sveikatinimo, profilaktikos ir gyvenimo bŪdo Žurnalas...

www.sveikatosabc.lt 5.95 Lt

SVEIKATINIMO, PROFILAKTIKOS IR GYVENIMO BŪDO ŽURNALAS

ISS

N 1

648-

1658

2008 m. lapkritis

Kurklių ambulatorijos vedėja Dalia Kazlauskienė

Nr.11

PABĖKIMEnuo rudens...

Tėvelio dukrelė,mamytės SŪNELIS

Mažo miestelio sielų GYDYTOJA

Stebuklinga gamtos dovana – BALSAS

Ar stiprus jūsųIMUNITETAS?

RIEBALAIAr viską apie juos

žinome?

NAMAI – ramybės uostas?

MūsųKLAIDOS

Piktoji fėja – ALERGIJA

SVEIKATOS ABC 2008 m. lapkritis 3Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėje: WWW.SVEIKATOSABC.LT

TURINYS

Sielos labirintai36 Apkalbos apkalbėlės...

Moters sveikata38 Mūsų klaidos

Gamtos vaistinė40 Ateiviai iš pipirų žemės

Sveiki namai42 Kuo kvepia jūsų namai?

Sveika mityba48 Ar turime vengti riebalų?50 Žuvies diena – du kartus per savaitę

Mėnesio interviu6 Mažo miestelio sielų gydytoja

Pagal LNK TV laidą14 Pabėkime nuo rudens...16 Ar stiprus jūsų imunitetas?27 Žvalumo vitaminai39 Organizmui trūksta kalcio45 Kininis ženšenis ir vyrų sveikata46 Tukimo epidemija

Šeima18 Tėvelio dukrelė, mamytės sūnelis 22 Ar visada šeima – ramybės uostas?

Jūsų vaikas20 Gudruoliai kūdikiai

Skaitytojų pageidavimu24 Saugokime balsą

Verta žinoti28 Piktoji fėja

Netradicinė medicina30 Gydomės…oru

Dviese32 Kai vyrai suka į šoną

Grožis ir sveikata34 Tas rankų švelnumas...

Viršelyje – gyd. Dalia Kazlauskienė. Rimvydo Varnausko nuotrauka

4 SVEIKATOS ABC 2008 m. lapkritis Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėje: WWW.SVEIKATOSABC.LT

Nežinau, kas pirmas sugalvojo termi-ną „rudens melancholija“, bet ilgėjantys vakarai, kiaurai merkiančios lapkričio darganos ne vieną iš mūsų užkrečia bū-tent tokia nuotaika. Juolab kad lietuviai ir šiaip niekada netrykšta optimizmu – viskas jiems negerai, visko trūksta... Nesvarbu, kad ir stogą virš galvos tu-rime, ir duonos tarsi dar netrūksta... Ypač sunkiai ilgus rudens vakarus iš-tveria vieniši žmonės. O kai užklumpa ta rudens melancholija, tos neigiamos emocijos, gali tikėtis ir ligos. Kaip išgy-venti tamsųjį metą ir nesusirgti? Tokį klausimą uždavėme ir Anykščių rajono Kurklių ambulatorijos vedėjai Daliai Kazlauskienei. Trapi ir kukli moteris, 18 metų gydanti mažo miestelio žmo-nes ir dažnai tampanti jų psichologe, sakė, kad ją emociškai „pakrauna“ jos pacientai. Be to, ji turi gražią ir darnią

Leidžia UAB „Sveikatos ABC”ISSN 1648-1658

Redakcijos adresas:p.d. 852, 44034 Kaunas

Telefonas: 32 80 08Faksas: 33 84 87

El. paštas: [email protected]

Sveikatinimo, profilaktikos irgyvenimo būdo žurnalas

2008 m. LAPKRITIS NR. 11

Vyriausioji redaktorė Rima Balanaškienė

Redaktorė Laima Junevičienė

BendradarbiaiVaida Leškevičiūtė

Gražina VasiliauskienėEligijus BielinskasIngrida ŽirlienėSilvija Vereikė

Martynas ŠatasAistė MalinauskienėVygintas Bagdonas

Rūta MalatokaitėNerija KaulakienėIeva Paulauskienė

DizainerisAndrius Vereikis

IliustracijosJupiterimages, SXC

Telefonas reklamai:8 612 85419

Kaina 5,95 Lt

Rankraščiai negrąžinami ir nerecenzuojami

www.sveikatosabc.lt

Spausdino UAB „Judex“ Europos pr. 122

LT-46351 Kaunas

Kokybės telefonas(8-37) 34 12 46

REDAKTORĖS ŽODIS

šeimą, daug draugių, kurios visada pa-siruošusios padėti... Taigi, anot gydyto-jos Dalios, geros emocijos padeda išlikti sveikai. Tamsusis metas turi ir daugiau blo-gybių – juk ne vienas, užkluptas blo-gos nuotaikos, negalėdamas atsikratyti streso, ima ieškoti paguodos... valgyda-mas viską, kas pasitaikė po ranka. Žiū-rėk, jau ir priaugo ne vienas, ir ne du kilogramai svorio. Ir vėl imame rypau-ti (ypač tai mėgsta moterys, beje, kaip ir liežuvauti), kad stora, kad negraži, kad vyras ėmė į kitas dairytis... Kai už lango dūksta pašėlęs rudens vėjas, draskydamas paskutinius medžių la-pus, užuot „apraudojusios“ savo dalią, imkime ir pasirūpinkime savimi, savo grožiu – prisiminkime aromaterapiją ir pasimėgaukime jos privalumais. Ne-siūlome galvotrūkčiais lėkti į SPA sa-lonus – įsigijusios buteliuką aromatinio aliejaus jaukumo ir atgaivos oazę galite susikurti ir savo namuose. O kai namai kvepės vasaros aromatais, kai juose pa-sklis jauki aromatinės lempos ar žvakės šviesa, patikėkit, – sušils ir jūsų siela. Ir ne tik jūsų – prie jaukaus namų židinio skubės ir vyras, ir vaikai. Taigi sukurki-me mažytį rudens stebuklą...Apie visa tai skaitykite naujame mūsų žurnalo numeryje. Beje, jei norite, kad mūsų žurnalas ir kitais metais lankytų jūsų namus, pats laikas pratęsti jo pre-numeratą. Ištikimiausių mūsų skaityto-jų laukia ir puikūs prizai.Jaukaus šeimos susibūrimo, daugiau ši-lumos bei šviesos sieloje ir to švento tikė-jimo, kad visos negandos praeina, kaip ir lapkričio tamsuma. Būkime optimistai!

Nuoširdžiai, Rima Balanaškienė


Ortopedinės priemonės – supinatoriai (avalynės įdėklai) rekomenduojami esant skirtingam kojų ilgiui, plokščia-pėdystei, šleivapėdystei ar kitoms pėdų deformacijoms. Jie paremia pėdos skliautus turint antsvorio. Ypač veiks-mingai įdėklai stabdo pėdų deformacijų progresavimą vaikystėje. Paaugliai ir su-augusieji gali nešioti supinatorius kaip priemonę, kuri mažina kojų nuovargį, skausmus ir tinimą. Supinatoriai dažnai rekomenduojami ir sportininkams, nes juos nešiojant lygiau paskirstomas pė-doms tenkantis krūvis, o sąnariai, saus-

gyslės bei raumenys apsaugomi nuo pa-pildomo krūvio.Avalynės įdėklai (priklausomai nuo jų funkcijos) gali būti minkšti, kieti, skirti visai kojai ar tik daliai kojos. Įdėklai ga-minami iš įvairių medžiagų: odos, mik-rokamščio, sintetinės (praleidžiančios orą) ar kitokios medžiagos, turinčios amortizuojamųjų savybių.Vaikams, turintiems pėdos deformacijų, įdėklus rekomenduojama nešioti iki 5–6 metų, kol iki galo susiformuoja pėda. Suaugusiesiems pėdas koreguoti sudė-tinga, taigi įdėklai tik padeda pristabdyti

„Laba diena, norėčiau sužinoti, ar paaugliams patartina nešioti ortopedi-nius padus? Ar šitie padai yra skirti tik konkretaus amžiaus žmonėms?Iš anksto dėkoju. Marius V.“

SUPINATORIAI – avalynės įdėklai

Pigmentinis retinitas (retinitis pig-mentosa) – grupė paveldimų tinklainės ligų, kurios progresuoja iki silpnare-gystės arba aklumo. Pigmentinio reti-nito priežastys susijusios su tinklainės pažeidimais, kurie būna genetinės kil-mės, todėl 50–60 proc. atvejų pigmen-tiniu retinitu dažnai serga ne vienas tos pačios šeimos narys. JAV šia liga serga maždaug 1 iš 4000 žmonių.Tiriant tinklainę, gali būti matoma nemažai pokyčių, tačiau pagrindinis šios ligos požymis – tamsios linijos tinklainėje, kurių ankstyvoje ligos sta-dijoje dar gali ir nesimatyti. Pažeidimų gali būti randama tose tinklainės ląs-telėse, kurios yra atsakingos už perife-rinį matymą ir matymą tamsoje, taip pat ląstelėse, kurios yra atsakingos už spalvų ir daikto formų skyrimą. Gali būti sutrikęs ir ryšys tarp pačių ląste-lių, iš kurių sudaryta tinklainė.Ligai progresuojant pamažu siaurė-ja matymo laukas. Pirmųjų ligos po-žymių ir simptomų dažnai atsiranda gana anksti (tarp 10–30 metų), tačiau kai kurių formų pigmentinis retinitas gali prasidėti daug anksčiau ar vėliau. Ši liga neturi specifinių, tik jai būdin-

Pigmentinis RETINITAS

deformacijos progresavimą.Avalynės įdėklus gamintojai pritaiko individua-liai. Kadangi jie yra pritaikyti kojai, o ne batui, juos galima persidėti iš vienų batų į kitus. Gydytojai įdėklus vaikams ir pa-augliams rekomenduoja keisti kasmet, nes koja auga ir įdėklas jau nebetinka.Įdėklai kompensuojami (atsižvelgiant į diagnozę), tačiau jų galima įsigyti ir pro-filaktiniais tikslais. Tuomet už įdėklustektų mokėti 50–90 Lt.

„Labai norėčiau paprašyti, kad išsamiau papasakotumėte apie pigmen-tinį retinitą. Informacijos apie šią ligą internete yra tikrai nedaug (na, bent jau nerandu lietuvių kalba). Galbūt galėtumėte paprastai ir aiškiai paaiškinti, kas tai per liga, kokie naujausi jos gydymo būdai? Iš anksto dėkoju. Pagarbiai, Monika K.“

gų simptomų. Vieniems žmonėms, sergantiems šia liga, matymo sutri-kimai progresuoja labai palengva, ki-tiems – gana greitai.Gali būti tokie simptomai:• pablogėja matymas prieblandoje ar tamsoje (dažniausias simptomas);• susiaurėja regėjimo laukas, lieka cen-trinis matymas (matoma panašiai kaip pro žiūronus);• žmogus negali skaityti (nes mato periferiją, tačiau „iškrinta“ centrinis matymas);

• darosi sudėtinga išskirti pavienes daikto dalis;• dažnai užkliūnama už daiktų, esan-čių ant žemės (dėl sutrikusio periferi-nio matymo);• jaučiamas diskomfortas šviesai pa-tekus į akis.

Liga diagnozuojama atliekant įvairius testus, kurie parodo tinklainės ląstelių būklę, likusį regos aštrumą, spalvų su-vokimą. Daromas ir akių ultragarsinis tyrimas. Pigmentinis retinitas gydomas atsi-žvelgiant į paciento amžių, ligos sun-kumą. Tačiau tenka pripažinti, kad iki šiol nėra labai efektyvaus šios ligos gydymo. Medikamentai tik šiek tiek palengvina ligos simptomus, tačiau dėl jų reikia konsultuotis su gydytoju.Geri akiniai nuo saulės gali apsaugoti tinklainę nuo žalojančio ultravioleti-nių spindulių poveikio. Manoma, kad ligos progresavimą gali pristabdyti liuteinas, antioksidantai (galite pabandyti vartoti lietuviško preparato „Liuberin“, kuriame irgi yra liuteino bei antioksidantų). Kai kurie gydymo metodai yra dar tik tiriami kliniškai.Bandant gydyti nuo šios ligos apaku-sius žmones, tiriama, ar jiems galėtų pagelbėti į tinklainę implantuojami mikroschemų implantai. Tačiau apie tokio gydymo sėkmę kalbėti dar anks-ti, nes tyrimai dar tik pradėti.Taip pat labai svarbu gyvenimo koky-bės gerinimas.Redakcija

IŠ REDAKCIJOS PAŠTO


MŪSŲ INTERVIU

Mažo miestelio SIELŲ GYDYTOJAKai kuriems žmonėms ji – gydytoja, kitiems – guodėja ir

patarėja. Ji užaugino ištisą kartą. Dalia Kazlauskienė jau 18 metų dirba Kurklių – nediduko Rytų Aukštaitijos miestelio – ambulatorijos vedėja. Kai su gydytoja telefonu tarėmės dėl pokalbio, išgirdau mielą ausiai aukštaitišką tartį. O susitikusios gurkšnojome vaisių arbatą ir kalbėjomės apie kaimo žmonių buitį, jų sveikatą (dažnai ne tik fizinę, bet ir dvasios), apie medi-ko pašaukimą ir įvaizdį kaimo bendruomenėje.

SVEIKATOS ABC 2008 m. lapkritis 7

MŪSŲ INTERVIU

Gydytoja Dalia – šiltas, mielas ir labai nuoširdus žmogus. Nelinkusi girtis, kukli ir įdomi pašnekovė pasakojo apie sunkų kaimo žmonių gyvenimą. Į darbą Kur-klių miestelio ambulatorijoje gydytoja važiuoja iš Anykščių (mažo miestelio gyventojams 13 kilometrų – didžiulis atstumas), skuba pagelbėti kenčiantiems pacientams. Ji žino ne tik jų, bet ir vaikų bei anūkų vardus, vargus ir rūpesčius.Gydytoja gyvena viename iš gražiausių Lietuvos kampelių – poetų ir rašytojų apdainuotame Anykščių mieste. Liaudyje gajų posakį, jog gražioje vietoje gyve-nantys žmonės tampa geresni, Dalia šyp-sodamasi patvirtina. Tai liudija ir mūsų skaitytojų laiškai, kuriuose dėkojama šiai gydytojai už palaikymą, už drąsą, už pa-siaukojamą darbą.

Esate aukštaitė, gimusi ir augusi ne-toli Anykščių. Ar aukštaičiai – kito-kie žmonės? Esu grynakraujė aukštaitė (juokiasi). Gimiau Anykščių rajone, Viešintų se-niūnijoje, Juodžgalio kaime. Taigi au-gau tarp aukštaičių, paskui mokiausi vidurinėje mokykloje – irgi su aukš-taičiais. Vyras – ir tas aukštaitis. Nesu gyvenime sutikusi daug žemaičių ar dzūkų, todėl negalėčiau palyginti charakterių skirtumų. Tačiau paste-biu, kad aukštaičiai labiau uždaresni, šaltesni, nelinkę lieti emocijų ar užsi-degti kaip degtukai. Pati irgi esu už-dara, santūri, nuolanki, ramaus būdo. Problemas aiškinuosi ramiai, jeigu reikia pasitelkiu griežtumą. Tačiau manau, kad viską galima išspręsti be kumščių, susėdus ir pakalbėjus.

Ne vienas gydytojas yra pasakojęs, kad su mediko profesija susidū-rė atsitiktinai. Kiti gimsta medikų šeimose ir beveik nekelia klausimų, kuo bus užaugę. Koks buvo Jūsų ke-

lias į šią profesiją? Ar vaikystėje žaidė-te „ligonines“? Ar svajojote tapti tuo, kas dabar esate?Tėveliai pasakojo (paskui ir pati prisime-nu), kad vaikystėje buvau labai drąsi, nuo pat mažens nebijojau kraujo. Kai reikė-davo pirštą tvarsčiu apvynioti ar rakštį ištraukti, namiškiai visada kviesdavosi mane į pagalbą. Augau kaime, todėl ma-tydavau daug susižalojusių žmonių – tai pirštus įkišo į žemės ūkio padargus, tai neatsargiai kėlė puodą ir nusiplikė ver-dančiu vandeniu. Taigi pirmosios pa-galbos dažnai prireikdavo. Namiškiai ir kaimynai įprato kreiptis į mane, todėl nekilo klausimų, kuo man būti užaugus. Visada buvau pirmoji pagalbininkė, kai reikėdavo suleisti vaistų. Pamenu, kad pirmąjį švirkštą vaistų suleidau būda-ma septintokė. Beje, ir pati domėjausi, kaip tai reikia padaryti. Tais laikais jokių vienkartinių švirkštų nebuvo, tad tek-

Su mama, seserimi ir teta Emilija. 1963 m. Su tėčiu (dešinėje) ir dėde. 1963 m.

Mokykloje mėgau dainuoti


davo medicinos įrankius virinti, kad jie būtų sterilūs.Be to, profesijos pasirinkimui įtakos turėjo ir dėdė – pripažintas ir labai gerbiamas gydytojas. Man jis buvo di-džiausias autoritetas. Iš jo aš suvokiau mediko profesijos svarbą, būtinybę au-kotis dėl kitų.

Kaip sekėsi mokytis? Kur studijavo-te? Ar studijų metais neištiko dvejo-nės dėl profesijos pasirinkimo?Mokiausi ir baigiau Viešintų vidurinę mokyklą. Mano toks charakteris: mė-gau sėdėti namuose, skaityti knygas, ką ten skaityti – tiesiog „graužti“. Tikrai nebuvau apdovanota ypatingais gabu-mais, turėjau gerokai pasistengti, kad įsiminčiau žinias. Mokykloje patiko biologija, įdomi buvo literatūra, o ma-tematikos, prisipažinsiu, nemėgau.Prieš stojant į institutą, teko padirbėti kolūkyje. Laikai buvo nelengvi, teko ir pačiai užsidirbti duonos kąsnį. Beje, ir pati nesikračiau sunkesnio fizinio dar-bo. Dirbau viską – kokie tik darbai pa-kliūdavo. 1980 metais įstojau į Kauno medicinos institutą. Kaip ir mokykloje, institu-te nebuvau iš tų studentų, kurių geras pavyzdys užkrečia kitus. Praleidau ne vieną bemiegę naktį ruošdamasi egza-minams. Gydytojo specialybė ne tokia, kad galėtum praleisti paskaitas ar kaž-ko nesimokyti. Studijos pareikalavo iš manęs didelės disciplinos, kantrybės ir susitelkimo. Tai buvo išbandymas, kurį turėjau – tiksliau, privalėjau, išlaikyti. Aišku, iki šiol atsimenu ir nerūpestin-gą studentišką gyvenimą: šokius, links-mybes, aplankytus kultūrinius rengi-nius, teatrų spektaklius, kino filmus. Poseptynerių studijų metų supratau, kad pasirinkau teisingą kelią. Buvau jauna diplomuota terapeutė, o reformavus Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą, tapau bendrosios praktikos gydytoja. Ir vėl net dvejus metus teko mokytis, gilinti žinias.

Dauguma baigusiųjų medicinos studijas nori pasilikti didžiuosiuo-se Lietuvos miestuose. Čia ir darbo daugiau, ir karjeros galimybės kitos nei mažame miestelyje. Kodėl po stu-dijų nelikote Kaune, o grįžote į savo gimtinę?Kas bus, jei visi gydytojai liks Kaune ir Vilniuje? Kas tuomet gydys provincijos žmones? Tai vienas iš klausimų, kurį pateikiau sau. Antra, mano pasirinki-mą nulėmė ir noras būti arčiau tėvų. Vyras irgi anykštėnas, šiame mieste jau turėjo darbą. Žinojau, kad savame krašte pranašu nebūsiu, tačiau niekada

nesigailėjau grįžusi į gimtinę. Metams bėgant suvokiau, kad geriausia dirbti ir gyventi ten, kur esi gimusi, kur tavo šaknys, kur viskas pažįstama ir artima širdžiai. Su būsimuoju vyru kartu mokiausi vi-durinėje mokykloje. Bet iki pat mo-kyklos baigimo nesusimąsčiau, kad šis vaikinukas kada nors galėtų tapti mano vyru. Artimesnė draugystė užsimezgė studijų metais. Beje, vyras mokėsi ne medicinos. Jis baigė Klaipėdos jūrei-vystės mokyklą, tačiau į jūrą neišplaukė,

liko sausumoje (juokiasi). Aš pati iškė-liau jam ultimatumą: arba jūra, arba aš. Turbūt labai griežtu tonu pasakiau, nes vyras pasirinko mane (šypsosi).

Jau daug metų vadovaujate Kurklių ambulatorijai. Ar prisimenate pačią pradžią?Mūsų ambulatorijos kolektyvas nedi-dukas – penki darbuotojai ir stomato-logė. Pradžia nebuvo lengva – pastatas ne iš pačių tvarkingiausių. Teko prisi-taikyti prie daugelio sąlygų. Pamenu, pas ligonius važiuodavom tokiu senu UAZ markės automobiliu. Tiesa, turė-jom ir vairuotoją, bet kartais ir pačiai prie vairo tekdavo atsisėsti. Tų laikų niekada nepamiršiu. O prieš kelerius metus gavom paramą iš Pasaulio banko – suremontavome ambulatorijos pastatą, nusipirkome reikalingos gydomosios įrangos. Ga-vome naują automobilį, kuriuo lengvai pasiekiame pacientus net atokiausiuose kampeliuose. Keitėsi sveikatos apsaugos sistema, teko keistis ir mums patiems. Dabar mūsų, bendrosios praktikos gydytojų, svarbiausias darbas – profilaktika. Tu-rime šviesti ir mokyti gyventojus, kaip sveikai gyventi ir saugoti savo sveikatą. Deja, ne visada tai pavyksta.

Papasakokite, kaip prasideda Jūsų diena? Kada keliatės?Kasryt keliuosi apie pusę septynių. Ke-lionė iki Kurklių užtrunka apie 10 mi-nučių. Visada stengiuos darbą pradėti laiku – 8 valandą ryto. Nors esu vedė-ja ir galėčiau sau leisti daugiau, tačiau niekada į darbą nevėluoju. Bet kaimo žmonės mane vis aplenkia – būna, kad atvykstu į darbą, o bėdų ir negalavimų

MŪSŲ INTERVIU

Studentiška vasara. 1983 m.

Paskutinio skambučio šventė. Viešintų vidurinė mokykla, Anykščių rajonas. 1978 m.


prispirti pacientai jau laukia prie durų. Pas mane prisirašę daugiau kaip 1300 gyventojų. Kiek jų yra iš tikrųjų gyvena Kurkliuose – negalėčiau pasakyti. Bet matau, kad gyventojai keičiasi, daug jau-nimo išvyko uždarbiauti į užsienį. Todėl kaimas sensta – apie 60 procentų mano pacientų yra vyresnio amžiaus žmonės.

Kaip kaimo žmonės rūpinasi savo sveikata? Ar sunkiai dirbdami jie su-spėja sveikai pavalgyti? Nepasakyčiau, kad kaime gyvenančio vyresnio amžiaus žmogaus ir mies-tiečio sveikata labai skirtųsi. Aišku, kaimo žmonės daugiau dirba fiziniodarbo, daugiau laiko praleidžia gryna-me ore, todėl tikėtina, kad turi didesnį sveikatos „rezervą“. Mano pacientai dažniausiai serga širdies ir kraujagys-lių ligomis, dažnai skundžiasi nugaros, sąnarių skausmais. Deja, pasitaiko ir onkologinių ligonių. Jų nėra labai daug – miestelyje gyvena palyginti nedaug

žmonių. Per metus vėžiu suserga vie-nas ar du gyventojai. Bėda ta, kad dėl infomacijos stokos ar kitų priežasčių kai kurie žmonės kreipiasi pavėluotai ir jiems jau nebegali pagelbėti. Tuomet iš-ties skauda širdį ir norisi paklausti, kur tas žmogus buvo anksčiau. Tačiau įvai-rios profilaktinio patikrinimo programosskatina žmones pasitikrinti anksčiau, to-dėl jau galime laiku diagnozuoti prosta-tos vėžį, moterų onkologines ligas.

Turbūt tik nedidelę dalį Jūsų pacien-tų sudaro vaikai. Ar tiesa, kad kai-me gyvenantys vaikai sveikesni nei miestiečiai?Aš prižiūriu apie tris šimtus vaikų. Daž-niausiai jie pas mane ateina susirgę per-šalimo ligomis, „varvančia“ nosimi, ko-sintys. Tačiau manęs vaikai tikrai nebijo (juokiasi). Duok Dieve, kad jie sirgtų tik tokiomis ligomis.Dar viena iš dažnesnių vaikų „bėdų“, su kuria susiduriame pastaraisiais me-tais – netaisyklinga laikysena, dėl kurios krypsta stuburas. Pamenu, anksčiau mo-kyklose pedagogai ir medicinos perso-nalas daugiau dėmesio kreipdavo į vaikų laikyseną. Dabar tokios griežtos kontro-lės nėra. Vaikų laikyseną, dažnai ir psi-chiką, gadina ir kompiuteriai. Tikrai niekuomet nesidomėjau, ar kai-mo vaikai sveikesni, tačiau galiu spėti, kad sveikesni. Jų gyvenimo būdas kitoks: kaimo vaikai daugiau dirba fizinio dar-bo, daug laiko būna lauke, tikrai daugiau juda nei miesto vaikai. Todėl tikėtina, kad jie sveikesni.

Ar sveikas gvenimo būdas priimtinas kaimo žmonėms? Ar jie turi savo gyve-nimo būdą, kuris jiems geriausias? Dabar net ir kaimo žmonės daugiau iš-

mano apie sveiką mitybą, nes apie tai rašoma spaudoje, diskutuojama per tele-viziją. Bet bijau, kad net žinodami svei-kos mitybos taisykles, kartais valgo tai, ką turi. Daugelis kaimo žmonių gyvena labai sunkiai ir vos galą su galu suduria, todėl ir nereikia tikėtis, kad jie daug dė-mesio skirtų mitybai. Dabar net ir mėsa nėra sveika. Žinau, kaip auginami galvijai, kuo jie šeriami, todėl esu tvirtai įsitikinusi, kad pirktinis maistas visada bus prastesnis už pačių užaugintą ar namie pagamintą. Tačiau išvargę nuo sunkaus darbo kai-miečiai parduoda augintus gyvulius ir maistą perka parduotuvėse. Kai kurie nebeaugina net daržovių. Tiesa, nuo seno kaime išlikęs įprotis valgyti rie-besnį maistą. Jeigu riebalai natūralūs, tai nėra blogai, Kai kurie kaimo žmonės, norėdami už-dirbti duonos kąsnį ir išmaitinti šeimą, netaupo nei jėgų, nei sveikatos ir dirba sunkius žemės ūkio darbus. Visuomet

MŪSŲ INTERVIU

Jaunystėje. 1985 m.

Su pirmagimiu Aivaru. 1986 m. Kauno zoologijos sode. 1990 m. Visa šeima. 1993 m.

Su vyru Gintautu prie Karo muziejaus Kaune. 1981m.


jiems patariu dirbti su protu – fizinisaktyvumas gerai, tačiau persistengti negalima.

Turbūt Jūs gydote ne tik kūną. Daž-nai tenka pabūti psichologe? Kokios pacientų sielos žaizdos? Nors psichologijos mokslų nebaigiau, tačiau visada stengiuosi išklausyti pa-cientą. Juk ne viena liga atsiranda dėl didelių išgyvenimų ar nežabojamo pyk-čio. Ne vienas pacientas man pasiguo-džia, išpasakoja savo vargus. Kartais pastebiu, kad tampu jiems daug arti-mesnė nei vyras ar sesuo. Jie mieliau dalijasi išgyvenimais su svetimu žmo-gumi, kuris galbūt gali daugiau padėti nei artimasis. Kitam reikia tik pasikal-bėti, todėl jis ir eina pas gydytoją. Pa-sakoja man apie savo vaikus, jų rūpes-čius, pasidžiaugia laimėjimais. Smagu, kad pacientai pasitiki manimi.

Sakoma, kad alkoholizmas – kaimo žmonių rykštė, kuri negailestingai plaka ir jauną, ir seną. Ar tai tiesa?Deja, tačiau turiu tai garsiai patvir-tinti. Ne vienas jaunas žmogus kaime jau prasigėręs, praradęs šeimą, namus. Tikrai daug žmonių skęsta alkoholy-je. Ir jaunų, ir senų. Bandau jiems pa-dėti, bandau įkalbėti gydytis, keistis. Kartais pavyksta, ne vieną žmogų esu ištraukusi iš to beprasmio liūno. Ne vienas paskui dėkojo, pasakojo, koks jo gyvenimas dabar ir kaip galima išbūti be alkoholio.Manau, kad daugelis geria dėl neturė-jimo ką veikti. Kai kurie kaimo vyrai gauna trumpalaikį, tačiau didesnį už-darbį ir iš to džiaugsmo paleidžia pi-nigus vėjais. Daugelis dar nesuvokia, kad alkoholis – tai priklausomybė, nuo kurios nepagyjama. Be to, kaime leng-vai ir bet kuriuos paros metu galima įsigyti pigaus alkoholio.

Per daugelį metų mediko įvaizdis kei-tėsi. Koks, Jūsų manymu, dabar gydy-tojo įvaizdis?Pildosi labai liūdnos tendencijos. Anksčiau žmonės labiau gerbdavo gy-dytojus, juos mylėjo. Pati mediko pro-fesija būdavo labiau išaukštinta. Dabar situacija pasikeitė. Nesakau, kad visi pacientai taip galvoja, tačiau medikai dažnai yra juodinami, o jų vardas min-domas purve. Prie to prisidėjo ir svei-katos apsaugos sistemos reforma. Da-bar gydytoją galima paduoti į teismą. Juk medikas – irgi žmogus, klystantis ir tik paskui, kai jau būna per vėlu, su-vokiantis savo klaidas. Mes dažnai ne-pelnytai išgirstame priekaištų, be to, ir patys žmonės tapo reiklesni ir piktes-ni. Gal gyvenimas pasikeitė? Gal jame daugiau nervinės įtampos, streso?

Išklausyti kiekvieną ir padėti jam nėra lengva. Ką darote, kai pavargs-tate? Kai norite pabūti viena? Dažnai vargina nerimas dėl vieno ar kito paciento, dėl diagnozės, kurią tu-

riu pasakyti. Visada išgyvenu didžiulę jausmų audrą, kai žmogui turiu pra-nešti, kad jis serga nepagydoma liga. Žmogus tai sužinojęs gali susirgti dep-resija ir mirti ne nuo tos ligos, o dėl išgyventos įtampos ir streso, kurio ne-atlaiko širdis. Reikia turėti labai daug vidinių jėgų, kad moraliai paruoštum žmogų priimti žinią apie ligą kaip ne-išvengiamą būtinybę. Būna, vaikštau namuose, dirbu buities darbus, o šir-dyje vis auga nerimas – kaip bus su pa-cientu, kaip jis išgyvens. Darbe visomis išgalėmis stengiuosi neparodyti, kad esu pavargusi ar pikta. Mano rūpesčiai turi likti man ir ma-nyje. Stengiuosi vadovautis šiuo prin-cipu. Spėju, kad dėl mano nerimo ar pervargimo labiausiai nukenčia šeima. Būna dienų, kai grįžusi iš darbo neno-riu daug bendrauti. Namiškiai supra-tingi – visi išvažiuoja, namuose lieku viena, tuomet ir pasidžiaugiu vienatve. Tada labiausiai pailsiu. Dar labai gera terapija – grybavimas ir uogavimas (juokiasi).Labai tikiuosi, kad nesulauksiu tokio meto, kai pasidarysiu nejautri kito žmogaus skausmui. Tikiuosi, kad to niekada nebus.

Užauginote visą kartą. Ar jaučia-te pasididžiavimą, kad dirbate pra-smingą darbą?Mano vaikai (taip vadinu mažuosius savo pacientus), kurie, atrodo, dar visai mažiukai ateidavo į ambulatoriją, dabar jau atveda pas mane savo vaikus. Api-ma keistas jausmas – atrodo, metai lėtai bėga, bet supranti, kad viskas yra kitaip. Tačiau net ir begalinėje laiko tėkmėje negaliu paslėpti pasididžiavimo jaus-mo, kad viską dariau gerai, kad mažieji mano pacientai užaugo ir tapo dorais žmonėmis.

MŪSŲ INTERVIU

Su mama ( šešta iš kairės) ir sesers ( ketvirta iš kairės) šeima. 1998 m.

Kurklių ambulatorijos kolektyvas. 1995 m.


Ar pati sergate?Per visą savo darbo laiką šiemet pirmą kartą susirgau kvėpavimo takų liga. Vi-sus tuos 18 metų buvau sveika. Spėju, kad mane emociškai „pakrauna“ mano pacientai. Be to, turiu gražią ir darnią šeimą, gerą vyrą, puikius vaikus, daug ištikimų ir visada pasiruošusių padėti draugių. Visos geros emocijos padeda išlikti sveikai.Vis galvoju, kad reikėtų sportuoti, tačiau nesportuoju, turiu dviratį, tačiau labai retai prie jo pribėgu. Daugiau pati bėgu tekina. Žiemą žadu pradėti lankyti ba-seiną. Nežinau, ar pavyks (juokiasi).Stengiuosi laikytis sveikos mitybos principų, valgyti daug daržovių, vaisių. Dažnai pastebiu, kad daugelis žmonių išsisukinėja, tikindami neturį laiko svei-kam maistui.

Auginate dukrą ir sūnų. Ar tikėjotės, kad vaikai pasuks Jūsų pėdomis?Sūnui Aivarui – 21-eri. Jis yra Verslo

teisės kolegijos studentas. Jau aišku, kad sūnus mano pėdomis nepasuks. O dukra Reda – dar neaišku. Ji dar tik 15 metų, mokosi vidurinėje mokykloje. Dukra mato mano sunkų darbą, žino, kiek rei-kia kantrybės ir pasiaukojimo. Aš jos nespaudžiu, tačiau širdies gilumoje pa-svajoju, kad ir ji galėtų tapti medike.

Kaip Jūsų pacientai elgiasi per šventes? Ar pasveikina?Per šventes mano telefonas nenutyla – vienas po kito pilasi skambučiai ir žinu-tės. Mano numerį žino visi pacientai, to-dėl per šventes būna tikrai malonu, kad tiek daug žmonių mane prisimena ne tik ligos užklupti, bet ir džiaugdamiesi bei švęsdami. Smagu, kad daugeliui žmonių esu ne tik gydytoja.

Artėja didžiosios metų šventės. Ar turite įprotį baigiantis metams žadėti sau: „Kitąmet nedarysiu to ir to. Gy-vensiu kitaip, keisiuosi pati“?Niekada nieko sau nežadu, neplanuoju į priekį, džiaugiuosi, kad visi sveiki ir laimingi. Dabar man labai svarbu, kad vaikai pasirinktų teisingą kelią, kad su-prastų, ko nori.

Ko palinkėtumėte visiems savo pa-cientams? Kantrybės, sveikatos, suta-rimo, o gal tiesiog nesirgti?Savo pacientams visada, ne tik per šven-tes, linkiu daug sveikatos.

Ko palinkėtumėte pati sau?Sau palinkėčiau sveikatos, kantrybės ir tolerancijos.

Dėkojame gydytojai Daliai už įdomų po-kalbį, šilumą, kuria užpildytas kiekvienas jos žodis, ir už gerumą, kurį ji kasdien da-lina žmonėms, negailėdama nei jėgų, nei laiko.

MŪSŲ INTERVIU

Venecijoje. 2000 m.

Romoje. 2000 m.

Atostogos Vienoje. 2000 m. Su „asmens sargybiniu“ Bariu. 2000 m.


SVEIKATOS KALEIDOSKOPAS

Akis skauda dėl nemalonaus darbo

Italų mokslininkai tvirtina, kad daugelis žmonių, kurie skundžiasi akių skausmu ar regėjimo sutrikimais dirbant kom-piuteriu, nėra patenkinti savo darbu.

Sasari universiteto specialistai stebėjo dau-giau nei 2000 savanorių, kurie turėjo atsa-kyti į klausimus apie stresą, darbo sąlygas ir akių įtampą darbo metu. Visų eksperi-mento dalyvių regėjimas buvo geras, jie dirbo vienodo profilio darbą. Kas trečias at-sakiusysis į anketą pareiškė, kad jaučia akių nuovargį bent tris kartus per savaitę, o 13 proc. tiriamųjų – kasdien. Dažniausiai toks nuovargis pasireiškia maudimu, skausmu, spaudimo pojūčiu, neaiškiu vaizdu arba vaizdo susidvejinimu dirbant ar iškart po darbo. Daugiau nei 30 proc. tyrimo dalyvių prisipažino, kad darbe nesijaučia patenkin-ti arba jaučia stresą. Tiems žmonėms buvo būdingas žemas savęs vertinimas, polinkis į konfliktus, nepasitenkinimas socialine pa-dėtimi. Tie, kurie džiaugiasi kolegų palaiky-mu ir jaučiasi gerai darbe, 30 proc. rečiau jaučia įtampą akyse.

Pasaldinkime imunitetą

Rudenį orai būna vėsūs ir drėgni. Ypač jautrūs gamtos pokyčiams yra vaikai – vos spėjo atšalti, žiūrėk, jau ir varva nosis… Todėl šiuo metų laiku labai svarbu stip-rinti imunitetą. Farmacijos pramonė imu-

Juodasis šokoladas

Juodąjį šokoladą valgyti sveika, bet ma-žomis porcijomis. Atlikus trejetą mėnesių trukusius tyrimus paaiškėjo, kad žmonės, kurie kasdien suvalgydavo po 6 g šokola-do, turėjo dvigubos naudos: galėjo mė-gautis šiuo skanėstu ir džiaugtis rezulta-tu – sumažėjusiu kraujospūdžiu.

Mankšta dirbantiesiems sėdimą darbą

Ko gero, dauguma mūsų visą darbo die-ną praleidžiame nepasikeldami nuo kė-dės. Nuo sėdimo darbo labiausiai kenčia stuburas, ypač kaklo ir juosmens sritys, vargsta nugaros raumenys. Todėl mankš-tinantis būtini pratimai šioms raumenų grupėms. Puikiausiai tiks pratimai su kamuoliu, pilatesas, kalanetika – tokia mankšta atpalaiduoja ir kartu stiprina raumenis. Po sunkios darbo dienos ver-tėtų pasimankštinti nors keletą minučių. Nepamirškite ir kojų – joms taip pat reikia fizinio krūvio. Vaikščiokite sparčiu žings-niu, bėgiokite, važinėkite dviračiu, riedu-čiais, nepatingėkite kasdien atlikti pritū-pimų. Pamatysite – išvarginta nuobodaus biuro interjero širdis tiesiog uždainuos!

Apie žaliąją arbatą

Žaliosios arbatos nieku gyvu neplikykite verdančiu vandeniu. Taigi užvirkite van-dens, maždaug 5 min. paaušinkite (van-dens temperatūra, nelygu arbatos rūšis, turėtų būti 60–80°C) ir tik tada plikykite arbatą. Kinijoje žaliąją arbatą įprasta „plauti“. Užplikius arbatžoles ir palaikius 30 sek., vanduo išpilamas. Tos pačios ar-batžoles plikomos antrą kartą – tuomet arbatos skonis būna subtilesnis. Kinijoje, išgėrus arbatą, arbatžolės paliekamos arbatinuke – jos iškrečiamos tik tuomet, kai norima užsiplikyti naujų.Tas pačias žaliąsias arbatžoles galima pli-kyti 3–4 kartus – kiekvieno užpilo skonis bus vis kitoks. Kinijoje vadovaujamasi taisykle: • pirmasis užpilas pasigardžiuoti; • antrasis – pasilepinti; • trečiasis – akims; • ketvirtasis – atsipalaiduoti.

nitetui stiprinti siūlo daugybę preparatų. Bet mažyliui, be abejonės, labiau patiktų „saldūs vaistukai“, kuriuos nuo senų laikų siūlo liaudies medicina.• 100 g figų vaisių užplikykite 2 stiklinė-mis vandens, pavirkite ant lėtos ugnies 15 min., palikite 2–3 val., kad prisitrauktų, nukoškite ir duokite vaikui po 0,5 stiklinės du kartus per dieną prieš valgį. Ši priemo-nė ypač tinka vaikams, kurie dažnai serga peršalimo ligomis.• Sumaišykite 500 g lukštentų graikinių riešutų, 300 g medaus, 3 citrinų sultis, įdėkite 0,5 stiklinės alijošiaus sulčių, viską išmaišykite ir duokite vaikui po 1 arbatinį šaukštelį tris kartus per dieną, pusvalandį iki valgio.• 2 šaukštus džiovintų erškėtuogių užpli-kykite 1 litru vandens, pakaitinkite 15–20 min. ant vidutinės kaitros ugnies, nukelki-te ir palikite nakčiai, kad prisitrauktų, po to nukoškite. Mažyliui duokite gerti po 0,5 stiklinės šilto nuoviro 2–3 kartus per dieną, likus 20–30 min. iki valgio.• 2–3 citrinas kruopščiai nuplaukite ir išspauskite sultis. Nuvalytas žieveles užpilkite puse stiklinės vandens ir pa-virinkite 2–3 min. Gautą nuovirą sumaišy-kite su sultimis ir duokite vaikui gerti kaip limonadą.


SVEIKATOS KALEIDOSKOPAS

Rudens melancholija

Mūsų psichinė sveikata labai priklauso nuo metų laiko. Ilgėjantys rudens vaka-rai, merkiantis lietus ne vieną užkrečia melancholija, skatina leistis į apmąsty-mus. Pasak medikų, rudenį padaugėja žmonių, sergančių depresija. Kodėl?

Žmones labai veikia gamtos pokyčiai. Rudenį sumažėja saulės aktyvumas, tai-gi smegenyse sumažėja ir serotonino, reguliuojančio impulsus, agresyvumą, baimę, nuotaikų kaitą, mitybą, kūno temperatūrą. Ypač tai akivaizdu mūsų krašte. Nuolatiniai lietūs, saulės stoka turi įtakos, kad mes, lietuviai, esame ne-pataisomi pesimistai. Ne vieną užklum-pa ir sezoninė depresija. Jos požymiai: mieguistumas, nenoras dirbti antroje dienos pusėje, išsiblaškymas, nuovar-gis ir potraukis produktams, turintiems daug angliavandenių. Ilgus rudens vaka-rus ypač sunkiai ištveria vieniši žmonės, todėl jie dažnai nuklysta į prisiminimus ir apmąstymus. Be to, liūdesį ir melancho-liją atgena ir dienos šviesos trūkumas. Jei norite išvengti rudeninės depresijos, ap-švieskite visas būsto erdves – netaupyki-te savo sveikatos sąskaita. Ir pasistenkite į gyvenimą žiūrėti teigiamai. Pamatysite, kad ir rudenį gamta (beje, ir pats gyveni-mas) spindi daugybe spalvų.

Avokadai

Riebalų kiekiu (maždaug 30 proc.) šie vaisiai nusileidžia tik alyvuogėms. Be to, avokaduose esantys riebalai lengvai pasi-savinami, todėl puikiai tinka ir suaugusie-siems, ir vaikams. Avokaduose daug kalio ir geležies. Patiekalus iš avokadų verta pa-skaninti citrinos sultimis – pagerėja skonis, nepajuoduoja vaisiaus minkštimas.

Ar šiandien jau bučiavotės? Bučinius apdainuoja poetai, išaukš-tina rašytojai, vaizduoja dailininkai. Skirtingais laikotarpiais bučiniai buvo traktuojami skirtingai, tačiau bučinys – dviejų susijungimo akimirka – turi begalę reikšmių, tad šį fenomeną jau daugelį metų tyrinėja psichologai ir net medikai. Pastarieji, atlikę tyrimus, pa-teikė išvadas, jog bučiniai gali būti itin naudingi sveikatai.

Bučiniai balina dantis geriau nei bet kokia balinamoji dantų pasta, ir tai ne pokštas. Bučiuojantis burnoje išsiskiria daugiau sei-lių, kurios nuplauna nuo dantų bakterijas.Bučiniai – puiki mankšta veido raumenims. Jei draugiškai pabučiuojate ką į lūpas, dirba tik du veido raumenys, tačiau jei bučiuoja-tės prancūzišku bučiniu, dirba visi veido raumenys.Bučiniai gali padėti atsikratyti antsvorio. Per vieną aistringo bučinio minutę sudegi-nate 23 kcal. Žinoma, gal dėl to nevertėtų atsisakyti abonemento į sporto klubą, bet bučiuotis taip pat nepakenks. Bučiniai padeda atsipalaiduoti ir pamiršti stresą. Jie nukreipia mintis ir leidžia pame-dituoti.Bučiniai skatina imunitetą. Bučiuojantis apsikeičiama mažomis dozėmis bakterijų, tad organizmas gali įgyti imunitetą tam tikroms ligoms.Bučiuodamiesi žmonės per gyvenimą pra-leidžia vidutiniškai dvi savaites. Po atliktų tyrimų paaiškėjo, kad tie vyrai, kurie išei-dami iš namų rytą pabučiuoja savo žmoną, gyvena penkeriais metais ilgiau už tuos, kurie užmiršta šį „menkniekį“.Tačiau „apsikeisdami bakterijomis“, t. y. bu-čiuodamiesi žmonės ir patys gali susirgti. O jeigu esate alergiški riešutams, prieš bučiuodamiesi būtinai paklauskite part-nerio, ar jis nevalgė riešuto. Yra buvę at-vejų, kai toks bučinys tapo mirtinas.

Jei lūžinėja nagai

Kad nagai nelūžinėtų ir nesisluoksniuo-tų, daugiau valgykite baltyminių pro-duktų, turinčių geležies, kalcio; vitaminų, vaisių, žuvies, pieno, mėsos drebučių. Naudinga daryti 10 minučių augalinio aliejaus voneles, įlašinus žuvų taukų ir 3 lašus jodo tinktūros; jūros druskos (100 g litrui vandens) voneles. Kartkartėmis pa-trinkite nagus citrinos sultimis.

Kaip paruoštas maistas yra sveikiausias?

Jei norime sveikai maitintis, turime ne tik pasirinkti sveikatai naudingus produktus, bet ir mokėti juos tinkamai paruošti. Nors maisto produktų apdorojimas mikro-bangomis dažnai rekomenduojamas kaip sveika alternatyva, leidžianti sutrumpin-ti gaminimo laiką, tačiau taip gaminant maistą prarandama daug maistingųjų medžiagų. Pavyzdžiui, mikrobangų kros-nelėje gaminami brokoliai netenka net 97 proc. nuo ligų saugančių flavonoidų(kepami netenka 2/3 šių maistingųjų me-džiagų). Panašūs rezultatai gauti ir tiriant kitų medžiagų nuostolius. Taigi prieita prie išvados, kad mikrobangų krosnelėje gaminamas ar šildomas maistas sunaikina pačias vertingiausias produkto savybes. Beje, maistą gaminant garuose produk-tai netenka tik 11 proc. savo naudingųjų savybių. Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad verdamuose brokoliuose ir špinatuo-se lieka tik pusė folio rūgšties, o kaitinant šias daržoves garuose – kur kas daugiau.


PAGAL LNK TV LAIDĄPasak gydytojos, pašėlęs gyvenimo tempas kiekvienam mūsų „padovano-ja“ daug stresinių situacijų ir neigiamų emocijų, taigi nėra ko stebėtis, kad daž-no žmogaus neaplenkia rudeninė dep-resija. Vis ilgėjant nakčiai, kai diena, rodos, niekada neišauš, nemažai žmo-nių pradeda varginti „be priežasties” prastėjanti nuotaika, trūksta energijos, apima tingumas, jaučiamas rankų ir kojų sunkumas, silpnėja protinė veik-la, norisi saldumynų, auga svoris. Be to, užplaukus rudens snauduliui, vieni tampame „meškomis“ ir rytą nenoriai kišame koją iš šilto guolio, o kiti iki pat aušros nesudedame bluosto. Kas dėl to kaltas?

Organizmui trūksta šviesosManoma, kad tamsiuoju metų laiku or-ganizmas gauna per mažai šviesos, todėl gali sutrikti neuromediatoriaus seroto-nino gamyba. Trūkstant serotonino, var-gina bloga nuotaika, nerimas. Jei tokia būsena tęsiasi ilgai, netgi gali užklupti ir depresija. Iš serotonino organizme gaminamas melatoninas, kuris užtikri-na gerą miegą. Kai trūksta serotonino, mažiau gaminama ir melatonino – žmo-gų pradeda varginti miego sutrikimai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad tuo-met sunkiau užmigti, dažniau nubunda-ma naktį.

Depresijos simptomai• Neviltis ir abejingumas. Žmogus jau-čiasi tarsi tuščias, sustingęs, suakme-nėjęs; beveik nebelieka jausmų: jis ne-sugeba džiaugtis, jausti malonumo, jį kamuoja blogos mintys, prislėgta nuo-taika.• Apatija. Nebelieka kūrybiškumo, po-lėkio, žmogus nebesiima jokios inicia-tyvos, bet koks darbas einasi sunkiai, viskas krenta iš rankų. Žmogus nebe-nori nieko imtis, nieko veikti, netgi to, ką anksčiau mėgdavo; šalinasi žmonių, nenori bendrauti; jam sunku netgi at-likti įprastus kasdienius darbus. • Nerimas. Kartais depresija eina kar-tu su vidiniu nerimu, kuris pasireiškia beprasmiu blaškymusi, netikslingais karštligiškais judesiais ir pan.• Baimė. Atsiranda įvairių baimių: prarasti darbą, prarasti šeimą, baimė susirgti, baimė imtis naujų darbų, nes jie gali nepavykti, ir pan.• Susiaurėjęs mąstymas. Mąstymo lau-kas tarsi susitraukia – žmogus ima gal-voti tik apie savo problemas, nemato jokios išeities iš savo bėdų. • Kaltė. Žmogus jaučiasi kaltas dėl to, kad nebesugeba dirbti, kad yra našta kitiems, kad nesugeba pats išbristi iš savo būsenos.

Kai prasideda ilgi ir nuobodūs lapkričio lietūs, mano gera pažįstama susikrauna lagaminą ir

lekia į šiltus kraštus, kur apstu saulės. Pasak jos, tai padeda išgyventi niūrųjį metą ir atsikratyti vadinamosios sezoninės, arba rudens, depre-

sijos. Tokia būsena paprastai kartojasi tuo pačiu metų laiku – dažniausiai vėlyvą rudenį. Ypač sunkiai tamsųjį metų laiko-tarpį išgyvena jautresnės sielos žmonės. Apie „be priežasties“ prastėjančią nuotaiką, rudeninį tingumą, snaudulį kalbamės su Kauno Šilainių poliklinikos šeimos gydytoja Irena Reišiene ir klausiame jos, kaip išgyventi lapkričio ūkanas?

Pabėkime nuo RUDENS...


gyslės, į atsipalaidavusius audinius leng-viau patenka kraujas, atnešantis maisto medžiagų ir deguonies. Žinoma, nereikia tikėtis, kad po tokios treniruotės staiga dings visi rūpesčiai ir baigsis nesėkmės. Kita vertus, jei iš-moksite suradę poilsio minutę trumpam pasprukti į susikurtą malonių vaizdinių pasaulį, ilgiau išliksite žvalūs, lengviau išvengsite stresinių situacijų. Tad nebi-jokite fantazuoti!

Pasikliaukime gamtos galia Jei visi šie patarimai nepadeda, jei niū-riomis vėlyvo rudens dienomis vargina bloga nuotaika, o naktimis – nemiga, neskubėkite griebtis cheminių prepara-tų. Gydytoja Irena Reišienė sako, kad pirmiausia vertėtų pasikliauti žoliniais preparatais. Toks ir yra „Triptan forte“. Jo sudėtyje yra 5-hidroksitriptofano (5HTP), išgaunamo iš Afrikos vaka-rinėje dalyje augančio medžio Grifonia simplicifolia sėklų. 5-hidroksitripto-fanas ne tik slopina nerimą, bet ir pa-deda įveikti miego sutrikimus, mažina įtampos sukeltus ir migreninius galvos skausmus. Vartojant 5-hidroksitriptofa-no (5HTP), greičiau užmiegama, rečiau prabundama naktį, mat ši medžiaga na-tūraliai, neblokuodama jokių receptorių, skatina serotonino gamybą smegenyse. Šis preparatas gali padėti užklupus blo-gai nuotaikai, sutrikus miegui. Jis turėtų padėti, kai apima nerimas, bloga nuo-taika, užklumpa depresija, skauda galvą, vargina raumenų skausmai. Tiesa, prieš pradedant jo vartoti, reikėtų pasitarti su gydytoju, ypač jei vartojate antidepre-santų – gali tekti keisti antidepresantų dozę.Vartojama priklausomai nuo poreikio. Gydytoja pataria, jei vargina prasta nuo-taika, atsirado pirmųjų depresijos požy-mių, vartoti po vieną kapsulę iš ryto, o jeigu sutriko miegas, reikėtų gerti po 1 kapsulę vakare.

PAGAL LNK TV LAIDĄ• Fiziniai negalavimai. Žmogų kamuo-ja mieguistumas, nuolatinis nuovargis, jaučiamas gumulas gerklėje, dingsta apetitas, užkietėja viduriai, skauda galvą.• Sutrikęs miegas. Nors sergant dep-resija nuolat kamuoja nuovargis ir mieguistumas, tačiau naktį išsimiegoti nepavyksta: darosi sunku užmigti, nak-tį dažnai prabundama, ypač anksti nu-bundama rytais. Be to, pats miegas būna negilus: dingsta kietojo miego fazė, per kurią žmogus paprastai pailsi.

Depresijos simptomai paprastai ryškes-ni rytą, o po pietų, vakare susilpnėja. Todėl dažnai žmogui būna sunku ryte net atsikelti iš lovos – jis gali gulėti ir pastėrusiom akim ištisas valandas žiū-rėti į lubas, neprisiversdamas nieko daryti.

Ką gi daryti?• Išvažiuokime atostogų. Trumpėjant dienoms kai kurie žmonės susikrauna lagaminus ir vyksta pailsėti į šiltus ir saulėtus kraštus. Deja, tai trumpalai-kis būdas nuotaikai pagerinti. Grįžus namo, vėl užklumpa tos pačios bėdos. • Ieškokime šviesos. Jausdami šviesos trūkumą, ilgais rudens vakarais žmo-nės įsijungia daugiau elektros lempu-čių, degina žvakes, naudoja baltą šviesą. Tačiau vis tiek reikiamo šviesos kiekio gauti nepavyksta.• Prisiminkime šviesos terapiją – gydy-mą intensyviu šviesos srautu. Pailginus šviesos laiką, galima sureguliuoti sero-tonino apykaitą ir atkurti organizmo ritmiškumą bei gerą nuotaiką.• Gali padėti preparatai, padedantys įveikti blogą nuotaiką ir nuginti nemi-gą (pavyzdžiui, „Triptan forte“).

Šviesos terapijaŠviesos terapija taikoma ne tik sezoninei (rudens) depresijai, bet ir sezoniniams miego sutrikimams, priešmenstruaci-niam sindromui, bulimijai gydyti.• Gydant šviesos terapija vartoja-mas intensyvus 2500–10000 liuk-sų apšvietimas, kuris organizmui yra nekenksmingas. • Gydymo seanso trukmė – nuo 0,5 val. iki 2–3 val.; gydymo kurso trukmė – 2–4 savaitės. Šį gydymą galima tęsti visą ru-dens ir žiemos periodą.• Dažniausiai šviesos terapija taikoma rytais: tarp 6 ir 10 val., rečiau sutemus, bet iki 20 val. • Prieš taikant šį gydymą, reikia ištirti akis, cukraus kiekį kraujyje. Ypač svarbu pasitikrinti sveikatą, jeigu vartojate anti-depresantų, širdį ir kraujotaką veikian-čių bei kitų medikamentų.

• Šviesos terapijos aparatų galima įsi-gyti medicinos technikos parduotuvėse. Tačiau nusprendus individualiai gydytis šviesos terapija, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Šalin neigiamas mintisDažnai po sunkios dienos grįžę namo, užuot atsipalaidavę ir pailsėję, leidžiate niūrioms mintims jus dar labiau var-ginti. Juk būna, kad prisimenate visas nesėkmes, kurios persekioja pastaruoju metu, išgyvenate dėl artimųjų, kaip jums rodos, nesupratingumo, abejingumo jums ir jūsų nelaimėms. Galiausiai imate gailėtis savęs. Žodžiu, viską piešiate juo-da spalva. Nereikia net sakyti, kad tokios mintys dar labiau pablogina nuotaiką ir savijautą. To neįmanoma išvengti? Bet juk mintys priklauso tik nuo mūsų pa-čių. Tad kaip jas suvaldyti?• Kvėpavimo pratimai. Jeigu pavargote ir jaučiate, kad jus užvaldo niūrios min-tys, jų atsikratyti padės kvėpavimo pra-timai. Patogiai įsitaisykite, užsimerkite, visą dėmesį sukoncentruokite į kvėpavi-mą: įkvėpdami galvokite, kad įkvepiate šviežio ir gaivaus oro, iškvėpdami – kad kartu su oru iš jūsų kūno „išeina“ ir nuo-vargis bei neigiamos emocijos. Taip kvė-puodami išsilaisvinsite iš tamsių minčių vergijos. Atsipalaiduos raumenys, įtam-pa slūgs su kiekvienu iškvėpimu.• Malonūs vaizdai. Įsivaizduokite, kad prieš jus baltas ir tuščias ekranas. Ramiai ir vienodai kvėpuodami, „įkelkite į ekra-ną“ jums malonų vaizdą: gamtos peizažą, jūros pakrantę, saulėtą pievą. Sutelkite dėmesį į tai, ką jums malonu matyti, gir-dėti, uosti, liesti. Mėgaukitės savo paties sukurtais vaizdais. Pabuvę tokiame susi-kurtame pasaulyje 2–3 minutes, pajusite žvalumo, energijos antplūdį. Išnyks nuo-vargis ir nepasitenkinimas. Tokie susikurti malonūs vaizdai – tam tikra savihipnozė: jūs pailsite dvasiškai, atsikratote emocinės įtampos. Kartu at-sipalaiduoja raumenys, išsiplečia krauja-

Triptan forteKietos kapsulėsSkirtas nuotaikai gerinti. Nuotaikai gerinti vartoti po 1–2 kapsules per dieną valgio metu. Miegui gerinti vartoti po 1 kapsulę vakare.

Medicininės paskirties produktui „Triptan forte“ visose „Baltijos vaistinių grupės“ vaistinėse lapkričio mėnesį taikoma nuolaida!


Kas gi tas imunitetas?Mes negyvename po stikliniu gaubtu, taigi mūsų organizmas nuolat susiduria su daugybe „priešų“: mikroorganizmų, bakterijų, virusų ir pan. Nuo jų mūsų organizmą saugo imuninė sistema. Tai galima būtų palyginti su karo frontu iš kelių linijų. Pirmąją gynybinę liniją su-daro oda ir gleivinės, kurios neleidžia mikroorganizmams ir kitoms biologi-nėms medžiagoms patekti į organizmą. Antroji gynybinė linija – milijonai imu-ninių ląstelių, cirkuliuojančių kraujyje ir prasiskverbiančių į visus audinius. Bū-tent imuninės ląstelės atskiria į organiz-mą patekusias svetimas medžiagas nuo savų, atakuoja ir pašalina. • Imuninės sistemos pagrindą sudaro baltieji kraujo kūneliai – leukocitai, ku-rie gaminasi kaulų smegenyse. • B-limfocitai (viena iš leukocitų formų) gamina antikūnus, kurie neleidžia dau-gintis į organizmą prasiskverbusioms bakterijoms ir neutralizuoja jų išskiria-mas toksines medžiagas.• Fagocitai (tam tiktos imuninės ląste-lės) atpažįsta ir sunaikina virusais už-krėstas organizmo ląsteles. • Mediatoriai – ląstelės-informato-rės, perduodančios informaciją kitoms imuninėms ląstelėms. Organizmas per keletą sekundės dalių privalo priimti informaciją ir nuspręsti, kaip reaguoti į „įsibrovėlį“. Dažniausiai šis būna su-naikinamas ir pašalinamas iš organiz-mo. Sveikas žmogus net nejaučia, kad jo organizme nuolat vyksta kova, ir nieko apie ją nežino. Bet jeigu sutrinka imu-ninės sistemos veikla, pradeda varginti įvairūs negalavimai: galvos skausmai, greitas nuovargis ir kt. Atsiradus tokių simptomų, vertėtų susirūpinti sveikata, nes vis silpnėjant imuninei sistemai, gali užklupti labai rimtos ligos.

Virusai pažeidžia kraujagysles Pasak gydytojos Gražinos Katilienės, į mūsų organizmą patekę virusai gali su-kelti nemažai žalos. Ypač neigiamai jie veikia kraujagysles: padidėja virusų pa-žeistų kraujagyslių sienelių pralaidumas, prasideda uždegimai. Pažeistos krauja-gyslės pasidaro trapios, trūkinėja, gali atsirasti kraujavimų (pavyzdžiui, sergant peršalimo ligomis, bėga kraujas iš no-sies). Priklausomai nuo to, kokios krau-jagyslės yra labiausiai pažeistos, gali būti gana rimtų komplikacijų. Svarbu tinkamai maitintisImuniteto stiprumui įtakos turi energi-jos, gautos iš maisto, kiekis. Nepakanka-mai valgantys, badaujantys ar dietų bes-ilaikantys žmonės, per dieną gaunantys mažiau negu 1200 kcal, gali nualinti

Nors šiemet ruduo palyginti šiltas, tačiau lie-taus ir drėgmės netrūksta… Taigi – visos

palankios sąlygos peršalimo ligoms plisti. Gripo infekcija plinta per orą, o aplink mus neretai būna nemažai kosėjančių ir čiaudinčių žmonių. Jei imu-

ninė sistema bent kiek nusilpusi, žiūrėk, jau ir pats imi čiaudėti, sloguoti, pakyla temperatūra. Nori nenori, tenka gultis į lovą ir gydytis. Kaip sustiprinti imuninę sistemą ir išvengti peršalimo ligų, klausiame Vilniaus Centro poliklinikos bendrosios praktikos gydytojos Gražinos Katilienės.

AR STIPRUS jūsų imunitetas?

PAGAL LNK TV LAIDĄ


imuninę sistemą. Imunitetą neigiamai veikia ir per didelis energijos kiekis. Nu-tukę žmonės ne tik dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, bet būna ir ma-žiau atsparūs įvairioms infekcijoms. Peršalimo ligos bus nebaisios, jei organiz-mas pakankamai gaus baltymų, riebalų ir angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų A, C, E. Daug vitamino C turi citrinos, erškėtuogės, juodieji serbentai, šaltalankis, svarainiai, spanguolės ir t. t. Vitamino E yra migdoluose, riešutuose, saulėgrąžų sėklose ir aliejuje, avokaduo-se, kviečių gemaluose, grikių kruopose, grūduose, kiaušinio trynyje.Imuninės sistemos veiklą skatina ir beta karotinas. Šio vitamino gausu morkose, mango vaisiuose, bulvėse, paprikoje, po-midoruose, tamsiai žalios spalvos daržo-vėse, oranžiniuose, geltonuose, raudo-nuose vaisiuose.Būsime daug atsparesni peršalimo li-goms, jei organizme pakaks cinko, seleno ir kitų mikroelementų. Beje, organizmo atsparumą ligoms didina čes-nakas, pakanka kasdien suvalgyti po 2–4 skilteles. Derėtų neužmiršti ir fermentuotų pieno produktų (jogurto, kefyro ir pan.), pra-turtintų probiotikais, kurie stimuliuo-ja žarnyno limfinį audinį bei imuninę sistemą. Vaikams patartina mažiau duoti sal-dumynų, juos geriau pakeisti šviežiais vaisiais ir daržovėmis, natūraliomis sul-timis. Jei vaikas kasdien suvalgytų po šaukštą trintų spanguolių su medumi, dar išgertų stiklinę šviežiai spaustų mor-kų ar obuolių, burokėlių ar apelsinų ir dar truputį kopūstų sulčių, daug rečiau sirgtų peršalimo ligomis.

Ar sveikai gyvenate?Jei norime būti sveiki, turime patys rū-pintis sveikata, t. y. sveikai gyventi. Kas-dien, nesvarbu, koks oras, kuo daugiau laiko praleiskime gryname ore, eikime pasivaikščioti. Tokie pasivaikščiojimai grūdina organizmą. Be to, organizmas gauna deguonies, todėl lengviau pasisa-vina maisto medžiagas, taigi pagamina-ma daugiau energijos.Imunitetui stiprinti tinka ir kelionės, plaukiojimas, važinėjimas dviračiu, bė-giojimas. Nepastebimus stebuklus daro kūno grūdinimas vandens procedūromis (sauna ar kontrastiniu dušu). Gera nuotaika, dvasinė ramybė, pasi-tenkinimas savo kasdiene veikla, vidinė pusiausvyra ir ramus atsakas į stresus už-tikrins darnią imuninės sistemos veiklą.

Papildykime organizmą vitaminaisJau minėjome, kad imunitetui stiprinti ypač svarbu, jog organizmas pakanka-

mai gautų vitaminų, mineralų bei anti-oksidacinių medžiagų. Kai šių medžiagų trūksta, mažėja imuninis atsakas, didėja rizika susirgti.Vienas tokių vitaminų yra rutinas, arba rutozidas, dar vadinamas vitaminu P. Šio vitamino gausu kai kuriuose mais-to produktuose, pavyzdžiui, grikių mil-tuose, citrusiniuose vaisiuose, juodojoje arbatoje. Rutinas virškinamajame trak-te suskaidomas į aglikoną ir kvarcetiną – veikliąsias rutino medžiagas. Rutinas slopina uždegimus, stiprina imunitetą ir padeda išvengti virusinių infekcijų. Rutino yra preparato „Rutin forte“ su-dėtyje. Rutino poveikį sustiprina pailginto vei-kimo vitaminas C. Šis vitaminas (askor-bo rūgštis) irgi stiprina imuninę sistemą, turi antioksidacinių savybių, stiprina kraujagyslių sieneles, padeda pasisavin-ti geležį. Daugiau vitamino C reikia dažnai stresą patiriantiems žmonėms, rūkoriams, sergantiesiems infekcinėmis ligomis, vyresnio amžiaus žmonėms, ne-visavertiškai maitinantis.Pailginto veikimo vitaminas C greičiau absorbuojamas, jo koncentracija plaz-moje didesnė, tačiau jis lėčiau išsiskiria iš organizmo. Tad pailginto veikimo vi-taminas C išsilaiko organizme 2–3 kar-tus ilgiau, lėčiau filtruojasi pro inkstus irišsiskiria su šlapimu.Greitas vitamino C pasisavinimas ir vė-lesnis išsiskyrimas su šlapimu užtikrina optimalų jo aktyvumą. Nustatyta, kad pailginto veikimo vitaminas C sukelia kur kas mažiau virškinamojo trakto ne-galavimų ir geriau toleruojamas nei pa-prastas vitaminas C.Šiame preparate yra ir cinko. Šis mikro-elementas stimuliuoja imuninę sistemą, pasižymi antioksidantiniu poveikiu, turi

savybę mažinti uždegimą. Cinko aptin-kama jautienoje, kalakutienoje, pupose, riešutuose, grūduose, moliūgų sėklose, saulėgrąžose. Cinko trūksta, kai jo ne-pakankamai gaunama su maistu arba sutrinka jo pasisavinimas. Dažniau cin-ko gali trūkti dėl nevisavertės mitybos, vyresnio amžiaus žmonėms. Jeigu trūks-ta cinko, slenka plaukai, trūkinėja oda, „žydi“ nagai, pakenkiami organizmo audiniai, lėtai gyja žaizdos, susilpnėja imuninė sistema, gali atsirasti bėrimų odoje.Preparate esantis selenas veikia kaip an-tioksidantas, stiprina imuninę sistemą, skatina plaukų augimą. Trūkstant seleno yra pavojus išsivystyti mažakraujystei, sutrinka nervų sistemos bei skydliaukės veikla. „Rutin forte“ sudėtyje esančios medžia-gos stiprina kapiliarus, mažina krauja-gyslių sienelių pralaidumą, kraujavimo polinkį, stabdo kraujagyslių pabrinki-mą.Preparato „Rutin forte“ tinka vartoti nusilpus imuninei sistemai, esant krau-josrūvoms akyse, kraujuojant iš nosies. Jis tinka ir įvairių peršalimo ligų profi-laktikai. Rekomenduojama vartoti po 1 tabletę per dieną, o esant padidėjusiam poreikiui – po 2 tabletes per dieną.

„Rutin forte“ visose „Camelia“ vaistinėse lapkričio mėnesį parduodamas su nuolaida!

PAGAL LNK TV LAIDĄ


ŠEIMA

Tikriausiai kiekvienas iš mūsų, min-timis grįždamas į vaikystę, galėtų pa-sakyti, su kuriuo šeimos nariu jis la-biau „draugavo“. Su pokštautoju tėčiu ar su visada rimta ir santūria mama. Su „kultūringa“, „išsilavinusia močiu-te“ iš tėčio pusės ar su mamos mama – paprasta „kaimiete“. O gal su abiem seneliais, kurie buvo netgi kažkuo pa-našūs. Niekada iš anksto nenuspėsi, su ku-riuo šeimynykščiu susiklostys šilti, kupini pasitikėjimo vaiko santykiai. Tik ar verta kištis į šį „procesą“? Ir kaip toks „personalinis“ auklėjimas atsilieps vėliau? Tėvo švelnumasAtlikę tyrimus, mokslininkai padarė išvadą, kad šiuolaikinis šeimos tėvas savo vaikams skiria kur kas daugiau dėmesio, negu jis pats vaikystėje su-laukdavo iš savojo. Anksčiau tėvo auk-lėjimas (ne visur ir ne visada, bet gana dažnai) buvo daugiau ar mažiau bru-talus. Geriausiu atveju tėvas su vaikais išplaukdavo į žygį baidarėmis ar su jais garaže remontuodavo mašiną. Šiais laikais jaunasis tėvelis „studijuoja“ ne tik vaikų ugdymo metodikas, bet net-gi jų alergijos priežastis. Iki šiol buvo manoma, kad tėvo įtaka svarbesnė sū-

nui, na, o dukrelė tegul glaudžiasi po mamytės sparneliu. Tačiau gyvenime yra visai kitaip: augančiai mergaitei be galo svarbus tėvas. Juolab kad šiais laikais moterys taip pat įgyja puikų iš-silavinimą ir lygiai su vyrais daro kar-jerą, o kai kuriose srityse juos netgi nurungia. Amerikiečių mokslininkai teigia, kad visavertei mergaitės raidai didžiulės įtakos turi tėvo dėmesys ir domėjimasis jos sėkme.Nemažai garsių moterų buvo būtent „tėvelio dukrelės“. Tėvo dėmesys ir meilė padeda mergaitei ne tiktai siek-ti karjeros, bet ir susikurti šeimyninę laimę. „Ne tėvelių“ dukrelėms būna sunkiau bendrauti ir kurti harmonin-gus santykius su priešingos lyties at-stovais. Jos paprastai nepakankamai save vertina ir ne visada sugeba būti lygiavertės partnerės.Tačiau yra ir kita medalio pusė. Lai-mingosios, turinčios idealų tėvą, taip pat nelengvai randa savo antrąją pusę. Jeigu mergaitės nuo vaikystės matė, kad tėvas puikus šeimynykštis, kad gana daug uždirba, yra visiškai abejin-gas alkoholiui, turi puikų humoro jaus-mą, visada atidus ir dėmesingas, kvė-pinasi gerais kvepalais, padeda mamai namų ruošoje, su malonumu žaidžia su vaikais ir palaiko puikius santykius su

Daug kas galvoja, kad vaikus tėvai dalinasi tik

skirdamiesi. Tačiau ir dar-niose, pavyzdingose šeimose sūnūs ir dukros gali būti ne tik „mamytės“ ar „tėvelio“, bet ir „močiutės“ ar netgi „senelio“. Neretai kuris nors giminaitis vaikui daro didesnį poveikį negu patys tėvai.Niekada negali nuspėti, prie kurio iš šeimos narių vaikas prisiriš labiau, kuriuo labiau pasitikės. Tik ar verta kištis į šį „procesą“?

Tėvelio dukrelė, MAMYTĖS SŪNELIS


ŠEIMAuošve ir uošviu, tai vargu ar kada galės susižavėti vidutinių gabumų vyriškiu.Izraelio mokslininkai paskelbė savo ilgamečių stebėjimų išvadas apie „tė-velių dukreles“. Mergaitės, kurios vai-kystėje buvo labiau prisirišusios prie tėvo, perima tokius tipiškus vyriško charakterio bruožus kaip tikslo sieki-mas, atkaklumas, mokėjimas atsakyti už savo poelgius, polinkis į savianali-zę. Tarp tėvelio dukrelių yra daug po-litikių ir mokslininkių, nes tėvo meilė įdiegia mergaitei pasitikėjimo savimi. Jos manipuliuoja savo bendradarbiais vyrais lygiai taip lengvai, kaip tai darė būdamos penkerių su savo mylimu tė-veliu. Tipiškos tėvelių dukrelės: Mar-garet Tečer (Margaret Thatcher ), In-dira Gandi (Indira Gandhi ), Madlena Olbrait (Madeleine Albright), Kon-doliza Rais (Condoleezza Rice ).

Mamos „kapitalas“Ir vis dėlto svarbiausią vaidmenį kiek-vieno žmogaus gyvenime vaidina mama. Tai, ką mes gauname vaikys-tėje bendraudami su ja, stebėdami ją, jos poelgius, tiek susijusius vien su mumis, tiek visai nesusijusius, sudaro mūsų gyvenimo „kapitalą“.Ypač svarbi mama būna tada, kai vaiką augina viena, kai mažasis neturi dau-giau į ką atsiremti ir iš ko imti pavyz-dį. Mama nebūtinai turi būti tobulybė. Taip savo tarsi niekuo nepasižymin-čios mamos dėka ryškioji italų kino žvaigždė Sofija Loren pasiekė nere-gėtų aukštumų. Jos mama Romilda, nenusisekusi pianistė ir nieko nepasie-kusi aktorė, nutarė visas jėgas atiduoti Sofi ir „išvesti“ ją į žmones. Romildasu dviem nesantuokinėmis dukterimis, gimusioms nuo skirtingų tėvų, gyveno baisiame skurde. Būsimoji žvaigždė Sofija su jaunesniąja seserimi miegojoant grindų patiesto čiužinio. Mergai-tės neturėjo žaislų, bet jos lipdėsi lėles iš duonos minkštimo. Vaikystėje Sofijabuvo tiesiog bjaurusis ančiukas. Išsty-pusios liesos ilgakojės bendraamžiai nemėgo, ją pravardžiavo žalga ir žirafa, o ir ji pati laikė save baisuole. Tačiau motina pirmoji įžvelgė dukros priva-lumus ir pradėjo siuntinėti jos nuo-traukas į įvairias peržiūras. Būdama penkiolikos, Sofija sulaukė pirmojopripažinimo savo gyvenime – laimėjo antrąją vietą Neapolio grožio konkur-se ir gavo savo pirmąjį honorarą: keletą rulonų apmušalų, virtuvinę staltiesę su servetėlėmis, 23 tūkstančius lirų (apie 35 dolerius) ir nemokamą bilietą į Romą. Pagal tuometinius mastelius tai buvo kelialapis į gyvenimą. Taip prasi-dėjo būsimosios kino žvaigždės kelias.

O kaipgi berniukai? Kokį vaidmenį jų auklėjime turi mama? Reta ištekėjusi moteris, deja, gerai atsiliepia apie savo anytą, o juk būtent ta moteris kažka-da davė gyvybę jos būsimajam vyrui. Šiuo atveju visi vyrai besąlygiškai yra mamytės sūneliai, nes nėra nė vieno, pasauly atsiradusio be mamos. Tačiau tai – tiesiogine prasme. O perkeltine – tokio epiteto nusipelno tie stipriosios lyties atstovai, kurių prisirišimas prie mamos, aplinkinių nuomone, peržen-gia sveiko proto ribas. Tokiems vyrams ilgai – iki brandaus amžiaus, o kartais sulaukus ir žilo plauko – vadovauja gimdytojos, kurios savo ruožtu tikisi, kad už jų rūpestį sūnūs atsilygins su kaupu. Beje, jeigu motinos požiūris į sūnų gana reiklus ir objektyvus (jei apskritai tokius žodžius galima vartoti kalbant apie jausmus), tai iš jos auk-lėjimo galima tikėtis tik teigiamų re-zultatų. Būtent iš mamų sūnūs paveldi mokėjimą bendrauti su žmonėmis, ge-ras manieras, emocionalumą. Daugelis garsių vyrų su pasididžiavimu prisipa-žįsta esą mamytės sūneliai. Tie, kurie vaikystėje buvo pravar-džiuojami mamytės sūneliais, turi vi-sus šansus tapti įžymiais politiniais ly-deriais. Kaip įrodymą galima pateikti tokius asmenis: Bušas (George Bush) jaunesnysis, Mahatma Gandi (Mahat-ma Gandhi), milijonierius Ričardas Brensonas (Richard Branson). Mamy-

tės sūnelių stulbinamos sėkmės prie-žastis yra jų gebėjimas suprasti kitų žmonių silpnybes. O štai tie, kuriems nuo ankstyvos vaikystės kasdien pa-tiems teko grumtis dėl savo teisių, ne-gali suprasti , kad kiti žmonės gali būti ne tokie veržlūs ir atkaklūs kaip jie. Močiutės pasakosNeretai būna ir taip, kad vaiko auklė-jime aktyviau nei mama ar tėtis daly-vauja vyresni šeimos nariai. O kaipgi vaikui atsiliepia močiutės ar senelio auklėjimas? Pagyvenę žmonės turi daugiau švelnumo ir kantrybės, dau-giau laisvo laiko, kurį gali skirti vai-kams. Tai didelis privalumas. Bet dėl tokio auklėjimo gali iškilti ir specifiniųproblemų. Psichologai nustatė, kad vaikai, kurie auga su pagyvenusiais žmonėmis, daž-niau negu jų bendraamžiai yra linkę į hipochondriją – ypatingą, beveik li-guistą domėjimąsi savo sveikata. Rasti šio polinkio priežastį visai nesunku. Močiutė ir senelis, be jokios abejonės, dažnai matuojasi kraujospūdį, rūpi-nasi, ar ne per didelis jų cholesterolio kiekis, nuolat eina į polikliniką recep-tų, domisi liaudies medicina. Visa tai kasdien mato vaikas. Ir jis pats ne juo-kais pradeda jaudintis dėl artėjančių magnetinių audrų. Anglų mokslininkai įspėja ir dėl kitos galimos problemos. Jeigu mama, grįž-


ŠEIMA

1. Gudrūs ir gabūsKuo vyresnis, tuo gudresnis – tai

būtų tikrai puiku! Tačiau mokslininkai nustatė, kad su amžiumi mūsų galimybės kai kuriose srityse, deja, smarkiai suma-žėja. Ir ypač moksluose. Pasirodo, patys gabiausi buvome sulaukę šešių mėnesių amžiaus.

2. GarsaiMuzika susideda iš tonų, o kal-

ba – iš garsų. Per pirmuosius dvylika gyvenimo mėnesių mažasis gudruolis išmoksta visų garsų, kurių jam prireikia kalbėti gimtąja kalba. Ir kiekvienos tau-tos garsai skirtingi.

3. „Slebizavoja“ rankomisTyrimais nustatyta, kad kūdikiai,

užaugę gestų kalbos aplinkoje, ir patys bando bendrauti rankomis. Tai jie daro kaip ir užsienio kalbos besimokantys žmonės: lėtai ir iš pradžių neužtikrintai – jie „slebizavoja“.

dama į darbą po dekretinių atostogų, palieka savo vaiką močiutės ar senelio globai, tai ji turi žinoti, kad mokykloje jos numylėtiniui seksis kur kas blogiau negu vaikams, kurie ėjo į vaikų darželį arba tiems, kuriuos prižiūrėjo auklė. Ir at-virkščiai, jeigu motina dirba ne visą dar-bo dieną ir vaikui prižiūrėti tam tikram laikui pasitelkia močiutę ar kitą artimą žmogų, vaikas vystosi visiškai normaliai. Tokią išvadą padarė Bristolio universite-to mokslininkai, tyrę 12 tūkstančių vai-kų ir stebėję jų raidą iki aštuonerių metų amžiaus. Sudarome koaliciją?Daugelyje šeimų, ypač gausiose, šeimos nariai mėgsta grupuotis pagal savo inte-resus. Pavyzdžiui, vyresnioji dukra daugiau lai-ko praleidžia su mama: jos skaito poeziją, eina į kavinę arba kepa pyragus, o jaunes-nioji, „tėvelio dukrelė“, pasirengusi visur jį lydėti ir visur jam padėti. Na, o jų mažasis broliukas – tikras močiutės ir senelio nu-mylėtinis. Jie seniai svajojo apie anūkėlį ir štai pagaliau jo sulaukė!Gerai tai ar blogai, kai šeima susiskal-džiusi į mažas grupeles? Jeigu tarp tokių „susivienijimų“ nėra trinties, o ypač „prie-špriešos“ (taip pat ir užslėptos, bet visada pastebimos vaikų), jei vaikas, nepaisant didesnio prieraišumo vienam šeimos nariui, tvirtai tiki, kad visada sulauks ir kito suaugusiojo dėmesio bei glamonių, tai nieko bloga tokiuose aljansuose nėra. Netgi gerai, kad kiekvienas vaikas turi savo „personalinį auklėtoją“, dėl kurio dėmesio nereikia nuolat konkuruoti su broliu, seseria ar kitais šeimos nariais.

Mudvi augome dviese su sese. Mūsų šeimo-je taip jau susiklostė, kad mumis tarsi labiau rūpinosi tėtis. Mama daug ir įtemptai dirbo. Būdavo, grįžta iš darbo, paruošia vakarienę, suplauna indus ir vėl sėda prie savo darbų. O tėčio pareiga buvo su mumis žaisti ir sekti prieš miegą pasakas. Tėtis mokėjo jas kurti – kokių tik neprisiklausėme! Iki šiol abi su sese svarbiais gyvenimo klausimais labiau linkusios tartis su tėčiu – tiesiog nenorime mamai užkrauti papildomų rūpesčių. Be abejo, mamą mylime nė kiek ne mažiau. O mano jaunėlis sūnus nuo manęs neatsto-ja. Tikras mamyčiukas! Žinoma, jam labai reikia ir tėčio draugijos, bet vis tiek saugus ir patenkintas jaučiasi tik tada, kai šalia mato mane. Jis dar mažas, sunku pasakyti, kaip mudviejų santykiai klostysis toliau.Dovilė, 31 m.

Auginame dukrytę. Labai ją myliu, rūpinuo-si, žaidžiu nuo ryto iki vakaro, bet jai vis tiek labiau reikia tėvelio. Tai matau, kai mes abu su vyru iš kur nors kartu grįžtam (mažąją tuo metu prižiūri auklė arba mano mama). Dukra pro mane pralekia ir puola tiesiai tė-čiui į glėbį. Žinoma, dėl to neišgyvenu – juk dar maža…Laura, 32 m.

Mūsų šeimoje auga trys berniukai. Tai vy-resnėlis – mamos vaikas, vidurinis – tėčio, o kieno bus mažasis dar neaišku – jam tik trys mėnesiai…Nomeda, 36 m.

Kol mudu su mažuoju namie vieni, tai jis – baisus mamyčiukas: ir sutariam kuo pui-kiausiai, ir žaidžiam. Bet vos tik tėtis peržen-gia slenkstį – viskas. Atrodo, kad mažasis be tėčio daugiau nieko nemato ir nenori ma-tyti. Dėl to neišgyvenu, nes jis man dažnai sako: „Mamyte, aš tave myliu“. Žinau, kad myli, o tėtį mato rečiau, be to – berniukui reikia vyriškos draugijos…Ingrida, 28 m.

Aš nuo mažens buvau močiutės vaikas. Geriausiai jausdavausi tik viešėdama jos namuose. Ir ne todėl, kad ten, pačiame stal-čiaus kamputyje, manęs laukdavo paslėp-tas skanėstas. Tiesiog močiutei galėdavau išsipasakoti visus savo sielos skaudulius, pasidalinti slapčiausiomis mintimis. Ir ji mane visada suprasdavo. Mama tam pa-prasčiausiai pritrūkdavo laiko, kartais net sakydavo: „O tu paklausk močiutės“. Taigi iki šiol močiutė – geriausia mano patarėja ir guodėja. Evelina, 17 m.


JŪSŲ VAIKAS

beždžionių snukučius? Na, o kūdikiai su tokia užduotimi susidoroja dar gulėda-mi lopšyje. Tai buvo patvirtinta ir testu – nematytas nuotraukas jie stebėjo kur kas ilgiau negu jau matytas.

Mažučiai, mieli ir visiškai bejėgiai? Kažin? Kūdikiai nors ir maži, bet oho! Štai 10 stulbinamų faktų.

Gudruoliai KŪDIKIAI

4. Nusižiūrėjau nuo tavęs!Dar gerokai iki to momento, kol

mažasis žmogus pradeda kalbėti, jis jau puikiai supranta, ką sako kiti. Tačiau naujagimių galimybės dar didesnės: jie viską supranta iš mimikos. Tyrimais nu-statyta, kad veido išraiška yra vienas iš dinamiškiausių ir ryškiausių dalykų mo-kantis užsienio kalbos. Taigi, mamos, vi-sada žiūrėkite, kaip ir ką sakote!

5. Užsienio kalbos – vieni juokai! Tikrai, kūdikiai gali išmokti bet

kurią pasaulio kalbą. Be to, buvo nu-statyta, kad dvikalbystės aplinkoje išau-gusiems žmonėms kitos kalbos išmokti daug lengviau negu mokantiems tik savo gimtąją kalbą. Priežastis: smegenys sukuria struktūras, padedančias „atsi-jungti“ ir „persijungti“.

6. Mimika išduoda, iš kur tu esiMimika padeda atskirti ir gimtą-

ją kalbą nuo užsienio kalbos. JAV buvo atlikti tyrimai – kūdikiams parodyti fil-mai, kuriuose anglų kalba buvo be garso. Paskui kai kurie kūdikiai žiūrėjo filmąprancūzų kalba, tačiau taip pat be garso. Rezultatas: prancūzišką filmą kūdikiaižiūrėjo daug atidžiau. Žiūrėdami angliš-kąjį variantą, jie nebuvo tokie susikau-pę, nes galėjo viską suprasti iš mimikos. Deja, šio gabumo netenkama sulaukus šešių mėnesių.

7. Ką tu matai? Atskirti žmonių veidus – net jei-

gu abiejų plaukai šviesūs, o akys mėly-nos – ne taip jau sunku. Tačiau kažin ar galėtume taip lengvai atskirti panašius

9. Aš viską girdžiuKūdikiai itin gerai girdi: jie „pri-

ima“ iki 20 000 virpesių per minutę, o suaugusieji – tik 14 000. Embrionai į garsus reaguoja jau nuo 24 nėštumo sa-vaitės. O vienos savaitės kūdikis atskiria motinos balsą nuo kitų.

10. Aš toks kaip tėtis!Pirmosiomis gyvenimo die-

nomis atžala dažniausiai būna kaip iš akies trauktas tėvas. Tai tikrų tikriausia gamtos gudrybė: ji taip sutvarkė, kad tolimais ikitestiniais laikais tėvai pripa-žintų savo vaikus bei rūpintųsi jais ir jų motinomis.

8. Mažieji einšteinai„Elzytė turi 21 ledinuką, o Vin-

cukas – 51. Kuris turi daugiau?“ Aišku – tas, kuris moka skaičiuoti, žino. Tačiau atlikus testą paaiškėjo, kad net tie, kurie nemoka skaičiuoti, neklysdami paspau-džia teisingą atsakymą. Taigi kūdikiai turi puikią nuojautą.


ŠEIMA

Mūsų pašnekovė Aušra Vyšniauskienė tvirtina, kad kasmet į Kauno apskrities moterų krizių centrą pagalbos kreipiasi apie 400 moterų, apie 90 proc. jų smurtą patiria šeimoje. Nors priežasčių, kodėl šeima kivirčijasi, yra daug, tačiau pagrin-dinė – dviejų žmonių nesusikalbėjimas ir nemokėjimas išklausyti vienas kitą.Nuo šių metų pradžios tose pačiose pa-talpose Kaune, Šančiuose, pradėjo veikti Vyrų krizių centras. Pašnekovė tvirtina, kad abiejų – moterų ir vyrų – krizių cen-

Moteris – švelni, trapi būtybė, gamtos apdovanota gebėjimu pra-tęsti gyvybę. Nuoširdžiai savo moterims dėkoja atžalų sulaukę

vyrai, rankas joms bučiuoja iš tolimų kelionių sugrįžę sūnūs ir dukros. Deja, būna ir kitaip. Ne visose šeimose vyrauja pagarba moteriai. Ir nebūtinai šeimos, kuriose moterys patiria smurtą, patyčias, žemini-mą ir neviltį, yra asocialios. Dažnai mušama moteris tyli ir dėl vyro sukeltų fizinių kančių kaltina tik save. Kartais ji pripranta prie tokių santykių su vyru ir net neįsivaizduoja, kad gyvenimas gali būti kitoks. Kas kaltas, kad vyras pakelia ranką prieš moterį? Ir kaip pagydyti sužeistą moters sielą? Ką daryti, kad užuot mojavę kumščiais, vyrai savo moterims dovanotų gėles? Apie tai kalbamės su Kauno apskri-ties moterų krizių centro pirmininke Aušra Vyšniauskiene.

Ar visada šeima – RAMYBĖS UOSTAS?

trų darbuotojos puoselėja idėją išsaugoti šeimą, o ne kuo greičiau ją išskirti.

Veiklos pradžiaPrieš 11 metų šešios kaunietės savo vi-suomeninę veiklą pradėjo nuo savigy-nos treniruočių. Tuomet, 1997 metais, į Kauną atvyko dvi anglės, kurios, ap-keliavusios daugelį pasaulio šalių, nu-tarė psichologinės ir fizinės savigynospamokyti ir lietuves. Tai buvo iššūkis, kurį kaunietės priėmė drąsiai ir neabejo-

damos. „Gal ir keistai skamba, bet tąkart savigynos mokytis atėjo ir pensininkės, ir namų šeimininkės. Atrodė neįtikima, kaip nuo vyro gali apsiginti silpnutė mo-teris, ir buvo smalsu, ko čia išmokys tos atvykėlės. Tačiau išmokė – nepaisyda-mos mūsų skeptiškų nuotaikų. Atrinko kelias, kurios galėtų dirbti su nukentė-jusiomis moterimis“, – prisimena Krizių centro darbuotojos. Vėliau kaunietės važinėjo po Lietuvą, pasakojo moterims, kaip apsiginti nuo smurtaujančių vyrų. „Po tų kelionių pradėjome galvoti, kad reikia plėsti savo veiklą, todėl su bendra-mintėmis dalyvavome įvairiuose projek-tuose ir įkūrėme Krizių centrą“, – pasa-koja Aušra Vyšniauskienė. Tačiau iki šiol Krizių centre kartą per savaitę moterims, norinčioms apsiginti nuo smurtaujančių vyrų, rengiamos savigynos treniruotės.

Vyriausybės programa2004 metais Lietuvos Vyriausybė pa-tvirtino penkerių metų programą, pri-pažįstančią organizacijų, dirbančių mo-terų krizių srityje, veiklą ir patvirtinusią nuolatinį finansavimą. Prieš tai įvairiųmoterų teises ginančių organizacijų at-stovės vis apsilankydavo Seime, tačiau niekas rimtai nepažvelgė į smurto prieš silpnąją lytį problemą. Dar blogiau – ne vienas parlamentaras manydavo, kad to-kios problemos išvis nėra. Ši programa


ŠEIMAleido Krizių centrui samdyti specialistus, kurie dirbtų su nukentėjusiomis moteri-mis, oficialiai įteisino centro veiklą, žo-džiu, pasikeitė organizacijos statusas.

Smurtas šeimojeMoterų krizių centro sukaupti duome-nys rodo, kad apie 90 proc. smurto atve-jų moterys patiria šeimose. „Smurtauja vyrai. Moteris gali patirti fizinį, psicho-loginį, ekonominį, seksualinį smurtą. Būna, kad į mūsų centrą ateina sumuš-tos moterys, ką tik išbėgusios iš namų. Tačiau kreipiasi ir tos, kurios nebegali pakelti barnių ir nesutarimų šeimoje. Nebūtinai moters vyras būna pakėlęs ranką prieš ją, tačiau moterį labai sekina, tiesiog žlugdo ir psichologinis smurtas. Dažniausiai kreipiasi moterys, priklau-sančios vidutiniam arba aukštesniam so-cialiniam sluoksniui. Moterų iš visiškai degradavusių ar nusigyvenusių šeimų mes nesulaukiame“, – pasakoja pašne-kovė. Centre dirba vaikų psichologė, su-augusiųjų psichologė, teisininkė. Krizių centro darbuotojos stengiasi ne tik padė-ti kenčiančiai moteriai, bet ir pasikalbėti su smurtaujančiu vyru, išsiaiškinti tokio jo elgesio priežastis. Moterys, patyrusios fizinį smurtą, pirmiausia raginamos pa-sirodyti gydytojams: medicininę pažymą galima teisiškai panaudoti tvarkant sky-rybų dokumentus (jei to prireikia). Jeigu moteris į krizių centrą ateina kartu su vaikeliu, darbuotojai jai suranda nakvy-nę ir prieglobstį.

„Muša, vadinasi, myli“Ko gero, taip juokauja tik vyrai. Psicho-logai vardija daug smurto priežasčių, tačiau visos jos susilieja į vieną – šiuo-laikiniai vyrai yra labai nelaimingi. Aiš-ku, tai – ne priežastis kelti ranką prieš savo žmoną. Tačiau atidžiau panagri-nėjus, atsiskleidžia daug svarbių ne-įgyvendintų dalykų. „Todėl nutarėme atidaryti ir Vyrų krizių centrą. Labai svarbu išklausyti ir sumuštą moterį, ir jos smurtaujantį vyrą. Aišku, pasitaiko pavienių atvejų, kai vyras pats užaugo smurtaujančioje šeimoje ir jis nežino kitokio būdo problemoms spręsti, iš-skyrus kumščius. Tuomet tikrai geriau su tokiu žmogumi skirtis, negu gyventi su juo dėl vaikų ar iš įpratimo“, – svarsto A. Vyšniauskienė. Pašnekovės praktika parodė, kad moterys dažnai nesiryžta skirtis, ilgai dvejoja ir nežino, ką da-ryti. Pasikalbėjus su vyrais, paaiškėja, kad jie jaučiasi neišklausyti namuose, nesuprasti ar neįvertinti darbe, dažnai serga depresija, todėl visą įsišaknijusį skausmą ir neviltį bando išlieti smur-taudami. „Juk vyrų savižudžių daugiau nei moterų: iš dešimties nusižudžiusių

žmonių – septyni aštuoni vyrai. Vadi-nasi, jie tikrai nelaimingi ir neišgirsti. Pasikalbėjus su vyrais, vis dažniau į galvą skverbiasi viena ir ta pati min-tis: kažkas negero vyksta mūsų šeimo-se. Pasikeitę socialiniai santykiai, kai moterys siekia mokslų ir karjeros, taip pat turi didžiulę įtaką šeimoje. Todėl neretai smurtas tampa kraštutine prie-mone neišsakytiems dalykams išreikš-ti“, – tvirtina ponia Aušra. Dažnai (tačiau tai nėra taisyklė) vyrą smurtauti paskatina alkoholis. „Prisi-geria, primuša žmoną, o paskui išsi-blaivęs gailisi, kad pasikarščiavo. Ilgą laiką atsiprašinėja, pasižada daugiau nesimušti. Po kiek laiko, žiūrėk, ir vėl ranka kyla. Šitoks užburtas ratas gali suktis daugelį metų “, – pasakoja pašnekovė.

„Pripratimas – antras prigimimas“Dažnai moterys taip įpranta prie nusi-stovėjusių santykių ir žmogaus, su kuriuo gyvena daugelį metų, kad neįsivaizduoja kitokio gyvenimo. Net tada, kai partne-ris smurtauja. Ir nebūtinai fiziškai. „Mo-terims labai trūksta paprasčiausių teisi-nių žinių. Būna, kad vyras įbaugina, kad nusprendusi palikti sutuoktinį moteris liks „basa nuoga“. Tai vadinama ekono-miniu smurtu, kuris gali tęstis daugelį metų“, – pasakoja ponia Aušra. Tačiau kada nors kantrybės taurė persipildo. Tuomet padariniai gali būti ir labai liūd-ni bei skaudūs. „Viena moteriškė gal porą metų vaikščiojo pas mus, niekaip negalėdama apsispręsti: skirtis ar ne. Šie jausmai suvokiami ir paaiškinami. Ta-čiau jeigu vyras muša moterį, o ši gyvena su juo dėl to, kad „vaikams reikia tėvo“, vertėtų susimąstyti ir elgtis ryžtingiau. Juk nesantaiką ir muštynes mato vaikai, kurie dar tik kurs savo šeimas“, – tvirtina pašnekovė.

Psichologinio smurto galiaKaip tvirtina specialistai, psichologinis smurtas – labai galingas ginklas, kuriuo moterį galima visiškai sužlugdyti. Vi-suomenėje vyraujanti nuomonė, kai tik mušimas laikomas tikru smurtu, nėra pagrįsta. Psichologinį smurtą galima palyginti su lėtine liga: pamažu, tačiau nuolat gilinama žaizda negyja, o sielą skauda vis labiau. „Viena moteris tiki-no, kad jau geriau ją muštų, nei diena iš dienos bambėtų, kokia ji negraži, kvaila, niekam tikusi, per stora, tikra vėpla. Pa-skui, mūsų paskatinta, ši moteris pradėjo dirbti, susigrąžino pasitikėjimą savimi ir kitais“, – prisimena ponia Aušra.Daugelis lietuvių vyrų išaugę pagal tradi-cinį šeimos modelį, kai moteris namuose dirba buities darbus, augina vaikus, rū-

pinasi jų lavinimu, o vyras siekia karjeros ir uždirba pinigus. Tokiems stipriosios lyties atstovams sunku suvokti moters norą mokytis arba kurti savo verslą. To-dėl tikėtina, kad tokioje šeimoje vyras pradės psichologinį ar ekonominį smur-tą. „Neseniai buvo tokia pora atėjusi. Vyras visą laiką rėkavo: „Ko tau trūksta? Pinigų yra! Papuošalais aprūpinta!“, o žmona atšovė: „Tu nieko nesupranti, ko man trūksta!“ Tokiai šeimai labai sunku rasti dialogą ir pradėti vienas kito klau-syti“, – vieną iš klasikinių lietuviškos šei-mos modelių apibūdina ponia Aušra.

Moteris jaučiasi nesaugiNesvarbu, kokį smurtą – fizinį ar psi-chologinį – patyrė moteris, ji ieško vie-tos, kur būtų saugi. Todėl atvykusios į Moterų krizių centrą, nukentėjusiosios pasijunta saugios ir ramios. „Per daugelį darbo metų išmokau objektyviai žiūrė-ti į kenčiančią moterį. Taip lengviau jai pagelbėti: man svarbu ne sėdėti rankas sudėjus ir liūdėti kartu su ja, o padėti. Smurtą, ypač fizinį, patyrusi moterisnepajėgia normaliai dėlioti minčių, ji nežino, kur bėgti ir ką daryti, todėl pir-miausia reikia ją nuraminti. Paskui tu-rime padėti jai priimti sprendimą, kaip gyventi toliau“, – pasakoja Aušra Vyš-niauskienė.

Svarbu išlaikyti šeimąViena iš pagrindinių ir pačių svarbiausių smurto priežasčių – neišsakytos emoci-jos, jausmai, kurie bręsta ilgai ir vieną dieną sprogsta kaip didžiulis burbulas. „Pamenu, atėjo moteriškė ir skundžiasi: „Noriu skirtis. Mano vyras – kaip siena. Su draugais nuvažiuojame prie ežero, o jis mane prie jų žemina“. Paprašiau, kad moteris savo nepastabų vyrą atvestų ir leistų pasikalbėti. Kitą dieną vyras at-ėjo, prakalbėjo gal kokias tris valandas, visą sielą „išliejo“. Paaiškėjo, kad jis ne toks ir blogas, kokį žmona įsivaizduoja. Pasirodo, žmogus labai uždaras ir ne-moka balsu išsakyti, ką jaučia. Užuot pagyręs žmoną, jis išburba keiksmažodį, ir viskas. Grįžo jis namo ir visą naktį su savo moterimi kalbėjo. Žodžiu, tik tiek reikėjo, kad visos mintys apie skyrybas būtų nuvytos šalin“, – prisimena A. Vyš-niauskienė. Pasak pašnekovės, dažnai reikia kito, visiškai svetimo žmogaus, kad šis išklausytų besivaidijančią porą ir rastų būdą, kaip išbristi iš krizės. Ponia Aušra prisipažįsta pastaruoju metu kar-tu su kolegomis svajojanti apie pagalbą šeimai: „Šeima yra mūsų visuomenės ląstelė, ir mūsų tikslas – ne kuo greičiau išskirti šeimą, o išlaikyti ją. Norisi ieško-ti kuo daugiau būdų, kurie padėtų susi-kalbėti visiems šeimos nariams“.


Koks jis turėtų būti?Nors ir keista, tačiau kartais naudinga lik-ti bebalsiu, kad suvoktum, kaip sudėtinga save išreikšti be garso.

Balsas, t.y. balso stygomis išgaunami garsai, išreiškia žmogaus protinę, emoci-nę ir fizinę būklę. Nustatyta, kad žmonėskur kas labiau reaguoja į tai, kokiu balsu žmogus kalba, negu į tai, ką jis kalba. Sveikas balsas – atviras ir ryškus, šiltas ir švarus, jame negirdėti įtampos, prie-šingai, greta esančius jis apgaubia ener-gija. Žinoma, balsas priklauso nuo mūsų emocinės būsenos, sveikatos, paros meto ir netgi nuo to, kokioje aplinkoje esame. Intymioje, romantiškoje aplinkoje balsas darosi žemesnis, gilesnis ir švelnesnis, o kai šaukiame ir nervinamės – aukštas ir čaižus. Kai kas mano, kad balsas priklauso tik nuo balso stygų, bet jeigu mūsų balsą formuotų tik balso stygos, jis būtų pa-našus į gargždesį. Garsumo, aukštumo ir kitų atspalvių jam suteikia ir kiti organai – burna ir nosiaryklė, trachėjos ir bron-chai, bronchiolės ir plaučiai. Balsas bus gražus, jeigu mūsų kaklo ir pečių raumenys bus atpalaiduoti, jeigu laikysena ir kvėpavimas bus tinkami. Tai apsaugos balsą nuo nereikalingo triukš-mo ir garsų. Todėl balsui yra naudingi įvairūs pratimai, pradedant kalbos ir kvėpavimo, baigiant bendraisiais fizinębūklę stiprinančiais pratimais – stubu-ro tempimu, pečių ir krūtinės raumenų stiprinimu. Jeigu balsas „apkimsta“ jau po poros va-landų aktyvaus darbo (kai tenka daug kalbėti) arba jis pasikeitė ir toks liko, apsilankykite pas gydytoją, kad jis nu-statytų permainų priežastį. Atminkite – sveikas balsas negali būti kimus. Balso pokyčiai gali rodyti rimtus negalavimus.

Taškinis masažasAnt mūsų kūno yra daugybė refleksiniųtaškų, kuriuos veikiant galima padėti savo balsui.

Jei norite atpalaiduoti raumenis, da-lyvaujančius formuojant gražų balsą, smiliaus arba didžiojo pirštų galiukais apskritais judesiais masažuokite taškus lūpų kampučiuose ir tašką po apatine lūpa (duobutėje). Pratimą atlikite 10 kartų pagal laikrodžio rodyklę ir dar 10 kartų prieš laikrodžio rodyklę.Apatinio žandikaulio raumenų įtam-pai pašalinti masažuokite apatinio žandikaulio sujungimo su viršutiniu vietas (šiuos simetriškus taškus nesun-ku nustatyti, jeigu išsižiosite ir vėl su-sičiaupsite), taip pat duobutę po apa-tine lūpa.

Balsas yra stebuklinga gamtos dovana, saviraiškos ir ben-dravimo priemonė. Balsu mes perteikiame kitiems žmo-

nėms savo mintis, balsas parodo mūsų emocinę būklę. Ta-čiau labai dažnai mes nebranginame to, ką mums padovanojo gamta, ir savo klaidą suprantame tik tada, kai kažko neten-kame. Paprastai taip atsitinka su balsu – šiuo neįkainojamu ir įprastu instrumentu.

Saugokime BALSĄ

SKAITYTOJŲ PAGEIDAVIMU


Jeigu norite, kad balsas įgautų malo-nesnį, krūtininį atspalvį, masažuokite taškus toje vietoje, kur baigiasi krūtinės įdubimas (jeigu pažvelgsite į krūtinės ląstą iš šono, pamatysite, kad prie kaklo krūtinės įdubimas yra iškilęs, ir būtent tą vietą, kur įdubimas baigiasi, reikia masa-žuoti). Moterys taip pat gali masažuoti tašką, esantį įdubime tarp krūtų.Kad oras laisviau praeitų per nosį, pa-masažuokite ant kaktos tarp antakių esančius taškus (jie yra pačiame kaktos centre). Jeigu laisvai orui tekėti pro nosį trukdo sloga, masažuokite taškus prie nosies sparnelių ir simetrinius taškus virš no-sies, kur prasideda antakiai.

Paprasti ir naudingi patarimaiJeigu reguliariai prarandate balsą arba jis užkimsta, tarsi nuolat rūkytumėte, at-kreipkite dėmesį į patarimus, kurie padės išsaugoti balsą.

• Vienas paprasčiausių patarimų – nerū-kykite. Rūkymas labai kenkia balsui – jis darosi gargždus, nes nuolatinis dūmų poveikis dirgina balso stygas ir sausina gerklės gleivinę. Rūkymas neigiamai veikia visus organus, formuojančius bal-są, didina plaučių, gerklų ir lūpų vėžio riziką, todėl ilgametę patirtį turintys profesionalūs operos dainininkai nie-kuomet nerūko.• Atkreipkite dėmesį, kokiu balsu kalba-te, galbūt esate įpratę visada kalbėti labai garsiai ir dėl to jūsų balsas nuolatos būna įtemptas. Daug nekalbėkite labai triukš-mingoje aplinkoje arba prirūkytoje pa-talpoje.• Jei turite mažų vaikų, ypač stebėkite, kokiu balsu kalbate, nes mažyliai papra-stai kopijuoja suaugusiųjų, kurie nuolat yra greta jų, balsus.• Jeigu dažnai prarandate balsą, pasi-stenkite išvengti stresinių situacijų. Bet koks stresas sukelia spazmus, todėl pir-miausia atsipalaiduokite ir tik tada im-kitės „gydyti“ balsą. Daug nekalbėkite, jeigu esate pavargę ar sergate.• Jeigu balsas užkimo, pasistenkite ma-žiau kalbėti, juolab šaukti. Jei turite skai-tyti svarbų pranešimą, prieš tai leiskite balsui „pailsėti“, t.y. visai nekalbėkite (ypač venkite pokalbių telefonu, nes jie dažniausiai užsitęsia).• Balsui kenkia ne tik labai šalti, bet ir labai karšti patiekalai, taip pat rūgštūs valgiai, riešutai, kurie drasko gerklės gleivinę. Ypač venkite labai sūraus mais-to – jis didina gerklės paburkimą. Balsui labai kenkia ir angliarūgštės prisotintas vanduo bei kiti gėrimai. • Kad balsas būtų „švarus“, organizmui turi pakakti drėgmės, todėl patartina

gerti paprastą vandenį, taip pat valgyti žalių daržovių ir vaisių: arbūzų, moliū-gų, vynuogių, slyvų, obuolių, kriaušių, persikų, agurkų, pomidorų, paprikos. Alkoholis ir kava sukelia troškulį, todėl užkimę nesigydykite alkoholiu. Taip pat stenkitės, kad oras jūsų namuose ne-būtų labai sausas. Balsui reikia pakan-kamai drėgmės. Įsigykite drėkintuvą, dažniau laistykite kambarinius augalus arba papurkškite vandens į orą tiesiai iš purkštuvo. •Jeigu jūsų balsas dažnai užkimsta, sten-kitės nesušalti. Eidami į lauką šaltu oru, apsivyniokite kaklą šiltu šaliku. Norėda-mi išvengti peršalimo ligų ir kvėpavimo takų uždegimo, grūdinkite gerklę: iš pra-džių skalaukite kambario temperatūros vandeniu, paskui jo temperatūrą kasdien mažinkite vienu laipsniu. Dar geriau būtų į vandenį įberti jūros druskos (1 ar-batinis šaukštelis stiklinei vandens) arba ramunėlių, šalavijų ar jonažolės nuoviro.• Jeigu ilgą laiką kankina nuolatinis kosulys, kreipkitės į gydytoją ir išsiaiš-kinkite jo priežastį. Dažnai kosint labai kenčia balso stygos, todėl pajutę artė-

jantį kosulį gerkite vandens arba rykite seiles, stengdamiesi jo išvengti.

Stebuklingieji garsaiBalso lengvumą ir laisvumą gali grąžinti tam tikri pratimai. Juos reikėtų daryti keletą savaičių. Be to, norėdami patobulinti balsą dažniau dainuokite ir šokite, nes tai padeda taisyklingai kvėpuoti ir pajusti ritmą.

Dainuodami įsiklausykite į savo kūną. Įsitempę raumenys, galūnės ir kūno da-lys rodo, kad yra kažkokių pasąmonėje sustingusių pojūčių, sukeliančių liguis-tus „prisiminimus“. Pasistenkite nusta-tyti labiausiai įsitempusias kūno vietas ir „išstumti“ nemalonius pojūčius. Dai-nuodami galite pašokti, lengvai ir rit-mingai siūbuodami, kad pašalintumėte įtampą – tiek išorinę, tiek vidinę. Šokite ir dainuokite žaismingai, atsipalaiduoki-te ir mėgaukitės tuo, ką darote.O dabar specialūs pratimai. Atsitūpkite ir susirieskite į tvirtą kamuoliuką. Sulai-kykite kvėpavimą, įsivaizduokite, kad ta-pote mažučiu kamuoliuku ir kvėpuojate pačiu jo centru. Norėdami sustiprinti

Liaudies receptaiMūsų balsui gali padėti ne tik pratimai bei nerūkymas, bet ir paprasti liaudies re-ceptai. Neapsiribokite klasikiniu pieno su medumi receptu, išbandykite ir receptus su uogomis bei žolėmis, taip pat keletą gydomųjų mišinių su morkų sultimis.• Šviežiai išspaustas morkų sultis atskies-kite pienu (1:3) ir gerkite 3 kartus per dieną po pusę stiklinės. Naudinga gerti ir morkų pieną. 100 g sutarkuotų morkų išvirkite 0,5 l pieno, nukoškite ir gerkite. Galite skalauti ir gerklę.• Į stiklinę morkų sulčių įdėkite keletą šaukštų medaus. Išmaišykite ir gerkite po 1 šaukštą 4–5 kartus per dieną.• Jeigu dėl profesinės veiklos (darbe tenka daug kalbėti) netekote balso, pasi-ruoškite krienų gėrimo. Šaukštą tarkuotų krienų užplikykite stikline vandens, palai-kykite 20 min., kad prisitrauktų, nukoški-te, pagardinkite cukrumi. Vartokite po 1 arbatinį šaukštelį keletą kartų per dieną. Šio gėrimo gydomasis poveikis priklauso ne nuo išgerto kiekio, svarbu – gerti labai mažais gurkšneliais.• Jeigu balsas „nusėdo“, o jūsų laukia at-sakingas pasisakymas, paskalaukite ger-klę šviežiai išspaustomis obuolių, morkų arba apelsinų sultimis. Jeigu užkimote, galite taip pat mažais gurkšneliais ger-ti pašildytų ropės arba šviežių kopūstų sulčių.• Užkimusį balsą gerai sušvelnina obuo-lių nuoviras arba arbata su obuoliais, taip pat kepti obuoliai.

• Užkimus gali padėti uogos. Keletą kartų per dieną skalaukite gerklę šiltomis van-deniu atskiestomis (3:1) juodųjų serbentų sultimis.• 4 arbatinius šaukštelius šviežių aviečių uogų užplikykite 2 stiklinėmis vandens. Palikite 2–3 val. šiltai, kad nusistovėtų, ir skalaukite gerklę šiltu antpilu.• 2 stiklines putino uogų užplikykite 2 stik-linėmis vandens, pavirkite 10 min., nukoški-te ir įdėkite 5 šaukštus medaus. Gerkite šiltą kelis kartus per dieną po trečdalį stiklinės.• Į pusę stiklinės šilto pieno įdėkite 2 šaukš-tus medaus. Išmaišykite. Gerkite mažais gurkšneliais ir skalaukite gerklę.• Esant balso stygų uždegimui sumaišykite 2 šaukštus susmulkintos dilgėlių žolės ir 1 šaukštą susmulkintų bijūnų stiebų ir žiedų. Mišinį užplikykite 0,5 l vandens ir palaiky-kite 0,5–1 val., kad prisitrauktų. Nukoškite ir šiltu antpilu skalaukite gerklę. Tai dary-kite dažnai, bet po truputį Taip pat gerkite po trupučiuką šio antpilo keletą kartų per dieną.• Jei tenka daug kalbėti, 5–6 kartus per dieną skalaukite gerklę vaistinės dirvuolės nuoviru: 2 šaukštus augalo lapų užpilkite 0,5 l karšto vandens, palaikykite ant silp-nos ugnies, kol nugaruos du trečdaliai, nu-koškite ir įdėkite 2 šaukštus liepų medaus.• Jei užkimo balsas, 4 arbatinius šaukštelius susmulkintos vaistinės plautės užplikykite 2 stiklinėmis vandens, palaikykite 2 val. šiltai, kad prisitrauktų, nukoškite. Gerkite po pusę stiklinės, pusvalandį prieš valgį, 3 kartus per dieną.



pojūtį, iškvėpkite ir akimirką pabūkite tokios būsenos. Po to įkvėpkite ir kar-tu išsitieskite – tai darykite energingai, drąsiai, greitai. Šiuo momentu galingu ir labai žemu balsu ištarkite „Uch“, pasi-tempkite, pajuskite džiaugsmą, kad išsi-tiesėte. Sekundę pailsėkite ir pakartokite pratimą. Pratimą atlikite apie 10 kartų, kaskart ištardami vis garsesnį ir ilgesnį „Uch“. Norėdami gražiau ir taisyklingiau ištarti priebalses, treniruokite liežuvio raumenis ir gebėjimą greitai sustabdyti kvėpavimą ir vėl kvėpuoti. Tam kartoki-te eilę priebalsių: li, ti, ni, ki, gi ir stenki-tės, kad šie garsai sklistų iš kuo gilesnių burnos ir gerklės vietų. Priebalsių eiles labai naudinga kartoti tai pašnibždomis, tai lėtėjančiai, tai pabrėžtinai. Tokie pra-timai ne tik pagerina artikuliaciją, bet pagilina ir atjaunina balsą.Po to šnibždėkite balses „a-i-ai-oy-ju“. Pasistenkite tyliai padainuoti šiuos garsus, po to dainuokite garsiau. Tada pabandykite dainuoti neprasižioję. Iš pradžių visiškai suspauskite lūpas ir mykite „mmmmm-a-a“, o „mmmmm-i-i“, „mmmmm-o-o“ dainuokite jau prasižioję.Dabar kelkite liežuvio galą prie gomurio ir pasistenkite ištarti garsą „nnnnnnn“, o paskui išsižioję: „nnnnn-a-a“, „nnnnn-i-i“, nnnnn-o-o“. Pastarąjį pratimą atli-kite pakėlę liežuvio šaknį prie gomurio šaknies. Kai liežuvis atsidurs tinkamoje padėtyje, galėsite susičiaupę ištarti gar-sus „ngngng“. Kai galėsite tai ištarti, išsi-žiokite, kad pasakytumėte: „ngnga-a-a“, „ngng-i-i-i“, „ngng-o-o-o“.

Diagnozė iš balsoBalsas gali daug pasakyti apie fizinę irpsichinę jo savininko sveikatą., nes bal-

sas keičiasi ne tik persišaldžius, bet ir at-siradus kitų negalavimų. Tikriausiai pa-stebėjote, kad nuvargus balsas prikimsta, o ištikus isterijai būna gergždžiantis ir veriantis.• Blankus ir neišraiškingas balsas, kurio tembras darosi vis žemesnis, rodo žmo-gaus fizinį ir emocinį išsekimą.• Kai kurie žmonės kalba įtraukę galvą į pečius, taip sustiprindami apatišku-mo ir burnojimo atspalvius balse. Toks balsas būdingas senyvo amžiaus žmo-nėms, išgyvenantiems nereikalingumo ir vienatvės jausmą. Kad balsas skam-bėtų natūraliau, pečiai turi būti žemiau žandikaulio linijos.• Ašaringas, su nuolatiniu gėlos atspal-viu balsas liudija kvėpavimo sistemos sutrikimus, atsiradusius dėl nosies, ger-klės ar plaučių infekcijos.• Be priežasties piktas balsas rodo kepenų, tulžies pūslės ar kasos ligų tikimybę, o štai drebantis ir dvejojan-tis, neramus ir susirūpinęs balsas gali signalizuoti apie šlapimtakių funkcijos sutrikimus. • Jeigu žmogus kalba lėtai, tarsi tęsda-mas žodžius, jo tonas sodrus ir tirštas, tai gali būti pykinimo ar migrenos po-žymis.• Pabrėžtinai „dainingas“, didelės mo-duliacijos, kuri būdinga dainavimui, o ne paprastam pokalbiui, balsas būdingas žmogui, kuris linkęs dažnai „nuklysti“ į savo fantazijas, mintimis sugrįžti į pra-eitį, taip pat tiems, kurie jaučiasi pra-našesni už kitus. • Jeigu žmogus priverstas „tylėti“, jo balsas skamba taip, tarsi būtų prispaus-tas. Lygiai taip pat skamba pažeminto žmogaus, praradusio pagarbą darbe ir savigarbą, balsas. • Kraujotakos sutrikimų, aukšto krau-jospūdžio ir hiperaktyvumo požymis yra „forsuojantis“, pabrėžtinas balsas su greita, staigia tartimi ir „sprogstančio-mis“ balsėmis.• Išgyvento sielvarto, šoko būsenos, psichologinės traumos padarinys gali būti laikinas balso netekimas. Bet taip gali nutikti ir dėl banalesnės priežas-ties, tarkim, emocinės nelaisvės pojūčio arba nenoro kalbėti. Pavyzdžiui, baimė viešai kalbėti ar skaityti pranešimą gali „pradanginti“ balsą pačiu atsakingiau-siu momentu ir priežastis bus ne tik psichologinis užspaudimas, bet ir spaz-mas, kuris, beje, yra fizinė mikčiojimopriežastis.Tačiau mikčiojimo negalima laikyti tik kalbos sutrikimu arba psichologiniu bendravimo barjeru. Mikčiojimas turi būti gydomas neuropatologo, nes tik gy-dytojas gali išaiškinti tikrąją šio sutriki-mo priežastį.

B grupės vitaminai dalyvauja ir anglia-vandenių, ir baltymų, ir riebalų apy-kaitoje. Jie ypač svarbūs augančiam organizmui. Kai organizmui trūksta B grupės vitaminų, gali sutrikti medžia-gų apykaita, atsiranda nervų sistemos pakenkimų, mieguistumas, vargina galvos skausmai, taip pat gali prasidėti mažakraujystė (pavyzdžiui, trūkstant vitamino B12). Šie vitaminai yra svarbūs virškinimo sistemos veiklai. Jei kamuoja pykini-mas, viduriavimas, lėtiniai žarnyno uždegimai, galima įtarti, kad trūksta vitamino B2. Trūkstant B grupės vitaminų, ima sau-sėti ir šerpetoti oda, slinkti plaukai.

Aštuoni svarbūs elementaiB grupės vitaminai – tai aštuoni vande-nyje tirpūs elementai.

B1 – tiaminasJis būtinas nervų sistemai, energijai ir fizinei sveikatai palaikyti. Šio vitaminostoka gali sukelti avitaminozę, svorio mažėjimą ir silpnumą.Vitamino B1 daugiausia turi ryžiai, įvai-rios daržovės, paukštiena.

B2 – vitaminas G, arba riboflavinasLabai reikalingas odai. Dėl riboflavi-no trūkumo oda gali jautriau reaguoti į saulės spindulius, išsausėja, ima varginti įvairūs dermatitai.Šio vitamino yra piene, kiaušiniuose, brokoliuose.

B3 – vitaminas P (vitaminas PP), arba niacinasJo labai reikia smegenims, jis užkerta kelią ligoms, susijusioms su senėjimu, atminties silpnėjimu, protiniais sutriki-mais.Daug šio vitamino yra rupioje duonoje, žuvyje, riešutuose, daržovėse, mėsoje, grybuose (taip pat ir džiovintuose).

B5 – pantoteno rūgštisDalyvauja baltymų, riebalų ir angliavan-denių apykaitoje. Jeigu trūksta šio vita-mino, gali sutrikti medžiagų apykaita.Šio vitamino yra pupelėse, žiediniuose kopūstuose, kiaušinių tryniuose, mėsoje.

B6 – piridoksinas Dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių ga-myboje ir reguliuoja širdies bei krauja-gyslių sistemos veiklą. Taip pat atsako už odos sveikatą, todėl itin reikalingas sergantiesiems žvyneline bei kitomis odos ligomis.Vitamino B6 daugiausiai yra sveikuo-se grūduose, kiaušinių tryniuose, alaus mielėse, pupelėse.



PAGAL LNK TV LAIDĄ

B7 – vitaminas H, arba biotinas Augimo vitaminas, labai reikalingas vai-kams. Jis taip pat svarbus ir suaugusie-siems, nes padeda organizmui sintetinti riebiąsias rūgštis, palaiko reikiamą cuk-raus lygį kraujyje.Daug biotino yra pomidoruose, neapdo-rotuose ryžiuose, sojos pupelėse.

B9 – vitaminas M, arba folio rūgštis Folio rūgšties druska – vienas svarbiau-sių B grupės vitaminų. Nors šio vitamino tyrinėjimai dar nebaigti, bet mokslinin-kai yra įsitikinę, kad ši rūgštis padeda užkirsti kelią anemijai, daugeliui širdies ligų bei kai kurioms vaisiaus motinos įsčiose patologijoms.Folio rūgšties yra daržovėse, pupo-se ir javuose. Ypač daug šio vitamino turi Savojos kopūstai, špinatai, žalieji žirneliai.

mėgsta daržovių. Beje, ir suvalgyti tiek daržovių, kad gautume pakankamai B grupės vitaminų, gana sunku, kartais net neįmanoma.

Reikia visų iš kartoIr dar – nepamirškime, kad jausimės ge-rai tik tada, jei visi B grupės vitami-nai į organizmą pateks kartu, o ne po vieną, todėl stenkimės maitintis kuo įvairiau. O neturintiesiems galimybės taip maitintis reikėtų vartoti B grupės vi-taminų papildomai. B grupės vitaminų efektyvumas ir poveikis būna didesnis, jei preparato sudėtyje šie vitaminai būna kartu. Toks ir yra preparatas „B complex“. Į jo sudėtį įeina vitaminai B1, B2, B6, B2, kalcio pantotenatas, nikoti-namidas ir biotinas. Jie yra vandenyje tirpūs, gerai pasi-savinami, be to, stiprina vienas kito poveikį.

Būkite atsargūsPreparato „B complex“ reikia gerti po 1 kapsulę vieną arba du kartus per dieną, po valgio arba valgio metu užsigeriant vandeniu.Tačiau vartojant B grupės vitaminų derėtų būti atsargiems. Prieš pradėda-mi jų gerti būtinai pasitarkite su gy-dytoju. Jis turėtų žinoti, ar jūs nesate alergiški, nes šie vitaminai dažniau negu kiti sukelia alergijas. Taip pat de-rėtų žinoti dar vieną dalyką – jei varto-dami vitaminų preparato, kurio sudė-tyje buvo trys pagrindiniai vitaminai B1, B6 ir B12, nejutote jokių alergijos simptomų, tai nereiškia, kad pradėję vartoti preparato, kurio sudėtyje, be šių vitaminų, bus ir kitų B grupės vi-taminų, nepasireikš nepageidaujamos reakcijos. Tiesiog organizmas gali būti alergiškas ne visiems, o tik vienam ku-riam B grupės vitaminui, kurio ir bus preparate, kurį vartosite. Todėl išgėrę B grupės vitaminų komplekso tabletę, stebėkite savo savijautą. Jeigu atsiras-tų nepageidaujamų reakcijų: odos bė-rimas, paraudimas, niežulys, daugiau preparato nebegerkite.

Kai jėgas išsekina stresas arba paprasčiausiai pervargsta-me darbe, gydytojai dažnai pataria stiprinti organizmą B

grupės vitaminais. Tačiau nereikėtų laukti, kol organizmas išseks. Jeigu jaučiame nuolatinį nuovargį, mieguistumą, esame sudirgę, jeigu sutriko virškinimo sistemos veikla (o tai nere-tai siejama su nervine įtampa), pasistenkime vartoti daugiau maisto produktų, kuriuose gausu B grupės vitaminų. Apie juos kalbamės su VŠĮ Kauno centro poliklinikos bendrosios prakti-kos gydytoja Arijana Lukoševičiene.

Žvalumo VITAMINAI

B12 – kobalaminasKadangi šis vitaminas dalyvauja krau-jo gamyboje, galima drąsiai teigti, kad efektyviai padeda įveikti mažakraujystę (anemiją). Vitamino B12 gausu jūros gėrybėse, mė-soje, sūriuose.

Organizmas pats negaminaOrganizmas pats negamina ir nekaupia šių vitaminų. Vadinasi, jų reikia nuolat gauti iš maisto. B grupės vitaminų, kaip minėjome, yra žaliuosiuose žirneliuose, špinatuose, Briuselio bei žiediniuo-se kopūstuose, saldžiosiose paprikose, poruose, pomidoruose, svogūnuose bei petražolėse. Tačiau ar visi pakankamai valgome šių daržovių? Tenka pripažin-ti, kad mūsų mityba, ypač paauglių, nėra ideali. Paaugliai valgo daug angliavan-denių turinčio maisto, bet paprastai ne-

„B complex“ visose „Camelia“ vaistinėse lap-kričio mėnesį parduodamas su nuolaida!


VERTA ŽINOTI

Alergija šiais laikais yra labai paplitusi. 20–40 proc. gyventojų kankina viena ar kita alergijos forma. Per paskutiniuosius tris dešimtmečius pasaulyje alergija su-sirgo rekordinis skaičius žmonių. Yra labai daug alergijos priežasčių.

Pirmoji priežastisDidžiųjų miestų oro tikrai nepavadinsi idealiu, o pakliuvus į galingą didmiesčio gyvenimo sūkurį sunku laikytis netgi sveikos gyvensenos bei mitybos reikala-vimų. Be to, mes nuolat neišsimiegame, užmirštame išgerti vitaminų ir esame

kamuojami streso. Visa tai pakerta mūsų imunitetą ir sumažina organizmo atspa-rumą infekcijoms. O patekus infekcijai, susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms ir nusilpus organizmui gali atsirasti ir alergija. Kiekvieną dieną mūsų odą vei-kia daugelis vandentiekio vandenyje iš-tirpusių cheminių elementų, o juk oda, kaip žinome, pats didžiausias mūsų or-ganas. Tabako dūmai, dulkės, buitiniai ir pra-moniniai alergenai, vabzdžių įkandimai, paveldimumas, dažnas persišaldymas, augalų žiedadulkės, sezoninis oro tem-

peratūros pasikeitimas – tai toli gražu ne visos alerginę reakciją sukeliančios priežastys.

Antroji priežastisDabartiniu metu, deja, labai paplitęs dirbtinis kūdikių maitinimas. Tai, kad šiuolaikinės jaunos mamos neturi pie-no, kaltas gyvenimo būdas ar kitos prie-žastys (vartojami medikamentai, kokios nors ligos). Tik 5 proc. moterų negali maitinti kūdikio dėl tam tikrų fiziolo-ginių priežasčių, t.y. gimdyvė turi svei-katos problemų. Tačiau kur kas dažniau maitinti krūtimi moterys atsisako dėl šiuolaikinio gyvenimo stereotipų.Motinos piene yra biologiškai veiklių medžiagų, formuojančių kūdikio imuni-tetą, fermentų ir hormonų, būtinų nor-maliai vaiko organizmo veiklai (tokių medžiagų vaiko organizmas kol kas dar negamina). Šių vertingų medžiagų su motinos pienu negavusio kūdikio imu-nitetas silpnas, jis linkęs sirgti įvairiomis ligomis.

Trečioji priežastisVartojame per daug medikamentų. Lie-tuvoje dažnas yra „pats sau daktaras“ ir vaistų perka kur kas daugiau negu prieš dešimtį metų. Be gydytojo priežiūros vartojami vaistai labai žaloja suaugusiųjų ir vaikų sveikatą.

Ketvirtoji priežastisAlergijos atsiradimo mechanizmas yra toks: į organizmą patekus „svetimam“ elementui, imuninė sistema pradeda gaminti specifines biologiškai veikliasmedžiagas, dėl kurių ir atsiranda įvai-rių alergijos apraiškų. Tai gali būti ir iš pirmo žvilgsnio visai nekalta sloga, ir gana rimtas pabrinkimas. Dėl to kaltos cheminės medžiagos, kurių kasmet atsi-randa vis daugiau. Tai įvairiausi maisto priedai (konservantai ir stabilizatoriai, aromatai ir dažikliai), buitinės techni-kos produkcija (ypač stiprūs alergenai), daugybė naujausių vaistinių medžiagų, pavyzdžiui, antibiotikai.

Penktoji priežastisMedikai tvirtina, kad alergija – tai ne savarankiška organizmo liga, o signalas apie kitų organų, pavyzdžiui, skrandžio (dažnai alerginės reakcijos būna susiju-sios su fermentų trūkumu), ligas. Dauge-lio alerginių odos ligų priežastis – didelė nervinė įtampa. Dėl dažnai pasikarto-jančių peršalimo ligų, ypač virusinės kil-mės, taip pat gali prasidėti alergija.

Būtina kreiptis į gydytojąNorint nustatyti alergijos kilmę, reikia kreiptis į gydytoją alergologą. Pirma, jis

Nė vienas – nei vaikas, nei suaugęs žmogus – negali būti tikras, kad kada nors nesusirgs alergija. Ji – piktoji šių dienų

fėja ir miesto gyventojų palydovė. Rausvos dėmės ant kūdikio veidelio ar sloga, kurios neįveikia jokie vaistai, greičiausiai ir bus alergijos požymiai. Kodėl su šia liga susiduriame vis dažniau?

Piktoji FĖJA


VERTA ŽINOTI

Nuo rudeninės slogios nuo-taikos, nuo streso, galinčio

paskatinti alergiją, mus gali išgelbėti ir prieskoninės žolelės. Taigi susiraskime ryšelį savo džiovintų augalų arba parduo-tuvėje nusipirkime prieskoninių žolių paketėlį.PeletrūnasŠis daugiametis žolinis augalas Kaukaze va-dinamas tarchunu ir tikima, kad jis ne tik gerina apetitą, bet ir pailgina gyvenimą. Ar tik ne todėl, kad peletrūnas gali išvaiky-ti tamsiausias mintis, nuo kurių prasideda visos ligos?Iš tikrųjų, peletrūnas yra atmaina vaistinio kiečio (pelyno), kuris žinomas kaip au-galas, gebantis veikti psichiką. Dar XIII a. peletrūną vartodavo kaip aromatinę prie-monę nervinei įtampai mažinti. Peletrūno lapuose yra daug eterinių aliejų, karotinoi-dų bei askorbo rūgšties. Dabar peletrūnas auginamas ne tik šiltuose kraštuose, bet ir pas mus. Jo lapai ir jauni ūgliai, turintys eterinio aliejaus, skleidžia malonų aroma-tą. Švieži ir džiovinti lapai bei jauni ūgliai naudojami marinatams gaminti, jų deda-ma į salotas, padažus, taip pat raugiant agurkus. Peletrūnas puikiai dera prie kitų prieskonių.

Po truputį pilant aliejų, garstyčias ištrinti su cukraus pudra. Įberti pusę arbatinio šaukšte-lio druskos ir įpilti tiek pat obuolių acto. Po to maišant įdėti 2 arbatinius šaukštelius smulkiai supjaustyto šviežio arba 3 arbatinius šaukšte-lius džiovinto peletrūno. Šiuo padažu galima paskaninti virtą mėsą, žuvį ar paukštieną. Be to, jis pakelia nuotaiką ir gerina virškinimą.

RozmarinasRozmarinas taip pat turi eterinių aliejų, ku-rie padeda atsikratyti apatijos bei depresi-jos. Daržovių ir mėsos patiekalams ši aro-matinga žolė suteikia labai malonų salsvą, kvapnų, šiek tiek aštroką skonį. Ji padeda atgauti proto aiškumą, „įvesti“ tvarką sielo-je ir mintyse.Visais laikais rozmarinas buvo vartoja-mas medicinoje. Jis ne tik gerina atmintį, dezinfekuoja orą, bet ir padeda susigrąžin-ti gerą nuotaiką bei žvalumą. Be to, šis au-galas skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, teigiamai veikia skrandžio ir žarnyno dar-

bą. Tačiau sergantieji hipertenzija turėtų atsargiai vartoti šio augalo.

BazilikasŠi aromatinga, kvapni ir šiek tiek kartoka žolė stimuliuoja psichiką, dirgina galvos smegenų sritis, atsakingas už gerą nuotai-ką, Ji taip pat gerina apetitą. Beje, bazilikas, kaip ir salierai, priskiriamas prie afrodiziakų. Antikos laikais bazilikas buvo vartojamas melancholijai, depresijai gydyti. Senovės gydytojai sakydavo, kad bazilikas teikia švie-žumo, išsklaido nuoskaudas, mažina proto įtampą. Jis taip pat naudojamas atminčiai gerinti, dėmesiui sutelkti. Bazilikas padeda išsivaduoti nuo galvos skausmų, pykinimo ir neuralgijos. Šis augalas vartojamas ir kvė-pavimo takų ligoms gydyti.Beje, naujausių mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad bazilikuose gausu antioksidantų, „kovojančių“ su organizmo senėjimą skati-nančiais laisvaisiais radikalais. Be to, bazili-kų lapeliuose yra ir vitamino B

12, kuris rei-

kalingas raudoniesiems kraujo kūneliams susidaryti, ląstelėms dalintis. Šis vitaminas mažina cholesterolio kiekį kraujyje, pade-da išsaugoti atmintį. Bazilikuose yra eteri-nio aliejaus, kuris stiprina imuninę sistemą, stabdo mikrobų ir grybelių dauginimąsi, ramina, mažina nuovargį, stresą, depresiją, nervinę įtampą, padeda atsipalaiduoti, su-teikia energijos ir saugo gerą nuotaiką. Jeigu vargina neurastenija, 2 arbatinius šaukštelius susmulkintos sausos baziliko žolės įdėkite į termosą ir užplikykite stikli-ne verdančio vandens, palaikykite valandą ir nukoškite. Gerkite po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį. Ši ištrauka taip pat padės įveikti peršalimą ir cistitą. Gydy-mo kursas – 2 savaitės.

Dėmesio! Baziliko nepatartina vartoti nėščioms moterims ir itin jautriems žmo-nėms. Jį, kaip ir kitus prieskonius, patar-tina vartoti saikingai.

PRIESKONIAI nuotaikai pakelti

skirs specialius vidinio odos sluoksnio testus specifiniam alergenui nustatyti(mėginiai suleidžiami į odą ir žiūrima, ar yra uždegimą sukeliantis elementas, ar jo nėra). Antra, tikslesni yra provokuo-jamieji mėginiai (alergenų suleidžiama į audinius). Trečia, nustatoma, ar krau-jyje nėra alergenų (medžiagos reagentų, kurių atsiranda kraujyje, kai į organizmą patenka „svetimų“ medžiagų). Šis meto-das laikomas pačiu brangiausiu, bet labai palengvina gydytojų pastangas gydant alergiją ir kitas dėl jos kilusias ligas.Be gydytojo priežiūros vartojami anti-histamininiai (nuo alergijos) preparatai gali netgi pabloginti ligos eigą. Organiz-mui bus daug sunkiau šalinti toksinus ir kovoti su liga. Taigi kreipkitės į gydyto-ją! Ypač svarbu, kad tai suprastų kūdikių tėvai – sekite visas savo vaiko alergijos apraiškas.Laiku pradėję gydytis, išvengsite nepa-geidaujamų padarinių ateityje ir būsite sveiki!

Vonios alergijai gydyti• Lakišiaus vonios. Rekomenduoja-mos 37–38°C temperatūros vonios. 4 valgomuosius šaukštus susmulkintos žolės užpilti 1 litru verdančio vandens, 15 min. palaukti ir supilti į vonią. Vonias daryti kasdien arba kas antrą dieną. Jų trukmė – 20 min. Gydymo kursas – 10 procedūrų. • Augalų mišinio vonios. Imti po lygiai dobilų lapų bei žiedų, beržų bei aviečių lapų, ramunėlių žiedų ir mėtų. 200 g mišinio užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens, 15 min. pakaitinti ant silpnos ugnies. Perkošti ir supilti į vonią. Pro-cedūros trukmė –15 min. Tokia vonia naudinga net alergijos kamuojamiems naujagimiams. Ji padeda iš organizmo pasišalinti nereikalingoms medžiagoms. Galima daryti atskirai kiekvieno mišinį sudarančio augalo vonias.


NETRADICINĖ MEDICINA

Oras – pati įdomiausia, pati paslaptin-giausia stichija. Žmogus be vandens gali išbūti daugiau kaip 10 dienų, be maisto – ilgiau nei mėnesį, tačiau be oro – tik keletą minučių.

Pagal kiekvieno skonįDeja, daugumai mūsų grynas oras tapo beveik prabanga. Šiandien žmogus di-desnę laiko dalį praleidžia patalpose, kurių oru kvėpuoti (net įjungus kondi-cionierių) tolygu maitintis konservais. Kitoks oras miške – ten jis prisodrintas dervų, kvepia spygliais, samanomis, gry-bais. Tokiu oru kvėpuoti lengva ir gera. Ne mažiau malonus ir gėlių bei įvairių žolelių kvapų prisodrintas pievų bei lan-

kų oras. Ir tikra palaima – švarutėlis kal-nų oras.Ypač naudingas sveikatai jūros oras – prisodrintas druskų, deguonies jonų, ozono.O ar esate pastebėję, kaip lengva kvė-puoti po vasaros liūties, nugriaudėjus perkūnijai? Lyg būtumėte numetę de-šimtį metų ir kelis kilogramus... Tokios puikios savijautos priežastis – ozonas. Kartu su juo įkvepiame ypatingos ramy-bės, kuri padovanoja saldų nakties mie-gą. Kitą rytą atsibundame kupini jėgų ir su pasitikėjimu pasitinkame naują dieną. Lygiai taip pat jaučiamės pasivaikščioję po skėčiu per lietų, kai oras drėgnas ir, kaip reta, švarus.

Oro vonių naudaTačiau žmogus kvėpuoja ne vien per plaučius, bet ir pro odą, todėl vargu ar rasime universalesnę gydomąją proce-dūrą kaip oro vonios. Tai labai paprasta ir malonu. Sistemingos ir tinkamai (vie-ną kartą per dieną) atliekamos tokios vonios tonizuoja nervų sistemą, stiprina imunitetą. Ligotiems žmonėms pagerėja medžiagų apykaita, susireguliuoja krau-jo apytakos organų, inkstų, virškinimo sistemos funkcijos, atslūgsta nervinė įtampa. Žinoma, jos labiau tinka šil-tuoju metų laiku, bet labiau užsigrūdinę žmonės gali jomis mėgautis ir vėlyvą ru-denį. Beje, oro vonias galima derinti su ėjimu, bėgimu, gimnastikos pratimais, sportiniais žaidimas. Tik šiukštu neper-sistenkite – kūnas neturi atvėsti iki pa-šiurpimo.

Nekvėpuoti arba kvėpuoti šiek tiek mažiauGyvybę teikiantis deguonis, kurio itin reikia kiekvienai mūsų kūno ląstelei, ligotam žmogui gali ir pakenkti. Daž-niausiai su tuo susiduria astma sergan-tys žmonės: šviežio oro gūsis, užuot sumažinęs, gali padidinti dusulio prie-puolį. Tačiau visi žinome, kad daugelis žmonių geriau jaučiasi kalnuose, kur oras daug retesnis negu lygumoje. Ste-bėtina kūdikių ištvermė paaiškinama tuo, kad būnant motinos įsčiose jiems visą laiką reikia nuolatos kovoti dėl deguonies. Todėl dauguma naujagimių nepatiria gimdant pasitaikančios hi-poksijos (deguonies bado) padarinių. Hipoksijos principu pagrįsti ir įvai-rūs gydomojo kvėpavimo būdai (jogų sistema, „raudojamojo“ kvėpavimo pratimai).Nepakankamas deguonies kiekis ir atitinkamai per didelis anglies dvide-ginio kiekis kraujyje verčia organizmą persiorientuoti ir sutelkti savo milži-niškus rezervus ir galias savigydai nuo astmos, hipertenzijos, cukrinio diabe-to, stresų.

Svarbiau už deguonįIndijos jogų supratimu, kvėpuodamas žmogus turi ne tik aprūpinti organizmą deguonimi, bet ir išgauti iš oro ypatin-gą gyvybės energiją – praną ir išlaikyti ją savo organizme. Tam reikia išmokti tam tikrų kvėpavimo būdų ir pratimų su savitaigos elementais, kurie ir suda-ro pranos kaupimą. Pasak Indijos jogų, išmokus kaupti gyvybės energiją, gali-ma išsigydyti beveik visas ligas, valdy-ti organizmo energinius ir psichinius procesus. Pateikiame vieną iš pratimų, kurie suteikia teigiamų emocijų, šalina

Visi žinome, kad oras yra gyvybės šaltinis, taigi ir geriausias vaistas, kuris neturi ir negali turėti jokio neigiamo šalutinio po-

veikio. Dozuotas gydymas grynu oru netgi turi specialų pavadinimą – aeroterapija. Kai kurie mokslininkai teigia, jog savo poveikiu žmo-gaus organizmui šviežias oras veiksmingesnis už medikamentus bei kitas gydymo priemones, nes jame yra deguonies, kuris reikalingas gyvybei. Tačiau iš oro gauname ne tik deguonies.

Gydomės…ORU


NETRADICINĖ MEDICINA

stresą ir neigiamas emocijas. Pratimas vadinamas „cha“ – kvėpavimas gulint.

Pasitieskite kilimėlį, atsigulkite ant nu-garos, giliai įkvėpkite, lėtai pakelkite rankas ir uždėkite jas už galvos. Sulai-kykite kvėpavimą kelioms sekundėms, tada mikliai pakelkite kojas, staigiai sulenkite jas per kelius, apglėbkite ran-komis ir spūstelėkite šlaunimis pilvą, iškvėpdami pro burną ir tardami „cha“. Įsivaizduokite, kad iškvėpdami jūs iš savęs išmetate maišą su savo nemalo-numais ir problemomis. Po kelių sekun-džių iš lėto įkvėpkite, iškelkite rankas virš galvos, o kojas pakelkite vertika-liai į viršų. Po pauzės ramiai pro nosį iškvėpkite, nuleiskite rankas ir kojas. Atsipalaiduokite.

Pakartokite pratimą dar du kartus. Šį kvėpavimo pratimą galima atlikti ir sto-vint, tiktai užuot kėlę kojas, staigiai len-kitės į priekį.

„Oro vitaminai“Jeigu į nedidelę patalpą susirinktų daug žmonių, netrukus pastebėtume apsi-nuodijimo požymių: žmonės ima pra-kaituoja, darosi sudirgę, skundžiasi galvos skausmais, pykinimu, silpnumu, nors deguonies stygiaus dar nėra. Kas gi atsitinka?Norėdami atsakyti į šį klausimą, mok-slininkai atliko bandymą. Į stiklinę ka-merą, kurioje apgyvendino pelytes, buvo tiekiamas švarus oras. Pelytės jautėsi normaliai, kol vamzdelį, per kurį patek-davo oras, mokslininkai uždengė puria vata. Nors vata nesulaikė oro, pelytės kažkodėl sunerimo, netrukus susirgo ir užduso. Pasirodo, vatos gumulėlis suger-davo iš oro visas įelektrintas dalelytes, arba aerojonus. Deguonies kiek buvo, tiek ir liko, tačiau ore nelikus aerojonų, pelytės užduso.Tas pat vyksta ir patalpose. Per 30–40 min. iš patalpų oro žmonės suvarto-ja beveik visus kvėpavimui reikalingus

Gydo ir avilio oras

Seniai pastebėta, kad bitininkai dažnai būna ilgaamžiai. Ir tai nesunku paaiškinti – aviliai su bitėmis dezinfekuoja orą ap-link bityną 200 m spinduliu. Iš avilių sklin-da lakūs propolio, medaus ir vaško, bičių pienelio ir duonelės eteriniai aliejai, žiedų ir nektaro fitoncidai.Yra žinomas ne vienas atvejis, kai įvairio-mis ligomis sirgę žmonės, atsidūrę bity-ne, pasveikdavo. Tai paakino gydytojus pabandyti gydyti pacientus …avilių oru. Ligoniai kvėpuodavo pro ilgą vamzdelį, kurio vienas galas, pridengtas tinkleliu, buvo įkišamas į avilį.Gerų rezultatų pasiekta gydant bronchitą, astmą, alergiją, taip pat ligas, atsiradusias dėl spinduliavimo bei prastų ekologinių sąlygų.

„Daug kalbama ir rašoma apie bičių pro-duktų gydomąsias savybes, bet tik retkar-čiais užsimenama apie avilio oro naudą sveikatai. Bitininkauju jau 27-erius metus, patirtis nemenka, todėl jau senokai susi-domėjau gydomuoju avilio oro poveikiu. Puoselėdamas šią mintį, specialiai supro-jektavau avilį ir mažą namelį jam įkurdinti, apgyvendinau avilyje bičių šeimą.Kadangi su šeima plėtojame ir kaimo tu-rizmą, savo svečius mielai supažindinu su šia bitininkystės naujove mūsų krašte. Visi nustemba, pamatę ir išbandę puikų bičių avilio klimato poveikį. Niekas nėra girdė-jęs apie tai. Gal tik pas mus viešėję medikai sakė žinantys, kad avilio oras gydo, tačiau nenumanę, kaip tą orą ,,sugauti”.Man pavyko. Jau trejus metus mano šeima ir sodybos svečiai, suradę laisvesnę valan-dėlę, skubame pasimėgauti avilio oru. Kar-tais žmonės, turintys problemų su kvėpavi-mo organais, netgi atvažiuoja specialiai. Teigiamas poveikis sveikatai juntamas iš karto: darosi lengviau kvėpuoti, pagerėja nuotaika. Namelio palubėje prikabinau ko-rių, nes korėta medžiaga, kaip teigia mok-slininkai, sukuria apie save bioaktyvųjį lau-ką (Broilio mikrobangas), kuris teigiamai veikia žmogaus organizmą: šalina nuovar-gį, malšina sprando, galvos, sąnarių skaus-mus. Nė vienas, apsilankęs mano avilio kli-mato namelyje, nepasijuto blogiau ir neliko abejingas. Jame mielai pabūna ir mamos su vaikais (vienu metu gali tilpti 4 žmonės), kiti pasėdi, spaudą paskaito ir kvėpuoja sveiku oru, dar kiti stebi pro tinklelį avilio bičių šeimos gyvenimą. Tiktai gaila, kad kvėpuoti šiuo gydomuoju oru galima tik šil-tuoju metų laiku, kol bitės aktyvios, augina perus, o žiemą joms reikia ramybės.

Pagarbiai, Antanas Kliučinskas“

Gydomasis kvėpavimasNervinę įtampą padeda sumažinti kvėpa-vimo pratimai, ypač atliekami gryname pajūrio ore.Vakare patogiai atsisėskite, atsipalaiduo-kite, po to ištiesinkite pečius ir ramiai kvėpuokite pro nosį. Visiškai iškvėpę, įtempkite diafragmą (jei norite pajusti, kaip ji įsitempia, uždėkite ranką ant pilvo, žemiau šonkaulių), o po to lėtai įkvėpkite ir kuo stipriau išpūskite pilvą. Šį procesą pakartokite keletą kartų. Tuo metu stenki-tės galvoti tik apie kvėpavimą. Jeigu pra-deda svaigti galva, kvėpavimo pratimus reikia baigti.

lengvuosius aerojonus, t.y. deguonies molekules, turinčias neigiamą krūvį. Medikai aerojonus vadina „oro vitami-nais“. Papildyti orą šiais „vitaminais“ galima tik dažnai ir energingai vėdinant patalpas. Daugiausia aerojonų susikau-pia kalnuose, prie krioklių, banguojant jūrai ir griaudžiant perkūnijai. Todėl mums taip lengva kvėpuoti miške arba laukuose, kalnuose ar pajūryje, kur 1 kubiniame centimetre oro yra šimtai tūkstančių lengvų neigiamų aerojonų. Tokiose vietose dauguma ligų savaime praeina. Galingą gydomąjį poveikį turi ir oro jonizatoriai.

Nebijokite skersvėjoNiekas kitas taip idealiai nereguliuoja mūsų kūno temperatūros kaip oras. Ne-judantis, stovintis oras yra puikus ter-moizoliatorius, o štai stipri oro srovė – švelnus ir nekenksmingas būdas atvėsti. Per didžiausius karščius pakanka įjungti ventiliatorių – ir jau gali kvėpuoti.Skersvėjai – tas pats šviežias oras, be ku-rio neįmanomas joks grūdinimasis. Taigi nusprendę grūdintis, nebijokite skersvė-jų. Jeigu vėsoka, geriau šilčiau apsirenki-te ir atsisėskite toliau nuo atviro lango.Miegas gryname ore, ypač šaltuoju metų laiku, padeda gydyti sunkiausias alergi-jos ir astmos formas.

Kaip sustabdyti dusulio priepuolį?Tai paprastas, tačiau gana veiksmingas bū-das dusulio priepuoliui pristabdyti.• Netraukite konvulsiškai oro pro burną, o ramiai kvėpuokite pro nosį. Nebijokite, neuždusite.• Sėdėdami šiek tiek pasilenkite į priekį, rankų delnais įsiremkite į kelius ir trum-pai, garsiai šnopuodami truktelėkite oro pro nosį. Tai įkvėpimas. Mintimis (įsi-vaizduokite)nukreipkite orą į nugarą, iki juosmens – į plaučių gilumą. Įkvėpdami stenkitės, kad pečiai būtų nejudrūs.• Truputį, bet ne visiškai, atsitieskite, del-nus ir toliau laikydami ant kelių. Iškvėp-kite pro nosį arba pro burną visiškai pa-syviai, tarsi nedalyvautumėte iškvėpimo procese.• Tuoj pat vėl šiek tiek pasilenkite į priekį nuleisdami galvą – staigus garsus įkvėpi-mas pro nosį, šiek tiek atsilenkiate – pa-syvus iškvėpimas.• Atlikite po 2-4 įkvėpimus pasilenkiant, po to 3-5 sek. pailsėkite, ir vėl 2-4 įkvė-pimai ir poilsis. Jeigu reikia, pailginkite poilsį iki 10 sek.• Taip šnopuokite 10 -15 min., kol pa-lengvės. Kitas pratimo variantas: įkvėpi-mo metu nesilankstoma, o tik rankomis apglėbiami pečiai.


DVIESE

Savo giminėms ir draugėms sakydavau: vyro nesulaikysi – jei jis nusprendė, tai ir išeis. Šį kartą taip atsitiko ir man. Mudu su Viktoru – dvylika metų kartu. Sūnui Pauliui – jau dešimt. Nutariau jo kitai neatiduoti, kad išsaugočiau nors dalelę savigarbos. Tai buvo kova ne dėl vaiko, namų ar pinigų. Mane skatino egoizmas ir pricipai.Sakoma, kad reikia turėti gerą draugę. Beveik visi ilgųjų kino f ilmų serialų vei-kėjai turi draugą ar draugę. Sunkią mi-nutę jie pataria, sulaiko nuo neteisingo žingsnio ar paguodžia. Aš tokios drau-gės neturėjau. Kartą apie tai prasitariau vyro seseriai Norai, su kuria artimai ne-bendravome – buvome tik mandagios gi-minaitės... Ji man ne kartą buvo užsimi-

nusi, kad mudu retai kur išeiname kartu, lyg būtume ne vyras ir žmona.Nora nustebo. Po mėnesio ji pakvietė mane į svečius ir supažindino su Ramu-ne. Ši man pasirodė visai tinkama kan-didatė į drauges ir patarėjas. Vidutinio grožio, be manikiūro, natūralaus veido. Tik man nepatiko jos įžvalgios akys. Taip mudvi susipažinome. Ji atvirai ir nuoširdžiai klausinėjo apie mudviejų su vyru gyvenimą, lyg būtų kokia psichikos žinovė. Aš sužinojau, kad ji dar netekėjusi, mano amžiaus – ketu-riasdešimties metų. Ramunė sakėsi dar savo meilės neradusi. Pagalvojau: mer-gužėle, tau tikrai bus nelengva susiras-ti vyrą... Tačiau Ramunė greitai pelnė mano simpatijas ir pasitikėjimą. Mudvi

radome bendrų interesų, ji supažindino mane su savo bičiuliais, o aš atvėriau jai savo širdį, išsipasakojau savo intymias problemas ir santykius su vyru.Deja, mano džiaugsmas buvo neilgas. Jei būčiau žinojusi, kad ši „informacija“ padės jai pelnyti mano vyro simpatijas, niekada savo šeimos paslapčių būčiau neišpasakojusi. O tų nesklandumų mud-viejų šeimoje buvo susikaupę ne viena krūva. Ir dar – pasakiau jai, kad jau penkti metai esu vyrui frigidiška, kitaip tariant, nejaučiu jokio potraukio.Kad atgaučiau ramybę ir apgalvočiau, ką toliau daryti, išvažiavau su sūnumi pas tetą į kaimą. Ramunei apie tai neužsi-miniau. Vis tiek buvo neramu. Po kelių dienų už-sukau į namus šio bei to pasiimti. Tai, ką aš pamačiau, mane šokiravo. Miegama-jame ant lovos sėdėjo mano brangiausia-sis apkabinęs Ramunę ir bučiavosi. Vyro sesuo virtuvėje prie vaišėmis nukrauto stalo šnekučiavosi su savo draugu, kurį ne kartą buvau mačiusi.Ramunė staiga pašokusi dingo, o vyro sesuo įsikibo draugo parankės ir neskubė-dama paliko virtuvę. Tą vakarą supra-tau, kad turiu susigrąžinti vyrą. Kitą dieną su vaiku grįžau namo. Dariau ką beišmaniau: tvarkiau butą, blizginau grindis, pirkau madingus apatinius dra-bužėlius... Paisiau visų jo norų, kurių anksčiau net nepastebėdavau. Žodžiu, žeminausi. Atrodė, lyg ir viskas buvo po senovei. Tačiau kartkartėmis iš dar-

Gauname daugybę jūsų, mieli skaitytojai, laiškų. Juose pra-šote patarti, kaip gydytis susirgus viena ar kita liga, kokie

gydymo būdai labiausiai padėtų, į kokį specialistą reikėtų kreip-tis. Mūsų pašte randame ir laiškų, kuriuose klausiama (dažniau-siai rašo moterys), kaip išsaugoti šeimą, prašoma patarti, ką daryti, kai vyrai „suka į šoną“. Šį kartą vieną tokį laišką iš Su-valkijos pakomentuos ne specialistas, bet gera mūsų redakcijos bičiulė, Klaipėdos krašto rašytoja Rasa Norkutė. Lauksime ir jūsų, mieli skaitytojai, nuomonių ir atsiliepimų. Juk gyvenimas margesnis už genį, nežinai, kada ir kas gali nutikti.

Kai vyrai suka Į ŠONĄ


DVIESEbo grįždavo vėlai. Teisindavosi užtrukęs darbe.Vieną tokį vakarą patikrinau jo drabu-žių kišenes. Ten – o siaube – Ramunės meilės laiškeliai. Pasirodo, ji mano vyrą įsimylėjusi ligi ausų. Vėl nusižeminau – šį kartą prieš Ramunę. Susikaupiau ir paskambinau „ištikimajai“ draugei. Be „labas“, pasakiau: „Vyras – mano. Tu jo negausi“. Ramunė trumpai atkirto: „Aš nekovoju. Jis pasirinks tą, su kuria nu-spręs gyventi“.Suglumau – ji mane sulygino su kvaila sena merga. To nebus. Aš kovosiu – nu-sprendžiau. Kreipiausi į psichologą. Jis daug aiškino, bet reikalingo patarimo neišgirdau. Teta siūlė neskubėti, o ar-timiausias vyro draugas – neištikimąjį paleisti. Taip ir padariau. Keletą dienų iš darbo nevėlavo. Tačiau man kilo įta-rimas – jo geriausias draugas dirbo toje pačioje įmonėje. Atsargiai savo vyro pa-klausiau apie Ramunę. Jis prisipažino: skirtis negalvojęs, tačiau, sakė, vyrams irgi reikia užuojautos: aistros, to amžino pasimylėjimo jausmo. Aš nutylėjau – juk logiška, kad po dvylikos bendro gyveni-mo metų ir kai vaikui jau dešimt, gal tų pasimylėjimų ir nebereikia. Aš jau noriu ramybės ir gyventi kitą – įdomesnį gy-venimą. Be to, jis mėgo krepšinį – žaidė ne tik vidurinėje mokykloje, bet ir uni-versiteto rinktinėje. Tuo tarpu manęs ne-domino jokia sporto šaka, ypač dabar, kai sveriu 94 kilogramus… Kai jis įsijungia televizorių ar klausosi radijo komenta-torių apie sporto varžybas, man darosi bloga. Šių laidų aš nekenčiu.Ramunė kol kas jo nepaviliojo. Tikriau-siai nebuvo apskaičiavusi, kad šitai ne taip greitai daroma. Mudu vėl esame kartu. Ir iš darbo be priežasties nevėluo-ja. Sakyčiau, kad mano sumanymai buvo bevaisiai – kai išklausiusi visų patari-mų, nebeieškojau jo, jis pasitaisė. Taip aš išsaugojau savo šeimą. Tačiau noriu pa-sakyti, kad saugoti vyro neverta: jis pa-sirinks ne gražesnę ar prastesnę, bet tą, anot Ramunės, prie kurios linksta širdis. O tai jau aukštesniųjų jėgų lemtis.Praėjo metai. „Ištikimos“ draugės ieško-jimas baigėsi laimingai ir didesnės įta-kos mūsų tolimesniems santykiams tarsi ir neturi. Tačiau vyras keičiasi – labiau prižiūri save, valgo mažiau ir sveikesnį maistą, rengiasi tvarkingiau, kad gra-žiau atrodytų. Mane vėl ima persekioti įtarinėjimų šešėlis. Bet tai erozija, kuri ėda mūsų santuoką, neleidžia pamiršti jo klaidų, nors aš atleidau. Su Ramune išsiskyrėme nuo ano vakaro, bet man ramybės neduoda vyro elgesys: iš darbo dažnai grįžta šypsodamasis. Ką tai galėtų reikšti?Audronė

Atsakymas AudroneiTokių klausimų girdžiu iš daugelio mo-terų. Jūsų nuomone, jei vyras nori išeiti – jo nesulaikysi, nors nugyventa dvylika metų, o sūnui jau dešimt. Ką Jums dary-ti? Susiradote draugę. Jai atvėrėte širdį, išsipasakojote iki smulkmenų net apie seksualinį gyvenimą. O ji sumanė pavi-lioti Jūsų vyrą. Jūs nusprendėte kovoti. Jeigu rašote, kad norėjote „išsaugoti nors dalelę savigarbos“, vadinasi, Jus skatino egoizmas ir principai.Pakalbėkime apie egoizmą. Egoizmas, kaip žinome, – individo vertybinė orien-tacija. Jai būdinga savo asmeninių inte-resų ir poreikių vyravimas, kitų žmonių ir socialinių grupių interesų nepaisymas bei savanaudiškumas. O egoistas, kaip žinote, kitą žmogų laiko savanaudiškų tikslų objektu ir priemone jiems pasiek-ti. Manoma, kad egoistu žmogus tampa dėl blogo auklėjimo. Pavyzdžiui, kai tė-vai stengiasi įdiegti vaikui per gerą savęs vertinimą ir egocentrizmą, t.y. kai vaikas savo interesus, poreikius ir išgyvenimus gali pradėti laikyti svarbiausiais. Suaugęs žmogus dėl perdėto susikoncentravimo į savąjį „aš“, savimeilės ir visiško abejin-gumo kito žmogaus dvasiniam pasauliui arba socialinei grupei gali susvetimėti, išgyventi vienatvę jį supančiame priešiš-kame pasaulyje.Be to, Jūs esate principinga. Galbūt Jums tiktų malonumo principas – jei ne-varžytų tikrovė. Nedelsdama siektumėte pasitenkinimo, visiškai neatsižvelgda-ma į aplinkos sąlygas bei reikalavimus. Tačiau yra ir kitas – realybės principas. Įsivaizduokime, kas būtų, jei neturėtu-me EGO. (Psichoanalizės sąvoka EGO – tai asmenybės struktūros derinys, ku-rio funkcijos yra suvokti išorinį pasau-lį ir save patį, koordinuoti motorines (artikuliacinė kalbos padargų padėtis ir judesiai, kalbos centras) reakcijas: įsi-minti suvoktus dalykus, suderinti prieš-taraujančius impulsus, atsirandančius iš tam tikros dalies, kai žmogus stengiasi prisitaikyti prie išorės reikalavimų). Ki-taip tariant, jei neturėtume EGO, im-tume reikšti savo nežabotus, agresyvius impulsus. Taigi EGO apima mūsų iš dalies įsisąmonintus suvokimus, mintis, nuomones ir prisiminimus. Jis yra as-menybės valdytojas, jis yra mūsų sąžinės balsas, kuris verčia mus atsižvelgti ne tik į tikrovę, bet ir idealus, moralines nuo-statas bei vertybes. Kyla klausimas, kodėl vyro sesuo Nora Jus supažindino su Ramune? Matyt, ži-nojo Jūsų šeimos padėtį. Be to, Ramunė buvo vieniša ir turėjo savo tikslų, apie kuriuos Jūs nepagalvojote. Be to, persi-kraustydama į kaimą pas tetą, suteikė-

te galimybę Ramunei, viską žinančiai apie Jūsų šeimą, pasinaudoti savo „su-gebėjimais“ susirasti vyrą. Psichologas irgi Jums nepadėjo. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į psichoterapeutą. Jūs neatsakėte į vyro žodžius: „tačiau ir vyrams reikia užuojautos: aistros, to am-žino pasimylėjimo jausmo“, nes esate įsitikinusi (kaip ne viena moteris), kad „sulaukus keturiasdešimties gal tų pasi-mylėjimų ir nebereikia“. Be to, Jūs Ra-munei pasisakėte, kad jau penkeri metai esate vyrui šalta (frigidiška). Taigi, kas tas frigidiškumas ir kodėl susvetimėjo judviejų su vyru santykiai? Jei skaitote spaudą, tikriausiai atkreipėte dėme-sį, kad ne tik eiliniai vyrai, bet ir šalių vadovai bei kiti aukšto rango asmenys (ne visi) skiriasi ir renkasi jaunesnes ar vyresnes nefrigidiškas moteris. Palikto-sios spaudoje aprauda savo likimus (ne visos). Pirmiausia, kas tas frigidiškumas? Tai lytinis šaltumas, susilpnėjęs moterų lytinis potraukis, dygėjimasis lytiniais santykiais, nenoras mylėtis. Lytinis šal-tumas gali atsirasti dėl lytinių traumų, depresijos, lytinių ligų, išprievartavi-mo, labai griežto auklėjimo, vaikystėje įskiepytos neigiamos pažiūros į lytinius santykius. Dažnai frigidiškos moterys lytiškai santykiauja tik pareigos jaus-mo verčiamos. O frigidiškų vyrų, bent spaudos žiniomis, nėra daug.Kaip supratau iš laiško, Jūs nekenčia-te sporto. Bet vyras juk neverčia Jūsų sportuoti. Leiskite jam pasidžiaugti jo pomėgiu. Įsižiūrėkite, kiek daug spor-tininkai deda pastangų žaisdami. Gal sunku žiūrėti, bet yra ir gražių akimirkų. Sportas irgi yra menas ir grožis, tiesa, kartais žiaurokas.Rašote, esate apkūni. Atleiskite, gal dėl to ir pasimylėjimas su vyru Jums nepri-imtinas, ir sportuoti per sunku. Tačiau dabartiniame XXI amžiuje svorį galima lengvai numesti. Mylėkim save, kad ne-būtume nugalėti. Rašote, kad vyras pradėjo sau skirti dė-mesio net dėl valgio, o iš darbo grįžta šypsodamasis. Gal su Ramune susitin-ka, gal kita moteris jam šypsosi, o gal paprasčiausiai jam linksma, kad gyveni-me daug ką apmąstė ir suprato? Tačiau be to švento pasimylėjimo, tos Dievo dovanos, kažin ar jis šypsotųsi? Kita vertus, ne vienas vyras, supratęs, kad jo moteris „atšalo“, nugyvena gyvenimą, neskriausdamas savo šeimos, netgi šyp-sodamasis ir apie jokias skyrybas negal-voja. Manau, Jūs tai žinote ir šito aiškinti neverta. XXI amžiuje žmonės išmoksta gyventi atskirus gyvenimus, neišdraskę savo lizdo ir nepadarę vaikams gėdos.


GROŽIS IR SVEIKATA

Rankų odoje yra mažai riebalų liau-kų, todėl dėl dažno plovimo jos greitai džiūsta, sausėja, trūkinėja, darosi šiurkš-čios, netenka elastingumo, atsiranda se-natvinių šlakų bei raukšlių. Tačiau tin-kamai prižiūrint rankas ir saugant jas nuo žalingo aplinkos poveikio, galima pasiekti, kad jos visada būtų minkštos ir švelnios kaip šilkas.

Trapūs ir lūžinėjantys nagaiJei jūsų nagai trapūs, sluoksniuojasi, lū-žinėja, jiems prižiūrėti naudokite specia-lias kosmetikos priemones. Pavyzdžiui, specialus nagų lakas gali akimirksniu išlyginti paviršinį nago sluoksnį, suteik-ti nagui blizgesio. Jei jūsų nagai silpni, tokias priemones rekomenduojama naudoti reguliariai, t. y. kiekvieną dieną jomis tepti nagus vietoj bespalvio lako

arba jas naudoti kaip pagrindą, ant kurio tepsite norimos spalvos nagų laką.Yra specialių priemonių, kurios sukli-juoja besisluoksniuojančius, įskilusius nagus. Be to, daugelis kosmetinių gydo-mųjų nagų lakų drėkina nagą, papildo jį būtinais mikroelementais ar vitaminais. Jeigu jūsų nagai silpni, trapūs ir lūžinė-jantys, kosmetikos kabinetuose galima išbandyti parafino voneles rankoms,o namų sąlygomis – pašildytos ricinos kompresus.Dažnai nagai sluoksniuojasi tiems žmo-nėms, kurie dirba kompiuteriu. Jeigu dirbate tokį darbą, derėtų kas valandą daryti pertraukas ir pamasažuoti pirštų pagalvėles.Lūžinėjantiems nagams labai tinka druskos vonelės. Į šiltą vandenį įberkite druskos (litrui vandens – šaukštas drus-

kos) ir tokioje vonelėje palaikykite pirš-tus 20 minučių. Mityba ir nagų būklėRudenį gausu vaisių ir daržovių. At-rodytų, jog šie maisto produktai turėtų pagelbėti ir nagams. Tačiau – atvirkščiai, nagai dar labiau ima lūžinėti ir sluoks-niuotis. Greičiausiai tai vyksta dėl to, kad organizme trūksta silicio (pade-dančio pasisavinti kalcį, suteikiančio audiniams tvirtumo, elastingumo) ir sieros (būtinos nago formavimuisi). Ką gi daryti? Be savo mėgstamų vaisių ir daržovių, nepamirškite valgyti ir mėsos (avienos, jautienos, triušienos). Mėsoje yra pakankamas sieros kiekis. Žinoma, tinka ir vištiena, tik raudonoje mėsoje yra didesnis miozino (baltymo, turinčio sieros) kiekis. Be silicio ir sieros, nagams yra svarbūs vitaminai A (skatina nagų augimą), B (padeda pasisavinti baltymus, skatina augimą), jodas (svarbus nago augimui), kalcis (stiprina nago plokštelę), geležis (svarbi nago struktūrai, formai).

Sausa rankų odaRudenį dažnai pastebime, jog rankų oda tampa sausesnė, o odelės aplink nagus – šiurkštėja. Specialistai reko-menduoja kartą per savaitę rankų odą nušveisti, t. y. padaryti šveičiamąjį va-lymą, kurio metu pašalinamos negy-

Atėjus rudeniui, daugelis moterų skundžiasi, kad išsausėjo ar net suskeldėjo rankų oda, ėmė lūžinėti nagai. Kodėl taip

nutinka ir ar įmanoma šių bėdų išvengti? Žinoma, jeigu prisi-minsime, kad rankų odos bei nagų būklė priklauso nuo viso organizmo būsenos, ypač – nuo sveikos ir tinkamos mitybos. Sveiko žmogaus rankos turi būti vėsios, nei per daug drėgnos, nei per daug sausos, nagai – tvirti.

Tas rankų ŠVELNUMAS...


GROŽIS IR SVEIKATA

vos ląstelės bei pagerinama kraujotaka. Specialų šveitiklį – valomąją priemonę su grūdeliais – reikėtų naudoti vieną ar du kartus per savaitę. Įtrynus ją į rankų odą reikia šiek tiek palaukti, o paskui nuplauti pakaitomis šiltu ir šaltu van-deniu. Ir tik po to rankas patepti maiti-namuoju kremu.

Rankų kremaiRudenį ir žiemą rankoms labiausiai trūksta vitaminų, drėgmės ir riebalų. Todėl šaltu oru patartina rankas tepti kremu, kuriame yra įvairių drėkinamųjų, apsauginių bei maitinamųjų medžiagų. Rinkitės tik geros kokybės rankų kremą. Jo mažiau reikės (užteks patepti plony-čiu sluoksniu), o rankų oda iškart taps elastinga ir švelni. Tepant rankas prastos kokybės kremu, rankų oda vis tiek „ne-pajunta“ jokio drėkinamojo ar maitina-mojo poveikio.• Kremą pradėkite įtrinti nuo pirštų galiukų plaštakos centro link, darykite tai pakaitomis viena ir kita ranka. Kad kremas geriau įsigertų, pamasažuoki-te rankas intensyviais sukamaisiais bei spaudžiamaisiais judesiais.• Rinkitės tik specialiai rankoms skirtus kremus, kurių sudėtyje yra vitaminų A, C, E, natūralių aliejų (pvz., saulėgrąžų), bičių vaško, glicerino. Dažniausiai to-kie kremai ne tik švelnina ir minkština rankų odą, bet turi ir gydomųjų savy-bių, t. y. padeda užgyti žaizdoms bei įdrėskimams.

Šaltas oras ir rankų odaAtšiaurus oras gali būti itin negailestin-gas mūsų rankoms. Rankų odos drėgmę mažina nuolatinis vaikščiojimas iš sau-so (kambario) oro į vėją ar stingdantį šaltį. Dažniausios rankų odos „bėdos“: sudribimas, ragėjimas, sausėjimas, pa-raudimas, pleiskanojimas, trūkinėjimas, niežulys, skilinėjimas, įvairūs išbėrimai. Tačiau rimčiausia rankų odos „liga“ – dermatitas. Dermatitas (dar vadinamas egzema) – tai rankų odos uždegimas, kuris pasireiškia stipriu išbėrimu. Rankų dermatitą gali sukelti įvairiausi veiks-niai, bet rudenį ir žiemą – dažniausiai

šaltis ir drėgmė. Dermatitas – sunkiai gydoma liga, tad pastebėję jos požymių kreipkitės į gydytoją.Jei norite išvengti visų šių nemalonumų, įsidėmėkite keletą taisyklių, kurios padės užkirsti kelią rankų negalavimams, padės išsaugoti rankų odą gražią ir švelnią.

1. Ne tik vasarą, bet ir šaltuoju metų laiku gerkite daug vandens. Tai

padės pašalinti toksinus iš jūsų kūno bei palaikyti nuolatinę odos drėgmę.

2. Niekada neikite į lauką šlapiomis ar drėgnomis rankomis, nes nuo šalčio

jos pradės skilinėti.

3. Šaltuoju metų laiku eidami į lauką visada mūvėkite pirštines. Jos turėtų

būti vilnonės ar medvilninės, venkite sin-tetinių.

Tinkama apsaugaPirmiausia – pirštines reikia mautis ne-laukiant pirmųjų šalčių, bet tik atvėsus orams. Vienos seniausių pirštinių yra rastos Egipto faraono Tutanchamono kape. Senovės romėnai pirštines mūvėjo dirbdami sunkius, grubius darbus, esant šaltam orui. Viduramžiai bei Renesan-so laikotarpis tapo pirštinių klestėjimo laikotarpiu. Be apsauginių funkcijų, jos įgavo ir simbolinę – tapo valdžios at-ributu. XIX amžiuje buvo tiesiog ne-padoru išeiti į gatvę be pirštinių. Kiek-viena mados tendencijas sekanti dama savo garderobe turėdavo dešimtis porų pirštinių. Perkant pirštines, reikėtų žinoti, ko-kio dydžio ir ilgio jų reikia. Pirštinių dydis nustatomas pagal rankos apim-tį ties pirštų pagrindu (neįtraukiamas nykštys). Moteriškų pirštinių dydžiai – 6, 6½ (18 cm, XS), 7 (19 cm, S), 7½ (20 cm, M), 8 (22 cm, L), 8½ (23 cm);Vyriškų pirštinių dydžiai – 7½ (20 cm), 8 (22 cm, XS), 8½ (23 cm, S), 9 (24 cm, M), 9½ (26 cm, L), 10 (27 cm).Pirštinių ilgis matuojamas centimet-rais nuo nykščio pagrindo iki apatinio pirštinės krašto. Labiausiai paplitusios pirštinės yra 04, 06, 07, 09 ilgio (ati-tinkamai – 4, 6, 7 bei 9 cm). Kokias pirštines – odines, trikotaži-nes, vilnones, pirštuotos, kumštines ar kombinuotas – pasirinksite, lems jūsų finansinės galimybės. Tačiau tinkamaiišsirinktos pirštinės padės pamiršti šą-lančias rankas ir nagus. Rankų vonelės• Pavargusioms rankoms puikiai tinka kontrastinės vonelės. Vieną minutę ran-kas palaikykite šiltame, kitą – šaltame vandenyje. Pakartokite procedūrą pen-kis kartus, baikite šalto vandens vonele. Po procedūros rankų nenušluostykite,

bet iš karto, patepusios kremu, masažuo-kite. Pradėkite nuo pirštų galiukų, vėliau sukamaisiais judesiais masažuokite riešo link ir užbaikite alkūne.• Po sunkios darbo dienos pavargusias rankas atgaivinsite panardinusios iki alkūnių į šaltą vandenį arba tiesiog nu-praususios jas šaltu vandeniu. • Paraudusias ir sugrubusias rankas su-minkštins šilta vonelė. Į dubenį įpilkite šilto vandens ir įberkite 1 stiklinę sodos ar jūros druskos. Rankas vonelėje laiky-kite tol, kol vanduo atvės. Laikydamos rankas vandenyje, galite pamasažuoti pirš-tus, atsargiai atstumti aplink nagus esan-čią odelę. Po procedūros rankas patepkite maitinamuoju kremu ir pamasažuokite.

Rankų šveitiklio galite pasigaminti ir na-muose. Nedideliame dubenėlyje karšto vandens ištirpinkite 2 šaukštus medaus, supilkite pusės citrinos sultis ir šaukštą kviečių sėlenų. Atvėsusią masę tepkite ant drėgnų rankų. Iš pradžių šveitiklis įsi-trins pakankamai lengvai, tačiau po kiek laiko (dėl medaus) taps vis sunkiau. Tai ženklas, jog pakanka trinti rankas. Už-teptą masę ant rankų palikite keletui mi-nučių. Tada rankas nuplaukite šiltu van-deniu ir patepkite neriebiu kremu.

Dar keletas patarimų• Rankos bus minkštos ir švelnios, jeigu kiekvieną rytą jas įtrinsite keliais lašais citrinos sulčių, o vakare – glicerinu. • Skilinėjančioms, žaizdotoms rankoms gydyti tinka vaistinės taukės arbata. Vaistinių taukių šaknyse yra alantoino – natūralios medžiagos, kuri skatina odos ląstelių augimą. Užvirinkite tris puode-lius vandens, įberkite 3 valgomuosius šaukštus džiovintos taukės ir uždenkite dangčiu. Virkite apie 10 min. Atvėsin-kite ir dar šiltame nuovire pamirkykite rankas maždaug 15 min. Po to jas sausai nušluostykite ir patepkite gydomuoju losjonu su alaviju ar medetkomis. Kar-tokite šią procedūrą kasdien, kol rankų oda taps lygi ir minkšta.• Ypač šiurkščiai rankų odai atgaivinti tiks šilto aliejaus vonelės. Pašildykite aliejaus (geriau alyvuogių), įpilkite į dubenėlį, įlašinkite kelis citrinos lašus ir panardinkite rankas 20 min. Po pro-cedūros rankas nusausinkite, tačiau ne-nuplaukite – leiskite įsigerti likusiam aliejui.• Jeigu nuo šalčio jūsų rankų oda pasi-darė labai sausa, sumaišykite po vieną valgomąjį šaukštą migdolų, avižinių kruopų (sumalkite kavos malūnėliu), cinko oksido pastos, medaus ir vieną kiaušinio trynį. Ištepkite šiuo mišiniu rankas ir užsimaukite natūralios me-džiagos pirštines. Būkite taip per naktį, o rytą nuplaukite rankas šaltu vande-niu. Rankos taps nepaprastai minkštos.• Rudenį ir žiemą rankoms labai „patin-ka“ bulvių nuovirai ar košelės. Dvi virtas bulves su lupenomis sutrinkite, įpilkite šiek tiek pieno ar kefyro, gauta mase iš-tepkite rankas. Palaikykite pusvalandį, nuplaukite pakaitomis šiltu bei šaltu vandeniu ir patepkite drėkinamuoju kremu.


SIELOS LABIRINTAI

Nugirsti pokalbiai Ar kada nors klausėtės svetimų pokalbių? O aš klausiausi. Ir tai velniškai smagu. Be to, nugirstas pokalbis gali praskaid-rinti dieną ar priversti susimąstyti.

„Ei, tu mano kaimynė?“ Kai gyveni miegamajame rajone, nori nenori tenka susitikti su kaimynais. Laiptinėje, lifte ar prie pašto dėžutės. Na, o jeigu butų balkonus skiria tik men-ka skardos plokštė, apskritai neįmanoma išvengti kontakto su kaimynais. Tad apie kaimynus. Mano kaimynai keičiasi taip dažnai, jog neįmanoma susigaudyti,

Tikriausiai esate pastebėję, jog retsykiais (kai kuriems iš mūsų – ir dažniau) atsiranda noras paliežuvauti. Apie drau-

ges, apie vyrą... Arba, pavyzdžiui, grįžtant iš pobūvio „panars-tyti“ visų, kas ten buvo, kaulelius ir apkalbėti netgi katinėlį su šuneliu.

Apkalbos APKALBĖLĖS...

kas, po kiek ir kaip gyvena. Paskutiniai mano kaimynai buvo du vaikinai. Jau-ni ir dirbantys statybose (tai sužinojau iš jų pasišnekučiavimų rūkant balkone). Bet dažniausiai šių dviejų vaikinukų po-kalbiai sukosi apie alų, seksą ir moteris. Retkarčiais apie darbą. Na taip, ką gi čia daug šnekėsi apie plytas ar cementą. Nykios temos. Beje, vaikinukų pokalbiai neapsiėjo be „mato“ žodyno. To rusiško, kuris absoliučiai necenzūrinis. Vieną šiltą, jauką vakarą ir aš sulaukiau savo kaimynų dėmesio, kai pasitiesusi pledą įsitaisau balkone. Staiga persisvėrę per turėklus jie pamato mane. Ir ... kalbina

visais įmanomais žodžiais, skirtais mo-terims vilioti, tik pagražindami „matu“. Na, ir kuriai moteriai patinka būti pa-vadintai vardu iš „mato“ žodyno? Nepa-žįstu tokios. Taigi nepaisant ypatingai gerų mano kaimynų ketinimų (o mano – nelabai palankių), kalbos išseko neįti-kėtinai greitai.

„Kuris gražesnis? „Dar šilta rudens diena. Vyksta Sostinės dienos. Ir aš nutariu pasinerti į šį kvapų, muzikos, skambaus juoko bei kalbų sąs-kambį. Taip, taip – kalbų. Elegantiškai atrodanti pagyvenusi pora taip pat lėtai ir elegantiškai žingsniuoja prospektu. Pralenkiu ir įsiklausau į jų po-kalbį. Negaliu patikėti savo ausimis tuo, ką išgirstu. Elegantiškoji pora, nekelda-ma tono, vienas kitą kuo nuoširdžiausiai koneveikia įvairiausiais žodžiais. Plaukdama su žmonių minia patraukiu į ranko darbų rankinių prekyvietę. Ponios renkasi rankines, o vyriškiai – pinigines. Staiga už nugaros išgirstu, kaip dvi mote-riškės įnirtingai ginčijasi, kuris gražesnis: Džekas Nikolsonas ar Robertas de Niro. „Aišku, Nikolsonas“, – mintyse atsakau. Bet moterys niekaip nesutaria, kuris iš jų geresnis fizine prasme. „Dar kartą Nikol-sonas“, – jau noriu šaukti garsiai. Toliau diskusija apie šių dviejų vyriškių priva-lumus ir kuris iš jų vertesnis, tampa itin moteriška – na, suprantate, ką turiu ome-nyje. Įdomi tema, gal ir man prie jų pri-sidėti? Nors geriau pasižiūrėsiu, kaip tos pleputės atrodo. Labai jau smalsu. Lėtai apsisuku, neva norėdama nužvelgti pro-spekto pastatus, ir... tai geriausiu atveju pirmakursės studentės. Matyt, šie vyriš-kiai žavi įvairaus amžiaus moteris. Skubu pasiklausyti orkestro ir... svetimų pokalbių. Pašėlusiai įdomu. Štai prie sta-lelio susėdusi kompanija smagiai klegė-dama diskutuoja apie alaus kokybę šioje šventėje ir muziką. Dar kiti aptarinėja įvykius Gruzijoje (vieni gina užpuolikus, o kiti – nukentėjusiuosius. Kažkas į šuns dienas deda visą ES poziciją Gruzijos at-žvilgiu. Aistros kaista).Kažkas garsiai šaukdamas į telefono ra-gelį auklėja vaikus ir liepia išvesti pasi-vaikščioti šunį. O jeigu ne...Prie gretimo stalelio susiglaudusi pore-lė bučiuojasi ir vienas kitam be paliovos prisipažįsta iki beprotybės mylintys. Įdomu, ar ir po daugelio metų jie kalbės tuos pačius žodžius? Vieni garsai prityla, kiti tampa garsesni. Vieni žmonės nueina, kiti ateina. Šne-kos keičia viena kitą.

„Galima prie jūsų?...“Dabartiniai prekybos centrai – tai par-duotuvių, kavainaičių, kino teatrų, pra-


SIELOS LABIRINTAIserialą šnekučiavosi vyrukas ir mergina. Beje, Minerva antikos pasaulyje buvo iš-minties deivė... Telefono skambutis nutraukia mano „ty-rinėjimus“ ir paakina palikti šurmuliuo-jančius žmones. Susitinku su draugėmis ir linksmai klegėdamos patraukiame į šurmuliuojantį naktinį klubą. Tiesa, jis ne prekybos, o miesto centre. Kol iki jo nusigauname, aptariame valiutų kurso pokyčius, nekilnojamojo turto tendenci-jas, padūsaujame dėl vieno ar kito gerai visuomenėje žinomo veikėjo. Taip pat ne-pamirštame mylimųjų iškrėstų šunybių, siurprizų, intymaus gyvenimo, pasidalija-me žiniomis, kur geriau pirkti apatinį tri-kotažą ir patogius miegamojo baldus...

KOKIA ESATE LIEŽUVAUTOJA?

Draugė pasakė, kad skiriasi su vyru, ir paprašė niekam apie tai nepasakoti. Jūsų reakcija:a) pasistengsite tuoj pat išaiškinti visiems – 2;b) šia naujiena (labai slaptai) pasidalinsite su kita drauge tik todėl, kad paslaptis jūsų neslėgtų – 1;c) tylėsite – 0.

Išgirdote, kad jus aptarinėja kolegos. Jūsų reakcija:a) išgyvensite – 0b) pasiklausysite, ką jie kalba ir atkreipsite dėmesį į informaciją – 2;c) pasistengsite „išryškinti“ savo kolegas arba juos įtikinti – 1.

Jūsų akivaizdoje blogai šnekama apie jūsų viršininką. Jūs:a) su malonumu palaikysite pokalbį – 0;b) pasistengsite nežymiai pakeisti pokal-bio temą – 1;c) pradėsite įtikinėti pašnekovus, kad turi-te kitokios informacijos – 2.

Jūsų darbovietėje greitai turėtų lik-ti laisva patraukli darbo vieta. Jūsų veiksmai:a) eisite pas viršininką ir siūlysite savo kan-didatūrą – 2;b) diskredituosite konkurentus paskalo-mis – 0;c) pradėsite visur kalbėti, kad esate verta šių pareigų – 1.

Ruošdamasi pirkti brangų daiktą, jūs:a) nesiklausysite kitų nuomonės – 0;b) aptarsite tokių daiktų privalumus su draugėmis – 2;c) padarysite taip, kaip patars pardavėjas – 1.

Su artimaisiais aptariate tarnybinius reikalus:a) tik tada, kai įvyksta kas nors itin reikš-minga – 1;b) niekuomet neaptarinėjate – 0;c) kiekvieną kartą, kai tik turite laiko – 2.

Suskaičiuokite taškus:Nuo 0 iki 3Esate nemokšiška liežuvautoja ir visai ne-sinaudojate neoficialia informacija, nesi-klausote jokių nesąmonių. Todėl būkite atsargesnė. Jeigu išpasakosite kažkokią paslaptį ne tam ir ne taip, jūs rizikuosi-te pakenkti savo reputacijai. Taigi, jeigu jums kas nors norės atskleisti paslaptį, geriau mandagiai atsisakykite ją išklausy-ti, tada neatsiras noro šią paslaptį atverti kitiems.

Nuo 4 iki 7Jūs gyvai domitės įvairaus pobūdžio „slapta“ informacija. Labai mėgstate ją pagrąžinti, savaip interpretuoti (kartais piktais tikslais) ir paskleisti toliau. Kartais taip jūs paprasčiausiai stengiatės pakilti kitų žmonių akyse. Tai neveiksmingas bū-das. Geriau iš svetimų lūpų išgirstas nau-jienas pasistenkite tik išklausyti, o paskui daryti išvadas ir elgtis, kaip liepia širdis ir protas.

Nuo 8 iki 12 Jūs – „teisinga“ liežuvautoja. Jūs visada domitės kitų reikalais. Pažįstami jus laiko gera ir patikima drauge. Išklausydama ir aptardama džiaugsmus, bėdas, kitų žmo-nių asmeninio gyvenimo smulkmenas, jūs kartais nežymiai atsidūstate supras-dama, kad kažkam yra blogiau, negu kar-tais būna jums. Bet gautą informaciją jūs niekuomet nepanaudojate prieš tą, iš ko ją išgirdote, nors pasitaiko, kad norėtųsi taip padaryti.

mogų centrų kvartalai. Puikumėlis. Prisėdu ant suolelio greta dviejų pagy-venusių poniučių. Damos subtiliai nar-plioja anūkų meilės trikampius ir kvad-ratus: „Mano anūkas visiškai neklauso nei manęs, nei savo motinos. Laksto paskui tą mergiotę, kai tuo tarpu Kris-tina jį taip myli. Net nežinau, ką dary-ti“. Gilus poniutės atodūsis... Kita dama pavargusiu balsu jai antrina: „Mano anūkė irgi laksto kaip padūkusi. Susiti-kinėja su dviem vaikinais tik pramogai, o sako mylinti dar vieną. Man nuo tokio jos tempo skauda galvą...“ Na, jeigu kas paklaustų mano nuomonės, pasakyčiau, kad tai, kaip sakė vienas mano kolega, – paprasčiausias pasileidimas, ir tiek. Palieku damas ir lengvu žingsneliu einu išgerti puodelio kavos. Įsitaisau patogia-

me fotelyje. Žmonių apstu. „Galima prie jūsų?“ – išgirstu malonų vyrišką balsą. Linkteliu be žodžių. Vyriškio išvaizda impozantiška. Bet daugiau neišgirstu nė žodelyčio. Tyla kartais irgi tinka. Bet ne šiuo atveju. Padėkojusi už malonią drau-giją, nueinu savo keliais. Ir nueidama žinau, kad mano tylios draugijos kom-panionas nulydi mane žvilgsniu. Vienoje drabužių parduotuvėje, mata-vimosi kabinoje išsirengusi iki apatinių, nugirstu pokalbį: „Ar matei savaitgalio serialą? Kaip ten viskas buvo?“ „Žinai, ta Minerva vis rezga pinkles, o vargšeliai įsimylėjėliai Rodrigas ir Marijana nieko apie tai nenutuokia ir mano, kad vienas kitą apgaudinėja....“ Kažkodėl maniau, kad „muilo“ operų laikai jau praėjo. Bet keisčiausia buvo tai, kad apie savaitgalio

Žodinės agresijos išraiškaĮdomu, kad apkalbos būdingos ir mo-terims, ir vyrams. Tačiau visais laikais šis užsiėmimas buvo priskiriamas mote-rims. Tai istoriškai susiklostęs stereoti-pas. Jeigu kalbėsime rimtai, apkalbos yra viena iš agresijos, kuri labiau būdinga vyrams, išraiškos formų. Tačiau vystan-tis visuomenei, į agresiją imta žiūrėti ne-igiamai. Štai taip pamažėle vyrai perėjo prie žodinės agresijos išraiškos ir išmoko liežuvauti ne blogiau už moteris. Vyrai savo apkalbas paprastai slepia nuo visuomenės. Stiprioji lytis „narsto kaule-lius“ kur nors dirbtuvėje ar prie alaus bo-kalo – „grynai vyriškoje kompanijoje“, o moterims girdint jie stengiasi nagrinėti globalias problemas.Na, o moterys liežuvaudavo visada ir, beje, dėl tos pačios priežasties – norė-damos išleisti susikaupusį garą (išlieti agresiją).

Kodėl mes apkalbinėjame?•Apkalbos – puikus būdas užmegzti santykius. Tarkim, atėjus dirbti į naują kolektyvą nėra nieko paprasčiau, kaip pažintį pradėti nuo apkalbų rūkoma-jame.• Apkalbos leidžia pajusti gyvenimo skonį, užkrečia emocijomis, kurių dėl vienokių ar kitokių priežasčių pasigendame savo gyvenime .• Apkalbos leidžia perimti gyveni-mo patirtį, mokytis iš kitų klaidų. Teiraudamiesi „o ką ji padarė ir kaip jis reagavo“, mes formuojame savo elgesio stilių.• Mes norime „pakylėti“ save kitų ir savo akyse (pasmerkę kitą, mes ke-liame savo vertę).• Dažnai apkalbamos ryškios, vi-siems žinomos ir daug pasiekusios asmenybės. Kai mes narstome jų kaulelius, regis, atsiduriame arčiau jų, o tai, be abejonės, malonu.


MOTERS SVEIKATA

1. „Kasdien treniruojuosi“ Pertraukos tarp treniruočių būtinos visiems – ir profesionaliems sportinin-kams, ir mėgėjams. Pernelyg didelis fi-zinis krūvis gali pakenkti raumenims, sausgyslėms ir sąnariams, atsiranda per-vargimas, netenkama jėgų, susilpnėja imunitetas, gali prasidėti netgi depresija. Fanatiškai pasinerdamos vien tik į sportą, jūs atsisakote kitų gyvenimo džiaugsmų. Ką daryti? Kasdien treniruotis galima, tačiau tik tada, jeigu rengiatės varžy-boms. Visais kitais atvejais tiesiog bū-tina duoti organizmui laiko pailsėti ir atsigauti.

2. „Visai nevalgau saldumynų“Nieko baisaus, jei išsiverčiate be tortų ar saldainių, bet atsisakyti visų skanės-tų tikrai neverta. Mūsų protėviai būtent pagal saldumą puikiai mokėjo atskirti

energijos teikiančius maistingus vaisius. Beje, kažkuriuo metu potraukis saldu-mynams vis tiek prasiverš. Ką daryti? Racione turi būti įvairių pro-duktų ir patiekalų. Retkarčiais pasimė-gaukite ir nedideliu gabalėliu grietininio torto, saldainiu ar saldžiu pyragėliu. Taip jūs patenkinsite natūralų saldumynų po-reikį ir išvengsite nesuvaldomo potrau-kio jų prisivalgyti iki soties.

3. „Riebalų kiekį organizme sumažinau iki 18 procentų“ Bekompromisė kova su antsvoriu pa-vojinga sveikatai. Riebalai sudaro ner-vų ląstelių ir vidaus organų apsauginį sluoksnį. Riebalai būtini kai kurių hor-monų, pavyzdžiui, estrogenų, gamybai. Kai riebalų būna mažiau negu norma, organizmas pereina prie badavimo re-

žimo ir „išjungia“ gyvybiškai nebūti-nus fiziologinius procesus, taip pat irovuliacijos bei kaulų audinio gamybos mechanizmą. Dėl to dažnai kyla tokių negrįžtamų pakenkimų kaip nevaisin-gumas ir osteoporozė.Ką daryti? Nesistenkite numesti svo-rio vien degindamos riebalus. Geriau užsibrėžkite tikslą padidinti raumenų masę. Medikai teigia, kad fiziškai ak-tyvių moterų organizme riebalų kiekis svyruoja nuo 20 iki 27 proc. Tad jeigu sveikai maitinatės ir sportuojate, orga-nizmas pats nusistatys reikiamą riebalų kiekį. 4. „Vengiu angliavandenių“Angliavandeniai – gyvybiškai svarbūs, nesvarbu, ką sakytų įvairių baltyminių dietų propaguotojai. Jie suteikia orga-nizmui energijos, aprūpina maisto me-džiagomis ir ląsteliena. Angliavandenių nevalgantis žmogus netrukus pajunta nuovargį ir netgi gali trumpam netekti atminties.Ką daryti? Dietologai neabejoja, kad sveikos mitybos racione turi būti kuo daugiau produktų, turinčių mažai ap-dorotų angliavandenių. Tai – daržovės ir nevalytos kruopos, paskui vaisiai, duona ir kiti rupių miltų gaminiai. Mokslinin-kų atlikti tyrimai rodo, kad toks maistas padeda žmogui išvengti daugelio ligų ir antsvorio. Sveikatai kenkia tik valyti, „blogieji“ angliavandeniai, kurių gau-su kepiniuose, saldainiuose ir baltoje duonoje.

5.„ Santykių vis tiek nenutraukiu“ Stresas namuose ar darbe dėl nuolati-nių konfliktų sujaukia ir nuodija gyve-nimą. Mokslininkai įrodė, kad bet ko-kia įtempta situacija, kuri tęsiasi ilgiau kaip pusę metų, tampa galvos skausmo priežastimi, žmogui pradeda slinkti plaukai, prasideda odos ir kraujotakos sistemos ligos, širdies bei virškinimo sutrikimai. Žmogus rizikuoja susirgti depresija, tampa dirglus, nervingas, jį pradeda kankinti nemiga.Ką daryti? Labai sunku nutraukti il-gus metus besitęsiančius ir jau įpročiu tapusius santykius. Bet ar verta juos tęsti, jeigu jūs nelaimingi ir privers-ti kankintis? Galbūt santuokoje jūs nejaučiate emocinio pasitenkinimo, o darbe jau keletą metų kenčiate dėl įvairių priekabių ir nepakilote nė vie-nu karjeros laipteliu? Iš pradžių pamė-ginkite aptarti situaciją su sutuoktiniu ar viršininku. Paskui užsirašykite pas psichologą. Pagalvokite, ar užteks jėgų išspręsti susikaupusias problemas ir ar verta saugoti tokius santykius savo sveikatos sąskaita?

Kiekviena aktyviai gyvenanti moteris, be jokių abejonių, laiko save gana išprususia ir apsišvietusia. Net ir naktį prikelta

iš lovos ji kuo nuosekliausiai išdėstys, kaip sveikai maitintis, kiek laiko skirti sportui, kiek riebalų reikia moters organizmui ir kaip bendrauti su aplinkiniais. Deja, kai kurie įsitikinimai ne tik klaidingi, bet netgi pavojingi.

Mūsų KLAIDOS


PAGAL LNK TV LAIDĄ

Žmogaus organizmui kalcio reikia visais gyvenimo etapais. Tačiau daugiau nei įpra-stai kalcio reikia jaunam augančiam orga-nizmui, daug sportuojantiems vaikams, moterims – nėštumo laikotarpiu, taip pat sulaukus premenopauzės ir menopauzės. Būtent vyresnio amžiaus moterys turėtų vartoti daugiau šio mineralo, nes pradeda retėti kaulai, vystosi osteoporozė.

Kalcį organizmas kaupia paauglystėje. Ką daryti, jei tuo amžiaus tarpsniu nesukau-pėme pakankamai kalcio? Tyrimais nustatyta, kad visos organizmui reikalingos kalcio atsargos sukaupiamos daugiausia paauglystėje, kai formuojasi kaulų sistema – tuomet kaulai iki senatvės išlieka stiprūs, rečiau lūžta.Naujausi tyrimai parodė, kad kasdien var-tojant kalcio su vitaminu D, net 50 proc. sumažėja atsitiktinių kaulų lūžių.Beje, mokslininkai nustatė, kad tie žmo-nės, kuriems stinga kalcio, daug anksčiau pražilsta. O esant pakankamam kalcio kiekiui organizme, moteris kur kas rečiau kamuoja priešmenstruacinio sindromo (PMS) negalavimai. Tik, gaila, dažnai pa-mirštame, kad kalcis – vienas svarbiausių organizmo mineralų.

Kalcio kiekį organizme atkurti nėra lengva Kalcio gali trūkti maitinantis nevisaver-čiu maistu, atsiradus virškinimo sutrikimų arba sutrikus kalcio pasisavinimui. Kalcio pasisavinimą žarnyne gali sumažinti ir kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, šoko-ladas, nesaikingas arbatos, kavos, gyvulinės kilmės riebalų bei druskos vartojimas.Jeigu kalcio trūksta mažiems vaikams, gali vėliau dygti dantys (arba jie apskritai nedygsta), vaikas gali susirgti rachitu. Vi-dutinio amžiaus žmonės, kuriems stinga kalcio, gali turėti neurologinių problemų, nes kalcis dalyvauja perduodant nervinius impulsus. Žmogus tiesiog nesupranta, kas vyksta – jis tampa jautrus, jį vargina įvai-

rūs nesuprantami skausmai. Besilaikantieji dietų (dažniausiai jų laikosi vėlgi moterys) taip pat mažiau gauna kalcio. Kartais dėl kalcio trūkumo gali būti kraujospūdžio svyravimų, kraujo krešėjimo sutrikimų, pavyzdžiui, staiga nei iš šio, nei iš to atsi-randa mėlynė, nors, atrodo, niekur neuž-sigavome.

Jei organizmui trūksta kalcio Pagrindinis kalcio šaltinis yra pienas ir jo produktai. Nemažai kalcio galima gauti iš lapinių žaliųjų daržovių, pavyzdžiui, iš brokolių, petražolių. Jo yra ir sardinėse, la-šišoje, riešutuose. Kadangi kalcio per parą reikia gauti nemažai, dažniausiai nepa-kanka to kiekio, kurį gauname iš maisto. Tai labai aktualu vyresnio amžiaus žmo-nėms, ypač moterims. Ką gi daryti? At-sakymas tėra vienas – papildomai vartoti kalcio preparatų. Vienas jų – „Ostimax“. Šiame preparate yra kalcio karbonato – kalcio druskos, ištirpintos menkių ke-penų aliejuje. Tokio pavidalo kalcis geriau pasisavinamas, aliejinės kapsulės nedirgi-na virškinamojo trakto. Menkių kepenų aliejus mažina aterosklerozės ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Menkių kepenų aliejuje gausu vitamino D, gerinančio kalcio pasisavinimą plonajame žarnyne ir saugančio nuo kaulų išretėjimo. Didėjant mineraliniam kaulų tankiui, mažėja os-teoporozės rizika. Kada rekomenduojama vartoti kalcio preparatų? Kalcio preparatų patartina vartoti visiems, kas nori turėti stiprius kaulus, dantis, taip pat organizmui pritrūkus kalcio, dėl kalcio trūkumo atsirandančių ligų, pavyzdžiui, osteoporozės, profilaktikai. Ypač daugkalcio preparatų turėtų vartoti vyresnio amžiaus moterys, norinčios išvengti kaulų trapumo ir retėjimo bei lūžių. Labai svar-bu kalcio preparatų vartoti menopauzės laikotarpiu, kai pradeda trikti lytinių hor-monų veikla

Kiek laiko reikia vartoti kalcio preparatų?Preparato „Ostimax“ reikėtų vartoti 3–4 mėn., po to pasitikrinti kalcio kiekį. Jeigu jis didėja, galima padaryti pertrauką. Jeigu tyrimai rodo, kad kalcio organizme yra dar per mažai, šio preparato reikia pavartoti ilgiau. Kalcio kiekis ne visiems žmonėms atsikuria vienodai greitai.

„Prieš metus mane pradėjo varginti stiprūs kaulų ir raume-nų skausmai. Ilgai tyrę, gydytojai nustatė, kad mano or-

ganizmui trūksta kalcio. Vartojau įvairių preparatų, bet tyrimai vis tiek rodė kalcio trūkumą. Šeimos gydytoja pasiūlė vartoti kalcio preparatų. Po trijų mėnesių kalcio kiekis jau buvo nor-malus. Labai norėčiau sužinoti, kiek laiko galima vartoti kalcio preparatų, ar jie nepakenks sveikatai?“

Organizmui trūksta KALCIOVerta žinoti • Osteoporozės riziką didina sėdimas dar-bas ir sėslus gyvenimo būdas. Jeigu dirbate darbą, kurį atliekant tenka daug vaikščioti, stumdyti, traukyti, vadinasi, turite daugiau šansų, kad jūsų kaulai ilgai išliks stipresni (ir išvengsite lūžių) nei tų moterų, kurios dirba prie rašomojo stalo. Tačiau neverta nusiminti ir biuruose dirbančioms mote-rims – mankštinkitės, kiekviena proga eiki-te kuo ilgesnį atstumą, bėgiokite, kilnokite vidutinio svorio sunkumus. Visa tai padeda palaikyti (ir atkurti) kaulų masę. Beje, kuo jaunesnė to imsitės, tuo ilgau išvengsite kaulų lūžių sulaukusi vyresnio amžiaus. • Jeigu jauna moteris laikosi sekinančių dietų, intensyviai sportuoja, jeigu atsirado valgymo sutrikimų, gali išnykti mėnesinės ir sumažėti kaulus saugančių hormonų estrogenų. Kai moters kūno svoris tampa per mažas palyginti su ūgiu bei amžiumi, smegenys nebesiunčia signalų į kiaušides, kurios gamina šiuos hormonus. Tačiau pra-dėjus tinkamai maitintis ir iš maisto gau-nant pakankamai kalcio, dozuojant fizinįaktyvumą, vėl atsiranda mėnesinės ir kau-lai atsikuria savaime, sumažėja lūžių rizika.

OstimaxMinkštos kapsulėsVienoje kapsulėje yra 750 mg kalcio karbonato, 327 mg menkių kepenų aliejaus.Skirtas vartoti esant kalcio trūkumui organizme.Vartoti po 1-2 kapsules vieną kartą per dieną, valgio metu.

„Ostimax“ visose „Norfos“ vaistinėse lapkričio mėnesį parduodamas su ypatinga nuolaida!


GAMTOS VAISTINĖ

Gausi pipirų „šeima“Juodieji pipirai – tai sudžiovinti nesu-brendę pipirinės lianos vaisiai. Iš vi-siškai subrendusių jos vaisių gaunami baltieji pipirai, pasižymintys stipresniu aromatu bei švelnesniu skoniu. Visai kitos šeimos atstovas yra kvapusis pipi-ras (dar vadinamas Jamaikos arba ange-liškuoju pipiru), Jis priskiriamas mirti-nių šeimai ir auginamas tropikuose. Ankštpipiris (arba paprika) yra bulvi-nių šeimos atstovas – kaip bulvė, po-midoras ar tabakas. Visi šie augalai – ir ugninė aitrioji paprika, ir saldžioji paprika – kilę iš Amerikos žemyno. Kaip prieskonis, virtuvėje dažniausiai vartojama džiovinta ir malta aitrioji paprika. Kiekviena pipirų rūšis turi savo įdo-mių istorijų bei žmogaus organizmui vertingų savybių.

Juodasis pipirasTai ne tik universalus prieskonis, bet ir geografinių atradimų kaltininkas. Bū-tent dėl juodojo pipiro K. Kolumbas išsiruošė keliauti į Indiją ir pradėjo di-džiųjų geografinių atradimų erą.

Įdomūs faktai1000 geros kokybės juodųjų pipirų grū-delių turi sverti lygiai 460 gramų. Bū-

tent todėl antikos vaistininkai ir naudo-jo juodojo pipiro grūdelius gamindami vaistus, kai prireikdavo tiksliai pasverti sudedamąsias vaisto dalis.

Vertingosiosir gydomosios savybėsJuoduosiuose pipiruose yra eterinių aliejų (kurie gali išgaruoti netinkamai laikant pipirus), taip pat krakmolo, cuk-raus, alkaloidų, kalcio, geležies, fosforo, karotino, vitamino C bei B grupės vita-minų.Juodieji pipirai turi ir gydomųjų savybių: gerina virškinimą, veikia kaip prakaito varomoji priemonė susirgus kvėpavimo takų ligomis, gerina kraujotaką, nor-malizuoja medžiagų apykaitą, „degina“ kalorijas, sustiprina kitų vaistinių augalų poveikį.

Aitrioji paprikaAmerikoje aitrioji paprika auginamas jau 6000 metų. Archeologai nustatė, jog aitrioji paprika buvo paplitusi po visą Amerikos žemyną, kaip ir kukurūzas – pagrindinis Amerikos virtuvės pro-duktas. Į Europą aitriąją papriką par-vežė K. Kolumbas. Jos vaisiai yra pa-ilgi, smailūs, labai kartūs, tvilkinančio skonio. Yra labai daug aitriosios papri-kos atmainų. Tiek žalios, tiek džiovin-tos aitriosios paprikos vartojamos kaip

Pipirais vadinami deginan-tys aromatingi prieskoniai, tačiau jų kilmė skiriasi. Tik-raisiais pipirais galima laikyti tik pipirinių šeimai priklau-sančius augalus, augančius atogrąžų kraštuose ant su-medėjusių lianų. Tačiau neretai prie pipirų priskiriama ir virtuvėje varto-jama džiovinta malta aitrioji paprika. Beje, ir kvapusis pipiras nepriklauso pipirinių šeimai. Ar žinote – kodėl?

Ateiviai iš PIPIRŲ ŽEMĖS


GAMTOS VAISTINĖprieskoniai ruošiant įvairius pagardus. Žinoma, jų daug nesuvalgysi, bet ir nuo nedidelio kiekio nemenka nauda.

Įdomūs faktaiAitrioji paprika yra Pasaulio sveikatos organizacijos specialistų rekomenduo-jamame produktų sąraše kaip būtino vartojimo maisto produktas dėl tei-giamo poveikio žmogaus sveikatai ir ilgaamžiškumui.

Vertingosiosir gydomosios savybėsAitrioji paprika turi daug ypatingos medžiagos – kapsaicino, kuris ir sutei-kia aštrų skonį bei dirginantį poveikį. Tyrimais nustatyta, kad kapsaicinas gali naikinti piktybines ląsteles ir sumažin-ti paburkimus sergant prostatos vėžiu. Tačiau norint gauti šios medžiagos gy-domąją dozę, suaugusiam žmogui, sve-riančiam 70 kg, reikėtų suvalgyti kelias šviežias aitriosios paprikos ankštis, bet tai pavojinga skrandžiui. Be to, kartumo perteklius ne mažina, bet, atvirkščiai, provokuoja vėžinių ląstelių aktyvumą. Todėl aitriosios paprikos derėtų vartoti saikingai, mažomis dozėmis, kaip pro-filaktinę priemonę ir dėti po nedidelęankštelę į sriubą arba antrąjį patiekalą.Aitrioji paprika turi ir daugiau gydomų-jų savybių:• Tasmanijos universiteto mokslininkai teigia, jog tai – puiki priemonė nuo ne-migos;• Japonijos mokslininkai tiria aitriosios paprikos įtaką plaukams atauginti:• aitrioji paprika lemia endorfinų („lai-mės hormonų“) gamybą, todėl mažėja skausmas, ramiau išgyvenamos stresinės situacijos;• aitrioji paprika veikia nuskausmina-mai, tačiau nesukelia vietinio nutirpimo. Mokslininkai tikisi šią aitriosios papri-kos savybę panaudoti kurdami naujos kartos anestetikus;• aitrioji paprika teigiamai veikia virški-nimą, pagerina kepenų veiklą;• aitrioji paprika (jos kompresai) pa-gerina kraujotaką, malšina skausmą, dėl šildomojo poveikio atpalaiduoja raumenis.

Atsargiai – degina!Karibų šalių gyventojai įpratę vartoti aitriąją papriką savo kasdieniame mais-te, o europiečiams besaikis aitriosios pa-prikos vartojimas gali būti pavojingas virškinamajam traktui ir net nudeginti jo gleivinę. Pačios pavojingiausios ait-riosios paprikos dalys – sėklos, kurių mums geriau vengti. Jei jūsų oda jaut-ri, aitriosios paprikos ankštis valykite su pirštinėmis ir jokiu būdu nelieskite akių. Ir nepamirškite – kuo mažesnė ankštis,

tuo aštresnis jos skonis! Beje, jeigu tu-rite skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opą, sergate kepenų ligomis, paprikos (tiek aitriosios, tiek saldžiosios) geriau nevartokite.• Apetitui ir virškinimui pagerinti prieš valgį išgerkite 10–20 lašų spiritinio ait-riosios paprikos antpilo. Antpilui pa-ruošti imkite kelias aitriosios paprikos ankštis, užpilkite spiritu ar degtine ir palaikykite 2 savaites, kad prisitrauktų.• Įtrynimams aitriąją raudonąją papri-ką užpilkite aliejumi ir palaikykite 3 mėnesius. Šis tepalas tiks raumenų už-degimams, sąnarių skausmams malšinti, taip pat vietoj pipirinio pleistro sergant bronchų bei plaučių ligomis.

Kvapusis pipirasŠio pipiro gimtinė – Centrinė Amerika. Tai džiovinti nesubrendę visžalio tropi-nio medžio – vaistinės pimentos – vai-siai. Kvapieji pipirai auginami Indijoje, Centrinėje bei Pietų Amerikoje, Kuboje, Jamaikoje. Pimenta – retas prieskonis, jis neauga kituose regionuose, nors kli-mato sąlygos ir labai panašios. Indėnai šį pipirą laikė stipriausiu afrodiziaku. Į šo-koladinį actekų gėrimą būtinai būdavo dedami keli kvapiojo pipiro grūdeliai. Kodėl augalas, neturintis nieko ben-dra su pipirais, gavo tokį pavadinimą? K. Kolumbas šį augalą atrado Karibų sa-lose ir pavadino jį pipiru, nes supainiojo pimentą su juoduoju pipiru. Europiečiai atvežtuosius prieskonius ėmė vadin-ti „naujaisiais pipirais“ arba „Kolumbo pipirais“.

Įdomūs faktai Anglai kvapiuosius pipirus vadina „alls-pice“, išvertus į lietuvių kalbą tai reiškia „visi prieskoniai“. Iš tiesų, kvapusis pi-piras turi net keturių prieskonių – cina-

mono, juodojo pipiro, muskato riešuto bei gvazdikėlių – aromato.

Vertingosiosir gydomosios savybėsKvapiuosiuose pipiruose yra eteri-nių aliejų, riebalų, rauginių medžiagų, dervų.Kvapieji pipirai normalizuoja virškini-mą – mažina pilvo skausmus, saugo nuo dujų kaupimosi. Sutrinti kvapiojo pipiro grūdeliai naudojami gydant reumatą. Kvapiojo pipiro eteriniai aliejai turi ir antiseptinių savybių.

Aštrūs vaistai• Sergant radikulitu, osteochondroze, varginant sąnarių skausmams gali padėti pipirų tepalas. Jis gaminamas iš alyvuo-gių aliejaus bei juodųjų pipirų miltelių (stiklinei aliejaus – šaukštas pipirų). Aliejų užvirinti, supilti pipirų miltelius ir mišinį dar pavirinti 5–10 minučių. Po to atšaldyti, perkošti ir šiuo mišiniu įtrinti skaudamas vietas. • Užklupus anginai ir kosuliui, gali pa-dėti juodųjų pipirų ir medaus mišinys (šaukštas pipirų – stiklinei medaus). Vartoti po arbatinį šaukštelį 3–4 kartus per dieną. • Jeigu pučia pilvą, vargina žarnyno diegliai, rekomenduojama gerti šviežių paprikos, morkų ir špinatų sulčių miši-nio. Gerti prieš valgį kas 2–3 valandas.• Pipirai – puikūs prieskoniai, ne tik pagerinantys maisto skonį, bet ir „besi-rūpinantys“ mūsų sveikata. Tačiau kaip ir visur gyvenime, taip ir čia reikėtų ne-pamiršti auksinės taisyklės – saiko ir at-sargumo. Jei netyčia atsikandote aitrio-sios paprikos arba pagamintas patiekalas labai aštrus, neskubėkite gerti vandens. Tai tik sustiprins deginimo pojūtį. Ge-riau išskalaukite gerklę pienu ar užsikąs-kite duona, bulvėmis ar ryžiais.


SVEIKI NAMAI

Žmogaus nosis paprastai kvapą užuo-džia per pirmas 15 minučių, vėliau prie jo pripranta. Bet tai nereiškia, kad kva-pas neveikia mūsų emocijų. Kvapus jau-čiame net ir miegodami. Kvapų poveikis žmogaus organizmui yra stulbinamas. Vieni kvapai mus nuteikia teigiamai, kiti erzina, dar kiti – ramina. Gydymas kvapais – aromaterapija – jau seniai naudojamas kaip alternatyva tradicinei medicinai. O jei norite, kad jūsų namai maloniai kvepėtų, kad juose jaustumėtės išties puikiai, irgi galite tai padaryti. No-rimą namų kvapą padės sukurti eteriniai aliejai, aromatinės lempos, smilkalai, aromatinės žvakės, net namų „kvepalai“ ar aromatinės druskos. Beje, šios kvapio-sios priemonės gali numalšinti galvos skausmą, padėti atsipalaiduoti po sun-kios darbo dienos ar įveikti bepraside-dantį peršalimą.

Eteriniai aliejaiEteriniai aliejai – kvapiosios medžiagos, kurias kaupia tam tikrų rūšių augalai. Pastaruoju metu žinoma apie 3000 ete-rinius aliejus kaupiančių augalų. Išskirta bei identifikuota daugiau nei 500 orga-ninių junginių. Beje, viename eteriniame aliejuje gali būti nuo 120 iki 500 skirtin-gų junginių.

Eteriniai aliejai gali kauptis bet kurioje augalo dalyje: sėklose, šaknyse, lapuose, vaisiuose, medienoje ar žieduose. Ete-rinių aliejų sudėtis augale gali kisti pri-klausomai nuo metų ar net paros laiko.

SmilkalaiMums jau tapo įprasta savo namus „kvė-pinti“ smilkalais. Tai – bambukinė laz-delė, „apklijuota“ aromatinguoju miši-niu, pagamintu iš eteriniais aliejais (gali būti naudojami ir koncentruoti eteriniai aliejai, ir sudžiovintas bei susmulkintas augalas) „iškvėpintos“ medžio anglies. Parduotuvėse galima įsigyti ir kūgio for-

Orų kaita, vis retesni saulės spinduliai, šalto ir įky-

raus lietaus merkiami nuplikę medžiai – tipiškas lietuviško rudens vaizdelis... Kai dienos darosi vis trumpesnės, o pats žmogus – tingesnis, turbūt ne vienam iš mūsų norisi ilgais rudens vakarais susikurti namuose jaukumo oazę, pilną imbierų ar cinamono aroma-to. Savų aromatų apsupti jaučiamės laimingi ir ramūs.

KUO KVEPIA jūsų namai?


SVEIKI NAMAImos smilkalų – juose nėra bambukinės lazdelės. Smilkalai gali būti sudaryti iš vieno ar kelių eterinių aliejų.Smilkalų kokybė nepriklauso nuo spal-vos ryškumo. Svarbiausia – kvapo su-dėtis (kuo mažiau sintetinių priedų, tuo grynesnis kvapas bus išgaunamas rūks-tant smilkalui).

Kvapiosios žvakėsJos ne tik pripildo namus jaukumo, ra-mybės ar šilumos, bet gali turėti įtakos ir mūsų savijautai. Todėl prieš pirkdami kvapiąsias žvakes pasidomėkime, iš ko jos yra pagamintos. Žinoma, geriausia būtų rinktis natūralių medžiagų kva-piąsias žvakes. Svarbus ir žvakės kvapas. Rinkitės tokį aromatą, kokio efekto ti-kitės: raminamojo, atpalaiduojamojo, tonizuojamojo ir pan.

Nepadauginkite!Eteriniai aliejai gali būti lašinami ant tam tikrų „pulsuojančių“ taškų, kurie yra atsakingi už konkrečių organų veiklą, gali būti naudojami susirgus ar profilak-tikos tikslais. Dėmesio! Koncentruotų eterinių aliejų (išskyrus arbatmedžio ar levandų) ne-rekomenduojama lašinti tiesiai ant odos. Aliejai turėtų būti skiedžiami (migdolų, vynuogių, alyvuogių, saulėgrąžų alieju-mi). Tokį tirpalą galima naudoti ir masa-žui. Niekada netepkite eterinių aliejų ar jų gaminių arti akių.Vienu metu gali būti derinama aroma-terapija ir kūno masažas. Eterinių aliejų galima lašinti ir į vonią (užtenka 8–12 lašų). Vis labiau plintantis gydymo būdas – inhaliacijos. Tam puikiai tinka eterinių aliejų garinimo lempos, smilkalai, kva-piosios žvakės. Tokia namų „dezinfek-cija“ ypač rekomenduojama prasidėjus peršalimo ligų sezonui, pajutus pirmuo-sius ligos ženklus ar tada, kai namuose jau yra sergančiųjų. Kompresai su eteriniais aliejais gali pa-dėti numalšinti skausmą, sumažinti už-degimą. Tokį kompresą pasigaminti visai paprasta. Į karštą vandenį įlašinkite 4–5 lašus eterinio aliejaus, suvilgykite med-vilninio audinio skiautę ar rankšluostį ir dar šiltą kompresą uždėkite ant skau-damos vietos. Tokie kompresai tinka varginant nugaros skausmams, sergant sąnarių ligomis.Panašiu principu gali būti ruošiami ir šaltieji kompresai. Jie rekomenduojami tada, kai vargina galvos skausmas, išsi-narinus arba patempus ranką ar koją.

Eteriniai aliejai ir sveikataBergamotė – tonizuoja, gerina atmintį, padeda susikaupti, mažina nuovargį.

Jazminas – padeda įveikti stresą, atsipa-laiduoti. Tai – „moteriškas“ kvapas.Kvapnioji kananga – gana geras antidep-resantas, gali sustiprinti pasitikėjimo jaus-mą. Gali padėti pašalinti drebulį, nervinį tiką, galvos skausmą. Puikus afrodizia-kas, „vyriškas“ kvapas. Levanda – mažina nuovargį, nemigą, stiprina imuninę sistemą, stimuliuoja kraujotaką, padeda atsikratyti baimės jausmo.

Citrina – tonizuoja, padeda stiprinti imuninę sistemą, veikia virusus. Gali su-mažinti galvos skausmą, svaigimą, pyki-nimą.Lotosas – sumažina nuovargį, padeda at-sipalaiduoti.Mira – stipri uždegimus slopinanti priemo-nė, padedanti įveikti ir nemigą, depresiją.Pačiulė – antivirusinė priemonė. Toni-zuoja, stimuliuoja, suteikia jėgų. Gali būti naudojama kaip afrodiziakas.

Keletas naudingų patarimų• Nosies lašai. Kai peršalus ima „varvė-ti“ nosis, verta išbandyti lašus iš eterinių aliejų: 10 ml vynuogių kauliukų aliejaus (pagrindas), 1 lašas arbatmedžio aliejaus, 1 lašas manukos eterinio aliejaus. Jei jums diagnozavo sinusitą, be gydytojo paskirto gydymo, galite išbandyti tokius lašus: 15 ml simondsijų (jojobos) alie-jaus, 1 lašas miros, 1 lašas arbatmedžio, 1 lašas manukos, 1 lašas levandos eteri-nių aliejų. • Inhaliacijos. Jos ruošiamos iš eterinių aliejų mišinio (pavyzdžiui, 3 lašai arbat-medžio, 3 lašai levandų, 3 lašai eukaliptų eterinių aliejų) ir karšto vandens, gali būti naudojamos peršalus – reikia pakvėpuo-ti išsiskyrusiais garais. • Įtrynimai. Į 20 ml migdolų aliejaus įla-šinkite 5 lašus mėtų, 2 lašus arbatmedžio, 2 lašus eukalipto eterinių aliejų. Tokiu mišiniu rekomenduojama įtrinti krūtinę, kojų padus, patepti nosies ertmę, kai peršalus kamuoja kosulys, vargina sloga. • Aromatinė vonia. Pajutę pirmuosius peršalimo požymius išbandykite aroma-tinės vonios poveikį. Voniai reikės 5–10

lašų (priklausomai nuo vonios dydžio) arbatmedžio eterinio aliejaus, druskos, medaus ir vandens. Viską ištirpinkite ir supilkite į karštą vandenį. Tokia vonia re-komenduojama mėgautis ne ilgiau kaip 15–20 minučių. Po vonios – iš karto į šiltą patalą. Prieš tai miegamąjį galite „išdezin-fekuoti“ eteriniais aliejais (gali būti žvakių, smilkalų ar eterinių lempų pavidalo).

Dėmesio!Kiekvienas eterinis aliejus pasižymi tik jam būdingu poveikiu, todėl derėtų žinoti tam tikras naudojimo taisykles. Atsargiai eteri-nius aliejus turėtų naudoti nėščios moterys bei vaikai iki trejų metų, taip pat sergantie-ji kai kuriomis ligomis. Jeigu kraujospūdis yra žemas, atsargiau naudojami jazmino, kvapniosios kanangos, levandų, mairūno eteriniai aliejai; jeigu padidėjęs – pipirų, šlamučio, raudonėlio, juozažolės, cinamo-no, kadagio, rozmarinų, čiobrelių, šalavijų, eukaliptų eteriniai aliejai. Aromaterapijos turėtų atsisakyti sergantieji epilepsija; būti atsargesni – bronchų astma, inkstų, šlapi-mo pūslės, onkologinėmis ligomis sergantys žmonės.KUO KVEPIA

jūsų namai?


SVEIKI NAMAIRožė – padeda įveikti depresiją, nemigą, lengviau išgyventi stresines situacijas, sumažina nervinę įtampą. Santalas – atpalaiduoja, ramina nervų sistemą. Gali būti vartojamas sergant sloga, esant gerklės skausmui.Pušis – sužadina kvėpavimą, slopina už-degimus, padeda greičiau sveikti. Eukaliptas – valo orą, veikia bakterijas bei virusus. Arbatmedis – puiki antiseptinė priemo-nė namų vaistinėlėje (veikia bakterijas, grybelius bei virusus), mažina skausmą.Čiobreliai – mažina nuovargį, padeda at-sigauti nervų sistemai. Turi antiseptinių savybių, todėl tinka peršalimo ligoms gydyti ar profilaktikai.

Ar gaivus namų oras? Jei norite panaikinti namuose tvyrantį nemalonų kvapą, patys pabandykite pa-sigaminti kvapiojo vandens. Pirmiausia – bus pigiau, nei pirkti „namų kvepalus“ ar oro gaiviklį. Be to, žinosite, ką naudojate, kokie produktai buvo sumaišyti. Namai ne tik kvepės natūraliais eteriniais aliejais, bet turėsite naudos ir savo bei artimųjų svei-katai. Beje, iš gausybės siūlomų produktų galite išsirinkti jums patinkančius kvapus. Pačio kvapiojo vandens gamyba yra pa-prasta. Jums reikės plastikinio butelio su purkštuku (gali būti ir tas, kurį naudojate, pavyzdžiui, gėlėms apipurkšti). Pripilkite švaraus vandens, įlašinkite 8–10 lašų ete-rinio aliejaus ir gerai išplakite. Kai norėsite „pakvėpinti“ namus, kvapųjį vandenį su-plakite.

Tabako kvapui naikintiSumaišykite 3 lašus rozmarino, 3 lašus ar-batmedžio, 5 lašus eukalipto eterinių aliejų. Mišinį supilkite į purkštuvą su vandeniu.

Virtuvės kvapams naikintiSumaišykite 3 lašus pipirmėčių, 3 lašus le-vandų, 4 lašus šalavijų eterinių aliejų.

Kvapiosios žolės vietoje oro gaivikliųMūsų seneliai baldus ištrindavo smulkin-tais melisų, verbenų, mairūnų, mėtų ar kitų žolelių lapais. Džiovintų kvapiųjų žo-lelių įkomponuodavo į sausas puokštes ar prikimšdavo dekoratyvines pagalvėles adatoms įsmeigti.Rūkalų, pelėsių ar sugedusio maisto kvapus naikindavo ketaus keptuvėje pa-kaitinę truputį rozmarinų, čiobrelių arba maltų gvazdikėlių. Kai žolės imdavo rūkti, nukeltą nuo ugnies keptuvę nešdavo ten, kur nemalonus kvapas jausdavosi stip-riausiai – po kelių minučių blogas kvapas išnykdavo.

„Naminiai“ smilkalai 50 g našlaičių šaknų miltelių, 25 g gvazdi-kėlių miltelių, 25 g santalmedžio drožlių, keletas lašų mėgstamo eterinio aliejaus.Šio mišinio galima užberti ant vos ru-senančių anglių (jei turite židinį) arba vieną arbatinį šaukštelį berti į smilkymo dubenėlį. Dezinfekuojamieji mišiniaiPusvalandį ant mažos ugnies uždengta-me puode pavirinkite žiupsnelį rozmari-nų, čiobrelių, raudonųjų monardų ar ša-lavijų. Po to nukoškite ir skysčiu ištrinkite kriaukles, klozetus ir pan.

Žolelių vonios50 g džiovintų ar 100 g šviežių žolių už-pilkite puse litro verdančio vandens ir palikite pusvalandžiui, kad prisitrauktų. Užpilą perkoškite per sietelį ir supilkite į vonią.Stimuliuoja: bazilikai, lauramedis, pan-koliai, levandos, citrininės verbenos, gelsvės, mėtos, rozmarinai, šalavijai, čiobreliai.Šalina nuovargį: lauramedis, raudonosios monardos, pelynai, rozmarinai. Pasižymi antiseptiniu poveikiu: levandos, mėtos, čiobreliai, hamameliai.Ramina nervus ir odą: ramunėlės ir juo-dauogių šeivamedžių žiedai.

Pirties kvapaiVienas iš šiuolaikinio žmogaus malonu-mų – atsipalaiduoti po darbo pirtelėje. Jausitės dar maloniau, jei lepindamiesi pirties šiluma įkvėpsite eterinių aliejų ar specialiai saunoms skirtų ekstraktų aromato.Daugeliui žmonių pirtis asocijuojasi su eukalipto kvapu (suomiai labiau-siai mėgsta beržo kvapą). Pirtyje tiks ir pušų, pipirmėčių, arbatmedžių, citrinų, levandų, nerolio (apelsinme-džių žiedų), šalavijų, kiparisų, rozma-rinų, laimų, greipfrutų, bergamočių kvapai. Galite pasigaminti eterinių aliejų mišinių. Beje, pačių aliejų negalima lašinti ant įkaitusių akmenų. Aliejų mišinius (vienkartines dozes) reko-menduojama skiesti litru vandens.

Pirties mišiniai• 10 lašų santalmedžio, 5 lašai citrinų, 2 lašai snapučio eterinių aliejų. Vienkartinė dozė – 4 lašai mišinio.• 3 lašai pušų, 3 lašai rozmarinų, 2 lašai ne-rolio, 2 lašai bergamočių, 8 lašai greipfrutų eterinių aliejų. Vienkartinė dozė – 4 lašai tokio mišinio.


PAGAL LNK TV LAIDĄ

Kininis ženšenis (Panax ginseng), dar vadinamas „baltuoju“ ženšeniu, auga Šiaurės Kinijoje, Korėjoje, Mandžiū-rijoje, Vietname, Primorės krašte Ru-sijoje, Himalajuose. Yra ir kitų ženše-nio rūšių, tačiau mediciniu požiūriu pats vertingiausias yra būtent kininis ženšenis. Žinomas nuo senoŽenšenis užaugina skaisčiai raudonas uogas, tačiau medicinoje vartojamos tik šio augalo šaknys. Išvertus iš kinų kal-bos, ženšenio šaknis reiškia „žmogaus šaknis“ (savo forma primena žmogaus kūną).Ženšenio šaknis jau tūkstančius metų vartojama liaudies medicinoje. Senovės kinų medicinos knygose rašoma: „Žen-šenis efektyviausiai veikia širdį, stabi-lizuoja nervų sistemą ir mintis, saugo nuo šoko, didina protines galias ir ilgina gyvenimo trukmę“. Apie gydomąjį žen-šenio poveikį žinojo ir senieji Šiaurės Amerikos gyventojai – indėnai, jie var-

tojo šiame žemyne augančią ženšenio atmainą. Manoma, kad kininis ženšenis buvo at-rastas prieš 5000 metų Mandžiūrijos kalnuose. Iš pradžių jis tikriausiai buvo vartojamas kaip maistas, tačiau netrukus pradėtas vertinti kaip jėgų suteikiantis ir atjauninantis augalas.

Kuo vertingas?Ženšenio sudėtyje yra daugybė veiklių-jų medžiagų: eterinių ir kitų aliejų, fer-mentų, mikroelementų, C ir B grupės vitaminų, fitoestrogenų, cukrų, pektinų,daug krakmolo, ekstrakcinių bei kitų medžiagų. Gydomąjį ir tonizuojamąjį poveikį lemia triterpeniniai saponinai – ginsenozidai.Ženšenis didina dopamino ir noradrena-lino kiekį galvos smegenyse, turi savybių, kurios padeda organizmui prisitaikyti ir apsisaugoti nuo nepalankių vidinių bei išorinių veiksnių: didina darbingumą, mažina nuovargį. Kaip antioksidantas, ženšenis saugo širdį ir kraujagysles nuo

Jei esi persiritęs į antrąją amžiaus pusę, at-gal į jaunystę jau nesugrįši, tačiau energiją ir

gyvybingumą galima išsaugoti dar ilgus metus. Nuo seniausių laikų geriausiu toniku laikomas ženšenis. Jo šaknis auga lėtai, dešimtmečius, o

kartais net šimtą metų – taigi sukaupia savyje daug gydomųjų galių. Ne veltui ženšenis tituluojamas „šimto žolelių karaliumi“. Šį kartą apie ženšenio (kininio ženšenio) gydomąsias savybes, ypač šio augalo įtaką vyrų sveikatai kalbamės su gydytoju urologu Vytautu Kamarausku.

Kininis ženšenis irVYRŲ SVEIKATA

žalingo laisvųjų radikalų poveikio, ma-žina bendrąjį cholesterolio ir triglice-ridų kiekį, didina vadinamojo „gerojo“ cholesterolio kiekį ir taip apsaugo nuo aterosklerozės bei trombų susidarymo. Ženšenio sudėtyje esančios veikliosios medžiagos (polisacharidai) skatina imu-ninę sistemą aktyviau kovoti su įvairiais svetimkūniais: bakterijomis, virusais, grybeliais. Todėl ženšenį rekomenduo-jama vartoti po sunkių ligų, chirurginių procedūrų, po ilgo fizinio ir emocinionuovargio.

Į pagalbą vyramsPasak gydytojo urologo Vytauto Ka-marausko, tūkstančius metų ženšenis vartojamas kaip afrodiziakas, kuris di-dina fizinę ir lytinę ištvermę. Ženšenioekstraktas stimuliuoja lytinę veiklą, stiprina reprodukcinę sistemą, šalina nemalonius andropauzės reiškinius, stimuliuoja spermatogenezę, padeda įveikti impotenciją. Naujausių tyrimų duomenimis, ženšenis gerina centrinę ir periferinę kraujotaką, gerina krau-jo pritekėjimą į vyro lytinius organus, stiprina erekciją. Ženšenio veikliosios medžiagos gerina antinksčių funkciją, didina lytinių hormonų gamybą, iš-tvermę ir gyvybingumą, didina libido, gerina lytinių organų būklę ir jų funk-cionavimą. Ženšenis, veikdamas kaip adaptogenas, padeda vyrams įveik-ti stresą ir nerimą, tonizuoja lytinę sistemą.Kininio ženšenio ekstrakto yra prepa-rate „Potenzine forte“. Labai svarbu, kad jis yra standartizuotas. Kininio ženše-nio ekstrakto poveikį papildo kitos tar-pusavyje derančios medžiagos. Tai kur-kumos ekstraktas, mažinantis prostatos uždegimų tikimybę, Preparate taip pat yra fitosterolių, kurie gerina prostatosfunkciją, mažina uždegimą, gerina šla-pinimąsi. Toks preparatas reikalingas vyrams tuomet, kai sumažėja seksualinis akty-vumas, fizinė ir lytinė ištvermė, pradedavarginti nemalonūs andropauzės reiški-niai, pablogėja prostatos funkcija.

„Potenzine forte“ visose „Šeimos“ vaistinėse lapkričio mėnesį parduodamas su nuolaida!


PAGAL LNK TV LAIDĄ

Palengva aiškėja, kad šios negandos priežastis – socialiniai stresai ir ekono-minė situacija. Žmonės godžiai nau-dojasi visomis civilizacijos gėrybėmis, pataikaujančiomis mūsų tingumui ir ape-titui. Liūdniausia, kad sparčiai daugėja storų vaikų. Gydytojai ypač sunerimę dėl smarkiai storėjančių moterų – juk režimą ir mitybos įgūdžius formuoja būtent jos. Jei storėja mama, galimas daiktas, kad nuo antsvorio kentės ir vaikai.

Pavojingi produktaiNorėdami sustabdyti epidemiją, gydytojai dietologai sudaro sveikatai kenksmingų

patiekalų ir maisto produktų sąrašus. Štai penki patys „pavojingiausi“ produktai.

1. Saldūs gazuoti gėrimai. Jie sukurti ne troškuliui malšinti, o tam, kad

jis atsirastų. Šiuose gėrimuose yra gau-sybė cukraus: 1 stiklinėje kokakolos yra ne mažiau kaip 5 šaukšteliai cukraus, o litre – atitinkamai 25 šaukšteliai, arba 125 g.

2. Bulvių traškučiai, ypač pagaminti ne iš bulvių gumbų, o iš piurė. Tai

ne kas kita kaip angliavandenių ir rieba-lų mišinys su dirbtiniais skonio priedais. Į šį sąrašą reikia įtraukti ir aliejuje virtas bulvytes („fri“).

3. Saldūs „Snikerso“, „Marso“ ir t.t. tipo batonėliai taip pat sukurti ne alkiui

malšinti, o tam, kad jis atsirastų. Dėl mil-žiniško cukraus kiekio ir įvairių cheminių priedų jie nepaprastai kaloringi ir sukelia norą juos valgyti vieną po kito.

4. Dešrelės, sardelės, virta dešra, pa-štetai ir kiti produktai su vadina-

maisiais „paslėptais“ riebalais. Jų sudėtyje esantys riebalai (taukai, vidaus organų riebalai, kiaulienos odelės ir t.t.) „užmas-kuojami“ liesa mėsa ir įvairiais skonio priedais.

5. Riebi, ypač kepta, mėsa. Kaip išveng-ti šitos milžiniško masto nelaimės?

Visame pasaulyje sparčiai plintančios tu-kimo epidemijos paslaptis paprasta: da-bartinis žmogus sunaudoja daug mažiau fizinės energijos negu jo pirmtakai netgiprieš l00 metų. Tačiau jis valgo dažniau-siai daug daugiau negu reikia jo organiz-mui. Mokslas pateikia vis daugiau įrody-mų, kad mažinant mitybos kaloringumą galima būti sveikiems ir ilgai gyventi.

Valgykime namuoseNorite numesti keletą nereikalingų ki-logramų be varginančių pratimų ir dietų? Jūs galite tai be vargo padaryti, jei valgy-site namuose pačių pagamintą maistą.Pasirodo, žmonės, valgantys kavinėse ir

Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai tvirtina, kad pa-saulyje plinta nauja epidemija, jau apėmusi Vakarų Europą

ir JAV. Tai – nutukimas. Daugelyje valstybių kas penktas gy-ventojas turi antsvorio. Daugiausia nutukėlių yra Jungtinėse Amerikos Valstijose (jau beveik 30 proc. storulių!). Europoje patys storiausi yra graikai: nuo antsvorio kenčia daugiau kaip 78 proc. vyrų ir 74 proc. moterų. Nuo jų nedaug atsilieka Vo-kietijos, Čekijos, Kipro gyventojai. Patys grakščiausi – italai ir prancūzai, o mažiausiai storulių – Norvegijoje (vos 9 proc.).

Tukimo EPIDEMIJA


PAGAL LNK TV LAIDĄrestoranuose, tunka daug greičiau. Pa-vyzdžiui, moterys, kurios maitinasi ne namuose, per dieną gauna 300 papildo-mų kalorijų. Šią išvadą oficialiai paskel-bė JAV mokslininkai.Pasak tyrėjų, restoranuose moterys pa-siduoda didesnei pagundai, taigi kur kas daugiau suvalgo. Be to, restoranų virėjai į patiekalus deda daugiau riebalų ir kito-kių kaloringų produktų negu šeiminin-kės, virdamos valgį namuose.Daugelis specialistų jau nuo seno tvirti-na, kad viena iš smarkiai plintančios nu-tukimo epidemijos priežasčių Jungtinė-se Amerikos Valstijose – įprotis valgyti ne namuose.Atliekant tyrimus, be kita ko, paaiškėjo, kad antsvorio turintys vidutinio amžiaus žmonės kur kas sunkiau susidoroja su atminties, dėmesio ir įsiminimo testais negu jų lieknesni bendraamžiai. Prancū-zų mokslininkai teigia, kad nereikalingas svoris neigiamai veikia intelektą.

Daugiau miegokimePriminsime, kad yra dar vienas veiks-mingas būdas kovoti su antsvoriu – tai sveikas, ilgas, visavertis miegas. Bristolio (Didžioji Britanija) universiteto mok-slininkai teigia, jog tokio nemalonaus ir vis didesnę grėsmę įgyjančio reiškinio kaip nutukimas priežastis ta, kad vaikai ir paaugliai negali išsimiegoti tiek, kiek reikia. Mokslininkų nuomone, iš pasta-raisiais metais atliktų tyrimų duomenų galima daryti išvadą, kad būtent dėl ne-pakankamo miego sutrinka medžiagų apykaita. Šių neigiamų pokyčių rezulta-tas – sparčiai didėjantis svoris, cukrinis diabetas ir širdies bei kraujagyslių ligos. Dėl miego trūkumo nuolat jaučiamas nuovargis, kuris net ir dieną mažina vai-kų ir paauglių aktyvumą. O fizinis akty-vumas, kaip žinia, yra vienas iš svarbiau-sių sveiko miego veiksnių.

Pasak tyrimus atlikusių mokslininkų, jei 2–3 metų vaikas nuolat negali pa-kankamai išsimiegoti, tai būdamas sep-tynerių jis jau gali pradėti tukti. Mat dėl sutrumpėjusio miego išsireguliuoja apetitą ir energijos suvartojimą kontro-liuojantys mechanizmai. Tarp paauglių, kuriems ypač reikalingas papildomas poilsis, gana trumpas miegas tampa tie-siog tradiciniu reiškiniu. Dėl to kalti di-džiuliai krūviai mokykloje bei išskirtinis domėjimasis televizija, kompiuteriais, mobiliaisiais telefonais bei įvairiais mo-derniais žaidimais.Galbūt miegas ir nėra vienintelis kovos su tukimo pandemija būdas, tačiau jokiu būdu negalima pamiršti jo teigiamo po-veikio – net ir palyginti nedideli energi-jos balanso pokyčiai gali būti labai svar-būs. Tai rodo atlikti tyrimai. Ne ilgiau kaip 5 val. miegančių suaugusių žmonių organizme padaugėja vadinamojo alkio hormono grelino ir sumažėja kito hor-mono, leptino – baltyminės medžiagos, reguliuojančios apetitą, energijos apy-kaitą ir kūno svorį.

Kaltos bakterijos?Daug kas galvoja, kad apkūnūs žmonės patys ir kalti dėl savo apkūnumo. Jeigu kaip reikiant susiimtų, sutelktų visą va-lią, tai...Tačiau ne viskas yra taip, kaip atrodo. Amerikos mokslininkų nuomo-ne, čia svarbu ne tik valia, bet ir ...bak-terijos.Tyrėjai nustatė, kad stambių žmonių žarnyne yra kitokių mikroorganizmų negu liesųjų. Labai galimas daiktas, kad ta mikroflora ir yra nutukimo kaltinin-kė. Paaiškėjo, kad būtent šie mikroor-ganizmai iš maisto pasisavina kur kas daugiau kalorijų, kurias kaupia ir verčia riebalais. Taigi net ir dėl menkų kalorijų pasisavinimo skirtumų žmogus gali pra-dėti tukti. Kokios reikšmės šis atradimas turės no-rintiems numesti svorio žmonėms, kol kas neaišku, nes nežinia, ar nebūtų sunku pakeisti žmogaus mikrofloros pusiausvy-rą ir kaip tai paveiktų jo sveikatą. Be to, keičiant žarnyno mikroflorą, gali įsijungtikiti, iki šiol nežinomi, svorio reguliavimo mechanizmai. Visiškai galimas daiktas, kad iš bakterijų bus išskirtos riebalus gebančios skaidyti medžiagos, kurios padės gydyti nutuki-mą. Kiekvieno žmogaus žarnyne yra tri-lijonai bakterijų ir kitų mikroorganizmų, kurie padeda skaidyti maistą ir kovoja su ligų sukėlėjais.Beje, nėra reikalo bijoti, kad netyčia ga-lite „susigriebti“ tokį užkratą nuo per didelio svorio kamuojamų savo artimųjų ar pažįstamų, nes nutukimo mikrobai tokiu būdu neperduodami.

Ką pataria specialistai? Lietuvoje taip pat dau-gėja apkūnių ir net nutukusių žmonių. Daugelis merginų ir moterų, norėdamos atsikratyti nereikalin-gų kilogramų, griebiasi alinamų dietų (kartais pasibaigiančių sun-

kiais valgymo sutrikimais!). Bendrosios praktikos gydytoja Daiva Stanislovaitienė sako, kad vien dietomis ar liekninamai-siais preparatais sumažinti svorio neįma-noma. Būtina keisti gyvenimo įpročius. Tik laikantis sveikos mitybos principų, daug judant, sportuojant, galima sulaukti teigiamų rezultatų.Pasak gydytojos D. Stanislovaitienės, ant-svorio turintiems žmonėms gali padėti miramedžio preparatai. Vienas jų – „Gu-vital“. Jame yra miramedžių ekstrakto miltelių, kurie gerina medžiagų apykaitą. Paspartėjusi medžiagų apykaita lemia gerą savijautą bei darbingumą, be to, dėl pagreitėjusios medžiagų apykaitos mažė-ja svoris. Miramedis – Šiaurės Indijoje augantis me-dis, iš kurio sakų išgaunamos biologiškai veikliosios medžiagos – gugulsteronai. Jie reguliuoja skydliaukės hormonų veik-lą, skatina medžiagų apykaitą, mažina riebalų ir cholesterolio absorbciją orga-nizme bei greitina riebalų išsiskyrimą iš organizmo, pasižymi antibakterinėmis savybėmis, skatina pažeistų odos bei glei-vinės ląstelių atsinaujinimą.Taigi preparato „Guvital“ taip pat pata-riama vartoti esant spuoguotai odai, ser-gant peršalimo ligomis, burnos gleivinės uždegimu, ateroskleroze.Miramedžio preparatai gali padėti įvairius liekninimosi būdus išbandžiusiems ir jais nusivylusiems žmonėms, nes svoris ma-žėja iš lėto, bet efektas yra ilgalaikis. Pra-rasti kilogramai neatauga, be to, organiz-mui nėra tokio streso, kurį patiria staiga netekus daug svorio.

„Guvital“ visose „Gintarinės grupės“ vaistinėse lapkričio mėnesį parduodamas su ypatinga nuolaida!

GuvitalKietos kapsulėsMiramedžių ekstrakto miltelių 264 mgSkirtas medžiagų apykaitai gerinti.Vartoti po 1–2 kapsules 2–3 kartus per dieną


SVEIKA MITYBARiebalų nauda organizmuiRiebalai – tai glicerino ir riebalų rūgš-čių junginys. Kietieji riebalai (daugiau-sia gyvuliniai) sudaryti iš sočiųjų rie-balų rūgščių, o skystieji – iš nesočiųjų. Nesočiosios riebalų rūgštys skiriasi nuo sočiųjų tuo, kad jų formulėje anglies ato-mai turi specifines dvigubas jungtis. Ne-sočiosios riebalų rūgštys su dviem, trim ar daugiau dvigubų jungčių vadinamos polinesočiosiomis. Riebalų rūgštys bū-tinos ląstelių membranoms, nerviniam, jungiamajam audiniui susidaryti, pade-da pasisavinti dalį gaunamų vitaminų. Ląstelių membranose (ypač smegenų, nervinio audinio) yra daug polinesočių-jų riebalų rūgščių – linolo, linoleno ir arachidono. Jos teigiamai veikia nervų sistemą, kepenis, stabdo aterosklerozės vystymąsi. Beje, šios rūgštys organiz-me nesintetinamos ir jų turime gauti iš maisto. Polinesočiosios riebalų rūgštys padeda pašalinti iš organizmo choleste-rolį. Žmonės nuo bado tinsta tada, kai organizme nepakanka riebalų ląstelių membranoms atnaujinti. Tada ląstelės turinys „išsilieja“ į tarpląstelinį skystį (prisiminkime Leningrado blokadą, kai žmonės ne tik badavo, bet ir buvo vei-kiami didžiulio streso).Mitybos normos nurodo, kad su maistu reikia gauti 1–2,5 g riebalų kiekvienam kilogramui kūno svorio (priklausomai nuo fizinio aktyvumo). Dabartinės kla-sikinės mitybos atstovai pataria mažin-ti riebalų (ypač turinčių cholesterolio) kiekį. Vakaruose ir JAV labai populia-rūs liesi pieno produktai, mėsos faršas, kuriame dalis mėsos riebalų pakeičiami maistinėmis skaidulomis, daržovėmis. Mūsų šalies gamintojai taip pat deda šių priedų į mėsos gaminius, nors ne visada apie tai informuoja vartotojus. Beje, ir patys žmonės retai kreipia dė-mesį į etiketėje nurodytą riebalų kiekį. Nors žiniasklaidoje dažnai kalbama apie sveikos mitybos reikšmę žmogaus svei-katai, dažnam iš mūsų svarbiausia yra patenkinti savo liežuvio poreikius, t. y. daugiausiai dėmesio kreipiame į maisto produktų skonį ir kvapą, išvaizdą. Rie-balų šaltinis yra šie maisto produktai: aliejai, kiauliena (taukai), jautiena, svies-tas, margarinas, riešutai.

AliejaiJų yra labai įvairių. Dietologai ypač ver-tina alyvuogių aliejų. Jame gausu mo-nonesočiųjų riebalų rūgščių. Visuose aliejuose, be mononesočiųjų, yra ir po-linesočiųjų riebalų rūgščių, tik skiriasi jų kiekis. Organizmui reikia kuo įvairesnių riebalų, todėl kiekvieną kartą pirkite vis kitokį aliejų. Aliejai gali būti šaltai ar karštai spausti arba ekstrahuoti. Ekstrak-

Daugybe mokslinių tyrimų įrodyta, kad iš maisto pašalinus riebalus arba gaunant jų

per mažai, sutrumpėja žmogaus gyvenimas, sulėtėja augimas, mažėja organizmo atsparumas nepalankiems veiksniams ir ligoms. Vartojant

pernelyg daug riebalų, galima nutukti, susirgti įvairiomis ligo-mis. Dietologai, endokrinologai bei kardiologai pataria vengti riebaus maisto. Tačiau tai nereiškia, kad reikia visiškai atsi-sakyti riebalų. Ypač dabar, kai artinasi žiema, tamsusis metas, o kūnui reikia daugiau šilumos. Kas tie riebalai, kad nuomonė apie juos tokia prieštaringa, kiek jų ir kokių reikia vartoti? Pa-klausykime, ką pataria dr. Dalia Sekmokienė.

Ar turime vengti RIEBALŲ?


SVEIKA MITYBAcija – tai tokia procedūra, kai sumaltos sėklos sumaišomos su organiniu tirpik-liu, riebalai ištirpsta, tirpiklis išgarinamas ir vėl naudojamas. Deja, ekstrahuotuose aliejuose jo šiek tiek lieka. Todėl venkite pigių aliejų – jie gali būti pagaminti eks-trakcijos būdu (ypač jei gamybos būdas nenurodytas etiketėje). Vartokite spaus-tus aliejus, geriausia – nerafinuotus, nesjuose yra daugiau biologiškai vertingų medžiagų. Deja, nerafinuoti aliejai, kaipir daug polinesočiųjų riebalų rūgščių tu-rintys aliejai, greičiau genda, apkarsta. Karstelėjusio aliejaus geriau nevartoti, nes jame atsiranda daug sveikatai kenks-mingų medžiagų. Lietuviai nuo seno vartojo sėmenų alie-jų, turintį ypač daug polinesočiųjų rieba-lų rūgščių, tarp jų omega-3 ir omega-6 (šios rūgštys ypač naudingos organiz-mui). Dėl specifinio teigiamo poveikiosveikatai Amerikoje sėmenų aliejus par-duodamas vaistinėse. Deja, pas mus jis nepopuliarus. Užmiršome ir kanapių aliejų.

SviestasDietologai sviestą vertina prieštaringai. Kai kurie iš jų sviestą peikia, nes jame daugiau negu aliejuose yra nesočiųjų riebalų. Kiti mitybos specialistai verti-na sviestą kaip natūralų produktą, kurį žmogaus organizmas labai gerai pasisa-vina. Dabartiniu metu gaminant sviestą, be grietinėlės (pieno riebalų produk-to), dedama ir hidrintų augalinių aliejų (margarino). Toks produktas vadinamas tepiuoju riebalų mišiniu. Į sviestą galima įterpti ir aliejaus, bet ne daugiau kaip 15 procentų. Jei ant gaminio etiketės nuro-dyta, kad tepiajame riebalų mišinyje yra 50 proc. pieno riebalų, o 50 proc. – auga-linių, neabejokite, kad augaliniai riebalai bus hidrinti, t. y. margarinas.

MargarinasMargarinas liaupsinamas dėl to, kad turi mažai (ar visai neturi) cholesterolio. Jis gaminamas chemiškai prijungiant van-denilį prie aliejuose esančių dvigubų jungčių. Deja, dėl to dalis rūgščių mo-lekulių pakeičia erdvinę konfigūraciją,susidaro vadinamieji transizomerai, ku-rių natūraliuose riebaluose beveik nėra. Transizomerų įtaka mitybai nėra iki galo išaiškinta. Pasigirsta nuomonių, kad geriausiu atveju tokie riebalai ne-pasisavinami, sudaro tarsi balastą, kurį organizmas turi pašalinti, o blogiausiu – trikdo kai kurių biologiškai reikalin-gų medžiagų sintezę. Nors dabar maisto pramonės įmonės jau sugeba pagamin-ti margariną beveik be transizomerų, bet jis brangesnis, o į Lietuvą įvežamas pigus margarinas (jo etiketėje transizo-

merų kiekis nenurodomas).Taigi geriau valgykime tai, ką sukūrė gamta.

Kiti riebalai• Gyvuliniai riebalai. Tai – galvijų ir kiaulių riebalai. Kiaulienos lašiniai yra pranašesni už galvijų riebalus, nes juose yra daugiau nesočiųjų riebalų rūgščių.• Riešutai. Visuose riešutuose yra daug riebalų (20–60 proc.) ir baltymų bei įvairių vitaminų ir mineralinių medžia-gų. Riebalų sudėtis labai įvairi, todėl nedideliais kiekiais tai – tiesiog puikus vegetarinis maistas.• Žuvis. Riebios ir pusiau riebios žuvys (10–15 proc. riebalų) yra lašišos, tunai, unguriai, skumbrės, ančiuviai, silkės, sar-dinės. Žuvų riebaluose yra 65–75 proc. nesočiųjų riebalų rūgščių, tarp jų ir ome-ga-3 riebalų rūgščių. Jei šių rūgščių su maistu gauname pakankamai, jos apsau-go nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

žiūriu, ghi yra vieni iš geriausių riebalų. Ajurvedos centruose atliekami tyrimai patvirtina senuosius teiginius, kad ghi, vartojamas nedideliais kiekiais, gerina virškinimą, harmonizuoja gyvybinius organizmo principus (ajurvedos termi-nais, došas), teigiamai veikia smegenis. Ghi su įvairiais priedais (vaistažolėmis, medumi) plačiai taikomas įvairioms li-goms gydyti. Gydomieji aliejaiRytuose sezamo aliejus vartojamas mais-tui gaminti. Juo taip pat masažuojamos plaštakos, pėdos, visas kūnas (daromas vadinamasis ajurvedinis masažas). Iš-kelta hipotezė, kad masažo metu į kūną susigėręs aliejus puikiai tirpdo sąnarių, stuburo ataugas, sąnariai tampa lanks-tesni. Ajurvedos moksle vienų ar kitų riebalų patariama vartoti atsižvelgiant į žmo-gaus konstituciją, vyraujantį gyvybinį principą – došą. Vatoms rekomenduo-jama vartoti ghi, sezamo, garstyčių, aly-vuogių aliejų. Jiems leidžiama vartoti šiek tiek gyvulinių riebalų, kurie padeda sumažinti vatos došos perteklių kūne at-siradus fizinių negalavimų. Apskritai va-tos tipo žmonės, palyginti su kitų kons-titucijų žmonėmis, gali vartoti daugiau riebalų. Pitos tipo žmonės riebalų turi vartoti mažiau, nes riebalai šildo orga-nizmą. Jiems tinka ghi, kokosų, sojų ir saulėgrąžų aliejai. Kaphos tipo žmogui didesnis riebalų kiekis gali greitai pa-kenkti sveikatai – organizme ypač pa-gausės cholesterolio.Rytuose aliejai (ir maistui, ir masažams) ruošiami su įvairiomis vaistažolėmis: žolės užpilamos aliejumi ir kelias paras palaikomos, po to aliejus perkošiamas. Ypač unikalūs ir šildantys aliejai su įvairiais prieskoniais – cinamonu, gvaz-dikėliais, imbieru. Šiuos aliejus galima vartoti ir maistui, ir masažui (aliejinę ištrauką). Riebaluose tirpsta daug biolo-giškai veikliųjų medžiagų ir kartais jos geriau pasisavinamos su riebalais, o ne vandeniniame tirpale. Pavyzdžiui, nuo migrenos labai padeda galvos masažas su aliejumi ir vaistažolėmis (ajeru, san-dalu, baziliku, imbieru).

• • •Artinasi žiema, tamsusis metas, kai kū-nui reikia daugiau šilumos. Ypač mums, gyvenantiems šiaurinėse platumose. Ne-išbraukime iš savo dietos riebalų, ypač aliejų. Pasirinkime riebalus pagal kūno konstituciją (sudėjimą). Peršalę, jausda-mi skausmus kūne, trinkime krūtinę, nugarą, sąnarius, pėdas pašildytu alie-jumi su prieskoniais – sužadinsime visų organų veiklą.

Lydytas sviestas Rytų šalyseVisos filosofinės bei religinės senovėsRytų mokyklos dvasinio tobulėjimo ke-liu einantiesiems rekomendavo nevalgy-ti gyvulių mėsos, t.y. nepažeisti taisyk-lės „Nežudyk“. Kadangi pieną gyvuliai „atiduoda“ su meile, todėl pieno riebalai Rytuose labai vertinami, nors klasikinė mityba juos priskiria prie gyvulinės kil-mės riebalų. Indų ir tibetiečių medicino-je labai vertinamos gydomosios sviesto savybės. Sviestu gydomas stresas, nervi-nė įtampa, vatos tipo žmonių ligos. Jis taikomas tuberkuliozei gydyti. Lydytą sviestą indai vadina ghi. Jo pasigaminti labai paprasta: natūralus nesūdytas svies-tas dedamas į storasienį indą ir šildomas ant mažos ugnies. Galima dėti į orkaitę atvirame inde, temperatūra turėtų būti 50–70°C. Sviestas ištirpsta, išgaruoja vanduo, sviestas įgauna gintarinę spalvą ir maloniai kvepia.Dar neataušęs svies-tas pilamas į kitą indą, o dugne esančios nuosėdos išmetamos (reikia žiūrėti, kad sviestas nepridegtų). Rytų medicinos po-


Žuvis yra labai maistinga, jos baltymai tokie pat vertingi kaip ir mėsos, be to, labai gerai pasisavinami (net 97 proc.). Taigi išties verta bent 2 kartus per sa-vaitę mėsos kepsnį iškeisti į gardžiai paruoštą žuvies patiekalą. Tačiau tai dar ne visi žuvies privalumai.

Gėlavandenės ar jūrinės?Ant mūsų pietų stalo turėtų puikuotis ne tik silkės ar karpio patiekalai, bet ir visos jūrinės žuvys: lašiša, tunas, lydeka, menkė, ešerys ir kt. Žinoma, jos savo sudėtyje turi daugiau riebalų nei gėla-vandenės žuvys, tačiau tie riebalai yra naudingi mūsų organizmui. Kodėl žuvys yra sveikesnis maistas nei mėsa? Jos turi kur kas mažiau sočiųjų riebalų, kurie di-dina cholesterolio kiekį kraujyje. Jūrinių žuvų riebalai – tai neįkainojama poline-sočiųjų riebalų rūgštis – omega-3, kurios žmogus per dieną turėtų gauti apie du

gramus. Tačiau ir šio nedidelio kiekio europiečiai, išskyrus danus ir islandus, negauna, nes per retai valgo žuvies. Ypač svarbu, kad žuvies įprastų valgyti vaikai – ateityje mažėtų tikimybė sirgti ateros-kleroze, širdies negalavimais, kraujagys-lių ligomis.

Aterosklerozės profilaktikaiAterosklerozė – viena iš labiausiai pa-plitusių ligų pasaulyje, ypač daugelyje Europos šalių ir JAV. Tačiau kai kurių šalių gyventojai, pavyzdžiui, eskimai ir japonai, šia liga serga kur kas rečiau, nes vartoja daug žuvies, kurioje yra omega-3 riebalų rūgščių. Omega-3 riebalų rūgš-tys nesigamina žmogaus organizme ir turi būti gaunamos iš maisto. Žuvų tau-kai – svarbiausias polinesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis. Juose yra ypatingų poli-nesočiujų omega-3 riebalų rūgščių – do-kozaheksaeno (DHR) ir eikozapentae-

Žuvis Lietuvoje niekada nebuvo itin populiari. Žuvies patiekalų lietuviai valgydavo tik tam tikromis pro-

gomis – gavėnios ir pasninko metu, Kūčių vakarą. Labai gaila, bet taip jau esame įpratę. Valgymo įpročiai formuojasi nuo pat vaikystės ir vėliau gana sunku juos

pakeisti. Tačiau dietologai teigia, kad žuvies turėtume valgyti bent du kartus per savaitę, nes žuvyje yra mūsų organizmui labai reikalingų omega-3 riebalų rūgščių. Apie šias rūgštis ir jų naudą organizmui kalba-mės su Kauno Kalniečių poliklinikos kardiologe Meile Žygiene.

ŽUVIES DIENA – du kartus per savaitę

Laidos eksperto, prof. Liutauro Labanausko komentaras

Omega-3 riebalų rūgštys yra me-džiagos, kurios labai reikalingos mūsų organizmui. Norėčiau pabrėž-ti, kad šios rūgštys dalyvauja visuose organizmo apy-

kaitos procesuose. Kadangi šių rūgščių yra žuvyje, bet mes mažai valgome jos patiekalų, tad reikėtų reguliariai vartoti specialių preparatų, kurie gali padė-ti išvengti įvairių širdies ir kraujagys-lių ligų, sustiprinti imunitetą, padėti sąnariams, odai, pagerinti smegenų veiklą. Beje, šios rūgštys jaunina orga-nizmą ir išties yra labai būtinos. Taigi preparatas „Omega-3 forte“ – puikus pasirinkimas.

SVEIKA MITYBA


Keletas receptų

Kaip priedą prie žuvies galima naudoti: alyvuogių aliejų, vyną, česnaką bei įvai-rių rūšių daržoves. Žuvies patiekalus ga-lima paskaninti įvairiausiomis žolelėmis, prieskoniais.

KEPTA LAŠIŠA0,5 kg lašišos, 500 g pomidorų, 100 g migdolų, 100 g džiovintų slyvų, keletas šaukštų aliejaus, juodųjų pipirų,druskos, prieskonių. Nuo lašišos nuimti odą, supjaustyti gabalė-liais, pabarstyti druska, prieskoniais, pipirais ir apkepti aliejuje. Baigti kepti orkaitėje, vis palaistant aliejumi. Riešutus bei slyvas pake-pinti keptuvėje su trupučiu aliejaus. Tuomet juos išgriebti ir tame pačiame aliejuje kepti pomidorus, kol jie visiškai išsileis. Įberti drus-kos, prieskonių. Tyrę dar truputį patroškinti, kad sutirštėtų. Žuvį dėti į lėkštę, užpilti pada-žu, apibarstyti migdolais bei slyvomis.

LAŠIŠA SU AVOKADŲ PADAŽU4 lašišos pjausniai (po 175 g), 30 g tirpinto sviesto, druskos, juodųjų pipirų, 4 šakelės pe-letrūno, 4 žaliosios citrinos (laimo) griežinėliai.Avokadų padažui: 2 nulupti avokadai be kauliukų, 150 ml jogurto, 1 žaliosios citrinos tarkuota žievelė ir sultys, druskos, juodųjų pipirų.Keturis didelius folijos gabalus ištepti tirpin-tu sviestu. Ant kiekvieno lapo dėti po lašišos pjausnį, pagardinti druska ir pipirais. Ant vir-šaus uždėti po peletrūno šakelę, žaliosios cit-rinos griežinėlį ir susukti į foliją. Dėti į kepimo skardą ir kepti iki 150º C įkaitintoje orkaitėje

25 min. Tuo metu vieno avokado minkštimą kartu su jogurtu, žaliosios citrinos žievele ir sultimis sudėti į maišiklį, įberti druskos, pipi-rų ir sutrinti iki vientisos masės. Gautą masę sudėti į dubenėlį. Į padažą įmaišyti kubeliais supjaustytą kitą avokadą.Lašišą išimti iš folijos, dėti į pašildytas lėkštes ir patiekti su padažu.

ŽUVIES KEPSNIUKAI SU ŠPINATAIS600 g jūrinės žuvies (tiks bet kuri), 100 g šviežių arba šaldytų špinatų, 1 citrina, 80 g sviesto, 2 česnako skiltelės, 2 šaukštai smulkiai supjaus-tytų krapų, pusė arbatinio šaukštelio druskos.Česnakus susmulkinti. Citriną švariai nuplau-ti, nutarkuoti geltonąjį žievelės sluoksnį ir iš-spausti sultis. Sviestą sumaišyti su česnakais, krapais ir citrinos žievele. Šviežius špinatus nuplikyti verdančiu vandeniu (šaldytus – ati-tirpinti), nuvarvinti ir sumaišyti su citrinos sultimis. Žuvį supjaustyti plonomis juostelėmis. Jas pasūdyti ir patepti paruoštu sviestu. Skardą iškloti kepimo popieriumi, žuvies juoste-les susukti žiedais, į jų vidų dėti po šaukštą špinatų. Kepti apie 15–20 minučių 200 °С temperatūroje .

MENKĖ SU BROKOLIAIS700 g menkės filė, 300 g brokolių, 2 šaukštaicitrinos sulčių, 100 g fermentinio sūrio, druskos, pipirų, 4 šaukštai grietinės. Žuvies filė pašlakstyti citrinos sultimis, pa-barstyti druska, pipirais, žuvų prieskoniais. Uždėti po gabalėlį sūrio, susukti vyniotinius, susmeigti mediniais smeigtukais. Į kepimo indą įpilti keletą šaukštų aliejaus, sudėti žu-vies vyniotinius, ant kiekvieno vyniotinio uždėti po šaukštą grietinės. Ant viršaus su-dėti 2 min. karštame vandenyje nuplikytus brokolius ir kepti orkaitėje uždengtame inde. Skanu su biriai virtais ryžiais ir šviežiais pomidorais.

ORKAITĖJE KEPTA JŪROS LYDEKA600 g jūros lydekų (gali būti ir kitos žuvies) filė,100 ml majonezo, 1 svogūnas, 1 didelis pomi-doras, 1–2 virti kiaušiniai, 100 g fermentinio sūrio, alyvuogių aliejaus žuviai kepti, druskos, maltų pipirų.Žuvies gabaliukus pabarstyti druska ir pipi-rais. Svogūną supjaustyti žiedais ir apkepinti aliejuje. Paruoštą žuvį dėti į pakaitintą aliejų ir apkepti ją iš abiejų pusių. Apkepintus žuvies gabaliukus atsargiai sudėti į kepimo indą. Ant viršaus dėti žiedais supjaustytus kiauši-nius, ant jų – taip pat žiedais supjaustytą ir truputį pasūdytą pomidorą. Ant pomidorų sukrėsti pakepintus svogūnus. Viską užpilti majonezu, pabarstyti tarkuotu sūriu ir kepti orkaitėje, kol sūris išsilydys. Karštą žuvį pa-tiekti su bulvių koše ir daržovių salotomis.

Skanaus!

SVEIKA MITYBAno (EPR) bei vitaminų A ir D. Tyrimais įrodyta, kad omega-3 riebalų rūgštys padeda išvengti aterosklerozės ir širdies ligų, padeda palaikyti normalią širdies veiklą, naudingos reguliuojant kraujos-pūdį, kraujo krešėjimą, mažinant trigli-ceridų bei cholesterolio kiekį kraujyje, saugo kraujagyslių sieneles nuo ateros-klerotinių plokštelių susidarymo. Ome-ga-3 rūgštys taip pat padeda sergant kai kuriomis nervų sistemos, odos ligomis, lėtina senėjimą, užtikrina hormonų ir fermentų sintezę, stiprina imunitetą, to-dėl mažėja rizika susirgti onkologinėmis ligomis. Šios riebalų rūgštys ypač reika-lingos moterims nėštumo bei žindymo metu. Yra mokslinių tyrimų, įrodančių, jog vartojant po 1–2 gramus per dieną omega-3 riebalų rūgščių, galima palai-kyti normalų kraujospūdį, tad mažėja iš-eminės širdies ligos bei insulto rizika. Žmogaus organizmas negaminaŽmogaus organizmas negamina šių rūgščių, todėl paprastai mes gauname jų iš maisto (žuvies, riešutų, sėmenų alie-jaus). Na, o jeigu nemėgstame žuvies pa-tiekalų, patartina reguliariai vartoti maisto papildų. Vienas jų – preparatas „Omega-3 forte“. Šis preparatas gaminamas Lietuvoje iš aukštos kokybės medžiagų, kurios yra suderintos tarpusavyje. Preparato sudėtyje yra didelė koncentracija omega-3 rūgščių, turinčių, kaip jau minėjome, stiprų teigia-mą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai, galinčių sustabdyti uždegimų vystymąsi. Ne veltui Japonijoje ir Islandijoje, kur valgoma daug žuvies, yra tiek daug ilgaamžių.


KRYŽIAŽODIS

Kryžiažodžio atsakymą surašykite į lentelę, esančią po kryžiažo-džiu, iškirpkite ir atsiųskite adresu:

Kryžiažodis„Sveikatos ABC“ Nr. 11. p. d. 852, 44034 Kaunas

Nugalėtojas iš visų teisingai atsakiusiųjų išrenkamas burtų keliu.

Sveikiname Vladą Balčiūną iš Joniškio r. Burtai lėmė, kad jis iš visų teisingai išsprendusiųjų kryžiažodį „Sveikatos ABC“ Nr. 10 gaus prizą – sveikatos profilaktikos prie-monę. Prizą laimėtojui išsiunčiame paštu.

Kryžiažodžio „Sveikatos ABC“ Nr. 10 atsakymai Horizontaliai: Pulpa. Inas. Anapa. Laras. Tais. Baili. Ikasa. Spa. Dangus. Pi. Šakar. Sai. Auka. „Omo“. Talpas. Lėka. Surašo. Gana. Kap. Gasas. Kiton. Uosle. Stabas. Mest. Perima. Tat. Pakasa. Mar-kata. Saulenis. Vertikaliai: Kitaip. AA. Palik. Palanga. Karis. Kist. Palipa. Aika. As-trupas. Sarta. Droš. NSO. Uiti. ITAR. Išėsi. Akutės. Ikaro. Alga. Kana. Mokama. Anselmas. Asfaltas. Abertas. Paskata. Statau. Odena. „Laima“. Al. Arka. Ara. Kryžiažodžio raktas: Sekundantas.

Kryžiažodį sudarė Martynas Šatas


JŪSŲ BENDRAMINČIAI

Visi atėjusieji į klubo susitikimą buvo ap-dovanoti dovanėlėmis ir nuotaikingomis Astmininkų klubo ansamblio dainomis. Gražius eilėraščius skaitė Irena Grigienė. Rudenišką nuotaiką praskaidrino anekdo-tų karalius Bronislovas Kaselis. Astmininkų klubo pirmininkė Zinaida Vaičiūnienė pasidžiaugė, jog turi nemažai rėmėjų, kurie nepamiršta jų klubo ir nuo-lat aprūpina reikalingais preparatais. Vie-nas tokių rėmėjų yra farmacijos kompanija „Aconitum“. Ponia Zinaida sako, kad sužinojusi apie „Aconitum“ klubą, ji parašė prašymą pri-imti visus Ukmergės astmininkų klubo narius. „Aconitum“ klubo gretose – labai daug Ukmergės rajono gyventojų, kurie domisi natūraliais ir homeopatiniais pre-paratais. Susirinkusieji buvo supažindinti su įmo-ne, kuri dirba pagal europietišką vaistinių preparatų gamybos standartą – Geros gamybos praktikos pažymėjimą (GGP). Net penki įmonės gaminiai pelnė ap-dovanojimus ir medalius „Lietuvos metų gaminio“ konkursuose. Susitikimo metu ukmergiškiams buvo pristatyti ir naujau-si įmonės gaminiai. Bendrosios praktikos gydytojas Giedrius Tytmonas susirinku-siesiems skaitė paskaitą apie galvos sme-genų kraujotakos sutrikimus. Po paskaitos ukmergiškiai uždavė gydytojui daug juos dominančių klausimų. Visi susirinkusieji noriai dalyvavo loteri-joje. Prizus pelnė Natalija Varažinskienė, Aldona Grigulienė, Elena Pakonienė, Jad-vyga Juzėnienė, Augustina Rozenbergienė, Veronika Smetonienė, Janina Kuprienė, Algirdas Kuolinis, Serafima Vitkauskienė.

„Džiaugiuosi, kad esu klubo narė“Susitikimo metu pakalbinome keletą klu-bo narių. Viena jų – pensininkė Aldona

Kirslienė. „Aconi-tum“ klubo nare esu trejus metus. Apie klubo veiklą sužino-jau visai atsitiktinai ir užpildžiau ku-poną. Labai džiau-giuosi, kad įstojau į klubą ir galiu nau-

dotis visomis nuolaidomis. Man ypač padėjo maisto papildai akims „Liube-rin“, vartoju ir kitą produkciją. Man tirpdavo rankos, mėšlungis traukdavo kojas. Pavartojusi įvairių papildų ir preparatų, jaučiuosi geriau“, – sakė moteris.Mūsų pašnekovė dėkojo šio klubo steigėjams už suteiktą galimybę susi-tikti su bendraminčiais ir pabendrau-ti naudingomis temomis. „Aconitum“ klubo susitikime moteris dalyvavo pirmą kartą, nes gyvena kaime ir ne visuomet gali atvykti į susitikimus. Ponia Aldona liko patenkinta įdomiu renginiu ir labai džiaugėsi, kad gali vartoti lietuviškus preparatus. Pasak jos, tada nereikia bijoti, kad kas nors pakenks.

„Į susitikimus ateinu visada“Tokie buvo pirmie-ji mūsų pakalbintos Aleksandros Karalie-nės žodžiai. Dabar ji atėjo jau trečią kartą. Moteris džiaugėsi klubo su-sitikimais, kuriuose išgirsta daug naujų

dalykų. „Į „Aconitum“ klubą įstojau prieš trejus metus. Kuponą iš „Svei-katos ABC laikraščio“ užpildė ir iš-siuntė mano dukra. Vartoju preparatų

sąnariams, taip pat magnio preparatų. Praėjusiame klubo susitikime man pa-sisekė loterijoje, gavau dovanų, kurios labai pravertė mano vyrui. Šį kartą „Aconitum“ darbuotojos visiems klubo nariams įteikė po nedidelę dovanėlę. Manau, kad būti šio klubo nariu yra naudinga, nes susitikimų metu gauna-me daug vertingos informacijos, pabū-name su bendraminčiais, pasišnekame. Visiems, kurie dar dvejoja, patarčiau stoti į klubą, skaityti įdomų laikraštį ir žurnalą „Sveikatos ABC“ ir pirkti „Aconitum“ produkcijos“, – nuoširdžiai kalbėjo ponia Aleksandra.

„Domiuosi sveikatos temomis“Serafima Vitkauskie-nė sakė, kad į „Aconi-tum“ klubą įstojo kar-tu su visais Ukmergės astmininkų klubo na-riais. Tai buvo prieš ketverius metus. „Esu patenkinta, kad mūsų rajone vyksta klubo

susitikimai. Juose visada išgirstu daug naujienų, gydytojai atsako į mums rūpi-mus klausimus. Aš domiuosi sveikatos temomis, todėl niekada nepraleidžiu šių įdomių susitikimų. Sveikata nega-liu pasigirti, todėl vartoju daug įvairių maisto papildų. Ir dabar pirksiu, nes išgirdau, kad jau gaminami nauji. Grį-žusi iš renginių naujienomis pasidaliju su kaimynais. Šį kartą man pasisekė, nes loterijoje gavau papildomą prizą. Tiems, kurie dar neįstojo į „Aconitum“ klubą, patarčiau įstoti ir rūpintis savo sveikata“, – sakė moteris.

Jolita Žurauskienė

Spalio pabaigoje Ukmergės astmininkų ir „Aconitum“ klubo

nariai Vlado Šlaito viešojoje bibliote-koje susitiko su klubo koordinatoriais ir medikais. Ukmergiškiai klausėsi paskaitos apie galvos smegenų kraujotakos sutrikimus. Kompanijos „Aconitum“ medicinos atstovai pa-teikė vertingų žinių apie farmacijos kompanijos „Aconitum“ preparatus bei jų vartojimą, atsakė į klausimus.

Nekantriai lauks NAUJŲ KLUBO SUSITIKIMŲ

Susitikimo akimirkos


Ko mūsų žurnalui trūksta? Apie ką dar norėtumėte skaityti?

Ką siūlytumėte pakeisti? Išsakykite savo nuomonę mūsų žurnale.

Perkate ar prenumeruojate mūsų žurnalą? Kodėl?

...............................................................................................................

...............................................................................................................

...............................................................................................................

Įdomiausias šio numerio straipsnis

...............................................................................................................

...............................................................................................................

...............................................................................................................

Kokią temą norėtumėte pasiūlyti?

...............................................................................................................

...............................................................................................................

...............................................................................................................

Apie kurį gydytoją norėtumėte skaityti mūsų žurnale?

(Lauksime Jūsų pasiūlymų)

...............................................................................................................

...............................................................................................................

...............................................................................................................

Jūsų klausimas gydytojui specialistui?

...............................................................................................................

...............................................................................................................

...............................................................................................................

Jūsų vardas.........................................................................................

Pavardė...............................................................................................

Amžius.................................................................................................

Adresas, telefonas...........................................................................

...............................................................................................................

Užpildę kuponą, iškirpę ir iki 2009 m. sausio 31 d. atsiuntę adresu:

p. d. 852, LT-44034 Kaunas, Jūs galėsite dalyvauti loterijoje, kurioje

10 skaitytojų burtų keliu laimės puikių prizų.

SKAITYTOJŲ ANKETA

MAGNE + B TOTAL (60 kietų kaps.)Maisto papildas

Puikiai subalansuotas magnio ir B grupės vitaminų derinys

Vienos kapsulės sudėtyje yra 335 mg magnio oksido ir didesnė-mis nei įprasta dozėmis B grupės vitaminų, kurie papildo magnio poveikį.

Sudėtinės medžiagos gali padėti:• esant sutrikusiam širdies ritmui,• esant padidėjusiam kraujospūdžiui,• skaudant galvą,• esant padidėjusiam nervų ir raumenų dirglumui.

Gerti po 1 kapsulę 1–2 kartus per dieną valgio metu arba po valgio.

Pagamintas Lietuvoje iš aukščiausios kokybės ES reikalavimus ati-tinkančių žaliavų pagal Geros gamybos praktikos (GGP) standartus.

MAGNE+B TOTAL N60

YPATINGA NUOLAIDAAKCIJA GALIOJA 2008 11 01 – 2008 11 30

sveikatinimo, profilaktikos ir gyvenimo bŪdo Žurnalas...

Documents