STRATEGINIO VALDYMO NAUJIENLAIŠKIS Nr. 3

2019 m. lapkritis

Posakyje „What gets measured, gets done“ (angl. „Tai, kas yra pamatuojama, yra padaroma“) atsispindi

paprasta tiesa, kad tinkamai suplanuotus ir pamatuojamus siekius visada bus galima įgyvendinti.

Pamatuojami rezultatai, nesėkmingi ar viršijantys lūkesčius, suteikia galimybę analizuoti ir įvertinti savo

atliktus darbus. Net ir vykstant pokyčiams, kylant daugybei klausimų, nereikėtų pamiršti, kad esminiai

dalykai nesikeičia ir pirmiausia turime ieškoti logiško bei pamatuojamo sprendinio.

Trečiajame naujienlaiškio numeryje rasite informaciją apie projekto „Į rezultatus orientuoto valdymo

gebėjimų stiprinimas“ įgyvendinimą, Strateginio valdymo įstatymo rengimo eigą, Nacionalinį pažangos

planą ir planuojamas viešąsias konsultacijas su visuomene, Vyriausybės strateginės analizės centro plėtrą

ir veiklas bei kitas aktualijas. Susipažinsite su Europos viešojo administravimo tinklo paviešinta analize,

sužinosite, kaip Europoje ir Lietuvoje piliečiai įtraukiami į strateginį valdymą ir priima sprendimus dėl

miestų biudžetų.

Linkime malonaus skaitymo!

Vyriausybės kanceliarijos Strateginio planavimo ir stebėsenos grupė

AKTUALIJOS

Projekto „Į rezultatus orientuoto valdymo gebėjimų stiprinimas“ eiga

Projekto „Į rezultatus orientuoto valdymo gebėjimų stiprinimas“ komanda 2019 m. rudenį kvietė ministerijų ir Vyriausybės kanceliarijos atstovus į diskusijas. Rugsėjo 13 d. vykusi diskusija buvo skirta

2

Vyriausybės kanceliarijos ir Finansų ministerijos darbuotojams. Diskusijoje pristatyta ministerijų ir Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų strateginio planavimo, stebėsenos ir analitinių gebėjimų vertinimo ataskaita, išanalizuotas biudžeto derybų procesas ir nustatytos problemos, susijusios su biudžeto derybų proceso efektyvumu. Sutarta, kad esminės problemos yra keturios:

• biudžeto deryboms skiriamas

trumpas laikotarpis;

• biudžeto derybų procesas yra

nenusistovėjęs;

• proceso dalyvių kompetencija ir

motyvacija yra skirtingos;

• biudžeto derybos dažniausiai

siejamos tik su pinigų skirstymu, bet

ne su rezultatų siekimu.

Rengiantis kitų metų biudžeto

deryboms, Vyriausybės kanceliarija

kartu su Finansų ministerija imsis

spręsti šias problemas. Planuojama

peržiūrėti procesui naudojamų

dokumentų šablonus, su ministerijomis dar kartą aptarti biudžeto derybų eigą, kad jos galėtų jam geriau

pasirengti, siekti geresnės informacijos sklaidos tiek prieš biudžeto derybas, tiek jų metu, tiek ir joms

pasibaigus.

Atsižvelgiant į ministerijų ir Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų strateginio planavimo, stebėsenos ir

analitinių gebėjimų vertinimą, buvo parengti praktinių gairių Vyriausybės kanceliarijai ir praktinių gairių

ministerijoms projektai, todėl Vyriausybės kanceliarijos ir ministerijų darbuotojai buvo pakviesti

padiskutuoti dėl parengtų dokumentų projektų. Atsižvelgiant į diskusijų metu išsakytas pastabas,

praktinės gairės bus patobulintos iki šių metų pabaigos.

2019 m. lapkričio 4 d.

pradėti ministerijų

darbuotojų mokymai.

Mokymų tikslas – sustiprinti

į rezultatus orientuoto

valdymo gebėjimus, kurie

reikalingi kokybiškiems

strateginiams

dokumentams rengti,

pasiektiems rezultatams

vertinti, instituciniam

bendradarbiavimui

strateginio valdymo srityje

vystyti. Nustačius

ministerijų darbuotojų

poreikius, sukurtos trys

mokymų programos:

• Strateginių alternatyvų formavimas ir vertinimas bei veiklos rezultatų vertinimas;

• Strateginio valdymo pagrindai: tikslų nustatymas, stebėsena ir pasiekimų vertinimas;

• Ministerijų strateginio valdymo komandos lyderystė rengiant ir įveiklinant strateginius

dokumentus.

3

Pirmųjų mokymų sesijų dalyviai labai teigiamai atsiliepė apie mokymus, todėl džiaugiamės, kad, spręsdami

dėl jų turinio, parinkome tinkamas temas, ir toliau stengsimės atsižvelgti į projekto tikslinei grupei

kylančius iššūkius. Apie projektą skaitykite lrv.lt.

Ką mokymų dalyviai ketina taikyti savo darbe:

„Sąsajas tarp veiksmų ir SSGG“

„SWOT rengimo rekomendacijas, alternatyvų analizės metodą“

„Aplinkos analizę, tikslų ir uždavinių formulavimo principus“

Ką mokymų dalyviai mano apie mokymų kokybę:

„Labai gerai organizuoti. Aiškiai, suprantamai pateikta mokymo medžiaga“

„Gerai subalansuota tiek turinio, tiek organizacine prasme. Naudingi mokymai“

Strateginio valdymo įstatymo rengimo eiga 2019 m. spalį–lapkritį su visomis ministerijomis ir kitomis suinteresuotomis institucijomis buvo

derinamas Vyriausybės kanceliarijos ir Finansų ministerijos parengtas Strateginio valdymo įstatymo

pirminis projektas kartu su 36 lydimaisiais teisės aktais. Strateginio valdymo įstatymo projektas buvo

pristatytas Vyriausybės tarpinstituciniame pasitarime, taip pat organizuota daug susitikimų su kai kurių

valstybės institucijų atstovais, juose derinti vis dar išlikę aktualūs su įstatymo projektu susiję klausimai.

Patikslintas Strateginio valdymo įstatymo projektas kartu su Biudžeto sandaros įstatymo projektu ir

lydimaisiais teisės aktais netrukus bus teikiamas svarstyti Vyriausybei ir Seimui.

Dėkojame visoms ministerijoms ir kitoms institucijoms, kurios aktyviai bendradarbiauja, kartu ieško

kompromisinių ir kuriamos strateginio valdymo sistemos idėją atitinkančių sprendimų.

Visuomenė įtraukiama į Nacionalinio pažangos plano rengimą Šių metų pavasarį pradėtas rengti 2021–2030 m. Nacionalinis pažangos planas (NPP) – naujasis strateginis

dokumentas, pakeisiantis 2014–

2020 m. nacionalinės pažangos

programą. Ministerijų lygio

diskusijos dėl dokumento turinio

vis dar vyksta, tačiau jau pasiektas

susitarimas dėl pagrindinių

valstybėje siekiamų pokyčių per

ateinantį dešimtmetį.

NPP numato 10 strateginių tikslų,

kurių centras yra žmogus, įgalintas

veikti ir dirbti kokybišką darbą,

gaunantis orias pajamas,

gyvenantis saugioje, sveikoje,

švarioje aplinkoje. NPP remiasi

4

darnaus vystymosi raidos principais, integruoja darnaus vystymosi tikslus ir uždavinius, didžiausią dėmesį

ir pastangas skiriant į tuos Lietuvai aktualiausius darnaus vystymosi tikslus ir uždavinius, kuriuos

įgyvendinant reikalinga didesnė pažanga (nelygybės mažinimas, klimato kaitos švelninimas, partnerystės

stiprinimas).

Kur esame ir kas dar laukia?

• 2019 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. vyko viceministrų lygmens darbo grupės posėdžiai ir diskusijos

• dėl strateginių tikslų, uždavinių, poveikio rodiklių ir jų siektinų reikšmių.

• 2019 m. spalį buvo integruojamas tikslų–uždavinių–rodiklių medis, rengiami aprašai ir pagrindimai.

• Lygiagrečiai vyksta diskusijos su LR Prezidentūra, Seimo komitetais ir komisijomis.

• 2019 m. lapkritį planuojama pasiekti susitarimą viceministrų lygmens darbo grupėje dėl tikslų–

uždavinių–rodiklių medžio, NPP įgyvendinimo klausimų, finansinių projekcijų ir parengti NPP projektą;

• 2019 m. lapkritį–gruodį vyks įvairių formų viešosios konsultacijos: suplanuotos 4 apskritojo stalo

diskusijos su Darnaus vystymosi tikslų ekspertų tinklo, akademinės visuomenės, kitų socialinių ir

ekonominių partnerių atstovais; planuojama surengti Atvirą pažangos forumą; NPP projektas bus

paskelbtas internetinėje erdvėje – Vyriausybės kanceliarijos interneto svetainėje, „Facebook“ ir

„Instagram“ paskyrose, bus vykdoma konsultacija su visuomene ir balsavimas dėl Lietuvai aktualiausių,

prioritetinių strateginių tikslų interneto svetainėje www.epilietis.lrv.lt.

Vyriausybės programos įgyvendinimo plano pakeitimai

2019 m. rugsėjo 25 d. buvo patvirtintas atnaujintas Vyriausybės programos įgyvendinimo planas. Planas

patikslintas ir papildytas 18 naujų veiksmų, susijusių su Koalicijos sutarties įgyvendinimu.

Daugiausia naujų veiksmų (11) papildytas I prioritetas „Darni, atsakinga ir sveika visuomenė“. Kultūros

srityje papildomas dėmesys bus skirtas kultūros kūrėjų socialinei gerovei, socialinės apsaugos srityje

numatyti papildomi veiksmai pažeidžiamų grupių sąlygoms gerinti: užtikrinti remiamų pajamų didėjimą,

didinti finansinę paramą besilaukiančioms moterims, kurios neturi teisės į motinystės išmoką. Nuosekliai

bus rengiamas mokinių, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, nemokamo

maitinimo įteisinimas. Sveikatos apsaugos srityje bus keičiama aktyviojo gydymo paslaugų skaičiavimo

metodika ir pacientų laukimo eilių asmens sveikatos priežiūros įstaigose stebėsenos tvarka, peržiūrimi

asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos kriterijai.

II prioriteto „Švietimo, kultūros ir mokslo paslaugų kokybės bei efektyvumo didinimas“ darbų sąrašas

papildytas regioninių kultūros tarybų tolygios kultūrinės raidos prioritetų nustatymu kiekvienai apskričiai.

NPP strateginiai tikslai:

1. Didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę

padėtį.

2. Didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams.

3. Stiprinti tautinį ir pilietinį tapatumą, didinti kultūros skvarbą ir visuomenės kūrybingumą.

4. Pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus

ekonomikos augimo ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą.

5. Gerinti transporto, energetinį ir skaitmeninį vidinį ir išorinį sujungiamumą.

6. Užtikrinti gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, švelninti Lietuvos poveikį

klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui.

7. Tvariai ir subalansuotai plėtoti regionus ir mažinti regioninę atskirtį.

8. Didinti teisinės sistemos ir viešojo valdymo veiksmingumą.

9. Stiprinti Lietuvos įtaką pasaulyje ir ryšius su diaspora.

10. Stiprinti nacionalinį saugumą.

5

III prioritete „Viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas“ išskirti nauji veiksmai žemės ūkio

srityje: numatoma automatizuoti rizikos vertinimo procesą dėl fitosanitarinių sertifikatų išdavimo

eksportuojamiems ir reeksportuojamiems kroviniams, atskirtas žemės grąžinimo procesas Vilniaus ir

Trakų miestuose, toliau vykdomas Žemės ūkio ministerijos perkėlimas į Kauną. Finansų srityje suplanuota

tikslinti savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodiką.

IV prioriteto „Darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra“ darbai papildyti veiksmu, skirtu teisinėms

priemonėms, kurios įpareigotų taupyti energiją, sukurti.

V prioritete „Saugi valstybė“ išskirti nauji veiksmai, susiję su: rentgeno kontrolės sistemos plėtra

garantuojant tinkamą išorinės ES sienos saugojimą; istorinės atminties ir su Lietuvos įvaizdžiu susijusių

projektų įgyvendinimu.

Atnaujintą Vyriausybės programos įgyvendinimo planą rasite paspaudę šią nuorodą.

STRATA. Įrodymais grįsto kompetencijų centro darbai

Toliau tęsiami 2019 m. rugpjūtį

įkurto Vyriausybės strateginės

analizės centro (STRATA)

stiprinimo darbai. Pagrindinė šio

centro funkcija – teikti

Vyriausybei ir ministerijoms

nepriklausomą, tiriamąja veikla

grįstą informaciją, reikalingą

įrodymais pagrįstiems viešosios

politikos sprendimams priimti.

Centras sieks gerinti viešosios

politikos kokybę, į politikos

formavimo procesą labiau

integruojant analitinę informa-

ciją ir mokslines žinias. Siekiant

užtikrinti tinkamas sąlygas

STRATAI vykdyti šią funkciją, vykdomas ES fondų lėšomis finansuojamas projektas „Įrodymais grįsto

valdymo kompetencijų centro sukūrimas“. Šiuo metu rengiamas STRATA strateginis veiklos planas ir

Vyriausybės lygiu derinamas 2020 m. tyrimų planas, išgryninta būsima veiklų struktūra, toliau formuojama

analitikų komanda. Neseniai buvo parengtas metodinių gairių valstybės tarnautojams, atliekantiems

numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimus, projektas, taip pat pateikti pasiūlymai dėl poveikio

vertinimo sistemos tobulinimo ir tarpinstitucinio tinklo koncepcijos. Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis

su Centrine projektų valdymo agentūra, derinamos bendradarbiavimo galimybės su Lietuvos banko Tyrimų

centru ir kitais socialiniai partneriais.

Numatoma, kad visa apimtimi STRATA pradės veikti 2021 m. Daugiau informacijos rasite paspaudę šią

nuorodą.

6

partneriais.

2021–2027 M. ES ATEITIES BIUDŽETAS. DAUGIAMETĖ FINANSINĖ PROGRAMA TURI BŪTI REFORMUOTA

IR MODERNIZUOTA.

Europos Komisija pasiūlė nustatyti naują išlaidų prioritetų pusiausvyrą. Bendra žemės ūkio politika ir

sanglaudos politika vis dar atlieka labai svarbų vaidmenį formuojant Europos ateitį, tačiau šios politikos

sritys yra modernizuojamos atsižvelgiant į naujus prioritetus, be kita ko, didesnius užmojus klimato ir

aplinkos srityse, ir kintančias ekonomines bei socialines realijas.

7

Kaip matyti pateiktame grafike, daugiau nei 0,05 % turėtų mažėti žemės ūkio politikos ir sanglaudos

politikos finansavimas, tačiau didės „Europos horizonto“, „Erasmus+“, Migracijos ir sienų valdymo fondų

bei naujų programų (Saugumo ir gynybos fondų, Skaitmeninės Europos programos) finansavimas.

Savo pasiūlyme Komisija užtikrino, kad ES turėtų reikiamų išteklių pagrindinėms politikos sritims, pvz.,

klimato ir aplinkos politikai, migracijai ir išorės veiksmams, taip pat teiktų ES paramą struktūrinėms

reformoms mūsų valstybėse narėse. Išsamiau apie Europos Komisijos pasiūlymus skaitykite: ES ateities

biudžetas. Šiuolaikiškas ES biudžetas ateities uždaviniams spręsti ir ES ateities biudžetas. ES biudžeto

finansavimas.

STRATEGINIO VALDYMO POŽIŪRIAI, METODAI, ĮRANKIAI

EUPAN – Europos viešojo administravimo

tinklas Europos viešojo administravimo tinklas (EUPAN) yra viešojo

administravimo aukščiausių vadovų neformalus tinklas, kuris jungia

Europos Sąjungos valstybes nares, šalis stebėtojas ir Europos Komisiją. Pagrindinis tinklo tikslas – užtikrinti

veiksmingą bendradarbiavimą tarp Europos viešojo administravimo institucijų, apimantį visoms šalims

aktualias temas. Šis tinklas savo nariams suteikia galimybes dalytis ir keistis patirtimis, požiūriais, įrankiais

ir geriausiomis praktikomis. Šalių narių atstovai (ekspertai, patarėjai, viešojo administravimo aukščiausieji

vadovai, ministrai) reprezentuoja savo šalies ministerijas ir kitas viešojo valdymo institucijas. EUPAN

veiklai pirmininkauja ES valstybės narės rotacijos principu. Lietuva EUPAN pirmininkavo 2013 m., kai

pirmininkavo ir ES Tarybai. Tinklas yra orientuotas į žmogiškųjų išteklių valdymą ir organizacijos tobulinimą

bei viešųjų paslaugų tobulinimą ir tinkamą teikimą. EUPAN viešina ES valstybių narių palyginamuosius

vertinimus šiose srityse.

Pristatome vieno iš šių tyrimų, kuris tiesiogiai apima strateginio valdymo sritį – strateginio planavimo

dokumentų įtaką centrinės valdžios veiklos rezultatams, duomenis. Jo ataskaita buvo paviešinta 2019 m.

8

rugpjūtį. Tyrimo tikslas – suteikti EUPAN nariams strateginių dokumentų naudojimo centrinėje valdžioje ir

strateginių dokumentų įtakos gerinant veiklą lyginamąją apžvalgą. Tyrimas apėmė 22 šalis (Lietuva nebuvo

tiriama) ir padalytas į tris veiklas: klausimyno, kuris buvo nusiųstas EUPAN narėms, atsakymų vertinimą,

darbinio lygio susitikimą (kūrybines dirbtuves), vadovų susitikimą. Tyrimas padėjo įvertinti strateginių

dokumentų naudojimo, rengimo, įgyvendinimo ir vertinimo procesus, įtaką centriniam viešajam valdymui.

Tyrimas atskleidė keturis barjerus, su kuriais susiduriama rengiant strateginius dokumentus: patikimų

duomenų trūkumas, nenuoseklūs tikslai, pagrindinių veiklos rodiklių pasirinkimas, dubliuojamos

strategijos. Vertinant strateginius planavimo dokumentus kylą šių sunkumų: nerealistiškas planavimas,

silpni atsiskaitymo mechanizmai, komandos vadybos įgūdžių stoka, netiksliai apibrėžti strateginiai tikslai,

tinkamų veiklos vertinimo kriterijų trūkumas. Siekiant įveikti barjerus ir sunkumus, į strateginį planavimą

reikėtų įtraukti ne tik sprendimus priimančius asmenis, bet ir institucijų tarnautojus, kurie įgyvendina

politinius sprendimus ir teikia viešąsias paslaugas.

Kaip matyti, tiek Lietuvos, tiek ir kitų ES šalių narių valdžios institucijoms kyla labai panašūs iššūkiai

strateginio valdymo srityje, todėl ir atlikto tyrimo pasiūlymai dėl jų sprendimo aktualūs mūsų šaliai. Į juos

atsižvelgsime ir planuodami projekto „Į rezultatus orientuoto valdymo gebėjimų stiprinimas“ temas ir

veiklas. Su visa tyrimo ataskaita galima susipažinti čia – https://www.eupan.eu/2019/06/romanian-

precidency-2019/.

EUPAN paviešinto tyrimo „Strateginio planavimo dokumentų įtaka centrinės valdžios veiklos

rezultatams“ įžvalgos:

„Visada turėtų būti siekiama sukurti strateginius dokumentus, paremtus patikimais duomenų rinkiniais,

prie numatytų veiklų priskiriant kompetentingus darbuotojus ir politinio pasitikėjimo koordinatorių.“

„Esminės strateginio planavimo vertybės yra šios: realistiškumas ir objektyvumas, darnumas, atranka,

įtraukimas, tęstinumas ir dialogas tarp visų suinteresuotų šalių.“

Piliečių įtraukimas į viešąjį valdymą. Dalyvaujamasis biudžetas Demokratinis teisėtumas, atskaitomybė ir skaidrus valdymas gali atnešti teigiamų rezultatų ypač toms

institucijoms, kurios nėra tokios prieinamos piliečiams. Europos Komisijai 2015 m. priėmus geresnio

reglamentavimo paketą, buvo sudarytos teisinės sąlygos įtraukti gyventojus į politikos formavimą.

Europos Komisija įsipareigojo palaikyti ir toliau plėtoti interaktyvias konsultavimosi dėl politikos

įgyvendinimo ir sistemiško suinteresuotųjų šalių (įskaitant ir piliečius) įtraukimo priemones. Atviros

valdžios partnerystės (AVP) iniciatyva ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) kaip

vieną iš pagrindinių modernaus viešojo valdymo principų įvardija piliečių įtraukimą į viešąjį valdymą.

Pasitikėjimas tarp institucijų ir piliečių atsiranda, kai šie pajaučia priimamų politikos rezultatų savininkystę.

Viešosioms institucijoms piliečių indėlis gali padėti atrasti kitokį požiūrį į visuomenės rūpesčius, norus.

Piliečiai tam tikrais atvejais gali padėti formuoti įrodymais grįstą politiką ir atlikti politikos sprendimų

vertinimą. Turėtų būti pereinama nuo informacijos pateikimo į viešus svarstymus – kalbama ne tik apie

informacijos viešinimą visuomenei, bet ir apie abipusę komunikaciją bei

bendradarbiavimą.

Vienas iš būdų įtraukti žmones į strateginį valdymą yra dalyvaujamasis

biudžetas. 2014 m. Paryžiaus miesto savivaldybė pristatė 15 projektų,

kuriems vystyti planuota skirti 20 mln. eurų, ir pradėjo balsavimą, per kurį

paryžiečiai galėjo balsuoti už jiems priimtinus projektus. Buvo gauta virš

41 000 balsų, iš jų 60 proc. pateikta internetu. Paryžiečiai patvirtino 9 iš

9

15 projektų. Sumą, dėl kurios naudojimo gali spręsti miesto gyventojai, Paryžius kasmet vis didina, todėl

numatoma, kad 2014–2020 m. paryžiečiai bus pateikę nuomonę dėl 500 mln. eurų miesto biudžeto

panaudojimo.

Dalyvaujamasis biudžetas Lietuvoje buvo įgyvendintas 2018 m. Alytuje. Alytiškiams buvo pasiūlyta ne tik

pareikšti nuomonę dėl miesto biudžeto, bet ir patiems teikti siūlymus dėl jo panaudojimo, todėl 1300

respondentų balsavo už 15 projektų, kurie buvo pasiūlyti pačių alytiškių. 2019 m. Alytaus miesto

gyventojai pasiūlė 14 projektų, 10 iš jų atitiko reikalavimus ir buvo pateikti gyventojams vertinti. Balsavime

dalyvavo daugiau nei 1000 alytiškių.

Kol kas nėra iniciatyvų dalyvaujamojo biudžeto principą tiesiogiai perkelti į centrinės valdžios (ministerijų)

lygmenį, tačiau, greičiausiai, toliau plėtojantis piliečių įtraukimo į viešąjį valdymą idėjai inovatyvių būdų

gali atsirasti ir šioje srityje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija

Gedimino pr. 11, LT-01103 Vilnius, tel. 8 706 63 711, el. p. LRVkanceliarija@lrv.lt

Projektas „Į rezultatus orientuoto valdymo gebėjimų stiprinimas“:

projekto koordinatorė Ieva Matulevičiūtė, tel. 8 706 63 878, el. p. ieva.matuleviciute@lrv.lt;

projekto analitikė Raminta Krasauskienė, tel. 8 706 63 751, el. p. raminta.krasauskiene@lrv.lt

Naujienlaiškį gavote, nes esate įrašytas į projekto tikslinę grupę. Nebenorite gauti mūsų naujienų? Spauskite čia