Saugus konteinerių krovos darbų vykdymas jūrų uostuose

METODINĖS REKOMENDACIJOS

Pratarmė Šios metodinės rekomendacijos ir sukurtos tam, kad veikiančios uostų pramonės bendrovės, kurios

yra atsakingos už saugų projektavimą, statybą, eksploatavimą ir techninę priežiūrą, uosto veiklos bei uosto

įrenginių valdymą, galėtų jomis naudotis. Rekomendacijos nėra privalomasis teisės aktas ir baigtinis

dokumentas, tačiau jomis siekiama, kad skaitytojas žinotų esamų teisės aktų reikalavimus ir geriausią

praktiką, kuria remiantis įmonės galėtų pritaikyti konkrečiai vietai būdingą saugumo politiką saugių darbo

sistemų kūrimui, turto priežiūrai ir atnaujinimui bei kvalifikacijai ir kompetencijai kelti.

Uoste aptinkamas platus spektras veiklų, kuriose egzistuoja pavojingi ir kenksmingi rizikos veiksniai

žmonių sveikatai, tokie kaip dulkėtų krovinių poveikis, nugaros traumos, patempimai ir išvaržos dėl

krovinių krovimo, stūmimo ir tempimo rankomis, triukšmo ir vibracijos.

Rizikos vertinimas Rizikos vertinimas turi būti atliekamas vadovaujantis Profesinės rizikos vertinimo nuostatais.

Atliekant rizikos vertinimą reikia atsižvelgti į tai, kad darbus atlieka ne tik nuolatiniai tų įmonių darbuotojai,

bet ir laikini, taip pat laivo įgula ir bet kas kitas, kuris gali būti susijęs su konteinerių krovimo darbais. Turi

būti įdiegtos tinkamos rizikos valdymo priemonės, atsižvelgiant į tai, kad kolektyvinėms apsaugos

priemonėms turi būti taikoma pirmenybė, bet apie asmenines apsaugos priemones taip pat neturėtų būti

užmiršta.

Rizikos vertinimas turi būti peržiūrimas reguliariai ir iš karto po bet kokio incidento ar kai atsiranda

žymūs pokyčiai veikloje. Daugumos nelaimingų atsitikimų ir incidentų galima būtų išvengti, jeigu kylanti iš

veiklos rizika būtų tinkamai ir atsakingai įvertinta, numatytos tinkamos prevencinės priemonės bei būtų

įdiegti tinkamiausi kontrolės metodai.

Vertinant riziką reikėtų dokumentuoti reikšmingus veiklos rizikos veiksnius kartu su atitinkamomis

prevencinėmis priemonėmis.

Kėlimo ir užkabinimo darbai Visi kėlimo darbai uostuose atliekami vadovaujantis Kėlimo kranų naudojimo taisyklėmis, Darbo

įrenginių naudojimo bendraisiais nuostatais bei kitais su šiais darbais susijusiais teisės aktais.

Nuostatuose, taisyklėse nurodyti reikalavimai, kaip sumažinti riziką darbuotojų saugai ir sveikatai

naudojant kėlimo įrenginius, skirtus darbui atlikti. Iš esmės, taisyklėse, nuostatuose nustatomi pagrindiniai

saugos reikalavimai naudojamiems darbui kėlimo įrenginiams:

kėlimo įrenginio konstrukcija yra patvari ir stabili kai naudojant neviršijamos paženklintos bei

nurodytos saugaus darbo ribinės apkrovos;

įrenginys tinkamai pastatytas ir įrengtas sumažinant iki minimumo bet kokią riziką;

įrenginys naudojamas saugiai, t.y. darbas planuojamas, organizuojamas ir atliekamas

kompetentingų asmenų;

tikrinti techninę būklę ir atsižvelgiant į atliekamą patikrą, jei kyla klausimų reikia vadovautis

kompetentingo asmens patikrinimo rezultatais bei nurodymais.

Kėlimo įrenginiai ir reikmenys, kurie uostuose dar yra veikiami nepalankių sąlygų, kurios gali

sukelti pavojingas situacijas, todėl reikia:

įgaliotai įstaigai planingai tikrinti jų techninę būklę:

o prieš pradedant naudoti pirmą kartą;

o periodiškai ne rečiau kaip kas 12 mėnesių, atliekant dalinį techninės būklės tikrinimą;

o periodiškai ne rečiau kaip kas 36 mėnesius, atliekant pilnutinį techninės būklės tikrinimą;

o neplaniniais atvejais: po avarijos, gamtos reiškinių poveikio, modifikavimo, laikančių

konstrukcijų remonto naudojant suvirinimą, ilgalaikių (ilgesnių kauip 12 mėnesių) prastovų;

įmonės nustatyta tvarka ir tinkamais intervalais tarp įgaliotos įstaigos patikrinimų įrenginiai bei

kėlimo reikmenys turi būti tikrinami tam tikslui paskirto kompetentingo asmens;

Tai gera praktika, kad visi kėlimo įrenginiai ir kėlimo reikmenys turi atitinkamą žymėjimą, įgaliotos

įstaigos atliekamo tikrinimo laikotarpiui identifikuoti..

Jeigu yra nors mažiausia abejonė, kad kėlimo įrenginys ar reikmenys netinkami naudojimui, jie

negali būti naudojami. Krovimo darbai kėlimo įrenginiais - tai ne tik konteinerių krovimas ar iškrovimas, bet

ir kasdieninis įrenginio bei reikmenų patikrinimas prieš pradedant darbą.

Visada tikrinkite įrenginio kėlimo reikmenis nuodugniai po išskirtinių aplinkybių, t.y., jeigu jie yra

apgadinti ar neveikia, arba nenaudojami ilgą laiką, ar atsiranda esminiai pakeitimai jų naudojime, kurie gali

pakeisti jų vientisumą.

Pavojingi veiksniai Pagrindiniai pavojingi veiksniai, veikiantys personalą atliekantį krovininių konteinerių pakrovimo ir

iškrovimo darbus į ar iš laivo, yra:

įstrigimas tarp mobilių įrenginių ir krantinės;

traiškymas į įtvirtintus objektus, tokius kaip laivo konstrukcija ar į rietuves sukrautus

konteinerius ar tarp dviejų konteinerių, suspaudžiant juos griebtuviniu konteinerių keltuvu;

paslydimai, užkliuvimai ir kritimai, kol yra dirbama ant nelygių, grublėtų, nestabilių, slidžių

arba apledėjusių, aplaistytų krovimo metu įvairiais slidžiais skysčiais paviršių;

kritimai iš aukščio, kai yra dirbama ar pereidinėjama netoli neapsaugotų aukštai esančių

paviršiaus kraštų;

kritimai iš aukščio dėl nesugebėjimo padaryti, palaikyti ir numatyti saugius būdus, kaip patekti,

išlipti ar įlipti į laivą, arba tarp gretimų krovininių skyrių;

kritimai iš aukščio, kai dirbama ant kėlimo platformos ar naudojant kritimą stabdančias

sistemas;

įstrigimai, susidūrimai su konteinerių rietuvėmis, kai dirbama ant kėlimo platformų;

mobiliųjų įrenginių ir įrangos ant krantinės susidūrimai;

prispaudimas krintančiais daiktais (šiukšlių, konteinerių prisukamųjų užrakinimo spynų ir t.t.);

raumenų ir kaulų traumos, kylančios dėl krovinių tvarkymo, kėlimo ir nešimo rankomis;

elektros pavojus dėl pažeistų elektros kabelių iš šaldytuvų konteinerių;

odos sužnybimai, įpjovimai ir įbrėžimai.

Planavimas Konteinerių tvarkymo operacijos turi būti planuojamos ir atliekamos taip, kad sumažėtų rizika tiems,

kurie dalyvauja šioje veikloje, įskaitant nuolatinius darbuotojus, laikinus darbuotojus, laivo įgulą ir visus

kitus, kurie gali būti paveikti. Nors konteinerių krovos darbai didele dalimi yra rutininis darbas, gali būti

susidurta su unikaliomis ar neįprastomis situacijomis su papildomais ar konkrečiais pavojais, todėl turėtų

būti plėtojami rizikos valdymo būdai, siekiant išspręsti šias bėdas arba sumažinti susijusią riziką iki

minimumo. Dokumentacijoje turi būti saugomi tokie duomenys ir sprendimai kaip, pavyzdžiui: patekimo

problemos, reikalavimai įrenginiams bei asmeninėms apsaugos priemonėms.

Dokumentavimas Dokumentavimas turi būti atliekamas kiekvienam atvykstančiam laivui - tai gali apimti ir laivų

laikymo planą bei išėjimų iš bet kurio laivo tikrinimą ir bet kurios kitos veiklos ar aplinkos pavojų

nustatymą. Tam tikrais atvejais, kaip saugos dalis, per pasitarimus kaip informacija turi būti teikiama krovos

darbuose dalyvaujančiam personalui.

Krovininių konteinerių saugumas Pagal Tarptautinės konvencijos dėl saugių konteinerių (CSC) nuostatas konteinerio savininkas

privalo užtikrinti, kad konteineriai būtų tinkamai prižiūrimi ir reguliariai tikrinami pagal patvirtintą

atitinkamos valstybės vyriausybės tvarką.

Vadovaujantis šia konvencija bei taisyklėmis, kiekvienas krovininis konteineris privalo turėti saugos

duomenų lentelę, kurioje išdėstyta išsami atitinkama saugos informacija, įskaitant šalies, kurioje atlikta

patikra, patvirtinimą, pagaminimo datą ir didžiausią leistiną eksploatacinę vertę (Pav. 1). Lentelėje taip pat

turi būti nurodyta kito periodinio tikrinimo data, jeigu konteineris yra patikrintas pagal nuolatinę patikros

programą (ACEP), tokiu atveju informacija apie ACEP registraciją rodoma lentelėje ir daugiau nėra jokio

reikalavimo, kad būtų rodomos patikros datos.

Pav. 1. Saugos duomenų lentelė.

Apgadinti konteineriai Apgadinti konteineriai ar konteineriai, ant kurių nėra saugos duomenų lentelės, negali būti

naudojami.

Konteinerių krovimas naudojant kranus Krovininių konteinerių pakrovimui ir iškrovimui, taip pat dangčių uždengiančių konteinerių rietuves

konteineriniuose laivuose, paprastai naudojami prieplaukos kranai, laivo kranai arba strėliniai ir mobilūs

kranai.

Ypatingas dėmesys dėl rizikos vertinimo, susijusio su darbu kėlimo įrenginiais, turi būti skiriamas

šiems dalykams:

naudojamos įrangos leistinoms saugioms darbinėms apkrovoms (LSDA);

pėsčiųjų takams, per kuriuos konteineriai bus perkeliami;

judėjimo maršrutams į ir iš laivo;

krovos darbų metu galimam laivo judėjimui išilgai arba nuo krantinės (svyravimui);

laivų apdailai ir pasvirimams - gali sukelti kranų konteinerių sugriebiamųjų laikiklių įstrigimą

tarp konteinerių skyrių pertvarų;

oro sąlygoms;

dokininkų vietai laive;

reikalavimų laivo įgulai pateikimui;

krovinio svorio centro stabilumo užtikrinimui „Flat rack“ (Pav.2) tipo konteineriu bei

reikalavimams jų sujungimui tarpusavyje užraktais, šio įtaiso saugumui, tinkamumui.

problemoms susijusioms su negabaritiniais kroviniais.

Pav.2. „Flat rack“ tipo konteineris. Pav. 2a. Prailgintos konstrukcijos griebtuvai.

Tam, kad būtų saugu kelti konteinerius turėtų būti atsižvelgta į procedūras, kurių turi būti laikomasi

tinkamų kėlimo įrenginių parinkimui, įsigijimui ir naudojimui. Tokia kėlimo įranga apima:

prailgintos konstrukcijos griebtuvus (Pav. 2a);

įrenginius naudojamus šiek tiek deformuotiems konteineriams;

kėlimo įrenginių viršutinius reikmenis;

kėlimo įrenginių apatinius reikmenis;

neautomatizuotus konteinerių griebtuvus;

automatizuotus konteinerių griebtuvus;

dvigubus ir keturgubus kėlimo griebtuvų įrenginius.

Specialiai turi būti mokoma ir instruktuojama atliekant tam tikras kėlimo operacijas. Tai apima:

sunkiasvorius konteinerius;

koncentruoto svorio konteinerius;

apgadintus konteinerius;

įstrigusius konteinerius;

įstrigusius sukamuosius užraktus;

sugriebiamuosius kranus įstrigusius krovininiuose skyriuose.

Kėlimo įrenginiai ir jų reikmenys laivuose Prieš pradedant naudoti kėlimo įrenginius ir jų reikmenis laivuose, reikia patikrinti dokumentaciją,

susijusią su kėlimo įrenginių ir reikmenų patikra bei jų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Taip pat būtų

protinga, kad kompetentingas asmuo visada apžiūrėtų laivo kėlimo įrenginius ir reikmenis, jeigu tai

įmanoma.

Kėlimo įrenginių operatorius turėtų skirti ypatingą dėmesį kėlimo įrenginių ir jų reikmenų patikrai ir

susipažinimui su specifiniais įrenginiais prieš pradedant juos naudoti.

Atliekant periodinį kėlimo įrenginių ir jų reikmenų patikrinimą, nebūtina jų bandyti dinamiškai arba

statiškai, nebent to pareikalautų ekspertas.

Sugriebiamųjų kėlimo įrenginių tipai Tam, kad padidinti operacinį naudingumą, sugriebiamieji kranų įrenginiai turi sugebėti kelti daugiau

nei vieną konteinerį per kėlimo ciklą. Galimi tokie tipai:

viengubas sugriebiamasis kėlimo įrenginys;

dvigubas sugriebiamasis kėlimo įrenginys (Pav. 3);

suporintas sugriebiamasis kėlimo įrenginys (Pav. 4, 5);

Pav.3. Dvigubas sugriebiamasis kėlimo įrenginys. Pav. 4. Suporintas sugriebiamasis kėlimo įrenginys.

Pav. 5. Suporintas sugriebiamasis kėlimo įrenginys.

Pavojai, susiję su šiais sugriebiamaisiais kėlimo įrenginiais, yra:

būti sutraiškytam tarp konteinerių vienetų, kai jie yra sugriebiami;

būti suspaustam sugadinto „sugriebėjo“ dalies, pavyzdžiui, kai „sugriebėjas“ yra nuleidžiamas ar

nuimamas nuo konteinerio „pelekui“ krentant;

Vertikalus suporintas konteinerių kėlimas (nelaikomas saugus praktikoje) Vertikalus suporintas kėlimas – kai du konteineriai, sujungti vertikaliai tarpusavyje, keliami vienu

kartu (Pav. 6).

Pav. 6. Netinkamas suporintas vertikalusis konteinerių kėlimas.

Nors vertikalus suporintas konteinerių kėlimas yra vykdomas daugelyje šalių, šis veiklos metodas

nėra laikomas saugiu, todėl, kad:

saugumas priklauso nuo sukamųjų užraktų uždarymo bei užrakto stiprumo, kurie gali būti

nesertifikuoti, nes jie nėra pritaikyti vertikaliai sujungtiems konteineriams kelti;

kėlimo įrenginių reikmenys tikrinami ne taip kruopščiai kaip kėlimo įrenginiai;

konteineriai ir sukamieji užraktai gali būti potencialiai apgadinami plukdymo metu.

Bendravimas Aiškus ryšys turi būti nustatytas ir palaikomas tarp visų darbuotojų, kurie dalyvauja krovininių

konteinerių krovos darbuose. Vizualinis ir balso ryšys tarp signalininko ir krano operatoriaus turi būti aiškus,

suderintas ir suprantamas. Ten, kur balso ryšys negali būti užtikrintas, turi būti naudojami rankų ženklai.

Signalininkas turi būti apmokytas ir kompetentingas. Signalininkas neturi turėti kitų pareigų vykdant

krovimo darbus. Signalininkas turi stovėti saugioje vietoje, kur jis gali matyti krovinio maršrutą ir taip pat

būti tokioje vietoje, kad jį aiškiai matytų kranininkas, ypač tokiose situacijose, kai vykdant kėlimo operacijas

reikia naudoti rankų ženklus. Tokiose situacijose, kai signalininkas negali būti matomas, turi būti

naudojamas radijo ryšys ar du signalininkai.

Ten kur signalininkas yra aktyviai įtrauktas į prikabinimo/atkabinimo procesą, svarbu, kad krovimo

metu signalininkas būtų susikoncentravęs į krovimo darbų vykdymą ir krano operatorius neabejotų jo

perduodamais ženklais.

Krano operatorius turėtų priimti nurodymus iš vieno paskirto asmens, kurie perteikiami balso ar

rankų ženklų pagalba. Išimtis šiai taisyklei yra avarinio stabdymo signalas, kurio perdavimas bet kuriuo metu

įsigalioja nepaisant ankstesnių signalų.

Užtikrinant konteinerių įtvirtinimą laivų triumuose Dauguma moderniųjų konteinerinių laivų yra įrengti su konteinerių kreipiamaisiais skyriais, kurie

yra žemiau denio – šie vertikalūs bėgiai padeda krano operatoriui

tvarkingai sudėti konteinerius į rietuves laivo triume. Modernūs

konteineriniai laivai yra pajėgūs krauti 40 pėdų konteinerius, arba

du po 20 pėdų konteinerius sudurtus galais užimant tą pačią vietą,

arba dviejų 20 pėdų konteinerių derinį, o virš jų dedamas 40 pėdų

konteineris. Tais atvejais, kai 20 pėdų konteineriai sukrauti 40 pėdų

skyriuose, konteinerių galai atskirti nuo pertvarų ir nėra įtvirtinti

tarp konteinerių kreipiamųjų skyrių bėgelių. Konteinerių krovimas

atliekamas pagal denio kūgines atramas (Pav. 7). Šie liejiniai įrengti

apatiniame denio kampe kaip atramos taškai konteineriui ir yra

naudojami, kad būtų užtikrintas konteinerių įtvirtinimas. Juos

dažniausiai naudoja krantinės personalas. Nesant konteinerių

kreipiamųjų skyrių, konteineriai turi būti tinkamai įtvirtinami

vadovaujantis laivybos reikalavimais. Pav. 7. Kūginės denio atramos.

Konteinerių įtvirtinimas denyje – sukamieji užraktai Konteinerių stabilumui užtikrinti laivo denyje yra naudojama įvairi įranga. Dažniausiai naudojamas

įtaisas yra pasukamasis užraktas. Iš ėsmės jų yra trys skirtingi tipai:

Mechaniniai sukamieji užraktai (Pav. 8) – jie yra

dažnai naudojami konteinerių įtvirtinimui laivų

deniuose. Jie surakina kiekvieną į rietuves sustatyto

konteinerio kampą. Priklausomai nuo mechaninio

sukamojo užrakto tipo, jie būna kairiniai ir dešniniai,

nes užrakinimo principas yra mechaniškas, užraktą

sukant užrakinama dešinė arba kairė konteinerio pusė.

Pav. 8. Mechaninis pasukamasis užraktas.

Pilnai automatiniai sukamieji užraktai gali būti aptinkami tik kai kuriuose konteineriniuose

laivuose. Šie sukamieji užraktai savo išvaizda primena apatinių kraštų kampinius kūginius

liejinius. Kai konteineris keliamas, jų nebūtina atrakinėti tam, kad juos pakelti. Jų montavimui

teikiama pirmenybė krovimo metu. Jie taip pat naudojami 20 pėdų konteinerius sujungti

nuosekliai.

Pusiau automatiniai sukamieji užraktai – šie sukamieji užraktai užrakina automatiškai

nuleidžiant konteinerį ant užrakto, valdant jungiklį trosu (Pav. 9 ir 11) arba rankena (Pav. 10).

Šie užraktai būna dvigubi tam, kad sujungtų tarpusavyje du konteinerius.

Pav. 9. Viengubas pusiau automatinis pasukamasis

užraktas valdomas trosu. Pav. 10. Rankena valdomas pusiau

automatinis pasukamasis užraktas.

Pav. 11. Dvigubas pusiau automatinis pasukamasis

užraktas skitas sujungti konteinerius tarpusavyje.

Abiejų tipų, tiek pusiau automatinių, tiek ir automatinių sukamųjų užraktų montavimui teikiama

pirmenybė krovimo metu bei jų nuėmimas prieš konteinerių nuleidimą. Šios operacijos dažniau atliekamos

krantinėje negu laive.

Reikėtų pažymėti, kad kol sukamieji užraktai nėra įvertinti bei sertifikuoti kaip kėlimo įrangos

vienetas, jie neturėtų būti naudojami.

Pavojai, susiję su sukamųjų užraktų užrakinimu, montavimu ir nuėmimu Pagrindiniai pavojai su kuriais susiduria „dokininkai“ yra susiję su sukamųjų užraktų atrakinimu:

raumenų ir kaulų pažeidimai, atsiradę vykdant ir naudojant atrakinimo polius;

prispaudimai krentant įrangai arba kitiems daiktams;

kritimai iš aukščio, kai yra dirbama ar einama netoli neapsaugotų kraštų;

kritimai iš aukščio, atliekant sukamųjų užraktų demontavimo darbus aukštyje;

paslydimai, užkliuvimai ir kritimai, kol yra dirbama ant nelygių, grublėtų, nestabilių, slidžių

arba apledėjusių, aplaistytų krovimo metu įvairiais slidžiais skysčiais paviršių;

elektros pavojus dėl pažeistų elektros kabelių iš šaldytuvų konteinerių;

odos sužnybimai, įpjovimai ir įbrėžimai.

Operacijos su pasukamaisiais užraktais – darbo sistemos Į šią operaciją turėtų būti sutelktas dėmesys planuojant, sisteminant darbą su pasukamaisiais

užraktais krantinėse:

saugios darbo pozicijos „dokininkai“, kurie atlieka darbus su pasukamaisiais užraktais

krantinėje transporto priemonių sraute;

darbuotojų darbo vietos, kurie susiję su keliamais kroviniais;

būdai, kaip saugiai elgtis montavimo metu, pašalinant sukamuosius užraktus, įskaitant šias

procedūras, t.y. atrenkant sugadintus sukamuosius užraktus ir atskiriant juos nuo tolesnio jų

naudojimo;

reikalingos asmeninės apsaugos priemonės;

saugus patekimas į sukamųjų užraktų sandėliavimo vietas;

sąveika tarp mobiliųjų įrenginių ir įrangos, kai šalinamos, keičiamos įrankių dėžes iš atviro

konteinerio;

eismo kontrolės sistemos, t.y. rankų signalai sustoti, eiti;

Automatinės sistemos buvo sukurtos sukamųjų užraktų nuėmimui ir montavimui, tačiau vis vien

reikalingas darbuotojo įsikišimas į šias operacijas ir tai nepanaikina prieš tai išvardintų galimų pavojų, todėl

jie turi būti atidžiai įvertinti.

Užstrigę sukamieji užraktai Sugadinti ar netinkamai sumontuoti sukamieji užraktai gali užstrigti bandant juos netaisyklingai

atrakinti. Taikant bet kokias priemones išlaisvinant įstrigusį konteinerį, reiktų atsižvelgti į papildomus

pavojus, pavyzdžiui, gali atsirasti kėlimo krano įtempimai, kai laivas yra siūbuojamas bangų, užraktai gali

atsirakinti veikiant šioms jėgoms.

Prieš pradedant užstrigusių užraktų atrakinimo procedūras, turi būti atsižvelgta į:

komunikavimą tarp visų su šiuo darbu susijusių darbuotojų;

prieigą prie darbo vietų šioje situacijoje;

visų galimų įtempimų pašalinimą kėlimo krano sistemoje;

montavimo problemų saugius sprendimo būdus, pavyzdžiui, naudojant ribines kėlimo kranų

apkrovas, kitus rankinius darbo įrankius, arba kaitinant užstrigusius užraktus.

Jei užraktų demontavimui planuojate naudoti kaitinimą, svarbu prieš pradedant šiuos darbus gauti

kapitono ar uosto vadovo leidimą. Paskyrų teikimo sistemos yra dažnai naudojamos ir taikomos atliekant

kaitinimo, pjovimo darbus ugnimi ir atkreipiamas dėmesys į:

kaitinimo bei pjovimo ugnimi darbų vietą bei pobūdį;

krovinio savybes – esant jiems pavojingiems, yra tikimybė, kad jie bus paveikti karščio

atliekant kaitinimo darbus ugnimi;

siūlomą laiko ir darbo trukmę;

terminus, kuriais galioja leidimas;

priemones, siekiant užkirsti kelią užsiliepsnojimui, bei pasiruošimą gesinti bet kokį kilusį

gaisrą;

tiesioginę darbus atliekančio asmens kontrolę.

Kai kurie laivai gali turėti sąvaržas, kurios yra pridėtos tarp kiekvieno apatinio konteinerio kampo,

tam, kad užstrigus užraktui galima būtų demontuoti sąvaržų pagalba. Šios sąvaržos turėtų būti naudojamos

tik sertifikuotos, paženklintos, taip pat skirtos būtent šiam naudojimui.

Krovininių konteinerių tvirtinimas - įvadas Krovininių konteinerių žemutiniuose lygiuose, konteinerinių laivų triumuose yra privalomas

konteinerių tvirtinimas bei krovinių stabilumo užtikrinimas laivo kelionės metu. Paprastai šie krovininiai

konteineriai yra sukrauti išilgai į laivo priekinę arba

galinę dalį, ar sukrauti laivo smaigalyje (90 laipsnių

kampu į laivą), tačiau retai šios kombinacijos

naudojamos kartu.

Konteinerių tvirtinimo procesas tokiu būdu praprastai

vadinamas „surišimu“ ir vykdomas naudojant metalinius

tvirtinimo strypus ar juostas, kabinamas į konteinerių

išlietą kampą, kurios vėliau yra sujungiamos su

srieginėmis sagtimis ar reguliuojamomis jungtimis,

pritvirtintomis prie laivo konstrukcijos. Strypai ar juostos

įtempiamos gali būti tada, kai konteineriai yra sukrauti į

rietuves. Paprastai strypai ar juostos yra 2,4 m ir 4,5 m

ilgio, ir nuo 13,5 iki 20 kg svorio. Kai kuriuose

konteineriniuose laivuose yra naudojamos ir grandininės

įtempimo jungtys, taip pat tvirtinamos prie laivo

konstrukcijos.

Pav. 13. Konteinerių tvirtinimo būdai.

Įtvirtinimo reikalavimai gali labai skirtis tarp skirtingų klasių konteinerinių laivų. Tvirtinimo

priemonės (Pav. 13) gali būti tokio ilgio, koks yra vienas sukrautų konteinerių lygis, ir būtinai tvirtinamos

sukryžminant jas prie laivo konstrukcijos. Toks pirmo lygio tvirtinimas turi būti sudvejintas bei rietuvių

kraštuose turi būti įtvirtintas ir antras konteinerių lygis tokiu pat kryžminiu būdu. Atskiri reikalavimai

krovininių konteinerių tvirtinimui įsakymu tvirtinami laivo vadovo ir kai kuriais atvejais yra iškabinami

matomose vietose netoli krovininių skyrių. Šių reikalavimų privalu visada laikytis.

Tvirtinimas atliekamas praėjimuose, tarpuose tarp rietuvių konteinerio dangčio lygyje arba žemiau jo

(Pav. 15) arba virš tvirtinimo platformos (Pav. 14) nuo kopėčių. Tvirtinimas taip pat yra atliekamas tarp

kombinuotų rietuvių, kur yra sukrauti 40 pėdų ar 20 pėdų konteineriai.

Pav. 14. Tvirtinimas nuo perėjimo platformų. Pav. 15. Tvirtinimas žemiau arba virš konteinerių dangčio lygio.

Tvirtinimo priemonės paprastai skirtos 8,6 pėdų aukščio

konteineriams tvirtinti. Tačiau naudojant 9,6 pėdų aukščio konteinerius

tvirtinimo juostų ir strypų ilgiai būna nepakankami, tada tenka naudoti

prailginimo detales (Pav. 16). Šio aukščio konteineriai tampa vis labiau

paplitę.

Pav. 16. Tvirtinimų prailginimai

Pavojai atliekant konteinerių tvirtinimą Pagrindiniai pavojai, su kuriais susiduria „dokininkai“, yra konteinerių tvirtinimo darbai:

raumenų ir kaulų pažeidimai, atsiradę keliant, dirbant su sunkiais tvirtinimo strypais ar juostomis

dažnai iš nepatogios pozicijos;

prispaudimai krentant tvirtinimo įrangai ar kitiems objektams;

kritimai iš aukščio, kol yra dirbama ant nelygiu, slidžių paviršių;

elektros srovės keliamas pavojus dėl pažeistų elektros kabelių iš šaldytuvų konteinerių;

darbuotojai, kurie dirba krantinėje, gali būti prispausti tvirtinimo strypų ar juostų krentančių iš

laivo.

Pagrindiniai tvirtinimo principai Kai yra kuriama saugi sistema darbui su konteinerių tvirtinimu, turi būti atsižvelgta į tai, ar:

reikalinga darbo jėga darbui atlikti - paprastai konteinerio tvirtinimas, atleidimas bus vykdomas

dviejų asmenų, kurių vienas tvirtins ar atleidinės strypus, juostas, o kitas pasukamuosius užraktus. Todėl

reiktų atkreipti dėmesį į darbo jėgos pajėgumus, t.y. ar šie asmenys galės atlikti jiems pateiktą užduotį

tvirtinant visus laive esančius konteinerius, taip pat į tvirtinimo priemonių tipą ir būklę, darbo apimties dydį;

privalomos asmeninėms apsaugos priemonėms;

paskirtos darbo vietos darbuotojams susijusiems su pakeltais kroviniais bei mobilia kėlimo

įranga. Konteinerių krovimas turi būti atliekamas iš eilės, t.y. visų pirma turi būti atpalaiduoti ir kraunami

konteineriai esantys iš krantinės pusės. Tai užtikrins, kad pakelti kroviniai nejudės virš ar netoli įtvirtinimų.

Kai yra pakraunami konteineriai į laivą, eiliškumas turi būti vykdomas priešinga tvarka;

numatytos saugios procedūros krovimui bei konteinerių tvirtinimui;

numatytos saugyklos nenaudojamųjų tvirtinimo reikmenų ir saugus jų transportavimas iš

saugyklos į darbui numatytą zoną;

reikalingos priemonės, kurių reikia siekiant apsaugoti „dokininkus“ nuo kritimo iš aukščio;

yra alternatyvios strategijos siekiant apsaugoti darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, jei fiziškai

apsaugos laive nėra. Pavyzdžiui, konteineris yra pakeltas už laivo borto, gali užtikrinti tinkamą „dokininkų“

apsaugą nuo kritimo, kai jie atlieka tvirtinimo darbus esant už borto;

įtvirtinta kritimą stabdanti sistema;

parengta tvarka siekiant užtikrinti pakankamą apšvietimą, kad galima būtų saugiai atlikti

tvirtinimo operacijas;

yra priemonės sistemingam, saugiam darbui užtikrinti, kuriomis vadovaujantis būtų galimybė

atlaisvinti įstrigusius tvirtinimo strypus konteinerių išlietuose kampuose. Pavyzdžiui, konteineris turi būti

perkeltas į krantinę su įstrigusia tvirtinimo reikmenų dalimi, kad visi darbuotojai susiję su šiuo darbu būtų

saugūs.

Konteinerių, sukrautų į 45 pėdų rietuves, tvirtinimas Naujausios kartos konteineriniai laivai sukonstruoti taip, kad juose tilptų 45 pėdų ilgio konteineriai.

Tačiau tiek 20 pėdų, tiek 40 pėdų konteineriai gali būti sukrauti į rietuves tokiu pat būdu, ko pasėkoje

padidėja atstumas tarp perėjimo tiltelio ir konteinerių rietuvių (Pav. 17). Tai didina riziką susižaloti atliekant

darbus rankomis, kadangi siekiant atpalaiduoti tvirtinimo reikmenis, demontavus juos tenka didesnį atstumą

nešti. Demontuojant strypus sumontuotus horizontaliu tvirtinimo metodu galimi tokie patys sužalojimai t.y.,

strypai tvirtinami horizontaliai tarp tvirtinimo platformos ir konteinerių kampinių tvirtinimo taškų (Pav. 18).

Šie aspektai turėtų būti nagrinėjami, taikant rizikos vertinimo nuostatas bei darbo sistemų kūrimą, kad būtų

galima atitinkamai sumažinti riziką iki priimtino lygio.

Pav. 17. 40 pėdų konteinerių tvirtinimas vietoje 45 pėdų. Pav. 18. Horizontalus konteinerių tvirtinimas.

Darbas aukštyje Vykdant krovininių konteinerių perkrovimo darbus, darbuotojams dažnai tenka dirbti aukštyje. Todėl

būtina visapusiškai įvertinti darbo aukštyje riziką, nustatyti kontrolės priemones ir parinkti tinkamas

asmenines apsaugos priemones. Patarimai darbdaviams vykdant darbus aukštyje:

vengti darbų aukštyje, kur tai yra įmanoma;

naudoti darbo priemones ir kitas priemones, apsaugančias nuo kritimo iš aukščio, ten kur

negalima išvengti darbo aukštyje;

kur negalima išvengti kritimo iš aukščio rizikos, naudoti darbo priemones ir kitas priemones, iki

minimumo sumažinančias galimo kritimo aukštį ir galimas pasekmes, jeigu kritimas įvyktų.

Yra keletas asmeninių apsaugos nuo kritimo iš aukščio sistemų ir įrangos tipų. Šių sistemų vartotojai

turi būti specialiai apmokyti, taip pat privaloma, kad darbų vadovas (kompetentingas asmuo) prižiūrėtų juos

darbo metu. Svarbu, kad naudojant ir prižiūrint asmeninių apsaugos nuo kritimo iš aukščio sistemą ir įrangą,

ji būtų parinkta tinkamiausia pagal atliekamo darbo specifiką ir prižiūrima vadovaujantis gamintojo

nurodymais.

Darbuotojų kritimo iš aukščio rizika turėtų būti pašalinta. Jei nėra saugių būdų patekti į darbo vietas

aukštyje, reikėtų apsvarstyti bei atlikti papildomą rizikos įvertinimą, parenkant alternatyvias saugias

priemones bei būdus patekimui į darbo vietas aukštyje. Patekimo į darbo vietas aukštyje priemonių

naudojimas apima:

darbuotojų kėlimo lopšiai keliami apglėbiamojo kėlimo įrenginio (Pav. 19);

darbuotojų kėlimo platforma (Pav. 20);

darbuotojų kėlimo lopšiai valdomi iš lopšio (Pav. 21).

Pav. 19. Darbuotojų kėlimo lopšiai

Pav. 21. Darbuotojų kėlimo lopšys valdomas iš lopšio

Pav. 20. Darbuotojų kėlimo platforma

Darbuotojams, vykdantiems darbus iš kėlimo lopšio, platformos ir kėlimo lopšio, kuris yra valdomas

iš lopšio, turi būti tinkamai įvertinta atliekamo darbo specifika ir užtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata

vadovaujantis Kėlimo kranų naudojimo taisyklių reikalavimais. Prieš naudojant šiuos kėlimo įrenginius bei

priemones, pilnas jų patikrinimas turi būti atliktas įskaitant ir:

antrinių apsaugos priemonių grandinių, mechanizmų ir tvirtinimo prie kranų taškų tinkamumą

naudojimui;

priežiūrą darbuotojų, kurie atlieka darbus aukštyje, jų kontrolė;

galimybę bendrauti tarp asmenų susijusių su šiuo darbu;

darbuotojų sugebėjimą stebėti aplink vykstančius veiksmus, būti atidiems;

kritimą eliminuojančių sistemų naudojimą, kad darbuotojas nepersiverstų ir neiškristų iš lopšio.

Darbuotojai, dirbantys darbus laivo denyje, susiduria su problema dėl prieigos taškų su kėlimo

lopšiais, platformomis ir t.t.. Kur šios situacijos atsiranda, turi būti tinkamai įvertinta rizika. Pavyzdžiui,

kritimą eliminuojančios kontrolės priemonės, tokios kaip kūno saugos diržai kartu su kritimą stabdančiomis

sistemomis. Pageidautina, kad atliekant darbą aukštyje būtų numatytos atramos (poilsio aikštelės)

darbuotojams. Jei kritimą stabdanti sistema yra naudojama, įsitikinkite, ar yra pakankamai erdvės, kad

kritimo įrangos darbui nebūtų trukdoma ir krentantis asmuo būtų sustabdytas. Taip pat turėtų būti skiriamas

asmuo, gelbėjimo darbams atlikti, kuris galėtų pakliūti pas patekusį bėdon asmenį nuo viršutinio tvirtinimo

taško.

Kompetencija, turima informacija, instruktavimas, mokymas ir priežiūra Visi dirbantys asmenys turi būti parengti ir įvertinti kompetentingo asmens, ar jie tinkami teikiamai

užduočiai atlikti. Taipogi didelį dėmesį reikia skirti darbuotojų alkoholio bei narkotikų vartojimo kontrolei,

tikrinimui ir monitoringui.

Visi darbuotojai, atliekantys darbą rankomis, turi būti supažindinti su adekvačia informacija,

instruktuoti, apmokyti bei prižiūrimi. Tai yra labai svarbu, kai darbą atlieka nenuolatiniai darbuotojai, kurie

iš esmės yra kompetentingi, bet neturi praktikos kėlimo darbuose bei krovinių tvarkyme rankomis. Visi

darbuotojai dalyvaujantys šiuose darbuose turi tiksliai žinoti, kas vadovauja darbams, šis faktas svarbus

nenuolatiniams darbuotojams dirbantiems krantinėje.

Prižiūrėtojai turėtų būti apmokyti, kompetentingi ir patyrę saugiai atlikti susijusius darbus bei teikti

kompetentingus patarimus darbuotojams.

Atliekant kasdieninius krovos darbus, darbų planavimas kiekvienai individualiai kėlimo operacijai

atlikti, atitenka kėlimo įrenginių operatoriui. Asmuo, atliekantis šias planavimo užduotis, privalo turėti

atitinkamų žinių ir patirties.

Krovinio kėlimo prižiūrėtojas ir stropuotojas turi turėti kompetencijos parenkant kėlimo įrenginių

reikmenis. Jie turėtų gauti tinkamą informaciją ir turėti praktinės patirties apie kėlimo įrenginių naudojimo

principus:

reikmenų parinkimą, naudojimą, kasdieninę ir techninę priežiūrą;

naudojimo apribojimus;

krovinio stropavimo metodus;

įvairių metodų įvertinimą naudojant ilgus stropus;

kėlimo įrenginių reikmenų ženklinimo supratimą;

reikmenų naudojimą įvertinant oro sąlygas.

Parengtos pagal Jungtinės Karalystės Saugos ir sveikatos valdybos HSE „Health and Safety in Ports

(SIP003) – Guidance on Container Handling“ medžiagą.

Parengė: Valstybinės darbo inspekcijos Technikos ir normatyvų skyrius.