tamsos arena

MARIO PUZO

Tamsos arena

Romanas

I angly kalbos vert Lina Balit-Bgien

Alma littera V I L N I U S / 2 0 0 9

UDK 820(73)-3 Versta i: Mario Puzo Pu-127 THE DARK ARENA

Mandarin, London, 1992

Antrasis leidimas

ISBN 978-9955-38-310-9

Copyright 1953,1955 by Mario Puzo Vertimas lietuvi kalb, Lina Balit-Bgien, 2009 Leidykla Alma littera", 2009

Erikai

Tvai ir mokytojai, a taip klausiu: Kas yra pragaras?" itaip atsakau: Kania dl to, kad jau nebegalima mylti. "

O, yra ir pragare toki ididi ir lstani, nors jie jau suinojo ir patyr nenuginijam ties; yra baisi, visikai atsidavusi tonui ir jo ididiai dvasiai. Jie savo noru pasirinko nepasotinam pragar; jie patys save pasmerk kanioms. Nes, prakeik Diev ir gyvenim, prakeik patys save. Savo pagieingu ididumu maitinasi, nelyginant alkanas tyruose imt iulpti krauj i savo paties kno. Bet nepasotinamie

ji niekad per ami amius neprao atleidimo ir Diev, juos aukiant, keikia. gyvj Diev negali irti be neapykantos ir reikalauja, idant nebt gyvybs Dievo, reikalauja, idant pats Dievas sunaikint ir save, ir visus savo krinius. Ir aminai degs jie savo rsio ugnyje, trok mirties ir nebties. Bet nesulauks mirties..."

Fiodoras Dostojevskis BROLIAI KARAMAZOVAI

Vert Motiejus Mikinis

1

V A L T E R M O S K upldo paskutin jaudulio ir spengianios vienatvs banga - tarsi prie grtant namo. Paryiaus priemiesi griuvsiai buvo giliai strig jo atmintin ir pastami lyg orientyrai, tad dabar, kelionei visai jau einant pabaig, jis tiesiog nebenustygo laukdamas, kada gi pasieks savo tiksl - nusiaubto emyno ird, sugriaut miest, kurio jau nebesitikjo vl ivysti. Keli Vokietij jis paino geriau nei savo al ar gimtj miest.

Traukinys lk net pasisibuodamas. Tai buvo karinis eelonas, veantis Frankfurto gulos pamain, bet pus viet vagone buvo skirta civiliams pareignams, siuniamiems i Valstij. Moska paiupinjo savo ilkin kaklarait ir nusiypsojo. Keistas ;jausmas. Kur kas jaukiau bt buv sdti su kareiviais kitame vagono gale. Jam atrod, kad panaiai jauiasi ir kiti dvideimt drauge vaiuojani civili.

Vagone deg pora blausi lempui - po vien abiejuose galuose. Langai buvo ukalti - tarsi tam, kad keleiviai nematyt begalini griuvsi, per kuriuos tenka vaiuoti. Ilgi mediniai suolai um kone vis vagono plot, tik palei vien sien liko siauras tarpas praeiti.

Moska isities ant suolo, po galva pasikis mlyn sportin krep. Blausioje viesoje jis vos galjo irti kitus civilius.

Jie visi drauge atplauk karo laivu ir, kaip ir Moska, troko kuo greiiau pasiekti Frankfurt. Kalbdamiesi jie stengsi perrkti traukinio dundes, ir Moska girdjo garsiau u visus skambant

10 M A R I O P U Z O

pono Deraldo bals. Ponas Deraldas buvo i vis aukiausio rango. Jis vesi golfo lazd rinkin ir jau laive visiems apskelb, kad jo civilinis rangas prilygsta kariniam pulkininko laipsniui. Ponas Deraldas buvo smagiai nusiteiks, ir Moska nejuia m vaizduotis j aidiant golf miesto griuvsiuose, smagiai varant kamuol su eme sulygintomis gatvmis iki pat apvalios akmen krvos ir meistrikai muant j pvani kaukol.

Traukinys sultino greit ir vaiavo nedidel apleist stot. Buvo naktis, ir ukaltame vagone tvyrojo tamsa. Moska snduriavo, per miegus girddamas bendrakeleivi balsus. Bet kai traukinys, pravaiavs stot, padidino greit, miegai ilakst.

Civiliai dabar nekjosi tyliau, ir Moska atsisds m stebti kareivius kitame vagono gale. Kai kurie miegojo isities ant suol, bet kiti, susispiet tris brelius, prie vaki pliek kortomis, ir vis vagono gal gaub jauki viesa. Moska beveik su grauduliu prisimin it gyvenim: jis ir pats juk ilgiausiai taip gyveno, liovsi vos prie kelet mnesi. vaki viesoje mat juos siurbiojam i savo gertuvi (buvo tikras, kad jose ne vanduo), traukiant i nelieiamj atsarg okolado plyteles. Kareivis visada viskam pasiruos, vypteljs pagalvojo Moska. Antklod ant nugaros, vaks kuprinje, vanduo ar kas nors stipresnio gertuvje, piniginje visuomet gumel". Pasiruos bet kam.

Moska vl isities ant suolo ir pamgino umigti. Bet knas buvo toks pat sustings ir nelankstus kaip ir medinis suolas po juo. Traukinys vl padidino greit ir dabar tiesiog lk. Moska vilgteljo laikrod. Buvo beveik vidurnaktis, iki Frankfurto dar geros atuonios valandos. Jis atsisdo, i mlynojo sportinio krepio isitrauk butel ir, atrms galv ukalt lang, gr, kol susting raumenys atsileido. Matyt, paskui buvo usnds, nes kai vl pavelg kareivius vagono gale, ten bebuvo liks tik vienas vaks apviestas ratelis; taiau u nugaros i tamsos vis dar girdjosi pono Deraldo ir keleto kit civili balsai. Jie tikriausiai buvo igr, nes ponas Deraldas globjiku, maloningu tonu dst, koks galingas jis bsis ir kaip puikiai sutvarkysis savo popierin imperij.

T A M S O S A R E N A I I

Nuo viesaus ratelio kitame vagono gale atsiskyr dvi vaks ir j liepsnels okiodamos m artti prajimu. Joms slenkant pro al, Moska visai isibudino. Jas neanio kareivio veidas buvo ikreiptas pagieos ir buko pykio. Rykioje auksinje vaki viesoje ir taip nuo alkoholio rauds veidas atrod tamsiai raudonas, o vilgsnis - grsmingas ir bejausmis.

- Ei, kareivli, - kteljo ponas Deraldas, - ar nepaliktum mums viesos?

vak tuoj pat atsidr pas pon Derald ir jo civili kompanij. J balsai suskambo garsiau, tarsi padrsj trkiojanios liepsnels viesoje. Jie pamgino ir kareiv traukti pokalb, bet is, vakes pastats ant suolo, pats liko tamsoje ir nieko neatsak. Netrukus kalbantieji j pamiro ir m nektis apie k kita; tiktai syk ponas Deraldas, pasilenks vies ir nelyginant nordamas pasirodyti, maloningu tonu, kuriame girdjosi ir tikro velnumo gaidel, tar kareiviui:

- Matai, mes visi irgi tarnavom armijoje. - Paskui juokdamasis pasisuko kitus. - Ai Dievui, tie laikai jau baigsi.

Vienas civilis atsak: - Neatsiegnokit, juk rusai tai liko! Jie vl pamiro kareiv, bet staiga, nustelbdamas j vis balsus

ir traukinio, aklai lekianio per kontinent, dundes, tylusis kareivis suriko visa gerkle, su girto lumu, bet ir kakokio siaubo apimtas.

- Usikimkit, usikimkit, liaukits pliurp, uiaupkit savo lykius nasrus!

Kur laik stojo nuostabos kupina tyla, visi sdjo sutrik. Paskui ponas Deraldas vl pasilenk vies ir tyliai pasak kareiviui:

- Geriau grk savo vagono gal, sneli. Kareivis nieko neatsak, ir ponas Deraldas vl praneko, ts

damas nutraukt pokalb. Staiga jo balsas nutrko, jis paoko, ir plipiojanios vaki

liepsnels apviet j visu giu. Tada jis tyliai, ramiai, tarsi i siaubo negaldamas patikti tuo, k sako, tar:

- Dieve, a sueistas. Tas kareivis man kak padar.

12 $ M A R I O P U Z O

Moska isities, kiti tamsoje irgi pakilo nuo suol, kakas numu vak ir ji nukrito ant grind. Ponas Deraldas vis dar stovjo, nors ir nebe taip rykiai apviestas. Jis tyliu balsu persigands pasak:

- Tas kareivis dr man peiliu, - ir susmuko ant suolo tamsoje, dingdamas i viesos rato.

I kito vagono galo prajimu atskubjo du vyrikiai. Jie nesi vakes, ir Moska pamat viesoje blykiojant karininko antsiuvus.

Ponas Deraldas tebekartojo: - Man dr, tas kareivis dr man peiliu. Jo balse nebebuvo baims, girdjosi tik nuostaba - jis nega

ljo patikti. Moska mat j tiesiai sdint ant suolo, paskui visos trys vaks apviet didiul skyl kelni klenje, auktai ant launies, aplink kuri pltsi tamsi dm. Leitenantas pasilenk, prikio vak ir kak sak drauge atjusiam kareiviui. Sis nulk kit vagono gal ir gro su antklodmis bei pirmosios pagalbos vaistinle. Jie paties antklodes ant grind ir paguld ant j pon Derald. Kareivis norjo prakirpti kelni klen, bet ponas Deraldas neleido:

- Ne, tik atsmaukit, jas dar galima sulopyti. Leitenantas apirjo aizd. - Nieko baisaus, - pasak jis. - Susukit j antklod. - Jauna

me, lygiame jo veide nesimat uuojautos, o balsas irgi skambjo tik mandagiai. - Dl viso pikto Frankfurto stot isikviesim greitosios pagalbos automobil. I kitos stoties telegrafuosiu. - Tada, pasisuks kitus, paklaus: - Kur jis?

Girtasis kareivis buvo dings. Moska, stebeilydamas tams, pamat prieais save kampe ant suolo susirietusi figr. Jis nieko nepasak.

Leitenantas nujo savj vagono gal ir gro prisisegs pistolet. ibintuvliu vysiodamas po vagon, jis ipl i tamsos susirietusi figr. Spigindamas j ibintuvliu, jis isitrauk pistolet ir paslp j sau u nugaros. Kareivis nejudjo.

Leitenantas iurkiai j pastm. - Stokis, Malruni.

T A M S O S A R E N A S 13

Kareivis prapl akis, ir Moska, ivyds buk uguito gyvulio vilgsn, miai pajuto jam gailest.

Leitenantas ibintuvliu tebespigino kareiviui akis. Jis privert Malrun atsistoti. Pamats, kad io rankos tuios, pistolet sikio atgal dkl. Tada iurkiai apsuko kareiv ir apiekojo. Nieko nerads, nukreip ibintuvl suol. Moska ivydo kruvin peil. Leitenantas pam j ir pirma savs nusivar kareiv kit vagono gal.

Traukinys m ltinti greit, paskui ir visai sustojo. Moska nujo vagono gal, pravr duris ir vilgteljo lauk. Pamat leitenant, kuris jo stot telegrafu ikviesti greitosios pagalbos automobilio. Daugiau nebuvo n gyvos dvasios. Prancz miestas anapus stoties dunksojo tamsus ir tylus.

Moska gro ant savo suolo. Pono Deraldo draugai palink vir jo ramino sueistj, bet is nekantriai atov:

- A inau, kad tai tik drskimas, bet kuri gal jis tai padar, kodl jam ov galv tokia kvailyst?

Kai leitenantas gro vagon ir pasak, kad greitosios pagalbos automobilis lauks j Frankfurte, ponas Deraldas kreipsi j:

- Patikk, leitenante, a jo niekuo neiprovokavau. Paklauskite mano draug. As nepadariau nieko, nieko tokio, dl ko jis bt galjs taip pasielgti.

- Jis tiesiog trenktas, ir viskas, - atsak leitenantas. Paskui pridr: Jums pasisek, sere. Kiek a pastu Malrun, jis taiksi jums kiauius.

Kakodl i inia patais jiems nuotaik, toks rimtas ketinimas tarsi suteik domumo iam vykiui ir aizda pono Deraldo launyje pasidar kur kas svarbesn. Leitenantas atne savo susukt antklod ir patogiai paguld pon Derald.

- Tam tikra prasme js man labai pasitarnavote. A mginau atsikratyti Malrunio nuo pat pirmos dienos, kai j paskyr br. Dabar j udarys porai meteli.

Moskos nem miegas. Traukinys vl pajudjo, ir jis dar syk nuingsniavo prie dur, atsirm jas ir m valgytis tamsoje pro al slenkant peiza. Jis prisimin, kaip tas pats ar beveik


tas pats kratas labai i lto slinko pro al - irint nuo sunkveimio, tanko, klampojant psiomis, liauiant eme. Jis tikjo niekad daugiau nebepamatysis ios alies ir dabar m svarstyti, kodl viskas susiklost taip nevykusiai. Juk taip ilgai svajojo apie grim namo, o tai ir vl ivyko. Tamsiame traukinyje Moska prisimin savo pirmj vakar namuose.

Didelis keturkampis plakatas ant dur skelb: Sveikas sugrs, Valteri!" Du tokius pat skelbimus, tik su skirtingais vardais, Moska pastebjo uklijuotus ant dar dvej dur. Pirmiausia, k pamat engs but, buvo jo paties nuotrauka, daryta prie ivykstant ujr. Motina su Glorija puol jam ant kaklo, Alfas spaud rank.

Kai jie atsitrauk vienas nuo kito, kur laik stojo nejauki tyla. - Tu pasidarei vyresnis, - pasak motina, ir visi nusijuok. -

Ne, a sakau, daugiau nei trejais metais vyresnis. - Jis nepasikeit, - paprietaravo Glorija. - Visai nepasikeit. - Grta didvyris ukariautojas, - juokavo Alfas. - irkit,

kiek juosteli. Buvai drsuolis, Valteri? - Nieko ypatingo, - atsak Moska, - net moter korpuse be

veik visos turi tok pat rinkin. Jis nusivilko uniformin vark, motina j pam. Alfas nujo

virtuv ir gro su grimais. - O Jzau, - apstulbs kteljo Moska, - a maniau, kad

likai be kojos! Jis buvo visai pamirs, k motina ra apie Alf. Taiau bro

lis, regis, tik ir lauk itos akimirkos. Jis atsmauk kelni klen. - Labai dailus, - pagyr Moska. - Tau baisiai pasisek, Alfai. - Po imts, - pareik Alfas, - noriau, kad jos abi bt to

kios. inai, nei tau grybelio, nei augusi nag! - inoma, - sutiko Moska. Jis papleknojo broliui per pet ir

nusiypsojo. - Alfas sistat j tavo garbei, Valteri, - paaikino motina. -

Paprastai namie jo neneioja, nors ino, kad negaliu irti, kai jis be jo.

T A M S O S A R E N A 15

Alfas kilsteljo taur. - U didvyr ukariautoj, - pareik, tada ypsodamasis pa

velg Glorij. - Ir u mergait, kuri jo sulauk. - U ms eim, - atsak Glorija. - U visus mano vaikus, meiliai pridr motina. Ji apvelg

visus, taip pat ir Glorij. Visi lauk, k pasakys Moska. - Leiskit man igert it, tada gal kas nors ateis galv. Visi nusijuok ir igr. - O dabar vakarieniaut, - pakviet motina. - Alfai, padk

man padengti stal. Jiedu nujo virtuv. Moska klesteljo fotel. - Kokia ilga kelion, - tar jis. Glorija prijo prie idinio ir pam nuo atbrailos rmint

Moskos nuotrauk. Neatsigrdama prabilo: - Kas savait a ateidavau ia pairti nuotrauk. Paddavau

tavo mamai ivirti vakarien, mes drauge pavalgydavom, paskui sussdavom itame kambaryje, irdavom tavo nuotrauk ir nekdavoms apie tave. Kas savait, trejus metus - tarsi btume lank kap. O dabar, kai tu grai, ta nuotrauka n i tolo tave nepanai.

Moska pakilo ir prijo prie Glorijos. Udjo rank jai ant peties ir pavelg nuotrauk nesuprasdamas, kodl ji taip j erzina.

Jis buvo amintas besijuokiantis, atlos galv. Aikiai buvo atsistojs taip, kad gerai matytsi strios juodos ir baltos juostels - divizijos enklai. Veidas atrod visikai jaunas, spinduliavo naiviu gerairdikumu. Uniforma guljo kaip nulieta. Piet sauls nutviekstas, jis atrod tipikas Amerikos kareivis, fotografuojamas myliniai eimai.

- Na ir isivieps, - suburbjo Moska. - Nesiaipyk. Tai viskas, k mes turjome itiek laiko. - Ji

kur laik patyljo. - Ak, Valteri, - prabilo vl, - mes kartais taip verkdavom prie tos nuotraukos - jei tu ilgai neparaydavai arba jei igirsdavom, kad paskandino laiv arba kad buvo didelis mis. Birelio et, kai isilaipinote Europoje, mes njom banyi. Mama sdjo ant sofos, o a - ia, prie radijo. Taip ir sdjom


kiaur dien. Njau darb. Vis sukiojau radij, gaudiau visokiausias stotis; kai tik viena baigdavo skaityti inias, tuoj atsisukdavau kit, nors jos visos praneinjo t pat. O mama sdjo ten, rankoje suspaudusi nosin, bet neverk. T nakt a ia nakvojau, tavo kambary, tavo lovoj, pasimiau ir tavo nuotrauk. Pasidjau j ant stalelio ir pasakiau jai labanakt, o paskui susapnavau, kad niekad tavs nebepamatysiu, Ir tai dabar tu ia, Valteri Moska, gyvas ir sveikas, bet n i tolo nepanaus it nuotrauk. - Ji pamgino nusijuokti, bet skruostais riedjo aaros.

Moska visai sumio. velniai pabuiavo Glorij. - Treji metai - tai ilgas laiko tarpas, - pasak jis. O pats sau

mst: birelio etj a buvau viename Anglijos miestuke ir kiaur dien griau. Girdiau viskiu maut blondin, kuri tvirtino, kad pirmsyk gyvenime geria, o paskui - kad pirmsyk mylisi. veniau antrojo fronto pradi, o greiiau - tai, kad pasisek j nepakliti. Mosk apm pals noras ikloti Glorijai vis ties: kad tdien jis j net neprisimin, net nepagalvojo apie visa tai, apie k mst jos. Taiau tepasak:

- Man nepatinka ita nuotrauka... Be to, kai engiau pro duris, tu sakei, kad a visai nepasikeiiau.

- Argi ne juokinga, - atsak Glorija, - kai engei pro duris, atrodei visai kaip nulips i tos nuotraukos. Bet kai siirjau tave, pamaiau, kad veidas tiesiog neatpastamas.

Motina kteljo i virtuvs: - Valgis ant stalo! Ir jie nujo valgomj. Ant stalo rikiavosi visi jo mgstamiausi patiekalai: rostbifas su

krauju, smulkios keptos bulvs, salotos ir gabalas geltono srio. Stalties buvo sniego baltumo, o baigs valgyti, greta lkts jis pastebjo dailiai sulankstyt servetl. Valgyti buvo skanu, bet ne taip stebuklingai skanu, kaip svajodavo.

- Na, Valteri, - prabilo Alfas, - ia tau ne kareivika putra, k? - O kaipgi, - sutiko Moska. Jis isitrauk i markini kiens

trump stor juod cigar ir buvo j beprisidegs, kai pastebjo, jog jie visi ypsodamiesi iri j - Alfas, Glorija ir motina.

Vypteljs jis pasak:


- A jau didelis berniukas, ir perdtai mgaudamasis prisideg cigar. Visi keturi nusikvatojo. Atrod, kad igaravo paskutiniai nejaukumo likuiai, tas keistas jausmas pamaius, kad jis gro namo toks pasikeits ir i veido, ir elgsena. Jie nustebo, o paskui, kai isitrauk cigar, patys pasijuok i savo nustebimo, ir tarp j ikilusi utvara subyrjo. Jie perjo svetain: abi moterys laik apkabinusios Mosk per liemen, o Alfas ne padkl su viskiu ir imbieriniu alumi. Moterys susdo abipus Moskos ant sofos, Alfas visiems padav igerti, o paskui pats sitais prieais juos fotelyje. Toreras uliejo kambar jaukia auksine viesa. Alfas lengvabdiku tonu, pusiau juokais, kaip jis ir kalbjo vis vakar, pasak:

- O dabar igirsime Valterio Moskos istorij. Moska igr.

- Pirmiausia dovanos, - pasak jis. Nujs prie savo mlynojo sportinio krepio, kuris taip ir tebeguljo prie dur, jis itrauk tris nedidelius paketus, susuktus rud popieri, ir padav po vien kiekvienam. Kol jie ivyniojo dovanas, jis vl sipyl igerti.

- O Jzau, - suuko Alfas, - kas gi ia, po imts?! Jis ikl keturis didiulius sidabrinius cilindrus. Moska nu

sijuok. - Keturi geriausi pasaulyje cigarai. Pagaminti paiam Herma

nui Gringui. Glorija ivyniojo savo paket ir aikteljo. Juodo aksomo d

utje guljo iedas. Tamsiai ali keturkamp smaragd i vis pusi supo smulks deimaniukai.

Glorija paoko ir puol Moskai ant kaklo; paskui atsisuko parodyti iedo motinai.

Taiau i apstulbusi vyniojo kietai susukt vyno raudonumo ilk - mediaga stambiomis klostmis krito ant grind. Motina pakl j.

Tai buvo milinika keturkamp vliava su viduryje spausta svastika, kuri kpsojo tarsi juodas voras baltame rate. Visi nutilo, tyliame kambaryje pirmsyk ivyd prieo simbol.

- Po velni, - nutrauk tyl Moska, - j juk tik suvyniojau. O dovana - tai!


Ir jis padav ant grind nukritusi nedidel dut. Motina j atidar, apirjo melsvus brangakmenius, pakl akis sn ir padkojo. Paskui sulankst didiul vliav mayt keturkamp, atsistojo, pam Moskos mlynj sportin krep ir tar:

A ikraustysiu. Kokios nuostabios dovanos, - pasidiaug Glorija. - Kur tu

visa tai gavai? Moska nusiypsojs atsak: Karo grobis. Tai sakydamas, jis nutais juoking min, kad juos pralinks

mint. Motina gro kambar, rankoje laikydama didel pluot

nuotrauk. Radau tavo krepyje, Valteri. Kodl mums neparodei? Ji sitais ant sofos ir msi i eils irinti nuotraukas, po to

siunt jas Glorijai ir Alfui. Kol jie kiojo, aptarinjo vairius dalykus ir klausinjo, kur tai fotografuota, Moska dar syk sipyl igerti. Paskui pamat, kaip motina, velgdama vien nuotrauk, staiga iblyko. Akimirk j apm siaubas pagalvojus, kad gal jis netyia paliko ten ir kur nors i t nevanki vaizdeli. Taiau buvo tikras, kad visk pardav dar laive. Paskui pamat, kad motina perdav nuotrauk Alfui, ir supyko ant savs, kam taip puol panik.

Na, o kas ia? - paklaus Alfas. Glorija irgi sistebeilijo t nuotrauk. Tada klausiami vis trij vilgsniai susmigo j.

Moska pasilenk ir pavelg Alfo laikom nuotrauk. Kai pamat, kas ten, jam palengvjo. Dabar atsimin. Tuo metu jis vaiavo uoks ant tanko.

Nuotraukoje buvo matyti parkrits vokietis artileristas: jis knibsias guljo sniege, per kur ligi pat nuotraukos krato buvo nutekjusi tamsi kraujo srovel. Greta kno, persimets per pet autuv, stovjo jis, Moska, ir velg tiesiai objektyv. Maskuojami ygio drabuiai juokingai dark jo figr. Antklod, kurioje buvo ikirps skyles galvai ir rankoms, tarsi sijonas kyojo i po iemins striuks. Jis atrod panaus mediotoj, susiruous gabenti namo skmingos mediokls laimik.

T A M S O S A R E N A $ 19

Nuotraukoje nesimat apsnigtoje lygumoje liepsnojani tank. Nesimat apangljusi lavon, tarsi iukls idrabstyt po balt lauk. Tas vokietis buvo geras artileristas.

- Biiulis nufotografavo mane, pams to boo leik. Moska siurbteljo i taurs, bet pakls galv pamat, kad jie

vis dar kako laukia. - Pirmoji mano auka, - pridr jis, stengdamasis, kad tai

skambt nelyginant poktas. Vis tiek atrod, tarsi bt pasaks, jog ia Eifelio boktas arba piramids, prie kuri jis nusprend siaminti.

Motina toliau irinjo nuotraukas. - O kur ia fotografuota? - paklaus ji. Moska atsisdo greta ir paaikino: - Paryius, mano pirmosios atostogos. Jis apkabino motin per liemen. - O ia? toliau klausinjo ji. - ia Vitri. - O ia? - ia Achenas. O ia? O ia? O ia? Jis vardijo miestus, pasakojo smagias isto

rijas. Alkoholis nuskaidrino nuotaik, taiau galvoje mkiojo: ia Nansi, kur dvi valandas laukiau sueistj eilje ligonin, ia Dombaslis, kur aptikau nuog vokieio lavon su ipurtusiais lyg moligai kiauiais. Ant dur buvo parayta: Viduje - negyvas vokietis." Tai pasirod teisyb. Jam ir dabar tebebuvo keista, kam reikjo tai rayti, tegu ir kaip juok. O ia Hamas, kur po trij mnesi pirmsyk gavo rankas ginkl ir kovos krikt. O ia, o ia, o ia vis buvo nesuskaiiuojami miestai, kur vokieiai vyrai, moterys, vaikai - guljo idraskytuose, isprogdintuose kapuose ir klaikiai dvok.

Ir visur jis stovjo taip, tarsi fotografuotsi dykumoje. Jis, ukariautojas, stovjo su eme sulygint, dulkmis paverst gamykl, nam, moni kaul fone - aplink, kiek akys umato, tarsi smlynai drieksi griuvsiai.

Moska atsilo sofoje, papsdamas cigar.


- Gal igeriam kavos? - paklaus jis. Ir pasisil: - A ivirsiu. Jis nujo virtuv. Glorija atsek i paskos, ir jie drauge id

liojo ant padklo puodukus, supjaust tort su plakta grietinle, kur ji itrauk i aldytuvo. Belaukiant, kol uvirs vanduo, Glorija prisiglaud prie jo ir sunibdjo:

- Mielasis, a myliu tave, myliu. Kai kav atne svetain, atjo eil namikiams pasakoti isto

rijas. Moska suinojo, kad itisus trejus metus Glorija su niekuo nesusitikinjo, kad Alfas neteko kojos per sunkveimio avarij kariuomens stovykloje pietuose, kad mamai vl teko eiti dirbti didiul universalin parduotuv. Niekam nebuvo lengva, bet dabar, ai Dievui, karas baigsi, ir Moska laimingai gro namo, tiesa, broliui kojos nebra, taiau, kaip sako Alfas, iais laikais toks transporto lygis, kad koj beveik ir nebereikia, ir dabar tai jie visi saugs savo kambarlyje.

Prieas buvo labai toli ir visikai sutriukintas, tad baims jau nebekl. Apsuptas, okupuotas, ibadjs, kamuojamas lig, neteks ir fizini, ir dvasini jg, jis atrod niekad nebegalsis nieko bauginti. Ir kai Moska usndo fotelyje, visi jie, taip j mylintys, kelias minutes tyliai irjo j, vos sulaikydami diaugsmo aaras, beveik nedrsdami patikti, kad, tiek nukeliavs erdvje ir laike, jis tarsi per stebukl gyvas ir sveikas sugro atgal, saug prieglobst.

Tik trei vakar Moskai su Glorija pavyko likti vieniems. Antrj vakar jie praleido jos namuose, kur jo motina ir Alfas su Glorijos seserimi bei tvu aptarinjo bsim vestuvi smulkmenas: ne todl, kad norjo kiti nos svetimus reikalus, - jie tiesiog nenustygo i diaugsmo, kad viskas taip puikiai susiklost. Jie nutar, kad vestuvs turi vykti kuo greiiau, tik Valteris pirma tegu randa darb. Moska visom keturiom sitvr itos minties. O Alfas j nustebino. Drovusis Alfas buvo virts rytingu, nuovokiu, kupinu pasitikjimo savim vyru - tikr tikriausias eimos galva.

T treij vakar motina su Alfu ijo. engdamas per slenkst Alfas ypteljo ir tar:

- Neumirkit, mes grim vienuolikt.


Motina stumteljo Alf pro duris ir pasak: - Jei kur nors eisit su Glorija, nepamirkit urakinti dur. Mosk pralinksmino dvejons gaidel jos balse: tarsi jai bt

buv nejauku, kad jiedu su Glorija liks namuose vieni. Dieve mieliausias, pagalvojo jis ir isities ant sofos.

Pamgino atsipalaiduoti, bet buvo pernelyg sitemps, tad gavo keltis ir sipyl igerti. Stovjo prie lango ir ypsodamasis band sivaizduoti, kaip viskas bus. Kelios savaits prie jam ivykstant jiedu su Glorija praleido kelet vakar maame viebuio kambarlyje, bet dabar tai jau buvo beveik idil i atminties. Prijs jung radij, paskui nujo virtuv pairti, kiek valand. Buvo beveik pus devyni. Ta nenaudl jau pusvaland vluoja. Jis vl prijo prie lango, bet buvo jau per tamsu ir nieko nebesimat. Jis nusigr, tada pasigirdo beldimas duris ir vidun eng Glorija.

- Sveikas, Valteri, pasisveikino, ir Moska pastebjo, kad jos balsas truput virpa. Ji nusivilko palt. Dvjo palaidinuk, usegt tik keletu stambi sag, ir plat klostyt sijon.

- Pagaliau mes vieni, ypsodamasis pasak jis ir vl isities ant sofos. pilk mudviem igerti.

Glorija prisdo ant sofos ir pasilenk jo pabuiuoti. Jis sum rankomis jos krtin ir jie ilgai buiavosi.

- Tuoj atneiu igerti, - pasak ji ir pakilo. Jie igr. Tyliai grojo radijas, toreras skleid jauki auksin

vies. Jis prideg por cigarei, vien padav jai. Jiedu park, bet ugesins nuork jis pastebjo, kad ji tebelaiko savj. Jis itrauk nuork Glorijai i rank ir rpestingai sumaig peleninje.

Moska prisitrauk Glorij prie savs, ir ji uvirto skersai ant jo. Jis atseg jai palaidinuk, kad galt ukiti rank u liemenls, tada pabuiavo j. Paskui ranka nuslydo po sijonu.

Glorija staiga atsisdo ir j atstm. Moska apstulbo ir sitemp. - A nenoriu, kad prieitume iki galo, - pasak Glorija. J siutino ta vaikika fraz, ir jis nekantriai trkteljo Glorij

artyn. Ji pakilo ir pasitrauk.


- Ne, a rimtai sakau, - pridr. - K, po velni, - suniurzg Moska, - dvi savaits prie man

ivykstant viskas buvo gerai. Kas dabar nepatinka? - inau, - velniai nusiypsojo Glorija, ir j vl apm siutas. -

Bet tada buvo kitaip. Tu turjai ivykti, ir a tave myljau. Bet dabar, jei taip padaryiau, tu mans nebegerbtum. Nepyk, Valteri, bet a kalbjau apie tai su Emi. Tu grai toks pasikeits, kad turjau kam nors isipasakoti. Ir mes abi nutarm, kad taip bus geriausia.

Moska prisideg cigaret. - Tavo sesuo kvaia. - Valteri, praau taip nekalbti. A nedarysiu, kaip tu nori,

todl, kad tikrai tave myliu. Moska paspringo savo grimu ir i paskutinij stengsi ne

susijuokti. - Klausyk, - tar jis, - jei tas paskutines por savaii neb

tume miegoj kartu, nei atsimins tavs nebiau, nei ras. Tu man nieko nebtum reikusi.

Jis pamat, kaip jos veid uliejo raudonis. Ji nujo ir atsisdo fotel prieais.

- A tave ir prie tai myljau, - pasak. Jis pastebjo, kad jos lpos virpa, ir atkio jai cigarei pakel. Paskui siurbteljo i taurs ir pamgino visk apsvarstyti.

Geismas buvo prajs, ir jam netgi palengvjo. Neinojo kodl. N trupuio neabejojo, kad grasinimais ar kalbinjimais galt pasiekti savo. inojo, kad jei pasakyt: Arba daryk, kaip a noriu, arba..." - Glorija paklust. Suprato, kad gerokai paskubjo, kad reikt trupuio kantrybs bei takto, ir vakaras baigtsi visai maloniai. Taiau su nuostaba pajuto, kad visikai neturi noro vargintis. Visai jos nebegeidia.

- Gerai. Eik ia. Ji klusniai prijo. - Tu nepyksti? - tyliai paklaus. Jis pabuiavo j ir nusiypsojo. - Ne, tai nesvarbu, - pasak ties. Glorija padjo galv jam ant peties.


- Pabkim vakar taip ir pasinekkim. Juk mums taip ir neteko pasikalbti, kai tu grai.

Moska pakilo atneti jos palto. - Eisim kin, - pareik jis. - A noriu likti ia. Moska tyia iurkiai drb: - Arba einam kin, arba sugulam. Ji atsistojo ir dmiai pavelg j. - Ir tau nesvarbu, k darysim. - Visai teisingai. Jis tikjosi, kad ji apsivilks palt ir ieis. Bet ji nuolankiai lau

k, kol jis susiukuos ir pasiri kaklarait. Tada jiedu ijo kin.

Po mnesio, grs namo apie vidurdien, Moska rado Alf, motin ir Glorijos seser Emi gerianius virtuvje kav.

- Nori kavos? - paklaus motina. - Taip, tik pirma nusiprausiu. Moska nujo voni. Niriai ypsodamasis, nusiluost veid

ir gro virtuv. Jie visi siurbiojo kav. Emi pirmoji perjo puolim. - Kaip tu gali taip elgtis su Glorija? Ji lauk tavs trejus me

tus, jok pasimatym nenujo, daugyb prog praleido! - Koki prog? - pasiteiravo Moska. Ir nusikvatojo. - Mes

puikiai sutariam, tiesiog mums reikia laiko. Emi priekaitavo: - Vakar buvot susitar susitikti, bet tu taip ir nepasirodei.

Grti namo tik dabar. Kaip tu gali taip elgtis? Motina pajuto, kad Moska pradeda irsti, ir nuolaidiai siterp: - Glorija lauk pas mus iki dviej nakties. Tau reikjo pa

skambinti. - Mes gi visi inom, k tu darai, - nesiliov Emi. - Tu palieki

mergin, kuri lauk tavs trejet met, ir valkiojiesi su ta kaimyn keke, kuri pasidar jau tris abortus ir dar dievai ino k.

Moska gteljo peiais.


- A gi negaliu kas vakaras sdti su tavo seseria. - Kurgi, tu turi svarbesni reikal! Nustebs jis pajuto, kad Emi i ties jo nekenia. - Visi juk sutarm, kad mudu palauksim, kol a rasiu dar

b, - primin jai Moska. - A neinojau, kad pasirodysi ess toks niekas. Jei neketini

vesti Glorijos, taip jai ir pasakyk. Nebijok, ji ras u ko itekti! Dabar prabilo Alfas. - K tu neki! Aiku, Valteris ruoiasi j vesti. O mes turkim

proto. Jam viskas truput keista, reikia laiko, kol apsipras. Mes privalome jam padti.

Emi su panieka atr: - Jei Glorija sutikt su juo miegoti, viskas bt puiku. Tada

greit apsiprastum, ar ne, Valteri? - Nenekk nesmoni! - atkirto Alfas. - irkim, kas svar

biausia. Tu pyksti, nes Valteris susitikinja su kita ir net nemgina to bent jau slpti. Aiku. Glorija visai galvos neteko dl Valterio ir nepalieka jam n trupuio laisvs. Mano manymu, geriausia bt rytingai paskirti vestuvi dat.

- Ir mano sesuo dirbs kaip verg, o jis tsysis su visokiom kekm, kaip prato Vokietijoje?

Moska lediniu vilgsniu pavelg motin, ir i nuleido akis. Stojo tyla.

- Taip, tyliai pasak Emi. - Tavo mama papasakojo Glorijai, kad toji vokiet rao tau laikus. Tau turt bti gda, Valteri, tikrai turt.

- Tie laikai nieko nereikia, - atsak Moska ir pamat i j veid, kaip jiems atlgo.

- Jis ras darb, - pasak motina, - o kol susiras but, jiedu gali pagyventi ia.

Moska gurkteljo kavos. Kur laik j buvo apms pyktis, bet dabar norjosi tik dingti i ito kambario, nebematyti j. ita nesmon jau per toli nujo.

- Bet jis turi liautis laksts su visokiom kekm, - pareik Emi. Moska neskubiai pasak:


- Tik vienas dalykas velnikai blogai. A negaliu paskirti datos. Visi apstulb pavelg j. - A visai nemanau vesti, - pasak jis ir isiviep. - K?! - suspigo Emi. - K?! - I pykio jai ukando ad. - Ir nekit man galvos su savo trejais metais. Kas man darbo,

velniai griebt, kad ji trejus metus su niekuo nesidulkino? Gal js manot, kad dl to negaljau aki sumerkti? K, po velni, ar ta vieta nenaudojama auksin pasidar? Lyg nebiau turjs dl ko sukti galvos!

- Valteri, liaukis, - maldavo motina. - A, velniop, - burbteljo Moska. Motina pakilo nuo stalo ir nusigrusi atsistojo prie virykls.

Moska suprato, kad ji verkia. Visi staiga pasijuto bestov, ir Alfas, sikibs stal, springdamas pykiu rk:

- Gerai, Valteri, gali umirti visas tas nesmones apie prisitaikym!

- Man regis, su tavim ia visi per daug cackinosi, kai grai namo, paniekinamai tar Emi.

Jis nieko negaljo tai atsakyti, todl tiesiai pasak jiems, k galvoja:

- Pabuiuok man upakal, met, ir nors tai buvo skirta Emi, vilgsniu jis aprp visus. Paskui pakilo ir norjo ieiti, taiau Alfas, laikydamasis u stalo, utvr jam keli ir piktai suriko:

- Po velni, to jau per daug! Atsiprayk, girdi tu, atsiprayk! Moska pastm j al ir per vlai pamat, kad brolis nepri

sitaiss kojos protezo. Alfas parkrito ir galva trenksi grindis. Moterys suspigo. Moska greitai pasilenk ir pakl Alf.

- Tu gyvas? paklaus. Alfas linkteljo, neatitraukdamas rank nuo veido, ir taip ir

liko sdti ant grind. Moska ijo. Atminty liko motina, stovinti prie virykls, ji verk ir gr rankas.

Kai Moska paskutin syk gro namo, rado jo laukiani motin - ji tdien i viso niekur njo.


- Tau skambino Glorija, - pasak motina. Moska linkteljo. - Krausiesi daiktus? - nedrsiai paklaus motina. - Aha, - atsak Moska. - Tau padti? - N e . Jis nujo miegamj ir isitrauk du naujus, neseniai nusi

pirktus lagaminus. sikando cigaret, bet kiense nerado degtuk. Nujo virtuv.

Motina tebesdjo ant kds. Nosine usidengusi veid, ji tyliai kkiojo.

Jis pasim degtukus ir buvo beeins i virtuvs. - Kodl tu taip su manim elgiesi? - sudejavo motina. - K a

tau padariau? Jis nejaut gailesio, apskritai nieko nejaut, matydamas aa

ras, taiau nenorjo, kad prasidt isterija. Stengsi nekelti balso, nerodyti susierzinimo.

- Nieko tu nepadarei. Tiesiog man reikia vaiuoti, tu ia niekuo dta.

- Kodl tu visuomet taip kalbi, lyg a biau svetima? ie odiai pervr jam ird, bet jis neprisivert kaip nors pa

rodyti meilumo. - A iek tiek jaudinuosi, - pasak. Jei niekur neini, padk

man susikrauti daiktus. Ji nusek paskui sn miegamj ir pradjo rpestingai

lankstyti drabuius, o jis krov visk lagaminus. - Nupirkti tau cigarei? - paldaus motina. - Nereikia, gausiu laive. - Geriau nubgsiu ir nupirksiu, nes k gali inoti. - Laive jos tik penki centai pakelis, - paprietaravo Moska.

Jam nesinorjo k nors i jos imti. - Nieko, nebus per daug, nenusileido motina ir ijo. Moska atsisdo ant lovos ir sistebeilijo Glorijos nuotrauk,

kabani ant sienos. Nieko nejaut. Pagalvojo, kad nieko neijo. Blogai. Nusistebjo j kantrybe, suprats, kaip jie stengsi ir kiek


nedaug pastang djo jis pats. Mgino sugalvoti, k pasakyti motinai, kaip iaikinti, kad visa tai anaiptol ne jos kalt, kad jis taip elgiasi visai dl kit prieasi, ir nei jis pats, nei motina ia nieko negali pakeisti.

Svetainje suskambo telefonas, ir Moska nujo pakelti ragelio. Igirdo ram ir malon Glorijos bals.

- Girdjau, kad rytoj ivaiuoji. Ar man ateiti atsisveikinti, ar pasakyti sudie dabar, telefonu?

- Kaip nori, atsak Moska. - Bet apie devynias a turiu ieiti. - Tai a prie devynias ateisiu, - pasak ji. - Nesijaudink, a

noriu tik atsisveikinti. Jis suprato, kad tai tiesa, kad ji jo nebemyli, kad jis nebe tas,

kur ji myljo, ir ji nori tik atsisveikinti i draugikumo, ar veikiau - i smalsumo.

Kai motina gro, jis jau buvo apsisprends. - Ma, - pasak, - a vaiuoju tuoj pat. Skambino Glorija. Ji

vakar ateis, o a nenoriu jos matyti. - K, vaiuoji dabar? Tuoj pat? - Taip, patvirtino Moska. - Bet nors paskutin vakar galtum praleisti namie, - pasak

motina. - Alfas tuoj gr, galtum bent luktelti ir atsisveikinti su broliu.

- Iki, ma, - tar jis. Pasilenk ir pabuiavo j skruost. - Palauk, - sustabd ji. - Pamirai savo sportin krep. Ir, kaip jau daugyb kart buvo dariusi, kai jis eidavo aisti

krepinio, ar paskui, kai ijo kariuomen, motina pam nedidel mlyn sportin krep ir m krauti j vairius dalykus, kuri snui galjo prireikti. Tiktai dabar, uuot djusi atlasinius ortus, odinius antkelius ir sportbaius, ji sukrov snaus skutimosi reikmenis, baltini pamain, rankluost ir muilo. Tada itrauk i staliaus gabal virvuts ir pririo krep prie lagamino rankenos.

- tai, - atsiduso ji. - Neinau, k pasakys mons. Turbt manys, kad a kalta, kad per mane tu nelaimingas. Gal gale, jei jau itaip pasielgei su Glorija, tai bent galtum pasikalbti su ja vakar ir graiai atsisveikinti, gal jai nors kiek palengvt.

28 t M A R I O P U Z O

- Gyvenimas niekam nra lengvas, - atsak Moska. Jis dar syk pabuiavo j ir buvo beeins pro duris, taiau motina j apkabino.

- Tai dl tos merginos tu grti Vokietij? Moska suprato: jei pasakys taip, motina apsiramins ir gals

manyti, kad ne ji kaita, jog jis ivyko. Taiau jam lieuvis neapsivert meluoti.

- Vargu, - pasak. - Per tiek laiko ji, ko gero, bus radusi kit Amerikos kareiv.

Pasak tai garsiai, nuoirdiai tikdamas, jog tai tiesa, bet apstulbo, kad ie odiai nuskambjo taip dirbtinai, tarsi tyia bt sugalvojs mel motinai skaudinti.

Ji pabuiavo j ir ileido. Ijs gatv, pavelg auktyn ir pamat j stovini prie udaro lango - bolavo nosine udengtas veidas. Jis pastat lagaminus ant ems ir pamojavo, bet motina pasitrauk nuo lango. Isigands, kad ji nulips emyn ir ikels scen gatvje, Moska pagrieb lagaminus ir pasileido didiosios aveniu link gaudyti taksi.

Taiau motina sdjo ant sofos ir raudojo i sielvarto, gdos, paeminimo. irdies gilumoje jaut, kad jei snus bt uvs kokioj neinomoj pakrantj, palaidotas svetimoje emje ir ant jo kapo stovt baltas kryius - kaip ant tkstani kit, jos skausmas tikriausiai bt buvs didesnis, taiau nebt tek patirti gdos ir, laikui bgant, ji bt aprimusi, netgi musi tuo didiuotis.

Dabar jos nekamuot itas aitrus sielvartas ir suvokimas, kad jis ijo ir nebegr, kad jeigu jis mirt, jai neteks jo apraudoti, palaidoti, nenune gli ant jo kapo.

Traukinys dundjo atgal prieo em, ir Moska apsndo, uliliuotas vagono spavimo. Beveik miegodamas jis gro vagono gilum ir isities ant savo suolo. Taiau guldamas igirdo sueistojo dejones, dant kalenim: miegantis knas protestavo prie pasaulio beprotyb ir l. Moska pakilo ir nujo pas kareivius vagono gal. Beveik visi jie miegojo, buvo matyti tik blausus


viesos ratas - deg trys greta sustatytos vaks. Malrunis knark, susirangs ant suolo, o du kareiviai, greta savs pasidj karabinus, pliek kortomis, retkariais vis patraukdami i nedidelio buteliuko.

Moska patyliukais paklaus: - Gal kuris galit paskolinti antklod, vaikinai? Tam vyrukui

alta.

Vienas i kareivi pamtjo jam antklod. - Dkui, tarsteljo Moska. Kareivis gteljo peiais. - A vis tiek negaliu miegoti - turim saugot it juokdar. Moska pavelg miegant Malrun. Visai bereikmis veidas.

Malrunis i lto prapl akis, sistebeilijo Mosk buku gyvulio vilgsniu, ir akimirk, kol jis vl usimerk, Mosk upldo pastamas jausmas. Vargas bukagalvis", - pagalvojo jis.

Jis gro atgal, umet ponui Deraldui antklod ir vl isities ant suolo. syk umigo greit ir be jokio vargo. Nieko nesapnavo ir miegojo ligi pat Frankfurto, kur kakas j priadino, purtydamas u peties.

2

B I R E L I O R Y T M E I O saul skaisiai nuviet visus stoties kampelius, darydama bestog pastat pana milinik atvir stadion. Moska ilipo i traukinio ir giliai kvp pavasariko oro, jau iek tiek dvelkianio aitrokomis dulkmis, kylaniomis nuo anapus stoties plytini griuvsi. Iilgai traukinio sstato rikiavosi kareiviai gelsvai rudomis uniformomis, paskui skirstsi brius. Drauge su kitais civiliais Moska nujo prie j laukianio autobuso.

Jie eng spst kaip nugaltojai - anksiau tiktai turtingieji itaip eidavo per varg mini: nesidairydami, sitikin, jog ie pagarbiai prasiskirs. Nugaltieji apdrisk, liesi ir sudiv atrod jau prat aminai gyventi lnose ir misti sriuba i labdaros virtuvi. Jie niriai, nuolankiai trauksi al, su pavydu irdami gerai apsirengusius ir soius amerikieius.

Ij i stoties, jie atsidr didiulje aiktje. Prieais buvo sikrs Raudonojo Kryiaus klubas, ir amerikieiai kareiviai gelsvai rudom uniformom jau sukinjosi ten ant laipt. Aplinkui aikt stksojo atstatyti viebuiai, kuriuose gyveno okupacin kariuomen ir administracijos pareignai. visas puses dundjo tramvajai, gatvs buvo pilnos kariuomens autobus ir taksi. Netgi tokiu ankstyvu metu ant suoliuk aplink stot jau sdinjo Amerikos kareiviai, kiekvienam j parank buvo sikibusi kokia froilen su mayiu lagaminliu. Viskas taip pat, - pagalvojo Moska, - niekas nepasikeit. Amerikos kareiviai pasitikdavo atvykstanius traukinius, nelyginant monos


priemiesiuose sutinka i darbo grtanius vyrus, nusiirdavo daili mergyt ir engdavo prie jos su iurkiais ar kiek velnesniais pasilymais. Ji galjo rinktis: praleisti nakt altoje, purvinoje stotyje ant suolo, laukdama rytinio traukinio, ar gauti gerus pietus, igerti, cigarei ir ilt lov. Kartais tai addavo ir visai nemenk malonum, blogiausiu atveju, jei mergina pakankamai atsargi, - tik kelet nemaloni minui per nakt. Paprastai merginoms utekdavo proto pasirinkti.

I aikts vedaniose gatvse sukinjosi visokiausio plauko sukiai, juodosios rinkos veikjai, vaikzai, tykantys amerikiei kareivi, kurie atsargiai ieidavo i karins prekybos, neini dutmis saldaini, cigarei, muilo, ir dairydavosi visas puses, nelyginant aukso iekotojai, velkantys maiel brangiojo metalo dulki.

Stovdamas eilje prie autobuso, Moska pajuto ant peties kakieno rank. Atsigrs ivydo kault tamsaus gymio veid, aprmint vermachto kepurs - bdingo vokiei galvos apdangalo.

Jaunuolis tyliai, paskubomis paklaus: - Turit Amerikos doleri? Moska papurt galv ir nusigr, bet vl buvo sugriebtas u

peties. - O cigarei? Moska jau buvo belips autobus. Ranka ant peties susi

gniau. - K nors, k nors parduoti?! Moska atr vokikai: - Patrauk nagus! Vaikinas nustebs engteljo atgal, paskui jo akyse suspindo

neapykanta, sumiusi su ididia panieka. Moska lipo autobus ir atsisdo. Mat, kad vaikinas, tebeiri j pro lang, tyrinja jo pilk gabardino kostium, baltutlius markinius, spalvot kaklarait. Nebegaldamas paksti paniekos jaunuolio vilgsnyje, Moska akimirksn pajuto nor vl dvti savo gelsvai rud uniform.

Autobusas i lto pajudjo nuo stoties ir pasuko viena i aikts vedania gatve. Jie tarytum pateko kit pasaul. Centrin


aikt buvo nelyginant tvirtov vidury dykviets, o u jos rib kiek tik akys umato drieksi griuvsiai. Tik kur ne kur stksojo kokia pastato dalis: usilikusi siena, niekur nevedanios durys, auktyn kylanti plienin armatra, tarsi skeletas msos liekanomis apkibusi plyt, skiedinio ir stiklo gabalais.

Frankfurto priemiestyje dauguma civili ilipo, liko tik Moska ir keli karininkai. Autobusas toliau vaiavo Vysbadeno oro uost. Moska buvo vienintelis civilis, iskyrus pon Derald, kuris dar Valstijose gavo nuolatin paskyrim. Kiti turjo laukti nurodym Frankfurte.

Kai oro uoste jam pagaliau patikrino dokumentus, teko iki pat vidurdienio laukti lktuvo Bremen. Ir kai lktuvas atsipl nuo tako, Moska visai nejuto kyls auktyn: jokio jausmo, kad lktuvas gali staiga ilkti u emyno rib, netgi jokios baims nukristi. irjo, kaip em krypsta, kyla prie akis tarsi aliai ruda siena, o paskui, lktuvui pasisukus, emynas apaioje atrod tarsi bekrat lyguma. Gal gale lktuvas isilygino ir nebeliko jokios paslapties: jie tarsi i daugiaaukio namo balkono irjo emyn lygius, languotus kaip stalties laukus.

Dabar, atsidrs taip arti tikslo, beveik jau grs atgal, Moska susimst apie tuos kelet mnesi namie. Pagalvojo apie vis artimj parodyt kantryb, ir jam pasidar nejauku, pasijuto kaltas. Taiau visai nesinorjo dar kart kur nors i j pamatyti. Jis vis labiau nekantravo, atrod, kad lktuvas skrenda per ltai, kad jis visai nejuda i vietos ioje giedroje vasaros padangje. Dabar suvok, jog tai, k sak motinai ir man esant tiesa, buvo melas: jis gro atgal dl tos vokiets merginos, kaip sak motina, taiau visikai nesitikjo grs j rasti, neturjo vilties, kad po keli isiskyrimo mnesi jiedu vl bus drauge. Bet kuriuo atveju jis turjo grti atgal emyn. Vilties rasti j laukiani buvo tiek maai, tarsi jis bt paliks j neengiamose diunglse, bejg, alkan, beginkl tarp laukini vri. Galvojant apie tai, j upldo silpnumas, gda ir sielvartas lyg nuodai skverbsi krauj. Aikiai ivydo prie akis jos kn, veid, plauk spalv, sivaizdavo vis jos stot, pirmsyk per tuos mnesius, kai j paliko,


prisimin taip gyvai, su visomis smulkmenomis, o galiausiai tarsi bt itars balsu, atgaivino atmintyje jos vard.

Policijos nuovada ilk or prie pat vidurdien. Tai buvo beveik prie metus, kart vasaros dien, ir Moska, sddamas savo dipe Auktojoje aljoje, pajuto, kaip sudrebjo em. Prajus kelioms minutms, atbgo karininkas, kurio jis lauk, jaunas, k tik i Valstij atvyks leitenantas, - ir jie abu nuvaiavo prie karins administracijos pastato Kontreskarpe. Ten kakas jau rkavo apie tai, kas vyko, ir jie pasuko policijos nuovados link. Karin policija laik apsupusi kvartal, dipai ir balti almai utvr visas aikt vedanias gatves. Leitenantas ir Moska prajo, parod paymjimus.

Gremzdikas, tamsiai alias pastatas stovjo ant nedidelio kauburio gatvs Prie Miko gale. Tai buvo milinikas keturkampis statinys su vidiniu kiemu mainoms pastatyti. I pagrindinio jimo tebevirto vokieiai civiliai, j veidus ir drabuius buvo nuklojusios dulks. Kai kurios moterys i siaubo isterikai kkiojo. Policija stm mini alin, o pats pastatas stksojo tylus, be gyvybs.

Moska nusek paskui leitenant ir pateko maesn, onin jim. Tai buvo arka, kone ligi pat viraus uversta nuolauomis,

jiedu iaip taip persiropt vidin kiem. Didiul keturkamp erdv buvo pilna privirtusi skaldos ir

akmen. Kur ne kur, tarsi nugrimzdusi laiv stiebai i vandens, i nuolau kyojo automobili, dip ir sunkveimi stogai. Sprogimas nune sien per tris auktus, ir jusiems prie akis atsivr kabinet vidus, buvo matyti stalai, kds, sieniniai laikrodiai.

Moskos ausis pasiek ligi tol negirdtas garsas, kuris io emyno didmiesiuose jau buvo taps kasdieniu reikiniu. Kur laik atrod, kad tas garsas sklinda i vis pusi: tai buvo itisinis, emas, gyvulikas riksmas, visai nepanaus mogaus bals. Gal gale suprats, i kur jis sklinda, Moska iaip taip persiropt per griuvsius deinij aikts pus ir pamat rieb raudon sprand


su kyania alia vokieio policininko uniformos apykakle. Sprandas ir galva buvo visai susting, be joki gyvybs ymi, o riksmas sklido kakur i po kno. Moska su leitenantu pamgino nuversti al plytas, bet nuolauos i vis pusi slydo ant lavono. Leitenantas nusiropt atgal per ugriuvusi ark auktis pagalbos.

Dabar jau kieme pasirod gelbtojai, prasigav pro duris ar perkop apgriuvusias sienas. Tai buvo karo gydytojai i bazs ligonini, vis dar rausva apranga, Amerikos kareiviai, vokieiai griuvsi valytojai ir darbininkai, turj atkasti knus. Moska isiropt per ark atgal.

Gatvje oras buvo grynas. Rikiavosi ilga greitosios pagalbos automobili eil, o prieais stovjo paruotos vokiei gaisrinink mainos. Darbininkai jau val jimus kiem, krov lau sunkveimius. Ant aligatvio prieais stovjo stalas - vado postas, ir Moska pamat savo pulkinink, apsupt grupels jaunesnij karinink. Jie visi stovjo ir kantriai lauk. Mosk pralinksmino tai, kad jie visi dvjo plieninius almus. Vienas karininkas pamojo jam.

- Lipkit vir ir saugokit ms valgybos tab, - paliep jis ir padav Moskai savo pistolet. - Jei bt dar vienas sprogimas, sprukit i ten kaip galdamas greiiau.

Moska gro pastat per pagrindin jim. Laiptai buvo virt griuvsi kalnu, teko roptis i lto ir atsargiai. Eidamas koridoriumi, Moska akies kratu irjo lubas ir stengsi apeiti vietas, kur jos buvo dubusios.

valgybos tabas buvo ties koridoriaus viduriu. Pravrs duris Moska pamat, kad ten belik tik pus kambario, o antroji pus nugarmjusi kiem. Saugoti nebebuvo ko, tik urakintas seifas su bylomis. Utat puikiai matsi, kas dedasi apaioje.

Patogiai sitaiss kdje, Moska isitrauk i kiens cigar ir prisideg. Koja ukliud kak ant grind, ir nustebs jis pamat por apvirtusi alaus buteli. Vien pakls, nupurt skiedinio ir plyt nuolauas. Atkimo butel dur spyn ir vl sitais kdje.

Apaioje veiksmas vyko i lto, ir velgiant per tirt nuo dulki or viskas atrod panau sapn. Vokieiai darbininkai atsar-


giai, pamau mgino atkasti lavon, kur jis buvo rads. Virum j stksojo amerikieio karininko figra - jis stovjo ir kantriai lauk, o dulks gul ant rausv jo kelni ir alios palaidins, kurios pamau darsi balkvos. Greta jo stypsojo serantas, rankose gniaudamas cilindro formos ind su kraujo plazma. Panas vaizdeliai, tarsi nukopijuoti, daug syki kartojosi visame kieme. Virum moni sauls nuviestos sklaidsi subyrjusio betono dulks, pamau baltai nuguldamos plaukus ir drabuius.

Moska gurknojo al ir trauk cigar. Staiga igirdo u dur kak brazdant ir pakils ijo i kambario.

Ilgu koridoriumi, kurio ir galo nesimat - atrod, kad lubos ir grindys ten susieina, i tamsi vidini patalp klupindamas slinko brelis vokiei - keli vyrai ir moterys. Jie prajo pro al, nepastebj Moskos, pusakliai ir leisgyviai i siaubo. Paskutin slinko liesut mergina chaki spalvos slidininks kelnmis ir vilnone palaidine. Suklupusi ji parkrito, ir kadangi niekas i grups negro jai padti, Moska eng artyn ir pastat mergin ant koj. Ji buvo beeinanti toliau, bet Moska ities rank su alaus buteliu ir j sulaik.

Mergina pakl galv, ir Moska pamat, kad jos veidas ir kaklas mirtinai iblyk, o akys isipltusios i siaubo. Kone verkdama ji sunibdjo vokikai: Leiskite mane, leiskite." Moska atitrauk rank, ir mergina nusvyravo koridoriumi. Taiau vos u keli ingsni ji sustojo ir atsiliejo sien.

Moska pasilenk ir pamat, kad jos akys atmerktos. Neinodamas, k daryti, priglaud jai prie lp alaus butel, bet mergina j atstm.

- Ne, - tar ji vokikai, - a tik bijau eiti toliau. Jos balse jis pajuto vos girdim gdos gaidel. Moska udeg

cigaret ir spraud merginai tarp lp, po to pakl jos lies knel ir nunes pasodino krsl kambaryje.

Paskui atkimo antrj alaus butel, ir dabar ji nugr kelet gurkni. Apaioje buvo matyti ioks toks pagyvjimas. Pasilenk darbavosi daktarai, j rankos judjo labai mikliai; mons su plazmos indais klpojo ant nuolau. Neikai pamau slinko per akmenis, gabendami link ijim sutraikytus, dulktus lavonus.


Mergina pakilo. - Dabar jau galiu eiti. Ji buvo beieinanti, taiau Moska ustojo duris. Darkyta vokiei kalba jis tar: - Palauk mans lauke. Mergina papurt galv. - T a u reikia igerti, - pridr jis, - napso, tikro napso, ilto. Ji vl papurt galv. Nieko blogo, nebijok, - patikino jis anglikai, - tikrai, jei

nori - persiegnosiu. Ir jis maivydamasis pamojavo sau prie krtin alaus buteliu. Ji

ypteljo ir prasispraud pro j. Jis irjo, kaip jos liauna figrl pamau, bet tvirtai tolsta koridoriumi subyrjusi laipt link.

tai taip viskas ir prasidjo. Apaioje ne lavonus - tiek ukariautoj, tiek ir nugaltj; ant vok sdo griuvsi dulks, ir Mosk, beirint jos trap knel ir sulysus veid, staiga upldo gailestis ir keistas velnumas. Vakare jiedu sdjo jo kambaryje, klaussi mao radijuko, igr butel altmi likerio, o kai ji susireng eiti, Moska neleido, igalvodamas vien dingst po kitos, kol gal gale prasidjo komendanto valanda ir ji turjo likti. Vis vakar ji taip ir nesileido pabuiuojama.

Ji nusireng, palindusi po antklode, ir jis, baigs rkyti paskutin cigaret ir idas paskutinius likerio laus, atsigul greta. Ji apkabino j taip aistringai, kad Moska nustebo ir nudiugo. Po keleto mnesi ji prisipaino, kad beveik itisus metus su niekuo nesimyljo; Moska nusikvatojo, o ji lidnai nusiypsojusi pasak:

Jei vyras itai sako, visi puola jo gailti, o i moters - juokiasi. Taiau Moska tai suprato jau pai pirmj nakt, ir ne tik tai.

Suprato, kad ji bijojo jo - prieo, taiau tyliai grojantis radijas, likeris, brangios, nervus raminanios cigarets, riebs sumutiniai, kuri jis nupirko i seranto kariuomens valgykloje... Visa i seniausiai nematyta prabanga ir kn apms geismas neleido jai ieiti, o paskui buvo jau per vlu. Jiedu buvo visai svetimi ir itai suvok, taiau tai jiems n kiek nekliud: tikriausiai jie fizikai


gerai tiko vienas kitam, ir visa naktis virto ilgu, tamsiu kniku malonumu. Pilkame ryto prieauryje, kol ji miegojo, Moska rkydamas nusprend: Ji turi likti su manim." Su velniu gailesiu ir iek tiek susigds jis prisimin, kaip puol trap jos kn ir netiktai aptiko jame didiul jg.

Po kurio laiko pabudusi, Hela pirm akimirk isigando - nebeprisimin, kur esanti. Paskui susigdo, kad taip lengvai, visai be kovos pasidav prieui. Taiau jos kojos siauroje lovoje pynsi su Moskos kojomis, ir i j po vis Helos kn sklido jauki iluma. Atsirmusi ant alkns, ji pakilo pairti Moskos veid ir vl susigdusi suprato, kad netgi gerai neprisimena, kaip jis atrodo.

Prieo burna buvo kone asketika, lpos plonos, veidas siauras ir sitemps - neatsipalaidavo net miegant. Jis miegojo nejuddamas, tarsi sustings, ir taip tyliai, beveik nekvpuodamas, kad jai pasirod, jog jis tik apsimeta ir, ko gero, prisimerks stebi, kaip jinai j tyrinja.

Kaip galdama tyliau Hela ilipo i lovos ir apsireng. Buvo ialkusi ir, ant stalo pastebjusi Moskos cigaretes, pam vien ir prisideg. Pajuto puik skon. Pasiirjo pro lang apaioje nesigirdjo n garso, ir ji suprato, kad dar labai anksti. Bt ijusi, bet pagalvojo, kad jis tikriausiai turi koki skardin konserv ir duos jai pavalgyti, kai gal gale pabus. iek tiek vary damasi, bet ir su malonumu ji nusprend, kad pusryius tikrai usidirbo.

Ji vl atsisuko lov ir nustebusi pamat, kad amerikietis atsimerks atidiai j stebi. Ji pakilo ir kvailai susidrovjusi ities rank atsisveikinti. Jis nusikvatojo ir trkteljs pargriov J ant lovos.

aipydamasis tar anglikai: - Mes juk per daug geri draugai, ar ne? Ji nesuprato, bet suvok, kad i jos aipomasi, ir supyko. Vo

kikai atkirto: - Man reikia eiti.


Taiau jis tebelaik jos rank. - Cigaret, - papra. Ji prideg jam. Jis atsisdo parkyti,

antklod nuslydo, ir Hela pamat balt rand, vingiuojant nuo kirknio ligi pat spenelio ant krtins.

Ji paklaus vokikai: - Karas? Jis nusikvatojo, dr pirtu ir pasak: - Js. Helai pasirod, kad jis kaltina j asmenikai, ir ji nusigr,

kad nebematyt to rando. Darkyta vokiei kalba jis paklaus: - Nori valgyti? Ji linkteljo. Jis nuogas ioko i lovos. Hela kukliai nusigr

usi palauk, kol jis apsirengs, tai pralinksmino Mosk. Ieidamas jis velniai pabuiavo j ir vokikai pasak: - Eik atgal lov. Ji neisidav, bet Moskai pasidar aiku, kad visk suprato, tik

kakodl nenori to daryti. Jis gteljo peiais ir ijo. Nubgo laiptais emyn automobili aiktel. Nuvaiavs kariuomens valgykl, pam gertuv kavos ir sumutini su kiauiniu. Grs atgal, rado j vis dar apsirengusi, tebesdini prie lango. Padav jai sumutinius, abu atsigr kavos i gertuvs. Ji ities vien sumutin jam, bet Moska papurt galv. Pastebjo, kad, truput padvejojusi, ji nebesilo antrkart - tai j vl pralinksmino.

- Ateisi vakar? - paklaus jis vokikai. Ji papurt galv. Jie pavelg vienas kit, bet Moskos veide

nieko nebuvo galima iskaityti. Ji suprato, kad jis daugiau nebeprays, kad yra pasirengs imesti j i galvos ir i irdies, tarsi jdviej drauge praleista naktis visai nieko nereikt. Tai ugavo jos savimeil, be to, Moska buvo velnus meiluis, tad ji pasak:

- Rytoj, - ir nusiypsojo. Ji baig gerti kav, pasilenkusi pabuiavo Mosk ir ijo. Visa tai ji vliau jam papasakojo. Buvo praj trys ar keturi

mnesiai. Lengvas, malonus, jaukus, kupinas kniko malonumo laikotarpis. Vien dien, parjs namo, rado j sitaisiusi klasi-

T A M S O S A R E N A S 39

kine monos poza - Hela buvo pasidjusi greta didiul suvelt tumul kojini ir ad.

- O, tu puiki Hausfrau, tar jis vokikai. Hela droviai nusiypsojo ir pavelg j, tarsi stengdamasi pra

siskverbti jo sielos gelmes ir pamatyti, kok spd jam padar is vaizdas. Taip ji pradjo vykdyti plan Moskai sulaikyti: kad jis nebenort jos pamesti, kad likt ia, prieo emje, su ja - irgi prieu. Moska tai perprato, bet kakodl nesieid.

Paskui sek ibandytas puolimo bdas, naudojant mirtin ginkl: ji pasisak esanti nia. Taiau Moska nepradjo niekinti jos ar gailti, tik susierzino.

- Atsikratyk vaiko, - pasak. Rasim ger gydytoj. Hela papurt galv. - Ne, - atsak ji, - a noriu vaiko. Moska gteljo peiais. - A turiu vykti namo, ir niekas mans nesustabdys. - Gerai, - sutiko ji. Ji nemaldavo. Visikai ir visur pasidav

jam, dl visko nusileido, ir vien dien Moska, nors pats suprato, kad tai netiesa, paadjo:

- A griu. Ji dmiai pavelg jam veid, pamat, kad jis meluoja, ir

Moska pajuto, kad ji suprato. T odi nereikjo sakyti, tai buvo klaida, nes paskui jis daug syki kartojo it paad, o jei pasigerdavo tai ir labai aistringai, kol gal gale jie abu tuo patikjo. Jai toks atkaklus tikjimas atrod gimtas, be to, daugeliu atvilgi ji buvo labai usispyrusi.

Paskutin dien grs namo jis pamat, kad ji jau sukrovusi jam kuprin. Si stovjo atremta prie lango, panai ali kimtin aisl. Buvo po vidurdienio, spalio mnesio saul rykiai geltona ir alta viesa uliejo kambar. Sunkveimis uost turjo ivykti tik po vakariens.

Moska bijojo likti vienas su Hela, todl pasil: - Eime pasivaikioti. Ji papurt galv. Paskui prisitrauk j artyn, abu nusireng. Jos

pilvas buvo truput isipts nuo vaiko. Moska nejaut geismo,


bet prisivert glamonti j, kol geismas atpldo; jam buvo iek tiek nejauku dl nevaromos jos aistros. Kai atjo vakariens metas, jis apsireng ir padjo jai apsirengti.

- Geriau ieik dabar, - tar jis. - Nenoriu, kad lauktum, kol a ivaiuosiu.

- Gerai, - nuolankiai sutiko ji, susiglb savo drabuius ji sugrdo juos mayt lagaminl. Jis atidav jai visas cigaretes ir vokikus pinigus, kiek turjo, ir jie drauge ijo lauk. Gatvje jis pasak sudie ir pabuiavo j. Pamat, kad ji nepajgia pratarti n odio, aaros liejosi skruostais, bet ji tvirtu ingsniu nujo gatve, perjo Kontreskarp ir pasuko gatv Prie Miko, nieko nematydama ir neatsigrdama atgal.

Jis irjo jai i paskos, kol ji dingo i aki: tikjo, kad paskutin syk j mato, ir jaut iok tok palengvjim, kad viskas taip sklandiai, be triukmo pasibaig. Paskui prisimin, k ji sak jam prie kelet nakt - be abejons, ji kalbjo nuoirdiai.

- Nesirpink manimi nei vaiku, - pasak ji. - Tu dl nieko nekaltas, ir jeigu negri, a bsiu laiminga, turdama vaik. Jis primins, kokie laimingi mes buvome drauge. Negrk vien tik dl mans, jei pats to nenorsi.

Jis supyko, nes paman, kad ji tik vaizduoja kilniaird. Bet ji nekjo toliau:

- A tavs lauksiu maiausiai metus, gal dvejus. Taiau jeigu negri, a bsiu laiminga. Susirasiu kit, susitvarkysiu gyvenim - kaip visi mons. Ir a visai nebijau, nebijau viena gimdyti vaiko, viena jo auginti. Supranti, a nebijau?

Jis suprato. Suprato, kad ji nebijo nei skausmo, nei lidesio, kur jis gali sukelti, nebijo jo iaurumo, iurktumo, kurie dabar buvo tap jo dalimi, bet labiausiai jis pavydjo jai to, ko ji ir pati neinojo: kad ji n kiek nebijo savs paios, yra pasiruousi sutikti pasaulio iaurum ir pykt, tebetiki meile ir labiau gailisi jo, Moskos, o ne savs.


Rudai alia siena kilsteljo jam prie akis, ustodama horizont. Prieais, tarsi pakryp onus, idygo pastatai, buvo matyti mayiai brkneliai - mons. Lktuvas leidosi, Moska pamat rykius oro uosto kontrus, sutpusius krvon aviacijos angarus ir ilg em administracijos pastat, baltai vytint saulje. Tolumoje matsi dantyta horizonto linija - Brmene dar buvo lik nesugriauta keletas daugiaauki pastat. Lktuvo ratai atsargiai, nepatikliai paliet em, ir Mosk upldo nesuvaldomas noras bti jau ilipus i lktuvo ir stovti prie Helos dur. T akimirk, lipdamas i lktuvo, jis buvo tikras, kad ras j belaukiani.

3

M O S K A P A L I K O vokieiui neikui ikelti savo lagaminus i lktuvo ir pamat Ed Kazin, ingsniuojant pakilimo taku jo pasitikti. Jiedu paspaud vienas kitam rankas, ir Edis negarsiai, rpestingai nutaiss intonacij pasak:

- Kaip malonu vl tave matyti, Valteri. Edio balsas skambjo pabrtinai nuoirdiai - tai rod, kad

jis truput sutriks. - Ai, kad radai man darb ir sutvarkei popierius grti, -

padkojo Moska. - Nra u k, - atsak Edis. Vertjo truput pasistengti,

jei norjau susigrinti bent vien i saviki. Juk smagiai esam drauge paulioj, Valteri!

Jis pam vien Moskos lagamin, Moska - kit ir mlynj sportin krep, ir jie greta patrauk pakilimo taku.

- Einam mano kontor, igersim, susipainsi su vyrukais, -pasil Edis Kazinas. Udjs laisv rank Moskai ant peties, jau natraliu balsu pridr: - Tu senas unsnuki, man tikrai smagu tave matyti, aiku tau?!

Ir Mosk uliejo jausmas, kurio visai nebuvo grtant namo: pasijuto pagaliau baigs kelion ir pasieks tiksl.

Traukdami palei vielin tvor, jie prijo nediduk mrin namel, stovint kiek atokiau nuo kit bazs pastat.

- ia a viepats ir valdovas, - pareik Edis. - Civilinis kadr skyrius, vedjas aminai skraido, o a esu jo padjjas. Penki imtai bo laiko mane Dievu, i j pusantro imto - moterys. Nebloga vietel, ar ne, Valteri?!


Pastatas buvo vienaauktis. Didiuliame priimamajame visas puses siuvo vokieiai tarnautojai, dar visas brys vokiei kantriai lauk, kol juos priims, tikdamiesi gauti darb: automobili mechaniko, pagalbinio darbininko kariuomens virtuvje, karins prekybos tarnautojo. Tarp j buvo tvirto sudjimo vyr, nebejaun moter, jaunuoli ir daugyb mergin kai kurios labai graios. Jos nusek akimis pro al einant Ed.

Edis atidar duris kabinet. ia vienas prieais kit stovjo du stalai, ir u j sdintys tarnautojai turjo irti tiesiai vienas kitam akis. Ant vieno stalo buvo beveik tuia, stovjo tiktai balta lentel, kurioje aliomis raidmis buvo parayta: Ltn. A. Fort, C K S " , ir dar nedidelis tvarkingas dokument pluotelis lauk parao. Ant kito stalo stovjo du dvigubi dklai, kimte prikimti visokiausi popieri. Popieriai draiksi po vis stal, tarp j vos galjai pastebti lentel su urau: Plk. E. Kazinas, C K S , padjjas". Kambario kampe stovjo dar vienas stalas, prie kurio sdjo ir spausdino mainle labai aukta ir baisiai negrai mergina. Ji trumpam stabteljo pasakyti:

- Labas rytas, pone Kazinai. Skambino pulkininkas, pra s jam paskambinti.

Edis mirkteljo Moskai ir pakl ragel. Kol jis kalbjosi, Moska prisideg cigaret ir paband atsipalaiduoti. Prisivert negalvoti apie Hel ir sistebeilijo Ed. O Edis visai nepasikeit, pagalvojo jis. Garbanoti pelen spalvos plaukai, dails, taiau grieti veido bruoai. Burna velni kaip mergaits, bet nosis ilga ir valdinga, o smakras - rytingas. Primerkt aki vilgsnis atrod galokas, o vels plaukai, regis, met pilk el ir odai. Taiau apskritai Edis atrod jaunas, linksmas ir nuoirdus - beveik naivus. Bet Moska inojo, jog kai Edis Kazinas pasigeria, velni ir daili jo burna bjauriai persikreipia, visas veidas papilkja, pasensta ir darosi baisus. Tam jo pykiui ir baisumui trko tikros

s, vyrai, danai ir pats Moska, tai mat ir tik juokdavosi i Edio, todl visa bjaurastis - tiek odiais, tiek veiksmais - versdavosi ant galvos moteriai, kuri tuo metu bdavo Edio draug arba meilu. Moska inojo, kad Edis niekingai elgiasi su mo

llis, be to, yra bjaurus girtuoklis, bet iaip visai neblogas vy-


rukas, kuris bet k padaryt dl draugo. O Ediui uteko proto niekad nesikabinti prie Helos. Moskai norjosi paklausti Edio, ar nemat Helos ir ar kartais neino, kaip jai einasi, taiau jis negaljo prisiversti.

Edis Kazinas padjo ragel ir itrauk vien stalo stali. Pam butel dino ir skardin greipfrut suli. Pasisuks mainink, paliep:

Ingeborga, eik, iplauk stiklines. Si pam kelet stiklini bei tui srio dui ir ijo i

kabineto. Edis Kazinas atidar duris maesn kabinetuk. Eik, Valteri, noriu supaindinti tave su porele savo draug. Kitame kambaryje prie stalo stovjo nedidukas, apknus, pa

purtusiu veidu vyrukas tokia pat gelsvai alia kaip Edio uniforma. Koj jis buvo ukls ant kds pakojo ir palinks pirmyn, tad pilvas patogiai rmsi laun. Rankoje laik Fragebogen, arba anket, ir atidiai j studijavo. Prieais, pagarbiai isitemps, stovjo maiukas kresnas vokietis, po paastimi pasispauds pilkai ali vermachto kepur. Prie lango sdjo toliaregis amerikietis civilis itss smakras ir maa keturkamp burna dar j pana vj nugairint Amerikos fermer. Nuo jo dvelk jga ir pasitikjimu savimi.

Volfai, kreipsi Edis storul, - ia mano senas biiulis Valteris Moska. Valteri, ia Volfas. Jis atsakingas u saugum ir iki panagi tikrina bous, praanius darbo bazje.

Jie paspaud vienas kitam rankas, o Edis tar: Tas vyrukas prie lango tai Gordonas Midltonas. Jis neturi

darbo, todl buvo paskirtas mums padti. Pulkininkui labai rpi juo nusikratyti, todl Gordonas negauna jokios tikros vietos.

Midltonas nepakilo paspausti rankos, todl Moska tik linkteljo jam, ir is mosteljo ilga lyg kaliauss ranka, atsakydamas pasveikinim.

Volfas nykiu parod duris ir liep vokieiui, kuris vis dar isitemps stypsojo prieais j, palaukti priimamajame. Vokietis sumu kulnais, nusilenk ir paskubomis ijo. Volfas nusikvatojo ir paniekinamai svied Fragebogen ant stalo.


- Niekad nebuvo partijoje, niekad nebuvo SA, niekad nebuvo hitlerjugende. O Dieve, kurgi pasidjo visi naciai?!

Jie nusijuok. Edis tarsi iminius palingavo galv. - Jie visi tvirtina t pat. tai Valteris tau patiks, Volfai. Jis

nesiceremonijo su boais, kai kartu dirbom karinje administracijoje.

- Tikrai? - Volfas kilsteljo gelsvus antakius. - Taip ir reikia! - Taip, - pasakojo Edis, - administracija turjo problem.

Boai nemurmdami ve anglis visiems vokiei rengimams, bet kai etadien reikdavo nuveti angli yd pabgli stovyklas Grone, tai arba sunkveimiai sugesdavo, arba boas administratorius apskelbdavo, kad angli nebelik. is vyrukas kaipmat sutvark t reikal.

- Noriau igirsti kaip, - tar Volfas. Jis kalbjo maloniai, meiliai, beveik pataikaudamas, ir dar nuolat linkiojo galv, kad panekovas bt tikras, jog jis atidiai klausosi ir visk supranta.

Ingeborga ne stiklines, butel ir suli. Edis pripyl keturis stiklus, bet vien nepyl dino - t padav Gordonui Midltonui.

- Gordonas vienintelis i Amerikos kariki neloia, negeria ir nelaksto paskui sijonus. Dl to pulkininkas ir nori juo atsikratyti - jis daro prast spd boams.

- Geriau baik pasakoti an istorij, - tar Gordonas. Jo balsas buvo emas, kalbjo tsdamas odius. Jo tone buvo justi priekaitas, bet jokio pykio.

- Na, - dst toliau Edis, - Moskai tekdavo kiekvien etadien vaiuoti iki tos velnio stovyklos ir priirti, kad atgabent angli. Vien etadien jis per daug sitrauk loim, ir sunkveimiai ivaiavo be jo. Aiku, angli nenuve. Moskai gerokai kliuvo. ito a niekad nepamiriu. A pavjau j ligi tos vietos, kur stovjo suged sunkveimiai, ir ten jis ir vairuotojams smagi kalb.

Moska atsirm stal, prisideg cigar ir m nervingai rkyti. Jis prisimin t vyk ir sivaizdavo, kaip Edis visa tai nupasakos. Prineks, koks Moska kietas vyrukas, o juk buvo visai ne taip. Jis tik pasak vairuotojams, kad jei jie nenori vaiuoti, jis


pasirpins, kad jiems nereikt vargintis. Bet jei jie nenori likti be darbo, tai pabgli stovykla turi gauti angli, net jei jiems tekt juos nutempti ant kupros. Vienas vairuotojas atsisak, Moska usira jo pavard, o kitus pavaiino cigaretmis. O Edis pasakojo taip, tarsi Moska plikom rankom bt suraits visus eis vokieius oio rag.

- Tada jis usuko administratoriaus namel ir truput pasinekjo su tuo bou anglikai, todl ir a supratau. Kai Moska baig, boas turbt buvo pridirbs kelnes. Paskui jis galjo ramiai sau loti etadieniais stovykla nelikdavo be angli. Puikus tiekjas, - ir Edis avdamasis palingavo galv.

Volfas vis laik linkiojo, rodydamas supratim ir pritarim. - Kaip tik ito mums ir reikia, - tar jis. - Nes tie boai gali

ir nudobt k nori nebaudiami. - Dabar itaip nebegalima, Valteri, - pasak Edis. - Aha, mes mokom bous demokratijos, - ipykino Volfas,

nutaiss toki min, kad Moska ir Edis prapliupo kvatoti. Netgi Midltonas ypteljo.

Kur laik jie tyldami siurbiojo, paskui Edis atsistojo, prijo prie lango ir akimis nusek moter, einani vart link.

- Nebloga msyt, - burbteljo jis. - Ar nortum gabaliuko? - Reikt traukti it klausim Fragebogen, tar Volfas. Jis

norjo dar kak pridurti, bet durys koridori staiga atsidar, ir vid buvo stumtas auktas, viesiaplaukis vaikinas. Jo rankos buvo surakintos, jis verk. Paskui j jo du emagiai vyrai juodais plaiais varkais. Vienas i j engteljo priek.

- Herr Dolmanai, - kreipsi jis, - mes suiupom mog, kuris vog muil.

Volfas prapliupo kvatoti. - Muilo vagis, - paaikino jis Ediui ir Moskai. - Neseniai

pasigedome nemao kiekio muilo gabal, kuriuos pristat Raudonasis Kryius. Juos turjome paskirstyti vokiei vaikams. ie mons - sekliai i miesto.

Vienas i vyr susireng nuimti antrankius. Jis tvikai pagras pirtu vaikinui prie nos ir tar:


- Joki pokt, aiku? Vaikinas linkteljo. - Palikit antrankius, - sak Volfas. Seklys pasitrauk. Volfas prijo prie vaikino, sugrieb j u smakro ir atlo jo

viesiaplauk galv. - Ar tu inai, kad tas muilas buvo skirtas vokiei vaikams?! Vaikinas vl panarino galv ir nieko neatsak. - Tu dirbai ia, tavim pasitikjo! Daugiau niekad nedirbsi

amerikieiams. Bet jeigu pasiraysi prisipainim, mes tave paleisim. Sutinki?

Vaikinas linkteljo. - Ingeborga! paauk Volfas. jo vokiet mainink. Vol

fas linkteljo sekliams. - Veskits j priimamj, ji inos, k toliau daryti.

Paskui jis atsisuko Ed su Moska ir draugikai nusiypsojo. - A per geras. Bet itaip mums maiau reiks vargti, o vyru

kas vis tiek gaus eis mnesius. Moska abejingai tarsteljo: - Bet, po imts, js paadjot j paleisti! Volfas gteljo peiais. -Taip, bet vokiei policininkai prigriebs j u spekuliavim.

Brmeno policijos efas - senas mano draugas, mudu bendradarbiaujant.

- Teisingumo vykdytojai, - sumurmjo Edis. Na ir kas, jei vaikis nudiov kelis gabalus muilo, negi negalit palikti jo

ramybj? - Negalim, - guviai atkirto Volfas, - nes mus apvogs ligi pas

kutinio silo. - Jis usidjo kepur. - Na gerai, vakar mans laukia daug darbo. Reiks kaip reikiant ikrsti visus virtuvs darbininkus, kol jie nespjo ieiti i bazs. Ten kakas dedasi. - Jis

vypteljo. - Mes isikvieiam moter policinink i Brmeno, kad apiekot darbininkes. Ta policinink usimauna didiules gumi

nes pirtines ir pasiima gabal kareiviko muilo. Kad matytumt, kur tos moterls sigudrina paslpti gaball sviesto! Tfiu! - nusispjov jis, - turiu vilties, kad niekad itaip neialksiu!


Kai Volfas ijo, Gordonas Midltonas atsistojo ir emu balsu lakonikai tar:

- Pulkininkui jis patinka. Ir gerairdikai nusiypsojo Moskai, tarsi pulkininko simpa

tijos j vien tik linksmint, o ne skaudint. Prie ieidamas i kabineto Gordonas kreipsi Ed:

- Pamginsiu suspti autobus namo. Iki pasimatymo, Valteri, paprastai ir draugikai atsisveikino su Moska.

Darbo diena baigsi. Pro langus Moska mat vokieius darbininkus, kurie grdosi prie vart laukdami, kol juos apiekos ir patikrins karin policija, kad galt ieiti i aviacijos bazs. Edis prijo prie lango ir atsistojo greta Moskos.

- Turbt nori vaiuoti miest ir susirasti savo mergin, -tar Edis ir nusiypsojo saldia kaip moters ypsena, kuri tarytum nedrso paliesti jo daili lp. - Utat, kai paraei, a ir pasistengiau gauti tau ia darb. Sumeiau, kad tai turbt dl merginos. Teisyb?

- Neinau, - atsak Moska. - Turbt taip, i dalies. - A r pirma nori nuvaiuoti savo but mieste ir tada leistis jos

iekoti, ar dabar pat vaiuosi pas j? - Nuvek mane pirma but, - atsak Moska. Edis nusikvatojo jam veid. - Jei vaiuosi dabar, tai dar spsi rasti j namie. O jei imsims

tvarkyti buto reikalus, nepaklisi pas j anksiau kaip atunt. Ko gero, ji jau bus kur nors ijusi. Tai sakydamas, jis atidiai stebjo Mosk.

- K gi, mginsim laim, - nenusileido Moska. Jiedu pam po lagamin ir ijo i pastato aiktel, kur

stovjo Edio dipas. Prie paleisdamas varikl Edis pasisuko Mosk ir tar:

- Nors tu ir neklausi, bet vis tiek pasakysiu. A niekad nemaiau jos nei karinink ar savanori klubuose, nei su kokiu kareiviu. I viso niekad jos nemaiau. - Kiek patyljs, jis suktai pridr: - Bet kain ar tu btum norjs, kad a jos iekoiau.

4

J I E M S V A I U O J A N T per Noitat, o paskui tiltu Brmeno centr, Moska pamat pirmj pastam orientyr. Tai buvo banyios varpin, kurios boktas atrod lyg ligos sustas knas: pilis vos ne vos laiksi ant plonyio akmens ir tinko silelio. Paskui kelias jo pro masyv policijos nuovados pastat - ant tamsiai ali jo sien vis dar matsi balti sprogimo randai. vachhauzo Kariuomens gatve jie pervaiavo kit miesto pus, kur kadaise buvo turtingj kvartalai. Namai ten iliko beveik nepaliesti, ir dabar juose sikr okupacins pajgos.

Moska mst apie alia sdint mog. Edis Kazinas anaiptol nebuvo romantikas. Kiek Moskai buvo inoma - prieingai.

Moska prisimin, kaip kart, kai jie abu dar buvo kareiviai, Edis aptiko mieste visai jaunut, bet labai anksti subrendusi belg

mergyt, daili kaip porceliano llyt. Jis apgyvendino j maame, belangiame kareiviko buto kambarlyje ir sureng pasismaginim. Mergyte pasinaudojo trisdeimt su virum tame name apsistojusi kareivi - tris dienas ji neijo i kambario. Laukdami savo eils, vyrai priekambaryje ir virtuvje pliek kortomis. Mer

gyt buvo tokia avi ir gerut, kad kareiviai m j lepinti, kaip vyrai stengiasi palepinti nias monas. Jie vogdavo kiauinius,

kiaulien, kump ir paeiliui ruodavo jai pusryius. Jie tempdavo jai i valgyklos maist pietums ir vakarienei. Ji juoksi ir idykavo, nuoga sddama lovoje ir valgydama i atneto padklo. Bet kuriuo paros metu jos kambaryje vis kas nors bdavo, ir mergyt visiems buvo be galo meili. Tik dl vieno dalyko ji buvo usispy-


rusi: Edis Kazinas kasdien bent vien valand turdavo praleisti su ja. Ji vadindavo j Tiu.

Ji tokia daili, kad irdis neleido jos vien sau pasilikti, - sakydavo Edis. Bet Moska nepajg pamirti niekingo pasitenkinimo gaidels jo balse.

I Kunigaiki aljos jie pasuko Meco gatv ir pakliuvo pavs: iilgai gatvs besirikiuojantys akoti mediai ustojo vakarop krypstani saul. Edis sustabd automobil prieais keturi aukt i pairos nauj mrin nam su vejele prie jimo.

tai ia, - tar jis, - geriausias Brmeno bendrabutis viengungiams amerikieiams.

Vakaro saul tamsiu raudoniu nuda pastato sienas, gatv skendjo elyje. Moska pam abu lagaminus bei sportin krep, ir Edis Kazinas pirmas patrauk prie dur. Tarpduryje juos pasitiko vokiet kved.

ia frau Majer, - tar Edis ir apkabino j per liemen. Frau Majer buvo beveik keturiasdeimtmet, labai viesi blondin. Turjo neprilygstam figr, kuri atrod tarsi nutekinta - ji daugel met buvo idirbusi plaukimo trenere Bunddeutscher Maedel. Jos veidas atrod draugikas, bet kakoks tuias - tok spd dar sustiprino didiuliai ir labai balti dantys.

Moska linkteljo, o ji tar: Labai malonu jus matyti, pone Moska. Edis tiek daug apie

jus pasakojo. Jie ulipo laiptais trei aukt, frau Majer atrakino vieno

kambario duris ir atidav rakt Moskai. Kambarys buvo didiulis. Viename kampe stovjo siaura lova, kitame - milinika baltai dayta spinta. Pro du didelius langus spindo paskutiniai besileidianios sauls spinduliai, paskui stojo ilga vasaros prieblanda. Daugiau kambaryje nieko nebuvo.

Moska pastat lagaminus ant grind, o Edis atsisdo ant lovos ir tar frau Majer:

Paauk Jergen. Frau Majer pasak: Drauge atneiu ir paklodes bei antklodes.


Jie igirdo j lipant laiptais vir. - Ne taip jau ia ir puiku, - tar Moska. Edis Kazinas nusiypsojo. - Mes turim ia tok burtinink. Tai vyrukas, vardu Jergenas.

Jis visk sutvarkys. Jiems belaukiant, Edis t papasakojo Moskai apie j bendra

but. Frau Majer buvo puiki kved, visada pasirpindavo, kad netrkt karto vandens, kad atuonios tarnaits stropiai valyt kambarius ir (atskirai susitarus su frau Majer) variai iskalbt skalbinius. Ji pati gyveno dviejuose puikiai apstatytuose kambariuose mansardoje.

- Ten a praleidiu didium laiko, - aikino Edis, - bet, man regis, ji dulkinasi dar ir su Jergenu. Mano kambarys yra auktu emiau u it, tai, dkui Dievui, mudu negalim vienas

:o priirti. Prieblanda pamau tirtjo, ir Moska vis nekantriau klaussi,

kaip Edis postringauja apie bendrabut, tarsi is bt buvs jo nuosavas. Amerikieiams, gyvenantiems Meco gatvje, Jergenas -nepamainomas mogus, tikino Edis. Jis moka taip sutvarkyti vandens siurbl, kad net virutinio aukto gyventojai gali mgautis voniomis. Jis daro des porcelianui, kur amerikieiai siunia namo, ir taip gerai sugeba visk supakuoti, kad dkingi gimins Amerikoje niekuomet nesiskundia gav duenas. Jergenas su frau Majer - puiki komanda! Edis vienintelis inojo, kad dien jiedu patyliukais plia kambarius. Vienur nudiauna ortus, kitur - kojini por, dar kitur - kelet rankluosi ar nosini. Amerikieiai isiblak, niekuomet gerai neino, kiek ir ko turi. I labiausiai isiblakiusi gyventoj kambari galima pasisavinti

piln ir apypiln pakel cigarei. Utat kambarius tvarkanios tarnaits grietai priirimos, kad nieko nepaimt.

- Dl Dievo, - nebeitvr Moska, - tu gi inai, kad a noriu i ia dingti. Paskubink tuos bous!

Edis prijo prie dur ir kteljo: - Ei, Majer, greiiau! Tada paaikino Moskai:


- Ji turbt greitosiomis sugul su Jergenu. Ji itai baisiai mgsta!

Jiedu igirdo j leidiantis laiptais. Ji eng vidun su glbiu patalyns; i paskos jo Jergenas. Rankoje jis laik plaktuk, burnoje turjo sikands kelet vini. Tai buvo neauktas lieknas vokietis, vidutinio amiaus, bet energingas, dvjo darbinius drabuius ir amerikietikus chaki spalvos kareivikus markinius. Jis atrod ramus, orus ir imanantis savo darb, ir bt kls pasitikjim, jei ne paakiuose susimetusios rauklels, kuriose slypjo nemaai gudrumo ir klastos.

Jis paspaud rank Ediui Kazinui ir atsisuko pasveikinti Moskos. Moska i mandagumo irgi paspaud jam rank. Okupacin armija darosi itin draugika, pagalvojo jis.

- A iuose namuose vis gal meistras, - tar Jergenas, pabrtinai mgaudamasis ia fraze. - Kai jums ko nors reiks, tik pasakykit man.

- Man reikia didesns lovos, pasak Moska, keleto bald, radijo, ir dar ko nors - paskui sugalvosiu.

Jergenas atsiseg savo chaki spalvos markini kien ir isitrauk pietuk.

- inoma, - gyvai pritar jis, - itie kambariai labai prastai apstatyti. Tokios taisykls. Bet a jau daugeliui js draug esu pagelbjs. Kokio norit radijo - didelio ar mao?

- Kiek kainuos? - paklaus Moska. - Nuo penki iki deimties dui. - Pinigais, pasak Moska. - Neturiu cigarei. - Amerikos doleriais ar ekiais? - ekiais. - inot, - i lto m dstyti Jergenas, - man regis, jums

reikt radijo, poros stalini lemp, keturi ar penki kdi, sofos ir didels lovos. A jums visa tai gausiu, o apie kain pasineksim vliau. Jei dabar neturit cigarei, galiu palaukti. A biznierius ir inau, kada duoti skolon. Be to, js - pono Kazino draugas.

- Puiku, - atsak Moska.


Jis nusivilko iki puss ir atseg mlynj sportin krep, kuriame buvo muilas ir rankluostis.

- J e i norsite, kad jus apskalbt, pasakykite man. A paliepsiu tarnaitei, - nusiypsojo jam frau Majer. Jai patiko ilgas Moskos

liemuo su rykiu baltu randu, kuris, paman ji, turbt eina ligi pat kirknio.

- Kiek tai kainuos? - paklaus Moska. Jis atidar lagamin ir isim drabui pamain.

- O, k js, mokti nereikia. Duosit man kelet okolado plyteli per savait, o a jau pasirpinsiu, kad tarnaits bt patenkintos.

- Gerai, gerai, - nekantriai nutrauk j Moska. Tada kreipsi Jergen: - Pasistenkit visk gauti rytoj.

Kai vokieiai ijo, Edis Kazinas su apsimestiniu priekaitu papurt galv.

- Laikai pasikeit, Valteri, tar jis. Okupacija perjo nauj pakop. Su tokiais monmis, kaip frau Majer ir Jergenas, dabar reikia elgtis pagarbiai, sveikinantis paduoti rank ir visada, visada pavaiinti juos cigarete, kai nori k nors gauti. Jie gali mums gerai pasitarnauti, Valteri.

- Eina jie po velni! burbteljo Moska. - Kur prausykla? Edis Kazinas nusived j koridoriumi. Prausykla buvo didiu-

r. su trimis kriauklmis ir didiausia kada nors Moskos matyta vonia, su klozetu, greta kurio stovjo stalelis, nukrautas urnalais

amerikietikais laikraiais. - Klas! - kteljo Moska. Jis m praustis, o Edis, nuspren

ds palaikyti kompanij, atsisdo ant klozeto. - Parsivesi ia savo mergin? paklaus Edis. - Jeigu j rasiu ir jeigu ji nors grti pas mane, - atsak

Moska. - Eini vakar pas j? Moska nusiluost ir stat peiliuk skustuv. - Aha, atsak jis ir pavelg pro pravir lang. Buvo beveik

sutem. - Pamginsiu vakar. Edis pakilo ir eng prie dur.


- Jei neidegs, kai gri, ueik pas frau Majer, gausi igerti. -Jis pliaukteljo Moskai per pet. - O jei viskas bus gerai, tai rytoj ryte susitiksim bazje. - Jis ijo i prausyklos ir nuingsniavo koridoriumi.

Liks vienas, Moska pajuto nenugalim nor mesti skustis, grti kambar ir gulti miegoti arba ulipti vir pas frau Majer ir vis vakar gerti su Ediu. Jam nesinorjo eiti i ia ir iekoti Helos - vl smoningai prisimin jos vard. Taiau prisivert nusiskusti ir susiukavo plaukus. Prijo prie prausyklos lango ir atlapojo j ligi galo. Skersgatvis buvo beveik tuias, bet toliau, palei griuvsius, pamat tamsiai apsirengusi moter, kurios pavidalas neaikiai juodavo prietemoje. Ji pe en bei ten griuvsiuose prasikalusi ol ir jau turjo nema glb. O ariau, beveik po pat langu, jis pamat eim - vyr, mon ir du maus berniukus, -mrijanius sien, kuri tebuvo gal apie pd aukio. Berniukai neiojo i ratuk apduusias plytas, kuri buvo prirankioj miesto griuvsiuose, o vyras su mona ta ir gludino jas, kad tikt mr. Namo pamat rmintas vaizdas giliai sir Moskai atmint. Visikai sutemo ir gatv su monmis virto vientisa mase, krutania dar gilesnje ir didesnje tamsoje. Moska gro savo kambar.

Jis isitrauk i lagamino butel ir gerokai trukteljo. Rengsi kruopiai, galvodamas, jog tai pirmas kartas, kai ji pamatys j be uniformos. Apsivilko viesiai pilk kostium ir baltus markinius atvira apykakle. Kambaryje visk paliko kaip buvo: lagaminai atidaryti, bet neikraustyti, ant grind nevars drabuiai, skutimosi reikmenys nerpestingai numesti ant lovos. Dar kart usivert butel, tada nubgo laiptais emyn ir ijo ilt, tvanki vasaros nakt.

Jis suspjo tramvaj, ir kontrolierius papra cigarets, ikart pains, kad Moska - amerikietis. Moska pavaiino j cigarete ir m atidiai stebti visus prieinga kryptimi vaiuojanius tramvajus: paman, kad Hela galbt jau ijo i nam ir vaiuoja kur nors praleisti vakaro. Retkariais jam pasirodydavo, kad pamat j, kad kokios nors merginos nugara ar profilis visai kaip jos. Tada jis visas sitempdavo ir susijaudindavo, nors nebdavo tikras.

NeReaLus 55

Ilips i tramvajaus ir pasuks pastama gatve, nebeprisimin jos namo, todl gavo skaityti gyventoj sraus prie kiekvien dur. Suklydo tik kart, nes jau antrame srae perskait jos vard. Jis pasibeld, palauk por minui ir pabeld dar kart.

Durys atsidar, ir koridoriaus prieblandoje Moska atpaino senut namo savinink. Ji atrod suvargusi, kaip ir visos pagyvenusios moterys bet kurioje alyje: ili plaukai, glotniai suukuoti ir prisegti, sena juoda suknel, apsitryns alis.

- Ko js norjote? - paklaus ji. - Ar froilen Hela namie? Moska pats nustebo, kaip lengvai jam seksi kalbti vokikai. Senut nepaino jo ir netgi nesuprato, kad jis ne vokietis. - Praom ueiti, - pakviet ji, ir Moska nusek paskui j blau

siai apviestu koridoriumi. Prijusi prie kambario dur, senut pabeld ir tar:

- Froilen Hela, pas jus sveias, vyrikis. Pagaliau Moska igirdo jos bals: Hela atsiliep tyliai, bet tru

put nustebusi. - Vyrikis? - Paskui pridr: - Praom valandl luktelti. Moska atidar duris ir eng kambar. Ji sdjo nugara j ir mgino paskubomis susisegti k tik

iplautus plaukus. Ant stalo prieais j guljo pilkas duonos kepalas. Palei sien stovjo siaurut lova, prie jos - naktinis stalelis.

Jam beirint, Hela baig kaiioti plaukus smeigtukus ir paiupo kepal, nordama padti j spint. Tada pasisuko ir ivydo prie dur stovint Mosk.

Moska pamat, koks iblyks, kaultas beveik kaip skeleto jos veidas, o knas dar labiau sulyss nei anksiau. Ji ileido i rank duon ir kepalas dunksteljo medines linkusias grindis. Jos veide nesimat jokios nuostabos, ir akimirk jam pasirod, kad jos iraikoje mkteljo apmaudas ir net ioks toks nepasitenkinimas. Paskui jos bruous ikreip skausmas ir irdgla. Moska eng artyn ir sum j u smakro - veidas tarytum susitrauk, per j upeliais pasipyl aaros. Hela panarino galv ir sikniaub jam pet.

- A noriu tave matyti, - tar Moska. - Leisk pairti tave.


Jis norjo atloti jos galv, bet ji tik spaudsi prie jo. - Nieko, nieko, - ramino jis, - a tik norjau tave nustebinti. Ji tebekkiojo, tad jam beliko tik laukti ir valgytis po kam

bar: siaurut lova, senovika spinta, o ant stalelio - padidintos ir rmintos jo dovanotos nuotraukos. Vienintel stalin lempa skleid blausi, lidn, gelton vies, kambario sienos ir lubos buvo dubusios nuo jas uvirtusi griuvsi svorio.

Hela pakl galv, juokdamasi pro aaras. - Ak tu, - kteljo ji, - kodl tu neraei? Kodl man nepra

neei? - Norjau tave nustebinti, - pakartojo jis. Jis pabuiavo j, ir Hela, glausdamasi prie jo, vos girdimai

sunibdjo: - Kai pamaiau tave, pamaniau, kad tu mirs, o a sapnuoju

arba ijau i proto, a neinau, ir a taip baisiai atrodau, k tik isitrinkau galv.

Ji nuvelg savo itampyt, nublukus chalat, paskui vl pakl akis ir pairjo jam veid.

Moska pamat paakiuose tamsius ratilus - tarsi visa veido spalva bt itekjusi ir susitelkusi po akimis, tokie jie buvo pajuod. Jis perbrauk ranka jos negyvus, lapius po plovimo plaukus. Jos knas atrod sitemps ir kampuotas.

Ji nusiypsojo, ir burnos one Moska pamat varpl. Jis paglost jai skruost ir paklaus:

- Kas ia? Ji sumio. - Tai dl vaiko, - atsak. - Ikrito du dantys. Ji nusiypsojo

jam ir paklaus kaip maa mergait: - Ar as labai negrai? Moska i lto papurt galv. - Ne, - tar jis, - ne. - Paskui atsimin paklausti: - O kaip

vaikas? Tu jo atsikratei? - Ne, - atsak Hela. - Jis gim neineiotas ir tegyveno vos

kelet valand. A tik prie mnes ijau i ligonins. Tada, inodama, kaip jis imoks niekuo netikti, Hela prijo

prie stalo ir itrauk i staliaus pluot popieri, perrit sena vir-


vute. Pavariusi juos, padav Moskai keturis oficialius dokumentus. - Paskaityk, - tar ji. Ji nesieid ir nesupyko - ji inojo, kad

pasaulyje ir laike, kur jiems tenka gyventi, btina pateikti rodymus, nes niekas niekuo nebetiki.

Oficials visokiausi biur antspaudai isklaid Moskos abejones. Jam beveik pagailo supratus, kad Hela nemelavo.

Ji prijo prie spintos ir itrauk krv drabuli. Po vien kilnojo mayius markinlius, varkelius, kelnytes. Kai kurios mediagos ir spalvos Moskai buvo pastamos. Jis suprato, kad ji nieko negaljo gauti, todl sukarp savo sukneles, netgi baltinius ir persiuvo juos mayliui.

- A inojau, kad bus berniukas, tar ji. Staiga Mosk upldo baisus pyktis. Jam buvo pikta, kad ji

dav savo veido spalv, laun ir pei apvalum, dantis, taip sumaniai sukarp ir persiuvo drabuius, - ir u visa tai nieko negavo!

Moska suprato, jog gro atgal todl, kad jam, o ne jai, to reikjo. - Kvailyst, isprdo jam, velniai raut, kokia kvailyst! Moska atsisdo ant lovos, Hela prisdo greta. Kur laik jie

abu sumi stebeilijo tui stal, vienintel kd, sutrkinjusias sienas ir dubusias lubas. Paskui abu sujudjo ir i lto, tarsi atlikdami senovin genties ritual - lyg pagonys, mginantys su

ginti sandr su neaikiu grsmingu dievu ir neinodami, ar tas sandris atne vargus, ar skm, - isities ant siauruts lovos ir m myltis: j pagaliau apm alkoholio, kalts jausmo ir sins grauimo sukelta aistra, o ji atsidav jam i meils, velnumo, tvirtai tikdama, kad is aktas geras, kad tai jiems abiem atne laim. Ji itvr skausm, kur jis suteik dar ne visai pagijusiam jos k

jo iauri aistr ir netikjim nei ja, nei savim, nei kuo nors kitu, inodama, kad i vis jo sutikt moni jam reikalinga tik ji

jos tikjimas, jos knas, jos meil ir pasitikjimas juo.

5

TA A N T R O J I taikos vasara Moskai prabgo greitai. Darbo aviacijos bazje beveik nebuvo, atrod, kad jis reikalingas ten tik tam, kad palaikyt draugij Ediui Kazinui, klausytsi jo istorij ir uglaistyt skandalus, kai Edis taip nusigerdavo, jog nebegaldavo pasirodyti darbe. Edis Kazinas irgi nepersidirbdavo. Leitenantas Fort usukdavo kas ryt kelioms minutms pasirayti popieri, o paskui eidavo skrydi valdymo tarnyb kaulyti, kad leist paskraidyti, ir vis dien praleisdavo plepdamas su kitais laknais. Po darbo Moska su Volfu ir Ediu, o kartais - ir su Gordonu vakarieniaudavo Rotus rsyje" - oficialioje ueigoje amerikieiams karininkams ir civiliams, dirbantiems Brmene.

Vakarus jiedu su Hela leisdavo savo kambaryje: skaitydavo, tysodami ant sofos, o radijas tyliai grodavo meloding muzik, transliuojam vienos vokiei stoties. Kai iblsdavo paskutiniai iltos vasaros dienos atvaitai, jiedu pavelgdavo vienas kit, nusiypsodavo ir eidavo miegoti. O radijas dar grodavo iki vlumos.

J aukte buvo labai ramu, bet apaioje kasnakt vykdavo pobviai. Vasaros vakarais Meco gatv uliedavo i radijo imtuv sklindanti muzika, o prieais pastat, garsiai cypdami stabdiais, vienas po kito stodavo dipai, pilni prisikim amerikiei gelsvai aliomis civili uniformomis ir daili, plikakinki vokietaii, kurios sddavo sitaisiusios amerikieiams ant keli ir aiiai spygaudavo. Juokas ir tauri skimbiojimas liedavosi gatv, o pro al skubantys praeiviai smalsiai, bet atsargiai griodavosi langus. Vliau pasigirsdavo girti Edio Kazino keiksmai, kai jis


prieais pastat stumdydavosi su kuria nors i savo mergin. Pasitaikydavo, kad linksmybs baigdavosi gana anksti,

tamsos arena

Documents