1

VAIZDO JUTIKLIS ............................................................................................................................................................................... 2

JUTIKLIO TIPAI ........................................................................................................................................................................................... 2 EFEKTYVŪS TAŠKAI ..................................................................................................................................................................................... 2 DYDIS ..................................................................................................................................................................................................... 2

SENSORIAI ........................................................................................................................................................................................ 3

CCD - KRŪVIO KAUPIKLIS .................................................................................................................................................................. 3

CMOS - „LAUKINIAI" TRANZISTORIAI ................................................................................................................................................ 4

KAS GERIAU? ............................................................................................................................................................................................ 4

SPALVŲ REGISTRAVIMAS ................................................................................................................................................................. 4

„BAYER" MOZAIKA .................................................................................................................................................................................... 4 FUJIFILM SUPERCCD ................................................................................................................................................................................. 5 FOVEON X3 - SPALVOTA ATEITIS ŠIANDIEN ...................................................................................................................................................... 6 „NIKON" HIPOTETINIS JUTIKLIS ..................................................................................................................................................................... 7

GALUTINIAI PAMĄSTYMAI ............................................................................................................................................................... 7

OBJEKTYVAI ............................................................................................................................................................................................. 7

RYŠKUMO ZONA (GYLIS) .................................................................................................................................................................. 8

DIAFRAGMA ..................................................................................................................................................................................... 9

DIAFRAGMOS PRIORITETAS .......................................................................................................................................................................... 9 DAŽNIAUSIAI NAUDOJAMOS NUOTRAUKŲ SPALVŲ ERDVĖS ............................................................................................................................... 11 KODĖL AŠ NEBEDARAU FOTONUOTRAUKŲ „FOTOLABUOSE“? ........................................................................................................................... 12

KODAK PROFESSIONAL DIGITAL MULTIPRINTER (KPMD II) IR KODAK POPIERIAI ............................................................................ 13

FUJI FRONTIER LASER PRINTER IR KODAK POPIERIAI ...................................................................................................................... 13

DURST ZETA LASER PRINTER, NORITSU PRO LASER LAB'AI IR KODAK POPIERIUS ........................................................................... 13

KODAK DIGITAL SCIENCE LF CRT COLOR PRINTER IR KODAK FOTOPOPIERIAI ............................................................................................... 13 FUJI FRONTIER LASER PRINTER IR FUJIFILM FOTOPOPIERIAI .......................................................................................................................... 14 FUJI DURST LARGE FORMAT PRINTER IR FUJIFILM CRYSTAL ARCHIVE DIGITAL PAPER TYPE DP-II FOTOPOPIERIUS ................................................. 14

NORITSU 3411 PRO IR FUJI CRYSTAL ARCHIVE POPIERIAI ALHAMBROJE NORITSU 34 PRO IR NEŽINOMAS POPIERIUS KALGARYJE FUJI FRONTIER IR KODAK POPIERIUS VARŠUVOJE .......................................................................................................................... 14

APIBENDRINKIME ........................................................................................................................................................................... 15

PAGRINDINIAI VAIZDŲ FAILŲ FORMATAI ....................................................................................................................................... 16

JPG, RAW AR TIFF? ............................................................................................................................................................................... 16

EXIF INFORMACIJA ......................................................................................................................................................................... 18

2

Vaizdo jutiklis Skaitmeniniuose fotoaparatuose vaizdas pro objektyvoi lęšius projektuojamas ant vaizdo jutikliaus

(sensoriausi).

Jutiklio tipai

Vaizdo jutikliai paprastai būna CMOSi ir CCDi tipo. Dažniausiai vartojami CCD. CMOS gamybos kaina

mažesnė, todėl CMOS sensoriai naudojami arba piguose mobiliuose telefonuose arba profesionaliuose

fotoaparatuose kuriuose reikalingos didelės matricosi. Sigmos fotoaparatuose naudojami Foveon jutikliai. Jų

sandara veikimo principas visai kitokie: spalvom jautrūs elementai išdėstyti ne greta, bet 3 sluoksniais. Plačiau

apie jutiklių tipus.

Efektyvūs taškai

Vaido sensorius charakterizuojamas efektyvių taškų skaičiumi – tai šviesai jautrūs elementai fiksuojantys

vaizdą. Nuo taškų skaičiaus priklauso atspausdinamo vaizdo dydis:

Efektyvių taškų skaičius atspaudo dydis taikymas

1-2 milijonai iki 10x15cm mėgėjiškai foto, internetui

3-6 milijonai iki 20x30cm mėgėjiškai fotografijai

8-16 milijonų iki 60x100cm profesionaliai fotografijai

Dydis

Kuo jutiklis didesnis – tuo geriau. Nors tiesioginės dydžio-kokybės priklausomybės nėra.

Veidrodiniųi fotoaparatų vaizdo jutikliai (matrica) yra gerokai didesni, todėl jais gautas vaizdas kokybiškesnis:

mažiau triukšmų, didesnis spalvų ir šviesumų diapazonas. Didesnis sensorius taip pat tinkamesnis kūrybiškai

fotografijai: galima mažinti ryškumo zoną.

Veidrodiniuose dažniausiai naudojami vaizdo jutikliai 1,5-2 kartus mažesni už foto juostos kadro dydį - tai

vadinamasis židinioi nuotolio daugiklisi (Crop factor). Nikon ir Canon gamina kelis profesionalius modelius

kurių matricos dydis atitinka 35mm foto juostelės dydį. Tokia matrica ar fotoaparato tipas vadinama 'pilno

kadro' (Full frame). Tuo tarpu kompaktiniai ir universalūs turi mažesnes matricas. Lentelėje palyginami

dydžiai:

Matrica Įstrižainė, mm Plotis, mm Aukštis, mm

Kompaktinių

fotoaparatų

matricos

dydis

1/3.2" 5.680 4.536 3.416

1/2.5" 7.182 5.760 4.290

1/1.7" 9.500 7.600 5.700

2/3" 11.000 8.800 6.600

Daugumos

veidrodinių

fotoaparatų

matricos dydis

1.8" (APS-C) 28.400 23.700 15.700

Juostos kadro

dydis 35 mm juosta 43.300 36.000 24.000

Yra ir fotoaparatai su didesniais jutikliais. Pradedant Leica S-2.. baigiant iki 54x40mm dydžio jutikliais Phase

One ar Hasselbad fotoaparatuose.

Vaizdo kokybei įtakos turi kiti matricos parametrai (triukšmų lygis, dinaminis diapazonas, ...) bei fotoaparato

http://www.efoto.lt/terminai/objektyvashttp://www.efoto.lt/terminai/vaizdo_sensoriushttp://www.efoto.lt/terminai/vaizdo_sensoriushttp://www.efoto.lt/terminai/vaizdo_sensoriushttp://www.efoto.lt/terminai/vaizdo_sensoriushttp://www.efoto.lt/apie_fototechnika/CCD_CMOS_foveon_matrica_sensoriushttp://www.efoto.lt/apie_fototechnika/CCD_CMOS_foveon_matrica_sensoriushttp://www.efoto.lt/terminai/veidrodinis_fotoaparatashttp://www.efoto.lt/terminai/zidinio_nuotolishttp://www.efoto.lt/terminai/zidinio_nuotolishttp://www.s.leica-camera.com/

3

optika.

Standartinės 35mm juostelės vaizdo pločio ir aukščio santykis yra 3:2. O daugumos skaitmeninių fotoaparatų

vaizdo jutiklių pločio ir aukščio santykis yra 4:3.

Vaizdo jutiklio jautrumas šviesai charakterizuojamas ISO dydžiu. Jis yra nustatomas automatiškai arba rankiniu

būdu. 100-200 ISO – tai standartinis jautrumas tinkamas fotografuoti esant geram apšvietimui. 800-1600 –

padidintas jautrumas naktinei fotografijai, fotografijai be blykstėsi patalpose. Esant dideliam jautrumui

paprastai smarkiai padidėja vaizdo triukšmų dydis

Technologijų labirintais: elektroninė akis

2007.10.28 Straipsniai: Apie fototechniką 26 6923

Sensoriai * Skaitmeninių technologijų ir technikos žurnalas "Naujoji komunikacija" kartais spausdina ir fotografams

įdomius straipsnius. Išsamiu straipsniu apie vaizdo sensorius žurnalas maloniai sutiko pasidalinti su eFoto.

Dėkojame žurnalui ir autoriui Sauliui Pakrijauskui.

Straipsnyje detaliai aprašomi CCD, CMOS, Foveon ir kiti vaizdo jutikliai.

Kiekvieno skaitmeninio fotoaparato širdis yra jo jutiklis - prietaisas, registruojantis šviesos srautą. Jutiklių

gamintojų yra gerokai mažiau nei fotoaparatų gamintojų, o jutiklių tipų visai nedaug. Visus juos galima

skirstyti į skirtingus tipus pagal keletą aspektų. Vienas iš jų yra pačių jutiklių elektroninė struktūra. Kitas - šių

struktūrų skirtingas panaudojimas spalvinei informacijai ir dinaminiam diapazonui išgauti. Ar mums visa tai

svarbu? Eiliniam „muilinės" turėtojui, ko gero, ne. Bet tikras fototechnikos entuziastas anksčiau ar vėliau ima

domėtis ir tuo, kas dedasi fotoaparato viduje. Tokios žinios padeda geriau suvokti skaitmeninės fotografijos

ypatumus ir neleidžia paklysti klaidžiuose technologijų labirintuose.

Elektroninis principas Pagal elektroninį veikimo principą jutikliai skirstomi į du tipus: CCD ir CMOS. CCD yra populiariausias

jutiklių tipas, nes yra paprastesnis ir pigesnis nei CMOS. CMOS jutikliai geriausiai žinomi „Canon" fotoaparatų

savininkams. Ši technologija pranašesnė už CCD savo kokybe ir brangesnė. Šviesą tiek vieni, tiek kiti jutikliai

registruoja taip pat - mikroskopiniais šviesos diodais, skiriasi tik jų surinktos informacijos apdorojimas ir

pavertimas skaitmeniniu signalu.

Redaktoriaus prierašas: CCD yra kokybiškesni ir brangesni. Tiesiog CMOS nebuvo paplitę nes netenkino

minimalių fotoaparatų jutikliams keliamų reikalavimų. Dabar CMOS smarkiai patobulinti ir naudojami vis

plačiau. Bet patobulinta technologija taip pat tapo brangesnė. Tad kainos ir kokybė panašūs. Mobiliuose

telefonuose naudojami pigūs senos technologijos CMOS jutikliai paprastai yra prastos kokybės.

CCD - krūvio kaupiklis CCD yra angliškos frazės „Charge Coupled Device" santrumpa. Šis prietaisas buvo gaminamas kaip

„burbulinis" atminties kaupiklis. Linijinį aparatą galime įsivaizduoti kaip vamzdelį, pripiltą kamuoliukų. Per

vieną galą jie supilami, per kitą išimami. Kiek žingsnių nukeliauja vienas kamuoliukas, kol pereina visą

vamzdelį, nusako vamzdelio ilgis. Panašiai veikia CCD. Vamzdelį atitinka nuosekli grandinė, kurios viena

„kamuoliuko" pozicija yra krūvį išlaikantis prietaisas. Užfiksavus grandinės gale esantį krūvį, visi kiti krūviai

„pasislenka" - peršoka iš visų kaupiklių į kaimyninius. Užfiksavus krūvius tiek kartų, kiek grandinėje yra

elementų, ji ištuštinama.

CCD jutiklis veikia kaip daug viena šalia kitos sudėtų nuoseklių grandinių. Kiekviena krūvio saugojimo

pozicija turi savo šviesai jautrų diodą. Apšvietus jutiklį, kiekvieno diodo sukurtas krūvis išsaugomas jam

priskirtame grandinės kaupiklyje. Paskui visos grandinės nuosekliai fiksuojamos. Vizualiai galima įsivaizduoti,

kad užfiksuotas atvaizdas pjaustomas juostelėmis ir slenka žemyn.

Taip po eilutę yra nuskaitoma informacija iš CCD jutiklio

Taip po eilutę yra nuskaitoma informacija iš CCD jutiklio.

Toks veikimo principas turi daug privalumų. Vaizdo stulpeliui iš viso jutiklio registruoti užtenka vieno bendro

ir vieno individualaus kontakto. Pavyzdžiui, norint senu 640x480 taškų dydžio jutikliu užfiksuoti visą

paveiksliuką, reikės 641 kontakto. Pačios CCD grandinės turi nedaug elektroninių elementų, tad didžiąją

jutiklio dalį sudaro būtent šviesai jautrūs diodai. Dėl to šie jutikliai yra jautresni šviesai. Ir gamyba pigesnė.

http://www.efoto.lt/terminai/blykstehttp://www.efoto.lt/apie_fototechnikahttp://www.efoto.lt/apie_fototechnika/CCD_CMOS_foveon_matrica_sensorius#pagetochttp://www.efoto.lt/files/images/3956/Super%20CCD_2.jpghttp://nkm.balsas.lt/

4

Deja, be privalumų ši technologija turi ir trūkumų. Pirmasis ir svarbiausias yra tas, kad krūvių kaupikliai yra

analoginiai, taigi jie informaciją saugo ganėtinai netiksliai. Be to, kiekvienąkart nuskaičius ir krūvį perdavus

kaimyniniam elementui, prisideda papildoma paklaida ir dėl to padidėja triukšmingumas. Galite pamėginti

padaryti „juodą kadrą", kai matricos jautrumas šviesai didelis, tarkim, ISO 800 ir 10 sek. išlaikymas. Padarykite

nuotrauką su uždengtu objektyvo dangteliu, paskui kompiuteryje pabandykite ją pašviesinti. Išryškės

horizontalios ir kiek įstrižos juostos - nuoseklaus CCD nuskaitymo pėdsakai. Dar vienas CCD trūkumas yra tas,

kad neįmanoma nuskaityti dalies informacijos, tarkim, iškirpti centrinės dalies - vis tiek reikės nuskaityti

daugiau informacijos, nei iš tiesų reikia.

CMOS - „laukiniai" tranzistoriai CMOS anglų kalboje atitinka žodžių junginį „Complementary Metal Oxide Semiconductor". Elektronikos

žinovams tai asocijuojasi su vadinamaisiais lauko tranzistoriais. Lauko tranzistorius per jį tekančią srovę

reguliuoja ne įtampa, o elektrinio lauko stiprumu - nuo to ir kilęs pavadinimas. Šių tranzistorių gamyba

mikroskopiniu lygmeniu yra daug paprastesnė, nei įprastų puslaidininkinių tranzistorių.

CMOS jutiklis yra tikra matrica. Per kiekvieną fotoelementą eina du kontaktai, skirti nuskaityti. Taip pat už

kiekvieno šviesai jautraus diodo yra paslėpti keli lauko tranzistoriai, kurie iš karto analoginį šviesos signalą

verčia skaitmeniniu. Taigi užfiksuotas vieno elemento vaizdas apdorojamas „vietoje".

Šios technologijos privalumų yra daug. Svarbiausias - mažesnis triukšmo lygis, pasiektas būtent dėl signalo

apdorojimo prieš jį nuskaitant. Apdorotiems signalams atpažinti reikia mažiau laiko. Informaciją galima

nuskaityti iš bet kurios jutiklio vietos.

Tačiau nėra ugnies be dūmų. Kadangi ties kiekvienu šviesos diodu yra dar keletas tranzistorių, pačiam diodui

lieka mažiau vietos. Taigi šviesai jautrūs elementai yra mažesni. Siekiant veiksmingai išnaudoti elementus, virš

kiekvieno jų yra įtaisomas mikroskopinis lęšis, kuris surenka šviesą iš didesnio ploto. Dėl didesnio šių

elektroninių įtaisų kiekio ir sudėtingesnio įdiegimo, technologija yra brangesnė.

Pašalinis technologijos efektas yra vadinamasis „pastovaus rašto" triukšmas. Galima įsivaizduoti, kad

kiekvienas mikroskopinis diodas tą patį šviesos srautą registruoja kiek skirtingu krūviu, o kiekviena elementų

grupė, verčianti signalą skaitmeniniu, taip pat gali turėti nevienodas charakteristikas. Dėl šių mažų skirtumų,

atvaizdo triukšmingumas būna maždaug vienodas ir pasikartojantis. Viena vertus, tai gali kiek erzinti, kita

vertus, tokį triukšmą yra paprasčiau apdoroti ir pašalinti.

Kas geriau?

Nors yra abiejų technologijų šalininkų ir priešininkų, kol kas išvada tokia: nė viena technologija nėra smarkiai

pranašesnė už kitą. Jų skirtumai ir galimybės yra specifiniai ir dažniausiai neaktualūs paprastiems

mirtingiesiems. Fotoaparatą siūlyčiau rinktis ne vien tik pagal jutiklio tipą. Kitos technologijos gali turėti

gerokai daugiau įtakos galutiniam rezultatui.

Spalvų registravimas Jutikliuose naudojami šviesai jautrūs diodai reaguoja į visą regimąją šviesą, šiek tiek - į ultravioletinį ir stipriai -

į artimąjį infraraudonąjį spinduliavimą. Nuo ultravioletinio spinduliavimo apsaugo pats objektyvas - optinis

stiklas labai prastai praleidžia ultravioletinius spindulius. Na, o infraraudonąjį spinduliavimą absorbuoja į

kiekvieną fotoaparatą įdėtas specialus filtras, kurio antrinė paskirtis yra apsaugoti jutiklį nuo tiesioginio

kontakto su aplinka.

Tačiau gyvenimas yra spalvotas. Norint registruoti spalvotus atvaizdus, reikia filtruoti šviesą bent jau per tris

skirtingus filtrus - raudoną, žalią ir mėlyną. Svarbus ir registruojamos šviesos diapazonas: nuo paties tamsiausio

iki paties šviesiausio taško nuotraukoje. Kaip įvairūs gamintojai susidoroja su šiomis užduotimis?

„Bayer" mozaika

Pirminė mintis, kadaise įgyvendinta vaizdo kamerose, buvo tokia: išskaidyti vaizdą per prizmes į tris spalvotus

spindulius ir nukreipti jį į skirtingus jutiklius. Tačiau tuomet atsiranda trys jutikliai vietoj vieno (tai reiškia

trigubą kainą), vaizdo suvedimo tikslumas ir jautrumas smūgiams. Buvo smarkiai galvojama, kaip panaudoti

vieną jutiklį.

„Bayer" mozaika yra senas mokslininkų kūrinys, sugalvotas 1975 metais. Principas pagrįstas spalvų

5

paskirstymu ant vieno jutiklio, skirtingais spalviniais filtrais padengiant skirtingus elementus. Simuliuojant

žmogaus akies sandarą, pusė elementų padengiami žaliais filtrais, o likę du ketvirtadaliai

„Bayer" mozaika skirtingais spalviniais filtrais dengia atskirus jutiklio diodus *

- atitinkamai raudonais ir mėlynais. Taip gaunama spalvinė mozaika.

„Bayer" mozaika skirtingais spalviniais filtrais

dengia atskirus jutiklio diodus

Šios mozaikos trūkumas tas, kad vienas jutiklio elementas neatitinka vieno galutinio vaizdo taško. Jei turime

keturių milijonų elementų jutiklį, jis sukuria du milijonus žalių taškų, vieną milijoną raudonų ir vieną milijoną

mėlynų. O galutinį vaizdą vis tiek sudaro keturi milijonai spalvotų taškų. Kaip tai padaroma? Tai padaroma

naudojant ne vieną gudrų algoritmą, padedantį „atstatyti" nesamus taškus. Paprasta interpoliacija netinka dėl

skirtingų kiekių tarp spalvinių taškų ir jų skirtingų pozicijų. Dėl to labai didelį vaidmenį atlieka į fotoaparatą

integruotas procesorius arba RAW vaizdų apdorojimo programinė įranga. RAW yra „žalias" formatas, kuriame

išsaugoma būtent mozaikos informacija.

Dėl „Bayer" mozaikos šiek tiek žlunga ir mitas apie megapikselius. Nors algoritmai ir labai „gudrūs", jie negali

visiškai atstatyti informacijos. Tiesa, kai megapikselių kiekis peržengė tris, šis dalykas nebėra toks svarbus -

nuotraukoms tokio kiekio tikrai pakanka. Na, o pati technologija yra pigiausia. Dėl to jos vis dar niekaip

neišstumia alternatyvios technologijos.

pav. 1

„Kodak" patobulinimas: „baltų" arba

„nespalvotų" taškų išdėstymo variantai

„Bayer" mozaika gali būti ne vien tik trijų spalvų filtrų. „Sony" eksperimentavo su keturių spalvų filtrais:

raudonu, žaliu, mėlynu ir žydru. Buvo ir kitokių bandymų. Neseniai „Kodak" pateikė dar vieną galimybę -

dalies elementų iš viso nepadengti spalvotais filtrais - taip surenkama daugiau šviesos informacijos. Remiamasi

tuo, kad žmogaus akis jautresnė šviesumu, o ne spalvingumu pagrįstoms detalėms. Teoriškai toks jutiklis turėtų

būti parankesnis fotografuojant mažo apšviestumo sąlygomis ir būtų mažiau triukšmingas dėl natūralaus

jautrumo. Kas iš to išeis - pamatysime.

Fujifilm SuperCCD

„Fujifilm" gamina CCD jutiklius, tačiau jų įgyvendinimo principas buvo alternatyvus nuo pat pradžių. Visų

pirma jų pirmoji išskirtinė SuperCCD HR („High Resolution" - aukštos raiškos) versija jau turėjo įstrižai

išdėstytus aštuoniakampio formos šviesos diodus. Taip, anot „Fujifilm", galima geriau išnaudoti plotą ir atkurti

daugiau informacijos. Jų fotoaparatas „Fujifilm FinePix S5 Pro" turi šešių megapikselių SuperCCD HR jutiklį,

tačiau yra galimybė nustatyti dvylikos megapikselių režimą. Esą naudojant specialų algoritmą dėl įstrižinio ir

glaudesnio išdėstymo galima geriau interpoliuoti duomenis. Tiesos čia šiek tiek yra - bandymai parodė, kad

įstrižas išdėstymas turi savo privalumų.

Tolesnė SuperCCD jutiklio raida pakrypo platesnio dinaminio ruožo link. „Nupjauti" šviesūs plotai ir

neįžiūrimi tamsūs šešėliai - kiekvieno fotografo galvos skausmas. „Fujifilm" nusprendė dirbti šia linkme ir taip

atsirado SuperCCD SR („Super dynamic Range" - platus dinaminis ruožas). Kurdami šį jutiklį, „Fujifilm"

technologai rėmėsi fotojuostelių gamybos principu. Juostelėse būdavo primaišoma įvairaus dydžio kristalų:

dideli jautresni silpnam apšvietimui, maži geriau registruoja stiprią šviesą. Bendras perteikiamų pustonių kiekis

tampa gerokai didesnis. „Fujifilm" taip ir padarė: kiekvienam taškui jutiklyje pastatė po du šviesos diodus -

vieną didesnį ir kitą mažesnį. Didesnis geriau „mato" silpną apšvietimą, o mažesnis geriau išskiria stiprios

šviesos pustonius. Kadangi prie didelio jutiklio buvo įterptas mažesnis, sumažėjo didžiojo jutiklio plotas. Tai

šiek tiek neigiamai paveikė bendrą jutiklio jautrumą. Be to, dabar jutiklis tapo tikrai panašesnis į dvylikos

megapikselių - jame yra šeši milijonai didelių elementų ir šeši milijonai mažų. Gudriai sujungus visų jutiklių

informaciją, išgaunamas vaizdas tikrai panašus į dvylikos megapikselių. Dinaminis diapazonas taip pat gerokai

aukštesnis - nė vienas CCD jutiklis neišgauna tiek kontrasto, o čia - HDR atvaizdas tiesiai iš fotoaparato (HDR

6

yra terminas, kuris nusako skirtingų ekspozicijų vaizdų sujungimą į vieną tam, kad būtų išryškinta kuo daugiau

pustonių).

pav. 2

„Fujifilm SuperCCD jutiklio evoliucija

„Fujifilm SuperCCD jutiklio evoliucija

Antrosios kartos SuperCCD SR pažengė dar toliau. „Fujifilm" nebuvo patenkinti tuo, kad sumažėjo

pagrindiniai šviesai jautrūs elementai. Buvo nuspręsta juos iškelti. Kadangi SuperCCD SR jutiklyje elementai

yra išdėstyti įstrižai, tarp keturių didelių elementų kaip tik lieka vietos vienam mažesniam. Taip ir buvo

padaryta: į tarpus tarp pagrindinių elementų buvo sudėlioti mažesnieji. Šios kartos jutikliai yra „Fujifilm

FinePix S3 Pro" ir „FinePix S5 Pro" veidrodiniuose fotoaparatuose.

S3 Pro fotoaparatas tapo vienu iš labiausiai mėgstamų vestuvių fotografų. Kodėl? Ogi todėl, kad labai platus

dinaminis ruožas gelbėja suklydus. Be to, jis aprėpia tiek visus baltos suknelės šviesius pustonius, tiek visas

juodo kostiumo detales!

Foveon X3 - spalvota ateitis šiandien

Foveon X3 jutiklį sunku priskirti vienai kuriai grupei. Iš principo tai yra CMOS jutiklis. Tačiau jame nėra

įprastinių šviesai jautrių diodų, o paviršius nepadengtas jokia mozaika. „Foveon" kompanijos tikslas buvo

sukurti visą spalvinę informaciją registruojantį jutiklį. Šiame jutiklyje vienas sudėtinis vaizdo elementas

fiksuoja visas tris spalvas. Dėl to nereikia gudrių algoritmų detalėms atkurti - čia niekas neprarandama.

Jautrių elementų išdėstymas *

Spalvinių RGB filtrų sluoksnis (viršuje) įprastai matricai suteikia galimybę matyti spalvas, bet sumažina jos

skiriamąją gebą, be to, dėl sudėtingų vaizdo apdorojimo algoritmų padidėja vaizdo artefaktų atsiradimo

tikimybė. „Foveon X3 Pro 10M" (žemiau) turi tirs silicio sluoksnius, galinčius aptikti kiekvieną spalvą pagal

jos bangos ilgį. Taip išvengiama programinės interpoliacijos, kurią naudoja fotoaparatas skiriamajai gebai

padidinti, turintis matricą su šachmatų tvarka išdėstytais spalviniais filtrais.

Foveon X3 jutiklis yra trisluoksnis silicio „vaflis". Jis turi trigubai daugiau elementų nei atkuriamas vaizdas

taškų. 3,4 megapikselių X3 jutiklis turi 10,2 milijonų šviesai jautrių elementų. Dėl to vienas fotoaparatas, kuris

buvo reklamuojamas, kaip 10 megapikselių, buvo „nušvilptas" už melagystę.

Foveon X3 jutiklis veikia įdomiu principu. Remiamasi tuo, kad skirtingų spalvų šviesa į silicio kristalą

įsiskverbia nevienodai giliai. Mėlyna šviesa įsiskverbia tik į patį paviršių, žalia - keturgubai giliau, o raudona -

giliau apie dešimt kartų. Taigi šviesos įsiskverbimo stiprumas matuojamas skirtinguose kristalo gyliuose, ir ta

informacija sukaupiama trijuose skirtinguose kaupikliuose.

Šviesos įsiskverbimo į silikono kristalą diagrama

Šviesos įsiskverbimo į silicio kristalą diagrama

X3 jutiklis ne tik išsaugo visą spalvinę informaciją, bet ir turi kitų privalumų. „Mozaikiniuose" jutikliuose

šviesa sklinda per spalvotus filtrus, o tai susilpnina jos srautą. X3 jutiklyje nėra jokių filtrų ir elementus šviesa

pasiekia su visu pajėgumu - jutiklis dėl to yra gerokai jautresnis. Galima lengvai grupuoti X3 šviesos elementus

po keturis, po devynis ar po šešiolika ir daugiau į vieną - nors ir sumažėja faktinių „taškų", tačiau taip galima

http://www.efoto.lt/files/images/3956/skiriamoji%20geba%20copy.gif

7

gerokai padidinti jautrumą ir pritaikyti jutiklį kitiems tikslams.

Deja, Foveon X3 jutiklis mažai paplitęs. Jį galima rasti tik „Sigma" fotoaparatuose. O „Sigma" beveik neturi

nišos fotoaparatų rinkoje. Jiems tinkamų objektyvų yra vos keletas. O ir X3 jutikliai faktiniu megapikselių

kiekiu nusileidžia visiems kitiems - kam rūpi, kad po kiekvienu tašku yra trys jautrūs elementai? Dabartinis

naujausias 4,7 megapikselių jutiklis (naudojamas „Sigma SD14") pagal įvairius bandymus prilygsta 10

megapikselių jutikliui su „Bayer" mozaika, o ir kaina panaši į mėgėjiškų fotoaparatų. Tiesa, teigiama, kad šio

jutiklio dinaminis diapazonas yra gerokai aukštesnis, todėl jis gali labai sudominti infraraudonosios fotografijos

mėgėjus. Ypač dėl to, kad infraraudonųjų spindulių filtrą iš „Sigma" fotoaparatų galima nuimti namie - tereikia

paskaityti vartotojo vadovą!

Nepaisant visų privalumų, kol kas „Foveon" lieka nuošalyje. Didžiausias trūkumas yra tas, kas „Sigma"

fotoaparatai nepopuliarūs, o ir kaina ne kiekvienam įkandama (pavyzdžiui, naujasis modelis SD14 be objektyvo

kainuoja beveik 5000 litų). Kažkas yra pasakęs, kad „Foveon" pasirinko netinkamus investuotojus - jie nėra

pernelyg suinteresuoti tobulinti jutiklį. Na, galbūt vieną dieną viskas pasikeis.

„Nikon" hipotetinis jutiklis

Prizmės išskaido šviesą į tris komponentes sandus *

„Nikon" korporacija taip pat investavo šiek tiek laiko ir pinigų visos spalvinės informacijos jutikliui sukurti. Jie

pasuko šviesos srauto išskaidymo keliu. Tik jį nusprendė skaidyti ne į tris skirtingus jutiklius, o į tris skirtingus

jutiklio taškus.

Prizmės išskaido šviesą į tris komponentes sandus.

Iš viršaus jutiklis atrodo kaip rėtis. Pro kiekvieną skylutę patenkantį šviesos srautą mikroskopinės prizmės

nukreipia į tris skirtingus šviesos diodus. Faktiškai šviesos duomenys surenkami iš vieno taško, tad

informacijos nereikia interpoliuoti. Jutiklio dydis nepakinta, tik sumažėja reklamuojamų megapikselių kiekis.

Deja, ši technologija turi daugiau trūkumų nei privalumų. Visų pirma „rėtis" gerokai sumažina šviesos srautą.

Kad tai būtų bent iš dalies kompensuota, virš kiekvienos skylutės reikia tikslaus ir „didelio" mikrolęšio.

Pagaminti mikroskopines prizmes taip pat nelengvas uždavinys. Kol kas ši technologija egzistuoja tik

popieriuje ir yra užregistruota kaip patentas. Ar yra šio jutiklio prototipų - nežinoma. Patentas užregistruotas

2006 metais, tačiau kol kas daugiau žinių nėra.

Galutiniai pamąstymai Rinktis fotoaparatą pagal jutiklį - CCD ar CMOS - lyg ir neverta. Galima pasidomėti alternatyvomis. Tikrai

dėmesio verti yra „Fujifilm" fotoaparatai. Jie gaminami „Nikon" fotoaparatų pagrindu, tad „Nikkor"

objektyvams tinka šimtu procentų. „Sigma" fotoaparatai su Foveon X3 jutikliais gali būti įdomūs tikslumo

mėgėjams, kuriems bloga nuo minties apie RAW konvertavimą ir atvaizdų informacijos interpoliavimą. Tačiau

„Sigma" fotoaparatai yra nepakankamai tobuli, lyginant su visa krūva jos konkurentų gaminių, ir rinktis galima

vos iš kelių objektyvų. Geriau investuoti į fotoaparatą su 10 ar daugiau megapikselių „Bayer" mozaika. O kokį -

čia jau visai kitas klausimas.

Diafragma

Tai objektyve esančių metalinių plokštelių sistema, ribojanti praeinančio šviesos srauto kiekį

Objektyvai

Fotografijos terminų žodynas: Bokeh , Diafragma , Objektyvas

http://www.efoto.lt/files/images/3956/05_skaidancioji_prizme.jpghttp://www.efoto.lt/terminai/objektyvaihttp://www.efoto.lt/terminai/bokehhttp://www.efoto.lt/terminai/diafragmahttp://www.efoto.lt/terminai/objektyvas

8

pav. 3

Objektyvas – tai sudėtinga optinė konstrukcija skirta vaizdo projektavimui ant šviesai jautraus paviršiaus

(matricos ar juostos).

Objektyvų lęšiai paprastai būna stikliniai. Nors dabar sferiniams lęšiams gaminti vis dažniau naudojamos

kokybiškos skaidrios plastmasės Pagrindiniai objektyvų parametrai – tai židinio nuotolis ir maksimali

diafragma. Kintamo židinio nuotolio objektyvams nurodomi kraštiniai židinio nuotolių dydžiai ir diafragmos

esant šiems dydžiams. Pvz. 50mm f/1.4 ir 28-105mm f/4-f/5.6. Kuo didesnė diafragma (f/1.4-f/4, didesnė

‚skylė‘), tuo geresnis (universalesnis) objektyvas. Nors didelė diafragma negarantuoja geros objektyvo optinės

kokybės.

Fotoaparatai būna keičiamų ir nekeičiamų objektyvų konstrukcijos. Keičiamų objektyvų konstrukciją visi

veidrodiniai (profesionalūs) fotoaparatai. Vienos firmos keičiami objektyvai paprastai netinka kitos firmos

veidrodiniam fotoaparatui. Nors yra firmos (Sigma, Tokina, Tamron...) kurios gamina objektyvus kitų firmų

veidrodiniams fotoaparatams.

Objektyvai

Ryškumo zona (gylis) Fotografijos terminų žodynas: Diafragma , Ryškumo zona

Pjero: nekaltas žvilgsnis (nemaniau kad ir katinai gali būti tokie mieli ;)) * Komentarai [10]

Tai atstumų zona, kurioje fotografuojamas objektas yra ryškus.

Ryškumo zona priklauso nuo diafragmos dydžio: atvira diafragma- ryškumo zona maža, uždara diafragma -

ryškumo zona didelė.

Ryškumo zona tai pat priklauso nuo objektyvo židinio nuotolio ir atstumo iki fotografuojamo objekto:

fotografuojant artimą objektą didelio židinio nuotolio objektyvu ryškumo zona bus labai maža net pakankamai

uždarius diafragmą.

Ryškumo zona priklauso ir nuo fotoaparato jutiklio dydžio: mažą jutiklį turintys kompaktiški fotoaparatai

nepadarys nuotraukų su maža ryškumo zona.

Paveiksliukas dešinėje - siaura ryškumo zona.

Detaliau straipsnyje: Išsiaiškinkim: ryškumo gylis

Didelė ryškumo zona *

Ryškumo zonos skaičiuotuvas.

Nuotrauka kairėje:

Didelė ryškumo zona (uždara diafragma). Autorius Zaei. Skaityti toliau...

http://www.efoto.lt/terminai/ryskumo_zona_0http://www.efoto.lt/terminai/diafragmahttp://www.efoto.lt/terminai/ryskumo_zonahttp://www.efoto.lt/files/images/5167/meta.jpghttp://www.efoto.lt/node/11965http://www.efoto.lt/teorija/issiaiskinkim_ryskumo_gylishttp://www.efoto.lt/files/images/1/DOF2.jpghttp://www.dofmaster.com/dofjs.htmlhttp://www.flickr.com/photos/zaei/http://www.efoto.lt/terminai/ryskumo_zona_0

9

Diafragma Fotografijos terminų žodynas: Diafragma , Ryškumo zona

Diafragma - tai objektyve esančių metalinių plokštelių sistema, ribojanti praeinančio šviesos srauto kiekį.

Diafragmos dydis matuojamas f/skaičiu.

pav. 4

Diafragmos dydžiai

Diafragmos dydis objektyve nustatomas automatiškai (priklausomai nuo apšvietimo) ar rankiniu būdu –

diafragmos prioriteto ar rankiniame režime.Maksimalus diafragmos dydis nurodomas objektyvo aprašyme-

parametruose. Kintamo židinio nuotolio objektyvuose (zoom) maksimali diafragma dažniausiai kinta keičiant

židinio nuotolį, tad nurodomos 2 diafragmos: mažiausio ir didžiausio židinio nuotolio.

Kuo geresnis objektyvas, tuo didesnė maksimali diafragma (pvz.: F/1.4 arba trumpiau F1.4), tuo daugiau

šviesos patenka pro objektyvą. Atvira diafragma leidžia fotografuoti esant mažesniam apšvietimui ar mažinti

ryškumo zoną.Uždara diafragma (pvz F/22 ar F/32) naudojama fotografuoti gerai apšviestus objektus ar

siekiant maksimaliai padidinti ryškumo zoną.

Diafragmos prioritetas

Tai fotografavimo režimas nustatant reikiamą diafragmos dydį. Išlaikymas nustatomas automatiškai

priklausomai nuo apšvietimo.

Fiksuota diafragma leidžia įtakot išlaikymą ir kontroliuot ryškumo zoną

Spalvų erdvės ir fotospauda

2008.12.10 Straipsniai: Redagavimas , Teorija 16 6128

RGB spalvų erdvė *

Kaip atspausdinti gerą fotonuotrauką? Atrodo toks paprastas klausimas, bet atsakyti paprastai į jį neįmanoma,

nes nuotraukos kokybę lemia daugybė veiksnių. Net turint kokybišką veidrodinį skaitmeninį fotoaparatą ir gerą

naują fotospausdintuvą, kartais spaudos rezultatas nuvilia.

Tad šiame straipsnyje panagrinėkime vieną tai įtakojantį faktorių: spalvų erdves.

Nenagrinėkime techninių aparatūros ir jos profiliavimo niuansų, bet pažiūrėkime, kokią įtaką spaudos rezultatui

turi pačių skaitmeninių nuotraukų spalvų erdvės ir keliais būdais (tradicine fotospauda laboratorijose, rašaliniais

profesionaliais spausdintuvais ir ofsetu) atspaustų fotonuotraukų spalvų aprėptys. Dažniausiai į tai visai

nekreipiamas dėmesys, o kai kuriose spausdinimo paslaugas teikiančiose įmonėse, užsiimančiose ne ofsetine

spauda, net prašoma pateikti CMYK formato medžiagą fotonuotraukų spausdinimui.

Pagrindiniai terminai ir principai

Pradėkime nuo kelių terminų išsiaiškinimo. Vienas svarbiausių iš jų – tai angliškas terminas gamut. Juo

nusakoma tam tikra apibrėžta spalvų erdvė ir jos dydis. Kuo tokioje erdvėje spalvų yra daugiau, tuo didesnį

turime gamut'ą, ir atvirkščiai, kuo spalvų erdvėje yra mažiau, tuo mažesnį turime gamut'ą. Terminas gamut

naudojamas ir tada, kai nusakoma, pavyzdžiui, kokio dydžio spalvų erdvėje yra visos konkrečios

http://www.efoto.lt/terminai/diafragma_0http://www.efoto.lt/terminai/diafragmahttp://www.efoto.lt/terminai/ryskumo_zonahttp://www.efoto.lt/redagavimashttp://www.efoto.lt/teorijahttp://www.efoto.lt/redagavimas/spalvu_erdves_ir_fotospauda#pagetochttp://www.efoto.lt/files/images/3956/kubas.jpg

10

fotonuotraukos spalvos. Akivaizdu, kad teoriškai techniškai nuotrauka bus tuo geresnė, kuo didesnėje spalvų

erdvėje ji bus patalpinta. Kad būtų aiškiau, paimkime konkretų pavyzdį.

Reali nuotrauka (taškeliai) sRGB spalvų erdvėje *

pav. 5

Reali nuotrauka (taškeliai) sRGB spalvų erdvėje

Paveiksliuke pavaizduota reali nuotrauka (taškeliai, nusakantys konkrečius pikselius ir jų spalvas nuotraukoje)

sRGB spalvų erdvėje (čia ir toliau straipsnyje – tam, kad gerai matytųsi, spustelėkite paveiksliuką dešiniuoju

pelės klavišu ir meniu pasirinkite komandą View Image). Kairėje matome sRGB erdvės 3D simuliaciją

(vaizdumo dėlei padarytą dalinai permatomą) ir realias nuotraukos pikselių spalvas joje. Dešinėje – sRGB

erdvės horizontalų pjūvį prie vidutinio (L=50) šviesumo (angl. luminance), kur balti taškeliai rodo nuotraukos

spalvas, esančias šiame konkrečiame pjūvyje, o žalia linija – sRGB erdvės spalvos prie L=50. Prie šio vidutinio

šviesumo visos erdvės dažniausiai turi didžiausią spalvų aprėptį, todėl paprastai būtent prie L=50 yra lyginamos

spalvinių profilių erdvės ir potenciali fotospaudos kokybė. Šviesumo ašį kairiajame paveiksliuke rodo vertikali

pilka linija. Kaip matome, nuotraukos pikselių spalvos ašies apačioje yra tamsios ir artimos juodai, viršuje –

šviesios ir artimos baltai. Apatinis šios ašies taškas, dar patenkantis į sRGB, apibrėžia juodžiausią įmanomą

tašką sRGB (ar atitinkamai kitoje) erdvėje (luminance lygis lygus 0) ir atvirkščiai – viršutinis šios ašies taškas,

patenkantis į sRGB, apibrėžia balčiausią įmanomą tašką sRGB erdvėje (luminance lygis lygus 100).

Akivaizdu, kad šiuose dviejuose taškuose spalva, kaip mes ją suprantame, neegzistuoja – turime visiškai juodą

ir visiškai baltą taškus (tai yra, spalvingumas (angl. chroma) lygus 0). Pati luminance ašis tarp šių dviejų taškų

nusako visiškai pilkas spalvas nuo 0 iki 100, kur spalvingumas taip pat lygus 0. Vadinasi, juodai baltos

nuotraukos (pavyzdžiui, Gray Gamma 1.8, Gray Gamma 2.2 ar kitos Gray erdvės) visi pikseliai būtų išsidėstę

tik ant šios ašies, o tonuotos juodai baltos nuotraukos pikseliai būtų šalia šios ašies, tai yra, šių chroma būtų

artima 0. Paveiksliuke dešinėje, kur yra horizontalus sRGB spalvų erdvės pjūvis prie L=50, būtent tai ir

matome – ten, kur susikerta -a+a ir -b+b ašys, turime pilką spalvą. Taigi, kuo nuotraukos pikselis yra labiau

nutolęs nuo šių ašių susikirtimo taško, tuo didesnį spalvingumą (arba spalvos sodrumą, arba chroma dydį) jis

turi.

Tuo remdamiesi galime daryti dvi teorines nuotraukos potencialios kokybės išvadas: 1. ji bus tuo kokybiškesnė,

kuo jos spalvų erdvės kreivė apims didesnį plotą, tai yra, turės didesnį gamut'ą, ir 2. kuo spalvų erdvės kreivė

dešiniajame paveiksliuke bus labiau nutolusi nuo šių -a+a ir -b+b ašių susikirtimo taško, tuo ir nuotraukos

pikseliai, labiausiai nutolę nuo ašies ir esantys šalia kreivės, bus sodresni ir spalvingesni. Tai tinka ir pačių

nuotraukų erdvėms, ir įvairaus pobūdžio spausdinimo profiliams.

Jei kalbame apie realaus atspaudo (fotonuotraukos, ofseto arba giclée spaudo) spalvų skaičių, tai naudojamas

terminas gamut volume. Taip daroma todėl, kad realus atspaudas ant popieriaus ar kitos medžiagos paprastai

turi fiksuotą didesnį ar mažesnį spalvų ir atspalvių kiekį, kurio maksimalų dydį (tai yra, gamut volume) galima

apskaičiuoti iš spausdinimo profilio (angl. print profile). Spausdinimo profilio aprašomas gamut'as, nusakantis

spalvas, gaunamas ant konkretaus popieriaus, dažniausiai yra mažesnis už gamut'ą spalvų erdvės, iš kurios buvo

spausdinama nuotrauka. Tačiau taip yra ne visada: spausdinant profesionaliu rašaliniu fotospausdintuvu mažo

http://www.efoto.lt/files/images/3956/gamutai01_2.jpg

11

gamut'o sRGB spalvų erdvė gali būti visiškai apimama. Todėl būtent gamut volume skaičius nurodo galimą

atspaudo ar fotonuotraukos kokybę, tai yra, kiek daug spalvų galima išgauti ant konkretaus fotopopieriaus ar

kitos medios tam tikru spaudos būdu. KODAK pateikia tokius spalvinių erdvių dydžius: sRGB – 821.000,

Kodak ProPhoto – 2.520.000, PCS LAB – 4.110.000. Ant šiuolaikinių fotopopierių spausdinant pigmentiniais

rašalais fotospausdintuvu pasiekiamas iki 1.400.000 ir didesnis gamut volume dydis, bet tam turi būti sukurti

labai tikslūs spausdintuvo profiliai spaudos procesui. Jų nenaudojant iš viso, naudojant neteisingus (ne tam

popieriui ar kitai įrangai) arba taip vadinamus bendrinius profilius (generic profiles), pateikiamus įrangos arba

popierių gamintojų, paprastai gaunami mažesni gamut volume dydžiai.

Pačios spalvų erdvės aprašomos profiliais (angl. profile). Yra trys pagrindinės tokių profilių rūšys: input

(skanerio, fotoaparato ir pan.), monitor (monitorių) ir printer (spausdinimo). Pastarieji gali būti CMYK arba

RGB tipo. Kurio konkrečiai tipo profilis bus naudojamas priklauso nuo to, kokie duomenys (CMYK ar RGB

tipo) iš darbinės programos siunčiami spausdinimui. Visuotinai priimtos standartinės failų spalvinės erdvės kaip

sRGB, Adobe RGB, Kodak ProPhoto RGB ir panašios priskiriamos prie monitorių erdvių. Gal dėl to kartais

vartotojai daro klaidą ir bando savo monitoriams operacinėse sistemose ar programų spalvų kontrolės

aplikacijose priskirti būtent šiuos spalvinius profilius, nors čia turėtų būti pasirenkami specialiai profiliuojant

monitorių sukurti profiliai.

Dažniausiai naudojamos nuotraukų spalvų erdvės

Pabandykime vienoje vietoje surinkti ir palyginti kelias populiariausias ir plačiausiai naudojamas nuotraukų ir

kitos grafikos (RGB ir CMYK) spalvų erdves. Bet pradžioje – šiek tiek apie CMYK.

Pažymėsiu, kad CMYK darbinė erdvė yra ypatinga tuo, kad ji teoriškai turėtų sutapti su spausdinimo proceso

spalvine erdve (jei tai CMYK spauda, pavyzdžiui, ofsetas). Tai yra, iš karto dirbama ir profiliuotame

monitoriuje matomos tos spalvos, kurios bus gaunamos spausdinant. Todėl labai svarbu nuotraukos erdvei

naudoti teisingą CMYK spaudos profilį arba laiku atlikti CMYK-CMYK spalvų transformaciją į būsimąją

ofsetinio spausdinimo proceso spalvų erdvę. Kitaip rezultate bus gautas nenuspėjamas spaudos rezultatas.

Pavyzdžiui, dažnai yra daroma klaida, kai darbine CMYK erdve imamas Šiaurės Amerikos rinkai ir jos

vietiniams spausdinimo standartams atitinkantis profilis U.S. Web Coated (SWOP) v.2 (arba net Japonijai

skirtas Japan – Color 2001 Coated), tokia medžiaga spaudžiama Europoje ir po to stebimasi, kodėl spalvos

spaustuvėje gaunamos „ne tokios“. O paaiškinama tai tuo, kad ofsetiniai dažai Šiaurės Amerikoje ir Europoje

gaminami pagal skirtingus standartus, ir net pirminių C, M, Y ir K dažų spalvų LAB reikšmės atitinkamuose

standartuose yra skirtingos. Skiriasi reikalavimai ir pačiam spausdinimui. Žinoma, reprocentras tokias klaidas

gali iš anksto ištaisyti ir atlikti CMYK-CMYK transformaciją į eurostandartų reikalavimus, bet ar tai daroma

praktikoje – iš tiesų įdomus klausimas. Tačiau šį kartą užteks apie CMYK spaudą, nes mums įdomiau

fotospauda. O čia beveik visada programoje atliekama CMYK-RGB transformacija spaudos metu, nebent

spausdinimui ir spausdintuvo valdymui naudojamas išorinis RIP'as, o ne sistemos spausdinimo tvarkyklė.

melsva–sRGB, geltona–Adobe RGB, žalia–ECI, violetinė–Kodak ProPhoto RGB,raudona–CMYK( Adobe

Euroscale-Coated v2) *

Paveiksliuke viršuje surinktos dažniausiai naudojamos spalvų erdvės ir parodyti jų gamut'ai prie L=50. Čia

kreivės: melsva – sRGB, geltona – Adobe RGB, žalia – ECI (organizacija European Color Initiative (ECI))

rekomenduojamas standartas eciRGB_v2, violetinė – Kodak ProPhoto RGB, raudona – vos ne standartu tapusi

CMYK erdvė, aprašoma Adobe Euroscale - Coated v2 profiliu. Kad būtų galima įsivaizduoti fotospaudos

galimybes šiuo metu, papildomai įdėjau šiuolaikinio profesionalaus rašalinio fotospausdintuvo Canon iPF8100

gamut'ą ant profesionalaus popieriaus KODAK Rapid-Dry Glossy Photo Paper 260 g (balta kreivė). Tačiau

dabar tai jau ne didžiausios šios technologijos galimybės, nes pardavime šis fotopopierius pasirodė prieš gerus

keturis ar penkis metus.

Akivaizdu, kad visos spalvų erdvės nesutampa, tad spausdinant tam, kad gautume tikslias atspaudo spalvas (ar

konvertuojant nuotrauką iš vienos spalvų erdvės į kitą), naudojami keturi specialūs spalvų transformacijos

algoritmai (taip vadinami angl. Rendering Indents), skirtingai transformuojantys spalvas iš vienos erdvės į kitą:

Perceptual, Absolute Colorimetric, Relative Colorimetric ir Saturation. Priklausomai nuo situacijos, tai yra,

nuo to, ką spausdiname, su kuo ir ant ko, vienas iš jų duos geresnį rezultatą nei likę trys. Be to, algoritmai

(išskyrus Absolute Colorimetric) dar turi taip vadinamą juodo taško kompensavimo (angl. Black Point

12

Compensation) funkciją, tad galite įsivaizduoti kokie tai yra sudėtingi matematiniai procesai. Kaip visa tai dirba

ir kada kurį reikia naudoti – atskiro straipsnio tema, tad čia daugiau apie tai nesiplėsime.

Taigi, remdamiesi paveiksliuku aukščiau, pabandykime padaryti kelias išvadas:

• Vos ne standartu PhotoShop'e tapusi Adobe Euroscale v2 Coated CMYK spalvų erdvė (raudona kreivė) yra

labai maža palyginus su profesionaliomis RGB erdvėmis. Kadangi ji kartu yra ir spausdinimo erdvė, tai galima

apskaičiuoti jos gamut volume – 724.279. ISO standartas rekomenduoja naudoti kitą standartizuotą CMYK

spalvų erdvę, aprašomą profiliu ISO Coated. Jos gamut volume yra šiek tiek didesnis – 770.711, bet tai taip pat

yra labai mažai palyginus su aukščiau pateiktu fotospausdintuvų dydžiu – virš 1.400.000. Tad labai keistai

atrodo tai, kad kur reikalaujama fotospaudai pateikti medžiagą CMYK formate, kai tokiose nuotraukose bus

prarandama beveik pusė galimų spalvų. Žinoma, CMYK ofsetinis spausdinimas turi labai plačias savo

panaudojimo sritis, bet pagal produkcijos kokybę tai nieko neturi bendro su fotonuotraukomis, meno kūrinių

reprodukcijomis ir panašiais spaudiniais, kurie turėtų būti spausdinami fotospausdintuvais. O skaitmeninė

spauda toneriniais aparatais (tokiais kaip Xerox DocuColor™ 252 ar pramoninėmis mašinomis kaip Xerox

iGen4™) čia duoda dar blogesnius spaudos rezultatus.

• Standartu mėgėjiškose nuotraukose tapusi sRGB spalvų erdvė (melsva kreivė) yra labai maža. Kažkada ji

buvo sukurta bandant kažkaip atvaizduoti tikslesnes spalvas daugelyje tuo metu egzistavusių monitorių. Tad

buvo paprasčiausiai išmatuota daugybė tų metų monitorių parametrų, gauti rezultatai suvidurkinti ir taip gauta

tuometinio vidutinio monitoriaus atkuriamų spalvų erdvė – sRGB. Nuotrauka, esanti tokioje erdvėje, daugiau ar

mažiau teisingai turėjo būti rodoma daugumoje anų laikų monitorių be ypatingų spalvų valdymo funkcijų. Nuo

tada smarkiai patobulėjo monitoriai ir įvairios spausdinimo technologijos, ir tapo akivaizdu, kad ji visiškai

neapima matomo spektro mėlyno ir žalio spalvų diapazono. Be to, net ofsetas leidžia CMYK spauda

atspausdinti daug platesnį žalią ir mėlyną spalvų diapazoną. Todėl 1998 metais Adobe įvedė savo RGB

„standartą“ – AdobeRGB(1998) (geltona kreivė), kuriame nebėra mažo sRGB gamut'o trūkumų – CMYK

spaudos erdvė beveik visiškai uždengiama. Kaip matome, sRGB ir aRGB beveik visiškai sutampa raudonajame

ir violetiniame spalvų diapazonuose, tačiau aRGB labai praplėsta žaliajame ir mėlynajame, nors pastarajame ir

ne visiškai uždengia CMYK erdvę. Gali būti, kad taip atsitiko dėl to, kad ofseto kokybė nuo 1998 metų pažengė

į priekį ir padidino atkuriamų spalvų aprėptį, o aRGB profilis liko toks pat kaip 1998 metais.

• Todėl spalvų srities standartus Europoje kurianti organizacija ECI dabar rekomenduoja naudoti kitą RGB

erdvę – eciRGB_v2. Kaip matome, ši RGB erdvė dar labiau praplėsta į žalią ir mėlyną diapazonus nei

AdobeRGB ir visiškai „uždengia“ CMYK spaudos gamut'ą. Be to, ji šiek tiek sumažinta violetiniame

diapazone (spalvų, kurių gamtoje Žemėje ir visoje žmonių aplinkoje beveik nėra) ir smarkiai praplėsta

raudonajame diapazone lyginant su sRGB ir aRGB erdvėmis. Taip greičiausiai buvo padaryta tam, kad būtų

galima visiškai „uždengti“ ir šiuolaikinių profesionalių fotospausdintuvų gamut'ą vienoje darbinėje RGB

erdvėje. Paveiksliuke matyti, kad fotospausdintuvo gamut'as raudonajame diapazone beveik išeina už aRGB

ribų, o rinkoje yra daug kokybiškų ir brangių fotopopierių, ant kurių fotospaudos spalvos gerokai „išlenda“ už

aRGB ribų į raudoną diapazoną. Tiesa, kai kurie fotospausdintuvai, pavyzdžiui, HP Z3100 būtent šiame

raudonajame diapazone turi problemų su raudonos spalvos atkūrimu (ypač ant matinių popierių), tad ši spalvų

erdvė jų savininkams gal ir nėra tokia svarbi.

• Tačiau fotospausdinimo technika nestovi vietoje ir tobulėja. Kaip matome, net eciRGB_v2 nebeuždengia viso

rašalinių fotospausdintuvų gamut'o žaliajame ir mėlynajame diapazonuose. Tam, kad būtų visiškai išnaudotos

jų galimybės, tenka naudoti vieną plačiausių RGB erdvių – KODAK pasiūlytą KODAK ProPhoto RGB spalvų

erdvę, kuri yra gerokai didesnė už visas kitas RGB erdves. Nors ji suteikia praktiškai neribotas galimybes

darbui su RGB spalvų erdvėmis, tačiau yra ir problema dirbant su ja – reikia labai tiksliai išmanyti visus spalvų

valdymo procesus, nes mažiausia klaida konvertuojant į kitas spalvų erdves arba spausdinant gali duoti labai

netikėtus rezultatus, pavyzdžiui, jei ProPhoto RGB erdvės TIFas bus atidarytas standartinėje aRGB erdvėje (tai

yra, faktiškai, jam bus priskirtas aRGB profilis).

Žinoma, visa tai įdomu, tačiau kaip gi yra su fotonuotraukomis, gaminamomis fotolaboratorijose tradiciniu

procesu? Pabandykime panagrinėti...

Kodėl aš nebedarau fotonuotraukų „fotolabuose“?

Žinant visa tai, kas pateikta aukščiau, pasidarė įdomu, kokias nuotraukas spaudžia šiuolaikinės skaitmeninės

fotolaboratorijos pasaulyje ir Lietuvoje. Tačiau vietinėje rinkoje internete nepavyko rasti beveik nieko, kas su

kokia įranga (geriausiu atveju galima rasti įrangos firmos gamintojos pavadinimą) ir ant kokio popieriaus

spaudžia fotonuotraukas. Apie tai, kaip įranga kalibruojama ir profiliuojama (ir ar tai daroma iš viso)

13

informacijos paieškos metu nebuvo rasta jokios, jau nekalbant apie galimybę įsigyti skaitmeninių

fotolaboratorijų profilius tiksliai fotonuotraukų korekcijai prieš spaudžiant. Tad tokios informacijos teko ieškoti

internete pasaulyje ir nuotraukų gamybos įrangos gamintojų puslapiuose. Tai, ką radau, pateikiu žemiau.

Visuose paveiksliukuose pavaizduoti gamut'ai prie vidutinio šviesumo (L=50) lygio, tai yra, didžiausi įmanomi.

KODAK profiliai buvo rasti KODAK interneto svetainėje, o toliau pateiktos gamut'ų kreivės ir gamut volume

dydžiai nustatyti būtent iš šių profilių.

KODAK Professional Digital Multiprinter (KPMD II) ir KODAK popieriai *

KODAK Professional Digital Multiprinter (KPMD II) ir KODAK popieriai Paveiksliuke dešinėje pateikiami šio skaitmeninio nuotraukų spausdintuvo ir atitinkamų popierių gamut'ai:

šviesiai žalia – KODAK Portra Endura (gamut volume (toliau visur trumpinama GV) – 769.474), tamsiai žalia –

KODAK Supra EnduraHD (GV – 826.582), žydra – KODAK Supra EnduraSD (GV – 769.715), tamsiai

mėlyna – KODAK Supra VC (GV – 959.002), geltona – Ultra EnduraV5 (GV – 1.011.064). Kartu pateikiu tris

gamut'us palyginimui (čia ir toliau): rausva spalva – standartinė AdobeRGB, pilka – sRGB, balta –

profesionalaus pigmentinio rašalinio spausdintuvo Canon iPF8100 gamutas ant ekonominės klasės HP

Universal Semi-Glossy Photo Paper 190 g popieriaus (GV – 1.301.644).

FUJI Frontier Laser Printer ir KODAK popieriai *

FUJI Frontier Laser Printer ir KODAK popieriai Paveiksliuke dešinėje pateikiami šio skaitmeninio nuotraukų spausdintuvo ir atitinkamų popierių gamut'ai:

šviesiai žalia – KODAK Professional Portra Endura Paper (GV – 897.331), tamsiai žalia – KODAK

Professional Supra Endura Paper (GV – 893.858), geltona – KODAK Professional Ultra Endura PaperV2 (GV

– 1.029.060).

DURST Zeta Laser Printer, NORITSU Pro Laser Lab'ai ir KODAK popierius *

DURST Zeta Laser Printer, NORITSU Pro Laser Lab'ai ir KODAK popierius Paveiksliuke dešinėje pateikiami šių skaitmeninių nuotraukų spausdintuvų ir KODAK Professional Supra

Endura VC Digital Paper popieriaus gamut'ai: geltona – DURST Zeta Laser Printer (GV – 1.051.637), šviesiai

žalia – NORITSU 31Pro Laser Lab (GV – 990.095), žydra – NORITSU 32Pro Laser Lab (GV – 1.147.303),

tamsiai žalia – NORITSU 34Pro Laser Lab Printer (GV – 1.147.303).

KODAK DIGITAL SCIENCE LF CRT Color Printer ir KODAK fotopopieriai *

KODAK DIGITAL SCIENCE LF CRT Color Printer ir KODAK fotopopieriai

Paveiksliuke dešinėje pateikiami šio didelio formato skaitmeninio nuotraukų spausdintuvo ir atitinkamų

popierių gamut'ai: šviesiai žalia – KODAK Professional Portra Endura Paper (GV – 821.781), tamsiai žalia –

KODAK Professional Supra EnduraHD Paper (GV – 873.837), žydra – KODAK Professional Supra EnduraSD

Paper (GV – 818.950).

OĆE Lightjet 5000 Printer ir KODAK fotopopieriai *

OĆE Lightjet 5000 Printer ir KODAK fotopopieriai Paveiksliuke dešinėje pateikiami šio skaitmeninio fotonuotraukų spausdintuvo ir atitinkamų fotopopierių

gamut'ai: šviesiai žalia – KODAK Professional Portra Endura Paper (GV – 960.173), raudona – KODAK

Professional Supra Endura Paper (GV – 990.833), tamsiai žalia – Kodak Professional Ultra Endura Paper (GV

– 1.056.385) kreivės. Palyginimui įdėta ir KODAK Endura Clear Display Material galinio apšvietimo plėvelės

http://www.efoto.lt/files/images/3956/gamutai02.jpghttp://www.efoto.lt/files/images/3956/gamutai03.jpghttp://www.efoto.lt/files/images/3956/gamutai04.jpghttp://www.efoto.lt/files/images/3956/gamutai05.jpghttp://www.efoto.lt/files/images/3956/gamutai06.jpg

14

(GV – net 1.618.194) geltona kreivė. Matome, kad šis įrenginys iš tiesų turi labai didelę spalvų aprėptį, tačiau

ne ant fotopopieriaus, o permatomos plėvelės.

FUJI profiliai buvo rasti FUJIFILM Europe interneto svetainėje, o toliau pateiktos gamut'ų kreivės ir gamut

volume dydžiai nustatyti būtent iš šių profilių.

FUJI Frontier Laser Printer ir FUJIFILM fotopopieriai *

FUJI Frontier Laser Printer ir FUJIFILM fotopopieriai

Paveiksliuke dešinėje pateikiami šio skaitmeninio nuotraukų spausdintuvo ir atitinkamų popierių gamut'ai:

geltona – FUJIFILM Crystal Archive Supreme Type ONE_v2 (GV – 872.643), šviesiai žalia – patobulintas

antros kartos FUJIFILM Crystal Archive Supreme Type II_v2 (GV – 949.304), mėlyna – FUJIFILM Crystal

Archive Type DP_v1 (GV – 952.388) ir rausva – patobulintas antros kartos FUJIFILM Crystal Archive Type

DP-II_v2 (GV – 975.785) kreivės. Beje, įdomus faktas – patikrinęs savo turimas kiek seniau fotolaboratorijose

gamintas nuotraukas ant FUJIFILM popierių aptikau, kad absoliuti dauguma iš jų atspausta ant Crystal Archive

Supreme fotopopieriaus. Tai yra, ant vieno iš pigiausių ir paprasčiausių savo kokybiniais parametrais

FUJIFILM fotopopieriaus...

FUJI DURST Large Format Printer ir FUJIFILM Crystal Archive Digital Paper Type DP-II fotopopierius *

FUJI DURST Large Format Printer ir FUJIFILM Crystal Archive Digital Paper Type DP-II fotopopierius

Paveiksliuke dešinėje pateikiami FUJI Durst modelių didelio formato skaitmeninių nuotraukų spausdintuvų ir

FUJIFILM Crystal Archive Digital Paper Type DP-II popieriaus gamut'ai: šviesiai žalia – FUJI Durst Lambda

(GV – 1.059.773), mėlyna – FUJI Durst Theta (GV – 1.057.976) ir geltona – FUJI Durst Epsilon/Theta 76 (GV

– 1.075.387) kreivės. Kaip matome, šių tradicinio proceso fotospausdintuvų gamut'ai gana dideli lyginant su

nedidelio formato mašinomis (gal dėl naudojamo kokybiško antros kartos fotopopieriaus), bet dar toli gražu

nepasiekia šiuolaikinių profesionalių rašalinių fotospausdintuvų gamut'ų.

Toliau dar pateiksiu gamut'us keleto tikrų profilių, kuriuos siūlo įvairūs fotonuotraukų spausdintojai savo

svetainėse. Šie profiliai generuojami profiliuojant konkrečias realiai dirbančias nuotraukų spausdinimo mašinas,

tad turint juos galima labai tiksliai suderinti nuotraukų spalvas prieš nešant medžiagą fotonuotraukų

spausdinimui. Kur galima, pateiksiu spausdinimo mašinos modelį ir naudojamą popierių.

KONICA QD-21 ir KONICA Impresa Premium fotopopieriai Hanoveryje *

KONICA QD-21 ir KONICA Impresa Premium fotopopieriai Hanoveryje Paveiksliuke dešinėje šio nuotraukų gamintojo Hanoveryje pateikiamų profilių gamut'ai – šviesiai žalia (glossy

popierius, GV – 796.072) ir geltona (matte popierius, GV – 757.515) kreivės.

NORITSU 3411 Pro ir FUJI Crystal Archive popieriai Alhambroje NORITSU 34 Pro ir nežinomas popierius *

NORITSU 3411 Pro ir FUJI Crystal Archive popieriai Alhambroje NORITSU 34 Pro ir nežinomas popierius Kalgaryje FUJI Frontier ir KODAK popierius Varšuvoje Paveiksliuke dešinėje šių nuotraukų gamintojų pateikiamų profilių gamut'ai: Alhambroje (2008.07.02 dienos) –

mėlyna (glossy popierius, GV – 752.185) ir geltona (lustre popierius, GV – 758.872) kreivės, Kalgaryje

(2008.05.07 dienos) – šviesiai melsva (glossy popierius, GV – 947.128) ir tamsiai violetinė (matte popierius,

http://www.efoto.lt/files/images/3956/gamutai09.jpghttp://www.efoto.lt/files/images/3956/gamutai10.jpghttp://www.efoto.lt/files/images/3956/gamutai08.jpghttp://www.efoto.lt/files/images/3956/gamutai07.jpg

15

GV – 897.450) kreivės, Varšuvoje – šviesiai žalia (neįvardijamas KODAK glossy popierius, GV – 895.984)

kreivė.

Tokių pavyzdžių būtų galima pateikti dar daugiau, bet iš esmės įsivaizduoti tradicinio proceso fotonuotraukų

gamut'us bei padaryti išvadas pakanka ir pateiktų aukščiau paveiksliukų. Matome, kad visų įrangos ir

fotopopierių gamintojų pasiekiami rezultatai šiuo aspektu yra daugiau ar mažiau panašūs ir pagrindiniais

veiksniais, lemiančiais fotonuotraukų kokybę fotolaboratorijose, tampa griežtas technologinio proceso

laikymasis ir spausdinimo mašinos operatoriaus kvalifikacija.

Apibendrinkime 1. Panašu, kad sRGB erdvės nuotraukų formato mitas, kaip geriausio buitinių nuotraukų gamyboje net

tradicinio proceso fotolaboratorijose, sklaidosi. Iš pateiktų pavyzdžių matyti, kad šia technologija ant paminėtų

fotopopierių iš sRGB erdvės failų neįmanoma atspausti nei labai raudonų, nei labai mėlynų, nei labai žalių

spalvų, kurios gali būti fiksuojamos skaitmeninio fotoaparato įranga fotografuojant. Tiesa, dėl skirtingų

priežasčių: jei raudono spalvų diapazono – dėl proceso technologinių apribojimų (ant naudojamų

fotolaboratorijose popierių tiesiog neatkuriamos sodrios raudonos spalvos), tai mėlynai-žalių – dėl pačio sRGB

erdvės formato apribojimų: fotolaboratorijos atspausti galėtų (technologija leidžia), bet fotografuojant ir

skaitmeninę nuotrauką konvertuojant į sRGB erdvę (ar tiesiog fotoaparate, ar vėliau iš RAW formato), sodrios

žaliai-mėlynos spalvos, vaizdžiai sakant, tiesiog „nupjaunamos“ naudojant vieną kažkurį aukščiau minėtą

transformacijos algoritmą, tai yra, jų lieka tik tiek, kiek „telpa“ sRGB erdvėje. Tačiau sRGB formatas ir toliau

lieka visiškai tinkamu talpinti fotonuotraukas internete, kur jos dažniausiai žiūrimos „standartiniuose“

monitoriuose. Beje, įdomu pažymėti, kad tradicinio proceso fotolaboratorijose (užtikrinančiose tinkamą spalvų

valdymą) sRGB ir aRGB nuotraukos, turinčios raudonus tonus, turėtų atsispausti panašiai.

2. Bet kokiam spaudos procesui (ar tradicinei nuotraukų gamybai, ar profesionaliam spausdinimui rašalo

fotospausdintuvu, ar ofsetinei spaudai) teoriškai nuotraukai reikėtų rinktis bent jau AdobeRGB spalvų erdvę.

Taip pat labai svarbu pačiame spaudos procese nepažeisti technologinio proceso reikalavimų ir jokiu būdu

nesumaišyti spalvų erdvių. Tačiau Lietuvoje didelė problema yra tame, kad šis reikalavimas gali būti sunkiai

išpildomas vos ne visose fotolaboratorijose, kurios dažniausiai neturi profesionalaus personalo, suprantančio ir

galinčio atlikti spalvų valdymą (pačios šiuolaikinės įrangos technologinės galimybės dažniausiai tai leidžia).

Todėl prieš atiduodant spaudai į fotolaboratorijas ne sRGB spalvų erdvės failus, būtina įsitikinti, kad

įrangos operatoriai tikrai žino, kas tai yra ir kuo skiriasi spalvų erdvės, kaip naudoti įterptus į failus

spalvinių erdvių profilius ir ar tikrai turima laboratorijose įranga („fotolabai“) paruošta darbui su šiais

profiliais. Kitaip galima gauti nenuspėjamus rezultatus, kai operatorius tiesiog ignoruos įterptus profilius,

priskirs failui sRGB spalvų erdvę, „pakoreguos“ kaip jam atrodo geriau ir atspaus standartinę buitinės kokybės

nuotrauką. Nežinant viso to, kas aprašyta straipsnyje aukščiau (ir jei vartotojui pakanka sRGB kokybės), į

„fotolabus“ ir toliau patartina duoti sRGB erdvės failus, išvengiant galimų įrangos operatorių klaidų.

3. Panašu, kad tarp peržiūrėtų tradicinio proceso fotopopierių geriausius rezultatus šiuo aspektu (spalvų gausa)

galima gauti ant FUJIFILM Crystal Archive Digital Paper Type DP-II ir KODAK Professional Ultra Endura

fotopopierių, pačios spausdinimo mašinos įtaka yra mažesnė. Taip pat neatmestina, kad gali egzistuoti ir kitų

fotopopierių, ant kurių spaudžiamų nuotraukų kokybė bus dar geresnė, bet geriausių fotopopierių paieška,

kurios fotolaboratorijos juos naudoja Lietuvoje ir kiek tokios nuotraukos kainuotų rinkoje – tai ne šio straipsnio

tema ir tikslas.

4. Atspaudžiamų spalvų aprėptimi (gamut volume) šiuolaikiniai pigmentiniai rašaliniai fotospausdintuvai jau

gerokai aplenkė tradicinio proceso fotonuotraukų gamybos technologijas. Kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių,

šiuo aspektu jų net neverta lyginti – didelio gamut'o profesionalios fotonuotraukos gali būti spaudžiamos tik

rašalu. Jei norėtume lyginti šiomis dviejomis technologijomis pagamintas fotonuotraukas, dėmesį reikėtų

kreipti į kitus aspektus, pavyzdžiui, kainą (mažų formatų nuotraukos pigesnės spaudžiant tradiciniu būdu

„fotolabuose“, gal būt dėl plačiai naudojamų pigiausių fotopopierių ir pasiekiamų apyvartų, nors didelio

formato fotonuotraukos, atvirkščiai, pigesnės spaudžiant rašaliniais fotospausdintuvais, greičiausiai dėl

naudojamos įrangos kainų skirtumų ir nusidėvėjimo atskaitymų skaičiuojant savikainas), ilgaamžiškumą

(paskutiniai tyrimai rodo, kad pigmentinių rašalo spausdintuvų, naudojančių šiuolaikinius profesionalius

originalius Canon Lucia™, HP Vivera ar Epson UltraChrome™ K3 rašalus, fotonuotraukų ilgaamžiškumas

nekeičiant spalvų saugioje aplinkoje ant kokybiško art popieriaus arba fotopopieriaus viršija šimtus metų),

gradientų perteikimą ir pan. Galų gale, renkantis kuria technologija spausdinti nuotrauką, nemažą įtaką turi ir

mąstymo inercija, kad fotonuotrauką gali atspausti tik „fotolabas“...

16

_________________________________________________________________________-

Failų formatai

2007.02.20 Straipsniai: Redagavimas , Teorija 16 11857

Kiekvienas iš mūsų žino, kad fotografuojam JPEG standartu, kad turim tiek ir tiek megapikselių, kad

nuotraukos kuo toliau, tuo daugiau užima vietos fotoaparato atminties kortelėje, iš ko seka, kad grįžtam prie to,

jog jau nebegalima be proto pleškinti į kairę ir į dešinę.

Ką darom? Mažinam kokybę, vaizdo dydį, nelabai suprasdami, kokias pasekmes tai turės.

Pabandysiu paaiškinti, kuo ypatingas JPEG standartas, kaip su juo elgtis, o gal yra geresnių pasirinkimų, ne tik

JPEG?

Pastaba: vaizdo dydis dažnai netinkamai vadinamas rezoliucija. Rezoliucija - tai vaizdo taškų tankis paprastai

matuojamas taškų skaičiumi colyje (DPI ar LPI).

Pagrindiniai vaizdų failų formatai Pirmiausia apžvelgsiu plačiausiai naudojamus grafikos standartus, kuo jie vienas nuo kito skiriasi.

GIF (Graphic Interchange Format) - formatas, sukurtas vienos iš stambiausių interneto tiekėjų specialiai

tam, kad vaizdus perduoti per internetą. Failai gaunasi maži, kokybė irgi pakenčiama. Šis formatas tik internete

ir tenaudojamas, kadangi palaiko tik indeksuotų spalvų atvaizdus (256 spalvos). Kita GIF versija leidžia į vieną

failą sudėti kelis skirtingus atvaizdus, kurie interneto naršyklėse rodomi vienas po kito - taip gaunami trumpos

animacijos ir panašiai. Be to, vieną iš indeksuotų spalvų galima padaryti permatomą, todėl paveiksliukas gali

būti be fono. Fotografijoje nenaudojamas.

PNG (Portable Network Graphics) - panašiai kaip GIF, skirtas grafikai saugoti, bet turi keletą

reikšmingų patobulinimų: spalvų skaičius neribojamas o vaizdo permatomumas gali būti tolygus (ne yra/nėra

kaip GIF'e)

TIFF (Tagged Image File Format) - formatas, specialiai sukurtas saugoti skenuotus atvaizdus. Tai

vienas pagrindinių formatų tiek naudojant pagal paskirtį (saugant skenuotus atvaizdus), tiek spaudoje, dirbant

su iliustracijomis. Galimi keli suspaudimo algoritmai, kurie įgalina tiek išlaikyti visą informaciją (turint didelį

failą), tiek ir suspausti failo dydį (mažėjant kokybei). Šis formatas yra kai kuriuose skaitmeniniuose

fotoaparatuose, tačiau naudoti jį nelabai verta. Kodėl - paaiškinsiu vėliau.

JPEG (Joint Photographic Experts Group) - plačiausiai naudojamas formatas. Naudojamas suspaudimo

algoritmas leidžia kontroliuoti, kiek duomenų prarandama failo mažėjimo sąskaita. Šiuo formatu saugant, iš

vaizdo panaikinama ta informacija, kuri nepastebima (arba mažai pastebima) žmogaus akims. Įvairiose

programose bei fotoaparatuose skirtingai vadinami suspaudimo lygiai: Photoshop naudoja nuo 1 (prasčiausia

kokybė, mažas failas) iki 12 (geriausia kokybė, didelis failas). Kitos programos naudoja procentus: nuo 1 arba

10 ((prasčiausia kokybė, mažas failas) iki 100 (geriausia kokybė, didelis failas). Fotoaparatuose lygiai

įvardinami dar įvairiau. Pvz. „Canon" fotoaparatuose yra „normal", „fine", „super fine". „Nikon" - „Basic",

Normal", „Fine". „Olympus" - „standart", „high", „super high". Ir taip toliau.

JPEG 2000 arba J2K - perspektyvinis, labai geras vaizdo formatas vis nepasiekiantis vartotojų. Plačiau

http://en.wikipedia.org/wiki/JPEG_2000 jei įdomu.

JPG, RAW ar TIFF? Grįžtame tik prie fotoaparatų. Daugelyje skaitmeninių foto kamerų nuotrauka apsprendžiama dviem dydžiais:

vaizdo dydžiu ir kokybe. Vaizdo dydis - kiek taškų bus per visą nuotraukos ilgį, ir kiek per jos aukštį. Aišku,

kuo daugiau - tuo geriau. Sumažinti nuotrauką bus galima visada, ramiai sau atsisėdus prie kompiuterio, ir

apkarpyti lengviau bus, o jau atvirkščias veiksmas (iš mažos padaryti didelę) bus kur kas sudėtingesnis, ir

gaunama kokybė patenkins tikrai nedaugelį. Be to, norint daryti popierines nuotraukas sumažinta kokybė labai

jausis.

Antras dydis, apie kurį jau buvo kalbėta - kokybė, t.y. JPEG formatu fotografuojant - suspaudimo laipsnis.

Primygtinai rekomenduoju nusistatyti ir didžiausią vaizdo dydį, ir mažiausią suspaudimo laipsnį - paskui neteks

http://www.efoto.lt/redagavimashttp://www.efoto.lt/teorijahttp://www.efoto.lt/fotografavimas/failu_formatai#pagetochttp://en.wikipedia.org/wiki/JPEG_2000

17

gailėtis, kad „toks gražus kadras, ir nieko normaliai nesimato"...

...

Vis pasigirsta, kad „reikia fotografuoti į RAW", kad gaunama kokybė geresnė, nei naudojant JPEG. Kaip yra iš

tikro?

Tam, kad paaiškinti, turiu labai jau supaprastintai pavaizduoti, kaip dirba skaitmeninis fotoaparatas.

Per objektyvoi lęšius atsispindėjusi nuo fotografuojamo objekto šviesa krenta ant matricosi. Kompaktiniuose

fotoaparatuose jos plotis būna paprastai nuo ~4 iki ~8 mm, aukštis - nuo ~3 iki ~6 mm., o įstrižainė - nuo ~5 iki

~10 mm (skaičiai apytiksliai, tačiau galima maždaug palyginti su APS-C DSLRi (dažniausiai naudojami dabar

skaitmeniniai veidrodiniaii fotoaparatai), kur matricos dydžiai yra atitinkamai ~23mm, ~17 mm ir įstrižainė

~28mm. Pilno kadro skaitmeniniuose fotoaparatuose (Full frame DSLR) matrica yra tokio pat dydžio, kaip ir

juostelės kadras, t.y. 36 x 24 mm, įstrižainė - 43,3 mm).

Matrica analoginį signalą, t.y. spalvą, šviesos stiprumą paverčia skaitmeniniu signalu. Tada tik nuskaityta, bet

dar neapdorota informacija (neapdorota todėl, kad šviesa išskaidoma į tris šviesos kanalus - raudoną, žalią ir

mėlyną) siunčiama į fotoaparato procesorių, kuris visus tuos sluoksnius sujungia, sumažina, suspaudžia bei

pritaiko kontrasto, spalvingumo, baltos balanso ir kitas korekcijas, atsižvelgdamas į duotus nustatymus. Viso to

proceso rezultatas - JPEG (arba, kai kuriose kamerose - TIFF) failas.

O RAW yra visa ta neapdorota informacija, kuri įrašoma į kortelę aplenkiant procesorių bei visas jo atliekamas

korekcijas. Aišku, failo dydis įspūdingas - apie 10 MB, tačiau kokios jo koregavimo galimybės! Pavyzdžiui,

turbūt yra tekę fotografuoti be blykstėsi kambaryje su dirbtiniu apšvietimu? Spalvos nuotraukoje tikrai nebus

natūralios. Tas pats ir su sniego, rūko fotografavimu. Galima, aišku, pasinaudoti rankiniu baltos balanso

nustatymu, tačiau tai užima pakankamai daug laiko. O RAW galima pakoreguoti taip, kad balta nuotraukoje ir

būtų balta, o ne tik kažkas panašaus.

Taip pat RAW formatas leidžia ištaisyti gan grubias eksponavimo klaidas - jei per tamsu, tai šviesinant nebus

tokio kokybės nuostolio, kaip kad koreguojant JPEG failą. RAW formatas visai pagrįstai lyginamas su

negatyvu tradicinėje fotografijoje. Baltosi balansas ir eksponavimo korekcija - tik keli šio formato privalumai.

O kur dar kiekvieno spalvos kanalo lygio reguliavimas, praplėsto dinaminio diapazono galimybės, kai kuriuose

fotoaparatuose netgi detalumas geresnis, kai konvertuojama į JPEG ne fotoaparato procesoriaus pagalba, o

specialių, tam pritaikytų programų. Netgi automatiškai konvertuojant iš RAW į JPEG tų pačių programų

pagalba kokybė bus geresnė.

RAW ar TIFF? Pastarasis formatas į kortelę rašomas jau po fotoaparato procesoriaus apdirbimo, taigi,

informacijos nuotraukoje bus beveik tiek pat, kaip ir JPEG formatu saugant, tik failo dydis atitiks, o gal ir

viršys RAW failo dydį. Todėl visiškai nesąmoningas atrodo kai kurių gamintojų akcentavimas, kad tame ar

kitame fotoaparate palaikomas TIFF formatas - šiek tiek didesnė kokybė nepateisina keletą kartų didesnės failo

apimties.

Kada rekomenduojama naudoti RAW formatą? Fotografuojant didelio kontrastingumo nuotraukas

(pavyzdžiui dangus ir tamsi žemė), nuotraukas, kurios gali reikalauti papildomo apdirbimo (pvz. dėl baltos

balanso), taip pat tais atvejais, kai galimos eksponavimo klaidos.

Čia parašiau tik dalį viso to, ką turėtų žinoti norintis ne tik nufotografuoti, bet ir gauti gerą bei kokybišką

nuotrauką.

EXIF informacija

Nuotraukos faile saugomi fotografavimo parametrai

http://www.efoto.lt/terminai/objektyvashttp://www.efoto.lt/terminai/vaizdo_sensoriushttp://www.efoto.lt/terminai/veidrodinis_fotoaparatashttp://www.efoto.lt/terminai/veidrodinis_fotoaparatashttp://www.efoto.lt/terminai/blykstehttp://www.efoto.lt/terminai/baltos_spalvos_balansas

18

EXIF informacija Fotografijos terminų žodynas: EXIF informacija

EXIFi - tai nuotraukos faile saugoma papildoma informacija kurioje nurodyti visi fotografavimo parametrai:

data, laikas, fotoaparato modelis, išlaikymasi, diafragmaii ir daugybė kitų..

Šią informaciją į nuotraukų JPG ar RAW failus įrašo pats fotoaparatas vaizdo užfiksavimo metu. Vėliau

nuotraukų peržiūros programomis EXIF informaciją galima peržiūrėti: iliustracijoje rodoma programa XnView.

Nuotraukas tvarkant, kai kurios redagavimo programos išima iš nuotraukos EXIF informaciją. Dažnai tai

galima pakeisti programos nustatymuose nurodant saugoti EXIF informaciją. Programoje Photoshop norint

išsaugoti nuotrauką su EXIF nereikia naudoti funkcijos File>Save For Web, o naudoti File>Save As..

http://www.efoto.lt/terminai/exif_informacija_http://www.efoto.lt/terminai/exif_informacijahttp://www.efoto.lt/terminai/exif_informacijahttp://www.efoto.lt/terminai/islaikymashttp://www.efoto.lt/terminai/diafragmahttp://www.efoto.lt/terminai/diafragma

19

Paveikslėlių turinys

PAV. 1 5 PAV. 2 6 PAV. 3 8 PAV. 4 9 PAV. 5 10

B

Bayer, 1, 4, 5, 7

D

Diafragma, 1, 7, 8, 9

E

Efektyvūs taškai, 2

F

Fujifilm, 5

K

KODAK, 1, 11, 12, 13, 14, 15

M

Matrica, 2

N

Nikon, 1, 2, 7, 16

O

Objektyvai, 1, 7, 8

R

RAW, 1

S

Sensoriai, 1, 3