Minime mûsø valstybës Nepriklau-somybës ðimtmetá, sklaidome istori-nius dokumentus, ið naujo prisimena-me tuos didþiavyrius, kurie pirmiejistojo prie Lietuvos valstybës atkûrimo,prie jos þinomumo pasaulyje. Vienas iðjø – signataras Jurgis Ðaulys. Iðkilmin-gai paminëtos ðio ðviesaus þmogaus mir-ties 70-osios metinës. Veivirþënø Ðv.apaðtalo Mato baþnyèioje aukotos ðv. Mi-ðios. Ðios atminties dienos organizato-riai – Gargþdø kraðto muziejaus edu-katorë, Vasario 16-osios klubo narë,Istorinës atminties komisijos narë, si-gnataro anûkë Gintarë Sargûnaitë, Vei-virþënø kultûros centras, Jurgio Ðau-lio gimnazija ir Klaipëdos rajono savi-valdybës tarybos narys, Gargþdø mies-to garbës pilietis Èeslovas Tarvydas.

È. Tarvydas – signataro Jurgio Ðau-lio sûnënas, ilgus metus vadovavæsLPKTS Klaipëdos rajono filialui, turikuo pasidalinti, papasakoti apie trem-tiniø likimus, apie ðio kraðto þmones.Jaunystës prisiminimai, jaunojo Jurgiopradþios mokslai ir tolesnis gyvenimokelias, kurá nuëjo, dabar plaèiai papa-sakotas ir spaudoje, ir V. Pleèkaièiomonografijoje. Daug istoriniø doku-mentø saugoma Lietuvos nacionalinia-

Ánaðas á valstybës kûrimàme muziejuje, Signatarø namuose,Klaipëdos universitete, Vydûno fonde.

Papasakota ir apie kitas iðkilias as-menybes – kunigà Juozà Tumà-Vaiþ-gantà, paskatinusá J.Ðaulá rengtistraipsnius laikraðèiams „Tëvynës sar-gas“ ir „Þinyèia“, Gabrielæ Petkevièai-tæ-Bitæ, 1903 metais parûpinusià sti-pendijà studijoms Berne.

Jurgio Ðaulio vardas ir jo ánaðas ávalstybës kûrimà ypaè suskambo ðiaismetais, kai VDU prof. Liudas Maþylissurado tiek laiko „be þinios klaidþioju-sá“ Vasario 16-osios Aktà, suraðytà bû-tent signataro J. Ðaulio ranka. Atkaklio-jo prof. L.Maþylio dëka, talkinant eks-pertams, kitiems tyrinëtojams, dabar tu-rime mûsø Nepriklausomybës Akto ke-lio þemëlapá, ir jei ne J. Ðaulys, neaið-ku, ar ðis dokumentas apskritai bûtøpasiekæs reikiamus Vokietijos pareigû-nus bei laiku iðplatintas spaudoje.

Jurgis Ðaulys – geriausiai þinomas,kaip pirmasis nepriklausomos Lietuvosdiplomatas. Didþiulá diplomatiná talen-tà turintis ir gerus ryðius uþmezgæsJ.Ðaulys buvo pasiuntinys Vokietijoje,Italijoje, Lenkijoje, Ðveicarijoje bei prieÐventojo Sosto. Turbût tai buvo vienin-telis lietuvis, asmeniðkai susitikæs su

Adolfu Hitleriu, o su Juzefu Pilsuds-kiu – net du kartus.

Be to, J. Ðaulys buvo ir „Varpo“ re-daktorius, daugybës straipsniø auto-rius, pasiraðinëjæs keliasdeðimèia sla-pyvardþiø, vienas didþiausiø prieðkariobibliofilø, garsus literatûros kritikas beimasonø loþës narys. Dr. Jurgis Ðaulys644 senus spaudinius, susijusius su Lie-tuvos istorija, padovanojo VDU

(1938); 1952 metais jo bibliotekà irdalá archyvo ásigijo Pensilvanijos uni-versitetas Filadelfijoje (JAV). Mirusdukrai Birutei Ðaulytei, gyvenusiai Det-roite (JAV), signataro istorinis paliki-mas dviejose didþiulëse dëþëse buvo at-siøstas á Lietuvà: Birutës Ðaulytës te-stamente buvo áraðytas Jurgio Ðauliosûnënas Èeslovas Tarvydas.

(keliama á 4 psl.)

Prie stendo Jurgio Ðaulio atminimui

Minime LPKTS ákûrimo 30-metá

Mûsø organizacijos kûrimosi detalës

(keliama á 8 psl.)

Skambiu akordu nuskambëjo mûsøorganizacijos 30-meèio jubiliejus. Þy-miø garbingø asmenø sveikinimø gau-sa. Lietuvos kariuomenës choro skar-dûs balsai. Jaunimo þinia, kad atsijau-ninimu tæs Lietuvos politiniø kaliniø irtremtiniø atminties tradicijas. Visa taikaip medum glostë organizacijos pra-dininko ðirdá. Pasitinkant 10-meèio ju-biliejø „Tremtinyje“ per 10 numeriøpaskelbiau ciklà publikacijø „Tai – jauistorija“. Apraðiau per 10-metá nueitàkelià nuo steigiamojo suvaþiavimo pra-dþios. Dabar noriu patikslinti kai ku-rias detales.

Iniciatyva gimë Lietuvos Persitvar-kymo Sàjûdþio (LPS) Kauno iniciaty-vinës grupës diskusijose. Svarstomibuvo ávairûs klausimai. Pokalbiai truk-davo iki iðnaktø. Susiformavo nuomo-në, kad arti valdþios esantiems Sàjû-dþio ideologams reikia sudaryti Lietu-voje atsvarà, apsaugant juos nuo pasi-tikëjimo Michailo Gorbaèiovo paþa-dais. Tam reikia kiek ámanoma daugiausukurti neformaliø judëjimø su cent-rais Kaune, tarp kuriø bûtø ir klubas„Tremtinys“. Jis bûtø kaip aktyvus tal-kininkas LPS veikusioje prof. JuliausJuzeliûno vadovaujamoje komisijojestalinizmo nusikaltimams tirti. Taipvëliau ir buvo.

Pilies prieigø linkÁ kvietimà dël klubo „Tremtinys“

kûrimo pasitarti 1988 metø liepos 29dienà prie Architektø namø atvyko perðimtà dalyviø. Duris radome uþrakin-tas, nors buvo suderinta dël patalpø pa-naudojimo tà dienà. Paaiðkëjo, kad pa-þado atsisakyta Kauno komunistø val-dþios nurodymu. Senamiesèio gatvëmispatraukëme prie parapeto, skirianèioÐv. Gertrûdos gatvæ nuo Ðaukliø gatvës.Audrius Butkevièius, kvietë siûlyti as-menis klubo Ástatams ir steigiamajamsuvaþiavimui parengti per keturias sa-vaites, iki rugpjûèio 26 dienos.

Pirmasis pasiûlytas buvæs politiniskalinys, Neolituanø paskutinysis pre-zidentas Juozas Enèeris, mane pasiû-lë Birutë Nedzinskienë (signatarë).Susirinkusieji pageidavo, kad pasiûly-èiau klubo perspektyvà.

Aikðtës pakraðtyje pamaèiau ste-bintá ávykius KGB Kauno skyriaus vir-ðininkà pulkininkà G. Bagdonà. Ap-link aikðtæ susirinkusiuosius supo KGBpareigûnai. Jie dëvëjo specifines kepu-raites, kad galëtø vieni kitus atpaþinti,jø buvo labai daug.

„Su mumis KGB pulkininkas drau-gas Bagdonas!“ – linksmai ðûktelëjau.Nuvilnijo juokas. Ðypsojosi ir pulkinin-kas. „Vertinkime savo likimà teisingai.

Nekarkite visø ðunø ant Stalino. Snieè-kus toks pat niekðas!“, – tæsiau, bet suligðiais þodþiais prisistatë pareigûnas iðVykdomojo komiteto ir pareikalavo,kad uþbaigtume nesankcionuotà mitin-gà. A. Butkevièius iðsiderëjo 10 minuèiøuþbaigimui. Susirinkusieji bendru suta-rimu praneðë, kad pasitiki mumis ir kadpatys pasirinktume klubo steigiamojo su-vaþiavimo rengëjus. Taip ir ávyko. Toliauruoðëmës suvaþiavimui daugiausia priva-èiame bute Nemuno gatvëje.

Mums skirstantis pradëjo rinktisKauno Sàjûdþio iniciatyvinës grupësnariai, bet jiems apraðytø ávykiø maty-ti neteko. Nors buvo ðeðtadienis, betdar uþsukau á KPI Vibrotechnikosmokslinio tyrimo sektoriø padirbëti.Po keliø valandø, gráþus namo, laukëstaigmena. Vaikai praneðë, kad priemûsø namo kelias valandas Taikos pro-spekte budëjo naujausio modelio „Vol-ga-27“. Pasakë ásidëmëtà numerá. Kaigráþau, ið jos iðlipæs asmuo nusekë ikilaiptinës, sugráþo á automobilá, ir jis nu-vaþiavo. Tuoj pat iðsiunèiau laiðkà á KGBKauno skyriø, paklausdamas, koks mangresia pavojus. Atsakë, kad toks automo-bilis Kaune neregistruotas.

Kitame Sàjûdþio grupës susitikimesu Kauno valdþia vël paklausiau apie ðáávyká. G. Bagdonas juokdamasis pasa-

kë: „Tegul milicijos valdyba aiðkinasi“.O pirmasis partijos sekretorius tarë:„O kà tu apie Tarybø Lietuvos vadovàðnekëjai?!“ Supratau, kad tai buvo pro-filaktinis pagàsdinimas.

Pavadinimas „Tremtinys“Pasinaudojæ ágaliojimais ir vykdyda-

mi ápareigojimus bei ásipareigojimustuoj pradëjome darbus. Að á darbogrupæ pakvieèiau savo bendrakursá dr.Algirdà Petrà Belþakà, 1941-øjø vaikys-tës tremtiná, kaip ir að Tomsko srityje. (Jisdalyvavo ir ðiame jubiliejiniame renginys,nors asmeniðkai nebuvo kviestas. Bûda-mas tarybos nariu daug energijos skyrëtremtiniø socialinëms reikmëms. (Su-rado KGB konspiraciniø butø, kurieteko jø neturintiems tremtiniams. Vie-nà toká namà Putvinskio g. 37 perdavë-me klubui „Tremtinys“).

Pakvieèiau Liudà Bumbulá, kurisdirbo KPI moksliniame tyrimø sekto-riuje „Vibrotechnika“ gretimoje gru-pëje, o baigæs inþinerinæ ekonomikà –gamykloje „Elektra“. Jis ten vadovavoSàjûdþiui ir buvo puolamas vadovybës.Apie já buvau susidaræs nuomonæ, kaipapie þmogø, turintá savo poþiûrá ir tvir-tà stuburà, toká, koks buvo reikalingasesamoje politinëje situacijoje.

Nr. 42 (1304)2018 m. lapkrièio 16 d.

LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Trisdeðimtieji leidybos metai. Eina nuo 1988 m. spalio 28 d.

www. lpkts.lt

22222 2018 m. lapkrièio 16 d.Nr. 42 (1304) Tremtinys

VIEK sprendimas priimtas neávertinus realiø aplinkybiø2018 metø lapkrièio 9 dienos laikrað-

tyje „Tremtinys“ Nr. 41 paskelbtas Vi-suomenës informavimo etikos komisijos(VIEK) spendimas, kuriame metamaskaltinimas ðio laikraðèio kalbos redakto-rei ir korespondentei Audronei Kamins-kienei, paþeidus visuomenës informavi-mo taisykles. A. Kaminskienë kaltinama,kad ji, dalyvaudama laikraðèio redakci-joje ir raðanti jam straipsnius, tuo paèiumetu yra LR Seimo nario A. Kupèinskopadëjëja - sekretorë. Neabejojama Ko-dekso 23 punkto nuostatomis, kuriuo yrakaltinama þurnalistë, bet teisëje galioja ir

protingumo kriterijai, priimant sprendi-mus. Ðá kartà buvo neávertinta reali ap-linka, kurioje dirba A. Kaminskienë.

Visuomeninës organizacijos Lietu-vos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjun-gos savaitraðtis „Tremtinys“, spaliomënesá paþymëjæs savo leidybos 30-iesmetø sukaktá, yra leidþiamas, turint la-bai ribotà biudþetà, skirtingai nuo ko-merciniø leidiniø, dalyvaujanèiø rekla-mos rinkoje. Ðis laikraðtis pranokstasavo nuoseklia pozicija – áamþinti isto-rinæ atmintá apie pokario ginkluoto pa-siprieðinimo ir sovietinës okupacijos

represijø veiksmus. Tai vienintelis pe-riodinis leidinys Lietuvoje, skelbiantispanaðià medþiagà ir paliekantis ateinan-èiø kartø istorikams. Kukliai maþas trijømoterø redakcijos kolektyvas, dirban-tis lydimas patriotiniø sau ir Lietuvaiásipareigojimø, atlieka didþiulá darbà.

Ávardytomis sàlygomis, kuriomisdirba redakcijos moterys, ar galimamesti kaltinimus þurnalistei, kuri deri-na darbà redakcijoje su LR Seimo na-rio padëjëjos - sekretorës pareigomis.Abi ðios veiklos sritys apima darbà suvisuomene ir papildo viena kità. Aud-

ronë Kaminskienë pati patvirtino irtaip elgiasi: ji atmetë politinius klausi-mus savo publikacijose ir apsiribojakultûrinio gyvenimo nuðvietimu.

Minimas VIEK sprendimas áneðasumaiðtá á laikraðèio leidybà, kurio ið-likimas yra svarbus mûsø visuomenë-je. Reikia tikëtis, kad ðá kartà esama si-tuacija bus ávertinta, atsiþvelgiant á re-alià ávykiø padëtá. Redakcijos kolekty-vui tenka palinkëti stiprybës ir toliautæsti savo ðventà misijà – áamþinti mû-sø ðalies skaudþios istorijos atmintá.

Vytautas GULIOKAS

Skaitytojø mintys

Lapkrièio 10 dienà Lietuvos politi-niø kaliniø ir tremtiniø sàjungos buvei-nëje ávyko LPKTS valdybos posëdis.

Valdybos darbà aptarë valdybos pir-mininkë Rasa Duobaitë-Bumbulienë.Ji dþiaugësi, kad jau pradëti Partiza-nø alëjos árengimo darbai, kuriuosþadama baigti gruodþio 15 dienà. In-formavo, kad LPKTS pastate pradë-tas ðildymo sezonas, prieð keletà më-nesiø buvæs apsemtas rûsys baigia ið-dþiûti, finansø komitete bus spren-dþiama dël jo remonto. Valdybos pir-mininkë apgailestavo, kad Seimas su-jungë Laisvës kovø komisijà su Istori-

LPKTS valdybos posëdyjenës atminties komisija, nors LPKTSprieðtaravo. Smagu, kad reitingavimeá savivaldybiø tarybas, LPKTS atsto-vams neblogai pasisekë, ypaè Ðilalëje.

Posëdyje svarstytas 2019 metøLPKTS veiklos programos projektas.Jis bus iðsiøstas filialams papildyti.

Valdybos nariai aptarë LPKTS30-meèio ðventæ. R. Duobaitë-Bum-bulienë pasakojo, kad buvo daug rû-pesèiø, ypaè dël atminimo lentos, nesreikëjo derinti su savivaldybe, Archi-tektø sàjunga, autoriumi. Su savival-dybe ilgai derinta dël eisenos, nes rei-këjo laikinai uþdaryti transporto eis-

mà. Reguliuojant eisenà padëjo Ðau-liø sàjungos nariai. Puiki dovana ðven-tës dalyviams buvo LPKTS Garbës pir-mininko P. Jakuèionio sudaryta kny-gelë „LPKTS kûrëjai“. Ðiauliø saldai-niø fabrikas „Rûta“ ðventei padovano-jo saldainiø, o Lukðiø pieninë – sûre-liø. Ðiomis dovanomis pasirûpino val-dybos pirmininkës pavaduotojas E.Stronèikas.

Gediminas Uogintas informavo,kad pensininkø reikalø taryba prie So-cialiniø reikalø ir darbo ministerijos dëlnukentëjusiø asmenø pensijø kompen-sacijos kreipësi á LR Prezidentæ, Sei-

mo pirmininkà, Ministrà pirmininkà,finansø ministrà.

Valdyba nutarë apdovanoti LPKTSþymeniu „Uþ nuopelnus Lietuvai“veikliausius Palangos ir Pakruojo filia-lo narius.

Valdybos pirmininkës pavaduoto-ja Ona Tamoðaitienë informavo, kadtradicinë konferencija „Sumuojamedarbus – planuojame naujus“ ávyksgruodþio 15 dienà 11 valandà LPKTSsalëje (Laisvës al. 39, Kaune).

Kitas valdybos posëdis ávyks gruo-dþio 15 dienà 9.30 valandà.

„Tremtinio“ inf.

Tai plati ir ne kartà nagrinëtaLPKTS konferencijose ir „Tremtinio“laikraðtyje tema. Jau 30 metø kai jà ágy-vendiname per ávairias LPKTS progra-mas. Taèiau tai yra ilgalaikis niekadanesibaigiantis darbas, kurá sàlygojamûsø istorinë patirtis ir Lietuvos geo-politinë padëtis.

Baigiasi Lietuvos valstybës ðimtme-èio minëjimo metai. Vyriausybë buvosudariusi minëjimo programà. LPKTSprogramoms ir darbams ten neatsira-do vietos. Ávairioms valstybës institu-cijoms ir ministerijoms buvo pavestidarbai ir paskirtos lëðos. Mûsø progra-moms lëðø neuþteko. Net kasmetinëmsistorijos áamþinimo programoms skirtoskanceliarijos lëðos buvo sumaþintos.Atseit valdininkai padarys geriau. Tikkaþkaip dar negirdëti, kà jie gero ir il-galaikio padarë visuomenës patriotiniougdymo baruose. Gal 2019 metø pra-dþioje pamatysime jø ataskaitas. Jukjas raðyti valdþios biurokratai moka.

Ar buvo sukurtas seniai laukiamasepopëjinis vaidybinis kino filmas apiepartizanø kovas, sovietø lagerius ar ge-nocidinius trëmimus? Tiesa, amerikie-èiai lietuviai paraðë knygà ir pagal jà su-kûrë filmà apie tremtá „Tarp pilkø de-besø“. Neblogas filmas apie neginkluo-tà pasiprieðinimà „Emilija ið Laisvës alë-jos“ neseniai sukurta ir Lietuvoje. Bet tik-ro, þiûrovà sukreèianèio vaidybinio fil-mo apie partizanø kovas, kuris sudo-mintø ir uþsienio þiûrovà ir sukeltø pat-riotinius jausmus tëvynëje – nëra.

Paþymëtinas Jûratës Marcinkevi-èienës dukros Birutës Marcinkevièiû-tës-Mar neseniai Kijeve parodytas mo-no spektaklis „Ledo vaikai“. Jis jaudaug kartø rodytas Lietuvoje, jaunimopilnose salëse. Kijeve spektaklis buvo

Patriotinis jaunimo ugdymas ir kraðto gynybasutiktas labai ðiltai. Pernai spektaklisbuvo parodytas Maskvoje. Netikëtai jisèia buvo priimtas jautriai. Juk rusustaip pat trëmë. Tad ar verta skøstis mû-sø kûrëjais ir jaunimu?

Vieðoje erdvëje pradeda skambëtitautinës tapatybës tema. Menkas pasi-tikëjimas savimi, netikëjimas valstybësateitimi, vertybiø stoka, stabdo socia-linæ ir ekonominæ ðalies paþangà. Pa-tys lietuviai nemato, kuo galima di-dþiuotis savoje ðalyje. Daliai þmoniøjau ágriso toks niurnëjimas ir savinie-ka, nes be patriotizmo neámanoma pla-nuoti ateities ir uþsiimti kûryba. Ne-belieka motyvo kà nors kurti ne tik sau,bet ir savo tautai, savo valstybei. Mû-sø nacionalinës patriotinës tradicijos,kilusios ið tarpukario Lietuvos. Tai ga-linga jëga, praeityje sukûrusi daug ge-ro. Liberalai kovoja su tariamu nacio-nalizmo baubu. Geriau imtø pavyzdá iðestø, kurie kiekviena proga ir visi giriasavo ðalá. Ir pagrástai.

Vyriausybës programoje, deja,nëra prasmingø idëjø, kurios ákvëptønaujai paþvelgti á savo ðalá, imtis inicia-tyvos. Visuomenë aistringai gina tau-tos, valstybës idëjà ákûnijanèiø asme-nybiø atminimà. Tai labai svarbu. Ki-taip nebeliktø svarbiausiø tautinës sa-vimonës atspirties taðkø. Nevertakliautis valdþia, politikais. Prisidëti tu-rëtø kiekvienas pilietis.

Ar Lietuvos valdþiai rûpi politiniaikaliniai ir tremtiniai. Toks klausimaskyla stebint Seimo diskusijas dël dvie-jø komisijø – Laisvës kovø ir Istorinësatminties sujungimo á vienà nuolat vei-kianèià komisijà. R. Karbauskis teisi-nosi, kad „valstieèiams“ labai svarbusLaisvës kovø áamþinimas ir istorinësatminties puoselëjimas. Esà ákuriant

nuolatinæ komisijà jos veikla pakelia-ma á aukðtesná lygmená. Tik kaþkodëldaug dabartinës Laisvës kovø komisi-jos funkcijø á jungtinæ komisijà neper-kelta. Jos funkcijos siaurinamos. Dëlto Laisvës kovø dalyviai ir tremtiniaiprotestuoja. R. Karbauskis uþtikrina,kad Visuomeninë taryba nebus naiki-nama ir jà aptarnaujantys iðliks, bet vi-sa tai tik þodþiai, niekur neuþraðyti irSeimo nepatvirtinti.

Svarbu suprasti, kodël ir kaip lietu-viø kalba yra ne tik tradicinë vertybë,bet ir naudingas gerovës kûrimo bei to-bulëjimo instrumentas. Ji, kaip kempi-në, susiurbusi vienetinæ tautos istori-jà. Beje, mokyklose nëra kalbos fenome-no sampratos ugdymo. Kompiuteriø kal-ba vis dar anglø. Nors jau seniai þadamajà lietuvinti, bet paþanga menka. Eidamasdidmiesèiø, o daþnai ir maþesniø mieste-liø centrø gatvëmis imi nesuvokti, kuresi – Lietuvoje ar Anglijoje.

Stiprinti mûsø gynybà ragina vis daþ-nesni ir stipresni Kremliaus grasinimai.Kremliaus valdytojams svarbiausia kuoilgiau pratæsti savo gyvavimà. Ðá rudenánet ir lojalûs analitikai pastebi reþimotransformacijos pradþià. Tai paprastø ru-sø protestai prieð pensinio amþiaus ilgi-nimà. Ëmë kristi V. Putino reitingai. Rei-kalaujama, kad valdþia daugiau dëmesioskirtø vidaus problemoms. Net keturigubernatoriai buvo iðrinkti ne V. Pu-tino statytiniai. Prasideda iðblaivëjimasir pagirios. Bet savo noru Kremliausreþimas nesitrauks, nes visa „grietinë-lë“ yra tarpusavyje susieta turtu ir pel-ningomis pareigomis. Kremliui vël rei-kia nedidelio karo. Juo gali bûti Libi-ja, Baltarusija, ar Baltijos valstybës.

Berlyne A. Merkel patyrë smûgáBavarijos ir kitø þemiø parlamentø rin-

kimuose. Ji jau paskelbë po kadencijospabaigos ið politikos pasitrauksianti.(Paseks Ðrioderio pëdomis?) Ji ir D.Trumpas yra svarbûs Europos saugu-mo ir stabilumo garantai. Dabar jie su-sipyko. Ar bus stabdoma agresyvi Ru-sijos politika prie rytiniø ES sienø? A.Merkel nuolaida pramonininkams at-sispindi jos pozicijoje dël „NordStream 2“. Ji „þaliøjø“ reikalavimu su-stabdë visas Vokietijos AE. Dabar vi-sa energetika remiasi tik Rusijos dujo-mis. O „þalieji“ visur ir visada buvo iryra Maskvos átakojami ir remiami. Ðetau ir rezultatas. Aukðèiau iðdëstytifaktai pilietiðkiems pilieèiams turëtøteikti peno apmàstymams apie mûsø ða-lies saugumo problemas.

Kas daroma? R. Karbauskis yra pa-siûlæs iðbandyti privalomà kariná paren-gimà ne tik bendrojo lavinimo mokyk-lose, bet ir ávesti já aukðtosiose mokyk-lose. Aukðtesniøjø klasiø moksleiviaijau dabar gali rinktis Nacionalinio sau-gumo ar kraðto gynybos programas. Irjos populiarios ne tik tarp vaikinø, betir tarp merginø. Ðios programos apimane tik kraðto gynybos sistemà, suteikiaþiniø apie kariuomenæ, karo tarnybosbûdus ir praktiniø karybos ágûdþiø.

Nuo 2016 metø pradëta ágyvendin-ti nacionalinë kvalifikacijos programamokytojams „Nacionalinis saugumas irpilietiðkumo nuostatø stiprinimas“.Mokytojai jà noriai renkasi, nes ji ak-tuali, atliepia ðiø dienø aktualijas. Sei-mo NSGK pirmininkas Vytautas Ba-kas dþiaugiasi, kad procesas prasidëjæs,bet suabejota, ar reikia tokias pamokaspadaryti privalomas. Esà visuomenëssàmoningumas iðaugæs ir gal privalo-mumo neprireiks?

(keliama á 3 psl.)

333332018 m. lapkrièio 16 d. Nr. 42 (1304)TremtinysÁvykiai, komentarai

(atkelta ið 2 psl.)KAM ministras Raimondas Karob-

lis mano, kad geriausia yra Jaunøjø ðau-liø veikla mokyklose. Jaunieji karinin-kai ið aukðtøjø mokyklø kasmet daly-vauja 14 dienø lauko stovyklose.

Visuomenës tyrimai rodo, kad pa-didëjus grësmei stiprëja ir pasiryþimasginti tëvynæ. Karinis mokymas gali pri-sidëti prie patriotiðkumo skatinimo.Lenkijoje toks ugdymas yra iðplëtotas,á já ásitraukæ atsargos karininkai. Lie-tuvoje baigæ tarnybà kariai norëtødirbti mokyklose. Reikia sudarytijiems sàlygas. Tarpukario Lietuvojeaukðtesniøjø klasiø gimnazistams bu-vo dëstoma karinio mokymo discipli-na. Jie dalyvaudavo manevruose ir ðau-dymo pratybose. Geri pavyzdþiai aki-vaizdûs, tereikia jais sekti.

Dabar apie Lenkijos teritorinæ gy-nybà. Tûkstanèiai Lenkijos jaunimodalyvauja kariniuose mokymuose, kadprireikus galëtø padëti kariðkiams gintivalstybæ nuo ásibrovëliø. Prie TGP(WOT) jau prisijungë 12 tûkstanèiø sa-vanoriø ir 2 tûkstanèiai profesionaliø

kariø. Laukiama, kad kasmet ðiuos da-linius papildys po 10 tûkstanèiø naujo-kø ir 2021 metø pabaigoje juos suda-rys apie 50 tûkstanèiø nariø. Jie turë-tø padëti atgrasinti Rusijà nuo mëgini-mo Lenkijoje pakartoti Rytø Ukrainosscenarijø. Pajëgos ákurtos 2017 metais.Lenkijoje yra 16 vaivadijø. Kiekvieno-je jø turëtø bûti po 3–3,5 tûkstanèioteritorinës gynybos kariø, ið viso apie50 tûkstanèiø. Jie gauna po 70 eurømënesines algas.

Suomija planuoja savo kariuomenæpadidinti iki 280 tûkstanèiø kariø. Ðve-dija áveda ðauktiniø kariuomenæ. Suo-mijoje ir Norvegijoje ji yra nuo seno.

Lietuvai kariuomenës reikëtø apie200 tûkstanèiø, ið jø 30 tûkstanèiø pa-ruoðtø reikalui esant tuojau pat stoti á mû-ðá. Teritorinë gynyba Lietuvoje buvo su-naikinta. Dabar ji atkuriama. Tai gerai.Bet savanoriai ir ðauliai turi turëti galimy-bæ naudotis kariuomenës poligonais irlaikyti ginklus namuose, kaip tai yraÐveicarijoje. Didinti gynybos finansa-vimà iki 2,5 proc. kuo greièiau.

Verta pagalvoti, kà naujo galima su-

kurti ar seno patobulinti vystant ðià te-mà. Juk sustoti negalima. Stagnacija –pralaimëjimo pradþia. Ugdant jaunimopatriotinæ savimonæ visuomeniniaispagrindais daug nuveikë LPKTS ir ki-tos patriotinës organizacijos per savotæstines programas – kaip þygiai parti-zanø takais, kur dalyvauja daug moks-leiviø ir jaunøjø ðauliø. Konferencijosir seminarai istorine tematika su mo-kytojais, moksleiviais ir visuomene.Tremèiø ir partizanø mûðiø sukakèiøminëjimai. Partizanø ir tremtiniø dai-

nø ðventës. Viktorinos moksleiviamsLaisvës kovø ir trëmimø temomis.

Valstybë intensyviau ir plaèiau pra-dëjo vykdyti patriotiná ugdymà mokyk-lose. Tiesa, vis dar nedràsiai já vadin-dama pilietiniu ugdymu. Daugiau atsi-randa ðiai temai pasiðventusiø mokyto-jø. Bet visuotinumo vis dar nëra. Ir beprivalomumo jo dar ilgai nebus.

(Dalis raðinio nuomoniø ir duo-menø yra paimti ið laikraðèio „Lietu-vos þinios“.)

Dr. Povilas JAKUÈIONIS

Patriotinis jaunimo ugdymas ir kraðto gynyba

„Demokratija (graikø k. „demos“ –„liaudis“, „krato“ – „valdau“) reiðkiavaldymo formà, kurioje visi pilieèiaituri teisæ dalyvauti ðalies valdyme, skir-tingai nuo valdymo formos, kurioje to-kia teisë priklauso vienai klasei, iðskir-tinei grupei arba autokratui (diktatû-rinis valdymas, red. past.). Ðià teisæ pi-lieèiai iðnaudoja tiesiogiai referendu-muose ir plebiscituose arba per rinki-muose iðrinktus savo atstovus. Nors irnëra tikslaus, visuotinai priimtino de-mokratijos apibrëþimo, lygybë ir lais-vë nuo seniausiø laikø iðskiriami kaipdemokratijai svarbios savybës. Ðieprincipai realizuojami per visø pilieèiølygybæ prieð ástatymà ir vienodas poli-tines teises (pvz., balsavimo ar kandi-datavimo prasme)“ – ðtai taip apibrë-þia demokratijos sampratà populiariojiinterneto enciklopedija „Wikipedia“.

Komentuojant daþnai pasakoma,kad ði visuomenës politinio gyvenimosistema turi trûkumø, taèiau kol kasnieko geriau uþ jà þmonija nesugalvo-jo. Tenka pripaþinti, kad ðiandien de-mokratija iðgyvena nelengvus laikus –jos grimasos sukëlë daugybæ problemø,pasireiðkianèiø ne tik politikoje, betekonomikoje bei þmoniø moralës sri-tyje. Ðtai tomis problemomis ir bandopasinaudoti demokratijos prieðininkai,nuolat eskaluodami jautriausias visuo-menës temas ir pateikdami problemørezultatus kaip grynai demokratijos

Kaip bus mulkinami pilieèiai per artimiausius rinkimuspasekmæ. Tarkime, aðtrinamos seksu-aliniø maþumø, liberalumo temos, ku-rios ypaè mëgstamos Kremliaus stra-tegø, pasiðovusiø árodyti, kad Vakarøpasaulis niekam tikæs, kad demokrati-ja tëra homoseksualizmo neþabotalaisvë ir taip toliau. Ypaè ði nuostataplëtojama buvusiose sovietinëse res-publikose – Ukrainoje ir Sakartvele. Ir,be abejo, kaip atsvara pateikiamas„nuostabusis Rusø pasaulis“ (taip,anot Kremliaus strategø, bûtent „Ru-sø pasaulis“ yra prieðprieða „degraduo-janèiam“ Vakarø pasauliui).

Pas mus minëta tema nëra taip ak-tyviai aðtrinama – poveikis visuomenësopinijai ne toks ryðkus. Uþtat liberaliz-mas susilaukia didelio puolimo. Kai ka-da, pripaþinkim, pelnyto, bet matometendencijà, kad liberalizmas pateikia-mas kaip didþiausia problema, kuriai ið-spræsti siûlomi visai ne demokratiðkibûdai. Paradoksalu, bet tuo paèiu libe-ralizmu linkæ naudotis patys didþiausijo prieðininkai. Pavyzdþiui, su libera-lizmu nesusijusios partijos. Nors Lie-tuvoje politinës partijos turi tik simbo-lines ideologijas, visgi jø deklaruojamosvertybës ápareigoja, o rinkëjai, retai ka-da susigaudantys apie tas partijø ideo-logijas, visgi atkreipia dëmesá á partijøpavadinimus ir atitinkamai reiðkia sa-vo simpatijas. Pavyzdys – Liberalø sà-jûdis: uþteko ðiai partijai susikompro-mituoti, kad ji prarastø bet koká popu-

liarumà netgi tarp liberalaus jaunimo.Kitas pavyzdys – Valstieèiø sàjunga,savo pavadinimu pritraukusi daugiau-sia kaimo vietoviø gyventojus.

Deja, partijos irgi iðgyvena sunkiuslaikus, negana to, specialiai eskaluoja-mas partinës sistemos ydingumas, norsniekas taip ir nepasakë, kur tos ydos.Bet mûsø politinis gyvenimas tvarko-mas remiantis partine sistema... Aki-vaizdu, kad kaþkam rûpi sugriauti tà sis-temà, vadinasi – ir politiná valstybës gy-venimà. Kita vertus, po visokiø pseu-do partijø fiasko, sukurtø vieno þmo-gaus reikalams, tikrai daug rinkëjø nu-sivylë partine sistema. Tad kà daryti?

Neþinau, kas pirmas pasiûlë, bet va-dinamieji rinkimø komitetai ðiandienëmë dygti kaip ðungrybiai po lietaus.Tiesa, jie neatsirado lygioje vietoje –2007 metais buvo priimtas ástatymas,teigiantis, kad „kandidatø sàraðus rin-kimuose gali kelti ir visuomeniniai rin-kimø komitetai“. Priimant ðá ástatymàbuvo viliamasi, kad dalis visuomenës,nerandanti sau idëjinës atramos jokio-je partijoje, galës geriau atstovauti sa-vo interesams. Deja, geras noras virto,anot ðalies vadovës, politiniø atskalû-nø reanimacija su neaiðkiais principaisir vieninteliu tikslu – siekti valdþios.Politologai ir patys politikai pripaþás-ta, kad pagrindinë problema yra nes-kaidrus finansavimas ir atsakomybësnebuvimas: juk po rinkimø komitetas

paprasèiausiai iðsivaikðèios ir neliks at-sakingø uþ þmones, kuriuos tas komi-tetas prastûmë á valdþià. Kas kita yrapartijos – jø finansinë veikla visada ste-bima, ávairios paramos reglamentuoja-mos ástatymø, na, o pilieèiai visada ga-li nubausti partijà uþ jos netikusià veik-là per rinkimus nebalsuodami uþ jà. Oávairûs judëjimai, prieð rinkimus „ap-sivaikuojantys“ rinkimø komitetais,pasak politologø, pasiþymi tuo, kadjuose figûruoja stambus verslas arbaverslas, kuris tame regione turi dide-lës átakos (kaip pavyzdys paminëtinasV. Matijoðaièio atvejis).

Taigi paaiðkëjo, kaip bus mulki-nami pilieèiai per artimiausius rin-kimus – ogi „rinkimø komitetais“!

Juose glausis neseniai partijoms va-dovavæ ar lyderiavæ veikëjai (pvz., Vil-niaus meras R. Ðimaðius), buvæ kitø ju-dëjimø ir rinkimø komitetø atstovai(pavyzdþiui, P. Urbðys), taigi sunkutikëtis, kad pirminis sumanymas, kurápuoselëjo ástatymo sumanytojai 2007metais, pasiteisins kaip su politinë-mis partijomis nesusijusiø þmoniø at-stovavimo bûdas. Apmaudu, bet kaikurie rinkëjai ir vël bus apgauti, pati-këdami, kad tas ar kitas „judëjimas“ susavo rinkimø komitetu nebus susijæs sujokia partija. Bus kaip tame ðmaikðèia-me senoliø pasakojime apie mergà sutreèiu vaiku.

Gintaras MARKEVIÈIUS

Austrijos federalinëje konstitucijosapsaugos ir kovos su terorizmu þinybo-je buvo demaskuotas Rusijos agentas,praneðë „Kronen Zeitung“. Leidinioþiniomis, agentas, kurio asmenybë ne-vieðinama, perdavinëjo Rusijos þvalgy-bai slaptà informacijà.

Prieð keletà dienø iki ðio agento su-laikymo buvo paskelbta þinia, kad Ru-

Uþsiprenumeruokite„Tremtiná“ 2019 metams

Prenumerata priimama bet kuriame „Lietuvos paðto“, „PayPost“ skyriuje, per „Lietuvos paðto“ laiðkininkà, paskambinusinformacijos tel. 8 700 55 400, internetu www.prenumeruok.lt.

Laikraðtis iðeina 4 kartus per mënesá.Prenumeratos indeksas 0117. Kaina:

1 mën. – 2,65, 3 mën. – 7,96, 6 mën. – 15,91, 12 mën. – 32,13 euro.

Austrijoje sugautas jau antras rusø ðnipassijai dirbæs Austrijos kariuomenës pul-kininkas, kuris ðiuo metu yra pensinin-kas, jo asmenybë taip pat neatskleidþia-ma. Rusijos naudai ðnipinëti pradëjo1990 metais ir per savo agentûrinio dar-bo laikà gavo 300 tûkstanèiø eurø.

Teigiama, kad sulaikytasis Austri-jos kariuomenës ðtabe uþëmë neþymøpostà. Kas antra savaitë jis susitikda-

vo su savo „globëju“ ið Rusijos „Juri-jumi“ ir gaudavo ið jo uþduotis. Gau-tas þinias rusø „kurmis“ perduodavoðifruotais laiðkais ir palydovinio ryðiopriemonëmis. Informacijos, kad Aust-rijos kariuomenëje dirba rusams par-sidavæs karininkas, austrai gavo „iðdraugiðkos ðalies þvalgybos“.

Austrijos kancleris Sebastijanas

Kurcas pareikalavo Rusijà pasiaiðkin-ti dël ðios situacijos. Na, o Austrijos uþ-sienio reikalø ministerijos vadovë Ka-rina Knaisel, á kurios vestuves buvo at-skridæs Putinas, pareiðkë atðaukiantigruodþio pradþioje planuotà vizità áRusijà. Kaip sakoma, frau prisiðoko...

Parengë GintarasMARKEVIÈIUS

44444 2018 m. lapkrièio 16 d.Nr. 42 (1304) Tremtinys

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikinameGarbingo 80-ojo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikina-

me buvusá tremtiná, ðaulá, LLA sàjungos nará Alvydà Do-mininkà SEMAÐKÀ. Linkime daug ðviesiø ir laimingø gy-venimo metø.

Lietuvos laisvës armijos sàjunga

Jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikiname LPKTS Panevëþio filialo narius:Antanà PALIONÁ ir Jonà ÈIÛRÀ – 90-ojo,Reginà ÈEREÐKIENÆ, Albinà DANIÛNÀ ir Antanà ÐUKÁ – 80-ojo.Linkime sveikatos, artimøjø dëmesio, supratimo ir meilës.

LPKTS Panevëþio filialas

Tegul graþus jubiliejusNaujø jëgø ðirdy pasësIr pakylës lyg laisvas vëjasIeðkoti gyvenimo þvaigþdës...

65-ojo jubiliejaus proga sveikiname Algimantà ISTRAJØir linkime sveikatos bei Dievo palaimos.

LPKTS Jurbarko filialas

Sunkios ligos prispaustasprivalau nepalûþti, nes turiudar daug nebaigtø darbø. Tu-riu puikià ðeimà, vaikaièius, irdël to jauèiuosi laimingas. Pra-gyvenau 78 metus, ir jie nebu-vo betiksliai. Kabinausi á gyve-nimà nuo pat maþens, buvau uþ-sispyræs, turëjau begalinæ meilægimtinei, saviesiems, nekenèiausvetimos sovietinës ideologijos,rusiðkos komunistinës santvar-kos. Ne tik uþ tai, kad nuo sep-tyneriø metø su kitais vaikais atplëðti nuogimtinës gyvenome tremtyje Irkutsko sri-tyje, dideliame ir atðiauraus klimato kai-me Goriaèyje Kliuèi. Su tëveliais, ûki-ninkais Antanu ir Magdalena Neve-rauskais ið Rûdaièiø kaimo Kretingosapskrityje, nepilnameèiais broliais An-tanuku, Henriku, Alfonsu, sesëmisOnute, Bronislava, Magdalena, dvejusmetukus teturëjusia Bernadeta 1948metø geguþës 22-àjà beveik tris savai-tes be kaltës ir teismo dardëjome gyvu-liniams vagone á pasaulio kraðtà – Si-birà, kur laukë neþinomybë, paþemini-mai, skausmai ir vilties praradimas.Deðimties asmenø ðeima pragyvenomepenkerius metus þiurkiø ir jø cypimo ap-supti, blakiø ákandimø varginami dvyli-kos kvadratiniø metrø kambarëlyje. Ne-kenèiau ir uþ tai, kad visur vyravo me-las, neteisybë, smurtas. Lietuviø suau-gusiøjø ir vaikø kauleliais nusëta Sibiroþemë... Visa laimë, kad á Lietuvà mes su-gráþome visi, kad ir ne tuo paèiu metu.

Buvome niekinti, þeminami, taèiaujie mus ruoðë ginti jø valstybæ. 1959metais patekau á sovietinæ kariuomenæ,nukreipë á automechanikø mokyklà. Pojos baigimo pasisekë tarnauti arèiaugimtinës – á Kaliningrado sritá, Èernia-chovskà. Labai traukë á Lietuvà, tad da-riau þygius tarnauti ten. Ir ðtai pagaliaubuvau atveþtas á Kaunà, tarnavau geo-deziniame dalinyje.

Pradëjome lietuviai burtis draugën.Pastebëjau, kad po tremtyje ir rusiðkojeaplinkoje praleistø dvylikos metø su-menko mano lietuviø kalba, reikëjo kaiko mokytis. Ëmëmës ir kitos lietuvið-kos veiklos: Vytautas Sakalauskas ge-rai grojo akordeonu, tai jam padedant,aðtuoniese uþtraukëm lietuviðkà dainà.

Mano gyvenimo odisëjos

Pro ðalá ëjæs karininkas sukluso ir pa-kvietë mus uþdainuoti scenoje Kaunoradijo gamykloje. Buvome ðiltai sutik-ti, visi garsiai plojo, vadovybë net ap-dovanojo. Taip mano gyvenime atsira-do lietuviðkos liaudies dainos.

Kartà sugalvojome savaip paminëtiVasario 16-àjà. Buvau kareiviø sky-riaus vyresnysis. Dauguma nutarëmesavaip áprasminti protestà, galvas nu-sikirpome plikai ir nusiskutome. Tikgreitai mus iðskirstë á skirtingus Lietu-vos rajonus. 1961 metø vasarà teko ku-rá laikà stovyklauti su kareiviais Ant-rojoje Varënoje ir Varniuose geodezi-niame dalinyje. Tapau atsakingu uþ au-tomaðinø techniná stová, todël buvauatkakliai agituojamas stoti á komjauni-mà, bet grieþtai atsisakiau. Mokiausitaisyklingai kalbëti... lietuviðkai.

Likusio mano gyvenimo tikslas –apraðyti, jei spësiu, pokaryje vykusápartizaniná karà su okupantais ir trem-tis. Apie tai pasakojau su mano paruoð-tais nuotraukø stendais keliaudamas poÞemaitijos mokyklas, kuriuos joms do-vanojau. Tremtiniai ir tûkstanèiai par-tizanø, paaukojusiø gyvybes uþ nepri-klausomà Lietuvà, neturi bûti uþmirðti.Gyvendamas Palangoje su bendraþygiaisaktyviai dalyvauju jûros ðauliø organiza-cijos veikloje, esu VI kuopos bûrio vadas.1993 metais buvau ðvento Tëvo apsau-goje, kai jis lankësi Lietuvoje.

Petras NEVERAUSKAS

Redakcijos prieraðas.Palinkëkime gerbiamam Petrui Ne-

verauskui tvirtybës sunkiame gyveni-mo etape ir svajonës iðsipildymo – pa-raðyti knygà apie tremtá, Lietuvos ne-gandas ir gyvenimà Kretingos kraðte.

Tremties draugai Antanas Kontrimas ir PetrasNeverauskas, apie 1957 metus

Visus geros valios þmones kvieèiame aukoti Partizanø alëjos Kaunosenosiose kapinëse statybai. Tai Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniøsàjungos inicijuotas projektas. Alëjos árengimo darbai jau pradëti.

Partizanø alëjà numatoma atidaryti 2019 metø vasario 16 dienà, minint1949 metø vasario 16-osios LLKS tarybos Deklaracijos 70-metá.

Alëjos árengimo samata – 55 tûkstanèiai eurø. Ðiuo metu turime 45tûkstanèius eurø, tad lëðø dar trûksta.

Aukojamas lëðas praðome pervesti á Lietuvos politiniø kaliniø ir trem-tiniø sàjungos sàskaità LT537044060008103591, AB „SEB bankas“, bankokodas 70440. Daugiau informacijos www.partizanualeja.lt.

Dëkojame uþ Jûsø gerumà!LPKTS valdybos pirmininkë Rasa Duobaitë-Bumbulienë

Garbingo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikiname LPKTS Telðiø filia-lo naræ Bronislavà BOLOVIENÆ.

Gerbiama Bronislava,eidama gyvenimo taku, surinkote nuostabià 90 þiedø puokðtæ, nugairintà

negandø vëjo, suðildytà dþiaugsmo saulës... Linkime Jums Dievo palaimos,stiprios sveikatos, ðviesios vilties ir dþiugiø akimirkø.

LPKTS Telðiø filialas

Þmogus nepakeièiamas laike, nepakartojamas þemëje. Kiekvienas gy-venime skleidþia savo ðviesà – ryðkià ar blankià, taèiau ypatingà. Istorijaskaièiuoja ðimtmeèius, þmogus – valandas, dienas, metus... Jums suskai-èiavo 85! Tai ir daug, ir maþai. Daug, jei matuosime nuveiktais darbais, ne-daug, jei kalbësime apie þmogaus amþiø.

Garbingo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikiname 1941 metø tremtináLPKTS Ðiauliø filialo tarybos nará Algirdà ÐAPOKÀ ir linkime sveikatos,stiprybës, prasmingø darbø Tëvynës labui, Aukðèiausiojo palaimos.

LPKTS Ðiauliø filialas

PadëkaDëkojame paaukojusiam Partizanø alëjos Kaune ágyvendinimo darbamsVytautui Mikðai – 50 eurø.

Ánaðas á valstybës kûrimà(atkelta ið 1 psl.)

Neákainuojama istorinë dokumen-tika, dienoraðèiai leido plaèiai atskleistiðios kilnios asmenybës darbus ir áver-tinti nuopelnus. 2000 metais J. Ðaulio pa-likimo saugotojai – giminaièiai dalá ar-chyvo perdavë Lietuvos Nepriklausomy-bës Signatarø namø muziejui Vilniuje.

Gausiai susirinkæ sveèiai po ðv. Mi-ðiø vyko á Balsënø kaimà, kur prie ke-liuko varteliø á buvusià signataro gim-tinæ pastatytas stendas, o sodybos vie-toje – atnaujintas koplytstulpis su uþ-raðu: „Ðioje parapijoje Balsënø kaimegimë 1918 metø Vasario 16-osios Lie-tuvos valstybës atkûrimo akto signata-ras dr. Jurgis Ðaulys (1879–1948)“.

Apie Jurgá Ðaulá kalbëjo Klaipëdosrajono vicemerë Violeta Riaukienë. Si-gnatarø namø direktorë Meilë Peikð-

tenienë – apie didelá lankytojø dëmesáðiais metais patraukusià signatarø eks-pozicijà ir Vasario 16 Aktà. Atsimini-mais dalijosi J.Ðaulio bendraþygio Pet-ro Klimo brolio Sergijaus vaikaitis, Va-sario 16-osios Akto signatarø klubovadovas Remigijus Gulbinas. Nepa-prastai ðilti þodþiai, gëliø puokðtë – nuoÐveicarijos lietuviø bendruomenës. Jospirmininkë p. Jûratë Caspersen su vy-ru pasidalijo mintimis apie neseniai vy-kusià ðventæ. Ðveicarijoje palikti labaigilûs Jurgio Ðaulio pëdsakai: èia jis ta-po pirmuoju oficialiu Lietuvos valsty-bës pasiuntiniu. Jis vienintelis ið signa-tarø diplomatø, iðvengæs sovietinio re-þimo represijø, 1940 metais negráþo áLietuvà, o pasiliko Ðveicarijoje. Ten at-gulë ir Amþinojo poilsio.

Dalia POÐKIENË

555552018 m. lapkrièio 16 d. Nr. 42 (1304)Tremtinys

Ðámet sukako 70 metø, kai 1948metø vasario 1 dienà þuvo Lietuvoslaisvës kovotojas, partizanø pulkinin-kas, Tauro apygardos partizanø vadasAntanas Baltûsis-Þvejys.

A. Baltûsis gimë 1915 metø balan-dþio 8 dienà Vilkaviðkio apskrities Pil-viðkiø valsèiaus Gulbiniðkiø kaimo ûki-ninkø Antano ir Onos Baltûsiø ðeimo-je. Be Antano, augo dar keturi broliai:Jurgis, Jonas, Feliksas, Vincas, bei se-suo Anelë. Nelengva buvo Baltûsiø vai-kams, nes anksti neteko tëvø: 1925 me-tais mirë tëvas, o 1942 metais – motina.

Daugiau ar maþiau mokslo siekë vi-si Baltûsiø vaikai. Antanas, 1935 me-tais baigæs Ðakiø gimnazijà, ástojo á Vil-kaviðkio kunigø seminarijà studijuotiteologijà-filosofijà. Treèiais mokslometais nutraukë studijas ir mokytoja-vo Bartninkø valsèiaus Rasiø pradþiosmokykloje. Dirbdamas pedagoginá dar-bà Antanas Baltûsis pasiþymëjo dide-liu darbðtumu, uolumu, buvo linksmas,sportiðkas, gerai mokëjo anglø ir vokie-èiø kalbas.

Pasiprieðino vokiðkajai valdþiai1939 metais jis ástojo á Karo mokyk-

là ir tarnavo Pëstininkø karo mokyk-los 26-ajame kavalerijos pulke. Po me-tø suteiktas leitenanto laipsnis. Iðleis-tas á atsargà vël pradëjo mokytojauti.Sukûrë ðeimà su Anele Tarnauskaite irsusilaukë trijø vaikø: Laimutës, Ri-manto ir Audros.

1941 metø lapkritá A. Baltûsis bu-vo paskirtas Pilviðkiø valsèiaus polici-jos nuovados virðininku. Nors vokieèiøbaudëjø þydø þudynës jau buvo ávykdy-tos, pavieniø atvejø dar pasitaikydavo.To darbo vokieèiai reikalavo ið lietuviøpolicijos pareigûnø. Kaip ir daugelisLietuvos policijos pareigûnø, A. Bal-tûsis tam nepakluso ir netrukus gesta-po buvo suimtas ir trejetà savaièiø ka-linamas Kauno sunkiøjø darbø kalëjime.Neþinia, kiek jis èia bûtø buvæs, jei ne ðiokalëjimo virðininkas Ignas Vylius-Vala-vièius. Ðiam uþtarus, A. Baltûsis buvo pa-leistas ir gráþo dirbti pedagoginá darbà áViðtyèio pradþios mokyklà.

Netrukus vël buvo pakviestas á Lie-tuvos policijà – kaip karininkas 1942metais pradëjo tarnauti formuojama-me mjr. Vlado Bajerèiaus vadovauja-mame 252-ame lietuviðkajame polici-jos batalione. Ðis batalionas, be karinësir civilinës reikðmës objektø apsaugos,patruliavo Kauno miesto gatvëmis beivykdë konvojavimo ir transportavimouþduotis Alytaus, Kauno, Marijampo-lës, Panevëþio bei Valkininkø valsèiuo-se. Bene svarbiausias jø uþdavinys – ko-va prieð sovietiniø diversantø, kurienuolat terorizavo taikius Lietuvos ûki-ninkus, ardomàjà veiklà.

Ið pradþiø A. Baltûsis tarnavo bata-liono 2-oje kuopoje bûrio vadu, nuo1943 metø balandþio 22 dienos paskir-tas 3-ios kuopos vadu. 252-asis polici-jos batalionas buvo perkeltas á Lenki-jà, Maidaneko miestà, kuriame veikëvokieèiø árengta koncentracijos sto-vykla. Stodami á batalionà lietuviai ma-në, jog jie kovos prieð mirtinà prieðà –komunizmà, taèiau vokieèiai norëjo,kad lietuviai, kaip ir kiti kitatauèiai, tar-nautø jø tikslams. Todël bataliono va-

Tauro apygardos vadas Antanas Baltûsis-Þvejysdai ir kariai rodë didþiulá nepaklusnu-mà, jie pradëjo masiðkai dezertyruoti.1944 metø pavasará artëjant Rytø fron-tui, A. Baltûsis gráþo á tëviðkæ atosto-gø ir á tarnybà nebegráþo.

Pasirinko kovotojo keliàSugráþæ sovietai ëmë persekioti vi-

sus, kas tik buvo jiems pasiprieðinæs.Kad iðvengtø suëmimo, A. Baltûsis gy-veno nelegaliai prie Griðkabûdþio irJankø pas þmonos gimines, vëliau iðvy-ko pas bièiulius á Garliavà, slapstësi Ma-rijampolës apskrities Sasnavos valsèiuje.Gyvendamas pas Povilà Akelaitá ir susi-tikæs su Vincu Radzevièiumi-Vaidila, jisásitraukë á partizaninio pasiprieðinimoveiklà. 1945 metø pavasará davë priesai-kà ir pasirinko Þvejo slapyvardá, tapoTauro apygardos laisvës kovotoju.

Iðprususiam A. Baltûsiui-Þvejui iðpradþiø teko bendradarbiauti leidþiantnedidelá Tauro apygardos laikraðtá„Laisvës þvalgas“. Jis buvo spausdina-mas Vilkaviðkio apskrities Keturvalakiøvalsèiuje, bunkeryje árengtoje spaustuvë-je. Taèiau 1945 metø spalio pabaigojeèekistai bunkerá aptiko ir slëptuvæ su-naikino. Nuostoliai skaudûs – á prieðørankas pateko du rotatoriai, dvi raðo-mosios maðinëles, trys radijo apartai irkitoks ten buvæs turtas, suimti V. Ra-dzevièius-Vaidila, vadas Leonas Tau-nys-Kovas ir kiti ðtabo nariai.

Atsikûrus naujam Tauro apygar-dos ðtabui, 1945 metø lapkrièio 20dienà A. Baltûsis-Þvejys buvo paskir-tas apygardos ðtabo Spaudos ir propa-gandos skyriaus virðininku bei „Lais-vës þvalgo“ redaktoriumi. Aktyviai tal-kinant apygardos ðtabo Vytauto rink-tinës ðtabo darbuotojams, A. Baltûsisárengë spaustuvæ ir toliau rûpinosi„Laisvës þvalgo“ leidyba.

Teisybës dëlei reikëtø pasakyti, kadlaikraðèio leidimu ir Propagandos sky-riaus virðininko pareigomis jis nebu-vo patenkintas. Kaip drausmingà,energingà, valdingà, reiklø, ambicin-gà, nepaprastai darbðtø, turintá ne-menkà karinës tarnybos patirtá, net-rukus pastebëjo apygardos vadas Z.Drunga-Mykolas Jonas. Jis, norëda-mas sustiprinti apygardos ðtabà, 1946metø birþelio 1 dienà Þvejá paskyrëTauro apygardos ðtabo virðininku.Naujuoju „Laisvës þvalgo“ redaktoriu-mi tapo Juozas Lukða-Daumantas.

Þvejys – puikus apygardos vadasPo dviejø savaièiø iðtiko didelë ne-

tektis – vykdamas Þemaitijon aptartisusijungimo ir bendros kovos klausi-mø, þuvo apygardos vadas Z. Drunga-Mykolas Jonas. Naujuoju apygardosvadu iðrinktas Antanas Baltûsis-Þve-jys. Vëliau, þuvus Juozui Vitkui-Kazi-mieraièiui, jis laikinai tapo Pietø Lie-tuvos srities vadu.

Naujose pareigose Þvejys atsisklei-dë, kaip sumanus organizatorius, atsi-davæs tëvynei, nepaisantis pavojø neimirties grësmës. Kadangi buvo nepapras-tai veiklus, reiklus, turëjo stiprø draus-mës ir pareigos jausmà, to reikalavo ir iðkitø. Retai kada jis uþsibûdavo vienojevietoje, lankësi visoje Tauro apygardoje:padaliniuose tikrino laisvës kovotojø gy-venimo sàlygas, ginkluotæ, aprangà, pa-

dëjo spræsti ávairius klausimus,dalyvavo partizanø apdovanojimøceremonijoje.

Partizanai netruko pajusti nau-jo vado A. Baltûsio tvirtà rankà.Jo ásakymai buvo kariðki, tvirti,instrukcijos ir direktyvos aiðkios,trumpos, logiðkos. Vadas visadavilkëjo tvarkinga Lietuvos kari-ninko uniforma, bendraudamas sulaisvës kovotojais buvo grieþtas, betteisingas, ypaè reikalavo raportuotiir atiduoti pagarbà. Jis negalëjopakæsti pavaldiniø, nepaisant jørango, apsileidimo ir tinginystës, atlie-kant jiems pavestas uþduotis. Drausmëpartizaniniame kare labai svarbi, kadbûtø iðvengta nereikalingø aukø.

A. Baltûsis buvo labai atsargus, pri-silaikë grieþtos konspiracijos, to reika-lavo ir ið kitø. Ið MGB praneðimø ma-tyti karininkø nusiskundimai, kad jiemsnepavyksta iðaiðkinti Tauro apygardosðtabo sudëties. Prie to prisidëjo A. Bal-tûsio parengtas ðifras, kurá naudojo slap-tuose partizanø vadø susiraðinëjimuose.

Iðkilo realus pavojusSovietai bet kokia kaina siekë sunai-

kinti pogrindþio vadus, tarp jø ir A. Bal-tûsá-Þvejá. Norëdami sunaikinti laisvëskovotojus ir patirti kuo maþiau nuosto-liø, MGB griebësi klastos: pasinaudo-jo agento Juozo Markulio-„Erelio“ su-gebëjimais. Per ðá provokatoriø pradëjosuimti ar þudyti vienà po kito Didþio-sios Kovos apygardos aktyvesnius va-dus, po to uþsimojo ir Tauro apygardànaikinti. Ryðiams su Vakarø pasauliu,tiksliau, su pasitraukusiais lietuviø po-litiniais veikëjais ir diplomatais, beijuos klaidinti buvo ákurtas J.Markulio-„Erelio“ vadovaujamas, MGB kontro-liuojamas, Bendrasis demokratinio pa-siprieðinimo sàjûdis (BDPS). Taip no-rëta á ðià organizacijà ávilioti aktyviau-sius laisvës kovotojø vadus, juos suim-ti ir iðkart sunaikinti. Partizanams ið-kilo realus pavojus, nes kur tik apsilan-kydavo J. Markulis, ten netrukus ávyk-davo laisvës kovotojø þûtys.

MGB suplanavo 1947 metø sausio18 dienà suðaukti visos Lietuvos lais-vës kovotojø apygardø vadø suvaþiavi-mà. Planavo partizanus arba suimti, ar-ba sunaikinti. Pirmasis ðià klastà perpratoáþvalgumu ir intuicija pasiþymëjæs A. Bal-

tûsis-Þvejys. Kam Markulis tuomet labiau-siai pakenkë, Dainavos apygardos vadui D.Jëèiui-Àþuoliui laiðke raðë AlgimantasZaskevièius-Narimantas: „Jautriausiaprovokacijos þaizda tapo tai, kad bol-ðevikams pavyko apgauti ið uþsienio at-vykusius asmenis ir perimti gyvybiðkaisvarbià mûsø judëjimo arterijà – ryðiussu uþsieniu. Ágijæs Hektoro (JonoDeksnio – V.K.) ir Meðkio (VytautoStanevièiaus – V.K.) pasitikëjimà,„Erelis“ perëmë á savo rankas paðtà, at-siunèiamas þinias ið uþsienio ir galimy-bæ visà partizaninio judëjimo veiklànukreipti jam reikiama kryptimi“.

(Bus daugiau)Pagal

Vilmanto KRIKÐTAPONIOmedþiagà parengë

Linas KAMINSKAS

Antanas Baltûsis-Þvejys, 1947 metai

Tauro apygardos laikraðtis „Laisvësþvalgas“ Nr. 6 (51) 1947 m. kovo 20 d.

Paminklas A. Baltûsiui-Þvejui ir jo bendraþygiams P. Þaldariui-Ðapalui irJ. Balsiui-Dobilui atminti, jø þûties vietoje Vilkaviðkio rajono Gulbiniðkiø kaime

66666 2018 m. lapkrièio 16 d.Nr. 42 (1304) Tremtinys

Stasë Bagoèiûnienë-Jonauskytë,g. 1928 m., partizanø ryðininkë, Telðiøaps. Nevarënø valsè., Þemaièiø apygar-da Ðatrijos rinktinë Telðiø kuopa,1944–1949 m.Vladas Buivydas, g. 1923 m., (po mir-ties), Vietinës rinktinës karys, Vil-niaus aps. Jaðiûnø valsè., 1944-02-16–1944-05-15.Andrius Kazikaitis, g. 1907 m., (pomirties), pogrindinës organizacijos na-rys, Raseiniø aps. Jurbarko valsè.,LLA narys, 1945–1946 m.Filomena Lipinskienë-Kilèiauskaitë,g. 1923 m., þydø gelbëtoja holokaustometu, Ðiauliø aps. Pakruojo valsè.,1943–1944 m.

Pasiprieðinimo dalyviø (rezistentø) teisiøkomisija skelbia sàraðà asmenø,

pretenduojanèiø á Kario savanorio ir Laisvëskovø dalyvio teisiná statusà

Julija Papreckienë-Ruseckytë, g. 1926m., þydø gelbëtoja holokausto metu,Raseiniø aps. Tytuvënø valsè., 1941 m.Stasys Petroðius, g. 1914 m., (po mir-ties), partizanas, Tauragës aps. Ðilalësvalsè., 1945 m.Sofija Prokopoviè-Voroneckaja,g. 1930 m., þydø gelbëtoja holokaustometu, Vilniaus aps. Ðalèininkø valsè.,1941–1944 m.

Teirautis tel. (8 5) 231 4157.Komisijos pastaba. Sàraðas skelbia-

mas vadovaujantis Pasiprieðinimo daly-viø (rezistentø) teisiø komisijos darboreglamento 8 punktu: „Pretendentai áKario savanorio ir Laisvës kovø dalyvioteisiná statusà skelbiami spaudoje“.

Lapkrièio 7 dienà Kurðënø Pavenèiømokyklos – daugiafunkcio centro moki-niai su tikybos mokytoju R.Èepu irLPKTS Kurðënø filialo buvusiais trem-tiniais aplankëme ir uþdegëme þvakutesprie partizanø paminklo, esanèio prieVentos upës. Kurðënø naujose kapinësemeldëmës ir prisiminëme partizanø nu-eità kelià, giedo-jome giesmes,skaitëme eiles,uþdegëme þva-kutes, padëjomegëliø. Dþiaugia-mës jaunimu,kurie kartu nuo-ðirdþiai meldësi,giedojo. Buvusipolitinë kalinëEugenija Dra-gûnienë papasa-

Uþdegëme þvakutes þuvusiemskojo apie savo vyro brolio partizano Ka-zimiero Dragûno ir partizano AlbertoVodeikio þûtá. Micaièiø kapinëse pager-bëme buvusios ryðininkës Juzefos Þalie-nës kapà. Mokiniams tai buvo nepamirð-tama istorijos pamoka. Jie susidomëjæklausësi tremtiniø pasakojimo.

Marija ÐADLAUSKIENË

„Kelkitës, vaikeliai, ðiandien tekstoli vaþiuoti.“ Rûta pasitrynë akis. Bu-vo dar ankstus birþelio rytas. Vaþiuo-ti? Kur? Tarpduryje stovëjo trys nepa-þástami vyrai. Vienas laikë atstatæs re-volverá. Rûta iðsigando. Iðsliuogë ið lo-vos ir prisiglaudë prie Mamos. Mamosakyse þvilgëjo aðaros, kurias ji stengë-si nuslëpti: „Bëk, Rûtele, pasiimk sa-vo knygutes ir lëlytæ“.

Nepaþástami vyrai leido Mamai pa-siimti patalynës, drabuþiø, maisto.Mama nenorëjo imti daug daiktø, jukjuos, sakë, iðveþa á kità draugiðkà tary-bø respublikà, kur aprûpins gyvenamà-ja vieta ir darbu. Mama buvo ásitikinu-si, kad iðvaþiuoja kaþkur netoli, á kitàmiestà. Kam apsikrauti daiktais, jeigubus galima ten nusipirkti. Tik tetos Ur-ðelës verèiama, ásidëjo rûkytø laðiniø irdeðros. Visà kelià, penkis tûkstanèius ki-lometrø, kuriuos vaþiavo daugiau nei më-nesá, vaikai èiulpë laðinius ir mintyse dë-kojo tetai Urðelei uþ jos áþvalgumà.

Rûta aiðkiai prisimena, kaip juos ið-laipino sovchozo centrinëje aikðtëje.Dulkino lauko pakraðtyje stovëjo iðsiri-kiavæ vietiniai ir spigino akimis á atveþtuo-sius. Mergaitei buvo baisu þiûrëti á skar-maluotus, murzinus vaikus. Maþiausie-ji lakstë vienmarðkiniai, ið po trumpømarðkiniø kartais ðvystelëdavo nuogasuþpakalis. Rûta nesuprato, kodël jie ne-dëvi kelnaièiø. Moterø sijonai sulopytiávairiausiø spalvø kurpiniais, juodo sijo-no fone ðvietë raudonas lopas ar atvirkð-èiai. Visi be iðimties triauðkë saulëgràþasir lukðtus spjaudë èia pat po kojomis.

„Mamyte, kur mes atvaþiavome?“ –sumurmëjo iðsigandusi. Mama pri-glaudë dukrà prie ðono ir ðvelniaiperbraukë plaukus.

Rugsëjo mënesá Rûta turëjo eiti ámokyklà. Rusiðkai dar nemokëjo, betmokytoja nuvedë mergaitæ á antrà kla-sæ, nes pamatë, kad ði jau moka geraiskaièiuoti. Klasëje vaikai sëdëjo po tris,nes trûko suolø. Per matematikà, kaimokytoja skaitë uþdaviná, Rûta supra-to, tik vienà þodá „samaliot“, reiðkia,kalbama apie lëktuvà, daugiau niekonesuprato ir viskà nusiraðë nuo kaimy-nës. Kità dienà, kai mokytoja atneðë ið-taisytus mokiniø darbus, Rûta ant sa-

In memoriam tremtinei Rûtai Katiliûtei (1932–2018)vo lapelio perskaitë: „otlièno“, gráþusinamo, paklausë Mamos, kà tai reiðkia?„Puikiai“, iðvertë Mama. Per kità pa-mokà mokytoja uþdavë atmintinai ið-mokti eilëraðtá. Knygà turëjo tik suolokaimynë, Rûta nedráso papraðyti, kadpaskolintø, ir eilëraðèio neiðmoko. Bu-vo gëda, kad neiðmoko, todël nutarëgeriau ið viso neiti á mokyklà. Taip irmetë mokslus. Mama nevertë mergai-tës eiti á pamokas, suprato, kad ðiai sun-ku, kai nesupranta kalbos, be to, tikë-josi greitai gráþti á Lietuvà. Taip visà þie-mà ir prasëdëjo su sese ant peèiaus.

Antrà rudená mergaitës ásidràsinokartu su vietiniais vaikais naktá eiti á kai-myninio kaimo kolûká saulëgràþø. Rû-ta pasiimdavo skarelæ, patiesdavo antþemës, palenkdavo saulëgràþos galvà irdauþydavo. Kiek iðbyrëdavo, tiek gerai.Per kelias tokias iðvykas visà maiðelá sëkløprisirinko. Kaip buvo gerai pagrauþt þie-mà! Laukà saugojo, raiti sargai gainioda-vo moteris ir vaikus, ðie griûdavo á tarpe-þius ir laukdavo, kol prajos, nes kur tu pa-tamsy pabëgsi. Guli tarp eþiø ir, rodos,ðirdis taip garsiai dunksi, kad raitelisjodamas pro ðalá tikrai iðgirs.

Vasaros ganyklose Rûtos broliaiganë tûkstantinæ aviø bandà. O Rûta,devynmetë mergiotë, virë jiems valgyti.Kà ji ten virë?.. Daþniausiai kokià norsbuzà. Ne visada valgis pavykdavo. Atsi-mena, kaip po pirmos nakties niekaip ne-galëjo ákurti ugnies. Bëgo keletà kilo-metrø á gretimà ganymvietæ parsineðtiþarijø. Kol jas ápûtë, kol uþkaitë kati-liukà, kol iðvirë, jau ir vakaras atëjo. Ki-tà kartà kuolus per arti ugnies sukalë,ðie sudegë, ir ávirto puodas su visu vi-ralu á lauþà, sriubos liko tik ant dugno.

Gyveno ið ðakø pintoj, velëna deng-toj paðiûrëj. Miegojo ant þemës, pasi-klojæ ðieno, su visais drabuþiais. Rûtàbaisiausiai apipuolë utëlës. Kartà persavaitæ atvaþiuodavo „èabanas“, vy-riausiasis piemuo, atveþdavo maisto.Paëmë mergaitæ ir parveþë á fermà,kur gyveno Mama su sesute. Mamatrumpai nukirpo Rûtai plaukus, pa-tiesë ant þemës laikraðtá, palenkëdukters galvà ir ëmë ðukuoti tankio-mis ðukomis. Utëlës pasipylë kaip lie-tus: kapt, kapt, kapt, kapt!

Vypasoje – va-saros ganykloje –avis laikë aptvare.Visà tûkstantá.Aptvaras didþiulis,sukaltas ið mediniøskydø. Stepëje pri-siveisë labai daugvilkø – karas, ne-buvo kam jø me-dþioti. Reikëjoprie kiekvieno ap-tvaro kampo kû-renti lauþus vil-kams nuvaikyti.Ugná teko kurstyti per naktá. O kaipbaisu tamsoje nubëgti nuo vieno aptva-ro kampo iki kito! Rûta labai bijojo, vie-na nebëgdavo, vis su kuo nors poroj, oèia pat uþ aptvaro akys, kaip þibintaiþybsi, siaubà varo.

Bûdama antrokë Rûta sprendë ma-tematikos uþdavinius ketvirtokams.Pirmà þiemà mergaitë praleido, nesi-mokë, antrà þiemà irgi praleido, prasë-dëjo su sese ant peèiaus, o treèià þie-mà Mama virðininkams pasakë, kadvaikams reikia mokytis. O mokytis So-vietø sàjungoj buvo ðventas reikalas.Negalëjo uþdraust. Rudeniop ið ganyk-lø ðeima gráþo á fermà. Rûta pradëjo lan-kyti antrà klasæ. Pirmokai ir treèiokaimokësi pirmoje pamainoje, antrokai irketvirtokai – antroje. Viena mokytoja dir-bo su abiem klasëmis ið karto. Antrokaisëdëjo vienoje eilëje, ketvirtokai kitoje.Kadangi visi sëdëjo vienoje patalpoje,mergaitë girdëdavo, kà mokytoja dës-to ketvirtokams ir viskà suprasdavo.Kai bûdavo matematikos kontrolinis,ketvirtokai laukdavo, kol Rûta iðspræsjiems uþduotis ir atsiøs „ðpargalkes“.

Antrà vasarà Rûtai prasidëjo kaþ-kokia akiø liga. Akys labiausiai aðaro-jo, traiðkanojo, perðëjo. Nieko áþiûrëtnegalëjo. Vietiniai patarë akis ðlapimuplauti. Ðlykðtu, britku, bet daugiau gy-dymo priemoniø neturëjo. Ir kà jûs saumanot – akis pagydë, bet paskui liga ási-metë á burnà. Visos dantenos sutino, lie-þuvis þaizdomis apëjo. Negalëjo mer-gaitë nieko valgyt. Mama vedë dukre-læ á rajono centrà uþ penkiolikos kilo-metrø pas gydytojà. Rûtelë visai nusi-

galavo, vos pasliûkino.„Mamyte, pasëdëkim“, – maldavo.

„Eikim, dukryte. Nesësk, nebeatsikel-si“, – ragino Mama.

O kojos sunkios sunkios. Ðvininës.O juk tà paèià dienà turëjo dar ir atgalpareiti. Gydytoja davë skalauti kaliopermanganato. Mama nusivylë. Ðitiekvaikðèiota, mergaitë visai iðkankinta.Bet stebuklas – skalavimai padëjo!

Pavasará, sniegui nutirpus, parbë-gusi ið mokyklos Rûta èiupdavo kibiràir lëkdavo á laukus rinkti varpø. Kibiràprisirenka, sutrina varpas tarp delnø,iðvëto, iðpusto ir gauna dubenëlá kvie-èiø. Pakepina grûdus, buteliu sutrina iriðverda, oi kokia skani koðë! Taèiau rai-ti prievaizdai ið kvieèiø lauko vaikyda-vo. Neleisdavo moterims ir vaikamsrinkti varpø. Geriau jos supus, nei þmo-nës nuo bado gelbësis.

(Iðtraukos ið Rasos Katiliûtës kny-gos „Gimnazistë“; iðleido VðÁ „Pa-mëginèius“, Vilnius, 2016)

Iðtremta 1941-aisiais kartu su ma-ma, dviem broliais ir sesute, Rûta á Lie-tuvà tegalëjo sugráþti tik 1957 metais,kai buvo panaikinta tremtis. Studijuo-ti tremtinei tebuvo leista Novosibirs-ko pedagoginiame institute ir tik fi-zikos mokytojo specialybæ (mat tuometu labai trûko ðiø specialistø). Ágimtàjá Kaunà sugráþti negalëjo, lei-dimà gyventi ir dirbti gavo Telðiuose.Nors Rûta niekada nesvajojo tapti fi-zikos mokytoja, taèiau mokiniai jà la-bai mylëjo ir ne kartà iðrinko myli-miausia mokytoja.

Rasa BAÈIULIENË

Rûta tremtyje, 1952 metai

777772018 m. lapkrièio 16 d. Nr. 42 (1304)Tremtinys

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Adresas: Laisvës al. 39, 44309 Kaunas,Tel. (8 37) 323 204

TremtinysLeidëjas Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjunga

Ámonës kodas 300032645Ats. sàsk. Nr. LT18 7044 0600 0425 8365 AB „SEB“ bankas

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XRedaktorë Jolita NavickienëKalbos redaktorë Audronë KaminskienëTechninë redaktorë Vesta Milerienëwww.lpkts.lt

Projektus „Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautosnetekèiø atspindþiai“ ir „Istorija be „baltø dëmiø“remia

2 spaudos lankai. Tiraþas 1670 egz. Kaina 0,61 euro.

Spausdino spaustuvë UAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

Skelbimai

Ilsëkitës ramybëje

El. p. tremtinys.redakcija@gmail.com

Buvusiø tremtiniø ir politiniø kaliniø miðraus choro ,,Trem-ties varpai“ 30-meèio minëjimas.

Lapkrièio 16 d. (penktadiená) 9 val. ðv. Miðios uþ choro,,Tremties varpai“ buvusius ir esanèius choristus Kurðënø Ðv.Jono Krikðtytojo baþnyèioje.

Lapkrièio 17 d. (ðeðtadiená) 14 val. choro ,,Tremties var-pai“ 30-meèio jubiliejinis koncertas Ðiauliø r. Pavenèiø mokyk-loje – daugiafunkciame centre (Ventos g. 17, Kurðënai).

Kvieèiame dalyvauti.

Lapkrièio 17 d. (ðeðtadiená) 14 val. buvusius tremtinius, po-litinius kalinius, Laisvës kovø dalyvius, jø ðeimos narius LPKTSPalangos filialo valdyba maloniai kvieèia á Palangos filialo veiklos30 metø sukakties paminëjimà poilsio ir reabilitacijos centre „Pu-ðynas“ (Þvejø g.1, Palangoje).

Lapkrièio 18 d. (sekmadiená) LPKTS Alytaus filialas minësákûrimo 30-metá. 13 val. ðv. Miðios Alytaus Angelø Sargø baþ-nyèioje, po jø minëjimas Alytaus ðauliø namuose (S. Dariausir S. Girëno g. 10). Dalyvaus buvusiø tremtiniø choras „Atmin-tis“, liaudiðka kapela „Smiltelë“, vyrø ansamblis „Ðiaurys“, ðo-kiø kolektyvas „Miestelënai“, Butrimoniø gimnazijos mokslei-viø ðokiø ansamblis „Gojelis“. Kvieèiame dalyvauti.

Pasiteirauti tel. 8 694 07641.

Marytë Gervytë-Èasnyk1943–2018

Mirtis ateina ir pasiima brangiausià þmogø,tik niekada ið atminties neiðtrina atsiminimø.

Marytë gimë Kauno r. Girininkø k. ûkinin-kø ðeimoje. 1948 m. su ðeima buvo iðtremta á Ir-kutsko sr. Usoljës r. Taljano k. Taljane baigë vi-durinæ mokyklà. 1965 m. baigë Irkutsko peda-goginá institutà ir ágijo fizikos mokytojos specia-lybæ. Mokykloje dirbo 35 m. Uþaugino sûnø irdukterá. 2003 m. gráþo á Lietuvà, gyveno Sargë-nuose.

Palaidota Petraðiûnø kapiniø kolumbariume.Nuoðirdþiai uþjauèiame artimuosius.

Buvæ Taljano tremtiniai

Lapkrièio 21 d. (treèiadiená) 16 val. Ukmergës kraðtotyrosmuziejuje ávyks renginys, skirtas Adolfo Ramanausko-Vana-go 100-osios gimimo metinëms „Að esu Vanagas...“

Praneðimà skaitys istorikas dr. Arvydas Anuðauskas. Par-tizanø dainas atliks liaudiðkos muzikos kapela „Vieversa“. Buspristatyta „Misija Sibiras 2018“ ekspedicija.

Lapkrièio 25 d. (sekmadiená) 14 val. Klaipëdos bendruo-menës namuose (Debreceno g. 48) minësime Klaipëdos pirmo-sios tremtiniø ir politiniø kaliniø organizacijos ákûrimo 30-metá.

Maloniai kvieèiame dalyvauti.

Gruodþio 1 d. (ðeðtadiená) 11 val. Pakruojo kultûros centre vyks LPKTS Pakruojo filialo30-øjø metiniø minëjimas. Koncertuos Pakruojo ,,Atþalyno“ gimnazijos ir J. Pakalnio muzikosmokyklos auklëtiniai. Po minëjimo bendrausime prie arbatos puodelio.

Maloniai kvieèiame dalyvauti visus buvusius tremtinius, politinius kalinius, laisvës kovø da-lyvius, jø ðeimø narius, artimuosius, prijauèianèius.

Zita Stankûnaitë-Zapalskienë1929–2018

Gimë Panevëþio aps. Naujamiesèio valsè.Garðviø k. Mokësi Þemës ûkio akademijoje.1951 m. ðeima iðtremta á Tomsko sr. Teguldetor. Staro Ðumilovo gyv. 1952 m. Zita suimta ið aka-demijos suolo ir iðtremta pas tëvus. Dirbo ávai-rius miðko ruoðos darbus. Vëliau ástojo á Toms-ko miðkø ûkio technikumà. 1956 m. gráþo á Lie-tuvà, iðtekëjo, susilaukë dukters Rûtos. Dirbo Pa-nevëþio vandentiekio valdyboje.

Palaidota Panevëþio Ramygalos g. kapinëse.Uþjauèiame dukterá ir artimuosius.

Buvæ Staro Ðumilovo tremtiniai

Lietuvos laisvës kovos sàjû-dis kartu su Lietuvos partiza-nais turi kilnø tikslà – pastaty-ti visiems þuvusiems ir nukan-kintiems partizanams memo-rialà Kryþkalnyje, Raseiniø ra-jone. Svarbiausi memorialosimboliai – lietuviðko kalavijoformos 25 metrø aukðèio obe-liskas ir apie 20 000 partiza-nø áamþinanti atminimo sie-na su þuvusiø partizanø var-dais bei pavardëmis, iðpjauto-mis Vyèio kryþiaus formosstelose, bei neþinomo partiza-no kapas. Kalavijas, ásmeigtaspiliakalnio virðûnëje – tai per-galës ir iðsilaisvinimo, gimto-sios þemës apsaugos simbolis.Ne veltui já pasirinkome ið ðlo-vingiausios Lietuvos istorijos –LDK laikø, taip siekdami pri-lyginti partizanø pasiprieðini-mo kovas skambiausioms lie-tuviø istorijos pergalëms. Obe-liskas – kalavijas bus puikiaimatomas vykstantiems svar-biausia Lietuvos magistraleVilnius–Klaipëda.

Atkirsta esamo kalno dalissukuria atodangà – þuvusiøjøatminimo sienà ( aukðtis – 6metrai, ilgis – apie 30 metrø),kuri simbolizuoja tvirtà ir tar-si uola nepalauþiamà partiza-nø kovinæ dvasià. Sienoje apie1300 tamsinto plieno Vyèiokryþiø su þuvusiø partizanø

Kvieèiame!Kvieèiame apsilankyti LPKTS Patriotiniø leidiniø knygynëlyje (Laisvës al. 39, Kaune)

ir ásigyti knygø tremties ir rezistencijos tematika, naujausius „Tremtinio“ numerius.Knygø galite ásigyti ir internetu www.lpkts.lt.

Paminklas partizanams Kryþkalnyjepavardëmis (po 16 pavardþiøant vienos stelos), kurios tam-siu paros metu ið apaèios bûtøapðviestos raudonai, taip suku-riant krauju paraðytø pavar-dþiø metaforà. Ðalia atminimosienos formuojama aikðtë,skirta pagerbimo ceremoni-joms. Kalavijas padalina atmi-nimo sienà pusiau ir sminga áþemæ – bûtent ðioje vietoje nu-matome simboliná Neþinomopartizano kapà – tai granitoplokðtëse iðpjautas juodasVyèio kryþius su raudonu ap-vadu tamsiai þalio granito fo-ne. Bûtent toká þenklà ant uni-formø rankoviø partizanai bu-vo iðsiuvinëjæ pasiprieðinimosovietø okupantams metu1944–1953 metais.

Antrame projektoetape numatoma pas-tatyti ir partizanø isto-rijos paviljonà –muziejø. Þemës skly-pas, kuriame bus sta-tomas paminklas, ási-gytas uþ þmoniø ðiamtikslui paaukotas lë-ðas. Jau gautas pa-minklui statyti leidi-mas, taip pat pasiraðy-ta su Raseiniø rajonosavivaldybe bendra-darbiavimo sutartis.

Partizanø memo-rialas bus pastatytas

Kryþkalnyje, netoli koply-èios, (architektë VirginijaBakðienë) kurià pradëjo sta-tyti monsinjoras AlfonsasSvarinskas. Pagaliau koplyèiauþbaigta ir tamsiu paros me-tu ið tolo ðvieèia jos kryþius.Apðviesta ir pati koplyèia beiá jà vedantys laiptai.

Lapkrièio 25 d. (sekmadie-ná) Kryþkalnyje (Nemakðèiøse., Raseiniø r.) ávyks Kæstuèioapygardos aukø memorialiniopaminklo atidarymas ir ðventi-nimas. 11 val. ðv. Miðias uþlaisvës kovø dalyvius aukosKauno arkivyskupas emeritasSigitas Tamkevièius ir Panevë-þio vyskupas emeritas JonasKauneckas.

Kvieèiame dalyvauti.

88888 2018 m. lapkrièio 16 d.Nr. 42 (1304) Tremtinys

Aktyvumo reikëtø pavydëtiSpalio 18 dienà vykusioje LPKTS

Marijampolës filialo ataskaitinëje rinki-minëje konferencijoje teko nemaþai pa-bendrauti su, sakyèiau, vienais aktyviau-siø mûsø politinio ir pilietinio gyvenimodalyviø. Nors ðioje asociacijoje – daug-maþ vyresnio amþiaus þmonës, taèiau pi-lietiðkumo ir aktyvumo jiems reikëtø pa-vydëti. Þiûrëjau á ðià bendruomenæ ir

galvojau, kad tokiø aktyviø þmoniømums labai reikia, taèiau jø gretos spar-èiai retëja. Per pastaruosius 5–6 metusLPKTS Marijampolës filialo nariø su-maþëjo kone keliskart. Ðie þmonës dëlmûsø laisvës nemaþai paaukojæ, dauge-lis jø praradæ sveikatà Sibiro lageriuo-se, bet, valdþiø negarbstomi ir nerams-tomi, gyvena kukliai ir tyliai. Konferen-

cijos metu tik pasibëdojo, jog asocia-cijos iðlaikymui trûksta lëðø, niekas ne-benori remti visuomeniniø organizaci-jø, dël to ir veiklos maþa.

Taèiau uþ jø peèiø – milþiniðki nu-veikti darbai – partizanø ir tremtiniø at-minimo áamþinimas, vieno pirmøjø Lie-tuvoje Tauro apygardos partizanø irtremties muziejø ákûrimas, istoriniø

knygø leidyba ir kita veikla, kuri neleisir mûsø anûkams pamirðti tø, kurie pa-aukojo savo gyvybæ ar sveikatà vardanlaisvos Lietuvos. Reta kuri asociacijagali pasigirti tokia veikla. Pagarba ir di-dþiulë padëka jiems uþ tai.

Marijampolës filialo choras suteikëkonferencijai nuostabià nuotaikà.

Kostas JANKAUSKAS

Mûsø organizacijos kûrimosi detalës(atkelta ið 1 psl.)

Treèias mano pakviestas buvo Ja-roslavas Banevièius. Su juo supaþin-dino jo brolis, mano kolega doc.R. Banevièius. Jis pasiþymëjo te-chnokratine màstysena ir energija,kas buvo labai vertinga besikurianèiaiorganizacijai. Kitus darbo dalyviuspakvietë A. Butkevièius ir B. Ne-dzinskienë.

Jau pirmajame posëdyje svarstëmetikslus ir pavadinimà. Nutarëme bûtipolitiðki kaip Sàjûdis ir visuomeniðkikaip Kultûros rëmimo fondas. Taip or-ganizacijà ir áregistravome Teisingumoministerijoje. (Sàjûdis ásiregistravo vë-liau uþ „Tremtiná“, po Steigiamojo su-vaþiavimo spalio 11 dienà.) Valdantiejibuvo pasimetæ ir ðios kolizijos nepaste-bëjo, kad mes registruojamës prie ne-registruotos organizacijos.

Kolektyviai svarstëme organizaci-jos pavadinimà. Sutarëme, kad turë-tø bûti trumpas ir visaapimantis ið-blaðkytus nuo tëvø þemës po visà pa-saulá. Priëjome iðvados, kad toks þo-dis yra „Tremtinys“. Jis tinka vi-siems, iðtremties á Sibirà ir kitus So-vietø sàjungos tolius, pabëgusiemsnuo ðios tremties iðeiviams po platøjápasaulá ar besislapstantiems Lietuvo-je, politiniams kaliniams. Niekam netneðvystelëjo mintis, kad klubo „Trem-tinys“ narystei uþkarda bûtø neturëji-mas okupanto reabilitacijos.

Mano paties buvo kuriozinë situa-cija. Tëvai jau buvo reabilituoti. O aðdël reabilitacijos kreipiausi tik 1989metais ir tada esanèios tarybø valdþiosbuvau reabilituotas.

NarystëNutarëme suvaþiavimui siûlyti fik-

suotà narystæ su nario mokesèiu ir at-virà. Tai reiðkë, kad nariu gali bûti ne-bûtinai sovietinio okupanto represuo-tieji ar nuo represijø pabëgusieji, bet irtie, kuriems priimtina organizacijosveikla. O nenorintys dël kuriø norsprieþasèiø afiðuotis tyliai galës talkintiuþsibrëþtiems siekiams.

Prieþastys bûti nepastebimais buvoávairios. Juozas Armonaitis, prisimini-mø knygos „Meskim dalgius, imkimginklus“ autorius, norëjo sulaukti pen-sijos, kad neiðmestø ið fiziðkai neágaliø-jø batsiuviø artelës. Povilas Peèiulaitis-Lakðtingala, prisiminimø „Ðità paimki-te gyvà“ autorius, sakë: „Mes, partiza-nai, pasitarëme bûti nepastebimais,kad neiðgàsdintume okupacinës siste-mos ir ji neuþdarytø nei Sàjûdþio, nei„Tremtinio“. Dþiaugiamës jaunimoaktyvumu ir ateisim, kai bûsim paðauk-ti“. Á pastebëjimà, kad Stasys Pancer-na trykðta aktyvumu su visa ðeima,nebijodamas reabilitacijos negauti, par-

tizanø vadas ðyptelëjo: „Toks jis ir kator-goje buvo. Prieð sovietines ðventes já á „bu-rà“ patalpindavo – profilaktiðkai izoliuo-davo“. Stasiui Pancernai susirgus, abusu B. Nedzinskiene lankëme ligoninë-je. Radome trykðtantá dël socializmo„su þmogiðkuoju veidu“! Toks ir liko at-mintyje. Buvo ypaè valdingas.

Buvo sakanèiø: „Mes jau kentëjomeuþ Lietuvos laisvæ, dabar tegul eina ki-ti!“ Kai kurie turëjo geras pareigas irnerizikavo jas prarasti. Tai be priekaið-tø labai suprantama. Viena tremtinënet veikë prieð mûsø kandidatà á Aukð-èiausiàjà Tarybà Liudà Simutá Ðanèiørinkimø apygardoje, bet Robertas Gri-gas gynë. O kai nuðvito Nepriklauso-mybë, su mûsø organizacija á Seimà pa-teko. Visko bûta.

Ruoðëmës dviem scenarijamsVienas, jeigu bûtø uþdrausta veikla

arba labai suvarþyta. Numatëme kom-paktiðkà 12 asmenø tarybà su nariais,gyvenanèiais skirtinguose regionuose,bet septynis Kaune, kad susirinkæ tu-rëtume kvorumà sprendimams. Sujau pasiþymëjusiais kandidatais tarë-mës dël jø dalyvavimo veikloje. Ma-loniai sutiko. Juos ir pateikëme stei-giamajam suvaþiavimui.

Antras veiklos kelias, jeigu viskasklostysis sëkmingai, vaþinëjame po Lie-tuvà, kuriame skyrius, kurie, kaip Kau-ne, persipynæ su Sàjûdþiu vykdoM. Gorbaèiovo paskelbtà persitvarky-mà „Perestrojka“.

Ðiø scenarijø vykdymui parengëmeorganizacijos ástatus. A. Butkevièiusjau buvo parengæs metmenis. Po manokritiniø pastebëjimø, dirbome prie jødar keturias savaites. Jie iðliko visà vie-nø metø tarybos kadencijà, nes buvopritaikyti organizacijos plëtrai.

Jau vëliau ástatai buvo perþiûrëtiir pritaikyti prie Lietuvos Respubli-kos teisës aktø.

Pertvarkant ástatus daug energijosiðeikvojo ir loginio sumanumo parodëvëlesnysis organizacijos pirmininkasdr. Povilas Jakuèionis, o rengiant stei-giamàjá suvaþiavimà buvo iðkilæs pirmi-ninko pasirinkimas. Ávertinæs jaunys-tæ, energijà ir numatomà aktyvø va-þinëjimà po Lietuvà pasiûliau A. But-kevièiø. „Jis per jaunas, tai dar ne jo jë-goms!“ – bandë prieðtarauti rûpestingojimama Nijolë, dalyvavusi posëdyje.

„Mama, jeigu manimi pasitiki, esu pa-kankamo amþiaus ir reikiamø jëgø!“ –buvo iðspræstas pirmininko pasirinki-mas, kurá patvirtino suvaþiavimas.

Steigiamasis suvaþiavimasJis ávyko 1988 metø rugpjûèio 26

dienà, ðeðtadiená. Buvo apsiniaukæ, betnelijo. Pagal tuometinæ tvarkà rengë-

jai turëjo skirti atsakingus,kurie prisistatydavo milici-jos vadovybei ir prisiimdavoatsakomybæ dël pasekmiø.Dël eityniø reikëjo gauti lei-dimà. Atsakomybës ëmë-mës abu su Audriumi.

Iðvakarëse mus iðkvietë ámilicijos valdybà, kuri buvosusirûpinusi, kad ið Marijam-polës vaþiuos pilnas autobusas„banditø“. Gal reikëtø at-ðaukti suvaþiavimà? „Tai bus,tikriausiai partizanai, kuriepasiþymëdavo drausme, irmes atsakomybës neatsisako-me“, – iðgirdo mûsø prieðta-ravimà. Mums priminë, kadmasinëms organizuotomseitynëms leidimo neturime.

Suvaþiavimo metu buvoperpildyta ne tik salë antrameaukðte, bet ir kiemas, kitosArchitektø namø patalpos,prieðais esanti Vilniaus gatvë.Prieigas teko radiofikuoti.

Juozas Enèeris, politiniskalinys, pradëjo suvaþiavimà. Be mu-zikos ir dirigento nugriaudëjusi „Tau-tiðka giesmë“ atrodë pakels stogà.

Abu su A. Butkevièiumi pirminin-kavome suvaþiavimui. Paminëjau Sàjû-dá, á kurio veiklà turime jungtis orga-nizuotai. Paþadëjau organizacijà permetus pastatyti ant bëgiø. A. Butke-vièius mintinai iðdëstë ástatus. B. Ne-dzinskienë ragino kuo skubiau apra-ðyti ávykius, kol dar gyvi nukentëju-sieji liudytojai. J.Banevièius Sovietøsàjungà pavadino tautø genocidovalstybe, todël viena marijampolietëpareiðkë nepasitikëjimà juo.

Visa numatyta taryba buvo iðrink-ta, mus palaikë gausiai susirinkusi Kau-no Sàjûdþio iniciatyvinë grupë. Po su-sirinkimo atnaujinome abipusæ paþin-tá su partizanu Povilu Peèiulaièiu-Lakðtingala, su kuriuo nesimatëmenuo 1950-øjø, kai man buvo devyneri.Að já iðkart paþinau, jam apie mane pri-minë jo sesuo Janina.

Suvaþiavimas baigësi ðv. Miðiø au-ka Karmelitø baþnyèioje.

Likimas buvo mums maloningas.Galëjome veikti pagal antràjá numaty-tà scenarijø. Visoje Lietuvoje kûrëmeskyrius kartu su Sàjûdþio iniciatyvi-nëmis grupëmis. Daug kur Sàjûdþioir „Tremtinio“ klubo vadovybæ suda-rë tie patys asmenys, renginiai irgi bu-vo tie patys. Jie papildë tautos ryþtà,kurá pajuto steigiamajame Sàjûdþio su-vaþiavime ir Baltijos kelyje. Kaune„Tremtinio“ skyrius buvo ákurtas, be-ne, vëliausiai. Renginiai buvo labai gau-sûs dalyviø skaièiumi.

Paþymëtinas renginys Sporto halë-

je. Já kaþkodël net kai kas vadina pir-muoju „Tremtinio“ suvaþiavimu, norsten nebuvo teikiama ataskaita, nebuvoir vadovybës rinkimø. Jis buvo skirtasdarbo gairëms aptarti. A. Butkevi-èius sakë, kad privalome pripaþinti1940-øjø ávykius Lietuvoje okupaci-ja, jog tauta turëjo teisæ gintis ir par-tizanø kovà vadinti nacionaliniu pa-siprieðinimo judëjimu – rezistencija.Man teko skelbti tautos vienybës di-lemà: pasirinkti pyktá ir kerðtà ar Ne-priklausomà Lietuvà.

Antanas Terleckas papildë, kadduktë jam raðë á lagerá: „Tëveli, gráþká Lietuvà be pykèio“, – ir be jo gráþau.Renginá moderavo istorikas PovilasMeèkauskas.

Steigiamajame suvaþiavime iðrink-ta taryba parengë vadovavimo perda-vimà politiniams kaliniams, kurie darnebuvo reabilituoti. Organizacijos va-dovu tapo sovietø okupantø katorgosrekordininkas Balys Gajauskas, o tary-bos pirmininku – Antanas Lukða. Taiávyko 2-ojo suvaþiavimo metu, kuriamvadovavau. Suvaþiavimo dalyviai norë-jo ir toliau vadovu matyti A. Butkevi-èiø. Jis rodë iðmintá dël pareigø perda-vimo. Iðkilo klausimas ir dël pavadini-mo „Tremtinys“ papildymu „politiniaikaliniai“, bet esamà pavadinimà tadaapgyniau. Tai – jau kita tema.

Malonu jausti, kad nors organizaci-jos pavadinimas pakito ir vadovybë ki-ta, bet renginiuose ðventinë aura ir op-timizmas ateitimi iðliko.

Dr. Povilas VARANAUSKAS,Nepriklausomybës Akto

signataras