Nr. 17(356)

Mokslininkai yra apskaièiavæ,jog augalai kasmet á Þemës at-mosferà iðskiria apie 490 milijo-nø tonø fitoncidø. Pagal iðskiria-mø lakiøjø medþiagø kieká pir-mauja spygliuoèiai, o tarp jø ne-prilygstamu lyderiu galima laiky-ti kadagá. Galima palyginti: vie-nas hektaras lapuoèiø miðko va-saromis iðskiria 2 kg lakiøjø me-dþiagø, spygliuoèiai – 5 kg fiton-cidø, o vienas hektaras kadagy-no – netgi visus 30 kg! Tokio kie-kio visiðkai pakanka norint ap-saugoti vidutinës gyvenvietësþmones nuo daugelio negaliø.

Lakieji fitoncidai pasiþymigebëjimu per odà ir plauèius pra-siskverbti á þmogaus organizmà.Jie stabdo ligas sukelianèiø mik-roorganizmø vystymàsi ir taip ap-saugo organizmà nuo infekciniøligø. Fitoncidai normalizuoja ðir-dies ritmà ir arteriná spaudimà, ak-tyviai dalyvauja medþiagø apy-kaitoje, palankiai veikia smege-nø kraujotakà, kepenø bûklæ,baktericidiná odos aktyvumà,imuninæ ir nervø sistemas. Neat-sitiktinai miðkinguose rajonuosegyvenantys þmonës daug reèiauuþ miestieèius serga virðutiniøkvëpavimo takø ligomis.

Kvëpuodami spygliuoèiø me-dþiø lakiaisiais fitoncidais spor-tininkai gali iðvengti vadinamo-sios „sportinës anemijos”: lakio-sios medþiagos padidina eritro-citø atsparumà deguonies trûku-mui, beveik du kartus pailgina jøgyvavimo trukmæ, palankiai vei-kia visos kraujotakos sistemosfunkcionavimà. Todël ir bëgiotigeriausiai ne pakelëmis, o parkuo-se, kur daug spygliuoèiø medþiø.Puikiai sveikatà stiprina ir pa-prasèiausi pasivaikðèiojimai to-kiose vietose. Na, o turint savoþemës sklypelá, jame galima su-kurti specialià kompozicijà ið gy-domosiomis savybëmis pasiþy-minèiø medþiø. Puðø, dekoraty-viniø tujø, maumedþiø, paprastø-jø egliø, kadagiø, berþø, àþuolø,ðermukðniø, alyvø skleidþiami fi-toncidai stimuliuoja kraujotakàir ðirdies bei kraujagysliø siste-mos veiklà, aktyvina galvos sme-genø biosroves, maþina cukrauskieká kraujyje, padeda kovoti sugalvos skausmais, nuovargiu, ge-rina savijautà ir nuotaikà.

Jeigu nuosavo sklypelio nëra,o galimybë pasivaikðèioti puðy-ne ar kadagyne pasitaiko retai,gydomaisiais aromatais galimamëgautis ir neiðeinant ið namø.Jëgø suteiks spygliuoèiø augalø

eteriniai aliejai. Ðie eteriniai alie-jai gali padëti sukurti namuose pa-lankø mikroklimatà, kuris ir gydys,ir sudarys sàlygas kokybiðkam po-ilsiui. Aromaterapijos kursas galipaðalinti “fitoncidø bado” pojûtá.O pasitelkus atskiras augalø dalis:spyglius, pumpurus, ðakeles, þie-væ, kankorëþius, namuose sveika-tingumo procedûras galima orga-nizuoti netgi labai paprastai. Te-reikia tik ið surinktos medþiagospasiruoðti antpilø, nuovirø, arba-tø, tepalø, milteliø, inhaliaciniømiðiniø bei ekstraktø gydomo-sioms vonioms.

PAPRASTOJI EGLË

Paprastoji eglë – vienas seniau-siø augalø mûsø miðkuose. Ji atsi-rado dar mezozojaus eros kreidosperiode. Netgi pamerktos eglës ða-kelës orà praturtina ozonu ir pada-ro sveikesná, o laisvai augantysmedþiai tai atlieka visus metus. Taiypaè svarbu miestø, kur iðvystytapramonë, sàlygomis.

Be fitoncidø, eglës turtingos irkitø biologiðkai aktyviø medþia-gø: vitamino C, dervø ir rauginiømedþiagø, kuriose yra þmogui svar-biø mikroelementø, pvz., geleþies,mangano, aliuminio.

Eglës spygliai pasiþymi antiuþ-degiminiu, antimikrobiniu povei-kiu, skatina prakaito skyrimàsi, mal-ðina skausmà, aktyvina tulþies ir ðla-pimo skyrimàsi bei yra puiki prie-monë nuo skorbuto. Tai natûralusgydomasis preparatas, pasiþymintisunikaliu kompleksiniu poveikiumûsø organizmui ir drauge neturin-tis jokio ðalutinio poveikio.

Eglës spygliai sëkmingai regu-liuoja medþiagø apykaità, aktyvi-na kraujo gaminimàsi. Tai sàlygo-ja didelis askorbo rûgðties, vitami-nø bei chlorofilo kiekis. Eglës kan-korëþiø antpilas tinkamas inhalia-

cijoms ir gerklei skalauti sergantangina, lëtiniu tonzilitu, laringitu,faringitu, bronchitu, haimoritu, ri-nitu. Jis vienodai naudingas tieksuaugusiesiems, tiek vaikams.

Gydomojoje praktikoje naudo-jamos visos augalo dalys: spygliai,kankorëþiai, pumpurai, ðakelës,þievë (jø galima pasiruoðti sava-rankiðkai). Ið eglës iðgaunami ete-riniai aliejai bei terpentinas. Eglëskankorëþiai renkami vasarà, prieðsubræstant sëklelëms. Ið jø gamina-mi vitaminingi nuovirai bei antpi-lai. Spygliai bei jauni eglës ûgliainaudojami gydomosioms vo-nioms. Jaunø ûgliø reikia pasiruoð-ti pavasará, kai jie dar ðviesiai þals-vos spalvos. Ið ðvieþiø spygliø ga-minami vitaminingi gërimai. O kadspygliai iðsilaikytø kaip galima il-giau ðvieþi, ðakas reikia pamerkti ávandená tiesiog kaip gëliø puokð-tæ (laikyti ne ilgiau kaip 10 die-nø).

LIAUDIES MEDICINOS

RECEPTAI

Vitaminingas egliø spygliønuoviras gaminamas taip: 5 valgo-mieji ðaukðtai spygliø uþplikina-mi stikline verdanèio vandens irantpilui leidþiama 20 – 30 minu-èiø nusistovëti vandens vonelëje.Á nuovirà pagal skoná ádedama me-daus arba cukraus. Geriama po 1/2stiklinës ryte ir vakare.

Galima pasigaminti vitaminin-gà antpilà ir ið þiemà surinktø eg-liø spygliø: 4 stiklinës spygliø uþ-pilamos 3 stiklinëmis vësaus virin-to vandens, ádedami 2 arbatiniaiðaukðteliai iðtirpdytos citrinosrûgðties ir antpilui leidþiama 3 die-nas nusistovëti. Tada jis perkoðia-mas ir geriamas po 1/2 stiklinës 2kartus per dienà, pagal skoná pa-saldinus.

Dar vienas antpilo paruoðimoreceptas: piestelëje eglës spygliaiiðtrinami su nedideliu kiekiu vë-saus virinto vandens. Po to ápila-ma tiek virinto vandens, jog spyg-liø masës ir vandens santykis ati-tiktø 1:10, pagal skoná ádedamacitrinos rûgðties bei 20 – 30 minu-èiø verdama. Po trijø valandø ant-pilas perkoðiamas ir vartojamaskaip bendrai organizmà stiprinan-ti priemonë - po valgio, 1/2 ar 1/3stiklinës 2 kartus per dienà.

Profilaktiðkai nuo gripo naudin-ga pakramtyti (nepraryjant) jaunøðviesiai þaliø eglës ûgliø.

Gydantis perðalimo ligas varto-jamas jaunø eglës ûgliø arba jospieninës brandos kankorëþiø nuo-viras.

Ið eglës spygliø ádëjus cukraus,galima iðsivirti uogienës. Arbata sutokia „uogiene“ – puiki stiprina-moji priemonë.

Ið ðvieþiø eglës spygliø ir kan-korëþiø (geriausiai – þaliø) ruoðia-mas ekstraktas organizmà stipri-nanèioms vonioms: 1,5 kg vaisti-nës þaliavos uþpilama vandeniu,verdama 30 minuèiø ir leidþiama12 valandø nusistovëti. Ekstraktassupilamas á vonià: 750 ml – sëdi-mosioms vonioms, 250 ml – kojøvonelëms.

Vonioms ekstraktas ruoðiamas iðegliø ðakø virðûnëliø ûgliø: 200 gþaliavos uþpilama litru karðto van-dens ir antpilà 30 – 40 minuèiø ver-dama. Po to jis nukoðiamas ir nau-dojamas pagal paskirtá kaip gydo-masis vonios ekstraktas.

PAPRASTASIS KADAGYS

Egzistuoja daug kadagiø rûðiø,kuriø kai kurios gali iðaugti ir ikimedþio dydþio. Lietuvoje sutinka-mos dvi kadagiø rûðys, savaime au-ga viena – kadagys paprastasis. Bû-

tent jis ir naudojamas gydomie-siems tikslams, daþniausiai liau-dies medicinoje (kitos kadagiø rû-ðys sutinkamos retai ir yra nuodin-gos).

Kadagys yra nedidelis visà lai-kà þaliuojantis medelis arba krû-mas. Jis auga kaip sausuose puðy-nuose, smëlingose dirvose, taip irdrëgnuose eglynuose ar netgi pel-këtose vietose.

Þmogui malonus kadagio kva-pas yra visiðkai nepakenèiamasdaugeliui ávairiø parazitø ir þalin-gø mikroorganizmø. Taip yra dëlto, nes kadagys iðskiria fitoncidømaþdaug ðeðis kartus daugiau, ne-gu kitos spygliuoèiø rûðys, ir pen-kiolika kartø daugiau uþ lapuoèius(mokslininkai yra apskaièiavæ, kadkadagio dëka streptokokø skaièiusore sumaþëja 8 kartus). Vienas hek-taras kadagio sodiniø gali padary-ti sveikesniu iðtiso miesto orà! Gai-la tik, kad kadagiai blogai prigyjamiesto aplinkoje ir þûna dël per di-delio oro uþterðtumo.

Karðtá maþinanèiomis ir fitonci-dinëmis kadagio savybëmis þmo-nës naudojosi jau nuo seniausiølaikø. Buvo pastebëta, jog ten, kurauga kadagiai, oras grynesnis, tenmëgsta lankytis iðsekæ sergantysgyvûnai, kurie, ësdami ðio augalovaisius, taip atstato savo jëgas. Gy-domosios kadagio savybës buvoþinomos Senovës Graikijoje, Egip-te ir Romoje (dar I mûsø eros am-þiuje Vergilijus raðë, jog grësmin-gø choleros epidemijø metu savobûstus reikia aprûkyti kadagio ða-kelëmis). Viduriniais amþiais ðisaugalas buvo naudojamas kaipuniversali gydomoji priemonë.Ðiaurës Amerikos indënai kadagy-

nuose apgyvendindavo sergan-èius odos ligomis ir tuberkulio-ze. Kadagio uogos turi eteriniøaliejø, o taip pat sacharidø, da-þanèiø medþiagø, organiniørûgðèiø (skruzdþiø, acto, obuo-liø rûgðtys), dervø ir mikroele-mentø (mangano, geleþies, vario,aliuminio). Kadagio spygliai tu-ri askorbo rûgðties, o jo ðaknysetaip pat aptikti eteriniai aliejai,dervos, saponinai, rauginës beidaþomosios medþiagos. Kadagiouogos pasiþymi lengvai aitriukvapu, primenanèiu miðkø ir pie-vø aromatà, bei karèiu, aitriu,smalingu ir salstelëjusiu skoniu.Kadagio uogos yra eilës priesko-niø sudëtyje, naudojamos me-dþioklës laimikiø kulinariniameparuoðime, tamsiø padaþø gami-nimui, mësos – daugiausiai rie-bios kiaulienos bei avienos – pa-tiekalø pagardinimui (gaminantpatiekalà, á já ámetama keletas uo-gø). Gurmanai vertina subtiløraugintø kopûstø, kuriuos ruo-ðiant ádëta kadagio uogø, skoná.Kadagio spygliai ir uogos nau-dojami ruoðiant rûkytos mësos irþuvies produktus. Kadagio uogoskaip prieskonis taip pat naudo-jamos gaminant ávairius meduo-lius, saldainius, morsus (ðvieþiøar dþiovintø vaisiø ekstraktus).

Gydomieji kadagio preparataitonizuojamai veikia nervø siste-mà ir virðkinamàjá traktà (suak-tyvina sekrecijos mechanizmus),gerina skrandþio darbà, pasiþy-mi prakaità ir ðlapimà varanèiu,organizmà apvalanèiu, antireu-matiniu (aktyvina ðlapimo rûgð-ties ir toksinø ðalinimà ið orga-nizmo), antidiabetiniu, miegàgerinanèiu bei antiseptiniu po-veikiais.

Vaistinëse galima ásigyti ka-dagiø sirupo, kuris rekomenduo-jamas kaip organizmà bendraistiprinantis preparatas: jis stimu-liuoja medþiagø apykaità, skati-na ðlakø pasiðalinimà ið organiz-mo, gerina gyvybiná tonusà beidarbingumà. Be to, kadagiø si-rupas prisideda prie imunitetostiprinimo, todël já galima nau-doti perðalimo ligø profilaktikaibei gydymui.

Aromaterapijoje plaèiai nau-dojamas kadagio eterinis aliejus.Jis pakelia dvasià ir suteikia ener-gijos nerimo ir nusilpimo peri-odais, valo kraujà, padeda kaipdiuretikas ir kenèiant nuo vidu-riø uþkietëjimo.

Kadagio ir jo preparatø nega-lima vartoti nëðtumo periodu irsergant inkstø ligomis.

KADAGYS

LIAUDIES MEDICINOJE

Kadagys puikiai dezinfekuo-ja orà, todël jis yra efektyvi per-ðalimo ligø profilaktikos prie-monë. Be to, kadagys skatinagreitesná pasveikimà, suteikialigos nusilpnintam organizmuijëgø. Todël patalpoje, kur bû-na sveikstantysis, labai naudin-ga laikyti keletà kadagio ðake-liø. Galima taip pat iðpurkðti oràkadagio spygliø ekstraktais ar-ba pasinaudoti kadagio eteri-niais aliejais. Kadagio aromatasne tik uþkerta kelià infekciniøligø plitimui, apvalo ir gaivinaorà, taèiau pasiþymi ir stimu-liuojanèiu poveikiu, padeda su-sigràþinti dvasinæ pusiausvyrà.

(nukelta á 2 puslapá)

SPYGLIUOÈIØ MEDÞIØ FITONCIDAI

2

(atkelta ið 1 puslapio)

Medþiagø apykaitos pagerini-mui naudojamas toks nuoviras:imama po 20 g kadagio uogø, pe-lyno þolës, cikorijos ðaknø, vais-tinës ðventagarðvës ðaknø ir 30 gðalavijo lapø. 1 valgomasisðaukðtas miðinio uþpilamas van-deniu ir verdamas 15 minuèiø. Poto nuoviras atvësinamas ir per-koðiamas. Geriama po 2 – 3 stik-lines prieð pusryèius.

Apetito pagerinimui paruoðia-mas sirupas ið kadagio uogø: 50g sausø uogø uþplikoma 1 stikli-ne verdanèio vandens ir verda-ma 10 minuèiø. Po to perkoðia-ma ir pridedama tiek cukraus armedaus, kad gautøsi sirupo pa-vidalo masë. Vartojama po 1 ar-batiná ðaukðtelá prieð valgá. Ðipriemonë naudinga taip pat ir ser-gant kepenø ligomis.

Kaip diuretinë ir þarnyno dar-bà gerinanti priemonë naudoja-mas kadagio uogø antpilas: 20 –30 g kadagio uogø uþpilame 1litru verdanèio vandens (arba 1kavos ðaukðtelá – 1 stikline van-dens), leidþiame nusistovëti 10minuèiø ir geriame po 3 stikli-nes per dienà.

Nuo pervargimo naudingavalgant sukramtyti (taèiau ne perdaþnai) po 8 – 10 kadagio uogøarba gerti pagal toká receptà pa-gamintà antpilà: 2 arbatiniaiðaukðteliai kadagio uogø uþpi-lami 2 stiklinëmis ðalto vandensir leidþiama nusistovëti 2 valan-das. Vartojama po 1 valgomàjáðaukðtà 3 – 4 kartus per dienà.

Arbata, á kurios sudëtá áeinakadagio uogos, sëkmingai pade-da ðalinti ið organizmo ðlakus irtoksinus, stimuliuoja organizmoðalinamàsias funkcijas, pasiþyminuskausminanèiu poveikiu: ima-ma 10 g kadagio uogø, 20 g var-puèio ðaknø, 20 g vingiorykðtës(Filipendula) þiedeliø, 20 g smë-linës viksvos ðaknø, 20 g karkla-vijo (Solanum dulcamera) stie-beliø ir 10 g erðkëtroþës vaisiø. 2arbatiniai ðaukðteliai miðinio uþ-pilami 1 stikline ðalto vandens,lëtai uþverdami vandens vonelë-je, tada 5 minutes paverdame antmaþos ugnies ir uþdengæ leidþia-me nusistovëti 20 minuèiø. To-kià ðiltà arbatà reikia kasdiengerti 4 savaièiø laikotarpiu po 2stiklines kasdien.

Organizmo apvalymui ir me-dþiagø apykaitos pagerinimuirekomenduojama pagal toká re-ceptà pagaminta arbata: imame5 g kadagio uogø, 15 g gluosnioþievës, 15 g berþo lapø, 10 g ðei-

vamedþio þiedeliø, 10 g kraujaþo-lës, 10 g dirvenio (Ononis) ðaknø,5 g saldymedþio (Glycyrrhiza)ðaknø. 2 arbatinius ðaukðtelius mi-ðinio uþpilame 1 stikline verdan-èio vandens, leidþiame nusistovë-ti uþdengtame inde 10 minuèiø, poto perkoðiame. Geriame 3 kartus perdienà po 1 stiklinæ. Gydymo kur-sas – 4 savaitës.

PAPRASTOJI PUÐISPuðis yra vienas populiariausiø

fitoncidiniø augalø (praktiðkai vi-sos puðø rûðys pasiþymi antimik-robinëmis savybëmis). Puðø ðilepaimti oro ir dirvos mëginiai liu-dija, kad juose yra 10 kartø maþiaupatogeniniø mikrobø, negu analo-giðkuose mëginiuose, paimtuose,pavyzdþiui, berþynuose. Todël sa-natorijos ir ligoninës neretai stato-mos bûtent puðynuose. Puðø fiton-cidai ne tik naikina þalingus mik-roorganizmus, bet ir stiprina orga-nizmo gynybines galias, pasiþymitonizuojamuoju poveikiu. Seniaipastebëta, jog bent kelerius metuspuðynais turtingoje vietovëje gy-venæ vaikai yra gerokai atsparesniperðalimo ligoms.

Puðies eteriniø aliejø savybësleidþia plaèiai taikyti juos ávai-riausiø ligø profilaktikai. To pasë-koje sunaikinami beveik visi viru-sai ir bakterijos. Puðø eteriniaisaliejais naudojamasi saunose oroaromatizavimui ir jo padarymuisveikesniu; taip pat jie naudojamiir átrynimams, sergant reumatu, beiinhaliacijoms, kenèiant nuo kvë-pavimo organø ligø.

Be eteriniø aliejø, ið puðø iðgau-nami plaèiai gydomojoje praktiko-je taikomi terpentinas, derva, puðøspygliø pasta. Puðø spygliuose yradaug vitamino C. Puðies kankorë-þiai, ûgliai bei spygliai taip pat pa-siþymi vitaminø gausa ir ávairove.Bûtent dël to jau nuo XIX amþiauspradþios jûrininkai ir keliautojaidrauge su vandens ir maisto atsar-gomis bûtinai pasirûpindavo ir„puðiniais vitaminais”.

Ðiandien puðys taip pat yra vie-na ið pagrindiniø þaliavø, ið kuriøgaunamas vitamino C koncentra-tas – askorbo rûgðtis. Ið puðø spyg-liø gaminami koncentratai stipri-nanèioms vonioms. Puikiu vitami-nø ðaltiniu yra puðies pumpurai –virðûniniai vegetatyviniai puðiesûgliai. Jie renkami vasario – kovomënesiais. Ûgliai nupjaunami pei-liu per 2 – 3 cm, po to 10 – 15 die-nø dþiovinami gerai ventiliuoja-moje patalpoje ir saugomi medi-nëje uþdaroje taroje. Puðø pumpu-rai ir spygliai naudojami pavasari-næ avitaminozæ padedanèiø áveik-

ti vitaminingø gërimø paruoðimui.Ið puðø spygliø taip pat gamina-mas koncentratas bendrai organiz-mà stiprinanèioms vonioms.

Be vitamino C, puðø spygliuo-se yra karotino, vitaminø K, B1, B2ir P, mineraliniø medþiagø, krak-molo, dervø, rauginiø medþiagøbei specifinës karèiosios medþia-gos. Puðies preparatai pasiþymi pa-dedanèiu atsikosëti, ðlapimà varan-èiu, prieðuþdegiminiu, nuskausmi-nanèiu ir dezinfekuojanèiu povei-kiu.

PUÐIS LIAUDIES MEDICINOJE

Gripo ir ûmiø respiraciniø ligøprofilaktikai naudinga pakvëpuo-ti puðø aromatu. Tuo tikslu pakan-ka atsineðti á namus puðies ðakeliøir pamerkti jas á vandená. Taip patgalima pasinaudoti aromatingai-siais puðø aliejais.

Puðø spygliø antpilas turi daugvitamino C, todël já sëkmingai ga-lima vartoti iðtisus metus kenèiant

nuo hipovitaminozës: 50 g spyg-liø uþpilama 0,5 l verdanèio van-dens bei 10 min. verdama uþdeng-tame emaliuotame inde ant nedi-delës ugnies. Po to antpilas atvësi-namas, jam leidþiama 2 – 3 valan-das nusistovëti ir po to jis perko-ðiamas. Visa tokia antpilo porcijasuvartojama dienos laikotarpiu per3 kartus, po valgio.

Vitaminingas gërimas gamina-mas ið puðies pumpurø: 3 valgo-mieji ðaukðtai pumpurø uþplikomi1 litru verdanèio vandens (arba pie-no), verdama 15 minuèiø ir perko-ðiama. Geriama po 1/2 stiklinës 3– 4 kartus per dienà.

Vitaminingà gërimà galima pa-ruoðti ir ið puðies spygliø: tuo tiks-lu reikia paimti 200 g puðies spyg-

liø, 2 valgomuosius ðaukðtus cuk-raus, 6 stiklines vandens, 1 arbati-ná ðaukðtelá citrinos rûgðties ir 1 ar-batiná ðaukðtelá aromatingos esen-cijos. Þali ðvieþi spygliai perplau-nami ðaltu vandeniu ir po to nedi-delëmis porcijomis suberiami á ver-dantá vandená (jo virimas tuo metuturi nesustoti). Verdama uþdengus,ant vidutinës ugnies, 30 minuèiø.Po to nuoviras iðkart perkoðiamas,á já suberiamas smulkus cukrus, pri-dedame aromatingos esencijos ircitrinos rûgðties. Patiekiamas gëri-mas atðaldytas.

Ið puðø pumpurø ruoðiamas „pu-ðø medus”, kuris yra puikus vita-minø ðaltinis, galintis kompensuo-ti vitamino C trûkumà organizme,kuomet kiti ðio vitamino ðaltiniaineprieinami. Viena dalis ðvieþiaisurinktø puðø pumpurø perplauna-mi po ðalto vandens srove, po tojie dedami á emaliuotà indà, uþpi-lami 2 dalimis ðalto vandens, in-das uþdengiamas ir verdama ant sil-pnos ugnies 15 – 20 minuèiø. Po

to á nuovirà ligi pradinio tûrio pri-pilama dar verdanèio vandens, su-beriamos 2 dalys cukraus bei mai-ðant miðinys vël uþvirinamas. Gau-tas sirupas supilamas á stiklainá irsandariai uþdaromas. Ilgiau laikantsirupas susicukruoja. Geriama po1 valgomàjá ðaukðtà sirupo su pie-nu arba medumi. Ði priemonë ge-rai padeda nuo kosulio.

Puðø pumpurø nuoviru skalau-jama gerklë sergant gripu: 1 arba-tinis ðaukðtelis susmulkintø pum-purø uþpilami 1 stikline verdanèiovandens, viskas perkoðiama, o pas-kui verdama ant silpnos ugnies 5minutes. Ðiuo nuoviru skalauti ger-klæ reikia kas 3 valandas.

Jauèiant, jog prasideda perðali-mo liga, naudojamas toks gydoma-

sis miðinys: imame 2 arbatiniusðaukðtelius eukalipto lapø, 1/4briketo puðø ekstrakto, 15 laðømentolio spirito, 1 arbatiná ðaukð-telá mentolio aliejaus), 1 arbati-ná ðaukðtelá ðvieþiai trintø èesna-kø arba svogûnø tyrelës. Viskassudedama á indà su kà tik uþvi-rusiu 1 litru vandens, o po to, pri-sidengæ rankðluosèiu, kvëpuoja-me miðinio garais.

Perðalus padeda ir tokios puðønuoviro inhaliacijos: nuoviras su-pilamas á ant maþos ugnies kaiti-namà arbatinukà. Á arbatinuko no-selæ ástatomas ið standaus popie-riaus susuktas vamzdelis, per ku-rá atsargiai ákvepiami garai. To-kià procedûrà rekomenduojamakartoti 4 – 5 kartus per dienà.

Raminanèios puðø vonios pa-ruoðiamos tokiu bûdu: imame 1briketà puðø spygliø (arba 100 gpuðø spygliø, arba 30 g skysto jøekstrakto) ir iðtirpdome 1 litrekarðto vandens. Leidþiame nusi-stovëti valandà laiko, o po to su-pilame á vonià. Tokioje voniojepraleidþiame 10 – 15 minuèiø.Gydymo kursas – 10 procedûrø.

Raminanèios vonios paruo-ðiamos ir su puðø pumpurais: 50g pumpurø virinami 1 litre van-dens, kol nuvirs 500 ml skysèio.Nuoviras perkoðiamas ir supila-mas á 34 – 36oC temperatûros vo-nià. Tokioje vonioje praleidþia-me 10 – 15 minuèiø, gydymokurso trukmë – 10 procedûrø.

Kamuojant padidintam jaud-rumui ir nemigai, naudinga á vo-nià sulaðinti 20 – 30 laðø puðøaliejaus.

Siekiant pagerinti medþiagøapykaità, ruoðiama tokia vonia:240 g puðies ðakeliø su spygliais,100 g ðaltalankio ðakeliø su la-pais, 60 g takaþolës, 80 g ramu-nëliø, 60 g putino su lapais per-maiðome, uþpilame 5 litrais ver-danèio vandens ir verdame 15minuèiø. Po to leidþiame nusi-stovëti 45 minutes, perkoðiameir supilame á vonià. Tokioje vo-nioje praleidþiame 10 – 15 mi-nuèiø, gydymo kursas – 10-12procedûrø.

Jauèiant nerviná sudirgimà,kamuojant nemigai, taip pat no-rint greièiau atgauti jëgas po per-sirgtø ligø naudinga bûtø tokiavonia: puðies spygliai, ðakelës irkankorëþiai uþpilami ðaltu van-deniu ir virinami pusæ valandos.Po to uþdengtam nuovirui lei-dþiame 12 valandø nusistovëti.Kokybiðkas ekstraktas turi bûtirudos spalvos. Vienai pilnai vo-niai reikia 1,5 kg þaliavos, pusei– 3/4 kg, kojø vonelei – 1/4 kg.

Fermentuoti maisto produktai,pvz., rauginti kopûstai, jogurtas,sojos pienas ir kt., gaminami irvartojami jau seniai. Taèiau tikdabar galutinai ásitikinta, kad ðieproduktai ne tik maistingi, bet irturi daug gydomøjø savybiø. Jieaprûpina organizmà ávairiomisnaudingomis medþiagomis, pa-gerina jø pasisavinimà, normali-zuoja virðkinimo procesus, nai-kina virusus bei bakterijas ir netgali uþkirsti kelià onkologinëmsligoms. Ne veltui Japonijos liau-dies iðmintis byloja, kad „verèiaukasdien vartoti miso (fermentuo-tos sojos produktas, vartojamas

KUO YPATINGI FERMENTUOTI MAISTO PRODUKTAIkaip prieskonis),nei taupyti pini-gus gydytojui“.

Fermentuotomaisto galimapasigaminti ar-ba nusipirkti .Svarbu nepa-mirðti, kad fer-m e n t u o t u o s ep r o d u k t u o s eyra gyvøjø or-ganizmø, todëllabai svarbupaisyti jø laiky-mo terminø irsàlygø.

Rauginti kopûstai turi labaidaug vitamino C. Nuo seno ið lûpøá lûpas keliauja istorija apie Brita-nijos kapitonà Dþeimsà Kukà, ku-ris raugintais kopûstais iðgydë sa-vo komandà nuo skorbuto.

Kefyras – skanus ir maistingasrauginto pieno produktas (nuo se-no labai populiarus Kaukaze ir Vi-durinëje Azijoje), turintis labaidaug (daugiau negu jogurte) vadi-namøjø probiotikø.

Jogurtas yra fermentuotas pie-no produktas, specialiai aprûpin-tas laktobakterijomis.

Gira – rûgðtus savito skonio iraromato produktas, pagamintas ið

padþiovintos duonos, turintislaktobakterijø.

Arbatinio grybo uþpilas (uþ-pilama juodàjà arbatà). Tai savi-to skonio gërimas, pasiþymintisdaugeliu gydomøjø savybiø.

Kimuèis – Korëjos nacionali-nis produktas, pagamintas ið ko-pûstø, pipirø, èesnakø ir imbiero,pasiþymintis piktybiniø ligø ri-zikà maþinanèiomis savybëmis.

Miso – japoniðkas tradicinisprieskonis, pagamintas ið fermen-tuotos sojos. Manoma, kad mo-terys, reguliariai vartojanèios mi-so, 50 proc. reèiau serga pienoliaukos vëþiu.

3

Eteriniuose svogûnø aliejuoseyra disulfido, kuris sukelia aitrøðios darþovës kvapà. „Aðarines”svogûnø savybes lemia juoseesanti lakioji medþiaga, kuri tirp-dama akies drëgmëje iðskiria sie-ros rûgðtá, dirginanèià aðarø liau-kas.

Svogûnuose, palyginti su kitaismaistiniais augalais, yra daug dau-giau sieros (65 mg/proc.). Ji yrabûtina, nes stimuliuoja virðkina-màsias liaukas bei kasoje sinteti-na insulinà, kurio trûkumà jauèiasergantieji cukriniu diabetu.

Be to, tarp darþoviø svogûnaiyra vieni turtingiausiø seleno ðal-tiniø. Trûkstant organizme ðiomikroelemento, vystosi miokardo(ðirdies raumens) distrofija beimiokardo infarktas, paþeidþiamoskraujagysliø sienelës, gali iðsivys-tyti kasos liga, akies katarakta, su-lëtëti skeleto augimas, sumaþëtilytinë potencija. Seleno derinys suvitaminu E stimuliuoja imuninæsistemà (didina organizmo atspa-rumà infekcijoms), spartina eritro-citø augimà ir brendimà, stabdopiktybiniø augliø susidarymà beivystymàsi.

Laisvøjø organiniø rûgðèiø, ku-rios yra bûtinos virðkinimo pro-cesams, svogûnuose yra maþiau,negu kitose darþovëse, be to, vi-dinæ organizmo terpæ jos ðarminasilpniau.

PAGALBINË GYDOMOJIPRIEMONË

Ðiandienos moksliniai tyrimaipatvirtina senovës gydytojø tei-giná, jog svogûnai padeda atjau-ninti organizmà. Juose rasta me-dþiagø, chemine sudëtimi ir vei-kimu primenanèiø lytinius þmo-gaus hormonus. Mokslininkai ðiasmedþiagas pavadino afrodiziakais- groþio ir meilës deivës Afroditësgarbei. Ðios hormonus primenan-èios biologinës medþiagos akty-viai stimuliuoja organizmo siste-mø bei organø veiklà, lëtina senë-jimà ir padeda ilgai iðlaikyti lyti-ná aktyvumà. Daugiausiai natûra-liø afrodiziakø kaupiasi raudo-nuosiuose svogûnuose, kurie nuoseno kultivuojami Vidurþemio jû-ros regiono ðalyse.

Svogûnø aliejus veiksmingaipadeda gydyti - iðeminæ ðirdies li-gà, ðirdies ritmo sutrikimus, hiper-tenzijà, plauèiø tuberkuliozæ,pankreatità, gastrità esant suma-þëjusiam skrandþio sulèiø rûgðtin-gumui, skrandþio bei dvylikapirð-tës þarnos opaligæ, kepenø beiinkstø ligas, cukriná diabetà, ane-mijà (maþakraujystæ), kolità, ra-diacinius pakenkimus, skorbutà,impotencijà, senatviná viduriøuþkietëjimà, odos paþeidimus.Biologiðkai aktyviø medþiagøkoncentracija svogûnø aliejujeyra labai didelë, o eteriniø aliejø,sukelianèiø organø bei audiniødirginimus - minimali.

Svogûnø aliejus, skirtingai ne-gu ðvieþi svogûnai, nedirgina au-diniø bei organø, todël atitinkareikalavimus, keliamus kiekvie-nam dietiniam produktui ir gydo-majai priemonei. Jo vartojimaspraktiðkai neturi kontraindikaci-jø.

Vonios suteikia daug malonu-mo, palankiai veikia visà orga-nizmà ir padeda gydyti daugeláligø. Higieninës ir gydomosiosvonios daromos nuo neatmena-mø laikø. Jos apraðytos net papi-rusuose.

Ádomu tai, kad Japonijoje ir da-bar galima pamatyti voniø, ana-logiðkø pirmykðtëms. Ðalia vul-kanø, kur á þemës pavirðiø prasi-verþia karðtieji ðaltiniai, kaip irsenovëje, statomi specialûs svei-katingumo centrai, kuriuose áren-giamos ávairaus dydþio voniossulig þemës pavirðiumi. Jas supamedþiai, gëlynai, akmeniniai gro-tai. Tokiose voniose galima mau-dytis po vienà ir keliese. Prieð lip-dami á vonià, þmonës nusiprau-sia su muilu.

Japonai mëgsta palyginti karð-tas vonias - daugiau negu 50OC.Tokia vonia ne tik suteikia ma-lonumo, bet ir greitai iðgydo per-ðalimo ligas. O jeigu po jos nusi-maudoma vandenyne, tai dar iruþsigrûdinama.

Norint pagulëti gydomojojevonioje, nebûtina keliauti á Japo-nijà. Tai galima padaryti savo na-muose, o kà ir bekalbëti apie sa-natorijas, kuriose kiekvienai li-gai rekomenduojama speciali vo-nia. Vis dëlto, prieð darant gydo-màsias vonias, reikia pasitarti sugydytoju. Atsiþvelgdamas á pa-ciento sveikatà, jis gali rekomen-duoti temperatûros reþimà, pro-cedûros trukmæ, vonioms skirtusmiðinius ir augalus. Mat voniø yralabai ávairiø.

BENDROSIOS VONIOSGydymo tikslams tinkamos

vësios, indiferentinës ir karðtosvonios.

Vësiai voniai naudojamas 28-33OC temperatûros vanduo; jos

trukmë - 3-5 minutës. Tokios vo-nios rekomenduojamos sergantneurastenija, pasireiðkianèia apa-tija, apetito pablogëjimu, mie-guistumu.

Indiferentinës vonios trukmë- 15-20 minuèiø. Ji rekomenduo-jama sergant neurastenija (pasi-reiðkianèia dirglumu, nemiga,galvos skausmais), odos ligomis,neurodermitu. Vandens tempera-tûra gali bûti 34-36OC, 37-39OCir aukðtesnë.

Karðtos vonios trukmë - 5-10minuèiø. Ji rekomenduojama ser-gant lëtinëmis sànariø ir kvëpa-vimo organø ligomis, sutrikusmedþiagø apykaitai (nutukimas,podagra), iðsivysèius inkstø ak-menligës priepuoliui. Vandenstemperatûra - ne maþiau, kaip39OC. Labai svarbu, kad vanduoneapsemtø krûtinës làstos virðu-tinës dalies. Pagyvenusiems þmo-nëms naudinga galvà ðaldyti le-du arba apmuturiuoti rankðluos-

èiu, pamirkytu ðaltame vandeny-je. Po procedûros reikia 30-40 mi-nuèiø pailsëti.

Labai karðtos vonios nereko-menduojamos sergant ðirdies beikraujagysliø, uþdegiminëmis ir gi-nekologinëmis ligomis.

DRUSKOS VONIOSÐios vonios rekomenduojamos

sergant lëtinëmis sànariø, stuburoligomis, podagra, nutukus. Jos sti-muliuoja kraujotakà. Á vonià suvandeniu ádedama drobiná maiðelásu 2-5 kg valgomosios arba jûrosdruskos. Vandens temperatûra - 37-39OC. Po procedûros kûnas nu-plaunamas po duðu.

JODO IR BROMO VONIOSÐios vonios efektyvios sergant

neurastenija, vegetacine krauja-gysliø distonija, hipertenzija, ce-rebrine ateroskleroze, centrinës irperiferinës nervø sistemos ligomis,alergija, neurodermitu, þvyneline.Ruoðiant vonià, reikia 2 kg jûrosdruskos, 10 g natrio jodido ir 25 gkalio bromido. Vandens tempera-tûra 36-38OC. Procedûros trukmë -5-15 minuèiø.

KRAKMOLO VONIOSÐios vonios suminkðtina odà,

malðina sudirgimà ir nieþulá. Josypaè rekomenduotinos vaikams,sergantiems eksudacine diateze(kursas - 10 voniø). Voniai paruoð-ti sunaudojama 500 g (vaikams -100 g) krakmolo. Já atskiedþiamaðaltu vandeniu ir supilama á voniàsu 36-37OC temperatûros vande-niu. Procedûros trukmë - 20-40 mi-nuèiø. Vonios daromos kasdien ar-ba kas antrà dienà.

MUILO PUTØ VONIOSÐios vonios taip pat rekomen-

duotinos sergant eksudacine dia-

teze arba norint iðprakaituoti. Kû-nà tuo paèiu metu veikia 37-39OCtemperatûros vanduo ir 10-12O

temperatûros putos. Á vandená ábe-riama muilo droþliø, maiðant iðtir-pinama ir supilama á paruoðtà vo-nià. Procedûros trukmë - 10-15 mi-nuèiø, gydymo kursas - 10-15 pro-cedûrø. Iðlipus ið vonios, nusimau-doma po duðu.

AMONIAKO VONIOSÐios vonios gaivina odà ir iðva-

lo jos poras. Á 36-37OC temperatû-ros vandená ápilama 30-60 g amo-niako ir pagulima vonioje 20 mi-nuèiø. Rekomenduotinos 5-6 vo-nios (kas antrà dienà).

GLICERINO VONIOSÐios vonios rekomenduotinos

esant sausai odai. Á 37-39OC tem-peratûros vandená ápilama 50 g gli-cerino ir 20 minuèiø pagulima vo-nioje. Rekomenduojama 5-10 to-kiø voniø.

SPYGLIUOÈIØ VONIOSÐios vonios rekomenduotinos

sergant vegetacine distonija, sàna-riø ir periferinës nervø sistemos li-gomis, osteochondroze. Puðø eks-trakto eteriniai aliejai palankiaiveikia kvëpavimo organus ir ner-vø sistemà. Á vonià su 37-39OCtemperatûros vandeniu áberiama 2ðaukðtai milteliø, ádedama 2 table-tes arba ápilama 100 g ekstrakto.Gaminant ekstraktà namø sàlygo-mis, puðies, eglës arba kedro spyg-lius uþpilama ðaltu vandeniu ir pa-virinama 15-20 minuèiø. 12 valan-dø palaukus perkoðiama ir supila-ma á vonià. Teisingai pagamintasekstraktas bûna rusvos spalvos, ovandená nudaþo gelsvai þalsvaspalva. Vonios daromos kasdien po20-30 minuèiø. Kursas - 10-15 vo-niø.

KLEOPATROS VONIAÁ paruoðtà vonià ápilama vienà

stiklinæ pieno. Tokia vonia rami-na organizmà, minkðtina odà ir su-teikia jai elastingumo.

ALIEJINËS VONIOSAliejinës vonios stangrina odà

ir neleidþia jai sausëti. Naudojamaspecialiai vonioms skirtà aliejø ar-ba miðiná, pagamintà ið ricinos (armigdolø) ir eteriniø aliejø (spyg-liuoèiø, citrusiniø, roþiø, jazminø,levandø, mëtø). Galima sumaiðytipo ðaukðtà alyvuogiø arba saulëg-ràþø aliejaus ir ðampûno, o po tosupilti á vonià. Galima kûnà iðtrin-ti augaliniu aliejumi, o po to pa-gulëti ðiltoje vonioje su keletu la-ðø roþiø vandens. Po tokios voniosoda pasidaro ðvelni, kaip aksomi-në.

GARSTYÈIØ VONIOSÐios vonios malðina ðaltkrëtá ir

ramina. Jos rekomenduotinos ser-gant perðalimo ligomis, bronchitu,pneumonija (nekarðèiuojant).

Garstyèias iðtirpinama ðiltamevandenyje ir supilama á paruoðtàvonià su 37-38OC temperatûrosvandeniu. Vonià uþdengiama pa-klode su iðkirpta anga galvai ið-kiðti (kad garstyèiø garai neveik-tø akiø ir kvëpavimo takø). Pro-cedûros trukmë - 3-8 minutës. Pojos kûnà kruopðèiai nuplaunama,nuðluostoma ir pagulima ðiltamepatale.

TERPENTINO VONIOSÐios vonios palankiai veikia

odos kapiliarus, normalizuoja pe-riferinæ kraujotakà, gydo reumatà,miozità, osteochondrozæ. Jas gali-ma daryti tik rekomendavus gydy-tojui.

AUGALØ VONIOSVaistiniø augalø vonios gydo

ávairiausias ligas. Joms paruoðtinaudojami vaistinëje pirkti eks-traktai arba namø sàlygomis paga-minti antpilai, pavyzdþiui, mëtø,levandø, medetkø, eukalipto, va-lerijonø ir ávairiø kitokiø augalø.Augalø vonios gali bûti bendro-sios arba vietinës. Paprastai auga-lo þolë tik uþpilama verdanèiu van-deniu, o ðaknys, ðakelës ir stiebe-liai 10-15 minuèiø pavirinami. Po40-60 minuèiø antpilà arba nuovi-rà perkoðiama ir supilama á vonià.20-30 l vandens reikia maþdaug150 g dþiovintos arba 600 g þaliosþaliavos.

Sergant ûmine arba lëtinesloga: smulkia trintuve sutar-kuokite pusæ svogûno ir tyrelæuþpilkite tokiu pat kiekiu alie-jaus. Indà uþdenkite ir palikite6-8 valandoms. Po to aliejø nu-koðkite ir tepkite nosies gleivi-næ. Tai darykite ðitaip: suvilgy-kite maþyèius vatos gabalëliusir ákiðkite á ðnerves, keletà kartøgiliai ákvëpdami. Gydomàjá mi-ðiná prieð naudojant bûtina ðiektiek paðildyti; procedûrà dary-kite po kelis kartus per dienà.Paruoðtà miðiná galima laikyti neilgiau negu 24 valandas, ir tiksandariai uþdengtame inde.

Sergant ûmia sloga patartinaðitaip paruoðtà svogûniná aliejølaðinti á nosá kas keletà valandø(po 2-3 laðus á kiekvienà ðnervæ).

Nusilpus klausai: nuluptojesvogûno galvutëje iðpjaukite 1/4 galvutës dydþio ádubà ir á jàpripilkite linø sëmenø aliejaus.Tada svogûnà iðkepkite orkai-tëje ir dar karðtà sugrûskite. Kaimasë ðiek tiek atvës, nuspauski-te. Svogûninio aliejaus laðinki-te á ausis (po 2-3 laðus tris kar-tus per dienà).

Siekiant sustiprinti plaukus,paðalinti pleiskanas ir pamai-tinti galvos odà: smulkia trin-tuve sutarkuoto svogûno tyrelearba svogûnø aliejumi kas antràdienà átrinkite plaukuotàjà gal-vos dalá.

Sergant tuberkulioze: stikli-næ svogûnø tyrës sukrëskite áemaliuotà puodà, ápilkite litràskysto medaus ir gerai iðmaiðy-kite. Atskirai paruoðkite berþopumpurø (200 gramø) ir lieposþiedø (50 gramø) nuovirà - in-gredientus uþpilkite dviem stik-linëmis vandens ir tris minutespavirinkite ant maþos ugnies.Atvësintà nuovirà nukoðkite irsupilkite medaus bei svogûnømiðiná. Tada ápilkite 100 gramøaugalinio aliejaus ir viskà geraiiðmaiðykite. Vartokite po vienàvalgomàjá ðaukðtà tris kartus perdienà, po valgymo. Kas kartàprieð vartojimà suplakite.

Sergant kvëpavimo organøligomis (gripu, virðutiniø kvë-pavimo takø kataru, pûliniubronchitu, plauèiø tuberkulio-ze, plauèiø uþdegimu, gausiaisloguojant): vienà valgomàjáðaukðtà aliejaus sumaiðykite su5-7 laðais ðvieþiø svogûnø sul-èiø. Laðinkite po 2-3 laðus á kiek-vienà ðnervæ kas 2-3 valandas.

Kaukë vystanèiai odai: geraiiðmaiðykite 50 gramø svogûnøsulèiø, 50 gramø glicerino, arba-tiná ðaukðtelá citrinos sulèiø ir 50gramø aliejaus. Kas vakarà prieðmiegà ðio miðinio uþtepkite antveido, palaukite 20 minuèiø irnuplaukite ðiltu vandeniu.

Kaukë riebiai odai: svogûnogalvutæ ir vidutinio dydþio obuo-lá sutarkuokite smulkia trintuve,gerai iðmaiðykite, ápilkite arba-tiná ðaukðtelá citrinos sulèiø irvienà valgomàjá ðaukðtà alie-jaus, tada dar kartà iðmaiðykite.Miðiniu iðtepkite veidà, po 30 mi-nuèiø nuplaukite kambario tem-peratûros vandeniu. Ðià kaukædarykite kartà per savaitæ.

VONIOS STIPRINA IR GYDO SVOGÛNØ ALIEJUS -NATÛRALUS NAMINIS

VAISTAS

4

KOJØ PRIEÞIÛRAKojà sudaro 28 kaulai, dau-

giau nei 100 raumenø ir daugy-bë raiðèiø bei sausgysliø. Kokssudëtingas „aparatas”! Nuolatosslegiamos kûno svorio, metamsbëgant, kojos pleèiasi ir ilgëja,jø keltys þemëja, o sànariø lanks-tumas maþëja. Avint nepatogius(ypaè aukðtakulnius) batus, daugvaikðtant, dirbant stovimà darbà,kojos ilgainiui deformuojasi irpradeda skaudëti. Deramai negy-domos, jos gali pridaryti rimtøproblemø visam organizmui.

Kaip priþiûrëti kojas? Pir-miausiai reikia rûpintis jø ðvara.Kiekvienoje pëdoje yra po 250tûkstanèiø prakaito liaukuèiø,kuriø iðskiriamas prakaitas yrapuiki terpë bakterijoms. Ðtai ko-dël ilgai neplautos kojos prade-da skleisti nemalonø kvapà. Ko-jas reikia kasdien nuplauti ðiltuvandeniu su muilu ir patrintipemza arba kitokiu ðveitikliu,kad pasiðalintø negyvos suragë-jusios làstelës. Nuplautas kojas,o ypaè jø tarpupirðèius, reikiasausai nuðluostyti ir patepti spe-cialiai joms skirtu kremu (gali-ma á já álaðinti antibakterinio ar-batmedþio ar pelargonijos alie-jaus). Jeigu kojos gausiai prakai-tuoja, reikia jas átrinti trupuèiukrakmolo. Nagus reikia regulia-riai karpyti, o kartà per savaitæiðvalyti panages, nudildyti aðt-rius nagø kampuèius, specialiupedikiûro instrumentu pastumtinagus supanèià odelæ.

Siekiant iðvengti pëdø grybe-liniø ligø, reikia nevaikðtinëtibasomis pirtyse, palei baseinusir kitose vietose, kur gali bûtigrybeliø sporø, nenaudoti sveti-mø kojø prieþiûros priemoniø,neavëti svetimø batø. Baiminan-tis uþkrato, galima profilaktiðkaivartoti antigrybeliná tepalà. Da-rant pedikiûrà salone, reikia pa-sidomëti, ar naudojami sterilûsinstrumentai, ir stebëti, ar dera-mai atliekama procedûra.

Kad kojos neskaudëtø ir ne-sideformuotø, reikia avëti pato-gius batus, geriausia ne aukðtes-

Diabetu sergantys þmonës turiypaè kruopðèiai priþiûrëti savo odà.Sakoma, kad sveika, skaisti oda yrageros sveikatos veidrodis. Nuolatinërûpestinga odos prieþiûra padeda sau-goti odà nuo galimø paþeidimø, raukð-liø, netgi per vëlai diagnozuoto odosvëþio. Þinotina, kad sergantiesiemscukriniu diabetu yra didesnë tikimy-bë uþsikrësti grybeliu, ávairiomisbakterijomis, nieþuliu ar pan. Iðsigy-dyti paprastai bûna sunkiau negu kas-dien priþiûrëti odà. Svarbiausia - ge-rai sureguliuoti cukraus kieká krau-jyje, nes kai jos ilgai bûna per daug,maþëja apsauginës odos savybës.

Negalima piktnaudþiauti karðtuvandeniu. Kad oda iðliktø lygi, elas-tinga ir drëgna, reikëtø vengti ilgogulëjimo karðtoje vonioje, pernelygdaþno prausimosi - tai labai sausinaodà. Vanduo, ypaè karðtas, gali pa-kenkti natûraliam odos drëgnumui,elastingumui, riebalinëms odos làs-telëms (apsauginiam sluoksniui).Geriau mëgautis vësiu, drungnu van-deniu, kuris galëtø saugoti odà nuosausëjimo.

Drëkinanèios priemonës saugoodà nuo suskirdimo, leidþia jai ið-likti lygiai, ðvelniai. Kelias minutespabûnant po vësia duðo srove ar le-do gabaliukais suvilgant odà, ji at-sigauna, ágyja pakankamai drëgmës.Rankos, plaunamos daug kartø perdienà, turi bûti tepamos drëkinamai-siais kremais ar losjonais. Veidui arkûnui kremas naudotinas reèiau. Per-kant kremus ar losjonus, reikia at-

niu kaip 5 cm pakulniu. Aukðta-kulnius (ypaè „smailianosius”) de-rëtø avëti kuo reèiau ir kuo trum-piau. Parduotuvëje renkantis batus,reikia juos matuotis apsiavus koji-nes. Matuojantis reikia pavaikðti-nëti, pajudinti kojø pirðtus. Jeigubatai atrodo nepatogûs, pirðtai juo-se negali laisvai judëti, negalimajø pirkti - vargu ar pavyktø “pra-tampyti”.

DAÞNIAUSIOS KOJØ NEGA-LIOS

Deramai nesirûpinant kojomisgalima susidurti su ávairiomis jøsveikatos problemomis. Jos daþ-niau tyko moterø. Todël bûtent josturëtø labiausiai rûpintis savo ko-jø sveikata.

Pirðtø deformacijos. Batø nuo-latos spaudþiami pirðtai ilgainiuiuþsilenkia arba deformuojasi irágauna plaktuko formà, ant jø su-siformuoja nuospaudø. Taip daþ-niausiai atsitinka susilpnëjus pirð-tø raumenims, sutrikus jø nervøveiklai, dël traumos arba vystantisartritui.

Tokiu atveju reikia nedelsiantkreiptis á ortopedà, nes laiku pra-dëjus gydymà pirðtus galima „ið-tiesinti” neoperuojant. Vëliau ga-lëtø padëti tik chirurginis gydy-mas.

Siekiant apsaugoti pirðtus nuodeformacijø, be abejo, reikëtø avëtipatogius batus. O avint aukðtakul-nius ar smailianosius batelius, rei-kia naudoti specialius ortopedi-nius ádëklus. Be to, reikëtø regu-liariai daryti specialius pratimus: ákiekvienà kojos tarpupirðtá ádëtipo specialiai pagamintà kamðtináar medþiaginá ritinëlá ir daugelákartø suspausti pirðtais; po to uþ-mauti ant pirðtø guminæ juostelæ ir10 kartø jà átempti skeèiant pirð-tus.

Didþiojo pirðto iðauga (gum-bas). Ði iðauga susiformuoja paleikojos didþiojo pirðto sànario iðori-næ pusæ. Paprastai ji atsiranda nuo-lat avint aukðtakulnius arba siau-rus smailianosius batus. Bet iðau-gos prieþastis gali bûti ir artritas arþema pëdos keltis. Iðaugà dengiantioda parausta ir suplonëja. Kuo di-desnë iðauga, tuo labiau ji trukdovaikðèioti. Ji gali bûti labai skaus-minga.

Dël didþiojo pirðto iðaugos á gy-dytojà daþniausiai kreipiamasi tiktuomet, kai ji pasidaro labai skaus-minga. Tada gali padëti tik chirur-ginis gydymas.

Kad nesusiformuotø iðaugø, rei-kia avëti pëdø nespaudþianèius,geriausiai þemakulnius batus. Jomsjau formuojantis, reikia ásigyti pë-das fiksuojanèius specialius ádëk-lus. Norint iðvengti iðaugø uþde-gimo (o kartu ir skausmo), reikianaudoti specialius tepalus.

Pëdos pirðto neuroma. Neuro-ma - tai iðauga, kuri daþniausiai su-siformuoja batams nuolat trinant 3-àjá ir 4-àjá pëdos pirðtus, bet galisusiformuoti ir dël artrito, neuro-loginës ar raumenø disfunkcijos. Ið-

auga suspaudþia tarpupirðtyje esan-tá nervà, todël jauèiamas aðtrusskausmas, perðëjimas, dilgèiojimasarba tirpimas.

Apie 80 proc. neuromø gydomakonservatyviai. Operacija daromatik kraðtutiniais atvejais. Reko-menduojamas masaþas, specialûsádëklai, skausmo malðinamiejivaistai.

Norint iðvengti ðios problemos,reikia avëti laisvus, patogius ba-tus su tvirtais vidpadþiais ir neaukðtesniais kaip 5 cm pakulniais.

Padø fascitas. Pado fascitas(skaidulingo audinio, esanèio pa-lei iðorinæ pëdos pusæ, uþdegimas)paprastai iðsivysto daþnai kaitalio-jant aukðtakulnius ir plokðèiapa-dþius batus arba esant þemai pë-dos kelèiai. Fascitas pasireiðkiastipriu kelties arba kulno skausmu.Norint atsikratyti skausmo, reikiadaryti tokius pratimus: atsisëdusvienà kojà iðtiesti á prieká, o kitàsulenkti ir pasukti á ðalá, ant iðties-tos kojos pëdos uþmesti sulenktàrankðluostá ir keletà kartø patrauk-ti á save; pastatyti pëdà ant tenisokamuoliuko ir paridinëti já stipriau-siai spaudþiant kulno sritá. Ðie pra-timai tinka ir fascito profilaktikai.

kreipti dëmesá á tos kosmetinëspriemonës sudëtá. Lanolinas, au-galiniai aliejai, lecitinas - tai drë-kinamosios medþiagos. VitaminaiC bei E turi antioksidaciniø savy-biø; jie taip pat palaiko odos drëg-numà, elastingumà. Kolagenas,elastinas, amino rûgðtys ir alavijoekstraktas maþiau palaiko odosdrëgnumà.

Kaip teisingai priþiûrëti kojøodà? Svarbiausia, kad avalynë (iriðeiginë, ir dëvima darbe ar na-muose) bûtø patogi. Prieð einantmiegoti bent kelias minutes reikë-tø skirti savo pavargusioms ko-joms. Joms skirti kremai yra labiaudrëkinantys, negu veidui ar kûnui.Jais tik reikia stengtis neiðtepti ko-jø tarpupirðèiø, kuriuose ir taipdrëgmës pakanka. Per didelë tar-pupirðèiø drëgmë gali bûti kojøgrybelio prieþastis. Þmonës, ser-gantys diabetu, daþnai skundþia-si suskilinëjusia, suragëjusia kojøoda. Ðios blogybës galima iðveng-ti naudojant pemzà. Apie tai rei-këtø pasitarti su savo gydytoju. Jei-gu jis leidþia, prieð kojas tepantkremu, pemza paðalinami odos su-ragëjimai. Dël to pagerëja kojøkraujotaka, periferiniø nervø bûk-lë, uþkertamas kelias diabetinëmskomplikacijoms, ávairioms infek-cijoms. Pastebëjus kojø odos pa-þeidimus ar átrûkimus, bûtina pa-sikonsultuoti su gydytoju - prirei-kus gali bûti skiriamas medika-mentinis ar chirurginis gydymas.

Augalø sëklø aliejus nuo senolaikomas vaistu kone „nuo visø li-gø“. Senovëje þmonës ðá vaistà ga-mindavo savarankiðkai ir já varto-davo savo nuoþiûra. O dabar sëkløaliejumi labai susidomëjo ir moks-lininkai. Ëmæ ðá aliejø tyrinëti, nu-statë, kad jis gali iðgydyti paþeis-tas organizmo làsteles.

Pasikliaujant Rytø medicina,þmogaus skrandis veikia jo sàmo-næ. Nuo skrandþio veiklos labaipriklauso viso organizmo sveika-ta. Pavyzdþiui, jeigu maistas dera-mai nesuvirðkinamas ir nevisiðkaipasisavinamas, tai jo pûvantys li-kuèiai gali tapti mikrobø, virusø,kirminø ir vëþiniø làsteliø maistu.Kad maistas bûtø gerai pasisavina-mas, bûtina kiekvienà kûno làste-læ aprûpinti jai reikalingais fer-mentais, t.y. B grupës vitaminais(B1, B2... B15). Bet B grupës vita-minai yra radioaktyvûs fermentai,kurie iðskiria energijà, suskaidan-èià maistà á paprastuosius protei-nus. Kuo aktyvesnë fermentø veik-

KUO YPATINGAS SËKLØ ALIEJUSla, tuo daugiau susiformuoja pa-prastøjø proteinø suvirðkintamemaiste, ir tuo gausiau bei tuo ávai-resnëmis maistinëmis medþiago-mis aprûpinamos organizmo làste-lës. Taèiau ne visi paprastieji pro-teinai joms yra reikalingi. Todël jøperteklius gali prisijungti prie ami-norûgðèiø ir stimuliuoti làsteliø

mutacijà, t.y. auglio formavimàsi.Nuo ðios problemos organizmà ga-li apsaugoti vitaminas E, regis, ið-mintingosios gamtos sukurtas tam,kad surankiotø visus organizmuinereikalingus paprastuosius pro-teinus ir prijungtø juos prie savæs.Panaðiomis savybëmis pasiþymi irvitaminas A bei siera (vadinamiejiantioksidantai). Bet, vartojant perdaug antioksidantø, jie gali neut-ralizuoti visus paprastuosius pro-teinus ir taip atimti ið làsteliø mais-tà. Ðtai kodël ir vitaminø A, B, Etrûkumas, ir jø perteklius yra ne-naudingas organizmui. Nusilpu-sias ir þuvusias jo làsteles atakuo-ja bioagresoriai. Stengiamasi derin-

ti su antioksidantais, bet nelabaipavyksta, todël þmones kamuo-ja ligos dël organizmo làsteliønepakankamos mitybos. O ðtaigamtai puikiai pavyko suregu-liuoti B grupës vitaminø ir anti-oksidantø santyká. Ypaè augaløsëklose, pratæsianèiose jø gyva-vimà. Ið sëklø iðauga visi auga-lai – nuo paprasèiausios þolës ikididþiausio medþio. Bet þmonësdaþnai neávertina augalø vaisiøir sëklø – þievelæ nulupa, o sëk-las iðspjauna. Taèiau bûtent þie-velëse yra daugiausiai B grupësvitaminø, o sëklose – antioksi-dantø, reikalingø organizmo làs-teliø mitybai.

Kodël agrastø uogos kartaisvadinamos „karaliðkomis“? Ogitodël, kad jø vaisiø grûdeliaismulkûs, be to, jø daug, todël val-gant neámanoma atskirti ir ið-spjauti. Kodël þemuogës laiko-mos tokiomis vertingomis uogo-mis? Ogi todël, kad jø smulkutë-se sëklelëse yra puikus vitaminøA, B ir E derinys. Ðtai kur slypinuo seno taip vertinamas vaistas- sëklø aliejus.

Vertingas aliejus iðspaudþiamastik ið neiðlukðtentø sëklø, pavyz-dþiui, arbûzø, moliûgø, melionø,kedrø rieðutø, vynuogiø. Toks alie-jus gerai maitina organizmo làste-les ir stimuliuoja jø augimà, dali-jimàsi, atsinaujinimà. Mokslinin-kai nustatë, kad sëklø aliejus, at-naujindamas paþeistø organø (ke-penø, plauèiø, inkstø, kasos ir kt.)làsteles, efektyviai gydo jø ligas.Jø manymu, tik sëklø aliejus galivisiðkai uþtikrinti pakankamà or-ganizmo làsteliø mitybà.

KAIP TINKAMAIPRIÞIÛRËTI ODÀ

RÛPINKIMËS SAVO KOJOMISKojos iðtikimai tarnauja þmogui visà jo gyvenimà - nuo pirmojo iki paskutinio þingsnio.Uþ tokià iðtikimybæ jos nusipelno didþiulës pagarbos, taèiau retai jos sulaukia. Net mûsølaikais yra þmoniø, kurie kasdien neplauna savo kojø, o kà jau kalbëti apie specialià jøprieþiûrà. Net moterys, kurios linkusios didþiuotis savo dailiomis kojomis, ne visada dera-mai jomis rûpinasi. Daugelis susizgrimba tik atsiradus kojø sveikatos problemø. Panorë-jus jø galima iðvengti.