Pa

sau

lio

turinys

26

30

15

35

REDAKTORĖS ŽODISVienybė težydi! ........................................................................................................................... 5

LIETUVOJEJau tradicija tapęs PLB ir PLJS pirmininkų suvažiavimas šį kartą vyks Kaune .............. 6Seimo ir PLB komisija: sudėtis – nauja, problematika – ta pati ....................................... 6Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisija atnaujino darbą ................................. 8Religijos ir migracijos problemų svarstymas abiejose Atlanto pusėse ............................ 8Lietuvos vyčių organizacijos šimtmečio minėjimas .......................................................... 14Vytauto Didžiojo universitete atidarytos Kūrybinės dokumentikos kino dirbtuvės ... 14Lietuvos dainų šventė – jau po metų ..................................................................................... 15Pavasaris vėl sukvietė visus tikinčius stebuklais .................................................................. 16

TEMAIššūkiai lietuvių kalbos mokymui Lietuvoje ir pasaulyje ................................................... 18

AKTUALUNauja knyga „Karklo diegas. Lietuvių pasaulio istorija“ .................................................... 21Laiškai – saugotinas lietuviškas paveldas ............................................................................. 22Konstitucijos kūrėjas: KT viršija savo galias ......................................................................... 23

SVEČIASA. Barzdukas: „Tėvas džiaugtųsi, kad jo pradėtas „Pasaulio lietuvis“ taip išaugo“ ........ 26

LIETUVIAI PASAULYJEVilniaus legenda po Sardinijos dangumi .............................................................................. 30Lietuviški pavasario garsai Sankt Peterburge....................................................................... 32Rusijos Šiaurės Vakarų regiono lietuviai susitiko su A. Butkevičiumi ............................. 32Londone rinkosi jaunieji talentai ir lituanistinio švietimo specialistai ........................... 33Dubline aptartos lituanistinio švietimo problemos ........................................................... 34JK lietuviai: žingsnis vienybės keliu žengtas ......................................................................... 35Urugvajuje – kas mėnesį bent po vieną lietuvišką renginį ................................................ 37PLB valdybos narių ir Pietų Amerikos lietuvių bendruomenių atstovų posėdžiai ....... 38Erikos „Bohemiškas drugelis“ garsina lietuvius menininkus ............................................ 39

TRUMPAI ......................................................................................................................................... 40

DĖMESIO ......................................................................................................................................... 42

2013 b i r ž e l i s – l i e pa 3

Vyriausioji redaktorė Deimantė Dokšaitėplietuvis@plbe.orgKalbos redaktorė sandra sirvidienėMaketuotojas Darius MarkūnasAutoriai: aida Kiškytė-Degeix, Deimantė Dokšaitė, Dalia Henke, žana Jermakovaitė, arūnas teišerskis, Kristina Ūsaitė, austėja Jagė, ramūnas Čičelis, arūnas antanaitis, Jolanta Zabarskaitė, alma Masevičienė, aurelija tamošiūnaitė, liudvikas narcizas rasimas, Gustavo Martinez, Jolanta naglėFotografai: aida Kiškytė-Degeix, Deimantė Dokšaitė, arūnas teišerskis, ana berezovskaja, Daiva baldauskienė, Martynas Vidzbelis, Gintaras Kraujelis, alvydas Vaitkevičius, Juozas Valiušaitis, sergejus Šišulinas, Olga posaškova, lina saulėnaitė, Karilė Vaitkutė, Jonas petronisIždininkas Vytenis VilkasSpaudė uab „Draugų studija“

Redakcijos adresas:laikinai laiškus „pasaulio lietuviui“ galima siųsti plb atstovybės adresu:Gedimino pr. 53-212lr seimo iii rūmailt-01109Vilnius, lietuva

PLB tinklalapis:www.plbe.orgwww.lrs.lt/plbissn 1732-0135

Pa

sau

lio

Mėnesinis žurnalas. 2013 m. 06/518Leidinys PasauLio Lietuvių Bendruomenės gyvenimui ir minčiai

PPREnUMERATA METAMS:Lietuvoje – 60 lt;Europos valstybėse: paprasta prenumerata – 45 eur, garbės prenumerata – 65 eur;Australijoje: paprasta prenumerata – 60 auD, garbės prenumerata – 93 auD;JAV, Kanada ir ir kiti kraštai: paprasta prenumerata – 63 usD, garbės prenumerata – 90 usD;Užsakant į Lietuvą iš kitų kraštų: 26 eur, 32 auD, 36 usD.Prenumeratorių Lietuvoje dėmesiui!žurnalą „pasaulio lietuvis“ galite prenumeruoti pervesdami lėšas banko pavedimu į „pasaulio lietuvio“ sąskaitą lietuvoje ir atsiųsdami elektroniniu paštu prenumerata@plbe.org adresą, kuriuo siųsti žurnalą.

Banko rekvizitai:Gavėjas: pasaulio lietuvių bendruomenės atstovybė lietuvojesąskaitos nr. lt76 7300 0101 2423 6579bankas: ab „swedbank“banko adresas: Konstitucijos pr. 20a, 03502 Vilniusbanko kodas 73000sWiFt kodas Habalt22Australijoje:čekius siųsti adresu: antanas V. Kramilius OaM, Jp 83 Queen streetCanley Heights, n.s.W. 2166, australiaJAV, Kanada, kiti kraštai:čekius siųsti adresu: Vytenis Vilkas („pasaulio lietuvis“)22343 Cardiff Drivesaugus, Ca 91350, usa

LEIDĖJASpasaulio lietuvių bendruomenė (plb). žurnalas leidžiamas nuo 1963 metų.platinti „pasaulio lietuvio“ tekstus ir vaizdo informaciją galima tik gavus raštišką sutikimą.„the World lithuanian“ magazinepublished monthly by the lithuanian World Community, inc.Copyright by the lithuanian World Community, inc.

Žurnalo „Pasaulio lietuvis“ leidybą iš dalies parėmė Užsienio reikalų ministerija

Dėl reklamos žurnale „Pasaulio lietuvis“ kreipkitės el. pašto adresu: daliahenke@gmail.com

Marija Danguolė navickienė (JAV)plb pirmininkė, Visuomeninių reikalų komisijos pirmininkėnavickiene@verizon.net

Kęstas Pikūnas (Lietuva)plJs pirmininkas, Jaunimo ir sporto reikalų komisijų pirmininkaskestas@trysmilijonai.ltwww.pljs.org

Dalia Henke (Vokietija)plb įvaizdžio, informacijos sklaidos ir „pasaulio lietuvio“ reikalų komisijos pirmininkė, plb valdybos pirmininkės pavaduotojadaliahenke@gmail.com

Gintautas Želvys (Rusija)rytų kraštų ir rusijos reikalų komisijos pirmininkas, plb valdybos pirmininkės pavaduotojasgintautaszelvys@mail.ru

Jūratė Caspersen (Šveicarija)Kultūros reikalų komisijos pirmininkėjurate@caspersen.ch

Juan Ignacio Fourment Kalvelis (Argentina)pietų amerikos reikalų komisijos pirmininkasjkalvelis@yahoo.com.ar

Aušra Laurušaitė-Kromelis (JAV)Organizacinių reikalų komisijos pirmininkėausra999@aol.com

Artūras Maslauskas (Danija)Finansų reikalų komisijos pirmininkasmaslauskas@webmail.dk

Aurelija norienė (Belgija)naujosios emigracijos reikalų komisijos pirmininkėaurelija.noriene@skynet.be

Prel. Edmundas Putrimas (Kanada)sielovados reikalų komisijos pirmininkasputrimas@sielovada.org

Angelė Vaičiūnienė (Kanada)Švietimo reikalų komisijos pirmininkėangele.v@bell.net

PLB biuro adresas: 213 West lake shore DriveCary, ill 60013 usa

PLB atstovybė LietuvojeGedimino pr. 53-212lt-01109 Vilniustel./faks. +37052396264el. p.: vigryb@lrs.lt; plbav@lrs.ltwww.lrs.lt/plbwww.plbe.org

PLB atstovė LietuvojeVida bandis+370 52 396 156vida.bandis@lrs.lt

PLB konfliktų sprendimo komitetas:Vytautas Maciūnas (JaV),Marytė Šmitienė (Vokietija),rūta žilinskienė (Kanada)

PLB kontrolės komisija:saulius Kačiulis (italija),angelė nelsienė (JaV),aldona seghal (Švedija)

PLB iždininkasRamutis Pliūraramas@gjmllp.com3906 lakeview Dr. racine, Wi 53403 usa

PL iždininkasVytenis Vilkastel. 1 661 254 5593el. p. v.vilkas@prodigy.net22343 Cardiff Drivesaugus, Ca 91350usa

PASAULIO LIETUVIų BEnDRUOMEnĖS(PLB) VALDYBA(2012–2015)

nAUJOVĖ!nuo šiol už žurnalo „pasaulio lietuvis“ prenumeratą galima sumokėti per „paypal“ mokėjimo sistemą. tereikia el. paštu prenumerata@plbe.org parašyti laišką ir paprašyti sąskaitos apmokėjimui.

Lietuvos Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas remia „Pasaulio lietuvio“ žurnalo redakcijos vykdomą projektą „Lietuvybės formos pasaulyje: lituanistinis švietimas, lietuviškas kultūrinis paveldas užsienyje, ryšiai su Lietuva“

4 b i r ž e l i s – l i e pa 2013

reDaKtOrės žODis

Sveikinuosi su jumis, mieli skaitytojai, po kiek ilgesnės pertraukos nei įprastai, mat vasarą išeina jungtiniai „Pasaulio lietuvio“ numeriai (kartą per du mėnesius). Sveikinuosi ir sveikinu su liepos 17 dieną švenčiama Pasaulio lietuvių vienybės diena. Būkime vieningi!Apie vienybę šiame numeryje kalbame ne kartą. Štai gegužę įvairių Jungti-nės Karalystės lietuviškų organizacijų lyderiai, susibūrę po Lietuvos ambasa-dos stogu, bandė ieškoti receptų, kaip tarpusavyje geriau sutarti, bendrauti ir bendradarbiauti. Vienybės išminties ir įkvėpimo ieškota atsigręžiant į prieš 75 metus vykusį pirmąjį Britanijos lietuvių Seimą.Apie vienybę ir savo tėvelio Stasio Barzduko indėlį ją skleidžiant pasakoja ir Algirdas Barzdukas. Su „Pasaulio lietuvio“ skaitytojais jis dalijasi visu pluoš-

tu unikalių prisiminimų apie tai, kaip jo tėvas pradėjo „Pasaulio lietuvį“, kaip jį redaguodavo grįžęs po darbo geležinkelio bendrovėje, kokią misiją tuomet siekė atlikti žurnalas, bei apie tai, ką išvydęs „Pasaulio lietuvį“ dabar galbūt pasakytų jo steigėjas.

Šiame numeryje – taip pat Seimo ir PLB komisijos, Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijos, PLB valdybos atstovų ir Pietų Amerikos lietuvių ben-druomenių posėdžių atgarsiai.

Kaip visada daug dėmesio švietimui ir kultūrai, žinios apie šias dvi sritis atskrie-jo iš Rusijos, Airijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Urugvajaus, Prancūzi-jos, Lenkijos ir JAV.

Kadangi numeris jungtinis, sunkiai sekėsi sutalpinti viską ir visus norinčius, tad kai ką teko atidėti vėlesnėms laidoms. Tiesa, kitas numeris ir vėl jungtinis − rug-pjūčio kartu su rugsėju, o ir pasakoti jame tikrai vėl bus apie ką, juk liepos vidury-je Kaune posėdžiaus bendruomenių ir jaunimo sąjungų pirmininkai, Klaipėdoje birželio pabaigoje rungiasi Pasaulio lietuvių sporto žaidynių dalyviai, Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje birželio 30–liepos 14 dienomis vyksta svarbiau sias PLJS renginys − XIV kongresas, o liepos 17 dieną Kaune − užsienio lietuvių koncertas − dovana Lietuvai Pasaulio lietuvių vienybės dienos proga.

Tad malonaus skaitymo. Ir iki susitikimo kitame numeryje, kuris ir vėl nestokos temų ir įvykių.

Nuoširdžiai„Pasaulio lietuvio“ vyriausioji redaktorėDEImANTė DoKŠAITė

Vienybė težydi!

2013 b i r ž e l i s – l i e pa 5

lietuVOJe

Dalia Henke, PLB įvaizdžio, informacijos sklaidos ir „Pasaulio lietuvio“ reikalų komisijos pirmininkė

Gegužės 7–10 dienomis Vil-niuje vyko naujos sudėties Seimo ir PLB komisijos posė-džiai. Kaip visada Komisijos darbotvarkės temų spektras

buvo gana platus − nuo energe-

tikos ir ekonimikos iki trėmimų ir Dainų šventės. Neapsieita ir be tradicinių klausimų aptarimo, tokių kaip išeivijos ir Lietuvos institucijų bendradarbiavimas, lietuviškas švie-timas bei pilietybės klausimas. Dėl

pastarosios problemos Komisijos nariai, ypač iš PLB, norėjo įsitikin-ti, ar tikrai nėra kitos išeities, tik referendumas, apie kurį pastaruoju metu tik ir kalbama.

Tokiu būdu, kaip vieninteliu likusiu ir galimu, dvejojantis signataras Liudvikas Narcizas Rasimas, vienas iš Konstitucijos kūrėjų, skaitęs pranešimą Komisi-joje, dalijasi juo ir su mūsų žurnalo skaitytojais.

Jau kelinti metai PLB kraštų pirmininkai suvažiuoja į Lie-tuvą aptarti bendruomenių gyvenimo aktualijų, apsikeisti informacija, pasimokyti bei

planuoti ateitį. Tokie suvažiavimai yra tapę gražia kasmetine tradicija ir vyksta tarp PLB Seimų (PLB Seimas šaukiamas kas treji metai).

Šiais metais bendruomenių ir jaunimo sąjungų kraštų valdybų pirmininkų suvažiavimas vyks pirmą kartą Kaune liepos 15–17 dienomis. Jis ypatingas tuo, kad PLB organizaciniais partneriais tapo Kauno miesto savivaldybė bei Vytauto Didžiojo universite-tas (VDU). Posėdžiai vyks VDU (K. Donelaičio g. 58, Kaunas), o pirmos dienos vakarą dalyviai yra pakviesti į Kauno rotušę, į miesto merijos priėmimą. Iš daugiau kaip 15 šalių atvyksiančių dalyvių laukia visapusiška ir įdomi programa bei galimybė pasisakyti ir diskutuoti

visais darbotvarkės klausimais. Suvažiavimo metu bus pristato-

mi PLB XIV valdybos prioritetai ir tikslai pirmaisiais kadencijos metais bei bendrų su Lietuva vei-kiančių komisijų veiklos kryptys. Be abejo, bus galimybė diskutuoti apie vis dar neišspręstą pilietybės klausimą ir likusias sprendimo galimybes. PLJS valdybos na-riai pristatys vykusio PLJS XIV kongreso rezoliucijas ir ateities veiklos kryptis.

Programoje taip pat numatomas PLB Kultūros komisijos veiklos ir planų pristatymas, diskusijos apie užsienio lietuvių švietimo padėtį ir perspektyvas. Be to, bus gvilde-nami PLB informacijos sklaidos klausimai bei „Pasaulio lietuvio“ leidimo ir platinimo perspektyvos, PLB veiklos finansavimo būdai ir galimybės. Vyks regioninių komisijų posėdžiai. Pirmininkams bus suteikta galimybė diskutuoti

šiomis temomis: PLB vaidmuo globalioje Lietuvoje, kraštų lietu-vių bendruomenių veikla, iššūkiai ir perspektyvos, klausimai: ar po ilgesnio gyvenimo užsienyje grįžęs į Lietuvą lietuvis nustoja būti PLB nariu, ar Lietuvoje gyvenantis lie-tuvis gali atstovauti PLB ar krašto lietuvių bendruomenei bendrose PLB ir Lietuvos komisijose. Taip pat suplanuotas seminaras „Efek-tyvus vadovavimas krašto Lietuvių bendruomenei“.

Suvažiavimo pabaigoje bus priimtos rekomendacijos jame nagrinėtais klausimais.

Liepos 14-ąją, dieną prieš suva-žiavimą, visi dalyviai yra kviečiami į ekskursiją aplankyti Dariaus ir Girėno gimtinės vietas (Šilalės ir Klaipėdos rajonuose). Pabuvoję šiose vietose liepos 17 d. Kaune kartu švęsime S. Dariaus ir S. Girė-no skrydžio per Atlantą 80-metį ir Pasaulio lietuvių vienybės dieną.

Šiai progai pažymėti PLB valdyba nusprendė Lietuvai ir lietuviams padovanoti užsienio lietuvių kon-certą, kuriame dalyvaus atlikėjai iš daugiau kaip dešimties šalių. Kon-certas vyks liepos 17 d. 18.00 val. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (Laisvės al. 91, Kaunas).

suvažiavimo programą galite rasti www.plbe.org

Jau tradicija tapęs PLB ir PLJS pirmininkų suvažiavimas

šį kartą vykS kaune

Seimo ir PLB komiSiJa: sudėtis – nauja, problematika – ta patiDeimantė Dokšaitė

reMia spauDOs, raDiJO ir teleViZiJOs rėMiMO FOnDas

6 b i r ž e l i s – l i e pa 2013

Taip pat šiame numeryje apta-riama ir lietuvių kalbos mokymo problematika, kurią gvildeno Seimo ir PLB komisijos nariai, be to, pristatoma po metų vyksianti Dainų šventė, kurios pasirengi-mo darbus Komisijai pristatė ją organizuojančio Lietuvių liaudies kultūros centro direktoriaus pava-duotoja Vida Šatkauskienė.

„Pasaulio lietuvio“ redakcijoje nugulė ir daugiau posėdžių metu perskaitytų pranešimų ir aptartų temų, tačiau dėl vietos stokos ne visas jas galime skelbti ir anali-zuoti iš karto.

Komisijos posėdžiuose taip pat dalyvavusi PLB valdybos pir-mininkė pabrėžė visų jos narių atsakingą požiūrį į darbą, kruopš-tų posėdžių lankymą ir suvokimą, kad Komisijos veikla yra svarbi.

Paskutinę posėdžių dieną priim-tos šešios rezoliucijos, susijusios su aptartais klausimais. Pirmojoje, skirtoje pilietybės problemai, at-kreipiamas dėmesys, kad vis dėlto dar neišnaudotos visos galimybės priimti įstatymų, kuriais suteikia-ma teisė turėti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę, pakei-timus, nekeičiant Konstitucijos. Taip pat toje rezoliucijoje prašo-ma atidėti nutarimo „Dėl referen-dumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio antro-sios dalies pakeitimo paskelbimo“ projekto svarstymą ir priėmimą bei raginama ieškoti teisinio

reglamentavimo būdų, kad asmuo, įgijęs kitos valstybės pilietybę, išsaugotų Lietuvos pilietybę, ir siūloma šiam tikslui sudaryti dar-bo grupę kartu su PLB valdybos pasiūlytais ekspertais.

Lietuvių kalbai skirtoje rezoliu-cijoje Vyriausybei siūloma ugdyti pasididžiavimą savo valstybe, kultūra, lietuvių kalba, pasitel-kiant visas visuomenės informa-vimo priemones, dėti pastangas, kad lietuvių kalba būtų įtraukta į UNESCo nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, saugoti auten-tiškus etninių lietuvių žemių vietovardžius, Lietuvos piliečių vardus bei pavardes dokumentuo-se rašyti valstybine kalba, suvie-nodinti valstybinį lietuvių kalbos egzaminą ir išsaugoti lietuviškas mokyklas etninėse lietuvių žemėse už Lietuvos ribų. Taip pat šioje rezoliucijoje Lietuvos žiniasklaida kviečiama teikti daugiau pozity-vios informacijos apie Lietuvos gyvenimą. o Vyriausybė raginama ES Lietuvos kultūrai skirtas lėšas skirti per Kultūros ministeriją.

Trečiojoje rezoliucijoje jau ne pirmą kartą raginama Vyriausybę įsteigti instituciją prie Vyriausybės, kuri rūpintųsi užsienyje gyvenan-čių lietuvių reikalais, ir užtikrinti Užsienio lietuvių reikalų koordina-vimo komisijos veiklos tęstinumą.

Rezoliucijoje, skirtoje dainų šventei „Čia − mūsų namai“, atkreipiamas dėmesys į šios viso

pasaulio lietuvių šventės svarbą kultūrai ir tradicijoms puoselėti, tautiniam tapatumui išsaugoti. Taip pat prašoma Seimo skirti pa-kankamai lėšų šventei organizuoti. Turizmo departamentas ragina-mas aktyviai skleisti informaciją apie ją, o jos organizatorius − Lie-tuvos liaudies kultūros centras − raginamas užtikrinti sklandų bilietų platinimą ir aktyviai ieškoti privačių rėmėjų.

Su energetikos klausimais susijusioje rezoliucijoje raginama

O. po

saškov

os nu

otr.

siekti energetinės nepriklausomy-bės, energetikos projektus plėtoti įvertinus kylančią grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai bei paspartinti daugiabučių namų renovavimą.

Galiausiai ekonomikos rezoliu-cijoje raginama kurti stabilią tei-sinę aplinką verslui ir ekonomikai plėtoti, parengti ir priimti įsta-tymus, mažinančius „šešėlinės“ ekonomikos, korupcijos valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose priežastis ir skatinančius verslo įmonių konkurenciją. Be to, raginama sudaryti palankiausias sąlygas visoje ES pramonei ir vers-lui plėtoti, kurti palankią aplinką investicijoms Lietuvoje, ypač jos regionuose, didinti savivaldybių savarankiškumą, skatinti darbo jėgos judumą, tobulinti specialistų rengimą.

2013 b i r ž e l i s – l i e pa 7

lietuVOJe

Gegužės 3 d. Vilniuje vyko Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijos (ULRKK) posėdis, kuriame aptarta daugelis išeivijai

aktualių klausimų, pradedant „Globalios Lietuvos“ strategijos vykdymu ir lituanistinio švietimo kuravimo perdavimu Švietimo ir mokslo ministerijai, Pasaulio lietuvių sporto žaidynėmis ir baigiant pasirengimo Lietuvos dai-nų šventei bei Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui aptarimu.

Daugiausia dėmesio vis dėlto skirta pirmajai temai – progra-mos „Globali Lietuva“ įgyvendini-mo eigai.

Nuveiktus darbus ir ateities planus pristatė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, tos pačios ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorė Gintė Damušytė, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimše-

lis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus, Lietuvos vyriau-siasis archyvaras Ramojus Krauje-lis, VšĮ „Versli Lietuva“ vyriausiasis projektų vadovas Evaldas Brazys.

Išklausę valdžios atstovų pasi-sakymų, savo mintis išsakė ir PLB atstovai, komisijos nariai.

Atkreiptas dėmesys, kad kalbant apie „Globalios Lietuvos“ priemo-nių vykdymą, per mažai dėmesio skiriama PLB, o vertėtų, anot Jūratės Caspersen, PLB nurodyti kaip programos tikslinę grupę. Akcentuota, kad PLB yra skėtinė organizacija, kurios esmė – vienyti užsienyje gyvenančius lietuvius. o valstybė iš PLB reikalauja veik-ti tose sferose (pvz., atstovauti Lietuvos strateginiams interesams užsienyje), kurios nėra esminė PLB veiklos dalis. J. Caspersen teigimu,

reikia grąžinti ankstesnę užsienio lietuvių klausimų kuravimo struk-tūrą ir PLB vertę bei esmę.

PLB valdybos narė taip pat at-kreipė dėmesį, kad užsienio lietuvių organizacijų projektų finansavi-mas yra per mažas, nes poreikis yra 5 kartus didesnis. J. Caspersen nuomone, jei projektams finansuoti prašoma 1 mln. 700 tūkst. Lt, tai toks ir yra realus poreikis. Taip pat pabrėžta, jog PLB sunku pajausti realią Lietuvos finansinę paramą, nes dalis pinigų užsienio lietu-viams skiriama per institucijas, atstovybes ar PLB nepriklausančias organizacijas. J. Caspersen teigimu, PLB nedalyvauja skirstant pinigus, Lietuvos institucijų lėšos būna jau paskirstytos pačių institucijų. Ši situacija skatina užsienio lietuvių organizacijų susiskaldymą, todėl PLB siūlo finansavimą užsienio lietuvių projektams skirti per PLB.

Taip pat išsakyta mintis, jog litu-anistinėms mokykloms ir užsienio lietuvių organizacijoms skiriamas finansavimas per diplomatines atsto-vybes skaldo PLB, nepripažįstamas organizacijos autoritetas. J. Caspersen pažymėjo, kad PLB su ambasadomis bendrauja tol, kol su PLB kalbama kaip su partneriais, o ne nurodinėja-ma, ką ir kaip reikia daryti.

užSienio Lietuvių reikaLų koordinavimo

atnauJino darBąkomiSiJa

l. sau

lėnait

ės nu

otr.

reMia spauDOs, raDiJO ir teleViZiJOs rėMiMO FOnDas

8 b i r ž e l i s – l i e pa 2013

anėtinai simboliška, jog aktuali religi-jos ir emigracijos tema panašiu laiku

svarstyta abiejose Atlanto pusėse. Balandžio 13 d. Lemonte (Ilinojaus valstija, JAV), Ateitininkų namuo-se, surengta ketvirtoji JAV lietuvių katalikų sielovados konferencija. Jos pagrindinė tema šįkart buvo sukon-centruota į pasauliečių vaidmens Bažnyčios gyvenime problemą (apie tai 2013-04-20 „Drauge“ rašė Ramu-nė Kubiliūtė). Praslinkus mėnesiui, gegužės 9 d., VDU Lietuvių išeivijos institute, Kaune, įvyko tarpdalykinė konferencija „migracija ir religija:

tautiškumo ir universalumo sankir-tos“. Į jaukią kamerinę aplinką − Ins-tituto Pasaulio lietuvių bendruome-nės menę − šįkart susirinko ne toks gausus besidominčiųjų ir gerokai gausesnis religijos, tautiškumo ir universalumo sankirtas migracijos procesų kontekste tyrinėjančiųjų būrelis.

Konferenciją sudarė dvi dalys. Pirmojoje, įvairesnėje dalyje, iki pietų buvo aptartos ne tik lietuvių, bet ir žydų diasporos temos. o antroji konferencijos dalis buvo orientuota į projektinės veiklos apie lietuvių tautinę katalikų baž-nyčią tyrimų pristatymui.

MARGUMYnAI: nUO IzRAELIO IKI ČIKAGOSPirmąjį pranešimą pristačiusi Sigita Žemaitytė, VDU Istorijos katedros doktorantė, simboliškai ir prasmingai pradėjo konferenciją kalbėdama apie pažadėtąją žemę Izraelį kaip apie sakralią vietą ir politinį prieglobstį, remdamasi pokalbiais su žydų bendruome-nės nariais bei litvakais (žydais, gimusiais ir gyvenusiais buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštys-tės teritorijoje, dabartinėje Lie-tuvoje ir Baltarusijoje), šiuo metu gyvenančiais Izraelyje, bei anali-zuodama istoriografinę medžiagą. Išties, diskutuojant apie religijos ir migracijos santykį, taip pat ir apie šių dėmenų skirtybes, žydų tauta neretai tampa tam tikru atramos tašku bandant paaiškinti ar iliustruoti diasporinės sąmonės ar religijos žmogaus gyvenime ir žmonijos istorijoje klausimus. Žydų tauta atstovauja klasikiniam diasporiniam tautos suvokimui: nuolatinis buvimas be valstybės, gyvenimas išsibarsčius po visą pa-saulį, nepamirštant savojo ir gim-tojo tapatumo, tapo daugelio žydų tapatumo sudedamąja dalimi.

Pirmąją, geografiniu aspektu margą konferencijos sekciją tęsė VDU Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotojos dr. Kristinos Ūsaitės pranešimas apie katalikų kunigų ir parapijos vaidmenį Pietų Amerikos lietuvių gyvenime. Pa-žymėta, jog ypač Pietų Amerikos lietuvių kolonijose (Argentinoje, Brazilijoje, Urugvajuje, Kolumbi-joje ir Venesueloje) būtent parapi-ja ir bažnyčia buvo tas pagrindinis veiksnys, kuris pirmiausia siejo didžiąją dalį augančios lietuvių bendruomenės svetimame krašte ir skatino lietuvių tautinio sąmo-ningumo jausmą. Kunigai ypač rūpinosi jaunosios kartos socia-

Migracijos

Kristina Ūsaitė

problemų svarstymas

religijosir

g

Dr. Kristina Ūsaitė ir dr. Ilona

Strumickienė

2013 b i r ž e l i s – l i e pa 9

lizacija organizuodami stovyklas, globodami ateitininkų, skautų ir kitokius jaunimo būrelius. Baž-nyčia ir parapija buvo ta atrama, į kurią rėmėsi bendruomenė (vienos ryškiausių pavyzdžių − Urugvajaus ir Brazilijos lietuvių parapijos). Bažnyčios socialinės edukacinės funkcijos skatino socializaciją, kultūros paveldo perdavimą, žmonių sutelktumo bei ugdymo procesus. Neretai Pietų Amerikos lietuvių kolonijose dirbę kunigai buvo tikri lietuvių katalikų ir likusios visuomenės va-dovai, rūpinosi spausdinto žodžio sklaida, lietuviškų sekmadieninių radijo valandėlių transliacijomis, užmezgė ir stengėsi palaikyti gerus santykius su vietos valdžios pareigūnais garsindami Lietuvos laisvės bylą, rengdami „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ ver-timus į gyvenamųjų kraštų kalbas.

Po pranešimo apie Pietų Ameri-kos lietuvių aktualijas keliavome į Vokietiją. VDU Istorijos katedros doktorantė Inga Puidokienė kon-ferencijos dalyviams kalbėjo apie Lietuvos evangelikus liuteronus 1941–1950 m. išeivijoje. Žvelgta į konfesinės priklausomybės ir lie-

tuviškos tapatybės problemą per lietuvių evangelikų liuteronų baž-nyčios prizmę, bandant atsakyti į klausimą, ar priklausomybė lietu-vių evangelikų religijai kaip nors veikia lietuvybę, jos supratimą, ar tarpukario Lietuvoje gimęs požiū-ris į evangelikus liuteronus (stere-otipas, kad evangelikas liuteronas yra vokietis) persikėlė į emigraciją. Pastebėta, kad bene labiausiai tapatybės problema buvo kelia-ma tarp mažlietuvių (lietuvių iš mažosios Lietuvos teritorijos) ir

emigrantų iš Didžiosios Lietuvos ir, nors emigracijoje per skirtingas organizacijas buvo stengiamasi skleisti visų lietuvių vienybės idėją, į mažlietuvius neretai žiū-rėta netgi su priešiškumu, nes jie

buvo laikomi vokiečiais. Kadangi Lietuvoje nebuvo atskirų, vien tik lietuvių evangelikų liuteronų parapijų, ėjimas į bažnyčią drauge su vokiečių tautybės asmenimis ilgainiui ir suformavo stereotipą, jog evangelikas liuteronas tolygu vokiečiui. Būtent emigracijoje bandyta ieškoti kompromiso, pavyko sukurti vien tik lietuvių evangelikus liuteronus vienijan-čią bažnyčią, kurioje pirmąkart susivienijo mažosios ir Didžiosios Lietuvos evangelikai liuteronai.

Konferencijoje kalbėjęs VDU Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotojas dr. Linas Saldukas apžvelgė religingumo apraiškas lietuvių visuomeniniame gyveni-me DP stovyklose. Pažymėta, jog religijos vaidmuo emigracijoje dar labiau sustiprėjo. Remdamasis istoriko marko Wymano įžval-gomis, prelegentas pažymėjo, jog bejėgiškumas ir vilties neturėji-mas nemažai išvietintųjų asmenų (DP − displaced persons) stovyklų gyventojų pastūmėjo į iš naujo atrastos religijos prieglobstį. Tai buvo vienas iš veiksnių, padėjęs išlaikyti savo tautinę valstybi-nę savimonę DP stovyklose: tą puikiai iliustruoja kaip religinės ir tautinės simbiozės pavyzdys pristatomos ateitininkų ir skautų organizacijos. Taigi, nepaisant to, kad religija skatino prisiderinti prie naujų sąlygų, prie kosmo-politinės aplinkos, ji išliko tvirta uola formuojantis lietuvių tautos identitetui.

Įdomus ir intriguojantis buvo konferencijos viešnios, Lietuvos istorijos instituto vyresniosios mokslo darbuotojos, religijų istorijos tyrinėtojos dr. Reginos Laukaitytės pranešimas apie išeivijos vienuolijų ryšius su Lie-tuva. 2012 m. mokslininkė išleido vienos iš išeivijoje gyvuojančių

Bejėgiškumas ir vilties neturėjimas nemažai išvietintųjų asmenų(DP − displaced persons) stovyklų gyventojų pastūmėjo į iš naujo atrastos religijos prieglobstį.

Susirinkusieji į konferenciją

a. Va

itkevi

čiaus

nuotr

.

10 b i r ž e l i s – l i e pa 2013

lietuVOJe

vienuolijų − Švč. mergelės marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų kongregacijos − istoriją. Lietuviškų vienuolijų Amerikoje tyrinėjimai yra aktualūs, nes tai svarbus indikatorius lietuvių kultūrinės, religinės emancipa-cijos XX a. pradžioje Amerikoje bandant išsiskirti iš kitų tautų. Pirmąja ir pačia didžiausia visų laikų vienuolija R. Laukaitytė įvar-dijo kazimierietes; kiek mažesnės buvo šv. Pranciškaus ir Nukry-žiuotojo Jėzaus seserų kongregaci-jos. Visų jų veikla iš esmės buvo ta pati: kurti mokyklas, prieglaudas, rūpintis socialine veikla lietuvių parapijose. Anot R. Laukaitytės, išeivijos vienuolijų ryšius su Lie-tuva tikslinga aptarti etapais: iki Antrojo pasaulinio karo, po jo ir po 1990 metų, kai Lietuva atkūrė Nepriklausomybę.

Pirmajame etape išeivijos lietu-vių vienuolijos augo ir jau XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje joms teko susidurti su pirmuoju iššūkiu − lietuvių nutautėjimu. Tuo metu išeivijos vienuolijų ryšiai su Lietuva buvo abipusiai − ir Amerikai reikėjo Lietuvos, ir Lietuvai reikėjo Amerikos. Kazimierietės lauktos Lietuvo-je, nes čia nebuvo vienuolijų, o besikuriančios neturėjo vienuo-linės tapatybės. Vienuolės buvo suinteresuotos važiuoti į Lietuvą, kur turėjo galimybę studijuoti. Po Antrojo pasaulinio karo, kai emigracija išaugo kokybiškai ir kiekybiškai geografiškai, išsiplėtė lietuvių vienuolijų skaičius − ma-rijonai išaugo dvigubai, atsirado benediktinės ir kotrynietės, pran-ciškonės, jėzuitai. Vienuolijų ge-ografija išplito į Pietų Amerikos valstybes, į Kanadą. Sovietmečiu, iki J. Stalino mirties, ryšių su Lietuva nebuvo. Vėliau, režimui sušvelnėjus, pradėtas susirašinė-

jimas, siųsti siuntiniai, „pastatę ant kojų“ Lietuvos vienuolijas ir kunigus. Tuomet išeivijos vie-nuolijų ryšius su Lietuva skatino sentimentai pavergtai tėvynei, pagalba jos gyventojams. Dar vėliau, nuo Antrojo Vatikano susirinkimo į Romą, atvykus kunigams iš Lietuvos, prasidėjo asmeniniai ryšiai, o XX a. 7-ojo dešimtmečio pab.– 8-ojo de-

šimtmečio pr. − Amerikos lietuvių kelionės į Lietuvą. Tada vienuolijos tarsi susijungė − kasmet į Lietuvą atvykstančios vienuolės perveždavo svarbius bažnytinius dokumentus.

Po Nepriklausomybės atgavimo ryšiai su Lietuva vėl sustiprė-jo − išeivijos lietuvių vienuolijos labai prisidėjo prie Lietuvos vienuolijų gaivinimo ir padėjo joms išeiti iš pogrindžio, nes tos vienuolijos neturėjo nei socialinio darbo patirties, nei angažavimosi drąsos. Tokiu būdu vienuolystės institutas buvo priartintas prie žmogaus. Pažymėta, jog lietuvių išeivijos vienuolijos visąlaik buvo per žingsnelį į priekį nuo Lietu-vos. Deja, dabartinis laikotarpis jau leidžia kalbėti ne pakilia, bet minorine gaida. Po 1990 m. išeivijos lietuvių vienuolijų ryšiai su Lietuva buvo sumišę su viltimi, kad iš Lietuvos vienuolės važiuos į išeiviją, kad išeiviškosios vienuo-lijos pasipildys, atgims. Deja, šios viltys neišsipildė ir todėl XXI a. jau stebime išeivijos lietuvių

vienuolijų išnykimo procesą − Amerikoje noviciatai uždaryti, o Lietuvoje jų skaičiai mažėja.

Pirmąją konferencijos dalį pabaigė dr. mykolas Drunga, susi-rinkusiems pristatęs tėvų jėzuitų kultūrinės ir visuomeninės veiklos Čikagoje 1950–1990 m. gaires. Prelegentas pažymėjo, jog su šia tema jį sieja asmeninė patirtis − bendradarbiavimas su tėvais jėzu-itais leidžiant jų žurnalus „Laiškai lietuviams“ ir kas antrą mėnesį iš-einantį lengvesnio turinio žurnalą „Žvaigždė“. Anot m. Drungos, Či-kagoje prie vienuolyno pastatyta graži ir jauki koplyčia bei didžiulis jaunimo centras su salėmis kultū-ros renginiams, pobūviams, dailės galerijoms, Lituanistikos studijų ir tyrimo centru ir per du aukštus išsidėsčiusiais klasių kamba-riais, kuriuose nuo 1956 m. veikė Čikagos aukštesnioji lituanistikos mokykla, o organizacijoms buvo leidžiama rengti savo posėdžius ir susitikimus, buvo pagrindinis lietuviškos kultūros židinys nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio vidurio iki pat 10 dešimtmečio.

Visi pirmojoje konferencijos dalyje skaityti pranešimai liudijo, jog svetimame krašte migrantams religija yra vienas iš svarbiau-sių gyvenimo faktorių, dažnai svarbesnis nei gimtajame krašte, o parapijos, dvasininkų, religinių organizacijų vaidmuo bei pačios religinės bendruomenės yra puiki priemonė tautinio tapatumo išsaugojimui diasporoje.

LIETUVIų TAUTInĖS KATALIKų BAŽnYČIOS TYRIMAIAntroji konferencijos dalis buvo skirta VDU Lietuvių išeivijos instituto vykdomo projekto „Lie-tuvių tautinė katalikų bažnyčia: etnoreliginis tapatumas išeivijoje“ atliekamiems tyrimams pristatyti.

Po Nepriklausomybės atgavimo ryšiai su Lietuva vėl sustiprėjo − išeivijos lietuvių vienuolijos labai prisidėjo prie Lietuvos vienuolijų gaivinimo ir padėjo joms išeiti iš pogrindžio.

2013 b i r ž e l i s – l i e pa 11

lietuVOJe

Projekte dirbantys įvairių mokslo sričių (istorijos, sociologijos, teo-logijos) tyrėjai siekia ištirti ir pri-statyti Lietuvių tautinės katalikų bažnyčios (LTKB) istoriją nuo jos įsikūrimo XX a. pr. JAV iki dabar, ištirti skirtingų kartų LTKB narių etnoreliginio tapatumo bruožus, įvertinti LTKB vietą bendrame tapatybės išsaugojimo diasporoje kontekste. Šiuo metu projektas vykdomas keletu krypčių: 1) teo-rinių prieigų paieškos (aiškinantis priklausomybės religinėms ben-druomenėms ir tautinio tapatumo išlaikymo diasporoje ryšį); 2) atliekant istorinį LTKB tyrimą bei 3) atliekant sociologinį šiandie-ninės LTKB bendruomenės narių etnoreliginio tapatumo tyrimą.

Projekto tikslui ir uždaviniams įgyvendinti buvo surengta dviejų sa-vaičių trukmės mokslinė ekspedicija į JAV, Skrentono mieste, Pensilvani-joje, vis dar veikiančią LTKB Dievo Apvaizdos parapiją. Šiuo metu ren-giamas mokslinių straipsnių rinkinys ir garso bei vaizdo medžiagos pagrin-du paremtas dokumentinis filmas. Tikimasi, jog šio projekto metu atlik-ti tyrimai ir sukaupti duomenys leis atlikti tolimesnius lietuvių diasporos istorijos, tapatumo tyrimus, ypač susijusius su XIX a. II p.−XX a. I p. lietuvių emigracijos bangos istorija ir paveldu.

Antrąją konferencijos dalį prane-šimu apie lietuvių diasporos etnore-liginio tapatumo raidą pradėjo VDU Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotoja dr. Ilona Strumickienė. Anot mokslininkės, klausimai, susiję su tautinio tapatumo išsaugojimo bei tautinio tapatumo kaita, aktua-lūs tiek tėvynėje, tiek už šalies ribų. Ypač jautriai į tautinio tapatumo išsaugojimo svarstymus reaguoja diasporos atstovai. Pažymėta, kad religijos vietos migracijos proce-suose tyrimai pradėti tik XX a.

9-ajame dešimtmetyje. Žvelgiant retrospektyviai, etninis tapatumas yra trapesnis, nykstantis, o religi-nis − pastovesnis, mažiau kintantis dėmuo. Etninis ir religinis tapatu-mas neretai veikia vienas kitą papil-dydami, stiprindami, tačiau galima ir jų konkurencija. Pastebėta, jog skirtingų emigracijos bangų ir kartų identitetas ir etnoreliginis tapatu-mas skiriasi: jei XIX a. pab.–XX a. pr.

migrantams būdingas paviršuti-niškas savo tikėjimo žinojimas, bet tuo pačiu prisirišimas prie gimtojo krašto socialinių struktūrų (baž-nyčios, parapijos), tradicijų, tai DP emigrantų bangos religija kitokia − intelektuali, sąmoninga, pabrėžianti tautiškumą. o šiuolaikinės emi-grantų bangos religinės nuostatos skiriasi nuo ankstesniųjų emigraci-jos bangų atstovų religinių nuosta-tų: jai būdingas asmeninis ryšys su Dievu, šeimos santykis su religija ir to santykio bendruomeniniai ryšiai atliekant katalikiškas pareigas.

Pasak mokslininkės, menkas lietuvių emigrantų religinis sąmo-ningumas XIX a. pab.–XX a. pr. lėmė stiprias antiklerikalizmo, kairiųjų pozicijas JAV ir Pietų Amerikos lietuvių kolonijose. Šiame kontekste gali būti aiški-namas Lietuvių tautinės katalikų bažnyčios fenomenas. Apibendrin-dama I. Strumickienė pažymėjo, jog lietuvių etnoreliginio tapatu-mo raidą nulėmė keletas faktorių:

dažnai paraleliai egzistuojanti ir dažnai tarpusavyje mažai sąlyčio taškų turinti skirtinga diasporos bangų kultūra, taip pat natūrali antrosios ir kitų emigracijos bangų kartų integracija į gyvenamojo krašto aplinką, asimiliacija. Tad jei pirmosios emigracijos bangos kartų tautinis ir religinis tapatumas užė-mė daugmaž lygiavertes pozicijas, tai vėlesnių kartų ima dominuoti religinis tapatumas.

Po daugiau teorinio pobūdžio etnoreliginio tapatumo tyrimų pristatymo kalbėjo religijotyri-ninkas, VDU Katalikų teologijos fakulteto docentas dr. Artūras Grickevičius. Jis pristatė Lietuvių tautinės katalikų bažnyčios litur-gijos, dogmatikos, ekleziologijos ir apologetikos bruožus, aptarė metodologinius tyrimo pavojus. Jo manymu, nors lietuvių ir lenkų tautinės bažnyčios ir kilme, ir ypač organizaciniu aspektu susijusios, tačiau tirti Lietuvių tautinės ka-talikų bažnyčios klausimus, ypač religinius aspektus, remiantis ana-logijomis yra rizikinga vien todėl, kad tos religinės grupės atsirado ne visiškai dėl tų pačių priežasčių, ne visiškai tuo pačiu laiku ir veikia-mos skirtingai liberalios ir tauti-nės ideologijos įtakų, kultūrinio bagažo, atsiradimo ne vienu metu, etc. Situaciją sunkina ir šaltinių bazė: yra tik mišiolas ir paskiri kunigų straipsniai, knygelės, kurie, išskyrus mišiolą, esti daugiau populiaraus, publicistinio lygmens veikalai, o šios tautinės religinės grupės archyviniai dokumentai kol kas neprieinami.

Pasak A. Grickevičiaus, LTKB, nors ir atsiskyrusi nuo Romos kata-likų bažnyčios, perėmė pastarosios liturginę tradiciją. Pagrindinis šios tautinės religinės bendruomenės bruožas − perėjimas prie lietuvių liturginės kalbos. (1931 m. kun.

Šiuolaikinės emigrantų bangos religinės nuostatos skiriasi nuo ankstesniųjų emigracijos bangų atstovų religinių nuostatų: jaibūdingas asmeninis ryšys su Dievu, šeimos santykis su religija.

12 b i r ž e l i s – l i e pa 2013

mykolas Valadka parengė šios bendruomenės lietuvišką mišiolą.) Kitas liturginis ypatumas − šventų-jų mišių pradinis aktas arba dėko-jimas ir pašlovinimas, vadinamoji prefakcija, kurioje pabrėžtas šalies ar krašto išskirtinumas, susietas su tautos šventėmis. Skiriasi šventųjų mišių kanono pagrindinės dalies koncekracinė malda už bažnyčią. LTKB daugiau dėmesio skyrė bendruomenei, kiekvienam nariui, o ne hierarchijai. Tai − bažnytinės vyresnybės neigimo netiesioginė priemonė. Skiriasi aukojimo ir aukų konsekracija, nesutampa liturginis kalendorius (remiamasi anglišku Amerikos lenkų tauti-nės katalikų bažnyčios liturginiu kalendoriumi). Pažymėta, jog dar 1931 m. paskelbtas tikėjimo išpa-žinimas yra kiek sutrumpintas, o bažnyčios ekleziologinės nuostatos yra gan prieštaringos.

Antrojoje konferencijos dalyje susirinkusieji turėjo progą išgirsti ir šių metų kovo pabaigoje–balan-džio pradžioje į ekspediciją Skren-tone vykusių istorikų dr. Giedrės milerytės ir Arūno Antanaičio bei sociologės Ingridos Celešiūtės įspū-džius, susipažinti su lauko tyrimų medžiaga. Dr. G. milerytė pristatė Lietuvių tautinės katalikų bažny-čios struktūrą ir veiklos principus, aptarė lietuvių ir lenkų tautinių bažnyčių dialogo klausimus.

Konferencijoje kalbėjusi socio-logijos doktorantė I. Celešiūtė at-skleidė Lietuvių tautinės katalikų bažnyčios išgyvenimo nūdienoje strategijas. Pasak jos, Skrentonas tiesiogiai atspindi religinių ir kultūrinių bendruomenių įvairovę. Kalbėdama apie Lietuvių tautinės katalikų bažnyčios ypatumus tyrėja pažymėjo, jog santykis tarp aš ir kito atsispindėjo dar steigiantis šiai bažnyčiai. Informantai konfliktus su kitų bažnyčių atstovais atsime-

na ir apie juos kalba, o jų tapatu-mas konstruotas per skirtumus nuo Romos katalikų. Kalbinti Bažnyčios steigėjų anūkai teigė pajutę savotišką palengvėjimą, kai bažnyčioje lietuvių kalbą pamažu pakeitė anglų kalba.

Dabartiniu laikotarpiu LTKB išgyvena saulėlydį. Tiesa, parapi-ja gerokai suaktyvėjo jos vadovu tapus kunigui Walteriui Placekui. Yra išlikęs parapijos branduolys (per religines šventes sulaukiama

apie 60 žmonių), kurį sudaro parapijos steigėjų Aukščiūnų šeimos palikuonys. Pagrindinės šios bažnyčios išgyvenimo strate-gijos − liberali politika ir taiky-masis prie bendruomenės narių poreikių (rengiami sendaikčių turgūs, surenkantys didžiąją dalį bažnyčios išlaikymui reikalingų

Menkas lietuvių emigrantų religinis sąmoningumas XIX a. pab.–XX a. pr.lėmė stiprias antiklerikalizmo,kairiųjų pozicijas JAV ir Pietų Amerikos lietuvių kolonijose.

lėšų, įvairūs pietūs bažnyčios rėmėjams, draugams bei bandy-mai per patrauklius užsiėmimus vaikams pritraukti ir jų tėvus). Skrentone veikianti LTKB Dievo Apvaizdos parapija geriausiai liudija, kaip etniniam tapatu-mui nunykus lieka tik religinis tapatumas.

Konferencijos pabaigoje isto-rikas A. Antanaitis pasidalino sumanymais apie rengiamą doku-mentinį filmą apie LTKB. Pasak prelegento, ekspedicijos Skrento-ne metu nufilmuota apie 17 val. vaizdo medžiagos, kurią sudaro bažnytinių apeigų, interviuotų informantų ir jų gyvenamosios aplinkos vaizdai. Planuojama su-montuoti 30–40 minučių trukmės dokumentinį filmą, kuriame bus dvi pagrindinės dalys − istorinė, kurioje bus atskleista parapi-jos atsiradimo istorija, santykis su Romos katalikų bažnyčia, ir šiandienos aktualijos, remiantis ekspedicijos metu kalbintų infor-mantų pateikta medžiaga.

Nors konferencija nesutraukė didelio susidomėjusiųjų skaičiaus, vis dėlto ji buvo tikrai naudinga ir įdomi. Tą liudija po kiekvieno pra-nešimo salėje kylančios rankos su daugybe klausimų ir pastebėjimų, neretai persikeldavusių į pertraukė-les prie kavos ar arbatos puodelio. Konferenciją vainikavo išties gau-sios ir kokybiškos diskusijos, kurių metu pasidalinta nuomonėmis ir patarimais jau minėtam VDU Lie-tuvių išeivijos instituto vykdomam projektui „Lietuvių tautinė katalikų bažnyčia: etnoreliginis tapatumas išeivijoje“. Ši konferencija darsyk patvirtino, jog emigracijos ir religi-jos tema aktuali, tyrinėtina įvairiais aspektais. Tikimasi, kad diskusi-jose, pokalbiuose ir moksliniuose ginčuose iškeltos mintys įkvėps tolimesnius tyrinėjimus.

Konferencijos dalyviai

2013 b i r ž e l i s – l i e pa 13

Gegužės 17 d. vdu Lietuvių išeivi-jos institutas ir Prezidento valdo adamkaus biblioteka-muziejus surengė seminarą Lietuvos vyčių

organizacijos šimtmečiui paminėti. tai buvo jau antrasis renginys, skirtas Lietuvos vyčių organizacijos jubiliejui − kovo 12 d. įvyko diskusija su prof. džo-nu Chernoskiu (John Chernosky), kuris yra minėtos organizacijos narys.

gegužės 17 d. seminarą pradėjęs prof. egidijus aleksandravičiaus kėlė diskusinį klausimą, kodėl vyčių jubiliejui skiriamas toks mažas dėmesys pačio-je Lietuvoje: „Kodėl vyčių šimtmetis Lietuvoje pasitinkamas tyla? užmaršties kultūra yra mokslinė ir emocinė tema.“ Jis pastebėjo, kad „… tai vienintelė 100 metų turinti ir gyvuojanti organizacija. Kitos ilgametės tradicijos Lietuvoje su-jungtos fiktyviai − pavyzdžiui, „Lietuvos tūkstantmetis“ į vieną tęstinį pasakojimą

jungia labai skirtingus epizodus, taip dirbtinai Lietuvoje jungiamos universi-tetų, alaus daryklų istorijos. tačiau vyčių šimtmetis − niekaip nedirbtinis faktas“. Lietuviškų įstaigų nenorą domėtis vyčiais istorikas aiškino „perdėtu etnolingvistinio tapatumo monopoliu“ − vyčiai nekalba lietuviškai, todėl neverti dėmesio. „Kita priežastis − lietuviams Lietuvoje organi-zacinis faktas, draugijų gyvenimas nieko nereiškia, todėl nevertingas, o kaip minėsi jubiliejų, jei tai nevertinga ir nesvarbu“, − priežastis aiškino e. aleksandravičius.

Kitas seminaro pranešėjas − žurna-listas ir vdu dėstytojas, dr. mykolas drunga − daugiausiai kalbėjo apie vyčių tapatybę, politinę veiklą ir skirtumus nuo kitų išeivijos organizacijų. „vyčiai buvo ne intelektualai, o amatininkai ir darbininkai. Bet jiems buvo svarbus lietuviškumas, nes jie − lietuviai, o ne paliokai“, − pasakojo m. drunga. Žurnalistas priminė, kad

vyčiai buvo aktyvūs politinėje veikloje − amžiaus pradžioje organizacija siekė pagelbėti Lietuvai atkurti nepriklauso-mybę, įgauti ekonominį pajėgumą.

sociologė ingrida Celešiūtė palygino du skirtingus fenomenus − vyčius ir Lie-tuvių tautinės katalikų bažnyčios (toliau LtKB) parapiją, esančią skrentone. vienintelis jų panašumas − ir vieni, ir kiti švenčia veiklos šimtmetį. i. Celešiūtė pastebėjo, kad vyčiai yra aktyvūs, jų organizacija didelė ir gausi, jiems svarbi nario lietuvybė, o LtKB parapija savo lietuviškumą praradusi, veikia labiau kaip nedidelė parapija, kviečianti į savo veiklą visus norinčius, net ir tuos, kurie neturi jokių lietuviškų šaknų.

seminare taip pat buvo parodytas vaizdo įrašas iš Binghamtono kuopos susirinkimo. vaizdo medžiagoje atskleis-tos šiandieninės organizacijos realijos, pagrindiniai keliami klausimai, ritualai.

Gegužės 8 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institute duris atvėrė neformalios Kūrybinės dokumentikos

kino dirbtuvės. Sumanymas jas steigti kilo suvokiant, kad šiuo-laikinis humanitarinis istorinis ir aktualusis diskursas neįmanomas be vaizdinių pasakojimų. Šiandien nebeužtenka rašytiniu tekstu pasakoti dokumentais pagrįstą istoriją. XX amžiaus paskutiniojo dešimtmečio Vakarų kultūroje įvykęs „vaizdinis posūkis“ verčia istorikus ir kitus humanitarus orientuotis į vaizdinį pasakojimą, jo kūrybos galimybes. mokslinin-kas literatūrologas ar istorikas, rašantis straipsnius bei knygas,

Lietuvos vyčių organizacijos šimtmečio minėjimas

Arūnas Antanaitis

vytauto didžiojo universitete atidarytos kūrybinės dokumentikos kino dirbtuvės

Ramūnas Čičelis

Kadras iš J. Meko filmo

J. petr

onio n

uotr.

14 b i r ž e l i s – l i e pa 2013

lietuVOJereMia spauDOs, raDiJO ir teleViZiJOs rėMiMO FOnDas

LietuvoS dainų šventė − Jau Po metųJ

ei nebuvote Lietuvoje vidur-vasarį, kai čia vyksta didžioji lietuvių meno olimpiada, manome, kad Jums sunku įsivaizduoti galingą arti 20

tūkstančių dalyvių choro skambesį arba dideliame stadione atgyjan-čius ornamentus, kuriuos išrašo 9 tūkstančiai šokėjų. Ar gali būti, kad į vieną nedidelę teritoriją miesto parke gali sutilpti visa šalis su savo kaimų, miestelių ir miestų tarmių, senųjų dainų, šokių, amatų, patie-kalų ir kitų tradicijų įvairove?

Visą tai ir dar daugiau galite pa-matyti Dainų šventėje. Jos programą sudaro pamatinės dalys: Folkloro diena − skirta tradicinei kultūrai, Ansamblių vakaras − spalvinga teatralizuota, stilizuota forma patei-kiantis liaudiško prado programą, Šokių diena − jos pagrindas profesio-nalių choreografų sukurtos lietuvių papročius, simbolius interpretuo-

jančios šokių kompozicijos ir Dainų diena − į vieną milžinišką chorą suburianti tūkstančius dainininkų, atliekančių harmonizuotas liaudies dainas, lietuvių profesionaliosios muzikos aukso fondo ir šiuolaikinių autorių vokalinę muziką. Išskirtinė jos ypatybė − dainavimas a cappella. Šventės programą papildo Liaudies meno paroda, nacionalinio instru-mento − Kanklių popietė, pučiamųjų orkestrų koncertai ir paradai, mėgėjų teatrų spektakliai, profesionaliosios kūrybos renginiai, emocingos ir spal-vingos šventės dalyvių eitynės.

Dainų švenčių tradicijos pradžia susijusi su XIX a. vidurio Vakarų Europos kultūros procesais. Pirmoji Dainų šventė surengta 1924 m. Kaune, kur susirinko trys tūkstančiai dalyvių ir dešimt tūkstančių žiūrovų. Per 90 metų ji išaugo į įspūdingą kultūros sąjūdį. Pirmąja visuoti-ne šokių švente laikomas Kaune

mūsų kultūroje yra jau nepakan-kamas – reikia ugdyti mokslo, kino specialistų ir plačiosios visuo-menės gebėjimą ir siekį kurti bei interpretuoti vizualiuosius tekstus.

Neformalios Kūrybinės doku-mentikos kino dirbtuvės savo darbe ketina naudotis gausiais Lietuvių išeivijos instituto Garso ir vaizdo archyvo medžiagos šaltiniais – pirmiausia, žymaus Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvio televizininko Anatolijaus Šluto vaizdo archyvu. Jame yra su-kaupta dešimtys valandų lietuvių diasporos kultūrinio ir politinio gyvenimo XX amžiaus antrosios pusės Jungtinėse Amerikos Vals-tijose unikalių vaizdo įrašų. Be to, Garso ir vaizdo archyve saugoma ir laukia naudojimo pokalbių su daugeliu lietuvių diasporos ryškių asmenybių medžiaga.

Neformalių Kūrybinės doku-mentikos kino dirbtuvių atidary-mo vakarą buvo rodomas pirmasis, 1962 metais publikuotas, lietuvių filmininko Jono meko darbas „me-džių ginklai“ („Guns of the Trees“). Šiame filme J. mekas užėmė kairią-ją politinę poziciją JAV liberaliosios demokratijos atžvilgiu, todėl buvo persekiojamas Federalinių tyrimų biuro bei kitų specialiųjų tarnybų dėl tariamų ryšių su sovietais. Po kino darbo premjeros 1962-aisiais ne vienas kino kritikas Niujorko ir tarptautinėje spaudoje pareiškė, kad „J. mekas – daug žadantis kino meistras“. Dirbtuvių atidarymo vakarą buvo supažindinta plačiau su J. meko kūrybos socialiniu bei politiniu kontekstu.

Į reguliarias vaizdo medžiagos bei filmų peržiūras neformalios Kūrybinės dokumentikos kino dirbtuvės kvies ir suinteresuotus kino specialistus, istorikus bei kitus humanitarus, ir visus besi-dominčiuosius. M. V

idzbe

lio nu

otr.

2013 b i r ž e l i s – l i e pa 15

lietuVOJe

„Jaunosios Lietuvos“ suorganizuotas renginys, kuriame pagal bendrą brė-žinį sušokta keletas tautinių šokių. Lietuvių išeivijoje pirmoji Dainų šventė Antano Pociaus iniciatyva įvyko 1916 m. JAV ir Kanados lietuvių išeivijos dainų šventės reguliariai pradėtos rengti nuo 1956 m. Dai-nininkų susirinkdavo nuo 1000 iki 1400. Pirmoji lietuvių išeivijos Šokių šventė įvyko 1957 metais Čikagoje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. XIII Lietuvos dainų šventė pavadinta tautine. 1994 m. į pirmąją jungtinę Pasaulio lietuvių dainų šventę Lietuvoje įsitraukė ir išeivių kolektyvai.

2014 m. šventė „ČIA − mANo NAmAI“ pakvies iš naujo atsigręžti į savo namus − šeimą, gimtinę, tėvynę ir dainą. Ji prasidės birželio 28 d. Dainų šventės 90-mečio minėjimu Kauno Dainų slėnyje, liepos 2 d. pasitiks svečius iškilmingu atida-rymo koncertu Katedros aikštėje, liepos 3-iąją kvies į didingus Lietuvos valdovų rūmus, kuriuose vyks baltų genčių kostiumų kolekcijos prista-tymas, ir į Kanklių popietę vienoje sakrališkiausių senojo Vilniaus erd-vių − Šv. Jonų bažnyčioje, o vakare kops į Ansamblių vakaro švytėjimo nutviekstą Kalnų parką, liepos 4-ąją keliaus Sereikiškių parko takeliais − ten vyks Folkloro diena „Laimužės lemta“, liepos 5-ąją − Kristijono Donelaičio kūrybai skirta Teatro diena, vakare šventė tęsis vario dūdų garsais aidinčiame Kalnų parke bei „Žalgirio“ stadione, kur gražiausius šokių raštus pins tūkstančiai šokėjų.

Šventė baigsis ryškiausiu, didin-giausiu renginiu − Vingio parke skam-bėsiančia Dainų diena, kviesiančia kartu dainuoti, pajusti vienybę, darną ir suprasti: čia − mūsų namai!

PavaSariS vėL Sukvietė viSuS tikinčiuS SteBukLaiS

Per visą didžiausios Lietuvos šventės istoriją jau surengta 18 masinių, visos tautos švenčių. 2009-aisiais Lietuvos valstybei švenčiant Lietuvos vardo paminėji-mo tūkstantmetį, o Vilnių paskelbus Europos kultūros sostine, įvyko neeilinė Lietuvos tūkstantmečio dainų šventė „Amžių sutartinė“. Joje susiliejo Lietuvos dainų šventė ir moksleivių dainų šventė, surengta 14 didelių renginių. „Amžių sutarti-nėje“ dalyvavo 1567 kolektyvai, apie 41 tūkst. atlikėjų, iš jų 25 tūkst. vaikų ir jaunimo, apie tūkstantį lietuvių atvyko iš 16 pasaulio šalių (Airijos, Argentinos, Australijos, Baltarusijos, Brazilijos, Didžiosios Britanijos, Islandijos, Italijos, JAV, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Švedijos, Ukrainos, Vokietijos), pasirodė ir Lietuvos tautinių mažumų mėgėjų meno kolektyvai (rusai, baltarusiai, romai, karaimai, lenkai).

2003 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos dainų ir šokių švenčių tradi-ciją UNESCo paskelbė pasauliniu žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru.

Nuo 1996 metų, remiant ir globojant JAV lietuviams Vandai ir Vaclovui mažei-koms, Vilniaus lietuvių namuose vyksta kasme-

tinis, mokinių kūrybinių darbų konkursas. Šiais metais jis tapo tarptautiniu iliustruotu rašinių konkursu-paroda „Stebuklai greta mūsų“. Jame dalyvavo mokiniai iš Vilniaus lietuvių namų, Vilniaus

Žvėryno gimnazijos, Navinykų pagrindinės mokyklos (Lenkija), Punsko Dariaus ir Girėno pagrin-dinės mokyklos (Lenkija), Rygos lietuvių vidurinės mokyklos (Latvi-ja), Dublino „4 vėjų“ lituanistinės mokyklos (Airija).

Sulaukta gražių, įdomių, spal-vingų darbų. mokiniai rašė apie šeimą, svajones, keliones, stebuklus, kuriuos pastebėjo keisčiausiose ir

netikėčiausiose vietose. Vertinimo komisijai pateikti 56 iliustruoti kū-rybiniai darbai. Ji atliko sunkų bei atsakingą darbą ir išrinko pačius geriausius, kurie tapo konkurso nugalėtojais ir buvo apdovanoti konkurso rėmėjų JAV lietuvių Vandos ir Vaclovo mažeikų įsteig-tais prizais bei mokyklos padėkos raštais. Džiaugiamės ir sveikiname šių metų konkurso laureatus:

16 b i r ž e l i s – l i e pa 2013

2–4 klasių grupėje:1 vieta skirta:vilniaus lietuvių namų 2 klasės mo-kiniui ignui Juozumui už iliustruotą rašinį „Kodėl mane vadina stebuklu“, mokytoja aldona gecevičienė;vilniaus lietuvių namų 4 klasės moki-nei Justinai Pošiūnaitei už iliustruotą rašinį „stebuklai greta mūsų“, moky-toja donata stasiūnienė;2 vieta − rygos lietuvių vidurinės mokyklos 3b klasės mokiniui rapolui Latviui už iliustruotą rašinį „Pasaulis aukštyn kojom“, mokytojos regina Kriščiūnaitė, vaida raziūnienė;3 vieta − vilniaus lietuvių namų 3a klasės mokiniui aisčiui gedmi-nui už iliustruotą rašinį „stebuklas, kuris dar neįvyko“, mokytoja staselė rožienė;paskatinamoji vieta:rygos lietuvių vidurinės mokyklos 3b klasės mokinei rūtai raziūnaitei už iliustruotą rašinį „medis“, mokyto-jos r. Kriščiūnaitė, v. raziūnienė;Punsko dariaus ir girėno pagrindi-nės mokyklos 4 klasės mokinei ingai radzevičiūtei už iliustruotą rašinį „Kaip dešra šaudė“, mokytojos dalia makauskienė, virginija valenskaitė;

3 vieta − Punsko dariaus ir girėno pagrindinės mokyklos 6 klasės moki-nėms neringai virakaitei, anastazijai murauskaitei, Lidijai Batvinskaitei už iliustruotą rašinį „Pasaka“, mokytojos vida uzdilienė, v. valenskaitė;9–10 (I–II gimnazijos) klasių grupėje:1 vieta skirta vilniaus Žvėryno gim-nazijos 2c gimnazijos klasės mokinei gabrielei Žalaitei už iliustruotą rašinį „Pavasaris“, mokytoja v. činčienė;2 vieta − vilniaus lietuvių namų i g klasės mokinei martynai Krasauskaitei už iliustruotą rašinį „stebuklai“, moky-toja v. vilkytė-Žemaitaitienė;3 vieta − vilniaus lietuvių namų išly-ginamosios b klasės mokinei elenai mariai Petraitis už iliustruotą rašinį „vaivorykštinė gyvatė“, mokytoja violeta Bartkienė;paskatinamoji vieta:rygos lietuvių vidurinės mokyklos 9a klasės mokinėms gabrielei vainekytei (tekstas) ir rūtai Patmal-niecei (iliustracija) už iliustruotą rašinį „stebuklai greta mūsų“, mokytoja Jolanta naglė;vilniaus lietuvių namų i g klasės mokiniams gevorgui gevorgian, Lukui Kucevičiui už iliustruotą rašinį „stebuklai greta mūsų“, mokytoja v. vilkytė-Žemaitaitienė;11–12 (III–IV gimnazijos) klasių grupėje:1 vieta skirta dublino „4 vėjų“ litu-anistinės mokyklos iii g klasės mo-kinėms emai macevičiūtei (tekstas) ir Laurai Šuliauskaitei (iliustracija) už iliustruotą rašinį „mažieji stebuklai“, mokytoja gitana Jokūbauskė;paskatinamoji vieta − vilniaus lietuvių namų iii b g klasės mokiniui dariui Leonavičiui už iliustruotą rašinį „stebuklai greta mūsų“, mokytoja v. vilkytė-Žemaitaitienė.

Šio konkurso organizatorės – lietuvių kalbos mokytojos a. dambrauskienė ir v. Bartkienė.

5–8 klasių grupėje:1 vieta skirta:vilniaus lietuvių namų 8 klasės moki-nėms vladai shapovalovai (tekstas) ir gabijai nedzinskaitei (iliustracija) už iliustruotą rašinį „Poezija − mano ste-buklas“, mokytoja Kristina nugarienė;vilniaus Žvėryno gimnazijos 5c kla-sės mokinei Jogilei Bundonytei už iliustruotą rašinį „mano gyvenimo stebuklas“, mokytoja vaida činčienė;2 vieta − dublino „4 vėjų“ lituanistinės mokyklos 8 klasės mokinei dainai ignotaitei (tekstas) ir 7 klasės mokinei Lukai vilkauskaitei (iliustracija) už iliustruotą rašinį „mažieji stebuklai“, mokytoja inga sorakienė;G. K

raujeli

o nuo

tr.

Vilniaus lietuvių namų liaudiškų šokių ratelio

jaunimo grupės pasirodymas

Konkurso organizatorės V. Bartkienė ir A. Dambrauskienė

2013 b i r ž e l i s – l i e pa 17

Jolanta zabarskaitė K

Kalba yra žmogui duotas stebuklas, kuriuo jis perteikia savo mintis ir jausmus, gauna informaciją, gali kurti. Nacionalinė kalba saugo žmogaus bei tautos istorinę, psichologinę, bendruomeninę atmintį ir savyje turi galingos kūrybinės galios. Vienas žymiausių XIX amžiaus kalbininkų ir filosofų Wilhelmas Humboldtas pavadino kalbą „likimo dovana“.

iššūkiai lietuvių kalbos mokymui

lietuVoje pasaulyjeir

alba yra kiekvieno iš mūsų saviraiškos priemonė ir pats tiesiausias ryšys su nacionaline kultūra

bei socialine / pilietine / politine bendruomene. moralinis lietuvių tautos autoritetas, poetas Justinas marcinkevičius nenuėjo Jeano Paulio Sartre’o (Žano Polio Sartro)

siūlytu keliu – rašyti kuria nors didžiąja pasaulio kalba ir grei-čiau, lengviau teikti savo patirtį pasauliui, pelnyti jo šlovę. Poetas pareiškė: „Aš renkuosi lietuvių kalbą. Aš jau seniai ją pasirinkau. Nesuprantamas man išėjimas iš tautos likimo.“

Lietuvių kalbai sparčiai besikei-čiančiame pasaulyje nuolat iškyla

naujų iššūkių. Europos Sąjungoje lietuvių kalba turi visas teises. Atgauta ir įsitvirtinusi nepriklauso-mybė, valstybinės kalbos įstatymas, kiti teisiniai dokumentai saugoja ir gina lietuvių kalbą. Tai, kad lietuvių kalba yra oficialioji ES kalba, stipri-na jos pozicijas Lietuvoje ir pasau-lyje. Kaip ir kitas kalbas, lietuvių kalbą veikia globalizacijos procesai.

18 b i r ž e l i s – l i e pa 2013

teMa

Daugelyje viešojo gyvenimo sričių įsigali anglų kalba. Ir mokslininkai, ir kalbos vartotojai pastebi, kokį di-delį poveikį kalbos raidai daro infor-macinės technologijos, pavyzdžiui, trumposios žinutės labai veikia paauglių raštingumo gebėjimus.

Pasaulyje vyksta itin sparti žinių apytaka, kultūrų mainai. Pasikeitę emigracijos, imigracijos bei ES pilie-čių judumo procesai visada yra susiję su valstybinės ir / arba gimtosios kal-bos vartojimu, mokymusi, prestižu bei kalbų kontaktų reiškiniais.

Stiprinant lietuvių kalbos pozici-jas, mokant jos vaikus Lietuvoje ir užsienyje, būtina atsižvelgti į naujus reiškinius ir iššūkius. XX amžiuje atsirado sąvoka „kalbos ekologija“, kuri reiškia, kad kiek viena, net pati mažiausia pasaulio kalba, turi būti saugojama, puoselėjama, jos raidai turi būti sudaroma palanki aplinka. Palankios kalbos raidai aplinkos viena svarbiausių sudedamųjų dalių – tai prielaidų sukūrimas, kad atsirastų motyvacija, sąlygos ir priemonės mokytis kalbos1.

Palankios sąlygos kalbos moky-muisi / išmokimui yra: l Visuomenės, šeimos ir paties moksleivio motyvacija;l Tam tikros socialinės sąlygos: pa-lanki kalbinė aplinka (jei ne visuome-nėje, tai bent šeimoje, artimiausioje aplinkoje), mokytojų kompetencija ir kalbai draugiška terpė visuomenėje; l Turimos kalbos mokymosi priemonės: tradicinės (vadovėliai, pratybų sąsiuviniai, bibliotekos), modernios (skaitmeniniai interneto ištekliai ir pan.), inovatyvios (patrau-

kli multimedija, kalbos mokymuisi skirti neformalūs projektai ir kt.).

Kuo daugiau visuomenėje patenkinamos šios sąlygos, tuo geresni kalbos išmokimo kiekybi-niai ir kokybiniai rezultatai.

Lietuvių kalbos institutas kartu su Vytauto Didžiojo universitetu ir Lietuvos mokyklomis vykdo projektą „Integruoto modelio,

skirto užsienyje gyvenantiems bei iš užsienio atvykusiems lietuvių ir kitų šalių vaikų lituanistiniam ugdymui bei su jais dirbančių pe-dagogų ir specialistų kvalifikacijos tobulinimui, sukūrimas ir išban-dymas (Lituanistinis modelis)“. Projektas leido susitikti su lituanis-tinių mokyklų mokytojais, vaikais ir jų tėvais Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje. Susitikimų metu buvo išryškintos pagrindinės problemos, kurios jiems iškyla. mokytojų ir moksleivių apklausa parodė, kad net mokykloje labai sunku pri-kalbinti vaikus kalbėti lietuviškai. Tarpusavyje vaikai dažnai kalbasi šalies, kurioje gyvena, kalba. Vaikų apklausa parodė, kad vaikams pagrindinis lietuvių kalbos šaltinis

ne mokyklos aplinkoje, be šeimos, yra lietuviška televizija, tačiau žiūrimos daugiausia komercinės populiarios laidos ir serialai.

mokytojų teigimu, tėvams labai trūksta žinių ir metodikų, kaip elg-tis dvikalbėje aplinkoje, kad tolygiai būtų ugdoma gimtoji ir valstybinė kalbos. Iš mokytojų apklausų taip pat buvo galima padaryti išvadą, kad lituanistinio ugdymo turinys yra fragmentuotas. Didelis jo trūku-mas – nėra arba nepakanka siejimo su Lietuvos dabartimi, formuojant supratimą, kad jaunimas emigraci-joje yra sudėtinė globalios Lietuvos dalis. Trūksta modernaus patrioti-nio ugdymo elementų, modernios, išplėstinės lietuviškos tapatybės formavimo įgūdžių bei metodikų. Kartais mokytojai net negali aiškiai suformuluoti svarbiausių ugdymo tikslų arba tie tikslai yra labai ben-dro pobūdžio.

Dalyvavimas lituanistinėse pamokose parodė, kad ugdymo metodikos – labai įvairios. Infor-macija iš Lietuvos, kuria naudojasi mokytojai, yra labai suskaidyta, pabiri. Apklausa parodė, kad iš Lietuvos internetinių portalų daž-niausiai naudojamasi tik bendrai-siais informaciniais portalais ir sve-tainėmis. Labai mažai mokytojai naudojasi jiems skirtais specialiai-siais portalais ir svetainėmis, profe-siniais skait meniniais ištekliais. Pagrindinė priežastis – informa-cijos trūkumas. Ne visada moky-tojus pasiekia informacija apie su švietimu susijusius svarbiausius įvykius Lietuvoje. Pavyzdžiui,

Mokytojų ir moksleivių apklausa parodė, kad netmokykloje labai sunku prikalbinti vaikus kalbėti lietuviškai. Tarpusavyje vaikai dažnai kalbasi šalies, kurioje gyvena, kalba.

2013 b i r ž e l i s – l i e pa 19

teMa

kai kurie apklaustieji mokytojai nežinojo, kad 2012 metai Lietuvoje buvo maironio metai. mokytojų ir vaikų dažnai nepasiekia informaci-ja apie daugelį Lietuvoje vykstančių konkursų, skirtų moksleiviams ir kitiems jauniems žmonėms.

Kaip padėti lituanistiniam švieti-mui užsienyje? Konkrečiose šalyse būtų galimi tokie sprendimai: l Ieškoti praktinių lituanistinio išsilavinimo bei kalbos mokėjimo motyvų. Juos skleisti per žinias-klaidą, kitas informacijos priemo-nes, socialinius tinklus. Pasitelkus Lietuvos užsienio reikalų bei Švietimo ir mokslo ministerijas, suinteresuotus politikus, ieško-ti būdų konkrečiose šalyse, kad lietuvių kalba būtų įtraukta į valstybinių abitūros egzaminų programas, kaip antroji užsienio kalba. Taip yra padaryta Airijoje ir ten moksleivių skaičius lituanisti-nėse mokyklose auga; l Pasitelkti Europos mažiau var-tojamų kalbų „išgyvenimo“ patirtį (skatinti motyvaciją mokytis lietuvių kalbos per sportą; pasitelkti jaunimo kultūros, sporto ir kitas įžymybes, rengti įvairius konkursus ir t. t.).

Kuo daugiau šalių priims sprendimus laikyti lietuvių kalbą oficialiai vertinama, uždirbančia „taškų“, antrąja užsienio kalba, tuo daugiau mokinių mokysis lietuvių kalbos.

Ką reikėtų daryti Lietuvoje, palaikant ypač silpnai išplėtotą neformalųjį švietimą? Pirmiausia, kad pagalba būtų efektyvi, reikėtų parengti išsamų klausimyną ben-druomenėms užsienyje ir galbūt

tautinėms bendruomenėms Lie-tuvoje apie lituanistinio švietimo tikslus, uždavinius, priemones, integravimosi į nacionalines mo-kyklas savo šalyje būdus ir t.t. Tai būtų pagrindas diasporinės tautos švietimo ypatumams išryškinti, motyvacijos mokytis gimtosios kalbos ir kultūros metodikai kurti bei teorinis pamatas tikslinės in-formacijos sklaidos priemonėms.

Stebėsenos pagrindu reikėtų sukurti nuoseklią priemonių sis-temą, kuri būtų nukreipta į labai aiškų tikslą – ugdyti žmogų, ku-riam Lietuva būtų ne tik protėvių ir kilmės šalis, bet gyva politinė ir pilietinė bendruomenė, prie kurios kūrimo, nesvarbu Lietu-voje ar kitoje šalyje, jis gali ir nori prisidėti. Per rekomendacijas, mokymus, kvalifikacijos kėlimo sistemą ir mokymo priemonių rengimą lituanistinėms moky-kloms turėtų būti nuolat atnauji-namas (papildomas naujienomis) patriotinio ir kalbinio ugdymo turinys, kuris turėtų patrauklią formą bei modernias raiškos priemones (filmukai, kompiuteri-niai žaidimai, mokomosios laidos, stalo žaidimai ir pan.).

Svarbu kompleksiškai spręsti žinių apytakos problemą, panaudoti geriausią patirtį, ypač gilias tradici-jas turinčių JAV lituanistinių moky-klų, aktyviai įtraukiant lituanistinio švietimo mokytojus iš užsienio ir kitakalbiams dėstančius lietuvių kalbos mokytojus. Turime pasiekti visuotinio supratimo ir susitarimo, kad lietuvių kilmės užsienio šalių jaunimas yra sudėtinė ir labai svarbi globalios Lietuvos dalis.

Reikėtų naujos, nuolat atsi-naujinančios patriotinio ugdymo strategijos, į kurios kūrimą turėtų įsitraukti bendruomenės, taip dar kartą apsibrėždamos savo tikslus ir idealus. mokant kalbos, litua-nistines mokyklas būtina įtraukti į mokyklinės lituanistikos savikūros ir kūrimo procesus, vykstančius Lietuvoje. Būtų naudinga skatinti moksleivių savišvietą, kviečiant įsitraukti ir Lietuvos, ir užsienio šalių moksleivius.

Pagrindiniai bendro darbo, siekiant svarbiausių tikslų, prin-cipai turėtų būti: tradicijos ir naujovių pusiausvyra, geriausios patirties panaudojimas, nuoseklus modernios Lietuvos sampratos įtraukimas į nuolat atsinaujinantį ugdymo procesą ir šiuolaikinės tapatybės sampratos formavimas XXI amžiaus priemonėmis.

1 Haugen, einar, 1972, The Ecology of Language, stanford, California: stanford university Press.

straipsnis parengtas pagal pranešimą, skaitytą Lr seimo ir PLB komisijos posėdyje gegužės 8 d.

Mokant kalbos, lituanistines mokyklas būtina įtraukti į mokyklinės lituanistikos savikūros ir kūrimo procesus, vykstančius Lietuvoje.

20 b i r ž e l i s – l i e pa 2013

aKtualu

Pasirodė nauja profeso-riaus Egidijaus Aleksan-dravičiaus knyga „Karklo diegas. Lietuvių pasaulio istorija“. Jos autorius, pasi-

telkdamas moksliškai pagrįstus faktus, įvairialypius istorijos ir literatūros šaltinius, nagrinėja lietuvių tautos migraciją nuo se-niausių laikų iki mūsų dienų. Jis teigia: „Lietuviai, kaip ir daugelis kitų − didelių ir mažų, garsių ir beveik pamirštų, istorinių ir naujai atsirandančių − tautų, yra amžinojo tautų kraustymosi is-torijos veikėjai. Viskas, kas susiję su pasaulio tautų judrumu, liečia

ir mus, lietuvius.“ Ir savo teiginį puikiai įrodo.

„Pasakodamas lie-tuvių pasaulio istoriją nuolat sukau galvą apie svarbiausius vaizdinius, metaforas ir palyginimus, kurie taikliau nei tūks-tantis žodžių pasakytų apie lietuvių prigimtį, lemtį, permainas, nuopuolius ir prisikėlimus. Juk tai tauta, kuri per tūkstantį metų nuolat įrodi-nėjo, kad buvo, yra ir bus lygi tarp lygių. Ji plėtėsi iki imperijos, ji krito žemiau žolės. Lietuviai buvo vejami lauk iš savo žemės, nors

dar neseniai patys grobė svetimas žemes. Kaip ir daugelio amžino-jo tautų kraustymosi bastūnų, lietuvių laukė įvairiausi nutikimai. Skirtingais laikais lietuvių pėdos pasiekė Ameriką, Aziją, Austra-liją, Pietų Afriką, Pietų Ameri-kos džiungles. Jie kūrėsi, kėlėsi, nepaisydami sunkiausių sąlygų. Kažkodėl karklo metafora dygo mano galvoje.

Ar daug rasime tokių neaukštų, ne itin gražių, bet tokių gaivalingų krūmamedžių, kurie nesiduoda išnaikinami, iškertami, kurių šaknys kimba į pačią prasčiausią dirvą, o nulaužta šakelė kaipmat įsišaknija pernešta kiton vieton? Taip, lietuvius visame pasaulyje galima palyginti su karklynais. o diegas? Vaizdinys visame lietuvių pasaulio pasakojime galutinai susiformavo aptikus prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą iš karto dviejose vietose − Buenos Airėse ir Klaipėdoje − lietuvių jaunimo draugijas, pasivadinusias tuo pačiu vardu − Diegas“, − aiškina E. Aleksandravičius.

miela mama,norėjau tau papasakoti, kaip pasi-keitė mano gyvenimas atvažiavus į vilniaus lietuvių namus. Pirmiausia, išmokau kalbėti lietuviškai, susiradau gerų draugų, turiu ir ,,savąją gražuo-lę“ (vardo kol kas nesakysiu).

Kai tu mane čia atvežei, labai bijojau. neturėjau draugų, jaučiausi vienišas, nežinojau, kas manęs laukia. Jau pirmą savaitę susipažinau su

savo klase, mokytojais, auklėtojais, pradėjau lankyti šokių būrelį. nors pirmomis dienomis ir trūko tavęs, tėčio, brolio, tačiau, laikui bėgant, apsipratau. dabar tvirtai žinau, kad noriu mokytis tik šioje mokykloje. mokykloje, kurioje gera, šilta ir jau-ku − beveik kaip namie.

Labai norėčiau, kad ir tu su tėčiu gyventumėte čia, Lietuvoje. savait-galiais būčiau su jumis, o nuo pirma-

dienio iki penktadienio gyvenčiau bendrabutyje. gyvendamas vilniuje, besimokydamas vilniaus lietuvių namuose, daugiau sužinojau apie Lietuvą. supratau, kad ji − mano tėvynė, kraštas, su kuriuo norėčiau susieti savo ateitį.sūnus dominykas

dominykas Zaveckis,iK(b)  klasė

nauJa knyga – „karkLo diegaS. Lietuvių PaSauLio iStoriJa“

nuo šiol „pasaulio lietuvyje“ kaskart pasirodys po vieną Vilniaus lietuvių namų mokinių laišką. taip ši užsienio lietuviams skirta mokykla nori save pristatyti dar apie ją negirdėjusiems bei apie save priminti primiršusiems.

2013 b i r ž e l i s – l i e pa 21

Alma Masevičienė, Aurelija Tamošiūnaitė

Laiškai ir kiti egodokumentai nuo seno kaupiami įvairiose atmin-ties institucijų saugyklose. Tačiau paprastai į archyvus ir bibliotekų rankraštynus nugula visuomenėje žinomų, intelektualų, visuomenės veikėjų rankraštinis palikimas. Paprastų žmonių rankraščiai iki šiol tikslingai nerinkti, todėl į mūsų duomenyną kaip tik ir patenka tokių eilinių žmonių (netgi mažaraščių) rašytas ir sukauptas egodokumen-tinis paveldas. Tokie rankraštiniai dokumentai prieš tai jokia forma nebuvo prieinami tyrėjams.

Nuo 2008 m. iš pradžių kukli, kelių asmenų palaikoma iniciaty-va išsiplėtė ir šiuo metu, Lietuvos mokslo tarybai remiant 2011 m. pro-jektą, jau baigiamas kurti elektroni-nis lietuviškų laiškų duomenynas, kurį tikimės atverti vartotojams šių metų pabaigoje.

Prie laiškų rinkimo iniciatyvos prisijungė ir daugiau Lietuvos institucijų, pagrindinis dokumentų fondas kaupiamas Lietuvos naciona-linės martyno mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje, mokslinę analizę atlieka Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvių kalbos instituto, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto mokslinin-kai. 2012 m. prie projekto prisidėjo ir Panevėžio apskrities Gabrielės Petke-

vičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Dabar pagrindinis laiškų rinkimo vajus vyksta Lietuvoje ir JAV, tačiau mums labai svarbu į jį įtraukti ir lietuviškai rašančius (rašiusius bei gavusius) laiškus tautiečius kitose šalyse.

Laiškų (ir kitų egodokumentų) rinkimas − ilgalaikis projekto vyk-dytojų tikslas. Todėl jei savo šeimos archyvuose turite laiškų, atvirlaiškių, dienoraščių ar kitų asmeninio po-būdžio rankraščių, labai prašytume pasidalyti jais su projekto vykdytojais. Svarbūs yra visi ir visur lietuvių kalba rašyti laiškai ir kiti dokumentai. Tad susiraskite ir prisijunkite prie mūsų „Facebook“ svetainėje „mūsų laiškai“. Rašykite mums el. paštu: prof. Giedriui Subačiui (subacius@uic.edu, JAV), Aurelijai Tamošiūnaitei (aurelijat@yahoo.com, Lietuva) ir Almai masevičienei (a.maseviciene@lnb.lt, Lietuva). Paprastu paštu:

Jav: Prof. giedrius subačius dept. slavic and Baltic university of illinois at Chicago 601 s. morgan st. Chicago, iL 60607 usa

Lietuvoje: alma masevičienė retų knygų ir rankraščių skyrius nacionalinė m. mažvydo biblioteka gedimino pr. 51 Lt-01504 vilnius tel. 8 5 239 8585

aurelija tamošiūnaitėLietuvių kalbos katedravytauto didžiojo universitetasK. donelaičio g. 52-205Lt-44244 Kaunas

„Pasaulio lietuvio“ leidėjai labai dėkoja Gailai Paskevičienei, australijos lietuvių dienų organizacinio komiteto pirmininkei, skyrusiai 1000 australijos dolerių auką. Šis dosnumas tikrai svariai prisidės prie žurnalo išlaikymo.

Padėka

2008 m. grupelei Pasaulio lietuvių bendruomenės Ilinojaus universiteto Lituanistikos katedroje, Čikagoje, dirbusių mokslininkų ir ten studijavusių lietuvių, vadovaujant prof. Giedriui Subačiui, bei Lietuvos nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus darbuotojams aptariant išeivijos dokumentų paro-das, jų sklaidą, išsirutuliojo diskusija apie rašytinio paveldo rinkimo, išsau-gojimo ir panaudojimo moksliniams tyrimams galimybes. Nuspręsta pradėti rinkti lietuviškus laiškus, die-noraščius, atvirukus ir kitus asmeni-nio pobūdžio raštus. Pagrindinis šios iniciatyvos tikslas − apsaugoti juos nuo pražūties, išnykimo ir padaryti prieinamus įvairiapusiams moksli-niams tyrimams. Greitai nuo idėjos pereita prie darbų. Rankraštiniai laiškai renkami, daromos jų skaitme-ninės kopijos, jie perrašomi vėlesnei mokslinei vartosenai. Kuriamas duomenynas pavadintas „Asmeninės lietuvių rašomosios kalbos duomenų baze“.

LAIŠKAI – saugotinas lietuviškas paveldas

22 b i r ž e l i s – l i e pa 2013

aKtualu

Konstituciją rašėme sunkio-mis sąlygomis, kada nebuvo aišku, ar Lietuvos Aukščiau-sioji Taryba-Atkuriamasis Seimas dar yra darbingas.

Vis dėlto radome stiprybės ir sutarėme, kad prieš paleidžiant Aukščiausiąją Tarybą-Atkuria-mąjį Seimą būtina parengti ir referendumu patvirtinti Konsti-tuciją, paruošti Seimo, Prezidento rinkimų įstatymus, o parlamente svarstyti tik tuos klausimus, dėl kurių svarstymo nebūtų prin-cipinių nesutarimų. Iš dviejų

parengtų Konstitucijos projektų Aukščiausiosios Tarybos Teisės skyriaus darbuotojai paruošė dar-bui skirtą variantą ir taip dvylikos vyrų grupė ėmėsi darbo. Dirbome sunkiomis sąlygomis, nešildomose tada Seimo patalpose, buvo ir kitų rimtų pavojų. Rašant Konstituciją straipsnis po straipsnio vyko aštrūs ginčai. Ginčijomės ir dėl pilietybės. Aš buvau už tai, kad kiekvienas lietuvis galėtų būti Lietuvos pilie-čiu, nes tai yra prigimtinė teisė ir ši teisė turi būti Konstitucijos sau-goma vertybė. Buvo ir tokių, kurie

aiškino, kad Lietuvos pilietybė yra vertybė tik tada, kai nesi ir kitos valstybės pilietis. Pagaliau buvo sutarta, kad atskirai nuo Lietu-vos gyvenančių lietuvių pilietybė bus aptarta įstatyme, kurį Seimas priims patvirtinus Konstituciją. Taip Konstitucijos 12 straipsnyje ir buvo įrašyta, jog bendras principas lieka vienos valstybės pilietybė, bet atskirais įstatymo numatytais atvejais galima ir dviguba pilietybė. Žodžius „atskirais atvejais“ gerai išnagrinėjome su kalbininkais. Jie nereiškė „išimties“, jie nereiškė „ypač retų“ atvejų, nes jeigu būtu-me numatę, kad tai bus „išimtis“ ar „ypač retas atvejis“, taip būtume ir parašę. Konstitucija buvo ruošiama taip, kad panašiai kaip kitų šalių konstitucijose būtų aiškiai išsakyta nacionalinės valstybės samprata. Po Konstitucijos priėmimo ir išrin-kus Seimą, jau nepriklausomybės sąlygomis, dėl dvyliktojo straipsnio formuluotės nekilo jokių nesu-sipratimų. Visi suprato taip, kaip yra parašyta tekste. Atsitiko, kad tie keli iš parašiusių Konstituciją asmenų, kurie buvo prieš dvigu-bą pilietybę, tapo Konstitucinio Teismo teisėjais. Konstitucinis Teismas po to išaiškino, kad ats-kirus atvejus reikia suprasti kaip išimtį, o pastaruoju metu dar kartą išaiškino kaip ypač retą atvejį. Taip bandyta keisti Konstitucijos prasmę. Konstituciniam Teismui tokių teisių nesuteikta ir šiuo atveju, kaip ir daugeliu kitų atvejų, Konstitucinio Teismo teisėjai virši-jo savo kompetenciją.

Žinodami karčią kitų valstybių patirtį, kada konstitucinės justi-cijos pareigūnai bandė diktuoti parlamentams ir uzurpuoti jų tei-ses leisti įstatymus, nurodėme, kad Konstitucinio Teismo teisėjas savo darbe gali vadovautis tik, pabrėžiu, taip Konstitucijoje ir parašyta, tik

Liudvikas narcizas Rasimas, signataras

J. Valiu

šaičio

nuotr

.

konStituciJoS kūrėJaS:

konStituciniS teiSmaS viršiJa Savo gaLiaS

L. narcizas Rasimas

2013 b i r ž e l i s – l i e pa 23

Lietuvos Respublikos Konstitu-cija. Kada Konstitucinio Teismo teisėjai pradėjo vadovautis pačių sugalvotomis ar pasiskolintomis doktrinomis ir jomis pasirėmę aiškinti Konstituciją kitaip, negu joje parašyta, atradinėti tai, ko Konstitucijoje nėra, − jie pamiršo tą žodelį „TIK“ ir, priešingai negu leidžia Konstitucija, viršijo savo kompetenciją. Negalioja joks įsta-tymas ar aktas, priešingas Konsti-tucijai. Sprendimai, kurie taip pat yra teisės aktai, priimti teisėjams viršijant savo įgaliojimus, irgi negalioja. Kažkada konstitucinę justiciją pradėjęs JAV Aukščiau-siojo Teismo teisėjas paskelbė ne tik savo piliečiams, bet ir pasaulio teisininkams: „mes pasakysime, kas yra įstatymas.“ mūsų Konstitu-cinio Teismo teisėjai, tarp jų ir tie, kurie vėliau sukūrė savo katedras universitetuose ir taip tapo profe-soriais, nuėjo toliau. „mes pasaky-sime, kas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija“, − ne kartą skelbė jie, kada mūsų Konstitucija jų kom-petencijai priskiria tik įstatymų atitikties Konstitucijai aiškinimus. Jų kompetencijai nėra priskirta Konstitucijos aiškinimas taip, kad Konstitucija būtų papildyta tuo, ko joje nėra, arba būtų pakeista jos prasmė. Bet koks bandymas paprieštarauti tokiai veiklai susiduria su arogancija: „Ką jūs, advokatai, išmanote apie Kons-tituciją ir jos tekstą?“ Išeitų taip, kad mes, advokatai ir kiti, parašė-me, bet ką parašėme − nemokame nei perskaityti, nei suprati, todėl turime paprašyti, kad profesoriai paaiškintų. o tie nesikuklina ir jau aiškina, kad Konstitucijos tekstas nieko nereiškia, nes Konstitucijoje pilna užslėptų „būtovės slėpinių“, kuriuos atrasti ir suprasti tikrą-ją tų slėpinių prasmę gali tik jie vieni. Tam jie ir pašaukti. Taigi,

šiandien iškyla Konstitucinio Teis-mo teisėjų kompetencijos klausi-mai ir tą turėtų išspręsti Seimas, nes Konstitucija skelbia, jog tik tie sprendimai, kurie priimti Konsti-tuciniam Teismui sprendžiant jo kompetencijai priskirtus klausi-mus, yra galutiniai ir neskundžia-mi. o ką daryti, kada kompetencija aiškiai viršyta? Juk Konstitucijos teksto prasmės keitimas, Kons-titucijos papildymas naujomis prasmėmis ar atradimais, pagaliau oficialus skelbimas, kad tai, ką paskelbė Konstitucinis Teismas, pagal jo paties doktriną pasidaro

Lietuvos Respublikos konstitucine norma − nėra priskirti Konstituci-nio Teismo kompetencijai, o iš to seka, kad jie negali būti galutiniai. Juk iš esmės šiandien siūloma pri-tarti referendumui ne dėl dvigubos pilietybės, o dėl Konstitucinio Teismo nuomonės apie dvigubą pilietybę įteisinimo referendumo būdu. Juk Konstitucijoje įrašytus žodžius „atskirais atvejais“ šis Teismas pakeitė žodžiais „ypač retais atvejais“. man sakė, kad buvo tartasi su kalbininkais, bet juk net pasižiūrėję į „Lietuvių kalbos žodyną“, matome, kad „atski-ras“ atvejis yra kur kas platesnės apimties negu „ypač retas“ atvejis, tai „kitokie“ atvejai, kaip aiškina tas pats žodynas, kurio sudarytojų kompetencija sunku abejoti. Juk apie tokius kitokius atvejus, kada lietuviai gyvena kitur, atskirai nuo Lietuvos, ir kalba dvyliktas Konstitucijos straipsnis. Pasakysiu daugiau, juk ir mes tada dar neži-

nojome, ar mums patiems neteks išvykti nuo buvusio okupanto iš Lietuvos ir vėliau, jau gyvenant ki-tur, atskirai nuo Lietuvos − remtis šiomis atskirų atvejų normomis.

Atkreipkite dėmesį, kad ne tik Lietuvos, bet ir kitų demokratinių šalių konstitucijos, nustatydamos vienodas teises ir pareigas visiems piliečiams, pabrėžia, kad tvarką nustato titulinė, t. y. valstybę su-kūrusi nacija, ir tai nelaikoma kitų tautybių piliečių diskriminacija. Demokratija nesiremia lygiava. Pilietis yra žmogus, todėl žmonių teisės vienodai turi būti saugomos nepriklausomai nuo tautybės. Titulinė tauta − tautų apsisprendi-mo teisės subjektas, kuriai pavyko sukurti savo nacionalinę valstybę, ir tuo ji gavo teisę tvarkytis šioje žemėje įtvirtinant savo kalbos var-tojimą, nustatant švietimo siste-mą, justiciją, praeities supratimą, nustatant šventes ir daugelį kitų dalykų, kuriuos nulemia tautinis interesas gyventi tokiame sociali-niame organizme. Tai kartu ir pri-gimtinės tautos teisės dalykai. Pa-vyko sukurti nacionalinę valstybę, atsirado ir nacijos suverenitetas. Pabrėžiu, piliečių teisės − lygios, bet jie, nepaisant to, kokios tauty-bės bebūtų, tapę parlamentarais įgaliojimus saugoti suverenitetą gauna ne pagal turimą tautybę, o pagal vieningą sistemą. Vokiečių ar prancūzų tautos suteikia, pvz., lenkui ar turkui Prancūzijos ar Vo-kietijos parlamentuose atstovauti ne lenkų ar turkų tautų suvereni-tetui, o vokiečių ar prancūzų tautų suverenitetui ir tai nėra jokia diskriminacija. Tas pats ir Lietu-voje. Štai signataras, Seimo narys Emanuelis Zingeris turi lietuvių, o ne kurios kitos tautos įgaliojimą saugoti lietuvių tautos suverenite-tą, nors pagal tautybę jis yra žydas. Europoje suvereniteto turėtojos

aKtualu

Šiandien siūloma pritarti referendumui ne dėl dvigubos pilietybės, o dėl Konstitucinio Teismo nuomonės apie dvigubą pilietybę įteisinimo referendumo būdu.

24 b i r ž e l i s – l i e pa 2013

yra vokiečių, danų, švedų, latvių, prancūzų, italų ir kitos tautos, o ne Vokietijos, Danijos, Švedijos tauta. Tas pats ir Lietuvoje. Tai pradžiamokslis, o pas mus vis dar norima neigti lietuvių tautos, kaip titulinės tautos, buvimą ir visaip internacionalizuoti nacionalinės valstybės sampratą.

Rašant Konstituciją gal kiek ryškiau negu kituose kraštuose atskirtos valdžių galios nuo jas sudarančių asmenų teisių. Valdžios Lietuvoje yra Seimas, Prezidentas, Vyriausybė ir teismai. Jų, kaip ins-titucijų, galias riboja Konstitucija. Bet kartu nurodyta, kad aukščiau-sias savo galias Tauta perduoda demokratiškai išrinktiems Seimo nariams, kaip titulinės Tautos atstovams. Konstitucija nurodo, kad tokių jos įgaliojimų valdyti suverenitetą negali niekas nei riboti, nei varžyti. Taigi, Seimo, kaip institucijos, galias riboja pati Konstitucija, o Seimo narių galia nei apribota, nei suvaržyta negali būti. Bet prisiminkite, kaip dažnai bando riboti parlamentarams patikėtas vykdyti aukščiausias suverenias galias. Ne, nerodysime, ne, neduosime, ne, neleisime. Tai šiandien dažniausiai Seimo narių girdimi valstybės klerkų atsakymai į jų klausimus. Betgi tų klerkų likimas yra Seimo narių valioje. Juk suverenitetas yra tai, kas yra aukš-čiau už įstatymą. Parlamentarams iš Tautos duotos aukščiausios galios. Aukštesnių nebūna.

Grįžkime prie referendumo dėl dvigubos pilietybės. Seimas nėra išsėmęs visų galimybių priimti įstatymų pataisas ir taip be jokių komplikacijų, nevilkinant laiko, sutvarkyti dvigubos pilietybės klausimus, kaip kad numato Konstitucijos 12 straipsnis. Kokie galėtų būti tie atskiri atvejai? Vienas iš jų − galimybė lietuvių

kilmės asmenims neprarasti turėtos pilietybės, o palikuo-nims − teisių į Lietuvos pilietybę užtikrinimas, nepaisant to, kokią pilietybę yra įgiję. Antras atskiras atvejis − tai išvykusių iš Lietuvos jau nepriklausomybės laikais pilietybės išsaugojimas, jeigu jie įgyja tos šalies pilietybę, su kuria Lietuva yra gynybinėje ar politinėje sąjungoje. Na ir trečias atskiras atvejis − tarptautinės sutartys ir susitarimai dėl atskirų piliečių, tarp jų ir dėl asmenų, kurie išvyko gyventi į kitas šalis, kurios nėra sąjunginiai Lietuvos partneriai. Tai ekspromtu išsa-kyti atvejai. Yra būdų išspręsti dvigubos pilietybės klausimą ir keičiant Konstituciją. Vieną iš tokių būdų pasiūliau ir aš. Reikia pakeisti Konstitucijos 107 straipsnį taip, kad Konstitucinio Teismo sprendimais iškeltus klausimus galutinai sprendžia Seimas. Tokiam pakeitimui refere