structum 2013 pavasaris nr.1

PAVASARIS I 2013 (1)Žurnalas sėkmingam verslui!

Neik ten, kur veda kelias, verčiau eik ten, kur jo nėra ir palik savo pėdsakus. / Ralph Waldo Emerson/

�

A r c h i t e k t ū r A / P A v e l d A s

TURI

NYS

pavasaris2013 (1)

1620

ARCHITEKTŪRA

PAVELDASValdovų rūmai atveria duris 5Apie ką nesapnavo buvę Valdovų rūmų šeimininkai 15ĮVYKISBūsimų architektų darbų konkursą laimėjo poezija 16UŽSIENISIšradinga „CHEO-MA“ namo rekonstrukcija Pietų Korėjoje 20KNYGAArchitektūra, aplinka, atostogos 27

STATYbAMEDŽIAGOSSienų šiltinimo putplasčiu technologijos specifika 28TECHNOLOGIJARacionalumo paieškos: sienos iš blokelių 32KONSULTACIJAKą būtina žinoti statant iš akytojo betono blokelių 36PULSASVilkaviškio rajono savivaldybė baigia įgyvendinti daugiau nei 20 reikšmingų projektų 37AKTUALIJOSDarbų sauga – ne jūsų problema? 38

5

TURI

NYS

pavasaris 2013 (1)

48

INŽINERIJA

SPRENDIMAIŠildymo ir vėdinimo sistemų inžineriniai sprendimai renovuojamų daugiabučių pastatų energiniam efektyvumui didinti 42Vėdinimo kokybė renovuojamuose daugiabučiuose namuose 48ObJEKTASVisoriuose pastatytas visai šaliai reikšmingas objektas 50Greitesnis ir efektyvesnis sprendimas plokštiems stogams 58AKTUALIJOSTrūksta inžinierių ir informacinių technologijų specialistų 62TECHNOLOGIJADinaminis šildymo ir vėsinimo sistemų hidraulinis balansavimas 66SPRENDIMAIKonvejerių priešgaisrinė sauga – ne tik pareigūnų rūpestis 68NAUJOVĖSPasaulinės „ISH“ parodos eksponatai – komfortiškos ateities įkūnijimas 70

INFRASTRUKTŪRA

APŽVALGAŠalies ekonomika ir pramonės bei logistikos centrų plėtra 74

SUMMARY 79

70

Redakcijos žodis

žurnalas sTRUcTUMISSN 2335-2116

Leidėjas UAB „S MedIA GroUp“A. Mickevičiaus g. 7LT-08119 VilniusTelefonas +370 5 265 3733Faksas +370 5 272 4241

diRekToRėIGNė dAUSeVIčIūTė

VyR. RedakToRėdALIA ZILINSKIeNėel. paštas [email protected]

TeksTų aUToRiai:AISTė GALAUNyTėSTASyS LIAUKeVIčIUSeGLė KAjAUSKAITėerLeNd dIAGILeVjULIUS jUSTINAVIčIUSdr. GIedrIUS ŠIUpŠINSKAS

nUoTRaUkų aUToRiai:ASTA eSUVyTAUTAS ABrAMAUSKAS

kaLbos sTiLiUs iR koRekTūRaVŠĮ KALBoS Ir KoMUNIKAcIjoS ceNTrASwww.kkc.lt

PaRengiMas sPaUdaiUAB „S MedIA GroUp“

RekLaMos skyRiUsVIKTorIjA LIpŠIcTelefonas +370 611 10125el. paštas [email protected]

rūTA peTroŠIūTėTelefonas +370 620 25156el. paštas [email protected]

sPaUsdinoUAB „BALTo prINT“

redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama.

© UAB „S Media Group“, 2013© STrUcTUM, 2013

ŽUrNALAS pLATINAMAS NeMoKAMAI

pavasaris2013 (1)

Pavasariniai vėjai atskraidino žinią apie naujo statybų sezono pradžią. Statybininkams ji reiškia ilgai lauktas šiltesnes darbo sąlygas, o projektuotojams – viltį įgyvendinti novatoriškas idėjas, ins-piruojamas ne tik kūrybinių galių, bet ir kiekvieno civilizuoto individo siekio žengti pažangos keliu. Neabejotina, kad Lietuvoje šio kelio ištakų negalima atskirti nuo valstybingumo užuomazgų.

Šiemet dauguma mūsų šalies piliečių laukia įvykio, turinčio akivaizdžiai paliudyti, kad galime didžiuotis savo istorija ir valstybe. Sostinėje gegužę mums ir visai Europos Sąjungai duris atvers Valdovų rūmai, kuriuose vyks Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai skirti renginiai. Atstatytų rūmų kompleksas įdomus ne tik atkartota senovinės architektūros išraiška, bet ir į jį in-tegruotomis šiuolaikinėmis inžinerinėmis sistemomis, kuriomis pasidomėjus savaime kyla nuos-taba – kaip be jų galėjo apsieiti menėse šalies likimą kažkada lėmę valdovai?

Gal įdomu pasidairyti, kas vyksta plačiajame pasaulyje? Žodis „rekonstrukcija“ reikšmingas ir tolimoje Pietų Korėjoje, kur architektai taip pat siekia išsaugoti natūralų kraštovaizdį, ap-saugoti nuo sudarkymo peizažą. Šiai temai antrina ir žurnale pristatoma prof. Vlado Staus-ko knyga, kurios idėjos turėtų tapti nuolatinėmis projektuotojų palydovėmis. O su pirmai-siais mūsų būsimųjų architektų laimėjimais galima susipažinti perskaičius apie tai, kokius projektus jie pristatė geriausių architektūros studentų darbų konkurse.

Visada aktualūs skaudžiausi ir neretai vengiami darbų saugos klausimai. Kad statybvietėse galima būtų apsisaugoti nuo nelaimių ir didelių nemalonumų, siūlome pasidomėti Vals-tybinės darbo inspekcijos specialistės patarimais – juk daugumos nelaimingų atsitikimų įmanoma išvengti. Darbų sauga svarbi tiek didelėse, tiek mažose statybvietėse ir nepriklau-so nuo objekto paskirties ar naudojamų statybinių medžiagų. Tačiau pasirinkti tinkamas medžiagas ne visada paprasta, todėl šiame žurnalo numeryje rasite straipsnių ir šia tema.

Daug dėmesio sulaukia naujas Lietuvoje pastatytas neeilinis objektas – Saulės energijos technologijų centras Vilniaus Visorių informacinių technologijų parke. Jame bus gaminami trečiosios kartos saulės moduliai, kurie ne tik generuos elektros energiją, bet ir galės pakeis-ti įprastus stiklo paketus. Jau vien šios produkcijos pavadinimas leidžia tikėtis, kad saulės elektrinių plėtra Lietuvoje įgaus didesnį pagreitį. O jei dar pažvelgtume, kokie neįtikėtinai racionalūs įdiegti inžineriniai sprendimai ir sistemos užtikrins šio modernaus objekto funk-cionavimą? Lieka pasidžiaugti, kad Lietuvoje diegiamos novatoriškiausios technologijos, kad žengiama koja kojon su laiku.

Įgyvendinti pažangias idėjas, projektuoti objektus ar užtikrinti inžinerinių sistemų veikimą gali ne bet kas. Inžinerijos mokslus studijuojančio jaunimo šalyje katastrofiškai mažėja. Ko-kios šio reiškinio priežastys ir ką būtina daryti, norint išvengti kvalifikuotų specialistų trūku-mo, savo mintimis su skaitytojais dalijasi VGTU profesoriai ir praktiškai su tuo nuolat susidu-riantis inžinerinės įmonės vadovas.

Statybų sėkmė priklauso ir nuo laiku tiekiamų medžiagų. Didelę įtaką tam daro kelių būklė ir logistikos centrų bei pramonės objektų išsidėstymas žemėlapyje. Tie, kam įdomu paskaityti apie šalies kelių ir tiltų būklę ar glaudžiai su ekonomika susijusias pramonės objektų ir logistikos centrų plėtros prognozes, tikriausiai atsivers puslapius infrastruktūros tema.

inFRasTRUkTūRa

aPžVaLgaŠalies ekonomika ir pramonės bei logistikos centrų plėtra 74

sUMMaRy 79

�


�

�

P A v e l d A s / A r c h i t e k t ū r A

VALDOVŲ RŪMAI ATVERIA DURISŠįpavasarįVilniusnekantriailaukianepaliekančioabejingųstatinioatidarymo.ValdovųrūmaiatversdurisvisuomeneiirEuropai–čiavyksLietuvospirminin-kavimoEuroposSąjungosTarybairenginiai.Apierūmųatstatymoistorijąirpe-ripetijaskalbamėssuprojektovadovuarchitektuRičardubitovtuirprisimena-mespalvingąistoriją,nuokogiviskasprasidėjo...

�Vytauto Abramausko nuotraukos.

�


LIETUVOSVALSTYbĖSLOPŠYSValdovų rūmai iškilo Vilniaus pilių teritorijoje. Istorikai spė-ja čia buvus Lietuvos valstybės kūrimosi centrą – Vilniaus miesto užuomazgas. Pirmasis patikimas šaltinis, kuriame minimas Vilniaus miestas (taigi ir pilis), – didžiojo kuni-gaikščio Gedimino 1323 m. rašyti laiškai. Vėliau Vilniaus pi-lyse gyveno Gedimino sūnus didysis kunigaikštis Algirdas. jos mena kovas su kryžiuočiais ir Lietuvos valdovų – jo-gailos ir Vytauto – tarpusavio kovas. Šiose pilyse taip pat, jei nebūtų žuvęs per nelaimingą atsitikimą, turėjo būti ka-rūnuotas Lietuvos karaliumi Vytautas Didysis. Vėliau jose rezidavo Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Kazimieras, taip pat Aleksandras. XVI a. viduryje pilių terito-rijoje statybas ėmė plėsti Žygimantas Senasis ir Žygiman-

tas Augustas. Žygimantas Senasis apie 1520–1530 m. pastatė reprezenta-

cinius rūmus, o Žygimantas Au-gustas vėliau daugiausia statė ūkinės paskirties pastatus.

Apie Valdovų rūmų architektū-rą žinoma nedaug, nes kroniko-

se išsamiau aprašytas rūmų gyvenimas, meno kūriniai,

interjero detalės, gausi brangenybių kolek-

cija, viena didžiausių Europoje biblioteka. 1610 m. gaisras rūmus gerokai suniokojo. juos ėmėsi atstatinėti Nyderlandų architektas Peteris Nonhartas. Tai jis sukūrė vieną pirmųjų Lietuvoje renesanso architektūros pavyzdžių. Būtent pagal jo sukurtą rūmų pavyzdį dabar ir atkuriami Valdovų rūmai. Žinoma, architektūrinė komplekso išraiška veikė aplinkinių statinių architektūrą. Vis dėlto po XVII a. vidurio karų rūmai nustojo būti karalių rezidencija, pradėjo nykti, kol galiausiai, Lietuvai tapus Rusijos imperijos dalimi, jie XVIII–XIX a. san-dūroje, kaip sunaikintos valstybės simbolis ir administracinis centras, buvo nugriauti.

NUOIDĖJOSIKIJOSĮKŪNIJIMO „Mintis atstatyti rūmus – labai sena, – pasakoja rūmų at-statymo projekto vyriausiasis vadovas architektas R. Bi-tovtas, – tai buvo svarstoma jau prieš Nepriklausomybės atkūrimą.“ Pirmieji archeologiniai kasinėjimai Vilniaus pilių teritorijoje pradėti dar XX a. pradžioje, o įvairiuose pilių teritorijos sutvarkymo projektuose rūmų kontūras buvo žymimas nuo 1979 metų. Išsamesni Valdovų rūmų tyrimai pradėti 1986 m., ir tik 1994 m. buvo paskelbtas kon-kursas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo koncepcijai parengti. Rūmų atstaty-mo darbus į priekį pastūmėjo 2000 m. LR Seimo priimtas Lietuvos Didžiosios Kuni-

�

�


gaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties įstatymas. Nuo to laiko rūmai statomi jau ilgiau nei dešimtmetį ir pa-galiau baigiama statyti komplekso „A“ dalis.

Projekto autoriai kaip pagrindines Valdovų rūmų atstaty-mo vertybes įvardija sudarytas sąlygas materialaus auten-to ilgalaikiam išsaugojimui ir eksponavimui, vaizdžiai pa-rodant Vilniaus pilių istorinę raidą, neatskiriamai susijusią su valstybingumo raida. Valdovų rūmai bus naudojami aukščiausio lygio valstybiniams protokoliniams, kultūri-niams renginiams, miesto šventėms, išskirtiniams meno kūriniams eksponuoti. Urbanistiniu požiūriu šiuo objektu yra uždaromas „plyšys“ – taip atkuriant bendrą Arkikate-dros, išlikusių Žemutinės pilies pastatų ir Gedimino kalno su Aukštutine pilimi tūrinę kompoziciją.

ATKŪRIMOPROCESAI„2001 m. prasidėjo pietinės rūmų komplekso dalies staty-bos, – prisimena architektas, – be abejo, nuo to laiko daug kas projekte keitėsi, nes, kaip sakoma, „kuo daugiau kasi, tuo daugiau randi.“ Reikia atkreipti dė-mesį, kad naujojo Valdovų rūmų pastato sienos nesiremia į senuosius pamatus, o juos tarsi „apžergia“. Taip daryta specialiai, kad rūsio patalpose būtų galima eksponuoti įvairių statybos laikotarpių mūrą.

Rūmai statomi šiuolaikiškai – gelžbetonio karkasas, sie-nos – sudėtinio keraminių plytų ir „Keropor“ blokelių mū-ras su natūralaus smiltainio elementais. Tiesa, norint at-kurti erdves senos statybos principu buvo suformuotos 120–190 cm storio sienos, o jų tarpsieniuose išvedžiotos inžinerinės komunikacijos ir sumontuoti įvairūs techniniai įrenginiai. Beje, dabartinis rūsys nėra originalus Valdovų rūmų rūsys, nes kultūrinio sluoksnio lygis Pilių teritorijoje yra per amžius pakilęs net kelis metus, be to, bėgant laikui Valdovų rūmai buvo ne kartą perstatomi.

Atkuriant dabartinį rūmų variantą buvo remtasi labiausiai žinomu iš išlikusios medžiagos Valdovų rūmų vėlyvojo renesanso pavidalu, matomu Pranciškaus Smuglevičiaus akvarelėse. jos tapo vienu pagrindinių atramos taškų, at-kuriant fasadų proporcijas. „Viskas atstatant šiuos rūmus turi pagrindą, – užtikrina R. Bitovtas, – kai kur mažesnį, kai kur didesnį, grindžiamą radiniais, istorine medžiaga ar architektūros teorija. Tarkime, renesanso architektūra išsi-skyrė reguliarumu, tvarka, tad nebuvo labai sunku apskai-čiuoti trūkstamus duomenis.“

�

Pietinis rūmų fasadas su pagrindiniais vartais Katedros aikštėje.

�


Atkurti rūmus padeda ir gausūs archeologiniai radiniai, tarp kurių – tūkstančiai krosnių koklių, sudarančių didžiau-sią visoje Europoje kolekciją. Be abejo, surasta ir kitų inter-jero bei eksterjero detalių: langų apvadų, palangių, grindų plytelių ir pan. Visas detales stengiantis sudėti į vientisą paveikslą buvo remtasi analogais – kitais to laikotarpio dvarais ar rūmais. „Pagaliau juk tai – vienos giminės namai, išsibarstę po visą buvusią Abiejų Tautų Respubliką, todėl neretai tas pats architektas vadovavo skirtingų objektų statybai“, – primena architektas.

Šiandien iš tiesų įspūdingai atrodo Valdovų rūmų salių me-dinės kesoninės konstrukcijos lubos, akis traukia itin sales puošiančios spalvingos krosnys, kruopščiai atkurtos pagal autentiškus archeologų radinius. Ne mažiau reikšmingai interjere atrodo ir sienų dekoras, parketo grindų raštai.

INOVATYVIOSINŽINERINĖSSISTEMOSĮgyvendinant Valdovų rūmų idėją ir projektą, prisidėjo ne viena Lietuvos įmonė, pasiūliusi šiuolaikiškus inovatyvius inžinerinius sprendimus, užtikrinančius nepriekaištingą patalpų funkcionavimą ir saugą, taip pat išskirtines, retai

užsakomas su ypatingų salių naudojimu susijusias siste-mas bei paslaugas. Skaitytojų dėmesiui keletą jų pristatė pačios įmonės.

PRESTIŽINIAMEObJEKTE–IŠSKIRTINĖĮRANGAValdovų rūmuose itin gausu skirtingų erdvių. Pagal po-reikį konkrečioje patalpoje UAB „Tamsta“ specialistai suformavo savitą įgarsinimo sistemą su „Harman Profes-sional“ įranga. juk šiuolaikiniam prestižiniam pastatui būtina priešgaisrinė garso sistema, kuri ne tik praneštų apie pavojaus grėsmę, bet ir galėtų paleisti foninį garsą ar muziką.

Rūmuose sumontuoti „Crown CTS“ serijos aštuonių kana-lų stiprintuvai su USP4CN moduliais, „BSS Audio London BLU800“ procesorius ir jo išplėtimo blokas. Tokia įranga galima stebėti ir valdyti kiekvieno stiprintuvo kanalo dar-bą. Atskiros rūmų erdvės suskirstytos į zonas, sujungtas į keturias bendras sritis – šiaurinėje, rytinėje, pietinėje ir

�

Valdovų rūmų salių puošmena – atkurtos koklinės krosnys.

�


GINTAUTASJURGELĖNAS,

UAb„VEKADA“DIREKTORIUS:

„Žemutinės pilies Valdovų rūmų komplekso „A“ dalyje UAB „Vekada“ įgyvendino elektros energijos tiekimo, paskirstymo, įžeminimo ir žaibosaugos tinklų projektus. Sumontavo vidaus ir išorės ins-taliaciją, jėgos ir apšvietimo tinklus. Kartu su UAB „Šviesos studija“ įdiegėme „DALI“ valdymo sistemą. Ji leidžia pagal pageidavimus užprogramuoti ir valdyti apšvietimo režimus. Tai suteikia galimybę taupiau naudoti elektros energiją ir geriau paten-kinti patalpų ir ypač interjero elementų apšvieti-mo reikalavimus. Tiesiogiai dalyvavome įdiegiant įvairias pastato silpnųjų srovių sistemas, kurių šiam objektui prireikė tikrai daug ir įvairių. Įmonės specialistai Valdovų rūmuose taip pat įrengė įsibro-vimo pavojaus signalizavimo sistemą, gaisro ap-tikimo ir signalizavimo sistemą, vaizdo stebėjimo sistemą, įėjimo kontrolės sistemą. Mūsų subran-govai įgyvendino tokias šiuolaikines sistemas, kaip pastato inžinerinės įrangos valdymo (UAB „Agava“), dūmų šalinimo ir ugnies vožtuvų valdymo bei atvaiz-davimo (UAB „Elteros projektai“), konferencijų salių multimedijos įrangos (UAB „Konferenta“), telekomu-nikacinių tinklų (UAB „EIT sprendimai“), pranešimų ir foninės muzikos (UAB „Tamsta“).“

ObJEKTAI: kombinuotojo ciklo 35 MW termofikacinė elektrinė Panevėžyje, RIMI pre-kybos centrai, prekybos centras „Panorama“, „Megrame“ gamykla Trakų r., „Baltnetos“ duomenų centras, „Barclays“ biurai Vilniuje, Valdovų rūmai, Balsių mokykla, 30 kW saulės elektrinės ir kiti.

ELEKTROSINSTALIACIJAVidaus elektros tinklai, 0,4 kV ir 10 kV jėgos tinklai, transformatorinės pastotės ir skirs-tyklos, žaibosaugos sistemos, įžeminimo tinklai, automatikos ir derinimo darbai, elektrofiziniai matavimai, projektavimas.

SILPNųSROVIųTINKLAIApsaugos sistemos, perimetro apsauga, vaizdo stebėjimas, gaisro signalizacija, įei-gos kontrolė, ryšio ir kompiuteriniai tinklai, evakuacijos sistemos, projektavimas.

ATSINAUJINANTIENERGETIKAAtsinaujinantys energijos šaltiniai, saulės elektrinių leidimų išdavimas, saulės elekt-rinės tipo parinkimas, saulės elektrinių projektavimas, įrengimas ir eksploatavi-mas.

Marijonų g. 36, LT-35138 Panevėžys Tel.: +370 454 61 311, +370 454 66 283 Faks. +370 454 61 311 El. p. [email protected], www.vekada.lt

VISIELEKTROTECHNIKOSIRSILPNųSROVIųPROJEKTAVIMOIRMONTAVIMODARbAINAUJAUSIIRMODERNIAUSIELEKTROTECHNIKOSGAMINIAIIRTECHNOLOGIJOSDIDŽIULĖĮVAIRIOSPASKIRTIESObJEKTųELEKTRIFIKAVIMOPATIRTIS

10


vakarinėje pastato dalyse. Gavus gaisro pavojaus signalą, suaktyvinamos toje zonoje esančios garso kolonėlės ir au-tomatiškai paleidžiamas avarinių pranešimų transliavimo blokas. Sujungus „BSS“ ir „Crown“ įrangą užtikrinamas visų garso prietaisų suderinamumas ir lengvas sistemos valdy-mas. Visa sistema veiktų net tuo atveju, jei būtų nutrauk-tas elektros energijos tiekimas. Nelengva buvo parinkti ir garso kolonėles, nes jos turėjo atitikti priešgaisrinius stan-dartus, didelio garso sklaidos kampo ir kt. akustinius bei estetinius reikalavimus. Pasirinktos montuojamos į sienas ir lubas „jBL Control24CT MicroPlus“ kolonėlės mažai ski-riasi nuo bendro salių interjero detalių.

EKSKURSIJųMARŠRUTAIRūmai bus atviri vilniečiams ir miesto svečiams. Naciona-linis muziejus pasiūlys du ekskursijų maršrutus. Pirmasis supažindins su Valdovų rūmų istorine ir architektūrine raida. jis prasidės rūmų rūsyje, kur lankytojai turės pui-kią progą apžiūrėti Žemutinės pilies periodo autentiškus XIV–XVII a. mūrus, ankstyvosios gyvenvietės elementus, sraigtinius laiptus, nukritusį skliautą ir kitas istorines de-tales. Maršrutas tęsis pirmajame rūmų aukšte – bus pri-statomos ekspozicijos, skirtos Žygimanto Senojo, Bonos Sforcos, Žygimanto Augusto renesansiniams rūmams,

10

Didžioji renesansinė menė trečiame aukšte.

Gotikinė antikamera antrame aukšte.

11


PIRMOJOAUKŠTOPLANAS

12


PIETINĖRŪMųIŠKLOTINĖ

PIETINIOKORPUSOŠIAURINISFASADAS

13


PETRASJONUŠAS,

UAb„ANILITA“DIREKTORIUS:

„UAB „Anilita“ Valdovų rūmuose įdiegė pastato eksploatacijai itin svarbias inžinerines sistemas. Prisiėmėme atsakomybę už pastato šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, vandentiekio ir nuotekų sistemų bei šilumos punkto įrengimą. Ekspozicijų salėse įrengėme specialią kondicio-navimo ir vėdinimo sistemą su temperatūros ir drėgmės palaikymo sistema, užtikrinančia tin-kamą klimatą vertingiems ir trapiems meno kūri-niams eksponuoti. Kiek mums žinoma, tokia mo-derni įranga Lietuvoje buvo sumontuota pirmą kartą. Visi sistemų paleidimo ir derinimo darbai jau atliekami. Labai laukiame sėkmingo starto, suplanuoto balandžio mėnesį.“

Šilumostiekimo,vandentiekioirnuotekųšalinimotinklai Vėdinimoirorokondicionavimosistemos Inžineriniųsistemųpaleidimo,derinimoirpriežiūrosdarbai

Įmonė teikia pažangiausius inžinerinius sprendimus ir profesio-nalių konsultacijas, dirba naudodama naujausias technologijas.

Paslaugų kokybė garantuojama profesionalumu, inovatyvumu są-žiningumu, operatyvumu ir 15 metų komandinio darbo patirtimi.

VIDAUSINŽINERINIųTINKLųPROJEKTAVIMASIRMONTAVIMAS

UAb„Alinita“Tinklų g. 7, LT-35115 Panevėžys

Tel. +370 454 67 630 Faks. +370 454 67 630

El. p. [email protected]

GamybospadalinysDubysos g. 31LT-91181 KlaipėdaTel. +370 463 40 363www.alinita.lt

Užsakovai:AB „Klaipėdos maistas“, UAB Vilkykiškių pieninė, UAB „Plungės duona“, UAB „Tete-A-Tete“, AB „Šilutės baldai“, AB „Baltijos“ laivų statykla, UAB „Technoverslas“, UAB „Master Foods“, UAB „Aldasta“, AB SEB bankas, VĮ Klaipėdos socialinių mokslų kolegija, UAB „Klasera„ UAB „Retal Europe“, UAB „Šilutės durpės“, UAB „Gintaro baldai“, „BIG2“ (UAB „Baltijos investicijų grupė“), AB „Lietuvos gele-žinkeliai“, Radviliškio r. vaikų globos namai, UAB NordGlass automo-bilių stiklai, AB Panevėžio statybos trestas, VĮ „Vilniaus pilių direkci-ja“, UAB „VIčI“ ir kiti.

taip pat Žygimanto Vazos manieristinių rūmų ir Vla-dislovo Vazos ankstyvojo baroko rūmų ekspozicijos. Antrajame maršrute – pasivaikščiojimas po atkurtus istorinius ir reprezentacinius interjerus. Antrajame rūmų aukšte leidžiamasi per Valstybės reprezentacinį ir tarnybinį traktą. Tarp eksponatų – gotikinė sargybi-nė, renesansinis raštinės kambarys, barokinis itališka-sis valdovo kambarys. Valstybės reprezentaciniu trak-tu keliaujama ir trečiajame aukšte – lankytojus vilios didžioji renesansinė menė, barokinė Sosto salė ir kiti laiko dvasią atspindintys interjerai. Reikia pridurti, kad ateityje, visiškai įrengus patalpas šiaurinėje rūmų daly-je, maršrutų bus daugiau. Pasak architekto R. Bitovto, rūmai neabejotinai taps reikšmingu Vilniaus turizmo žemėlapio tašku.

VALDOVųRŪMųPERSPEKTYVAValdovų rūmų atstatymo darbai dar nebaigti. Atida-rius rūmų komplekso „A“ dalį, savo eilės laukia visa šiaurinė dalis. Anot architekto R. Bitovto, numatomi įdomūs darbai su šiaurinio bokšto pamatų liekanomis ir šiaurės rytų sparne, kur gausiai persidengę kultū-riniai sluoksniai, ar šiaurės rytų sparne, kur atidengti išlikę autentiški pirmojo aukšto elementai. Rūmuose planuojama atidaryti tarptautinių parodų centrą. Taip

1�


Skliautiniai rūsiai su autentiško mūro liekanomis – iš viso atidengta apie 4870 m2 mūro liekanų.

Autentiškų mūrų eksponavimas rūsyje.

Naujomis konstrukcijomis apsaugoti autentiški mūrai.

pat tarp autentiškų liekanų rūsyje suplanuota įrengti ka-vinę ir archeologinių radinių ekspozicijas. Vėliau numa-toma atidaryti praėjimą tarp Katedros ir Valdovų rūmų. čia jau yra numatyta vieta turistų informacijos centrui.

Vis dėlto kiek gali užtrukti viso Valdovų rūmų komplekso atstatymas, ko gero, niekas nesiryžtų prognozuoti. Pro-jektuotojų darbas, įkūnytas popieriuje, kantriai laukia tolesnės valstybės ir visuomenės paramos. Tikimasi, kad atvėrus pirmąją komplekso dalį, požiūris į šį kontroversiš-ką objektą akivaizdžiai pagerės.

Straipsnyje panaudota informacija iš leidinių „Lietuvos architektūros istorija“, 1 t. (sud. J. Minkevičius), „Lietuvos istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius“,

Lietuvos Nacionalinio muziejaus interneto svetainės www.valdovurumai.lt.

1�

1�

A r c h i t e k t ū r A

Inžinierius projektuotojas RaIMoNdaS JaSaItIS

NorintužtikrintioptimaliaikokybiškąValdovųrūmųmikroklimatą irreikia-mosdrėgmėsbeitemperatūrospatalpųorą,buvosuprojektuotairdabardie-giamaautomatizuotapastatųvaldymosistema.Jikontroliuojairvaldoinži-neriniųsistemųįrenginius,optimizuojajųenergijossąnaudas.

Apie ką nesapnavo buvę Valdovų rūmų šeimininkai

UAB „Agava“ Gedimino g. 47 / K. Donelaičio g. 24, LT-44242 Kaunas Tel. +370 37 202 410, faks. +370 37 207 414 El. p. [email protected], www.agava.lt

Valdovų rūmuose UAB „Agava“ diegiama modernios valdymo sistemos struktūra yra plačiai naudojama. Tai pažangi, patikrinta pastatų automatizuoto valdy-mo sistema BMS (angl. Building Management System). Sumontavus šią sistemą, pastato valdymo centre (dis-pečerinėje) esantis asmeninis kompiuteris atvaizduoja inžinerinių sistemų parametrus, kaupia duomenis, juos archyvuoja ir suteikia operatoriui galimybę stebėti ir keisti mikroklimato parametrus. Įrenginių valdymas ir stebėjimas atliekamas nuotoliniais laisvai programuo-jamais valdikliais, per pastato lokalų duomenų perda-vimo tinklą sujungtais su valdymo centru. Šie valdikliai prireikus gali veikti ir autonominiu režimu – nevaldomi iš centrinio kompiuterio.

Valdovų rūmuose diegiama automatizuota valdymo sistema kontroliuoja rūsio šildymą ir kondicionavimą. ji tarpusavyje derina trijų šildymo ir šaldymo sistemų dar-bą tam, kad būtų užtikrinti dideliame vientisame plote užprogramuoti temperatūros ir drėgmės parametrai. Šildymo ir šaldymo funkcijas atlieka trys kompleksiniai vėdinimo ir kondicionavimo įrenginiai su rekuperato-riais, 49 šildymo ir šaldymo valdymo skydai bei 14 venti-liatorinių konvektorių. Tiek daug šilumos ir šalčio taškų „priversti“ dirbti sinchroniškai tinkamu galingumu buvo ypač sudėtinga.

Tinkamam mikroklimatui Valdovų rūmų patalpose užtikrin-ti bus nuolatos stebima pirmojo, antrojo ir trečiojo aukštų ekspozicinių salių temperatūra ir drėgmė, reguliuojami paduodamo ir ištraukiamo oro parametrai. Iš viso cen-tralizuotai bus stebimas ir valdomas 35 vėdinimo ir kon-dicionavimo kompleksinių įrenginių su rekuperatoriais veikimas. Tai palengvins eksploatacinę priežiūrą, leis su-taupyti nemažai energijos ir iki minimumo sutrumpinti laiką nuo gedimo pastebėjimo ir jo šalinimo pabaigos.

Viso Valdovų rūmų komplekso patalpoms kondicionuo-ti reikiamą šaltą vandenį ruošia trys autonomiškai dir-

bantys įrenginiai: du kompresoriai ir tiesioginio veikimo aušyklės, sujungtos su gana sudėtingu šalto vandens maišymo ir tiekimo mazgu su 12 siurblių. Automatinį trijų šaldymo įrenginių ir 12 siurblių darbą tarpusavyje derins UAB „Agava“ profesionalų montuojama ir deri-nama pastatų valdymo sistema. Taip pat centralizuotai bus valdomas ir visų Valdovų rūmų ekspozicinių salių apšvietimas.

Įdiegta rūmuose automatizuota pastatų valdymo sis-tema leis nepertraukiamai indikuoti ir registruoti įren-ginių būsenas ir aliarmus. yra numatyta: priešgaisrinė vartų padėties kontrolė, drenažo siurblių būsenos kon-trolė, priešgaisrinio vandentiekio slėgio palaikymo kon-trolė, gaisro aliarmas, įsilaužimo pavojaus aliarmas, liftų gedimo aliarmas, nepertraukiamų maitinimo šaltinių aliarmai, pasiekto drenažo šulinių ribinio lygio aliarmai, naftos gaudyklės aliarmas, riebalų gaudyklės aliarmas.

Visos modernios UAB „Agava“ specialistų Valdovų rū-muose integruojamos automatizuotos valdymo siste-mos pagrindą sudaro gerai Vakarų Europoje žinomos Šveicarijos įmonės „Sauter“ specializuota produkcija. Tai – efektyvų pastatų valdymą garantuojantys valdi-kliai ir naujausia profesionalų naudojama programinė įranga „Novo Pro Open“. Apie tokią pastato eksploata-cinę įrangą ne tik kažkada valdę didikai nesapnavo – ir šiandien ne visi gali apie tai pasvajoti.

A r c h i t e k t ū r A / Į v y k i s

1�

BŪSIMŲ ARchITEkTŲDARBŲ kOnkURSą LAIMėjO pOEzIjA

1�

Į v y k i s / A r c h i t e k t ū r A

1�1�

Editos Jusčiūtės nuotraukos

Šiųmetųvasariomėnesįarchitektųbendruomenė,kaipirkasmet,paskelb-tame geriausių architektūros studentų darbų konkurse išsiaiškino pers-pektyviausiusLietuvosarchitektūrosmokyklųmagistrantūrosirbakalau-rostudijųstudentus.Tapusiotradiciniukonkursonugalėtojųapdovanoji-moceremonijavykoEnergetikos ir technikosmuziejuje,Vilniuje,kur jaukeleriusmetusišeilėsbuvoeksponuojamivisiįdomiausidarbai.

A r c h i t e k t ū r A / Į v y k i s

1�

Dar rezultatų paskelbi-mo išvakarėse viename tinklaraštyje pasirodęs įrašas apie darbų verti-nimo kriterijus pakurstė architektūra besidomin-čių internautų aistras. Buvo išsakyta nuomonių, kad neretai konkurso lai-mėtojams laurus lemia jų darbo įspūdingas pa-vadinimas, išreiškiantis gražiai skambančias, bet

nerealias pastatų projektavimo idėjas, kurios beveik neturi galimybių būti įgy-vendintos ar net yra beprasmės. Verti-nant tokiu aspektu, šiais metais poezija vėl nurungė prozą – laurus laimėjo au-torės, suprojektavusios reprezentacinius kultūrinės paskirties objektus: Ieva Ba-ranauskaitė (baigiamasis bakalauro dar-bas, VGTU, dėst. prof. R. Palekas) ir Dovilė Bukauskaitė (baigiamasis magistro darbas, VDA KDF, dėst. L. Tuleikis).

Nugalėtojai buvo renkami iš 21 baigiamąjį darbą pa-teikusių konkursantų. jų darbus atrinko keturios Lie-tuvos aukštosios mokyklos, ruošiančios būsimus ar-chitektus: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus dailės akademija, VDA Kauno fakultetas ir

Dovilė BUkAUskAitė (VDA)

1�

Kauno technologijos universitetas. Vertinimo komisiją sudarė: architektai Gintaras Vieversys, Darius Osteika, Vidmantas Kančiauskas ir praėjusių metų geriausio magistro baigiamojo darbo autorė jovilė Porvaneckai-tė-Dagelienė.

Tiek I. Baranauskaitės, tiek D. Bukauskaitės baigiamieji darbai išsiskiria minimalistine raiška, aiškia geometrine

Į v y k i s / A r c h i t e k t ū r A

1�

forma. Tokį prizininkių pasirinkimą puikiai iliustruoja ir vieno iš komisijos narių architekto D. Osteikos mintis, kad iš tikrųjų nelengva sukurti „gerą dėžę“ ir ją lengvai įkomponuoti aplinkoje. Tai, pasak vertintojų, puikiai pa-vyko I. Baranauskaitei, sukūrusiai Klaipėdos muzikinio teatro projektą. Šiame darbe svarbus ne tik peršviečia-mas teatro tūris, balansuojantis ties marių kranto linija, bet ir puikiai suformuota viešoji erdvė. Aikštė, tiltelis

ievA BArAnAUskAitė (VGTU)

ir skulptūra (!) sukuria brandaus, išbaigto dar-bo įspūdį.

Magistrantė D. Bukaus-kaitė Kauno miesto muziejaus projektui pa-sirinko Aleksoto šlaitus. juk, kaip teigia autorė, „siekiant išskirtinio ir reprezentatyvaus pas-tato įvaizdžio aplinkos atžvilgiu... kūrybinia-me projekte siūloma išnaudoti ir eksponuoti esamus miesto elementus kaip patį reprezentatyviau-sią bei patraukliausią vaizdinį miesto potencialą.“

Įvykęs konkursas-paroda buvo puiki proga palyginti skirtingų architektūros mokyklų braižą ir diskutuoti apie ben-drą architektūros studijų kokybę Lietu-

voje, kur per metus paruošiama apie 200 specialistų. O nespėjusieji apsilankyti parodoje, gali iš Lietuvos architektų sąjungos internetinės svetainės parsisiųsti geriausių studentų baigiamųjų darbų elektroninį ka-talogą.

Už suteiktą informaciją dėkojame Lietuvos architektų sąjungai

1�

20

A r c h i t e k t ū r A / U ž s i e n i s

IšRADIngA „chEO-MA“*nAMO REkOnSTRUkcIjA

pIETŲ kORėjOjE

20

21

U ž s i e n i s / A r c h i t e k t ū r A

Pristatome Pietų Korėjoje sukurtąir realizuotą namo rekonstrukciją.KorėjosirLietuvosskirtumųgalimarasti begalę. Vis dėlto šio projektokūrybos filosofija gali būti pritai-koma bet kurioje pasaulio vietoje.„Cheo-ma“ namas yra puikus ne-brangių, bet išradingų ir stilingųsprendimųpavyzdys.

* Cheo-ma – tai tradicinės korėjiečių architektūros namo užriesta stogo atbraila.

AUTORIAI

Architektas:jeonghoonas Lee („jOHO Architecture“) Konstruktorius: jaehyunas Hawngas

DUOMENYS

Vieta:Gyeongsangnam-do, Korėjabendrasispastatoplotas: 105,12 kv. m

APIE„CHEO-MA“

Linija sukuria kitą liniją. Dangus, perskrostas kalnų silue-to, ir žemės linija yra absoliučiosios linijos. Naujai nubrėž-ta linija dar kartą užfiksuoja žemę ir tašką, kuriame susi-lieja dangus ir žemė. Ko gero, „Cheo-ma“ reiškia liniją, kur susitinka žmonės ir dangus. Tai yra žmonių vaizduotės at-sakas į gamtos grožį. Šioje linijoje – kaligrafiškame brūkš-nyje – kaupiasi įtampa ir energija. „Cheo-ma“ – tai žmonių sugalvota abstrakti horizonto linija. ji atkartoja gamtą, kraštovaizdį ir kartu yra išskirtinis žmogaus kūrinys. Toks paradoksalus dvilypumas labai susijęs su korėjiečių filo-sofija: būti harmoningam, bet ne tokiam pačiam, būti pa-našiam, bet kitokiam.

22


Štai ką projekto autorius jeonghoonas Lee pasakojo apie padėtį, su kuria susidūrė: „Į Pietų Korėjos gamtos peizažus kur ne kur įsiterpia ir žmogaus rankų darbo kūriniai – kaimo sodybos. Deja, dažnai jų neapgalvota architektūra tik sudarko kraštovaizdį. Kurį laiką Pietų Korėjoje buvo madinga kopijuoti Vakarų šalių patirtį ir

SITUACIJOSPLANAS

23


statyti raudonų plytų namelius. Neturtingiems valstie-čiams tai buvo tapę tarsi gyvenimo kokybės simboliu, dabar tapusiu tikru galvos skausmu architektams...

Kliento, dizaino studijos Seule savininko, pageida-vimas buvo vasarnamyje jaustis kaip namie ir kartu

visai šalia gamtos. Taip pat klientas išsakė dar vieną norą – turėti išskirtinės architektūros namus. Tokia buvo šio įdomaus projekto sumanymo pradžia – ne-išvaizdus dviejų miegamųjų kambarių nedidelis na-melis, po rekonstrukcijos buvo transformuotas neat-pažįstamai.

2�


Sukurtas pagal „Cheo-ma“ linkį ekraninis fasadas buvo pripildytas parametriškai išdėstytų aliuminio grotelių. Dvi statmenos viena kitai rombo figūros suformavo paprastą modulį, kuris gali būti lengvai pritaikytas trimis kryptimis išlenktame fasado rėme. Taip iš daugybės pasikartojan-čių modulių buvo sukonstruotas fasadas. Turėdami labai nedidelį biudžetą, architektai privalėjo priimti iš tiesų racionalius sprendimus. jiems teko daugiau galvoti apie tai, kaip konstruoti, nei apie tai, kokį dizainą geriau kurti. Reikėjo rasti tinkamą medžiagą, kuri nebūtų brangi, bet lengvai apdorojama, ir būtinai atspari sezoniniams oro pokyčiams. jei laikytume, kad metalo rėmas vizualiai yra tarsi „Cheo-ma“ linija, tai rombo formos aliuminio gro-teles galima laikyti filtru tarp namo ir išorinės aplinkos. Aliuminio grotelės apsaugo pastatą nuo kasdienės sau-lės kaitros ir linija atskiria viešąją erdvę nuo privačios.

Ekraninė siena konstruota du mėnesius, darbai baigti kaip tik prasidėjus musoniniams lietums. Iš pirmo žvilgs-nio sienos konstrukcija gali atrodyti lengva ir paprasta, tačiau ją pastatyti toli gražu nelengva. Su šia konstrukcija dirbę žmonės pirmą kartą susidūrė su trijų matmenų me-talinio rėmo lenkimu. Nepaisant to, jiems su užduotimi pavyko susitvarkyti tiesiog puikiai. Pasak namo kūrėjų, „Cheo-ma“ projekto įgyvendinimas suteikė jiems gali-mybę grožėtis apylinkių gamta net du mėnesius, atrasti gamtos linijas ir galiausiai nubrėžti savąją.“

Parengta pagal „JoHo architecture“ informaciją

REKONSTRUKCIJOSSCHEMA

2�

2�


Architektų studija „jOHO Architecture“, įsikūrusi Seule, Ko-rėjoje, 2009 m. įkurta architekto jeonghoono Lee. j. Lee 2010 m. laimėjo Korėjos jaunojo architekto prizą, įsteigtą Korėjos kultūros, sporto ir turizmo ministerijos, be to, buvo įvertintas įvairiuose tarptautiniuose konkursuose. Archi-tekto darbai pristatomi pasaulio prestižiniuose architektū-ros žurnaluose ir tinklaraščiuose. „jOHO Architecture“ dar-bai interpretuoja tradicines Korėjos architektūros erdves – tam naudojamos įvairios struktūros iš pasikartojančių mo-dulių, pagamintų iš nebrangių, lengvai prieinamų medžia-gų. ypač stengiamasi į architektūrą įtraukti išskirtinių Ko-rėjos topografijos ypatybių, siekti pastato fasado ir formos vienumo su supančia gamta. Be „Namhae Choe-ma“ namo, kiti išskirtiniai šios studijos projektai yra „Banguojantis na-mas“ (angl. The Curving House) ir „Herma Parking“ pastatas. Šiuo metu studija „jOHO Architecture“ yra viena jaunųjų Korėjos architektų lyderių.

2�

2�


ŠONINIAIFASADAI

2�

k n y g A / A r c h i t e k t ū r A

2�

Žmogus turi daugiau laiko ir noro pažinti jį supančią aplinką <...> ne vien kaip naudojamą daiktą, bet kaip svarbų grožio ir estetikos objektą.

VLadaS StaUSKaS

ARchITEkTŪRA, ApLInkA, ATOSTOgOSaIStė GaLaUNytė, architektė

„Kadirkaipgerbtumėmžmogausdarbovertę,laimingiausiasžmogusbūnaleisdamas laisvalaikį“, – pristatydamas savo knygą „Architektūra, aplin-ka, atostogos“Vytauto Didžiojo universitete kalbėjo prof.Vladas Stauskas.Okurmesleidžiamelaisvalaikį?Taip,naudodamiesiarbaapsuptiarchitektųkūrinių:sutvarkytųkurortiniųmiestųalėjų,dviračiųtakų,paplūdimių,vieš-bučiųarrestoranų.būtentšiotipoarchitektūrairsujasusijęklausimaiapta-riamišiojeknygoje.

kia, kad prarado aktualumą šiandien, ir jų negalima iš naujo pritaikyti. Toliau nagrinėjama poilsio ir turizmo

pastatų architektūros problema-tika. Atkreipiamas dėmesys į šių pastatų estetinę išvaizdą – juk jie dažnai tampa viso kurorto veidu ar turistų traukos centru. O ketvirtojoje dalyje duoklė ati-duodama gamtai. Planuojant re-kreacijos zonas gamtiniai kom-ponentai yra bene svarbesni už žmogaus kūrinius.

Kaip darniai sujungti architektū-rą ir kraštovaizdį, atskleisti jo gro-žį ir pritaikyti žmonių reikmėms – autoriaus atsakymai šioje daly-je. Knyga užbaigiama skyreliu „Pabiros“ – tai tarsi į akademinių pranešimų rėmus netelpantys laisvesnio stiliaus autoriaus pa-stebėjimai apie architektūrą ir keliones po užsienį.

Kaip sako prof. V. Stauskas, ar-chitektai dirba veikiami tiek socialinės, tiek gamtinės, tiek technogeninės aplinkos. Todėl ši knyga vertinga kaip žvelgianti į architektūrą ne tik per estetikos prizmę, bet ir suteikianti ne ma-žiau svarbios informacijos apie infrastruktūros sprendimus, kli-mato, sociologinius ir gamtinius tyrimus.

Leidinyje surinkti prof. V. Stausko straipsniai – praneši-mai, skaityti ir publikuoti įvairių konferencijų metu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Pra-nešimais, kaip teigia autorius, stengtasi pristatyti Lietuvos rekreacinės architektūros mo-kyklą, išskirtinį Lietuvos krašto-vaizdį (ypač pajūrio), supažin-dinti su rekreacinės architektū-ros XX a. raida mūsų šalyje.

Pirmojoje knygos dalyje (o iš viso jų yra penkios), pavadin-toje „Kas yra kas“, aptariama ir paaiškinama knygoje vartoja-ma terminija. Klausiama, kas yra architektūra, ir nubrėžiamos architekto atsakomybės ribos. Pristatomi sociologiniai tyrimai, susiję su turizmu ir Lietuvoje po-ilsiaujančiais žmonėmis. Po šio įžanginio skyriaus judama pačių architektūros objektų link: mies-tų, pastatų ir kraštovaizdžio.

Antrajame skyriuje „Rekreacinė infrastruktūra“ galima susipa-žinti su prof. V. Stausko publi-kacijomis ir miestų planavimo darbais, susijusiais su visos Lietuvos kurortų tinklu. Tai ir Palangos, ir Neringos, ir Biršto-no, ir Druskininkų planavimo sprendimai. Ne visi iš jų buvo įgyvendinti, tačiau tai nereiš-

2�

s t A t y b A / M e d ž i A g o s

JULIUS JUStINaVIčIUS

Pastatų šiltinimas, sienų tarpsluoksnius užpildant šiltinimo medžiagomis,nėranaujatechnologija.Galimasakyti,kadpervisąstatybųistorijąkitotikmedžiagosirtechnologijos,betprincipasišlikotokspat.Pavyzdžiui,prieška-riusluoksniuotosiosnamųsienosbuvoužpildomospjuvenųirkalkiųmišiniu,presuotomisarbiriomisdurpėmis,rečiau–biriušlaku,šlakoskiediniusukal-kėmis.Kalkėsatlikdavonetikrišamosios,betirdezinfekuojamosiosmedžia-gos vaidmenį – jos neleido sienoje įsiveisti įvairiems gyviams bei mikroor-ganizmams.Tuolaikotarpiuturtingesnižmonėsišoriniųsienųtarpusgalėjoužpildyti ir„tikromis“ termoizoliacinėmis medžiagomis – kamštinių ąžuolųžieviųtrupiniais,kalkių„pieneliu“sulaistytamedienosplaušųvata,gamina-mairprieškarioKlaipėdoje.Tačiaurestauratoriųteigimu,tokiosmedžiagosaptinkamostikdidžiųjųmiestųpastatuoseiryraretos.

SIEnŲ šILTInIMO pUTpLASčIU TEchnOLOgIjOS SpEcIfIkA

2�

2�

M e d ž i A g o s / s t A t y b A

ISTORINISEKSKURSASPokariu dėl kokybiškų šiltinimo medžiagų deficito į mū-rinių sienų tarpus individualių gyvenamųjų namų staty-tojai berdavo lengviau gaunamas medžiagas – pjuvenas, šlaką, durpes, rečiau – keramzitą, perlitą (biri ar į polieti-leninius maišus supilta lengva uoliena, termiškai apdo-rotas vulkaninis stiklas), vėliau – polistireninio putplasčio granules, net sukarpytą poroloną. Įdomu, kad Plungėje ir Šiauliuose, kur veikė odos pramonės įmonės, dar ir dabar individualių gyvenamųjų namų sienose aptinkama odos atraižų.

Galima ginčytis dėl tokių neretai atsitiktinių medžia-gų termoizoliacinių savybių, tačiau šioms ir biriosioms „tikrosioms“ termoizoliacinėms medžiagoms (keramzi-tui, polistireninio putplasčio granulėms, šlakui) būdingi ir rimtesni technologiniai bei eksploataciniai trūkumai: a) jomis sunku užpildyti jau sumūrytų sienų tarpus; b) il-gainiui šios birios medžiagos sienoje suslūgsta ir verčia galvoti, kuo ir kaip vėl užpildyti tarpus.

Lietuvoje pirmieji pastatai su į sienos tarpsluoksnius įpurkštu specialiu ar atsitiktinai parinktu kitokios pa-skirties putplasčiu buvo apšiltinti XX a. devintojo de-šimtmečio pradžioje. Šiauriniuose šalies rajonuose tada beveik be konkurencijos dirbo šias technologijas anks-čiau pradėjusios taikyti latvių bendrovės. Deja, pirmieji lietuvių mėginimai nebuvo sėkmingi. Viena pirmųjų tuo verstis bandžiusi šiauliečių įmonė naudojo nukopijuo-tą vakarietišką technologiją, bet nekokybišką ir ne tam skirtą (įmirkstantį ir greitai suslūgstantį) putplastį. jos

Vieno iš apleistų XIX a. pab. statybos Klaipėdos krašto ūkininko vienaukščio pastato detalė (nuardyto fachverko kampinio statrams-čio vieta). Neįprasta tai, kad mediniai fachverko elementai tarsi „vė-dinami“ sluoksniuotoje sienoje paliktomis ertmėmis. Kiti sienos ele-mentai – mūrinis užpildas su molio skiediniu, pirmas kalkinio tinko sluoksnis ir viršutinis plonas cementinio ar sudedamojo tinko sluoks-nis – šiam kraštui būdingi sprendimai. Tokios sluoksniuotos sienos su vėdinamu tarpsluoksniu užpildyti putplasčiu nepatartina – esant drėgnam klimatui, fachverko elementai gali pradėti pūti…

Apleisto ir benamių po plytą ardomo XX a. pradžioje statyto „mies-tietiško“ Klaipėdos daugiabučio namo sluoksniuota siena su 4–5 cm pločio tarpsluoksniu. Išorinis ir vidinis pusės plytos storio sienos sluoks-niai vietomis tarpusavyje sujungti skersai įmūrytomis plytomis ar šlak-betonio blokeliais. Į tokią sieną putplastį purkšti galima, tik reikėtų pa-sirūpinti patikima jos apsauga nuo drėgmės iš fasadinės pusės…

30

s t A t y b A / M e d ž i A g o s

specialistai nesugebėjo parinkti tinkamų komponentų, todėl įmonė bankrutavo ir diskreditavo tokią šiltinimo technologiją. Būta nesėkmių ir naudojant itin plėtrų poliuretano putplastį – sienose besiplėsdamas jis net išversdavo mūrinių pastatų fragmentus, deformuodavo langų ir durų staktas, todėl ilgainiui tokių eksperimentų sumažėjo. Šiuo metu rinkoje dominuoja aminojunginių putplasčius į sienų tarpsluoksnius purškiančios bendro-vės. jos naudoja danišką „Thermo–Lun“ technologiją, nors prieš kelerius metus buvo pradėtos naudoti alter-natyvios kanadiečių, vokiečių, norvegų ir britų techno-logijos bei medžiagos.

Į sienų tarpsluoksnius įpurškiamo putplasčio technolo-gijos išrastos ar šiltinimui adaptuotos praėjusio amžiaus septintąjį dešimtmetį, kai Vakarų šalis supurtė energeti-nė krizė. Šiltinimo technologija aminoplastų putplasčiu tobulinta kelis dešimtmečius, kol po daugybės bandymų ir praktinių stebėjimų buvo pasirinkta optimali putplas-čio komponentų sudėtis, garantuojanti jo ilgalaikiškumą, geras šilumines ir kitas savybes. Danai šiai šiltinimo me-džiagai suteikia ne trumpesnę kaip 35 metų garantiją. ji grindžiama atliktų tyrimų rezultatais – nuardžius apšiltin-

tų pastatų sienų apdailinį pa-viršių, įsitikinta, kad putplas-

tis per tokį eksploatacijos laikotarpį nepakito.

Lietuvoje „Thermo–Lun“ technologija pasirodė 1994 m., nors Danijoje tokio pavadinimo technologiją nau-dojanti ir į mūsų šalį ją atvežusi Oscaro B. jenseno firma buvo įkurta prieš pusę amžiaus. Aišku, pastatų šiltinimo technologijų plėtrą lemia ir finansavimo me-chanizmai, kuriuos Lietuvoje aktyviau diegti imta tik šį dešimtmetį. Teigiama, kad pasaulyje šia ar panašiomis technologijomis apšiltinta per 6 mln. privačių namų, Lietuvoje – tik apie 12 tūkst. (pastatų šiltinimo įmonių atstovai įvardija skirtingus skaičius). Danijoje privačių namų savininkai, paėmę iš bankų paskolas su valsty-bės garantijomis ir pagal šią technologiją apšiltinę pastatus, jau prieš daug metų iš sutaupytų už šildymą lėšų išmokėjo paskolas.

AMINOPLASTųPUTPLASTIS:

MEDŽIAGOSIRTECHNOLOGIJALietuvoje šiltinimo aminoplastų ir kitų junginių putplas-čiu technologiją pirmosios ėmė taikyti keturios įmonės, iš kurių tebedirba bendrovės „Aginė“, „Stropa“, „Gamo“, vėliau prisijungė „Termona“, „Banduva“ ir kitos. Dauguma šių įmonių naudoja aminojunginių putplastį, kurį ruošia pagal panašią technologiją.

Dažniausiai įpurškiamo šiltalo medžiagos užmaišomos dviejose 60–100 l talpos statinaitėse, kuriose atskirai paruošiamos stabilizatoriais modifikuotos aminojun-ginių dervos ir jų kietikliai (putokšliai). Aminojunginių dervos yra tirštoka balzgana masė. jos paskirtis – su-

klijuoti ir stabilizuoti putplastį. Nuo tempe-ratūros poveikio ir ilgo sandėliavimo šios

dervos tirštėja, todėl turi būti saugomos šiltai 12–20 °C temperatūroje. 60 l

30

31

M e d ž i A g o s / s t A t y b A

talpos statinaitėje paprastai sumaišoma apie 20 l ami-nodervų ir 3 l stabilizatoriaus. Kietiklis (putokšlis) yra agresyvokas skystis, todėl putplasčio purškimo įrangos metalinės dalys yra iš nerūdijančio plieno. Kietiklis mai-šomas su 30–40 °C temperatūros nepernelyg minkštu vandeniu. jei jis bus itin minkštas, maišymo metu bus gautas per mažas putplasčio kiekis. Todėl prieš pradė-dami darbus, putplastį purkšiantys darbininkai patikri-na vandens kietumą ir, jei šis nėra pakankamas, kietina specialiais priedais. Dažniausiai 60 l talpoje į vandenį įmaišoma apie 1,5 l kietiklio.

Į sienos tarpsluoksnį įpurškiama skysta masė – būsimasis putplastis, susidaręs iš įvardytų komponentų santykiu 2:1 (paruošta derva – kietiklis), kartu su suslėgtu oru sumai-šomas specialiame maišiklyje – apie 50 mm skersmens antgalyje, užpildytame stikliniais rutuliukais. 2 m3 putplas-čio pagaminti reikia apie 30 l kietiklio (putokšlio) ir apie 60 l aminodervų mišinių, paruoštų skirtingose talpyklose. Įpurkštas į sieną šis mišinys tampa 13–15 kg/m3 tankio, daž-niausiai 0,033 W/mK šilumos laidumo klasės putplasčiu, ku-rio gniuždomasis stipris siekia iki 10 %. jo deformacijos yra apie 14 kPa, o vandens įgėris per 24 val. – vidutiniškai 0,75 % (pagal tūrį). Aišku, kad apšiltintos sienos šiluminė varža priklausys nuo putplasčiu užpildyto tarpsluoksnio storio, tačiau taip apšiltintas atitvaras (dažniausiai išorines sienas, bet šiltintojai pasakojo, kad yra šiltinę ir grindis, palėpes) dar galima apšiltinti papildomai ir iš vidaus (iki 3–5 cm storio sluoksniu be garo izoliacijos) arba iš išorės.

KąDERAŽINOTI,KADIŠVENGTUMEKLAIDųVieno aukšto su palėpe gyvenamuosius namus šią tech-nologiją įvaldžiusios ir organizuotos darbininkų brigados sugeba apšiltinti per vieną dieną. Tam sluoksniuotųjų sie-nų fasadai apytikriai kas 0,5 m ir apie 1 m atstumu nuo kliūčių (langų, durų, sienos kampų, pamatų, karnizų ir t. t.) sugręžiojami 16–18 mm skersmens kiaurymėmis. Termoizoliacinėmis putomis sienų tarpsluoksniai daž-niausiai pradedami pildyti nuo apačios. Putplasčio putų mišinys į kiaurymes įpurškiamas nuosekliai, naudojant iki 2 atm siekiantį slėgį, ir palaukiama, kol putplastis pasiro-dys gretimose kiaurymėse. Sienos užpildymas dar papil-domai patikrinamas paprastos vielos „zondu“. Putplasčio mišinys į tarpsluoksnį sienoje patenka dar skystas, takus, todėl ir įpurškimo slėgis lemia visų, net mažiausių sienos tarpų užpildymą. Ištraukus putplasčio tiekimo antgalį iš kiaurymės sienoje, stebima, ar putplastis iš jos veržiasi, – tai rodo, ar jis tinkamai suslėgtas, ar sienoje nesuplei-šės, nesusitrauks.

Paprastai užtaisyti kiaurymes cementiniu ar kitu parinktu, atsižvelgiant į senąją pastato apdailą, skiediniu nesunku. Bet dažnai sunku pastebėti užtaisytas ne tik keraminių ar kitokių plytų mūro skiedinyje išgręžtas kiaurymes, bet ir išgręžiotas ir vėliau užtaisytas kiaurymes nutinkuotame

fasade. Šis atvejis dažnas prieškariu statytuose gyvena-muosiuose Klaipėdos namuose – čia neretai naudotos „tuščiavidurės“, regionui specifiniu „raižytu“ tinku ap-dailintos mūrinės fasadų sienos. Vis dėlto nesklandumų gali kilti dirbant tiek tinkuotame, tiek fasadiniais dažais nudažytame pastate. Tačiau šie nesklandumai nesusiję su putplasčiu: užtaisant dažytos sienos kiaurymes, daž-niausiai jų užmaskuoti nepavyksta, nes fasadiniai dažai jau būna pablukę, o uždažius kiaurymių vietas net ir tos pačios spalvos dažais, jas vis tiek galima pastebėti. Todėl tokį pastatą dažniausiai tenka perdažyti. jei keliami ir es-tetiniai reikalavimai, tai buvusių kiaurymių vietų „kosme-tinio“ perdažymo jau nebeužteks.

Dažnai pastatų šiltinimo užsakovai nesupranta, ko-dėl šiltintojai, dirbantys su į tarpsluoksnį įpurškiamu putplasčiu, ne visada gali pasakyti tikslios darbų kai-nos ir bando ją sieti su sunaudotų medžiagų kiekiu. Net ir ilgai šioje srityje dirbusiems rangovams kartais būna sunku įvertinti sienos tarpsluoksnio būklę, nors pastaruoju metu tam naudojami ir į siauriausius ply-šius įkišami videoskopai, naudojamos termovizinės inspekcijos priemonės. jei sienos tarpsluoksnio storį, tūrį, būklę ir įmanoma adekvačiai įvertinti, tai takaus putplasčio tekėjimo kryptis ir plėtrą prognozuoti sun-ku. Tai priklauso nuo sienos konstrukcinių ypatybių, pastato deformacijų, statybos darbų kokybės, net nuo šeimininkų išgręžtų kiaurymių vietų ir skaičiaus. Kita vertus, per daugelį šios šiltinimo technologijos taiky-mo metų ja besiverčiančių įmonių atstovai sukaupė nemenką patirtį ir kartais prisimena komiškus atsiti-kimus, rodančius, kad ir užsakovams prieš šiltinimo darbų pradžią taip pat derėtų atlikti tam tikrus „namų darbus“, įvertinti atitvarų būklę.

Pavyzdžiui, viename gyvenamajame name skvarbusis putplastis užpildė ne tik sienų ertmes, bet ir įsiskverbė į ant vidinio mūrinės sienos sluoksnio atremtų perdan-gos plokščių kiaurymes, nes jas montavę statybininkai perdangos plokščių kiaurymių betonu kažkodėl neuž-taisė. Apsižiūrėta tik tada, kai putplastis pradėjo verž-tis pro lubose šviestuvo laikikliui išgręžtą kiaurymę... Būta atvejų, kai dėl nesandarių mūro siūlių purškiamas putplastis užpildė ne tik tarpsluoksnines išorinės sie-nos ertmes, bet ir ventiliacijos kanalus. Kartais tokie dalykai iš karto nepastebimi. Šiltinimo darbus atlikę darbininkai ar namų savininkai apsižiūri vėliau, tada į nepageidaujamas vietas patekusį putplastį tenka pjaustyti, krapštyti.

Panašūs atsitikimai yra greičiau šypsnį kelianti išimtis nei taisyklė. Akivaizdu, kad beveik dviejų dešimtmečių šios technologijos ir putplasčio naudojimo laikotarpis įrodė jų tinkamumą ir naudą šiltinant pastatus su specifinės konstrukcijos daugiasluoksnėmis atitvaromis.

32

s t A t y b A / te c h n o l o g i j A

RAcIOnALUMO pAIEškOS: SIEnOS Iš BLOkELIŲ(Pirmoji dalis)

daNGIRaS GIRdaUSKaS

Pastato konstruktyvo galutinėkainasudarone daugiaukaip15proc.visosnamo vertės. Tačiau, netinkamai įvertinus sklypo būseną, architektūriniussprendimusirpasirinkusnetinkamąsienųkonstrukciją,nukenčianamoeks-ploatacijoskokybė.Tadpradėtistatytireikėtųracionaliaiįvertinusstatybinesmedžiagas–taigerokaipadidinatikimybępasirinktiirįsigytigeresnėskoky-bėsgaminiųužskirtusobjektostatybaipiniginiusišteklius.

Paprastai Lietuvoje renkamasi iš 4–5 individualių namų sienų statybos medžiagų. Nors daugumos namų sienos kyla mūrijamos iš įvairiausių blokelių, niekada nebuvo pamiršta statyba ir iš rąstų ar karkasinių sienų konstruk-cijų. Pastaruoju metu kai kas kaip naujovę renkasi ir šiau-dines sienas.

Vis dėlto dažniausiai in-dividualių namų sie-noms statyti pasi-renkami kera-miniai blokeliai. jie paklausūs, nes išsiskiria tiksliais matmenimis, ge-romis šilumos bei garso izo-liacinėmis

ypatybėmis, tvirtumu. Tačiau populiarūs ir akytojo beto-no blokeliai, tinkami įdomesnės architektūros sprendi-mams įgyvendinti ir leidžiantys mūryti sienas sparčiau nei naudojant kitas medžiagas. Statyti iš silikatinių blokelių gerai tada, kai norima užsitikrinti tikslius statinio matme-nis. Iš keramzitbetonio blokelių statyti sienas renkamasi, kai ypač svarbi ekologija ir tvirtumas. Taip pat nemažai namų dar statoma ir iš gana paklausių betono blokelių.

Taigi verta apžvelgti šiuo metu populiariausių iš bloke-lių statomų sienų niuansus. Vienas svarbesnių blokelio parametrų – blokelio šilumi-nė varža. Kad sienos būtų šiltos, visuomet reikėtų prisiminti – šiluminė varža priklauso ne tik nuo pačios medžiagos

33

te c h n o l o g i j A / s t A t y b A

POPULIARIAUSIųLIETUVOJEMŪRObLOKųTECHNINIAIRODIKLIAI

Techniniairodikliai

Silikatiniaiblokeliai

Akytojobetonoblokeliai

Keraminiaiblokeliai

betonoblokeliai

Keramzitbetonioblokeliai

Garsoizoliacija,db

51–56 45–49 47–50 49 52

Gniuždymostipris(tvirtumas),N/mm2

10,0–20,0 3,5 7,5–10,0 10 3,0

SudėtisSmėlis, kalkės, vanduo

Kalkės, smėlis, vanduo, cementas

Molis, smėlis, šamotas ir organiniai priedai (pjuvenos, durpės, anglis)

Žvyras, smėlis, cementas, vanduo

Keramzitas (degto molio granulės), vanduo, cementas

Atsparumasšalčiui,ciklais

50 25 25 50 50

Įmirkis,% 16 59 18 7 18,8

šiluminių ypatybių, bet ir medžiagos drėgmės įgeriamu-mo, drėgmės kaupimo ir garinimo parametrų. Labai svar-bu ir atsparumas šalčiui. Lietuvos sąlygomis statybiniai blokeliai turėtų atlaikyti ne mažiau kaip 25 šalčio ciklus. Taip pat svarbi atsparumo gniuždymui charakteristika, nusakanti tvirtumą, kuris ypač svarbus statant dviejų ar daugiau aukštų pastatą.

SILIKATINIAIbLOKELIAISilikatinis statybos gaminys – tai dirbtinis akmuo, paga-mintas tik iš natūralių gamtinių žaliavų: kalkių, smėlio ir vandens. Silikatinės plytos yra ekologiškai švari, ilgalaikė ir kokybiška medžiaga. Statyba iš silikatinių medžiagų Lietuvoje turi gilias 100 metų siekiančias tradicijas. jos yra nedegios, sunkiai įgeria drėgmę, atsparios cheminei

SILIKATINIObLOKELIO„ARKOM18“TECHNINIAIRODIKLIAI

Pavadinimas Matovienetai „ARKOM18“

Matmenys mm 198 x 340 x 180

Tankis kg/m3 1 210 ÷ 1 400

Vidutinis gniuždymo stipris N/mm2 10,6 ÷ 17,5

Normalizuotas gniuždymo stipris Stiprio klasė 10; 15

Šilumos laidumo koeficientas λ 10 W/(m·K) 0,68

Garso izoliacija (sienos iš abiejų pusių tin-kuotos 10 mm storio tinku)

dB 53

Atsparumas šalčiui, konstrukcinis 50 ciklų stipris nesumažėjo

Drėgnis % 3,5 ÷ 5,0

Įmirkis % ≤ 18

Laidumas vandens garams garų difuzijos koeficientas 5/10

Atsparumas ugniai** min. ≥ 240

Matmenų tikslumas mm ± 1 mm

Svoris kg 17,20

3�

s t A t y b A / te c h n o l o g i j A

korozijai, tinka ir mažaaukščių, ir daugiaaukščių įvairios paskirties pastatų vidaus bei išorės sienoms mūryti.

Silikatinių plytų sienas būtina apšiltinti termoizoliacinėmis medžiagomis. Norint pasiekti šiuo metu galiojančią nor-minę 5 m2K/W šiluminę varžą, silikatinių plytų sieną reikia apšiltinti 17–18 cm storio izoliaciniu sluoksniu. Lietuvoje ilgą laiką buvo gaminamos tik paprastos silikatinės plytos, tačiau nuo 1999 m. pradėti gaminti ir silikatiniai blokai. Silikatiniai blokeliai yra su tuštumomis ir turi specialios formos šonines briaunas – su įlaida ir iškyša, leidžiančias

AKYTOJObETONObLOKELIO„AEROCECOTERMPLUS375“TECHNINIAIRODIKLIAI

Pavadinimas Matovienetai „AerocEcoTermPlus375“

Matmenys mm 200 x 600 x 375

Tankis kg/m3 300

Vidutinis gniuždymo stipris N/mm2 1,8

Šilumos laidumo koeficientas λ 10 W/(m·K) ≤ 0,072

Atsparumas šalčiui, konstrukcinis 25 ciklų

Įmirkis % 59

Laidumas vandens garams garų difuzijos koeficientas 5/10

Susėdimas mm/m 0,3

Svoris kg 18,5

sienas mūryti be vertikalių siūlių. Iki minimumo sumažinus mūro siūlių skaičių, sumažėjo vietų, per kurias gali smelktis šaltis ir drėgmė. Mūrijant naudojamas sudėtinis cemento ir kalkių skiedinys arba specialus sausųjų klijų mišinys (plo-nasluoksnis skiedinys).

Statant sienas iš silikatinių blokelių, gerokai sumažėja sta-tybos sąnaudos, nes taupomos medžiagos ir laikas: tech-ninės blokų ypatybės leidžia vieno aukšto namus mūryti iš 15 cm storio blokų; dviejų ar trijų aukštų pastatus – iš 18 cm storio blokų. Silikatinių blokų matmenų tikslumas

Nuotraukos iš „Saint-Gobain statybos gaminiai“ archyvo.

3�

te c h n o l o g i j A / s t A t y b A

padeda taupyti vidaus apdailos medžiagas – sienas iš vi-daus užtenka tinkuoti tik 2–3 mm storio gipsinio tinko sluoksniu ir jau bus galima jas dažyti, apklijuoti plytelė-mis ar tapetais.

AKYTOJObETONO(DUJųSILIKATO)bLOKELIAIAkytos struktūros dirbtinio akmens medžiagos – akytojo betono – gamybos technologija buvo atrasta Suomijoje ir Švedijoje tik 1920–1930 metais. Didelę dalį akytojo be-tono sudaro uždaros oro poros. Šiuo metu Lietuvoje yra žinomi „Aeroc“, „ytong“, „Texoblock“, „Roclite“ prekių ženklų akytojo betono blokeliai. Visos akytojo betono žaliavos yra natūralios mineralinės medžiagos – cementas, kalkės, su-smulkintas mažos frakcijos kvarcinis smėlis. Akytojo beto-no blokelių kokybė itin priklauso nuo žaliavų ir gamybos technologijų, o jos skirtingose gamyklose gali labai skirtis.

Iš akytojo betono blokų, turinčių patį mažiausią sausąjį tan-kį (375 kg/m3), galima statyti vienasluoksnes išorės sienas be šilumos izoliacijos sluoksnio. Tokia natūrali „kvėpuojan-ti“ ir šilumą akumuliuojanti išorinių sienų konstrukcija for-muoja patalpose sveiką ir malonų mikroklimatą, lyginamą net su rąstinių namų mikroklimatu. Akytojo betono blo-kelių išorės sienos išlygina lauko temperatūros paros svy-ravimus, todėl pastate šaltais žiemos vakarais išlieka jauki šiluma, o karštomis vasaros dienomis – maloni vėsa.

Labai svarbus veiksnys yra akytojo betono blokelių matme-nų tikslumas, priklausantis nuo gamybos technologijos. Blokelių galiniai paviršiai gali būti lygūs ar su įlaidomis. Tai turi įtakos blokelių sujungimui. jei galiniai paviršiai yra su įlaidomis, jiems sujungti nereikės klijų ar skiedinio. Taip be skiedinio „surakintos“ blokelių vertikalios siūlės spartina statybos darbus, mažina jos išlaidas. Blokelių matmenų tikslumas pagal aukštį nusako, kokio pobūdžio mūre bus horizontali siūlė. Esant matmenų tolerancijai ±1 mm, už-tenka 1–3 mm storio klijų sluoksnio. Kitais atvejais reikia apie 10 mm storio skiedinio sluoksnio. Blokelių galiniai pa-viršiai gali turėti įlaidas. Tai reiškia, kad sieną galima mūryti naudojant klijus vien horizontalioms siūlėms, o darant ver-tikalias siūles užtenka prispausti blokelius vieną prie kito.

Akytojo betono blokeliai patalpose palaiko sveiką mikrokli-matą, o sienose akumuliuoja šilumą. jei patalpų santykinė oro drėgmė bus padidėjusi, tokių blokelių sienos lengvai sugers vandens garus, o drėgmei sumažėjus, greitai išdžiūs. Sienų iš akytojo betono absorbcinis drėgnis siekia vos 4–6 proc., todėl jos būna šiltos. Dar viena labai svarbi aky-tojo betono ypatybė – jokiomis sąlygomis jame nesusidaro pelėsių. 440 mm storio sienos iš 450 kg/m3 tankio akytojo betono blokelių šiluminė varža būtų 3,69 m2K/W.

Tęsinys kitame žurnalo numeryje.

3�

s t A t y b A / k o n s U l t A c i j A

KAIPKINTAbLOKELIųGNIUŽDOMASISSTIPRIS,

KAISTATOMADRĖGNUOJUMETųLAIKU,

ARbAESANTARTIMAI0°CTEMPERATŪRAI?Drėgmė į statybines konstrukcijas patenka tiek pastato sta-tybos, tiek jo eksploatavimo metu. Tam tikras drėgmės kie-kis (akytajame betone iki 30–35 %) išlieka statybinėje me-džiagoje net po gamybos proceso (technologinė drėgmė). Dėl šios priežasties pastato eksploatacijos pradžioje jame yra gerokai daugiau drėgmės. Tačiau tokie drėgmės kiekiai nekeičia blokelių gniuždomojo stiprio. Žinoma, statant šal-tuoju metų laiku, labai įmirkusios ir laiku nuo drėgmės ne-apsaugotos sienos dėl šalčio ciklų poveikių gali prarasti dalį savo ypatybių, bet sertifikuoti „Aeroc“ prekių ženklo gami-niai atitinka nuo F25 iki F50 atsparumo šalčiui klases.

KOKIųREIKIASTATYbOSSąLYGų,STATANT

NAMąIŠAKYTOJObETONObLOKELIų?Patartina apsaugoti statomas sienas nuo kritulių jas pa-pildomai uždengiant polietilenine plėvele. Normaliomis eksploatacijos sąlygomis akytojo betono konstrukcijose drėgmės kiekis iki pastovaus beveik išsilygina per pirmąjį šildymo sezoną ir dažniausiai, atsižvelgiant į svorį, išlieka 4–6 %. Statybų metu drėgmė idealiai pašalinama tada, kai siena atvira difuzijai iš abiejų pusių. Drėgmė geriau pereina iš šiltos aplinkos į šaltesnę, todėl statant sienas iš „Aeroc“ medžiagų labai svarbu, kad jų išorinė apdaila būtų užtektinai laidi drėgmei (pvz., mineralinis tinkas). Taip pat svarbu, kad vidinio paviršiaus apdaila būtų laidi vandens garams, nes tai užtikrina, kad bus palaikomas

Kąbūtinažinotistatantišakytojobetonoblokelių

geras patalpų mikroklimatas. Visoms akytojo betono konstrukcijoms galioja tas pats principas – konstrukcijo-je esanti ar į ja patenkanti drėgmė visą laiką turi garuoti, kad sienos galėtų džiūti bent jau iš vienos pusės.

AKYTOJObETONObLOKELIųHORIzONTALIOMS

SIŪLĖMSUŽTAISYTINAUDOJAMAS„AEROC“KLIJų

MIŠINYS.ARREIKIAŠIUOMIŠINIUJUNGTIVERTIKALIAI

PJAUSTYTASbLOKELIųDALIS,KAIMŪRIJAMI

PASTATOKAMPAI,ERKERIAIIRPANAŠIOSDALYS?„Aeroc“ klijai naudojami akytojo betono blokeliams jung-ti horizontaliai, tačiau jais nereikia tepti vertikalių mūro siūlių. Tam viename blokelio gale yra specialūs vertikalūs grioveliai, kurie užpildomi tais pačiais klijais arba mažo plėtimosi poliuretaninėmis montavimo putomis. jei blo-kelis sutrumpintas ir kartu buvo nupjauti grioveliai, tai viename blokelio gale pjūklu ar freza reikia įpjauti tokius pačius griovelius ir juos užpildyti klijais arba putomis – ne-svarbu kurią sienos vietą, kampinę ar ne, reikėtų mūryti.

KąREIKIAŽINOTIAPIEĮAKYTOJObETONO

SIENąMONTUOJAMUSTVIRTINIMOELEMENTUS?Dujų silikatas yra sąlyginai mažo tankio medžiaga, kuriai reikia specialių tvirtinimo elementų. Būtina atsiminti, kad prie akytojo betono pagrindo jokiu būdu negalima tvir-tinti elementų kalamaisiais įrankiais. Pasirinkus tinkamus tvirtinimo sistemos kaiščius svarbu pasirinkti ir reikiamus įsukamus varžtus. jie turėtų būti su stora metaline šerdimi ir plonu sriegiu, kad šis galėtų užtektinai išplėsti kaištį.

„SormatNATL“ – poliamidinis kaištis, skirtas nedidelėms apkrovoms. Ištraukimo jėga – 100 kg, bet turi būti taikomas 1:3 atsargos koeficientas.

„KTb“ – įsukamas kaištis, skirtas lengvoms konstrukcijoms prie dujų silikato pagrindo tvirtinti. Ištraukimo jėga – 100 kg, bet turi būti taikomas 1:3 atsargos koeficientas. Tinka tvirtinti virtuvės baldams, kriauklėms, radiatoriams ir pan.

3�

P U l s A s / s t A t y b A

Vilkaviškio rajono savivaldybėbaigia įgyvendinti daugiau nei 20 reikšmingų projektų

Vilkaviškio rajono savivaldybės įgyvendinami projektai yra įvairiapusiški, todėl kaupiama patirtis ateityje tikrai pravers. Vilkaviškio rajone iki šių metų pabaigos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama planuojama pabaigti įgyvendinti 15 projektų, o 2014 m. – ir dar šešis. 2012 m. Vilkaviškio rajo-no savivaldybės administracija baigė įgyvendinti projektus „Vilkaviškio rajono Bartninkų miestelio viešosios paskirties pastato modernizavimas bei viešųjų erdvių sutvarkymas“ ir „Vilkaviškio rajono Matlaukio kaimo viešosios paskirties pastato modernizavimas bei viešųjų erdvių sutvarkymas“. jais buvo siekiama sukurti trūkstamą ir pagerinti esamą inf-rastruktūrą, kad būtų tenkinami gyventojų poreikiai.

Bartninkų miestelyje buvo rekonstruotas buvusio vaikų dar-želio pastatas, sutvarkyta aplinka ir esančios infrastruktūros objektai. Pastate įrengtos kaimo bendruomenės centro ir kultūros centro patalpos, miestelyje įrengtas sporto aikšty-nas, pėsčiųjų takai, sutvarkyta automobilių stovėjimo aikš-telė. Šiuo projektu buvo siekiama kompleksiškai išspręsti miestelio problemas ir mažinti socialinę ekonominę kaimo atskirtį, miesto ir kaimo skirtumus.

Šiuo metu Vilkaviškio rajone baigiamas įgyvendinti projek-tas „Vaikų lopšelio-darželio „Pasaka“ pastatų rekonstravimas ir energetikos sistemų modernizavimas“. jam skirta 803 029 litai, iš jų – 682 574 litai ES lėšos. Vaikų lopšelis-darželis „Pa-saka“ – viena didžiausių rajono ikimokyklinio ugdymo įstai-gų. ją lanko per pusantro šimto vaikų. čia šešiose grupėse iš 12-os ugdomi ir vaikai, turintys fizinę ar protinę negalią, kalbos ir komunikacijos ar kitų raidos sutrikimų. Sėkmingai buvo renovuota tai, kas turi didžiausią įtaką sunaudojamai energijai, – apšiltintas pastato fasadas ir stogas, renovuota šildymo sistema, elektros instaliacija, todėl ketinama per metus sutaupyti iki 0,11 GWh šildymui skirtos energijos.

Pernai Vilkaviškio vaikų lopšelyje-darželyje „Pasaka“ taip pat buvo įgyvendintas iš ES fondo finansuotas modernizavimo projektas. jo metu suremontuotos vandentiekio ir nuotekų sistemos, atliktas bendras patalpų remontas, įsigyta baldų ir įrangos. Iš viso pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų pro-gramą investuota 1 020 586 litai.

Pagal tą pačią programą šįmet tvarkomi ir Virbalio bei Klau-sučių seniūnijų pastatai bei viešosios erdvės. Virbalio mies-telyje ir Klausučių kaime rekonstruojant ir bendruomenės poreikiams pritaikant senosios Virbalio mokyklos bei dalies Klausučių seniūnijos administracinio pastato patalpas sie-kiama sukurti viešąją ir bendruomeninę infrastruktūrą. Pa-sak Vilkaviškio r. savivaldybės investicijų ir strateginio plana-vimo skyriaus vyriausiojo specialisto Valdo Rikliaus, Virbalio bei Klausučių pastatai buvo atrinkti, atsižvelgiant į savivaldy-bės strateginio plėtros plano sprendinius. „Šiose seniūnijose gyvena didžioji dalis rajono gyventojų, todėl naudą pajus daugiausia žmonių. Be to, atsižvelgėme į būtinybę pasirink-ti tokius objektus, kuriuos rekonstravus ar suremontavus būtų užtikrinta kompleksinė kaimiškųjų vietovių infrastruk-tūros plėtra“, – apie tai, kodėl projektui įgyvendinti buvo pa-sirinkti tie pastatai, pasakoja V. Riklius. Šalia senosios Virbalio mokyklos taip pat planuojama įrengti automobilių stovėji-mo aikšteles, sutvarkyti privažiuojamuosius kelius, aplinką. Klausučių kaime šįmet numatyta pagerinti laisvalaikio ir sporto infrastruktūrą. Projekto vertė – 4 022 256 litai, iš jų 3 696 127 litai – ES struktūrinių fondų dalis.

Taip pat šįmet iš ES struktūrinių fondų lėšų Vilkaviškio rajone bus įrengti du daugiafunkciai centrai Karklinių ir Pašeimenių kaimuose, ištirtos turizmo plėtros galimybės ir patikslintas strateginis plėtros planas bei Neįgaliųjų draugijai priklau-sančiose patalpose išplėtotos nestacionarios paslaugos.

Buvusiame Bartninkų vaikų darželyje įrengtos bendruomenės centro ir kultūros centro patalpos.

Apšiltintas vaikų lopšelio-darželio „Pasaka“ pastatas.

3�

3�

s t A t y b A / A k t U A l i j o s

EGLė KAjAUSKAITė

Pavasarįįkiemusgrįžtanetikšiltuosekraštuoseperžiemo-jępaukščiai,betirperšaltąjįsezonąstovėjusiosstatybinėsgervės.Pasiraitojęrankovesįdarbąvėlkimbastatybinin-kai–prasidedanaujasstatybųsezonas.Panašu,kadšįmetjisbusitinaktyvus,nesvalstybėvisdarneatsisakoužmojųnaujamgyvenimuiprikeltikelisšimtusdaugiabučiųnamų,po truputį atkunta investuotojai į naujus nekilnojamojoturtoprojektus,oireiliniaižmonėslinkęatnaujintiarpa-gražinti savo būstą. Tačiau skaičiuodami būsimą pelną irstengdamiesi apžioti kuo daugiau projektų ir darbdaviai,irstatybininkaikartaispamirštasaugumą.Otaigalivirstiskaudžiomis,kartaisnetmirtinomisnelaimėmis.

DARBŲ SAUgA – nE jŪSŲ pROBLEMA?

AUDronė GUiGAitė,Valstybinės darbo inspekcijosKomunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė

3�

A k t U A l i j o s / s t A t y b A

YPATINGASDĖMESYSNAUJIEMSDARbUOTOJAMSValstybinės darbo inspekcijos duomenimis, per pasta-ruosius dvejus metus nelaimingų atsitikimų darbe skai-čius statybos įmonėse išliko beveik stabilus. Tačiau, pa-lyginti su 2010 m., mirtinų nelaimingų atsitikimų skai-čius statybvietėse išaugo kone dvigubai. Iš dalies tokią statistiką galima paaiškinti tuo, kad padaugėjo pačių statybininkų. Tačiau kitas ne mažiau reikšmingas veiks-nys – ne visada paisoma statybų saugos reikalavimų.

„Statybos įmonės, įvertinusios riziką, turėtų imtis reikia-mų saugos priemonių, – pataria Valstybinės darbo ins-pekcijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Guigaitė. – Priemonės pagal įvertintą riziką gali būti pačios įvairiausios: darbo organizavimas, kolektyvi-nės apsaugos priemonės (joms visada teikiama pirmeny-bė), asmeninės apsaugos priemonės ir t. t. ypač būtina

KELETASbŪDINGIAUSIųNESAUGAUS

DARbOPAVYzDŽIų

Darbuotojas, ardęs seną gamybinių patalpų šiferio stogą, lūžus šiferio lapui nukrito iš maždaug 8 m aukščio. Reikiamos kolektyvinės apsaugos priemonės nebuvo įrengtos, o pats darbuotojas nebuvo prisitvirtinęs saugos diržu.

Darbuotojas neužfiksavo mobilaus bokštelio ratukų, be šalmo dirbo ant jo persisvėręs per aptvarų skersinį, rankomis perstumdamas bokštelį išilgai sienos, ir nukrito.

Darbų vykdytojas tris neapmokytus darbuotojus paskyrė atlikti pavojingų pastolių permontavimo darbų – vienas jų nukrito iš 3,5 m aukščio. Pats darbų vykdytojas neprižiūrėjo, kaip buvo atliekami šie darbai.

Dirbdamas ant savadarbės darbo vietos paaukštinimo priemonės darbuotojas paslydo ir iš antro aukšto iškrito pro angą sienoje.

Ardant iš dalies sugriuvusį arkinį sandėlį, lūžo stogo asbestinio šiferio danga, ir darbuotojas iš 4,7 m aukščio nukrito ant betoninio grindinio.

Kėlimo kranu nukeliama gelžbetoninė plokštė kliudė pastato parapetą, kurio atskilusi dalis krisdama mirtinai traumavo apačioje buvusį darbuotoją.

pasirūpinti darbuotojų mokymu. Leisti darbuotoją į sta-tybų aikštelę jo deramai neapmokius, neįsitikinus, kad jis mokės šį darbą (kartais ir pavojingą) saugiai atlikti, yra tiesiog nusikalstamas aplaidumas, skaudžius padarinius galintis lemti pažeidimas.“ Pasak specialistės, kiekvienas statybose dirbantis asmuo privalo būti informuotas apie galimą riziką susižaloti.

Daugiausia dėmesio reikėtų skirti pirmą kartą statybi-nius įrankius į rankas paėmusiems žmonėms. Sunkių ir mirtinų traumų statybos įmonėse tyrimai rodo, kad dažniau susižaloja įmonėje pirmus metus dirbantys asmenys. 2011 m. 64 proc. visų statybos įmonėse sun-kias traumas patyrusių ir 69 proc. žuvusių darbuotojų įmonėje dirbo pirmus metus. „Pirmus metus įmonėje dirbančius asmenis darbų vadovai turėtų papildomai instruktuoti, mokyti, numatyti galimas situacijas ir bū-

�0

s t A t y b A / A k t U A l i j o s

dus, kaip saugiai atlikti darbus, – įsitikinusi A. Guigai-tė. – Statybvietėse tai ypač aktualu, nes jose situacija labai dažnai keičiasi ir sprendimai turi būti priimti tuč-tuojau, kartais ir tuo metu, kai šalia nėra darbų vado-vo.“ Pasak specialistės, mokant ir naujus, ir jau patyru-sius statybininkus, pateikiamą informaciją reikia sieti su konkrečia esama situacija ir kiekviena konkrečia užduotimi. O svarbiausia – geras bendradarbiavimas. Kiekvienas darbuotojas, kai reikia pradėti naujus darbus ar užduotis, turi žinoti, kad kilus bet kokiai problemai ar tiesiog norėdamas pasikonsultuoti drąsiai gali kreiptis patarimo, pamokymo ar pagalbos.

PAVOJINGIAUSI–AUKŠTALIPIųDARbAI2012 m. statybos įmonėse įvyko 12 mirtinų ir 40 sun-kių nelaimingų atsitikimų darbe (2011 m. – atitinkamai 13 ir 33). Iš jų apie 65 proc. darbuotojų buvo sunkiai ir mirtinai sužaloti atlikdami statybos remonto darbus. Dažniausiai mirtini ir sunkūs nelaimingi atsitikimai įvyko darbuotojams iš aukštai nukritus: remontuojant stogus, atliekant apdailos darbus arba lipant kopėčio-mis. Dėl šios priežasties pernai žuvo apie 36 proc. visų žuvusiųjų statybos įmonėse, sunkiai susižalojo apie 43 proc. iš sunkias traumas patyrusių statybos įmonių darbuotojų. „Tokių nelaimių galima būtų išvengti, jei prieš pradedant darbus būtų įvertinta rizika nukris-ti ir susižaloti. Tais atvejais, kai statybininkai turi dirbti

aukštai virš žemės, būtina įrengti visus saugumo rei-kalavimus atitinkančius pastolius ir kitas paaukštinimo priemones, pasirūpinti, kad statybininkai būtų tinkamai prisirišę ir t. t.“, – sako Valstybinės darbo inspekcijos Ko-munikacijos skyriaus vyriausioji specialistė A. Guigaitė.

PAVOJAIDĖLNEbLAIVUMODarbuotojų sveikata ar gyvybe rizikuojama ir tada, kai netinkamai organizuojami ir vykdomi pavojingi darbai – dėl to įvyksta apie 28 proc. sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų. Pavojingiems darbams atlikti neišduodamos paskyros – leidimai, kai darbams vykdyti nėra parengto statybos darbų technologijos (vykdymo) projekto arba projektas yra parengtas, tačiau nevykdomi jo reikalavi-mai. „Pastebimas dar vienas statybos įmonių skaudulys – beveik visais nelaimingų atsitikimų atvejais darbuoto-jai buvo neblaivūs, – tvirtina A. Guigaitė. – Neblaivus darbuotojas tampa pavojingas ne tik sau, bet ir aplin-kiniams. Tai neturėtų stebinti, nes apsvaigus sulėtėja reakcija, o neblaivaus darbuotojo elgesys dažnai būna neadekvatus.“ Pernai iš visų aštuonių šalies įmonėse neblaivių žuvusių darbuotojų ir iš dešimties neblaivių sunkiai sužalotų atitinkamai keturi ir septyni buvo sta-tybos įmonių darbuotojai. Beveik visi jie traumas patyrė nukritę iš aukštai. jų kraujyje nustatyta nuo 0,45 iki 3,55 promilės etilo alkoholio.

GALITEKTIPATUŠTINTIKIŠENES„Ir tiriant nelaimingų atsitikimų darbe priežastis, ir tikri-nant įmones vis dar dažnai nustatoma pasikartojančių pažeidimų, lėmusių ar galinčių lemti skaudžias nelai-mes darbo vietose, – sako A. Guigaitė. – Atsižvelgiant į tai galima teigti, kad beveik visus pavojus, su kuriais su-siduria atskirų statybos profesijų darbuotojai, įmanoma iš anksto nuspėti ir užkirsti jiems kelią.“ Būdingiausios nelaimių priežastys: netinkamai organizuoti ar vykdyti pavojingi darbai statybvietėse; neįrengtos kolektyvinės saugos priemonės; nustatyta tvarka neapmokytas arba tiesiog neatestuotas, neinstruktuotas saugos ir sveika-tos klausimais darbą atlikęs asmuo; per maža saugos ir sveikatos vidinė kontrolė įmonėje ir t. t. Siekiant suma-žinti trumpalaikių ir netikėtai iškylančių pavojų riziką, specialistė pataria imtis prevencinių priemonių – numa-tyti visas galimas pavojingas situacijas, rizikas ir įsitikin-ti, kad vienos rizikos sumažinimas nepadidins kitos.

Paklausta apie tai, kas gresia įmonėms ir verslo liudiji-mus turintiems individualiai dirbantiems statybinin-kams, jei šie nesilaiko elementarių saugos reikalavimų, Valstybinės darbo inspekcijos atstovė neslepia, kad teks patuštinti kišenes. „Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato, kad už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimus darbdaviui numatyta bauda nuo 500 iki 5 000 litų“, – sako A. Gui-gaitė.

�1

s t A t y b A

�2

I n ž I n e r I j a / S p r e n d I m a I

ŠildymoirvėdinimosistemųinžineriniaisprendimairenovuojamųdaugiabučiųpastatųenerginiamefektyvumuididintiII dalis. Vėdinimo sistemų renovacijos būdai (Pradžia praėjusiame numeryje)

�2

�3

S p r e n d I m a I / I n ž I n e r I j a

Dr. GIEDRIUS ŠIUPŠINSKASVGTU Pastatų energetikos katedros lektorius, Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų laboratorijos vedėjas

Lietuvoje beveik visuose daugiabu-čiuose namuose įrengta natūrali orotiekimoiršalinimosistema.Orasįpa-talpas patenka neorganizuotai – perįvairius plyšius ir nesandarias vietas,ošalinamasorganizuotai–išvirtuvių,voniosirtualetopatalpųproįrengtasvėdinimošachtas.Tačiautoksvėdini-mobūdasenerginiupožiūriuyranee-fektyvus.Pasikeitussenuslangusnau-jaisirsandariais,patenkančiošviežioorokiekisįpatalpasitinsumažėja.beto,organizuotooroištraukimokana-lainebuvovalomivisąeksploatavimolaikotarpį,todėldažnaiyraužterštiirnebeužtikrinareikiamostraukos.

Per maža patalpų oro kaita didina įvairiausių alergenų, teršalų ir CO2 koncentraciją, o padidėjęs drėgmės kiekis didina pelėsių atsiradimo tikimybę šaltesnėse konstrukci-jų vietose. Ilgą laiką gyvenant tokiose patalpose, išryškė-ja neigiamas poveikis žmogaus sveikatai, padidėja rizika susirgti kvėpavimo takų ligomis. Su šiomis problemomis jau susiduria tos šalys, kuriose įgyvendinta daugiabučių pastatų renovacija (Vokietija, Lenkija), todėl verta pa-simokyti iš svetimų klaidų ir spręsti vėdinimo klausimą kompleksiškai renovuojant daugiabučius namus.

Norint pasiekti reikalaujamas ar net dar labiau sumažinti pastato šilumos suvartojimo normas, neužtenka namą tik „apvilkti“ šiltinamosiomis medžiagomis. Sumažinus nuostolių per atitvaras dydį, kita dalis – vėdinimo nuos-toliai – nenusižengiant norminiams šviežio oro kiekio reikalavimams, gali būti mažinami tik atgaunant kiek įmanoma didesnę šilumos dalį, skirtą jam pašildyti. Tad logiškiausias sprendimas būtų įrengti organizuotą oro padavimo ir ištraukimo iš daugiabučių namų butų, t. y. rekuperacinę (atgaunančią šilumą) sistemą. jos veikimo principas gana paprastas: naudojant ištraukiamo iš pa-talpos šilto užteršto oro energiją per papildomą įrengi-nį dalis jo šilumos perduodama šaltam šviežiam lauko orui pašildyti. Dažniausiai tokiose sistemose tiekiamo ir ištraukiamo oro srautai nesimaišo, šiluma perduodama per įrenginį – rekuperatorių.

��


Techninius sprendimus, kurie apimtų esamų daugiabu-čių namų vėdinimo sistemos modernizavimą, galima skirstyti į dvi pagrindines grupes: centrinės mechaninės oro tiekimo ir ištraukimo sistemos atgaunant šilumą arba atskiros individualios sistemos su šilumos rekuperacija. Pigiausias ir populiariausias alternatyvus sprendimas – įrengti naujuose languose orlaides arba tiesiog dažniau atverti langus ir vėdinti. Tačiau šis sprendimas ne tik ne-užtikrina tinkamos oro kaitos, bet ir iššvaisto šilumą.

GALIMOSMODERNIzAVIMOPRIEMONĖS1)Paliekamaesamaneorganizuotaorovėdinimosis-tema,užtikrinantnorminįšviežioorokiekį.

Tai pigiausias ir paprasčiausias sprendimas – patalpos vė-dinamos per languose įmontuotas orlaides arba išorinėje sienoje montuojamus orlaidžius, kurie patys užsiveria, kai oro temperatūra lauke nukrenta žemiau nei –5 °C. O šali-namas oras per virtuvės, tualetų ir vonių patalpose esan-čius natūralios traukos kanalus arba periodinio veikimo oro šalinimo ventiliatoriais. Tokiu atveju būtina numatyti, kad pastato šildymo sistemos prietaisų galia būtų parinkta įvertinus papildomus dėl vėdinimo patiriamus nuostolius.

1pav. CENTRINĖMECHANINĖOROVĖDINIMO

SISTEMASUREKUPERACIJA

Atidavęs šilumą užterštas oras išmetamas į aplinką.

Ortakiai gali būti vedami ir pastato

viduje, jeigu tam yra techninės galimybės.

Tiesiant ortakius išorėje, juos būtina izoliuoti.

Šviežias pašildytas oras į kambarius patenka per

izoliuotus ortakius, atvestus už išorinės sienos.

Tiekiamas oras patenka į vėdinimo įrenginį, atgauna šilumą iš šalinamo oro, papildomai pašildomas ir tiekiamas į butus

Natūralaus ištraukimo grotelės.

Užterštas oras šalinamas per mechaninę ištraukimo sistemą (ventiliatorius oro paruošimo įrenginyje ant stogo).

��


PRANAŠUMAI Užtikrinamas norminis šviežio oro kiekis patalpose.

Sumažėja alergenų ir CO2 koncentracijos didėjimo, pelėsių atsiradimo galimybė.

Mažėja šilumos poreikis vėdinant.

Tokias sistemas galima komplektuoti atskirai kiek-vienoje laiptinėje.

TRŪKUMAI Reikia didelių investicijų ir kartais papildomų ener-

gijos sąnaudų elektros ventiliatoriams, kartais – ši-lumos (jei ankstesnis šviežio oro kiekis buvo bent dvigubai mažesnis nei norminis).

Pastate atsiranda nauja inžinerinė infrastruktūra, kuriai reikia techninio ir teisinio šeimininko bei pri-žiūrėtojo.

Sudėtinga tiksliai apskaičiuoti šilumos sąnaudas patalpoms vėdinti.

Šilumos atgavimo sistemos efektyvumas priklauso nuo įvairių veiksnių, todėl tikėtinas sezoninis ener-ginis tokių įrenginių efektyvumas yra gerokai ma-žesnis nei projektinis.

Duomenų eksploatuojant tokias sistemas trūksta, todėl išlieka sistemos dydžio, triukšmo lygio ir regu-liavimo galimybių klausimai.

3)Esamaneorganizuotaorovėdinimosistemakei-čiama įrengiant decentralizuotą mechaninę reku-peracinę vėdinimo sistemą atskirai kiekvienamebute.

jei renovuojant daugiabutį namą nepavyksta gauti reikiamo gyventojų sutikimų skaičiaus centrinei me-chaninei vėdinimo sistemai įrengti, galima sumontuoti decentralizuotą mechaninę rekuperacinę vėdinimo sis-temą.

Galimi du variantai: pirmas – atskiri įrenginiai montuo-jami kiekviename kambaryje atskirai (2 pav.), antras – viena mechaninė vėdinimo sistema atgaunant šilumą montuojama atskirai kiekviename bute. Šių sistemų skirtumas yra tas, kad pasirinkus pirmąjį būdą nerei-kia bute įrengti ortakių. Tačiau ir vienu, ir kitu atveju šie įrenginiai neleidžia į patalpą tiesiogiai įtekėti šalto oro srovėms. Ventiliatoriams reikia nedidelės elektros galios, o skleidžiamo triukšmo lygis neviršija normos. Tualeto patalpoms vėdinti įrengiami periodinio veiki-mo oro šalinimo ventiliatoriai.

PRANAŠUMAI Nereikia didelių investicijų.

Užtikrinamas norminis šviežio oro kiekis patalpose.

TRŪKUMAI Padidinamas šilumos poreikis šviežiam orui pašildy-

ti ir elektros kiekis oro ištraukimo ventiliatoriams.

Šis sprendimas neleidžia pasiekti akivaizdžiai ma-žesnių pastatų šilumos poreikių, nei to reikalauja dabartiniai norminiai dokumentai.

Sudėtinga patenkančio ir ištraukiamo oro kiekio kontrolė.

2)Neorganizuotaorovėdinimosistemakeičiamacen-trinemechaninerekuperacinevėdinimosistema.

Norint maksimaliai sumažinti šilumos poreikius daugia-bučių pastatų patalpoms vėdinti, turi būti įrengtos cen-trinės mechaninės oro tiekimo ir oro šalinimo sistemos su šilumos rekuperacija. Siūloma įrengti centrinę privers-tinę mechaninę rekuperacinę vėdinimo sistemą su kinta-mo dažnio ventiliatoriais.

Centrinės oro sistemos ortakiai (stačiakampio profilio) gali būti įrengiami ant pastato išorinių konstrukcijų, izoliuojant išorines sienas šilumos izoliacija. Toks sprendimas sumaži-na darbų apimtis kiekviename bute, be to, daugiabučiuo-se namuose lubos yra gana žemos, todėl išdėstyti ortakius patalpų viduje tiesiog neužtenka vietos. Įrengiant sistemą pastato išorėje, būtina užtikrinti, kad šilumos izoliacijos sto-ris atitiktų bent minimalius ortakių izoliavimo reikalavimus.

Šviežias lauko oras paimamas per ant stogo įrengtą cen-trinį oro vėdinimo įrenginį, ten iš dalies pašildomas per plokštinį šilumos utilizatorių ištraukiamu oru. Kiek pašildy-tas šviežias oras išoriniais ortakiais tiekiamas į patalpą per tarp lango ir šildymo prietaiso įrengtą angą (orlaidį). Ra-diatoriaus galia parenkama taip, kad pašildytas tiekiamas oras pasiektų norminę temperatūrą.

Užterštas oras mechaniniu būdu šalinamas per jau esamus vėdinimo kanalus tualete, vonioje ir virtuvėje. Prieš projek-tuojant ir diegiant šią sistemą, būtina įvertinti oro ištrauki-mo kanalų būklę, užterštumo lygį ir juos išvalyti. Taip pat dar projektuojant naują sistemą būtina apgalvoti, kaip bus užtikrinta, kad iš vieno buto pašalintas oras nepatektų į kitą. Galimas alternatyvus sprendimas ortakius, jei yra techni-nių galimybių (1 pav.), išvedžioti pastato viduje ir orui pa-skirstyti – butuose. Tačiau tokiam būdui reikia dar didesnių investicijų ir atlikti daugiau statybinių darbų kiekviename bute. Vertinant esamą butų nuosavybės situaciją, toks sprendimas sudėtingas arba beveik neįmanomas.

��


2pav. DECENTRALIzUOTOVĖDINIMOĮRENGINIAI

SUŠILUMOSREKUPERATORIAIS

1

1 2 3

4

Norint pasiekti reikalaujamas ar net dar labiau sumažinti pastato šilumos suvartojimo normas, neužtenka namą tik „apvilkti“ šiltinamosiomis medžiagomis.

PRANAŠUMAI Užtikrinamas norminis šviežio oro kiekis patalpose.

Tiekiamo oro kiekis gali būti individualiai reguliuo-jamas ne tik bute, bet ir atskirose buto patalpose.

Sumažėja pelėsių atsiradimo galimybė.

Atsiranda galimybė mažinti šilumos poreikį patal-poms vėdinti.

TRŪKUMAI Reikia ypač didelių investicijų (dar didesnių nei

įrengiant centrinę sistemą).

Šilumos atgavimo sistemos efektyvumas priklau-so nuo įvairių veiksnių, todėl tikėtinas tokių įren-ginių sezoninis energinis efektyvumas yra gerokai mažesnis nei projektinis.

Straipsnyje remiamasi septintosios Bendrosios progra-mos „Gyvenimo kokybės gerinimas ES vystant darnių CO2 neutralių EKO miestų plėtrą („Sustainable Zero Car-bon ECO-Town Developments Improving Quality of Life across EU“ (ECO-Life) projekto medžiaga.

��


��


DCVVĖDINIMOSISTEMOSVEIKIMOSCHEMA

GIedRIUS daRGIS

Daugiabučiųnamųrenovacijądažnaisuprantamekaipišoriniųatitvarųšiltinimą,šildymosistemosmodernizavimąirfasadųpagražinimą.Tačiaunėvienameanks-čiaurenovuotamedaugiabutyjenameLietuvojenėraįrengtaorganizuotavėdi-nimosistema.Techniniuoseprojektuosevėdinimaslygirminimas,betrengiantinvesticiniusprojektus,jamskirtipinigaiišbraukiamiirniekonepadaroma.

Vėdinimo kokybė renovuojamuose daugiabučiuose namuose

Organizuotas vėdinimas naudojant šilumogrąžos sistemas (rekuperatorius) renovuojamuose daugiabučiuose namuo-se yra sudėtingas ir jam reikia didelių investicijų. Tokių namų gyventojai dar nėra įpratę eksploatuoti inžinerijos įrenginių. Deja, deramai neprižiūrimas rekuperatorius negali grąžinti investicijų.

Labiausiai pasaulyje paplitęs natūralus vėdinimas yra vi-suose senesnės statybos Lietuvos daugiabučiuose namuo-se. Grynas patalpų oras – tai ne tik geros savijautos pagrin-das. jis neleidžia atsirasti pelėsiams, blogam kvapui, rasoti langams. Vėdinimo užduotis – pašalinti ore susikaupusius teršalus ir pakeisti juos grynu oru. Pastatuose iki renova-cijos neorganizuotai vykstant oro mainams, prarandama apie 50 proc. bendrosios būste sunaudojamos energijos. Tai itin nepageidaujama! Vykdant renovaciją, pastatai

��


„įvelkami“ į sandarų „voką“, todėl oras negali patekti į vidų ir pasišalinti kartu su nepageidaujamais kvapais, CO2 ir drėgme. Kita problema – po renovavimo vėdinimo šach-tos lieka nesandarios arba užkimštos. Dažnai gyventojams atrodo, kad vėdinimo kanalų nereikia, todėl periodiškai jų nevalo, o kanaluose kaupiasi dulkės, voratinkliai ir vis ma-žiau praleidžia oro.

Renovuojant pastatus paprasčiausia ir pigiausia išnaudoti jau esamas pastato vėdinimo galimybes. Ir nereikia nieko išradinėti – prie poreikių prisitaikanti vėdinimo sistema DCV (angl. Demand Controlled Ventilation) jau sukurta prancūzų įmonės „Aereco“. Šis vėdinimo būdas labai paprastas ir na-tūralus – grynas oras tiekiamas į tas patalpas, kur žmonės praleidžia daugiausia laiko, o užterštas oras pašalinamas per pagalbinėse patalpose jau esančius vėdinimo kanalus. Virtuvės, vonios ir tualeto vėdinimo kanalai ištraukia užterš-tą orą, neleisdami jam judėti chaotiškai. Įdiegus DCV siste-mą, vidinės durys turėtų būti nesandarios – su grotelėmis ar tarpeliu apačioje. Naudojantis šia sistema, gyventojams visiškai nereikia reguliuoti vėdinimo intensyvumo, nes jis savaime nuolat prisitaiko prie realiųjų poreikių.

Oro tiekimo įrenginiuose – sandariuose languose ar lauko sienose sumontuotose orlaidėse – yra mechaninis drėgmės jutiklis, reguliuojantis pritekančio lauko oro paskirstymą pa-talpose. Ant vėdinimo kanalų angų įrengiami oro šalinimo įtaisai – žaliuzių grotelės su mechaniniu drėgmės jutikliu, reguliuojančiu oro apykaitą. Įrenginių, kurių veikimui lauko oro drėgmė nedaro jokios įtakos, funkcionavimo principas yra paprastas. juose esantis poliamidinio audinio jutiklis įgeria oro drėgmę iš vidaus, pailgėja ir per svirtis atveria vė-dinimo angas. Vėdinantis patalpoms drėgmė iš jutiklio ga-

UAB „Aereco vėdinimo sistemos“ , Savanorių pr. 286, LT-49474 Kaunas,tel.+370 373 23 263, el. paštas [email protected], www.a-v-s.lt

HIbRIDINĖSVĖDINIMOSISTEMOS

DCVPRANAŠUMAI:

paprasta įrengti gyvenamuosiuose namuose nesudarant nepatogumų gyventojams be didelės intervencijos į būstą;

beveik nereikia jokios priežiūros;

užtikrina reikiamą oro apykaitą;

išsaugo elektros ir šiluminę energiją;

veikia tyliai ir nereikia reguliuoti;

užtikrinamas ilgalaikis veikimas (Lietuvoje nepriekaištingai veikia jau dešimt metų);

investicijos – apie 35 Lt/kv. m gyvenamojo ploto.

ruoja, tad jis traukiasi ir uždaro vėdinimo angas. Vėdinimo intensyvumas valdomas pagal vidaus oro drėgmės kaitą, nes tai objektyviausias parametras, nusakantis, kad viduje yra žmonių. juk patalpose žmogus išskiria drėgmę į orą kvė-puodamas, prakaituodamas, užsiimdamas įvairia veikla, pa-vyzdžiui, gamindamas maistą, prausdamasis, skalbdamas ir pan. Būste išskiriamas drėgmės kiekis yra tiesiogiai propor-cingas susidarančiam CO2 kiekiui.

Tokiu pačiu būdu valdant oro pritekėjimą ir ištraukimą pa-siekiama ideali oro srautų pusiausvyra ir, svarbiausia, – iš-saugoma šiluma. Aišku, orlaidės įleidžia į vidų lauko oro, kurį reikia pašildyti. Tačiau dėl drėgmės jutiklių veikimo ir srautų reguliavimo orlaidės įleidžia ribotą oro kiekį tik ten, kur rei-kia, ir tiek, kiek būtina, o oro ištraukimo įtaisai riboja ištrau-kiamo oro srautą. Taip prarandama mažiausiai šilumos.

Kad DCV sistema veiktų, būtina pastato viduje sukurti šiek tiek žemesnį slėgį atmosferinio slėgio atžvilgiu. Natūraliai traukai paskatinti ant vėdinimo kanalų išvadų, juos sujun-giant, įrengiami hibridiniai žemo slėgio oro šalinimo venti-liatoriai. jie atlieka dvejopą (hibridinę) funkciją – praleidžia natūraliai ištraukiamą orą ir skatina trauką. Šie ventiliatoriai įrengiamai sujungiant vėdinimo kanalų grupes į kolektorius ant pastato stogo, todėl netenka nerimauti, kad prireiks ką nors keisti patalpų viduje.

DCV vėdinimo sistemos hibridinio ventiliatoriaus kons-trukcija ir techninės ypatybės yra unikalios. Veikiant ventiliatoriui, sujungtų vėdinimo kanalų kolektoriuje sukuriamas ištraukimo slėgis, perduodamas vėdinimo kanalais į butus. Dėl to visi kanalai „traukia“ vienodai gerai. jis yra nedidelis, nesudėtingai montuojamas ir lengvas – sveria 5 kilogramus.

Ventiliatoriaus galia – tik 10 vatų! Ventiliatorius maitinamas saugia 8–12 V nuolatine įtampa, transformuojama iš 230 V elektros tinklo. Turėdamas tokias technines charakteristikas jis atrodo labai perspektyvus žvelgiantiems į ateitį vartoto-jams. Pavyzdžiui, jei renovuojamo namo bendrija ant pas-tato stogo įsirengtų nedidelę saulės jėgainę, galima būtų apsieiti be ventiliacijos sistemos maitinimo iš centralizuoto elektros energijos tiekimo tinklo ir efektyvus vėdinimas gy-ventojams taptų visiškai nemokamas.

Gerai apšiltintame pastate veikiant hibridinei vėdinimo sistemai DCV, šiluminės energijos suvartojimas, tenkantis vėdinimo nuostoliams kompensuoti, per metus neturėtų viršyti 24 kWh/kv. metrui.

�0

i n ž i n e r i j A / o b j e k t A s

GIedRė BaLčIūtė

Vilniaus Visorių informacinių technologijų parke baigiamame įkurti Saulėsenergijostechnologijųcentre,priklausančiameįmoniųgrupei„bODGroup“,jaušiemetbuspradėtigamintinaujoskartossaulėsmoduliai.Jiebusparduo-damiLietuvojeireksportuojamiįkitasšalis.Išskirtiniaimoduliaibusgamina-miypatingojegamykloje–vienintelėjenetikLietuvoje,betirRytųbeiVakarųEuropojeapšildomojeitinekologiškairgerokaipigesneužįprastągeotermi-niošildymosistema.

VISORIUOSE pASTATyTAS VISAI šALIAI REIkšMIngAS OBjEkTAS

�0

�1

o b j e k t A s / i n ž i n e r i j A

GAMYKLA–NE„DĖŽUTĖ“Naujajame pastate įsikurs ne tik Saulės energijos tech-nologijų centras. Dalis pastato bus išnuomota ir lazerių gamintojams, kurie prisidės prie saulės modulių ir celių gamybos. Taip pat čia planuojama perkelti kompaktinių plokštelių gamybos skyrių.

Užsakovams norėjosi, kad pastatas būtų ne tik funkciona-lus, patogus, ekonomiškas ir ekologiškas, bet ir išvaizdus bei modernus. Be to, ir šalies Vyriausybė pageidavo, kad Visorių informacinių technologijų parke stovėtų išskirti-nės architektūros pastatai.

Projekto vyriausiasis architektas Tomas Rasiulis supro-jektavo suapvalinto fasado pastatą. Nors suformuoti apvalumus sudėtingiau ir brangiau, nei pastatyti „dėžu-tę“, tačiau toks pastatas atrodo moderniau. Vien objekto statybos kaina siekia 45 mln. litų. Su įrengtomis visomis technologinėmis linijomis projektas kainuos apie 150 mln. litų.

IŠLENKTOSFASADINĖSPLOKŠTĖSKad pavyktų įgyvendinti sumanymą pastatyti įdomiau at-rodantį „BOD Group“ gamyklos pastatą, dalis bendrovės „Kingspan“ tiektų fasadinių plokščių reikiamu spinduliu buvo išlenktos jau gamykloje. Iš viso fasadui prireikė per 6 tūkst. m2 plokščių, iš kurių – 500 m2 išlenktų. Kai kurios plokštės buvo pagamintos su akmens vatos užpildu, ta-čiau didžioji jų dalis buvo užpildyta priešgaisriniu putų poliuretano užpildu „IPN FIREsafe“. Anot UAB „Kingspan“ specialistų, šios įmonės priešgaisrinio putų poliuretano užpildo savybės atitinka aukščiausius priešgaisrinius rei-kalavimus, palyginti su kitais tokio tipo užpildais. Dėl jo pastato sienos atitinka degumo klasę B-s1, d0.

JAUKUMUI–STIKLOPERTVAROSNaujojo pastato vidaus patalpoms estetikos suteiks ir berėmės stiklo pertvaros. Anot jas įrengusios bendrovės „Kogita“ direktoriaus Sigito Pociaus, šios iš 10 mm storio grūdinto stiklo pagamintos pertvaros įleis į patalpas dau-giau natūralios šviesos ir suteiks jaukumo.

�1

�2


Berėmio stiklo konstrukcijų elementai ne tik atrodys estetiškai, bet ir leis darbuotojams matyti vieniems ki-tus, lengviau bendrauti, palaikyti šviesią nuotaiką. Ben-dras gamyklos stiklinių pertvarų plotas – net 2400 m2.

MILŽINIŠKųAPKROVųDIKTATAS

Parengti techninį statinio projektą buvo patikėta inžine-rinių konsultacijų bendrovei „Sweco Lietuva“, kurios inži-nieriai – vieni stipriausių projektuotojų Lietuvoje, ypač gerai išmanantys aplinkosaugos reikalavimus. „Siekdami išsiaiškinti, kokių reikės pamatų, atlikome sklypo grun-to geologinius tyrimus. Mums pasisekė, nes toje vietoje grunto viršuje yra truputis molio, o apačioje – žvyras ir smėlis. Dėl to tinkamoms atramoms padaryti prireikė ma-žiau sijų ir pavyko sutaupyti nemažai pinigų“, – džiaugėsi „BOD Group“ gamybos direktorius Vytautas Sakalauskas.

Rengiant projektą reikėjo atsižvelgti į tai, kad konstruk-cijoms teks nemaži krūviai – gamyklos technologiniai įrenginiai sveria gana daug ir veikia kaip koncentruotos apkrovos. Be to, pastato viduje turės važinėti apie 1,5 t sveriantys automobiliniai krautuvai. jiems sužymėti spe-cialūs keliai. Taigi gamyklos 1 m2 plotui teks iki 2 t sie-kianti apkrova – keturis kartus didesnė nei įprastuose pastatuose.

Buvo nuspręsta statyti surenkamų gelžbetonio kons-trukcijų pastatą. Atramines gelžbetonio konstrukcijas – kolonas ir sijas – pagamino AB „Aksa“. Beje, gelžbetonio konstrukcijų skaičius šį pastatą leidžia priskirti prie vienų pačių didžiausių statybi-nių objektų Lietuvoje pastaruoju metu.

Dėl didžiulių pastato konstrukcijų apkrovų ir novatoriš-kų projektinių sprendimų AB „Aksa“ darbuotojai turėjo pademonstruoti itin gerą technologinį ir inžinerinį pasi-rengimą. Šio objekto gelžbetonio kolonos išsiskiria itin dideliu konsolių skaičiumi. Kai kurių kolonų konsolių, ant kurių laikosi perdangos plokštės, ilgis siekia iki 1,3 m. Taip pat labai tvirtos ir pastato gelžbetoninės sijos, atlaikan-čios apie keturis kartus didesnes apkrovas nei įprastos. Beje, dalis gelžbetonio sijų yra konsolinio tipo. Toks gelž-betonio kolonų ir sijų su konsolėmis pritaikymas yra vie-nas labiausiai išskirtinių pastato projektinių sprendimų. AB „Aksa“ vertinimu, technologiniu požiūriu tai buvo pats sudėtingiausias iš įgyvendintų gelžbetonio konstrukcijų projektų, įkūnijęs drąsiausias užsakovų, projektuotojų ir gamintojų svajones.

Saulės energijos technologijų centras pastatytas ant sta-bilių gręžtinių pamatų – tai 100 kas 6 m išdėstytų kolo-nų. Kiekviena kolona, atsižvelgiant į po ja esantį gruntą, buvo įleista į 4–8 m gylį. Sumontavus pamatus, kelissyk patikrintas jų sėdimas.

IŠMINTINGIINŽINERINIAISPRENDIMAIStatant objektą ieškota ir daugiau išmintingų spren-dimų – dengusi stogą bendrovė stogo plokštes išliejo kampu, todėl nuolydžiams suformuoti prireikė gerokai mažiau darbo.

„Naujosios gamyklos techninį projektą parengusios bendrovės „Sweco Lietuva“ Pramonės ir infrastruktūros padalinio projekto vadovas Linas Šakalys teigė, kad pas-

tatas bus gana palankus aplinkai, nes jame ne-

�2

�3


bus gaminama taršios produkcijos. „Įvertinus gamyklos oro taršą, paaiškėjo, kad nustatytos išmetamų teršalų ribinės vertės nebus viršytos. Pavyzdžiui, kietųjų dalelių vienų metų koncentracija sudarė 52 %, azoto oksido vienos valandos koncentracija – 24 % ribinės vertės“, – aiškina specialistas. Vis dėlto tam, kad būtų dar labiau sumažinta tarša, imtasi papildomų priemonių. Pa-vyzdžiui, atsisakyta numatytos dujinės katilinės. Taip pat, užsakovo pageida-vimu, pasirūpinta ir šimtaprocenčiu gamybinių nuotekų valymu.

L. Šakalys džiaugėsi, kad požeminėje automobilių saugojimo aikštelėje „Swe-co Lietuva“ suprojektavo itin efektyvią vėdinimo ir dūmų šalinimo sistemą su srautiniais ventiliatoriais, atsisakė tradicinės ortakinės sistemos su daug vietos užimančiais ortakiais. Kai sistema veikia vėdinimo režimu, srautiniai ventiliatoriai užtikrina reikiamą oro apytaką automobilių saugykloje. Dėl to nesusidaro žmonių sveikatai kenksmingų anglies monoksido (CO) koncen-tracijų, o kilus gaisrui ribojamas dūmų plitimas.

Saulės technologijų centro pastatui vėdinti bei technologiniams procesams palaikyti reikia tam tikro mikroklimato. Kelias dešimtis atskirų vėdinimo sis-temų su rekuperaciniais oro tiekimo ir šalinimo įrenginiais, kurių pagrindinis bruožas – aukšta ventiliatorių efektyvumo klasė bei aukštas šilumos grąži-nimo į pastatą efektyvumo koeficientas, šiuo metu baigia įrengti bendrovė „Dizaja“. Orui pašildyti visuose vėdinimo agregatuose buvo suprojektuoti ir įrengti žematemperatūriai (šildančio vandens temperatūra iki 40 °C) oro šildytuvai, leidžiantys maksimaliai efektyviai panaudoti geoterminę šilumą. Atsižvelgiant į kokybės, kainos bei lankstumo santykį, gamykloje sumontuo-ti Lietuvos bendrovės „Amalva“ vėdinimo agregatai ir bendrovės „Systemair“ oro ir dūmų šalinimo ventiliatoriai.

Šildymo, šaldymo, vėdinimo sistemas bus galima valdyti viena laisvai progra-muojama valdymo sistema, prijungta prie interneto tinklo. Tai leis bet ku-riame pasaulio krašte prisijungus prie pastato inžinerinių sistemų matyti jų darbą ir keisti reikiamus parametrus.

L. Šakalio nuomone, buvo teisingai nuspręsta oro kompresorinę įrengti ne cokoliniame aukšte, bet požeminėje automobilių saugojimo aikštelėje. Dėl tokio pasirinkimo nereikėjo įrengti atskiros kompresorių aušinimo sistemos. Be to, kompresoriai šildo ir požemines automobilių stovėjimo patalpas, tad šiluma visiškai utilizuojama.

Ab„AKSA“Elektrėnų g. 10, KaunasMob. +370 687 89 380www.aksa.lt

Ab„AKSA“–VISOSGELŽbETONIOKONSTRUKCIJOSJŪSųSTATYbOMS!

KOLONOS RYGELIAIirSIJOS PERDANGOSPLOKŠTĖS SIENINĖSirCOKOLINĖSPLOKŠTĖS ŠILTINTOSFASADINĖSPLOKŠTĖS

Roberto Krikščiūno nuotr.

��


ŠILDYSIRŠALDYSGELMIųVANDUOGamyklos pastatą nuspręsta aptaisyti kuo didesnės ši-luminės varžos sluoksniuotomis konstrukcijomis. Tam pasirinktos „sandwich“ tipo sienų plokštės su poliure-tano užpildu. Dabar gamyklos pastato šiluminė varža siekia beveik 5 m2 K/W, tad šildymo išlaidos bus nedi-delės. Sutaupyti šilumai skiriamų lėšų padeda ne tik didelė pastato šiluminė varža, bet ir pasirinktas moder-nus geoterminis šildymas žiemą, o vasarą – šaldymas. jį V. Sakalauskas įvardijo kaip pagrindinį gamyklos įrangos išskirtinumą. Kol kas, anot pašnekovo, „BOD Group“ yra pirmieji ne tik Rytų, bet ir Vakarų Europoje pasirinkę tokį gamyklos šildymo ir šaldymo būdą.

Be to, pastate veiks ir pažangiausia klimato kontrolės sistema. Šiuos sudėtingus sprendimus įgyvendino UAB „Dizaja“. jai buvo patikėta įrengti ir automatizuoti visas mechanines inžinerines sistemas: grindinį šildymą, kondicionavimą, vėdinimą, vandentiekį, nuotekas, au-tomatinę pastato gesinimo ir dūmų šalinimo sistemas. Beje, įrengti grnidinį šildymą šiame didžiuliame objekte buvo patikėta profesionaliai savo darbą išmanantiems UAB „UPONOR“ montuotojams.

VIENADIDŽIAUSIųGEOTERMINIOŠILDYMO

IRŠALDYMOSISTEMųAnot bendrovės „Dizaja“ projektų vadovo Tito Keco-riaus, pastato šilumos ir šalčio centro įrengimas in-žineriniu požiūriu buvo įdomiausia ir sudėtingiausia

UAb„UPONOR“, Ukmergės g. 280, LT-06115 VilniusTel., faks. +370 5 213 2336, el.p. [email protected]

Mes tikime, kad dalijimasis savo žiniomis ir patirtimi su partneriais yra geriausias būdas siekti bendro visų tikslo – sukurti žmogui geresnę aplinką. Todėl partnerystė yra viena svarbiausių mūsų vertybių, kurią mes suprantame kaip glaudų bendradarbiavimą visais lygiais. Mes užtikri-name, kad mūsų sėkmė bus ir jūsų sėkmė.

Mūsų dešimtmečius kaupta patirtis ir paprasti, bet nova-toriški energiją tausojantys ir tvarūs inžineriniai sprendi-mai užtikrina partnerystės sėkmę visame pasaulyje. Savo klientams siūlome ne tik daugybę pastatų vidaus klimato sprendimų. Mūsų požiūris į partnerystę įtikino daugumą statybos objektų savininkų, projektuotojų ir montuoto-jų daugiau nei iš 100 šalių visame pasaulyje, kad su mu-mis verta bendradarbiauti, nes „Uponor“ reiškia kur kas daugiau. „Uponor“ partnerystę supranta kaip siekį teikti pačias geriausias technines paslaugas. Mes didžiuojamės savo sukauptomis žiniomis ir džiaugiamės galėdami per-duoti savo žinias jums.

Neatsižvelgiant į tai, ar ruošiatės statyti individualų namą, ar didžiulį komercinį pramoninį pastatą, ar esate santech-nikas, ar profesionalus projektuotojas – mes siūlome as-meninę pagalbą ir konsultacijas. jei jums reikia pagalbos, nedvejodami kreipkitės į bet kurį mūsų specialistą, nes būti „Uponor“ partneriu ir pasitikėti mumis visada verta.

Parodoje„RESTA2013“„Uponor“pristatyspažan-giausius šildymo, vėsinimo ir geriamojo vandenstiekimo sprendimus, kurie suteikia daugiau kom-forto ir,užtikrindamiekonomiškumą,efektyvumąbei tvarumą, padeda kurti malonią žmonių gyve-namąjąaplinką.

Tarptautinė statybos ir remonto paroda „RESTA 2013“ vyks balandžio 24–27 dienomis. „Uponor“ stendą rasi-te 3 salėje.

Bendradarbiavimas su „Uponor“ – tai tikra partnerystė kartu siekiant sėkmės

��


PASTATųVIDAUSIRLAUKOINŽINERINIAITINKLAIvandentiekis ir nuotekos

šildymas, vėdinimas, kondicionavimas

elektros ir silpnų srovių tinklai

priešgaisrinės saugos sistemos

apsaugos ir stebėjimo kameros

pastatų valdymo automatizavimas

Konsultuojameužsakovus supažindinami su pastatų inžinerinių sistemų inovacijomis, padėdami sukomplektuoti tinkamiausią įrangą bei parinkti patį optimaliausią technologinį sprendimą.

Projektuojamepastatų inžinerinessistemasgreitai ir profesionaliai, o mūsų specialistų sukaupta patirtis padeda klientams dar projekto stadijoje identifikuoti visas nenumatytas aplinkybes bei įvertinti jų realizavimo galimybes.

Montuojameinžineriniustinklusbeiįrengimus savo jėgomis, todėl galime užtikrinti aukščiausią atliekamų darbų kokybę suteikdami visapusiškas garantijas bei profesionalų garantinį aptarnavimą.

Sistemųderinimą,automatizavimąirpaleidimą eksploatavimui vykdome tik atestuotų, profesionalių ir laiko patikrintų specialistų rankomis.

Pogarantinįaptarnavimąirpriežiūrą, klientui pageidaujant, vykdo mūsų antrinė įmonė „UAB Statinių priežiūra“, kuriai patikėdami savo klientus tuo pačiu perduodame ir savo darbo kultūrą bei vertybes.

w w w. d i z a j a . l t

jų atlikto darbo dalis. „Šio centro paskirtis – surinkti šilumą bei šaltį iš skirtingų šaltinių ir paskirstyti vartotojams. Šilumos ir šalčio centro širdis – šilumos siur-bliai. jais žemės geoterminė energija verčiama pastatui būtina šiluma. Po visu pastatu įrengti 109 giluminiai gręžiniai, o kiekvieno jų gylis siekia iki 150 m. Į


��


gręžinius suleista beveik 16 km vamzdžių. jais iš požemi-nių vandens sluoksnių bus imama šilumos energija. Grę-žiniai su šilumos siurbliais sujungti vamzdynais, kuriais cirkuliuoja šilumnešis – propilenglikolis. jis uždaru kon-tūru pratekėjęs per gręžinius sušyla iki 5–10 °C ir patenka į šilumos siurblius, kurie, veikdami šaldytuvo principu, atšaldo propilenglikolį iki 0–5 °C ir šią šilumą perduo-da pastato šiluminiam centrui, sušildydami vandenį iki 40 °C. Toliau, atsižvelgiant į pastato šilumos vartotojų po-reikius, šiltas vanduo nukreipiamas į grindinio šildymo ar oro pašildymo sistemas. Vasarą tokiu pačiu principu grę-žiniais cirkuliuojantis šilumnešis naudojamas patalpoms ir gamybos technologinėms linijoms vėsinti“, – aiškino pašnekovas.

Geoterminis šildymas Lietuvoje jau ne naujovė – pirmieji šilumos siurbliai mūsų šalyje parduoti dar 1996 m., ta-čiau, „Dizaja“ darbuotojų žiniomis, Saulės energijos tech-nologijų centre buvo įrengta viena didžiausių Lietuvoje (0,8 MW) geoterminio šildymo ir šaldymo sistemų.

Didžiausias geoterminės energijos pranašumas – maža šiluminės energijos kaina. Paskaičiuota, kad šiluma ga-myklai kainuos apie 12 ct už kilovatvalandę. Palyginti su dujiniu ar centralizuotu šildymu, skirtumas siekia iki 4–5 kartų. Toks pat kainų skirtumas išeina ir įpras-tų šaldymo agregatų pagamintą energiją palyginus su žemės energijos naudojama šaldyti.

Nors investicijos į geoterminio šildymo sistemą buvo apie 4 mln. litų, jos turėtų atsipirkti maždaug per 3,5 metų.

„BOD Group“ pastato pirmo šildymo sezono stebėsena rodo, kad pasiektas tikrai aukštas šiluminio efektyvumo koeficientas (COP), lygus 5,8. Tai reiškia, kad šiluminės kilovatvalandės kaina sudaro 0,17241 elektros energi-jos kainos. Toks šilumos bei šalčio gamybos būdas yra pigiausias iš gamtos teikiamos energijos šaltinių. Be to, pigi šiluminė energija ypač svarbi gamybos tech-nologijai, turinčiai didelį poreikį šilumai bei vėsinimui ir darančiai svarią įtaką galutinei produkcijos kainai.

Pasak T. Kecoriaus, be šilumos siurblių ir miesto šilumos tinklų tiekiamos šilumos, į šiluminį centrą nukreipiama ir šiluma, išsiskirianti gamybos metu. Dauguma atvejų gamyklose ši šiluma nenaudojama, o išmetama į lauką. Be to, naudodamasi geoterminiu šildymu įmonė bus itin ekologiška, nes į aplinką išmes gerokai mažiau kietųjų dalelių.

NAUJOSKARTOSSAULĖSMODULIAIVisoriuose gaminami išskirtiniai naujausių technologijų saulės moduliai bus ne tik ilgalaikiai, bet ir efektyvesni nei įprasti. Naujos kartos elementai, vadinami „stiklas–stik-las“, yra naujovė ne tik visoje Europoje. Be to, šie modu-liai bus ne tik gaminami, bet ir tiriami. Tam ant gamyklos stogo bus įrengtos eksperimentinės elektrinės.

jeigu viskas bus gerai, jau gegužę į Lietuvą bus atvežti pirmieji įrenginiai moduliams gaminti. Pradėti gamybą planuojama rudenį. Naujieji saulės moduliai išsiskirs ir efektyvumu. Vidutinis saulės modulio efektyvumas – dydis, parodantis, kokia dalis šviesos energijos yra


��


��

paverčiama elektra, turėtų siekti iki 18 %. Naujieji saulės elementai bus ir ekologiški, nes susidėvėjusius bus lengva perdirbti. Tai – didžiulis pranašumas, palyginti su branduolinės energijos, kurios atliekas reikia sau-goti, gamyba. V. Sakalauskas teigia, kad trečiosios kartos saulės moduliai galės ne tik generuoti elektros energiją, bet ir papuošti pastatus, pakeisti įprastus stiklo paketus. juos bus galima naudoti kaip statybinę medžiagą pastatų fasaduose ar ant stogų. Moduliai

bus įvairių spalvų, todėl derės prie fasadų. Mūsų šalyje moduliai nebus vien tik surenkami – kai kurios modulių dalys bus gaminamos ir vietoje. V. Sakalaus-ko nuomone, Lietuvoje pradėjus gaminti modulius, ateityje šalyje padaugės saulės jėgainių. Bet kuriuo atveju, tokios gamyklos atsiradimas stipriai paveiks Lietuvos pramonę. jau dabar dėl modulių pardavimo deramasi su Italija, Vokietija, Prancūzija, jAV ir kito-mis šalimis.


��

i n ž i n e r i j A

UAB „kingspan“, Neries kr. 16, KaunasTel. + 370 37 451 883, el. paštas [email protected], www.kingspan.lt.

YPAčGREITASMONTAVIMASNaujose plokštėse „X-DEK™“ yra trys svarbūs elementai: konstrukcinis plieninis pagrindas, ugniai atsparus izolia-cinis užpildas „IPN FIREsafe“ ir plieninė viršutinė danga. Montuojamos be jokių tarpinių atramų, bet kokiu oru, taupant lėšas mechaniz-mams. Užpildas visiškai neįgeria vandens, o laikui bėgant plokščių izoliaci-nės ypatybės beveik ne-kinta. Šiomis plokštėmis galima dengti iki 7 m ilgio tarpatramius, jos gali būti gaminamos iki 13,5 m ilgio, tad tinka visų tipų plokštiems stogams, ku-rių nuolydis yra nuo vie-no procento. Gaminio specifika leidžia uždengti iki 1 000 kv. m stogo plo-to per dieną. Visa tai ypač pagreitina plokščio stogo įrengimą – smarkiai sutrum-pėja buvimo statybvietėje laikas, leidžiantis paspartinti ir kitų statybos etapų darbus, taip sumažinamos statybų sąnaudos ir didinamas investuotojo pelnas.

Sumontavus plokštes, gaunamas estetiškesnis vidinis pa-viršius, prie jo iš karto galima tvirtinti visas inžinerines sis-temas. Vidinė plokštės pusės standartinė spalva yra RAL 9002. Gamykloje pagamintos plokštės yra be defektų, aukštos kokybės, su apšiltinimu. Tai leidžia visiškai suma-žinti žmogiškosios klaidos tikimybę. Šios konstrukcinės

greitesnis ir efektyvesnis sprendimas plokštiems stogams

„nuo rėmo iki rėmo“ denginio plokštės užtikrina reikiamą konstrukcinį stiprumą ir standumą bei reikiamą šiluminę izoliaciją. Dėl plokščių specifikos nelieka tarpų tarp pa-kloto ir izoliacijos, užtikrinamas stogo sandarumas, ant jų galima kloti bet kokią ritininę dangą.

Montuojant iš anksto pagamin-tą denginio sistemą, sumažėja paprastai naudojamų sudeda-mųjų dalių kiekis, o kai kurių ne-bereikia – apšiltinimo sluoksnio, antikondensacinio sluoksnio, tam tikrų tvirtinimo elementų. Plokštės „X-DEK™“ turi visus rei-kiamus sertifikatus, yra lengvos (sveria iki 25 kg/kv. m), nekenks-mingos sveikatai, atsparios pe-lėsiams, grybams, parazitams, išsiskiria didele šilumos izolia-cija, atitinka gaisrinės saugos reikalavimus. Plokščių labai geri

atsparumo rodikliai, jas galima naudoti drėgnose patal-pose (pavyzdžiui, baseinuose).

Greitas montavimas.Galima perdengti 6 m ir didesnius tarpatramius.Stogo nuolydžio kampas – nuo 0,50.

Naujosios„Kingspan“ didelio tarpatramio daugiasluoksnės denginio plokš-tės„KS1000X-DEK™“labaipaspartinsplokščiųjųstogųįrengimodarbusvisųtipųstatiniuose.

��


„VIEGAADVANTIXVARIO“–

Pirmasis laisvai pjaustomas dušo latakas, kurį milimetrų tikslumu galima lengvai nu-pjauti iki norimo ilgio.

Kampine jungtimi galima sujungti du iki 1,6 m ilgio latakus, tuomet latako vandens pralaidumas latake bus 1,6 l/s.

DUŠOLATAKAS„ADVANTIXVARIO“–NERIbOTOSGALIMYbĖS

EKSTREMALUSILGISIRKINTAMASAUKŠTIS

Tiesi dalis gali būti iki 2,8 m ilgio, o U ir L formos konstrukcijos su kraštinėmis – iki 1,6 m ilgio. Net sumontavus dušo latako sifoną pačioje žemiausioje padėtyje, kana-lizacijos vamzdžio prijungimo vamzdelis bus 2,5 cm aukštyje nuo grindų – tai leis lengvai suformuoti nuolydį į kanalizaciją.

Kiekvienos atskiros atšakos vandens pra-laidumas yra 0,4–0,8 l/s, todėl bendras pralaidumas gali siekti net 2,4 l/s.

SAVAIMINISIŠSIVALYMAS

Labai lygus latako paviršius ir specialios konstrukcijos ADVANTIX sifonas neleidžia užsilaikyti drenažo likučiams.

Net ADVANTIX VARIO dušo latako vidus paprastai būna švarus dėl to, kad:

latakas yra siauras,

latako vidus yra išlietas be jokių briau-nų, kurios būtų kliūtimi purvo tėkmei ir jį užlaikytų.

Atstovas Lietuvoje RamūnasKašėta, telefonas +370 652 38 555, el. paštas [email protected]

�0


�1


�2

i n ž i n e r i j A / A k t U A l i j o s

TRŪkSTA InžInIERIŲ IR InfORMAcInIŲ TEchnOLOgIjŲ SpEcIALISTŲeGLė KaJaUSKaItė

Skelbimas: „Ieškau profesionalaus inžinieriaus. Užmokestis? Kokio norės.Kadareikia?Vakar.“Taitikiliustracija,tačiaujiatspindišiųdienųrealijas.In-žinieriai–elektronikos,mechanikos,informaciniųtechnologijų,aplinkosap-saugos,įvairiųsričiųstatybos,transportospecialistaišiandientapo„nykstan-tirūšis“.Verslininkai,pramonininkaiirpedagoginėvisuomenėskambinapa-vojausvarpais:jeitaipbusirtoliau–specialistusteksįsivežtiištrečiųjųšalių.Tačiauarbūsimepatenkintijųdarbokokybe?

�3

A k t U A l i j o s / i n ž i n e r i j A

„Per pastaruosius dvejus metus gauname tiek prašymų surasti informacinių technologijų srities darbuotojų, kiek negaudavome niekada anksčiau. Tiesa tokia, neužtenka nei specialistų, nei studentų, – nerimauja VGTU Funda-mentinių mokslų fakulteto dekanas habil. dr. prof. Ri-mantas Belevičius. – Anksčiau įmonės siūlydavo darbą baigusiems specialistams, o dabar ima vos antro kurso studentus, turinčius informatikos pradmenis, ir bando sau užsiauginti darbuotojus.“ Tačiau čia galima įžvelgti

PRIĖMIMOĮPIRMOSIOSPAKOPOSIRVIENTISųJųSTUDIJųVALSTYbĖSFINANSUOJAMASVIETASPLANAI2008–2013M.IRJųKAITA,PALYGINTISU2008M.

Sritis grafike

Studijų sritis

Vf vietų skaičius

procentas*2008 m.

Vf vietų skaičius

procentas*2009 m.

Vf vietų skaičius

procentas*2010 m.

Vf vietų skaičius

procentas*2011 m.

Vf vietų skaičius

procentas*2012 m.

Vf vietų skaičius

procentas*2013 m.

TTechnologijos

mokslai4242 100 2946 69,4 2462 58,0 2467 58,2 2275 53,6 2065 48,7

FFiziniai mokslai

2388 100 1698 71,1 1325 55,5 1335 55,9 1295 54,2 1177 49,3

SSocialiniai

mokslai4402 100 3074 69,8 3094 70,3 3074 69,8 2692 61,2 2411 54,8

HHumanitariniai

mokslai1869 100 1326 70,9 1132 60,6 1137 60,8 1103 59,0 1013 54,2

bBiomedicinos

mokslai1834 100 1289 70,3 1123 61,2 1123 61,2 1089 59,4 925 50,4

M Menai 983 100 686 69,8 544 55,3 544 55,3 521 53,0 381 38,8

Išviso 15718 100 11019 70,1 9680 61,6 9680 61,6 8975 57,1 7972 50,7

Procentas* – nuo 2008 m. plano

PRIĖMIMOĮPIRMOSIOSPAKOPOSIRVIENTISųJųSTUDIJųVALSTYbĖSFINANSUOJAMASVIETASPLANAI2009–2013M.IRJųKAITA,PALYGINTISU2009M.

Sritis grafike

Studijųsritis

VFvietųskaičius

Procentas**2009m.

VFvietųskaičius

Procentas**2010m.

VFvietųskaičius

Procentas**2011m.

VFvietųskaičius

Procentas**2012m.

VFvietųskaičius

Procentas**2013m.

TTechnologijos

mokslai2946 100,0 2462 83,6 2467 83,7 2275 77,2 2065 70,1

FFiziniai mokslai

1698 100,0 1325 78,0 1335 78,6 1295 76,3 1177 69,3

SSocialiniai

mokslai3074 100,0 3094 100,7 3074 100,0 2692 87,6 2411 78,4

HHumanitariniai

mokslai1326 100,0 1132 85,4 1137 85,7 1103 83,2 1013 76,4

BBiomedicinos

mokslai1289 100,0 1123 87,1 1123 87,1 1089 84,5 925 71,8

M Menai 686 100,0 544 79,3 544 79,3 521 75,9 381 55,5

Išviso 11019 100,0 9680 87,8 9680 87,8 8975 81,5 7972 72,3

Procentas** – nuo 2009 m. plano

rimAntAs BelevičiUs,habil. dr. prof. VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto dekanas.

bEDARbIAIVIETOJGERAIAPMOKAMųSPECIALISTų?Vilniaus Gedimino technikos universiteto Studijų prorekto-rius prof. dr. Romualdas Kliukas tvirtina, kad padėtis katastro-fiška, nors tikslieji mokslai tapo praktiškai nemokami, tačiau juos renkasi vis mažiau studentų, o šių specialybių deficitas auga milžinišku tempu. „Abiturientai stoja ten, kur pigiau – į socialinius mokslus. Technologijos ir fizikos mokslus pasiren-ka vos 10 proc. studentų, ketvirtadalis jų mokslų baigti nesu-geba, taip šie mokslai jau po pirmo semestro tampa visiškai nemokami, o specialistai – deficitiniai, – tvirtina R. Kliukas. – Be to, valstybė nesusimąstydama mažina technologijos mokslų studentų vietų skaičių, o, pavyzdžiui, medicinos stu-dentų vietų skaičių didina. Nors mes jau dabar medikus ruo-šiame užsieniui. Tas pat ir su socialiniais mokslais. Socialinius mokslus baigia būsimi bedarbiai. Tačiau toks žmogus vėliau perstoti ir nemokamai studijuoti tiksliųjų mokslų jau nebe-gali. Valstybė nemokamai leidžia studijuoti tik vieną kartą.“

Pasak profesoriaus, keisčiausia tai, kad esą armiją bedarbių remian-ti valdžia nesusimąsto apie tai, užuot informavusi jaunus žmones apie iš tiesų paklausias ir gerai ap-mokamas specialybes. R. Kliuko teigimu, žmogus, baigęs staty-bą, fiziką ar chemiją, visada gaus darbo bet kurioje verslo įmonėje. O technologijos mokslus baigęs žmogus šiais laikais esą uždirba nemažus pinigus. Pavyzdžiui, in-žinierių alga į rankas prasideda nuo kelių tūkstančių litų, tūkstan-tines sumas uždirba ir informaci-nių technologijų, ir kiti technikos mokslų specialistai.

ir paradoksą – nors fundamentaliųjų mokslų specialistų trūksta, o informacinių technologijų, inžinierių ir kitų šios srities darbuotojų algos šoktelėjo kone iki debesų, vis dar norinčiųjų studijuoti šias specialybes yra labai mažai. Pe-dagogai dėl to linkę kaltinti ne tik lengvesnį kelią ir ma-žiau sudėtingus mokslus pasirenkančius jaunuolius, bet ir valdžios vyrus, nesugebančius užtikrinti, kad vietoje būsimų bedarbių būtų paruošiami deficitinių, graibstyte graibstomų profesijų atstovai.

��

i n ž i n e r i j A / A k t U A l i j o s

3pav. PRIIMTųJųĮVALSTYbĖSFINANSUOJAMAS

VIETASUNIVERSITETUOSE2008–2013M.DINAMIKA

(LAMAbPODUOMENYS)

ŠAKNYSNUPJAUNAMOSJAUMOKYKLOJEPaklausti, kas kaltas dėl susidariusios situacijos, pašneko-vai vieningi – nuolat kaitaliojama ir iki absurdo priėjusi švietimo sistema, o tiksliau – mokyklose įvestas profilia-vimas. Visi žino posakį: „Mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs.“ Tačiau dažnai nė 16-os dar nesulaukęs jaunuo-lis jau turi žinoti, kokią specialybę turės rinktis po trejų metų. jau devintoje klasėje moksleiviai turi apsispręsti, kokius mokslus krimsti – tiksliuosius ar humanitarinius. Taip netinkamai savo ateities kelią pasirinkęs jaunuolis pats nusipjauna šaknis, iš kurių galėtų užaugti ir vėliau vaisius megzti itin derlingas medis. „Prieš 20-metį viduri-nį išsilavinimą jaunuolis įgydavo tik tada, kai įsisavinda-vo visą spektrą žinių: tiksliųjų, humanitarinių, kultūrinių mokslų ir t. t. O dabar atsirado profiliavimas... Kaip gali su-augę žmonės nuspręsti, kad konkrečiam vaikui užaugus nebereikės kurios nors disciplinos?! Kaip gali pats vaikas apsispręsti ir iš anksto žinoti, kokios mokslo šakos jam reikės?! – piktinasi Vandenvalos įrenginių įmonei „Traide-nis“ vadovaujantis verslininkas Sigitas Leonavičius. – juk natūralu, kad vaikas, jei tik jam bus leista, rinksis mokytis tuos dalykus, kurie yra lengvesni. Niekas negalvoja apie ateitį ir šios sistemos padarinius, o juos jaučiame jau šian-dien. Tie, kas nepasirinko tiksliųjų mokslų krypties, neiš-laikė tiksliųjų mokslų egzaminų, vėliau nebegali pasirink-ti šių specialybių. Nevisavertį mokyklos baigimo atestatą gavęs jaunuolis iš anksto apribotas rinkdamasis norimą profesiją, kuri gali būti itin paklausi ir gerai apmokama.“ Pasak specialistų, dėl profiliavimo dažnai atkrenta tikslie-siems mokslams gabūs, tačiau dėl neapgalvotų priežas-čių humanitarinę pakraipą mokykloje pasirinkę jaunuo-liai. Nukenčia ne tik jie patys, bet ir valstybė.

VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto dekanas moky-mosi grandinėje įžvelgia ir dar vieną surūdijusią grandį – net ir mokydamiesi tiksliuosius mokslus mokykloje vaikai esą prastai paruošiami, ir jiems po to būna labai sunku fundamentaliųjų mokslų mokytis universitete. „Net ir tie studentai, kurie sąmoningai pasirenka studijuoti informa-tiką, ne visi sugeba įsisavinti informaciją, – neslepia prof. R. Belevičius. – Pavyzdžiui, ne visus žmones įmanoma pa-ruošti būti programuotojais, nes ne paslaptis, kad eduko-logijos universitetus renkasi ne patys ryškiausi žmonės. Po to tie žmonės moko mūsų vaikus. Štai ir susidaro tokia grandinė, kai intelekto, matyt, trūksta visose grandyse.“ Pasak specialisto, universitetams užtektų, kad mokyklos paruoštų neblogus matematikus. Informatikos dalykus esą nuo nulio galima išdėstyti ir universitete. Norėdamas studijuoti tiksliuosius mokslus jaunuolis mokykloje turi susiformuoti matematinį mąstymą, viso kito galės išmokti studijuodamas.

2pav. PRIIMTųJų Į VALSTYbĖS FINANSUOJAMAS

VIETAS UNIVERSITETUOSE 2009–2013 M. DINAMIKA

(LAMAbPODUOMENYS)(procentais nuo 2009 m. plano)

2013 m. planas pagal LR švietimo ir mokslo ministro 2013-02-12 įsakymą Nr. V-107 (pateiktos VF vietos, sudėtos su studijų stipendijų vietomis).

1pav. PRIIMTųJųĮVALSTYbĖSFINANSUOJAMAS

VIETASUNIVERSITETUOSE2009–2013M.DINAMIKA

(LAMAbPODUOMENYS)

��

A k t U A l i j o s / i n ž i n e r i j A

siGitAs leonAvičiUs,Įmonės „Traidenis“ vadovas.

ATEITIESVIzIJAARbATREčIųJųŠALIųINVAzIJAKą manote apie masiškai gaminamas kiniškas prekes? Ar norėtumėte namo, kurį būtų suprojektavęs kinas? Tai ne rasistinis klausimas. Tiesiog įsivežti profesionalų ir gerą išsilavinimą įgijusį specialistą iš Kinijos būtų per brangu. Todėl natūralu, kad tuščią projektuotojų vietą greičiausiai užimtų „didesnio užmokesčio“ ieškoti į šalį atvykęs mažiau išsilavinęs inžinierius. Tiek pat profesionalus, kaip ir tas,

kuris gamyklose gamina milijonus kiniškų prekių. Ar jo darbas bus ko-kybiškas? „Asociacija „Infobalt“ vienija 138 Lietuvos informatikos įmones, ji yra atlikusi apklausas. Programuoto-jai – labiausiai deficitinė specialybė informacinių technologijų sektoriuje. Kasmet jų trūksta vis daugiau“, – per-spėja habil. dr. prof. R. Belevičius. jam antrina ir prof. dr. R. Kliukas.

„Visos institucijos – nuo mokyklos iki universitetų – turėtų sugrąžinti gar-bingą inžinieriaus vardą, šios profe-sijos prestižą. Aš dažnai klausiu tėvų, kokiais žaislais mėgsta žaisti vaikai – darželinukai, pradinukai? Konstruktoriais, kaladėlėmis – tiesa? – retoriškai klausia S. Leonavičius. – Kūrybinė sa-vybė ką nors kurti, konstruoti, statyti – mažiems vaikams ateina su genais. Tik po to šie gabumai nustumiami į šalį ir patys tėvai atima norą tobulėti. Pamažu atimami kons-truktoriai, vaikai pereina prie kalbėjimo, beletristikos ir taip išauginami ne specialistai, o „išsilavinę žmonės“. Ar jūs eitumėte gydytis pas išsilavinusį chirurgą? juk rinktu-mėtės profesionalų mediką. Ir inžinerijos srityje, jei nuo mokyklos suolo nebus profesionalumo, nuoseklumo, tu-rėsime vidutinio lygio mokyklą baigusius jaunus žmones, nebežinančius, ką jiems studijuoti, ir negebančius tapti tikrais specialistais, o tik išsilavinusiais žmonėmis.“

O svarbiausia, ką teigė visi kaip vienas kalbinti pašne-kovai, – inžinerinius mokslus baigęs specialistas pagal Lietuvos statistiką gamybinėse ir kito profilio įmonėse ar verslo bendrovėse dažnai tampa ne tik samdomu darbuotoju, bet ir darbo vietų kūrėju. juk inžinierius ir reiškia „kūrėjas“ – tai garbinga, svarbi, paklausi ir pelnin-ga profesija.

4pav. PRIIMTųJų Į VALSTYbĖS FINANSUOJAMAS

VIETAS UNIVERSITETUOSE 2008–2013 M. DINAMIKA

(LAMAbPODUOMENYS)(procentais nuo 2008 m. plano)

2013 m. planas pagal LR švietimo ir mokslo ministro 2013-02-12 įsakymą Nr. V-107 (pateiktos VF vietos, sudėtos su studijų stipendijų vietomis).

��

i n ž i n e r i j A / te c h n o l o g i j A

Dinaminisšildymoirvėsinimosistemųhidraulinisbalansavimas

Dinaminishidraulinisbalansavimasgerokaisutrum-pinabalansavimolaikąirsuteikiagalimybęšildymoirvėsinimosistemomsoptimaliaiveiktinetkintantjųdarbobūsenai.

Dalinė ir pilnutinė apkrova

Balansinis vožtuvas „Hydrocontrol VTR“

Hidraulinis atskirų šildymo ir vėsinimo sis-temos atšakų (stovų) balansavimas – viena svarbiausių sąlygų, užtikrinančių efektyvų energijos vartojimą sistemos eksploatavi-mo metu. Netinkamas šildymo arba vėsini-mo šilumnešio srautų paskirstymas stipriai didina energijos sąnaudas ir kartu mažina šių sistemų teikiamą komfortą.

Per metus eksploatuojant šildymo ir vėsi-nimo sistemas nuolat kinta jų darbo būse-na. Didžiąją laiko dalį sistemos veikia dali-nės apkrovos režimu. Bet būtina atsižvelg-ti ir į jų eksploatavimą pilnutine apkrova. Esamos sistemos turi būti hidrauliškai su-balansuotos, esant abiem eksploatavimo režimams.

Nesubalansuota sistema Subalansuota sistema

Diferencinio slėgio reguliatorius „Hydromat DTR“

Diferencinis slėgis ∆ p

Dalinės apkrovos sritis

Parinkties taškas

Siurblio kreivė

∆ p nereguliuojamas

∆ p pastovus

∆ p kintantis

Per šalta

Per karšta

Srautas V

Sistemos kreivės

��

te c h n o l o g i j A / i n ž i n e r i j A

Sistemos pavyzdys: dinaminio hidraulinio balansavimo įrangos derinysDinaminis balansavimas

„oventrop GmbH & Co. kG“ atstovas Baltijos šalims Vygantas MilaknisMob. 8 687 27 817El. paštas [email protected]

Naujos kartos „Oventrop“ matavimo įren-giniu „OV-DMPC“, turinčiu USB jungtį, ba-lansavimo procesą galima dar labiau supa-prastinti.

Su prietaiso „OV-DMPC“ matavimo kei-tikliu, jungiamu prie USB lizdo, matuo-jamas slėgių skirtumas ir nuolat apskai-čiuojamas stovu cirkuliuojantis srautas.

Keičiant stovo slėgių skirtumą (sukant diferencinio srauto reguliatoriaus „Hydro-mat DTR“ rankenėlę) keičiasi ir srautas, kol pasiekiama pageidaujama vardinė vertė.

Taip nustatomas pilnutinės apkrovos di-ferencinis darbo slėgis, neviršijamas net ir esant dalinei apkrovai.

IŠVADADinaminis balansavimas – tai idealus sprendimas, norint sureguliuoti šildymo ir vėsinimo sistemų stovų srautus. Balan-sinio vožtuvo ir diferencinio slėgio regu-liatoriaus derinys suteikia galimybę sure-guliuoti sistemą, kad ji optimaliai veiktų, kintant darbo būsenai (esant dalinei ir pilnutinei apkrovai). Šiuo atveju reguliuo-jami tiek srautai, tiek slėgių skirtumas. Pastarasis svarbus esant sistemos dalinei apkrovai. Dėl to išvengiama reguliavimo vožtuvų triukšmų (pvz., termostatiniuose vožtuvuose).

DINAMINIAM

bALANSAVIMUINAUDOJAMA

ŠI„OVENTROP“ĮRANGA:

balansinis vožtuvas „Hydrocontrol VTR“, naudojamas kaip matavi-mo vožtuvas. Taip pat jis gali būti naudojamas ir kaip droseliuojanti armatūra;

diferencinio slėgio reguliatorius „Hydromat DTR“, būtinas pastoviai palaikant minimaliai reikiamą sto-vo slėgių skirtumą.

HIDRAULINISbALANSAVIMASPatirtis rodo, kad hidrauliniam balansavi-mui gali prireikti daug sąnaudų. Atliekant hidraulinį balansavimą įprastais balansa-vimo metodais dažnai reikia keletą kartų apeiti sistemą, kol pasiekiamas norimas rezultatas. Taip yra dėl to, kad pakeitus vieno balansinio vožtuvo nuostatas iškart pasikeičia srautas kituose stovuose.

jei atliekant pirmojo sureguliuoto balan-sinio vožtuvo kontrolinį matavimą nusta-tomas per didelis srauto nuokrypis nuo reikiamo dydžio, reikia vėl apeiti sistemos balansinius vožtuvus ir juos dar kartą su-balansuoti. O tam prireikia daug laiko ir darbo sąnaudų.

Tinkamai parinkus balansinius vožtuvus ir balansavimo metodus, galima gerokai su-mažinti šias sąnaudas.

Todėl „Oventrop“ teikia pirmenybę dina-miniam balansavimui. To sąlyga – nau-doti balansinius vožtuvus (pvz., „Hydro-control VTR/MTR“) tiekiamajam srautui, o diferencinio slėgio reguliatorius (pvz., „Hydromat DTR“) – grįžtamajam srautui. Balansinis vožtuvas turi turėti matavimo

adapterį, skirtą diferencinio slėgio regu-liatoriaus impulsiniam vamzdeliui ir ma-tavimo prietaiso antgaliui prijungti.

Dinaminis balansavimas grindžiamas sto-vo srauto reguliavimu. Tam diferencinio slėgio reguliatoriuje nustatomas būtinas minimalus diferencinis slėgis (prireikus derinamas su išankstine balansinio vožtu-vo nuostata). Šio metodo pranašumas tas, kad kiekvieną stovą reikia sureguliuoti tik vieną kartą. Dėl to darbo ir laiko sąnaudos sumažėja iki minimumo. Vieną kartą nu-stačius reikiamą srautą, diferencinio slėgio reguliatorius šiam srautui neleidžia kisti, net jei kiti stovai dar balansuojami.

DINAMINIObALANSAVIMO

METODASIRMATAVIMO

PRIETAISONAUDOJIMASJIMAS

Apskaičiuoti kiekvienam stovui reikiamą srautą (vardines vertes).

Atidaryti termostatinius vožtuvus (nuimti termostatinę galvą) ir atlik-ti termostatinių vožtuvų išankstinį nustatymą.

Nustatyti siurblio nominaliąją galią / išvystomą pakėlimo aukštį.

Pradėti balansuoti nuo artimiausio siurbliui stovo.

„Oventrop“ matavimo kompiuterį „OV-DMC 2“ prijungti prie balansi-nio vožtuvo ir, pastarąjį naudojant kaip matavimo diafragmą, išma-tuoti pratekantį srautą (nuolatinis srauto matavimas).

Reikiamą srautą nustatyti dife-rencinio slėgio reguliatoriumi, keičiant tiekiamojo ir grįžtančiojo srauto stovų slėgių skirtumą.

��

i n ž i n e r i j A / s P r e n d i M A i

Jau nuo 2011 m. Priešgaisrinės ap-saugos ir gelbėjimo departamento(PAGD) struktūrinių padalinių parei-gūnaitikrina,arkonvejeriniųsistemųpriešgaisrinės užsklandos atitinkastandartoLSTEN1366-7(Inžineriniųtinklų įrenginių atsparumo ugniaibandymai. 7 dalis. Konvejerių siste-mosirjųužsklandos)reikalavimus.

Šiuo metu šalies inžinieriai projektuodami vienos iš kati-linių technologinę dalį susidūrė su faktu, kad gaisrininkai reikalauja pakeisti sprinklerius į specialias užtvaras tose vietose, kur biokuro konvejerio linija kerta priešgaisrines sienas arba perdangas. Tad teko ieškoti atsakymo į klau-simą, koks turi būti tinkamas šios problemos sprendimas ir kuo jį pagrįsti?

Dažniausiai tokiais atvejais projektuotojai randa išeitį numatydami papildomą drenčerių / sprinklerių atša-ką, saugančią konvejerio kertamą angą priešgaisrinė-se konstrukcijose. Tačiau tai tikrai nėra geras sprendi-mas.

Kodėl Europoje buvo atsisakyta gaisro gesinimo sistemų angose kaip nepatikimo, tinkamai saugumo neužtikri-nančio šios problemos sprendimo varianto? Konvejerinės transporterių linijos kerta įvairaus dydžio angas, esančias tiek vertikaliose, tiek horizontaliose statinio konstrukci-jose. Užtikrinti reglamentuose reikalaujamą atsparumo ugniai kriterijų EI su gesinimo sistema yra be galo sun-ku. Projektuotojo nustatytą laikotarpį turi būti užtikrin-tas užtvaros vientisumas ir aukštų temperatūrų izoliacija gaisro metu. Gesinimo sistemų patikimumą šiuo atveju galima patikrinti kompiuterinio gaisro modeliavimo me-todu (CFD FDS), tačiau tai – sąlyginai brangi paslauga. Bandymais įrodyta, kad sprinkleriai EI kriterijus užtikrina tik naudojant papildomas specialias užuolaidas, todėl jie vieni, be abejonių, reikiamo rezultato neduos.

konvejerių priešgaisrinė sauga –ne tik pareigūnų rūpestis

Angų užsklandų valdymo sistema prijungiama prie bendros priešgaisrinės sistemos.

��

��

s P r e n d i M A i / i n ž i n e r i j A

Konvejerinės sistemos gali būti skirtingos. Pavyzdžiui, mais-to pramonėje, oro uostuose kietosios formos objektams transportuoti juostomis arba ratukais naudojamos mecha-ninės sistemos. O pneumatinės sistemos įrengiamos ban-kuose, bibliotekose, prekybos centruose, taip pat karštam orui šalinti iš didžiulių maisto ruošimo įstaigų virtuvių.

Šiuo metu priešgaisrinių užsklandų, tinkamų įvairioms konvejerinėms sistemoms, jau galima įsigyti ir Lietu-voje. jas tiekia įmonės, kurių specializacija – pasyvių gaisrinės saugos sistemų diegimas ir su tuo susijusių problemų sprendimas. Vienos jų gaisrinės saugos in-žinierius Martynas Matulevičius visiems pageidaujan-tiesiems neprasilenkti su priešgaisrinės saugos LST EN 1366-7 standarto reikalavimais pataria pasinaudoti siūloma išeitimi ir įrengti specialias pertvarėles (varte-lius), galinčias ties konvejeriu nusileisti iš viršaus arba užsklęsti angą iš šono ir patikimai ją užsandarinti iškilus pavojui. Šios priešgaisrinės užsklandos užtikrina atspa-rumą ugniai nuo EI 30 iki EI 120. Tokių užsklandų siste-ma, kaip įprasta, yra prijungiama prie bendros apsau-gos nuo gaisro sistemos ir operatyviai suveikia dūmų ar temperatūros jutikliams sureagavus į atitinkamai pasi-keitusius aplinkos veiksnius.

Skirtingos konvejerinių sistemų užsklandos.

��

PATYRęINŽINIERIAIPROJEKTUOTOJAITEIGIA,

KADPROJEKTUOJANTPRIEŠGAISRINES

UŽTVARASbŪTINAAPGALVOTIŠIUOSDALYKUS:

transportuojamo objekto parametrus;

konvejerio avarinį elektros tiekimą;

konvejerio linijos tipą (juostinis, grandininis ar ratukinis);

angos konstrukcijoje matmenis;

konvejerio užtvaros darbo režimą (užsidaro tik kilus gaisrui ar esant konkrečiam darbo režimui).

Tik įvertinus visas technologines charakteristikas ir įren-ginių veikimo sąlygas, galima tikėtis, kad priešgaisrinės priemonės pateisins lūkesčius, o PAGD pareigūnai netu-rės priekaištų konvejerinių technologijų projektuotojams ir montuotojams.

�0

i n ž i n e r i j A / n A U j o v ė s

VisiškaineseniaiFrankfurteprieMainovykusiojetarptautinėjeparodoje„ISH“didžiausisantechninėskeramikosirįrangosgamintojaidemonstravonaujausiusproduktusbeikolekcijas.Įdomu,kadpobesibaigiančioekonomikossąstingiokasdvejusmetusorganizuojamopasauliniolygiodidžiuliairenginiomastaišiemetstebinotiekdalyvių,tieklankytojųskaičiumi.buvotokiųdalyvių,kuriųvienosįmonėsekspozicijosplotąLietuvojeorganizuojamoseparodosebūtųsunkuįsi-vaizduoti.Oirkątikpristatytosrinkainaujovėsbuvokurkasįdomesnės.Siūlomesusipažintisukaikuriomisvonioskambariotechnologijųirdizainonaujienomis,patraukusiomisgausiųparodoslankytojųdėmesį.

pasaulinės „ISh“ parodoseksponatai – komfortiškosateities įkūnijimas

Novatoriškus laimėjimus savo srityje kartu su kitais pajėgiau-siais vonios įrangos gamintojais maždaug 1200 m2 bendro ploto ekspozicijoje pristatė ir Lietuvoje žinomi garsūs prekių ženklai, priklausantys didžiausiai pasaulio pagal vonios įran-gos gamybą „Roca“ grupei. „Roca“ eksponavo savo gamina-mus universalaus, daugelyje pasaulio šalių suprantamo di-zaino produktus, skirtus didesniam vartotojų segmentui, o pernai 120 metų jubiliejų atšventusi Šveicarijos „Premium“ klasės vonios įrangos gamintoja „Laufen“ demonstravo įspūdingus gaminius, skirtus inovatyvių technologijų, išskir-tinio dizaino ieškantiems vartotojams. Šia prasme „Laufen“ galima laikyti pasauline vonios erdvių lydere.

Inovacijos, dizainas, funkcionalumas ir tvarumas – tai dar ne visos pagrindinės vertybės, kuriomis gamintojai vadovavosi kurdami savo naujausias, pristatytas 2013 m. „ISH“ parodoje gaminių kolekcijas. Nūdienos vartotojui jau nebeužtenka vien mėgautis patogiai, gražiai ir funkcionaliai įrengtu vo-nios kambariu – dabar ypač aktualūs ir ekonomiškumo bei ekologiškumo kriterijai. Todėl parodoje buvo pristatomi ne tik modernių technologijų funkcionalūs ir išskirtinio dizaino idėjas įkūnijantys gaminiai, bet ir iš esmės ateičiai priklau-santys produktai.

Sakytume, vonios įrangos gamintojams reikalavimų kartelė iškelta labai aukštai. jos neįmanoma įveikti be esminių tech-ninių naujovių, be mokslinių atradimų. Tad „ISH“ parodoje „Laufen“ stendas pelnė didžiulį susidomėjimą. jame buvo pristatyti santechnikos produktai, pagaminti iš visiškai nau-jos sudėties keraminės medžiagos. jos gamybos technolo-

giją ir medžiagos receptūrą per daugiau nei šešerius metus sukūrė mokslininkų iš kelių Europos šalių grupė. Technolo-gų sukurta naujoji keraminė medžiaga pretenduoja tapti savotišku perversmu vonios įrangos gamybos srityje. Nau-jovė atriša rankas tiek dizaineriams, tiek gamintojams ir jau patentuojama kaip išradimas.

Įprasta keramika, be kurios gaminių jau daugelį metų neapseinama vonios kambaryje, yra gana paprastos su-dėties – dažniausiai iš penkių pagrindinių dalių: molio, kvarco, lauko špato, kaolino ir vandens. Iš tokios sudėties medžiagos buvo neįmanoma pagaminti santechnikos gaminių su plonesnėmis nei 9–10 mm sienelėmis. Be to, dizaineriams ji neleido sugalvoti įdomesnių formų, ku-rių briaunos lenkimo spindulys galėtų būti mažesnis nei 7–8 mm. „Laufen“ įdiegtas mokslininkų atradimas – me-džiagos sudėties priedas keramikos receptūroje. Tai ko-rundas – aliuminio oksido (Al2O3) kristalinė forma. Gam-toje jis randamas su skirtingomis priemaišomis, kurios suteikia jam spalvos: raudonas skaidrus korundas mums žinomas kaip rubinas; kitų spalvų – kaip safyras. Kietumu gamtoje nusileisdamas tik deimantui, korundas suteikia keramikai neįtikėtinai išskirtinių ypatybių. jis leidžia „Lau-fen“ gaminti tvirtus ploniasienius gaminius. Dabar jų sie-nelių storis gali būti vos 4 mm, o briaunos lenkimo arba kampo spindulys – tik 1–2 mm. Nors gaminiai iš naujos sudėties keramikos yra kur kas lengvesni ir vizualiai, ir pa-gal svorį, jų atsparumas mechaniniam poveikiui yra net 2–2,5 karto didesnis nei įprastų. Be to, šiems gaminiams pagaminti prireiks ne tik mažiau žaliavų, bet ir energijos.

�1

n A U j o v ė s / i n ž i n e r i j A

�1

�2

i n ž i n e r i j A / n A U j o v ė s

Be abejonių, visa tai stipriai pakeis daugelio gamintojų ir vartotojų supratimą apie vonios kambario įrengimo galimybes. Tačiau svajonės, pasirodo, gali virsti realybe. Parodoje „ISH“ „Laufen“ pristatė: pirmuosius du itin sub-tilius praustuvus-dubenis „Living Square“, pagamintus iš revoliucinės medžiagos. juos sukūrė Štutgarte dirbantis dizaineris Andreas Dimitriadis („platinumdesign“). „Nau-joji „Laufen“ keraminė medžiaga suteikia precedento ne-turinčią kūrybinę dizaino laisvę ir reikalauja visiškai kito-kio mąstymo, – užsidegęs aiškina A. Dimitriadis. – Dabar galvojame apie tikslias briaunas ir plonas sieneles, o ne apie paviršius ir nuokrypius.“

Išskirtinumo nebijantiems, stilių vertinantiems vartotojams, o juolab dizaineriams gerai žinomas visame pasaulyje gar-sus, daugiau nei 60 metų patirties turintis italų prekių ženklas „Kartell“, siūlantis aukštojo dizaino baldus ir aksesuarus iš plastiko. Per savo istoriją „Kartell“ kūrinių autoriais tapo apie 80 garsių pasaulio dizainerių, tarp kurių – Philippe’as Starckas, Ronas Aradas, Antonio Citterio, Vico Magistretti, Gae Aulenti ir daug kitų. Tačiau pirmą kartą savo istorijoje „Kartell“ sutinka įgyvendinti bendrą projektą su kitu garsiu partneriu – savo srities grandu „Laufen“. Iš šio bendradarbiavimo gimė išskirti-nė vonios kambario kolekcija „Kartell by Laufen“, kurią projek-tavo garsus Italijos šeimyninis dizaino tandemas Roberto ir Ludovica Palombos. jų sukurto dizaino gaminiai leis įsirengti šiuolaikinį, kone futuristinį modernų vonios kambarį, gebantį kaip chameleonas prisitaikyti prie šeimininko ir leisiantį fanta-zuoti. jame dera iš unikaliosios „Laufen“ keramikos „SaphirKe-ramik“ pagaminti praustuvai su paslėptomis nuotako ir van-dens perlajos angomis, iš kompozicinės medžiagos „Grap-hyd“ pagal individualų poreikį liejamos vonios, iš naujausios kartos polikarbonato „Kartell“ gaminami unikalūs aksesuarai bei baldai ir dar daug netikėtų sprendimų.

„Laufen“ asortimente – ir daugybę dizaino prizų per trumpą laiką susižėrę nauji gaminiai iš vardinės tų pačių

dizainerių Palombų kolekcijos „Palomba Collection“. Tarp visų jos naujovių scenos viduryje nusipelno būti pastato-masis praustuvas „Menhir“, primenantis potvynio bangų suformuotą ir nugludintą akmenį, ir unikali vonia, stebi-nanti dinamiškomis nesimetriškomis formomis ir aukšta nugaros dalimi.

Vonios kambarys neįsivaizduojamas be klozeto. jis turi derėti prie vonios interjero, būti itin patogus ir praktiškas. Kaip tik tokie yra „wellness“ kategorijos unitazai „Cleanet In-tegrated“. jie turi viską, ko gali norėti šiuolaikinis skubantis, bet komforto nepamirštantis žmogus: kelis srovės režimus, apiplovimo, džiovinimo, sėdynės pašildymo, naktinio ap-švietimo ir kitas funkcijas. Dauguma šių funkcijų gali veikti automatiškai, tačiau jei norite – galite pasinaudoti pulteliu arba... telefonu.

Naujoje „Laufen“ gaminių kolekcijoje – ir vonios maišytuvai. Naujieji šveicariški maišytuvai išsiskiria ne tik preciziška ko-kybe, bet ir taupumu. Parodoje „ISH“ „Laufen“ taip pat pri-statė jau minėto dizainerio Andreaso Dimitriadžio sukurtas maišytuvų serijas „Cityplus“ bei „Twinplus“. „Cityplus“ simbo-lizuoja tikrą miestietišką stilių. Serijos gaminiai išsiskiria pla-čių paviršių konstrukcijomis ir aiškiomis horizontaliomis lini-jomis. Serijos „Twinplus“ gaminiams būdingos grakščios pu-ristinės formos, vonios kambario interjeruose traukiančios akį architektūriniu paprastumu. Abiejų serijų maišytuvų gama sudaro užbaigtą asortimentą. jie yra ypač funkcio-nalūs, todėl naudotojai džiaugiasi puikiu vonios kambario įrangos patogumu ir aukščiausia kokybe.

„Laufen“ naujovės, pristatytos „ISH“ parodoje, tiesiog ma-sina vartotoją susikurti naują jaukų, patogų ir išskirtinio dizaino vonios kambarį. O ir apsilankyti tokiame renginyje verta – tai tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kuria linkme technologijos nukreipia gamintojus, siekiančius patenkinti visada komforto siekiančius vartotojus.

�2

Kartell by LaufenPalomba Collection SaphirKeramik

�3

n A U j o v ė s / i n ž i n e r i j A

��

i n f r A s t r U k t ū r A / A P ž v A l g A

šALIES EkOnOMIkA IR pRAMOnėS BEI LOgISTIkOS cEnTRŲ pLėTRA

��

��

A P ž v A l g A / i n f r A s t r U k t ū r A

1pav. LIETUVOSPRAMONĖSPRODUKCIJA,MLRD.LITų

šALIES EkOnOMIkA IR pRAMOnėS BEI LOgISTIkOS cEnTRŲ pLėTRA

Lietuvosekonomikapraėjusiaismetaisaugo3,6proc.,palygintisu5,9proc.plėtra 2011 m., bet nepaisant sulėtėjimo augimas liko vienas sparčiausiųEuroposSąjungoje.Prognozuojama,kad2013m.Lietuvosekonomikapagalaugimotempąiš-liksvienaESlyderių.Tačiauanksčiaunei2014m.prieškrizinis lygisnebuspasiektas.2013m.bVPturėtųaugtiapie3procentus.Plėtraremsisvidausvartojimu,oeksportorinkojedaugiaugyvybėsgalimalauktinebentantrojemetųdalyje.Sveikamekonomikosaugimuikolkasstingateigiamųpokyčiųinvesticijųsrityjeireurozonosekonominėsbūklėsgerėjimo.

Pasaulio finansų rinkų metinė 2012-ųjų akcijų grąža galų gale buvo teigia-ma, o Lietuvos namų ūkių lėšos, laikomos kaip indėliai, metų pabaigoje pasiekė visų laikų aukštumas – beveik 27 mlrd. litų. Ekonominė krizė įbau-gino gyventojus – atsargūs ateities lūkesčiai verčia juos planuoti išlaidas. Tad gyventojai rinkosi turėti likvidžių ir saugių lėšų „buferį“.

Deja, 2012 m., kaip ir 2011 m., neįvyko reikšmingų teisinio reguliavimo pokyčių, kurie iš esmės palengvintų nekilnojamojo turto (NT) įsigijimo, plėtros ar pardavimo procedūras. Daug dėmesio buvo skirta statybos tei-sinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pakeitimams ir ES direkty-voms įgyvendinti.

Vienas iš NT rinkos dalyviams aktualių pakeitimų – nuo 2013 m. sausio 9 d. energinio naudingumo sertifikatas tapo privalomas parduodant ar nuo-mojant visus pastatus ir patalpas. Taip pat NT plėtotojai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nuo 2012 m. statybą leidžiantys dokumentai vėl tapo terminuoti, o privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu turi draustis ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas.

Šaltinis – Statistikos departamentas.

��


2pav. PRAMONĖSATSTOVųATSARGųLYGIOIR

EKSPORTOATEITIESPROGNOzĖS


3pav. MODERNIųLOGISTIKOSCENTRųVAKANSIJALIETUVOJE

Šaltinis – „Inreal“.

4pav. PRADĖTITRANSPORTOIRSANDĖLIAVIMO

SEKTORIAUSbANKROTOPROCESAI


Mokesčių srityje pagrindiniai poky-čiai susiję su esminiais žemės apmo-kestinimo tvarkos pakeitimais. 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Žemės mokesčio įstatymas, nustatantis, kad nuo šiol žemės mokestinė vertė yra susieta ne su žemės na-šumo koeficientu, o su vidutine žemės verte rinkoje. Be to, vietoje šiuo metu taikomo 1,5 proc. mokesčio tarifo teisės aktuose numa-tyta teisė pačioms savivaldybių taryboms nustatyti mokesčio tarifą (tarifus) pagal įsta-tymo nustatytas ribas – 0,01–4 procentų.

PRAMONĖSIRLOGISTIKOSCENTRų

RINKOSAPŽVALGA2012 m. šalies pramonės sektoriui buvo itin geri, apimtys jau viršijo prieškrizinį lygį. Au-

��

A P ž v A l g A / i n f r A s t r U k t ū r A

gimo nesustabdė net metų viduryje remontui uždaryta „Mažeikių naftos“ gamykla. Tokį pramonės augimą lėmė sparčius augimo rodiklius išlaikęs šalies eksportas, ku-riam didžiausios įtakos turėjo aprimusi ekonominė situ-acija ES bei kitose Lietuvos eksportui svarbiose rinkose.

2012 m. pramonės produkcija Lietuvoje pasiekė rekor-dinę 48,1 mlrd. litų ribą, o tai yra 4,5 proc. daugiau, paly-ginti su 2011 metais. Eksporto augimas šalyje buvo dar didesnis – nuo 69,6 mlrd. litų 2011 m. per metus jis išau-go iki 79,5 mlrd. litų. Tai sudarė net 14,5 proc. didėjimą.

Gerėjanti šio rinkos segmento situacija atsispindi ir pa-čių pramonės atstovų ateities lūkesčiuose. Dauguma jų tikina, kad 2012 m. pabaigoje buvęs atsargų lygis

juos tenkina ir nėra per didelis. Tiesa, metų pabaigoje eksporto prognozės buvo neigiamos, t. y. įmonės tikisi mažiau eksportuoti artimiausiu metu, tačiau svarbu at-kreipti dėmesį, kad tai įprastas sezoninis reiškinys Lietu-voje. Paprastai eksporto prognozės smukteli kiekvienų metų pabaigoje. Lyginant pastarąjį rodiklį su 2011 m. eksporto prognozėmis, galima įžvelgti, kad įmonės yra nusiteikusios optimistiškiau.

Sparti pramonės sektoriaus plėtra daro tiesioginę įta-ką šalies sandėliavimo ir transportavimo sektoriui. Tą patvirtina ir faktas, kad pastaraisiais metais nuosekliai

��

��


��

mažėjo tokio tipo įmonėms pradėtų bankroto procesų skaičius. Per 2012 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo pradėti 56 procesai, o per atitinkamą 2011 m. laikotarpį – 66. Mažėjimas siekia net 15 procentų.

Šalies logistikos centrams 2012 m. buvo pozityvūs: ma-žėjo laisvų patalpų plotai, vidutiniškai 5–10 proc. didėjo nuomos kainos. Nors vakansijos rodikliai jau antrus me-tus išlieka žemi, naujų sandėlių, skirtų nuomai, statoma mažai. 2013 m. dėl didelės paklausos turėtų toliau augti nuomos kainos. Tai skatins naujų projektų plėtrą.

2012 m. šalyje buvo atidarytas vienintelis naujas logis-tikos centras – „Airport Business Park“ (III etapas). jis Vil-niaus modernių logistikos centrų rinką papildė 8 000 kv. m ploto, tačiau visas jis buvo išnuomotas jau atidarymo dieną. 2013 m. planuojamas atidaryti dar vienas moder-nus logistikos centras – „Vilijos verslo parkas“ (II etapas).

jo patalpos buvo išnuomotos jau 2012 m. pabaigoje. Šio logistikos centro plotas sieks apie 15 000 kv. metrų. Kiti plėtojami pramonės ir sandėliavimo projektai buvo mažesni, skirti smulkesnių nuomininkų reikmėms ten-kinti. Dauguma jų buvo „built-to-suit“ tipo projektai.

Šalies didmiesčiuose modernių logistikos centrų vakan-sijos 2012 m. pabaigoje buvo arti 0 procentų. Palyginti su 2011 m. pabaiga, ryškesnis sumažėjimas pastebimas tik Vilniaus rinkoje, kur įsisavinta apie 23 000 kv. m moder-nių neišnuomotų sandėliavimo patalpų. Kaune ir Klaipė-doje neišnuomotų modernių sandėliavimo patalpų be-veik nebuvo jau prieš metus.

Logistikos centrų nuomos kainos per pastaruosius me-tus padidėjo vidutiniškai 5–10 procentų. Nuomos kainų augimą galima sieti su naujai pasirašomomis sutartimis, kuriose numatytos kur kas didesnės nuomos kainos nei ankstesnėse, pasirašytose krizės metais. 2012-aisiais Vil-niuje vidutinė modernių logistikos centrų nuomos kai-na siekė 13–17 Lt/kv. m, Kaune ir Klaipėdoje – 10–14 Lt/kv. metrą. Senos statybos sandėliavimo patalpų nuo-ma buvo gerokai mažesnė. Vilniuje tokios patalpos kai-navo vidutiniškai 5–8 Lt/kv. m, Kaune ir Klaipėdoje – 4–7 Lt/kv. metrą. Prognozuojame, kad 2013 m. nuomos kai-nos turėtų didėti, nes paklausa toliau viršija pasiūlą, ir jau-čiama akivaizdi nuomos kainų kilimo tendencija.

Parengta pagal UAB „Inreal“ informaciją

��

s U M M A r y / s P r i n g 2 0 1 3 ( 1 )

ARCHITECTURE

OPENINGOFTHEPALACEOFTHEGRANDDUKESThis spring Vilnius is keen to witness opening of the buil-ding, which leaves no person ignorant. The Palace of the Grand Dukes of Lithuania will become open to society and the Europe – it will host various events of Lithuanian pre-sidency of the Council of the European Union. We discuss history and peripeteias of reconstruction of the palace with Ričardas Bitovtas, the architect and head of the pro-ject. When recreating the current version of the palace one followed the best-known image of the Palace of the Grand Dukes, which was known from the extant documents to be of the Late Renaissance style and which was depicted in wa-tercolour paintings by Pranciškus Smuglevičius. These ima-ges became one of the major references while recreating proportions of the facades. More than one company took part in the implementation of the idea and project of the Palace of Grand Dukes by of-fering modern, innovative engineering solutions, which en-sure perfect functioning and security of premises, as well as exceptional, scarcely ordered systems and services related to the use of special halls.

POETRYwINSTHECONSTRUCTIONPROJECTCONTESTOFFUTUREARCHITECTSIn February this year a Competition for Best Architecture Students Works organized by the architects community brought out the most brilliant students of Lithuanian scho-ols of architecture.

The day before the results were announced, an entry on the evaluation criteria of the competition had appeared in a certain blog sparking off some fierce debate. According to some writers in the blog, the winning of the competition in many cases owes to the project title which may express impressively presented, but infeasible ideas for constructi-on projects, which have virtually no chances to be realized in practice and may even make no sense at all. The winners were selected from a total of 21 competitors who had pre-sented their final work.

The competition/show presented a unique opportunity to compare the style of different schools of architecture and to have a discussion on the quality of studies in Lithuanian schools of architecture that produce around 200 architectu-re graduates a year.

CHEO-MA*HOUSEINSOUTHKOREA* Cheo-ma is a curved roof edge of a traditional Korean house. We present a reconstruction of a house realized in South Korea. Although differences between Korea and Lithuania are countless, the creative philosophy of this project could be adapted to any place around the world. A cheo-ma hou-se is a perfect example of how inexpensive and at the same time imaginative and stylish solutions can come together.

For some time there was a tendency in South Korea to imi-tate the Western experience and build small red-brick hou-ses, which had become to symbolize a certain quality of life for poor peasants, but has now been such a headache for architects…

jOHO Architecture projects present an interpretation of the traditional space in Korean architecture by using a variety of recurrent modular structures made of inexpensive, easily accessible material. A special effort is made to incorporate distinctive features of Korean topography into architectu-re and attempt unity of the facade and shape of the house with surrounding nature.

Based on information from JOHO Architecture.

spring 2013 (1)

�0

s P r i n g 2 0 1 3 ( 1 ) / s U M M A r y

CONSTRUCTION

Giedrė BalčiūtėTHECONSTRUCTIONOFANATIONALLYIMPORTANTObJECTISCOMPLETEDINVISORIAIThe new Centre for Solar Energy Technology in Vilnius Visoriai Information Technology Park is going to launch the produc-tion of next-generation solar modules later this year with the prospect of selling them not only in Lithuania but also abro-ad. These exceptional modules will be produced in a plant, which is unique not only in Lithuania but also in Eastern Euro-pe in that it has a heating system that is both eco friendly and considerably cheaper than the regular geothermal heating.

The solution was to cover the building of the plant with cons-tructions of the possible highest thermal resistance. For this matter, sandwich-type wall panels with polyurethane filling were selected. This led to a thermal resistance of 5 sqm K/W in the plant, which guarantees real warmth inside and low heating expenses. Hi-tech geothermal heating also contribu-tes to the saving of costs.

Exceptional solar modules produced in Visoriai will be more effective than regular ones. you will be able to use them as construction material by integrating them into facades and roofs of buildings. Next-generation batteries, the so-called glass-glass batteries, are innovative not only in Lithuania but also in the whole Europe. Besides, not only the production, but also research into these modules will be carried out.

ENGINEERING

Dangiras GirdauskasQUESTFORRATIONALITY:bLOCKwALLS(Part 1)The final cost of a building construction doesn‘t make up more than 15 % of the total value of a house. Inadequate assessment of land and architectural solution as well as the wrong pick of wall construction leads to lower quality of the house exploitation. Therefore the construction of a house should start only after rational assessment of construction materials has been carried out; in this way one will be more likely to select and purchase products of better quality for the resources intended for the construction of a building.

It is worthy having a look at the aspects of the most po-pular wall type – block walls. One of the key properties of a wall block is its thermal resistance. Among other things, thermal resistance depends on such indicators as moisture absorption, moisture accumulation and evaporation. Under Lithuanian weather conditions, construction blocks should be able to endure not less than 25 cold cycles. Another im-portant characteristics of a building material is its resistance to pressure. To be continued in the next issue.

Eglė KajauskaitėLACKOFENGINEERSANDITEXPERTSEngineers today are the “vanishing species”. Businessmen, industrialists and educators sound the alarm – if situati-on does not change, we will have to import experts from the third countries. Prof. Assoc. Dr. Romualdas Kliukas, the Vice-Chancellor of Studies at the Vilnius Gediminas Tech-nical University, claims that situation is catastrophic. Stu-dies of exact sciences became almost free of charge, ho-wever number of student, who choose them, is constantly reducing and deficit of experts in this sphere increases at a speed of light.

One may note a paradox – we lack experts in fundamen-tal sciences and salaries of IT experts, engineers and other employees of this sphere almost reach the sky, but still very little graduates choose these studies. Teachers tend to blame not only the young ones, who choose less com-plicated studies, but also the statesmen, who are not able to ensure that representatives of highly requested profes-sions are trained instead of those, whose future is unem-ployment.

INFRASTRUCTURE

NATIONALECONOMYANDDEVELOPMENTOFINDUSTRIALANDLOGISTICSCENTRES According to the forecasts, in 2013 Lithuanian economy shall remain among the leaders in the EU in terms of speed of economic growth. GDP is expected to grow by approx. 3 percent in 2013. Development shall be based on internal consumption, while export may become more viable only in the second part of the year. Economic growth still lacks positive changes in the sphere of investment and enhance-ment of economic situation of the Euro zone.

Fast development of industrial sector makes a direct im-pact upon Lithuanian storage and transportation sectors. Average increase of rent of logistics centres amounted to 5-10% over the year. Increase of rent prices may be related to contracts that provide for significantly higher rent prices in comparison to the previous contracts that were signed in the years of crisis. We expect that in 2013 the rent prices should increase, because demand exceeds supply and a cle-ar trend of rent rising is obvious.

Source: UAB “Inreal” information

spring 2013 (1)

�

P a v e l d a s / a r c h i t e k t ū r a

Mėnesio pasiūlymai 2013 m. kovo 15 – balandžio 15 d.

www.sanistal.ltKainos su nuolaida galioja 2013 kovo 15 – balandžio 15 dienomis. Prekių kiekis ribotas.

Sutartiniams klientams akcijinių prekių nuolaida gali būti ribojama. Kainos nurodytos su PVM.

Nerūdijančio plieno fitingai

Kodas 4800Populiariausių 1.3401, 1.4404 ir kitų markių nerūdijančio plieno fitingai. Taip pat 1.4571 markės – titanu stabili-zuotas – 0.3401, kuris savo atsparumu rūgštims prilyg-sta 1.4541 markės nerūdijančiam plienui. 1.4571 markės plienas labiausiai naudojamas plieno tipas Vokietijos pramonėje.

Atmosferinis dujinis kati-las, pagamintas iš ketaus. Su elektroniniu uždegimu. Galima naudoti gamtines arba suskystintas dujas. Taip pat žemos kokybės, su pertrūkiais tiekiamas dujas. Galia – 26 kW. Efektyvumas iki 92,5 %. Galima kombinuoti su tūriniu vandens šildytuvu. Pagamintas Vokietijoje.

Aukšto efektyvumo sūrymo/vandens tipo šilumos siurblys šildymui ir šilto vandens ruošimui. Šilumos siurblį galima naudoti naujai įrengtose arba jau esančiose šildymo siste-mose. Maksimali šildomo vandens temperatūra 63°C, mini-mali sūrymo – (-5°C). Šaltnešis - R407C. Integruoti šilumos kiekio skaitliukas, didelio našumo šildymo kontūro siurblys (klasė A). Elektroniniu būdu pagal poreikį reguliuojamas papildomas elektrinis šildymas. Tylus - triukšmo lygis 1 m atstumu - < 40 dB (A). Pagaminta Vokietijoje.Šilumos siurblio valdiklis WPM-1. Aptarnavimas vienu myg-tuku, gerai skaitomas displėjus bei gerai apgalvotas meniu leidžia lengvai nustatyti parametrus ir apžvelgti rodmenis bet kuriuo metu.

Dujinis katilas FNG-26

4698,43 2541,- LtKodas 202011260

Šilumos siurblys BWS 08 su valdymo automatika WPM-1

29983,8 16999,- LtKodas 208000302, 208000400

Naujiena!Basic kieto kuro katilai

-37% nuolaida

200920130 - 18 kW200920140 - 23 kW200920150 - 29 kW200920160 - 35 kW200920170 - 41 kW200920180 - 47 kW200920190 - 52 kW200920200 - 58 kWAukščiausios kokybės kieto kuro katilai su ketaus pakura. Pagaminta Čekijoje.

Akcija galioja iki š.m. balandžio 15 dienos.

www.sanistal.ltKainos su nuolaida galioja 2013 kovo 15 – balandžio 15 dienomis. Prekių kiekis ribotas. Sutartiniams klientams akcijinių prekių nuolaida gali būti ribojama. Kainos nurodytos su PVM.

Kombinuotas 100 l, 1,5 kW galios tūrinis vandens šildytuvas.Bako vidinės sienelės padengtos dviguba titano emalės danga. Putų poliuretano šilumos izoliacija. Pagaminta Italijoje.

REFLEX N 25/6 membraninio slėginio vandens išsiplėtimo indo komplektas su tvirtinimo konsole ir uždarymo vožtuvuKaina nurodyta 25 l membrani-nio slėginio vandens išsiplėtimo indo komplektui su tvirtinimo konsole ir uždarymo vožtuvu.

Pasiūlymas galioja tik iki š.m. balandžio 15 dienos.

Su sausu sifonu PRIMUS, nerūdi- jančio plieno rėmeliu 145x145 mm ir fiksuojamomis grotelėmis „Klick-Klack“ iš nerūdijančio plieno 138x138 mm. Apkrova – 300 kg. Pajungimas universa-lus vertikalus DN50/75/110

Unikali serija kompaktinių kėlimo stotelių, leidžiančių surinkti nuotekas iš bet kokių sanitarinių namų įrenginių. Sistema surenka ir siurbia nuotekas per siaurą slėginį vamzdį (>32 mm) į kitą – išleidimo – vamzdį, esantį iki 6 m aukštyje arba iki 100 m atstumu. Seriją sudaro 5 kompaktiškų kėlimo stotelių, skirtų namų nuotekoms išleisti, variantai. 3 sistemos – WC-1, WC-3 ir CWC-3 – yra skirtos vandeniui iš unitazo ir kitų sanitarnių įrenginių išsiurbti, kitos 2 sis-temos – C3 ir D2 – skirtos nuotekoms be fekalijų. Skaičiai nurodo, kiek papildomų įleidimo jungčių galima prijungti.

Su sausu sifonu PRIMUS, nerūdijančio plieno rėmeliu 145x145 mm ir fik-suojamomis grotelėmis „Klick-Klack“ iš nerūdijančio plieno 138x138 mm. Apkrova – 300 kg. Pajungimas universalus horizontalus DN50/75.

Išsiplėtimo indas N 25/6 su tvirtinimo konsole ir uždarymo vožtuvu

234,96 129,- LtKodas 212000208

Stogo įlaja HL62H/1

234,8 189,- LtKodas 024231720

BAXI SV510TS boileris

686,07 499,73- LtKodas 184501102

Trapas HL3100PR , didelio pralaidumo (0.8 l/s)

244,29 185,- LtKodas 602420004

Sololift 2 WC-3

2374,02 1597,20 - LtKodas 180400131

Trapas HL5100PR , didelio pralaidumo (0.8 l/s) 248,01 186,- LtKodas 602420005

Stogo įlaja HL62H/1 su nerūdijančio plieno žiedu, privirintu bituminiu hidroizoliacijos sluoksniu bituminės hidroizo-liacijos prilydymui, lapų gaudykle, montavimo priedais. Pralaidumas 10,7 l/s. Pajungimas – vertikalus DN110.

Savisiurbis vandens tiekimo įrenginys su išsiplėtimo indu. Naudojamas siurbti vandeniui iš šulinių, cisternų, rezervuarų, palaikyti reikiamą vandens slėgį. Privalumai: nerūdijantis legiruotas plienas, variklio apsauga nuo perkaitimo, maksimalus įsiurbimo gylis – 7 m, vandens kėlimo aukštis – 47 m, visiškai sujungtas ir paruoštas pajungimui.

Naujiena!Siurblys su hidroforu HWJ 203 EM

647,- 597,- LtKodas 181100100

VoNIoS kAMBARIo įRANGAPLyTeLėSSANTeCHNIkA

kAUNASRaudondvario pl. 78Tel. 8 37 395 092

VILNIUSUkmergės g. 317bTel. 8 5 231 0491

kLAIPėDAŠilutės pl. 83bTel. 8 46 301 376

Rankšluosčių džiovintuvas kRISS ADVANCe

224,25 169,- LtKodas 223300085

Spalva – balta. Išmatavimai 80x50 cm Pagaminta Danijoje.

Maišytuvas trumpu snapu,

40 mm kartridžu

Virtuvinis maišytuvas su ištraukiamu dušeliu.Pagaminta Slovakijoje.

Maišytuvas SAMPLUS

97,5379,- LtKodas 513009039

Maišytuvas SAMPLUS

149- 125,- LtKodas 513009037

Sieninės baltos blizgios plytelės

21,77 17,99 Lt/m2

Kodas 510990001

Spalva – balta. Blizgios. Išmatavimai – 25x33 cm. Pagaminta Vokietijoje.

Natūralios 1,2 mm storio odos suvirintojo švarkas apsaugo kūną, drabužius nuo kibirkščių ir karšto metalo purslų. Reguliuojamais riešais, pastatoma apykakle, dirželiais šonuose, vidine kišene.

Suvirintojo švarkas PANTHeR

176,66 114,9- LtKodas 370901158

Akcija galioja iki š.m. balandžio 15 dienos.

Akcija! Pirk 5 Rhodius žiedlapinius diskus LSZ F2 k40 už ypatingą kainą!

66,- 34,32 Lt Nuolaida net 48%Kodas 328257140

kAUNASRaudondvario pl. 127Tel. 8 37 400 397

VILNIUSLinkmenų g. 15Tel. 8 5 2461 592

kLAIPėDAŠilutės pl. 83aTel. 8 46 343 464

PANeVėŽySBeržų g. 54Tel. 8 45 468 899

ŠIAULIAIMetalistų g. 3Tel. 8 41 598 588

Aukšto našumo plokščiojo kolek-toriaus korpusas pagamintas iš aliuminio giliojo tempimo būdu ir yra atsparus nepalankioms oro sąlygoms. 60 mm storio šilumos izoliacija iš akmens vatos užtikrina minimalius šilumos nuostolius. Absorberis su selek-tyvia danga, meandro forma užtikrina efektyvų veikimą. 3,2 mm storio krušai atspar-us, termiškai grūdintas padidinto šviesos pralaidumo apsauginis stiklas. Plotas šilumos generavimui – 2 m2. Optinis efektyvumas – 80,4 %. Pagaminta Vokietijoje.

WoLF aukšto efektyvumo saulės kolektorius F3-1

2002,55 1499,2- LtKodas 207000110

Kompaktiškas, tvirtas siurblys rankinei slėginei patikrai iki 25 bar. Patikimiems matavimo rezultatams: dvieju vožtuvu sistema („Twin Valve“) leidža patikrinti patį siurblį ir tiksliai nus-tatyti slėgį. Aukšto slėgio žarna su plieno tinkleliu apsaugo nuo matavimo klaidų, galinčių atsirasti dėl žarnų išplėtimo darbo metu. Korpusas sustiprinto atsparumo nuo rūdijimo, dėl Duramant-Epoxyd dangos (5 metų garantija)Techniniai duomenys: maks. sukuriamas slėgis – 25 bar; našumas – 16 ml/paspaudimas; indo talpa – 7 l; srieginė jungtis 1/2.

REMS Power-Press E Basic-Pack. Galinga elektromechaninė pavara su patikimu, 230 V, 50– 60 Hz, 450 W priežiūros nereikalaujančiu universaliu varikliu, apsaugine sankaba ir pastūmos sistema su trapecinio sriegio ašimi, saugus mygtukinis jungtu-kas sveria tik 4,4 kg. Elektrinis vamzdžių užspaudimo prietaisas, skirtas visų užspaudimo fitingų sistemų užspaudžiamųjų sujungimų formavimui, Ø 10–108 mm.

Testavimo pompa

720,- 469,- LtKodas 530440004

elektrinis radialinis presas Power Press e

3630,- 2299,- LtKodas 530580128

KONVEKA FC tipo įleidžiamieji konvek-toriai pasižymi labai tvirta korpuso konstrukcija, geru atsparumu korozi-jai, uždengiami tvirtomis ir estetiškomis ruloninėmis medinėmis arba aliuminio grotelėmis. Platus įleidžiamų konvektorių grotelių pasirinkimas. Pagaminta Lietuvoje.

Modernios išvaizdos ir žemesni už sprindį (aukštis – nuo 15,5 cm) pastatomi kon-vektoriai beveik neužstoja lan-go. Efektyvūs ir greitaveikiai jų šilumokaičiai akimirksniu reaguoja į patalpos temperatūros pokyčius, užtikrindami tikslų pageidaujamos temperatūros palaikymą.

Sezono naujiena! įleidžiami ir pastatomi konvektoriai

–25% nuolaida

f o r P r o f e s s i o n a l s

structum 2013 pavasaris nr.1

Documents