tarmiškumo bruožų nomenklatūra:nuo tarminių požymių prie
TRANSCRIPT
Tarmiškumo bruo nomenklatra:nuo tarmini poymi prie tarmiškumo
ymen51
teikta 2019 01 16 / Priimta 2019 03 18 Submitted 16/01/2019/ Accepted 18/03/2019 Copyright © 2019 Danguol Mikulnien. Published by Vilnius University Press This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution License CC BY-NC-ND 4.0, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium provided the original author and source are credited.
Contents lists available at Vilnius University Press
Respectus philologicus eISSN 2335-2388 2019, vol. 35(40), pp.51–62 DOI: http://dx.doi.org/10.15388/RESPECTUS.2019.35.40.04
Tarmiškumo bruo nomenklatra: nuo tarmini poymi prie tarmiškumo ymen Danguol Mikulnien Vilniaus universitetas, Kauno fakultetas Kalb, literatros ir vertimo studij institutas Vilnius University, Lithuania Muitins g. 8, LT-44280 Kaunas, Lietuva E. paštas [email protected] ORCID iD: https://orcid.org/0000-0001-7781-7236 Moksliniai interesai: geolingvistika, balt kalb dialektologija, sinchronin ir diachronin akcentologija, morfonologija, kalbos istorija, lietuvi kalbotyros istorija Scientific research: geolinguistics, dialectology of Baltic languages, synchronic and diachronic accentology, morphonology, Lithuanian history, history of Lithuanian linguistics
Santrauka. Tarmiškumas esti susijs su tam tikrais tarmins kalbos poymiais, iš kuri gana danai galima atpainti kalbantj, t. y. numanyti, kad jis yra kitoks, nes kalba kitaip nei aplinkiniai, t. y. priklauso kitai tarminei bendruo- menei. Tradiciškai manoma, kad tarmiškumas pirmiausia rodo tarmiškai kalbanio mogaus ssajas su vieta, t. y. vietove, kurioje ta tarme kalbama ir iš kurios tikriausiai jis yra kils. Spariai kintant tradicinms tarmms ir formuojantis regioniniams dialektams (regiolektams), pamau kinta ir tarmiš- kumo samprata. Multimodaliosios dialektologijos poiriu, tarmiškumas jau apima ne tiek vietos, kiek, apskritai, – erdvs matmen, kur komponuota ir nemaai sociolingvistini kintamj: pavyzdiui, tarmiškai kalbanio asmens lyties, amiaus, išsilavinimo ir kt. Tam tikromis slygomis (pavyzdiui, iš kaimo persiklus gyventi didmiest) vieta tampa visai nesvarbus tarmiškumo kriterijus, jei gyventojas nepakeit savojo kalbinio kodo. Šiame straipsnyje nagrinjami keli garsiniai tarmini tekst fragmentai-stimulai, kurie parengti vykdant projekt „Regionini variant ir tariamosios bendrins kalbos (kvazistandarto) sklaida XXI amiaus pradioje: percepcinis tyrimas“. Jais remiantis siekiama sistemiškai vertinti sunkiau kalbos vartotoj identifikuojamus tarminius blan- kiuosius poymius, kurie, net ir kintant tradicinms (pa)tarmms dl konvergencijos, divergencijos ar analoginio išlyginimo, vartotoj kalboje išlieka ilgiausiai. Btent jie daniausiai ir tampa esminiais skiriamaisiais regiolekt tarmiškumo ymenimis. Straipsnyje aptariama tarmini poymi nomenklatra: skiriamieji, bdingieji ir blankieji tarminiai poymiai, – tam tikru mastu atitinka Johano Taeldemano pasilyt trinar tarmini ypatybi tipologij, taiau visiškai su ja nesutampa, nes pastaroji tarminius poymius vertina ne tiek iš paios kalbos (resp. tarms) sistemos, kiek iš vartotojo perspektyvos. Reikšminiai odiai: lietuvi tarms, tradicin tarm, regiolektas, tarminis fonetinis (fonologinis) poymis, tarmiš- kumo (tarmiškasis) ymuo.
Mokslinis projektas vykdomas Valstybins lietuvi kalbos komisijos lšomis (sutarties Nr. K2/2017/MTS- 620000-223). Projekto trukm 2017 06–2019 12, vadov – prof. dr. Daiva Alikait.
eISSN 2335-2388 Respectus philologicus
Nomenclature of the Dialectal Attributes: from the Dialectal Features to the Dialectal Markers Summary. Traditionally it is believed that the dialect first shows the person’s interrelationship with the place, i.e., where the dialect is spoken and from which it probably comes. Rapid changes in traditional dialects and the formation of regional dialects (or regiolects) are gradually changing the concept of dialecticism. It also incorporates a number of sociolinguistic variables, such as gender, age, education, etc. This article examines several fragments of sound-stimulus texts that have been developed during the project Distribution of Regional Variants and Quasistandard Language at the Beginning of the 21st Century: Perceptual Approach (Perceptual Categorisation of Variants), funded by the Commission of the Lithuanian Language (2017–2019, the head Prof Daiva Alikait). The aim is to systematically evaluate the more imperceptible dialectal features that are more difficult to identify by users of the language, which, even in the context of traditional (sub)dialects due to convergence, divergence or analogue alignment, remain in consumer language longest. It is they who are often the most important distinctive signs of regiolectity. In the first decades of the 21st century, when the regiolects and other larger formations were formed, the term of the dialectal features in traditional dialectology gradually replaced with the dialectal marker corresponding to it. They are not synonyms – the dialectal feature is stable, whereas the dialectal marker is a floating element of the local language. Moreover, it is less phonologically marked. In multimodal dialectology, phonological markers (or more precisely, their complete set) continue being important differential elements, but the value of morphological and derivative markers, in addition to phonological, clearly increases. Although the dialectal markers show the heterogeneous and multi-layer nature of the Lithuanian language landscape of the 21st century, they cannot be mechanically removed from the territory in which they occur. Thus, the sociogeolinguistic methods are necessary to be applied to conduct a more detailed analysis. Keywords: Lithuanian dialects, traditional dialect, regiolect phonetic (phonological) features.
Danguol Mikulnien yra Lietuvi kalbos instituto Geolingvistikos centro vadov, vyriausioji mokslo darbuotoja. Nuo 2010 m. Mikulnien yra Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Kalb, literatros ir vertimo studij instituto profesor. Jos tyrinjim sritys – diachronin ir sinchronin dialektologija, geolingvistika, akcentologija ir morfonologija, kalbos is- torija, lietuvi kalbos norminimas ir mokymas. Kolektyvini monografij „XXI a. pradios lietuvi tarms: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas. emlapiai ir j komentarai“ (2014) ir „Baltu valodu atlants-Balt kalb atlasas-Atlas of the Baltic languages“ (2009, 2013) sudarytoja ir autor, monografij „Cirkumfleksin metatonija vardaodiniuose daiktavardiuose ir jos kilm“ (2005) ir „Lietuvi tarmtyra: genez, raida ir paradigminiai liai. D. 1“ (2018) autor, lietuvi tarmi tekst ir odyn, Juozo Senkaus rinktins „Kalbotyros darbai“ (2006) viena iš sudarytoj. 2017 m. kartu su bendraautoriais pareng monografij iš perceptyviosios dialektologijos tyrim „Kalbos variantiškumas ir jo vertinimas perceptyviosios dialektologijos poiriu: variant ir viet vaizdiniai“.
Danguol Mikulnien is the head of the Centre of Geolingvistics and chief researcher at the Institute of the Lithuanian Language. Since 2010 Mikulnien is a professor at the Institute of Languages, Literature and Translation Studies at the Kaunas Faculty of Vilnius University. Her main interest lies in the fields of diachronic and synchronic dialectology, geolinguistics, accentuation and morphonology, history of language, Lithuanian language standardization and teaching. Mikulnien is the editor and author of collective monographs such as “Modern Geolinguistic Research in Lithuania: the Optimisation of Network Points and the Interactive Dissemination of Information” (2014) and “Baltu valodu atlants-Balt kalb atlasas – Atlas of the Baltic languages” (2009, 2013), the author of the monographs “Circumflex Metatony in the Nominal Nouns and its Origin” (2005) and “Lithuanian Dialectology: Genesis, development and Paradigmatic Breakthroughs. Part 1” (2018), one of the editors of dialect texts and dictionaries of the Lithuanian language, one of the compilers of Juozas Senkus selection „Kalbotyros darbai“ (2006). In 2017 together with other co-authors, she published the monograph in perceptive dialectology “Language Variation and Its Evaluation from the Perspective of Perceptual Dialectology: Images of Variants and Locations” (2017).
vadas
53
I. Linguistic Researches / Lingvistikos tyrimai / Badania lingwistyczne D. Mikulnien. Tarmiškumo bruo nomenklatra: nuo tarmini poymi prie tarmiškumo ymen
Gretinamoji lietuvi tarmi klasifikacij analiz rodo, kad lietuvi kalbos plotas nuo XIX a. pabaigos ir per vis XX ami kito palyginti nesmarkiai: pagal tuos paius po- ymius patarms palyginti nesunkiai atpastamos visose klasifikacijose: tai rodo gana neymi izofon slinktis (Gerotait, Mikulnien 2014). Taigi nors slygiškai kalbama apie ribas, j realiai kaip ir nra, jei kalbos variantiškumas suvokiamas kaip (pa)tarmi ir kitoki vietini kalbos variant kontinuumas, t. y. natrali j tsa (Alikait, Mikulnien 2014b: 257–258 ir ten nurod. lit.).
Laikantis šios ideologijos, tarmins lietuvi kalbos situacija dar kart vertinta XXI a. pradioje, pakartotinai atlikus stebsen ir lauko tyrimus madaug 734 gyvenamosiose Lietuvos vietovse, kurios XX a. šeštajame dešimtmetyje (ir dar anksiau) buvo pasirinktos kaip atraminiai Lietuvi kalbos atlaso (toliau – LKA) punktai (plaiau r. Mikulnien 2013: 70–91; 2014: 113–123).
1 pav. Tradicins lietuv tarms Skaitmenimis paymtos gyvenamosios vietovs, kuriose buvo renkama tarmin mediaga
Lietuvi kalbos atlasui (toliau – LKA).
54
2010–2014 m. tarmini duomen analiz parod, kad šiuo metu Lietuvos teritorijoje ryškja bent šešios stambesns tarmiškumo zonos – regioniniai dialektai, arba regiolektai, besiformuojantys tradicini lietuvi patarmi pagrindu (Alikait, Mikulnien 2014b: 260–262) (r. 2 pav.). Tai:
(1) emaii regiolektas (apimantis šiaurs ir piet emaii patarmi plot ir slenkantis vakarus, taip pat rytus šiaurinje ploto dalyje);
(2) ir (3) pietinis ir šiaurinis vakar aukštaii regiolektai (besiformuojantys vakar aukštaii kauniški ir šiauliški patarmi plotuose);
(4) piet aukštaii regiolektas (apimantis didij ploto dal tradicini piet aukštaii, tradiciškai vadinam dzkais);
(5) ir (6) vakarinis ir rytinis ryt aukštaii regiolektai (besiformuojantys tradicini paneviški ir širvintiški bei uteniški, anykštn ir kupiškn plotuose).
2 pav. Lietuvi kalbos regioniniai dialektai (regiolektai) XXI a. pradioje
55
I. Linguistic Researches / Lingvistikos tyrimai / Badania lingwistyczne D. Mikulnien. Tarmiškumo bruo nomenklatra: nuo tarmini poymi prie tarmiškumo ymen
Kaip jau minta, šie tarmiškumai teritoriškai nesunkiai identifikuojami visame plote, bet j ribos nra statiškos: visoje Lietuvoje pastebta rib kaitumo poymi, t. y. stipresni patarmi (šnekt) element skverbimosi kaimynini šnekt teritorijas. Be to, naujieji regiolektiniai dariniai iš esms yra ne kas kita, o kaip j tarpusavio santyki ir santyki su bendrine kalba atspindys (plaiau r. Hinskens ir kt. 2005: 1–50).
Taigi šio straipsnio tikslas – pristatyti model, iliustruojant regiolektinio tarmišku- mo bruo nomenklatros kait, grst kalbini (tarmini) regiolekt ypatybi, kuriomis remiantis vienas regiolektas atskiriamas nuo kito, analize.
Iliustracin modelio mediaga – projekto „Regionini variant ir tariamosios bendrins kalbos (kvazistandarto) sklaida XXI amiaus pradioje: percepcinis tyrimas“ percepciniam eksperimentui parengti 8 tekstai-stimulai.
Projektu „Regionini variant ir tariamosios bendrins kalbos (kvazistandarto) sklaida XXI amiaus pradioje: percepcinis tyrimas“ siekiama, taikant perceptyviosios dialekto- logijos principus, tirti paprastj kalbos bendruomens nari percepcin kompetencij. Taigi percepciniam eksperimentui buvo pasirinkti kiekvien regiolekt atspindintys teks- tai-stimulai (emaii regiolektui – B ir E, šiauriniam vakar aukštaii regiolektui – C, pietiniam vakar aukštaii regiolektui – G, piet aukštaii regiolektui – A ir D, vaka- riniam ryt aukštaii regiolektui – F, rytiniam ryt aukštaii regiolektui – H stimulas).
Tekstai-stimulai parengti iš vietini (gimtatarmi) vairaus amiaus pateikj, išlaikiu- si aiški tart ir kalbani natraliu kalbos tempu, spontaniškos kalbos fragment. Vis raš trukm – vos kelios sekunds (A – 0:14 min, B – 0:19 min, C – 0:15 min, D – 0:18 min, E – 0:15 min, G – 0:18 min, H – 0:17 min). Kaip matyti, kiekvienas tekstas-stimulas yra ušifruotas ir paymtas atsitiktine tvarka pasirinktu raidiniu simboliu. Straipsnyje jie pateikiami urašyti tarptautine fonetine abcle (TFA, angl. International Phonetic Alphabeth) transkripcija1. Greta pateikiamas j perrašas (r. 2 lentel). Paymtina, kad eksperimentui pasirinktuose fragmentuose nra ryški (skiriamj ar bdingj) tarmiš- kumo poymi.
Projekto objektas – percepcin variant kategorizacija – numato tam tikrus veiklos etapus: 1) regiolektini tekst-stimul duomenyno parengimas2; 2) regiolektini tekst- stimul kvalifikacij tarmiškumo bruo sklaidos poiriu parengimas; 3) regiolektini tekst-stimul percepcijos eksperiment organizavimas; 4) regiolektini tekst-stimul objektyvij ir subjektyvij kvalifikacij paprastojo kalbos bendruomens nario verti- nimu nustatymas bei apibendrinimas.
Taigi šio straipsnio tikslo – pristatyti model, iliustruojant regiolektinio tarmiškumo bruo nomenklatros kait – realizacija susijusi su 2-uoju projekto etapu. Regiolektini tekst-stimul charakteristikos tarmiškumo bruo sklaidos poiriu yra reikalingos kaip
1 Lietuvoje TFA transkripcija dar palyginti retai vartojama, taiau ji pasirinkta dl to, kad tolesnei duomen analizei bt galima taikyti kompiuterines programas (plaiau r. Bakšien, epaitien 2017a: 105–135; Bakšien, epaitien 2017b: 203–229).
2 Pridurtina, kad kiekvienas iš etat susijs su keliomis veiklomis (pvz., pirmasis apima viet ir informant atrank, tekst kritin analiz turinio ir tarmiškumo poiriu), bet j išsami aptartis ir analiz nra šio straipsnio tiriamasis dalykas.
56
Kitame projekto etape, vykdant percepcijos eksperimentus – kai paprastieji kalbos bendruomens nariai pagal tam tikrus kriterijus vertina mintus 8 regiolektinius tekstus- stimulus – nustatoma, kurios tarmins ypatybs paprastj kalbos bendruomens nari neatskiriamos kaip tarmins ir klaidingai identifikuojamos kaip bendrins kalbos cha- rakteristikos (plaiau r. Alikait 2009: 160–187; Alikait, Mikulnien, epaitien, Gerotait 2017: 179–180; 222–223; Gerotait 2018: 76–101; Kardelyt-Grineviien 2018: 1–12).
Modelis, iliustruojantis regiolektinio tarmiškumo bruo nomenklatros kait, grin- diamas kalbini (tarmini) regiolekt ypatybi analize, taigi tyrimo objektas – garsins (t. y. fonetins ir fonologins) dviej – emaitiškojo ir aukštaitiškojo – tekst-stimul ypatybs. Todl naudojamasi fonologijoje prastu distribuciniu metodu.
Tarmini poymi nomenklatra
Johanas Taeldemanas tarminius poymius pirminius, antrinius ir tretinius klasifikuoja iš vartotojo perspektyvos: pirminiai poymiai vartotoj pirmiausia pastebimi, nesunkiai atpastami ir antriniai, o tretiniai aptinkami reiausiai ar net gali bti iš viso nepastebti (Taeldeman 2005: 233–248, Alikait, Mikulnien 2014a: 46–47).
Lietuvi tarmtyroje ši klasifikacija koreliuoja su skiriamaisiais, bdingaisiais ir blankiaisiais (pa)tarmi poymiais (r. 1 lentel).
1 lentel. Tarmini poymi nomenklatra Tarmi poymi klasifikacija
pagal Taeldeman Lietuvi tarmi poymi klasi-
fikacija Pavyzdiai
Antriniai Bdingieji nevienodas an (*), en (*) atliepimas
Tretiniai Blankieji
Dl konvergencijos ir išlyginimo poveikio pirmiausia vartotoj „trinami“ pirminiai (skiriamieji) bei antriniai (bdingieji) poymiai (Hickey 2003: 351). Taiau iki šiol beveik visame lietuvi kalbos plote jie yra išlik, tik skirting kart kalbtoj realizuojami nevie- nodu laipsniu (r. 2 lentelje pateikt B tekst). Šiame emaii regiolekt atspindiniame tekste esama išlikusi emaiiams bding ypatybi – pavyzdiui, balsio o dvibalsinimo (plg. prut „proto“ greta prot).
Skiriamj ir bdingj poymi „ištrynimas“, be abejo, veikia tradicines (pa)tarmes ir šnektas, spariai maina j diferenciacij – taigi sudaro kuo palankias slygas formuotis regioniniams dialektams, r. 3 pav.
Todl visiškai suprantama, kad identifikuojant regiolektus tarminiai j skirtumai da- niausiai išryškja tik per tretinius blankiuosius poymius, kurie pagal tarmiškumo laipsn
57
I. Linguistic Researches / Lingvistikos tyrimai / Badania lingwistyczne D. Mikulnien. Tarmiškumo bruo nomenklatra: nuo tarmini poymi prie tarmiškumo ymen
tiek kalbinink, tiek ir kalbos vartotoj poiriu paprastai apibdinami kaip labai neryšks ir labai menki (Taeldeman 2005: 233–248). Toks tekstas gali bti sunkiau atpastamas kaip tarminis ir sunkiau siejamas su kuriuo nors regiolektu (Alikait 2009: 160–187, Alikait, Mikulnien 2014b: 257–262).
Taigi regiolekt radimosi ir gyvavimo tarpsniais blankieji bruoai gyja papildom – skiriamj (distinktyvin) funkcij. Todl išauga ir j vert. Tereikia išsiaiškinti, kaip tai realizuojama regiolektuose.
Tekstai-stimulai – tarmiškosios kalbos atspindys
Kaip minta, percepciniam eksperimentui buvo pasirinkti kiekvien regiolekt atspin- dintys tekstai-stimulai (emaii regiolektui – B ir E, šiauriniam vakar aukštaii regio- lektui – C, pietiniam vakar aukštaii regiolektui – G, piet aukštaii regiolektui – A ir D, vakariniam ryt aukštaii regiolektui – F, rytiniam ryt aukštaii regiolektui – H stimulas). Nesunku atspti, kad stimul skaii lm regiolekto teritorijos dydis (todl emaii ir piet aukštaii regiolektams proporcingai skirta ne po vien, o po du frag- mentus). Kiekviename atrinktame tekste galima išskirti ne vien, o bent kelis ir daugiau tarmiškosios kalbos poymi.
Modelis, iliustruojantis regiolektinio tarmiškumo bruo nomenklatros kait, šiame straipsnyje iliustruojamas dviej – emaitiškojo ir aukštaitiškojo – stimul pavyzdiais (r. 2 lentel).
Suprantama, kad labai ribotos apimties tekste-stimule negali atsispindti visos tam regiolektui bdingos blankiosios ypatybs. Taiau pastebtina, kad, be fonetini (fonolo- gini) poymi (jiems priskiriama ir prozodija), tarmini areal identifikacijai taikytini ir morfologiniai (derivaciniai) poymiai: dauguma respondent vardija galni trumpinim, nesunkiai atpasta savitas morfologines formas ir pan.
Btina pabrti, kad šiuo metu tarmiškumas negali bti išsamiai apibdintas vien tik horizontaliaisiais parametrais, nes vis svarbesni tampa vertikalieji sociumo (bendruome- ns) santykiai.
3 pav. Regionini dialekt formavimosi modelis (Auer, Hinskens 1996)
58
Tekstas-stimulas (perrašas)
Tarmiškumo atvejai
B tekstas n kkp sk | gl rtnt | ns | mokikl ir mokikl | nrstts ir nrstts || | toks mogs | s | prstk r | s monm | ner bndrm prblmu | t mn kkp | nbu n | n kkok prblm | nik || lb grit | s tu | s grp | ssdrgom r | r s kt || ts nrstts | prut nprdd || k | t sln | tn | spsk d | bt r ti | jg t tn | prot ntr ||
Nu kakaip sunku gal ver- tint, nes mokykla yr moky- kla, universitets yr univer- sitets. Aš toks mogus esu, prisitaikau, ir su monm nr bendravimo problem, tai man kakaip nebna nei, nei kakoki problem, nie- ko. Labai greit su ta, su gru- pe susidraugavom ir, ir visa kita. Tas universitets proto neprided. Aišku, tu išsilavini ten, visapusiškai dau(g), bet ir tai – jeigu tu proto neturi...
balsi ir o dvibalsinimas (prut „proto“ greta prot, nrstts „universitets“ ir kt.); atvirojo balsio o tarimas odio gale (prot „proto“); kirio atitraukimas (mokikl „mokyklà“, s „esù“, ntr „neturì“ ir kt.); odio galo trumpinimas (nrstts „universitet(a)s“, ir „yr“, ner „nr“ ir kt.) ir pan.
H tekstas mokomjes | rjkjtjs | mokomjes | sgs ljgjsjo | jjnjtjæm jss | ljsjtjibjnjsj jjnjtjs || so jjnjtjs | ti | krjims mus | t tskrjims || pjrj kr j | buo pjrjmij lji || dljjm | lbi dk jsokju | sporjtjnj rjjib || trjejom | jrjjes trkjimo kmnd || dbr njt njglj pskjit | r turj jnjims ||
Mokoms rikuots, mo- koms saugaus elgesio, šveniam visas valstybines šventes. Savo šventes: tai krimas ms ar atsik- rimas. Prieš kar jau buvo pirmieji šauliai. Dalyvau- jam – labai daug visoki sportini varyb. Turjom virvs traukimo komand. Dabar net negaliu pasakyt, ar turi jaunimas.
trumpj kiriuot balsi i ir u ilginimas (krjims „kri- mas“, buo „buvo“, turj „turi“, jnjims „jaunimas“); trumpj kiriuot a ir e ilgini- mas tam tikrose odi formose (so „savo“); kirio neatitraukimas (jss „visas“, jjnjtjs „šventes“) ir pan.
Regiolekt tarmiškumo matricos
Tarmiškum atspindinios kalbos ypatybs gali bti fiksuojamos regiolekt tarmiš- kumo matricoje, kuri stengtasi traukti kiek manoma daugiau vairi teoriškai galim tarmiškumo atvej. J sudarant remtasi ankstesni publikacij ir projekt duomenimis (LKTCH 30–31, 200–201 (klijos); Alikait, Jaroslavien, Meilinait Mikulnien 2014: 63, 385–398; taip pat r. http://www.tarmes.lt/index_meniu.php?id=5).
Šiuo konkreiu atveju matricoje atsispindi tik nagrintuose tekstuose-stimuluose pateikti fonetiniai (fonologiniai) ymenys – paprastai jie ymimi pliusais (ar minusais) (r. 3 lentel)3.
3 lentels, – pavyzdiui, aukštaitiškojo regiolekto, – duomenis galima sugretinti su su jo pagrind sudariusios tradicins aukštaii uteniški patarms duomenimis (r. 4 lentel).
3 Morfologini (ir derivacini) ymen charakteristika bus aptarta kitose publikacijose.
3 lentel. Fonologiniai regiolekt tarmiškumo ymenys TA
R M
IŠ K
U M
TA R
M IŠ
K U
M O
Y
M EN
Y S
(N e)
ki r
iu ot
+ + + + + + + –/ (+)*
+ –/ (+)**
* Paiuose pietrytiniuose uteniški patarms pakrašiuose ufiksuota pavieni dzkavimo atvej se- nosios kartos kalboje – minkštosios , d afrikatos atliepiamos kaip c, dz (LKTCH 126). ** Dauguma uteniški kirio iš galns daniausiai neatitraukia, taiau kai kuriose vietovse esama išimi (plaiau r. LKTCH 126–127).
Iš šio sugretinimo matyti, kad regiolektas atspindimas akivaizdiai per blankiai, jei tradiciškai bt atsivelgiama tik tarmini variant klasifikacijas pagal skiriamuosius ir bdinguosius poymius. Taigi automatiškai tarminio poymio sampratos regiolektin tarmiškumo lygmen perkelti negalima.
60
Tai padaryti trukdo vairuojanti poymi realizacija: vienas ir tas pats respondentas nejuia gali pagreiui vartoti tarmiškj ir netarmiškj formas (r. B tekst-stimul 2 lentelje). Kitaip tariant, visi blankieji poymiai gali bti slanks tiek horizontaliosios, tiek vertikaliosios konvergencijos atvejais.
Horizontalusis j slankumas susijs su ryški kalbini variant rib nebuvimu. Kiek- viename tiriamame plote (ypa jo pakrašiuose) galima išgirsti ne tik tradicinei pamatinei tarmei bding bruo relikt, bet ir kaimynins teritorijos ypatybi (ypa jei ten yra urbanistin zona, veikianti kaip ekonomins traukos centras).
Vertikalusis slankumas sietinas su kalbtojo asmenybe ir jo sociodemografiniais kin- tamaisiais – lytimi, išsilavinimu, pairomis ir kt. Tyrimo metu btinai reikia atsivelgti respondent ami. Apibendrintas sociolingvistinis vyriausiosios kartos atstovo portre- tas atspindi menkiau išsilavinus, palyginti ssl, usiimant agrarine veikla ar amatais, mog, kuriam nebdingos intelektins profesijos (Alikait, Meilinait, Mikulnien 2014: 263–264). Todl šiuolaikiniame sociolingvistiniame Lietuvos kontekste jis palyginti danai dar vardijamas kaip tradicins tarms atstovas, atitinkantis daugel NORM (angl. non-mobile older rural male) kriterij (Alikait, Mikulnien 2014a: 32 ir ten nurod. lit.).
Viešosios kalbos diskursuose dominavo ne tarmin, o bendrin lietuvi kalba, kai brendo viduriniosios kartos atstovai, danai jau turintys aukštesnj ar net aukštj išsila- vinim, usiimantys intelektine ar jai artima veikla ir turintys mobilumo patirties. Taigi viduriniosios kartos atstovai geriausiai atspindi vadinamj vertikalij kait, t. y. tarmins kalbos konvergencij ar išlyginim su bendrine kalba, nes „j vartojamas kalbinis kodas – puikus kalbos regionalizacijos atspindys, kuris leidia konstatuoti naujj dialekt arba regiolekt formavimsi“ (Alikait, Meilinait, Mikulnien 2014: 265).
Kur kas daugiaplaniškesn, pasak tyrj, yra jauniausiosios kartos atstov kalba. Da- nai jaunimas vartoja tok kalbin kod, kuriame išlaikyti ryškiausi, ymtieji tarmiškumo bruoai, arba tok, kuriame išlik tik blankieji tarms poymiai (Alikait, Meilinait, Mikulnien 2014: 265–266).
Taigi toje paioje vietovje gyvenani ir panaš išsilavinim turini šios kartos atstov kalboje galima pastebti labai ryški skirtum: ryškusis poymis vieno asmens šnektoje gali beveik (ar visai) nesikartoti kito kalboje. Todl, apibendrintai kalbant apie regiolektus, tarmiškumo bruous tiksliau vardija jau ne tarminio poymio, o tarmiškojo ymens svoka (r. 4 pav.).
Tiesa, apibdinant naujuosius teritorinius tarmiškuosius darinius, diferencin (skiria- mj) reikšm gis jau ne pavieniai ymenys, o visas j kompleksas.
Taigi XXI a. pirmaisiais dešimtmeiais, formuojantis regiolektams ir kitokiems stambesniems tarmiškiesiems dariniams, tradicinje dialektologijoje sigaljus tarminio poymio termin gali keisti savaip j atitinkantis tarmiškasis ymuo.
Šie terminai nra sinonimai – tarminis poymis yra stabilusis, o tarmiškasis ymuo – slankusis tarmiškosios kalbos elementas. Kuo jis slankesnis, tuo maiau fonologiškai ymtas. Multimodaliojoje dialektologijoje fonologiniai ymenys (tiksliau – visas j
61
kompleksas) ir toliau išliks kaip svarbs diferenciniai elementai, taiau akivaizdiai dids morfologini ir derivacini ymen, savaip papildani fonologinius, vert.
4 pav. Tarmiškumo bruo kaita
Nors tarmiškumo ymenys rodo kalbinio XXI a. Lietuvos kraštovaizdio daugialuoks- niškum ir heterogeniškum, jie negali bti mechaniškai atplšiami nuo teritorijos, kurioje reiškiasi. Taigi išsamesnei j analizei taikytini sociogeolingvistiniai metodai.
Regioninio tarmiškumo analizs perspektyvos
Pirmiausia jis svarbus tiriant tarmiškumo pokyius Lietuvos regionuose multimoda- liosios dialektologijos poiriu. Tarmini fonologini poymi ir j virsmo tarmiškaisiais ymenimis fiksavimas matricomis sudaro galimyb dialektologams pastebti ir vertinti menkiausius tarmiškumo elementus – net ir tuos, kurie tradicinje dialektologijoje buvo vetinami kaip pusiau tarmin kalba, sugadinta tarm ir pan.
Toks tarmini fakt fiksavimo bdas leidia surinktus duomenis vertinti ne tik koky- biniais, bet ir kiekybiniais – dialektometrijos – metodais.
Literatra
Alikait, D., Jaroslavien, J., Meilinait, V., Mikulnien, D., 2014. Tarmini duomen analizs principai. Tarmi aprašo metodika. In: XXI a. pradios lietuvi tarms: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas. emlapiai ir j komentarai. Sud. D. Mikulnien, V. Meilinait. Vilnius: leidykla „Briedis“, 63–75, 385–398. https://doi.org/10.11649/abs.2015.007
Alikait, D., Meilinait, V., Mikulnien, D., 2014. Apibendrinimas: dinamiškumo samprata tar- mi kaitos laikotarpiu. In: XXI a. pradios lietuvi tarms: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas. emlapiai ir j komentarai. Sud. D. Mikulnien, V. Meilinait. Vilnius: leidykla „Briedis“, 263–266. https://doi.org/10.11649/abs.2015.007
Alikait, D., Mikulnien, D., 2014a. Geolingvistika: Ideologija, teorija ir metodai. Pagrindins svokos. In: XXI a. pradios lietuvi tarms: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas. emlapiai ir j komentarai. Sud. D. Mikulnien, V. Meilinait. Vilnius: leidykla „Briedis“, 29–47. https://doi. org/10.11649/abs.2015.007
Alikait, D., Mikulnien, D., 2014b. Geolekt ir regionini dialekt formavimosi ypatumai. XXI a. pradios lietuvi tarms: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas. emlapiai ir j komentarai. Sud. D. Mikulnien, V. Meilinait. Vilnius: leidykla „Briedis“, 257–262. https://doi.org/10.11649/abs.2015.007
Alikait, D., Mikulnien, D., epaitien, A., Gerotait, L., 2017. Kalbos variantiškumas ir jo vertinimas perceptyviosios dialektologijos poiriu: variant ir viet vaizdiniai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
Auer, P., Hinskens, F., 1996. The Convergence and Divergence of Dialects in Europe. New and Not So New Developments in Old Area. Sociolinguistica, 10, pp.1–25. Tübingen: Max Niemeyr. https://doi. org/10.1515/9783110245158.1
Bakšien, R., epaitien, A., 2017a. Tarptautins fonetins abcls taikymo lietuvi tarmi garsams galimybs. Baltistica, 52(1), 105–135. https://doi.org/10.15388/baltistica.52.1.2303
Bakšien, R., epaitien, A., 2017b. Lietuvi tarmi transkripcija: tradicija ir IPA. Linguistica Let- tica, 25, 203–229.
Gerotait, L., 2018. Šiauli jaunuoli kalbin gimtin mentaliniuose emlapiuose. Kalbos istori- jos ir dialektologijos problemos 5. Sud. R. Bakšien, N. Morozov. Vilnius: Lietuvi kalbos institutas, 76–101. https://doi.org/10.15388/verb.2016.7.10288
Gerotait, L., Mikulnien, D., 2014. Geolekt ir regiolekt formavimasis Lietuvoje: emlapis ir komentarai. In: XXI a. pradios lietuvi tarms: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas. emlapiai ir j komentarai. Sud. D. Mikulnien, V. Meilinait. Vilnius: leidykla „Briedis“ XIII emlapis ir komentaras; sp. klija. https://doi.org/10.11649/abs.2015.007
Hickey, R., 2003. How and Why Supraregional Varieties Arise. Eds. M. Dossena, Ch. Jones. In: Insights into Late Modern English. Frankfurt: Peter Lang, pp.351–373.
Hinskens, F., Auer, P., Kerswill, P., 2005. The Study of Dialect Convergence and Divergence: Conceptual and Methodological Consideration. Eds. P. Auer, P. Kerswill, F. Hinskens. Dialect Change. The Convergence and Divergence of Dialects in Contemporary Societies. Cambridge: Cambridge University Press, pp.1–50. Prieiga: <http://www.tarmes.lt/index_meniu.php?id=5> [ir. 2018 12 26]. https://doi.org/10.1017/cbo9780511486623.003
Kardelyt-Grineviien, D., 2018. Kvazistandarto variantas: jaunosios kartos aukštaitiškojo arealo atstov poiris. Lietuvi kalba, 12. Prieiga: <www.lietuviukalba.lt> [ir. 2018 12 26].
LKTCH – Lietuvi kalbos tarmi chrestomatija, 2004. Sud. R. Baceviit, A. Ivanauskien, A. Leskauskait, E. Trumpa. Vilnius: Lietuvi kalbos instituto leidykla. https://doi.org/10.15388/bal- tistica.15.1.1262
Mikulnien, D., 2013. Lietuvi tarmi tinklas: jo ištakos ir optimizacija. Acta Linguistica, 68, 70–91. Mikulnien, D., 2014. Tinklo sudarymas ir raida XX a. antrojoje pusje. In: XXI a. pradios lietuvi
tarms: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas. emlapiai ir j komentarai. Sud. D. Mikulnien, V. Meilinait. Vilnius: leidykla „Briedis“, 113–123. https://doi.org/10.11649/abs.2015.007
Taeldeman, J., 2005. Polarisation Revisited. In: Language Variation – European Perspectives: Selected Papers from the Third International Conference on Language Variation in Europe (ICLaVE 3). Ed. F. Hinskens. Amsterdam: Benjamins, pp.233–248. https://doi.org/10.1075/silv.1.15tae
Santrauka
Nomenclature of the Dialectal Attributes: from the Dialectal Features to the DialectalMarkers
vadas
teikta 2019 01 16 / Priimta 2019 03 18 Submitted 16/01/2019/ Accepted 18/03/2019 Copyright © 2019 Danguol Mikulnien. Published by Vilnius University Press This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution License CC BY-NC-ND 4.0, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium provided the original author and source are credited.
Contents lists available at Vilnius University Press
Respectus philologicus eISSN 2335-2388 2019, vol. 35(40), pp.51–62 DOI: http://dx.doi.org/10.15388/RESPECTUS.2019.35.40.04
Tarmiškumo bruo nomenklatra: nuo tarmini poymi prie tarmiškumo ymen Danguol Mikulnien Vilniaus universitetas, Kauno fakultetas Kalb, literatros ir vertimo studij institutas Vilnius University, Lithuania Muitins g. 8, LT-44280 Kaunas, Lietuva E. paštas [email protected] ORCID iD: https://orcid.org/0000-0001-7781-7236 Moksliniai interesai: geolingvistika, balt kalb dialektologija, sinchronin ir diachronin akcentologija, morfonologija, kalbos istorija, lietuvi kalbotyros istorija Scientific research: geolinguistics, dialectology of Baltic languages, synchronic and diachronic accentology, morphonology, Lithuanian history, history of Lithuanian linguistics
Santrauka. Tarmiškumas esti susijs su tam tikrais tarmins kalbos poymiais, iš kuri gana danai galima atpainti kalbantj, t. y. numanyti, kad jis yra kitoks, nes kalba kitaip nei aplinkiniai, t. y. priklauso kitai tarminei bendruo- menei. Tradiciškai manoma, kad tarmiškumas pirmiausia rodo tarmiškai kalbanio mogaus ssajas su vieta, t. y. vietove, kurioje ta tarme kalbama ir iš kurios tikriausiai jis yra kils. Spariai kintant tradicinms tarmms ir formuojantis regioniniams dialektams (regiolektams), pamau kinta ir tarmiš- kumo samprata. Multimodaliosios dialektologijos poiriu, tarmiškumas jau apima ne tiek vietos, kiek, apskritai, – erdvs matmen, kur komponuota ir nemaai sociolingvistini kintamj: pavyzdiui, tarmiškai kalbanio asmens lyties, amiaus, išsilavinimo ir kt. Tam tikromis slygomis (pavyzdiui, iš kaimo persiklus gyventi didmiest) vieta tampa visai nesvarbus tarmiškumo kriterijus, jei gyventojas nepakeit savojo kalbinio kodo. Šiame straipsnyje nagrinjami keli garsiniai tarmini tekst fragmentai-stimulai, kurie parengti vykdant projekt „Regionini variant ir tariamosios bendrins kalbos (kvazistandarto) sklaida XXI amiaus pradioje: percepcinis tyrimas“. Jais remiantis siekiama sistemiškai vertinti sunkiau kalbos vartotoj identifikuojamus tarminius blan- kiuosius poymius, kurie, net ir kintant tradicinms (pa)tarmms dl konvergencijos, divergencijos ar analoginio išlyginimo, vartotoj kalboje išlieka ilgiausiai. Btent jie daniausiai ir tampa esminiais skiriamaisiais regiolekt tarmiškumo ymenimis. Straipsnyje aptariama tarmini poymi nomenklatra: skiriamieji, bdingieji ir blankieji tarminiai poymiai, – tam tikru mastu atitinka Johano Taeldemano pasilyt trinar tarmini ypatybi tipologij, taiau visiškai su ja nesutampa, nes pastaroji tarminius poymius vertina ne tiek iš paios kalbos (resp. tarms) sistemos, kiek iš vartotojo perspektyvos. Reikšminiai odiai: lietuvi tarms, tradicin tarm, regiolektas, tarminis fonetinis (fonologinis) poymis, tarmiš- kumo (tarmiškasis) ymuo.
Mokslinis projektas vykdomas Valstybins lietuvi kalbos komisijos lšomis (sutarties Nr. K2/2017/MTS- 620000-223). Projekto trukm 2017 06–2019 12, vadov – prof. dr. Daiva Alikait.
eISSN 2335-2388 Respectus philologicus
Nomenclature of the Dialectal Attributes: from the Dialectal Features to the Dialectal Markers Summary. Traditionally it is believed that the dialect first shows the person’s interrelationship with the place, i.e., where the dialect is spoken and from which it probably comes. Rapid changes in traditional dialects and the formation of regional dialects (or regiolects) are gradually changing the concept of dialecticism. It also incorporates a number of sociolinguistic variables, such as gender, age, education, etc. This article examines several fragments of sound-stimulus texts that have been developed during the project Distribution of Regional Variants and Quasistandard Language at the Beginning of the 21st Century: Perceptual Approach (Perceptual Categorisation of Variants), funded by the Commission of the Lithuanian Language (2017–2019, the head Prof Daiva Alikait). The aim is to systematically evaluate the more imperceptible dialectal features that are more difficult to identify by users of the language, which, even in the context of traditional (sub)dialects due to convergence, divergence or analogue alignment, remain in consumer language longest. It is they who are often the most important distinctive signs of regiolectity. In the first decades of the 21st century, when the regiolects and other larger formations were formed, the term of the dialectal features in traditional dialectology gradually replaced with the dialectal marker corresponding to it. They are not synonyms – the dialectal feature is stable, whereas the dialectal marker is a floating element of the local language. Moreover, it is less phonologically marked. In multimodal dialectology, phonological markers (or more precisely, their complete set) continue being important differential elements, but the value of morphological and derivative markers, in addition to phonological, clearly increases. Although the dialectal markers show the heterogeneous and multi-layer nature of the Lithuanian language landscape of the 21st century, they cannot be mechanically removed from the territory in which they occur. Thus, the sociogeolinguistic methods are necessary to be applied to conduct a more detailed analysis. Keywords: Lithuanian dialects, traditional dialect, regiolect phonetic (phonological) features.
Danguol Mikulnien yra Lietuvi kalbos instituto Geolingvistikos centro vadov, vyriausioji mokslo darbuotoja. Nuo 2010 m. Mikulnien yra Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Kalb, literatros ir vertimo studij instituto profesor. Jos tyrinjim sritys – diachronin ir sinchronin dialektologija, geolingvistika, akcentologija ir morfonologija, kalbos is- torija, lietuvi kalbos norminimas ir mokymas. Kolektyvini monografij „XXI a. pradios lietuvi tarms: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas. emlapiai ir j komentarai“ (2014) ir „Baltu valodu atlants-Balt kalb atlasas-Atlas of the Baltic languages“ (2009, 2013) sudarytoja ir autor, monografij „Cirkumfleksin metatonija vardaodiniuose daiktavardiuose ir jos kilm“ (2005) ir „Lietuvi tarmtyra: genez, raida ir paradigminiai liai. D. 1“ (2018) autor, lietuvi tarmi tekst ir odyn, Juozo Senkaus rinktins „Kalbotyros darbai“ (2006) viena iš sudarytoj. 2017 m. kartu su bendraautoriais pareng monografij iš perceptyviosios dialektologijos tyrim „Kalbos variantiškumas ir jo vertinimas perceptyviosios dialektologijos poiriu: variant ir viet vaizdiniai“.
Danguol Mikulnien is the head of the Centre of Geolingvistics and chief researcher at the Institute of the Lithuanian Language. Since 2010 Mikulnien is a professor at the Institute of Languages, Literature and Translation Studies at the Kaunas Faculty of Vilnius University. Her main interest lies in the fields of diachronic and synchronic dialectology, geolinguistics, accentuation and morphonology, history of language, Lithuanian language standardization and teaching. Mikulnien is the editor and author of collective monographs such as “Modern Geolinguistic Research in Lithuania: the Optimisation of Network Points and the Interactive Dissemination of Information” (2014) and “Baltu valodu atlants-Balt kalb atlasas – Atlas of the Baltic languages” (2009, 2013), the author of the monographs “Circumflex Metatony in the Nominal Nouns and its Origin” (2005) and “Lithuanian Dialectology: Genesis, development and Paradigmatic Breakthroughs. Part 1” (2018), one of the editors of dialect texts and dictionaries of the Lithuanian language, one of the compilers of Juozas Senkus selection „Kalbotyros darbai“ (2006). In 2017 together with other co-authors, she published the monograph in perceptive dialectology “Language Variation and Its Evaluation from the Perspective of Perceptual Dialectology: Images of Variants and Locations” (2017).
vadas
53
I. Linguistic Researches / Lingvistikos tyrimai / Badania lingwistyczne D. Mikulnien. Tarmiškumo bruo nomenklatra: nuo tarmini poymi prie tarmiškumo ymen
Gretinamoji lietuvi tarmi klasifikacij analiz rodo, kad lietuvi kalbos plotas nuo XIX a. pabaigos ir per vis XX ami kito palyginti nesmarkiai: pagal tuos paius po- ymius patarms palyginti nesunkiai atpastamos visose klasifikacijose: tai rodo gana neymi izofon slinktis (Gerotait, Mikulnien 2014). Taigi nors slygiškai kalbama apie ribas, j realiai kaip ir nra, jei kalbos variantiškumas suvokiamas kaip (pa)tarmi ir kitoki vietini kalbos variant kontinuumas, t. y. natrali j tsa (Alikait, Mikulnien 2014b: 257–258 ir ten nurod. lit.).
Laikantis šios ideologijos, tarmins lietuvi kalbos situacija dar kart vertinta XXI a. pradioje, pakartotinai atlikus stebsen ir lauko tyrimus madaug 734 gyvenamosiose Lietuvos vietovse, kurios XX a. šeštajame dešimtmetyje (ir dar anksiau) buvo pasirinktos kaip atraminiai Lietuvi kalbos atlaso (toliau – LKA) punktai (plaiau r. Mikulnien 2013: 70–91; 2014: 113–123).
1 pav. Tradicins lietuv tarms Skaitmenimis paymtos gyvenamosios vietovs, kuriose buvo renkama tarmin mediaga
Lietuvi kalbos atlasui (toliau – LKA).
54
2010–2014 m. tarmini duomen analiz parod, kad šiuo metu Lietuvos teritorijoje ryškja bent šešios stambesns tarmiškumo zonos – regioniniai dialektai, arba regiolektai, besiformuojantys tradicini lietuvi patarmi pagrindu (Alikait, Mikulnien 2014b: 260–262) (r. 2 pav.). Tai:
(1) emaii regiolektas (apimantis šiaurs ir piet emaii patarmi plot ir slenkantis vakarus, taip pat rytus šiaurinje ploto dalyje);
(2) ir (3) pietinis ir šiaurinis vakar aukštaii regiolektai (besiformuojantys vakar aukštaii kauniški ir šiauliški patarmi plotuose);
(4) piet aukštaii regiolektas (apimantis didij ploto dal tradicini piet aukštaii, tradiciškai vadinam dzkais);
(5) ir (6) vakarinis ir rytinis ryt aukštaii regiolektai (besiformuojantys tradicini paneviški ir širvintiški bei uteniški, anykštn ir kupiškn plotuose).
2 pav. Lietuvi kalbos regioniniai dialektai (regiolektai) XXI a. pradioje
55
I. Linguistic Researches / Lingvistikos tyrimai / Badania lingwistyczne D. Mikulnien. Tarmiškumo bruo nomenklatra: nuo tarmini poymi prie tarmiškumo ymen
Kaip jau minta, šie tarmiškumai teritoriškai nesunkiai identifikuojami visame plote, bet j ribos nra statiškos: visoje Lietuvoje pastebta rib kaitumo poymi, t. y. stipresni patarmi (šnekt) element skverbimosi kaimynini šnekt teritorijas. Be to, naujieji regiolektiniai dariniai iš esms yra ne kas kita, o kaip j tarpusavio santyki ir santyki su bendrine kalba atspindys (plaiau r. Hinskens ir kt. 2005: 1–50).
Taigi šio straipsnio tikslas – pristatyti model, iliustruojant regiolektinio tarmišku- mo bruo nomenklatros kait, grst kalbini (tarmini) regiolekt ypatybi, kuriomis remiantis vienas regiolektas atskiriamas nuo kito, analize.
Iliustracin modelio mediaga – projekto „Regionini variant ir tariamosios bendrins kalbos (kvazistandarto) sklaida XXI amiaus pradioje: percepcinis tyrimas“ percepciniam eksperimentui parengti 8 tekstai-stimulai.
Projektu „Regionini variant ir tariamosios bendrins kalbos (kvazistandarto) sklaida XXI amiaus pradioje: percepcinis tyrimas“ siekiama, taikant perceptyviosios dialekto- logijos principus, tirti paprastj kalbos bendruomens nari percepcin kompetencij. Taigi percepciniam eksperimentui buvo pasirinkti kiekvien regiolekt atspindintys teks- tai-stimulai (emaii regiolektui – B ir E, šiauriniam vakar aukštaii regiolektui – C, pietiniam vakar aukštaii regiolektui – G, piet aukštaii regiolektui – A ir D, vaka- riniam ryt aukštaii regiolektui – F, rytiniam ryt aukštaii regiolektui – H stimulas).
Tekstai-stimulai parengti iš vietini (gimtatarmi) vairaus amiaus pateikj, išlaikiu- si aiški tart ir kalbani natraliu kalbos tempu, spontaniškos kalbos fragment. Vis raš trukm – vos kelios sekunds (A – 0:14 min, B – 0:19 min, C – 0:15 min, D – 0:18 min, E – 0:15 min, G – 0:18 min, H – 0:17 min). Kaip matyti, kiekvienas tekstas-stimulas yra ušifruotas ir paymtas atsitiktine tvarka pasirinktu raidiniu simboliu. Straipsnyje jie pateikiami urašyti tarptautine fonetine abcle (TFA, angl. International Phonetic Alphabeth) transkripcija1. Greta pateikiamas j perrašas (r. 2 lentel). Paymtina, kad eksperimentui pasirinktuose fragmentuose nra ryški (skiriamj ar bdingj) tarmiš- kumo poymi.
Projekto objektas – percepcin variant kategorizacija – numato tam tikrus veiklos etapus: 1) regiolektini tekst-stimul duomenyno parengimas2; 2) regiolektini tekst- stimul kvalifikacij tarmiškumo bruo sklaidos poiriu parengimas; 3) regiolektini tekst-stimul percepcijos eksperiment organizavimas; 4) regiolektini tekst-stimul objektyvij ir subjektyvij kvalifikacij paprastojo kalbos bendruomens nario verti- nimu nustatymas bei apibendrinimas.
Taigi šio straipsnio tikslo – pristatyti model, iliustruojant regiolektinio tarmiškumo bruo nomenklatros kait – realizacija susijusi su 2-uoju projekto etapu. Regiolektini tekst-stimul charakteristikos tarmiškumo bruo sklaidos poiriu yra reikalingos kaip
1 Lietuvoje TFA transkripcija dar palyginti retai vartojama, taiau ji pasirinkta dl to, kad tolesnei duomen analizei bt galima taikyti kompiuterines programas (plaiau r. Bakšien, epaitien 2017a: 105–135; Bakšien, epaitien 2017b: 203–229).
2 Pridurtina, kad kiekvienas iš etat susijs su keliomis veiklomis (pvz., pirmasis apima viet ir informant atrank, tekst kritin analiz turinio ir tarmiškumo poiriu), bet j išsami aptartis ir analiz nra šio straipsnio tiriamasis dalykas.
56
Kitame projekto etape, vykdant percepcijos eksperimentus – kai paprastieji kalbos bendruomens nariai pagal tam tikrus kriterijus vertina mintus 8 regiolektinius tekstus- stimulus – nustatoma, kurios tarmins ypatybs paprastj kalbos bendruomens nari neatskiriamos kaip tarmins ir klaidingai identifikuojamos kaip bendrins kalbos cha- rakteristikos (plaiau r. Alikait 2009: 160–187; Alikait, Mikulnien, epaitien, Gerotait 2017: 179–180; 222–223; Gerotait 2018: 76–101; Kardelyt-Grineviien 2018: 1–12).
Modelis, iliustruojantis regiolektinio tarmiškumo bruo nomenklatros kait, grin- diamas kalbini (tarmini) regiolekt ypatybi analize, taigi tyrimo objektas – garsins (t. y. fonetins ir fonologins) dviej – emaitiškojo ir aukštaitiškojo – tekst-stimul ypatybs. Todl naudojamasi fonologijoje prastu distribuciniu metodu.
Tarmini poymi nomenklatra
Johanas Taeldemanas tarminius poymius pirminius, antrinius ir tretinius klasifikuoja iš vartotojo perspektyvos: pirminiai poymiai vartotoj pirmiausia pastebimi, nesunkiai atpastami ir antriniai, o tretiniai aptinkami reiausiai ar net gali bti iš viso nepastebti (Taeldeman 2005: 233–248, Alikait, Mikulnien 2014a: 46–47).
Lietuvi tarmtyroje ši klasifikacija koreliuoja su skiriamaisiais, bdingaisiais ir blankiaisiais (pa)tarmi poymiais (r. 1 lentel).
1 lentel. Tarmini poymi nomenklatra Tarmi poymi klasifikacija
pagal Taeldeman Lietuvi tarmi poymi klasi-
fikacija Pavyzdiai
Antriniai Bdingieji nevienodas an (*), en (*) atliepimas
Tretiniai Blankieji
Dl konvergencijos ir išlyginimo poveikio pirmiausia vartotoj „trinami“ pirminiai (skiriamieji) bei antriniai (bdingieji) poymiai (Hickey 2003: 351). Taiau iki šiol beveik visame lietuvi kalbos plote jie yra išlik, tik skirting kart kalbtoj realizuojami nevie- nodu laipsniu (r. 2 lentelje pateikt B tekst). Šiame emaii regiolekt atspindiniame tekste esama išlikusi emaiiams bding ypatybi – pavyzdiui, balsio o dvibalsinimo (plg. prut „proto“ greta prot).
Skiriamj ir bdingj poymi „ištrynimas“, be abejo, veikia tradicines (pa)tarmes ir šnektas, spariai maina j diferenciacij – taigi sudaro kuo palankias slygas formuotis regioniniams dialektams, r. 3 pav.
Todl visiškai suprantama, kad identifikuojant regiolektus tarminiai j skirtumai da- niausiai išryškja tik per tretinius blankiuosius poymius, kurie pagal tarmiškumo laipsn
57
I. Linguistic Researches / Lingvistikos tyrimai / Badania lingwistyczne D. Mikulnien. Tarmiškumo bruo nomenklatra: nuo tarmini poymi prie tarmiškumo ymen
tiek kalbinink, tiek ir kalbos vartotoj poiriu paprastai apibdinami kaip labai neryšks ir labai menki (Taeldeman 2005: 233–248). Toks tekstas gali bti sunkiau atpastamas kaip tarminis ir sunkiau siejamas su kuriuo nors regiolektu (Alikait 2009: 160–187, Alikait, Mikulnien 2014b: 257–262).
Taigi regiolekt radimosi ir gyvavimo tarpsniais blankieji bruoai gyja papildom – skiriamj (distinktyvin) funkcij. Todl išauga ir j vert. Tereikia išsiaiškinti, kaip tai realizuojama regiolektuose.
Tekstai-stimulai – tarmiškosios kalbos atspindys
Kaip minta, percepciniam eksperimentui buvo pasirinkti kiekvien regiolekt atspin- dintys tekstai-stimulai (emaii regiolektui – B ir E, šiauriniam vakar aukštaii regio- lektui – C, pietiniam vakar aukštaii regiolektui – G, piet aukštaii regiolektui – A ir D, vakariniam ryt aukštaii regiolektui – F, rytiniam ryt aukštaii regiolektui – H stimulas). Nesunku atspti, kad stimul skaii lm regiolekto teritorijos dydis (todl emaii ir piet aukštaii regiolektams proporcingai skirta ne po vien, o po du frag- mentus). Kiekviename atrinktame tekste galima išskirti ne vien, o bent kelis ir daugiau tarmiškosios kalbos poymi.
Modelis, iliustruojantis regiolektinio tarmiškumo bruo nomenklatros kait, šiame straipsnyje iliustruojamas dviej – emaitiškojo ir aukštaitiškojo – stimul pavyzdiais (r. 2 lentel).
Suprantama, kad labai ribotos apimties tekste-stimule negali atsispindti visos tam regiolektui bdingos blankiosios ypatybs. Taiau pastebtina, kad, be fonetini (fonolo- gini) poymi (jiems priskiriama ir prozodija), tarmini areal identifikacijai taikytini ir morfologiniai (derivaciniai) poymiai: dauguma respondent vardija galni trumpinim, nesunkiai atpasta savitas morfologines formas ir pan.
Btina pabrti, kad šiuo metu tarmiškumas negali bti išsamiai apibdintas vien tik horizontaliaisiais parametrais, nes vis svarbesni tampa vertikalieji sociumo (bendruome- ns) santykiai.
3 pav. Regionini dialekt formavimosi modelis (Auer, Hinskens 1996)
58
Tekstas-stimulas (perrašas)
Tarmiškumo atvejai
B tekstas n kkp sk | gl rtnt | ns | mokikl ir mokikl | nrstts ir nrstts || | toks mogs | s | prstk r | s monm | ner bndrm prblmu | t mn kkp | nbu n | n kkok prblm | nik || lb grit | s tu | s grp | ssdrgom r | r s kt || ts nrstts | prut nprdd || k | t sln | tn | spsk d | bt r ti | jg t tn | prot ntr ||
Nu kakaip sunku gal ver- tint, nes mokykla yr moky- kla, universitets yr univer- sitets. Aš toks mogus esu, prisitaikau, ir su monm nr bendravimo problem, tai man kakaip nebna nei, nei kakoki problem, nie- ko. Labai greit su ta, su gru- pe susidraugavom ir, ir visa kita. Tas universitets proto neprided. Aišku, tu išsilavini ten, visapusiškai dau(g), bet ir tai – jeigu tu proto neturi...
balsi ir o dvibalsinimas (prut „proto“ greta prot, nrstts „universitets“ ir kt.); atvirojo balsio o tarimas odio gale (prot „proto“); kirio atitraukimas (mokikl „mokyklà“, s „esù“, ntr „neturì“ ir kt.); odio galo trumpinimas (nrstts „universitet(a)s“, ir „yr“, ner „nr“ ir kt.) ir pan.
H tekstas mokomjes | rjkjtjs | mokomjes | sgs ljgjsjo | jjnjtjæm jss | ljsjtjibjnjsj jjnjtjs || so jjnjtjs | ti | krjims mus | t tskrjims || pjrj kr j | buo pjrjmij lji || dljjm | lbi dk jsokju | sporjtjnj rjjib || trjejom | jrjjes trkjimo kmnd || dbr njt njglj pskjit | r turj jnjims ||
Mokoms rikuots, mo- koms saugaus elgesio, šveniam visas valstybines šventes. Savo šventes: tai krimas ms ar atsik- rimas. Prieš kar jau buvo pirmieji šauliai. Dalyvau- jam – labai daug visoki sportini varyb. Turjom virvs traukimo komand. Dabar net negaliu pasakyt, ar turi jaunimas.
trumpj kiriuot balsi i ir u ilginimas (krjims „kri- mas“, buo „buvo“, turj „turi“, jnjims „jaunimas“); trumpj kiriuot a ir e ilgini- mas tam tikrose odi formose (so „savo“); kirio neatitraukimas (jss „visas“, jjnjtjs „šventes“) ir pan.
Regiolekt tarmiškumo matricos
Tarmiškum atspindinios kalbos ypatybs gali bti fiksuojamos regiolekt tarmiš- kumo matricoje, kuri stengtasi traukti kiek manoma daugiau vairi teoriškai galim tarmiškumo atvej. J sudarant remtasi ankstesni publikacij ir projekt duomenimis (LKTCH 30–31, 200–201 (klijos); Alikait, Jaroslavien, Meilinait Mikulnien 2014: 63, 385–398; taip pat r. http://www.tarmes.lt/index_meniu.php?id=5).
Šiuo konkreiu atveju matricoje atsispindi tik nagrintuose tekstuose-stimuluose pateikti fonetiniai (fonologiniai) ymenys – paprastai jie ymimi pliusais (ar minusais) (r. 3 lentel)3.
3 lentels, – pavyzdiui, aukštaitiškojo regiolekto, – duomenis galima sugretinti su su jo pagrind sudariusios tradicins aukštaii uteniški patarms duomenimis (r. 4 lentel).
3 Morfologini (ir derivacini) ymen charakteristika bus aptarta kitose publikacijose.
3 lentel. Fonologiniai regiolekt tarmiškumo ymenys TA
R M
IŠ K
U M
TA R
M IŠ
K U
M O
Y
M EN
Y S
(N e)
ki r
iu ot
+ + + + + + + –/ (+)*
+ –/ (+)**
* Paiuose pietrytiniuose uteniški patarms pakrašiuose ufiksuota pavieni dzkavimo atvej se- nosios kartos kalboje – minkštosios , d afrikatos atliepiamos kaip c, dz (LKTCH 126). ** Dauguma uteniški kirio iš galns daniausiai neatitraukia, taiau kai kuriose vietovse esama išimi (plaiau r. LKTCH 126–127).
Iš šio sugretinimo matyti, kad regiolektas atspindimas akivaizdiai per blankiai, jei tradiciškai bt atsivelgiama tik tarmini variant klasifikacijas pagal skiriamuosius ir bdinguosius poymius. Taigi automatiškai tarminio poymio sampratos regiolektin tarmiškumo lygmen perkelti negalima.
60
Tai padaryti trukdo vairuojanti poymi realizacija: vienas ir tas pats respondentas nejuia gali pagreiui vartoti tarmiškj ir netarmiškj formas (r. B tekst-stimul 2 lentelje). Kitaip tariant, visi blankieji poymiai gali bti slanks tiek horizontaliosios, tiek vertikaliosios konvergencijos atvejais.
Horizontalusis j slankumas susijs su ryški kalbini variant rib nebuvimu. Kiek- viename tiriamame plote (ypa jo pakrašiuose) galima išgirsti ne tik tradicinei pamatinei tarmei bding bruo relikt, bet ir kaimynins teritorijos ypatybi (ypa jei ten yra urbanistin zona, veikianti kaip ekonomins traukos centras).
Vertikalusis slankumas sietinas su kalbtojo asmenybe ir jo sociodemografiniais kin- tamaisiais – lytimi, išsilavinimu, pairomis ir kt. Tyrimo metu btinai reikia atsivelgti respondent ami. Apibendrintas sociolingvistinis vyriausiosios kartos atstovo portre- tas atspindi menkiau išsilavinus, palyginti ssl, usiimant agrarine veikla ar amatais, mog, kuriam nebdingos intelektins profesijos (Alikait, Meilinait, Mikulnien 2014: 263–264). Todl šiuolaikiniame sociolingvistiniame Lietuvos kontekste jis palyginti danai dar vardijamas kaip tradicins tarms atstovas, atitinkantis daugel NORM (angl. non-mobile older rural male) kriterij (Alikait, Mikulnien 2014a: 32 ir ten nurod. lit.).
Viešosios kalbos diskursuose dominavo ne tarmin, o bendrin lietuvi kalba, kai brendo viduriniosios kartos atstovai, danai jau turintys aukštesnj ar net aukštj išsila- vinim, usiimantys intelektine ar jai artima veikla ir turintys mobilumo patirties. Taigi viduriniosios kartos atstovai geriausiai atspindi vadinamj vertikalij kait, t. y. tarmins kalbos konvergencij ar išlyginim su bendrine kalba, nes „j vartojamas kalbinis kodas – puikus kalbos regionalizacijos atspindys, kuris leidia konstatuoti naujj dialekt arba regiolekt formavimsi“ (Alikait, Meilinait, Mikulnien 2014: 265).
Kur kas daugiaplaniškesn, pasak tyrj, yra jauniausiosios kartos atstov kalba. Da- nai jaunimas vartoja tok kalbin kod, kuriame išlaikyti ryškiausi, ymtieji tarmiškumo bruoai, arba tok, kuriame išlik tik blankieji tarms poymiai (Alikait, Meilinait, Mikulnien 2014: 265–266).
Taigi toje paioje vietovje gyvenani ir panaš išsilavinim turini šios kartos atstov kalboje galima pastebti labai ryški skirtum: ryškusis poymis vieno asmens šnektoje gali beveik (ar visai) nesikartoti kito kalboje. Todl, apibendrintai kalbant apie regiolektus, tarmiškumo bruous tiksliau vardija jau ne tarminio poymio, o tarmiškojo ymens svoka (r. 4 pav.).
Tiesa, apibdinant naujuosius teritorinius tarmiškuosius darinius, diferencin (skiria- mj) reikšm gis jau ne pavieniai ymenys, o visas j kompleksas.
Taigi XXI a. pirmaisiais dešimtmeiais, formuojantis regiolektams ir kitokiems stambesniems tarmiškiesiems dariniams, tradicinje dialektologijoje sigaljus tarminio poymio termin gali keisti savaip j atitinkantis tarmiškasis ymuo.
Šie terminai nra sinonimai – tarminis poymis yra stabilusis, o tarmiškasis ymuo – slankusis tarmiškosios kalbos elementas. Kuo jis slankesnis, tuo maiau fonologiškai ymtas. Multimodaliojoje dialektologijoje fonologiniai ymenys (tiksliau – visas j
61
kompleksas) ir toliau išliks kaip svarbs diferenciniai elementai, taiau akivaizdiai dids morfologini ir derivacini ymen, savaip papildani fonologinius, vert.
4 pav. Tarmiškumo bruo kaita
Nors tarmiškumo ymenys rodo kalbinio XXI a. Lietuvos kraštovaizdio daugialuoks- niškum ir heterogeniškum, jie negali bti mechaniškai atplšiami nuo teritorijos, kurioje reiškiasi. Taigi išsamesnei j analizei taikytini sociogeolingvistiniai metodai.
Regioninio tarmiškumo analizs perspektyvos
Pirmiausia jis svarbus tiriant tarmiškumo pokyius Lietuvos regionuose multimoda- liosios dialektologijos poiriu. Tarmini fonologini poymi ir j virsmo tarmiškaisiais ymenimis fiksavimas matricomis sudaro galimyb dialektologams pastebti ir vertinti menkiausius tarmiškumo elementus – net ir tuos, kurie tradicinje dialektologijoje buvo vetinami kaip pusiau tarmin kalba, sugadinta tarm ir pan.
Toks tarmini fakt fiksavimo bdas leidia surinktus duomenis vertinti ne tik koky- biniais, bet ir kiekybiniais – dialektometrijos – metodais.
Literatra
Alikait, D., Jaroslavien, J., Meilinait, V., Mikulnien, D., 2014. Tarmini duomen analizs principai. Tarmi aprašo metodika. In: XXI a. pradios lietuvi tarms: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas. emlapiai ir j komentarai. Sud. D. Mikulnien, V. Meilinait. Vilnius: leidykla „Briedis“, 63–75, 385–398. https://doi.org/10.11649/abs.2015.007
Alikait, D., Meilinait, V., Mikulnien, D., 2014. Apibendrinimas: dinamiškumo samprata tar- mi kaitos laikotarpiu. In: XXI a. pradios lietuvi tarms: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas. emlapiai ir j komentarai. Sud. D. Mikulnien, V. Meilinait. Vilnius: leidykla „Briedis“, 263–266. https://doi.org/10.11649/abs.2015.007
Alikait, D., Mikulnien, D., 2014a. Geolingvistika: Ideologija, teorija ir metodai. Pagrindins svokos. In: XXI a. pradios lietuvi tarms: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas. emlapiai ir j komentarai. Sud. D. Mikulnien, V. Meilinait. Vilnius: leidykla „Briedis“, 29–47. https://doi. org/10.11649/abs.2015.007
Alikait, D., Mikulnien, D., 2014b. Geolekt ir regionini dialekt formavimosi ypatumai. XXI a. pradios lietuvi tarms: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas. emlapiai ir j komentarai. Sud. D. Mikulnien, V. Meilinait. Vilnius: leidykla „Briedis“, 257–262. https://doi.org/10.11649/abs.2015.007
Alikait, D., Mikulnien, D., epaitien, A., Gerotait, L., 2017. Kalbos variantiškumas ir jo vertinimas perceptyviosios dialektologijos poiriu: variant ir viet vaizdiniai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
Auer, P., Hinskens, F., 1996. The Convergence and Divergence of Dialects in Europe. New and Not So New Developments in Old Area. Sociolinguistica, 10, pp.1–25. Tübingen: Max Niemeyr. https://doi. org/10.1515/9783110245158.1
Bakšien, R., epaitien, A., 2017a. Tarptautins fonetins abcls taikymo lietuvi tarmi garsams galimybs. Baltistica, 52(1), 105–135. https://doi.org/10.15388/baltistica.52.1.2303
Bakšien, R., epaitien, A., 2017b. Lietuvi tarmi transkripcija: tradicija ir IPA. Linguistica Let- tica, 25, 203–229.
Gerotait, L., 2018. Šiauli jaunuoli kalbin gimtin mentaliniuose emlapiuose. Kalbos istori- jos ir dialektologijos problemos 5. Sud. R. Bakšien, N. Morozov. Vilnius: Lietuvi kalbos institutas, 76–101. https://doi.org/10.15388/verb.2016.7.10288
Gerotait, L., Mikulnien, D., 2014. Geolekt ir regiolekt formavimasis Lietuvoje: emlapis ir komentarai. In: XXI a. pradios lietuvi tarms: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas. emlapiai ir j komentarai. Sud. D. Mikulnien, V. Meilinait. Vilnius: leidykla „Briedis“ XIII emlapis ir komentaras; sp. klija. https://doi.org/10.11649/abs.2015.007
Hickey, R., 2003. How and Why Supraregional Varieties Arise. Eds. M. Dossena, Ch. Jones. In: Insights into Late Modern English. Frankfurt: Peter Lang, pp.351–373.
Hinskens, F., Auer, P., Kerswill, P., 2005. The Study of Dialect Convergence and Divergence: Conceptual and Methodological Consideration. Eds. P. Auer, P. Kerswill, F. Hinskens. Dialect Change. The Convergence and Divergence of Dialects in Contemporary Societies. Cambridge: Cambridge University Press, pp.1–50. Prieiga: <http://www.tarmes.lt/index_meniu.php?id=5> [ir. 2018 12 26]. https://doi.org/10.1017/cbo9780511486623.003
Kardelyt-Grineviien, D., 2018. Kvazistandarto variantas: jaunosios kartos aukštaitiškojo arealo atstov poiris. Lietuvi kalba, 12. Prieiga: <www.lietuviukalba.lt> [ir. 2018 12 26].
LKTCH – Lietuvi kalbos tarmi chrestomatija, 2004. Sud. R. Baceviit, A. Ivanauskien, A. Leskauskait, E. Trumpa. Vilnius: Lietuvi kalbos instituto leidykla. https://doi.org/10.15388/bal- tistica.15.1.1262
Mikulnien, D., 2013. Lietuvi tarmi tinklas: jo ištakos ir optimizacija. Acta Linguistica, 68, 70–91. Mikulnien, D., 2014. Tinklo sudarymas ir raida XX a. antrojoje pusje. In: XXI a. pradios lietuvi
tarms: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas. emlapiai ir j komentarai. Sud. D. Mikulnien, V. Meilinait. Vilnius: leidykla „Briedis“, 113–123. https://doi.org/10.11649/abs.2015.007
Taeldeman, J., 2005. Polarisation Revisited. In: Language Variation – European Perspectives: Selected Papers from the Third International Conference on Language Variation in Europe (ICLaVE 3). Ed. F. Hinskens. Amsterdam: Benjamins, pp.233–248. https://doi.org/10.1075/silv.1.15tae
Santrauka
Nomenclature of the Dialectal Attributes: from the Dialectal Features to the DialectalMarkers
vadas