LIETUVOS SVEIKATOS MOKSL UNIVERSITETAS

GYVULININKYSTS INSTITUTAS

TVIRTINU:

(paraas) LSMU Gyvulininkysts instituto

direktor

V. Jukien

2013 m. lapkriio mn. 08 d.

EMS, MAISTO KIO IR KAIMO PLTROS MOKSLINI TYRIM

IR EKSPERIMENTINS PLTROS 2007-2013 MET PROGRAMA

LIETUVOS KIAULI VEISLYNUOSE, VIDUTINSE IR MAOSE BANDOSE

AUGINAM KIAULI VAISOS ANALIZ

2013 m. GALUTIN ATASKAITA

Tyrimo vadovas

Artras iukius

Baisogala

2013

2

MOKSLINIO TYRIMO VYKDYTOJAI

1. R. Nainien LSMU Gyvulininkysts instituto

Gyvn reprodukcijos skyriaus

vyresnioji mokslo darbuotoja, dr.

2. A. iukius LSMU Gyvulininkysts instituto direktoriaus pavaduotojas

Gyvn reprodukcijos skyriaus vedjas

vyresnysis mokslo darbuotojas, dr

3

VADAS

Gyvulininkysts sektorius Lietuvoje yra viena svarbiausi ems kio srii, ne

tik aprpinanti alies vartotojus vairiais gyvulininkysts produktais, bet ir sukurianti dal

alies eksporto.

Vienas Lietuvos gyventojas per metus suvartoja apie 72 kg msos. Daugiau nei 50

% viso kiekio, net 43 kg, sudaro kiauliena, taiau Lietuvoje uauginama tik vienas

tredalis viso poreikio, o du tredaliai importuojami i ES ali (Lietuvos ems ir maisto

kis 2011). Per 2006-2012 metus kiauli skaiius sumajo beveik tredaliu. Pastaraisiais

metais kylant grd kainoms daugelis smulkij ki nustojo auginti kiaules. Dl

nepakankamo suinteresuotumo ir skatinimo bei griet aplinkosaugos reikalavim

kiaulininkyst praranda deimtmeiais turtas tradicijas. Kad Lietuvos gyventojai visikai

apsirpint sava kiauliena, gamybos apimtis reikt padidinti daugiau kaip du kartus

(Lietuvos ems ir maisto kis 2011).

Viena i slyg kiaulininkysts vystymuisi yra nuolatinis genetinio progreso

utikrinimas. iuolaikins reprodukcins biotechnologijos sukuria prielaidas ne tik

platesniam geriausi populiacijos individ genetinio potencialo panaudojimui, bet kartu

utikrina ir efektyvesn kiauli band reprodukcin proces. Taip pat labai svarbu inoti

koks yra taikom reprodukcini biotechnologij efektyvumas. Kadangi dabar Lietuvoje

pagrinde taikomas sklinimas vieia kuili sperma, todl labai svarbu yra vertinti

kiauli vaisos rodiklius panaudojant reprodukcins biotechnologijos metod, nustatyt

trukumus ir juos paalinti.

Pastaraisiais metais Lietuva apsirpina tik 50 proc. suvartojamo kiaulienos kiekiu

ir apie 70 proc. kiaulienos pagaminama stambiausiuose kiaulininkysts kompleksuose,

kuri pltra dl gamtosaugini problem yra lta. Dabartiniu metu maesni kiauli

laikytojai atsisako kiauli auginimo dl neekonomikumo ir imasi kit versl. Viena i

prieasi lemiani auktus ekonominius rodiklius yra geri kiauli vaisos rodikliai,

kurie didele dalimi priklauso nuo naudojam reprodukcijos technologij (sklinimas,

rujos bei ovuliacijos sinchronizacija ir kt.), kurios vidutinse ir maose kiauli fermose

netaikomos arba taikomos i dalies. Todl io darbo tikslas yra atlikti Lietuvos kiauli

veislynuose, vidutinse ir maose bandose auginam kiauli vaisos analiz, vertinti

reprodukcini rodikli pokyius pastarj deimties met laikotarpyje bei remiantis

4

naujausi mokslini tyrim duomenimis pasilyti priemones kiauli reprodukcijos

procesui valdyti ir gerinti.

Vykdant mokslini tyrim ir taikomosios veiklos projekt Lietuvos veislynuose,

vidutinse ir maose bandose auginam kiauli vaisos analiz 2012 metais parengta

studija Reprodukcins biotechnologijos kiaulininkystje, kurioje ianalizuotas

reprodukcini technologij taikymas ES ir kit ali kiaulininkystje bei vertintos

reprodukcini technologij panaudojimo galimybs Lietuvos kiauli veislynuose,

vidutinse ir maose bandose. Taip pat 2013 metais buvo surinkti ir susisteminti Lietuvos

kiauli veislynuose, vidutinse ir maose bandose auginam kiauli vaisos duomenys

pastarj deimties met laikotarpyje ir vertinti j pokyiai. Buvo pasilyti bdai ir

priemones kiauli reprodukcijos procesui kontroliuoti ir gerinti.

REPRODUKCINS BIOTECHNOLOGIJOS KIAULININKYSTJE

Pirmieji bandymai reguliuoti ems kio paskirties gyvn dauginimsi pradti

dar j prijaukinimo laikotarpiu, nes gyvn laikymas nelaisvje neivengiamai keit ir j

reprodukcin elgsen. iuolaikini reprodukcini technologij taikymo kiaulininkystje

pagrindinis tikslas yra padidinti reprodukcijos efektyvum ir genetinio progreso greit.

Jos padidina geriausios genetins mediagos padauginimo galimybes, palengvina jos

iplatinim ir prekyb tarptautiniu mastu, sudaro slygas saugoti genetin mediag

kriobankuose. Reprodukcins technologijos apima gamet ir embrion gavim, j

kokybs vertinim, trumpalaik isaugojim, kriokonservavim, embrion gavim in

vivo ir in vitro, embrion dalinim, klonavim, transgenini gyvn gavim. Sklinimo

technologijos yra sukurtos jau daugiau nei prie pus amiaus ir yra plaiai naudojamos

praktikoje, taiau ir jos yra pastoviai tobulinamos. Embrion gavimo technologijos yra

sudtingesns, brangesns, todl maiau naudojamos praktikoje. Embrion klonavimas

dl nepakankamo efektyvumo atliekamas tik siekiant specifini tiksl.

Reprodukcini poymi gerinimas prastais selekciniais metodais nra efektyvus,

nes daugelis su reprodukcija susijusi poymi turi ma paveldjimo koeficient:

spermos tris 0.37, spermatozoid judrumas 0.17, libido 0.15, pareli vados svoris

5

0.29, gyv pareli skaiius 0.09. Todl reprodukcini technologij panaudojimas

gali pagerinti band reprodukcinius rodiklius.

Reprodukcins technologijos kiaulininkystje nra taip plaiai naudojamos kaip

galvijininkystje. Viena i pagrindini prieasi yra kiauli reprodukcins sistemos

anatominiai ypatumai bei kiauli gamet jautrumas vairioms manipuliacijoms bei iors

faktoriams.

SKLINIMO TECHNOLOGIJOS

Pastaraisiais metais pasaulyje kiaulininkystje kergimas keiiamas sklinimu, nes

tai yra nebrangi, nesudtinga ir greita procedra, kuri danai atlieka ir patys kiauli

augintojai. Didel io metodo reikm parodo ir tai, kad per metus registruojama daugiau

nei 25 milijonai kiauli sklinim pasaulyje. Europoje apie 85-90 % veisiam kiauli yra

sklinamos (Vasquez et al., 2008). Europoje kiauli sklinimas plaiai pradtas naudoti

nuo 1970 met. JAV ilg laik io metodo nenaudojo. Ir tik nuo 1990, kai buvo sukurti

spermos skiedikliai, kuriuose sperma ilaiko savo gyvybines funkcijas nuo 3 iki 5-7

dien, kiauli sklinimas pradtas plaiai naudoti praktikoje (Gerrits et al., 2005). Kita

prieastis buvo ta, kad vartotojai pradjo kelti auktesnius reikalavimus kiaulienos

kokybei pageidauti liesesns kiaulienos. Sklinimo metodo panaudojimas gerokai

pagreitino genetin proces ir leido ymiai efektyviau panaudoti genetiniu poiriu

vertingiausius kuilius, mainanius riebal kiek skerdenose. iuo metu plaiausiai

naudojama sklinimo atvsinta (t. y, nekriokonservuota). kuili sperma technologija,

maesniu mastu naudojamas sklinimas kriokonservuota kuili sperma.

Sklinimas atvsinta kuili sperma

Kiauli veisimui naudojant kergim kuilys iskiria 250-400 ml spermos, kurioje

bna nuo 50 iki 70 milijard spermatozoid. Gerai inoma, kad net 25-40 % spermos

prarandama, nes ji iteka i lytini tak, o kiti spermatozoidai fagocituojami jiems

keliaujant link ovocit. Tik labai nedidel dalis spermatozoid, kurie patiria griet

atrank, pasiekia ovocitus ir juos apvaisina. Minimalus spermatozoid skaiius, kuris yra

6

btinas, kad vykt apsivaisinimas skiriasi tarp skirting kuili, priklauso nuo kiauli

ovuliacijos laiko bei manipuliacij, kurios buvo atliktos su spermatozoidais.

Sklinimo metu kiauls lytinius takus turi bti suleista tiek spermatozoid, kad

jie suformuot veikli spermatozoid rezerv, sugebani nukeliauti iki kiauintakio ir

apvaisinti visus okuliavusius ovocitus. Sklinant atvsinta kuili sperma sklinimo

kateteris vedamas gimdos kaklel 15 cm. Rekomenduojamas sklinimo dozs tris yra

70-100 ml, spermatozoid turi bti ne maiau nei 2,5 milijardo (nuo 2,5 iki 4 milijard).

Sklinama du arba tris kartus rujos metu. I kuilio vieno ejakuliato galima paruoti

vidutinikai 20-25 sklinimo dozes. Per metus i vieno kuilio vidutinikai galima gauti

1500 sklinimo dozi ir apsklinti apie 700 kiauli (Vasquez et al., 2008)

Apsipariavimas siekia daugiau nei 80 %, vadoje bna daugiau nei 10 pareli.

Sklinimo atvsinta sperma privalumai: 1) efektyvesnis geriausi kuili

panaudojimas, sutaupomos los, nes galima auginti maiau kuili kad utikrinti bandos

reprodukcij; 2) maesnis lig plitimo pavojus palyginus su kergimu, nes grieiau

kontroliuojamas kuili sveikatingumas; 3) geresni apsivaisinimo rezultatai, kadangi

kiekvienas ejakuliatas vertinamas prie naudojim; 4) didesnis kuili pasirinkimas, nes

bet kuri kiaul gali bti sklinama su bet kuriuo kuiliu nepriklausomai nuo jo amiaus,

svorio ir temperamento; 5) didesn galimyb takoti vairius produktyvumo poymius:

augimo greiio, liesos msos didinimo; 6) technologija paprasta ir lengvai sisavinama

(Okere et al., 2002).

Sklinimo technologijos rezultatus lemia daugelis faktori, kuriuos toliau ir

aptarsime.

Kiauli sklinim takojantys faktoriai

Lytinio ciklo metu kiauli organizme vykstantys morfologiniai ir fiziologiniai

pokyiai susij su lytiniais hormonais, kuriuos krauj iskiria vidaus sekrecijos liaukos -

pogumburis, hipofiz, sklids ir kiauides. i vidaus sekrecijos organ veikla glaudiai