2 Nr. ? (?) priedas

Lietuvos valstybës ðventæ

Kovo 11 � à jà palydintO kruopðtieji Slaugos darbuotojø tobulinimosi

ir specializacijos centro bendradarbiai,besimokantys Lietuvos medicinos darbuotojai,

leidiná skaitantys �visi, visi kasdien ir ypaè Kovo 11 � àjà

bûkite laisvos lietuviøir kitø tautø bendrijos ketinimø, lûkesèiø,

paðaukimø sëkmës gyvi vykdytojai ir liudytojai.Mûsø mintys, emocijos, veiksmai

tegul bus nukreipti kûno ir dvasios neágaliøjø slaugaiir sveikatos saugai.

Visur ir visada tesiseka mums tobulinti savo Asmenybæ,laisvos Lietuvos, Europos pilieèio asmenybæ.

SDTSC generalinis direktoriusJuozas Ruolia

turinys

�SLAUGA. Mokslas ir praktika� galiteuþsiprenumeruoti

visuose �Lietuvos paðto� skyriuose.

Leidinio prenumeratos indeksas �0260 (laikraðèiø kataloge).

ISSN 1648�0570

Leidþiamas nuo1997 m. sausio mën. 1 d.

Eina kartà per mënesá.

Mokslinis redaktoriusdr. Artûras Razbadauskas

Redaktorius Rytis MANKUSOperatorius Elona STECKIENË

Stilistë Alma KAROSAITË

R e d a k c i n ë k o l e g i j a:Prof. D.Kalibatienë,

doc. V.Oþeraitienë, doc. A.Vingras,doc. A.Gradauskas, dr. E.Kazënaitë,

prof. V.Gaigalaitë, N.Bielinienë,dr. A.Razbadauskas,

doktorantë N.Istomina,J.Ruolia, L.Gudelienë-Gudelevièienë,

L.Uþaitë,doc. V.Staniulienë,

N.Galdikienë, E.Tamaðauskienë,doc. A.Kauðylienë,

G.Ðerpytienë, J.Matuizienë

M o k s l i n i a i r e c e n z e n t a i:prof. P.Plevokas, prof. D.Kalibatienë,

prof. V.Gaigalaitë, doc. A.Vingras,doc. V.Oþeraitienë, doc. V.Alekna,dr. E.Kazënaitë, doc. E.Broslavskis,

dr. O.Rudzevièienë,doc. V.Danilevièiûtë,

doc. S.Lesinskienë, doc. N.Drazdienë,dr. A.Razbadauskas, doc. H.Kazlauskas,

doc.D.Drungilienë, doc. I.Idzelienë,prof. A.Kirkutis,

slaugos mokslo doktorantë N.Istomina,edukologijos doktorantë R.Dumbrauskienë

Redakcijos telefonas (8�5) 270 13 62,8 672 37786

Faksas: (8�5) 271 22 73El. paðtas: slaugamp@takas.lt

Redakci jos adresas :Rugiø g. 1,

LT-08418 VILNIUS

SL 1005. 2,5 sp. l.Spausdino AB �Spauda�

Laisvës pr. 60, LT-05120 VilniusUþs. Nr. 1462

Tiraþas 3 500 egz.Virðelyje

Irmos Karvelytës nuotrauka

SLAUGA. Mokslas ir praktikaSlaugos darbuotojø tobulinimosi ir

specializacijos centro leidinys

Slaugos specialistams,akuðeriams ir visuomenës sveikatos

prieþiûros specialistams

Jeigu Jûs neprenumeruojate, bet norite ásigyti leidiná,,SLAUGA. Mokslas ir praktika�, kreipkitës á Slaugosdarbuotojø tobulinimosi ir specializacijos centropadaliniø kraðtuose mokymo organizatores:

Druskininkuose � Angelë Matulaitienë,tel. (8-615) 44099,

Kaune � Janina Ivaðkevièienë, JovitaMalevièienë, tel. (8-37) 32 67 39

Klaipëdoje � Regina Rolencienë, AldonaÈeponienë, tel. (8-686) 51907,

Ðiauliuose � Rasa Buivydienë, VitaMikloðienë, tel. (8-41) 524309,

Panevëþyje � Jûratë Astrauskaitë,tel. (8-687) 54053,

Utenoje � Jûratë Stankevièienë,tel. (8-389)6 38 23,

Vilniuje � Audronë Grigaitienë, DanutëMeðkutavièienë, Vera Ðiktorovatel. (8-5) 271 22 79.

Taip pat leidiná galite ásigyti SDTS centre:Rugiø g. 1, Vilnius, tel. 270 13 62.

2

Turinys3 Slaugos mokslo raida

6 Pacientø saugumo sveikatos prieþiûros ástaigosevertinimo ir tobulinimo galimybës(recenzuotas straipsnis)

10 Priklausomybës ligomis serganèiøjø emocinis

smurtas prieð slaugytojà (recenzuotas straipsnis)

13 Atpaþink, pastebëk, papasakok apie osteoporozæ

15 Ðlapimà sugerianèiø gaminiø naudojimas

17 Konferencijos �Ðiuolaikinës slaugos aktualijos�apþvalga

3Nr. ? (?) priedas slaugos perspektyva 3

Nukelta á psl. 4

Istorinë apþvalgaSlaugos mokslas palyginti labai jaunas.

Gamtos mokslø iðtakos susiformavo An-tikos laikais prieð kelis tûkstanèius ir dau-giau metø ir turi gana tvirtas tradicijas, osocialiniai mokslai, su kuriais ið dalies sie-jasi ir slaugos mokslas, atsirado tik XVIIIa., nors valstybës ir þmogaus klausimaimàstytojus domino per visà filosofijos is-torijos raidà.

Daugelis slaugos mokslininkø pirmàjamoderniosios slaugos teoretike pripaþástaF. Naitingeil. 1860 metais iðleistoje kny-goje �Pastabos apie slaugà� ji pateikë savopoþiûrá á slaugà. F. Naitingeil deklaravoslaugos profesijos savarankiðkumà, skati-no individualià slaugà, akcentavo pacien-to stebëjimo, slaugos duomenø rinkimoir jø dokumentavimo svarbà. Knygoje pa-teiktos asmeninës F. Naitingeil paþiûros áslaugà ir pacientà turëjo didelës reikðmësslaugos mokslo raidai.

Taèiau pirmieji slaugos mokslo darbaipasirodë XX a. pradþioje, prasidëjus spar-èiam slaugos praktikos progresui, kurá ska-tino ekonomikos pakilimas ir medicinostobulëjimas � gydytojai jau nebesuspëjoaprëpti visø ligonio prieþiûros aspektø, beto, ir reikalavimai slaugai labai padidëjo.

XX amþiaus treèiajame ir ketvirtajamedeðimtmetyje Europoje ir JAV pradëtoskurti universitetinës slaugos mokyklos,kurios tapo slaugos mokslo pagrindu.Vengrijoje 1921 metais ákurta Debrece-no universiteto slaugos mokykla, kuri, ko-operuodamasi su valstybiniu Higienos de-partamentu, rengë bendruomenës slau-gytojus. 1930 metais Budapeðto valsty-biniame universitete ákurta Slaugos ir Vi-suomenës sveikatos mokykla, kuri rengëslaugytojus pirminës sveikatos prieþiûrossistemai. Lenkijoje 1921 metais ákurtaKrokuvos universiteto Visuomenës svei-katos ir slaugos mokykla.

Belgijoje 1935 metais atidaryta Slau-gos universitetinë mokykla, kurios prakti-nio mokymo bazë buvo Briuselio ðv. Pje-

ro ligoninë. Mokyklos pagrindinë studijøkryptis buvo bendruomenës sveikatosprogramos. Tuo paèiu metu kelios pana-ðios mokyklos susikûrë Prancûzijoje. Ispa-nijoje pilietinio karo metu ákurta modernislaugos mokykla Madrido universitete.Europoje XX a. pradþioje vienà ið pirmø-jø slaugos disertacijø apgynë prancûzëslaugytoja Ana Hamilton. Disertacija va-dinosi �Ligoniniø slauga�.

XIX amþiaus pabaigoje � XX amþiauspradþioje sparèiai vystësi slaugos tarnybosJAV. Ðiuo metu JAV slaugos sistema yraviena ið paþangiausiø ir labiausiai iðsivys-èiusiø pasaulyje. JAV pirmoji universite-tinë slaugos mokykla ákurta 1907 m.

Remiantis 1923 m. JAV atlikto slau-gos sistemos tyrimo rezultatais nustatyta,kad slaugos mokymas turi bûti universi-tetinis ir valstybës finansuojamas. XX a.3-jame deðimtmetyje JAV plaèiai pradë-tos steigti aukðtojo mokslo slaugos progra-mos Jeilo, Toronto ir kituose universite-tuose. 1927 metais JAV vyriausybë pa-tvirtino oficialius reikalavimus universite-tinëms slaugos studijoms.

Prieð pat Antràjá pasauliná karà univer-sitetiniø slaugos mokyklø programos bu-vo perþiûrëtos siekiant jas patobulinti iradaptuoti prie naujø visuomenës reikala-vimø. Naujose programose daugiau mo-kymo laiko skirta socialiniams mokslams.Klinikinës disciplinos papildytos preven-cijos, socialiniais, visuomenës sveikatos,sveikatos mokymo, mentalinës (psichinës)higienos kursais.

1948 metais buvo paskelbta Ginzber-go slaugos sistemos studija, kurios tyrimørezultatai pateikti knygoje �Slaugos pro-fesijos programa�, integruojanti á slaugospraktikà ávairaus iðsilavinimo slaugytojus.

Joje rekomenduojama sukurti slaugoskomandas (angl. nursing teams), kurias su-darytø viena keturiø metø universitetinioiðsilavinimo profesionali slaugytoja (angl.professional nurse), kelios dvejø�trejø me-tø koleginio iðsilavinimo registruotos slau-

gytojos (angl. registered nurses) ir kelios vie-neriø metø apmokymo gydymo ástaigojepraktikos slaugytojos (angl. practical nur-ses). Nedaug pakitæs toks praktinës slau-gos modelis egzistuoja ir ðiuo metu JAV,Kanadoje, kai kuriose vakarø Europos ða-lyse.

Slaugos moksloteorijos

XX amþiaus antrajai pusei bûdinga in-tensyvi slaugos mokslo, filosofijos, teorijøir modeliø raida. Labai pasikeitë slaugosturinys ir objektas � sveikas ir sergantisindividas, ðeima, bendruomenë. Slaugy-tojø profesionalumas tiek padidëjo, kadjie galëjo kritiðkai ávertinti slaugos prakti-kà, suformuluoti slaugos teorijas ir slaugosmodelius, atlikti slaugos mokslo tiriamàjádarbà ir tokiu bûdu pasiûlytas slaugos te-orijas patikrinti praktikoje.

1952 metais Hildegard E. Peplau kny-goje �Tarpasmeniniai ryðiai slaugoje� api-bûdina slaugà kaip besirutuliojantá slau-gytojo ir paciento tarpasmeniniø santykiøprocesà. Nagrinëjant ðiuos santykius, ið-kyla slaugytojo vaidmens slaugos proceseproblema. XX amþiaus ðeðtajame ir septin-tajame deðimtmetyje toliau plëtojamos tar-pasmeniniø ryðiø sampratos teorijos, slau-gytojo vaidmens ir funkcijø tyrimai.

1961 metais Ida Orlando apraðë slau-gà kaip dinaminá tarpasmeninës slaugyto-jo ir paciento sàveikos procesà. Slaugos pro-ceso metu slaugytojas turi suprasti pacien-to mintis, jausmus bei veiksmus ir veiktitaip, kad patenkintø paciento poreikius.1964 m. Ernestine Wiedenbach apibrëþëketuris slaugos mokslo komponentus: fi-losofijà, praktikos tikslus, praktines þiniasir ágûdþius bei menà.

1966 metais Virginia Henderson pa-teikë slaugos apibrëþimà, kuriame teigia-ma, kad slauga yra pagalba sveikiems arsergantiems atgauti savarankiðkumà. Ji ið-vardijo keturiolika bazinës slaugos kom-

Slaugos mokslo raidaProf., habil. dr. Danutë Kalibatienë

Vilniaus universitetas

4 Nr. ? (?) priedasslaugos perspektyvaAtkelta ið psl. 3

ponentø, apibrëþë slaugos proceso sam-pratà, aiðkiai atskyrë slaugà nuo medicini-nës ligonio prieþiûros.

VII�VIII deðimtmetyje slaugos teore-tikai mëgino apibrëþti, kas yra slauga, iratskirti jos sampratà nuo medicininës prie-þiûros. Todël V. Henderson teorija labaiplaèiai paplito ir buvo visuotinai pripa-þinta. Èia daug nuveikë D. Orem, D. Joh-nson, C. Roy ir kt.

Po 1970 metø slaugos mokslo raidapatyrë kokybiniø pokyèiø. To meto slau-gos teoretikai pradëjo kurti ir siûlyti daugvisiðkai naujø slaugos teorijø ir modeliø.1970 metais Martha E. Rogers paskelbëþmoniø ir aplinkos vieningumo teorijà(angl. Science of unitary human beings).Pasak M. Rogers, slauga � tai mokslas irmenas padëti þmonëms pasiekti harmoni-jà su juos supanèia aplinka. Slaugytojoklientas yra bet koks individas, susijæs su jáveikianèia aplinka. Sveikata � tai gyveni-mo proceso, kuriam bûdinga bûsena ir el-gesys, sàlygojamas individo ir jo aplinkossàveikos, iðraiðka.

1972 metais Betty Neuman apraðë prin-cipus, kuriais vadovaujantis reikëtø kurtislaugos modelius. Jos nuomone, artimødisciplinø teorijas reikia perkelti ir pritai-kyti slaugos mokslui, kuo plaèiau iðanali-zuoti slaugos praktikos situacijas. Ðios ana-lizës rezultatai galëtø bûti slaugos teorijøpagrindas. Pasak B.Neuman, bûtina kurtikonceptualius modelius, ið kuriø bûtø ga-lima suformuoti slaugos teorijas.

1971 metais Dorothea Orem paskelbësavirûpos modelá, kuris 1985 m. apraðy-tas knygoje �Savirûpos teorijos schema�(angl. Self-care framework). 1971 metaisImogene M. King pasiûlë tikslo siekimoteorijà (angl. Theory of goal attainment), o1981 metais iðleido knygà, kurioje buvopateikta interakciniø sistemø teorijos sche-ma (angl. Interacting systems framework).1974 metais Callista Roy paskelbë adap-tacijos modelio principus.

Visus ðiuolaikinës slaugos modelius bû-tø galima suskirstyti á kelias slaugos teorijøgrupes (filosofijas): sistemø, evoliucines,sàveikos, streso-adaptacijos bei egzistenci-nes-fenomenologines teorijas. Susiforma-vo slaugos mokslo samprata. Kaip ir ki-tuose moksluose, slaugoje iðskiriami taiko-mieji ir fundamentalieji tyrimai.

Slaugos mokslo taikomieji tyrimai savoobjektu ir taikomais metodais turi pana-ðumø su biomedicininiais mokslais, todëlir priskiriami ðiai srièiai. Daþniausiai anali-zuojamos temos: slaugos proceso ir slau-gos poreikiø tyrimas ávairaus amþiaus pa-cientams (vaikams, suaugusiems, pagyve-nusiems ir seniems þmonëms), sergantie-siems ávairiomis ligomis, taip pat pirminë-je sveikatos prieþiûroje priþiûrint senus irneágalius pacientus.

Tiriamos daþniausiai pasitaikanèiosslaugos problemos, jø sprendimo bûdai,veiksniai, skatinantys arba trikdantys slau-gos procesà. Analizuojami þmogiðkieji irmaterialiniai slaugos iðtekliai. Daug dëme-sio skiriama pacientø gyvenimo kokybei,þalingø áproèiø, ligø rizikos veiksniø tyri-mui, pacientø mokymo galimybiø anali-zei. Tiriami namø slaugos poreikiai ir gali-mybës, laiko ir materialinës sànaudos, rei-kalingos optimaliai individualiai slaugai.Nagrinëjama slaugytojø profesinë veiklair kompetencija, jø poreikiai, darbo sauga.

Fundamentalieji slaugos mokslai labiaususijæ su socialiniais, psichologiniais, filo-sofijos mokslais. Socialinio paþinimo me-todologija skiriasi nuo gamtos mokslø pa-þinimo. Socialinis paþinimas priklauso nuotyrëjo vertybiniø orientacijø, pasaulëþiû-ros, asmeninës veiklos ir sukaupto patyri-mo. Socialinio paþinimo pagrindinis tiks-las yra ne tiesos, o vertybës ir praktinioreikðmingumo atskleidimas. Svarbiausiosvertybës � dorovë (gëris ir blogis), teisë(teisingumas ir neteisingumas), filosofija(ávairûs filosofiniai poþiûriai, religija). Su-prantama, tokiø tyrimø metodologija ski-riasi nuo gamtos mokslø.

Taigi slaugos mokslas � tai gamtos irsocialiniø mokslø sintezë, bet ne aritmeti-në suma. Jo negalima visiðkai sutapatintinei su medicinos, nei su socialiniais moks-lais. Todël slaugos mokslas iðskiriamas á at-skirà kryptá. Tai atsispindi ir Europos Sà-jungos rekomenduotame mokslø srièiø irkrypèiø klasifikatoriuje.

Slaugos mokslasðalyje

Lietuvoje trys universitetai dësto slau-gos programas. Vilniaus universitete dës-tomos kelios universitetinës slaugos pro-gramos � 4 metø slaugos bakalauro, 2 me-

tø slaugos magistro studijos, slaugos to-bulinimo programos: �Slaugos standartai�,�Vaikø slauga�, �Paliatyvi sveikatos prie-þiûra�. Nuo 2004 metø vykdomos 4 me-tø slaugos doktorantûros studijos. Numa-toma plësti kvalifikacijos tobulinimo ir spe-cializacijos programas.

Pagrindinis universitetiniø slaugos stu-dijø programø tikslas yra parengti ðalies aukð-tosioms mokykloms dëstytojus su universi-tetiniu slaugos iðsilavinimu. Slaugà, kaip irkiekvienà kità mokslà, dëstyti turi tos sritiesspecialistai, tai yra slaugytojai, o ne gydyto-jai. Deja, ðiuo metu slaugos specialistø ren-gime universitetuose ir kolegijose nemaþaidalyvauja ir gydytojø. Tai prieðtarauja tarp-tautiniams reikalavimams ir bendriesiemsprofesijos principams.

Kitas labai svarbus universitetiniø slau-gos programø tikslas yra pasiekti, kad slau-gos specialistai po slaugos magistrantûrosstudijø tæstø slaugos mokslo tiriamàjá dar-bà, studijuotø doktorantûroje, taptø slau-gos mokslo teoretikais su moksliniais laips-niais, galësianèiais vystyti nacionalines slau-gos mokslo kryptis ir temas, gebësianèiaissukurti bazæ slaugos moksliniam tiriama-jam darbui. Kol nebus sukurta tvirta moks-linë pedagoginë bazë, tol slaugos profesijanebus pakankamai savarankiðka ir stipri,sunku bus vykdyti slaugos mokslo darbà.

Universitetinis iðsilavinimas reikalingastiems slaugytojams, kurie mato savo karje-rà mokslo-tiriamojo darbo ir/ar pedagogi-kos srityse. Reikia skatinti jaunus gabiusþmones siekti slaugos mokslo daktarø, do-centø, mokslo darbuotojø, profesoriø var-dø, kurti nacionalinio slaugos mokslo pa-grindus, dirbti aukðtos kvalifikacijos slau-gos pedagogais, kurie ne tik profesionaliaiperteiktø ðiuolaikinio slaugos mokslo þi-nias, bet taip pat parengtø kokybiðkus na-cionalinius slaugos vadovëlius. Ðiandienkai kurios mokymo priemonës yra pareng-tos nenuosekliai, netenkina mokymo.

Slaugos studijos galëtø bûti tæstinësuniversitetuose siekiant slaugos bakalauroir magistro laipsniø, taèiau ne visuotinës,o skirtos tik gabiems perspektyviems kole-gijø absolventams, kurie studijø metais la-bai gerai mokësi, buvo aktyvûs mokslinëjeveikloje. Gabûs kolegijø studentai turi tu-rëti galimybæ tæsti mokymàsi universite-tuose. Ðalyje tokia problema yra ne tik slau-goje, bet ir kitose profesijose, pvz., ekono-mikos, vadybos, socialinio darbo, statybos

5Nr. ? (?) priedas slaugos perspektyvair kai kuriø kitø srièiø specialistai rengiamiuniversitetuose ir kolegijose.

Tæstinio mokymo problema sudëtin-ga ir turi bûti sprendþiama kompleksiðkaivalstybiniu mastu. Problemos sprendimuituri vadovauti Ðvietimo ir mokslo minis-terija bei specialybes atstovaujanèios mi-nisterijos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybës nu-tarimas (Valstybës þinios, 1997, Nr. 103-2598) ir Ðvietimo ir mokslo ministerijosásakymas dël mokslo srièiø, krypèiø ir ðakøklasifikacijos (Valstybës þinios, 1998, Nr.6-126) átvirtina slaugà kaip atskirà moks-lo kryptá (Kodas 11 B) ir sudaro galimybæsteigti slaugos doktorantûrà ir teikti moks-lo laipsnius bei þymëti mokslo laipsniusdiplomuose ir pedagoginiø mokslo vardøatestatuose. Remiantis LR Aukðtojo moksloástatymu, slaugos, kaip ir kitø profesijø,bakalauro ir magistro kvalifikaciniai laips-niai teikiami tik universitetuose.

Deja, slaugos mokslas labai priklausonuo praktikos. Mûsø ðalies slaugos prakti-ka turi atitikti pasaulinius standartus, tuo-met ir mokslo darbus galësime lyginti sukitø tyrëjø darbais. Tam bûtina atlikti slau-gos sistemos pertvarkà:

� Atskirti slaugos paslaugas nuo medi-cininiø paslaugø, nustatyti slaugos paslau-gø ir procedûrø ákainius;

� Nustatyti trumpalaikës ir ilgalaikësslaugos paslaugø ir procedûrø apimtis (al-goritmus) kiekvienos ligos ir negalios atve-jais, senatvëje, atitinkanèias Europos Sà-jungos ðaliø slaugos praktikà.

� Atlikti ekonominius slaugos þmogið-køjø ir materialiniø iðtekliø paskaièiavimus.

� Nustatyti gydytojø ir slaugytojø san-tyká, atitinkantá Europos Sàjungos ðalysevyraujanèià praktikà, ne maþiau 1:2,5. Nu-matyti tam lëðas, atsirandanèias pertvar-kant II ir III lygio sveikatos prieþiûros ástai-gø sistemà.

� Reglamentuoti slaugytojø gradacijàpagal ágytà iðsilavinimà ir pagal tai skirtin-gus atlyginimo koeficientus.

� Realiai integruoti slaugos specialistussu universitetiniu iðsilavinimu á Lietuvossveikatos prieþiûros sistemà � visø lygiøsveikatos prieþiûros ástaigose numatyti slau-gos koordinatoriø /ar slaugos konsultantøetatus, kuriuos uþimtø universitetinio ið-silavinimo slaugytojai.

� Sukurti pirminës sveikatos prieþiûrosslaugos modelá � ðeimos slaugytojo parei-gybæ, aiðkiai apibrëþiant jo kompetencijasir funkcijas; visà parà veikianèiø namø slau-gos tarnybø tinklà, hospisinæ tarnybà. Aið-kiai apibrëþti bendruomenës slaugytojofunkcijas � aktyvi socialiniø grupiø prie-þiûra.

� Organizuoti ir finansuoti slaugytojøsu aukðtuoju iðsilavinimu tobulinimà irkvalifikacijos këlimà universitetuose;

� Oficialiai reglamentuoti ir ádiegti ápraktikà ðiuolaikinæ slaugos dokumenta-cijà � privalomà slaugos istorijø pildymà,slaugos epikrizës perdavimà kitoms ástai-goms, tuo uþtikrinant slaugos tæstinumà,ambulatorinës slaugos istorijos pildymà,kurioje atsispindëtø ne tik fizinës, bet irpsichologinës, dvasinës, socialinës pacien-tø problemos ir jø sprendimas.

Taikytinos priemonëssiekiant paskatinti slaugos

mokslo progresàUniversitetø slaugos, medicinos, svei-

katos prieþiûros fakultetuose bûtina pla-nuoti slaugos mokslo krypties doktoran-tûros vietas. Tokioje doktorantûroje stu-dijuoja slaugos magistro kvalifikaciná laips-ná ágijæ slaugytojai.

Universitetuose, kuriuose dëstomosslaugos bakalauro, magistro ir doktoran-tûros programos, konkursuose slaugos dis-ciplinø dëstymui ir priëmimui á pedago-gines-mokslines darbo vietas prioritetas tu-ri bûti teikiamas slaugytojams, baigusiemsslaugos magistrantûros ir doktorantûrosstudijas asistento pareigybei, ágijusiemsslaugos mokslø daktaro laipsná lektoriaus,docento pareigybei, ávykdþiusiems habi-litacijos procedûrà arba apsigynusiems ha-bilitaciná darbà ir ávykdþiusiems profeso-riaus vardui gauti keliamus reikalavimusprofesoriaus pareigybei.

Universitetinëse ir klinikinëse ligoninë-se turëtø bûti ásteigiamos klinikinës slau-gos konsultantø ar koordinatoriø parei-gybës. Ðias pareigas uþima slaugytojai, bai-gæ dviejø-trijø pakopø slaugos studijasuniversitete, taip pat apgynæ slaugos moks-lo disertacijas. Taip bûtø nuolat keliamassveikatos prieþiûros ástaigos slaugos prak-tikos lygis, dirbanèiø slaugytojø profesio-

nalumas, diegiamos slaugos mokslo ir prak-tikos naujovës, skatinami mokslo tiriama-sis darbas, praktinës veiklos analizë ir sa-vianalizë, kontrolë ir auditas. Gerëtø stu-dentø mokymo bazë.

Svarbu, kad universiteto slaugos dës-tytojai neatitrûktø nuo praktikos ir savostudentams pateiktø naujausias slaugos þi-nias, patikrintas klinikinëje praktikoje. To-dël jie taip pat turëtø papildomai dirbtislaugos konsultantais ar koordinatoriais.

Slaugos konsultantai turi bûti átrauktiá sveikatos prieþiûros ástaigos Slaugos tary-bos sudëtá, Etikos, Strateginiø investicijøplanavimo ir kitas komisijas.

Ðalies institucijose � institutuose, cen-truose, laboratorijose, sveikatos ugdymocentruose ir kitose, uþsiimanèiose mokslotyrimais asmens, bendruomenës, visuome-nës sveikatos prieþiûros srityse, dalá esamømokslo darbuotojø etatø numatyti slau-gytojams, baigusiems dviejø�trijø pako-pø studijas universitetuose, taip pat apgi-nusiems mokslo daktaro disertacijà.

Trûkstant ðalyje slaugytojø su peda-goginiais ir moksliniais vardais, nëra kolkas galimybës kiekviename universitete at-skirai ákurti Slaugos mokslo krypties diser-tacijø gynimo komitetà, kuriame ne ma-þiau kaip du treèdaliai bûtø slaugytojai.Siûloma ákurti bendrà tarpuniversitetináslaugos mokslo disertacijø gynimo komi-tetà pakvieèiant jame dalyvauti slaugosmokslininkus ið uþsienio ðaliø. Naudingapraðyti uþsienio slaugos mokslininkø pa-galbos oponuojant, konsultuojant, recen-zuojant mokslo darbus.

ApibendrinimasApibendrinant slaugos raidà reikia pa-

brëþti, kad XX amþiaus antrojoje pusëjeiðryðkëjo kelios pagrindinës slaugos moks-lo, praktikos ir mokymo raidos kryptys:

� Slaugos mokyme ásivyravo universi-tetinis iðsilavinimas: bakalauro, magistran-tûros, doktorantûros studijos, taip pat po-diplominës specializacijos programos.

� Slaugytojo veiklos kompetencijos ri-bos pleèiasi. Slaugytojo savarankiðkas dar-bas darosi kaskart sudëtingesnis ir reika-lauja vis daugiau þiniø.

� Stiprëja slaugos mokslo tiriamojo dar-bo tendencijos, slaugos teorijos ir modeliaitampa slaugos praktikos pagrindu.

6 Nr. ? (?) priedaspacientø saugumo klaidos

Raktaþodþiai: pacientø saugumas, slaugos klai-dos, vaistø valdymo klaidos, nepageidaujamas ávy-kis, klaidø valdymas.

SantraukaÐiandieniniame pasaulyje pacientø saugumo vertini-

mas ir tobulinimas, sveikatos prieþiûros klaidø maþini-mas, nepageidaujamø ávykiø prevencija yra labai aktualidiskusijø tema tarp ávairiø visuomenës grupiø: politikø,teisininkø, farmacijos kompanijø atstovø, sveikatos prie-þiûros specialistø ir pacientø. Pacientø saugumas tampadaugelio mokslininkø: slaugytojø, gydytojø, farmacinin-kø, etikos specialistø tyrinëjimø objektu. Deja, Lietuvojedar nëra atlikta studijø, iðsamiai nagrinëjanèiø pacientøsaugumo problemà. Taèiau atlikti tyrimai rodo, kad pasi-tenkinimas sveikatos prieþiûra nëra pakankamai aukð-tas. Remiantis uþsienio mokslininkø tyrimø rezultatais,sveikatos prieþiûros specialistai ne visada sugeba atpa-þinti nepageidaujamà ávyká ir teisingai ávardinti klaidas;ne visos klaidos yra tinkamai registruojamos ir valdomos;daþnai dël ávykusiø klaidø apkaltinami slaugytojai, norsatsakomybë uþ ávyká yra bendra visø sveikatos prieþiûrosspecialistø. Ðiame straipsnyje, remiantis ávairiø autoriøatliktais tyrimais, nagrinëjamos pacientø saugumo svei-katos prieþiûros ástaigose vertinimo ir tobulinimo gali-mybes, akcentuojant slaugytojo vaidmená ðiame proce-se. Straipsnis skirtas slaugytojams � mokslininkams, slau-gytojams � praktikams bei kitiems sveikatos prieþiûrosspecialistams.

ÁVADASÐiø dienø paþangiø technologijø pasaulis sveikatos prie-

þiûros srityje siûlo mums daugybæ ávairiø diagnostiniø, eks-ploataciniø ir administraciniø sudëtingø procesø, kurie visituri bûti koordinuoti á saugesnes ir kokybiðkesnes sveika-tos prieþiûros paslaugas. Lietuvos sveikatos prieþiûros ko-kybës uþtikrinimo 2005�2010 m. programoje saugumasyra numatytas kaip viena ið pagrindiniø kokybës dimensi-jø, uþtikrinanèiø sveikatos prieþiûros kokybæ (13). Taèiaupraktikoje sveikatos prieþiûros kokybë nëra tokia aukðtapalyginus su kitomis industrijomis: kosmosu, telekomuni-kacijomis, informacinëmis technologijomis ir kt. (15).

Pacientø saugumas tapo ypatingu tyrinëjimø objektuávairiose pasaulio ðalyse. Daug atliktø tarptautiniø bio-medicinos ir slaugos studijø demonstruoja, kad nepagei-daujami ávykiai arba prasti medicinos paslaugø rezulta-tai yra tipiðki ir bendri (9). Pacientai, þengdami á sveika-tos prieþiûros sistemà, tikisi, kad ði sistema nebus þalingajiems ir jø sveikatai. Taèiau në vienas negali bûti garan-tuotas, kad bus apsaugotas nuo ávairiø medicinos klaidøir nepageidaujamø ávykiø, ypaè padidintos rizikos grupës

pacientai: tokie, kuriems reikalinga intensyvi prieþiûra,senyvo amþiaus þmonës, vaikai ir kiti. Vienas ið sveikatosprieþiûros paslaugø tiekëjø � slaugytojas � vaidina ypaèsvarbø vaidmená, gerinant ir tobulinant pacientø saugu-mà, kadangi bûtent jis bûna su pacientu dvideðimt ketu-rias valandas per parà septynias dienas per savaitæ (16).

JAV ekspertai apskaièiavo, kad pasaulyje net 98 000þmoniø kiekvienais metais mirðta dël medicinos klaidø,ávykusiø ligoninëse (11). Tai þymiai daugiau nei mirðtanuo nelaimingø atsitikimø keliuose, krûtø vëþio arbaAIDS, nors bûtent ðios mirties prieþastys sulaukia ypatin-go medikø ir visuomenës dëmesio. Taip pat galima teigti,kad þymiai daugiau þmoniø mirðta kasmet dël gydymoklaidø, palyginus su atvejais, kai þmonës mirðta dël susi-þalojimø darbo vietoje (11).

Daug autoriø siûlo orientuoti sveikatos prieþiûros siste-mà á toká modelá, kuriame pacientas pasitikëtø sveikatosprieþiûros paslaugos tiekëju, bûtø autonomiðkas ir nepri-klausomas, gebantis kartu su specialistais spræsti savo pro-blemas (1, 10, 11). Pacientø sauga yra apibrëþiama kaipsveikatos prieþiûros struktûros ir procesai, kuriø taikymassumaþina nepageidaujamø ávykiø, atsirandanèiø dël svei-katos prieþiûros sistemos poveikio, tikëtinumà (13). Kohn(2003) mums siûlo toká apibrëþimà: pacientø saugumas �tai laisvë nuo nelaimingø atsitikimø, pacientø saugumogarantavimas, átraukiant tokiø operaciniø sistemø ir pro-cesø kûrimà, kurie maþina klaidø ávykimo galimybes ikiminimumà (13). Ðis apibrëþimas pripaþásta, jog pirminissaugumo tikslas turi bûti analizuojamas ið paciento per-spektyvos. Klaida apibrëþiama kaip planuoto veiksmo, ku-ris buvo baigtas, nesëkmë arba kaip neteisingo plano tiks-lui pasiekti naudojimas (11). Sveikatos prieþiûros tyrinëji-mø ir kokybës agentûra (Agency for Healthcare Researchand Quality, AHRQ) apibrëþia pacientø saugumà kaip gali-mybiø ir prielaidø atsirasti þalingiems veiksniams nebuvi-mà (2). Taèiau, kad ir koká apibrëþimà pasirinktume, gali-ma teigti, kad svarbiausia � pacientas turi jaustis saugusþengdamas á asmens sveikatos prieþiûros ástaigà. Neabe-jotinai slaugytojai turi labai daug átakos paciento saugu-mo uþtikrinimui. Didþioji dalis literatûros, nagrinëjanèiospacientø saugumà, ávardina tokius nepageidaujamus ávy-kius: pacientø kritimai, pragulos, vaistø klaidos, hospitali-nës infekcijos, gydymo klaidos ir mirtingumas (3, 16). Deja,pamatuoti nepageidaujamø ávykiø rezultatus daþniausiaipavyksta tik remiantis antriniais ðaltiniais (16).

Pagrindinis klausimas, kuris kyla nagrinëjant pacientøsaugumà, apie kà pacientø saugumas: ar jis apie klaidasar apie pacientø prieþiûrà ir jos tobulinimà? Ðio straips-nio tikslas � remiantis ávairiø autoriø atliktais tyrimais,iðanalizuoti pacientø saugumo vertinimo ir tobulinimo ga-limybes, akcentuojant slaugytojo vaidmená.

Pacientø saugumo sveikatos prieþiûrosástaigose vertinimo ir tobulinimo galimybës

Natalja IstominaKlaipëdos universitetas, Sveikatos mokslø fakultetas

7Nr. ? (?) priedas pacientø saugumo klaidos

SVEIKATOS PRIEÞIÛROS IRSLAUGOS PASLAUGØ KLAIDØ

SÀRYÐIS SU PACIENTØSAUGUMU

Pacientas turi teisæ gauti saugias sveikatos prieþiûrospaslaugas, o sveikatos prieþiûros specialistas turi pareigàteikti saugias bei teisæ saugiai teikti pacientui sveikatosprieþiûros paslaugas (13). Taèiau paskutiná deðimtmetápasaulyje atlikti publikuoti tyrimai rodo, kad nepagei-daujami ávykiai sveikatos prieþiûros sistemoje yra ganadaþni ir pridaro dideliø ekonominiø, socialiniø, psichologi-niø, moraliniø nuostoliø.

Daug ávairiø klaidø gali ávykti bet kokioje sveikatosprieþiûros ir slaugos stadijoje. Tai gali bûti transfuzijø irvaistø vartojimo klaidos, netinkamos vietos chirurginësintervencijos ir suþalojimai operacijos metu, prevencinëssaviþudybës, hospitalinës ar kitos infekcijos, kritimai, nu-degimai, pragulos, klaidingos identifikacijos ir t. t. (11).Taèiau Leape ir kt. (1993) nustatë, jog daugiau nei dviejøtreèdaliø (70%) nepageidaujamø ávykiø galima buvo ið-vengti, ið jø labiausiai prevencinës yra techninës klaidos(44%), diagnozës klaidos (17%), þaizdos (12%) ir medici-nos preparatø vartojimo klaidos (10%). Daþniausiai klai-dos ávyksta intensyviosios terapijos skyriuose, operacinë-se ir kritiniø bûkliø skyriuose (11, 12).

Klaidos gali ávykti bet kokiame paciento sveikatos prie-þiûros proceso etape: nuo diagnozës iki gydymo bei slau-gos ir prevencinës prieþiûros (11). Anot Sveikatos prie-þiûros tyrinëjimø ir kokybës agentûros (AHRQ), medicini-nës klaidos, kurios daromos priþiûrint pacientø sveikatà,yra visos klaidos, kuriø potencialusis arba tiesioginis re-zultatas yra þalingas paciento sveikatai. Taip pat klaidagali bûti veiksmo, kuris buvo klaidingai atliktas, rezulta-tas (2). Leape ir kt., atlikæ tyrimà Niujorko valstijoje (JAV),iðanalizavo penkiasdeðimt vienos atsitiktinai parinktosligoninës 30000 hospitalizacijos atvejø duomenis. Paaið-këjo, kad 3,7% hospitalizacijos atvejø ávyko nepageidau-jami ávykiai, ið kuriø tik 27,6 % buvo dël praktikos klaidø,o 58% � dël kitø su sveikatos prieþiûra susijusiø ávykiø.Dauguma ðiø nepageidaujamø ávykiø sukëlë iki 6 mëne-siø trukusià negalià, 2,6% � negráþtamà negalià, o 1,36%baigësi mirtimi (12).

Taèiau ne visos klaidos sukelia þalà pacientø sveikatai(11, 14). Nepageidaujamø ávykiø atsitikimas priklauso nuoávairiø faktoriø, ypaè nuo paciento bûklës ir padëties. Þa-los, kaip klaidos rezultato, gali bûti iðvengiama, bet nevisais atvejais. Kartais neámanoma iðvengti klaidos, kurituri pasekmæ, þalos. Taèiau kai kuriais atvejais klaidosnesukelia þalos pacientui. Bet visi nepageidaujami ávy-kiai, nepriklausomai nuo to, sukelë ar nesukëlë þalos pa-cientø sveikatai, turi bûti identifikuojamos ir vertinamos,siekiant tobulinti sveikatos prieþiûros sistemà. Nes klai-dø prevencija reiðkia saugesnës sveikatos prieþiûros sis-temos modeliavimà visuose lygmenyse (11).

Slaugos mokslininkai mano, kad vaistø klaidos, hospi-talinës infekcijos, pacientø kritimai ir pragulos yra tiesio-giai susijæ su slaugytojø-praktikø atsakomybe, nagrinë-jant pacientø saugumà (3, 4, 6, 16).

VAISTØ VALDYMO KLAIDOSRemiantis Leape ir kt. (1993) atliktu tyrimu, vaistø var-

tojimo klaidos gali ávykti viename ið trijø etapø: kai vais-tas paskirtas (39%), kai vaistas pagamintas (12%) ir kaivaistas administruojamas (pateikiamas pacientui) (38%)(12, 16). Paskyrimo klaida � tai gydytojo, kuris galëjo iðra-ðyti neteisingà vaistà arba neteisingà vaisto dozæ, atsa-komybë; pagaminimo klaida � tai farmacijos personaloatsakomybë ir administravimo klaidos ávyksta, kai slau-gytoja neteisingai pateikia (sulaðina, suleidþia, sugirdo)vaistà pacientui (3).

Vaistø klaidos daugeliu atvejø yra iðvengiamos, taèiauðiø klaidø prevencija yra daugialypë (11). Klaidø akcenta-vimas atkreipia dëmesá á bûtinybæ kurti prevencijos me-todus bei tobulinti pacientø saugumà (5). Benjamin (2003)mano, kad, kalbant apie vaistø klaidø prevencijà, svar-biausia yra plaèiai iðnagrinëta �penkiø teisingumø tai-syklë�: teisingas vaistas, teisinga dozë, teisingas kelias,teisingas laikas ir teisingas pacientas (5). Kadangi slaugy-toja praleidþia su pacientu daugiausia laiko, ji yra tiesio-giai ir netiesiogiai atsakinga uþ visas vaisto vartojimo sta-dijas. Slaugytoja pateikia paskirto vaisto teisingà dozæpacientui, rûpinasi, kad vaistas paskirtu laiku patektø áligonio organizmà (suleidþia, sugirdo ir t. t.) bûtent tamligoniui, kuriam yra paskirtas.

Vaisto administravimo klaidos gali ávykti ávairiose for-mose: praleistas vaisto dozës pateikimas, padidintos (dvi-gubos, trigubos ir pan.) dozës pateikimas, neteisingos do-zës pateikimas, pateikimas vaisto, kuris nebuvo paskir-tas, vaisto pateikimas ne laiku, neteisingu bûdu, netei-singu greièiu (7, 16). Slaugytojos atsakingos, kad teisingadozë paskirto vaisto patektø paskirtu teisingu bûdu pa-skirtu teisingu laiku teisingam pacientui. Taèiau reikia ne-pamirðti, kad pacientai taip pat daro klaidas, vartoda-mas vaistus. Akcentuojant augantá globos ástaigø skaièiø,bendruomenës sveikatos prieþiûros tobulinimà, ambula-torinës chirurgijos atsiradimà ir vystymàsi, trumpëjantápacientø buvimo laikà stacionaruose, kompleksinës te-rapijos privalumus, pacientai vaidina vis svarbesná vaid-mená administruojant vaistus (11).

Medicinos praktika, farmacija ir slauga ligoninëse glau-dþiai susijæ tarpusavyje. Analizuojant pacientø saugumà,kartais bûna sunku atskirti ðias tris dalis vienà nuo kitos.Taèiau neginèytinas yra esminis faktorius, jungiantis gydy-mà, farmacijà ir slaugà � saugesnës praktikos reikalavimølaikymasis padeda sukurti ir tobulinti saugesnæ sveikatosprieþiûros sistemà (5). Daug klaidø ávyksta kaip netinka-mo bendravimo (þodþiu ar raðtu) rezultatas. Aukðti komu-nikacijos ágûdþiai ir geresnë sàveika tarp sveikatos prie-þiûros specialistø komandos nariø yra ne tik svarbus, betbûtini. Informuoto sutikimo procesas turi bûti plaèiai nau-dojimas kaip paciento saugumo instrumentas. Pacientasprieð pradedant bet kokias procedûras turi bûti informuo-tas apie visus materialinius ir ið anksto numatomus paðali-nius reiðkinius, taip pat apie poþymius ir simptomus, apiekuriuos yra bûtina praneðti slaugytojui ar gydytojui.

Lietuvoje sveikatos prieþiûros kokybæ bandant uþtik-rinti kontrolës principais, nepageidaujamø ávykiø proble-

Nukelta á psl. 8

8 Nr. ? (?) priedaspacientø saugumo klaidos

ma daþniausiai sprendþiama maþai veiksmingu prevenci-ne prasme �gaisrø gesinimo� bûdu: nustatant klaidà pa-dariusá asmená, já nubaudþiant, pacientui atlyginant þalà(jeigu tokia ávyko ir pacientas kreipësi á teismà), taèiaunesigilinant á tikràsias tokiø ávykiø prieþastis (13). Kaiprodo tyrimai, nepageidaujami ávykiai daþniausiai atsitin-ka susumavus daugeliui juos nulëmusiø vadybiniø-orga-nizaciniø ir klinikiniø prieþasèiø. �Þmogiðkojo faktoriaus�nulemtos klaidos sudaro tik nedidelæ dalá nepageidauja-mø ávykiø. Bausmës ne tik nepadeda iðvengti klaidø ir jøpadariniø, bet, prieðingai, verèia sveikatos prieþiûros va-dybininkus ir specialistus bijoti bausmës bei slëpti klaidas,o visuomenëje sukelia nepasitikëjimà sveikatos prieþiû-ra. Siekiant pakeisti poþiûrá á sveikatos prieþiûros nepa-geidaujamø ávykiø valdymà bei diegiant kokybës uþtikri-nimo ir nuolatinio gerinimo sistemà sveikatos prieþiûro-je, reikëtø tobulinti teisinæ bazæ bei keisti sveikatos prie-þiûros kontrolæ ir prieþiûrà vykdanèiø institucijø veiklosprincipus (13).

Vaistø administravimo klaidø maþinimas � tai neper-traukiamas ir bûtinas procesas tobulinant sveikatos prie-þiûros sistemà. Automatizuotos informacijos palaikymoir perdavimo sistemos yra efektyvios, maþinant daug ti-pø klaidø (11). Saugi sveikatos prieþiûros sistema turëtøbûti vientisa, perprojektuota taip, kad sveikatos prieþiû-ros specialistai gebëtø teikti integruotas kokybiðkas pa-slaugas, taikant moderniausius bei paþangiausius, moks-liniais tyrimais pagrástus technologinius metodus. Pavyz-dþiui, norint sumaþinti iki minimumo vaistø paskyrimoklaidas, netinkamai, neaiðkiai raðtu pateikiami gydytojopaskyrimai turëtø bûti keièiami kompiuterizuotais, aið-kiai ir konkreèiai pateiktais nurodymais. Kitas maþiau ið-laidø reikalaujantis vaistø paskyrimo tobulinimo meto-das: raðyti paskyrimus ne paslaptingu lotynø ðriftu, o pa-cientui pakankamai aiðkia jo kalba, kadangi daugelis þmo-niø, nepriklausanèiø �medikø elitui�, nesupranta lotynið-kai ir gali neteisingai suprasti paskirto vaisto vartojimogalimybes (4, 5). Daþniausiai efektyviausios komunikaci-jos galima pasiekti, taikant paprastesnius ir aiðkesniusbendravimo metodus.

KLAIDØ VALDYMOSISTEMOS

Pasaulyje sukurta gana daug sveikatos prieþiûros irkitø industrijø klaidø valdymo sistemø. Egzistuojanèios pro-gramos keièiasi priklausomai nuo laiko ir vietos reikalavi-mø. Vienos programos numato, kad klaidø registravimasgrieþtai reglamentuotas ir priverstinis, kitos leidþia sava-noriðkai pasirinkti, ar raportuoti apie klaidas, ar ne. Re-miantis vienø programø nuostatais, apie klaidas praneðaþmonës, kitose programose numatyta, kad apie klaidasturëtø praneðti organizacijos (7, 9, 11, 15). Lietuvoje nërasukurtos nacionaliniu lygiu funkcionuojanèios bendrosiosnepageidaujamø ávykiø sveikatos prieþiûroje valdymo (re-gistravimo, kaupimo, analizës ir prevencijos) sistemos, to-dël nëra patikimø duomenø apie tai, kaip daþnai jie ávyks-ta, kokias pasekmes jie sukelia ar potencialiai galëjo su-kelti (13).

Kai nustatomi ryðiai tarp slaugos ir slaugos klaidos,labai svarbu atsiþvelgti á klaidos ðaltiná ir apibrëþimà. At-likti tyrimai parodë, kad didþioji dauguma vaistø valdy-mo klaidø nëra fiksuojama pacientø ligos ir/ar slaugosistorijose (16). Cook ir kt. (8) analizavo vardo ir pavardësklaidø atvejus, ávykusius JAV 9 Vakarø valstijose 29 nedi-delëse kaimo ligoninëse. Ypatingas dëmesys buvo skirtasorganizaciniams procesams, naudojamiems atpaþinti me-dicinines klaidas, ávertinti sveikatos prieþiûros specialistøatsakomybæ uþ klaidas ir sprendimo priëmimà. Tyrimedalyvavo ávairiø srièiø sveikatos prieþiûros specialistai: slau-gytojos, gydytojai, administratoriai, farmaceutai ir kiti.Visi respondentai pozityviai atsakinëjo á pateiktus klausi-mus apie institucijø nuostatas dël medicininiø klaidø ávy-kimo ir registravimo. Bet kiti gauti duomenys parodë,kad sveikatos prieþiûros paslaugø tiekëjai sunkiai supran-ta savo profesijos vaidmená nepageidaujamø ávykiø situ-acijose bei jø prevencijoje. Dalyviø atsakymø analizë at-skleidë, kad institucijose nëra bendros nuomonës apietai, kas yra klaida, apie kurià turëtø bûti praneðta. Vie-nos substudijos duomenys parodë, kad net jeigu didþiojidauguma respondentø (97%) sutiko, kad klaida ávyko,tik 64% apklaustøjø pareiðkë nuomonæ, kad klaida turë-jo poveiká pacientui. Gydytojai, administratoriai ir slaugy-tojos buvo linkæ pacientø saugumà vertinti visø pirmàkaip slaugytojø atsakomybæ. Tik 22% respondentø ma-no, kad atsakomybë uþ pacientø saugumà yra viso perso-nalo ir visi sveikatos prieþiûros specialistai yra vienodaiatsakingi uþ saugesnës sveikatos prieþiûros sistemos kû-rimà (8).

Blegen ir kt. (6) atliko studijà, kur analizavo praneði-mø apie vaistø valdymo klaidas, pacientø kritimus ir ne-laimingø atsitikimø darbe galimybes. Tyrime dalyvavo1105 slaugytojos ið 25 ligoniniø. Daugiau nei 80% res-pondentø nurodë, kad apie visas ávykusias klaidas yra bû-tina praneðti, bet tik 36% manë, kad reikia praneðti apieávykusià nesëkmæ. Buvo nustatyti tokie faktiniø (realiaiávykusiø) praneðimø lygiai: 47% atvejø slaugytojai prane-ða apie vaistø valdymo klaidas, 77% atvejø praneða apiepacientø kritimus, 48% praneða apie nereikalingas in-tervencijas, 22% praneða apie kità þalà þmogaus skys-èiams ir 17% atvejø slaugytojai informuoja apie pacientøgautas traumas (6).

Lietuvoje nëra atliktos iðsamios mokslinës studijos apienepageidaujamø ávykiø struktûrà, jø poveiká pacientamsir sveikatos prieþiûros specialistams, ðiø ávykiø prieþastis,jø prognostines tendencijas. Taèiau Lietuvos sveikatos prie-þiûros kokybës uþtikrinimo 2005�2010 m. programoje,atsiþvelgiant á tai, kad Lietuvoje nëra suformuoto siste-minio poþiûrio á nepageidaujamø ávykiø ir jø keliamos ri-zikos sveikatos prieþiûros valdymà, yra numatyta, sie-kiant sumaþinti nepageidaujamø ávykiø skaièiø, didesnádëmesá skirti pacientø saugai, saugos reikalavimus átrauktiá kokybës reikalavimus, formuoti sisteminá poþiûrá á nepa-geidaujamø ávykiø analizæ ir prevencijà, sukurti efekty-vià nepageidaujamø ávykiø valdymo sistemà, orientuotàá ðiø ávykiø prevencijà, o ne postvencijà; skatinti vieðasdiskusijas apie klaidas (13).

Sveikatos prieþiûros organizacijos kultûra turi lemia-mà poveiká klaidø iðsiaiðkinimui ir ávertinimui. Tam, kad ið

Atkelta ið psl. 7

9Nr. ? (?) priedas pacientø saugumo klaidosklaidø galima bûtø mokytis, reikëtø tobulinti teisinæ ba-zæ bei keisti sveikatos prieþiûros kontrolæ ir prieþiûrà vyk-danèiø institucijø veiklos principus (13). Kohn ir kt. (11)pasiûlë penkias pagrindines fazes, kurios yra labai svar-bios gerinant pacientø saugumà: 1) praneðimai apie ne-pageidaujamus ávykius turëtø bûti labai aiðkûs ir detali-zuoti, kad bûtø galima suvokti, kas ávyko; 2) ávykio supra-timas padaro já maksimaliai aiðkiu; 3) rekomendacijø, kaipvystyti saugumo gerinimà, formulavimas; 4) prevenciniøveiksmø ágyvendinimas ir 5) pokyèiø stebëjimas, kad bû-tø galima taikyti naujus saugumo gerinimo metodus (11).

Sveikatos prieþiûros organizacijos ir sveikatos prieþiû-ros specialistai turëtø sudaryti sàlygas pacientø saugumotobulinimui, atsiþvelgiant á tai, kad diegiant vis sudëtin-gesnes sveikatos prieþiûros technologijas, diegiant priva-lomà ir skatinant savanoriðkà nepageidaujamø ávykiø re-gistravimà, ðiø ávykiø skaièius turëtø iðaugti (13). Regist-ruojant nepageidaujamus ávykius ir klaidas, svarbu laiky-tis pagrindiniø principø: 1) árangos, paslaugø tiekimo irprocesø standartizavimas ir supaprastinimas; 2) koman-dø apmokymo programø kûrimas ir diegimas; ir 3) klaidøir nepageidaujamø ávykiø praneðimo, registravimo ir ana-lizës sistemos, pagrástos ne baime ir bausme, o suprati-mu ir skatinimu, ágyvendinimas (11).

IÐVADOSPasaulyje yra atlikta ir publikuota daug studijø apie

tai, kas yra sveikatos prieþiûros ir slaugos klaidos bei ne-pageidaujami ávykiai; kaip galima vertinti pacientø sau-gumà; kà reiðkia sveikatos prieþiûros klaidø prevencija;kokiais metodais rekomenduojama kurti saugesnæ pa-cientui sveikatos prieþiûros sistemà; koks yra slaugytojovaidmuo vertinant ir tobulinant pacientø saugumo gali-mybes ir t. t. Vis dëlto klaidos ir nepageidaujami ávykiailieka viena ið svarbiausiø sveikatos prieþiûros ástaigø pro-blemø ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio ðalyse. Pa-cientø saugumas yra vienas ið sveikatos prieþiûros koky-bës pagrindiniø principø. Kiekvienas ligonis, þengiantis proasmens sveikatos prieþiûros institucijos duris, tikisi koky-biðkø paslaugø ir nesitiki, jog ástaigos aplinka gali bûtijam þalinga. Todël labai svarbu, kad kiekvienas sveikatosprieþiûros specialistas, teikiantis paslaugas pacientui, su-voktø, kad medicinos klaidø ir nepageidaujamø ávykiø pre-vencija yra kiekvieno asmeninë atsakomybë.

Deja, kai ávyksta medicinos klaidos, daþnai bûna ap-kaltinamos slaugytojos. Be abejo, slaugytojo vaidmuo yralabai svarbus, nes bûtent ðis specialistas bûna su pacientuvisà parà, taèiau atsakomybë uþ ávykusiais ir potencialiasklaidas turi pasiskirstyti tarp visø sveikatos prieþiûros spe-cialistø, teikianèiø paslaugas: gydytojø, slaugytojø, far-macininkø ir kt.

Nagrinëjant pacientø saugumà, susiduriama su tokio-mis problemomis: sveikatos prieþiûros specialistai nesu-geba tinkamai atpaþinti klaidø ir nepageidaujamø ávy-kiø; organizacijose nëra sukurtos vieningos klaidø valdy-mo (registravimo, kaupimo, analizës ir prevencijos) siste-mos. Bûsimø planuojamø tyrinëjimø pacientø saugumosrityje dëmesys turëtø bûti nukreiptas á saugios sveika-tos prieþiûros sistemos vystymà ir tobulinimà.

Literatûra1. Affonso D., Doran DM. Cultivating discoveries in patient

safety research: a framework. The Journal International Nur-sing Perspectives, 2002, 2(1), 33-47.

2. AHRQ�s Patient Safety Initiative: Building Foundations,Reducing Risk. Interim Report to the Senate Committee onAppropriations. AHRQ Publication No. 04-RG005, December2003. Agency for Healthcare Research and Quality, Rockville.http://www.ahrq.gov/qual/pscongrpt/ [July 7, 2004]

3. American Nurses Association. Nursing report card foracute care. American Nurses Publishing: Washington, DC, 1995.

4. Batcheller J, Burkman K, Armstrong D, Chappell C, Care-lock JL. A practice model for patient safety: the value of theexperienced registered nurse. J Nurs Adm, 2004, Apr; 34 (4),200-5.

5. Benjamin DM. Reducing medication errors and increa-sing patient safety: case studies in clinical pharmacology. JClin Pharmacol. 2003 Jul; 43 (7):768-83.

6. Blegen MA, Vaughn T, Pepper G, Vojir C, Stratton K,Boyd M, Armstrong G. Patient and staff safety: voluntary re-porting. Am J Med Qual, 2004, Mar-Apr; 19 (2), 67-74.

7. Considine J, Botti M. Who, when and where? Identifica-tion of patients at risk of an in-hospital adverse event: impli-cations for nursing practice. Int J Nurs Pract. 2004 Feb; 10(1):21-31.

8. Cook AF, Hoas H, Guttmannova K, Joyner JC. An Error byAny Other Name. Am J Nurs. 2004, Jun; 104 (6), 32-43.

9. Forster AJ., Asmis TR., Saied GA., Code CC., Caughey SC.,Baker K., Watters J., Worthington J., Walraven C. Ottawa Hos-pital Patient Safety Study: incidence and timing of adverseevents in patients admitted to a Canadian teaching hospital.CMAJ, 2004, April 13; 170 (8), 1235�1240.

10. Goodman GR. How can nurses help patients work moreeffectively with nurses to improve the safety of patient care?Nurs Econ, 2004, Mar-Apr;22 (2), 100-2,70.

11. Kohn LT., Corrigan JM., and Donaldson MS., Editors. ToErr Is Human: Building a Safer Health System. Committee onQuality of Health Care in America, Institute of Medicine, 2003,3-5; 17-26; 49-69; 86-109; 132-197.

12. Leape L., Lawthers AG., Brennan TA. Preventing Medi-cal Injury. Qual Rev Bull, 1993, 19 (5), 144-149.

13. Lietuvos Respublikos sveikatos prieþiûros kokybës uþ-tikrinimo 2005 � 2010 m. programa. Patvirtinta Lietuvos Res-publikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsëjo 14 d.ásakymu Nr. V-642.

14. Miyamoto A Actions for improvement of medical safe-ty by all parties involved in healthcare. Abstract. Article inJapanese. Nippon Geka Gakkai Zasshi, 2003, Jan; 104(1):6-8.

15. Reeder JM. Patient safety, errors and mistakes, and pe-rioperative nursing. Semin Perioper Nurs, 2001, Apr; 10(2),115-8.

16. White P., McGillis Hall L. Patient Safety Outcomes. Nur-sing � Sensitive Outcomes. State of the Science. Edited byDoran DM, 2003, 211-242.

POSSIBILITIES OF PATIENT SAFETY EVALUATION ANDIMPROVEMENT IN HEALTH CARE UNITS

N. IstominaSummaryKeywords: patient safety, nursing errors, medication er-

rors, adverse event, errors management.Today, evaluation and improving patient safety, reducing

health care errors, and prevention of adverse event have be-come common topics of discussion for politics, legislators, phar-maceutical companies, health care professionals, and patients.Patient safety has become important subject of physicians�,nurses�, pharmacists� and other scientists� researches. Thereare not any exhaustive studies of patient safety in Lithuania.But exiting researches showed that satisfaction of health careis not so high. Results of other researchers� show, health carespecialists have problems with recognizing of adverse eventsand errors; not all errors are reporting in due form; usuallynurses are accused of adverse event or medical error, but theresponsibility of adverse event is common for all health carespecialists. In this article we analyzed possibilities of patientsafety evaluation and improvement in health care units.

10 Nr. ? (?) priedassmurtas prieð slaugytojus

Raktaþodþiai: slaugytoja, smurtas, emocinis smurtas,stresas.

SantraukaStraipsnyje apþvelgiama slaugytojø patiriamo emocinio smurto

problema Lietuvoje ir kitose ðalyse. Siekiama ávertinti smurtorizikà dirbant su pacientais, serganèiais priklausomybës ligomis,bei patirto smurto pasekmes.

Atliktas tyrimas, panaudojant anoniminæ anketinæ apklausà.Tyrime dalyvavo 98 ávairaus amþiaus slaugytojos, dirbanèios supriklausomybës ligomis serganèiais pacientais.

Tyrimo rezultatai parodë, kad slaugytoja, dirbanti su priklau-somybës ligomis serganèiais pacientais, daþnai rizikuoja (96,94%respondenèiø) patirti emociná smurtà. Emocinis smurtas daþ-niau patiriamas pirmais darbo metais (70,1%), 20�25 metøamþiaus slaugytojø grupëje (46,39%). Daþniausios emociniosmurto formos: áþeidinëjimai � (53,06%), þeminimas � (35,71%),priekabiavimas � (32,65%). Didþioji dalis respondenèiø ryð-kiausiai jauèia ir reaguoja á þodinæ agresijà (80,61%).

ÁVADASSmurtas � tai fizinës ar emocinës kanèios, suþalojimas, panau-

dojant jëgà, turint tikslà kà nors fiziðkai ar psichologiðkai paveik-ti, prievartinis asmens laisvës suvarþymas, turintis stiprios átakosnormaliai egzistencijai. Bet koks smurtas, kad ir kaip jis bûtøsuprantamas, yra nepriimtinas. Smurtas gali bûti tiek emocinis,tiek fizinis, o jo poveikis � visada nemalonus. Dirbant ir gyve-nant su þmonëmis, kiekvienas þmogus bet kada gali atsidurtiagresyvioje situacijoje.

Ðiandien daug dëmesio skiriama temai apie smurtà prieð mote-ris, apie smurtà prieð vaikus, smurtà prieð policininkus. Bet yra darviena nepakankamai specialistø ir þiniasklaidos vertinama sritis �tai smurtas prieð slaugytojas. Yra pripaþástama, kad smurtas sveika-tos apsaugos sistemoje tampa vis daþnesniu reiðkiniu pasaulyje iryra tarptautinë problema, taèiau trûksta tarpkultûriniø smurtoprieð slaugytojas tyrimø. Tokie tyrimai leistø sukurti priemones,padedanèias sumaþinti problemos mastà, nes smurto ignoravimassukelia nemaþai nepageidaujamø reiðkiniø � tai ir slaugytojø trû-kumas, slaugos prieinamumas, jos kokybës blogëjimas.

Agresija ir smurtas prieð slaugytojà didëja visame pasaulyje. Dau-giausia smurto atvejø stebima specializuotuose ir psichiatrijos sky-riuose (5). Tai rimta problema darbo vietose ir viena ið akivaizdþiaididëjanèiø. Slaugytojos rizikuoja keturis kartus daugiau tapti smur-to aukomis negu kiti sveikatos apsaugos darbuotojai (11).

Smurto prieð slaugytojà problema ryðkëja ir Lietuvoje. Didelispavojus susidurti su smurtautoju dirbant greitosios pagalbos sferoje,ligoninëse, pradedant nuo priëmimo skyriaus iki operacinës (1, 2).

Apie smurtà prieð slaugytojas Lietuvoje nëra statistikos, ne-analizuotos smurto prieþastys, nëra reabilitacijos bei prevencijosprogramø.

Tyrimo tikslas � ávertinti slaugytojø, slauganèiø serganèiuspriklausomybës ligomis, patiriamà emociná smurtà.

TYRIMO METODAS IRKONTINGENTAS

Tyrimo metodas � apklausa.Apklausos rûðis � anketinë anoniminë apklausa.Statistinë duomenø analizë (pateikti absoliutûs ir procenti-

niai daþniai) atlikta naudojant statistinës analizës SPSS progra-miná paketà. Rodikliø skirtumo statistinis patikimumas skaièiuo-tas remiantis Chi kvadrato (χ2

) ir Stjudento kriterijaus pagalba.Tyrime dalyvavo slaugytojos, slauganèios priklausomybës li-

gomis serganèius pacientus.Anketos buvo pateiktos 100 respondentø, atsakë 98 slaugy-

tojos.

REZULTATAITiriamøjø amþius: 20�66 metai. (1 pav.)

PRIKLAUSOMYBËS LIGOMISSERGANÈIØJØ EMOCINIS SMURTAS

PRIEÐ SLAUGYTOJÀMarija Skvarèevskaja, Artûras Razbadauskas

Klaipëdos universitetas, Sveikatos mokslø fakultetas

1 pav. Tiriamøjø amþius: 1. 20�25 m. 2. 26�30 m. 3. 31�40 m. 4. 41�50 m. 5. 51�60m. 6. Daugiau nei 60 metø.

Pagal gautus duomenis tarp respondentø dominavo 40�50metø amþiaus slaugytojos, o maþiausia grupë � daugiau nei 60m. amþiaus. Slaugytojos dirba ávairiuose skyriuose. Pagal statisti-nius duomenis (p<0,0001) 51 (52,04%) psichiatrijos skyriuo-se, 15 (15,31%) priklausomybiø skyriuose, 12 (12,24%) reani-macijos ir intensyviosios terapijos skyriuose, 11 (11,22%) pri-ëmimo skyriuose, 9 (9,18%) traumatologijos skyriuose.

Slaugytojø darbo skyriuose staþas ávairus � 2 pav.

2 pav. Slaugytojø darbo skyriuose staþas: 1. 1�5 metø. 2. 6�10metø. 3. 11�20 metø. 4. 21�30 metø. 5. Daugiau kaip 30 metø.

11Nr. ? (?) priedas smurtas prieð slaugytojusTarp apklaustøjø didþiausia dalis � 26 slaugytojos � dirba su

serganèiais priklausomybës ligomis 10�20 metø, 25 slaugytojosdirba su serganèiais priklausomybës ligomis 1�5 metus.

Tiriant, kaip daþnai slaugytojos susiduria su priklausomybësligomis serganèiais pacientais, iðaiðkëjo, kad (p< 0.001) 47 (48,45%)susiduria 1�3 kartus per savaitæ, 31 (31,96%) � kiekvienà dienà,10 (10,31%) � 2�3 kartus per mënesá, 7 (7,22%) � 1�3 kartusper 2 savaites, 2 (2,06%) � 1 kartà per mënesá ir reèiau.

Apklausiant, kada slaugytojos pirmà kartà patyrë emocinásmurtà, iðaiðkëjo, kad 68 (70,1%) slaugytojø emociná smurtàpatyrë pirmais darbo metais (p<0.001).

Slaugytojos, patyrusios smurtà, amþiø atspindi 3 pav.

Slaugytojø reakcija á kiekvienà smurto formà skirtinga ir labaiávairi.

Nagrinëjant atskiras reakcijas á emociná smurtà gauti tokie re-zultatai:

� realus mirties ar fizinio suþalojimo pavojus � 19 (19,39%)(p <0.001) atsakymø,

� beviltiðkumo pojûtis �19 (19,39%) (p< 0,001) atsakymø,� baimë � 32 (32,65%) (p <0,0006) atsakymø,� pasipiktinimas � 49 (50%) (p <1.0000) � rezultatas nepa-

tikimas) atsakymai,� vegetacinë simptomatika atsirado 30 (30,61%) (p<0,001)

slaugytojø.Didþioji dalis respondenèiø ryðkiausiai jauèia ir reaguoja á þo-

dinæ agresijà. Jà ávardijo kaip daþniausiai patiriamà emocinio smur-to iðraiðkà 79 (80,61%) slaugytojø (p< .0001). 47 (47,96%)slaugytojos nurodë áþeidinëjimus, 44 (44,90%) slaugytojos nu-rodo þeminimà kaip vienà ið daþniausiai emocinio smurto pati-riamà iðraiðkà. 27 (27,55%) slaugytojos nurodo tyèiojimàsi, 19(19,39%) slaugytojø ávardino priekabiavimà ir 2 nurodo izolia-cijà.

Respondenèiø apklausa, kaip daþnai jos patiria stresà dël pa-cientø, serganèiø priklausomybës ligomis, smurto. (1 lentelë)

1 lentelë. Patiriamo streso daþnis

3 pav. Slaugytojø, pirmà kartà patyrusiø smurtà, amþius. Hori-zontaliai iðdëstyta, kokiu laikotarpiu patyrë emociná smurtà, overtikaliai � kokio amþiaus tuo metu buvo, atitinkamai: 1. 20�25 m. 2. 26�30 m. 3. 31� 40 m. 4. 41�50 m. 5. 51�60 m. 6.Daugiau kaip 60 metø. 7. Neatsimena.

Kaip matome, net 45 (46,39%) (p<0, 005) slaugytojos pa-tyrë emociná smurtà per pirmuosius darbo metus, bûdamos 20�25 metø amþiaus, kuomet formuojasi darbo, bendravimo supacientu ágûdþiai, poþiûris á pacientà. Didëjant patirèiai mato-mas ryðkus emocinio smurto rodikliø maþëjimas.

Þinoma, ne visi þmonës vienodai reaguoja á emociná smurtà. Res-pondenèiø reakcija á ávairias smurto formas demonstruojama ir 4 pav.

Á klausimà, kokia emocinio smurto forma buvo panaudota prieðslaugytojà, respondentës pateikia po keletà atsakymø. Tyrimo rezul-tatai rodo, kad daþniausiai � 52 (53,06%) slaugytojos � patyrëáþeidinëjimà. 35 (35,71%) slaugytojos buvo þeminamos, 32(32,65%) slaugytojos patyrë priekabiavimà, po 24 (24,49%) slau-gytojas patyrë tyèiojimàsi ir verbalinæ agresijà, 14 (14,29%) slaugy-tojø patyrë fizinæ prievartà, 6 (6,12%) slaugytojos patyrë seksualinæprievartà ir 2 slaugytojos patyrë izoliacijà. Izoliacija viena ið reèiausiøemocinio smurto formø, bet pavojinga savo pasekmëmis.

4 pav. Slaugytojø reakcija á patiriamo smurto formas.

Á ðá klausimà neatsakë 5 slaugytojos. Dauguma slaugytojøkiekvienà mënesá patiria stresà dël darbo specifikos, o net 28,57%slaugytojø stresà patiria 2�3 kartus per savaitæ.

Po patirto smurto slaugytojos atsigauna ávairiai. (2 lentelë)

2 lentelë. Atsigaunama po streso

Dauguma slaugytojø nurodo, kad po patirto smurto jos atsi-gauna ne tà paèià dienà, o iðgyvenimai iðlieka ilgiau. Per tà laikà,kol ji dar neatsigavusi, dirbant ir patiriant smurtà 2�3 kartus persavaitæ ar net kasdien, yra labai didelë stresinës bûklës pasekmiøkaupimo rizika.

Kiekvienas þmogus turi mokëti ir þinoti, kad po streso bûtinaatsipalaiduoti, stengtis iðsivaduoti ið jo átakos. Kaip slaugytojosatsipalaiduoja, parodo 3 lentelës duomenys.

3 lentelë. Slaugytojø veiksmai po patirto streso.

Slaugytojos daþniau atsipalaiduoja dirbdamos fiziná darbà,vaikðèiodamos gryname ore, gerai iðsimiegodamos, skaitydamosknygas.

Atsipalaidavimas ne visada gali iðvaduoti slaugytojà ið stresi-nës situacijos. Kartais reikia iðnagrinëti, apmàstyti situacijà, su-

Nukelta á psl. 14

12 Nr. ? (?) priedassmurtas prieð slaugytojus

prasti savo vaidmená situacijoje. Tam reikalinga specialisto pagal-ba. Tyrime dalyvavusi 61 (62,24%) slaugytoja teigia, kad psi-chologinë pagalba darbuotojams reikalinga, 37 (37,76%) slau-gytojos pasisakë, kad tokia pagalba yra pageidaujama.

DISKUSIJAMûsø tyrimo metu gauti rezultatai daug kuo panaðûs á rezul-

tatus, gautus tiriant ðià problemà ir kitose pasaulio ðalyse (3, 4,6). Australijoje Sidnio universiteto atliktas tyrimas ávardija prie-laidà, kad viena ið personalo trûkumo prieþasèiø psichiatrijos li-goninëse yra slaugytojø patiriamas smurtas ir agresija (8). Ðvedøslaugos mokslininkai siûlo atlikti daugiau tarpkultûriniø studijøir árodyti, kad smurto didëjimas prieð slaugytojà yra tarptautinisfenomenas. Buvo atliktas palyginamasis Anglijos ir Ðvedijos tyri-mas. Tyrime dalyvavo 296 Anglijos ir 720 Ðvedijos slaugytojø.Gauti rezultatai pateikiami lentelëje (4).

4 lentelë. Anglijos ir Ðvedijos slaugytojø patiriamas smurtas.

Literatûra1. Ligoniniø medikai � bejëgiai prieð pacientø agresijà. Lietuvos

medicinos kronika. 2000, Nr. 3.

2. Agresyvus elgesys ligoninëje. Gydymo menas. 2000, Nr. 10.

3. Archer-Gift C. Violence towards the caregiver. A growingcrisis for professional nursing. Mich Nurse, 2003,76 (1), 11�12.

4. Atawneh FA, Zahid MA, Al-Sahlawi KS, Shahid AA, Al-FarrahMH.. Violence against nurses in hospitals: prevalence and effects.Journal Nursing. Mubarek-al Kabeer Hospital, Kuwait. 2003, 12(2), 102-107.

5. Brennan W. We don�t have to take this: dealing with violenceat work. Journal Nurs Stand. Edenfield Centre, Salford Mental He-alth Services. 2000, 14, 3�17.

6. Cowin L., Davies R., Estall G., Berlin T., Fizgerald M., HootS. De-escalating aggression and violence in the mental health set-ting. Journal Mental Health Nursing, Faculty of Nursing, Universityof Sydney, Sydney, Australia. 2003, 12 (1), 64�73.

7. Duxbury J. An exploratory account of registered nurses� expe-rience of patient aggression in both mental health and general nur-sing settings. Journal of Psychiatric and Mental Health Nursing.1996, 107�114.

8. McKenna BG., Poole SJ., Smith NA., Coverdale JH., GaleCK. A survey of threats and violent behavior by patients againstregistered nurses in their first year of practice. School of Nursing,University of Auckland, Auckland Regional Forensic Psychiatry Ser-vices, Waitemata District Health Board, Auckland, New Zeland.Mental Health Nurs. 2003, Martch.

9. Nolan P., Soares J., Dallender J., Thomsen .S, Arnetz B. Acomparative study of the experiences of violence of English andSwedish mental health nurses. Pergamon. International Journal ofNursing Studies. Sweden. 2001, 38, 419�426.

10. Nolan P., Dallender J., Soares J., Thomsen S. Violence inmental health care:the experiences of mental health nurses and psy-chiatrists. Journal of Advanced Nursing 1999, 10, 934.

11. Scott H. Violence against nurses and NHS staff is on theincrease. British Journal of Nursing. 2003, vol.12, No 7, 396.

VIOLENCE OF ADDICTEDPATIENTS AGAINST NURSEMarija Skvarèevskaja, Artûras Razbadauskas

Summary

Keywords: nurse, violence, emotional violence, stressThe problem of violence against nurses in Lithuania and

some other countries is reviewed in this paper. The risk of vio-lence working with addicted patients and the outcome of expe-rienced stress are evaluated. The results of study using anony-mous questionnaire testing are presented.

98 nurses of different age working with addicted patientstook part in the study.

The results of the study have shown that the nurse workingwith addicted persons have greater risk (96,9% of respondents)to experience emotional violence. The physical violence is lessfrequent (35,7%). Emotional violence is experienced duringthe first year of work (70,1%) and at the age of 20-25 years(46,4%). The risk of emotional violence is greater: verbal insults(53%), intimidation (35,7%), verbal sexual harassment (32,7%).Physical violence is always accompanied by emotional violence.

The greater part of respondents more markedly reacts to ver-bal aggression (80,6%). Prolonged and severe stress can result insomatic pathology.

Tyrimo rezultatai rodo, kad Anglijos slaugytojos daþniau pa-tiria smurtà nei Ðvedijos slaugytojos.

Lyginant, kaip situacijas, susijusias su pacientø smurtu, spren-dþia psichikos ligø stacionaro slaugytojos ir bendro tipo medici-nos ástaigø slaugytojos, Didþiojoje Britanijoje buvo nustatyta,kad pirmosios daþniau sprendþia problemà paèios, o pastarosiosstengiasi átraukti ir kitus darbuotojus. Todël daroma iðvada, kadabi slaugytojø grupës turëtø keistis patirtimi (7).

Naujosios Zelandijos tyrëjai mano, kad smurto prieð slaugy-tojà didþiausias rizikos regionas yra psichikos sveikatos paslaugos.Pateikti tyrimø rezultatai rodo, kad slaugytojos, dirbanèios pir-mus metus, daþniau patiria verbaliná grasinimà (35%), verbalináseksualiná áþeidinëjimà (30%), fiziná bauginimà (29%) (9).

Kuveite atlikti tyrimai apie smurto prieð slaugytojà paplitimàir jo átakà rodo, kad smurtas daþniau paplitæs psichiatrijoje irspec. skyriuose, o slaugytojos daþniau patiria verbaliná áþeidinëji-mà, bauginimà ir 13 ið 81 slaugytojø nukentëjo fiziðkai. 67 ið 70slaugytojø po patirto vieno ir daugiau smurto atvejø skundësinemiga, baime, depresija arba laikinu nedarbingumu (8).

Kadangi slaugytojos kai kuriose darbo srityse visada rizikuossusidurti su smurtu, tai Britø slaugos þurnalo redaktorës HelenScott nuomone, bûtent slaugytojoms turi bûti teikiama pirme-nybë ruoðiant smurto pasekmiø likvidavimo programas (11).

Mûsø atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje taip pategzistuoja smurto prieð slaugytojà problema, jos gilesnis iðtyri-mas leistø daryti svaresnius apibendrinimus.

IÐVADOS1. Emocinio smurto auka gali tapti kiekviena slaugytoja. Rizi-

kos faktorius slaugytojai tapti smurtautojo auka yra didelis.2. Slaugytojos, dirbanèios su priklausomybës ligomis sergan-

èiais pacientais, daþniau rizikuoja patirti emociná smurtà(96,94%.).

3. Emociná smurtà daugiausia slaugytojø patiria pirmais dar-bo metais, bûdamos 20�25 m. amþiaus. Dauguma slaugytojøiðgyvena emociná smurtà nuo verbalinës agresijos, áþeidinëjimø,þeminimo ir tyèiojimosi. Reakcija � stresas, kuris pasireiðkia pasi-piktinimu, bejëgiðkumu, vegetacine simptomatika.

Atkelta ið psl. 11

13Nr. ? (?) priedas osteoporozës studija

Pradþia Nr.02(98)

POKALBIS SU PAGYVENUSIOAMÞIAUS ÞMOGUMI

Paprastai galvodami apie sveikatà, daugelis net nesusimàstoapie savo kaulus. Taèiau su amþiumi tampa vis svarbiau iðlaikytisveikus kaulus ir taip apsisaugoti nuo osteoporozës. Ne tik mote-rys turi didelæ rizikà susirgti osteoporoze. Vyrams taip pat iðsivys-to osteoporozë, taèiau vëliau nei moterims. Apie 60 gyvenimometus susilygina vyrø ir moterø kaulinës masës netekimo daþnisir kalcio absorbcijos sumaþëjimas su maistu. Apie pusæ visø 75-meèiø jau serga ðia liga.

Kalcio poreikisAsmenims, kuriems per 50 metø, kalcio poreikis padidëja iki

1,200 mg per dienà.

Osteoporozë ir periodontitasOsteoporozë, periodontitas ir dantø iðkritimas yra visuotinë

sveikatos problema, bûdinga daugeliui vyresnio amþiaus moterøir vyrø. Osteoporozë � tai liga, charakterizuojama sumaþëjusiakauline mase, sukelianti padidëjusià ðlaunikaulio, stuburo ir rie-ðo lûþiø tikimybæ. Periodontitas � tai dantá supanèio audinioinfekcinis susirgimas, kuris taip pat daþnai sukelia danties iðkriti-mà. Apatinio þandikaulio kaulinio audinio tyrimai siejami suatskirø skeleto srièiø kaulinio tankio matavimais.

Taip pat nustatytas ryðys tarp estrogenø, alveoliniokaulo tankio, danties netekimo ir periodontito. Moterims estro-geno trûkumas yra susijæs su didesniu alveolinio kaulo tankumosumaþëjimu. Tikëtina, kad alveolinio kaulo tankio sumaþëjimassudaro terpæ periodontinëms bakterijoms. Dël to atsiranda peri-odontito rizika ir iðkrenta dantys.

Pakaitinë estrogenø terapija padeda sumaþinti periodontitoatsiradimà pomenopauzinio amþiaus moterims.

Fiziniai pratimai sergant osteoporozeSlaugytoja turëtø pabrëþti fiziniø pratimø svarbà ir apsisau-

gant, ir gydant osteoporozæ. Moterys, jau serganèios osteoporo-ze, turëtø atlikti skirtingus pratimus nei sveikos, dar neserganèiososteoporoze. Tai svarbu pabrëþti dël to, kad tam tikri pratimaipotencialiai padidina lûþiø rizikà, be to, moterims, turinèiomsosteoporozinius lûþius, gali bûti skausminga atlikti tam tikruspratimus. Taèiau kad ir kaip bûtø, fizinë mankðta yra viena pa-grindiniø osteoporozës gydymo programos elementø. Mankð-tintis yra labai svarbu bet kokiame amþiaus tarpsnyje, nes tokiubûdu iðlaikome sveikus kaulus ir iðvengiame osteoporozës. Prati-mai ne tik sustiprina kaulus, bet ir padidina raumenø jëgà, koor-dinacijà, pusiausvyrà ir bendrà sveikatos bûklæ.

Atkreipkite dëmesá á ðiuos patarimus, ko sergantis osteoporozeturëtø vengti, atlikdamas fizinius pratimus:

1. Neatlikite jokios fizinës veiklos, kuri þalotø jûsø stuburà.Taigi jokio ðokinëjimo, aerobiniø pratimø, greito ëjimo ar bëgi-

mo.2. Neatlikite jokiø pratimø, kuriø metu reikia lenktis per lie-

mená pirmyn ir atgal.3. Neatlikite jokios fizinës veiklos, kurios metu galite griûti,

ypatingai bûkite atsargûs eidami slidþiomis grindimis ar avëdamiavalynæ slidþiu padu.

4. Nedarykite jokiø staigiø sukimosi judesiø.

Rekomenduojami pratimai sergantiesiems osteoporoze:1. Reguliarûs pasivaikðèiojimai.2. Jëgos treniravimo pratimai, naudojant svarmenis.3. Stuburo tempimo pratimai atliekami sëdint këdëje, kurie

áprastai sumaþina skausmà ir padidina raumenø, palaikanèiø stu-burà, jëgà.

GRIUVIMAI IR OSTEOPOROZËGriuvimai yra pavojingi bet kokiame amþiuje, o ypaè þmogui

senstant. Kiekvienas paþástame kà nors, kuris jau yra griuvæs irsusilauþæs kaulà. Gyjant lûþis apriboja aktyvià þmogaus veiklà,kartais net reikalinga chirurginë intervencija, lûþusi galûnë imo-bilizuojama, reikia ilgalaikës reabilitacijos ir slaugos. Þmonës ne-þino, kad daþniausiai egzistuoja ryðys tarp lûþusio kaulo ir osteo-porozës, tyliosios ligos, kurios metu palaipsniui netenkama kau-linio audinio ar kaulo tankumo, kuris susilpnina kaulà tiek, kadðis lûþta esant maþiausiai traumai. Kadangi osteoporozë yra be-simptomë liga, todël lûþiai ypaè pavojingi tiems þmonëms, kuriedar neþino, kad jø kaulø mineralø tankis yra sumaþëjæs.

Nors kaulai lûþta ne po kiekvieno griuvimo, kartà griuvæs irsusilauþæs kaulà þmogus beveik visuomet jauèia baimæ dar kartànugriûti. Toks þmogus stengiasi apriboti savo judesius, apsisau-goti. Kartà patirtas fizinis skausmas þaloja asmenybæ: �atima�daug energijos, skatina depresijà, maþina norà bendrauti, atsi-randa nerimas ir pyktis.

Lûþimo trikampisLûþimui ávykti yra svarbûs trys veiksniai, kuriuos galima vaiz-

dþiai pateikti panaudojant lûþimo trikampá:

ss Griuvimass Jëga ir griuvimo kryptiss Kaulo trapumas

Jeigu vienas ið ðiø veiksniø pasikeièia ar yra iðvengiamas, lûþi-mo tikimybë þymiai sumaþëja.

Senstant kaulai tampa trapesni, palaipsniui maþëja raumenømasë bei organizmo riebalø kiekis, apsaugantis kaulus. Netekus

Atpaþink, pastebëk, papasakokapie osteoporozæ.Inga Auþelytë-Krueger, bendrosios praktikos slaugytoja

Violeta Bûtënaitë VU, Vidaus ligø pagrindø ir slaugos katedros doktorantë

GRIUVIMAS JËGA

TRAPUMAS

Nukelta á psl. 14

14 Nr. ? (?) priedasosteoporozës studija

riebalinio sluoksnio klubø srityje griuvimo metu smûgio jëgatenka ðlaunikauliui.

Þinant pagrindinius apsisaugojimo principus, griuvimø gali-ma iðvengti lauke ir namuose. Bendraudama su vyresnio am-þiaus pacientu, slaugytoja turëtø vadovautis ðiais patarimais.

Kaip apsisaugoti lauke?� Esant blogam orui, naudokite lazdelæ arba vaikðtynæ, kad

jaustumëtës stabiliau.� Avëkite þemus patogius batus guminiu padu.� Jei ðaligatvis atrodo slidus, geriau eikite veja.� Atkreipkite dëmesá á grindinio pavirðiø vieðose vietose.� Bûkite atsargûs eidami nelygiu ar slidþiu keliu, ypaè sutemus.Kaip apsisaugoti namuose?� Stenkitës nenaudoti namuose maþø, susidëvëjusiø, uþsirie-

tusiais kraðtais kilimëliø.� Grindys turëtø bûti lygios ir neslidþios.� Bûkite atsargûs, jei namuose yra slenkstis.� Avëkite þemakulnæ avalynæ.� Nevaikðèiokite apsiavæ vien tik kojinëmis, nedëvëkite ásispi-

riamø ðlepeèiø.� Vonioje naudokite guminá kilimëlá.� Ásigykite tualeto paaukðtinimà.� Patalpose palaikykite 22 0C temperatûrà.� Miegamajame turëkite naktinæ lempà.� Naudokite maþiausiai 100W elektros lemputes .� Ásigykite neðiojamà telefonà.� Patartina namuose ásirengti laikiklius, turëklus.� Laiptai, kuriais kasdien vaikðtote, turëtø bûti gerai apðviesti,

su turëklais ið abiejø pusiø, neslidûs.� Reikalingiausius daiktus pasidëkite taip, kad juos imant ne-

reikëtø lenktis, stiebtis, lipti.� Ilgiau pagulëjæ ar pasëdëjæ, kelkitës ið lëto, kad nesvaigtø

galva.� Keldami kà nors nuo þemës, nesilenkite, bet pritûpkite.� Daiktus kelkite ir neðkite abiem rankomis.� Jei gyvenate vienas, nesidrovëkite á kà nors kreiptis pagalbos.

Osteoporozës profilaktikai turi bûti skiriamas pagrindinisdëmesys: nuo jaunystës siekite padidinti kaulø mineralø tanká,venkite osteoporozës rizikos veiksniø, reguliuokite kûno svorá.Jûsø mityba turi bûti visavertë: pakankamas kalcio, vitaminøkiekis. Jums reikalingas sistemingas fizinis krûvis ir mankðta. Re-komenduojama nerûkyti, saikingai vartoti kofeinà, svaigalus.

Pastaruoju metu gydymo ir slaugos ástaigose pradedami dieg-ti slaugos planai, siekiant pagerinti slaugos kokybæ. Viena sudë-tiniø slaugos plano daliø yra slaugos diagnozës, kurias svarbuteisingai suformuluoti, kad uþtikrintume tolesná slaugos veiks-mø ágyvendinimà.

Slaugos diagnozës� Tikimybë susiþeisti dël sumaþëjusio judrumo ir daþnø griu-

vimø.Slaugos tikslas: sudaryti saugià aplinkà (paðalinti kliuvinius)

ir iðmokyti bûti atsargiems.� Netinkama savæs prieþiûra: maitinimasis, prausimasis, rengi-

masis arba visiðkas nejudrumas (sumaþëjus fiziniam judrumui).Slaugos tikslas: iðmokyti pacientà pasirûpinti savimi, padëti

jam numatyti veiksmus ir sumaþinti priklausomybæ nuo kitøþmoniø.

� Þiniø stoka: apie ligà, gydymà, ligos komplikacijas.Slaugos tikslas: pacientas supras apie savo ligà ir jos eigà bei

galimas komplikacijas; suprasdamas gydymà ir jo naudà, regulia-riai naudos vaistus.

� Savæs suvokimo sutrikimas dël pasikeitusio kûno, kurá suke-lia senëjimas, judrumo sutrikimas, lûþiai (esami ir tikëtini).

Slaugos tikslas: padràsinti pacientà pasikalbëti ir papasakotiapie savo pasikeitusià bûklæ.

� Lëtinis skausmas dël nuolatinio krûvio kaulams, turintiemssumaþëjusià kaulinæ masæ.

Slaugos tikslas: sumaþinti ir visiðkai panaikinti skausmà.

Daþniausiai pacientø uþduodami klausimai prieð atliekantDEXA tyrimà:

Ar skaudës?Ne.Tai neskausminga procedûra.Ar reikia specialiai ruoðtis tyrimui?Paprastai ne. Atliekant tyrimà nevartojami jokie specia-

lûs vaistai ir nedaromos injekcijos.Ar galima prieð tyrimà valgyti ir vartoti vaistus?Taip. Prieð tyrimà galima valgyti ir vartoti anksèiau pa-

skirtus (áprastus) vaistus.Ar radiacijos kiekis, gaunamas ðio tyrimo metu, yra pavojin-

gas?Ne. Tyrimo metu gaunamas labai maþas radiacijos kie-

kis.Kiek trunka tyrimas?Kaulø mineralø tankio tyrimas uþtrunka apie 20 min.

Literatûra:1. Alekna V. Senatvinë osteoporozë: Mokomoji knyga. Vilnius, 2001

p. 6, 18, 26�27, 42�43.2. Anderson L., Bone Densitometry in the Prevention & Treatment of

Osteoporosis: Medical Technology Management Institute. 2002, p. 1, 8-9, 15.

3. Bagdonas G., Lesauskaitë V., Macijauskienë J. ir kt. Pagyvenusiøþmoniø slauga: Universiteto vadovëlis. Kaunas, 2001 p. 161-166.

4. Bonnick L.S. The Osteoporosis Handbook. the ComprehensiveGuide to Prevention and Treatment: Taylor trade publishing. 2001, p.102�104.

5. Bumbulienë Þ. Kaip apgauti paèià klastûnæ? Pacientas. 2001/5 p.22.

6. Calcium Supplementation. Osteoporosis Society of Canada. 2001.7. How strong are your bones? Osteoporosis Society of Canada. 2001.8. Kazanavièius G. Osteoporozë: klastinga kaulø rijikë: Pacientas. 2001/

2 p. 20-21.9. Krasauskienë A. Osteoporozë � tylioji epidemija: Medinfo. 2001/

1 p. 28-30.10. Kravèenkienë I., Kravèenka G., Moterø epidemija � osteoporozë.

Kalcis � sveikø kaulø pagrindas. Estrogenai kovoje su osteoporoze: Gine-kologo patarimai. Vilnius, p. 16-19.

11. Men and Osteoporosis. Osteoporosis Society of Canada. 2001.12. Menopauzë. Sveikos moters knyga: Charibdë. Vilnius, 1999 p.

66.13. Osteoporosis Educational Materials. NIH Osteoporosis and Rela-

ted Bone Diseases: National Resource Center, 200314. Pileckytë M. Aktualûs osteoporozës gydymo klausimai: Gydymo

menas. 2002/02(78).15. Tamulaitienë M. Osteoporoziniai slanksteliø lûþiai. Diagnostika,

gydymas ir reabilitacija: Mokomoji knyga. Vilnius, 2001 p. 5-6, 11-12.

Pabaiga

Atkelta ið psl. 13

15Nr. ? (?) priedas Hartmann �Inco-System�

Ðlapimo nelaikymas (inkontinencija) �nevalingas ðlapimo iðsiskyrimas, kuris ne-retai vargina pagyvenusius þmones,daþniau moteris.

Gera savijauta esant inkontinencijai ir�saugi prieþiûra� priklauso nuo to, ar pasi-rinktas ðlapimà sugeriantis gaminys atitin-ka individualius ðlapimo nelaikanèio þmo-gaus poreikius. Todël slaugos personaluiiðkyla ypatinga atsakomybë stebëti pacien-tø poreikius. Daþnai ðlapimo nelaikantysþmonës jauèiasi nevisaverèiais, atsiribojanuo visuomeninio gyvenimo. Todël ðla-pimà sugeriantys gaminiai, tokie kaip saus-kelnës, áklotai, yra didelë pagalba norintuþtikrinti kuo geresnæ gyvenimo kokybæ.Labai svarbu ðlapimo nelaikanèiam þmo-gui arba já priþiûrintiems artimiesiems pa-

dëti pasirenkant tam tikrà prieþiûros prie-monæ. Pasirinkti �tinkamà� ðlapimà suge-riantá gaminá reiðkia ir tai, kad gaminio su-gërimo galimybës atitiktø inkontinenci-jos laipsná. Tik tada ðlapimo nelaikantisþmogus ið tikrøjø gali jaustis saugiai.

Kaip pasirinkti tinkamà priemonæ?Ið plataus Hartmann ðlapimà sugerian-

èiø gaminiø (Hartmann Inco-System)asortimento nelaikanèiam þmogui lengvapasirinkti tinkamà priemonæ (tinkamo su-gërimo), nes visi Hartmann ðlapimà suge-riantys gaminiai yra �paþymëti� skirtingu�spalviniu kodu�, kuris atitinka keturis in-kontinencijos laipsnius (ml = vidutinis ðla-pimo iðsiskyrimas per 4 val.):

n geltona spalva = lengvas ðlapimonelaikymas: iki100 ml

n þalia spalva = vidutinis ðlapimonelaikymas: 100�200 ml

n mëlyna spalva = sunkus ðlapimonelaikymas: 200�300 ml

n violetinë spalva = labai sunkus ðla-pimo nelaikymas: daugiau kaip 300 ml

Be to, ðlapimà sugerianèius gaminiuslengva atskirti ne tik dël skirtingo pakuo-tës spalvinio kodavimo, bet ir dël to, kadkiekvieno gaminio iðorinis sluoksnis yra ir-gi tam tikros spalvos.

Lentelëje pateikiame ðlapimà sugerian-èiø gaminiø asortimentà ir jø tinkamumàesant ávairiems ðlapimo nelaikymo laips-niams.

Hartmann �Inco-System� apþvalga.

Ðlapimà sugerianèiø gaminiønaudojimas

Nukelta á psl. 16

16 Nr. ? (?) priedasHartmann �Inco-System�

Net jei þmonës yra dar labai þvalûs, stip-rûs ir patys gali visiðkai apsitarnauti, kaippaprastai, reikia tikëtis/manyti, kad gali bûtipakenkti manualiniai sugebëjimai ir jie galiturëti tam tikrø judëjimo sutrikimø. To-dël tokiems þmonëms rekomenduojamapasirinkti ðlapimà sugeriantá gaminá, kurágalima naudoti be kitø pagalbos. Tokiuatveju rekomenduojami Moliform áklo-tai, kurie patikimai fiksuojami tinklinëmiskelnaitëmis Molipants. Moliform � taianatominës formos áklotas su �Dry-Plus�skysèius paskirstanèiu, absorbuojanèiusluoksniu ir drëgmës indikatoriumi. Ab-sorbuojanèio sluoksnio uþpakalinë dalisbaigiasi unikalia �Blue-barrier� plëvele, kurineleidþia skysèiui nutekëti po nugara. Mo-liform áklotus gali naudoti tiek gulintys,tiek ir aktyvûs þmonës. Kadangi áklotà leng-va pakeisti, já gali patys uþsidëti ir pasi-keisti net vyresni, turintys judëjimo apri-bojimø pacientai. Pastebëjome, kad nelai-kantys ðlapimo labiau mëgsta naudoti Mo-liform Extra áklotus.

Molicare Classic sauskelnës suaugu-siems su absorbuojanèiu sluoksniu, daug-kartiniais lipniais uþsegimais, kuriuos gali-ma uþsegti keletà kartø. Sauskelniø vidi-nës apsauginës hidrofobinës klostës (krað-teliai) neleidþia skysèiui pratekëti. IðorinëMolicare Classic sluoksnio spalva parodogaminio sugërimo galimybes, o drëgmësindikatorius � kada laikas keisti sauskel-nes. Ant pakuotës yra nurodyta informa-cija apie visus Hartmann ðlapimà sugerian-èius gaminius, taip pat nurodyta juos-mens/klubø apimtis centimetrais, pvz.:Molicare Classic, Small � 50/80 cm; Me-dium � 70/120 cm; Large � 100/150cm. Molicare Classic rekomenduojamiesant sunkiam ðlapimo ir iðmatø nelaiky-mui, taip pat sunkiems, gulintiems ligo-niams; sauskelnës uþtikrina patikimà ap-saugà ir aktyviems pacientams esant leng-vesnëms ðlapimo nelaikymo formoms.

Molicare Classic Super sauskelnës re-komenduojamos esant sunkiam ðlapimoir iðmatø nelaikymui, taip pat sunkiems,gulintiems ligoniams. Tinka naudoti nak-tá, kadangi pasiþymi didesne sugërimo ga-lia dël �Dry-Plus� skysèius paskirstanèiosluoksnio.

Molicare Mobile � �sauskelnes kelnai-tes� galima naudoti kaip áprastà apatinátrikotaþà, uþsimauti- nusimauti, be lipdu-kø klijavimo, todël daugeliui naudojantðias sauskelnes nereikalinga aplinkiniø pa-galba. Molicare Mobile rekomenduojamosaktyviems pacientams esant vidutiniam irsunkiam ðlapimo ar iðmatø nelaikymui; dëllengvo naudojimo rekomenduojamos at-liekant �toilettraining�; kadangi gerai pri-

glunda, gali bûti naudojamos slaugant ne-ramius ar dezorientuotus pacientus. Dau-guma nelaikanèiø ðlapimo visiðkai apsirû-pina naudodami sauskelnes Molicare Clas-sic ar Molicare Classic Super. Taèiau kaikuriø þmoniø oda yra ypaè jautri. Todëljiems, esant inkontinencijai, gali atsirastilengvas odos paraudimas � sudirgimas, nesðlapimo nelaikymas smarkiai suerzina odà.Jeigu nebus imtasi jokiø adekvaèiø prie-moniø, drëgmë ir agresyvûs ðlapimo ir/ariðmatø skilimo produktai gali sukelti ma-ceracijà, tai skatina uþdegiminius, egze-minius odos pakitimus. Bûtent ðlapimonelaikantiems þmonëms, kuriø labai jaut-ri oda, Hartmann sukûrë Molicare Med,kuriø veiksmingumas pasireiðkia unikaliosmedþiagø kombinacijos dëka:

n Iðorinis sauskelniø sluoksnis yra�kvëpuojantis�, tokiu bûdu sumaþinamasðilumos ir prakaitavimo susidarymas.

n Vidinë medþiaga impregnuota pante-noliu, kuris puikiai apsaugo odà. Pantenolismedicinoje ir kosmetologijoje naudojamaskaip raminanti ir drëkinanti odà priemonë.Odoje jis pavirsta pantotheno rûgðtimi, kurivadinama �odos vitaminø karaliene�.

Ðalia unikalios kombinacijos: �kvëpuo-janèios� iðorinës folijos ir vidinës medþia-gos impregnuotos pantenoliu, MolicareMed uþtikrina toká pat saugumà kaip irMolicare, nes turi �Dry-Plus� skysèius pa-skirstantá sluoksná, superabsorbentà, mak-simalià apsaugà nuo pratekëjimo vidinësklostës dëka, drëgmës indikatoriø.

Molicare Med naudojami esant sun-kiam ðlapimo ar iðmatø nelaikymui, kaiyra labai jautri, sudirgusi oda, didelës prie-þiûros reikalaujantiems pacientams; mak-simalø saugumà uþtikrina ir mobiliems pa-cientams, turintiems lengvesná inkontinen-cijos laipsná.

Patogûs, atitinkantys anatomines for-mas áklotai, tokie kaip Molimed Classic,labai tinka moterims, kurios, esant leng-vam ðlapimo nelaikymui, ieðko patikimosapsaugos ir diskretiðkai naudojamo gami-nio. Ypatingas ðiø áklotø privalumas � ne-pastebima, kompaktiðka forma, neribojantijudesiø laisvës. Plaèios lipnios juostos dë-ka Molimed lengvai ir patikimai tvirtina-mi prie apatinio trikotaþo. Molimed áklo-tai rekomenduojami esant lengvam ðlapi-mo nelaikymui, pvz., streso inkontinenci-jai, kuri gali pasireikðti nëðtumo metu arpo gimdymo, taip pat gali bûti naudoja-mi kaip apsauga po vaginaliniø interven-cijø arba kaip komfortiðki, patikimi áklotaipogimdyviniu periodu.

Molinea paklotai naudojami esant ðla-pimo nelaikymui, taip pat kaip papildo-ma lovos apsauga, kai naudojami kiti ðla-pimà sugeriantys gaminiai.

Molinea Plus-D paklotai pagaminti iðabsorbuojamojo pagrindinio celiuliozëssluoksnio bei skysèius paskirstanèio audinio,virðutinis sluoksnis yra ið neaustinës medþia-gos, iðliekantis sausas, neslystantis iðorinis po-lietileno sluoksnis patikimai pritvirtintas. Mo-linea Plus � D 60*90 cm sugeria 1580 ml.Molinea paklotai yra pagaminti ið absor-buojamøjø celiuliozës sluoksniø, pvz., Mo-linea L (8 sluoksniø): 60x60 cm sugeria 350ml, 60x90 cm sugeria 550 ml.

Kaip jau minëjome, odos paþeidimas �daþna ðlapimo nelaikanèiø þmoniø proble-ma. Ilgà laikà odai kontaktuojant su ðlapi-mu, ji sudirginama, sutrikdomas natûralusapsauginis barjeras, oda lengviau paþeidþia-ma, esant trinèiai gali iðsivystyti pragulos.Todël esant ðlapimo nelaikymui labai svar-bi tinkama asmens higiena. Naudojant spe-cialias valomàsias priemones greitai nuvalo-mas ir paðalinamas ðlapimas bei kiti neðva-rumai nuo odos. Rekomenduojamos Me-nalind professional valomosios priemo-nës yra neutralaus pH, labai ðvelnios, todëlgali bûti naudojamos kasdien. Gaivus kva-pas padeda uþtikrinti gerà savijautà. Esantiðmatø nelaikymui, odai valyti rekomen-duojamos Menalind valomosios putos. Jøsudëtyje esantis kreatinas palaiko natûraliàodos apsaugà, kvapo neutralizatorius ab-sorbuoja kvapo molekules. Menalind pu-tomis be vandens greitai ir ðvelniai nuvalo-ma oda. Valant oda neerzinama, nes neðva-rumai paðalinami ypaè ðvelniai, putos leng-vai nuvalomos popierine servetële ar spe-cialia pirðtine Valaclean. Esant maþesniamneðvarumø kiekiui rekomenduojama nau-doti Menalind drëgnas servetëles. Ypaè di-delës (200x300) ir ðvelnios servetëlës (bealkoholio) palengvina kasdienæ higienà. Me-nalind professional apsauginis kremasir apsauginës putos apsaugo paþeistà inty-mios srities odà nuo dirginamøjø medþia-gø esant inkontinencijai. Apsauginis kre-mas, kurio sudëtyje yra kreatino ir cinkooksido, suformuoja apsauginæ plëvelæ, pa-keièianèià apsauginá lipidiná sluoksná ir ap-sauganèià odà nuo dirginimo. Apsauginësputos rekomenduojamos pragulø profilak-tikai ir efektyviai odos apsaugai. Maloniailengvos putos ásiskverbia á raginá odossluoksná ir sukuria tinklo pavidalo apsaugi-næ plëvelæ (kuri lëtai pasiðalina prakaituo-jant), iðliekanèià 4�6 valandas, net jei tuometu oda prausiama.

Pasirinkæs tinkamus ðlapimà sugerian-èius gaminius ir kûno prieþiûros priemo-nes, þmogus vël jauèiasi visavertis, iðven-gia odos dirglumo, pragulø.

Parengta pagal: Wie finden Sie das geeigneteInkontinenz- Produkt?, Aktiv leben mit

Harninkontinenz - Praktische Tipps für mehrLebensqualität, 2003, p. 46�57.

Atkelta ið psl. 15

17Nr. ? (?) priedas konferencija 17

Ðiø metø kovo 4 d. Vilniaus miesto Antakalnio polikli-nikos Didþiojoje salëje ávyko respublikinë konferencija�Ðiuolaikinës slaugos aktualijos�. Á jà susirinko gausus ávai-riø specialybiø slaugytojø, slaugos mokslininkø ir dëstyto-jø bûrys ið visos Lietuvos miestø bei rajonø. Konferencijaið kitø renginiø iðsiskyrë tuo, kad jà organizuojant susivie-nijo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligøpagrindø ir slaugos katedra, SAM Slaugos darbuotojø to-bulinimosi ir specializacijos centras bei Lietuvos aukðtojoiðsilavinimo slaugytojø ir slaugos dëstytojø draugija.

Slaugytojai ið visos Lietuvos parodë didelá susidomëji-mà ðia konferencija. Jau ið anksto uþsiregistravo per 400slaugytojø ne tik ið Vilniaus ir aplinkiniø rajonø, bet ir iðKauno, Telðiø, Klaipëdos, Tauragës, Utenos, Ðiauliø, Pa-nevëþio, Ukmergës. Konferencijos dienà salë vos talpinoper 500 dalyviø.

Salës fojë buvo galimybë susipaþinti su ávairiø firmøpristatomais gaminiais, kurie praverèia kasdieniame slau-gytojø darbe. Renginys pasitarnavo ne tik teorinëmis þi-niomis, bet ir buvo proga susipaþinti su slaugai reikalingøpriemoniø naujovëmis, uþmegzti naudingus ryðius, pra-plësti savo akiratá.

Konferencijà atidarë VU Medicinos fakulteto profeso-rë D. Kalibatienë. Profesorë pasidþiaugë gausiu slaugy-tojø bûriu bei pristatë sveèius. Be organizatoriø, konfe-rencijoje taip pat dalyvavo SAM asmens sveikatos prie-þiûros skyriaus vyr. specialistë N. Bielinienë, KMU Slaugosfakulteto dekanas prof. A. Ðeðkevièius, Vilniaus kolegijosSveikatos prieþiûros fakulteto prodekanë B. Gostevièie-në, gausus dëstytojø bûrys. Be profesorës, konferencijaipirmininkavo SDTSC Mokymo ir programø skyriaus di-rektorë L. Gudelienë-Gudelevièienë. Sveikinimo þodákonferencijos dalyviams tarë N. Bielinienë. Ji trumpainuðvietë ðiuo metu vykdomà slaugos politikà irstrateginius tikslus, minëjo apie bûtinybæ baigti ruoðti irpatvirtinti slaugos standartus bei bendràjà slaugos istorijà,kuriø galutiná patvirtinimà nuolat trukdo besikeièianèiosbendros sveikatos prieþiûros politika. Konferencijosdalyvius pasveikino ir prof. A. Ðeðkevièius. Jis pasidþiaugë,kad pagaliau universitetai bei kolegijos pradëjo vienytisbendram tikslui, bendradarbiauti plëtojant slaugosmokslà Lietuvoje ir diegiant jo naujoves á praktikà.

Pirmoji konferencijos dalis daugiau skirta teorinei, oantroji praktinei slaugos pusei.

Pirmasis praneðimas buvo skirtas slaugos mokslo ðaly-je plëtrai. Prof. D. Kalibatienë pristatë praneðimà �Slau-gos mokslo ðalyje gairës�. Profesorë apþvelgë slaugosmokslo vystymosi istorinæ raidà, pabrëþë slaugos vietàvisø mokslø kontekste, apþvelgë slaugos mokslo vysty-mosi raidà Europoje ir JAV, kalbëjo apie galimybæ perim-ti ilgalaikæ ðiø ðaliø patirtá keièiant slaugos koncepcijà Lie-tuvoje. Atkreiptas dëmesys, kad slaugos teorijos negali-ma atsieti nuo praktikos, pabrëþta universitetø ir kitøsveikatos prieþiûros ástaigø bendradarbiavimo bûtinybë.

Prof. D. Kalibatienë pasidþiaugë, kad þingsnis po þingsnioir Lietuvoje slaugos mokslas tampa lygiaverèiu kitø moksløkontekste.

SDTSC Mokymo ir programø skyriaus direktorë L. Gu-delienë-Gudelevièienë savo praneðime palietë dabar itinaktualià temà �Slaugymo kokybës ávertinimas � slaugosauditas�. Lektorë iðryðkino ypaè svarbius slaugos vady-bos dalykus, slaugos audito tarnybø kûrimà ir slaugos ko-kybës kontrolæ. Daug diskusijø sukëlæs pacientø teisiø irþalos atlyginimo ástatymas privertë kalbëti ne tik apiegydymo, bet ir slaugos kokybæ. Lektorë nuosekliai ir sis-temingai papasakojo apie slaugos audito tarnybos sukû-rimà, diegimà kiekvienoje sveikatos prieþiûros ástaigoje,apie bûtinybæ standartizuoti ir kontroliuoti visas slaugosmanipuliacijas ir su pacientø prieþiûra susijusià veiklà. Tampritarë dauguma konferencijos dalyviø.

Savo magistro baigiamàjá darbà �Ar hemodializës slau-gytojos patenkintos savo darbu?� pristatë E. Gylienë, VUslaugos magistrantë. Ðis diplominis darbas sukëlë daugy-bæ diskusijø ir sulaukë kitø slaugytojø susidomëjimo iratgarsiø. Ðio darbo tikslas buvo ávertinti Vilniaus, Kaunoir Klaipëdos didþiøjø hemodializës centrø pasitenkinimodarbu lygá. Lektorë minëjo, kad tarp slaugytojø pasitaikonusivylimo apraiðkø, netikëjimo savo darbo prasmingumu,nuolatinio nepasitenkinimo maþu atlyginimu, net perde-gimo sindromø atvejø. Taèiau darbo rezultatai atskleidë,kad slaugytojos nëra itin nusivylusios savo darbu, pasi-tenkinimà juo vertina vidutiniðkai. Ypaè slaugytojos pa-brëþë mëgstanèios savo darbà, tikinèios jo prasme, trokð-tanèios padëti pacientams. Tai dar kartà árodo, kad ði pro-fesinë grupë, nepaisydama vieno maþiausiø ðalyje darbouþmokesèio, sugeba nuoðirdþiai atjausti, daug ir sunkiaidirbti, taip pat nuolat tobulintis, kelti kvalifikacijà ir siek-ti profesiniø aukðtumø.

Gana naujai ir aktualiai nuskambëjo Vaiko raidos cen-tro Vaikø ir paaugliø kriziø intervencijos skyriaus vyres-niosios psichikos slaugytojos G. Reimontaitës praneðimas�Slaugytojo vaidmuo vaikø kriziø intervencijoje�. Ðiuo me-

Konferencijos�Ðiuolaikinës slaugos aktualijos�

apþvalgaErika Gylienë, VU slaugos magistrantë

Violeta Bûtënaitë, VUMF Vidaus ligø pagrindø ir slaugos katedros doktorantë

Nukelta á psl. 18

18 Nr. ? (?) priedaskonferencija18

tu ypaè pabrëþiama bûtinybë ne juokais susirûpinti vaikøir paaugliø psichine sveikata, nuo kurios priklauso, kokiavisuomenë bus ateityje. Didëjant vaikø ir paaugliø nusi-kalstamumo, narkomanijos, saviþudybiø skaièiui Lietuvo-je vis daþniau diegiami nauji projektai, susijæ su vaikø irpaaugliø psichinës sveikatos prieþiûra. Dël to buvo ákur-tas septyniø dienø stacionaras � vaikø ir paaugliø kriziøintervencijos skyrius. G. Reimontaitë papasakojo apie ðioskyriaus veiklà, specialistø komandà dirbant su tokiaisvaikais ir slaugytojo, kaip itin svarbaus komandos nario,vaidmená terapijoje. Ði problema aktuali, tokios rûðies ko-mandos labai reikia. Tai parodë aktyvus konferencijosdalyviø susidomëjimas praneðimu bei kontaktais.

Pasibaigus pirmajai konferencijos daliai dalyviai buvopakviesti pasivaiðinti salës fojë. Prie kavos puodelio vykodiskusijos, naujos paþintys, praneðimø aptarimai.

Antroji konferencijos dalis buvo skirta slaugos prakti-kai � tam, su kuo slaugytoja susiduria savo kasdieniamedarbe. Dr. N. Markevièius kalbëjo apie aktualià problemàstacionaruose, slaugos bei ilgalaikës prieþiûros skyriuose� trofines opas bei pragulas, jø etiopatogenezæ, klinikà irgydymà. Ðios ilgai negyjanèios þaizdos reikalauja ilgalai-kës prieþiûros ir ypaè atidþios slaugos. Ði problema ne-praranda aktualumo, nes atsiranda naujø priemoniø beimedikamentø.

Dr. V. Kasiulevièiaus praneðimas pratæsë pragulø prie-þiûros temà. Jis akcentavo su pragulø prieþiûra susijusiasnaujoves, kitokius ðios problemos sprendimo bûdus.

Tuo tarpu A. Vozbutas plaèiai supaþindino su naujau-siomis pragulø, opø, þaizdø gydymo priemonëmis, hidro-koloidiniais tvarsèiais, kuriø pagalba nesunkiai iðgydomos

giliausios, labiausiai uþleistos þaizdos. Akcentuotas ðiø prie-moniø efektyvumas, pagrástas moksliniais tyrimais.

Senëjant visuomenei geriatrinës problemos tampaypaè aktualios. Todël konferencijos metu buvo paliestosir tokios temos kaip ðlapimo nelaikymas ir su tuo susiju-sios problemos. Apie tai kalbëjo E. Gasiûnienë, D. Aidu-kas, jie pasiûlë ðios problemos sprendimo bûdus.

J. Gauèytë-Pinikienë pratæsë aktualià temà. Ði proble-ma apkartina vienà ið penkiø vyresniø nei 65 metø am-þiaus þmoniø. Jà turime spræsti pasitelkdami naujausiasslaugos priemones. Taip palengvinamas kasdienis slau-gytojø darbas, atsiranda galimybë daugiau dëmesio skir-ti bendravimui su pacientu. Tema �Psichologiniai ligoniøprieþiûros aspektai� pasisakë J. Skrebienë. Juk bendrau-jant su serganèiu, kenèianèiu þmogumi ypaè reikia daugpsichologiniø þiniø ir ágûdþiø. Daugeliui slaugytojø aktualiproblema yra nesugebëjimas emociðkai atsiriboti nuokenèianèio, bendravimo ágûdþiø stoka.

Pasibaigus praneðimams buvo atsakinëjama á klausi-mus, diskutuojama, aptarinëjama konferencijos medþia-ga. Dalijimasis áspûdþiais ir diskusijos tæsësi ir lûkuriuo-jant paþymëjimø. Dalyviams buvo iðduoti Vilniaus univer-siteto ðeðiø valandø kvalifikacijos këlimo paþymëjimai.

Dalyviø gausa dar kartà priminë konferencijos organi-zatoriams, kaip slaugos specialistams trûksta tokiø ren-giniø. Juk slaugos mokslas nestovi vietoje, o slaugytojaipraktikai iðtroðkæ naujø þiniø, jie norëtø susipaþinti sunaujais slaugos metodais ir modeliais. Aukðtos kvalifika-cijos specialistai, kurie nuolat tobulinasi, nepamainomisveikatos prieþiûros ástaigose. O kvalifikuota ir kokybið-ka pacientø slauga � tai visø Lietuvos sveikatos prieþiûrosástaigø vienas ið pagrindiniø tikslø.

Atkelta ið psl. 17

SLAUGOS PRIEÞIÛROS SPECIALISTAMSSlaugos darbuotojø tobulinimosi ir specializacijos centras informuoja, jog centro leidinyje nuo 2005 m. geguþës mënesio

numerio prasideda kitas nuotolinio mokymo ciklas �Hospitaliniø infekcijø prevencija� (40 val.). Mokymo medþiagà paruoðëgyd. Rolanda Valintëlienë. Po studijø bus iðduodami SDTSC paþymëjimai.

Leidiná uþsiprenumeruoti �Lietuvos paðte� galima iki balandþio 20 dienos (taip pat leidiná bus galima ásigyti SDTSC padaliniuose,pateikus iðankstiná uþsakymà. Sumokëti tuomet yra galimybë atsiimant uþsakytà leidiniø kieká kas mënesá). Studijø vienkartinismokestis 18 Lt + þurnalo prenumeratos kaina. Nuotoliniø studijø �Hospitaliniø infekcijø prevencija� trukmë vieneri metai.

Nespëjusiems uþpildyti originalios dalyvio registracijos kortelës leidinyje �Slauga. Mokslas ir praktika� Nr. 5 (101) dalyvautimokymuose nebus galima.

Pagarbiai, Slauga. Mokslas ir praktika�redaktorius Rytis Mankus, tel.: 8 (5) 2701362, 8 672 37786

Nuotolinio mokymo �Pirmoji medicinos pagalba�dalyviø dëmesiui,

Mokymai baigësi. Beliko atsiimti paþymëjimus. Turime praneðti gal kiek Jums netikëtà þinià, kad kai kuriemsdalyviams reikës laikyti áskaità, o dar kiti, neávykdë reikalavimø, todël paþymëjimø negaus.

40 dalyviø, kuriø ID iðvardinti bus toliau, kvieèiami balandþio 27 dienà 8-11val. arba balandþio 29d. 13-15 val.áSDTSC, Rugiø 1, Vilniuje dalyvauti praktiniame mokyme-áskaitoje. Laikyti áskaità reikia ðiems dalyviams, kuriø IDyra: 592; 318; 2357; 345; 1588; 2345; 2239; 738; 972; 1277; 326; 991; 2236; 2389; 2235; 309; 1565; 1071; 1970;1974; 1077; 1092; 2032; 833; 799; 917; 858; 501; 1550; 1382; 1296; 876; 856; 302; 1026; 1933; 2094; 1347; 610;1380.

Paþymëjimai nebus iðduoti ðiems dalyviams, kuriø ID yra: 1878; 1319; 560; 2328; 288; 1058; 1144; 697; 749;1650; 183; 894; 1358; 548; 478; 1979; 771; 1828; 1822; 471; 2146; 1525; 1923; 31; 825; 1710; 1701; 1393; 1163;746; 2008; 1204; 1045; 211; 2303; 622; 380; 824; 2386; 1177; 1041; 1719; 836; 174; 1301; 1156; 2127; 2215; 438;2175; 2310; 1023; 2220; 1670; 1415; 2337; 1066; 1520; 1741; 1916; 1305; 2006; 1937; 166; 312; 1021; 2510.

Visi kiti paþymëjimus gali atsiimti SDTSC padaliniuose: Vilniuje: balandþio 26,27d. 8-11 val.,balandþio 28,29d.13-15val.(tel. 852712279). Kaune: balandþio 22,29d. 10-12val., balandþio 21,27,28d. 12-14val. (tel. 837326739).Ðiauliuose: balandþio 21d. 10-15val., balandþio 22d. 14-16val. (tel. 841524309). Klaipëdoje: balandþio 26d. 8-11val., balandþio 27,28d. 14-16val. (tel. 846496718). Panevëþyje: balandþio 21d. 8-10val., balandþio 22d. 14-16val.(tel. 868754053). Druskininkuose: balandþio 28d. 8-10val., balandþio 29d. 15-17val. (tel. 831353643). Utenoje:balandþio 21d. 8-10val., balandþio 22d. 14-16 val.(tel. 838963823).

Mokymo organizatoriai

19Nr. ? (?) priedas