turinys - inspiredbyfeminabona.lt · grožio paslaugų teikėjas turi turėti kiekvienos teikiamos...

118
2

Upload: others

Post on 29-Dec-2019

3 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

  • 2

  • 3

    TURINYS

    1. HIGIENOS PAGRINDINĖS SĄVOKOS ....................................................................................... 4

    2. NORMINIAI TEISĖS AKTAI ......................................................................................................... 5

    3. PLAUKO SANDARA ................................................................................................................... 36

    4. ODOS SANDARA IR JOS PRIEDAI ........................................................................................... 42

    5. ODOS FUNKCIJOS ...................................................................................................................... 45

    6. MIKROORGANIZMAI ................................................................................................................. 47

    7. TEMPERATŪROS ĮTAKA MIKROBŲ VYSTYMUISI ............................................................. 55

    8. UŽKREČIAMOS LIGOS, PERIODAI, ŠALTINIAI, PLITIMO KELIAI ................................... 58

    9. PLAUKŲ LIGOS, JŲ PRIEŽASTYS, PROFILAKTIKA ............................................................. 60

    9.1. Plaukų ligos ................................................................................................................................. 60

    9.2. Pūlinės odos ligos, jų priežastys .................................................................................................. 63

    10. ŽIV/AIDS IR SERUMINIAI HEPATITAI. JŲ PROFILAKTIKA ............................................. 67

    11. DARBO HIGIENOS PAGRINDAI ............................................................................................. 71

    11.1. Kirpyklų eksploatacijos higiena ................................................................................................ 71

    11.2. Kirpyklos paslaugų teikimo taisyklės ....................................................................................... 71

    14. GYVYBINIŲ FUNKCIJŲ STEBĖJIMAS, STABILIOJI PADĖTIS. GAIVINIMAS ............... 89

    15. KRAUJAVIMAS, JO ŠŪŠYS, STABDIMO BŪDAI. ŽAIZDOS, JŲ RŪŠYS,

    TVARSTYMAS ................................................................................................................................. 96

    16. KAULŲ LŪŽIAI, IMOBILIZACIJA. NUDEGIMAI. NUKENTĖJUSIO GABENIMAS....... 107

  • 4

    1. HIGIENOS PAGRINDINĖS SĄVOKOS

    Darbo higiena yra mokslinė ir praktinė medicinos šaka, tirianti darbo sąlygų ir gamybos

    proceso įtaką dirbančiojo sveikatai ir darbingumui, nustatanti prifilaktikos priemones, kuriomis

    siekiama sudaryti sveikas ir saugias darbo sąlygas.

    Darbo higienos pagrindiniai uždaviniai:

    parengti darbo higienos įstatymus, kuriais remiantis yra reglamentuojamos darbo sąlygos,

    dirbačiųjų apsauga ir sveikata.

    laiku išvengti profesinių sveikatos pažeidimų, nustatant kenksmingų darbo aplinkos

    veiksnių higieninius normatyvus.

    įvertinti bendrų ir asmeninių darbo saugos priemonių ir kenksmingų darbo aplinkos veiksnių

    tinkamumą ir veiksmingumą.

    rūpintis dirbančiųjų sveikata, sudarant optimalias darbo ir gamybinės buities sąlygas.

    Žmonių resursai ir jų gamybinis aktyvumas yra šalies vystimosi varomoji jėga. Sveiki

    specialistai ir kvalifikuoti darbuotojai turi didesnę galimybę kurti gerovę, būtiną prielaidą

    visuomenės sveikatai. Ligoti, su negalia darbuotojai sukelia socialines problemas ne tik savo

    šeimai, bet ir turi įtakos ekonominiai šalies gerovei, nes dėl nedarbingumo nėra sukuriama

    nacionalinio produkto dalis.

    Kasmet įvairiose šalyse įvyksta 200 000 mirčių, susijusių su profesine veikla, ir milijonai

    žmonių suserga profesine liga, kilusia dėl toksinių cheminių medžiagų, biologinių agentų,

    biocheminių ar fizikinių veiksnių poveikio. Todėl dirbančiųjų aplinkos sveikatai turi būti skiriamas

    reikiamas dėmesys, kad nenukentėtų produktyvumas, nebūtų pažeista socialinė lygybė ir būtų

    užtikrintas darbuotojo saugumas.

    Higiena - prevencinės medicinos mokslo sritis, kuri pagrindžia žmonių sveikatos saugojimą,

    sveiką aplinką ir ligų profilaktiką.

    Asmens higiena – kasdienės (prausimasis, valymas, odos priežiūros priemonių naudojimas),

    kūno ir veido odos, plaukų, nagų, burnos ertmės ir dantų priežiūros procedūros, taip pat lovos

    skalbinių, baltinių keitimas, jų priežiūra.

    Patalpų oras dažniausiai užsiteršia tuomet, kai nepakankamai izoliuojami taršos šaltiniai,

    būna nesandari aparatūra, įrenginiai, netinkama ventiliacija.

    Gamybines patalpas teršia:

    Dulkės ( organinės ir neorganinės kilmės);

    Fizikiniai kenksmingi veiksniai (jonizuojanti spinduliuotė, vibracijos, triukšmas,

    elektromagnetiniai laukai, aukšta ar žema temperatūra ir pan.);

  • 5

    Nuodingos (cheminės) medžiagos;

    Biologiniai veiksniai( virusai, bakterijos,mikroorganizmai);

    Fiziniai veiksniai(nepatogi kūno padėtis, monotonija, krovinių kėlimas).

    Kuomet darbuotojus darbo aplinkoje veikia kenksmingi , pavojingi veiksniai, ar yra rizikos

    veiksnių, tuomet neišvengiami nelaimingi atsitikimai, galimi profesiniai susirgimai.

    2. NORMINIAI TEISĖS AKTAI

    LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO ĮSAKYMAS

    DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 117:2007 "GROŽIO PASLAUGŲ SVEIKATOS

    SAUGOS REIKALAVIMAI" PATVIRTINIMO

    2007 m. rugpjūčio 1 d. Nr. V-633

    Vilnius

    1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 117:2007 "Grožio paslaugų sveikatos saugos

    reikalavimai" (pridedama).

    2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m.

    gegužės 21 d. įsakymą Nr. 225 "Dėl Lietuvos higienos normos HN 117:2002 "Kirpyklos,

    kosmetikos ir tatuiruočių kabinetai, salonai. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės"

    patvirtinimo" (Žin., 2002, Nr. 53-2099).

    3. Pavedu ministerijos sekretoriui pagal administravimo sritį kontroliuoti šio įsakymo vykdymą.

    4. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2007 m. gruodžio 1 d.

    SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS RIMVYDAS TURČINSKAS

    PATVIRTINTA

    Lietuvos Respublikos sveikatos

    apsaugos ministro 2007 m.

    rugpjūčio 1 d. įsakymu

    Nr. V-633

    LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 117:2007

  • 6

    "GROŽIO PASLAUGŲ SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI"

    I. TAIKYMO SRITIS

    1. Ši higienos norma nustato pagrindinius grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimus.

    2. Ši higienos norma privaloma visiems Lietuvos Respublikosjuridiniams ir fiziniams

    asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems statinius ir patalpas,

    kuriose teikiamos grožio paslaugos, paslaugų teikėjams bei kontroliuojančioms institucijoms.

    II. NUORODOS

    3. Teisės aktai, į kuriuos pateiktos nuorodos šioje higienos normoje:

    3.1. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas (Žin.,1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64-

    2324);

    3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d.nutarimas Nr. 544 "Dėl Darbų ir

    veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau

    periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų

    sveikatos tikrinimosi tvarkos

    patvirtinimo" (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127);

    3.3. Neteko galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 20 d.

    įsakymu Nr. V-305 (nuo 2010 m. balandžio 25 d.) (Žin., 2010, Nr. 47-2264)

    3.4. Neteko galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 20 d.

    įsakymu Nr. V-305 (nuo 2010 m. balandžio 25 d.) (Žin., 2010, Nr. 47-2264)

    3.5. Neteko galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 20 d.

    įsakymu Nr. V-305 (nuo 2010 m. balandžio 25 d.) (Žin., 2010, Nr. 47-2264);

    3.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m.gegužės 15 d. įsakymas Nr. 288

    "Dėl Lietuvos higienos normos HN64-1:2001 "Kosmetikos ir asmens higienos gaminiai.

    Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis" patvirtinimo" (Žin.,2001, Nr. 43-1526);

    3.7. Neteko galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 20 d.

    įsakymu Nr. V-305 (nuo 2010 m. balandžio 25 d.) (Žin., 2010, Nr. 47-2264);

    3.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m.liepos 8 d. įsakymas Nr. 358

    "Dėl Biocidų autorizacijos ir registracijos nuostatų patvirtinimo" (Žin., 2002, Nr. 79-3361);

    3.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V-

    305(nuo 2010 m. balandžio 25 d.) (Žin., 2010, Nr. 47-2264) redakcija Lietuvos Respublikos

    sveikatos apsaugos ministro 2008 m.sausio 28 d. įsakymas Nr. V-69 "Dėl Privalomojo

    pirmosios pagalbos mokymo programos, Privalomojo higienos įgūdžių mokymo programos ir

  • 7

    Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programos

    patvirtinimo" (Žin., 2008, Nr.14-490);

    3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003m. liepos 11 d. įsakymas Nr. V-

    450 "Dėl sveikatos priežiūros irfarmacijos specialistų kompetenijos teikiant pirmąją medicinos

    pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių" (Žin., 2003, Nr.

    79-3605);

    3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr.

    V-305(nuo 2010 m. balandžio 25 d.) (Žin., 2010, Nr. 47-2264) redakcija Lietuvos Respublikos

    sveikatos apsaugos ministro 2007 m.liepos 2 d. įsakymas Nr. V-555 "Dėl Lietuvos higienos

    normos HN33:2007 "Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir

    visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje" patvirtinimo" (Žin., 2007, Nr. 75-2990);

    3.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr.

    V-757 "Dėl Lietuvos higienos normos HN 62:2003 "Kosmetikos gaminiai: bendrieji

    reikalavimai, draudžiamos ir ribojamos medžiagos" patvirtinimo" (Žin., 2004,Nr. 21-647);

    3.13. Neteko galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 20 d.

    įsakymu Nr. V-305 (nuo 2010 m. balandžio 25 d.) (Žin., 2010, Nr. 47-2264);

    3.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. V-

    478 (nuo 2011 m. gegužės 22 d.) (Žin., 2011, Nr. 61-2924) redakcija Lietuvos Respublikos

    sveikatos apsaugos ministro 2010 m.liepos 13 d. įsakymas Nr. V-632 "Dėl Leidimų-higienos

    pasų išdavimo taisyklių patvirtinimo" (Žin., 2010, Nr. 86-4573);

    3.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V-

    305 (nuo 2010 m. balandžio 25 d.) (Žin., 2010, Nr. 47-2264) redakcija Lietuvos Respublikos

    sveikatos apsaugos ministro 2009 m.sausio 19 d. įsakymas Nr. V-18 "Dėl Lietuvos medicinos

    normos MN4:2001 "Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas" irLietuvos medicinos

    normos MN 100:2001 "Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos prietaisų saugos techninis

    reglamentas" patvirtinimo" (Žin., 2009, Nr. 13-523);

    3.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V-

    305 (nuo 2010 m. balandžio 25 d.) (Žin., 2010, Nr. 47-2264) redakcija Lietuvos Respublikos

    sveikatos apsaugos ministro 2003 m.liepos 23 d. įsakymas Nr. V-455 "Dėl Lietuvos higienos

    normos HN24:2003 "Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai" patvirtinimo" (Žin.,

    2003, Nr. 79-3606).

  • 8

    III. SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI

    4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. V-478

    (nuo 2011 m. gegužės 22 d.) (Žin., 2011, Nr. 61-2924) redakcija

    Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:

    A kategorijos paslauga - paslauga, kurią teikiant pažeidžiama oda arba gleivinė ir instrumentas

    užteršiamas krauju arba kitais kūno skysčiais (tatuiravimo, ilgalaikio (permanentinio) makiažo,

    papuošalų vėrimo, plaukų skutimo, manikiūro ir pedikiūro karpant nagų odeles ir kitos invazinės

    grožio paslaugos);

    B kategorijos paslauga - paslauga, kurią teikiant nepažeidžiama oda arba gleivinė (veido

    ir kūno, plaukų priežiūros, manikiūro ir pedikiūro nekarpant nagų odelių paslaugos, plaukų

    šalinimo vašku, dekoratyvinės kosmetikos ir kitos neinvazinės grožio paslaugos); dekoratyvinės

    kosmetikos paslauga - paslauga, kurią teikiant ant kliento epidermio, plaukų, nagų, lūpų užtepama,

    užpurškiama,užklijuojama ir pan. atitinkamas dekoratyvinės kosmetikos gaminio kiekis;

    dezinfekcija - daugelio arba visų mikroorganizmų, išskyrus bakterijų sporas, sunaikinimas

    aplinkoje fizinėmis ir cheminėmis priemonėmis;

    grožio paslauga - plaukų priežiūros, veido ir kūno priežiūros, nagų priežiūros, tatuiravimo,

    ilgalaikio (permanentinio) makiažo, papuošalų vėrimo paslaugos ir kt.;

    instrumento valymas - pirminis teršalų šluostymas,instrumento mirkymas ir plovimas, skalavimas

    vandeniu;

    lgalaikio (permanentinio) makiažo paslauga - specialių dažų ar pigmentų įterpimas į odą

    veido srityje, paryškinant ar pakoreguojant antakių, akių, lūpų kontūrus;

    kosmetikos gaminys - medžiaga ar preparatas, skirtas išorinėms kūno dalims (epidermiui,

    plaukams, nagams, lūpoms ir išoriniams lyties organams) arba dantims, burnos ertmės gleivinei

    tik/ar daugiausia valyti, kvėpinti, pakeisti išvaizdą ir/ ar koreguoti kvapą, apsaugoti ir/ar

    palaikyti jų gerą būklę;

    nagų priežiūros paslauga - manikiūro, pedikiūro, dirbtinio nagų priauginimo ir kitos su nagų

    priežiūra susijusios paslaugos;

    papuošalų vėrimo paslauga - paslauga, kurios metu į įvairias kūno vietas įveriami papuošalai;

    plaukų priežiūros paslauga - plaukų plovimo, plaukų kaukių dėjimo, kirpimo, skutimo,

    šukuosenos formavimo, ilgalaikio plaukų sušukavimo, plaukų priauginimo, tiesinimo ir kitos su

    plaukų priežiūra susijusios paslaugos;

    sanitizatoriu - įrenginys, kuriame išvalyti instrumentai dezinfekuojamiultravioletiniais spinduliais;

    sterilizacija - mikroorganizmų ir jų sporų sunaikinimas fizinėmis ir cheminėmis priemonėmis;

    sterilus instrumentas - instrumentas be gyvybingų mikroorganizmų ir jų sporų;

  • 9

    tatuiravimo paslauga - ilgalaikio (permanentinio) ženklo ar piešinio ant odos atlikimas adata

    įterpiant specialius dažus ar pigmentus;

    veido ir kūno priežiūros paslauga - kosmetinio masažo, kosmetinių kaukių dėjimo, plaukų

    šalinimo ir kitos su veido ir kūno priežiūra susijusios paslaugos.

    IV. BENDROSIOS NUOSTATOS

    5. Grožio paslaugų teikėjai privalo teikti tik saugias paslaugas [3.1].

    6. Fiziniai ar juridiniai asmenys, teikiantys grožio paslaugas, turi turėti leidimą-higienos pasą

    šiai veiklai [3.14].

    7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V-305

    (nuo 2010 m. balandžio 25 d.) (Žin., 2010, Nr. 47-2264) redakcija

    Kosmetikos gaminiai, naudojami teikiant grožio paslaugas, turi atitikti teisės aktų

    reikalavimus [3.6; 3.12]. Jie turi būtinaudojami laikantis tinkamumo naudoti terminų ir

    naudojimo instrukcijų. Atidaryti kosmetikos gaminiai, kurių tinkamumo naudoti terminas

    ilgesnis kaip 30 mėnesių, registruojami pagal šios higienos normos 4 priede pateiktą formą.

    8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V-305

    (nuo 2010 m. balandžio 25 d.) (Žin., 2010, Nr. 47-2264) redakcija

    Grožio paslaugos vartotojui turi būti suteikta informacija apie riziką, susijusią su

    paslaugų teikimu, galimas komplikacijas, tolesnę kūno vietų priežiūrą, ypač suteikus A

    kategorijos paslaugą, apie atvejus (ligos, amžius, asmens organizmo būklės ir savybės

    ir kt.), kai paslauga (procedūra)negali būtiteikiama paslaugos vartotojui; galimą riziką

    vartotojo sveikatai, komplikacijas (užsikrėtimo virusinėmis,bakterinėmis, grybelinėmis

    ligomis, infekcijos, kraujagyslių,nervų pažeidimo, alerginių reakcijų, randėjimo, kai kurių

    ligų paūmėjimo pavojus ir kt.), apie galimas organizmo reakcijas (padidėjęs jautrumas,

    dirginimas, niežėjimas, paraudimas, patinimas, išsausėjimas, atmetimo reakcija ir kt.),

    elgesį (priemonės, kurių turi būti imamasi) prieš ir po procedūros, papildomą priežiūrą.

    9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V-305

    (nuo 2010 m. balandžio 25 d.) (Žin., 2010, Nr. 47-2264) redakcija

    Grožio paslaugų teikėjas turi turėti kiekvienos teikiamos grožio paslaugos teikimo aprašą

    (paslaugos teikimo technologijos (proceso atlikimo būdo ir priemonių) aprašymą), parengtą

    pagal šios higienos normos 3 priede pateiktą formą.

    10. Paslaugų vartotojui pareikalavus, privaloma pateikti informaciją apie naudojamus

    instrumentų valymo, dezinfekcijos ir sterilizacijos būdus, naudojamus kosmetikos gaminius,

    dažus, papuošalus.

  • 10

    11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V-305

    (nuo 2010 m. balandžio 25 d.) (Žin., 2010, Nr. 47-2264) redakcija

    Grožio paslaugų teikėjas turi turėti įmonės pirmosios pagalbos rinkinį. Jo sudėtis ir

    apimtis turi atitikti teisės akto reikalavimus [3.10].

    12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V-305

    (nuo 2010 m. balandžio 25 d.) (Žin., 2010, Nr. 47-2264) redakcija

    Paviršių, įrangos, įrankių, rankų dezinfekcijai turi būti naudojamos dezinfekcinių savybių

    turinčios teisės aktų nustatyta tvarka leistos naudoti priemonės [3.8; 3.15]. Dezinfekcijos

    priemonės turi būti naudojamos pagal dezinfekcijos priemonės gamintojo nurodytą

    paskirtį ir naudojimo instrukcijas. Naudojimo instrukcijos turi būti laikomos paslaugų

    teikimo vietoje.

    13. Grožio paslaugų teikimo metu susidariusios atliekos turi būti šalinamos kiekvieną dieną baigus

    darbą.

    14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V-305

    (nuo 2010 m. balandžio 25 d.) (Žin., 2010, Nr. 47-2264) redakcija

    Vienkartiniai sterilūs ir sterilizuoti daugkartiniai instrumentai, naudojami teikiant A

    kategorijos grožio paslaugas, išpakuojami klientui matant.

    15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V-305

    (nuo 2010 m. balandžio 25 d.) (Žin., 2010, Nr. 47-2264) redakcija

    Draudžiama pakartotinai naudoti vienkartinius instrumentus, nedezinfekuotus B

    kategorijos paslaugoms teikti naudotus daugkartinius instrumentus ir nesterilius A

    kategorijospaslaugoms teikti naudotus daugkartinius instrumentus.

    16. Teikiant paslaugą kiekvienam paslaugų vartotojui turi būti naudojami švarūs, kitiems

    vartotojams nenaudoti, ar vienkartiniai užtiesalai, apdangalai arba popierinės juostelėsbei

    servetėlės.

    V. BENDRIEJI PATALPŲ REIKALAVIMAI

    17. Teikiant grožio paslaugas turi būti šios patalpos:

    17.1. grožio paslaugų teikimo patalpa(-os);

    17.2. laukiamasis kambarys arba paslaugų teikimo patalpoje įrengta atskira zona, skirta

    laukiantiems paslaugų vartotojams;

    17.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. V-478

    (nuo 2011 m. gegužės 22 d.) (Žin., 2011, Nr. 61-2924) redakcija personalo patalpa (jos gali

    nebūti, jeigu kitose patalpose, išskyrus tualetą, pakanka vietos įrengti atskiras spintas arba

  • 11

    spintas su pertvaromis teikiančių paslaugas asmenų darbo drabužiams ir asmeniniams

    drabužiams bei daiktams laikyti);

    17.4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V-

    305 (nuo 2010 m. balandžio 25 d.) (Žin., 2010, Nr. 47-2264) redakcija pagalbinė patalpa darbo

    priemonėms laikyti (jos gali nebūti, jeigu kitose patalpose, išskyrus tualetą, pakanka vietos

    darbo priemonėms laikyti);

    17.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V-

    305 (nuo 2010 m. balandžio 25 d.) (Žin., 2010, Nr. 47-2264) redakcija grožio paslaugų teikimo

    patalpose turi būti tualetas, išskyrus atvejus, kai grožio paslaugos teikiamos pastate,

    kuriame yra atskiras bendro naudojimo tualetas, įrengtas ne toliau kaip 50 m nuo grožio

    paslaugų teikimo patalpų ir juo gali naudotis paslaugų teikėjai ir vartotojai;

    17.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V-

    305 (nuo 2010 m. balandžio 25 d.) (Žin., 2010, Nr. 47-2264) redakcija kitos patalpos

    (instrumentų valymo, dezinfekcijos ir sterilizacijos patalpa (-os) (arba grožio paslaugų

    teikimo patalpoje (-ose) numatyta atskira instrumentams valyti, dezinfekcijai ir

    sterilizacijai skirta zona, skalbimo patalpa arba pagalbinėje patalpoje įrengta skalbimo

    zona ir kt.), atsižvelgiant į teikiamas paslaugas ir grožio paslaugų teikėjo poreikius.

    18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V-305

    (nuo 2010 m. balandžio 25 d.) (Žin., 2010, Nr. 47-2264) redakcija

    Teikiant grožio paslaugas:

    18.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. V-478

    (nuo 2011 m. gegužės 22 d.) (Žin., 2011, Nr. 61-2924) redakcija turi būti suprojektuotos ir

    įrengtos tokios šildymo, vėdinimo ir (ar) oro kondicionavimo sistemos, kad visose patalpose

    būtų galima palaikyti 18.3 punkte nurodytus mikroklimato parametrus;

    18.2. turi būti įrengta mechaninė vėdinimo sistema, jeigu eksploatuojamos daugiau kaip 3

    darbo vietos vienoje grožio paslaugų teikimo patalpoje;

    18.3. oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C, santykinė oro drėgmė - ne

    didesnė kaip 65 proc., oro judėjimo greitis šaltuoju metų laiku neturi būti didesnis kaip 0,15

    m/s, šiltuoju metų laiku - ne didesnis kaip 0,25 m/s;

    18.4. dirbtinė apšvieta grožio paslaugų teikimo darbo vietose turi būti ne mažesnė kaip 500

    liuksų. Jeigu grožio paslaugų teikimo patalpose neįrengtas natūralus apšvietimas,

    dirbtinei apšvietai turi būti naudojamos dienos šviesos lempos;

    18.5. vanduo turi atitikti geriamojo vandens kokybės reikalavimus [3.16], turi būti

    įrengta šalto ir karšto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistema;

  • 12

    18.6. iš patalpų kylantis triukšmas neturi viršyti teisės akto nustatytų didžiausių leidžiamų

    akustinio triukšmo lygių su grožio paslaugų teikimo patalpomis besiribojančiose

    gyvenamosioseir visuomeninės paskirties patalpose [3.11].

    VI. BENDRIEJI PATALPŲ ĮRENGIMO IR IVENTORIAUS REIKALAVIMAI

    19. Grožio paslaugų teikimo patalpoje(-ose) turi būti praustuvė, rankų higienos priemonės

    (skystas muilas, rankų dezinfekcijos priemonė), muilo ir dezinfekcijos priemoniųdozatoriai,

    vienkartiniai rankšluosčiai, atliekų surinkimotalpykla.

    20. Neteko galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 20 d.

    įsakymu Nr. V-305 (nuo 2010 m. balandžio 25 d.) (Žin., 2010, Nr. 47-2264)

    21. Personalo patalpoje turi būti įrengtos atskiros spintos arba spintos su pertvaromis teikiančių

    paslaugas asmenų darbo drabužiams ir asmeniniams drabužiams bei daiktams laikyti.

    22. Pagalbinėje patalpoje turi būti įrengtos atskiros spintelės (lentynos) kosmetikos

    gaminiams, valikliams, dezinfekcijos priemonėms ir valymo inventoriui laikyti, nešvarių skalbinių

    talpykla. Pagalbinėje patalpoje turi būti sumontuota skalbimo ir džiovinimo įranga, jeigu

    panaudoti skalbiniai skalbiami vietoje.

    23. Tualete turi būti praustuvė ir rankų higienos priemonės (skystas muilas, rankų dezinfekcijos

    priemonė), muilo ir dezinfekcijos priemonių dozatoriai, vienkartiniai rankšluosčiai, atliekų

    surinkimo talpykla.

    24. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V-305

    (nuo 2010 m. balandžio 25 d.) (Žin., 2010, Nr. 47-2264) redakcija Instrumentų valymo,

    dezinfekcijos ir sterilizacijos patalpoje (zonoje) turi būti praustuvė instrumentams plauti,

    vieta instrumentams dezinfekuoti, valyti, džiovinti, pakuoti, sterilizuoti. A kategorijos

    paslaugoms teikti naudojami instrumentai gali būti sterilizuojami pagal sutartį su

    sterilizavimo paslaugų teikėju ne paslaugų teikimo vietoje. Sutartis turi būti laikoma

    paslaugos teikimo vietoje.

    25. Paviršiai, ant kurių dedami instrumentai ir kitos darbo priemonės, turi būti lygūs, padengti

    drėgmei, valikliams ir dezinfekcijos priemonėms atsparia medžiaga.

    26. Paviršiai, prie kurių tiesiogiai (oda, plaukai) liečiasi paslaugų vartotojas (paslaugų vartotojams

    skirtos kėdės, atramos galvai ir kt.), turi būti nelaidūs drėgmei, atsparūs valikliams ir

    dezinfekcijos priemonėms.

    27. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V-305

    (nuo 2010 m. balandžio 25 d.) (Žin., 2010, Nr. 47-2264) redakcija Sienos ir grindys

    instrumentų valymo, dezinfekcijos ir sterilizacijos patalpoje (zonoje), prie praustuvių,

    skalbimo patalpoje (zonoje) turi būti padengtos lygia, atsparia drėgmei danga.

  • 13

    VII. BENDRIEJI INSTRUMENTŲ, ĮRANGOS IR KITO INVENTORIAUS PRIEŽIŪROS

    REIKALAVIMAI

    28. Paviršiai, prie kurių tiesiogiai (oda, plaukai) liečiasi paslaugų vartotojas teikiant jam grožio

    paslaugą, dengiami vienkartiniu užtiesalu arba valomi ir dezinfekuojami po kiekvieno paslaugų

    vartotojo.

    29. Užteršti paviršiai, ant kurių dedami instrumentai ir kitos darbo priemonės, turi būti

    nuvalomi iš karto, o darbo pamainos pabaigoje ir dezinfekuojami.

    30. Instrumentų turi būti tiek, kad juos būtų galima efektyviai valyti, dezinfekuoti ir

    sterilizuoti.

    31. Instrumentai valomi, dezinfekuojami, sterilizuojami,vadovaujantis Instrumentų valymo,

    dezinfekcijos, sterilizacijos taisyklėmis, pateiktomis šios higienos normos 1 priede.

    32. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. V-478

    (nuo 2011 m. gegužės 22 d.) (Žin., 2011, Nr. 61-2924) redakcija Paruošti naudoti instrumentai

    (išskyrus instrumentų, kurie buvo sterilizuojami įpakuoti, pakuotes) turi būti laikomi tam

    skirtoje švarioje, dezinfekuotoje, uždengtoje talpykloje.

    33. Įranga, prietaisai, valymo, dezinfekcijos, sterilizacijos įrenginiai turi būti naudojami pagal

    gamintojo rekomendacijas.

    34. Grožio paslaugų teikėjas turi turėti įrangos, prietaisų, valymo, dezinfekcijos, sterilizacijos

    įrenginių techninius dokumentus ir jų naudojimo aprašymus lietuvių kalba.

    35. Panaudoti aštrūs vienkartiniai instrumentai ir kiti suteršti krauju ar kitais kūno skysčiais

    daiktai (vienkartinės pirštinės, vatos, marlės gabalėliai ir kt.) surenkami į specialias

    nedūžtančias, nepraduriamas, sandariai uždaromas

    talpas. Užpildžius talpą ne daugiau kaip 2/3, atliekos užpilamos dezinfekcijos priemonės tirpalu,

    skirtu kietų atliekų nukenksminimui. Atliekas išlaikius dezinfekcijos priemonės gamintojo

    nurodytą dezinfekcijos laiką, dezinfekcijos tirpalas nupilamas, talpa sandariai uždaroma,

    sutvirtinama stipria lipnia juosta ir šalinama kaip buitinės atliekos.

    36. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V-305

    (nuo 2010 m. balandžio 25 d.) (Žin., 2010, Nr. 47-2264) redakcija Panaudotos vienkartinės

    nesuterštos krauju ar kitais kūno skysčiais pirštinės šalinamos kaip buitinės atliekos.

    37. Švarūs skalbiniai laikomi jiems skirtose švariose uždarose spintose arba talpyklose.

    38. Panaudoti skalbiniai surenkami į nešvariems skalbiniams skirtą talpyklą.

    39. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V-305

    (nuo 2010 m. balandžio 25 d.) (Žin., 2010, Nr. 47-2264) redakcija Panaudoti skalbiniai skalbiami

    skalbykloje arba tam skirtoje patalpoje (zonoje), kurioje sumontuota skalbimo ir

  • 14

    džiovinimo įranga. Atskiros patalpos (zonos) gali nebūti, jeigu skalbiniai skalbiami pagal

    sutartį su skalbimo paslaugų teikėjais. Sutartis turi būti laikoma paslaugos teikimo vietoje.

    VIII. SPECIALIEJ PLAUKŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI

    40. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13d.įsakymo Nr. V-478

    (nuo 2011 m. gegužės 22 d.) (Žin., 2011, Nr. 61-2924) redakcija Plaukų priežiūros paslaugų

    teikimo patalpoje turi būti praustuvė (-ės) plaukams plauti.

    IX. SPECIALIEJI VEIDO IR KŪNO PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ TEIKIMO

    REIKALAVIMAI

    41. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. V-478

    (nuo 2011 m. gegužės 22 d.) (Žin., 2011, Nr. 61-2924) redakcija Veido ir kūno priežiūros

    paslaugos, išskyrus antakių ir blakstienų dažymo, antakių korekcijos, dekoratyvinės

    kosmetikos paslaugas, turi būti teikiamos atskiroje patalpoje.

    X. SPECIALIEJI NAGŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI

    42. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. V-478

    (nuo 2011 m. gegužės 22 d.) (Žin., 2011, Nr. 61-2924) redakcija Manikiūro paslaugos teikimo

    patalpoje turi būti darbo stalas, spintelė (-ės) ar lentyna (-os) darbo priemonėms susidėti,

    kėdės paslaugas teikiančiam asmeniui ir paslaugų vartotojui sėdėti.

    43. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. V-478

    (nuo 2011 m. gegužės 22 d.) (Žin., 2011, Nr. 61-2924) redakcija Pedikiūro paslaugos teikimo

    patalpoje turi būti spintelė (-ės) ar lentyna (-os) darbo priemonėms susidėti ir švariems

    skalbiniams laikyti, kėdės paslaugas teikiančiam asmeniui ir paslaugų vartotojui sėdėti.

    44. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. V-478

    (nuo 2011 m. gegužės 22 d.) (Žin., 2011, Nr. 61-2924) redakcija Manikiūro ir/ar pedikiūro

    paslaugos gali būti teikiamos plaukų priežiūros, veido ir kūno priežiūros paslaugų

    teikimo patalpoje (-ose), jeigu manikiūro ir/ar pedikiūro paslaugoms teikti skiriama (-os)

    papildoma (-os) atitinkamai įrengta (-os) darbo vieta (-os).

    45. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. V-478

    (nuo 2011 m. gegužės 22 d.) (Žin., 2011, Nr. 61-2924) redakcija Dirbtinių nagų priauginimo

    darbo vieta turi būti įrengta atskiroje uždaroje patalpoje. Darbo vietoje turi būti užtikrintas

    paslaugos teikimo metu išsiskiriančių dulkių surinkimas. Vėdinimo sistema turi užtikrinti

    užteršto oro pašalinimą iš dirbtinių nagų priauginimo patalpos.

  • 15

    XI. SPECIALIEJI TATUIRAVIMO, ILGALAIKIO (PERMANENTINIO) MAKIAŽO IR

    PAPUOŠALŲ VĖRIMO PASLAUGŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI

    46. Tatuiravimo, ilgalaikio (permanentinio) makiažo, papuošalų vėrimo paslaugos turi būti

    teikiamos atskiroje patalpoje arba veido ir kūno priežiūros teikimo patalpoje, kai tuo metu joje

    neteikiamos veido ir kūno priežiūros paslaugos.

    47. Neteko galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d.

    įsakymu Nr. V-478 (nuo 2011 m. gegužės 22 d.) (Žin., 2011, Nr. 61-2924)

    48. Neteko galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 20 d.

    įsakymu Nr. V-305(nuo 2010 m. balandžio 25 d.) (Žin., 2010, Nr. 47-2264).

    49. Kiekvienas paslaugų vartotojas, kuriam teikiamos tatuiravimo, ilgalaikio (permanentinio)

    makiažo, papuošalų vėrimo paslaugos, įregistruojamas užpildant paslaugos teikimo kortelę arba

    kiekvieno kliento duomenis įrašant į žurnalą. Kortelėje arba žurnale turi būti įrašyta: paslaugos

    pavadinimas, paslaugos teikimo data, kliento vardas, pavardė, amžius, parašas, tatuiruotę,

    ilgalaikį (permanentinį) makiažą atlikusio, papuošalą vėrusio asmens vardas, pavardė, parašas.

    50. Draudžiama teikti tatuiravimo, ilgalaikio (permanentinio) makiažo, papuošalų vėrimo

    paslaugas asmenims iki 18 metų, nepateikusiems tėvų arba globėjų raštiško sutikimo.

    51. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V-305

    (nuo 2010 m. balandžio 25 d.) (Žin., 2010, Nr. 47-2264) redakcija.

    Tatuiruočių trafaretai turi būti vienkartiniai.

    52. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V-305

    (nuo 2010 m. balandžio 25 d.) (Žin., 2010, Nr. 47-2264) redakcija Tatuiravimui, ilgalaikiam

    (permanentiniam) makiažui naudojami dažai neturi kelti pavojaus vartotojo sveikatai,

    turi būti naudojami pagal jų gamintojo nurodytą paskirtį.

    53. Tatuiravimui, ilgalaikiam (permanentiniam) makiažui naudojami dažai turi būti sterilūs,

    naudojami laikantis tinkamumo naudoti terminų ir turint jų saugą patvirtinančius dokumentus

    lietuvių kalba.

    54. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V-305

    (nuo 2010 m. balandžio 25 d.) (Žin., 2010, Nr. 47-2264) redakcija Jeigu tatuiravimui,

    ilgalaikiam (permanentiniam) makiažui naudojami dažai yra daugkartinio naudojimo

    pakuotėje, teikiant paslaugą jie turi būti pilami į vienkartinį indą ir naudojami tik vienam

    paslaugos vartotojui. Draudžiama vienkartiniame inde likusius dažus naudoti kitam

    paslaugos vartotojui.

    55. Veriami papuošalai turi būti sterilūs ir turėti saugą patvirtinančius dokumentus lietuvių kalba.

    56. Prieš teikiant tatuiravimo, ilgalaikio (permanentinio) makiažo, papuošalų vėrimo paslaugą,

    paslaugos vartotojo oda nuplaunama vandeniu ir muilu, dezinfekuojama. Odos dezinfekcijai

  • 16

    naudojami alkoholiniai odos dezinfekcijos tirpalai arba vienkartinės servetėlės, sudrėkintos

    alkoholio tirpalu.

    XII. REIKALAVIMAI ASMENIMS, TEIKIANTIEMS GROŽIO PASLAUGAS

    57. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V-305

    (nuo 2010 m. balandžio 25 d.) (Žin., 2010, Nr. 47-2264) redakcija Asmenys, teikiantys grožio

    paslaugas, gali dirbti tik pasitikrinę sveikatą teisės akto nustatyta tvarka [3.2]. Asmens

    medicininė knygelė (sveikatos pasas, forma Nr. F048/a) laikoma grožio paslaugų teikimo

    vietoje.

    58. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V-305

    (nuo 2010 m. balandžio 25 d.) (Žin., 2010, Nr. 47-2264) redakcija Asmenys, teikiantys grožio

    paslaugas, turi būti įgiję žinių higienos ir pirmosios medicinos pagalbos teikimo klausimais

    bei turėti sveikatos žinių atestavimo pažymėjimus [3.9]. Sveikatos žinių atestavimo

    pažymėjimai laikomi grožio paslaugų teikimo vietoje.

    59. Darbo metu asmenys, teikiantys grožio paslaugas, privalo dėvėti švarius darbo drabužius,

    avėti darbo avalynę. Darbo drabužiai keičiami kas savaitę, o susitepus - nedelsiant.

    60. Neteko galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 20 d.

    įsakymu Nr. V-305 (nuo 2010 m. balandžio 25 d.) (Žin., 2010, Nr. 47-2264)

    61. Asmenys, teikiantys grožio paslaugas, privalo plauti rankas prieš pradėdami ir baigę teikti

    grožio paslaugą, prieš užsimaudami ir nusimovę pirštines. Rankos turi būti plaunamos skystu

    muilu, nuplaunamos tekančiu vandeniu ir nusausinamos vienkartiniu rankšluosčiu arba rankų

    džiovintuvu.

    62. Rankas būtina dezinfekuoti prieš teikiant A kategorijos paslaugas, dirbant steriliais

    instrumentais.

    63. Rankos, užterštos paslaugos vartotojo krauju ar kitais kūno skysčiais, dezinfekuojamos odos

    dezinfekcijai skirta priemone ir plaunamos tekančiu vandeniu ir skystu muilu.

    64. Sužeista asmens, teikiančio grožio paslaugas, oda (įsidūrus, įsipjovus) plaunama tekančiu

    vandeniu ir skystu muilu bei dezinfekuojama odos dezinfekcijai skirta priemone.

    65. Asmenys, teikiantys grožio paslaugas, savo rankų odos įbrėžimus, įpjovimus ar žaizdeles

    privalo užklijuoti neperšlampamais pleistrais ir, esant reikalui, mūvėti pirštines.

    66. Grožio paslaugos teikimo metu pažeista kliento oda nuvaloma sterilios vatos ar marlės

    gabalėliu, suvilgytu odos dezinfekcijai skirta priemone.

    67. Asmenys, teikiantys grožio paslaugas, teikdami A kategorijos paslaugas, privalo mūvėti

    vienkartines pirštines ir jas keisti po kiekvieno paslaugos vartotojo.

  • 17

    68. Asmenys, teikiantys grožio paslaugas, valydami, dezinfekuodami instrumentus, paviršius ir

    naudodami cheminės dezinfekcijos priemones, tvarkydami užterštus kliento krauju ar kitais kūno

    skysčiais daiktus turi dėvėti (naudoti) asmenines apsaugos priemones, kurias nurodo valiklio ar

    dezinfekcijos

    priemonės gamintojas, mūvėti gumines pirštines.

    Lietuvos higienos normos HN 117:

    2007 "Grožio paslaugų sveikatos

    saugos reikalavimai"

    1 priedas

    Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V-305

    (nuo 2010 m. balandžio 25 d.) (Žin., 2010, Nr. 47-2264) redakcija

    INSTRUMENTŲ VALYMO, DEZINFEKCIJOS, STERILIZACIJOS TAISYKLĖS

    I. Bendrieji A ir B kategorijos paslaugoms teikti naudojamų instrumentų valymo, dezinfekcijos,

    sterilizacijos reikalavimai:

    1. Valant ir dezinfekuojant instrumentus turi būti laikomasi valiklių, dezinfekcijos priemonių

    gamintojų nurodytų turi būti laikomos paslaugų teikimo vietoje.

    2. Instrumentai, kurių negalima tinkamai dezinfekuoti ar sterilizuoti, turi būti vienkartiniai.

    3. Instrumentai valomi ir dezinfekuojami instrumentų valymo, dezinfekcijos ir sterilizacijos

    patalpoje (zonoje).

    4. Instrumentai valomi ir dezinfekuojami rankomis arba mechanizuotai. Mechanizuotai

    instrumentai valomi ultragarso aparate pagal aparato gamintojo rekomendacijas, naudojant

    gamintojo rekomenduojamus instrumentų valiklius.

    II. A kategorijos paslaugoms teikti naudojamų instrumentų priežiūra

    5. A kategorijos paslaugoms teikti turi būti naudojami sterilūs vienkartiniai ar sterilūs daugkartiniai

    instrumentai.

    6. A kategorijos paslaugoms teikti naudojamų daugkartinių instrumentų priežiūros etapai:

    6.1. Instrumentų dezinfekcija:

    6.1.1. merkimas į dezinfekcinį tirpalą iškart po instrumentų panaudojimo. Lankstiniai instrumentai

    turi būti išardomi, išskleidžiami. Ant instrumentų dezinfekcijai skirto indo su paruoštu

  • 18

    dezinfekcijos tirpalu turi būti užrašytas tirpalo pavadinimas, koncentracija, pagaminimo data.

    Dezinfekcijos priemonės turi veikti bakterijas, virusus, tuberkuliozės bakterijas, grybelius;

    6.1.2. mirkymas sandariai uždengtame inde dezinfekciniame tirpale, laikantis dezinfekcinės

    priemonės gamintojo naudojimo instrukcijoje nurodytos mirkymo trukmės ir koncentracijos.

    Instrumentai turi būti visiškai apsemti.

    6.2. Instrumentų valymas minkštu šepetėliu arba šluoste. Šepetėliai arba šluostės, kuriais valomi

    instrumentai, plaunami dezinfekcijos tirpalu, skalaujami karštu vandeniu, džiovinami.

    6.3. Dezinfekuoti ir išvalyti instrumentai skalaujami tekančiu vandeniu, atitinkančiu geriamojo

    vandens kokybės reikalavimus.

    6.4. Išskalauti instrumentai džiovinami (jeigu sterilizuojant bus pakuojami) ant drėgmę

    sugeriančio, neturinčio plaušelių audeklo arba popierinių rankšluosčių (servetėlių).

    6.5. Sterilizavimas:

    6.5.1. pasirenkant instrumentų sterilizacijos būdą ir sterilizuojant instrumentus turi būti

    vadovaujamasi instrumentų gamintojų pateiktomis instrumentų priežiūros (sterilizacijos)

    instrukcijomis, sterilizatoriaus gamintojo pateiktomis sterilizatoriaus naudojimo instrukcijomis,

    laikantis sterilizatoriaus gamintojo nurodyto sterilizacijos režimo, sterilizacijos trukmės, slėgio,

    temperatūros reikalavimų;

    6.5.2. instrumentų pakavimo medžiagos turi atitikti sterilizatoriaus ir sterilizuojamų

    instrumentų gamintojo rekomendacijas ir sterilizacijos būdą. Paslaugų teikėjas turi turėti

    pakavimo medžiagos gamintojo pateiktą atitikties

    deklaraciją, naudojimo instrukciją. Dokumentai turi būti laikomi paslaugų teikimo vietoje;

    6.5.3. asmenys, sterilizuojantys instrumentus, privalo stebėti sterilizacijos eigą, kontrolinių

    sterilizatoriaus prietaisų rodmenis, įvertinti cheminių indikatorių duomenis, registruoti juos šios

    higienos normos 2 priede pateiktos formos Sterilizatoriaus darbo kontrolės registre;

    6.5.4. sterilizatorių darbo efektyvumo kontrolei naudojami indikatoriai turi būti naudojami pagal

    jų gamintojo nurodytą paskirtį, vadovaujantis indikatorių gamintojo nurodytomis naudojimo

    instrukcijomis. Paslaugų teikėjas turi turėti indikatorių gamintojo pateiktą atitikties deklaraciją,

    naudojimo instrukciją. Dokumentai turi būti laikomi paslaugų teikimo vietoje;

    6.5.5. po sterilizavimo turi būti patikrinama, ar pasikeitusi indikatoriaus spalva atitinka gamintojo

    nurodytą spalvą (etaloną), ant indikatorių pažymima sterilizacijos data, už sterilizaciją atsakingo

    asmens parašas, pasikeitusi (+) ar

    nepasikeitusi (-) indikatoriaus spalva ir jie klijuojami įSterilizatoriaus darbo kontrolės registrą

    arba renkami ir saugomi;

    6.5.6. sterilizuotų gaminių pakuotės turi būti laikomos sausose, švariose patalpose, tam skirtose

    uždarose vietose;

  • 19

    6.5.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. V-478

    (nuo 2011 m. gegužės 22 d.) (Žin., 2011, Nr. 61-2924) redakcija instrumentų, kurie buvo

    sterilizuojami įpakuoti, pakuotės saugomos pakavimo medžiagos gamintojo nurodytomis

    sąlygomis (jeigu gamintojas jas nurodo).

    7. Sterilizatoriaus darbo kontrolės registras ir cheminiai indikatoriai saugomi 1 metus.

    8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. V-478

    (nuo 2011 m. gegužės 22 d.) (Žin., 2011, Nr. 61-2924) redakcija Draudžiama naudoti

    sterilizuotus instrumentus, kurių pakuotė pažeista, pasibaigęs sterilizuotų instrumentų

    pakavimo medžiagos gamintojo nurodytas laikymo terminas (jeigu gamintojas jį

    nurodo), cheminiai indikatoriai rodo nepakankamą jų apdorojimą.

    9. Sterilizatoriaus techninė priežiūra atliekama sterilizatoriaus gamintojo nurodytu periodiškumu ir

    būdais.

    III. B kategorijos paslaugoms teikti naudojamų instrumentų priežiūra

    10. B kategorijos paslaugoms teikti turi būti naudojami vienkartiniai arba tinkamai išvalyti

    ir dezinfekuoti daugkartiniai instrumentai.

    11. B kategorijos paslaugoms teikti naudojamų daugkartinių instrumentų priežiūros

    eiliškumas:

    11.1. Instrumentų valymas:

    11.1.1. valant rankomis, instrumentai valomi minkštu šepetėliu arba šluoste. Šepetėliai arba

    šluostės, kuriais valomi instrumentai, plaunami dezinfekcijos tirpalu, skalaujami karštu vandeniu,

    džiovinami;

    11.1.2. išvalyti ultragarso aparate instrumentai skalaujami vandeniu ir džiovinami.

    11.2. Instrumentų dezinfekcija:

    11.2.1. išvalyti instrumentai turi būti dezinfekuojami dezinfekcinės priemonės gamintojo

    nurodytu būdu;

    11.2.2. jei pasirenkamas mirkymo būdas, išvalyti instrumentai merkiami į sandariai uždengiamą

    indą su dezinfekcijos tirpalu. Lankstiniai instrumentai turi būti išardomi, išskleidžiami. Ant

    instrumentų dezinfekcijai skirto indo su paruoštu dezinfekcijos tirpalu turi būti užrašytas tirpalo

    pavadinimas, koncentracija,pagaminimo data. Dezinfekcijos priemonės turi veikti bakterijas,

    virusus, tuberkuliozės bakterijas, grybelius;

    11.2.3. instrumentai mirkomi dezinfekcijos priemonės gamintojo nurodytą laiką. Instrumentai

    inde turi būti visiškai apsemti dezinfekcijos tirpalu.

    11.3. Išmirkyti dezinfekcijos priemonėje instrumentai skalaujami geriamuoju vandeniu.

    11.4. Išskalauti instrumentai sudedami ant vienkartinių drėgmę sugeriančių popierinių

    servetėlių (rankšluosčių) ir paliekami išdžiūti.

  • 20

    12. Ultravioletinių spindulių įrenginyje (sanitizatoriuje) gali būti dezinfekuo-

    jami tik išvalyti B kategorijos paslaugoms teikti naudoti instrumentai, kurie yra nepatvarūs

    cheminiams dezinfekcijos tirpalams ir karščiui.

    13. Instrumentai, kurių negalima mirkyti, pvz., plaukų džiovintuvai, elektriniai prietaisai

    arba kiti stambūs daiktai, valomi šluostant vienkartine popierine servetėle, sudrėkinta

    instrumentų valiklio tirpalu.

    Lietuvos higienos normos

    HN 117:2007

    "Grožio paslaugų

    sveikatos saugos

    reikalavimai"

    2 priedas

    Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

    2010 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V-305 (nuo 2010 m.

    balandžio 25 d.) (Žin., 2010, Nr. 47-2264) redakcija

    DARBO RINKOS MOKYMO CENTRAS

    (Registro forma)

    STERILIZATORIAUS DARBO KONTROLĖS REGISTRAS

    Sterilizatoriaus tipas, modelis __________________________

    Nr.________________________

    Pradėtas: 2011m. 01mėn. 20d.

    Baigtas: 201..m. ....mėn. .....d.

    Reg.

    Nr.

    Sterilizac

    ijos data

    Steriliz

    uo-

    Sterilizu

    oja-mų

    Sterilizuo-

    jamų

    Sterilizacijos

    trukmė

    Sterilizacijos

    režimas

    Pasikeit

    usi

    Asmens,

    atlikusio

  • 21

    Sterilizuojamų instrumentų vyniojimo būdas:

    1. sterilizuojami instrumentai dedami į dviejų sterilizacijai skirto popieriaus lakštų vidurį

    taip, kad jų kraštai būtų lygiagretūs popieriaus lakštų kampus sujungiančioms įstrižainėms

    (1 brėžinys);

    (metai,

    mėnuo,

    diena)

    jamų

    įranki

    ų

    pavadi

    nimas

    įrankių

    kiekis

    (vnt.)

    įrankių

    pakavimo

    būdas

    chemini

    o

    indikato

    -

    riaus

    spalva

    atitinka

    arba

    neatitin

    ka

    gaminto

    jo

    nurodyt

    ą spalvą

    (žymėti

    (+) arba

    (–)

    instrumen

    sterilizacij

    ą,

    vardas,

    pavardė,

    parašas

    Pradžia

    (val.,

    min.)

    pabaiga

    (val.,

    min.)

    Slėgis,

    barais

    arba

    kPA2

    Tempe

    ra-

    tūra,

    °C

    1

    2

    3

    4

    5

    6

    7

    8

    9

    10

    11

  • 22

    2. vidinis popieriaus lakštas užlenkiamas į viršų ir kartu atlenkiamas pagal išilginę kraštinę

    taip, kad susidarytų trikampis (2 brėžinys);

    3. vidinis popieriaus lakštas užlenkiamas iš dešinės ir kairės pusės (3 ir 4 brėžiniai);

    4. viršutinė vidinio popieriaus lakšto dalis lenkiama virš sterilizuojamų įrankių (5 brėžinys);

    5. išorinis popieriaus lakštas lankstomas taip pat kaip vidinis. Popieriaus paketas užklijuojamas

    lipnia juosta su cheminiu indikatoriumi arba be jo (6, 7, 8, 9 brėžiniai).

    -1 jeigu instrumentai sterilizuojami nesupakuoti, įrašyti žodį "nesupakuoti";

    -2 pildoma instrumentus sterilizuojant garo sterilizatoriuje.

    Lietuvos higienos normos HN 117:

    2007 "Grožio paslaugų sveikatos

    saugos reikalavimai"

    3 priedas

  • 23

    Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V-305

    (nuo 2010 m. balandžio 25 d.) (Žin., 2010, Nr. 47-2264) redakcija

    (Registro forma)

    LIetuvos higienos normos HN 117:2007

    „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“

    3 priedas

    (forma)

    GROŽIO PASLAUGOS TEIKIMO APRAŠAS

    1. Paslaugos pavadinimas (nurodomas tikslus paslaugos (atliekamos procedūros) pavadinimas)

    2. Paslaugų vartotojų grupės (asmenys), kurioms teikiama paslauga (jeigu nėra tikslinės

    paslaugų vartotojų grupės, kuriai teikiama ši paslauga, nurodoma, kad paslauga gali būti teikiama

    visoms paslaugų vartotojų grupėms)

    3. Asmenys, kuriems paslauga negali būti teikiama (jeigu tokių yra) (nurodomi asmenys,

    atvejai (pvz., ligos, amžius, asmens organizmo būklės ir savybės ir kt.), kai paslauga (procedūra)

    paslaugos vartotojui negali būti teikiama)

    4. Paslaugos (procedūros) aprašymas (nurodomi ir aprašomi visi etapai, veiksmai, procedūros,

    atliekamos pasirengiant teikti paslaugą, paslaugos teikimo metu, suteikus paslaugą, naudojama

    įranga, įrankiai ir kitos priemonės, galimos komplikacijos)

  • 24

    5. Grožio paslaugos teikimo aprašo parengimo data

    6. Atsakingo už grožio paslaugos teikimą asmens vardas, pavardė, parašas

    Lietuvos higienos normos HN 117:

    2007 "Grožio paslaugų sveikatos

    saugos reikalavimai"

    4 priedas

    Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V-305

    (nuo 2010 m. balandžio 25 d.) (Žin., 2010, Nr. 47-2264) redakcija

    (Registro forma)

    Kosmetikos gaminių-1, kurių tinkamumo naudoti terminas yra

    ilgesnis kaip 30 mėnesių, pakuotės atidarymo datos registras

    Kosmetikos gaminių1, kurių tinkamumo naudoti terminas yra ilgesnis kaip 30 mėnesių,

    pakuotės atidarymo datos registras

    ________________________________________________________________________________

    (paslaugas teikiančios įstaigos pavadinimas, adresas; paslaugas teikiančio asmens vardas, pavardė, paslaugų teikimo vietos adresas)

    Eil.

    Nr.

    Kosmetikos

    gaminio

    paskirtis

    (pvz.,

    šampūnas,

    kremas),

    originalus

    Kosmetikos

    gaminio

    gamintojo

    pavadinimas

    Kosmetikos

    gaminio

    platintojo

    (importuotojo)

    pavadinimas

    Kosmetikos gaminio

    identifikavimo

    duomenys (gaminio

    pagaminimo serijos

    numeris arba kitas

    žymuo, pagal kurį būtų

    galima identifikuoti

    Kosmetikos

    gaminio2

    pakuotės

    atidarymo

    data

  • 25

    pavadinimas,

    gaminio

    kiekis (masė

    arba tūris)

    kosmetikos gaminį)

    1

    2

    3

    4

    5

    6

    -1 Kosmetikos gaminių, kurių tinkamumo naudoti terminas yra ilgesnis kaip 30 mėnesių,

    pakuotės atidarymo datos registras nepildomas:

    1) vienkartiniams kosmetikos gaminiams;

    2) kosmetikos gaminiams, kurių pakuotė, pvz., aerozolio balionėlis, užtikrina, kad

    naudojimo metu pakuotėje esantis gaminys negali turėti sąlyčio su išorine aplinka;

    3) kosmetikos gaminiams, kurie neturi tikimybės pasidaryti nesaugūs žmogaus sveikatai

    naudojant normaliomis arba iš anksto numatytomis sąlygomis.

    -2 Kosmetikos gaminio pakuotės atidarymas - kosmetikos gaminio pakuotės atidarymas, kai

    paslaugos teikėjas pirmą kartą naudoja kosmetikos gaminį.

    Lietuvos higienos norma HN

    117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos

    saugos reikalavimai“

    2 priedas

    Sterilizuojamų gaminių vyniojimo būdai:

    1. Sterilizuojami gaminiai vyniojami dviem būdais.

    2. Pirmasis sterilizuojamų gaminių vyniojimo būdas:

  • 26

    2.1. sterilizuojami gaminiai dedami ant dviejų popieriaus lakštų vidurio (1 paveikslas);

    2.2. viršutinė vidinio popieriaus lakšto dalis užlenkiama virš paketo ir popieriaus kraštas

    atlenkiamas pagal paketo aukštį (2 paveikslas);

    2.3. užlenkiama apatinė popieriaus lakšto dalis (3 paveikslas);

    2.4. popierius iš kairės ir dešinės pusės užlenkiamas virš paketo (4 ir 5 paveikslai);

    2.5. išorinis popieriaus lakštas lankstomas taip pat kaip vidinis, tik priešinga kryptimi: lenkiama

    apatinė lakšto dalis, po to viršutinė, dešinė ir kairė pusės (6, 7, 8 paveikslai);

    2.6. paketas užklijuojamas lipnia juosta (9 paveikslas).

    Lietuvos higienos norma HN

    117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos

    saugos reikalavimai

    2 priedas

    Sterilizuojamų gaminių vyniojimo būdas:

    1. sterilizuojamas paketas dedamas į vidurį ant dviejų popieriaus lakštų taip, kad jo kraštai būtų

    lygiagretūs popieriaus lakštų kampus sujungiančioms įstrižainėms (1 paveikslas);

  • 27

    2. vidinio popieriaus lakštas užlenkiamas per sterilizuojamo paketo plotį į viršų ir kartu atlenkiamas

    pagal išilginę kraštinę taip, kad susidarytų trikampis (2 paveikslas), leidžiantis aseptiškai atidaryti

    paketą;

    3. popierius užlenkiamas iš dešinės ir kairės pusės taip, kad susidarytų atvira vienpusė ertmė

    viršutinėje paketo dalyje (3 ir 4 paveikslai);

    4. viršutinė popieriaus lakšto dalis lenkiama ant sterilizuojamo paketo, o popieriaus trikampis

    sukišamas į ertmę taip, kad šiek tiek išsikištų (5 paveikslas);

    5. išorinis popieriaus lakštas lankstomas taip pat kaip vidinis, popieriaus paketas užklijuojamas

    lipnia juosta (6, 7, 8, 9 paveikslai).

  • 28

    LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

    Į S A K Y M A S

    DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 62:2003 „KOSMETIKOS GAMINIAI:

    BENDRIEJI REIKALAVIMAI, DRAUDŽIAMOS IR RIBOJAMOS MEDŽIAGOS“

    PATVIRTINIMO

    2003 m. gruodžio 23 d. Nr. V-757

    Vilnius

    PATVIRTINTA

    Lietuvos Respublikos sveikatos

    apsaugos ministro 2003 m. gruodžio

    23 d.

    įsakymu Nr.V-757

    LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 62:2003 „KOSMETIKOS GAMINIAI:

    BENDRIEJI REIKALAVIMAI, DRAUDŽIAMOS IR RIBOJAMOS MEDŽIAGOS“

    I. TAIKYMO SRITIS

    Ši higienos norma taikoma tiekiamiems į rinką kosmetikos gaminiams, taip pat medžiagoms

    ar preparatams, naudojamiems jų gamybai.

    Ši higienos norma privaloma visiems juridiniams bei fiziniams asmenims, gaminantiems,

    gabenantiems, laikantiems, įvežantiems į Lietuvos Respubliką kosmetikos gaminius,

    prekiaujantiems ar kitaip pateikiantiems vartotojams kosmetikos gaminius (platinantiems,

    teikiantiems paslaugas), kompetentingoms įstaigoms, taip pat kontrolės įstaigoms,

    kontroliuojančioms gaminamus, įvežamus ir teikiamus vartotojui kosmetikos gaminius.

    Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:

    1. kosmetikos gaminys – medžiaga ar preparatas, skirtas išorinėms kūno dalims (epidermiui,

    plaukams, nagams, lūpoms ir išoriniams lyties organams) arba dantims, burnos ertmės gleivinei

    tik/ar daugiausia valyti, kvėpinti, pakeisti išvaizdą ir/ar koreguoti kvapą, apsaugoti ir/ar palaikyti jų

    gerą būklę.

    Kosmetikos gaminių grupių pavyzdinis sąrašas pateiktas šios higienos normos 1 priede;

    2. kosmetikos gaminio ingredientas – kosmetikos gaminio sudėtyje esanti natūrali ar sintetinė

    cheminė medžiaga, išskyrus kvėpiklius ir aromatines kompozicijas. Kosmetikos ingredientu

  • 29

    nelaikomos naudojamų žaliavų priemaišos, pagalbinės technologinio proceso medžiagos, kurių

    nelieka gatavame gaminyje, medžiagos, naudojamos griežtai nustatytu kiekiu, tokios kaip kvapiųjų

    medžiagų, jų kompozicijų tirpikliai ar nešikliai;

    3. minimalus kosmetikos gaminio tinkamumo terminas – data, iki kurios gaminys, laikomas

    tinkamomis sąlygomis, išlaiko savo pirmines funkcijas ir atitinka šios higienos normos

    reikalavimus.

    4. konservantas – medžiaga, kurios pridedama į kosmetikos gaminį, kad jame būtų sustabdytas

    mikroorganizmų vystymasis;

    5. ultravioletinių spindulių filtras – medžiaga, kurios pridedama į kosmetikos gaminį, kad

    sulaikytų tam tikrus ultravioletinius spindulius ir apsaugotų odą ar gaminį nuo žalingo šių spindulių

    poveikio;

    6. pirminė pakuotė – pakuotė, kuri tiesiogiai liečiasi su kosmetikos gaminiu;

    7. antrinė pakuotė – pakuotė, į kurią įdėta pirminė pakuotė;

    8. kompetentinga įstaiga – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota įstaiga.

    IV. ŽYMENYS IR SANTRUMPOS

    Šioje higienos normoje vartojamų žymenų ir santrumpų paaiškinimai:

    1. CAS Nr. – Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos suteiktas medžiagai registracijos numeris

    (Chemical Abstracts Service Registry Number).

    2. CI – spalvos indeksas (Color Index).

    3. CTFA – Jungtinių Amerikos Valstijų kosmetikos gaminių, tualetinių reikmenų ir kvapiųjų

    medžiagų gamintojų asociacija (The Cosmetic, Toiletry, and Fragrance Association).

    4. E – maisto dažiklio numeris pagal EB numeraciją.

    5. EINECS Nr. – Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąrašo numeris (The European

    Inventory of Existing Commercial Chemical Substances Identification Code).

    6. ELINCS Nr. – Europos naujų ar paskelbtų cheminių medžiagų sąrašo numeris (The European

    List of Notified Chemical Substances Identification Code).

    7. EB Nr. – EINECS Nr. arba ELINCS Nr. (EB number).

    8. INCI – Tarptautinė kosmetikos ingredientų nomenklatūra (International Nomenclature of

    Cosmetic Ingredients).

    9. IUPAC – Tarptautinė teorinės ir taikomosios chemijos sąjunga (International Union of Pure and

    Applied Chemistry).

    10. INN – Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas tarptautinis nepatentuotas medžiagos

    pavadinimas (International Non-Proprietary Name Recommended by the World Health

    Organization).

  • 30

    11. IFRA – Tarptautinė kvapiųjų medžiagų asociacija (International Fragrance Association).

    BENDROSIOS NUOSTATOS

    1. Tiekiamas į rinką kosmetikos gaminys neturi kelti pavojaus žmogaus sveikatai,

    naudojant jį pagal paskirtį ir nurodytą ar tradiciškai žinomą naudojimo būdą, laikantis

    gaminio etiketėje pažymėtų naudojimo bei laikymo instrukcijų, taip pat kitų gamintojo ar

    jo įgalioto atstovo, ar asmens, atsakingo už gaminio tiekimą į rinką, nurodymų ar

    informacijos.

    2. Ūkio subjektas, gaminantis ar tiekiantis rinkai kosmetikos gaminius, Lietuvos

    Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atsakingas, kad jo gaminami ir/ar tiekiami

    gaminiai būtų saugūs žmonių sveikatai ir atitiktų šios higienos normos reikalavimus.

    3. Draudžiama tiekti į rinką kosmetikos gaminius, kurių sudėtyje:

    3.1. yra draudžiamų naudoti kosmetikos gaminių gamybai medžiagų, išvardytų šios

    higienos normos 2 priede;

    3.2. ribojamų medžiagų kiekiai viršija šios higienos normos 3 priede nurodytus leidžiamus

    kiekius arba jos panaudotos nesilaikant nurodytų reikalavimų;

    3.3. yra dažiklių, nenurodytų šios higienos normos 4 priede, arba jie panaudoti nesilaikant

    šiame priede nurodytų reikalavimų, išskyrus plaukų dažus;

    3.4. yra nenurodytų šios higienos normos 5 priede konservantų;

    3.5. konservantų kiekiai viršija higienos normos 5 priede nurodytus leidžiamus kiekius

    arba jie panaudoti nesilaikant nurodytų reikalavimų. Išimtį sudaro atvejai, kai konservantai

    panaudoti kitiems tikslams, bet apie tai turi būti nurodyta tiekiant gaminį;

    3.6. yra ultravioletinių spindulių filtrų, nenurodytų šios higienos normos 6 priede;

    3.7. ultravioletinių spindulių filtrų kiekiai viršija šios higienos normos 6 priede nurodytus

    leidžiamus kiekius arba jie panaudoti nesilaikant nurodytų reikalavimų.

    4. Kosmetikos gaminių gamyboje neturi būti naudojami ingredientai ar ingredientų deriniai, kurie,

    norint užtikrinti šios higienos normos reikalavimų vykdymą, buvo išbandyti su gyvūnais kitais, o ne

    alternatyviais, tyrimo metodais, po to, kai įsigaliojo alternatyvūs tyrimo metodai.

    5. Kosmetikos gaminių sudėtis turi būti tikrinama teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintais analizės

    metodais pagal Lietuvos higienos normą HN 115:2002 [3.6] ir pagal kitus teisės aktus, perimančius

    Europos Bendrijoje galiojančius analizės metodus.

    6. Kosmetikos gaminių mikrobinio švarumo ir cheminio grynumo kriterijai bei atitikties kriterijams

    kontrolės metodai turi būti patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka.

    REIKALAVIMAI TIEKIAMIEMS Į RINKĄ KOSMETIKOS GAMINIAMS

  • 31

    1. Tiekiami į rinką kosmetikos gaminiai turi atititikti šios higienos normos reikalavimus.

    2. Kosmetikos gaminių ingredientai, atitinkamai pagal jų funkcijas, nurodytas higienos

    normoje HN 116:2002 [3.7], turi būti naudojami atsižvelgiant į naudojimo apribojimus ir

    sąlygas, pateiktas šios higienos normos 3, 4, 5 ir 6 prieduose.

    3. Šios higienos normos 2 priede išvardytos medžiagos negali būti panaudotos kaip

    ingredientai kosmetikos gaminių gamyboje.

    4. Gatavame kosmetikos gaminyje gali būti 2 priede išvardytų medžiagų likučių, kurie

    pagal Lietuvos higienos normos HN 101:2001 [3.4] reikalavimus techniškai

    neišvengiami geros gamybos praktikos procese ir nekelia pavojaus žmogaus sveikatai.

    5. Ribojamos medžiagos kosmetikos gaminyje turi neviršyti šios higienos normos 3 priedo

    I ir II skyriuose pateiktų leidžiamų kiekių ir panaudotos, laikantis tame pačiame priede

    nurodytų reikalavimų bei apribojimų.

    6. Dažikliai kosmetikos gaminyje turi atitikti šios higienos normos 4 priede nurodytus

    reikalavimus ir neviršyti atitinkamų kiekių gatavame gaminyje, išskyrus plaukų dažus.

    7. Konservantai kosmetikos gaminyje turi neviršyti šios higienos normos 5 priede nurodytų

    leidžiamų kiekių ir atitikti tame pačiame priede pateiktus reikalavimus. Kai kurie 5

    priede išvardyti konservantai gali būti naudojami didesniais kiekiais specifinei paskirčiai,

    apie kurią turi būti nurodyta pateikiant gaminį.

    8. Ultravioletinių spindulių filtrai kosmetikos gaminyje turi neviršyti šios higienos normos

    6 priede nurodytų leidžiamų kiekių ir naudojami nepažeidžiant tame pačiame priede

    nurodytų reikalavimų.

    9. Pagal šios higienos normos 14-19 punktų nuostatas ribojamos medžiagos, dažikliai,

    konservantai ir ultravioletinių spindulių filtrai turi būti leidžiami naudoti, uždrausti arba

    leidžiami terminuotai naudoti iki šios higienos normos prieduose nurodytos datos

    mokslinių duomenų pagrindu arba dėl to, kad jie nebenaudojami, gali būti išbraukti iš

    atitinkamų priedų.

    10. Šios higienos normos 9 priede nustatyta tvarka kompetentinga įstaiga gali laikinai iki 3

    metų leisti naudoti ingredientus, kurie nėra įtraukti į šios higienos normos 2, 3, 4, 5 ir 6

    priedus.

    11. Tiekiami į rinką gaminiai turi būti paženklinti pagal šios higienos normos VII skyriuje

    nurodytus reikalavimus. Jeigu gamintojas ar jo įgaliotas atstovas, ar asmuo, atsakingas už

    importuojamo gaminio patiekimą į rinką, dėl verslo slaptumo pageidauja ant kosmetikos

    gaminio pakuotės arba prie gaminio pridedamojoje informacijoje nenurodyti vieno ar

    kelių ingredientų, jis privalo, prieš patiekdamas gaminį į rinką, kreiptis į kompetentingą

    įstaigą pagal šios higienos normos 10 priede nustatytą tvarką.

  • 32

    12. Apie kiekvieną tiekiamą į rinką gaminį ant gaminio pirminės ir antrinės pakuotės

    nurodytu adresu turi būti sukaupta ir saugoma būtinoji gaminio informacija (šios

    higienos normos 8 priedas), kuri kontrolės sumetimais turi būti lengvai prieinama

    kompetentingai įstaigai.

    13. Kosmetikos gaminius, atitinkančius šios higienos normos reikalavimus, galima

    netrukdomai be apribojimų ir draudimų tiekti į rinką. Jei remiantis neginčijamais

    įrodymais nustatoma, kad, nors ir atitinkantis šios higienos normos reikalavimus,

    patiektas į rinką kosmetikos gaminys kelia pavojų sveikatai, tokio gaminio tiekimas į

    rinką turi būti laikinai uždraustas arba pritaikyti atitinkami apribojimai. Apie priimtus

    sprendimus ir juos pagrindžiančias priežastis nedelsiant informuojama Europos Komisija

    bei pranešama Europos Sąjungos valstybėms narėms teisės aktų nustatyta tvarka.

    VII. REIKALAVIMAI KOSMETIKOS GAMINIŲ ŽENKLINIMUI

    25. Ant tiekiamo į rinką kosmetikos gaminio pirminės ir antrinės pakuotės neištrinamomis,

    įskaitomomis ir gerai matomomis raidėmis turi būti pateikta ši informacija:

    25.1. gamintojo ar jo įgalioto asmens, ar atsakingo asmens už kosmetikos gaminio patiekimą į

    rinką, pavadinimas ar ženklas, adresas arba pagrindinės buveinės registracijos adresas,

    gaminio kilmės šalis, jeigu ji nesutampa su gamintojo adresu; Lietuvai įstojus į Europos

    Sąjungą – Europos Bendrijoje įsisteigusio gamintojo ar jo įgalioto asmens, ar atsakingo asmens

    už kosmetikos gaminio patiekimą į rinką, pavadinimas ar ženklas, adresas arba pagrindinės

    buveinės registracijos adresas; gaminio kilmės šalis, jeigu pagaminta ne Europos Bendrijoje.

    Jeigu kosmetikos gaminys gaminamas keliose Bendrijos teritorijos vietose, gamintojas gali

    pasirinkti vieną gamybos vietą, kurioje bus saugoma būtinoji kosmetikos gaminio informacija.

    Tais atvejais ženklinant kosmetikos gaminį etiketėje šalia gamintojo ar jo įgalioto asmens,

    atsakingo už kosmetikos gaminio patiekimą į rinką, adreso turi būti parašomas ir

    pabraukiamas vietovės adresas, kuriuo yra kosmetikos gaminio būtinoji informacija;

    25.2. importuotojo pavadinimas ir adresas (iki Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą datos), kuris

    gali būti pateiktas ant pirminės ar ant antrinės pakuotės;

    25.2.1. šios higienos normos 25.1 ir 25.2 punktuose reikalaujama informacija gali būti pateikta

    sutrumpinta, tačiau aiški, kad būtų galima identifikuoti adresatą;

    25.3. vardinis gaminio kiekis pagal masę ar tūrį pakavimo metu, išskyrus mažesnes kaip penkių

    gramų ar mililitrų, taip pat vienkartines pakuotes, nemokamus gaminių pavyzdžius. Išfasuotų

    gaminių, parduodamų vienetais ir kurių svoris ar tūris nėra svarbūs, svorio ar tūrio nurodyti

    nebūtina, jei ant pakuotės užrašomas vienetų skaičius. Jei vienetų skaičius matyti neatplėšus

    pakuotės, skaičiaus rašyti nereikia;

  • 33

    25.4. minimalus gaminio tinkamumo terminas turi būti pateiktas aiškiai užrašant mėnesį ir metus

    po žodžių „Geriausias naudoti iki pabaigos …“ arba nurodant pakuotės vietą, kur užrašyta

    data. Jei gaminio tinkamumo terminas priklauso nuo papildomų ar tam tikrų laikymo sąlygų, turi

    būti pateikta informacija apie teisingas laikymo sąlygas. Kosmetikos gaminiams, kurių minimalus

    tinkamumo terminas yra ilgesnis kaip 30 mėnesių, jo nurodyti neprivaloma;

    25.5. ypatingi atsargumo įspėjimai, kurių būtina laikytis naudojant gaminį, ir ypač nurodyti šios

    higienos normos 3, 4, 5 ir 6 priedų lentelių skiltyse „Naudojimo sąlygos ir įspėjimai, kurie turi

    būti išspausdinti etiketėje“. Aerozoliniai kosmetikos gaminiai turi būti ženklinami papildomais

    rekvizitais pagal Aerozolių balionėlių saugos techninio reglamento (atitinkančio direktyvas 75/234

    EEB ir 94/1 EEB) reikalavimus [3.3]. Turi būti ir speciali įspėjamoji informacija profesionalams,

    ypač kirpyklose, skirtiems gaminiams;

    25.6. gaminio pagaminimo partijos numeris ar kitas žymuo, pagal kurį galima identifikuoti gaminį

    (nustatyti gaminio pagaminimo datą ir vietą). Jei dėl mažo gaminio pirminės pakuotės dydžio

    negalima ant jos nurodyti pagaminimo partijos numerio ar kito identifikavimo ženklo, ta

    informacija turi būti ant antrinės pakuotės;

    25.7. gaminio paskirtis, jeigu jos negalima suprasti pagal gaminio išvaizdą;

    25.8. ingredientų sąrašas, kuris gali būti pateiktas ant pirminės ar antrinės pakuotės arba vien tik

    ant antrinės pakuotės, prasidedantis žodžiu Ingredients:, ir po jo išvardyti Bendrojoje

    nomenklatūroje [3.7] įrašytų ingredientų INCI pavadinimai. Jeigu kosmetikos gaminio ingrediento

    INCI pavadinimo nėra, turi būti rašomas cheminis ar IUPAC arba INN, arba Europos farmakopėjos

    vartojamas pavadinimas. Sąraše ingredientai turi būti surašyti jų panaudoto kiekio mažėjimo

    tvarka. Mažesnės kaip 1 % koncentracijos ingredientai gali būti išvardyti bet kokia tvarka po

    tų ingredientų, kurių koncentracija didesnė kaip 1 %. Kvėpikliai, aromatinės kompozicijos bei

    jų žaliavos apibūdinami žodžiais „parfum“ ar „aroma“. Tačiau medžiagos, kurios turi būti

    nurodytos ženklinant gaminį kaip reikalaujama šios higienos normos 3 priedo I skyriaus lentelės

    skiltyje „Kiti apribojimai ir reikalavimai“ 67-92 pozicijose, turi būti įvardytos ingredientų sąraše,

    neatsižvelgiant į jų paskirtį. Dažikliai gali būti išvardyti po kitų ingredientų bet kokia tvarka

    pagal spalvos indekso numerį arba pavadinimą, kuriuo jis įvardytas šios higienos normos 4

    priede. Įvairių atspalvių dekoratyvinės kosmetikos gaminiams gali būti surašomi atspalviniai

    dažikliai po žodžių: „may contain“ arba po simbolio: [+/-].

    Jei gaminio sudėtyje yra vienas ar keli išimties tvarka įslaptinti ingredientai, užregistruoti šios

    higienos normos 10 priede nustatyta tvarka, sąraše turi būti parašytas to (-ų) ingrediento (-ų)

    registracijos numeris (-iai).

    26. Jei šios higienos normos 25.5 ir 25.8 punktuose reikalaujamos informacijos (ypatingi atsargumo

    įspėjimai ir ingredientų sąrašai) negalima pažymėti ant gaminio pirminės ar antrinės pakuotės dėl

  • 34

    jos dydžio, formos, ši informacija turi būti pateikta lapelyje, juostelėje, kortelėje, pridedamoje

    arba pritvirtinamoje prie gaminio, o apie jų buvimą informuojamas vartotojas, išspausdinant

    ant pirminės ar antrinės pakuotės sutrumpintą informaciją ar šios higienos normos 7 priede

    pavaizduotą simbolį.

    27. Jei dėl muilo, vonios burbulų ar kitų smulkių kosmetikos gaminių dydžio ir formos negalima

    ingredientų sąrašo pateikti prie gaminio etiketėje, lapelyje, juostelėje, kortelėje, ši informacija turi

    būti pateikta šalia demonstruojamo parduoti gaminio.

    28. Informacija, nurodyta šios higienos normos 25.3, 25.4, 25.5 ir 25.7 punktuose, turi būti pateikta

    valstybine kalba.

    29. Ženklinant kosmetikos gaminius draudžiama naudoti tekstą, pavadinimus, prekės ženklus,

    vaizdinius, kitus perkeltine ar kitokia prasme ženklus, įteigiančius savybes, kuriomis gaminys

    nepasižymi.

    30. Nuorodose apie bandymus su gyvūnais turi būti nurodyta, ar bandymai buvo atlikti naudojant

    galutinį gaminį ir/ar tik jo ingredientus.

    31. Sveriamų ar matuojamų vartotojo akivaizdoje bei vienetais parduodamų neįpakuotų kosmetikos

    gaminių ženklinimo rekvizitai, nustatyti šiame higienos normos skyriuje, turi būti vartotojui pateikti

    kartu su gaminiu.

    Rankų plovimas ir dezinfekavimas

    Rankos plaunamos

    - Prieš pradedant darbą;

    - Po kiekvienos pertraukos;

    - Prieš užsimaunant pirštines;

    - Po atliktos procedūros;

    - Keičiant darbo barą;

    - Po užterštų daiktų lietimo;

  • 35

    - Po pasinaudojimo tualetu;

    - Prieš ir po valgio;

    - Prieš ir po kontakto su pacientu, ypatingai kuomet rankos galėjo liestis su gleivine,

    krauju, ar kūno skysčiais (pvz.: prakaitas), sekretais (pvz.:seilės);

    - Bet kada susitepus rankoms;

    Pastabos:

    Plaunant rankas naudoti skystą ar kietą muilą, o atliekant įvairias kosmetines

    procedūras higieniniam rankų plovimui reikia naudoti antimikrobinį muilą.

    Muilas turi būti laikomas magnetinėje arba su grotelėmis muilinėje arba skysto muilo

    dozatoriuje.

    Panaudotos vienkartinės popierinės servetėlės (rankšluosčiai) metamos į sandarią

    šiukšlių dėžę. Išklotą plastikiniu maišu.

    Rankovės turėtų būti trumpos, dviejų trečdalių ar atlenktos;

    Ant rankų neturėtų būti papuošalų, laikrodžio;

    Plaunant rankas stengtis nepaliesti vandens čiaupo;

    Rankas sausinant vienkartiniu rankšluosčiu, jas šluostyti, bet netrinti;

    Neliesti rankomis dozatoriaus skysto muilo ištekėjimo angos.

    Rankų plovimo technika:

    1. Atsukti čiaupą, leisti vandeniui tekėti kelias sekundes;

    2. Rankas sušlapinti, apimant riešus;

    3. Skysto muilo dozatoriaus rankenėlę paspausti alkūne ar dilbiu;

    4. Rankas muiluoti 10 – 15 sekundžių, atliekant trinamuosius ir sukamuosius judesius,

    atkreipiant dėmesį į riešų, tarpupirščių, pirštų galiukų, nagų, nykščių drėkinimą.

    5. Nuplauti tekančiu vandeniu;

    6. Kiekvieną ranką nusausinti atskiru vienkartiniu (popieriniu) rankšluosčiu.

    7. Vandens čiaupą užsukti tuo pačiu vienkartiniu rankšluosčiu;

    8. Rankšluostį išmesti, nepaleidžiant šiukšlių dėžės.

    Skysto muilo ir antiseptiko dozatoriaus indą keisti kitu vienkartiniu indu su muilu ar

    antiseptiku arba užpildyti tik tada, kai jis yra tuščias.

    Rankas būtina dezinfekuoti:

  • 36

    Prieš ir po atlikimo invazinės procedūros;

    Dirbant su steriliais instrumentais;

    Užteršus rankas biologiniais skysčiais (pvz. krauju, pūliais);

    Aptarnavus klijentą, kuris įtariamas sergant užkrečiąmąją liga;

    Prieš ir po mūvėjimo pirštinių;

    Higieninės rankų dezinfekcijos technika:

    Po rankų plovimo paspausti alkūne ar dilbiu antiseptiko dozatoriaus rankenėlę ir trinti

    rankas antiseptiku ne trumpiau 30 sekundžių, kol visiškai nudžius.

    Pastaba: jei rankos nelabai užterštos organinėmis medžiagomis ir joms nusiplauti nėra

    sąlygų, ar esant ekstremaliai situacijai (pvz.:būtina skubi ligonio reanimacija ir pan.),

    rekomenduojama rankas ištrinti antiseptiku.

    3. PLAUKO SANDARA

    Plaukai saugo organizmą nuo mechaninių ir terminių pažeidimų. Tai yra raginiai dariniai,

    kuriems būdingas lankstumas, elastingumas, higroskopiškumas.

    Plaukas sudarytas iš plauko stiebo ir plauko šaknies. Plauko šaknis yra jungiamojo audinio

    maišelyje folikule. Šaknis baigiasi kolbos pavidalo praplatėjimu - plauko svogūnėliu, kuriame

    nuolat dauginasi plauko ląstelės ir auga plaukas. Plauko svogūnėlis šakės pavidalo dariniu supa

    plauko spenelį, kuriame gausu kraujagyslių. Prie kiekvieno plauko folikulo yra prisitvirtinęs

    šiaušiamasis plauko raumuo ir į jį atsiveria riebalų liauka. Po gimimo naujų plaukų folikulų

    nesusidaro ir absoliutus plaukų folikulų skaičius nedidėja.

    Po epidermio sluoksnio yra plauko šaknis, nukreipta žemyn, į tą vietą, kur plaukas vystosi ir

    iš kur pasisavina maistingąsias medžiagas vystymuisi ir augimui. Vidinis šaknies apvalkalas

    sudarytas iš kelių sluoksnių, šie sluoksniai tarpusavyje yra glaudžiai susiję ir reikalingi plaukui

    maitinti jo vystymosi stadijoje. Nervų ląstelių ir kraujo kapiliarų tinklas yra glaudžiai susijęs su

    plauko folikulu. Plaukai gauna visą maitinimą iš kraujo. Kraujo sudėtis priklauso nuo daugelio

    faktorių, tame tarpe nuo maisto kokybės ir tam tikrų elementų maisto produktuose. Jeigu

    maitinimas yra nepilnavertis ar nepakankama maisto produktuose reikalingų plaukams elementų,

    plaukai silpsta ir gali pradėti slinkti. Neigiamos emocijos atsiliepia kraujotakos pablogėjimui ir

    plaukų trapumui. Endokrininių liaukų veikla veikia visa mūsų organizmą ir bet koks jų veiklos

    sutrikimas iškarto atsiliepia ir plaukų būklei. Pavyzdžiui vaistų, ypatingai hormoninių, vartojimas

    gali turėti tiesioginę neigiamą įtaką plaukų būklei bei slinkimui.

  • 37

    Plauko šaknis susideda iš plauko folikulo (1), svogūnėlio (2) ir derminio plauko spenelio

    (3).

    Plauko folikulas (1) (folliculus pili) – vamzdelio (pailgo maišelio) formos įdubimas

    odoje. Apsauginis apvalkalas gaubia folikulą nuo šaknies per visą plauko ilgį, bet

    neapsupa apatinės svogūnėlio dalies. Folikulai randasi poodiniame riebalinės

    ląstelienos sluoksnyje, giliau po epidermio sluoksnio, dermoje. Kievienas plauko

    folikulas turi savo vystymosi ciklą. Į folikulą, maždaug dviejų (išorinės ir vidinės

    plauko dalies) trečdalių pakraštyje įeina riebalinių liaukų išeinamoji vaga. Plauko

    folikulas susideda iš jungiamojo audinio dalies ir epitelio dalies. Jungiamojo audinio

    dalis prasideda nuo riebalinių liaukų išeinamųjų vagų įėjimo vietos ir pasiekia savo

    pilno išsivystymo tiktai apatinėje šaknies dalyje. Išorinis išilginis ir vidinis žiedinis

    jungiamojo audinio sluoksniai susideda iš kolageno kuokšto su elastinių ir

    argentofilinių audinių priemaiša. Argentofiliniai audiniai sudaro aplink folikulą

    glaudžiai prigludusią prie folikulo epitelio sluoksnio membraną. Vidinis sluoksnis

    yra išsivystęs tik vos aukščiau svogūnėlio ir susideda iš plonos, homogeninio, stiklo

    pavidalo, apvalkalo. Folikulo epitelio dalyje yra visi epidermio sluoksniai. Plauko

    folikulas yra apsuptas nervų galūnėmis (jeigu mes išraunam plauką, mes juntame

  • 38

    skausmą) ir smulkiais kraujo kapiliarais. Jeigu plaukas iškrenta ar mes išrauname jį

    su šaknele – per tam tikrą laiko tarpą plaukas vėl pradės augti. Bet jeigu bus sutrikusi

    kraujo kapiliarų kraujotaką, gali prasidėti plauko šaknies atrofavimas ir plaukas

    išslinks..., o vietoj jo naujas plaukas jau nebeužaugs. Plaukų folikulas yra pripažintas

    atskira odos išauga su visais formavimosi ir maitinamųjų medžiagų aprūpinimo

    procesais, kurie pagrįsti epidermio ir odos komponentų sąveika.

    Plauko svogūnėlis (2) – plauko paplatėjimas apatinėje plauko šaknies dalyje.

    Svogūnėlis beveik pilnai apgaubia derminį plauko spenelį ir sudaro vaisingąją

    folikulo dalį bei giluminės plauko pradžios dalį, t.y. plauko daigųjį centrą. Plauko

    svogūnėlyje vyksta plauko augimas. Būtent svogūnėlyje susiformuoja įvairios

    epitelio dalelės bei melanocitai, kurie pateikia į plauko žievės sluoksnį pigmentą

    melaniną, suteikiantį plaukams atspalvį.

    Plauko derminis spenelis (3) - folikulo dugne iš odos jungiamojo audinio susidaro

    įdubimas į plauko svogūnėlį, vadinamas plauko speneliu. Spenelis, maitinant plauką,

    pats gauna maistingąsias medžiagas iš kraujo kapiliarų. Jis yra sudarytas iš

    jungiamojo audinio fibroblasto dalelių grupės ir jis reguliuoja plauko augimo ciklą.

    Plauko skaidulos dydis yra glaudžiai susijęs su spenelių dydžiu. Nuo plauko spenelio

    būklės priklauso plauko būklė ir augimas. Būtent folikulo spenelyje yra embrioninio

    plauko sluoksnio ląstelės, kurios besidauginant, duoda plauko kamieno augimą ir

    regeneravimą. Prie spenelio priiena daugybė nervų galūnių.

    Plaukai auga cikliškai, yra skiriamos 3 fazės:

    augimo arba anageno fazė - trunka 2-6 m.;

    pereinamoji arba katageno - trunka 2-3 sav.;

    ramybės arba telogeno - trunka 3-4 mėn.

    Ramybės fazėje plaukas iškrenta ir tame pačiame folikule pradeda augti naujas plaukas.

    Galvos plaukuotoje dalyje yra apie 100-120 tūkst. plaukų, 80-85 proc. jų yra augimo, 2-3 proc. -

    pereinamojoje, o 10-15 proc. - ramybės fazėje. Plaukas ir jo folikulas labiausiai pažeidžiami augimo

    fazėje. Pažeistas plaukas gali reaguoti dvejopai: prieš laiką pereiti į telogeno fazę arba iškristi

    anageno fazėje. Plauko augimo dinamika tiriama trichografiškai, t.y. mikroskopuojant nustatoma

    plaukų raidos fazė, plauko šaknies ir stiebo patologiniai pakitimai.

    Plaukų formavimasis

    Plaukai pradeda formuotis esant kūdikiui mamos įsčiose jau trečiame mėnesyje, tuomet

    formuojasi plaukų folikulai (pailgos formos maišeliai, kanalai), kurie per visą žmogaus gyvenimą

  • 39

    gamins plaukus. Yra nustatyta, kad tam tikri nėščios moters sveikatos nukrypimai nuo normos gali

    sąlygoti įvairių plaukų patologijas bei visišką nuplikimą paauglystėje ar jaunystėje.

    Plauko ląstelės skersmuo yra maždaug 80-120 mikrometrų, priklausomai nuo lokalizavimo

    ir fiziologijos. Plauko ląstelės atomo skersmuo yra 0,000 000 000 1 m. t.y. vienoje ląstelėje yra nuo

    80.000 iki 120.000 atomų. Bendrai ant galvos odos, priklausomai nuo plaukų formos, plaukų

    ląstelių atomų kiekis gali svyruoti nuo 500.000.000.000 iki 1.000.000.000.000.

    Pirminio plauko formavimosi eigos procesas atrodo sekančiu būdu: pradžioje epidermio

    embrioniniame sluoksnyje prasideda plauko ląstelės formavimasis, t.y. plauko embrioninė ląstelė

    pradeda dalytis ir augti į odos audinį. Šis embrioninės ląstelės dalijimasis vadinasi "plauko

    embrionu", jai beaugant susiformuoja pailgos vamzdelio formos kanalas (plauko folikulas).

    Iš arčiau yra parodyti plauko ląstelės formavimasis embrioniniame sluoksnyje ir pačios

    pirmos "plauko embriono" atsiradimo stadijos. Pačioj pradinėj stadijoje "A" prieš atsirandant

    plauko folikului epidermis ir dermis yra nepakitę. Sekančioje stadijoje "B" kelios derminės ląstelės

    susikaupia po epidermiu ir epiderminės ląstelės virš jų tampa stambesnės. Stadijoje "C"

    epiderminės ląstelės pradeda daugintis ir stumtis žemyn į dermį derminio spenelio ląstelėms iš

    paskos.

    Plaukų augimas

    Plaukai pradeda formuotis jau embrione ir auga ne vienodai, o ciklais. Kiekvienas atskiras

    plaukas (2) yra formuojamas svogūnėlyje, kuris sudaro vaisingąją folikulo (1), o taip pat ir

    giluminės plauko pradžios dalį, t.y. jo daigųjį centrą. Savo ruožtu folikulo dugne esantis derminis

    spenelis teikia visas maistingąsias medžiagas svogūnėliui iš kraujo kapiliarų. Prie folikulo stiebo

    prisitvirtina ir plauko "antriniai" organai - plauko raumuo (3) bei riebalinė liauka (4). Paskutiniais

    tyrimais yra įrodyta, kad būtent folikulas augina plauką, t.y. augina svogūnėlį iš kurio vėliau

    susiformuoja plaukas. Folikulą galima sulyginti su maža bet itin galinga „gamykla", kuri per visą

    žmogaus gyvenimą vargu kada sustabdo savo gamybą. Šios plaukų „gamyklos" unikalumas slypi

    tame, kad tai yra praktiškai vienintelis žmogaus organas, kuris per visą savo gyvavimą patiria

    nuolatinius pasikartojančius ciklus. Plauko gyvavimas dalinamas į keturias augimo fazes: naujo

    plauko susidarymo ir aktyvaus augimo (Anagen) fazė - A, šio plauko augimo pereinamasis periodas

    - augimo lėtėjimo ir atžangos (regresijos) fazė (Catagen) - B, ir, per „išaugusio" plauko ramybės

    (Telogen) bei iškritimo (Exogen) fazes - C, po to vėl grįžimas prie pradinės naujojo plauk