statinĖs pusiausvyros, dubens asimetrijos ir …
TRANSCRIPT
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
SLAUGOS FAKULTETAS
SPORTO MEDICINOS KLINIKA
EGLĖ NASVYTYTĖ
STATINĖS PUSIAUSVYROS, DUBENS ASIMETRIJOS IR KŪNO
MASĖS SĄSAJOS NĖŠTUMO METU
Magistrantūros studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija“ (valst. kodas 6211GX010)
baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Lekt. Dr. Brigita Zachovajevienė
KAUNAS, 2020
2
TURINYS
SANTRAUKA .................................................................................................................................... 4
ABSTRACT ........................................................................................................................................ 5
PADĖKA ............................................................................................................................................. 6
SANTRUMPOS .................................................................................................................................. 7
ĮVADAS .............................................................................................................................................. 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ................................................................................................. 10
1.1. Dubens ir pilvo sienos anatomija ...................................................................................... 10
1.2. Griaučių raumenų sistemos pokyčiai nėštumo metu ......................................................... 12
1.3. Dubens anatominiai pokyčiai nėštumo metu ..................................................................... 14
1.4. Pusiausvyros kaita nėštumo metu ...................................................................................... 15
1.5. Kūno masės pokyčiai nėščiosioms .................................................................................... 17
1.6. Fizinis aktyvumas nėštumo metu ...................................................................................... 18
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ..................................................................... 22
2.1 Tyrimo organizavimas ............................................................................................................. 22
2.2 Tiriamųjų atranka .................................................................................................................... 22
2.3 Tyrimo metodai ....................................................................................................................... 22
2.4 Nėščiųjų fizinio aktyvumo nustatymas ................................................................................... 23
2.5 Statinės pusiausvyros įvertinimas ............................................................................................ 23
2.6 Dubens asimetrijos vertinimas................................................................................................. 25
2.7 Kūno masės vertinimas ............................................................................................................ 25
2.8 Statistinė duomenų analizė ...................................................................................................... 26
2.9 Tyrimo organizavimo schema ................................................................................................. 27
3. TYRIMO REZULTATAI.......................................................................................................... 28
3.1 Tiriamųjų duomenys ................................................................................................................ 28
3.2 Kūno masės kaitos vertinimo rezultatai .................................................................................. 28
3.3 Statinės pusiausvyros kaitos vertinimo rezultatai .................................................................... 29
3
3.4 Dubens simetriškumo kaitos vertinimo rezultatai ................................................................... 35
3.5 Sąsajos tarp dubens asimetrijos, statinės pusiausvyros ir kūno masės .................................... 44
REZULTATŲ APTARIMAS ........................................................................................................... 51
IŠVADOS .......................................................................................................................................... 53
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ................................................................................................ 54
MOKSLO PRANEŠIMŲ, PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ................................................................... 55
LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................. 56
4
SANTRAUKA
Eglė Nasvytytė. Statinės pusiausvyros, dubens asimetrijos ir kūno masės sąsajos nėštumo metu.
Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – lekt. dr. Brigita Zachovajevienė. Lietuvos sveikatos
mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto medicinos klinika. Kaunas,
2020; 61 p.
Tikslas: įvertinti statinės pusiausvyros, dubens asimetrijos ir kūno masės sąsajas nėštumo metu
fiziškai aktyvioms ir neaktyvioms moterims.
Uždaviniai:
1. Įvertinti statinę pusiausvyrą fiziškai aktyvioms ir neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo
savaitėmis.
2. Įvertinti kūno masės kaitą fiziškai aktyvioms ir neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo
savaitėmis.
3. Įvertinti dubens simetriškumo kaitą fiziškai aktyvioms ir neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38
nėštumo savaitėmis.
4. Nustatyti sąsajas tarp statinės pusiausvyros, kūno masės bei dubens asimetrijų fiziškai aktyvioms
ir neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis.
Tyrimo metodika. Apklausa. Statinės pusiausvyros vertinimas buvo naudojamas pagal objektyvią
pusiausvyros vertinimo platformą „Sigma balance pad“. Dubens asimetrija vertinta naudojant
vizualinės diagnostikos kriterijus: klubakaulių skiauterių lygį, priekinių ir apatinių viršutinių
klubakaulių dyglių aukštį, sėdimųjų gumburų aukštį bei gaktinės sąvaržos simetriškumą. Kūno masė
buvo vertinama svarstyklėmis.
Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 36 nėščios moterys, nuo 20 nėštumo savaitės. Iš kurių 19 fiziškai
aktyvių ir 15 fiziškai neaktyvių moterų. Tiriamosios suskirstytos į dvi grupes – fiziškai aktyvias ir
fiziškai neaktyvias. Abiejoms grupėms buvo įvertinta statinė pusiausvyra, dubens asimetrija ir kūno
masė 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaites. Iš gautų duomenų nustatytos sąsajos. Tyrimą baigė 34
moterys, tyrimo eigoje 2 moterys dėl asmeninių priežasčių atsisakė dalyvauti.
Išvados: 1. Statinė pusiausvyra, nepriklausomai nuo to, ar nėščioji užsiima fizine veikla ar ne, 20,
26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis pablogėjo. 2. Kūno masės svoris, nepriklausomai nuo to, ar nėščioji
yra fiziškai aktyvi ar ne, 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis padidėjo. 3. Dubens simetriškumas tiek
fiziškai aktyvioms, tiek fiziškai neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis nekito. 4.
Įvertinus sąsajas tarp statinės pusiausvyros, dubens asimetrijos ir kūno masės fiziškai aktyvioms ir
neaktyvioms moterims buvo gauti vidutinio stiprumo ir stiprūs ryšiai.
5
ABSTRACT
Eglė Nasvytytė. The connection between static balance, pelvic asymmetry and body weight during
pregnancy. Master‘s thesis. Supervisor – dr. Brigita Zachovajevienė. Lithuanian University of Health
Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing and Care, Sports Medicine Clinic. Kaunas, 2020; 61
p.
The aim: to evaluate connection between static balance, pelvic asymmetry and body weight for
physically active and inactive pregnant women.
Tasks:
1. To evaluate static balance for physically active and inactive pregnant women at 20, 26, 32, 38
weeks of gestation.
2. To evaluate body weight change in physically active and inactive pregnant women at 20, 26, 32,
38 weeks of gestation.
3. To evaluate pelvic asymmetry change in physically active and inactive pregnant women at 20, 26,
32, 38 weeks of gestation.
4. To evaluate links between static balance, body weight and pelvic asymmetry in physically active
and inactive pregnant women at 20, 26, 32 and 38 weeks of gestation.
Methodology. Short questionnaire. In this study static balance was measured by objective balance
assessment platform „Sigma balance pad“. Pelvic asymmetry was measured by using visual
diagnostics criteria: tilt of the iliac crest, height of the anterior superior and anterior inferior iliac
crest, height of tuber ischiadicum and symmetry of the pubic symphysis. The body weight was
measured by using medicine scales.
Participants. This study involved 36 pregnant women from 20 weeks of gestation. Of all participants,
19 were physically active and 15 physically inactive women. The subject were divided into two
groups – physically active and inactive. Static balance, pelvic asymmetry and body weight gain at 20,
26, 32 and 38 weeks of gestation were assessed for both of groups. 34 women completed the study
and 2 women declined to participate for personal reasons.
Conclusions: 1. Static balance, despite that women is physically active or inactive, at 20, 26, 32 and
38 weeks of gestation decreased. 2. The weight gain despite that women is physically active or
inactive at 20, 26, 32 and 38 weeks of gestation have increased. 3. The asymmetry of the pelvic for
physically active and inactive pregnant women during 20, 26, 32 and 38 weeks of gestation did not
change. 4. After the evaluation of the links between static stability, pelvic asymmetry and body weight
it was found medium and strong correlations.
6
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju darbo vadovei lekt. Dr. Brigitai Zachovajevienei už kantrybę ir pagalbą
rašant šį darbą. Ačiū tariu Kauno klinikinės ligoninės filialo, P.Mažylio gimdymo namuose
esančioms kineziterapeutėms už suteiktą pagalbą tyrimo metu. Taip pat fizinės medicinos ir
reabilitacijos gydytojai Astai Savickienei už galimybę atlikti tyrimą P.Mažylio gimdymo namuose.
Svarbiausią padėką tariu Mariui ir savo šeimai, kurie mane labai palaikė ir padėjo.
7
SANTRUMPOS
PSO - Pasaulinė sveikatos organizacija
KMI – kūno masės indeksas
PVKD – priekinis viršutinis klubakaulio dyglys
UVKD – užpakalinis viršutinis klubakaulio dyglys
Sav – savaitės
KSL – klubakaulių skiauterių lygiai
SGA – sėdimųjų gumburų aukštis
GSS – gaktinės sąvaržos simetriškumas
8
ĮVADAS
Šiandien, visame pasaulyje, daug dėmesio yra skiriama nėščiųjų ne tik psichologinei, bet ir
fizinei sveikatai. Nuo būsimos mamos sveikatos priklauso ir įsčiose esančio vaisiaus sveikata.
Organizme nėštumo metu įvyksta daugybė permainų ir fiziškai netreniruotas moters kūnas žymiai
sunkiau išgyvena nėštumą ir gimdymą, ne taip greit atsistato po jo. Dažniausiai kas savaitę nėščioji
priauga šiek tiek svorio. Didėjantis pilvukas keičia besilaukiančiosios laikyseną, pasikeičia kūno
centras. Didėjanti krūtinė pečius ir viršutinę nugaros dalį priverčia kūprintis, padidėja juosmens linkis
(lordozė). Didesnis krūvis tenka raiščiams ir sąnariams. Dėl pasikeitusios laikysenos gali pradėti
skaudėti apatinę nugaros dalį, pečių juostą, tempti kirkšnis (1).
Nėštumo metu moters kūnas patiria daugybę hormoninių ir anatominių pokyčių, dėl kurių gali
atsirasti griaučių – raumenų sistemos skausmų, kurie gali paveikti nėščiosios pusiausvyrą (2).
Nėštumo eigoje priaugtas svoris ir taip, kaip jis pasiskirsto daugiausiai priekinėje pilvo dalyje,
besikeičianti laikysena dėl gravitacijos centro pasikeitimo ir padidėjęs sąnarių laisvumas, lemia
nėščios moters statinę pusiausvyrą. Tokie pasikeitimai taip pat pastebimi ir pogimdyviniu laikotarpiu
dėl vis dar išlikusių jungiamojo audinio laisvumo ir pasikeitusios laikysenos. Nėščios ir jau
pagimdžiusios moterys dažnai pamini, kad negauna joms taip reikalingo kokybiško miego ir kad jo
stygius gali turėti įtakos kūno laikysenos stabilumui.
Nėštumo laikotarpyje, antrame ir trečiame trimestre, padidėja juosmeninė lordozė, sąnarių
mobilumas, sumažėja neuroraumeninė kontrolė, koordinacija, padidėja reakcijos laikas, atsiranda
biomechaniniai pėdos pakitimai, pakinta eisena (3). Dubens asimetrija keičia ir judesio mechanizmą,
todėl aplink esantys kūno segmentai įsitempia, kurie gali privesti ir prie griaučių – raumenų sistemos
sutrikimų (4).
Dubens asimetrija gali būti siejama ar net sukelti juosmens srities skausmus, tad galime teigti,
kad asimetrija sukelia neabejotiną diskomfortą. Remiantis tyrimais, kurių metu buvo tiriami dubens
asimetrijos skirtumai tarp nėščiųjų ir jau po gimdymo moterų, priekinis dubens plotas buvo platesnis,
negu niekada negimdžiusių moterų. Kitaip tariant pokyčiai, kurie atsiranda nėštumo metu ir po jo,
dubens srityje gali išlikti ilgam (5). Nėštumo metu labai svarbu sekti svorį, kad jo nebūtų priaugta per
daug, nes tai gali turėti įtakos tiek griaučių – raumenų sistemai, dubens asimetrijai, bet ir stabilumui.
Darbo tikslas - įvertinti statinės pusiausvyros, dubens asimetrijos ir kūno masės sąsajas nėštumo
metu fiziškai aktyvioms ir neaktyvioms moterims.
Uždaviniai:
1. Įvertinti statinę pusiausvyrą fiziškai aktyvioms ir neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo
savaitėmis.
9
2. Įvertinti kūno masės kaitą fiziškai aktyvioms ir neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo
savaitėmis.
3. Įvertinti dubens simetriškumo kaitą fiziškai aktyvioms ir neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38
nėštumo savaitėmis.
4. Nustatyti sąsajas tarp statinės pusiausvyros, kūno masės bei dubens asimetrijų fiziškai aktyvioms
ir neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Dubens ir pilvo sienos anatomija
Dubuo (1 pav.) tai kūno dalis, kuri yra sudaryta susijungus dubenkauliams, kryžkauliui,
uodegikauliui. Dubens ertmėje yra išsidėstę vidaus organai. Dubens dugną sudaro tarpvietės
raumenys, išsidėstę tarp gaktikaulio, sėdynkaulio, uodegikaulio ir kryžkaulio.
1 pav. Dubens kaulų anatomija (http://anatomy.lexmedicus.com.au/pathologies/pelvis-hip)
Susijungdami dubens kaulai sudaro didįjį ir mažąjį dubenį. Juos skiria ribinė linija, kuri eina
nuo stuburo kyšulio, klubakaulių lankine linija nueinanti link gaktikaulių šakų ir užsibaigianti
viršutiniu sąvaržiniu kraštu.
Didįjį dubenį sudaro klubakaulio sparnai, o mažąjį dubenį - kryžkaulio ir uodegikaulio (kurie
laikomi rudimentiniais kryžmeniniais slanksteliais) dubeninis paviršius, gaktikauliai ir sėdynkauliai.
Mažajame dubenyje yra šlapimo pūslė, tiesioji žarna, gimda, kiaušintakiai, kiaušidės. Moterų
dubuo nuo vyrų skiriasi tuo, kad yra platesnis, žemesnis ir talpesnis.
Pilvo siena remiasi į pilvo ertmę ir anatomiškai pilvą atskiria nuo kitų esančių kūno dalių.
Pilvo siena sudaryta iš fascijų ir raumenų. Išskiriamos priekinė, šoninė ir užpakalinės sienos dalys
bei priekiniai, šoniniai ir užpakaliniai pilvo raumenys.
Struktūriškai pilvo sieną sudaro trys pagrindiniai sluoksniai: išorinis, vidinis ir vidurinis.
Nervai ir kraujagyslės yra tarp svarbiausio ir sudėtingiausio - vidinio ir vidurinio sluoksnio. Iš išorės
pilvo sieną dengia pilvo oda, po kuria yra pilvo fascija – paviršinės krūtininės fascijos tęsinys. Pilvo
11
ertmės sienas iš vidaus iškloja pilvaplėvė ir po ja esanti vidinė pilvo fascija (kitaip dar vadinama
skersinė fascija), kuri dengia skersinį pilvo raumenį.
Pilvo raumenys:
Išorinis įstrižinis pilvo raumuo. Jis eina įstrižai iš viršaus ir šono į priekį ir žemyn. Prasideda
danteliais nuo aštuonių paskutiniųjų šonkaulių, o užpakaliniai pluoštai prisitvirtina prie klubakaulio
skiauterių. Šis raumuo įeina į tiesiojo pilvo raumens makšties sienos ir baltosios pilvo linijos sudėtį.
Priekyje ir apačioje raumuo pereina į plačią plokščią sausgyslę – aponeurozę. Apatinis jos kraštas
užsisuka, sudarydamas kirkšninį raištį, kuris praeina tarp priekinio viršutinio klubakaulio dyglio ir
gaktikaulio gumburėlio.
Vidinis įstrižinis pilvo raumuo: yra po išoriniu įstrižiniu raumeniu, kurio vėduokle išsidėstę
pluoštai eina iš apačios į viršų. Prasideda nuo juosmeninės nugaros fascijos, klubakaulio skiauterės
ir kirkšninio raiščio, o prisitvirtina prie trijų apatiniųjų šonkaulių. Iš priekio pereina į aponeurozę.
Skersinis pilvo raumuo: jis randasi po įsitrižiniais raumenimis. Prasideda nuo šešių apatiniųjų
šonkaulių vidinio paviršiaus, juosmeninės nugaros fascijos, klubakaulio skiauterės ir kirkšninio
raiščio. Skersai iš priekio pereina į aponeurozę.
Tiesusis pilvo raumuo: prasideda nuo krūtinkaulio kardinės ataugos ir penkto - šešto
šonkaulių kremzlių, eina išilgai vidurinės linijos ir prisitvirtina prie gaktikaulio. Turi 3 – 4
horizontalius sausgyslinius intarpus. Susijungus įstrižinių ir skersinių pilvo raumenų aponeurozėms
susidaro makštis, kurioje ir yra tiesusis pilvo raumuo.
Kvadratinis juosmens raumuo: prasideda nuo klubakaulio skiauterės ir prisitvirtina prie
dvylikto šonkaulio bei pirmų keturių juosmeninių slankstelių skersinių ataugų. Priskiriamas prie
užpakalinės pilvo sienos sandaros (1).
Liemens raumenys (2 pav.) atlieka tokias funkcijas:
1. Apsaugo ir kartu laiko pilvo organus;
2. Išlaiko kūno poziciją čiaudint, kosint;
3. Padeda atlikti ekskrecines funkcijas;
4. Teikia atramą kalbant;
5. Lenkia liemenį;
6. Dalyvauja kvėpavime;
7. Kontroliuoja dubens kampą;
8. Dalyvauja gimdyme;
9. Stabilizuoja apatines galūnes.
Kadangi liemens raumenys atlieka tiek daug funkcijų, būtina atkreipti dėmesį ir į pilvo
raumenis, bei jų stiprinimą tiek nėštumo, tiek po gimdyviniu laikotarpiu (6).
12
Liemens raumenys anatomiškai skirstomi į lokalius ir globalius. Lokalieji raumenys
dalyvauja segmentinėje stuburo stabilizacijoje, o globalieji - sukuria jėgą ir dalyvauja bendrame
liemens stabilizavime (7).
Lokalieji raumenys prisitvirtina tiesiogiai prie stuburo juosmeninės dalies slankstelių ir yra
atsakingi už jų stabilizavimą bei judesius. Šiai grupei priklauso dauginis raumuo, kvadratinis
juosmens raumuo, skersinis pilvo, vidinio įstrižinio pilvo raumens nugarinės skaidulos, diafragma,
didysis juosmens, tarpskersiniai, tarpketeriniai raumenys, klubinio šonkaulių raumens juosmeninė
dalis.
Globalieji raumenys tiesiogiai prie stuburo neprisitvirtina, tačiau jie dalyvauja liemens
judesiuose ir gali išvystyti didelę jėgą. Šią grupę sudaro šie raumenys: tiesusis, išorinis ir vidinis
įstrižinis pilvo raumuo, klubinio šonkaulių raumens krūtininė dalis, kvadratinio juosmens raumens
šoninės skaidulos, didžiojo krūtinės raumens krūtinkaulinė dalis. Šie raumenys dalyvauja bendrame
liemens stabilizavime, tačiau neturi tiesioginio poveikio stuburo segmentiniams judesiams (8).
2 pav. Liemens raumenys (https://training.seer.cancer.gov/anatomy/muscular/groups/trunk.html)
1.2. Griaučių raumenų sistemos pokyčiai nėštumo metu
Griaučių - raumenų sistemos sutrikimai yra vienas iš pagrindinių nėščių moterų negalios ar
darbo praradimo priežasčių (9). Griaučių – raumenų sistema yra sudaryta iš kaulų, raumenų, raiščių,
13
sinovijos, sausgyslių, sąnarių kremzlės ir susijusių jungiamųjų audinių, kurie palaiko mūsų kūno
judėjimą.
Hormonas relaksinas atlieka svarbų vaidmenį atsinaujinant daugybei griaučių – raumenų sistemos
audiniams (10). Besilaukiančios moterys dažnai patiria griaučių – raumenų sistemos sutrikimų
apatinėse galūnėse, tokių kaip raumenų įtampos, mėšlungis, nuovargis ar skausmas (11).
Nėštumo metu, palaipsniui per visus devynis mėnesius, moters organizmas patiria daug ir
įvairių pasikeitimų. Todėl, po gimdymo reikia nemažai laiko, kad kūnas grįžtų į prieš pastojimą
buvusią būseną. Dėl hormoninių ir mechaninių veiksnių kinta skeleto raumenys, jungiamasis audinys,
didėja kraujo tūris bei širdies ritmas, auga svoris, kinta laikysena (1).
Nėštumas dažniausiai būna laimingasis gyvenimo tarpsnis susijęs su fiziniais, socialiniais ir
psichologiniais pasikeitimais. Rimtos sveikatos problemos tokios kaip: hipertenzija ir preeklampsija,
toksemija, gestacinis diabetas, gali atsirasti nėštumo metu (12).
Palaipsniui nėščiųjų organizme vyksta tokie pasikeitimai:
Hormoniniai pakitimai. Relaksinas yra hormonas, kuris struktūriškai susijęs su insulinu ir
insulino tipo augimo faktoriumi, kuris reguliuoja raumenų, kaulų bei kitas sistemas. Šis hormonas
taip pat yra susijęs su kaulų rekonstrukcija, pažeistų raiščių ir skeleto raumenų gydymu (13).
Relaksinas slopina gimdos susitraukimus ir minkština gimdos kaklelį. Kaip ir estrogenai, relaksinas
atpalaiduoja dubens raiščius ir kitus sąnarius nėštumo metu. Kombinuotas estrogenų ir relaksino
poveikis, kartu su didėjančiu gimdos svoriu, sukelia didesnį spaudimą dubens sąnariams bei
juosmeninei stuburo daliai (14). Deja, ryšys tarp griaučių – raumenų sistemos pasikeitimų ir hormono
relaksino esant nėštumui dar nėra pilnai ištirtas (15).
Nėštumo laikotarpiu moteris patiria antropometrinių, kūno sudėjimo, medžiagų apykaitos
grandžių ir vidaus organų topografijos pokyčius. Nėščiosios organizmas prisitaiko prie vykstančių
natūralių fiziologinių pokyčių, o išoriniai veiksniai, tokie kaip pakitusios gyvenimo sąlygos,
sumažėjęs fizinis aktyvumas, neracionali ar netaisyklinga nėščiosios mityba bei žalingi įpročiai, gali
stipriai pakoreguoti vaisiaus raidą nepageidaujama linkme (16).
Laikysenos pakitimai (3 pav.) nėštumo laikotarpiu vyksta nugaroje, prisitaikantys prie
palaipsniui didėjančio pilvo: galva palinksta į priekį, suapvalėja pečiai, padidėja juosmeninės dalies
lordozė, pronuojama pėda, išsitiesia keliai. Labai svarbu paminėti ir pasikeičiantį kūno gravitacijos
centrą, kuris lemia ir pusiausvyros pakitimus (17).
Pakitimai raumenyse yra tipiniai. Dažniausiai pastebima sumažėjusi klubo lenkimo
amplitudė, sutrumpėję apatiniai nugaros ir krūtinės raumenys. Kaklo, apatinės ir viršutinės pilvo
dalies raumenys išsitempia, kartu ištempia susilpnėjusius ir sutrumpėjusius raumenis. Nėštumo
pabaigoje, pilvo raumenys veikiami hormonų, išsitempia iki jų elastingumo ribos (18). Dėl šių
14
biomechaninių pokyčių, nuolatinės perkrovos esančioje klubo sąnaryje nėštumo metu, gali išsivystyti
sąnarių skausmas ar sustingimas (14).
Ryškūs pokyčiai vyksta ir širdies kraujagyslių sistemoje, kurie turi gyvybinių pasekmių
motinos sveikatai. Žymiai padidėja kraujo tekėjimas į gimdą (12). Nėščios moterys yra labiau
linkusios turėti aukštą kraujo spaudimą nei kiti suaugę žmonės dėl endokrininės sistemos pokyčių,
plazmos srauto prieaugio ir padidėjusio streso nėštumo metu. Padidėjęs kraujo spaudimas nėštumo
metu net ir nepasiekus klinikinės hipertenzijos ribos, gali sukelti nėštumo komplikacijų ir
nepageidaujamų veiksnių gimdymo metu. Tai gali pasireikšti kaip preeklampsija, sutrikęs gimdos
augimas, priešlaikinis gimdymas ir gimdymas užsibaigęs cezario pjūviu.
Dar verta paminėti, kad nėštumo metu buvęs aukštesnis kraujo spaudimas, ateityje gali sukelti
ilgalaikes pasėkmes padidindamas motinos ir vaisiaus širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką (19).
3 pav. Laikysenos pokyčiai nėštumo metu (https://www.lupinepublishers.com/gynecology-
women-health-journal/fulltext/changes-in-skeletal-system-during-pregnancy.ID.000127.php)
1.3. Dubens anatominiai pokyčiai nėštumo metu
Dubens srities pasikeitimai yra svarbus aspektas nėštumo metu. Viso nėštumo ir gimdymo
metu, dubens sąnariai pasikeičia dėl nėštumo metu kintančių hormoninių ir mechaninių poveikių,
15
tokių kaip didėjantis nėščiosios pilvas, augantis svoris, besikeičianti laikysena. Nėštumo metu
bekeičiantys hormonų balansai turi anti – fibrozinių savybių. Jie paveikia raiščius bei kaulus, kurie
yra dubens srityje.
Vykstant šiems pasikeitimams palaipsniui atsiranda ir dubens sąnarių laisvumas. Nedaug
tyrimų įrodė, kad dubens asimetrija yra susijusi su liemens judesiais ir besikeičiančia juosmenine
stuburo dalimi (20). Hormonų ir biomechaninių faktorių deriniai yra atsakingi už dubens stabilumą.
Gaktos simfizė ir kryžkaulio sąnariai praplatėja ruošiantis gimdymui. Gaktos simfizė pradeda plėstis
tarp 10 – 12 nėštumo savaitės. Pačio sąnario plotis paprastai būna 3 – 5 mm, bet nėštumo metu gali
padidėti iki 5 – 8 mm (21).
Dubens raiščių atsipalaidavimo metu, veikiant hormonams, yra padidinamas mobilumas tarp
gaktinės sąvaržos ir kryžkaulio kaulų sinchondrozės, todėl nėštumo metu platėja gimdymo takai ir
taip palengvinamas nėštumas (22). Taip pat dėl dubens raiščių atsipalaidavimo ir didėjančio
nėščiosios pilvo, dubens simetriškumas sagitalinėje plokštumoje kinta ryškiausiai.
Dėl dubens padėties pasikeitimo sagitalinėje plokštumoje kol kas daug tyrimų padaryta nėra.
Tačiau dubens asimetrijos skirtumas tarp kairės ir dešinės pusių egzistuoja ir galima teigti, kad
asimetrija nėštumo metu dubens srityje yra. Tokia asimterija buvo nustatyta tik nėščioms moterims
prieš gimdymą (20).
1.4. Pusiausvyros kaita nėštumo metu
Atlikti tyrimai parodė, kad laikysenos pakitimai, ypač vėlesniame nėštumo laikotarpyje, rodo
sumažėjusį balansą ir stabilumą ramybės būsenoje (23).
Pusiausvyra (4 pav.) apibrėžiama kaip gebėjimas išlaikyti kūno padėtį minimaliai judant ir
kaip gebėjimą atlikti užduotis, kartu išlaikant stabilią padėtį (24). Techninis pusiausvyros
apibūdinimas yra susijęs su gebėjimu išlaikyti bendrą kūno masės centrą atramos ploto ribose sėdint,
stovint, einant.
Pusiausvyra yra būtinas komponentas kasdieninėje funkcinėje veikloje, o pusiausvyros
kontrolė yra sudėtinis ir daugiafunkcinis veiksnys. Funkcinė užduotis ir aplinka, kurioje ta užduotis
vykdoma, yra lemiama pusiausvyros kontrolės. Pusiausvyrą gali lemti daugelis mus supančių
veiksnių, tokių kaip: aplinka, atliekamos užduoties sudėtingumas, sensomotoriniai veiksniai (25).
Statinė pusiausvyra gali būti vertinama ant vienos arba ant dviejų kojų ir asmuo turi nejudėti
vertinimo metu. Dinaminė pusiausvyra gali būti vertinama kontroliuojant kūno masės centrą ant
vienos kojos, o kita koja stengtis pasiekti kuo tolimesni atstumą (25).
16
Stabilumas ar gebėjimas išlaikyti stabilią padėtį gali būti išmatuojamas kūno masės centro
judėjimu atramos plote. Taip pat pusiausvyra gali būti vertinama netiesiogiai – stebint bei atliekant
objektyvius funkcinio aktyvumo testus (26).
Norint išlaikyti kūno padėties stabilumą ir garantuoti reikiamą kūno segmentų orientaciją,
labai svarbi griaučių raumenų sistemos ir nervų sistemos sąveika. Griaučių raumenų komponentai,
lemiantys pusiausvyros stabilumą, yra judesio amplitudė, stuburo lankstumas, raumenų mechaninės
savybės, biomechaninės kūno segmentų tarpusavio sąsajos (27).
Nėštumo metu padidėjęs svoris ir jo nelygus pasiskirstymas daugiausia priekinėje pilvo
srityje, prisitaikantys nėščiosios laikysenos pokyčiai dėl kūno masės centro pasikeitimo ir taip pat
sąnarių laisvumas, gali lemti nėščios moters statinį stabilumą. Iš biomechaninės pusės, nėščiosios
kūnas labiausiai keičiasi sagitalinėje plokštumoje (28).
Nuo antrojo trimestro, pilvo morfologiją keičia padidėjęs gimdos dydis ir vaisio svoris, kartu
su 30% padidėjusia pilvo mase. Padidėjęs pilvo dydis susijęs su sumažėjusiu statiniu stabilumu ir
besikeičiančiais stuburo linkių pokyčiais, kurie kompensuoja pasikeitimus ir užtikrina pusiausvyrą
bei kiek įmanomą didesnį viso kūno stabilumą nėštumo metu (29).
4 pav. Pusiausvyros klafisikacija ir ją lemiantys veiksniai (30)
PUSIAUSVYRA Statinė
Dinaminė
Atliekant
standartinius
judesius
Kintamomis
sąlygomis
Veiksniai, lemiantys pusiausvyrą
Vestibulinis
aparatas Įšorinių
receptorių
informacija
Vidinių
receptorių
informacija
Koordinacinė
CNS funkcija
17
1.5. Kūno masės pokyčiai nėščiosioms
Nėštumo laikotarpiu moteris patiria antropometrinių, kūno sudėjimo, medžiagų apykaitos
grandžių ir vidaus organų topografijos pokyčius. Nėščiosios organizmas prisitaiko prie vykstančių
natūralių fiziologinių pokyčių, o išoriniai veiksniai, tokie kaip pakitusios gyvenimo sąlygos,
sumažėjęs fizinis aktyvumas, neracionali ar netaisyklinga moters mityba bei žalingi įpročiai gali
stipriai pakoreguoti vaisiaus raidą nepageidaujama linkme (31).
Per pirmąjį nėštumo trimestrą moteris dažniausiai visai nepriauga svorio ar net jo numeta, nes
pablogėja apetitas, vargina pykinimas, šleikštulys, gali prasidėti ir nėščiųjų toksikozė. Šiuo
laikotarpiu normalu priaugti tik 1-2 kg arba netekti 2-3 kg svorio. Pasaulinė sveikatos organizacija
(PSO) bei Svorio prieaugio medicinos institutas, rekomenduoja, kad nuo ketvirtojo mėnesio nėščioji
turėtų priaugti po 1,5 - 2 kg per mėnesį, o daugiausia – 7 - 8 nėštumo mėnesiais (po 2-2,5 kg).
Esant labai staigiam ir dideliam prieaugiui, galima įtarti skysčių susilaikymą nėščiosios
organizme (32). Besilaukianti moteris turėtų pasirūpinti, kad viso nėštumo laikotarpiu, jos
organizmas būtų aprūpintas visomis maistinėmis medžiagomis bei tinkamomis jų proporcijomis (33).
Būtina suvokti, kad per didelis svorio prieaugis nėštumo metu gali lemti ir rimtus sveikatos sutrikimus
tiek mamai, tiek vaikeliui (34). Svorio prieaugis per nėštumą yra išskirtinis procesas, nes svoris
ženkliai didėja per santykinai trumpą laikotarpį ir dalies jo bus netekta jau gimdymo metu.
Nėščiųjų svorio prieaugis susideda iš vaisiaus svorio, amniono vandenų, placentos, nėščiosios
padidėjusio kraujo plazmos tūrio, krūtų ir gimdos hipertrofijos. Perteklinis svorio prieaugis per
nėštumą atsiranda moters riebalinio audinio sąskaita (35).
Nutukusių ir normalią kūno masę turinčių moterų svorio prieaugio rekomendacijos per visą
nėštumo laikotarpį, bei vidutinio svorio prieaugio per savaitę antrą bei trečią nėštumo trečdaliuose,
skiriasi. Kuo didesnis kūno masės indeksas (KMI), tuo mažiau svorio rekomenduojama priaugti per
nėštumą. Šias rekomendacijas (5 pav.) teikiantis Jungtinės Amerikos Valstijų Medicinos Institutas
2009 metais jas atnaujino. Nutukusioms moterims (KMI ≥ 30 kg/m²) rekomenduojama priaugti 5–9
kg, vietoj anksčiau rekomenduotų 6,8–11,5 kg (36).
18
5 pav. Rekomenduojamas nėščiųjų prieaugis pagal KMI (35)
Tokios rekomendacijos yra svarbios tiek dėl vaisiaus ir jam gresiančių komplikacijų (per didelio
gimimo svorio, gimdymo traumų, ligų), tiek dėl motinos komplikacijų: papildomas svoris,
priaugamas daugėjant riebalinio audinio, po gimdymo dažniausiai lieka ir didėja su kiekvienu
nėštumu. Tačiau tik 30–40 proc. moterų priauga ne daugiau nei rekomenduojama (36).
Nėštumas yra viena iš kritinių moters amžiaus būklių, kai dideli antropometrinių rodiklių, įvairių
grandžių medžiagų apykaitos pokyčiai gali turėti įtakos naujos kartos sveikatai (37). Nėštumo metu
priaugtas svoris nesilaikant tam skirtų rekomendacijų yra pripažintas kaip darantis neigiamą įtaką
nėščiosios ir vaisiaus sveikatai.
Trumpalaikės ir ilgalaikės nėštumo metu priaugto svorio pasėkmės yra padidėjusi rizika sirgti
hipertenzija, gliukozės netoleravimu, neigiamomis gimdymo pasėkmėmis, naujagimių sergamumu
įvairiomis ligomis ir mirtingumas (38).
1.6. Fizinis aktyvumas nėštumo metu
Nėštumas yra ideali galimybė imtis sveiko gyvenimo būdo, jei to nebuvo daroma iki tol.
Priemonės, kurios skatina gyventi sveikiau nėštumo metu: rūkymo ir alkoholio atsisakymas, kofeino
mažinimas, sveikos mitybos įgyvendinimas. Visi šie dalykai padeda gerinti motinos sveikatą ir gerina
optimalų vaisiaus vystymąsi (39).
Yra nustatyta, jog nėštumo metu sumažėjusio fizinio aktyvumo, pasikeičia medžiagų
apykaita, endokrinininių ir kitų fiziologinių sistemų veikla, bendras kūno masės centras, raumenų ir
stuburo apkrova. Šie vyksmai gali sukelti neigiamus padarinius tiek nėštumo metu pačiai nėščiajai,
tiek vaisiaus organizmui esant įsčiose. Dėl didelio nėščiosios ir vaisiaus kūno svorio, stuburo pokyčių,
netaisyklingos laikysenos, mažėjančio raumenų tonuso, darbingumo ir nuolatinio nuovargio gali
pasunkėti ne tik gimdymo eiga, bet ir atsigavimas po jo (40).
19
Toliau išvardinta keletas priežasčių, kodėl nėščios moterys turėtų užsiimti fizine veikla
nėštumo metu: kūno svorio kontroliavimas, trumpesnė gimdymo trukmė, greitesnis atsigavimas po
gimdymo, prevencinė priemonė prieš įvairias ligas, tokias kaip nėščiųjų diabetas, nėščiųjų
hipertenzija, preeklampsija ir mažesnė rizika priešlaikiniam gimdymui.
Visos tarptautinės organizacijos rekomenduoja užsiimti aktyvia veikla, mankštintis nėštumo
metu, jeigu nėra jokių komplikacijų šiuo laikotarpiu. Tačiau, nepaisant šių rekomendacijų, dauguma
nėščiųjų neužsiima fizine veikla, paaiškindamos tai, kad jos neturi tinkamos nuotaikos, jaučia
diskomfortą ir nuovargį nėštumo laikotarpiu.
Vienas iš pagrindinių veiksnių lemiančių, kodėl moterys nėštumo metu neužsiima jokia fizine
veikla, yra nepakankamas sveikatos specialistų skatinimas tą daryti. Tačiau tik mažuma moterų
paminėjo, kad jų gydytojai pasiūlė joms užsiimti reguliaria fizine veikla viso nėštumo metu (41).
Galimos priežastys, kodėl fizine veikla užsiima ne tiek daug moterų, kiek turėtų, yra
nepakankamas gydytojų išsilavinimas, sveikatos priežiūrų sistemų struktūra, kuri neleidžia tokios
praktikos, pasenę įsitikinimai, kad mankšta nėštumo metu gali būti žalinga ir faktas, kad moterų fizinė
būklė dažniau yra mažesnė negu optimali nėštumo pradžioje.
Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Norvegijoje 56 ir 59 proc. nėščiųjų atitinkamai užsiima
fizine veikla. Kanadoje – 85 proc. Kita vertus, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje nors ir
moterys užsiima fizine veikla, tik 23 proc. daro tai pagal sudarytas rekomendacijas, o Norvegijoje šis
rodiklis taip pat mažas – 28 proc. Graikijoje šie rodikliai dar mažesni. Kretos universitete atliktame
tyrime, 21,5 proc. moterų užsiima fizine veikla prieš pastodamos, bet tik 6,2 proc. tęsia veiklą ir
nėštumo metu. Be to, 71,4 proc. šių moterų pirmenybę teikia vaikšiojimui ir 18,6 proc. mėgaujasi ne
intensyvia aerobine veikla (42).
Siekiant ištaisyti ir pagerinti šią padėtį bei rodiklius, būtina tobulinti sveikatos priežiūros
specialistų švietimą taip, kad visa naudinga ir būtina informacija apie fizinį aktyvumą ir pratimus
būtų perduodama tarp visų būsimų mamų.
Prieš moteriai pradedant pratimų programą, turi būti atliktas pilnas nėščiosios patikrinimas
išvengiant medicininių ar ginekologinių kontraindikacijų. Pratimai turi būti pritaikyti tam tikram
nėštumo laikotarpiui ir kiekvienai moteriai atskirai pagal jos poreikius ir galimybes (43).
Dažnumas ir laikas: pagal Kanados ir Jungtinė Karalystės sudarytas gaires, siūloma 15 min.
fizinio aktyvumo tris kartus per savaitę ir palaipsniui didinti trukmę iki 30 min. Dažnis turėtų būti
nustatomas keturis kartus per savaitę, net jei ir intesyvumas yra mažesnis (42).
Intesyvumas: tai pats sunkiausias, bet svarbiausias parametras, kurį reikia apsvarstyti rengiant
pratimų programą nėštumo metu. Yra įrodymų, kad 16 – 28 MET pratimų per savaitę, 60 proc. širdies
susitraukimo dažnio intensyvumu, sumažina riziką susirgti nėščiųjų diabetu, hipertenzija ir
20
preeklampsija. 28 MET pratimų programos per savaitę yra lygu vaikščiojimo 3,2 km/val greičiui 11,2
val. per savaitę (44).
Tipas: tiek aerobiniai, tiek pasipriešinimo pratimai laikomi saugūs ir neturėtų kelti jokių
žalingų poveikių nėštumo metu (45). Duomenų, apie pasipriešinimo pratimus, trūksta. Siekiant
išvengti aukšto kraujo spaudimo, paprastai siūloma vengti izometrinių pratimų kaip ir pratimų su
sunkiais svoriais bei su nemažai pakartojimų.
Norvegų pateiktose gairėse yra griežtai įspėjama apie pratimus, su sunkiais svoriais.
Kanadiečių pateiktose gairėse pateikiama pratimų su lengvais svoriais ir daugiau pakartojimų
išvengiant pratimų, kur reikalaujama nepatogių padėčių su kvėpavimo sulaikymu. Pratimų su
pasipriešinimu programos (1 serija, 12 pakartojimų, keleta raumenų grupių, 28 – 38 nėštumo savaitę)
rezultatai parodė, kad vaisiaus širdies dažnis nebuvo paveiktas.
Tempimo pratimai: nėštumo metu atsirandant hormoniniams pokyčiams, kurie sukelia raiščių
laisvumą ir atsipalaidavimą, taikant tempimo pratimus, į šiuos pokyčius turi būti ypač atsižvelgta.
Tačiau tokių pratimų visai atsisakyti nereikėtų, bet kiekvienai moteriai pritaikius individualiai ir pagal
jos pačios poreikius ir gebėjimus.
Aerobiniai pratimai: kiekvienas judesys, kuris turi įtakos didelėms raumenų grupėms ir kurio
kartojimosi skaičius yra dažnas, gali būti įvardijamas kaip aerobinis pratimas. Aerobiniai pratimai
gali būti įvardijami tokie: vaikščiojimas, bėgimas, šokiai, plaukimas, važavimas dviračiu, kopimas.
Aerobiniai pratimai yra saugūs nėštumo metu, tačiau moteris turi vengti kontaktinių sporto
šakų, kur reikalaujama fizinio kontako tarp žaidėjų išvengiant kritimų ir pilvo sužalojimų rizikos.
Vaikščiojimas yra vienas iš saugiausių ir populiariausių aerobinių užsiėmimų, kurio nereikia mažinti
viso nėštumo metu. Trečiojo trimestro metu vaikščiojimas turėtų būti ne slopinamas, o kaip tik
skatinamas, nes net padidinamos aerobinės galimybės, kurios neturi neigiamos įtakos nėščiai ar
vaisiui.
Pratimai vandenyje taip pat yra saugūs nėščiajai. Atsižvelgiant į tai, kad nėščioji vandenyje
plūduriuoja, bet kokie raumenų ar sąnarių skausmai dėl svorio padidėjimo gerokai sumažėja. Didelis
dėmesys yra atkreipiamas į vandens švarą ir temperatūrą, kuri negali būti didenė kaip 32 °C. Prieš
išlipant iš baseino labai svarbu atkreiptį dėmesį į tai, jog nėščioji labai lėtai, atsargiai turi išlipti norint
išvengti staigių kraujospūdžio pasikeitimų.
Visos mokslinės organizacijos tvirtai pritaria nėščiųjų dalyvavimui reguliariose pratimų
programose. Naujausi tyrimai įrodė, kad yra daug privalumų užsiimti fizine veikla nėštumo metu tiek
pačiai nėščiajai, tiek įsčiose esančiam vaisiui (46).
Absoliučios kontraindikacijos, nėščioms moterims norint užsiimti aerobine mankšta, yra:
sunki anemija, gimdos kaklelio pasikeitusi padėtis, kraujavimas antrame ir trečiame trimestre,
nekontroliuojamas I tipo nėščiųjų diabetes (47). Dėl šių priežasčių, prieš pradedant lankyti
21
užsiėmimus, rekomenduojama reguliariai tikrintis pačioms nėščiosioms, kad būtų galima įvertinti
bendrą sveikatą bei visas rizikas, susijusias su fiziniu pajėgumu (48).
Nėštumo metu rekomenduojama dalyvauti mankštos programose, nes tai užkerta kelią per
dideliam svorio prieaugiui nėštumo metu, skatina fizinį pasirengimą gimdymo metu, mažina
komplikacijas ir gerina atsigavimą po gimdymo (49).
22
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
2.1 Tyrimo organizavimas
Tyrimas buvo atliktas 2018 m. vasario – gegužės mėnesiais VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės
filialo, P. Mažylio gimdymo namuose, fizinės medicinos skyriuje. Tyrimui vykdyti buvo gautas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro pritarimas atlikti tyrimą Nr. BEC-SRFP(M)-
109 (1 priedas).
2.2 Tiriamųjų atranka
Tiriamųjų paieška buvo vykdoma Kauno klinikinės ligoninės filialo, P.Mažylio gimdymo
namuose, su kvietimu dalyvauti tyrime. Tyrime dalyvavo 36, nuo 20 nėštumo savaitės
besilaukiančios moterys. Tyrimą baigė 34 moterys. Tyrimo eigoje, 2 moterys, dėl asmeninių
priežasčių atsisakė dalyvauti. Įsivertinus ir atitikusios visus kriterijus, iš viso tyrime dalyvavo 19
fiziškai aktyvių ir 15 fiziškai neaktyvių moterų. Tiriamosios turėjo atitikti šiuos kriterijus:
1. Nėštumas nuo 20 nėštumo savaitės;
2. Fiziškai aktyvios ir neaktyvios moterys;
3. Raštiškas sutikimas dalyvauti tyrime.
Tiriamosios nuo 20 nėštumo savaitės turėjo atvykti keturis kartus, kas šešias savaites (20, 26,
32 ir 38 nėštumo savaites) pakartotinai atlikti testus.
Pirmą kartą, prieš atliekant testavimą, visos tiriamosios buvo apklausiamos apie savo fizinį
aktyvumą. Testavimas ilgiau kaip 30 minučių netruko.
2.3 Tyrimo metodai
Asmenų ištyrimui buvo pasirinkti šie tyrimo metodai:
1. Nėščiųjų apklausa apie fizinį aktyvumą;
2. Statinės pusiausvyros įvertinimas;
3. Dubens asimetrijos įvertinimas;
4. Kūno masės vertinimas;
5. Matematinė statistika.
23
2.4 Nėščiųjų fizinio aktyvumo nustatymas
Nėščiosioms ir neseniai pagimdžiusioms moterims, nustatytose gairėse, yra rekomenduojama
mažiausiai 150 minučių per savaitę vidutinio intensyvumo aerobinis aktyumas (tai yra lygus greitam
ėjimui). Tokia veikla turėtų būti paskirstoma tolygiai per visą savaitę ir koreguojama pagal
medicinines indikacijas (50).
Gairėse taip pat patariama, kad tos moterys, kurios įprastai užsiima intensyvia aerobine veikla
arba yra labai aktyvios, gali tęsti fizinį krūvį nėštumo metu ir po gimdymo, tačiau apie tai privalo
žinoti jų sveikatos priežiūros specialistas, kad būtų galima fizinį aktyvumą koreguoti.
Prieš testavimą visos tiriamosios buvo apklausiamos kokį darbą dirba:
1. Sėdimą;
2. Stovimą;
3. Fizinį.
Toliau buvo klausiama kokia šiuo metu fizine veikla užsiima. Jei moteris nurodė, kad fizine veikla
ji užsiima reguliariai (2 – 3 kartus per savaitę, mažiausiai 30 minučių užimtumo laiko) nuo nėštumo
pradžios, ji buvo priskiriama prie fiziškai aktyvių moterų. Jei moteris nurodė, kad neužsiima jokia
fizine veikla ir/ar dirba sėdimą darbą – buvo priskiriama prie fiziškai neaktyvių (51).
2.5 Statinės pusiausvyros įvertinimas
Tyrimas buvo atliekamas naudojant pusiausvyros platformą „Sigma balance pad“ (6 pav.),
kuri yra naudojama statinės pusiausvyros ir propriocepcijos įvertinimui. Testavimo metu yra
stimuliuojama kaulų, raumenų bei nervų sistema.
6 pav. Pusiausvyros vertinimo platforma „Sigma balance pad“
(https://www.fysiomed.cz/ru/rehabilitation-equipment/diagnostics/balance-platform-sigma/)
24
Testuojant tiriamąsias buvo laikomasi griežtų nustatytų reikalavimų:
1. Tiriamojo asmens supažindinimas su platforma;
2. Informavimas apie procedūrą ir perspėjimas, kaip elgtis jei staiga prarastų pusiausvyrą;
3. Platformos sukalibravimas;
4. Bandomasis pusiausvyros testavimas, kuris nefiksavo duomenų;
5. Tiramojo asmens duomenų surinkimas (ūgis ir svoris);
6. Pėdų pozicijos fiksavimas, kai asmuo atsistodavo ant pusiausvyros platformos;
7. Pakartotinis platformos sukalibravimas;
8. Pusiausvyros testavimas (30s). Visus duomenis fiksavo kompiuteris.
Šio tyrimo metu pusiausvyra įvertinama pagal bendrą judėjimo ilgį bei plotį, vidutinį judėjimo
greitį X ir Y ašyse bei pusiausvyros svyravimą nuo X ir Y ašies. Tiriamasis kompiuterio ekrane matė
X ir Y koordinačių ašį, kurios centre, sukalibravus pusiausvyros platformą, atsiranda žalias taškas.
Tiriamojo tikslas – kuo labiau stengtis išlaikyti žalią tašką X ir Y koordinačių susikirtimo vietoje. Šio
tyrimo trukmė – 30 sekundžių. Žalio taško nuokrypiai nupiešia piešinį koordinačių plokštumoje.
Žemiau pateikiami paveikslėliai, kuriuose galima pamatyti kaip atrodo gera (7 pav.) ir
sutrikusi (8 pav.) pusiausvyra.
7 pav. Gera pusiausvyra (25) 8 pav. Sutrikusi pusiausvyra (25)
25
2.6 Dubens asimetrijos vertinimas
Dubens asimetrija buvo nustatyta ir vertinama pagal vizualinės diagnostikos kriterijus:
klubakaulių skiauterių lygį (KSL), priekinių ir užpakalinių viršutinių klubakaulio dyglių aukštį
(PVKDA, UVKDA), sėdimųjų gumburų aukštį (SGA) bei gaktinės sąvaržos simetriškumą (GSS).
Nustatant dubens asimetriją, buvo galimi pasirinkti keli variantai (1 lentelė).
Kai kurie manualiniai testai yra skirti įvertinti asimetriją tarp dešinės ir kairės pusės sąnarių
(statinė palpacija), arba kaulinių orientyrų kartu su kryžkaulio sąnario judesiais (judesio palpacija).
Dubens srityje palpacija yra naudojama kaip asimetrijai ir disfunkcijai nustatyti (49).
1 lentelė. Dubens asimetrijos įvertinimas
Tiriama sritis Galimi variantai.
Klubakaulių skiautrių lygis Simetriška, kairė aukščiau už dešinę, dešinė
aukščiau už kairę.
Priekiniai viršutiniai klubakaulių dygliai Simetriška, kairė aukščiau už dešinę, dešinė
aukščiau už kairę.
Užpakaliniai viršutiniai klubakaulių dygliai Simetriška, kairė aukščiau už dešinę, dešinė
aukščiau už kairę.
Sėdimųjų gumburų aukštis Simetriška, kairė aukščiau už dešinę, dešinė
aukščiau už kairę.
Gaktinės sąvaržos simetriškumas Simetriška, kairė aukščiau už dešinę, dešinė
aukščiau už kairę.
2.7 Kūno masės vertinimas
Mokslinėje literatūroje aptinkama duomenų, kad nėščiosios kūno masės vidutinio prieaugio ribos
yra 12–14 kg. Kai kurie autoriai tvirtina, kad nėščiosios kūno masė labiausiai didėja nuo 13 iki 36
nėštumo savaitės. Per šį nėštumo laikotarpį nėščiosios vidutiniškai priauga 10,9 kg. Iki nėštumo
pabaigos moterys vidutiniškai priauga 12,9 kg. Lyginant paskutiniojo dešimtmečio tyrimų duomenis,
nustatyta, kad vidutinis nėščiosios kūno masės prieaugis svyruoja nuo 12 iki 14 kg (16).
Kūno masė mūsų tyrimo metu tiriamosioms buvo vertinama svarstyklėmis (kg) (9 pav.).
Tiriamosios buvo sveriamos be batų ir viršutinių drabužių. Ant svarstyklių nėščioji turėjo užlipti du
kartus. Jei matuojant svorį buvo neatitikimų tarp pirmojo ar antrojo karto, svarstyklės buvo
sureguliuotos iš naujo ir svoris išmatuojamas iš naujo.
26
9 pav. Svarstyklės (https://www.trajektorija.lt/310337-large_default/adler-bathroom-scales-
ad-8153-maximum-weight-capacity-180-kg-accuracy-1000-g-multiple-users-white.jpg)
2.8 Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 22.0 ir SPSS 25.0 programą. Microsoft Excel
2013, Microsoft Word 2013 paketais. Duomenys pateikiami mediana, minimalia, maksimalia
reikšmė bei vidurkiu me (min - max); x. Statistinis reikšmingumas pasiekiamas, kai p<0,05.
Frydmano kriterijus naudojamas daugiau nei trims neparametrinėms imtis palyginti. Koreliacijai
apskaičiuoti buvo naudojamas Spirmeno korealiacijos koeficientas.
27
2.9 Tyrimo organizavimo schema
10 pav. Tyrimo organizavimo schema
Gautas Bioetikos centro
leidimas
Nėščios moterys nuo 20
nėštumo savaitės
n = 34
Fiziškai aktyvios
n = 19
Fiziškai neaktyvios
n = 15
I VERTINIMAS (20 nėštumo sav.)
Statinė pusiausvyra
Dubens asimetrija
Kūno masė
II, III, IV VERTINIMAS
atliekamas kas 6 savaites:
26, 32 ir 38 nėštumo sav.
Statistinių duomenų analizė,
rezultatų aptarimas.
28
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1 Tiriamųjų duomenys
Tiriamųjų amžiaus buvo 27 (19 – 38; 27,82) metai. Jauniausiai tyrimo dalyvei – 19 metų, o
vyriausiai – 38 metai. Iš viso tyrime dalyvavo 19 fiziškai aktyvių nėščių moterų (55,9 proc.) ir 15
fiziškai neaktyvių nėščių moterų (44,1 proc.) (11 pav.).
11 pav. Fizinio aktyvumo pasiskirstymas procentais
3.2 Kūno masės kaitos vertinimo rezultatai
Vertinant fiziškai aktyvių moterų kūno masės kaitą 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis,
nustatėme, kad kūno masė statistiškai reikšmingai kito. 20 nėštumo savaitę kūno svoris buvo 64,0
(57 – 77; 65,68) kg. 26 nėštumo savaitę svoris buvo 68,0 (60 – 80; 68,74) kg. Fiziškai aktyvių moterų
32 nėštumo savaitę svoris buvo 71,0 (63 – 82; 71,68) kg. 38 nėštumo savaitę fiziškai aktyvių moterų
svoris buvo 75,0 (67 – 85; 74,95) kg. (Χ2(lls)= 57(3); p=0,0001).
Įvertinus fiziškai neaktyvių moterų kūno masės kaitą 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis,
gauta, kad kūno masė statistiškai reikšmingai pakito. Fiziškai neaktyvių moterų, 20 nėštumo savaitę,
kūno masė buvo 63,0 (57 – 70; 63,13) kg. 26 nėštumo savaitę svoris buvo 63,0 (60 – 73; 65,53) kg.
32 nėštumo savaitę fiziškai neaktyvių moterų svoris buvo 67,0 (63 – 76; 68,73) kg. 38 nėštumo savaitę
fiziškai neaktyvių moterų kūno masė buvo 70,0 (65 – 79; 71,60) kg. Χ2(lls)= 44,7(3); p=0,0001).
55.90%
44.10%
Fizinis aktyvumas
Fiziškai aktyvios Fiziškai neaktyvios
29
Galime teigti, jog fiziškai aktyvių ir fiziškai neaktyvių moterų kūno masės svoris didėja, kai didėja ir
nėštumo savaičių skaičius (12 pav.).
12 pav. Fiziškai aktyvių ir neaktyvių nėščių moterų svorio kaita kilogramais 20, 26, 32 ir 38
nėštumo savaitėmis (* p<0,05 lyginant skirstinius)
3.3 Statinės pusiausvyros kaitos vertinimo rezultatai
Šio tyrimo metu pusiausvyra įvertinama pagal bendrą judėjimo ilgį (cm) bei plotį (cm2),
vidutinį judėjimo greitį X ir Y ašyse (cm/s) bei pusiausvyros svyravimą nuo X ir Y ašies (cm).
Tiriamasis kompiuterio ekrane matė X ir Y koordinačių ašį, kurios centre, sukalibravus pusiausvyros
platformą, atsiranda žalias taškas. Tiriamojo tikslas – kuo labiau stengtis išlaikyti žalią tašką X ir Y
koordinačių susikirtimo vietoje.
Įvertinus fiziškai aktyvių moterų vidutinį nuokrypį frontalioje plokštumoje (cm) 20, 26, 32 ir
38 nėštumo savaitėmis, nustatėme, kad statistiškai reikšmingai vidutinis nuokrypis frontalioje
plokštumoje pakito. Fiziškai aktyvių moterų 20 nėštumo savaitę vidutinis nuokrypis frontalioje
plokštumoje buvo -0.05 (-0.12 - -0.2; -0.6) cm. 26 nėštumo savaitę vidutinis nuokrypis frontalioje
plokštumoje buvo -0.08 (-0.12 - -0.04; -0.08) cm. 32 nėštumo savaitę gavome, kad nuokrypis buvo -
0.13 (-0.24 - -0.09; -0.13) cm. Fiziškai aktyvių moterų vidutinis nuokrypis frontalioje plokštumoje
38 nėštumo savaitę buvo -0.12 (-0.35 – 1.12; -0.22) cm. (Χ2(lls)= 55(3); p=0,0001.
Vertinant fiziškai neaktyvių moterų vidutinį nuokrypį frontalioje plokštumoje (cm) 20, 26, 32
ir 38 nėštumo savaitėmis, nustatėme, kad statistiškai reikšmingai vidutinis nuokrypis frontalioje
plokštumoje pakito. Fiziškai neaktyvių moterų 20 nėštumo savaitę vidutinis nuokrypis frontalioje
*
*
30
plokštumoje buvo -0.07 (-0.12 - -0.1; -0.6) cm. 26 nėštumo savaitę vidutinis nuokrypis frontalioje
plokštumoje buvo -0.08 (-0.20 - -0.04; -0.09) cm. 32 nėštumo savaitę gavome, kad nuokrypis buvo -
0.14 (-0.33 - -0.08; -0.15) cm. Fiziškai neaktyvių vidutinis nuokrypis frontalioje plokštumoje 38
nėštumo savaitę buvo -0.26 (-0.35 – 1.12; -0.25) cm. (Χ2(lls)= 44(3); p=0,0001 (13 pav.).
13 pav. Fiziškai aktyvių ir neaktyvių moterų vidutinis nuokrypis centimetrais frontalioje
plokštumoje 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis (* p<0,05 lyginant skirstinius, ° - išskirtinis
rezultatas grupėje)
Įvertinus fiziškai aktyvių moterų vidutinį nuokrypį sagitalioje plokštumoje (cm) 20, 26, 32 ir
38 nėštumo savaitėmis, nustatėme, kad statistiškai reikšmingai vidutinis nuokrypis pakito. Fiziškai
aktyvių moterų 20 nėštumo savaitę vidutinis nuokrypis sagitalioje plokštumoje buvo 0.09 (0.02 - 16;
0.9) cm. 26 nėštumo savaitę vidutinis nuokrypis sagitalioje plokštumoje buvo 0.14 (0.05 - 0.22; 0.14)
cm. 32 nėštumo savaitę gavome, kad nuokrypis buvo 0.17 (0.09 - 0.21; 0.16) cm. Fiziškai aktyvių
moterų vidutinis nuokrypis sagitalioje plokštumoje 38 nėštumo savaitę buvo 0.23 (0.11 – 0.25; -0.21)
cm. (Χ2(lls)= 50(3); p=0,0001.)
Vertinant fiziškai neaktyvių moterų vidutinį nuokrypį sagitalioje plokštumoje (cm) 20, 26, 32
ir 38 nėštumo savaitėmis, nustatėme, kad statistiškai reikšmingai vidutinis nuokrypis sagitalioje
plokštumoje pakito. Fiziškai neaktyvių moterų 20 nėštumo savaitę vidutinis nuokrypis sagitalioje
plokštumoje buvo 0.09 (0.02 - 0.16; 0.8) cm. 26 nėštumo savaitę vidutinis nuokrypis buvo 0.14 (0.05
- 0.22; 0.13) cm. 32 nėštumo savaitę gavome, kad nuokrypis buvo 0.14 (0.11 - 0.22; 0.15) cm. Fiziškai
neaktyvių vidutinis nuokrypis sagitalioje plokštumoje 38 nėštumo savaitę buvo 0.21 (0.11 – 0.25;
0.21) cm. (Χ2(lls)= 37(3); p=0,0001 (14 pav.).
* * 20 sav.
26 sav.
32 sav.
38 sav.
31
14 pav. Fiziškai aktyvių ir neaktyvių moterų vidutinis nuokrypis sagitalioje plokštumoje
centimetrais 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis (* p<0,05 lyginant skirstinius, ° - išskirtinis
rezultatas grupėje)
Įvertinus fiziškai aktyvių moterų vidutinį judėjimo greitį frontalioje plokštumoje (cm/s) 20,
26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis, gavome, kad statistiškai reikšmingai vidutinis judėjimo greitis
frontalioje plokštumoje pakito. Fiziškai aktyvių moterų 20 nėštumo savaitę vidutinis judėjimo greitis
frontalioje plokštumoje buvo 0.14 (0.11 - 21; 0.15) cm/s. 26 nėštumo savaitę vidutinis judėjimo greitis
frontalioje plokštumoje buvo 0.16 (0.14 - 0.34; 0.20) cm/s. 32 nėštumo savaitę gavome, kad vidutinis
judėjimo greitis buvo 0.26 (0.14 - 0.38; 0.25) cm/s. Fiziškai aktyvių moterų vidutinis judėjimo
frontalioje plokštumoje ašies 38 nėštumo savaitę buvo 0.31 (0.22 – 0.41; 0.33) cm/s. (Χ2(lls)= 54(3);
p=0,0001.
Vertinant fiziškai neaktyvių moterų vidutinį judėjimo greitį frontalioje plokštumoje (cm/s)
20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis, nustatėme, kad statistiškai reikšmingai judėjimo greitis
frontalioje plokštumoje pakito. Fiziškai neaktyvių moterų 20 nėštumo savaitę judėjimo greitis
frontalioje plokštumoje buvo 0.17 (0.11 - 0.21; 0.15) cm/s. 26 nėštumo savaitę judėjimo greitis
frontalioje plokštumoje buvo 0.16 (0.14 - 0.34; 0.19) cm/s. 32 nėštumo savaitę gavome, kad vidutinis
judėjimo greitis frontalioje plokštumoje buvo 0.28 (0.18 - 0.34; 0.27) cm/s. Fiziškai neaktyvių moterų
vidutinis judėjimo greitis frontalioje plokštumoje 38 nėštumo savaitę buvo 0.35 (0.25 – 0.43; 0.35)
cm/s. (Χ2(lls)= 44(3); p=0,0001 (15 pav.).
*
*
20 sav.
26 sav.
32 sav.
38 sav.
32
15 pav. Fiziškai aktyvių ir neaktyvių moterų vidutinis judėjimo greitis frontalioje plokštumoje 20,
26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis (* p<0,05 lyginant skirstinius)
Įvertinus fiziškai aktyvių moterų vidutinį judėjimo greitį sagitalioje plokštumoje (cm/s) 20,
26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis, gavome, kad statistiškai reikšmingai vidutinis judėjimo greitis
pakito. Fiziškai aktyvių moterų 20 nėštumo savaitę vidutinis judėjimo greitis sagitalioje plokštumoje
buvo 0.31 (0.22 - 39; 0.30) cm/s. 26 nėštumo savaitę vidutinis judėjimo greitis sagitalioje plokštumoje
buvo 0.35 (0.25 - 0.39; 0.33) cm/s. 32 nėštumo savaitę gavome, kad vidutinis judėjimo greitis buvo
0.37 (0.25 - 0.43; 0.36) cm/s. Fiziškai aktyvių moterų vidutinis judėjimo greitis sagitalioje
plokštumoje 38 nėštumo savaitę buvo 0.40 (0.31 – 0.46; 0.39) cm/s. (Χ2(lls)= 54(3); p=0,0001.
Vertinant fiziškai neaktyvių moterų vidutinį judėjimo greitį sagitalioje plokštumoje (cm/s) 20,
26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis, nustatėme, kad statistiškai reikšmingai judėjimo greitis sagitalioje
plokštumoje pakito. Fiziškai neaktyvių moterų 20 nėštumo savaitę judėjimo greitis sagitalioje
plokštumoje buvo 0.29 (0.22 - 0.36; 0.29) cm/s. 26 nėštumo savaitę judėjimo greitis buvo 0.33 (0.26
- 0.39; 0.33) cm/s. 32 nėštumo savaitę gavome, kad vidutinis judėjimo greitis sagitalioje plokštumoje
buvo 0.36 (0.28 – 0.41; 0.36) cm/s. Fiziškai neaktyvių moterų vidutinis judėjimo greitis sagitalioje
plokštumoje 38 nėštumo savaitę buvo 0.4 (0.34 – 0.44; 0.39) cm/s. (Χ2(lls)= 43(3); p=0,0001 (16
pav.).
* *
20 sav.
26 sav.
32 sav.
38 sav.
33
16 pav. Fiziškai aktyvių ir neaktyvių moterų vidutinis judėjimo greitis sagitalioje plokštumoje 20,
26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis (* p<0,05 lyginant skirstinius, ° - išskirtinis rezultatas grupėje)
Įvertinus fiziškai aktyvių moterų vaizdinio ilgį (cm) 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis,
gavome, kad statistiškai reikšmingai vaizdinio ilgis pakito. Fiziškai aktyvių moterų 20 nėštumo
savaitę vaizdinio ilgis buvo 12 (9 - 14; 12) cm. 26 nėštumo savaitę vaizdinio ilgis buvo 14 (10 - 18;
14) cm. 32 nėštumo savaitę gavome, kad vaizdinio ilgis buvo 16 (12 - 19; 16) cm. Fiziškai aktyvių
moterų vaizdinio ilgis 38 nėštumo savaitę buvo 17 (14 – 19; 17) cm. (Χ2(lls)= 57(3); p=0,0001.
Vertinant fiziškai neaktyvių moterų vaizdinio ilgį (cm) 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis,
nustatėme, kad statistiškai reikšmingai vaizdinio ilgis pakito. Fiziškai neaktyvių moterų 20 nėštumo
savaitę vaizdinio ilgis buvo 11 (9 - 14; 11) cm. 26 nėštumo savaitę vaizdinio ilgis buvo 13 (7 - 18;
13) cm. 32 nėštumo savaitę gavome, kad vidutinis vaizdinio ilgis buvo 14 (9 - 19; 15) cm. Fiziškai
neaktyvių moterų vaizdinio ilgis 38 nėštumo savaitę buvo 16 (14 – 19; 16) cm. (Χ2(lls)= 41(3);
p=0,0001 (17 pav.).
* *
20 sav.
26 sav.
32 sav.
38 sav.
34
17 pav. Fiziškai aktyvių ir neaktyvių moterų vaizdinio ilgis 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis
(* p<0,05 lyginant skirstinius, ° - išskirtinis rezultatas grupėje)
Įvertinus fiziškai aktyvių moterų vaizdinį plotį (cm2) 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis,
gavome, kad statistiškai reikšmingai vaizdinis plotis pakito. Fiziškai aktyvių moterų 20 nėštumo
savaitę vaizdinis plotis buvo 0.83 (0.63 – 1.23; 0.85) cm2. 26 nėštumo savaitę vaizdinis plotis buvo
0.90 (0.63 – 1.3; 0.94) cm2. 32 nėštumo savaitę gavome, kad vaizdinis plotis buvo 1.0 (0.70 – 1.4;
1.0) cm2. Fiziškai aktyvių moterų vaizdinis plotis 38 nėštumo savaitę buvo 1.1 (0.99 – 1.4; 1.1) cm2.
(Χ2(lls)= 55(3); p=0,0001.
Vertinant fiziškai neaktyvių moterų vaizdinį plotį (cm2) 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis,
nustatėme, kad statistiškai reikšmingai vaizdinis plotis pakito. Fiziškai neaktyvių moterų 20 nėštumo
savaitę vaizdinis plotis buvo 0.87 (0.61 – 1.55; 1.0) cm2. 26 nėštumo savaitę vaizdinis plotis buvo 1.2
(0.64 – 1.5; 1.1) cm2. 32 nėštumo savaitę gavome, kad vaizdinis plotis buvo 1.2 (0.71 – 1.6; 1.2) cm2.
Fiziškai neaktyvių moterų vaizdinis plotis 38 nėštumo savaitę buvo 1.3 (0.95 – 1.8; 1.3) cm2. (Χ2(lls)=
43(3); p=0,0001 (18 pav.).
* *
20 sav.
26 sav.
32 sav.
38 sav.
35
18 pav. Fiziškai aktyvių ir neaktyvių moterų vaizdinio plotis 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis
(* p<0,05 lyginant skirstinius, ° - išskirtinis rezultatas grupėje)
3.4 Dubens simetriškumo kaitos vertinimo rezultatai
Įvertinus klubakaulių skiauterių lygį fiziškai aktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo
savaitėmis, rezultatų kaita statistiškai reikšmingai nekito (Χ2(lls)= 3(3); p=0,392). Fiziškai aktyvių
moterų klubakaulių skiauterių simetriškumas pasiskirstė taip: 20 nėštumo savaitę 12 moterų (63,2
proc.) turėjo simetriją tarp klubakaulio skiauterių, 4 moterims (21 proc.) dešinė klubakaulio skiauterė
buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (15,8 proc.) kairė klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už
dešinę. 26 nėštumo savaitę 12 moterų (63,2 proc.) turėjo simetriją tarp klubakaulio skiauterių, 4
moterims (21 proc.) dešinė klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (15,8
proc.) kairė klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už dešinę. 32 nėštumo savaitę 11 moterų (57,9 proc.)
turėjo simetriją tarp klubakaulio skiauterių, 5 moterims (41,7 proc.) dešinė klubakaulio skiauterė
buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (15,8 proc.) kairė klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už
dešinę. Ir 38 nėštumo savaitę 11 moterų (57,9 proc.) turėjo simetriją tarp klubakaulio skiauterių, 5
moterims (41,7 proc.) dešinė klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (15,8
proc.) kairė klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už dešinę (19 pav.).
*
* 20 sav.
26 sav.
32 sav.
38 sav.
36
19 pav. Klubakaulių skiauterių simetriškumo pasiskirstymas tarp fiziškai aktyvių moterų
procentais 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis
Klubakaulių skiauterių lygis fiziškai neaktyvioms moterims statistiškai reikšmingai nekito
taip pat (Χ2(lls)= 4(3); p=0,194). Fiziškai neaktyvioms moterims klubakaulių simetriškumo lygis kito
taip: 20 nėštumo savaitę 9 moterys (60 proc.) turėjo simetriją tarp klubakaulio skiauterių, 3 moterims
(20 proc.) dešinė klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (20 proc.) kairė
klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už dešinę. 26 nėštumo savaitę 9 moterys (60 proc.) turėjo
simetriją tarp klubakaulio skiauterių, 3 moterims (20 proc.) dešinė klubakaulio skiauterė buvo
aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (20 proc.) kairė klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už dešinę.
32 nėštumo savaitę 9 nėščios moterys (60 proc.) turėjo simetriją tarp klubakaulio skiauterių, 3
nėščiosioms (20 proc.) dešinė klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (20
proc.) kairė klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už dešinę. Ir 38 nėštumo savaitę 9 moterys (60 proc.)
turėjo simetriją tarp klubakaulio skiauterių, 3 nėščiosioms (20 proc.) dešinė klubakaulio skiauterė
buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (20 proc.) kairė klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už
dešinę (20 pav.).
0.00%
10.00%
20.00%
30.00%
40.00%
50.00%
60.00%
70.00%
20 sav. 26 sav. 32 sav 38 sav.
Simetriška Dešinė aukščiau už kairę Kairė aukščiau už dešinę
37
20 pav. Klubakaulių skiauterių simetriškumo pasiskirstymas tarp fiziškai neaktyvių moterų
procentais 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis
Įvertinus PVKD simetriškumą fiziškai aktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo
savaitėmis, rezultatų kaita statistiškai reikšmingai nekito (Χ2(lls)= 4(3); p=0,194). Fiziškai aktyvių
moterų PVKD simetriškumas pasiskirstė taip: 20 nėštumo savaitę 10 moterų (52,6 proc.) turėjo
simetriją tarp PVKD, 7 moterims (36,9 proc.) dešinėje pusėje PVKD buvo aukščiau už kairę ir 2
tiriamosioms (10,5 proc.) kairėje pusėje PVKD buvo aukščiau už dešinę. 26 nėštumo savaitę 10
moterų (52,6 proc.) turėjo simetriją tarp PVKD, 7 moterims (36,9 proc.) dešinėje pusėje PVKD buvo
aukščiau už kairę ir 2 tiriamosioms (10, 5 proc.) kairėje pusėje PVKD buvo aukščiau už dešinę. 32
nėštumo savaitę 9 moterys (47,4 proc.) turėjo simetriją tarp PVKD, 7 moterims (36,9 proc.) dešinėje
pusėje PVKD buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (15,8 proc.) kairėje pusėje PVKD buvo
aukščiau už dešinę. Ir 38 nėštumo savaitę 9 moterys (47,4 proc.) turėjo simetriją tarp PVKD, 7
moterims (36,9 proc.) dešinėje pusėje PVKD buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (15,8 proc.)
kairėje pusėje PVKD buvo aukščiau už dešinę (21 pav.).
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
20 sav 26 sav. 32 sav. 38 sav
Simetriška Dešinė aukščiau už kairę Kairė aukščiau už dešinę
38
21 pav. PVKD simetriškumo pasiskirstymas tarp fiziškai aktyvių moterų procentais 20, 26, 32 ir
38 nėštumo savaitėmis
Įvertinus PVKD simetriškumą fiziškai neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo
savaitėmis, rezultatų kaita statistiškai reikšmingai nekito (Χ2(lls)= 0(3); p=1). Fiziškai neaktyvių
moterų PVKD simetriškumas pasiskirstė taip: 20 nėštumo savaitę 10 moterų (66,7 proc.) turėjo
simetriją tarp PVKD, 3 moterims (20 proc.) dešinėje pusėje PVKD buvo aukščiau už kairę ir 2
tiriamosioms (13,3 proc.) kairėje pusėje PVKD buvo aukščiau už dešinę. 26 nėštumo savaitę 10
moterų (66,7 proc.) turėjo simetriją tarp PVKD, 3 moterims (20 proc.) dešinėje pusėje PVKD buvo
aukščiau už kairę ir 2 tiriamosioms (13,3 proc.) kairėje pusėje PVKD buvo aukščiau už dešinę. 32
nėštumo savaitę 9 moterys (60 proc.) turėjo simetriją tarp PVKD, 4 moterims (26,7 proc.) dešinėje
pusėje PVKD buvo aukščiau už kairę ir 2 tiriamosioms (13,3 proc.) kairėje pusėje PVKD buvo
aukščiau už dešinę. 38 nėštumo savaitę 9 moterys (60 proc.) turėjo simetriją tarp PVKD, 4 moterims
(26,7 proc.) dešinėje pusėje PVKD buvo aukščiau už kairę ir 2 tiriamosioms (13,3 proc.) kairėje
pusėje PVKD buvo aukščiau už dešinę (22 pav.).
0.00%
10.00%
20.00%
30.00%
40.00%
50.00%
60.00%
20 sav 26 sav. 32 sav 38 sav.
Simetriška Dešinė aukščiau už kairę Kairė aukščiau už dešinę
39
22 pav. PVKD simetriškumo pasiskirstymas tarp fiziškai neaktyvių moterų procentais 20, 26, 32
ir 38 nėštumo savaitėmis
Įvertinus UVKD simetriškumą fiziškai aktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo
savaitėmis, rezultatų kaita statistiškai reikšmingai nekito (Χ2(lls)= 1(3); p=1). Fiziškai aktyvių moterų
UVKD simetriškumas pasiskirstė taip: 20 nėštumo savaitę 10 moterų (52,6 proc.) turėjo simetriją tarp
UVKD, 6 moterims (31,6 proc.) dešinėje pusėje UVKD buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms
(15,8 proc.) kairėje pusėje UVKD buvo aukščiau už dešinę. 26 nėštumo savaitę 10 moterų (52,6 proc.)
turėjo simetriją tarp UVKD, 6 moterims (31,6 proc.) dešinėje pusėje UVKD buvo aukščiau už kairę
ir 3 tiriamosioms (15,8 proc.) kairėje pusėje UVKD buvo aukščiau už dešinę. 32 nėštumo savaitę 10
moterų (52,6 proc.) turėjo simetriją tarp UVKD, 6 moterims (31,6 proc.) dešinėje pusėje UVKD buvo
aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (15,8 proc.) kairėje pusėje UVKD buvo aukščiau už dešinę. 38
nėštumo savaitę 10 moterų (52,6 proc.) turėjo simetriją tarp UVKD, 6 moterims (31,6 proc.) dešinėje
pusėje UVKD buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (15,8 proc.) kairėje pusėje UVKD buvo
aukščiau už dešinę (23 pav.).
23 pav. UVKD simetriškumo pasiskirstymas tarp fiziškai aktyvių moterų 20, 26, 32 ir 38 nėštumo
savaitėmis
0.00%
10.00%
20.00%
30.00%
40.00%
50.00%
60.00%
70.00%
80.00%
20 sav. 26 sav. 32 sav. 38 sav.
Simetriška Dešinė aukščiau už kairę
Kairė aukščiau už dešinę
0.00%
10.00%
20.00%
30.00%
40.00%
50.00%
60.00%
20 sav. 26 sav. 32 sav. 38 sav.
Simetriška Dešinė aukščiau už kairę Kairė aukščiau už dešinę
40
Įvertinus UVKD simetriją fiziškai neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis,
rezultatų kaita statistiškai reikšmingai nekito (Χ2(lls)= 1(3); p=1). Fiziškai neaktyvių moterų UVKD
simetriškumas pasiskirstė taip: 20 nėštumo savaitę 10 moterų (52,6 proc.) turėjo simetriją tarp
UVKD, 6 moterims (31,6 proc.) dešinėje pusėje UVKD buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms
(15,8 proc.) kairėje pusėje UVKD buvo aukščiau už dešinę. 26 nėštumo savaitę 10 moterų (52,6 proc.)
turėjo simetriją tarp PAKD, 6 moterims (31,6 proc.) dešinėje pusėje UVKD buvo aukščiau už kairę
ir 3 tiriamosioms (15,8 proc.) kairėje pusėje UVKD buvo aukščiau už dešinę. 32 nėštumo savaitę 10
moterų (52,6 proc.) turėjo simetriją tarp UVKD, 6 moterims (31,6 proc.) dešinėje pusėje UVKD buvo
aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (15,8 proc.) kairėje pusėje UVKD buvo aukščiau už dešinę. 38
nėštumo savaitę 10 moterų (52,6 proc.) turėjo simetriją tarp UVKD, 6 moterims (31,6 proc.) dešinėje
pusėje UVKD buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (15,8 proc.) kairėje pusėje UVKD buvo
aukščiau už dešinę (24 pav.).
24 pav. UVKD simetriškumo pasiskirstymas tarp fiziškai neaktyvių moterų procentais 20, 26, 32
ir 38 nėštumo savaitėmis
Įvertinus sėdimųjų gumburų aukštį fiziškai aktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo
savaitėmis, rezultatų kaita statistiškai reikšmingai nekito (Χ2(lls)= 1(3); p=0.801). Fiziškai aktyvių
moterų sėdimųjų gumburų simetriškumas pasiskirstė taip: 20 nėštumo savaitę 12 moterų (63,2 proc.)
turėjo vienodą aukštį tarp sėdimųjų gumburų, 6 moterims (31,6 proc.) sėdynkaulio gumburas dešinėje
pusėje buvo aukščiau už esantį kairėje ir 1 tiriamajai (5,7 proc.) sėdynkaulio gumburas kairėje pusėje
buvo aukščiau už dešinį. 26 nėštumo savaitę 12 moterų (63,2 proc.) turėjo vienodą aukštį tarp
sėdynkaulio gumburų, 6 moterims (31,6 proc.) sėdynkaulio gumburas dešinėje pusėje buvo aukščiau
0.00%
10.00%
20.00%
30.00%
40.00%
50.00%
60.00%
20 sav. 26 sav. 32 sav. 38 sav.
Simetriška Dešinė aukščiau už kairę Kairė aukščiau už dešinę
41
už kairę ir 1 tiriamajai (5,7 proc.) sėdynkaulis kairėje pusėje buvo aukščiau už dešinį. 32 nėštumo
savaitę 10 moterų (52,6 proc.) turėjo vienodą aukštį tarp sėdynkaulių gumburų, 7 moterims (36,9
proc.) sėdynkaulio gumburas dešinėje pusėje buvo aukščiau už kairę ir 2 tiriamosioms (10, 5 proc.)
sėdynkaulio gumburas kairėje pusėje buvo aukščiau už dešinę. Ir 38 nėštumo savaitę 10 moterų (52,6
proc.) turėjo vienodą aukštį tarp sėdynkaulio gumburų, 7 moterims (36,9 proc.) sėdynkaulio
gumburas dešinėje pusėje buvo aukščiau už kairįjį ir 2 tiriamosioms (10, 5 proc.) sėdynkaulio
gumburas kairėje pusėje buvo aukščiau už dešinį (25 pav.).
25 pav. Sėdimųjų gumburų simetriškumo pasiskirstymas tarp fiziškai aktyvių moterų procentais
20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis
Įvertinus sėdimųjų gumburų aukštį fiziškai neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo
savaitėmis, rezultatų kaita statistiškai reikšmingai nekito (Χ2(lls)= 1(3); p=1). Fiziškai neaktyvių
moterų sėdimųjų gumburų simetriškumas pasiskirstė taip: 20 nėštumo savaitę 9 moterys (60 proc.)
turėjo simetriškumą tarp sėdimųjų gumburų, 2 moterims (13,3 proc.) sėdimasis gumburas dešinėje
pusėje buvo aukščiau už kairį ir 4 tiriamosioms (26,7 proc.) sėdimasis gumburas kairėje pusėje buvo
aukščiau už dešinį. 26 nėštumo savaitę 9 moterys (60 proc.) turėjo simetriškumą tarp sėdimųjų
gumburų, 2 moterims (13,3 proc.) sėdimasis gumburas dešinėje pusėje buvo aukščiau už kairį ir 4
tiriamosioms (26,7 proc.) sėdimasis gumburas kairėje pusėje buvo aukščiau už dešinį. 32 nėštumo
savaitę 9 moterys (60 proc.) turėjo simetriškumą tarp sėdimųjų gumburų, 2 moterims (13,3 proc.)
sėdimasis gumburas dešinėje pusėje buvo aukščiau už kairį ir 4 tiriamosioms (26,7 proc.) sėdimasis
gumburas kairėje pusėje buvo aukščiau už dešinį. Ir 38 nėštumo savaitę 9 moterys (60 proc.) turėjo
simetriškumą tarp sėdimųjų gumburų, 2 moterims (13,3 proc.) sėdimasis gumburas dešinėje pusėje
0.00%
10.00%
20.00%
30.00%
40.00%
50.00%
60.00%
70.00%
20 sav. 24 sav. 32 sav. 38 sav.
Simetriška Dešinė aukščiau už kairę Kairė aukščiau už dešinę
42
buvo aukščiau už kairį ir 4 tiriamosioms (26,7 proc.) sėdimasis gumburas kairėje pusėje buvo
aukščiau už dešinį (26 pav.).
26 pav. Sėdimųjų gumburų simetriškumo pasiskirstymas tarp fiziškai neaktyvių moterų
procentais 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis
Įvertinus gaktinės sąvaržos simetriškumą fiziškai aktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38
nėštumo savaitėmis, rezultatų kaita statistiškai reikšmingai nekito (Χ2(lls)= 1.3(3); p=0,733). Fiziškai
aktyvių moterų gaktinės sąvaržos simetriškumas pasiskirstė taip: 20 nėštumo savaitę 13 moterų (68,4
proc.) turėjo vienodą simetriškumą, 4 moterims (21 proc.) gaktinė sąvarža dešinėje pusėje buvo
aukščiau už kairę ir 2 tiriamosioms (10,5 proc.) gaktinė sąvarža kairėje pusėje buvo aukščiau už
dešinę. 26 nėštumo savaitę 13 moterų (68,4 proc.) turėjo vienodą simetriškumą, 4 moterims (21 proc.)
gaktinė sąvarža dešinėje pusėje buvo aukščiau už kairę ir 2 tiriamosioms (10,5 proc.) gaktinė sąvarža
kairėje pusėje buvo aukščiau už dešinę. 32 nėštumo savaitę 12 moterų (63,2 proc.) turėjo vienodą
simetriškumą, 5 moterims (26,3 proc.) gaktinė sąvarža dešinėje pusėje buvo aukščiau už kairę ir 2
tiriamosioms (10,5 proc.) gaktinė sąvarža kairėje pusėje buvo aukščiau už dešinę. Ir 38 nėštumo
savaitę 12 moterų (63,2 proc.) turėjo vienodą simetriškumą, 5 moterims (26,3 proc.) gaktinė sąvarža
dešinėje pusėje buvo aukščiau už kairę ir 2 tiriamosioms (10,5 proc.) gaktinė sąvarža kairėje pusėje
fiziškai aktyvioms moterims buvo aukščiau už dešinę (27 pav.).
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
20 sav. 26 sav. 32 sav. 38 sav.
Simetriška Dešinė aukščiau už kairę Kairė aukščiau už dešinę
43
27 pav. Gaktinės sąvaržos simetriškumo pasiskirstymas tarp fiziškai aktyvių moterų procentais
20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis
Įvertinus gaktinės sąvaržos simetriškumą fiziškai neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38
nėštumo savaitėmis, rezultatų kaita statistiškai reikšmingai nekito (Χ2(lls)= 3(3); p=0,392). Fiziškai
aktyvių moterų gaktinės sąvaržos simetriškumas pasiskirstė taip: 20 nėštumo savaitę 8 moterys (53,3
proc.) turėjo vienodą simetriškumą, 4 moterims (26,7 proc.) gaktinė sąvarža dešinėje pusėje buvo
aukščiau lyginant su kaire ir 3 tiriamosioms (20 proc.) gaktinė sąvarža kairėje pusėje buvo aukščiau
už dešinę. 26 nėštumo savaitę 8 moterims ( 53,3 proc.) buvo nustatytas simetriškumas tarp abiejų
pusių, 4 moterims (26,7 proc.) gaktinė sąvarža dešinėje pusėje buvo aukščiau lyginant su kaire puse
ir 3 tiriamosioms (20 proc.) gaktinė sąvarža kairėje pusėje buvo aukščiau už dešinę. 32 nėštumo
savaitę 8 moterys (53,3 proc.) turėjo vienodą simetriškumą, 4 moterims (26,7 proc.) gaktinė sąvarža
dešinėje pusėje buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (20 proc.) gaktinė sąvarža kairėje pusėje
buvo aukščiau už dešinę. Ir 38 nėštumo savaitę 8 moterys (53,3 proc.) turėjo vienodą simetriškumą,
4 moterims (26,7 proc.) gaktinė sąvarža dešinėje pusėje buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (20
proc.) gaktinė sąvarža kairėje pusėje buvo aukščiau už dešinę (28 pav.).
0.00%
10.00%
20.00%
30.00%
40.00%
50.00%
60.00%
70.00%
80.00%
20 sav. 26 sav. 32 sav. 38 sav.
Simetriška Dešinė aukščiau už kairę Kairė aukščiau už dešinę
44
28 pav. Gaktinės sąvaržos simetriškumo pasiskirstymas tarp fiziškai neaktyvių moterų procentais
20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis
3.5 Sąsajos tarp dubens asimetrijos, statinės pusiausvyros ir kūno masės
Įvertinus dubens simetriškumą, statinę pusiausvyrą ir kūno masę 20, 26, 32 ir 38 nėštumo
savaitėmis, buvo ieškoma sąsajų tarp jų.
Įvertinus dubens simetriškumą, statinę pusiausvyrą ir kūno masę 20 nėštumo savaitę fiziškai
aktyvioms moterims, buvo gautos statistiškai reikšmingos koreliacijos (p<0,05). Kūno masė
koreliuoja su užpakalinių viršutinių klubakaulių dyglių aukščiu (p<0,05; r=0,470); su vaizdinio pločiu
(p<0,05; r= -0,459). Sėdimųjų gumburų aukštis koreliuoja su vaizdiniu nuokrypiu sagitalioje
plokštumoje (p<0,05; r= - 0,562); vidutiniu judėjimo greičiu frontalioje plokštumoje (p<0,05;
r=0,667).
2 lentelė. Statinės pusiausvyros, dubens asimetrijos ir kūno masės koreliacijos koeficientas
fiziškai aktyvioms moterims 20 nėštumo savaitę
Svoris Sėdimųjų gumburų
aukštis
Svoris 1 0,139
UVKD 0,470* 0,147
Vaizdinio plotis -0,459* -0,126
Vidutinis
nuokrypis
-0,247 -0,562*
0.00%
10.00%
20.00%
30.00%
40.00%
50.00%
60.00%
20sav. 26 sav. 32 sav. 38 sav.
Simetriška Dešinė aukščiau už kairę Kairė aukščiau už dešinę
45
sagitalioje
plokštumoje
Vidutinis
judėjimos greitis
frontalioje
plokštumoje
-0,095 0,667*
Sėdimųjų gumburų
aukštis
0,139 1
* - statistiškai reikšminga koreliacija (p<0,05)
Fiziškai neaktyvių moterų grupėje buvo gautos statistiškai reikšmingos koreliacijos (p<0,05).
Svoris koreliuoja su klubakaulių skiauterių lygiu (p<0,05; r=-0,708); vidutiniu judėjimo greičiu
sagitalioje plokštumoje (p<0,05; r= -0,677). Priekiniai viršutiniai klubakaulių dygliai koreliuoja su
klubakaulių skiauterių aukščiu (p<0,05; r=0,572); sėdimųjų gumburų aukščiu (p<0,05; r=0,672).
Užpakaliniai viršutiniai klubakaulių dygliai koreliuoja su klubakaulių skiauterių lygiu (p<0,05;
r=0,686). Sėdimųjų gumburų aukštis koreliuoja su klubakaulių skiauterių aukščiu (p<0,05; r=0,598);
priekiniais užpakaliniais klubakaulių dygliais (p<0,05; r=0,750); gaktinės sąvaržos simetriškumu
(p<0,05; r=0,609). Gaktinės sąvaržos simetriškumas koreliuoja su klubakaulių skiauterių lygiu
(p<0,05; r=0,595); priekiniais viršutiniais klubakaulių dygliais (p<0,05; r=0,645). Vaizdinio plotis
koreliuoja su klubakaulių skiauterių lygiu (p<0,05; r=0,515); vaizdinio ilgiu (p<0,05; r=0,579);.
Vidutinis nuokrypis sagitalioje plokštumoje koreliuoja su vaizdinio pločiu (p<0,05; r=0,625).
3 lentelė. Statinės pusiausvyros, dubens asimetrijos ir kūno masės koreliacijos koeficientas
fiziškai neaktyvioms moterims 20 nėštumo savaitę
Svoris PVKD UVKD Sėdimųjų
gumburų
aukštis
Gaktinės
sąvaržos
simetrija
Vaizdin
is plotis
Vaizdinis
nuokrypis
sagitalioje
plokštum
oje
Svoris 1 -0,230 -0,488 -0,300 -0,432 -0,455 0,202
KSL -0,708** 0,572* 0,686** 0,598* 0,595* 0,515* 0,039
PVKD -0,230 1 0,406 0,672* 0,645** 0,148 -0,667*
UVKD -0,488 0,406 1 0,750** 0,373 0,283 -0,115
46
Sėdimųjų
gumburų
aukštis
-0,300 0,672** 0,750* 1 0,609* 0,052 -0,076
Gaktinės
sąvaržos
simetrija
-0,432 0,645* 0,373 0,609* 1 0,262 0,064
Vidutinis
judėjimo
greitis
sagitalioje
plokštumo
je
-0,677** -0,066 -0,127 -0,076 0,064 0,625* 1
Vaizdinis
ilgis
0,131 0,131 0,036 0,333 0,383 -0,579* -0,059
Vaizdinis
plotis
-0,455 0,515* 0,148 0,283 0,052 1 0,625*
* - statistiškai reikšminga koreliacija (p<0,05)
Analizuojant dubens simetriškumą, statinę pusiausvyrą ir kūno masę 26 nėštumo savaitę
fiziškai aktyvioms moterims, buvo gautos statistiškai reikšminga koreliacija (p<0,05). Sėdimųjų
gumburų aukštis koreliuoja su vidutiniu judėjimo greičiu frontalioje plokštumoje (p<0,05; r=0,492).
4 lentelė. Statinės pusiausvyros, dubens asimetrijos ir kūno masės koreliacijos koeficientas
fiziškai aktyvioms moterims 26 nėštumo savaitę
Sėdimųjų gumburų aukštis
Vidutinis judėjimo greitis
frontalioje plokštumoje
0,492*
* - statistiškai reikšminga koreliacija (p<0,05)
Vertinant dubens simetriškumą, statinę pusiausvyrą ir kūno masę 26 nėštumo savaitę fiziškai
neaktyvioms moterims, buvo gautos statistiškai reikšmingos koreliacijos (p<0,05). Koreliacija buvo
gauta tarp kūno masės ir klubakaulių skiauterių lygio (p<0,05; r=-0,793); kūno masės bei užpakalinių
viršutinių klubakaulio dyglių aukščio (p<0,05; r=-0,543); kūno masės ir vaizdinio nuokrypio greičio
47
sagitalioje plokštumoje (p<0,05; r=-0,566). Priekinių viršutinių klubakaulio dyglių aukščio ir
klubakaulio skiauterių lygio (p<0,05; r=0,572); sėdimųjų gumburų aukščio (p<0,05; r=0,672).
Užpakaliniai viršutiniai klubakaulio dygliai koreliuoja svoriu (p<0,05; r=-0,543); klubakaulio
skiauterių lygiu (p<0,05; r=0,686); sėdimųjų gumburų aukščiu (p<0,05; r=0,750); gaktinės sąvaržos
simetriškumu (p<0,05; r=0,567). Sėdimųjų gumburų aukštis koreliuoja su klubakaulio skiauterių
aukščiu (p<0,05; r=0,598); užpakaliniais viršutiniais klubakaulio dygliais (p<0,05; r=0,750); gaktinės
sąvaržos simetrija (p<0,05; r=0,609). Gaktinė sąvaržos simetrija koreliuoja su klubakaulių skiauterių
lygiu (p<0,05; r=0,595); priekiniais viršutiniais klubakaulio dyglių aukščiu (p<0,05; r=0,645).
5 lentelė. Statinės pusiausvyros, dubens asimetrijos ir kūno masės koreliacijos koeficientas
fiziškai neaktyvioms moterims 26 nėštumo savaitę
Svoris PVKD UVKD SGA GSS
Svoris 1 -0,298 -0,543* -0,370 -0,454
Klubakaulių
skiauterių lygis
-0,793** 0,572* 0,686* 0,598* 0,595*
PVKD -0,298 1 0,406 0,672* 0,645**
UVKD -0,543* 0,406 1 0,750** 0,295
SGA -0,370 0,672** 0,750** 1 0,579*
GSS -0,454 0,567* 0,295 0,579* 1
Vaizdinis
nuokrypis greitis
sagitalioje
plokštumoje
-0,566* 0,313 0,414 0,375 0,455
* - statistiškai reikšminga koreliacija (p<0,05)
Vertinant fiziškai aktyvių moterų dubens simetriškumą, statinę pusiausvyrą ir kūno masę 32
nėštumo savaitę, buvo gautos statistiškai reikšmingos koreliacijos (p<0,05). Koreliacija buvo gauta
tarp priekinių viršutinių klubakaulio dyglių aukščio ir užpakalinių viršutinių klubakaulio dyglių
aukščio (p<0,05; r=0,462).
48
6 lentelė. Statinės pusiausvyros, dubens asimetrijos ir kūno masės koreliacijos koeficientas
fiziškai aktyvioms moterims 32 nėštumo savaitę
Priekinių viršutiniu klubakaulio
dyglių aukštis
Užpakalinių viršutinių klubakaulio
dyglių aukštis
0,462*
* - statistiškai reikšminga koreliacija (p<0,05)
Fiziškai neaktyvių moterų įvertinus dubens simetriškumą, statinę pusiausvyrą ir kūno masę
32 nėštumo savaitę, buvo gautos statistiškai reikšmingos koreliacijos (p<0,05). Svoris koreliuoja su
klubakaulių skiauterių lygiu (p<0,05; r=-0,533); užpakalinių viršutinių klubakaulių dyglių aukščiu
(p<0,05; r=-0,549); vidutiniu judėjimo greičiu sagitalioje plokštumoje (p<0,05; r=-0,782).
Klubakaulių skiauterių lygis koreliuoja su priekiniais viršutiniais klubakaulio dygliais (p<0,05;
r=0,790); užpakaliniais viršutiniais klubakaulių dygliais (p<0,05; r=0,790); sėdimųjų gumburų
aukščiu (p<0,05; r=0,802); vidutiniu nuokrypiu frontalioje plokštumoje (p<0,05; r=0,540).
Viršutiniai klubakaulio dygliai koreliuoja su sėdimųjų gumburų aukščiu (p<0,05; r=0,609); gaktinės
sąvaržos simetriškumu (p<0,05; r=0,609). Užpakaliniai viršutiniai klubakaulio dygliai koreliuoja su
sėdimųjų gumburų aukščiu (p<0,05; r=0,750). Sėdimųjų gumburų aukštis koreliuoja su gaktine
sąvarža (p<0,05; r=0,579).
7 lentelė. Statinės pusiausvyros, dubens asimetrijos ir kūno masės koreliacijos koeficientas
fiziškai neaktyvioms moterims 32 nėštumo savaitę
Svoris Klubakaulių
skiauterių
lygis
PVKD UVKD Sėdimųjų
gumburų
aukštis
Svoris 1 -0,533** -0,269 -0,549* -0,312
Klubakaulių
skiauterių lygis
-0,533** 1 0,790* 0,790* 0,802*
PVKD -0,269 0,790** 1 0,400 0,750*
UVKD -0,549* 0,790** 0,400
1 0,750*
49
Sėdimųjų
gumburų aukštis
-0,312 0,802** 0,750** 0,750** 1
Gaktinės sąvaržos
simetrija
-0,380 0,429 0,669** 0,295 0,579*
Vidutinis
nuokrypis
frontalioje
plokštumoje
-0,421 0,540* 0,365 0,506 0,355
Vidutinis
judėjimo greitis
sagitalioje
plokštumoje
-0,782** 0,222 0,118 0,164 -0,08
* - statistiškai reikšminga koreliacija (p<0,05)
Vertinant fiziškai aktyvių moterų dubens simetriškumą, statinę pusiausvyrą ir kūno masę 38
nėštumo savaitę, buvo gautos statistiškai reikšmingos koreliacijos (p<0,05). Koreliacija buvo gauta
tarp užpakalinių viršutinių klubakaulio dyglių ir priekinių viršutinių klubakaulio dyglių aukščio
(p<0,05; r=0,462); vidutinio nuokrypio sagitalioje plokštumoje (p<0,05; r=0,525). Koreliacija buvo
aptikta tarp priekinių viršutinių klubakaulio dyglių ir vidutinio judėjimo greičio frontalioje
plokštumoje (p<0,05; r=0,574). Sėdimųjų gumburų aukštis koreliavo su vidutiniu nuokrypiu
sagitalioje plokštumoje (p<0,05; r=0,518).
8 lentelė. Statinės pusiausvyros, dubens asimetrijos ir kūno masės koreliacijos koeficientas
fiziškai aktyvioms moterims 38 nėštumo savaitę
Užpakaliniai
viršutiniai klubakaulio
dygliai
Priekiniai viršutiniai
klubakaulio dygliai
Sėdimųjų gumburų
aukštis
Priekiniai viršutiniai
klubakaulio dygliai
0,462* 1 0,217
Vidutinis nuokrypis
sagitalioje
plokštumoje
0,525* 0,248 0,518*
Vidutinis judėjimo
greitis frontalioje
plokštumoje
-0,235 0,574* 0,101
* - statistiškai reikšminga koreliacija (p<0,05)
50
Vertinant fiziškai neaktyvių tiriamųjų dubens simetriškumą, statinę pusiausvyrą ir kūno masę
38 nėštumo savaitę, buvo gautos statistiškai reikšmingos koreliacijos (p<0,05). Koreliacija buvo
gauta tarp svorio ir vidutinio judėjimo greičio sagitalioje plokštumoje (p<0,05; r=-0,670*); tarp
klubakaulių skiauterių lygio ir priekinių viršutinių klubakaulio dyglių (p<0,05; r=0,790*);
užpakalinių viršutinių klubakaulio dyglių (p<0,05; r=0,790*); sėdimųjų gumburų aukščio (p<0,05;
r=0,802*); vidutinio nuokrypio frontalioje plokštumoje (p<0,05; r=0,558*). Koreliacija rasta tarp
priekinių viršutinių klubakaulio dyglių ir sėdimųjų gumburių aukščio (p<0,05; r=0,750*); gaktinės
sąvaržos (p<0,05; r=0,669*); vidutinio nuokrypio frontalioje plokštumoje (p<0,05; r=0,657*). Tarp
užpakalinių viršutinių klubakaulio dyglių aukščio rasta koreliacija kartu su sėdimųjų gumburų
aukščiu (p<0,05; r=0,750*). Sėdimųjų gumburų aukštis koreliuoja kartu su gaktine sąvarža (p<0,05;
r=0,579*). Vaizdinis plotis koreliuoja su vidutiniu nuokrypiu frontalioje plokštumoje (p<0,05;
r=0,683*).
9 lentelė. Statinės pusiausvyros, dubens asimetrijos ir kūno masės koreliacijos koeficientas
fiziškai neaktyvioms moterims 38 nėštumo savaitę
Svoris KSL PVKD UVKD SGA Vaizdinio plotis
PVKD -0,249 0,790* 1 0,400 0,750* 0,296
UVKD -0,249 0,790* 0,400 1 0,750* 0,157
SGA -0,286 0,802* 0,750* 0,750* 1 -0,010
GSS -0,463 0,429 0,669* 0,295 0,579* 0,085
Vidutinis
nuokrypis
frontalioje
plokštumoje
-0,316 0,558* 0,657* 0,216 0,300 0,683*
Vidutinis
judėjimo
greitis
sagitalioje
plokštumoje
-0,670* 0,288 0,089 0,278 -0,008 0,512
* - statistiškai reikšminga koreliacija (p<0,05)
51
REZULTATŲ APTARIMAS
Iš biomechaninės pusės, nėščiosios kūnas daugiausiai keičiasi sagitalinėje plokštumoje (3).
Moters kūne, nėštumo metu, įvyksta daug anatominių, fiziologinių ir hormoninių pakitimų, kurie turi
įtakos griaučių – raumenų sistemos nepageidautiniems reiškiniams. Norint išlaikyti kuo geresnį kūno
stabilumą nėštumo metu, gali būti sudėtinga užduotis.
Nepaisant gyvenimo būdo, moters kūnas keičiasi ir paskutinį nėštumo trimestrą būna
sumažėjęs stabilumas. Vienų autorių atliktame tyrime, kurio tikslas buvo įvertinti kūno stabilumo
išlaikymą nėštumo metu pagal stabilogramą, pastebėjo, kad statinė kūno laikysena pablogėja tuomet,
kai yra sumažintas atraminis plotas ar užmerktos akys (51).
Sutikdami su kitais autoriais (52), kurie analizavo nėščiosios pėdos padėtį ir statinį stabilumą
trimis nėštumo trimestrais, nustatė satistiškai reikšmingą stabilumo sumažėjimą trečiajame nėštumo
trimestre, kuris yra susijęs su dubens judesių pasikeitimais nėštumo laikotarpiu. Sutikdami su autoriai
galime patvirtinti, kad statinis stabilumas sumažėja didėjant nėštumo savaitėmis.
Vienų autorių (53) atliktame tyrime, kurio metu buvo tirta statinė pusiausvyra antrame ir
trečiame nėštumo trimestre nustatė, kad stabilumas labiau suprastėja trečiajame nėštumo trimestre,
negu antrajame. Tai galima pagrįsti tuo, jog moteris priauga papildomo svorio, bei padidėjęs nėštumo
pilvas pakeičia kūno laikyseną, pasikeičia ir kūno svorio centras, reikalinnga didesnė kūno atrama.
Berdzik (54) savo tyrime vertino ar moterys, kurios yra fiziškai aktyvios nėštumo metu ir po
nėštumo, turi geresnį statinį stabilumą lyginant su fiziškai neaktyviomis. Testuojamos buvo 34 – 39
nėštumo savaitę ir 6 – 10 savaičių po gimdymo moterys. Gauti rezultatai nebuvo statistiškai
reikšmingi tarp fiziškai aktyvių ir neaktyvių moterų.
Kad rezultatai gavosi panašūs tiek tarp fiziškai aktyvių, tiek tarp fiziškai neaktyvių nėščiųjų,
autoriai pagrindė tuo, jog buvo mažos žmonių imtys abiejose grupėse (n=45). Mūsų tyrime gauti
rezultatai buvo statistiškai reikšmingi, tačiau tai galime pagrįsti tuo, jog testavimai prasidėjo
antrajame trimestre ir buvo testuojama keturis kartus kas šešias savaites (20, 26, 32 ir 38 sav).
Nėštumo metu ir po gimdymo pastebimi reikšmingi pokyčiai moterų kūne. Labiausiai
išsiskiria savaitėmis didėjantis nėščiosios pilvas ir augantis svoris ne tik pilvo regione, bet ir visame
kūne. Gali atsirasti ir raumens ar kaulų asimetrijų, ypač dubens srityje.
Viena iš pagrindinių dubens kaulų funkcijų nėštumo metu yra optimalus kūno svorio
paskirstymas, išlaikymas ir kūno masės centro pasikeitimo prisitaikymas. Šios funkcijos dar
svarbesnės, nes per 40 nėštumo savaičių moteris priauga daugiau nei 10 kg. Taigi, šios funkcijos
reikalauja, kad dubens asimetrija būtų kuo mažesnė (55).
52
Autoriai savo tyrime stebėjo pokyčius, kurie atsiranda dubens srityje nėštumo metu ir pirmą
mėnesį po gimdymo. Tyrimo rezultatai parodė, jog dubens asimetrija nėštumo metu ir pirmą mėnesį
po gimdymo, statistiškai reikšmingai nepakito. Mūsų tyrimo rezultatai sutampa su autorių ir galime
pridėti, jog asimetrijos požymiai yra matomi nėštumo metu, tačiau statistiškai reikšminga nebuvo.
Nėščiosios organizmas prisitaiko prie vykstančių natūralių fiziologinių pokyčių, o išoriniai
veiksniai, tokie kaip pakitusios gyvenimo sąlygos, sumažėjęs fizinis aktyvumas, neracionali ir
netaisyklinga moters mityba, žalingi įpročiai, gali stipriai pakoreguoti vaisiaus raidą nepageidaujama
linkme (31).
Autorių atliktame tyrime, kurio metu buvo stebima nėščiųjų besikeičianti laikysena kartu su
svorio augimu, nustatė, kad svoris didėja visais trimis nėštumo trimestrais. Didėjanti gimda, joje
augantis vaisius, padidėjusios krūtys, padidėjęs kraujo tūris, vandens susilaikymas organizme, yra
pagrindinės svorio padidėjimo nėštumo metu priežastys.
Vidutiniškai moteris priauga 11 kg viso nėštumo metu, tačiau tik nedidelė dalis moterų
priauga rekomenduojamą kiekį (2). Mūsų tyrime gauti rezultatai apie kūno svorio pasikeitimą nuo 20
nėštumo iki pat 38 nėštumo savaitės, matuojant svorį kas 6 savaites, statistiškai reikšmingai pakito ir
galime sutikti su kitų autorių atliktais tyrimais apie kūno svorio augimą.
53
IŠVADOS
1. Statinė pusiausvyra, nepriklausomai nuo to, ar nėščioji užsiima fizine veikla ar ne, 20, 26, 32 ir 38
nėštumo savaitėmis pablogėjo.
2. Kūno masės svoris, nepriklausomai nuo to, ar nėščioji yra fiziškai aktyvi ar ne, 20, 26, 32 ir 38
nėštumo savaitėmis padidėjo.
3. Dubens simetriškumas tiek fiziškai aktyvioms, tiek fiziškai neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38
nėštumo savaitėmis nekito.
4. Įvertinus sąsajas tarp statinės pusiausvyros, dubens asimetrijos ir kūno masės fiziškai aktyvioms ir
neaktyvioms moterims buvo gauti vidutinio stiprumo ir stiprūs ryšiai.
54
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Remiantis mūsų atliktu darbu, rekomenduojame lavinti statinę pusiausvyrą viso nėštumo metu.
2. Siekiant nepriaugti nepageidaujamo svorio nėštumo metu, rekomenduojama užsiimti reguliaria
fizine veikla pagal nustatytas esamas rekomendacijas viso nėštumo metu.
55
MOKSLO PRANEŠIMŲ, PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS
1. Nasvytytė Eglė, lekt. Dr. Zachovajevienė Brigita. Statinės pusiausvyros kaita fiziškai aktyvioms ir
neaktyvioms moterims nėštumo metu. LSMU Slaugos fakulteto ir LSMU Studentų mokslinės
draugijos organizuota konferencija „Slaugos ir reabilitacijos teorija bei praktika 2018”. Kaunas, 2018
m. gruodžio 06 d. (2 priedas).
56
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Janušonienė L, Bacevičienė R. Kineziterapijos pagrindai akušerijoje. Panevėžys: Ciklonas; 2006.
76 p.
2. Moccellin AS, Nora F, Costa P, Driusso P. Static postural control assessment during pregnancy.
BJMB. 2015;9(1):1 – 9 p. Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4460040/
3. Opala – Berdzik A, Blaszczyk JW, Blacik B, Cieslinska – Swider J, Swider D, Sobota G et al.
Static postural stability in women during and after pregnancy: a prospective longitudinal study. PLoS
One. 2015 Jun 10(6). Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4460040/
4. Vardi S, Hellerstein D, Gilleard W, Dunsky A. Standing postural control during twin pregnancy:
case study. Int J Clin Case Stud. 2017;3 119 p. Availabe from:
https://www.researchgate.net/publication/320195785_Standing_Postural_Control_during_Twin_Pr
egnancy_Case_Study
5. Morino S, Ishihara M, Umezaki F, Hatanaka H, Yamashita M, Kawabe R. et al. The effect of pelvic
belt use on pelvic aligment during and after pregnancy: a prospective longitudinal cohort study. BMC
Pregnancy and Childbirth. 2019, 19:305 2 p. Available from:
https://bmcpregnancychildbirth.biomedcentral.com/articles/10.1186/s12884-019-2457-6
6. Pitman A. Pregnancy and postpartum: a guide for singers. Arizona state university, 2013.
7. Bergmark A. Stability of the lumbar spine. A study in mechanical engineering. Acta Orthop Scand
Suppl. 1989; 230: 1-54. Availabe from:
https://scata.wildapricot.org/resources/Documents/symposium/2018/ebp_preconfrence/Bergmark_1
989_Stability_Spine_Enineering.pdf
8. O’Sullivan, PB. Diagnosis and classification of chronic low backpain disorders: Maladaptive
movement and motor control impairments as underlying mechanism. Manual Therapy, 2005; 10, 242-
255.
9. S. Kesikburun, Ü. Güzelküçük, U. Fidan, Y. Demir, A. Ergün, A. Kenan Tan. Musculoskeletal
pain and symptoms in pregnancy: a descriptive study. Ther Adv Musculoskel Dis. 2018, Vol. 10(12)
229–234. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6262502/
10. Dehghan F., Haerian B. S., Muniandy S., Yusof A., Dragoo J.L. , Salleh N. The effect of relaxin
on the musculoskeletal system. Scand J Med Sci Sports. 2013; 24(4) 220 – 229 p. Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4282454/
57
11. Anselmo DS, Love E, Tango DN, Robinson L. Musculoskeletal Effects of Pregnancy on the
Lower Extremity. J Am Podiatr Med Assoc. 2017; 107(1):60-64 p. Availabe from:
https://www.japmaonline.org/doi/10.7547/15-061?url_ver=Z39.88
2003&rfr_id=ori:rid:crossref.org&rfr_dat=cr_pub%3dpubmed
12. Franjiv S. The Physiological changes during pregnancy. Int J Reprod Med Sex Health. 2019 1:
45 – 51 p. Available from: https://www.raftpubs.com/ijrmsh-reproductive-medicine-and-sexual-
health/articles/ijrmsh_raft1006.php
13. Dehghan F, Haerian S, Muniandy S, Yusof A, Dragoo L, Salleh N. The effect of relaxin on the
musculoskeletal system. Scand J Med Sci Sports. 2014; 24(4): 220-229 p. Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4282454/
14. Irion M. J., Irion L. G. Women‘s health in physical therapy. Edited by Lippincott Williams &
Wilkins. Philadelphia; 2010.
15. Ribeiro P, João Amando M, Neves Sacco C. Static and dynamic biomechanical adaptations of the
lower limbs and gait pattern changes during pregnancy. Women's Health; 2013: 9(1) 99–108 p.
Available from:
https://journals.sagepub.com/doi/full/10.2217/WHE.12.59
16. Drąsutienė GS, Tutkuvienė J, Zakarevičienė J, Ramašauskaitė D, Kasilovskienė Z, Laužikienė D
et al. Nėščiųjų antropometrinių rodiklių, medžiagų apykaitos ir naujagimių fizinės būklės pokyčiai
per pastaruosius dešimtmečius. Medicina. 2007; 43(1): 10-26 p.
17. Gharib MNE, Aglan DA. Changes in skeletal system during pregnancy. Int Gyn & Women’s
Health; 2018. 121-123 p. Available from:
https://lupinepublishers.com/gynecology-women-health-journal/pdf/IGWHC.MS.ID.000127.pdf
18. Janušonienė, L., Bacevičienė R. Kineziterapijos pagrindai akušerijoje. Panevėžys, 2007.
19. Liu H, Li J, Xia W, Zhang B, Peng Y, Li Y et al. Blood pressure changes during pregnancy in
relation to urinary paraben, triclosan and benzophenone concentration: A repeated measures study.
Environ Int. 2018; 185 – 192 p. Available from:
https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0160412018311966?via%3Dihub
20. Yamaguchi M, Morino S, Nishiguchi Sh, Fukutani N, Tashiro Y, Shirooka H. et al. Comparison
of pelvic alignment among never – pregnant women, pregnant women and postpartum women (pelvic
alignment and pregnancy). J Women’s Health Care. (5) 2016. Available from:
https://www.longdom.org/open-access/comparison-of-pelvic-alignment-among-neverpregnant-
womenpregnant-women-and-postpartum-women-pelvic-alignment-and-pregnancy-2167-0420-
1000294.pdf
58
21. Forczek W, Maslon A, Fraczek B, Curylo M, Salamaga M, Suder A. Does the first trimester of
pregnancy induce alterations in the walking pattern? PloS ONE 14(1). Available from:
https://journals.plos.org/plosone/article/file?id=10.1371/journal.pone.0209766&type=printable
22. Azevedo D.C, Santos H, Carneiro L.R, Andrade T.G. Reliability of sagittal pelvic position
assessments in standing, sitting and during hip flexion using palpation meter. J Bodyw Mov Ther.
2013: 18 (2.) 210 – 214 p. Available from:
https://www.bodyworkmovementtherapies.com/article/S1360-8592(13)00117-4/fulltext
23. Kirkeljas Z. Changes in gait and posture as factors of dynamic stability during walking in
pregnancy. Hum Mov Sci. 2018; 58. 315 – 320 p. Available from:
https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0167945717307509?via%3Dihub
24. Daneshjoo A., Mokhtar A. H., Rahnama N., Yusof, A. The Effects of Comprehensive Warm-Up
Programs on Proprioception, Static and Dynamic Balance on Male Soccer Players. Plots one 2012;
12 (7). 1 – 10 p. Available from:
https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0051568
25. Rutkauskienė L., Piščalkienė V., Gintilienė M., Zachovajevienė B., Kavaliauskienė A. Vyresnio
amžiaus asmenų pusiausvyros vertinimas naudojant „Sigma balance pad“. Visuomenės sveikata
2012; 22 (5). 52 - 56 p. Available from:
https://sm-hs.eu/wp-content/uploads/2019/02/342-1278-1-PB.pdf
26. Gribble P, Robinson R, Hertel J, Denegar C. The effects of gender and fatigue on dynamic
postural control. J Sport Rehab 2009 18: p. 240 – 257. Available from:
https://journals.humankinetics.com/view/journals/jsr/18/2/article-p240.xml
27. Juodžabalienė V, Musckus VK. Pusiausvyros, atramos pločio ir regos sistemos tarpusavio
priklausomybė. Specialusis ugdymas. 2006 Nr. 1(14): 94-104 p.
28. Vardi S, Hellerstein D, Gilleard W, Dunsky A. Standing postural control during twin pregnancy:
case study. Int J Clin Case Stud. 2017; 3. 119 p. Available from:
https://www.researchgate.net/publication/320195785_Standing_Postural_Control_during_Twin_Pr
egnancy_Case_Study
29. Branco M, Rocha – Santos R, Vieira F. Biomechanics of gait during pregnancy.
ScientificWorldJournal. 2014. Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4283355/
30. Skernevičius J. (1997). Sporto treniruotės fiziologija. Vilnius, LTOK.
31. Takeda K, Shimizu K, Imura M. Changes in balance strategy in the third trimester. J Phys Ther
Sci; 2015. 1813 – 1817 p. Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4499990/
59
32. Drąsutis J, Barkus A, Kairienė E, Drąsutienė G, Norvilaitė K, Tutkuvienė J. Nėščiųjų ir jaunų
negimdžiusių moterų krūtų tūrio, kūno dydžio ir pasyviosios masės lyginamasis tyrimas. Acta Med
Litu. 2016; 23(4). 206 – 218 p. Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5287995/
33. Frankie P. Healthy eating in pregnancy and before. Practice Nurse. 2012 (24): 24-28 p.
34. Dorothy B, JoAnne M, Susan G, Marcia H, Jean M. Perceived weight gain, risk,
and nutrition in pregnancy in five racial groups. Journal of the American Academy of Nurse
Practitioners. 2012; 1(24): 2-42 p. Available from:
https://www.academia.edu/16909291/Perceived_weight_gain_risk_and_nutrition_in_pregnancy_in
_five_racial_groups
35. Rasmussen M, Yaktine L. Weight gain during pregnancy: reexamining the guidelines.
Washington, DC: The National Academies Press: 2009. Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK32813/
36. O’Reilly JR, Reynolds RM. The Risk of Maternal Obesity to the Long-term Health of the
Offspring. Clin Endocrinol. 2013; 78(1). p. 9-16. Available from:
https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/cen.12055
37. Sprague BL, Gangnon RE, Hampton JM, Egan KM, Titus LJ, Kerlikowske K., et al. Variation in
breast cancer-risk factor associations by method of detection: results from a series of case-control
studies. Am J Epidemiol. 2015; 181(12). 956 – 969 p. Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4462335/
38. Willcox JC, Ball K, Campbell KJ, Crawford DA, Wilkinson SA. Correlates of pregnant women’s
gestational weight gain knowledge. Midwifery; 2017. 32 – 39 p. Available from:
https://www.midwiferyjournal.com/article/S0266-6138(16)30144-9/fulltext
39. Joy E, Mottola MF, Chambliss H. Integrating exercise is medicine into the care of pregnant
women. Curr Sports Med Rep. 2013; 12(4). 245–247 p. Availabe from:
https://insights.ovid.com/pubmed?pmid=23851412
40. Dudonienė V, Vaškevičiūtė R, Kesminas R. Fizinio aktyvumo poveikis nėščiųjų gyvenimo
kokybei. Žurnalas Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija. 2012; Nr 2(7). 2029-
3194 p. Available from:
https://www.lsu.lt/wpcontent/uploads/2018/01/reabilitacijos_mokslai__a4_2012__27_2012_04_15.
41. Krans EE, Gearhart JG, Dubbert PM. Pregnant women’s beliefs and influences regarding exercise
during pregnancy. J Miss State Med Assoc. 2005; 46(3). p. 67–73. Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/15822648
60
42. Savvaki D, Taousani E, Goulis DG, Tsirou E, Voziki E, Douda H, Nikolettos N. Tokmakidis SP.
Guidelines for exercise during normal pregnancy and gestational diabetes: a review of international
recommendations. Hormones (Athens). 2018; 17(4). 521-529 p. Available from:
https://link.springer.com/article/10.1007/s42000-018-0085-6
43. Joy E, Mottola MF, Chambliss H. Integrating exercise is medicine into the care of pregnant
women. Curr Sports Med Rep. 2013 12; 245–247 p. Available from: https://journals.lww.com/acsm-
csmr/fulltext/2013/07000/Integrating_Exercise_Is_Medicine__into_the_Care_of.11.aspx
44. Exercise guidelines in pregnancy: new perspectives. Sports Med. 2011 1 ;41(5): 345 – 360 p.
Available from:
https://link.springer.com/article/10.2165%2F11583930-000000000-00000
45. Bauer PW, Broman CL, Pivarnik JM. Exercise and pregnancy knowledge among healthcare
providers. J Womens Health 2010. 19; 335–341 p. Available from:
https://www.liebertpub.com/doi/full/10.1089/jwh.2008.1295?url_ver=Z39.882003&rfr_id=ori:rid:c
rossref.org&rfr_dat=cr_pub%3dpubmed
46. Kuhrt K, Hezelgrave N, Shennan A. Exercise in pregnancy. The Obstetrician & Gynaecologist.
2015; 17. 281 – 287 p. Available from:
https://obgyn.onlinelibrary.wiley.com/doi/epdf/10.1111/tog.12228
47. Kader M, Shuchana S. Physical activity and exercise during pregnancy. European Journal of
Physiotherapy. 2014; 16: 2 – 9 p. Available from:
https://www.researchgate.net/publication/259850263_Physical_activity_and_exercise_during_preg
nancy
48. Barakat R, Pelaez M, Cordero Y, Perales M, Lopez C, Coteron J, Mottola F. Exercise during
pregnancy protects against hypertension and macrosomia: randomized clinical trial. Am J Obstet
Gynecol. 2016; 214 (5); p. 649. Available from: https://www.ajog.org/article/S0002-9378(15)02479-
5/abstract
49. Holmgren U, Waling K. Inter – examiner reliability of four static palpation tests used for assessing
pelvic dysfunction. Man Ther. 2008 13(1): p. 50 – 56. Available from:
https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S1356689X06001445?via%3Dihub
50. ACOG Committee Opinion No. 650: Physical activity and exercise during pregnancy and the
postpartum period. Obstet Gynecol. 2015; 126(6): p. 135 – 142. Available from:
https://journals.lww.com/greenjournal/fulltext/2015/12000/Committee_Opinion_No__650__Physic
al_Activity_and.58.aspx
51. Oliveira F, Vieira M, Macedo R, Simpson M, Nadal J. Postural sway changes during pregnancy:
a descriptive study using stabilometry. Eur J Obstet Gynecol Reprod Biol. 2009 147(1): p. 25 – 28.
Available from:
61
https://www.ejog.org/article/S0301-2115(09)00433-3/fulltext
52. Jang J, Hsiao T, Hsiao-Wecksler T. Balance (perceived and actual) and preferred stance width
during pregnancy. Clin Biomech. 2008 23(4): p. 468 – 478. Available from:
https://www.clinbiomech.com/article/S0268-0033(07)00266-5/fulltext
53. Fayiz F.El-Shamy, Ghait A, Morsy M. Evaluation of postural stability in pregnant women.
BJMMR; 11(10): 2016; 1-5 p. Available from:
http://www.journaljammr.com/index.php/JAMMR/article/download/10091/18076
54. Berdzik A, Bacik B, Markiewicz A, Swider J, Swider D, Sobota G, Blaszczyk J. Comparison of
static postural stability in exercising and non – exercising women during the perinatal period. Med
Sci Monit. 2014; 20. p. 1865 – 1870. Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4199463/
55. Morino S, Ishihara M, Umezaki F, Hatanaka H, Yamashita M, Aoyama T. Pelvic alignment
changes during the perinatal period. PloS One. 2019; 14(10). Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6799872/