20 tema Teisės normų įgyvendinimas

20.1.Teisės įgyvendinimo sąvoka. Teisės įgyvendinimas – tai naudojimasis teisės normų suteiktais ar neuždraustais leidimais – subjektinėmis teisėmis vykdant tas teises legalizuojančias pareigas.Teisės įgyvendinimą sudaro dvi tarpusavyje susijusios akcijos:*naudojimasis subjektinėmis teisėmis*vykdymas tą naudojimąsi legalizuojančių pareigų

Naudojimasis teise – tai atlikimas teisės normų leistų arba neuždraustų veikų, kuriomis teisės subjektai apsaugo, įgyvendina savo teisėtus interesus, subjektines teises. Kad būtų teisėtas, šis naudojimasis teise, turi būti visuomenėje legalizuojamas atitinkamų pareigų vykdymu; pareigų vykdymas šiuo atveju suprantamas negatyviai ir pozityviai.

Požiūris į teisės įgyvendinimą kaip procesą yra būdingas tik demokratinei visuomenei, kuri skelbia teisės viršenybę ir kurios teisinis gyvenimas prasideda žmogaus teisėmis, o pats teisės įgyvendinimas suprantamas tik kaip žmogaus teisių įgyvendinimas. Naudojimasis teisėmis yra tikslas, o pareigų vykdymas abiem savo pavidalais – priemonės legalizuoti, įgyvendinti šį tikslą, nes teisėmis naudojamasi ne šalia visuomenės, o visuomenėje.

Šitaip suprantamas teisės įgyvendinimas yra tiesioginis, nes teisės nurodymai čia virsta soc. santykiais pačių teisės subjektų pastangomis. Šitaip suprantamo teisės įgyvendinimo subjektai yra visi fiziniai ir juridiniai asmenys, piliečių susivienijimai, valstybės i-cijos, pareigūnai. Demokratinėje visuomenėje piliečiai ne tik turi teisę, bet ir yra skatinami patys įgyvendinti savo teises suteikiant jų įgyvendinimui subjektinių teisių ir pareigų vienovės pavidalą. Tokį pavidalą įgyjantis teisės įgyvendinimas visada yra abipusės pagarbos ir apsikeitimo paslaugomis tarp visuomenės narių procesas

20.2.Skirtumas tarp teisnumo ir subjektinės teisės įgyvendinimo. Įgyvendinti teisnumo lygmens teisę – tai naudotis įstatymo suteiktu leidimu veikti – imtis vykdyti pareigas ir šitaip susikurti geidžiamą gėrį bei įgyti į jį subjektinę teisę. Įgyvendinti subjektinę teisę – tai naudotis įgyta teise į susikurtą konkretų gėrį.

20.3.Piliečio ir pareigūno teisinio statuso įgyvendinimo specifika. Piliečio teisės įgyvendinimas prasideda nuo naudojimosi teise, o pareigūno – nuo pareigų vykdymo. Šitaip yra todėl, kad piliečio teisinis statusas yra nustatytas dispozityviai, o pareigūno – imperatyviai. Pareigūno teisinio statuso įgyvendinimas – tai gautų įgaliojimų įgyvendinimas, o įgaliojimai prasideda pareiga tarnauti bendrai piliečių gerovei. Pareigūno teisės yra tik leidimai – priemonės tinkamai atlikti pareigą. Pilietis gali savo teisėmis naudotis arba nesinaudoti, tuo tarpu pareigūnas turi naudotis teisėmis, nes kitaip tinkamai neįvykdys pareigos.

20.4.Du teisės taikymo pavidalai. Pozityviu požiūriu teisės taikymas – tai valstybės pagalba asmeniui pasinaudoti pozityvios teisės jam suteikta ar įgyta teise. Negatyviu požiūriu teisės taikymas – tai teisingumo vykdymas: negatyviomis sankcijomis siaurinimas ar likvidavimas asmens subjektinių teisių, kuriomis jis naudojasi nevykdydamas atitinkamų pareigų.

20.5.Teisės taikymo priežastys. (Teisę būtina taikyti tokiais atvejais):*kai teisės normų asmeniui suteiktas leidimas turėti tam tikrą gėrį negali virsti jo subjektine teise be kompetentingų valstybės institucijų ar pareigūnų dalyvavimo*kai kyla ginčas, ar konkrečiam asmeniui priklauso tam tikra subjektinė teisės, o ginčo šalys pačios negali tuo klausimu susitarti arba reikia pašalinti kliūtis, garantuoti tinkamą teisinių pareigų vykdymą*kai reikia oficialiai nustatyti buvimą ar nebuvimą konkrečių faktų ir pripažinti juos juridiškai reikšmingais. *Kai vsm-inis santykis dėl vsm-inio ar asmeninio reikšmingumo turi būti patvirtintas valstybės institucijų siekiant patikrinti jo teisėtumą*Kai reikia įpareigoti teisės subjektus, besinaudojančius subjektinėmis teisėmis, vykdyti iš šio naudojimosi kylančias pareigas kitų asmenų naudai arba kai reikia teisės pažeidimo atveju apriboti teisės pažeidėjo subjektines teises – vykdyti teisingumą. *Kai reikia valstybės vardu paskatinti tam tikrą visuomenei naudingą elgesį

20.6.teisės taikymo stadijos. Individualus teisinis reguliavimas apima tokius tarpsnius:1.Teisinės bylos faktinių aplinkybių nustatymas ir jų analizė. Reikalaujama nustatyti ne apskritai visas, o tik turinčias juridinę reikšmę bylos aplinkybes, t. y. galinčias paveikti veikos teisinį kvalifikavimą ir poveikio priemonės parinkimą; taip pat būtina atskleisti veikos padarymo tikslus, motyvus, priežastinį veikos ir jos sukeltų padarinių ryšį.2.Nustatytų faktinių aplinkybių (veikos) byloje teisinis įvertinimas (kvalifikavimas). Tai parinkimas konkrečios teisės normos ir poveikio priemonės (sankcijos), atitinkančių nustatytas bylos aplinkybes. Kvalifikuodami veiką, pareigūnas ir institucija nustato, kuri teisės šaka reguliuoja panašius santykius ir kuri tos šakos norma apima nagrinėjamą gyvenimo įvykį. Kartu patikrinama, ar pasirinkta teisės norma galioja laiko, teritorijos ir asmens atžvilgiu. Nustatomas ir tos teisės normos autentiškas tekstas – oficialus teisės normų akto, paskelbto oficialiame leidinyje, tekstas.3.Teisės normos aiškinimas.4.Sprendimo teisinėje byloje priėmimas, jo pagrindimas ir išdėstymas teisės normų taikymo akte. Šioje stadijoje taikomos teisės normos galia išplečiama šiam konkrečiam faktui, konkretiems asmenims, tiems asmenims nustatomos konkrečios teisės ir pareigos. Sprendimo konkrečioje byloje priėmimas yra teisinis faktas – pagrindas atsirasti kitiems teisiniams santykiams.5.Teisės akte suformuluoto paliepimo vykdymas.

20.7. Teisės taikymo aktas ir jo struktūra. Oficiali teisės taikymo forma yra teisės taikymo aktai, kuriuose įtvirtinami kompetentingų i-cijų sprendimai konkrečioje byloje. Jiems būdingi tokie požymiai:1.Teisės taikymo aktas – tai dažniausiai oficialios, kompetentingos valdžios i-cijos sprendimas dokumentas, skirtas padėti asmeniui įgyvendinti savo teises arba sumažinantis asmens teises, šiam atsisakius vykdyti atitinkamas pareigas.2.Teisės taikymo akte yra išreikštas privalomas valstybės paliepimas, kuris bendrųjų teisės normų pagrindu nustato konkretaus santykio dalyviams individualias teises ir pareigas.3.Teisės taikymo aktas turi įstatymo nustatytą formą (teismo sprendimas, nuosprendis, nutartis,ir kt.).4.Teisės taikymo aktas skirtas individualizuoti bendrąjį teisinį reguliavimą, t. y. derinti konkrečių asmenų subjektines teises ir pareigas atsižvelgiant į jų elgesį konkrečių teisės normų atžvilgiu.Šiuo atveju teisės taikymo aktas – tai remiantis teisės normomis priimtas valstybės i-cijų sprendimas, kuriuo oficialiai įforminamos tos teigiamos ar neigiamos asmens teisinio statuso permainos, kurias šis asmuo susikuria naujų pareigų vykdymu arba atsisakymu vykdyti pareigas, kuriomis privalėjo legalizuoti atitinkamas subjektines teises.5.Dažnas teisės taikymo aktas turi įstatymo galią, bet šią galią jis turi ne pats savaime, o jam pereina taikomo įstatymo galia.

Teisės taikymo akto struktūra priklauso nuo jo rūšies. Sudėtingesnių teisės taikymo aktų (teismo sprendimų, nuosprendžių) struktūra yra tokia:1Įžanga. Joje nurodoma subjektas, priėmęs teisės taikymo aktą, akto pavadinimas, priėmimo vieta, laikas, kokiems subjektams skiriamas.

2.Konstatuojamoji (aprašomoji) dalis. Joje išdėstomos faktinės bylos aplinkybės.3.Motyvuojamoji dalis. Joje nurodomas priimamo teisės taikymo akto pagrįstumas.4.Rezoliucinė dalis. Joje išdėstomas teisinės bylos sprendimo turinys.5.Baigiamoji dalis. Teisės taikymo aktą pasirašo jį priėmęs pareigūnas. Iki siunčiamas vykdyti, toks aktas dokumentas patvirtinamas tos i-cijos antspaudu

20.8.Teisės spragos ir jų šalinimas taikant teisės arba įstatymo analogiją. Teisės taikymo praktikoje atsiranda situacijų, kai tam tikros aplinkybės, reikšmingos asmens teisių saugai, nepatenka į teisinio reguliavimo įstatymais sritį ir dėl to asmens teisės nėra ginamos pozityviosios teisės priemonėmis. Šitoks teisės normos nebūvimas vadinamas teisinio reguliavimo spragomis, arba “teisiniu vakuumu”, o dar tiksliau – įstatymo spragomis. Tuo atveju, kai visuomeninio santykio nereguliuoja pozityviosios teisės normos, jį gali reguliuoti remiantis įstatymu arba teisės analogija sukurta norma.

Analogija yra loginio samprotavimo metodas, kai nustačius, kad sutampa kai kurie dviejų objektų požymiai, daroma išvada, jog sutampa ir kiti jų požymiai.

Įstatymo analogija taikoma tais atvejais, kai nėra teisės normos, reguliuojančios nagrinėjamą konkretų gyvenimo atvejį, bet yra norma, į jį panašius atvejus.

Teisės analogija taikoma tais atvejais, kai įstatymuose nėra reikiamos teisės normos, reguliuojančios aptariamą atvejį, ir negalima taikyti įstatymo analogijos. Tada teisinė byla sprendžiama remiantis bendrąja teisės esme – teisių ir pareigų vienove ir ją konkretinančiais principais. Šie principai yra įtvirtinami konstitucijose ir iš esmės telpa normoje-principe: naudodamasis savo teisėmis, asmuo privalo nevaržyti kito asmens teisių. Lietuvoje draudžiama naudotis tiek įstatymo, tiek teisės analogija taikant BK ir ATPK normas.

20.9.Teisės taikymo principai. a) kvalifikuodami konkrečią veiką, pareigūnas ar institucija pirmiausia nustato, kuri teisės šaka reguliuoja panašius santykius ir kuri tos šakos norma apima nagrinėjamą gyvenimo įvykį (teisinį faktą)b) patikrinama, ar pasirinkta taikyti teisės norma galioja laiko atžvilgiu: ar ji galioja teritorijoje, kur nagrinėjama byla, ar ji galioja asmenims, kurie yra nagrinėjamo teisinio santykio subjektaic) įstatymas atgal netaikomas, išskyrus žinomus atvejus baudžiamojoje ir administracinėje teisėje. Kiek kitaip šis principas taikomas civilinėje teisėje. d) netaikomas įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio prieštaravimas konstitucijai ar įstatymai yra oficialiai pripažintas konstitucinio teismo nutarimu ar administracinio teismo sprendimue) netaikomi įstatymai, prieštaraujantys LR ratifikuotoms tarptautinėms sutartimsf)netaikoma priimta, bet neįsigaliojusi teisės normag) taikoma tik autentiško teksto teisės norma. Autentiškas tekstas yra oficialiai teisės normų akto, paskelbto oficialiame leidinyje, tekstash) kai ta pati socialinė situacija yra reguliuojama kelių viena kitai prieštaraujančių ar konkuruojančių teisės normų, tokia priešprieša šalinama pagal teisės normų kolizijos ar konkurencijos taisyklės.i) teisės taikymo subjektas, priimdamas teisės taikymo aktą, neturi viršyti jam suteiktų įgaliojimų. Šio principo nesilaikant, padaromas teisės pažeidimas.

20.10. Teisės taikymo aktų rūšys:1) pagal priimančius subjektus:a) atstovaujamosios valdžios (Seimo)b) valstybės vadovo – prezidentoc) vyriausybėsd) teismoe) prokuratūros, valstybės kontrolės, kitų valstybės institucijų teisės taikymo aktus. 2) pagal teisinio reguliavimo objektą:a) konstituciniusb) administracinius c) baudžiamuosius, civilinius ir kitus3)pagal galiojimą laiko atžvilgiu:a) vienkartinio galiojimo (baudos skyrimas)b) trunkamojo galiojimo (santuokos registravimas, pensijos skyrimas)4) pagal išraiškos formą – į aktus dokumentus ir aktus veiksmusa) teisės taikymo aktai dokumentai – tai kompetentingos institucijos sprendimai, išdėstyti raštu.Jie gali būti vadinami įsakais, nutarimais, įsakymais, protokolais, nuosprendžiais ir t.t.b) teisės taikymo aktai veiksmai skirstomi į žodinius ir konkliudentinius. Žodiniai – tai žodiniai institucijos vadovo nurodymai, duodami pavaldiniams. Konkliudentiniai teisės taikymo aktai veiksmai išreiškiami tam tikrais suderintais veiksmais (gestais), aiškiai skelbiančiais teisės taikymo subjekto sprendimą.