, aktyviai tæsia savo veiklà,paskaitas ar susitikimus daþnai organizuodami Lietuvos am-basadoje. Ðios organizacijos sekretoriaus pareigas eina ilga-metis DBLS narys A.Vilèinskas.

Skautø organizacija

2005 metø paskutiná liepos savaitgalá, kaip ir kiekvienaismetais, vyko skautø stovykla Sodyboje. Stovyklai vadovavoilgametis DBLS narys V.s. Vladas Gedmintas. Kita stovyklanumatyta tuo paèiu metu 2006 metais.

Per 2005�2006 metus sulaukëme didelio dëmesio ið ávairiøLietuvos institucijø. Su Bendruomene susitiko Lietuvos Res-publikos Ministras Pirmininkas A. Brazauskas, Seimo Pirmi-ninkas A. Paulauskas, Seimo Tarpparlamentiniø ryðiø su Jung-tine Karalyste grupë ir kiti. Dþiugi þinia prieð Naujuosius me-tus pasiekë mus ið Vilniaus apie dvigubo apmokestinimo pa-naikinimà. Tai labai aktualu naujajai iðeivijai, dël to daug padë-ta pastangø. ES ðaliø bendruomenës, susirinkusios á susitiki-mà Vasario 16-osios gimnazijoje Hiutenfelde, Vokietijoje, taippat svarstë galimybæ dirbti kartu, suvienyti jëgas Europoje.Lietuvoje pirmà kartà po 15 nepriklausomybës metø pagaliauprabilta apie emigracijà, nors dar ir ðiandien nëra vieningos

nuomonës apie ðá reiðkiná, kaip ir valstybës politikos ðiuo klau-simu.

Þivilë Ilgûnaitë,DBLS CV pirmininkë

Atsistatydinus Þivilei Ilgûnaitei ið DBLS centro valdybospirmininkës pareigø, naujàja pirmininke nuo 2006 m. kovo mën.iðrinkta Irena Hughes, gyvenanti Birminghame.

ESTIJOS LIETUVIØ BENDRUOMENË

Estijos Lietuviø Bendruomenë 2005 m. gruodþio mën. pa-minëjo 25 metø jubiliejø. Per tiek metø lietuviø organizacijasubrendo, integravosi á Estijos visuomenæ, iðlaikydami tauti-næ tapatybæ. Kitoms Estijos tautinëms organizacijoms esamelaikomi sektinu pavyzdþiu. Tai parodë ir ELB valdybos puikiaiapgalvotas ir pravestas jubiliejinis renginys. Bene didþiau-sias pliusas � mûsø miðriø ðeimø jaunimo pasirodymas ir jøpagalba ruoðiant vaizdo montaþà pirmininkës kalbai-ataskai-tai. Joje buvo sakoma:

�Teko dalyvauti ávairiose konferencijose, seminaruose, fo-rumuose, staþuotëse, kelionëse á Ðvedijà ir Suomijà, Latvijà,Maskvà... klubuose, diskusijose, lieèiant Estijos, tautiniømaþumø problemas. Palaikëme tamprius ryðius su Lietuva perPLB seimus, kasmetinius suvaþiavimus ir kitø ministerijø ren-giamus seminarus, konferencijas.�

Vaikai lankë lietuviø kalbos pamokëles, meno studijas, da-lyvavo tarptautiniuose pieðimo festivaliuose Ðiauliuose, Puns-

Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamento prie LietuvosRespublikos Vyriausybës Garbës aukso þenklà �Uþnuopelnus� ELB pirmininkei Rasai Unt teikia Talinevieðëjæs Lietuvos Respublikos Vyriausybes vadovasA. M. Brazauskas. Kairëje ambasadorius Antanas Vinkus



45

ke, raðiniø konkursuose, gavo premijø, diplomø, pagyrimoraðtø. Dalyvavome jau trijose Pasaulio Lietuviø sporto þaidy-nëse, þygiuodami po ER sinine-must-valge vëliava. Suakty-vëjo jaunimo veikla. Baltijos ðalys ástojo á NATO ir EuroposSàjungà. Dalyvavome akcijoje �Pasodink medelá jaunà�, Esti-jos dainø ir ðokiø, Baltijos ðaliø folklorinëse ðventëse, ren-gëme vakarëlá drauge su lenkø ir latviø bendruomenëmis, kas-met meldëmës uþ Sausio 13-osios laisvës gynëjus, uþ Sibiropaðalà pakëlusius Sibiro tremtinius, uþ Lietuvos nepriklauso-mybæ ir ateitá...

Apie mûsø gyvenimà ir veiklà sveèioje ðalyje paraðyta per200 straipsniø lietuviø ir estø kalbomis. Gana puoðniai atrodojau 10 ELB spalvotø informaciniø leidiniø numeriø, kurie kartàper metus surenkami kaip chronologinësveiklos ataskaitos. Graþaus pasisekimo su-laukë plona knygelë estø mokykloms �Le-edulased� (Lietuviai. Sudarytoja Cecilija-Rasa Unt, redaktorë Ita Serman). KauneMorkûno spaustuvëje renkama knyga �Es-tijos lietuviai�, kurià sudarys Rasos Untstraipsniai ir fotografijos. Kliûtis iðleistiknygà yra finansø stoka. Pirmiausiai 5000litø paskyrë Tautiniø maþumø ir iðeivijos de-partamentas, malonûs rëmëjai Stasys Da-lius (Kanada), Kazimiera Prunskienë... Taijau svarus ánaðas, bet trûksta dar tiek, neskai viskas brangsta, knygø leidyba taip pat.

Jau ketvirti metai, kai mûsø gyvenamo-je ðalyje greta mûsø dirba Lietuvos Res-publikos ambasadorius Antanas Vinkus. Jorodoma meilë ir pagarba Estijai ir Lietuvaiuþdega ir skatina mus veikti, siekti, nenu-

rimti... Ambasadoriaus iniciatyva iðkilmingai minimos Lietu-vos valstybinës ðventës, Lietuvos karaliaus Mindaugo ka-rûnavimo diena. Matëme daug meno, fotografijos, Lietuvosordinø ir medaliø, gintaro, verslo parodø, girdëjome SauliausSondeckio, �Lietuvos� ansamblio, �Boèiø�, daugelio solistøkoncertus. Ne vienas aktyvus lietuvis ambasadoriaus buvopristatytas apdovanojimui �Uþ nuopelnus Lietuvai� (Cecilija-Rasa Unt 2004 m., Pranas Mickevièius2005 m.), ne vienas estas gavo aukðtus apdovanojimus uþsëkmingà bendradarbiavimà kultûros ir verslo srityse. Á Estijàatvykstantys Lietuvos Prezidentas, Vyriausybës ir Seimo na-riai, politikai, kultûros veikëjai apsupami Lietuvos ambasado-riaus ir Estijos Lietuviø Bendruomenës rûpestinga globa irðiluma, tampa mûsø vieningos ðeimos nariais.

ELB ástatø III skyriaus 10 punkte raðoma:Estijos Lietuviø Bendruomenës garbës nario vardas su-

teikiamas asmenims, kurie turi nuopelnø bendruomenës orga-nizacinëje ir kultûrinëje veikloje bei Estijos ir Lietuvos kultûri-nio gyvenimo tarpininkavime

ELB garbës nariai:Kazimieras Truðkauskas (1912-1995)Aleksandra Juozapënaitë Eesmaa 1998 m.Milda Marija Trinskyte 2000 m.Felicita Dalia Àksvärav 2005 m.Antanas Vinkus 2005 m.Pranas Mickevicius 2005 m.ELB 25 m. kultûrinës veiklos proga Tautiniø maþumø ir

iðeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausy-bës apdovanojo pirmininkæ Cecilijà Rasà Unt garbës auksoþenklu �Uþ nuopelnus�, o ELB valdybos naræ Felicità DaliàÀksvärav garbës sidabro þenklu �Uþ nuopelnus�.

Estijos lietuviø veikla glaudþiai susijusi su Estijos ir Lietu-vos politiniu, ekonominiu ir kultûriniu gyvenimu. Lietuviai ne-plevësavo gatvëse savo tautine vëliava ir specialiai nesisten-gë kelti Lietuvos ávaizdþio, kaip dabar yra madinga. Kiekvie-nas èia gyvenantis lietuvis savo darbu, doru elgesiu, aktyviapilieèio laikysena prisidëjo prie Baltijos tautø laisvës atgavi-

mo ir iðlaikymo, stovëdami Baltijos kely-je ir dalyvaudami nepriklausomø valsty-biø kûrimo procesuose. Gyvendamisveèioje ðalyje kiekvienas ið mûsø ne-juèia tampame Lietuvos ir lietuviø mora-liniø vertybiø, tautiðkumo, pilietiðkumoneðëjais.

ELB renginiuose yra dalyvavæ kom-pozitorius Vytautas Barkauskas, pianis-të Aleksandra Juozapënaitë, AntanasSmetona, Raimondas Katilius, operos so-listai Irena Milkevièiûte, Virgilijus Norei-ka, Vladimiras Prudnikovas, Veronika Po-vilionienë, folkloro ansambliai �Kûlgrin-da�, �Raskila�, �Nalðia�, �Boèiai�, poli-tikai Arvydas Juozaitis, Romualdas Ozo-las, Kazimiera Prunskienë, Gediminas Ru-dys, Alfonsas Eidintas, estai Anti LIIV,Juri Kuuskemäe, Rein Raud, Tunne Kel-

ELB valdybos nariai: ið kairës Bronius Kilinskas, AndrejusZavadskis, Alvidas Guzas, Rasa Unt, Dalia Uksvarav irIrena Viilma su savo vyrais estais pagerbë Dalià, apdova-notà Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamento garbëssidabro þenklu �Uþ nuopelnus�

Estijos Lietuviø Bendruomenëspirmininkë Rasa Unt



46

lam, Valvi Strikaitiene, Rauol Àksvärav, Mart Tarmak, VardoRumesen, Trivimi Veliste...

Estijoje gyvena ir kuria per 10 lietuviø dailininkø, yra teisi-ninkø, gydytojø, vertëjø ir nemaþai verslininkø.

Mûsø ilgametæ kultûrinæ veiklà ELB 25metø jubiliejaus pro-ga padëkos raðtais ávertino Lietuvos Respublikos Kultûrosministras V. Prudnikovas, Ðvietimo ministras R. Motuzas, Sei-mo Pirmininkas A.Paulauskas, Seimo narys È. Jurðënas, am-basadorius A. Vinkus, Lietuvos estø draugijos atstovë ValviStrikaitienë, o Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamento ge-neralinis direktorius A. Petrauskas áteikë Garbës aukso þenk-lus �Uþ nuopelnus�. Mus sveikino Estijos gyventojø reikaløministras Paul Eerik Rummo, ne estø integracijos tarnybosatstovas, ETM sàjungos prezidentas ir kitø bendruomeniøpirmininkai.

Mes didþiuojamës ELB knygomis-metraðèiais � nuo patpirmøjø lietuviø susibûrimo dienø leidþiame per rankas RedosMarks (I-II-oji) ir Vido Paukðèio (III-IV-oji) áriðtus odinius fo-liantus � mûsø kultûrinës veiklos nenuginèijamus árodymus.Áklijavæ ELB jubiliejinæ medþiagà á III knygos paskutiniuosiuspuslapius, 2006 m.sausio 13 d. po ðventø miðiø pasiraðëmeá naujà, jau ketvirtàjà, ELB knygà.

Rasa Unt,Estijos Lietuviø Bendruomenës pirmininkë

Estijos Lietuviø Bendruomenës 25-meèio proga sveikinalatviai

GAIKIJA

saugojimà ir sklaidà, stiprinti Lietuvos iðeiviø ryðius su Lie-tuva ir jos institucijomis, besirûpinanèiomis uþsienio lietuviøveikla, taip pat plësti ryðius su Graikijos valstybinëmis irvisuomeninëmis organizacijomis. Nors nuolat gyvenanèiø lie-tuvaièiø skaièius Graikijoje nëra didelis ir ne visi turi galimy-bæ aktyviai dalyvauti Bendruomenës veikloje, mes stengia-mës padaryti viskà, kad vyrautø draugiðki ir ðilti santykiai,vienytø tradicijos ir veikla, o þinia apie mûsø bendruomenæ irmûsø gimtinæ plistø po Graikijà. Graikijos Lietuviø Bendruo-menë kartà per mënesá organizuoja lietuviø susitikimus, kuriejau tapo tradiciniais, kartu ðvenèia valstybines ir didþiàsiasreligines ðventes � Ðv. Kalëdas ir Ðv. Velykas. Á jas kvieèiamidalyvauti ir vietos lietuvaièiø kitatauèiai ðeimos nariai beidraugai. 2003 m. Graikija pirmininkavo Europos Sàjungoje.Deðimt naujø valstybiø buvo priimta á Europos Sàjungà, tarpjø ir Lietuva. Graikijos lietuviai, vadovaujami mûsø pirmosiosBendruomenës pirmininkës Ingos Apostolopulu, aktyviai da-lyvavo vietinës spaudos ir radijo pasisakymuose bei televizi-jos laidose. 2004 m. Atënø vasaros olimpiniø þaidyniø metubendradarbiavome su Lietuvos sportininkais, ypatingà dë-mesá skirdami paraolimpieèiams, palaikëme juos varþybose irorganizavome paþintines keliones po Graikijà. Taip pat sten-giamës nepamirðti ir mûsø maþøjø lietuvaièiø, kurie noriai da-lyvavo 2004 m. Tautiniø bendrijø kalëdiniame vaikø pasiro-dyme, organizuotame Graikijos uþsienio reikalø ministerijos.Graikijos Lietuviø Bendruomenë aktyviai bendradarbiauja suLietuvos ambasada. Per Lietuvos Respublikos Prezidento irSeimo rinkimus bendruomenës atstovai priklausë rinkimø ko-misijai ir aktyviai dalyvavo jos veikloje. Lietuvos ambasadosdarbuotojams maloniai sutikus, ambasados patalpose jau antrimetai veikia biblioteka. Labai dþiaugiamës, kad ðiais metaisglaudþiai bendradarbiaujant su Tautiniø maþumø ir iðeivijosdepartamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës uþsie-nio lietuviø skyriumi, mûsø biblioteka gavo dovanø puikiønaujø knygø. Stengdamiesi neapleisti labdaringos veiklos,bendradarbiaudami su Lietuvos ambasados darbuotojais, jau

GRAIKIJOS LIETUVIØ BENDRUOMENËSVEIKLA 2002�2005 METAIS

2002 m. birþelio 19 d. Graikijoje gyvenantys lietuvaièiainutarë susiburti á Graikijos Lietuviø Bendruomenæ turëdamitikslà padëti Graikijos lietuviams pasijusti arèiau mûsø tauti-niø ðaknø ir kultûros, gerinti lietuviðko tautinio tapatumo ið-

Graikijos Lietuviø Bendruomenës ir Lietuvos ambasadosatstovai labdaringoje Kalëdø mugëje, 2004 m.



47

antri metai dalyvaujame kalëdinëje mugëje, organizuojamojeGraikijos labdaros organizacijos �Vaiko draugai�, pristatyda-mi lietuviðkø prekiø. Visas ðios veiklos pelnas pervedamas áorganizacijos fondà. Ambasados darbuotojai nuolat atnauji-na Graikijos Lietuviø Bendruomenës svetainæ internete. Jojepateikiame informacijà apie mûsø veiklà. Palaikome pastovøryðá su Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamento uþsieniolietuviø skyriumi. Ðiemet parengëme du projektus ir pateikëmeparaiðkà dalyvauti uþsienio lietuviø bendruomeniø rëmimoprogramos projektø atrankos 2006 metø konkursui. Nors pa-minëta Graikijos Lietuviø Bendruomenës veikla daugiau ap-ima Atënuose ir aplink juos gyvenanèiø lietuviø indëlá, nega-lima nepaminëti labai aktyvios lietuviø bendruomenës atsto-vës Salonikuose veiklos. Ingrida Ðilinskaitë aktyviai dalyvau-ja ten vykstanèiuose renginiuose, padeda vertëjaudama irorganizaciniais klausimais, taip pat pristatydama Lietuvà kul-tûriniu ir tautiniu aspektu. 2003 m. geguþës 9 d. Salonikuose

vyko Pabaltijo ðaliø dienø ðventë. Jos metu trijø ðaliø pakviestigeriausi virëjai gamino ir pristatë nacionalinius patiekalus. Bu-vo rodomi informaciniai filmai apie ðias ðalis, pakviestos pra-moginiø ðokiø ðokëjø poros. Sëkmingas ir graþus renginysbuvo atviras visiems Salonikø gyventojams. Dalyvavo Graiki-jos politiniai atstovai, meras ir vietos valdþios, ambasadø at-stovai. 2004 m. liepos mën. padëjo Lietuvos pilietei, pateku-siai á nemalonià situacijà, spræsti tam tikrus komplikuotus or-ganizacinius, juridinius ir teisinius klausimus. 2003 m. birþeliomën. surinko apie Lietuvà medþiagà ir nuotraukas, kurios bu-vo panaudotos straipsnyje þurnale �Close Up�. Straipsnis bu-vo paraðytas Lietuvai ástojus á Europos Sàjungà. Tuo paèiumetu padëjo Lietuvos ambasados darbuotojams spræsti kaikuriuos organizacinius klausimus. 2005 m. rugsëjo 26 d. daly-vavo Europos Bendrijos nariø kalbø dienoje Prancûzø-graikøkoledþe, KALAMARI, Salonikuose. Kiekviena ðalis turëjo pri-statyti savo ðalá geografiniu, kultûriniu, lingvistikos poþiûriu.

Buvusios Graikijos Lietuviø Bendruomenës pirmininkës Ingos Apostolopulu pasisakymo apie Lietuvà kopija viename iðdidþiausiø Graikijos dienraðèiø, 2003 m.

Vasario 16-osios minëjimas, 2005 m.Alfreda Kutaitë, Graikijos LB pirmininkë



48

Renginys buvo organizuotas þaidimo forma. Vaikai turëjo kor-teles su 10 þodþiø. Turëjo aplankyti visus Europos Bendrijosnariø stendus ir susirinkti visus tuos 10 þodþiø iðverstus ákitas kalbas. Labai sëkmingas renginys. Jo metu Ingrida Ðilin-skaitë dalijo medþiagà apie Lietuvà, jos kalbà ir informacijàapie visus pasaulyje esanèius universitetus, kuriuose galimaiðmokti lietuviø kalbos. Graikijos Lietuviø Bendruomenë sten-giasi stiprinti ryðius ir su kitø ðaliø lietuviø bendruomenëmis.Mûsø atstovai nuo 2002 metø dalyvavo kasmet rengiamuosePasaulio Lietuviø Bendruomenës kraðtø valdybø pirmininkøsuvaþiavimuose Lietuvoje. Palaikome ryðius su kitø bendruo-meniø nariais, keièiamës informacija internetu. Graikijos Lietu-viø Bendruomenës 2002�2005 metø veiklos ataskaità parengëAlfreda Kutaitë, Graikijos Lietuviø Bendruomenës pirmininkënuo 2005 m. birþelio mën.

GRUZIJOS LIETUVIØ BENDRIJA�RÛTA�

Pirmieji lietuviai, apie kurios mes þinome,apsigyveno Gruzijoje dar XIX amþiuje. Vienijø buvo iðtremti, kiti tarnavo caro armijoje.1914�1918 metais jø buvo apie keletà tûks-tanèiø. Tuo laikmeèiu susibûræ á Bendrijà tu-rëjo net savo chorà. Didþiausias darbas bu-vo padëti sugráþti á Lietuvà. Iðrinko savoatstovu Pranà Dailydæ, kuris atvykæs á Lie-tuvà susitiko su tuometiniu Lietuvos Res-publikos Prezidentu Antanu Smetona irgavo ágaliojimà pirmà kartà Gruzijoje at-

stovauti Lietuvai. Bet revoliucijair raudonas teroras iðbraukë to-lesnæ lietuviø Gruzijoje istori-jà. Dabartinë mûsø bendrijapradëjo burtis 1990 metais, betþinomi ávykiai leido apsispræstitik 1996 metais. 2006 metaimums jubiliejus � 10 metø mûsøkuklaus darbo. 1996 metais ta-pome Pasaulio Lietuviø Bend-ruomenës nariais. Praëjusieji me-

tai mûsø bendrijai buvo nelengvi.Tuo laiku, kada mes kartu su visaislietuviais dþiaugëmës, kad tapome Eu-ropos Sàjungos nariais, Gruzija per-gyveno dar vienà politiná kolapsà �

Roþinæ revoliucijà. Savaime suprantama, kad mes, kaip Gruzi-jos pilieèiai, negalime bûti ávykiø nuoðalyje. Neþiûrint visøsunkumø, mes tæsiame darbà. Puikià dovanà gavome ið Lietu-vos Respublikos Vyriausybës � Tbilisyje atidaryta Lietuvosambasada, kuri nuo pirmø dienø tapo mûsø drauge ir partnere.

Bendrijoje reguliariai vyksta renginiai, skirti valstybi-nëms ðventëms paminëti � Vasario 16-osios, Kovo 11-osios,Sausio 13-osios. Kasmet Tbilisio baþnyèioje aukojamos mi-ðios þuvusiems uþ Lietuvos Nepriklausomybæ Vilniuje prieTelevizijos bokðto. Paminima birþelio 14 d. � Gedulo ir vil-ties diena. Ðvenèiame Kalëdas, Velykas, Motinos dienà irJonines. Pastaruoju metu labai susidraugavome su latviø irestø bendruomenëmis, kartu organizuojame bendras ðven-tes. 2004 metai buvo jubiliejiniai latviø draugijai, mes nuo-ðirdþiai pasveikinome savo kaimynus ir dalyvavome jubilie-jinëje ðventëje. Tbilisyje yra tradicija ðvæsti miesto dienà �vadinama Tbilisoba. Ðventës metu visos tautinës maþumosprisistato, pasipuoðæ tautiniais rûbais dainuoja, ðoka, vai-ðina nacionaliniais patiekalais. Tbilisyje buvo suorganizuo-tas naujø Europos Sàjungos nariø kino filmø festivalis. Mû-sø draugija kartu su Lietuvos ambasados atstovais dalyva-vo Lietuvos dienos pristatyme.

Veikia lituanistinë mokykla. Jà lanko jau antroji mûsø karta� vaikai ir net vaikaièiai. Norà lankyti mokyklëlæ pareiðkë ne tiklietuviø vaikai, bet ir gruzinai, norintys iðmokti lietuviø kalbà.Deja, kadangi mokykla neturi patalpø, kol kas negalim priimtivisø norinèiø (jø uþsiëmimai kol kas vyksta vienos �eimosnamuose).

Latvijos konsulë Regina Jakobidzëir Gruzijos Lietuviø Bendrijospirmininkë Zina Karuchnishvili(deðinëje) Latvijos nepriklausomy-

bës dienos minëjime

Bendrijos nariai Tbilisio miesto ðventëje Tbilisoba

GRUZIJA



49

2004 m. vasarà Bendrijos atstovai ir lituanistinës mo-kyklos mokiniai surengë ekskursijà á Telavi, vienà seniau-siø Gruzijos miestø. Ekskursijà vedë mûsø vertëja Nana De-vidze. Telavije Caro Iraklijaus Antrojo rûmuose buvo sureng-ta konferencija tema: Istorinës paralelës. Iraklijaus Antrojo irKaraliaus Mindaugo gyvenimas bei kova ginant savo Tëvy-nës nepriklausomybæ. Diskusijoje dalyvavo muziejaus dar-buotojai ir Telavio dailës mokyklos moksleiviai. AplankytaTelavio paveikslø galerija ir seniausias botanikos parkaskunigaikðèiø Chavcavadze sodyboje Cinandalijoje. Lituanis-tinës mokyklos mokiniai surengë poeto Justino Marcinke-vièiaus vakarà, kurio metu buvo pasakojama apie jo kûry-bos kelius, deklamuojami eilëraðèiai.

Kaip visada, mûsø vaikuèiai graþiai pasveikino savo ma-mytes Motinos dienos proga, padainavo ir padovanojo pieði-nukø. Andriaus Giorgobiani pieðinukai taip visiems patiko,jog buvo nuspræsta iðstatyti vaikø pieðiniø parodoje. Mûsøbendrija dalyvauja nevalstybinës organizacijos �Daugiatau-të Gruzija� veikloje. Ji daug darbo atlieka ginant tautiniø ma-þumø interesus. 2005 metais kartu su latviø ir estø draugijomisorganizavome konferencijà, skirtà tautiniø maþumø integraci-jos procesams Gruzijoje. Konferencijoje dalyvavo tautiniø ma-þumø, valstybiniø institucijø ir diplomatiniø tarnybø atstovai.Ádomi buvo ir Tbilisyje rengta konferencija �Metai po Roþiørevoliucijos�, kurioje susitikome su parlamento atstovais irkalbëjome apie mûsø problemas. Kaip visada, graþiai atstova-vom Lietuvai Tbilisio miesto ðventëje, o metus uþbaigdamisurengëme didelá kultûriná vakarà, kurio metu buvo skaitomoseilës, skambëjo lietuviø kompozitoriø kûriniai. Bendrijà aplan-kë Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus ir Sei-mo Pirmininkas Artûras Paulauskas. Draugijos nariai su jaispabendravo, papasakojo apie savo darbà.

Bendrijos problemos lieka, kaip ir buvo daugelá metø, tospaèios. Neturime patalpø, todël negalime vienoje vietoje ásteig-

ti bibliotekos, archyvo, filmotekos, turëti lituanistinei mokyk-lai daugiau metodinës medþiagos, rengti vakarus ir minëjimus,kviestis sveèiø. Bet darbà pradëjus Lietuvos ambasadai,daugelis klausimø jos darbuotojø dëka sprendþiami.

Mes optimistai! Padedami mûsø gerbiamøjø Tautiniø ma-þumø ir iðeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vy-riausybës darbuotojø ir Pasaulio Lietuviø Bendruomenës, mesbuvome ir visada liksime lietuviais ir Lietuvos patriotais.

Zina Karuchnishvili,Gruzijos Lietuviø Bendrijos �Rûta� pirmininkë

Bendrijos aktyvas

ISPANIJA

ISPANIJOS LIETUVIØ BENDRUOMENË

Iki 1991 m. Ispanijoje lietuviø beveik negyveno. Jø galimabûtø skaièiuoti vienetais. Daugiausia tie, kurie pasiliko emig-ruodami á kitas ðalis. Ispanija iki 1977 m., Franko reþimo þlugi-mo, nebuvo ekonomiðkai patraukli imigracijai ðalis. Todël be-veik visi lietuviai á Ispanijà emigravo po Lietuvos Nepriklauso-mybës. Atvykstanèiøjø á Ispanijà skaièius daugëja, nors ir netaip intensyviai, kaip prieð 5�7 metus. Ðios ðalies Valstybinësimigracijos ir emigracijos centro duomenimis 2004 m. Ispanijo-je legaliai gyveno daugiau kaip 6300 lietuviø. Per metus mûsøtautieèiø padaugëjo dar 5 000. Galima spëti, kad ðie duomenyspriklauso nuo 2005 m. geguþës mën. darbo legalizacijos proce-so, kurio metu daug lietuviø galëjo gauti darbo leidimus ir taipbuvo priversti priregistruoti savo gyvenamàjà vietà. OficialiaiIspanijoje 2005 m. gyveno apie 11 300 lietuviø. Pagal atvykëliøá Ispanijà skaièiø, Lietuva uþima 7 vietà tarp ES ðaliø. Lietuvàlenkia Vokietija, Prancûzija ir Didþioji Britanija. Ið naujøjø ES

Madrido lietuviai kartu su Lietuvos ambasada miniVasario 16-àjà. Medaliø ir ordinø parodos atidaryme�Casa de la Moneda� muziejuje (Madrido LB, 2005)



50

ðaliø daugiau gyvena tik lenkø. Jø yra apie 30000. 2006 m.geguþës 1 d. Lietuvai buvo panaikintas laisvos darbo jëgosjudëjimo apribojimas, todël spëjama, kad atvykstanèiøjø skai-èius gali dar ðiek tiek padidëti. Lietuvos statistikos duomenyslabai skiriasi nuo Ispanijos. Statistikos departamentas skai-èiuoja, kad á Ispanijà galëjo iðvykti apie 30000 lietuviø.

Á Ispanijà atvyksta daugiausia jaunos ðeimos su vaikais.Pavyzdþiui, vien Almerijos regione yra apie 600 lietuviø moki-niø, lankanèiø ispaniðkas mokyklas. Daugiausia lietuviø gy-vena pietø ir pietryèiø Ispanijoje. O tiksliau, visoje Vidurþemiojûros pakrantëje: Mursija, Valensija, Alikantë ir Almerija. Gali-ma sakyti, kad ten susitelkæ apie 95% visos lietuviø emigraci-jos á Ispanijà. Atvykimà á tà kraðtà paskatino didelë darbopasiûla. Tai vieni ið dinamiðkiausiø Ispanijos regionø, kuriuo-se lietuviai dirba statybose, þemës ûkyje ir turizmo srityje. Kaikurie pradëjo kurti savo verslà, daþnai ádarbindami tëvynai-nius. Taip gerëja Ispanijos lietuviø materialinë padëtis.

TRUMPA ILB ISTORIJA

ILB veikia nuo 2001 m. rudens, kuomet buvo suburta pir-moji laikinoji valdyba. ILB yra viena ið jauniausiø EuropojeLietuviø Bendruomeniø. 2003 metais Beata Monstavièius, pir-moji ILB pirmininkë, dël sveikatos pasitraukë ið laikinosiosvaldybos. Jai padedant ILB jau buvo uþmezgusi ryðius sukitomis lietuviø bendruomenëmis, su PLB, pirmà kartà atsto-vavo 2002 m. vasarà Birðtone vykusiame PLB ir PLJS pirmi-ninkø suvaþiavime. 2004 m. susidarius naujai situacijai, buvosuorganizuoti pirmieji rinkimai. Tarpininkaujant Lietuvos am-basadai, buvo platinama informacija tarp lietuviø, paruoðtasbalsavimas á naujà valdybà internetu. Deja, neatsiliepë daugtautieèiø. Dalyvavo tik apie 50 lietuviø. Buvo perrinkta valdy-

ba. Tikëjomës, kad visgi atsilieps lietuviai ið kitø regionø. Okol kas norëjosi palaikyti bent centrinæ bazæ. Ir ið tiesø,2004 m. rudená pamaþu pradëjo atsiliepti lietuviai ið Kataloni-jos, Navaros, Andalûzijos, Alikantës, ar Valensijos. Buvo áre-gistruoti ástatai, sukurta interneto svetainë, konkurso tvarkaatrinktas ILB logotipas. Uþmegzti glaudûs ryðiai su TMID,pagal kuriø patvirtintus projektus buvo atidarytos 4 lietuvið-kos bibliotekos, prisidëta prie krepðinio turnyrø ir t.t. PradëtaILB atstovauti visuose svarbiuose Lietuviø Bendruomenëmsskirtuose ávykiuose, Vilniuje, Hiutenfelde, Dubline. ILB skiria-si nuo kitø Europos Bendruomeniø savo didele teritorija. Vie-nà lietuviø centrà nuo kito skiria maþiausiai 600 km, todël bend-ravimas nëra labai centralizuotas. Kiekvienas centras specia-lizuojasi pagal lietuviø reikmes.

2006 m. vasario mën. Lietuvos ambasados patalpose Mad-ride buvo surengtas pirmas ILB suvaþiavimas, á kurá atvykoPLB valdybos pirmininkas G. Þemkalnis, Prezidento patarëjaH. Kobeckaitë ir TMID generalinis direktorius A. Petrauskas.Suvaþiavimo metu ILB centrai pristatë savo veiklà, pasidalinorûpesèiais, planavo veiklà, iðrinko naujà valdybà.

ILB veikia 6 Bendruomenës: Alikantës, Andalûzijos, Ka-talonijos, Madrido, Navaros, Valensijos ir Kasteljono regio-nuose. Taip pat neseniai ásikûrë 2 Lietuviø kultûros, ðvietimoir informacijos centrai. Veikia kelios nevyriausybinës lietuviøorganizacijos, tokios kaip �Europa visiems� (Almerija), �Pa-galbos Rytø Europos ðalims asociacija� (Valensija), �Lietuviønamai� (Valensija).

Ðiuos mokslo metus baigë 7 lituanistinës mokyklëlës, ku-riø pirmoji ásikûrë prieð 3 metus, o naujausia � prieð metus.Mokyklëlës steigiasi pagal lietuviø geografiná pasiskirstymàIspanijoje. �Saulutë� veikia Tudeloje (Navara), �Gintarëlis� �Kasteljone (Valensija), �Malûnëlis� � Guardamar del Segura(Alikantë), �Lietuviukai� � Kampohermose (Nijaras). Kitos 3ásikûrë Almerijos srityje: �Àþuoliukas� � Karboneras, �Vers-

Lietuvos Respublikos Prezidentas V. Adamkus, prelatas E.Putrimas ir Ispanijos lietuviai (pirma ið deðinës LoretaPaulauskaitë, ILB pirmininkë) per oficialø Karaliauspriëmimà El Pardo rûmuose (Ispanijos LB, 2005)

I-asis gatvës krepðinio 3x3 turnyras, skirtas Motinosdienai, Niharas. Moterø komanda varþosi dël pirmosvietos. (Andalûzijos LB, 2005)



51

më� � Garrucha, �Spindulëlis� � Mojoneras kaimuose. Ðiaismetais 7 mokyklëles baigë apie 200 ávairaus mokyklinio am-þiaus vaikø. Nuo rudens savo veiklà ketina pradëti dar 3 nau-jos mokyklëlës Almerijoje, Kanjadoje bei Kuljeroje.

Skaitlingesnëse bendruomenëse veikia sporto klubai. Vie-nas ið jø, �Tauras�, ðiais metais pirmà kartà þaidë oficialiojeAlmerijos lygoje, kaip vienintelë ne ispanø krepðinio koman-da.

Prie mokyklëliø buriasi dramos bûreliai, tautiniø ir moder-naus ðokio, moterø klubas. Nuo ðiø metø veikia 4 lietuviðkosbibliotekos: Tudeloje, Kasteljone, Almerijoje ir Kampohermo-se. Jau beveik metai gauname lietuviðkà spaudà. Madrido irNavaros LB yra vienintelës, turinèios savo sielovados cent-rus, kuriuose miðios laikomos lietuviø kalba. Ðioms Bendruo-menëms talkina kun. F. Madrigalas ir kun. K. Paura. Pastaruo-ju metu metais itin intensyviai dirbama norint ásteigti treèiàjácentrà Almerijoje, siekiama oficialaus kunigo ið Lietuvos pa-skyrimo.

PAGRINDINËS DARBO KRYPTYS

Ispanijos lietuviø veikla skiriasi priklausomai nuo regionoar Bendruomenës. Kaip ir kitose bendruomenëse, taip ir Ispa-nijoje, lietuviai atstovauja ir pristato Lietuvà ávairiose parodo-se, mugëse, universitetuose, skaitomos paskaitos, dalinamainformacija. Daugelyje projektø pristatant ðalá bendradarbiau-jama su Lietuvos ambasada ir konsulatu. Taèiau nepamirðta-mas socialinis bendruomenës lygmuo, kuris stipriems vidi-niams ryðiams palaikyti yra laikomas vienu ið svarbiausiø. Lie-tuviai susirenka per kalendorines ir tradicines ðventes. Ka-dangi Ispanijos lietuviai yra gana jauna Bendruomenë, todëlir jos veikla yra nukreipta daugiau á jaunimà ir mokyklinio am-þiaus vaikus. Ávairiose bendruomenëse vaikai ir jaunimas ska-tinami dalyvauti, stengiamasi juos motyvuoti, rengiant paro-dëles, fotografijos konkursus, keièiamasi darbais su kitomisbendruomenëmis. Didelio atgarsio sulaukë pieðiniø konkur-sas �O mes keliaujam á Vilniø!�, surengtas 2005 m. vasarà,kuomet Vilnius kandidatavo á Europos kultûros sostinës 2009titulà. Konkursas vyko birþelio mënesá ir jame sudalyvavo 200jaunøjø iðeivijos lietuviø ambasadoriø ið 13 ðaliø. Svarbu tai,kad dauguma konkurso dalyviø yra jau gimæ uþsienyje, o kaikurie ið jø net nëra buvæ Lietuvoje. Dar ir todël Vilniaus pasky-rimas Europos kultûros sostine 2009 m. buvo itin dþiugi nau-jiena. Konkursà rëmë Tautiniø maþumø ir iðeivijos departa-mentas, Labdaros fondas �Vienybë�, �Elfø teatras� ir ÐKC�Jaunimas vaikams�. Konkurso nugalëtojas ðià vasarà pasi-naudos nemokamu kelialapiu á stovyklà �Lietuvos Atgaja�.Geriausi pieðiniai 2006 m. sausio mënesá buvo eksponuojamiVokietijoje, Hiutenfeldo lietuviðkoje Vasario 16-osios gimnazi-joje, Lenkijos lietuviðkoje Seinø gimnazijoje bei ávairiose Ispa-nijos mokyklose. Dabar parodëlë keliauja á Kaunà, á Ávairiøtautø kultûrø centrà, á Dublino �Draugystës tiltà�, bei á Vil-niaus savivaldybê. Konkursas buvo minimas iðeivijos ir Lie-tuvos þiniasklaidoje. Ðiuo metu ruoðiamas leisti geriausiø pie-ðiniø atvirukø rinkinys. Gatvës krepðinio turnyras 3x3, skirtasMotinos dienai 2006 m. metais surengtas jau antrà kartà. Jame

kasmet dalyvauja apie 20 vyrø ir moterø komandø. Per ðá tur-nyrà buvo átraukti vietinës valdþios organai, savivaldybës,Almerijos garbës konsulas. Tai puikus bûdas ryðiams tarplietuviø ir vietiniø ástaigø gerinti. Liepos mënesá Ispanijos lie-tuviai iðbandys dar vienà bûdà ryðiams su Lietuva palaikyti.Daugelis á Lietuvà gráþta reèiau nei kartà per metus, dël darbo,dël ðeimos, ar dël santaupø. Todël kai kurie maþieji neturi ga-limybiø nuolat tobulinti lietuviø kalbos þinias. Viena ið galimy-biø bendrauti lietuviðkoje aplinkoje yra per Bendruomenæ, sa-vaitgalio mokyklëles, baþnyèià, ar laisvalaikio lietuviø sportoar dramos klubuose. Norint ðias þinias uþtvirtinti, bus rengia-ma pirmoji lietuviðka keliaujanti stovykla, kuri apims skaitlin-giausias bendruomenes. Ið Lietuvos pakviesti specialistai, dir-bantys stovykloje �Lietuvos Atgaja� surengs per beveik 2savaites, 2 stovyklas tëveliams ir vaikams. Jose bus atgaivi-namos kalbos þinios, kultûra, lietuviðkos tradicijos, dalinama-si patirtimi apie lietuviðkas kalendorines ðventes. Rudená, Is-panijos lietuviø jaunimo grupë sudalyvaus Europos Sàjun-gos finansuojamame tarptautiniame projekte �Valdovø rûmai�Vilniuje. Tai dar viena puiki galimybë palaikyti ryðá su Tëvyne.Ispanijos lietuviø darbai ir rûpesèiai sulaukë svarbiausiø ins-titucijø dëmesio. 2005 m. birþelio pradþioje Madride su oficia-liu vizitu lankësi Prezidentas V. Adamkus. Ðio vizito metuPrezidentas susitiko su Bendruomenës atstovais, buvo aptar-tos galimybës dël nuoseklesnës Vyriausybës politikos emig-rantø atþvilgiu, Europos Sàjungos paramos panaudojimas. PLBvaldybos pirmininko G. Þemkalnio, Prezidento patarëjosH. Kobeckaitës ir TMID generalinio direktoriaus A. Petraus-ko vizito 2006 m. vasario mën. metu buvo tiesiamos tolesnësveiklos gairës, kalbamasi apie bendradarbiavimà su Lietuva.Jau 3 kartus Ispanijoje lankësi PLB valdybos narys, prelatasEdmundas Putrimas, kuris rûpinasi ILB sielovados reikalais.2006 m. kovo mën. prelatas dalyvavo Madride vykusioje dis-

Graþiausio marguèio rinkimai per Velykinæ ðventæ (Valen-sijos ir Kasteljono LB, 2006)



52

ITALIIJA

kusijoje apie lietuviø identitetà. Prie Ispanijos lietuviø veiklosprisideda ne tik Lietuvos ambasada ir konsulatas, bet ir Lietu-vos garbës konsulai. Vienas ið aktyviausiøjø yra Katalonijosgarbës konsulas, kuris bendradarbiauja su ðio regiono lietu-viais, atstovauja Lietuvà, rengia parodas, skleid�ia informa-cijà apie Lietuvos turizmà. Kartu su Katalonijos LB pirmininkumezgami glaudûs ryðiai tarp ðios Bendruomenës ir Kauno mies-to savivaldybës. Ðie projektai rodo, kad Ispanijos lietuviø veik-la pleèiasi, neapsiribojama tik kalendoriniø ðvenèiø paminëji-mu. Keliami nauji tikslai, ne tik stiprinti bendravimà tarp Ispa-nijos lietuviø, bet ir gerinti ryðius su Ispanijos ástaigomis irLietuvos institucijomis, siekti kuo didesnio iðeivijos lietuviøatstovavimo.

Loreta Paulauskaitë,Ispanijos Lietuviø Bendruomenës pirmininkë

ITALIJOS LIETUVIØ BENDRUOMENË

2003 m. (nuo rugpjûèio mën.)

Spalio 3 d. Italijos Lietuviø Bendruomenës (ILB) valdybosnariai dalyvavo susitikime su Lietuvos Respublikos PrezidentuRolandu Paksu ir ponia Laima Popieþiðkosios lietuviøkolegijos patalpose (Roma).

Lapkrièio 5 d. Romos lietuviai, Romos savivaldybëskultûros skyriui suorganizavus, lankësi Romos Kampidolijausmuziejuje ir susitiko su Romos merijoskultûros skyriaus atstovu.

Rugsëjo � gruodþio mën. Italijoslietuviø visuotinio susirinkimoorganizavimas, kvietimø iðsiuntinëjimas,

ILB statuto parengimas (parengë S. Kubilius, K. Liobikas irS. Kaèiulis).

Romoje kiekvienà ðeðtadiená 18:15 val. S. Lucia della Tintabaþnyèioje (Via di Monte Brianzo, 62) vyksta miðios lietuviøkalba, o po jø bûna susitikimas-vakarienë.

2004 m. ILB veikla

Vasario mën. � Milano lietuviø susitikimas Vasario 16-osiosminëjimo proga. Dalyvavo apie 20 þmoniø;

Kovo mën. � Lietuvos Respublikos Nepriklausomybësatkûrimo minëjimas Romoje; Metinis visuotinis Italijos LietuviøBendruomenës susirinkimas Romoje. Jo metu buvopatvirtintas naujas statutas ir iðrinkta nauja valdyba. Dalyvavoapie 60 þmoniø. (�Pasaulio lietuvis�, Nr. 5\413, p. 29-30);

Balandþio mën. � Milane ávyko Lombardijoje gyvenanèiølietuviø susirinkimas, ásteigta ILB Milano apylinkë, iðrinktaMilano apylinkës valdyba. Dalyvavo 27 þmonës;

Geguþës mën. � Lietuvos ástojimo á ES ðventë Romoje.Dalyvavo 54 þmonës. Ðventë buvo filmuojama Italijosvalstybinës televizijos ir parodyta 2004 birþelio 15 d. per RAIDUE kanalà (�Pasaulio lietuvis�, Nr. 5\413, p. 19); Genujoje,2004 m. kultûros sostinëje, naujøjø ES ðaliø sveikinimo progaLietuvai atstovavo 4 lietuviai ið Lombardijos; K. Liobikasdalyvavo Italijos palydovinës televizijos Sky tiesioginëjelaidoje �Insider� apie Italijos Lietuviø Bendruomenæ;E. Dervinytë, S. Kaèiulis dalyvavo Italijos palydovinëstelevizijos Sky tiesioginëse laidose �Insider�;

Birþelio mën. � vakaronë pas S. Vaitkienæ (Roma). Dalyvavoapie 30 þmoniø;

Buvæs ILB pirmininkas Kestutis Liobikas (ið kairës) irdabartinis pirmininkas Jeronimas Maskeliûnas

ILB sveèiai kovo 11 dienà. Ið kairës á deðinæ: Tautiniømaþumø ir iðeivijos departamento prie LietuvosRespublikos Vyriausybes generalinis direktorius AntanasPetrauskas, buvæs ILB pirmininkas Kæstutis Liobikas,Lietuvos ambasadorius Ðarûnas Adomavièius, Joeminencija kardinolas Audrys Baèkis, Lietuvosambasadorius Algirdas Saudargas, buvæs ilgametisambasadorius prie ðventojo Sosto Kazys Lozoraitis



53

Rugpjûèio mën. � ILB valdybos pirmininkas K. Liobikasdalyvavo Birðtone Pasaulio Lietuviø Bendruomenës (PLB)Kraðtø pirmininkø suvaþiavime; tiesioginës Lietuvos radijolaidos �Vasaros studija� apie PLB metu V. Þukas telefonukalbino ILB valdybos pirmininkà K. Liobikà apie lietuviø padëtáItalijoje;

Lapkrièio mën. � ILB Milano apylinkës susitikimas.Susirinko 30 dalyviø, ið jø 12 naujø;

Gruodþio mën. � LTV laida �Arti toli� apie Italijojegyvenanèius lietuvius ir apie ILB; Milane �Executive Lounge�bare (Via A. Di Tocqueville, 3) ávyko pirmas kas mënesinislietuviø susitikimas; ILB áregistruota kaip asociacija (Roma);Kûèiø vakarienë ir miðios lietuviø kalba (Roma). Dalyvavo 23þmonës; Naujøjø Metø ðventë (Roma). Dalyvavo apie 30þmoniø.

Romoje kiekvienà ðeðtadiená 18:15 val. S. Lucia della Tintabaþnyèioje (Via di Monte Brianzo, 62) vyksta miðios lietuviøkalba, o po jø susitikimas-vakarienë.

Milane kiekvienà pirmàjá mënesio penktadiená lietuviaisusitinka �Executive Lounge� bare (Via A. Di Tocqueville, 3).

2005 m. ILB veikla

Vasario mën. � Lietuvos Valstybës atkûrimo 87-øjø metiniøminëjimas (Roma). Apie renginá buvo informuota per Italijosvalstybinës televizijos kanalo �Rai Tre� 2005 vasario 19 d.vidurdienio þinias, o per to paèio kanalo 19 val. þinias parodytasir iðsamus keliø minuèiø reportaþas; B. Lenktytës-Masiliausikienës lietuviø kalbos ugdymo pamokëlë-þaidimasvaikams ir tëveliams (Roma); kalbos ugdymo kitakalbëje

aplinkoje priemoniø bei metodø pristatymas vaikams beitëvams; susitikimas su poete ir leidyklos �Tabula Rasa�redaktore B. Lenktyte-Masiliausikiene (Milanas). (�Pasauliolietuvis�, 2005 balandis, Nr. 4/424, p. 12-16);

Kovo mën. � pirmasis mamø su vaikais susitikimas Palestroparke (Milanas);

Balandþio mën. � iðleistas ILB informacinis leidinys; mamøsu vaikais susitikimas Palestro parke (Milanas);

Geguþës mën. � ILB rûpesèiu iðleistas Alma Juzumienësstraipsnis �Þaidimø, pasakø ir eilëraðèiø panaudojimas kalbosugdyme� (�Pasaulio lietuvis�, 2005 geguþë, Nr. 5/425, p. 25-29); ILB Milano apylinkës nariø susirinkimas. Vietoj GirmantoPraninsko á valdybà buvo iðrinkta Lija Kuzmaitë;

Birþelio mën. � paskutinës 2005 akademiniø metø ðv. miðiosir vakarienë �Da Giovanni�. ILB garbës nario paþymëjimoáteikimas dr. Giovanni Mennini uþ nuopelnus Bendruomenei;vakaronë pas S. Vaitkienæ (Roma). Dalyvavo apie 30 þmoniø;

Rugpjûèio mën. � mamø su vaikais susitikimas Palestroparke (Milanas);

Gruodþio mën. � ILB Milano apylinkës nariø kalëdinëðventë ir ðv. miðios lietuviø kalba, kurias aukojo kunigas PetrasÐiûrys ið Romos. Ðventëje dalyvavo ILB Valdybos pirmininkasKæstutis Liobikas ir Lietuvos ambasadorius ÐarûnasAdomavièius. ILB garbës nario paþymëjimas buvo áteiktasLietuvos garbës konsului Guido Levera uþ nuopelnusBendruomenei; iðleistas antras ILB informacinio leidinionumeris; Kûèiø ðv. miðios ir vakarienë (Roma). Dalyvavodaugiau kaip 40 þmoniø.

Romoje kiekvienà ðeðtadieni 18:15 val. S. Lucia della Tintabaþnyèioje (Via di Monte Brianzo, 62) vyksta miðios lietuviøkalba, o po jø susitikimas-vakarienë. Milane kiekvienà pirmàjámënesio penktadiená lietuviai susitinka �Executive Lounge�bare (Via A. Di Tocqueville, 3).

2006 m. sausio 14 d. pradëjo veikti ILB Romos ðeðtadieninëlituanistinë mokykla.

Á 2003�2005 metø ILB veiklos apraðymà neátraukti ILBvaldybos posëdþiai.

ILB Valdybos nariai2002 m. lapkrièio 23 d. � 2004 kovo 20 d.Pirmininkas � Saulius KubiliusPavaduotojai: Kæstutis Liobikas, Emira Dervinytë ir Vida

Cesolini.Sekretorë Nijolë TukaitëReligijos klausimø patarëjas kun. Rolandas Makrickas2004 kovo 20 d. � 2006 kovo 11 d.Pirmininkas Kæstutis LiobikasVicepirmininkas Saulius KaèiulisSekretorë Nijolë TutkaitëIþdininkë Giedrë KrasauskaitëNariai:kun. Virginijus Veilentas (iki 2005 11 18),Emira Dervinytë (nuo 2005 11 18),Danutë Ereminaitë.2006 m. kovo 11 d. metiniame ILB susirinkime iðrinkta nauja

valdyba, jos pirmininkas � dr. Jeronimas Maskeliûnas Parengë Kæstutis Liobikas

Ið kairës á deðinæ: ILB pirmininkas JeronimasMaskeliûnas, buvusi valdybos narë Emira Dervinytë,lietuviø mokyklëlës Romoje vadovë, buvæs valdybos narysSaulius Kaèiulis, valdybos narë ir iþdininkë NijolëTutkaitë, Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamento prieLietuvos Respublikos Vyriausybës generalinis direktoriusAntanas Petrauskas, valdybos narë ir sekretorë SolveigaVaitkienë, buvæs ILB pirmininkas Kestutis Liobikas



54

LIETUVIØ BENDRUOMENËJAPONIJOJE

Lietuviø Bendruomenë Japonijoje ásteigta 2005 m. sau-sio 10 d. Steigiamajame susirinkime dalyvavo 28 þmonës.Tikslus nariø skaièius dabar neþinomas, nes jis pastoviaikinta � vieni þmonës atvaþiuoja, kiti iðvaþiuoja. Bendrijossudëtyje � studentai ir dëstytojai, dirbantys privaèiose struk-tûrose ir turintys savo verslà, ambasados darbuotojai, namøðeimininkës, auginanèios vaikuèius. Esame labai jauna bend-ruomenë ir dar negalime pasigirti darbø ir renginiø gausa.Bet jau turime Bendruomenës ástatus, esame Pasaulio Lietu-viø Bendruomenës narys. Nors ir esame iðsibarstæ po visàðalá, bet kas galime � susitinkame reguliariai. Japonija yralabai ypatinga ðalis ir ne vienam atvaþiavusiam gali praversti

JAV LIETUVIØ BENDRUOMENËIR KRAÐTO VALDYBA 2004�2006 M.

XXI amþiuje tautos gyvena ir savo ateitá kuria tiek savotëvynëse, tiek plaèiai po pasaulá pasklidusios. Per Lietuvosistorijos vingius savo gimtàjà þemæ paliko labai daug þmoniø,bet jie jokiu bûdu nepamirðo savo likusiøjø broliø ir seserø,visais ámanomais bûdais stengësi jiems padëti. 1951 metaissusikûrë JAV Lietuviø Bendruomenë, kurios vienas iðpagrindiniø tikslø ilgus metus buvo pareigingai remti Lietuvosiðsilaisvinimo kovà. Ðiandien ji labiau susirûpinusi lietuvybësiðlaikymu paèioje Amerikoje. JAV LB vienintelë organizacija,kuri Amerikoje jungia visus lietuviø kilmës þmones ir jø ðeimosnarius. Èia yra daug organizacijø, kurios susijusios suBendruomene ypatingais, idëjiniais ar ástatiniais ryðiais � taiLietuviø Jaunimo Sàjunga, Ðiaurës Amerikos Lietuviø FizinioAuklëjimo ir Sporto Sàjunga (ÐALFASS) ir kitos. JAV LB ypaèdþiaugiasi naujomis JAV Lietuviø Jaunimo Sàjungos (JAV LJS)iniciatyvomis.

Visa JAV LB padalinta á apygardas, o ðios á apylinkes. Ðiuometu Amerikoje yra 10 LB apygardø, kurios padalintos dar á 60apylinkiø. JAV LB renka Tarybà � tai yra aukðèiausiojiorganizacijos valdþia, kuri nustato savo veiklos kryptá, ir Kraðtovaldyba � vykdomasis organas. Tarybà sudaro 70 nariø, josPrezidiumo pirmininkë ðià kadencijà (renkama kas trejus metus)yra Regina Naruðienë.

Kasmet JAV Lietuviø Bendruomenës Taryba rengia sesijas.Jos kaskart vyksta skirtingose apygardose, o tai sudaro progàvis platesniam visuomenës ratui dalyvauti ir ávertinti Tarybosreikðmæ kuriant demokratiðkà Bendruomenæ. Sesijø metu JAVLB valdþia ávertina praeitø metø veiklà ir numato planusateinantiems metams. Tarybai priëmus nutarimus, KV kimba ádarbus. Kraðto valdyba taip pat posëdþiauja, tà taip pat daroskirtingose apylinkëse, numatydama savo tolesnës veiklosgaires. Jos posëdþiai bûna ilgi ir darbingi, kartu KV nariaipraleidþia visà savaitgalá. Valdybos nariams, kurie gyvena tolivieni nuo kitø, yra labai uþsiëmæ savo profesiniu darbu, svarbuskirti laiko vien Bendruomenei, iðsikalbëti, pasidalinti þiniomisir nuomonëmis, priimti bendrus sprendimus. Posëdþiø metusprendþiamos aktualios Amerikos lietuviø problemos, taip patJAV LB institucijø ryðiai su Lietuva, emigracijos politika.

Ðiuo metu Kraðto valdyboje yra 15 pareigybiø. Jas uþimapirmininkës Vaivos Vëbraitës kviesti ir Tarybos patvirtinti nariaibei JAV lietuviø Jaunimo Sàjungos pirmininkas ir SportoSàjungos atstovas. Ðià kadencijà net pusæ valdybos sudaropatyræ bendruo-menininkai, kurie arba tæsia darbà, pradëtàbuvusioje valdyboje, arba pereidami ið buvusiosios valdybosá naujàjà apsiëmë kuruoti naujas sritis. Kita pusë � atëjæ nauji

LBJ nariø susitikimas 2006 m. birþelio 10 d. Bendrijospirmininkë Rûta Verp � pirmoje eilëje pirma ið kairës

JAPONIJA

anksèiau atvykusiø informacija ar patarimai. Daugelis nariøsupranta, kaip svarbu yra tæsti ir plësti bendrijos veiklà. Kaiplabiausiai ásimintinus renginius galima bûtø paþymëti M. K.Èiurlionio Kvarteto koncertà Lietuvos ambasados patalpo-se ir 2005 m. Ðv. Kalëdas, kurias kartu ðventëme. Ateityje yraplanø turëti bibliotekëlæ ir Lietuviø kalbos mokyklëlæ. Pasta-rosios poreikis tik didës, kaip didëja ir maþøjø lietuviukøskaièius.

Rûta Verp,Japonijos Lietuviø Bendruomenës pirmininkë



55

þmonës, jie turi ávairiapusæ patirtá Ben-druomenëje: tarp jø yra ir jaunesniø, ir vyresniø,ir �antrabangiø�, ir �treèiabangiø.�

Esant ypatingoms progoms, sukuriamispecialûs komitetai ar komisijos, tokie kaip2004-øjø � Spaudos atgavimo metø JAVminëjimø komitetas, Þiniasklaidos konkursovertinimo komisija. Kuriamos ir kitokiospareigybës, pavyzdþiui, rengiant Dainø arÐokiø ðventes. Toliau dirba ir Kraðto valdybosákurtas Valdovø rûmø komitetas. Adminis-tracinë LB ástaiga jau kuris laikas veikiaÈikagoje. Èia besistaþuojanti Jûratë Mikðë-nienë palaiko ryðius tarp visø Bendruomenësinstitucijø, ástaigø, ir galybæ klausimø turinèiøsusidomëjusiø asmenø.

Ryðiai tarp Kraðto Valdybos ir LB padaliniødaþniausiai palaikomi telefonu (telekon-ferencijos), internetu, paðtu. Þmoniøsusipaþinimui su JAV LB ir jos veikla sukurtasinterneto tinklalapis (www.lithuanian-american.org). LB Ástatø ir taisykliø paskelbimasinternete pasitarnauja skaidrios veiklosuþtikrinimui bei naujø apylinkiø kûrimuisi.Neseniai atvykæ ið Lietuvos þmonës, neturintysbendruomeninio darbo ilgametës patirties, ypaèvertina galimybæ susipaþinti su aiðkiai, raðtiðkaiiðdëstyta rinkimø, posëdþiø ir kt. tvarka. Taippat yra Bendruomenës leidþiami þurnalai angløkalba �Bridges� ir �Lituanus�. Kraðto valdybosSocialiniø Reikalø Taryba leidþia �Pensininkà�,

o KV Ðvietimo taryba � �Eglutæ�. Pasitaiko, kad ypatingomis progomis JAVLB uþsako, leidþia ir/ar platina neperiodinius leidinius. Ðtai 2004-aisiais KVuþsakë ið dramos mokytojos Rasos Ercmonienës-Varnienës pjesæ apieknygneðius jaunimui �Balsupiø sodybos paslaptis� Spaudos atgavimo metøproga. Tais paèiais metais iðleistos solidþios knygos, skirtos JAV LB50-meèiui paminëti. Trejø metø darbas � knyga �Lietuviø pëdsakai Amerikoje�. Pagrindinis bendravimo su visuomene laidas � JAV lietuviø leidþiamidienraðtis �Draugas� ir savaitraðtis �Amerikos lietuvis�. Laikraðèiø skaitytojusdaþniausiai pasiekia informacija apie Kultûros tarybos, Ðvietimo tarybos,Religiniø reikalø tarybos bei vicepirmininko sporto reikalams veiklà ir kitusLB darbus. Ðià kadencijà ávesta nauja skiltis laikraðèiuose, JAV LB KV�Svetainë.� Aiðku, ne vien �centralizuota� þiniasklaida pasiekiabendruomenininkus. Ávairios apylinkës turi savø talentingø þurnalistø.2004-aisiais Kraðto valdyba ir Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamentaskvietë LB apylinkiø þiniasklaidos (aplinkraðèiø ar elektroniniø tinklalapiø)kûrëjus dalyvauti konkurse Spaudos atgavimo metø proga. Apylinkiø irapygardø laikraðtukai bei interneto svetainës � ypaè vertingos priemonëspalaikant ryðius su visuomene.

Vasario 16�oji visiems �iðsibarsèiusiems� po platøjá pasaulá lietuviams� nepriklausomos Lietuvos valstybës atkûrimo diena. Ji byloja mûsø visøásipareigojimà saugoti Lietuvà, jos laisvæ ir suverenumà. Vardan Lietuvossuvereniteto nuolat veikë ir tie lietuviai, kurie buvo priversti iðvykti á uþsienábei jø palikuonys. Sovietinës okupacijos metais lëðos ðiems darbams buvorenkamos Vasario 16-osios proga. Ði ðventë yra tapusi tradiciniu irpagrindiniu aukø visiems JAV LB darbams telkimo metu. Nuo 2005-øjø metøJAV LB ávedë naujovæ � �100 x100� vajø su specialiais JAV LB þenkliukaistiems, kurie aukojo $100 ar daugiau Vasario 16-osios proga. Ir tai tikrai

JAV LB valdybos pirmininkë Vaiva Vëbraitë(kairëje) ir Marytë Sandanavièiûtë-Newsom, Los Angeles ðeðtadieninëslituanistinës mokyklos vedëja, prie vaikøsukurtø þaidimø knygneðiø keliø tema.

�Vëtros� (New Haven, CT apylinkë) tautiniø ðokiø ansamblis savometinio koncerto (2005) metu su sveèiais. Pirmoje eilëje ið kairës �ansamblio vadovë Nancy Pawasauskas, JAV LB valdybos pirmininkëVaiva Vëbraitë, penktas � Lietuvos ambasadorius JAV VygaudasUðackas, septintas � Lietuvos konsulas Niujorke Algimantas Misevièius.



56

pasiteisino. Beje, pats þenkliukas(Amerikos ir Lietuvos vëliavos, o tarpjø �Vytis�) pagamintas Lietuvoje. Ðiuometu stiprëja bendradarbiavimas suTautiniø maþumø ir iðeivijosdepartamentu (TMID) prie LietuvosRespublikos Vyriausybës. JAV LBsulaukë finansinës paramos ið TMIDávairiems ðvietimo bei kultûrosprojektams. Amerikoje didelë paramalietuviðkai veiklai gaunama ið LietuviøFondo. JAV LB KV nusprendë sukurtiinstitucijø þinynà, kuris padëtø bûsimøkadencijø Kraðto Valdyboms kuogeriau orientuotis. Renkamos visossutartys, instituciniø ryðiø ásipa-reigojimai, atstovø skyrimo taisyklës.Tebegalioja buvusios KV 2001 m.penkeriems metams sudaryta sutartissu Litua-nistikos tyrimo ir studijø centru(LTSC) dël JAV LB archyvo (Pasauliolietuviø archyvo) globos. Pagrindiniaipastarøjø trejø metø didieji renginiaiJAV LB gyvenime buvo 2004 metaisSpaudos atgavimø metø paminëjimaibei Èikagoje surengta lietuviø Ðokiøðventë (organizacinio komitetopirmininkë � Audronë Tamulienë, Menovadovë Rasa Pos-koèimienë). Labaireikðminga, kad pirmà kartà iðeivijosÐokiø ðventëje dalyvavo laikinaieinantis Lietuvos RespublikosPrezidento pareigas J.E. Artûras

kovo 29 d. Lietuvai ir visiems lietuviamsreikðmingam ávykiui ðvæsti priimtønaujøjø ðaliø ambasados kartu su Cen-tral and East European Coalition (CEEC)organizavo ðventiná priëmimà. JAV LByra CEEC koalicijos narë. Tarybosprezidiumo pirmininkë R. Naruðienë,kuri vadovavo NATO plëtros komitetuiCEEC veikloje, buvo pakviesta pasakytipagrindinæ ðventës kalbà. Tai atkreipëdëmesá á ypaè stiprø lietuviø iðeivijos irJAV LB vaidmená Lietuvos stojimo áNATO procese. Dalyvavo daugybëBendruomenës nariø ið visos JAV, oLietuvos delegacijai vadovavo prem-jeras A. Brazauskas.

2005-aisiais vyko LB �iniasklaidoskonkursas, vaidybinës pjesës ir radijolaidø vaidinimëliø CD apie knygneðiusleidyba bei dramos mokytojosiðkvietimas á vasaros stovyklas JAV.Paminëtinas ir KV Kultûros tarybosorganizuotas XI teatro festivalis. Norsper 2005 metus JAV nebuvo masiniølietuviø renginiø, taèiau JAV LB nariaibendradarbiavo rengiant ir dalyvavoLietuvoje organizuotuose � Mokslo ir

JAV LB valdyba 2004 metø Ðokiø ðventës Èikagoje metu su l.e. LietuvosRespublikos Prezidento pareigas Artûru Paulausku

Paulauskas, kuris taip pat dalyvavo irdiskutavo Kraðto Valdybos posëdyje.Verta paminëti Lietuvos priëmimo áNATO ceremonijà Vaðingtone 2004 m.

JAV lietuviø komanda 2005 m. Pasaulio lietuviø sporto þaidyniø metu Vilniuje.Antroje eilëje penktas Laurynas Misevièius, JAV LB Kraðto valdybos VP sportoreikalams, ðalia Rimantas Dirvonis, ÐALFASS pirmininkas.



57

kûrybos simpoziume ir Pasaulio lietuviø sporto þaidynëse.Puikiai pasirodë sportininkai ið Amerikos, iðkovojæ ne vienàpergalæ. Tada kaip niekados JAV LB dirbo ranka rankon suÐiaurës Amerikos Lietuviø Fizinio Auklëjimo ir Sporto Sàjunga(ÐALFASS). 2006 metø vasarà Èikagoje organizuojama (po 15metø pertraukos) Dainø ðventë. JAV LB ir Kanados LB bendraiorganizuojamas didingas renginys ávyks 2006 m. liepos 2 d.Jos pagrindiniai organizatoriai � vidurinës kartos bei jauniþmonës, sudaræ tvirtà ir gausià komandà, kuriai pirmininkaujaAudrius Polikaitis, meno vadovë � Rita Èyvaitë-Kliorienë.Beveik tuo pat metu (2006 m. birþelio 23 � liepos 9 d.) kaipDainø ðventë vyks ir Pasaulio Lietuviø Jaunimo Sàjungoskongresas Kanadoje. Malonu, kad Kongreso nariai þadaautobusais atkeliauti á Dainø ðventæ. Valdyba savo patarimaisir parama stengiasi pastiprinti JAV LJS pasirengimà Kongresetinkamai atstovauti visam JAV lietuviø jaunimui. Taip pat ðiàvasarà Panevëþyje vyks IV-oji Tautinë Olimpiada, kurioje turëtøpasirodyti JAV lietuviø jaunimo krepðinio komanda. Ðá projektàorganizuoja ÐALFASS, neseniai ásikûrusi Èikagos LietuviøKrepðinio Lyga (ÈLKL) kartu su JAV LB. Be to, ðiais metais,kaip ir kiekvienais, KV Kultûros tarybos suorganizuos Premijøðventæ (ji bus 24-oji ir bus vël pagerbti ðeði kultûros veikëjai).JAV Lietuviø Bendruomenë palaiko glaudþius ryðius suPasaulio Lietuviø Bendruomene. 2004 ir 2005 metais JAV LBbuvo atstovaujama Pasaulio Lietuviø Bendruomenës kraðtøpirmininkø sàskrydþiuose. Po paskutiniojo sàskrydþio PLBpirmininkas kreipësi á Kraðtø pirmininkus ir siûlë pasisakytiprieð uþsienyje ágyto uþdarbio, uþ kurá jau kitoje ðalyje buvosumokëti mokesèiai, apmokestinimà Lietuvoje (teigiamirezultatai jau matomi ðiandien). Savo ruoþtu JAV LB valdybavisuomet áteikia PLB bet kokiø savo uþsakytø tautinio ugdymopriemoniø pavyzdþius. Taip pat remiama PLB finansiðkai. 2006metais rinksis PLB Seimas, kuriam vël ruoðiasi ir JAV LBatstovai. Ðis PLB Seimas, pasak dabartinës JAV LB KVpirmininkës, bus lemtingas Bendruomenës gyvenimui, nespribrendo laikas ið esmës atnaujinti pasaulio lietuviø santykiussu Tëvyne. JAV LB palaiko ryðius tiesiogiai su Lietuvosvaldþios ástaigomis, spauda bei institucijomis, kuriøkompetencijos sritis � iðeivijos reikalai. JAV LB siekiai yra:gerinti sàlygas iðlaikyti ir puoselëti lietuvybæ Amerikoje, padëtiatvykstantiems gyventi laikinai arba nuolat JungtinëseAmerikos Valstijose, pagelbëti norintiems vykti arba sugráþtigyventi á Lietuvà, arba �sugráþti� Lietuvon investicijomis,þiniomis, ryðiais, politiniu aktyvumu ir labdara. Labai svarbûsyra ir imigracijos á JAV klausimai. Lietuvos Respublikos Seimoir JAV LB komisija, kurios veiklà Seimas yra atnaujinæs ir kuriosposëdþiuose dalyvauja ir PLB, ir Kanados LB atstovai, suteikiaabipusiðkai naudingà forumà diskusijoms. Valdybospirmininkë V. Vëbraitë pasisakë 2005 metø geguþës 10 dienàávykusioje Lietuvos Uþsienio reikalø ministerijos surengtojekonferencijoje �Naujoji Lietuvos emigracija: problemos ir galimisprendimo bûdai�. Vëliau, birþelio mën., KV vicepirmininkë dr.E. Vaiðnienë dalyvavo Prezidentûros apskritojo stalodiskusijose dël valstybinës strategijos ryðiams su uþsieniolietuviais. Liepà XIII Mokslo ir kûrybos simpoziume vël iðkeltiemigracijos ir pasaulio lietuviø iðlikimo klausimai. Tuo pat metu

Vilniuje taip pat ávyko ir VIII Pasaulio lietuviø sporto þaidynës,á kurias JAV lietuviai delegavo per 100 sportininkø. O 2005 m.rugpjûtá buvo sulaukta ádomiø þiniø: PLB persiuntë Tautiniømaþumø ir iðeivijos departamento sukurtà Uþsienio lietuviøreikalø komisijos prie Lietuvos Vyriausybës projektà. JAV LBKV yra tikrai laiminga, kad Lietuvoje ryðkëja rimto poþiûrio ápasaulio lietuvybæ poþymiai.

Parengë Eugenija Misevièienë

KANADOS LIETUVIØ BENDRUOMENË

Kanados Lietuviø Bendruomenës (KLB) pradþia yra 1949metai, kada buvo sukurtas Laikinasis Organizacinis Komite-tas, kuris pagal VLIKO nuostatus rengë veiklos gaires, statu-tà ir organizavo Bendruomenës skyrius miestuose, kuriuosebuvo ásikûræ lietuviø. 1952 m. rugpjûèio 30�31 d. Monrealyjeávyko visos Kanados lietuviø atstovø suvaþiavimas, jame bu-vo ásteigta KLB, iðrinkta pirmoji valdyba ir ávairios komisijos.1963 metais KLB uþregistruota Kanadoje kaip oficiali pelnonesiekianti korporacija. KLB pagrindinis tikslas yra iðlaikytilietuvybæ Kanadoje. KLB Kraðto valdyba bendrauja su ðe-ðiolika savarankiðkai veikianèiø apylinkiø ávairiose Kanadosvietovëse. KLB veikla vyksta per apylinkes ðiø provincijømiestuose: British Columbia � Vancouver; Alberta � Calgary,Edmonton; Manitoba � Winnipeg; Ontario � Delhi-Tillson-burg, Hamilton, London, Oakville, Ottawa, Rodney, St. Catha-rines, Sault Ste. Marie, Toronto, Wasaga, Windsor; Quebec �Montreal. KLB vyriausias organas yra KLB Kraðto Taryba,jos suvaþiavimas vyksta bent kartà per metus. Tarybos nariaivisose apylinkëse (proporcingai pagal apylinkës dydá) yrarenkami trijø metø kadencijai. Tarybos nariais yra taip pat visiapylinkiø pirmininkai, Kraðto valdybos nariai, Revizijos komi-sijos ir Garbës teismo nariai, penki Kanados Lietuviø JaunimoSàjungos atstovai, keturi Kanados Lietuviø Fondo atstovai irbuvusieji KLB Kraðto valdybos pirmininkai. Naujai iðrinktaKLB Kraðto Taryba pradiniame suvaþiavime KLB reikalamsvykdyti renka Kraðto valdybà trejø metø kadencijai. Tarybossuvaþiavimuose KLB valdyba pateikia veiklos ir finansø ata-skaità ir gauna gaires tolesnei veiklai. KLB Kraðto Tarybos irKraðto valdybos nariai negauna jokio atlyginimo ir daþniau-siai daugumà iðlaidø, susijusiø su Bendruomenës veikla, su-simoka patys. KLB centras ir raðtinë yra Toronte. Raðtinësvedëja yra Jolanta Stasiulevièienë. KLB taip pat priklauso Ka-nados lietuviø muziejus-archyvas, kurio vedëja yra dr. RasaMaþeikaitë.

Kraðto Valdyba.2004�2007 metais KLB Kraðto valdybà sudaro 13 nariø:

Rûta Þilinskienë � pirmininkë; Vida Stanevièienë � vykdomojivicepirmininkë, laikinai tebeeinanti vicepirmininkës pareigasðvietimo reikalams, ji taip pat yra administracinio komiteto



58

pirmininkë; Rima Þemaitytë-DeIuliis �sekretorë; Arûnas Morkûnas � iþdinin-kas; Algirdas Vaièiûnas � vicepirminin-kas kultûros reikalams; Elona Punkrie-në � vicepirmininkë visuomeniniamsreikalams; prel. Edmundas Putrimas � vi-cepirmininkas socialiniams reikalams;kun. Vytautas Staðkevièius � vicepirmi-ninkas ryðiams su apylinkëmis; PetrasMeiklejohn � vicepirmininkas specia-liems projektams bei finansø komitetopirmininkas; Matas Stanevièius � vice-pirmininkas elektroniniams ryðiams; To-mas Jonaitis � Kanados Lietuviø Jauni-mo Sàjungos pirmininkas (buvo SauliusSimonavièius); Rimas Kuliavas � Kana-dos apygardos sporto atstovas; dr. Arû-nas Pabedinskas � Kanados LietuviøFondo Tarybos pirmininkas. KeturiKraðto valdybos nariai (R. Þilinskienë,V. Stanevièienë, kun. V. Staðkevièius,M. Stanevièius) paskirti nariais Kana-dos Lietuviø Fondo Taryboje. Pastarai-siais metais buvo sudarytos trys komi-sijos: KLB Statuto ir Nuostatø perþiûrë-jimo (pirm. V. Stanevièienë), Kraðto Ta-rybos vyriausioji rinkimø (pirm. F. Moc-

kus) ir KLB ateities veiklos (pirm. S. Pie-èaitienë). 2004 m. iðspausdintas lietuviø,anglø ir prancûzø kalbomis informaci-nis lankstinukas apie Kanados LietuviøBendruomenæ. Praëjusiais metais KLBvaldybos vienas ið svarbesniø uþmojøbuvo organizuoti pirmà Kanados lietu-viø apylinkiø pirmininkø suvaþiavimà.Suvaþiavimas vyko Toronte geguþës.21 d., jo tikslas buvo iðklausyti apylin-kiø pageidavimus, norus ir rûpesèius,padiskutuoti ir pasidalinti informacija,prisistatyti ir parodyt, kà jø iðrinkta val-dyba veikia. Dalyvavo 11 ið 16 apylin-kiø pirmininkø, toliausia � ið Kalgario.Buvo nustatytas naujas apylinkiø atsto-vø á Tarybos metinius suvaþiavimus skai-èius, kuris nebuvo keitæsis nuo pirmøjøKLB ásteigimo dienø. Nuo 1960 m. kas-met baltieèiø tautos rengia iðkilmingusBaltijos vakarus (�Baltic Evening�) Ota-vos miesto parlamento rûmuose. Tai vie-nintelës tautybës, kurios turi tokià pri-vilegijà nuo tada, kad reikëjo Lietuvoslaisvës troðkimus parlamentarams nuo-lat priminti. Ir ðiais laikais Kanados lie-tuviams lieka toliau kovoti dël Lietuvos

gerovës. Á renginá susirenka Kanadosvaldþios parlamentarai ir senatoriai. Bal-tieèiø federacija kasmet organizuoja bir-þelio trëmimo minëjimus. DalyvaujameGenocido muziejaus kanadieèiams orga-nizacijos veikloje. Vienas ið svarbiausiøorganizacijos tikslø � stengtis paveiktiKanados valdþià, kad Genocido muzie-jus atspindëtø visas tautas nukentëju-sias nuo prieðø, ne vien tik þydø tautà.Maloniai ir iðkilmingai suruoðiam priëmi-mus sveèiams ið Lietuvos. Priëmëme dviverslininkø delegacijas ir ið BriuselioLietuvos ambasadoræ prie NATO G. Da-muðytæ. Pastaraisiais metais buvo at-vykæ Lietuvos Respublikos kariuome-nës vadas gen. Kronkaitis, Seimo nariaiArvydas Vidþiûnas, Irena Degutienë,Julius Dautartas (Vasario 16-osios ir Ko-vo 11-osios proga) ir Seimo PirmininkasArtûras Paulauskas su delegacija:A. Dumèiumi, L. Grauþiniene, G. Jaka-voniu ir J. Sabatausku. Pasitraukusiamið pareigø garbës konsului H. Lapui ir joþmonai surengëme iðkilmingà pagerbi-mo vakarienæ. Rinkimø á Lietuvos Sei-mà, Prezidento ir Europos Parlamento at-stovø vieðnagës metu talkininkaujamkonsulate. KLB valdybos pirmininkëRûta Þilinskienë dalyvauja Lietuvos Sei-mo ir JAV Lietuviø Bendruomenës ko-misijos sesijose Lietuvoje. Kai komisijaneveikë ilgesná laikà, 2005 m. spalio24�28 dienomis vicepirmininkë atstova-vo KLB pirmininkei Lietuvos Seimo irJAV Lietuviø Bendruomenës komisijosposëdyje ir supaþindino dalyvius su Ka-nados lietuviais, paaiðkino, kokiais bû-dais Kanados lietuviai patys iðlaikë tau-tinæ savimonæ ir ko jie pageidauja ið Lie-tuvos valstybës. KLB 50-meèio progavaldyba nutarë lietuviø pirmuosiusþingsnius Kanadoje áamþinti Halifaksomuziejuje ir iðreikðti padëkà Kanadai uþsuteiktà galimybæ lietuviams ásikurti lais-vame kraðte, puoselëti savo kalbà, kul-tûrà ir kartu dirbti Tëvynës laisvei. Tuotikslu KLB uþsakë plokðtelæ su padë-kos áraðu ir dedikacija þuvusiesiems uþlaisvæ.

ÐVIETIMAS

Ðiuo metu lietuviðkos mokyklosKanadoje veikia ðiose vietovëse: To-ronte, Hamiltone, Montrealyje ir Kal-garyje.

Kanados Lietuviø Bendruomenës Kraðto Valdyba. Ið kairës pirmoje eilëje: E.Punkrienë, pirmininkë R. Þilinskienë, J. Stasiulevièienë, V. Stanevièienë,antroje eilëje: A. Vaièiûnas, R. Þemaitytë-De Iuliis, T. Jonaitis, dr. A. Pabedin-skas; treèioje eilëje: M. Stanevièius, prel. E.Putrimas, P. Meiklejohn, kun. V.Staðkevièius. Trûksta: A. Morkûno, R.Kuliavo



59

Toronto Maironio mokyklà � vedëjaA. Ðimonëlienë iki 2005 m. ir VirginijaZubrickienë nuo 2006 m. � lanko 185 mo-kiniai iki 8 skyriaus, o aukðtesniuose litu-anistiniuose kursuose mokosi 35 moki-niai. Hamiltono Valanèiaus mokykloje �vedëjos Rasa Bakðytë-Pruden ir Ieva Go-delytë � mokosi 25 mokiniai. Montrealiomokyklà � vedëja Þivilë Jurkutë-Blaney� lanko 30 mokiniø nuo darþelio iki sep-tinto skyriaus, nuo 4 iki 13 metø. Kalga-rio Lietuviø Bendruomenei pavyko at-naujinti Vytauto Didþiojo mokyklà, jai

daugelá metø vadovavo Nelë Astravie-në. Pirmus mokslo metus pradëjo su 14mokiniø nuo 5 iki 20 metø amþiaus. Uþsimbolinæ aukà leista naudotis katalikøbaþnyèios patalpomis. Visa lietuviø bend-ruomenë pakviesta ásijungti á darbà. Pa-lyginus su praeitais mokslo metais, mo-kiniø skaièius nesumaþëjæs. Mokiniai sa-vo raðinëliais prisideda prie �Tëviðkës þi-buriø� savaitraðèio jaunimo sekcijos, da-lyvauja konkursuose. Kadangi vaikaikasmet atvyksta á lietuviø mokyklà vissilpniau kalbëdami lietuviðkai, mokyto-jams tenka patiems prisitaikyti prie atski-ro mokinio sugebëjimo ir ieðkoti moder-nesniø mokymo priemoniø bei bûdø, kadsudomintø mokiná. Domimës Lietuvoje ið-leista medþiaga ir, jeigu ji yra tinkama mû-sø mokykloms, jà uþsakome. Kad mokyk-lose mokiniø skaièius nemaþëtø, lietuvið-kas ðvietimas turi rasti naujà kryptá. Ka-nados lietuviø bendruomenë, Kanadoslietuviø kredito kooperatyvai, Kanadoslietuviø fondas, parapijos, provincijøðvietimo ministerijos (kurie parûpina pa-talpas ir dalá algø mokytojams), kitos or-ganizacijos ir pavieniai asmenys teikiamoralinæ ir finansinæ paramà mokykloms.Prie iðsilaikymo daug prisideda tëvai �savo pagalba ir aukomis. Parengta Ha-miltono Vysk. Valanèiaus mokyklos lie-tuviø kalbos trijø lygiø mokymo kompak-

tinë plokðtelë (CD-ROM) �Mano namas�yra pardavinëjama Hamiltono mokyklojeir KLB raðtinëje. Ji ypaè naudinga tomsapylinkëms, kuriose nëra lietuviðkos mo-kyklos. Ðis projektas yra globojamas KLBÐvietimo komisijos. Galima pasiþiûrëti pa-vyzdá ir uþsisakyti KLB tinklalapyje.2005 m. geguþës mënesá pasirodë graþiaiparengta knyga �Lietuviø literatûros skai-tiniai�, suredaguota lituanistiniø kursømokytojos Rimos Þemaitytës ir KLB ið-leista tiek lituanistiniams kursams, tiek vi-suomenei. Dþiugu matyti �Tëviðkës þi-buriø� savaitraðèio redaktoriø prel. P. Gai-dos ir È. Senkevièiaus kûriniø iðtraukas.Knyga pristatyta Tautiniø maþumø ir ið-eivijos departamentui Lietuvoje ir JAVLietuviø Bendruomenës Ðvietimo komi-sijai. Kanados Lietuviø Bendruomenëgali didþiuotis tokia knyga ir dëkoti josautorei. Galima uþsisakyti KLB tinklapy-je: http://www.klb. Lietuvos RespublikosSeimo Pirmininko Artûro Paulausko atvy-kimo á Kanadà proga 2005 m. þodþiu irraðtu pristatëme pareiðkimus dël ðvietimoreikalø. Vienas ið jø, kad paskirtø asmenáÐvietimo ir mokslo departamente, kuris su-sipaþintø su mûsø rûpesèiais ðvietimo sri-tyje ir pasirûpintø tinkama pagalba.

Vida Stanevièienë,KLB ðvietimo reikalais

tebesirûpinanti vicepirmininkë

Kanados Lietuviø Bendruomenësvaldybos pirmininkë Rûta Þilinskienë

2005 metø naujøjø emigrantø kalëdinis susibûrimas



60

KULTÛRA

KLB KV vicepirmininko kultûrai pareigas perëmiau2003 m. lapkrièio 9 d. Jau anksèiau esu dirbæs su JAV KVrengiant ðiø dviejø bendruomeniø 12-àjà tautiniø ðokiø ðven-tæ. Uþ savanoriðkà veiklà visuomenëje Ontario provincijos val-dþia áteikë 20-ties metø savanoriðko darbo þymená. Kartu suToronto Lietuviø Namø kultûros komitetu 2004 metais suren-gëme Lietuviðkos spaudos atgavimo 100-meèio minëjimà. Tamreikalui buvo pakviestas ið Lietuvos poetas Sigitas Geda suponia Graþina aplankyti bent kelias KLB apylinkes. Su kitaisKLB KV nariais aktyviai prisidëjau organizuojant Lietuvoskariuomenës vado gen. Jono Kronkaièio apsilankymà Kana-doje ir apskritai rengiant visø Lietuvos karininkø, apsilankan-èiø Kanados karinëse bazëse, sutikimus ir priëmimus, pulk.Algio Vaièeliûno, gen. Èeslovo Jezersko, pulk.Arûno Duda-ravièiaus ir daugelio kitø. Kariuomenës ðventës minëjimuoseprisidëjau nuðviesdamas KLB svarbà ir ánaðà siekiant Lietu-vos prisijungimo prie NATO. Talkininkavau oficialiuose Lie-tuvos Respublikos Seimo ir Prezidento rinkimuose. Dalyva-vau ir prisidëjau prie ávairiø Lietuvos Nepriklausomybës atkû-rimo ir atgavimo ðvenèiø minëjimø ávairiose Ontario provinci-jos vietose. Teko bendrauti su Kanadoje vieðinèiais LietuvosRespublikos Vyriausybës sveèiais ir Lietuvos ambasadoriais.Kanadoje apsilankiusiam Seimo Pirmininkui Artûrui Paulau-skui nuðvieèiau KLB ir apskritai iðeivijos padëtá ir maþà Lietu-vos dëmesá iðeivijai. Prisidëjau prie Baltø Federacijos Kana-doje rengiamø birþelio tremties minëjimø, prie 12-osios tauti-niø ðokiø ðventës organizavimo, koordinavimo ir finansø kau-pimo 2004�2005m. Lankydamasis Lietuvoje 2005 metais skai-èiau praneðimà 13-ame Pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybossimpoziume ir dalyvavau PLB pirmininkø suvaþiavime. Buvaupasveikintas Prezidento Valdo Adamkaus ir PLB PirmininkoGabrieliaus Þemkalnio, gavau dovanø 80-meèio proga, o Lie-tuvos Vyriausybës Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamen-to generalinis direktorius Antanas Petrauskas áteikë Garbësaukso þenklà �Uþ nuopelnus�. Prisidëjau supaþindinant suKLB Ástatø pertvarkymais ir pakeitimais KLB Tarybos suva-þiavimuose. Ðiuo metu esu KLB KV kultûros vicepirmininkas,vadovauju 8-osios dainø ðventës Kanados organizaciniamkomitetui ir Kanados Lietuviø muziejaus-archyvo komitetui.

Algirdas K. Vaièiûnas

SOCIALINIAI REIKALAI

Jau nuo 2001 metø prie Kanados Lietuviø BendruomenësKanados pilietybës ir emigracijos ministerija ásteigë Naujaku-riø ásikûrimo centrà. Á Centrà kreipiasi legaliai á ðalá atvykstan-tys gyventi þmonës. Ðio centro tikslas yra: naujai atvykusiemsemigrantams teikti nemokamas paslaugas, t.y. susirasti gyve-namàjà vietà, gauti visus bûtinus dokumentus, atsidaryti ban-ko sàskaitas, suteikti bendrà informacijà apie ðalá. Taip patsupaþindinti su lietuviðka veikla ir lietuviðkomis organizacijo-mis. Jau daugelá metø antrà Kalëdø dienà naujieji emigrantairenkasi ðvæsti Kalëdas drauge. Ðiais metais drauge su Prisikë-limo parapijos jaunø ðeimø sekcija taip pat surengëme tokávakarà. Naujieji atvykëliai susipaþásta vieni su kitais, pabend-

rauja, pasidalija patirtimi, pasilinksmina, susidraugauja. Ðiocentro administratorë � Jolanta Stasiulevièienë, koordinato-rius � prelatas E. Putrimas.

Prelatas Edmundas Putrimas

VISUOMENINIAI REIKALAI

Naujoji vicepirmininkë Elona Punkrienë savo veiklà pra-dëjo 2004 m. Per ðá laikotarpá jai teko padëti organizuoti Gene-ralinio konsulo H. Lapo iðleistuves, dalyvauti Lietuviø Na-muose Suvalkø Kraðto iðeivijos sambûrio surengtame nuocunamio nukentëjusiems skirtame labdaros koncerte, padëtiorganizuoti ávairius renginius sutinkant ir priimant garbingussveèius ið Lietuvos.

ELEKTRONINIAI RYÐIAI

Elektroniniø ryðiø atstovas KLB valdyboje priþiûri ir rûpi-nasi elektroniniu turtu ir jo iðlaikymu, taip pat informuoja, kaipnaudoti ávairià technikà ir palengvinti valdybos darbus.Daugiausiai laiko uþima elektroninio turto prieþiûra ir atnauji-nimas bei KLB interneto svetainës redakcija. KLB valdybostinklalapis internetewww.klb.org . Informacija pateikiama lie-tuviø, anglø ir prancûzø kalbomis. 2004 metais pristaèiau Ka-nados pirmininkø suvaþiavimui informacijà apie naujus Kana-dos valdþios ástatymus � apie asmenø informacijos apsaugà �labdaros organizacijas www.klb.org/pipeda. Tai sutaupo KLBraðtinei daug laiko ir pinigø. 2005 pavasará dalyvavau prakti-niame seminare uþsienio lietuviø þiniasklaidos atstovams Vil-niuje, kurá organizavo Tautiniø maþumø ir iðeivijos departa-mentas. Kiekvienam seminaro dalyviui perdaviau dovanotus�Tëviðkës þiburiø� laikraðèius ir ávairià informacijà apie Kana-dos lietuvius. Perskaièiau praneðimà apie Pasaulio LietuviøJaunimo Kongresà Kanadoje 2006 metais. Dalyvavau susiti-kime Vilniuje su Kraðto apsaugos ministerijos spaudos atsto-vais. Nupirkau filmø, kompiuteriniø þaidimø vaikams lietuviøkalba naudoti Kanados mokyklose. Tarybos suvaþiavime 2005metais pravedþiau ranginá �KLB svetainës dirbtuvë�. Tarybosnariai turëjo progà pateikti komentarø ir patarimø.

Matas Stanevièius

KAKAKSTANAS

KAZACHSTANOLIETUVIØ BENDRUOMENË

Ávairiø ðaltiniø duomenimis, Kazachstane gyvena nuo12000 iki 15000 lietuviø. Ávairûs gyvenimo keliai atvedë juos áðià tolimà ðalá. Tai ir Stalino laikø represijø aukos, ir jauni þmo-nës, kaþkada suvilioti plëðiniø ar gigantiðkø sovietiniø laikøstatybø Kazachstano stepëse. Kiti liko po karinës tarnybosCentrinëje Azijoje, po karo Afganistane, taip pat yra asmeni-nës laimës ieðkotojø, �meilës tremtiniø�, verslininkø.

Kazachstano Lietuviø Bendruomenë buvo ákurta tik1998 m. Almaatos mieste. Pagal ðios ðalies ástatymus Bendrijasavo pavadinime galës vartoti þodá �Kazachstano� tik kai Bend-



61

rijos filialai bus áregistruoti bent trijosesrityse ar miestuose. Todël formaliai Ka-zachstano Lietuviø Bendruomenë vadi-nasi Almaatos, taèiau stengiasi palaikytiryðius ir su kituose regionuose gyve-nanèiais lietuviais. 2004 metais Bendri-jos valdybos pirmininku buvo iðrinktasverslininkas Audrius Jozënas. Tais pa-èiais metais Lietuviø Bendrija tapo Ka-zachstano Tautø Asamblëjos nare. Ka-zachstano Tautø Asamblëja � tai vals-tybës palaikoma organizacija, jungiantitautiniø maþumø atstovus, gyvenanèiusKazachstane. Asamblëjai vadovauja ða-lies vadovas N. Nazarbajevas. 2005 m.

Lietuviø Bendruomenë ir jos priminin-kas buvo apdovanoti prezidento N. Na-zarbajevo padëkos raðtu. Savo patalpøBendrija neturi, todël labai vertinga Lie-tuvos ambasados Kazachstane parama.Ambasadoriaus Romualdo Visokavi-èiaus dëka Bendrijos nariai visada ma-loniai priimami po Ambasados stogu.Èia prieglobstá surado ir sekmadieninëlietuviø kalbos mokyklëlë. Ambasadossodelyje ðvenèiamos lietuviðkos ðven-tës, rengiamos vakaronës. Daugeliui vy-resniosios kartos lietuviø tai vienintelëgalimybë prisiminti lietuviðkus papro-èius, dainas, ðokius, o kartais net ir kal-bà, kurià, deja, kai kurie yra spëjæ pri-mirðti. Pastaruoju metu pleèiantis eko-nominiams ryðiams tarp Kazachstano ir

Lietuvos, daugëja lietuviø, atvykstan-èiø á Kazachstanà verslo reikalais. Bend-rija stengiasi jiems taip pat padëti ne-prarasti ryðio su Lietuva, taip pat susi-gaudyti susidûrus su rytietiðkais ðaliesypatumais. Lietuviø Bendrija daug dë-mesio skiria Lietuvos ávaizdþio formavi-mui. Tik per praëjusius metus buvo su-kurtos ir parodytos per vietinæ televizijàdvi laidos apie Lietuvà ir lietuvius, gy-venanèius Kazachstane.

Audrius Jozënas,Kazachstano

Lietuviø Bendruomenës pirmininkas

Bendruomenës nariai su Lietuvos Respublikos Prezidentu Valdu Adamkumi jovizito Almaatoje metu

Bendrijos pirmininkas Audrius Jozënas (pirmas ið deðinës) su KazachstanoPrezidentu N. Nazarbajevu (ketvirtas ið kairës)

Bendrijos nariai su Almaatos miestoakimu (meru) I. Tasmagambetovu prielietuviðkos parodëlës



62

KOLUMBIJOSLIETUVIØ BENDRUOMENË

(Nuo 2003 m. rugpjûèio mën. iki 2006 m. vasario mën.)

2004 m. vasario 22 d. daugiau kaip 60 lietuviø susirinkomeMerchan-Slotkø namuose paminëti Lietuvos Nepriklausomy-bes. Buvo laikomos ðv. miðios uþ Tëvynæ, skambëjo Lietuvoshimnas, iðklausëm Liudo Klemo pasakojimo apie Vasario16-osios reikðmæ ir istorijà. Minëjime dalyvavo Bogotos, Me-dellino ir Villavicencio gyvenantys lietuviai. Turëjome taippat sveèià ið Lietuvos.

2005 m. balandþio 8 d., Algio Didþiulio pakviestas, KLBkomitetas susirinko Bogotoje. Èia iðklausëme jo praneðimàapie 2004 m. PLB kraðtø pirmininkø suvaþiavimà Lietuvoje,kuriame jis atstovavo Kolumbijos Lietuviø Bendruomenei. Al-gis Didþiulis mums áteikë Valstybinæ ryðiø su uþsienio lietu-viais politikos programà, parengtà Tautiniø maþumø ir iðeivi-jos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës. KLBnariai nuolat elektroniniais laiðkais informuojami apie KLB irPLB veiklà. Taip pat buvo iðsiøsti trys KLB biuleteniai; pir-mas: bendros informacijos, antras ir treèias: lietuviø kalba irvertimas á ispanø kalbà iðtraukos ið knygos �Pasaulio Lietu-viø Bendruomenë 1949�2003� (sudarytoja ir mokslinë redak-torë Vitalija Stravinskienë). Knygos skyriuje apraðyta ir apie

Kolumbijos Lietuviø Bendruomenæ. 2005 metais kartu su Lie-tuvos Respublikos garbës konsulatu Kolumbijoje buvo atlik-tas Kolumbijos lietuviø suraðymas. Tokiu bûdu galëjomesuþinoti tiksliau, kiek mûsø yra ir kur gyvename. 2005 m. lie-pos 29 d. KLB komitetas ir Lietuvos Respublikos garbës kon-sulatas Kolumbijoje áteikë skulptorei Nijolei Sivickaitei-Moc-kienei Lietuvos instituto atsiøstà apdovanojimà �LT tapaty-bë�, kuris skiriamas uþ geriausius Lietuvos kultûros pristaty-

KOLUMBIJA

Susirinkusieji á Vasario 16-osios minëjimà Laimos ir Algio Didþiuliø ûkyje, 2006

Eglutë Slotkutë ir Vytas Rico S. áneða Lietuvosir Kolumbijos vëliavas



63

mus uþsienyje 2004 metais. Ta proga Gailës Karanauskaitësnamuose buvo surengtas pobûvis su Bogotos lietuviais.2006 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikos garbës generalinëkonsulë Kolumbijoje Laima Grigaliûnas de Didþiulis ir Kolum-bijos Lietuviø Bendruomenës pirmininkë Stasytë Slotkutë pa-kvietë Kolumbijos lietuvius atðvæsti Lietuvos Nepriklauso-mybæ. Minëjime dalyvavo 80 lietuviø ið Bogotos, Medellino irVillavicencio. Jaunuoliai Eglutë Slotkutë ir Vytas Rico Slotkusáneðë Lietuvos ir Kolumbijos vëliavas, buvo aukojamos ðv.miðios, skambëjo Lietuvos himnas, Laima ir Algis Didþiuliai,dr. Antanas Mockus ir Stasytë Slotkutë pravedë pokalbius,buvo skaitomi praneðimai. Liudas Klemas ádomiai pasakojosusirinkusiems Lietuvos istorijà, apie Vasario 16-osios ir Ko-vo 11-osios ðvenèiø reikðmes. Andres Osio Razminas papa-sakojo savo ir brolio Sebastiano áspûdþius ið sausio mën. vy-kusio Pietø Amerikos Lietuviø Jaunimo Kongreso, apie tai,kaip Kongresas juos paskatino labiau domëtis lietuvybe,iðmokti lietuviø kalbà ir vël suburti Kolumbijos lietuviø jauni-mà. Po Nepriklausomybës minëjimo susirinko apie 20 lietuviøkilmës jaunuoliø (treèios kartos) susipaþinti ir planuoti Ko-lumbijos jaunimo sàjungos atgimimà.

Stasytë Slotkutë,Kolumbijos Lietuviø Bendruomenës pirmininkë

Susirinkæ jaunuoliai aptaria ir planuoja KLJS ateitiesveiklà

LATVIJOS LIETUVIØ BENDRUOMENËSVEIKLA 2003� 2006 METAIS

Latvijoje gyvena 31467 lietuviai (2006 01 01 duomenys),tai sudaro 1,4% bendro gyventojø skaièiaus. Miestuose gy-vena 53,7% , o rajonuose (kaime) � 46,3%. Dabartiniu metu

Latvijos Lietuviø Bendruomenë (LLB) konfederacijos princi-pu jungia 9 ávairiuose Latvijos regionuose ir didesniuose mies-tuose veikianèias kultûros draugijas ir du skyrius. Kuriasi darkelios draugijos. LLB per draugijas, veikianèias Kurzemëje,Vidzemëje, Zemgalëje ir Latgaloje, atstovauja visuose Latvi-jos regionuose gyvenantiems lietuviams. Draugijos yra sava-rankiðkos organizacijos, vadovaujasi savo ástatais, pripaþástair vykdo Bendruomenës ástatus, veikia administraciniu-terito-riniu principu. Latvijos Lietuviø Bendruomenë jungia lietuvius,konsoliduoja ir koordinuoja lietuviø visuomeninæ-kultûrinæveiklà Latvijoje. Mûsø tikslas � iðlikimas, o vienybëje � mûsøjëga. Bendruomenës organizuojami bendri draugijø renginiaipadeda labiau suartëti Latvijos lietuviams, susipaþinti su dar-bo formomis ir tautieèiais kitose draugijose. Didelá dëmesá ski-riame kartø bendravimui. Atgaivinamos lietuviø tautos tradi-cijos, paproèiai ir perduodami ateinanèioms kartoms. VisosLLB draugijos veikia savarankiðkai, yra labai aktyvios, turiádomias savo veiklos programas, yra ákurti ir veikia meno ko-lektyvai, lituanistinës mokyklos, fakultatyvai, organizuojamiávairûs ðventiniai renginiai draugijose, parodos, koncertai irkt. Yra ir bendra LLB veiklos prog-rama. Bendruomenë jungia visus� tai labai svarbu mûsø iðlikimui.Dalyvaujame Latvijos visuome-niniame ir kultûriniame gyvenime,taip pat Lietuvoje vykstanèiuo-se renginiuose � atstovaujameLatvijos lietuviams. LLB, iðplëto-jusi ávairiapusæ ir turiningà veik-là, pelnë pripaþinimà ir laikomaviena ið organizuoèiausiø ir veik-liausiø bendruomeniø Latvijoje.Savo veikla formuojame teigiamàLietuvos ir lietuviø tautos ávaiz-dá Latvijoje. Bendruomenë musjungia, koordinuoja veiklà irryðius, tai padeda mums iðlikti lie-tuviais. Iðlikimo pagrindinë sàly-ga � ávairiapusë LLB lietuviðkaveikla: ðvietimas, kultûrinë-ðvie-tëjiðka, spauda, radijo laidos, sportas, jaunimo, visuomeninë-socialinë ir kt. Nuveikta daug. Latvijoje veikia LLB ir draugijøásteigtos ir globojamos 6 lituanistinës (savaitgalio) mokyklos( Daugpilyje, Jelgavoje, Aknystoje, Dobelëje, Liepojoje, Val-mieroje). Jose dirba 17 mokytojø. Veikia lietuviø kalbos ir et-nokultûros fakultatyvai. Latvijos Valstybës ásteigta ir iðlaiko-ma Rygoje veikia lietuviø vidurinë mokykla, kurià remia ir Lie-tuva. Visas lituanistines mokyklas vadovëliais aprûpina Lie-tuvos Respublikos Ðvietimo ir mokslo ministerija bei Tautiniømaþumø ir iðeivijos departamentas prie Lietuvos RespublikosVyriausybës. Ðis departamentas taip pat vienà kartà per me-tus skiria 200 litø paðalpas mokytojoms. Visø lituanistiniø mo-kyklø mokytojos dirba be atlyginimø, iðskyrus keturias, dvi iðkuriø vaþinëja ið Lietuvos. Finansiniai sunkumai trukdo mo-kyklø plëtrà. TMID organizuoja lituanistiniø mokyklø moky-tojø kursus, mokiniai ilsisi vasaros vaikø stovyklose Lietuvo-

LATVIJA

Latvijos LB pirmininkë dr.Jovita Budzinauskienë



64

je. Lituanistiniø mokyklø mokiniai daly-vauja tradiciniuose pieðiniø (lietuviøliaudies pasakø, padavimø, dainø, ba-ladþiø ir istorinëmis temomis) ir lietuviøpoetø poezijos skaitovø konkursuose,skirtuose Maironio, Salomëjos Nëries,Kristijono Donelaièio, Antano Bara-nausko jubiliejams. Rengiamos mokiniøpieðiniø parodos Rygoje, Jelgavoje,Daugpilyje, Trakuose, Vilniuje. Dalyvau-ja raðiniø ir ávairiuose kituose konkur-suose Lietuvoje ir Latvijoje, apdovano-ti diplomais. Á Latvijos tautiniø maþumøvaikø ir jaunimo sporto ðventæ Rygojekiekvienà pavasará suvaþiuoja mûsøvaikai ir jaunimas ið visos Latvijos. Mo-kyklose veikia meno kolektyvai, folklo-ro ansambliai dalyvauja moksleiviødainø ðventëse Latvijoje, tradicinëje Sëli-jos kraðto folkloro ðventëje kiekvienaismetais, mokyklose vyksta ádomûs kalen-doriniø ðvenèiø, mokslo metø pradþiosir uþbaigimo renginiai. Tapo tradicija�Gyvoji istorijos pamoka�� renginysmokslo metø pradþioje � Latvijos litu-anistiniø mokyklø mokiniø iðvyka áDaugpilio, Liepojos rajonus, kur aplan-ko Lietuvos istorines vietas Latvijoje �Lietuvos kariø savanoriø, þuvusiø 1918�1920 m. Dauguvos frontuose uþ Lietu-vos nepriklausomybæ, kapus Èervonko-

je, Sventëje, Gryvoje ir Antrojo pasauli-nio karo metu � Pavilostëje, Durbësmûðio vietas Kurzemëje ir kt. Jelgavoslituanistinës mokyklos jaunimo folkloroansamblis �Paðvaistë� ir Aknystos lie-tuviø liaudës muzikos ansamblis�Auðrelë� bei skudutininkai dalyvaujaLatvijos ir tarptautiniuose renginiuose.Daugpilio lituanistinës mokyklos mer-ginø trio ir Liepojos lituanistinës mokyk-los mokinys solistas 2004 m. dalyvavotarptautiniame vaikø estradinës lietu-viðkos dainos festivalyje Seinuose (Len-kija). Organizuojame mokiniø ekskursi-jas á Lietuvà � aplankome istorines vie-tas, taip pat Lietuvai ir lietuviams bran-gias istorines vietas Latvijoje. Ádomi irávairiapusë kultûrinë LLB veikla. Jung-tinis LLB folkloro ansamblis, kurá suda-ro 7 draugijø folkloro ansambliai, daly-vavo visose Pasaulio lietuviø dainøðventëse, Latvijos dainø ðventëse, vi-suose tradiciniuose Latvijos tautiniømaþumø folkloro festivaliuose �Latvijosvainikas� Rygoje ir tradicinëje lyviø, lat-viø, lietuviø, estø kultûros ðventëje �Bal-tijos pynë�, skirtoje Baltø vienybës die-nai, ir Saulës mûðio minëjimo renginiuo-se: koncertai, àþuoliukø sodinimas, jau-nimo folkloro ansambliø varþytuvës.Jaunimo folkloro ansamblis �Paðvaistë�

koncertuoja ávairiuose renginiuose Lat-vijoje, lankësi Lietuvoje. Aknystos lie-tuviø liaudies muzikos ansamblissëkmingai pasirodo dar ir kiekvienaismetais rengiamoje Sëlijos kraðto folklo-ro ðventëje, Latvijos moksleiviø dainøðventëse. Jaunieji dainininkai ið Liepo-jos ir Daugpilio sëkmingai koncertavoDaugpilyje, Jelgavoje ir Lenkijoje. Ren-giame Lietuvos valstybiniø ðvenèiø(Sausio 13-osios , Vasario 16-osios, Ko-vo 11-osios, Liepos 6-osios) ir istoriniøávykiø minëjimus: ðv. miðios, gëliø pa-dëjimas prie Laisvës paminklo, parodos,koncertai ir kt. Plaèiai paþymëjomedraugijose ir mokyklose þymiø raðytojø(K. Donelaièio, A. Baranausko,S. Nëries, Maironio) ir kultûros veikëjøjubiliejus. Ðvenèiame kartu Jonines, lie-tuviø tautos tradicines ir katalikiðkasðventes. Mûsø meno kolektyvai su pa-sisekimu koncertuoja ávairiomis progo-mis Latvijos tautiniø maþumø kultûrosdraugijø Asociacijos renginiuose. Lie-pojoje, tautiniø maþumø renginyje, Lie-pojos lietuviø kultûros draugija �Rûta�su didþiuliu pasisekimu pademonstravokoncertiná lietuviðkø vestuviø ritualà.Lietuviðkos veiklos Latvijoje atkûrimo15-øjø metiniø proga 2004 m. geguþës22d. vyko Latvijos lietuviø kultûros die-nø Rygoje atidarymo ðventiniai rengi-niai, parodos atidarymas, LLB meno ko-lektyvø ir sveèiø koncertai, supaþindi-nome su tradiciniø lietuviðkø valgiø pa-ruoðimu ir juos degustavome. O rygieèiaiir miesto sveèiai daugiau kaip mëneságalëjo lankyti lituanistiniø mokyklø mo-kiniø pieðiniø parodà, Latvijos lietuviødailininkø L. Ðiurnos, tapybos ir grafi-kos darbø, A. Èybelës tapybos ir foto-grafijos, P. Romanèik � tapybos ir teks-tilës darbø parodas. Kartu su LatvijosMokslø Akademija, Jelgavos G. Elijasoistorijos ir meno muziejumi bei Jelgavoslietuviø kultûros draugija kiekvienaismetais geguþës mën. Jelgavoje organi-zuojama literatûros ðventë � lietuviø irlatviø poezijos ðventë, á kurià suvaþiuo-ja daug þymiø poetø ið Latvijos ir Lietu-vos. 2004 m. paþymëjome Liepojos lie-tuviø kultûros draugijos ákûrimo 100 me-tø jubiliejø. 2005 m. � Dobelës lietuviødraugijos ákûrimo 10-metá ir 2006 m. sau-sio mën. � Daugpilio lietuviø kultûrosdraugijos ákûrimo 80 metø jubiliejø.

Latvijos Lietuviø Bendruomenës folkloro ansamblis III Pasaulio lietuviø dainøðventëje, 2003 m.



65

2006 metais veiklos 15-metá ðvæs dar ke-lios draugijos ir LLB. Paminëjome �Bal-tijos kelio� 15-metá, aplankëme vietas,kur prieð 15 metø susikibæ rankomis kar-tu su latviais stovëjome. Graþiai bend-raujame ir bendradarbiaujame su Kara-liauèiaus, Ðiauliø, Rokiðkio, Kauno, Jo-niðkio, Zarasø savivaldybiø kultûrosskyriais, meno kolektyvais. Jie yra daþnisveèiai mûsø renginiuose. Palaikomeryðius su dainø ir ðokiø ansambliu �Lie-tuva�, universitetais, bibliotekomis, mu-ziejais. Prasmingai bendradarbiaujamesu Lietuvos ambasada: bendri renginiaiminint valstybines ðventes, parodos irkt. Visada sulaukiame ambasados viso-keriopos paramos, ambasados darbuo-tojai dalyvauja LLB, draugijø, lituanisti-niø mokyklø renginiuose, ðventëse. Pa-laikome ryðius su kitø kraðtø lietuviøbendruomenëmis. Liepojoje surengtiþymaus lietuviø kompozitoriaus BalioDvariono, gimusio ir gyvenusio Liepo-joje, 100 metø jubiliejaus minëjimo ren-giniai. Prie namo, kur gimë ir gyvenokompozitorius, pritvirtinta atminimo len-ta. Rengiame Latvijos lietuviø dailinin-kø parodas Latvijoje ir Lietuvoje, bend-ras dailininkø darbø ir lituanistiniømokyklø mokiniø geriausiø pieðiniø �konkursø nugalëtojø � parodas. 2005 m.iðleistas informacinis leidinys (spalvo-tas) apie Latvijos Lietuviø Bendruome-næ ir Rygos lietuviø tautinæ draugijà

�Rûta� trimis kalbomis. Leidþiamas LLBlaikraðtis �Lietuviø balsas� � Latvijoslietuviø visuomeninio ir kultûrinio gy-venimo laikraðtis. Iðëjo 47 (341) laikraðèionumeris. Apimtis � 2 spaudos lankai, ti-raþas � 2000 egz. Rengiame lietuviðkasradijo laidas �Lietuva brangi� Latvijosradijuje. LLB sportininkø komanda, ku-rios sudëtyje buvo 49 sportininkai (iðJelgavos, Dobelës, Rygos, Jarmalos,Daugpilio, Bauskës, Aknystos) 2005 m.

vasarà dalyvavo VII Pasaulio lietuviøsporto þaidynëse, iðkovojo 10 auksomedaliø. Trys komandos (po 10 bëgikø)labai sëkmingai dalyvavo estafetës bëgi-me �Vilniaus tiltai� � I-oji komanda iðko-vojo aukso medalius ir tauræ, jiems bu-vo áteikti nugalëtojø diplomai. Kitomskomandoms teko ketvirta ir ðeðta vie-tos. Tradicinëse Latvijos tautiniømaþumø kultûros draugijø vaikø ir jau-nimo sporto ðventëse aktyviai dalyvaujamûsø vaikai ir jaunimas. Kartu su Jauni-mo Sàjunga rengiame sporto ir sveika-tingumo ðventes. Globojame senus, vie-niðus þmones. Rûpinamës tremtiniais, jøgráþimu á Lietuvà, padedame spræstijiems iðkilusias problemas (dël tremtiniostatuso Latvijoje ir Lietuvoje, pensijø,gydymo, paðalpø ir kt.), teikiame juridi-nes konsultacijas. Priþiûrime Lietuvoskariø, kritusiø kovose uþ Lietuvos Ne-priklausomybæ Dauguvos frontuose1918�1920 m., kapus Èervonkoje, Sven-tëje, Gryvoje (Daugpilio r.), taip pat �Antrojo pasaulinio karo metais Pavilo-stëje (Liepojos r.). Ádomi ir turininga Lat-vijos Lietuviø Jaunimo Sàjungos (LLJS)veikla (pirmininkë � Zanë Þukauska), ku-ri pagyvëjo iðrinkus naujà pirmininkæ.Jaunimas daug padeda mokykloms irmokytojoms organizuojant renginiusmokyklose, iðvykas, padeda surasti nau-jø mokiniø, palaiko ryðius su baigusiai-

LLB bëgikø I-oji komanda, iðkovojusi aukso medalius ir tauræ VII Pasauliolietuviø sporto þaidynëse, 2005 m.

Latvijos lietuviø kultûros dienø atidaryme Rygoje, 2004 m.



66

siais lituanistines mokyklas, studentais, organizuoja treniruo-tes ir sporto renginius, ir t.t. Jaunimo folkloro ir ðiuolaikinësdainos ansambliai koncertuoja LLB ir draugijø bei mokyklørenginiuose, telkia jaunimà. Lietuvos valstybës nedidelæ fi-nansinæ paramà teikia Tautiniø maþumø ir iðeivijos departa-mentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës � remia LLB irdraugijø veiklos programas, skiria vietas vasaros stovyklosemûsø vaikams, aprûpina knygomis lituanistines mokyklas.Problemø turime daug, bet pati didþiausia � neturime patalpøLLB bûstinei Rygoje, jø neturi ir 6 draugijos. Tai labai sunkinaveiklà, ryðius ir galimybes plësti mokyklø tinklà, o finansiniaisunkumai riboja mûsø norus ir galimybes plaèiau vystyti lie-tuvybës darbà. Nepaisant visø sunkumø, nuveikta daug. Pa-minëjome tik pagrindinius nuveiktus darbus bei bendrusdraugijø renginius. Svarbiausia, kad sujungtos visos draugi-jos, veikianèios visoje Latvijoje, yra glaudus ryðys tarp draugi-jø ir Bendruomenës, taip pat su Lietuva. Latvijos LietuviøBendruomenës pasiekimai yra visø bendro ir pasiaukojamodarbo rezultatas ir nuopelnas

Dr. Jovita Budzinauskienë,Latvijos Lietuviø Bendruomenës pirmininkë

LENKIJOSLIETUVIØ BENDRUOMENËS VEIKLA

Lenkijos Lietuviø Bendruomenës valdybos veiklos pag-rindiniai orientyrai, kuriais vadovavomës, buvo labai paprastiir aiðkûs � tai visø pirma laisvojo pasaulio lietuviø 1949 m.priimta Lietuviø Charta, Lenkijos Lietuviø Bendruomenës (LLB)ástatai, IV ir V LLB suvaþiavimø nutarimai. Pagrindinis tikslas �

uþtikrinti Lenkijos lietuviø iðlikimà, sudaryti kuo geresnes ðvie-timo, kultûros plëtros, þiniasklaidos lietuviø kalba prieinamu-mo sàlygas.

1. Lenkijos Lietuviø Bendruomenë Lenkijos ir Lietuvossantykiø kontekste

Draugiðki Lenkijos ir Lietuvos santykiai, 1994 m. pasiraðytaLenkijos ir Lietuvos gero kaimyninio bendradarbiavimo su-tartis, abiejø valstybiø ástojimas á Europos Sàjungà ir NATOdavë vilèiø, kad Lenkijos lietuviai taps Lenkijos ir Lietuvospolitiniø santykiø subjektu, kad vienos ir kitos valstybës ge-ros valios dëka Punsko ir Seinø kraðtas bus puoselëjamas iriðsaugotas kaip dviejø lygiaverèiø kultûrø sugyvenimo pa-vyzdys. Deja, ne iki galo taip atsitiko. Lenkijos Lietuviø Bend-ruomenë, per deðimtmeèius grûdinta, taèiau tuo ir nualinta,ðiuo metu stengiasi atsistoti ant kojø, bet vis daþniau þiûrimeá Lietuvà, laukdami ryþtingos ir aiðkios politikos bei konkre-èios (beje, ne tik finansinës, o labiau politinës) paramos. Ðiuometu Lenkija daþnai Lietuvos politikø vadinama Lietuvos stra-tegine partnere, visais valdþios lygmenimis dirba ávairiosdviðalës tarybos, t. y. prezidentø, vyriausybiø, seimø, bendra-darbiauja savivaldybës. LLB, supratusi savo, kaip aktyviospilietinës ir tautinës visuomenës reikðmingos dalies, su savi-tomis paþiûromis ir savita kultûra, vaidmená, stengësi ásijungtiformuojant ðiø valstybiø tarpusavio santykius, tuo paèiu siek-dama bûti matoma kaip unikalus ir pavyzdinis Rytø Europosdviejø kultûrø sandûros ir dvi kaimynes jungiantis veiksnys.Pasiekta nemaþai. LLB valdybos atstovai dalyvauja Lenkijos

2005 m. geguþës 8 d. V Lenkijos Lietuviø Bendruomenëssuvaþiavimo sveèiai ir naujoji valdyba

2004 m. gruodþio 17 d. posëdis Lietuvos konsulate dëlBerznyko kariø kapø sutvarkymo. (Ið kairës atsisukusi:Lietuvos konsulë Seinuose Auðra Èernevièienë, LLBvaldybos vicepirmininkas Petras Maksimavièius, URMatstovas Þulys, Lietuvos ambasadorius Lenkijoje EgidijusMeilûnas, LLB Valdybos pirmininkë Irena Gasperavièiûtë,URM sekretorius Ðarûnas Adomavièius)



67

ir Lietuvos Seimø asamblëjos posëdþiuose, valdybos pirmi-ninkë kvieèiama dalyvauti Lenkijos prezidento oficialiuose vi-zituose Lietuvoje, teikiame pasiûlymus ir iðsakome problemasprieð susitinkant Lietuvos ir Lenkijos vyriausybiø bendradar-biavimo tarybai, nuolat palaikome glaudþius ryðius su Lietu-vos diplomatais Lenkijoje. LLB pirmininkë priklausë Lenkijosintegracijos á Europos Sàjungà tarybai, Adomo Mickevièiausfondo Jerzy Giedroyã apdovanojimø tarybai. Beje, pastarasisdeðimtmetis buvo ypatingø permainø laikotarpis. Abi valsty-bës, besiruoðianèios stoti á Europos Sàjungà, keitë savo ásta-tymø bazæ. Valstybiø santykis ir poþiûris á tautines maþumas �tai tarytum demokratiðkumo barometras. LLB valdyba akty-viai dalyvavo ir rengiant Tautiniø maþumø ir regioniniø kalbøástatymà, ir rengiant ataskaitas, kaip ágyvendinama EuroposTarybos sisteminë tautiniø ir etniniø maþumø konvencija. Da-lyvavome susitikimuose su Europos Tarybos komisijø atsto-vais, besidominèiais tautiniø maþumø padëtimi, pavyko at-kreipti jø dëmesá á Lenkijos lietuviø ðvietimà po ðvietimo refor-mos atsidûrusá keblioje padëtyje. 1998 m. Lenkijoje buvo pra-dëta ágyvendinti ðvietimo reforma. LLB saugojo lietuviø inte-resus, kad keièiant mokyklø tinklà, ruoðiant programas, lei-dþiant vadovëlius lietuviai nebûtø pamirðti. Dalyvavome, pa-reikðdami savo nuomonæ, rengiant kai kuriuos naujus ðvieti-mo teisës aktus. Pasisekë sudaryti galimybæ pagrindiniø mo-kyklø patikrinimus ir gimnazijos egzaminus laikyti gimtàja kal-ba. Vis dëlto ne kartà pasigedome ryþtingesniø Lietuvos poli-tiniø veiksmø sprendþiant ávairias Lenkijos lietuviø proble-mas.

LLB valdyba aktyviai dalyvavo visuose su Lenkijos lietu-viais susijusiuose politiniuose ávykiuose, o savivaldybiø rin-kimai neabejotinai yra ypaè svarbûs. Per pastaruosius rinki-mus á apskritis LLB nekûrë atskirø rinkiminiø sàraðø, o dalyva-vo kartu su Savivaldybininkø ir seniûnø draugija. Kûrë bend-

rus sàraðus, teikë savo kandidatus. Trys mûsø teikti kandida-tai pateko á Seinø apskrities tarybà. Taigi LLB ðio reikðmingovisuomenei ávykio metu buvo aktyvi, pastebima, vertinama.

LLB stengësi nebûti abejinga bet kokiai diskriminacijostautiniu pagrindu apraiðkai ir garbingai ginti savo orumà beiteises. O kad tokiø apraiðkø dar yra, liudija periodiðkai vieti-niuose laikraðèiuose pasirodantys straipsniai. Pasirodþius2004 m. vasario 16 d. �Gazeta Wspóùczesna� straipsniui �Rakð-tis smegenyse�, kurstanèiame tautinæ nesantaikà, LLB valdy-bos pirmininkë kreipësi á prokuratûrà, praðydama iðtirti, ar ne-buvo paþeistas Baudþiamasis kodeksas. Vyko byla ir, norsteismas neáþvelgë nusikaltimo poþymiø, taèiau tàdien baigësilietuvius þeidþiantys straipsniai minëtame laikraðtyje.

2. Ðvietimas

Nagrinëdami Punsko ir Seinø kraðto praeitá ir èia vykstantáasimiliacijos procesà, pastebime, kad gal vienà didþiausiø po-veikiø stabdant nutautëjimà daro mokyklos, konkreèiai � mo-kyklos su lietuviø dëstomàja kalba, kur vaikai gali paþinti netik buitinæ gimtàjà kalbà, bet taip pat ágyti gebëjimà bendrautisudëtingesnëmis temomis. Labai svarbu, kad tos mokyklosatlieka ir auklëjamàjà funkcijà � ugdo meilæ Tëvynei, mokopatriotizmo per gimtosios kalbos, Lietuvos istorijos, geografi-jos, kultûros paþinimà, pilietiðkumo. Ðiose mokyklose gyva iraktyvi saviveikla, mokiniai ne tik ið raðto paþásta kultûrà, bet irpatys ðoka, dainuoja, vaidina. Èia mûsø Bendruomenë radosavo darbo barà, ypaè atkreipdama dëmesá á Seinø miestà iraplinkinius kaimus. Punske ir apylinkëje pirmosios mokyklossu lietuviø mokymo kalba ásikûrë jau praëjusio ðimtmeèio ðeð-tajame deðimtmetyje, o Seinø kraðtas turëjo palaukti dar keletàdeðimtmeèiø. Tik 1988 m. Krasnagrûdos mokykloje ásikûrë kla-sës su lietuviø mokymo kalba. Ðie istoriniai faktai (beje, ne tik

Kovo 11-osios minëjime Punske. Kalbà sako Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus



68

ðie) sàlygojo tarp Punsko ir Seinø lietuviø susidariusià disp-roporcijà. Gal galima teigti, kad Punske tautinis sàmoningu-mas nepalyginti didesnis nei Seinuose. Todël ir siekëme atitai-syti tà istorinæ neteisybæ, ypaè daug dëmesio skirdami Seinøkraðto lietuviø ðvietimo klausimams. 2005 metais pavyko ágy-vendinti ilgus metus besitæsiantá Seinø lietuviø mokyklos ákû-rimo projektà. Lenkijos valstybei atsisakius statyti lietuviðkàmokyklà Seinuose, gauta parama ið Lietuvos Vyriausybës, ir2005 metais, Lietuvai skyrus lëðø suprojektuota, pastatyta irákurta lietuviðka mokykla. Pirmaisiais jos gyvavimo metais èiamokytis atëjo 66 Seinø ir aplinkiniø kaimø vaikai. Ðios ðvieti-mo ástaigos ákûrimas buvo bûtinas visø pirma dël tos prieþas-ties, kad pradëta uþdarinëti Seinø savivaldybëje veikusias ma-þas lietuviðkas kaimo mokyklas, o savivaldybës valdþia nera-do alternatyvø, kaip spræsti ðio kraðto ðvietimo klausimà, uþ-tikrinant galimybæ lietuviams vaikams mokytis gimtàja kalba.Minëta mokykla pavadinta �Þiburio� vardu, o jos steigëjaiásipareigojo puoselëti tarpukario laikotarpiu veikusios Seinø�Þiburio� mokyklos tradicijas bei ugdyti sàmoningà, moder-nià Seinø kraðto lietuviø jaunimo kartà. Mokyklos vardo su-teikimo iðkilmëse dalyvavo Lenkijos ir Lietuvos PrezidentaiAleksander Kwaúniewski ir Valdas Adamkus. Ypatingà vaid-mená mûsø visuomenës gyvenime atlieka Punsko Kovo 11-osios lietuviø licëjus. Ðiais metais jis ðvenèia penkiasdeðimtà-já jubiliejø. Tai mûsø bendruomenës inteligentijos kalvë, iðug-dþiusi ir mokslo daktarø, ir daugybæ magistrø, visø pirma i÷auk-lëjusi armijà mokytojø, toliau betriûsianèiø mûsø bendruome-nës naudai. Tie patys mokytojai yra ir saviveiklininkai, ir orga-nizacijø vadovai, ir nariai. Inteligentija � mûsø bendruomenëspamatas, kuris duoda pavyzdá ir ugdo visà visuomenæ. LLBásitikinusi, kad ðio kraðto perspektyva yra aukðtàjá mokslà ági-jæ jauni þmonës, ypaè savo ateitá ir iðsimokslinimà siejà suLietuva. LLB tarpininkauja Punsko Kovo 11-osios lietuviø li-cëjaus absolventams stojant á Lietuvos aukðtàsias mokyklasir skiriant jiems stipendijas. Ðiuo metu ðie absolventai turi ne-

pakartojamas galimybes siekti aukðtojo iðsilavinimo visuoseLietuvos universitetuose. Punsko licëjus � tai Lenkijos Lietu-viø Bendruomenës iðlikimo garantas, todël manome, kad ðimokykla gerai atlieka savo darbà. Deja, licëjus vis reikalaujaiðskirtinio dëmesio, vis kyla naujø pavojø, naujø iððûkiø. Pa-siekta tai, kad Lenkijos premjeras yra paþadëjæs pastatyti ðiaimokyklai priestatà. Projektas jau parengtas. Taèiau baimæ ke-lia pasiekianèios informacijos, jog jau vien mokytojø atlygini-mams trûksta lëðø. LLB yra terpë, kur gali veikti ir kitos orga-nizacijos, kurios papildo ir padeda. Visuomenëje srièiø, kurgalima dirbti, tikrai yra, todël LLB stengiasi kiek galëdama pa-dëti kitoms draugijoms, fondams. 2005 m. geguþës 8 d. ávykoV Lenkijos Lietuviø Bendruomenës suvaþiavimas, jo metu ið-rinkta nauja Valdyba, Tarybos prezidiumas. Valdybos pirmi-ninke iðrinkta Irena Gasperavièiûtë, vicepirmininkais tapo Bro-nius Makauskas, Petras Maksimavièius, Algirdas Vaicekaus-kas, Jolanta Jonuðonytë, Irena Marcinkevièienë, Robertas Slo-vikas. Tarybos pirmininku iðrinktas Klemensas Jurkûnas.

Irena Gasperavièiûtë,Lenkijos Lietuviø Bendruomenës pirmininkë

2005 m. lapkrièio 4 d. Lenkijos ir Lietuvos Prezidentai Aleksander Kwaúniewski ir Valdas Adamkus su Seinø lietuviø�Þiburio� mokyklos mokiniais mokyklos vardo suteikimo proga.

MOLDOVOSLIETUVIØ BENDRUOMENË

Moldovos Lietuviø Bendruomenë ásikûrë 1990 metais, pir-mininke buvo iðrinkta Danutë Skramtai, vëliau bendrijai va-dovavo Zinaida Tetradovienë, Petras Laurinavièius, nuo 2002metø bendrijai vadovauja Irena Garliauskaitë.

Pagrindiniais savo darbo tikslais ir uþdaviniais MLB laikolietuvybës iðsaugojimà, lietuviðkà ðvietimà ir Lietuvos ávaiz-dþio propagavimà Moldovoje.

MOLDOVA



69

Ðiuo metu Bendrijoje yra apie 240 nariø, t.y. per paskuti-nius trejus metus mûsø gretos pagausëjo.

Sena bendrijos tradicija � Lietuvos valstybines ir religinesðventes ðvæsti kartu. Ðvenèiø metu rengiamos vaikø pieðiniøparodëlës, lietuviðko gintaro ir meno dirbiniø parodos.

Labai dþiugu, kad maþoji mûsø karta ne tik dalyvauja vi-suomeninëje veikloje, bet ir noriai lanko sekmadieninæ mokyk-là, mokosi lietuviø kalbos, domisi istorija.

Mûsø organizacija aktyviai dalyvauja Moldovos visuo-meniniame gyvenime.

2005 metø rudená MLB atðventë 15 metø jubiliejø. Ðiojeðventëje dalyvavo daug sveèiø: Moldovos tarpetninio biurodirektoriaus pavaduotoja V. Petuchova ir specialistai, Tauti-niø maþumø ir iðeivijos departamento prie Lietuvos Respubli-kos Vyriausybës generalinio direktoriaus pavaduotoja V. Bag-

Moldovos Lietuviø Bendrijos jubiliejinis renginys, 2005

donavièienë, skyriaus specialistë V. Keraminienë, Moldovojeatstovauti Lietuvai paskirtas diplomatas M. Kaèerauskis. Taippat mus pasveikino daugybë kitø etnokultûriniø organizacijø� ukrainieèiø, lenkø, italø, bulgarø, èigonø ir net afrikieèiø.

Aktyviausi bendrijos nariai buvo apdovanoti garbës rað-tais.

Mes dëkingi Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamentuiprie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, PLB valdybai ir jospirmininkui G. Þemkalniui uþ pagalbà ir rûpinimàsi, uþ tai, kadmes nesijauèiame atitrûkæ nuo Tëvynës ir uþmirðti.

Irena Garliauskaitë,Moldovos Lietuviø Bendruomenës pirmininkë

Moldovos lietuviai Moldovos respublikiniame etnokultû-riniame festivalyje, 2005

2006 m. geguþës 27 dienà Aucklande atsikûrë LietuviøBendruomenë. Valdyba sudaro:

Jurgis Peèiulaitis � pirmininkasEugenija Petraðka � sekretorëDalia KubiliuteLiukas VitrinasJurgis CibulskisJoe Kaukas

Valdybos adresas:Jurgis PeèiulaitisPO BOX 87 243,Meadowbank, Auckland 1005NEW ZEALANDEl. paðtas: [email protected]

N AUJOJI ZELANDIJA

NORVEGIJA

NORVEGIJOSLIETUVIØ BENDRIJOS VEIKLA

2003 m. geguþë� 2006 m. geguþë

Norvegijos Lietuviø Bendrija (NLB) buvo ákurta 2001 m.kovo 11 d. Ðiuo metu ji vienija per 150 lietuviø. 1990 metaisNorvegijoje buvo tik apie 20 lietuviø. Intensyvesnë lietuviøimigracija á Norvegijà pastebima nuo 1996 metø, o ypaè suak-tyvëjo nuo 2000 metø. Lietuvai ástojus á ES ir panaikinus dar-bo jëgos judëjimo Europos ðalyse apribojimus (Norvegijojetaikomas pereinamasis 5 metø laikotarpis), lietuviø skaièiusNorvegijoje labai didëja kasmet. Nuo 2003 m. kiekvienais me-tais Norvegijoje leidimus dirbti gauna apie 5 tûkstanèius lie-tuviø. Lietuviai kartu su lenkais Norvegijoje pirmauja skaièiu-mi kaip darbuotojai ið naujøjø ES valstybiø. Þinant, kad leidi-mai dirbti iðduodami penkeriems metams, o vëliau juos galimatæsti, skaièiuojama, kad Norvegijoje dabar galëtø bûti apie20�30 tûkstanèiø dirbanèiø lietuviø (neskaitant jø ðeimø na-



70

riø). Taèiau jie gyvena skirtinguose Nor-vegijos miestuose, kaimuose, vietovë-se, toliau nuo sostinës Oslo, kuriame su-koncentruota Lietuviø Bendrijos veik-la, per ðimtus ir tûkstanèius kilometrø.Bûtent ði aplinkybë lemia, kad NLB na-riø skaitlingumas yra, palyginti su lietu-viø skaièiumi Norvegijoje, nedidelis.

Mûsø bendrijos veikloje aktyviai daly-vauja apie 200�300 lietuviø. Pagal Nor-vegijoje galiojantá savanoriðkø visuome-niniø organizacijø ástatymà, organizaci-jos nariais gali bûti asmenys, á jà ástojæ irmokantys nario mokestá. Taèiau norsdaugelis lietuviø formaliais NLB nariaisnëra, jie noriai dalyvauja renginiuose,

padeda juos rengti. Á didþiausià NLB or-ganizuojamà renginá � Kalëdinæ vakaro-næ � susirenka iki 300 tautieèiø.

Pagal NLB ástatus (2003 metø suva-þiavimo pakeitimus) NLB valdyba ren-kama dvejiems metams.

2003�2005 metø Valdybos sudëtis:Daina Bogdanienë � NLB valdybos

pirmininkë (nuo 2002 metø), Rytis Va-lentinavièius � NLB valdybos pirminin-kës pavaduotojas, Vita Èepauskienë �iþdininkë (iki 2004 metø); Vaida Kavaliu-kaitë Fjeld � iþdininkë (iðrinkta nuo 2004metø, Vitai Èepauskienei dël ðeimyniniøprieþasèiø atsistatydinus)); Eglë Servai-të Asland � atsakinga uþ lituanistinæ mo-kyklà; Laima Bulavaitë Taylor � atsakin-ga uþ internetinæ svetainæ.

2005�2007 metø valdybos sudëtis:Daina Bogdanienë � NLB valdybos

pirmininkë; Vaida Kavaliukaitë Fjeld �iþdininkë (nuo 2004 metø);

Eglë Servaitë Asland � atsakinga uþlituanistinæ mokyklà (nuo 2003 metø);Bulavaitë Taylor � atsakinga uþ interne-tinæ svetainæ (nuo 2003 metø); MiglëGamperienë � kultûriniø ir kitø projektøkoordinatorë (iðrinkta ið valdybos iðëjusRyèiui Valentinavièiui, kuris iðvyko gy-venti á Lietuvà).

NLB RENGINIAI

2003 metai (nuo geguþës mënesio)Rugsëjo pirmoji � renginys lituanis-

tinës mokyklos moksleiviams, tëvams irvisiems norintiesiems (rugsëjis)

Kalëdinis renginys, koncertavo �Ak-toriø trio� (gruodis).

NLB valdyba. Ið deðinës: Daina Bogdanienë � pirmininkë, Vaida Kavaliukaitë Fjeld � iþdininkë, Miglë Gamperienë �renginiø koordinatorë, Eglë Servaitë Asland � lituanistinë mokykla, Laima Bulavaitë Taylor � internetinë svetainë

Lietuvos tapytojø paroda-pleneras. Renginio organizatoriai ir sveèiai



71

2004 metaiVasario 16-osios � Lietuvos nepri-

klausomybës dienos minëjimas (Lietu-vos ambasada)

NLB metinis suvaþiavimas (kovo 13dienà) ir Kovo 11-osios � Lietuvos ne-priklausomybës atkûrimo dienos � mi-nëjimas

Joninës � vakaronë gamtoje (bir-þelis)

Rugsëjo pirmoji � renginys lituanis-tinës mokyklos moksleiviams, tëvams irvisiems norintiesiems

Kalëdinë vakaronë (�Keistuoliø� te-atro spektaklis �Jonas kareivis� ir kon-certas �Vogtos dainos�)

2005 metaiUþgavënës (Lituanistinës mokyklos

renginys) (vasaris)Vasario 16-osios � Lietuvos nepri-

klausomybës dienos minëjimas (Lietu-vos ambasada)

NLB metinis suva�iavimas (kovas)Lietuviðko dokumentinio filmo prem-

jera. Agnës Marcinkevièiûtës filmas�Beveik laimingas� (apie raðytojà JurgáKunèinà) (geguþë)

Joninës � vakaronë gamtoje (birþe-lis)

�Draugystës tiltas� (Europos ðaliøLietuviø Bendruomeniø renginys, vykæsÐvedijoje) (birþelis)

�Tiltas menui�. Lietuvos tapytojøparoda � pleneras. Á renginá atvyko ta-pytojai Gintarë Uogintaitë, Kristina Þal-nierukynaitë, Arvydas Pakalka, Arvy-das Kaðauskas, taip pat buvo ekspo-nuojami Mindaugo Skuduèio, á rengináneatvykusio, darbai (rugpjûtis)

Seminaras teisiniais klausimais �Lie-tuviø teisës ir pareigos Norvegijoje�. Ini-ciatorë ir organizatorë � Daina Bogda-nienë (spalis)

Kalëdinë vakaronë, koncertavo ap-eigø folkloro grupë �Kûlgrinda�

Lietuviðkos miðios katalikiðkoje St.Olavo baþnyèioje (Oslas), kurias auko-jo ið Lietuvos atvykæ pranciðkonai: të-vas Benediktas ir brolis Kazimieras(gruodis)

2006 metai (iki balandþio mën.)Sausio 13-osios � kovotojø uþ Lie-

tuvos laisvæ dienos minëjimas (Lituanis-tinës mokyklos renginys) (sausis)

Baltijos filmø festivalis (sausio 20�22 dienomis)

Baltijos ðaliø vakaras (Kartu su Nor-vegijos filmø institutu ir latviø bei estøorganizacijomis), sausio 22 dienà

Vasario 16-osios � Lietuvos nepri-klausomybës dienos minëjimas (Lietu-vos ambasada) (vasaris)

Lietuviðkos miðios St. Olavo baþny-èioje ir merginø choro �Virgo� koncer-tas

Kiti 2006 metams numatomi ren-giniai

Geguþës mënesá � Spektaklis�Ðaukðtaveidë�

Birþelio mënesá � Joninës ( vakaro-në gamtoje)

Birþelio mënesá � �Draugystës tilto�renginys Dubline (Airija)

Rugsëjo 1- ojiGruodþio mënesá � Kalëdinis rengi-

nysNorvegijos Lietuviø Bendrija suor-

ganizuoja penkis kasmetinius tradici-nius renginius, kuriø populiariausias �Kalëdinë vakaronë. Á jà stengiamës pa-kviesti þinomø Lietuvos atlikëjø. Kadan-gi vis daugiau aktyviø NLB nariø rodoiniciatyvà, buvo pradëti ir kiti ádomûsprojektai � lietuviø informavimas apieNorvegijos ástatymus ir kitus praktiniusdalykus (projekto vadovë Daina Bog-danienë), projektas � Tiltas menui (ini-ciatorë Daina Bogdanienë, projekto va-dovë � Vaida Kavaliukaitë Fjeld) ir kiti.

Tikimës, kad vis daugiau projektø tapstradiciniais.

LITUANISTINË MOKYKLA

Lituanistinë mokykla Osle NLB pa-stangomis buvo ákurta 2002-øjø sausiomënesá. 2005 m. mokykla buvo pavadin-ta �Gintaro� vardu. Mokykla pleèiasi.Dabar joje yra trys amþiaus grupës: dar-þelinukø (apie 10 vaikø), pradinës mo-kyklos mokiniø (7 vaikai) ir vyresniøjøklasiø mokiniø (5 vaikai). Susidomëjimasmokykla yra nemaþas ir tikimasi, jog jisdidës. Taip pat turëtø gausëti mokiniøskaièius, nes daugelis miðriø ðeimø en-tuziastingai remia mokyklà. Mokyklosveikla nebûtø ásivaizduojama be Jovi-tos Bansevièienës, vadovaujanèios mo-kyklinei grupei Miglës Gr¸nbekk bei Ro-menos Paulauskaitës Hagen � darþeliogrupës vadoviø � pastangø ir indëlio.Mokykloje pamokas veda mokytoja Ra-mutë Jablonskienë, labai gerai atliekantisavo darbà. Ji organizuoja nemaþai ren-giniø, jos profesionalus darbas pritrau-kia á mokyklà vis daugiau mokiniø. Të-vai uþ pamokas moka simboliná mokestá.Lituanistinë mokykla gali gyvuoti dëlLietuvos Respublikos Vyriausybës pa-ramos, skiriamos per Tautiniø maþumøir iðeivijos departamentà (TMID). Mo-kyklà finansiðkai remia ir privatûs þmo-nës bei organizacijos. Be minëtø rengi-

Lituanistinë mokykla �Gintaras�. Sausio 13-osios minëjimas 2006 m.



72

niø, NLB nuolatskelbia aktualià in-formacijà svetai-nëje internete, ku-rios adresas yra:www.nlbendr i -ja.org. Organizuo-jame kitus teminiusrenginius, stengia-mës susitikti su áNorvegijà atvyku-siais menininkais,kitais þymiais þmo-nëmis. Esant reika-lui, padedame jiemsdël nakvynës, or-ganizuojame eks-kursijas ir pan.

LEIDINIAI

Padedant Tau-tiniø maþumø ir ið-eivijos departa-mentui, NLB 2005metais iðleido trisleidinukus: lanksti-nukà, informuojan-tá apie NLB veiklà,informacinæ broðiû-rëlæ �Informacija lie-tuviams Norvegijo-

je. Galimybës, teisës, pareigos�, taip pat lankstinukà apie lie-tuviø teises Norvegijoje (kartu su advokatø firma �Salomon &Jonanesen AS�). Esant didelëms paðto iðlaidoms ir nesantlietuviø koncentruotumo kurioje nors vienoje Norvegijos vie-tovëje, NLB susidaro per didelës iðlaidos platinti leidinius pað-tu. Dël to apsiribojama NLB internetine svetaine, kuri dauge-liui Norvegijos lietuviø yra prieinama.

NORVEGIJOSLIETUVIØ JAUNIMOSÀJUNGA

Norvegijos Lietuviø Jaunimo Sàjunga (NLJS) buvo ákurta1998 metais Bergene. Vëliau jos veikla buvo sustojusi, nesiðvyko aktyviausi studentai, taèiau per pastaruosius keletàmetø veikla vël suaktyvëjo. 2006 metø balandþio mënesá ávykoNLJS iniciatyvinës grupës susirinkimas ir NLJS buvo atkurta.Norvegijos Lietuviø Jaunimo Sàjungos pirmininku iðrinktasEdgaras Þalnierukynas, vicepirmininke � Laura Naujikaitë.

FINANSINË NLB PADËTIS

NLB yra jauna organizacija, todël finansiðkai dar nesamestiprûs. NLB metinis biudþetas yra apie 7 � 8 tûkst. eurø(áskaitant ir mokyklos lëðas): 50�60 % lëðø surenkama ið na-rio mokesèio, o likusi dalis � ið kitø pajamø (pvz., áëjimo á

renginius mokestis, pajamos ið renginiø metu organizuoja-mø loterijø ir kt.), taip pat ið Lietuvos ambasados ir TMID.Bûtina remti sritis � lituanistinë mokykla. 2004 ir 2005 metaisNLB gavo tikslinæ paramà lietuviðkai mokyklai ið TMID. Ti-kimasi ir ateityje paramos mokyklai ið Lietuvos Vyriausybës,nes tai yra bûtina sàlyga jai iðlaikyti. Lituanistinë mokykla �tautinio identiteto iðlaikymo garantas. Tëvø mokamo mo-kesèio uþ pamokas neuþtektø jai iðlaikyti. Bûtina gauti lëðøparemti ið Lietuvos atvykstantiems menininkams, nes NLBvisø jø iðlaidø (kelionës, pragyvenimo) sumokëti nëra pajë-gi, o keliant renginiø kainas prarandami þiûrovai. Kultûriniairenginiai � svarbi NLB veikla, padedanti supaþindinti nor-vegus su Lietuva. Nuolat savo veiklai ieðkome rëmëjø. 2005metais paramà gavome ið Lietuvos garbës konsulø (kalëdi-niam renginiui jie skyrë 2 000 eurø).

BENDRADARBIAVIMAS SU NORVEGIJOSVALSTYBINËMIS INSTITUCIJOMIS,ORGANIZACIJOMIS IR ÞINIASKLAIDA

NLB stengiasi aktyviai bendradarbiauti su ávairiomis Nor-vegijos institucijomis ir organizacijomis. Bendradarbiauja-me su Norvegijos latviø draugija, Norvegijos estø draugija,Norvegijos filmø institutu, Norvegijos darbo ir integracijosministerija, Imigracijos direktoratu, su Oslo ir kitomis savi-valdybëmis, su kitomis institucijomis ir organizacijomis. Sten-giamës labiau plësti bendravimo ir bendradarbiavimo ratà,nes tokiu bûdu gauname daugiau informacijos ir taip patgalime Norvegijoje skleisti informacijà ne tik apie NLB veik-là, bet propaguoti Lietuvos teigiamas puses, turizmà, gerintiLietuvos ávaizdá, taip pat uþkirsti kelià neigiamos informaci-jos apie Lietuvà plitimui. NLB bendradarbiauja su advokatøfirma �Salomon & Johanesen AS�. Firma ásipareigojusi teik-ti valandos nemokamà konsultacijà Lietuvos pilieèiams, tu-rintiems teisiniø klausimø, padëjo parengti informacinius lei-dinukus. NLB bendradarbiauja su Norvegijos þiniasklaida.Esame atkreipæ þiniasklaidos dëmesá á kai kurias problemas,su kuriomis susiduria Norvegijoje dirbantys lietuviai, á Lie-tuvoje vykstanèius renginius, kitas pozityvias puses ir reið-kinius Lietuvoje, kvieèiame þurnalistus á savo renginius, siun-èiame jiems komentarus dël jø leidiniuose skleidþiamos ne-gatyvios informacijos apie Lietuvà. NLB iniciatyva Norve-gijoje buvo pastatytas dokumentinis filmas �Randas ið Nor-vegijos� apie Norvegijoje dirbusá ir nukentëjusá lietuvá. Glau-dþiai bendradarbiaujame su Lietuvos ambasada. Tikimës kuodidesnës ðios ambasados paramos palaikant ir remiant NLBveiklà, iniciatyvius ir veiklius NLB narius, jø pastangas sie-kiant bendrø svarbiø tikslø � lietuvybës iðlaikymo ir Lietu-vos vardo garsinimo.

DëkojameNLB valdybai ir visiems aktyviems jau paminëtiems ata-

skaitoje mûsø nariams, taip pat Daliui Bansevièiui, Vilijai irKarl -Petter Hermansen, Edgarui Þalnierukynui, Evelinai Èia-paitei Thomsen ir Lietuvos ambasadai bei Tautiniø maþumø iriðeivijos departamentui, remiantiems NLB veiklà.

Daina Bogdanienë,NLB valdybos pirmininkë

Norvegijos LietuviøBendrijos pirmininkëDaina Bogdanienë



73

OLANDIJA

OLANDIJOSLIETUVIØ BENDRUOMENË

2003�2006 METAIS

Olandijos Lietuviø Bendruomenë vienija Nyderlandø teri-torijoje gyvenanèius lietuvius, jø ðeimas bei Nyderlandø irkitø tautybiø pilieèius, besidominèius Lietuva. Mûsø tikslasyra skatinti bendradarbiavimà tarp Nyderlandø ir Lietuvosbei su kitomis lietuviø organizacijomis pasaulyje kultûros,ðvietimo ir ekonomikos srityse. Bendruomenë organizuoja ávai-rius renginius dideliems ir maþiems, susitikimus, paskaitas bei

informuoja apie Nyderlanduose be-silankanèius lietuviø meno kolek-tyvus, koncertus, teatro gastroles.Taip pat stengiamës sudaryti sàly-gas savo bendruomenës nariamsiðsaugoti tautinæ savastá bei nepa-mirðti savo �ðaknø�. Tiktai tvirtasryðys su gimtuoju kraðtu bei pozi-tyvus saviávaizdis teikia þmogui pa-sitikëjimà savimi, savigarbos bei vi-savertiðkumo jausmà, nesvarbu ko-kiame pasaulio kraðte bûtume atsi-dûræ.

2003 metai buvo rimtø iðbandy-mø metas. Vos keletà mënesiø vei-kë lietuviðka mokyklëlë. Tuo metujà lankë apie 20 vaikø, o suaugu-siøjø grupëje lietuviø kalbos mo-kësi apie 17 olandø tautybës stu-dentø. Dauguma jø vyrai, turintys

ryðiø su Lietuva arba susituokæ su lietuvaitëmis. Neliko pa-mirðtos tais metais ir ðv. Velykos. Visuotinio OLB nariø susi-rinkimo metu Lietuvos ambasadai atstovaujantis ponas Da-rius Pranckevièius pradþiugino bendruomenæ, áteikdamas aukð-tus vyriausybinius apdovanojimus ilgametei OLB iþdininkeiArlettei Schellenbach-Pollet ir buvusiai OLB pirmininkei As-tai Helsper-Balèiûnaitei. Tais metais prasidëjo glaudus bend-radarbiavimas su olandiðka organizacija SVN, remianèia sa-varankiðkas uþsienieèiø organizacijas ir ypaè daug dëmesioskirianèia moterø vaidmeniui jose. Lietuva Olandijoje vis darbuvo nepaþástamas kraðtas, todël, ðios organizacijos papra-ðyti, rengëme paþintinius Lietuvos pristatymus ne tik olandøtautybës þmonëms, bet ir kitatauèiams. Domëdamiesi Lietuvair jos þmonëmis, internetu mus susirado garsûs Olandijos dien-raðèiai �De Telegraaf� ir �Utrechts Nieuwsblad�. Olandijosðeimininkëms net keletà kartø organizavome lietuviðkø valgiøvirimo kursus. Tais paèiais metais kalbininkø seminare Ut-rechto mieste dalijomës patirtimi apie tik pradëjusià veikti lie-tuviðkà mokyklà. Jame taip pat dalyvavo atstovai ið LietuvosÐvietimo ir mokslo ministerijos bei kitø aukðtøjø mokyklø.

Bendruomenës kultûriná gyvenimà pagyvino Andriaus Ma-montovo koncertas, fotomenininkø paroda Amsterdamo mies-te. Su visa turima vaizdine medþiaga apie Lietuvà, stendais beisuvenyrais dalyvavo bendruomenë ir garsiame Gaudos mies-to keramikos festivalyje. Metus uþbaigëme Kalëdø ðvente kartusu �Aktoriø trio�.

2004 m. vasario 16-àjà minëjome ekskursiniame blynø lai-ve Roterdamo mieste. Lietuviðkà atmosferà ðventëje stiprinoKauno medicinos mokyklos choras �Kolegës� ir vaikø pieði-niø konkursas tema �Atostogos pas senelius Lietuvoje�.

Daina Toleikytë, OLBValdybos pirmininkënuo 2005 metø spalio Tarp ðvenèiø bendravome ir padëjome visiems olandø ir

ne olandø tautybës þmonëms, rinkusiems þinias apie Lietuvà,raðantiems mokyklinius baigiamuosius darbus mûsø ðalies,kultûros tematika. Teikëme tinkamà informacijà visiems vyks-tantiems dirbti á Lietuvà. Reikia paminëti, kad OLB internetosvetainës dëka uþmezgëme daug naujø kontaktø. Ypaè svar-biu kontaktu laikome paþintá su ANPB, spaudos organizacija,kaupianèia informacijà apie kiekvienà ðalá ir pateikianèia jà stam-biems dienraðèiams bei þurnalams. Teko skaityti lietuviø kal-bos ir kultûros paskaitas Olandijos þemës ûkio mokyklos moks-leiviams, vykstantiems pagal ES mainø programà á Birþus. Il-gam ásiminë ir paskaita apie Lietuvoje vyraujanèias verslo ða-kas, ekonomikà, kultûrà �Rotary� klube. Verslininkai dþiaugë-si prezentacija, kuri per ribotà laikà, pasitelkus olandiðkus vaiz-dinius metodus ir lietuviðkà iðkalbà, atskleidë tikràjà Lietuvà irjos ryðius su kaimyninëmis ðalimis. Labai gaila, kad lietuvið-kas pamokëles vaikams po pusantrø metø teko nutraukti. Ne-pakankama tëveliø motyvacija, dideli atstumai nuo mokyklos,nedidelis lankanèiø vaikø skaièius ir didëjanèios finansinësiðlaidos tapo kliûtimis. Tuo tarpu suaugusiøjø studentø gru-pëje uþteko suinteresuotumo net dviem studentø laidoms. Uþ-darius mokyklëlæ vaikams, suaugusiøjø mokymà perdavëmemokytojai Ligitai van Dijkhuizen-Puèetaitei, kuri tuo uþsiima



74

asmeniðkai. Besisukdami kasdieniuose darbuose ir nepajuto-me kaip priartëjo 2004 metø Kalëdos. Ðá kartà nusprendëmeðventæ paminëti pasitelkæ visus ámanomus OLB turimus talen-tus. Net dvi puikios pianistës bei mûsø dainininkë Rima virpi-no ðirdá gerai paþástamomis melodijomis, daug dëmesio susi-laukë ir jaunøjø lietuvaièiø atliekami muzikiniai kûriniai, o va-karo programà vainikavo senosios kalëdinës giesmës.

2005 metais Lietuvos valstybës at-kûrimo dienos paminëjime dalyvavoÐvedijos Lietuviø Bendruomenës ðokiøkolektyvas. Nuoðirdus ir linksmas bend-ravimas su kolektyvo nariais bei uþkre-èiantys liaudiðki ðokiai nepaliko abejin-go në vieno ðventës dalyvio.

Pavasará OLB valdybos atstovai su-organizavo ið Lietuvos atvykusiemsðvietimo darbuotojams paþintines eks-kursijas á dvi viduriniojo lavinimo mo-kyklas bei darþelius Nieuwkoop mieste-lyje ir surengë Roterdamo mieste lietu-viðkos muzikos koncertà mokslo metøatidarymo proga. 2005-ieji buvo dideliøpasikeitimø metas. Spalio mën. buvo ið-rinkta nauja valdyba, kuri suteikë gali-mybæ audringø metø pabaigà stilingaipaþymëti puikia Kalëdø ðvente, vyku-sia Utrechto miesto katedros bokðtomenëje. Uþburianti viduramþiø muzika iðprisiminimø prikëlë patá Lietuvos Didájákunigaikðtá Vytautà. Ið didelio dþiaugs-mo tekëjo lietuviðko midaus upeliai, o

linksminamasi ir vaiðinamasi buvo tiktai bajoriðkai. Nuosta-biais viduramþiø rûbais pasidabinæ pirkliai ir amatininkai links-mino ir lietuviðkais patiekalais vaiðino daugiau kaip ðimtà sve-èiø, ið kuriø lûpø sklido lietuviðkos dainos. Valstybinio Vil-niaus maþojo teatro aktoriui Mindaugui Capui kunigaikðèiokilmæ padëjo árodyti jo muzikantai: senoviniu styginiu instru-mentu � liutnia uþburianèiai skambino Paula Kvint, viduram-

þiðkomis dainomis graudino tenoras Jan Sleumer. Ðventinëpuota prabëgo akimirksniu. Per barzdas varvëjo, burnose ne-turëjom�

2006-uosius bendruomenë pasitiko oficialiu bendruome-nës Statutu, nauju logotipu bei interneto svetaine. Valdybapapildë savo gretas iki devyniø nariø o bendruomenës nariaientuziastingai ásitraukë á gausiai organizuojamus renginius.Uþmegzti ryðiai su kaimyninëmis bendruomenëmis, ávyko ap-valiojo stalo diskusija kartu su organizacijomis, bendradar-biaujanèiomis su Lietuva, kurioje buvo numatyti bendri veik-los tikslai ir aptartas tolesnis bendradarbiavimas. Bendruo-menë tradiciðkai paminëjo mums visiems svarbià datà � Lietu-vos Valstybës atkûrimo dienà. Á ðventæ Hagos mieste susirin-ko ne tik Nyderlanduose gyvenantys lietuviai, olandai, bet irkviestiniai sveèiai. Á minëjimà atvyko Lietuvos ambasadoriusNyderlandø Karalystëje Romualdas Kalonaitis su þmona, am-basados darbuotojai, Europos Sàjungos komisijos darbuoto-ja Nijolë Juðkienë ir daugelis kitø sveèiø. Ðventinio minëjimometu buvo rodomas Arûno Matelio filmas �Skrydis per Lietu-và�, ðauniai grojo Vytauto Labuèio dþiazo kvartetas, buvoskaitomos Nyderlanduose gyvenanèios poetës Vilijos Stan-èiauskaitës eilës. Ambasadorius p. Kalonaitis perskaitë Lietu-vos Valstybës Prezidento Valdo Adamkaus ir Premjero Algir-



75

do Brazausko sveikinimo laiðkus lietuviams, gyvenantiemsuþsienyje. Ðventës metu sveèiai galëjo pasigroþëti lietuviø me-nininkø darbais, kuriuos eksponavo juvelyrë Ligita Brinkman,tapytoja Violeta Tamaðauskaitë, buvo galima ásigyti VytautoV. Landsbergio knygeliø vaikams. Ðventës metu vël gimë nau-jos ir buvo atnaujintos senos paþintys.

Daina Toleikytë,OLB Valdybos pirmininkë

PRANCÛZIJA

PRANCÛZIJOSLIETUVIØ BENDRUOMENËSVEIKLA 2003-2006 METAIS

Prancûzijos Lietuviø Bendruomenë (toliau PrLB), pasitik-dama savo 60-metá (oficialiai ji buvo Prancûzijos valdþios pri-paþinta 1947 metais), tæsia ilgametes tradicijas ir prisitaiko prienaujojo laikmeèio iððûkiø. Mûsø Bendruomenë yra palygintinedidelë, sparèiai atsinaujina, bet, turëdama gilias ðaknis, su-geba suderinti ávairiø kartø lietuviø interesus. Tikslus lietuviø,gyvenanèiø Prancûzijoje, skaièius nëra þinomas, spëtina, jogðiuo metu jis gali siekti apie 3�4 tûkstanèius, ið kuriø PrLBsàraðuose esama 550 (áskaitant keliasdeðimt mûsø bièiuliø pran-

cûzø), jiems siunèiamas infor-macinis biuletenis ir kiti prane-ðimai. Á mënesinius PrLB susi-tikimus atvyksta 40�80 nariø,o á svarbesnius renginius, kaipVasario 16-osios ðventë, � apie200�300 þmoniø ið ávairiø Pran-cûzijos kampeliø. PrLBdaugiausiai veikdavo Paryþiu-je, nes jame ir aplink já koncen-truojasi didþiausias bûrys lie-tuviø. Per pastaruosius trejusmetus ásikûrë organizuoti lietu-viø bûreliai (skyriai) dviejuoseprovincijos miestuose � Mar-selyje ir Strasbûre. Jie kol kasveikia autonomiðkai. Tikimasiateinanèiais metais ásteigti PrLBskyrius kituose didesniuosePrancûzijos miestuose (pvz.,Lyone ir kitur), nes ir ten ásikûræ

lietuviai vis labiau ilgisi organizuotos lietuviðkos veiklos. Da-bartinë PrLB valdyba visaip remia ir skatina lietuviø telkimàsiprovincijoje. Po visà ðalá yra ásikûræs labai platus prancûzø �lietuviø draugystës asociacijø tinklas, o já koordinuoja Lietu-vos garbës konsulë Anne-Marie Goussard. PrLB Valdyba glau-dþiai bendradarbiauja su asociacijø koordinaciniu centru, Lie-tuvos ambasada Paryþiuje ir prie UNESCO bei Lietuvos gar-bës konsulais. Su jais visais mûsø santykiai labai ðilti.

Nuo 2003 m. birþelio mënesio, paskutiniø PrLB Tarybosrinkimø, Bendruomenës valdybai vadovauja Linas Maknavi-èius, o Tarybos pirmininkas yra Perkûnas Liutkus. Valdybossudëtis per tà laikà truputá keitësi. 2006 metø pradþioje susirin-kusi PrLB Taryba Linà Maknavièiø valdybos pirmininku sky-rë dar trejiems metams. Per pastaruosius trejus metus PrLBveikla dar labiau suaktyvëjo, nors reikia paþymëti, kad neturi-me savø patalpø, tradiciniams mënesiniams susitikimams beiproginiams renginiams patalpas nuomojamës. Ilgus deðimt-meèius besitæsianti PrLB tradicija kas mënesá Paryþiuje rinktisðv. miðioms ir bendriems pietums iðlaikoma iki ðiol. Tai padedasutelkti narius. Kiekvienas toks susibûrimas yra proginis: tra-dicija tapo vaikø kalëdinë eglutë ir spektaklis, Vasario 16-osiosir Kovo 11-osios minëjimai, Kazimierinës, Velykos su margu-èiø ridenimu, Motinos diena. Mënesiniø susitikimø metu vyks-ta lietuviðkosios mokyklëlës uþsiëmimai. Ji nuolat veikia jauðeðeri metai, nors uþuomazgø bûta nuo 1995 m. PrLB lietuvið-koji mokyklëlë vaikams nuo 5 iki 12 metø vadinama �Genys�.Ðis vardas kuris atspindi mûsø mokinukø (daugiausia ið mið-riø ðeimø) �margumà� tiek amþiaus, tiek lietuviø kalbos ágû-dþiø prasme. Maþesniesiems (2�5m.) ákurtas vaikø klubas �Zui-kutis�, jo susitikimai irgi vyksta reguliariai. Jis yra tarsi paruo-ðiamoji grupë á �Genio� mokyklà. Pastaruoju metu (nuo2005-øjø), uþaugus anksèiau lankiusiems mokiniams ir atsira-dus naujø �pypliø�, darbas mokyklëlëje ir vaikø klube vykstakartu ir daugiausiai pagal projektus: vaikuèiai, vadovaujamiIngos Lanchas, 2005 m. gruodá parodë labai graþø kalëdináspektaklá �Miðke Kalëdoms artëjant�, ðiems metams rengiaprogramëlæ Motinos dienai. Ðiuo metu mokyklëlës uþsiëmi-mus nuolat lanko apie 15 vaikø (uþsiregistravusiø 28). Nuokitø mokslo metø bus atnaujintas darbas pagal amþiaus gru-pes, pradës dirbti dar dvi naujos mokytojos, pamokëlës buspaávairintos (muzika, rankdarbiai). Paþymëtina, kad 2003 me-

Linas Maknavièius,Prancûzijos LietuviøBendruomenës pirmininkas

Prancûzijos lietuviø krepðininkø raudonai-balta koman-da Europos lietuviø krepðinio turnyre Hiutenfelde



76

tais iðleistas Prancûzijos ðvietimo ministerijos nutarimas átei-sinti lietuviø kalbà, kaip laisvai pasirenkamà uþsienio kalbàbendrojo lavinimo mokyklose, ir leisti laikyti ðios disciplinosbrandos (abitûros) egzaminà, gaunant papildomø balø. Taisvarbus PrLB mokyklëlës ir lietuviø kalbos mokymo Prancûzi-joje postûmis ilgalaikëje perspektyvoje. Didelius pokyèius perpastaruosius metus iðgyveno Lietuviø Katalikø Misija Pran-cûzijoje. 2004 m. birþelá pastoracinës kelionës po Europà metu

Paryþiuje lankësi Lietuvos Vyskupø Konferencijos delegataslietuviø katalikø sielovadai pasaulyje, prelatas Edmundas Put-rimas ið Kanados. Ðio vizito metu, pritariant Paryþiaus arki-vyskupijai, buvo numatyta: iðleisti á uþtarnautà poilsá prelatàJonà Petroðiø, kuris pusæ amþiaus (nuo 1955 metø!) vadovavoLietuviø Katalikø Misijai Paryþiuje, taip pat ágyvendinti naujàpastoraciná modelá, kuris atsilieptø dviejø lietuviø bendruo-meniø poreikiams: Paryþiuje ir Briuselyje. Jas nuo 2005 metøaptarnauja tas pats kunigas � plk. kun. Juozas Graþulis, Lietu-vos kariuomenës vyriausiasis kapelionas. Jis aplanko abi bend-ruomenes keliskart per metus. Papildomai sielovados reika-luose Paryþiuje naujam kunigui vis dar talkina prel. J.Petro-ðius ir br. Kudikëlio Jëzaus Pranciðkus f.j. ið Orleano. Be tradi-ciniø Bendruomenës susitikimø, bûta ir specialiøjø parengimønariams, pvz. Europos dienos ir Lietuvos ástojimo á ES minëji-mas 2004 m. geguþës 8 d., susitikimas ir kûrybinis vakaras suaktoriumi A.Masiuliu, bendri apsilankymai lietuviðkuose kul-tûriniuose renginiuose (O.Korðunovo teatro, atvaþiuojanèiokasmet á Paryþiø, pasirodymuose, D.Pulausko ir K.Vaiginiodþiazo grupiø koncertuose, V.Urmanos ir M.Rubackytës reèi-taliuose ir kt.). Jau keleri metai Bendruomenëje nuolat veikiaKino klubas ir Ðachmatø klubas: perþiûrimi ir aptariami klasiki-niai bei naujieji lietuviø kino filmai, reguliariai, kartu su Lietu-vos ambasados pagalba rengiami ðachmatø turnyrai. PrLB su-dëtyje veikianti Jaunimo Sàjunga (vadovas Maþvydas Mi-chalauskas) kas savaitæ treniruojasi krepðiná, dalyvauja Euro-pos lietuviø krepðinio turnyruose, jaunimas susitinka savoratelyje. PrLB aktyvistai kvieèiami á Lietuvos ambasados Pa-ryþiuje rengiamus susitikimus su oficialiais þmonëmis ir á pri-ëmimus. PrLB pajamas sudaro tik nario mokestis (dabar jisnustatytas 20� metams, bet nëra privalomas) ir papildomossavanoriðkos aukos. Jokiø kitø pajamø ðaltiniø nei nekilnoja-mojo turto PrLB neturi. Patalpos susitikimams ir specialiemsrenginiams nuomojamos. Palaikome glaudþius ryðius su Eu-ropos lietuviais, keièiamës vizitais, dalyvavome Europos lie-tuviø pasitarime Hiutenfelde. Turime savo tinklalapá: http://www.prlb.org, jame skelbiamos paskutinës naujienos ið PrLBgyvenimo, praneðimai, skelbimai. Ðis informacijos ðaltinis ski-riasi nuo periodinio biuletenio �Prancûzijos Lietuviø Þinios�(leidþiamas nuo 1949 metø), iðeinanèio dukart per metus: jamepateikiama smulkesnë veiklos analizë, apmàstymai, patirti is-pûdþiai, veiklos gairës, susitikimø tvarkaraðtis. Tai dvi visaiskirtingos, viena kità papildanèios nariø informavimo priemo-nës. 2007 metais Bendruomenëje tikimës suaktyvinti lietuvið-kàjá ðvietimà, rengti tikslingesnius susitikimus (galbût ákurtiliteratûros klubà), skatinti PrLB padaliniø steigimàsi kituosemiestuose. 2006 m. geguþës mënesá numatomas naujas rengi-nys, ilgainiui tapsiantis kasmetine tradicija � Prancûzijos lie-tuviø dienos. Á já turëtø atvykti po visà ðalá iðsibarstæ lietuviaisu meno parodomis, klasikinës, dþiazo, folkloro ir naujosiosmuzikos koncertais, spektakliais vaikams, bendruomenës dar-buotojø pasitarimais. O 2007-øjø metø pradþioje visas Euro-pos ir Pasaulio Lietuviø Bendrijas kvieèiame á svarbø 60-tiesmetø Prancûzijos Lietuviø Bendruomenës jubiliejø!

Linas Maknavièius,PrLB valdybos pirminkas

Verda kovos prie ðachmatø lentø PrLB ðachmatø klube LRAmbasadoriaus taurei laimëti

Paþymime Lietuvos ástojimo á Europos Sàjungà dienà,Paryþiaus Eliziejaus laukuose paleisdami á dangø heliopripildytus europiniø ir lietuviðkøjø spalvø balionius



77

RUSIJOSLIETUVIØ BENDRIJØ SÀJUNGA

Paskutinio Rusijos gyventojø suraðymo duomenimis(2002 m.), èia gyveno 45 569 lietuviai. Tai þmonës, sàmoningaiiðreiðkæ savo pilietinæ pozicijà, ir jie visi mums vienodai bran-gûs. Jie � viena ðeima � Rusijos Lietuviø Bendruomenë. 2003metais 16-oje Rusijos regionø veikë 35 visuomeninës lietuviøorganizacijos (ið jø 16 Karaliauèiaus kraðte). Milþiniðka ðaliesteritorija, didþiuliai atstumai tarp atskirø lietuviø organizacijølemia savarankiðkà, autonomiðkà jø veiklos pobûdá. Taèiauvisø bendruomeniø tikslas vienas � iðlaikyti pagrindiná tauti-nës bendruomenës ryðá � kalbà, branginti tautinius paproèiusir savo tautos praeitá. Sugebëjimas iðlikti savo gimtosios tau-tos visaverte dalimi, neprieðinant savæs kitiems ir nesureikð-minant vien savo tradicijø. Tai vienas ið svarbiausiø argu-mentø Rusijos visuomenëje formuojant laisvos, savarankið-kos ir tolerantiðkos Lietuvos valstybës ávaizdá. Organizuotaslietuviø bendruomeniø judëjimas Rusijoje ápusëjo antrà de-ðimtmetá. Tai nuolatiniø ieðkojimø ir nelengvø iðbandymø lai-kotarpis. Pirmosios, parodæ pavyzdá, Karaliauèiaus, Maskvos,Altajaus kraðto ir Sankt Peterburgo Lietuviø Bendrijos savoformavimosi ir augimo periodà pergyveno skirtingai. Etniniøþemiø specifika, Lietuvos kaimynystë, tautieèiø koncentracijalëmë daugybës lietuviðkos kultûros ir ðvietimo þidiniø atsira-dimà Karaliauèiaus kraðte. Sankt Peterburgo lietuviø bendrijaimiesto gyvenime pavyko áraðyti þenklesná puslapá nei Mask-vos lietuviams, nuolat besiaiðkinantiems, kas vertas pirminin-ko këdës. 2003 metais Maskvoje ávyko Rusijos lietuviø bend-

rijø atstovø suvaþiavimas. Bandyta kartu paþvelgti á tai, kasatlikta, ávertinti savo brandos laipsná. Sunkios vienijimosi pa-mokos vertë labai atsargiai ir be arogancijos þengti á naujàvienijimosi etapà. Vienijimosi � ne pripaþástant vienos bendri-jos pranaðumà prieð kitas, kiekybinius skirtumus ar kitus inte-resus, o vardan visø Rusijos lietuviø bendrijø didesniø eko-nominiø, socialiniø bei politiniø galimybiø. Atrodë, visi su-pratome, kad sugebëjimas áveikti vidinius prieðtaravimus iratsisakyti ðiandieninio asmeninio intereso dël ateityje dides-nës, stipresnës ir vieningesnës lietuviø diasporos Rusijojeakivaizdus, taèiau ðioms viltims nebuvo lemta iðsipildyti. 2003metais áregistruota Rusijos lietuviø federalinë nacionalinë-kul-tûrinë autonomija Karaliauèiaus, Maskvos ir Vladivostoko re-gioniniø nacionaliniø-kultûriniø autonomijø formalaus jungi-mo pagrindu. Naujas darinys konkreèiais darbais nepasiþy-mëjo, veiklos efektyvumo ar papildomø finansavimo ðaltiniølietuvybës judëjimui Rusijoje nesuteikë. Gaiviø, lietuvybës ug-ná áþiebianèiø idëjø ir iniciatyvø visiems mums suteikë XI Pa-saulio lietuviø Seimas. Ypaè svarbu, kad gausus Rusijos lietu-viø bendrijø atstovø bûrys galëjo patirti bendravimo dþiaugs-mà, iðgirsti tautieèiø ið viso pasaulio praneðimus kraðtø pirmi-ninkø suvaþiavimuose Birðtone ir Trakuose. Po XI PLB SeimoRusijos lietuviai susibûrë organizuotai veiklai Voroneþe, Syk-tyvkare, Niþnij Novgorode ir Petrozavodske. Tai liudija tauti-nio ir pilietinio sàmoningumo augimà. Atkreiptinas dëmesys átai, kad lietuviø visuomeninës organizacijos ásikûrë Europinë-je Rusijos dalyje ten gyvenanèio jaunimo ir viduriniosios kar-tos pastangomis. Mûsø visø laukia naujos bendravimo, artu-mo, paþinimo pamokos, rûpestis ne tik garbiøjø þmoniø paliki-mu. Rûpestis tais jaunais þmonëmis, kurie tegu ir ne Lietuvojegimæ, tëvø paraginti ar patys prisisvajojæ, verþiasi á jà. Bent jausavaitei kitai � kad prisiglaudæ prie ðaknø, gráþtø stipresni,romantiðkesni.

2005 metais, Rusijos pasienio tarnybø duomenimis, á ðaláatvyko 1 251 497 Lietuvos pilieèiai (989 ið jø persikëlë nuolati-

Konferencijos �Tai kaip, sûnau, ten Lietuvoj...�, ávykusios 2005 m. lapkrièio 24�25 d. Lietuvos ambasadoje,dalyviai ir sveèiai

RUSIJA



78

niam gyvenimui). Ið Rusijos iðvyko 1 185 532 Lietuvos pilie-èiai (676 nuolatiniam gyvenimui). Beveik 66 tûkst. atvykusiø-jø á ðalá skaièius didesnis nei iðvykusiøjø. Ðie skaièiai rodo,kad ne tik á Vakarø Europà ar Amerikà migruoja lietuviai. Rusi-joje darbo susiranda statybininkai ir kelininkai, baldþiai ir trans-portininkai. Vis daugiau atvyksta verslo þmoniø, kurie ne tikrealizuoja lietuviðkas prekes, bet ákuria èia ir gamybinius pajë-gumus. Karaliauèiuje, Maskvoje ir Sankt Peterburge ákurti Lie-tuvos verslo klubai. Akivaizdþios Lietuvos diplomatiniø misi-jø pastangos sujungti vietinius ir tik dabar atvykusius lietu-vius bendrai lietuvybës veiklai. Pirmieji bendrø pastangø re-zultatai jau yra: dvejus metus ið eilës Lietuvos verslo klubasMaskvoje rengia Kalëdø labdaros aukcionà lietuviðkai mo-kyklai paremti. Sankt Peterburgo Lietuviø Bendruomenë taippat prasmingai bendradarbiauja su verslo klubu. 2005�2006mokslo metais Maskvos lietuviø etninës kultûros J.Baltruðai-èio bendrojo lavinimo vidurinëje mokykloje 20 % moksleiviøsudaro Lietuvos pilieèiai, atvykæ ið Lietuvos. Paþymëtina, kadtik maþa jø dalis � diplomatø vaikai. Pasak mokyklos direkto-rës Solveigos Valatkaitës, tas skaièius nuolat auga. Á visasðias tendencijas reikia atsiþvelgti vertinant Rusijos LietuviøBendruomenæ ðiandien ir prognozuojant jos ateitá. Rusijos Lie-tuviø Bendrijø Sàjungos Valdyba bando koordinuoti milþinið-koje Rusijos teritorijoje ásikûrusiø lietuviø bendruomeniø veik-là, palaikyti ryðá tarp Lietuvos Respublikos þinybø ir konkre-èiø vietiniø lietuviðkø organizacijø.

Rusijos Lietuviø Bendrijø Sàjungos Valdyba: Birutë Ne-nartavièiûtë � pirmininkë, Solveiga Valatkaitë � pavaduotoja,Marija Èepaitytë, Mykolas Orbakas, Laima Soldatova, Dan-guolë Balèiûnaitë.

S. Valatkaitë ir M. Èepaitytë kuruoja lituanistiná ðvietimà;M. Orbakas ir L. Soldatova � kultûrinæ, religinæ veiklà; D. Bal-èiûnaitë tvarko organizacinius reikalus. Valdyba posëdþiauja

Lietuvos turizmo informacinio centro, ásikûrusio ðalia Lietu-vos ambasados, arba Maskvos lietuviø etninës J. Baltruðai-èio bendrojo lavinimo vidurinës mokyklos patalpose. Sàjun-gos valdyba per laikotarpá nuo 2003 m. liepos 11 d. iki 2006 m.balandþio 11 d. turëjo 12 posëdþiø. Valdybos pirmininkë per ðálaikotarpá lankësi ir bandë iðsiaiðkinti susidariusiø problemøprieþastis Sankt Peterburgo Lietuviø Bendruomenëje, lankësiir bendravo su tautieèiais Niþnij Novgorode, Ufoje, Kazanëje,Jaroslavlyje. Palaikomi ryðiai su negausiomis ðiø regionø lie-tuviø bendruomenëmis, skatinama burtis organizuotai veiklai.Komandiruotëje Berlyne bendrauta su tautieèiais, gyvenan-èiais ðiame mieste, kai kurie klausimai aptarti su Lietuvos am-basados darbuotojais. Rusijos Lietuviø Bendrijø Sàjungos Val-dyba per pastaruosius trejus metus gavo gana daug paklau-simø ið Lietuvos ir tautieèiø, gyvenanèiø ávairiuose kraðtuo-se. Lietuvos televizijai (LNK) padëjome surasti lietuvius Soèi,Lietuvos parlamentarø praðymu uþmezgëme su Igarkoje gy-venanèiais tautieèiais kontaktus. Gauta daug praðymø parem-ti meno þmoniø ir kolektyvø iðvykas á Rusijà: padëti organi-zuoti meno parodas arba surengti gastroles. Praðyta padëtisurasti dingusius Rusijoje artimuosius, susigràþinti á Lietuvànuteistà Lietuvos pilietá. Praðyta medþiagos apie Rusijos lie-tuvius raðomiems moksliniams darbams ir tyrimams, kreiptasidël biznio partneriø ir investitoriø. Didþia dalimi ðias proble-mas ámanoma iðspræsti tik Lietuvos ambasados komercijosataðë, konsulinio skyriaus ar kultûros ataðë � etatiniø kvalifi-kuotø ir finansiðkai valstybës aprûpintø pareigûnø jëgomis.Kaupti ir pristatyti lietuviø kultûrà ir jos paveldà Rusijoje ga-lëtø lietuviø kultûros centrai, taèiau J. Baltruðaièio namai turilabai intensyvià savo renginiø programà. Efektyvesniam bend-ravimui reikalinga Lietuvos institucijø parama � pirmiausia ma-terialiai motyvuoti lietuviø bendruomenës atstovà ar kità am-basados pasirinktà þmogø ryðiams su vietiniais lietuviais uþ-

Konferencijos metu: antra ið deðinës Birutë Nenartavièiûtë, ambasadorius Rusijos Federacijai Rimantas Ðidlauskas,penktas ið deðinës � PLB valdybos pirmininkas Gabrielius Þemkalnis



79

tikrinti ir techniniam darbui atlikti.Rusijos lietuviø bendrijø sà-jungos valdyboje ðeði þmonës. Gerai, kai visuomeninë veiklaturi sàlyèio taðkø su tiesioginiu darbu: telefonas, internetas,komandiruotës apmokëtos turizmo departamento. Kiekvienasvaldybos narys turi tiesioginá darbà, kuriam tinkamai atliktiiðkyla laiko problema. Todël trejø metø patirtis ir pirmieji ban-dymai Ispanijoje ir Didþiojoje Britanijoje verèia atkreipti dëme-sá á Lietuvos turizmo informaciná centrà Maskvoje. Prie pusëstechninio darbuotojo etatinio vieneto pridëjus pusæ, finan-suojamà Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamento, Maskvo-je atsirastø galimybës efektyviau koordinuoti Rusijos lietuviøbendruomeniø veiklà, operatyviau iðplatinti ir keistis informa-cija, produktyviau iðnaudoti sostinës ir ambasados teikiamasgalimybes. Didþiausias pastarøjø trejø metø renginys, kurioorganizaciná darbà atliko Rusijos Bendrijø Sàjungos Valdyba,konferencija �Tai kaip, sûnau, ten Lietuvoj...�, ávykusi 2005 m.lapkrièio 24�25 dienomis Maskvoje. Konferencijos rengëjai:Socialinës apsaugos ir darbo ministerija, Uþsienio reikalø mi-nisterija, Lietuvos ambasada Maskvoje. Konferencija buvoskirta Politiniø kaliniø ir tremtiniø bei jø ðeimos nariø sugráþi-mo á Lietuvà 2002�2007 metø programos ágyvendinimo ir per-spektyvø aptarimui. Á konferencijà buvo pakviesti Nepriklau-somø valstybiø � buvusiø TSRS respublikø � lietuviø bendri-jø atstovai. Bendravimas su gausia specialistø ið Lietuvosinstitucijø delegacija buvo labai naudingas tremtiniams, jø vai-kams ir vaikaièiams. Konferencijos dalyviai ir sveèiai dëkingiambasadoriui R. Ðidlauskui uþ galimybæ kartu su ambasadoskolektyvu paminëti Lietuvos kariuomenës dienà.

Ðiais mokslo metais Rusijoje veikia:p Maskvos lietuviø etninës kultûros J.Baltruðaièio vi-

durinë bendrojo lavinimo mokykla;p 8 lituanistinës ðeðtadieninës arba sekmadieninës mo-

kyklos (2 ið jø Karaliauèiaus kraðte);p Karaliauèiaus kraðte veikia:* 20 lietuviø kalbos ir etnokultûros fakultatyvø;* 4 mokyklose lietuviðkos klasës;* 2 mokyklose dëstomos lietuviø kalbos pamokos;* 1 lietuviðka vaikø darþelio grupë.Lietuviø kalbos ið viso mokosi 1235 moksleiviai, lituanistiná

darbà dirba 45 pedagogai. Vadovëliais aprûpina Tautiniø maþu-mø ir iðeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vy-riausybës, mokytojai turi galimybæ kelti savo kvalifikacijà Lie-tuvoje. Didþiausias mûsø visø bendrø pastangø rezultatas �2005 m. rugsëjo 1-àjà duris atvëræs J. Baltruðaièio mokyklosnaujasis pastatas. Dþiaugiamës kartu su mokyklos direktore irvaldybos nare Solveiga Valatkaite, pademonstravusia, kaip svar-bu lietuvybës judëjime puoselëti savo svajonæ, karðtai jà ginti irsiekti jos ágyvendinimo iki galo. Esame ásitikinæ, kad apdovano-jimo �LT tapatybë� laureatës vardas atneðë ne tik dþiaugsmo,sulaukus nuveiktø darbø ávertinimo, bet ir suteikë pasitikëjimovisai mokyklos bendruomenei � pedagogams, moksleiviams irjø tëvams. Visos Rusijos lietuviø bendrijos organizuoja vasario16-osios paminëjimà, kartu ðvenèia Kalëdas ir Velykas. Kara-liauèiaus, Krasnojarsko ir Maskvos lietuviø meno kolektyvai,dalyvavæ Pasaulio lietuviø dainø ðventëje, nuolat dþiugina sa-vo pasirodymais ne tik tautieèius, bet ir regiono gyventojus,

aktyviai dalyvaudami nacionaliniø maþumø festivaliuose ir ki-tuose renginiuose. Teikia vilèiø Maskvoje uþgimæs dramos sam-bûris �Bièiuliai�. Pirmas spektaklis Keturakio �Amerika pirty-je�, ðiltai sutiktas lietuviø bendruomenëje, sëkmingai parody-tas ir Maskvos nacionaliniø saviveikliniø teatrø festivalyje, èiajis pelnë diplomà. Ðiuo metu ruoðiamas antras spektaklis, ren-giamasi kelionei pas Karaliauèiaus lietuvius.

Rusijos Lietuviø Bendruomenë yra ið esmës nusistovëju-sios struktûros. Valstybës registre tautinës bendrijos regist-ruojamos kaip visuomeninës organizacijos. Pastaruoju meturekomenduojama nacionalinës-kultûrinës autonomijos juridi-në forma. Tam tikrø problemø kelia kai kuriose bendruomenë-se kylantys kartø konfliktai, taèiau didþiausias rûpestis � ly-deriø stoka. Tà patvirtina sunkiai sprendþiama situacija SanktPeterburgo Lietuviø Bendruomenëje, neveikli federalinës na-cionalinës kultûrinës autonomijos struktûra, svaresniø darbøpristinganti Maskvos lietuviø bendruomenë. Áþvelgti poten-cialius lyderius ið jaunimo, paremti konstruktyvias jø idëjas,padëti organizuoti naujus, aktualius ir prasmingus renginius� pirmaeilis vyresniøjø, labiau patyrusiø Rusijos Lietuviø Bend-ruomenës visuomenininkø uþdavinys.

Birutë Nenartavièiûtë,Rusijos Lietuviø Bendrijø Sàjungos pirmininkë

ÐVEDIJALIETUVIØ BENDRUOMENËS

ÐVEDIJOJE VEIKLA2004�2006 METAIS

Bendruomenëje yra apie 90 ðeimø ir apie 15 individualiønariø. Pagal LBÐ ástatus bendruomenës nariais tampama sa-vanoriðkai, t.y. uþpildþius nario anketà ir sumokëjus nario mo-kestá. 2005 m. atlikta apklausa parodë, kad vyraujanèios lietu-viø amþiaus grupës yra 30�39 metai ir iki 30 metø. Daugumaturi aukðtàjá iðsilavinimà. Ádomus pragyventø metø Ðvedijojepasiskirstymas lietuviø grupëje; yra trys lygios grupës: 2�4metai, 5�10 ir per deðimt metø Ðvedijoje. Dauguma apklaustø-jø (71 procentas) patvirtino, kad bendruomenës veikla yrapakankama ir tik penki lietuviai nariai teigia, kad nepakanka-ma. Þemiau pridëtas grafikas parodo ávairiø bendruomenësveiklos srièiø pasirinkimà.



80

Darbo kryptys ir naujovës

Per trejø metø laikotarpá (2003-2006metais) Lietuviø Bendruomenë Ðvedi-joje ir jos valdyba gerokai iðplëtë sa-vo veiklà, parengë ir ávykdë keletà pro-jektø, pradëjo darbà naujose anksèiaunebandytose srityse. Svarbiausias2006 m. ávykis � Bendruomenës 60 me-tø jubiliejus. Pagal senosios kartos pa-rengtà knygà �Ðvedijos lietuviai�,1946 m. sausio 12 d. yra áamþinta kaipbendruomenës ákûrimo data. Ta progaLBÐ planuoja daug renginiø, kuriøpagrindinis tikslas � ne tik pristatyti áÐvedijà atvykusiam jaunimui sunkøvyresniosios lietuviø kartos kelià, betir pamàstyti apie bendruomenës ateitábei naujà veiklà, kuri garsintø Lietuvàir lietuvius Ðvedijoje. Kitas labai svar-bus jubiliejus � geguþës mënesá ðven-èiamas lituanistinës �Saulës� mokyk-los deðimtmetis, kuris puikiai atspindibendruomenës veiklos raidà � nuo�vargo� mokyklëlës namuose pas ma-mas iki nuolat vykstanèiø uþsiëmimøÐvedijos valstybës suteiktose patal-pose. Pagrindinës ðio trejø metø lai-kotarpio naujovës yra ðios:

2002 metais sukurtas Bendruomenësþenklas, atspindintis tiek lietuviðkas, tiekðvediðkas vertybes. LBÐ emblemoskonkurse dalyvavo trys dailininkai ið Lie-tuvos, viena grafikë ið Èikagos, dvi Ðve-

dijoje gyvenanèios lietuvës ir vienasðvedas.

Didëja Bendruomenæ remianèiø nelietuviø kilmës nariø skaièius, kurie no-riai ásitraukia á veiklà ir padeda skleistiinformacijà apie Lietuvà.

Iðplësti ryðiai su kitomis lietuviøbendruomenëmis, ypaè dël lituanistiniomokymo ir keitimosi informacija.

Auga Ðvedijos Lietuviø Bendruome-nës aktyvo branduolys.

Pagaliau susikûrusi jaunimo grupë.

Bendruomenës valdyba

Kaip ir anksèiau, dabartinæ Ðvedijoslietuviø veiklà organizuoja ir plëtojadaugiausiai moterys, be pagrindiniodarbo ir ðeimos, randanèios laiko irBendruomenës veiklai.

Nuo 2003 metø be dideliø pasikeiti-mø LBÐ valdyboje dirbo

Virginija Langbakk � pirmininkëEglë Marcinkevièiûtë � sekretorë,

dokumentø redagavimasDaiva Eskilsson � iþdininkë, sekre-

torës pareigos kartu su EgleVaida Gudaitytë � organizaciniai

klausimaiAlma Vaðkytë � jaunimo ir informa-

ciniai klausimaiEugenija Griff � atsakinga uþ archy-

vus ir LBÐ istorijà (iki 2004 metø)Onutë Gurvièienë � atsakinga uþ ry-

ðius su kitomis draugijomis (iki 2005 metø)

Tarptautinio mokyklø projekto �Draugystës tiltas� darbo grupë

Edita Sääf � atsakinga uþ kultûrà(nuo 2004 metø)

Victoria Carlemalm � atsakinga uþ do-kumentø vertimus ir moterø grupæ.

Nauji Bendruomenës re n g i n i a i

Atnaujinus Bendruomenës ástatus,visuotinis nariø susirinkimas buvo per-keltas á rudená ir pagrindiniai bendruo-menës renginiai dabar yra tradicinis Va-sario 16-osios minëjimas, Prieðadventi-në ðventë, �Saulës� mokyklos Kalëdinëeglutë ir visuotinis nariø susirinkimas.Be ðiø renginiø, iðbandytos ir naujovës,o kai kurios ið jø jau tapo tradicija. Vienaið tokiø naujoviø yra LBÐ valdybos, dar-bo grupiø vadoviø ir vyriausios lietu-viø kartos Ðvedijoje susitikimai vasarospabaigoje. Per tokius susitikimus su vy-riausiàja karta aptariamos naujos veik-los kryptys ir pristatomos naujos darbogrupës bei jø vadovës. Tikimasi, kad lie-tuviðkos ðv. miðios, kurias laiko mus glo-bojantys broliai pranciðkonai, irgi tapstradicija ir kasmet suburs pamàstymui irmaldai lietuviø ðeimas. Netradiciniai bro-liø pranciðkonø bendravimo metodaiypaè patrauklûs vaikams ir jaunoms ðei-moms. Tarp kitø LBÐ renginiø svarbupaminëti 2003 metais vykusá susitikimàsu Ðvedijoje apsilankiusiu LietuvosRespublikos Seimo pirmininku ArtûruPaulausku. Ðá susitikimà LBÐ nariams su-rengë Lietuvos ambasada ir LBÐ valdy-



81

ba. Vyko susitikimas ir su Baltoskandi-jos atstovais Silvestru Gaiþiûnu, Arû-nu Bliûdþiumi, Antanu Skindþera. Jamebuvo pristatyta Baltoskandijos veikla beiKazio Pakðto knyga �Kultûra. Civiliza-cija. Geopolitika�. Svarbesni kultûrosrenginiai: �Keistuoliø teatro� pasirody-mas Stokholme (bendradrabiaujant suAmbasada), �Aktoriø trio� (K. Smorigi-nas, S. Bareikis, O. Ditkovskis) koncer-to organizavimas Stokholme, bendra-darbiaujant su Lietuvos ambasada Ðve-dijoje bei Strindbergs Intima Teater, beiKosto Smorigino koncertas.

Svarbu paminëti ir 2005 metais perVasario 16-osios vakaronæ organizuotàpagalbos akcijà sunkiai serganèiam ber-niukui Tadukui ið Lietuvos. Bendruome-nës narë dailininkë Vilija Lioranèienë ak-cijai atidavë uþ savo parduotus darbussurinktus pinigus, Bendruomenë skyrëketvirtadalá loterijoje surinktø pinigø.

Informacija LBÐ nariams:

Sutvarkyta archyvinë medþiaga, ku-rià valdybai perdavë Teresë ir Gintas Bû-gos. Didesnæ dalá medþiagos sudarë po-kario laikotarpio paraiðkos BALF, Bend-rojo Amerikos Lietuviø Ðalpos Fondo(United Lithuanian Relief Fund of Ame-rica) valdybai, studentø paraiðkos pa-ðalpoms. Valdyba nutarë visus doku-mentus, susijusius su BALF veikla, per-duoti Lietuvos Iðeivijos institutui, o ki-tà informacijà klasifikuoti ir saugoti Ðve-dijoje. 2003 metais pradëtas leisti LBÐþiniø biuletenis, jis yra labai mëgstamas,o nuo 2006 metø prieinamas ir ðvediðkaikalbantiems nariams. 2003 metais valdy-ba paskyrë 1 000 kronø premijà SiguteiRadzevièienei, kuri Bendruomenei pa-ruoðë studijà �Lietuviai ir Ðvedijos vi-daus politika XX a. 5-ajame deðimtme-tyje�. Visas tekstas lietuviðkai spausdi-namas �Lietuviø Bendruomenës Ðvedi-joje Informacinio leidinio� 2 ir 3 nume-riuose. 2006 metais Valdyba parengëprojekto paraiðkà TMID�ui dël naujo in-terneto puslapio sukûrimo ir gavo dalálëðø projektui ágyvendinti.

Lituanistinës �Saulës� mokyklosveikla

�Saulës� mokykla Stokholme veikiajau deðimtus metus. Pastaraisiais metaisvaikus mokë mokytojos Lilia Bakanaus-kaitë, Regina Molina ir Eleonora Jonu-

ðienë (2004 metais), Lilia Bakanauskai-të, Regina Molina, Jonë Ðeðtakauskaitëir Agnë Skeberdytë (2005 metais). Nuo2005 metø pradëjo veikti maþiausiø, �Sau-lës zuikuèiø�, grupë vaikams nuo 2,5 iki5 m. Mokykla turi mokyklos emblemà irinternetiná puslapá. 2003 metais tëvø ko-miteto pirmininkës Eglës Miniotienëspraðymu Valdybos ir individualia tëvøiniciatyva buvo parengti pirmieji Mokyk-los ástatai, kurie apibrëþia ir organizuojasekmadieninës mokyklos Ðvedijoje veik-là. Birþelio 17�19 d. Sigtunoje ávyko�Draugystës tilto� projektas. Renginy-je dalyvavo daugiau kaip 150 dalyviø iðseptyniø ðaliø � Danijos, Norvegijos,Airijos, Vokietijos, Anglijos, Olandijosir Ðvedijos. Dalyviø sudëtis: sekmadie-niniø mokyklø mokiniai, jø tëvai, moky-tojai, bendruomeniø pirmininkai ir val-dybø nariai. Projektas sulaukë dideliosusidomëjimo Lietuvoje bei lietuviøbendruomenëse ir ambasadose uþsieny-je. Kaip viena ið sudëtiniø projekto da-liø, buvo ávykdyta Europos regiono li-tuanistiniø sekmadieniniø mokyklø ap-klausa. Apklausos tikslas � nustatytiesamà mokyklø situacijà. Apklausos re-zultatai artimiausiu metu bus suraðyti

Joniniø ðventëje

�Draugystës tilto� internetinëje svetai-nëje: www.draugystestiltas.info.se .

TAUTINIØ ÐOKIØ GRUPË�BALTIJA�

Lietuviðkø tautiniø ðokiø grupë �Bal-tija�, susikûrusi 2003 metø rudená, bepavadinimo, turi ir emblemà, kurià jai su-kûrë dailininkas Aurimas Ðandaris. �Bal-tija� ásigijo tautinius kostiumus � pas-kolino Vilniaus kolegijos ðokiø kolekty-vas �Voruta�. Kostiumai po truputá bu-vo atnaujinami �Baltijos� ir LBÐ lëðomis.�Baltija� organizavo lietuviðkas Uþga-vënes, koncertavo Vasario 16-osios mi-nëjimuose, Baltijos dienose bei Europosdienai skirtoje ðventëje Kungsträdgåde-ne bei ðventëje �Smaka på Stockholm�.2005 metais �Baltija� parengë paraiðkàTMID�ui ir gavo 2000 litø paramà tauti-niams kostiumams atnaujinti. 2005 me-tais grupë vieðëjo ir pasirodë Olandijoslietuviams, o 2006 metais � Ðveicarijosbendruomenei. Birþelio mënesá �Baltija�dalyvavo lituanistiniø mokyklø stovyk-loje �Draugystës tiltas�. Ðiame renginy-je kartu su instrumentine folkloro grupe�Vydraga� �Baltijos� ðokëjai organiza-vo lietuviðkà Joniniø ðventimà.



82

Moterø klubas

Lietuviø Bendruomenës Ðvedijoje Moterø klubo veikla ieð-ko konkreèiø ir tinkamø darbo srièiø. 2004 metais moterø gru-pë uþmezgë ryðius su Maroko moterø draugija Ðvedijoje iraptarë bendrø projektø idëjas, susitiko su Maroko ambasado-

re Ðvedijoje, AIDS specialiste ið Pietø Afrikos bei poli-tike ið GÐteborgo miesto. Moterø skai-

èius grupëje daugëja, ieðkoma keliø ási-traukti á Ðvedijos organi-zacijø vykdomus socia-linius projektus, ypaè to-kias sritis kaip prekybaþmonëmis.

Ryðiai su baþnyèia

Nuo 2004 metø uþsi-mezgæs ryðys su musgloboti paskirtu Prancið-konø ordinu stiprëja irágauna konkreèias bend-radarbiavimo formas. Popirmøjø dviejø vizitøÐvedijoje, susitikimø mo-

kykloje ir dalyvavimo tarp-tautiniame �Saulës� mokyk-

lëlës projekte �Draugystës tiltas�, broliai pranciðkonai ir valdy-ba nutarë bandyti organizuoti pastovius Ðvedijos lietuviø ir bro-liø pranciðkonø susitikimus Ðvedijoje du kartus per metus. Permetiná nariø susirinkimà atvykæ broliai laiko ðventas miðias ir bend-rauja su vaikais, o antràjá vizità planuoja kartu su mokykla.

Lietuviø vaikø Ðvedijoje mokyklos fondas

Per trejus pastaruosius metus Fondas gerokai iðaugo,daugiausiai Alfonso Joverto paramos dëka. Senosios kartosatstovas A. Jovertas paaukojo 130 000 ðvediðkø kronø. Palûka-nos parems �Saulës� mokyklos veiklà. Bendra fondo suma da-bar siekia 103625,00 ðvediðkas kronas arba apie 11 500 eurø.

Metø lietuvë Eleonora Jonuðienë (kairëje) ir ÐvedijosLB pirmininkë Virginija Langbakk

Metø lietuvisAlfonsas Jovertas

Valdybos padëka

Per paskutinæ Vasario 16-osios ðventæ valdyba padëkosprizais apdovanojo neáprastai didelá nariø bûrá � per 30 lietu-viø ir ðvedø, kurie prisidëjo prie ávairiø renginiø planavimo,ágyvendinimo, sveèiø priëmimo ir projektø rengimo.

2006 metais buvo iðrinkti ir pirmieji metø lietuviai � Eleo-nora Jonuðienë ir Alfonsas Jovertas, kuriø dëka bendruome-nës veikla iðaugo ar iðgarsëjo Ðvedijoje ir kitose ðalyse.

ÐVEICARIJAÐVEICARIJOS

LIETUVIØ BENDRUOMENË

Ðveicarijos Lietuviø Bendruomenë � seniausia Europoje,taèiau savo skaièiumi buvo ir liko viena ið negausiausiø. Ðvei-carija nëra ES narë, taigi gausios emigrantø bangos ið Lietu-vos nesitikime. Prieðingai nariø skaièiui nuolat auga ir didëjaporeikiai bei reikalavimai, pleèiasi valdybos planai ir projek-tai...Darbø reikia ne tik mums, bet ir Lietuvai, kuriai mes pri-klausome, kuri diktuoja savo planus, ragina burtis, nenusi-græþti nuo politinës ir tautinës veiklos, kelti savo tautiná sàmo-ningumà. Kiekvienà tautà laiko jos kultûros gyvybiðkumas.Esame paðaukti branginti jos istorines vertybes, patriotizmà,dorumà ir vienybæ, o á Tëvynæ atsigræþti darbais ir kûryba,rûpesèiu ir meile.

1974 metais Lietuviðkø studijø savaitëje Ðveicarijoje Baltøinstituto vedëjas dr. K. Èegrinskas paskaitoje �Egzodas laikoslinktyje� kalbëjo apie dvikultûrës sampratos pasireiðkimus,këlë aktualø klausimà : �Kuri kultûra laimës sekanèioje lietuviøemigrantø kartoje?� O 1976 metais Klemensas Jûra ið San Pa-ulo raðë liûdnas eiles: Mohikanai iðmirs. / Nebeliks praeities. /Laiko bangos á tolius dienas nuskalaus... / Mirs tradicijos,dainos � kibirkðtëlë vilties. /

Ir iðklydusiø paukðèiø Lietuva nesulauks.../Tai tinka ir mûsø dabarèiai... Þemë ilgisi meilës ir teisybës,

mûsø apsisprendimo per praeitá pasisukti á dabarties realijas irproblemas. Praeitis � lyg ðviesa eina ið kartos á kartà ne tik sudainomis ir sakmëmis, bet ir su þymiø tautieèiø gyvenimo isto-rijø pavyzdþiais, jø moksliniø atradimø, reikðmingos kûrybosnesenstanèia versme... Tik paþinæ praeities vertybes � tapsi-me savimi... 2005 metais iðëjo mûsø Bendruomenës istorija �Janinos Irenos Survilaitës knyga �Alpiø lietuviai�, kuri reika-linga ir Lietuvai, ir po pasaulá pasklidusiems tautieèiams, ku-riems Lietuva yra ir liks kaip idëja. Kaip tvirtina prof. A. Tyla,� jungiami bendrø vertybiø ir siekiø jas saugoti, realiau galësi-me suvokti savo kiekybæ, kuri reikalinga ir svarbi, vertinantmentaliteto gaivinimo reikðmæ ðiø dienø globaliniø procesøpokyèiuose.

Valdyba daug dëmesio skyrë senosios lietuviø kartos dar-bø ávertinimui ir pagerbimui. Lietuvos Respublikos Preziden-to valstybiniais apdovanojimais �Uþ nuopelnus Lietuvai� perpastaruosius trejus metus buvo apdovanoti: dr. Alfonsas Kuð-lys, profesorius kunigas Jonas Juraitis, dailininkë Juzë Kati-



83

liûtë, Irena Kaestli � Augevièiûtë, An-gelë Gegeckienë. Veiklaus patrioto lie-tuvio, karo pabëgëlio gyvenimo ir veik-los kelià Ðveicarijoje graþiai atskleidë dr.Vaclovo Darguþo knyga, kurià parengëValdybos pirmininkë Janina I. SurvilaitëVaitkevièienë: �Mylësi Lietuvà ið tolo..�(Iðleista Vilniaus universiteto leidyklos2004 metais).

Vieno ið þymiausiø Lietuvos diplo-matijos atstovo dr. Alberto Geruèio100-øjø gimimo metiniø proga surengtajo gyvenimo ir kûrybos paroda 2005-øjømetø vasarà Vilniaus universiteto bib-liotekos baltojoje salëje dar kartà paro-dë, kokia reikðminga visais okupacijosmetais buvo Ðveicarijos lietuviø kovauþ Lietuvos nepriklausomybæ.

Kol mûsø tautieèiai Lietuvoje mano,kad Tëvynëje laisvës kova dar nebaig-ta, mûsø rûpestis � iðlikti lietuviais irsugebëti svetimame kraðte augantiemssavo vaikams ir anûkams atsakyti á klau-simà : �Kas mes esame?� Pamatëme, kadrimtai prinoko svarba ákurti pirmàjà Al-piø kraðte Lietuviðkà sekmadieninæ mo-kyklà. Ji gimë 2005 metø balandþio më-nesá jaunø mamø Jûratës Caspersen irDianos Brunner pastangomis. Pavadi-nome jà � LITUANICA. Tai mûsø tauti-nës dvasios þiburëlis, garantas prieð nu-tautëjimà. Jos svarbiausias tikslas � tau-

tinës pasaulëþiûros formavimas lietuvið-ko gyvenimo bûdo pagrindui. (Apie mo-kyklos atidarymà buvo raðyta �Pasau-lio lietuvio� 2005m. 5�me numeryje).

Kasmet vis daugiau ávairiø meno ko-lektyvø nori apsilankyti Ðveicarijoje. Pa-staraisiais metais du kartus ávairioseÐveicarijos vietose koncertavo Vilniausuniversiteto akademinis miðrus ir mote-rø chorai, Vilniaus Arkikatedros choras,Uþupio gimnazijos moksleiviø choras.Koncertavo solistë Judita Leitaitë, o jaiakompanavo Bendruomenës narë pia-nistë Rita Þiedaitë. Liucernoje NaujøjøES nariø forume koncertavo Lietuvosdþiazo trio. 2005 metø Vasario 16-osiosðventëje koncertavo Ðvedijos lietuviøtautiniø ðokiø grupë �Baltija�. 2003 me-tais Berne buvo suorganizuota Lietuvosfotomenininkø paroda. Kelias parodassuorganizavo atskiri Lietuvos dailinin-kai. Bendruomenës narës dailininkësAugenijos Thormann paveikslø paro-dà 2005 metø pavasará Þenevoje Jungti-niø Tautø rûmuose aplankë ávairiausiøpasaulio tautybiø þmonës. Penkeri me-tai B. Gujer ir D. Brunner sëkmingai lei-dþiamas �Ðveicarijos lietuviø þiniø� laik-raðtis yra informatyvus ir turiningas. Ja-me spaudinami praneðimai, svarbiausiosLietuvos naujienos, senosios kartos pri-siminimai, skelbiami kultûriniai renginiai,

Ðveicarijos Lietuviø Bendruomenës Knygos klubas. Aptarimas JaninosI. Vaitkevièienës knygos �Alpiø lietuviai�, 2005

Sekmadieninës mokyklëlës �Lituanica� atidarymas 2005 m. balandþio mën.



84

susitikimai, sporto, labdaros ir verslo naujienos. ÐLB nuolatieðko ryðiø su ðveicarais, kurie galëtø vienokiu ar kitokiu bû-du padëti Lietuvai. (Tos veiklos dalis atsispindëjo �Pasauliolietuvio� 2005 metø 3-me numeryje straipsnyje �Ðveicarai naujaiatranda Lietuvà�). 2004 m. geguþës 1 d. Bendruomenë suor-ganizavo graþià Pabaltijo tautø draugystës ðventæ Lietuvosástojimo á ES proga. Be Latvijos, Estijos Bendruomeniø atsto-vø, joje dalyvavo ir jø Garbës konsulai, ávairiø Ðveicarijos ge-ranoriðkø Lietuvai organizacijø atstovai. Stengiamasi kuodaugiau átraukti Lietuvà á Europos internacionalinius rengi-nius. Tarptautiniai pasitarimai, tokie kaip Liucernos Forumas2004 metais, aiðkiai parodë tø susiejimø reikðmingumà. 2005metais gruodþio mënesá kartu su Lietuvos generaliniu konsu-latu buvo rasta galimybë Lietuvai dalyvauti Tarptautinëje ka-lëdinëje mugëje �Venite� Liucernoje. Ið anksto besiruoðiantmugei, talkinant generaliniam konsului E. Petrikui ir konsuleiV. Baltruðytei, Lietuvoje buvo rasta ávairiø firmø, sutikusiøpateikti savo produkcijà. Ðveicarams ir sveèiams mûsø Bend-ruomenës narës, aptarnavusios mugës kioskà, galëjo pasiûly-ti lietuviðkø deðrø, kalakutienos, rûkytø sûriø, juodos duonos,alkoholiniø gërimø, ðakoèiø, ðokoladiniø saldainiø. UAB �De-komotiv� atveþë tipiðkø lietuviðkø moliniø dirbiniø. Kioskasbuvo papuoðtas lietuviðkais plakatais. Kiekvienam, besido-minèiam Lietuva, D. Brunner, J. Caspersen, R. Èesnulienë,S. Zabulionienë keturias dienas atsakinëjo á klausimus, dalijoprospektus. Davë interviu ðveicarø radijui. Reportaþà apie mu-gæ rodë televizija, raðë laikraðèiai. Pasibaigus mugei, Lietuvoskioskelis uþ puikø pasirengimà, gerà prekiø pristatymà ir pa-vyzdiná klientø aptarnavimà Liucernos miesto valdþios buvoapdovanotas 400 frankø premija. ÐLB aktyvistës, padedantðveicarui Hugo Brunner, á Bendruomenës kasà uþdirbo 813frankø.

Naujø idëjø ieðkojimas gerina ir turtina Bendruomenës tra-dicines ðventes. Nepamirðtamos jaunimui liko dr. S. Zmuidzi-no suorganizuotos 2005-øjø Joninës prie Lozanos eþero, Ad-vento ðventë maþiems ir dideliems, kuriai programà parengë�Lituanicos � mokyklëlës auklëtiniai. Lietuvaitës aktyviai jun-giasi á Lietuviðkos knygos literatûrinæ grupæ, kuriai vadovau-ja J. Caspersen. Nutolusios nuo Tëvynës, jos nenori atsiliktinuo Lietuvos literatûrinio gyvenimo. Pasirengusios gyvomsdiskusijoms, pastaraisiais metais jos rinkosi á knygneðiø ir trem-tiniø kûrybos apþvalgos popietæ, R. Granausko, J. Papievio,M. Zako, V. Darguþo, J. I. Survilaitës knygø aptarimus. PoBendruomenës stogu jungiasi ir vienijasi trys labai skirtingoskartos. Tai nëra lengva, bet ámanoma.

�Kaip gera savo Tëviðkës þydrom akim / kasdien sutiktþaliosios Þemës rytà. /Kaip liûdna, kai imi visa ðirdim / mylëtikraðtà � svetimà ir kità.../� � toks mûsø visø lietuviø emigran-tø likimo neiðvengiamumas. Todël ðiandien, kaip niekada, visijauèiame Maironio eilëraðèio �Ant eþero keturiø kantonø� min-ties iðsipildymà. Bûtent èia, ðioje amþinai þydinèioje Alpiø ða-lyje.

Janina I. Vaitkevièienë, ÐLB valdybos pirmininkë

Kalëdinë mugë Liucernoje, 2005 m. gruodis.

UKRAINOSLIETUVIØ BENDRUOMENËS VEIKLA

2003�2005 METAIS

2001 metø gyventojø suraðymo duomenimis, Ukrainoje gy-vena per 7 tûkstanèiø lietuviø. 2004 metais po daugelio metødarbo Ukrainos Lietuviø Bendruomenë (ULB) buvo uþregist-ruota Ukrainoje kaip savarankiðka visuomeninë organizacija.2005 m. ji pasipildë nauju nariu � Sevastopolio miesto lietuviøtautine kultûrine draugija �Tauras�, kurià subûrë ir áregistravoVida Lichariova. Dabar Ukrainos Lietuviø Bendruomenëje yra12 lietuviø draugijø, jungianèiø per 900 nariø. 2005 m. birþeliomën. ULB pirmininke iðrinkta Dþiulija Elena Fedirkienë, o jospavaduotojomis � Valentina Marija Loginova (Krymo Autono-minë Respublika) ir Beatrièë Beliavciv (Lvovas). ULB Tarybosnariai: Dalia Makarova (Kijevas), Regina Baltuðytë � Falkeviè(Zaporoþë), Jonas Ignatonis (Krymo AR),Valdas Ladavièius(Doneckas), Leonas Rimkus (Dnepropetrovskas), Vasilijus Su-gak (Vinica). Kiekviena Ukrainoje veikianti lietuviø draugija yrasavarankiðkas visuomeniniais pagrindais veikiantis organas,planuojantis ir vykdantis savo ðvietëjiðkà ir kultûrinæ veiklà.ULB Taryba svarsto ir kuruoja klausimus, susijusius su viso-mis lietuviø draugijomis Ukrainoje: bendradarbiauja su Ukrai-nos tautiniø maþumø ir migracijos institucijomis, sprendþia klau-simus dël vaikø ir jaunimo stovyklø Lietuvoje ir Ukrainoje, dëlUkrainos lietuviø dainø ir ðokiø festivaliø organizavimo ir pan.Viena pagrindiniø visø lietuviø draugijø Ukrainoje veiklos kryp-èiø � lituanistinis ðvietimas. Ðiuo metu ðeðiuose Ukrainos mies-



85

Ukrainos Lietuviø Bendruomenëspirmininkë Dþiulija Elena Fedirkienë

tuose � Kijeve, Lvove, Simferopolyje, Za-poroþëje, Vinicoje ir Dnepropetrovske �veikia sekmadieninës lituanistinës mo-kyklos. Jose ágyja lietuviø kalbos, istori-jos, etnokultûros þiniø apie 150 ávairausamþiaus mokiniø, dësto 10 mokytojø.Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamen-tas prie Lietuvos Respublikos Vyriausy-bës ir Lietuvos Respublikos Ðvietimo irmokslo ministerija aprûpina mokyklas va-dovëliais ir pratybø sàsiuviniais, taip patsuteikia galimybæ pasitobulinti mokyto-jams Lietuvoje. Pastaruoju metu Kijevolituanistinëje mokykloje pastebima ádo-mi tendencija: ateina vis daugiau þmo-niø, kurie neturi tiesioginiø ryðiø su Lie-tuva, � tai studentai, politologai, versli-ninkai. Nors draugijos neturi savo patal-pø, o jø finansinës galimybës labai kuk-lios, kiekviena jø stengiasi ákurti saviveik-los kolektyvà, vienaip ar kitaip ásigyti tau-tinius rûbus, susirasti vadovà ir garbin-gai pristatyti Lietuvà svetur. DaugumojeUkrainos lietuviø draugijø yra organizuo-jamos Vasario 16-osios, Kovo 11-osios,Ðv. Velykø, Ðv. Kalëdø, Motinos dienosðventës ir minëjimai. 2004 m. draugijossurengë S. Nëries, K. Donelaièio literatû-rinius vakarus, pasikvietæ á juos Ukrai-nos raðytojø, poetø, kultûros veikëjø.2004 m. Kijevo lietuviø choras �Viltis� ið-kilmingai paþymëjo savo 10-ies metø ju-biliejø. Choras, vadovaujamas SvetlanosRiabinko, jau tris kartus dalyvavo Pasau-lio lietuviø dainø ir ðokiø ðventëje Lietu-

voje, nuolat atstovauja Lietuvai Ukrai-nos scenose. Ðiø metø gruodþio mën.V. Kernagio daina �Mûsø dienos kaipðventë� nuskambëjo Kijeve 30-ies tauti-niø kolektyvø pasirodymo metu. Kvieèiachorà á ðventes lenkø, estø, vokieèiø irkitos draugijos Ukrainoje. Didelá dþiaugs-mà klausytojams suteikia vaikø vokali-nis ansamblis �Saulutë� (Lvovas). Jis2004 metø lapkrièio mën.dalyvavo I tarp-tautiniame vaikø lietuviðkos estradinësdainos festivalyje �Seinai � 2004� Lenki-joje. Dþiugina aká Zaporoþës srities lietu-viø draugijos ðokiø grupë �Atþalynas�,Kijevo jaunimo ðokiø kolektyvas �Ant-roji karta�, maloniai skamba folkloriniø an-sambliø �Ðaltinis� ið Zaporoþës ir �Vili-jos� ið Lvovo atliekamos dainos.2005 m. Ukrainos lietuviø draugijos iðkil-mingai ðventë M. K. Èiurlionio 130-àsiasgimimo metines. Ypaè ryðkûs renginiaivyko Kijeve ir Kryme, Simferopolio mies-te. Gruodþio mën. Krymo respublikinëM. K. Èiurlionio lietuviø kultûros draugi-ja lietuviø kultûros dienø Kryme metu su-

rengë iðkilmingà vakarà, skirtà M. K. Èiur-lioniui, ir atidarë 5 parodas, supaþindi-nanèias su M. K Èiurlionio kûryba ir pro-paguojanèias Lietuvà ir jos kultûrà. Kry-mo etnografijos muziejuje vyko paroda�Paþintis su Lietuva�. Joje daugelis pir-mà kartà pamatë lietuviðkà klumpæ, gin-tarinius papuoðalus, austas tautines juos-tas, keramikà ir susipaþino su Skirulytësreprodukcijomis. Krymo lëliø teatre �M. K. Èiurlionio reprodukcijø paroda�Beribiø pasauliø pakrantëje�, bibliote-koje �Tautø draugystë� � M. K. Èiurlio-nio ir M. Dobuþinskio reprodukcijø ir laik-raðèio �Tiltas� ekspozicijos. CentrinëjeSimferopolio Treniovo vieðojoje biblio-tekoje nuolat veikia knygø apie M. K. Èiur-lioná ir natø ekspozicija. 2005 m. iðleistaspenkeriø metø kruopðtaus Krymo lietu-viø aktyvistø darbo rezultatas � straips-niø rinkinys �Lietuviðka pëda Krymo þe-mëje�. Ði knyga rengiama naujam spal-votam leidimui su papildymais. Nuo2000 m. Bendruomenë leidþia lietuviðkàlaikraðtëlá �Tiltas�. Bendruomenës nariai

Lietuviø kultûros dienos Kryme, skirtos M. K.Èiurlionio 130-osioms gimimometinëms paminëti. M. K. Èiurlionio paveikslø reprodukcijø parodos ir vakaro,skirto Lietuvos genijui, organizatoriai ir dalyviai, 2005 m. gruodþio 9 d.Centrinëje Simferopolio miesto Treniovo vieðojoje bibliotekoje



86

atidþiai skaito kiekvienà laikraðèio numerá. Jø iðleista per 70 nu-meriø 500 egzemplioriø tiraþu. Laikraðtis yra siunèiamas dauge-liui Lietuviø Bendruomeniø, yra gerai þinomas ne tik Ukrainoje,bet ir Lietuvoje. Laikraðèio redaktorë V. M. Loginova nuolatieðko naujø formø ir bûdø sudominti ir informuoti skaitytojà �pastaruoju metu laikraðtyje atsirado naujos rubrikos: �Susipa-þinkit � asmenybë� ir �Mados kertelë�. Didþiuojamës, kad gausi24 sportininkø komanda atstovavo Ukrainos lietuviams VII Pa-saulio lietuviø sporto þaidynëse ir iðkovojo garbingus 3 meda-lius. Kijevo Maironio lietuviø kultûros draugijos pirmininkei,sporto komandos vadovei Daliai Makarovai buvo nelengvasuvienyti sportininkus ið Donecko, Kijevo, Dnepropetrovsko,Sevastopolio ir Simferopolio. Rinktinë varþësi krepðinio, teni-so, irklavimo, stalo teniso, kulkinio ðaudymo, sportinës þûklës,biliardo ir estafetinio bëgimo ðakose. Ðios kelionës dëka keletasUL Bendruomenës nariø pirmà kartà aplankë Tëvø ir Seneliøþemæ. Viena svarbiausiø Bendruomenës tradicijø � kasmetinisUkrainos lietuviø dainø ir ðokiø festivalis. 2005 m. geguþës mën.Zaporoþës srities lietuviø draugija, vadovaujama Reginos Bal-tuðytës-Falkeviè, puikiai surengë VIII festivalá. Jis vyko istori-nëje Chorticos saloje, o ðio renginio áspûdþiai liko mûsø ðirdy-se. 2005 m. lapkrièio 14 d. Kijevo Maironio lietuviø kultûrosdraugija atðventë 15-os metø jubiliejø. Jame dalyvavo garbingisveèiai ið Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamento prie Lietu-vos Respublikos Vyriausybës, Lietuvos ambasados Ukrainoje,Ukrainos tautiniø maþumø ir migracijos komiteto, kitø Ukrainostautiniø draugijø, dainininkë Rugiaveidë ið Lietuvos, padova-nojusi lietuviðkas dainas susirinkusiems. Ðio renginio metu Vio-leta Janèiuk, ilgametë ir visø Ukrainos lietuviø gerbiama buvusiULB pirmininkë, buvo apdovanota Tautiniø maþumø ir iðeivijosdepartamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës GarbësAukso Þenklu �Uþ nuopelnus�. Ukrainos lietuviø draugijø pa-jamas sudaro Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamento prieLietuvos Respublikos Vyriausybës skiriamos lëðos, nario mo-kesèiai, lietuviø verslininkø parama. ULB ir tolesnëje veiklojesieks plëstis, ávairinti savo veiklos formas, kurti naujas tradici-jas, skatinti jaunimà aktyviai veikti vardan lietuvybës iðlaikymoUkrainoje.

Dþiulija Elena Fedirkienë,Ukrainos Lietuviø Bendruomenës pirmininkë

URUGVAJUS

Balandþio mën.� Velykø Pietûs;Geguþës mën.� Vakarienë Motinos dienos proga. Rodëme

filmus apie Lietuvà;Birþelio mën. � Rasos ir Joniniø ðventës vakaronë;Liepos mën. � Jaunimo þaidynës;Rugpjûèio mën.� Ðventë vaikams;Rugsëjo mën.� Pietûs ULKD salëje;Lapkrièio mën. � Urugvajaus Baþnyèios 50 metø Jubiliejus;Gruodþio mën.� Kûèios prie bendro stalo.2005 metaiSausio mën. � Prelato Edmundo Putrimo vieðnagë ULKD.

Sveèiø ið Lietuvos priëmimas: lankësi PLB valdybospirmininkas Gabrielius Þemkalnis, Tautiniø maþumø ir iðeivijosdepartamento generalinis direktorius Antanas Petrauskas irVyriausybës kancleris Zenonas Kaminskas;

Vasario mën. � Vasario 16-osios minëjimas;Balandþio mën.� Atlikëjø ið Lietuvos priëmimas (Rokas

Zubovas ir Sonata Zubovienë);Birþelio mën. � Joninës � vakaronë;

URUGVAJAUSLIETUVIØ BENDRUOMENË

2004 metaiVasario mën. � Vasario 16-osios minëjimas.

Nepriklausomybës ir Lietuvos Respublikos aikðtëse buvopadëti vainikai. ULKD salëje ávyko minëjimas ir ðventiniskoncertas. Kità dienà � vaikø boulingo þaidynës;

Kovo mën. � Kovo 11-osios � Lietuvos Nepriklausomybësatkûrimo dienos minëjimas. Surengta vakaronë;

Urugvajaus lietuviai kartu ðvenèia Velykas



87

Liepos mën. � Pietûs ULKD nariams Tëvo dienos proga;Prasidëjo Jaunimo Þaidynës (iki lapkrièio mën.) ULB

laimëjo daugiausiai medaliø;Spalio mën. � Tautiniø ðokiø kolektyvo �Spirguèiai� ið

Argentinos vieðnagë;Gavæ paramà ið Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamento,

pradëjome ULKD patalpø remontà; Lapkrièio mën. � Bendruomenës nariø susirinkimas;Gruodþio mën. � Vël susëdome prie bendro stalo per

Kûèias. 2006 metaiSausio mën. � Pietø Amerikos Jaunimo Suvaþiavimas

Montevideo mieste. Dalyvavo jaunimas ið 7 kraðtø;Priëmëme sveèius ið Lietuvos � Tautiniø maþumø ir iðeivijos

departamento ir ið Pasaulio Lietuviø Bendruomenës;Vasario mën. � Ðokiø ansamblis ið Kauno �Gegutala�

koncertavo lietuviams Montevideo mieste;

Vasario 16-osios ðventë ULKD patalpose. ÐokoUrugvajaus lietuviø maþøjø kolektyvas �Rintukai�, jaunimo�Àþuolynas�. Dalyvavo sveèiai ið Lietuvos; Argentinoslietuviø ðokiø ansamblis �Nemunas� koncertavo Urugvajuje;Suorganizavome Uþgavëniø vakaronæ. Kepëme blynus.Rodome filmà apie Lietuvos paproèius;

Kovo mën.� Vël atnaujinta radijo valandëlë �Èia Lietuva�(Lituania acá);

Balandþio mën.� Pietûs Motinos dienos proga.

Draugijoje veikia ávairûs bûreliai:

Vaikø tautiniø ðokiø ratelis �Rintukai�.Ðokiø ansamblis �Àþuolynas�.Ðokëjai aktyviai dalyvauja ávairiuose renginiuose,

festivaliuose (dalyvavo ir Europos Sàjungos festivalyje). Taippat dalyvauja emigrantø ðventëse, minëjimuose, valstybinësemokyklose ir labdaringose organizacijose.

Leidþiamas sekmadieninis biuletenis �Þinios�.Veikia Urugvajaus lietuviø istorijos bûrelis.Kas du mënesiai ruoðiami pietûs, kuriø metu draugijos

nariai turi progà pabendrauti.Krepðinio ir boulingo komandos. Dalyvauja emigrantø

þaidynëse.Veikia radijo valandëlë.Baþnyèios choras.Amatininkø ir rankdarbiø bûrelis.Lietuviø kalbos pamokos. Veikia sekmadieninë mokykla.

Alberto KaluþevièiusUrugvajaus Lietuviø Bendruomenës pirmininkas

Vasario 16-osios minëjimasNepriklausomybës aikðtëjeMontevideo mieste

Urugvajaus LB pirmininkas Alberto Kaluþevièius

Pietø Amerikos Jaunimo suvaþiavimo metu

KRAÐTØ LIETUVIØ BENDRUOMENËS 87


88 KRAÐTØ LIETUVIØ BENDRUOMENËS

pose, dalyvavo 20 Bendruomenës nariø. Tai buvo proga pasi-matyti, jaunimui susipaþinti, pasikalbët susëdus prie Kûèiøstalo.

2006 m. Nepriklausomybës dienos ðventë vyko Konsulobrolio namuose, Santa Ana miestelyje, 2000 m. virð jûros lygiokalnuose. Konsulas padarë nuostabià vietos reklamà, sveèiølaukë su vaiðëmis. Atvyko broliø Petrasevièiø ðeimø atstovai,Vasaitis ir Korsakas ið Maracaibo, Pauliukevièiø ðeima ið Mara-cay ir Baronø ðeimos atstovai ið Karakaso. Kaip ir kiekvienaismetais, Venesuelos lietuviai paminëjo ir Kovo 11-àjà.

Venesuelos Lietuviø Bendruomenës pirmininkë, suderinusisu Garbës konsulu, kas mënesá aplanko Venesuelos kalëjimeesanèius lietuvius. Palaiko su jais nuolatiná ryðá ir du kartus

VENESUELOSLIETUVIØ BENDRUOMENË

2005 metø liepos 30 dienà Venesuelos Lietuviø Bendruo-menë buvo suðaukta á iðkilmes pagerbti Valstybës (KaraliausMindaugo karûnavimo) dienà. Sveèius sutiko Valencijos jau-nimas, kiekvienam sveèiui prisegë þenkliukà � maþytá vytá. Su-vaþiavo apie 30 lietuviø ið ávairiø Venesuelos vietoviø. Ðventëprasidëjo miðiomis La Inmaculada baþnyèioje. Valencijos apy-linkës lietuviai maloniai nustebino altoriaus papuoðimu, Ve-nesuelos trispalvë: geltona, mëlyna, raudona suriðta su Lietu-vos vëliava, aplink geliø puokðtës. Miðias laikë vietinis kuni-gas, giedojo choras. Pasimeldëm uþ Lietuvà, po miðiø muzi-kantai grojo Lietuvos himnà, Garbës Konsulas Boris Petrase-vièius perskaitë paskaità apie Mindaugo þygius bei mûsø vals-tybinæ ðventæ. Po iðkilmiø vaþiavome á Antano bei Inmacula-da Rydeliø namus, kur vyko tolesnë sueiga, Valencijos miestoðeimininkiø kolektyvas pagamino lietuviðkø patiekalø. TadasGarðva grojo vargonais, susirinkæ lietuviai dainavo, ðoko. Pa-sikalbëjome apie ávykusá Kraðtø pirmininkø suvaþiavimà Tra-kuose, apie Bendruomenës ateities planus, Venesuelos Lietu-viø Bendruomenës pirmininkë papasakojo susirinkusiems apieLietuvà ir suvaþiavimà Trakuose, iðdalino lietuviðkos spau-dos, kalbëta jaunimui apie jaunino stovyklos bûtinumà, kuriàtikimasi ateityje suorganizuoti. Yra daug norinèiø paþinti Lie-tuvà ir iðmokti lietuviø kalbà. Pirmininkë padëkojo namø ðei-mininkei ir jos vyrui uþ puikø priëmimà ir áteikë suvenyrø.

Gruodþio 18 d. surengëme kità Bendruomenës susirinki-mà, ðventëme Kûèias. Susirinkome prancûzø mokyklos patal-

VENESUELA

Paola Acevedo-Vasaitis, Virginija Gorodeckaitë,Tadas Garðva

David Sluðnys, Luis Sarmiento, Audra Delgado Baronas,Patrick Tamoðaitis

Pirmoje eilëje: Edvardas Vasaitis, Viktoras Petrasevièius,Maria Elena Baronas, Kæstutis ir Johan Pauliukevièiai;antroje eilëje: Silvia Delgado Baronas, Gloria ir MariaElena de Pauliukevièius, Vytautas Korsakas


89KRAÐTØ LIETUVIØ BENDRUOMENËS

Bendraklasës Malena Rojas, Silvia Delgado Baronas irSarais Tineo.

per mënesá pagelbëja teismuose. Kovo mën. Frankofonijostarptautinëje ðventëje Silvia Delgado Baronas pravedë Lie-tuvos parodëlæ, kurià surengë kartu su prancûzø kalbosmokytoja ir keletu bendraklasiø. Informacija apie Lietuvàbuvo pristatyta prancûzø kalba. Sandra Saldytë Maþeikie-ne, Angelë Maþeikytë de Chitty ir Elena Baronas paskolinotautinius rûbus. Susirinkusios bendraklasës pagamino 8 kg.�ðvilpikø� ir parodoje iðdalino sakydamos �lietuviðkas pa-tiekalas�. Toje parodoje taip pat dalyvavo Venesuelojeesanèiø prancûziðkai kalbanèiø ambasadø atstovai.

Venesuelos Lietuviø Bendruomenës valdyba iðsiuntënet 150 informaciniø laiðkø Venesuelos lietuviams, infor-muodami apie renginius, ðventes, svarbiausius Lietuvosávykius.

Maria Elena Baronas,Venesuelos Lietuviø Bendruomenës pirmininkë

VENGRIJA

VENGRIJOSLIETUVIØ BENDRUOMENË

Per 17 Vengrijos Lietuviø Bendruomenës gyvavimo metøsavaime susiklostë graþios bendravimo tradicijos, kurias dik-tuoja iðkilios Lietuvos istorijos datos ir paèiø sukurtos ðven-tës.

2001 metais Budapeðto Centro baþnyèioje gedulingomismiðiomis paminëjome 1991 metais uþ Lietuvos laisvæ þuvusiødidvyriø atminimà. Kasmet iðkilmingai ðvenèiame Lietuvosvalstybingumo atkûrimo metines � Vasario 16-àjà. Iki 2005 m.,kai Vengrijos sostinëje ásikûrë Lietuvos ambasada, Vasario

16-àjà rengdavome savo jëgomis, padedami Lietuvos amba-sados Prahoje ir Lietuvos garbës konsulo Vengrijoje. Ásiminti-nas 2001 m. minëjimas, kuriam iðskirtinumo suteikë ambasa-doriaus Vyginto Griniaus pakviesto Kauno styginio kvartetokoncertas. 2005 m. Vasario 16-ajai buvo skirti net trys vakaraiVidurio Europos Universitete: istoriko prof. Egidijaus Alek-sandravièiaus paskaita, lietuviø kamerinës muzikos vakaras,Jono Vaitkaus meninis filmas �Vienui vieni� ir Vilniaus ansamb-lio �Jazz land� koncertas, kuris ávairiatautës universiteto stu-dentijos buvo ypaè ðiltai sutiktas. Daugeliui ið jø tai buvopirma paþintis su Lietuvos muzikine kultûra. Renginiø ciklàorganizavo Lietuvos ambasada, talkino Lietuviø Bendruome-në. Kasmet po kelias parodas Vengrijoje surengia mûsø Bend-ruomenës ákûrëjas ir pirmasis pirmininkas Paulius Normantas� keliautojas ir fotomenininkas. Ásimintini keli lietuviø kultû-ros ávykiai, kuriems talkino mûsø bendruomenininkai. 2001 m.tuometinio ambasadoriaus Vyginto Griniaus pastangomis,bendradarbiaujant su Lenkijos ambasada Budapeðte, ávykodviejø reikðmingø lietuviø grafikø parodos � Stasio Krasaus-ko ir Varðuvoje gyvenanèio Stasio Eidrigevièiaus. 2003 m. Pa-vasario festivalyje � svarbiausiame ðios ðalies metø meno ren-ginyje � grojo Lietuvos simfoninis orkestras, kurio klausësituometinis Vengrijos ministras pirmininkas V. Orbanas su þmo-na, ðalies prezidento þmona ir bûrys parlamento nariø, minist-rø. Lietuviø muzikø vieðnagæ paávairino mûsø bendruomenësaktyvistë, gidë Romualda Baranyai, aprodþiusi jiems sostinësáþymybes. Kitas festivalio lietuviðkas akcentas � Eimunto Ne-kroðiaus �Meno forto� spektaklis �Hamletas�, sulaukæs ypaèdidelio kritikø pripaþinimo ir publikos dëmesio. Gastroliø metuorganizacinius reikalus tvarkë ir vertëjavo mûsø bendruome-nës þmonës. Tø paèiø metø balandþio mën. Budapeðto teatreTRAFO vaidino O. Korðunovo teatras. M. Ivaðkevièiaus pje-sës �Malyð� tekstà á vengrø kalbà sinchroniðkai vertë mûsønarë D. Balint.

Kalëdos: Vengriðkas Mikulaðas apsilankë pas vaikus2004 m. gruodþio



2003 m. gruodþio mën., Bendruome-nei talkininkaujant, Vidurio EuroposUniversitete buvo surengta mûsø nariografiko Arvydo Uzëlos darbø paroda.2004 m. Pavasario festivalyje vël muspradþiugino lietuviø menininkø pasiro-dymai. Tai A. Cholinos ðokio teatro spek-taklis �Tango in Fa�, palydëtas baleto-manø publikos ovacijø, ir �Baltø trio�koncertas Marmuro salëje. Tø metø pa-vasará vyko gausybë renginiø, skirtøRytø ir Vidurio Europos ðaliø ástojimui áEuropos Sàjungà. Pristatant Lietuvà perradijà, TV ir kituose forumuose dalyva-vo Bendruomenës þmonës. Áspûdingasrenginys ávyko Þemës ûkio muziejuje.Tai buvo didelë paroda � �Europos sta-lai�, kurioje visos senosios ES narës irnaujai ástojusios pristatë savo stalà. Lie-tuviðkam stalui sukurti pasikvietëme di-zaineræ ið Lietuvos K. Matiukienæ. Jisukûrë stalà�metaforà �Pradþia�. Josdarbas buvo pripaþintas áspûdingiausiu,jo nuotraukos ádëtos á ðiam renginiui skir-tà foto leidiná. 2005 m. Pavasario festi-valyje vël gërëjomës A. Cholinos ðokioteatru. Lietuviø ðokëjams plojo ávairia-lypë vengrø ir uþsienieèiø publika, kaikuriø ðaliø ambasadoriai, pakviesti nau-jojo Lietuvos ambasadoriaus Vengrijo-je Dariaus Semaðkos. Aktyviausi Bend-ruomenës nariai prasmingais renginiaisturtina mûsø lietuviðkà veiklà, primin-dami vengrø visuomenei apie Lietuvà.A. Paulauskytë yra suorganizavusi ne

vienà lietuviø vaikø chorø koncertà Bu-dapeðto baþnyèioje, J. Mayer rengia sa-viveikliniø vaikø ir suaugusiø meno ko-lektyvø pasirodymus Budapeðto mo-kyklose, klubuose. Ið jø paminësim Vil-niaus akordeonistø ansamblio nuotai-kingà vakaronæ Ryðiø kultûros centre.2003 m. Baranyai ðeimos rûpesèiu Ðoi-maro kultûros namuose ðio miestelioþmones linksmino etnografinis ansamb-lis ið Vilniaus �Lauksma�. Tà patá pava-sará lituanistas R. Petkevièius Budapeð-to universiteto Slavø ir baltø kalbø ins-tituto studentams ir dëstytojams suren-gë lietuviø liaudies muzikos ir ðokiø va-karonæ, kurioje susirinkusius linksminoansamblis �Grigiðkës�.

Bendruomenës nariø posëdis Sigito

Fotografo Pauliaus Normanto parodos atidarymas

Bendruomenës nariai kasmet rengiakalëdines ðventes vaikams, kartà � du permetus iðkylauja, tradiciðkai geguþës pir-mà ðeðtadiená suguþa á graþiàjà Uzëlø so-dybà. Birþelio mënesá mûsø sielø ganyto-jas Tiboras Tesaras visus sukvieèia á sa-vo miestelio Tordaðo katalikø baþnyèià.Bendraujame visà dienà, suvaþiavæ ið ávai-riø Vengrijos vietø. Turëdami kelis Jonusir vienà Jonæ, negalime neðvæsti Joniniø.

2005 m. spalio mënesá BudapeðtoJ. Hunfalvy vardo mokykloje didelæ lie-tuviø liaudies ðokiø programà parodëKauno moksleiviø rûmø vaikø ðokiø ko-lektyvas �Malûnëlis�. Uþsimezgë moks-leiviø draugystë, vyks atsakomasis vi-zitas á Kaunà. Ðá sumanymà ágyvendinaD. Balint.

Bendruomenës patalpø neturime, ta-èiau ilgameèio mûsø pirmininko S. Povi-laièio svetingi namai � neoficiali mûsøbûstinë. Èia vyksta ir dalykiniai posëdþiai,ir veiklos planavimas bei nuveiktø darbøaptarimai. Èia priimame bendruomenëssveèius, atsisveikiname su kadencijà bai-gusiais diplomatais. Turime planø ir sva-joniø. Didþiausia ið jø � ðeðtadieninës mo-kyklëlës ákûrimas. 2005 m. lapkrièio mën.iðrinkome naujà bendruomenës pirminin-kæ Vitalijà Baranyai. Tai jauna mokslinin-kë, sumani ir energinga bendruomeninin-kë. Tikimës, kad ji suburs jau ðioje ðalyjegimusiuosius, ið kuriø tik maþuma kalbalietuviðkai, ir átrauks á lietuviðkà veiklà.Tai sunki, bet prasminga misija.

Diana Dumðaitytë Balint,Vengrijos LB pirmininkës

pavaduotoja



VOKIETIJOSLIETUVIØ BENDRUOMENË

2003 � 2006 M..

VLB valdyba: Vokietijos LietuviøBendruomenë ákurta 1946 metais ir teis-me registruota organizacija nuo 1951 me-tø. VLB vykdomasis organas yra valdy-ba. Ji palaiko ryðius tarp lietuviø, gyve-nanèiø Vokietijoje ir svetur. Bendradar-biauja su Vokietijos bei Lietuvos Res-publikos ástaigomis. Bendruomenës na-riams iðraðo rekomendacijas pilietybeigauti, daro ávairiausius vertimus. Kar-tais tenka vertëjauti ir teismuose bei po-licijoje. Bendruomenë leidþia �Informa-cijas� (4 kartus per metus). Jø kokybëgerinama tiek techniniu, tiek turinio po-þiûriu. Iðsiuntinëjama apie 1100 egzemp-lioriø: VLB nariams bei kitiems lietuviamsVokietijoje, spaudai ir kai kurioms lietu-viðkoms ástaigoms.

Valdyba yra renkama VLB Tarybosvieneriems metams:

Valdyba nuo 2003 m. iki kovo 2005m.: pirmininkas Antanas Ðiugþdinis, vi-cepirmininkas dr. Vincas Bartusevièius,sekretorius Gintaras Ruèys, iþdininkasEdmundas Jankûnas, narys AndriusÐmitas

Valdyba nuo 2005 m. kovo mën.: pir-mininkas Antanas Ðiugþdinis, vicepir-mininkas dr. Vincas Bartusevièius, sek-retorius Gintaras Ruèys, iþdininkas Vy-tautas Lemke, narys teisiniais klausimaisKlausas Þulys, narë spaudos reikalamsBernadeta Goðtautaitë, narë Agnë Ku-biliûtë

VLB valdybos finansai

Paramos ið Vokietijos federalinës val-dþios nuo 2001 m. sausio 1 d. negauna-me. Nario mokesèiai nuo praeitø metøbuvo ne tik pakeisti á euro, bet ir pakelti(20,00 eurø per metus). Studentai ir pen-sininkai moka tik pusæ nustatyto nariomokesèio. Taip pat pakeistas solidaru-mo mokesèio pervedimo á centrà santy-kis. Nuo 2002 m. apylinkëms reikia per-vesti tik 30 % centrui, o 70 % lieka apy-linkiø biudþetui. Anksèiau buvo atvirkð-èiai. Ðiuo sprendimu norime pagerintiapylinkiø valdybø finansinæ padëtá beipaskatinti jø veiklà. Kasmet sumokamenario mokestá ir PLB valdybai.

VLB apylinkës

Ðiuo laiku veikia 14 apylinkiø: Berly-no, Hamburgo, Salzgitterio, Hageno,KÐln-Bonnos, Essen- MÞlheimo,Schwetzingeno, Romuvos, Stuttgarto,Rastatto, Memmingeno, Miuncheno,Liubeko ir Frankfurto. Apylinkës turirinktas valdybas ir veikia savarankiðkai.Daugiau kaip pusei apylinkiø vadovau-ja á Vokietijà atvykæ ir ásikûræ nauji lietu-viai. Apylinkës taip pat rengia savo Va-sario 16-osios, Motinos dienos minëji-mus, rudens ðventes � suvaþiavimus irJonines. Á renginius kvieèia ávairius atli-këjus ið Lietuvos. Atstovauja Lietuvaiir supaþindina su ja vokieèius, gyvenan-èius jø apylinkëse. Aktyviai veikia Vo-kietijos Lietuviø Jaunimo Sàjunga. Ji ren-gia atstovus á ðiø metø Pasaulio Lietu-viø Jaunimo Kongresà. Vokietijos Lie-tuviø Jaunimo Sàjunga turi 300 regist-ruotø nariø.

VLB nariai

Pagal Vokietijos tvarkà VokietijosLietuviø Bendruomenë yra teisme regist-ruota organizacija. Tam reikalingas for-malus nariø sàraðas. Tokiø registruotønariø yra per 1100, bet Vokietijoje gyve-

Vokietijos LB pirmininkasAntanas Ðiugþdinis ir EuroposParlamento narys prof.Vytautas Landsbergis



na bent 50 tûkst. Lietuviø. Jø skaièiusdidëja. Taèiau aktyviø lietuviø, kurie da-lyvauja bendruomeninëje veikloje, yraapie 3 tûkst.

VLB renginiai

Vienas ið didþiausiø Bendruome-nës renginiø yra Vasario 16-osios mi-nëjimas. Jo tema pasirenkama pagal tømetø jubiliejus ar ávykius. 2004 metaisminëjimas buvo surengtas Lietuvospriëmimo á Europos Sàjungà proga.Tam buvo uþsakyti þenkliukai ir pag-rindinë salës emblema, kurià, laimëju-si konkursà, sukûrë gimnazijos moki-në Eglë Vaitkûnaitë. Minëjimo metu jaibuvo áteikta premija. Pagrindiná pra-neðimà padarë Lietuvos RespublikosSeimo narys, buvæs AukðèiausiosiosTarybos Pirmininkas ir Seimo Pirminin-kas prof. Vytautas Landsbergis. Mi-nëjimas buvo plaèiai apraðytas vieti-nëje spaudoje. Meninæ programà atli-ko Vasario 16-osios gimnazijos moki-niai. Ðokiams groti buvo pakviesta po-puliari grupë �Vairas� ið Lietuvos.2005 metais minëjimas buvo suruoð-tas Lietuvos priëmimo á Europos Sà-jungà metiniø proga. Pagrindinæ emb-lemà, laimëjæs konkursà, sukûrë gim-nazijos mokinysDarius Kuèinskas.Minëjimo metu

jam buvo áteikta premija. Pagrindinápraneðimà padarë Lietuvos ambasa-dorius Vokietijoje Evaldas Ignatavi-èius. Minëjimas buvo plaèiai apraðy-tas vietinëje spaudoje. Meninæ prog-ramà atliko Vasario 16-osios gimnazi-jos mokiniai. Ðokiams groti buvo pa-kviesta populiari grupë �16hz� ið Lie-tuvos. Minëjimo metu ambasadoriusEvaldas Ignatavièius ir Lietuvos Res-publikos Prezidento patarëja HalinaKobeckaitë áteikë Europos Parlamen-to nariui Michaeliui Gahleriui valsty-biná apdovanojimà � ordino �Uþ nuo-pelnus Lietuvai� Komandoro kryþiø.Kità dienà po minëjimo buvo sureng-tas suvaþiavimas, kuriame buvo svars-tomas Europos kultûros centro ákûri-mas. Ðio renginio iniciatorius buvo Lie-tuvos ambasadorius Vokietijoje Eval-das Ignatavièius. Jis pakvietë amba-sadorius ir konsulus ið Austrijos, Ðvei-carijos, Europos Tarybos, Belgijos irAirijos. VLB valdyba pakvietë VakarøEuropos Lietuviø Bendruomenes, PLBpirmininkà, PLJS ir VLJS pirmininkusbei VLB Tarybos narius. Kalbose bu-vo akcentuota, kad centrà ákurti yrabûtina ir kad Vokietija yra strategiðkaigeriausia vietovë. Ði idëja kilo jau Birð-tone PLB pirmininkø suvaþiavime. VLB

valdyba taip pat ðia tema kalbëjosavo posëdyje ir priëjo prie ið-

vados dëti visas pastangas ákurti ESLietuviø Bendruomeniø asociacijà.

Europos lietuviðkøjø studijø savai-tæ, vienà seniausiø Vokietijos lietuviøiðeiviø tradicijø, 2001 metais perkëlëmeá Lietuvà. Taip atsitiko todël, kad reikiataupyti, taip pat buvo galimybë sude-rinti paskaitas su naudingomis paþinti-nëmis ekskursijomis po Lietuvà. 2004m. liepos 16�17 dienomis penkiasde-ðimtàjá kartà vyko kasmetë Europos lie-tuviðkøjø studijø savaitë. Studijø sa-vaitës paskaitos buvo gyvybingos, ak-tualios, taikanèios á dabartá ar net atei-tá, bet tvirtai besiremianèios praeitimi.Tai ypaè pabrëþtina kalbant apie pir-màjà paskaità, kurioje dr. Vincas Bartu-sevièius skaièiais, pavardëmis ir daly-kiðkais apibendrinimais metë platø pa-noraminá þvilgsná, iliustruotà iðraiðkin-ga vaizdine medþiaga, á visà Europoslietuviðkøjø studijø savaitës istorijà.Kalbant apie ateitá, bendra nuomonëbuvo ta, kad ðitas penkiasdeðimtiesStudijø savaièiø etapas jau baigtas,bet, turint tokias puikias sàlygasHÞttenfelde, reikia ieðkoti naujø veik-los formø. Buvo iðreikðta viltis, kadbendromis Europos Sàjungos ðaliø na-riø lietuviø bendruomeniø, LietuvosVyriausybës ir Lietuvos iðeivijos insti-tuto pastangomis bus surasta naujajaiEuropos lietuvybei naudinga iðeitis.

Vasario 16-osios minëjimas 2005 metais. Vakaro meninës programos atlikëjai � Vasario 16-osios gimnazijos mokiniai



VLB darbuotojø suvaþiavimas � taibene vienintelë galimybë aktyviausiemsnariams pabendrauti, pasidalinti patirti-mi, iðkelti rûpimus klausimus. 2003 metøsuvaþiavime buvo svarstomos penkiosaktualios temos: naujø atvykstanèiøjø áVokietijà integracija ir su jais susijusiosproblemos, ðvietimas ir kultûra kaip veik-los sritis, sàlygojanti bendruomenës gy-vastá, naujos ryðio tarp apylinkiø prie-monës bei jø panaudojimo galimybës sie-kiant efektyvesnës bendruomeninësveiklos, religinio aptarnavimo svarba irvieta suvienytoje Europoje bei LietuvosRespublikos Vyriausybës programinësnuostatos lietuviø iðeivijos atþvilgiu.2004 metø suvaþiavimo programoje bu-vo numatyta apsvarstyti tris aktualias te-mas: �Uþsienyje gyvenanèiø lietuviø tei-sës ir pareigos�, �Lietuviø kultûros pro-pagavimo galimybës uþsienyje� ir �Gráþ-tanèiø á Lietuvà gyventi asmenø teisiniaipagrindai�. 2005 metø suvaþiavimà VLBvaldyba organizavo kartu su Hamburgoapylinkës (pirmininkë � Asta Baikauskai-të) lietuviais savo lietuviðkuose namuo-se � Lietuviø misijoje Hamburge. Buvoiðklausyti VLB valdybos vicepirmininkodr. Vinco Bartusevièiaus, Vasario16-osios gimnazijos kuratorijos pirminin-ko dr. Viliaus Lënerto ir Pasaulio LietuviøJaunimo Sàjungos pirmininkës DaliosHenke praneðimai. Rimas Èuplinskas ve-dë atviros erdvës seminarà, kurio metuiðsamiau buvo stengtasi iðgvildenti Vo-kietijos lietuviams aktualiø 12 rûpesèiø irsuraðyti ámanomi sprendimo bûdai. Dis-kutuota temomis: lietuviø sielovadinisgyvenimas, lietuviø vaikø vasaros sto-vyklø organizavimas ir lietuviø vaikø ðvie-timas Vokietijoje, Vasario 16-osios gim-nazijos finansinë padëtis, Jaunimo sàjun-gos bendradarbiavimas su bendruome-nës apylinkëmis, VLB leidþiamø �Infor-macijø� perspektyva, naujø emigrantøpritraukimas á Bendruomenæ, kultûriniørenginiø koordinavimas tarp apylinkiø irkt. Diskusijø dienà uþbaigë audringai su-tiktas Zarasø kultûros rûmø kapelos�Viksva� koncertas (vadovas GintarasAndrijauskas). Darbuotojø suvaþiavimepavyko efektyviai aptarti daugelá bend-ruomenei rûpimø klausimø. Suvaþiavimonariai gráþo namo kupini idëjø ir sprendi-mø, pasiryþæ ágyvendinti juos apylinkiøgyvenime. Tikëkimës, mûsø pasiryþimo

uþteks ágyvendinti bent daliai uþsibrëþtødarbø.

Lietuviø Kultûros Instituto suvaþia-vimas ávyko 2003 m. rugsëjo 26�28 die-nomis HÞttenfelde. Jo metu visa svars-tyta problematika buvo skirta praeities irdabarties Lietuvai. 2004 m. spalio8�10 dienomis HÞttenfelde dvideðimtketvirtà kartà vyko suvaþiavimas-moks-linë konferencija. Lietuva tapo visateiseEuropos Sàjungos nare. Suvaþiavime uþ-sibrëþta panagrinëti, su kokiu kraièiu Lie-tuva atëjo, kuo ji gali praturtinti Europà,kokia patirtimi ir gebëjimais ji gali pasitar-nauti ES. Suvaþiavimo metu ambasado-rius Evaldas Ignatavièius áteikë LKI val-dybos nariui ir LKI bibliotekos vedëjuiArtûrui Hermanui Lietuvos RespublikosPrezidento apdovanojimà � ordino �Uþnuopelnus Lietuvai� Karininko kryþiø.Lietuviø kultûros institutas ðiais metaisorganizuos savo 25-àjá suvaþiavimà. 2005metø suvaþiavimas-mokslinë konferencijavyko dvideðimt penktà kartà spalio 21�22 dienomis Hüttenfelde. Ðiais jubilieji-niais metais buvo pagerbti LKI rengëjaiir darbuotojai. TMID generalinis direk-torius Antanas Petrauskas TMID �Auk-so ordinu� apdovanojo dr. Vincà Bartu-sevièiø, Artûrà Hermanà, dr. Viliø Lëner-tà, Petrà Odiná, Andriø Ðmità ir dr. Nor-

kaitá. Ið Hesseno þemës pats Regie-rungspräsidentas áteikë dr. Vincui Bartu-sevièiui ir Artûrui Hermanui apdovanoji-mus.

2004 metø geguþës 1-oji � LietuvaEuropos Sàjungos narë. Hüttenfeldegyvenantys lietuviai susirinko pilies kie-me ir lygiai 24 val. Lietuvos laiku bokðteiðkëlë ES, Vokietijos ir Lietuvos vëlia-vas. Nuskambëjo Europos, Vokietijos irLietuvos himnai. Kuklus, bet áspûdin-gas fejerverkas skelbë miestelio gyven-tojams lietuviø dþiaugsmà. Iðkilmes ren-gë Vasario 16-osios gimnazija, VLB val-dyba ir Romuvos apylinkë. Tarp sveèiøbuvo Europos parlamento narys Micha-elis Gahleris, Vokietijos parlamento na-riai Christine Lambrecht ir dr. MichaelisMeisteris, Hesseno parlamento narysNorbertas Schmittas, apygardos ir ap-skrities valdþios atstovai ir kone visaLampertheimo miesto taryba. Ið Pary-þiaus atvyko 10 lietuviø delegacija, va-dovaujama Prancûzijos LB pirmininkoLino Maknavièiaus.

Europos Sàjungos ðaliø LietuviøBendruomeniø atstovø sàskrydis ávyko2005 m. rugsëjo 16�18 d. Hüttenfelde, Vo-kietijoje. Dalyvavo Lietuvos ambasado-rius Evaldas Ignatavièius ið Berlyno, Tau-tiniø maþumø ir iðeivijos departamento Uþ-

Europos Sàjungos ðaliø Lietuviø Bendruomeniø atstovø sàskrydþio dalyviaipasitarimo dël Europos Kultûros centro ákûrimo Vokietijoje metu, 2005

93



sienio lietuviø skyriaus vedëja VioletaRaulynaitienë, PLB valdybos narë ir PLJSpirmininkë Dalia Henke ir Airijos, Belgi-jos, Danijos, Didþiosios Britanijos, Ispa-nijos, Latvijos, Prancûzijos ir VokietijosLietuviø Bendruomeniø bei kai kuriø jøðvietimo ir kultûros institucijø atstovai. Sà-skrydþio tikslas � apsvarstyti Europos Sà-jungos kraðtø Lietuviø Bendruomeniø ar-timesnio bendradarbiavimo galimybes. Praneðimà �Europos lietuviø kultûroscentras: idëjos, sumanymai, gairës� per-skaitë Lietuvos ambasadorius Evaldas Ig-natavièius. Kita sàskrydþio tema �ES ðaliøLietuviø Bendruomeniø bendradarbiavi-mo galimybës�. Diskusijose sàskrydþio da-lyviai iðvardijo daug bendrø dalykø, ku-riuose reikëtø artimiau bendradarbiauti,vystyti bendrus Europos kraðtø projek-tus, naudojant ES teikiamà finansinæ pa-ramà. Diskusijas �Jaunoji karta ir lietuvy-bës ugdymas� vedë Rimas Èuplinskas.Buvo aptarti trys klausimai: lituanistiniømokyklø, lietuviø kalbos mokymo ðeimo-se ir vaikø vasaros lituanistiniø stovyklø.Sàskrydþio dalyviai priëjo prie tokios bend-ros nuomonës:

1. Europos lietuviø kultûros centrasHüttenfelde su savo struktûromis bûtølabai naudingas ir reikalingas. Jo steigi-mui pritariama.

2. ELKC Hüttenfelde tegali bûti tik pra-dþia. Plûstant emigrantams, Europai yrareikalingas visas tokiø centrø tinklas.

3. Nustatyti konkreèius ELKC uþda-vinius ir darbus bei darbuotojø parinki-mo ir prieþiûros procedûras pavedamaES kraðtø asociacijos iniciatyvinei gru-pei, á kurià iðrinkti: Antanas Ðiugþdinis� pirmininkas (Vokietijos LB pirminin-kas), Linas Jakuèionis (Airijos LB pirmi-ninkas), Þivilë Ilgûnaitë (Didþiosios Bri-tanijos LB pirmininkë), Loreta Paulau-skaitë (Ispanijos LB pirmininkë), Min-daugas Diliautas (Prancûzijos lietuviøkatalikø misija), Dalia Henke (PLJS pir-mininkë) ir stebëtoja Violeta Raulynai-tienë (TMID Uþsienio lietuviø skyriausvedëja)

Kasmet birþelio mënesá yra ðvenèia-mos Joninës, kurias organizuoja Vasa-rio 16-osios gimnazija. Programà atliekagimnazijos mokiniai. Ir toliau sëkmingaiveikia Vasario 16-osios gimnazija, kuriðiais mokslo metais turi 189 mokinius.Mokiniø skaièius padvigubëjo. Didþiau-

sia problema dar vis yra jos finansavi-mas. Nuolatos renkamos aukos, o þmo-nëms tai atsibosta. Taèiau reikia jà iðlai-kyti, nes kartu su Kultûros institutu taiyra svarbus iðeivijos kultûros, ðvietimoir informacijos centras. Senø emigrantøvaikai èia mokosi lietuviø kalbos, naujøemigrantø vaikai iðmoksta vokieèiø kal-bà. Tuo tarpu Lietuvos jaunuoliai turigalimybæ mokytis Vakaruose ir iðmoktiVakarø kalbas. Be to, ðios institucijospadedami mes ávairiausiais renginiais,pavyzdþiui, minëjimais, koncertais, pa-rodomis, stengiamës Vokietijoje formuotiLietuvos ávaizdá. Daug susirinkimø, mi-nëjimø, koncertø, geguþiniø, sàskrydþiøir iðvykø surengë ir mûsø 14 apylinkiø,kuriø èia atskirai neminësime.

VLB ateities planai

Ir ateityje mûsø visø laukia nemaþaidarbø. Stengsimës stiprinti ryðius suapylinkëmis. Ir toliau skatinsime lietuviøsolidarumà. Bûtø sveikintina, jei kiekvie-na apylinkë turëtø atskirà þmogø, kurisbûtø patarëjas ávairiais, tarp jø ir teisi-niais, klausimais naujiems apylinkës na-riams, nes pastebëta, kad nauji atvykælabiausiai vargsta dël teisiniø þiniø sto-kos. Leisime ir toliau �Informacijas�. Ra-ginsime apylinkes, kad kuo daugiau apy-linkiø dokumentø perduotø kultûros ins-tituto archyvui. Ir toliau rengsime tradi-cines bendruomenës ðventes ir rengi-nius. Stengsimës pritraukti kuo daugiaunariø á Vokietijos Lietuviø Bendruomenæ,ypaè naujai atvykusiø. Ieðkosime naujøbûdø ir galimybiø bendruomenës veiklaipagerinti, atnaujinti Vokietijos LietuviøBendruomenës interneto puslapá, dëti vi-sas pastangas sudaryti ES bendruome-niø asociacijà, neapleisti Europos lietu-viø kultûros centro steigimo, rasti gali-mybes surengti vaikø stovyklas. Daugiauapie mûsø veiklà rasite mûsø internetopuslapyje: http://www.voklb.de.

Visos Vokietijos Lietuviø Bendruo-menës valdybos vardu dëkojame Pasau-lio Lietuviø Bendruomenës valdybai uþdidelæ paramà ir Vasario 16-osios gim-nazijos palaikymà. Tikimës, kad ir bûsi-ma PLB valdyba taip pat mielai bendra-darbiaus ir palaikys gerus ryðius su mu-mis kaip ligi ðiolei.

Antanas Ðiugþdinis,Vokietijos LB valdybos pirmininkas

AIRIJOS LIETUVIØJAUNIMO PRISISTATYMAS

Airijos Lietuviø Jaunimo sàjunga la-bai jauna organizacija, kuri susikûrë tik2005 m. vasario mën.

Veikla:Ðeðtadieninë lituanistinë mokyklëlë �4

vëjai�, kuri glaudþiasi Lietuvos Respub-likos ambasados Airijoje patalpose. Jàlanko apie 40 vaikø. Leidþiamas mënesi-nis laikraðtis �Saloje�. Veikia internetinistinklalapis www.langas.net/airija

Kartu su Airijos verslininkais ákur-tas verslo klubas. Veikia muzikos orga-nizacija �Geras garsas�.

Organizacijos nariai susitinka du kar-tus per mënesá. 2005 m. rudená vyko kon-ferencija �Protø nutekëjimo ekonominësprieþastys�. 2006 m. � �Draugystës til-tas�, kuris buvo antrasis Europos sek-madieniniø mokyklëliø savaitgalis - su-sitikimas .

Andra Vilimienë

ARGENTINOS LIETUVIØJAUNIMO SÀJUNGA

Argentinos Lietuviø Jaunimo Sàjun-gos vienas svarbiausiø tikslø � iðlaikytilietuvybæ Argentinoje ir nuolat gerintisavo veiklos kokybæ. Tai yra labai akty-vi organizacija. Posëdþiai vyksta kiek-vienà mënesá pakaitomis kiekvienameregione, kuriame gyvena lietuviø. Sie-kiame á aktyvià veiklà átraukti kuodaugiau jaunimo ið Buenos Aires, Ro-sario ir Berisso miestø. Stengiamës nuo-lat bendrauti ir bendradarbiauti su Ar-gentinos Lietuviø Bendruomene(ALOST), Urugvajaus ir Brazilijos Lie-tuviø Bendruomenëmis ir Jaunimo Sà-jungomis. Kiekvienais metais mûsø pir-mininkas dalyvauja Pasaulio LietuviøPirmininkø Suvaþiavime (Lietuvoje),siekdamas skatinti bendradarbiavimà suvisomis lietuviø bendruomenëmis. ALJSàjunga aktyviai dalyvauja PLB veiklo-je, siunèia savo atstovus á PL Kultûros


95PASAULIO LIETUVIØ JAUNIMO SÀJUNGA

Kongresà, Pasaulio Lietuviø dienas, Eu-ropos Lietuviø dienas, Lietuviø Jauni-mo seminarus. VI PLJ Kongreso Aust-ralijoje nutarimu ALJ Sàjunga, Urugva-jaus ir Brazilijos Lietuviø Jaunimo Sà-jungø padedama, 1991�1992 metais su-rengë VII PLJ Kongresà. Jis prasidëjoBuenos Aires mieste Studijø dienomis,tæsësi Montevideo mieste Urugvajuje irbaigësi stovykla San Paulo mieste Bra-zilijoje. Ðis Kongresas bei jo organizavi-mas pagyvino ne tik Argentinos, bet irkitø Pietø Amerikos kraðtø lietuviø jau-nimo veiklà, pritraukë daugiau jaunimoaktyviai dalyvauti lietuviø draugijose.Ðiame Kongrese pirmà kartà dalyvavojau nepriklausomos Lietuvos jaunimoatstovai. Jie susilaukë visø Kongresodalyviø dëmesio. Jaunimo Sàjunga lei-do laikraðtá �Jaunimo þodis�. Taèiau dëlduomenø trûkumo sunku spræsti apie joturiná ir pobûdá. Pietø Amerikos lietuviøjaunimas, paskatintas PLJS, tæsia anks-èiau pradëtus rengti Pietø Amerikos jau-nimo suvaþiavimus. Pirmasis toks suva-þiavimas 1990 m. ávyko Brazilijoje, ant-rasis � 1993 m. Venesueloje, po to � be-veik kiekvienais metais pakaitomis vyks-ta Argentinoje, Urugvajuje ir Brazilijoje.Suvaþiavimuose daug dëmesio skiriamajaunimo veiklai ir ryðiø su kraðtais ar vie-tovëmis palaikymui bei stiprinimui. Svar-bus yra PLB � LF indëlis á lietuviðkumoiðlaikymà. Visø pirma � tai stipendijosPietø Amerikos jaunimui mokytis Vasa-

rio 16-osios gimnazijoje. Visas bûrys Ar-gentinos lietuviø jaunimo lankë gimna-zijà, neblogai iðmoko lietuviø kalbà. Ke-letas jø dabar moko lietuviø kalbos sa-vo miestø lietuviø draugijose. Kiekvie-nais metais ALJS organizuoja ðventesir renginius Argentinos bei Pietø Ame-rikos jaunimui: alaus ðventes, stovyk-las, Jonines, Vasario 16-osios ir kitø svar-biø ðvenèiø minëjimus. Taip pat organi-zuojami bendri renginiai su Lietuvoskonsulatu ir Lietuvos ambasada Argen-tinoje: lietuviø kultûros pristatymai,koncertai, ALJS þurnalai, rodomi lietu-viðki filmai ir kt. Su daugeliu nariø ryðiai

palaikomi internetu, kad Argentinos irPietø Amerikos lietuviai gautø nuosek-lià informacijà apie mûsø veiklà ir rengi-nius. Siekiame ákurti ALJS interneto sve-tainæ lietuviø ir ispanø kalbomis, kuriojeatsispindëtø mûsø darbo rezultatai.Bendraujame ir bendradarbiaujame supenkiomis lietuviø tautiniø ðokiø gru-pëmis, kadangi jø ðokëjai yra aktyvûsALJS nariai. Kiekvienais metais organi-zuojame lietuviø ðokiø grupiø susitiki-mus. Argentinos Lietuviø Jaunimo Sà-junga (ALJS) organizuoja stovyklà, á ku-rià paprastai susirenka apie 100 jaunuo-liø ið visos Argentinos ir Urugvajaus.Stovykla vyksta du kartus per metus Be-risso, Buenos Aires arba Rosario mies-tuose. ALJS valdybos pirmininkas Ju-an Ignacio Fourment Kalvelis vadovaujalietuviðkai radijo valandëlei �Ecos de Li-tuania� (�Lietuvos aidai�), kuri trans-liuojama kiekvienà sekmadiená po dvivalandas nuo kovo iki gruodþio mëne-sio. Ði laida pradëta transliuoti 2003 me-tais. �Ecos de Lituania� ásiterpia á Beris-so miesto radijo eterá ir transliuojamaFM 98.1 bangomis. Tai vienintelë lietu-viðka radijo valandëlë ne tik Argentino-je, bet ir visoje Pietø Amerikoje. Ði radi-jo valandëlë yra jos kûrëjø savanoriðkair visuomeniðka veikla. Laidos vedëjasir kiti jos autoriai dirba visuomeniðkai.Ði radijo valandëlë padeda iðsaugoti irpuoselëti lietuviø kalbà ir kultûrà, sklei-dþia informacijà apie Lietuvos istorijà irdabartá, ne tik lietuviams pristatydama

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus ir Argentinos LJS pirminin-kas Juan Ignacio Fourment Kalvelis

Argentinos lietuviø jaunimas stovykloje


96

Argentinos ir Pietø Amerikos lietuviøbei kitø lietuviø bendruomeniø veiklà.Daugeliui ðio kraðto lietuviø tai vienasið nedaugelio informacijos apie Lietuvàir lietuvius ðaltiniø. Tai savotiðkos Lie-tuvos þinios Argentinoje. Tiesioginiø�Ecos de Lituania� laidos transliacijø vi-so pasaulio lietuviai gali klausytis inter-netu adresu: http://www.ecosdelitu-ania.com.ar�. Lietuviðkai radijo progra-mai �Ecos de Lituania� spalio 12 d. Mardel Platos mieste buvo áteikta �Auksi-nio ðvyturio� (�Faro de Oro�) premijauþ geriausià 2005 m. metø Argentinosradijo programà kitatauèiø bendruome-niø kategorijoje.

Juan Ignacio Fourment Kalvelis,ALJS valdybos pirmininkas

Lietuviðkos radijo valandëlës�Ecos de Lituania vedëjas

AUSTRALIJOSLIETUVIØ JAUNIMOSÀJUNGOS VEIKLA

2003�2006 M.

Australijos Lietuviø Jaunimo Sàjun-ga (ALJS) veikia ið Melburno, todëldauguma þemiau iðvardytos veiklos bu-vo suorganizuota Melburne arba jo apy-linkëse, bet tai nereiðkia, kad lietuviø jau-nimas ið kitø Australijos rajonø nedaly-vavo ar negalëjo dalyvauti. Vienas ið þino-miausiø ir linksmiausiø renginiø Austra-lijos Lietuviø jaunimo kalendoriuje yrakasmetis ALJS pokylis, kuriame dalyvau-ja ne tik lietuviø jaunimas, bet ir visi lietu-viø ir kitø kraðtø bendruomeniø nariai.Renginys visada bûna linksmas, visi da-lyviai apsirengia pagal tam pokyliui pa-skirtas temas ir pavakarieniavæ linksmaiðoka iki ankstaus ryto. ALJS tai pat su-organizuoja keletà lietuviø jaunimo susi-rinkimø ar vakaroniø, kuriose jaunimasgali pasilinksminti, pasikalbëti lietuviðkaisu draugais, susitikt ir pabendrauti sunaujais atvykusiais lietuviais. Kitas ið ren-giniø, vykstanèiø kasmet, yra �LithoFEST�,tai yra panaðus renginys á �oktoberfest�.Renginys vyksta pirmàjá spalio savaitgalá irsurenka visà Bendruomenæ á Lietuviø Klu-bà. Ðis mûsø suorganizuotas renginysuþima visus iki vëlaus vakaro. 2005 m. nu-sprendëme surinkti Melburno lietu-vaièius Eurovizijos koncerto proga. Lie-

tuviø Klube surengëme koncerto trans-liacijà per didájá ekranà ir visi labai sma-giai praleidome vakarà. Kai buvo rodo-ma Lietuvos dainininkë, visas Melbur-nas iðgirdo, kaip lietuviai myli savo kraðtà,kalbà ir visà tai, kas yra Lietuva. 2004 m.ALJS suðaukë lietuviø jaunimà Australi-joje susirinkti ir pasvarstyti jaunimuikylanèius klausimus apie lietuvybësAustralijoje ateitá, sukurti 10 metø planà.Dvi susirinkimo dienas buvo kalbama suvisais, kuriems rûpëjo lietuvybë, ne tiksu jaunimu, bet ir su Bendruomenës na-riais, su bûsima jaunimo karta. Pokalbiaiparodë, kad lietuviø jaunimui Australijo-je rûpi ne tik lietuvybës iðlaikymas ðiametolimame kraðte, bet ir kaip mes galimepadëti Lietuviø Bendruomenei. Sudarëmegana daug projektø ir keletà ið jø jau bai-gëme ávykdyti. Pavyzdþiui, jaunimas no-rëjo parodyti visai Lietuviø Bendruome-nei, kad nori prisidëti prie jos, pagelbëtikur tik galima. Kai reikëjo suremontuotiMelburno parapijos koplytëlæ, jaunimaspaaukojo daug savaitgaliø: valë, taisë irdaþë sienas. Kitas projektas buvo sukur-ti vietiniø Lietuviø organizacijø informa-cijos lentelæ, kuri bûtø naudinga ir vieti-niams lietuviams, ir ypaè tik atvykusiemsá Australijà. Lentelëje buvo skelbiama,kur ir kada susirenka lietuviø organizaci-jos ir kaip jas pasiekti. Kitas labai svar-bus projektas buvo surasti daugiau fi-nansinës paramos Lietuviø Klubui. Taigana sëkmingai padarëme surinkæ jauni-mo kontaktø duomenis ir jais pasinaudo-dami galëjome surasti festivaliø ir kon-certø rengëjus. Ðie buvo labai patenkintiklubu ir net nustebæ, kad ankðèiau su mu-mis nepalaikë ryðio. Dabar, po sëkmingaipraëjusio festivalio, klubo finansinë pa-dëtis yra geresnë ir tikimës, kad tai pa-dës iðlaikyti klubà ir kartu lietuvybæMelburne.

Australijos LJS valdyba

BALTARUSIJOSLIETUVIØ JAUNIMO

SÀJUNGOS PRANEÐIMAS2005 M.

Ðio kraðto lietuviø ypatumas, kad jiegyvena dviejuose etnografiniuose Lie-tuvos kraðtuose: Gervëèiø ir Pelesos.Jaunimas, gavæs galimybæ iðvykti stu-

dijø á Lietuvà, savo gimtinën nebegráþ-ta. Vienintelë perspektyva ðiam kraðtuiiðlaikyti savo unikalias lietuviðkas tra-dicijas � ðiam jaunimui, pabaigus studi-jas, gráþti, kaip tai padarë viena studen-tø laida, kuria remiasi visas Gervëèiø irPelesos kraðto lietuviðkas judëjimas.Rimdþiûnuose veikia lietuviðka viduri-në mokykla. Joje vaikai mokomi lietuvið-kai pagal Baltarusijos patvirtintà ðvieti-mo programà. Ðios mokyklos vaikus trik-do vyraujanti trikalbystë: rusø ir balta-rusiø valstybinës kalbos bei lietuviø kal-ba. Sekmadieninës lietuviø mokyklëlësveikia Minske ir kitur. Vietinë valdþia darneturi gerai iðvystytos tautines maþu-mas palaikanèios politikos, todël visalietuviðka veikla tegali remtis vietinës val-dþios geranoriðkumu. Iðsaugoti ðiø krað-tø kultûriná savitumà padeda jo populia-rinimas Lietuvoje, kaip pvz., jau ávyku-sios Gervëèiø kraðto dienos Vilniuje.

Svetlana Lukðienë,Baltarusijos Lietuviø Jaunimo

Sàjungos pirmininkë (iki 2005 m.rugsëjo 3 d.)

2005 m. rugsëjo mën. 3 d. ávykusia-me IV Respublikiniame Baltarusijoslietuviø suvaþiavime iðrinkta naujaBaltarusijos Lietuviø Jaunimo Sàjun-gos pirmininkë Marta Malnaè

DIDÞIOSIOSBRITANIJOS

LIETUVIØ JAUNIMOSÀJUNGA

Emigracija Lietuvos valstybei nëranaujas reiðkinys. Visais laikais þmonëskeliavo. Tiesa, uþsienin lietuvaièius ve-dë skirtingi siekiai. Vieni jø bëgo nuopolitinës priespaudos ir vakarø ðalis rin-kosi mieliau nei tolimàjá Sibirà. Kitus gi,jau pastarojo deðimtmeèio emigrantus,Vakarø Europa ir Ðiaurës Amerikos Vals-tybës vilioja sotesniu gyvenimu, pres-tiþiðkesniais universitetais, ádomesniuvakarietiðku gyvenimo stiliumi. Kadapirmøjø lietuviø emigrantø sulaukë Di-dþioji Britanija, pasakyti neámanoma. Þi-noma, kad 1947�1948 m. ði ðalis savomiestuose glaudë pokario metø lietuviøemigrantus. Nepatvirtintais duomeni-mis, tuomet atvyko iki 6000 þmoniø. Jie



97

prisijungë prie jau gyvuojanèios lietu-viø emigrantø bendruomenës. Ðiandien,daugiau kaip po 50 metø, lietuvaièiø Di-dþiojoje Britanijoje gali bûti net 200000.Beje, taip pat nepatvirtintais duomeni-mis. Belieka dþiaugtis, kad ne visi dabarar ankðèiau á Didþiàjà Britanijà atvykælietuviai skubëjo nutraukti ryðius su gim-tine, uþmirðti gimtàjà kalbà, tautos tradi-cijas. Lietuviai dar pokario laikais sku-bëjo jungtis á klubus, steigti parapijas,ávairias organizacijas. 1947 m. buvo ákur-ta Didþiosios Britanijos Lietuviø Sàjun-ga (DBLS), kuri ir ðiandien turi beveik1200 registruotø nariø ir á organizuoja-mus renginius kvieèia visus DidþiojojeBritanijoje gyvenanèius lietuvius. Pra-ëjus deðimtmeèiui nuo ðios organizaci-jos ákûrimo, 1958 m. ásikûrë dar viena or-ganizacija � Didþiosios Britanijos Lietu-viø Jaunimo Sàjunga (DBLJS). Jaunimoveikla buvo ypaè aktyvi. Daugelis or-ganizacijos nariø buvo emigrantø vai-kai, kurie norëjo iðsaugoti savyje lietu-vio identitetà, tad rinkosi á ðventes, va-karones, bûrë ðokiø ratelius, chorus. Lai-kams keièiantis, jaunuosius lietuviuspradëjo dominti ne tik kultûrinis, bet irpolitinis, ekonominis Lietuvos gyveni-mas. Ypaè buvo stengtasi remti Sàjûdþiojudëjimà. DBLJS atstovø pastangomisbuvo suorganizuotas garsusis GeleþinësLedi (Margaret Techer) ir Gintarinës Ledi(Kazimieros Prunskienës) susitikimas.Lietuviø jaunimas tikëjo ir siekë Lietuvàpamatyti laisvà. Galbût todël 1991 m.Lietuvai esant nepriklausomai, ðios or-ganizacijos veikla nurimo, o dar vëliau irvisai nutrûko. Aktyviai veikæs jaunimasásitraukë á DBLS darbus, o á ðalá atvykænauji lietuvaièiai neskubëjo jungtis. Ðian-dien lietuviai, kaip ir kitø Europos Sà-jungos valstybiø pilieèiai, turi teisæ rink-tis, kurioje ðalyje gyventi, dirbti ar mo-kytis. Ne paslaptis, jog nemaþai jaunølietuviø tokia savo teise pasinaudojo.Ðiuos á Didþiàjà Britanijà atvykusiusemigrantus pirmiausia uþgriûna adapta-cijos sveèioje ðalyje sunkumai. Taèiau,labai greitai, vos po keleto metø, jiemstenka spræsti visai kità � nutautëjimo,lietuviðko tapatumo praradimo proble-mà. Daugelis jø visgi nenori pasinerti ábritiðkàjà kultûrà, prarasti ryðio su Të-vyne ir Lietuvoje gyvenanèiais artimai-siais. Taèiau bûdø ir galimybiø lietuvið-

kumui puoselëti Didþiojoje Britanijojepradeda nebepakakti. Akivaizdu, jogDBLS organizuojamos ðventës, lituanis-tinës mokyklos ir parapijos sukvieèia tikmenkà dalá Didþiojoje Britanijoje gyve-nanèiø lietuviø. Ðtai tokiomis mintimisdalijosi ir 2006 m. metø vasario mënesáLietuvos ambasadoje susirinkæs jauni-mas. Sprendimas buvo rastas. Ðis akty-vus branduolys visus Didþiojoje Brita-nijoje gyvenanèius 16�35 metø lietuviusjau balandþio pabaigoje pakvietë á atku-riamàjá Didþiosios Britanijos LietuviøJaunimo Sàjungos suvaþiavimà. Jo me-tu buvo patvirtinti organizacijos ástataiir iðrinkta septyniø þmoniø valdyba. At-kurtoji sàjunga jau spëjo prisijungti prievykstanèiø projektø, organizuojamøSekminiø bei Joniniø ðvenèiø. Taip patsuskubta atstovauti Didþiosios Britani-jos lietuviø jaunimui birþelio mënesáDubline vykstanèiame uþsienio lietuviøbendruomeniø projekte �Draugystës til-tas� ir XII Pasaulio Lietuviø Jaunimo Sà-jungø Kongrese Kanadoje. DBLJS kvie-èia jungtis visus nesnaudþianèius lietu-vaièius, kuriems per maþa lietuviðkø ren-giniø, leidiniø, sporto þaidyniø, kurie turiádomiø idëjø ir norëtø jas ágyvendinti.Taip pat labai laukiamos organizacijos,galinèios ir norinèios ðià jaunimo veiklàparemti.

Raminta Berþinskytë

ESTIJOS LIETUVIØJAUNIMO SÀJUNGA

Estijoje gyvenanèio lietuviø jauni-mo nedaug. Daugumà mûsø � tai ant-ros kartos lietuviai, kuriø mama arba të-

vas lietuvis/lietuvë yra atvaþiavæ gy-venti á Estijà. Taigi mûsø pagrindinistikslas iðlaikyti, tæsti ir puoselëti tai, kàesame iðmokæ ið savo tëvø, pasidalintituo tarpusavyje ir, þinoma, palaikyti ry-ðá su Lietuva. Nors neturime lietuviðkømokyklø, mûsø jaunimas vaþiuoja stu-dijuoti lietuviø kalbà, literatûrà, Lietu-vos etnologijà, folkloristikà á Lietuvosuniversitetus � á vasaros kalbos bei kul-tûros kursus ir pagal ilgalaikes mainøprogramas. 2005 metø vasarà dalyva-

Estijos lietuviø jaunimas Pasauliolietuviø sporto þaidynëse 2005 metais

Estijos lietuviø jaunimas dainuoja savo himnà, sukurtà ELB XXV jubiliejaus proga



98

vome Pasaulio lietuviø sporto þaidy-nëse. Taip pat dalyvaujame Lietuvosjaunimo stovyklose, kur turime galimy-bæ tiesiogiai bendrauti su lietuviø jau-nimu, iðmokti lietuviðkø dainø, papro-èiø ir t. t. Bûdami namie skleidþiame sa-vo þinias kitiems. 2005 metø gruodyjeatðvæsto Estijos Lietuviø Bendruome-nës (ELB) XXV jubiliejaus proga messukûrëme savo �himnà�, remdamiesiLietuvos folkloru bei poezija. Kartu pa-dëjome parengti ELB ataskaità ir daly-vavome jos pristatyme. Jaunimo susi-tikimuose ugdome lietuviðkumà þais-dami lietuviðkus þaidimus, dainuodamidainas, þiûrëdami lietuviðkus filmus,ðvæsdami ðventes, populiarindami Lie-tuvos kultûrà, literatûrà, lietuviðkus pa-proèius, virtuvæ, bendraudami lietuviøkalba. Kai á Estijà atvyksta Lietuvossportininkai, susirenkame �sirgti� uþjuos. Kol kas Estijos lietuviø jaunimassavo sàjungos neturi, gyvuojamedrauge su Estijos Lietuviø Bendruome-ne � dalyvaujame ELB renginiuose, pa-dedame rengti ðventes, tvarkyti ELBtinklalapá. Priimdami á savo bûrelá visnaujo jaunimo, tikimës, kad judame linksavo sàjungos...

Estijos LB inf.

ISPANIJOS LIETUVIØJAUNIMO SÀJUNGA

2005 METAIS

Pasaulio Lietuviø Jaunimo Sàjungospadalinys Ispanijoje (toliau ILJS) pagalsavo veiklos laikà yra vienas ið jauniau-siø. Tokia organizacija Ispanijoje buvoákurta 2005 metø balandþio mënesá. Peraðtuonis mënesius pagrindinis darbasbuvo su Pasaulio Lietuviø Jaunimo Sà-jungos padaliniu Ispanijoje susipaþintøkuo daugiau jaunø lietuviø, gyvenan-èiø ðioje pietø Europos valstybëje. ILJSveiklos pradþioje mûsø buvo tik 10, oðiuo metu ðiai organizacijai priklauso 60nariø. Praëjusiais metais að, kaip ILJSpirmininkas, dalyvavau I Europos Lie-tuviø Jaunimo Sàjungos Sàskrydyje, ku-ris vyko Trakuose. Ðio renginio metu tu-rëjau puikià galimybæ susitikti su kitøPLJS padaliniø vadovais, ágyti veiklospatirties. Ðio renginio metu buvo nu-spræsta, kad II Europos Lietuviø Jauni-mo Sàskrydis ávyks 2007 metais Barse-lonoje. Mums, kaip jaunai organizacijai,bus didelë garbë ir atsakomybë Katalo-nijos sostinëje priimti lietuvius ið ávairiøEuropos valstybiø. Ðiais metais jau pra-

dësime rengtis ðiam svarbiam ávykiui.Prie nuveiktø darbø norëèiau priskirti irILJS Andalûzijos skyriaus ákûrimà. ILJSvaldyba reziduoja Barselonoje. Kaip þi-nia, Ispanijoje atstumai yra dideli, todëlbûtina ávairiuose ðios ðalies regionuo-se steigti ILJS skyrius. Kaip pavyzdysir yra ILJS Andalûzijos skyriaus ásteigi-mas. Ðio skyriaus pirmininke iðrinkta Lai-ma Þièkutë. Pirmais ILJS veiklos mëne-siais pagrindinis darbas buvo supaþin-dinti jaunus lietuvius, gyvenanèius Is-panijoje, su ðia organizacija, o ðie metaijau bus skirti tinkamai pasirengti II Eu-ropos Lietuviø Jaunimo Sàskrydþiui.

Raimundas Michnevièius,Ispanijos Lietuviø Jaunimo

Sàjungos pirmininkas

JAV LIETUVIØ JAUNIMOSÀJUNGA

Per vienerius metus JAV LJS sukû-rë savo naujà tinklalapá www.javljs.org � suvienijo skyrius ir kontaktinæ in-formacijà. Að, JAV LJS pirmininkasArûnas Karalis, atstovavau JAV LJS perJAV LB Tarybos sesijà, Kraðto valdy-bos susirinkimuose ir Europos Lietu-viø Jaunimo Sàjungos sàskrydyje. JAVLJS Kraðto valdyba surinko pakanka-

Estijos lietuviø jaunimas su Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos ambasado-riumi Antanu Vinkumi

Los Angeles lietuviø tautiniø ðokiøansamblis �Spindulys� Japonijoje



99

JAV lietuviø krepðinio komanda � aukso medalio laimëtojai VII Pasauliolietuviø sporto þaidynëse

mai lëðø ásteigti kasmetæ studento sti-pendijà. Jaunimas tæsia tradicinæ veik-là, organizuoja ávairius renginius, jau-nimo stovyklas ir t.t. Lietuviø daug �JAV LJS Studentø Reikalø Taryba ban-dys surasti lietuvius studentus ir in-formuoti juos apie JAV LJS ir kitø orga-

nizacijø tikslus, reikðmæ ir veiklà. 2006m. vasara paskirta temai �Mentorship�,t.y. jaunimo ugdymas, jaunesnës kar-tos átraukimas á lietuviø veiklà.

Arûnas Karalis,JAV LJS pirmininkas

KANADOS LIETUVIØJAUNIMO SÀJUNGA

Dabartinei KLJS valdybai pirminin-kauja Tomas Jonaitis. Vicepirmininkë yraJulija Puodþiukaitë, iþdininkas � Danie-lius Puzeris, sekretorius � Paulius Ser-gautis, narys socialiniams reikalams �Jonas Didþbalis, korespondentas � To-mas Kuras, nariai � Armanda Rochkovs-kaitë, Saulius Simonavièius.

Tæsiame prieð dvejus metus pradëtàmënesiná elektroniná biuletená. Jis yrasiunèiamas jaunimui, siekiant informuotiapie tai, kas vyksta ávairiose Kanadosapylinkëse, kad ir jie galëtø prisidëti prieveiklos. Mes vis stengiamës pririnkti kuodaugiau jaunimo elektroninio paðto ad-resø ir pritraukti daugiau jaunimo. Dabar-tiniame elektroninio paðto sàraðe turimeapie 250 pavardþiø. Stengsimës iðplëstisàraðà suradæ ryðá su aukðtesniøjø litu-anistiniø kursø dalyviais ir ávairiø Kana-dos universitetø studentais. Valdyba su-sitinka bent vienà kartà per mënesá pa-diskutuoti apie bûsimus renginius. Vie-nas valdybos atstovas dalyvauja Kana-dos Lietuviø Bendruomenës kraðto val-dybos posëdþiuose kaip Jaunimo Sàjun-gos atstovas. Kiekvienais metais spaliomën. tæsiame tradicijà ir rengiame �Kau-kiø vakaro� ðokius ir Velykinius ðokius

Kanados Lietuviø Jaunimo Sàjungos valdyba 2004-2005m. Ið kaires:Julija Simonelytë, Lina Jaglowitz, Antanas Pacevièius, Julija Puodþiu-kaitë, Tomas Jonaitis, Sofija Bulotaitë, Vytas Ruslys, Jonas Didþbalis.Trûksta Saulius Simonavièiaus



100

balandþio mënesá. Visi susirenka paðok-ti, padainuoti ir smagiai pabendrauti. Da-lyvavome Kanados Lietuviø Bendruo-menës suvaþiavimuose, kurie vyko To-ronte ir Delhi. Organizavome kasmetáKLJS suvaþiavimà. Praëjusiais metais(2005 m.) vasario mënesá KLJS kartu suToronto Universiteto Lietuviø StudentøDraugija surengë uþsiëmimø dienà Vasa-rio 16-osios proga. Sujungëme istorijàapie Vasario 16-àjà su ádomiais þaidimais,tokiais kaip �Jeopardy� arba krepðinis.Visada stengiamës pritraukti jaunesnækartà. Pasisekë ypaè gerai � vaikai links-mai praleido rytà, o mes ir mokytojos bu-vome labai patenkinti kaip viskas pavy-ko. Mûsø valdybos atstovas Jonas Didþ-balis dalyvavo oficialiame susitikime suLietuvos Respublikos Seimo PirmininkuiArtûru Paulausku, kai jis lankësi Toron-te. KLJS labai aktyviai prisidëjo prie 35-øjø Kanados lietuviø dienø rengimo (Mis-sissaugoje ir Toronte). Buvo organizuo-jami jaunimo ðokiai ir skatinamas jauni-mas paremti krepðinio turnyrà, kuris vy-ko visà savaitgalá. Iðrinkome savo Sàjun-gos atstovus á XII PLJ Kongresà Toron-te, Montrealyje ir Hamiltone. Atstovaibuvo ið Vankuverio, Toronto, Montrealioir Hamiltono. Dalis mûsø veiklos � pa-rengti atstovus veiksmingai prisidëti prieoficialiø posëdþiø, dalyvauti diskusijose.

Tomas Jonaitis,Kanados Lietuviø Jaunimo

Sàjungos pirmininkas

KARALIAUÈIAUSKRAÐTO LIETUVIØ

JAUNIMO SÀJUNGOSVEIKLA

2004�2005 METAIS

Karaliauèiaus kraðte lietuviai turi pa-kankamà kultûrinæ autonomijà. Dides-niuose miestuose veikia per 18 ávairiøorganizacijø: 12 muzikiniø ansambliø, 5vaikø organizacijos.Karaliauèiaus krað-to lietuviø jaunimo neorganizuota veik-la prasidëjo 1988 m. � turimas omenyjedalyvavimas 1988 m. solidarumo varþy-bose Kaune ir 1989 m. stovykloje Vil-niuje. Lietuviø jaunimas dalyvavo Pa-saulio lietuviø sporto þaidynëse.1999 m. vasario 27 d. Ásrutyje ávyko Ka-raliauèiaus kraðto LJS steigiamasis su-sirinkimas. Pirmininku buvo iðrinktas Ri-èardas Mikulënas. 1999 m. kovo 17 d.Kraðto lietuviø jaunimo organizacija ta-po juridiniu asmeniu. Po dvejø metø,2001 m. gruodþio 23 d., Karaliauèiauskraðto LJS ávyko pirmininko rinkimai. Juoiðrinktas Maksimas Èajauskas. 2001 m.buvo suðaukti trys Karaliauèiaus krað-to LJS atstovø susirinkimai. Vienas ið jøvyko Karaliauèiaus kraðto Lietuviø JSetnokultûros stovykloje. 2002 m. sto-vyklavome Maþosios Lietuvos þemëje� Klaipëdoje. Tuo metu pasiraðëmebendradarbiavimo sutartá su visuome-nine jaunimo organizacija �Dovilanas�.

Mûsø organizacija dalyvavo pirmajamelietuviø folkloro festivalyje Doviluose.2003 m. birþelio 17 d. regioninë Kalining-rado visuomeninë jaunimo organizacija�Lietuviø jaunimo sàjunga� buvo per-registruota Kaliningrado srities justici-jose. 2003 m. rugpjûèio mën. vyko tarp-tautinë etnokultûros stovykla prie Við-tyèio eþero. Joje dalyvavo apie 60 at-stovø, sveèiai ið Lietuvos ir Lenkijos.2004 m. lapkrièio 6 d. ávyko ataskaitinërinkiminë konferencija, kurios metu pir-mininke iðrinkta Tatjana Rodenko. Atsi-naujino Tarybos sudëtis. Kiekvienas iðjos nariø tapo atsakingu uþ jiems skir-tus darbo barus. Pagal patirtá Tarybosnariai ðefuoja Karaliauèiaus srities rajo-nø ir miestø lietuviø jaunimo sàjungas.Konferencijos metu buvo iðkelta pasiû-lymø, kaip suaktyvinti darbà, autono-mijos atstovas palinkëjo sëkmingo dar-bo Tarybai ir naujajai pirmininkei.2004 m. KSLJ Sàjungos nariai dalyvavoRKSNK Autonomijos renginiuose: XIKaliningrado srities lietuviø kultûrosðventëje, skirtoje K. Donelaièio meti-nëms, III vaikø dainø festivalyje. Jauni-mas aktyviai dalyvauja laikraðèio �Gin-taras�, kuris leidþiamas lietuviø ir rusøkalbomis, leidyboje, (Elena Gudavièiusrengia laikraðtá spaudai, Tatjana Roden-ko, Algiradas Karmilavièius, Nadia Za-janèiauskaitë � neetatiniai þurnalistai),raðo straipsnius ávairiomis temomis.Tarp KSLJS nariø yra lietuviø kalbos mo-kytojø, kurie su mokiniais dalyvauja Ka-liningrado srities lietuviø kalbos moky-tojø Asociacijos renginiuose: vyko IVregioninë lietuviø kalbos olimpiada, me-todiniai mokytojø seminarai Èernia-chovske ir Sovetske, vaikø eilëraðèiø irpieðiniø konkursai. Per praëjusá pusme-tá suorganizuota iðvyka á Kurðiø Nerijà,skirta organizaciniams klausimams, vie-tos apþiûrai, ruoðiantis Þolinës ðventeiir kitiems bûsimiems Jaunimo sàjungosrenginiams, seminaras su rajoniniø jau-nimo organizacijø pirmininkais dël pasi-ruoðimo ir dalyvavimo VII PLJ þaidynë-se Vilniuje. Nuolatiniai ryðiai palaikomisu Lietuvos mokyklomis. Veikia lietuviømokyklos Karaliauèiuje, Tilþëje. Organi-zuojamos vaikø vasaros stovyklos, kas-met ðvenèiama Þolinë. Grupë vaikø iðKaraliauèiaus kraðto dalyvavo etnokul-tûros stovykloje Giruliuose. Neturëda-

Kanados Lietuviø Jaunimo Sàjungos valdyba 2005�2006 m. Ið kairës: JonasDidþbalis, Sofija Bulotaitë, Tomas Jonaitis, Danielius Puzeris, ArmandaRochkovskaitë, Paulius Sergautis, Julija Puodþiukaitë, Tomas Kuras. TrûkstaSauliaus Simonavièiaus

PASAULIO LIETUVIØ JAUNIMO SÀJUNGA100


101

mas nuolatinës finansinës paramos, tikpadedant RKSLTK Autonomijai ir Ma-þosios Lietuvos lietuviø draugijai Èika-goje, jaunimas dalyvauja visuose ren-giniuose. 2004�2005 m. KaraliauèiausKraðto LJS veikloje dalyvavo apie 70þmoniø, ið kuriø 30 � aktyviai. Mes sten-gëmës bet kuriuo atveju susitikti ir veik-ti, kad surastume kuo daugiau bendra-minèiø ir bendradarbiautume ágyvendin-dami jaunimo planus. Dël to, artimai dir-bame su RKSLTK Autonomija, Lietuviøkalbos mokytojø Asociacija ir norimekuo realiau prisidëti prie Pasaulio Lietu-viø Jaunimo Sàjungos veiklos.

Problemos.Viena ið pagrindiniø � LJS veiklos

finansavimas. Þinodama, kad metinisprojektø finansavimas ið TMID bus ma-þas, Sàjungos Taryba planuodama me-tinius renginius priversta á tai atsiþvelg-ti ir negali plësti savo veiklos, iðskyrustik tradicinius renginius. Gaunamo fi-nansavimo nepakanka pagyvinti rajoni-niø organizacijø darbà, didinti jaunimoaktyvumà. Norint, kad Jaunimo Sàjun-gos veiktø aktyviai ir kad aplink mus bur-tøsi kuo daugiau jaunimo, Sàjungaireikia ló÷�f8 reklaminiam darbui. Daugu-ma jaunimo, ne tik seniai èia gyvenan-èio, bet ir dabar atvykstanèio, negali gau-ti informacijos apie mûsø Sàjungà ir josveiklà. Ðá klausimà galima bûtø iðspræstirengiant jaunimo radijo laidà lietuviøkalba. Atsiþvelgiant á tai, kad pagyve-nusiø þmoniø ir jaunimo poreikiai skir-tingi, bûtinai reikalingos patalpos jau-nimui susiburti, susirinkti savaitgaliais,pabendrauti ir t.t. Taip bûtø galimadaugiau jaunimo átraukti á bendrà mûsødarbà.

Planai. Uþmegzti ryðius su kitomis Jauni-

mo Sàjungomis kitose pasaulio ðalyse.Dalyvauti visuose renginiuose, kuriuospraveda Kaliningrado srities lietuviø su-sivienijimai ir Regioninë Kaliningradosrities lietuviø nacionalinë - kultûrinëAutonomija. Pradëti naujus lietuviø kal-bos kursø mokslo metus suaugusiems,kuriuos veda jaunimo atstovë TatjanaRodenko ir kiti.

Tatjana Rodenko,Karaliauèiaus kraðto LJS

pirmininkë

LATVIJOS LIETUVIØJAUNIMO SÀJUNGA

Dauguma Latvijoje gyvenanèiø lie-tuviø yra antros kartos miðriø ðeimøvaikai, todël galima teigti, kad pagrin-dinë Sàjungos veikla yra lietuviø kal-bos mokymas. Rygoje veikia lietuviøgimnazija, 3�4 ðeðtadieninës lietuvið-kos mokyklëlës Jelgavoje, Bauskëje,Jûrmaloje. Lietuviai Latvijoje mëgsta lie-tuviø liaudies dainas ir ðokiø etnogra-finius elementus. Dël nepastovaus fi-nansavimo, jaunimo veikla vyksta supertrûkiais.

Zanë Þukovska,Latvijos Lietuviø Jaunimo

Sàjungos pirmininkë

LENKIJOS LIETUVIØJAUNIMO SÀJUNGA

Lenkijos Lietuviø Jaunimo Sàjungaoficialiai ákurta 1994 metais, taèiau josveikla prasidëjo kur kas anksèiau. LLJSveikla pleèiasi. Ákurtas ir jau veikia sky-rius Punsko licëjuje. Tikimës, kad ne-trukus bus ásteigtas ir Kauno�Vilniausstudentø skyrius. LLJS turi keletà sa-vo pastoviø renginiø ir, þinoma, bando

aktyviai ásijungti á Lietuviø Bendruo-menës Lenkijoje gyvenimà. Kasmetpavasará vyksta vaikø ðokiø ðventë�Aguonëlë�. Tai proga jauniesiemsPunsko � Seinø � Suvalkø kraðto ðo-këjams iðeiti á scenà, koncertuoti, pa-bendrauti su bendraamþiais. VasaràLLJS kvieèia visus á Estradiniø dainøðventæ. Punsko kultûros namuosedainuoja ir ðoka lietuviðkas jaunimas.Rudená vyksta vaikø ðokiø kolekty-vø vadovø apmokymai. Dalijamasipatirtimi su tais þmonëmis, kurie mo-ko mûsø kraðto vaikus ir jaunimà.Þiemà, kai jaunimas suvaþiuoja na-mo Kalëdø ðventëms, LLJS Punskolicëjaus skyrius kartu su studentaisrengia bendrà susitikimà. Bûsimi stu-dentai suþino apie universitetus, ga-limybes mokytis ávairiose ðalyse,bendrauja, linksmai praleidþia laikà.Kasmet organizuojami proginiai ren-giniai ir vykdomi nauji projektai. Sma-gi buvo LLJS deðimtmeèio proga su-organizuota ðventë, kai ir jauni, ir vy-resni ðoko po atviru dangumi, stebë-jo fejerverkus. LLJS talkina rengiantkrepðinio ðventæ Punske 2006 m.,bandys suburti Punsko � Seinø � Su-valkø kraðto lietuviðkà jaunimà.

LLJS valdyba

Lenkijos Lietuviø Jaunimo Sàjungos valdyba



102

NORVEGIJOS LIETUVIØJAUNIMO SÀJUNGA

Mintys dël jaunimo organizacijosNorvegijoje ákûrimo jau kuris laikas su-kosi daugelio mûsø galvose ir buvonuolatinis pasiðnekëjimø objektas bend-rø susitikimø metu. 2006 m. balandþio21 d. grupë entuziastø susirinko Osle irSteigiamojo susirinkimo metu atkûrëNorvegijos Lietuviø Jaunimo Sàjungà.NLJS vienija lietuviø jaunimà, gyvenantá,studijuojantá ar dirbantá Norvegijoje.

Sakome atkûrë NLJS, nes 2000 me-tais Bergene keliø lietuviø studentø ini-ciatyva jau buvo ákurta jaunimo organi-zacija. Sàjungos ákûrëjams baigus stu-dijas neatsirado jaunimo, kuris toliauvystytø ðios organizacijos veiklà, tad jinustojo egzistavusi.

NLJS tikslams siekti ir veiklai vysty-ti yra suburti penki departamentai, kuriespecializuojasi:

p kultûrinëje-kûrybinëje veikloje,p turizmo ir sporto veikloje,p informacinëje-patariamojoje

veikloje,p pramogø organizavime,p informacijos teikimu ðvietimo sri-

tyje.Kiekvienas narys gali jungtis prie já

dominanèio departamento, atsiþvel-

giant á savo pomëgius, interesus beiiniciatyvas.

Mes sieksime, kad NLJS veikla ati-tiktø lietuviø jaunimo, gyvenanèio Nor-vegijoje, poreikius ir pateisintø lûkes-èius. Pagrindiniai mûsø tikslai � sociali-niø kontaktø skatinimas, informacijos

Norvegijos lietuviø jaunimas ðvenèia Jonines Osle, 2006 m.

Ukrainos lietuviø jaunimas Pasaulio lietuviø sporto þaidynëse, 2005 m.

aktualiais klausimais vieðinimas bei da-lijimasis patirtimi, tradiciniø ðvenèiøðventimas, bendros pramoginës ir kul-tûrinës veiklos organizavimas ir koordi-navimas.

Norvegijos Lietuviø JaunimoSàjungos valdyba

UKRAINOS LIETUVIØ JAUNIMO SÀJUNGOSVEIKLA 2005 METAIS



103

Ukrainoje ið 11 lietuviø bendrijø, jau-nimo grupës veikia Lvove, Zaporoþëje,Vinicoje ir Kijeve. Oficialiai nëra uþre-gistruota në viena. Nuo 2004 m. akty-viau pradëjo veikti Dnepropetrovskojaunimas, kuris kartu su bendrija rengiatradicines lietuviø ðventes, mokosi lie-tuviø kalbos, vyksta á iðvykas po áþy-mias srities vietas.

Vinicoje jaunimas lanko lituanistinesmokyklas, vyksta á stovyklas. Lvovojaunimas leidþia laikraðtá �Poþiûris�. Vo-kalinë grupë �Gintaras� dalyvauja ávai-riose miesto ðventëse ir konkursuose,juose atlieka lietuviø liaudies bei estra-dines dainas. Zaporoþës jaunimas ákûrëðokiø grupæ �Atþalynas�. Aktyviai da-lyvavo rengiant ir organizuojant VIII Uk-rainos lietuviø dainø ir ðokiø festivalá,kuris ðiais metais vyko jø mieste. Kijevojaunimo ðokiø ansamblis VIII Ukrainoslietuviø dainø ir ðokiø festivaliui paren-gë naujà programà. Kijevo filharmonijo-je lietuviðkai buvo skaitomas TarasoÐevèenkos �Testamentas� � buvo fil-muojama, o áraðas rusø, èekø, vokieèiø,anglø, vengrø, bulgarø, lenkø kalbomisdabar dovanojamas oficialiems sve-èiams.

Vaikai su jaunimo vadovais ðiais me-tais jau ketvirtà kartà vaþiuoja á stovyk-là �Tolerantiðkumo ðaltinis�, kurià ren-gia Ukrainos Tautiniø Maþumø Kong-resas. Ji yra palaikoma Ukrainos valsty-biniø ástaigø, o joje dalyvauja ávairiosetninës grupës. Stovykloje kiekvienàdienà yra pristatoma nauja ðalis su sa-vo istorija, veikla, virtuve ir ðokiais. Uk-rainos jaunimo sporto rinktinë pirmà kar-tà dalyvavo Pasaulio lietuviø sportoðventëje. Joje dalyvavo Simferopolio,Sevastopolio, Donecko, Dnepropet-rovsko ir Kijevo lietuviø atstovai.

Didþiausios problemos - lietuviø kal-bos nemokëjimas ir patalpø sekmadie-ninëms mokykloms trûkumas.

Andrius Makarovas,Ukrainos Lietuviø Jaunimo

Sàjungos pirmininkas (iki 2006 m.birþelio 4 d.)

2006 m. birþelio 3�4 d. Dnepropet-rovske ávyko Ukrainos Lietuviø Jau-nimo Sàjungos suvaþiavimas. Jau-nimo sàjungos pirmininke iðrinktaTatjana Gunina.


VOKIETIJOS LIETUVIØJAUNIMO SÀJUNGOS

VEIKLA2003�2005 METAIS

2003 metai

Nuo birþelio iki liepos mën. vyko XIPasaulio Lietuviø Jaunimo Kongresas.VLJS kartu su Lenkijos jaunimu organi-zavo ðá renginá. Kongresas vyko Lietu-voje, Lenkijoje ir Vokietijoje. Vokietijojevyko studijø dienos.

Kiekvienà rudená Bonoje vyksta pa-baltieèiø suvaþiavimas, kuriame daly-vauja Vokietijoje gyvenantis jaunimas iðEstijos, Latvijos ir Lietuvos. Taip pat bu-vo suorganizuotas Andriaus Mamon-tovo koncertas Lampertheime, Vasario16-osios gimnazijos parke. Susirinkoapie 250 studentø ið Mannheimo ir Hei-delbergo apylinkiø.

Vienas sunkiausiø ir svarbiausiø at-liktø darbø � VLJS, kaip juridinio asmens,áregistravimas. Gavome paþymëjimà, kadesame ne pelno siekianti visuomeninë or-ganizacija. Oficialiai áteisinta VokietijosJaunimo Sàjunga yra pasirengusi nau-joms uþduotims ir naujiems iððûkiams.

2004 metai

Per ðiuos metus renginiø nebuvo la-bai daug, kadangi valdyboje vyko pasi-

keitimai. Per metiná suvaþiavimà Hiuten-felde geguþës mënesá buvo iðrinkta nau-ja valdyba. Vyresnieji valdybos nariaiperdavë jaunesnei kartai Jaunimo Sàjun-gos darbà.

Naujos valdybos sudëtis:Aidas Ðiugþdinis, pirmininkasArûnas Damijonaitis, vicepirmininkasMartynas Gaurilèikas, sekretoriusLaima Lipðytë, iþdininkëVilma Remmert-Fontes, narëDovilë Masionytë-Lemke, narëKarolis Grevas, narysPirmasis naujos valdybos renginys

ávyko per pabaltieèiø suvaþiavimà. Játeko suorganizuoti, kadangi latviø beiestø jaunimo Vokietijoje labai sumaþë-jo. Suvaþiavime dalyvavo apie keturias-deðimt nariø, daugiausia � lietuviai.Ankstyvà rudená valdyba gimnazijospatalpose surengë lietuviðko filmo per-þiûrà. Tikëtasi pritraukti daugiau naujønariø Deja, susidomëjusiø buvo apie 20mokiniø.

2005 metai

Geguþës 8�10 d. Hiutenfelde vykoIII Europos Lietuviø krepðinio turnyras.Ðio renginio pagrindinis organizatoriusMartynas Lipðys (PLJS valdybos na-rys), ilgametis Vokietijos Lietuviø Jau-nimo Sàjungos valdybos narys. Jam tal-kino VLJS valdyba ir nariai. Á turnyrà uþ-siregistravo 10 komandø ið skirtingø Eu-

VLJS suvaþiavimo dalyviai


104

ropos ðaliø � Danijos, Anglijos, Pran-cûzijos, Lenkijos. Vokietijai atstovavokomandos ið ávairiø miestø � Hambur-go, Nuernbergo, Berlyno, Frankfurto,Mannheimo ir Heidelbergo). Turnyrometu þiûrovai ne tik galëjo stebëti átemp-tas varþybas, bet ir patys sudalyvautikeliose varþybose, tokiose, kaip tritað-kiø metimas. Taip pat sulaukëme garbin-gø sveèiø. Lietuvos Seimo PirmininkasArtûras Paulauskas su delegacija ir Lie-tuvos ambasadorius Vokietijoje EvaldasIgnatavièius apsilankë turnyre. Po ilgøbei átemptø varþybø nugalëtojais tapoMannheimo-Heidelbergo komanda, ant-rà vietà uþëmë Punsko komanda, o tre-èia vieta atiteko Anglijos komandai.

Geguþës 27 � 29 d. Annaberge vykoVokietijos Jaunimo Sàjungos suvaþiavi-mas. Suvaþiavimas prasidëjo Lietuvosradijo korespondentës Vokietijoje LaimosÞilaitytës � Mayer paskaita apie prakti-nës þurnalistikos kelius ir klystkelius: þi-niasklaidos reikðmæ, jos poveiká visuo-menës nuomonës bei politiniø sprendi-

mø formavimuisi, iðkreiptà spaudos lais-vës sampratà, ypaè slegianèià jaunas de-mokratines valstybes. Po paskaitos vy-kusioje diskusijoje �Amerikos Lietuvio�korespondentas Romas Ðileris iðplëtojoðià temà ir pasakojo apie þurnalistinio dar-bo etikà, remdamasis lietuviðkuoju �Þur-nalistø ir leidëjø etikos kodeksu� bei vo-kiðkais �Publizistische Grundsätze�(Pressekodex). Suvaþiavime apsilankëLietuvos ambasadorius Evaldas Ignata-vièius, pasveikino susirinkusius ir pa-kvietë aktyviai dalyvauti Ambasadosrengiamuose projektuose. Suvaþiavimebuvo kalbama apie 2006 m. Toronte vyk-siantá PLJS XII Kongresà. Prisistatë kan-didatai á VLJS atstovus Kongrese, áspû-dþiais dalijosi ankstesniø suvaþiavimødalyviai. Suvaþiavime iðrinkta nauja VLJSvaldyba: Aidas Ðiugþdinis (pirmininkas),Martynas Gaurilèikas (pirmininko pava-duotojas), Sofija Loiter (sekretorë), Auð-ra Malinauskaitë (atstovë ryðiams su vi-suomene), Jûratë Patackaitë (atsakingauþ lëðø telkimà), Giedrë Paulauskaitë (at-stovë spaudai), Arûnas Damijonaitis (iþ-

dininkas).Berlyne ir Vasario 16-osios gimnazi-

joje buvo ðvenèiamos Joninës. Jø metuVokietijos lietuviø jaunimas turëjo savostendà ir labai aktyviai dalino informa-cijà apie VLJS sàjungos veiklà. Buvopaskelbta loterija, kurios pagrindinis pri-zas � kelione lëktuvu á Lietuvà. Tik surëmëjø pagalba yra ámanoma papildytiVLJS kasà.

2005 m. paskutiná spalio mënesio sa-vaitgalá Annabergo pilyje Bonoje, vykoBaltijos ðaliø jaunimo suvaþiavimas.Pagrindinë suvaþiavimo tema � �Vaka-rø kultûros átaka Baltijos ðalims�. Pasi-baigus suvaþiavimui surengëme �Hel-loween� ðventæ. Pagrindiniai renginioorganizatoriai � Vokietijos Lietuviø Jau-nimo Sàjunga (VLJS). Jai talkino keletasLatvijos atstovø.Suvaþiavime dalyvavo35 atstovai ið ávairiø ðaliø, netgi lietu-viai ið Brazilijos, Kanados ir Prancûzi-jos. Daugiausia dalyvavo lietuviø. Ðisfaktas paskatino diskusijà, kaip pritrauk-ti daugiau latviø ir estø, kokios yra Bal-tijos ðaliø bendradarbiavimo galimybësuþsienyje. Taèiau tai dþiugi þinia Vokie-tijos Lietuviø Bendruomenei ir Vokieti-jos Lietuviø Jaunimo Sàjungai � lietu-viø jaunimas stengiasi palaikytidraugiðkus tarpusavio ryðius bei daly-vauti diskusijose emigracijos ir gyveni-mo svetimoje ðalyje temomis.

2005 m. gruodþio mën. vyko rinkimaiatstovø á XII Pasaulio Lietuviø JaunimoKongresà Kanadoje. Kandidatai buvoiðrinkti per metiná suvaþiavimà. Po su-vaþiavimo kandidatai iðleido broðiûrà sutrumpais pristatymais. Nuo gruodþio 5iki 20 d. Vokietijos Jaunimo Sàjungos na-riai rinko atstovus. Atstovais buvo ið-rinkti: Martynas Gaurilèikas, Jûratë Pa-tackaitë, Dalia Henke, Sofija Loiterytë,Auðra Malinauskaitë, Laura Ðiugþdiny-të, Giedrë Paulauskaitë, Laima Lipðytë,Martynas Lipðys, Asta Baikauskaitë irMartynas Ciþauskas.

Jø pareiga Kongrese: dalyvautiKongreso Studijø dienose; susipaþintisu buvusios PLJS valdybos veikla ir at-sakomybe; susipaþinti su Kongresoprograma ir darbo taisyklebmis; ið anks-to aptarti Studijø dienø temas; pasiruoðtidalyvauti bent viename Studijø dienøsimpoziume; rûpintis Vokietijos Jaunimo

Vokietijos LJS valdyba 2005�2006 m. Ið kairës: Au�ra Malinauskaitë, AidasÐiugþdinis, Sofija Loiterytë, Jûratë Patackaitë ir Martynas Gaurilèikas.(Trûksta Giedrës Paulauskaitës ir Arûno Damijonaièio)



105

KRAÐTØ LIETUVIØBENDRUOMENËS

AIRIJALaura Galeckaitë44 Belmont Park, Raheny,Dublin 5,[email protected]://www.langas.net/airija

ARGENTINAJurgis BrazaitisLa Rosa Nº 1235 Adrogué (1846)Buenos Aires [email protected]

AUSTRALIJARomas PociusLithuanian House, 6-8 Eastry street, Norwood, S.A. [email protected]

AUSTRIJALina Pestalc/o Botschaft der Republik LitauenLowengasse 47, 1030 WienAUSTRIATel./faks. (43) (1) 9431 [email protected]

BALTARUSIJAVitalija Kolesnikovapr.Nezavisismosti 91-34Minsk [email protected]@gmail.com

BELGIJAAurelija Goris � NorienëWilgenlaan 192390 [email protected]

BRAZILIJAJurgis ProkopasRua Inácio nr. 671Sao Paulo CEP [email protected]

DANIJAElena Konèiutë HenningsenSØBORG HOVEDGADE 133 ST. TH.2860 SØ[email protected]://www.lietuva.dk

DIDÞIOJI BRITANIJADidþiosios Britanijos Lietuviø SàjungaIrena Hughes153 Rough Rd.,Kingstanding,Birmingham B44 OUSUNITED [email protected]

ESTIJACecilija Rasa UntEhitajate tee 37� 45Tallinn [email protected]@hot.eehttp://www.hot.ee/elu/

GRAIKIJAAlfreda KutaitëAg. Eufimias 55143 43 N. [email protected]

GRUZIJAZina KaruchnishviliKekelidze 1 - 18Tbilisi [email protected]

ISPANIJALoreta PaulauskaitëC. Conde de Torralba, 14, 2-F28046 [email protected]

ITALIJAJeronimas MaskeliûnasViale di Villa Grazioli, 9Roma [email protected]://www.lituani.net

JAPONIJARûta Verp4-18-26 Minami MagomeOta-ku, Tokyo143-0025 [email protected]

JUNGTINËS AMERIKOS VALSTIJOSVaiva Vëbraitë325 Foot Hills RoadDurham, CT [email protected]://www.javlb.org

KANADARûta Þilinskienë1 Resurrection RoadToronto ON M9A [email protected]://www.klb.org

KAZACHSTANASLietuviø kultûros draugija �Aidas�Audrius JozënasTaugul-1 33-11Almaty [email protected]

KOLUMBIJAStasytë SlotkutëDiagonal 115 A Nr. 70 C � 75 Cons. 17Clinica [email protected]

LATVIJAJovita BudzinauskienëJurmala a/k 3LV-2015LATVIA

LENKIJAIrena Gasperavièiûtëul. Mickiewicza 8016-515 Punskwoj. [email protected]://www.punskas.pl

MOLDOVAIrena Garliauskaitëb-dul Dacija [email protected]

NAUJOJI ZELANDIJAJurgis PeèiulaitisPO BOX 87 243,Meadowbank, Auckland 1005NEW [email protected]

NORVEGIJADaina BogdanienëRosenlund 6,Oslo [email protected]:// www.nlbendrija.org

LIETUVIØ BENDRUOMENIØ KRAÐTØ ADRESAI


106

NYDERLANDAIDaina ToleikytëHoutrijk 342151 DX [email protected]@yanos.nlwww.olbinfo.nl

PRANCÛZIJALinas Maknavièius12 Rue De La Coudee91540 [email protected]@prlb.orghttp://www.prlb.org

RUSIJABirutë NenartavièiûtëBorisoglebskij per 13 k.2Moscow [email protected]@bk.ru

ÐVEDIJAVirginija LangbakkSkrakvägen 25b,141 72 [email protected]@sipu.sehttp://www.qedata.se/lbs

ÐVEICARIJAJûratë CaspersenDorfstrasse 198CH- 8706 [email protected]://www.lietuviai.ch

UKRAINADþiulija FedirkienëKaravajeva 8aKiev [email protected]

URUGVAJUSAlberto KaluðevièiusRio de Janeiro 4001Montevideo CP [email protected][email protected]

UZBEKIJAVidas ÞiaunysBilol-Nozim 127-13Tashkent 256400

[email protected]

VENESUELAMaria Elena Baronas ÐulcasAve. B.Urb. La Carlota, Edf. Poggiove. B.Urb. La Carlota, Edf. PoggioMorello, Apto. 102 Caracas, 1071. [email protected]

VENGRIJAVitalia Baranyai2083 Solymar,Rakoczi u [email protected]

VOKIETIJAAntanas ÐiugþdinisLorscher Str.168623 [email protected]@voklb.dehttp:// www.voklb.de

LIETUVIØ BENDRUOMENIØ KRAÐTØ ADRESAI


107

KRAÐTØ LIETUVIØJAUNIMO SÀJUNGOS

AIRIJAJurga Vidugirienë[email protected] Andra Vilimienë[email protected]

ARGENTINAJuan Igancio Fourment KalvelisCalle 7 /(Genova) Nº 3063 e/ 154 y 155Berisso (1923)Buenos [email protected]://lituania.com.ar/aljs/

AUSTRALIJAGirius Antanaitis44 Errol StreetNorth Melbourne [email protected]://www.aljs.org

BALTARUSIJAMarta Malnaè Belinskio g. 12-80220113 [email protected]

BRAZILIJAJulia UkaiRua Monteiro Soares Filho128 - Vila ZelinaSao [email protected]

DID�IOJI BRITANIJAGytë MankutëDid�ioji Britanija � [email protected]

ESTIJALaima KirsimaaÕismäe tee 93-9Tallinn [email protected]

JUNGTINËS AMERIKOS VALSTIJOSArûnas [email protected]@hotmail.comhttp://www.javljs.org

ISPANIJARaimundas MichnevièiusL´Encarnacio 70, bajos08024 [email protected]@lituaniatrade.comwww.lituanos.com

KANADATomas Jonaitis116 Humbervale BvldToronto, On.M8Y [email protected]://www.kanada.ca/kljs

KARALIAUÈIAUS KRAÐTASTatjana RodenkoSovetskij pr. 13-119, kab. 69Kaliningrad(236000 Ðîññèÿ, Êàëèíèíãðàä, Ñîâåòñêèéïð.13-119)236000 [email protected]

LATVIJAZane ÞukovskaJelgavaSvetes pagastsNamas �Bites�[email protected]

LENKIJADarius Zimnickas ul.Szkolna 6/416-515 [email protected]://www.punskas.pl/org/lljs/

MOLDOVAAurika MinzatuMichai Sadoveanu 14-163Chisinau [email protected]

NORVEGIJAEdgaras Ðalnierukynas � [email protected] ungdomsforening i Norgec/o Laura NaujikaitëNils Huus g 20482 OsloNorvegija

PRANCÛZIJAMaþvydas [email protected]://www.prlb.org

UKRAINATatjana GuninaPiterskaja 6-1803087 [email protected]

URUGVAJUSNicolas VeloAustria 1837CERRO C.P [email protected]

VOKIETIJAMartynas GaurilèikasLitauischer Jugendbund in Deutschlande.V.Lorscher Str. 168623 [email protected]

LIETUVIØ JAUNIMO SÀJUNGØ KRAÐTØ ADRESAI


108

PASAULIO LIETUVIØ BENDRUOMENËS XII SEIMO2006 M. RUGPJUCIO 6-9 DIENOMIS VILNIUJE

P R O G R A M A

RUGPJÛÈIO 6, SEKMADIENIS

17.30 Ðv. Miðios Ðv. Jonø baþnyèioje (Ðv. Jono g. 12). Minëji-mas, skirtas prelato M. Krupavièiaus gimimo metinëms.

18.30 Susipaþinimo vakaronë.

RUGPJÛÈIO 7, PIRMADIENIS

9.00�9.15 PLB vëliavos pakëlimas Nepriklausomybës aikðtëje9.30�10.15 Invokacija, kraðtø delegacijø pristatymas, Lietu-

vos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus sveikini-mas ir Seimo atidarymas, sveikinimai.

10.15�11.00 Pertrauka. Autobusais vykstama á vieðbutá �Ðarû-nas�. Vieðbuèio konferencijø salëje vyks PLB XII Seimoposëdþiai.

11.00�11.45 Registracija11.45�12.15 Darbotvarkës pristatymas ir priëmimas. Renkama:

PLB Seimo prezidiumas, sekretoriatas, balsø skaièiavi-mo, nominacijø ir rezoliucijø komisijos.

12.15�13.15 PLB valdybos pirmininko Gabrieliaus Þemkalniopraneðimas, Kontrolës komisijos protokolas, Garbës Teis-mo praneðimas. PLJS valdybos pirmininkës Dalios Hen-ke praneðimas. Diskusijos.

13.15�14.30 Pietûs.14.30�17.00 Atstovø pasisakymai, siûlymai, klausimai, disku-

sijos.17.00�17.30 Diskusijø iðvados, nutarimai.

RUGPJÛÈIO 8, ANTRADIENIS

9.00�9.30 Uþsienio lietuviø bendruomeniø lituanistiniø mo-kyklø vadovø ir mokytojø seminaro �Lituanistinis ðvieti-mas uþsienyje�, ávykusio Vilniuje 2006 m. geguþës24-26 d., praneðimas ir iðvados. Jûratë Caspersen, Ðvei-carijos Lietuviø Bendruomenës pirmininkë.

9.30�10.15 Lituanistiniø mokyklø steigimo ir veiklos patirtis.Praneðëjai nominuoti 4 lituanistiniø mokyklø mokytojai.Diskusijos.

10.15�10.45 Dr. Eugenijaus Jovaiðos DVD �Ádomioji Lietuvosistorija� � mokymo priemonës lituanistinëms mokykloms,pristatymas.

10.45�11.00 Pertrauka

11.00�11.30 Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamento prieLietuvos Respublikos Vyriausybës generalinio direkto-riaus Antano Petrausko praneðimas.

11.30�12.00 Diskusijos.12.00�12.15 Lietuviø Fondas. Neakivaizdinis Lietuviø Fondo

Tarybos pirmininko Vytauto Kamanto praneðimas.12.15�13.00 Lëðø telkimas bendruomenëje. Pasisako Austra-

lijos, JAV, Airijos ir Krasnojarsko Lietuviø Bendruome-niø atstovai (po 10 min.).

13.00�14.30 Pietûs.14.30�14.45 Sielovada � prelatas Edmundas Putrimas.14.45�15.00 Valdovø rûmai. JAV LB Tarybos pirmininkë Regi-

na Naruðienë.15.00�15.30 �Pasaulio lietuvis�. PLB valdybos pirmininkas

Gabrielius Þemkalnis.15.30�16.00 Lietuvos TV transliacijø pasauliui galimybës. Ar-

vydas Reneckis.16.00 � 17.00 PLB misija ir vizija. PLB vicepirmininkë Liûda

Rugienienë.

RUGPJÛÈIO 9, TREÈIADIENIS

9.00�9.30 Naujos PLJS valdybos praneðimas.9.30�9.45 PLB Garbës Teismo statuto pakeitimo projektas. Al-

gis Rugienius. Pateikimas, svarstymas, balsavimas.9.45�10.30 Kandidatø á PLB valdybà, Kontrolës komisijà ir

Garbës Teismà pristatymas.10.30�11.00 Pertrauka.11.00�11.30 Rinkimai11.30�12.30 Nutarimø ir rezoliucijø priëmimas, balsavimas.12.30�12.45 Rinkimø rezultatø paskelbimas12.45�13.15 PLB XII seimo apibendrinimas. Uþdarymas.18.00 Atsisveikinimo vakaras.

turinys - plbe | pasaulio lietuvių bendruomenė · tuviai gyvenà uþ lietuvos respublikos ribł....

Documents