saqartvelos ekonomikis mimartulebebi
TRANSCRIPT
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebisaqarTvelos ekonomikis mimarTulebebisaqarTvelos ekonomikis mimarTulebebisaqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi –––– 2000 weli #1 2000 weli #1 2000 weli #1 2000 weli #1 1
sarCevisarCevisarCevisarCevi
1 “saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebis” Sesaxeb 2
2 msoflio savaWro organizaciaSi gawevrianeba 3
3 Tavi I. mokle mimoxilva 5
4 Tavi II. erovnuli angariSebi da ekonomikis mTavari mimarTulebebi 10
5 Tavi III. saxelmwifo finansebi 30
6 Tavi IV. fuli da finansebi 42
7 Tavi V. saerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebi 49
8 Tavi VI. privatizacia 57
9 Tavi VII. dasaqmeba, Semosavlebi da socialuri uzrunvelyofa 66
10 kalendari 83
11 danarTi: saqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi:
sabWoeTis daSlidan mso-s wevrobamde, axali
regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba
evrokavSirTan 89
12 ekonomikuri glosariumi 115
13 statistikuri danarTi 125
14 abreviaturebi 138
“tasisis” da “ekonomikuri politikisa da samarTlebrivi sakiTxebis“tasisis” da “ekonomikuri politikisa da samarTlebrivi sakiTxebis“tasisis” da “ekonomikuri politikisa da samarTlebrivi sakiTxebis“tasisis” da “ekonomikuri politikisa da samarTlebrivi sakiTxebis
qarTulqarTulqarTulqarTul----evropuli sakonsultacio centris” Sesaxebevropuli sakonsultacio centris” Sesaxebevropuli sakonsultacio centris” Sesaxebevropuli sakonsultacio centris” Sesaxeb
,,saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi” aris proeqti, romlis dafinansebas
axorcielebs ,,tasisis” programis farglebSi momuSave ,,ekonomikuri politikisa da
samarTlebrivi sakiTxebis qarTul-evropuli sakonsultacio centri”.
,,tasisis” programa aris evrokavSiris iniciativa, romelic xels uwyobs axal
damoukidebel qveynebsa da monRoleTs da evrokavSirs Soris ekonomikisa da politikis
dargSi urTierTobebis harmoniul ganviTarebas.
,,tasisi” mWidrod TanamSromlobs partnior qveynebTan da uzrunvelyofs “nou-haus”
gadmocemas evropis saxelmwifo da kerZo organizaciebis farTo speqtridan: axorcielebs
konsultaciebsa da swavlebas, sakanonmdeblo da mmarTvelobis sistemis dawesebulebebisa da
organizaciebis gardaqmnasa da ganviTarebas, sapartnioro urTierTobebis damyarebas,
saerTaSoriso qselebis Camoyalibebas, erTobliv sacdel proeqtebs.
,,ekonomikuri politikisa da samarTlebrivi sakiTxebis qarTul-evropuli
sakonsultacio centri” Seiqmna 1998 wels “tasisis” farglebSi, raTa daexmaros saqarTveloSi
ekonomikuri da samarTlebrivi reformis ganxorcielebas. centris samoqmedo gegma moicavs
“saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebis” da analogiuri iuridiuli mimoxilvis gamocemas da
saqarTvelos mTavrobisTvis ekonomikuri da samarTlebriv sakiTxebSi konsultacias.
es publikacia dafinansebulia evrokavSiris tasisis programis mier, romelic grantebis meSveobiT afinansebs axal damoukidebel qveynebSi da monRoleTSi sabazro ekonomikisa da demokratiuli sazogadoebis ganviTarebis xelSewyobis nou-haus.
“saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebis” Sesaxeb“saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebis” Sesaxeb“saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebis” Sesaxeb“saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebis” Sesaxeb
2 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi –––– 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1
“saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebis” (sem) gamocemis mizania,
saqarTveloSi ekonomikuri reformis mimdinareobiT dainteresebul pirebs miawodos
ekonomikuri ganviTarebis msvlelobis mimoxilva. sem-i daarsda 1995 wels da
qveyndeba qarTul da inglisur enebze. es da wina gamocemebi xelmisawvdomia
internetis saSualebiT:
www.geplac.org
gamocema informacias Rebulobs rigi samTavrobo da arasamTavrobo
organizaciebidan, maT Soris statistikis saxelmwifo departamentidan, saqarTvelos
erovnuli bankidan, saxelmwifo socialuri uzrunvelyofis fondidan, finansTa
saministrodan, vaWrobisa da sagareo ekonomikur urTierTobaTa saministrodan,
saxelmwifo qonebis marTvis saministrodan, Sromisa da socialuri uzrunvelyofis
saministrodan da sxva saministroebidan da saxelmwifo departamentebidan. wyaro
miTiTebulia yvelgan, sadac ki es SesaZlebeli iyo. gansakuTrebiT unda aRiniSnos,
rom informaciis momwodeblebTan mWidro TanamSromlobis (regularuli
konsultaciebis) da maTi mxardaWeris gareSe am mimoxilvis momzadeba SeuZlebeli
iqneboda. sem-is mizania, sazogadoebisTvis xelmisawvdom informaciaze damyarebuli,
ekonomikis ganviTarebis tendenciebis damoukidebeli analizis warmodgena. garda
amisa, mocemulia rCevebi ekonomikuri politikis ganxorcielebis, ekonomikuri da sxva
informaciis Segrovebisa da gavrcelebis dargSi. gamocema miznad isaxavs
saqarTveloSi mimdinare ekonomikuri reformis mxardaWeras, masSi warmodgenilia
mxolod gamomcemelTa azri da igi ar asaxavs evropuli komisiis, tasisis
ekonomikuri politikisa da samarTlebrivi sakiTxebis qarTul-evropuli
sakonsultacio centrisa Tu saqarTvelos mTavrobis oficialur pozicias.
mkiTxvels SeuZlia misi citireba yovelgvari SezRudvis gareSe, im pirobiT, rom
wyaro saTanadod iqneba miTiTebuli.
damatebiTi informaciisaTvis gTxovT daukavSirdeT “saqarTvelos ekonomikis
mimarTulebebs” Semdeg misamarTze:
Tbilisi, al.yazbegis gamziri 42Tbilisi, al.yazbegis gamziri 42Tbilisi, al.yazbegis gamziri 42Tbilisi, al.yazbegis gamziri 42
tel: Tbilisi (995 32) 53 71 40/42/43/45/46tel: Tbilisi (995 32) 53 71 40/42/43/45/46tel: Tbilisi (995 32) 53 71 40/42/43/45/46tel: Tbilisi (995 32) 53 71 40/42/43/45/46
faqsi: Tbilisi (995 32) 53 71 38 faqsi: Tbilisi (995 32) 53 71 38 faqsi: Tbilisi (995 32) 53 71 38 faqsi: Tbilisi (995 32) 53 71 38
pirdapiri pirdapiri pirdapiri pirdapiri
tel/faqsi: (995 32) 53 71 39 tel/faqsi: (995 32) 53 71 39 tel/faqsi: (995 32) 53 71 39 tel/faqsi: (995 32) 53 71 39
el el el el----fosta: fosta: fosta: fosta: [email protected]
“saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebis” am gamoSvebaze muSaobdnen:
daviT jinjolia, natalia kakabaZe, dimitri qemokliZe, goCa kereseliZe, sofiko daviT jinjolia, natalia kakabaZe, dimitri qemokliZe, goCa kereseliZe, sofiko daviT jinjolia, natalia kakabaZe, dimitri qemokliZe, goCa kereseliZe, sofiko daviT jinjolia, natalia kakabaZe, dimitri qemokliZe, goCa kereseliZe, sofiko
xmalaZe, paata xoxobaSvilvi, danielxmalaZe, paata xoxobaSvilvi, danielxmalaZe, paata xoxobaSvilvi, danielxmalaZe, paata xoxobaSvilvi, daniel linoti, vaxtang marsagiSvili, erekle naTaZe, linoti, vaxtang marsagiSvili, erekle naTaZe, linoti, vaxtang marsagiSvili, erekle naTaZe, linoti, vaxtang marsagiSvili, erekle naTaZe,
veronika Snaideri, saimon stouni, irakli wereTeli.veronika Snaideri, saimon stouni, irakli wereTeli.veronika Snaideri, saimon stouni, irakli wereTeli.veronika Snaideri, saimon stouni, irakli wereTeli.
msomsomsomso----Si gawevrianebaSi gawevrianebaSi gawevrianebaSi gawevrianeba
saqarTvelossaqarTvelossaqarTvelossaqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi ekonomikis mimarTulebebi ekonomikis mimarTulebebi ekonomikis mimarTulebebi –––– 2000 2000 2000 2000 weli, #1 weli, #1 weli, #1 weli, #1 3
xuTwliani procesixuTwliani procesixuTwliani procesixuTwliani procesi
2000 wlis 14 ivniss saqarTvelo msoflio savaWro organizaciis
sruluflebiani wevri gaxda. mso-Si gawevrianeba im procesis Sedegia, romelic
prezidentma eduard SevardnaZem 1994 wels wamoiwyo: Camoyalibda samuSao jgufi,
romelsac unda daewyo molaparakebebis warmoeba "Zveli" GATT-s (saerTo SeTanxmeba
tarifebsa da vaWrobis Sesaxeb) organizaciasTan. 1996 wels, saqarTvelom gaakeTa
oficialuri ganacxadi mso-Si gawevrianebis Taobaze. pirveli Sedegebi gamoikveTa
ukve 1998 wlis bolos, rodesac ZiriTadi molaparakebebi momsaxurebiT vaWrobis
Taobaze dasrulda da iaponiasa da saqarTvelos Soris miRweul iqna SeTanxmeba.
sabolood, e.w. "mso-Si gawevrianebis protokols", xeli moewera 1999 wlis oqtombers.
is faqti, rom am proceduram esoden swrafad Caiara, garkveul wilad, im
mniSvnelovani progresis amsaxvelia, romelsac saqarTvelom reformebis gatarebis,
liberalizaciisa da integraciis procesTan dakavSirebiT miaRwia.
uflebauflebauflebaufleba----valdebulebanivaldebulebanivaldebulebanivaldebulebani
mso-s wevroba gulisxmobs rogorc uflebebs, aseve im valdebulebebsac,
romlebic gavlenas moaxdenen qveynis ekonomikuri kavSirebis ganviTarebaze da
saqarTvelos ekonomikis formirebaze.
tarifebis ganrigitarifebis ganrigitarifebis ganrigitarifebis ganrigi
mso-s samarTlebrivi bazis erT-erT umTavres damaxasiaTebel niSans
warmoadgens is, rom importirebul saqonelze yvela dawesebuli tarifi Semdgom
zrdasTan mimarTebaSi bmuli unda iyos. saqarTvelos SemTxvevaSi, saboloo
winadadebis safuZvelze, saSualo bmuli tarifis ganakveTi dafiqsirda 16,5
procentze soflis meurneobis produqtebisaTvis da 10,1 procentze - samrewvelo
saqonlisaTvis.
valdebulebvaldebulebvaldebulebvaldebulebebi momsaxurebasTan dakavSirebiTebi momsaxurebasTan dakavSirebiTebi momsaxurebasTan dakavSirebiTebi momsaxurebasTan dakavSirebiT
momsaxurebis sferoSi saqarTvelos valdebulebebis Sedarebisas,
liberalizaciis done bevrad aRemateba im dones, romelic ganviTarebadi
qveynebisaTvis aris gaTvaliswinebuli da, garkveul wilad, sakmaod axlos aris
centraluri da aRmosavleTi evropis im qveynebis liberalizaciis donesTan,
romlebic, rogorc mosalodnelia, uaxloes momavalSi Sevlen evrokavSiris wevri
qveynebis ricxvSi.
liberaluri pozicialiberaluri pozicialiberaluri pozicialiberaluri pozicia
zogadad, saqarTvelos savaWro politika sakmaod liberaluria. aseTma
poziciam SesaZlebeli gaxada saqarTvelos miReba mso-Si. amave dros, mso-Si
gawevrianeba saSualebas miscems qarTvel mewarmeebsa da vaWrebs isargeblon
msomsomsomso----Si gawevrianebaSi gawevrianebaSi gawevrianebaSi gawevrianeba
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi –––– 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 4
upiratesi xelSewyobis reJimis statusidan gamomdinare SedegebiT eqsportisas 130-ze
met qveyanaSi. mso-Si gawevrianeba gazrdis adgilobrivi kompaniebis dainteresebas
imaSi, rom met efeqturobas miaRwion da agreTve, xels Seuwyobs ucxoeli
investorebis mozidvas saqarTveloSi da, Sesabamisad, eqsportze orientirebuli
saqmianobis ganviTarebasac.
Tu gaviTvaliswinebT saqarTvelos ekonomikis mcire masStabs da aseve im
faqts, rom saqarTvelos savaWro balansi udaod saWiroebs gaumjobesebas eqsportis
ganviTarebis xarjze, proteqcionisturi midgomis mxardaWera naklebad aris
dasaSvebi. mTel rig empiriul kvlevebSi yuradReba gamaxvilebulia imaze, rom
liberaluri savaWro politika dadebiTad moqmedebs zrdaze, Semosavlebsa da qveynis
social-ekonomikur keTildReobaze.
daniel linoti, GEPLAC-s ekonomikuri jgufis xelmZRvaneli
wyaroebi: "saqarTvelo da msoflio savaWro organizacia", GEPLAC-i da MTFER-i, 1999 w. agreTve, ix. sem-i, 1999 w. #4, statistikuri danarTi.
Tavi pirveli. mokle mimoxilvaTavi pirveli. mokle mimoxilvaTavi pirveli. mokle mimoxilvaTavi pirveli. mokle mimoxilva
saqarTvelos saqarTvelos saqarTvelos saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi ekonomikis mimarTulebebi ekonomikis mimarTulebebi ekonomikis mimarTulebebi –––– 2000 2000 2000 2000 weli, #1weli, #1weli, #1weli, #1 5
erovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebi erovnuli angariSebierovnuli angariSebierovnuli angariSebierovnuli angariSebi
pesimisturi prognozebis miuxedavad, 1999 wlis meore kvartlidan warmoebaSi, soflis meurneobasa da vaWrobaSi arsebiTi winsvla aRiniSna, ramac dadebiTad imoqmeda qveynis saerTo ekonomikur mdgomareobaze. 1999 wels mSp-s zrdam 3,0 procenti Seadgina. wina wlebis msgavsad, mrewveloba, soflis meurneoba, transporti da kavSirgabmuloba wamyvan seqtorebad rCeba. statistikuri aRricxvis meTodebis gaumjobesebis Sedegad, ukanaskneli periodisaTvis mSp-s maCvenebeli gadasinjvis Semdeg, nominalur gamosaxulebaSi, 30 procentiT Semcirda. eqsportis moculoba 9,8 procentiT meti iyo, vidre 1998 wels. wlis ganmavlobaSi eqsportis wminda matebam 29 milioni aSS dolari Seadgina: wlis pirvel naxevarSi 21 milioni aSS dolariT Semcirebis Semdeg, meore naxevarSi moxda mkveTri zrda 51 milioni aSS dolaris odenobiT. eqsportis maCveneblis vardna wlis pirvel naxevarSi SeiZleba 1998 wlis bolos ruseTis finansur kriziss mivaweroT, xolo 1999 wlis meore naxevarSi aRniSnuli mateba imaze miuTiTebs, rom saqarTveloSi, adgilobrivi valutis gaufasurebiT Seqmnili eqsportisaTvis xelsayreli pirobebis gamoyeneba daiwyo. 2000 wlis 1 ianvris mdgomareobiT, gamoyofili kreditebis mTlianma odenobam 2,040,08 milioni aSS dolari Seadgina, aqedan 1,750,74 milioni aSS dolari aTvisebul iqna. sagareo vali Zalze didia da valis momsaxurebis gadasaxadebi kvlavac sagrZnoblad moqmedebs saqarTvelos Semosavlebze ucxour valutaSi.
soflis meurneobasoflis meurneobasoflis meurneobasoflis meurneoba soflis meurneobis seqtorisTvis biujetidan Tanxebis gamoyofasTan
dakavSirebiT Seqmnili mdgomareoba kvlavac arasaxarbieloa: 2000 wlis pirveli kvartlis ganmavlobaSi gegmiT gaTvaliswinebuli Tanxis sul 8,3 procenti iqna gamoyofili. im faqtis miuxedavad, rom soflis meurneobisa da kvebis saministros biujeti saqarTveloSi evrokavSiris kvebis uzrunvelyofis programiT aris uzrunvelyofili, saministrom ver moaxerxa agraruli seqtorisTvis saxelmwifo biujetSi gaTvaliswinebuli Tanxebis gamoyofa.
Txilis eqsporti sul ufro metad iqcevs yuradRebas, rogorc qveynis sagareo
vaWrobis erT-erTi yvelaze swrafad mzardi mimarTuleba. 1999 wels Txilis eqsportma gadaaWarba Rvinis da Cais eqsports. Txilis moSenebis ganviTarebisaTvis SemuSavda specialuri saxelmwifo daxmarebis programa; Tumca, es proeqti msxvil saxelmwifo investiciebs saWiroebs, 2000 wlis biujetSi ki axali meurneobebisaTvis sul 102 aTasi laria gamoyofili.
warmoebawarmoebawarmoebawarmoeba gasuli wlis bolodan, warmoebis moculoba gaizarda, kerZod ki, samTo-
mompovebeli, gadamamuSavebeli mrewvelobis, eleqtroenergiis, gazisa da wylis momaragebis seqtorebSi. mrewvelobis saministros monacemebis Tanaxmad, 1999 wlis ganmavlobaSi warmoebis mTliani moculoba 7,4 procentiT gaizarda. 1999 wels, mrewvelobis saministros daqvemdebarebaSi myofi kompaniebis mier biujetSi gadaricxulma Tanxam 20,5 milioni lari Seadgina, rac orjer aRemateba 1998 wels gadaricxul Tanxas. am kompaniebis eqsportma maTi mTliani produqciis 48 procenti Seadgina, rac agreTve daaxloebiT orjer metia vidre wina wels.
mokle momixilvamokle momixilvamokle momixilvamokle momixilva
saqarTvelossaqarTvelossaqarTvelossaqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi ekonomikis mimarTulebebi ekonomikis mimarTulebebi ekonomikis mimarTulebebi –––– 2000 2000 2000 2000 weli, #1 weli, #1 weli, #1 weli, #1 6
infrastruqturainfrastruqturainfrastruqturainfrastruqtura Savi zRvis qveynebis vaWrobisa da ganviTarebis banki apirebs foTi-varnas
optikur-boWkovani wyalqveSa kavSiris xazis (FOSCR) proeqtis dafinansebas. FOSCR-is proeqti TRACECA-s (evropa-kavkasiis satransporto koridori) infrastruqturisa da axali abreSumis gzis didi satransporto koridoris erT-erTi mTavari damakavSirebeli nawili gaxda.
saqarTvelos mTavrobam da potenciur investorTa jgufma SeaTanxmes baqo-
Tbilisi-jeihanis mTavari milsadenis proeqtis ganviTarebis pirveli etapis dasrulebis pirobebi.
investiciebiinvesticiebiinvesticiebiinvesticiebi
saqarTvelos ekonomikaSi EBRD-i erT-erT yvelaze msxvil investors
warmoadgens. 1999 wlis 31 dekembris mdgomareobiT, EBRD-is saqarTveloSi ukve gaformebuli aqvs ToTxmeti sainvesticio proeqti, romelTa saerTo Rirebuleba 169,3 milion evros Seadgens. infrastruqturis saxelmwifo proeqtebis realizaciis garda, EBRD-i yuradRebas amaxvilebs agreTve kerZo seqtoris proeqtebzec finansur, eleqtroenergiis ganawilebis, mrewvelobis, soflis meurneobis, navTob-mompovebel da sxva seqtorebSi.
1999 wels da 2000 wlis pirvel kvartalSi saqarTveloSi ucxouri
investiciebis mniSvnelovani Semcireba aRiniSneboda, gansakuTrebiT, ucxouri investiciebisa ZiriTad kapitalSi.
saxelmwifo finansebisaxelmwifo finansebisaxelmwifo finansebisaxelmwifo finansebi 1999 wels, saxelmwifo biujetSi Sevida 629,2 milioni lari (kapitaluri Semosavlebis garda), rac gegmiT gaTvaliswinebuli maCveneblis 72,9 procentia. sagadasaxado Semosavlebma, navaraudevi 561,7 milioni laris nacvlad, 414,4 milioni lari Seadgina. ucxourma grantebma, mosalodneli 86,4 milioni laridan, mxolod 55,8 procenti Seadgina. socialuri uzrunvelyofis, dasaqmebisa da sagzao fondebidan miRebulma Semosavlebma, centraluri biujetidan miRebuli transferebis CaTvliT, Sesabamisad biujetiT gaTvaliswinebuli Semosavlebis 94, 94 da 121 procenti Seadgina. 1999 wlis saxelmwifo biujetis xarjebis maCvenebeli, ramodenime gadasinjvisa da Sesworebis Semdeg, 1,232 milion larze iqna dafiqsirebuli. realuri xarjebi am maCveneblis sam meoTxedze naklebi iyo: realurad, mxolod 904,8 milioni lari daixarja. centraluri biujetis xarjebma 758,5 milioni lari Seadgina, anu dagegmilis 70 procentamde. Sagadasaxado sferos susti administrirebis gamo, ekonomikis sxvadasxva seqtorebze saerTo sagadasaxado datvirTvis ganawileba ukiduresad uTanabrod xdeba. es xels uSlis resursebis efeqtur ganawilebas da aferxebs zogierTi seqtoris zrdas. is seqtorebi, romlebic gadasaxadebs ar ixdian, investiciebidan ufro maRal Semosavlebs iReben; im SezRuduli danazogebs gamoyeneba, romlebsac isini iTviseben, sxva seqtorebis ganviTarebis mizniT SeiZleboda. mTavroba apirebs reformis gatarebas gadasaxadebis administrirebis sferoSi. es reforma moicavs: funqcionalurad qmediTunariani organizaciuli struqturis SemuSavebas; Sida kontrolis meqanizmis Semdgom daxvewas; kompiuterizacias; kadrebis Semcirebas; kompensaciis gazrdas; kadrebis SerCevisa da dawinaurebis procedurebis gaumjobesebas; da kadrebis momzadebisaTvis saWiro pirobebis Seqmnas departamentSi.
fuli da finansebifuli da finansebifuli da finansebifuli da finansebi
mokle momixilvamokle momixilvamokle momixilvamokle momixilva
saqarTvelossaqarTvelossaqarTvelossaqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi ekonomikis mimarTulebebi ekonomikis mimarTulebebi ekonomikis mimarTulebebi –––– 2000 2000 2000 2000 weli, #1 weli, #1 weli, #1 weli, #1 7
2000 wlis pirvel kvartalSi Catarda eqvsi 28-dRiani saxazino valdebulebebis
auqcioni. aRiniSneboda saprocento ganakveTebis klebis tendencia, xolo emisiebis
moculoba izrdeboda. seb-s mTavar mizans meoradi bazris ganviTareba warmoadgens,
rac garkveul Zalisxmevas saWiroebs rogorc seb-is, aseve komerciuli bankebis
mxridan.
2000 wlis pirvel kvartalSi, 7-dRiani sakredito auqcionebis saerTo
moculobam 23,8 milioni lari Seadgina. seb-is mier aRebulma sesxebma 19 milioni
lari Seadgina; saSualo saprocento ganakveTi 22,7 procenti iyo. 2000 wlis pirvel
kvartalSi, 60-dRiani auqcionebis saerTo moculobam 5,5 milioni lari,
bankTaSorisma vaWrobam 1,5 milioni lari, xolo wliurma saprocento ganakveTma 26
procenti Seadgina. 2000 wlis pirvel kvartalSi, 60-dRiani sakredito auqcionebis
moculobam 100 aTasi lari Seadgina. 2000 wlis pirvel kvartalSi 90-dRiani
sakredito auqcionebi ar gamarTula, vinaidan bankebma savaluto riskis Tavidan
acileba arCies.
saerTaSoriso vaWrobasaerTaSoriso vaWrobasaerTaSoriso vaWrobasaerTaSoriso vaWroba
2000 wlis pirveli kvartlis ganmavlobaSi, saqarTvelos savaWro balansi
gaumjobesda. savaWro deficitma 90,3 milioni aSS dolari Seadgina, kerZod 31
milioni aSS dolariT naklebi vidre 1999 wlis pirvel kvartalSi. saqarTvelos
uaryofiTi savaWro balansi hqonda 70 qveyanasTan, xolo dadebiTi mxolod 18
qveyanasTan. aqedan, yvelaze dadebiTi balansi saqarTvelos hqonda TurqeTTan da
siriasTan. mezobeli qveynebi – ruseTi, azerbaijani, somxeTi da TurqeTi, kvlavac
saqarTvelos mTavar saeqsporto bazrebad rCeba. amasTan, mniSvnelovani zrda
aRiniSneba aseve saqarTvelos evrokavSiris qveynebTan savaWro urTierTobebis
ganviTarebis mxriv. am TvalsazrisiT, germania saqarTvelosTvis erT-erTi yvelaze
msxvili importiori qveyana.
20 aprils saqarTvelos parlamentma moaxdina saqarTvelos mso-Si
gawevrianebis dokumentis ratifikacia. manamde, 1999 wlis 6 oqtombers, mso-s
generalurma sabWom daamtkica saqarTvelos samuSao jgufi da e.w. “gawevrianebis
protokoli”. 14 ivniss, mso-s samdivnos mier Setyobinebis miRebis Semdeg, saqarTvelo
mso-s 137-e wevri gaxda.
privatizacia privatizacia privatizacia privatizacia
2000 wlis pirvel kvartalSi privatizaciis procesSi mcire winsvla
aRiniSneboda. miuxedavad imisa, rom ganxorcielda zogierTi msxvili sawarmos
privatizacia (gaiyida kaspis cementi da saqenergoremonti, xolo Tuji XXI marTvaSia
gadacemuli) tenderebis umetesobam investorebi ver moizida. bevri msxvili sawarmo
isev gasayidad aris gamotanili. saxelmwifo qonebis marTvis saministrom Seamcira am
sawarmoTa aqciebis sawyisi gasayidi fasi, zogierT SemTxvevaSi sainvesticio
moTxovnac ki Semcirda. Tumca, tenderis pirobebi igive rCeba, rac am sawarmoTa
gayidvas gaarTulebs. yvelaze didi warmatebiT mimdinareobs eleqtroenergiis
gamanawilebeli da gamommuSavebeli obieqtebis privatizaciis procesi, romelic 1999
wlis bolos daiwyo da, umetes SemTxvevebSi, 2000 wlis pirvel kvartalSi dasrulda.
satelekomunikacio seqtoris privatizaciaSi finansuri konsultantis statusi
mokle momixilvamokle momixilvamokle momixilvamokle momixilva
saqarTvelossaqarTvelossaqarTvelossaqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi ekonomikis mimarTulebebi ekonomikis mimarTulebebi ekonomikis mimarTulebebi –––– 2000 2000 2000 2000 weli, #1 weli, #1 weli, #1 weli, #1 8
“komercbankma” moipova. Sps “saqarTvelos eleqtrokavSiri” da saqarTvelos
telekomis gayidva mimdinare wlis bolosTvis aris dagegmili.
dasaqmeba, Semosavlebi da socialuri uzrunvelyofis sistedasaqmeba, Semosavlebi da socialuri uzrunvelyofis sistedasaqmeba, Semosavlebi da socialuri uzrunvelyofis sistedasaqmeba, Semosavlebi da socialuri uzrunvelyofis sistemamamama
Sromis bazariSromis bazariSromis bazariSromis bazari
iseT pirobebSi, rodesac umuSevrobis da TviTdasaqmebis registracia kvlavac
problematuri rCeba, Sromis bazarze arsebuli mdgomareobis Sesaxeb informaciis
yvelaze saimedo wyaroebs ssd-s mier samuSao Zalis erovnuli gamokvleva da ssd-s
mimdinare SinameurneobaTa gamokvleva warmoadgens. miuxedavad imisa, rom 1999 wlis
pirveli kvartlidan dasaqmeba izrdeba, xolo umuSevroba (Sso-s standartiT)
TandaTanobiT klebulobs, 1999 wels 1998 welTan SedarebiT, dasaqmebulTa ricxvi
Semcirda, xolo umuSevroba gaizarda. 1999 wlis bolos, samuSao Zalis monawileobis
koeficienti 63,5 procentamde daeca. TviTdasaqmeba Warbobs dasaqmebas, xolo
TviTdasaqmebaSi Warbobs TviTdasaqmeba soflis meurneobis seqtorSi (88,6 procenti),
romelic mxolod saarsebo minimums uzrunvelyobs. 1999 wlis meoTxe kvartalSi, ssd-
s samuSao Zalis gamokvlevis Sedegebze dafuZnebuli umuSevrobis erovnuli
maCvenebli Sso-s “mkacri” Sefasebis standartiT 14,8 procents Seadgenda, xolo Sso-
s “Serbilebuli” standartiT – 17,3 procents. arasruli dasaqmeba, SeniRbuli da
faruli umuSevroba kvlavac farTodaa gavrcelebuli, xolo muSakTa didi nawili
uvado SvebulebaSia gaSvebuli.
xelfasebixelfasebixelfasebixelfasebi
mTeli ekonomikis masStabiT, minimaluri Tviuri xelfasi 1999 wlis ivnisSi prezidentis mier gamocemuli gankargulebis safuZvelze, 20 larze iqna dafiqsirebuli. amiT oTxwliani intervalis Semdeg, minimaluri xelfasis principi xelaxla iqna SemoRebuli. M1999 wels, mTels qveyanaSi saSualo Tviuri xelfasi 61,2 lars Seadgenda. nominalur gamosaxulebaSi xelfasebi mcireoden matebas asaxaven, xolo realurad xelfasebi klebas ganagrZobs. saxelmwifo seqtoris bevri muSaki mxolod simbolur xelfass Rebulobs da Tanac araregularulad, xolo xelfasebze davalianebis dagroveba kvlavac grZeldeba.
Semosavlebis struqturaSemosavlebis struqturaSemosavlebis struqturaSemosavlebis struqtura
gasuli periodis ganmavlobaSi SinameurneobaTa saerTo SemosavlebSi ramdenadme arsebiTi zrda ar asaxula; piriqiT, saSualo wliuri absoluturi cifrebis mcireodeni zrda, inflaciis donis zrdas Tu gaviTvaliswinebT, SinameurneobaTa biujetis saerTo mdgomareobis gauaresebaze miuTiTebs. arafuladi Semosavali kvlavac SinameurneobaTa biujetis mniSvnelovan nawils Seadgens, gansakuTrebiT ki mcireSemosavliani Sinameurneobebis biujetis Semosavlebis. fuladi Semosavlebis indikatorebi nominalur matebasac ki ar asaxaven. anazRaurebad samsaxurSi dakavebulTa Semosavlebi izrdeba, xolo TviTdasaqmebulTa Semosavlebi klebulobs, rac kerZo seqtorSi daqiravebul muSakTa ricxvis matebas da TviTdasaqmebis arastabilurobas asaxavs.
mokle momixilvamokle momixilvamokle momixilvamokle momixilva
saqarTvelossaqarTvelossaqarTvelossaqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi ekonomikis mimarTulebebi ekonomikis mimarTulebebi ekonomikis mimarTulebebi –––– 2000 2000 2000 2000 weli, #1 weli, #1 weli, #1 weli, #1 9
socialuri uzrunvelyofis sistema socialuri uzrunvelyofis sistema socialuri uzrunvelyofis sistema socialuri uzrunvelyofis sistema
socialuri sferos reforma dRis wesrigSi dgas da gardamavali periodis mosalodnelze ufro metad gaxangrZlivebis pirobebSi socialuri politikis mniSvnelobac izrdeba. dResdReobiT, socialuri uzrunvelyofis sistema, rogorc Cans, ar aris sakmarisad efeqturi, raTa uzrunvelyos RaribTa dacvis srulyofili meqanizmi da ver axerxebs xandazmulTa yvelaze elementaruli moTxovnilebebis dakmayofilebas. amJamad, sagadasaxado Semosavlebis Segrovebis dabali donis gamo ver xerxdeba pensiebisa da mizanmimarTuli socialuri daxmarebebis sruli dafinanseba, xolo daxmarebebis ganakveTis gazrdaze laparakic ki zedmetia. pirvel rigSi, unda moxdes dagvianebuli xelfasebis gadaxda, rac gaxdeba winapiroba sapensio davalianebis dafarvisa. saxelmwifos mier gaTvaliswinebuli socialuri dacvis sistema safuZvlian restruqturizacias moiTxovs, rac finansuri krizisis pirobebSi, did Zalisxmevas saWiroebs. es Zalisxmeva mizanmimarTuli unda iyos ekonomikurad sicocxlisunariani, xelmisawvdomi da Tanabari socialuri uzrunvelyofis sistemis Seqmnaze, romelic xels Seuwyobs qveynis social-ekonomikur ganviTarebas.
Tavi meore: erovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebiTavi meore: erovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebiTavi meore: erovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebiTavi meore: erovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebi
saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi –––– 2000 2000 2000 2000 weli, #1 weli, #1 weli, #1 weli, #1 10
1998 wlis meore naxevris finansurma da sabiujeto krizisma uaryofiTad
imoqmeda qveynis ekonomikur ganviTarebaze, rac gansakuTrebiT SesamCnevi gaxda 1999
wlis pirvel kvartalSi. 1999 wlis meore kvartlidan, pesimisturi prognozis
miuxedavad, mniSvnelovani winsvla aRiniSna warmoebis, soflis meurneobisa da
vaWrobis seqtorebSi, ramac dadebiTi gavlena moaxdina saqarTvelos saerTo
ekonomikur maCveneblebze. 1999 wlis ganmavlobaSi finansur seqtorSi mniSvnelovani
cvlilebebi moxda, rac ZiriTadad ganpirobebuli iyo: regulirebadi mcocavi
savaluto kursidan Tavisuflad mcocavi savaluto kursis reJimze gadasvliT,
Tambaqosa da alkoholur sasmelebze aqcizis dawesebiT da garda amisa,
energoresursebis tarifebisa da fasebis matebiT. 1999 wlis pirveli cxra Tvis
manZilze dafiqsirebuli kursis meryeobis Semdeg, erovnuli valuta stabiluri
gaxda da dekemberSi lari/dolaris saSualo gacvliTi kursi 1,953-mde gaizarda,
maSin roca aprilSi saSualo gacvliTi kursi 2,186 iyo. 1999 wels inflaciam 10,9
procenti Seadgina, rac biujetiT gaTvaliswinebul maCvenebelze sul 0,2 procentiT
metia. warmoebis moculoba 7,4 procentiT gaizarda. 1998 wlis Sesabamis periodebTan
SedarebiT ekonomikurma zrdam, 1999 wlis pirveli kvartalSi 1,9 procentidan, meore
kvartalSi 3 procents miaRwia. Tumca, es bevrad Camouvardeba mosalodnel
maCvenebels, rac eWvis qveS ayenebs biujetis Semosavlebis prognozs. (biujetis
cvlilebebis Sesaxeb Semdgomi informaciisTvis ix. Tavi mesame).
cxrili 2.1: erovnuli ekonomikis ZiriTadi indikatorebi 1999 wlisaTvis cxrili 2.1: erovnuli ekonomikis ZiriTadi indikatorebi 1999 wlisaTvis cxrili 2.1: erovnuli ekonomikis ZiriTadi indikatorebi 1999 wlisaTvis cxrili 2.1: erovnuli ekonomikis ZiriTadi indikatorebi 1999 wlisaTvis ---- 1998 1998 1998 1998
welTan SedarebiT welTan SedarebiT welTan SedarebiT welTan SedarebiT
(1998=100)
mSp 103.0
mrewveloba 104.8
soflis meurneoba 108.0
investiciebi ZiriTad kapitalSi 42.9
transportis tvirTbrunva 86.8
m/S sarkinigzo transportis tvirTbrunva 122.0
sacalo vaWrobis da restornebis brunva 104.6
sagareo vaWrobis brunva 80.5
eqsporti 125.8
importi 70.5
registrirebuli umuSevrebis ricxvi 103.9
samomxmareblo fasebis indeqsi 110.9 wwwwyaro: statistikis saxelmwifo departamentiyaro: statistikis saxelmwifo departamentiyaro: statistikis saxelmwifo departamentiyaro: statistikis saxelmwifo departamenti
* 1999 wlis bolo 1998 welTan SedarebiT* 1999 wlis bolo 1998 welTan SedarebiT* 1999 wlis bolo 1998 welTan SedarebiT* 1999 wlis bolo 1998 welTan SedarebiT
mSpmSpmSpmSp da ZiriTadi mimarTulebebi da ZiriTadi mimarTulebebi da ZiriTadi mimarTulebebi da ZiriTadi mimarTulebebi
ssd-s winaswari monacemebiT, 1999 wels mSp-s zrdam 30 procenti Seadgina.
iseve, rogorc wina wlebSi, ekonomikis wamyvani seqtorebia mrewveloba, soflis
meurneoba, transporti da kavSirgabmuloba. 1999 wels, soflis meurneobis seqtorSi
Seqmnili damatebuli Rirebuleba 5,6 procentiT gaizarda da 1998 welTan SedarebiT,
am seqtoris pozicia gamyarda. Sesabamisi periodis ganmavlobaSi, mrewvelobaSi
erovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebi
saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi –––– 2000 2000 2000 2000 weli, #1 weli, #1 weli, #1 weli, #1 11
damatebuli Rirebuleba gaizarda 5,7 procentiT, maSin roca 1999 wlis pirvel
kvartalSi es zrda 2,6 procents Seadgenda. wina wlebSi vardnis Semdeg, 1999 wels
mrewvelobis zrda SeiZleba ufro xelsayrel realur gacvliT kurss mivaweroT
(adgilobrivi nawarmiT importis Canacvleba). transporti da kavSirgabmuloba
dinamiurad ganviTarebadi saqmianobis seqtorebs warmoadgens. am seqtorebSi Seqmnili
damatebuli Rirebuleba, iseve rogorc wina wlebSi, stabilurad matulobs.
umniSvnelod gaizarda vaWroba da misi wili qveynis saerTo damatebul
RirebulebaSi kvlavac maRalia (11,7 procenti).
1998 welTan SedarebiT, 1999 wels savaWro balansis deficiti 1,8 procentiT
Semcirda, xolo eqsportis moculoba 26,8 procentiT gaizarda. 1999 wlis
ganmavlobaSi gaizarda sastumroebisa da restornebis momsaxureba da mSp-Si am
seqtoris wilma 2,4 procents miaRwia. wminda gadasaxadebi gaizarda 9,4 procentiT,
magram sxva sagadasaxado da arasagadasaxado Semosavlebis klebis gamo biujetis
Sesruleba srulad ar moxerxda da mTeli am periodis ganmavlobaSi xdeboda
biujetis Semcirebebi. es agreTve farul ekonomikasa da qveynis ekonomikaSi mis did
wilze miuTiTebs, romelic kvlav maRali rCeba arafinansur korporaciaTa seqtorSi
(45-50 procenti).
cxrili 2.2: mSpcxrili 2.2: mSpcxrili 2.2: mSpcxrili 2.2: mSp----s realuri cvlilebebi, 1999 welis realuri cvlilebebi, 1999 welis realuri cvlilebebi, 1999 welis realuri cvlilebebi, 1999 weli
(1998=100)
seqtori 1999 w el i wil i 1999
1998 w el Tan wl is mSp-Si
mrew vwl oba
sofl is meurn eoba, metyeveoba, meT evzeoba 105 .7 13 .0
mSen ebl oba 105 .6 28 .0
vaWroba 87.2 3 .8
sastumroebi da restorn ebi 104.8 11.7
transporti 106.7 2.4
kavSirgabmul oba 105 .4 9.1
saxel mwifo marT va da Tavdacva 105 .8 2.5
gan aTl eba 94.6 3 .5
jandacva 93 .8 2.2
sxva momsaxureba 94.5 1.4
mSp faqtorul fasebSi 95 .7 2.1
w mi nda gadasaxadebi 103 .0 100
mSp 109.4 5 .3
mSp defl atori 113 .3 __ wyaro: statistikis saxelmwifo depawyaro: statistikis saxelmwifo depawyaro: statistikis saxelmwifo depawyaro: statistikis saxelmwifo departamentirtamentirtamentirtamenti
rogorc sem-s wina gamocemebSia aRniSnuli, erovnuli angariSebis warmoebaSi
garkveuli sirTuleebis gamo, 90-ani wlebis dasawyisidan ssd-ma, saerTaSoriso
finansuri eqspertebis daxmarebiT, daiwyo axali meTodze dayrdnobiT bolo
periodis monacemTa gadasinjva. es ukanasknel monacemTa safuZvelze 1998-1999 wlebis
erovnuli angariSebis gadaxedvis saSualebas iZleva. mSp-s maCveneblebis
gaangariSeba, ZiriTadad, warmoebis maCvenebelze dafuZnebuli meTodis meSveobiT
xdeboda. axla maTi gaanalizeba agreTve damoukidebladac SeiZleba, xarjTa
maCvenebelze dafuZnebuli meTodiT. es, Sesabamisad, garkveul cvlilebebis gvaZlevs
wina maCveneblebTan SedarebiT.
erovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi –––– 2000 2000 2000 2000 weli, #1 weli, #1 weli, #1 weli, #1 12
cxrili 2.3: cxrili 2.3: cxrili 2.3: cxrili 2.3: mSpmSpmSpmSp----s moculoba xarjTa maCveneblebze dayrdnobiTs moculoba xarjTa maCveneblebze dayrdnobiTs moculoba xarjTa maCveneblebze dayrdnobiTs moculoba xarjTa maCveneblebze dayrdnobiT
(milioni lari)
1996 1997 1998
mSp-s Zveli Sefaseba 5.300 6.432 6.849
mSp-s axali Sefaseba 3.898 4.586 4.796 wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti
cxrili 2.4: cxrili 2.4: cxrili 2.4: cxrili 2.4: mSpmSpmSpmSp----s moculoba warmoebis moculobis maCveneblebze dayrdnobiTs moculoba warmoebis moculobis maCveneblebze dayrdnobiTs moculoba warmoebis moculobis maCveneblebze dayrdnobiTs moculoba warmoebis moculobis maCveneblebze dayrdnobiT
(milioni lari)
Zveli Sefaseba axali Sefaseba
mSp mimdinare 1996 1997 1998 1996 1997 1998
fasebSi 5.300 6, 432 6.849 3.768 4.504 4.794
(milioni lari)
mSp erT sul mosaxleze 775 913 906 644 755 749
(dolarebSi)
mSp erT sul mosaxleze 978 1184 1261 814 980 1043
(larebSi)
zrdis tempi % ______ 111.3 102.9 ____ 110.8 102.9 wyaro: statistikis saxelmwifo departamentiwyaro: statistikis saxelmwifo departamentiwyaro: statistikis saxelmwifo departamentiwyaro: statistikis saxelmwifo departamenti
moyvanili Sedareba gviCvenebs, rom 1996-1998 wlebis mSp-s maCveneblebi
daaxloebiT 30 procentamde Semcirda da Sesabamisad zrdis maCveneblebic Seicvala.
mSp-s moculobis Semcireba umTavresad araregistrirebuli (Crdilovani) ekonomikis
maCvenebelTa vardniT aris gamowveuli (ix. cxrili 2.5).
cxrili 2.5: qveynis ekonomikaSi araregistrirebuli warmoebis xvedriTi wili (%)cxrili 2.5: qveynis ekonomikaSi araregistrirebuli warmoebis xvedriTi wili (%)cxrili 2.5: qveynis ekonomikaSi araregistrirebuli warmoebis xvedriTi wili (%)cxrili 2.5: qveynis ekonomikaSi araregistrirebuli warmoebis xvedriTi wili (%)
1996 1997 1998
araregistrirebuli mTliani 27 16 24
produqcia
arafinansuri seqtoris
araregistrirebuli mTliani 59 54 48
produqcia wyarwyarwyarwyaro: statistikis saxelmwifo departamentio: statistikis saxelmwifo departamentio: statistikis saxelmwifo departamentio: statistikis saxelmwifo departamenti
garkveuli problemebis miuxedavad, warmoebis seqtorma mniSvnelovan winsvlas
miaRwia warmoebis zrdis, stabilizaciisa da reformebis gatarebis mxriv.
indikatorebis umetesoba am seqtoris zrdis tendenciaze miuTiTebs. 1996-1999 wlebis
ganmavlobaSi samrewvelo warmoebis moculobaSi momxdari cvlilebebis safuZvelze
SeiZleba iTqvas, rom samrewvelo seqtoris mier sabazro ekonomikis pirobebTan
adaptirebis procesi ukve dasrulda da rom igi TandaTanobiT gaizrdeba da mTel
Tavis potencials gamoiyenebs. 1996 wels, samrewvelo warmoebis zrda 7 procents
Seadgenda, xolo 1999 wels igi 8,1 procentamde avida. aRsaniSnavia, rom 1998 wels
sagareo ekonomikuri faqtorebis gamo, samrewvelo warmoebis moculobaSi 2,7
erovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebi
saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi –––– 2000 2000 2000 2000 weli, #1 weli, #1 weli, #1 weli, #1 13
procentiani kleba dafiqsirda, magram 1999 wels samrewvelo warmoebis moculoba 7,4
procentiT gaizarda.
saqarTvelos kanonmdeblobaSi Setanilma cvlilebebma da saerTaSoriso
organizaciebis teqnikurma da finansurma daxmarebam mniSvnelovanwilad daaCqara
soflis meurneobis seqtoris reabilitacia. bolo wlebis ekonomikuri cvlilebis
Sedegad, am seqtorma daiwyo orientireba adgilobriv bazarze, Tumca arsebobs
mzardi interesi soflis meurneobis eqsportze orientirebuli dargebis mimarT
rogoricaa, magaliTad, Cais warmoeba. ssd-s mixedviT, 1998 wels soflis meurneobis
warmoebis zrdam, wina welTan SedarebiT, 8 procenti Seadgina. 1999 wels xorblis
kargi mosavali iyo: moweul iqna 780 aTasi tona xorbali, rac 1998 welTan
SedarebiT, 175 aTasi toniT metia. soflis meurneobaSi izrdeba pirutyvis ricxvi,
matulobs rogorc Roris, aseve cxvris raodenoba. arsebiTi zrda dafiqsirda
kartofilis, bostneulis, Cais foTlis, mzesumzirisa da Tambaqos warmoebaSi. rac
Seexeba citrusebis, yurZnisa da xilis warmoebas, ukanaskneli periodis ganmavlobaSi
igi TandaTanobiT klebulobda, rac mosavlis gayidvasTan dakavSirebuli
problemebiTa da gadamamuSavebeli mrewvelobis arasaxarbielo mdgomareobiT aris
ganpirobebuli.
saqarTvelos monawileoba abreSumis gzis da TRACECA-s proeqtebSi karg
perspeqtivebs qmnis qveynis transportis seqtoris ganviTarebisTvis. ssd-s Tanaxmad,
1999 wlis ganmavlobaSi, rkinigzis, sagzao da sahaero transportiT gadayvanil
mgzavrTa da tvirTbrunvis moculoba stabilurad izrdeboda.
yvela tipis sazogadoebrivi transportiT gadatanili tvirTis moculobam
25,9 milioni tona Seadgina. tvirTis mTliani moculoba 6,7 procentiT gaizarda,
xolo tvirTbrunva, 1998 welTan SedarebiT, 13,2 procentiT Semcirda. sagzao
tvirTis moculoba gaizarda 6,7 procentiT, xolo tvirTbrunva - 9,1 procentiT.
aRniSnuli periodis ganmavlobaSi, saqarTvelos sahaero transportis mier
gadayvanil mgzavrTa raodenoba 27,5 procentiT daeca, xolo samgzavro transportis
brunva, 1998 welTan SedarebiT, 26,5 procentiT daeca.
varaudoben, rom saqarTvelos sahaero flotis aRdgena da momsaxurebis
standartebis gaumjobeseba dadebiTad imoqmedebs saerTo samgzavro gadazidvebsa da
aviakompaniis Semosavlebze. rkinigzis transportiT gadatanili tvirTis moculoba
11,2 procentiT, tvirTbrunva ki - 22 procentiT gaizarda, xolo mgzavrTa raodenoba
12,1 procentiT Semcirda. 1999 wlis ganmavlobaSi saqarTvelos sazRvao
transportiT gadaziduli tvirTis moculoba 33 procentiT Semcirda, xolo
tvirTbrunva – 26,4 procentiT. wina welTan SedarebiT, foTisa da baTumis
navsadgurebSi tvirTzidvis moculoba 16,6 procentiT gaizarda. saqarTvelos
geografiuli adgilmdebareoba navTobiT mdidar kaspiis regionTan da Sua aziasTan
siaxloves, rogorc Cans, ufro metad Seuwyobs xels da gazrdis tvirTbrunvis
moculobas da ara mgzavrTa raodenobasa da brunvas.
kavSirgabmulobakavSirgabmulobakavSirgabmulobakavSirgabmuloba saqarTvelos ekonomikis yvelaze aqtiuri seqtoria, romelic
ucxour investorTa mzard interess iwvevs. am seqtoris ganviTarebas xeli Seuwyo
saerTaSoriso organizaciebis mxardaWeram saxelmwifo qselebTan erTad kerZo
qselebis ganviTarebaSi. mobiluri telekavSiris qselebis swraf gafarToebasTan
erovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi –––– 2000 2000 2000 2000 weli, #1 weli, #1 weli, #1 weli, #1 14
erTad, grZeldeba miwiszeda satelefono xazebis modernizaciac; analogsistemebis
umetesoba ukve Seicvala cifruli sistemebiT. seriozuli cvlilebebi ganxorcielda
tele-radio gadamcem sadgurebSi kaxeTis, qarTlis, aWaris da zogierT sxva
regionebSi.
1999 wlis ganmavlobaSi kavSirgabmulobisa da fostis seqtoris mTlianma
Semosavlebma 127,1 milioni lari Seadgina. am periodSi, saerTaSoriso da
saqalaqTaSoriso satelofono saubrebis raodenobam 49,1 milioni erTeuli Seadgina,
rac 112,9 procentiT metia vidre 1998 wels. safosto momsaxureba, romelic dRemde
naklebad imsaxurebda ndobas, rogorc Cans, ufro swrafi da saimedo xdeba,
saqarTvelos ormxrivi saerTaSoriso safosto kavSiri ufro Cqara xorcieldeba.
aramaterialuri warmoebis registrirebuli moculoba (vaWrobis,
momsaxurebis, ganaTlebis, jandacvis da a.S. CaTvliT) mniSvnelovnad gaizarda, Tumca
Znelia imis Tqma Tu riTia es ganpirobebuli - realuri zrdiT, Tu ukeTesi
statistikuri aRricxviT? statistikis saxelmwifo departamenti yvela Rones
xmarobs, raTa statistikuri aRricxva gaumjobesdes. ssd-s winaswari monacemebiT, 1999
wels momsaxurebis moculobam (vaWrobis CaTvliT) 2,400 milioni lari Seadgina, rac
1,5-jer metia vidre wina wels. cota xnis win Catarda restornebis Semowmeba, ris
Sedegadac gamovlinda, rom restornebis realuri Semosavlebis odenoba daaxloebiT
150 procentiT aRemateba registrirebuls. rac Seexeba benzinisa da dizelis
gasamarTav sadgurebs, varaudoben, rom aq realuri Semosavlis damalvis done kidev
ufro maRalia.
mosalodnelia, rom ganaTlebis seqtorSi mimdinare reformebi dadebiT
gavlenas moaxdens am seqtoris ganviTarebaze, Tumca mosaxleobis dabali
danazogebis gamo swrafi Sedegebis miReba rTuli iqneba. vinaidan, yvela umaRlesi
ganaTlebis dawesebuleba TandaTanobiT komerciul saqmianobaze gadadis, ekonomikis
am seqtoris Semdgomi zrdaa mosalodneli.
turizmisturizmisturizmisturizmis ganviTareba ucxouri valiutis Semosavlebis miRebis erT-erT
saukeTeso perspeqtivad aris miCneuli. qveynis biujetis mimdinare deficits da
sagareo valis odenobas Tu gaviTvaliswinebT, ucxouri valutis Semosavlebi
marTlac mwvave saWiroebas warmoadgens.
turizmis saxelmwifo departamentma SeimuSava programa, romelic am sakiTxebs
exeba. am programis ganxorcieleba unda moxdes 2005 wlamde da igi iTvaliswinebs
saqarTveloSi Camosul turistTa ricxvis gazrdas 1 milionamde. didi mniSvneloba
eniWeba saqarTvelos TanamSromlobas msoflio turizmis organizaciasTan (mto) da
UNESCO-sTan “didi abreSumis gzis” proeqtis farglebSi, romelic miznad isaxavs am
proeqtSi monawile wevri qveynebis turistuli infrastruqturis ganviTarebis
xelSewyobas.
turizmis saxelmwifo departamentis informaciis Tanaxmad, 1999 wlis
ganmavlobaSi qveyanas 383,8 aTasamde stumari ewvia (aqedan 219,2 aTasi dsT-s
qveynebidan da 164,5 aTasi sxva qveynebidan), xolo 373 aTasamde qarTveli gaemgzavra
sazRvargareT. turizmi swrafad ganviTarebad industrias warmoadgens da
mosalodnelia, rom Semdgomi 10 wlis ganmavlobaSi igi orjer metad gaizrdeba.
erovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebi
saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi –––– 2000 2000 2000 2000 weli, #1 weli, #1 weli, #1 weli, #1 15
biznesbiznesbiznesbiznes----garemogaremogaremogaremo
statistikis saxelmwifo departamentis monacemebis Tanaxmad, 1999 wlis
ganmavlobaSi, samewarmeo saqmianobiT dakavebulTa ricxvma 374,8 aTasi Seadgina,
xolo 1999 wlis ianvar-seqtemberSi es ricxvi daaxloebiT 369,4 aTasi iyo. samewarmeo
saqmianobiT dakavebuli kompaniebis Sesaxeb arsebuli informaciis mixedviT, 61,8
procenti kerZo seqtorze modis da saqonlisa da momsaxurebis mTliani moculobaSi
am seqtoris wili 51,2 procents Seadgens. saerTo ekonomikur warmoebaSi mcire
sawarmoTa wili TandaTanobiT matulobs.
ramodenime xnis win, parlamentma daamtkica kanoni “sabuRaltro aRricxvisa
da angariSgebis Sesaxeb”, romlis safuZvelze saerTaSoriso sabuRaltro aRricxvis
standartebi saqarTvelosTvis erovnul standartebad iqna miCneuli. amave periodSi
saqarTvelos parlamentTan arsebulma saauditoro saqmianobis sabWom daamtkica
auditis saerTaSoriso standartebi, rogorc saqarTveloSi saauditoro Semowmebis
ganxorcielebis erTaderTi standartebi. dasavleTis angariswarmoebis modelis
SemoRebis erT-erT yvelaze dadebiT faqtors warmoadgens is, rom am models unari
Seswevs gaaumjobesos urTierToba qarTvel da ucxoel mewarmeTa Soris.
orwliani proeqtis farglebSi gaero daxmarebas uwevs saqarTvelos
mTavrobas sabazro ekonomikis aRricxvisa da auditoruli Semowmebis meTodebis
ganviTarebaSi kerZo seqtoris sawarmoTa ganviTarebis procesis daCqarebis mizniT.
standartebis damtkiceba agreTve Seesabameba saqarTvelos kanons mewarmeobis
Sesaxeb. saqarTvelos sawarmoTa aRricxvis reformis gaero-s proeqtis (GEAR)
ganxorcieleba daiwyo 1997 wlis bolos. proeqtis ganxorcielebas xelmZRvanelobs
saerTaSoriso korporacia Sibley, korporacia CARANA da Barents-s jgufTan erTad.
kapitaluri bazris ganviTarebis proeqti saqmiani garemos gaumjobesebisken
gadadgmul kidev erT mniSvnelovan nabijs warmoadgens. 1998 wels saqarTvelos
parlamentis mier SemoRebul iqna kanoni fasiani qaRaldebis bazris Sesaxeb. Barents-s LLC jgufis mier ganxorcielebuli proeqti, romelsac gaero afinansebs, moicavs
Semdeg komponentebs: fasiani qaRaldebis bazrisaTvis saWiro samarTlebrivi bazis
Seqmnas; saqarTvelos erovnuli fasiani qaRaldebis komisiis Camoyalibebas da
amuSavebas, proeqtis monawileTa da saxelmwifo moxeleTa profesiul momzadebas.
1999 wels saqarTvelos safondo birJam gaimarjva gaero-s mier gamocxadebul
tenderSi. mas Semdeg saqarTvelos safondo birJa dakavebulia fasiani qaRaldebiT
organizebuli vaWrobis dawyebisaTvis saWiro mosamzadebeli samuSaoebiT. 2000 wlis
ianvarSi, saqarTvelos safondo birJam moipova fasiani qaRaldebis erovnuli
komisiis licenzia da erTdroulad mas mieniWa TviT-mmarTveli organizaciis
statusi. dRes saqarTvelos safondo birJas 30 wevri-mflobeli sabrokero kompania
hyavs da igi aqciebiT vaWrobas awarmoebs. Semdgom igi daiwyebs aqtiur vaWrobas
sxvadasxva kompaniebis mier gamoSvebuli fasiani qaRaldebiT. es mTavar rols
iTamaSebs saqarTvelos ekonomikaSi portfeluri investiciebisa da danazogebis
zrdaSi.
saqarTvelos gawevrianeba msoflio savaWro organizaciaSi (mso) udaod
mniSvnelovani movlenaa. es mniSvnelovan wilad xels Seuwyobs warmoebis zrdas da
erovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi –––– 2000 2000 2000 2000 weli, #1 weli, #1 weli, #1 weli, #1 16
moizidavs eqsportis ganviTarebisTvis saWiro investiciebs. mso-Si Sesvlisa da
aqedan gamomdinare valdebulebebis Sedegad saqarTveloSi gauqmda is SezRudvebi,
romlebic marTavdnen ucxouri sadazRveo kompaniebis saqmianobas saqarTvelos
bazarze. es mniSvnelovnad gaaumjobesebs kompaniebis mier biznesisa da qonebis
dazRvevasTan dakavSirebuli saqmianobis warmarTvas saqarTveloSi da Sesabamisad,
xels Seuwyobs ucxour investiciebis mozidvas.
fasebifasebifasebifasebi
saxelmwifo statistikis departamentis Tanaxmad, 1999 wels, gacvliTi kursis
meryeobis, Tambaqos nawarmsa da alkoholur sasmelebze saaqcizo markebis SemoRebis
da energoresursebze fasebisa da tarifebis mniSvnelovani zrdis Sedegad,
samomxmareblo fasebSi mniSvnelovani cvlilebebi moxda. aRniSnuli periodis
ganmavlobaSi, inflacia 10,9 procents Seadgenda, xolo saSualo Tviuri inflaciis
done 0,85 procenti iyo. (ix. Tavi IV, sadac mocemulia informacia monetaruli
cvlilebisa da inflaciis Sesaxeb).
1999 wels fasebis mniSvnelovani mateba dafiqsirda ianvarSi (2,6 procenti),
Tebervalsa (5,0 procenti) da noemberSi (2,4 procenti). ianvar-TebervalSi fasebis
zrda gamowveuli iyo ZiriTadad xilsa da bostneulze fasebis sezonuri matebiT da
saaqcizo markebis dawesebis RonisZiebebiT, rasac Sedegad mohyva Tambaqos nawarmze
fasebis mateba. 1999 wlis ivnisSi energoresursebze fiqsirebuli tarifebis gaizarda
(45,3 procenti) da amitom noemberSi, energoresursebze da, Sesabamisad, satransporto
momsaxurebaze, fasebis mkveTri mateba moxda. gaizarda aseve is fasebic, romelsac
saxelmwifo akontrolebda. maisidan sacxovrebeli saxlebs gazis miwodeba
gauZvirdaT. es cvlilebebi gamoiwvia laris gaufasurebam da sawvavze sabaJo reJimis
Secvlam, rasac agreTve benzinze fasebis zrda mohyva Sedegad.
1999 wels, fasebis mkveTri zrda dafiqsirda Semdeg saqonelze: puris fqvilze
(37,3 procenti), importirebul filtrian sigaretze (30,2 procenti), Sebolil Tevzze
(29,8 procenti), lobioze (26,3 procenti), Txilze (22,7 procenti), navTze (2,2-jer),
dizelis sawvavze (2,1-jer), telefonis gadasaxadze (89,8 procenti), bunebrivi gazze
(75,9 procenti), benzinze (69,9 procenti) da sahaero transportze (37,1 procenti).
1999 wels, samrewvelo nawarmis mwarmoebelTa fasebis indeqsi, 1998 welTan
SedarebiT, 15,7 procentiT gaizarda. fasebis indeqss rac Seexeba, fasebSi Semdgomi
cvlilebebi moxda: daumuSavebeli navTobisa da gazis mopoveba - 97,5 procentiT,
qaRaldis warmoeba – 21,4 procentiT, qimiuri warmoeba – 22,9 procentiT, Savi
liTonis warmoeba – 22,9 procentiT da manqanaTmSenebloba – 38,1 procentiT. savaWro
barierebis gauqmebis zogadi politikis Tanaxmad, moxda sertifikatebis gacemaze
dawesebuli sxvadasxva tarifebis gadaxedva da adgilobrivi warmoebisa da
importul saqonelze dawesebuli tarifebis gaTanabreba.
mimdinare angariSimimdinare angariSimimdinare angariSimimdinare angariSi
statistikis saxelmwifo departamentis winaswari Sefasebebis mixedviT, 1999
wels sagareo vaWrobis (saqonlis) brunvam 1,192,9 milioni aSS dolari Seadgina, rac
1998 wlis maCveneblis daaxloebiT 92,1 procentia. eqsportma 329 milion aSS dolars
erovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebi
saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi –––– 2000 2000 2000 2000 weli, #1 weli, #1 weli, #1 weli, #1 17
miaRwia, rac 1998 wlis maCvenebelTan SedarebiT 9,8 procentiT metia. wlis
ganmavlobaSi eqsportis wminda matebam 29 milioni aSS dolari Seadgina: wlis
pirvel naxevarSi 21 milioni aSS dolariT vardnis Semdeg, wlis Semdgom periodSi
eqsportis moculoba mkveTrad gaizarda 51 milioni aSS dolariT. eqsportis vardna
SeiZleba 1998 wlis bolos ruseTis finansur kriziss mivaweroT, xolo 1999 wlis
bolos dafiqsirebuli mateba imaze metyvelebs, rom saqarTveloSi adgilobrivi
valutis gaufasurebis Sedegad eqsportis zrdis SesaZleblobebi gaumjobesda.
importis moculobam 863 milioni aSS dolari Seadgina, rac 1998 wlis maCveneblis
86,8 procentia; Sesabamisad, balansi 131 milioni dolariT gaumjobesda. 1999
wlisaTvis saqarTvelos uaryofiTma savaWro balansma 533,8 milioni aSS dolari
Seadgina, rac 1,3-jer naklebia, vidre 1998 wels. wlis ganmavlobaSi savaWro balansis
aseTi gamosworeba ufro xelsayreli realuri gacvliTi kursis Sedegs warmoadgens.
cxrili 2.6: mimdinare angariSi, 1999 w. cxrili 2.6: mimdinare angariSi, 1999 w. cxrili 2.6: mimdinare angariSi, 1999 w. cxrili 2.6: mimdinare angariSi, 1999 w.
(aTasi aSS dolari)
1999 I kv. II kv. III kv. IV kv.
mimdinare angariSis balansi -195.108 -67.573 -55.718 -35.763 -36.055
saqoneli -533.867 -154.175 -142.578 -113.789 -123.325
krediti 329.564 52, 240 75.516 91.240 110.388
debeti -863.431 -206.415 -218.093 -205.210 -233.713
arafaqtoruli momsaxureoba -3.93 -1.315 5.728 -3.738 -4.605
krediti 216.767 46.558 63.268 51.258 55.683
debeti -220.696 -47.873 -57.54 -54.995 -60.288
faqtoruli momsaxureoba 146.93 30.616 32.025 38.598 45.690
krediti 211.403 42.625 45.28 58.985 64.514
debeti -64.473 -12.009 -13.255 -20.386 -18.823
mimdinare transferebi 195.758 57.3 49.107 43.166 46.186
krediti 228.781 63.334 56.249 50.865 58.333
momsaxureTa gzavnilebi 149.508 41.544 34.62 32.817 40.527
debeti -33.023 -6.034 -7.142 -7.700 -12.147
1998 wlis Sesabamisi periodis cvlilebebi
mimdinare angariSis balansi 80.508 27.454 2.484 32.375 18.195
saqoneli 160.689 22.390 19.073 80.060 39.167
krediti 29.601 -10.262 -11.43 14.854 36.439
debeti 131.087 32.651 30.503 65.205 2.727
arafaqtoruli momsaxureoba -23.744 14.668 -1.671 -19.466 -17.276
krediti -148.477 -22.831 -29.028 -49.437 -47.181
debeti 124.733 37.499 27.357 29.971 29.906
faqtoruli momsaxureoba -43.915 -13.403 -16.044 -9.486 -4.982
krediti -31.878 -19.275 -14.120 -1.665 3.183
debeti -12.037 5, 872 -1.924 -7.820 -8.165
mimdinare transferebi -12.522 3, 800 1.125 -18.733 1.287
krediti 8.72 6.833 5.392 -13.971 10.465
momsaxureTa gzavnilebi 12.235 3.865 1.070 -4.201 11.5
debeti -21.242 -3.034 -4.267 -4.762 -9.179 wyaro: statistikis saxelmwifo departamentiwyaro: statistikis saxelmwifo departamentiwyaro: statistikis saxelmwifo departamentiwyaro: statistikis saxelmwifo departamenti
momsaxurebis angariSis kleba SeiZleba aixsnas turizmidan Semosavlebis
mkveTri vardniT. am vardnis mizezi am ramodenime xnis win turizmis seqtoris
kvlevaze dafuZnebuli gaumjobesebuli statistikuri meTodia. amitom, zegavlenis
erovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi –––– 2000 2000 2000 2000 weli, #1 weli, #1 weli, #1 weli, #1 18
mqone ZiriTadi ekonomikuri faqtorebis Sesaxeb raime saboloo daskvnebi ar
SeiZleba arsebobdes.
rac Seexeba mimdinare angariSis sxva komponentebs, mkveTri cvlileba moxda
faqtoruli momsaxurebisa da mimdinare gadaricxvebis angariSebis Semcirebis mxriv.
pirveli angariSi Seicavs sazRvargareT mokle vadiT dasaqmebul muSakTa
repatrirebul anazRaurebas, xolo meore - xangrZlivi vadiT dasaqmebul muSakTa
gadaricxvebs. am ekonomikur emigrantTa did nawils ruseTSi momuSave qarTvelebi
warmoadgens, romelTa finansuri mdgomareoba seriozulad gauaresda ruseTis
fiskaluri krizisis gamo.
sagareo valisagareo valisagareo valisagareo vali
finansTa saministros Tanaxmad, 1999 wlis 31 dekembris mdgomareobiT,
kontraqtiT miRebuli kreditis saerTo odenobam 2,040,08 milioni aSS dolari
Seadgina, xolo dafaruli kreditebis odenobam – 1,750,74 milioni aSS dolari.
arsebuli davalianeba Zalzed maRalia da valis momsaxurebis gadasaxadebi kvlavac
mniSvnelovnad moqmedebs saqarTvelos Semosavlebze ucxour valutaSi. sagareo vali,
1999 dekembris bolos mdgomareobiT, warmodgenilia momdevno cxrilSi 2.4.
1999 wlis dasawyisidan 2000 wlis 22 martamde, daxarjuli ucxouri
kreditebis odenobam 116,29 milioni aSS dolari Seadgina. maTi danawileba
Semdegnairad moxda:
• 59,09 milioni aSS dolari - msoflio bankis krediti, romelmac 1999 wlis
ganmavlobaSi mTliani dafaruli kreditis 50,82 procenti Seadgina.
• 45,37 milioni aSS dolari – ssf-s krediti, romelmac 1999 wlis ganmavlobaSi
mTliani dafaruli kreditis 39,02 procenti Seadgina.
• 7,14 milioni aSS dolari – KfW-s krediti, romelmac 1999 wlis ganmavlobaSi
mTliani dafaruli kreditis 39,02 procenti Seadgina.
• 8,93 milioni aSS dolari – saxelmwifos garantiiT uzrunvelyofili kreditebi,
romelmac 1999 wlis ganmavlobaSi mTliani dafaruli kreditis 39,02 procenti
Seadgina.
erovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebi
saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi –––– 2000 2000 2000 2000 weli, #1 weli, #1 weli, #1 weli, #1 19
cxrili 2.7: sagareo valis maCveneblebi, 2000 wlis 1 ianvris mdgomareobiTcxrili 2.7: sagareo valis maCveneblebi, 2000 wlis 1 ianvris mdgomareobiTcxrili 2.7: sagareo valis maCveneblebi, 2000 wlis 1 ianvris mdgomareobiTcxrili 2.7: sagareo valis maCveneblebi, 2000 wlis 1 ianvris mdgomareobiT
(milioni, aSS dolari)
kreditorikreditorikreditorikreditori SeTanxmebuli SeTanxmebuli SeTanxmebuli SeTanxmebuli aTvisebuliaTvisebuli aTvisebuliaTvisebuli kapitalurikapitalurikapitalurikapitaluri procentuliprocentuliprocentuliprocentuli sagareosagareosagareosagareo
gadasaxadebigadasaxadebigadasaxadebigadasaxadebi gadasaxadebigadasaxadebigadasaxadebigadasaxadebi valis naSTivalis naSTivalis naSTivalis naSTi
somxeTisomxeTisomxeTisomxeTi 19.593 19.593 3.157 19.593azerbaijaniazerbaijaniazerbaijaniazerbaijani 16.189 16.189 1.943 16.189yazaxeTiyazaxeTiyazaxeTiyazaxeTi 27.774 27.774 4.509 27.774ruseTiruseTiruseTiruseTi 179.266 179.266 21.512 179.266Turqmen eTiTurqmen eTiTurqmen eTiTurqmen eTi 393.567 393.567 44.678 80.241 348.889ukrainaukrainaukrainaukraina 0.915 0.915 0.183 0.915uzbekeTiuzbekeTiuzbekeTiuzbekeTi 1.002 1.002 0.163 1.002avstriaavstriaavstriaavstria 83.220 83.220 4.848 10.508 78.373Cin eTiCin eTiCin eTiCin eTi 3.407 3.407 0.430 0.258 2.977germaniagermaniagermaniagermania 59.338 59.338 0.032 4.763iraniiraniiraniirani 12.826 12.826 1.692 12.826i aponiai aponiai aponiai aponia 52.147TurqeTiTurqeTiTurqeTiTurqeTi 54.338 54.338 3.716 54.338aSSaSSaSSaSS 35.000 34.663 0.299 34.663IFAD 6.451 2.241 0.015 2.241IMF 342.784 356.457 22.388 24.114 334.069WB 494.378 357.877 5.301 357.877EU 110.770 110.770 11.021 4.169 99.749EBRD 99.850 38.179 5.062 7.895 33.117sulsulsulsul 2,040. 0782,040. 0782,040. 0782,040. 078 1,750,7401,750,7401,750,7401,750,740 88. 42888. 42888. 42888. 428 170. 613170. 613170. 613170. 613 1,662. 3 121,662. 3 121,662. 3 121,662. 3 12
wyaro: finansTa saministrowyaro: finansTa saministrowyaro: finansTa saministrowyaro: finansTa saministro
1999 wlis manZilze mTliani daxarjuli kreditebis arsebiTi nawili
saqarTvelos finansuri seqtoris stabilizacias moxmarda. ucxouri kreditebis
gamoyeneba erovnuli valutis gamyarebis procesSi mniSvnelovan rols TamaSobs. 1999
wels, am miznebisTvis 45,37 milioni aSS dolaria miRebuli.
1999 wlis ganmavlobaSi daxarjuli kreditebis ganawildeba seqtorebis
mixedviT Semdeg suraTs warmoadgens:
• energoseqtori – 28,68 milioni aSS dolari
• soflis meurneoba – 4,08 milioni aSS dolari
• sabanko seqtoris ganviTareba – 1,35 milioni aSS dolari
niSandoblivia, rom 1999 wels saqarTvelos mier kontraqtiT aRebuli yvela
krediti grZelvadian da SeRavaTian kredits warmoadgens.
ZiriTadi seqtorebiZiriTadi seqtorebiZiriTadi seqtorebiZiriTadi seqtorebi
soflis meurneoba soflis meurneoba soflis meurneoba soflis meurneoba
soflis meurneobisa da sursaTis saministrosTvis sabiujeto asignebebis
gamoyofis sakiTxi kvlav seriozul problemad rCeba. 2000 wlis 1 kvartalSi
gamoyofili iqna gegmiuris mxolod 8.3 procenti. saqarTvelos 2000 wlis saxelmwifo
biujetis Tanaxmad soflis meurneobisa da sursaTis saministros saWiroebebisaTvis
dagegmilia 18.5 milioni laris gamoyofa, saidanac 15.4 milioni lari (mTeli Tanxis
84 procenti) gamagrebulia evrokomisiis sasursaTo uzrunvelyofis programis
farglebSi. 1998-1999 wlebSi evrokomisiam ukve ganaxorciela agraruli seqtoris
erovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi –––– 2000 2000 2000 2000 weli, #1 weli, #1 weli, #1 weli, #1 20
sabiujeto gamagreba 21.3 milioni laris (10 milioni evros) moculobiT: saidanac 2
milioni lari finansTa saministros mier warimarTa sxva miznebze. 1997 wlis
sasursaTo uzrunvelyofis programiT gaTvaliswinebuli saxsrebis aTvisebis mizniT
evrokomisia moiTxovs finansTa saministrodan soflis meurneobis seqtorisaTvis am
saxsrebis aRdgenasa da damatebiT 6 milioni evros eqvivalenturi Tanxis gamoyofas
larebSi.
iaponia seriozul daxmarebas uwevs saqarTvelos agraruli seqtoris
reabilitaciisa da ganviTarebis sferoSi. 2KR programis farglebSi iaponiis
mTavrobam gamouyo saqarTvelos grantebi sasoflo-sameurneo teqnikis Sesyidvebis
mizniT. marTlac 1998-1999 wlebSi qveyanaSi Semovida finuri, inglisuri, rusuli
warmoebis 43 kombaini da 42 traqtori. mimdinare wlis Tebervalsa da martSi 2KR programis farglebSi saqarTveloSi Semovida 30 germanuli warmoebisa da 9 iaponuri
warmoebis kombaini. maTi gadacema sasoflo-sameurneo warmoebiT dakavebul pirebsa
da sawarmoebze moxda ganvadebis wesiT. 1999 wels iaponiis mTavrobam gamohyo
arasaproeqto granti 300 milioni ienis odenobiT (daaxloebiT 5.5 milioni lari).
saqarTvelos prezidentis 1999 wlis 12 aprilis NN-134 brZanebulebiT es saxsrebi
warimarTa meCaieobis dargis reabilitaciisaTvis. qarTuli mxaris moTxovnebis
Sesabamisad SeirCa im saqonlis siac (sasuqebi, sawvavi, manqana-danadgarebi da sxva.),
romelic grantis farglebSi iqneba Semotanili. maT Sesyidvas axorcielebda
britanuli kompania "qraun eijentsi".
Txilis eqsporti sul ufro metad iqcevs yuradRebas, rogorc qveynis sagareo
vaWrobis erT-erTi yvelaze swrafad mzardi mimarTuleba. Txilis eqsporti bolo
xuTi wlis ganmavlobaSi (1995-1999 wlebSi) gaizarda 0.87 milioni dolaridan 15.3
milion dolaramde da gadaaWarba 1999 wels iseT tradiciul saeqsporto saqonlis
eqsports rogoricaa Cais nawarmi da Rvino (ix. naxati 2.1).
qarTuli Txilis ZiriTadi momxmareblebi arian evrokavSirisa da dsT-s
qveynebi. Txilis kultura advilad egueba saqarTvelos niadagur-klimatur pirobebs,
rac karg pirobebs qmnis am dargis ganviTarebisaTvis. marTlac bolo wlebis
ganmavlobaSi saqarTveloSi Txilis plantaciebi gaSenda 2 aTasi heqtaris farTobze,
xolo mosavalma 1999 wels Seadgina 16.5 aTasi tona1.
dargis ganviTarebis xelSewyobis mizniT SemuSavda saxelmwifo programa
"Txili", romelic gulisxmobs 10 wlis ganmavlobaSi Txilis plantaciebis 50 aTas
heqtarze gaSenebas da am farTobebze 100 aTasi tona Txilis mosavlis aRebas.
programis ganxorcieleba moiTxovs msxvil investiciebs, 2000 wels gansazRvrulia
biujetidan 102 aTasi laris gamoyofa sanerge meurneobebis mosawyobad.
1 statistikis saxelmwifo departamentis monacemi.
erovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebi
saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi –––– 2000 2000 2000 2000 weli, #1 weli, #1 weli, #1 weli, #1 21
naxati 2.1 saqarTvelos ZiriTadi saeqsporto sasursaTo produqtebi 1997naxati 2.1 saqarTvelos ZiriTadi saeqsporto sasursaTo produqtebi 1997naxati 2.1 saqarTvelos ZiriTadi saeqsporto sasursaTo produqtebi 1997naxati 2.1 saqarTvelos ZiriTadi saeqsporto sasursaTo produqtebi 1997----1999 wlebSi1999 wlebSi1999 wlebSi1999 wlebSi
(milioni aSS dolari)
wyaro: statistikis saxelmwifo departamentis monacemebi
CanarTi 2.2CanarTi 2.2CanarTi 2.2CanarTi 2.2
Txilis eqsporti: TurqeTis magaliTiTxilis eqsporti: TurqeTis magaliTiTxilis eqsporti: TurqeTis magaliTiTxilis eqsporti: TurqeTis magaliTi
TurqeTi warmoadgens msoflioSi Txilis umsxviles mwarmoebels (daaxloebiT 75 procenti
Txilis msoflio warmoebis) da udidess eqsportiors. TurqeTSi Txili gaSenebulia
daaxloebiT 550-600 aTas heqtar faqtorze. 1980 wels Txili TurqeTidan gadioda 32 qveyanaSi,
xolo amJamad ki Txili da misi gadamuSavebis produqtebi miewodeba 83 qveyanas. eqsportis
didi nawili miemarTeba evrokavSiris qveynebisaken. germania, safrangeTi, didi britaneTi,
beniluqsi, Sveicaria da avstria arian Turquli Txilis ZiriTadi importiorebi. amJamad
Txili ZiriTadad moixmareba (daaxloebiT 75-80 procenti) Sokoladis warmoebaSi nedleulis
saxiT. TurqeTis mTavroba seriozul finansur mxardaWeras uwevs TxiliT movaWreTa
kooperativTa kavSirs adgilobrivi mosavlis didi nawilis Sesyidvis procesSi, Tumca es
iwvevs warmoebis zedmetad gafarToebasa da saboloo produqciis msxvili rezervebis
dagrovebas. mzardi warmoebis saregulireblad, TurqeTSi moqmedebs specialuri kanoni,
romelic gaTvlilia Txilis warmoebas dagegmvisaTvis, kerZod Txilis axali plantaciebis
gaSeneba moiTxovs oficialur nebarTvas.
Txilis eqsporti TurqeTidan
weli raodenoba, moculoba Rirebuleba
(aTasi tona) (mln. Dlari)
1986 136.8 438.41988 138.6 457.21990 195.6 550.91992 173.2 447.71994 186.5 711.21995 241.3 767.91996 198.4 613.21997 202.9 925.61998 201.8 866.21999 193 720.9
wyaro: aSS sasoflo-sameurneo departamenti,
Savi zRvis Txilis eqsportiorTa kavSiri.
02468
10121416
1997 1998 1999
Txili Rvino Cais nawarmi
erovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi –––– 2000 2000 2000 2000 weli, #1 weli, #1 weli, #1 weli, #1 22
mrewvelobamrewvelobamrewvelobamrewveloba
navTobinavTobinavTobinavTobi
amerikulma navTobkompania ANADARCO-m, seriozuli interesi gamoiCina
saqarTvelos Savi zRvis Selfze mdebare gazisa da navTobis sabadoebisadmi da
wamoiwyo molaparakebebi erToblivi sawarmos Seqmnis Taobaze saqarTvelos
saxelmwifo navTobkompania “saqnavTobTan” erTad. ANADARCO apirebs Selfze saZiebo
samuSaoebis dawyebas mimdinare wels. erTi wlis win, “saqnavTobi” msgavs
molaparakebebs awarmoebda sxva amerikul kompaniasTan - ARCO International OIL&GAS Company-sTan, magram navTobze msoflio fasebis dacemis gamo, kompaniis
xelmZRvanelobam saqarTvelos mxares kontraqtis gaformebis gadadeba sTxova.
1999 wlis martSi, saxelmwifo kancelariaSi gaimarTa Sexvedra amerikuli
kompaniebis xelmZRvanelebsa da qarTuli navTobkompaniebis warmomadgenlebs Soris,
sadac xeli moewera memorandums saqarTvelos Savi zRvis wylebis kontinentaluri
Selfis teritoriidan mopovebuli produqtebis wilTa ganawilebis Sesaxeb.
dokuments xeli moaweres ANADARCO-s vice-prezidentma, SezRuduli
pasuxismgeblobis kompania JKX-s direqtorma, saaqcio kompania GEORGOIL-s generalurma direqtorma da navTobisa da gazis resursebis marTvis saxelmwifo
saagentos ufrosma. Sexvedraze dadginda, rom navTobis rezervebi Savi zRvis Selfis
im nawilSi, romelic saqarTvelos emijneba, winaswari gaangariSebiT, 200 tonamde
Seadgens. es qveynis teritoriaze arsebuli naxSirbadis nedleulis rezervTa
savaraudo moculobis daaxloebiT erTi mesamedia.
Savi zRvis Selfis bunebrivi airis moculoba jer-jerobiT ar aris
Sefasebuli. Selfis eqspluatacia SesaZlebels gaxdis navTob produqciis
moculobebis gazrdas, Tumca, am miznis misaRwevad mravalmilioniani investiciebi
iqneba saWiro.
warmoebawarmoebawarmoebawarmoeba
1999 wlis seqtembridan, warmoebuli produqciis moculoba daeca, kerZod,
samTo-mompovebel warmoebaSi – 13 procentiT, gadamamuSavebel warmoebaSi – 8,6
procentiT da eleqtroenergiis, gazisa da wylis miwodebaSi – 5,3 procentiT.
mrewvelobis saministros Tanaxmad, 1999 wlis ganmavlobaSi, mTliani sawarmoo
moculobis Rirebuleba gaizarda 7,4 procentiT, xolo mTliani samrewvelo
damatebuli Rirebuleba – 5,7 procentiT. 1999 wels samrewvelo saministros
daqvemdebarebaSi myofi kompaniebis Senatanebma biujetSi 20,5 milioni lari Seadgina,
rac 1998 welTan SedarebiT, orjer metia. am kompaniebis eqsportma TavianTi mTliani
produqciis 48 procentamde Seadgina, rac agreTve daaxloebiT orjer metia, vidre
gasul wels.
saqarTveloSi warmoeba, romelic wlebis ganmavlobaSi vardnas ganicdida,
rogorc Cans, dRes aRmavlobis gzazea. qveynis mrewvelobaSi yvelaze mniSvnelovan
erovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebi
saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi –––– 2000 2000 2000 2000 weli, #1 weli, #1 weli, #1 weli, #1 23
tendenciad gamoikveTa zogierTi ZiriTadi samrewvelo kompaniis zrda, romelTa
gadarCenis perspeqtivebi wlebis manZilze seriozul problemas warmoadgenda.
aseTi kompaniebis Soris SeiZleba davasaxeloT saaqcio kompania “rusTavis
metalurgiuli qarxana”, saaqcio kompania “Tbilisis saxelmwifo saaviacio
asociacia”, saaqcio kompania “maudi”, saaqcio kompania “azoti”, quTaisis avtoqarxana,
baTumis gemTmSeni qarxana, saaqcio kompania “rusTavcementi”, saaqcio kompania “fero”,
saaqcio kompania “isani-qarTu” da sxva.
aRsaniSnavia, rom qarTuli manqanaTmSeneblobis sawarmoebi aqtiurobas iCenen
da ganviTarebis axal SesaZleblobebs eZeben (magaliTad, Tanamedrove teqnologiiT
axali produqciis aTviseba). Tbilisis saxelmwifo saaviacio asociaciam, am
ramodenime xnis win, Seqmna pirveli qarTuli warmoebis kombaini, romelic 4-jer
ufro iafia, vidre analogiuri ucxouri warmoebis kombainebi da, agreTve,
oTxRerZiani eleqtro-lokomotivi. es momavalSi manqanaTmSeneblobis ganviTarebis
sasikeTo niSania.
eleqtroenergiaeleqtroenergiaeleqtroenergiaeleqtroenergia
1999 wlis meore naxevarSi, eleqtroenergiiT momarageba mkveTrad Semcirda. es
vardna, saarCevno kampaniis dros eleqtroenergiis resursebis dauzogavi moxmarebiT
SeiZleba iyos ganpirobebuli. eleqtroenergiis sabiTumo bazris monacemTa mixedviT,
1999 wlis meore naxevarSi, eleqtroenergiis adgilobrivi warmoeba 3,363,5 milion kvt
Seadgenda. 1998 wlis Sesabamis periodTan SedarebiT, eleqtroenergiis warmoeba 25
procentiT daeca. mdgomareoba gauaresda gardabanSi sawvavis miwodebasTan
dakavSirebuli sirTuleebis gamo: zamTris periodSi, es raioni eleqtroenergiis
mTavar wyaros warmoadgens. mocemul periodSi eleqtroenergiis safasurma 168,5
milioni lari Seadgina maSin, roca realurad, moxmarebuli eleqtroenergiisTvis
Segrovili gadasaxedebis odenobam 65,6 milioni lari Seadgina. gadasaxadebis
Segrovebis donem mxolod 39 procents miaRwia.
arsebobs ramodenime problema, romelic aferxebs eleqtroenergiis seqtoris
stabilur muSaobas. erT aseT dabrkolebas teqnikuri problema warmoadgens.
eleqtroenergiis ganawilebis sistemis susti teqnikuri SesaZleblobebis gamo,
individualurad eleqtroenergiis miwodebis Sewyveta calkeuli momxmareblisaTvis
SeuZlebelia. sistemas agreTve ar SeuZlia miwodebis SezRudva. aRWurviloba
moZvelebulia da saWiroebs SekeTebas da eleqtrokabelis Secvlas. aqedan
gamomdinare, eleqtroenergiis gadacemis teqnikuri danakargebi Zalze maRalia - 30
procentamde.
eleqtroenergiis gadasaxadi, mosaxleobis ramodenime kategoriisTvis
(pensionerebisTvis, iZulebiT gadaadgilebuli pirebisTvis, sabiujeto organizaciis
muSakTaTvis), pirdapir biujetidan iricxeba. es kategoriebi garkveuli odenobis
eleqtroenergiis safasurs ixdian xelfasis miRebamde. aseT SemTxvevaSi,
eleqtroenergiis garkveuli odenoba unda gadaeces elqtroenergiis gamanawilebel
kompaniebs. vinaidan, rTulia imis daregulireba, Tu ra odenobiT unda moxdes
eleqtroenergiis miwodeba da SeuZlebelia calkeuli ara-gadamxdeli
erovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi –––– 2000 2000 2000 2000 weli, #1 weli, #1 weli, #1 weli, #1 24
momxmareblisTvis eleqtroenergiis gaTiSva - aseTi viTareba finansur danakargebs
warmoSobs.
regionebis mixedviT eleqtroenergiis araTanabari ganawileba socialuri
xasiaTis problemebs qmnis da Sesabamisad, adgilobrivi administraciuli organoebi
politikur zewolas axdenen seqtorze. arsebobs adamianTa sxvadasxva jgufebi,
romlebic garkveuli interesebidan gamomdinare, agreTve iyeneben politikur
zewolas msxvili samrewvelo sawarmoebisaTvis eleqtroenergiis miwodebis gazrdis
mizniT. yvela es faqtori, korufciasTan erTad, xels uSlis eleqtroenergiis
seqtoris stabilur muSaobas.
varaudoben, rom am seqtoris eleqtroenergiis generaciisa da ganawilebis
obieqtebis privatizacia gamoasworebs saerTo mdgomareobas. Tumca, gaizrdeba
eleqtroenergiis pirdapiri gayidvis albaToba (ara eleqtroenergiis sabiTumo
bazris meSveobiT). SeiZleba eleqtroenergiis generaciis kompaniebma eleqtroenergia
distributor kompaniebs ufro dabal fasebSi mihyidon, vidre eleqtroenergiis
sabiTumo bazris meSveobiT. am SemTxvevaSi Semcirdeba saxelmwifo Semosavlebi,
romlebic unda moxmardes eleqtroenergiis seqtoris im nawilis reabilitacias,
romelic saxelmwifos ekuTvnis.
msubuqi mrewvelobamsubuqi mrewvelobamsubuqi mrewvelobamsubuqi mrewveloba mrewvelobis saministros Tanaxmad, 1999 wels msubuqi mrewvelobis warmoebam 10,1 milion lars miaRwia, rac 12,8 procentiT metia, vidre 1998 wels. am seqtoris 88 sawarmodan mxolod 54 sawarmo muSaobda. aRniSnuli periodis ganmavlobaSi, produqciis realizaciaSi mkveTri vardnis Sedegad, msubuqi mrewvelobis warmoebis zrdis tempi garkveulwilad Senelda. garda amisa, imis gamo rom ucxouri kompaniebis mxridan SekveTebis moculoba mkveTrad Semcirda, gaCerda ramodenime aqtiuri sawarmo: saaqcio sazogadoeba "kolxeTi", saaqcio sazogadoeba "amiran-sinTezi" da sxva sawarmoebi, romlebic saqarTvelos msubuqi mrewvelobis mniSvnelovan rezervebad SeiZleba CaiTvalos. amasTan, 1999 wels msubuqi mrewvelobis saqonlis Sesyidvaze gamarTul tenderSi monawileoba ar miiRo Tavdacvis saministrom, romelic wina wlebSi am seqtoris produqciis mTavari momxmarebeli iyo.
mrewvelobis saministros iniciativiT, gaCerebul sawarmoTa daxmarebis mizniT dawyebulia specialuri programis gatareba; kerZod aseTi sawarmoebia: saaqcio sazogadoeba "egrisi", saaqcio sazogadoeba "feiqari-95", saaqcio sazogadoeba "krwanisi", saaqcio sazogadoeba "nadikvari" da sxvebi. agreTve dawyebuli sareabilitacio programis ganxorcielebac. imisaTvis, raTa es programa uaxloes momavalSi dasruldes, sakmarisia mcireodeni pirdapiri ucxouri investiciebis mozidva.
metalurgia da samTometalurgia da samTometalurgia da samTometalurgia da samTo----mompovebeli warmoebamompovebeli warmoebamompovebeli warmoebamompovebeli warmoeba 1999 wels, saqarTvelos mTliani metalurgiuli warmoebis moculobis ZiriTadi nawili kvlavac saaqcio sazogadoeba "feros" wilad modioda. gasul wels saaqcio sazogadoeba "ferom", romelic adre manganums sawarmo "gabon-sgan" yidulobda, axla SesyidvebisTvis mimarTa WiaTur-manganumis gadamamuSavebel sawarmos, riTac saaqcio sazogadoeba "WiaTur-manganums" misi saqmianobis ganaxlebis saSualeba misca. magram, unda aRiniSnos, rom saaqcio sazogadoeba "fero" 1999 wlis
erovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebi
saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi –––– 2000 2000 2000 2000 weli, #1 weli, #1 weli, #1 weli, #1 25
oqtombridan gaCerebulia eleqtroenergiis miwodebis Sewyvetis gamo. kompaniis warmoeba am periodis ganmavlobaSi daeca da 34,4 milioni lari Seadgina, rac 1998 wlis maCveneblis daaxloebiT 79,5 procentia. kompaniis xelmZRvanelobis Tanaxmad, 2000 wels, sawarmos erT-erT mTavar problemad rCeba eleqtroenergiis miwodebis Taobaze SeTanxmebis miRweva da adgilobrivi xelisuflebis mxridan garantiebis miReba. 1999 wlis 31 oqtombridan, saaqcio sazogadoeba "rusTavis metalurgiuli qarxanam" mTavrobis daxmarebiT moaxerxa gazis miwodebis problemis mogvareba da muSaoba daiwyo. am periodis ganmavlobaSi, sawarmos warmoebam 2,2 milioni lari Seadgina amasTan, sawarmos xelmZRvanelobam garkveul proeqtebTan dakavSirebiT axal investorebTan daiwyo TanamSromloba, kerZod ki, ukrainis kompania "energokompleqsTan" da rusul-Svedur kompania "Atek_Tan". garda amisa, azerbaijanis SekveTis droulad Sesrulebis mizniT, gaformda xelSekruleba ucxour sawarmo "Newkatl-Tan", romelic iRebs valdebulebas daafinansos proeqti kontraqtis SesrulebisaTvis.
infrastruqturainfrastruqturainfrastruqturainfrastruqtura GIOC-is informaciis Tanaxmad, delegaciebma saqarTvelodan, azerbaijanidan, aSS-dan da TurqeTidan monawileoba miiRes stambulSi gamarTul molaparakebebSi. saqarTvelos delegaciaSi Sediodnen qarTveli da amerikeli eqspertebi da aseve navTobkompania BP-Amoco-s warmomadgenlebi (kompania BP-Amoco navTobsadeni milis mSeneblobaSi potenciuri investoria). Sexvedraze Seadgines dokumentebis paketi - teritoriis mflobeli qveynis SeTanxmeba. saqarTvelos mTavrobasa (vinaidan, saqarTvelo tranzituli qveyanaa) da potenciur investorebs Soris. mimdinare wlis aprilSi, dokumentebi wardgeba saqarTvelos parlamentis winaSe ratifikaciisaTvis. es SeTanxmeba baqo-Tbilisi-jeihanis mTavari saeqsporto milsadenis proeqtis ganviTarebis pirveli etapi dasrulebaze miuTiTebs. potenciur investorTa pirveli jgufi Camoyalibdeba sami monawile qveynis parlamentebis mier am SeTanxmebebis ratifikaciis Semdeg. stambulSi gamarTuli molaparakebebis dros saqarTvelos mxaris mier wardgenili pirobebis Taobaze partniorebma TiTqmis erTsulovani Tanxmoba gamoxates. SeTanxmebis saboloo versia saqarTvelos Semdgom moTxovnebs moicavs: garemos dacva; saqarTvelos kompaniebisa da samuSao Zalis monawileoba navTobsadenis mSeneblobasa da muSaobaSi; saqarTveloSi arsebuli an warmoebuli saSenmasalis gamoyeneba. agreTve ganisazRvra saqarTvelos materialuri da finansuri pasuxismgebloba navTobsadenis mSeneblobisa da muSaobis periodSi. saqarTvelom ufasod unda uzrunvelyos arasasoflo-sameurneo sargeblobis saxelmwifo sakuTrebaSi arsebuli miwis nakveTi. proeqtisTvis sasoflo-sameurneo miwis gadacema moxdeba mas Semdeg, rodesac investorebi gadaixdian saqarTvelos miwis kadastriT gaTvaliswinebul kompensacias. rac Seexeba saqarTvelos pasuxismgeblobas, unda aRiniSnos, rom dRes-dReobiT mas mSeneblobis usafrTxoebasTan da milsadenis Seuferxebeli muSaobis uzrunvelyofasTan dakavSirebiT Tavisi valdebulebebis Sesasruleblad sakmarisi finansuri resursebi ar gaaCnia. finansuri valdebulebebi Camoyalibdeba Semdgom etapze, rodesac ucxouri investorebis da finansuri organizaciebis monawileobiT moxdeba proeqtis detaluri Sefaseba. navTobsadenis usafrTxoebis uzrunvelyofisa da misi Tanamedrove teqnikiT aRWurvis mizniT, saqarTvelos personalis momzadebaSi daexmarebian TurqeTi, aSS da proeqtis swraf ganxorcielebaSi dainteresebuli sxva qveynebi. saqarTvelosTvis tranzitis gadasaxadis gadaxdis sakiTxi ufro zustad gadawydeba mimdinare wlis mart-aprilSi.
erovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi –––– 2000 2000 2000 2000 weli, #1 weli, #1 weli, #1 weli, #1 26
gazis miwodebagazis miwodebagazis miwodebagazis miwodeba
1999 wels saqarTveloSi gazis moxmareba 0,9 miliard kb Seadgenda. rac 1989-
1999 wlebSi gazis moxmarebis sul 15 procentia. 1998 wels dafuZnda kerZo saaqcio
kompania “saqgazi”. masSi Sedis ramodenime gazis gamanawilebeli kompania, romelic
saqarTvelos sxvadasxva regionSi mdebareobs. gasul wels igi bazarze bunebrivi
airis yvelaze msxvili eqsportiori gaxda.
saqgazi sTavazobs mis partniorebs moxmarebuli energoresursebis safasuris
gadaxdis sxvadasxva finansur da sasaqonlo sqemebs. saqgazis klientebi iseTi
msxvili sawarmoebi arian, rogorc Tbilsresi, rusTavis metalurgiuli qarxana da
quTaisis manqanaTmSeneblobis qarxana. 1999 wels, saqgazi saxelmwifo biujetSi
gadasaxadebis 5 yvelaze msxvil gadamxdelTa ricxvSi Sedioda. kompaniis erT-erT
umTavres saqmianobas warmoadgens axali gazsadenis daproeqteba da mSenebloba.
Sesabamisi infrastruqturis ganviTareba mimdinareobs quTaisSi, gorSi, kaspSi,
bolnissa da TeTriwyaroSi. saqgazi agreTve Tbilisis “Tboeleqtrocentris” (Tec-s)
aqciaTa mTavari paketis mflobelia. am sadguris reabilitacia dagegmilia 2000
wlisaTvis: misi mwarmoebloba 100-120 megavatiT gaizrdeba.
rkinigzis transportirkinigzis transportirkinigzis transportirkinigzis transporti
dekembris bolos foTSi gaixsneba sarkinigzo qselis specialuri seqtori,
rolzec matareblebs SeuZliaT gaCerebis gareSe gadavidnen farTo sabWoTa tipis
xazidan viwro evropul xazze da piriqiT. saWiro aRWurviloba uzrunvelyo
espanurma kompania “Talgo-m”, romelsac msgavsi nagebobebis mSeneblobaSi 30 wlis
gamocdileba gaaCnia. es kompania uzrunvelyobs saqarTvelos mxares specialuri
meqanizmiT aRWurvil matareblebs, romelsac borblebis TiToeul wyvils Soris
manZilis Secvla SeuZlia. es matareblebi ramodenime Tvis ganmavlobaSi gaivlian
Semowmebas samxreT kavkasiis rkinigzaze, ZiriTadad foTi-baqos mimarTulebiT.
Semowmebis dasrulebisTanave, saqarTvelos mxarem unda miiRos gadawyvetileba am
tipis matareblebis ufro farTomasStabian gamoyenebisa da maTTvis axali
terminalis mSeneblobis Taobaze.
es axali sistema gansakuTrebiT efeqturia rodesac matareblebma evropa-
kavkasia-aziis rkinigzaze orive mimarTulebiT unda imoZraon. Tumca, eqspeditorebis
mier kompania “Talgo-s” matareblebis sxva mTavar xazebze gamoyenebis saSiSroeba
arsebobs. axali sistema kaspiis regionidan pirdapir evropis bazrebze navTobis
cisternebSi gadatanis saSualebas iZleva.
kavSirgabmulobkavSirgabmulobkavSirgabmulobkavSirgabmulobaaaa
fostisa da kavSirgabmulobis saministros Tanaxmad, Savi zRvis vaWrobisa da
ganviTarebis banki apirebs foTi-varnas Soris optikur-boWkovani wyalqveSa sakabelo
xazis gayvanis proeqtis ganxorcielebas (FOSCR-s proeqti). FOSCR-s mSenebloba,
romlis sigrZe daaxloebiT 1,200 km-s, xolo siRrme 1,000-mde metrs Seadgens, SeiZleba
samxreT kavkasiisa da evropis integraciis ZiriTad faqtorad ganvixiloT.
erovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebi
saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi –––– 2000 2000 2000 2000 weli, #1 weli, #1 weli, #1 weli, #1 27
politikuri da strategiuli TvalsazrisiT, foTi-varna FOSCR-s proeqts
alternativa ar gaaCnia da es xazi saqarTvelos sagareo ekonomikuri
ganviTarebisTvis metad mniSvnelovani unda gaxdes. es, foTidan CrdiloeTis
mimarTulebiT aziisa da evropis (TAE) da foTi-rizes marSrutebis yvelaze
mniSvnelovani kavSiri iqneba.
gasaTvaliswinebelia isic, rom foTi-varnas FOSCR-s proeqti foTSi SeiZleba
TAE-s CrdiloeT proeqtTan SeerTdes romelic, soWi-novorosiiskis gavliT,
moskovis, odesisa da kievis mimarTulebiT gadis. aseve is SeiZleba SeuerTdes foTi-
rizes FOSCR-s proeqts, romelic ankarasa da rizes mimarTulebiT gadis. FOSCR-i bulgareTsa da saqarTvelos Soris pirdapiri xidi iqneba. bulgareTidan es xazi
daakavSirebs evropis qveynebs, saqarTvelodan, azerbaijanis gavliT, igi daakavSirebs
Sua aziis qveynebs, xolo somxeTis gavliT – iransa da aRmosavleTi aziis qveynebs.
ekonomikuri TvalsazrisiT, FOSCR-i TRACECA-sa da axali abreSumis gzis
satransporto koridoris proeqtebis erT-erT mTavar kavSirs warmoadgens. amasTan,
foTi-varna FOSCR-s proeqtis erT-erTi ZiriTadi upiratesobaa misi strategiuli
mniSvneloba, romelic im faqtidan gamomdinareobs, rom es xazi arc erTi qveynis
teritoriaze ar gaivlis da igi evropasa da samxreT kavkasias Soris umoklesi
kavSiri iqneba.
turizmiturizmiturizmiturizmi bolo periodSi, mniSvnelovani winsvla aRiniSna saqarTvelos turizmis
seqtoris ganviTarebaSi. saaqcio kompania “hotel Tbilisma” gaakeTa gancxadeba
Marriott Hotels Interneitional-Tan kontraqtis gaformebis Sesaxeb. am kontraqtiT, mas
marTvaSi gadaecema ori sastumro: Marriott Tbilisi (yofili sastumro “Tbilisi”,
rusTaveli gamziri #13) da Courtyard by Marriott (Tavisuflebis moedani #4). Marriott Tbilisi gaxdeba luqsis tipis, msoflio klasis, klasikuri dizainis sastumro.
sastumro Courtyard by Marriott iqneba wamyvani turistuli da biznes sastumro, sruli
momsaxurebiTa da xelmisawvdomi tarifebiT, sadac “A-klasis” ornaxevari sarTuli
saofise farTs daeTmoba.
am sastumroebis sruli mflobelia saqarTvelo-amerikis saaqcio kompania
“hotel Tbilisi” romlis aqciaTa mTavari mflobelia Bob Walsh Enterprises International. sastumro Marriot Tbilisi-s generalur kontraqtorad gamocxadda gamocdili
Sotlandiuri samSeneblo kompania Morrison International Constructions. mSenebloba
dawyebulia da sastumro Marriott Tbilisi-is oficialuri gaxsna dagegmilia 2001 wlis
martSi. male daiwyeba sastumro Courtyard by Marriot-is mSenebloba, romlis dasruleba
dagegmilia 2001 wlis ivnisSi. am proeqtebis Rirebuleba 50 milion aSS dolars
Seadgens da turizmis infrastruqturis ganviTarebaSi erT-erT yvelaze msxvil
pirdapir ucxour investicias warmoadgens. am sastumroebis mSeneblobis periodSi,
saxelmwifo biujetSi Seva 4 milion aSS dolarze meti, xolo sastumros gaxsnis
Semdeg - 2 milion aSS dolarze meti, yovelwliurad. garda amisa, am proeqtebis
ganxorcielebis Sedegad, saqarTveloSi sakmaod bevri axali samuSao adgilebic
Seiqmneba.
erovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi –––– 2000 2000 2000 2000 weli, #1 weli, #1 weli, #1 weli, #1 28
investiciebiinvesticiebiinvesticiebiinvesticiebi
2000 wlis 1 ianvrisTvis saqarTveloSi dafuZnebul iqna daaxloebiT 1200-mde
saaqcio sazogadoeba, maTgan 1000-mde saaqcio kompania kerZo mflobelobaSia. am
kompaniebis aqciebiT vaWroba xorcieldeboda mxolod arasabirJo vaWrobis
meSveobiT. amJamad saqarTveloSi arsebobs ramdenime mcire sainvesticio fondi
(yofili saprivatizacio vauCeruli sainvesticio fondebi). vauCeruli sainvesticio
fondebi yidulobdnen vauCerebs kerZo pirebisagan da axdendnen maT investirebas
yofil saxelmwifo sawarmoebSi.
sainvesticio fondebis gankargulebaSi arsebuli fasiani qaRaldebis
moculoba amJamad sakmaod mcirea, xolo maTi aqcionerebs raodenoba ramdenime aTas
kacs unda Seadgendes. Tumca sainvesticio fondebma didi wvlili Seitanes fasiani
qaRaldebis bazris ganviTarebaSi saqarTveloSi.
1998 wlidan barencis jgufma daiwyo saqarTveloSi kapitalis bazris
ganviTarebis proeqtis ganxorcieleba. is moicavs Semdeg komponentebs: Sesatyvisi
sakanonmdeblo bazis Seqmna, fasiani qaRaldebis bazris monawileTa profesionaluri
gadamzadeba da saganmanaTleblo saqmianobis Catareba amJamindel da potenciur
emetentebs Soris, fasiani qaRaldebis bazris infrastruqturis Camoyalibeba da
amoqmedeba-saqarTvelos safondo birJa, centraluri depozitari, fasiani qaRaldebis
damoukidebeli registraterebi da fasiani qaRaldebis komisia.
1998 wels miRebuli iqna kanoni fasiani qaRaldebis bazris Sesaxeb, romelmac
Seqmna samarTlebrivi CarCo fasiani qaRaldebis sajaro SeTavazebisaTvis. moTxovnebi
emisiis prospeqtisadmi, rac Zalze mniSvnelovania sajaro SeTavazebisaTvis,
mTlianad akmayofilebs aRiarebul saerTaSoriso standartebs gaxsnilobis,
gamWvirvaloba da angariSvaldebulebis mxriv. saqarTvelos safondo birJam 2000
wlis ianvarSi miiRo safondo birJis licenzia. pirveli sacdeli vaWroba gaimarTa
martSi gaerTianebuli qarTuli bankis aqciebiT, xolo aprilidan daiwyo ufro
farTomasStabiani vaWroba. organizebuli meoradi fasiani bazris Camoyalibeba
warmoadgens seriozul nabijs kapitalis bazris formirebis gzaze saqarTveloSi. is
xels Seuwyobs Sida danazogebis kapitalizaciasa da ucxouri, maT Soris
portfeluri investiciebis mozidvas.
1999 wlidan SeimCneva ucxouri investiciebis moculobis mkveTri Semcireba
saqarTveloSi. pirdapiri ucxouri investiciebis1 moculobam 1999 wels Seadgina
159.7 milioni dolari (daaxloebiT 316.8 milioni lari2), rac mniSvnelovnad CamorCeba
wina wlebis maCveneblebs, 265 milioni dolari 1998 wels da 242.5 milioni dolari
1997 wels. mniSvnelovnad SeizRuda ucxouri investiciebi ZiriTad kapitalSic
mxolod 1.4 milioni lari 2000 wlis 1 kv., 133.7 milioni lari 1999 wels, 378 milioni
lari 1998 wels, 180 milioni lari 1997 wels. aseTi susti sainvesticio aqtivoba
SeiZleba aixsnas msxvilmasStabiani sainvesticio proeqtebis simwiriT.
1 pirdapir ucxour investiciad ganixileba im ararezidenzi ekonomikuri erTeulis mier ganxorcielebuli yvela saxis dabandeba, romelic flobs sawarmos saaqcio kapitalis an xmebis aranakleb 10 procents (korporaciuli erTeulis SemTxvevaSi) an eqvivalentur wils arakorporaciuli erTeulis SemTxvevaSi. 2 gaangariSebuli iqna lari/aSS dolaris saSualo kvartaluri sacvleli kursebis mixedviT.
erovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebierovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebi
saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi saqarTvel ekonomikis mimarTulebebi –––– 2000 2000 2000 2000 weli, #1 weli, #1 weli, #1 weli, #1 29
evropis rekonstruqciisa da ganviTarebis banki (EBRD) axorcielebs
msxvilmasStabian sainvesticio proeqtebs saqarTveloSi. EBRD iqna daarsebuli 1991
wels komunisturi sistemis dangrevis Sedegad centraluri da aRmosavleT evropis,
aseve dsT-s qveynebisaTvis centralizebul-marTvadi ekonomikidan sabazro
urTierTobebze transformaciis procesis mxardaWerisaTvis.
EBRD amJamad operirebas ukeTebs 20 miliardi dolaris kapitals. 2000 wlis
1 ianvrisTvis EBRD gaaforma ToTxmeti sainvesticio proeqti saqarTveloSi
investiciebis mTliani moculobiT 169.3 milioni evro. garda infrastruqturis
dargebisa, EBRD did yuradRebas uTmobs saqarTveloSi finansur,
energogamanawilebel, samrewvelo da agrarul seqtorebSi kerZo proeqtebis
ganxorcielebas. ukve xelmowerilia 10 aseTi proeqti, marTlac, 1999 wels kerZo
seqtoris wili EBRD-is portfelSi gaizarda 50%-mde. EBRD eZebs damatebiT
SesaZleblobebs rom moaxdinos investireba kerZo, savaluto Semosavlebis miRebis
potenciis mqone sawarmoebSi. yvelaze perspeqtiul mimarTulebebad miCneulia
bunebrivi airisa da navTobis mopoveba, energogeneracia, maT Soris mcire
hidroenergetika, madnis gadamuSaveba, telekomunikaciebi, transporti, turizmi,
xilis koncentratebi da Cai. banki aseve swavlobs adgilobrivi cementis warmoebaSi
investiciebis dabandebis SesaZleblobebs. EBRD aseve imedovnebs saerTaSoriso
donorebisa da kerZo investorebis mozidvas am proeqtebis gansaxorcieleblad.
Tavi mesame. saxelmwifo finansebiTavi mesame. saxelmwifo finansebiTavi mesame. saxelmwifo finansebiTavi mesame. saxelmwifo finansebi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulsaqarTvelos ekonomikis mimarTulsaqarTvelos ekonomikis mimarTulsaqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1ebebi _ 2000 weli, #1ebebi _ 2000 weli, #1ebebi _ 2000 weli, #1 30
1999 wels, saxelmwifo biujetSi Sevida 629,2 milioni lari (kapitaluri
Semosavlebis garda), rac gegmiT gaTvaliswinebuli maCveneblis 72,9 procentia.
sagadasaxado Semosavlebma, navaraudevi 561,7 milionis laris nacvlad, 414,4 milioni
lari Seadgina. ucxourma grantebma, mosalodneli 86,4 milioni laridan, mxolod 55,8
procenti Seadgina. socialuri uzrunvelyofis, dasaqmebisa da sagzao fondebidan
miRebulma Semosavlebma, centraluri biujetidan miRebuli transferebis CaTvliT,
Sesabamisad biujetiT gaTvaliswinebuli Semosavlebis 94, 94 da 121 procenti
Seadgina. 1999 wlis saxelmwifo biujetis xarjebis maCvenebeli, ramodenime
gadasinjvisa da Sesworebis Semdeg, 1,232 milion larze iqna dafiqsirebuli. realuri
xarjebi am maCveneblis sam meoTxedze naklebi iyo: realurad, mxolod 904,8 milioni
lari daixarja. centraluri biujetis xarjebma 758,5 milioni lari Seadgina, anu
gegmiT gaTvaliswinebuli maCveneblis 70 procentamde.
gadasaxadebis susti regulirebis gamo, ekonomikis sxvadasxva seqtorebze
saerTo sagadasaxado datvirTvis ganawileba ukiduresad uTanabrod xdeba. es xels
uSlis resursebis efeqtur ganawilebas da aferxebs zogierTi seqtoris zrdas. is
seqtorebi, romlebic gadasaxadebs ar ixdian, investiciebidan ufro maRal
Semosavlebs iReben; im SezRuduli danazogebs gamoyeneba, romelebsac isini
iTviseben, sxva seqtorebis ganviTarebis mizniT SeiZleboda.
mTavroba apirebs reformis gatarebas gadasaxadebis regulirebis sferoSi,
romelic moicavs: funqcionalurad qmediTunariani organizaciuli struqturis
SemoRebas; Sida kontrolis meqanizmis Semdgom daxvewas; kompiuterizacias; kadrebis
Semcirebas; kompensaciis gazrdas; kadrebis SerCevisa da dawinaurebis procedurebis
gaumjobesebas; da kadrebis instituciuri momzadebisaTvis saWiro pirobebis Seqmnas
departamentSi.
saxelmwifo Semosavlebisaxelmwifo Semosavlebisaxelmwifo Semosavlebisaxelmwifo Semosavlebi
1999 wlis biujetis kanonis Tanaxmad, saxelmwifo biujetis mTlian Semosavlebi
da grantebi (kapitaluri Semosavlebis garda1) 862,5 milioni lariT ganisazRvra
saidanac 771,3 milioni lari centralur biujets unda mieRo, xolo danarCeni 151,2
milioni lari – specialuri saxelmwifo fondebis biujets. sagadasaxado
Semosavlebs 561,7 milioni lari unda Seedgina. realurma Semosavlebma 629,2 milioni
lari Seadgina, (kapitaluri Semosavlebis garda), rac gegmiT gaTvaliswinebulis 72,9
procentia. 414,4 milioni lari Segrovda sagadasaxado Semosavlebis saxiT.
1999 wels, saxelmwifo biujetis (579,8 milioni lari, kapitaluri
Semosavlebis garda) realurma adgilobrivma Semosavlebma 35,4 milioni lari
Seadgina, rac 6,5 procentiT metia vidre 1998 wels. am or periods Soris 19
procentian inflacias Tu gaviTvaliswinebT, es cvlileba, realur gamosaxulebaSi,
negatiuria. garda amisa, 1998 wels saxelmwifo biujetis mTlianma Semosavlebma da
grantebma mSp-s 12 procenti Seadgina, xolo 1999 wels - sul 11,6 procenti. mSp-Si
1 kanonSi Setanili axali cvlilebebis gamo, kapitaluri Semosavlebi gamoiyeneba, rogorc biujetis deficitis dafinansebis erT-erTi wyaro. maSasadame, es Tanxa biujetis SemosavlebSi ar Sedis.
saxelmwifo finansebisaxelmwifo finansebisaxelmwifo finansebisaxelmwifo finansebi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 31
sagadasaxado Semosavlebis wili ki, piriqiT, 1998 wlis 6,9 procentidan 1999 wels 7,7
procentamde gaizarda. sagadasaxado Semosavlebma 1999 wlis mTliani saxelmwifo
Semosavlebis 65 procenti Seadgina maSin rodesac 1998 wels Sesabamisi maCvenebeli
60,0 procenti iyo. es faqti , metwilad, arasagadasaxado Semosavlebis bevrad dabali
maCveneblebiTa da gadasaxdebis Segrovebis SedarebiTi gaumjobesebiT aris
ganpirobebuli. adgilobrivi Semosavlebis Tviuri cvlileba qvemoT moyvanil
naxazSia warmodgenili.
nax. 3.1: saxelmwifo biujetis Sida Semosavlebi.nax. 3.1: saxelmwifo biujetis Sida Semosavlebi.nax. 3.1: saxelmwifo biujetis Sida Semosavlebi.nax. 3.1: saxelmwifo biujetis Sida Semosavlebi.
48,4
28,538,7
46,454,2 56 55,5 54,0
41,151,4
4437,9
77,3
0
20
40
60
80
100
XII I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII
milioni l
ari
milioni l
ari
milioni l
ari
milioni l
ari
Semosavlebi mimarTuleba
wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti
centraluri biujeti
centralur biujetSi Sevida 484,6 milioni lari, rac gegmiT
gaTvaliswinebuli Tanxis 68,1 procentia. biujetis realuri Sesruleba nominalur
gamosaxulebaSi 12,1 procentiT ukeTesi iyo vidre wina wels, amasTan, unda
gaviTvaliswinoT, rom am periodebs Soris inflaciis donem 19 procenti Seadgina.
sagadasaxado Semosavlebis Segroveba SedarebiT gaumjobesda da 414 milioni lari
Seadgina, rac wina wlis maCvenebelze 25 procentiT metia, magram kvlavac 26,2
procentiT Camouvardeba gegmurs.
saSemosavlo gadasaxadidan saSemosavlo gadasaxadidan saSemosavlo gadasaxadidan saSemosavlo gadasaxadidan miRebulma Tanxam 44,9 milioni lari Seadgina, rac
8,4 milioni lariT (23 procenti) aRemateba gegmurs. gegmas Seesabameba agreTve
sawarmoTa saSemosavlo gadasaxadebicsawarmoTa saSemosavlo gadasaxadebicsawarmoTa saSemosavlo gadasaxadebicsawarmoTa saSemosavlo gadasaxadebic. biujetSi Sevida 20,2 milioni lari, rac 2,4
procentiT metia gegmiurze. amave dros, nominalur gamosaxulebaSi, 1998 wlis
biujetis realur SesrulebasTan SedarebiT, es maCvenebeli odnav dabalia.
saxelmwifo biujetSi dRgdRgdRgdRg-s saxiT Sevida 212,7 milioni lari, rac gegmiurze
22,8 procentiT naklebia. aqedan, adgilobrivi wyaroebidan miRebulia 124,4 milioni
lari (13,6 procentiT naklebi), xolo importis xarjze - 88,3 milioni lari (32,8
procentiT naklebi). dRg adgilobriv saqonelsa da momsaxurebaze 19 procentiT
gaizarda 1998 welTan SeadrebiT, rac Seesabameba am periodebs Soris momxdar
saxelmwifosaxelmwifosaxelmwifosaxelmwifo finansebi finansebi finansebi finansebi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 32
inflacias; importze dRg wlis ganmavlobaSi 10 procentiT gaizarda rac, realur
gamosaxulebaSi, klebis amsaxvelia.
saaqcizo gadasaxadissaaqcizo gadasaxadissaaqcizo gadasaxadissaaqcizo gadasaxadis Semosavlebma 110,7 milioni lari Seadgina, rac
dagegmilze 19 procentiT naklebia. miuxedavad amisa 1999 wels, wina welTan
SedarebiT, gegma oTxjer metad Sesrulda. es gaumjobeseba SeiZleba aixsnas
Tambaqosa da alkoholur sasmelebze saaqcizo markebis SemoRebiT. 13,5 milioni lari
miRebul iqna adgilobrivi mewarmeebisgan (gegmaze 15,6 procentiT naklebi), xolo 97,2
milioni lari - importirebuli saqonelis aqcizidan (gegmiurze 20,2 procentiT
naklebi).
yvelaze naklebad Segrovda sabaJo gadasaxdebisabaJo gadasaxdebisabaJo gadasaxdebisabaJo gadasaxdebi, rogorc gegmiT
gaTvaliswinebul maCvenebelTan, aseve 1998 wlis maCvenebelTan SedarebiTac. biujetSi
Sevida 25,9 milioni lari, rac 71,8 procentiT Camouvardeba gegmurs da 53,3
procentiT naklebia, vidre 1998 wels.
saerTod, saxelmwifo sagadasaxado samsaxurs ukeTesi Sedegebi hqonda, vidre
sabaJo departaments. saxelmwifo biujetis sagadasaxado Semosavlebma, romlebic
saxelmwifo sagadasaxado samsaxuris mier iqna akrefili, 202,9 milioni lari
Seadgina, nacvlad gegmiT gaTvaliswinebuli 216,2 milioni larisa (anu 93,9 procenti).
amasTan, 1998 wlis maCvenebelTan SedarebiT, es cifri 21,2 procentiT metia. gegmiT
gaTvaliswinebuli 345,5 milioni laridan, sabaJo departamentma mxolod 211,5 milioni
laris Segroveba moaxerxa. eqspertebis azriT, amis mizezi importis Semcirebasa da
kontrabandis zrdaSi mdgomareobs. 1999 wels sabaJo samsaxurebis mier
registrirebuli importi 1998 welTan SedarebiT 42 procentiT naklebi iyo.
nawilobriv es sxvaoba aixsneba im faqtiT, rom 1998 wlis bolos, laris swrafi
gaufasurebis gamo, importi metismetad gaZvirda. Tumca, zogierTi Semotanili
saqonelis registracia (umTavresad im saqonelis, romelic maRali gadasaxadiT
ibegreba) asaxavs ararealur klebas am saqonlis moxmarebaSi raime mniSvnelovani
Semcirebisa an adgilobrivi warmoebis zrdis niSnebis gareSe. sawvavis importi
Semcirda 2,8-jer; xorblisa da fqvilis 2,2-jer; Zraviani transportis 2-jer. finansTa
saministros gaangariSebiT, saqarTveloSi navTis moxmareba weliwadSi 180,000 tonas,
xolo dizelis sawvavis – 400,000 tonas Seadgens (orive saxis sawvavi ZiriTad qveynis
garedan SemoaqvT). sabaJoze aRniSnuli moculobebis mxolod 7-8 procentis
registracia xdeba, rac gadasaxadebis Tavidan acilebis masStabze metyvelebs.
gansakuTrebul yuradRebas imsaxurebs navTobproduqtebisa da Tambaqos
nawarmis dabegvridan miRebuli Semosavlebi. 1999 wlis biujetis Tanaxmad,
navTobproduqtebis dabegvridan unda Semosuliyo 90 milioni lari, aqedan 50
milioni lari – benzinis da 16,1 milioni lari – sxva navTobproduqtebis xarjze.
realurma Semosavlebma mxolod 46,9 milioni lari Seadgina, anu gegmis 52 procenti.
momdevno cxrilSi Tavmoyrilia sabaJodan miRebuli realuri Semosavlebi biujetis
Sesabamisi muxlis mixedviT.
saxelmwifo finansebisaxelmwifo finansebisaxelmwifo finansebisaxelmwifo finansebi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 33
cxrili 3.1: navTobproduqtebis dabegvridan miRebuli Semosavlebi
(milioni lari)
GEL million
kanonierad miRebuli Semosavlebis procenti
sabaJoze miRebuli Semosavlebi 95.4 114.1 Semosavlebi romlebic SecdomiT iyo miRebuli da daubrunda importiorebs
11.8 14.1
invalidTa da omis veteranTa arasamTavrobo roganizaciebis sabWosTvis gadacemuli Semosavlebi
21.3 25.5
biujetis yvela doneze gadacemuli Semosavlebi 62.3 74.5
saxelmwifo biujetSi gadacemuli Semosavlebi 46.9 56.1 centraluri biujeti 33.3 39.8 sagzao fondi 13.6 16.3 adgilobrivi biujetebi 15.4 18.4
wyaro: finansTa saministrowyaro: finansTa saministrowyaro: finansTa saministrowyaro: finansTa saministro
finansTa saministros varaudiT, navTobproduqtebis importis mxolod 30
procentia legaluri. 1999 wels sabaJoze registrirebuli iyo 57 milioni laris
navTobproduqtebi maSin, rodesac 1998-1997 wlebSi Sesabamisi maCveneblebi 160 da 155
milion lars Seadgenda. imis gaTvaliswinebiT, rom fasebi daaxloebiT 2-jer maRali
iyo da aqcizi benzinze 80 procentiT iyo gazrdili, finansTa saministros mier am
navTobproduqtis kontrabandiT miyenebuli zarali Sefasebulia 190-200 milioni
laris odenobiT.
Tambaqos nawarmze gadasaxadebis Segrovebidan miRebuli Semosavali ki
piriqiT, ufro maRalia vidre varaudobdnen. mosalodneli 60 milionis nacvlad,
Tambaqos nawarmis aqcizidan biujetSi Sesulia 62,6 milioni lari. gadasaxadebis
SegrovebaSi aseTi kargi Sedegebis miRweva SesaZlebeli gaxda saaqcizo markebis
SemoRebis gamo. finansTa saministro varaudobs, rom samomxmareblo bazarze
gayiduli Tambaqos nawarmis 15-18 procenti kvlavac daubegravi rCeba.
1999 wels, arasagadasaxado Semosavlebis xaziT, centralur biujetSi
mosalodneli iyo 63,2 milioni laris miReba. realurad Semovida mxolod 20,8
milioni lari, dagegmilis 33 procenti. es maCvenebeli 50,8 milioni lariT (anu 70,9
procentiT) naklebia vidre 1998 wels. am deficitis erT-erTi mizezia
sawarmoebisTvis gacemul sxvadasxva saxelmwifo kreditebze arsebuli masiuri
davalianeba. am xaziT, 15,9 milioni laris nacvlad, Sevida mxolod 5,1 milioni lari.
navTobsadenidan biujetSi Sevida sul 3 milioni lari maSin, roca mosalodneli iyo
12 milioni lari. finansuri disciplinis mxriv, saxelmwifo qonebis marTva arsebiT
gaumjobesebas saWiroebs. saxelmwifos sakuTrebaSi arsebuli aqciebidan miRebuli
dividendebis odenobam mxolod 0,27 milioni lari Seadgina maSin, rodesac am
sawarmoTa wminda mogeba 1999 wels 30 milioni lari iyo.
saxelmwifo qonebis privatizaciis xaziT saxelmwifo biujetSi mosalodneli
60 milioni laris magivrad Sevida 20,9 milioni lari. eleqtroenergiis seqtoris
privatizaciasTan dakavSirebiT ramodenime gauTvaliswinebeli problema Seiqmna.
wlis bolos xeli moewera SeTanxmebas 25 wlis vadiT eleqtrogeneraciis sadgurebi
“xrami I” da “xrami II-s” marTvis uflebis gadacemaze amerikeli investori kompania
AES-Tvis. kavSirgabmulobis seqtoris privatizacia gadaido.
saxelmwifosaxelmwifosaxelmwifosaxelmwifo finansebi finansebi finansebi finansebi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 34
mosalodneli 86,4 milioni laris nacvlad, sagareo grantebis saxiT,
saxelmwifo biujetSi 55,8 milioni lari Sevida. evrokavSiris grantebis gadaxda (48,2
milioni laris odenobiT) kvebis uzrunvelyofis programis farglebSi moxda (21,3
milioni lari), xolo nawili (17,5 milioni lari) evrokavSiris sesxis dasafaravad
daxmarebis saxiT iqna miRebuli.
gadasaxadebis administrirebis reforma gadasaxadebis administrirebis reforma gadasaxadebis administrirebis reforma gadasaxadebis administrirebis reforma
1999 wlis bolos, saxelmwifo sagadasaxado samsaxuris da sabaJo departamentis
gaerTianebis Sedegad, Seiqmna axali “saqarTvelos sagadasaxado Semosavlebis
saministro”. saerTaSoriso daxmarebiT, mTavroba axorcielebs gadasaxadebis
administrebis mTavar reformas, romelic moicavs: funqcionalurad qmediTunariani
organizaciuli struqturebis SemoRebas, Sida kontrolis meqanizmis Semdgom
daxvewas, kompiuterizacias, kadrebis Semcirebas, kompensaciis gazrdas, kadrebis
SerCevisa da dawinaurebis procedurebis gaumjobesebas da kadrebis instituciuri
momzadebisaTvis saWiro pirobebis Seqmnas departamentSi. reformis mTavar danaxarjs
warmoadgens momatebuli xelfasebi, romlebic unda daifaros Segrovili
gadasaxadebis fiqsirebuli procentis gadadebis xarjze. procesi daiwyeba 3
procentiT, xolo momavalSi, Semdgomi 5 wlis ganmavlobaSi, ufro realur donemde
iqneba dayvanili. reformis ganxorcielebis Semdeg, sagadasaxado samsaxurs
biujetidan Seuwydeba pirdapiri dafinanseba.
gadasaxadebis Segroveba dargebis mixedviTgadasaxadebis Segroveba dargebis mixedviTgadasaxadebis Segroveba dargebis mixedviTgadasaxadebis Segroveba dargebis mixedviT
finansTa saministro ekonomikis sxvadasxva seqtorebis sagadasaxado
datvirTvis ganawilebis ufro zust analizs akeTebs.
cxrili 3.2: biujetis yvela donis mier miRebuli gadasaxadebi dargebis mixedviTcxrili 3.2: biujetis yvela donis mier miRebuli gadasaxadebi dargebis mixedviTcxrili 3.2: biujetis yvela donis mier miRebuli gadasaxadebi dargebis mixedviTcxrili 3.2: biujetis yvela donis mier miRebuli gadasaxadebi dargebis mixedviT
(procenti)
dargi dargis wili miRebul pirdapir gadasaxadebSi
dargis wili miRebul arapirdapir gadasaxadebSi
dargis wili mSp-Si
mrewveloba 19.9 41.8 13
soflis meurneoba 12.8 3.1 33.2
mSenebloba 2.8 5.7 3.8 transporti 13.6 8.8 9.1 kavSirgabmuloba 5.5 13.4 2.5 vaWroba 16.4 14.8 14.1 ganaTleba, jandacva, kultura, sporti
15.1 1.8 5.7
sxva 14 10.6 13.4 wyaro: finansTa saministro
zemoT moyvanili cxrili asaxavs sxvadasxva seqtorebSi saqmianobis
legalizaciis uTanabrobis dones da agreTve, gadasaxadebidan daSvebul
gamonaklisebs. kavSirgabmuloba yvelaze legalizebuli seqtoria da amdenad,
yvelaze metad ibegreba: dabegvris xarisxi2 damatebuli Rirebulebis 26 procents
2 biujetis yvela doneze Sesuli gadasaxadebi, socialuri Senatanebis CaTvliT.
saxelmwifo finansebisaxelmwifo finansebisaxelmwifo finansebisaxelmwifo finansebi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 35
Seadgens. iTvleba, rom es legalizaciis 90 procents warmoadgens. saerTo
sagadasaxado datvirTva dRg-s 8 procents Seadgens. legalizaciis ufro zusti
SefasebisTvis ukeTesi iqneba dRg-s Semosavlebis ganxilva damatebuli Rirebulebis
TvalsazrisiT. cifrebi momdevno cxrilSia warmodgenili.
cxrili 3.3: sagadasaxado datvirTva dargebis mixedviT damatebuli Rirebulebis cxrili 3.3: sagadasaxado datvirTva dargebis mixedviT damatebuli Rirebulebis cxrili 3.3: sagadasaxado datvirTva dargebis mixedviT damatebuli Rirebulebis cxrili 3.3: sagadasaxado datvirTva dargebis mixedviT damatebuli Rirebulebis
terminebSiterminebSiterminebSiterminebSi
dargi
mTliani sagadasaxado datvirTva rogorc Seqmnili damatebuli Rirebulebis procenti
dRg-s Semosavlebi rogorc damatebuli Rirebulebis procenti
mrewveloba 17 7.4 soflis meurneoba 2.1 0.3 mSenebloba 8 4.3 transporti 10 2.8 kavSirgabmuloba 26.1 14.4 vaWroba da momsaxureba 8.6 2.8 ganaTleba, jandacva, kultura, sporti
9.1 -
sxva 6-9 1.2 wyaro: finansTa saministrowyaro: finansTa saministrowyaro: finansTa saministrowyaro: finansTa saministro
cifrebi miuTiTebs sagadasaxado sistemis administrirebaSi arsebuli
problemebis seriozulobaze, rac ararealurs xdis gadasaxadebis gadaxdas, xels
uSlis bazris ganviTarebas da aferxebs resursebis efeqtur ganawilebas. dabegvris
maRali ganakveTi warmoadgens erT-erT problemas, romlis winaSec dgas
saqarTvelos mrewveloba. is seqtorebi, romlebic gadasaxadebs ar ixdian,
investiciebis dabandebidan bevrad ufro maRal Semosavlebs iReben da im SezRudul
danazogebs iTviseben, romelTa gamoyenebac, sxva SemTxvevaSi, mrewvelobis
ganviTarebis mizniT SeiZleboda. yvelaze maRali sagadasaxado datvirTvis mqone
seqtoris - kavSirgabmulobis seqtoris – swrafi zrda SeiZleba aixsnas am seqtoris
susti ganviTarebiT wina wlebis ganmavlobaSi da misi bunebrivi monopolisturi
poziciiT.
saxelmwifo biujetis deficitis saxelmwifo biujetis deficitis saxelmwifo biujetis deficitis saxelmwifo biujetis deficitis dafinanseba dafinanseba dafinanseba dafinanseba
2000 wlis dawyebamde erTi kviriT adre moxda “saqarTvelos 1999 wlis
saxelmwifo biujetis kanonis” gadaxedva im moulodnelad dabali sagareo
dafinansebis asaxvis mizniT, romelic 1999 wels iqna miRebuli. seb-i iZulebuli
gaxda saxelmwifosTvis ufro didi krediti gamoeyo, vidre es wlis bolos iyo
gaTvaliswinebuli. 1999 wels, seb-is mier saxelmwifosTvis sesxad gacemulma Tanxam
sul 146,7 milioni lari Seadgina. Tumca, 49,2 milioni lari wlis ganmavlobaSi
daifara. darCenili Tanxa grZelvadian kredits warmoadgens.
valutis gacvliTi kursis aSkara stabilizaciam safuZveli misca finansTa
saministros dagegmos saxazino valdebulebebis gamoSvebis ganaxleba. sakredito
moTxovna 1,6 milion larze dafiqsirda. realurad, gasesxebul iqna 1,68 milioni
lari 23 aTasi laris fasad. 91- da 28-dRiani kreditis saSualo Sewonili ganakveTi
12,5-19,8 procentis farglebSi meryeobda, rac bevrad Camouvardeba, rogorc
bankTaSoris sakredito auqcionebze moqmedi ganakveTebs, aseve 1998 wels
saxelmwifosaxelmwifosaxelmwifosaxelmwifo finansebi finansebi finansebi finansebi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 36
gavrcelebuli saxazino valdebulebebis ganakveTebsac. miRebul iqna sagareo
dafinanseba 58,5 milioni laris odenobiT. amis didi nawili msoflio bankidan
struqturuli gardaqmnis kreditis saxiT iqna miRebuli.
biujetis deficitis nawili (30 milioni lari) unda dafaruliyo sxvadasxva
wyaroebidan, ganviTarebis daxmarebis saxiT, miRebuli mcenareuli zeTisa da
xorblis realizaciidan miRebuli TanxiT. realurma Semosavlebma 29,4 milioni
Seadgina, rac bevrad ar Camouvardeboda mosalodnel Semosavlebs.
saxelmwifo biujetis xarjebisaxelmwifo biujetis xarjebisaxelmwifo biujetis xarjebisaxelmwifo biujetis xarjebi
mTeli rigi gadasinjvebisa da Sesworebebis Semdeg, 1999 wlis saxelmwifo
biujetis xarjebis maCvenebeli sabolood 1,232 milioni larze dafiqsirda.
Sesrulebam am odenobis sam-meoTxedze naklebi Seadgina: realurad, mxolod 904,8
milioni lari iqna daxarjuli. centraluri biujetis xarjebma 768,5 milioni lari
Seadgina, anu gegmis 70 procentamde.
mniSvnelovani Tanxebi unda gamoyofiliyo rogorc Sida, aseve sagareo valis
momsaxurebaze. gegmiT gaTvaliswinebuli 81,4 milioni laris nacvlad, seb-ma 72,2
milioni lari miiRo. 1999 wlis bolos mdgomareobiT, seb-is winaSe saxelmwifo
davalianebam 638,9 milioni lari Seadgina. adgilobrivi valutis gaufasurebis
asaxsnelad da seb-is rekapitalizaciis misaRwevad finansTa saministrom gamouSva
valis sertifikatebi 70,4 milioni laris odenobiT. 1999 wels am davalianebaze
gadaxdilma saprocento ganakveTma (20 procenti) 10,6 milioni lari Seadgina.
1999 wels, centraluri biujetis xarjebSi sagareo valis momsaxurebis wilma
19,7 procenti Sedagina. mosalodnelia rom es maCvenebeli metad gaizrdeba, radganac
2000 wels unda moxdes axali ZiriTadi gadasaxadebis dafarva (CineTis, ruseTisa da
ukrainis vali). 1999 wels am muxliT biujetSi gamoyofili iyo 143,6 milioni lari;
aqedan, ZiriTadi gadasaxadebma TurqmeneTisTvis 25 milioni aSS dolari (45,7 milioni
lari), xolo evrokavSirisTvis - 10 milioni evro Seadgina. 1999 wels, saxelmwifo
valis mTlianma momsaxurebam 267,5 milioni lari Seadgina, rac centraluri
biujetis realuri xarjebis 35,1 procentia. vinaidan, biujeti ver axerxebs moqmedi
ZiriTadi gadasaxadebis ganrigebis dacvas, valis restruqturizaciasTan
dakavSirebiT mimdinareobs intensiuri samuSaoebi.
arsebobda zogierTi sxva prioritetuli xarjebic. saaqcizo markebis
dasabeWdad dagegmili xarjebis 89 procenti, anu 4,4 milioni lari daixarja.
specialuri sarezervo fondidan 7,9 milioni lari metwilad daixarja sxvadasxva
saqmian mivlinebebze, saparlamento arCevnebze, saerTaSoriso sasamarTlo procesebze
da centralur biujetsa da aWaris regionul biujets Soris arsebuli
urTierTkavSiris auditze.
biujetis gauTvaliswinebel xarjebis dafinansebis kidev erT wyaros
prezidentis fondi warmoadgens, saidanac 1999 wels 12,8 milioni lari iqna
gamoyofili. prezidentis fondidan sxvadasxva daxmarebebze - ltolvilebisaTvis
saxelmwifo finansebisaxelmwifo finansebisaxelmwifo finansebisaxelmwifo finansebi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 37
afxazeTis regionidan da zogierTi regionis mosaxleobisaTvis, romelic mwvave
socialur problemebs ganicdis - 4,9 milioni lari daixarja. 1 milioni lari
moxmarda S. rusTavelis saxelobis saxelmwifo Teatris Senobis restavracias. 0,4
milioni lari gamoiyo stiqiiT miyenebuli zaralis asaRdgenad. 690 milioni lari
moxmarda sesxis dafarvas.
sxva saerTo xarjebis dafinanseba Semdeg suraTs gvaZlevs: saxelmwifo
seqtoris muSakTa xelfasebma 72,3 milioni lari Seadgina, rac biujetiT
gaTvaliswinebuli maCveneblis 71 procentamdea. Semdgom, 9,4 milioni lari, xelfasis
gadasaxadis saxiT, sxvadasxva fondebSi gadairicxa. 10 milioni lari, gegmiT
gaTvaliswinebuli 11,2 milionis nacvlad, wavida sxvadasxva oficialur saqmian
mivlinebebze. am Tanxis 43 procentamde gamoyofilia, rogorc zemoT iqna aRniSnuli,
sarezervo da prezidentis fondebidan da evrokavSiris kvebis uzrunvelyofis
grantidan.
“sxva saqonelsa da momsaxurebaze” daixarja 180,5 milioni lari, rac
biujetiT gaTvaliswinebuli Tanxis sul 62,1 procentia. Tumca, am muxlSi Semaval
faqtobriv xarjTa mniSvnelovani wili saerTod ar yofila dagegmili. kerZod, 1997
da 1998 wlebSi dagrovili sabiujeto davalianeba sxvadasxva komerciul sawarmoTa
winaSe, romlis didi nawilis gadaxdac sasamarTlos gadawyvetilebis safuZvelze
moxda. zogierTi valdebuleba warmoiSva saxelmwifo moxeleTa mier marTvis dros
daSvebuli Secdomebis Sedegad. yvela es gauTvaliswinebeli valdebuleba
(daaxloebiT 8 milioni lari) ar yofila da arc SeiZleboda yofiliyo
gaTvaliswinebuli 1999 wlis biujetis dagegmvis periodSi.
kidev erTi aseTi “gauTvaliswinebeli” davalianeba warmoiqmna “saqenergos” -
energogeneraciis kompaniis - gadaxdis uunarobis Sedegad. “saqenergom”, romelic
eleqtroenergiis distributori kompaniebis erTaderTi momwodebeli iyo da
romelsac wlis Sua periodSi es monopolisturi privilegia CamoerTva, EBRD-sgan
miRebuli sesxis momsaxureba ver SesZlo. am kreditis gamoyofa moxda saxelmwifo
garantiiT da amitom, finansTa saministros unda gadaexada 5,1 milioni lari, raTa
saswrafod Tavidan aecilebina saqarTvelos bankrotad gamocxadeba.
“sxva saqonlisa da momsaxurebis” muxlis kidev erT mniSvnelovan qvepunqts
warmoadgens saxelmwifo seqtoris muSakTa kvebisaTvis gaTvaliswinebuli xarjebi
(samxedro, naxevrad samxedro da policiis muSakebi). daixarja 24,4 milioni lari,
rac biujetis 76,5 procentia. administraciulma xarjebma 12,6 milioni lari
Seadgina, rac dagegmilis 80 procentamde Seadgens. am xarjTa udidesi nawili
saSinao saqmeTa da Tavdacvis saministroebis, parlamentis, saxelmwifo uSiSroebis
departamentisa da centraluri saarCevno komisiis wilad modis. 9 milioni lari
sxvadasxva komunalur (ZiriTadad, eleqtroenergiis) gadasaxadebzea daxarjuli. am
Tanxis naxevarze meti policiisa da Tavdacvis samsaxurebis wilad modis.
transportis teqnikur momsaxurebaze daixarja 12,3 milioni lari; am Tanxis 40
procenti saSinao saqmeTa saministros wilad modis.
maSasadame “sxva saqonlisa da momsaxurebis” muxlis es qvepunqti gegmiT
gaTvaliswinebuli maCveneblis mxolod 46 procentiT Sesrulda; 133,9 milioni
saxelmwifosaxelmwifosaxelmwifosaxelmwifo finansebi finansebi finansebi finansebi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 38
laris nacvlad, mxolod 61,3 milioni lari daixarja. saqarTvelos diplomatiuri
korpusis dafinansebam biujetiT gaTvaliswinebuli maCveneblis 84 procentamde
Seadgina; 18,9 milioni lari gamoyofili iyo sxvadasxva diplomatiuri misiebisaTvis
sazRvargareT. ltolvil mosaxleobasTan dakavSirebulma sxva xarjebma 9,5 milioni
lari Seadgina, rac gegmis 65 procentia.
saerTod, sxvadasxva socialur subsidiebsa da transferebs prioritetuli
mniSvneloba unda miniWeboda. am xaziT, biujetis Sesrulebam SedarebiT maRal dones
miaRwia (84,3 procenti): 203,8 milioni lari daixarja. aqedan, 20 procentamde, anu 40,9
milioni lari, ltolvilebisTvis gankuTvnil daxmarebebze daixarja. 44,1 milioni
lari socuzrunvelyofis gaerTianebul fonds gadaericxa. 35,7 milioni lari
maswavleblebis xelfasebis, umuSevrobis Semweobis, ojaxuri da sxva daxmarebebis
saxiT adgilobriv biujetebs gadaericxa. janmrTelobis sadazRveo saxelmwifo
kompaniam miiRo 9,8 milioni lari, saxelmwifo tele-radio korporaciam - 9,9 milioni
lari. sxvadasxva kulturulma dawesebulebam 4,9 milioni lari miiRo.
kapitalurma xarjebma gegmis 36,6 procenti Seadgina. 8,6 milioni lari
daixarja.
seqtorul WrilSi, saxelmwifo xarjebis Sesruleba mniSvnelovan uTanabrobas
asaxavs miuxedavad imisa, rom amis Tavidan asacileblad garkveuli zomebi iqna
miRebuli. ssf-s mier gansazRvruli prioritetebisa da ekonomikis sxvadasxva
seqtorebSi dazRveul erTeulTa mniSvnelovnad gansxvavebuli doneebis gamo,
Sesrulebis Tanabari donis SenarCuneba SeuZlebelia. magaliTad, policiisTvis
gaTvaliswinebul biujetSi gansazRvruli erTeulebis wilad xarjebis 78
procentamde modis, xolo soflis meurneobis saministros wilad – mxolod 18
procenti.
saqarTvelos parlamentma miiRo misTvis gansazRvruli biujetis 92 procenti,
anu 9,6 milioni lari. centralurma saarCevno komisiam, dagegmili 3 milioni laris
nacvlad, 2,3 milioni lari miiRo.
saxelmwifo uzrunvelyofis samsaxurma miiRo 5,1 milioni lari, rac TiTqmis
Seesabameba biujetiT gaTvaliswinebul gegmas. kontrolis palatam dagegmili 2,6
milioni laris 71 procenti miiRo. statistikis saxelmwifo departamentis
dafinansebam 78 procenti Seadgina. uzenaesma sasamarTlom miiRo 1,1 milioni lari (81
procenti), xolo prokuraturam – 1,6 milioni lari (67 procenti).
samxedro samsaxuris da policiis xarjebi biujetis xarjebis did nawils
Seadgens. realurad, daixarja 35,5 milioni lariT naklebi nacvlad 1999 wlis
biujetiT gansazRvruli 159 milioni larisa, romelic am sferoebisaTvis unda
gamoyofiliyo. ar iqna gacemuli samxedro msaxurebis xelfasebi 11 milioni laris
odenobiT (4 Tvis xelfasebi). ar moxda 6,9 milioni laris odenobis kvebis
produqtebisa da medikamentebis Sesyidva. mTlianobaSi, Tavdacvis saministrom miiRo
daaxloebiT 38 milioni lari, rac gegmiT gaTvaliswinebuli Tanxis mxolod 70
procentia; policiam (saSinao saqmeTa saministrom) – 11,4 milioni lari (84 procenti);
mTavrobis uSiSroebis samsaxurma – 6,5 milioni lari (97 procenti); sasazRvro
saxelmwifo finansebisaxelmwifo finansebisaxelmwifo finansebisaxelmwifo finansebi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 39
jarebma – 6 milioni lari; omis veteranTa departamentma – 1,5 milioni lari (79
procenti).
ganaTlebis saministrom sul 11,7 milioni lari miiRo; aqedan, maswavleblebis
xelfasebisTvis gankuTvnili iyo 4,1 milioni lari; maSasadame, daaxloebiT sami Tvis
xelfasebi jer-jerobiT ar aris gadaxdili. mecnierebis akademiam miiRo 9,5 milioni
lari, xolo saxelmwifo institutebma – 10,8 milioni lari. mTlianobaSi ganaTlebisa
da mecnierebis sferoTa dafinansebam gegmis 67,3 procenti Seadgina. kulturis
saministros gegmiT gaTvaliswinebuli 12,1 milioni laridan faqtobrivad gadaericxa
9,2 milioni lari. aqedan, 1,2 milioni lari ganaTlebis wilad modis.
soflis meurneobis saministrosTvis gaTvaliswinebuli 19 milioni laridan
mxolod 10,1 milioni lari daixarja. miwis marTvis saxelmwifo departamentma, 9,1
milioni laris nacvlad, sul 3,5 milioni lari miiRo. 1,6 milioni lari (59
procenti) metyeveobis departaments gadaeca, xolo 1,4 milioni lari (67 procenti)
garemos dacvasTan dakavSirebul sxvadasxva saqmianobebze daixarja.
sagadasaxado CaTvlebis gziT gadaxdis praqtika 1999 wlis ivlisidan Sewyda.
wlis pirvel naxevarSi, am saxis gadasaxadebma 50 milioni lari Seadgina, umTavresad
araprioritetul kategoriebSi.
sainvesticio proeqtebi, romelTa dafinansebaSi msoflio banki monawileobs
gansakuTrebuli yuradRebis sagnad gadaiqca. am proeqtebis dafinansebaSi
saqarTvelos wili gamoyenebuli iqneba maT mier gadasaxdeli gadasaxadebis
dasafaravad. magram, 1999 wels, dagegmili 15,1 milionis nacvlad, saqarTvelos
monawileobis wilma 2,7 milioni lari Seadgina, anu sul 17,6 procenti. am proeqtebma
gegmiT gaTvaliswinebuli 130,4 milioni laris nacvlad, maT mxolod 56,1 milioni
lari miiRes. amJamad, ganxilvaSia am proeqtebis gadasaxadebidan ganTavisuflebis
SesaZlebloba.
specialuri saxelmwifo fondebispecialuri saxelmwifo fondebispecialuri saxelmwifo fondebispecialuri saxelmwifo fondebi
finansTa saministros winaswari monacemebis mixedviT, 1999 wels socialuri
uzrunvelyofis gaerTianebuli fondis mTlianma Semosavalma, centraluri
biujetidan miRebuli gadaricxvebis CaTvliT (45 milioni lari), 166 milioni lari
Seadgina, rac gegmis 94 procentia. fondis rezervebis struqtura detalurad aris
warmodgenili momdevno cxrilSi.
saxelmwifosaxelmwifosaxelmwifosaxelmwifo finansebi finansebi finansebi finansebi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 40
cxrili 3.4: socialuri uzrunvelyofis fondis Semosavlebi.cxrili 3.4: socialuri uzrunvelyofis fondis Semosavlebi.cxrili 3.4: socialuri uzrunvelyofis fondis Semosavlebi.cxrili 3.4: socialuri uzrunvelyofis fondis Semosavlebi.
(milioni lari)
gegma Sesruleba %
sul Semosavlebi da transferi centraluri biujetidan
177.3 166. 93.7
transferi centraluri biujetidan 45 44.7 99.3
socialuri gadasaxadi 131.7 116 88.1
damqiraveblisgan 126.3 111.8 88.5
daqiravebulisgan 5.4 4.1 75.9
wina wlis naSTi 5
sxva 0.6 0.33 55.0
wyaro: finansTa saministrowyaro: finansTa saministrowyaro: finansTa saministrowyaro: finansTa saministro
Semosuli Tanxidan 163 milioni lari daixarja, anu 2000 wlamde fondSi
3 milion laramdea darCenili. sawyisi saldos 5 milion lars Tu gaviTvaliswinebT,
1999 wels fondis mTlianma xarjebma 168 milioni lari Seadgina. fondis ZiriTadi
xarjebi gasacemi pensiebis (148,5 milioni lari, anu 93 procenti) wilad modis.
administraciuli da safosto xarjebi 7 milion lars aRemateboda. miuxedavad imisa,
rom wina wlebis sapensio davalianebis garkveuli nawili fondma dafara, 2000 wlis
dasawyisSi mas kidev 77 milioni laris davalianeba gaaCnda.
1999 wels, saxelmwifo dasaqmebis fondis saxelmwifo dasaqmebis fondis saxelmwifo dasaqmebis fondis saxelmwifo dasaqmebis fondis mTlianma Semosavalma 3,6 milioni
lari Seadgina, rac gegmiT gaTvaliswinebulis 94 procentia. daaxloebiT igive
odenoba daixarja. umuSevrobis daxmarebebma 949 aTasi Seadgina, 1,7 milioni moxmarda
sxvadasxva samuSao adgilebis Seqmnaze mimarTul saqmianobebs. administraciulma
xarjebma 929 aTasi lari Seadgina rac, socuzrunvelyofis fondis
maCvenebelTan SedarebiT (4 procenti), mTliani moculobis 26 procents
Seadgens. rogorc Cans, umuSevrobis problemebi marTlac rTuli mosagvarebelia.
1999 wlis saxelmwifo sagzao fondis saxelmwifo sagzao fondis saxelmwifo sagzao fondis saxelmwifo sagzao fondis biujeti, gadasinjvis Semdeg 35,4 milion
laris odenobiT iqna gansazRvruli. fondis monacemTa Tanaxmad, faqtobrivma
Semosavalma 42,9 milioni lari Seadgina; aqedan 34 milioni lari miRebulia naRdi
fulis saxiT, xolo danarCeni - sxvadasxva sagadasaxdo CaTvlebis wilad modis. 10,8
milioni lari Semovida sagzao gadasaxadis saxiT, 5,6 milioni lari – avtomobilTa
mflobelobis gadasaxadia, 10,6 milioni lari – sazRvarze avtomobilTa Semosvlis
gadasaxadi, 13,6 milioni lari – sawvavis aqcizi (romelic 10 procentiT
Camouvardeboda gegmurs) da 1,9 milioni lari sxva Semosavlebi, magaliTad mTiani
regionis gzebiT sargeblobis gadasaxadi da lotareis gaTamaSeba. mTeli Semosavali
moxmarda gzebis kapitalur remonts.
saqarTvelos janmrTelobis sadazRveo kompaniis 1999 wlis biujeti
(saxelmwifosgan miRebuli transferebis CaTvliT) 42,5 milioni lariT ganisazRvra.
realurad, kompaniam 27,3 milioni lari (64,2 procenti) miiRo. kompaniis sakuTarma
Semosavlebma 17,4 milioni lari Seadgina, dagegmili 24 milioni laris nacvlad.
sawyiss saldos Tu gaviTvaliswinebT, 1999 wels kompaniis fuladma xarjebma 28,2
milioni lari Seadgina da 2000 wlisaTvis darCa 0,5 milioni lari. finansTa
saministros Tanaxmad, vinaidan kompaniis mTliani xarjebi 1998 da 1999 wlebSi mis
saxelmwifo finansebisaxelmwifo finansebisaxelmwifo finansebisaxelmwifo finansebi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 41
Semosavlebs aRemateboda, 22 milioni laris odenobiT miRebuli sxvaoba kanoniT
ganixileba rogorc saxelmwifos davalianeba kompaniis winaSe.
adgilobrivi biujetebiadgilobrivi biujetebiadgilobrivi biujetebiadgilobrivi biujetebi
1999 wlisaTvis, adgilobriv biujetebis Semosavlebi (transferebis garda)
272,1 milioni lariT ganisazRvra, xolo gegmiT gaTvaliswinebuli xarjebi – 324,2
milioni lariT. realurma Semosavalma 281,5 milioni lari Seadgina rac, 1998 welTan
SedarebiT, 30 procentiani matebaa. mTlianma Semosavalma, centraluri biujetidan
31,8 milioni laris odenobiT miRebuli transferebis CaTvliT (ZiriTadad,
socialuri saWiroebebisaTvis), 321,8 milioni lari Seadgina; aqedan daixarja 319,8
milioni lari.
Tavi meoTxe. fuli da finansebiTavi meoTxe. fuli da finansebiTavi meoTxe. fuli da finansebiTavi meoTxe. fuli da finansebi
42 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi ---- 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1
2000 wlis 3 marts parlamentma daamtkica “2000 wlis fulad-sakredito da
savaluto politikis ZiriTadi mimarTulebebi”. fulad sakredito politikis mTavar
mizans warmoadgens wliuri inflaciis SenarCuneba 8 procentis farglebSi. amasTan,
varaudoben, rom mSp-s wliuri zrda 4 procents Seadgens.
2000 wels Tavisufali savaluto kursis politika unda SenarCundes.
sinamdvileSi, kursis Tavisufali meryeoba bazarze centraluri bankis monawileobis
gareSe iSviaTia. saqarTvelos SemTxvevaSi, seb-is mier aSS dolarebis Sesyidva
miznad isaxavda wminda saerTaSoriso rezervebis garkveul doneze SenarCunebasa da
ucxouri valutis bazridan Warbi masis amoRebas. 2000 wels, seb-ma Tavisi wminda
ucxouri rezervebi ori Tvis importis eqvivalenturi odenobiT unda SeinarCunos.
imisaTvis, rom wliurma inflaciam 8 procents miaRwios (rac naklebia vidre
1999 wels) seb-ma unda gaakontrolos fuladi baza, wminda adgilobrivi aqtivebi
(ZiriTadad, es mTavrobis angariSebia) da saerTaSoriso rezervebi. maSasadame, 2000
wels saWiroa mkacri fulad-sakredito politikis gagrZeleba. arsebuli pirobebis
gaTvaliswinebiT, makroekonomikuri stabilurobis erTaderT garantias fulis
emisiis mkacri gakontroleba warmoadgens.
lombarduli kreditebi da REPO operaciebi komerciuli bankebze sesxis
gacemis mTavar instrumentebs unda warmoadgendes da 2000 wlis bolosaTvis
komerciuli bankebis saerTo davalianebam 12 milion lars ar unda gadaaWarbos.
fulis masa da monetaruli koeficientebifulis masa da monetaruli koeficientebifulis masa da monetaruli koeficientebifulis masa da monetaruli koeficientebi
“2000 wlis fulad-sakredito da savaluto politikis ZiriTadi
mimarTulebebiT” gaTvaliswinebulma sarezervo fulis zrdam weliwadSi 16,3
procenti unda Seadginos. seb-s Tanaxmad, sabanko likvidurobis es done Seesabameba
wliuri inflaciis dones romelic, gegmis mixedviT 8 procentis farglebSi unda
SenarCundes.
sabiujeto krizisma da am krizisis dasaZlevad miRebulma zomebma larisadmi
ndobaze uaryofiTad imoqmeda. I da II kvartlebSi sarezervo fulis cvlilebebs
Soris mniSvnelovani sxvaoba arsebobda. 1999 wlis pirvel kvartalSi, igi 7 milioni
lariT (3 procentiT), xolo meore kvartalSi 41 milioni lariT (15 procentiT)
gaizarda, ramac imoqmeda fasebis doneze oqtombersa da noemberSi. 2000 wlis pirvel
kvartalSi, brunvaSi gamoSvebuli fulis 10,6 milioni lariT Semcirebis Sedegad,
moxda sarezervo fulis Semcireba 7,3 milioni laris odenobiT.
Tu gaviTvaliswinebT, rom araformaluri seqtoridan aSS dolaris Semosvla
grZeldeba, xolo larisadmi ndoba dabalia, ekonomikis maRali dolarizaciis
tendencia, rogorc Cans, 2000 welsac gagrZeldeba. depozitebis dolarizaciis done
fuli da finansebifuli da finansebifuli da finansebifuli da finansebi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi ---- 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 43
2000 wlis pirvel kvartalSi, saSualod, 77,3 procents Seadgenda, rac aRemateba 1999
wlis saSualo wliur dones, romelic 76,7 procents Seadgenda.
komerciuli bankebis depozitebi dolarebSi sarezervo koeficientebs unda
Seesabamebodes. mimdinare sarezervo moTxovna, yvela depozitis (garda bankTaSorisi
depozitebis) 16 procents (metwilad larebSi) Seadgens1. es depozitebis dazRvevis
erTaderTi instrumentia, romelic warmoadgens ufro administraciul, vidre
sabazro instruments. depozitebis maRali dolarizaciis pirobebSi, komerciuli
bankebi arCeven savaldebulo rezervebis Senaxvas ucxouri valiutis saxiT, rac
damaxasiaTebelia maRali dolarizaciisa da inflaciis mqone qveynebisTvis. Tumca, es
sadao sakiTxia. erTis mxriv, xdeba seb-is saerTaSoriso rezervbis Sevseba, xolo
meores mxriv qveyanaSi laris devalvaciis riski dabalia. seb-i agreTve did
Zalisxmevas iyenebs sabazro instrumentebis ganviTarebisaTvis da arsebobs
garkveuli SesaZlebloba, rom momavalSi sarezervo moTxovnebi Semcirdeba.
cxrili 4.1: monetaruli koeficientebicxrili 4.1: monetaruli koeficientebicxrili 4.1: monetaruli koeficientebicxrili 4.1: monetaruli koeficientebi
2000i ani ani ani an TebTebTebTeb marmarmarmar
savaldebulo rezervebi / k/b-ebis sadepozito
valdebulebebi % 15.1 15.3 15.6
k/b-ebis sakorespondento angariSebi seb-Si / k/b-
ebis sadepozito valdebulebebi % 9.9 8.5 8.6
naRdi fuli k/b-ebSi / k/b-ebis sadepozito
valdebulebebi % 8.6 5.9 7.2
k/b-ebis rezervebis saerTo Tanxa / k/b-ebis
sadepozito valdebulebebi % 33.7 29.8 31.4
dolarizaciis koeficienti % 78.6 76.7 76.5
fulis multiplikatori ( M2) 0.91 0.95 0.94
fulis multiplikatori ( M3) 1.46 1.52 1.49 wyaro: sem-is gaangariSeba saqarTvelos erovnuli bankis mier mowodebul monacemTa safuZvelze.
SeniSvna: 1999 wlis monacemebi ix. sem-is wina gamocemaSi.
2000 wlis pirvel kvartalSi fulis saSualo multiplikatori M2 0,94
procenti iyo xolo 1999 wels 0,96 procents Seadgenda,. fulis saSualo
multiplikatori M3 igive darCa rac 1999 wels, anu 1,5 procenti. (ix. zemoT
mocemuli cxrili).
2000 wlis pirveli kvartlis ganmavlobaSi M2 (farTo fuli) 4 milioni lariT
gaizarda, maSin rodesac 1999 wlis pirvel kvartalSi zrdam 35 milioni lari
Seadgina. 2000 wlis pirvel kvartalSi depozitebi larebSi gaizarda 8,3 milioni
lariT, rac odnav aRemateba depozitebs ucxour valutaSi. 1999 wels, laris
depozitebi 6,8 milioni lariT Semcirda, xolo depozitebi ucxour valutaSi 51
milioni lariT gaizarda.
1 seb-ma komerciuli bankebisaTvis aucilebeli rezervebis angariSebze aricxavs 8 procents (navaraudevi wliuri inflacia).
fuli da finansebifuli da finansebifuli da finansebifuli da finansebi
44 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebsaqarTvelos ekonomikis mimarTulebsaqarTvelos ekonomikis mimarTulebsaqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi ebi ebi ebi ---- 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1
nax. 4.1: Ffulis masanax. 4.1: Ffulis masanax. 4.1: Ffulis masanax. 4.1: Ffulis masa
0
50 ,0 0 0
10 0 ,0 0 0
15 0 ,0 0 0
2 0 0 ,0 0 0
2 50 ,0 0 0
3 0 0 ,0 0 0
3 5 0 ,0 0 0
4 0 0 ,0 0 0
4 50 ,0 0 0
5 0 0 ,0 0 0
J a n
1 9 9 8
M ar M ay Jul S e p N o v i a n
1 9 9 9
m ar m a i i vl s e q n o e i a n
2 0 0 0
m ar
aTas
i l
ari
aTas
i l
ari
aTas
i l
ari
aTas
i l
ari
d e p o z i t e b i u c xo u rv al u t aS i
d e p o z i t e b ier o v n u l v al u t aS i
b a n k e b i s g ar eTar s e b u l i f u l i
M 3
M 2
M 0
wyaro: seb-s monacemebi
finansuri instrumentebifinansuri instrumentebifinansuri instrumentebifinansuri instrumentebi
“2000 wlis fulad-sakredito da savaluto politikis ZiriTadi
mimarTulebebis” Tanaxmad, salombardo kreditebi da REPO operaciebi unda gaxdes
komerciul bankebze sesxis gacemis mTavari instrumentebi.
salombardo kreditebis meqanizmi oficialurad SemoRebul iqna 1997 wlis
agvistoSi. 1997-1998 wlebSi seb-ma ver moaxerxa salombardo kreditebis operaciebis
ganviTareba imis gamo, rom saxazino valdebulebebis saprocento ganakveTebi
aRemateboda sakredito auqcionebsa da bankTaSoris sakredito bazrebze arsebul
ganakveTebs. amis Sedegad seb-s mier gacemuli sesxi, sxva wyaroebTan SedarebiT,
ufro ZviradRirebuli iyo. 1999 wlis 30 dekembers, seb-ma ganaaxlo salombardo
kreditis auqcionebi. seb-ma gamouSva 479 aTasi lari 7-dRiani dafarvis vadiT.
saprocento ganakveTis gaangariSeba moxda ukanaskneli saxazino valdebulebebis
auqcionze dawesebuli wliuri saSualo Sewonili saprocento ganakveTis 5 punqtis
momatebiT. (ix. cxrili 4.5). salombardo kreditis wliuri saprocento ganakveTi 17,5
procents Seadgenda, rac bankTaSorisi sakredito auqcionebis saprocento ganakveTze
ufro dabali iyo. 2000 wlis pirvel salombardo kreditis auqcioni ar Semdgara.
1998 wlis krizisis Semdeg seb-ma, specialuri urTierTSeTanxmebis
memorandumis safuZvelze, uprocento kreditebis saxiT gamouyo sesxi im komerciul
bankebs, romlebic likvidurobasTan dakavSirebuli problemis winaSe aRmoCndnen. 1999
wels yvela specialuri krediti daifara da likvidurobis problemis dasaZlevad
garkveuli nabijebi iqna gadadgmuli. magram dakreditebis es meTodi unda Seicvalos
salombardo kreditebiTa da REPO operaciebiT2. dRes, bankTaSorisi sakredito
2 seb-sa da komerciul bankebs Soris gaformdeba yidva-gayidvis SeTanxmeba maszed, rom komerciuli banki seb-sagan Seisyidian saxazino valdebulebebs, romlebsac seb-i Semdgom, gansazRvruli vadis ganmavlobaSi, gansazRvrul fasSi gamoisyidis.
fuli da finansebifuli da finansebifuli da finansebifuli da finansebi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi ---- 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 45
auqcionebi da sarezervo moTxovnebi sabanko likvidurobis gakontrolebis
erTaderT instrumentebs warmoadgens (ix. winamdebare paragrafi). 2000 wlis pirvel
kvartalSi salombardo kreditebi da REPO operaciebi ar ganxorcielebula.
saxazino valdebulebebisaxazino valdebulebebisaxazino valdebulebebisaxazino valdebulebebi
sabiujeto krizisma, savaliuto kursis reJimis Secvlam da laris
gaufasurebam 1998 wlis bolos finansur bazarze uaryofiTi gavlena moaxdina. 1999
wels Sida finansur bazarze aqtiuroba mniSvnelovnad Semcirda da mxolod
ucxouri valutisa da sakredito bazriT Semoifargleboda. privatizaciis procesis
neli tempiT ganxorcielebisa da ganuviTarebeli safondo birJis gamo, sawarmoTa
fasiani qaRaldebis Camoyalibebuli bazari praqtikulad ar arsebobda. saxazino
valdebulebebis bazari amoqmedda 1997 wlis agvistoSi, magram bolo emisia
ganxorcielda 1998 wlis agvistoSi. mas Semdeg, seb-is krediti adgilobrivi biujetis
deficitis dafinansebis erTaderTi wyaro gaxda. 1999 wlis saxelmwifo biujetis
kanoni iTvaliswinebda saxazino valdebulebebis meSveobiT adgilobrivi biujetis
dafinansebas 9,2 milioni laris odenobiT. 1999 wlis agvistoSi finansTa saministrom
ganaaxla saxazino valdebulebebis emisia seb-s mier gamarTuli auqcionebis gziT.
investorTa mosazidad, seb-ma neba darTo komerciul bankebs savaldebulo rezervis
16 procentidan 2 procenti saxazino valdebulebebis saxiT SeevsoT. amasTan, 1997-1998
wlebSi dawesebuli 5 procentis nacvlad, seb-ma komerciul bankebs likvidur
nawilad CauTvala saxazino valdebulebaTa portfelis 10 procenti. am RonisZiebam
gazarda komerciuli bankebis daintereseba saxazino valdebulebebis bazris mimarT.
saxazino valdebulebebis auqcionebis monacemebi naCvenebia cxrilSi 4.2. emisiebis
moculoba didi ar iyo: maqsimumi Seadgenda 900 aTas lars, xolo minimumi - 148 aTas
lars. ganxorcielda saxazino valdebulebebis 28- da 91-dRiani emisiebi. SedarebiT
grZelvadiani emisisebi investorebSi nakleb interess iwvevda rac, albaT, ucxouri
valiutis riskTan iyo dakavSirebuli. saxazino valdebulebebis Sewonili wliuri
saSualo saprocento ganakveTi Seadgenda 10,2 procents 28-dRiani emisiisTvis da 19
procents - 91-dRiani emisiisTvis. 2000 wlis 1 ianvris mdgomareobiT, saxazino
valdebulebebis mTliani moculoba 3,9 milioni lars Seadgenda; aqedan 1,7 milioni
lari wminda sabiujeto dafinansebis wilad modis. marTalia, aRniSnuli Tanxebi
sakmarisi ar iyo raTa biujetis deficitis dafarava mTlianad momxdariyo, magram es
mniSvnelovani iyo bazris ganviTarebis TvalsazrisiT da rogorc biujetis
dafinansebis alternatiuli wyaro.
fuli da finansebifuli da finansebifuli da finansebifuli da finansebi
46 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebsaqarTvelos ekonomikis mimarTulebsaqarTvelos ekonomikis mimarTulebsaqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi ebi ebi ebi ---- 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1
cxrili 4.2: saxazino valdebulebebis auqcionebicxrili 4.2: saxazino valdebulebebis auqcionebicxrili 4.2: saxazino valdebulebebis auqcionebicxrili 4.2: saxazino valdebulebebis auqcionebi
dafarvadafarvadafarvadafarvaTariRiTariRiTariRiTariRi emisiis emisiis emisiis emisiis
moculobamoculobamoculobamoculoba
saangariSssaangariSssaangariSssaangariSs
worebo worebo worebo worebo
fasifasifasifasi
periodi periodi periodi periodi
(dRe)(dRe)(dRe)(dRe)
svsvsvsv -s -s -s -s
ganakveTi ganakveTi ganakveTi ganakveTi
(saSualo (saSualo (saSualo (saSualo
Sewonili) Sewonili) Sewonili) Sewonili)
ZiriTadi ZiriTadi ZiriTadi ZiriTadi
Tanxa Tanxa Tanxa Tanxa
diskontidiskontidiskontidiskonti sulsulsulsul yovelkvireuli yovelkvireuli yovelkvireuli yovelkvireuli
dafinansebadafinansebadafinansebadafinanseba
biujetis biujetis biujetis biujetis
SevsebaSevsebaSevsebaSevseba
18/08/99 500,000 494,414 28 14.76 0 0 0 494,414 494,414
15/09/99 700,000 692,761 28 13.62 494,414 5,586 500,000 192,761 687,175
13/10/99 900,000 865,783 91 15.84 692,761 7,239 700,000 165,783 852,959
27/10/99 500,000 495,227 28 12.56 0 0 0 495,227 1,346,185
10/11/99 148,000 141,062 91 19.75 0 0 0 141,062 1,489,247
24/11/99 500,000 495,003 91 13.16 495,227 4,773 500,000 -4,997 1,484,250
22/12/99 700,000 693,340 28 12.52 495,003 4,997 500,000 193,340 1,677,590
12/1/00 700,000 693,185 28 12.77 865,783 34,217 900,000 -206,815 1,470,777
26/1/00 700,000 693,722 28 13.62 693,722 1,464,498
9/2/00 1,000,000 991,046 28 11.78 834,247 13,753 848,000 143,046 1,607,544
23/2/00 900,000 895,466 28 11.01 693,722 6,278 700,000 1,924,566 1,800,010
8/3/00 1,100,000 1,091,631 28 9.99 991,046 8,954 1,000,000 91,631 1,891,641
22/3/00 1,100,000 1,091,785 28 9.81 892,466 7,534 900,000 191,785 2,083,426 w
yaro: saqarTvelos erovnuli banki
2000 wlis pirvel kvartalSi Catarda eqvsi 28-dRiani saxazino valdebulebebis
auqcionebi. aRiniSneboda saprocento ganakveTebis klebis tendencia, xolo emisiebis
moculoba izrdeboda. seb-s mTavar mizans meoradi bazris ganviTareba warmoadgens,
rac garkveul Zalisxmevas saWiroebs rogorc seb-is, aseve komerciuli bankebis
mxridan.
bankTaSorisi sakredito auqcionebibankTaSorisi sakredito auqcionebibankTaSorisi sakredito auqcionebibankTaSorisi sakredito auqcionebi
2000 wlis pirvel kvartalSi, 7-dRiani sakredito auqcionebis saerTo
moculobam 23,8 milioni lari Seadgina. seb-is mier aRebulma sesxebma 19 milioni
lari Seadgina; saSualo saprocento ganakveTi 22,7 procenti iyo. (ix. cxrili A4.5).
2000 wlis pirvel kvartalSi, 30-dRiani auqcionebis saerTo moculobam 5,5
milioni lari, bankTaSorisma vaWrobam 1,5 milioni lari, xolo wliurma saprocento
ganakveTma 26 procenti Seadgina. 2000 wlis pirvel kvartalSi, 60-dRiani sakredito
auqcionebis moculobam 100 aTasi Seadgina. Catarda mxolod erTi auqcioni, sadac
wliuri saprocento ganakveTi 26 procenti iyo. 1998 wels gaiyida 4,5 milioni lari,
xolo 1999 wels - sul 812 aTasi lari. 2000 wlis pirvel kvartalSi 90-dRiani
sakredito auqcionebi ar gamarTula, vinaidan bankebma savaluto riskis Tavidan
acileba arCies. igive moxda 1999 welsac.
fuli da finansebifuli da finansebifuli da finansebifuli da finansebi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi ---- 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 47
sesxebisa da depozitebis struqtura, saprocento ganakveTebisesxebisa da depozitebis struqtura, saprocento ganakveTebisesxebisa da depozitebis struqtura, saprocento ganakveTebisesxebisa da depozitebis struqtura, saprocento ganakveTebi
nax. 4.2: sapronax. 4.2: sapronax. 4.2: sapronax. 4.2: saprocento ganakveTebicento ganakveTebicento ganakveTebicento ganakveTebi
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
dek-95
Teb
apr
ivn
agv
oqt
dek-96
Teb
apr
ivn
agv
oqt
dek-97
Teb
apr
ivn
agv
oqt
dek-98
Teb
apr
ivn
agv
oqt
dek-99
Teb
vadian i depozitebil arebSi
sesxebi l arebSi
sesxebi ucxour valutaSi
vadian i depozitebiucxour valutaSi
wyaro: saqarTvelos erovnuli banki
1999 wels, saprocento ganakveTebi laris depozitebze klebis tendencias
asaxavdnen. nominaluri saprocento ganakveTebi ucxouri valiutis depozitebze
agreTve daeca, Tumca es vardna SedarebiT nela moxda. 2000 wlis pirvel kvartalSi
igive mdgomareoba SenarCunda. saprocento ganakveTi vadian depozitebze larebSi
kvlavac ufro dabali iyo vidre ucxour valutaSi rac, laris SemoRebis Semdeg
komerciuli bankebis mier savaluto riskisagan Tavis dazRvevis saSualebas asaxavs.
1998 wels garkveuli winsvla aRiniSna larebisa da ucxouri valutis depozitebs
Soris marJis SemcirebaSi, Tumca krizisis Semdeg, imave wlis bolos marJa gaizarda.
1999 wlis oqtombridan marJa met-naklebad stabiluri rCeboda. 2000 wlis pirvel
kvartalSi larebze gasesxebis procenti gaizarda, rac rogorc Cans, savaluto
riskis amsaxvelia.
Sida inflaciaSida inflaciaSida inflaciaSida inflacia
“2000 wlis fulad-sakredito da savaluto politikis ZiriTadi
mimarTulebebi” mTavar miznad isaxavs inflaciis SenarCunebas 8 procentis
farglebSi. inflaciis gakontrolebis saukeTeso meqanizms mkacri monetaruli
politika warmoadgens, Tumca 2000 wels didi mniSvneloba mieniWeba fiskaluri
seqtoris mdgomareobis gaumjobisebas. im SemTxvevaSi, Tu seb-i moaxerxebs
mTavrobisaTvis pirdapiri kreditebis gacemas Tavdapirveli gegmis mixedviT da Tu
2000 wlis biujetis kanonSi Semdgomi cvlilebebis Setana aRar moxdeba (rogorc es
1999 wels moxda), wliuri inflaciis gegmuri donis SenarCuneba SesaZlebeli iqneba.
ssd-s monacemebis Tanaxmad, 2000 wlis ianvarSi fasebis done mxolod 0,4
procentiT gaizarda, xolo Tebervalsa da martSi Sesabamisad 0,2 da 0,1 procentiT
daeca miuxedavad imisa, rom benzinsa da sawvavze fasebma moimata (ix. cxrili A4.6).
fuli da finansebifuli da finansebifuli da finansebifuli da finansebi
48 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebsaqarTvelos ekonomikis mimarTulebsaqarTvelos ekonomikis mimarTulebsaqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi ebi ebi ebi ---- 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1
fulis masis TvalsazrisiT 2000 wlis pirvel kvartalSi sarezervo fulis
moculoba Semcirda da amdenad, laris gacvliT kursze zewola ar yofila.
valutis gacvliTi kursivalutis gacvliTi kursivalutis gacvliTi kursivalutis gacvliTi kursi
Tbilisis bankTaSoris savaluto birJaze ianvarSi ganxorcielebuli
garigebebis mTlianma moculobam Seadgina 6,9 milioni aSS dolari, TebervalSi 9,4,
xolo martSi 9,3 milioni aSS dolari. Tbsb-is mTlianma brunvam 25,7 milioni aSS
dolari Seadgina, saidanac 3,2 milioni aSS dolari seb-s mier iqna Sesyiduli.
2000 w. martSi, wminda saerTaSoriso rezervebi gaizarda, rac asaxavda
1995-1996 ww. germanul kompania KfW-isgan energoseqtorisaTvis miRebul sesxs,
romelic seb-is angariSzei sxva sagareo valdebulebebis saxiT iqna CarTuli,.
cxrili 4.3: laris nominaluri da realuri gacvliTi kursebi cxrili 4.3: laris nominaluri da realuri gacvliTi kursebi cxrili 4.3: laris nominaluri da realuri gacvliTi kursebi cxrili 4.3: laris nominaluri da realuri gacvliTi kursebi
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
ian 99 Teb mar apr mai ivn ivl agv seq oqt noe dek ian 00 Teb mar
1994 w
. dekember
i = 100
lari/aSSdolarilari/rubli
wyaro: saqarTvelos erovnuli bankis monacemebi....
2000 wlis pirvel kvartalSi, gacvlis nominaluri kursi stabiluri rCeboda,
mkveTri meryeobis gareSe. fasebis donem umniSvnelod moimata (ix. cxrili A4.6). ianvarSi lari/dolaris realuri gacvlis kursi daeca da Semdgom, mcireodeni
mateba aRiniSna Tebervalsa da martSi. 2000 wlis Tebervalsa da martSi agreTve
gaizarda lari/aSS dolaris realuri gacvlis kursic am TveebSi saqarTveloSi
momxdari deflaciis gamo.
Tavi mexuTe. saerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri Tavi mexuTe. saerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri Tavi mexuTe. saerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri Tavi mexuTe. saerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri
urTierTobebiurTierTobebiurTierTobebiurTierTobebi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 49
ÓÀÅÀàÒÏ ÔÅÉÒÈÁÒÖÍÅÀ ÞÉÒÉÈÀà ÓÀÅÀàÒÏ ÐÀÒÔÍÉÏÒÉ ØÅÄÚÍÄÁÈÀÍ ÓÀÁàÏÈÀ ÐÄÒÉÏÃÉÓÀÂÀÍ ÂÀÍÓáÅÀÅÄÁÉÈ, ÒÏÃÄÓÀÝ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÞÉÒÉÈÀÃÉ ÐÀÒÔÍÉÏÒÄÁÉ ÓÀÂÀÒÄÏ ÅÀàÒÏÁaSi ÉÚÅÍÄÍ ÓÀÁàÏÈÀ ÊÀÅÛÉÒÛÉ ÛÄÌÀÅÀËÉ ØÅÄÚÍÄÁÉ, ÃÙÄÉÓÀÈÅÉÓ ØÅÄÚÍÉÓ ÓÀÅÀàÒÏ ÌÉÌÀÒÈÖËÄÁÄÁÉ ÌÄÔÀà ÌÒÀÅÀËÌáÒÉÅÉÀ. ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÂÀÀÜÍÉÀ ÓÀÅÀàÒÏ ÖÒÈÉÄÒÈÏÁÄÁÉ ÀÓÆÄ ÌÄÔ ÓÀÅÀàÒÏ ÐÀÒÔÍÉÏÒ ØÅÄÚÀÍÀÓÈÀÍ, ÌÀÈÂÀÍ ÞÉÒÉÈÀÃÉ ÐÀÒÔÍÉÏÒÄÁÉ ÓÀÅÀàÒÏ ÔÅÉÒÁÒÖÍÅÉÈ ÍÀÜÅÄÍÄÁÉÀ ØÅÄÌÏT ÌÏÚÅÀÍÉËÉ ÝáÒÉËSi (Éá. ÝáÒÉËÉ 5.1). ÌmsoÏ-ÛÉ ÂÀßÄÅÒÉÀÍÄÁÉÓ ÛÄÌÃÄ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏ ÓÀÒÂÄÁËÏÁÓ ÅÀàÒÏÁÉÓ ÖÐÉÒÀÔÄÓÉ áÄËÛÄßÚÏÁÉÓ ÒÄÑÉÌÉÈ, ÒÀÝ ÈÀÅÉÓÈÀÅÀà gavlenas iqoniebs ÅÀàÒÏÁÉÓ ÛÄÌÃÂÏÌ ÒÄÏÒÉÄÍÔÀÝÉÀÆÄ. ÝáÒÉËÉ 5.1: ÓÀÂÀÒÄÏ ÓÀÅÀàÒÏ ÁÒÖÍÅÀ ÃÀ ÅÀàÒÏÁÉÓ ÌÉÌÀÒÈÖËÄÁÄÁÉ 2000, 1 ÊÅ (ÀÈÀÓÉ ÀÛÛ ÃÏËÀÒÉ, ÐÒÏÝÄÍÔÉ) ÓÀÂÀÒÄÏ ÓÀÅÀàÒÏ ÔÅÉÒÈÁÒÖÍÅÀ 2000 1ÊÅ
aTasi aSS dolariaTasi aSS dolariaTasi aSS dolariaTasi aSS dolari ÐÒÏÝÄÍÔÉ ÓÖË 211,741 100%
ÞÉÒÉÈÀÃÉ ÐÀÒÔÍÉÏÒÉ ØÅÄÚÍÄÁÉ 168,199 79,5 ÓÏÌáÄÈÉ 9,194 4,3 ÀÆÄÒÁÀÉãÀÍÉ 8,416 3,9 ÂÄÒÌÀÍÉÀ 21,969 10,3 ÃÉÃÉ ÁÒÉÔÀÍÄÈÉ 4,863 2,2 ÉÀÐÏÍÉÀ 6,424 3 ÒÖÓÄÈÉ 56,306 26,5
ÛÅÄÉÝÀÒÉÀ 6,359 3 ÈÖÒØÄÈÉ 32,965 15,5 ÖÊÒÀÉÍÀ 11,238 5,3 ÀÛÛ 10,461 5 ÃÀÍÀÒÜÄÍÉ ØÅÄÚÍÄÁÉ ÓÖË 43,546 20,5 ßÚÀÒÏ: ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÓÔÀÔÉÓÔÉÊÉÓ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÃÄÐÀÒÔÀÌÄÍÔÉ ÉÓ ×ÀØÔÉ, ÒÏÌ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÌÈËÉÀÍÉ ÄØÓÐÏÒÔÉÓ 16 ÐÒÏÝÄÍÔÉ ÌÏÃÉÓ ÄÅÒÏÂÀÄÒÈÉÀÍÄÁÉÓ ØÅÄÚÍÄÁÆÄ, 5 ÐÒÏÝÄÍÔÉ ÊÉ ÀÛÛ-ÆÄ, ÌÉÖÈÉÈÄÁÓ rom ØÀÒÈÖËma ÄØÓÐÏÒÔma ÛÄaRwia ÉÓÄÈi maRali konkurenciis mqone ÁÀÆÒÄÁÆÄ, ÒÏÂÏÒÉÝÀÀ ÄÅÒÏÐÉÓÀ ÈÖ ÀÌÄÒÉÊÉÓ ÁÀÆÀÒÉ. ÌÈËÉÀÍÉ ÄØÓÐÏÒÔÉÓ 0.5 ÐÒÏÝÄÍÔÉ ÌÏÃÉÓ ÀÌÄÒÉÊÉÓ ÊÏÍÔÉÍÄÍÔÉÓ ÓáÀ ØÅÄÚÍÄÁÆÄ. ÝáÒÉËÉ 5.2: ÃÀ ÝáÒÉËÉ 5.3: ÂÅÉÜÅÄÍÄÁÓ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÄØÓÐÏÒÔÉÓ ÌÉÌÀÒÈÖËÄÁÄÁÓ ÒÄÂÉÏÍÄÁÉÓÀ ÃÀ ØÅÄÚÍÄÁÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ.
ÝáÒÉËÉ 5.2: ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÄØÓÐÏÒÔÉ ÃÀÍÉÛÍÖËÄÁÉÓ ÀÃÂÉËÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ (ÀÈÀÓÉ ÀÛÛ ÃÏËÀÒÉ)
1997 1ÊÅ 1997 2ÊÅ 1997 3ÊÅ 1997 4ÊÅ 1998 1ÊÅ 1998 2ÊÅ 1998 3ÊÅ 1998 4ÊÅ 1999 1ÊÅ 1999 2ÊÅ 1999 3ÊÅ 1999 4ÊÅ 2000 1ÊÅ
ÃÓÈ 17,317 38,916 35,315 45,777 22,666 30,451 30,284 23,833 17,309 27,472 34,631 27,684 20,348 ÄÅÒÏ-ÊÅÀÅÛÉÒÉ
7,928 5,875 2,242 6,552 5,801 8,92 8,973 14,655 12,186 9,879 9,216 17,653 16,074
ÀÛÛ 291 1,494 2,117 317 1,762 4,582 628 4,131 916 1,655 3,424 3,984 1,089 ÓáÅÄÁÉ 12,255 16,699 15,819 19,031 8,69 11,172 8,777 8,1 7,08 16,797 15,232 29,522 23,209 ßÚÀÒÏ: ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÓÔÀÔÉÓÔÉÊÉÓ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÃÄÐÀÒÔÀÌÄÍÔÉ
saerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 20saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 20saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 20saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #100 weli, #100 weli, #100 weli, #1 50
ÝáÒÉËÉ 5.3: ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÉÌÐÏÒÔÉ ÒÄÂÉÏÍÄÁÉÓ, ØÅÄÚÍÄÁÉÓ ÃÀ ÌÉÓÉ ßÀÒÌÏÛÏÁÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ (ÀÈÀÓÉ ÀÛÛ ÃÏËÀÒÉ)
1997 1ÊÅ
1997 2Ê 1997 3ÊÅ 1997 4ÊÅ 1998 1ÊÅ 1998 2ÊÅ 1998 3ÊÅ 1998 4ÊÅ 1999 1ÊÅ 1999 2ÊÅ 1999 3ÊÅ 1999 4ÊÅ 2000 1ÊÅ
ÃÓÈ 74,661 79,579 80,008 104,471 65,416 76,886 53,904 85,017 61,468 49,975 51,689 46,415 69,881 ÄÅÒÏ-ÊÀÅÛÉÒÉ
35,889 49,365 54,562 52,303 48,536 82,427 96,244 49,144 34,339 31,678 31,319 34,245 24,991
ÀÛÛ 19,673 15,086 13,102 22,36 20,263 14,443 11,989 29,655 14,914 23,954 9,834 22,865 9,371 ÓáÅÄÁÉ 57,24 88,238 116,691 67,439 75,922 122,033 82,455 48,93 26,591 46,931 50,528 49,191 46,778 ßÚÀÒÏ: ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÓÔÀÔÉÓÔÉÊÉÓ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÃÄÐÀÒÔÀÌÄÍÔÉ ÄØÓÐÏÒÔÉ, ÉÌÐÏÒÔÉ ÃÀ ÓÀÅÀàÒÏ ÁÀËÀÍÓÉ 2000 ßËÉÓ ÐÉÒÅÄËÉ ÊÅÀÒÔËÉÓÈÅÉÓ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÓÀÅÀàÒÏ ÁÀËÀÍÓÉ ÛÄÃÀÒÄÁÉÈ ÖÊÄÈ ÂÀÌÏÉÚÖÒÄÁÀ. ÓÀÅÀàÒÏ ÃÄ×ÉÝÉÔÌÀ ÛÄÀÃÂÉÍÀ ÀÛÛ 90,3 ÌÉËÉÏÍÉ ÃÏËÀÒÉ, ÒÀÝ ÀÛÛ 31 ÌÉËÉÏÍÉ ÃÏËÀÒÉÈ ÍÀÊËÄÁÉÀ ÂÀÓÖËÉ ßËÉÓ ÐÉÒÅÄËÉ ÊÅÀÒtËÉÓ ÌÏÍÀÝÄÌÄÁÈÀÍ ÛÄÃÀÒÄÁÉÈ. ÄØÓÐÏÒÔÉÓ ÃÀ ÃÀ ÉÌÐÏÒÔÉÓ ÌÀÜÅÄÍÄÁËÄÁÉ ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀà 28 ÃÀ 72 ÐÒÏÝÄÍÔÉ ÉÚÏ. ÉÌÐÏÒÔÉ ÛÄÌÝÉÒÃÀ ÀÛÛ 12 ÌÉËÉÏÍÉ ÃÏËÀÒÉÈ, áÏËÏ ÄØÓÐÏÒÔÉ ÂÀÉÆÀÒÃÀ ÀÛÛ 23 ÌÉËÉÏÍÉÈ. ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÖÀÒÚÏ×ÉÈÉ ÓÀÅÀàÒÏ ÁÀËÀÍÓÉ äØÏÍÃÀ 70 ÓÀÅÀàÒÏ ÐÀÒÔÍÉÏÒ ØÅÄÚÀÍÀÓÈÀÍ, áÏËÏ ÃÀÃÄÁÉÈÉ ÓÀÅÀàÒÏ ÁÀËÀÍÓÉ 18 ØÅÚÀÍÀÓÈÀÍ, ÒÏÌÄËÈÀÂÀÍÀÝ ÀÛÛ 1 ÌÉËÉÏÍÉ ÃÏËÀÒÆÄ ÌÄÔÉ ÃÀÃÄÁÉÈÉ ÓÀÅÀàÒÏ ÁÀËÀÍÓÉ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ äØÏÍÃÀ ÈÖÒØÄÈÈÀÍ ÃÀ ÓÉÒÉÀÓÈÀÍ. ÍÀáÀÔÉ 5.1: ÂÅÉÜÅÄÍÄÁÓ ÄØÓÐÏÒÔÉÓ, ÉÌÐÏÒÔÉÓ ÃÀ ÓÀÅÀàÒÏ ÁÀËÀÍÓÉÓ ÝÅÀËÄÁÀÃÏÁÀÓ, 1995 ßËÉÃÀÍ ÃÙÄÅÀÍÃËÀÌÃÄ. ÍÀáÀÔÉ 5.1: ÄØÓÐÏÒÔÉ, ÉÌÐÏÒÔÉ ÃÀ ÓÀÅÀàÒÏ ÁÀËÀÍÓÉ, 1995 – 2000, ÊÅÀÔÀËÉ 1 (ÀÈÀÓÉ ÀÛÛ ÃÏËÀÒÉ)
ßÚÀÒÏ: ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÓÔÀÔÉÓÔÉÊÉÓ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÃÄÐÀÒÔÀÌÄÍÔÉ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÓÀÅÀàÒÏ ÃÄ×ÉÝÉÔÉÓ 55 ÐÒÏÝÄÍÔÉ ÌÏÃÉÓ ÃÓÈ-Ó ØÅÄÚÍÄÁÆÄ. ÌÈËÉÀÍÌÀ ÓÀÅÀàÒÏ ÔÅÉÒÈÁÒÖÍÅÀÌ ÃÓÈ-Ó ÓÉÅÒÝÄÛÉ ÛÄÀÃÂÉÍÀ ÀÛÛ 90 ÌÉËÉÏÍÉ ÃÏËÀÒÉ. ÒÖÓÄÈTan ÓÀÅÀàÒÏ balansÉÓ ÖÊÄÈ ÂÀÍÓÀáÉËÅÄËÀÃ, ØÅÄÌÏÈ ÌÏÚÅÀÍÉËÉÀ ÍÀáÀÔÉ 5.2: ÃÀ ÝáÒÉËÉ 5.4.
-300-275-250-225-200-175-150-125-100-75-50-25
0255075
100125150
1995 k1 k2 k3 k4
1996 k1 k2 k3 k4
1997 k1 k2 k3 k4
1998 k1 k2 k3 k4
1999 k1 k2 k3 k4
2000 k1
savaWro balansi eqsporti importi
saerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 51
ÍÀáÀÔÉ 5.2: ÓÀÅÀàÒÏ ÁÀËÀÍÓÉ ÒÖÓÄÈÈÀÍ, ÀÛÛ-ÓÈÀÍ, ÃÓÈ-ÓÀ ÃÀ ÄÅÒÏÂÀÄÒÈÉÀÍÄÁÉÓ ØÅÄÚÍÄÁÈÀÍ, ÊÅÀÒÔÀËÉ 1, 2000 (ÀÈÀÓÉ ÀÛÛ ÃÏËÀÒÉ)
ßÚÀÒÏ: ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÓÔÀÔÉÓÔÉÊÉÓ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÃÄÐÀÒÔÀÌÄÍÔÉ ÝáÒÉËÉ 5.4: ÉÌÐÏÒÔÉ ÒÄÂÉÏÍÄÁÉÓ, ØÅÄÚÍÄÁÉÓ ÃÀ ÌÉÓÉ ßÀÒÌÏÛÏÁÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ, ÄØÓÐÏÒÔÉ ÃÀÍÉÛÍÖËÄÁÉÓ ÀÃÂÉËÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ (ÀÈÀÓÉ ÀÛÛ ÃÏËÀÒÉ, ÐÒÏÝÄÍÔÉ)
ÄØÓÐÏÒÔÉ ÉÌÐÏÒÔÉ 2000 1ÊÅ ÀÈÀÓÉ ÀÛÛ ÃÏËÀÒÉ
ÐÒÏÝÄÍÔÉ ÀÈÀÓÉ ÀÛÛ ÃÏËÀÒÉ
ÐÒÏÝÄÍÔÉ
ÃÓÈ (ÂÀÒÃÀ ÒÖÓÄÈÉÓÀ)
8,826 14.5 25,097 16.6
ÄÅÒÏÂÀÄÒÈÉÀÍÄÁÀ 16,074 26.5 24,991 16.5
ÀÛÛ 1,089 1.7 9,371 6.2
ÓáÅÄÁÉ 23,209 38.2 46,778 30.9
ÒÖÓÄÈÉ 11,522 18.9 44,784 29.6
ßÚÀÒÏ: ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÓÔÀÔÉÓÔÉÊÉÓ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÃÄÐÀÒÔÀÌÄÍÔÉ ÄØÓÐÏÒÔÉÓ ÓÔÒÖØÔÖÒÀ ÃÀ ÌÉÌÀÒÈÖËÄÁÄÁÉ ÌÄÆÏÁÄËÉ ØÅÄÚÍÄÁÉ: ÒÖÓÄÈÉÓ ×ÄÃÄÒÀÝÉÀ, ÀÆÄÒÁÀÉãÀÍÉ, ÓÏÌáÄÈÉ ÃÀ ÈÖÒØÄÈÉ, ÒÜÄÁÉÀÍ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÄØÓÐÏÒÔÉÓ ÞÉÒÉÈÀà ÉÌÐÏÒÔÉÏÒÄÁÀÃ. ÀÂÒÄÈÅÄ ÛÄÓÀÌÜÍÄÅÉ ÆÒÃÀÀ ØÀÒÈÖËÉ ÄØÓÐÏÒÔÉÓ ÄÅÒÏÂÀÄÒÈÉÀÍÄÁÉÓ ØÅÄÚÍÄÁÉÓ ÌÉÌÀÒÈÖËÄÁÉÈÀÝ, ÂÄÒÌÀÍÉÀ ÄÒÈ-ÄÒÈÉ ÌÓáÅÉËÉ ÉÌÐÏÒÔÉÏÒÉÀ ØÀÒÈÖËÉ ÄØÓÐÏÒÔÉÓÀ. ÄØÓÐÏÒÔÉÓ ÆÒÃÀ ÀÛÛ 23 ÌÉËÉÏÍÉ ÃÏËÀÒÉÈ ÞÉÒÉÈÀÃÀà ÂÀÍÐÉÒÏÁÄÁÖËÉ ÉÚÏ ÓÀÓÏ×ËÏ ÓÀÌÄÖÒÍÄÏ ÐÒÏÃÖØÔÄÁÉs eqsportis zrdiT; ÌÀÈ ÛÏÒÉÓ ÜÀÉ, ÙÅÉÍÏ ÃÀ ÈáÉËÉ, ÀÒÉÓ ÖÌÓáÅÉËÄÓÉ ÄØÓÐÏÒÔÉÒÄÁÖËÉ ÐÒÏÃÖØÔebi ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÃÀÍ. ÀÓÄÅÄ, ÁÖÍÄÁÒÉÅ ßÉÀÙÉÓÄÖËÆÄ ÃÀ×ÖÞÍÄÁÖËÉ ÉÍÃÖÓÔÒÉÄÁÉ, ÒÏÂÏÒÝÀÀ; ×ÄÒÏ-ÛÄÍÀÃÍÏÁÄÁÉ, ÀÆÏÔÉÓ ÓÀÓÖØÄÁÉ, ÞÅÉÒ×ÀÓÉ ËÉÈÏÍÉÓ ÌÀÃÍÄÁÉ ÃÀ ÊÏÝÄÍÔÒÀÔÄÁÉ, ãÀÒÈÉ; ÍÀÅÈÏÁÉ. ÌÉÌÃÉÍÀÒÄ ßËÉÓ ÐÉÒÅÄËÉ ÊÅÀÒÔËÉÓÈÅÉÓ ÖÌÓáÅÉËÄÓÉ ÄØÓÐÏÒÔÉÒÄÁÖËÉ ÐÒÏÃÖØÔÉ ÉÚÏ ÈáÉËÉ, Semdeg ÛÀÅÉ ËÉÈÏÍÉÓ ãÀÒÈÉ ÃÀ ×ÄÒÏ-ÛÄÍÀÃÍÏÁÄÁÉ (Éá. ÝáÒÉËÉ 1.6).
2000 1kv
-16271
-8917
-8282
-23262
-33262
dsT
evrogaerTian
eba
aSS
sxvebi
ruseTi
saerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 20saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 20saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 20saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #100 weli, #100 weli, #100 weli, #1 52
ÝáÒÉËÉ 5.5: ÄØÓÐÏÒÔÉÓ ÛÄÌÀÃÂÄÍÄËÉ ÐÒÏÃÖØÝÉÉÓ ÀÈÉ ÞÉÒÉÈÀÃÉ ãÂÖ×É (ÐÒÏÝÄÍÔÉ)
2000 1ÊÅ
ÄØÓÐÏÒÔÉ – ÓÖË (ÀÈÀÓÉ ÀÛÛ ÃÏËÀÒÉ) 60,720 - 100%
ÀÆÏÔÉÓ ÓÀÓÖØÄÁÉ 6,4ÍÄÃËÉ ÍÀÅÈÏÁÉ 3,1
×ÄÒÏ-ÛÄÍÀÃÍÏÁÄÁÉ 10,1ÌÉÍÄÒÀËÖÒÉ ßÚËÄÁÉ 2,7ÈáÉËÉ 11,5
ÞÅÉÒ×ÀÓ ËÉÈÏÍÈÀ ÌÀÃÀÍÉ ÃÀ ÊÏÍÝÄÍÔÒÀÔÄÁÉ 8,6ÀËÖÌÉÍÉÓ ãÀÒÈÉ 2,8ÛÀÅÉ ËÉÈÏÍÉÓ ãÀÒÈÉ 11,1
ÜÀÉ - ÀÒÏÌÀÔÉÆÉÒÄÁÖËÉ ÃÀ ÀÒÀ-ÀÒÏÌÀÔÉÆÉÒÄÁÖËÉ 2,6ÙÅÉÍÏ 4,9ÓáÅÀ 36,1 ßÚÀÒÏ: ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÓÔÀÔÉÓÔÉÊÉÓ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÃÄÐÀÒÔÀÌÄÍÔÉ ÉÌÐÏÒÔÉÓ ÓÔÒÖØÔÖÒÀ ÉÌÐÏÒÔÉÓ ÛÄÌÀÃÂÄÍÄËÉ ÐÒÏÃÖØÝÉÉÓ ãÂÖ×ÄÁÉ ÓÀÊÌÀÏà ÌÒÀÅÀË×ÄÒÏÅÀÍÉÀ, ÌÀÈ ÛÏÒÉÓ ÖÌÓáÅÉËÄÓÉ ÉÌÐÏÒÔÉÒÄÁÖËÉ ÐÒÏÃÖØÝÉÉÓ ãÂÖ×ÄÁÉ 2000 ßËÉÓ ÐÉÒÅÄËÉ ÊÅÀÒÔËÉÓÈÅÉÓ ÉÚÏ ÓÀÌÏÌáÌÀÒËÄÁÏ ÓÀØÏÍÄËÉ, ÒÏÂÏÒÉÝÀÀ; ÓÉÂÀÒÄÁÉ ÃÀ ÓÉÂÀÒÄÔÄÁÉ, ×ØÅÉËÉ, ÌÓÖÁÖØÉ ÀÅÔÏÌÏÁÉËÄÁÉ ÃÀ ×ÀÒÌÀÝÄÅÔÖËÉ ÐÒÏÃÖØÝÉÀ. ÄÍÄÒÂÏ ÌÀÔÀÒÄÁËÄÁÉ, ÒÏÂÏÒÉÝÀÀ; ÄËÄØÔÒÏÄÍÄÒÂÉÀ, ÁÖÍÄÁÒÉÅÉ ÀÉÒÉ, ÍÀÅÈÏÁÉ ÃÀ ÍÀÅÈÏÁÐÒÏÃÖØÔÄÁÉ. ßÉÍÀ ßËÉÓ ÉÂÉÅÄ ÐÄÒÉÏÃÈÀÍ ÛÄÃÀÒÄÁÉÈ ÉÌÐÏÒÔÉ ÂÀÉÆÀÒÃÀ ÀÛÛ 13 ÌÉËÉÏÍÉ ÃÏËÀÒÉÈ. ÄÓ ÞÒÃÀ ÞÉÒÉÈÀÃÀà ÛÄÃÂÄÍÉËÉÀ ÉÀÐÏÍÉÉÃÀÍ ÛÄÌÏÔÀÍÉËÉ ÓÀÓÏ×ËÏ-ÓÀÌÄÖÒÍÄÏ ÌÀÍØÀÍÀ-ÃÀÍÀÃÂÀÒÄÁÉÈ, ÓÀÌÄÃÉÝÉÍÏ áÄËÀÓÚÏÄÁÉÈ ÃÀ ÌÏßÚÏÁÉËÏÁÄÁÉÈ, ÒÀÌÀÝ ÌÈËÉÀÍÉ ÉÌÐÏÒÔÉÓ 46 ÐÒÏÝÄÍÔÉ ÛÄÀÃÂÉÍÀ. ÉÌÐÏÒÔÉÓ ßÚÀÒÏÄÁÉ ÌÍÉÓÅÍÄËÏÅÍÀà ÀÒ ÛÄÝÅËÉËÀ, ÉÌÐÏÒÔÉÓ ÌÈÀÅÒÉ ßÚÀÒÏÄÁÉ ÒÜÄÁÀ ÉÂÉÅÄ ÒÄÂÉÏÍÄÁÉ ÃÀ ØÅÄÚÍÄÁÉ. ÝáÒÉËÉ 5.6: ÂÅÉÜÅÄÍÄÁÓ ÀÈ ÖÌÓáÅÉËÄÓ ÐÒÏÃÖØÝÉÖË ãÂÖ×Ó 2000 ßËÉÓ ÉÀÍÅÒÉÃÀÍ ÀÐÒÉËÀÌÃÄ. ÝáÒÉËÉ 5.6: ÉÌÐÏÒÔÉÓ ÛÄÌÀÃÂÄÍÄËÉ ÐÒÏÃÖØÝÉÉÓ ÀÈÉ ÞÉÒÉÈÀÃÉ ãÂÖ×É (ÐÒÏÝÄÍÔÉ)
2000 1ÊÅ
ÉÌÐÏÒÔÉ - ÓÖË (ÀÈÀÓÉ ÀÛÛ ÃÏËÀÒÉ) 151,021 - 100%
ÓÉÂÀÒÄÁÉ ÃÀ ÓÉÂÀÒÄÔÄÁÉ 7,1 ÄËÄØÔÒÏÄÍÄÒÂÉÀ 5,7 ÓÏ×ËÉÓ ÌÄÖÒÍÄÏÁÉÓ ÌÀÍØÀÍÄÁÉ ÃÀ ÌÄØÀÍÉÆÌÄÁÉ 2,1
×ØÅÉËÉ 2 ÌÀÒÝÅËÄÖËÉ 4 ÌÓÖÁÖØÉ ÀÅÔÏÌÏÁÉËÄÁÉ 2,3
ÓÀÌÄÃÉÝÉÍÏ áÄËÓÀßÚÏÄÁÉ ÃÀ ÃÀÍÀÃÂÀÒÄÁÉ 2,1 ÁÖÍÄÁÒÉÅÉ ÀÉÒÉ 20,6 ÍÀÅÈÏÁÉ ÃÀ ÍÀÅÈÏÁÐÒÏÃÖØÔÄÁÉ 6,9
×ÀÒÌÀÝÄÔÖËÉ ÍÀßÀÒÌÉ 5,3 ÓáÅÀ 41,9
ßÚÀÒÏ: ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÓÔÀÔÉÓÔÉÊÉÓ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÃÄÐÀÒÔÀÌÄÍÔÉ
saerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 53
saqarTvelo da msosaqarTvelo da msosaqarTvelo da msosaqarTvelo da mso
20 aprils saqarTvelos parlamentma moaxdina saqarTvelos mso-Si gawevrianebis Sesaxeb SeTanxmebis ratifikacia. manamde, 1999 wlis 6 oqtombers, mso-s generalurma sabWom daamtkica saqarTvelos mxaris samuSao jgufis mier wardgenili moxseneba da e.w. “protokoli mso-Si Sesvlis Sesaxeb” (amas garda, xeli moewera agreTve Marakesh-s SeTanxmebasac, romliTac dasrulda Uruguay Raund-s molaparakebebi da safuZveli Caeyara mso-s daarsebas). saqarTvelom Seatyobina mso-s samdivnos dokumentis ratifikaciasTan dakavSirebiT parlamentSi mimdinare erovnuli procedurebis dasrulebis Taobaze da 14 ivniss mso-s 137-e wevri gaxda.
dRes, 30-mde qveyana (umeteswilad, yofili sabWoTa kavSiris respublikebi,
TurqmeneTisa da tajikeTis garda), awarmoebs molaparakebebs mso-So Sesvlis Taobaze. ukraina cdilobs daaCqaros mis mier mso-Si gawevrianebis procesi: ukrainis samuSao jgufma ukve 6 Sexvedra Caatara da kidev erTi Sexvedraa mosalodneli. am ramodenime xnis win, ukrainis samuSao jgufis Tavmjdomarem, b-ma marCma (romelic kanadis elCia), xazi gausva ukrainis mso-Si gawevrianebis mniSvnelobas - igi imedovnebs, rom progresi uaxloes TveebSi iqneba miRweuli. yirgizeTi, latvia da estoneTi ukve arian mso-s sruluflebiani wevrebi.
CanarTiCanarTiCanarTiCanarTi 5.1
CineTis gawevrianeba CineTis gawevrianeba CineTis gawevrianeba CineTis gawevrianeba msomsomsomso----SiSiSiSi
oficialurad, CineTma GATT-Si Sesvlis Taobaze ganacxadi 1986 wels gaakeTa. es Uruguay Raund-s molaaprakebebis dasawyisSi moxda. mas Semdeg, CineTis samuSao jgufis mier 9 Sexvedra Catarda. ormxrivi SeTanxmebebis CaTvliT, CineTma, mso-s 37 wevri qveynidan, romelmac saqonlisa da momsaxurebis bazarze SesvlaSi daintereseba gamoxata, 28 qveyanasTan gaaforma SeTanxmebebi. darCa mxolod 9 qveyana, kerZod, kosta rika, ekvadori, gvatemala, yirgizeTi, latvia, malaizia, meqsika, poloneTi da Sveicaria.
evrokavSirievrokavSirievrokavSirievrokavSiri----CinCinCinCineTis ormxrivi savaWro urTierTobebieTis ormxrivi savaWro urTierTobebieTis ormxrivi savaWro urTierTobebieTis ormxrivi savaWro urTierTobebi
evrokavSiri da CineTi msoflios ori yvelaze did bazars warmoadgenen. 1978
wlidan, evrokavSirsa da CineTs Soris vaWroba 10-jer metad gaizarda. dRes-dReobiT, evrokavSirisTvis, CineTi mesame yvelaze mniSvnelovani araevropeli savaWro partnioria iseve, rogorc evrokavSiri CineTisTvis. evrokavSiri Tvlis rom CineTis gareSe, mso msoflio organizacia ar aris da, amitom, mxars uWers CineTis mso-Si Sesvlis procesis daCqarebas. evrokavSirsa da CineTs Soris savaWro molaparakebebis yvelaze didi raundi gaimarTa 2000 wlis maisSi, romelic dagvirgvinda evrokavSirTan gaformebuli SeTanxmebiT. CineTma gamoxata Tanxmoba bazarze Sesvlis pirobebis gaumjobesebasTan dakavSirebiT sabanko, legaluri momsaxurebis, angariSgebis, turizmis, kavSirgabmulobis, sadazRveo da sxva sferoebSi. CineTma Seamcira importze dawesebuli tarifebi evropis 150-ze met mTavar saeqsporto saqonelTan mimarTebaSi (maT Soris, manqana-danadgarebze, keramikis da minis nawarmze, qsovilebze, tansacmelze, fexsacmelsa da tyavis nawarmze, kosmetikaze da alkoholur sasmelebze). saerTod, SeTanxmebuli tarifebis done meryeobs 8-10 farglebSi. bazarze Sesvlis pirobebi gaumjobesdeba evrokavSiris mTavari produqtebis mimarT (rogoricaa magaliTad, rapsis-mcenareuli zeTi, rZis nawarmi, pasta, Rvino da zeiTunis xili). evrokavSirsa da CineTs Soris gaformebuli sanitaruli da fitosanitariuli xelSekruleba garantiiT uzrunvelyobs CineTis mier mso-s SPS SeTanxmebis Taobaze wardgenil ganacxads da moagvarebs mTel rigs ormxrivi sakiTxebisa.
aSSaSSaSSaSS----CineTis savaWroCineTis savaWroCineTis savaWroCineTis savaWro urTierTobebi urTierTobebi urTierTobebi urTierTobebi
saerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 20saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 20saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 20saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #100 weli, #100 weli, #100 weli, #1 54
1999 wlis noemberSi CineTsa da aSS-s Soris gaformda ormxrivi SeTanxmebebi
bazarze daSvebis Sesaxeb. am SeTanxmebebs mieniWa istoriuli SeTanxmebis mniSvneloba, romelic daaCqarebs CineTis Sesvlas mso-Si, molaparakebebis Tanaxmad, aSS-s saerTo tarifebi unda Semcirdes saSualod 17 procentamde, xolo sasoflo-sameurneo produqtebze – 15 procentamde. Tavis mxriv, CineTma, mniSvnelovani liberalizacia unda moaxdinos iseTi saqonlis importze, rogoricaa magaliTad xorbali, bamba da sxva saerTo moxmarebis saqoneli. CineTi gaauqmebs arasatarifo qvotebs 5 wlis ganmavlobaSi. 2006 wlisTvis, CineTma unda Seamciros tarifebi importirebul avtomobilebze arsebuli 80-100 procentidan 20 procentamde, xolo ucxour finansur institutebs manqanebis Sesyidvis dafinansebis ufleba unda misces. mso-Si gawevrianebis dRidanve, CineTma unda dauSvas satelekomunikacio kompaniebSi ucxouri investiciebis dabandeba, romlis moculoba, 2 wlis ganmavlobaSi, 50 procentiT gaizrdeba. amasTan, mso-Si Sesvlidan 2 wlis Semdeg, CineTi nebas darTavs ucxour bankebs adgilobrivi valutiT awarmoon biznesi jer adgilobriv kompaniebTan, xolo 5 wlis Semdeg –individualurad, adgilobriv pirebTanac.
CineTi, agreTve, daTanxmda internetSi ucxouri investiciebis dabandebasTan
dakavSirebiT dawesebuli barieris gauqmebaze. es sakmaod mniSvnelovani daTmobebia da, Tu maTi ganxorcieleba srulad moxdeba, es bevrad gaumjobesebs im pirobebs, romliTac dRes, CineTis bazarze daSvebasTan dakavSirebiT, sargebloben ucxouri kompaniebi. CineTma, Tavis mxriv, miiRo koncesia qsovilebis mimarT: miuxedavad imisa, rom vaSingtoni iTxovda CineTis eqsportze dawesebuli qvotebis SenarCunebas 2010 wlamde, qvotebis gauqmeba 2005 wels moxdeba,
saqarTvelosaqarTvelosaqarTvelosaqarTvelo----evrokavSiris urTierTobebi.evrokavSiris urTierTobebi.evrokavSiris urTierTobebi.evrokavSiris urTierTobebi. saqarTvelos evrokavSirTan vaWroba. 1999 wlis ganmavlobaSi, saqarTvelos savaWro urTierTobebma evrokavSiris wevr qveynebTan 184,5 milioni aSS dolari Seadgina. wina welTan SedarebiT, saqarTvelos savaWro brunva evrokavSiris wevr qveynebTan 126,0 milioni aSS dolariT Semcirda. eqsporti gaizarda 12,7 milioni aSS dolariT, xolo importi - 138,7 milioni aSS dolariT Semcirda. cxrili 5.7cxrili 5.7cxrili 5.7cxrili 5.7: saqarTvelos vaWroba evrokavSiris qveynebTanGsaqarTvelos vaWroba evrokavSiris qveynebTanGsaqarTvelos vaWroba evrokavSiris qveynebTanGsaqarTvelos vaWroba evrokavSiris qveynebTanG (milioni aSS dolari)
weli weli weli weli brunva brunva brunva brunva eqsporti eqsporti eqsporti eqsporti importi importi importi importi balansi balansi balansi balansi
1997 231.2 20.2 211.0 -190.8 1998 310.5 36.7 273.6 -237.1 1999 184.4 49.4 135.1 -85.7
wyaro: vaWrobisa da sagareo ekonomikuri urTierTobebis saministro
1999 wels, germania saqarTvelos ZiriTadi savaWro partniori iyo. saqarTvelo-germanias Soris savaWro brunvam 68,7 milioni aSS dolari Seadgina, sadac saqarTvelos eqsportis wili 24,5 milion amerikuli dolaria, xolo importi 44,2 milionis warmoadgens. wina welTan SedarebiT saqarTvelo-germanias Soris savaWro brunva 26,7 milioni aSS dolariT Semcirda. saqarTvelos eqsporti gaizarda 11,3 milioni aSS dolariT, xolo importi Semcirda 38,0 milioni aSS dolariT. 1999 wlis periodSi saqarTvelos ZiriTad saeqsporto saqonels germaniaSi warmoadgenda: Zvirfasi liTonis madani, Txili da kakali da azotis sasuqebi. amave
saerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 55
periodSi saqarTvelom germaniidan importis saxiT Semoitana avtomanqanebi, hidroturbinebi da medikamentebi. nax 5.3: eqsporteqsporteqsporteqsport----importi saqarTveloimporti saqarTveloimporti saqarTveloimporti saqarTvelo----germanias Sorisgermanias Sorisgermanias Sorisgermanias Soris
wyaro: vaWrobisa da sagareo ekonomikuri urTierTobebis saministro
1999 wels, saqarTvelosTvis, meore ZiriTad savaWro partniors warmoadgenda didi britaneTi. 1996 wlidan moyolebuli saqarTvelos savaWro brunvam did britaneTTan Seadgina 183,6 milioni aSS dolari. 1999 wels savaWro brunva or qveyanas Soris ganisazRvra 25,2 milioni aSS dolariT, sadac saqarvelodan eqsportirebuli saqonlis wili iyo 4,1 milioni aSS dolari xolo importirebuli saqonlisa 21,1 milioni aSS dolari. 1998 welTan SedarebiT SeimCneva mniSvnelovani Semcireba savaWro brunvaSi (44,1 milioni aSS dolariT). es gamowveuli iyo didi britaneTidan importis 47,0 milioni aSS dolariT SemcirebiT. 1999 wlis ganmavlobaSi saqarTvelos ZiriTad saeqsporto saqonels did britaneTSi warmoadgenda azotis sasuqebi da Savi liTonis jarTi. xolo didi britaneTidan xdeboda ZiriTadad specialuri manqana danadgarebis, video-audio aparaturis da benzinis Slangebis importi. nax 5.4: saqarTvelo-didi britaneTs Soris savaWro brunva
wyaro: vaWrobisa da sagareo ekonomikuri urTierTobebis saministro
aRniSvnis Rirsia is faqti rom, 1999 wels saqarTvelom gazarda sakuTari eqsporti evrokavSiris qveynebTan. germaniisa da didi britaneTis garda, saqarTvelom gazarda eqsporti italiasTan 1,9 milioni aSS dolariT, saberZneTTan 2,6 milioni aSS dolariT da espaneTTan 1,3 milioni aSS dolariT. amave dros SeimCneoda tendencia importis Semcirebisa evrokavSiris qveynebis mxridan.
0
20
40
60
80
100
1996 1997 1998 1999
0
20
40
60
80
1996 1997 1998 1999
saerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 20saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 20saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 20saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #100 weli, #100 weli, #100 weli, #1 56
ccccxrilixrilixrilixrili 5.8: saqarTvelos vaWroba evrokavSiris qveynebTanGsaqarTvelos vaWroba evrokavSiris qveynebTanGsaqarTvelos vaWroba evrokavSiris qveynebTanGsaqarTvelos vaWroba evrokavSiris qveynebTanG (milioni aSS dolari) 1998 1999 qveynebiqveynebiqveynebiqveynebi brunva brunva brunva brunva eqsportieqsportieqsportieqsporti importiimportiimportiimporti balansibalansibalansibalansi brunva brunva brunva brunva eqsportieqsportieqsportieqsporti importiimportiimportiimporti balansibalansibalansibalansi
didi britaneTi
69,3 1,2 68,1 -66,9 25,2 4,1 21,1 -17,0
italia 37,7 8,9 28,8 -19,9 23,9 10,8 13,1 -1,3 germania 95,4 13,2 82,2 -69,0 68,7 24,5 44,2 -19,7 safrangeTi 28,0 6,2 21,8 -15,6 16,0 0,8 15,2 -14,4 niderlandebi 28,9 3,2 25,7 -22,5 9,9 2,6 7,3 -4,7 saberZneTi 16,2 0,4 15,8 -15,4 13,3 3,0 10,3 -7,3 belgia 10,9 2,1 8,8 -6,7 6,1 0,7 5,4 -4,7 avstria 6,1 0,1 6,0 -5,9 5,5 0,5 5,0 -4,5 fineTi 1,5 0 1,5 -1,5 2,7 0 2,7 -2,7 dania 5,3 0,5 4,8 -4,3 4,8 0.3 4,5 -4,2 irlandia 1.5 0.01 1.5 -1,49 2,9 0,02 2,88 -2,68 portugalia 1,3 0,2 1,1 -0,9 0,5 0,5 0,4 -0,3 SvedeTi 4,5 0 4,5 -4,5 1,25 0,05 1,2 -1,15 luqsemburgi 0.3 0 0.3 -0.3 0,05 0 0,05 -005 espaneTi 3,5 0,7 2,8 -2,1 3,8 2,0 1,8 0,2 sul 310,5 36,7 273,8 -237,1 184,5 49,4 135,1 -85,7 wyaro: vaWrobisa da sagareo ekonomikuri urTierTobebis saministro
. 2000 wlis ianvari-martis periodSi saqarTvelos savaWro brunva ervrokavSiris qveynebTan ganisazRvra 40,0 milioni aSS dolariT. eqsportma Seadgina 15,7 milioni aSS dolari, xolo importi 24,7 milioni aSS dolari iyo. am periodis ganmavlobaSi germania kvlav rCeba saqarTvelos ZiriTad savaWro partniorad. savaWro brunvam or qveyanas Soris Seadgina 21,9 milioni aSS dolari, sadac eqsporti iyo 10,9 milioni aSS dolari, xolo importi 11,0 milioni aSS dolari. cxrilicxrilicxrilicxrili 5.9: saqarTvelos vaWroba evrokavSiris qveynebTasaqarTvelos vaWroba evrokavSiris qveynebTasaqarTvelos vaWroba evrokavSiris qveynebTasaqarTvelos vaWroba evrokavSiris qveynebTanGnGnGnG (milioni aSS dolari)
2000 ianvariianvariianvariianvari----martimartimartimarti qveynebiqveynebiqveynebiqveynebi brunva brunva brunva brunva eqsportieqsportieqsportieqsporti importiimportiimportiimporti balansibalansibalansibalansi
didi britaneTi
4,8 1,1 3,7 -2,6
italia 4,5 1,7 2,7 -1,0 germania 21,9 10,9 11,0 -0,1 safrangeTi 2,3 0,2 2,1 -1,9 niderlandebi 1,3 0,1 1,2 -1,1 saberZneTi 1,8 1,1 0,7 0,4 belgia 0,7 0,08 0,6 -0,52 avstria 0,8 0,02 0,8 -0,78 fineTi 0,2 0 0,2 -0,2 dania 0,7 0,4 0,3 0,1 irlandia 0,1 0,01 0,1 -0,01 portugalia 0,2 0,01 0,2 -0,19 SvedeTi 0,1 0,01 0,1 -0,09 luqsemburgi 0,02 0 0.3 -0.3 espaneTi 0,8 0,1 0,6 -0,5 sul 40,0 15,7 24,3 -8,6
wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti.
Tavi Tavi Tavi Tavi meeqvse. privatizacia meeqvse. privatizacia meeqvse. privatizacia meeqvse. privatizacia
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 57
2000 wlis pirvel kvartalSi privatizaciis procesSi mcire progresi
SeimCneoda. miuxedavad imisa, rom zogierTi msxvili sawarmo privatizebul iqna
(gaiyida "kaspi cementi" da "saqenergoremonti" xolo "Tuji XXI" marTvaSi gadaeca
investors) gamocxadebuli tenderebis umetesobam ver SeZlo investorebis mozidva.
bevri msxvili sawarmo xelaxla iqna gamotanili gasayidad. saxelmwifo qonebis
marTvis saministrom (sqms) Seamcira am kompaniebis aqciaTa paketebis sawyisi gasayidi
fasebi, zogierT SemTxvevaSi saWiro investiciebis odenobac ki iqna Semcirebuli.
Tumca, sxva danarCeni satendero pirobebi igive rCeba, rac gaarTulebs am kompaniebis
gayidvas. privatizaciis procesis umniSvnelovanes warmatebad eleqtrogamanawilebeli
da mwarmoebeli obieqtebis privatizeba unda CaiTvalos, romelic 1999 wlis bolos
daiwyo da umetes SemTxvevaSi 2000 wlis pirvel kvartalSi dasrulda. aseve
aRsaniSnavia rom Commertzbank-ma moipova saqarTveloSi kavSirgabmulobis seqtoris
privatizaciis warmmarTveli finansuri mrCevlis statusi da saaqcio sazogadoeba
"saqarTvelos eleqtrokavSirisa" da saqarTvelos telekomis privatizeba mimdinare
wlis bolos aris dagegmili.
saSualo da msxvili sawarmoebis privatizaciasaSualo da msxvili sawarmoebis privatizaciasaSualo da msxvili sawarmoebis privatizaciasaSualo da msxvili sawarmoebis privatizacia
1999 wlis meoTxe kvartalSi ori saSualo da msxvili sawarmo damtkicda
saprivatizaciod da saprivatizaciod damtkicebuli saSualo da msxvili sawarmoebis
mTliani ricxvi 1 334-mde gaizarda. sawarmoebis saaqcio sazogadoebad
CamoyalibebaSi meti progresi SeimCneoda. Tormeti saSualo da msxvili sawarmo
Camoayalibda saaqcio sazogadoebad, maT Soris 2 mrewvelobis seqtorSi, erTi
soflis meurneobisa da sursaTis seqtorSi, oTxi arqiteqturisa da mSeneblobis
seqtorSi, 1 gazis seqtorSi, sami socialur sferoSi da 1 energetikis seqtorSi.
saaqcio sazogadoebebis saerTo ricxvi 2000 wlis 1 ianvris mdgomareobiT 1 186-mde
gazarda.
privatizaciaprivatizaciaprivatizaciaprivatizacia
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 58
cxrili 6.1: saaqcio sazogadoebis daarseba seqtorebis mixedviT (cxrili 6.1: saaqcio sazogadoebis daarseba seqtorebis mixedviT (cxrili 6.1: saaqcio sazogadoebis daarseba seqtorebis mixedviT (cxrili 6.1: saaqcio sazogadoebis daarseba seqtorebis mixedviT (sqmssqmssqmssqms----s s s s
klasifikaciiT ) 2000 wlis 1 ianvris mdgomareobiT klasifikaciiT ) 2000 wlis 1 ianvris mdgomareobiT klasifikaciiT ) 2000 wlis 1 ianvris mdgomareobiT klasifikaciiT ) 2000 wlis 1 ianvris mdgomareobiT1111
seqtoriseqtoriseqtoriseqtori damt kic ebul idamt kic ebul idamt kic ebul idamt kic ebul i daarsebul idaarsebul idaarsebul idaarsebul idaarsebul i daarsebul i daarsebul i daarsebul i
1999 wels1999 wels1999 wels1999 wels
mrewvelobamrewvelobamrewvelobamrewveloba 196 185 11
samTo qi mi asamTo qi mi asamTo qi mi asamTo qi mi a 31 25 0
purproduqt ebipurproduqt ebipurproduqt ebipurproduqt ebi 61 24 0
soflis meurn eoba da sursaTisoflis meurn eoba da sursaTisoflis meurn eoba da sursaTisoflis meurn eoba da sursaTi 388 333 7
arqit eqtura da mS en eblobaarqit eqtura da mS en eblobaarqit eqtura da mS en eblobaarqit eqtura da mS en ebloba 226 221 9
sac alo da sabiTumo vaWrobasac alo da sabiTumo vaWrobasac alo da sabiTumo vaWrobasac alo da sabiTumo vaWroba 86 70 0
n avTobproduqt ebin avTobproduqt ebin avTobproduqt ebin avTobproduqt ebi 49 26 0
saqgaz isaqgaz isaqgaz isaqgaz i 58 45 1
tran sportitran sportitran sportitran sporti 118 113 3
soc i aluri sferosoci aluri sferosoci aluri sferosoci aluri sfero 57 45 3
en erget i kaen erget i kaen erget i kaen erget i ka 64 99 8
sulsulsulsul 1,334 1,186 42 wyaro: saxelmwifo qonebis marTvis saministro
2000 wlis pirvel kvartalSi arc erTi axali saSualo da msxvili sawarmo ar
damtkicebula saprivatizaciod, xolo 15 sawarmo Camoyalibda rogorc saaqcio
sazogadoeba. 6 saaqcio sazogadoeba Camoyalibda energetikis seqtorSi, aseve 6
socialur sferoSi, 2 soflis meurneobisa da sursaTis seqtorSi da 1 gazis
seqtorSi. saaqcio sazogadoebebis saerTo ricxvi 1 201-mde gaizarda.
cxrili 6.2: saaqcio sazogadoebis daarseba seqtorebis mixedviT (cxrili 6.2: saaqcio sazogadoebis daarseba seqtorebis mixedviT (cxrili 6.2: saaqcio sazogadoebis daarseba seqtorebis mixedviT (cxrili 6.2: saaqcio sazogadoebis daarseba seqtorebis mixedviT (sqmssqmssqmssqms----ssss klasifikaciiT ) 2000 wlis 1 aprilis mdgomareobiT klasifikaciiT ) 2000 wlis 1 aprilis mdgomareobiT klasifikaciiT ) 2000 wlis 1 aprilis mdgomareobiT klasifikaciiT ) 2000 wlis 1 aprilis mdgomareobiT
s e q t o r is e q t o r is e q t o r is e q t o r i d a mt k i c e b ul id a mt k i c e b ul id a mt k i c e b ul id a mt k i c e b ul i d a ar s e b ul id a ar s e b ul id a ar s e b ul id a ar s e b ul id aar s e b ul i d aar s e b ul i d aar s e b ul i d aar s e b ul i
2 0 0 0 w el s2 0 0 0 w el s2 0 0 0 w el s2 0 0 0 w el s
mr e w v el o b amr e w v el o b amr e w v el o b amr e w v el o b a 196 185 0
s a mT o q i m i as a mT o q i m i as a mT o q i m i as a mT o q i m i a 31 25 0
p ur pr o du qt e b ip ur pr o du qt e b ip ur pr o du qt e b ip ur pr o du qt e b i 61 24 0
s o fl i s m e ur n eo b a d a s ur s aT iso fl i s m e ur n eo b a d a s ur s aT iso fl i s m e ur n eo b a d a s ur s aT iso fl i s m e ur n eo b a d a s ur s aT i 388 335 2
ar q i t e q t ur a d a m S e n e bl o b aar q i t e q t ur a d a m S e n e bl o b aar q i t e q t ur a d a m S e n e bl o b aar q i t e q t ur a d a m S e n e bl o b a 226 221 0
s ac al o d a s a b i T u mo v aW r o b as ac al o d a s a b i T u mo v aW r o b as ac al o d a s a b i T u mo v aW r o b as ac al o d a s a b i T u mo v aW r o b a 86 70 0
n a vT o b p ro d u qt e b in a vT o b p ro d u qt e b in a vT o b p ro d u qt e b in a vT o b p ro d u qt e b i 49 26 0
s a q g az is a q g az is a q g az is a q g az i 58 46 1
t r an s p or t it r an s p or t it r an s p or t it r an s p or t i 118 113 0
s o c i al ur i sf er oso c i al ur i sf er oso c i al ur i sf er oso c i al ur i sf er o 57 51 6
e n er g et i k ae n er g et i k ae n er g et i k ae n er g et i k a 64 105 6
s ulsulsulsul 1334 1201 15 wyaro: saxelmwifo qonebis marTvis saministro
6.3 cxrilis mixedviT privatizebuli saSualo da msxvili sawarmoebis saerTo
ricxvi 2000 wlis 1 aprilis mdgomareobiT 985-mde gaizarda. mniSvnelovani progresi
eleqtroenergetikis seqtoris privatizebaSi iqna miRweuli, romelsac gasuli wlis
miwuruls hqonda adgili. mrewvelobis seqtori kvlavac yvelaze metad
1 pirvel svetSi warmodgenilia saprivatizaciod damtkicebuli sawarmoebi, xolo meoreSi _ Sefasebuli da saaqcio sazogadoebebad dafuZnebuli sawarmoebi. cxrilSi ar aris mocemuli realurad privatizebuli sawarmoebis Sesaxeb monacemebi. ricxvebi meore svetSi SeiZleba aRematebodes pirvel svetSi mocemuls, vinaidan sawarmoTa nawili, saaqcio sazogadoebad dafuZnebis procesSi, or an met nawilad gaiyo. sqms seqtorul klasifikacias axdens sabWoTa dros sawarmos uwyebrivi daqvemdebarebis mixedviT.
privatizacia privatizacia privatizacia privatizacia
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 59
privatizebulia, mas mosdevs vaWrobisa da momsaxureobis seqtorebi. dafuZnebuli
saaqcio sazogadebebis 82 procenti kerZo mflobelobaSi gadavida.
cxrili 6.3: saaqcio sazogadoebebis privatizacia seqtorebis mixedviTcxrili 6.3: saaqcio sazogadoebebis privatizacia seqtorebis mixedviTcxrili 6.3: saaqcio sazogadoebebis privatizacia seqtorebis mixedviTcxrili 6.3: saaqcio sazogadoebebis privatizacia seqtorebis mixedviT
( ( ( (semsemsemsem----is klasifikaciiT) 2000 wis klasifikaciiT) 2000 wis klasifikaciiT) 2000 wis klasifikaciiT) 2000 wlis 1 aprilis mdgomareobiTlis 1 aprilis mdgomareobiTlis 1 aprilis mdgomareobiTlis 1 aprilis mdgomareobiT2222
seqt oriseqt oriseqt oriseqt ori daarsebul i daarsebul i daarsebul i daarsebul i pri vat iz ebul ipri vat iz ebul ipri vat iz ebul ipri vat iz ebul ipri vat iz ebul i s pri vat i z ebul i s pri vat i z ebul i s pri vat i z ebul i s
wil i %wili %wili %wili %
soflis meurneoba da sursaTi 279 254 91.0
mSenebloba 157 135 86.0
energetika 159 49 30.8
mrewveloba 285 279 97.9
mompovebeli mrewveloba 20 13 65.0
momsaxureba 45 42 93.3
socialuri sfero 62 52 83.9
sacalo da sabiTumo vaWroba 53 50 94.3
transporti 130 111 85.4
sulsulsulsul 1, 1901, 1901, 1901, 190 985985985985 82 .882 .882 .882 .8 wyaro: sem-is gamoTvlebi saxelmwifo qonebis marTvis saministros monacemebze dayrdnobiT
privatizacia fuladi auqcioniTprivatizacia fuladi auqcioniTprivatizacia fuladi auqcioniTprivatizacia fuladi auqcioniT
sqms agrZelebs fuladi auqcionebis Catarebas. zogierTi saaqcio
sazogadoebis aqciebi kvlavac sawyisi sastarto fasiT, romelic maTi nominaluri
Rirebulebis 150 procents Seadgens, aris gamotanili gasayidad. zogi aqcia 1 laris
fasad da nominaluri Rirebulebis 50 da 75 procentis fasdaklebiTac aris
gamotanili gasayidad. saministrom ukve 53 fuladi auqcioni Caatara, Tumca fulad
auqcionebze gayiduli aqciebis raodenoba umniSvneloa gasayidi aqciebis
raodenobasTan SedarebiT. fuladi auqcionebidan yvelaze did warmatebas isini
aRweven, sadac aqciebi nulovani sarezervo fasiT aris gamotanili gasayidad. sqms-m
gadawyvita meeqvse nulovani auqcionis Catareba. igi 2000 wlis 24 martidan 24
aprilamde Catardeba. saxelmwifos wili 31 sawarmoSi iqneba gamotanili gasayidad,
maT Soris 14 sawarmos aqciaTa sakontrolo paketi.
privatizacia “sainvesticio tenderiT”privatizacia “sainvesticio tenderiT”privatizacia “sainvesticio tenderiT”privatizacia “sainvesticio tenderiT”
msxvili sawarmoebis sainvesticio tenderis meSveobiT privatizebis procesSi
mcireodeni progrsi iqna miRweuli. 2000 wlis pirvel kvartalSi gaiyida "kaspi
cementi" da "saqenergoremonti" xolo "Tuji XXI" marTvaSi gadaeca investors. Tumca
msxvili sawarmoebis gasayidad gamocxadebuli tenderebi CaiTvala ar Semdgarad
radgan maT ver moizides investorebi.
2 kerZo sawarmod CaTvlilia is, romlis aqciaTa 50 procentze meti kerZo mflobelis xelSia. 1 201 dafuZnebuli saaqcio sazogadoebidan 11-is Sesaxeb monacemebi ar aris sqms-s monacemTa bazaSi. 6.3 cxrilSi seqtorebis mixedviT dayofa ekuTvnis sem-s da gansxvavdeba 6.1 da 6.2 cxrilebSi gamoyenebuli klasifikaciisagan. sqms seqtorul klasifikacias axdens sabWoTa dros sawarmos uwyebrivi daqvemdebarebis mixedviT.
privatizaciaprivatizaciaprivatizaciaprivatizacia
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 60
Sps intertransma gaimarjva "kaspi cementis" aqciaTa sakontrolo paketis
privatizebisaTvis Catarebul tenderSi. gamarjvebulma ukve gadaixada 100 000 aSS
dolari aqciaTa 50,59 procentisaTvis, aiRo valdebuleba tenderis yvela pirobis
Sesrulebaze da 2000-2006 wlebis ganmavlobaSi sawarmoSi 7 milioni aSS dolaris
investirebaze.
saaqcio sazogadoeba "saqenergoremontma" gaimarjva saqenergoremontis
centraluri saremonto qarxnis aqciaTa 75 procentze Catarebul tenderSi. aqciaTa
paketis sawyisi gasayidi fasi 107 400 aSS dolars udrida. tenderis pirobebis
Tanaxmad gamarjvebulma unda SeinarCunos sawarmos profili, xelSekrulebis
gaformebis Semdeg 3 Tvis ganmavlobaSi dafaros saboloo gasayidi fasi da
SeinarCunos arsebuli samuSao adgilebis 70 procenti 3 wlis ganmavlobaSi.
tenderis pirobebis garda saaqcio sazogadoeba "saqenergoremontma" aiRo
valdebuleba 2000 wels dafaros sawarmos valebi, moaxdinos sawarmos menejmentis
sruli restruqturizacia, moaxdinos sabuRaltro sistemis kompiuterizacia da misi
saerTaSoriso standartebamde ayvana. gamarjvebulma unda ganaxorcielos
investiciebi sawarmos gadaiaraRebaSi da aqciaTa paketSi 190 000 aSS dolars ixdis.
misi konkurenti, saaqcio sazogadoeba "feri" aqciaTa paketSi 110 000 aSS dolars
ixdida.
"energia da industria kompleqsma" gaimarjva "Tuji XXI" (rusTavis
metalurgiuli kombinatis nawili, romelic restruqturizaciis Sedegad gamoiyo)
aqciaTa 51 procentis 10 wlis vadiT marTvaSi gadasacemad gamarTul tenderSi. misi
konkurenti "lurJe XXI" iyo. gamajvebulma kompaniam aiRo valdebuleba daabandos 8,6
milioni aSS dolaris investicia sawarmos teqnikur gadaiaraRebaSi da 11,4 milioni
aSS dolari ZiriTadi saSualebebis reabilitaciaSi. man unda Seqmnas 1 500 samuSao
adgili da gadaixados sawarmos valebi produqciis realizaciis Semdeg.
investiciebis mTliani moculoba 20-22 milioni aSS dolaria, rasac emateba 7-8
milioni aSS dolari, rac saglinavi saamqros mSeneblobas unda moxmardes. sawyis
stadiaze investori sawarmos aqciaTa 3 procentis mflobeli xdeba, sabolood
investori gaxdeba sawarmos aqciaTa im wilis mflobeli, romelic Seesabameba mis
mier ganxorcielebuli investiciebis proporcias sawesdebo kapitalSi. "energia da
industria kompleqsis" damfuZnebelia Energy Productions Ltd. (didi britaneTi) romelic
Sedis koncern "energokompleqsis" SemadgenlobaSi da fizikuri piri g.gabriWiZe.
"lurJe XXI"-is dafuZneblebi arian Sps "sakonstruqtoro sawarmoo gaerTianeba" (55
procentiani wiliT) da Sps "dia" (45 procentiani wiliT).
unda aRiniSnos WiaTuris manganumis sainvesticio programis ganxorcielebaSi
arsebuli garkveuli progresi. sawarmos axalma mepatronem, Saga Print-ma mTlianad
dafara 1999 wlis oqtomber - noembris xelfasebis davalianeba da 150 000 aSS dolari
gadaixada biujetSi, rogorc davalianebis nawili. kompaniam ganaxorciela 50 000 aSS
dolaris odenobis investicia sawarmos mimdinare operaciebSi da moaxdina 50 000
tona produqciis eqsporti evropaSi.
bevri msxvili sawarmo xelaxla iqna gamotanili gasayidad. sqms-m Seamcira am
kompaniebis aqciaTa paketebis sawyisi gasayidi fasebi, zogierT SemTxvevaSi saWiro
investiciebis odenobac ki iqna Semcirebuli. Tumca, sxva danarCeni satendero
privatizacia privatizacia privatizacia privatizacia
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 61
pirobebi igive rCeba, rac gaarTulebs am kompaniebis gayidvas. (ix. sem-is wina
gamocema). sqms-m gamoacxada tenderebi Cxorowyuhesis, saqtungoeterzeTis da
eleqtroSeduRebis aqciaTa paketebze 50 an 75 procentiT Semcirebuli sawyisi fasiT.
sqms-m xelaxla gamoacxada tenderi saaqcio sazogadoeba qimboWkoze, amjerad
sawarmos aqciaTa 76 procenti 75 procentiani fasdaklebiT aris gamotanili
gasayidad, xolo savaldebulo investiciis odenoba 3 milion aSS dolaramde
Semcirda. martSi sqms-m gamoacxada axali tenderi saaqcio sazogadoeba
elmavalmSenebelis aqciaTa 51 procentze. aqciaTa paketi misi nominaluri
Rirebulebis 75 procentis fasdaklebiT aris gamotanili da misi fasi 4 801 650 aSS
dolars udris.
saaqcio sazogadoeba Tbilgazis gayidva kvlav problematur sakiTxad rCeba.
satendero komisia agrZelebs molaparakebas saerTaSoriso energetikul kompania
iterasTan Tbilgazis aqciaTa 75 procentis privatizaciaze.
sqms-m gamoacxada tenderebi 16 gazis meurneobebis saeqsploatacio sawarmoebis
bazaze dafuZnebuli saaqcio sazogadoebebis sakontrolo paketebze (51 procenti).
gamarjvebulebma unda SeinarCunon sawarmoTa profili, 2 wlis ganmavlobaSi
moaxdinon maTi reabilitacia da xelSekrulebis gaformebidan 6 TveSi gadaixadon
SeZenili wilis proporciuli davalianeba. gamarjvebulebma unda warmoadginon
sainvesticio winadadebebi da xelSekrulebis gaformebidan 30 kalendarul dReSi
unda dafaron saboloo gasayidi fasis 51 procenti. saboloo gasayidi fasis
darCenili nawili 2000 wlis 20 noembramde unda iqnas gadaxdili.
kavSirgabmulobis seqtoris privatizacia kavSirgabmulobis seqtoris privatizacia kavSirgabmulobis seqtoris privatizacia kavSirgabmulobis seqtoris privatizacia
10 ianvars sqms-m gadawyvita Tavidan gamoecxadebina tenderi kavSirgabmulobis
seqtoris privatizaciis warmmarTveli finansuri mrCevlis vinaobis gamosavlenad.
tenderis xelaxla gamocxadeba msoflio bankis mier dawesebuli standartebis da
tenderSi monawile zogierT konsorciumSi Semavali kompaniis winadadebebs Soris
arsebulma Seusabamobam gamoiwvia. axlad gamocxadebul tenderSi monawile yvela
konsorciumma - Raiffeisen Investment AG (avstria), Credit Commercial de France (safrangeTi),
Commertzbank AG (germania), Deloitte and Touche (minskis ofisi) and Arthur Andersen (didi britaneTi) - warmoadgines teqnikuri da finansuri winadadebebi. winadadebebis
Sefaseba or safexurs moicavda. pirvelad fasdeboda teqnikuri winadadebebi.
teqnikuri winadadebebis Sefasebisas gamoiyeneboda sami kriteriumi. esenia: 1)
kompaniis gamocdileba Sesasrulebeli samuSaos sferoSi, 2) warmodgenili samuSao
gegmis da meTodologiis Sesabamisoba teqnikur davalebasTan, 3) ZiriTadi personalis
kvalifikacia da kompetenturoba dasaxul samuSaosTan mimarTebaSi. mesame
kriteriums oTxi parametri hqonda: a) zogadi kvalifikacia, b) proeqtTan
Sesabamisoba, g) qarTuli da/an rusuli enebis codna, d) yofil sabWoTa kavSirSi da
aRmosavleT evropaSi muSaobis gamocdileba. TiToeul kriteriums miniWebuli hqonda
maqsimaluri SesaZlebeli qula, romlebic ikribeboda. samive kriteriumis saerTo
maqsimaluri SesaZlebeli jamuri qula 100-s udrida. is winadadebebi, romlebic 75 an
met qulas moagrovebden gadavidoden meore safexurze. meore safexurze satendero
komisia ganixilavda finansur winadadebebs da unda gamoevlina gamarjvebuli.
privatizaciaprivatizaciaprivatizaciaprivatizacia
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 62
Raiffeisen Investment AG-s garda tenderSi monawile yvela konsorciumma gaiara pirveli
etapi. rac Seexeba meore etaps, Commertzbank-is finansuri winadadeba yvelaze
warmatebuli aRmoCnda da Sesabamisad konsorciumma moipova saqarTveloSi
kavSirgabmulobis seqtoris privatizaciis warmmarTveli finansuri mrCevlis statusi.
finansuri mrCevlis roli privatizaciaSi Zalze mniSvnelovania, radgan
zemoTxsenebul tenderSi gamarjvebulma unda moZebnos investorebi telekomunikaciis
seqtoris ori ZiriTadi sawarmosaTvis, saaqcio sazogadoeba "saqarTvelos
eleqtrokavSirisa" da saqarTvelos telekomisaTvis. am kompaniebis privatizebiT
miRebuli savaraudo Semosavali 100 milioni laria da am Tanxis miReba 2000 wlis
meoTxe kvartalSia dagegmili. gegma sakmaod ambiciuria da finansuri mrCevlisagan
did Zalisxmevas moiTxovs, Tumca vadis gadaweva rogorc Cans gardauvali iqneba.
sawarmosawarmosawarmosawarmoTa restruqturizaciaTa restruqturizaciaTa restruqturizaciaTa restruqturizacia
sawarmoTa restruqturizacia gadamwyvetia maTi momavali efeqturi
operirebisaTvis. Cven SegviZlia gavarCioT ori tipis restruqturizacia -
privatizaciamde da privatizaciis Semdgomi restruqturizacia. restruqturizacia
rTuli da bevr aspeqtSi mtkivneuli procesia. umetes SemTxvevaSi saxelmwifos
urCevnia restruqturirebis gareSe moaxdinos sawarmos privatizacia, raTa amiT
restruqturizacis simZime sawarmos axal mflobelze gadaitanos. Tumca msxvili
sawarmoebis SemTxvevaSi maTi gayidva restruqturizaciis gareSe Znelia. potenciuri
investorisaTvis rom sawarmo ufro mimzidveli gaxdes menejmentma unda moiSoros
moZvelebuli da umoqmedo ZiriTadi saSualebebi, Seamciros Warbi samuSao Zala,
Caataros finansuri restruqturizacia, gaakeTos cvlilebebi menejmentis
struqturaSi da moaxdinos axali bazris identifikacia. sqms atarebs zogierT
RonisZiebebs msxvili sawarmoebis restruqturizaciisaTvis. magaliTad igi cdilobs
gayidos moZvelebuli da umoqmedo ZiriTadi saSualebebi iseT msxvil sawarmoebSi
rogoricaa mioni, elmavalmSenebeli, orbi da a.S., Tumca did warmatebebs jer adgili
ar hqonia.
rac Seexeba privatizaciis Semdgom restruqturizacias es mTlianad axali
mflobelis iniciativaa. saqarTveloSi privatizebuli saSualo da msxvili
sawarmoebis absoluturi umravlesoba saWiroebs restruqturizacias. am sawarmoebis
axal mflobelebs da menejments xSirad ar gaaCniaT gamocdileba da codna imisaTvis
rom restruqturizacia swored Caataron. maT dasaxmareblad 1997 wels Camoyalibda
sawarmoTa restruqturizaciisa da menjmentis daxmarebis centri (CERMA). centri msoflio bankisa da tasisis mier finansdeba. CERMA-m ukve iTanamSromla 30
sawarmosTan da ramodenime SemTxvevaSi warmatebas miaRwia. ivlisSi CERMA kidev 40 sawarmos restruqturizaciaze iwyebs muSaobas. axla mimdinareobs mosamzadebeli
periodi, romelic moicavs im sawarmoebis Sefasebas, romlebmac proeqtSi
monawileoba moisurves. aseve xuTma ucxourma kompaniam moisurva proeqtis
ganxorcielebaSi monawileobis miReba. esenia: RESCO, Recovery Group, Carana Corporation, East-West Consulting da IMC Consulting. maTgan mxolod 3 iqneba amorCeuli
proeqtSi monawileobis misaRebad. gamajvebuli kompaniebi CERMA-sTan erTad
amoarCeven sawarmoebs, romelTac CautardebaT restruqturizacia. es sawarmoebi
unda iyvnen privatizebuli an axlad Camoyalibebuli, saSualo zomis, ZiriTadad
warmoebis da momsaxureobis seqtorebidan, sawarmos sicocxlisunarianoba aseve erT-
privatizacia privatizacia privatizacia privatizacia
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 63
erT gadamwyvet kriteriums warmoadgens. sakonsultacio xarjebis 15 procenti
sawarmom TviTon unda dafaros. es zoma daamtkicebs sawarmos xelmZRvanelobis
motivacias Caataros restruqturizacia. msoflio bankis mier dasaxuli 5-wliani
programis ganmavlobaSi centrma 100 sawarmos restruqturizacia unda Caataros.
saqarTveloSi sawarmoebis restruqturizaciis ZiriTad problemas CERMA-s konsultantebsa da sawarmoTa menejerebs Soris urTierTgagebis naklebobaa.
menejerebi xSirad sawarmos mflobelebic arian da xandaxan Znelia maTi darwmuneba
imaSi, rom saWiroa raRac cvlilebebis Semotana, rac SesaZloa aRqmuli iyos
menejerebis mier, rogorc maTi gavlenianobis Semcireba. momavalSi am problemis
gadasalaxavad centrSi moqmedebs menejerTa gadamzadebis programa. programa
moicavs Tanamedrove menejmentis Teoriul kurss da kerZo SemTxvevebis ganxilvas
qveyanaSi arsebuli problematikis gaTvaliswinebiT, inglisuri enis da kompiuteris
Semswavlel kursebs. gamocdebis warmatebiT Cabarebis Semdeg msoflio bankis
SerCeviT menejerebi gaigzavnebian staJirebaze aRmosavleT evropis da dasavleTis
qveynebSi. menejerebis gadamzadebasTan erTad centri amzadebs konsultantebsac. es
RonisZiebebi xels Seuwyobs sabazro ekonomikaze dafuZnebuli urTierTobebis
Camoyalibebas konsultantebsa da menejerebs Soris momavalSi da Sesabamisad qarTul
sawarmoebs ufro efeqturs gaxdis..
eleqtroenergetikis seqtoris privatizaciaeleqtroenergetikis seqtoris privatizaciaeleqtroenergetikis seqtoris privatizaciaeleqtroenergetikis seqtoris privatizacia
1999 wlis meoTxe kvartalSi eletroenergtikis seqtoris privatizebaSi
mniSvnelovai progresi iyo. seqtoris ormocamde obieqts mflobeli gamouCnda.
amJamad sqms muSobs tenderebSi gamarjvebulebTan xelSekrulebebis xelmoweraze da
rogorc ki xelSekrulebebi daideba, investorebi Seudgebian Sesabamisi obieqtebis
reabilitacias. Tumca, seqtorSi arsebuli problemebi kvlavac gadauWrelia da didi
samuSaoa Casatarebeli imisaTvis, rom miRweul iqnas seqtoris SedarebiT stabiluri
funqcionirebac ki.
sqms-m Caatara specializirebuli auqcioni saaqcio sazogadoeba Telasis
aqciaTa 4,9 procentis gasayidad. auqcionze 21 ganacxadi Semovida da aqciebisaTvis
gadaxdilma mTlianma Tanxam 4 831 lari Seadgina. TiTo aqciis fasi 1 lars udrida.
aqciebSi gadaxdili yvelaze didma Tanxam 1 000 lari Seadgina.
mcire sawarmoTa privatizaciamcire sawarmoTa privatizaciamcire sawarmoTa privatizaciamcire sawarmoTa privatizacia
2000 wlis 1 ianvris mdgomareobiT 13 046 mcire sawarmo damtkicda
saprivatizaciod da 14 415 faqtiurad iqna privatizebuli. 1999 wlis meoTxe
kvartalSi 560 mcire sawarmo gadavida kerZo mflobelobaSi. faqtiurad
privatizebul da saprivatizaciod damtkicebul mcire sawarmoTa mTliani
raodenobebis Soris arsebuli gansxvaveba imaze miuTiTebs rom bevri maTgani
privatizebis procesSi gaiyo.
2000 wlis pirvel kvartalSi mcire sawarmoTa mTliani ricxvei 13 111-mde
gaizarda xolo privatizebuli sawarmoebis saerTo ricxvma 14 594-s miaRwia. rogorc
privatizaciaprivatizaciaprivatizaciaprivatizacia
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 64
naCvenebia 6.5 cxrilSi 130 mcire sawarmo privatizebul iqna 2000 wlis pirvel
kvartalSi.
cxrili 6.4: mcire sawarmoebis privatizacia seqtorebis mixedviT (cxrili 6.4: mcire sawarmoebis privatizacia seqtorebis mixedviT (cxrili 6.4: mcire sawarmoebis privatizacia seqtorebis mixedviT (cxrili 6.4: mcire sawarmoebis privatizacia seqtorebis mixedviT (sqmssqmssqmssqms----ssss klasifikacia), 2000 wlis 1 ianvris mdgomareobiT klasifikacia), 2000 wlis 1 ianvris mdgomareobiT klasifikacia), 2000 wlis 1 ianvris mdgomareobiT klasifikacia), 2000 wlis 1 ianvris mdgomareobiT3333
seqtoriseqtoriseqtoriseqtori damt ki c ebul idamt ki c ebul idamt ki c ebul idamt ki c ebul i pri vat iz ebul ipri vat iz ebul ipri vat iz ebul ipri vat iz ebul i
mTl i an ad mTl i an ad mTl i an ad mTl i an ad
pr i vat i z ebul i s pr i vat i z ebul i s pr i vat i z ebul i s pr i vat i z ebul i s
%%%%
pri vat iz ebul i pri vat iz ebul i pri vat iz ebul i pri vat iz ebul i
1999 wel s1999 wel s1999 wel s1999 wel s
mr ewvelobamr ewvelobamr ewvelobamr ewveloba 373 289 2.0 18
en er get i kaen er get i kaen er get i kaen er get i ka 46 37 0.3 2
purproduqt ebipurproduqt ebipurproduqt ebipurproduqt ebi 140 105 0.7 6
sofl is meurn eob a d a sursaTisofl is meurn eob a d a sursaTisofl is meurn eob a d a sursaTisofl is meurn eob a d a sursaTi 695 655 4.5 161
mS en eblobamS en eblobamS en eblobamS en ebloba 407 314 2.2 18
sac alo d a sabiTumo vaWrob asac alo d a sabiTumo vaWrob asac alo d a sabiTumo vaWrob asac alo d a sabiTumo vaWrob a 4,604 5,155 35.8 385
sayofac xovrebo mo msaxurebasayofac xovrebo mo msaxurebasayofac xovrebo mo msaxurebasayofac xovrebo mo msaxureba 5,382 6,334 43.9 661
n avTobproduqt eb in avTobproduqt eb in avTobproduqt eb in avTobproduqt eb i 168 171 1.2 5
j andac vaj andac vaj andac vaj andac va 773 591 4.1 39
soc i aluri sferosoc i aluri sferosoc i aluri sferosoc i aluri sfero 315 592 4.1 27
tran sport itran sport itran sport itran sport i 143 172 1.2 51
sulsulsulsul 13,046 14,415 100.0 1,373
wyaro: saxelmwifo qonebis marTvis saministro
privatizebuli mcire sawarmoTa umetesoba vaWrobisa da momsaxurebis
sferoebs ganekuTvneba - Sesabamisad 35 da 44 procenti. statistikuri danarTis A6.4 cxrilSi mocemuli regionaluri CamonaTvalis mixedviT, privatizebuli mcire
sawarmoebis 30 procenti TbilisSia. aWaris avtonomiuri respublika kvlav bevrad
CamorCeba sxva regionebs mcire sawarmoebis privatizebaSi. Tumca, 1999 wlis meoTxe
kvartalSi am regionSi 10 mcire sawarmo iqna privatizebuli.
cxrili 6.5: mcire sawarmoebis privatizacia seqtorebis mixedviT (cxrili 6.5: mcire sawarmoebis privatizacia seqtorebis mixedviT (cxrili 6.5: mcire sawarmoebis privatizacia seqtorebis mixedviT (cxrili 6.5: mcire sawarmoebis privatizacia seqtorebis mixedviT (sqmssqmssqmssqms----ssss
klasifikacia), 2000 wlis 1 aprilis mdgomareobiTklasifikacia), 2000 wlis 1 aprilis mdgomareobiTklasifikacia), 2000 wlis 1 aprilis mdgomareobiTklasifikacia), 2000 wlis 1 aprilis mdgomareobiT
seqtoriseqtoriseqtoriseqtori damt ki c ebul idamt ki c ebul idamt ki c ebul idamt ki c ebul i pri vat iz ebul ipri vat iz ebul ipri vat iz ebul ipri vat iz ebul i
mTl i an ad mTl i an ad mTl i an ad mTl i an ad
pr i vat i z ebul i s pr i vat i z ebul i s pr i vat i z ebul i s pr i vat i z ebul i s
%%%%
pri vat i z ebul i pr i vat i z ebul i pr i vat i z ebul i pr i vat i z ebul i
2000 wel s2000 wel s2000 wel s2000 wel s
mr ewvelob amr ewvelob amr ewvelob amr ewvelob a 373 290 1.99 1en erget i kaen erget i kaen erget i kaen erget i ka 46 37 0.25 0pur produqt ebipur produqt ebipur produqt ebipur produqt ebi 140 112 0.77 1sofl i s meurn eob a da sursaTisofl is meurn eob a da sursaTisofl is meurn eob a da sursaTisofl is meurn eob a da sursaTi 699 668 4.58 13mS en eblob amS en eblob amS en eblob amS en eblob a 407 316 2.17 1sac alo da sabiTumo vaWrobasac alo da sabiTumo vaWrobasac alo da sabiTumo vaWrobasac alo da sabiTumo vaWroba 4623 5179 35.49 10sayofacxo vr ebo mo msaxur eb asayofacxo vr ebo mo msaxur eb asayofacxo vr ebo mo msaxur eb asayofacxo vr ebo mo msaxur eb a 5413 6451 44.20 93n avTobproduqt eb in avTobproduqt eb in avTobproduqt eb in avTobproduqt eb i 168 171 1.17 0j andac vaj andac vaj andac vaj andac va 775 592 4.06 1soc i aluri sferosoc i aluri sferosoc i aluri sferosoc i aluri sfero 319 600 4.11 4
tran sport itran sport itran sport itran sport i 148 178 1.22 6
sulsulsulsul 13111 14594 100 130 wyaro: saxelmwifo qonebis marTvis saministro
3 imis gamo, rom aqcionirebis procesSi zogierTi sawarmo gaiyo, gayiduli sawarmoebis ricxvi SeiZleba aWarbebdes gasayidad damtkicebulTa ricxvs. mcire sawarmoTa sruli ricxvi, romelic moicavs saprivatizaciod damtkicebul mcire sawarmoebsac, ar aris cnobili. mcire sawarmoebad iTvleba isini, romelTa aqtivebis sabalanso Rirebuleba 1993 wlis 1 aprilisTvis 44 000 aSS dolars ar aRemateba.
Tavi meSvide. Semosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaTavi meSvide. Semosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaTavi meSvide. Semosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaTavi meSvide. Semosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofa
66 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi ---- 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1
Sromis bazariSromis bazariSromis bazariSromis bazari
Sromis bazarze mdgomareoba ar gaumjobesebula: umuSevroba kvlavac maRali
rCeba, xolo arasruli dasaqmeba farTod aris gavrcelebuli. Sinameurneobebi,
dasaqmebasTan dakavSirebiT, seriozuli problemebis winaSe dganan, rac cxovrebis
donis dacemis mtkivneul procesSi gamoixateba. umuSevar mosaxleobas araviTari
stimuli ar gaaCnia imisaTvis rom gatardes registraciaSi. Sesabamisad registracias
umuSevarTa mxolod mcire nawili gadis, ris Sedegadac registraciaze dafuZnebuli
oficialuri umuSevrobis done ararealurad dabalia. samuSao Zalis didi nawili,
TviTdasaqmebulTa kategoria, praqtikulad aRuricxavi rCeba. yovelive es isaxeba
registraciis oficialur cifrebSi, romlebsac realobasTan aranairi kavSiri ara
aqvs da naklebad gamodgeba saerTo suraTis Sesaqmnelad. ekonomikurad aqtiuri
mosaxleobis, umuSevrobis, samuSao Zalis miRma darCenili mosaxleobisa da samuSao
Zalis monawileobis koeficientis Sesaxeb informaciis yvelaze saimedo wyaroebs
ssd-s mier samuSao Zalis erovnuli gamokvlevisa (LFS)5 da ssd-s mimdinare
SinameurneobaTa kvlevis2 Sedegad mopovebuli monacemebi warmoadgens.
rogorc samuSao Zalis kvlevis Sedegebi gviCvenebs (ix. momdevno cxrili)
ekonomikurad aqtiuri mosaxleobis ricxvi, romelic 1999 wlis pirveli sami
kvartlis ganmavlobaSi izrdeboda, 1999 wlis meoTxe kvartalSi Semcirda. wlis
bolosaTvis samuSao Zalis ricxvis kleba SeiZleba sezonur faqtors mivaweroT;
sruliad SesaZlebelia, rom 2000 wlis pirveli kvartlis cifrebi, romlebic jer-
jerobiT xelmisawvdomi ar aris3, asaxavdnen samuSao Zalis ricxvis sezonuri zrdis
ganaxlebas. samuSao Zalis bazarze arsebuli mdgomareobis gauaresebaze samuSao
Zalis absoluturi cifrebi miuTiTebs, romlebic, saSualod, 1999 wels 1998 welTan
SedarebiT, gacilebiT dabali iyo.
cxrili 7.1: dasaqmeba da umuSevroba, samuSao Zala, 1999*cxrili 7.1: dasaqmeba da umuSevroba, samuSao Zala, 1999*cxrili 7.1: dasaqmeba da umuSevroba, samuSao Zala, 1999*cxrili 7.1: dasaqmeba da umuSevroba, samuSao Zala, 1999*
(aTasi kaci)(aTasi kaci)(aTasi kaci)(aTasi kaci)
1999 w . I 1999 w . I 1999 w . I 1999 w . I
kv .kv .kv .kv .
1999 w . 1999 w . 1999 w . 1999 w .
II kv .I I kv .I I kv .I I kv .
1999 w . III 1999 w . III 1999 w . III 1999 w . III
kv .kv .kv .kv .
1999 w . IV 1999 w . IV 1999 w . IV 1999 w . IV
kv .kv .kv .kv .
sul , 15 welze ufrosi asakis mosaxleobasul , 15 welze ufrosi asakis mosaxleobasul , 15 welze ufrosi asakis mosaxleobasul , 15 welze ufrosi asakis mosaxleoba 3 , 03 23 , 03 23 , 03 23 , 03 2 3 , 0493 , 0493 , 0493 , 049 3 , 0923 , 0923 , 0923 , 092 3 , 0183 , 0183 , 0183 , 018
ekonomi kurad aqtiuri mosaxleoba, sul (samuSao Zala ) (1 )ekonomi kurad aqtiuri mosaxleoba, sul (samuSao Zala ) (1 )ekonomi kurad aqtiuri mosaxleoba, sul (samuSao Zala ) (1 )ekonomi kurad aqtiuri mosaxleoba, sul (samuSao Zala ) (1 ) 2, 0182, 0182, 0182, 018 2, 0522, 0522, 0522, 052 2, 0582, 0582, 0582, 058 1, 9171, 9171, 9171, 917
ekonomi kurad aqtiuri mosaxleoba, sul (samuSao Zala ) (2 )ekonomi kurad aqtiuri mosaxleoba, sul (samuSao Zala ) (2 )ekonomi kurad aqtiuri mosaxleoba, sul (samuSao Zala ) (2 )ekonomi kurad aqtiuri mosaxleoba, sul (samuSao Zala ) (2 ) 2, 0582, 0582, 0582, 058 2, 0932, 0932, 0932, 093 2, 1062, 1062, 1062, 106 1, 9751, 9751, 9751, 975
dasaqmebuli dasaqmebuli dasaqmebuli dasaqmebuli 1, 7251, 7251, 7251, 725 1, 7841, 7841, 7841, 784 1, 7921, 7921, 7921, 792 1, 63 31, 63 31, 63 31, 63 3
daqiravebuli 737 743 741 710
TviT-dasaqmebuli 973 1, 023 1, 030 905
umuSevari (1 ) umuSevari (1 ) umuSevari (1 ) umuSevari (1 ) 292292292292 268268268268 266266266266 284284284284
umuSevari (2 ) umuSevari (2 ) umuSevari (2 ) umuSevari (2 ) 3 3 33 3 33 3 33 3 3 3 083 08308308 3 143 143 143 14 3 42342342342
umuSevrobis don e (procenti ) (1 )umuSevrobis don e (procenti ) (1 )umuSevrobis don e (procenti ) (1 )umuSevrobis don e (procenti ) (1 ) 14. 514. 514. 514. 5 13 . 013 . 013 . 013 . 0 12 . 912 . 912 . 912. 9 14. 814. 814. 814. 8
umuSevrobis don e (procenti ) (2 )umuSevrobis don e (procenti ) (2 )umuSevrobis don e (procenti ) (2 )umuSevrobis don e (procenti ) (2 ) 16. 216. 216. 216. 2 14. 714. 714. 714. 7 14. 914. 914. 914. 9 17 . 317 . 317 . 317 . 3 wyaro: ssd-s samuSao Zalis gamokvlevis monacemebi SeniSvna: (1 ) Sso-s standartiT (an “mkacri” kriteriumiT) (2 ) Sso-s ,,Serbilebuli” kriteriumiT
*1998 w. cifrebi ix. statistikuri danarTis cxrilSi *1998 w. cifrebi ix. statistikuri danarTis cxrilSi *1998 w. cifrebi ix. statistikuri danarTis cxrilSi *1998 w. cifrebi ix. statistikuri danarTis cxrilSi A7.1.
5 samuSao Zalis gamokvlevas ssd awarmoebs 1998 wlidan, Sso–sa da gaerTianebuli erebis ganviTarebis programis daxmarebiT.. 2 mimdinare SinameurneobaTa gamokvlevas ssd 1996 wlis mesame kvartlidan awarmoebs kanadis statistikis samsaxurTan erTad da msoflio bankis finansuri daxmarebiT. 3 im droisaTvis, rodesac gamocema mzad iyo dasabeWdad, samuSao Zalis gamokvlevis meoTxe kvartlis saboloo cifrebi xelmisawvdomi ar iyo.
Semosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofa
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi ---- 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 67
1999 wlis meore da mesame kvartlebSi dasaqmebis maCveneblebi izrdeboda,
Tumca Zalze umniSvnelod, xolo meoTxe kvartalSi isev daeca. dasaqmebis
cifrebisgan gansxvavebiT, umuSevrobis maCveneblebi (Sso-s standartiT4) sapirispiro
mimarTulebiT icvleboda da 1999 wlis meoTxe kvartalSi umuSevrobis donem piks
miaRwia (or weliwadSi). aRsaniSnavia, rom 1998 wels dasaqmebis maCvenebeli ufro
maRali iyo vidre 1999 wels, xolo umuSevrobis – dabali. 1998 wels ruseTis
finansurma krizisma garkveuli gavlena moaxdina saqarTvelos samuSao Zalis
bazarzec: samuSao Zalis kvlevis Sedegebi imaze metyvelebs, rom 1998 wlis meore
kvartalSi samuSao Zalis ricxvs mosaxleobis didi raodenoba gamoaklda da
mxolod 1999 wlis meore kvartalis Semdeg garkveuli nawili pirvelad an
xelmeored Sevida samuSao Zalis ricxvSi.
samuSao Zalis monawileobis koeficienti5, romelic 1998 wlis mesame
kvartlidan 67,2 - 66,6 procentis farglebSi meryeobda, 1999 wlis meoTxe kvartalSi
63,5 procentamde Semcirda - aseT ukiduresad dabal doneze igi 1998 wlis pirveli
kvartlis Semdeg pirvelad daeca (ix. statistikuri danarTis cxrili 7.1). ssd-s
samuSao Zalis kvlevis Sedegebis Tanaxmad, monawileobis yvelaze maRali
koeficienti dafiqsirda 25 wlis da am asaks gadacilebul mamakacTa Soris, xolo
yvelaze dabali – 15-25 asakobrivi jgufis qalTa Soris. bevri axalgazrda qali da
mamakaci samuSao Zalis bazarze Sesvlas ar Cqarobs da ufro met xans rCeba
saganmanaTleblo sistemaSi, riTac SeiZleba aixsnas 15-25-mde asakobriv jgufSi
monawileobis dabali koeficienti (42,5 procenti).
mTliani dasaqmebis naxevarze meti kvlavac TviTdasaqmebis wilad modis (1999
wlis meoTxe kvartalSi - 55,4 procenti), Tumca 1998 wlis meore kvartlis Semdeg,
rodesac yvelaze maRali maCvenebeli iqna dafiqsirebuli, TviTdasaqmebis wili
samuSao Zalis ricxvSi, iseve rogorc saerTo dasaqmebaSi, aSkarad klebulobda.
rogorc Cans, ruseTis krizisma imoqmeda dasaqmebaze da, kerZod, TviTdasaqmebis
mdgomareobaze, romelic ukve 1998 wlis mesame kvartlis cifrebSi aisaxa:
arasasoflo-sameurneo seqtorSi TviTdasaqmebulTa didi nawili dakavebulia
vaWrobis sferoSi da amdenad, mniSvnelovan wilad damokidebulia importze
ruseTidan; ruseTis krizisis Sedegad, ruseTidan Semotanil saqonelze fasebi
gaizarda da bevri TviTdasaqmebuli umuSevari darCa. zogierT maTgans bedma gauRima
da isini daqiravebul muSakTa ricxvs SeuerTdnen, xolo danarCenebi samuSaos gareSe
darCnen da maT xarjze umuSevrobis maCvenebeli kidev ufro gaizarda. rogorc
samuSao Zalis mimdinare gamokvlevis Sedegebi gviCvenebs, ekonomikis rig seqtorebSi,
soflis meurneobis seqtoris garda, 1999 wlis meoTxe kvartalSi TviTadasqmebis
maCvenebelma kvlav daiwyo zrda, ZiriTadad TviTdasaqmebulTa im nawilis xarjze,
romelic vaWrobisa da momsaxurebis seqtorSia dakavebuli, rac maT mxolod Zalzed
mcire Semosavlis miRebis saSualebas aZlevs.
4 Sso–s standartis, anu “mkacri” kriteriumis mixedviT, imedgacruebuli muSakebi ar iTvlebian samuSao Zalis nawilad. 5 mocemul asakobriv jgufSi ekonomikurad aqtiuri mosaxleobis (samuSao Zalis) Sefardeba am asakobrivi jgufis saerTo mosaxleobasTan.
Semosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofa
68 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi ---- 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1
nax. 7.1: TviTdasaqmeba seqtorebis mixedviT da “TviTdasaqmnax. 7.1: TviTdasaqmeba seqtorebis mixedviT da “TviTdasaqmnax. 7.1: TviTdasaqmeba seqtorebis mixedviT da “TviTdasaqmnax. 7.1: TviTdasaqmeba seqtorebis mixedviT da “TviTdasaqmeba soflad”, 1999 eba soflad”, 1999 eba soflad”, 1999 eba soflad”, 1999
0.0%
10.0%
20.0%
30.0%
40.0%
50.0%
60.0%
70.0%
80.0%
90.0%
soflis
meu
rneoba,
metyeveoba, T
evzWer
a
samTo an
gad
amamuSaveb
eli
mrew
veloba
mSeneb
loba
vaWroba,
sayofac
xovr
ebo
saqonl
is r
emont
i
transpo
rti,
kavS
irgab
muloba
kultura, s
porti,
das
veneba, s
xva
moms
axureb
a
sxva d
argeb
i
araa miT
iTeb
uli
wyaro: ssd-s SinameurneobaTa gamokvlevis monacemebi
im garemoebis gaTvaliswinebiT, rom sezonuri faqtorebi garkveul gavlenas
axdens TviTdasaqmebaze, niSandoblivia is faqti, rom samuSao Zalisa da
SinameurneobaTa kvlevaTa Sedegebi wliur klebas asaxaven, rac SeiZleba aixsnas
TviTdasaqmebulTa wiliT vaWrobisa da momsaxurebis seqtorSi da aseve soflis
meurneobis seqtorSic; soflad “TviTdasaqmebulTa” wili mTlian TviTdasaqmebaSi 84-
88 procentis farglebSi meryeobs (ix. zemoT mocemuli naxati 7.1)6. dakvirvebis
cifrebis da zepiri monacemebis safuZvelze SeiZleba vivaraudoT, rom soflis
meurneobis seqtorSi TviTadasqmebulTa ekonomikuri mdgomareoba TandaTan ufro
mZimdeba da xSirad isini Zlivs axerxeben Tavis rCenas. fermerebi, iseve rogorc
ekonomikis sxva seqtorebSi dakavebuli TviTdasaqmebulebi, Semosavlis sxva
wyaroebis Sovnas iwyeben - ZiriTadad, isini eZeben anazRaurebad samuSaos qalaqSi.
erTis mxriv, es iwvevs daqiravebul muSakTa wilis zrdas, xolo meores mxriv,
umuSevrobis koeficientis matebas, gansakuTrebiT, qalaqad.
arsebuli rTuli ekonomikuri viTareba arc TviTdasaqmebisaTvis da arc mcire
biznesis ganviTarebisTvis ar aris xelsayreli. msxvil kompaniebs yofil
TviTdasaqmebulTa mxolod mcire nawilis dasaqmeba SeuZliaT. rogorc momdevno
naxati gviCvenebs, 1999 wels alternatiuli samuSao, anu anazRaurebadi samuSao kerZo
seqtorSi, saSualod, zrdasruli mosaxleobis mxolod 8 procents (245,7 aTasi)
hqonda. daqiravebul muSakTa 60 procentze meti (245,7 aTasi) saxelmwifo seqtorSi
iyo dakavebuli, rac zrdasruli mosaxleobis 15 procents, xolo mTliani samuSao
Zalis 23,2 procents (466,6 aTasi) Seadgens. saxelmwifo seqtoris muSakTa didi
6 dasaqmebis kanonis Tanaxmad, 1 an meti heqtari sameurneo miwis mflobelebi da maTi ojaxis wevrebi TviTdasaqmebulebad iTvlebian da amitom, TviTdasaqmebulTa udidesi nawili miekuTvneba “soflis meurneobis, metyeveobisa da TevzWeris” seqtorSi dakavebul TviTdasaqmebulTa kategorias.
Semosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofa
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi ---- 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 69
nawili – 70 procenti - sabiujeto organizaciebSi iyo dakavebuli, sadac isini
dabal xelfasebs Zalze arastabilurad iRebdnen. zrdasruli mosaxleobis saerTo
ricxvSi saxelmwifo seqtoris muSakTa da TviTdasaqmebulTa wili klebulobs, xolo
kerZo seqtoris muSakTa wili izrdeba.
nax.7.2: dasaqmebis maCveneblebi 15 wels zemoT mosaxleobisTvis, 1999 w.nax.7.2: dasaqmebis maCveneblebi 15 wels zemoT mosaxleobisTvis, 1999 w.nax.7.2: dasaqmebis maCveneblebi 15 wels zemoT mosaxleobisTvis, 1999 w.nax.7.2: dasaqmebis maCveneblebi 15 wels zemoT mosaxleobisTvis, 1999 w.
TviT-dasaqmebuli
30%umuSevari
9%
samuSao Zalis gareT
37%
kerZo seqtorSi
dasaqmebuli
8%
arasaxelmwifo,
ucxouri da
saerTaSoriso
organizaciebis
TanamSromlebi
1%
saxelmwifo seqtorSi
dasaqmebuli
15%
wyaro: ssdwyaro: ssdwyaro: ssdwyaro: ssd----s SinameurneobaTa gamokvlevis monacemebis SinameurneobaTa gamokvlevis monacemebis SinameurneobaTa gamokvlevis monacemebis SinameurneobaTa gamokvlevis monacemebi SeniSvna: samuSao Zalis miRma darCenili mosaxleobis wili mocemulia SsoSeniSvna: samuSao Zalis miRma darCenili mosaxleobis wili mocemulia SsoSeniSvna: samuSao Zalis miRma darCenili mosaxleobis wili mocemulia SsoSeniSvna: samuSao Zalis miRma darCenili mosaxleobis wili mocemulia Sso----s “mkacri” standartiT s “mkacri” standartiT s “mkacri” standartiT s “mkacri” standartiT Sefasebis mixedviT, anu imedgacruebul muSakTa ricxvis CaTvliT.Sefasebis mixedviT, anu imedgacruebul muSakTa ricxvis CaTvliT.Sefasebis mixedviT, anu imedgacruebul muSakTa ricxvis CaTvliT.Sefasebis mixedviT, anu imedgacruebul muSakTa ricxvis CaTvliT.
maSin, rodesac zrdasrul mosaxleobaSi umuSevarTa wili praqtikulad
ucvleli rCeba (9 procenti), samuSao Zalis miRma darCenili mosaxleobis wili
izrdeba. aramomuSave pensionerebi ekonomikurad araaqtiuri mosaxleobis udidess
wils Seadgenen (ix. momdevno cxrili), radganac xandazmuli muSakebi pirvel rigSi
xvdebian samuSao Statis SemcirebebSi da maTTvis, samuSao karieris dasasruls
TiTqmis SeuZlebelia axali samuSao adgilis Sovna. am kategoriis meore da mesame
Semadgenel nawilebs studentebi da diasaxlisebi warmoadgenen. samuSao Zalis
gamokvlevis Sedegebis mixedviT, ekonomikurad araaqtiuri mosaxleobis 70 procents
qalebi Seadgenen. samuSao Zalis miRma darCenil mosaxleobaSi imedgacruebul
muSakTa wili damafiqrebelia. amave dros, Sso-s “Serbilebuli” standartiT isini
samuSao Zalis 3 procents Seadgenen.
nax. 7.3: samuSao Zalis miRma darCenili mosaxleoba, 199nax. 7.3: samuSao Zalis miRma darCenili mosaxleoba, 199nax. 7.3: samuSao Zalis miRma darCenili mosaxleoba, 199nax. 7.3: samuSao Zalis miRma darCenili mosaxleoba, 1999999
Semosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofa
70 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi ---- 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1
ar amo muS ave
p en si o n er eb i
3 9%
ar amo muS ave
st ud en t eb i
22%
d i as axl i si
21%
i med gac r u eb ul
i mu S akeb i
6%
sxva
10%
mud mi vad
ar aS r o mi su n ar
i an i
2%
wyaro: ssd-s samuSao Zalis gamokvlevis monacemebi SeniSvna:Sso-s “Serbilebuli” kriteriumiT imedgacruebul muSakTa ricxvi warmoadgens samuSao Zalis nawils, xolo Sso-s “mkacri” Sefasebis kriteriumiT, igi warmoadgens samuSao Zalis miRma darCenili mosaxlobis nawils..
umuSevrobaumuSevrobaumuSevrobaumuSevroba
umuSevroba ar Semcirebas da dasaqmebis perspeqtiva arasaxarbieloa.
miuxedavad imisa, rom registraciaze dafuZnebuli umuSevrobis maCvenebeli
metismetad optimisturad mxolod 5,3 procentze iqna dafiqsirebuli, sinamdvileSi
es maCvenebeli samuSao bazris gaaqtiurebis amsaxvelad ar SeiZleba CaiTvalos. im
pirobebSi, rodesac registraciis gasavlelad aranairi stimulebi ar arsebobs
(umuSevarTa daxmareba, saSualod, 12 lars Seadgens) gakvirvebas iwvevs is faqti, rom
umuSevarTa mTliani ricxvis 30 procenti, imedgacruebul muSakTa CaTvliT (samuSao
Zalaze dakvirvebis monacemebi), mainc tardeba registraciaSi.
1999 wlis meoTxe kvartalSi umuSevrobis erovnuli donis maCvenebli,
romelic ssd-s samuSao Zalaze dakvirvebis Sedegad iqna miRebuli, Sso-s “mkacri”
Sefasebis standartiT 14,8 procenti, xolo Sso-s “Serbilebuli” kriteriumiT – 17,3
procenti iyo, rac saSualod, kvartaluri zrdis 2,2 procentul punqts, xolo
yovelwliuri zrdis 2,5 procentul punqts Seadgens (ix. cxrili 7.1 da statistikuri
danarTis cxrili 7.1a.). es zrda, TavisTavad, sagangaSo niSania, romelic samuSao
Zalis bazarze arsebuli mdgomareobis gauaresebaze miuTiTebs. amasTan, cifrebi
gviCvenebs, rom umuSevrobis maCvenebeli, romelic imedgacruebul muSakTa
raodenobas moicavs, ufro swrafad izrdeba, vidre Sso-s “mkacri” Sefasebis
standartiT gaangariSebuli umuSevrobis maCvenebeli – rac asaxavs im faqts, rom
samuSao Zalis miRma darCenilTa ricxvi sul ufro matulobs.
umuSevrobis done stabilurad izrdeba. samuSao Zalis ricxvis SemcirebasTan
erTad, umuSevrobis zrda kidev metad amZimebs samuSao bazris pirobebs. samuSao
Zalis ricxvis kleba, Tavis mxriv, xangrZlivi umuSevrobis erT-erTi Sedegia:
ramodenime wlis manZilze umuSevari samuSaos maZieblebi samuSaos Sovnis imeds
kargaven da amis Sedegad, samuSao Zalis ricxvs akldebian. is faqti, rom samuSao
asakis adamianebi samuSaos Zebnas Tavs anebeben, TandaTan Cveulebriv movlenad iqca.
aq ramodenime mizezi SeiZleba vivaraudoT: imedgacruebuli muSakebi Tvlian, rom
TavianTi profesiuli codnis Sesaferiss samuSaos ver iSovian, an metwilad is
samuSao, romlis Sovnac SeiZleba, ukiduresad dabal anazRaurebadia, an isini
sakmaod didi xnis manZilze uSedegod eZebdnen samuSaos. registrirebuli
umuSevrobis oficialuri monacemebi gviCvenebs, rom registrirebul umuSevarTa 50
Semosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofa
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi ---- 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 71
procentze meti sami da meti wlis ganmavlobaSi samuSaos gareSe iyo darCenili,
xolo samuSao Zalis gamokvlevis Sedegebi adasturebs, rom 1998-1999 ww. ganmavlobaSi
umuSevrobis saSualo periodi 16 Tvemde Seadgenda. didi xnis umuSevars samuSaos
Sovnis metad susti perspeqtiva aqvs da, rac ufro didia umuSevrobis periodi miT
ufro naklebia samuSaos Sovnis SesaZleblobac: didi xnis umuSevrobas Sedegad
mohyveba profesiuli codnis da kvalifikaciis dakargva da damqiraveblebic Tavs
ikaveben maTi samsaxurSi miRebisgan. maT emuqreba samuSao Zalis ricxvidan
amovardna, xolo momavalSi socialuri izolacia da socialuri gandgoma. aseTi
Sedegebis SezRudvisa da SesaZleblobisdagvarad Tavidan acilebis mizniT, saWiroa
im pirTa dasaqmebaze mimarTuli RonisZiebebis gaumjobeseba, romlebsac momavalSi
xangrZlivi umuSevroba da imedgacruebul muSakTa samuSao Zalis rigebSi dabruneba
emuqreba.
samuSao Zalis kvlevis Sedegebi gviCvenebs, rom maSin rodesac umuSevrobis
maCvenebeli soflad sul 5,1 procents Seadgens (Sso-s mkacri Sefasebis
kriteriumebis mixedviT) umuSevrobis maCvenebeli qalaqad metismetad maRalia (25,6
procenti); amasTan, umuSevrobis yvelaze maRali maCvenebeli dafiqsirebulia
TbilisSi – 28,5 procenti. imedgacruebul muSakTa CaTvliT, samuSao bazris
mdgomareoba kidev ufro mZimed gamoiyureba: Sesabamisad, umuSevrobis maCveneblebi
soflad 6,6 procentia, saqarTvelos danarCen qalaqebSi - 28,9 procenti, xolo
dedaqalaqSi - 30,8 procenti. Tu gaviTvaliswinebT, rom mTliani samuSao Zalis 67,3
procenti soflad “TviTdasaqmebulTa” wilad modis (ssd-s SinameurneobaTa mimdinare
gamokvlevis monacemebi) da maTi umetesoba Zlivs axerxebs Tavis rCenas, naTeli
xdeba, rom Sso-s erovnuli umuSevrobis maCveneblebic ki metismetad optimistur
suraTs iZleva.
arasruli dasaqmeba, SeniRbuli umuSevroba6 da faruli umuSevroba7 dResac
farTodaa gavrcelebuli, xolo muSakTa didi nawili saerTod daTxovil iqna
samsaxuridan. saxelmwifo seqtorSi samuSao adgilebis raodenoba Zalze
SezRudulia, samuSao Zalis did nawils profesiuli codna ar gaaCnia da amitom,
samuSao adgilebi umeteswilad iqmneba arasaxelmwifo seqtorSi, romelic samuSao
adgilebs ZiriTadad qalaqebsa da sustad ganviTarebul soflis meurneobebSi
uzrunvelyobs; amasTan, bevri samuSao adgili uzrunvelhyofs arasrul an droebiT
dasaqmebas. maSasadame, dasaqmebulTa udidesi nawili samuSao bazarze
mcireanazRaurebad, an droebiT samsaxurSia dasaqmebuli, sadac cudi da
mouwesrigebeli samuSao pirobebia. yovelive es, ufro arasruli dasaqmebis zrdisa
da ara Ria umuSevrobis saxiT aisaxeba.
matulobs im adamianTa ricxvi, vinc pirvelad da meorad samuSaosac
araformalur seqtorSi Soulobs. araformaluri saqmianoba ZiriTadad, mxolod
6 SeniRbuli umuSevroba umuSevrobis iseTi formaa, rodesac adamianebi, romelTac Sromis unari da survili gaaCniaT, ar gadian registracias umuSevarTa an samuSaos maZiebelTa kategoriiT, ris gamoc umuSevrobis oficialur monacemebSi maTi raodenoba ar aris warmodgenili. vidre umuSevrobis registraciis gasavlelad xalxs garkveuli stimuli ar miecema, umuSevrobis umuSevrobis oficialuri cifri realurze bevrad dabali iqneba.
7 faruli umuSevroba – viTareba romlis drosac, miuxedavad imisa, rom adamianebi formalurad dasaqmebulebi arian, mwarmoeblobis done Zalian umniSvneloa, an sulac nulovani (mag. gaberili Statebi).
Semosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofa
72 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi ---- 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1
minimalur Semosavals iZleva da aris aRuricxavi, araregistrirebuli da
arakontrolirebadi mcire biznesi, romelic xSirad, arastabiluri TviTdasaqmebis
formas warmoadgens. ssd-s oficialuri monacemebiT, araformaluri ekonomika mSp-s
40 procents warmoadgens; Tumca, cxadia, es cifri dadablebulia, radganac mxolod
TviTdasaqmeba, romelic metwilad araformalur saqmianobas warmoadgens, saerTo
dasaqmebis 55 procentze mets Seadgens (samuSao Zalis gamokvlevis Sedegebi).
umuSevrobis erovnuli maCveneblebi yovelive zemoaRniSnul faqtorTa gamo
didi uzustobiT gamoirCeva. realurad, umuSevrobis maCvenebeli gacilebiT maRalia.
xelfasebixelfasebixelfasebixelfasebi
1999 wlis ivnisSi, prezidentis dadgenilebis Tanaxmad, oTxwliani
intervalis Semdeg, minimaluri xelfasis principi xelaxla iqna SemoRebuli. mas
Semdeg, sabiujeto organizaciebis8 muSakTa xelfasi TveSi 20-66 laris farglebSi
meryeobs (aqedan gamonakliss warmoadgenen mxolod maRalmTiani raionebis
sabiujeto organizaciebis muSakebi, romelTa xelfasebis gaormageba moxda Sromis
kodeqsSi 1999 wlis ivnisSi Setanili damatebis safuZvelze). im pirobiT, Tu
daubegravi minimaluri Semosavali pirveladi dasaqmebidan ucvleli darCeba da
TveSi 9 lars Seadgens, varaudobdnen, rom minimaluri xelfasis principis xelaxla
SemoRebis RonisZieba gazrdida sagadasaxado Semosavlebs biujetSi. vinaidan, Tu ki
oficialurad registrirebuli xelfasi daubegrav minimalur Semosavals
utoldeboda, axla saWiro gaxda danarCeni 11 laris legalizaciac. Tumca naklebad
savaraudoa, rom oficialuri minimaluri xelfasis ganakveTis xelaxali SemoReba
xels Seuwyobs xelfasis danarCeni araoficialuri nawilis legalizacias.
rogorc ssd-s mier ganxorcielebuli SinameurneobaTa kvlevis Sedegebi
gviCvenebs, mTeli qveynis masStabiT daqiravebul muSakTa saSualo Tviuri
nominaluri xelfasebi 1999 wels 61,2 lars Seadgenda, rac yovelwliur, 10,5 procent
nominaluri zrdas asaxavs; Tumca, sfi-s Tu gaviTvaliswinebT, realuri xelfasi
klebulobs. rogorc momdevno cxrili gviCvenebs, yvelaze maRali xelfasebi aqvT
saerTaSoriso organizaciebis muSakebs (daqiravebul muSakTa saerTo raodenobis
sul 0,1 procenti), finansuri momsaxurebis seqtoris muSakebs (0,7 procenti) da
mSenebel muSebs (1,4 procenti). yvelaze dabali Tviuri xelfasebi im seqtorebSia,
romlebic muSakTa SedarebiT did nawils moicavs: ganaTlebis (10,2 procenti) da
jandacvis (6,2 procenti) seqtorebi. sainteresoa, rom 1999 wels faqtiurad
respodentTa naxevarma ar daakonkreta erovnuli ekonomikis is seqtori, romelsac
maTi saqmianoba miekuTvneboda da am “daukonkretebel” seqtorSi saSualo Tviuri
xelfasi 65,1 lars Seadgenda. 1998 da 1999 wlebis monacemTa Sedarebis safuZvelze
SeiZleba vivaraudoT, rom daqiravebul muSakTa ricxvis mniSvnelovanma Semcirebam
iseT msxvil seqtorebSi, rogoricaa soflis meurneoba, metyeveoba da TevzWera;
gadamamuSavebeli mrewveloba; eleqtroenergiis, gazisa da wylis momarageba;
mSenebloba; vaWroba da momsaxureba; transporti da kavSirgabmuloba; saxelmwifo
marTva da Tavdacva; ganaTleba; jandacva; da kultura, sporti da dasveneba, xeli
8 sabiujeto organizacia ewodeba saxelmwifo organizacias, romlis dafinanseba saxelmwifo biujetis subsidiebiT xdeba.
Semosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofa
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi ---- 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 73
Seuwyo am “daukonkretebeli” seqtoris yovlad moulodnel da Znelad asaxsnel
zrdas.
cxrili 7.2: daqiravebul muSakTa saSualo Tviuri xelfasebi ekonomikuri saqmianobis cxrili 7.2: daqiravebul muSakTa saSualo Tviuri xelfasebi ekonomikuri saqmianobis cxrili 7.2: daqiravebul muSakTa saSualo Tviuri xelfasebi ekonomikuri saqmianobis cxrili 7.2: daqiravebul muSakTa saSualo Tviuri xelfasebi ekonomikuri saqmianobis
mixedviTmixedviTmixedviTmixedviT seqtoriseqtoriseqtoriseqtori
aTasi kaciaTasi kaciaTasi kaciaTasi kaci procentiprocentiprocentiprocenti saSualo saSualo saSualo saSualo
Tviuri Tviuri Tviuri Tviuri
xelfasixelfasixelfasixelfasi
aTasi kaciaTasi kaciaTasi kaciaTasi kaci procentiprocentiprocentiprocenti saSualo saSualo saSualo saSualo
Tviuri Tviuri Tviuri Tviuri
xelfasixelfasixelfasixelfasi
soflis meurneoba, metyeveoba, TevzWera 53.3 7.1 35.0 24.3 3.3 32.2
samTomompovebeli mrewveloba 7.0 0.9 65.1 3.9 0.5 81.4
gadamamuSavebeli mrewveloba 69.1 9.2 67.3 35.4 4.8 61.7
eleqtroenergia, gazi, wyalmomarageba 28.2 3.8 71.3 15.3 2.1 58.6
mSenebloba 29.1 3.9 112.9 10.6 1.4 107.3
vaWroba, sayofacxovrebo saqonlis remonti 65.5 8.8 76.7 35.1 4.7 96.7
sastumroebi da restornebi 9.1 1.2 79.4 2.8 0.4 70.0
transporti, kavSirgabmuloba 71.9 9.6 83.2 33.6 4.5 72.9
safinanso Suamavloba 9.8 1.3 91.5 5.4 0.7 126.7
operaciebi uZravi qonebiT, kvleviTi samuSaoebi 5.8 0.8 47.9 3.7 0.5 36.0
saxelmwifos marTva, Tavdacva 89.0 11.9 67.3 44.3 6.0 60.0
ganaTleba 145.7 19.5 30.1 75.9 10.2 32.5
jandacva 81.2 10.9 33.2 46.0 6.2 30.4
kultura, sporti, dasveneba, sxva momsaxureba 67.0 9.0 57.4 33.8 4.6 61.3
sxva dargebi 7.8 1.0 66.2 3.5 0.5 59.6
saerTaSoriso organizaciebi 1.6 0.2 254.3 0.9 0.1 525.8
araa miTiTebuli 6.0 0.8 45.5 366.4 49.5 65.1
sul 747 . 3747 . 3747 . 3747 . 3 100. 0100. 0100. 0100. 0 5 8 . 05 8 . 05 8 . 05 8 . 0 740. 8740. 8740. 8740. 8 100 . 0100 . 0100 . 0100 . 0 61 . 261 . 261 . 261 . 2
1998199819981998 1999199919991999
wyaro: ssd-s SinameurneobaTa gamokvlevis monacemebi SeniSvna: saSualo Tviuri xelfasi aris yvela saSualo Tviuri xelfasebis Sewonili saSualo.
1999 wels saxelmwifo seqtoris muSakTa saSualo Tviuri xelfasis ganakveTi
kerZo seqtoris muSakTa xelfasis 54,2 procents Seadgenda, xolo mamakacTa xelfasi
40 procentiT aRemateboda qalTa xelfass. 1998-1999 ww. kerZo seqtorSi dasaqmebulTa
ricxvi matulobda, xolo saxelmwifo seqtorSi daqiravebul muSakTa ricxvi
klebulobda. 1999 wels rogorc saxelmwifo, aseve kerZo seqtoris muSakTa
nominaluri xelfasebi 1998 welTan SedarebiT gaizarda, Tumca kerZo seqtorSi
xelfasebi ufro swrafad izrdeboda, vidre saxelmwifo seqtorSi. amasTan,
aRsaniSnavia, rom xelfasebis wliuri zrda mxolod nominalur gamosaxulebaSi
moxda.
1999 wlis bolosaTvis10, saSualo Tviuri xelfasis wili oTxsuliani ojaxis
minimalur saarsebo doneSi 1998 wlis bolosTan SedarebiT, ucvleli darCa (32,8
procenti) – rac am orive maCveneblis da sfi-s nominaluri zrdis Sedegs
warmoadgens.
“minimaluri normatiuli xelfasis”11 ganakveTi sezonur klebas ganagrZobda
(47,9 laridan 1999 wlis meore kvartalSi) da 1999 wlis mesame kvartalis bolos
saSualo (oTxsuliani) ojaxis erT muSakze TveSi 43,5 laramde, xolo 1999 wlis
meoTxe kvartlis bolos - 43,9 laramde Semcirda. wlis bolos normatiul minimalur
10 rodesac gamocema mzad iyo dasabeWdad, 2000 wlis 1kv. monacemebi mTeli qveynis masStabiT saSualo xelfasis Sesaxeb jer xelmisawvdomi ar iyo. 11 “minimaluri normatiuli xelfasi”, sxva SemosavlebTan erTad, unda uzrunvelyofdes saSualo Sinameurneobas (4-sulian ojaxs) minimaluri saarsebo doniT.
Semosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofa
74 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi ---- 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1
xelfasSi minimaluri xelfasis wilma 45,6 procenti Seadgina. 2000 wlis pirvel
kvartalSi “normatiulma minimalurma xelfasma” 46,3 lars miaRwia da minimalurma
xelfasma misi 43,2 procenti Seadgina.
nominaluri xelfasebi mcireoden zrdas asaxaven, romelsac mzardi sfi-s
aneitralebs. realuri xelfasebi klebas ganicdis. saxelmwifo seqtoris bevri
muSaki mxolod simbolur xelfass iRebs, farTodaa gavrcelebuli xelfasebis
droulad ar gacema da sabiujeto organizaciebis muSakTa xelfasebze davalianeba
kvlavac grovdeba. kerZo seqtorSi dasaqmebulTa wili izrdeba, rac uflebas
gvaZlevs vivaraudoT, rom izrdeba im adamianTa ricxvi, vinc regularulad iRebs
xelfass; Tumca kerZo seqtorSi samuSao, metwilad, arastabiluria da muSakTa
udidesi nawili araformalur seqtorSia dakavebuli.
cxrili 7.3: xelfasebis davalianeba, 1999 w. 2000 wlis maisis mdgomareobiTcxrili 7.3: xelfasebis davalianeba, 1999 w. 2000 wlis maisis mdgomareobiTcxrili 7.3: xelfasebis davalianeba, 1999 w. 2000 wlis maisis mdgomareobiTcxrili 7.3: xelfasebis davalianeba, 1999 w. 2000 wlis maisis mdgomareobiT
(milioni lari)
periodi xelfasebze dagrovili davalianeba,
periodis bolos
biujetis davalianeba
xelfasebze davalianeba, ganxilvis periodSi
biujetis davalianeba
1999 kv.1 89.9 40.6 27.9 14.8
1999 kv.2 127.8 45.9 33.1 16.5
1999 kv.3 99.9 50.7 50.7 33.2
1999 kv.4 119 61.4 72.6 39.3
wyaro: monacemebi statistikis saxelmwifo departamentis Tviuri angariSidan
Semosavlebis struqturaSemosavlebis struqturaSemosavlebis struqturaSemosavlebis struqtura
1996 wlis meore kvartlidan ssd-i awarmoebs SinameurneobaTa gamokvlevas,
romelic warmoadgens informaciis vrcel da saimedo wyaros SinameurneobaTa
biujetis, Semosavlebis ganawilebisa da moxmarebis modelebis Sesaxeb. mopovebuli
monacemebi, romlebic mTeli saqarTvelos masStabiT 5 200 Sinameurneobas moicavs,
Zalzed sainteresoa. marTalia Semosavlebis monacemebi, Cveulebriv, arasrulad aris
warmodgenili, isini uzrunvelyofen informacias Semosavlebis struqturis Sesaxeb,
romlis mopoveba, danaxarjebis monacemTa mixedviT, SeuZlebelia miuxedavad imisa,
rom am monacemebebze respodentTa pasuxebi meti sizustiT gamoirCeva.
SinameurneobaTa mimdinare kvlevis Sedegad 3,5 wlis ganmavlobaSi
Segrovebuli monacemebi saSualebas gvaZlevs gavakeTod ramodenime daskvna
SinameurneobaTa Semosavlebis saerTo suraTis dinamikis Taobaze. gasuli periodis
ganmavlobaSi SinameurneobaTa saerTo SemosavlebSi ramdenadme arsebiTi zrda ar
asaxula; piriqiT, saSualo wliuri absoluturi cifrebis mcireodeni zrda,
inflaciis donis zrdas Tu gaviTvaliswinebT, SinameurneobaTa buijetis saerTo
mdgomareobis gauaresebaze miuTiTebs. arafuladi Semosavli, romelic
SinameurneobaTa biujetis, gansakuTrebiT ki mcireSemosavlian SinameurneobaTa
biujetis, mniSvnelovan nawils warmoadgens, stabilur klebas asaxavda, romelic,
nominalur gamosaxulebaSic ki, 1999 wlis mesame da meoTxe kvartlebamde
grZeldeboda, xolo Semdeg ki arafuladma Semosavlebma zrda daiwyo. rogorc Cans,
Semosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofa
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi ---- 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 75
zogierT Sinameurneobas, romelmac meore kvartalSi xelfasi ver miiRo, didi
Zalisxmeva dasWirda, raTa kompensacia arafuladi Semosavlebis xarjze moexdina.
miuxedavad imisa, rom fuladi Semosavlebis maCveneblebi umniSvnelo
nominalur zrdas asaxavdnen, es zrda garkveuli struqturuli cvlilebebiT
xasiaTdeboda. anazRaurebad samsaxurSi dasaqmebulTa Semosavlebi matulobda, maSin
rodesac TviTdasaqmebulTa Semosavlebi klebulobda, rac kerZo seqtorSi
daqiravebul muSakTa mzardi ricxvis da TviTdasaqmebis arastabilurobis amsaxvelia
da agreTve adasturebs im zepir informacias, romlis Tanaxmadac SedarebiT farTod
gavrcelebuli TviTdasaqmeba sinamdvileSi metwilad mxolod umniSvnelo
Semosavlis miRebis saSualebas warmoadgens. saqonlis gayidvidan miRebuli
Semosavali garkveul nominalur zrdas gamoxatavda, rac sfi-s zrdis amsaxvelia;
Tumca, absoluturi cifrebi ukiduresad dabalia da imaze metyvelebs, rom
SinameurneobaTa biujetis CamoyalibebaSi soflis meurneobaSi TviTdasaqmebis rols
gadaWarbebuli mniSvneloba eniWeba. gasuli ori wlis ganmavlobaSi gaizarda qonebis
gaqiraveba-gayidvis da danazogebis sesxebisa Tu gamoyenebis xarjze miRebuli
Semosavali, rac gasakviri ar aris Tu gaviTvaliswinebT, rom xelfassa da sxva
socialur daxmarebebze arsebuli davalianebebis gamo, Sinameurneobebi iZulebuli
arian Tavis sarCenad alternatiul saSualebebs mimarTon.
aSkaraa, rom minimalur saarsebo dones SinameurneobaTa saSualo Tviuri
Semosavlebic ki CamourCeba (1999 wlis meoTxe kvartlis bolos saSualo ojaxisTvis
- minimaluri saarsebo donis 94 procenti), xolo araformaluri saqmianoba kvlavac
Seadgens SinameurneobaTa Semosavlis arsebiT wils.
minimaluri saarsebo doneminimaluri saarsebo doneminimaluri saarsebo doneminimaluri saarsebo done
minimaluri saarsebo donis gaangariSeba xdeba moZvelebuli meTodiT –
meTodiT, romelic SemoRebul iqna 90-ani wlebis dasawyisSi da romlis axali
meTodiT Secvlis aucileblobis sakiTxis ganxilva ukve ramodenime welia
mimdinareobs. 1999 wlis agvistoSi gamarTul samTavrobo sxdomaze miRebul iqna
gadawyvetileba “gaangariSebis meTodSi cvlilebebis Setanisa da minimaluri
saarsebo donis gadaangariSebis” Taobaze. agreTve SemuSavda prezidentis
dadgenilebis proeqti “saarsebo minimumis gansazRvrisa da gamoyenebis” Sesaxeb.
magram, mas Semdeg aranairi sxva oficialuri zomebi ar miRebula da Zveli meTodis
gamoyeneba dResac grZeldeba.
SinameurneobaTa gamokvleva, romelsac ssd 1996 wlis meore kvartlidan
awarmoebs, swavlobs SinameurneobaTa Semosavlebs, xarjebsa da moxmarebas. mas
Semdeg Seqmnili sakmaod myari monacemTa baza SesaZlebels xdis realuri
minimaluri saarsebo doneebis gansazRvras. es monacemebi imaze miuTiTebs, rom
SinameurneobaTa Semosavlebisa da xarjebis doneebi da moxmarebis struqtura da
modelebi garkveul cvlilebebs ganicdidnen, gansakuTrebiT ki bolo periodis
ganmavlobaSi da cxadia, rom TiTqmis 10 wlis win SemoRebuli meTodi srulad ver
asaxavs dRevandel SinameurneobaTa saWiroebebs da Sesabamisad, realur suraTs.
Semosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofa
76 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi ---- 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1
SinameurneobaTa monacemebze dayrdnobiT ssd-s gaangariSebuli aqvs
“alternatiuli” saarsebo minimumi, romelic warmoadgens moxmarebis Sefasebas e.w.
“statistikuri panelis” monacemTa safuZvelze (erTi individualuri Sinameurneobis
saSualo wliuri moxmareba). iTvleba, rom aseTi midgoma calkeul kvartalur
dakvirvebebTan SedarebiT ufro zustia, vinaidan ramodenime kvartaluri dakvirvebis
safuZvelze monacemTa agebis dros SemTxveviTi aqtiurobis gavlena minimumamde aris
dayvanili. “statistikuri panelis” gamokvlevis Sedegebma gviCvena, rom mTlian
moxmarebaSi sasursaTo kalaTis wili Seicvala: Tu ki im meTodis mixedviT, romelic
1991 wlidan gamoiyeneba, sasursaTo da arasasursaTo komponentTa Sefardeba 70/30-Tan
iyo, “statistikuri panelis” mixedviT gamovlenili Sefardeba Seadgenda 60/40-Tan.
“statistikuri panelis” mixedviT gaangariSebuli minimaluri saarsebo done
aRemateboda kvartaluri dakvirvebebis safuZvelze gaangariSebul dones, xolo
Tavis mxriv es orive done ssd-s mier saqarTvelos 6 mTavari qalaqis mixedviT
mopovebul fasTa monacemebis (erTi momuSave adamianisTvis 2500 kaloriis Semcveli
kalaTis safuZvelze) gamoyenebiT regularulad gaangariSebul oficialur
minimalur saarsebo doneze dabali iyo.
ssd–s mier gamoqveynebuli minimaluri saarsebo doneebi 1999 wlis meoTxe
kvartlis bolosaTvis Seadgenda: 110,3 lars erTi momuSavisaTvis, 96,7 lars saSualo
momxmareblisTvis da 191,8 lars - oTxsuliani ojaxisTvis rac, saSualod,
yovelwliuri zrdis 5,1 procents, xolo wina kvartlis bolosTan SedarebiT -
umTavresad sezonuri faqtoris gamo - zrdis 0,8 procents Seadgens. rogorc
yovelTvis, TbilisSi minimaluri saarsebo done erovnul saSualo dones
aRemateboda, amjerad 2,7 procentiT. 2000 wlis pirveli kvartlisTvis minimaluri
saarsebo doneebi Seadgenda: 116,5 lars erTi momuSavisaTvis, 102,2 lars saSualo
momxmareblisTvis da 202,6 lars - oTxsuliani ojaxisTvis
Semosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofa
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi ---- 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 77
nax. 7.4: oficialuri minimaluri saarsebo done erovnul fasebze dayrdnobiTnax. 7.4: oficialuri minimaluri saarsebo done erovnul fasebze dayrdnobiTnax. 7.4: oficialuri minimaluri saarsebo done erovnul fasebze dayrdnobiTnax. 7.4: oficialuri minimaluri saarsebo done erovnul fasebze dayrdnobiT
0
50
100
150
200
250
ian apr ivl oqt ian-
96
apr ivl oqt ian-
97
apr ivl oqt ian-
98
apr ivl oqt ian-
99
apr ivl oqt ian-
00
apr
lar
i/mln ku
poni
lar
i/mln ku
poni
lar
i/mln ku
poni
lar
i/mln ku
poni
saSualo momxmarebeli
oTxkaciani ojaxi
momuSave pirovneba
wyaro: ssd-s monacemebi SeniSvna: 1996 w. ivlisamde mxolod TbilisisTvis, 1996 w. ivlisidan saqarTvelos 6 qalaqisTvis 1995 w. seqtembridan - larebSi
socialuri uzrunvelyofis sistema socialuri uzrunvelyofis sistema socialuri uzrunvelyofis sistema socialuri uzrunvelyofis sistema
socialuri politikis reforma dRis wesrigSi dgas da misi mniSvneloba kidev
ufro izrdeba gardamavali periodis mosalodnelze ufro gaxangrZlivebis gamo. is
faqti, rom gardamavali periodis simZime mxrebze awveba yvelaze daucvel
mosaxleobas – mosaxleobas, romelsac yvelaze naklebad Seswevs am tvirTis tareba -
moulodnelobas ar warmoadgens. damtkicda rom, dResdReobiT, socialuri
uzrunvelyofis sistema ar aris sakmarisad efeqturi, raTa uzrunvelhyos RaribTa
dacvis srulyofili meqanizmi da ver axerxebs xandazmulTa kategoriis yvelaze
elementaruli moTxovnilebebis dakmayofilebas. amJamad, sagadasaxado Semosavlebis
Segrovebis dabali donis gamo ar xerxdeba ukiduresad dabali pensiebisa da
mizanmimarTuli socialuri daxmarebebis dafinanseba, rom araferi iTqvas
daxmarebebis ganakveTis gazrdaze. pirvel rigSi, unda moxdes dagvianebuli
xelfasebis gadaxda, rac gzas gaukafavs sapensio davalianebis dafarvas.
saxelmwifos mier gaTvaliswinebuli socialuri dacvis sistema safuZvlian
restruqturizacias moiTxovs, rac finansuri krizisis pirobebSi, did Zalisxmevas
saWiroebs. es Zalisxmeva mizanmimarTuli unda iyos ekonomikurad
sicocxlisunariani, xelmisawvdomi da Tanabari socialuri uzrunvelyofis sistemis
Seqmnaze, romelic xels Seuwyobs social-ekonomikur ganviTarebas. mTavrobam, 1999
wlis 22 ianvars gamarTul sxdomaze warmoadgina “socialuri ganviTarebis
koncefcia”; amiT mTavrobam ganacxada rom igi, qveynis prezidentis mxardaWeriT,
apirebs grZelvadiani reformebis ganxorcielebas socialuri seqtorSi. “socialuri
reformebis koncefcia” Semdgom damuSavebasa da daxvewas saWiroebs.
Semosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofa
78 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi ---- 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1
saxelmwifo socialuri daxmarebasaxelmwifo socialuri daxmarebasaxelmwifo socialuri daxmarebasaxelmwifo socialuri daxmareba
1998 wlis dasawyisSi SemoRebulma saxelmwifo socialuri daxmarebis
programam Secvala e.w. ojaxuri daxmareba12, romelic gaWirvebulTa SedarebiT
farTo jgufs moicavda (registrirebul umuSevarTa CaTvliT). am programam
SemoRebisTanave daiwyo davalianebebis dagroveba da kvlavac sakmaod araregularul
xasiaTs atarebs. saxelmwifo socialuri daxmareba gamiznulia yvelaze gaWirvebul
ojaxTa mxolod erT kategoriaze - martoxela aramomuSave pensionerebze, romelTac
oficialuri marCenali ara yavT da faqtobrivad, warmoadgens erTgvar damatebas,
romelic xandazmulTa yvelaze daucvelma nawilma simbolur pensiebTan erTad unda
miiRos. saxelmwifo socialuri daxmarebis odenoba gaizarda da axla Sesabamisi 1
suliani ojaxisTvis 18 lars, xolo Sesabamisi 2 da met suliani ojaxisaTvis 29
lars Seadgens. iseT pirobebSi, rodesac faqtobrivad SeuZlebelia daxmarebis
mimRebTa dasadgenad Semosavlebis testirebis13 Catareba, logikuri iqneba daxmarebis
potenciur kandidatTa kategoriebis gansazRvra. Tumca, im SemTxvevaSic ki, Tu
saxelmwifo socialuri daxmareba14 mizanmimarTulad iqneba gamoyenebuli mxolod
RaribTa ojaxebis yvelaze daucveli kategoriis dasaxmareblad (rac, uRaribesi
deciluri jgufis sul 12 procents Seadgens), misi gacemis SesaZlebloba ufro
realuri ar gaxdeba. miuxedavad imisa, rom socialur daxmarebas 1999 wlis biujetSi
prioritetuli mniSvneloba unda miniWeboda, aSkaraa, rom am daxmarebis gacema
SeuZlebeli gaxda da metad gazarda sabiujeto davalianeba.
umuSevarTumuSevarTumuSevarTumuSevarTa daxmarebaa daxmarebaa daxmarebaa daxmareba
standartuli Tviuri umuSevrobis Semweoba Seadgens 14 lars umuSevrobis
pirveli ori TvisTvis, 12 lars Semdgomi ori da 11 lars bolo ori TvisTvis. dRes-
dReobiT, umuSevrobis Semweoba15, faqtobrivad, umuSevarTa minimalur daxmarebas
warmoadgens. es simboluri Tanxaa (TveSi daaxloebiT 6,5 aSS dolaris eqvivalents
Seadgens) da amave dros, am daxmarebis mimRebTa statusis misaRebad umuSevarma unda
gaiaros registracia da, Sesabamisad, unda iqonios saxelmwifo seqtorSi muSaobis
damadasturebeli sabuTi. amasTan, daxmarebis gacema umuSevrobis registraciidan
mxolod pirveli eqvsi Tvis ganmavlobaSi xdeba. umuSevrobis fondis muSakTa
Tanaxmad, umuSevrobis Semweoba regularulad gaicema, vinaidan es daxmareba
umuSevrobis fondis biujetSi mTavar prioritetad aris miCneuli. saSualod,
umuSevrobis Semweoba, romlis mimRebTa raodenoba qveynis masStabiT sul 1,800
adamiania (rac registrirebul umuSevarTa 2 procentsac ki ver aRwevs) TveSi 23 aTas
lars Seadgens.
12 ix. seb-is wina gamocemebi. 13 Semosavlebis testireba aris meTodi, romelsac iyeneben imis dasadgenad aRemateba Tu ara ganacxadis SemomtanTa an daxmarebis savaraudo mimRebTa Semosavlebi da saxsrebi garkveul dones. 14 socialuri daxmareba - daxmareba, romelic Cveulebriv ar aris dafuZnebuli Senatanebze da eZleva maT, visac sxva Semosavlebi ara aqvT. 15 umuSevrobis Semweoba aris daxmareba, romelic eZleva iZulebiT umuSevar pirebs; anu pirebs, vinc arc erTi saxis samuSaos ar asrulebda da gaTvaliswinebuli minimaluri periodis ganmavlobaSi mainc monawileobda umuSevarTa uzrunvelyofis programaSi. saqarTveloSi, umuSevrobis Semweoba agreTve ekuTvnis maT, vinc Sromis bazarze pirvelad gamocxadda. Semweobis miRebis yvela kandidatma unda gaiaros registracia, rogorc umuSevarma.
Semosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofa
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi ---- 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 79
sapensio sistemasapensio sistemasapensio sistemasapensio sistema
amJamad, sapensio sistema funqcionirebs pay-as-you-go sapensio sistemis
safuZvelze da pensiebis dafinanseba saxelmwifo gaerTianebuli socialuri
uzrunvelyofis fondidan xdeba. dResdReobiT igi erTaderT sapensio fonds
warmoadgens, romelic pensionerTa udidesi nawils Tanabrad dafiqsirebuli
simboluri ganakveTis pensiebiT uzrunvelyofs (TveSi - 7,5 aSS dolaramde). fondis
Sevseba xdeba xelfasis dabegvridan16 Semosuli Tanxis xarjze; garda amisa,
gadasaxadebis amoRebis dabali donis gamo, fondSi arsebuli garRvevebis Sesavsebad,
biujetidan gadaricxvebsac iyeneben. amJamad, sapensio sistema, romelic mwvave
finansur kriziss ganicdis, davalianebebis dagrovebas agrZelebs. Zveli
valdebulebebiT damZimebuli mWidrod dagegmili biujetisTvis, erTdroulad,
mimdinare gadasaxadebis gadaxdac, albaT, Zneli amocana iqneba. pensiebsa da sxva
daxmarebebze arsebuli davalianebis dasafarad mkveTrad unda gaumjobesdes
gadasaxadebis Segroveba da pirvel rigSi, dagvianebuli xelfasebis gadaxda unda
moxdes. jer-jerobiT, xelfasidan gadasaxadebis Segroveba bevrad Camouvardeba
gegmurs (romelic zogjer metismetad optimisturia), xolo saxelmwifo biujetidan,
arasistematiuri da arasakmarisi odenobiT miRebuli gadaricxvebis xarjze,
Cveulebriv, ar xerxdeba “socialuri” sagadasaxado bazis Sevseba.
qveynis ekonomika ukiduresad maRali damokidebulebis koeficientiT17
xasiaTdeba, rac xels uSlis universaluri pay-as-you-go sapensio sistemis normalur
funqcionirebas (gadamxdelTa da pensionerTa Soris Sefardeba aris 1:1,2; sistema
kargad dabalansebuli da qmediTunariania, rodesac Sefardeba sul mcire 3:1-Tan
aris). sagadasaxado bazis gasazrdelad saWiroa, erTis mxriv, miRebuli kanonebis
realuri amoqmedeba da sakanonmdeblo bazis Semdgomi srulyofa, xolo, meores
mxriv, sazogadoebis gacnobierebis donis amaRleba. amasTan, aRsaniSnavia, rom
xelfasidan gadasaxadebis gadamxdelTa garkveuli nawili Tavs aridebs
gadasaxadebis gadaxdas. im pirobebSi, rodesac xelfasis done dabalia da mimdinare
Senatanebsa da momavalSi potenciurad misaReb sargebels Soris kavSiri ar
arsebobs, mosaxleobis dasaqmebul nawils saWiro stimuli ara aqvs raTa gverdi ar
auaros gadasaxadebis gadaxdas. SedarebiT maRali sagadasaxado ganakveTis gamo
sawarmoebi cdiloben Tavi aaridon gadasaxadebs.
amJamad sapensio sistema xasiaTdeba dabali Canacvlebis koeficientiT18.
saSualo pensia daqiravebul muSakTa saSualo Tviuri xelfasis sul 20 procentamde
Seadgens. dRes, Tviuri pensiebi Seadgens 14 lars xandazmulTa umetesobisTvis, 18
lars omis veteranTa qvrivebisaTvis da 35-45 lars omis veteranTa da
invalidebisTvis. 2000 wlis maisis mdgomareobiT, pensiebi saSualo momxmareblis
minimaluri saarsebo donis mxolod 14 procents Seadgenda.
16 saxelmwifo gaerTianebuli socialuri uzrunvelyofis fondis (sgsuf-is) Semosavals Seadgenen gadasaxadebi muSakTa xelfasidan: sabiujeto organizaciebisTvis – nominaluri xelfasis 26 procenti, sxva tipis damqiravebeli organizaciebisTvis – 27 procenti, xolo daqiravebuli muSakisTvis -- 1 procenti.
17 pensionerTa ricxvis procentuli Sefardeba dasaqmebulTa ricxvTan. 18 saSualo pensiis Sefardeba saSualo xelfasTan.
Semosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofa
80 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi ---- 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1
nax. 7.5: moxucebulobis pensia da sabiujeto organizaciis muSakis minimaluri nax. 7.5: moxucebulobis pensia da sabiujeto organizaciis muSakis minimaluri nax. 7.5: moxucebulobis pensia da sabiujeto organizaciis muSakis minimaluri nax. 7.5: moxucebulobis pensia da sabiujeto organizaciis muSakis minimaluri
xelfasi rogorc minimaluri saarsebo donis procentixelfasi rogorc minimaluri saarsebo donis procentixelfasi rogorc minimaluri saarsebo donis procentixelfasi rogorc minimaluri saarsebo donis procenti
0
5
10
15
20
25
ia
nv-
96
apr ivl oqt ia
nv-
96
apr ivl oqt ia
nv-
97
apr ivl oqt ia
nv-98
apr ivl oqt ian-
99
apr ivl oqt ian-
00
apr
%% %%
minimaluri xelfasi
sabiujetoorganizaciebSi
moxucebulobis pensia
wyaro: ssd-s monacemebi SeniSvna: 1996 w. ivlisamde mxolod TbilisisTvis, ivlisis Semdeg saqarTvelosTvis 6 qalaqisTvis.
SezRuduli sagadasaxado baza da maRali sagadasaxado ganakveTebi aferxeben
saxelmwifo sapensio sistemis muSaobas. sagadasaxado Semosavali metwilad
sabiujeto organizaciebidan da ramodenime msxvili kompaniidan Semodis. saWiroa,
erTis mxriv sagadasaxado bazis gazrda, xolo meore mxriv, iseTi sagadasaxado
ganakveTis daweseba, romelic urCi gadamxdelebisTvis SeiZleba erTgvari stimuli
gaxdes da ubiZgos Crdilovan ekonomikaSi funqcionirebad sawarmoebs moaxdinon
saqmianobis legalizacia.
Semosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofa
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi ---- 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 81
moqmed saxelmwifo sapensio sistemas sul ufro uWirs valdebulebebis
Sesruleba. damokidebulebis maRalma koeficientma, Canacvlebis dabalma
koeficientma, Senatanebis maRalma ganakveTma da “socialuri” Sewirulobebis
SetanaSi stimulis ar arsebobam daaqveiTa sistemis qmediTunarianoba da gamoavlina
misi sisusteebi. institucionaluri sisustisa da arasaTanado menejmentis gamo,
xelfasidan gadasaxadebis Segrovebis dabali donisa da qveyanaSi arsebuli
korufciis Sedegad, sapensio sistemis isedac rTuli finansuri mdgomareoba ufro
metad damZimda. sapensio sistemis krizisi ekonomikuri, politikuri da socialuri
TvalsazrisiT, mtkivneulad mimdinareobs.
dRevandeli viTarebis mokle da grZelvadiani Sedegebis ignorireba seriozuli
ekonomikuri riskis winaSe daayenebs ukiduresad gaWirvebul mosaxleobas da
SeiZleba gamoiwvios siRaribis zrda, socialuri dezintegracia, gamijvna da
socialuri izolacia. amavdroulad, efeqturi socialuri politikis SemuSaveba da
gamoyeneba xangrZlivi ekonomikuri ganviTarebisTvis ufro myari safuZveli iqneba.
dRes, sapensio sistemis reforma mTavrobis mier erT-erT mTavar prioritetad
aris miCneuli. mTavroba muSaobs sapensio sistemis grZelvadiani reformis
programaze, romelic mizanmimarTulia finansurad myari, Tanamedrove sapensio
sistemis Camoyalibebaze, romelic Seesabameba gardamavali ekonomikis cvalebad
moTxovnebs da, SeZlebisdagvarad, adgilobriv pirobebsac. mTavrobas mtkiced aqvs
gadawyvetili socialur seqtorSi reformebis gatareba. am reformaTa programis
ganxorcielebaSi, gavrcelebasa da ganmtkicebaSi mas mxars uWers qveynis prezidenti
da ucxouri daxmarebis saagentoebi.
PAYG-is sistema solidaruli Senatanebis19 principzea dafuZnebuli da radgan,
faqtobrivad, igi socialuri dacvis sistemis erT-erT elements warmoadgens, mas
SeuZlia mxolod ZiriTadi minimaluri pensiebiT uzrunvelyos pensionerebi da ar
SeuZlia damoukideblad uzrunvelyos pensionerebi Sesabamisi daxmarebebiT.
maTTvis, visac SesaZlebloba gaaCnia jer kidev axalgazrdobaSi izrunos Tavis
momaval pensiaze, logikuri iqneboda mravalsafexuriani sistemis20 SemoReba,
romelic uzrunvelyobs SesaZleblobaTa nairsaxeobas da arCevanis SesaZleblobas.
amas dadebiTi Sedegebi mohyveba piradi pasuxismgeblobis amaRlebisa da
investiciebis gansaxorcieleblad saWiro danazogebis fondis Seqmnis TvalsazrisiT.
PAYG-is sistema SenarCunebuli iqneba mravalsafexuriani sapensio sistemis
savaldebulo nawilis saxiT. vinaidan, mTavroba ar Sewyvets xelfasidan
gadasaxedebis Segrovebas, romlebic Semdgom pensionerTa daxmarebebs unda
moxmardes, sapensio sistemis finansur mdgomareobas, dReisaTvis arsebuli pirobebis
gaTvaliswinebiT, metad gauareseba ar emuqreba. mosalodnelia, rom sapensio reforma
Seamsubuqebs gadasaxadebis simZimes dRevandeli muSakebisTvis. Tu gaviTvaliswinebT
SinameurneobaTa Semosavlebis dabal dones da drois im monakveTs, romelic kerZo
sapensio sistemis sazogadoebaSi damkvidrebas dasWirdeba, imis prognozireba, Tu
ramdeni adamiani dauWers mxars kerZo sapensio struqturebs axlo momavlSi –
19 savaldebulo gadasaxadi, romelic aranair gansakuTrebul upiratesobas ar aniWebs Tavad gadamxdels da romlis gadaxdas socialuri uzrunvelyofis sistema sxva pensionerTa dasaxmareblad iTxovs.
Semosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofaSemosavlebi, dasaqmeba da socialuri uzrunvelyofa
82 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi ---- 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1
rTulia, magram mravalsafexuriani sapensio sistemis safuZvelze SeiZleba axlo
momavalSi ufro mdgradi sistemis Seqmna, rac Soreul perspeqtivaSi dadebiT
Sedegebs mogvcems. sapensio reformis mizania sapensio sistemis stabilizacia da
sabolood, sapensio ganakveTis gazrda ufro maRali Semosavlebis xarjze, rac
rogorc Cans, sakmaod rTuli gansaxorcielebeli iqneba.
20 ix. sem-is 1999 w. #3, Tavi 7, gv. 64. sadac mocemulia safexurebisa da sapensio sistemis zogierTi sxva terminis detaluri ganmarteba.
kalendarikalendarikalendarikalendari
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi ---- 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 2000 weli, #1 83838383
ianvariianvariianvariianvari
7777 sabanko saqmianoba/sabanko saqmianoba/sabanko saqmianoba/sabanko saqmianoba/”inteleqtbankma” gadaricxvebis warmoebis axali sistema
SemoiRo. sistema “manigramis” meSveobiT Tanxebis gadaricxvas mxolod 2
saaTi dasWirdeba.
10101010 ekonomika/privatizacia/ekonomika/privatizacia/ekonomika/privatizacia/ekonomika/privatizacia/saxelmwifo qonebis marTvis saministrom
gaiTvaliswina msoflio bankis rekomendaciebi da moiwvia xelmeore
tenderi kavSirgabmulobis seqtoris privatizaciis procesSi finansuri
konsultantis SesarCevad.
11111111 energetika/privatizacia/energetika/privatizacia/energetika/privatizacia/energetika/privatizacia/eleqtroenergiis seqtoris obieqtebis
privatizaciaze gamarTuli tenderis meore etapze frangul-qarTulma
konsorciumma gaimarjva. gamarjvebuls gadaecema “qelasis” aqciaTa 75%,
dasavleT saqarTveloSi mdebare eleqtroenergiis gamanawilebeli
sadgurebis 24% da oTxi hidroeleqtro sadguri sadguri aqciaTa marTvis
ufleba.
12121212 mTavroba/mTavroba/mTavroba/mTavroba/ kvebiT momaragebis erovnuli politikis gadasaxedad mowveul
iqna samTavrobo sxdoma: 1996 wlidan saqarTveloSi xorcieldeba
evrokavSiris sasursaTo programa, romlis farglebSic saqarTvelos 60
milioni evro gamoeyo.
12 infrastruqtura/infrastruqtura/infrastruqtura/infrastruqtura/Tbilisis aeroportSi Camofrinda pirveli “boing 737-500”
tipis TviTmfrinavi, romelic aviakompania “airzena-saqarTvelos
aviaxazebma” germanuli satransporto da turistul kompania “Happag Lloyd-Tan” gaformebuli kontraqtis safuZvelze 5 wlis vadiT daiqirava.
14-15 sagareo ekonomikuri urTierTobebi/sagareo ekonomikuri urTierTobebi/sagareo ekonomikuri urTierTobebi/sagareo ekonomikuri urTierTobebi/saqarTvelos oficialuri vizitiT
ewvia TurqeTis prezidenti suleiman demireli. mxareebma xeli moaweres
dokumentebis mTel rigs: teqnikuri TanamSromlobis Taobaze SeTanxmebis
erTobliv ganacxadebas, saqarTvelos sahaero Zalebis profesiuli
momzadebis protokols da agreTve, SeTanxmebas soflis meurneobis dargSi
samecniero, teqnikuri da ekonomikuri TanamSromlobis Sesaxeb.
31313131 biujeti/sabaJo/biujeti/sabaJo/biujeti/sabaJo/biujeti/sabaJo/sabaJo departamentis Semosavlebma, gegmiT
gaTvaliswinebuli 24,5 milioni laris nacvlad, odnav gadaaWarba 15,5
milions.
TebervaliTebervaliTebervaliTebervali
2222 privatizacia/privatizacia/privatizacia/privatizacia/xelmeore tenderi gaimarTa saqarTvelos saaqcio sazogadoeba
“elkomunikaciis” aqciaTa 75%-s da Sps. saqarTvelos telekomis aqciaTa
51%-s privatizaciaze an marTvaSi gadacemaze 20-25 wlis vadiT. satendero
komisiis mier teqnikuri winadadebebis konvertis gaxsna moxdeba 6 marts,
xolo finansuri winadadebebi, msoflio bankis rekomendaciebis Tanaxmad,
tenderis meore safexurze gaixsneba.
5555 infrastruqtura/infrastruqtura/infrastruqtura/infrastruqtura/TRACECA-s konferenciaze gadawyda, rom satransporto
koridoris ganviTarebis proeqtebis gadaxedva unda moxdes TbilisSi 10-11
marts. evrokavSiri gegmavs daaxloebiT 35 milioni evros gamoyofas.
7777 mTavroba/politika/mTavroba/politika/mTavroba/politika/mTavroba/politika/sagadasaxado Semosavlebis ministrma, m. maWavariani
Caatara pirveli preskonferencia. man gamoacxada, rom barencis jgufTan
kalendarikalendarikalendarikalendari
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi ---- 2000weli, #1 2000weli, #1 2000weli, #1 2000weli, #1
erTad, eqspertTa jgufis mier ukve dawyebulia grZel da moklevadiani
samuSao programis SemuSaveba, romelic mzad unda iyos 21 TebervlisaTvis.
8888 mrewveloba/privatizacia/mrewveloba/privatizacia/mrewveloba/privatizacia/mrewveloba/privatizacia/Cexurma kompania “Sagaprint-ma” gamoacxada, rom
apirebs “WiaTurmanganumSi” arsebuli yvela problemis mogvarebas
Tebervlis bolosTvis. “WiaTurmanganumi” gaCerebulia 1999 wlis 10
dekembridan. kompaniam ver Seasrula sainvesticio programiT
gaTvaliswinebuli valdebulebebi saeqsporto saqonlis warmoebis
gegmasTan dakavSirebiT. kompaniam unda dafaros muSakTa xelfasebze sami
Tvis dagrovili davalianeba.
25252525 infrastruqtura/infrastruqtura/infrastruqtura/infrastruqtura/ martSi, kavSirgabmulobis saministros, dagegmili aqvs
tenderis gamarTva foTsa da rizes Soris (TurqeTis qalaqi) wyalqveSa
optikur-boWkovani kabelis gayvanaze. proeqtis Rirebuleba Sefasebulia 8
milion aSS dolaris odenobiT; xarjebi saqarTvelos “telekomis” da
TurqeTis mxaris Soris unda ganawildes.
26262626 navTobi/gazi/navTobi/gazi/navTobi/gazi/navTobi/gazi/stambulSi daiwyo saqarTvelosa da azerbaijanis samuSao
jgufebs Soris baqo-jeihanis proeqtze molaparakebebis meore raundi. im
SemTxvevaSi Tu mxareebi miaRweven Tanxmobas SeTanxmebis proeqtis Taobaze,
mTavari saeqsporto milsadenis mSenebloba daiwyeba momaval wels, xolo
pirveli miwodeba – 2004 wels.
29292929 ekonomika/ekonomika/ekonomika/ekonomika/prezidenti SevardnaZe da saxelmwifo ministri, v. lorTqifaniZe,
Sexvdnen ian kalitskis – SeerTebul Statebis komerciuli departamentis
ufross; maT ganixiles navTob da gazsadenis sistemebis usafrTxoebis
uzrunvelyofasTan dakavSirebuli problemebi da sxva ekonomiuri
sakiTxebi.
29292929 sabanko saqmianoba/sabanko saqmianoba/sabanko saqmianoba/sabanko saqmianoba/seb-ma Caatara regularuli sakredito auqcioni. 7-dRian
auqcionSi 3 bankma miiRo monawileoba. garigebebis mTlianma moculobam
2 milioni aSS dolari Seadgina; wliuri saprocento ganakveTi 21%-ze
dafiqsirda.
martimartimartimarti
6666 privatizacia/privatizacia/privatizacia/privatizacia/satendero komisiam ganixila 5 konsorciumis mier
satelekomunikacio obieqtebis privatizaciis finansuri konsultantis
SerCevaze daniSnul tenderze wardgenili teqnikuri winadadebebi. finansur
winadadebebs komisia msoflio bankis Tanxmobis miRebis Semdeg ganixilavs.
privatizacia/privatizacia/privatizacia/privatizacia/gamocxadda tenderebi Sps. “Tuji XXI-s” aqciaTa sakontrolo
paketis marTvaSi gadacemaze. komisiam tenderSi monawileobis misaRebad
dauSva 2 kompania: “energo-industriuli kompleqsi” da “Tuji XXI” Sps.
gamarjvebuls gadaecema aqciaTa 51% 10 wlis marTvis vadiT.
7777 infrastruqtura/infrastruqtura/infrastruqtura/infrastruqtura/msoflio banki da kuveitis fondi daafinanseben
saqarTvelos saavtomobilo magistralebis reabilitaciis proeqts.
SeTanxmebas am proeqtze xeli moaweres saaqarTvelos finanasTa ministrma
da kuveitis fondis generalurma direqtorma. fondi apirebs 16-17 milioni
aSS dolaris kreditis gamoyofas 20 wlis vadiT.
8888 saerTaSoriso mxardaWera/saerTaSoriso mxardaWera/saerTaSoriso mxardaWera/saerTaSoriso mxardaWera/aSS-s mTavrobas gadawyvetili aqvs gaagrZelos
saqarTvelosaTvis daxmarebis gaweva sagadasaxado sistemis reformebis
gatarebaSi. mixeil maWavarianma – sagadasaxado Semosavlebis ministrma da
SeerTebuli Statebis warmomadgenlebma xeli moaweres “urTierTgagebis
kalendarikalendarikalendarikalendari
saqarTvelos ekonomikis mimarTusaqarTvelos ekonomikis mimarTusaqarTvelos ekonomikis mimarTusaqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi lebebi lebebi lebebi ---- 2000weli, #1 2000weli, #1 2000weli, #1 2000weli, #1
memorandums” da reformebis gegmas, romelic unda ganxorcieldes
sagadasaxado departamentSi USAID-s mier dafinansebuli specialistebis
monawileobiT.
energetika/gazi/energetika/gazi/energetika/gazi/energetika/gazi/baqoSi gaimarTa Sax-denizis sabadodan azerbaijanis gazis
eqsportis gegmis prezentacia. winaswari SefasebiT am sabados gazis
rezervebi 1 trilion kubur metrs Seadgens. pirveli 10 wlis ganmavlobaSi
SesaZlebeli iqneba 150 miliardi kuburi metri bunebrivi airis
eqsportireba sazRvargareT. TurqeTSi airis miwodeba saqarTvelos
teritoriaze gavliT unda moxdes. milsadeniT mSeneblobis proeqtis
Rirebuleba Sefasebulia 600 milioni aSS dolaris odenobiT.
9999 parlamenti/biujeti/parlamenti/biujeti/parlamenti/biujeti/parlamenti/biujeti/saqarTvelos parlamentma daamtkica 2000 wlis
saxelmwifo biujetis kanoni. saxelmwifo biujeti damtkicda miuxedavad
imisa, rom zogierTi parlamentari uTanxmoebas gamoTqvamda.
10101010----11111111 saerTaSoriso urTierTobebi/saerTaSoriso urTierTobebi/saerTaSoriso urTierTobebi/saerTaSoriso urTierTobebi/TbilisSi Catarda TRACECA-s samTavrobaTaSoriso komisiis pirveli konferencia. konferenciis mTavar
miRwevas warmoadgens TRACECA-s samTavroboTaSoriso komisiis moqmedi
samdivnos dafuZneba, misi wesdebis da saproceduro wesebis damtkiceba.
11111111 sagareo ekonomikuri urTierTobebi/sagareo ekonomikuri urTierTobebi/sagareo ekonomikuri urTierTobebi/sagareo ekonomikuri urTierTobebi/ekonomikuri TanamSromlobis
sakiTxebTan dakavSirebiT ukraina-saqarTvelos saxelmwifoTaSoriso
Sereuli komisiis meore sxdoma.
16161616 navTobi/gazi/navTobi/gazi/navTobi/gazi/navTobi/gazi/prezidenti SevardnaZe daeswro ceremonias, romelzec
amerikul kompania “Anadarko-s” da navTobisa da gazis resursebis marTvis
saxelmwifo saagentos ufrosis – gia iToniSvilis mier xeli moewera
“saqarTvelos Savi zRvis wylebis kontinentaluri Selfis teritoriaze
mopovebuli produqtebis wilTa ganawilebis memorandums”. kompania
“Anadarko-m” Savi zRvis Selfze navTobis saZiebo samuSaoebi unda awarmoos.
16161616----17171717 ekonomika/ekonomika/ekonomika/ekonomika/TbilisSi Catarda EurAsia jgufis da Metromedia International Telecommunication-is mier organizebuli saerTaSoriso konferencia
“saqarTvelo – mzardi sainvesticio bazari”.
17171717 privatizacia/privatizacia/privatizacia/privatizacia/ukrainis kompaniam “energo-industriuli kompleqsi” gaimarjva
Sps. “Tuji-XXI-s” aqciaTa 51%-s marTvaSi 10 wlis vadiT gadacemaze
gamocxadebul tenderSi.
28282828----29292929 saerTaSoriso urTierTobebi/saerTaSoriso urTierTobebi/saerTaSoriso urTierTobebi/saerTaSoriso urTierTobebi/Tbiliss oficialuri vizitiT ewvia somxeTis
samTavrobo delegacia, romelsac xelmZRvanelobda somxeTis prezidenti –
qoCariani. sxva sakiTxebTan erTad, mxareebma ganixiles saqarTvelosTvis
somxeTidan eleqtroenergiis mowodebis gagrZelebisa da or mezobel
qveyanas Soris axali xazis gayvanis perspeqtivebi.
29292929 energetika/energetika/energetika/energetika/saqarTvelom da CineTma xeli moaweres SeTanxmebas kaxeTis
regionSi axali eleqtrosadgurebis mSeneblobis Taobaze.
30303030----31313131 saerTaSoriso urTierTobebi/saerTaSoriso urTierTobebi/saerTaSoriso urTierTobebi/saerTaSoriso urTierTobebi/TbilisSi oficialuri vizitiT Camovida
germaniis delegacia, romelsac uZRveboda gerhard Sroideri – germaniis
federaluri kancleri. germaniis mTavrobam, fiskalur sferoSi
TanamSromlobis SeTanxmebis farglebSi saqarTvelos 50 milioni
germanuli marka gamouyo. saqarTvelos mxridan am SeTanxmebas xeli
moawera vaWrobisa da sagareo ekonomikuri urTierTobebis ministrma T.
beruCaSvilma.
kalendarikalendarikalendarikalendari
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi ---- 2000weli, #1 2000weli, #1 2000weli, #1 2000weli, #1
31313131 infrastruqtura/infrastruqtura/infrastruqtura/infrastruqtura/saqarTvelos transportis saministrom moiwvia
saerTaSoriso tenderi anakliaSi didi wyalwyvis mqone gemebis
momsaxurebis mizniT navsadguris mSeneblobaze. anakliis navsadguri
mniSvnelovnad gazrdis evraziis satransporto koridoris tvirTbrunvis
moculobas.
apriliapriliapriliaprili
1111 ekonomika/politika/ekonomika/politika/ekonomika/politika/ekonomika/politika/eduard SevardnaZe gaemgzavra kaxeTis regionSi misi
winasaarCevno kampaniis periodSi, sadac man monawileoba miiRo ninowmindas
zeda eocenis navTobsabados fenis saburavi samuSaoebis dawyebis
ceremoniaSi. ninowmindaSi samuSaoebs axorcelebs korporacia CanAgro Energy da specialistebis varaudiT ninowmindas navTobrezervebi 50 milion
tonas aRemateba.
3333 ekonomika/privatizacia/ekonomika/privatizacia/ekonomika/privatizacia/ekonomika/privatizacia/rogorc saxelmwifo qonebis marTvis saministros
ministris moadgilem ganacxada rom kompania AES-i, 5 milioni aSS dolaris
gadaxdis Semdeg, “Tbilsresis” me-9-e da me-10-e blokebis oficialuri
mepatrone gaxdeba. aqedan, 3,5 milioni aSS dolari unda gadairicxos
biujetSi, xolo danarCeni – amerikuli sakonsultacio kompania “Merrill Lynch-s” angariSze.
5555 navTobi/navTobi/navTobi/navTobi/ britanuli kompania AON, kompania GIOC da TBC-banki arian axali
qarTul-amerikuli kompaniis damfuZneblebi, romelmac baqo-Tbilisi-
jeihanis mTavari saeqsporto navTobsadeni usafrTxoebis garantiebiT unda
uzrunvelyos.
5555 infrastruqtura/infrastruqtura/infrastruqtura/infrastruqtura/qarTul-amerikulma kompaniam “terminali 2000” daiwyo
specialuri navsadgomis mSenebloba Savi zRvis sanapiro zolze mdebare
sofel qulevSi, romelmac unda uzrunvelyos navTobis da
navTobproduqtebis eqsportireba kaspiis auzis qveynebidan evropaSi.
9999 energetika/privatizacia/energetika/privatizacia/energetika/privatizacia/energetika/privatizacia/amerikuli kompania AES “Tbilsresis me-9-e da me-10-
e blokebis sruluflebiani mepatrone gaxda.
13131313 mTavroba/arCevnebis Semdeg pirveli samTavrobo sxdoma gaimarTa.
13 fuli/sabanko saqmianoba/fuli/sabanko saqmianoba/fuli/sabanko saqmianoba/fuli/sabanko saqmianoba/1 maisidan saqarTveloSi dagegmilia sabanko
seqtorSi axli proeqtis – ipoTekuri kreditebis proeqtis –
ganxorcieleba. saqarTvelos bankis generalurma direqtorma da
saerTaSoriso fiskaluri korporaciis (msoflio bankis) centraluri da
aRmosavleTi departamentis direqtorma xeli moaweres SeTanxmebas
bankisTvis 3 milioni aSS dolaris gamoyofis Sesaxeb.
20 sagareo ekonomikuri urTierTobebi/sagareo ekonomikuri urTierTobebi/sagareo ekonomikuri urTierTobebi/sagareo ekonomikuri urTierTobebi/saqarTvelos parlamentma moaxdina
saqarTvelos mso-Si gawevrianebis dokumentis ratifikacia da saqarTvelo
am organizaciis 136-e wevri gaxda. mso-Si gawevrianebis SeTanxmeba ZalaSi
Sedis am SeTanxmebis ratifikaciis Taobaze Setyobinebis gakeTebis Semdeg
erT TveSi.
21 fuli/sabanko saqmianoba/fuli/sabanko saqmianoba/fuli/sabanko saqmianoba/fuli/sabanko saqmianoba/Tbilisis bankTaSoris savaluto birJaze
saqarTvelos finansur dilerTa klubis prezentacia gaimarTa.
sabanko saqmianoba/sabanko saqmianoba/sabanko saqmianoba/sabanko saqmianoba/”agrobiznes” bankma daiwyo kreditebis gacema soflis
meurnebis proeqtebis dasafinanseblad. ukve gacemulia 20-mde krediti.
sesxebis wliuri saprocento ganakveTi 18-20% farglebSi meryeobs.
30303030 politika/politika/politika/politika/gaimarTa saqarTvelos prezidentis inauguraciis ceremonia.
kalendarikalendarikalendarikalendari
saqarTvelos ekonomikis mimarTusaqarTvelos ekonomikis mimarTusaqarTvelos ekonomikis mimarTusaqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi lebebi lebebi lebebi ---- 2000weli, #1 2000weli, #1 2000weli, #1 2000weli, #1
maisimaisimaisimaisi
2222 mTavroba/mTavroba/mTavroba/mTavroba/saqarTvelos konstituciis Tanaxmad, saqarTvelos mTavroba
gadadga ministrTa axali kabinetis daniSvnamde. mosalodnelia, rom
ministrTa ricxvi 21-dan 15-mde Semcirdeba.
3333 energetikaenergetikaenergetikaenergetika/gazi//gazi//gazi//gazi/amerikuli kompania AES Silk Road apirebs ninowmindas
navTobsabadoze qarTul-britanuli kompania GBOC-s mier saburRi
samuSaoebis dafinansebas.
4444 ekonomika/ekonomika/ekonomika/ekonomika/USAID-ma, msoflio bankma da saqarTvelos mTavrobam xeli
moaweres urTierTSeTanxmebis memorandums, romelic iTvaliswinebs
saqarTvelos erovnuli usafrTxoebis komisiisTvis mxardaWeris
gagrZelebas.
4444 fuli/finansebi/29fuli/finansebi/29fuli/finansebi/29fuli/finansebi/29-dRian sakredito auqcionze monawileoba miRo orma
bankma: erTi bankis mier meoresTvis gasesxebuli 700 aTasi laris
saprocento ganakveTi weliwadSi 21% Seadgens.
4444----7777 turizmi/turizmi/turizmi/turizmi/TbilisSi, saqarTvelos sagamofeno centrSi – Expo Georgia –
gaimarTa turizmis meore saerTaSoriso bazroba.
5555 fuli/finansebi/fuli/finansebi/fuli/finansebi/fuli/finansebi/saqarTvelos erovnul bankSi gaimarTa mecxre auqcioni.
gaiyida 1 milioni laris saxazino valdebulebebi 91-dRiani dafarvis
vadiT.
5555----12121212 biujeti/biujeti/biujeti/biujeti/parlamentTan arsebuli sabiujeto ganyofilebis winaswari
monacemebis Tanaxmad, biujetis gegma aprilSic ar Sesruldeba. saWiroa
biujetis gadasinjva umokles vadaSi; unda ganxorcieldes biujetis
sekvestri 100 milion laramde.
6666 infrastruqtura/infrastruqtura/infrastruqtura/infrastruqtura/saqarTvelos kompania “FOB-NET-ma” daasrula samSeneblo
samuSaoebi Sanhai-frankfurtisAEboWkovan-optikuri mTavari xazis
saqarTvelos monakveTze berZeni investorebis daxmarebiT. OberZeni
investorebis Ote da Hellascom-is mier dabandebulma investiciebma 17
milionamde aSS dolari Seadgina.
8888----10101010 sabanko saqmianoba/sabanko saqmianoba/sabanko saqmianoba/sabanko saqmianoba/TbilisSi Catarda bazelis komitetis regionuli jgufis
me-IX-e konferencia. es jgufi awarmoebs sabanko saqmianobis Semowmebas
saqarTveloSi.
11111111 parlamenti/parlamenti/parlamenti/parlamenti/parlamentma daamtkica giorgi arseniSvilis kandidatura
saqarTvelos saxelmwifo ministris postze.
12121212----19191919 navTobi/gazi/navTobi/gazi/navTobi/gazi/navTobi/gazi/stambulSi gamarTuli yovelwliuri konferenciaze moxda
baqo-jeihanis navTobsadeni milis dokumentebis parafikacia. mimdinare wels
gamarTuli Sexvedra mieZRvna baqo-Tbilisi-jeihanis da transkaspiuri gazis
milsadenis proeqtTan dakavSirebul problemebs. MEP-s SeTanxmebebis
pakets, romelic prezident alievs warudgines, erT TveSi xeli unda
moaweron azerbaijanis, saqarTvelos da TurqeTis parlamentebma.
17171717----18181818 sabaJo/sabaJo/sabaJo/sabaJo/AMCHAM-s (amerikis komerciuli palata) prezidentma, fedi aslma,
gamarTa prekonferencia. igi daJinebiT moiTxovda ITS-s programis gauqmebas. AMCHAM-ma saqarTvelos parlamentSi sabaJo reformis sakuTari proeqti
waradgina.
navTobi/gazi/navTobi/gazi/navTobi/gazi/navTobi/gazi/azerbaijani da ukraina SeTanxmdnen baqo-sufsas navTobsadeni
milis marSrutis gagrZelebaze: sufsidan navTobis gadazidva gdanskis
navsadguramde (poloneTSi) moxdeba ukrainis teritoriaze gavliT.
kalendarikalendarikalendarikalendari
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi ---- 2000weli, #1 2000weli, #1 2000weli, #1 2000weli, #1
19191919 energetika/energetika/energetika/energetika/kompania ITERA-m gamarTa molaparakebebi Tbilgazis
privatizaciis pirobebis Taobaze. misi winadadeba iTvaliswnebs 30 milioni
aSS dolaris dabandebas gazis sistemis ganviTarebasa da modernizciaSi:
sainvesticio saxsrebis saxiT, ITERA apirebs qarTveli partniori
“saqgazis” davalianebis gamoyenebas. rogorc ruseTis mxare acxadebs,
mTlianma davalianebam ukve 70 milion aSS dolars miaRwia.
22222222 sabanko saqmisabanko saqmisabanko saqmisabanko saqmianoba/anoba/anoba/anoba/seb-ma moawyo pirveli REPO auqcioni.
26262626 sabanko saqmianoba/sabanko saqmianoba/sabanko saqmianoba/sabanko saqmianoba/saerTaSoriso finansuri korporacia (IFC) da germanuli
ganviTarebisa da sainvesticio kompania (DEG) TBC bankis mewileebi gaxdnen.
29292929----30303030 ekonomika/ekonomika/ekonomika/ekonomika/TbilisSi Catarda saerTaSoriso konferencia “samxreT kavkasiis
sadazRveo bazrebi”.
31313131 ekonomikuri urTierTobebi/ekonomikuri urTierTobebi/ekonomikuri urTierTobebi/ekonomikuri urTierTobebi/azerbaijanis da saqarTvelos parlamentebma
moaxdines baqo-Tbilisi-jeihanis mTavari saeqsporto milsadenis proeqtis
SeTanxmebaTa paketis ratifikacia.
danarTi: saqarTvelos sagareodanarTi: saqarTvelos sagareodanarTi: saqarTvelos sagareodanarTi: saqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: savaWro urTierTobebi: savaWro urTierTobebi: savaWro urTierTobebi:
sabWoeTis daSlidan msosabWoeTis daSlidan msosabWoeTis daSlidan msosabWoeTis daSlidan mso----s wevrobamde,s wevrobamde,s wevrobamde,s wevrobamde,
axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTanaxali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTanaxali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTanaxali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 89
deniel linoti, dimitri qemokliZe da goCa kereseliZe1
1991 w. sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg yofili sabWoTa respublikebis umetesoba
(e.w. "axali damoukidebeli qveynebi") cdilobs ganamtkicos mopovebuli politikuri
damoukidebloba da imavdroulad ganaviTaros sabazro principebze dafuZnebuli
ekonomika msoflio ekonomikaSi integrirebis mizniT.
msoflio ekonomikisTvis ori, TiTqos erTmaneTis sapirispiro tendenciaa
damaxiasiaTebeli, kerZod, globalizacia da regionalizacia. pirveli tendencia
exeba GATT/mso-s farglebSi savaWro barierebis Semcirebas, investiciebisa da
finansuri saxsrebis sazRvris gadamkveTi moZraobis xelSemSleli faqtorebis
daZlevas da Sedegad, saerTaSoriso vaWrobis swraf zrdas, kompaniebis
gamravalerovnebas da finansuri bazrebis msoflio doneze integracias. meore
tendencia dakavSirebulia oficialuri savaWro blokebis SeqmnasTan, xSirad
mezobeli qveynebis mier, ramac SeiZleba diskriminaciuli midgoma gamoiwvios
danarCeni msofliosadmi.
axali damoukidebeli qveynebis umravlesoba CarTulia am or procesSi: maT survili
aqvT gawevriandnen msoflio savaWro organizaciaSi (mso). amave dros, isini qmnian
sakuTar regionalur blokebs, rogoricaa mag. damoukidebeli saxelmwifoebis
Tanamegobroba (dsT), Savi zRvis auzis ekonomikuri TanamSromloba (biseki) da suami
(saqarTvelo-ukraina-azerbaijani-moldova). saqarTvelo gamonakliss ar warmoadgens.
man ukve 1999 wlis oqtomberSi warmatebiT daasrula molaparakebebi mso-Si
gawevrianebasTan dakavSirebiT. saqarTvelos parlamentis mier Sesabamisi
dokumentebis ratifikaciis Semdeg, 2000 wlis ivnisSi igi am organizaciis
sruluflebiani wevri gaxda. igi aris, agreTve, rogorc dsT-s, ise bisekis wevri.
amasTanave, 1999 wlis ivlisSi ZalaSi Sevida evrokavSirTan dadebuli SeTanxmeba
partniorobisa da TanamSromlobis Sesaxeb (PCA). PCA ukve miCneulia pirvel
nabijad evrokavSirTan ufro mWidro kavSirebis damyarebis momzadebis gzaze.
momdevno punqtebSi ufro detalurad aris gaanalizebuli da Sefasebuli es sami
mimarTuleba.
saqarTvelos ekonomikis 1991 wlis (damoukideblobis gamocxadebis weli) Semdgomi
ganviTarebis mokle mimoxilvis Semdeg, sabWoTa memkvidreobis Sefasebis CaTvliT (1-
li – me-5 punqtebi), Cven SevajamebT saqarTvelos sagareo vaWrobis reJimis ZiriTad
maxasiaTeblebs (me-6 punqti). Semdeg Cven visaubrebT dsT-s, bisekis da suamis Sesaxeb
(me-7 punqti). me-8 punqti eZRvneba saqarTvelo – evrokavSiris urTierTobebs. momdevno
or punqtSi naCvenebi iqneba, Tu amJamad ra urTierTobebi aqvs saqarTvelos mso-sTan.
daskvniT nawilSi mocemulia: a) vaWrobaze orientirebuli alternativebis Sedareba
1 samive avtori ekonomikuri politikisa da samarTlebrivi sakiTxebis qarTul-evropuli sakonsultacio centris ekonomikuri eqspertia. centri dafinansebulia evrokavSiris tasisis programiT.
saqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msosaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msosaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msosaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan mso----s s s s
wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan
saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 weli, #1 weli, #1 weli, #1 90
(regionaluri integracia Tu globalizacia), 2) saqarTvelos savaWro politikis
Sefaseba (liberalizmi Tu proteqcionizmi), 3) saqarTvelos savaWro politikis
kvalifikacia (nebayoflobiTi Tu iZulebiTi), 4) Cvens xelT arsebuli is danarCeni
instrumentebi, romelTac SeuZliaT zegavlena moaxdinon vaWrobaze da 5)
evrokavSirTan ufro mWidro kavSirebis damyarebis SesaZleblobaTa ganxilva.
1. saqarTvelos ekonomika da vaWroba sabWoTa periodSi
ekonomikis struqtura ekonomikis struqtura ekonomikis struqtura ekonomikis struqtura
saqarTvelos ekonomikaSi tradiciulad dominirebs soflis meurneoba. sabWoTa
periodis dasasrulisTvis aRniSnul seqtorze modioda mSp-s TiTqmis erTi mesamedi,
xolo mosaxleobis naxevarze meti sofelSi cxovrobda, romlis umetesoba
saxelmwifo da koleqtiur meurneobebSi muSaobda. wvimian dasavleT saqarTveloSi
soflis meurneobis ZiriTad produqcias warmoadgenda Cai da citrusi, xolo ufro
mSral aRmosavleT saqarTveloSi umeteswilad yurZeni, vaSli da bostneuli
moyavdaT. msxvilfexa saqonlis da cxvris moSenebas misdevdnen aRmosavleT
saqarTvelos dablobebSi da mTian regionebSi. muSavdeboda, agreTve, sakmaod
mdidari WiaTuris manganumis sabado dasavleT saqarTveloSi. mZime da msubuqi
mrewvelobis ganviTareba SesaZlebeli iyo ekonomikis administraciul-mbrZanebluri
sistemis mier SemoTavazebuli absoluturi mfarvelobis qveS. amgvarad, msoflio
bankis eqspertTa Sefasebis Tanaxmad, krizisamde, romelic emTxveva gardamavali
periodis dawyebas, warmoeba Seadgenda wminda materialuri produqtis daaxloebiT
40 procents.i 1980 wlebis bolosTvis ekonomikis erT-erT ZiriTad sferod turizmi
iqca 4 milionze meti turistiT weliwadSi.
Eekonomikuri ganviTEekonomikuri ganviTEekonomikuri ganviTEekonomikuri ganviTarebis done arebis done arebis done arebis done
ekonomikuri zrdis TvalsazrisiT, saqarTvelo erT-erTi yvelaze warmatebuli
respublika iyo sabWoTa periodis bolo ori aTwleulis manZilze. erT sul
mosaxleze Semosavlis gamoTvlis dasavluri meTodis Tanaxmad, 1988 wels
saqarTvelos mexuTe adgili ekava baltiispireTis sami respublikis da ruseTis
Semdeg, im dros roca, 1975 wels saqarTvelos maCvenebeli gacilebiT Camouvardeboda
saSualo sabWoTa maCvenebels.ii
vaWrobis specializaciavaWrobis specializaciavaWrobis specializaciavaWrobis specializacia
ekonomikis administraciul-mbrZanebluri sistemisaTvis damaxasiaTebeli
naklovanebebis miuxedavad, saqarTvelos sagareo vaWrobaSi SedarebiTi upiratesoba
sasoflo-sameurneo produqcias da turizmis seqtors eniWeboda.iii xazgasmiT unda
aRiniSnos, rom sabWoTa periodSi, saqarTvelo umeteswilad sxva sabWoTa
respublikebTan vaWrobda. saqarTvelo ar eweoda damoukidebel saerTaSoriso
vaWrobas, rogorc aseTs. eqsporti sabWoTa kavSiris farglebs gareT, mesame
qveynebSi, xorcieldeboda oficialuri sabWoTa struqturebis meSveobiT, romelsac
sagareo vaWrobis monopolia da arakonvertirebadoba axasiaTebda.
subssubssubssubsidiebi idiebi idiebi idiebi
resursebis ganawilebisas da yofil sabWoTa respublikebs Soris savaWro
urTierTobebis ganxorcielebisas centraluri dagegmvis sistema fasebs did
mniSvnelobas ar aniWebda. 1987 wlis gamoTvlebis Tanaxmad, saqarTvelos sagareo
vaWrobis mcire deficiti unda hqonoda Sida bazris fasis mixedviT, kerZod, im fasis
saqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoesaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoesaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoesaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msoTis daSlidan msoTis daSlidan msoTis daSlidan mso----s s s s
wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTanwevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTanwevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTanwevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 91
mixedviT, romelic fiqsirebulia dagegmvaze pasuxismgebeli organoebis mier.
msoflio bazris fasebze gadasvla niSnavda sagareo vaWrobis deficitis mkveTr
zrdas 0.3-dan 1.8 miliard rublamde (fasebi gazisa da navTobis importze unda
gaizardos, im dros, roca soflis meurneobis produqciis umetes nawilis
saeqsporto fasi Semcirdeba).iv amasTanave, arsebobda, agreTve, wminda transfertebi
kavSiris biujetidan, ramac 1990 wels Seadgina mSp-s 5 procenti. v sxva sityvebiT rom
vTqvaT, saqarTvelo did dafinansebas iRebda sxva sabWoTa respublikebidan,
gansakuTrebiT ki ruseTidan.
sabWoTa memkvidreoba sabWoTa memkvidreoba sabWoTa memkvidreoba sabWoTa memkvidreoba
ekonomikuri TvalsazrisiT, sabWoTa memkvidreoba metad araerTgvarovania.
saqarTvelos darCa sawarmoo baza, infrastruqtura da miRwevebi socialur sferoSi
(mag. janmrTelobis dacvis da ganaTlebis seqtorSi). da mainc, arsebobda
naklovanebebi, romlebic Tavs iCens ekonomikis liberalizaciis periodSi. msoflio
bazris fasebze gadasvla dakavSirebulia, agreTve, pirdapiri da arapirdapiri gare
daxmarebis SewyvetasTan. Sedegad, iseve rogorc sabWoTa respublikebis umetesoba,
saqarTvelos sagareo vaWrobis didi deficiti da Sesabamisad, mzardi Sida
davalianeba eloda.
2. damoukideblobis gamocxadeba da ekonomikuri krizisi
damoukideblobis mopoveba damoukideblobis mopoveba damoukideblobis mopoveba damoukideblobis mopoveba
1953 wels stalinis gardacvalebis Semdeg arsebul reJimTan dapirispirebam ufro
Ria xasiaTi miiRo. sabWoTa reJimis winaaRmdeg brZolam kulminacias 1989 wlis 9
aprilis demonstraciis darbevisas miaRwia. parlamentis pirveli demokratiuli
arCevnebi 1991 wels gaimarTa. sabolood, damoukidebloba (1991 wlis 31 marts
Catarebuli referendumis Semdeg) 1991 wlis 9 aprils aRsdga (saqarTvelos xanmokle
damoukidebeli respublika aneqsirebul iqna 1921 wels sabWoTa reJimis mier).
politikuri qaosipolitikuri qaosipolitikuri qaosipolitikuri qaosi
1991 wlis martSi zviad gamsaxurdia, yofili disident-nacionalisti, saqarTvelos
pirveli arCeuli prezidenti gaxda. ramodenime Tvis Semdeg misi opoziciasTan
dapirispireba samoqalaqo omiT dasrulda, ris Sedegadac igi 1992 wlis ianvarSi
iZulebuli gaxda saqarTvelo daetovebina. imave wlis martSi saqarTveloSi
dabrunda eduard SevardnaZe da man SeZlo mSvidobis aRdgena. imavdroulad,
saqarTvelo separatistuli moZraobebis da SeiaraRebul konfliqtebis pirispir
aRmoCnda. politikuri qaosis, sabWoTa kavSiris daSlis da regionebTan
dakavSirebuli mougvarebeli problemebis gamo saqarTvelos ekonomika praqtikulad
ganadgurda.
warmoebis moSlawarmoebis moSlawarmoebis moSlawarmoebis moSla
warmoebis Semcireba ukve 1980-iani wlebis bolosaTvis daiwyo, ekonomikuri situacia
kidev ufro gauaresda, sul mcire, sami mizezis gamo: pirveli, saqarTvelos
eqsportze moTxovnileba Semcirda (sxva sabWoTa respublikebSi mzardi
arastabilurobis gamo); meore, moskovma saqarTvelos damoukideblobis
gamocxadebisTvis samagiero gadauxada "virtualuri blokadis" gamocxadebiT; mesame
gamsaxurdiam daiwyo "TviT-blokada," raTa Seesustebina ruseTze damokidebuleba.
qarTveli eqspertebis SefasebiT, 1991 weli dakarguli weli iyo. vi magram uaresi jer
saqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msosaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msosaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msosaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan mso----s s s s
wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan
saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 weli, #1 weli, #1 weli, #1 92
kidev win iyo. amrigad, Raribi ekonomikuri garemos, samoqalaqo omis da politikuri
gaurkvevlobis Sedegad realuri wminda materialuri produqtis warmoebis
maCvenebeli 1992 wels 42 procentiT daeca, xolo dacemis periodi gagrZelda 1995
wlamde. "Crdilovani ekonomikis" arsebobis gaTvaliswinebiT savaraudoa, rom,
arsebuli dacemis tempi SeiZleba oficialur monacemebze SedarebiT naklebi
yofiliyo.
liberalizacia da hiperinflacialiberalizacia da hiperinflacialiberalizacia da hiperinflacialiberalizacia da hiperinflacia
1992 wlis dasawyisSi, ruseTis msgavsad, ganxorcielda bazrebis umetesobis
liberalizacia, ris Sedegadac, fasebi ganTavisuflda da mkveTrad gaizarda. magram,
procesi garkveulwilad arasruli iyo: sawarmoebi jer kidev iRebdnen mniSvnelovan
subsidiebs da xelfasebi kvlavac indeqsirebuli iyo. 1992 wlis meore naxevarSi,
fulis miwodeba swrafad gaizarda (umTavresad sabiujeto deficitis dafinansebis,
Sesanaxi anabrebis indeqsaciis da saqarTvelos erovnuli bankis mier komerciuli
bankebis xelaxali dafinansebis gamo), ramac mniSvnelovani zegavlena iqonia
inflaciis doneze. 1992 wlis bolosaTvis ruseTis centraluri bankis mier rublis
mowodebis Sewyvetis Semdeg, 1993 wlis aprilSi SemoRebul iqna kuponi. igi iqca
erTaderT kanonier sagadamxdelo saSualebad. saerTaSoriso savaluto fondis da
msoflio bankis gafrTxilebebis miuxedavad, grZeldeboda sakredito eqspansia, ramac
sabolood, 1993 wlis bolosa da 1994 welSi hiperinflacia gamoiwvia.
3. stabilizacia da aRdgeniTi procesi
garedan miRebuli daxmarebis roli garedan miRebuli daxmarebis roli garedan miRebuli daxmarebis roli garedan miRebuli daxmarebis roli
qveynis ekonomikis TiTqmis sruli moSlis Semdeg, saqarTvelo mwvaved saWiroebda
daxmarebas. molaparakebebi saerTaSoriso savaluto fondTan 1994 wlis zafxulSi
daiwyo. saerTaSoriso savaluto fondTan daido pirveli SeTanxmeba sistemuri
gardaqmnebis kreditis Sesaxeb. saerTaSoriso savaluto fondis mier gamoyofil
kreditTan dakavSirebuli pirobebis umetesoba iTvaliswinebda ekonomikis gardaqmnas
(struqturul cvlilebebs) da inflaciis donis Semcirebas. amgvarad, stabilizacia
ekonomikis gacocxlebis mniSvnelovan winapirobad iqna miCneuli. vii 1996 wlis
TebervalSi saerTaSoriso savaluto fondma Tanxmoba ganacxada samwliani sesxis
gacemaze struqturuli gardaqmnebis kreditis saxiT viii. saqarTvelos daxmareba
gauwia, agreTve, msoflio bankma, evrokavSirma, SeerTebulma Statebma da germaniam.
daxmareba iqna aRmoCenili agreTve sxva mravalmxrivi Tu ormxrivi xelSekrulebebis
safuZvelze. ix
savaluto reformebi, stabilizacia da ekonomikis gamococxlebasavaluto reformebi, stabilizacia da ekonomikis gamococxlebasavaluto reformebi, stabilizacia da ekonomikis gamococxlebasavaluto reformebi, stabilizacia da ekonomikis gamococxleba
axali valuta, lari, warmatebiT iqna gaSvebuli mimoqcevaSi 1995 wlis oqtomberSi.
finansuri konsolidacia miCneulia makroekonomikuri stabilizaciis erT-erT
ZiriTad elementad. aqedan gamomdinare, frTxili finansuri politikis wyalobiT,
inflaciis koeficienti erTeul maCveneblebamde daeca. Sedegad, kvlav daiwyo
ekonomikuri zrdis procesi da oficialuri statistikis Tanaxmad, man 1997 wels mSp-
s zrdis tempma 10 procentsac ki gadaaWarba. laris pariteti dolarTan mimarTebiT
1998 wlis seqtembramde aseve stabiluri iyo – 1.30-1.35 lari dolarze.
didi imedebi didi imedebi didi imedebi didi imedebi
saqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoesaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoesaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoesaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msoTis daSlidan msoTis daSlidan msoTis daSlidan mso----s s s s
wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTanwevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTanwevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTanwevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 93
saqarTvelos ekonomikaSi miRweulma calkeulma Sedegebma, gansakuTrebiT ki
stabilizaciasa da zrdasTan mimarTebiT, dasabami misca saerTo optimizms da TviT
saerTaSoriso savaluto fondis eqspertebSic ki siamayis grZnoba gamoiwvia.
mosalodneli iyo, rom dadebiT cvlilebebs adgili eqneboda 1998 welsac da
Semdegac. aqedan gamomdinare, saqarTvelos xelisuflebis mier (saerTaSoriso
savaluto fondTan da msoflio bankTan TanamSromlobiT) momzadebuli 1998-2000
wlebis programis ZiriTad mizans (aRmosavleT aziis msgavsad) warmoadgenda 8-10
procentiani zrdis wliuri tempi da inflaciis wliuri donis aranakleb 5
procentiT Semcireba 2000 wlisaTvis. x
darCenili Seusabamobani darCenili Seusabamobani darCenili Seusabamobani darCenili Seusabamobani
saerTo optimizmis miuxedavad, jer kidev arsebobda Sida da gare Seusabamobani.
finansuri situacia arasodes ar yofila bolomde damakmayofilebeli. gadasaxadebis
amoRebis done yovelTvis metad mokrZalebuli iyo (mSp-s daaxloebiT 10 procenti
1997 wels da gacilebiT naklebi 1998 wels, kerZod ki, saerTaSoriso savaluto
fondis monacemebis Tanaxmad, gadasaxadebis akrefis yvelaze dabali done dsT-s
qveynebs Sorisxi) da yovelTvis gegmaze dabali. Sedegad, sabiujeto deficitis
Semcireba – romelic 1997 wels Seadgenda mSp-s 5 da saxelmwifo Semosavlebis 50
procents – SeuZlebeli gaxda. garda amisa, oficialuri monacemebis Tanaxmad,
sagareo vaWrobis deficiti sakmaod didi iyo. 1997 wels registrirebulma importma
Seadgina 931 milioni aSS dolari im dros, roca eqsportma mxolod 227 milioni aSS
dolari. amrigad, 1995-1997 wlebSi importis moculobis zrdis wliurma maCvenebelma
(daaxloebiT) 55 procenti Seadgina, im dros, roca eqsportis moculoba gacilebiT
naklebi doniT gaizarda (daaxloebiT 21 procentiT). xii aman nawilobrivi asaxva hpova
mimdinare angariSebis deficitis gaRrmavebaSi, romelmac 1997 wels mSp-s 10 procenti
Seadgina, agreTve, sagareo valebis zrdaSi, romelic 1997 wlisaTvis warmoadgenda
mSp-s 3 procents.
mcdari Sefasebebi mcdari Sefasebebi mcdari Sefasebebi mcdari Sefasebebi
sworad ar iqna Sefasebuli gansxvaveba saSualo vadian cvlilebebs, kerZod
(saqarTvelos SemTxvevaSi) katastrofuli dacemis Semdeg ekonomikuri saqmianobis
xanmokle gamococxlebasa da ekonomikuri zrdis mdgrad grZelvadian tendencias
Soris. am TvalsazrisiT, mravali didi saxelmwifo kompaniis privatizaciis
miuxedavad, xiii adgilobrivi investiciebis done Zalzed dabali iyo. xiv
arastabiluri wonasworoba arastabiluri wonasworoba arastabiluri wonasworoba arastabiluri wonasworoba
SeiZleba davaskvnaT, rom saqarTvelos mier 1998 wlis dasawyisisaTvis miRweuli
wonasworoba metad arastabiluri iyo. aRniSnuli niSnavs, rom Sinagan da/an garegan
areulobas dauyovnebliv mohyveboda destabilizacia. faqtobrivad, saqarTvelo
metad rTuli situaciaSi aRmoCnda, kerZod, adgilobrivi "fiskaluri Sokisa" da
ruseTis 1998 wlis krizisis zegavlenis Sedegad.
4. saqarTvelos ekonomika 1998/99 wlebSi
fiskaluri krizisi fiskaluri krizisi fiskaluri krizisi fiskaluri krizisi
fiskaluri situacia mkveTrad gauaresda 1998 wlis meore naxevarSi, rasac finansTa
ministris Tanamdebobidan gadayeneba moyva. saSualod, wliuri saxelmwifo
Semosavlebi dagegmilze 40 procentiT naklebi iyo, gansakuTrebiT dRg da sabaJo
saqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msosaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msosaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msosaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan mso----s s s s
wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan
saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 weli, #1 weli, #1 weli, #1 94
mosakreblebi. deficiti ruseTis ekonomikur da politikur krizisamde daiwyo.
aRniSnuli naklovanebebis miuxedavad, sabiujeto deficiti SeizRuda gasavlebis,
ZiriTadad ki pensiebis da saxelmwifo seqtorSi dasaqmebulTa xelfasebis gacemis
gadavadebis meSveobiT. xv finansuri krizisis ZiriTad mizezebs warmoadgens, agreTve,
xelisuflebaSi korufciis ukiduresad maRali done da gadasaxadebTan
dakavSirebuli farTod gavrcelebuli TaRliToba.
ruseTis finansuri da ekonomikuri krizisis zegavlenaruseTis finansuri da ekonomikuri krizisis zegavlenaruseTis finansuri da ekonomikuri krizisis zegavlenaruseTis finansuri da ekonomikuri krizisis zegavlena
1998 wlis agvistoSi ruseTis mTavrobam gadawyvita moexdina rublis devalvacia. amis
Semdgom, ruseTma SeaCera saxazino Tamasuqebis da obligaciebis ganaRdeba. sabanko
seqtorma likviduroba dakarga da daiwyo mwvave recesia. aRniSnulma uaryofiTma
tendenciebma pirdapiri Tu arapirdapiri zegavlena iqonies ruseTis sagareo
ekonomikur da finansur urTierTobebze.
ar arsebobs sruli suraTi imisa Tu ra Sedegebi moutana saqarTvelos ruseTis
krizisma. zogadad Tu vilaparakebT, adgili hqonda importis mozRvavebas ruseTidan,
maSin roca ruseTSi eqsportis done daeca axli savaluto gacvliTi kursis gamo.
mTlianobaSi, ruseTi saqarTvelos ZiriTad savaWro partniorad rCeboda. 1998 wels
ruseTTan vaWroba Seadgenda vaWrobis saerTo brunvis 21.1 procents, 10 procentiT
mets, vidre TurqeTTan, saqarTvelos meore udides savaWro partniorTan. rac Seexeba
saerTaSoriso gadaricxvebs (ruseTSi 200 aTas qarTvelze meti muSaobs), ruseTis
krizisiT gamowveul zarals unda Seedgina 50 milionze meti. 1999 wels saqarTvelom
nawilobriv ainazRaura ruseTis bazris SedarebiTi dakargva dasavleTSi
ganxorcielebuli eqsportis moculobis gazrdiT.
laris kursis cvalebadoba laris kursis cvalebadoba laris kursis cvalebadoba laris kursis cvalebadoba
1998 wlis meoTxe kvartlis dasawyisisaTvis laris kursi dolarTan mimarTebiT
kvlav 1.36-s Seadgenda (seqtemberSi laris kursis ordRiani panikuri vardnis Semdag).
wlis bolosaTvis, rodesac saqarTvelos erovnuls banks savaluto rezervebi
mniSvnelovnad Seumcirda, laris kursma vardna daiwyo. 1999 wlis dasawyisisaTvis
kursma daiwyo Tavisufali ryeva da dacema. magram es tendencia swrafad SeCerda.
saqarTvelos erovnulma bankma 1999 wlis aprilisaTvis daiwyo dolaris SeZena
laris hiperdevalvaciis Tavidan acilebis mizniT, romelic sabolood gamyarda
Semdegi kursiT: erTi dolari - 2 larze cota naklebi.
5. sagareo vaWrobis orientacia
araregistrirebuli vaWroba da sarkiseburi statistika araregistrirebuli vaWroba da sarkiseburi statistika araregistrirebuli vaWroba da sarkiseburi statistika araregistrirebuli vaWroba da sarkiseburi statistika
sayovelTaod aRiarebuli faqtia, rom saqarTvelos vaWrobis mniSvnelovani nawili
saerTod ar aris registrirebuli. garda amisa, registrirebuli monacemebi xSirad
ar Seesabameba ganxorcielebul garigebebs, rac ar iZleva vaWrobis mimarTulebebze
dabejiTebiT msjelobis saSualebas. sagareo vaWrobis statistikis SezRudulobis
ilustracias warmoadgens e.w. "sarkiseburi statistikis" gamoyeneba. magaliTad,
saqarTvelos oficialuri statistikis Tanaxmad, saqarTvelos importi SeerTebuli
Statebidan 1997 wels Seadgenda 63.2 milion lars (daaxloebiT 55 milion aSS
dolars), im dros, roca SeerTebuli Statebis statistikuri aRweris biuros
reestrebis Tanaxmad, eqsportis Rirebuleba SeerTebuli Statebidan Seadgenda 140
aSS dolars. xvi ormxrivi statistikis SemTxvevaSi TiTqmis yovelTvis arsebobs
saqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoesaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoesaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoesaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msoTis daSlidan msoTis daSlidan msoTis daSlidan mso----s s s s
wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTanwevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTanwevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTanwevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 95
"sarkuli problemebi." magram, unda aRniSnos, rom saqarTvelo gansakuTrebiT mwvave
SemTxvevaa.
vaWrobis tendenciebivaWrobis tendenciebivaWrobis tendenciebivaWrobis tendenciebi
1998 wlamde saqarTvelos eqsportsa da imports Soris arsebobda garkveulwilad
urTierTgansxvavebuli tendenciebi. rogorc ukve aRiniSna, am ukanasknel axasiaTebda
zrdis tendencia, im dros, roca pirvelis moculoba gacilebiT ufro nela
izrdeboda. Sedegad, savaWro balansi ar gaumjobesebula. es suraTi mkveTrad
Seicvala 1999 wels importis kraxTan erTad.
importisa da eqsportis savaWro struqturaimportisa da eqsportis savaWro struqturaimportisa da eqsportis savaWro struqturaimportisa da eqsportis savaWro struqtura
saqarTvelos eqsportis ZiriTadi nawili koncentrirebulia dabali damatebiTi
Rirebulebis mqone produqciaze, rogoricaa. magaliTad mZime mrewvelobis produqcia
(rkina da foladi), kvebis produqtebi da Tambaqo, agreTve mineraluri sawvavi (rigi
re-eqsportis CaTvliT). rogorc eqsportis dinamika gviCvenebs, eqsportis
koncentracia dabali damatebiTi Rirebulebis mqone produqciaze kvlavac darCeba
saqarTvelos vaWrobis ZiriTad damaxasiaTebel niSnad. xvii
SeiZleba iTqvas, rom eqsportis struqturaSi aisaxeba, agreTve:
1) bunebriv fardobiTi upiratesobebi (magaliTad, kvebis produqtebi da Tambaqo,
sasmelebi);
2) warsulis memkvidreoba, roca upiratesoba eniWeboda mrewvelobas (gansakuTrebiT
mZime mrewvelobas) da
3) qveynis geo-politikuri mdebareoba energoresursebiT mdidar kaspiis zRvasa da
centralur azias da dasavleT evropas Soris.
importSi dominirebs mineraluri produqcia da kvebis produqtebi, rac miuTiTebs
saqarTvelos damokidebulebaze ucxoeTidan energiis mowodebaze da komunisturi
sistemis kraxis Semdeg soflis meurneobasTan dakavSirebul adgilobriv
problemebze. manqana-danadgarebis importis moculoba mniSvnelovani ar aris, rac
SeiZleba aixsnas investiciebis aSkarad dabali doniT – es ki xels uSlis
grZelvadian zrdas.
gamovlenili fardobiTi upiratesobebi gamovlenili fardobiTi upiratesobebi gamovlenili fardobiTi upiratesobebi gamovlenili fardobiTi upiratesobebi
evropis saeqperto samsaxuris da ekonomiuri politikis da samarTlebrivi sakiTxebis
qarTul-evropuli sakonsultacio centris mier SemoTavazebulma kvlevam aCvena, rom
fardobiTi upiratesoba aRiniSneba saqarTvelosTvis mniSvnelovani 40 saeqsporto
punqtidan 19 dasaxelebis produqciis mimarT. aRniSnuli produqcia warmoadgens 1999
wels saqarTvelodan msoflioSi ganxorcielebuli eqsportis 77 procents. maTgan 7
dasaxelebis produqcia xasiaTdeba zrdis mniSvnelovnad dadebiTi koeficientiT
1994-1997 wlebisTvis. aRniSnuli produqcia Seesabameba saqarTvelodan msoflios
masStabiT ganxorcielebuli importis 37.5 procents. magram, amasTanave, am
dasaxelebis produqciis msoflio importis zrdis maCvenebeli optimizmis safuZvels
ar iZleva. unda aRiniSnos, rom msoflio bazarze izrdeba saqarTvelodan
importirebuli mxolod ori dasaxelebis produqciis moculoba, kerZod Zvirfasi
liTonebis madneulisa da zogierTi sxva liTonisa.xviii sxva sityvebiT rom vTqvaT,
iqmneba STabeWdileba, TiTqos saqarTvelo specializirdeba iseT bazrebze,
saqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msosaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msosaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msosaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan mso----s s s s
wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan
saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 weli, #1 weli, #1 weli, #1 96
romelTac zrdis neli tempebi axasiaTebs, aman ki SeiZleba xeli SeuSalos qveynis
grZelvadian ekonomikur ganviTarebas.
vaWrobisvaWrobisvaWrobisvaWrobis mimarTulebebi mimarTulebebi mimarTulebebi mimarTulebebi
saqarTvelos eqsportis saerTo moculobis daaxloebiT erTi mesamedi ruseTsa da
dasavleT dsT-s qveynebze modis (ukraina, moldova da belorusia). ruseTi kvlavac
rCeba saqarTvelos eqsportis daniSnulebis ZiriTad punqtad. kaspiis zRvisa da
centraluri aziis regioni aseve ZiriTad partniorebs warmoadgens. magram, amave
dros, ganuxrelad izrdeba evrokavSiris da dsT-s arawevr qvynebSi
ganxorcielebuli eqsportis moculoba, rac gulisxmobs vaWrobis orientaciis
Secvlas dasavleTis mimarTulebiT, Tundac eqsportTan mimarTebiT. rac Seexeba
imports, saqarTvelos ZiriTad partniorebad gvevlinebian ruseTi, TurqeTi da
azerbaijani. xix
6. sagareo vaWrobis politika
zogadi ganmartebani sagareo vaWroba miCneulia im saxis instrumentad, romelsac saxelmwifo iyenebs,
raTa zegavlena moaxdinos danarCen msofliosTan misi savaWro urTierTobebis
moculobaze, orientaciasa da Semadgenlobaze. umeteswilad, aseTi zomebi miznad
isaxavs adgilobrivi warmoebis da muSaxelis dacvasa da xelSewyobas, savaWro
balansis gaumjobesebas, sapasuxo RonisZiebebis ganxorcielebas sxvebis mimarT,
erovnuli usafrTxoebis xelSewyobas, embargos dawesebas da sxva. ufro zogadad Tu
visaubrebT, savaWro politikis instrumentebi da zomebi SeiZleba daiyos satarifo
da arasatarifo barierebad. saqarTvelos SemTxvevaSi, arsebobda rigi
damaxasiaTebeli Tvisebebisa, romelic dakavSirebuli iyo saqarTvelos, rogorc
yofil administraciul-mbrZanebluri ekonomikis mqone qveynis statusTan.
sagareo vaWrobis ZiriTadi principebi. sagareo vaWrobis ZiriTadi principebi. sagareo vaWrobis ZiriTadi principebi. sagareo vaWrobis ZiriTadi principebi.
msoflio savaWro organizaciisTvis 1997 wlis martSi wardgenil memorandumSi
“sagareo vaWrobis Sesaxeb” Camoyalibebulia saqarTvelos sagareo vaWrobis ZiriTadi
principebi. amrigad, saqarTvelom unda miaRwios “misi ekonomikis srul integracias
msoflio ekonomikaSi.” am TvalsazrisiT, mso-Si gaerTianeba ganixileba, rogorc
pirveli mniSvnelovani nabiji am mimarTulebiT.
barteruli vaWrobis dasasruli barteruli vaWrobis dasasruli barteruli vaWrobis dasasruli barteruli vaWrobis dasasruli
sabWoTa periodSi barteruli vaWroba warmoadgenda komerciuli urTierTobebis
ZiriTad damaxasiaTebel niSans. 1994 wels dawyebuli vaWrobis liberalizaciis,
kerZod ki, saxelmwifo vaWrobaSi saxelmwifo monopoliis gauqmebis da
gansakuTrebuli tarifebis SemoRebis Sedegad swrafad Semcirda barteruli
vaWrobis mniSvneloba. 1995 wlis meore naxevarSi barteruli vaWroba Seadgenda
eqsportis daaxloebiT 13 procents da importis 2 procents. xx eleqtroenergiasTan
dakavSirebiT, jer kidev aqvs adgili barterul vaWrobas. saqarTvelos TurqeTTan
dadebuli aqvs SeTanxmeba eleqtroenergiis eqsportisa da importis Taobaze. magram
aRniSnuli Seesabameba aseTi tipis “produqciasTan” dakavSirebiT arsebuls
saerTaSoriso wesebs.
savaWrosavaWrosavaWrosavaWro uflebebi uflebebi uflebebi uflebebi
saqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoesaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoesaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoesaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msoTis daSlidan msoTis daSlidan msoTis daSlidan mso----s s s s
wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTanwevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTanwevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTanwevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 97
vaWrobis liberalizaciis Sedegad, yvela fizikur da iuridiul pirs, iqneba es
ucxoeli Tu adgilobrivi, SeuZlia awarmoos saimporto Tu saeqsporto saqmianoba,
Tu igi akmayofilebs finansTa saministrosa da sagadasaxado saxelmwifo
departamentSi registraciasTan dakavSirebul moTxovnebs.
importis regulireba importis regulireba importis regulireba importis regulireba
produqciis kategoriebis gansazRvrisaTvis saqarTvelo iyenebs e.w “saqonlis
harmonizirebuli aRwerisa da kodirebis sistemis” nomenklaturas. sabaJo
gadasaxadebis Tanmimdevruli sistema pirvelad 1994 wlis dekemberSi iqna SemoRebul,
sadac importis ZiriTadi erTiani satarifo ganakveTi Seadgenda 12 procents (xolo
20 procents barterul vaWrobaze). zogierTi dasaxelebis importirebuli saqoneli,
rogoricaa, magaliTad, ucxoeTidan daxmarebis saxiT gamogzavnili kvebis
produqtebi, SeiZleba gaTavisuflebul iqnas saimporto tarifebiT dabegvrisagan. xxi
importis umetesi nawilis mimarT gamoiyeneba 12-procentiani dabegvra, xolo 5-
procentiani – gamoiyeneba wamlebis, aparaturis da saTadarigo nawilebis mimarT.
oficialuri gamoTvlebis Tanaxmad, 1997 wels saSualo Sewonili-savaWro tarifi
Seadgenda 5.1 procents. importze gadasaxadebis amoRebis arsebuli maCvenebeli
Seadgens 9.89 procents, kerZod, imaze odnav mets, rac evrokavSiris vaWrobasTan
Sewonili dacvis maCvenebeli – 9.6 procenti 1995. xxii damatebiTi Rirebulebis
gadasaxadiT dabegvra xorcieldeba yvelasaTvis saerTo ganakveTiT– 20 procenti.
dRg gamoiyeneba sabiTumo fasis mimarT, plius aqcizis gadasaxadi adgilobrivi
warmoebis produqciaze, saimporto gadasaxadisa da aqcizis CaTvliT importisaTvis.
arasatarifo barierebi importisaTvisarasatarifo barierebi importisaTvisarasatarifo barierebi importisaTvisarasatarifo barierebi importisaTvis
mimdinareobs iseTi arasatarifo barierebis, rogoricaa, magaliTad, standartebi da
sertifikacia, agreTve sanitaruli da fitosanitariuli zomebi, gadasinjva da
ganaxleba, raTa isini Seesabamebodnen saerTaSoriso normebs. magram, jer kidev
arsebobs Seusabamobani. magaliTad, ar arsebobs nebayoflobiTi standartis
(savaldebulo teqnikuri reglamentis an standartis sapirispirod) mcnebis zusti
gageba. savaldebulo standartebis raodenoba aseve mcirdeba. rac Seexeba sanitarul
da fitosanitariul zomebs, ganxorcielebul iqna cvlilebebi, raTa adgilobrivi
kanonmdebloba SesabamisobaSi mosuliyo mso-s moTxovnebTan. amasTanave, 1999 wlis
bolosaTvis, saimporto licenziebi jer kidev saWiro iyo orasze meti dasaxelebis
produqciasTan dakavSirebiT.
saeqsporto reJimi saeqsporto reJimi saeqsporto reJimi saeqsporto reJimi
rogorc wesi, saqarTvelo ar uwesebs gadasaxadebs eqsportsa da re-eqsports.
darCenili saeqsporto qvota (jarTze) axla Secvlilia specialuri gadasaxadiT da
licenzirebiT. 1998 wels gauqmebul iqna agreTve saeqsporto licenziis
registrirebuli gadasaxadi. jer kidev arsebobs mcireodeni SezRudvebi, romlebic
ZiriTadad gamarTlebulia janmrTelobisa da socialuri dacvis, agreTve erovnuli
usafrTxoebis miznebiT. aRar arsebobs aranairi saeqsporto subsidia, romelic
winaaRmdegobaSi iqneboda mso-s normebTan.
liberaluri arCevaniliberaluri arCevaniliberaluri arCevaniliberaluri arCevani
saerTaSoriso savaluto fondis eqspertebis Tanaxmad, “saqarTvelos savaWro da
valutis gacvliTi sistemebi yvelaze liberalurad iTvleba gardamavali ekonomikis
saqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msosaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msosaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msosaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan mso----s s s s
wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan
saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 weli, #1 weli, #1 weli, #1 98
qveynebs Soris.” saerTaSoriso savaluto fondis Sexedulebas mxars umagrebs
GEPLAC-is mier bazris dacvis donesa (“axsnili” cvladi) da erT sul mosaxleze
SemosavalTan dakavSirebiT (“amxsneli” cvladi) Catarebuli regresuli analizi
rigi gardamavali ekonomikis qveynebisaTvis. amrigad, dacvis donesa da erT sul
mosaxleze Semosavals Soris arsebobs mniSvnelovani uaryofiTi urTierTkavSiri –
rac ufro maRalia Semosavali, miT ufro dabalia dacva. garda amisa, saqarTvelo
“zRvarze gacilebiT dabla” dgas. sxva sityvebiT rom vTqvaT, dacvis “gamoyenebuli”
saSualo maCvenebeli, 5.1 procenti, normaze 11 procentiT dabalia, rac
gansazRvrulia regresul xazze ganTavsebuli gaangariSebuli monacemebiT.xxiv
saimporto gadasaxadebis sruli moculobiT amoRebis SemTxvevaSi (gadasaxadebis
akrefis arsebul doneze daaxloebiT orjer meti) saqarTvelo kvlavac “zRvars
miRma rCeba.”
7. regionaluri SeTanxmebebi
regionaluri SeTanxmebebi savaWro politikis instrumentebad SeiZleba miCneul iqnas
imdenad, ramdenadac maT SeuZliaT gazardon dacvis done da Sedegad gamoiwvion
diskriminacia danarCeni msoflios mimarT. rac Seexeba saqarTvelos, misTvis dsT da
biseki (xolo suami cota ufro naklebi doniT) regionaluri integraciis ZiriTad
gamocdilebas warmoadgens. maTi ganviTareba nawilobriv damokidebulia garegan
faqtorebze, maT Soris dasavleTis dainteresebaze yofili sabWoTa kavSiris
energoresursebis eqspluataciiT.
ZiriTadi koncefciebi ZiriTadi koncefciebi ZiriTadi koncefciebi ZiriTadi koncefciebi
ekonomikuri integraciis ZiriTad doneebs warmoadgens: 1) SeTanxmeba preferenciuli
tarifebis Sesaxeb, sul mcire, or qveyanas Soris, 2) Tavisufali savaWro zona, 3)
sabaJo kavSiri, 4) erTiani bazari, 5) fuladi kavSiri da sxva. j.vaineris naSromis
Semdeg, zogierTma ekonomistma scada Seefasebina aseTi regionaluri SeTanxmebebis,
gansakuTrebiT ki, Tavisufali savaWro zonebis da sabaJo kavSirebis zegavlena
ekonomikur keTildReobaze. j.vaineri erTmaneTisgan ganasxvavebs e.w “vaWrobis
Seqmnasa” da “vaWrobis gadagvarebas.” ufro zogadad, vaWrobis Seqmnas adgili aqvs,
roca regionaluri SeTanxmeba regionSi aumjobesebs warmoebis efeqtianobis dones.
sxvagvarad adgili eqneba gadagvarebas – vaWrobis Seqmna xasiaTdeba, agreTve,
importis gadarTviT araefeqtiani wyaroebidan efeqtianze; importis gadarTva
efeqtiani wyaroebidan araefeqtianze miCneulia vaWrobis gadagvarebad.xxv j.bragvatis
winadadeba iyo vaineris statikuri koncefciis nacvlad yuradReba daTmoboda
regionaluri SeTanxmebebis dinamikur da grZelvadian perspeqtivebs. uSvebs ra, rom
Tavisufali vaWroba saukeTesoa, igi gvTavazobs gansxvavebas “mSenebel” da
“Semaferxebel” blokebs Soris. mSenebel bloki warmoadgens msoflio vaWrobis
liberalizaciisken gadadgmul dadebiT nabijs, im dros, roca Semaferxebeli bloki
ufro xels uSlis msoflio vaWrobis momaval ganTavisuflebas da Sedegad, amcirebs
e.w “msoflio ekonomikur keTildReobas.”xxvi
damoukidebeli qveynebis Tanamegobroba damoukidebeli qveynebis Tanamegobroba damoukidebeli qveynebis Tanamegobroba damoukidebeli qveynebis Tanamegobroba
sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg, 1991 wlis dekemberSi minskSi Seikribnen axali
damoukidebeli qveynebis mTavrobis meTaurebi da gadawyvites SeeqmnaT dsT, romlis
mizania maT qveynebs Soris arsebuli kavSirebis SenarCuneba.xxvii saqarTvelom dsT-sTan
mierTeba 1993 wels gadawyveta. 1995 wels 1992 wlis amao mcdelobis Semdeg Seiqmna,
saqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoesaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoesaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoesaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msoTis daSlidan msoTis daSlidan msoTis daSlidan mso----s s s s
wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTanwevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTanwevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTanwevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 99
agreTve, sabaJo kavSiri, romelic aerTianebs dsT-s mxolod oTx wevr qveyanas,
kerZod ruseTs, belorusias, yazaxeTs da uzbekeTs.
saqarTvelos mTavrobam uari ganacxada SeerTeboda dsT-ze damyarebul sabaJo
kavSirs. regionalur SeTanxmebaze uaris ZiriTadi mizezebi SeiZleba SemdegSi
mdgomareobdes:
1) ruseTis dominanturi mdgomareoba, romelic pirdapir Tu arapirdapir karnaxobs
sxvebs savaWro politikis pirobebs;
2) saqarTvelos SemTxvevaSi es niSnavda ufro maRali tarifebis SemoRebas, rac
gaaZnelebda mso-sTan mimdinare molaparakebebs;
3) yofil sabWoTa respublikebTan xelaxalma integraciam SeiZleba gamoiwvios
msoflios uaxlesi da yvelaze Tanamedrove miRwevebis xelmisawvdomobis
Semcireba, rac uaryofiT zegavlenas iqoniebs grZelvadian zrdaze;
4) igi uaryofiT zegavlenas moaxdens saimporto satarifo Semosavlebze; am
SemTxvevaSi, CEPAR-is (romelsac afinansebs SeerTebuli Statebis saerTaSoriso
ganviTarebis saagento) mier Catarebuli kvlevis Tanaxmad, importis
gadasaxadebidan miRebuli saxelmwifo Semosavlebi SeiZleboda Semcirebuliyo 36
procentiT;xxviii
5) mas SeiZleba uaryofiTad emoqmeda importze danarCeni msofliodan, rac
gamoiwvevda zedmet daZabulobas ucxoel partniorebTan;
6) saqarTvelo dakargavda ucxoeTidan, gansakuTrebiT ki SeerTebuli Statebidan da
evrokavSiridan miRebuli teqnikuri da finansuri daxmarebis nawils;
7) saqarTvelos ukve dadebuli aqvs dsT-s qveynebTan SeTanxmeba Tavisufali
vaWrobis Sesaxeb;
8) saqarTvelos sagareo vaWrobis politikis ZiriTad princips warmoadgens
msoflio ekonomikaSi integracia;
9) am TvalsazrisiT, dsT-ze dafuZnebuli sabaJo kavSiri SeiZleba ufro
“Semaferxebel blokad” iqnes miCneuli, xolo CEPAR-is eqspertebis azriT –
saqarTvelos ekonomikuri keTildReobis donis dacemis potenciur wyarod
(“vaWrobis gadagvareba”).
Kkosovos krizisze dsT-s qveynebis reaqciis araerTgvarovnebidan gamomdinare
(saqarTvelom 1999 wels, mas Semdeg rac daiwyo natos moqmedebebi, gadawyvita
gamosuliyo dsT-s usafrTxoebis sistemidanxxix) da am kavSirisaTvis ruseTis didi
mxardaWeris miuxedavad, dsT-s axasiaTebs politikuri integraciis nakleboba. garda
amisa, arsebobs sxvadasxva Sexeduleba dsT-s statusis Taobaze. rogorc Cans, ruseTs
surs, mxari dauWiros integraciis iseT process, romelsac sabolood, Sedegad
moyveba erTiani politikuri erTeulis Seqmna. rac Seexeba dsT-s sxva wevr qveynebs,
maTi azriT organizaciam xeli unda Seuwyos qveynebis suverenitetisa da
teritoriuli mTlianobis gaZlierebas, rac ar iZleva didi optimizmis safuZvels
dsT-s momavali ganviTarebisTvis, Tundac wminda ekonomikuri TvalsazrisiT. xxx
amasTanave, jer kidev arsebobs Zlieri savaWro tradiciebi da finansuri kavSirebi
wevr qveynebs Soris, rac gafarToebisTvis ukeTes da ufro Rrma TanamSromlobas
saWiroebs.
Savi zRvis auzis ekonomikuri TanamSromlobis paqtiSavi zRvis auzis ekonomikuri TanamSromlobis paqtiSavi zRvis auzis ekonomikuri TanamSromlobis paqtiSavi zRvis auzis ekonomikuri TanamSromlobis paqti
biseki daarsda 1992 wlis 25 ivniss, xolo rogorc regionaluri organizacia,
srulad dafuZnda 1998 wlis 5 ivniss. saqarTvelo misi erT-erT TerTmet damfuZnebel
saqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msosaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msosaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msosaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan mso----s s s s
wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan
saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 weli, #1 weli, #1 weli, #1 100
wevrTagania. sxva wevrebi arian: ruseTi, ukraina, moldova, bulgareTi, rumineTi,
saberZneTi, TurqeTi, somxeTi, azerbaijani da albaneTi. biseki miznad isaxavs wevr
saxelmwifoebs Soris TanamSromlobis xelSewyobas da “demokratiis, mSvidobisa da
ganviTarebis” gaZlierebas. xxxi am TvalsazrisiT, aRsaniSnavia, rom saqarTvelos
ZiriTad savaWro partniorebs bisekis wevri qveynebi warmoadgenen.
miuxedavad amisa, bisekis struqturis farglebSi Semdgomi integraciis farglebi
SezRudulia:
1) misi erT-erTi wevri, kerZod, saberZneTi ukve evrokavSiris wevria, ramac SeiZleba
institucionaluri da samarTlebrivi garTulebebi gamoiwvios;
2) bisekis sxva samma wevrma – TurqeTma, bulgareTma da rumineTma – ukve iTxova
evrokavSirSi gawevrianeba; bulgareTisa da rumineTis ganacxadebi dadebiTad iqna
Sefasebuli evrokomisiis mier, miuxedavad imisa, rom saWiroa ekonomikuri
struqturebisa da samarTlebrivi institutebis ganviTareba;
3) garkveul farglebSi, am qveynebis umravlesoba ganviTarebadia SezRuduli
finansuri saSualebebiT;
4) balkaneTisa da CrdiloeT kavkasiis krizisis gamo regionSi SeiZleba Tavi iCinos
mzardma politikurma dapirispirebam.
magram, amasTanave, biseki SeiZleba miCneul iqnas “TanamSromlobis sasargeblo
gamovlinebad”, romelic gansakuTrebiT saWiroa saerTaSoriso daZabulobis
periodSi. xolo saberZneTis monawileobam SeiZleba xeli Seuwyos evrokavSirTan
ufro mWidro kavSirebis damyarebas. xxxii
saqarTvelosaqarTvelosaqarTvelosaqarTvelo----ukrainaukrainaukrainaukraina----azerbaijaniazerbaijaniazerbaijaniazerbaijani----moldova (suami)moldova (suami)moldova (suami)moldova (suami)
evropis sabWos 1997 wlis umaRlesi donis Sexvedraze, suamis qveynebis prezidentebma
ganacxades maTi survilis Sesaxeb, gaaZlieron politikuri da ekonomikuri
TanamSromloba. maT gamoxates, agreTve, regionaluri usafrTxoebiT saerTo
daintereseba. pirvelad dasavleTis reaqcia am erTobliv gancxadebaze uaryofiTi
iyo, xazgasmiT aRiniSna, rom aman SeiZleba ruseTis gaRizianeba gamoiwvios.
SeerTebuli Statebis mier axali politikis SemuSavebis Semdeg, romlis mixedviTac
centraluri azia da amierkavkasia miCneulia erovnuli interesebis sferoebad, suamis
perspeqtiva garkveulwilad ufro imedis momcemad gamoiyureba. xxxiii 1999 wlis 24
aprils suams uzbekeTi SeuerTda, ramac axali akronimi Seqmna suuami. suuams ar
gaaCnia oficialuri struqtura. xxxiv navTobis tranzitis garda, miCneulia, rom suuams
brwyinvale momavali gaaCnia wminda ekonomikuri TvalsazrisiTac, garda amisa,
ruseTi kvlavac rCeba suuamis qveynebis umetesi nawilis ZiriTad savaWro
partniorad.
8. evrokavSirTan dadebuli SeTanxmeba partniorobis da TanamSromlobis Sesaxeb
evrokavSiris axali strategia evrokavSiris axali strategia evrokavSiris axali strategia evrokavSiris axali strategia dsTdsTdsTdsT----s qveynebTan mimarTebiT s qveynebTan mimarTebiT s qveynebTan mimarTebiT s qveynebTan mimarTebiT
1991 wlis Sua periodisaTvis evrokavSiris komisia sabWoTa kavSiris daSlis aSkara
winaaRmdegi iyo. komisiam specialuri statiac ki gamoaqveyna evropis ekonomikaSi,
sadac xazgasmiT iyo aRniSnuli evropuli gamocdilebis mniSvneloba, rogorc
nimuSisa reformirebadi sabWoTa institutebisaTvis. xxxv sabWoTa struqturebis
daSlis Semdeg aRniSnuli politikuri kursi uaryofil iqna. amis erT-erTi ZiriTadi
saqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoesaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoesaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoesaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msoTis daSlidan msoTis daSlidan msoTis daSlidan mso----s s s s
wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTanwevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTanwevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTanwevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 101
mizezi aSkarad kaspiis zRvisa da centraluri aziis resursebiT dasavleTis mzardi
dainteresebaa. arsebobs agreTve yofil sabWoTa respublikebSi ruseTis gavlenis
Semcirebis survili. am TvalsazrisiT, saqarTvelos mniSvnelovani geo-politikuri
mdebareoba ukavia energomimwodenlebsa da dasavleTs Soris. aseTi cvlilebis
Sedegia evrokavSiris mier dafinansebuli programebis ganxorcieleba, ramac
SeiZleba Seamciros ruseTis Zalaufleba am regionebSi. karg magaliTs warmoadgens
evrokavSir-tasisis (teqnikuri daxmareba dsT-s qveynebisTvis) programis farglebSi
ganxorcielebuli trasekas proeqti.
Sualeduri SeTanxmeba Sualeduri SeTanxmeba Sualeduri SeTanxmeba Sualeduri SeTanxmeba
evrokavSirsa da saqarTvelos Soris SeTanxmeba partniorobisa da TanamSromlobis
Sesaxeb (PCA) xelmoweril iqna 1996 wlis 22 aprils. magram PCA ZalaSi Sevida 1999
wlis ivlisSi, saqarTvelos da evrokavSiris wevrebis mier misi ratifikaciis Semdeg.
am periodSi, vaWroba da vaWrobasTan dakavSirebuli sakiTxebis regulireba e.w
“Sualeduri SeTanxmebis” debulebebis Tanaxmad xdeboda.
PCA PCA, romelic TavisTavad nawilobriv e.w. “TeTr wigns” emyareba – es ukanaskneli ki
warmoadgens safuZvels 1) erTiani bazris Seqmnis procesSi miRweuli progresis
Sefasebisa da 2) centraluri da aRmosavleT evropis qveynebis evrokavSirSi
gaerTianebis momzadebisaTvis – moicavs 11 kars da exeba saqarTvelo-evrokavSiris
urTierTobebis sxvadasxva aspeqtebs:
I. zogadi principebi
II. politikuri dialogi
III. saqonliT vaWroba
IV. debulebebi, romlebic zegavlenas axdenen biznessa da
investiciebze
V. samarTlebrivi TanamSromloba
VI. ekonomiuri TanamSromloba
VII. demokratia da adamianis uflebebi
VIII. TanamSromloba ukanono saqmianobis aRkveTis, agreTve
aralegaluri emigraciis aRkveTisa da kontrolis mizniT
IX. kulturuli TanamSromloba
X. finansuri TanamSromloba teqnikuri daxmarebis sferoSi
XI. institucionaluri, zogadi da sxva debulebebi.
zogadi principebi zogadi principebi zogadi principebi zogadi principebi
demokratiis, saerTaSoriso samarTlis da adamianis uflebebis pativiscema, agreTve
bazarze orientirebuli garemos Seqmna or mxares Soris dadebuli SeTanxmebis
ZiriTad elementebs warmoadgens. sasurvelia, agreTve, TanamSromlobis ganviTareba
yofil sabWoTa respublikebs Soris (kari 1, muxli 3).
vaWroba da biznesi vaWroba da biznesi vaWroba da biznesi vaWroba da biznesi
saqonliT vaWrobasTan dakavSirebiT, mxareebi erTmaneTs umkvidreben upiratesi
xelSewyobis reJims. garantirebulia Tavisufali tranziti, agreTve saqonlis
droebiTi Setana. saqarTvelodan importirebuli saqoneli ar eqvemdebareba
raodenobriv SezRudvebs, safeiqro mrewvelobis da adgilobrivi mwarmoeblebisaTvis
miyenebuli zianis gamoklebiT. saqarTvelos SeuZlia daawesos SezRudvebi, Tu
saqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msosaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msosaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msosaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan mso----s s s s
wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan
saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 weli, #1 weli, #1 weli, #1 102
evrokavSiris produqcia zians ayenebs adgilobriv mwarmoeblebs. amasTanave, ucxouri
pirdapiri investiciebis mimarT gamoiyeneba imaze aranakleb xelSemwyobi pirobebi,
rac mesame qveynebisaTvis. gaTvaliswinebulia agreTve gansakuTrebuli muxlebi
eqspatriantebisTvis samuSao pirobebis gaumjobesebasTan, momsaxurebis sazRvris
gadakveTiT miwodebasTan (mag. finansebisa da dazRvevis sferoSi), mimdinare
angariSsworebebTan da kapitalis gadaricxvebTan dakavSirebiT. xxxvi
PCA-s vaWrobasTan dakavSirebuli muxlebis umravlesoba GATT/mso-s wesebTan
kavSirSia. magram sainteresoa, Tu rogor SeiZleba maTi srulad da saTanadod
amoqmedeba saqarTvelos konteqstSi, romelsac jer kidev gaaCnia problemebi, mag.
saimporto gadasaxadebis dawesebis an dRg-s amoRebasTan dakavSirebiT. “erovnuli
reJimi” praqtikaSi SeiZleba diskriminacias niSnavdes, vinaidan sakuTari qveynis
moqalaqeebs meti SesaZlebloba aqvT iTaRliTon da Tavi aaridon gadasaxadebs.
davebis SemTxvevaSi saqarTvelos sasamarTloebma SeiZleba, aseve, mxari dauWiron
saqarTvelos moqalaqeebs. amasTanave, saqarTvelos ekonomikis mZime mdgomareobis
gamo, areuloba SeiZleba gamoiwvios importis mier erovnuli mwarmoeblebisaTvis
miyenebuli zianis sakiTxmac.
preferenciebis zogadi sistema (preferenciebis zogadi sistema (preferenciebis zogadi sistema (preferenciebis zogadi sistema (GSP)))) saqarTvelo sargeblobs evrokavSirTan preferenciebis zogadi sistemis Sesaxeb
dadebuli SeTanxmebiT. pirveli SeTanxmeba daido 1995 wels da igi saqarTvelos
aZlevs evrokavSirSi mTeli saimporto gadasaxadebis gareSe eqsportirebis
saSualebas. amrigad, samrewvelo saqonlis umetesobasTan dakavSirebiT importis
gadasaxadebi Zalian dabalia an sul ar arsebobs. soflis meurneobis produqciasTan
dakavSirebiT SemoRebulia Semcirebuli tarifebi. evrokavSiri qmnis agreTve
specialur stimulebs GSP-s SeRavaTebis gafarToebisTvis Tu qveyana akmayofilebs
gansakuTrebul pirobebs, romlebic dakavSirebulia, magaliTad, Sromis
kanonmdeblobasTan, usafrTxoebasa da janmrTelobasTan samuSao adgilebze, bavSvis
SromasTan da a.S. amasTanave, evrokavSirma gaaumjobesa agreTve GSP-s sqema, SeimuSava ra axali mravalwliani sqema, romelic moicavs 1999-2001 wlebs. magram, miuxedavad
imisa, rom GSP moicavs e.w. “harmonizebuli sistemis” nomenklaturis punqtebis
umetesobas, saqarTvelos eqsportis mxolod ramodenime procenti sargeblobs
evrokavSiris GSP-is sqemiT.
traseka traseka traseka traseka
“evropa – kavkasia – aziis satransporto koridoris” programa daiwyo 1993 wlis
maisSi. misi mizania, xeli Seuwyos dasavleT-aRmosavleTs Soris axali marSrutebis
ganviTarebas ise, rom isini ruseTis teritoriis nacvlad, kveTdnen “Sav zRvas da
kavkasiisa da kaspiis zRvis gavliT gadiodnen centraluri aziisaken.” trasekas mier
dafinansebuli 1998 wlis saerTaSoriso konferenciis saboloo komunikes Tanaxmad,
es Seesabameba “istoriuli abreSumis gzis aRdgenas,” CineTis gareSe. programa miznad
isaxavs, agreTve, beneficiari qveynebis politikuri da ekonomikuri damoukideblobis
xelSewyobas.
evropis sabWoSi gawevrianeba evropis sabWoSi gawevrianeba evropis sabWoSi gawevrianeba evropis sabWoSi gawevrianeba
evropis sabWos asambleis mier saqarTvelos Txovnis dakmayofilebis Sesaxeb
gadawyvetilebis miRebis Semdeg saqarTvelos parlamentis spikerma, z.Jvaniam
ganacxada, rom misi qveyana sabolood daubrunda “rogorc man uwoda, Cvens evropul
saqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoesaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoesaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoesaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msoTis daSlidan msoTis daSlidan msoTis daSlidan mso----s s s s
wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTanwevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTanwevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTanwevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 103
ojaxs.” xxxvii wevrad miReba dakavSirebulia politikur, adamianis da umciresobaTa
uflebebis pirobebTan. evropis sabWos wevroba SeiZleba miCneul iqnas evrokavSirSi
gawevrianebis pirvel nabijad. z. Jvaniam ukve oficialurad ganacxada saqarTvelos
mizanze evrokavSiris wevrad gaxdomis Sesaxeb.
9. molaparakebebi mso-sTan (I): ZiriTadi movlenebi
saqarTvelos savaWro reJimis Sesaxeb oficialuri angariSis wardgenis Semdeg,
gawevrianebis procesi, ZiriTadad, ormxrivi da mravalmxrivi oficialuri da
naklebad oficialuri samuSao jgufebis Sexvedrebis warmatebiT Catarebas
ukavSirdeboda. aRniSnuli Sexvedrebi or ZiriTad mizans emsaxureboda: 1)
saqarTvelos savaWro politikis mdgomareobis da reformebis statusis gansazRvra
da 2) specifiuri savaWro zomebis SezRudvebisa da zog SemTxvevaSi sruli aRkveTis
SeTanxmeba.
pirveli nabijebi pirveli nabijebi pirveli nabijebi pirveli nabijebi
1994 wels, (maSin) saqarTvelos saxelmwifos meTaurma, e.SevardnaZem gadawyvita
Seeqmna samuSao jgufi GATT-Tan molaparakebebs dawyebis mizniT. imave wels
saqarTvelo miiRo damkvirveblis statusi. 1996 wlis ivnisSi saqarTvelom
oficialurad iTxova mso-Si gawevrianeba. erTi Tvis Semdeg, mso-s generalurma
sabWom saqarTvelos gawevrianebasTan dakavSirebiT Seqmna samuSao jgufi.
“memorandumi sagareo vaWrobis Sesaxeb”“memorandumi sagareo vaWrobis Sesaxeb”“memorandumi sagareo vaWrobis Sesaxeb”“memorandumi sagareo vaWrobis Sesaxeb”
mso-Si gawevrianebas gulisxmobs ganxilvaTa rTul process. davdapirvelad
saqarTvelos eTxova warmoedgina misi sagareo vaWrobis reJimis imJamindeli statusi.
Sesabamisad, saqarTvelos mTavrobam 1997 wlis martSi moamzada da warmoadgina
“memorandumi” misi sagareo vaWrobis politikis Sesaxeb. aRniSnul dokumentSi
aRwerilia vaWrobis sqema, sagareo vaWrobis samarTlebrivi da institucionaluri
struqtura, mocemulia, agreTve, Zireuli informacia ekonomikuri situaciis da
reformebis procesis Sesaxeb. “memorandumi” wardgenil iqna mso-s wevrebisaTvis,
romelTa reaqcia 400 meti SekiTxva iyo, ZiriTadad evrokavSiris, SeerTebuli
Statebis, iaponiis, Sveicariis da avstraliis mier dasmuli. pasuxebi 1997 wlis
seqtemberSi gaegzavna mso-s samdivnos.
ormxrivi konsultaciebi ormxrivi konsultaciebi ormxrivi konsultaciebi ormxrivi konsultaciebi
1997 wlis dekemberSi saqarTvelom gamarTa winaswari molaparakebebi mso-s rig
wevrebTan: SeerTebul StatebTan, ,evrokavSirTan, iaponiasTan, avstraliasa da
kanadasTan. Semdeg, saqarTvelom miiRo winadadeba waredgina pirveli “SeTavazeba”
saqonliTa da momsaxurebiT vaWrobisTvis.
pirveli samuSao jgufi pirveli samuSao jgufi pirveli samuSao jgufi pirveli samuSao jgufi
saqarTvelos delegacia JenevaSi imyofeboda 1998 wlis 5-dan 25 martamde SeerTebul
StatebTan, evrokavSirTan, iaponiasTan, SveicariasTan, avstraliasTan, kanadasTan,
TurqeTTan, ungreTTan, bulgareTTan, CexeTis respublikasTan da slovakiasTan
ormxrivi molaparakebebis gamarTvis mizniT. pirveli samuSao Sexvedra gaimarTa 3-4
marts. daisaxa moqmedebis gegma. miRebul iqna gadawyvetileba, rom gamarTuliyo
mravalmxrivi molaparakebebis araoficialuri raundi da meore samuSao Sexvedra
saqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msosaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msosaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msosaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan mso----s s s s
wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan
saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 weli, #1 weli, #1 weli, #1 104
imave wlis oqtomber-noemberSi, im pirobiT, rom 1998 wlis ivnisamde miRweul
iqneboda garkveuli progresi bazarze daSvebis Taobaze gamarTul molaparakebebSi.
pirveli warmatebebi pirveli warmatebebi pirveli warmatebebi pirveli warmatebebi
saqarTvelom momsaxurebiT vaWrobasTan dakavSirebiT bazarze daSvebis Taobaze
molaparakebebis umetesi nawili 1998 wlis oqtomberSi, meore samuSao Sexvedris
dros daasrula. kargad iqna miRebuli, agreTve, saqarTvelos angariSi
samarTlebrivi cvlilebebis Sesaxeb. 1998 wlis dekembris Sua ricxvebSi saqarTvelom
JenevaSi kvlav ganixila bazarze daSvebasTan dakavSirebuli sakiTxebi. ramodenime
dRis Semdeg iaponiam pirvelma moawera xeli oqms, romelic ityobineboda
saqarTvelosTan ormxrivi molaparakebebis warmatebiT dasrulebis Sesaxeb. msgavsi
molaparakebebi gaimarTa 30-ze met qveyanasTan.
saboloo nabijebisaboloo nabijebisaboloo nabijebisaboloo nabijebi
yvela molaparakebis warmatebiT dasrulebis Semdeg 1999 wlis oqtomberSi
xelmoweril iqna e.w. “mierTebis Sesaxeb oqmi.” saqarTvelo mso-s srul wevris
statusiT SeuerTda 2000 wlis ivnisSi, kerZod 30 dReSi mas Semdeg, rac organizacias
ecnoba ratifikaciis erovnuli procedurebis dasrulebis Sesaxeb.
10. molaparakebebi mso-sTan (II): ZiriTadi sakiTxebi
gawevrianebis Sesaxeb molaparakebebis procesi moicavs mraval rTul sakiTxs. Cven
visaubrebT mxolod ramodenime ZiriTadi sakiTxis Sesaxeb: saqarTvelos statusi,
satarifo ganakveTebi, inteleqtualuri sakuTrebis uflebebi, subsidiebi, ucxoeTis
daxmarebis roli.
saqarTvelos statusi saqarTvelos statusi saqarTvelos statusi saqarTvelos statusi
saqarTvelo mso-s SeuerTda rogorc ganviTarebuli qveyana mxolod da mxolod
sasoflo-sameurneo produqciis gamo. sxvagvarad, mas gardamavali periodis qveynis
statusi eqneboda. aseTi gadawyvetileba SeiZleba ucnaurad mogveCvenos, saqarTvelos
ekonomikis mZime mdgomareobis, soflis meurneobis mniSvnelobis da erT sul
mosaxleze Semosavlebis dabali donis (1000 aSS dolarze naklebi, valutis
gacvliTi kursis Tanaxmad) gamo. magram, amas SeiZleba xeli Seewyo gawevrianebis
procesisaTvis.
satarifo ganakveTebi satarifo ganakveTebi satarifo ganakveTebi satarifo ganakveTebi
mso/GATT-is erT-erT ZiriTad normas warmoadgens is, rom importirebul saqonelTan
dakavSirebiT gamoyenebuli arc erTi tarifi ar unda eqvemdebarebodes Semdgom
zrdas. sxva sityvebiT rom vTqvaT, mso-s wevrebs ar SeuZliaT daaweson ufro maRali
tarifebi, Tu adgili ara aqvs adgilobriv mwarmoeblebisaTvis mniSvnelovani zianis
miyenebis faqts an problemebs qveynis sagadasaxado balansTan dakavSirebiT.
saqarTvelos pirveli satarifo SeTavazebis Tanaxmad, bmuli tarifebis saSualo
maCvenebeli Seadgens 17.9 procents soflis-meurneobis produqciisTvis, da 10.4
procents sxva dasaxelebis produqciisTvis. saerTo saSualo maCvenebeli Seadgens
13.1 procents. da isev, bmuli tarifebis regresuli analizi gviCvenebs, rom
saqarTvelo im zRvarze gacilebiT dabla dgas, romelic sakmaod liberalur
donezea gavlebuli.
saqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoesaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoesaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoesaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msoTis daSlidan msoTis daSlidan msoTis daSlidan mso----s s s s
wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTanwevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTanwevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTanwevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 105
momsaxurebasTan dakavSirebiT nakisri valdebulebebimomsaxurebasTan dakavSirebiT nakisri valdebulebebimomsaxurebasTan dakavSirebiT nakisri valdebulebebimomsaxurebasTan dakavSirebiT nakisri valdebulebebi
termini “momsaxureba” moicavs saqmianobaTa farTo speqtrs, rogoricaa, magaliTad,
sabuRaltro aRricxva, telekomunikaciebi, mSenebloba, ganaTleba, sabanko saqme da
finansebi. arsebobs momsaxurebis miwodebis oTxi ZiriTadi reJimi: sazRvris
gadakveTiT, sazRvargareT moxmarebiT, komerciuli warmomadgenlobiT, pirebis
droebiTi yofniT.
momsaxurebis Sesaxeb generaluri SeTanxmebis Tanaxmad, ZiriTad princips
warmoadgens diskriminaciis dauSveblobis principi, romelic asaxvas hpovebs
upiratesi xelSewyobis da erovnuli xelSewyobis reJimebSi. upiratesi xelSewyobis
reJimi gamoiyeneba Savi siis mixedviT, sadac miTiTebulia is seqtorebi, sadac misi
gamoyeneba dauSvebelia. erovnuli xelSewyobis reJimi ganisazRvreba dadebiTi siis
mixedviT, sadac garkveviT aris miTiTebuli yvela valdebuleba liberalizaciasTan
mimarTebiT. aris agreTve iseTi ram, rasac ar moicavs GATT, mag. bazarze daSvebis xelmisawvdomoba. amasTanave, arsebobs gansxvaveba horizontalur da vertikalur
valdebulebebs Soris.
horizontaluri valdebulebebi dakavSirebulia miwodebis reJimTan. saqarTvelos
SemTxvevaSi, qveyana itovebs uflebas, SezRudos ucxoeli fizikuri pirebis
gadaadgileba da saqmianoba. specifiuri valdebulebebi dakavSirebulia rogorc
erovnuli xelSewyobis reJimTan, ise bazarze daSvebasTan. igi moicavs 12 seqtors,
romelic dayofilia 155 qve-seqtorad. momsaxurebis miwodebis oTxi reJimis
gaTvaliswinebiT, erTze modis maqsimum 1240 specifiuri valdebuleba. Tu
moviSveliebT b.hoekmanis mier SemoTavazebuli meTodologias, saqarTvelos
specifiuri valdebulebebis absoluturi done sakmaod maRalia: 315.xxxviii aRniSnuli
cifri gacilebiT ufro maRalia, vidre dabali da saSualo Semosavlis mqone
qveynebis maCveneblebi (mag. braziliis: 156; indoneziis: 140; meqsikis: 252) agreTve,
imasTan SedarebiT, rac SeiniSneba sxva, ufro ganviTarebuli gardamavali periodis
qveynebTan dakavSirebiT (ungreTi: 336; slovakeTis respublika: 308; CexeTis
respublika: 304). sxva sityvebiT rom vTqvaT, saqarTvelos momsaxurebasTan
dakavSirebuli valdebulebebi sakmaod liberaluria.
inteleqtualuri sakuTrebis uflebebi inteleqtualuri sakuTrebis uflebebi inteleqtualuri sakuTrebis uflebebi inteleqtualuri sakuTrebis uflebebi
saqarTvelos konstituciis Tanaxmad, inteleqtualuri sakuTrebis uflebebi
xelSeuvalia. samarTlebrivi sistema ise iqna SemuSavebuli, rom dakmayofilebuliyo
mso-s inteleqtualuri sakuTrebis vaWrobasTan dakavSirebuli aspeqtebis Sesaxeb
SeTanxmebis (TRIPS) da sawarmoos sakuTrebis dacvis Sesaxeb parizis konvenciis
debulebebi.
subsidiebi subsidiebi subsidiebi subsidiebi
saqarTvelos saxelmwifo jer kidev aZlevs fermerebs subsidiebs – ZiriTadad,
sesxebis saxiT SeRavaTiani pirobebiT – Caisa da yurZnisTvis. vinaidan es subsidiebi
ganekuTvneba “de minimis kategorias” (ganviTarebuli qveynis SemTxvevaSi daxmareba ar
aRemateba Rirebulebis 5 procents), aman problema ar unda Seqmnas mso-s wesebTan
dakavSirebiT. Cveulebriv pirobebSi, SeTanxmebul unda iqnas ufro farTomasStabiani
daxmareba.
saxelmwifo Sesyidvebi saxelmwifo Sesyidvebi saxelmwifo Sesyidvebi saxelmwifo Sesyidvebi
saqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msosaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msosaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msosaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan mso----s s s s
wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan
saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 weli, #1 weli, #1 weli, #1 106
saqarTvelos parlamentma miiRo kanoni saxelmwifo Sesyidvebis Sesaxeb. igi ar
ganixileba saqarTvelos mso-Si gawevrianebis winapirobad, vinaidan saqarTvelos ar
moeTxoveba e.w. “saxelmwifo Sesyidvebis Sesaxeb SeTanxmebis” xelmowera. magram,
saqarTvelos surs xeli moaweros am SeTanxmebas. Sedegad, saxelmwifo Sesyidvebi ar
iqneba gamoyenebuli adgilobrivi mrewvelobis mxardasaWerad.
gansakuTrebuli dacviTi zomebi gansakuTrebuli dacviTi zomebi gansakuTrebuli dacviTi zomebi gansakuTrebuli dacviTi zomebi
saqarTvelos mTavrobam ganacxada, rom antidempingi, sakompensacio baJi da
usafrTxoebis zomebi gamoyenebul iqneba mso-s debulebebTan srul SesabamisobaSi
mosvlamde. saqarTvelos ekonomikis ganviTarebis donis da saxelmwifo finansuri da
kvalificirebuli adamianuri resursebis naklebobis gamo, SeiZleba, jer kidev
arsebobdes eWvi saqarTvelos mTavrobis SesaZleblobebis Taobaze, saTanado doneze
ganaxorcielos antidempinguri da sakompensacio zomebi. “arakeTilsindisier”
konkurenciasTan brZolis ZiriTad instrumentad miCneulia ufro zogadi xasiaTis
usafrTxoebis zomebi: isini namdvilad ar saWiroebs daxvewil sakanonmdeblo bazas
da, rogorc aseTi, martivia gamosayeneblad. am TvalsazrisiT, mravali ganviTarebadi
qveyana adgilobrivi mwarmoeblebis dasacavad mxolod usafrTxoebis zomebs
eyrdnoba.
ucxoeTis daxmareba ucxoeTis daxmareba ucxoeTis daxmareba ucxoeTis daxmareba
saqarTvelos mTavrobas mso-s molaparakebebis mosamzadeblad saeqsperto daxmareba
gauwia evrokavSirma da SeerTebulma Statebma. evrokavSirisa da SeerTebuli
Statebis zogierTi eqsperti saqarTvelos delegacias JenevaSic axlda Tan. maT
saqarTvelos daxmareba aRmouCines, agreTve, Sesabamisi kanonproeqtebis momzadebaSi.
soflis meurneobis satarifo ganakveTebi mniSvnelovanwilad evrokavSiris eqspertis
mier momzadebul naSroms emyareboda, romelsac saimporto gadasaxadebis
ganakveTebis da sxvaTa SeTavazebisas SeeZlo dayrdnoboda sakuTar gamocdilebas
“soflis meurneobis dargSi erTian politikasTan” dakavSirebiT.
Sida winaaRmdegoba Sida winaaRmdegoba Sida winaaRmdegoba Sida winaaRmdegoba
mso-s gawevrianebas yvela rodi uWerda mxars saqarTveloSi. magaliTad, mewarmeTa
kavSirma – politikurma partiam – ukve xazgasmiT aRniSna, rom winaaRmdegia mso-Si
gawevrianebasTan dakavSirebiT gaweuli daTmobebisa.
11. saqarTvelos sagareo vaWrobis politikis Sefaseba
saqarTvelos sagareo vaWrobis politikis orientacia da strategia badebs, sul
mcire, 5 SekiTxvas:
1) pirveli maTgani dakavSirebulia arCevanTan regionalur integraciasa da mso-Si
gawevrianebas Soris – SesaZlebelia am altenativebis Sedareba? Tu SesaZlebelia,
maSin romelia maT Soris ukeTesi?
2) meore maTgani exeba arCevans liberalizmsa da proteqcionizms Soris – Tu
davuSvebT rom aseTi arCevani SesaZlebelia, rogori strategia unda airCios
iseTma qveyanam, rogoric saqarTveloa?
3) aris Tu ara saqarTvelos arCevani nebayoflobiTi? sxva sityvebiT rom vTqvaT, es
iZulebiTi arCevania Tu Tavisufali?
4) mso-Si gawevrianebis Semdeg ra instrumentebi rCeba adgilobrivi ekonomikis
dasacavad?
saqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoesaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoesaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoesaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msoTis daSlidan msoTis daSlidan msoTis daSlidan mso----s s s s
wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTanwevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTanwevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTanwevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 107
5) ras moicavs evrokavSiris wevroba?
regionaluri integraciis alternativebi regionaluri integraciis alternativebi regionaluri integraciis alternativebi regionaluri integraciis alternativebi
rogorc Cans, ruseTs surs gaafarTovos integracia dsT-s farglebSi. Tu
gaviTvaliswinebT saqarTvelos Sidapolitikur situacias, dsT-s struqturebSi ufro
aqtiurma Cabmam SeiZleba gamoiwvios Sida daZabuloba da arastabiluroba
nawilobriv imis gamo, rom dsT-s – da gansakuTrebiT ruseTs – ar SeuZlia da arc
surs gadawyvitos saqarTvelosaTvis mwvave problemebi separatistul regionebTan
dakavSirebiT. amasTanave, saqarTvelos mTavrobis gadawyvetileba saqarTvelos
satranzito qveynad gadaqcevis Taobaze de facto ewinaaRmdegeba ruseTis interesebs!
GATT-is XXIV muxlis gaTvaliswinebiT, romelic exeba sabaJo kavSirebsa da
Tavisufal savaWro zonebs, saqarTvelos ufro aqtiuri monawileoba dsT-ze
dafuZnebul sabaJo kavSirSi Seaferxebda mso-Si gawevrianebasTan dakavSirebiT
gamarTul molaparakebebs, vinaidan es saqarTvelos mrewvelobisTvis dacvis ufro
maRali donis SemoRebis tolfasi iqneboda – rac sruliad zedmetia, vinaidan
ruseTsa da dsT-s sxva wevr qveynebs surT Tavadac isargeblon mso-s reJimiT.
bisekis eqsperimenti ufro meti imedis momcemi ar Cans, erovnul interesebs Soris
arsebuli gansxvavebebis gamo. amasTanave, saberZneTi ukve aris evrokavSiris wevri,
xolo sxva qveynebma ki wevrad miReba iTxoves. suamic politikurad orientirebuli
organizaciaa da ekonomikurad metad SezRudulia, rom saqarTvelos vaWrobisa da
ganviTarebis strategiis alternativad mogvevlinos.
ganviTarebadi qveynebis regionalur integraciasTan dakavSirebuli zogierTi
gamocdilebis Tanaxmad, SeiZleba jer kidev arsebobdes argumentebi dsT-s
sasargeblod. magaliTad, Mercosur-is SemTxvevaSi (Mercado Commun del Sur, kerZod
sabaJo kavSiri, romelic aerTianebs brazilias, argentinas, paragvais da urugvais),
vaWrobis moculoba swrafad gaizarda 1991 wlis SeTanxmebis dadebis Semdeg. erTian
sagareo tarifebs eskalacia axasiaTebs, rac imas niSnavs, rom dacvis done mza
produqciisTvis ufro maRalia, vidre nedleulisaTvis – dacvis sqema, romelic
industrializacias uWers mxars.xxxix
Mercosur-is dadebiTi Sedegebis miuxedavad, dsT-s SemTxveva SeiZleba ufro met
sirTuleebTan iyos dakavSirebuli. gardamavali ekonomikis qveynebis winaSe jer
kidev dgas efeqtiani da efeqturi sabazro meqanizmebis Seqmnis rTuli amocana.
amasTanave, maT ekonomikas mniSvnelovani gadaxrebi axasiaTebs (romlebic
Seesabameboda warmoebis moculobaSi mkveTr vardnas liberalizaciis dawyebis
periodisTvis), xl aRmosavleTsa da dasavleTs Soris vaWroba SeiZleba metad mcire
yofiliyo, rac gaamarTlebda yofili sabWoTa respublikebis mier orientaciis
Secvlas vaWrobis dargSi; vaWrobis struqtura aseve Sereulia.xli
msomsomsomso----s wevroba s wevroba s wevroba s wevroba
dsT-sa da bisekis SezRuduli perspeqtivebis Semdeg mso-Si gawevrianeba pirveli
saukeTeso arCevani unda iyos rogorc politikuri, ise ekonomikuri TvalsazrisiT.
es niSnavs msoflio vaWrobaSi da institucionalur struqturebSi srul
integracias, vinaidan saqarTvelo sargeblobs upiratesi xelSewyobis reJimiT, rac
mas metad esaWiroeba eqsportis xelSewyobasTan mimarTebiT. ucxoeli
saqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msosaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msosaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msosaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan mso----s s s s
wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan
saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 weli, #1 weli, #1 weli, #1 108
investorebisaTvis saqarTvelo, rogorc mso-s wevri qveyana, ufro mimzidveli unda
iyos.
liberalizmi Tu proteqcionizmi liberalizmi Tu proteqcionizmi liberalizmi Tu proteqcionizmi liberalizmi Tu proteqcionizmi
saqarTvelos saeqsporto vaWrobis struqtura dabali da saSualo Semosavlebis
mqone qveynebis eqsportis struqturas waagavs. garda amisa, gamokveTilia fardobiTi
upiratesobebi iseTi produqciisTvis, romelzec moTxovnileba swrafad ar izrdeba
msoflio bazarze. SeiZleba Tu ara aman gaamarTlos proteqcionizmi? Tu
gaviTvaliswinebT swrafad mzardi qveynebis gamocdilebas, importis kontroli xels
ar unda uwyobdes eqsportis stimulirebas.xlii amasTanave, saqarTvelos ekonomikis
mcire moculoba ar iZleva importis Semcvleli mniSvnelovani politikis
SemuSavebis saSualebas. saqarTvelos saxelmwifo finansebis simwire ar iZleva
adgilobrivi warmoebisTvis pirdapiri daxmarebis gawevis saSualebas – subsidiebic
SeiZleba winaaRmdegobaSi movides mso-s wesebTan. amrigad, aqcenti gadatanil unda
iqnas axali savaWro kavSirebis damyarebaze mdidar regionebTan, gansakuTrebiT
dasavleT evropasTan. orientacia SeiZleba aRebul iqnas agreTve TurqeTze, iranis
bazarsa da arabeTis yuris qveynebze.
realisturi arrealisturi arrealisturi arrealisturi arCevani Cevani Cevani Cevani
zemoT moyvanili argumentebis gaTvaliswinebiT, saqarTvelos liberaluri pozicia
ar unda iyos 100 procentiT misaRebi arCevani. igi ar gulisxmobs, rom is
Tavisufali arCevania. 1990-iani wlebis Rrma politikuri da ekonomikuri krizisis
Semdeg, saqarTvelos SeuZlia daeyrdnos mxolod ucxoeTis daxmarebas, raTa
gaaumjobesos qveynis ekonomikuri mgomareoba. magram, garedan miRebuli daxmareba da
sesxebi dakavSirebulia savaldebulo pirobebis SesrulebasTan. am TvalsazrisiT,
saerTaSoriso savaluto fondi moiTxovda saerTaSoriso vaWrobis liberalizacias.
valutis gacvliTi kursi, rogorc politikis instrumenti valutis gacvliTi kursi, rogorc politikis instrumenti valutis gacvliTi kursi, rogorc politikis instrumenti valutis gacvliTi kursi, rogorc politikis instrumenti
mcire savaWro barierebisa da dabali bmuli tarifebis SemoRebis miuxedavad,
saqarTvelos mainc SeuZlia gamoiyenos valutis gacvliTi kursi, rogorc gare
SeusabamobaTa daregulirebis politikuri instrumenti. xliii magram, arsebobs agreTve
SezRudvebic. aqedan gamomdinare, saerTaSoriso savaluto fondi valutis gacvliT
kurss miiCnevs adgilobrivi inflaciis umcires makontrolebel saSualebad.
evrokavSirTan mWidro kavSirebis dasamyareblaevrokavSirTan mWidro kavSirebis dasamyareblaevrokavSirTan mWidro kavSirebis dasamyareblaevrokavSirTan mWidro kavSirebis dasamyareblad mzadeba d mzadeba d mzadeba d mzadeba
mso-Si gawevrianeba ar gamoricxavs garkveuli drois Semdeg evrokavSirSi
gawevrianebasac (an gawevrianebis moTxovnas). arsebobs evrokavSirTan siaxlovis
saWiroebis aSkara politikuri argumentebi: igi mxars dauWers gardamavali periodis
yvela miRwevas, gansakuTrebiT bazarze orientirebuli institutebis mSeneblobas da
raRa Tqma unda, saqarTvelos integracias evropaSi.
evropis sabWos wevroba ukve exmareba saqarTvelos im ZiriTadi samarTlebrivi
moTxovnebis SesrulebaSi, romelic Camoyalibebulia kavSiris damfuZnebeli
SeTanxmebis “O muxlSi:” “evropis nebismierma saxelmwifom SeiZleba iTxovos
evrokavSirSi gaerTianeba.” amrigad, evropis sabWos wevroba aSkarad miuTiTebs, rom
saqarTvelo evropuli qveyanaa. aRniSnuli muxli Secvlil iqna amsterdamis
xelSekrulebiT, romelic xazs usvams “Tavisuflebis, demokratiulobis, adamianis
uflebebis da ZiriTadi Tavisuflebebis da kanonierebis pativiscemis” mniSvnelobas.
saqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoesaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoesaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoesaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msoTis daSlidan msoTis daSlidan msoTis daSlidan mso----s s s s
wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTanwevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTanwevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTanwevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 109
am ZiriTadi pirobebis gaTvaliswinebiT, jer kidev saWiroa mravali
institucionaluri cvlileba, raTa saqarTvelom Seavsos evrokavSiris “kiTxvari,”
gansakuTrebiT samarTlebriv da sasamarTlo sferoSi. sxva sityvebiT rom vTqvaT,
axali kanonmdebloba, romelic mniSvnelovanwilad evrokavSiris kodeqsebs efuZneba,
sworad unda iqnas gagebuli da srulad ganxorcielebuli.xliv Trasparency International-is mier momzadebuli Sefasebis, adgilobrivi kvlevis da e.w. “sagadasaxado korufciis
papavaseuli maCveneblis” Tanaxmad, saqarTvelosTvis damaxasiaTebeli korufciis
maRali done ar iZleva didi optimizmis safuZvels, sul mcire, axlo momavalSi.
amasTanave, saqarTvelos Semosavali erT sul mosaxleze gacilebiT ufro dabalia,
vidre gawevrianebis warmatebuli msurvelebisa centraluri evropidan.
daskvna
mso-Si gawevrianeba saqarTvelos sagareo savaWro politikis da diplomatiis
umTavresi miRwevaa. evrokavSirTan ufro mWidro kavSirebis damyareba namdvilad
gaaZlierebs liberalur da demokratiul gardamaval process. magram, amasTanave,
aucilebelia mniSvnelovani progresi ekonomikur da samarTlebriv sakiTxebTan
mimarTebiT, xolo PCA aTwliani SeTanxmebaa, romelic jer kidev srulad
gansaxorcielebelia. evrokavSirTan urTierTobis momdevno safexurad SeiZleba
iqces SeTanxmeba asocirebuli wevrobis Sesaxeb, romelic SeiZleba aseve ganxilul
iqnas, rogorc alternativa evrokavSiris wevrobisa nebismieri saxiT.
ufro frTxili politika da dsT-sgan ufro dacileba SeiZleba sasurveli iyos
rogorc politikuri, ise ekonomikuri mimarTebiT, Tu adgili ar eqneba moulodnel
cvlilebebs. ekonomikuri TvalsazrisiT, biseki (xolo suami gacilebiT ufro nakleb
doniT) kvlavac rCeba saintereso gamocdilebad, vinaidan igi konstruqciuli
urTierTgacvlis, dialogis da TanamSromlobis momxrea sakiTxebis de faqto SezRudul wresTan mimarTebiT.
da bolos, prezident SevardnaZis Soreuli xedva da ambiciebi saqarTvelos evropul
ekonomikur da politikur struqturebSi integraciis Taobaze garkveviT
Camoyalibebul mimarTulebas aZlevs saqarTvelos sagareo politikas, romelic
SeiZleba magaliTad iqces sxva axali damoukidebeli qveynebisTvis, ruseTis CaTvliT.
2000 wlis ivnisi
saqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msosaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msosaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msosaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan mso----s s s s
wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan
saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 weli, #1 weli, #1 weli, #1 110
gamoyenebuli literatura
G. Avery and F. Cameron (1998), The Enlargement of the European Union, Sheffield Academic Press. J. Blocker (1999), “Georgia: Assembly Approves Council of Europe Membership Application”, Radio Free Europe/Radio Liberty, January 28. J. Bhagwati and A. Panagariya, Editors (1996), The Economics of Preferential Trade Agreements, The American Enterprise Institute Press. Commission of the European Communities (1990), “Stabilization, Liberalization and Devolution of Competencies. Evaluation of the Situation and Reform Process in the Soviet Union”, European Economics, No. 45, December. K. Chargeishvili (1999), Corruption in the Public Administration of Georgia: Causes, Consequences and the Applicability of Empirical Studies, mimeo. M. Corden (1997), Trade Policy and Economic Welfare, Clarendon Press. EU Delegation in Georgia (1996), “Partnership and Cooperation Agreement between the European Communities and their Member States, on the one Part, and of Georgia, on the other Part”, mimeo. EU Delegation in Georgia (1996), “Interim Agreement on Trade and related Matters between the European Communities, the European Coal and Steel Community and the European Atomic Energy Community on the one Part and Georgia on the other Part”, mimeo. E. Fuller (1997), “Caucasus: Interest Coverage Among The Members of the GUAM States”, Radio Free Europe/Radio Liberty, December 1. L. Gurgenidze, M. Lobzhanidze and D. Onoprishvili (1994): “Georgia: From Planning to Hyperinflation”, Communist Economies & Economic Transformation, Vol. 6, No. 3, pp. 259-289. Georgian Economic Trends (or GET — Quarterly review edited by the Georgian European Policy and Legal Advice Center, GEPLAC), various issues. Georgian Government (1997), Memorandum on Foreign Trade. B. Hoekman, “Assessing the General Agreement on Trade in Services”, in The Uruguay Round and the Developing Countries, W. Martin and A. Winters (Editors), Cambridge University Press, 1996, pp. 88-124. m.imnaZe (1999) “gamyardeba Tu ara lari am Semodgomaze,” rezonansi, 6-9 aprili, gv.3.
IMF, World Bank, OECD, EBRD (1991), A Study of the Soviet Economy, vol. 1. International Monetary Fund (1995): “Republic of Georgia – Recent Economic Developments”, IMF Staff Country Report No. 95/112.
saqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoesaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoesaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoesaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msoTis daSlidan msoTis daSlidan msoTis daSlidan mso----s s s s
wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTanwevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTanwevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTanwevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 111
International Monetary Fund (1996): “Georgia: From Hyperinflation to Growth”, IMF Survey, September 23, p. 310. International Monetary Fund (1998), World Economic Outlook. (Chapter V: Progress with Fiscal Reforms in Countries in Transition), May issue. International Monetary Fund (1998): “Georgia: Enhanced Structural Adjustment Facility Policy Framework Paper, 1998-2000”, July 8. D. Linotte (1992), “Liberalisation, structural changes and the fall in output in transition economies” (in French), Revue d’Etudes Comparatives Est-Ouest, Vol. 23, No. 2-3, pp. 193-210. D. Linotte and D. Kemoklidze (1998), The Georgian Tariff Schedule – An International Perspective, Research Paper, GEPLAC--Program TACIS of the European Union. D. Linotte and G. Kereselidze (1998), Georgia Comparative Advantages, Research Paper, GEPLAC--Program TACIS of European Union. D. Linotte and P. Zarhanid (1994), “Trade and Payment Problems between Central Europe and the former Soviet Union – The Case for Liberal-oriented Solutions”, Prague Economic Papers, No. 2. R. Monge-Gonzalez and J.P. Farrell (1996), “Potential CIS Customs Union Effects on Georgia Trade Flows”, Center for Economic Policy and Reform (CEPAR—US AID), Analytical Paper No. 1, July. V. Papava, Minister of Economy (no date): “The Economy of Georgia: Reforms and Future Development”, mimeo. J. Pelkmans (1997), European Integration – Method and Economic Analysis, Longman. k.SevardnaZe da sxvebi sagadasaxado korufciis papavaseuli maCvenebeli, “Company Imperial LTD,” 2000. Y. Shishkov and V. Yevstigneyev (1994), Economic Relations within the CIS, Federal Trust. J. Viner (1950), The Customs Union Issue, Carnegie Endowment for International Peace. The World Bank (1993a): “Georgia – Country Economic Memorandum, From Crisis to Recovery: A Blueprint for Reforms”. The World Bank (1993b), The East Asian Miracle. GATT Secretariat (1994), The Results of the Uruguay Round of Multilateral Trade Negotiations.
saqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msosaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msosaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msosaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan mso----s s s s
wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan
saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 weli, #1 weli, #1 weli, #1 112
SeniSvnebi
i The World Bank, (1993a), Stastical Appendix, Table 2.2. aRricxvis sxva erovnuli
koncefciebis, sxva resursebis gamoyeneba Sedegad sxva cifrebs iZleva. magaliTad,
saqarTvelos statistikis saxelmwifo departamentis Tanaxmad (1996) mrewvelobas
unda Seedgina mTliani Sida produqtis 25 procenti.
ii IMF, World Bank, OECD, EBRD (1991), p. 231. iii Georgian Economic Trends , December 95, p.24. iv IMF, World Bank, OECD, EBRD (1991), p. 227. v l.Gurgenidze, M.Lobzhanidze and D.Onoprishvili (1994), p. 261. vi l.Gurgenidze and al. (1994), p. 259. vii IMF (1995), p.2. viii V.Papava (no date), p.2. ix rogorc Cans, saqarTvelosa da germanias Soris gansakuTrebuli urTierTobebi
arsebobs. am or qveyanas Soris pirveli oficialuri kontaqtebi 1918-19 wlebSi
damyarda saqarTvelos pirveli respublikis arsebobis periodSi, roca germaniam
saqarTveloSi sajariso nawilebi gamoagzavna axali reJimis gasaZliereblad da
qveynis TurqeTis ambiciebisagan dasacavad. eduard SevardnaZe miCneulia, rogorc
pirovneba, romelmac mTavari roli iTamaSa germaniis gaerTianebis Sesaxeb
gadawyvetilebis miRebisas.
x ix. IMF (1998), p.5. xi ix. IMF (May 1998). xii GET (# 3 1998), p.5. xiii didi kompaniebi privatizebul iqna. magram axali kerZo firmebis saqmianobas
aferxebs sxvadasxva debulebebi da SeTanxmebebi, maT Soris muSaxelis raodenobis
Semcirebis SeuZlebloba sakuTrebis uflebis gadacemidan ori an sami wlis
manZilze.
xiv saerTaSoriso savaluto fondis eqspertebi adgilobriv produqciul investiciebs
arc ki miiCneven ekonomikis grZelvadiani zrdis strategiis ZiriTad komponentad.
ix. IMF (1998), p.5. (par. 1: Sources of Economic Growth) xv GET (# 1 1999), pp.4-5. xvi GET (Q1 1998), pp.60-62.
saqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoesaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoesaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoesaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msoTis daSlidan msoTis daSlidan msoTis daSlidan mso----s s s s
wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTanwevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTanwevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTanwevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 113
xvii GET (# 3 1998), p.58. xviii d.linoti da d.qemokliZe (1998) SeerTebuli Statebis COMTRADE-is monacemebi
“sarkiseburi statistika’ gamoyenebul iqna saqarTvelos fardobiTi upiratesobebis
kvlevisas. amis gamo, saqarTvelos eqsporti Seesabameba msoflios imports
saqarTvelodan.
xix GET (# 3 1998), p.66. xx GET Initial Review (December 1995). xxi IMF (1995), p.37. xxii J.Pelkmans (1997), p. 211. xxiii IMF (8 July 1998), p.12.
xxiv D. Linotte and D. Kemoklidze (1998). xxv J. Viner (1950). xxvi J. Bhagwati and A.Panagariya (1996). xxvii dsT-s Sesaxeb meti informaciisTvis ix. i.SiSkovi da v.evstigneevi (1994).
xxviii R. Monge-Gonzalez and J.P. Farrell (1996). xxix rezonansi, “saqarTvelo tovebs dsT-s koleqtiuri usafrTxoebas,” 1999 wlis 6-12
aprili, gv.6.
xxx Georgian Economic Trends, “CIS Summit Postponed”, No. 040 (242), April 7, 1999, p.2. xxxi BSEC internetis vebgverdi (http://www.photius.com/bsec/bsec.html), bolojer
Sesworebulia 1998 wlis 4 oqtombers.
xxxii bisekis gamocdilebas nawilobriv mxars umagrebs SeerTebuli Statebis
sainformacio saagento (Georgian Times, 20 April 1999, p.4). xxxiii 2000 wlis dasawyisSi SeerTebuli Statebis senatma gadawyvita dawyvita
suamisTvis gamoeyo dafinanseba. aRsaniSnavia, rom uzbekeTi amoRebul iqna
dafinansebis mimRebTa siidan. ix. jorjian Taimsi, 2000 wlis 30 marti.
xxxiv E. Fuller (1997). xxxv European Economics (1990). evrokavSiris komisiis prezidentma, J.delormac moiTxova
specialuri samuSao Sexvedris mowyoba sabWoTa ministrebisaTvis, raTa xazgasmiT
aReniSna sabWoTa respublikebs Soris urTierTTanamSromlobis da integraciis
saqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msosaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msosaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan msosaqarTvelos sagareo savaWro urTierTobebi: sabWoeTis daSlidan mso----s s s s
wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan wevrobamde, axali regionaluri SeTanxmebebi da partnioroba evrokavSirTan
saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 weli, #1 weli, #1 weli, #1 114
dadebiTi mxareebi. aRniSnuli samuSao Sexvedris organizeba iTava saxelmwifo
xelisuflebis evropis instituti (maastrixti), igi gaimarTa 1991 seqtemberSi,
agvistos gadatrialebis mcdelobis Semdeg.
xxxvi PCA garkveulwilad gaugebrobebs iwvevs. magaliTad, V karSi Sesulia mxolod
or muxli: muxli 43 kanonmdeblobis daaxloebis Taobaze da muxli 43 bis konkurenciis Sesaxeb. VI Tavi eZRvneba sakiTxebis farTo speqtrs, maT Soris
momxmarebelTa dacvas da masTan dakavSirebul samarTlebriv sakiTxebs – ratom
konkurencias ara? ar arsebobs agreTve muxli 28.
xxxvii Loel Blocker (1999). xxxviii B.Hoekman (1996). xxxvix sainteresoa, aRiniSnos, rom ganviTarebadi qveynebis regionalur integracias
aqtiurad uWerda mxars argentineli ekonomisti r.prebihi, romelic 1963 wels gaxda
UNCTAD-is pirveli generaluri mdivani.
xl ix. D. Linott (1992). xli ix. D. Linott and P.Zahradnid (1994). xlii ix. The World Bank (1993). xliii detalebisaTvis ix. m.kordeni (1997), gv. 262 da 263. m.kordenis Tanaxmad “vaWrobis
liberalizacia saWiroebs gaufasurebas.”
xliv detalebisaTvis ix. G. Avery and F.Cameron (1998). xlv k.CargeiSvilis mier warmodgenili mtkicebulebebis Tanaxmad (1999), adgilobrivi
sasamarTloebi, satransporto policia da sabaJo saqarTvelos xelisuflebis
yvelaze korumpirebul organoebs warmoadgenen.
xlvi ix. s.SevardnaZe da sxvebi (2000).
xlvii SeiZleba davuSvaT, rom saqarTvelos Semosavali erT sul mosaxleze daaxloebiT
samjer naklebia, vidre uRaribesi warmatebuli msurvelisa, romelic moxvda
evrokavSiris gafarToebis momaval talRaSi, kerZod estoneTisa.
statistikuri danarTi statistikuri danarTi statistikuri danarTi statistikuri danarTi
125 saqarTvelossaqarTvelossaqarTvelossaqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi ekonomikis mimarTulebebi ekonomikis mimarTulebebi ekonomikis mimarTulebebi –––– 2000 2000 2000 2000, #1, #1, #1, #1
cxrili A 3.1: konsolidirebuli biujeti 2000 wlis ianvari-marti cxrili A 4.1: saqarTvelos erovnuli bankis angariSebi cxrili A 4.2: komerciuli bankebis konsolidirebuli angariSebi cxrili A 4.3: monetaruli mimoxilva cxrili A 4.4. bankTaSorisi sakredito auqcionebi cxrili A 4.5: laris (GEL) nominaluri da realuri kursebis indeqsi cxrili A 4.6: saqalaqo samomxmareblo fasebis indeqsi da inflacia cxrili A 6.1: saaqcizo sazogadoebebis dafuZneba mxareebis mixedviT, 2000 w. 1 ianvris mdgomareobiT cxrili A 6.2: saaqcizo sazogadoebebis dafuZneba mxareebis mixedviT, 2000 w. 1 aprilis mdgomareobiT cxrili A 6.3: mcire privatizacia regionebis mixedviT, 2000 w. 1 ianvris mdgomareobiT cxrili A 6.4: mcire privatizacia regionebis mixedviT, 2000 w. 1 aprilis mdgomareobiT cxrili A 7.1: ekonomikuri statusi, 1998-1999 ww.
cxrili cxrili cxrili cxrili A 3.1 konsolidirebuli biujeti 2000 wlis ianvari-marti 3.1 konsolidirebuli biujeti 2000 wlis ianvari-marti 3.1 konsolidirebuli biujeti 2000 wlis ianvari-marti 3.1 konsolidirebuli biujeti 2000 wlis ianvari-marti
(milioni lari)centraluri
biujeti
specialuri
saxelmwifo
fondebi
adgilobrivi
biujeti
kosolidirebuli
biujeti
sul Semosavlebi da grantebi 91,2 36,6 69,1 184
sul Semosavlebi 91,2 31,4 61,4 184
sagadasaxado Semosavlebi 88,4 31,4 57,6 177,4
arasagadasaxado Semosavlebi 2,8 3,8 6,7
ucxoeTidan miRebuli grantebi
centraluri biujetidan miRebuli grantebi 5,1 7,7 2
xarjebi da wminda dakrediteba 124,7 37,8 71,3 221
deficiti -33,5 -1,3 -2,2 -37
deficitis dafinanseba 33,5 1,3 2,2
adgilobrivi wyaroebi 21,9 1,3 2,2
ucxouri wyaroebi 11,6
saxelmwifo vali periodis bolosaTvis 4035,5
adgilobrivi 1403,3
ucxouri 2632,2
wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti
cxrili cxrili cxrili cxrili A4.1: saqarTvelos erovnuli bankis angariSebi4.1: saqarTvelos erovnuli bankis angariSebi4.1: saqarTvelos erovnuli bankis angariSebi4.1: saqarTvelos erovnuli bankis angariSebi
(aTasi lari)
1998 1999 2000200020002000
dekdekdekdek ianianianian TebTebTebTeb marmarmarmar aprapraprapr maimaimaimai ivnivnivnivn ivlivlivlivl agvagvagvagv seqseqseqseq oqtoqtoqtoqt noenoenoenoe dekdekdekdek ianianianian TebTebTebTeb marmarmarmar
wminda ucxouri aqtivebi (1)wminda ucxouri aqtivebi (1)wminda ucxouri aqtivebi (1)wminda ucxouri aqtivebi (1) -332 739-332 739-332 739-332 739 -384 345-384 345-384 345-384 345 -427 709-427 709-427 709-427 709 -416 685-416 685-416 685-416 685 -367 968-367 968-367 968-367 968 -368 044-368 044-368 044-368 044 -363 305-363 305-363 305-363 305 -341 964-341 964-341 964-341 964 -284 649-284 649-284 649-284 649 -348 110-348 110-348 110-348 110 -352 425-352 425-352 425-352 425 -375 123-375 123-375 123-375 123 -369 407-369 407-369 407-369 407 -375 362-375 362-375 362-375 362 -373 289-373 289-373 289-373 289 430 742430 742430 742430 742
ucxouri valuta 213 197 242 765 255 498 219 264 186 145 188 734 176 149 167 395 319 078 261 204 259 238 271 884 247 943 235 832 231 820 237 361
ssf-s resursebis gamoyeneba -546 335 -627 509 -683 470 -636 401 -554 565 -556 907 -539 376 -509 282 -603 650 -609 324 -611 673 -647 017 -617 372 -611 215 -605 131 -592 154
sxva wminda ucxouri aqtivebi (2)(2)(2)(2) 399 399 263 452 452 129 -77 -77 -77 10 10 10 22 22 22 76 937
wminda aqtivebi erovnul valutaSiwminda aqtivebi erovnul valutaSiwminda aqtivebi erovnul valutaSiwminda aqtivebi erovnul valutaSi 592 458592 458592 458592 458 657 682657 682657 682657 682 694 991694 991694 991694 991 679 390679 390679 390679 390 632 418632 418632 418632 418 640 889640 889640 889640 889 630 413630 413630 413630 413 620 345620 345620 345620 345 581 322581 322581 322581 322 647 229647 229647 229647 229 670 713670 713670 713670 713 673 251673 251673 251673 251 677 879677 879677 879677 879 672 878672 878672 878672 878 661 920661 920661 920661 920 731 914731 914731 914731 914
wminda moTxovnebi mTavrobisadmi 507 884 524 200 529 231 621 724 629 661 640 566 640 781 648 769 607 032 674 307 689 497 676 802 695 047 701 645 699 400 660 129
wminda moTxovnebi bankebisadmi 6 556 6 093 4 072 3 602 3 157 3 095 2 539 1 394 1 464 918 511 1 000 1 861 962 -618 -998
sxva wminda moTxovnebi 78 018 127 389 161 688 54 064 -400 -2 772 -12 907 -29 818 -27 173 -27 996 -19 295 -4 550 -19 029 -29 729 -36 862 -4 491
sarezervo fulisarezervo fulisarezervo fulisarezervo fuli 259 719259 719259 719259 719 273 338273 338273 338273 338 267 282267 282267 282267 282 262 705262 705262 705262 705 264 450264 450264 450264 450 272 845272 845272 845272 845 267 108267 108267 108267 108 278 381278 381278 381278 381 296 674296 674296 674296 674 299 116299 116299 116299 116 318 288318 288318 288318 288 298 128298 128298 128298 128 308 472308 472308 472308 472 297 516297 516297 516297 516 288 631288 631288 631288 631 301 172301 172301 172301 172
banknotebi da monetebi mimoqcevaSi 221 975 238 385 231 128 221 717 225 252 226 795 224 948 234 561 253 965 253 357 271 548 247 616 259 772 245 431 237 761 249 168
bankebis depozitebi 37 744 34 954 36 154 40 988 39 198 46 050 42 160 43 820 42 709 45 759 46 740 50 512 48 700 52 085 50 870 52 005
savaldebulo rezervebi 18 050 22 860 27 517 28 769 29 497 31 046 31 721 31 886 30 851 30 809 29 793 34 121 29 691 31 451 32 670 33 521
naSTi sakorespondento angariSebze 19 694 12 094 8 636 12 219 9 700 15 003 10 439 11 934 11 858 14 950 16 947 16 391 19 010 20 635 18 199 18 484
wyaro: saqarTvelos erovnuli banki.
SeniSvna: (1) cxrilebSi A 4.1-A 4.3 1999 wlis ianvridan: 1aSS dolari = 2 lari
(2) moicavs oqros da denominirebul rusul rublebs
cxrilicxrilicxrilicxrili A4.2: komerciuli bankebis konsolidirebuli angariSebi 4.2: komerciuli bankebis konsolidirebuli angariSebi 4.2: komerciuli bankebis konsolidirebuli angariSebi 4.2: komerciuli bankebis konsolidirebuli angariSebi
(aTasi lari)
1998199819981998 1999199919991999 2000200020002000
dekdekdekdek ianianianian TebTebTebTeb marmarmarmar aprapraprapr maimaimaimai ivnivnivnivn ivlivlivlivl agvagvagvagv seqseqseqseq oqtoqtoqtoqt noenoenoenoe dekdekdekdek ianianianian TebTebTebTeb marmarmarmar
wminda ucxouri aqtivebiwminda ucxouri aqtivebiwminda ucxouri aqtivebiwminda ucxouri aqtivebi 13 74813 74813 74813 748 8 5148 5148 5148 514 8 4948 4948 4948 494 1 2571 2571 2571 257 9 3419 3419 3419 341 10 74310 74310 74310 743 3 4733 4733 4733 473 -7 670-7 670-7 670-7 670 -9 246-9 246-9 246-9 246 -92-92-92-92 -13 843-13 843-13 843-13 843 -14 648-14 648-14 648-14 648 -6 335-6 335-6 335-6 335 -25 192-25 192-25 192-25 192 -10 758-10 758-10 758-10 758 -15 368-15 368-15 368-15 368
ucxouri valuta 82 799 91 120 93 723 87 449 85 992 92 165 89 654 75 523 78 803 91 768 81 073 87 982 93 134 75 748 90 123 84 823
valdebulebebi ucxour valutaSi -69 669 -83 370 -85 544 -86 502 -76 918 -81 772 -87 025 -84 196 -89 014 -92 394 -95 455 -103 172 -100 049 -101 532 -101 477 -100 365
sxva wminda ucxouri aqtivebi (1)1)1)1) 618 764 315 311 268 349 845 1 004 965 534 540 542 580 593 595 174
wminda adgilobrivi aqtivebiwminda adgilobrivi aqtivebiwminda adgilobrivi aqtivebiwminda adgilobrivi aqtivebi 142 601142 601142 601142 601 172 294172 294172 294172 294 195 824195 824195 824195 824 195 338195 338195 338195 338 171 203171 203171 203171 203 181 218181 218181 218181 218 197 686197 686197 686197 686 198 460198 460198 460198 460 207 227207 227207 227207 227 201 920201 920201 920201 920 211 306211 306211 306211 306 222 996222 996222 996222 996 206 901206 901206 901206 901 232 883232 883232 883232 883 224 134224 134224 134224 134 230 316230 316230 316230 316
adgilobrivi krediti adgilobrivi krediti adgilobrivi krediti adgilobrivi krediti 224 209224 209224 209224 209 262 820262 820262 820262 820 289 960289 960289 960289 960 278 332278 332278 332278 332 254 240254 240254 240254 240 252 530252 530252 530252 530 278 574278 574278 574278 574 281 646281 646281 646281 646 285 927285 927285 927285 927 293 155293 155293 155293 155 295 706295 706295 706295 706 323 049323 049323 049323 049 312 587312 587312 587312 587 320 420320 420320 420320 420 318 794318 794318 794318 794 311 670311 670311 670311 670
moTxovnebi centraluri da adgilobrivi mTavrobisadmi -13 950 -10 416 -10 625 -13 563 -17 855 -19 827 -14 273 -15 124 -16 294 -12 953 -15 096 -12 441 -14 594 -16 515 -15 404 -20 148
moTxovnebi ekonomikis danarCeni seqtorebisadmi 238 159 273 236 300 585 291 894 272 095 272 357 292 848 296 770 302 220 306 108 310 802 335 490 327 181 336 935 334 198 331 818
moTxovnebi sawarmoebisadmi (erovnul valutaSi) 57 652 60 038 60 068 59 520 59 344 61 138 61 059 62 047 60 514 63 508 61 559 61 811 62 480 61 238 58 334 55 632
moTxovnebi fizikuri pirebisadmi (erovnul valutaSi) 26 066 23 584 25 232 28 196 27 644 25 642 25 478 26 788 25 250 24 581 24 684 26 035 -105 686 24 987 25 525 27 259
sxva moTxovnebi 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
sesxebi ucxour valutaSi 154 441 189 613 215 284 204 178 185 107 185 577 206 310 207 935 216 457 218 019 224 559 247 644 234 861 250 710 250 339 248 927
sxva wminda aqtivebi sxva wminda aqtivebi sxva wminda aqtivebi sxva wminda aqtivebi -81 608-81 608-81 608-81 608 -90 526-90 526-90 526-90 526 -94 136-94 136-94 136-94 136 -82 994-82 994-82 994-82 994 -83 036-83 036-83 036-83 036 -71 313-71 313-71 313-71 313 -80 888-80 888-80 888-80 888 -83 186-83 186-83 186-83 186 -78 699-78 699-78 699-78 699 -91 235-91 235-91 235-91 235 -84 401-84 401-84 401-84 401 -100 054-100 054-100 054-100 054 -105 686-105 686-105 686-105 686 -87 537-87 537-87 537-87 537 -94 660-94 660-94 660-94 660 -81 354-81 354-81 354-81 354
sadepozito valdebulebebisadepozito valdebulebebisadepozito valdebulebebisadepozito valdebulebebi 156 350156 350156 350156 350 180 808180 808180 808180 808 204 319204 319204 319204 319 196 595196 595196 595196 595 180 545180 545180 545180 545 191 961191 961191 961191 961 201 160201 160201 160201 160 190 790190 790190 790190 790 197 982197 982197 982197 982 201 828201 828201 828201 828 197 463197 463197 463197 463 208 348208 348208 348208 348 200 566200 566200 566200 566 207 691207 691207 691207 691 213 376213 376213 376213 376 214 948214 948214 948214 948
depozitebi erovnul valutaSi 48 943 48 444 47 534 47 184 44 280 48 593 46 328 46 598 44 701 47 082 47 101 45 304 42 139 44 503 49 769 50 418
maT Soris: sawarmoebis mimdinare angariSebi 36 517 36 342 34 164 34 296 33 484 36 073 34 845 35 086 33 387 35 192 36 613 34 705 30 355 33 119 38 522 39 155
depozitebi ucxour valutaSi 107 407 132 364 156 785 149 411 136 265 143 368 154 832 144 192 153 281 154 746 150 362 163 045 158 427 163 188 163 607 164 530
wyaro: saqarTvelos erovnuli banki.
SeniSvna: (1) moicavs oqros da wua-s rusul rublebSi
cxrili cxrili cxrili cxrili A4.3: monetaruli mimoxilva 4.3: monetaruli mimoxilva 4.3: monetaruli mimoxilva 4.3: monetaruli mimoxilva (aTasi lari)
1998199819981998 1999199919991999 2000200020002000
dekdekdekdek ianianianian TebTebTebTeb marmarmarmar aprapraprapr maimaimaimai ivnivnivnivn ivlivlivlivl agvagvagvagv seqseqseqseq oqtoqtoqtoqt noenoenoenoe dekdekdekdek ianianianian TebTebTebTeb marmarmarmar
wminda ucxouri aqtivebiwminda ucxouri aqtivebiwminda ucxouri aqtivebiwminda ucxouri aqtivebi -318 991-318 991-318 991-318 991 -375 830-375 830-375 830-375 830 -419 215-419 215-419 215-419 215 -415 428-415 428-415 428-415 428 -358 627-358 627-358 627-358 627 -357 301-357 301-357 301-357 301 -359 831-359 831-359 831-359 831 -349 634-349 634-349 634-349 634 -293 894-293 894-293 894-293 894 -348 202-348 202-348 202-348 202 -366 268-366 268-366 268-366 268 -389 771-389 771-389 771-389 771 -375 742-375 742-375 742-375 742 -400 554-400 554-400 554-400 554 -384 048-384 048-384 048-384 048 -446 110-446 110-446 110-446 110
ucxouri valuta 295 995 333 886 349 221 306 712 272 137 280 900 265 802 242 918 397 881 352 972 340 311 359 866 341 077 311 579 321 943 322 183
valdebulebebi ucxour valutaSi -616 004 -711 436 -769 708 -723 596 -632 177 -639 695 -627 417 -594 494 -693 680 -702 734 -708 145 -751 206 -718 437 -713 765 -707 624 -769 455
sxva wminda ucxouri aqtivebi (1 )(1 )(1 )(1 ) 1 017 1 721 1 272 1 456 1 413 1 495 1 784 1 943 1 904 1 560 1 567 1 569 1 618 1 632 1 634 1 162
wminda Sida aqtivebiwminda Sida aqtivebiwminda Sida aqtivebiwminda Sida aqtivebi 687 534687 534687 534687 534 783 521783 521783 521783 521 844 187844 187844 187844 187 818 927818 927818 927818 927 752 086752 086752 086752 086 763 920763 920763 920763 920 772 618772 618772 618772 618 766 720766 720766 720766 720 731 978731 978731 978731 978 790 943790 943790 943790 943 822 845822 845822 845822 845 832 467832 467832 467832 467 820 306820 306820 306820 306 835 777835 777835 777835 777 822 535822 535822 535822 535 894 703894 703894 703894 703
Sida krediti Sida krediti Sida krediti Sida krediti 732 093732 093732 093732 093 787 019787 019787 019787 019 819 190819 190819 190819 190 900 055900 055900 055900 055 883 901883 901883 901883 901 893 096893 096893 096893 096 919 355919 355919 355919 355 930 414930 414930 414930 414 892 959892 959892 959892 959 967 462967 462967 462967 462 985 203985 203985 203985 203 999 851999 851999 851999 851 1 007 6341 007 6341 007 6341 007 634 1 022 0651 022 0651 022 0651 022 065 1 018 1941 018 1941 018 1941 018 194 1 049 0731 049 0731 049 0731 049 073
wminda moTxovnebi saxelmwifo seqtorisadmi 493 934 513 784 518 605 608 161 611 807 620 739 626 508 633 645 590 738 661 354 674 401 664 361 680 453 685 130 683 997 639 981
wminda moTxovnebi centraluri mTavrobisadmi 518 122 523 028 527 427 615 824 624 806 631 019 634 360 641 498 600 559 669 792 683 085 672 252 688 709 692 944 693 263 650 117
wminda moTxovnebi adgilobrivi mTavrobisadmi -3 569 -5 320 -5 145 -4 466 -5 080 -6 886 -4 741 -4 516 -5 245 -5 300 -4 732 -4 209 -3 876 -4 537 -4 885 -5 916
wminda moTxovnebi sapensio fondisadmi -5 154 -863 -1 098 -743 -1 100 -1 235 -941 -571 -1 209 -1 258 -969 -1 334 -1 907 -1 616 -970 -1 608
wminda moTxovnebi sxva arasabiujeto fondebisadmi -15 466 -3 062 -2 578 -2 462 -6 820 -2 159 -2 170 -2 766 -3 366 -1 880 -2 983 -2 349 -2 473 -1 660 -3 411 -2 612
wminda moTxovnebi ekonomikis danarCeni seqtorebisadmi 238 159 273 236 300 585 291 894 272 095 272 357 292 848 296 770 302 220 306 108 310 802 335 490 327 181 336 935 334 198 409 092
sxva wminda aqtivebi sxva wminda aqtivebi sxva wminda aqtivebi sxva wminda aqtivebi -44 558-44 558-44 558-44 558 -3 498-3 498-3 498-3 498 24 99724 99724 99724 997 -81 128-81 128-81 128-81 128 -131 815-131 815-131 815-131 815 -129 175-129 175-129 175-129 175 -146 737-146 737-146 737-146 737 -163 695-163 695-163 695-163 695 -160 980-160 980-160 980-160 980 -176 519-176 519-176 519-176 519 -162 359-162 359-162 359-162 359 -167 384-167 384-167 384-167 384 -187 328-187 328-187 328-187 328 -186 288-186 288-186 288-186 288 -195 660-195 660-195 660-195 660 -154 370-154 370-154 370-154 370
farTo fuli (farTo fuli (farTo fuli (farTo fuli ( M3)))) 368 544368 544368 544368 544 407 691407 691407 691407 691 424 972424 972424 972424 972 403 500403 500403 500403 500 393 459393 459393 459393 459 406 620406 620406 620406 620 412 787412 787412 787412 787 417 086417 086417 086417 086 438 084438 084438 084438 084 442 741442 741442 741442 741 456 577456 577456 577456 577 442 696442 696442 696442 696 444 562444 562444 562444 562 435 223435 223435 223435 223 438 487438 487438 487438 487 448 593448 593448 593448 593
farTo fuli ucx. valutaSi depozitebis gamoklebiT (M2) 261 137 275 327 268 188 254 089 257 195 263 252 257 956 272 894 284 803 287 994 306 215 279 651 286 135 272 035 274 880 284 063
banknotebi da monetebi mimoqcevaSi 221 975 238 385 231 128 221 717 225 252 226 795 224 948 234 561 253 965 253 357 271 548 247 616 259 772 245 431 237 761 249 168
banknotebi da monetebi bankebis gareT (M0 ) 212 194 226 883 220 654 206 905 212 914 214 659 211 627 226 296 240 103 240 913 259 114 234 348 243 997 227 532 225 112 233 645
komerciul bankebSi arsebuli naRdi fuli 9 781 11 501 10 474 14 813 12 338 12 137 13 321 8 265 13 862 12 444 12 434 13 268 15 774 17 898 12 650 15 523
sadepozito valdebulebebi (erovnul valutaSi) 48 943 48 444 47 534 47 184 44 280 48 593 46 328 46 598 44 701 47 082 47 101 45 304 42 139 44 503 49 769 50 418
depozitebi ucxour valutaSi 107 407 132 364 156 785 149 411 136 265 143 368 154 832 144 192 153 281 154 746 150 362 163 045 158 427 163 188 163 607 164 530
wyaro: saqarTvelos erovnuli banki.
SeniSvna: (1) moicavs oqros da wua-s rusul rublebSi
cxrili cxrili cxrili cxrili A4.4: bankTaSorisi sakredito auqcionebi4.4: bankTaSorisi sakredito auqcionebi4.4: bankTaSorisi sakredito auqcionebi4.4: bankTaSorisi sakredito auqcionebi
sakredito auqcionebi, vaWrobis moculoba, larisakredito auqcionebi, vaWrobis moculoba, larisakredito auqcionebi, vaWrobis moculoba, larisakredito auqcionebi, vaWrobis moculoba, lari wliuri saSualoSewonili saprocento ganakveTiwliuri saSualoSewonili saprocento ganakveTiwliuri saSualoSewonili saprocento ganakveTiwliuri saSualoSewonili saprocento ganakveTi sakredito auqcionebi,bankTaSorisi vaWroba, larisakredito auqcionebi,bankTaSorisi vaWroba, larisakredito auqcionebi,bankTaSorisi vaWroba, larisakredito auqcionebi,bankTaSorisi vaWroba, lari sakredito auqcionebi, seb-is Sesyidvebi, larisakredito auqcionebi, seb-is Sesyidvebi, larisakredito auqcionebi, seb-is Sesyidvebi, larisakredito auqcionebi, seb-is Sesyidvebi, lari
7-day7-day7-day7-day 30-day30-day30-day30-day 60-day60-day60-day60-day 90-day90-day90-day90-day sulsulsulsul 7-day7-day7-day7-day 30-day30-day30-day30-day 60-day60-day60-day60-day 90-day90-day90-day90-day sulsulsulsul 7-day7-day7-day7-day 30-day30-day30-day30-day 60-day60-day60-day60-day 90-day90-day90-day90-day sulsulsulsul 7-day7-day7-day7-day 30-day30-day30-day30-day 60-day60-day60-day60-day 90-day90-day90-day90-day sulsulsulsul
1998199819981998 ianianianian 910 000 3 890 000 0 679 400 5 479 400 35,9% 35,6% 34,7% 35,5% 610 000 3 890 000 679 400 5 179 400 300 000 0 0 0 300 000
TebTebTebTeb 1 468 500 2 359 800 0 462 500 4 290 800 24,1% 37,3% 46,8% 33,8% 1 468 500 2 359 800 462 500 4 290 800 0 0 0 0 0
marmarmarmar 1 447 000 2 025 000 0 70 000 3 542 000 36,9% 42,7% 48,0% 40,4% 1 447 000 2 025 000 70 000 3 542 000 0 0 0 0 0
aprapraprapr 1 759 500 2 656 400 1 170 000 465 850 6 051 750 32,5% 37,1% 30,7% 29,1% 33,9% 1 759 500 2 656 400 1 170 000 465 850 6 051 750 0 0 0 0 0
maimaimaimai 210 000 2 220 100 0 392 000 2 822 100 27,0% 25,5% 24,6% 25,5% 210 000 2 220 100 0 392 000 2 822 100 0 0 0 0 0
ivnivnivnivn 558 500 1 839 600 1 700 000 139 800 4 237 900 18,3% 26,2% 28,3% 36,9% 26,3% 408 500 1 319 600 1 700 000 139 800 3 567 900 150 000 520 000 0 0 670 000
ivlivlivlivl 1 668 000 3 350 000 375 000 110 500 5 503 500 15,9% 27,7% 25,5% 29,5% 24,0% 1 668 000 1 740 000 375 000 110 500 3 893 500 0 1 610 000 0 0 1 610 000
agvagvagvagv 435 800 2 608 800 910 000 185 000 4 139 600 22,3% 33,6% 37,0% 39,7% 33,4% 390 800 2 608 800 10 000 185 000 3 194 600 45 000 0 900 000 0 945 000
seqseqseqseq 1 390 000 3 810 000 295 000 0 5 495 000 18,9% 41,6% 35,5% 35,6% 620 000 560 000 0 0 1 180 000 770 000 3 250 000 0 0 4 020 000
oqtoqtoqtoqt 500 000 572 000 0 0 1 072 000 35,3% 60,2% 48,6% 0 97 000 0 0 97 000 500 000 475 000 0 0 975 000
noenoenoenoe 3 110 000 3 000 000 0 0 6 110 000 52,0% 85,0% 68,2% 300 000 0 0 0 300 000 2 810 000 3 000 000 0 0 5 810 000
dekdekdekdek 0 0 0 0 0 68,5% 40,0% 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
1999199919991999 ianianianian 960 000 0 0 0 960 000 40,0% 40,0% 93 000 0 0 0 93 000 867 000 0 0 0 867 000
TebTebTebTeb 2 470 000 300 000 0 0 2 770 000 32,5% 40,0% 33,3% 104 000 0 0 0 104 000 2 366 000 300 000 0 0 2 666 000
marmarmarmar 810 000 0 0 0 810 000 32,4% 32,4% 150 000 0 0 0 150 000 660 000 0 0 0 660 000
aprapraprapr 330 000 300 000 0 0 630 000 32,0% 40,0% 35,8% 0 0 0 0 0 330 000 300 000 0 0 630 000
maimaimaimai 1 400 000 0 0 0 1 400 000 32,9% 32,9% 150 000 0 0 0 150 000 1 250 000 0 0 0 1 250 000
ivnivnivnivn 2 900 000 0 0 0 2 900 000 31,5% 34,0% 31,5% 163 000 0 0 0 163 000 2 737 000 0 0 0 2 737 000
ivlivlivlivl 1 420 000 185 000 250 000 0 1 855 000 30,6% 34,0% 26,8% 600 000 0 250 000 0 850 000 820 000 185 000 0 0 1 005 000
agvagvagvagv 410 000 30 000 0 0 440 000 29,0% 31,0% 29,1% 0 30 000 0 0 30 000 410 000 30 000 0 0 440 000
seqseqseqseq 2 900 000 50 000 190 000 0 3 140 000 28,3% 29,0% 30,0% 28,4% 1 100 000 50 000 190 000 0 1 340 000 1 800 000 0 0 0 1 800 000
oqtoqtoqtoqt 4 450 000 0 372 000 0 4 822 000 27,0% 28,2% 27,1% 200 000 0 372 000 0 572 000 4 250 000 0 0 0 4 250 000
noenoenoenoe 5 400 000 480 000 0 0 5 880 000 27,3% 31,3% 27,6% 1 500 000 380 000 0 0 1 880 000 3 900 000 100 000 0 0 4 000 000
dekdekdekdek 5 900 000 250 000 0 0 6 150 000 27,0% 29,0% 27,1% 1 510 000 250 000 0 0 1 760 000 4 390 000 0 0 0 4 390 000
2000200020002000 ianianianian 7 370 000 50 000 0 0 7 420 000 26,9% 29,0% 26,9% 900 000 0 0 0 900 000 6 470 000 50 000 0 0 6 520 000
TebTebTebTeb 9 400 000 900 000 100 000 0 10 400 000 22,9% 26,0% 26,0% 23,2% 1 950 000 100 000 100 000 0 2 150 000 7 450 000 800 000 0 0 8 250 000
marmarmarmar 7 090 000 4 500 000 0 0 11 590 000 18,2% 22,7% 19,9% 2 000 000 1 360 000 0 0 3 360 000 5 090 000 3 140 000 0 0 8 230 000
wyaro : sem -is gamoTvlebi saqarTvelos erovnuli bankis monacemebze dayrdnobiT
cxrili cxrili cxrili cxrili A4.5: laris nominaluri da realuri kursebis indeqsi4.5: laris nominaluri da realuri kursebis indeqsi4.5: laris nominaluri da realuri kursebis indeqsi4.5: laris nominaluri da realuri kursebis indeqsi
nominaluri kursi (1)nominaluri kursi (1)nominaluri kursi (1)nominaluri kursi (1) gacvliTi kursebis indeqsi gacvliTi kursebis indeqsi gacvliTi kursebis indeqsi gacvliTi kursebis indeqsi
lari/aSS dolarilari/aSS dolarilari/aSS dolarilari/aSS dolari rubli/larirubli/larirubli/larirubli/lari lari/aSS dolarilari/aSS dolarilari/aSS dolarilari/aSS dolari rubli/larirubli/larirubli/larirubli/lari
TbsbTbsbTbsbTbsb sabazrosabazrosabazrosabazro TbsbTbsbTbsbTbsb sabazrosabazrosabazrosabazro nominalurinominalurinominalurinominaluri realurirealurirealurirealuri nominalurinominalurinominalurinominaluri realurirealurirealurirealuri
1998199819981998 ianianianian 1,3150 1,3265 4 568 4 775 84,94 46,95 45,05 75,04TebTebTebTeb 1,3325 1,3330 4 539 4 655 85,36 47,04 46,21 78,67marmarmarmar 1,3350 1,3355 4 564 4 625 85,52 47,21 46,51 76,44aprapraprapr 1,3350 1,3350 4 593 4 615 85,49 47,05 46,61 76,35maimaimaimai 1,3470 1,3515 4 585 4 613 86,54 48,11 46,63 77,17ivnivnivnivn 1,3478 1,3465 4 621 4 715 86,22 48,47 45,62 76,26ivlivlivlivl 1,3485 1,3445 4 655 4 745 86,10 49,08 45,33 76,78agvagvagvagv 1,3510 1,3555 6 293 6 557 86,80 49,47 32,80 56,11seqseqseqseq 1,3670 1,3645 11 765 11 111 87,38 49,85 32,80 62,65oqtoqtoqtoqt 1,4080 1,4230 11 737 12 270 91,12 51,84 17,53 33,72noenoenoenoe 1,5350 1,5900 11 507 12 739 101,82 57,59 16,89 33,30dekdekdekdek 1,6000 1,7450 11 614 13 387 111,74 59,46 16,07 30,49
1999199919991999 ianianianian 2,1200 2,1400 10 764 10 989 137,04 72,18 19,57 37,48TebTebTebTeb 2,3500 2,3900 9 747 8 000 153,05 78,80 26,89 50,79marmarmarmar 2,2150 2,2250 11 161 10 929 142,48 72,94 19,68 37,11aprapraprapr 1,9400 1,9800 12 500 11 696 126,79 64,99 18,39 34,58maimaimaimai 1,9900 1,9855 12 422 12 121 127,14 65,67 17,75 33,48ivnivnivnivn 1,9400 1,9475 12 484 12 571 124,71 64,84 17,11 32,37ivlivlivlivl 1,8200 1,7850 13 316 13 605 114,30 60,21 15,81 37,38agvagvagvagv 1,8500 1,8600 13 928 13 559 119,11 62,90 15,86 37,95seqseqseqseq 1,8500 1,8550 13 624 13 559 118,79 62,74 15,86 38,33oqtoqtoqtoqt 1,8800 1,9650 13 928 13 423 125,83 66,43 16,02 39,16noenoenoenoe 2,0000 2,0225 13 477 13 245 129,51 67,65 16,24 39,72dekdekdekdek 1,9600 2,0000 14 245 13 889 128,07 66,51 15,49 38,13
2000200020002000 ianianianian 2,0500 2,0300 13 947 14 184 129,99 67,51 15,16 38,73
TebTebTebTeb 1,9500 1,9650 14 706 14 388 125,83 65,38 14,95 38,19
marmarmarmar 1,9300 1,9425 14 881 14 430 124,39 64,67 14,91 38,17
wyaroebi: nominaluri kursebi: saqarTvelos erovnuli banki
sfi: saqarTvelo - statistikis saxelmwifo departamenti; aSS - aSS-s mTavroba, Sromis departamenti, Sromis statistikis biuro;
ruseTi: "ruseTis ekonomikis mimarTulebebi"
cxrili cxrili cxrili cxrili A4.6:saqalaqo samomxmareblo fasebis indeqsi da inflacia.6:saqalaqo samomxmareblo fasebis indeqsi da inflacia.6:saqalaqo samomxmareblo fasebis indeqsi da inflacia.6:saqalaqo samomxmareblo fasebis indeqsi da inflacia
(1998 wlis dekemberi = 100)periodiperiodiperiodiperiodi fasebis fasebis fasebis fasebis
indeqsiindeqsiindeqsiindeqsi
inflacia inflacia inflacia inflacia
(%)(%)(%)(%)
wina wina wina wina
periodTan periodTan periodTan periodTan
SedarebiT SedarebiT SedarebiT SedarebiT
wina wlis wina wlis wina wlis wina wlis
igive igive igive igive
periodTan periodTan periodTan periodTan
SedarebiTSedarebiTSedarebiTSedarebiT
wliuriwliuriwliuriwliuri
1998 10,7
1999 10,9
TviuriTviuriTviuriTviuri
1999 ianianianian 102,60 2,60 13,24
TebTebTebTeb 107,77 5,04 17,18
marmarmarmar 109,80 1,88 19,02
aprapraprapr 111,23 1,30 19,42
maimaimaimai 109,42 -1,63 19,49
ivnivnivnivn 107,84 -1,44 19,95
ivlivlivlivl 105,54 -2,13 20,22
agvagvagvagv 105,53 -0,01 19,91
seqseqseqseq 106,54 0,96 20,77
oqtoqtoqtoqt 107,07 0,50 20,27
noenoenoenoe 109,64 2,40 21,57
dekdekdekdek 110,90 1,26 10,73
2000200020002000 ianianianian 111,30 0,40 0,40
TebTebTebTeb 109,30 -2,00 0,20
marmarmarmar 109,20 -0,10 0,10
wyaro : sem -is gamoTvlebi saselmwifo statistikisdepartamentis monacemebze dayrdnobiT
cxrili cxrili cxrili cxrili A7.1: ekonomikuri statusi, 1998 - 1999 ww.7.1: ekonomikuri statusi, 1998 - 1999 ww.7.1: ekonomikuri statusi, 1998 - 1999 ww.7.1: ekonomikuri statusi, 1998 - 1999 ww.
(aTasi kaci)
1998 w. 1998 w. 1998 w. 1998 w. I kv.I kv.I kv.I kv.
1998 w. 1998 w. 1998 w. 1998 w. II kv.II kv.II kv.II kv.
1998 w. 1998 w. 1998 w. 1998 w. III kv.III kv.III kv.III kv.
1998 w. 1998 w. 1998 w. 1998 w. IV kv.IV kv.IV kv.IV kv.
1999 w. 1999 w. 1999 w. 1999 w. I kv.I kv.I kv.I kv.
1999 w. 1999 w. 1999 w. 1999 w. II kv.II kv.II kv.II kv.
1999 w. 1999 w. 1999 w. 1999 w. III kv.III kv.III kv.III kv.
1999 w. 1999 w. 1999 w. 1999 w. IV kv.IV kv.IV kv.IV kv.
sul, 15 welze ufrosi asakis mosaxleobasul, 15 welze ufrosi asakis mosaxleobasul, 15 welze ufrosi asakis mosaxleobasul, 15 welze ufrosi asakis mosaxleoba 3, 0993, 0993, 0993, 099 3, 1363, 1363, 1363, 136 3, 1943, 1943, 1943, 194 3, 0083, 0083, 0083, 008 3, 0323, 0323, 0323, 032 3, 0493, 0493, 0493, 049 3, 0923, 0923, 0923, 092 3, 0183, 0183, 0183, 018
ekonomikurad aqtiuri mosaxleoba, sul (samuSao Zala ) (1 )ekonomikurad aqtiuri mosaxleoba, sul (samuSao Zala ) (1 )ekonomikurad aqtiuri mosaxleoba, sul (samuSao Zala ) (1 )ekonomikurad aqtiuri mosaxleoba, sul (samuSao Zala ) (1 ) 2 ,3322 ,3322 ,3322 ,332 2, 4622, 4622, 4622, 462 2,1462,1462,1462,146 1,9901,9901,9901,990 2, 0182, 0182, 0182, 018 2, 0522, 0522, 0522, 052 2, 0582, 0582, 0582, 058 1, 9171, 9171, 9171, 917
ekonomikurad aqtiuri mosaxleoba, sul (samuSao Zala ) (2 )ekonomikurad aqtiuri mosaxleoba, sul (samuSao Zala ) (2 )ekonomikurad aqtiuri mosaxleoba, sul (samuSao Zala ) (2 )ekonomikurad aqtiuri mosaxleoba, sul (samuSao Zala ) (2 ) 2 ,4572 ,4572 ,4572 ,457 2 ,5552 ,5552 ,5552 ,555 2,1952,1952,1952,195 2,0422,0422,0422,042 2, 0582, 0582, 0582, 058 2, 0932, 0932, 0932, 093 2, 1062, 1062, 1062, 106 1, 9751, 9751, 9751, 975
dasaqmebuli dasaqmebuli dasaqmebuli dasaqmebuli 2, 1012, 1012, 1012, 101 2 ,2832 ,2832 ,2832 ,283 1,8871,8871,8871,887 1,7411,7411,7411,741 1, 7251, 7251, 7251, 725 1, 7841, 7841, 7841, 784 1, 7921, 7921, 7921, 792 1, 6331, 6331, 6331, 633 daqiravebuli 714 737 786 741 737 743 741 710
TviT-dasaqmebuli 1, 387 1 ,546 1,092 990 973 1, 023 1, 030 905
umuSevari (1 ) umuSevari (1 ) umuSevari (1 ) umuSevari (1 ) 231231231231 179179179179 260260260260 249249249249 292292292292 268268268268 266266266266 284284284284
umuSevari (2 ) umuSevari (2 ) umuSevari (2 ) umuSevari (2 ) 356356356356 272272272272 309309309309 301301301301 333333333333 308308308308 314314314314 342342342342
umuSevrobis done (procenti ) (1 )umuSevrobis done (procenti ) (1 )umuSevrobis done (procenti ) (1 )umuSevrobis done (procenti ) (1 ) 9,99,99,99,9 7,37,37,37,3 12,112,112,112,1 12,512,512,512,5 14.514.514.514.5 13,013,013,013,0 12,912,912,912,9 14,814,814,814,8
umuSevrobis done (procenti ) (2 )umuSevrobis done (procenti ) (2 )umuSevrobis done (procenti ) (2 )umuSevrobis done (procenti ) (2 ) 14,514,514,514,5 10,610,610,610,6 14,114,114,114,1 14,714,714,714,7 16.216.216.216.2 14,714,714,714,7 14,914,914,914,9 17,317,317,317,3
samuSao Zalis monawileobis xarisxisamuSao Zalis monawileobis xarisxisamuSao Zalis monawileobis xarisxisamuSao Zalis monawileobis xarisxi 75,375,375,375,3 78,578,578,578,5 67,267,267,267,2 66,266,266,266,2 66,666,666,666,6 67,367,367,367,3 66,666,666,666,6 63,563,563,563,5
TviTdasaqmebulTa xvedriTi wili mTlian samuSao ZalaSi 59.5 62.8 50.9 49,7 48,2 49,8 50,1 47,2
TviTdasaqmebulTa xvedriTi wili mTlian dasaqmebaSi 66.0 67.7 57.8 56,9 56,4 57,3 57,5 55,4
wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti, samuSao Zalis gamokvleva
ekonomikuri glosariumiekonomikuri glosariumiekonomikuri glosariumiekonomikuri glosariumi
saqarTvelo ekonomiis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomiis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomiis mimarTulebebi _ 2000saqarTvelo ekonomiis mimarTulebebi _ 2000weli,1weli,1weli,1weli,1 115
absoluturi upiratesobaabsoluturi upiratesobaabsoluturi upiratesobaabsoluturi upiratesoba
(Absolute advantage) qveynis unari awarmoos ufro meti saqoneli vidre
sxva qveyana awarmoebs resursebis igive
moculobisas (ix. fardobiTi upiratesoba)
arasruli dasaqmebaarasruli dasaqmebaarasruli dasaqmebaarasruli dasaqmeba
(Under-employment) ekonomikuri situacia, rodesac muSaxelis
miwodeba aWarbebs masze moTxovnas
auTsaideri (bankis)auTsaideri (bankis)auTsaideri (bankis)auTsaideri (bankis)
(Outsider)
ara-insaideri
aqciaaqciaaqciaaqcia
(Share, Stock ) saxsrebis mopovebis mizniT saaqcio sazogadoebis
mier gamoSvebuli grZelvadiani fasiani qaRaldi.
aqciis myidveli gadaxdili fulis sanacvlod
xdeba kompaniis sruluflebiani TanamesakuTre,
anu monawileobs mis marTvasa da mogebaSi. (ix.
fasiani qaRaldebi, obligacia, saxazino
valdebuleba)
SeniSvna: zogierT qveyanaSi, magaliTad did britaneTSi,
sityva stock gansxvavdeba mniSvnelobiT sityva share-sagan, da aRniSnavs kompaniis an saxelmwifos mier gamoSvebul
grZelvadian sasesxo valdebulebas.
balansis aRricxvis furceli balansis aRricxvis furceli balansis aRricxvis furceli balansis aRricxvis furceli ----
balansibalansibalansibalansi
(Balance sheet)
dokumenti, romelic asaxavs firmis aqtivebisa da
valdebulebebis moculobas da struqturas.
biujeturi SezRudvabiujeturi SezRudvabiujeturi SezRudvabiujeturi SezRudva
(Budget constraint)
xarjebis SezRudva gamowveuli sxvadasxva
mizeziT, magaliTad, Semosavlebis simciriT.
gadasaxadebi gadasaxadebi gadasaxadebi gadasaxadebi
(Taxes) begara dawesebuli saxelmwifos mier kerZo
pirebis an sawarmoebis Semosavalze an mogebaze
(pirdapiri gadasaxadi), saqonlis gamoyenebze an
momsaxurebiT sargeblobaze (iribi gadasaxadi) da
qonebaze. saqarTveloSi arsebuli ZiriTadi
gadasaxadebia:
1. sawarmos mogebaze gadasaxadisawarmos mogebaze gadasaxadisawarmos mogebaze gadasaxadisawarmos mogebaze gadasaxadi (Profit tax); 2. kerZo pirebis Semosavalze gadasaxadikerZo pirebis Semosavalze gadasaxadikerZo pirebis Semosavalze gadasaxadikerZo pirebis Semosavalze gadasaxadi
(Personal income tax); 3. damatebul Rirebulebaze gadasaxadidamatebul Rirebulebaze gadasaxadidamatebul Rirebulebaze gadasaxadidamatebul Rirebulebaze gadasaxadi _ dRg
(Value Added Tax). misi bazaa iuridiuli Tu
fizikuri pirebis mier Seqmnili damatebuli
Rirebuleba _ sxvaoba saqonlis an
momsaxurebis sarealizacio fassa da mis
warmoebasa da mowodebasTan dakavSirebuli
ekonomikuri glosariumiekonomikuri glosariumiekonomikuri glosariumiekonomikuri glosariumi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 116
materialur xarjebisa;
4. sabaJo gadasaxadisabaJo gadasaxadisabaJo gadasaxadisabaJo gadasaxadi (Customs duties) _ saxelmwifo
biujetSi savaldebulo Senatani saqarTvelos
sabaJo sazRvarze saqonlis
gadaadgilebisaTvis;
5. aqciziaqciziaqciziaqcizi (Excise) _ garkveuli saxis saqonlis
moxmarebaze iribi gadasaxadi, romelic
CarTulia am saqonlis fasSi;
6. gadasaxadebi xelfasebis fondidangadasaxadebi xelfasebis fondidangadasaxadebi xelfasebis fondidangadasaxadebi xelfasebis fondidan (Payroll taxes) _ specialuri saxelmwifo fondebis
(jandacvis, socuzrunvelyofis da a.S.)
mosakrebeli, romlis gadaxda damqiraveblisa
da muSakis mier xdeba sawarmos xelfasebis
fondidan, fiqsirebuli ganakveTiT.
(ix. sagadasaxado baza)
gamoSveba, warmoebis moculogamoSveba, warmoebis moculogamoSveba, warmoebis moculogamoSveba, warmoebis moculobabababa (Output)
saqoneli da momsaxureba warmoebuli garkveuli
periodis ganmavlobaSi.
depozitidepozitidepozitidepoziti
(Deposit)
kerZo piris an sawarmos angariSi komerciul
bankSi, romelzedac momxmarebels SeuZlia fulis
an Cekebis ganTavseba da maTi gamotana bankis
winaswar gafrTxilebis pirobiT.
deflatori (deflatori (deflatori (deflatori (mSpmSpmSpmSp----isisisis deflatorideflatorideflatorideflatori))))
(Deflator - GDP deflator)
fasebis indeqsi, romelic warmoadgens garkveul
wels gamoSvebuli saqonlis Rirebulebis
fardobas sabaziso wlis fasebSi gamosaxul
RirebulebasTan. mSp-is deflatori gansazRvravs
damokidebulebas nominalur da realur
(sabaziso wlis) mSp-s Soris.
deflaciadeflaciadeflaciadeflacia
(Deflation) fasebis saerTo donis daweva. (ix. inflacia)
ekonomikuri zrdaekonomikuri zrdaekonomikuri zrdaekonomikuri zrda
(Economic growth) realuri gamoSvebis zrda.
erovnuli angariSebierovnuli angariSebierovnuli angariSebierovnuli angariSebi
(National accounts) drois garkveul periodSi (rogorc wesi, erTi
wlis ganmavlobaSi), erovnuli ekonomikis
amsaxveli statistikuri monacemebis erToblioba.
kerZod, erovnuli angariSebi asaxaven qveyanaSi
warmoebuli saqonlisa da momsaxurebis mTlian
moculobas da qveynis ekonomikuri aqtiurobis
indikators warmoadgenen.
valdebuleba (pasivi )valdebuleba (pasivi )valdebuleba (pasivi )valdebuleba (pasivi ) vali; pirovnebis an sawarmos gankargvaSi
ekonomikuri glosariumiekonomikuri glosariumiekonomikuri glosariumiekonomikuri glosariumi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 117
(Liability)
arsebuli saxsrebi da qoneba, romelzedac sxva
mxares garkveuli pretenzia SeiZleba gaaCndes.
qveynis valutis sxva qveynis valutaSi gamosaxuli
fasi, romelic dadgenilia am valutebis realuri
msyidvelobiTi unaris gaTvaliswinebiT.
valutis gamyareba (kursis zrda )valutis gamyareba (kursis zrda )valutis gamyareba (kursis zrda )valutis gamyareba (kursis zrda )
(Appreciation)
savaluto bazarze valutis fasis zrda. (ix.
valutis dacema)
valutis dacema (kursis dacema ) valutis dacema (kursis dacema ) valutis dacema (kursis dacema ) valutis dacema (kursis dacema )
(Depreciation) savaluto bazarze valutis gaiafeba sxva
valutebTan SedarebiT.
SeniSvna: ekonomikur literaturaSi sityvas “Depreciation’ SeiZleba hqondes sxva mniSvnelobac _ cveTa, cveTis
sabuRaltro asaxva, amortizacia.
investicia (kapitaldabandeba )investicia (kapitaldabandeba )investicia (kapitaldabandeba )investicia (kapitaldabandeba )
(Investment)
1. fizikuri qonebis, magaliTad qarxnis, manqana-
danadgarebis, SesaZenad gaweuli xarji. (realuri
investicia)
2. fasiani qaRaldebis, magaliTad aqciebis,
SesaZenad gaweuli xarji. (finansuri investicia)
SeniSvna: realuri investicia qmnis axal aqtivebs, e. i. zrdis
qveynis sawarmoo potencials; maSin rodesac finansuri
investicia, ubralod, aqtivebis flobis uflebis gadacemaa.
insaideri (bankis )insaideri (bankis )insaideri (bankis )insaideri (bankis )
(Insider)
bankis administraciuli muSaki an aqcioneri, misi
ojaxis wevri an masTan saqmiani interesebiT
dakavSirebuli piri. (sapir. - auTsaideri)
inteinteinteinteleqtualuri kapitalileqtualuri kapitalileqtualuri kapitalileqtualuri kapitali
(Human capital)
saerTo codna romelic gamoiyeneba warmoebaSi.
investiciebs inteleqtualuri kapitalis gazrda-
Si, anu sxvadasxva saxis gamokvlevebSi, Sedegad
sdevs axali, teqnikurad gaumjobesebuli
produqciis warmoeba da ekonomikis efeqturobis
zrda.
intervenciaintervenciaintervenciaintervencia
(Intervention) ama Tu im ekonomikuri subieqtis erTjeradi
intensiuri zemoqmedeba bazarze. magaliTad
erovnuli bankis mier ucxouri valutis gayidvis
mkveTri gazrda.
inflaciainflaciainflaciainflacia
(Inflation) fasebis saerTo donis aweva. (ix. deflacia)
kalaTakalaTakalaTakalaTa
(Basket) ama Tu im sidideTa kompleqti, nakrebi, mag.:
1. samomxmareblo kalaTasamomxmareblo kalaTasamomxmareblo kalaTasamomxmareblo kalaTa _ pirobiTi momxmareb-
ekonomikuri glosariumiekonomikuri glosariumiekonomikuri glosariumiekonomikuri glosariumi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 118
lis mier moxmarebuli saqonlisa da misTvis
gaweuli momsaxurebis erToblioba;
2. savaluto kalaTasavaluto kalaTasavaluto kalaTasavaluto kalaTa _ sxvadasxva qveynis valutis
ama Tu im wesiT Seqmnili nakrebi (ECU _ ekiu,
evropuli savaluto erTeuli; SDR _ sesxebis
specialuri ufleba; PPS _ msyidvelobiTi
unaris standarti).
kapitaldabandebakapitaldabandebakapitaldabandebakapitaldabandeba
(Investment)
ix. investicia.
kapitalikapitalikapitalikapitali
(Capital)
warmoebis materialuri (fabrikebi, ofisebi,
manqana-danadgarebi) da aramaterialuri (“nou-hau”)
saSualebebis erToblioba.
kapitalis dena kapitalis dena kapitalis dena kapitalis dena
(Capital flight)
fondebis moZraoba adgilobriv ekonomikasa da
gare samyaros Soris, dakavSirebuli fasiani
qaRaldebis an fizikuri aqtivebis yidva-
gayidvasTan da saerTaSoriso sesxebTan.
kapitaluri angariSikapitaluri angariSikapitaluri angariSikapitaluri angariSi (Capital account)
1. sagadamxdelo balansis nawili, romelic aR-
wers grZelvadiani aqtivebis yidva-gayidvasTan da
kerZo seqtoris sesxebTan dakavSirebul saxsrebis
moZraobas (ix. mimdinare angariSi)
2. erovnuli angariSebis nawili, romelic
moicavs mTavrobis mier saxelmwifo infrastruq-
turis sferoSi (gzebi, skolebi, saavadmyofoebi)
gaweul xarjebs da kerZo seqtoris realur
investiciebs.
likviduri aqtivebi (bankis )likviduri aqtivebi (bankis )likviduri aqtivebi (bankis )likviduri aqtivebi (bankis )
(Liquid assets)
fuladi aqtivebi romlebic advilad SeiZleba
iqnas gamoyenebuli angariSsworebisTvis: oqro,
bankis fuladi saxsrebi salaroSi (larebi da
ucxouri valuta), sakorespondento angariSebi
erovnul da ucxour valutaSi (maT Soris
sazRvargareTac), savaldebulo rezervebis
angariSze arsebuli saxsrebi (Tu isini sakredito
auqcionze nayidi kreditis uzrunvelyofas ar
waroadgenen).
lorencis mrudilorencis mrudilorencis mrudilorencis mrudi
(Lorenz curve)
raime sididis, magaliTad Semosavlebis,
ganawilebis amsaxveli mrudi.
diagonalsa da lorencis mruds Soris moqceuli
farTobis Sefardebas diagonalis qvemoT moqceul
farTobTan ewodeba jinis (Gini) koeficienti. igi warmoadgens ganawilebis araTanabrobis sazoms da
icvleba nolidan (Tanabari ganawileba) erTamde
(absoluturad araTanabari ganawileba).
ekonomikuri glosariumiekonomikuri glosariumiekonomikuri glosariumiekonomikuri glosariumi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 119
M0
sxvanairad _ “viwro fuli”. monetarul TeoriaSi
fuladi maragis erT-erTi sazomi (fuladi
agregati), romelic moicavs fuladi aqtivebis
yvelaze likvidur nawils _ bankebis gareT
arsebul naRd fuls. (ar moicavs im naRd fuls,
romelic rezervebis saxiT komerciuli bankebis
sacavebSi inaxeba).
M2
sxvanairad _ “farTo fuli”, moicavs M0-sa da ko-merciul bankebSi arsebul arasabanko da
arasaxelmwifo depozitebs adgilobriv valutaSi.
ganisazRvreba rogorc fuli, romelic, garkveuli
periodis amowurvis Semdeg, SeiZleba gamoyenebul
iqnas angariSsworebisTvis.
M3
aseve, xSirad moixsenieba rogorc “farTo fuli”;
moicavs M2-sa da mosaxleobis ucxour valutaSi
denominirebul anabrebs komerciul bankebSi.
makroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomika
(Macroeconomics)
ekonomikuri mecnierebis nawili, romelic
swavlobs ekonomikas rogorc erT mTlians da
cdilobs daadginos fundamenturi ekonomikuri
cnebebis _ warmoebisa da dasaqmebis donis,
fasebis saerTo donis ganmsazRvreli ZiriTadi
faqtorebi.
materialuri aqtivebi (bankis )materialuri aqtivebi (bankis )materialuri aqtivebi (bankis )materialuri aqtivebi (bankis )
(Fixed assets)
Senoba-nagebobani, sameurneo inventari da maTze
gaweuli kapitaluri danaxarjebi
meoradi kapitali (bankis )meoradi kapitali (bankis )meoradi kapitali (bankis )meoradi kapitali (bankis )
(Secondary capital)
materialuri aqtivebis gadafasebis nawili,
miznobrivi fondebi, saimedo sesxebis SesaZlo
danakargebis gaTvaliswinebiT Seqmnili rezervebi.
(ix. pirveladi kapitali)
mikroekonomikamikroekonomikamikroekonomikamikroekonomika
(Microeconomics)
ekonomikuri mecnierebis nawili, romelic
swavlobs momxmareblebisa da firmebis qmedebas;
aanalizebs sawarmoo faqtorebis, saqonlisa da
momsaxurebis sabazro fasebsa da moculobas.
agreTve, ganixilavs SezRuduli ekonomikuri
resursebis ganawilebis efeqturobas.
mimdinare angariSimimdinare angariSimimdinare angariSimimdinare angariSi
(Current account)
1. drois garkveul monakveTSi (rogorc wesi,
erTi wlis ganmavlobaSi) qveynis danarCen
msofliosTan sasaqonlo (xiluli) da
samomsaxureo (uxilavi) vaWrobis amsaxveli
angariSi. (ix. sagadamxdelo balansi; savaWro
balansi)
2. bankSi fizikuri piris Tu kompaniis
ekonomikuri glosariumiekonomikuri glosariumiekonomikuri glosariumiekonomikuri glosariumi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 120
moTxovnamde angariSi.
mimdinare aqtivebi (bankis )mimdinare aqtivebi (bankis )mimdinare aqtivebi (bankis )mimdinare aqtivebi (bankis )
(Current assets)
likviduri aqtivebi da bankis mier dafarvis erT
Tvemde vadiT gacemuli sesxebi. agreTve bankis
sxva moTxovnebi dafarvis erT Tvemde vadiT.
moTxovnebimoTxovnebimoTxovnebimoTxovnebi
(Claims) finansuri aqtivebi, saxeldobr gacemuli
kreditebi, saxazino da komerciuli Tamasuqebi.
monetaruli politikamonetaruli politikamonetaruli politikamonetaruli politika
(Monetary policy)
ix. fuladi politika.
mwarmoebelTa fasebis indeqsi _ mwarmoebelTa fasebis indeqsi _ mwarmoebelTa fasebis indeqsi _ mwarmoebelTa fasebis indeqsi _
mfimfimfimfi
(Producer price index - PPI)
indeqsi romelic asaxavs adgilobrivi mwarmoe-
blebis mier sakuTar produqciaze dadebuli
fasebis donis saSualo cvlilebas. (ix.
samomxmareblo fasebis indeqsi)
mepmepmepmep ---- mTlianimTlianimTlianimTliani erovnulierovnulierovnulierovnuli produqtiproduqtiproduqtiproduqti
(GNP)
drois garkveul monakveTSi (rogorc wesi, erTi
wlis ganmavlobaSi) qveynis mSp-sa da
sazRvargareTidan miRebuli wminda Semosavlis
jami.
mSpmSpmSpmSp ---- mTl mTl mTl mTliani Sida produqtiiani Sida produqtiiani Sida produqtiiani Sida produqti
(GDP)
drois garkveul monakveTSi, (rogorc wesi, erTi
wlis ganmavlobaSi) adgilobrivad warmoebuli
saqonlisa da gaweuli momsaxurebis jamuri
fuladi Rirebuleba. (ix. erovnuli angariSebi)
nominalurinominalurinominalurinominaluri
(Nominal) gazomili mimdinare fasebSi, inflaciis gauTva-
liswineblad. (ix. realuri)
obligaciaobligaciaobligaciaobligacia
(Bond) rogorc wesi, mTavrobis an komerciuli organiza-
ciis mier, sesxis aRebis mizniT gamoSvebuli,
myari saprocento ganakveTis mqone, grZelvadiani
fasiani qaRaldi. (ix. aqcia, saxazino Tamasuqi).
pirvelapirvelapirvelapirveladi kapitali (bankis )di kapitali (bankis )di kapitali (bankis )di kapitali (bankis )
(Primary capital)
aqciebis realizaciidan miRebuli kapitali, kapi-
taluri rezervebi (ganawilebuli mogebis
nawili, romelic gankuTvnilia gauTvaliswinebe-
li zaralis dasafaravad), gaunawilebeli mogeba.
(ix. meoradi kapitali)
realurirealurirealurirealuri
(Real)
gazomili namdvil (sabaziso wlis fasebTan
Sesadar) fasebSi, inflaciis gaTvaliswinebiT.
sagadasaxdelo balansisagadasaxdelo balansisagadasaxdelo balansisagadasaxdelo balansi
(Balance of payments)
drois garkveul monakveTSi, (rogorc wesi, erTi
wlis ganmavlobaSi) qveynis danarCen msofliosTan
savaWro da safinanso urTierTobis amsaxveli
ekonomikuri glosariumiekonomikuri glosariumiekonomikuri glosariumiekonomikuri glosariumi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 121
angariSi. igi Sedgeba ori ZiriTadi nawilisagan:
mimdinare angariSi da kapitaluri angariSi.
sagadasaxado bazasagadasaxado bazasagadasaxado bazasagadasaxado baza
(Tax base) mTliani fuladi fondi romelic eqvemdebareba
gadasaxadebis gadaxdas. magaliTad, saSemosavlo
gadasaxadis baza aris am gadasaxads daqvemdeba-
rebuli mTliani Semosavlebi, xolo mogebis gada-
saxadis baza aris yvela im mogebis jami, romelic
am gadasaxads eqvemdebareba.
sagadasaxado fardobasagadasaxado fardobasagadasaxado fardobasagadasaxado fardoba
(Tax wedge) Tanafardoba damqiraveblis mier gaweuli mTliani
xarjebisa daqiravebulis mier miRebul wminda
xelfasis odenobasTan.
savaWro balansisavaWro balansisavaWro balansisavaWro balansi
(Balance of trade)
drois garkveul monakveTSi, (rogorc wesi, erTi
wlis ganmavlobaSi) danarCen msofliosTan qveynis
sasaqonlo (xiluli) vaWrobis amsaxveli angariSi.
(ix. sagadamxdelo balansi; mimdinare angariSi).
savaldebulo rezervebisavaldebulo rezervebisavaldebulo rezervebisavaldebulo rezervebi
(Reserve requirements)
komerciuli bankebis saerTo aqtivebSi, rezervebis
savaldebulo proporcia, romelsac centraluri
banki awesebs. es Tanxebi uzrunvelyofen
momxmareblebis yoveldRiuri moTxovnilebis
dakmayofilebas da zRudaven kreditebis gacemas.
saqarTveloSi komerciuli bankebis es rezervebi
inaxeba seb-Si.
sakorespondento angariSebisakorespondento angariSebisakorespondento angariSebisakorespondento angariSebi
(Correspondent accounts)
bankebis angariSebi sxva bankebSi, romlebic
gamoiyeneba klientTa saxeliT bankTaSoris
angariSsworebaSi. maTi moculoba damokidebulia
saangariSsworebo sistemis moqnilobaze da
bankebis survilze gascen sesxi.
samomxmareblo fasebis indeqsi _ samomxmareblo fasebis indeqsi _ samomxmareblo fasebis indeqsi _ samomxmareblo fasebis indeqsi _
sfisfisfisfi
(Consumer price index - CPI)
inflaciis sazomi indeqsi, romelic warmoadgens
samomxmareblo saqonlis da momsaxurebis fiqsi-
rebuli kalaTis nominaluri Rirebulebis
fardobas amave kalaTis sabaziso wlis fasebSi
gamosaxul RirebulebasTan.
samuSao ZalasamuSao ZalasamuSao ZalasamuSao Zala
(Labour)
rogorc fizikuri (magaliTaT, manqanis awyoba),
ise inteleqtualuri (magaliTad, maragis
aRricxvis sistemis Seqmna) Sromis SenaZeni
sawarmoo procesSi.
saprocento ganakveTisaprocento ganakveTisaprocento ganakveTisaprocento ganakveTi
(Interest rate)
msesxeblis mier kreditorisTvis ZiriTadi valis
garda gadasaxdeli Tanxa, gamoxatuli ZiriTadi
valis procentebSi; fuladi resursebis gadacemis
sabazro fasi.
ekonomikuri glosariumiekonomikuri glosariumiekonomikuri glosariumiekonomikuri glosariumi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 122
sarezervo fulisarezervo fulisarezervo fulisarezervo fuli
(Reserve money)
aseve moixsenieba rogorc fulis baza an “Zlieri
fuli”, Seicavs M0-sa da komerciul bankebSi
arsebul sxvadasxva rezervebs. sarezervo fulis
moculobas uSualod centraluri banki
akontrolebs.
saxazino Tamasuqi (valdebuleba )saxazino Tamasuqi (valdebuleba )saxazino Tamasuqi (valdebuleba )saxazino Tamasuqi (valdebuleba )
(Treasury bill)
finansTa saministros an centraluri bankis mier
gamoSvebuli, gansazRvruli saprocento
ganakveTis mqone, moklevadiani (erT welze
naklebi) fasiani qaRaldi, romelic warmoadgens
mTavrobis mier Tamasuqis mflobelisagan sesxis
aRebis damamtkicebel sabuTs. saxazino Tamasuqi
erT-erTi instrumentia, romlis meSveobiTac
centraluri banki akontrolebs mimoqcevaSi
arsebuli fulis moculobas. (ix. obligacia)
socialuri uzrunvelyofis socialuri uzrunvelyofis socialuri uzrunvelyofis socialuri uzrunvelyofis
sistemasistemasistemasistema
(Social Safety Net)
socialurad naklebad uzrunvelyofili
fenebisTvis _ mcireSemosavliani ojaxebisTvis,
umuSevrebisTvis, pensionerebisTvis, invalidebis-
Tvis, martoxela mSoblebisTvis da a.S. daxmarebis
aRmoCenis sistema.
savaluto rezervebisavaluto rezervebisavaluto rezervebisavaluto rezervebi
(Foreign currency (exchange) reserves)
ucxouri valutisa da oqros maragi, romelic
gamoiyeneba sagadamxdelo balansis deficitis
Sesavsebad.
sterilizaciasterilizaciasterilizaciasterilizacia
(Sterilisation) ama Tu im eknomikuri RonisZiebis Tanmdevi
arasasurveli efeqtis gabaTileba sxva
ekonomikuri RonisZiebiT. magaliTad, samTavrobo
dakreditebis gazrdis Sedegad fuladi maragis
zrdis Tavidan asacileblad, erovnuli banki
ucxouri valutis gayidviT amcirebs mimoqcevaSi
arsebuli adgilobrivi valutis moculobas.
uimedo sesxiuimedo sesxiuimedo sesxiuimedo sesxi
(Bad loan)
gasesxebuli Tanxa, romlis ukan dabruneba aRar
aris mosalodneli (magaliTad, mevale gakotrda).
aseTi sesxebi miekuTvneba xarjebs da Camoiwereba.
fardobiTi upiratesobafardobiTi upiratesobafardobiTi upiratesobafardobiTi upiratesoba
(Comparative advantage)
qveynis unari ufro naklebi danaxarjebiT
awarmoos garkveuli saqoneli vidre meore
qveyanam. (ix. absoluturi upiratesoba)
fasiani qaRaldebifasiani qaRaldebifasiani qaRaldebifasiani qaRaldebi
(Securities) kapitalis mozidvis finansuri instrumenti.
ZiriTadi fasiani qaRaldebia: aqcia, obligacia,
Tamasuqi, saxazino valdebuleba.
faqtoruli resursebi, warmoebis faqtoruli resursebi, warmoebis faqtoruli resursebi, warmoebis faqtoruli resursebi, warmoebis resursebi romlebic gamoiyeneba firmebis mier
ekonomikuri glosariumiekonomikuri glosariumiekonomikuri glosariumiekonomikuri glosariumi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 123
faqtorebifaqtorebifaqtorebifaqtorebi
(Factors of production)
saqonlis an momsaxurebis warmoebisas. gamoyofen
sawarmoo faqtorebis sam ZiriTad jgufs: miwa,
samuSao Zala da kapitali.
faqtoruli Rirebuleba faqtoruli Rirebuleba faqtoruli Rirebuleba faqtoruli Rirebuleba
(Factor cost)
saqonlis an momsaxurebis Rirebuleba daxar-
juli faqtoruli resursebis gamosaxulebaSi.
faqtoruli Semosavali faqtoruli Semosavali faqtoruli Semosavali faqtoruli Semosavali an
erovnuli Semosavalierovnuli Semosavalierovnuli Semosavalierovnuli Semosavali
(Factor income or national income)
drois mocemul periodSi SinameurneobaTa saerTo
fuladi Semosavali miRebuli biznesisTvis
faqtoruli resursebis mowodebis sanacvlod.
fiskaluri politikafiskaluri politikafiskaluri politikafiskaluri politika
(Fiscal policy)
sagadasaxado-sabiujeto politika. sagadasaxado
sistemisa da saxelmwifo xarjebis struqturis
saTanado marTviT qveynis ekonomikur aqtiurobaze
zemoqmedebis meqanizmi.
fuladi bazafuladi bazafuladi bazafuladi baza
(Monetary base)
ix. sarezervo fuli
fuladi politikafuladi politikafuladi politikafuladi politika
(Monetary policy)
qveynis ekonomikur aqtiurobaze zemoqmedeba fu-
lis moculobis, dakreditebisa da saprocento
ganakveTebis struqturis saTanado marTviT.
fulis mimoqcevis siCqarefulis mimoqcevis siCqarefulis mimoqcevis siCqarefulis mimoqcevis siCqare
(Velocity of money circulation)
indeqsi, romelic gviCvenebs Tu, garkveuli
periodis ganmavlobaSi, saSualod ramdenjer
gamoiyeneba angariSsworebisTvis TiToeuli
fuladi erTeuli. gamoiTvleba formuliT:
V P YM= , sadac, V aris fulis mimoqcevis
siCqare; M _ fulis moculoba (M2 an M3); Y _ realuri mSp; P _ mSp-s deflatori.
fulis multiplikatorifulis multiplikatorifulis multiplikatorifulis multiplikatori
(Money multiplier)
sabanko sistemas, sadepozito angariSebze miRe-
buli Tanxebis gasesxebiT, axali depozitebis
Seqmnis (anu fulis gamravlebis) unari gaaCnia.
fulis multiplikatori aris am gamravlebis
koeficienti. sem-Si fulis multiplikatori
gamoiTvleba M2-is an M3-is sarezervo fulTan
SefardebiT. arsebobs misi gamoTvlis sxva gzebic.
(ix. sarezervo fuli; rezervebi; savaldebulo
rezervebi)
SinameurneobaSinameurneobaSinameurneobaSinameurneoba
(Household) erT saerTo sacxovrebel farTobze da erTi
saojaxo biujetiT mcxovreb adamianTa
erToblioba.
SeRavaTiani periodiSeRavaTiani periodiSeRavaTiani periodiSeRavaTiani periodi
(Grace period)
kreditis dabrunebis periodi, romlis
ganmavlobaSi mxolod saprocento ganakveTis
gadaxda xdeba.
ekonomikuri glosariumiekonomikuri glosariumiekonomikuri glosariumiekonomikuri glosariumi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2000 weli, #1 124
Crdilovani ekonomikaCrdilovani ekonomikaCrdilovani ekonomikaCrdilovani ekonomika
(Black, grey, underground, shadow economy)
faruli ekonomikuri garigebebis erToblioba,
romlis arsebobis safuZveli _ gadasaxadebisagan
Tavis aridebis an aralegaluri qmedebis damalvis
survilia.
ccccentraluri bankientraluri bankientraluri bankientraluri banki
(Central bank)
qveynis mTavari banki, romelic moqmedebs rogorc
mTavrobisa da sxva bankebis banki da pasuxismgebe-
lia qveyanaSi fuladi politikis ganxorciele-
baze. saqarTveloSi _ saqarTvelos erovnuli
banki (seb).
wminda adgilobrivi aqtivwminda adgilobrivi aqtivwminda adgilobrivi aqtivwminda adgilobrivi aqtivebi _ ebi _ ebi _ ebi _
waawaawaawaa
(Net domestic assets - NDA)
rogorc wesi, jami ama Tu im sakredito
dawesebulebis adgilobrivi sakuTrebisa da
ekonomikis adgilobrivi subieqtebis mimarT
moTxovnebisa da valdebulebebis sxvaobisa. sem-
Si, rogorc wesi saubaria saqarTvelos erovnuli
bankis waa-ze (ix. aqtivebi, wminda ucxouri
aqtivebi)
wminda ucxouri aqtivebi _ wminda ucxouri aqtivebi _ wminda ucxouri aqtivebi _ wminda ucxouri aqtivebi _ wuawuawuawua
(Net foreign assets - NFA)
rogorc wesi, jami ama Tu im sakredito
dawesebulebis ucxoeTSi mdebare sakuTrebisa da
sazRvargareT ganlagebuli ekonomikuri
subieqtebis mimarT moTxovnebis da
valdebulebebis sxvaobisa.
jinis koeficientijinis koeficientijinis koeficientijinis koeficienti
(Gini coefficient)
ix. lorencis mrudi.
hiperinflaciahiperinflaciahiperinflaciahiperinflacia
(Hyperinflation) Zalian maRali inflacia. xSirad ganisazrvreba
rogorc inflacia romlis Tviuri done, drois
xangrZlivi monakveTis (eqvsi Tve da meti)
ganmavlobaSi, 50 procents aRemateba.
abreviabreviabreviabreviaturebiaturebiaturebiaturebi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebsaqarTvelos ekonomikis mimarTulebsaqarTvelos ekonomikis mimarTulebsaqarTvelos ekonomikis mimarTulebebiebiebiebi –––– 2000 2000 2000 2000 N 1 131313138888
gaerogaerogaerogaero gaerTianebuli erebis organizacia
vsskvsskvsskvssk vaWrobis saerTaSoriso standartuli klasifikacia
dsTdsTdsTdsT damoukidebel saxelmwifoTa Tanamegobroba
dRgdRgdRgdRg damatebuli Rirebulebis gadasaxadi
epkcepkcepkcepkc ekonomikuri politikisa da kvlevis centri
TbsbTbsbTbsbTbsb Tbilisis bankTaSorisi savaluto birJa
kvt•sTkvt•sTkvt•sTkvt•sT kilovatsaaTi (mgvt•sT - megavatsaaTi, gvt•sT - gigavatsaaTi)
mepmepmepmep mTliani erovnuli produqti
mSpmSpmSpmSp mTliani Sida produqti
mfimfimfimfi mwarmoebelTa fasebis indeqsi
sgsufsgsufsgsufsgsuf saxelmwifo gaerTianebuli socialuri uzrunvelyofis fondi
sdsdsdsd saxelmwifo sagadasaxado departamenti
sebsebsebseb saqarTvelos erovnuli banki
semsemsemsem saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi
svsvsvsv saxazino valdebuleba (Tamasuqi)
ssdssdssdssd statistikis saxelmwifo departamenti
ssssssssssss saxelmwifo sagadasaxado samsaxuri
sssfsssfsssfsssf saqarTvelos socialuri sainvesticio fondi
ssfssfssfssf saerTaSoriso savaluto fondi
sfsfsfsf sarezervo fuli
sfisfisfisfi samomxmareblo fasebis indeqsi
sqmssqmssqmssqms saxelmwifo qonebis marTvis saministro
SsoSsoSsoSso Sromis saerTaSoriso organizacia
waawaawaawaa wminda adgilobrivi aqtivebi
wmpwmpwmpwmp wminda materialuri produqti
wsrwsrwsrwsr wminda saerTaSoriso rezervebi
wuawuawuawua wminda ucxouri aqtivebi
hahahaha heqtari
ACDI soflis meurneobis ganviTarebis saerTaSoriso TanamSromlobis
organizacia
ESAF struqturul gardaqmnaTa gafarToebuli dafinansebis meqanizmi
GATT generaluri SeTanxmeba vaWrobasa da tarifebze
IFAD soflis meurneobis ganviTarebis saerTaSoriso fondi
ISIC saerTaSoriso standartuli dargobrivi klasifikacia
OECD ekonomikuri TanamSromlobisa da ganviTarebis organizacia
OPEC navTobis eqsportiori qveynebis organizacia
abreviaturebiabreviaturebiabreviaturebiabreviaturebi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 1998 wlis pirveli kvartali
SAC msofli bankis struqturul gardaqmnaTa krediti
TRACECA satransporto koridori evropa-kavkasia-azia
USAID amerikis SeerTebuli Statebis saerTaSoriso ganviTarebis saagento
WTO msoflio savaWro organizacia