samecniero jurnali xii
TRANSCRIPT
ilias saxelmwifo universiteti
semiotikis kvleviTi centri
semiotika
samecniero Jurnali
XII
SEMIOTICS SCIENTIFIC JOURNAL
Tbilisi
Tbilisi 2012
2
UDC 81′22
mTavari redaqtori
cira barbaqaZe
redaqtorebi
Tamar berekaSvili
Tamar lomiZe
gia joxaZe
Editor-in-Chief Tsira Barbakadze
Editors Tamar Berekashvili Tamar Lomidze Gia Jokhadze
© ilias saxelmwifo universiteti, semiotikis kvleviTi centri
2012 ISSN 1512-2409
dagvikavSirdiT: E-mail: [email protected]
3
Sinaarsi
gza enasa da kulturaSi, gzis semiotika
elizbar elizbaraSvili (Telavi, iakob gogebaSvilis
saxelmwifo universiteti)
istoriis gzis dasasruli Jan bodriaris filosofiis
postmodernul „Sav xvrelSi“ ............................................... 8
cira barbaqaZe (Tbilisi, ilias saxelmwifo
universiteti)
koncepti ocneba _ gza da labirinTebi (semiotikuri
analizi) ...................................................................................... 15
n. TuSabramiSvili, n. baxtaZe, l. suxiSvili (Tbilisi,
ilias saxelmwifo universiteti)
zemo imereTi - gzebi, kldis Zeglebi da komunikaciis
sakiTxebi ..................................................................................... 27
rusudan mircxulava (Tbilisi, ilias saxelmwifo
universiteti)
gza, rogorc saxviTi art-Treningis ZiriTadi
simbolo.. ..................................................................................... 38
inga milorava (Tbilisi, Tsu, SoTa rusTavelis
qarTuli literaturis instituti)
`gzis~ sivrculi modeli modernistul teqstSi .......... 48
maia jaliaSvili(Tbilisi, Tsu, SoTa rusTavelis
qarTuli literaturis instituti)
`gzis~ mxatvruli modeli
(Tamaz bibiluris romani `Svidi xmisa da
torolasaTvis~) ........................................................................ 65
dali baxtaZe (Tbilisi, ilias saxelmwifo universiteti)
gza taZrisaken (ena da religia) ........................................... 73
4
salome omiaZe (Tbilisi, ivane javaxiSvilis
saxelmwifo universiteti)
`gza~, rogorc lingvosemiotikuri niSani ........................ 81
lali daTaSvili (Tbilisi, saqarTvelos pedagogTa
kvalifikaciis amaRlebis centraluri instituti)
gzis, svlisa da olamur sivrceSi gadaadgilebis
aspeqtebi Zvel qarTul literaturaSi ............................. 86
xaTuna maisaSvili (Tbilisi, ilias saxelmwifo
universiteti)
galis drama, anu maradiuli mZevlebi................................. 97
naira bepievi, nino popiaSvili (Tbilisi, ivane
javaxiSvilis saxelmwifo universiteti)
gzis recefciebi kavkasiur miTologiaSi .......................... 105
laSa CxartiSvili (Tbilisi, ilias saxelmwifo
universiteti, doqtoranti)
„liris“ geografia .................................................................... 115
zeinab kikviZe (quTaisi, akaki wereTlis saxelmwifo
universiteti)
semantema”gza”da misi paradigmebi.......................................122
mariam goduaZe (Tbilisi, ilias saxelmwifo
universiteti, doqtoranti)
koncept ”gzis” enobrivi aRqmis sakiTxisaTvis............... 130
rusudan zeqalaSvili (Tbilisi, ivane javaxiSvilis
saxelmwifo universiteti)
`gzis~ Semcveli Sesityvebebis semantika ........................... 149
5
sofiko kvantaliani (Tbilisi, saqarTvelos erovnuli
universiteti, (seu)
gza labirinTidn (x. l. borxesi `babilonis biblioTeka~,
u. eko `vardis saxeli~) ............................................................ 163
nato wuleiskiri (quTaisi, akaki wereTlis saxelmwifo
universiteti)
koncept “gzis” ZiriTadi leqsikografiuli da
semantikuri aspeqtebi ............................................................. 173
ada nemsaZe (Tbilisi, Tsu, SoTa rusTavelis qarTuli
literaturis instituti)
gzis sivrculi da warmosaxviTi ganzomilebani oTar
WilaZis romanebSi ..................................................................... 183
irine maniJaSvili (Tbilisi, davT aRmaSeneblis
universiteti(sdasu)
gzis semiotika qarTuli enis masalebis mixedviT ........... 189
semiotika da sxva
mirian ebanoiZe (quTaisi, akaki wereTlis saxelmwifo
universiteti)
taZris semiotika ....................................................................... 202
gia joxaZe (Tbilisi, ilias saxelmwifo
universiteti)
qarTvel berTa yoveldRiurobis ramdenime elementis
Taobaze (giorgi merCules ,,grigol xanZTelis cxovrebis“
mixedviT) .................................................................................... 207
6
goCa kuWuxiZe (Tbilisi, Tsu, SoTa rusTavelis qarTuli
literaturis instituti)
monazonTa gza ”wmida ioane zedaznelis cxovrebaSi”. . . 230
maka vasaZe (Tbilisi, SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos
universiteti, doqtoranti)
robert sturuas “saTeatro enis” zogierTi maxasiaTebeli
........................................................................................................ 240
Tamar lomiZe (Tbilisi, ilias saxelmwifo universiteti)
klasikuri epistemis cneba da qarTuli anbanTqebebi. . . .249
maka laSxia (Tbilisi, ilias saxelmwifo universiteti,
doqtoranti)
warmosaxvis cnobierebidan Tavisuflebis
cnobierebamde ........................................................................... 271
nino gogiaSvili (Telavi, iakob gogebaSvilis
saxelmwifo universiteti)
Rimilakis konteqsti qarTul eleqtronul sivrceSi
feisbukis mixedviT .................................................................. 280
SoTa barbaqaZe (quTaisi, akaki wereTlis saxelmwifo
universiteti, magistri)
„suerte de muerte - cxovrebis gza“ ............................. 286
7
Sorena barbaqaZe (quTaisi, akaki wereTlis saxelmwifo
universiteti)
gza siyvarulidan pasuxismgeblobamde (vergiliusis
poemis ,,eneida’’-s mixedviT) “ ............................................... 299
meri nebieriZe (Tbilisi, ivane javaxiSvilis saxelmwifo
universiteti, magistri)
gza, rogorc semiotikuri niSani d. kldiaSvilis
personaJTa metyvelეbaSi ....................................................... 313
malxaz mayaSvili (Tbilisi, ilias saxelmwifo
universiteti)
komunikacia mdedrebsa da mamrebs Soris .......................... 320
Tamar berekaSvili (Tbilisi, ilias saxelmwifo
universiteti)
identobis problema Tanamedrove samyaroSi ................... 326
elizbar elizbaraSvili
istoriis gzis dasasruli
Jan bodriaris filosofiis
postmodernul `Sav
xvrelSi~
postmoderni rom istoriis fi-
losofiaSi „Savi xvrelia“, es yvelaze
reliefurad Jan bodriaris filo-
sofiaSi mJRavndeba. bodriaris filo-
sofia „STanTqavs“ Tavis winamorbed is-
toriis filosofiis yvela paradigma-
tul models: spiraluri brunvisas, is-
toriis dasasrulisas Tu usasrulo,
sworxazobrivi ganviTarebisas. frangi
avtori TiTqos sakuTar TavSi erT-
droulad aerTianebso arnold toinbis,
frensis fukuiamas da ganmanaTlebel
iohan herders, magram sanam maT „STan-
Tqavdes“ da gaaqrobdes, maT defor-
mirebas axdens da saxes ucvlis maT.
Jan bodriarTan istoriis gzis
spirali istoriis turbulentur bzri-
alad modificirdeba, istoriis gzis
dasasruli – istoriis sivrcis retro-
speqtul gamrudebad an hiperrealur
samyaroSi istoriis gaqrobad, xolo
istoriis gzis dausrulebeli ganvi-
Tareba istoriuli farsebis dausru-
lebel procesad gardaiqmneba.
„Tanamedroveobis, teqnikuri
ganviTarebis da yvela, aqamde arsebuli
linearuli struqturis gazrdili
istoriis gzis dasasruli Jan bodriaris filosofiis...
9
siCqare qmnis turbulenturobas da saganTa wriul dabrunebas,
romelic imas cxadyofs, rom dRes aRaraferia Seuqcevadi”, –
wers Jan bodriari eseSi “aTaswleulebis CrdilSi, anu 2000
wlis SeCereba”. rodesac istoria gadadis “turbulentur
bzrialSi”, igi ganvlili epoqebis “Sesrutvis”, “Sewovis” gziT
warsulidan periodulad abrunebs yvelafers. “yvelaferi, razec
Cven vfiqrobdiT, rom ukve didi xnis mkvdaria, dasrulebulia,
damarxulia universaluri progresis auwereli simZimis qveS,
brundeba. es gvagonebs Jurassic Park – is bolo scenas,
rodesac klonirebuli dinozavrebi uecrad gamoCndebian
muzeumSi, sadac maTi gaqvavebuli winaprebia gamoufeniaT. isini
anadgureben yvelafers, sanam TviTon maT gaanadgurebdnen. es
ramdenadme emsgavseba adamianis dRevandel situacias. Cvenc
CavebiT Cvens oreulebTan da Cvens gaqvavebul formebTan
brZolaSi” (gv. 4), – agrZelebs bodriari. igive azri aqvs
gamoxatuli frang avtors fragmentSi, sadac istoriis
“turbulenturi Zravis bzrialis” wva-afeTqebaze gvesaubreba:
,,axali perspeqtivebisaken moZraobis magier, istoria
dayovnebebiT feTqdeba, da es afeTqebebi sxva ara aris ra, Tu
ara movlenaTa aRdgena, romelzec Cven, rogorc odiTganve
momxdarze, ise vfiqrobdiT” ( gv. 3). es aris istoria, sadac
“eqstremaluri movlenebis daCqareba, recirkulaciis
(gadamuSavebis) dausrulebel samuSaosTan erTad, qmnis
ganmeorebad situaciebs, romelTa axsna istoriuli mizezebiT
(raison historique) ukve SeuZlebelia. ganmeorebadi situaciebi,
rogorebicaa omebi, eTnikuri konfliqtebi, nacionalisturi da
religiuri ajanyebebi, mudmivad Cndebian. Cven SegviZlia, maT
moCvenebiTi movlenebi vuwodoT (ghost-events). vfiqrobdiT, rom
SegveZlo warsul movlenebTan Sedarebisas gagvego isini, magram
isini ukve imaves aRar niSnaven” (gv. 6).
frangi avtori wignSi “borotebis gamWvirvaloba” 1990
wels werda: “amave dros, Tanamedrove fizikis mier
turbulenturobis, qaosis da katastrofis movlenebze
Catarebuli analizis Sedegad, CvenTvis cnobilia, rom nebismieri
nakadi, nebismieri linealuri procesi, rodesac mas aaCqareben,
Rebulobs ucnaurad – katastrofulad mruddeba”
(“Прозрачность зла” Москва. довросовет. 2000 gv. 149). istoriis dasasrulis paradigmaze ki Jan bodriari azrTa
mTel paradoqsul nazavs ,,gvasxurebs“: “paradoqsia, magram istoria
elizbar elizbaraSvili
10
arasdros dasrulebula, radgan mis mier dasmuli problemebi
sabolood arasdros gadamwydara. ufro istoriis dasasruls
icileben Tavidan, roca arc erT problemas ar wyveten” (,,qalaqi
da siZulvili”, Jurn. arili. 2001. 20 seqtemberi).
diax, imis magivrad, rom hegelTan, marqsTan an
fukuiamasTan marTlac gadamwydariyo (rogorc isini
gvaimedebdnen) sakacobrio istoriis problemebi, hantingtonis
TqmiT, yvela problema darCa, boroteba agrZelebs arsebobas da
amitom _ istoriac grZeldeba. iq, sadac Tavdapirveli sikeTea
gabatonebuli, sadac Tavdapirveli socialuri harmoniaa,
istoria ar iwyeba. “istoriis dasasrulis” xedvaSi istoria
aris realur borotebasTan brZolis gaxangrZlivebuli procesi,
am borotebis saboloo damarcxeba-amoZirkvisaken mimarTuli. da
radganac borotebis saboloo damarcxeba sanatreli gagvixda,
sanatreli gvaqvs istoriis dasasrulic. Jan bodriari ambobs:
“Cven davkargeT istoriis dasasruli istoriasTan erTad, roca
am aTaswleulis bolos Seiqmna istoriuli sivrcis
retrospeqtuli gamrudeba”. Jan bodriari statiaSi
“aTaswleulebis CrdilSi, anu 2000 wlis SeCereba” wers:
“istoriuli sivrcis retrospeqtuli gamrudeba SesaZloa
aTaswleulis dasasrulis didi aRmoCena iyos. igi Seesabameba
mrud figuras, romelic yovel winamaval stadiaze gavliT isev
ukan brundeba (gv. 3). frangi postmodernisti ganagrZobs:
“sinamdvileSi Cvens energias vxarjavT samyaros usasrulo
ngrevaSi, istoriis ganadgurebaSi, romelsac aRar ZaluZs Tavisi
dasasrulis warmoqmna... kidev erTxel vityvi, rom aRar gagvaCnia
“istoriis dasasruli”, aramed mxolod uunaroba, daamTavro
istoria. Cven davkargeT istoria, mis dasasrulTan erTad.
miaRwio bolos – es yvelaze sasurvelia, rac ki SeiZleba
moxdes. dasasruls da mxolod dasasruls aqvs unari gviTxras,
Tu ra moxda sinamdvileSi” (gv. 5).
wignSi “borotebis gamWvirvaloba” Jan bodriari aRwers
istoriis “retrospeqtuli gamrudebis” arss, romelic
dasasrulis miuRwevlobasa da istoriis Tanmimdevrul “waSlaSi”
mdgomareobs: “unda dagvesva kiTxva im Semobrunebaze, romelsac
Tanamedrove movlenebSi axorcielebs ara marto sakuTari
dasasrulisaken moZravi _ misi linearuli fatalobis nawili
romaa _ aramed sakuTari arsis gadatrialebisa da sistematuri
waSlisaken mimavali istoria. axla mivdivarT iqiT, rom
istoriis gzis dasasruli Jan bodriaris filosofiis...
11
waiSalos mTeli XX saukune, erTi meoris miyolebiT waiSalos
civi omis yvela simptomi, SesaZloa, yvelaferi, rac meore
msoflio oms da saukunis politikur da ideologiur
revuluciebs gvaxsenebs. germaniis gaerTianeba da bevri sxva
movlena gardauvalia ara istoriis winsvlis, aramed mTeli XX
saukunis gadaweris mniSvnelobiT, romliTac dakavdeba bolo misi
aTwleuli. am mimarTulebiT svlisas, SesaZlebelia, male saRvTo
romanul-germanul imperias davubrundeT. iqneb esaa am saukunis
dasasrulis gonebrivi ganaTeba, istoriis dasasrulis
winaaRmdegobrivi figuris namdvili azri!” (gv. 145). filosofosi
xazs usvams, rom “rogorc aRmosavleTis movlenebi metyvelebs
(aq sabWoTa blokis dangreva igulisxmeba, e.e.), es procesi
SeiZleba Zalze swrafi tempiT ganviTardes swored imitom, rom
saqme ara SeqmnasTan, aramed istoriis Zlier ngrevasTan gvaqvs,
romelic TiTqmis virusul, epidemiur formas Rebulobs.
sabolood, SesaZloa, 2000 weli saerTod ar dadges imitom, rom
istoriis gamrudeba sawinaaRmdego mimarTulebiT ise aSkaraa,
SeuZlebeli iqneba drois horizontis gadalaxva” (gv. 140).
ai, rogor dasruldeba sabolood istoriis gza
“istoriis dasasrulis” bodriariseul versiaSi – istoria
Tavisi saboloo daniSnulebisaken usasrulod ivlis, magram
verasodes miaRwevs mas. sabolood ki, misgan sawinaaRmdego
mimarTulebiT daSorebul asimptomatur traeqtoriad iqceva –
istoriis dausruleblobasa da ukusvlas SegviZlia istoriis
paradoqsuli dasasruli vuwodoT.
istoriis dasasrulis paradigmaze Jan bodriars ufro
radikaluri koncefciac aqvs. imave wignSi filosofosi gveubneba:
,,dRes Cven aRar varsebobT politikurad an istoriulad”
(gv.133). 1981 wels wignSi – “simulakrebi da simulaciebi”
frangi postmodernisti wers, rom Cveni drois umTavresi movlena
realobis agonia da simulaciis eris dasawyisia
(J.Boudrillard. Simulacres et Simulation. paris).
istoria “realuri” iyo, magram dRes ukve hiperrealuri gaxda.
es aris istoriidan gasvlis, misi dasasrulis simulaciuri
modeli, rodesac istoriis referenti daikarga da igi miTad
iqca. “aTaswleulebis CrdilSi, anu 2000 wlis SeCereba”- Si
vkiTxulobT: ,,Tanamedrove epoqa “postTanamedrovea” im azriT,
rom misi mdgomareoba movlenaTa simulaciisa da moCvenebiTobis
mdgomareobaa, romlisTvisac erTaderTi scena masobrivi
elizbar elizbaraSvili
12
informaciis saSualebebia, istoriisa, romelsac aRar ZaluZs
ganaxleba – ararealuri istoriisa” (gv. 6). “istoria daikarga
informaciis grigalisebr xveulSi” (gv .7). “masobrivi
informaciis saSualebebis mier warmoebuli movlenebi ukve aRar
floben raime istoriul mniSvnelobas. maT aRara aqvT
politikuri axsnis forma…_ movlenebi xdebian virtualurni.
sayovelTao virtualoba anadgurebs imas, rasac Cven SegviZlia
vuwodoT – Tuki amas kidev aqvs raime mniSvneloba _ istoriis
realuri moZraoba. am wertilidan Cven vvardebiT
transpolitikur, anda transistoriul sferoSi. am sferoSi
movlenebi ukve aRar mimdinareoben realur sinamdvileSi
sakuTari warmomavlobisa da “realur droSi” gaSlis gamo.
isini SeiZleba iyvnen mxolod transpolitikurad Sepyrobilni.
isini, rogorc transpolitikuri movlenebi, Cakargulni arian
informaciis vakuumSi. informaciuli sfero _ es aris sivrce,
sadac movlenebi bolos da bolos Tavisufldebian sakuTari
arsebisagan, aRdgenilia xelovnuri seriozuloba da movlenebi
brundebian orbitaze, sadac isini realur droSi SemCnevadni
xdebian. an, sxvagvarad rom vTqvaT, istoriuli vitalobis
dakargvis Semdgom, movlenebi, SesaZloa, masobrivi informaciis
saSualebebis transpolitikur doneze iqnen retranslirebulni.
xdeba igive, rasac adgili aqvs kinofilmis Seqmnisas. Tu
istoria kinofilmia (radac igi namdvilad gadaiqceva Tavis
uSualo retro-proeqciisas), “simarTle” masobrivi informaciis
saSualebebSia – es sxva araferia, Tu ara - Semdgomi sinqroni,
dublaJi, subtitrebi” (gv. 6-7).
maS ase, dagvrCa kidev erTi sakiTxi – istoriis gzis
dausrulebeli progresis paradigmis modificireba-gadagvareba
istoriuli farsebis dausrulebel procesad, romelic
veRarasodes daubrundeba realur istorias: “cifruli,
kibernetikuli da virtualuri teqnologiebis CareviT, Cven ukve
realobis miRma varT, xolo sagnebi _ sakuTari dasrulebis
miRma. maT aRar SeuZliaT dasruleba da usasrulobis
(usasrulo istoriis, usasrulo politikis, usasrulo
ekonomikuri krizisis) ufskrulSi cvivian” (“aTaswleulebis
CrdilSi, anu 2000 wlis SeCereba”, gv. 5). aq frangi avtori k.
marqsis filosofias iSveliebs da gveubneba: “istoria iyenebs
ganmeorebis teqnikas imisaTvis, rom win wavides, maSin, rodesac
faqtobrivad, ukan brundeba. istoria gameorebiT farsad
istoriis gzis dasasruli Jan bodriaris filosofiis...
13
gadaiqceva. da Cven SegveZlo dagvematebina: farsi ganmeorebiT
gadaiqceva istoriad” (gv. 6). bodriari askvnis: “Cveni naxtomi
virtualur samyaroSi arRvevs im yvelanair materialur
pirobas, romlebzec saubrobda marqsi, da SeuZlebels xdis
dRevandeli istoriuli situaciis raimenair dialeqtikur
axsnas” (gv.7). rogorc vTqviT, istoriis turbulenturi
bzriali ”Seiwovs”, mudam ukan abrunebs yovelgvar warsuls da
am kvlavdabrunebis procesiT iqmneba istoria, rogorc farsTa
dausrulebeli Tanmimdevroba.
axla aRvweroT mTliani procesi: istoriis filosofiis
“Savi xvreli” moicavs, deformirebas axdens,
urTierTgadanaskvavs da bolos STanTqavs misi winare epoqis
yvela paradigmatul models. ai, rogor xdeba es: istoriis
filosofiis samive paradigmatuli modeli _ istoriis
spiraluri brunvis, istoriis dasasrulis da istoriis
dausrulebeli progresisa _ vardeba Jan bodriaris
mravalSriani, paradoqsuli azrovnebis velSi da erTmaneTis
gverdigverd ganicdis modificirebas: spiraluri brunva _
istoriis turbulentur bzrialad, dausrulebeli progresi _
istoriis farsebis procesad, xolo istoriis dasasruli
istoriuli sivrcis retrospeqtul gamrudebad an hiperrealur
samyaroSi istoriis gaqrobad modificirdeba. TiToeuli es
modeli, sxva danarCenebTan erTad, frangi postmodernistis
azrovnebaSi qmnis difuziur kvanZs, sadac yvela erTmaneTTan
aris SeerTebul-Serwymuli. aq ukavSirdeba erTmaneTs da
ixlarTeba rTul postmodernul kvanZSi vedur-herakliteseul-
toinbiseuli, avestur-bibliur-hegeliseuli da anaqsagora-
herderiseuli istoriuli modelebi.
istoriis turbulenturi bzriali Sewovis talRis
meSveobiT mudmivad abrunebs warsulis movlenebs da qmnis
farsebis dausrulebel process, rogorc istorias. es
aranamdvili istoria ki ukavSirdeba hiperrealur sferoSi
istoriis gaqrobas. Tavis mxriv, istoriuli sivrcis
retrospeqtuli gamrudeba, romelic veRar miiwevs momavlisaken
da mudmivad warsulis “gadaweriT” aris dakavebuli, ukavSirdeba
turbulentur bzrials, romelSic istoria mudmivad
warsulidan acocxlebs gardasul formebs. hiperrealobis
sivrce ki, romelic Tanamedrove informaciuli, kibernetikuli
da virtualuri teqnologiebis udidesma ganviTarebam moitana,
elizbar elizbaraSvili
14
Tavis mxriv SesaZlebels xdis informaciul media-sivrceSi
“cariel siCqareze” istoriis turbulentur bzrials.
Semdgom ra xdeba? Semdgom _ araferi _ simulaciis
ganzomileba STanTqavs yvelafers, rogorc es moxda platonisa
da nicSes SemTxvevaSi. bodriaric ar gamohyofs istoriis
wakiTxvis am romelime modelTagan privilegirebuls, ar Tvlis,
rom romelime maTgani sxvaze sicocxlisunariani, sxvaze ufro
WeSmariti unda iyos. yvelaferi iZireba da qreba simulaciis
ganzomilebaSi.* es aris “Savi xvreli” _ yvela modelis qroba
simulaciis sivrceSi. es istoriis gzis bodriariseuli
dasasrulia.
Jan bodriari xom postmodernizmSi simulaciis Teoriis
pirveli Teoretikosia! is, rac ver gamoTqva platonma, ver
Camoayaliba sruli saxiT nicSem, frangi avtoris SemoqmedebaSi
mas calke wigni aqvs daTmobili – “simulakrebi da
simulaciebi” (1981) _ da bunebrivia, bodriari yvelafers, maT
Soris - istoriasac, simulaciis prizmaSi aRiqvams.
*erTia, istoriulad, kacobriobis istoriis garkveul
etapze hiperrealuri xanis dadgoma da mTliani kulturis da
istoriis hiperrealurSi gaqroba anu simulaciur reJimSi
gadasvla, da meorea, roca istoria, rogorc aseTi,
simulaciurad ganixileba _ vedebidan daviwyebT, Tu platonidan,
Cven istorias vkiTxulobT, rogorc ararsebuls, romelic
iqmneba da arsebobs simulaciurad. es exeba istoriis gagebis
nebismier models. Jan bodriarTan simulaciis ganzomileba
STanTqavs da aqrobs mis filosofiaSi “Semosul” yvela
istoriul models, maT Soris (istoriis) “realobidan”
hiperrealurSi gadasvlis modelsac.
literatura
bodriari J., “qalaqi da siZulvili”, Jurn. ,,arili“, 2001. 20
seqtemberi
Бодрийяр Ж. “В Тени Тысячелетия, или Приостановка Года 2000” http://www.vusnet.ru/forum/
Бодрийяр Ж. “Прозрачность зла” Москва. довросовет. 2000 J.Boudrillard. Simulacres et Simulation. paris 1981
cira barbaqaZe
koncepti ocneba _ gzebi da
labirinTebi
semiotikuri analizi
ocneba - leqsikonebSi
cnobilia, rom konkretuli saxelis
warmoTqmisas adamianebs am sagnis
sruliad gansxvavebuli formebi
uCndebaT cnobierebaSi, abstraqtul
saxelebTan mimarTebiT ki suraTi
sruliad siurealisturia, miT ufro,
Tu es sityva, amave dros, koncepticaa.
aseT SemTxvevaSi, rTuldeba sityva-
konceptis erTi ZiriTadi mniSvnelobis
dadgena da mas imdeni mniSvneloba aqvs,
ramdeni adamianic warmoTqvams. konceptis
azris gasagebad saWiro xdeba am enaze
molaparakeTa koleqtiuri cnobierebis
analizi _ anu rogori da rogori
mniSvnelobiT iyeneben am sityvas,
rogori asociaciebia dakavSirebuli am
sityviT gamoxatul cnebasTan, rogori
iyo misi arqetipuli mniSvneloba,
rogor gamoixateba myar
sityvaTSexamebebsa da frazeologizmebSi,
agreTve _ literturasa da sasaubro
metyvelebaSi.
cira barbaqaZe
16
koncepti warmoadgens azris verbalur gamovlinebas, azri ki
iqmneba niSnebiT, Cven SegviZlia azrs CavwvdeT mxolod sityvebis
meSveobiT. koncepti miekuTvneba nacionalur enobriv cnobierebas,
igi enisa da azris erTianobaa, romelic asaxavs idealuri an
realuri samyaros sagans (movlenas) da inaxavs enis nacionalur
mexsierebaSi verbaluri aRmniSvnelis saxiT.
koncepti _ abstraqtulobis maRali xarisxis semantikuri
warmonaqmnia. Cven ganvixilvT swored erT aseT koncepts: ocneba.
am sityvis warmoTqmas yovelTvis gansxvavebuli warmodgenebi,
aRqmebi da asociaciebi axlavs erTi molaparakis SemTxvevaSic
ki, amitom am sityviT gamoxatuli mniSvnelobaTa niuansebi
yovelTvis mravalferovani da bundovania.
qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis mixedviT, sityva ”ocneba”
ganimarteba: 1. imis warmodgena, ris ganxorcielebac sasurvelia;
sasiamovno, sanatrel rameze fiqri. ”oh, ra kargi xar, ocnebav
tkbilo”(vaJa).... 2. gadat. TviT is, razedac an vizedac
ocneboben, ocnebis sagani. ”katoa Cemi ocneba...” (vaJa), ”is aris
Cemi tkbili sizmari da momxiblavi mZlavri ocneba” (akaki).
sainteresod ganmartavs sulxan-saba orbeliani ”ocnebas”: xolo
ocnebiTi ars Zali usityvelisa sulisa moqmedeba grZnobaTa
mier, romeli saxel-idebis grZnobad, rameTu romeli ara
WeSmarit da arsebiT iyos, cxad ars viTar sagoneblobiT da
ocnebiT iqmnebis, viTarmed ara ra sadme hpovo.
sulxan-sabas mixedviT, ocneba aris sulis moqmedeba grZnobaTa
mier, romelic sinamdvileSi ar arsebobs; es ubralod, sulis
mdgomareobaa, netari mdgomareoba, magram meocnebe adamianis
tragedia maSin iwyeba, rodesac am or samyaros urevs
erTamaneTSi da realobas ejaxeba. am ganmartebis mixedviT,
ocneba da realoba erTi mTelis nawilebia da iseTive
antonimebi, rogorebic: dRe da Rame, ca da miwa, sizmari da
cxadi... romlebic erTmaneTze zemoqmedeben, magram gansxvavebuli
koncepti ocneba _ gzebi da labirinTebi
17
mxareebia. galaktion tabiZe leqsSi ”ocneba da sinamdvile”
ocnebas uwodebs ”mware gaTiSvas fiqrTa da sinamdviles Soris”.
frzeologizmebidan SeiZleba gamovyoT Semdegi:
ocnebas kaci ar mouklavs _ ramdenic ginda iocnebe, mainc ar
axdebafuWi ocneba _ realur safuZvels moklebuli,
ganuxorcielebeli ocneba
ocnebas mieca _ ocneba daiwyo
ocnebidn gamoiyvana _ ocneba Seawyvetina
ocnebis koSkebs agebs _ gatacebiT ocnebobs Znelad
gansaxorcielebel rameze
ocnebis morevSi gadaeSva _ TavdaviwyebiT ocnebobs
ocnebis zRvaSi Secura _ Tavdaviwyebam waiRo
sintagmebi: amao ocneba, tkbili ocneba, mware ocneba, tkbil-
mware ocneba, asrulebuli ocneba, ausrulebeli ocneba, ocnebis
gza, ocnebis bilikebi...
”im ocnebas gaumarjos, romelic arasodes axdeba” _ qarTuli
sadregrZeloebidan.
enaSi arsebuli uzusuri mniSvnelobebi konceptis ZiriTadi
sayrdenia, magram imisaTvis, rom CavwvdeT ”qarTuli ocnebis”
azrs, unda ganvixiloT is konteqstebi da masTan dakavSirebuli
mniSvnelobebi, romelSic es sityva gvxdeba enis funqcionirebis
sxvadasxva sferoSi.
cira barbaqaZe
18
ocneba _ teqstebSi
qarTuli kulturis erT-erTi mniSvnelovani teqstia ”Raribi d
qila erbo”, romelic kargad gamoxatavs qarTvelis mimarTebs
ocnebasTan. am teqstis mixedviT qarTveli kaci aris iolad
gamdidrebisken midrekili meocnebe, romelic ise erToba
ocnebaSi, rom yvelaferi aviwydeba:
”_ Caval qalaqSi, erbos maneTad gavyidi, im fuliT Tormet varikas
viyidi, davzrdi, davasuqeb, mere Caviyvan qalaqs da TiTos aT-aT
Saurad gavyidi, naSovni fuliT goWebs viyidi, davasuqeb da or-or
maneTad gavyidi, Semdeg saxare xborebs viyidi, xarebad gavzrdi,
gavmarTav urems, guTans, movxnav, davTesav da avSendebi... am fiqrebSi
rom iyo, viTomc urems SeSa kidec daudo da qalaqs gasayidad miaqvs.
_ aq xom xari Znelad gaivlis, xma unda mivceo da SesZaxa: _ hamoo! -
Tan joxi mouqnia. erboiani qoTani Zirs davarda da gatyda, erboc
sul daiRvara. darCa meocnebe glexi iseTive Raribi, rogoric iyo”.
es teqsti ar Seiqmneboda, rom ara qarTvelis Tviseba:
Tavdaviwyebul ocnebas mieces da dakargos realobasTan kavSiri.
teqsti sarkea da rogorc ilia ityoda, masSi unda Caixedo da
dainaxo Seni avi da ara imitom, rom igive gaimeoro, aramed
imisaTvis, rom icode, ra gaqvs Sesacvleli.
ilia WavWavaZem ”bazaleTis tbiT” axali miTi da saocnebo misca
qarTvelebs:
”iqneb akvanSi is yrma wevs, visic ar iTqmis saxeli,
visac dRe da Ram hnatrulobs Cumis natvriTa qarTveli?”
iqneb amitom qarTvelebi gamudmebiT ”mxsnelis” molodinSi arian
da am ”gmirs” sxvadasxva dros sxvadasxva saxels arqmeven....
”mxsneli” ki TiTqmis arasdros ar amarTlebs, radgan qarTvelis
meocnebe buneba ”Raribi da qila erbos” SinaarsiT ”ikvebeba”...
ilia WavWavaZe ki isev ityvis: ”awmyo Tu ara gwyalobs, momavli
Senia!” _ esec cru dapirebasaviTaa, Tavi rom gadairCinos erma,
koncepti ocneba _ gzebi da labirinTebi
19
Torem jer ar arsebula awmyoSemomwyralTaTvis bednieri
momavali.
kargia Tu cudia ocneba... unda viocneboT Tu unda davexsnaT
ocnebebs...? ocneba Cveni cnobierebis Tvisebaa da SeuZlebelia,
mas daexsna, iseve, rogorc SeuZlebelia, rom mxolod ocnebiT
icxovro. konceptisaTvis ambivalenturoba niSania, Sesabamisad,
ocneba sasargebloc SeiZleba iyos da sazianoc.
am azrs kargad gamoxatavs vaJa-fSavelas Semoqmedebidan ori
fragmenti. erT SemTxvevaSi, poeti ocnebas kvamls adarebs da
negatiurad ganixilavs, xolo meore SemTxvevaSi _ pozitiurd.
erT-erT eseiSi vaJa wers: ”me ki RmerTma damixsnas da zogis
TavSi es fiqri xandaxan kvamlad gadaiqceva; am kvamls ocnebas
veZaxiT, Tqvens mters, rac es kvamli imas, vis TavSic astydeba,
avardeba, saqmes dahmarTebs: Tvalebs ubrmavebs, yurebSi bambas
ucobs... fiqriani da moszrebiani kacic Zlier ufrTxis ocnebas,
- ufrTxis imitom, rom ocneba, jer erTi, tvins ulayebs kacsa
da meore _ saqmes acdens...”
vaJas am leqsSi ki vkiTxulobaT:
Cemis kacobis gvirgvino, Cemo samSoblo mxareo!
Sengan Sobili ocneba guls SanTad gaviyareo.
ar mimefaro TvalTagan, damicev, damifareo.
bevrs tanjvas gamovlili var, bevri dRe vnaxe mwareo.
ar daimalvis, rogorc mze, rac me cremlebi vRvareo.
is moigone, mainca, beCavo are-mareo!
Cems cremls ubeSi inaxav, vici, samSoblos mTvareo;
ar miRalato, ocnebav, mnaxodi male-maleo.
cira barbaqaZe
20
ki ar Semomwyre, mimuxTlo, iaro gare-gareo.
Tu amas izam, wina dRiT saflavi gamiTxareo.
movkvde, kacT xeli meridos, ocnebav, dagibareo:
Sen mnaxe, Sena, marto Sen, guls miwa momayareo.
sagulisxmoa, rom vaJa-fSavela erT SemTxvevaSi pragmatulad
msjelobs, poeziaSi ki ocnebis funqcia sul sxvaa, ocneba
metaforulad ganicdeba, gasulierebulia da mas ise mimarTavs
poeti, rogorc suliers, wmindans. ocneba aq sanukvari
samSobloa.
giorgi leoniZis ”natvris xis” personaJi, eliozi, ewireba
ocnebas:
”sawyali eliozi mainc ver gaeqca Semzarav sinamdviles da
ocnebis xes Seewira.”
saintereso damokidebulebas avlens akaki wereTeli leqsSi
”WaRara” ocnebasTan.
poeti ocnebas akavSirebs imedTan (cis niWTan), xolo eWvTan
asocirdeba ocnebis mokvla, uimedoba. am WidilSi finalSi akaki
ambobs: ”ara, ayvavdes imedi...”
”................................................
magram imedi, cis niWi, rom gamielvebs glax-gulsa,
Tavi tariel mgonia, ocnebiT garemoculsa.
magram vaime, rom eWvi mougzavnia jojoxeTs:
macdur sarkeSi maxedebs, ocnebas miklavs... guls mixeTqs!..
ambobs: “fridon da avTandil jer ver gadixdis omsao!...
koncepti ocneba _ gzebi da labirinTebi
21
da Senc tariels mohgavxar ise, viT kata lomsao”.
marTali aris, magram ra? risTvis davkargo imedi?
gmirs wina-uZRvis yovelTvis uZluri winamorbedi!..
ara! ayvavdes imedi!... guls ver gamitexs WaRara!..
gmirebs uZaxis... uyivis Cemi dafi da naRara!..”
ocneba galaktionTan
”rac ufro Sors xar, miT ufro vtkbebi,
me SenSi miyvars ocneba Cemi,
xeluxlebeli, rogorc mzis sxivi,
miuwvdomeli, rogorc edemi...”
es striqonebi galaktionis ocnebis erTgvari himnia: misTvis
miuwvdomeli da Soreulia mxolod saocnebo. ase qmnis igi
meris xatebasac. ocnebis morevSi gadaSvebuli poeti qaosebis
mxatvaria... da romc axdes misi ocneba, materializdeba qaosebSi.
rogoria galaktionis ocnebis anatomia?
ocneba mcenarea, amitomac mas SeuZlia ”Sriali”, romelic, Tavis
mxriv, edareba gafrenili arwivis frTebs:
”rad aSrialda Cemi ocneba, rogorc gafrenil arwivis frTebi?”
”atmis xe Slili ocnebas hgavda...”
ocneba cecxlia:
”sadRegrZelo iyos misi, vinc ocnebiT iwvoda”;
cira barbaqaZe
22
”maTi mxurvale ocnebebiT msurs viamayo”;
”rom ocnebebiT cecxli galeso, sulo, im cecxlze
umxurvaleso”.
ocneba xomaldia:
”sad odesme meocnebe afrebiT...”;
”is irRveva, is ocneba berdeba da xomaldi napralebTan
Cerdeba”.
”da gaSala ocnebaTa lurji ialqnebi”.
ocnebis atributebia: Zveli, axali, Sori, mxurvale,
gulgapobili, gayinuli, mokluli, sneuli, Wreli, tkbili,
mawre, giJi, Cumi...
”es ocneba aris Wreli fiqri bneli Ramisa...”;
”Zvel ocnebebze romeli ar swuxs?”;
”dgas gayinuli ocnebaT kreba”;
”gaqra giJi ocneba”;
”Rirda Tu ra sxva sicocxleze ocneba Cumi da fermixdili”;
”sadac moklul ocnebiT RimilisTvis Cavedi”;
”ocnebao, Cemo, Zvelo, var RameTa mTeveli”;
”erTi Sori ocneba maxsovs Zvel motividan...”
”da mesizmrebi Sen, visac qera samosi gmosavs sneul ocnebiT”;
”giyvrdes marad ocneba Cveni _ gulgapobili”;
ocneba ganmeorebadia:
koncepti ocneba _ gzebi da labirinTebi
23
”magram gulSi dards nu isev, ocneba Tu gSordeba,
yovelive igi isev ise ganmeordeba”.
aseTi ocnebebis Semdeg poeti uflebamosilia Tqvas: ”he, qaosSi
dakarguls, qari damedevneba”.
gaZevebuli ocnebebi
roca cnobiereba ivseba ausrulebeli ocnebebiT, maSin is
amsubuqebis nacvlad mZimdeba da aucileblad unda
”gadaitvirTos”. qarTuli cnobiereba enisa da literaturis
teqstebis mixedviT ausrulebeli ocnebebiTaa savse da modis
axali Taoba, romelic aprotestebs amao da fuW ocnebebs,
axdens mis ironizebas da amiT amyarebs erTgvar wonasworobas
cnobierebaSi. am mxriv gamorCeuli teqstebi aqvT: giorgi
kekeliZes, paata Samugias da zaza koSkaZes...
”Wirsac wauRia eg Tqveni sevda,
wamova wvima, iwvimebs da
Wirsac waiRebs...
me gavaZeve ocnebebi da survilebi,
avkide qarebs,
amZimebT qarebs...
...kvdomis rigSi
Cadgnen qarebi
da
simSvidea... var mCate... ”(giorgi kekeliZe)
cira barbaqaZe
24
...............................
”Cemi suli waqceuli qaris wisqvilia,
viRam mixedos obmodebul ocnebis tomrebs_
movlen Tagvebi da daxraven, usaTuod movlen,
dideba Tqvenda, Tagvno!
me gaswavliT Tqven yvela kunWuls,
sadac ki miZevs mivardnili rame ocneba _
sulyvela kuTxes, rom daimSeT ufro da ufro
da Cemi sulis daCrCiluli kedlebic daxraT _
Cemi suli xom waqceuli qris wisqvilia... ” (giorgi kekeliZe)
........................................................
paata Samugia ki ase emijneba sauTar Tavs _ fiqrs, cremls da
ocnebas:
”me Cemi megobari var
da vcxovrob Cemgan asiode fiqris moSorebiT
da vcxovrob Cemgan asiode cremlis moSorebiT
da vcxovrob Cemgan asiode ocnebis moSorebiT...”
zaza koSkZis ironizeba ki ase mZafrad gamoiyureba:
”ra saWiroa ocnebebi - Tu isini TvalebSi ar agiyroldeba.
ra saWiroa religia - Tu mas ar moaqvs fsiqozi da masobrivi
TviTmkvlelobebi...”
koncepti ocneba _ gzebi da labirinTebi
25
daskvnisTvis
koncepti ocneba adamianis Sinagan samyaros aRwers da axasiaTebs.
ocneba rTuli struqturisaa da is gansxvavebulad
reprezentirdeba sxvadasxva kulturaSi. konceptis aRwera-
dxasiaTebiT Cven warmovadgenT qarTuli cnobierebis enobriv
suraTs. miuxedavad imisa, rom gaanalizebuli masalebi aris
fragmentuli, zogad suraTs maiinc iZleva. qarTuli ocnebis
aRwerisas gamoikveta Semdegi kognitiuri modelebi:
a) ocneba _ sulieri, adamiani (satrfo, deda, smSoblo,
megobari...)
b) ocneba _ frinveli, cxoveli
g) ocneba _ mcenare (yvavili, xe...)
”mxolod mis xmaze ixsneba kari
da SeCveuli dumils da lodins,
frTxilad mococavs ocneba gareT,
viT Sin gazrdili mcenaris ylorti” (oTar WilaZe)
d) ocneba _ cecxli...
e) ocneba _ xomaldi
v) ocneba _ gazafxuli
”isev galobad dasxdnen frTosnebi, yayaCos Savi Svenis xalebi,
yvelas dudga Jami ocnebis, gnaxlebis da feriscvalebis”
(grigol abaSiZe)
ocneba ganixileba ori mTavari mimarTulebiT:
cira barbaqaZe
26
ocneba, rogorc sulis mdgomareoba, romelsac ara aqvs mizani
da mizezi da arsaiT ar miemarTeba; (ufro metad poeziaSi)
”oh, ra kargi xar, ocnebav tkbilo!” (vaJa)
ocneba _ survili, mizani..., rodesac sasurvelze fiqrobs
adamiani da romlis axdena momaval droSi aris SesaZlebeli
(sasaubro da prozaul metyvelebaSi).
ocneba ambivalenturi semantikisaa, masTan enaSi dakavSirebulia,
rogorc dadebiTi, aseve uaryofiTi semantika;
saleqsikono aRwerebis mixedviT, qarTul kulturaSi am
konceptTan ufro metad ganuxorcielebeli ocnebebia
dakavSirebuli, rac Seexeba poezias, es sruliad sxva
ganzomilebaa da poeziaSi ocneba warmodgenilia uformod,
qaosurad, rac gamoricxavs kidec mis axdenas. amitom iyofa
ocnebebi: Zvel, daberebul an axal ocnebebad... ausrulebel
ocnebebze dardi poetebis ”movaleobaa” (”auxdenel fiqrs vin ar
igonebs, Zvel ocnebebze romeli ar wuxs...?”), Tumca Tanamedrove
poeziaSi SeiniSneba amgvari kvnesa-godebis moyirWeba da amitom
gamodis axali Taoba ”ocnebebis gamZeveblad”... paradoqsulia,
magram ”ocnebebis axdena” iwyeba roca dgeba qmedebis dro, roca
sruldeba ocneba... es mdgomareoba cnobierebisaTvis aris
monacvleobiTi, rogoc ”Jami qvebis Segrovebis da qvebis
srolis”, aseve ocnebobis da ocnebebis materializebis...
literatura
Ролан Барт 1989: Семиотика, Поэтика (Избранные работы)
Sartre J.P. 1943: L'Être et le Néant, P. 1943
Арутюнова Н.Д.1990: Метафора и дискурс // Теория метафоры. М.,1990. Вежбицкая А. 1999: Семантические универсалии и описание языка. М.,1999.
n. TuSabramiSvili
n. baxtaZe, l. suxiSvili
zemo imereTi - gzebi, kldis
Zeglebi da komunikaciis
sakiTxebi
zemo imereTis regioni (zemo
imereTis plato) warmoadgens karstul
sistemas, romlis formireba zeda
carcul periodSi unda dasrulebuliyo.
plato WiaTuris municipalitetis
teritoriaze daserilia mdinareebiT (md.
yvirila da misi Senakadebi), romlebic
qmnian sakmaod Rrma (150 m-mde)
kanionebs. kanionebSi, flateebsa da
kldeebSi uxvad aris warmodgenili
rogorc bunebrivi, ise istoriul
epoqebSi nakveTi xelovnuri
gamoqvabulebi, mRvime-qvabebi.
regionisadmi interesi jer kidev
XVIII saukunis didma qarTvelma
istorikos-geografosma, vaxuSti
bagrationმა gamoxata, romelic Tavis
TxzulebaSi `aRwera samefosa
saqarTvelosa~, zemo imereTis
mimoxilvisas werda: `sveris wylis
SesarTavidam mRvime-saCxeremde, am
yvirilas iqiT da aqeT ars friad
maRali klde, da arian mas Sina quabni
mravalni, gamokveTili saxizrad da
Seuvali mtrisagan, da sakuirveli,
viTar uqmniaT. Dda dadga [e.i. Seiqmna.
n. TuSabramiSvili, n. baxtaZe, l.suxiSvili
28
Nn.b.] esenic Jamsa yrusasa~ (vaxuSti batoniSvili 1973:760).
me-19 saukuneSive, mRvimevisa da mis maxloblad mdebare
kacxis monastrebi mounaxulebiaT m. broses (Brosset M.-F 1851:88-93), g. wereTels (Церетели Г. 1898), d. baqraZes
(Бакрадзе Д. 1853) da sxva cnobil mkvlevrebsac, magram am
kompleqsebSi qvis saeklesio nagebobebis da bunebrivi mRvimeebis
gverdiT arsebul kldeSi nakveT qvabovan sistemebze yuradReba
arc maT gaumaxvilebiaT. Aes mecnierebi arc xeobis mezobel,
kldovan monakveTebSi arsebuli xelovnuri gamoqvabulebis
daniSnulebiT dainteresebulan. isini, vaxuSti batoniSvilis
Sefasebis gavleniT, am gamoqvabul kompleqsebs ubralo
TavSesafar-saxizrebad miiCnevdnen da vinaidan upirvelesad
Zveli, brwyinvaled nagebi eklesia-monastrebis aRnusxviT iyvnen
dakavebulni, maTi aRnagobiT didad ar dainteresebulan; esec
ar iyos, aRniSnuli cnobis gadasamowmeblad, alpinisturi
teqnikis gamoyenebis gareSe am gamoqvabul sivrceebSi SeRweva
SeuZlebeli, an metad Zneli iqneboda.
XX s-is II naxevarSi, qarTvel sazogadoebriobaSi Cveni
qveynis istoriisa da kulturis Zeglebisadmi interesis zrdis
kvalobaze, adgilobrivma mosaxleobam Tu mogzaur-
damTvaliereblebma yvirilas auzis aRniSnulი gamoqvabulebisadmi meti cnobismoyvareobis gamoCena iwyes da
zogierT maTganSi siZveleTmoyvarulma mTamsvlelebma SeaRwies
kidec (aseT asvlebs im garemoebamac Seuwyo xeli, rom
WiaTuris raionis industriul gigantTan, marganecis mompovebel
organizaciasTan, profesiuli, samTo saqmianobis specifikidan
gamomdinare, imxanad mudam funqcioბდა mTamsvlelTa klubebi).
XX s-is 50-60-ian wlebSi swored adgilobrivma alpinistebma
da enTuziastma mxareTmcodneebma miakvlies am kldis ZeglSi
sakmaod saintereso artefaqtebs da umTavresad saskolo
muzeumebs gadasces isini; cnobilma siZveleTmoyvarulma
alpinistma goderZi samxaraZem (romelic dResac mxarSi gvidgas
am mimarTulebiT kvleva-Ziebisas) raionul gazeT `WiaTuris
maRaroelSi~ statiebic gamoaqveyna aRniSnuli Zeglebis Sesaxeb
da maTi funqciisa Tu Seqmnis epoqis Taobazec gamoTqva varaudi
(g.samxaraZe 1965). TiTqmis maSinve, am saqmeSi droebiT Caeba
teqnikuri mecnierebis imxanad cnobili warmomadgeneli,
profesori domenti mSvenieraZe, romelic qarTuli
xuroTmoZRvrebis istoriiTac iyo dainteresebuli. Mman
zemo imereTi – gzebi, kldis Zeglebi da komunikaciis sakiTxebi
29
adgilobriv mTaმsvlelTa mier miwodebuli sqemebis safuZvelze
WiaTuris midamoebis gamoqvabulTa ramdenime jgufi ganixila
sakuTar monografiaSi `gamoqvabuli nagebobani saqarTveloSi~
da es Zeglebi uklebliv safortifikacio daniSnulebis
sistemebad miiCnia (d. mSvenieraZeU1955). აღსანიშნავი ერთი რამაა: rom aRaraferi vTqvaT aRniSnuli Zeglebis moyvarulis
donezec ki sustad argumentirebul tipologiur Sefasebaze,
rogorc aRmoCnda, am wignSi gamoqveynebuli gegmarebiTi sqemebic
sruliad arazustia.
1968 wels arqiteqturis doqtorma g. gafrindaSvilma da
alpinistma a. nemsiwveriZemac moinaxules yvirilas xeobis
ramdenime aseTi qvabovani kompleqsi; am Ziebas mxolod erTi
sagazeTo publikacia mohyva, Tumca CvenTvis sayuradRebo isaa,
rom am statiaSi pirveladaa gamoTqmuli varaudi zogierTi am
gamoqvabulis SesaZlo kavSiris Sesaxeb samonastro moZraobasTan
(g. gafrindaSvili, al. nemsiwveriZe 1955:96)
mdinare yvirilas auzis xeobaTa kldeSi nakveTi Zeglebis
xelovnebaTmcodneobiTi da arqeologiuri kuTxiT seriozul,
gegmazomier mecnierul Seswavlas pirvelad ilias saxelmwifo
universitetis dedamiwis Semswavlel mecnierebaTa institutis
paleogaremos rekonstruqciis laboratoriam (xelm. prof. n. TuSabramiSvili) Cauyara safuZveli. am laboratoriis rion-
yvirilas auzis Semswavlelma multidisciplinurma eqspediciam
(xelm. prof. n. TuSabramiSvili) gaafarToa Tavisi kvlevebis
areali da 2011 wels, adamianis garemosTan adaptaciis proeqtis farglebSi, mRvimuri Zeglebis kvlevasTan erTad daiwyo
WiaTura-saCxeris regionebis xelovnuri da naxevrad-xelovnuri
gamoqvabulebis moZieba-Seswavla.
kvlevis procesSi, upirveles yovlisa, SevecadeT
dagvedgina, ramdenad marTebuli iyo istoriul wyaroebსა da
samecniero-popularul publikacaTa umetesobaSi damkvidrebuli
mosazreba, rom Sua saukuneebSi es gamoqvabulebi mxolod
safortifikacio daniSnulebiT gamoiyeneboda.
gamoqvabulTa ramdenime dajgufebis gegmarebis analizis
safuZvelze gamoirkva, rom md. Yყvirilas auzis
naxevarmRvimeebიsa Tu xelovnuri gamoqvabulebis didi nawili
marTlac TavdacviTi mizniT Seqmnisa da gamoyenebis niSnebs
atarebs. aseTi gamoqvabulebi, funqciebis mixedviT, ufro
n. TuSabramiSvili, n. baxtaZe, l.suxiSvili
30
konkretulad or jgufad SeiZleba daiyos: a) saxizrebi,
romelTa დანიშნულება iyo mtris Semosevebis dros
mosaxleobis maqsimaluri raodenobis Sefareba da saWiroebis
SemTxvevaSi TavdacviTi brZolis warmoeba; b) cixe-qvabebi (es
termini mravalgzisaa dadasturebuli leonti mrovelis
`qarTlis cxovrebaSi~), romlebic strategiulad moxerxebul
adgilebSi ikveTeboda mtris laSqris Sesakaveblad, xeobebSi
maTi winsvlis SesaCereblad da mowinaaRmdegis saTvalTvalod.
unda aRiniSnos, rom md. yvirilas auzis xeobaTa
kalTebSi saxizrad Tu mtris winsvlis SesaCereblad
gamokveTili xelovnuri Tu naxevrad bunebrivi gamoqvabulebis
safasado Riobebi, umeteswilad, damatebiTi qviTkiris kedlebis
sistemebiTaa amoSenebuli (istoriul wyaroebSi gvxvdeba termini
`gamokiruli~). es nagebobani an droTa ganmavlobaSi
Camongreuli Sesasvlelebis aRmdgeni wyobebia, an qvabulebis
tevadobis gasazrdeli da Tavdacviსunarianobis გასაძლიერებელი zRudeebi. gamoqvabulTa da qviT nagebi
simagreebis amgvari kombinacia Zvel qarTul istoriul
TxzulebebSi `qvabnaSenebadac~ moixsenieba da isini saqarTvelos
zogierT sxva regionSic gvxvdeba.
yvirilas xeobis safortifikacio sistemebSi SeiniSneba
Semdegi kanonzomierebac: Tuki saxizari mRvimeebi da
gamoqvabulebi mxolod miuvalobisa da sakmao tevadobis pirobas
akmayofilebs, cixe-qvabebi strategiulad ufro moxerxebul,
garemoze gabatonebul adgilebSia mowyobili: mag., maTi
mniSvnelovani nawili gamokveTilia md. yvirilas kanionTan misi
Senakadi mdinareebis xeobebis SerTvis adgilze Seqmnili
kldovani koncxebis sakmaod maRal vertikalur niSnulebze
imnairad, rom am sivrceebis Sesasvleli Riobebi, an samzeri
sarkmelebi mainc, am xeobebis orive napirs akontroleben.
garda amisa, gamoirkva, rom aseTi sabrZolo-saTvalTvalo
gamoqvabulebisaa da qvabnaSenebis absolutur umravlesobas
vizualuri komunikacia აქვს sxva, ufro xSirad, ramdenime met-naklebad daSorebul cixe qvabTan (rogorc xeobis amave
kalTebSi, ise gadaRma kldovan masivebSi nakveTebTan). magaliTad,
dReisTvis gamovlenilia gamoqvabulebis sami dajgufeba,
zemo imereTi – gzebi, kldis Zeglebi da komunikaciis sakiTxebi
31
romelTa SigniT arsebul qvabebsa da safortifikacio nagebobebs
erTameTTan aqvT pirdapiri vizualuri kavSiri:
1. md. yvirilas md. SuqruTiswylis SesarTavTan orive napirze arsebuli gamoqvabulebi da
safortifikacio nageboba;
2. md. yvirilas orive napirze arsebuli
gamoqvabulebi (md. jruWulis marjvena
napirTan, saCxere-WiaTuris gzis daaxloebiT me-
6-7 km-ze)
3. md. yvirilas marjvena napirze, saCxere-WiaTuris
centralur gzaze, sof. sarekis teritoriaze
mdebare qvabebi da xeobis mopirdapire kalTaSi
gamokveTili gamoqvabulebi. (sur. 1)
TavdacviTi daniSnulebis sistemebis (nagebobebisa Tu
gamoqvabulebis) imgvar geografiul ganlagebas, rodesac
landSaftis reliefi maT erTaneTTan vizualur komunikacias
uwyobs xels, saqarTvelosa da sazRvargareTis qveynebis mraval
raionSi gaedevneba Tvali sxvadasxva istoriuli epoqebis
ganmavlobaSi. aseTi dislokacia xels uwyobda calkeul
obieqtTa Soris informaciis swraf gacvlas mowinaaRmdegis
gadaadgilebisa da sabrZolo moqmedebebis Sedegebis Sesaxeb.
xSirad am mizniT specialuri, saTanado mowyobilobebiT
aRWurvili, erTaneTisgan optimaluri manZiliT daSorebuli
saTvalTvalo an Sualeduri-sainformacio koSkebis da sxva
saTavsebis qselebic ewyoboda xolme landSaftze dominirebul
punqtebSi. informaciis gadacema xdeboda sxvadasxvagvari
xiluli signalebis gamoyenebiT: gansxvavebuli feris almebiT
manipulirebiT, cecxlis naTebisa Tu kvamlis saSualebiT da a.S.
(cxadia, Tuki manZili da Sesabamisi mowyobiloba amis
saSualebas iZleoda, vizualuris nacvlad aranaklebi
warmatebiT iyenebdnen xmovan Setyobinebasac).
n. TuSabramiSvili, n. baxtaZe, l.suxiSvili
32
amdenad, yvirilas xeobis aRniSnul monakveTebSi mdebare
saxizar gamoqvabulebsa da cixe-qvabebis zogierT jgufs Soris
aRniSnuli geografiuli urTierTmimarTebis dadastureba
sruliad kanonzomieri movlenaa. ufro metic: Tuki
gaviTvaliswinebT yvirilas xeobis gayolebiT mTeli Sua
saukuneebis ganmavlobaSi gamavali strategiuli gzis
mniSvnelobas, romelic qveynis aRmosavleT, dasavleT da
Crdilo-dasavleT nawilebs ერთმანეთთან akavSirebda, Semdgomi kvlevisas yvirilis xeobis danarCen, tyis safarvelis gamo
amJamad xSirad uxilav uamrav gamoqvabulTa Sorisაც unda
veZioT iseTi saTvalTvalo qvabebi, romlebic zemoT aRniSnul,
vizualurad aSkarad urTierTkavSirSi myof jgufebs
erTმaneTTan aZlevda informaciis gacvlis saSualebas da
romelTa daxmarebiTac Setyobineba did manZilebze,
faqtობრივაd, gzis mTel gayolebaze gavrceldeboda.
md. yvirilas auzში მდებარე gamoqvabulebSi Cven mier
Catarebuli kvleva-Ziebis Sedegad kidev erTi umniSvnelovanesi
garemoeba dadasturda. gamoirkva, rom am xeobebis gamoqvabulTa
mniSvnelovani nawili sruliadac ar yofila gamoyenebuli
mxolod TavdacviTი daniSnulebiT: aq ramdenime, dRemde sruliad
ucnobi kldeSi nakveTi udabno-monasteric dadasturda, riTac
gaifanta qarTul mecnierebaSi bolo dromde damkvidrebuli
azri imis Taobaze, TiTqos adreul Sua saukuneebSi
mniSvnelovani gamoqvabuli monastrebi mxolod aRmosavleT da
samxreT saqarTveloSi iyo gavrcelebuli.
ramdenadme moulodneli garemoebaa isic, rom garegnuli
mimoxilviT, safortifikacio ieris mqone gamoqvabulebis და qvabnaSenebis mniSvnelovani nawili, gegmarebisa da arerTi
detაlიs mixedviT, sruliad calsaxad, organulad aRmoCnda
dakavSirebuli CvenSi qristianuli meudabnoeobis Casaxva-
ganviTarebis sawyis etapebTan.
magaliTad, XIII ს-ს mRvimevis aRmosavleTiT, 500 m-is
daSorebiT, kldovani kanionis kalTaSi gamokveTili aRmoCnda
zemo imereTi – gzebi, kldis Zeglebi da komunikaciis sakiTxebi
33
savaraudod, VI-VII ss-is ornaviani eklesia, romlis irgvliv
qvab-senakebi da samonastro daniSnulebis sxva gamoqvabulebia
ganlagebuli (cxadia, ganviTarebuli Sua saukuneebis
sayovelTaod cnobili monasteri am udabnos bazaze აშენდა) (sur. 2-4). am uZvelesi qvabovani monastris TvalsawierSi, md,
yvirilas kanionis mopirdapire mxares, miuval simaRleze
gamokveTilia ramdenime qvabiani jgufi, romelic aseTi
miudgomlobiსა da metad xelsayreli strategiuli mdebareobiს გამო garegnulad ufro safortifikacio cixe-qvabis
STabeWdilebas tovebs. Tumca, gamoqvabulTa am jgufSi
alpinisturi teqnikiT SeRwevisa da interierebis gamokvlevis
Sedegad davrwmundiT, rom is gandegili berebis sadgomad
yofila gamoyenebuli. amaze migvaniSnebs Tundac kldeSi nakveTi
saZvale akldamebi (sur. 5), romelTa msgavsi saqarTvelosa Tu
qristianuli aRmosavleTis sxva regionebSi mxolod samonastro
struqturebisTvisaa damaxasiaTebeli. is garemoeba, rom am
sadasayudeblo jgufs sakuTari eklesia ar gaaCnia, advili
asaxsnelia: saqarTvelos sxva qvabovan udabno-monastrebSic
gvxvdeba gandegilTa gafantuli sadgomebi, romelTa binadari
berebi wirvaze saerTo, centralur eklesiaSi dadiodnen, anu,
unda vifiqroT, rom mRvimevis Tavdapirveli qvabovani monasteri
lavris yaidaze iyo mowyobili: mis centralურ, zemoT aRniSnul
qvabovan eklesiaSi mxolod kvira dRes midiodnen misgan met-
naklebad daSorebuli “soxasterebis” binadari gandegili berebi
wirvaze dasaswrebad, ziarebisა da saerTo trapezisTვis. kviris danarCen dReebs ki isini “Wipiani kldisa” (sur.2), Tu sxva
mezobel kldovan masivebSi mdebare qvabovan sadasayudebuloebSi
atarebdnen.
mRvimevis ornaviani eklesia da “Wipiani kldis” qvabnaSeni
ise arian ganlagebulნi, rom maT erTaneTTan vizualuri kavSiri
aqvT. albaT, SeZlebisdagvarad, aseTive adgilebs irCevdnen
mRvimevis lavris CvenTvis cnobili zogierTi sxva
sadasayudebuloebis mosაwyobadac: mag., monastris dRevandeli
n. TuSabramiSvili, n. baxtaZe, l.suxiSvili
34
centris dasavleTiT, 200-ode m-is daSorebiT mdebare qvabovanი jgufic (agreTve akldamebiani) Zveli udabnos centridan,
eklesiidan kargad Cans. Aაmrigad, pirdapiri Tu diagonaluri
vizualuri kavSiri imereTis am mxareSi ara marto TavdacviTi
gamoqvabulebisTvis, aramed lavris tipis qvabovani monastrebis
Semadgeneli gancalkevebuli jgufebisTvis yofila
damaxasiaTebeli.
savaraudod, monastrebSi qvabebis aseTi ganlageba
emsaxureboda rogorc, zogadad, qveynis strategiul-TavdacviTi
mniSvnelobis komunikaciis sakiTxis mogvarebas, ise, kerZod,
informaciis gavrcelebas monastris liturgiul SinaganawesTan
dakavSirebul sakiTxebze, vTqvaT, riggareSe wirvis Tu sxva
Sekrebebis Sesaxeb.
amgvarad, am regionSi TiTqos ikveTeba socialურ-politikuri da safortifikacio arsis mqone Semdegi sqema: Sua
saukuneebis sxvadsxva stadiaze md. yvirilas da mis Senakad
xeobebSi gamokveTili gamoqvabulTa sistemebi, ganurCevlad imisa, wminda TavdacviTi mniSvnelobisaa isini, Tu samonastro
struqturebis Semadgeneli qvabovani sagandegiloebi, TiTqmis
yovelTvis imis gaTvaliswinebiT iqmneboda, rom maT
urTierTSoris vizualuri komunikaciა hqonodaT; yovelive es
imis saSualebas iZleoda, rom maT Soris moxdariyo
sasicocxlod aucilebeli sxvadasxva saxis informaciis gacvla
da amasTan, es saero Tu sasuliero daniSnulebis obieqtebi
aqtiurad yofiliyვნენ CarTulნi signalizaciis sistemaSi,
romelic qveynis Tavdacvisunarianobis gaZlierebis saqmes
emsaxureboda.
zogadad, funqciurad, saerTo principebis dacvis
miuxedavad, qvabovani monastrebi iqmneboda landSaftis
gaTvaliსwinebiT. magaliTisTvis SeiZleba moviyvanoT daviT
garejisa da WiaTuris regionis samonastro kopmpleqsebi. Tu
pirveli maTgani naxevrad udabur landSaftTan aris
adaptirebuli, WiaTuris regionis qvabebis gamokveTa xdeboda
zemo imereTi – gzebi, kldis Zeglebi da komunikaciis sakiTxebi
35
kldovan, daklaknil kanionebSi. mRvimeebsa da kldeebSi qvabebis
gamokveTisas gaTvaliswinebuli iyo kldovani koncxebis,
mRvimeebis urTierTmimarTeba maT Soris komunikaciis damyarebis
mizniT.
sur.1
sur. 2
n. TuSabramiSvili, n. baxtaZe, l.suxiSvili
36
sur.3
sur. 4
sur. 5
zemo imereTi – gzebi, kldis Zeglebi da komunikaciis sakiTxebi
37
literatura
g. gafrindaSvili, al. nemsiwveriZe 1955: g. gafrindaSvili, al.
nemsiwveriZe WiaTuris miuval gamoqvabulebSi. gazeTi. Tb.:
`komunisti~, # 96. 1955
vaxuSti batoniSvili 1973: aRwera samefosa saqarTvelosa.
qarTlis cxovreba, t. IV. Tb., 1973 d. mSvenieraZe 1955: d. mSvenieraZe., gamoqvabuli nagebobani
saqarTveloSi, Tb. 1955
g. samxaraZe 1965: `WiaTuris maRaroeli~; misive, xelnaweri
dRiurebi
Бакрадзе Д. 1873: Бакрадзе Д. , Кавказ в древних памятниках Христианства. акты археграфической комисии, т.V. Тифлис, 1873
Церетели Г. 1898: Археологическая прлогулка по квирильскому ущелью. Материалы по археологии Кавказа, в. VII, Москва, 1898. Brosset M.-F. 1851: Rapports sur un voyage archeologique dans la Georgie et dans l’Armenie, excute en 1847-1848, livr. 1-3, St. Petersbourg, 1851.
rusudan mircxulava
gza, rogorc saxviTi art-
Treningis ZiriTadi
simbolo
art - Treningis qeisi
art-Treningi (iseve, rogorc art-
Terapia) iyenebs saxelovnebo resurss,
ris gamoc simbolos fsiqikaze zemo-
qmedebis efeqtur agentad ganixilavs da
simboloebiT, mxatvruli niSnebiT mani-
pulirebas ukavSirdeba. fsiqoTerapiis
procesSi simbolos mravalferovani fun-
qciebi miewereba, maT Soris, ZiriTadad,
SemecnebiTi (kognitiur insaiTTan dakav-
Sirebuli), socialur -komunikaciuri da
eqspresiul-afeqturi. Cvens fsiqologi-
ur praqtikaSi gzis simbolos centra-
luri mniSvneloba eniWeba. aq sailus-
traciod warmovadgenT fsiqologiuri
muSaobis procesSi gzis simbolos gamo-
yenebis konkretul magaliTs (qeisi).
magaliTi (qeisi): art-sesiis forma:
saxviTi art-sesia.
samizne jgufi - afxazeTidan iZulebiT
gadaadgilebuli pirebi da ltolvilebi.
adgili: norvegiis ltolvilTa sabWo
(2002 weli). jgufi Sedgeba 21-dan 34
wlamde asakis 12 participantisagan (8
qali, 4 mamakaci). (pirobiTi saxelebi:
gza, rogorc saxviTi art-Treningis ZiriTadi simbolo
39
ana (21 w), dali (34 w), qeTo (32 w), zaira (30 w), manana (29
w), roza ( 34w), nani (28 w), liza (32 w), gio (23 w), vaso (
32w), ramazi (25 w), merabi (27 w).
samuSao masala: kedelze fiqsirebulididi formatis saxatavi
qaRaldebi, feradi flomasterebi da markerebi.
jgufis wevrebi sxedan naxevrad wriulad ganlagebul
skamebze, maT pirdapir, kedelze, samuSao qaRaldia gakruli.
muSaoba iwyeba e.w. „moTelvis savarjiSoebiT“ , romelTa
miznebia jgufis wevrebis gacnoba da maTi momzadeba mxatvruli
davalebis Sesasruleblad.
saxviTi art-sesiis Temaa „gzaze mavali adamiani“.
cxadia, rom ltolvilebisTvis gzis simbolos
gansakuTrebuli datvirTva da mniSvneloba aqvs ara mxolod
samSoblosTan dacilebis, aramed, aseve - momavali axali
cxovrebis perspeqtivis TvalsazrisiTac. Sesabamisad, aRniSnul
jgufSi fsiqologiuri muSaobisas gzis simbolo gansakuTrebiT
efeqtur „instrumentad“ iqceva.
aqve unda aRiniSnos, rom, fsiqologiuri muSaobis procesSi
gzis simbolo ganixileba ara mxolod mocemul jgufTan
(ltolvilTa jgufTan) misi arsebuli mimarTebebis safuZvelze
(jgufis piradi gamocdilebisa da gancdebis gaTvaliswinebiT),
aramed ufro zogadad, rogorc universaluri semionic.
fsiqologiuri muSaobis procesSi CaerTvis sxva simboloebic,
romelTa daniSnulebac ZiriTadi simbolos - gzis
interpretaciaa da masTan dakavSirebuli, misi insaiTi.
fsiqologiuri muSaobis procesSi iqmneba optimaluri
pirobebi imisaTvis, raTa jgufma srulad gamoxatos
damokidebuleba da, rac mTavaria, emociuri damokidebuleba
mxatvruli masalis (gzis) mimarT, moaxdinos grZnobebis
eqspresia, Camoayalibos Sexedulebebi momavlis perspeqtivasTan
dakavSirebiT da, aseve - ganimtkicos Sida-jgufuri
socialuri kavSirebi.
SemoTavazebul Temaze („gzaze mavali adamiani“) jgufis
Tanxmobis SemTxvevaSi Treneri-fsiqologi kiTxvebiT mimarTavs
rusudan mircxulava
40
jgufs da diskusiis Semdeg miRebuli pasuxebis safuZvelze
xatavs gzas.
jgufs es kiTxvebi daesmis: „ra feris flomasteriT
davxato gza?“, „gza diagonaluri, horizontaluri Tu
vertikaluri xaziT (xazebiT) gamovsaxo? „ , „swori, klaknili
Tu wyvetili xazi gamoviyeno“? TiToeul kiTxvasTan
dakavSirebuli arCevani diskusiis procesSi Sesabamisi
argumentirebis safuZvelze miiReba.
Cvens konkretul jgufSi SeirCa ruxi flomasteriT
daxatuli klaknili gza, romelic siRrmeSi midis. Treneri-
fsiqologi xatavs gzas da skamze participantebs Soris ikavebs
adgils.
Treneri-fsiqologi: modi, Cvens gzaze adamiani movaTavsoT.
bavSvobaSi yvelas gvixatia kacunebi, ara? Zalian martivad
gamovsaxoT: Tavi - wre, cxvir-piri wertilebi, xel-fexi -
xazebi (oTaxSi sicilia). aba, vin iTavebs amas?
jgufidan msurveli dgeba (pirobiTad, ana).
ana: me mexerxeba xatva.
is saxatav qaRaldTan midis da Sav flomasters moimarjvebs .
es konturebisTvis, - azustebs Tavis arCevans.
- erTi wuTiT, - aCerebs mas Treneri-fsiqologi - sad
ganvaTavsoT figura? gzis TavSi, SuaSi Tu boloSi?
jgufSi diskusia iwyeba, pirvel or versias uCndeba
momxreebi. bolos jgufi irCevs pirvel versias da adamiani gzis
dasawyisSi Tavsdeba.
uecrad jgufidan meore volontiori dgeba (pirobiTad,
gio).
gio: jobia, adamianis figura gamovWraT da skoCiT an WikartiT
mivamagroT xolme iq, sadac gvinda! (jgufi da anac erTxmad
eTanxmebian gios) da adamianis figura (is Sarval-perangSi
gamowyobili, axalgazrda vaJia) gzis dasawyisSi Tavsdeba.
gza, rogorc saxviTi art-Treningis ZiriTadi simbolo
41
jgufSi isev sicilia. afaseben gios naxelavs: -kargi vinmea!
viRacas magonebs!. . .
pauzis Semdeg, Treneri-fsiqologi isev mimarTavs jgufs: -
ai, axla TiToeuli Tqvenganis aqtiuroba iqneba saWiro! gzaze
Tu gzis irgvliv daxateT yvelaferi, rac, Tqveni azriT, Cvens
gmirs (isev sicili jgufSi) SeiZleba daxvdes. aseve, fonic
SeuqmeniT naxats. ise, ra davarqvaT Cvens gmirs?
iwyeba diskusia. bolos jgufi Tanxmdeba, rom qaRaldze
ganTavsebul figuras ewodos, ubralod, adamiani.
jgufi aqtiurad erTveba muSaobaSi da daaxloebiT, 20 wuTis
ganmavlobaSi xatavs.
naxatis aRwera: jgufis koleqtiur naxatze gamosaxulia ruxi,
klaknili gza, romelic naxatis ukana planze daxatuli aseve
ruxi mTebisken midis. adamianis figura, Sav Sarvalsa da TeTr
perangSi gamowyobili, wina planze, gzis TavSia. gzaze
ganTavsebulia sxvadasxva obieqtebi da arsebebi: ori manqana
(mwvane da wiTeli), oTxi adamiani (oTxive mamakacia da naxatis
„mTavari gmiris“ msgavsad Semosili), xeebi, yvavilebi (aq
gamoyenebulia gansxvavebuli ferebi: wiTeli, lurji, yviTeli. .
.), qvebi (mcire zomis, ruxi feris). naxatis siRrmeSi patara
xidia (Savi feris). gzis miRma daxatulia eklesia, patara
saxlebi (wiTeli saxuravebiTa da TeTri kedlebiT), erT-erT
saxlTan Cans Wa da palma. naxatis marcxena mxares klaknili
lurji xazebiT zRvaa gamosaxuli, iqvea feradi kenWebi, zemoT
dafrinaven TeTri Toliebi.
naxati mzadaa, jgufis wevrebi sxdebian. isev iwyeba xmamaRali
saubari, Sorisdebulebi. jgufSi naxatis mimarT araerTgvarovani
emociuri reaqciaa. gansakuTrebiT gamoirCeva qeTos, dalis da
mananas reaqciebi; maT cremli moeriaT da erTmaneTs
eCurCulebian.
Treneri-fsiqologi (swored am sam qalbatons mimarTavs): Cven
yvelani aRelvebulebi varT. iqneb gagviziaroT Tqveni gancdebi?
qeTo (gaubedavad): iq Cemi saxli davxate (dasaxlebis saxels aq
ar mivuTiTebT), WiT da palmiT (cremlebi isev ereva).
rusudan mircxulava
42
dali ( qeTos damSvidebis ganzraxviT): yvelam davtoveT
saxlebi, marto Sen xom ara. . . (xels gadaxvevs qeTos)
ana: saerTod, Cveni adamiani zRvis sanapirodan, saxlidan (
sityvas „saxli“ SedarebiT, Cumad warmoTqvams) mTebisken
midis!
ana naxats uaxlovdeba, adamianis figuras skoCiT xsnis da gzis
dasawyisidan gzis Sua monakveTze gadaanacvlebs.
jgufSi isev iwyeba saubari. gio da merabi aqtiuroben.
gio: es TavisiT gamovida! me sulac ar mqonda amis daxatva
ganzraxuli (TiTqos Tavs imarTlebs) merab, Senc magas ar
ambobdi?
merabi: iseTi Temaa. . . gamovidoda ra, TavisiT. aucileblad
gamovidoda.
Treneri-fsiqologi (jgufis SedarebiT pasiur wevrebs
mimarTavs): Tqven xom ar gindaT raimes Tqma?
zaira: biWebs veTanxmebi. . .
nani: Cveni cxovrebac egaa! gza da isev gza!
merabi: Tan saiT midis, gaurkvevelia!. . .
ana: ( intonaciaSi agresia etyoba) da vin unda gagirkvios?
merabi: vinc daiwyo eg yvelaferi! omi vinc daiwyo!
ana dgeba da oTaxSi iwyebs siaruls. aSkarad ukmayofiloa
merabis pasuxiT, magram samagierod verafers eubneba.
Treneri-fsiqologi: gza xom, zogadad, nebismieri adamianis
cxovrebas SeiZleba niSnavdes, Tanac, moulodnelobiT, xifaTiT
savse gza?
dali: yvela mogzauria, ara? (iRimeba)
ana: da aravin icis, sabolood visi mogzauroba gamodgeba ufro
mZime. . .
gza, rogorc saxviTi art-Treningis ZiriTadi simbolo
43
ana naxatTan midis da naxatis siRrmeSi, mTis ferdobze, qeTos
saxlis (WiTa da palmiT) asls xatavs.
qeTos isev cremlebi ereva, anasTan midis da exveva.
qeTo: anam Cemi saxli damixata momavalSi!
Treneri-fsiqologi: (qeTos ukan dgeba da xelebs mxrebze adebs)
ukve CamovayalibeT, Tu ra datova ukan Cvenma adamianma.
nani: zRva da saxli. . .
Treneri-fsiqologi: naxatze isic Cans, Tu ras xvdeba adamiani
gzaze.
gio: iseTs arafers. . .
qeTo: ratom? ager xalxi, manqanebi. . . eklesiacaa.
ramazi: eg arafers niSnavs. . .
vaso: SeiZleba niSnavdes kidec.. . imas, rom es Cveni adamiani
mTlad marto araa.
gio: mTlad marto ras niSnavs? martoa da eg ari!
(isev iwyeba diskusia)
manana: eklesia? eklesiaze arafers ambobT?
qeTo: Cvens adamians mand daxvdeba (!) imedi . . .
gio: eklesia isedac daixateboda!
qeTo: da magas vambob me!
ana: hoda, es Cveni adamiani sulac ar yofila marto
vaso: RmerTis imedadaa
ana: da kidev momavlis. . .
Treneri-fsiqologi: miaqcieT yuradReba, rom anas garda aravis
araferi dauxatavs momavalSi. SexedeT, naxatze xidicaa!
rusudan mircxulava
44
(Treneri-fsiqologi adaminis figuras xidze amagrebs)
liza: xidi me davxate. iq mdinare gadis.
gio: (Trener-fsiqologs mimarTavs) adamianis figura xidze
axlis dawyebis niSnad dasviT, ara?
Treneri-fsiqologi: (icinis) hoc da arac!
gio: aSkarad magitom! (jgufi gios eTanxmeba)
Treneri-fsiqologi: hoda, modi, cota xniT ukan davtovoT
tkivili iseve, rogorc Cvens naxatze gzaze mavalma adamianma
moitova ukan. modi, davubrundeT xatvas da gzis siRrmeSi,
mTebis ferdobebze is davxatoT, rasac Cvens mogzaurs
momavalSi vusurvebdiT!
Treneri-fsiqologi pirveli midis koleqtiur naxatTan da
mTebis zemoT cisartyelas gamosaxavs.
jgufis wevrebi aqtiurad erTvebian xatvaSi, isinic ki,
romlebic diskusiis dros pasiurobdnen. mTebis ferdobebze
ixateba xelCakidebuli adamianebis jgufi, Senobebi, eklesia,
gaSlili sufra, yvavilebi, wigni, kompiuteri, saqarTvelos
erovnuli droSa. . .
sul bolos ana midis naxatTan da mas Tavze, rogorc
gvirgvins, mzes adgams.
jgufi msjelobs TiToeul simbolosTan dakavSirebiT; ra
mizniT iqna gamosaxuli, ras gamoxatavs, ra akavSirebs gzis
simbolosTan.
ana: cisartyela da mze es momavlis imedia, romelzedac
vlaparakobdiT. . .
roza: me momavalSic eklesia davxate - rwmena yvelgan saWiroa!
dali: yvavilebi davxate - bednierebas gamoxatavs.
gio: xelCakidebuli adamianebi davxate - magaT Soris Cveni
adamianicaa.
gza, rogorc saxviTi art-Treningis ZiriTadi simbolo
45
qeTo: anu is aRaraa marto! (icinis)
gio: egre gamodis (icinis). Tan erovnuli droSac davxate -
samSoblos siyvaruli da imedi erTad mindoda gamosaxuliyo.
qeTo giosTan midis da dedobrivi alersiT gadausvams Tavze
xels.
qeTo: me bevri saxli davxate! mTeli qalaqia! qalaqze didia!
zaira: me gaSlili sufra davxate! (jgufSi sicilia) ratom
iciniT?! (Tavadac ecineba)
merabi: me kompiuteri da wigni davxate! momavali da codna,
erTi sityviT. . .
amis Semdeg Treneri-fsiqologi jgufis wevrebs
naxatisTvis saxelis darqmevas sTxovs. Cndeba ramdenime versia:
„mogzauri“, „adamianis gza“, „ocneba“, „win sinaTlisaken“,
„gza mzisken“, „natvra“.
msjelobis Semdeg, jgufi irCevs versias - „adamianis gza“.
koleqtiuri naxatisTvis saxelis SerCevis Semdeg
naxatTan merabi midis da mTebis ferdobebze (momavalSi) wvimas
(nacrisferi vertikaluri, mokle xazebiT) gamosaxavs.
qeTo (sayveduriT): ratom gaafuWe naxati? ra unda wvimas mand?!
merabi: ese ufro namdvilia. . . Tanac, vis unaxavs cisartyela
wvimis gareSe?
jgufSi sicilia. merabs eTanxmebian.
ana: wvimam TiTqos gaaerTiana Cveni adamianis warsuli da
momavali, sinamdvile da ocneba.
gio: ho, ese ufro namdvili gamovida.
Treneri-fsiqologi: naxatis romeli detali migaCniaT yvelaze
sainteresod da mniSvnelovnad?
qeTo: Cemi saxli da ezo. . . gansakuTrebiT , anas daxatuli.
rusudan mircxulava
46
ana: xidi! kargad gamoxatavs Cvens mdgomareobas.
gio: xidi da gza! orive sainteresoa!
merabi: cisartyela da wvima. . . da gzac!
amis Semdeg jgufs eZleva mxatvruli davaleba saxlSi
Sesasruleblad; art-sesiaze miRebuli gamocdilebis safuZvelze
maT unda daweron mokle Txzuleba, saxelwodebiT - „adamiani
gzaze“.
meore dRes jgufi isev modis art-sesiaze muSaobis
gasagrZeleblad.
art-sesiis warmodgenil qeisTan dakavSirebiT da
analogiuri meTodiT Catarebuli sesiebis safuZvelze mokled
Semdegi unda iTqvas:
1) saxviT art-sesiaze gzis simbolos gamoyenebisas jgufis
wevrebi xatvis procesSive aracnobierad (an zogjer cnobierad)
axdenen masTan sakuTari cxovrebis da sazogadod, adamianis
cxovrebis dakavSirebas. verbaluri obieqtivirebis safexurze
gzis simbolos aRniSnuli semantikuri Sinaarsi sruli sisavsiT
vlindeba. aqve unda iTqvas, rom ltolvilTa jgufi
gansakuTrebiT sensitivuria gzis simbolos mimarT.
2) art-sesiis manZilze gzis simbolos eniWeba rogorc
diagnostikuri, ise -makoregirebeli mniSvnelobac; is xels
uwyobs Sekavebuli afeqtis gamovlenas (emociur kaTarziss),
arsebuli problemebisa da konfliqtebis asaxvas, adamianis mier
sakuTari, aqtualuri mdgomareobisa da misi „cxovrebis gzis“
obieqtivirebas, samomavlo perspeqtivis gaazrebas.
3) gzis simbolos gamoyeneba astimulirebs art-sesiaze
miRebuli gamocdilebis ganzogadebasa da viwro individualuri
donidan zogad-adamianur doneze gadanacvlebas.
gza, rogorc saxviTi art-Treningis ZiriTadi simbolo
47
literatura
mircxulava r. fsiqologiuri dramidan - fsiqodramamde, Tb.
mwignobari, 20122.Андерсон-Уорен М., Грейнджер Р.Драма-терапия, Санкт-Петербург, Питер, 2001
Копытин А. (ред) Арт-терапия в эпоху постмодерна, Санкт-Петербург, Речь, 2002
Келлерман П. Психодрама крупным планом, М., Класс, 1998
Лейтц Г. Психодрама- теория и практика, М., Когито-центр, 2007
Сульчёнок К. Методы эффективной психокоррекции, Минск, Харвест, 1999
inga milorava
gzis sivrculi modeli
modernistul teqstSi
`gzis~ models yovelTvis didi
mniSvneloba eniWeboda xelovnebaSi.
SeiZleba iTqvas, rom gza, Tavisi arsiT,
sinesTeziuri, gamoyenebis TvalsazrisiT
ki – sinkretulia. horizontisken mima-
vali gza, nawarmoebis mizandasaxulobis
da ganwyobilebis mixedviT, Rameuli Tu
mziT gabrwyinebuli, ukacuri Tu nel-
nela sivrcesTan Sesarwymelad moZravi
figuriT an figurebiT, SesaZloa, nebis-
mieri sxva kompoziciiT, moqmedebis dau-
sruleblobis, miRmur samyarosTan kavSi-
ris da momavlis gamWvirvale metaforaa
da xSirad ikavebs kuTvnil adgils
ferwerul tiloebze, gansakuTrebiT ki
- kinofilmebis finalur scenebSi. gza
siuJeturi qargis gaSlis saSualebac
xdeba. `gzis~ modeli fabulis, RerZis,
Txrobis xerxemlis rolSi gamodis, ma-
gram uSualod gmiris saxis mimarT,
umniSvnelovanesia misi, rogorc dar-
Rveuli mTlianobis aRdgenis sakraluri
gzis funqcia.
antikurobidan moyolebuli `gza~
mxatvruli literaturis yuradRebis
centrSia moqceuli. `gzis~ simbolika
“gzis” sivrculi modeli modernistul teqstSi
49
rTulia da transformirdeba epoqaTa saazrovno tendenciebis
cvalebadobis kvalobaze. `gza~ xdeba nawarmoebis siuJeturi
RerZi (antikuri miTebi; `odisea~; `eneada~; antikuri
saTavgadasavlo romani; bizantiuri romani; Sua saukuneebis
bedis ukuRmarTobis romani; nawilobriv, biografiuli romani;
Tanamedrove saTavgadasavlo da fantastikuri beletristika).
`gza~ gansazRvravs nawarmoebis kompozicias, struqturas da
gavlenas axdens mxatvruli saxis agebis principebze.
gansakuTrebiT mniSvnelovania `gzaze~ axali formiT gasvlisa da
samyaros Signidan, ucxo rakursiT xilvis SesaZlebloba
(apuleusi, `oqros viri~). gvaqvs `gzis~ mistikuri gaSifvris
cdac. `gzis~ simbolika ukavSirdeba RmerTTan, kosmosTan
adamianis kavSiris problemas, yvela winaaRmdegobis aRmofxvra
da dasasrulisa da dasawyisis dakavSireba bunebrivad spobs
winaaRmdegobas Sinagansa da garegans, sakralursა da profanuls
Soris, aseTi bolomde ganvlili `amoxsnili~ da daZleuli
`gza~ ukavSirdeba absoluturi WeSmaritebis Secnobas da
Sinagani mTlianobis aRdgenas.
nawarmoebis `gzas~ aqvs horizontaluri (fizikuri) da
vertikaluri (sulieri) forma. mxolod miTologiur personaJs
an gamorCeuli Tvisebebis mqone kultis msaxurს ZaluZT
aRasrulon vertikaluri mogzauroba zeviT an qveviT, e.i.
gadaseron samყaro vertikalurad. xolo qveynierebis kidiT
kidemde svla horizontalurad, rogorc wesi, ukavSirdeba
`zekacs~, gmirebs, moRvaweTa klass an gansakuTrebul
mdgomareobas (magaliTad, ritualSi monawileobas an wminda
adgilebis mosanaxuleblad mogzaurobas). cxadia sxvaoba:
ubralo mokvdavs SeuZlia realurad gaudges honizontalur
gzas da gansakuTrebuli Zalisxmevis meSveobiT gaasrulos igi,
xolo vertikaluri gza SeiZleba gadailaxos mxolod
figuralurad _ suliT (toporovi 1983: 127). aseTi
vertikaluri struqturaa mocemuli dantes `RvTaebriv
komediaSi~, sadac sxvadasxva sibrtyeebi (jojoxeTi,
salxinebeli, samoTxe) vertikalur RerZzea ganlagebuli da
gmiric am `gzas~ sulis meSveobiT gadis.
inga milorava
50
`gzis~ mniSvneloba Tu ar izrdeba, yovel SemTxvevaSi, arc
iklebs Tanamedrove mxatvrul azrovnebaSi. rogorc `zekaცis~ saxesTan mimarTebით Cans, igi TvalsaCino rols asrulebs
modernistul qarTul moTxrobaSic. am TvalsazrisiT
gansakuTrebiT sainteresoa niko lorTqifaniZis proza.
niko lorTqifaniZis `gzis~ sivrculi modeli ZiriTadad
horizontaluria da emsaxureba gmiris rogorc gamarjvebis, ise
damarcxebis Cvenebas. paradoqsulia, magram orive SemTxvevaSi
aRdgeba darRveuli mTlianoba da srulad ikveTeba gmiris
mimarTeba gare samyarosadmi, mxatvruli saxis mizandasaxuloba.
eli (`Selocva radioTi~) ver sZlevs mis `gzaze~ arsebul
yvela winaaRmdegobas. elis `gza~ ar Sedgeba Tvalsaჩinod gamijnuli monakveTebisagan, igi pirdapiria, horizontaluri da
dasaSvebze ufro grZeli, elis Tavidanve arabunebrivi tempi
aqvs, rogorc `naptkveni bumbuli~ mihqris `gzaze~, cal mxares
gaxsnilia, mihyavs adamiani samSoblodan Sors, ucxo samyaroSi,
magram ubrundeba sakuTar Tavs. Tavis samSobloSi eli
gaucxoebuli iyo sakuTar TavTan, ver grZnobda miwas, fesvebs,
magram `gzaze~, romelmac daaSora mSobliur miwas, man
gaacnobiera Tavisi ganuyreli kavSiri samSoblosTan. mTlianoba
aRdga, mxolod - sulier planSi. eli Seecada, rogorme
dakavSireboda samSoblos, radioTi gadmocemuli mSobliuri
sityvebi, xmis mTlianobis aRdgenis kidev erTi impulsi xdeba,
`gzis~ bolos, sikvdilSi uerTdeba cxovrebisagan damarcxebuli
eli sakuTar Tavs, mSobliur wiaRs da aseTi srulqmnili saxiT
warmodgeba. es gamTlianeba mxolod sulier planSi xdeba. rac
Seexeba `gzis~ fizikur plans, misi sruli aTviseba mxolod
zemZlavr gmirTa xvedria. niko lorTqifaniZis `zekaci~ an
`pirobiTi warsulis~ gmiri yovelTvis periferiidan centrisaken
moZraobs da axdens mis SemosazRvras. sapirispirod, awmyos
`patara adamiani~ fizikurad ver gadalaxavs `gzas~, magram
sulier planSi isic Semokrebs sakralur sibrtyes da ar rCeba
Sinaganad darRveuli, periferiaze gariyuli.
zemZlavri adamianis mier `gzis~ gadalaxvis yvelaze
TvalsaCino modelia mocemuli niko lorTqifanibis
“gzis” sivrculi modeli modernistul teqstSi
51
`qeduxrelnSi~. zurab jiSkariani iRebs gadawyvetilebas Tavisi
nebiT Caekiros cixis kedelSi. `zekacis Seqmnas~ swored `gzam~
Seuwyo xeli. `gza~, romelzეc Tanamimdevrulad lagdeba
ZiriTadi movlenebi, jer fizikurad daiZleva gmiris mier,
Semdeg ki gadadis sulier planSi da simbolod gardaiqmneba.
`gzam~ gaaerTiana eri da gmiri da aRadgina darRveuli
mTlianoba. gmiri gamodis mSobliuri saxlidan (sawyisi
wertili) da miemarTeba cixis kedlisken (bolo wertili).
`gzaze~ xdeba zurabis saxis aTviseba da TandaTanobiT Sevseba,
yoveli axali monakveTis gavlis Semdeg igi adis ufro maRal
safexurze da Cveulebrivi mokvdavidan erovnuli Zlierebis
simbolomde maRldeba. zurab jiSkariani _ `zekaci~ miuyveba
miTopoeturi samyaros `gzas~, gadalaxavs mas fizikuradac da
sulieradac da Semokrebs sakralur vels, romelSic
aRmofxvrilia ZiriTadi winaaRmdegobani, centri SeuRwevadia da
daculia misi zneobrivi mTlianoba.
zecisken mimavali sulieri transformaciis `gzaa~
gamosaxuli basil meliqiSvilis moTxrobaSi `Turmani~.
nawarmoebis miTopoeturi qsovili garTulebulia lirizmiT,
reminiscenciebiT, Sinagani monologebiTa da uCveulo eqspresiiT,
rac TiTqmis nervuli aSlilobis, sigiJis zRvramde midis.
yovelive es odnav abundovanebs nawarmoebis mxatvrul samyaros,
arTulebs mis aRqmas, magram, imavdroulad, aRZravs idumalebis
mistiკur gancdas. moqmedeba aq mudmivad meryeobs cxadisa da
zmanebis mijnaze da zogjer Zneli saTqmelia, ras asaxavs da
gamosaxavs mwerali _ mZafri vnebebisagan SeZrulი gmiris
Sinagan samyaros Tu mis gareT ganfenil movlenebs. am
SemTxvevaSic erTmaneTs gadaewna `gzis~ modeli, `zekaci~ da
misi misia. am misiis aRsrulebis `gzaze~ xdeba Turmanis saxis
gamTlianeba, srulqmna da zecad amaRleba. mistikur-simboluri
plastebi met gamomsaxvelobas aniWebs gmiris xasiaTsac da mis
samoqmedo sivrcesac. RvarZli, dalija, romelic mosdebia
SuqarTs da adamianebis dasneulebasა და gadagvarebas iwvevs,
sruliad gamWvirvale simboloa da eris sulier degradaciaze
mianiSnebs. aseTive simboluria jaTi. maxinji, favnis an eSmakis
inga milorava
52
garegnobis mqone jaTi _ borotis, bnelis simbolo –
upirispirdeba Turmans – sikeTis matarebels. Turmanis mier
wminda Teslis Zebnac simboluri da mistiკuri mniSvnelobiTaa
datvirTuli da zemZlavri sulis - adamianis mier TanamoZmeTa
mimarT Tavisi movaleobis sruliad realur SegrZnebamde, maTi
fizikuri da sulieri gadarCenis saSualebaTa gamalebul
Ziebamde dadis.
Tavdapirvelad Turmani TiTqos Cveulebrivi adamiania,
sruliad garkvuli mizniT lasticixes amosuli cotaTi kuSti
ucnobi _ `ucxo~. Tu romelime saxes ukavSirdeba igi am etapze,
isev `zekacs~. Turmanis portretSi irekleba mTlianad
gaucxoebuli, martosuli, samyaros mimarT TiTqmis zizRiT
ganwyobili kaci. am TvalsazrisiT exmianeba igi nicSes `zekacs~;
portretSi arsad Cans misi Zala, miTumetes, zeZliereba.
`lelian da da daCalul tbasTan Camosjeqi da dainaxe Seni saxe:
viwro, gamxdari da mkacri. mxolod maSin dainaxe Seni Tvalebi
_ RvarZliTa da gesliT savseni; Seni Tvalebi, qveyanas dacinviT
rom umzeren~ (meliqiSvili 1987: 55). lasticixeSi amosuli
Turmani jer mxolod `ucxoa~, mxolod esaa garkveuli da
aqedan irTveba nawarmoebis Sinagani qronometri. am SemTxvevaSic
Tavi iCina imave `ucxos~ momentma, romelic aseT mniSvnelovan
rols asrulebda grigol robaqiZis moTxrobaSi `engadi~.
Turmani adgeba `gzas~, rogorc `ucxo~, TandaTan ivseba,
mTliandeba da `gzis~ dasasruls uerTdeba pirdapir zecas,
usasrulobas.
zecis da usasrulobis SegrZneba `gzis~ dasawyisSive,
pirvelive nabijidan Cans. daxatulia `gza~ sivrceSi, mTeli misi
perspeqtiva. upirvelesi, rasac am `gzaze~ Semdgari adamiani
grZnobs, SiSiა, SiSi idumalis, Seucnoblis, TviT cxovrebis,
sაkuTar TavTan pirispir marto darCenis. Turmanis SiSi TiTqos garemosac gadaedo, garindda da miibinda. TvalnaTliv ikveTeba
gmiris da garemomcveli peizaJis Sinagani erTianoba. metic,
mweralma peizaJi TviT Turmanis sulis moZraobis gamosaxatavad
gamoiyena. garemo fizikuridan nawilobriv mainc `gadaizida~
sulier planSi. garemodan aRZruli idumalebis SegrZneba
“gzis” sivrculi modeli modernistul teqstSi
53
amzadebs gmirs raRac axlis, jer unaxavis Sesacnobad da,
imavdroulad, garemo Turmanis sulis SidapeizaJis funqciasac
asrulebs. siaxle sikvdilis saxiT Semodis moTxrobaSi:
Turmanis Tvalwin kvdeba qali. sikvdilis SecnobiT da
gaTavisebiT eyreba safuZveli `zekacs~, magram `zekacma~ (arc
nicSeseulma, arc pirobiTma) ar icis SiSi. TurmanSi ki იგი kvlavაც batonobs. man mxolod erTi nabiji gadadga Tavis
sakralur `gzaze~ da SiSs, kerZod, micvalebulisadmi SiSs, jer
ver morevia. mwerali nabij-nabij aRwers gmiris sulier
transformacias. pirvel rigSi, iTrguneba SiSi.
sikvdilis SecnobiTa da SiSis damorCilebiT iwyeba
Turmanis tanjviTa da tkiviliT savse aRmasvla. sagulisxmoa,
rom am SemTxvevaSic `gza~ baridan mTisken miemarTeba. `mTis~
simbolikam (dasabams iRebs bibliidan, moses aRmasvla mTaze)
Tavisi roli Seasrula XX s-is ^ qarTul prozaSi (gr.
robaqiZe, `engadi~; b. meliqiSvili, `Turmani~, `mokveTili TiTi~;
m. javaxiSvili, `TeTri sayelo~). `mTaSi~, lasticixeSi asuli
Turmani poulobs meziss, daRupuli xoreSanis asuls, romelsac
siyvaruli moaqvs misTvis. kvlav gadaejaWva erTmaneTs siyvaruli
da sikvdili. Turmani _ `ucxo~ Zlieri grZnobis meSveobiT
ukavSirdeba qals da TandaTan scildeba `ucxos~ damRa.
lasticixeSi ecnoba igi salTujs – idumalebiT mocul moxucs,
romelsac winaswarmetyvelisა da patriarqis funqciebi aqvs
SeTavsebuli. salTujTan urTierTobiT Cawvdeba Turmani
dalijas, wminda Teslis Tesvis da samsxverplod ganwiruli
mTesveli balRis WeSmarit mniSvnelobas. `...balRi RvTiuria da
wminda, magram, xalxma moiTxova xeluxlebeli~ (meliqiSvili
1988: 69).
Turmanis `gza~ bevrad ufro rTulia, vidre qarTul
moTxrobaSi asaxuli romelime `zekacis~ an sulieri adamianis
`gzebi~. es sirTule yvelaze martiv, grafikul donezec
TvalnaTliv Cans. sxva SemTxvevebSi `gza~ erTi mimarTulebiT
midis, `TurmanSi~ ki igi ramdenjerme Semobrundeba, ubrundeba
sawyis wertils – SuqarTs, Semdeg isev iwyebs aRmasvlas
mTisaken. `gzis~ aseTi konvulsiuri moZraoba nawarmoebis
inga milorava
54
mxatvrul sivrceში zustad asaxavs Turmanis mtanjvel Sinagan
winaaRmdegobebs, sulier tkivilebs, Widils skuTar TavTan,
Zlivs Sekowiwebuli mTlianobis xelaxal daSlas da yvelafris
Tavidan dawyebas, gausaZlis miusafrobas. apokalifsur xilvebSi
eZebs Turmani sakuTar Tavs. lasticixeSi eguleba Sveba, magram
guli kvlav damZimebuli aqvs. misTvis mTavari Tavisi `zekacuri~
misiis aRsruleba, eris, sulis gadarCenaa. verc mxolod qalis
– mezisis siyvaruli, verc Zmadnaficis _ solos megobroba,
verc brZenis – salTujis saubari Seavsebs Turmans, ver
gaamTlianebs mis suls, romelic eWvebma da sakuTari misiis
simZimem dafliTa. Turmani xedavs, rom balRis mokvdinebiT azri
ekargeba mis aRmasvlas SuqarTidan lasticixisken. Turmanma
icis, rom Tu balRi mokvdeba, msxverplad Seewireba, maSin
SuqarTsac daRupva elis, radgan ZaladobiT, mkvlelobiT
mopovebuls sicocxlის შენარჩუნების უნარი არა აქვს. Turmani afrTxilebs xalxs, ar gadalaxon mijna, ar
moklan xeluxlebeli balRi, anu ar Caklan sakuTar sulSi
siwminde, Torem yvelaferi daiRupeba: `-xorbali veRaras giSve-
liT, gagiqrebaT sicocxle da xalisi. gaimijneT da SesdeqiT!..~
(mეliqiSvili 1987: 55).
Turmani winaswarmetyvelis donemde maRldeba. misma `gzam~,
romelic TandaTan realuridan mistikur-simbolur planSi
gadavida, Seasrula Tavisi misia, garesamyarosTan, xalxTan
umWidroesi Sinagani kavSiriT aRdga Turmanis Sinagani `mes~
mTlianoba da roca igi gaemijna mxolod sakuTari Tavis
gadarCenis da sisxlis wyurviliT dabrmavebul xalxs, es
mTlianoba mainc Seuryvneli darCa. ase rom, mwerlisTvis gmiris
mier sakuTari arsis povna is TviTmizania, romlis aRsrulebas
ewireba yovelive da misi daSla, dangreva ukve aRarafers – arc
ganmartoebas, arc damarcxebas – aRar SeuZlia.
Turmanis gamTlianebuli saxe mTlianad mistiკur planSi
mkvidrdeba. mas hyavs megobari _ `keTili mwyemsi~ _ solo.
`keTili mwyemsi~ qristes erT-erTi cnobili epiTetia. Turmanis
msxverplTSewirvasTan dapirispireba, sxvebis codvebisaTvis
udanaSaulo balRis dasja, jaTi _ banjgvliani, eSmakisebri
“gzis” sivrculi modeli modernistul teqstSi
55
arseba, `keTili mwyemsi~, _ solo, romelic, SesaZloa, Tavisive
cxvarma gadaTelos _ `ra icis solom, rom cxvari ar
mohklavs? ra icis, adamiano, rom cxvari ar gasTelavs keTil
mwyemsis cxedars?~ (meliqiSvili 1987: 69), _ bibliur
asociaciebs aRZravs. Turmans ar surda exila, rogor
Seiwiravda sisxlismieri warmarTuli civilizacia umanko balRs
(jvarcma), mas sjeroda salTujis (winaswarmetyveli, patriarqi,
msajuli) da misdevda `keTil mwyemss~ _ solos (qristes). mas
ar SeeZlo ecxovra samyaroSi, sadac gabatondeboda jaTi
(eSmaki) da amitom SesTxovda wminda balRs dacvas, jaTis
sauflodan თავდახსნას. igi Tavs grZnobs udabnoSi, aq ewveva xilva _ balRi tbaSi. balRisadmi aRvlenili locva Tavisi
mxatvruli saxeebiT, mimarTvis formiT, Sinagani dinamikiTa da
ritmiT religiur himns enaTesaveba da kidev ufro ganamtkicebs
balRis, rogorc zearsebis, pozicias: mas mimarTaven, xotbas
asxamen, Svelas SesTxoven, guls uSlian.
balRis movlinebam gamoaaSkarava da zedapirze amoativtiva
apokalifsuri samyaros maxinji saxeebi da faruli codvebi.
Turmanis xilvebSi faqtobrivad gadaiSala kacobriobis daRupvis
mTeli mistiკuri suraTi. apokalifsuri mxedrebis rols aq
umanko sisxliT pirmoTxvrili SuqarTelebi asruleben ninias
meTaurobiT. Turmanma bolomde SeigrZno miwieri, amqveyniuri
yofis absurduloba. SuqarTidan lasticixemde, baridan mTamde
mimavali `gzis~ ramdenjerme gadalaxviT man Seicno WeSmariteba,
moipova rwmena, Sinagani mTlianoba da misi zekacurad mZlavri
suli pirvelmowameTa msgavsad siyvaruliTa da sinanuliT aivso
da moemzada TavganwirvisaTvis. Turmani damarcxda,
damarcxebasTan erTad eWvbic ganqarda. man moipova ufro meti,
vidre miwier saqmeebSi gamarjvebaa. igi mTlianad gardaiqmna,
gamTlianda, Seivso, Seicno sakuTari suli. amis Semdeg Turmani
ukve aRar ekuTvnis codvil da borot miwas. mis sikvdils
mwerali mistiკur saburvelSi xvevs da zecaSi STanTqmad,
miRmურ samyaroSi gadasvlad gamosaxavs. `diax, Turmani STainTqa
da sivrceSi gailia, Turmani salTujisferi da balRi, cam Tu
CaZira?!~ (meliqiSvili 1987: 77).
inga milorava
56
rogorc gamoCnda, gmiris damarcxeba ar niSnavs imas, rom
igi ver Seivso, ver gamTlianda da arc darRveuli mTlianobis
aRdgenas moaqvs bedniereba. miznis miRweva ar niSnavs
WeSmaritebasTan ziarebas TavisTavad, TviT Ziebis procesi
ufro saintereso da esTetikuria. `gzis~ modeli aseT
meqanizmsac iTvaliswinebs. `gzaze~ gasvla, `gzaze~ dadgoma
Zalze mniSvnelovania gmiris saxis gaxsnisaTvis. moZraoba
TavisTavad gulisxmobs moqmedebas da samoqmedo garemos
aTvisebis aqtiur mcdelobas. niko lorTqifaniZis `cxovrebis
mefeSi~ nawarmoebis poetizebul sivrces Semofarglavs
mefeTmefis vaJis `gza~, romelzec `damagrebulia~ ZiriTadi
movlenebi. mefeTmefis vaJis fizikuri `gza~ oqromWedlis
sulieri `gzis~ pararelulad miedineba. oqromWedels aqvs ori
mizani, romlis miღwevisaTvisac ibrZvis: esaa siyvaruli da
xelovneba. mxolod maTTan SeerTebiT gamTliandeba oqromWedeli,
magram moutans ki es miswrafeba mas sulis simaRles, samyaros
agebulebis Secnobaს? siyvarulisa da xelovnebis gaTavisebis
mZafri survili TandaTan aqtiur qmedebaSi gadadis da
intensiuri mcdelobiT sinamdviled iqceva. swored am or
wertils Sua (survili da miRweuli mizani) gadis oqromWedlis
sulieri gardaqmnis `gza~. igi moicavs yvela sakvanZo moments _
survils, Semoqmedis tanjvas, uimedo siyvaruls, gazviadebul
grZnobas, mSvenierebis wvdomas, dapyrobas. mefeTmefis vaJis
`gza~ paralelurad mihyveba oqromWedlisas. igi xedavs, rogorc
SeierTa oqromWedelma xelovneba da siyvaruli. man daipyro,
rasac eswrafoda _ srulyo ostatoba da moipova mefis asulis
siyvaruli. aseve auxda yvela ocneba mefis asulsac.
oqromWedeli Sinaganad gamTlianad, `gza~ Caiketa da dro
SeCerda. mefeTmefis vaJi, axla ukve Tavad mefeTmefe, gaocebulia
aseTi gardaqmniT. igi xedavs Sewyvetil moZraobas, `gayinul~
samyaros, SeCerebul, uZrav dros. mas aocebs qandakebebiviT
gaxveuli, ocnebaaxdenili adamianebi. igi Sesabamisad afasebs
situacias: `ra mSvenierebi iyvnen, sanam miiswrafodnen! xelis
SeSlac ki menaneboda, Tumc aqeTken mqonda guli, _ fiqrobda
gzaze mefeTmefe. _ dakmayofilebulan da ras hgvanan? nuTu
“gzis” sivrculi modeli modernistul teqstSi
57
natyorcni isaria mxolod lamazi da ara mizanSi moxvedrili?
mxolod talRaTa Soris mebrZol xomalds aqvs mimზidveloba,
navsayudelSi ki uRimRamo saxlia? gana kacic, sanam iსwrafvis, mაnamdis aqvs mas Sno, lazaTi da roca aisrulebs wadils, maSin
ekargeba suls Zala?~ (lorTqifaniZe 1953: 308). adamianma
ganvlo sulieri transformaciis `gza~, gamTlianda, Seivso,
magram dakarga umTavresi _ sulis sicocxle. ase, rom
darRveuli mTlianobis aRdgenas yovelTvis ara aqvs pozitiuri
mniSvneloba, Tumca misi ganxorcielebis `gza~ igivea.
raodenobrivi TvalsazrisiT aseTi gadawyveta iSviaTia, magram
aranaklebi esTetikuri Rirebuleba aqvs.
darRveuli mTlianobis aRdgenis `gza~ organuli
aRmoCndeba modernistuli mxatvruli azrovnebisaTvis,
romlisTvisac swored Sinagani ekleqturobaa damaxasiaTebeli.
qarTul modernistul moTxrobaSi aisaxa daqsaqsulobis,
fragmentulobis daZlevisaken gadadgmuli pirveli nabijebi, rac
modernistuli azrovnebisaTvis, erTi SexedviT, paradoqsul _
darRveuli mTlianobis aRdgenis `gzis~ modelSi gamoixata.
grigol robaqiZis `engads~ Tavisi gamorCeuli adgili
uWiravs XX saukunis I naxevris qarTuli moTxrobis galereaSi.
misTvis niSandoblivia: a) qvecnobieri donis, miTiuri
mexsierebis amoqmedeba; b) Sinagani monologi, Sesityveba sakuTar
TavTan; g) aqtiurad funqciobs `gzis~ modeli, romelic
realuridan sulier planSi gadadis da am dros ioldeba
nawarmoebis ZiriTadi saTqmelis warmoCena, filosofiur-
esTetikuri Sreebis TandaTanobiT gaxsna. giorgi valuevi midis
baridan mTisken da gzaze xdeba misi saxis transformacia.
moTxrobis mxatvrul qsovils sami ZiriTadi Sto aqvs: a)
mTasTan mimaval gnzaze sakuTari Tavisa da fesvebis Zieba; b)
`ucxos~ mier sakuTari Tavis povna, anu gaucxoebis momentis
moxsna pirvelqmnil samyarosTan SenivTebiT; g) mTelisa da
nawilis urTierTmimarTeba. isini mtkiced ეთანადებიან erTmaneTs da `gzis~ modelze arian damokidebulni. am
sakiTxebis garkvevas emsaxureba moTxrobaSi aqcentirebuli
inga milorava
58
sworfrobisa da mkvlelobis miTologiur-filosofiuri
aspeqtebis gaazreba.
gansakuTrebiT mniSvnelovania mTelis da nawilis
urTierTmimarTeba. am rTuli da sakraluri kavSiris pirveli
gamovlineba gzis dasawyisSive, landSaftis aRwerisas xdeba `es
gza erTi mTliani xelovnuri qmnilebaa, 200 kilometrze
harmoniulad gaSlili _ aqaa misi upiratesoba yoveli nakveTi
misi landSaftisa gulisxmieri elementia kompoziciurad
sastikad daculi mTelisa~(robaqiZe 1994: gv. 189)
miuxedაvad sakmaod gavrcelebuli `mogzaurobis Canaweris~
formisa, moTxrobis pirveli striqonebidanve gasagebi da
naTelia, rom es ar aris ubralo eTnografiuli an samogzauro
dRiuri. Ziebis sfero scildeba materialur farglebs da
sulier planSi gadadis. es gadanacvleba emTxveva `gzis~
aRmasvlas baridan mTisken, calkeuli elementebidan mTelisaken.
Zalაdautaneblad Sეmodis dumilis esTetika. `irgvliv mdumareba
sufevs. Cvenc vdumT~(robaqiZe 1994: gv. 191). dumilSi unda
moxdes samyaroSi Cakargul, danawevrebul elementTa nebis
daZabva, TviTCaRrmaveba da momzadeba erTiani, harmoniuli mTelis
`SesaTxvzelad~. sagulisxmoa xazgasmuli sityvaZunwoba
xevsurTa, romlebic, mwerlis Tanaxmad, didi civilizaciis
naSTni arian da TavianT sulis siRrmeSi inaxaven farul codnas,
romelic dumilSi, meditaciiT miiRweva. aseve mniSvnelovania
SiSis aspeqti. `amreci biliki xdeba ufrodaufro
saSiSari~(robaqiZe 1994: gv. 191), _ wers grigol robaqiZe, rac
ufro maRla miiwevs gza, matulobs SiSi, moZraobis mistiკuri gancda, aRZruli movlenaTa faruli arsidan. iშleba zRvari
zmanebasa da cxads Soris, rac damaxasiaTebelia modernistuli
azrovnebisaTvis. `SiSma imata. xolო myisve vigrZeniT ucxo ram: TiTqo klde xomaldi yofiliyos udidesi da mZlavri;
sizmareuli migvaqanebda igi usazRvroebaSi cis rZe TeTri
SoreTis mimarT. iyo erTi wuTi: megona Sevexe maradisobis
samosels~(robaqiZe 1994: gv. 191). ikargeba realobis, drois
SegrZneba. rac Seexeba fers _ rZeTeTrs: gamomsaxvelobiTi
TvalsazrisiT, mniSvnelovania mwerlis mier SemoTavazebuli
“gzis” sivrculi modeli modernistul teqstSi
59
asaxvis rakursi, ganaTeba da feri. idumalebis gancdas aZlierebs
nislovani ferwera. nislma moicva Txemebi, nislSi micuravs
klde-gemi. rZeTeTri nislis miRma zmanebaTa da ocnebaTa, Ziebisa
da mixvedrisaTvis bunebrivi adgilia, raც ufro uaxlovdeba
gmiri am daniSnul adgils _ sakralur centrs, romliskenac
iswrafis, rakursic icvleba. nislovaneba da siTeTre adgils
uTmobs dasaxelebul Tu dausaxelebel fers (asociaciur
fers), romliTac ivseba ukve mkveTrad moxazul figuraTa
zedapiri. ,,xevi gaganierda. odnav amwvanda~(robaqiZe 1994: gv.
191).... tye _ simwvane, xavsisferi... mcenareebis da qvebis
feradovani laqebi. `muqgrema kav-ZarRvian Tirqvavnarze
livlivebdnen Tbili zavTiani zalebi~. `borcvTa dafenebani,
xalebiT aqa-iq amwvenebulni; SigadaSig _ aRvivebuli yviTeli
xorbalvelebi~(robaqiZe 1994: gv. 191). da sagulisxmoa, rom
swored am feradovnebaSi gamoCndeba pirveli sofeli
xevsureTisa. nislidan, siTeTridan, erTgvarovnebidan da
bundovanebidan gamosuli adamiani raც უfro uaxlovdeba im
pirvelwyarosTan ახლომდებარე ადგილს, romlis anarekliცაa yovelive xiluli, miT ufro mSvenieri da feradi xdeba mis
irgvliv garemo, samyaro ferTa harmoniaSi warmodgeba, rogorc
calkeuli elementebis bunebrivi da Tanazomieri SexamebiT
miRebuli mTeli.
xevsureTamde giorgi valuevi danawevrebuli _ naxevrad
rusi, naxevrad qarTveli, qalaqis adamiani, civilizebuli kaci
da Tan raRac uTqmelis, pirvelyofilis Seucnoblad maZiebelia.
pirveli safexuri misi gamTlianebisa saxelis cvlilebaa.
saxels Tavisi mistiკuri datvirTva aqvs. valuეvma kargad icis qarTuli, nawilobriv grZnobs kidec Tavs qarTvelad, magram
saxeli borkavs _ `rasiuli elementi Cems pirovnebaSi ufro
qarTulia, vidre rusuli, xolo qaRaldebis mixedviT rusad
viTvlebi mainc~(robaqiZe 1994: gv. 193), _ ambobs igi. xevsurma
mgelikam erთi xelis dakvriT moxsna es winaaRmdegoba, giorgi
valuevi monaTla `givargi valiაurad~, pirovnebis gamTlianeba
da gaucxoebis daZleva ase iwyeba da es rTuli, safexurebrivi
procesis pirveli etapia.
inga milorava
60
Semdegi safexuria Tarze amoWrili Sairebis gaazreba-
gaTaviseba. axla ukve givargi valiauri kiTxulobs amokveTil,
mosxepil striqonebs da misTvis poeziaSi, xalas poetur
xilvebSi irekleba adamianuri arsis erTianoba. `aq cxovroben
naSierni homerisa~(robaqiZe 1994: gv. 194), _ fiqrobs igi. am
erTianobis analitikos-inteleqtuali intuiciiT grZnobs da
axsnas ki istoriasa da saerTo miTosur arqetipebSi eZiebs. mis
gancdas aZlierebs garemomcvelis arqaulobis SegrZneba.
upirveles yovlisa, es exeba fSav-xevsurul kilos. `es kilo ar
aris provincializmi, igi ufro arqaizmia~(robaqiZe 1994: gv.
194). SairSi igi xedavs am samyaros sayrdens, safuZvels.
`sityvebi aq yofis fesvebia TviTon, maT jer kidev ar
daukargavT surneli pirvelqmnisa~(robaqiZe 1994: gv. 194).
xevsurTa poeziaSi valiaurma SeigrZno nawilTa sakraluri
erTianoba, mTlianoba. `metaforebi ubralo Sedarebebi ki ar
arian aq, aramed TviT sinamdvile, gancalkevebul saganTa Tu
movlenaTa Sinagan gadabmulni~(robaqiZe 1994: gv. 194).
poeturi enis Sinagan kavSirTa SecnobiT givargi valiauri
nawilgobriv mainc eziareba idumal sferoTa harmoanias da kidev
erT nabijs dgams darRveuli `mes~ gamTlianebis gzaze.
momdevno safexuria Zmadnaficoba. mgelika da givargi Zmaდ
Seficvis rituals aსრულებen. mgelikasTan sulieri
TanaziarobiT givargisaTvis unda gaixsnas is samyaro, romelSic
Sinagani harmonia da siwminde sufevs. mgelikas sufTa,
Seuryvnel bunebasTan SeerTebiT igi aRidgens Tavisi
pirvelsaxis siwmindes. `gankurnavs~ mis Wrilobebs, moiSorebs
im xorcmetTa nawils mainc, rac miwierobaze, yofaze
orientirebulma aswleუlebma daumates am Zireul, kristalur
pirvelxats. `am wesiT davZmobildiT Cven. amieridan Cveni bedi
erTi gziT warimarTa~(robaqiZe 1994: gv. 199). amieridan mTis
Svilad cxebuli valiauric ivlis im gziT, rომლიTac dadian mgelika da misi TanamoZmeni.
mxolod Zmad aRiarebis da sulieri SeerTebis Semdeg
gadadis givargi Semdeg safexurze, romelic sworfrobaSi
gamoixata. SeiZleba paradoqsulad mogvეCvenos, magram pirovnebis
“gzis” sivrculi modeli modernistul teqstSi
61
metamorfozis am suraTSi wina safexurebi _ peizaJis aTviseba-
gaazreba, saxelis gadarqmeva, poeturi saxeebis wvdoma Tu
ZmadSeficva bevrad ufro materialuri qmedebebia, vidre
sworfrobis misteria. qalis sxeulTan Sexeba aRvivebs gmiris
sulis uRrmes SreebSi miZinebul sulier Zalebs. es iseTive
madliani da ucodveli cecxlia, romelic daeca fiWvis xes.
`xes wamsve ucxo ali moedo. vigZen mTeli taniT raRac
uaRresad aRmtacebeli. mgelikas Tvalebi elvarebdnen. vxedavdiT
sicocxles. brmas, ucodos, pirvelsunTqvians,
Zlevamosils~(robaqiZe 1994: gv. 205). swored aseTi
sicocxlis mZafri SegrZneba aRviZebs valiaurSi sworfrobis
tradiciis fesvebs da arsis Ziebis survils. masSi jer kidev
Zlieria racionaluri adamiani, analitikosi, romelsac sურს, Cawvdes movlenis Sinaarss da ara ubralod irwmunos da mihyves
mas. am SemTxvevaSi mwerali da misi gmiri mTlianad
identicifirebulia da valiauric zustad misdevs grigol
robaqiZisaTvis niSneul movlenaTa gaazrebis gzas _ moZebnos am
movlenis analogia istoriaSi, Semdeg ki misi miTosuri
arqetipi. man gonebis Tvaliთ ganCxrika da miagno herodotesTan
msgavs qmedebas, TiTqos axsna kidec `ucxosTan~ SeerTebiT da
misi gaTavisebis fenomeniT, magram Tavadve dainaxa gansxvaveba
xevsurul adaTsa da afroditesaTvis xorcieli siyvarulis
Sewirvis wess Soris. magram, imavdroulad, man SeigrZno, rom am
movlenaSi devs RmerTTan miaxloebis, sulieri Zalebis
gamoRviZebiT, sulieri intensivobiTa da sakuTari nebis daZabviT
ღვთიურ arsSi gamTlianebis SesaZlebloba. `velodi mzeqalas
da vgonebdi Tavs `ucxod~ _ saSiSaria da Tanve netaric amis
warmoTqma _ RvTiur arsad~(robaqiZe 1994: gv. 207), _ ambobs
igi. magram Tavisi mosazrebebi mas damajeრeblad ar eCveneba da
bevri ram marTlac gaugebaria, vidre nawarmoebis mxatvrul
qsovilSi ar CaerTvis sikvdili. moSuRarma sasikvdilod dasWra
gogoTuri. `givi laCar ars~, - ambobs mgelika. givi laCaria,
radgan ver SeZlo sulis simtkice, nebis Zala daepirispirebina
sibraziT aRZruli kacTakvlis, ganadgurebis, mospobis
impulsისaTvis. am laCrobiT man daarRvia Sinagani harmonia,
inga milorava
62
romelic sufevs adamiaნeბSi aq, mTaSi, zecasTan axlos.
valiauris Tvalwin Tavbrudamxvevi siswrafiT gairbens
ukuprocesi: sisxlis aRebis wesis aCrdilqveS pirovnebis
gaucxoeba, Temidan mogleja, gaqceva, sazRauri. mTlianobis
rRvevis process mxolod sruli ganadgureba dausvams wertils.
sakuTar sisustეsთან vergamklaveba dasabamia dacemisa.
swored es ori SesaZlebloba devs sworfrobaSic: sulis
gamTlianeba, `ucxos~ sabolood gaqroba da harmoniul mTelSi
SenivTeba an ufro danawevreba da sruli daSla. is, vinc
gauZlebs xorciel cთunebas, miაRwevs RvTaebriv mTlianobas,
`iwvodე mxolod~ _ ese igi igzne RvTiur-waruvali cecxlur
zRvarzed. gadalaxav zRvars _ fuWad iqცeva gzneba~(robaqiZe
1994: gv. 219). amitomacaa sworfroba yvelaze ufro sulieri
safexuri, sadac umTavresi swored sulier ZalTa intensivoba,
nebis ukiduresi daZabviT xorcis daTrgunva, gadazidva xdeba.
mzeqalas saxis simboluri datvirva aSkarad vlindeba
maSin, roca gmiri wyvets analizs, msjelobas da mTlianad
misdevs, emorCileba sulis moZraobas, Sinagan gznebas: `erTi
wuTiT Sewyda fiqrTa dena. uecrad vscne: mzeqala Rvivoda CemSi,
Zalavsili da maTrobeli~(robaqiZe 1994: gv. 219). aq Cans
siyvarulis areopagituli moZRvrebis anarekli. saRvTo
trfialebis gavrcelebuli gamovlinebaa alegoria _ mSvenieri
qali, romelSic RmerTi igulisxmeba. xSirad Zalze Znelicaa
gamiჯvna, sadaa saubari realur qalze da sad RmerTze. msgavsi
saxea mzeqala _ RvTiuri madli, ucodveloba, siwminde, sinaTle,
nebisyofis simtkiciT miRweuli sispetake adamianis sulisa
gadavida, SeenivTa gmiris kerZo arss da saRvTo mijnurobaSi
gamoikvirta sazogado mTeli. magram es erTianoba mxolod
gansakuTrebuლ adgilas – mTaSi miaCnia SesaZleblad mwerals.
mTaSi gansakuTrebiT Zlieria mTlianobis gancda. am movlenis
sailustraciod gamodgeba dResaswaulis aRwera, sadac mTlianis
moqmedebis meqanizmi aqvs Taviseburad axsnili mwerals. `ucxo
atmosfero iSleboda Cems irgvliv. yoveli xevsuri cocxlobda
aq sicocxliT mTelisa. pirovnuli Tauri, tomisagan
gamoyofili, ubrundeboda Tavis bnel saSos. calkeuloba
“gzis” sivrculi modeli modernistul teqstSi
63
hqreboda... gvaruli Rvivoda. modgmis magari sisxldeniT
ayvanilni, monadimeni fizikuri wevrebi iyvnen mxolod erTi
uxilavi mTelisa. calkeulTa uTvalav qvefenebSi _ vgonebdi ase
– unda xatuliyo uTuod cocxali saxe mTelisa: tomis.
CavukvirdeT sityvas `xati~. ra aris es, Tu ara Sinagani yalibi
xeluxlebeli mTelisa? salocavs `xati~ hqvia, sadac erTi
xatic ki baris gagebiT ar moipoveba. maS `xati~ suraTi ki ar
yofila, aramed Sina-saxe~(robaqiZe 1994: gv. 203). `xati~
bolo wminda marcvalia, romlis daSla aRar SeiZleba. Sina-
saxes mTlianobis ormagi gamovlineba aqvs: realuri, xiluli _
tomi da ufro maRali _ is mTlianoba, rომელsac aRwevs
pirovneba iniciaciis gziT.
mTasTan daSorebis, Zirs daSvebis Semdeg givargi valiauri,
romelmac ganvlo ucxodan, sawolidan, kerZodan
ganzogadoebulamde, mTlianamde amaRlebis urTulesi gza,
ganicdis did tkivils, magram mas ukandasaxevi gza aRara aqvs.
mTam gamoawrTo misi suli, aziara WeSmaritebas da Tavisuflad
gauSva mdumare sivrceSi saqrolvelad. mgelikas sasowarkveTili
Zaxili gუls uflეთს givargis, magram mas Tavis gza aqvs. aq gaielvebs erTi sagulisxmo detali. igi ambobs:
`gavbrunebuliyav da erTxel kidev gameSva mzera
Zmadnaficisaken? magram es miwas mimakravda~(robaqiZe 1994: gv.
223). maSasadame, mTis skolis, wvrTnis, aRmasvlis Semdeg igi
aRar unda miekras miwas. igi Tvisobrivad gardaqmnilia da
amieridan sxva gzas mihyveba `mZime, Rvremamocul mdumarebaSi~.
SeiZleba gvevarauda, rom aq `zekacis~ motivTana gvaqvs saqme da
es Zalian bunebrivi iqneboda grigol robaqiZisTvis, magram
valuev-valiauris saxe, xasiaTis ganviTarebis dinamika,
moqmedebis motivacia da faruli arsi ar gvaZlevs saSualebas,
aSkarad davinaxoT masSi mkacrad formirebuli zeadamiani,
rogorc vasil barnovi werda, `kacRmerTi~. valiaurma ganvlo
nebismieri sulieri adamianisaTvis bunebrivi Ziebis, analizis,
mindobis, Secnobis, rwmenis mopovebis etapebi da aRidgina
adamianis arsis darRveuli mTlianoba, romelsac adamiani
inga milorava
64
horizontaluri gzis gavlis Semdeგ axali gzisken, miwidan cis
mimarTulebiT mihyavs.
Dliteratura
robaqiZe 1994: gr. robaqiZe, Txzulebani, seria ,,Serisxulni’’,
t. II, Tb., 1994
meliqiSvili 1987: b. meliqiSvili, mkerdSebolili mercxali,
Tb., `merani~, 1987.
lorTqifaniZe 1953: n. lorTqifaniZe, rCeuli Txzulebani, t. II,
Tb., 1953.
toporovi 1983: Топоров В. Н. Пространство и текст. в кн.: Текст, семантика и структура, 1983.
maia jaliaSvili
“gzis” mxatvruli modeli
(Tamaz bibiluris romani
“Svidi xmisa da
torolasaTvis”
adamiani maradiuli mgzavria _
wuTisoflidan zesTasoflisken mimaval
gzaze damdgari. gza imdenia, ramdeni
`mec~ aris yovel pirovnebaSi. es gzebi
warmarTaven mis xorciel-sulier
ganviTarebas. fizikuri ganviTareba
materialuri samyaros kanonebs
emorCileba da droSia SezRuduli,
sulieri ganviTareba ki Tavisufalia da
dro-sivrces arad dagidevT.
nebismieri mxatvruli nawarmoebi,
simbolurad, gzaa, romelic mkiTxvelis
gulisa da gonebisaken miemarTeba da
ramdenad miaRwevs sawadels, es ara
mxolod teqstis Rirebulebazea
damokidebuli, aramed mkiTxvelis
mzaobasa da droze, romelic nawarmoebs
garkveul konteqsts uqmnis.
Tamaz bibiluri Tavis romanSi
`Svidi xmisa da torolasaTvis~ gzis
Tavisebur mxatvrul models qmnis,
romelic, upirvelesad, adamianis sulier
ganviTarebas warmoaCens. mis mxatvrul
sistemaSi irekleba literaturul-
filosofiuri gamocdileba, romelic
miTosuri da bibliuri teqstebis
codnas emyareba. gzis sxvadasxva
maia jaliaSvili
66
mxatvruli modeli ki imisTvis iqmneba, rom mkiTxvelma
adamianis amqveynad arsebobis azris Cawvdoma SeZlos.
`samyaro marTlac isev savsea idumalebiT da
miuwvdomlobiT, momaval saukuneTa adamiani, Tu dedamiwam kidev
gasZlo, aucileblad udidesi mistikosi iqneba~, _ ase fiqrobs
`ambebis mTxzveli~ am romanSi. TviTon mwerali swored aseT
`mistikosad~ warmogvidgeba da qmnis, upirvelesad, mistikas
Calaurisas, sadac romanis personaJebi midian.
am romanSic mTavari mainc ori gzaa, romlebic erTmaneTs
gadakveTen da qmnian jvarsaxovnebas. revaz siraZem sagangebod
gamoikvlia jvarsaxovnebis mxatvruli fenomenis arsi, romlis
mixedviTac, `teqstis Cveulebriv mdinarebaSi misi amqveyniuri
Sinaarsia, xolo misave siRrmeSi aris sulieri Sinaarsi,
romelic jvris vertikals Seesabameba. amas swvdeba mkiTxvelis
zecnobiereba~ (siraZe 2008: 7). romanis gmirebi materialur
samyaroSi gadaadgildebian, mravalgvar xifaTs gadalaxaven da
mainc miaRweven Calauramde, Tan Sinaganad icvlebian, sakuTar
Tavsa da samyaros ufro Rrmad Seimecneben, sakuTari arsebobis
gamarTlebas pouloben.
romanis mTavari gmirebi Calaurisken miemarTebian. isini
Svidni arian, radgan swored ricxvi Svidi gamoxatavs
srulyofilebas _ RmerTma xom Svid dReSi Seqmna samyaro.
sxvadasxva kulturasa da religiaSi ricxvi Svidi sakraluri
cifria da amitomac literaturaSi xSirad gxvdeba simboluri
mravalmniSvnelovnebiT. Svidi xma, ra Tqma unda, upirvelesad,
unikalur, qarTul xalxur Svidxmian simRerebs gvaxsenebs.
Tumca romanis arc erTi personaJi uSualod musikasTan
dakavSirebuli ar aris, magram mTlianobaSi mkiTxvels aqvs
polifoniurobis gancda, romelsac qmnis Txrobis ritmi,
movlenaTa ganviTarebis dinamika. romani feradovnebiTac
gamoirCeva, mwerals saocari SegrZneba aqvs xazisa da ferisa,
amitomac es Svidi personaJi cisartyelas Svidi feriviTaa,
romlebic erTmaneTs avseben da ganapirobeben. `Calauri mogonili
ar aris. Calauri arsebobs da iarsebebs manamde, sanam arsebobs
kacTa modgma~ (bibiluri 1987: 716).
mainc ra aris es Calauri, romelsac mwerali warmoaCens,
rogorc maradiulobasTan wilnayars? is arsebobs, rogorc
ocneba da iluzia, warmosaxviTi sivrce, sadac Tavs iyrian
materialuri Tu sulieri gzebi. Tavs iyrian da mere erT gzad
“gzis” mxatvruli modeli
67
erTiandebian, gzad, romelsac adamianis Tvali (gonebisa da
sulisa) veRar swvdeba. Calauramde ki cxovrebiseuli
gzajvaredinebia, wamodgoma da dacema, sasowarkveTileba da
imedi.
`Calauri yvelaferia: Cveni xsovna, Cveni mogoneba, Cveni
warsuli. vidre Calauri gaxsovs, arafrisa ar unda geSinodes.
yvelas Tavisi Calauri aqvs, yvelani Cveni Calauridan
movdivarT. movdivarT arxeinad galaRebulni da aris erTi dro,
siWabukis dro, roca aRarc ki gvaxsovs, rom Calauridan
wamovediT. es xanmokle droa... rac ufro vberdebiT da
wuTisofels vemSvidobebiT, Calauri Cveni xsna gvgonia. bolos
yvelani, fiqriT mainc, aucileblad, isev CalaurSi vbrundebiT~
(bibiluri 1987: 716).
romanis mixedviT, Calauri maRlaa, zecasTan axlos,
saidanac `RmerTTan misasvlelad didi gza aRar dagWirdeba~. ase
rom, Calaurisken mimavali gza, realur planSi TviTon
cxovrebaa. yvelani am gzas mivyvebiT, radgan TviTon sicocxlea
gza, gza siymawvilidan siWabukisken da siWabukidan siberisaken.
Tamaz bibiluri erT interviuSi aRniSnavda: `aq yvelaze
ufro gzis simbolika mxiblavda. yvelani, Svidiveni da, albaT,
torolac, sadRac midian. es detali ukve TviT kacTa cxovrebis
modelis Seqmnis SesaZleblobas maZlevda~ (bibiluri 1987: 716).
italo kalvino werilSi `simsubuqe~ persevsis mier
meduza gorgonas mokvlis Sesaxeb miTs warmoaCens, rogorc
poetisa da samyaros urTierTobis alegorias. persevsi gaqvavebas
imiT gadaurCeba, rom gorgonas ki ara, brinjaos farze areklil
mis saxes umzers, Tanac, qarsa da Rrublebs eyrdnoba. meduzas
sisxlidan ki frTosani raSi, pegasi iSveba. e. i. erTi mxriv,
arsebobs sazarel arsebaTa realoba, rogorc tvirTi, da am
realobidan `areklili samyaro~, rogorc simsubuqe _
mxatvruli realoba.
kalvinos mTeli kacobrioba `simZimemisjilad~
warmoudgeba, romelic mudam cdilobs simsubuqis mopovebas
xelovnebis gziT. mwerlebi gamoarCeven erTgvar
`egzistencialur pozicias~, romelic saSualebas iZleva,
sulieri, sazogadod, `cxovrebiseuli drama melanqoliis garda,
ironiiTac SevamsubuqoT~ (kalvino 2010: 14).
amvari simsubuqis (`yofierebis autaneli simsubuqis~
milan kunderaseuli `autaneli simZimis~konteqstiT) gancdas
maia jaliaSvili
68
iwvevs Tamaz bibiluris zemoT naxsenebi romani, romelic
SeiZleba, persevsis fars SevadaroT, romliTac mwerali
igeriebs meduzas (realobis) Semoxedvas, da aramcTu gaqvavebas
icilebs Tavidan, aramed `klavs~am meduzas misi mxatvrul
realobad gardaqmnis gziT. am romanSi realoba ki ar STanTqavs
da sress Tavisi tvirTiT adamians (rac xSirad aris aRweris
sagani literaturisa), aramed ukan ixevs da qreba, ETumca ara
samudamod, aramed mxolod Zalis mokrebisa da xelaxali
gamoCenisaTvis.
romanis `Svidi xmisa da torolasaTvis~ Txrobis ritmi
imdenad mowesrigebulia, rom erTbaSadd ipyrobs mkiTxvels.
mwerali qmnis samyaros, kacobriobis mikromodels Svidi
personaJiT, romlebic sxvadasxva sofelSi cxovroben, sxvadasxva
asakisa da gansxvavebuli `realobis~ matarebelni arian, magram
isini yvelani erT wertilSi, gzis erT monakveTze ikribebian
gangebis ZaliT. es gza ki Calaurisken midis.
`literatura plastikuri velia, _ wers Jerar Jeneti
werilSi `literaturis utopia~, _ gamrudebuli sivrce, sadac
nebismier momentSi yvelaze moulodneli urTierTobebi da
yvelaze paradoqsuli Sexvedrebia SesaZlebeli~ (Jeneti 2010:
12).
amgvari `moulodneli urTierTobebisa~ da `paradoqsuli
Sexvedrebis~ adgilia Calauri _ Tamaz bibiluris
literaturul utopia. Calauri samoTxis paradigmacaa (guram
doCanaSviliseul `lamazqalaqsac~ rom mogvagonebs), xsnis
sivrcea. aqeTken moemarTebian abria maxauri, garsos deda, dideda
lela SviliSvil zazasTan erTad, kaWkaWa dedaberi, eliso da
gelac _ jer kidev ymawvilebi, magram ukve `saidanRac~
gamoqceulebi. yovel maTgans erTi ram aerTianebs _ swrafva
Calaurisaken, Tumca TiToeuls Tavisi mizezi aqvs. abria maxaurs
CalaurSi SviliSvili giorgi eguleba da amitomac midis iqiT,
rom sikvdils misi Semyure Sexvdes. uCveulo da saocari
motivia _ momakvdavi abria bolos Zalas ikrebs, fexze dgeba da
sikvdilis Sesaxvedrad midis, magram Tan sicocxlis dauZleveli
wyurviliT. SeiZleba SviliSvilis yurebaSi gardacvaleba mas
sicocxlis sxva formiT gagrZelebad esaxeboda. amis Sesaxeb
arafers gveubneba `SeTxzuli ambebis avtori~, romelic
TviTonac uxilavi, usaxelo personaJia, magram aranaklebi
“gzis” mxatvruli modeli
69
simZafriTa da vnebiT miuyveba wvimian bilikebs gadakarguli
Calaurisaken.
garsos dedas siyvaruliT, SvilebiviT gazrdili xarebi
mihyavs, rom ar CamoarTvan. mis TavgadasavalSi irekleba XX
saukunis 30-ian wlebSi Catarebuli koleqtivizaciis procesi.
eliso, biWisgan motyuebuli, sircxvilsa da SiSs gamoeqca. mis
bedSi irekleba axalgazrda Taobis winaaRmdegobebiT aRsavse
suliskveTeba, survilebisa da SesaZleblobebis konfliqtiT
gamowveuli tanjva da SfoTi. oc wels qalaqs Sexiznuli
lela, rogorc iqna, Tavs daaRwevs iZulebiT marwuxebs da
mSobliuri Calaurisken SviliSvilsac gamoiyolebs. romanSi
qalaqi ixateba, rogorc erTgvari Caketili sivrce, romelic
adamianis Tavisufal, sulier ganviTarebas abrkolebs. qalaqis,
rogorc apokalifsuri sivrcis, gancda, literaturisTvis
nacnobia. qalaqi, sazogadod, civilizaciasTan asocirdeba.
teqnikis ganviTarebam adamiani bunebasa da RmerTs daaSora, rac
nicSes xmamaRla gamocxadebuli `RvTis sikvdiliT~ dagvirgvinda.
nicSes `ese ityoda zaratustraSi~ vkiTxulobT: `he,
zaratustra, aq didi qalaqia: aq araferi gaqvs saZiebeli,
dakargviT ki yvelafers dakargav. rad mogisurvebia am wumpeSi
Cafloba? Seibrale Seni fexebi! ukeTesia SeafurTxe qalaqis
kars da gabrundi! aq jojoxeTia mwiris azrebisaTvis. aq did
azrebs cocxlad aduReben da xarSviT amcireben. aq lpeba yvela
didi grZnoba. aq mxolod mxmar mcire grZnobaT SeuZlia
xmauroba... gana am qalaqs dakluli sulis simyralis oxSivari
ar asdis?... gana ar gesmis, rom suli sityvaTa TamaSad iqca...
sad siyvaruli aRar SeiZleba, iq unda gverdze CaviaroT~ (nicSe
1993: 135). amgvar ganwyobas bibiluris romanis personaJis
sulieri mdgomareoba exmianeba. Calaurisken bejiTad miemarTeba
kaWkaWa dedaberi, sibereSi, pensiis dasaniSnad imis mowme rom
dasWirda, rom misi gardacvlili qmari mixa namdvilad misi
qmari iyo (amis damadasturebeli sabuTi ar arsebobda).
CalaurSi ki eguleboda qaliSvilobisdroindeli megobari, mis
jvrisweras rom daswreboda. es Tavi gamoirCeva cocxali
iumoriT. dedabris narativi gaJRenTilia imgvari surneliT,
romelic mxolod sofleli, mravalWirnaxuli, xandazmuli
qalis metyvelebas SeiZleba axldes. mwerali axerxebs
mkiTxveli daajeros personaJTa realurobaSi. Calauris gzas
adgas gelac, erTguli saxedris saZebnelad wamosuli. am TavSi
maia jaliaSvili
70
adamianisa da bunebis harmoniuli urTierToba warmoCndeba,
rogorc sicocxlis mTeli sisavsiT gancdis aucilebeli
piroba.
es Svidi personaJi ikribeba mdinaris napiras. am mdinaris
gadalaxva simbolurad ganwmendas, ganaxlebas edareba. yovel
SemTxvevaSi, misi gadalaxvis gareSe CalaurSi ver mixval.
`ganwmendisa~ Tu `sinanulis~ motivs amZafrebs wvimac, romelic
Calaurisken mimaval mgzavrebs ramdenime dRe Seaferxebs. es
`Seferxeba~ ki erTmaneTisTvis ucxo adamianebs siyvarulis,
ndobisa da Tanalmobis grZnobiT daakavSirebs.
es Svidi adamiani SeiZleba sxvadasxvad gamovlenil
erTadac gaviazroT, gamTlianebulad, maradiul ganzomilebaSi
SesvlisaTvis gamzadebulad.
erTad Sekrebili `Svidi xma~ harmoniulobisa da
srulyofilebis simboloa. am Svid xmaSi erTiandeba miwa da ca,
sulieri da usulo, materialuri da warmosaxuli. ase rom,
romanis saxelwodeba _ `Svidi xmisa da torolasaTvis~ _
SeiZleba gaviazroT, rogorc `himni~ sicocxlisadmi, aseve _
sikvdilisadmi da, aqedan gamomdinare, samyarosadmi. da, rac
mTavaria, `sicocxlis romantikisadmi~, romlis maradiulobisac
sjeroda mwerals da mkiTxvelis darwmunebasac cdilobda.
swored amitomac warumZRvara romans Son o keisis sityvebi:
`sanam amodis Tu Cadis mze, sanam miiqceva da ukuiqceva zRva,
sanam galoben frTosnebi da yvavilebi yvavian, sanam idgebian
mTani, sanam biWs klavs gogos survili, xolo gogos surs,
sasurveli iyos, manam ar Caqreba sicocxlis romantika~
(bibiluri 1987: 295).
mTeli romani swored mzis amosvla-Casvlaa, oRond yovel
dRes gansxvavebuli feriTa da surneliT. am `feradovnebas~
aRmqmneli sWirdeba, Tamaz bibilurisTana `mTxzveli ambebisa~.
romanSi Svidi Tavia Svidi damoukidebeli novelasaviT:
`sityvebi~, `Sopenis balada~, `SiSi~, `mowme~, `poetis
sikvdili~, `saxedari~, `epilogi CalaurSi~. Svidi sxvadasxva
ambavi, rogorc sxvadasxva `xma~ erTiani sicocxlis
simRerisaTvis~. Svid `adamianur~ xmas emateba torolas (cis)
xma da iqmneba RvTisgan Seqmnili daurRveveli, unaklo
erTianoba.
Calauri romanis personaJebisTvis is adgilia, sadac
samyarosTan Serwyma-gamTlianeba unda ganxorcieldes.
“gzis” mxatvruli modeli
71
mwerlisTvis mTavaria arCevani _ gadawyvetilebis miReba _
CalaurSi wasvla. zogi axalgazrdobaSi iRebs am
gadawyvetilebas, zogi _ sibereSi, zogi SemTxveviT irCevs am
gzas, zogi _ gaazrebulad. zogi aRwevs Calauramde, zogi _
vera. zogs iRebs Calauri, zogs _ ara.
vin gamoigona Calauri? `ambebis mTxzvelma~ Tu man, vinc
`kacTa modgmis mTel cxovrebas Txzavs~; vinc igonebs sityvebs
da TviTon aris `sityva~; sityva, romelic moicavs dasawyissa da
dasasruls, sityva, romelic `pirveliTgan iyo da sityva igi
iyo RmrTisa Tana da RmerTi iyo sityva igi~ (ioane maxarebeli).
Tamaz bibiluris azriT, sityva yofila is, riTac kacis
cxovreba iwereba, Tundac, `TviTon sityva ar ismodes, arc
marTla iwerebodes~. sityvis magiur Zalasa da
mravalmniSvnelovnebaze msjelobs borxesi werilSi `wignis
kultis Sesaxeb~: `msoflio istoria _ es aris wminda werili,
romelsac Cven vSifravT da gumaniT vwerT, da romelSic aseve
gvweren Cven. Semdeg leon blua ityvis: `dedamiwaze ar arsebobs
arc erTi sulieri, rom SeeZlos Tqvas, vin aris igi. aravin
icis, risTvis movida amqveynad, ras Seesatyviseba misi qceva, misi
grZnobebi, azrebi da rogoria misi WeSmariti saxeli, misi
warudinebeli saxeli wuTisoflis matianeSi... istoria
uzarmazari liturgikuli teqstia, sadac iotebsa da wertilebs
aranaklebi daniSnuleba aqvT, vidre striqonebsa da Tundac,
Tavebs, magram mniSvneloba erTisa da meorisac CvenTvis
gaurkveveli da Rrmad dafarulia~. malarmes Tanaxmad, msoflio
wignisTvis arsebobs. leon blua ambobs, rom Cven magiuri wignis
striqonebi varT, an sityvebi, an asoebi, da wigni, romelic
maraddRe iwereba, erTaderTia, rac aris msoflioSi, ufro
swored, igi TviTon aris msoflio~ (borxesi 1996: 39).
ase rom, mweralic da mis mier gamogonili personaJebic
`sxvisi~ dawerilebi arian, amitomac ase xSirad Tavneboben
personaJebi, maT Soris, es `Svidni~, jiutad mimavalni
Calaurisaken. mwerals surs, mkiTxvels daamaxsovros isini
`mdinaris piras gakruli suraTiT~ _ Tanac, nawvimar WalaSi,
rodesac gadawmendili ferebi xasxaseben. isini yvelani poetebi
arian, oRond, rogorc giorgi leoniZe ityoda, ara `qaRaldze
riTmebiT molparakeni~, aramed poeturi guliT, poeturi TvaliT
da didi ocnebiT gasxivosnebulni. es `didi ocneba~ Calauria,
romlis devnaSi SeiZleba sicocxle gailios.
maia jaliaSvili
72
abria maxaurma CalaurSi ver aaRwia da ise mokvda,
SviliSvils ver Sexeda TvalebSi, magram `ambebis mTxzvelisgan~
is mainc `dasaCuqrda~ _ igi sikvdilis wamebSi torolas
Sehyurebda da mis galobas ismenda. caSi monavarde frinvelsa
da momakvdav adamians Soris uxilavi Zafebi ibmeba. torolac
eTxoveba sicocxles Tavisi simReriT. iqmneba mSvenieris,
amaRlebulis gancda. mweralsac, albaT, es surda, romanidan
mkiTxvelis sulsa, gulsa da gonebaSi gadadeniliyo `didi
ocneba~, amitomac mTavrdeba romani am sityvebiT: `abria maxaurs,
sikvdils rom xvdeboda, torolas galoba Caesmoda. im wamSi ki
mzis erT planeta dedamiwaze amaze mniSvnelovani araferi
momxdara~ (bibiluri 1987: 716).
literatura
bibiluri 1987: bibiluri T. Svidi xmisa da torolasaTvis, Tb.:
gamomc., `sabWoTa saqarTvelo~, 1987
borxesi 1996: borxesi x. enigmaTa sarke, gamomc. `lomisi~. Tb.:
1996
kalvino 2010: kalvino i. simsubuqe, Tb.: Jurn. `arili~, 24
maisi, 2010
nicSe 1993: nicSe f. ese ityoda zaratustra, gamomc.,
`filosofiuri biblioTeka~, Tb.: 1993
siraZe 2008: siraZe r. istoria `mkiTxvelis fenomenisa~ da
saxismetyvelebiTi periodizacia. wignSi: `kultura da
saxismetyveleba~. Tb.: gamomc., `inteleqti~, 2008
Jeneti 2010: Jeneti J. literaturis utopia, Tb.: Jurn. `arili~,
12 Tebervali, 2010
dali baxtaZe
gza taZrisaken
(ena da religia)
1. Sesavali. enisa da religiis
urTierToba Semecnebisa da codnis
gansxvavebuli sferoa. am
urTierTobaSi asaxulia adamianis
goniTi kulturis umTavresi formebi
(ernst kasireris mixedviT, esenia: ena, miTosi, religia, istoria, xelovneba,
mecniereba). religiis samsaxurSi
Cayenebuli ena metad rTul da
mravalmxriv subsistemas qmnis (Cassirer 1996: 185). saeklesio religiuri ena
inaxavs da icavs zogadsakacobrio,
moralur da didaqtikur normebs. misi
specifika ar hgavs yoveldRiuri
socialuri Tu kulturuli cxovrebis
amsaxvel enობრივ niSan-Tvisebebs; mis
TaviseburebebSi gamokveTilad
vlindeba eTnikuri xasiaTi. saeklesio-
religiuri ena arc Tanamedrove
sasaubro enis tolfardia, Tumca
Tanamedrove msmenelzea gaTvlili.
misi leqsika da enobrivi saSualebebi
gasul saukuneTa iseTi gamoZaxilia,
romlis Sinaarsobrivi Zala
gamoikveTa enis mier religiur da
zeazrobriv mniSvnelobaTa gamoxatvis
unarით.
2. religiuri ena Tanamedrove
lingvisturi TvalTaxedviT. taZari
mrevlis koleqtiuri SemakavSirebeli
adgilia (dawesebulebaa). aq ena
mraval saSualebaTagan azris
simbolur da ritualur-ceremoniul
dali baxtaZe
74
elementebs/ gamoxatulebebs iyenebs. mis yoveldRiur
racionalurad gamWvirvale sasaubro formebSi Semonaxulia
imaginaruli, aradiskursuli arsis mqone formebi, isini
gamoirCevian komunikaciuri SinaarsiTa da daniSnulebiT,
aseve performaciul doneze simboloTa siWarbiT, anu
sakomunikacio azri simbolizეbulia kognitიur da
performaciul doneebze (Habermas 2001: 61, 63). lingvisturi, azrobrivi, filosofiuri da
kulturuli gagebiT religiuri enis qmediToba ganviTarebis
sami safexuriT ganisazRvreba: miTologiuri, metaforuli da
pragmatuli. aRsaniSnavia isic, rom enis emociur da
propoziciul movlenebs Soris arsebuli mkveTri sxvaobis
miuxedavad, anu sulis moZraobasa da obieqtur viTarebas
Soris arsebuli sxvaobisas konvencionalizms gverdით
daudga konotaciebisa da eqspresiulobis, iმავე grZnobebisa da emociebis faqtori, rogorc sakomunikacio ganzraxvis
saSualeba, gaTvlili msmenelis rwmenis gaRrmavebasa da
Sesabamis zemoqmedebaze (kasireri 1983: 4, 178, 187).
religiaSi erTiandeba azrobrivi da racionaluri
cnebebi. am ori elementis urTierToba sinamdvilis
Semecnebas emsaxureba. religia racionalurze metia, igi
adamianis sulis/sulierebis struqturaa, `suliereba,
rogorc adamianisa da samyaros asaxva~ (`die Seele als eine Spiegelung von Welt und Mensch~ (Jung, C.G. 2001: 95). Tanamedrove lingvistikis TvalTaxedviT, saeklesio-
religiuri ena moicavs fsiqologiur, sociologiur
faqtorebs. bolo dros aqtualuri gaxda identurobis,
komunikaciisa da enobrivi mexsierebis faqtori (koleqtiuri
identobis suraTi/xateba da komunikaciuri gacvlis
daniSnuleba (Schiewe u.a. 2011: 25). 3. religiuri ena da transcedencia. enisa da religiis
urTierTobaSi aisaxa is zegavlena, rომელsac ena Tavisi
arsebobis manZilze axdenda sulierebaze. lingvisturi
Teoriebis mixedviT, religiis ena, rogorc fenomeni, da TviT
religia, sociologiurad ganisazRvreba. religiis
sociologias enaTmecnierebaSi moeZebna sociolingvisturi
safuZvlebi da misi socialur-maintegrirebeli Zala
sakraluri sawyisebidan dawyebuli, miTosisa da magiis,
religiisa da kultis gavliT, komunikaciur gardasaxvaმდე aiyvana (Habermas 2001: 64). iurgen habermasis azriT, `sulisa
da sxeulis/xorcis~, `subieqtisa da obieqtis~
winaaRmdegobrioba jer kidev hegelma `mesame kategoriis
SemotaniT~ _ sulis Sinagani da garegani mxaris axsniT
gza taZrisaken
75
gansazRvra. `enis niSnobrivი subsტრatით gamoxatulia
aramaterialuri mniSvnelobebi, sxeulis eqspresiul JestebSi
asaxulia fsiqikis moZraoba, muSaki sxeuli pirovnebaTSoris
urTierTobaSi gamoxatavs inteleqtualur ganzraxvas
(Habermas 2001: 70). adamianis suliereბis filosofiur siRrmeebze Cven aq
ar SevCerdebiT; vityviT mxolod, rom lingvisturi
TvalsazrisiT sayuradRebo aRmoCnda me-20 saukunis
germaneli sociologebisa da filosofosebis Aarnold
gelenis (Arnold Gehlen), helmut plesnerisა (Helmut Plessner) da ernst kasireris (Ernst Cassirer) Sromebi. isini ikvlevdnen
moRvawe subieqtis SemecnebiT damokidebulebas gare
samyarosTan: kasirerma Seiswavla samyaros aRqma/aRiarebis
simboluri formebi. azrTan dakavSirebuli yoveli simbolo
warmoaCens yovel enobriv `niSanSi~, yovel miTiur Tu
xelovnur `suraTSi~ sulier SigTavss/Semcvelobas, romelic
zeazrobrivze miuTiTebs. es Sinaarsobriვi SigTavsi
gardaisaxeba mniSvnelobis funqciaდ (Cassirer 1988: Bd.1: 42).
Pპlesneრma Seიswavla sxeulTan dakavSirebuli eqspresiuli
qmedebebi. xolo gelenma _ samyarosTan arsebuli
instrumentuli da ritualuri kavSiri/ urTierToba.
lingvistikaSi simbolo, tradiciulad, gaigeba
rogorc azriT datvirTuli, azrobrivi daniSnulebis mqone
raRac erTeuli. bevri enaTmecnieri simbolos xatebაsa da
niSanTan erT rigSi ayenebs (Арутюнова 1988). sinamdvileSi
simbolos xatebაsa da niSans Soris Sualeduri adgili
uWiravs. (Вестник МГУ 2001/4:86). religiuri enis specifika iსაა, rom erT mxares dgas gamoxatvis enobrivi, propoziciuli da
racionaluri qmedebisa da gamoxatvis formebi Tavisi
Sinaarsobrivi manifestaciiT. meore mxares ki _
aradiskursuli, gareenobrivi, ritualizebuli, gamoxatvis
xatovani azrisa da stilis mqone formebi, romlis
Sinaarsobrivi, performaciuli mxare uaRresad did
zegavlenas axdens msmenelze. kasirerma es orive aspeqti
simbolizebis procesSi moaqcia (Hebermas 1997: 9-40). misi azriT, simboloTa gamoyenebiT xdeba samyarosTan
arapirdapiri urTierToba. gamoxatvis simboluri formebi
warmoadgens uwyvet jaWvs, kontinuums xatovan gamoTqmasa da
cnebas Soris da sulierebis yovel gamoxatulebas Tavis
racionalurobas ganumtkicebs (iqve: 76).
ხდე ბ ა4. gza adamianidan taZramde sul ufro metad
semiotikis interesebis saganი. igi SemecnebiTi Teoriebis
semiotikuri transformaciebiT aris aRsavse. sakomunikacio
dali baxtaZe
76
azri simbolizebulia rogorc kognitიur, aseve
perფormaciul doneze. gancdaTa, gamocdilebaTa, azrobriv
STabeWdilebaTa gardasaxva transcendentulia, zeazrobrivia.
es rTuli gza oTx ZiriTad simbolizebul aqtze gadis:
1. religiur saubarze (locva, vedreba, qadageba)
2. ritualze (sawesCveulebo aRsrulebis normebi)
3. galobaze (musika, mgalobelTa gundi, sasuliero
pirisa da mrevlis galoba)
4. jvarze/xatze/suraTze (qandakebaze).
maSasadame, religiuri ena aerTianebs oTx
urTierTdamokidebul process, romelic Tavisi kompleqsuri
formiTa da SinaarsiT udides Zalas warmoadgens da
STambeWdav zemoqmedebas axdens. religiuri enis es oTxi
urTierTSemavsebeli procesi adamianidan taZramde mimavali
ZiriTadi gzaa. am gzaze TiToeul monakveTs Soris uwyvet
wreze gadebulia imagologiuri xidi, TiToeuli movlenis
zeazrobrivi Sinaarsis erTi miznis qveS _ religiuri
mrwamsis/aRmsareblobis/RmerTisadmi ltolvis _
gamaerTianebeli xidi.
naxazi 1.
masSi TvalsaCinoa adamianis arapirdapiri mimarTeba
religiur samyarosTan. adamiani azrovnebs, moqmedebs
religiur simboloTa, ritualTa samyaroSi. misi gamoxatva
xdeba enis propoziciulი, raconalurი formebით. es aris
semiotikis, eTnologiisa da kulturuli anTropologiis
imagologiuri
xidi
religiuri
ena
saubari/metyveleba (locva, vedreba,
qadageba tonalur-
prosodiuli
saSualebebiT)
rituali (Tanmxlebi wes-
Cveulebebis
SesrulebiT)
jvari,
xati/suraTi
(simbolo)
(qandakeba)
galoba (mgalobelTa gundiT;
sasuliero pirisa da
mrevlis
monawileobiT) (musika)
gza taZrisaken
77
sinTezi. ena არსობრივად metaforulia. gamoxatvis simboluri
formebi erTiandeba gamoxatvis xatovan saSualebebTan,
cnebebTan, rac abstraqtuli ideebis gadmocemas emsaxureba.
adamianTa aRqmisa da moqmedebis SemaerTebeli imagologiuri
xidi Tavis gzaze gviCvenebs im dinamikas, romelSic
Semonaxulia eris kulturuli mexsiereba (Becker 2000: 5,
Konnersmann 1996: 351). 5. religiuri saubris aqti gansxvavdeba saero saubris
aqtisagan, Tumca imave lingvisturi kategoriebiT
sargeblobs, rომელიც saubris aqtis enaTmecnierulma
Teoriam შექმნა. subaqti lokucia religiisaTvis imave
subdisciplinaTa (fonetika/fonologia, morfologia,
sityvawarmoeba, leqsikologia, sintaqsi) gansxvavebuli
erTianobaa. komunikaciis meore aqtSi- ilokuciaSi Cadebulia
saubris intencia, e.w. semantikuri intencia. enobriv
komunikaciur doneze gvaqvs komunikaciuri aqtisa da
intenciis erTianoba, intenciisa da konvenciis sinTezi.
religiur enaSi, saerosagan gansxvavebiT, saxezea sul sxva,
oTxi urTierTSemavsebeli aqti imagologiuri xidiT
Sekruli (ix. zemoT naxazi). perlokucia msmenelis fsiqikaze
zemoqmedebis aqtia. igi zegavlenas axdens msmenelis
grZnobebze, azrebze, fiqrebze, qmedebebze. Tu saero saubris
aqtis perlokuciaSi winaswar ver ganWvret mosaubris
motivaciis siRrmeebsa da msmenelze zemoqmedebis masStabebs,
religiuri saubris aqti zustad gaTvlil perlokucias
iZleva, Tumca am Teorias, rogorc saeros, iseve religiurs, esaWiroeba Rrma fsiqologiuri analizi, kulturaTa
doneebisa da moTxovnebis Sesabamisi filosofiuri gaazreba.
perlokucia am kuTxiT naklebadaa Seswavlili (Adamžik 2004: 223-226).
ilokucia eqspresiul faqtorsac iTvaliswinebs, anu
zednadebia mniSvnelobis konotaciuri aspeqti. religiur
enaSi eqspresiuloba da konotaciebi imdenadaa komunikaciuri
ganzraxvis saSualeba, ramdenadac igi msmenelis rwmenis
gaRrmavebasa da Sesabamis zemoqmedebazea gaTvlili. saubris
aqti arapirdapiria. igi sruldeba ara ori an meti xiluli
personaJis TandaswrebiTa da monawileobiT, aramed erTi
personaJis locviT, TxovniT, vedrebiT zeazrobrivad
arsebuli RmerTisadmi. am locva-vedrebaSi nagulisxmebi,
Cafiqrebuli unda gacxaddes eqsplიcituradac da
implicituradac. am sakiTxze ufro dawvrilebiT SeiZleba
visaubroT religiuri teqstis/ diskursis analizis dros
(mag., `mamao Cveno“).
dali baxtaZe
78
saerosagan gansxvavebiT, religiuri enis lokucia-
ilokucia metwilad enis istoriuli leqsikur-gramatikul-
fonetikuri masalidan SerCeuli struqturebiTa da
konstruqciebiT sargeblobs, gansakuTrebuli frazeologiiT,
romelic ZiriTadad gasagebia mrevlisaTvis. aseTi ena xels
uwyobs socializaciis process. socializaciis am procesSi,
rogorc wesi, ar xdeba saero enisagan gamijvna, radgan es,
garkveulwilad, komunikaciis Seferxebebs gamoiwvevda.
marTalia, religiur garemoSi Tanamedrove sasaubro ena
CrdilSi eqceva, TiTqos mniSvnelobas kargavso, magram igi
religiuri sakomunikacio bazisia. upiratesoba eniWeba
religiur-saeklesio enas, misiT aResruleba wakiTxva,
saubari, mosmena, ritualuri qmedeba _ Tanamonawileoba.
saeklesio-religiuri ena mravalmxriv Sevsebulia
paralingvisturi da kinesikuri (pirjvris gadawera, muxlis
moyra, Tavdaxra, xelebis aRmarTva...) saSualebebiT, sivrciTi
komunikaciiT (sruldeba e.w. Körper – Raum Kommunikation) religiuri ena da misi buneba verbalur Tu
araverbalur teqstSi, upirveles yovlisa, aisaxeba
interdisciplinური analiziT, enaTmecnierebasa da
filologiaSi mopovebul kompetenciaTa SejerebiT, kerZod:
5. kulturis gramatika. simboluri formebis
semiotikuri Teoria tradiciuli da normirebuli gramatikis
safuZvlebi udavod saWiroa. arc
religiuri
didaqtika
teqstis
refleqsia
religiuri
ena (Se)locva)
imagologia (suraTi,
simbolika)
ritorika
ritorikuli
komunikacia
homiletika
komunikaciis aqtis
Teoria/ saubris
aqtis Teoria
hermenevti
a
gza taZrisaken
79
Langue/parole=Kompetenz/Performenz-is dayofa iwvevs eWvs, magram
gramatikuli formebis sistema, rogorc komunikaciuri
saSualeba, sinqronuli da diaqronuli enaTmecniereba iseT
fenomenTa krebuls moicavs, romlebic droTa ganmavlobaSi
icvlebian, viTardebian. amitom verc erTi ena veRar eteva
struqturirebis tradiciul CarCoebSi, metyvelebis
nawilebad dayofil `prokrustes sarecelSi~. enam ar unda
Seasrulos mxolod universaluri logikis moTxovnebi da
amocanebi, man sazogadoebis amocanebic unda gaiTvaliswinos,
rac am sazogadoebis socialur urTierTobebzea damokide-
buli. dRis wesrigSi dadga gramatikis konceptis axleburi
gaazrebisa da gansazRvris sakiTxi, rasac bevri enaTmecnieri
ar iziarebs.
calkeul enaTa mravalferovnebam da enaTa tipebis
heterogenulobam, Tanamedrove socialurma principebma da
moTxovnebma, simbolurma logikam da kulturis filosofiam
Sors gaswies gramatikis sazRvrebi da enobrivi fenomenis
siRrmeebSi wvdomis SesaZleblobebi. enas, rogorc niSanTa da
simboloTa krebuls, aRar akmayofilebs arsebuli
vokabulari, gramatikuli wesebi, iTxovs abstraqtuli
wesebis axal gramatikul sistemas (Cassirer 1996: 200-207). jer
kidev humboldti aRniSnavda, rom `mTvare~ erTsa da imave
sagans warmoadgens berZnebisTvisac da laTinebisTvisac.
berZnuli ena mas `men~-s uwodebs, laTinuri ena ki _ `luna~-s. am ori enis artikulaciaSi mocemulia sxvadasxva intencia
da sxvadasxva cneba. berZnuli men mTvare `drois
aRmricxvels~ aRniSnavs, laTinuri luna _ sinaTles, mTvaris
naTebas. enebSi arsebuli amgvari klasifikaciebi arc
SemTxveviTia da arc uneburi. isini eyrdnobian adamianTa
aRqmis gonebis, gamocdilebis mudmivad ganmeorebad
elementebs. aRqmisa da am ganmeorebadobis gareSe enobriv
konceptebs safuZveli gamoecleboda. rogorc kasireri
ambobს, adamianis suliereba cocxlobs sityvasa da miTiur
xatebaSi, Tumca verc sityva da verc xateba enaze ver
mZlavrobs. kasirerma Seqmna simboluri formebis filosofia
da semiotikuri Teoria, es enis axal perspeqtivebs qmnis (ix. Cassirer 1988: Philosophie der Symbolischen Formen. In 3 Bdn. B.1. Frankfurt (M).
dali baxtaZe
80
literatura
1. Adamžik, Kirsten 2004: Sprache: Wege zum Verstehen. 2. Aufl. A. Franche Verlag. Tübingen und Basel.
2. Арутюнова, Н.Д. 1988: От образа к знаку//Мышление. Когнитивные науки.. Искуственный интеллект.М.
3. Becker, Udo 1999: Lexikon der Symbol. 3. Aufl. Cordon Art B.V. Baarn-Holland.
4. Habermas, Jürgen 1997: Die befreiende Kraft der symbolischen Formgebung. In: Habermas, J.: Vom sinnlichen Eindruck zum symbolischen Ausdruck. Frankfurt a.M.
5. Habermas, Jürgen 2001: Zeit der Übergänge. Kleine politische Schriften IX. Suhrkamp Verlag. Frankfurt a.M.
6. Jung, Carl Gustav 2001: Seelenprobleme der Gegenwart. Deutscher Taschenbuchverlag. München.
7. kasireri, ernst 1983: ra aris adamiani? cda adamianuri
kulturis filosofiis agebisa (germanulidan Targmna
lamara ramiSvilma) gamomc. `ganaTleba~. Tbilisi. 8. Cassirer, Ernst 1988: Philosophie der symbolischen Formen. In 3 Bdn.
Frankfurt/M. 9. Cassirer, Ernst 1996: Versuch über den Menschen. Einführung in eine
Philosophie der Kultur. Felix Meiner Verlag. Hamburg. 10. Konersmann, Rolf 1996: Kultur als Metapher//Kulturphilosophie. Hrsg.
v. Rolf Konersmann. Reclam Verlag. Leipzig. 11. Schiewe, Jürgen/Lipczuk, Ryszard/Nerlicki, Krzysztof/Westphal,
Werner (Hg.) 2011: Kommunikation für Europa II. Sprache und Identität. Peter Lang Verlag. Frankfurt a.M.
12. Филипенко, Т.В. 2001: Внутренняя форма идиом в когнитивной перспективе//Вестник. МГУ. Сер. 19. 2001/4 с. 86
salome omiaZe
gza, rogorc
lingvosemiotikuri niSani
samyaros Semecnebisas
gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba
niSnebs. swored niSanTa gansxvavebuli
gageba da interpretacia qmnis samyaros
erovnul suraTebs, romlebic
lingvokulturologiisa da
lingvosemiotikis kvlevis sagania.
rogorc cnobilia, semiotikaSi
erTmaneTs upirispireben ikonur,
indeqsur da simbolur niSnebs (pirsi
2000: 185). ikonuri niSnis forma
garkveul msgavsebas avlens aRsaniSn
obieqtTan, amdenad, amgvari niSnis
Sinaarsi advilad ikiTxeba. indeqsuri
niSnis formisa da Sinaarsis kavSiri
pirobiTia, amitom saWiroa imis codna,
rom garkveuli obieqti raRacis niSans
warmoadgens. simboluri niSnis
SemTxvevaSi ki misi forma badebs
asociaciebs, rac simbolos
interpretirebisaken gvibiZgebs da rasac
sabolood, garkveul obieqtamde
mivyavarT.
gza is lingvokulturuli
konceptia, romelic sxvadasxva
konteqstSi sxvadasxva tipis niSnad
kvalificirdeba. igi SeiZleba
signaladac ganvixiloT da indeqsadac.
signali aris avtomaturi bunebrivi
salome omiaZe
82
kavSiri niSansa da obieqts Soris, igi metonimiuria, indeqsi ki
miTiTebiTi TviTnebur-Tavisufali kavSiria da, amdenad,
metaforulobiT xasiaTdeba.
Cveni yoveldRiuroba datvirTulia emblemebiT. emblema,
zogadad, is niSania, romelsac aqvs zusti axsna. lotmanis
ganmartebiT, emblema gulisxmobs erTi enidan, magaliTad,
sityvieri enidan sxva enaze, magaliTad, grafikul enaze
gadatanas (lotmani 1997: 418). amis TvalsaCino nimuSia sagzao
niSnebi, romelTa umravlesoba swored gzis ikonuri niSania.
sayovelTao SexedulebiT, emblema sxvadasxva kodiT samyaros
semiotikuri dublirebis Sedegia. Tumca, igi erTi sistemis
farglebSic funqciobs; magaliTad, romelime mxatvrul teqstSi
saxeldebiTi winadadeba `gza~ SeiZleba emblematuri funqciisac
iyos, radgan winadadebaSi sxva wevrebis ararseboba am
erTaderTi wevris vizualizacias ganapirobebs. es, Tavis mxriv,
mas ikonur niSnad aqcevs, romlis funqcia aris
identificireba, sainformacio dublireba an Sinaarsis
gamartiveba.
iseTi lingvokulturuli konceptebi, romelTac
sagnobrivi denotatebi aqvT, magaliTad, gvirgvini, skiptra,
vazis jvari da misT. emblematurobis meti potenciiT
xasiaTdebian, magram gavrcelebuli Sexedulebis gamo, romlis
Tanaxmadac, emblema gansxvavebul kodTa sistemebs gulisxmobs,
igi lingvosemiotikurad saTanadod gamokvleuli ar gaxlavT.
swored amitom emblematuroba, ZiriTadad, yofiTi da sareklamo
diskursebis maxasiaTebladaa miCneuli, arada mxatvrul
diskursSi koncept-emblemaTa xmareba iSviaTi ar aris.
urTierTobis specifikur modusebad emblemasTan erTad
alegoriasa da simbolos ganixilaven. zogjer dasaxelebuli
erTeulebis gamijvna Wirs, Tumca maTi kvalifikaciisaTvis
konkretuli instruqcia arsebobs: emblema icnoba, mas,
simbolosagan gansxvavebiT, amoxsna ar sWirdeba, emblema
reducirebuli saxea, romlis miRmac ara idea, aramed miTiTebaa
im situaciaze, romelSic idea aqtualizdeba. emblema
metonimiuria, xolo alegoria garkveuli ideis qaragmuli
aRniSvnaa, romelsac, emblemisagan gansxvavebiT, cnoba ki ara,
amocnoba sWirdeba, magram, simbolosagan gansxvavebiT, alegoria
mxolod erT wakiTxvas gulisxmobs, interpretaciis mxolod
erT variants varaudobs.
“gza”, rogorc lingvosemiotikuri niSani
83
lingvokulturuli koncepti `gza~, alegoriulobis
TvalsazrisiT, didi potenciis matarebelia. mas, rogorc
leqsikur erTeuls, araerTi gadataniTi mniSvneloba aqvs,
mniSvnelobis gadatana ki alegoriis Semqmneli ZiriTadi
meqanizmia. es potencia gansakuTrebiT vlindeba alegoriis im
saxesxvaobaSi, romelsac yofiTi, niadagsaxmari qaragmuloba
SeiZleba vuwodoT da romlis wyaroc qarTuli paremiologiuri
fondia.
`gzis~ monawileobiT Seqmnil idiomebsa da e. w. sityvis
masalaSi xSiria imgvari nimuSebi, romelTac pirdapir
mniSvnelobasTan erTad gadataniTi mniSvnelobac aqvT.
aRniSnulic imis gamoZaxilia, rom `gza~, ganyenebulad mdgomic
ki, TavisTavad alegoriulia. moviyvanT ramdenime nimuSs: gzas
dakargavs; gzas ipovis; gzas daadgeba; gza gaexsneba; gzas
dauTmobs; gzas warumarTavs; gzas Seukravs; gzas eweva da sxv.
yvela dasaxelebuli erTeulis gadataniTi mniSvneloba iseve
advili gasagebia, rogorc pirdapiri, imitom, rom alegoriuli
niSani advilad amosacnobia da erTaderT interpretacias
gulisxmobs.
andazuri Tqmebi is Janria, romelSic yofiTi
qaragmuloba didaqtikas emsaxureba. andazaSi gamoTqmuli azri
umetesad xatovnadaa motivirebuli, Tumca yvela andaza
yovelTvis alegoriul gagebas ar moiTxovs, magaliTad: `kacs
saqme gamoscdis da cxens gzao~; `nu dakargav Zvelsa gzasa,
nurca Zvelsa megobarsa~ da sxv. gvxvdeba iseTi andazuri Tqmebi,
romlebic sakomunikacio situaciis Sesabamisad an pirdapiri
mniSvnelobiT unda gavigoT, an gamonaTqvamis alegoriuloba unda
amovxsnaT, magaliTad: `Sori gza moiare da Sin mSvidobiT
midio~; `gza vinc icis, fexs ar wahkravso~; `gaqceuls erTi gza
aqvs, mdevars aTasio~; `uremi rom gadabrundeba, gza maSin
gamoCndebao~ da sxv.
mxatvrulsa da religiur diskursebSi alegoriuloba
gamoxatulia arakebiTa da igavebiT, romlebSic `gzis~
gadataniTi mniSvnelobebiT araerTi saxe da konteqstia Seqmnili.
maTi erTi nawili Seswavlilia, danarCeni ki sagangebo kvlevas
moiTxovs, rac Zalzed mniSvnelovania `gzis~, rogorc
universaluri lingvokulturuli konceptis, srulyofili
aRwerisaTvis.
salome omiaZe
84
`gza~, rogorc simbolo, gansakuTrebuli sakiTxia
qristianuli mrwamsis lingvokulturebSi. ieso ambobs: `me var
gzai da WeSmaritebai da cxorebai~ (ioane 14:6). iesosa da gzis
gaigiveba qristianobisa da `gzis~ gaigivebas niSnavs. ase Cndeba
qristianul kulturaSi erT-erTi yvelaze didi
da amaRlebuli simbolo `gza~, romelic xan msazRvrelebTan
erTad (WeSmaritebis gza, gza xsnisa, ukanaskneli gza Tu sxv.),
xan maT gareSe, xanac derivatebis sayrdenad qceuli (gziri,
gzamkvlevi, megzuri, gziani, ugzo ...), dResac mravalpasuxian
amocanad rCeba.
simbolo principulad mravalmniSvnelovania, rac ara
mxolod simbolos mravalgvar interpretirebas gulisxmobs,
aramed interpretaciis mravaljerad SesaZleblobasac, ukeT rom
vTqvaT, interpretirebis usasrulo process. simbolom kerZo
SemTxvevidan samyaros zogad xatTan unda migviyvanos, gza unda
gviCvenos.
`qristianobis erT-erTi uZvelesi saxeli martivad
`gzaa~, _ vkiTxulobT episkopos kaliste uearis naSromSi
`marTlmadideblobis gza~. saxels am citataSi Tavisuflad
SeiZleba Caenacvlos simbolo, rasac imave naSromis prologidan
amonaridi Semdegi konteqstic gvidasturebs, prologidan,
romlis saTauric nana baRaTurias mier `sagzao niSnulebad~
aris Targmnili: `qristianoba ufro metia, vidre Teoria, metia,
vidre qaRaldze gadmotanili swavleba, es aris gza, romelzec
mivdivarT da, yvelaze Rrma da farTo gagebiT, es aris
cxovrebis gza~ (ueari 2007: 9-18) episkopos kalistes TqmiT,
`iyo qristiani, niSnavs iyo mogzauri~. mogzauri, romelic
mihyveba gzas JamTasvlidan maradiulobaSi.
amdenad, zemoTqmulidan gamomdinare, sagangebo
statistikuri kvlevebis gareSec SegviZlia davaskvnaT _ `gza~
is diskursuli erTeulia, romlis denotaciur mniSvnelobaze
metad gaaqtiurebulia misi konotaciebi, misi emblemuri,
alegoriuli da simboluri mniSvnelobebi, rac, Tavis mxriv, am
movlenis ufro Rrma lingvosemiotikuri Seswavlis
aucileblobaze migvaniSnebs.
“gza”, rogorc lingvosemiotikuri niSani
85
Lliteratura
lotmani 1997: Лотман Ю.М. Между эмблемой и символом // Лотмановский сборник. Т.2. М.: Изд-во РГГУ, 1997.
pirsi 2000: Пирс Ч.С. Избранные философские произведения. М.: Логос, 2000.
ueari 2007: episkoposi kaliste ueari,
marTlmadideblobis gza, Targm. n. baRaTuriasi, Jurnali
`arCevani~, # 2, Tb., 2007.
lali daTaSvili
gzis, svlis da olamur
sivrceSi gadaadgilebis
aspeqtebi Zvel qarTul
literaturSi
qristianuli cxovrebis wesi olamur
erTobas efuZneba: yvelaferi uflisgan
modis da masve ubrundeba; samyarosa da
kacobriobis gza-savali Tu myofobis
formac “misgan ars”; yovelive uflis,
samyarosa da kacis
urTierTdamokidebulebiT ganisazRvreba.
ufalia cxonebis gza. ieso amitomac
gvmoZRvravs: “me var gzai da me var
WeSmaritebai da cxorebai; aravin movides
mamisa, garna Cem mier” (ioane 14, 6).
Sua saukuneebis qristianul
kulturaSi droiT-sivrciTi, anu
qronotopuli (baxtini 1975: 43) cnebebi
Tu Rirebulebani eTikuri kategoriebia
da ara _ geografiuli. WeSmariti
sarwmunoebis gavrcelebisa da wmindanTa
Tu siwmideTa simravlis Sesabamisad,
simbolurad moiazreba mxareebi,
mimarTulebebi, ganirCeva sauflo,
Cveulebrivi da codvili teritoriebi;
aisaxeba vertikaluri da
horizontaluri sivrcis
proporciuloba, soflisa da
zesTasoflis urTierTmimarTeba;
gza da svla qristianisTvis drois
amsaxveli kategoriacaa da sivrcisac.
gzis, svlis da olamur sivrceSi gadaadgilebis...
87
radgan gzis gavla sicocxlea, gzis dasasruli ki, anu “srbis
aRsruleba” _ gardacvaleba. gza realur, amqveyniur cxovrebasa
da adamianis wuTisofelSi arseboba-mimoqcevas gulisxmobs. amave
mniSvnelobiT aris moxmobili es sityvebi pavle mociqulis
epistoleSic: “srbai aRmisrulebies” (2 tim. 4, 7).
kacobriobis istoriac gzaa, adamidan axal adamamde, gza,
romelsac safuZvlad udevs Ze Secdomilis sevda, samoTxidan
gamoZeveba da maradiuli msvleloba ukan, mamis saxlSi,
dasabruneblad, “Zeobis pativis” aRsadgenad.
luka maxarebliseuli “Ze Secdomilis igavi” macxovrisa
da mTeli kacobriobis, uflisa da yoveli adamianis
urTierTdamokidebulebis paradigmaa, pirvelqmnili codvidan
moyolebuli adamiani _ uZRebi Svili, mamisagan ganmdgari da
dakarguli, Tavisi sulis, saxlisa Tu samoTxis gzas eZiebs
(amitomacaa, rom am igavs wmida mamebi yvela droisa da xalxis
udides monaTxrobs uwodeben.).
Cvens winapars istoria warmodgenili hqonda, rogorc or
movlenas Soris moqceuli “gza”: Sesaqmidan esqatologiur
aRsasrulamde. Sesabamisad, rogorc kacobriobis msvleloba win
_ warsulisa (am sityvis warmomavlobasac davukvirdeT) da
uflisken, dasavleTidan aRmosavleTisken, radgan aRmosavleTi
uflis mxarea, dasavleTi _ esqatologiuri aRsasrulis.
yoveli adamiani _ erTi droiT-sivrciTi wertili, sadRac
uerTdeba am rigs da winaparTa nakvalevs mihyveba. ilia marTlis
Tqmisa ar iyos: “wina kaci xidia ukanasi” _ es aris, swored,
olamuri erToba.
meore mxriv (rac umTavresia), gza sivrcis kategoriaa, Tanac
orgvari sivrcis: fizikur-materialuri da sulieri. amitom
“gza” simboluri Sinaarsisaa: adamianis mTel cxovrebas
gamoxatavs da mis zneobriv saxesac gviCvenebs imis mixedviT, Tu
saiT midioda: zecisa Tu miwisken da rogori samudamo
gansasvenebeli moipova.
umniSvnelovanesi swavlebaa, rom cxonebis mosurne adamianma
sulieri gzac: dacemisa da amaRlebis, dabrkolebaTa gadalaxvis
grZeli jaWvi _ sifrTxiliTa da dakvirvebiT unda ganvlos,
raTa ar “gardaidrikos gzisagan simarTlisa” (iovane sabanisZe),
moTminebiT iaros zeciuri mamulisken da “srbis aRsrulebis”
lali daTaSvili
88
Semdeg Seurcxvenlad wardges macxovris winaSe. sabanisZiseuli
“mamulisa Cveulebisaebr svla” mamuls orive mniSvnelobiT
gulisxmobs: miwiersa da zeciursac. hagiografs isic mSvenivrad
moexseneba, rom am svlis sisworis SenarCunebas safuZvlad udevs
morwmuneTa mier WirTa moTmineba da sulieri goniereba.
gaufrTxilebloba da uyuradReboba gzidan gadacdenas iwvevs,
radan samoTxisken sacalfexo, mixveul-moxveuli biliki midis,
“masze gamvlels unda hqondes marjve Tvali, mtkice guli” (a.
wereTeli, “gamzrdeli”). jojoxeTisken ki farTo Sara
migviZRvis.
gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba admianis mier
msvlelobis mimarTulebis arCevas: cxvrisa Tu mglisken, miwisa
Tu zecisaken, codvisa Tu madlisaken. amazea damokidebuli, vin
ver “scnobs gzas madlTa fonisken”(d. guramiSvili) da vin
gaikvlevs mas, vin miagnebs samoTxis karibWes “iwro da
saWirveli” bilikis gavlis Semdeg. amitom mogviwodebs ufali:
“SevediT iwroisagan bWisa, rameTu vrcel ars bWe da farTo
ars gzai, romelsa mihyavs warsawymedelad, da mravalni vlenan
mas zeda. viTar-igi iwro ars bWe da saWirvel gzai, romeli
miiyvanebs cxonebasa, da mciredni arian, romelni hpoeben mas”
(maTe 7, 12-13).
ufali xSirad TviTon urCevs da aswavlis gzas adamians,
Tumca am ukanasknelzea damokidebuli, ramdenad ganwmendili
TvaliTa da guliT mihyveba macxovars. Tu, erTi mxriv, abraami
gagvaxsendeba, RvTis mowodebas rwmeniTa da imediT savse rom
mihyveboda, Sesabamisad, ganvlilma gzam aRTqmul qveyanaSi
miiyvana, meore mxriv, udabnoSi 40 wlis ganmavlobaSi
itanjebodnen xan mosesa da xan ufalze Semomwyrali ebraelebi,
sikeTis gzas ki sakuTari codvebi da urwmunoeba, uflisadmi
jerovani ndobis uqonloba uborkavdaT. amitomac maTma mcire
nawilma miaRwia sanukvar miznamde.
yovladwmida mariam RvTismSobelia adamianis meoxi da
cxonebis gzis saukeTeso maCvenebeli. mravlad arsebobs
odigitria, anu gzis maCvenebeli deda RvTismSoblis xatebi.
yovladwmida dedas cali xeliT yrma ieso uWiravs, meoriT ki
qristianebs migvaniSnebs masze, rogorc cxonebis gzaze.
yovladwmida deda konkretul adamiansac exmareba sworad
gzis, svlis da olamur sivrceSi gadaadgilebis...
89
cxovrebaSi: wm. nino maciqulTaswors saqarTveloSi agzavnis
samoRvaweod; daweril qaRalds gadaaylapebs ioane oqropirs da
mWevrmetyvelad gadaaqcevs; qarTulad gamarTulad metyvelebas
ubrZanebs wm. eqvTime mTawmindels... revaz siraZe amasTan
dakavSirebiT SeniSnavs: “aq kidev erTi analogiaa: warmodgenilia
Suasaukuneobrivi odigitriis (gzis maCvenebeli RvTismSoblis)
gansaxovnebis msgavsi suraTi: RvTismSobelma “upyra xelsa”
eqvTimes da gzaze daayena” (siraZe 1992: 73).
ioane naTlismcemelic sauflo gzis maswavlebeli da
ganmamzadebelia. misi qadagebaa: “ganhmzadeniT gzani uflisani da
wrfel yveniT alagni misni” (maTe 3, 3). Tumca, adamianis sulSi
es sityvebi ar unda darCes “xmad mRaRadeblisa udabnosa zeda”,
aramed unda gadaiqcnen SemZlebelad “warmarTebad ferxTa CuenTa
gzasa mSvidobisasa” (luka 1, 79).
amqveyniuri yofis, rogorc gzis, da adamianis, rogorc am
gzaze mavalis, simboluri gaazrebisas gansakuTrebiT
sainteresod migvaCnia wmindanis moxsenieba malemsrbolis
epiTetiT. wm. makrinas, wm. petre sebastielisa da maTi msgavsi
moRvaweebis dasaxasiaTeblad wm. grigol noseli “wm. makrinas
cxovrebaSi” ambobs:
“Tvissa cxorebasa samaradisod hxdebodes, viTarca
malemsrbolni axovanni” (noseli 2010: 23).
wmindani mTeli Tavisi arsebiT iswrafis uflisaken da
wadiereba, mondomeba Tu yuradReba mimarTuli aqvs “sasurvelisa
Tvisisa mimarT”. wm. grigolis azriT, cdilobs, “srbisas ara
raisa mimarT midrkes Tuali misi soflisa amis
sasurvelTaganisa” (noseli 2010: 15), anu uSecdomod, swrafad
da daubrkoleblad ganvlos amqveyniuri gza-savali. Cveni azriT,
am siCqarisa da erTi miznisken koncentraciis gamo uwodebs igi
gamorCeul moRvaweebs malemsrbolebs.
Tu wmindanni TvalmuSorebliv mihyvebian uflis gzas, sxvani
_ “cxovarni gzaSecdomilni” eSmas zegavleniT “ikargebian” da
macxovris Sewevnas saWiroeben swor gzaze dasabruneblad.
urjuloTa mier datyvevebuli daviT guramiSvilis locva
swored lukas saxarebis gamoZaxilia. igi, rogorc dakarguli
cxvari, “mgelT warsatacad farexTa gare“, uzenaess moZiebasa da
amqveynad _ samSobloSi, im qveynad ki sasufevelSi damkvidrebas
lali daTaSvili
90
evedreba; poeti SehRaRadebs macxovars, eSmasagan, anu uxilavi
mxecisagan daicvas, “TikanTa” _ jojoxeTisTvis ganwirulTa
rigebSi ar Caayenos da samoTxis mkvidrT _ “kravebs” SeuerTos:
“Sen, ieso, mwyemso Cveno, CvenTvis sisxlis damanTxeo!
viT cxovari var wymendili, nu damkargav, momnaxeo...
ieso, mwyemso keTilo, Cemebr warwymendilT mpovelo,
Cavvardi codvis xnarcvSia, vscade da ver amovelo,
viTxov, Semindev codvani, ros mkvdari ganmacxovelo.”
wmindanis misiac ase esmodaT, rom mas ara mxolod TviTon
unda gaekvala gza cxonebisa, aramed Cveulebrivi adamianis _
“sawuTros kacis” (iakob xucesi), gzas acdenili cxvrisTvis
xeli unda gaewodebina Tu SeeSvelebina da zecisken mimaval
gzaze daeyenebina. sulier gzamkvlevebs _ “zecisa kacebs da
queyanisa angelozebs” (giorgi merCule) ase SehRaRadebs giorgi
mcire: “xnarcvsa Sina vnebaTasa mdgomare varT, viTarca ixila
didman paxumi, da veZiebT msgavsTa TqvenTa xelis-micemad,
raiTamca mier aRmovediT da mRvimisagan glaxakobisa da Tixisagan
uyisa kldesa zeda saTnoebaTasa ferxni Cvenni davamtkiceniT da
gzaTa maT, zecad mimyvanebelTa, daubrkoleblad svlad
warvemarTeniT” (Zeglebi 1978: 208).
am rols asruleben, bibliis mixedviT, “malemsrbolebic”.
“neStTa wigni” mogviTxrobs, isini rogor cdiloben xalxis
dabrunebas mowyale RmerTTan, uqadageben ra, rom am gziT
ufalic daubrundeba moqceul toms, xolo ganmdgarT xels
aaRebs (ix. 2 neStTa, 30, 6-10).
morwmuneni, wmindanTa winamZRolobiT, mudam agneben swor
gzas. vaJa-fSavelas TvalTaxedviT, 1659 wels saswaulebrivi
gamarjveba kaxeTis ajanyebaSi jaris wminda mxedrisTvis mindobam
gamoiwvia. laSqarma zecaSi wminda giorgi SeniSna da misi cxenis
nafexurebs gahyva, TiTqos zeciur mxedrobad gadaiqca da cis
kabadonze gainavarda. yvelasTvis cxadi gaxda, rom brZolaSi
aucileblad gaimarjvebdnen. “zecaSi mimavlebma” erTaneTs amayad
gadaxedes:
“netav, ra mteri iqneba,_
exla gagviZlos, biWebo,
Cveni kvali xar dRes Sena
gzis, svlis da olamur sivrceSi gadaadgilebis...
91
lurjais danabijebo!” (“baxtrioni”).
hagiografiaSi wmindanis mier gzis daZleva mis sulier
amaRlebasa da moRvaweobisaTvis momzadeba-gaZlierebas
gulisxmobs:
nino mociqulTaswori kabadokiidan qarTlSi modis,
mcxeTaSic “mimoiqceva”, vidre gaZlierdeba da ganemzadeba
moRvaweobisaTvis;
wm. abo arabeTidan modis qarTlSi da gaqristianebis survili
uCndeba. arabTa SiSs xazareTSi gadasvla daaZlevinebs, iq ukve
moinaTleba, xolo afxazeTSi gadasuli “mgzavr marxvisa da
locvis” Semdeg ukve “ara xolo tanjvad, sikudiladac” mzad
aris qristes siyvarulisTvis;
wm. grigol xanZTels TviT ufali waruZRva opizamde, raTa
moRvaweobis sirTules ver SeeSinebina es didi mama, xanZTaSi
asuls moRvaweobis formac auwya xuedios dayudebulis mier. is
saqmeni ki, romelnic utoldebian “daulevnelTa keTilTa
safases”, mama grigolma konstantinopolis molocvis Semdeg
aRasrula;
orjer gaiparebian Teodore da qristefore xanZTidan,
moivlian qarTlisa da afxazeTis sanaxebs da mxolod Semdeg
miiCnevs maT wm. grigoli samoRvaweod gamzadebulebad;
giorgi mTawmindelic tao-klarjeTis, ierusalimisa da sinas
gavliT, mTeli aqauri madliT gaZlierebuli midis aTonze.…
SevniSnavT, rom, Tu wmindanebs sikeTeSi aZlierebs
gadalaxuli manZili, eSmakeulT borotis qmnis survili
eZalebaT. qtezifonidan mobrunebuli, anu satanursa da
jojoxeTurs naziarebi, varsqeni borotebiT savse eSmakeuli,
“mgeli”, “cofi” da “mZvinvare mxecia”.
d. lixaCovi miuTiTebs, rom gzis siZneles, manZilis
gadalaxvis sirTules hagiografi ar asaxavs, aramed gadmogvcems
mxolod oriode sityviT: “wamovida da moiwia” (lixaCovi 1970:
65), amitom uyuradRebod rCeba msvleloba-mogzaurobis sawyis
da saboloo wertilebs Soris moqceuli dro-sivrce. wm.
grigol noseli SeniSnavs, “uSoresi gzisai warguevlo”, Tumca
arafers ambobs am didi da Sori gzis gadalaxvis siiolesa Tu
sirTuleze.
asea qarTul hagiografiaSic. mag. varsqeni “ijmna sparsTaisa…
da moiwia sazRvarTa qarTlisaTa” (iakob xucesi).
lali daTaSvili
92
mkiTxveli mxolod TviTon Tu gaiazrebs, rom manZili
advilad gadasalaxavi ar aris. mag. nino mociqulTaswori umZimes
gzas gamoivlida Cvenamde CamosaRwevad, es patara gogona
daiTmenda SimSils, SiSs, sicivesa da wyurvils, an serapion
zarzmeli samonastro teritoriis misagnebad Tu SemdgomSi im
sivrcis gars Semosavlelad, romelic zarzmisa unda yofiliyo,
Zalian gawvaldeboda da daiqanceboda, wm. grigolsa da sabas
gauWirdebodaT “kacTagan uval” adgilamde miRweva, sadac iSxani
unda aSenebuliyo, Tumca “cxovrebaTa” avtorebi amaze sagangebo
yuradRebas ar amaxvileben.
hagiografi wmindanis mogzaurobidan mxolod iseT raimes
gviambobs, rasac sulieri Tu istoriuli Rirebuleba aqvs., mag.
wm. ninos is aZlierebda, rom qarTlSi macxovris kvarTi
eguleboda, afxazeTisken mimavali abo “mgzavr marxulobda da
loculobda”, Teodoresa da qristefores Zebnisas wm. grigolma
daimowafa efremi, serapion zarzmelma, uflis SewevniT, mzis
Casvla ramdenime wuTiT Seayovna da a.S.
gadaadgileba horizontalur sivrceSi, miwier-zeciuri
erTobidan gamomdinare, vertikalze amaRlebas, ufalTan
daaxloebas an masTan daSorebas, dacemas, jojoxeTisken svlas
niSnavs.
wmindanis mier ralurad ganvlili, anu daZleuli, sivrcis
yoveli axali wertili simbolurad Seesabameba mis axal sulier
simaRles.
wm. dionise areopagelis azriT, ufalTan siaxlovis mixedviT,
adamianebi, pirobiTad, jgufebad nawildebian da “kibis
safexurebze” ganlagdebian, adamiani, TandaTan rom waremateba
saTnoebaSi, TiTqos maRldeba, uflisken mimaval kibeze adis.
wm. SuSanikis gadaadgileba sasaxlidan eklesiaSi, simboluri
qveteqstiT, dedoflis (marTali qristianis) wmindanad
gadaqcevaa, xolo misi eklesiidan cixeSi gadayvana wmindanis
mowamed gardaqmnas gulisxmobs. amgvarad, iakob xucesi SuSanikis
gadaadgilebiT mis amaRlebasa da ufalTan daaxloebas asaxavs.
sqemiT es amgvarad warmogvidgeba:
sasaxle (dedofali) _ eklesia (wmindani) _ cixe (mowame).
vfiqrobT, wmindanis sivrceSi gadaadgilebis asaxva
gansakuTrebiT mniSvnelovania “abos wamebaSi”. es Txzuleba
sanimuSod migvaCnia hagiografiaSi sivrculi gadaadgilebis
amsaxveli epizodebis rolisa da Rirebulebis TvalsazrisiT.
gzis, svlis da olamur sivrceSi gadaadgilebis...
93
iovane sabanisZe abos horizontalur sivrceSi amogzaurebs
da gavlili gzis TiToeul monakveTs “sulieri kibis” safexurs
Seusabamebs: baRdadSi, roca vecnobiT, abo muslimia; TbilisSi
Camosvlis Semdeg moisurvebs naTlobas, kaTakmeveli xdeba;
nersesTan erTad xazareTSi misuli gaqristiandeba; afxazeTisken
marxviT, locviTa da mdumarebiT mimavali xdeba marTali;
afxazeTSi Casuls ukve wmindanad Tvlian; TbilisSi dabrunebuls
awameben da martvilad wardgeba macxovris winaSe (umaRles
“safexurze” amaRldeba). e. i. yovel gadaadgilebas miwier
sivrceSi mosdevs abos amaRleba vertikalze, arabi Wabuki nabij-
nabij, TandaTanobiT uaxlovdeba ufals. am svla-amaRlebas
sqematurad ase gamovsaxavT:
baRdadi (muslimi) _ Tbilisi (kaTakmeveli) _ xazareTi
(qristiani) _ gza afxazeTisken (marTali) _ afxazeTi (wmindani)
_ Tbilisi (mowame).
wm. grigol xanZTelis svlac simboluri mniSvnelobisaa. Cveni
azriT, SesaZloa wmindanis gadaadgilebisas yovel orientirs
simboluri mniSvneloba mieniWos:
giorgi merCule Tavis personaJs qarTlSi gvacnobs. es
teritoria wmindanis Sobasa da aRzrdas ukavSirdeba;
opizaSi misvlis Semdeg grigoli emzadeba moRvaweobisaTvis.
ori wlis ganmavlobaSi “ficxeli, monazvnuri SromiT”
waremateba saTnoebaSi;
xanZTaSi misul grigols euwyeba uflis brZaneba, rogorc
rCeuls;
konstantinopoli da ZelicxovelTan locva uflis madls
aziarebs wmindans da sulierad aamaRlebs, gaaZlierebs;
xanZTaSi dabrunebuli grigoli ukve didi moRvawea, qmnis
wes-gangebas, wers “saweliwdo iadgars”;
afxazeTSi Casuli mama grigoli warmoCndeba, rogorc
“mwyemsi keTili” da “moZRvari rCeuli”;
SatberdSi wm. grigolis moRvaweoba dagvirgvindeba da didi
mama amaRldeba zeciur meufesTan;
miwieri sicocxlis dasasruls didi mamis kvlav xanZTaSi
dabruneba saqmeTa srulqmnis, zeciur pirvelsawyisTan
dabrunebis, samoTxeSi damkvidrebis mimaniSnebelia.
sqematurad yovelive amas amgvarad gamovsaxavT:
qarTli (Soba da aRzrda) _ opiza (mzadeba moRvaweobisaTvis)
_ xanZTa (uflis rCeulobis gamocxadeba) _ konstantinopoli
lali daTaSvili
94
(uflis madlTan ziareba) _ xanZTa (didi moRvawe) _ afxazeTi
(“mwyemsi keTili”) _ Satberdi (moRvaweobis dagvirgvineba) _
xanZTa (samudamo savanis moZieba da ufalTan damkvidreba).
wm. grigol xanZTelis mogzauroba-gadaadgilebis qveteqstur-
simboluri mniSvnelobis gaazrebisas vsargeblobdiT
TvalsazrisiT, rom moZRvreba-swavleba, viTarca sauflo saqmis
ganmeoreba, qriste-rabis, moZRvris mibaZva, sxvaTaTvis swavleba
moRvaweobis ufro mniSvnelovani saxea, vidre pirovnuli,
kerZoobiTi Sroma. pavle mociquli xucess ormagi pativis
Rirsad miiCnevs, radgan igi iRvwis sityviTac da moZRvrebiTac
(ix. I tim. 5, 17-18).
amgvarad, “moZraoba geografiul sivrceSi aris gadaadgileba
religiuri faseulobebis vertikalur skalaze” (leqsikoni 1974:
211).
sivrceSi gadaadgilebisas qristianisTvis yvelaze sasurveli,
pativdebuli da mniSvnelovani wminda adgilebSi mosalocad svla
iyo. ierusalimis molocva “zeciuri ierusalimis”, anu
sasufevlis moxilvas gulisxmobda. radgan qristian moRvaweTa
rwmeniT, “miwieri gzebi erwymis zeciurs” (gureviCi 1972: 84),
gadaadgileba, mimosvla, “sivltolva” siwmindisaken igivea, rac
ufalTan daaxloebis mcdeloba. “moxilva, gavrcelebuli da
SedarebiT pativdebuli forma mogzaurobisa, moiazreboda ara
mxolod rogorc svla wmida adgilebisken, aramed rogorc gza
RmerTisken” (gureviCi 1972: 86).
ierusalimi iyo “wyaro madlisa”, “taZari RvTisa”, qalaqi,
„romlis xuroTmoZRuar da Semoqmed RmerTi ars”. aq adamiani
sulier da xorciel kurnebas elodeboda da eswrafoda, uflis
miwier saxlSi misuli Tavs zeciur sasaxleSi warmoidgenda.
ierusalims mimaval morwmuneTa nakadi arasodes Sewyvetila.
aq eSurebodnen keTrovanni Tu sapyarni gankurnebis imediT,
morwmune adamianebi, saeroni Tu sasulieroni, sulieri madlis
miRebis imediT. wm. SuSanikma iq avadmyofi qali gagzavna, wm.
grigolma iqauri wes-gangebis “dawera da warmocema” sTxova
salocavad mimaval megobars, “warvide da wyalobiT moxedva-yos
RmerTman Cem-zeda da saxierebisa da sitkboebisa misisaTvis
daadinos Cem zeda wveTi madlisa da sitkboebisai” _ fiqrobs
daviT garejeli (Zeglebi 1978: 237), samudamo samyofelad
ierusalims irCevs mosalocad wasuli ilarion qarTveli...
gzis, svlis da olamur sivrceSi gadaadgilebis...
95
qarTuli andaza “yvela gza ierusalimSi midis”, Cveni
azriT, qristianul-olamuri Sexedulebis erT-erTi
gamoxatulebaa da gulisxmobs, rom yvela kaci mokvdavia, rom
yvelani uflisagan movdivarT da isev ufals vubrundebiT,
radgan ierusalimi uflis saxlia. amiT kidev erTxel
warmoCndeba, qarTveli kacisTvis ramdenad axlobelia
qristianuli moZRvreba da ramdenad ganapirobebs mis mrwamssa Tu
amqveyniurobasTan damokidebulebas.
sapirispirod, egviptisken msvleloba, simbolurad,
jojoxeTis gzis gavlas, saSinelebasTan ziarebas niSnavda,
radgan egviptes jojoxeTis miwier gamoxatulebad miiCnevdnen:
“farao uxorcoisa mis faraoisi, viTarca egvipte _
jojoxeTisai, urTierTas maxlobelni saxiTa”_ vkiTxulobT
“ninos cxovrebaSi”, xolo egviptidan gamosvla jojoxeTis
klanWebidan Tavdaxsnasa da Tavisuflebas moaswavebda.…amitomaa,
rom paseqi egviptelTa monobidan Tavdaxsnis dResaswaulia,
xolo aRdgoma gulisxmobs jojoxeTis warmotyvevnas, anu
jojoxeTis Zalis daZlevasa da misi monobidan gamoxsnas.
davukvirdeT, rom ufali gaizrdeba egvipteSi da moRvaweobas
iwyebs am qveynidan gamosvlis Semdeg. amiT aRsruldeba sauflo
winaswarmetyveleba: “egviptiT uwodo Zesa Cemsa”.
wm. grigol noseli amgvari Tvalsazrisis winaaRmdegi iyo.
misi mosazrebiT, “umTavresia sulidan imogzauro uflisken,
vidre kabadokiidan _ palestinaSi” (noseli 2010: 125). es didi
kabadokieli mama locvas miiCnevda uflisaken “mogzaurobis”
saukeTeso formad, sulieri amaRlebis gzad, radgan
“aRmomyvanebeli ars jojoxeTisagan da ganmRebeli karisa mis
sasufevelisa” (noseli X: 30).
amgvarad, “gza”, “srba”, “svla” qristianul-olamur sivrceSi
cxovreba-gadaadgilebis amsaxveli metaforebia.
lali daTaSvili
96
literatura
baxtini 1975: baxtini m.n., literaturisa da esTetikis
sakiTxebi, m. 1975, rusul enaze;
gureviCi 1972: gureviCi a. i., Suasaukuneobrivi kulturis
kategoriebi, m. 1972, rusul enaze;
leqsikoni 1974: bibliuri RvTismetyvelebis leqsikoni,
briuseli, 1974, rusul enaze;
lixaCovi 1970: lixaCovi d. s., adamiani Zveli ruseTis
istoriaSi, moskovi, 1970, rusul enaze;
noseli 2010: grigol noseli, sityvai locvisai, S 1387, X
saukune, gv. 30-31;
noseli X: grigol noseli, “wmida makrinas cxovreba”, Tb. 2010;
siraZe 1992: siraZe revaz, qristianuli kultura da qarTuli
mwerloba, Tb. 1992.
Zeglebi 1978: Zveli qarTuli literaturis Zeglebi, Tb. 1978.
xaTuna maisaSvili
galis drama, anu maradiuli
mZevlebi
Sesavali
radganac jer kidev arseboben omebi,
konfliqtebi, krizisebi, arsebobs omis,
konfliqtis, krizisisa da riskebis
Jurnalistikac. omis an SeiaraRebuli
konfliqtis cxeli fazis mediacia
bevrad ufro advilad emorCileba
kanonzomierebebs, vidre gangrZobadi,
paTologiuri konfliqturi situaciis
mediacia. cxeli faza xasiaTdeba
SedarebiT mokle droiTi periodiT,
dapirispirebuli mxareebis gamokveTili
urTierTqmedebebiT, xilo konfliqtis
gangrZobadobis pirobebSi Tavad
dapirispireba icvlis mimdinareobis
bunebas, “grildeba”, ikargeba
konfliqtisTvis damaxasiaTebeli
Tavdapirveli niSan-Tvisebebi,
dominanturi politikuri diskursis
gavleniT mniSvnelobas icvlian is
Rirebulebebi, romlebmac Tavis droze
konfliqti gamoiwvies. ifanteba
konfliqtis gadmocemis adgili, da
saomari Teatri adgils uTmobs
sxvadasxva centrebs. ver xerxdeba
mxareTa poziciebis Tanazomierad
warmoCena, radgan mxareTa sakomunikacio
xaTuna maisaSvili
98
veli imdenad scildeba erTmaneTs, rom isini gadaukveTav
sibrtyeebad iqcevian.
qarTul-afxazuri konfliqti amgvar gangrZobad, paTologiur
konfliqtTa tips miekuTvneba. specifikuri droiTi periodis -
2002-2010 wlebi – Seswavlam gviCvena is “TeTri laqebi” da
“xafangebi”, romlebsac gangrZobadi konfliqti uqmnis
Jurnalistebs da isic, Tu rogor icvlian bunebasa da funqcias
sxvadasxva ganzomilebebis mqone sakomunikacio efeqtebi.
kerZod:
sivrce – Tu omis an konfliqtis cxeli fazis mediaciisas
mediuri Setyobinebis mimRebisTvis mniSvnelovania, Seexeba Tu
ara mas es konfliqti piradad da uSualod, an ramdenad axlos
an Sors aris misgan omi da misiT gamowveuli yvela safrTxe,
sicocxlis xelyofis CaTvliT, “gril” periodSi es sivrciTi
ganzomileba mniSvnelobas kargavs da mimRebi sjerdeba mxolod
“codnis”, anu informaciis miRebas konfliqtis adgilidan.
Zalaufleba – omis an cxeli konfliqtis periodSi miRebuli
nebismieri Setyobineba mimRebis mier aRiqmeba misi, rogorc
rogorc garkveuli Zalauflebis mqone individuumis, garkveuli
qcevis wamqezebeli mowodeba.
konfliqtis “gril” periodSi es efeqtic grildeba da mimRebic
ara bihevioristuli, aramed kognitiuri efeqtebis velSi eqceva.
dro – omisa da “cxeli” konfliqtis mediacia mimRebSi
amZafrebs sakuTari warsulisa da momavlis aRqmas, radganac es
omi, konfliqti, msxverpli swored warsul-momavlis mijnaa,
gangrZobadi konfliqti ki, awmyos adinamiurobisa da momavlis
bundovanebis gamo mimRebs mxolod warsuls “utovebs”
gadasaazreblad.
identoba – konfliqtis cxeli fazisgan gansxvavebiT, “gril”
fazaSi SesaZlebelia, moxdes mimRebis identobiTi disociacia
konfliqtis identobiTi safuZvlebisgan. amis yvelaze ufro
cxadi magaliTia cvlilebebi, romlebic gangrZobadi
konfliqtisas paradigmaSi “Cven”- “isini” iCenen Tavs.
mniSvnelobis TvalsazrisiT, “Cven” ufro metad inarCunebs
galis drama, anu maradiuli mZevlebi
99
erTmniSvnelovnebas, vidre “isini”. “Cven” yovelTvis qarTuli
mxarea, qarTveli xalxi da saqarTvelos xelisufleba, “isini”
ki konfliqtis fazebis cvlilebis kvalad icvlian konotaciur
mniSvnelobebs. “isini” mudam “CvenTan” arian dapirispirebulebi,
oRond sxvadasxva bunebiT da sxvadasxva motivaciiT, “isini” xan
“Cvenis” separirebuli nawilia (“ucxoTa”, magaliTad, rusebis
gavleniTa da waqezebiT), xan Tavad arian “ucxo” da “mteri”,
xan - “Cvengan gansxvavebulni” da gansxvavebuli miznebis mqoneni.
Tumca, arsebobs erTi gamonaklisi CarCo, romelzec naklebad
vrceldeba es cvlilebebi. es aris galis mediaciis CarCoebi.
meTodi
meTodi: kritikuli diskursuli analizi;
sakvlevi populacia: yoveldRiuri gazeTi “rezonansi” da
yovelkvireuli gazeTi “kviris palitra”. am gazeTebis arCeva
ganpirobebulia maTi wvdomis erovnuli masStabiT,
sazogadoebis maTdami ndobiT da maTSi gadmocemuli mediuri
masalis diskursuli mravalferovnebiT, isini warmoadgenen
rogorc mimdinare bazas “afxazuri” sakiTxis yoveldRiuri
qronikis, misi Tematuri aqcentebis gasaanalizeblad; aseve im
mediur wyaroebs, romlebisTvisac “afxazuri sakiTxi”
saredaqcio politikis erT-erTi mTavari fokusia.
droiTi monakveTi: 2002-2010 wlebi
ganxilva
mediasistemis kuTvnilebaSi myofi “gali” politikurad
damuxtuli dramis adgilia. Sida mediuri dakveTa galis
reprezentaciaze aseTia: “qarTuli drama” unda SenarCundes,
muxti ar unda daikargos. mTeli ganxiluli periodis
ganmavlobaSi galidan erTi da imave Tematuri kuTxis, erTi
tonalobis, erTsa da imave efeqtze gaTvlili informaciebi
gadmoicema, da efeqtis dagegmili buneba ukve publikaciis
hedlainebidan (saTauri, qvesaTauri, foto) ganmeorebadi
lingvisturi stimulebiT mJRavndeba. “afxazebma da rusebma
galidan 30 mZevali aiyvanes” (rezonansi, 2002 weli, 16
ianvari), “samurzayanoSi qarTvelebze nadiroba grZeldeba”
xaTuna maisaSvili
100
(rezonansi, 2002 weli, 24 oqtomberi); “afxazebma omis
damTavrebis Semdeg galSi 17 000 mSvidobiani mosaxle
daxvrites” (“rezonansi”, 1 noemberi, 2002 weli); “qarTvelebi
afxazebs xarkis saxiT 50 kilo Txils uxdian” (“rezonansi”, 26
noemberi, 2002 weli); “238 mkvleloba or welSi da
“klasikuri aparteidi”; “Tbilisi galSi saerTaSoriso policiis
amoqmedebas moiTxovs” (“rezonansi”, 27 maisi, 2005 weli);
“afxazeTis orgzis gmiri aafeTqes” (“rezonansi, 28 noemberi,
2005 weli); “ratom iRupebian eTnowmendaSi monawile afxazeTis
gmirebi gaurkvevel viTarebaSi?” (“rezonansi, 29 noemberi, 2005
weli); “galSi qarTvelebs isev arbeven” (“kviris palitra”, 12
dekemberi, 2005); “afxazi policielebi naRmze afeTqdnen”
(“kviris palitra”, 28 noemberi, 2005); “qarTvelebs galSi
aRar uSveben” (“kviris palitra”, 14 noemberi, 2005); “ar
ilaparako qarTulad, Torem” (“kviris palitra”, 11 dekemberi,
2006 weli); “galSi iZulebiTi pasportizacia gaaprotestes”
(“kviris palitra”, 30 ianvari, 2006 weli); “afxazeTSi faSizmi
mZvinvarebs” (“kviris palitra”, 17 seqtemberi, 2007 weli); “35
galeli axalgazrda afxazebis tyveobaSi rCeba” (“rezonansi”, 9
ianvari, 2008 weli): “galelebs raionis datovebas aiZuleben”
(“kviris palitra”, 29 seqtemberi, 2009 weli); “separatistebma
50 ojaxi dasajes” (“kviris palitra”, 2 marti, 2009 weli);
“galis raionis pedagogebs ultimatumis vada amoewuraT” (16
Tebervali, 2009 weli); “rusebi aRaravis indoben” ( 2
Tebervali, 2009 weli); “soxumis xelisuflebas dagegmili aqvs,
galis raions avtonomia mianiWos” (rezonansi”, 14 maisi, 2005
weli) an ganmeorebadi sezonuri teroris (Txilis, mandarinis
mosavlis gamo) amsaxveli mravali informacia [xazgasma yvelgan
Cemia – x. m.].
procesis amsaxveli yvela sxva mediuri nimuSisagan gasxvavebiT,
TiToeuli Setyobineba galidan an galSi mimdinare movlenebis
Sesaxeb agebulia modelze “Setyobineba SetyobinebaSi” (roca
Setyobinebis mTeli Sinaarsi ganpirobebulia erTi sakvanZo
sityviT. magaliTad, igive: “samurzayanoSi qarTvelebze nadiroba
grZeldeba”. aq gali, misi qarTulobis dasadastureblad
moxseniebulia istoriuli saxelwodebiT “samurzayano”;
galelebis mimarT ganxorcielebul afxazTa qmedebas sisxliani
saxeli “nadiroba” ewodeba, xolo sityva “grZeldeba” Zaladobis
galis drama, anu maradiuli mZevlebi
101
uwyvet bunebaze mianiSnebs; an sityva “xarki” TavisTavad xdis
naTels, ris safasurad inarCuneben galeli qarTvelebi TavianT
saxlebSi cxovrebis uflebas). konotaciurad es aris
diskriminaciisa da moZalade-msxverplis urTierTobis,
ucxoobis, “afxazTaTvis saSiSobis” aRmniSvnelebis uwyveti
jaWvi. am aRmniSvnelebis ganmeorebadoba da gamoyenebis sixSire
zrdis dramis efeqts da amyarebs ramdenime damkvidrebul
Sexedulebas: a) Sexedulebas galze, rogorc “Zalian zust
Secdomaze”, romelic qarTvelebma da afxazebma erTad dauSves:
a) “saqarTvelosTvis gali saqarTveloa, magram ratomRac
afxazeTis SemadgenlobaSi; afxazebisTvisac gali saqarTveloa,
magram ratomRac afxazeTis SemadgenlobaSi”; b) amyarebs
mosazrebas, rom afxazeTis xelisuflebas galSi samoqmedod
mxolod erTi alternativa aqvs: an “Seeguos” galis
“qarTulobas”, an ZaliT moerios mas. miuxedavad imisa, rom
galis “qarTulobasTan” Seguebis politika mediur
reprezentaciaSi bevrad ufro farTo da mravalwaxnagian cnebad
aris warmoCenili, vidre eTnikur niadagze Cadenili kriminalis
an mizanmimarTuli eTnikuri niSniT diskriminaciis lokaluri
alagmvaa, igi, rogorc rogorc politikuri arCevani, Zalian
SezRudul opcionebs moicavs. “Segueba” iZulebiTi nabijia -
afxazeTis de faqto xelisufleba garkveuli politikuri
sargeblis (saerTaSoriso Tanamegobrobis TvalSi humanurad da
kanonmorCilad warmoCena da galelebis perspeqtiuli
“gaafxazeba”, anu eTnikuri afxazebis raodenobrivad gazrda)
gamo Tanxmdeba devnilebis dabrunebaze galSi, Tumca icis, rom
50 aTasi eTnikuri qarTveli mas sakmaod did problemebs
Seuqmnis; iZulebas “Seguebaze” is Zaladobrivi, zedmetad
administraciuli xerxebiT, xandaxan Zalis gamoyenebiTac ki
pasuxobs. Zaladoba ki sapasuxo Zaladobas warmoSobs (magaliTad
igive publikaciebi moviyvanoT: “afxazeTis orgzis gmiri
aafeTqes” (“rezonansi, 28 noemberi, 2005 weli); “ratom
iRupebian eTnowmendaSi monawile afxazeTis gmirebi gaurkvevel
viTarebaSi?” (“rezonansi, 29 noemberi, 2005 weli); “afxazi
policielebi naRmze afeTqdnen” (“kviris palitra”, 28
noemberi, 2005). devnilebis faqtobriv dabrunebas win
molaparakebebis xangrZlivi da mravalpirobiani da
mravalkomponentiani procesi uZRvis. mediis mier gamokveTili
erT-erTi aqcenti aris dabrunebis adgilad mxolod galis da
xaTuna maisaSvili
102
dasabrunebelTa Soris mxolod galeli devnilebis aRiarebis
politikuri mizanSewonileba. “karg” da “cud” devnilebad
dayofa afxazuri politikuri diskursis mier seriozuli
ganxeTqilebis sagnad SeiZleba iqces Tavad devnilTa TemSi da
galelebis, rogorc “afxazebisTvis misaRebi qarTvelebis”
marginalizeba gamoiwvios. meore problemuri aqcenti, romelsac
media akeTebs, Seexeba gadaulaxav gaucxoebas, romelic
dabrunebul galelebsa da afxazebs Soris arsebobs. ras
emsaxureba es dabruneba? mxolod imis Cvenebas, rom am
gaucxoebuli adamianebis erTad cxovreba SeuZlebelia? Tu
mxolod maSin gaxdeba SesaZlebeli am gaucxoebis gadalaxva (anu
“Segueba”), Tuki afxazebi galelebs ara _ qarTvelebad, aramed
megrelebad, xolo gals _ “megrul anklavad” moixsenieben?
“Seguebis” politikas media didwilad galis administraciis
xelmZRvanel ruslan qiSmarias ukavSirebs. qiSmarias komentarebi
galSi momxdar Zaladobis faqtebTan dakavSirebiT, romelsac
qarTuli media gadmoscems, emsaxureba kriminalis eTnikuri
safuZvlebis Serbilebas, SeniRbvas da wina planze socialuri
da kriminaluri faqtorebis wamowevas, gansakuTrebiT galis
samxreT, samegrelos regionTan uSualod mosazRvre (!) nawilSi
(magaliTad, “galSi afxazebsac itaceben” (“rezonansi”, 11
ianvari, 2006 weli).
Tavisi qarTuli Tu ormag-identobiTi bunebis gamo gali is
adgilia, romelzec gaaTmagebuli ZaliT proecirdeba qarTul-
afxazur konfliqtTan asocirebul yvela centrSi momxdari Tu
Cafiqrebuli nebismieri politikuri cvlileba (Tbilisi, soxumi,
kodoris xeoba, realuri Tu xelovnurad provocirebuli xmebi
afxazebis pretenziebze samegrelos teritoriis mimarT da sxva).
gali mowyvladi adgilia yvela politikuri avantiurasa Tu
provokaciisTvis. gali qarTveli da afxazi politikosebisTvis
is avanscenaa, romelzec nebismieri scenari SeiZleba moisinjos.
galelebi orive mxaris xelisuflebisTvis saarCevno resursia.
baRafSis pirvel arCevas de-faqto prezidentad galSi xanmokle
simSvide mohyva (“galSi qarTvelebs aRar awiokeben”,
“rezonansi”, 19 marti, 2005 weli), galis sul ufro met
adgils ikavebda axali prezidentis ritorikaSi. qarTuli media
baRafSs miawerda sityvebs: “Tu gali Cvenia, maSin rogorc
galis drama, anu maradiuli mZevlebi
103
saWiroa, ise mivxedoT, xolo Tu es ar SegviZlia, maSin es
TqviT, da gali saqarTvelos mivceTo” (“rezonansi”, 3 ivnisi,
2005). 2008 wlis ainvarSi galelebs apatimreben saqarTveloSi
saprezidento arCevnebSi monawileobis sababiT samegrelos
regionis teritoriaze (“rezonansi”, 9 ianvari, 2008 weli).
2008 wlis agvistos omamde gali saqarTvelos xelisuflebis
diskursSi ganixileboda, rogorc berketi, sababi,
mizanSewonilobis safuZveli garkveuli tipis qmedebebisTvis.
magaliTad, Jurnalistis SekiTxvaze: “xom SeiZleba, Seiqmnas
iseTi viTareba, rom iZulebuli gavxdeT, davarRvioT samSvidobo
kursi?”, reintegraciis saxelmwifo ministri Temur iakobaSvili
aseT eqstremalur viTarebad gals asaxelebs: “ra Tqma unda,
SeiZleba. Tu galSi aTas kacs yels gamoWrian, ver davelodebiT
aTas meerTe qarTvelis sikvdils” (“axali 7 dRis” yovelTviuri
gamocema “sityva”, 2008, 5).
semiologiuri aspeqtis garda, galis reprezentaciis meore
mniSvnelovani aspeqtia uSualod reportirebasTan dakavSirebuli
sakiTxebi (magaliTad, adgilis specifika da adamianebis
istoriebi am adgilze). informaciis galidan gadmocemis faqti
ukve qmnis garkveul molodins am informaciebSi reportirebuli
faqtebisa da movlenebis bunebis Sesaxeb (rogorc, magaliTad,
winaswar aris cnobili im faqtebis buneba, romlebic
sasamarTlos, policiis, parlamentis an saavadmyofos Senobidan
gadmoicema. am istoriebSi yovelTvis miTiTebulia wyaro, isini
yovelTvis uSualod TviTmxilvelebis naambobs eyrdnobian,
yovelTvis miTiTebulia monawile adamianebis vinaoba, dro da
iseTi detalebi, romlebic adasturebs, rom informacia
mizanmimarTulad, “sainformacio badis” gamoyenebiT iqna
mopovebuli.
media iyenebs mis xelT arsebul upiratesobas – specifikuri
viTarebis gamo galisa da galelebis saxes mxolod media qmnis
(socialuri garemo da personaluri gavlenebi ver cvlis da
verc veranair gavlenas axdens mediis mier Seqmnil
damokidebulebebze) da monopoliurad ayalibebs “galis
warmoCenis dRis wesrigs”:
galis moqceva “Sida” qarTul sivrceSi;
xaTuna maisaSvili
104
yvela faqtis politikuri ganpirobebuloba; faqtebis
xdomilebis motivacia, rogorc winaswarganzraxulis;
faqtebis daxasiaTeba, rogorc tragediis;
emociuri sakvanZo sityvis Semotana neitralur informaciul
tonalobaSi;
galis, rogorc mediasistemis Temis, SenarCunebis aucilebloba.
literatura
Goffman, E. (1974) Frame Analysis: an Essay on the Organization of Experience. New York: harper and Row.
Lippmann, W. (1922) Public Opinion. New York: Harcourt Brace.
Ms Quail, D. (2005) McQual’s Mass Communication Theory. London: Sage
Tuchman, G. (1978) Making News: a Study in the Construction of Reality. New York: Free
naira bepievi
nino popiaSvili
gzis recefciebi kavkasiur
miTologiaSi
gzas kavkasiur folklorSi
Tavisi sakraluri daniSnuleba aqvs. is
aris damakavSirebeli samyaros
mravalganzomilebiani sistemisa. erTi
mxriv, mkveTrad aris gamijnuli
erTmaneTisagan saaqao da saiqio. Tumca
kavkasiur miTologiaSi samyaro zogjer
samganzomilebian sistemaSicaa
moazrebuli: Cveni samyaro Sualeduri
rgolia, amasTan erTad, arsebobs aseve
zeda samyaro (zeskneli) da qveda
samyaro (qveskneli). raWvelebis,
kaxelebisa da sxvaTa azriT, Sualeduri
aris samyaro, sadac Cven vcxovrobT;
zeda samyaro – suleTis samyaroa -
baraqiani, qveda – unayofoa (asevea
gaazrebuli samyaro afxazur
folklorSi). es miToreligiuri sistema
yvelgan erTnairi ar aris. inguSebis
rwmeniT, arsebobs mxolod saaqao da
arsebobs aseve saiqio, romelic
miwisqveSeTSia, qvesknelSia da mas
Tavisi RmerTi hyavs (eStri).
naira bepievi, nino popiaSvili
106
erTi ganzomilebidan meoreSi gadasvla _ gardacvaleba
swored gzis meSveobiT xorcieldeba. rogorc cnobilia,
kavkasielebi saiqioSi mimavalT tansacmelTan erTad sagzalsac
atandnen (sagzali xom leqsikuradac imis maniSnebelia, rac
mgzavrma gzaSi unda miirTvas). “ojaxis diasaxlisi gamoacxobda
sam an xuT kotors ... Semdeg kotrebs daWridnen da erT yanw
sasmels da TiTo naWer kotors iq myofebs Camourigebdnen. amiT
micvalebulis suls “suleTis sagZali” gaumzades” (cocaniZe
1990:114). esec mianiSnebs, rom maTi Rrma rwmeniT, saiqioSi
mosaxvedrad micvalebuls garkveuli gzis monakveTi aucileblad
unda gaevlo. erT-erT micvalebuls ase dastirisa Wirisufali:
“meac ro moidev emag alagSiav,
gza gamaswavlide” (cocaniZe 1990:118).
arc isaa SemTxveviTi, rom zogierTi xalxis folklorSi
saiqio ugzo-ukvlo adgilad moixsenieba. daRestnelTa
natirlebSi aseTi frazac gvaqvs: “im sofelSi midixar, gza rom
ara aqvs” (Tumca aq sxva msoflmxedvelobazea saubari).
qarTulSi arsebobs idiomა “Tavisi gziT wavida”
(gardaicvala). analogiuri gamoTqma gvaqvs osurSic. es idioma
myarad migvaniSnebs, rom imqveynad savali gza sazogadoc,
saerToc aris (yvelam unda gaiaros) da pirovnulic, kerZoc
(Tavisi gza; yvelas Tavisi gza aqvs); am gzas mihyavs bolos
adamiani Tavis kuTvnil adgilamde, romelsac isev saiqios
gamgebeli ganusazRvravs im codva-madlis mixedviT, romelic mas
amqveynad Caudenia.
suleTis gza gansakuTrebulad mniSvnelovania imiTაc, rom kanonzomierebas, romelsac es gza emorCileba, veravin Secvlis,
misi aranairi cvlileba ar SeuZlia arc erT mokvdavs – is
aris, upirvelesad,@”yvelasTvis, yoveldRiuri”. erT qarTul
xalxur leqsSi vkiTxulobT:
gzis recefciebi kavkasiur miTologiaSi
107
“erTxel momelis sikvdili, sicocxle me maqvs
dRiuri,
erT wuTSi dagisruldeba yovelwasuli xniuri,
es mimdinare gza ari, yvelasTvis yoveldRiuri,
mas Seamoklebs veravin, verc wuTi, verca wliuri,
Tu ginda iyos kaxeli, Tu ginda iyos mTiuli”
(qarTuli xalxuri poezia 1979: 67).
gza, romelic yvela ganzomilebas cal-calke aqvs,
gzajvaredinTan iyreba. zogjer TviTon individi irCevs, Tu
romel gzas gahyves. osur miTologiaSi mas zogjer mrCevelic
exmareba:
“gzajvaredinTan misuls gaxsovdes:
marjvniv nu waxval –
mosisxarTa gza aris is gza;
nurc marcxniv waxval –
borotebis savali gzaa,
Sua gzas gahyev...”
asevea qarTul folklorSi: “ivli, ivli da miadgebi
gzajvaredins.” aq ki ukve unda aucileblad Seni savali gza
airCio. is, vinc Tavis saval gzas sworad irCevs, advilad
imarjvebs, visac aq gza SeeSleba, anu, araswor arCevans
gaakeTebs, uamravi dabrkolebis gadalaxva uxdeba. erT qarTul
naira bepievi, nino popiaSvili
108
natirlebSi micvalebuls ase moZRvraven: “sworad ivlideo, gza
arsaiT SageSalosao.”
gzajvaredini folklorSi erTgvari Seyovnebis adgilia
gmirisTvis. aq keTdeba misTvis umniSvnelovanesi arCevani. gmiri
unda Sedges aq da dafiqrdes: ra gza airCios, saiT ganagrZos
siaruli, igi unda gaerkves sakuTar ZalaSi, unda awon-dawonos,
ra SeuZlia, imitom, rom mcdarma, arasworma arCevanma SeiZleba
samudamod daRupos, SeiZleba piriqiT moxdes – arCeulma gzam
miiyvanos gamarjvebamde. amitom gzajvaredini, aris misi
samomavlo gzis arCevanisTvis gankuTvnili adgili:
“gzajvaredini misi SesaZleblobebisa da arCevanis simboluri
gamoxatulebaa” (kiknaZe, 2007: 80).
suleTs mimavali gza aucileblad midis saiqios karTan. es
gza zogjer bewvis xidze gadis:
“Sua gzas gahyev,
erTi bewvis xidTan migiyvans,
magram ar Sedrke, ar SesSinde,
cxens maTraxi gadauWire
ise Zlierad, rom xelisgulze tyavi agaskdes, cxens ki
barZayze _ xorci
da miadgebi mkvdarTa sauflos” (osuri zepirsityviereba
2005:47).
xidis Semdeg ki karia TviT suleTisa. erTi xevsuruli
leqsis mixedviT, suleTSi Sen TviTon unda Sexsna suleTis
kari: “suleT Savida wiqai, xeliT SaaRa karia”.
gzis recefciebi kavkasiur miTologiaSi
109
osuri miTologiiT, aq sagangebo ritualia Sesasrulebeli
- locvis rituali, raTa kari gagiRon. kars ki Tavisi mcveli
hyavs, romelic am gzaze Sedgomis uflebas iZleva. mcdaria
mosazreba, TiTqos “qristianul religiaSi calke, damoukidebel
saxes saiqios ganmgeblisas ver vxvdebiT, magram misi funqciebi
gadatanilia RmerTisa da eSmakis saxeze” (d. giorgaZe). osebis
rwmeniT, iq, karTan arsebobs mcveli, romelic iq misuls
gauRebs an ar gauRebs karebs. aq sagangebod unda SeCerde, aminons - osuri miTologiiT - saiqios mcvels unda sTxovo
nebarTva. saiqios moxvedrili ki ukve barasTiris (saiqios
gamgeblis) nebas emorCileba.
rogorc aRvniSneT, osuri miTologiiT, saiqios kars
mcveli hyavs aucileblad, romelic Tavad wyvets sakiTxs -
SeuSvas Tu ara suleTis kars momdgari SigniT (iqidan
gamosvlasac, rac Zalze iSviaTad xdeba, isev aminoni
akontrolebs). es wesi mkacrad gansazRvruli iyo, magram
xdeboda isec, rom Tu ar uSvebdnen SigniT, ZaliT Sediodnen:
narTi soziriyo mkvdarTa sauflosaken gaemarTa. mivida mkvdarTa
qveynis zRurblTan, magram “kuSt aminonma “is SeaCera da
uTxra: - narTo, ukan dabrundi, aq mosvlis rigi ara gaqvs
jera!” soziriyo ar daemorCila da
”gawyra, Selewa kari,
sadac ar Tqmula stumris Seyvana,
SeiWra qarze uswrafes cxeniT
da moiara mkvdarTa qveyana” (narTebi 1947:386).
rogorc aRvniSneT, suleTis gzaze Semdgars winaaRmdegoba
Tu mainc xvdeba, is iZulebis wesiT Sedis iq. ase xvdeba
“cxenSewirvis” gmiri saiqioSi:
“miadgebi mkvdarTa sauflos
naira bepievi, nino popiaSvili
110
karebs aravin ar gamogiRebs,
“mze Cavidao,” _ ase getyvian,
locva warmoTqvi:
“RmerTo maRalo,
iyav mowyale, mTis wverebze
mzis naTeli gamoabrwyine!”
mTebze mzis sxivi gamokrTeba,
qusli hkar karebs
da gaiReba” (osuri zepirsityviereba 2005:47).
saiqios saval gzaze mimavals uamravi vinme xvdeba da
ilustrirebulia maTi dasjis formebic. zogisTvis rTulia da
mtanjveli iq yofna (boroti, Zunwi, qurdi, gulRrZo da sxva
saxis codvebis Camdenni sxvadasxvagvari formiT isjebian), xolo
msubuqi da aradamRlelia maTTvis, vinc sikeTes emsaxura. erT-
erTi osuri Tqmulebis (“soziryo mkvdarTa qveyanaSi”) mixedviT,
micvalebulTa saufloSi mimavali
“soziriyo xedavs, erT adgils srulad titveli
col-qmari iwva did xaris tyavze,
xaris tyavisve exuraT, magram
ver eteodnen da, braziT savse,
xeliT erTmaneTs glejdnen im tyavsa
da wyevla-krulvas ayridnen Tavze” (narTebi 1947:386).
am gzaze ixila soziriyom sruliad sapirispiro suraTi:
imaT gverdiT ki – kurdRelis tyavze iwva sxva wyvili – coli
gzis recefciebi kavkasiur miTologiaSi
111
da qmari, mis naxevarze iwvnen mSvidad da dasaxuradac hqondaT
sakmari” (narTebi 1947:386-387). gaocebuli soziriyo ekiTxeba
Tavis winaprebs, ras niSnavs yovelive ეს, პასუხად კი იღებს: “es imitom rom maT cxovrebaSi ar hyvarebiaT erTimeore!” (pirveli
SemTxveva); “isini iyvnen Seyvarebulni, mTels sicocxleSi ase
Svrebodnen: ar Ralatobdnen erTimeores, erTimeores ar
Sordebodnen” (meore SemTxveva).
am gzaze Semdgarი sxva Tqmulebis personaJი (“cxenSewirva”) aseTive suraTს შეესწრება. jer is col-qmari
xvdeba, romelTac didi adgilic (xaris tyavic) ar hyofniT,
iqac ver etevian, Semdeg ki is col-qmari, romlebsac kurdRlis
tyavzec ki rCebaT adgili. axsna aqac analogiuria: pirvel
SemTxvevaSi maT erTmaneTi ar hyvarebiaT; meore SemTxvevaSi _
“maT erTmaneTi Zlier uyvardaT, roca iq iyvnen, asea aqac”.
osuri rwmena-warmodgenebiT, suleTs savali gza sakmaod
grZelia da amitomaa, rom am gzaze bevri, TiTqos ucnauri ram
xvdeba gmirs:
“kidev ivli da erT qals Sexvdebi,
mas yelze gvelis tyavi hkidia,
Tavze bayayis tyavi hxuravs.
“es ase ratom aris,
es ras niSnavs-Tqo?”
eg mxolod sxvaTa dasanaxad icavda marxvas,
CumCumad ki igi miirTmevda Turme yvelafers,
saiqios ai, ase isjeba axla” (osuri zepirsityviereba
2005:48).
naira bepievi, nino popiaSvili
112
iq, imqveynad, aseve mkacradaa dasjili wisqvilSi mindis
mparavi, qmris orguli, mkacrad isjebian mosamarTleni,
romelnic aq samarTals amrudebdnen da a. S.
gza, romelsac suli gadis saiqioSi, yvelafer ამას xedavs, ganicdis da erT SemTxvevaSi (“soziryo mkvdarTa qveyanaSi”)
didi gaWirvebiT, magram mainc ukan brundeba (esaa iSviaTi
SemTxveva, ganpirobebuli im azriT, rom amqveynad yvelas
acnobos _ ra xdeba iq, imqveynad). meore SemTxvevaSi
(“cxenSewirva”), sadac suli imave gzas gaivlis, iq mkvidrdeba
samudamod:
“gagiWirdeba samoTxeSi Sesvla Zalian,
magram im bavSvTa xaTriT mainc kars gagiReben –
iq, samoTxeSi barasTiris
marjvniv iqnebi.”
sulis gza kavkasieli xalxis folklorSi zogjer
gansxvavebulad aris aRwerili. am gzaze mimavals bevri
personaJi xvdeba, zogi sicruis, borotebis, orgulobis,
siZunwis gamo dasjili, bevric sikeTis gamo aRzevebuli.
kavkasiis xalxTa miTologiaSi suleTis gzaze Semxvedr
personaJebs Soris msgavsebac didia da gansxvavebac, umTavresi
ki isaa, rom isini am gzas aucileblad gaivlian, anu maTi
SemakavSirebelia gza, romelsac sxvadasxvagvarad, magram mainc
yvela odesRac daadgebა.
narTebis rwmena-warmodgenebiTac suleTs myofi adamianebi
aq, amqveynad, gavlili cxovrebis wesis სანაცვლოდ iReben iq,
saiqioSi, sazRaurs: keTili sikeTiT jildovdeba, samoTxeSi
xvdeba; borots ki codvebis Sesabamisad exdeba samagiero. anu
saaqaos ganvlil gzas Seesabameba saiqios saazRauri. am gzis
gavlas, mis ilustrirebas erTi umTavresi daniSnuleba aqvs, esaa
gzis recefciebi kavkasiur miTologiaSi
113
adamianis sulieri srulyofis, ganwmendis, kaTarzisis saSualeba.
miTosuri azrovnebis mixedviT, suleTis gza adamianis erTgvari
transformirebis saSualebaა. am gzaze Sedgomamde adamiani aqve unda ganiwmidos codvebisagan, raTa saukunod mimaval gzaze am
tanjvisagan ixsnas suli.
amgvarad, kavkasiur miTologiaSi gzas aqvs sakraluri
daniSnuleba. gzis fenomeni wriulia da mTliani. is iwyeba aq, am
samyaroSi, da mTavrdeba iq, saiqioSi. is aris SemakavSirebeli
wre mTliani samyarosi (Sua, zeda da qveda). gzis meSveobiT
formirdeba samyaro erT mTlianobaდ. TiToeuli adamiani am gzas
aq, saaqaoSi iwyebs (xorcielTa samyofeli) da, roca
gardaicvleba da saiqioSi sulTa sameufoSi (suleTSi, maradiul
samyofelSi) Seabijebs, wre iq ikvreba. saaqaodan mimavali gza
aucileblad unda gaiaros yvelam, raTa es wre Seikras. iqidan
aqeT, samzeoze gamosasvleli gza aRar arsebobs (Zalze iSviaTi
gamonaklisebis garda). kavkasiuri miTologiis mixedviT, rogori
moklec unda iyos sicocxle (ra mokle gza ჰqoniao, - ityvian xolme udrood gardacvlilze), es gza mainc sayovelTaoa. mas
aucileblad gaivlis yvela mokvdavi da misi Secnoba yvelasTvis
aucilebelia. amitomac aris, rom es gza datvirTulia
kavkasiuri miTologiuri azrovnebisaTvis damaxasiaTebeli
ilustrirebuli detalebiT.
naira bepievi, nino popiaSvili
114
literatura
giorgaZe 1981: giorgaZe d. (warmodgenebi saiqioze xevsureTSi),
masalebi saq. eTnografiisaTvis. XXI
Tb.: mecniereba, 1981.
kiknaZe 2007: kiknaZe z. qarTuli folklori, Tb.: Tbilisis
sax. un-tis gamomc., 2007.
narTebi 1947: narTebi, staliniri, samxreT oseTis sax. gamomc.,
1947.
osuri zepirsityviereba 2005: Tb.: gamomc., “kavkasiuri saxli”,
2005.
qarTuli xalxuri poezia 1979: qarTuli xalxuri poezia, t.
VII Tb.: mecniereba, 1979.
cocaniZe 1990: cocaniZe g. giorgobidan giorgobamde, Tb.:
mecniereba, 1990.
laSa CxartiSvili
liris “geografia”
„mefe liris“ scenuri
interpretaciis ruka me-20 saukunis
meore naxevris evropul TeatrSi
meoce saukunis evropuli
Teatris Seswavlisas SeuZlebelia
gverdi auaro sam yvelaze cnobil,
popularul da gavlenian Teatralur
„samonastro kompleqss“: stredfordis
samefo Teatrs, milanis pikolo Teatrs
da rusTavelis Teatrs. am samma
Teatralurma keram umniSvnelovanesi da
gardamtexi wvlili Seitana msoflio
Teatralur azrovnebaSi, SemoqmedebiTi
procesebis winamZRolebad ki am
Teatrebis maSindeli samxatvro
xelmZRvanelebi - piter bruki, jorjo
streleri da robert sturua
gvevlinebian. maTi Ziebebis mwvervalebs
ki Seqspiris „mefe liri“ warmoadgens,
romlebmac gardamtexi roli Seasrules
TiToeulis SemoqmedebaSi. ucnauria, is
rom am sam speqtakls erTmaneTTan aTi
weli aSorebs da maTi dadgmebis
periodulobis diagramis agebisas srul
harmoniulobas da mkacrad dacul
periodulobas miviRebT (ixileT suraTi
laSa CxartiSvili
116
1).
dadgenili faqtia, rom piter brukis speqtaklis
premiera stredfordis samefo TeatrSi 1962 wels gaimarTa,
jorjo strelerma „mefe liri“ Tavis pikolo TeatrSi 1972
wels dadga, xolo robert sturuam „mefe liris“ pirvel
variantze muSaoba 1982 wels daasrula da rusTavelis Teatris
remontis gamo speqtaklis oficialuri premiera 1987 wels
gaimarTa. cnobilia, rom sturuas „mefe liri“ gacilebiT adre
hqonda dadgmuli, vidre misi oficialuri premiera Sedgeboda.
speqtaklis dadgmis dros rusTavelis Teatri „profkavSirebis
saxlSi“ muSaobda. Teatrmcodne da sturuas Semoqmedebis
mkvlevari nodar gurabaniZe Tavis wignebSi „reJisori robert
sturua“, „fantastikuri ramaz CxikvaZe“, „klasikuri
dramaturgia rusTavelis Teatris scenaze“ dawvrilebiT aRwers
im speqtakls, romelic man „profkavSirebis saxlSi“ 1982 wels
naxa. gamodis, rom speqtakli am droisTvis ukve dadgmuli iyo,
Tumca misi oficialuri premiera ar gamarTula. asec rom ar
iyos, brukis, streleris da sturuas speqtaklebis dadgmebis
aTwliani intervalis Skala mainc ar irRveva, radgan sturuas
speqtaklis TariRi ar gadadis momdevno aTeulSi. Sesabamisad,
SegviZlia davaskvnaT, rom evropaSi aRiarebuli sami
liris “geografia”
117
mniSvnelovani speqtakli, romlebmac gansakuTrebuli wvlili
Seitanes Seqspiris piesebis scenur interpretaciaSi, zustad
aTi wlis periodulobiT idgmeba. TiToeuli dadgmis
aucilebloba ki ganpirobebulia reJisorTa qveynebSi gamowveuli
politikur-socialuri mdgomareobiT.
zemoT aRniSnuli speqtaklebi gamoirCeva Seqspiris
teqstis originaluri interpretaciiT, piesis tradiciuli
gaazrebis ignorirebiT, axleburi da Tamami gadawyvetiT.
qronologiurad Seqspiris „mefe liris“ pirveli originaluri
da Tamami gadawyveta britanel reJisors piter bruks ekuTvnis,
meore italiel jorjo strelers, xolo mesame qarTvel
robert sturuas. maT TavianTi moRvaweobiT Seqmnes erTgvari
Teatraluri samonastro kompleqsebi, laboratoriebi, sadac
urTulesi SemoqmedebiTi problemebi gadaiWreboda. maTi Ziebebis
da eqsperimentebis masStabebi imdenad globaluri iyo, rom
scildeboda konkretul geografiul sazRvrebs.
Cveni kvlevis mizania Seqspiris „mefe liris“ evropaSi
sami gamorCeuli scenuri interpretaciis magaliTze
SeviswavloT „liris“ dadgmebis geografia meoce saukunis meore
naxevarSi, im Teatraluri kera-monastrebis magaliTze, romelTa
Teatraluri kvlevebi da aRmoCenebi gadamdebi iyo sxva
evropuli TeatrebisaTvis. Tu kvlevisas gamoviyenebT tipur
geografiul samecniero kvlevis meTodebs, aRmovaCenT, rom am
speqtaklebs Soris aris xiluli harmoniuloba da logikuri
kavSirebi.
pirvelyovlisa, TvalSisacemia is garemoeba, rom sami
arCeuli speqtaklidan pirveli ganxorcielda ukidures
Crdilo-dasavleT evropaSi (didi britaneTi, stredfordi
eivonze), meore Suagul evropaSi (italia, milani) da mesame
ukidures samxreT-aRmosavleT evropaSi (saqarTvelo, Tbilisi).
rukaze „liris“ scenuri interpretaciis evoluciis procesi
dasavleTidan-aRmosavleTisaken ase gamoiyureba: (ixileT suraTi
2)
laSa CxartiSvili
118
stredfordi eivonze erT-erTi uZvelesi samefo qalaqia
britaneTSi, romelic londonidan 81 km-iT aris daSorebuli,
Sesabamisad is londonis regionSi moiazreba da ganTavsebulia
imave grZedsa da ganedze, romlebzec _ britaneTis dedaqalaqi
londoni.
stredfordi eivonze mdebareobs:
grZedi: 51° (51°30′26″N 0°7′39″W)
ganedi: -1 ,
jorjo strelerma „mefe liri“ italiis qalaq milanSi,
dedaqalaqidan 477 km-iT daSorebiT dadga. qalaqi milani
mdebareobs:
grZedi: 45° (45°27′51″N 09°11′25″E)
ganedi: 9
rac Seexeba Tbiliss, igi ganTavsebulia:
grZedi: 41 ° ( 41°43′0″N 44°47′0″E)
ganedi: 44
liris “geografia”
119
Tu am monacemebs (51-45-41) erTmaneTs SevadarebT, maT
Soris garkveul, maTematikur kanonzomierebas SevniSnavT
intervalebSi. am sam monacems Soris intervali aris xuTi
erTeuli, xolo pirvelsa da bolos Soris 10. grafikulad es
monacemebi ase gamoiyureba: (ixileT suraTi 3)
rac Seexeba kilometraJs: stredfords milanamde
aSorebs 1020 km, milans Tbilisamde 2876, xolo pirveli da
bolo geografiuli wertili erTmaneTTan daSorebulia 3553 km-
iT. Tu ki kilometraJis diagramas avagebT, maT Soris intervali
yovel meaTase kilometrSi Tavisuflad Tavsdeba.
laSa CxartiSvili
120
am diagramidan kargad Cans,
rom speqtaklis „mefe liri“ Seqmnis adgilebi erTmaneTisgan
daSorebulia ara mxolod aTwliani, aramed aTaskilometriani
intervaliT. Tu ki stredfords da milans erTmaneTTan aSorebs
1020 km, milans TbilisTan aSorebs 2876 km, TiTqmis ori
imdeni, ramdenic stredfordsa da milans, Tuki kilometraJis
daTvlisas aviRebT 4 000-ian intervals, miviRebT erT e.w.
„amovardnil“ mniSvnelobas. Tu am logikiT mivudgebiT sakiTxs,
aRmoCndeba, rom robert sturuas speqtakli yvelaze metad
daSorebulia brukisa da streleris speqtakls, vidre Tavad
brukisa da streleris speqtaklebi.
realurad, TeatrmcodneobiTi TvalsazrisiTac, robert
sturuas „mefe liris“ interpretacia yvelaze metadaa
daSorebuli brukisa da streleris speqtakls ara mxolod
reJisoruli koncefciis TvalsazrisiT, aramed scenografiul-
mxatvruli gadawyvetiTac, aseve musikaluri gaformebiT da
speqtaklis qoreografiuli monaxaziT.
„liris“ gamorCeuli da gansakuTrebuli dadgmebis
geografiuli rukis Sedgenisas mniSvnelovania isic, rom
progresuli ideebi da konceptualuri evolucia SeiniSneba
dasavleTidan aRmosavleTisaken. aRmosavleT evropis Teatri,
kerZod, robert sturuas „mefe liri“ marTlac ajamebs me-20
saukunis meore naxevris Ziebebs Seqspiris samyaroSi.
liris “geografia”
121
kvlevis Sedegad gamoikveTa, rom brukis, streleris da
sturuas Sedevrebs Soris „liri“ gansakuTrebuli movlenaa,
xolo am radikalurad gansxvavebul dadgmebs Soris SeiniSneba
bevri saerTo niSani. „liris“ scenurma interpretaciam me-20
saukunis meore naxevarSi gaiara winaaRmdegobebiT aRsavse gza.
TiToeul dadgmas mSobliur qveyanaSi uswrebda araerTi
warumatebeli dadgma imave piesisa, xolo brukis, strelerisa
da sturuas dadgmebma mSobliur qvyenebSi, axleburma
interpretaciebma gza gauxsnes sxva reJisorebis im kvlevebsa da
Ziebebs Seqspiris dramaturgiaSi, romelnic am sami reJisoris
konkretul speqtaklebSi ganxorcielda. procesi, romelic
dasavleT evropaSi daiwyo, aTwliani intervalis Semdeg
gagrZelda Suagul evropaSi, romelmac kidev ufro win waswia
Seqspiris axleburi interpretaciis cdebi, xolo saukunis
dasasruls, kvlav aTwliani intervalis Semdeg, ukidures
aRmosavleT evropaSi _ kerZod, qarTul TeatrSi dasrulda
mniSvnelovani Ziebebis procesi da Sejamda postmodernuli
Teatris miRwevebi.
zeinab kikviZe
semantema “gza” da misi
paradigmebi
im ramdenime sityvas Soris, romelTa
saxesxvaobani qarTuli enis leqsikur
fonds ufro Rrmasa da tevads qmnis,
leqsema ,,gza” erT-erTi mniSvnelovani
da konotaciurad mravalferovania,
radgan misi arsis interpretacia bevr
paradigmul saxes avlens.
sulxan-saba orbelianis ganmartebiT
gza aris ,,yovel savali, gza ewodebis
zomiers savalsa, xolo Sara_vrcelsa
da biliki_viwro gzasa, da
qaSani_TovlTa gatkecilTa, gina SambTa
ugzoTa adgilTa, da wavarna_kldeTa
viwroTa gatkepnilsa, kldeTa Sina
mxecTa oden gasavalsa, kvalad gzad
iTqmis folorcni da Sukanica
(orbeliani 1991:158). am ganmartebaSi
gzis, rogorc sivrcis aRmniSvneli
terminis sxvadasxvagvari variaciebia
mocemuli, xolo misi idiomaturi done
sabas ara aqvs fiqsirebuli.
enaSi arsebul sityvaTa semantikuri
veli mudmivad cvalebadi aRmniSvnelis
mravalferovnebiT gaiazreba. leqsema
,,gza” SeiZleba ganvixiloT rogorc
fuZe sityva mravali paradigmuli
konotaciisa, romlebic qarTuli enis
semantema “gza” da misi paradigmebi
123
leqsikaSi fiqsirdeba. am SemTxvevaSi SeiZleba gamoiyos ori
done: pirveli gviCvenebs konotaciaTa kavSirs adamianis fizikur
qmedebasTan (gzis gayvana, gzaze wasvla, mgzavroba, mogzauroba
da a.S.); meore _ azrobriv, goniT aqtivobasTan (,,ra gzas
davadge?”, ,,kargi hqeni, gzas dadevi, gaiare, win dagxvdeba”, ,,gza
dasaxa” da a.S.).
,,gzis” semantemasTan dakavSirebuli konotaciebis doneebad
dayofa da maTi prioritetuloba ramdenadme pirobiTia. pirvel
doned gamovyofT im leqsemebs, romlebic fizikur aqtivobas
ukavSirdeba. QqarTuli enis ganmartebiT leqsikonSi fuZe ,,gza”
sakmaod bevri sityvis sayrdenad gvxvdeba: mgzavroba,
mogzauroba, mgzavri, sagzali, gzaareuli, gzajvardini,
gzagamtari, gzadagza, gzavna, gzatkecili, gzawvrili,
gzakvalareuli, babusagzala, gziri, ugzo da a.S.(qegl
1986:149). maTSi aisaxeba rogorc gzis ragvaroba, aseve masTan
dakavSirebuli saqmianoba. meore doneSi vgulisxmobT enaSi
arsebul frazeologizmebs, romelTa gaCena swored im
fsiqologiur, goniT aqtivobas emyareba, romelic ukavSirdeba
dinamikas, moZraobas an kidev gadawyvetilebis miReba-armiRebas.
Tedo saxokias mier Sedgenil qarTul xatovan sityva-TqmaTa
leqsikonSi ,,gza” semantemadan aRmocenebuli frazeologizmebi
sxvadasxsva rakursiT avlenen adamianis ganwyobas moqmedebisa da
umoqmedobis mimarT. frazeologizmTa Sinaarsobrivad
mowesrigebis Sedegad SesaZloa gamoiyos ori jgufi: erT
maTganSi aisaxeba dadebiTi ganwyoba, humanisturi damokidebuleba
adamianebisadmi, keTilSobili miswrafebani, rac sociumis
wevrebis erTmaneTisadmi zrunvisa da kacTmoyvareobis markerad
SegviZlia moviazroT. aseTi frazeologizmebia: gzad da xidad
dgoma (meTauroba, winamZRvroba), gzis Cveneba, gzaze dayeneba
(xelis Sewyoba, Svela, daxmareba), gzis gagneba (orientacia,
gamarjveba, saqmis mogvareba), gzis maCvenebeli (Wkuis
maswavlebeli, damrigebeli), gzaze dadgoma (saqmis dawyeba),
gzis qona (xsna, gamarjveba), gza xsnilia (dabrkolebis acileba,
gamarjveba).
meore jgufSi erTiandeba adamianTa Soris uaryofiTi
ganwyobis, winaaRmdegobrivi damokidebulebis mafiqsirebeli
xatovani Tqmani, esenia: gzas gadacdena (motyueba, Secdoma,
zeinab kikviZe
124
daRupva), gzis gadaRobva (dabrkoleba, xelis SeSla,
winaaRmdegoba), gzis dagdebineba (xelis SeSla, xelis aReba
raimeze), gzis Sekvra (xelis SeSla, dauxmarebloba) gzaabneuli
(visac xeli aqvs mocaruli saqmeSi), gzadakarguli (daRupuli,
gaWirvebuli), gzamrudo (ukeTuri, upatiosno), gzaasaqcevi
mosaridebeli, mosaSorebeli, dasaviwyebeli), gzagasayarze
dgoma (roca kacma ar icis, ra gadawyvitos).
frazeologizmTa aseTi farTo speqtri mowmobs, rom am
sityvis semantikuri horizonti sakmaod didia da tevadi. masSi
kacobriobis emansipaciisa da sociokulturuli nabijebis
Wvretacaa SesaZlebeli.
mocemuli ori donis mkveTrad gamijvna, faqtobrivad,
SeuZlebelia, radgan azrovnebis procesSi orive maTgani
dakavSirebulia garkveul moqmedebasTan. erT SemTxvevaSi goniTi
aqtivoba amzadebs adamians, miiRos gadawyvetileba da fizikurad
gadaadgildes sivrceSi, meore SemTxvevaSi ki isev goniTi
aqtivobiT pirovneba iRebs gadawyvetilebas, rogor moiqces, ra
gziT, anu ra saSualebiT gaarTvas Tavi arsebul situaciasa Tu
dabrkolebas.
savaraudoa, rom ,,gzis” aseT semantikur vels ganapirobebs
adamianis msoflmxedvelobrivi mdgomareoba, rac uZveles
droSive unda Camoyalibebuliyo. am SemTxvevaSi SeiZleba
davimowmoT biblia.
adamis gamoZeveba samoTxidan mis azrovnebaSi ,,gzis” semantemis
orive dones erTdroulad gaaCenda. adamians unda efiqra,
gadaewyvita da emoqmeda, ra gzas dadgomoda, anu saiT
wasuliyo da rogor earseba. SeiZleba iTqvas, rom ,,gzis”
semantemaSi kodirebuli samive aqtivoba avlens qronotopul
mdgomareobas. dro unda Serwymoda sivrces. samoTxe iyo
erTgvari simboluri adgili, sadac statikuri myofoba
gulisxmobda ugzobas, anu usivrcobas. masTan organulad unda
yofiliyo dakavSirebuli udrooba, ufro sworad, aradrooba.
samoTxis qronotopi gamoricxavda damoukidebel aqtivobas;
Tumca es ar niSnavs imas, rom adami ar iyo Tavisufali; mas
unda ecxovra edemis baRSi, eRvawa, magram ar uwevda, eRvara
ofli da tanjviT moepovebina arsobis puri. RvTis mier
semantema “gza” da misi paradigmebi
125
boZebul samyaroSi yvelafriT uzrunvelyofili adami ar
fiqrobs, maSasadame, mas ara aqvs damoukideblobis SegrZneba,
radgan is mxolod da mxolod dasazRvrul sivrceSi myofobs.
aseTi arsebobis ganmapirobebeli isic iyo, rom man ar icoda
sikvdili. kacobriobis mtris _ gvelis CagonebiT adamianma
daarRvia RvTis sityva da akrZaluli xis nayofis gemos xilviT
Seicno keTili da boroti. amiT is fizikuradac Seicvala.
,,ukvdavis Seqmnili adami da eva Tavadac ukvdavni unda
yofiliyvnen, magram maT im nayofis gemosxilviT TavianT bunebaSi
mokles is, rac ukvdavebis matarebeli iyo. amieridan, Tuki isini
Seqmnidnen rasme an Sobdnen, maTi gaCenili mxolod mokvdavi
SeiZleboda yofiliyo”(kiknaZe 1989:19).
maradiuli sicocxle gamoricxavda aqtiur qmedebas,
samoTxidan gamodevna ki gamoixata imiT, rom adamma, anu
kacobriobis kerZo saxem, SeiZina sikvdili. es TavisTavad
niSnavda statikuridan aqtiur poziciaze gadasvlas. adams
daudga dro, (drois garkveuli gagebiT) efiqra, ra moemoqmeda.
misi qronotopuli mdgomareoba Tvisebrivad axal kondicias
moicavs. droca da sivrcec iZens kacobriobis nebelobisa da
damoukideblad arsebobis aRmniSvnelis funqcias. adamis gza-
qronotopi erTgvari adeptia, romelic bibliaSive mravalgzis
meordeba da bevr dauviwyar ambavs ukavSirdeba. maT Soris erT-
erTi STambeWdavi epizodi moses mier ebraeli eris egviptidan
gamoyvanaa.
faraonis winaaRmdegobis miuxedavad israelma unda moipovos
sakuTari samSoblo. is gzas unda daadges. udabno ki unda iqces
am gzis sakralur adgilad, sadac eri unda dafiqrdes, gaavlos
zRvari warsulsa da momavals Soris; SeZlos, uari uTxras
sakuTar mexsierebaSi CarCenil statikur egviptes; sakuTar
arsSive ipovos sasicocxlo energia da daimkvidros iordanes
miRma arsebuli miwa. israelis gzaze svlaSi yalibdeba
arsebobis axali wesi, romelic ori sityviT SeiZleba
gamoixatos: sad? da rogor? maTi mniSvneloba exmianeba ,,gzis”
semantemis meore dones.
aseTi mdgomareoba SemdgomSi kacobriobis arsebobis wesis
ganmsazRvrel faqtorad iqceva. uZveles teqstebSi gmiris mier
dasaxuli miznis misaRwevad mogzauroba erTgvari Sablonia.
zeinab kikviZe
126
amaze metyvelebs Tundac ,,gilgameSiani” an ,,amiranis eposi”.
gilgameSi uaxloesi megobris, enqidus sikvdilis Semdeg
gadawyvets moipovos Sobis balaxi. es aris misTvis is impulsi,
romelmac gzis, rogorc maradiuli arsebobis mosapovebeli
saSualebis aRmniSvneli unda warmoSvas. uruqis mefe ver
grZnobs drois dinebas, misTvis sicocxle maradiuli myofobaa,
rasac wertils usvams sikvdilze fiqris gaCena. aqac statikuri
yofa dinamikurSi gadadis da mas logikurad erwymis gzis Zieba.
gilgameSis SemTxvevaSi semantema ,,gza” orive dones iTavsebs. is
eZebs sicocxlis gasaxangrZlivebel saSualebas da amave dros
eZebs gzas (pirveli donis gagebiT), riTac SeeZleba ocneba
aixdinos.
qarTuli folkloruli Semoqmedebac xom mTlianad gzaze
gasvlis, gzis dasaxvis motivs efuZneba. miTologiuri
Tqmulebebisa Tu zRaprebis gmirebi iniciaciis gasavlelad da
xeldasxmis mosapoveblad gzas adganan. gzaSive ikveTeba
winaaRmdegoba da misi daZlevis saSualebani, romlebic aseve
adamianis aqtiur goniT Tu fizikur qmedebas ukavSirdeba. gza
ambivalentur Tvisebebs avlens: erTi mxriv, is SeiZleba
sasikeTo da keTildReobis momtani iyos gmirisaTvis, meore
mxriv _ masze SeiZleba aTasgvari xifaTi SeemTxves mgzavrs.
orive SemTxvevaSi mogzauris neba mis pirovnul TavisTavadobas
ayalibebs. es faqtori gansazRvravs kidec iniciaciis mizans.
,,amiranis eposSi” gmiris habitusSi Tavidanve Cadebulia misi
misia. is aucileblad bneli Zalis konkretuli saxeebis _
gveleSapebisa da devebis gamanadgurebel figurad unda iqces.
sakuTari funqcia rom Seasrulos, amiranma unda ipovos gza
Tundac camcumis koSkisaken; gzaze unda Seeyaron igi da misi
Zmebi gveleSapebs da daamarcxon isini. qarTuli zRaprebis
dasawyisSi gzaze dadgoma an gzas gadgoma erT-erTi aucilebeli
winapirobaa imisa, rom kolizia warmoiqmnes. moqmedi piri
aucileblad unda gavides dasazRvruli sivrcidan. maSasadame,
ipovos gza miznis misaRwevad da isev mobrundes imave sivrceSi,
oRond axla ukve saxecvlili, gamobrZmedili da aTasgvar
xifaTgamovlili, imisaTvis rom pirvandeli sivrce Tvisebrivad
axali gaxdes misTvis.
semantema “gza” da misi paradigmebi
127
qarTuli zepirsityvierebis teqstebSi gza moiazreba rogorc
horizontalze, ise _ vertikalze. horizontalis gamomxatvelia
sworxazovani gza, romelsac personaJi gahyavs funqciurad
mniSvnelovan sivrceSi, es SesaZloa iyos triali mindori,
mdinaris napiri an tba, gamoqvabuli, an kidev tye. maTi
daniSnuleba iTavsebs gmiris iniciaciisaTvis aucilebel
atributikas. am adgilebSi unda moxdes raRac iseTi, rac
zRapris Cveulebriv personaJs gmiris statusamde aamaRlebs.
vertikalis gamomxatvelia moqmedi piris miRma samyaroSi
gadasvla, rac erTmaneTis sapirispiro ganfenisaa da moicavs
zemo da qvemo yovladobis elementebs. ufro zustad rom
vTqvaT, moqmedi piri mogzaurobs qarTuli miTologiuri
azrovnebisaTvis damaxasiaTebel sknelebSi. zRaprebSi zeskneli
SesaZloa gamoixatos koSkiT, romelic caSia dakidebuli da
xmeleTs ar exeba, an RrublebiT, sadac gmiri jadosnuri raSiT
unda afrindes. qveskneli, ufro sworad qvemo yovladoba,
SesaZloa, warmosaxuli iyos gziT, romelze avlilic bevri
unaxavT, magram Camovlili aravin, da ormoTi, romelSic TokiT
eSvebian, da gmiri sxva samyaroSi gadadis. saxifaTo davalebis
Sesrulebis Semdeg ki samzeoze, anu SuasknelSi brundeba
faskunjis an oqrosrqiani erkemlis daxmarebiT.
gzis vertikali, ramdenadme, gzis simbolos sakralizacias
uwyobs xels, radgan moqmedi piri gadadis sxva ganzomilebaSi.
am qmedebasTan erTad unda gaCeniliyo idiomi: ,,cam Caylapa, Tu
miwam uyo piri”, romlis literaturuli variacia
,,vefxistyaosanSi” ase JRers: ,,hgvanda qvesknels CaZromilsa anu
zecad anafrensa”.
horizontalze gmiris mogzauroba dakavSirebulia gzis
paradigmul semantemebTan, rogorebicaa ,,gzajvaredini” da
,,labirinTi”. orive arsebobis gadarCenisaTvis gaCenili
alternativis simboluri gamoxatulebaa. gzajvaredinica da
labirinTic unda yofiliyo is adgili, romelic uaRresad
aqtiur rols Seasrulebda iseTi frazeologizmis gaCenaSi,
rogoricaa ,,ra gzas davadge.” SeiZleba iTqvas, rom misi
sivrcobrivi gamoxatuleba erTdroulad iTavsebs semantema
,,gzis” orive dones.
zeinab kikviZe
128
semantema ,,gzis” bibliuri da folkloruli mniSvneloba
iqceva erTgvar kliSed, romelic mkvidrdeba mxatvrul
azrovnebaSi. literaturuli personaJebi irCeven gzas _
arsebobis wesis dasadgenad da amisaTvis konkretuli qmedebis
gansaxorcieleblad. mwerlobis ganviTarebis yvela etapze
moqmedi pirebis aqtivoba dinamikas ukavSirdeba. is sivrce,
romelSic isini myofoben, garkveuli miznebisaTvis irRveva,
farTovdeba da axal sivrceebs iTavsebs, amisaTvis ki
gansakuTrebuli funqcia gzas (orive donis gagebiT) eniWeba.
ase xdeba qristianul teqstebSi, roca gmirebi
RmeTSemosilobisa da martvilis statusis mosapoveblad gzas
adganan. asea renesansul teqstebSi, sadac esTetikuri ideali
raindobiTa da mijnurobiT miiRweva, amisTvis ki ,,gaWra” da
,,saqmeTa sagmironis” Cvenebaa saWiro, rac aseve, gzis Ziebasa da
gzaze dadgomas ukavSirdeba. mogvianebiT gzis semantema Janris
definiciis sazRvrebs afarToebs da mimosvla-mogzaurobanis
CamoyalibebaSi iRebs monawileobas. romantikul mimdinareobaSi
aqtiurdeba ,,gzis” meore donis gageba, radgan arsebobasTan
dakavSirebul filosofiur TavsatexTa asaxsnel saSualebad
swored gzis Zieba da mobiloba iqceva. aseTi funqcia ufro
Rrmavdeba da memkvidreobiT faqtorad formdeba realizmSi.
modernizmsa da postmodernizmSi semantema ,,gza” fsiqologiur
aRmniSvnelebs aaqtiurebs. moqmedi pirebis nebeloba sakuTar me-
Si mogzaurobiT gamoixateba.
,,gzis” semantemasTan dakavSirebuli aRmniSvneli
modificirdeba da iRebs mravalsaxovani interpretantas formas.
paradigmuli konotaciebi ki vlindeba kacobriobis miTosuri,
eTosuri, fsiqologiuri da sociokulturuli aspeqtebiT.
semantema “gza” da misi paradigmebi
129
literatura
kiknaZe 1989: kiknaZe z. saubrebi bibliaze, Tb.: gam-ba
,,mecniereba”.1989.
orbeliani 1991: orbeliani s-s. leqsikoni qarTuli, t.I, Tb.:
gam-ba ,,merani”, 1991
saxokia 1979: saxokia T. qarTuli xatovani sityva-Tqmani, Tb.:
gam-ba ,,merani”, 1979.
qegl 1986: qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni, erTtomeuli,
sma, enaTmecnierebis institutis gam-ba, 1986.
mariam goduaZe
koncept “gzis” enobrivi
aRqmis sakiTxisaTvis
Ggzis cneba msoflio
kulturul universaliebs
miekuTvneba da igi miTopoeturi
sivrcis umTavres elementadac
moiazreba. cxoveli interesi
konceptisadmi, romlis simravleTa
kveTa qmnis literaturuli
qronotopis kategorias [toporovi, 1983, 228], mkvlevarTa Soris dRemde
SenarCunebulia. winamdebare
naSromi warmoadgens mcdelobas,
gamoikveTos “gzis” reprezentaciis Taviseburebani qarTuli da
indoevropuli leqsikur-
frazeologiuri sistemebis, aseve
folkloruli, Teologiuri Tu
fsiqologiuri konteqstebis
gaTvaliswinebiT.
Tanamedrove evropul enebsa
da rusulSi sityva gzas Semdegi ekvivalentebi eZebneba:
berZnulSi (ZvelSic,
axalSic): �δ�σ , τρόπο, aseve δρόμος;
frangulSi: voie (<laTin. via), chemin, aseve route;
inglisurSi: way , path, aseve road;
koncept “gzis” enobrivi aRqmis sakiTxisaTvis
131
rusulSi: путь, дорога, тропа.
aRniSnuli formebi sinonimebadaa miCneuli specialur
saenaTmecniero da leqsikografiul gamocemebSi [CeSko
1969, 127]. laionsis Tanaxmad, sinonimebad miiCneva ori
(an meti) sityva, Tu maTi CanacvlebiT miRebul
winadadebebs mniSvneloba ar Seecvleba [laionsi 1968,
428]. maT msgavseba-gansxvavebebs ki axsna daeZebneba am
sityvaTa istoriis gaTvaliswinebiT [foCxua 1978, 36].
gasaTvaliswinebelia mosazrebani e.w. “absoluturi
sinonimebis” funqcionirebis Sesaxebac [afridoniZe 2009,
6]. aseve sainteresoa, Tu ratomaa qarTul enaSi gezi,
sarbieli, ganzraxva..., erTi mxriT, da mimosvlიs zoli
[qegli 2010, 1052-3], Sara..., meore mxriT, gamoxatuli
erTi konceptiT _ “gza”.
al. neimanis qarTul sinonimTa leqsikonSi gzis
Semdegi sinonimuri variantebi gveZleva: kvali, gza da
kvali, asaval-dasavali (misi asaval-dasavali, gza da
kvali aravin icis), avala, mimarTuleba (did Rirsebad
vuTvli rusTavels, rom... aseTi ganieri gza da avala
misca. ilia) [neimani 1978, 112-3]. baraTaSvilis “ugzo-
ukvlod” gafrenil “meransac” gaixsenebda kaci (...gza
uvali, Sengan Telili, merano, Cemo, mainc darCeba... rom
Cems Semgdomad moZmesa Cemsa siZnele gzisa
gauadvildes...) an sityvagzian vaJas aluda qeTelaurs,
romlis mwerluri ganaCeni swored gza aris (“vis
moswyenia sicocxle, gzas is vin gaudgebisa...”)...
sityvam moitana da, haidegerTan swored hodosi (�δ�σ-s, anu gza) iwodeba garRvevad, kvlad. “kvali isaa, risi
wyalobiTac Cndeba “gza” via rupta (germ. via _ gza, gadat. xerxi, saSualeba, ruptor _ damangreveli, mZleveli)
sivrcis gaxsnis meTodi” [derida 1993].
al. neimanTan gzis sinonimebic umTavresad
metaforulia. masTan mxolod me-6 nomrad gvxvdeba gzis
is gageba, romelTac indoevropul enebSi δρόμος, route, strada, road da дорога... Seesatyviseba (ise ki es koncepti esinonimeba: manZils; mimarTulebas; xels; xerxs;
yamirgzas; Saras; Saragzas; gzatkecils; TemSaras;
orRobes, rkinigzas, miwisqveSa gzas, Telil gzas;
mariam goduaZe
132
gasavlels...). igive avtori saanalizo cnebasTan
dakavSirebiT araerT derivantsa Tu
sityvaTkombinatorikas gvTavazobs sruli semantikuri,
gramatikuli Tu leqsikuri SeTavsebadobiT.
gza-sTan dakavSirebuli myari gamoTqmebi da
idiomaturi sityvaTSenaerTebi arc indoevropuli
enebisTvisaa ucxo. rusul-qarTul leqsikonSi sakvlev
koncepts Semdegi definicia eZleva: 1. дорога, rasac
windebulebi da sxvadasxva determinantebi ukavSirdeba
anac frazur sityvaTnaerTebSi motivirebuli
mniSvnelobebiT aris warmodgenili1 da 2. путь (gza,
gezi).2
1 прямая дорога swori gza; железная дорога rknigza; по дороге gzaze; при дороге gzis pirad; сбиться с дороги gzis dakargva, gzis acdena; дать дорогу gzis daTmoba; свернуть с дороги gzidan gadaxveva; перебить дорогу gzis gadaWra; пробить дорогу gzis gakafva; он отправился в дорогу gzas gaudga; двухдневная дорога ori dRis gza; он стоит на хорошей дороге gadat. karg gzas adgas; труд _ дорога к успеху gadat. Sroma
warmatebis gzaa; отдохнуть с дороги namgzavrebs dasveneba; с частливой дороги! gza mSvidobisa! Нам свами не по дороге me da Tqven erTi gza
ar gvaqvs; Скатертью дорога! gza mSvidobisa! isemc wasuliyav, ukan
aRar mogexedos! Туда ему и дорога! jandabamde gza hqonia! Стать на дороге, поперек дороги gzis gadaRobva [rql 1959, 336].
2 дыхательные пути sasunTqi gzebi; во время пути gzaSi, gzad; сбиться с пути gzas acdena, gzis areva; окольными путями movlili,
arapirdapiri gziT; они пустились в путь gzas gaudgnen; проложить путь gzis gayvana; жизненный путь gadat. cxovrebis gza; путь развития ganviTarebis gza; он стоит на верном пути swor gzas adgas, swor gzazea; он стал ему поперек пути, он стал на его пути gza gadauRoba; всеми путями yvelanairi gziT, saSualebiT; счастливый путь! счастливого пути! gza mSvidobisa, bednieri mgzavroba!; _ Куда держите путь? saiT miemgzavrebiT? В трех днях пути sami ddRis savalze; на обратном пути dabrunebisas, aqeTobisas; в нем пути не будет saub.
misgan xeiriani araferi gamova; 2. rkinigzis xazi, liandagi; запасной путь saTadarigo liandagi; служба пути liandagis samsaxuri;
Рельсовый путь rkinigzis xazi, liandagi; Без пути saub. cudubralod,
umiznod; Без пути врет umiznod tyuis; Нам свами по пути erTi gza
gvaqvs; Это мне по пути gza iqiTa maqvs; Млечный путь astრ. irmis
koncept “gzis” enobrivi aRqmis sakiTxisaTvis
133
rusulenovan masalaze dagvirveba gviCvenebs, rom
pirveladi cnebisa da metaforis kveTaze absoluturi
sinonimiac ki SeiniSneba. erTi mxriT, gvaqvs: сбиться с дороги // сбиться с пути; Нам свами не по дороге // Нам свами по пути; Стать на дороге // Он стал на его пути; он стал ему поперек дороги // он стал ему поперек пути… magram aramc da aramc: дыхательные дороги, воздушные дороги, дороги сообщения, железная путь (Tumca gvaqvs Рельсовый путь). igive SeiZleba iTqvas gzis cnebasTan
dakavSirebul derivantze Путевка sagzuri.34
etimologistebi путь-s, preslavur *p�tь-s Zvelinduri pánthās-sgan momdinared miiCneven da igi erTad samive
sinonimur wevrs (тропа, дорога, путь) aRniSnavs. avestaSi раntā� (раntаn-, ра�-), Zvel sparsulSi ра�i- «дорога»-a, osurSi ki fandag, fændæg aris «путь», Zv. prusiulSi pintis aris orive _ «путь, дорога», laTinurSi pons aRniSnavs xids, biliks, fasmeri Tavis leqsikonSi saanalizo Zirs
berZnul πόντος-s (море, путь по морю), aseve πάτος («тропа»
naxtomi; Путь-дорога gza; Сухим путем xmeleTiT; морским путем zRviT;
По пути gzad; Проводить в последний путь gasveneba [rql 1959, 821].
3 sxvaTa Soris, nikოlai da maria aSukinebis wignSi “frTiani
sityvebi” [akuSinebi 1955, 462] gvxvdeba gamoTqma _ «Путевка в
жизнь», romelic n. ekma da a. stolpnerma kinoscenaris
saxelwodebad aiRes (1931). filmSi naCvenebia damnaSaveTa gza
moralur sazogadoebamde. gamoTqma “cxovrebis sagzuri”
(Путевка в жизнь) gamoiyeneba mniSvnelobiT, rom igia yvelaferi,
rac gvaZlevs uflebas sazogadoebisTvis sasargeblo
arsebobisa Tu moRvaweobisTvis. igive avtorebi gerceniseul
imave mniSvnelobis Sesityvebas Targmnian, rogorc
«подорожная в жизнь». meti sizustisaTvis frazas rusulad
vimowmebT: Юноша, получивший диплом, принимает его за
освобождения от школы, за подорожную в жизнь...»
4 diletantizmi mecnierebaSi, Tavi III; aseve: “vin aris damnaSave?”, 1,6.
mariam goduaZe
134
(*p�tos)-s, goTur finþan-s (rac povnas, gagebas niSnavs) ukavSirebs [fasmeri 1986, 224].
sinonimTa ukeT gaazrebisTvis mniSvnelovnad gvesaxeba
berZnulenovani masalis Cvenebac. “berZnul-qarTuli
dokumentirebuli leqsikonis” VI tomSi [yauxCiSvili
2007, 170] “gzisTvis” Semdegi ekvivalentebia mocemuli:
�δ�σ, �δοιπορ�α, π�ροδος, δ�οδος, ε�σοδος, �ζδια, �π�νοδις, τρ�βος, �γυι�, στ�διον, ν�σσα, �τραν�ς. aseve gvxvdeba Semdegi
leqsikuri kombinatorika: gzavna περ�οδος, πρ�οδος; gzavna arsebiTi, πρ�οδος; gzavna warmoSobisa πρ�οδος; gzavniT
Tanmoqcevi πρ�οδος; gzavniTi moqcevi περ�οδος, πρ�οδος; gzavniTi ukunqcevi περ�οδος; gzasa moyvaneba (gzasa
moviyvaneb) ε�οδουν (ε�οδ�ω); gzasa∑slva (gzasa val) �δε�ν (�δε�ω); gza-ucnauri δ�σοδος; gza qalaqisa στ�διον; gza-
yofa �δοιποιησ�ς; gzeba (vagzeb) κα�ειν (κα�ω); gzeba
(cecxlisa) κα�σις; gziTa �νεκα; gzisa slva οδοιπορ�α, τροπι�, τρ�πις; gzisa cema �δοποιε�ν (�δοποι�ω); gzis sagroba οδοιπορ�α. TinaTin giorgobianis “ZvelberZnul-qarTul
leqsikonSi“ [giorgobiani 2012, 295] �δ�σ ganmartebulia,
rogorc 1. gza, misasvleli, 2. quCa, mimarTuleba, 3.
gadasasvleli, mgzavroba, samoZrao adgili, gezi.
gadat. gza, saSualeba, meTodi: �δοι πορ�ω 1. vmogzaurob, vxetialob; 2. vaRwev, im adgilamde mivdivar,. 3. gavivli.
4. gars vuvli, Semovuvli; �δοι πορ�a mgzavroba, gza. οδός η ακολουθε� τη σοστ� / λανθασμ�νη ...ο mihyveba swor /
arswor gzas; κ�θομαι στιν ... � Σταδ�ου stadius quCaze
vcxovrob; µ�ση οδ� Sua quCaSi, µ�ση οδός oqros Suaguli ... της αρετ�ς /του Κ�ρου zneobrivi gza, cxovrebis wesi; της απ�λειας uzneo cxovrebis wesi; anat. αναπνευστικ� ... sasunTqi gzebi [Samanidi, 2009, 707] (Sdr. дыхательные пути).
“ZvelqarTul-ZvelberZnuli filosofiur-Teologiuri
terminologiis dokumentirebuli leqsikonSi“ gzisgan
warmomdgari qarTuli, aseve berZnuli leqsemebi Semdeg
suraTs iZleva: gza-Á (saRmrToÁ) �ναγωγ� � _ aramed TÂT
maTi TÂsiTa midrekilebiTa marTlad myvanebelisa
saRmrToÁsa gzisagan ganvrdomilebaÁ sabralobel ars
koncept “gzis” enobrivi aRqmis sakiTxisaTvis
135
(areop. zec., efr., 9,3); gza-Á (uflisaÁ) �δ�σ κυρ�ον � _ ukueTnu cocxal iyvnen kacni uRmrToni da
gardaaqcevnden gzaTa uflisaTa wrfelTa (areop., ep.,
efr., 8,6) : _ π�ροδος η _ iyo ... odes-igi reca
RmrTismetyuelebasa arca Tu gzaÁ aqunda Sesvlad
ezoTa uflisaTa (naz., hom., 21,12, efT.) // Sdr.
Tanawarsavali (naz., hom., 21,12, Eefr.)) gzavna-Á _
neoplat. arsis struqturis warmomqmneli meqanizmi,
«emanacia», arsis rigebis (seriebis «siraTa») warmoeba
ππρ�δος η udaresobisagan [ars] yoveli gzavnaÁ sakuTarTagan arsebiTTa mizezTaÁsa (pr., kavS., petr., 64;. 42,10-11); _ gzavnaÁ (arsebiTi) πρ�δος yoveli gzavnaÁ arsebiTi msgavsebisa mier srul iqmnebis SemdgomTaÁ pirvelTadve mimarT (pr., kavS., petr., 29, 253); πρ�δον - iyos yovelive gzavnaÁ arsebiTi romelnime ufroÁsTa
mizezTa mier da romelnime umcroÁsTasa (pr., kavS.,
petr., 58; 39.16-19); gzavnaÁ (aRsvliTi qmnisagan) περι�δους �ν�δον _ perioduli aRmasvla qmnadobidan; gzavnaÁ STasvliTi qmnisadmi _ περι�δους καθ�δον _ perioduli
dablasvla qmnაdobamde _ TiToeuli [nawilebiTi suli]
hyofdes gzavnasa arsvliTsa qmnisagan da kulad
[gzavnasa] STasvliTsa qmnisadmi da ese iyos
dauwyuedel samaradisoobisaTÂs Jamisa (pr., kavS., petr., 206; 124. 4-6); gzavnaÁ (namrgulivi) _ περι�δους _ wrebrunva _ yoveli suli aRmkulis-Sorisi namrgulivTa gzavnaTa
(περι�δοις) iÃmarebs TÂsisa cxovelobisaTa da sadaÁT
iwyo, munve [qmnis] kualad-ukunqcevaTa (pr., kavS., petr.,
198; 118.30-31); gzavnaÁ (saRmrToTa moqcevTaÁ) της θε�ας πρ�δος - RmrTaebrivi emanaciis gamomavloba, gzavna _ Tu
jer ars, raÁca ganukueTel iyos gzavnaÁ saRmrToTa
moqcevTaÁ da TiToeulsa wessa (τ�ζιν) Soris TiToeuli
TanSekrul TÂsTa saSualTa mimarT, saWirvo ars, raÁTa
umwuervalesni SemdgomTani Tan-aRekvrodin misasrulsa
pirvelTasa (pr., kavS., petr., 148; 89.28-30 D. §147); gzavniTi moqcevn-i πρ�οδον perioduli cikluri brunva,
TviTkmarTa gamomavlobis, warmoobis cikli _ esenica
[niadag Tanameqoneni] Tan aRekrvian TanauqonoTa
keTilwesierTa vinaTa mier gzavniTTa moqcevTa (pr.,
kavS., petr., 63; 41.16-18). amave leqsikonSi ar moipoveba
mariam goduaZe
136
lemebi: mgzavri, «Tanamgzavri», Tanawarsavali. Tumca
gvxvdeba lema _ «Tan(a)-msrboli» Tanmxvedri,
sinqronulad, erTdroulad moqmedi, συντρ�χω angelosTa zeda [iTqumis TÂTÃelmwifebaÁ] viTarca
TanamsrbolobiTa (συντρ�χων) anagebisaÁTa pirvel
Ãelyofisa da drosa Jamisasa yovlad armiTualviTa
(mqsm. piros. gel., 36,39) // xolo angelosTaTÂs viTarca
Tanamsrbolad nebisa Tana saqmisa mis da ara saÃmar ars sigrZÀ JamisaÁ, wamisyofiTa miT saRmrToÁTa (mqsm.
piros. efT. 11,24) [meliqiSvili, 2010, 94-5].
bernulSi, iseve rogorc rusulSi, gzis konceptis
sxva sinonimebic iZebneba. 1. gza soflamde aris δρόμο µέχρι το χωριό. δρόμος-s ki, Tavis mxriv, sivrcis
aRqmasTan dakavSirebuli sxva mniSvnelobebi gvxvdeba.
mag.: quCa σε ποιο δρόµος ο µένεις romel quCaze cxovrob?
(Sdr. κ�θομαι στιν οδος� Σταδ�ου stadius quCaze vcxovrob;) manZili, gza, distancia:ειναι µακρ�ς ο δρόµος µέχρι Ιω�ννινα; didi manZilia ioaninamde? gadat. gza σε όλο το δρόµος ο έλεγαν αστεια mTeli gza xumrobdnen; sport. distancia,
cxovrebis gza, wesi παπαιρνο τον κακό δρόµοςο cxovrebis araswor gzas vadgavar. ο δρόµος του θεο� RmrTis gza;
gasasvleli; gamosavali; mimarTuleba; marSruti ανοιγο (νέους) δρόµους (οριζοντες) axal gzas, horizonts gavxsni. gv
318. δρόμος, ου, - srba, srbola; sarbieli; moqceva. και δρόμον da srbad (flav. 210. 44); τόν δρόμον τόν ιερόν τελέσαντες sarbieli wmindai srul hyavo (ios. himn.);
sarbieli (kac. Ses.); moqceva [yauxCiSvili 2003, 407]; homerosis leqsikonSic [krauze, 1880, 146] δρόμος (δραµε�ν) cursus ganmartebulia, rogorc yofna Σ 281. υ 12; asparezi, sarbieli, moedani. 2. asparezoba, rbola, doRi
Ψ 321. da 2. τρόπος, rogorc gza, saSualeba, manera (τόν τρόπο am gziT), qcevis wesi, moqceva; niWi, SesaZlebloba,
saSualeba; kargi finansuri mdgomareoba; musikaluri
wyoba, kilo [Samanidi 2009, 1053]; aseve mimarTva, gezi,
saxe, Tviseba, buneba, xasiaTi...[brl 1969, 569]; Cveuleba,
niri, xerxi... [giorgobiani, 2004, 126].
koncept “gzis” enobrivi aRqmis sakiTxisaTvis
137
“did qarTul inglisur leqsikonSi” [reifildi 2006]
gzis aRmniSvnel inglisur ekvivalentebs Soris
dasaxelebulia: 1. path: gzas mouWris will cut sb (‘s path) off; 2. (air) corridor; 3. way: gza momeci! Make way! gzad / gzaze /gzaSi on its/the way; gzidan Camoiclis will get sb/sth out of one’s way; jandabamdisac gza hqonia! sb can go to hell; 4. route; journey; gzas gauyenebs will send sb off; gzaze dgas is about to depart; gzasSeudgeba will set off; gza mSvidobisa! Have a good journey! gzis mamali travelling cockerel (at head of caravan to keep time); visime gzas ucqeris/uyurebs watches out/waits for sb; 5. way out, solution: meti ra gza hqonda What else could he do? gzasa zeda on a journey; gzisa mavali traveler; gzisa qmna sojourning; 6.causativity. inglisurad naTargmn
saxarebiseul teqstebSi ki qarTuli gzis (gza/alagis)
wil, ZiriTadad, way, ufro iSviaTad ki, path iZebneba (Sdr.: (4.) da vidre igi me mival, uwyiT da gzaÁca igi iciT. (5) hrqua mas Toma: ufalo, ara viciT, vidre xual,
da viTar SemZlebel varT gzisa mis cnobad? (6) hrqua
mas ieso: me var gzaÁ da me var WeSmaritebaÁ da me var cxovrebaÁ da aravin movides mamisa, garna Cem mer / (4)
“And you know the way where I am going”. (5) Thomas said to Him, “Lord, we do not know where You are going, how do we know the way?” (6) Jesus said to him, I am the way, and the truth, an the life; no one comes to the Father but through Me (ioane 14: 4-6); ganhmzadeniT
gzani uflisani da wrfel hyveniT alagni misni / Make ready the way of the Lord, make His path straight! (ioane 1, 23.) da sxv... inglisurenoveni bibliis teqstebze dakvirvebisas
SeniSnaven, rom gza, way umTavresad metaforuli
mniSvnelobiT gamoiyeneba RmerTis, qristianobis,
iudaizmis... gamosaxatad [teni 1967].5
5 There are about 25 Heb. and Gr. words rendered « way »in the Bible. It is often used metaphorically to describe the conduct or manner of life, whether of God or of man ( Exod. 32 :8) ; Deut. 5 :33 ; Job 16 :22). in the NT, God’s plan of salvation is called « the way of the Lord » (Matt. 3 :3, etc.). The term is also used to mean Christianity or Judaism (Acts 9 :2 ; 19 : 9 : 22 :4) [teni 1967].
mariam goduaZe
138
bibliis leqsikonis masalebze dakvirvebiT aSkaraa
qarTuli gzis metaforuloba da polisemantizmi. aq, umTavresad, gza “ganzraxvis“ funqciiT gamoiyeneba da,
Sesabamisad, gzani, rogorc ganzraxvani RmrTisani aris:
1. miuwvdomeli igav. 21, 30 ; es. 4, 27, 40, 13-14 ; dan. 4. 35;
7; rom. 11, 34 ;1 kor. 2, 16. 2. gardauvali. iob. 23, 13 ; fs.
32. 11 ; igav. 19. 21 ; es. 14, 24 ; 46, 10 ; ier. 4. 28 ; rom.
9,11 ; ebr. 6,17; 3. saukuno fs. 32,11 ; efes. 3.11 ;2 tim. 1,9. 4.
WeSmariti. es. 25, 1. 5. didi. ier. 32,19. gzani (ganzraxvani) RmrTisani sruldeba gardauvlad. Iob 23, 14 ; es. 14, 24; 46, 10-11; ier. 23. 20 ; 51. 29; saqme. 4. 28; efes. 1, 11. აravis SeuZlia RvTis ganzraxvis gzis winaaRmdegoba. iob.
23,13 ; 42.4; igav. 21,30; es. 14,27; saqme. 5;39. Mmoamzades da Seasrules: gamosyidva codvaTagan ganwmendiT. rom. 3,
24-25 ; 1 pet. 1, 18-20; gamocx. 13,8. xsna adamianisa. Lluk. 2,
30-32; efes. 1, 9-13 ; I Tes. 5,9 ; 2tim. 1,9. qristes vnebani.
luk. 24, 44-46 ; saqme. 2,23; 4,28; 13,27-29; arCeva
gadasarCenad. rom. 8,28-29; 9,11 ; efes. 1,11, 2 tim. 1, 9. morwmuneni mowodebul da xsnili arian RmrTis gzaTa
mier. rom. 8, 28-30 ; efes. 1,9-11 ; 2 tim. 1, 9; xelmZRvaneli
arian RmrTis gzaTa mier. fs. 15,7; 72,24; emsaxurebian gzaTa (ganzraxvaTa) RmrTisaTa. saqme. 13,36. unda
swavlobdnen RmrTis gzas. 2 sj.. 29,29; ier. 49,20;
50,45.Uusjuloni ver cnoben gzaTa (ganzraxvaTa)
RmrTisaTa. miq. 4,12; ejavrebaT gzani (ganzraxvani)
RmrTisani. fs. 106,11; igav. 1,30; es. 5, 19; uaryofen gzaTa
(ganzraxvaTa) RmrTisaTa. fs. 106,11; igav. 1,25; “maT
zraxvaÁ RmrTisaÁ Seuracxyves Tavsa TÂssa“ luk. 7,30
[sarjvelaZe, 2009, 85].
ivane imnaiSvilis “qarTuli oTxTavis simfonia-
leqsikonSi“ [imnaiSvili 1948, 104] daZebnil
SemTxvevaTagan umetesad metaforasTan gvaqvs saqme6:
koncept “gzis” enobrivi aRqmis sakiTxisaTvis
139
nargiza goguaZis, mzeqala SaniZis da zurab
sarjvelaZis mier gamocemul “Zveli qarTuli
agiografiuli Zeglebis simfonia-leqsikonSi“ [goguaZis,
SaniZe, sarjvelaZe 2005, 176-8] warmodgenili masala amyarebs qarTuli sakvlevi terminis polisemanturobis
Tvalsazriss. aq warmodგenil masalaSi gzis metafora
da gza, rogorc mimosvlis zoli, TiTqmis Tanabari
raodenobiT gvxvdeba.
yuradღebas ipyrobs gzeba, gzneba derivantebi,
romlebic iv. imnaiSvilis mier ganmartebulia, rogorc
anTeba. Tu kargad davakvirdebiT, maTi pirveladi
mniSvneloba Tanamegzeobas, adevnebas ukavSirdeba
(urigo, albaT, rusTavelis gaxsenebac ar iqneboda _
“mijnurobiTa damwvarvar, cecxli uSreti mgzebia...“
aqedan naTlad sCans, rom siyvarulis cecxli
avTandilis megzuri, Tanamdevi gamxdara): kualsa missa
egzebin cecxli I 133,15. viTarca ali egzeboda I 155,10.
ali igi ... cecxlebr egzo III 111,27. mivida adgils,
romelsa egzna cecxli IV 401,21. Sdr. iv.
imnaiSviliseuli magaliTebi: dges mun msaxurni igi da
monani da egzna, rameTu yinel iyo i. 18, 18 C. [imnaiSvili 1948, 106] aRgzeba, aRgzneba [nTeba] aRagznes
cecxli Soris ezosa, l. 22, 55; nakuer cxali aRegzna...
da tfebodes, i. 18, 18. e: cecxlisa moved mifenad
6 ganmzadeT gzaÁ uflisaÁ, m. 3,3 C; mr. 1, 3. C ; l. 3,4 C; gzaÁ zRÂsaÁ wiaR iordanesa, m. 4,15. farTo ars gzaÁ; vrcel ars
gzaÁ, m. 7, 13 C ; iwro ars bWÀ da saWirvel gzaÁ, m. 7,14 ;
ganmzados gzaÁ Seni winaSe pirsa Sensa, m. 11, 10 C ; mr. 1,2 C ; viTar mivles dRisa erTis gzaÁ., l. 2,44 C ; wrfel yavT gzaÁ uflisaÁ, i. 1, 23. C ; me var gzaÁ, i. 14,6 ; viTr-me gzaÁ igi uwyodiT, i. 14,5 C; gzaÁca igi iciT, i. 14, 4 ; raJams warvaln
kaci gzas, m. 25.14 ; war Tu utevne igini uzmis saxid TÂsa, Sehgusnes maT gzaÁ, m. 8,3 C;
mariam goduaZe
140
queyanasa zeda da raÁ mnebavs, raTa awve aRegznas, l.
12,49 CD; aRegznes iqve, E; SesTxinen igini saÃumilsa mas
cecxlisasa aRgzebulisasa, m. 13, 42 C [imnaiSvili 1948,
45]. mgzebel [danTebuli cecxli] (petre) ikusvoda
mgzebelsa mas, mr. 14, 54 [imnaiSvili 1948, 316]. 4. gzis-cema 0-2 igi gza-gcems I 219,37 B. gza-sces mdinare III
134,9. wyalman gza-sca I 220,7. Ãmelad gza-sces.
«qarTlis cxovrebis simfonia leqsikonis» ortomeulis
Tanaxmad (I. leonti mrovelis «cxovreba qarTvelTa
mefeTa» da «arCilis wameba; II. juanSeris «cxovreba
vaxtang gorgaslisa») mixedviT [ZiZiguri 1986] ikveTeba,
rom saistorio ZeglebSi gzis pirveladi mniSvneloba
dominirebs, gansxvavebiT religiuri teqstebisagan,
sadac umTavresad sakvlevi cnebis sityvis metafora
ikiTxeba (Tuki aRmosavlur religiebsac gavixsenebT,
CinurSi dao sityvasityviT gzas, biliks aRniSnavs)7.
vnaxoT, rogor aris gamosaxuli gzis gancdis
sinamdvile xalxis Semoqmedebis qmnilebebSi. miCneulia,
rom metaforebis mniSvnelovan fermentebs adamianTa
fsiqikis Sesaxeb codna da sibrZne Seadgens
[frangiSvili 1987, 35]. qarTuli enis fsiqologiuri
leqsikonic enobrivi gonis mier adamianis fsiqikuri
moqmedebebis realur faqtebze agebul, sitemaSi
moyvanilsa da Camoyalibebuli fsiqikuri moqmedebebis
suraTs gamoxatavs. am fonze interessmoklebuli ar
unda iyos, erTi mxriv, qarTuli enis dialeqtur
korpusSi daZebnili masala8 da, meore mxriv, qarTuli
7 http://www.nplg.gov.ge/gwdict/index.php?a=term&d=16&t=817
8 gzaalagi (qarTuli/qarTluri) gzis piri [nozaZe, 1981]
(arCilas karq adgilas udgia saxli, zed gzaalagzeda;
gzaalagze cxovrofs, rogorc Cvena vcxovrofT gzis pirze)8; gzabrundi (qarTuli/qarTluri) ityvian saaqaoze (Cvenca,
cocxlebi, gzabrunds mivdivarT, isi gzamarTals aris)8.
gzaTuxvedri (qarTuli/qarTluri) rasac gza ar udgeba,
miuvali, miudgomeli (gzaTuxvedri is ari, ro arc aqeTa
koncept “gzis” enobrivi aRqmis sakiTxisaTvis
141
andazebi: brma Robes miadga, Sens iqiT gza ara maqvso;
gza ram moRala da berikacmao; gza siarulma dalia,
sipi qva _ wyalTa denama, lamazi gogo da biWi
erTmaneTisa cqerama; deda naxe, mama naxe, Svili ise
gamonaxe, Tu gazrdiT ar Seicvala, win aqvs mSobel
gza da maxe [metreveli 1926, 25-33]; mdidris uremi mTas
gadaivlis da Raribisa _ swore gzasac SeSliso [iqve,
1926, 65]; cdomas aTasi gza aqvs, WeSmaritebas ki _ erTi
[iqve, 1926, 103]; gza gausinje saqmesa, Tu ginda, rom ar
waxdesa; gza nagzurze, wyali _ narwyulzeo
[jorjaneli 2003, 53]; gza yivis warmavalisa,
damwolelisa _ logini; gzaSi Semoyril kacs
gamarjoba uTxari da gascildi; gzaSi Seyrils mters
guliT nu eSurebi [sonRulaSvili 1991, 16]; uZmo qalsa
ise ar sdevs pativi, rogorc saqaravno gzasao [iqve,
1991, 66]; wyevlam Tqva: swore gzaze damayene, Torem
ukanve dagibrundebio; xSirad samgzavros mavali _
gvelsa an gvelis Zvalsao; gza-kvals, Tavgzas aubnevs
[iqve, 1991, 83-5]).
gzis araerTgvarovani aRqmiTa da emociuri gancdiT
mdidaria galaktionis enac. aq koncepts, rogorc
metforas, miemarTeba: vnebis, statikurobis, tanjvis,
SiSis, xifaTis, zizRis, simSvidis, sindisis, sixalisis,
silaRis, sifaqizis, Sexebis... SegrZnebebi da emociebi:
”gza ekliani cremliT gavkvalo”; ”gza aris cxeli”;
”silamaze iyo gza pirdapiri”; ‘’ara daთmobis gza
sazizRari”; ”gza Tqveniv dedis... sisxlis Crdilia”;
gzai, arc iqiTa; gzaTuxvedr alagze aravis unda saxli
aSenebai (browl.). gzakafi gakafuli gza, saurme, samanqano
(ro gakafam tyesa gzaTa, gzakafi is aris. gzakafze uremma
unda gaiaros, biliki sacalfexoa; biliki sxva ari, manqanac
gaivlis, sxva rameca (CumaT.)). gzamarTl [cocaniZe, 2002]
swori gziT, gzidan gadauxvevlad (Tarasi mogviWri, sul
gzamarTl viareT/arsad mogviWria, sul swori gziT viareT);
gza ugzoda ugzod, mokleebze moWriT (gza-ugzod
gavavlevieb, vaJis buneba xelia)
mariam goduaZe
142
‘’gza TovliTaa gadaზvinuli”; miatove gakvaluli gza
da nacadi”; “gza axal-axal gadamTovrebis gaixsnis
Rilebs”; “laRi gza“; “isev mogonebad eSveba kivilis
gza”; “Cveni mze rion-hesia, Cveni gza _ rkina-betoni“;
“sisxliani gza CaiSala”; “sixaruliT aRivseba gza _
simRerad mrxevi”; “Zirs dampyrobelTa gza sazizRari”;
“aris gza, aris neli TamaSi”; “gza sul ar aris”; “gza
rom imRerebs”; “gza mewamuli”; “gza Cveni ieriSis
nawilebze gadvida”; “man ganirida gza saxifaTo”; “gza
mimoecraT”; “cis aTviseba gza iyo mxatvris
ramdenimesi”; “dabla yvav-yoranT gza Wrili, dReebi
savse tanjvebiT;” “visic gza mSvidze mSvidia”; “aRar
arsebobs gza brundi”; gza qveyniuri gzneba sixalisea”...
[danelia 1990, 798-812].
galaktionis poeziaSi gza sivrcisa da drois
gamaerTianebeli saSualebaa. cnobilia, rom Zvelad gza-
savali droiT izomeboda [Turqia 2012]. amaze
metyvelebs gamoTqmebi: erTisa dRisa gzaÁ; ori kviris savalze iyo... droisa da gzis kavSiri Cven mier
mopovebul araqarTulenovan masalaSic gamoCnda. mag.:
rusuli Путина, Весенняя Путина da berZnuli περι�δους �ν�δον da περι�δους καθ�δον. gansivrcebuli dro Tu
droSi sasruli (anac usasrulo) gza-sivrce ikiTxeba
galaktionis Semdeg striqonebSi: “xangadasuli gza
aRar ganmeordeba”; “es weli CemTvis aris kandeli,
ufro elvari, vidre gza SarSandeli“; “misi gza
saukunea”; “gza mSvidobisa, warsulo”; “sad gza misken
miiCqaris”; “bevri waSlila gza naurmali”; “ra gza
Cqari, mrisxane da boboqari”; “ra gza gahqra, ra
mdidari!;” “efineba rogorc gza da droeba“... aqve
SeiZleba gavixsenoT marina cvetaevas ‘’marSრuti’’: Длинный, длинный, длинный, длинный Путь — три года на ногах; sxvaTa Soris, sivrcis aRqma axlavs ამ drois
zmnisarTul frazebs: xuTi wlis win (qarT.); Πριν από πέντε χρόνια (berZn.); Five years ago (ingl.); пять лет назад (rus.). rogorc vxedavT, qarTul da berZnulenovani
SemTxvevebi erTmaneTs mihyveba (CvenTvis warsuli mudam
win aris), inglisur da rusulenovani ki _ ara. erT-
erTma kviproselma poetma, pampos (karalambos)
koncept “gzis” enobrivi aRqmis sakiTxisaTvis
143
kozalisma es dro-sivrculi qronotopi sulac
kiრCxibis metaforiT warmogvidgina. kirCxibi win
moZraobs, Tumca TvalebiT warsulis gzas gascqeris.9
yovelive zemoTqmulis gaTvaliswinebiT, SeiZleba
davaსkvnaT:
1. gza zogadkulturuli mniSvnelobis da Rirebulebis
enobrivi cnebaa; 2. qarTul saistorio ZeglebSi
dominirebs gzis pirveladi mniSvneloba, gansxvavebiT
religiur-filosofiuri teqstebisagan, sadac, ZiriTadad, sakvlevi terminis metafora ikiTxeba,
CinurSi ki sulac gzas niSnavs dao.
3. qarTulSic, iseve, rogorc sxva indoevropul enebSi, aSkaraa gzis drosTan kavSiri (qarT. dRisa erTis gzaÁ; erTi kviris savalze... rus. Путина/Весенняя Путина; Путевка в жизнь; «Длинный, длинный, длинный, длинный Путь — три года на ногах» Цветаева) da berZn.: περι�δους �ν�δον; περι�δους καθ�δον…);
4. qarTuli da indoevropuli enebis magaliTze
konceptis araerTgvarovnad aRqmis fsiqologiur
safuZvlad SeiZleba CaiTvalos aRqma sinonimTa
cneburi diqotomiis pirveli donisaTvis (δρόμος; route; road; дорога... Sdr. qarT.: gadaiares gza algeTisa...),
xolo SegrZneba/azrovneba _ meorიsaTvis όδος; voie; via; way; Sdr. qarT.: “gza ar wava Tavsa wina” SoTa; “axla
civia gza Sinagani” galaktioni an rus.: в нем пути не
9 Ελάτε κάβουρες, κεντήστε με να θυμηθώ. Επέτειοι των αιτίων σε λίγο θα χτυπήσουν το παράθυρο, για λίγο θα τρυπήσουν το στήθος, βιαστικά περνώντας, να μνημονέψουν ονόματα, να καθαρίσει ο πόνος, να μπορεί να μεταλάβει. Ελάτε κάβουρες, θυμίστε με να κεντήσω τον αντίχειρα. Κάθε που παίρνει αντίδωρο, να γεμίζει με άμμο το παγκάρι της λήθης, να 'χει πού να καρφώσει τα φλογισμένα ονόματα. leqsi eZRvneba kviprosis
okupaciis mogonebas.
mariam goduaZe
144
будет).10 amave movlenas unda ukavSirdebodes gzisagan
warmomdgari gzeba sityvis [Tanaslvis, Tanasrbolis]
moZraobis semantikuri budidan grZnobis semantikur
budeSi gadanacvleba. axal qarTul enaSi gzneba did
grZnobad, aRtacebad, vnebad ganimarteba [qgl 2010, 1547].
5. mis araqarTul ekvivalentebs aqvs midrekileba
absoluturi sinonimizaciisaken (сбиться с дороги // сбиться с пути rusulSi da σε ποιο δρόµος ο µένεις // κ�θομαι στιν οδος� Σταδ�ου; �δ�σ κυρ�ον � // ο δρόµος του θεο� berZnulSi), rac sabolood, polisemiisken ikvalavs
gzas.
6. qarTul enaSi gzis polisemiis safuZvlad SeiZleba
miviCnioT enobrivi ekonomiis principi.
kulturuli da anTropolingvisturi kvlevis kveTaze
enobrivi universaliebisa da gansxvavebebis gamovlenis
TvalsazrisiT gzis konceptis kvleva SemdgomSic
araerT saintereso Sedegs mogvcems.
literatura
10 Dix. d. uznaZe, zogadi fsiqologia, t. III-IV, Tb, 1978, gv. 112,
sadac vigebT, rom pirveli uZiriTadesi Tviseba aRqmisa isaa,
rom masSi Cem gareT arsebuli sagnis gancda meZleva.
amitomaa, rom am fsiqikur gancdas yvela enaze aRqma (garedan
miReba) ewodeba. grZnobadi aRqmis sagani uTuod sivrceSia
sadme moTavsebuli da vrceuli Tvisebebis mTel rigs
atarebs. mas garkveuli adgili uWiravs sivrceSi, igi uTuod
ganfenilia, e.i. uTuod garkveuli sidide an garkveuli
forma aqvs. klasikuri fsiqologiis warmomadgenelni ki
aRqmis samyaros amgeb namdvil masalad SegrZnebas
YmiiCnevdnen...
koncept “gzis” enobrivi aRqmis sakiTxisaTvis
145
afridoniZe 1988: S. afridoniZe, absoluturi
sinonimebisaTvis qarTulSi: kr. qarTuli sityvis
kulturis sakiTxebi, VIII, Tb., mecniereba.
afridoniZe 2009: S. afridoniZe, samSoblo da mamuli
(sinonimebis lingvisturi analizi), kadmosi, #1. Tb.
baxtini 1965: Бахтин М., Творчество Франсуа Рабле и народная культура Средневековья и Ренессанса, М.
derida 1993: Жак Деррида в москве. Деконструкция и путешествия. ИК «Культура», М.
Turqia 2012: TinaTin Turqia, adgilkuTvnilebis
aRmniSvneli leqsikis socialuri mgrZnobiarobis
sakiTxi qarTulSi, spekali (Tsu bilingvuri
referirebadi Jurnali), VI, Tb.
laionsi, 1968: John Lyons, Introduction to Theoretical Linguistics. Cambridge University Press.
metreveli 1926: qarTuli andazebi winaTqmiT, lev
metreveli, tf.
sonRulaSvili 1991: qarTuli andazebi da gamocanebi,
juanSer sonRulaSvili, gamomc. „mecniereba“, Tb.
toporovi 1983: Топоров В.Н. Пространство и текст // Текст: семантика и структура, М.
uznaZe 1978: d. uznaZe, zogadi fsiqologia, t. III-IV, Tb.
frangiSvili 1987: a. frangiSvili, fsiqologiuri
narkvevebi, gamomc. „mecniereba“, Tb.
foCxua 1974: b. foCxua, qarTuli enis leqsikologia,
Tsu gam-ba, Tb. jorjaneli 2003: rCeuli qarTuli
andazebi. karlo jorjaneli, gamomcemloba „merani“, Tb.
mariam goduaZe
146
leqsikografiuli wyaroebi:
aSუკinebi 1955: Н. С. Ашукин, М. Г. Ашукина. Крылатые слова (Литературные слова, образные выражения), М.
brl 1969: Греческо-русский словарь, том II, Москва.
giorgobiani 2004: TinaTin giorgobiani, qsenofontis
leqsikoni, „logosi“, Tb.
giorgobiani 2010: TinaTin giorgobianis ZvelberZnul-
qarTul leqsikoni, „logosi“, Tb.
goguaZe, SaniZe, sarjvelaZe 2005: Zveli qarTuli
agiografiuli Zeglebis simfonia-leqsikoni, t. I,
gamomcemloba artanuji, nargiza goguaZis, mzeqala
SaniZis da zurab sarjvelaZis redaqciiT, Tb. (naSromi
moicavs 1963-1971 wlebSi gamocemuli Zveli qarTuli
agiografiuli literaturis oTxtomeulis masalas).
Teieri da smiti 1999: Thayer and Smith. "Greek Lexicon entry for Hodos". "The NAS New Testament Greek Lexicon".
imnaiSvili 1948: i. imnaiSvili, qarTuli oTxTavis
simfonia leqsikoni, a. SaniZis redaqciiT, nakveTi I,
saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis gamomcemloba,
Tb.
krauze 1880: Вл. Краузе, Гомеровский словарь, С.-Петербург.
meliqiSvili 2010: ZvelqarTul-ZvelberZnuli
filosofiur-Teologiuri terminologiis
dokumentirebuli leqsikoni, damana meliqiSvilis
saerTo redaqciiT, bakur sulakauris gamomcemloba, t.
I-II, Tb.
koncept “gzis” enobrivi aRqmis sakiTxisaTvis
147
mesxiSvili, nozaZe, berozaSvili 1981: qarTuli
dialeqtis leqsikoni, meri mesxiSvili, lamara nozaZe,
Tamar berozaSvili. Tb.
neimani 1978: al. neimani qarTuli sinonimTa leqsikoni,
gamomcemloba “ganaTleba”, Tb.
reifildi 2006: A Comprehensive Georgian-English Dictionary (didi inglisur-qarTuli leqsikoni). Editor-in-Chief D. Rayfield, 1-2 vol., London, Garnett Press
rql 1959: rusul-qarTuli leqsikoni, t. III, saq. ssr
mecnierebaTa akademiis gamomcemloba, Tb.
sanikiZeebi da tabiZe 1990: T. sanikiZe, c. sanikiZe, n.
tabiZe, galaktion tabiZis enis leqsikoni, wigni I, k.
danelias redaqciiT, universitetis gamomcemloba, Tb.
sarjvelaZe 2009: bibliis leqsikoni, t. I.-II zurab
sarjvelaZis saerTo redaqciiT, gamomcemloba
„mTawminda“, Tb.
teni 1967: ZONDERVAN Pictorial Bible Dictionary, General Editor Merril C Tenney. Zondervan.
fasmeri 1986: Макс Фасмер Этимологический словарь русского языка / Russisches etymologisches Worterbuch / перевод с немецкого и дополнения О. Н. Трубачева. М.: Прогресс, Т. 1- 4.
qegl 2010: qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni, t. II
(axali gamocema) a. arabulis saerTo redaqciiT, Tb.
yauxCiSvili 2003: berZnul-qarTuli dokumentirebuli
leqsikoni, tomi II-VI, simon yauxCiSvilis saerTo
redaqciiT; Tbilisi.
Samanidi 2009: axalberZnul-qarTuli leqsikoni, sofio
Samanidis redaqciiT, Tbilisi.
CeSko 1984: Словарь синонимов русского языка. Под редакцией Л. А. Чешко. Издательство «Советская Энциклопедия, Москва, 1847; Лексическая основа русского языка. Под редакцией В. В. Морковкина. Издательство «Москва».
mariam goduaZe
148
cocaniZe 2002: g. cocaniZe, TuSuri leqsikoni, „qarTuli
ena“, Tb.
ZiZiguri 1986: qarTlis cxovrebis simfonia-leqsikoni,
(leonti mrovelis cxovreba qarTvelTa mefeTa,
arCilis wameba) Semdgenlebi: manana kvaWaZe, nini
natraZe, zurab sarjvelaZe, maia Cxenkeli, Tamar
xaJomia. S. ZiZiguris saerTo redaqciiT, gamomcemloba
mecniereba, t. I, Tb.
ZiZiguri 1986: qarTlis cxovrebis simfonia-leqsikoni,
(juanSeri, cxovreba vaxtang gorgaslisa) Semdgenlebi:
aleqsandre sarjvelaZe, zurab sarjvelaze, Tamar
xaJomia. S. ZiZiguris saerTo redaqciiT, gamomcemloba
mecniereba, t. II, Tb.
gamoyenebuli internet-resursebi
http://www.nplg.gov.ge/gwdict/index.php?a=term&d=16&t=817http://www.mygeorgia.ge/gdc/Dictionaries/List.aspx?id=19
rusudan zeqalaSvili
“gzis” Semcveli
Sesityvebebis semantika
`gza mizania. roca mizani Sorsaa, gzac
grZelia~.
(konfuci)
`cxovreba mogzaurobaa, romelic jobia,
rom martom gaiaro~
(J. adani)
adamiani aRiqvams samyaros da
enobriv garsSi axvevs sakuTar aRqma-
warmodgenebs, damokidebulebebs.
sxvadasxva enis warmomadgenelTa
msoflaRqma sakmaod gansxvavdeba
erTmaneTisagan, magram SeiniSneba
msgavsebebic. ana veJbicka semantikur
universaliebze msjelobisas aRniSnavs,
rom sazogadoebriv cxovrebasa da
leqsikas Soris arsebobs mWidro
kavSiri: ,,Zalian mniSvnelovania, rom is,
rac materialur kulturas, sazogadoebriv ritualebsa da wesebs
exeba, ukavSirdeba xalxis Rirebulebebs,
idealebsa da ganwyobebsac da aseve
imasac, Tu rogor fiqrobs is samyaroze
rusudan zeqalaSvili
150
da Tavis cxovrebaze am samyaroSi~ (veJbicka 1999:264).
bevri semantema iTvleba universalurad. maT Soris unda
davasaxeloT erT-erTi _ `gza~, romelsac gansakuTrebuli
adgili ukavia sxvadasxva enaSi. qarTulSi uamravi idiomaturi
gamoTqmaa dakavSirebuli gzasTan, radgan gza aris qveynebis,
adamianebis, amqveyniuri samyarosa da RmerTis damakavSirebeli.
adamiani mudam sadRac midis, raRac gzas irCevs: dedamiwaze,
zesknelsa Tu qvesknelSi, realur Tu miTologiur samyaroSi,
xanac gzis gasayarTan arCevanis gasakeTeblad yoymaniT Cerdeba.
marTalia, konkretul gzas aqvs sawyisi da sasruli, magram,
zogadad, gza usasrulo da ukideganoa, radgan adamiani arasodes
ar dgas. samyaroc maradiulad moZraobs, viTardeba. gzis am
Tvisebis TvalnaTeli dadasturebaa qarTulSi gzis gamocana:
`vkece, vkece, ver davkece~.
zogadad Tu vimsjelebT, samyaros enobriv xatSi adamiani
SeiZleba aRviqvaT gzaze mdgar pirovnebad, mgzavrad, romlis
svlac dabadebidan iwyeba, aTasgvari gzis gavla uwevs
cxovrebis ganmavlobaSi, mravali arCevanis winaSe dgeba: romel
gzas daadges, rogor gaiaros, rom mivides amqveyniuri gzis
bolos. sworadaa SeniSnuli, rom `gzis modelis gaazreba
sxvadasxva dros sxvadasxvagvarad xdeboda. Zveli aRTqmis
adamianisTvis droSi ganfenili gzis saTaveSi winaprebi arian,
xolo maT misdeven STamomavlebi, anu Semdegi Taobebi, romlebic
winamorbedTa cxovrebis wesiTa da kanonebis dacviT cxovroben,
maTTvis Rirebuli warsulia, romelic arqetipebSia dapresili~
(yuraSvili 2007).
pirdapiri mniSvnelobiT gamoyenebul `gzasTan~ uamravi
msazRvreli gvxvdeba, romelTa umetesobis gaazreba
SesaZlebelia metaforuladac. qarTuli enis ganmartebiTi
leqsikonis axal gamocemaSi gzasTan dasaxelebulia Svidi
mniSvneloba: 1. miwis zedapirze gayvanili (gasworebuli,
gatkepnili...) zoli, gankuTvnili mimosvlisaTvis; 2. adgili,
“gzis” Semcveli Sesityvebebis semantika
151
xazi sivrceSi, sadac xdeba mimosvla, gadaadgileba, – trasa; 3.
gadat. mimarTuleba, gezi, marSruti; 4. mgzavroba, mogzauroba;
5. gadat. gamosavali (raime mdgomareobidan); saSualeba,
SesaZlebloba, xerxi; 6. gadat. vinmes moRvaweobis mimarTuleba;
raimes ganviTarebis gezi; 7. Zv. spec. zmnis kategoria, romelic
gamoxatavs, uSualod subieqtis mier sruldeba moqmedeba Tu
SualobiT (sxvis meSveobiT), – kontaqti (qegl 2010). `gza~,
rogorc semantema, ufro srulyofilad warmoCndeba masTan
gamoyenebul Tavisufal Tu myar SesityvebebSi1.
zmnur SesityvebaTa didi nawili frazeologizmebia:
1. gzis gavlasTan (gadataniT karierul svlasTan)
dakavSirebuli Sesityvebebi: gzas gaudgeba (daadgeba,
eweva, adgas, baraqas daayris, gaagnebs,◊auqcevs, auxvevs,
gautevs, gauyenebs), Sua gzaze gaCerdeba, .gza (gza-
kvali) aebneva (aereva)...
2. vinmesTvis dabrkolebis Seqmnis gamomxatveli: gzas
gadauRobavs (gadauWris, mouWris, Seukravs), gzidan
Camoicilebs (Camoiclis)...
3. dabrkolebis gadalaxvasTan dakavSirebuli: gza
gaexsneba, gzas gaignebs (gaikvalavs, gaikvlevs,
gaikafavs, gaiwaldavs)...
4. sxvisTvis daxmarebis gamomxatveli: gzas gaukafavs
(gauxsnis, aZlevs, miscems, dauTmobs, dauclis,
warumarTavs, gaunaTebs)...
5. zneobriv-moraluri Rirebulebebis arCevanTan
dakavSirebuli: gzas ascdeba (aacdens, gadaacdens),
swor (mrude...) gzaze dadgeba (daayenebs), gzas (gza-
kvals) ipovis (dakargavs)...
saxelads SesityvebebSi gza daxasiaTebulia
msazRvrelebiT ramdenime parametris mixedviT da gamoiyeneba
rogorc pirdapiri, ise gadataniTi mniSvnelobiT. aq gamovyofT
1 Sesabamisi Sesityvebebis mosaZebnad, garda leqsikonebisa,
gamoviyeneT qarTuli korpusi (ix. korp.).
rusudan zeqalaSvili
152
sam ZiriTad jgufs: I. gzis ragvaroba; II. gzis kuTvnilebis an
mimarTebis Cveneba; III. mimarTulebis (miznis, sulieri gzis)
gamoxatva:
I. ragvarobis mixedviT:
a) fizikuri maxasiaTeblebi:
1. manZili: mokle (Sori, grZeli, uaxloesi, umoklesi)
gza;
2. sigane da forma: viwro (farTo, daklaknili, lariviT
swori, mrude, gamrudebuli, xveuli, mixveul-moxveuli,
uswormasworo, oRroCoRro, okrobokro, sacalfexo) gza;
3. feri: Savi (TeTri, naTeli, ganaTebuli, bneli,
dabnelebuli, cisferi, vardisferi, mewamuli) gza;
4. raodenoba: erTi (ori, aTi, bevri) gza... (mag.: `aTi gza
maqvs, aTive Sensken modis!~ gr. orbeliani, `muxambazi~);
5. garemo da dabrkolebebi: qviani (RorRiani, mTagoriani,
ormoebiani, usafrTxo, urisko, uxifaTo, saSiSi, saxifaTo,
cicabo, abalaxebuli, ekliani, nar-ekliani, Tovliani, wvimiani,
molipuli, moyinuli) gza;
6. sisufTave da mdgomareoba: sufTa (WuWyiani, mtvriani,
talaxiani, atalaxebuli, alufxuli, lafiani, mokirwyluli)
gza;
7. gadaadgilebis saSualebebis mixedviT: saxmeleTo
(samanqano, sarkinigzo, samdinaro, sazRvao, sabagiro, sanaxire,
“gzis” Semcveli Sesityvebebis semantika
153
saqaravne, saokeano, sahaero, wyalqveSa, sacxenosno, saurme,
sacalfexo, sarbeni...) gza2.
8. siZnele: Zneli (mZime, martivi, ioli, rTuli) gza;
9. manZilis gavlis siCqaris mixedviT: xanmokle
(xangrZlivi, gaWianurebuli) gza;
10. arCevani adamianis zneobrivi Tvisebebis mixedviT:
marTali (WeSmariti, wminda, araswori, mcdari) gza;
11. gzis zemoqmedeba mgzavrze: damRleli (momqancveli,
momabezrebeli) gza;
12. gzaze Tavad adamianis zegavlenis maCvenebeli:
gakvaluli (gaukvalavi, gauvali, gaTelili,
gauTeleli, datkepnili, dautkepneli) gza;
II. gzis kuTvnilebis an mimarTebis maCvenebeli:
1. kuTvnileba adgildebareobis mixedviT: qalaqis, soflis,
mTis, baris...;
2. gzis mimarTebis maCvenebeli:
a) (cxovrebiseuli) gza, rogorc vinmesTvis mibaZvis
saSualeba: RvTis (uflis, sauflo, RvTisSvilis, macxovris,
qristes, abelis, eSmakis, satanis, barabas, akakis, amiranis,
gabrielis, danielis, iakobis, platonis, mama-papis, mamaTa,
winaprebis, winamorbedTa, marTalTa, urwmunoTa, alqimikosTa,
raindTa, uRmrToTa, filistimelTa) gza;
b) qristianuli (golgoTis, eklesiis, saxarebiseuli,
samoTxis, samSvinvelis, kaTarzisis, jojoxeTis) gza;
2 am tipis Sesityvebebi mxolod pirdapiri mniSvnelobiT
gamoiyeneba.
rusudan zeqalaSvili
154
3. gza, rogorc drois monakveTi anu moralur-eTikuri
arCevani cxovrebis ama Tu im etapze: cxovrebis (sicocxlis,
sikeTis, siyvarulis, zneobis, humanurobis, amaRlebis,
simarTlis, wuTisoflis, xsnis, imedis, aRmavlobis, ayvavebis,
warmatebis, morCilebis, sicruis, siZulvilis, borotebis,
sikvdilis, daRupvis, dacemis, tkivilis, wamebis, tanjvis,
sevdis, Ziebis, misticizmis) gza;
III. mimarTulebis (miznis, sulieri gzis) maCvenebeli: gza
Sinisken (taZrisken, uflisken, xelovnebisken, didebisken,
sulisken, jandabamde, mousavleTisken, sxva adamianisken; Sdr.
laSa TabukaSvilis piesa `Senken savali gzebi~);
rogorc vxedavT, pirveli jgufi yvelaze mravalferovania
da moicavs bevr parametrs. Sesityvebebi gamoyenebulia qarTul
andazebSi: Sori gza (`Sori gza moiare da Sin mSvidobiT
midio~), grZeli (`grZel gzasac bolo eqnebao~), mokle (`koWli
kacis gza mokleao~), Zveli (`nu dakargav Zvelsa gzasa, nurca
Zvelsa megobarsa~) da sxv.
gzis feri pirdapiri mniSvnelobiT naklebadaa aqtualuri,
magram ukve sainteresoa, roca simbolur gagebas iZens.
magaliTad, Savi, TeTri, vardisferi, cisferi, laJvardovani gza.
siTeTre zamTarTan da TovlTan asocirdeba (`ca _ TeTri ca,
gza, gza, gza _ TeTri gza~, n. diasamiZe), magram vardisferi gza
g. tabiZesTan xazs usvams netarebasa da simsubuqes:
„sikvdilis gza ar-ra aris vardisfer gzis garda;
rom am gzaze zRaparia mgosanT siTamame~ (g. tabiZe,
`mTawmindis mTvare~).
adamianis cxovrebis warmavlobasa da moCvenebiTobas usvams
xazs laJvardovani gza: „Cemi cxovrebis gza sizmaria da
Soreuli cis silaJvarde“ (g. tabiZe, `silaJvarde anu vardi
silaSi~).
“gzis” Semcveli Sesityvebebis semantika
155
gzis feradovneba cxovrebis mravalferovnebas, sasiamovno
emociebs ganasaxierebs:
`ubralod minda gimRero
ubralo simRera,
notebiT minda gagarTo,
gagiferado gza~ (n. diasamiZe, `ubralod~).
gza xSirad gaigivebulia drois monakveTTan (cxovrebis
gza, warmatebis gza...) da masTan ganuyofel erTobas qmnis.
rogorc cnobilia, dro da sivrce mWidrodaa erTmaneTTan
dakavSirebuli da droSi mimdinare cxovreba adamianma SeiZleba
warmoidginos, rogorc sivrcis monakveTi, Tavisi sawyisiT
(dabadeba) da dasasruliT (sikvdili). marTebuladaa SeniSnuli,
rom `qarTul cnobierebaSi amqveyniuri, miwieri cxovreba droisa
da sivrcis koordinatTa gadakveTaa _ drois gza sivrceze
gadis. amitom dro sivrces zomavs da TviTon sivrciTve
izomeba~ (omiaZe, 2009:101).
m. baxtini rusuli enis magaliTze wers: `aq dro TiTqos
erwymis sivrces da miedineba masSi (Tan warmoqmnis gzebs).
swored amitom xdeba gzis ase mdidruli metaforizacia:
`cxovrebis gza~, `axal gzaze dadgoma~, `istoriuli gza~ da
misT. gzis metaforizacia mravalferovani da mravalplaniania,
magram misi mTavari sayrdenia drois mimdinareoba~ (baxtini 1975:392). unda iTqvas, rom es sityvebi esadageba Cvens enobriv
sinamdvilesac.
qarTul poetur metyvelebaSi gza xSirad gaigivebulia
cxovrebis sirTuleebTan, bediswerasTan, romelic saxifaTo
moulodnelobebiTaa aRsavse.
n. aruTinova erTmaneTisagan mijnavs adamianis
cxovrebiseul gzasa da bedisweras: `cxovrebis, rogorc
bedisweris, gagebas, romlis gzebi idumali da Seucnobelia,
upirispirdeba cxovrebis, rogorc gzis, koncepti, romelsac
mivyavarT daniSnulebis punqtamde. bedis msgavsad, gza
rusudan zeqalaSvili
156
cxovrebas warmoaCens erT mTlian warmonaqmnad, romelic
etapebadaa dayofili, magram, bedisagan gansxvavebiT, adamiani
Tavisi cxovrebis gzas iwyebs ara dabadebis momentSi, aramed
gzis pirveli gasayaridan da pirveli arCevanis gakeTebiT.
bediswera adamians xsnis pasuxismgeblobas ganvlili cxovrebis
gamo, gza ki piriqiT, akisrebs mas am pasuxismgeblobas. xSirad
amboben bedis samduravs, abraleben mas sakuTar warumateblobasa
da uiRblobas, magram cxovrebiseul gzas, rogorc wesi, aravin
ar uCivis~ (aruTinova 1994:141). am mosazrebas exmianeba
erTgvarad vaJaseuli striqonebi:
`gamSordi, suliT sidablev,
gzao, maSineb veRara, _
im Tavad, Cemo savalo,
Senze ekali eyara~ (vaJa-fSavela `gulo, ar gastyde~).
cxovrebiseuli gza xSirad nar-ekliania, tanjviTa da
codvebiT aRsavse, iSviaTad ki _ fiandaziTa da ia-vardiT
mofenili. am gzaze yvela Tavis jvars atarebs da adis sakuTar
golgoTaze, radgan esaa adamianis vali:
`nar-ekliT savse gzao cxovrebis,
aRarc ki maxsovs SegigrZen rodis
da arasodes meucxoveba,
cremli da ofli, sisxli da SfoTi.
cxovrebis gzao, codvebiT savse~ (o. gelaSvili,
`cxovrebis gzao~).
gzis erT-erTi mniSvneloba gulisxmobs adamianis arCevans,
romelsac cxovrebis xarisxis mixedviT afaseben: adamiani
daadgeba an uflis gzas _ zeciurs, wmindas, marTals,
ucodvels, an eSmakisas _ codvis, uwmindurebis, sicruis,
Ralatis, Suris gzas, romelTac d. guramiSvili uwodebda `or
wrfel gzas~. RmerTi arCevanis uflebas utovebs Tavad adamians,
romelic erT-erTs daadgeba da amis mixedviT misi suli
sabolood gadarCeba an daiRupeba:
“gzis” Semcveli Sesityvebebis semantika
157
`orsav gzas wrfels win udebdi: xorciels da sulierso.
amis sanufqod Sen maTa sikvdilsa SegamTxvieso!~ (d.
guramiSvili, `daviTiani~: `moTqma xmiTa Tav-bolo erTi~)
siyvaruli saSualebaa cxovrebiseuli dabrkolebebis
gadasalaxavad. rusTaveli gvaswavlis, rom moyvasisadmi
damokidebulebas `gzad da xidad~ siyvaruli unda daedos:
`xams moyvare moyvrisaTvis Tavi Wirsa ar damridad,
gulis misces gulisaTvis, siyvaruli gzad da xidad~
(rusTaveli).
gza aRiqmeba, rogorc adamianis samoqmedo asparezi, svla
sulieri Rirebulebebis realizaciisa da pirovnuli
srulyofisaken. Sesityvebebi uvali da gaTelili gza qarTul
cnobierebaSi gamoxatavs adamianis Tavdadebas TanamoZmisTvis,
sxvis samsaxursa da keTildReobisTvis zrunvas:
`cudad xom mainc ar Caivlis es ganwirulis sulis
kveTeba,
da gza uvali, Sengan Telili, merano Cemo, mainc darCeba~
(n. baraTaSvili, `merani~).
qarTveli poeti filosofiur gansjas saiqios gzis Sesaxeb
ukavSirebs ufals, rogorc absolutur WeSmaritebas da
upasuxebs kiTxvaze: ra aris maradiuli gza?
`erTi gza gvidevs sicocxliT,
saiqiosken savali,
yvela im gzaze mivdivarT,
maTxovaric da mTavaric,
suyvelas zurgze hkidia
Tavis Tavgadasavali,
maradiuli amqveynad
marto ufalis gza aris~ (g. Coxeli, `uflis gza~).
rusudan zeqalaSvili
158
cxovrebis uamravi gzis gavlis Semdeg adamians rCeba
ukanaskneli gza, romelsac ukve Tavisi fexiT veRar gaivlis da
sxvebi miacileben. xalxSi amboben, `gzamarTals gauyvao~, radgan
saiqiosken mimavali gza, marTali da wminda, RmerTs ukavSirdeba.
SeiZleba vTqvaT, rom adamiani aRiqmeba, rogorc
martosuli maradiuli mgzavri, romelic mudam sadRac midis:
`netav, vin aris es Savosani
pirquSi qali,
joxis amara
rom dasdgomia ukacur biliks,
kabis kalTiT rom auTrevia
misive ConCxis magvari ZeZvi
da midis, midis, arc icis, saiT~ (o. WilaZe, `daviwyebuli
motivi~).
qarTul poetur azrovnebaSi gzasTan dakavSirebuli
msazRvrelebi amravalferovnebs am semantemis eqspresiul Zalas
da cal-calke ganxilvas saWiroebs. magaliTad, gza SeiZleba
iyos Zlieri, Zvirfasi, mSvenieri, farTo, feradi, iribi,
saocnebo da uamravi sxva. gza Zlieria, magram cxovrebis
grigalebTan SebrZolebis dros erT-erTi qarTveli poeti marto
Serkinebas amjobinebs:
`daviRupebi. qari ityvis: ucnaurobda!
ar damifaro grigalebSi, gzao Zliero...~ (n. samadaSvili,
`alionamde~).
yvelas sakuTari gza aqvs, romelic misTvis Zvirfasi,
mSvenieri da ganumeorebelia. mSobliuri gza megobaricaa, magram
is sasrulia, zRvardadebulia, rac guls stkens adamians:
`eh, Zvirfaso gzebo, gzebo alviano,
“gzis” Semcveli Sesityvebebis semantika
159
minda Tqveni lurji sivrce gaviaro...
gzebo, gzebo, rad Rirs zogjer xetiali,
roca megobari qveynad meti ari.
roca siyvaruli qveynad meti ari,
mSveniero gzebo, rad Rirs xetiali!
me rom bilikebiT gavel farTo gzaze,
miTxres: _ es gza ase gagrZeldeba as wels.
da metkina guli, rom daudes zRvari
gzas, romelic Cemi gasavleli ari~ (f. xalvaSi, `o, Zvirfaso
gzebo~).
soflis gza mSobliuri kuTxis simboloa da Tu is
migvatovebs, CvenTvis mZime tragediad iqceva:
`rogor miyvardi, ra iqeni, saiT mihfardi,
rad migatove? xom vicodi, rogor miyvardi?!
zvrebo, baRebo, mobibine puris yanebo,
orRobeebo, soflis gzebo, saTayvanebo~ (s. narimaniZe, `kaxeTs~).
samSoblos gzebi usasrulo, saocnebo da xvavrieli, magram
amouwuravi da Seucnobelia:
`vkece, vkece, ver davkece
saqarTvelos
saocnebo gzebi,
grZeli, rogorc
Cveni mravalJamieri,
xvavrieli,
rogorc puris Znebi~ (m. kaxiZe, `Cemi miwis sadRegrZelo~).
adamianis cxovrebiseuli gza, Tavis mxriv, sxvadasxva
etapze patar-patara monakveTebad iyofa da Tavisi
ganumeorebloba, xibli axlavs. aseTia bavSvobis an studentobis
gzebi:
`uSenod veRar gavZeli,
Cemi balRobis gzav...~;
rusudan zeqalaSvili
160
da Semdeg:
`da elandeba damwveli
kvlav studentobis gza _
meliqiSvilis gamziri,
ia, vardi da bza~ (m. lebaniZe, „meliqiSvilis gamziri“).
sakuTari gza, Tundac is sacalfexo biliki iyos,
yvelasgan gamorCeuli, Zvirfasi da erTaderTia. adamiani misi
erTguli unda darCes, misTvis unda icocxlos, radgan es gza
aris misi rwmena, xati, mRelvareba da imedi:
`ar miZebnia gzebi feradi,
gza mixveuli, gzebi iribi,
baridan mTaSi, mTidan velamdi,
maqvs miCneuli Cemi biliki.
me am gziT vxvdebi binds da alions,
Cems mzes da nislebs, dards da molodins.
Tundac damqancos, Tundac gamlios,
misi erTguli vrCebi bolomdis.
is aris Cemi xatic da RmerTic,
imedi, Relva ram uCveulo,
vicocxleb SenTvis, movkvdebi SenTvis,
gzao, sxva gzebSi gamorCeulo~ (q. mJavia, `gza~).
zogjer gzas maradiul svlas, win swrafvas, mTeli
cxovrebis dinebas da mSobliuri kuTxis siyvaruls ukavSireben.
amis dasturia S. niSnianiZis leqsi `Cqari matarebeli~ _
erTgvari oda gzisadmi, romelic cxovrebas ganasaxierebs:
`gzebi midis okrobokro,
gogo midis, agdi-gogdi...
ezo-ezo, karikar,
Robe-Robe, sari-sar...
gzebi - Zoweulebi,
gzebi - gana Sukebi,
gzebi, broweulebis
gznebiT ganaSuqebi...
da misdeven zvrebi zvrebs,
Suka - Sukas,
gzebi - gzebs,
“gzis” Semcveli Sesityvebebis semantika
161
kideebi,
kordebi,
xidebi da
bondebi~ (S. niSnianiZe, `Cqari matarebeli~).
rogorc vxedavT, qarTul enaSi `gza~, rogorc leqsema,
Sesityvebebis saSualebiT avlens semantikuri niuansebis
simdidres, eqspresiuli da metaforuli gaazrebis potencials.
es enobrivi erTeulebi asaxavs Cveni xalxis msoflaRqmas da
did msgavsebasac amJRavnebs sxva enebTanac, rac kidev erTxel
adasturebs `gzis~ konceptis universalurobas.
SeiZleba iTqvas, rom gzasTan dakavSirebuli Sesityvebebis
ganxilva qarTul enaSi adasturebs, rom adamianis cxovreba
gaigivebulia aTasgvari dabrkolebiTa da sacduriT aRsavse
gzasTan, romelic gamocdas uwyobs adamianis zneobas,
erTgulebas, megobrobas, avlens mis niWs, SesaZleblobebs da mis
winaSe Slis samoRvaweo asparezs; am gamocdis Rirseulad
Cabareba adamians SeuZlia mxolod brZoliTa da winaaRmdegobebis
daZleviT; TiToeuli pirovnebis mier arCeuli gza uflis
dadgenilia da xSirad iqceva bediswerad; wmindad ganvlili gza
SeiZleba sxvisTvis misabaZi iyos, momdevno TaobisTvis gezis
mimcemi. gansakuTrebiT aRsaniSnavia universaluri simbolo:
adamiani, rogorc maradiuli mgzavri, romelic mudam win
miiwevs _ winaswar dasaxuli an gaurkveveli miznisaken.
literatura
aruTinova 1994: Арутюнова Н.Д., Понятие судьбы в контексте
разных культур (отв. ред. Арутюнова Н.Д.), М.: Наука, 1994.
baxtini 1975: Бахтин, М.М., Формы времени и хронотопа в романе.
rusudan zeqalaSvili
162
Очерки по исторической поэтике: Бахтин, М.М., Вопросы литературы и эстетики. Исследования разных лет, М.: Худож. лит., 1975, 234‐407: eleqtronuli resursi URL:
http://philologos.narod.ru/bakhtin/hronotop/hronotop10.html
veJbicka 1999: Вежбицка А., Понимание культур через посредство ключевых слов: Вежбицка А., Семантические универсалии и описание языков (пер. с англ. А. Д. Шмелева под ред. Т. В. Булыгиной), М.: Языки русской культуры, 1999, 263-305: eleqtronuli resursi URL: http://www.twirpx.com/file/58792/ omiaZe 2009: omiaZe s., qarTuli diskursis kulturologiuri
paradigma (red. g. kvaracxelia), Tb., 2009.
qegl 2010: qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni, axali
redaqcia, t. 2 (mT. redaqtori a. arabuli), 2010.
yuraSvili 2007: yuraSvili T., semantema ,,gzis~ konceptualuri
veli qarTulSi, semiotika, 2007, №2, 267-275: eleqtronuli
resursi URL: http://arili2.blogspot.com/2010/01/blog-post_9880.html korp.: http://iness.uib.no/gekko/concordance
sofiko kvantaliani
gza labirinTidan
(x. l. borxesi `babilonis biblioTeka~,
u. eko `vardis saxeli~)
sityva `gza~ qarTvelurad,
qarTul-Wanuris doneze, aRdgeba
rogorc arsebiTi saxeli, Tumca
qarTuli enis idiomatikasa da
frazeologiaze dayrdnobiT vlindeba
misi aqtiuri zmnuri nawilic, romlis
ZiriTadi mniSvneloba ara konkretul
obieqts, aramed qmedebas, gzaze dgomas
aRniSnavs, daos (samyaros udiadesi gza
da adamianis zneobrivi cxovrebis gza)
niSnebis Semcvelia. am polisemiuri
sityvisa da universaluri simbolos
nairsaxeobaa labirinTi. igi
mniSvnelovani arqetipi da metaforaa,
romliTac ganisazRvreba kulturuli,
filosofiur-literaturuli da sxv.
procesebi. (Tu m. paviCs davujerebT,
adamianis suli da sxeulic labirinTis
bunebisaa. `SuSis lokokinaSi~ (1998) igi wers: `suli da sxeuli _ labirinTia,
radgan labirinTs aqvs sulica da
sxeulic. sxeuli _ es labirinTis
kedlebia, suli ki gzebi, romlebsac
centrisken mivyavarT. Sesvla _
dabadebas niSnavs, gamosvla _ sikvdils.
roca kedlebi irRveva, mxolod gzebi
rCebian, mimavalni an ar mimavalni
sofiko kvantaliani
164
centrisken~)(paviCi 2003:68). Tu Tvals gavadevnebT labirinTis
istoriul dinamikas, dedamiwis yvela materikze, yvela
kulturaSi, neoliTis xanidan postmodernizmamde, vnaxavT,
rogor icvleba misi forma da Sinaarsi. miTologiuri da
religiuri cnobierebis labirinTs mkveTrad gamoxatuli
konkretizebuli centri (Tezevsi/qriste) da masTan misasvleli
gza aqvs, rac Sua saukuneebSi struqturulad ar icvleba,
Tumca xdeba misi kardinaluri semantikuri metamorfoza.
aRorZinebis periodidan dawyebuli procesi dRes rizomatul
labirinTs gvTavazobs, romlis cilovani centric
mouxelTebelia an moCvenebiTi, an srulebiT ar arsebobs, rac
Tanamedroveobis, faqtobrivad, zogadkulturul-filosofiuri
da literaturis markeria (klasikuri romanis sworxazovneba
berZnuli labirinTis princips daukavSirda, iseve rogorc
aralinealuri teqstis _ hiperromanis, labirinT-rizomas,
saidanac postmodernistuli epoqis emblemad gaformda).
amgvarad, sinqronuli ganxilviT, labirinTi yvela materiksa da
kulturaSi TiTqmis erTdroulad Cndeba, diaqronul sibrtyeSi
ki igi mTeli kulturis istorias gasdevs.
Tavdapirvel, neoliTis xanis, misteriul labirinTebs
erTgvari kavSiris funqcia hqondaT miwisqveSa samyarosTan da
damkrZalav Tu iniciaciis ritualebSi gamoiyeneboda. am tipis
labirinTis centri qveviT mimarTul veqtors warmoadgenda.
labirinTis `sxeuls~, rogorc wesi, erTi Sesasvleli hqonda,
romelic gamosasvlelic iyo (aseTebia CrdiloeTi arqipelagebis
qvis labirinTebi, romlebic gamosaxulia kretul monetebze,
avstralieli aborigenebis saflavebze, qristianuli eklesiebis
iatakebsa da kedlebze gamosaxuli labirinTebi). swored eseni
SeiZleba miviCnioT miTologiuri minotavris labirinTis
prototipad. am tipis labirinTis zedapiruli Sexedvisas
advili dasanaxia, rom misteriuli labirinTebis semantika ar
Seicavs mgzavris gzidan acdenis intencias. warmodgena
labirinTze, rogorc sivrcul aporiaze an gzis amcden manqanaze
Semdgomi, mogviano semantikuri metamorfozis Sedegia. am
metamorfozis Sedegad, labirinTi TandaTan kargavs misteriul
Sinaarss. Sua saukuneebidan dawyebuli, labirinTi gaiazreba
rogorc adamianis rTuli cxovrebiseuli gzis metafora
samyaroSi. xelovnurad dagrZelebuli gza labirinTSi
gardauvali pirobaa centrSi (anu dakargul samoTxeSi)
gza labirinTidan
165
SesaRwevad. aq veqtori vertikalia _ RmerTiskenaa mimarTuli.
Sesabamisad, Tezevss cvlis qriste, romelmac gaiara miwieri
labirinTi, daamarcxa satana (minotavri). is aris gzis
mimTiTebeli maradiuli sasufevlisaken. igi TviTon aris gza.
(ioanes saxarebaSi qristes erT-erTi epiTeti aris gza: `me var
gza da WeSmariteba da cxovreba. ara vin movides mamisa, garna
Cem mier~ (ioane, T.14:6). qristianuli eklesia misteriuli
labirinTis sivrcis mxolod parametrebs cvlis, kosmologiur
spiralSi Semodis jvris simbolo, romelic kveTs labirinTis
mistikur centrs, saidanac gamoidevneba yovelgvari `arawminda~,
minotavris msgavsi arseba. qristianobis ideologebs izidavT
gzis dagrZelebis idea, es erTgvari metafizikuri Seneleba, rac
aucilebeli pirobaa wminda eklesiaSi Sesasvlelad. ase rom,
SuasaukuneebSi labirinTi struqturulad TiTqmis ar icvleba,
aqvs mkveTrad gamoxatuli centri da masTan mimavali erTi gza,
Tumca xdeba kardinaluri semantikuri cvlileba: funqciuri
ritualebidan labirinTi RmerTTan misasvleli rTuli gzis
metaforad iqceva. am gzaze dakargva SeuZlebelia, magram mizani
aq mxolod ariadnes ZafiT _ rwmeniT miiRweva.
aRorZinebis periodSi humanistebi samyaro-labirinTis
centrad adamians aRiareben. aq erT sibrtyeze ganlagdeba
RmerTisa da adamianis poziciebi da swored aq isaxeba Cixisebri
labirinTis tipi. labirinTi rCeba samyaros saxe-xatad, magram
Tu adre igi kosmosis simbolo iyo, axla igi ufro qaoss an
raRac Sualedurs _ qaosmoss (joisis neologizmi) aRniSnavs.
romantizmis epoqaSi, me-17 saukunis barokos baRebSi, igi
Tavisebur semantikur gaformebas iZens _ sando TavSesafaria
romantikuli SexvedrebisTvis. am kulturaSi dawyebuli
labirinTis demisterializaciis procesi Seuqcevadia. labirinTi
TandaTan kargavs Tavis sxeulebriobas. es procesi sul ufro
Cqardeba da sabolood, igi gonebis erTgvar savarjiSod aqcevs
labirinTs (virtualuri labirinTi), sadac kargavs fizikuri
Zalisxmevis (Tezevsis kompleqsi) CarTvis saWiroebas da
gardaiqmneba mowyenilobisa da drois gasayvan lokusad. aseTia
mokled labirinTis, rogorc kulturis erT-erTi universaluri
simbolos, semantika, romelic yovel kulturul sivrceSi
gansazRvrul `kulturul kods~ Seicavs. u. ekos
`vardis saxelisa~ (1980) da x. l. borxesis „babilonis
sofiko kvantaliani
166
biblioTekis“ (1941) labirinTebis SedarebTi analizis
safuZvelze SevecdebiT labirinTis (da labirinTSi gz(eb)is),
rogorc Tanamedrove samyaros landSaftis, rekonstruqcia
movaxdinoT, aRniSnuli teqstebis da Tanamedrove epoqis,
rogorc labirinTi-rizomas manifestaciiT, romlis simbolur
diagramas, aRniSnul teqstebSi, biblioTeka warmoadgens. `vardis
saxelis~ teqst-labirinTSi aRmoCenili simkvriveebis
dekodirebiT fantasmagoriul `babilonis biblioTekaSi~
movxvdebiT. WeSmariti gzis ZiebaSi ki vxvdebiT, rom borxesTan
es gza efemerulia, usasrulo satyuaraa da rogorc ekosTan, am
labirinTis mTavari funqcia mgzavris gzas acdenaa. gzas
acdenaa mwerlis meTodologiac, razedac wers i. lotmani u.
ekos `SeniSvnebi vardis saxelis Sesaxeb~ (1983) rusuli
gamocemisTvis daweril werilSi, saTauriT `gamosasvleli
labirinTidan~ (1998:650-669), rac romanSi sxvadasxva plastebis
aRrevaSi mdgomareobs. u. eko mkiTxvels mudmivad sTavazobs
gzebs (aseTi cru gzebia magaliTad romanis deteqtiuri,
istoriuli da a.S. plastebi), romlebic moulodnelad teqsti-
labirinTis naxvretebSi uCinardebian. mwerali mkiTxvels
atyuebs, igi erTdroulad or kars uxsnis mas _ erTSi Sua
saukuneebis deteqtivs sTavazobs, meoreSi istoriul romans,
magram maleve CixSi amwyvdevs. ase rom, mkiTxveli uecrad
saxtad rCeba ori moxuruli karis winaSe. swored mkiTxvelis
mier gzis Ziebas mivyavarT labirinTis lakunisebr metaforasTan,
rac `vardis saxelis~ emblemadac iqca. am meTodologiuri
labirinTis modeli borxesis, ukve kargad gamokveTili, samyaro-
biblioTeka-labirinTia, romelic ekos labirinTi-rizomas
jojoxeTur prototipad iqca. es, arsebiTad, gzebis kveTaa,
romlebic CixiT bolovdeba. gzas gvacdens romanis mTavari
personaJi me-14 saukunis ingliseli beri uiliam baskervilelic,
romelic TiTqos, erTi SexedviT, istoriuli personaJia
(moqmedeba 1327 wels italiis Crdilo-dasavleTiT mdebare
benediqtelTa monasterSi xdeba. franciskeli beri uiliam
baskervileli da misi ymawvili Tanamgzavri adso monasterSi
momxdari sazareli mkvlelobebis gamoZiebas cdiloben.
mkvlelobebi monastris biblioTekaSi Senaxul saidumlo wigns
ukavSirdeba, romlis xelSi Cagdebis msurvelebic ucnaur
viTarebaSi iRupebian). magram irkveva, rom is mxolod avtoris
fantaziis nayofia da monasterSi Zveli teqstebis dekodirebiT
gza labirinTidan
167
aris dakavebuli _ e.i. rogorc lotmani wers, igi
Suasaukuneebis semiotikosia (adsos sizmris axsna pirdapiri
miniSnebaa semiozisze). aq ki saqme anaqronizmTan gvaqvs _
semiotika xom XX saukunis mecnierebaa (lotmani amtkicebs, rom
uiliams kargad esmis baxtinis karnavalurobis Teoriac
(lotmani 1998:650-669) _ es ki niSania imis, rom ekos
labirinTis CixSi xarT moqceuli! `vardis saxelis~ am
sabediswero labirinTis Sida sivrcec rTuli sistemaa xuT da
Svidwaxnaga oTaxebisgan Semdgari, romlebic sarkis anareklebis
meSveobiT usasrulobamde iSleba. ekos biblioTeka, romlis
struqtura dedamiwis kontinentebis analogiiTaa Seqmnili,
erTdroulad labirinTicaa, romelSi moxvedrili
cnobismoyvareni mis sivrceSi samudamod ikargebian. uiliam
baskervileli ekiTxeba xorxes:
` _ biblioTeka labirinTia?
_ Hunc mundum tipice laberinthus denotat ille, (is udidesi labirinTia, samyaros xati (laT.) _ STagonebiT warmoTqva
moxucma. Intranti largus, redeunti sed nimis artus. (SemsvlelTaTvis
ganieria, gamomsvlelTaTvis viwro (laT.). biblioTeka
uzarmazari labirinTia, samyaros labirinTis niSani. Sexval da
ar ici, gamoaRwev Tu ara. ar unda gadalaxo herkulesis
svetebi...~ (eko 2012:267).
ekoseuli biblioTeka-samyaro erTgvari paradoqsuli
antipodia bibliuri Sesaqmisa (savaraudod, amis simbolur
miniSnebad romanis siuJetis Svid dRed dayofa SegviZlia
miviCnioT), rac, sabolood, misi ganadgurebiT sruldeba.
labirinTebis moyvaruli borxesis prozac labirinTis
principzea agebuli, saidanac gamosasvleli gza ar arsebobs.
mwerlis teqsti-labirinTi srulad Seesabameba mis mier Seqmnil
nivTier labirinTs: `qveyniereba (romelsac sxva biblioTekas
daarqmevda) Sedgeba eqvskuTxa galereebis ganusazRvreli an
sulac usasrulo ricxvisgan, romlebsac SuagulSi datanebuli
aqvs dabali moajiriT garSemortymuli farTo saventilacio
Webi. yoveli eqvswaxnagidan moCans zeda da qveda sarTulebis
dausrulebeli rigi... galereebSi sagnebis ganawileba ucvlelia.
ocdaxuTi farTo Taro _ xuT-xuTi TiToeul kedelze _ yvela
sofiko kvantaliani
168
kedels faravs erTis gamoklebiT... Tavisufali kedeli viwro
derefanSi gadis, romelsac, Tavis mxriv, sxva galereaSi
mivyavarT, romelic pirvelisa da yvela danarCenis identuria...
yoveli eqvskuTxedis yovel kedels xuTi Taro Seesabameba;
yovel Taroze ganlagebulia erTi da imave formatis
ocdaTormeti wigni: yovel wignSi oTxas aTi gverdia; yovel
gverdze _ ormoci pwkari, ormoci Savi feris asoniSnisagan
Semdgari... sinamdvileSi biblioTeka mxolod absolutur
uazrobas ki ar Seicavs, aramed yvela verbalur struqturas,
yvela im kombinacias, romelic ocdaxuTi orTografiuli
simbolos saSualebiT miiReba.~ (`babilonis biblioTeka~,
borxesi 2005:23). es borxesis labirinTia. Tezevsisgan
gansxvavebiT, ariadnes Zafisadmi gadaulaxavi SiSiT atanili,
borxesi ar eZebs gasasvlels. misi mizania, Seityuos mkiTxveli
labirinTSi da naxevargzaze miatovos. TviTon ki Soriaxlo
gzidan uTvalTvalebs mas. borxesis labirinTidan ar aris
gamosavali, is usasrulo gzaa centrisken. uamravi gzisa da
bilikis wanazardSi dakarguli mwerali faqtebisa da citatebis
gadaqselvis meTodiT gzas urevs komentatorebsac. igi
kompilatorTa da plagiatorTa sapirispirod moqmedebs (Tu es
ukanasknelni sxvis azrebs sakuTar Tavs aweren, mwerali
piriqiT, klasikosebs awers sakuTar azrebs). mis teqst-
labirinTSi Semodis gameorebis, TamaSis elementi, rac
labirinTis gzebze usasrulo xetialiT gamoixateba da
sabolood formdeba, rogorc mudmivi dabruneba, mudmivi svla,
gameoreba erTisa da igivesi (amis erTgvar aluziad SegviZlia
CavTvaloT is, rom borxesi ucnaur zRapars poulobs `aTas erT
RameSi~, rodesac Sahrazada mefes maTsave istorias uyveba (don
kixotic imaves ar akeTebs _ Tavisive cxovrebis meore wignSi
pirvels rom kiTxulobs?!). es wriuli kompoziciis diagrama,
romelic borxesis labirinTSia Catanebuli, erTdroulad SiSs
hgvris da izidavs, ahipnozebs avtorsac da mkiTxvelsac. swored
amaSi, am usasrulo gameorebaSi, am gigantur labirinTul
teqstSia gacxadebuli Tanamedrove samyaros paradigma _ mudmivi
gameoreba, `igives maradiuli dabruneba~ (haidegeris
terminologiiT), an nicSes maradiuli dabrunebis idea (die ewige Wiederkehr).
gza labirinTidan
169
borxesTan mocemulia niSani postmodernizmisaTvis _ es
labirinTis modelia, rac Semdgom ekom daamuSava, rogorc
universumis saxecvlili xati. `afrikis kideSi~ momxdari
konceptualuri xanZriT ki mas surda Seecvala, an sruliad
gaenadgurebina borxesis paradigma (amis gamWvirvale miniSnebad
SeiZleba CaiTvalos saabatos biblioTekis siRrmeSi mcxovrebi
usinaTlo xorxe burgoseli, romelic mkiTxvelSi uneblie
inversias iwvevs cnobil argentinelTan).
`babilonis biblioTeka~ Zalian hgavs `vardis
saxelis~ saabatos biblioTekas. rogorc borxesi ambobs, igi
Cafiqrebuli iyo, rogorc buenos airesis municipaluri
biblioTekis koSmaruli varianti. es samyaro-biblioTeka
struqturirebulia da perioduli (aq yvela wigni imave
uwesrigobiT meordeba). rogorc borxesis biblioTekis
parametrebis gaSifvriT aRmoCnda, biblioTekis am hipersferos
moculoba bevrad aRemateba Cveni samyarosas.
`vardis saxelis~ labirinTs SegviZlia mivusadagoT
eqvswaxnaga oTaxebis usasrulo wyeba da babilonis biblioTeka-
labirinTi an abenhakanis (x. l. borxesi `sakuTar labirinTSi
daRupuli abenhakan el bohari~(1951) labirinTi.
idealistebi amtkiceben, rom eqvswaxnaga sagani idealuri
formaa. mistikosebs ki eqstazSi ecxadebaT burTisebri oTaxi,
mrgvali wigniT, romelic RmerTia. rogorc borxesi ambobs,
biblioTeka yovlismomcvelia, rac imas niSnavs, rom is Seicavs
yvelafers, TviT sakuTari sikvdilis ambavsac. adamianTa modgma
rom gaqres, biblioTeka mainc SenarCundeba: auTvisebeli,
usargeblo, saidumlo, usasrulo... absurduli daSvebaa, rom
eqvswaxnagebi sadRac dasruldeba, ambobs borxesi, absurdulia
isic, rom SesaZlo wignebis raodenobac usasruloa. `biblioTeka
ufro metad usasruloa da perioduli da Tuki maradiuli
mgzavri gzas Seudgeba, nebismieri mimarTulebiT, darwmundeba,
rom igive wignebi imave uwesrigobiT meordeba. es ki imeds
gvisaxavs~ (borxesi 2005:22). ikveTeba, rom borxesiseuli
labirinTi, Tavisi uamravi gziTa da bilikiT daxlarTuli,
realurad ar Seicavs Cixs. `babilonis biblioTekaSi~
moxvedrili mgzavri, principSi, SeuZlebelia daikargos, is
sofiko kvantaliani
170
mxolod maradiuli xetialisTvisaa ganwiruli. gzis dakargva,
gzis ararseboba `vardis saxelSia.~
`vardis saxelSi~ koSkis mesame sarTulze ganlagebuli
biblioTeka adsos aocebs Tavisi zomebiT, didebulebiT da
simbolisturi arqiteqturiT, romelic Zalian hgavs `babilonis
biblioTekas~. igi uamravi eqvswaxnaga galereisagan Sedgeba.
`vardis saxelis boloTqmaSi~ eko ase gviRwers maneristuli
labirinTis tips: `Tu davakvirdebiT, is fesvebian, datotvil
xes hgavs, romelic uamrav Cixs qmnis. gamosasvleli erTia,
magram SeiZleba Secde. ariadnes Zafi gWirdeba, rom ar daikargo.
es labirinTi trial-and-error process-is (ingl. cdisa da Secdomis
meTodi) modelia~ (eko 2012:280).
rogorc eko Tavis komentarebSi azustebs _ misi
maneristuli labirinTi datotvili derefnebisgan Sedgeba,
romlebic, ZiriTadad, CixiT bolovdebian. mwerlis Tanaxmad,
namdvili sqema samyaro-labirinTisa _ rizomaa. potenciurad
aseTi struqturac usasruloa, Tumca borxesisgan gansxvavebiT,
im principuli sxvaobiT, rom aq yoveli gzis wanazardi CixiT
bolovdeba. `Cemi biblioTekis labirinTi jer kidev maneristuli
labirinTia, magram samyaro, romelSic uiliami cxovrobs
(mixvdeba, rom cxovrobs) ukve rizomas yaidazea mowyobili,
ufro sworad, mowyobadi, Tumca bolomde Camouyalibebelia.
erTma 17 wlis biWma miTxra, Teologiuri diskusiebisa veraferi
gavige, magram ise aRviqvamdi maT, rogorc sivrculi labirinTis
gagrZelebebso (rogorc musika hiCkokis filmSi...)~ (eko
2012:280). aseTi tipis labirinTSi mogzauroba, mudmivi
arCevanis mdgomareobaa, radgan amgvari samyaros xati bolomde
Camoyalibebuli, dasrulebuli ar aris, is mudmivad ganicdis
saxecvlas.
gzis Teologia orive mweralTan darRveulia. borxesTn
igi gzebsa da mis uwvriles bilikebze usasrulo xetialiT
gamoixateba, rac imTaviTve gamoricxavs centrTan,
WeSmaritebasTan misvlas. es gza ar midis RmerTisken. es gza
arsad ar midis, igi erTgvari komikuri gzaa, radgan uxvad
Seicavs TamaSis anu mudmivi gameorebis elements, rasac
absurdis ideasTan mivyavarT. erTaderTi meTodologia
semiozisia, romlis meSveobiTac uiliam baskervileli (`vardis
gza labirinTidan
171
saxeli~) labirinTis efemerul sazrisSi _ `afrikis kideSi~
Sedis, rac imas niSnavs, rom saidumlo TiTqos amoxsnilia,
Tumca esec moCvenebiTia da gza labirinTSi isev regenerirdeba,
da ase _ usasrulod.
ekosa da borxesis Tanaxmad, samyaros labirinTis
namdvili sqema rizomaa, sadac arc centria, arc periferia da
arc gamosasvleli, rac imas niSnavs, rom labirinTidan
gamosasvleli gza ar arsebobs!
postmodernizmis mixedviT xom samyaro teqstia,
yvelaferi teqstia, ufro zustad ki, yvelaferi teqstiviT
struqturirebulia. es teqsti xasiaTdeba mniSvnelobaTa
gansakuTrebuli simravliT, sityvebisa da frazebis
dezorganizebiT, decentralizebiT; damaxasiaTebelia
agramatikuloba (rifateris terminologiiT),
interteqstualoba, `ormagi kodireba~, `metaTxroba~,
`avtoritetTa krizisi~, fsevdokarnavaluri narativi da sxv.
amgvarad, samyarosa da adamianis Sinagani entropia miemarTeba
mxatvrul teqsts da mis sruliad saxecvlil models
gvTavazobs.
klasikur wigni-fesvis metaforas enacvleba wigni-rizoma.
fesvis simbolo mTavaria. rogorc g. baSlari ambobs, SesaZloa,
fesvis simbolos gaxsniT (g)aixsnas kacobriobis suli (swored
am fesvs unda gulisxmobdes gr. robaqiZe `Taur fesvSi~,
romelSic J. deliozi da f. gvatari samyaros saxes xedaven da
romelsac wignis metaforis magaliTze ganixilaven. wignis
pirveli saxe, maT Tanaxmad, aris wigni-fesvi, klasikurad
organizebuli struqtura, meore saxe ki aris wigni, funjisebri
fesviT, romelsac mTavari fesvi ganuviTarebeli aqvs, an
srulebiT ar gaaCnia. ase rom, axali, Secvlili epistemes
metaforad ufesvo, sarevela _ rizoma iqca, romlis fesvi da
yvavili erTmaneTisgan ar gansxvavdeba. rizomaSi darRveulia
samyaros pirvelqmnili, Cinebulad organizebuli saxe. rizoma _
bolqvebia, xlarTebi, xveulebi, gorgali. igi aerTianebs yvelaze
kargs da yvelaze cuds: kartofilsa da sarevelas, cxovelursa
da mcenareuls. misi centri mouxelTebelia. mis stuqturaSi ar
arsebobs azrobrivi centri, arc zRvruli konturi ikveTeba,
arc periferia, arc Sesasvleli, arc gamosasvleli, rac imas
sofiko kvantaliani
172
niSnavs, rom arc gamoxatuli mizani arsebobs, arc marSruti,
arc universaluri moZraobis grafiki). rizomatul labirinTSi,
gzis moulodneli wanazardebis gaCeniT, mgzavri mudmivad gzas
scdeba. gza mudmivad icvlis Tvisebas da formas da amitomac
mgzavrs pirvelad mdgomareobaSi dabruneba aRar SeuZlia, rac
imas niSnavs, rom gza amgvari labirinTidan TavdasaRwevad ar
arsebobs!
postmodernizmSi RmerTis mier dawerili `bunebis
wignis~ wil saubaria `avtoris sikvdilze~. amitom aseT teqsts
araTu ar hyavs avtori, aramed arc pirvelwyaro hyavs, aq
yoveli wyaro mudmivad gadagvamisamarTebs sxva wyarosTan,
mudmivad xelidan gvisxlteba gza, romelsac davadeqiT.
swored am diskursidan ganvixileT axali episteme,
romlis simboloc gaxda es mcocavi sarevela (c r a b - g r a s s ) . m aT di a gra m ad k i , borxes is ` b a b ilonis
b i blioTe k is a ~ da e kos ` v ardis s a x elis ~
lab iri nTe b i da v i s ax eT , romleb ic zustad
ire klav e n s a m y aros a da te qstSi m i mdi n are
proces e b s .
Lliteratura
borxesi 2005: Борхес Хорхе Луис Собрание сочинений: Т.2: Произведения 1942-1969 годов. - 2005 eko 2012: eko umberto. vardis saxeli [me-2 Sesw. gamoc.]
diogene, 2012.
lotmani 1998: Ю. Лотман, Выход из Лабиринта. Эко У. Имя розы. - М., 1998
paviCi 2003: Павич Милорад Ловцы снов: Собрание рассказов .: Азбука-классика, 2003
nato wuleiskiri
koncept “gzis” ZiriTadi
leqsikografiuli da
semantikuri aspeqtebi
koncepti, rogorc kulturuli
arsi, SeuZlebelia arsebobdes
Taviseburi “interteqstis” gareSe
xalxTa istoriul da genetikur
mexsierebaSi. rig SemTxvevebSi koncepti
individualuri warmodgenacaa da
erTobac. Tanamedrove
lingvokulturologiaSi dRemde ar aris
am terminis zusti gansazRvreba. Tumca,
es kanonzomiericaa.
\\ saukunis bolos lingvistur
tradiciebSi Cndeba mimarTuleba,
romelSic koncepti ganixileba misi
gaazrebis sxvadasxva aspeqtis mixedviT:
rogorc materialuri obieqti, romelic
asaxavs samyaros erovnul suraTs, an
rogorc sinamdvilis gaazrebis
abstraqtuli done (segali 1994:95-
100). v. zusmani konceptis bunebaze
msjelobisas ganmsazRvrel rols aniWebs
azrs da ara _ mniSvnelobas. (zusmani
2003:72)
koncepti “gza”(rus. путь, дорога) erT-erTi yvelaze mniSvnelovani da
nato wuleiskiri
174
uZvelesi msoflio, zogadsakacobrio konceptia. amas mowmobs
misi mravalricxovani gamovlineba msoflios xalxTa yofa-
cxovrebaSi. konkretuli konceptis Sinaarsis gaazrebaSi
mniSvnelovania misi enobrivi prezentantebis nakrebi; es aris
gzac, bilikic, nakvalevic, Sosec da a. S.
sulxan-sabasTan sityva “gza” Semdegnairad ganimarteba:
“gza ars zomier kacTa savali, xolo Sara-vrceli da
biliki-viwro, xolo qaSani-SambnarTa anu TovlTa zeda
gatkecili savali da wavarna-kldeTa zed(a) viwro rame nadirTa
warsavali. gza ewodebis zomiersa sivrciTa gatkepnilsa, xolo
Sara-uvrcelessa, da biliki-wvlilsa gzasa da qaSani-SambTa Sina
TovlTa zeda gaqeqilsa naTrevsa rasame msgavsad gzisa, xolo
wavarna-kldeTa Sina mxecTa oden gasavalsa. kvalad gzad iTqmis
folorcni da Sukanica” (sulxan-saba orbeliani 1991:158).
qarTuli enis ganmartebiT leqsikonSi koncepti “gza”
Semdegnairadaa ganmartebuli:
1. miwis zedapirze gayvanili zoli, romelic gankuTvnilia
mimosvlisaTvis (saatomobilo, moasfaltebuli, sacalfexo). 2.
adgili, xazi sivrceSi, sadac xdeba mimosvla, gadaadgileba,-
trasa, sazRvao, sahaero. 3. mimarTuleba, gezi, gza miaswavla. 4.
mgzavroba, mogzauroba, gza dauloca,-daapira gzis gagrZeleba. 5.
gadat. gamosavali(raime mdgomareobidan), saSualeba,
SesaZlebloba, xerxi, meti gza aRar iyo, sxva gza ar hqonda. 6.
gadat. visime moRvaweobis, risame ganviTarebis mimarTuleba,
moqmedebis xasiaTi, ganvlili gza, gamarjvebis gza,-swor xazze
daayenebs, gzad-gavliT, mgzavrobisas, gzad Cvenken Semova, gzaze,
gzaSi-siarulis, svlis, mgzavrobis dros. visime iqiT gza ar
aqvs-visime daxmarebis gareSe ver SeZlebs rasme. gzas
aZlevs(miscems, dauTmobs)-gavlis saSualebas aZlevs(miscems).-
gaatarebs. (swor) gzas aacdens (gzidan gadaacdens)-cud gzaze
daayenebs, daRupavs. gzas gadauRobavs(gzas Seukravs)-1) win
gadaudgeba, ar gauSvebs(mimavals). 2) gadat. moqmedebis,
winsvlis saSualebas ar miscems. gza gaexsneba-moqmedebis,
winsvlis saSualeba, gasaqani miecema. visime gzebi gaiyreba-
koncept “gzis” ZiriTadi leqsikografiuli da semantikuri aspeqtebi
175
samudamod daSordebian erTmaneTs. gzas gakafavs-1) gzas
gakvalavs, risame mimarTulebas gaarkvevs, 2) dasawyiss miscems,
magaliTs uCvenebs. gzas gauyenebs-gagzavnis, gaamgzavrebs,
gaistumrebs. gzas gauxsnis-1)gzaze gavlis saSualebas
aZlevs(miscems). 2) gadat. ganviTarebis, winsvlis saSualebas
aZlevs(miscems), xels Seuwyobs rameSi, gasaqans aZlevs(miscems).
visime gzas gahyurebs(gascqeris)-visme moelis mouTmenlad.
rogorime gzaze daayenebs-rogorime mimarTulebas
miscems(cxovrebaSi), maswavlebelma mowafeebi swor gzaze
daayena. gzas dakargavs-gzas ascdeba, gza aereva, gzas ver
gaignebs. gzas dauclis(gzidan Camoecleba)-gzas miscems, gzas
dauTmobs, gavlis saSualebas miscems. gza mSvidobisa!-dalocva
gzad mimavalisa. gza Semokldeba_1) mokle, uaxloesi gziT
gavla moxerxdeba, 2) saubarSi gza SeumCnevlad gaileva. gza
xsnilia vinmesTvis-raime miznis misaRwevad gasaqani aqvs visme,
SesaZlebloba aris vinmesTvis.(qegl 1990:323).
rusuli enis konceptebi “путь” da “дорога” aris im
konceptualuri rigis dominantebi, romelTac aqvT Tavisi
Sinagani formis etimologiuri siRrme. sityva “путь” etimologiurad ukavSirdeba rusuli leqsikis indoevropul
plasts. leqsema “дорога” iTvleba ramdenime fuZidan
warmoebulad. m. fasmeri aRniSnavs am fuZis siaxloes
indoevropul ZirTan-“dorgh-“ (fasmeri 1986:211). saintereso
masalas vnaxulobT a. preobraJenskis “rusuli enis
etimologiur leqsikonSi”. mkvlevari aRniSnavs am leqsemis
kidev erT etimons-sanskrituli “dhrajati”-s (preobraJenski
1914:254). Tanamedrove sityvaTwarmoebiT leqsikonebSi sityva
“дорога” savsebiT logikurad ganixileba rogorc
arawarmoebuli, xolo mis sityvaTwarmoebiT budes aqvs 40
erTeuli (tixonovi 1985:120).
sityvebi “путь” da “дорога” polisemiuria. v dali
miakuTvnebs leqsemas “дорога”- rva semas . mag., дорога- ж. ездовая полоса; накатанное или нарочно подготовленное различным образом протяженье, для езды, для проезда или прохода; путь, стезя; направленье и расстоянье от места до места. Дорога, также путь в переносн. знач. средство, способ
nato wuleiskiri
176
для достиженья чего; род жизни, образ мыслей, дела и поступки человека и пр. Зайти куда по дороге, по пути, кстати, по близости. Туда ему и дорога! нечего жалеть его, лучшего не стоит. Быть на хорошей дороге, повышаться службою, почестями, или стремиться к добру. Туда тебе нет дороги, не дорога, не след ходить. Ему к нам запала дорога, нельзя более ходить, бывать в доме. Всякому своя дорога, свой путь, поприще. Отрезать кому дорогу, не давать ходу, бегу. Счастливой дороги! пожеланье отъезжающему. Мир по дороге! привет встречному. Дороги, дорожки, полосы, полоски в ткани, в узоре; продольная нарезка, желобки, xolo leqsemas “путь”-aT semas. mag., путь- м. (в вор. путь ж.) дорога, ездовая, накатанная полоса, ходовая тропа. Проложить путь. Мощеные пути. Пути непроезжие, распутица. Зимний, летний путь. Путь дорожка! общее пожелание встречному. | Самая езда, ходьба, плаванье, и | время, срок, нужный для проезда, прохода, проведенный в дороге. Три дня пешего пути. Идти, отправиться в путь. | *Способ или средство, образ достижения чего, направление. Пути жизни. Пути Божьи, пути Провидения неисповедимы. Пути праведников, грешников. Ходи всегда путем правды. Он достиг этого путем ходатайства, поклонов, подкупа. | Польза, прок, толк, успех, выгода. В этом деле пути не видится, не будет. Без пути ходить, попусту; напрасно. Из этого человека выйдет путь. Говори путем, разумно, толком. Не путем делаешь, непутно или неладно. | Пути мн. млечный путь, дороги, птичий путь, улица. Путем-дорогой, на пути; сев. привет встречным. Гужевой путь, санный или колесный. Путь стал, первый путь, санная дорога, путь установился. Водяной путь, реками, морем. Сухой путь, гужевой; дорога, путина. -шественый, путевой, дорожный. -ник, -ница, путешествователь, странствователь; кто находится на пути, перепутье, в езде, в ходьбе, или кто много ездил по чужим местам. | Руководитель, наставник, советник, наставитель, учитель. (dali 1978:473, 543)
konceptis da leqsemis “путь” simboluri semantika Tavisi
sabazo SemadgenliT siRrmiseulad dakavSirebulia qristianul
tradiciebTan, romelic ukavSirdeba berZnul-bizantiur da
iudaistur siZveles. leqsemis “путь” semantikuri moculoba
gasakuTrebiT mkafiodaa gamosaxuli TargmanebSi, semantikuri
akumulaciis ganxorcielebisaTvis unda arsebobdes sawyisi
koncept “gzis” ZiriTadi leqsikografiuli da semantikuri aspeqtebi
177
cnebiT-semantikuri baza. sityvis “путь” religiur-mwignobruli
ganzogadeba da simboluroba umniSvnelo danakargebiT da
transformaciebiT SenarCunda dRemde frazeologiaSi. Sdr:
неисповедимы пути Господни, путь на Голгофу, жизненный, исторический путь da a. S. frazeologizaciis procesi, albaT,
iyo sityvis “путь” brunebis Taviseburebis SenarCunebis
ZiriTadi mizezi. bolo xans moxda leqsemebis “путь” da
“дорога” mkveTri konceptualuri da semantikuri daaxloeba,
romelic aisaxa leqsemis “путь” semantikis gadasvlaSi leqsemis
“дорога” semantikur sivrceSi. am konceptebis Seswavlis sakmaod
mniSvnelovan aspeqts warmoadgens maTi tipologia, am mentaluri
warmonaqmnebis arsebobis aRwera sazogadoebrivi cnobierebis
ZiriTad sferoebSi funqcionirebisas (samecniero, yofiTi,
religiuri da sxv.). tipologiuri gajerebulobis TvalsazrisiT
koncepti “путь/дорога” Sedarebulia wyalbads, rogorc samyaros
sabaziso qimiur elements (vorkaCovi 2002:10-11).
“gzis” konceptis interpretaciuli fena, amave dros,
asaxavs gzis gadataniT, metaforul, emociურ da sxva aspeqtebs.
adamianis cnobierebis mier gzis saxis gamoyenebis sixSire
sxvadasxva kognitiuri aspeqtebis asaxvisaTvis, romlebic
dakavSirebulia pirovnebis ganviTarebis mimarTulebasTan, misი moRvaweobis sferosTan, aisaxeba Sesabamis enobriv
reprezentantebSi, romelTa SemadgenlobaSi Sedis
konceptualuri sivrce-“pirovnebis moRvaweobis sfero”.
Идти прямой дорогой. “Жить честно, действовать без уловок и обмана для достижения чего-либо”. Антоним. Идти окольной дорогой.
Идти своей дорогой. “Действовать самостоятельно, не поддаваясь чужому влиянию”.
Вступать на путь чего-либо. “Начинать какую-либо деятельность или начинать вести какой-либо образ жизни”.
Kkonceptualuri sivrce-“”urTierTdaxmarebis maRali
faseuloba” asaxavs erovnuli Segnebis pativiscemas adamianuri
nato wuleiskiri
178
urTierTobis msgavsi aspeqtebis mimarT, rac fokusirebulia ამ frazeologizmebSi:
Выводить на дорогу [путь]. “1. Помогать найти свое место в жизни, стать самостоятельным. 2. Помогать найти правильную линию поведения, стать на правильную точку зрения”.
Брать на буксир. “Передавая свой опыт, умения, знания и т.п., помогать подтянуться кому-либо в работе, учебе”.
gzis saxe gamoiyeneba rusulenovan gonebaSi adamianebis
miswrafebebis sxვadasxva saxis da xSirad sxvadasxva polaruli
gamoxatvisaTvis, rac aisaxeba konceptualur sivrceSi
“pirovnebis moRvaweobis mimarTuleba”.
Стать поперек дороги. “Мешать, препятствовать кому-либо в чем-либо, обычно в достижении какой-либо цели”.
Уступать [давать] дорогу. “Предоставлять возможность добиться чего-либо, продвинуться в чем-либо прежде себя”. Антоним: Заступать дорогу.
Пробивать [прокладывать] себе дорогу. “Добиваться определенного положения, успеха в жизни, на каком-либо поприще”.
Забыть дорогу к кому, куда. “Переставать бывать где-либо, посещать кого-либо”.
Заказать дорогу [путь]. “Делать недоступным что-либо; закрыть доступ куда-либо”.
Находить дорогу к сердцу. “Добиться, вызвать чье-либо расположение, любовь, симпатию и т.д.”
Дороги [пути] расходятся. “Прекращается связь, общение между кем-либо из-за несходства взглядов, интересов и т.п.”
koncept “gzis” ZiriTadi leqsikografiuli da semantikuri aspeqtebi
179
gzis saxe gvxvdeba sxvadasxva saxis msjelobაSi, romlebsac SeiZleba hqondeT rogorc identuri, agreTve
sapirispiro mniSvnelobebi. ეს aisaxeba konceptualur sivrceSi
“adamianis moRvaweobis zogierTi Taviseburebebi”. SevadaroT
andazebi:
Тише едешь - дальше будешь.
Поедешь скорее - будет спорее.
В объезд, так к обеду; а прямо, так к ночи (т.е. укорачивая путь, часто плутают).
Прямо только волки ходят.
gzis saxe xSirad gamoiyeneba adamianTa survilebisa da
Sefasebebis emociuri SeferilobisaTvis, rac asaxvas poulobs
konceptualur sivrceSi “msjelobebis emociuri Seferiloba”:
Скатертью дорога. “Пожелание избавиться от кого-либо”.
Туда и дорога. “Того и заслуживает кто-либо, нечего жалеть. Так тому и быть”.
Добрый путь, да к нам больше не будь.
Большому кораблю большое плавание.
Пойди туда, не знаю куда, принеси то, не знаю что.
gzis siZneleebis asaxva am konceptis tradiciuli
kuTvnilebaa, rac fokusirdeba Semdegi amonaridiT:
“- Дураки Россию губят, а дороги спасают... Ибо только грязь родная непролазная за тебя в годину лихую заступится”
SevadaroT agreTve andazebi:
В дорогу идти, пятеры лапти сплести.
nato wuleiskiri
180
Едешь на день, а хлеба бери на неделю.
Хорошо море с берегу.
Не хвались отъездом, хвались приездом.
По колени ноги оттопал.
По морю яко посуху (часто в шутку о дорожной грязи).
Мелок брод - по самый рот (в шутку).
За морем телушка - полушка, да рубь перевоз.
mniSvnelovania konceptualuri sivrce “gzis
romantiკuloba”:
“Счастлив, кому знакомо,
Щемящее чувство дороги...”
mniSvnelovania gzis saxe xalxur Tqmulebebsa da
alegoriebSi, rac SeiZleba klasificirdes, rogorc
“konceptualuri sivrce “gzis miTologizacia”:
“Говорят не повезет,
Если черный кот дорогу перейдет...”
Если больной бредит дорогой, то умрет.
Пути Провидения (Господни) неисповедимы.
Благими намерениями вымощена дорога в ад.
Все дороги ведут в Рим.
qvemoT moyvanili frazeologizmebi erTdroulad
gamoxataven SesaZlebeli gadaadgilebis kognitiუr niSansac da
koncept “gzis” ZiriTadi leqsikografiuli da semantikuri aspeqtebi
181
dabrkolebis warmoqmnis niSansac, rasac SeiZleba ewodos
“konceptualuri sivrce”-gzis ganusazRvreloba:
Ни взад <и> ни вперед. “Ни в одном из возможных направлений (не иметь сил, не мочь и т.п. двигаться)”.
Ни зги ни видно. “Совсем ничего не видно”.
amrigad, “gzis” konceptis interpretaciuli fena
araerTgvarovania, rac ganapirobebs mis mimarT kvleviTi
interesis gaZlierebas. SemTxveviTi ar არის is faqtic, rom
konceptebi “gza/путь/дорога” leqsikografiul da semantikur
doneebze aseT mrafalfeრovnebas avlenen, rac maTi siZvelisa da
tipologiuri mrafalferovnebis dasturia.
literatura
dali 1978: Даль В.И. Словарь живого великорусского языка / В.И. Даль. – т. 1., т. 3 –М., 1978.
vorkaCovi 2002: Воркачёв С.Г. Методологические основания лингвоконцептологии / С.Г. Воркачёв // Теоретическая и прикладная лингвистика. Вып. 3: Аспекты метакоммуникативной деятельности. – Воронеж, 2002. [Электронный ресурс]. URL:
http://tpl1999.narod.ru/WEBTPL2002/VORKACHEVTPL2002.HTM
zusmani 2003: Зусман В.Г. Концепт в системе гуманитарного знания / В.Г. Зусман // Вопросы литературы. – 2003, № 2. –
[Электронный ресурс]. URL:
http://magazines.russ.ru/voplit/2003/2/zys.html
nato wuleiskiri
182
preobraJenski 1914: Преображенский А. Г. Этимологический словарь русского языка / т. 1. – М., 1914.
segali 1994: Сегал Н.А. Образ дороги в виртуальном политическом дискурсе / Н.А.Сегал. // Культура народов Причерноморья. – № 94. – Таврический национальный университет им. В.И. Вернадского, Симферополь, 1994.
sulxan-saba orbeliani 1991: sulxan-saba orbeliani, leqsikoni
qarTuli, t. 6, Tb,: merani, 1991.
tixonovi 1985: Тихонов А.Н. Словообразовательный словарь русского языка / А.Н. Тихонов. – т. 1. – М., 1985.
fasmeri 1986: Фасмер М. Этимологический словарь русского языка. – т. 1. – М.: «Прогресс», 1986.
9. qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni 1990: qarTuli enis
ganmartebiTi leqsikoni, erTtomeuli, Tb,: 1990.
ada nemsaZe
gzis sivrculi da
warmosaxviTi
ganzomilebani oTar
WilaZis romanebSi
sxva bevr daniSnulebas Soris
literaturis erT-erTi mTavari funqcia
sazogadoebisaTvis swori gzis
Cvenebacaa. metadre maSin, roca Wirs
garkveva rTul sociopolitikur
garemoSi, roca faseulobebs gadafaseba
da rRveva emuqreba, roca mTavari ukana
planze iwevs, win ki
fsevdoRirebulebebi inacvlebs da a. S.
aseT viTarebaSi literatura Tavad aris
gza. Tumc, meore mxriv, gza
literaturisTvis Zalian mniSvnelovani
konceptia. Tuki aramxatvrul teqstebSi
sityva inarCunebs Tavis pirvelad,
denotaciur mniSvnelobas, mxatvruli
diskursis Tavisebureba sword isaa, rom
denotatis qveS konotatTa mTeli
simravle moiazreba. sityva gzis
semantika Cveulebriv metyvelebaSi arc
ise farToa, magram rogorc ki igi xdeba
mxatvruli saxe, mkiTxvelis warmosaxva
aaqtiurebs mis bevr sxvadasxva
simbolur mniSvnelobas.
gza uaRresad saintereso
sivrculi modelia. am interess ufro
zrdis misi ZiriTadi maxasiaTeblebi _
dausabamoba da usasruloba, ar viciT,
ada nemsaZe
184
sad iwyeba da sad mTavrdeba igi. es gansakuTrebiT SesamnCnevia
wriuli struqturis mqone mxatvrul teqstebSi, sadac dro
mudmivia da gza _ dausrulebeli. amgvari kvlevisaTvis
nayofieri masalaa oTar WilaZis mxatvruli teqstebi Tavisi
enobrivi novaciiT, mxatvruli enis mravalferovnebiTa da
gamomsaxvelobiT. masTan gzas mdidari semiotikuri veli aqvs.
oTar WilaZis mxatvruli saxeebi qmnian rTul polisemantur
simbolur formebs, romelTa amoxsna da analizi mkvlevrisgan
moiTxovs rogorc, zogadad, simbolologiur gamocdilebas, ise
mwerlis enobriv samyaroSi wvdomis unars, radgan misi
msoflmxedvelobis gaTvaliswinebis gareSe Znelia am mxriv
miznis miRweva.
mwerlis mxatvrul diskursSi erT-erTi sayrdeni funqcia
aqvs gzis koncepts, romlis gamomsaxvelobis Zala da
mniSvnelobaTa simravle sakmaod tevad enobriv rezervuars qmnis.
gamorCeuli da Taviseburia misi dro-sivrculi modeli. igi
erTiani, mwyobrad agebuli sistemaa. am sistemaSi ki gza sivrcis
mTlianobaSi arsebuli Sidasivrcea, romelic xan vertikalurad
aris mimarTuli, xan _ horizontalurad, xan realuria da xan
_ warmosaxviTi. gzis koncepts mWidrod ukavSirdeba erT-erTi
umTavresi motivi _ identobis Zieba. kerZod, gza Ziebis
procesSi aucilebeli faqtoria. gzis arsebobis SemTxvevaSi
personaJs naklebi Zalisxmeva sWirdeba, raTa mizans miaRwios,
magram umeteswilad TviT es gzaa rTulad sapovneli. es
xangrZlivi da mtkivneuli procesi xan warmatebulad sruldeba,
xanac _ uSedegod. WilaZiseuli gzebic mTel sivrceSia
ganfenili. masTan TviT cxovreba, an sulac samyaro, erTi didi
da rTuli, dausrulebeli, maradmoZravi gzaa, romelic uamrav
gansacdels faravs da umzadebs adamians. am gansacdelTan
brZolaSi ki yalibdeba personaJis saxe, ikveTeba misi
cxovrebiseuli misia.
horizontalur sivrceSi ganfenil gzebad SesaZloa
ganvixiloT is gzebi, romelTac gadian personaJebi: farnaozi _
vani-kreta-vani (`gzaze erTi kaci midioda~), qaixosro makabeli
_ Tbilisi-rusis jarTan erTad gavlili gza-uruqi, aleqsandre
_ uruqi-cimbiri-uruqi (`yovelman Cemman mpovnelman~),
Tbiliseli msaxiobi _ mSobliuri sofeli-Tbilisi-baTumi
(`rkinis Teatri~) da a. S. dasaxelebuli magaliTebidan Cans,
rom nawilSi mxolod qveynis Sida gzebi ikveTeba, nawilSi ki
gzis sivrculi d warmosaxviTi gnzomilebani oTar WilaZis romanebSi
185
samSoblos sazRvars gadadis gmiri. Tumca amas gadamwyveti
mniSvneloba ar eniWeba: mTavari aq gzis dasasrulia, ramdenad
sworad amTavrebs personaJi Ziebis process. amavdroulad, gzebi,
romelTac es personaJebi gadian, sakuTari Tavis povniskenaa
mimarTuli. fizikuri gza mocemul teqstebSi sruliadac ar
moiazrebs mxolod realur manZils, sivrces da dros, es aris
Sidapirovnul samyaroSi mimdinare Ziebis procesic, romelic
iqve unda dasruldes, sadac daiwyo, anu samSobloSi. am
SemTxvevaSi umniSvnelovanesia komunikaciuri strategiis sworad
gansazRvra: mimarTeba me_samSoblo Tu me_ucxoeTi. roca
individi sworad gansazRvravs am strategias da Ziebis process
asrulebs samSobloSi (an iq, sadac misi adgilia), igi
yovelTvis poulobs sakuTar Tavs, adgilsa da daniSnulebas
sivrceSi, xolo Tuki ver axerxebs amas, mizani miuRweveli
rCeba da cxovrebac tragikulad sruldeba. farnaozis
gamgzavreba kretaze, qaixosro makabelis Camosvla da dasaxleba
uruqSi, aleqsandres wasvla cimbirSi, Tbiliseli msaxiobis
mier sakuTari soflis datoveba _ aris gasavleli gzis
pirveli nawili, romlis arasworad arCeva jer kidev ar aris
danaSauli, an, ufro swori viqnebiT, Tu vityviT, Secdoma,
radgan gamosworebis saSualeba jer kidev arsebobs, sanam gzis
boloSi ar gasula personaJi. Tumc qaixosrosa da Tbiliseli
msaxiobis SemTxvevaSi Secdoma ver swordeba, radgan isini ver
axerxeben, daubrundnen maradiul Sin-s. meore mxriv, amas
acnobiereben da amitomac axerxeben kidec farnaozi da
aleqsandre, rac maTi gadarCenis winapirobaa.
kidev ufro pirobiTia vertikalur sivrceSi arsebuli
gzebi, romlebic SesaZloa, or jgufad davyoT: vertikalurad
mimarTuli droSi da vertikalurad mimarTuli sivrceSi.
pirvelis magaliTia niko (`martis mamali~) erTTviani Zilis
dros. logins mijaWvuli, anu fizikurad pasiur mdgomareobaSi
gadasuli, bavSvisTvis aqtiurdeba warmosaxviTi mogzauroba
warmosaxviTi gzebis gavliT. niko mogzaurobs warsulSi,
eswreba ilias mkvlelobas, iziarebs am codvaze
pasuxismgeblobas. avtobusis epizodSi igi TiTqos kacobriobis
mier gavlil gzas xelaxla gaivlis da codva-madlis Sesaxeb
sakuTari warmodgena uyalibdeba. gamoRviZebuli TxuTmeti wlis
mozardi cnobierad gacilebiT didia, radgan ukve uzarmazar
codnas flobs, gamocdilebas iZens da cxovrebisTvisac mzadaa.
ada nemsaZe
186
amitomac mas aRar uWirs swori gzis arCeva. nikos gamoRviZeba
pasiuri gzis dasrulebisa da cxovrebis aqtiur fazaSi
gadasvlis dasawyisia.
sivrcis vertikalSi _ zemodan qvemoTaa mimarTuli natos
(`rkinis Teatri~) mier gavlili ukanaskneli gza. Tuki gela
gadarCenis instiqts ugzoobis qveyanaSi mihyavs, natos
sicocxlis azri da mizani, umTavresi _ Svili hyavs gadasarCeni.
amitomac amaze fiqri sruliad gaazrebulad saba lafaCs
miayenebs karze. magram maleve xvdeba, rom amas ver SeZlebs.
sabas saxlidan iwyeba natos ukanaskneli gza, romlis, SeiZleba
vTqvaT, logikuri dasasruli aris zRva. `Semoval, minda da
Semoval! Sens iqiT mainc ara maqvs gza...~ (WilaZe 1987: 386) _
jiutad mimarTavs nato. daxrCoba zRvaSi qvemoT usasrulod
mimarTuli gzaa. uaRresad tragikuli, Tumca natosTvis es aris
erTgvari ganwmenda, codvebis monanieba da, rac yvelaze mTavaria,
es aris msxverpli Svilis sicocxlisTvis gaRebuli. simboluri
gaazrebiT, gza aris sazRvari `sakuTar~ da `sxvis~ sivrceTa
Soris, miTologiurad igi `arawminda~ adgilia. xolo
gansakuTrebiT saxifaToa ori an meti gzis gadakveTis adgili
(simboloTa... 2010). natosTvis zRva iqceva swored am gzad, am
sazRvrad, igi gzajvaredinze aRmoCndeba _ saxlisken mimaval
gzas kveTs saba lafaCis saxlidan zRvisken mimavali gza. es
ukve daRupvis cxad niSnad aRiqmeba mxatvrul teqstSi da
mkiTxvelis molodinic maleve marTldeba: wyalSi SesvliT nato
gadalaxavs gzajvaredins da Sesabamisad, `sxvis sivrceSi~
moqceuli iRupeba kidec, bneli stiqiis msxverpli xdeba.
rac Seexeba gelas (`rkinis Teatri~) mier ugzoobis
qveyanaSi gavlil gzas, igi sruliad unikaluria am
TvalsazrisiT, radgan erTdroulad moiazreba, rogorc realuri
da rogorc warmosaxviTi. cixidan gamoqceuli gela
gauazreblad mirbis Tavis gadasarCenad da sruliad ucxo
garemoSi aRmoCndeba. misi mTavari mamoZravebeli aris SiSi.
bunebrivia, roca qmedebis safuZveli xdeba Tavis gadarCenis
instiqti, Tan SiSiT daTrgunuli, racionalizmisTvis iq adgili
aRar rCeba. `aqoSinebuli miuyveboda gauTavebel ferdobebs. mere
TovlSi Seabija da TiTqmis ararsebul, TiTqos gamonagon drosa
da garemoSi aRmoCnda uceb, Tovls gadaeyruebina iqauroba~
(WilaZe 1987: 204). avtori aq qmnis unikalur samyaros,
romelSi mosaxvedradac gza miuyveba ferdobs. zogadad,
gzis sivrculi d warmosaxviTi gnzomilebani oTar WilaZis romanebSi
187
literaturaSi mimarTeba qvemodan zemoT RvTisken swrafvas
niSnavs, amaRlebas, ganwmendas, sikeTesTan miaxloebas. am romanSi
ki sruliad sawinaaRmdego mocemulobasTan gvaqvs saqme. zemoT
mimavali gela swor gzas ki ar poulobs, daRupvisken mieqaneba.
viRac ucnobi da ucnauri kacis kiTxvaze: `saiT gagiweviao?~
pasuxobs: `gza amebnao~. am sityvaze ucnaurma kacma RimiliT
dasZina: `Sen, etyoba, didi xnis win dagikargavs gza, radgan aq
gza ar aris, aq ugzoobis qveyanaao~ (WilaZe 1987: 206).
mkiTxvelis aRqmis sivrceSi sruliad axali sintagma _
ugzoobis qveyana _ Semodis da recefciac dauyovnebliv erTveba
gaazrebis procesSi. es aris ararealuri, raRac ucnauri da
warmosaxviTi samyaro, romelSic arc droa, arc sivrceSi
ikavebs igi rame adgils da arc gza aqvs. arc gelam icis,
rogor movida da arc isaa CvenTvis cnobili, zamTris qoxis
sxva binadrebi rogor Seiyarnen aq. TviT saxeli _ ugzoobis
qveyana _ amis mimaniSnebelia da Tan es aris gza, romelic
aRarsad midis, igi mTavrdeba zamTris qoxSi; iq darCena
TviTganadgurebas niSnavs, gadarCena ki mxolod aqedan gamoqcevaa
imave gziT, romliTac Sexvedi, rasac didi sulieri da
fizikuri tkivilis gancdis Sedegad axerxebs gela. gzis
simbolur mniSvnelobaTagan aq aqtiurdeba misi uaryofiTi
formebi. `am miTologiurad arawminda adgilze xSirad gvxvdeba
demoni, romelic adamianis gzidan gadayvanas cdilobs misi
daRupvis mizniT~ (simboloTa... 2010). romanis teqstSi amgvar
demonebad SesaZloa miviCnioT is sami avazaki, romlebic qoxSi
xvdebian gelas da cdiloben, maTnair adamianad aqcion
gzaareuli bavSvi.
oTar WilaZis samyaroSi gzas sruliad gansxvavebuli
maxasiaTeblebi aqvs, misi warmosaxva da mxatvruli sityvis
sfero aqac araCveulebrivad tevadi da msuyea. mis gzebs aqvT
ara mxolod mimarTuleba, aramed feric da sunic. ugzoobis
qveynidan brtyelsaxians ZaliT gamohyavs gela: `...gaaxsenda,
rogor gamoaRwies Tovlidan, rogor datrialda haerSi gzis
suni (iqamde arc icoda da verc warmoidgenda, gzasac Tu hqonda
suni)~ (WilaZe 1987: 393). am SemTxvevaSi gza, romelsac suni
aqvs, realur cxovrebaSi dasabrunebelia. radgan is gza,
romelic mxolod Tovlze gadis, aramiwieri da araamqveyniuria.
es raRac sxva samyaroa, tanjvis gzaa, kaTarsisisTvis
aucilebeli, sadac xdeba avisa da kargis garCeva, sakuTari
ada nemsaZe
188
movaleobis gacnobiereba da ukve cnobierad arCeva im gzisa,
romelic marTlac Senia, SenTvis gankuTvnili da mxolod Seni
gasavleli. Tovlian gzas ugzoobis qveyanaSi mihyavs gela, mas
mxolod mimarTuleba aqvs _ qvemodan zemoT. zamTris qoxi
zemoT aris, Suagul tyeSi, miwa ki qvemoTaa. swored miwisken
momavali gzaa cxovrebis gza da mxolod SvilTan dasabrunebel
gzas aqvs suni. suni xsovnis kategoriaze migvaniSnebs, igi ar
ikargeba (gavixsenoT: giorgam swored bavSvobisdroindeli suni
icno, roca mis mosaklavad mosul TaTars Caexuta; Jasminis
suni nikos bavSvobas axsenebs, xolo ucnobTan Sexvedrisas mamis
suni igrZno da a. S.). `saerTod, suni aris drosTan kavSiris
yvelaze sufTa da daxvewili forma, sadac sivrcul-vizualuri
xatebi gadaSlilia da aracnobierSia kodirebuli. swored sunis
gziT akavSirebs oTar WilaZe awmyos aracnobieris uRrmes
struqturebTan~ (kvaWantiraZe 2001: 232). zamTris qoxSi
gatarebuli dro, sadac aTvla sul sxva sistemiT xdeba, aris
mizezi im yvelafris daviwyebisa, rac gelas natos samyarosTan
akavSirebs. amitomac exveweba brtyelsaxians, ar gaiyvanos
tyidan. magram rogorc ki Tovlian biliks gadalaxavs da gzis
suns igrZnobs, maSinve axsendeba mTeli Tavisi arc Tu
xangrZlivi warsuli da gloviT (da ara tiriliT) daadgeba
gzas. gelas gza qvemoTken, miwisken, Svilisken is gzaa,
romelmac mas, pirvel rigSi, sakuTari pirovneba apovnina, miwaze
myarad dgomis unari SesZina da sakuTar movaleobebze
pasuxismgeblobis grZnoba gauRviZa. `ukve darwmunebuli iyo, es
gza mxolod da mxolod iq rom miiyvanda, sadac misi adgili
iyo, sadac unda ecxovra da momkvdariyo~ (WilaZe 1987: 393).
gela swor gzaze dgas: `Ze warsulisa da mama momavlisa!
modioda...~ (WilaZe 1987: 394). romanis bolo zmna `modioda~ am
Ziebebis aqtiuri fazis dasasrulze migvaniSnebs.
oTar WilaZis mxatvrul sistemaSi gzas kidev uamravi
saintereso aRmniSvneli ukavSirdeba. magaliTad, Toki, romelsac
brmebi wnaven `martis mamalSi~ da romelic siwmindisken,
samarTlianobisken, Tundac zeciskenaa mimarTuli, radgan isini
xSirad iyurebian zecaSi. Tokis simbolika aq uSualodaa
gzasTan dakavSirebuli, vinaidan es Toki usinaTloebisaTvis
igive gzaa, mimarTulebis maCvenebeli da usafrTxod
siarulisTvis aucilebeli. msgavsi saxeebia: dariaCangis baRi,
rogorc WeSmaritebis gza, xolo misi sapirispiro mniSvnelobis
gzis sivrculi d warmosaxviTi gnzomilebani oTar WilaZis romanebSi
189
mqone _ zRvis piras gaCenili mwvane, lorwoiani Waobi da a. S.
msgavsi nimuSebis dasaxeleba mravlad SeiZleba sxvadasxva
romanidan.
amrigad, oTar WilaZis msoflmxedvelobriv da mxatvrul
diskursSi konceptualuri datvirTvis matarebelia saxe-
simbolo gza. rogorc teqstebis analizma aCvena, horizontalur
sivrceSi arsebuli gzebis sisworisaTvis gadamwyveti faqtori
aris misi dasasrulis swori mdebareoba sivrceSi. xolo rac
Seexeba vertikalur da ararealur, mxolod individis
cnobierebaSi arsebul gzebs, aq mxatvruli warmosaxva
warmoudgenel azrobriv siRrmeebs swvdeba da samyaroSi
gadarCenis erTaderT gzad siyvaruls saxavs.
literatura
kvaWantiraZe 2001: kvaWantiraZe m. oTar WilaZis
mxatvruli samyaro // werilebi literaturaze, Tb., 2001.
simboloTa... 2010: simboloTa leqsikoni -
http://www.symbolarium.ru/index.php - 26 ivlisi 2010. WilaZe 1987: WilaZe o. Txzulebani 3 tomad, t. III,
Tb.: sabWoTa saqarTvelo, 1987.
irina maniJaSvili
gzis semiotika
qarTuli enis masalebis
mixedviT
gzis semiotika qarTuli enis sivrceSi
TavisTavad moicavs leqsema gzis
semantikuri velis gaazrebas ,
etimologiur wiaRsvlebs, gzis
metaforul interpretaciebs mxatvrul
literaturasa da zogadad, kulturaSi.
Ggzis semiotikis kvlevisas viyenebT
sityva-niSans da ara-simbolos.
Mmiuxedavad imisa, rom orives agebuleba
samkomponenturia—aRmniSvneli,
aRsaniSni da denotati (sagani, movlena
an moqmedeba) — lingvistikaSi
« semantikuri samkuTxediT » cnobili,
anu semiotikuri kavSiria maT Soris,
isini urTierTSenacvlebadi ar arian da
sxvadasxva sibrtyeze ganixilebian.
niSani moiTxovs gagebas, simbolo ki –
interpretacias. maTi gamoyeneba
principulad gansxvavebulia. Aaqve unda
aRiniSnos, rom semantikuri gza
akavSirebs saxes metaforasTan,
semiotikuri gza ki — simbolosა da
niSanTan.
irina maniJaSvili
190
Yyoveli konkretuli enis safuZvels gansazRvravs ZiriTadi
leqsikuri fondi da gramatikuli wyoba. ZiriTad leqsikur
fondSi Sedis is sityvebi, romlebic qmnian leqsikis yvelaze
Zvelsa da mkvidr nawils. « es aris yvelaze aucilebeli da
stabiluri nawili leqsikisa» (arn. Ciqobava, 1952, gv.24,25).
gza, rogorc semantikuri erTeuli, aris qarTuli enis ZiriTad
leqsikur fondSi Semavali sityva, e.w. «gasaRebi sityva».
lingvistikaSi arsebobs aseTi termini — semantikuri
universalia. Ees igivea, rac «gasaRebi sityva». es sityvebi
gansakuTrebiT mniSvnelovania am enis mflobelTa kulturisTvis.
ZiriTadi fondis dadgena SesaZlebelia sixSireTa leqsikonebiT,
enis frazeologiasa da idiomatikaSi romelime leqsikis
aqtualizaciiT, misi unariT, Seqmnas myari Sexameba meore
sityvasTan.
«gasaRebi sityva» aris igive koncepti, romlis meSveobiTac
xdeba kulturis axsna. Llingvistur azrovnebaSi koncepti Tavis
გულისხმობს logikur-fsiqologiuri da enaTmecnieruli
kategoriebis organul Serwymas. erT-erTi aseTi gasaRebi
sityva qarTul saliteraturo enaSi aris «gza». sityva gzis
semantikuri veli qarTulSi mravlismomcveli da
mravalmniSvnelovania.
Zveli qarTuli enis leqsikonSi warmodgenilia gzis
ganmarteba, misgan nawarmoebi sityvebi da is myari
sityvaTSexamebani, romelic gzas ukavSirdeba. Ggza —
savali(i.a.), gzad-yofa-gacileba,Mmgzavroba, mimosvla, gzaSi
yofna, gzaTaebr — msgavsad gzebisa,Mmogzavneba, mogzauri,
momgzavreba, sagzali, sasagzle, ugzo(i.a.). gza sameufo — didi
gza(i.a.). gza soflisa -(didi gza) (i.a.). gza-yofa - gayola,
gacileba(i.a.) gzisa ziari—mogzauri, gzisa mavali—mogzauri
(Zveli qarTuli enis SeerTebuli leqsikoni, 2008, gv. 86).
sulxan-saba orbeliani semantema gzas ase ganmartavs : gza—
aris zomieri kacTa savali, xolo Sara—vrceli da biliki—
gzis semiotika qarTuli enis masalebis mixedviT
191
viwro, xolo qaSani (xazgasma Cemia--i.m.)---SambnarTa anu TovlTa
zeda gatkecili savali da wavarna—kldeTa zeda viwro rame
nadirTa warsavali. Ksvlad, gzad iTqmis folorcni da Sukanica.
Nnawarmoebi sityvebi : babuasagZala, gzis, mogzauri, orgzis,
sagzali, sagzaur, sagZali, SabaTis gza (sulxan-saba orbeliani,
1991, gv.158).
sulxan-sabas leqsikonSi dasturdeba gzasTan dakavSirebuli
uZvelesi qarTuli fuZeebi: qaSani, wavarna, folorcni, Sukani.
sainteresoa, rom sityva-niSani « gza » qarTvelurad qarTul-
Wanuri erTianobis doneze aRdgeba, rogorc arsebiTi saxeli.
Tumca, svanurSi mas zmnuri mniSvneloba aqvs. dRevandeli
svanuri sityva lizi—« svla »-dasabamiseuli formiT aRdgeba,
rogorc li-gz-ei (msgavsi mniSvnelobiT WanurSi gvxvdeba zmna i-
glaz-u: wavida, gaemgzavra) (ix. gamyreliZe, maWavariani, gv.348).
maSasadame, Cans, sityva gza raRac obieqts ki ar aRniSnavda,
aramed gzaze dgomas, raRacis qmedebas; anu dasabamiseuli
mniSvnelobiT gza niSnavs ara raRac komunikacias, trasas an
biliks, aramed — gzaze dgomas, qmedebas.
qarTuli enis frazeologiaSi, idiomebSi «gza» gadataniTi
mniSvnelobiT mravalferovnad aris warmodgenili : vinmes
moRvaweobis mimarTuleba, raimes ganviTarebis gezi, gza xsnilia
(dabrkoleba ar Sexvdeba), gzas aacdens — cud gzaze
daayenebs, cxovrebis gza, gza-kvali (savali gezi, mimarTuleba),
Tavgzas aubnevs—daabnevs, gziani sityva—gonivruli sityva da
sxv.
Ggzis modeli sxvagvaradaa gaazrebuli miTologiaSi,
filosofiaSi, Zvelsa da axal aRTqmaSi. qarTuli ena, rogorc
qristianuli kulturis matarebeli, marTlmadidebluri
tradiciis damcveli, mTavar orientirad iRebs saxarebiseul
gzis epiTets : «me var gza da WeSmariteba da cxovreba. ara vin
movides mamisa, garna Cem mier» (ioane, T. 14.6.).
irina maniJaSvili
192
wminda werilSi araerTgzis meordeba, rom am qveynad Cven
mgzavrebi da stumrebi varT. Ggzad yofna maradiul moZraobas,
axlis Ziebas, winsvlas gulisxmobs. Aadamiani amovardnilia
Tavisi bunebrivi konteqstidan mas Semdeg, rac igi cdunda
cnobadis xis nayofiT ; gandevnilia uzenaesi konteqstidan -
ganviTarebis uwyveti, universaluri gzidan da misi amqveyniuri
cxovrebis gza maradiuli mcdelobaa, ocnebaa im pirvel da
dasabamiseul konteqstSi dabrunebisa.
rogorc aRvniSneT, gzis metaforuli xati sxvadasxvagvaria -
gza qveynidan qveyanaSi, gza droidan droSi, gza sivrcidan
sivrceSi, gza taZrisaken, gza Sinisaken... es erT-erTi yvelaze
Tbili qarTuli sityvaTSexamebaa. Sina—Cemi saxli (TuSur
dialeqtSi «Sinai»-saxli), mikrosamyaro, sadac yvelaze
myudrod, daculad vgrZnob Tavs. farTo gagebiT, es
cxovrebiseuli gzaa da qveteqsti moiazreba, rogorc gza
Semoqmedisken, absolutisken swrafva. Aam SemTxvevaSi gza
sulier planSia gaazrebuli.
sainteresoa «cremliani gzis» metafora qarTul xalxur
zRaparSi. Ggzaze mimobneuli xaxvis furclebi... ufrosi Zma
tovebs kvals gzadagza, raTa ucros Zmas (STamomavlobas)
siZnele gauadvilos. Ggzis gavla yovelTvis siZneleebis
daZlevasTan aris dakavSirebuli. qarTuli mwerlobidan amis
klasikuri magaliTia n. baraTaSvilis «merani» : «da gza uvali,
Sengan Telili, merano Cemo, mainc darCeba, da Cems Semdgomad
moZmesa Cemsa siZnele gzisa gauadvildes...» (n. baraTaSvili,
leqsebi, 1968, gv.65). galaktionisTvis ki cxovrebis gza
sizmaria da «Soreuli cis silaJvarde» («silaJvarde anu vardi
silaSi»); sikvdilis gza ki vardisferia ,,sikvdilis gza arra
aris, vardisfer gzis garda...» (« mTawmindis mTvare ») -
simSvidis, maradisobis feria (aq yofierebis gzazea laparaki)
(tabiZe,1988, gv.51).
gzis semiotika qarTuli enis masalebis mixedviT
193
erT-erTi universaluri metaforaa gzis kavSiri drosTan.
Pprofesori z. kiknaZe Tavis statiaSi «adamiani bibliur droSi»
xazs usvams gzisa da drois mimarTebas bibliaSi: «bibliur
Txrobas izidavs adamiani, romelic mimodis qveyanaSi. Bbiblia
egviptes an udabnos ki ar aRwers, aramed gzas udabnoSi,
drtvinvas, mosmenas, riTac ivseba udabnoSi gatarebuli dro,
udabnos dro. Eegvipte da udabno is WurWlebia, romlebSic
miedineba xalxis CamoyalibebisaTvis aucilebeli dro, romelic
mimarTulia dasasrulisken». «Zvel aRTqmaSi» abraami mudmivad
gzaSia, arsad sivrceSi mas mudmivi samkvidro ara aqvs. Ggzis
arsebiTi maxasiaTebeli ki droa. droJamis ganmavloba Tavis
kvals tovebs sivrceze. Aamdenad, sicocxle —cxovreba
identificirdeba gzis gavlasTan, drosTan.
qarTuli enis leqsikaSi semantema gzis Sesaswavlad
upirvelesad saWiroa idiomatikasa da frazeologiaze
dakvirveba. Yyvelaze masStaburad sakvlev suraTs warmoaCens
mxatvruli teqstebis analizi. Ggzis SemecnebiTi,
komunikabeluri da esTetikuri funqcia mravalgvaradaa
gaazrebuli qarTul mwerlobaSi. Gam SemTxvevaSi gamorCeulia
oTar WilaZis Semoqmedeba. Ppoeziasa Tu prozaSi avtors uxvad
aqvs gamoyenebuli gzis semantema gza pirdapiri Tu gadataniTi
mniSvnelobiT. leqsSi «WrilobaSi CarCenili tyvia» gzis
metaforis globaluri gaazrebaa mocemuli:
« rac ar yofila, is arc iqneba, magram rac iyo, iqneba
kvlavac. gza gaixsneba, an Seikvreba, momsvleli mova, wamsvleli
wava.” (WilaZe, 2009, gv.126)
avtoriGgzas yovlismomcveli, yvela gzis Semkrebi “daos”
mniSvnelobiT moiazrebs. “dao” Zveli Cinuri filosofiidanaa
cnobili da Targmnian, rogorc gonebas, sazriss. Ddao niSnavs
yvelafris momagzavebel gzas, is saidanac fiqri ZalgviZs, rac
gonebis, gonis, yvelafris gamoTqmis safuZvelia (ix. kaxa
kacitaZe, “gzis Sesaxeb”).
irina maniJaSvili
194
gzisa da drois urTierTkavSirs mTeli simZafriT grZnobs
poeti:
« ...da mainc didi gzaa iqamde, kvlav Seveswrebi xis
ayvavebas....
Dda sanam mxrebze memsxvreva wvima, gzebi nabijebs sanam
miTvlian,
me dakargulad ver CavTvli imas, rac Cemi nebiT ar
damiTmia ».
(o. WilaZe, 2009, gv.98)
sagulisxmoa, rom am leqss epigrafad wamZRvarebuli aqvs
xalxuri striqonebi: «ra wams ki davibadebiT, iqve saflavi mza
ari».
poetisTvis cxovrebis gza SesaZloa orad gaiyos da tanjvis,
gvemis gzad iqces:
« ...da gza, romelic gaiyo orad—
Daw ukve iqca codvad da Worad
iyos dRegrZeli, rom Seni wili,
Tavisi RorRiT, mtvriTa da CrdiliT
tanjvis gzad iqces da ucxo Tvali:
yrmis Tu moxucis, kacis Tu qalis,
gxedavdes mxolod am gzaze mavals,
radgan dReidan me Seni xma var....”
mtvriani gzis metafora cnobilia qarTul mwerlobaSi.
Ggalaktion tabiZe: “qalaqSi, mtverSi waiqca bavSvi…...…” besik
gzis semiotika qarTuli enis masalebis mixedviT
195
xaranaulis “wigni amba besarionisa” SesaniSnavad acocxlebs am
metaforas:
“rac ginda xaliCaze miabijebde,
erTaderTi WeSmariti gza — mtvriania.....”
mtveri, bundovaneba, WuWyi identificirdeba aqac siZnelesTan,
gzis gauvalobasTan.
o. WilaZesTan gzis semiotika sabolood mainc universalisken,
absolutisken, uzenaesisken swrafviT aris STagonebuli.
“dedaa, rasac pirvelad naxav,
mamiT iwyeba gzebze fiqrebi,
mere Cven vZerwavT sakuTar saxes
im dRisTvis roca aRar viqnebiT.”
(o. WilaZe, 2009, gv.23)
Semdegi leqsic amis dasturia:
“gamomitana bunebam msjavri:
sulze borkilad madevs asaki
da mainc Seni etlis var mgzavri,
Tu gnebavs - Seni gzis avazaki. »(gv. 120)
«gzis avazaki» saintereso sintagmaa. Aam sityvaTSexamebiT
avtori xazs usvams adamianis codvil bunebas da amave dros,
saxarebiseuli monanie avazakis asociaciasac qmnis, romelmac
gulwrfelad macxovris aRiarebiT moipova sasufeveli.
Ggzis metaforas mniSvnelovani funqcia akisria da erT-erTi
mTavari saxe-simboloa o. WilaZis prozaSi. TiTqmis yvela
irina maniJaSvili
196
romani sakuTari Tavis Semecnebis, WeSmaritebasTan ziarebisa da
sinamdvilesTan dabrunebis gzaze Semdgari maradiuli mgzavrebis
erTi didi moZraobaa. Cven SevCerdebiT mis bolodroindel
romanze «godori», sadac gzis semiotika sxvadasxva, zogjer
urTierTgamomricxav planSia gaazrebuli.
o. WilaZe gzas rogorc gardauval aucileblobas ise
ganixilavs. wuTisoflis gasavleli gza iseve erTaderTia
adamianisTvis, rogorc uflis nebiT boZebuli cxovrebis jvari,
romelic yvelam Tavisi unda itvirTos da moTminebiT,
TavmdablobiT zidos... «yvela adamiani Tavisi sakuTari,
erTaderTi, ganumeorebeli gziT ibadeba da Tavcocxali ver
gadauxvevs am gzidan» ( WilaZe, 2006, gv. 263).
avtorisTvis an «erTaderTi gzaa», an «ararsebuli» :
«ararsebuli gzebis Zieba... diaxac rom ararsebuli gzebis
Ziebaa adamianoba, Torem misTvis arasasiamovno situaciidan
virTxac ki daeZebs gamosavals“ (WilaZe, 2006, gv.355).
o. WilaZesTan gzis kidev erTi saintereso gaazreba gvxvdeba -
Ee.w. “gzis nagleji”, romelic ramdenjerme gაიელვებს romanSi. Ees metafora erTdroulad gulisxmobs rogorc imeds, aseve
uimedobas sxvadasxva konteqstSi. “sarkmlidan, quCis magivrad,
ratomRac, soflis gzis patara nagleji moCanda mxolod...
arsaidan momavali da arsaiT mimavali. Ggzis naglejs balaxi
mosdeboda. Bbalaxs urmisa Tu etlis naborblari etyoboda.
naborblarSi wyali Camdgariyo. wyals nemsiylapia dastrialebda.
“vidre Tundac gzis es patara nagleji arsebobs, es pawawina
naglejio…”—fiqrobda kniaJna qeTusia” (WilaZe, 2006, gv. 39),
magram sasowarkveTili lizikosTvis ki “gzis nagleji”
uimedobis, daRupvis, ganwirulobis niSania: “iq aris misi adgili
(kaSelebTan – dazusteba Cemia, i.m.), cocxlisTvisac da
mkvdrisTvisac. sxva gza ar arsebobs. Ggza ar arsebobs saerTod.
Ggzisgan patara naglejiRa darCa, arsaidan arsaiTken
mimavali…...…balaxmodebuli... vin icis, rodindel naborblarSi,
gzis semiotika qarTuli enis masalebis mixedviT
197
vin icis, ramdeni wvimis wyali Campala” (WilaZe, 2006, gv. 124).
igive azris gagrZelebaa Semdegi amonaridi teqstidan: “ai,
erTaderTi gza, romelic man cxovrebiT daimsaxura — arsaidan
momavali da arsaiT mimavali — gza ki ara, gzis nagleji, gzis
monarCeni, asfaltmosxmuli da xavsis mwvane burZglebiT
mofenili...” tkivilamde sagrZnobi da SemaZrwunebelia amgvari
uimedobis gancda, romelic mweralma gzis semiotikuri niSniT
gadmosca.
o. WilaZe mainc imediT, brZolis JiniT ganawyobs mkiTxvels:
“vidre bilikis es nagleji mainc arsebobs, arc Cven ara gvaqvs
far-xmlis dayris ufleba (WilaZe, 2006, gv. 375).
semantema gzis erTgvari Sejameba ki mocemulia romanis finalSi,
sadac avtors mTavar ideasTan mivyavarT: “qaravani ki midis. isic
ar viciT, saiT midis, an saidan movida. alRoc davkargeT,
ynosvac da Sinisken mimavali gzac ver gvipovnia... aRar gvaxsovs,
ras niSnavs “Sin”... (WilaZe, 2006, gv. 378).
absolutTan Sexvedris rwmena da imedi asazrdoebs o. WilaZis
romanebs da Sinisken mimavali gzebis Ziebaa mTeli misi
Semoqmedeba.
QqarTul poeziaSi niko samadaSvilis poeturi genia
originalurad acocxlebs gzis metaforul xats. cnobilia, rom
mTeli misi Semoqmedeba mistikur- alegoriuli xasiaTisaa.
“carieli gzebi” Tanmdevia n. samadaSvilis poeziis...
“Sens SemkrTal ZeglTan mesaflave aituzeba,
cariel gzebze SeaCerebs morbenal Tvalebs,
dauSens wvima, wvivebamde gaiwuweba,
is ki gzebisken cqeras mainc ar gaaTavebs»
(samadaSvili, 1999, mariams - meuRles).
irina maniJaSvili
198
“carieli gzebi” mxolod niko samadaSvilisTvis
damaxasiaTebeli msoflgancdaa. rogorc Tamaz Cxenkeli
aRniSnavda, qarTul poeziaSi sxvas aravis hqonia esoden
gamaxvilebuli, winaTgrZnobis sazRvramde misuli mtkivneuli
gancda cxovrebis sicarielisa, miusafrobisa da ganwirulobisa.
amitom logikuric aris gzebis SemaZrwunebeli sicariele. Mmis
SemoqmedebaSi yvelgan Cans sicariele da sifuturove. Nn.
samadaSvilis poeziaSi araerTxel Segvxvdeba gzebis ganwiruli
yvirilic:
“es Seni guli aryis qvabia
da qveS unTia Seni leqsebi,
amaze meti ra gaqvavia,
ager mTis iqiT yvirian gzebi”.
(samadaSvili, 1999, gv.8).
Mmomdevno leqsSic igive ganwyobaa :
“maxsovs Zaxili, gzebis yvirili,
sad mixval, sada, SeinTe kvari
me mivdiodi gulSemoyrili
da qadagiviT yviroda qari»
(samadaSvili, 1999, gv. 23).
Ggzebis es yvirili sxvagan RrialSic gadaizrdeba:
“swyevlida gamCens, kacTa gasagiss,
Eesmoda SoreTs Rriali gzebis,
ZaRlebis yefa maradisobas,
gzis semiotika qarTuli enis masalebis mixedviT
199
sionis maRla glova zarebis”
(samadaSvili, 1999, gv. 39).
Aamave leqsSi gvxvdeba saintereso sintagma - “lewili gzebi”:
“is dadioda lewili gzebiT, gulis kankaliT xvdeboda yvelas...”
lewili gzebi, gauTenari gzebi, umisamarTo svla gzebze an
Saragzaze gaTeneba niko samadaSvilis msoflaRqmisTvis
damaxasiaTebeli semiotikuri niSnebia: “uflis naTeli
dabarbacebda gauTenari gzebis bolomde” (“atenis sioni”).
“is miiwevda, Tumca gza ki arcki icoda,
xangamoSvebiT icinoda da icinoda”
(samadaSvili, 1999, gv.7).
sxva leqsSi «mgzavrs Saragzaze daaTendeba - kaci qariSxlebs
rom gamostaces » («kacis buneba»). ramdenadac Rrmad sagrZnobia
mis poeziaSi sarwmunoebrivi krizisi, imdenad didia sinaTlis,
Suqis moTxovnileba. sakuTar saxifaTo xilvebTan marto
darCenili poeti dananebiT ambobs :
«ra iqneboda, gza rom gamegno,
miwaze mainc aenToT kvari.
me viyav bediT gaognebuli
da ZvlebSi mwared mivlida qari»
(samadaSvili, 1999, gv. 24).
rogorc erT leqsSi - “mogoneba” Tavadve moixsenebs : «quCebSi
marto da gacrecili, gzebgadamcdari nicSe bRaoda...» swored
«gzebgadamcdari » nicSes zekacis ideiT iyo mowamluli misi
msoflxedva, Serwymuli mxolod miseul samyaroul aRqmas.
irina maniJaSvili
200
«kvlav daqanculi gavdivar gzebze.
ar vici ra vqna, visTan mivide ?..
RmerTebs gavurbi, vxvdebi mizgiTebs,
samSoblo raze gadavikide»
(samadaSvili, 1999, gv. 41).
n. samadaSvilis urTules poetur samyaroSi gzis semiotikis
iseTi mravalferovani gaazrebaa mocemuli, rom dausruleblad
SeiZleba amaze saubari. Tumca, davamatebdi «ferSecvlili
gzebis» metaforasac, radgan mainc optimalurad JRers leqsSi
«Tvals ar aSorebda» :
« is midioda ferSecvlil gzebiT,
wyalgaRmiT Crdilebs aenToT kvari,
iwoda kaci Cumi, mgznebare,
Tan sicocxleze rCeboda Tvali”
(samadaSvili, 1999, gv.
60).
avtori ufro adrindel leqsSi Tu natrobda kvaris anTebas,
sinaTlis sxivs, winamdebare leqsSi gzebi ukve ferSecvlilia,
igulisxmeba naTliTmosili da kvaric anTebuli...
qarTuli enis wiaRSi, es iqneba zepirsityvieri fondi Tu
klasikuri mwerloba, “gza” da misgan nawarmoebi sityvebi,
gzasTan dakavSirebuli frazeologizmebi Tu idiomebi xasiaTdeba
ufro dadebiTi semantikiT, vidre — uaryofiTi. radgan gza
TavisTavad gulisxmobs moZraobas, svlas, moqmedebas.
gzis semiotika qarTuli enis masalebis mixedviT
201
literatura
humboldti, Гумбольдт, Язык и мысль, 1985 veJbicka a. 1999 Анна Вежбицка Семантические универсалии и описание языков mamardaSvili merab, azrovnebis esTetika, Tb., 1986
ramiSvili, 1995: ramiSvili g. enaTa Sinaarsobrivi sxvaoba
enaTmecnierebasa da kulturis Teoriis TvalsazrisiT, Tb., 1995
siraZe, 1987: siraZe revazi, literaturul-esTetikuri
narkvevebi, Tb., 1987
samadaSvili, 1999, samadaSvili niko, sinaTlis mimoqceva, 1999
tabiZe, 1988, tabiZe g. Txzulebani, t.I , Tb. 1988
Ciqobava, 2008, Ciqobava Aa. enaTmecnierebis Sesavali, Tb, Tsu,
2008
WilaZe, 2006, WilaZe oTari, godori, 2006
WilaZe, 2009, WilaZe oTari, 100 leqsi, 2009
leqsikonebi
1. qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni (Svidtomeuli),
arn. Ciqobavas saerTo redaqciiT
2. sulxan-saba orbeliani, leqsikoni qarTuli (ortomeuli),
Tbilisi, 1993
3. Zveli qarTuli enis SeerTebuli leqsikoni, saqarTvelos
sapatriarqos gamomcemloba, Tbilisi, 2008
mirian ebanoiZe
taZris semiotika
taZari, erTi mxriv, adamianuri
Semoqmedebis simboloa, meore mxriv,
masSi RvTaebrivis monawileoba
igulisxmeba. ra qmnis teqstis
RvTaebrivi warmomavlobis, da adamianur
,,qmnilebaSi” - mis mier agebul SenobaSi
- taZris arsebobis SesaZleblobas?
rogorc RvTismetyveleba gveubneba, es
ukve madlisa da wyalobis sakiTxia, da
mxolod adamiani ver iqneba amis garanti.
germaneli filosofosi haidegeri
Suasaukuneebis ritorikiT gvatyobinebs,
rom taZars taZrad mxolod RmerTis
monawileoba qmnis da ara
arqiteqturuli Tavisebureba an
adamianis Canafiqri, Tumca mas garkveuli
adgili uWiravs landSaftSi, riTac
bunebis nawili xdeba. taZari, rogorc
qmnileba, romelsac garkveuli adgili
uWiravs landSaftSi, gadalaxavs
bunebisa da kulturis antinomias. li
bos leqsebi peizaJis nawilebia. maT,
TavianTi arsebobiT, cvlilebebi SeaqvT
landSaftSi.
taZris semiotika
203
rogorc haidegeri ambobs, adamians SeuZlia ilaparakos mxolod
maSin, roca misiT da masSi laparakobs miwa, ca, mokvdavi da
RvTaebrivi. misi gamoCeniT ritualizdeba maradiuli dava miwisa
da samyarosi, ganxeTqilebis idea da sawinaaRmdego ZalTa
erToba. Cven ki ar vlaparakobT, ena gvlaparakobs. poeti ismens
da mihyveba. ,,usmino piriT’’. dialeqtiT laparakoben
gansxvavebuli landSaftebi, ese igi, miwa laparakobs. taZari
anu qmnileba am dialeqtebis Sejaxeba, energiebis gadakveTis
wertili, movlenaTa centria. eqsistencia da kultura, ena da
yofiereba gadaikveTeba. zogi qmnileba am rols erTjeradad
asrulebs, zogi - yovelTvis.
SeiZleba Tu ara aRvadginoT taZari? es amocana damokidebulia
imaze, aris Tu ara taZari masalisa da formis erTianoba.
Tuki demiurgi qaoss kosmosad gardaqmnis, awesrigebs, da
platoni ideisa da materiis (,,eidosisa’’ da ,,hiules’’)
urTierTobis gadmosacemad cvilze beWdiT gakeTebuli kvalis
metaforas iSveliebs, qristianuli Sesaqme araradan Seqmnaa. mas
win araviTari masala, cvili an qaosi ar uZRvis, rac
SemoqmedebiTobas daakninebda da RmerTs momwesrigeblad
warmogvidgenda.
es ukanaskneli xelosnuri Sromaa da ara - Semoqmedeba, misTvis
damaxasiaTebeli masalisa da formis ideologiiT. adamiani
,,raRacisagan’’ da ,,raRacas’’ qmnis, mas win Seqmnili da
gamzadebuli samyaro uswrebs, amitom ki ar qmnis, aramed
amzadebs. Seqmna gaCenasa da saswauls ukavSirdeba. mas mizezi
da winapiroba ar gaaCnia. Tuki amis simulirebas vinme axdens,
jadoqars an iluzionists vuwodebT. Sua saukuneebisTvis
damaxasiaTebeli warmodgena Tavs iCens miqelanjelosTan imiT,
rom misi roli qandakebis SeqmnaSi zedmeti marmarilos
mirian ebanoiZe
204
mocilebaSi gamoixateba, da es ar aris Semoqmedeba, absoluturi
azriT.
kidev erTi ganmasxvavebeli niSani RvTaebrivi da adamianuri
,,Semoqmedebisa’’ drosTan mimarTebaa. adamiani qmnis droSi,
RvTaebrivi Semoqmedeba maradiulobasTanaa dakavSirebuli da is
Tavad qmnis dros. mas araviTari ,,manam’’ an ,,Semdeg’’ ar gaaCnia.
Sesaqme, upirvelesad, Svidi dRis, anu drois Seqmnaa da Semdeg
imisa, rac droSia. amgvarad, qristianuli SemoqmedebisaTvis
naZaladevia masalisa da formis saxiT samyaros gageba.
haiidegeris mixedviT, vulgarul wakiTxvas masalisgan formis
miRebis xelosnuri gageba moxmarebis nivTebidan mTel samyaroze
gadaqvs. xes, adamiansa da yovelives masalisa da formis
erTianobad ganixilavs, romelic RmerTs raRac miznisTvis da
moxmarebisTvis Seuqmnia. magram masala da forma xelosnur
Sromas moiTxovs, anu damzadebasa da gakeTebas, riTac
xelosnobis ideologia sakuTar warmomavlobas RmerTs
ukavSirebs, romelmac yvelaferi ,,gaakeTa’’. xeli saWiroa
imisaTvis, rom masalas (qva, sityva, feri, bgera) forma mianiWo,
magram aris Tu ara akaki wereTlis ,,ganTiadSi’’ sityvebi
ubralod masala? Tu aq sityvebi pirvelad xdebian sityvebi,
rogorc es rilkesTanaa? maTi sxvebiT Senacvleba SeuZlebelia,
Cven am sityvebs verc ki vamCnevT, roca vlaparakobT, isini
TiTqos qreba, radgan ubralo agurebia metyvelebis procesSi,
mizani ki Setyobinebaa da maTi rolic Setyobinebis Sedegad
ikargeba, iseve, rogorc kargad aSenebul saxlSi agurebs veRarc
vamCnevT. akakis leqsSi ki es agurebi brwyinavs da elvarebs.
amitomac, paradoqsulad aRar mogveCveneba haidegeris azri, rom
,,qmnilebaSi masaliseuli araferia’’.
li bom Secvala peizaJi, roca Tavisi leqsebi maT Sesaxeb Tavad
am peizaJSi Seitana. asociaciebis mizani rTuldeba da mdidrdeba:
Tavidan aSenda taZari, romelic ise organulad Caewera
landSaftSi, rom qarma igi Tavisad miiRo. Semdeg movida li bo,
taZris semiotika
205
romelmac aRwera taZari. Semdeg gamoCnda du fu, romelic
ixsenebs leqsebs winamorbedisas im adgilas, sadac isini Seiqmnen
da amiT leqsebi bunebriv fenomenebs uTanabrdeba. sivrce,
romelic droiT datvirTa, leqsebis sagnebad qceviT bunebas
kulturad gardaqmnis. amiT bunebac kulturad gadaiqca.
Cven viciT, rom avtori sam dRes mogzaurobda, vidre ar dainaxa
mTebi,romlebic wvimis SuaSi gaixsna. es SemaZrwunebeli aRsareba
gvaiZulebs, CavfiqrdeT: mTebi xom yovelTvis TavianT adgilze
idgnen da poetmac icoda amis Sesaxeb, Tumca wvima uSlida
xels, daenaxa da darwmunebuliyo imaSi, rac ar saWiroebs
gadamowmebas. poetma dainaxa is, rac yovelTvis iyo da iqneba
Cvenamdec, Cvens Semdegac, Cvens drosac.
mTebi sakuTar adgilze dganan. Cven SeiZleba vimogzauroT. wvima
SeiZleba movides an ara, magram mTebi amisgan ar icvleba.
vicvlebiT mxolod Cven, erTaderTi cvalebadi realoba am
peizaJSi Cven varT.
am paradoqsze fiqrisas poeti erT strofSi exeba warmaval
movlenebs: qars, yvavilebs da wvimas - landSaftis mudmiv
elementebTan erTad, rogorebicaa mTebi, xeebi da taZari. romel
kategorias mivakuTvnoT li bos leqsebi? - orives. maT fesvebi
gaidges peizaJSi, rogorc xeebma, magram dafrinaven, rogorc
qari, radgan mxolod mogonebisas arseboben, Tumca isini
yovelTvis gaaxsendebaT, roca am adgilas moxvdebian.
du fus mTeli saukune aSorebs li bosagan, magram es dro qreba
bunebis perspeqtivaSi. yvavilebisa da qarisaTvis dro ar
arsebobs, amitom asi weli, TiTqos, is sami dRea, romlebic
poets dasWirda imis Sesacnobad, rac dainaxa da aRwera. ramdeni
xanic yvavils gasaSlelad sWirdeba, amdenive sWirdeba poets
naTlis saxilvelad. es vada, ra Tqma unda, pirobiTia. iqneba
sxva yvavilebic, sxva poetebic, ufro metic: sxva li boc iqneba,
mirian ebanoiZe
206
radgan WeSmariteba, romelic misTvis gaixsna (rogorc mTebi
wvimis SuaSi), ar Seicvleba imis mixedviT, vin uyurebs mas.
am patara leqsSi Tanmimdevrulad qreba da bunebaSi ganzavdeba
sivrcis, drois, identurobis CvenTvis Cveuli kategoriebi.
poetis yofna peizaJSi pirobiTia: mTebi yvelganaa - Cven raime
specialuri miTiTeba am adgilis Taobaze ar gvaqvs: yvavilebi,
wvima da mTebia mxolod. adgili mxolod amosavali punqtia da
ara - saboloo mizani gzisa Tu leqsisa.
droc uazro gaxda. sami dRe, rogorc asi weli. samyaros
mudmivi sikvdilisa da dabadebis maradiulobaSi qronologia
uqmdeba iseve, rogorc yvavilebis Wknobasa da gafurCqvnaSi.
dairRva poetis igiveobac. li bo da du fu avtorebi ki ar
arian, aramed Tanaavtorebi, romlebmac aRmoaCines is, rac
SeuZlebelia, ar aRmoCeniliyo - mTebi.
du fus leqsSi taZari mTebisa da leqsebis gaigivebis simboloa.
misi semiotikuri sazrisi bunebisa da kulturis opoziciis
miRma unda veZeboT. avtori aq ubralod Suamavalia, raTa taZari
davinaxoT, Tumca is marto ar aris. igi dialogSia rogorc
Zvel, aseve momaval poetebTan. ase gagebuli poezia aRar
gaxlavT individualuri amocana, sadac umTavresi originalobaa.
es aris yofna tradiciaSi, sadac avtori Tanaavtoris rolSi
gvevlineba.
Lliteratura
haidegeri, dasabami xelovnebis qmnilebisa, Tbilisi, 1999.
du fu, gardasul mogzaurobebze fiqriT, teqstebi, 2007.
gia joxaZe
qarTvel berTa
yoveldRiurobis ramdenime
elementis Taobaze
(giorgi merCules ,,grigol xanZTelis
cxovrebis“ mixedviT)
Tanamedrove istoriuli mecniereba
warmoudgenelia yoveldRiurobis
istoriis gareSe. yofiTi pirobebisa da
sxva im faqtorTa Seswavla, romlebic
zemoqmedebdnen cnobierebisa da qcevis
normebis, socialur-politikur
SexedulebaTa formirebaze, gvarwmunebs,
rom, erTi SexedviT, ganmeorebad,
rutinul elementebSic SeiZleba imis
mikvleva, rac icvleboda; SeiZleba imis
ganWvreta, Tu vin xdeboda istoriuli
procesis monawileTagan istoriis
obieqti, vin ki - subieqti. Tanamedrove
qarTuli istoriografia aseT kvlevaTa
simravliT ver daitrabaxebs da Cveni
Sroma erT-erTi pirvelia am
orientaciis istoriografiaSi.
ra aris yoveldRiuri cxovreba? es is
yoveldRiuri qmedebania, romlebic
qronologiuri TanmimdevrobiT meordeba
da araviTari siaxle, originaloba da
gia joxaZe
208
warmosaxviToba ar gaaCnia? Tu ,,yoveldRiurobad“ unda
miviCnioT marad miqcevad-moqcevadi ritmebi, romlebic avseben
adamianis gansazRvrul dros? sityva ,,cxovrebis“
mravalricxovan mniSvnelobaTagan ukeT romeli Seesabameba berTa
yofas, romelic mimdinareobda Tavisuflebis gansxvavebuli
formiT, gansxvavebuli ritmiT, gansxvavebuli struqturebiT?
cxadia, rbilad rom vTqvaT, sibece iqneboda, monazonTa cxovreba
wvrili faqtebis im krialosnad migveCnia, mxolod egzotikur
interess rom aRZravs. uwinaresad ki imitom, rom teqsti,
romelic araerTxel wagvikiTxavs da misi Studirebac ki
mogvixdenia, saSualebas iZleva, CavwvdeT berTa cxovrebiseuli
arCevanis seriozulobas, rwmenis siRrmes, maT gatacebas
sakuTari yoveldRiurobiT. iqmneba STabeWdileba, rom maTi
zraxvebi arc ise uCveuloa, da, bevri TvalsazrisiT, Cveni
Tanamedroveebis nostalgiur swrafvebsac ki eTanadeba. qmedebani,
am zraxvebs rom amaRlebs da asxivosnebs, maT ganxorcielebas
rom uwyobs xels, erTgvari askezaa, sxvagvarad rom vTqvaT,
erTgvari Zalisxmeva, romlis gamovlena yvelas evaleba Tavis
saqmianobaSi Tu srulyofilebis ara, warmatebis misaRwevad
mainc. Zalze niSandoblivia, rom sityva ,,asketis“ pirveli
mniSvneloba imaze miuTiTebs, vinc sakuTar profesiul
daxelovnebaSi iwvrTneba.
wregadasuli ltolvis ganmcdeli Tanamedrove sazogadoeba,
modurad ecvas, modurad ikvebebodes, an piriqiT - moduradve ar
ikvebebodes da a.S., unda Seecados imis gagebas, rom sxvebi
imavenairad iqceodnen RvTis msaxurebisa da siyvarulisaTvis;
TanamedroveebisaTvis, romlebic ufrTxildebian sakuTar
uniformas da xandaxan sicocxlis fasadac ki icaven mis
Rirsebas, gasagebi unda iyos gansazRvrul drosa da socialur
jgufTaTavis mikuTvnebuli berebi ra seriozulad ekidebodnen
maTi cxovrebiseuli sazrisis gamoxatveli aTasobiT simboluri
niSnis dacvasa da mofrTxilebas (muleni).
qarTvel berTa yoveldRiurobis ramdenime elementis Taobaze
209
vcadeT, giorgi merCules ,,grigol xanZTelis cxovrebis“
kvaldakval aRgvedgina VIII-X ss. moRvawe qarTvel berTa
yoveldRiuri cxovreba, imis garkveva, Tu rogor moqmedebs es
berul msoflSegrZnebaze, da sakuTriv, maTi wes-gangeba ra
zegavlenas axdens imdroindeli sazogadoebis qcevasa da
azrovnebaze.
CvenTvis saintereso iyo, gagverkvia, rogor gamoxatavdnen berebi
TavianT damokidebulebas sakuTari yofis iseTi rutinuli
markerebisadmi, rogorebic gaxldaT: siRaribe, ubiwoeba, locva,
galoba, sasjeli, sinanuli, xorcis daTrgunva, aRsareba, kveba,
marxva da a.S. amTaviTve vityviT, rom es CamonaTvali
Tavisuflad SeiZleba ganifinos or maTganSi: locva da marxva,
am ukanasknelis farTo saRvTismetyvelo mniSvnelobiT: marxva
saqmiT gamoxatuli rwmenaa da am TvalsazrisiT, kvebis racionis
SezRudvasTan erTad, marxvaa ubiwoebis dacvac, siRatakec,
xorcis daTrgunvac, mZime sayofacxovrebo pirobebic da sxv.
istoriulad es is epoqaa, rodesac IX s. dasawyisSi samxreT-
dasavleT saqarTveloSi damoukidebeli politikuri erTeuli -
,,qarTvelTa samefo“ yalibdeba. ai, ZiriTadi asparezi, sadac
samonastro moZraoba formdeba.
es xana imiTacaa mniSvnelovani, rom adre arsebul samonazvno
cxovrebis wesisagan gansxvavebiT (anaqoretizmi, martomyofloba,
meudabnoeoba), aw laparakia monazonTa saerTo sacxovrissa da
erTad cxovrebis (kinobiuri monazvnoba) Taviseburebebze. wminda
mamebis mier orive wesi ganidideba, magram gansxvavebis moZebna
mainc SeiZleba: jer kidev i. javaxiSvili SeniSnavda, rom
anaqoretuli wesis berebi marTlac gaurbodnen macTur sofels,
simdidres, kerZo sakuTrebas, rogorc yovelgvari borotebisa
da usamarTlobis budes, daucxromlad eswrafodnen srul
siglaxakes, upovarebas, sakuTari SromiT Tavis gamokvebas,
zneobriv sispetakes da a.S., magram es TavisTavad maRalzneobrivi
da mimzidveli mimarTuleba sazogadoebrivi keTildReobisaTvis
gia joxaZe
210
TiTqmis unayofo da usargeblo movlena iyo. grigol xanZTelis
samonastro moZraobam ki uSen an gaveranebul adgilebze
sicocxle aaRorZina, kulturis kerebi Seqmna, gzebi gaiyvana da
sasuliero nagebobani aago, utyv qveyanaSi adamianis cxoveli
sityva gaisma, miwa daixna, baR-venaxi gaSenda da a.S.
(javaxiSvili 1983: 118-119).
garda imisa, rom monazvnebi aTasgvar socialur funqcias
asrulebdnen, Sua saukeneebSi sxva rom veravin ikisrebda,
sruliad naTelia, rom isini gansazRvrul rols TviT rwmenis
SenarCunebaSic TamaSobdnen. WeSmariti da srulyofili rwmena
yvela epoqisTvis idealia, da raoden gasakviric unda iyos, arc
Sua saukuneebi gaxldaT gamonaklisi: es iyo dro crurwmenisa
da farisevlobisa, iracionaluri xasiaTis didi sazogadoebrivi
nakadebisa, momlocvelobisa, socialur-mistikuri krizisebisa,
milenaristuli molodinisa, sxvadasxvagvari
winaswarmetyvelebisa da sxv. adamianTa gulebSi sufevda
RvTismosaoba, magram mas zogjer adamianTa sulebisaTvis
WeSmariteba ar mohqonda. religiuri Zalisxmeva efemeruli,
spontanuri da zedapiruli gaxldaT. yoveldRiur cxovrebaSi
blomad iyo mkrexelobisa da RvTis gmobis SemTxvevebi. erTxel
kidev gavimeorebT: cxovreba religiiT iyo aRsavse, Tumc Rrma
religiuri grZnobebisa da WeSmariti rwmenis calkeul
gamovlinebaTa gamoklebiT, yoveldRiuroba gulgrilobaSi
Cafluliyo, ,,RvTis daviwyebaSi“ CaZiruliyo.
monastrebis arseboba, samagaliTooba da moRvaweoba, romlebsac
sulieri energiisa da socialuri aqtivobis centrebs,
qristianobis erTgvar ruporebs SevadarebdiT, sruliad
aucilebeli da gamarTlebuli gvgonia. rogorebic unda
yofiliyvnen, isini yovelTvis axerxebdnen adamianuri azrovnebisa
da qcevis racionalizacias, adamianebSi TviTkontrolisa da
kanonisadmi pativiscemis STanergvas. swored monazvnoba icavda
qarTvel berTa yoveldRiurobis ramdenime elementis Taobaze
211
qristianobis avanpostebs; monazoni iyo fari aTasgvar sacTurTa
Sesakaveblad. monazonTa meoxebiT maRldeboda adgilobriv
wmindanTa da relikviaTa xalxuri rwmena. monazvnebi qadagebdnen
ufro Sinagan, ufro pirad, zneobriv moTxovnilebaTa Sesabamis
religias. maTi qadagebani sinanulze, maTi piradi magaliTi
ubiZgebda codvils, sulieri Zalebi codvis amoZirkvis,
sinanulisa da aRsarebisaken miemarTa. glaxakobis idealis
Tavwyaro swored samonazvno cxovrebaSi Cqefda. es cxovreba
Camoayalibebs Sedeg mkafio mimarTulebas maradiuli xsnis
miznisaken da am rwmeniT iqneba aRbeWdili Semdgomi saukuneebi.
unda aRvniSnoT, rom monazvnoba saxelmwifos damorCilebuli
eklesiis, madlganZarcvuli eriskaculi moZraobis antiTezad
Camoyalibda. igi imTaviTve, qarizmatuli moZraoba iyo.
,,udabnoSi“ midiodnen sulieri ZRvnis misaRebad, romelic
moipoveboda mkacri asketuri teqnikiT. amgvarad, monazvnoba
avsebda damcrobil ,, sameufo siwmindes“ da amitomac ar
iltvoda ierarqiuli simaRleebisaken. metic: is eWviT uyurebda
TviT saepiskoposo Zalauflebasac. ar unda dagvaviwydes, rom
jer kidev saba ganwmendilis epoqaSi (me-6 s. ), romlis
tipikonic saxelmZRvanelod gamoiyena grigil xanZTelma, swored
monazvnebi cdilobdnen, gadaeyenebinaT saeWvo reputaciis mqone
episkoposebi. amgvarad, erTi mxriv, saeroTa saRvTismsaxuro
praqtikasTan siaxlove, da, meore mxriv, sruliad gansxvavebuli
samonazvno Cveulebebis simbiozi - ai, ra ganasxvavebda
sabawmindis lavras sxvaTagan. monazonTa gaucxoeba saeklesio
ierarqiisadmi dasturdeba ,,grigol xanZTelis cxovrebis“
pirvel nawilSi, meore nawilSi ki meudabnoe berebs xSirad
vxedavT kaTedraTa Tu sakaTolikoso saydarTa mflobelebad,
rac gvafiqrebinebs, rom droTa ganmavlobaSi qarTuli
samonazvno wreebic veRar aRudgnen win cTunebas da saeklesio
ierarqiaSi damkvidrebaze uari aRar uTqvamT.
beris yoveldRiuri cxovrebis elementebi mravladaa teqstSi:
monazvnis yoveldRiur cxovrebas giorgi merCule ,,monazvnur
gia joxaZe
212
Sromas“ uwodebs, romelsac TviT martvilTa Tavdadebaze
metadac ki afasebs. logika amgvaria: martvilni erTxel ewamnen,
berebi ki ,,yovelsa Jamsa iwamebodes...“. ras gulisxmobs es
wameba? uwinaresad, locvasa da marxvas, upovarebasa da miwaze
wolas, ,,xorciel iwroebas“, mZime fizikur Sromas, RamisTevas
da a.S. (qarTuli proza 1981: 221).
uwinaresad, vcadoT qarTveli beris dRis ganrigis dadgena, rac,
rasakvirvelia, Zalze rTuli saqmea naratiul wyaroTa
ararsebobis gamo. magram radgan cnobilia liturgikuli dRis
elementebi, SesaZloa, vivaraudoT, rom tao-klarjeTSi
daarsebul qarTul monastrebSic am wess misdevdnen. pirvel
rigSi gasaTvaliswinebelia, rom liturgikuli dRe-Rame 9
periodad anu cxra Jamad iyofoda:
1- me-9 Jami
2- mwuxris Jami
3- serobis Jami
4- ciskris Jami
5- 1-li Jami
6- SuaRamis Jami
7- me-3 Jami
8- me-6 Jami
9- sadilis Jami
saRvTismsaxuro praqtikaSi Jamni ewodeba mokle
RmrTismsaxurebas, romelic Seesabameba da eZRvneba dRis
gansazRvrul droebs. amgvari locva sul xuTia: pirveli, mesame,
qarTvel berTa yoveldRiurobis ramdenime elementis Taobaze
213
meeqvse, sadilisa da mecxre. I-III-VI-IX Jamnebs erTi da igive
sqema aqvT.
Jamnebis dro, Cveni droiT, am saaTebs Seesabameba: pirveli Jamni
– dilis 7-9 saaTi; mesame – 10-12 saaTi; meeqvse – 1-3 saaTi;
mecxre – saRamos 4-6 saaTi.
dRe-Ramis RmrTismsaxurebaTa cikli mwuxriT iwyeba. es gaxlavT
erT-erTi locva yoveldRiur RmrTismsaxurebaTagan, romelic,
rogorc saxelwodebidan Cans, saRamoTi, mzis Casvlamde
sruldeba. radgan Cvenma eklesiam ZvelaRTqmiseuli eklesiis
wesi gadmoiRo – dRe-Ramis aTvlis wertilad saRamo CaiTvalos,
amitom mwuxri yovelTvis meore dRes ekuTvnis. damdeg dRezea
damokidebuli, rogori iqneba mwuxri: didi, mcire Tu sadagi
dRis. mwuxris msaxurebaSi, samyaros SeqmnasTan erTad,
aRwerilia RmerTis mzrunveloba qmnilebebze, gansakuTrebiT ki -
dacemul da samoTxidan gamoZevebul adamianze.
gavixsenoT, rom RvTis mier samyaros Seqmnis aRwerisas „dRe“
saRamodan iwyeba, vinaidan msoflios pirvel dRes da adamianis
arsebobis dasawyiss win uswrebda sibnele, saRamo, mwuxri. igi
amitomac aris dadginebuli pirvel adgilas yoveldRiur
RvTismsaxurebaTa Soris. am msaxurebiT Cven madlobas vuZRvniT
RmerTs ganvlili dRisaTvis.
mwuxris locvis Semdeg monazvnebi satrapezoSi vaxSmobdnen,
Semdeg taZarSi brundebodnen da serobis locvas aRasrulebdnen.
TviT es saxelwodebac - „seroba“ (berZ. Απόδειπνον) „vaxSmis Semdgom msaxurebas“ niSnavs. arsebobs ori saxis seroba: mcire
da didi. didi seroba aResruleba Sobisa da naTlisRebis
dResaswaulebze da didmarxvis periodSi (didi mwuxris
nacvlad). igi aseve SeiZleba aResrulos xarebis dResaswaulze
da yvelieris SvideulSi. mcire seroba sruldeba yoveldRe,
zemoT naxsenebi dReebis garda, magram, ZiriTadad monastrebSi.
gia joxaZe
214
es msaxureba Sedgeba ramdenime locvisagan, romlebSic Cven
vevedrebiT RmerTs codvaTa mitevebas da Zilad
mimsvlelTaTvis sxeulisa da sulis mosvenebis miniWebas, Zilis
dros ki - eSmakis manqanebisagan dacvas. Zili sikvdils
Segvaxsenebs, igi misi erTgvari savarjiSoa. amitom serobaze
aRsrulebuli RvTismsaxurebisas mlocvelebs Segvaxseneben
saukuno Zilisagan gaRviZebas, anu mkvdreTiT aRdgomas. did
serobas Zvelad ewodeboda, agreTve, "xadilsa Cemsaჲ" an
"xadiliani": didi seroba iwyeba me-4-e fsalmuniT, romelic,
Tavis mxriv iwyeba sityvebiT: "xadilsa Cemsa esma Cemi RmerTsa..."
(Tanamedrove qarTuliT am fsalmunis xsenebuli adgilis
Sinaarsis gadmocema ase SeiZleba: ,,mipasuxe, roca mogixmob, Cemi
simarTlis RmerTo...“). barem aqve vTqvaT, rom grigol xanZTelis
cxovrebis teqstSi amis Taobaze pirdapiraa naTqvami:,, da
serobasa ,,xadilsa Cemsa“ warTqvian“ (qarTuli proza 1981: 241).
serobis Semdeg monazvnebi iZinebdnen, evropul monastrebSi es
daaxloebiT 18.45-ze uwevda, da erTmaneTs kvlav locvaze
xvdebodnen, SuaRamisas. locvis am tips SuaRamiani erqva.
SuaRamis locva („SuaRamiani“) SuaRamisas aResruleba
mosaxsenieblad macxovris locvisa geTsimaniis baRSi, romelic
man RamiT aRavlina.
SuaRamianis msaxureba imiTac RirsSesaniSnavia, rom swored mas
daukavSira ufalma Tavisi meored mosvla igavSi aTi qalwulis
Sesaxeb. es msaxureba mouwodebs morwmuneebs, yovelTvis mzad
iyvnen gankiTxvis saSineli dRisaTvis.
ganasxvaveben am locvis sam saxes: yoveldRiurs, SabaTisas da
kviris SuaRamians. saRvTismsaxuro tipikonis mixedviT, maTi
Sesrulebis wesi erTmaneTisgan gansxvavdeba. SuaRamianic,
msgavsad mcire serobisa, ZiriTadad, monastrebSi aResruleba.
SuaRamiani msaxurebis Semdeg monazvnebi isev iZinebdnen
ciskramde anu dilis locvamde, mzis amosvlis win rom
qarTvel berTa yoveldRiurobis ramdenime elementis Taobaze
215
aResruleba, Tumca, dResdReobiT igi ZiriTadad, mwuxrs erwymis
- saRamoxans aResruleba. ciskaric sami saxis arsebobs:
yoveldRiuri, didi da saaRdgomo. yoveldRiuri ciskari
aResruleba sadag dReebSi. didi ciskari, SeerTebuli did
mwuxrTan da pirvel JamTan, RamisTevis (saRamos) locvaa.
saaRdgomo ciskari ki sruldeba yoveldRe brwyinvale
SvideulSi.
alioni, romelsac sinaTle, sifxizle da sicocxle moaqvs,
yovelTvis aRZravs morwmune adamianSi madlierebis grZnobas
RmerTisadmi - sicocxlis momniWeblisadmi. am msaxurebiT Cven
madlobas vuZRvniT RmerTs ganvlili RamisaTvis da wyalobas
SevTxovT momaval dRes. marTlmadideblur RvTismsaxurebaSi
ciskris locvisas ganidideba macxovris mosvla amqveynad,
romelmac axali cxovreba moutana adamianebs.
Semdeg iwyeboda wirva, dRis mTavari mRvdelmsaxureba,romlis
drosac moixsenieba macxovris qveyniuri cxovreba da
aResruleba ziarebis saidumlo, dadgenili TviT macxovris mier
saidumlo serobaze. liturgia sruldeba diliT, sadilobis
dromde. teqstSi ziarebis saidumlos aRsrulebis wesi
,,Jamiswirvad“ moixsenieba.
aq igulisxmeba pirveli Jamnic, romelic Cvens dilis eqvs an
Svid saaTs Seesatyviseba. es Jamnoba locviT gananaTlebs ukve
damdgar dRes. pirveli Jamnobisas moixsenieba iudevel
mRvdelmTavarTa samsjavro ieso qristeze, romelic daaxloebiT
am dros moxda; mesame Jamnic, Cvens cxra saaTs rom
Seesatyviseba. am Jamnobaze moixsenieba macxovris gasamarTleba,
tanjva pilatesTan da mociqulebze suliwmidis gardamosvla;
meeqvse Jamnic, romelic Seesabameba Cvens dRis Tormet saaTs
da masze moixsenieba ieso qristes jvarcma, romelic dRis 12
saaTidan 2 saaTamde periodSi aRsrulda.
sadilis Jamnis Semdeg monazvnebi sadilobdnen.
gia joxaZe
216
bolos iyo mecxre Jamnis dro, romelic daaxloebiT dRis sami
saaTisaTvis uwevda. masze moixsenieba ieso qristes jvarze
sikvdili, rac daaxloebiT am dros moxda.
gansakuTrebul dReebSi monazvnebi Rames aTenebdnen, roca
mwuxridan vidre gaTenebamde unda elocaT. amas erTvoda
winadRis locvebi, samwmidaobis galobis win kvereqsi unda
warmoeTqvaT anu mosaxsenebeli vedreba aRevlinaT uflisadmi.
teqstSi moxseniebuli ,,kvereqsi zeciT gardamoi“ unda iyos
cnobili savedrebeli: ,,ze gardamo mSvidobisa da cxovrebisaTvis
sulTa CvenTasa, uflisa mimarT vilocoT“.
sakvirao Jamiswirvisas samwmidaobis galoba eqvsjer unda
gaemeorebinaT. aqve naTqvamia, rom Jamiswirva ,,Jamsa cxra
Jamisasa“ imarTeboda. Zneli saTqmelia, Jamiswirvis drois
gadaadgileba mxolod RamisTevisas xdeboda, Tu saerTodac ase
iyo.
monazonTa locviTi aqtivoba, cxadia, amiT ar Semoifargleboda:
gardacvalebulTa sulebsac pativs maSin miagebdnen, romel
dResac daemTxveoda gardacvalebidan mesame, meSvide, meormoce
dReebi da weliwadi, am dReebis Jamiswirvas ar miaTvlidnen im
oras dRes, romlebic xanZTaSi damarxulebisTvis daewesebinaT.
paqsimadis (erTgvari orcxobilis) gayofac Tavidanve yofila
dawesebuli.
monazonTa mier marxvis dacvac beris yoveldRiurobis
Semadgeneli elementia.
giorgiwmindobis Tvis dadgomidan giorgiwmindobamde anu 10 (23)
noembramde marxulobdnen rZis nawarmiT. aseve, qristeSobisa da
wminda mociqulTa marxvebs didi RvawliTa da
keTilkrZalulebiT aRasrulebdnen.
noembris Tvis dadgomidan ki vidre pirmarxvamde anu marxvis
dasawyisamde - yovel SabaTs ciskris locvaze oTx kanons,
qarTvel berTa yoveldRiurobis ramdenime elementis Taobaze
217
didmarxvisas ki vidre bzobamde - yovel ciskarze aseve oTx
kanons aRasrulebdnen da saTanado amonaridebs wminda werilidan
oTxgzis kiTxulobdnen.
berebi gansakuTrebuli skrupulozurobisT asrulebdnen vnebis
SvideulSi dawesebul gangebulebas. aRdgomidan erTi kviris
ganmavlobaSi "Wiris kanons" ar ambobdnen; serobisas
warmoiTqmoda "xadilsa Cemsa", aRdgomis "wardgomani" da rac
ciskarzea dawesebuli, da TiTo kanoni - axalkviriakemde. xolo
sulTa xsenebisas, aRvsebis Semdeg, ciskrad warmoTqvamdnen cxra
netarebas ("netararianni") da „galobans" . giorgi merCules
TqmiT, yovelives ase aRasrulebdnen mamebi TviT mis droSic, anu
meaTe saukuneSi (qarTuli proza 1981: 240-241).
SegaxsenebT, rom teqstSi araerTxel moxseniebuli ,,kanoni“
liturgikul praqtikaSi dadgenili wesis mixedviT Sekrebili
wmida sagaloblebis erTobliobaa, romelic ZiriTadad 9
nawilisagan ("galobisagan") Sedgeba. didmarxvasa da zatikis
(aRdgomidan sulTmofenobamde) periodSi kanoni zogjer or, sam
an oTxnawiliniaa da am SemTxvevaSi Sesabamisi zedawerilic aqvs:
orsagalobeli, samsagalobeli, oTxsagalobeli. TiToeuli
nawilis, e.w. "galobis", Sinaarsi efuZneba 9 bibliur galobas,
rac gansakuTrebiT naTlad Cans galobebis pirvel troparebSi –
ZlispirebSi.
pirveli galoba mosesa da misi dis mariamis galobidan
momdinareobs, romelic mewamuli zRvis gapobis Semdeg Seiqmna.
masSi RmerTi idideba adamianTa modgmisadmi gamovlenili
auracxeli saswaulisa da sikeTisaTvis.
meore galoba moses mier ebraelebis mxilebas efuZneba. agreTve,
am eris momaval usjuloebasa da gandgomas winaswarmetyvelebs.
es galoba sinanulsa da RmerTisken Semobrunebas qadagebs. igi
mxolod wmida didmarxvaSi sruldeba.
gia joxaZe
218
mesame galoba agebulia ana winaswarmetyvelis, samoel
winaswarmetyvelis dedis, galobis mixedviT, romelic man
amoTqva unayofobamde da unayofobisagan gankurnebis Semdeg.
meoTxe galoba Seicavs abakum winaswarmetyvelis locvas,
romelmac RmerTi ixila "mTiT maRnariT gamomomavali“. es
galoba winaswarmetyvelebs Ze RmrTisas, ieso qristes
dedamiwaze mosvlasa da qalwulisagan ganxorcielebas.
mexuTe galobis Sinaarsi aRebulia esaias winaswarmetyvelebidan;
igi mravalmxrivia, magram, umetesad, es aris locva bnelSi
mcxovrebTaTvis zeciuri naTlis gardasamovlenad.
meeqvse galoba iona winaswarmetyvelis galobaa, romelic man
veSapis mucelSi warmoTqva. es mwuxare sagalobeli Seicavs
RmerTisadmi RaRadebas im ufskrulis siRrmidan, romelSic Tavs
vigdebT Cveni codvebiT.
meSvide galoba sami yrmis galobas efuZneba, romelic maT
babilonis saxmilSi gamoTqves.
merve galobac sam yrmas ekuTvnis. masSi anania, azaria da
misaili yvela qmnilebas mouwodeben, akurTxon, ugalobon da
aRamaRlon RmerTi ukunisamde.
mecxre galoba ukve axali aRTqmidanaa. igi Sedgeba yovladwmida
RmrTismSoblis winaswarmetyveluri sityvisagan, romelic man
elisabedTan Sexvedrisas aRmohxda, – da ioane naTlismcemlis
mamis, mRvdel zaqarias sityvisagan, romelic man metyvelebis
unaris dabrunebis Semdeg warmoTqva.
ganvmartavT teqstSi moxseniebul terminsac - ,,wardgoma“,
romelic ZiriTadad, daviTis fsalmunTagan amoRebuli ama Tu im
dRisa Tu dResaswaulisaTvis misadagebuli muxlia. wardgoma
gvauwyebs ZvelaRTqmiseul winaswarmetyvelebas qristes
mosvlisa da axalaRTqmiseul eklesiaze;
qarTvel berTa yoveldRiurobis ramdenime elementis Taobaze
219
aqve SeiZleba erTi dakvirvebis TqvenTvis gaziareba: cnobili
germaneli mecnieri norbert eliasi yoveldRiuri cxovrebis
definiciisas yoveldRiurs, yofiTs, ganmeorebads, rutinulsa da
a.S. dResaswaulebrivisagan, uCveulosagan, mkveTrisgan,
ganumeoreblisagan gamoyofda, da amiT TiTqos mkafio zRvars
viRebdiT erTi yofis meorisagan gasamijnad (puSkareva).
magram beruli yoveldRiuroba amiTac gamorCeulia: saqme is
gaxlavT, rom beris yoveldRiuri saqme - locva, erTi SexedviT,
TiTqos, rutinaa: igi erT da imave dros erTi da imave scenariT
sruldeba, magram meore mxriv, es mainc dResaswaulia, radgan
yvelgan RmerTi igulisxmeba, romelic yoveldRiurs, yofiTs
dResaswaulad gardaqmnis. amis saukeTeso magaliTi evqaristiaa,
roca Cveulebrivi pur-Rvino macxovris sisxl-xorcad
gardaisaxeba. amitom beris locva ufro metia, vidre -
rutinuli yoveldRiurobis ubralo elementi.
locvas monazoni, cxadia, did mniSvnelobas aniWebs, da es Cvens
teqstSi ara mxolod zemoT TqmuliT dasturdeba. avtori
gvamcnobs, rom locvisas urTierTsaubari ikrZaleboda. locva
iyo yvelafris SemzRudavi, TviT marxvisac ki. locva didxans
unda gagrZelebuliyo (mdablad da gvianad), kedels miyrdnoba,
Zili da ,, ukrZalvelad jdoma“ ikrZaleboda. gamorCeuli
monazvnisaTvis niSandoblivia ,,mouklebelad locva“; Jamiswirvis
umizezo gacdena isjeba, mizezi ki mxolod uZlureba SeiZleba
iyos; grigolma ekvdrebSi (mcire samlocveloebSi), romlebsac
senakebTan axlos aSenebdnen, Jamiswirva akrZala. liturgia
mxolod did eklesiaSi unda Catarebuliyo, romelze daswreba
yvela mRvdelmsaxurs valad edo (qarTuli proza 1981: 309).
gasaTvaliswinebelia, rom sakurTxevelSi Sesvla foCiani
tansacmliT an tyaviT, ikrZaleboda (iqve: 240). ise Cans,
yoveldRiurad, cvalebad klimatur pirobebSi mcxovreb da
mudmivad fizikurad mSromel berebs zemoT dasaxelebuli samosi
ecvaT, raTa erTi mxriv, sicivisagan daecvaT Tavi da, meore
mxriv, Sesaferisadac cmodaT.
gia joxaZe
220
dRisiT saxareba unda ekiTxaT da elocaT, RamiT ki fsalmunebi
warmoeTqvaT (iqve : 240; 214; 265; 241). am bolo wessac Tavisi
gamarTleba aqvs: monazvnebi, glexebiviT, dRis sinaTleze kiTxvas
amjobinebdnen, anu bunebriv ganaTebas iyenebdnen, fsalmunebis
warTqma ki, romelnic zepirad icodnen, RamiTac SeiZleboda.
isic gasaTvaliswinebelia, rom monazoni maSinac loculobs,
roca qveynad sxva aRaravin loculobs: es xdeba dilaadrian an
gvian RamiT; man yvelas unda daaswros uflisaTvis maradiuli
sadideblis aRvlena da maSinac adidos ufali, roca yvela
suldgmuli Zils miscemia: is xom samyaros WeSmariti sulieri
faria!
locvisagan Tavisufal dros monazoni Sromobs anu asrulebs
pavle mociqulis anderZs: „ukueTu visme ara unebs saqmis, nuca
Wamn“ (2 Tes 3.10). teqstSi es araerTxel dasturdeba:
grigolisa da misi mimdevrebis - sabas, Tevdoresa da
qristefores opizel ZmebTan orwliani yofnisas mravalTagan
grigols swored es siqvele auTvisebia: xelsaqme, mdumarebiT
aRsrulebuli (qarTuli proza 1981: 218). grigols ,,Sromai
didad uyvarda ara xolo locvisa da marxvisai oden, aramed
dRe da Rame xeliTa TvisiTa iqmoda“ (iqve, 309). monazvnebi
Tavisi xeliT aSeneben monastrebs (TviT grigolma daavaka
eklesiis aSenebis adgili) (iqve, 232) da ,,iwyes Senebad“ (iqve,
233), aSeneben venaxebsa da baRebs (iqve, 245), qvasa da kirs,
romelsac yiduloben, sakuTari zurgiT ezidebian (iq ve, 257-
258), purs acxoben (iqve, 270); roWikoben anu sjulieri
mTavrobisagan Semowirul saCuqrebs saxedriT ezidebian (iqve,
245), mkian (iqve, 282). yovelive amas, romelic Rirsebad
aRiqmeba, marTlac SeiZleba ,,gardareuli Sroma“ ewodos (iqve,
269).
asec iyo, da teqstiTac dasturdeba, rom berebs samonastro
mSeneblobaSi materialurad mefe-mTavrebi exmarebian.
sainteresoa, rom miuxedavad amisa, diqotomia - sasuliero/saero
qarTvel berTa yoveldRiurobis ramdenime elementis Taobaze
221
- umkacresadaa daculi. marTalia, eklesia-monastrebs,
faqtobrivad, saeroTa saxsrebiT, Sromis iaraRebiTa da
nedleuliT ageben, anu saeroni xorcielad uzrunvelhyofdnen
sasulieroT, magram maSeneblebad mainc sulieri moZRvrebi
iTvlebian (,,Tuinier mefeTa queyanaTa“). es, ase vTqvaT, Sua
saukuneebis kanonia da mas arc aravin ganikiTxavs, Tu ar
CavTvliT mefe-mTavarTa sulebis sanacvlo moxseniebis praqtikas
da monazvnebze ,,gamZvinvarebul“ erTi-or pirs;
ber-monazonTa yoveldRiurobis kidev erTi mTavari aspeqti -
marxva, teqstSi amgvaradaa gamoTqmuli: ,,talanti monazonisa
marxvai ars“ (qarTuli proza 1981: 244). rogorc zemoTac
aRvniSneT, es sulier-fizikuri aqtivoba danarCenebsac
gansazRvravs: kerZod, vgulisxmobT sakvebs, samoss, sacxovrissa
da sxv. am aspeqtTa organizeba marxvis anu daTmenisa da
TavSekavebis aRTqmis dacvas eqvemdebareba. rogorc zemoT
rekonstruirebuli dRis ganrigiT davrwmundiT, monazoni dReSi
orjer miirTmevda. grigoli amiTac gamonaklisia: is erTxel
Wamda mcire raodenobis purs, romelsac amave raodenobis wyals
ayolebda. Rvino ki saerTod ar daelia (iqve, 242). didmarxvac
ki, romelic aRdgomis win 49 dRiT adre iwyeboda da aRdgomis
dResaswaulamde grZeldeboda, grigolma ,,kalnabiTa umgbvriTa“
anu umi kombostos WamiT Seinaxa (iqve, 242). zogadad, teqstis
Tanaxmad, zogi monazoni saerTod ar svamda Rvinos, xolo vinc
svamda, Zalze mcires (iqve, 241). TviTon grigols Zalze
moswonebia opizel dayudebul berTa cxovrebis wesi
gastronomiis TvalsazrisiTac, rac niSnavda pirutyvTa msgavsad,
mwvaniliTa da xiliT, an mcirodeni puriT gamokvebas (iqve, 221).
amitomac eniWeboda aseTi didi mniSvneloba samonastro
adgilebs, romelTa irgvliv wyaro unda yofiliyo da, aseve -
uricxvi maRnari anu tevri xilis mosapoveblad (iqve, 245),
berebs mxolod trapezis dros SeeZloT Wama, senakSi es
ekrZalebodaT (iqve, 241). marTalia, Cveni teqstis TiTqmis
yvela gverdze sxvadasxva formiT gamoiTqmis debuleba, rom
gia joxaZe
222
saWmel-sasmeli mxolod xorcis SesanarCunebladaa mogonili da
is gansakuTrebul yuradRebas ar imsaxurebs, saWmeli,
samoselisa ar iyos, Seuracxi, saglaxako, angariSSi Caugdebi,
mcire da mdare unda iyos, magram xandaxan fsiqologiaSi marad
miuwvdomeli ram sZuldebaT xolme da SesaZloa, saqme Cvenc am
viTarebasTan gvqondes. grigolis SemTxvevaSi yovelive is, rac
gulisTqmasa da mis moyvarebas ukavSirdeba, Wamadia: anu maradi
daTmenis gamo iseTive saZulveli, rogoric xsnilobis sakvebi.
amitomacaa gasagebi daniel winaswarmetyvelis naTqvamis
gaTaviseba anu ,,TaviT TvisiT“ warmoTqma: ,,puri gulis saTqmeli
ara vWamo“. rogorc Cans, yvela puri puri rodia: zogi arsobas
amkvidrebs da dalocvilia, zogi gulisTqmaT aRZravs da
dasagmobia. es tendencia sWvivis teqstis sxva epizodebSic,
roca upovareba Svebad gardaiqmneba; SeiZleba vivaraudoT, rom
xanZTaSi dayudebuli grigol xanZTelis maspinZeli beri
xuediosis SemTxvevaSi fsiqikis damcavi meqanizmi moqmedebs da
isic, ,,kniniTa miT saSvebliTa friad iSvebdes, viTarca
didZaliTa sanovagiTa“. saWmlis uqonloba (didi upovareba)
sulier sazrdels Sobs, es sazrdeli ki uflisadmi locvaa;
,,ara naklulevan varT, aramed aRsavse madliTa saunjeTa maTgan
mouklebelTa, uxilavTa da ganuparvelTa“. morali naTelia:
sakvebi ileva, xilulia da gaqrobas daqvemdebarebuli. ufals
araferi akldeba, uxilavia da maradi. erT epizodSi ymawvilebis
- efremisa da arsenis, rogorc jer isev balRRTa, gamosazrdel
rZes RvTis madli Canacvlebia, is itvirTebs ymawvilTa
sazrdelobis rolsa da funqcias (iqve, 250).
imis xelaRebiT Tqma, rom berebi sinamdvileSi ase ar
iqceodnen, ar ZalgviZs, radgan teqstSi ase weria. sxva teqsti
ar gvaqvs. gaviTvaliswinoT Sua saukuneTa literaturuli
kanoni, saeklesio tradicia da im daskvnamdec mivalT, rom ise
weria, rogorc unda eweros. SeiZleba mxolod frTxili
varaudis gamoTqma: Tu gastronomiis sublimacia teqstSi ar
mogvCvenebia, maSin is unda Seqmniliyo gulmodgine monazonTa
qarTvel berTa yoveldRiurobis ramdenime elementis Taobaze
223
gasamxneveblad, magaliTis misacemad, xolo sulmdabalTa
samxelada da dasaSineblad; agreTve, mrevlis, Sua saukuneTa im
marad daunayrebeli publikis gasamxnevebladac, romelTaTavisac
iwereboda es da msgavsi sakiTxavebi. swored is unda
gardaqmniliyo, gaucxoebuliyo, fasdakargulad
gamocxadebuliyo, rac ase sanatreli iyo maTTvis. magram
mxolod gardaqmna, gaucxoeba da devalvireba sakmarisi ar iyo:
mas axali xarisxi, zeciuri, saRvTo ganzomileba unda SeeZina. am
sakiTxavebiT izrdeboda mrevli da roca axerxebda, materialur
siameebze maRldeboda kidec.
berTa yoveldRiur sakvebs, teqstis Tanaxmad, albaT, puri,
wyali, Rvino, bostansa da baRebSi moweuli xil-bostneuli,
SesaZloa, Tevzic Seadgenda, Tumc es bolo produqti teqstSi
saerTod ar ixsenieba.
da kidev erTi dakvirveba: marTalia, berebi TiTqos
udrtvinvelad iTmendnen nebayoflobiT arCeul cxovrebiseul
gaWirvebas, magram es rom marTlac did, angariSgasawev saqmeda
da saeroTaTvis lamis dasayvedreblad miaCndaT, teqstidan Cans:
mRvdel matoize naTqvamia, rom igi ,,gardareulma Sromam“,
kerZod ki, sxva Tavganwirul qmedebebTan erTad (mouklebeli
locvai, uZilobai, zedgomai, muxlTa modrekai friadi),
,,wyurilma da SimSilma maradis“ moauZlura (qarTuli proza
1981:269). rogorc Cans, Zilic mudmivad sanatreli mdgomareoba
iyo: grigols, zenonsa da makaris erT senakSi yofnisas
fsalmunebi unda warmoeTqvaT, zenoni da grigoli aki asec
moiqcnen, ,,xolo makaris hruloda da sarecelsa zeda mieZina“
(iqve, 317).
berTa ,,xorcieli iwroebis“ kidev erTi markeria sacxovrisi anu
senakSi cxovrebis pirobebi, romelTac grigolis ,,friad
ficxeli“ wes-gangeba gansazRvravda: senaki idga eklesiisagan
moSorebiT. Sig Tavsdeboda mcire sawoli, Seuracxi sagebeli,
erTi WurWeli wylisaTvis. senaks sakvamuri ara hqonda, radgan
gia joxaZe
224
cecxls ar anTebdnen. RamiT sanTlis anTebac ikrZaleboda (iqve,
241). ise gamodis, es mxolod TavSesafari, Ramis gasaTenebeli
adgili gaxldaT. es ar iyo, da ar SeiZleba yofiliyo bina,
Tanamedrove gagebiT: bina, i. lotmanis dakvirvebas Tu
ganvazogadebT, didi sacTuria infernaluri Zalebis
oinebisaTvis, biurokratiuli fiqciebis mistikisaTvis, yofiTi
kinklaobisaTvis... sulierebis rTul ierarqiaSi bina qveda
safexurzea, iq, sadac usicocxlo usulguloba, zedaze ki
absoluturi sulierebaa. pirvels sWirdeba sacxovrebeli farTi
(oRond, ara - saxli) (lotmani 2012: 87), meores igi arad
argia: monazvnis miwieri cxovreba maradi gzaa.
monazoni TviTganaTlebasac misdevda da drodadro kiTxulobda:
es dasturdeba Tavad grigolis magaliTiT, romelsac
siyrmidanve daeswavla daviTni da sxva saeklesio literatura -
qarTulad, aseve ucxo enebze dawerili saRvTo da
filosofiuri literaturis nimuSebi (qarTuli proza 1981:
216), ubis monastersac dautova ,,Tvisni wignni, romel aqvndes“;
wignis TavisTvis kiTxvis anu soflisagan izolaciis kidev erTi
Cveva rom ganviTarebuli iyo, adasturebs amave monastris
mamasaxlisad dadgenili, ierusalimidan mosuli beris, vinme
ilarionis xsenebac, romelsac ,,aqvndes...keTilni wignni“ (iqve,
244).
teqstiT dgindeba, rom grigolis monastrebSi TiTqos mkacrad
icaven sabawmindis tipikoniT gansazRvrul wess uwverul yrmaTa
miuReblobis Taobaze (am wesis gamomcvlels wyevlasac ki
uTvlis grigol xanZTeli); garda amisa, misi daxasiaTebisas
naTqvamia, rom igi siyrmeSic ki bavSvuri TamaSebisagan
Tavisufali gaxldaT; magram saRvTo avtoritetiT - kerZod,
uflis angelozis gamocxadebiT, am wesis gverdiT avlac
SeiZleba, ase vTqvaT, gamonaklisis saxiT, da arsenisa da efremis
monasterSi darCenac (iqve, 249). logikuri iqneboda, mTxrobels
am gamocxadebaze manam eambna, sanam sakuTriv grigoli amas
sakuTar argumentad gamoiyenebda, magram hagiografiul teqstSi
qarTvel berTa yoveldRiurobis ramdenime elementis Taobaze
225
es mxatvruli kanoni daculi ar aris: wminda personaJis
sityvebi ueWvelia: rasac geubnebiT, sinamdvile rom ar iyos,
maSin vai Cemdao, ixsenebs mociqulis sityvebs grigoli. uflis
nebas ki sacilod veravin gaxdis. sakiTxavi mxolod is aris,
ramdenad ganekrZalebodnen jer kidev bavSvi arseni da efremi
,,bavSvur TamaSebs?“
sabawmindisave tipikoniT, SabaTobiT aravin unda gamovides
lavridan sadReRamiso mRviZarebis gamo. mxolod misi
dasrulebis Semdeg, winamZRvris TanxmobiT, wavides Tavis
saqmeze. monasterSi ganwesebulni Tu TviTneburad stoveben
monasters, ukan aRar miiRon da sxv. (alimovi). amis gamoZaxili
unda iyos teqstis is epizodi, roca Tevdore da qristefore
grigolisaTvis uTqmelad, farulad midian monastridan, raTa
TavianTi ,,saRvTo Suri“ daicxron da Tavad aRaSenon monasteri
(qarTuli proza 1981:242). TiTqos, aq mizezs didi mniSvneloba
arc unda eniWebodes: berebma wes-gangeba daarRvies da ukiTxavad
wavidnen. aseTebs ukan aRar iRebdnen. SesaZloa, amitomac wuxs
grigoli (,,Sewuxna friad“) da oTx ZmasTan erTad amitomac
eZebs dakargul kravTa (iqve, 242-243). maTi povnisas teqsti
mxolod imas gveubneba, rogor ,,Seuvrdes cremliT“ gamoparulni
da rogor ,,aRadginna da Seitkbna siyvaruliT wmidaman grigol“.
sxvaTa Soris, aseve uflisave avtoriteti gamoiyena grigolma
qarTlis kaTolikosad arsenis damtkicebis epizodSic (iqve, 273-
279). adamianuri logikiT, am qmedebaTa gamaanalizebelma,
SesaZloa, eWvi Seitanos grigolis keTilsindisierebaSi, an
mikerZoeba daswamos mas. magram istorikoss arc erTis
saSualeba ara aqvs: ramdeni da rogori kiTxvac unda davusvaT
teqsts, igi ar gvipasuxebs. erTi ram dagvrCenia: unda vifiqroT,
rom aq qristesmieri siyvaruli, Zmebis gamoparvis mizezi
(monastris sxvaganac aSeneba) da uflis angelozis Careva anu
RvTiT inspirirebuli saqme maRla dadga kacis mier dadgenil
wes-gangebaze; amas unda davurToT sakuTriv grigolis
pativdebuloba, romelsac misadmi moSiSeba da mokrZaleba
gia joxaZe
226
ganapirobebs. marTalia, teqstSi araerTxelaa xazgasmuli, rom
berebs Soris sruli siyvaruli sufevda, romelsac SiSi unda
ganedevna (1 ioane 4, 18), magram mxolod urwmunoT ara aqvT
RvTis SiSi. morwmuneTa koloniaSi uflis moSiSeba misi
warmogzavnilisadmi moSiSebaSi gamoixateboda. teqstSi am
moSiSebas amJRavneben rogorc saeroni, ise - sasulieroni.
urCebs disciplinaruli sasjeli eliT: maT xandaxan gaaZevebdnen
kidec. magaliTad, erTi opizeli beri WabukobaSi grigols
monastridan samjer gaugdia, ,,ukeTurobisagan slvaTa CemTaisao“,
ambobs monazoni, Tumc am zogadi frazidan konkretuli
gadacdomebis dadgena SeuZlebelia (iqve, 302). faqtia, rom mas
Secodebani mounaniebia da monasterSi dabrunebula. mavanis
usjulod miCneul saqciels roca mamaTa krebuls gaacnobdnen
da braldebulad cnobdnen, sakurTxevlidan Camoiyvandnen,
samosels SemoZarcvavdnen da yovelTa erTobiT eklesiidan
gaaZevebdnen (iqve, 306).
sadac wminda mamaTa argumentebs gasavali ara aqvs, iq saswauli
CaerTvis xolme da monazvnis avtoritetis saRvTo
sanqtificirebas axdens: magaliTad, grigolis mowafis, epifanes
winamZRvrobisas, erTi mdidari kaci werta ,,monazonTaTvis
mksinvared iyo“; cameti wlis asuli hyavda, dabadebiT yru-
munji. dedamiss sizmrad epifane moevlina, romelmac uTxra,
wirvaze kaci gamogzavne, Cemi xelnabani wyali waiRos, Sens
gogonas daalevine, Tavzec wascxe da ganikurnebao. asec moxda
sami dRe-Rame Zilis Semdeg. amis Semdeg wertam Tavisi Zveli
damokidebuleba berTadmi Seinana da xanZTas didi Sesawiravi
miuZRvna (iqve, 324-325). SeiZleba vivaraudoT, rom werta
manamde monazvnebs ar swyalobda da arc maTTvis xelis gamarTva
miaCnda saamur saqmed. saswaulma ki igi moaqcia. garda amisa, aq
adamianTa yoveldRiurobis iseTi elementi, rogoric xelis
dabanaa, berTa yoveldRiurobaSi gardaisaxeba da saswaulebriv
Zalas iZens: Jamiswirvis win ganbanva ucilo rituali iyo.
sruliad araesTetikur-arahigienuri aqti, rogoric sxvisi
qarTvel berTa yoveldRiurobis ramdenime elementis Taobaze
227
xelnabani wylis dalevaa, ucxod ar mogveCveneba, Tu qristes
mier mravalTa gankurnebis xerxebs gavixsenebT: markozis
saxarebis or epizodSi laparakia iesos mier sakuTari furTxiT
yrus, enablusa da brmis gankurnebaze (markozi 7, 32-35; 8, 23).
imaves wavawydebiT ioanes saxarebaSic (ioane, 9,6). ramdeni
komentaric unda daiweros, rom Zvelad adamianis furTxs
gansakurni miznebiTac iyenebdnen, am aqtis esTetizeba, albaT,
ver moxerxdeba, magram bibliur samyaroSi esTetizebas arc
aravin iTxovs: Svelas iTxoven da rwmeniT eZlevaT. Cvens
teqstSi daculi xelnabani wylis dalevisa da amis Sedegad
gankurnebis epizodi, SesaZloa, am logikiT ganvWvritoT: epifane
wminda mRvdelmsaxuria. is sakuTari xeliT exeba RvTis sisxlsa
da xorcs. misma xelnabanma wyalma SesaZloa gankurnos yru-
munjic ki. Sinagani hidroTerapiis es xerxi, romelic uZvelesi
droidanve cnobilia, amjerad ziarebis kidev erT plastad
gvevlineba. monazonTa meroWikeobas anu ulufis Txovnas saero
pirebisadmi yovelTvis rodi mohqonda Sedegi. mTxrobels aqac
saswauli Semohyavs scenaze, romlis wyalobiTac Zunwi da xarbi
eriskacebi Wkuas swavloben (qarTuli proza 1981:282-283).
qalTan, rogorc uwmindurobis wyarosTan, urTierTobis
akrZalva yvela samonazvno koloniis markeria, da am mxriv, arc
Cveni teqstia gamonaklisi: qarTveli berebi mefeTa (da, albaT,
sxva socialur fenaTa warmomadgenlebis) midrekilebas siZvis
diacebisadmi sastikad ebrZodnen. sabawminduri tipikoni qalis
monasterSi Sesvlas krZalavda (alimovi).
Tumc, tao-klarjeTSi arsebobda sakuTriv qalTa monastrebi,
sadac mRvdels xanZTidan niSnavdnen. monazoni qalebi didi
siqveliT gamoirCeodnen da maTTan megobrobas TviT grigolic
ar Takilobda. isini aqtiurad monawileobdnen wminda mamaTa
dadgenil saqmeTa realizebaSi. magram TviT monazoni qalebic
rom ,,qalebi“ arian, sulTmobrZav berebsac ki ar aviwydebaT:
mRvdeli matoi didad mouZlurda da Tavis mixedva aRar SeeZlo.
Tumc, verc monazon dedaTa mier mis msaxurebas Seegua:
gia joxaZe
228
,,daRacaTu nebisa RmrTisani arian dani ese, xolo uweso ars
monazonisa xeliTa dedaTaiTa msaxurebai“ (qarTuli proza 1981:
270). meres dekanozs, Temestias uTqvams, ormoci wlis
dekanozobis ganmavlobaSi matois CemTvis sacecxluri xelidan
ar gamourTmeviao (iqve, 269). ase unda daecva WeSmarit bers
Tavisi ubiwoeba ,,ara xolo xorciTa oden, aramed suliTa da
sityviTa, sasmeneliTa da TvaliTa“ . magram am sakiTxebis
amgvarma pedalirebam SeiZleba gvafiqrebinos, rom ubiwoebis
problema marTlac problema iyo da bers bevri sacTurisTvis
Tavis arideba evaleboda. axerxebdnen Tu vera amas qarTveli
berebi, teqstSi araferia naTqvami.
qarTvel berebs mowafeebi hyavT, romlebic sasuliero codniT
maragdebian - gamocdili TanamoZmeni maT ,,sityvaTa sulisa
cxovrebisaTa etyodian“ (iqve, 265). teqstSi araerTi wminda mama
moixsenieba, romlebic grigolis axsna-ganmartebebs iReben da
Tavi mis Segirdebad miaCniaT (iqve, 265-266).
*
amgvarad, qarTvel berTa yoveldRiurobis im ramdenime
elementidan, romelTa mikvlevis saSualeba mogvca giorgi
merCules ,,grigol xanZTelis cxovrebam“ da romelTa analizic
dRes vitvirTeT, kidev erTxel dagvarwmuna, rom Cvens winaSe
arian adamianebi da ara - sqemebi; gvwams, rom yoveldRiurobis
miRma Cans cocxali portretebi da ara - Zeglebi; maTTan
daaxloeba, maTi Secdomebisa da sulmdablobis, maTi tkivilisa
Tu sixarulis, maTi rwmenis gacnobiereba gvafiqrebinebs, rom
maT ise unda SevxedoT, rogorc adamianebs, oRond gansxvavebuli
idealebis mqoneTa da maRiarebelT. raSi Segviwyobs aseTi
damokidebuleba xels? uwinaresad, imaSi, rom Zveli qarTuli
literatura xelmeored wavikiTxoT, axali rakursiT SevxedoT
mas, raTa imaze gagvces pasuxi, rac Tanamedrove adamians
ainteresebs. es adamiani, SesaZloa, mkvlevaric iyos, romlis
naazrevi kidev erT fers Sematebs Zveli saqarTvelos mkvidrTa
rekonstruirebul samyaros suraTs.
qarTvel berTa yoveldRiurobis ramdenime elementis Taobaze
229
literatura
Лео Мулен. Повседневная жизнь средневековых монахов Западной Европы (Х-ХV вв.), http://www.gumer.info/bogoslov_Buks/History_Church/Mulen_lifeMonah_index.php).
i. javaxiSvili, Txz. 12 tomad, t. me-2, Tbilisi
qarTuli proza, 1, Tbilisi
Наталья Пушкарева, «История повседневности» как направление исторических исследований, http://www.perspektivy.info/history/istorija_povsednevnosti_kak_napravlenije_istoricheskih_issledovanij_2010‐03‐16.htm
i. lotmani, semiosfero, moazrovne samyaroTa SigniT, Tbilisi
Алымов В. Лекции по Исторической Литургике, http://lib.eparhia‐saratov.ru/books/01a/alimov/lecture/111.html
goCa kuWuxiZe
monazonTa gza
`wmida ioane zedaznelis
cxovrebaSi~
`wmida ioane zedaznelis
cxovrebaze~ dakvirveba cxadyofs, rom X
s-ze adreul periodSi unda iyos igi
Seqmnili da rom masze uSualo
zegavlena aqvs moxdenili `wmida ninos
cxovrebas~, rac ganamtkicebs
mecnierebaSi gamoTqmul mosazrebas, rom
wmida ninosadmi miZRvnili nawarmoebi,
aseve, X s-ze gacilebiT adre unda
iyos dawerili (revaz siraZe, mariam
CxartiSvili, sxva araerTi mkvlevari,
IV sukunes miakuTvneben mas).
`cxovrebaSi~ naCvenebia is gza,
romelsac monastrebSi damkvidrebamde
gadian berebi. vfiqrobT, miniSnebebiT
naCvenebia, rom maTi mimosvla wmida
ninos saxelTan aris dakavSirebuli.
`ioane zedaznelis cxovrebis~
Tanaxmad (`b~ redaqcia, _ Zeglebi 1964),
ioane mcxeTis maxloblad
SuamdinareTidan Semovida qarTlSi,
udabnoSi daesaxla, iq mihyavdaT masTan
sneulebi gansakurneblad.
erTbaSad TiTqos ver bedavs ioane
mcxeTis siwmideebTan miaxlebas, TiTqos
monazonTa gza “wmida ioane zedaznelis cxovrebaSi”
231
verc zedazenis mTaze damkvidreba gadauwyvetia, _ RvTisgan
gamocxadebas elodeba.
Semdeg ioanesa da misi mowafeebis gza qveynis mTavari
siwmideebisaken miemarTeba: `warmoemarTnes queyaniT TÂsiT da
winamZRurebiTa sulisa wmidisaÁTa miiwivnes qalaqsa mcxeTas da
Sevides da Tayuanis-sces wmidasa suetsa mas, romeli aRhmarTa
RmerTman da ara kacman~.
pavle mociqulis am sityvebis gameorebis Semdeg (ebr. mim.
8,2) avtori wers: `rameTu RonisZiebaman xuroTaman da TÂT
mefeman simravliTa erTa uricxuTa ver SeuZles aRmarTebad sam
dRe~ (Zeglebi 1964: 199). gadmocemulia `wmida ninos
cxovrebiseuli~ istoria sveticxovelis aRmarTvis Sesaxeb,
moTxrobilia, Tu rogor ver aRmarTes xuroebma sveti, rogor
aRiwia wmida ninos locvis Semdeg sveti haerSi da `Camovida
neliad da daemtkica safuZvelsa zeda~ (Zeglebi 1964: 200)...
naTqvamia, rom `friadi eri moiqca da naTel iRes saxeliTa
mamisaÁTa da ZisaÁTa da sulisa wmidisaÁTa~ (Zeglebi 1964:
200).
Semdeg Txroba isev sveticxovelTan ioanes misvlas
ubrundeba: `amas cxovelsa suetsa winaSe miiwia wmidaÁámama~...
naTqvamia, rom ioanem `aRamaRlna ãÃelni da Tualni zecad
aRixilna, da cremlni gardamoadinna da madlobaá Sewira
RmrTisa~.
ufali uCvenebs, Tu saiT unda waremarTos ioanes Semdgomi
gza:
`xolo RmerTman uCuena mas mTaÁáerTi maxlobelad mcxeTas
da cxovelsa juarsa CrdiloÁT kerZo da auwya, raÁTa aRvides
wuersa zeda mis mTisasa~.
ioanem `wiaR vlo aragÂÂâ da aRvida Tayuanis-cemad
juarisa patiosnisa~ (iqve).
amis Semdeg ki ioanes gza zedazenis mTisken miemarTeba.
aSkaraa, rom sveticxovelis aRmarTvis istoria `wmida
ninos cxovrebis~ erT-erTi redaqciidan aris gadawerili
goCa kuWuxiZe
232
(sayuradReboa, rom avtors `wmida ninos cxovrebis~ iseTi
redaqciiT usargeblia, romelSic wmida svetis sami dRis
ganmavlobaSi veraRmarTvis Sesaxeb yofila saubari).
Tu Cven `ioane zedaznelis cxovrebis~ adreuli saxis
aRdgenaze vimsjelebT, unda iTqvas, rom sveticxovelisa da
jvari patiosanis Tayvaniscemis epizodebi sakvanZo momentebia da
safiqrebelia, rom isini wmida ioane zedaznelisadmi miZRvnil
da Cvenamde vermoRweul nawarmoebSi aucileblad iqneboda. Cvens
xelT arsebul `cxovrebaSic~ warmoCenilia da winare teqstSic,
rogorc Cans, naCvenebi iyo, Tu rogor miemarTeboda wmida
ioanes gza, sanam zedazenis mTaze daeyudeboda.
iqmneba SesaZlebloba, warmovidginoT, daaxloebiT rogori
unda yofiliyo winare nawarmoebis siuJeti, romelic `wmida
ioane zedaznelis cxovrebis~ CvenTvis cnobili redaqciis
Seqmnamde (X s) gacilebiT adre Cans dawerili (am sakiTxebze
vrclad vmsjelobT calke werilSi, _ kuWuxiZe 2005).
sanam zedazenis mTaze avidoda da iq damkvidrdeboda, ioane,
cxadia, jer mcxeTaSi Sevidoda da wmida svetsa da jvari
patiosans scemda Tayvans, amis Sesaxeb mis adreul `cxovrebaSi~
aucileblad iqneboda saubari. SeuZlebelic ki aris imis
warmodgena, ioanes mier zedazenis mTaze damkvidrebaze
moeTxroT da mcxeTa da misi mTavari siwmideebi ar exsenebinaT.
aqedan gamomdinare miviCnevT, rom winare teqstSi, aseve,
mcxeTasTan, _ wmida ninos mier daarsebul siwmideebTan
dakavSirebulad iqneboda wmida ioanes gza warmodgenili...
vfiqrobT, adreul teqstSi naCvenebi iyo, rom ioane antioqiidan
Semovida qarTlSi da jer mcxeTis maxloblad dasaxlda, Semdeg
ki mowafeebTan erTad udabnoSi daeyuda, sadac mraval saswauls
axdenda... mas Semdeg, rac RmerTma uCvena, rom mcxeTis jvari
patiosanis `CrdiloÁT kerZo~ unda dasaxlebuliyo, ioane jer
mcxeTis jvari patiosanze avida, Tayvani sca mas da mxolod amis
Semdeg damkvidrda zedazenze.
aseTia misi gza, romelzedac RmerTma waiyvana da romelic
adreul redaqciaSi, vfiqrobT, amgvari saxiTve iqneboda
warmodgenili.
monazonTa gza “wmida ioane zedaznelis cxovrebaSi”
233
yuradRebas iqcevs is faqti, rom Sio mRvimelis erT-erTi
metafrasuli `cxovrebis~ Tanaxmad, ioane zedaznelma mowafeebi
sxvadasxva mxareSi wmida ninos brZanebiT daagzavna (qrestomaTia
1946: 115; kekeliZe 1980: 537).
cxadia, igulisxmeba, rom ioane bers gamocxadeba hqonia.
safiqrebelia, rom metafrasul `cxovrebaSi~ Zveli werilobiTi
tradiciis kvalia SemorCenili.
yuradRebas Semdegi garemoebac iqcevs: `ioane zedaznelis
cxovrebidan~ vxedavT, rom mcxeTis siwmideebisadmi Tayvaniscemis
Semdeg ioane zedazenze rCeba, mowafeebi ki sxvadasxva mxareSi
miemarTebian:
`waravlinna [...] romelnime kaxeTiT da romelnime kuxeTiT
da sxuani zena sofliT, xolo netari daviT garejisa udabnosa,
da sxuani garemo qalaqsa Cuensa~ (Zeglebi 1964: 207).
`wmida ninos cxovrebis~ Tanaxmad, jvari patiosanis
aRsamarTavad mokveTil da eklesiis samxreTis karTan
dasvenebul jvrebs RamiT varskvlaviT dagvirgvinebuli jvari
daadga Tavs, `ganTiad riJu-raJus oden~ misgan gamodis
varskvlavebi, romelTagan erTi dasavleTiT, _ TxoTis mTisken
midis da mis zemoT Cerdeba, meore daba bods daadgeba Tavze,
varskvlaviT dagvirginebuli jvari ki `neliad-neliad gandgis
mier kerZo aragusa~ da `daadgris borcusa zeda kldisasa, zemo
kerZo, axlos wyarosa mas, romeli-igi aRmoadines cremlTa
wmidisa ninoÁsTa, da muniT aRmaRldis zecad~ (Zeglebi 1964:
148-149).
am miniSnebebis safuZvelze, wmida ninos brZanebiT, erT
eklesias TxoTis mTaze aaSeneben, meores ujarmaSi, _ imitom,
rom bodi mirian mefes winaaRmdegobas ar gauwevs gaqristianebis
gzaze.
teqstze dakvirveba cxadyofs, rom zedazenis mTaze ioanes
misvla da, aseve, Semdgomi moRvaweoba wmida ninos cxovrebaSi
aRweril movlenebTan aris dakavSirebuli. wmida ioane
zedaznelisadmi miRvnil nawarmoebSi `wmida ninos cxovrebaze~
goCa kuWuxiZe
234
aris miniSneba, qarTvelTa ganmanaTleblis cxovrebis momTxrobi
wigni zegavlenas axdens `wmida ioane zedaznelis cxovrebaze.~
`wmida ninos cxovrebis~ epizodi, romlis Tanaxmad, wmida
svetTan damdgari da Semdeg mcxeTis mTaze gaCerebuli naTlis
jvridan dasavleTisa da aRmosavleTisaken varskvlavebi gamodis,
`ioane zedaznelis cxovrebis~ zemoT warmodgenil epizodSi
gvaxsenebs Tavs.
zedazenis mTa jvari patiosanTan uSualod aris
dakavSirebuli, igi faqtiurad jvari patiosanis sauflo
adgilia. es aris jvari patiosanis `CrdiloÁT kerZo~ mdebare
mTa, romelic samonastro cxovrebiT gabrwyinebas saWiroebs
(sityva `CrdiloeTi~ mxolod geografiuli termini ar aris, _
igi imaze mianiSnebs, rom mxares gabrwyineba sWirdeba.
`CrdiloeTis~ simbolikasTan dakavSirebiT ix. _ alibegaSvili
1994: 44; 5).
zedazenis mTidan ioane zedazneli, romelic wodebulia
rogorc `varskulavi ganTiadisaÁ~, `garemo qalaqsa Cuensa~
mowafeebs agzavnis. iovanes mier samonastro cxovrebis
dasawyisis aRwera, mowafeTa wargzavnis epizodi, mcxeTidan
irgvliv varskvlavTa ganfenis epizods gvagonebs, SeiZleba
iTqvas, _ wmida ninos dros gamoCenili varskvlavebi zecaze
naTel gzebad gadaiSalnen da Semdeg am naTel gzebze
miemarTebian wmida berebi...
vfiqrobT, ioane zedaznelisa da mis mowafeTa mier
samonastro moRvaweobis dasawyisis aRwera wmida ninos dros
mcxeTidan irgvliv varskvlavTa ganfenis epizods ukavSirdeba da
konteqsti imaze mianiSnebs, rom berebis gza wmida ninos
cxovrebasTan aris dakavSirebuli.
wmida ninos dros gamoCenilma varskvlavebma zecaze is
gzebi gadafines, romelzec wmida ninosa da mefe mirians
samoRvaweo asparezic daisaxa da `wmida ioane zedaznelis
cxovreba~ ki ise daiwera, rom es naTeli gzebi berTa samomavlo
moRvaweobis ragvarobaze mimaniSnebel saSualebadac
warmomoCeniliyo. `ioane zeadaznelis cxovrebis~ avtori `ninos
cxovrebaSi~ aRwerili istoriis erTgvari `gamgrZelebelia~,
monazonTa gza “wmida ioane zedaznelis cxovrebaSi”
235
Txroba isea agebuli, rom warmoCndes, _ asurel mamaTa
SemosvliT wmida ninos dros dawyebuli saqme grZeldeba,
vxedavT, rom qarTvelTa ganmanaTleblis dros dasaxul gzebze
Seudgnen wmida berebi svlas. avtorma es ori nawarmoebi
organulad daakavSira erTmaneTTan.
vfiqrobT, `wmida ioane zedaznelis cxovreba~ `wmida
ninos cxovrebaze~ miniSnebiT aris dawerili, naCvenebia, rom
ioanem ninos dawyebuli saqme ganagrZo da misi moRvaweoba wmida
ninos dros momxdar movlenebSi ukve iyo nawinaswarmetyvelebi
(saerTod, asureli mamebi rom wmida ninos saqmis
gamgrZeleblebi iyvnen, es revaz siraZes aqvs aRniSnuli, _
siraZe 1992: 44), ioane zedazneli axal simaRleTaken
waremarTa, _ ukve samonastro cxovrebis doneze ganagrZo
qarTlSi qristianuli moRvaweoba. wmida ninom Tu mTis ZirSi
locviT aRmoacena wyali, ioane zedaznelma sxva simaRleebisken
gadaiyvana procesebi, _ xalxs `mTasa mas zeda aRmoucena wyali
tkbili.~
migvaCnia, rom wmida berebis samoRvaweo gzis aRwera
`wmida ninos cxovrebiT~ mravalwilad aris ganpirobebuli, _
wmida ioane zedaznelisa da sxva berTa cxovreba ise Cans
gadmocemuli, rom `wmida ninos cxovrebas~ organulad
ukavSirdebodes.
`wmida ioane zedaznelis cxovrebis~ Cvenamde moRweul
redaqcias sxva Zegli rom marTlac uZRoda win, am mosazrebas
sxvadasxva Taobis araerTi mecnieri iziarebs... korneli kekeliZe
werda: `warmoudgenelicaa, rom oTxi saukunis ganmavlobaSi
raime ar Caweriliyo am mamaTa Sesaxeb~ (kekeliZe 1980: 162). mas
ioane zedaznelis, Sio mRvimelisa da evagresadmi miZRvnili
`cxovrebebi~ (xelnaw. F‐199) arsen PII-is (X s) mier
SeqmnilPerT mTlianad nawarmoebad miaCnda (kekeliZe 1980: 532-
537). es azri gaiziarebes ilia abulaZem, enriko gabiZaSvilma...
xsenebul sakiTxTan dakavSirebiT, aseve, yuradRebas iqcevs
`ioane zedaznelis cxovrebis~ Semdegi sityvebi: `xolo mraval
arian saswaulni, romelni mun aRweril arian~ (F‐199 _ Zeglebi
1964: 198, _ e. w. `b~ redaqcia). cxadia, ZeglSi, rac ilia
abulaZis gamocemaSi warmodgenilia rogorc `b~ redaqcia
goCa kuWuxiZe
236
(Zeglebi 1964), miniSnebulia `wmida ioane zedaznelis
cxovrebis~ Cvenamde mouRwevel im adreul teqstze, romelSic
ioane zedaznelis mier moxdenil saswaulebze yofila
moTxrobili.
rogorc Cans, arsen II iseTi nawarmoebiT sargeblobda,
romelSic wmida Siosa da evagres, sxva mowafeTa Sesaxeb wmida
ioane zedaznelisadmi miZRvnil nawarmoebSi iyo moTxrobili da
im Zeglze dayrdnobiT Tavisi nawarmoebis Seqmnisas arsenma
calke gamoyo Siosa da evagresadmi, ise wilknelisadmi
miRvnili Tavi. es Cans iqidan, rom am Tavis bolos ioanes
Sesaxeb Txroba isev grZeldeba da swored masSia moTxrobili
ioanes aRsasrulis Sesaxeb (am sakiTxze yuradReba
gamaxvilebuli aqvs enriko gabiZaSvils, _ gabiZaSvili 1982),
naTqvamia, rom ioane `daberda quabsa mas Sina~ (Zeglebi 1964:
227) da `mouwoda mowafeTa romelTame da TaTas, romeli
iyofeboda queSe mTasa mas, da elia diakons~ (Zeglebi 1964:
227).
ioanem damoZRvra mowafeebi, `miapyrna Tualni viTar
megobarTa~ da ganuteva suli da Sehvedra ufalsa~ (Zeglebi
1964: 227).
Semdeg moTxrobilia, rom mowafeebma ioane im adgilas
dakrZales, sadac wmida mamas ar ewada (sxvaTaSoris, amgvarad
moqcevas apirebdnen wmida ninos SemTxvevaSic).
amis gamo iyo `Zvrani~ da mowafeebma ioane Tavis SerCeul
adgilas gadaasvenes.
SeiZleba iTqvas, _ wmida ioane zedaznelis gza am qveynidan
misi aRsrulebis Semdegac grZeldeba.
Semdeg naCvenebia, Tu rogor iRvwodnen ioanes mowafeebi
samonastro aRmSeneblobisaTvis...
amrigad, vfiqrobT, gasaziarebelia Sexeduleba, rom winare
redaqciebSi ioane zedaznelze mis mowafeebTan erTad iqneboda
moTxrobili, Semdeg ki, Cans, mis aRsasrulze iyo naTqvami;
gasaziarebelia Sexeduleba, rom ioane zedaznelisadmi miZRvnili
nawarmoebi da `Siosa da evagres cxovreba~ erTi nawarmoebis
monazonTa gza “wmida ioane zedaznelis cxovrebaSi”
237
Semadgeneli nawilebia (kekeliZe 1982: 159; gabiZaSvili 1982: 61-
67...), erTi nawarmoebis Semadgenel nawilebad aRiqmeba isini
dRes da, aseve igrZnoba, rom ioane zedaznelisa da mis mowafeTa
Sesaxeb adreul periodSic erTi mTliani nawarmoebi arsebula
da arsen kaTolikosma am nawarmoebSi Semdeg gamohyo calke Tavi
Siosa da evagres, ise wilknelis Sesaxeb. mariam CxartiSvilis
aRniSvniT, `ioane zedaznelis cxovrebis~ teqstebis `arqetipi,
savaraudoa, rom iovanes Sesaxebac Seicavda cnobebs
warmodgenilT wm. Siosa da evagres `cxovrebis~ saxiT~
(CxartiSvili 1997: 22).
`Siosa da evagres cxovrebaSi~ antimazdeanuri polemikis
kvali igrZnoba. Sio mRvimeli cecxls imorCilebs: `daiyara
nebsa zeda TÂssa~ cecxli... `xolo sakumeveli igi aRemarTa
viTarca sueti da merme dadrka dasavaliT kerZo qedsa mis da
Cadga adgilsa erTsa, viTarca sueti ãÃÃevsa mas Sina~ (Zeglebi
1964: 220). Sio mRvimelze naTqvamia, rom igi `cecxlsa
daimorCilebs~, rom `icis cecxlmanca ridobaá RmrTis
mcnobelTaÁ~ (Zeglebi 1964: 161). safiqrebelia, rom aq
aRwerili cecxlis sveti sveticxovelis agebis simbolikasTan
aris dakavSirebuli (am da `ioane zedaznelis cxovrebis~
saxismetyvelebis Sesaxeb ix. siraZe 1992: 32-60; 109-135;
metreveli 2005), oRond, cxadia, adamianis mier cecxlis
damorCilebaze saubrisas nawarmoebSi antimazdeanuri polemika,
aseve, aSkarad SeiniSneba (am sakiTxis Sesaxeb ix. kuWuxiZe 2004:
96-99); antimazdeanuri nawarmoebia `abibos nekreselis wameba~.
antimazdeanuri polemika `Siosa da evagres cxovrebaSi~
cxadad ukve veRar aris SesamCnevi, imis warmoCenas, rom aq
mazdeanobis winaaRmdeg mimarTuli teqstia, specialuri
dakvirveba sWirdeba. es ki imas gvafiqrebinebs, rom adreul
teqstSi polemika ufro gamokveTilad iqneboda naCvenebi, _
iseve, rogorc es `abibos nekreselis wamebaSia~ (qarTlSi
asurel mamaTa Camosvlis erT-erTi mTavari mizezTagani,
SesaZloa mazdeanobisagan dasacavad qarTvelTa ganmtkicebac
iyo).
ramdenadac `Siosa da evagres cxovrebaSi~ antimazdeanuri
polemikis Sesaxeb calke werili gvaqvs miZRvnili, amjerad
sityvas aRar gavagrZelebT, mxolod erTs davZenT:
goCa kuWuxiZe
238
antimazdeanuri polemikis gamarTva X s-Si araviTar saWiroebas
ar warmoadgenda, amitom safiqrebelia, rom Tavdapirveli
varianti `wmida ioane zedaznelis cxovrebisa~, romelSic,
rogorc Cans, Siosa da evagres, aseve, _ ise wilknelis
cxovrebac iyo moTxrobili, swored mazdeanobis aRzevebis
periodSi unda iyos Seqmnili. mazdeanobis mZlavrobis periodSi
aRmocenebuli unda iyos sami nawarmoebi: `cxovreba ioane
zedaznelisa da misTa mowafeTa~, `cxovreba da wameba abibos
nekreselisa~, `cxovreba daviT garejelisa~... es unda iyos sami
Tavdapirveli nawarmoebi, romelTaganac Semdeg sxva mowafeTa
`cxovrebanic~ gamoiyo da axali teqstebi Seiqmna...
rogorc sakiTxis kvleva gvafiqrebinebs, ioane zedaznelisa
da misi mowafeebis sakiTxavi mazdeanobis periodSi unda iyos
Seqmnili da misi erT-erTi ZiriTadi paradigma ki `wmida ninos
cxovrebaa~, wmida asureli mamebi wmida ninos gzis
gamgrZeleblebad arian warmosaxulni.
es faqti kidev erTi mimaniSnebelia qarTvelTa
ganmanaTlebelze Seqmnili nawarmoebis siZvelisa.
literatura
abulaZe 1955: ilia abulaZe, asurel moRvaweTa cxovrebis
wignTa Zveli redaqciebi, Tb., 1955.
alibegaSvili 1994: giorgi alibegaSvili, `wminda ninos
cxovrebis~ ramdenime paradigmuli modeli, _ konf. qristianuli
civilizacia da saqarTvelo, arq. kvlevis centri (moxsenebaTa
Sinaarsebi), Tb., 1994.
gabiZaSvili 1982:Genriko gabiZaSvili, asureli moRvaweebis
`cxovrebaTa~ e. w. arqetipebis urTierTmimarTebisaTvis, _ macne,
enisa da literaturis seria, # 4, 1982.
monazonTa gza “wmida ioane zedaznelis cxovrebaSi”
239
kekeliZe 1956: korneli kekeliZe, etiudebi, I, Tb., 1956.
kekeliZe 1980: k. kekeliZe, Zveli qarTuli literaturis
istoria, I, Tb., 1980.
kuWuxiZe 2004: goCa kuWuxiZe, antimazdeanuri polemikis kvali
`Siosa da evagres cxovrebaSi~, _ J. `kriteriumi~, #10, 2004.
kuWuxiZe 2005: g. kuWuxiZe, `wmida ioane zedaznelis cxovrebis~
uZvelesi saxis aRdgenisaTvis, `literaturuli Ziebani~, XXVI,
Tb., 2005.
metreveli 2005: saba metreveli, `wmida ioane zedaznelis
cxovrebis~ saxismetyveleba, literaturuli Ziebani, XXVI, Tb.,
2005.
siraZe 1992: revaz siraZe, qristianuli kultura da qarTuli
mwerloba, I, Tb., 1992
qrestomaTia 1946: Zveli qarTuli literaturis qrestomaTia, I,
solomon yubaneiSvilis gamoc., Tb., 1946.
CxartiSvili 1997: mariam CxartiSvili, qarTuli hagiografiis
wyaroTmcodneobiTi analizi (IV-VII ss. istoriis amsaxveli
Zeglebi) (sadoqtoro disertaciis avtoreferati), Tb., 1997.
Zeglebi 1964: Zveli qarTuli agiografiuli literaturis
Zeglebi, I, Tb., 1964.
Zeglebi 1971: Zveli qarTuli agiografiuli literaturis
Zeglebi, III, Tb., 1971.
maka vasaZe
robert sturuas “saTeatro
enis” zogierTi
maxasiaTeblis Sesaxeb
lingvosemiotikis ganviTarebasTan erTad
saxelovnebo mecnierebaSi prioritetuli
gaxda `xelovnebis enis~ kvleva.
postmodernizmis epoqaSi xelovnebis
enas Seiswavlian, rogorc avtorsa da
mkiTxvels, mayurebels, msmenels Soris
saerTo enis gamonaxvis saSualebas.
xelovnebis Tanamedrove mkvlevrebi,
imaze dayrdnobiT, rom yovelnairi
sistema, romelic or an ufro met
adamians Soris komunikaciis saSualebaa,
SeiZleba gansazRvruli iyos, rogorc
ena, amtkiceben, rom xelovnebis
sxvadasxva dargs Tavisi gansakuTrebuli
ena aqvs. vinaidan xelovneba Seicavs
komunikacias, mas aucileblad aqvs am
komunikaciis gansaxorcieleblad
organizebuli sistema, anu ena. aqedan
gamomdinare, SesaZlebelia saubari
musikis, ferweris, Teatris, zogadad,
xelovnebis enis Sesaxeb.
Tanamedrove semiotikaSi yuradReba
gadatanili iqna verbaluri niSnebidan
araverbalur niSnebze. amis Sedegad
mecnierebi yvelafers moiazreben
rogorc teqsts, diskurss, xolo mTeli
kacobriobis kulturas _ rogorc jams
robert sturuas “saTeatro enis” zogierTi maxasiaTeblis Sesaxeb
241
teqstebisa, rogorc interteqsts, romelic SeiZleba wakiTxuli
iqnas gramatikis Sesabamisi wesebis mixedviT. xelovnebis
Tanamedrove mkvlevrebi amtkiceben, rom xelovneba erTgvari
(meoradi) enaa, xolo xelovnebis nimuSi _ am enaze Seqmnili
teqsti. semiotika enas ganixilavs, rogorc niSanTa sistemas,
komunikaciis saSualebas. avtori, Semoqmedi mis mier Seqmnili
enobrivi sistemiT gadascems informacias mkiTxvels, mayurebels,
msmenels da a. S. swored am enis meSveobiT myardeba kontaqti
informaciis gadamcemsa da mimRebs Soris. Teatris semiotika
mniSvnelovani da dRemde jer isev naklebad Seswavlili nawilia
am rTuli problemisa.
Teatri ansambluri xelovnebaa. TeatrSi _ grimiTa da mimikiT
dawyebuli da darbazSi mayureblis qcevis normebiT
damTavrebuli, Teatraluri salarodan _ ritualizebul
`Teatralur atmosferomde~ _ yvelaferi semiotikaa. saTeatro
ena, upirveles yovlisa, aris Teatraloba, romelic warmoadgens
nakrebs sxvadasxva niSnebisa, kodebisa _ msaxiobTa TamaSi
(sxeulis plastika, xmis JReradoba, sivrceSi moZraoba da a. S.),
dekoraciebi, Suqi, musika (melodia, tonaloba, ritmi), dumili,
siCume, pauza, metaforebi, simboloebi da a. S. yvelaferi es
qmnis saTeatro enas.
Teatralobis ori koncefcia: pirveli, mayurebelma unda
daiviwyos, rom igi TeatrSia da meore, mayurebeli yovelTvis
unda grZnobdes, rom igi TeatrSia, es aris ama Tu im saTeatro
moRvawis subieqturi midgoma, magram swored igi asaxavs
Semoqmedis saTeatro enas.
robert sturuas saTeatro enis ZiriTadi maxasiaTeblebia:
montaJis principi, simboluroba da metaforuloba,
`dekanonizeba~, `ormagi kodirebis~ principi, ironia, Janrebis
aRreva _ stiluri sinkretizmi, karnavaluroba, imanenturoba,
Teatraloba, ,,muSaoba publikaze”, auditoriis aucilebeli
gaTvaliswineba. es niSnebi, sxvasTan erTad, axasiaTebs
postmodernizms. am mimdinareobam didi roli iTamaSa reJisoris
saTeatro enis formirebis procesSi.
ras niSnavs `teqsti~ speqtaklSi? speqtaklis erTiani teqsti
igeba, sul cota, sami subieqtisagan: piesis sityvieri
maka vasaZe
242
teqstidan, romelsac qmnian msaxiobebi da reJisori, musikalur-
mxatvruli gaformebidan da ganaTebidan. robert sturua,
upirvelesad, muSaobs teqstze da qmnis teqstis garkveul
kompilacias. arsebuli teqstidan is qmnis Tavis teqsts.
magaliTisaTvis SeiZleba gavixsenoT: `yvaryvare~ (p. kakabaZis
`yvaryvare TuTaberis~ mixedviT) da u. Seqspiris `riCard III~.
`yvaryvareSi~ robert sturua qarTuli klasikuri nawarmoebebis
axal montaJs gvTavazobs. teqsti zogan Camatebulia, Setanilia
polikarpe kakabaZis sxva piesebidan amonakrebi citatebi, sadac
yvaryvares variaciuli saxeebia mocemuli (`kaxaberis xmali~,
`cxovrebis jara~). darRveulia moqmedebis Tanmimdevroba. ufro
metic, reJisorma Caamata scena bertold brextis piesidan
A`arturo uis kariera.~ amiT reJisorma zogadi tipaJis
konkretuli magaliTi aCvena.
`riCard III~-Si reJisori ar mimarTavs sxva piesebidan scenebis
gadmotanas, magram aqac vamCnevT teqstualur cvlilebebs,
gadaadgilebebs, Camatebebsa da kupiurebs. tragediis
sturuaseuli rekonstruqciiT speqtaklSi zogierTi personaJi
saerTod gaqra, gaCndnen axali gmirebi, teqsti Seamokles.
specialurad am dadgmisTvis zurab kiknaZem Seasrula axali
prozauliATargmani, romelSic, nawilobriv, Sevida ivane
maCablis Targmani, Caemata axali teqstebi, Seqspiris tragediis
xuTi moqmedeba sam aqtamde daiyvanes. rigi scenebi, romlebic
SeqspirTan Tanmimdevrulad aris mocemuli, speqtaklSi
gaerTianda polifoniur plastebad, amiT naTlad gamoikveTa
movlenebis is urTierTSemakavSirebeli xazi, romelic sxva
SemTxvevaSi mayureblisaTvis SeiZleba amoucnobi gamxdariyo.
magaliTisaTvis gavixsenoT heistingzTan riCardis gamefebaze
dasaTanxmeblad migzavnili Suakacebis epizodi, romelic
gaerTianebulia riCardisa da misi amalis molaparakebis
scenasTan. riCardi TiTqos eswreba heistingzTan Suakacebis
dialogs, afasebs mas da iRebs garkveul gadawyvetilebebs.
mesame moqmedebaSi robert sturuas Semohyavda jambazi, romelic
scenaze mimdinare moqmedebas ironiul, gamosaaSkaravebel
komentarebs ukeTebda. reJisorma mas mayureblis `gaucxoebis~
funqcia daakisra. jambazi mayurebels ironiulad esaubreboda
tragediis bunebis Sesaxeb. dascinoda scenaze moqmed
robert sturuas “saTeatro enis” zogierTi maxasiaTeblis Sesaxeb
243
personaJebs. yvelafer amas ki akeTebda imisTvis, raTa
mayurebels SesZleboda gaeanalizebina scenaze momxdari ambis
saSineli uazroba da Seegno, rom ZalauflebisaTvis, sakuTari
gandidebisaTvis brZola klavs adamianSi yovelgvar adamianurs,
aqcevs mas sisxlismsmel, ideafiqseTi Sepyrobil meqanizmad.
zogjer, robert sturua ar dgams piesiT gansazRvrul yvela
suraTs, moqmedebas. gavixsenoT, Tundac, bolo wlebSi dadgmuli
samuel beketis `godos molodini~, maqs friSis 2009_2010
wlis rusTavelis Teatris sezonis premiera `bidermani da
cecxlis wamkidebelni~. dramaturgiis sferoSi amgvari CareviT
ar icvleba nawarmoebis dedaazri, piriqiT, kidev ufro mwvavdeba
igi. aseT xerxs, piesis an nawarmoebis teqstis montaJs CvenTan
jer kidev marjaniSvili iyenebda, dRes ki reJisorTa
umravlesoba mimarTavs CvenTanac da ucxoeTSic. garda imisa, rom
teqsts amontaJeben, erT Temaze Seqmnili sxvadasxva avtoris
teqstis kompilacias qmnian, cvlian moqmedebis
adgilmdebareobasac. magaliTad SemiZlia dagisaxeloT maia
kleCevskas `fedra~, eimuntas nekroSiusis `otelo~, `fausti~,
`hamleti~; oskaras korSunovasis `romeo da julieta~,
`hamleti~, jorjo streleris 1947 wels dadgmuli `arlekini,
ori batonis msaxuri~ (aq piesis saTaurSi vxedavT cvlilebas, k.
goldonis piesis saTauria `ori batonis msaxuri~) da a.S. es
procesi Zalian mniSvnelovania, vinaidan saTeatro nawarmoebi,
speqtakli aris cocxali, droSi arsebuli fenomeni, romelsac
aqvs dasawyisi da dasasruli. kinoSi procesi erTxel
fiqsirdeba. TeatrSi ar xdeba procesis am saxiT dafiqsireba.
miuxedavad amisa, am cocxal organizmSi montaJis xelovneba
SeaqvT.
saTeatro enis erT-erTi safuZvelia scenis mxatvruli sivrce,
romelic ZiriTadad or nawilad iyofa: scena da mayurebelTa
darbazi. arsebobs dadgmebi, sadac sivrce sam nawilad iyofa:
scena, scena-scenaze da mayurebelTa darbazi, rodesac
speqtaklSi TamaSdeba `Teatri-TeatrSi~. gansakuTrebul
mniSvnelobas iZens scenaze dekoracia da rekviziti. TeatrSi
sagani, rekviziti simbolos an metaforis rolis matarebelia.
robert sturuas `mefe lirSi~ scenuri sivrce gamoirCeoda
niSnobrivi gajerebulobiT _ yvelaferi, rac scenazea, iRebs
maka vasaZe
244
tendencias, ganimsWvalos damatebiTi mniSvnelobebiT. dekoracia
(mxatvari m. SveliZe) scenaze mayurebelTa darbazis anarekli
gaxldaT. warmodgenili iyo scenis ukana `gaSiSvlebuli~
kedeli, scenas rkalad ekra loJebi da iarusebi (mayurebelTa
darbazis imitacia), `gaSiSvlebuli~ iyo scenis ganaTebac,
sofitebi, proJeqtorebi... scenis centrSi samefo taxti _
saxrCobela idga, romlis Tavze maimuni wamoskupebuliyo.
qandaraze ki adamianis fituli SemoesvaT, krebiTi saxe _
mudmivad Tvalyuris madevnebeli scenaze mimdinare movlenebisa,
`cxovrebis Teatris~ moTvalTvale, usityvo mowme im TamaSisa,
romelic lirsa da mis STamomavlebs gaumarTavT. swored mis
indiferentizmSi moiazreboda samyaros tragikuli aRsasruli.
scenis siRrmeSi `samSeneblo nagavi~ mimoefantaT. iqve dagebuli
iyo viwro liandagi, zed Semdgari vagonetiT. mTeli dekoracia
TeatrSi Teatrs imitirebda: `Teatri cxovrebaa~, `cxovreba ki
_ Teatri.~
robert sturuas saTeatro enis kidev erTi damaxasiaTebeli
Tvisebaa kostiumebis ekleqtizmi. Seqspiris dadgmebSi
istoriuli kostiumebis gverdiT Tanamedroved Cacmul
personaJebs vxedavT. sityva `istoriulic~ erTob pirobiTia.
amiT reJisori kidev erTxel usvams xazs, rom Seqspiris gmirebi
mudam Tanamedroveni, mudam `cocxlebi~ arian. maTi problemebi
warsuls ar ekuTvnis. isini cocxloben adamianis fsiqikaSi da
qcevaSi. swored amitomac arian ase axloblebi yvela droisa Tu
erovnebis mayureblisaTvis. ufro metic, kostiumebs reJisori
dramaturgiul datvirTvasac ki aniWebs. magaliTad, `mefe
lirSi~ yvela personaJis Cacmuloba, garda kordeliasi, TviT
mefe lirisac ki, erTnairi da usaxuri iyo. yvelas uxeSi
jvalosagan Sekerili nacrisferi, grZeli anafora ecva. mxolod
kordelias Cacmuloba gamoiyofoda siWreliT da feradovnebiT.
reJisorma kostiumiTac gausva xazi im faqts, rom erTaderTi
adamiani, romelic liris despotizms ewinaaRmdegeba, aris misi
nabolara, sayvareli qaliSvili kordelia. misi Cacmuloba
eqstravagantuli da mayureblisTvis TvalSi sacemi iyo. liris
mier Zalauflebis daTmobis Semdgom ki yvela personaJis
Cacmuloba icvleba. liris garemocva TiTqos sulmouTmenlad
eloda mis mier gadadgmul nabijs Zalauflebis daTmobisaken.
isini momentalurad icvlidnen ier-saxes. maTTvis es erTi
robert sturuas “saTeatro enis” zogierTi maxasiaTeblis Sesaxeb
245
nabiji sakmarisi aRmoCnda imisaTvis, rom Tavisuflad
amoesunTqaT. isini didxans inaxavdnen sakuTar TavSi Zlier
vnebebs. lirma ki maT misca saSualeba am vnebebis
gamoTavisuflebisa.
robert sturuas saTeatro enisTvis damaxasiaTebelia droTa
aRreva, mis speqtaklebSi dro ar aris gansazRvruli. robert
sturua gvixatavs samyaros, sadac realurobasa da pirobiTobas
Soris arsebuli zRvari waSlilia. es paraleluri Sreebia,
romlebic erTmaneTSi gadaxlarTula. erTi mdgomareobidan, erTi
ganzomilebidan meoreSi gadasvla SeumCnevlad, minimaluri
Strixebis gamoyenebiT xdeba.
gansakuTrebuli adgili TeatrSi _ ansamblur xelovnebaSi _
musikas ukavia. musika, iseve, rogorc piesa, sareJisoro
eqsplikacia, dekoraciebi, mizanscenebi xels unda uwyobdes
speqtaklis sicxades, logikurobas, simarTles. robert sturuas
saTeatro enisaTvis damaxasiaTebelia, musikas mianiWos iseTive
funqcia, rogorsac aniWebs sametyvelo enasa Tu sxeulis,
plastikis enas. speqtaklebSi igi iyenebs ramdenime musikalur
Temas, TiToeul maTgans Tavisi dramaturgiuli da emociuri
funqcia akisria. scenaze situaciis an gmiris ganwyobis
Sesabamisad icvleba Temebi. robert sturuas yvela speqtaklsa
da maT Soris `riCard III~-Sic didi mniSvneloba eniWeba musikas.
umetes SemTxvevaSi, igi sazRvravs speqtaklis plastikur
gadawyvetas. amis Sesaxeb robert sturua erT-erT interviuSi
ambobs: `piradad me arasdros vdgam speqtaklebs musikis gareSe
_ CemTvis igi Zalian mniSvnelovani, SeiZleba ganmsazRvreli
komponentia, maSinac ki, rodesac igi ar JRers speqtaklSi~
(Зейфас 1981:92). `riCard III~-s dadgmis procesSi robert
sturua iyenebda aRmosavlur, iaponur musikas. Semdgom es musika
speqtaklidan amoiRes, magram darCa misi gavlena, rac
speqtaklis plastikur gadawyvetaSi Canda. `riCard III~-Si
reJisorma da kompozitorma stilurad Zalze gansxvavebuli
musikaluri nawyvetebi Seitanes. speqtaklSi JRerda reg-taimi,
Cernis etiudi, baxi, specialurad am speqtaklisaTvis dawerili
g. yanCelis musika da yvelaferi es, isev da isev, speqtaklSi
dasmuli problemebis globalur, msoflio masStabebSi
gaazrebis mimniSnebeli iyo. robert sturuas saTeatro enisaTvis
maka vasaZe
246
damaxasiaTebelia sxvadasxva detalis aqcentireba. misi ulevi
fantazia swored detalebSi vlindeba. magaliTad, hamletisa da
ofelias Sexvedris epizodSi, sxvasTan erTad, musikasac didi
datvirTva eniWeba. am scenis musikaluri foni erTob sevdiani
da amave dros, romantikuli JReradobisaa, romelic Tavisi
ritmuli struqturiT Txrobis efeqts qmnis. verbalur
dialogs Tan axlavs musikaluri Txroba.
robert sturuas Teatris msaxiobebi, SeiZleba iTqvas,
universalurebi arian. maT TamaSs ver mivakuTvnebT romelime
erT Teatralur stils. es gansakuTrebiT speqtaklis mTavari
gmirebis Semsrulebel msaxiobebs exeba. Cven ver vityviT, rom
ramaz CxikvaZis liri _ gancdis, gardasaxvis, warmosaxvis,
warmodgenis, fsiqologiuri wvdomis da a.S. TamaSis stilia.
igive SeiZleba iTqvas robert sturuas da zaza papuaSvilis
hamletis Sesaxeb, igi ar aris tradiciuli `keTilSobili
ufliswuli~, hamleti ufro qmediTia da mTeli misi
`filosofiac~ mis konkretul qmedebebSia. es ar aris
ganswavluli, keTilSobili, msoflio sevdiT Sepyrobili
axalgazrda kaci, romelic filosofiur monologebs
warmoTqvams. igi xan jambazia, ironiiTa da cinizmiT
ganmsWvaluli, xan Steria, xan Wkviania, xan sastikia, xan
wrfeli da nazia, xan mZvinvare da ficxia da xanac
romantikuli. misi qmedebebi Tu emociuri mdgomareoba
sxvadasxva situaciaSi sxvadasxva elfers iZens.
robert sturuas saTeatro enisTvis damaxasiaTebelia scenuri
Txrobis araCveulebrivi dinamikuroba. igi mudam cdilobs
informacia, romelsac gadascems mayurebels, mravalplaniani,
`mravalxmiani~ gaxados. magaliTad, Tu gmiri monologs
kiTxulobs, es monologi sturuasTan iSviaTad aris mxolod
monologi, klasikuri gagebiT. zog SemTxvevaSi igi an dialogia,
romlis meore wevri an Cumad ismens konkretuli scenis
verbalur informacias da Tavisi iq yofniT raRac socialur
garemos qmnis, rac TavisTavad raRacas niSnavs da aqvs
semantikuri datvirTva, an, igi ar aris mxolod pasiuri
msmeneli; Tavisi moZraobiT, sxeulis eniT igi CarTulia am
monologSi da Tavis grZnobebsa Tu fiqrebs gadmoscems.
monologebis amgvarad gaazreba gansakuTrebul aqcentirebas
robert sturuas “saTeatro enis” zogierTi maxasiaTeblis Sesaxeb
247
axdens monologis Sinaarsze da amave dros ufro metad qmediTs
xdis mas.
robert sturuas saTeatro enisaTvis niSandoblivia
tragikulisa da komikuris Tanaarseboba, ar xdeba Janrobrivi
dayofa. ufro metic, Tamamad SeiZleba iTqvas, rom robert
sturuas saTeatro enisaTvis damaxasiaTebelia ekleqtizmi. aseTi
xerxebiT xazs usvams Tavis speqtaklebSi `warmodgenis~,
`warmosaxvis~, `fsiqologiuri~ Tu `gancdis~ Teatris
Tanaarsebobas. aq yvelafers erTdroulad aRviqvamT _
tragedias, fsiqologiur dramas, farss, komedias da a. S. es
erTgvari siWrele msaxiobTa mier personaJTa asaxva-
gansaxierebiTac gadmoicema da erTgvarad amarTlebs speqtaklis
Janrobriv ekleqtizms. imavdroulad, yoveli detali
maTematikuri sizustiT aris damuSavebuli. yovel epizods,
scenas simarTle udevs safuZvlad, ris gamoc, TiTqosda, erTi
SexedviT, Janruli ekleqtizmi erT mTlian kompoziciad ikvreba.
yvelaferi es ki reJisors aZlevs saSualebas, Tavisi saTqmeli
xan `maRali materiebiT~ gadmosces, xanac _ sakuTari mistikuri
xilvebis meSveobiT. amis saukeTeso magaliTia `rogorc geneboT,
Sobis meTormete Rame~. mxiaruli, SeiZleba, cinikuri
`situaciebis komedia~ robert sturuas interpretaciiT
rusTavelis Teatris scenaze tragifarsad iqca. reJisorma
speqtakli daiwyo iesos SobiT, rac piesaSi ar aris, xolo,
daasrula golgoTis scenis gaTamaSebiT, rac Sokis
mdgomareobaSi agdebs mayurebels. speqtaklSi, Suasaukuneebis
TeatriT dawyebuli, yvela Janrs amoicnobT: liturgikul
dramas, mirakls, misterias, farss, pastorals, `komedia
delartesaTvis~ damaxasiaTebel bufonadas... Janruli, gamiznuli
ekleqtika, SeiZleba iTqvas, polistilistika am speqtaklSic
erT mTlianobadaa Sekruli.
qarTuli TeatrisaTvis damaxasiaTebeli niSnebi, msoflio
saTeatro Janrebis da tendenciebis zogierTi maxasiaTeblebi,
bertold brextis saTeatro koncefciis da mixeil baxtinis
parodiis, groteskuli realizmis, ironiis, karnavalurobis
Teoriis transformirebuli saxiT gamoyeneba qmnis robert
sturuas `ekleqtur~ Teatrs. msoflio Teatraluri
semiotikis Tanafardobisa Tu urTierTSerwymisas reJisorma
maka vasaZe
248
miagno originaluri saTeatro enis Seqmnis gzebs. robert
sturuas saTeatro enis ganmsazRvrel cnebas SeiZleba ewodos
`polistilistika~.
literatura
Зейфас 1981: Зейфас Н. (Интервью с Р. Стуруа) Dramma der musica и
музыка для драмы, ж. Советская музыка №2, М.: 1981.
damuSavebuli literatura
• gurabaniZe n. reJisori robert sturua, Tb.: xelovneba,
1997.
• mumlaZe d. (SemoqmedebiTi portreti), robert sturua,
Jur. sabWoTa xelovneba #12 1981.
• bokuCava T. (sadisertacio naSromi) miTosi da qarTuli
Teatri
www.nplg.gov.ge/dlibrary/.../tamar%20bokuchavas%20disertacia.pd...
• From Modernism to Postmodernism, an Anthology, Edited by Lawrence Cahoone, Cambridge, Massachusetts, Blackwell publishers, 1996.
• Бахтин М. Творчество Франсуа Рабле и народная культура средневековья и ренессанса www.philosophy.ru/library/bahtin/rable.html
• Брук П. Пустое пространство, Секретов нет, М.: АРТ, 2003. • Брехт Б. Краткое описание новой техники актёрской игры,
вызывающей так называемый «эффект отчуждения», Театр Т. 5/2, М.: Искусство, 1965.
• Лотман Ю. Об искусстве, СП.: Искусство – СПБ, 2005.
Tamar lomiZe
klasikuri epistemis cneba
da qarTuli anbanTqebebi
anbanTqeba rogorc akrostiqis
grafikuli nairsaxeoba gamoiyeneboda
jer kidev bizantiur himnografiaSi.
anbanTqebis principzea agebuli grigol
RvTismetyvelis, romanoz melodosisa da
sxva bizantieli himnografebis
qmnilebebi.
anbanTqebaTa Janri popularobiT
sargeblobda XVII-XVIII saukuneebis
qarTul mwerlobaSic _ da am axal
sistemaSi is, rogorc qvemoT vnaxavT,
axleburi funqciebiT aRiWurva.
anbanTqebaTa nimuSebi Seqmnes am periodis
gamoCenilma qarTvelma poetebma _
Teimuraz pirvelma, arCilma, vaxtang
meeqvsem, Teimuraz meorem, daviT
guramiSvilma, besikma da sxvebma.
SeiZleba daisvas kiTxva,
ganapiroba Tu ara anbanTqebaTa
popularoba qarTul poeziaSi, ubralod,
avtorTa survilma, gamoecadaT TavianTi
poeturi ostatoba, an, iqneb, am Janris
popularoba XVII-XVIII saukuneebis
literaturaSi kanonzomieri movlenaa.
aseT SemTxvevaSi am Janris ZiriTadi
maxasiaTeblebi unda Seesabamebodes e.w.
`klasikuri epistemis~ im niSan-Tvisebebs,
romlebic Camoayaliba Tavis
saxelganTqmul naSromSi `sityvebi da
Tamar lomiZe
250
sagnebi (humanitarul mecnierebaTa arqeologia)~ franguli
struqturalizmis TvalsaCino warmomadgenelma miSel fukom.
Tavdapirvelad davakvirdeT qarTul anbanTqebaTa
konkretul nimuSebs.
qarTul poeziaSi anbanTqebebi garkveuli formaluri
mravalferovnebiT xasiaTdeba: qarTuli anbanis Semadgenel asoebs
Tavkiduri pozicia ukaviaT (TanmimdevrobiT) strofebSi,
taepebSi an sityvebSi. magaliTad, Teimuraz pirvelis sam
anbanTqebaSi _ `adam vaxsenoT pirvelad, TviT RmerTma Seqmna
romeli..~, `aRaxven Cemni bageni, RmerTo, samebiT qebulo~ da
`aRmarTa mxsnelman jvari golgoTas~ _ TiToeuli strofis
taepTa Tavkidur poziciaSi ganTavsebulia erTi da igive aso:
adam vaxsenoT pirvelad, TviT RmerTman Seqmna romeli,
abel da seiT moyvsiTurT, mTasa wmindasa mdgomeli.
abram, isak da iakob, noe simarTlis mdomeli,
(1)
amaTsa meoxebasa, sulo, me vici rom eli...
(`adam vaxsenoT pirvelad...~)
Teimurazis meoTxe anbanTqebaSi `ano alvisa, bano brol-vardi~
anbanis asoebi dasmulia sityvebis an sintagmebis Tavkidur
poziciaSi, garda amisa, maT win uZRvis TiToeuli asos
saxelwodeba. amasTan, anbanis elementebi ganawilebulia yoveli
sami taepis sityvebSi, meoTxe taepebi ki am sistemidan
amovardnilia:
ano alvisa, bano brolvardi,
gano gareviT nayofad esxes,
dono davswame, vardsa Sevswame,
siturfe, Ture, misgan esesxes...
arCil mefe leqsSi `saqebelni da savedrebelni
RvTismSoblisani~ iyenebs anbanTqebis im formas, romelic
gamoiyena Teimuraz pirvelma, anu yoveli strofis TiToeuli
taepi iwyeba erTi da imave asoTi:
aRvaRo bage da guli wmidis RvTismSoblis saqeblad;
ar Zalmic, viSiSv, viwiwvi, ras vityvi me mis sameblad?
klasikuri epistemis cneba da qarTuli anbanTqebebi
251
ars yovlTa arsTa uwminde, RvTismSoblad mwve-
sawameblad.
aha, dedav da qalwulo, Sen meqmen codvis ganmZeblad!
bunebaTa uaRresad geqmna Soba-qalwuleba,
(2)
beri dReTa Sengan Cvilad yrma axali ixilveba,
bilwi vnebas xorcielebs, Sens siaxles ar evleba;
brZane Cemi Semweoba, romel ZalgiZs Sewyaleba...
misave leqsSi `anbanTqeba axali SemoRebuli~
gamoyenebulia strofuli a formai:
ar advilia aRkrZalva amoebisa, amosa,
ar asagdebad aRmovTqva, amovimowmeb amosa;
adridgan arsad arakad asmodes, aha, amosa,
aris aseTi ambavi, aravis ar aamosa.
bage brZanebdes batonis basrobas borotebisa;
(3)
borgdes, bunebiT brdRvinvides barnabe barTlomebisa;
bedi bediTi borbali brunevdes bilw beblebisa;
bici bWobani badea belier brangv berebisa...
anbanTqebaSi `amicanad saTargmanebelni~ arCili mimarTavs
axal xerxs: yoveli ori strofis taepebi iwyeba erTi da imave
asoTi (strofuli a-s varianti):
arsi yovlTa damaarsi, sxva uarso arsad ari,
arasi xams Sedareba, ars yovls nivTTa ar-sadari.
ar arian uimisod ar Rrubeli, ar sa dari.
a, nebaa mis-mieri, gangveSoros arsad ari.
(4)
ars erTi rame aseTi, vin axsniT, aris saxeli,
ara varga ra umisod qalaq, soflebi, saxeli,
ar mefe, ara glaxaki, ar brZeni, ara saxeli.
amas vin axsnis icodeT, es aris yovlTa saxeli...
leqsSi `sulxanis pasuxad~ anbanis asoebi ganawilebulia yvela
sityvaze (sityvobrivi forma)ii:
Tamar lomiZe
252
aRvZra bage, guli davdva, es vis ze Àe, TamaSobdes.
icodi, kilom monakvTe, neb or prtyeli Jamad rbodes.
(5)
sad tom ufros friad qmnila, Rrma yofs Sairs,
CurCvnilobdes.
cnobiT ZaliT, wmidaT WvretiT xel-ÃrmliT, jvariT,
hai, Äomobdes...
aRsaniSnavia, rom k. kekeliZe maRal Sefasebas aZlevda
(`Seudarebels~ uwodebda) arCilis poetur ostatobas,
romelic `anbanTqebebSi~vlindeba (kekeliZe 1952: 480).
vaxtang meeqvsis anbanTqebebSi asoebi strofulad
nawildeba (TiToeul strofSi yoveli sityva (an sintagma)
iwyeba erTi da imave asoTi _ strofuli b forma):
asre aris agebuli, amgebelsa aq aqebdes,
amkobdesca, adidebdes, amisTvisve aqa qebdes,
amzrzenelsa, aRmSfoTvelsa anacrebdes, aqa qebdes,
armurisken amwevelsa almass afTsa aqaqebdes.
brwyinvaled baruq brZanebda badvisTvis brZnulis
bagiTa. (6)
brZaT brwyinvaleba bevrobdes beTlemurisa bagiTa,
biwovnebasa banevdes berT biWTa brZnulad bagiTa,
borgnilni bilwni baalni borgevden buga bagiTa...
an kidev _ gamoyenebulia sityvobrivi formis varianti,
romelSic yoveli sityva iwyeba da mTavrdeba erTi da imave
asoTi. leqss wamZRvarebuli aqvs minaweri: `es erTi leqsi aris,
yovels sityvas Tavbolos anbani uzis~:
ara brZaneb giorg dedad, ese viyav zez eTerad,
(7)
TmiT ikari, kuk, lal, momcem, nebven osoproko Jverad...
Teimuraz meoris anbanTqebaTa strofebSi sityvebi
dalagebulia anbanis rigze (taepobrivi b forma):
`aRmeZra bage gulis dadebiT, euwya vis zed ÀesreT
Tqmuleba?
iynose keTil lmoba monisa nacxeb or pirad, Jam ris
sxmuleba,
trfiali ufro ferovan qmnili, Rirs yovlad Sengan
Cans cmeuleba, (8)
klasikuri epistemis cneba da qarTuli anbanTqebebi
253
Zevlad wyluleba, Wvretad xeloba, Ãams javrisagan hai-
Äoeba...
an gamoyenebulia strofuli a forma (`aRivso gulica Cemi...…~,
`aRvZraT sityva sacnobeli...~, `aris ram ucxod sacnobel...~).
daviT guramiSvilis kalams ekuTvnis anbanTqebebi,
romlebSic TiToeuli taepis Semadgeneli sityvebi (an
sintagmebi) iwyeba erTi da imave asoTi. esaa sityvobrivi formis
varianti (`aRdgomis dRes yrmaTagan samRereli~):
aRdga qriste da aRmoiyvana adamiani!
braleulebi, bnelSigan bmulni, borgliniani!
aliluia, aliluia, aliluia!
gverd gangmerilman gvapkura sisxli, gvyvna grilovanad,
(9)
damRerdeT dabdabs, daviTis durduks, did-didroanad;
aliluia, aliluia, aliluia!..
an pirveli strofis sityvaTa sawyisi asoebis rigi emTxveva
asoTa rigs qarTul anbanSi, meore strofSi ki sityvebi
ganlagebulia sapirispiro TanmimdevrobiT _ Ä-dan a-mde:
(`anbanzed Tqmuli daviTisagan~) _ sityvobrivi formis varianti:
adams brma gveliT da eva vera zogven Àe Tmenasa,
im krulman laxvrad miago nebiT or-piri JRerasa;
rac sityva tkbilad urCiva, ferxT-qveS Ralatobs
yvelasa,
Sig Cans cden Znel wyvlad Wmunvarni, xsnil Ãnarcvs
jden he Äiebsa.
Äi hi jojoxeTad Ãden, xvdaT Wra, wyvla Znel cecxlTa
CeniT; (10)
Sigan yrian RadarT qveSe, fufqavs uyT tba, sulT rjis
JeniT,
pirs oxrevdin naRvliT misTvis, lxini kvnesiT
iwvarTeniT,
Tayvans ÀciT, zenars vedreT, es did gvemiT bma axseniT...
besiki iyenebs anbanTqebaTa stroful b formas:
aTinas aRzrdils aqebdeT alvad avnorCad asulsa,
bnel baiaTa bryvilobas, brangv-babaWuad basrulsa!
gonjni gugani gaSvenis gaxrilad gverdzed gasrulsa,
daxe daRrejiT damCaCuls, dedluris drungiT dasmulsa.
Tamar lomiZe
254
(`mzeWabuk orbelianzed~);
sityvobriv formas:
antoni bnelTa ganmkarg dRe erTa viT ze,
ÀeTer TviT aris kamkam lmobil mTen nazen.
oron pet JamebTYrRvnilT sabek tred ucxoT frTe,
qve Rrmad yril STasrulT Cinebul cad Zlevisad,
wam WirTa xmiT Ãsnis, jildobs hazrTa ÄoobiT.
(`antoni kaTalikoszed~)
aseTive formas mimarTavs is leqsSi `ars brZen gnomiT...~.
leqsSi `an, alva xar tanadobiT~ besiki, Teimuraz
pirvelis kvalobaze, mimarTavs anbanTqebis Sereul formas,
oRond Teimurazi iyenebs aTmarcvlian sazoms, besiki ki _
maRal Sairs. aq qarTuli anbanis asoebi ganawilebulia taepTa
winacezuruli da ukanacezuruli nawilebis pirvel sityvebze,
zogjer _ mcire cezuris dasawyisSic da, garda amisa, maT win
uZRvis Sesabamisi asos saxelwodeba:
an, alva xar tanadobiT, ban, bulbuls migigavs ena,
gan, gibrwyinavs pirissaxe, don, daxatuli xar Sena;
en, elvare badri mTvare, vin, varskvlavs surs Seni
brwyena, (11)
zen, zilf-kavo, giSris Tmao, Àe, ÀaerT daiwye frena,
Tan, Turani, in, eraniT sicxovliT dagiwvams Sena...
anbanTqebaSi `an~ze siT moxval~ warmodgenilia strofuli b
formis varianti: anbanis asoebi dasmulia rogorc taepebis,
aseve _ winacezuruli da ukanacezuruli nawilebis (zogjer _
mcire cezuris) pirvel sityvaTaYTavkidur poziciebSi:
aTinad brZenTa ganzrdili aziad vmgzavrob aresa,
amirbars veyme avTandil amod ra lmobiaresa,
alvisa mSvildi SemSvenda israd aryisa mxmaresa
arwivs afskasa Sevage hair mofrinvamkmaresa.
babiloaniT mrebelman basra vixile, msuroda,
baramis Seyra momesma, beJan vemone ymuroda,
biisa mSvildo ficxelo, bardis isrisa mZmuro-da,
brangvsa Segrtyoce, bayvs eci, vis CveviT sisxli
gwyuroda...
* * *
klasikuri epistemis cneba da qarTuli anbanTqebebi
255
. sanam anbanTqebaTa analizs SevudgebodeT, davakvirdeT, ra
gansxvavebaa akrostiqsa da anbanTqebas Soris.
zedapiruli gansxvaveba maT Soris SemdegSi mdgomareobs:
akrostiqi vertikaluri teqstis saxiT Seicavs garkveuli
semantikis mqone sityvas an gamoTqmas, anbanTqebaSi ki teqstis
strofebis, taepebis an sityvebis Tavkidur poziciebSi anbanis
asoebia dasmuli (anbanSi maTi Tanmimdevrobis Sesabamisad). anu,
erT SemTxvevaSi, mocemulia garkveuli semantikis mqone teqsti,
meoreSi ki, ubralod, anbani, rac teqstTan formalur `TamaSs~,
virtuozuli poeturi ostatobis gamovlinebas waagavs. magram es
sakiTxi arc arc ise martivia.
gavixsenoT, rom poeturi teqsti, prozaulTan SedarebiT,
gacilebiT meti mowesrigebulobiT gamoirCeva. am amocanas
emsaxureba poeturi teqstis iseTi faqtorebi, rogorebicaa
ritmi, riTma, aliteraciebi da a.S. maTi meSveobiT xdeba
semantikuri komponentis gauferuleba, misi minimalizeba. rac
ufro Zlieria poetur teqstSi zemoxsenebuli faqtori, miT
ufro sustdeba teqstis semantikuri Semadgeneli. aseT
SemTxvevaSi teqstis sityvaTa semantika erTmaneTs erwymis da
warmoqmnis erTgvar difuzur, daunawevrebel mTlianobas.
albaT, swored amas gulisxmobda saleqso enis
originaluri mkvlevari i. tinianovi, rodesac poetikaSi
Semoitana termini `saleqso rigis erTianoba da simWidrove~,
rac, rogorc Cans, sityvaTa semantikur urTierTzemoqmedebas
niSnavs, am urTierTzemoqmedebis ganmapirobebeli faqtorebi ki
swored specifikuri, mxolod leqsiTi teqstebisTvis
damaxasiaTebeli faqtorebia.
qarTveli poetebis anbanTqebaTa teqstebi gamoirCevian
amgvari faqtorebis siuxviT, iseve, rogorc, sazogadod, XVII-
XVIII saukuneebis poeturi teqstebi. isini mowesrigebulia
ritmuladac da evfoniuradac.
magram anbanTqebebSi Semodis teqstis maorganizebeli
axali faqtori (romelic, vizualuri aRqmis pirobebSi,
Crdilavs sxva elementebis funqciebs) anbanis elementTa rigis
saxiT. davaxasiaToT is:
1. Cveulebriv, anbanis Semadgeneli asoebi sityvaSi
arafriT gamoirCeva erTmaneTisgan, anu arc erTi maTgani
markirebuli ar aris. magram anbanTqebebSi Sesabamisi
teqstualuri fragmentebis urTierTSedarebisas poziciurad
Tamar lomiZe
256
gamoirCeva am fragmentTa Tavkiduri asoebi, rogorc garkveuli
sistemis (anbanis) elementebi. am gziT xorcieldeba teqstis
garkveuli fragmentebis gamoyofa erTmaneTisgan da maTi
gansxvavebulobis xazgasma (stroful a da b formebSi _
strofebisa, taepobriv a formaSi _ taepebisa, xolo taepobriv
b formaSi _ sityvebisa).
2. anbanTqebebSi xdeba leqsis teqstisa (romelsac
sistemurobas aniWebs specifikuri versifikaciuli faqtorebi)
da sxva sistemis _ anbanis _ elementTa interferencia, rac
arsebiTad ganasxvavebs anbanTqebebs nebismieri sxva poeturi
teqstebisgan.
3. is, rom anbanis elementebi SeiZleba ganawilebul iqnas
leqsis nebismier fragmentebSi _ strofebSi, taepebSi, sityvebSi,
rom TiToeuli amgvari elementi SeiZleba aerTianebdes
nebismieri grZliobis fragments teqstSi, xazs usvams am
fragmentebis semantikur difuzurobas, imisda miuxedavad, Tu
rogori moculobis fragments (rogori grZliobis semantikur
erTeuls) `amWidroebs~ anbanis esa Tu is elementi.
4. amgvari fragmentebis (strofebis, striqonebis,
sityvebis) erTianobas da teqstis diskretul nawilebad
dayofas ganapirobebs Tavkidur poziciebSi dasmuli asoebi,
romlebic aseT SemTxvevaSi teqstis rigiTi elementebi ki
aRaraa, aramed teqstis Sesabamisi fragmentebis mawarmoebeli
elementebia da ganapirobebs maT Tvisebriobas.
(axla SeiZleba davaxasiaToTYZiriTadi gansxvaveba
akrostiqsa da anbanTqebas Soris. aSkaraa, rom akrostiqSi
vertikaluri teqsti aerTianebs horizontalur teqsts
(romelic Sesabamisi nawarmoebis taepebSia asaxuli),
axorcielebs mis sinTezs. magaliTad, rodesac vkiTxulobT
daviT guramiSvilis iambikos, romelSic vertikaluri teqstia
`mamao Cveno, romeli xar caTa Sina...~, bunebrivia, taepebSi
gadmocemuli Sinaarsi _ `horizontaluri~ teqsti _ Cveni
yuradRebis miRma rCeba da TiToeuli horizontaluri fragmenti
kargavs linearulobas, sakuTar semantikas, `wertilovani~ xdeba
da `miizideba~ akrostiqis im asos, sityvisa an gamoTqmisken,
romelic Sesabamisi taepis Tavkidur poziciaSia mocemuli da
akrostiqis Semadgenel nawils warmoadgens.
klasikuri epistemis cneba da qarTuli anbanTqebebi
257
anbanTqebaSi ki qarTuli anbanis elementebi
diskretulobas aniWebs teqsts, anawevrebs mas. esaa analitikuri
operacia teqstze).
5. anbanTqebaSi anbanis asoTa ganawileba teqstSi
ganapirobebs im efeqts, rom es teqsti Tvisebriobas icvlis da
misi elementebi erTiandebian axal sistemaSi _ aq ZiriTadi
teqstia swored anbani, romelsac fonis saxiT axlavs poeturi
nawarmoebis teqstis danarCeni nawili.
amgvarad, Tu gaviTvaliswinebT anbanTqebaTa teqstebis
semantikur difuzurobas, TiToeuli asos `danarTis~ saxiT
mocemuli teqstualuri fragmentebis meorexarisxovan
Rirebulebas, SeiZleba iTqvas, rom maTSi xorcieldeba
calkeuli fragmentebis CamoTvla, e.i anbanTqeba warmogvidgeba,
rogorc teqstis im elementebis CamoTvla, romlebic
markirebulia anbanis asoebiT.
arc erT sxva lirikul JanrSi ar gvxvdeba teqstis
rogorc sistemis amgvari saxeoba da, ra Tqma unda, arc
akrostiqi warmoadgens gamonakliss.
6. sazogadod, SesaZlebelia mxolod gansxvavebulTa
CamoTvla, anu anbanis elementTa ganawileba teqstSi
ganapirobebs da xazs usvams Sesabamisi teqstualuri
fragmentebis gansxvavebas erTmaneTisgan.
7. TiToeuli markirebuli aso, rogorc, zogadad, anbanis
elementi (e.i. ara rogorc teqstis nawili, misi
mowesrigebulobis ganmapirobebeli elementi) warmogvidgeba,
rogorc strofis, taepis an sityvis niSani, anu asosa da im
teqstualur fragments Soris, romlis sawyis (Tavkidur
poziciaSi dasmul) elementsac warmoadgens es aso, myardeba
semiotikuri (paradigmatuli) mimarTeba. isini
urTierTSenacvlebadi xdeba. TiToeuli amgvari fragmentis
(romlis damoukidebloba mTeli teqstisgan gamZafrebulia
leqsis specifikuri struqturis wyalobiT) funqcias da
adgils sistemaSi gansazRvravs is, Tu anbanis romeli elementiT
iwyeba is. amgvarad, garkveuli gagebiT, icvleba teqstis amgvari
fragmentis semantika, magram is ki ar nivelirdeba (rogorc
akrostiqSi) aramed specifikuri semantikiT aRiWurveba _ anbanis
Sesabamisi elementis aRsaniSnad gardaisaxeba.
SeiZleba iTqvas, rom ama Tu im sityvas (taeps, strofs)
sxvadasxvagvari semantika aqvs, imisda mixedviT, anbanTqebaSi
Tamar lomiZe
258
gvxvdeba is, Tu Nan nebismieri sxva Janris poetur teqstSi.
Sesabamisad, sustdeba TiToeuli `sityvis~ semiotikuri funqcia
samyaros sagnebTan an movlenebTan mimarTebaSi. TiToeuli
amgvari sityva, Tavis mxriv, axdens anbanis, rogorc sistemis
elementTa reprezentacias.
8. anbanTqebebSi Tavs iCens sintagmaturi semiotikuri
mimarTebebic: TiToeuli markirebuli aso (rogorc, zogadad,
anbanis elementi) sintagmatur (momijnaveobis, Tu gnebavT,
`sinekdoqur~) kavSirSia teqstis Sesabamis fragmentTan _
strofTan, taepTan an sityvasTan.
9. anbanis elementebis aRWurva semiotikuri funqciiT
(anbanis TiToeul asos ama Tu im anbanTqebaSi aqvs erTaderTi
aRsaniSni) imas niSnavs, rom maT miewereba erTgvari
kvazisemantika _ da TiToeuli aso warmogvidgeba, rogorc
garkveuli `sityva~,
10. saerTod, Tumca TviT anbani myari sistemaa, romelSic
dauSvebelia elementebis gadanacvleba, magram anbanis nebismier
elements anbanTqebebSi SeiZleba daukavSirdes sxvadasxva
aRsaniSni (magaliTad, (6) SemTxvevaSi). amitom SeiZleba iTqvas,
rom anbanis elementebi anbanTqebebSi xasiaTdebian kombinatoruli
TavisuflebiT.
11. ra Tqma unda, zogadad, anbanis (rogorc
izolirebuli da ara rogorc anbanTqebis maregulirebeli
sistemis) elementebs aRniSvnis funqcia ar ekisrebaT. xolo
rodesac Cven vsaubrobT teqstSi maTi semiotikuri datvirTvis
Sesaxeb (teqstis fragmentebis mimarT), am SemTxvevaSi SeiZleba
vimsjeloT mxolod aRniSvnis ideis da ara realuri semiozisis
Sesaxeb.
magaliTad, arCilTan taepSi `arsi yovlTa damaarsi, sxva
uarso arsad ari~ a-Ti markirebulia da niSandebulia mTeli
taepi, Tumca calke am asos araviTari semantika ara aqvs. mas
ekisreba mxolod taepSi, strofSi an sityvaSi xorcSexmuli
warmodgenis reprezentacia. sxvagvarad, amgvari elementi
ganasaxierebs warmodgenis gamoxatvis ideas. Sesabamisad,
anbanTqebebis taepSi, strofSi an striqonSi xorcieldeba ormagi
semiozisi: anbanTqebis elementi aRniSnavs teqstis fragments
(meore markirebul asomde), xolo TviT es fragmenti, mTlianad,
aRniSnavs sinamdvilis ama Tu im movlenas an sagans.
klasikuri epistemis cneba da qarTuli anbanTqebebi
259
amgvarad, warmodgena, romelic xorcSesxmulia amgvar
fragmentSi, erTdroulad aris semiozisic (`obieqtisadmi~
semiotikuri mimarTebis damyareba) da Tavisi Tavis, rogorc
pirobiTi niSnis TviTgamovlenac.
axla davakvirdeT im movlenebs, romlebic asaxulia
zemoCamoTvlil avtorTa anbanTqebebSi da vikiTxoT: xom ar
SeiniSneba raimenairi kavSiri anbanTqebaSi asoTa ganawilebis
wessa da Sesabamis teqstebis aRsaniSnebs Soris, anu, sxvagvarad
rom vTqvaT, xom ara aqvs am konkretul Janrs erTgvari
`semantikuri oreoli~ (rogorc ityoda m. gasparovi).
k. kekeliZe aRniSnavs, rom Teimuraz pirvelis lirika
orgvaria _ religiuri da saero. mkvlevari asaxelebs
religiuri lirikis nimuSebs da maT miakuTvnebs poetis
anbanTqebebs: `adam vaxsenoT pirvelad, TviT RmerTman Seqmna
romeli~ (`romelSic Sekowiwebulia wmindanTa
saxelebi~(kekeliZe 1952: 445)); `aRaxven bageni Cemi, RmerTo,
samebiT qebulo~ (`aq poeti ixseniebs zogierT wmindans,
bibliur epizodebs, xolo meore nawilSi dawvrilebiT
laparakobs ieso qristes vnebis, aRdgomis, amaRlebisa da meored
mosvlis Sesaxeb~(iqve); `aRmarTa mxsnelman jvari golgoTas~
(,,warmoadgens vedrebas RvTis, RvTismSoblisa da
wmindanebisadmi~ (iqve). pirvel anbanTqebaSi strofebis pirvel
sam taepebSi marTlac `Sekowiwebulia wmindanTa saxelebi~,
meoTxe taepebSi poeti gamoxatavs Tavis damokidebulebas am
wmindanTa mimarT.
am anbanTqebaSi wmindanTa ierarqiis klasifikaciuri
principia anbani, anbanuri rigi. amgvarad, aq anbani miCneulia
wmindanTa simravlis klasifikaciis safuZvlad. da, poetis meore
anbanTqebisa ar iyos, `viT Zaluc kacsa mtkavliTa cisa gazoma
srulebiT~, aSkaraa, rom anbanis elementebi aq `mtkavlebi~ ki
araa, aramed _ swored zeciuri samyaros mkvidrTa ierarqiis
sazomia,
anbanTqebebSi `aRivso guli Cemi~ da `aRmarTa mxsnelman
jvari golgoTas...~ aRwerilia iesos amqveyniuri cxovrebis
umniSvnelovanesi momentebi. Sesabamisad, am teqstebSi naratiuli
elementi ufro Zlieria, vidre pirvel anbanTqebaSi. aqac
gadaxlarTulia iesos cxovreba da avtoris sulieri gancdebi _
ori sistema, ori biografia. sagulisxmoa, rom mesame
anbanTqebaSi (da meoris ramdenime strofSi) yoveli strofis
Tamar lomiZe
260
pirveli sami taepi eZRvneba qristes cxovrebis ama Tu im
epizodis an romelime bibliuri ambis mokle aRweras, meoTxeSi
ki (an mesame da meoTxe taepebSi, ramdenime SemTxvevaSi ki _
mTel strofebSi) TviT avtoris vedrebaa gadmocemuli
RvTismSoblis mimarT:
daagdo tari xelTagan, qalwuli SeZrwundeboda:
`da rogor, umamakacod Ze muclad viT medeboda?~
`dagcoso sulman wmindaman~ _ sityvaca
ganzrqeldeboda~; (11)
damxsen, ufalo, jojoxeTs cecxlimc nu
momedeboda!.
(`aRivso guli Cemi... ~)
zecisa ZalTa mTavarsa kacTaTvis naTel-Rebulsa,
zeciT qveyanas Camosuls, RvTaebiT gankacbulsa,
ze amaRlebiT jvarzedan sisxliTa gverd
SeRebulsa, (12)
zenaar, petre Semzide samoTxes kars ganRebulsa...
(`aRmarTa mxsnelman jvari golgoTas~)
amgvarad, samive anbanTqebaSi bibliur da saxarebiseul
ambebs erTvis aluzia avtoris cxovrebiseul Znelbedobaze.
ori istoria _ qristesi da Teimurazisa SekavSirebulia
erTmaneTTan analogiis meSveobiT _ da orives maregulirebelia
anbani _ RmerTisa da adamianis cxovrebis sazomi.
meoTxe anbanTqeba, rogorc vTqviT, satrfialo
xasiaTisaa da Sereuli formiTaa dawerili:
ano alvisa, bano brol-vardi,
gano gareviT nayofad esxes,
dono davswame, vardsa Sevswame,
siturfe Turme misgan esesxes,
(13)
eno edemsac, vino, vin naxa,
zeno zned sWirdes sxvamanc vin esxes,
Àeo, ÀeTeri, Tano Tu masTan,
ino is ijdes, Tu gare esxes...
aq, rogorc vxedavT, poeti mimarTavs anbanTqebis
taepobriv formas. amasTan, yoveli taepis Tavkidur poziciaSi
dasmulia anbanis asoTa saxelwodebebi, momdevno sityvebi ki
iwyeba imave asoebiT, anu anbanTqebis principi gaZlierebulia,
klasikuri epistemis cneba da qarTuli anbanTqebebi
261
xazgasmulia. es gansxvaveba pirvel sam anbanTqebasa da meoTxe
anbanTqebas Soris metad arsebiTia. pirvel sam _ stroful _
anbanTqebaSi ZiriTadi maregulirebeli principia mowesrigeba
anbanis mixedviT, anu maTSi anbans sagangebo _ konceptualuri
_ funqcia ekisreba, meoTxe anbanTqebaSi ki taepebisTvis anbanis
saxelwodebebis win wamZRvarebiT poets Semoaqvs erTgvari
TamaSebrivi, msubuqi elementi, satrfialo leqsis specifikis
Sesabamisad. amgvarad, erTmaneTisgan gamijnulia anbanTqebis ori
struqturuli principi: Teimuraz pirvelTan strofuli
anbanTqeba, ZiriTadad, gamoiyeneba religiuri Temebis mxatvruli
xorcSesxmisas, taepobrivi ki _ saero (satrfialo) motivis
asaxvisas. es gamijvna metad arsebiTia da migvaniSnebs imaze, rom
anbanTqeba, rogorc vvaraudobdiT, funqciuri lirikuli Janria
da ara ubralo, formaluri TamaSi.
arCili akrostiqis stroful a formas iyenebs
RvTismSoblisadmi mimarTul saxotbo leqsSi `saqebelni da
savedrebelni RvTismSoblisani~, romelSic bibliuri
metaforuli gamoTqmebiT amkobs RvTismSobels. aq poeti,
Teimuraz pirvelis msgavsad, yoveli sami taepis Semdgom (aq
SeiZleba vigulisxmoT aluzia samebaze), strofebis (pirveli
strofis garda, romelic mTlianad me-metyvelebis nimuSia da
gamoxatulia avtoris krZalva RvTismSoblis winaSe da daeWveba
imasTan dakavSirebiT, SeZlebs Tu ara is dasaxuli poeturi
amocanis ganxorcielebas) meoTxe taepebSi, gamoxatavs sakuTar
damokidebulebas xotbis obieqtis mimarT:
gigalobs daviT, mTawminda RvTisa poxilad
Crdiloda,
gimzerda TvaliT winaswar, rokavs mwuxri da
diloda,
gamoekveTa ufali uxelod Tav-sakidloda,
ganmiRe kari wyalobis, uxrwnelo, me Sen giloda!
(14)
dedoflad dabadebulTa Sen xar winaswar mkobili,
dedad gqadages RvTisada, xorod dgen sul
ganwyobili.
dgaxar marjveniT uflisa, vin aris Seni Sobili,
damixsen warwymedisagan satanas laxvar-sobili!...
Tamar lomiZe
262
strofuli anbanTqebis b forma gamoyenebulia leqsSi
`anbanTqeba axali SemoRebuli~. aq pirveli sami da meoTxe
taepebi erTmaneTisgan formalurad da semantikurad arafriT
ganirCeva. TiToeuli strofi Sinaarsobrivad izolirebulia
sxvebisgan anu TiToeul maTganSi calke saTqmelia gamoxatuli.
amitom teqstis diskretuloba aq gamZafrebulia (ix., mag., (3)).
am anbanTqebis daniSnulebas aaSkaravebs arCilis minaweris bolo
strofi:
mravalT mefeT daugdiaT umizezod mefobani,
sve-dovlaTi, didi Temi, qalaqi an didebani.
(15)
Cemi rad gkvirsT iZulebiT samyofTa garidebani?
magrame maqvs SeukdemaT erTis wadierebani...
vinaidan pirvel or strofSi arCili Tavs imarTlebs
kritikulad ganwyobil mkiTxvelTa winaSe, amdenad, unda
vivaraudoT, rom `mefobis dagdeba~ da `iZulebiT samyofTa
garidebani~ niSnavs ara marto samefodan gadaxvewas (aseT
SemTxvevaSi gaugebari iqneba, ratom saubrobs arCili samefos
datovebaze mas Semdeg, rac mkiTxvels sTxovs, lmobierad
moekidos am nawarmoebs: `anbanTqebasa axalsa nu SeuracxyofT
sityviTa~), aramed _ poeziis samyaroSi Tavis Sefarebasac.
Sesabamisad, es anbanTqeba swored rom poeziasTan `TamaSis~
gamoxatulebaa.
`amocanad saTargmanebeli~ leqsi, rogorc aRvniSneT,
anbanTqebis strofuli formis erT-erTi variantia, romelSic
erTi da imave asoTi dawyebulia or-ori strofi. leqsi Sedgeba
amocanebisgan, Sesabamisad, arCili iyenebs anbanTqebis
gansxvavebul formas (ar iyenebs stroful a formas, romelic
`saqebelSia~ gamoyenebuli).
erTstrofian anbanTqebaSi `sulxanis pasuxad~, Teimuraz
pirvelis meoTxe _ satrfialo _ anbanTqebisa da sulxan-saba
orbelianis anbanTqebis msgavsad, arCili mimarTavs taepobriv b
formas.
vaxtang meeqvse Tavis stroful b tipis anbanTqebaSi
qristes cxovrebis ambebs aRwers, meore anbanTqebaSi ki
taepobriv Bb formas iyenebs.
Teimuraz meoris stroful a tipis anbanTqebebSi
asaxulia: anbanTqebaSi `aRivso gulica Cemi..~ _ sasiyvarulo
klasikuri epistemis cneba da qarTuli anbanTqebebi
263
gancdebi mSvenieri qalis, barbare aleqsandres asul
buturlinas mimarT; anbanTqebaSi `aRvZraT sityva sacnobeli...~ _
Zveli aRTqmis, anbanTqebaSi `aris ram ucxod sacnobel...…~ ki _
axali aRTqmis ambebis Sesaxebaa saubari.
erTstrofiani sityvobrivi anbanTqeba satrfialo
xasiaTisaa.
daviT guramiSvilis taepobriv b tipis anbanTqebaSi
`aRdgomis dRes yrmaTagan samRereli~ da anbanTqebaSi `anbanzed
Tqmuli daviTisagan~ (anbanis originaluri ganawilebiT
sityvebze) religiuri motivebia asaxuli.
besikisTvis, romelic mxatvruli formis didostati
iyo, anbanTqebas ukve konceptualuri datvirTva ki ara aqvs,
aramed _ wminda poeturi. anbanTqeba aq mxolod da mxolod
evfoniur funqcias asrulebs da aZlierebs misi leqsis
musikalurobas.iii
amgvarad, SeiZleba iTqvas, rom XVII-XVIII saukuneebis
qarTul poeziaSi rogorc formalurad, aseve semantikur
aspeqtSi erTmaneTisgan gamijnulia anbanTqebaTa ori tipi:
strofuli da taepobrivi. stroful anbanTqebebSi
(gansakuTrebiT, mis a formaSi) xorcSexmulia anbanis koncefcia
_ anbani RvTiuri warmomavlobisaa da amitom misi saSualebiT
SesaZlebeli xdeba zeciuri samyaros _ rogorc sistemis _
warmodgena da, Sesabamisad, Semecnebac.
anbanis amgvari koncefcia gulisxmobs uwyvet mimarTebas
amqveyniur samyarosa (romelSic anbani adamianTa komunikaciis
saSualebaa) da imqveyniur samyaros Soris (romlis Semecnebis
saSualebasac warmoadgens anbani). anbanis meSveobiT xdeba am ori
samyaros SekavSireba.
1966 wels franguli struqturalizmis TvalsaCino
warmomadgenelma, filosofosma da mecnierebis istorikosma,
miSel fukom gamoaqveyna Tavisi klasikuri naSromi `sityvebi da
sagnebi. humanitarul mecnierebaTa arqeologia~.
am naSromSi fuko miznad isaxavda im istoriuli aracnobieris
gamovlenas, romelmac ganapiroba sami sxvadasxva
epistemologiuri velis, anu sami sxvadasxva epistemis
funqcionireba. fukos azriT, `amgvari analizi ar warmoadgens
ideebis an mecnierebaTa istorias; esaa ufro, kvleva, romlis
mizania imis garkveva, Tu ris safuZvelze gaxda SesaZlebeli
Semecneba da Teoriebi, wesrigis romeli sivrcis Sesabamisad
Tamar lomiZe
264
moxda codnis konstituireba; ra saxis istoriuli a priori-sa
da rogori pozitiurobis stiqiaSi gaxda SesaZlebeli ideebis
dabadeba, mecnierebebis Camoyalibeba, gamocdilebis asaxva
filosofiur sistemebSi, racionalurobis formireba, Semdeg ki,
SesaZloa, darRveva da gaqroba~. (fuko 1977: 34)
cxadia, am SemTxvevaSi fuko ganixilavs TiToeul
epistemas rogorc sistemas, e.i. ara diaqroniulad, aramed _
sinqronulad. misi zemomoyvanili gamonaTqvamis parafrazirebisas
SeiZleba aRvniSnoT, rom TiToeul epistemas warmoqmnis
epistemologiuri velis (sistemis) elementTa gansakuTrebuli
urTierTmimarTebebi ama Tu im istoriul periodSi _ XVI
saukuneSi, XVII-XVIII saukuneebSi an Tanamedrove epoqaSi.
es epistemebia:
1.renesansuli epistema (XVI saukune _ XVII saukunis Sua
wlebi). esaa msgavsebis…epistema, rodesac ena jer kidev ar
warmoadgens niSanTa damoukidbel sistemas. is gabneulia bunebiT
sagnebs Soris.
2. klasikuri epistema (XVII-XVIII saukuneebi) _
warmodgenis (reprezentaciis) epistema. ena iqceva niSanTa
avtonomiur sistemad da TiTqmis Tanxvdeba azrovnebasa da
codnas. amasTan dakavSirebiT, swored sayovelTao gramatika
iZleva saSualebas, gagebul iqnan ara marto sxva mecnierebebi,
aramed _ sazogadod _ kulturac.
3. Tanamedrove epistema (XIX saukunis dasawyisidan
dRemde) _ sistemebisa da organizaciebis epistema. warmoiqmnebian
axali mecnierebebi, romelTac saerTo araferi aqvT adre
arsebul mecnierebebTan. ena ukve Semecnebis Cveulebrivi
obieqtia. is iqceva formalur elementTa mkacr sistemad,
TavisTavzea koncentrirebuli, asaxavs sakuTar istorias da
iqceva tradiciebisa da azrovnebis wesebis rezervuarad.
Cveni gamokvleva miznad isaxavs imis dadgenas, ramdenad
savaraudoa anbanTqebebis Janris aRiareba klasikuri epistemis
organul elementad, an, ufro farTod, vlindeba Tu ara XVII-
XVIII saukuneebis qarTul kulturaSi klasikuri epistemisTvis
damaxasiaTebeli niSan-Tvisebebi. ra Tqma unda, mxolod erTi
literaturuli Janris magaliTze dasaxelebul problemaTa
gadaWra Znelia, magram SesaZlebelia kvlevis Semdgomi
perspeqtivebis dasaxva da misi mizanSewonilobis dasabuTeba.
klasikuri epistemis cneba da qarTuli anbanTqebebi
265
vnaxoT, ramdenad Seesabameba anbanis gaazreba qarTul
anbanTqebebSi
marTalia, klasikur epistemaSi, fukos azriT, `ena aRar
emsgavseba amave eniT aRniSnul sagnebs, magram es ar niSnavs, rom
is gamijnulia samyarosgan; ena, Tumca sxva formiT, magram kvlav
gvevlineba gamocxadebaTa lokusad da Seadgens im sivrcis
nawils, romelSic xdeba WeSmaritebis gamovlena da gamoTqma...
ena aris xati samyarosi, romelic gamoisyidis Tavis codvebs da
miayuradebs WeSmaritebas. swored amitom surda RmerTs, rom
laTinuri ena _ misi eklesiis ena _ gavrcelebuliyo mTel
dedamiwaze. swored amitomaa, rom msoflios enebi (romlebic
cnobilni gaxdnen am monapovris wyalobiT) warmoqmnian,
sazogadod, WeSmaritebis xats~. (fuko 1977: 73).iv
SesaZloa, swored enis am prioritetulma mdgomareobam
da enisadmi upirobo ndobam (`msoflios enebi... warmoqmnian,
sazogadod, WeSmaritebis xats~) gansazRvra mibruneba
literaturuli diskursis `nulovani safexurisadmi~ _ im
safexurisadmi, sadac es diskursi Tvisebrivad maqsimalurad
uaxlovdeba Tavis amosaval wyaros (Sesabamisad, WeSmaritebasac)
_ anbans, an, yovel SemTxvevaSi, miiswrafvis am miznisken.
WeSmariteba ar gulisxmobs mxolod mecnierul
WeSmaritebas _ is calmxrivia da SezRuduli. WeSmariteba unda
iyos sruli _ yovlismomcveli, da am WeSmaritebis
Sesamecneblad saWiroa iseTi instrumenti, romelic wesrigs
Seitans _ gasagebobas da Semecnebadobas mianiWebs _ mTel
samyaros: xilulsa da uxilavs, amqveyniursa da imqveyniurs. aseT
instrumentad klasikur epistemaSi aRiarebulia anbani.
gavixsenoT, rom volteris filosofiuri leqsikonis
saxelwodeba iyo `goni anbanuri TanmimdevrobiT~.
vinaidan anbani RvTiuri warmomavlobisaa, amdenad,
adamianebis cxovrebas (da, saerTod, samyaros) klasikur
epistemaSi anbanis meSveobiT awesrigebs RmerTi, rogorc
`kanonmdeblobiTi gonis funqcia~ (s.s. averincevi).
wesrigi, mowesrigebuloba, klasikur epistemaSi samyaros
aRqmis formaa. rac Seexeba anbans, misi arsis SemecnebisTvis
aseve aucilebelia misi wesrigis, mowesrigebulobis gamovlena.
es imas niSnavs, rom anbanis elementebi unda SevadaroT
erTmaneTs. magram es amocana sakuTriv anbanis farglebSi
ganuxorcielebelia _ esaa garkveuli TviTkmari elementebis
Tamar lomiZe
266
erToblioba (analogiurad, ricxvTa CamonaTvalSi TiToeuli
ricxvi TviTkmaria. Sedareba sxva ricxvebTan SesaZlebelia
mxolod ricxvebis Tvisebriobis Secvlisas _ maTi
danawevrebisas; aseve, anbanis TiToeuli elementi anbanis
farglebSi TviTkmaria, SeuZlebelia sxva elementebTan misi
Sedareba, anu msgavsebis an gansxvavebis dafiqsireba _ aq, ra
Tqma unda, ar vgulisxmobT grafikul msgavsebebsa da
gansxvavebebs). es amocana SeiZleba ganxorcieldes mxolod maSin,
rodesac moxmobil iqneba axali sistema, romelSic es
elementebi urTierTSedarebadi iqneba. aseTi sistemaa anbanTqebis
teqsti (an, Tundac, anbanur rigze gawyobili leqsikoni an
enciklopedia), romelSic anbanis TiToeuli elementi axal
Tvisebriobas SeiZens _ erTdroulad anbanis elementic iqneba da
raRac sxva sistemis elementic (an am axali sistemis elementis
niSani _ rogorc es moxda enciklopediaSi, an anbanTqebebSi, an
leqsikonebSi). sxvadyofnisas anbanis elementebis Sedareba ukve
SesaZlebelia, radgan maTi gansxvavebuloba, romelic anbanis
farglebSi ar vlindeboda, axla ukve funqciur
gansxvavebulobad warmogvidgeba. anbanTqebebSi esaa anbanis
elementebisadmi aRniSvnis unaris miniWeba. rogorc ki amgvari
elementi aRiWurveba niSnobrivi funqciiT, is ukve aRar emTxveva
Tavis Tavs, rogorc anbanis sistemis komponents.
rogorc zemoT aRvniSneT, aseTi anbani CamoTvladia. fuko
aRniSnavs, rom swored klasikur epistemaSi gaxda SesaZlebeli
CamoTvla _ `gansaxilveli erTobliobis Semadgeneli
elementebis sruli CamoTvlis formiT; im kategoriaTa
CamoTvlis formiT, romlebic erToblivad asaxaven mTel sakvlev
sferos; bolos, wertilTa gansazRvruli raodenobis analizis
formiT, romlebic sakmarisi raodenobiTaa amoRebuli seriidan~
(fuko 1977: 104). amdenad, SeiZleba iTqvas, rom anbanis
transformacia anbanTqebebSi da maTi CamoTvladoba am Janrs
miakuTvnebs klasikuri epistemis literaturas. axal
TvisebriobaSi anbanis elementTa gansxvavebis erT-erT
saSualebas warmoadgens mis mier aRniSnuli teqstualuri
fragmentebis Sinaarsobrivi gansxvaveba da, SesaZloa, maTi
gansxvavebuli grZliobac. da, radgan `Semecneba niSnavs
gansxvavebas~ (fuko 1977:105), es operacia aucilebeli
operaciis saxiT warmogvidgeba.
klasikuri epistemis cneba da qarTuli anbanTqebebi
267
`imisTvis, _ wers fuko, _ rom aRqmis elementi niSnad
iqces,... saWiroa, rom is gamoyofil iqnas elementis saxiT da
gaTavisuflebul iqnas saerTo STabeWdilebisgan, romelic mas
farulad ukavSirdeba; maSasadame, saWiroa, rom es STabeWdileba
danawevrebul iqnas, rom yuradReba koncentrirebul iqnas erT-
erT (sxvebTan gadajaWvul) momentze, rom saerTo
STabeWdilebaSi Semavali es momenti izolirebul iqnas misgan.
amgvarad, vlindeba, rom niSani ganuyofelia analizisgan, rom
niSani warmoadgens analizis Sedegs, romlis gareSec is ver
gaCndeboda. niSani agreTve warmoadgens analizis instruments,
radgan, erTxel gansazRvrisa da izolirebis Semdeg, is SeiZleba
Seefardos axal STabeWdilebas, romlis mimarTac analitikuri
cxauris rols asrulebs~ (fuko 1977: 111).
fukos es Sexeduleba zustad Tanxvdeba im
transformacias, romelsac ganicdis anbanis TiToeuli elementi
specifikur teqstSi _ anbanTqebaSi. is gamoiyofa rogorc
elementi da Tavisufldeba im `STabeWdilebisgan, romelic mas
farulad ukavSirdeba~ (semiotikuri funqciis ganxorcielebis
unaris arqonis Sesaxeb). amgvari niSani-aso analizis
instrumenticaa, radgan misi saSualebiT xdeba teqstis
danawevreba diskretul nawilebad.
axla ganvixiloT fukos gamonaTqvami klasikur
epistemaSi niSnis fundamenturi Tvisebis Sesaxeb da davakvirdeT,
ramdenad Seesabameba niSnis es Tviseba anbanis funqcias
anbanTqebaSi: `aRmniSvneli elementi, rogorc ubralod idea, an
xati, an aRqma (romelic sxvas ukavSirdeba an enacvleba), ar
warmoadgens niSans. ufro metic, is iqceva niSnad mxolod maSin,
rodesac Tavs iCens aRsaniSnTan misi mimarTeba. aucilebelia,
rom man reprezentacia ganaxorcielos, magram es reprezentacia,
Tavis mxriv, masSi unda iyos warmodgenili. aRmniSvneli idea
gaorebulia, radgan idea, romliTac Canacvlebulia meore idea,
moicavs, agreTve, ideas reprezentaciis gamoxatvis miseuli
unaris Sesaxeb~. (fuko 1977:115)
marTlac, anbanis elementis saxiT, asoSi reprezentirebis
unari mxolod potenciuradaa warmodgenili. is jer arafers
aRniSnavs (aq ar vgulisxmobT mis mimarTebas garkveuli
sametyvelo bgerebisadmi, rac semiotikur mimarTebas ar
warmoadgens _ yovel SemTxvevaSi, mniSvneloba aseT mimarTebaSi
ar warmoiqmneba). asos reprezentirebis unari aqvs mxolod
Tamar lomiZe
268
sagangebo sistemaSi, sagangebo teqstSi _ anbanTqebaSi, sadac is
aRniSnavs teqstis fragments. is ukavSirdeba am fragments da
axorcielebs mis reprezentacias. magram, fukos mixedviT, es
reprezentacia masSi (anbanis elementSi) unda iyos
reprezentirebuli. marTlac, anbanTqebaSi aso iqceva niSnad
maSin, rodesac mimarTebas amyarebs Tavis aRsaniSnTan (Sesabamis
teqstualur fragmentTan). Tavisi markirebulobis wyalobiT, is
am fragmentis reprezentacias axorcielebs.
bolos, fuko aRniSnavs, rom klasikur epoqaSi ZiriTadi
tropebi iyo sinekdoqe, metonimia da kataqrezisi (fuko 1977:
176). anbanTqebebSi TiToeuli markirebuli aso erTdroulad
mTelis (sityvis, taepis, strofis) nawilicaa da misi niSanic.
amdenad, is sinekdoqurad ukavSirdeba mTels, iseve, rogorc,
zogadad, anbani sinekdoqurad ukavSirdeba anbanTqebis mTel
teqsts. amitom SeiZleba iTqvas, rom klasikuri epistemis es
niSanic Tavs iCens XVII-XVIII saukuneebis qarTul anbanTqebebSi.
amgvarad, SeiZleba pasuxi gavceT im kiTxvaze, romlic
davsviT Cveni gamokvlevis dasawyisSi: ra Tqma unda, anbanTqebaTa
popularoba qarTul poeziaSi, ar ganapiroba, ubralod, avtorTa
survilma, gamoecadaT TavianTi poeturi ostatoba; am Janris
popularoba XVII-XVIII saukuneebis literaturaSi kanonzomieri
movlenaa. misi ZiriTadi maxasiaTeblebi Seesabameba e.w.
`klasikuri epistemis~ im niSan-Tvisebebs, romlebic Camoayaliba
wignSi `sityvebi da sagnebi (humanitarul mecnierebaTa
arqeologia)~ miSel fukom.
SeniSvnebi:
i qvemoT stroful `a~-s vuwodebT anbanTqebaTa iseT tips, romelSic
TiToeuli strofis yvela taepi iwyeba erTi da imave asoTi, stroful
`b~-s _ iseTs, romelSic yoveli strofis TiToeuli sityva iwyeba
erTi da imave asoTi, ise, rom anbanis asoebi TanmimdevrobiTaa
ganawilebuli strofebSi; taepobriv `a~-s _ iseTs, romelSic yoveli
taepi iwyeba sxvadasxva asoTi, qarTuli anbanis rigis Sesabamisad;
taepobriv `b~-s _ iseTs, romelSic TiToeuli taepis yoveli sityva
klasikuri epistemis cneba da qarTuli anbanTqebebi
269
iwyeba erTi da imave asoTi; sityvobrivs _ iseTs, romelSic ama Tu
im taepis yoveli sityva (leqsikuri erTeuli) iwyeba sxvadasxva
asoTi (qarTuli anbanis rigis Sesabamisad), Sereuls ki _ Teimuraz
pirvelis meoTxe anbanTqebis msgavsi struqturis mqones.
ii am leqsis daweras biZgi misca sulxan-saba orbelianis `anbanTqebam~:
almas basri galesuli dahkveTs enaT, vamiT zmnaTa!
Àe TviT ityvis: kmaris lmoba mis naTqvamTa, orpir TqmaTa.
Jamad ras sTxovT, tvirTs umZimebT fucviT qmnilTa RirsTa
yrmaTa.
Slis CiTs ca Zliv wvimiT, WexiT, xe Ãmel jirkTa hai-Äi-sxmaTa.
iii rodesac anbanTqebaSi izrdeba anbanis asoTa ganawilebis sixSire,
anu rodesac stroful a tips enacvleba taepobrivi formebi (anbanis
elementebi ganawilebulia ara strofebze, aramed _ taepebze da
sityvebze), maSinve irRveva saleqso rigis erTianoba da, Sesabamisad,
sustdeba simWidrovec (anu leqsikur elementTa semantikuri
urTierTkavSiri). marTlac, rogorc zemoT aRvniSneT, akrostiqisgan
gansxvavebiT, anbanTqebaSi anbanis elementebi diskretulobas aniWebs
teqsts. da rac ufro mcire grZliobis teqstualur fragmentebad
nawevrdeba teqsti (taepobriv da, miT ufro, sityvobriv anbanTqebebSi),
miT ufro mZafrdeba am fragmentebis izolirebuloba erTmaneTisgan,
anu miT ufro sustdeba maTi SemakavSirebeli Zala (am tendenciis
maqsimalurad gaZlierebis SemTxvevaSi teqsti iqceva anbanis
izolirebuli elementebis qaotur erTobliobad). amitom bunebrivia,
rom taepobriv da, gansakuTrebiT, sityvobriv anbanTqebebSi teqstis
erTiani sazrisis gamovlena Zneldeba. da, piruku, rac ufro msxvil
teqstualur fragmentebs aerTianebs anbanTqebebSi esa Tu is aso, miT
ufro mwyobri da naTelia misi Sinaarsi.
Tamar lomiZe
270
iv `enis mdgomareoba klasikur epistemaSi, _ wers Tanamedrove
franguli filosofiis cnobili mkvlevari Nnatalia avtonomova, _
erTdroulad mokrZalebulicaa da didebulic. Tumca ena kargavs
uSualo msgavsebas saganTa samyarosTan, magram is aRiWurveba umaRlesi
uflebamosilebiT _ warmoadginos da gaaanalizos azrovneba.
azrovnebis Sinaarsis Setana enobriv formebSi anawevrebs da mkafioebas
sZens maT....~ (avtonomova 1977: 12)
literatura
avtonomova 1977: Автономова Н.С. Вступительная статья к книге: Мишель Фуко. Слова и вещи (Археология гуманитарных наук). М., 1977
arCili 1999: arCili. TxzulebaTa sruli krebuli. (iv.
lolaSvilis, l. kekeliZis, l. ZoweniZis redaqciiT). Tb.,
`merani~, 1999.
besiki 1962: TxzulebaTa sruli krebuli (al.baramiZisa da
v.Tofurias redaqciiT). Tb., `sabWoTa mwerali~, 1962
guramiSvili 1955: guramiSvili daviT. TxzulebaTa sruli
krebuli. Tb., `saxelgami~, 1955.
vaxtang meeqvse 1975: vaxtang meeqvse. leqsebi da poemebi (al.
baramiZis redaqciiT). Tb., mecniereba.
Teimuraz pirveli 1934: Teimuraz pirveli. TxzulebaTa sruli
krebuli (al. baramiZisa da g. jakobias redaqciiT). tfilisi.
`federacia~, 1934.
Teimuraz meore 1939: Teimuraz meore. TxzulebaTa sruli
krebuli (g. jakobias redaqciiT). Tb., `federacia~, 1939.
kekeliZe 1952: kekeliZe k. Zveli qarTuli mwerlobis istoria.
Tb., 1952.
fuko 1977: Фуко, Мишель. Слова и вещи (Археология гуманитарных наук). М., 1977.
maka laSxia
warmosaxvis cnobierebidan
Tavisuflebis
cnobierebamde
Jan-pol sartris naSromi
„warmosaxuli“ cnobierebis
fenomenologiur kvlevas eZRvneba.
naSromSi aRniSnulia, rom warmosaxvis
umTavresi damaxasiaTebelia is, rom igi
pirvel rigSi, saxeobrivi cnobierebaa,
romelic gulisxmobs da moiazrebs
Tavis obieqts, rogorc ara-yofiers,
rogorc spontanurobas. warmosaxva,
rogorc “saxeobrivi cnobiereba”,
intencionaluri bunebisaa. misi
meSveobiT me gansxvavebulad aRviqvam
samyaros, magram gansxvavebulia ara
Tavad sagnebi, aramed Cemi cnobierebis
mimarTeba maTTan. es xdeba imitom, rom
warmosaxva obieqts gaSualebuli saxiT
gvaZlevs. warmosaxvis mier aRmocenebuli
saxeebi saganTa aslebs warmoadgenen.
gamodis, rom adamiani, cnobiereba ukve
am aslebTan iwyebs mimarTebas, am aslebs
arqmevs saxelebs da uCens adgils am
samyaroSi. „warmosaxva, TviT grZnobadi
aRqmis safexuridan dawyebuli, gaivlis
saxeTa dausrulebel mwkrivs,
Sesabamisad moicavs adamianis
samyarosTan mimarTebis yvela safexurs
da daamkvidrebs subieqtis upiratesobisa
maka laSxia
272
da pirveladobis SegrZnebas faqtobrivi samyaros mimarT.”
warmosaxva, sartris mixedviT, is cnobierebaa, romelsac
unari aqvs, waSalos sazRvari rogorc xelovnebasa da
araxelovnebas Soris, aseve warmosaxulsa da realobas Soris.
swored es punqti aris Cemi interesis sagani, radgan mas Semdeg,
rac sartri, rogorc filosofosi, waSlis zRvars
warmosaxulsa da realobas Soris da ityvis, rom mxolod
mxatvruli nawarmoebi aris is sivrce, sadac warmosaxvis
meSveobiT sakuTari sikvdilis mxolod inscenireba xdeba, iwyeba
axali sivrcis konstruireba, sivrcisa, sadac
SemoqmedebiTobisaTvis yvela SesaZleblobaa mocemuli.
Jan-pol sartris mixedviT, adamianuri realobis
samyaroSi yofna es aris yofna situaciaSi. es aris Sexvedra
cocxali individualuri cnobierebisa nebismier faqtobriv
mocemulobasTan; yofiereba TavisTavad (etre en soi) aris
yvelaferi is, ris fonzec adamiani aRmoaCens Tavis Tavs
samyaroSi. am samyaroSi aproeqtebs igi Tavis Tavs Tavisi
SesaZleblobebisaken da amgvari dagegmviT erT situaciaSi
Sekrebs Tavis Tavs da faqtobriv mocemulobas.
sartri adamianur realobas uwodebs “arsebobas
samyaroSi sxvaTa TanaarsebobiT” (Sartre 1946:14). konkretulad
raSi gamoixateba Cemi “yofiereba sxvisTvis” (etre pour autrui)? sartri “yofiereba sxvisTvis” daxasiaTebas sircxvilis
fenomenis analiziT iwyebs. “sircxvilis struqtura
intencionaluria. ufro zustad, igi aris sircxviliseuli
gageba raRacisa da es raRac var me”(Sartre 1943:265). me
mrcxvenia imisa, rac me var. amgvarad, sircxvili axorcielebs
me-s intimur mimarTebas me-sTan: misi meSveobiT aRmovaCen Cemi
yofierebis erT garkveul aspeqts. sircxvili, sawyisiseulad,
refleqsiis fenomeni ar aris, mis Tavdapirvel struqturaSi igi
warmogvidgeba sircxvilad raRacis winaSe. me mrcxvenia Cemi
Tavis, romelic warmoudgeba sxvas. sartris mixedviT sircxvili
Semdegis gacnobierebas niSnavs: “me var is, rogorsac mxedavs
sxva. me vadareb, rac me var sxvisTvis imas, rac me var CemTvis.
me aranairad ar msurs maTi gaigiveba” (Sartre 1943:265). amrigad, sircxvili aris sircxvili sakuTari Tavis gamo
sxvis winaSe. es ori struqtura mWidrod aris erTmaneTTan
dakavSirebuli. me mWirdeba sxva, raTa Cemi yofierebis yvela
struqturas vwvde. Cemi gamocdilebis miRma me mudam vxedav
warmosaxvis cnobierebidan Tavisuflebis cnobierebamde
273
sxvis grZnobebs, ideebs, nebelobas, xasiaTs. cxadia, sxva
mxolod is rodia, rasac me vxedav, aramed isic aris, rac me
mxedavs. “me vxedav sxvas, rogorc gamocdilebis SekavSirebul
sistemas, romelic CemTvis miuwvdomelia, romelSic me
vfigurireb, rogorc erTi obieqti sxva obieqtTa Soris. sxva,
garkveuli azriT, Cemi gamocdilebis radikaluri negaciaa,
radgan misTvis me ara subieqti, aramed obieqti var” (Foulquié 1979:57). me ki, Cemi mxriv, rogorc Semecnebis subieqti,
vcdilob, ganvsazRvro obieqtis saxiT is subieqti, romelic
Tavad uaryofs Cems subieqturobas da ganmsazRvravs me, rogorc
obieqts.
sxva, uwinares yovlisa, Tavs iCens rogorc mzera
(regard), da Cemi yofiereba sxvisTvis, uwinares yovlisa,
danaxulobaSi gamoixateba. ras niSnavs mzera, xedva, danaxva da,
maSasadame, danaxulyofna?
me Cemi Tavis, Cemi sakuTari yofierebis usafuZvlobisa
da SemTxveviTobis daZlevas, mis dafuZnebasa da gamarTlebas rom
miveswrafi, raRac saxiT miznad vsaxav da vaxorcieleb Cems
Tavs, Cems sakuTar yofierebas. es imas niSnavs, rom me am miznis
mixedviT vxedav, ganvixilav, mniSvnelobas vaniWeb da vewyobi
yovelives Cems garSemo. „miznis mixedviT raimes xedva da
ganxilva Sesatyvisi moqmedebisadmi daqvemdebarebuli obieqtisa
da saSualebis mniSvnelobis miniWebas moaswavebs“ (Descamps 1986:174).
maSasadame, Cem mier raimes xedva, imavdroulad,
raimesadmi obieqtisa da saSualebis, da amdenad, usafuZvlo da
SemTxveviTi yofierebis mniSvnelobis miniWebas moaswavebs. da es
rom asea Cems SemTxvevaSi, asevea sxvis SemTxvevaSic. sxva rom
xedavs raimes, amiT obieqtisa da saSualebis anu usafuZvlo da
SemTxveviTi yofierebis mniSvnelobas aniWebs mas.
es debuleba gasagebs xdis, Tu ras niSnavs sxvebis mier
danaxuloba, is, rom sxva mimzers da mxedavs me, amiT obieqtisa
da saSualebis da, maSasadame, usafuZvlo da SemTxveviTi
yofierebis mniSvneloba meniWeba mis mier, anu amiT uariyofa da
uqmdeba is, rasac me miveswrafi, saxeldobr _ uariyofa Cemi
yofierebis dafuZnebuloba da gamarTlebuloba.
„me CemTvis var subieqti anu sakuTari yofierebis miznad
damsaxveli da Tavad es dasaxuli mizani. amgvarad, me _
dafuZnebuli da gamarTlebuli, Seucvleli da aucilebeli,
maka laSxia
274
erTaderTi da ara erT-erTi yofiereba, samyaros centri,
samyarosadmi sazrisisa da mniSvnelobis mimniWebeli, samyaroul
urTierTobaTa kanonmdebeli centraluri instancia var, xolo
yovelive sxva CemTvis mxolodRa obieqti da saSualebaa da ara
_ miznis damsaxveli instancia da mizani, Sesacvleli da ara
Seucvleli da aucilebeli, erT-erTi sxvaTa Soris da ara
erTaderTi, periferia da ara _ centri“ (Sartre 1943:346). mokled, sxva CemTvis ase Tu ise usafuZvlo da SemTxveviTi
yofierebaa. magram Cems garemomcvel sxvaTa Soris Tavs iCens
sxva, rogorc sxva cnobiereba, rogorc sxva adamiani, romelic
mzeras momapyrobs da maqcevs yofierebad-misTvis, rac Cemi
rogorc yofiereba-CemTvis, anu rogorc subieqtis da
dafuZnebuli da gamarTlebuli yofierebis uaryofas moaswavebs.
„Cemken mopyrobili sxvisi mzera, anu sxvis mier Cemi danaxul-
yofna imas niSnavs, rom me ganvixilebi misi yofierebis, rogorc
umaRlesi miznis mixedviT da maSasadame, me var ara subieqti anu
miznis damsaxveli instancia da Tavad mizani, aramed periferia,
ara erTaderTi da Seucvleli, aramed erT-erTi sxvaTa Soris
anu swored is, rasac mTeli cxovreba gavurbivar“ (Louette 1993:34). ,,viRac” – meubneba gzadmimavali ucnobis mzera, da
amiT Cemi uaryofa ukve sisruleSia moyvanili, me ukve obieqtad
var qceuli, ukve gasxvisebuli da gaucxoebuli var.
mzeraSi cxaddeba sxvisi yofiereba da maSasadame, Cemi
yofierebac –sxvisTvis, rac Cems yofierebas ki ar Tanxvdeba,
aramed uaryofs mas. amitomac sxvisi yofierebis faqti,
uwinaresad, usiamovnebad ganicdeba. „sxvis mzeraSi ifanteba Cemi
transcendenturoba da me viqcevi nivTad“ (Sartre 1943:342). Cemi gauqmeba sxvis mzeraSi gulisxmobs im samyaros gauqmebas,
romlis organizebas da konstruirebasac me vaxden. Cemi
mimarTeba samyarosTan iSleba sxvisi mzeris qveS. me sxvisTvis
erTdroulad var saSualebac da dabrkolebac. „sxvisi mzera
magrZnobinebs, rom me aRar var situaciis warmmarTveli. sxvisi
mzera aararavebs Cems transcendenturobas da maqcevs
saSualebad im miznebisTvis, romelnic CemTvis ucnobia“ (Sartre 1943:342). amdenad, me var safrTxeSi da es safrTxe SemTxveviTi rodia. „is aris permanentuli struqtura Cemi yofireba-
sxvisTvis. sxvisi mzeris saSualebiT me vxedav Cems Tavs,
warmosaxvis cnobierebidan Tavisuflebis cnobierebamde
275
rogorc gayinuls samyaros SigniT, rogorc safrTxeSi myofs“( Sartre 1943:343).
cnobiereba anu adamianuri realoba, rogorc yofiereba
TavisTvis, Tavdapirvelad warmogvidgeba, rogorc gadaulaxavi
kontrasti da konfliqti faqtobriobasa da transcendencias anu
TavisTavadsa da TavisTvis yofierebebs Soris. xolo cnobierebis
cnobierebasTan anu adamianis adamianTan urTierTobis sibrtyeze
es kontrasti da konfliqti Tavs iCens TavisTvis da sxvisTvis
yofierebebs Soris ganxeTqilebis saxiT.
adamianis adamianTan urTierToba, sartris mixedviT, „sxva
araferia Tu ara TavisTvis da sxvisTvis yofierebebs Soris
Tavdapirveli ganxeTqilebis daZlevis amao mcdeloba“ (Sartre 1943:433). kosmosad gagebuli samyarosTvis TviTganviTareba
ucxoa. winaaRmdegoba da ganviTareba mxolod adamianisTvisaa
damaxasiaTebeli. amasTan, „adamianis ganviTarebis ZiriTadi wyaro
da impulsi samyaros TavisTavadis gamudmebuli uaryofaa im
mizniT, rom am yofnisgan Tavisufleba moipovos“ (Sartre 1943:438). yoveli adamiani cdilobs, gadalaxos is situacia,
romelSic is vardeba, radgan es situacia misTvis saxifaToa,
radgan masTan erTad yovelTvis aris sxva, sxvisi mzera,
romelic mas obieqtad aqcevs, xelidan aclis yvela
SesaZleblobas da iluzias, aRiaros sxvisi Tavisufleba. „sxvisi
Tavisuflebis aRiarebiT Cems Tavisuflebas ukve zRvari daedo,
rac CemTvis momakvdinebelia“ (Sartre 1943:451). sartris mixedviT, Tavisufleba, upirvelesad, moqmedebaSi
vlindeba. ufro metic, moqmedeba ukve aris Tavisufleba.
„Tavisuflebas ara aqvs arseba, masSi arseboba upiratesobs da
ganagebs arsebas“ (Louette 1993:138) me is arsebuli var,
romelic cnobs Tavis Tavisuflebas Tavisi moqmedebebis
saSualebiT, magram me is arsebulic var, romlis individualuri
da ganumeorebeli arseboba temporalizdeba, rogorc droiToba.
„Tavisuflebis meSveobiTaa, rom cnobiereba yovelTvis sxva
ramea, vidre is, ris Tqmac SeuZliaT mis Sesaxeb“ (Descamps 1986:195). gamomdinare iqidan, rom adamiani sul moqmedebaSia,
igi sul Tavisufalicaa. adamians misjili aqvs mudam Tavisi
arsebis, Tavisi moqmedebis, mamoZraveblis da motivis miRma
iarsebos. „is dawyevlilia TavisuflebiT. es ki niSnavs, rom
Cems Tavisuflebas ver upovnian sxva sazRvrebs, garda Tavad
Tavisuflebisa, anu Cven Tavisufalni varT imisagan, rom
maka laSxia
276
SevwyvitoT Tavisuflad yofna“ (Sartre 1943:459). Tavisuflebis
uaryofa sxvas arafers niSnavs, Tu ara mcdelobas sakuTari
Tavis wvdomisa, rogorc yofierebisa TavisTavSi. adamianuri
realoba mudam cdilobs uaryos misi Secnoba, magram es
mcdeloba safuZvelSive amaoa, radgan „adamianuri realobisaTvis
yofiereba sakuTari Tavis arCevas niSnavs“ (Sartre 1946:23). igi mTlianad mitovebulia raTa yovelgvari yofierebis gareSe
Seqmnas sakuTari Tavi umcires detalebamde. amgvarad,
Tavisufleba yofiereba ki ara aris, is aris adamianuri
yofiereba. „sanam adamiani myofobs, sanam moTxovnilebebisa da
arCevanis winaSe dgas, is ver Sewyvets fiqrs arCevanis
Tavisuflebis Sesaxeb“ (Sartre 1946:31). adamianuri Tavisufleba
arsaidan iRebs Tavis mizebs, is maT irCevs da amiT maT
transcendentur arsebobas aniWebs. „Tavisufleba es aris Cemi
Tavis arCeva samyaroSi da imavdroulad, samyaros aRmoCena. es is
cnobierebaa, romelic ar gansxvavdeba Cveni yofierebisagan.
saWiroa, iyo cnobieri, raTa airCio da saWiroa airCio, raTa
iyo cnobieri“ (Sartre 1946:31). amgvarad, Cven gamudmebiT
CarTuli varT Cvens arCevanSi da gamudmebiT gvaxlavs imis
cnobierebac, rom Tavad Cvenve SegviZlia SevcvaloT es arCevani,
radgan Cven TviTon vgegmavT da wesrigSi mogvyavs sakuTari
momavali Cveni eqsistencialuri TavisuflebiT. amgvarad, Cven
mudam gvaxlavs Cveni arCevanis gaararavebis, Cveni Tavis
sxvagvarad arCevis safrTxe, vidre varsebobT. Tavisufleba,
arCevani, gaararaveba, temporalizacia erTsa da imaves
emsaxurebian (Tavisufali arCevani uTuod aris dakavSirebuli
drosTan. yoveli axali arCevani, imavdroulad, dasawyisicaa da
dasasrulic).
adamianur realobas SeuZlia airCios sakuTari Tavi,
rogorc mas esmis, magram ar ZaluZs, rom ar airCios. mas isic
ar SeuZlia, rom xeli hkras yofierebas, radgan TviTmkvlelobac
arCevani da yofierebis dadasturebaa (TviTmkvlelobis
konteqstSi gakeTebuli arCevani aris absurdi ara imitom, rom
usafuZloa, aramed imitom, rom mas ar qonda ararCevanis
SesaZlebloba).
amgvarad, Tavisufleba aris arCevanis Tavisufleba, magram
ara ararCevanis Tavisufleba. amiT Tavisuflebis problema
aucileblobaSi monawileobs: mas ar SeuZlia ar airCios,
„adamianisTvis aucilebelia, rom Tavisufali arCevani gaakeTos“
warmosaxvis cnobierebidan Tavisuflebis cnobierebamde
277
(Sartre 1946:78). Cven varT Tavisufleba, romelic irCevs, magram
Cven ar virCevT Tavisuflad yofnas: Cven dasjili varT
TavisuflebiT. Cven araferi dagvrCenia garda imisa, rom sxvisi
Tavisufleba Tavisuflad vaRiaroT.
es aris is realoba, romelic sartrma adamianisa da
samyaros, adamianis adamianTan urTierTobis konteqstSi
warmogvidgina. es aris is adamianuri realoba, romelTanac
Segueba SeuZlebelia da romlis atana adamianis Zalebs
aRemateba. „Cven dawyevlili varT TavisuflebiT,“ Cven sxvebTan
yovelTvis da yvelgan konfliqtur situaciaSi varT, radgan
„sxvebi _ es xom jojoxeTia“ (Sartre 1947:93). raRa rCeba?
realur samyaroSi yofna autanelia adamianisaTvis. Tumca
adamianuri cnobiereba, Tavisufleba is momentia, romelic
yvelanairi situaciidan gamosavals eZebs. swored am dros
iwyebs amoqmedebas saxeobrivi cnobiereba _ warmosaxva, romelic,
sartris mixedviT, erTaderTi saSualebaa, rom Cveni realuri
mogzauroba droSi ganxorcieldes.
“werisagan viSvi: sanam weras daviwyebdi, iyo mxolod
sarkeebis TamaSi; es xom Cemi Cveulebaa da Tanac Cemi profesia.
rwmena davkarge, magram ukan ar damixevia: kvlavindeburad vwer.
meti ra saqme maqvs. Nulla dies sine linea,” – vkiTxulobT sartris
“sityvebSi.” wera yvelaferia frangi eqsistencialistisTvis,
radgan igi kulturis erTi mniSvnelovani Semadgeneli aspeqtia,
kultura ki is fenomenia, romelSic adamians sakuTari Tavis
amocnoba SeuZlia. “kulturaSi adamiani Wvrets da cnobs
sakuTar Tavs, mxolod am kritikul sarkeSi xedavs adamiani
Tavis saxes. amasTanave Tavis motyuebis moZvelebuli dangreuli
Senoba xom igive Cemi xasiaTia: nevrozisgan SeiZleba ganikurno,
sakuTar Tavs ki versad wauxval” (sartri 2011:203).
adamianuri realoba gacxadebuli, gamJRavnebuli yofnaa,
radgan „adamianuri realobis miRma „aris“ yofna, an sxva
sityvebiT, adamiani aris is saSualeba, romliTac nivTebi TavianT
Tavs aCveneben“ (Sartre 1949:45). am mdgomareobaSi adamiani
pasiuria, radgan is sxvas arafers warmoadgens, garda imisa, rom
misi meoxebiT sagnebi warmoCndnen. amas sartri aRqmis
mdgomareobas uwodebs. adamianis es pasiuroba, frangi
egzistencialistis mixedviT, gadailaxeba Semoqmedebis processa
da am procesis uSualo rezultatiT, anu maSin, roca mwerlis
mier warmosaxviTi samyaro Seiqmneba. Tumca adamianisaTvis am
maka laSxia
278
samyaroSi arseboba sxva araferia, Tu ara konfliqti da
ganxeTqileba, romelic Tavs iCens im momentidan, roca Cems
gverdiT gamoCndeba sxvisi yofiereba, rogorc Cemi
maararavebeli, Cemi subieqturobis CamomrTmeveli da
pirveladobis momxsneli. adamianis swrafva imisken, rom
rogorme SeinarCunos sakuTari meoba, mizandasaxuloba,
mniSvneladoba da ar gaiTqvifos sxvis yofierebaSi, ar gaxdes
erT-erTi obieqti sxva obieqtTa Soris, ar iqces sxvis
yofierebis mier dasaxuli miznis misaRwev saSualebad _
sartris literaturuli nawarmoebebis erT-erTi mniSvnelovani
sakiTxia. ”Semoqmedebis erT-erTi ZiriTadi motivia, subieqtad
igrZno Tavi samyaros mimarT“ (Sartre 1949:46). mwerali Tavisi
SemoqmedebisTvis mudam subieqti, Semqmneli da mwarmoebeli,
miznis mimcemi da Semsrulebelia. magram es aramc da aramc ar
niSnavs imas, rom Semoqmedis Sesrulebuli samuSaos Sedegi,
qaRaldze iqneba es Tu tiloze, obieqts warmoadgendes. ”es ase
araa, radgan personaJebi, maTi cxovreba, gancdebi, survilebi,
moqmedebebi, gadawyvetilebebi, imedgacrueba, maTi danaSauli Tu
sasjeli – es me var Tavad, isini Cemia,” _ wers sartri.
xelovnebis nawarmoebi mwerlisaTvis yovelTvis misi subieqtobis
mamxilebeli da ganmcxadebelia. yoveli personaJis SiSi –
mwerlis SiSia, misi molodini – mwerlis molodini.
nawarmoebis personaJebs mwerali Tavisuflad qmnis,
Tavisufladve aZlevs maT samyaroSi moqmedebis saSualebas.
msgavsi TavisuflebiT andobs mwerali mis mier gaSiSvlebul da
Secvlil samyaros ukve mkiTxvels. „mkiTxveli molodinia,
kmayofilebaa, amosunTqvaa. erTi sityviT, is aris sxva” (Sartre 1949:82).
Tavisufali arCevanis sazrisi is aris, rom aRmocendes
situacia, romelic mas Seesatyviseba da romlis arsebiTi
daxasiaTebaa, iarsebos TavisTavadi formis saxiT sxvisTvis. am
garemoebas Tavs ver davaRwevT, radgan „Tu gvsurs viyoT
Tavisufali, unda avirCioT yofna am samyaroSi sxvaTa pirispir,“
(Sartre 1943:398) rac gulisxmobs sxvaTa Tavisuflebis
Tavisufal aRiarebas. sartris cxovrebis mizanic, albaT,
swored es iyo:
„Cemi sigiJisa is miyvars, rom pirveli dRidanve micavda
„elitisadmi“ mikuTvnebis cTunebisagan: arasodes mifiqria,
bedniereba mxvda wilad, „niWi“ maqvs- meTqi. Cemi erTaderTi
warmosaxvis cnobierebidan Tavisuflebis cnobierebamde
279
saqme rwmeniTa da SromiT Tavis daxsna iyo. xelcarieli da
jibecarieli viyavi. Cemi gaumarTlebeli arCevani aravisze maRla
ar mayenebda: Tavis gadarCenis mizniT _ ase uiaraRod da
uxelsawyood, erTianad, uklebliv Sevewire Semoqmedebas. magram
ra SemrCa, Tuki Sevigeni, rom xsna ar arsebobs, da butaforiis
sawyobSi gadavuZaxe! rCeba mxolod adamiani, warmomdgari yvela
adamianisagan, igi mTel kacobriobad, adamianebad Rirs, xolo
misi fasi yoveli adamianis fasia“ (sartri 2011:204).
literatura
sartri 2011 sartri J.-p. sityvebi, Tb.: inteleqti, 2011 Descamps 1986 Descamps, Ch., Les Idees Philosophiques Contemporaines, Bordas, Paris, 1986 Foulquié 1979 Foulquié, P., L’existentialisme, Presses Universitaires de France, Paris, 1979 Louette 1993 Louette J.-F., Jean-Paul Sartre, Hachette, Paris, 1993 Sartre 1943 Sartre, J.-P., L'être et le neant. essai d'ontologie
phenomologique, Gallimard, Paris, 1943
Sartre 1946 Sartre, J.-P. Existentialisme est un humanism, Nagel, Paris, 1946
Sartre 1947 Sartre J.-P. „Huis clos“. Gallimard. 1947 Sartre 1949 Sartre J.-P. Qu – est – ce que la literature?“ Gallimard. 1949
nino gogiaSvili
Rimilakis konteqsti
qarTul eleqtronul
sivrceSi
(feisbukis mixedviT)
“Rimilaki“ eleqtronul enobriv
sivrceSi TandaTan ufro masStabur
datvirTvas iZens da sakomunikacio
niSnebisa da enobrivi erTeulebis
yvelaze martiv da gasageb simbolod
yalibdeba. am „emociuri xatebis“
mniSvneloba da funqcia, SesaZlebelia,
winaswarganzraxulze metia da
moulodneli: isini, socialuri
qselebidan, Catebidan, mobiluri
telefonebidan, eleqtronuli
fostebidan da skaipebidan pirdapir
qaRaldebze, abrebze da, jerjerobiT
iSviaTad, magram, - presis furclebzec
inacvleben.
„Rimilakebi“ arsebobs standartuli,
arastandartuli, feradi, - maTi ricxvi
da saxe TandaTan izrdeba da saintereso
variaciebs gvTavazobs. standartuli
„Smiley“ orwertilisa da frCxiliTaa
Seqmnili. drois ekonomiis mizniT,
xSirad, mas aseTi formiT iyeneben,
Rimilakis konteqsti qarTul eleqtronul sivrceSi
281
axalgazrda Taobas ki arastandartuli da kreatiuli formis
Rimilakebi ufro xiblavs. „xatulebis“ meSveobiT SesaZlebelia
azris ufro mkafiod gamoxatva da, amasTan, drois sagrZnobi
ekonomia. is saukeTeso saSualebaa emociis zustad da gasagebad
gadmosacemad. virtualur samyaroSi, sadac ver vxedavT adamianis
vizuals, Jestikulacias, werilobiTi urTierTobisas, roca ver
vismenT misi xmis tembrsa da tons, „Rimilaki“ unikaluri
kompensaciaa am emociuri vakuumis sapirwoned. Tumca, erTsa da
imave Rimilaks, SesaZlebelia, da xSirad asec xdeba, sxvadasxva
daniSnuleba hqondes, konteqstidan gamomdinare. yovlad uwyinari
da yvelaze gavrcelebuli e.w. „pirvelqmnili Rimilaki“,
romelic grafikulad ase gamoisaxeba ( :-) ), pozitiuri
Sinaarsis miuxedavad, xandaxan neitralitets, sevdas,
ukmayofilebas da dacinvasac ki aRniSnavs . zogadad, internet
sivrcisTvis damaxasiaTebelia Warbad gamoxatuli emociebi.
„RimilakebTan“ - guli, kocna, Caxuteba da misTanebi - SedarebiT
ubralo Rimilaki xSirad, Zalian ususurad da negatiuradac ki
gamoiyureba. magaliTad, rodesac socialur qselSi „facebook“
romelime momxmarebeli ganaTavsebs garkveul informacias da
miiRebs mowonebebis (like) da eqspresiuli „xatulebis“ did
raodenobas, sxva momxmareblis „ubralo“ „Rimilaki“ xSirad
negatiurad aRiqmeba, rogorc ucxo Tvalis, ise TviT am
informaciis ganmTavseblis mier. xSiria SemTxvevebi, rodesac am
emociebs ar faraven da pirdapir ekiTxebian: ar mogewona
informacia (an musikaluri nomeri, an literaturuli Canaweri)?
aucileblad xazgasasmelia is faqti, rom „Rimilakis“ xasiaTi
refleqsiuria, anu, momxmarebeli mas iyenebs sakuTari emociis
gamosaxatavad, ukeT rom vTqvaT, subieqtis moqmedeba sakuTar
Tavs miemarTeba. zogjer saubari miemarTeba meore pirsac, mesame
piris emociis gadmocema ki, jerjerobiT, mxolod werilobiTi
miniSnebiTaa SesaZlebeli, „RimilakTan“ erTad.
„Smiley”- is warmoSobis istorias vladimer nabokovis
enamoswrebul TqmasTan akavSireben: „New York Times” - is
nino gogiaSvili
282
Jurnalist alden vitmanis kiTxvaze, Tu sad daayenebda Tavs
Tanamedrove da gardacvlili mwerlebis Sedarebisas, man
upasuxa, rom Zalian kargi iqneboda, Tu iarsebebda specialuri
tipografiuli, Rimilis msgavsi niSani, romelic am kiTxvis
pasuxad Caismeboda teqstSi. aRniSnuli interviu 1969 wlis
aprilis nomerSi daibeWda. rogorc vxedavT, nabokovis jer kidev
irealuri „Rimilaki“ sulac ar niSnavda ubralod „Rimils“, mas
hqonda, iribad, magram mainc, mravalwertilis, ironiis an
ubralod - dumilis daniSnuleba.
„Rimilaki“ mravalferovani interpretirebis saSualebas
gvaZlevs. is SegviZlia gavaerTianoT niSanTa kategoriaSi, radgan
„xatula“ aris grafikuli gamosaxuleba, romelic qmnis
normebs da sazogadoebriv warmodgenebs, da erTgvarad
gansazRvravs virtualur ritualTa Sinaarss. „Rimilakebis“
erToblioba niSanTa mowesrigebuli sistemaa, romelic
yovelTvis inarCunebs Sinagan, mdgrad konstruqcias da,
miuxedavad amisa, mainc mZafrad reagirebs konteqstze.
TvalsaCinoebisaTvis zemoT moyvanili magaliTic gamodgeba.
virtualur sivrcesa da socialur qselebSi „Rimilaki“,
SesaZlebelia, xandaxan ufro metad informatiuli da
yovlismomcveli iyos, vidre Cveulebrivi werilobiTi mimarTva,
vinaidan igi emocias, gancdasa da mdgomareobas aRniSnavs. am
grZnobebis asaxva sityvebis meSveobiT virtualur sivrceSi
Zalian did drosTanaa dakavSirebuli da, faqtobrivad, aseTi
spontanuri teqstebisaTvis miuRebeli meTodic kia. am yvelafers
saukeTesod iTavseben „emociuri xatebi“; isini erTgvar
mediatorebad gvevlinebian realursa da virtualur sivrces
Soris adamianTa komunikaciisas. Tu pirsis mixedviT, niSani
universaluri Suamavalia adamianur gonebasa da samyaros Soris,
Cven SegviZlia vTqvaT, rom „Smiley“ universaluri Suamavalia
realur da virtualur samyaroebs Soris.
nabokovis intervius Semdeg amerikelma harvi belma
masaCusetsis saxelmwifo sadazRvevo kompaniisTvis Seqmna logo,
Rimilakis konteqsti qarTul eleqtronul sivrceSi
283
romelsac unda gamoexata kompaniis keTilganwyoba Tavisi
momxmareblebisadmi. es logo vertikalurad asaxavda Tvalebsa
da gaRimebul tuCebs, romlebic yviTeli feris wreSi iyo
Casmuli. Tumca, inglisuri kompaniis „Smiley World”-is
damfuZnebeli franklin lufrini amtkicebs, rom aRniSnuli
simbolo pirvelad man gamoiyena 1971 wels gazeTSi muSaobisas,
roca surda saxaliso ambebi vizualurad ganesxvavebina sxva
statiebisagan. Semdeg man sakuTari produqcia gaitana asze met
qveyanaSi, logod ki „Rimilaki“ gamoiyena. es licenzirebuli
kompania awarmoebda tansacmels, sakvebs, aqsesuarebs, avejs da
a.S. Tumca, es pirveli grafikuli Rimili teqsturi
SetyobinebisaTvis araTavsebadi iyo. oficialuri versiiT ki,
pitsburgis karnej-melonis universitetis kompiuterul
mecnierebaTa departamentSi profesorma skot falmenma 1982
wlis 19 seqtembers sauniversiteto forumze gagzavna
winadadeba, sadac TanamSromlebs urCevda gamoeyenebinaT L ( : - (
) simbolo, Tu seriozul Temebze werdnen, saxumaro Temebze
werisas ki - J ( : - ) ) simbolo, raTa TanamSromlebi sworad
garkveuliyvnen Temebis xasiaTSi da gaugebroba ar momxdariyo.
dRisaTvis „RimilakTa“ ori tipi gamoiyofa: aRmosavluri da
dasavluri, gansxvaveba simbolos weris mimarTulebaSia. arsebobs
kidev aRmosavluraziuri stili, sadac „xatulebi“
vertikaluradaa warmodgenili. cxadia, am SemTxvevaSi weris
ekonomiurobis momenti gamoricxulia da ZiriTadi aqcenti
gadatanilia maqsimalur vizualur msgavsebaze.
aris idea, rom „Smiley“-is kalkirebul versias - “Rimilaks“
axali qarTuli analogi movuZebnoT, Tundac „ganwyobis
niSnebis“, „emociuri xatebis“ an, sulac, „mimikebis“ saxiT.
„Rimilakebi“ modernizebuli piqtogramebia, mxolod im
gansxvavebiT, rom „xatulebSi“ naklebadaa an TiTqmis ar aris
piqtogramebis mnemonikuri xasiaTi. isini erTmaneTisagan
damoukideblad, cal-calke asaxaven garkveul ganwyobas an
emocias, maTi Tanmimdevroba ar cvlis maT mniSvnelobas da arc
nino gogiaSvili
284
raime wesebisa da xerxebis erTobliobas Seadgens, raTa ukeT
iqnas damaxsovrebuli esa Tu is naweri.
nebismieri niSani mxolod xandaxanaa simbolos sinonimi. am
SemTxvevaSi, „Rimilaki“ niSanicaa da simboloc. modernizebul
„xatulebs“ Soris vxvdebiT adamianTa Tu personaJTa saxe-
simboloebs. magaliTisTvis, arsebobs merilin monrosa da Carli
Caplinis „Rimilakebi“. xandaxan erTi „Smiley“ mTel winadadebas
aRniSnavs. magaliTisaTvis, arsebobs „fuls kbili mouWire“ da
„calybad meRimeba“ Sinaarsis aRmniSvneli simboloebi. socialur
qselebSi xSirad vxvdebiT Semdegi Sinaarsis Canawerebs:
„gawiTlebis Rimilaki“, „Zalian gogo xar! -Rimilaki“, „ra vqna,
meti ar SemiZlia! -Rimilaki“ da a.S. , romlebic, ZiriTadad,
naweris bolosaa moTavsebuli da avsebs da emociurad amdidrebs
mas. am „xerxiT“ izogeba dro, zustad gamoixateba emocia da,
SegviZlia, subieqtis mimika da Jestikulaciac ki warmovidginoT.
sainteresoa, xom ar aris „saSiSroeba“, rom virtualuri
sivrcisaTvis momavalSi moigoneben winadadebebisa da ambebis
grafikul Sesatyviss da nawers Caenacvleba isev piqtografia -
uZvelesi drois damwerloba?
faqtia, rom dResdReobiT „emociuri xatis“ arseboba sakmaod
did komforts uqmnis socialuri qselebis da, zogadad,
internet sivrcis momxmareblebs. gansakuTrebul mniSvnelobas
iZens es simbolo qarTvel internet-momxmarebelSi,
specifikuri xedvidan da midgomidan gamomdinare. TiTqos, Zalian
martivia momentalurad raime simbolos klaviaturaze akrefa,
romelic arc aranair pasuxismgeblobas ganiWebs da arc
gansakuTrebul Zalisxmevas moiTxovs. rodesac pirwignakeli
megobari moniSvnis saSualebiT gTxovs, gaecno mis Semoqmedebas,
garda mowonebis aRmniSvneli „like”-isa, SesaZlebelia,
operatiulad akrifo dadebiTi emociis gamomxatveli “xatula“
da amiT Tavidan aicilo komentari: 1. aragulwrfeli; 2.
gulwrfeli, magram udroobis gamo - arasasurveli. amgvarad,
„Rimilaki“ universaluri TavisdaZvrenis saSualebacaa
Rimilakis konteqsti qarTul eleqtronul sivrceSi
285
„Facebook“sinamdvileSi, Tumca, konteqstidan da zogadi fonidan
gamomdinare, yovelTvis ikiTxeba misi faruli mizezi Tu mizani.
es simbolo, SesaZlebelia, qameleoniviTaa da fers garemoebebis
mixedviT icvlis, magram, sakmaod gamWvirvalecaa da amosacnobic.
“Smiley” virtualuri enobrivi sivrcis semiotikuri niSania da
misi definicia kompetenturia internet samyaros masStabiT.
Tumca, aqve unda aRvniSnoT, rom is ifarToebs moqmedebis
areals da, ramdenad paradoqsulic unda iyos, komunikaciis
verbalur sferoSi inacvlebs. magaliTad, saubrisas axla xSirad
iyeneben: „Tavis CaRunvis Rimilaks“, rom gamoxaton azri:
Semrcxva. Zalian saintereso momentia, rodesac ikonuri xatebi
Taviseburad modificirdebian zepir metyvelebaSi da garkveul
ukumimarTebas ayalibeben: 1. „Rimilakebi“ Seiqmna imisaTvis, rom
virtualur samyaroSi SesaZlebeli yofiliyo emociis
grafikulad gamoxatva; 2. uSualo kontaqtisas, adamianebi
ubrundebian virtualur simboloebs, raTa Tavisi emocia
gamoxaton.
„Rimilakebis“ ena virtualuri enis qvetipia, romelic
aadvilebs teqstis gagebas da drois sagrZnob ekonomias
ganapirobebs. „niSani“ semiotikis mTavari cnebiTi kategoriaa,
ris gamoc Cven SgviZlia, visaubroT „Rimilakebze“, rogorc
socialuri qselebisa da virtualuri sivrcis umTavres
semiologiur komponentebze. semiologiuri niSnis modeli ki
lingvisturs mihyveba da Tavis umaRles mniSvnelobas iZens
logikuri azrovnebis farglebSi. Rimilakis-is simbolo
saintereso dasamuSavebelia, rogorc pirsis, aseve sosiuris
semiotikuri xedvis safuZvelze.
Ffeisbukis Rimilakebi, vfiqrobT, winaswarganzraxul
funqciebs aWarbebs da gacilebiT did masStabebze acxadebs
pretenzias.
SoTa barbaqaZe
„suerte de muerte - cxovrebis
gza“
cxovrebisadmi formaluri midgomiT
adamians eCveneba, TiTqos swor gzaze
dgas, magram is ki ar icis, ra aris mis
iqiT. gza yovelTvis daSorebulia
imisgan, rac Cvens Tvalwinaa. rac unda
Tvalaxiluli, TvalgamWriaxi,
Tvalmaxvili iyo da TvalnaTliv
xedavde yvelafers, mainc SeiZleba
ankesze wamoego, maxeSi gaeba - radgan
warmoudgenelia winaswar ganWvreta
imisa, Tu ra mogvelis win. gza
Semogvaparebs xolme silogizmebis iseT
jaWvs, romelic arsad ar migiyvans; an
SeiZleba, samyaro daganaxos sxvaSi da
sxva ganzomilebidan. namdvili,
WeSmariti, utyuari, ueWveli, auTenturi
gzaze araferi gxvdeba. garCeva, gageba,
mixvedra gzis mniSvnelobisa Zalian
rTulia. aseTia gzis
mravalmniSvnelovani, mravalmxrivi,
mravalniSna, mravalnairi „buneba“. Tu
kabinetis mecnieri, an kabinetis
strategosi darwmunebiT gvaCvenebs gzas,
maSin mas Tavad am gzaze siaruli ar
ZaluZs. SeiZleba iTqvas, rom Cven Cveni
cxovrebis gzebis „kontrolis iluziiT“
varT Sepyrobili. aseT zedmet, metismet,
gadametebul, gadaWarbebul optimizms
„moulodnelobaTa arasaTanadod
suerte de muerte _ cxovrebis gza
287
Sefasebisaken“ mivyavarT. radgan am swrafmdinar, swrafmaval,
xanmokle da dromokle sicocxleSi sadac yvelaferi miedineba -
erTsulovnad, erTpirad, SeerTebuli ZalebiT, maqsimaluri
sizustiT SegviZlia vTqvaT, rom gza gviTrevs Tavisi
asociaciuri xilvebis mZlavr nakadSi, romelSic garkveva,
gonsmosvla erTob saZnelo saqmea.
yofiereba gansazRvravs Segnebas. yvela realoba gadaicema
simboloebiT. gza savsea aforizmebiT, damrigeblobiTi, zneobrivi
moZRvrebiT, moralis Semcveli, Wkuis saswavlebeli,
mravalfurclovani, mravalStoiani yuradsaRebi magaliTebiT.
amitom is universaluri simboluri formaa, romelic gamoxatavs
yofierebaSi yovelmxriv ganfenas. gzebis TankveTa simboluri
gaazrebiT - es aris centri, sayrdeni samyaros mTlianobisa. es
universaluri simbolo migviTiTebs, rom samyaroSi erTnairi gza
ar arsebobs, mTavaria, gansazRvro, ra ganmasxvavebeli niSaniT
gamoirCeva esa Tu is mravalferovani, mravalsaxovani,
mravalgvari gza, romlebic erTmaneTs saerTod ar hgvanan
cercvis ori marcvaliviT , wylis ori wveTiviT, an gaWrili
vaSliviT. gza implicituri - gadaxlarTuli, Cawnuli, aRreuli
saidumlos matarebelia. orgvar, orWof, orpir STabeWdilebas
qmnis. semiotikur TamaSs gvTavazobs. orazrovani insinuaciebis
ostatia. is savsea faruli, maluli, idumali, daklaknili,
mixveul-moxveuli mrudeebiT. gzaSi garkveuli, mkafiod gasagebi,
iolad misaxvedri niSnebi ar gvxvdeba. amis gamo gzis xsenebaze
yovelTvis maxsendeba jeimz joisis romanSi sityva „kvarki“
romelic raRac gaurkvevels, mistikurs, efemeruls, CixSi
mommwyvdevs niSnavs.
dao (gza) - daosizmis filosofiaSi mTavari cnebaa, yovelive
arsebulis saTave da kanonia. amitom gza SeiZleba iyos mqrqali,
mRvrie, bundovani da bneli. masze gaivlis dardi, varami,
mwuxareba, javri, gaWirveba, ubedureba, faTeraki da xifaTi.
aseve gzaze SeiZleba gadaveyaroT bednier SemTxvevas, bedi
gvewios da bedma gagviRimos. gza erTgvari kalokairi,
kontrastebis samoTxea. mis gamo adamianebi alternativis winaSe
dganan. gza mravalnair arCevans qmnis da adamianebic mxolod
mastimulirebel, malxinebel gzebze reagireben. gzis sisworis
SoTa barbaqaZe
288
gansazRvra ar eqvemdebareba araviTar analizs, araviTar
racionalur midgomas, aq sWarbobs darwmunebis argumentacia.
radgan yvela Taviseburad xsnis movlenebs da problemis
gadawyvetis nair-nair gzebs gvTavazobs. amaSi mdgomareobs
zogadad „cxovrebiseuli gzebis“ momxiblaoba da mimzidveloba.
swored amitom unda moyve, Tu ra iyo da rogor iyo, ra naxe da
ra gamoiare maradiuli gardasaxvis gzaze, romelzec, rogorc
naTqvamia, marto xetiali rodi varga - kvlevac unda, sadac
mxolod SesaZlebloba gveZleva da ara garantiebi. mTeli Cveni
bed-iRbali gzajvaredinia, Sesaferisi gezis gakvleva-amorCeva
Zalian Znelia. amitom CavukvirdeT, viTaTbiroT da vTqvaT, saiT
mivdivarT. unda vcadoT, rom vicxovroT rTuli gziT, Tu ar
gvinda, movkvdeT ise, rom ver gavigoT, ratom vicxovreT.
naTqvamia: vinc iara, daitova ukan kvalio. arsebobs erTi gza,
romelic iSleba da is „mraval“ gansxvavebul adamians
SegaxvedrebT. amitom aris cxovrebis gzebze uamravi TvalTmaqci,
fariseveli, TaRliTi, cbieri, pirferi, svebneli,
svegamwarebuli, sveubeduri, aseve guladi, mamaci, vaJkaci,
gabeduli, mxne, wesieri, rigiani, zrdili, Tavmdabali,
mokrZalebuli da Tavaziani - aseve manekeni, fituli, maketi,
marioneti, fiqtiuri, viTom adamianebi - es sami ukiduresoba
rom xvdeba erTmaneTs, amitom gvmarTebs oTxi Tvalis gamobma
(da ar egebis Sinauruli ambebis gaxmaureba, Saraze gamotana) -
raTa viyoT diplomatiuri, taqtikuri, moxerxebuli da Tavidan
aviciloT erTmaneTTan uTanxmoeba, ganxeTqileba, Sexla-Semoxla
da mtroba. cxovrebaSi „mgzavrobisas“ aras gvargebs
gaSmagebuli, gaxelebuli, gaafTrebuli Tavxedoba, urcxvoba da
utifroba. eqspansiuri, TavSeukavebeli da TavdauWereli qcevebi.
uadgilo, Seusabamo, Seuferebeli moqmedebebi. umizezo,
usafuZvlo, dausabuTebeli, uniadago ybedoba, laqlaqi, enis
tartari, vinmes dagmoba, gakicxva, vinmesTvis msjavris dadeba,
sayveduris, an samduravis SeTvla. mRelvarebam yovelTvis gza
unda dauTmos mSvid gansjas. gza ar unda agvebnes sakuTari
brazis labirinTSi. TiToeuli adamianis mizani unda iyos
nugeSiscema, damSvideba, dawynareba, moralurad mxaris daWera
gzaabneulTa mimarT, da ara - ganxeTqilebis vaSlis rolis
Sesruleba. Tqveni cxovrebis gzaze siarulisas iyaviT uangaro,
miudgomeli, miukerZoebeli - gamoavlineT adamianebTan
suerte de muerte _ cxovrebis gza
289
urTierTobaSi sinatife, sifaqize, daxvewiloba - simartive,
ubraloeba, sisadave, Torem gza is adgilia, sadac gveqneba
realuri SesaZlebloba, gavsinjoT erTi cnobili andazis -
Tvali Tvalisa da kbili kbilisa wilis - mier damdgari
mosavlis gemo.
Tu Cveni cxovrebis gzas Tvals mivadevnebT, gavyvebiT mis
bilikebs, man SeiZleba migviyvanos dausaxlebel, udabur,
ukacriel, mitovebul, migdebul da gaveranebul adgilebSic ki
(amerikelebs umaRles donemde aqvT ganviTarebuli „sivrcis
SegrZneba“, radgan isini idgnen „ukacrieli“ gzebis, sivrceebis
aTvisebis winaSe). amitom cxovrebis gzaze siaruli aris eSmaksa
da Rrma zRvas Sua - or cecxls Sua siaruli. miuxedavad amisa,
swored cxovrebis gzaze xdeba gamoCenili adamianis mier
Zaxilis, xmobis da mowodebis Semdeg Tanabari rangiT, xarisxiT,
mdgomareobiT da uflebiT xalxis Sekreba (aseve jogis, naxiris,
faras, brbos - maskaradis, lamazi sanaxaobis, didebuli
procesiis, sakarnavalo svlis gamarTva), Segroveba, mogroveba
da Tavmoyra. saWirboroto sakiTxebis ganxilva, gansja, garCeva,
kamaTi, paeqroba da pasuxismgeblobis aReba xalxis winaSe
dadebiTi Sedegis miRwevisaTvis, gza warmoadgens arsebiTad
gansxvavebuli Tvalsazrisebis paeqrobis asparezs. amitom gzaze
Tavis ar gamoCena, ukana planze yofna, SemTxvevis xelidan
gaSveba, garemoebis kargad ar gamoyeneba didi sibriyvea. gza
yvelgan aris gayvanili da sasiamovno moulodnelobebsac
gvpirdeba. magaliTd tyis SuagulSi mimaval gzaze gvesmis
Citebis Jriamuli, baRisaken mimaval gzaze bavSvebis titini da
tiktiki. taZrisaken mimaval gzaze momlocvelebis butbuti da
luRluRi, xeobebisaken mimaval gzaze ki mdinareebis rakraki da
CuxCuxi. aseve daRlili adamianis qSinva, qSena da qoSini.
vaWrebi gzebs saqonlis momxmareblamde misatanad iyeneben. gzebis
raodenobis zrda ki iwvevs maTi mwarmoeblurobis matebas. rai
bedenaa gzai? ambobs lelT Runia: igi misTvis vargobs vizec
Tvis naSvrel-namuSevar gasatan-gasasyid aqvn. gza aris yvelaze
mosaxerxebeli geografiuli placdarmi mTels msoflioze
kontrolis dasamyareblad. gzebis ganviTarebam iseve rogorc
SoTa barbaqaZe
290
aviaciis Secvala msoflios masStabis proporciebi, dedamiwa
mniSvnelovnad „mcire“ gaxda, xolo manZili „mokle“
yvela sityva rodi iwvevs aseT mZafr undoblobas da
dapirispirebas, an piriqiT amgvar dadebiT damokidebulebas,
agreTve amden alergias Tu absolutur mxardaWeras rogorsac -
„Tavisufali gza“ romelic niSnavs Tavisufal instituciebs,
sindisis Tavisuflebas, politikur Tavisuflebas, samoqalaqo
Tavisuflebas, individualur Tavisuflebas, ojaxebis
Tavisuflebas, ganaTlebis Tavisuflebas, azris Tavisuflebas,
kanonis winaSe Tanasworobas, yvela am Tavisuflebebs aq
CamoTvlilT SeuZliaT integracia Tavisufal gzaSi. marTalia
mSvenieri programaa magram am romantikul gzas rogorc
kacobriobis istoria gvauwyebs misi politikur sferoSi
gadatanis unari ar Seswevs. Tavisufali gza Sotlandiur
poeziaSi aseTi saxiT aris warmodgenili:
im gzas xom xedav, Znelad gasasvlels,
metad viwros da ekal-narians,
magas simarTlis gzas eZaxian,
iqiT mgzavrebi cota arian.
morwmune adamianebisgan xSirad msmenia: xelmeored ra gzam
warmoSva, warmoqmna adamiani albaT patiebis, mitevebis, Sendobis,
Semwynareblobis, aragulRrZoobis gzam romelic taZramde midis.
am gzas maSin daadgebiT Tu Tqven RmerTis winaSe iqnebiT
gulaxdili, gulRia, gulgaSlili, gulgaxsnili da gulwrfeli.
Tu amas SeZlebT rogorc bibliaSia gacxadebuli: daamxobs
ufali Tqvens winaSe Tqvens mtrebs, Tqvens winaaRmdgomT; erTi
gziT wamovlen Tqvensken da Svidi gziT gaiqcevian Tqvengan. Tu
ufals moswons kacis gzebi, mtrebsac ki Searigebs masTan.
wrfelia RvTis gza. aRusrule vali, iare mis gzaze, daicavi
misi wesebi, misi mcnebani, samarTali, mowmobani, rom xeli
mogemarTos yvelaferSi, rasac gaakeTeb da yvelgan, saiTkenac
pirs miabruneb. gaxsovdeT uflis gza mowyalebaa. misi brZanebiT
sazriani gaxdebi da moiZuleb yovel gzas sicruisas. ixare misi
naTqvamiT, viTarca mpovneli uxvi nadavlisa. dReSi Svidgzis aqe
suerte de muerte _ cxovrebis gza
291
misi simarTlis samarTlisaTvis. urwmuno adamianebi ki Tavs
imarTleben, gaiZaxian sxva gza ar mqonda, gzas avcdi -
gulubryvilo, miamiti, ueSmako, mimndobi da gamoucdeli
adamiani - Slegi, Smagi, Slu, tlu da SeTi viyavi. yvela am
Tvisebam gamoiwvia Cemi gzis abneva, dakargva da areva. rasac
mohyva Cemi gasvra, gaWuWyianeba, wabilwva, SebRalva da garyvna.
romlis Semdegac daiwyo Cemi dacema, daqveiTeba, pativis axda,
damcireba, Seuracxyofa, degradacia da gadagvareba. maT
gasagonad aucileblad unda iTqvas is rac bibliaSia
citirebuli: ar unda ahyolodiT gulsa da Tvals, romlebic
gza-kvals gireven Tqven. aseT xalxTa kategoriaSi ZiriTadad
„meocnebeTa“, „fantaziorTa“, „religiur maCanCalaTa“ uZluri
tipebi Sedian. RmerTo uCvene aseT xalxs gza, riTac unda iaron
da saqmeebi, rac unda akeTon. nu daacarieleb maT gzebs.
ufali ambobs: Zebnas damiwyeb da Semobrundebi Seni ukeTuri
gzidan. am citatas kargad ganavrcobs aleqsandre kirleJevi:
„RmerTi erTia, masTan misasvlel gzas sxvadasxva fsiqologiuri
mowyobisa da cxovrebiseuli gamocdilebis, kulturisa da
socialuri statusis, da bolos sarwmunoebis sxvadasxva
xarisxisa da gambedaobis mqone adamianebi sxvadasxvagvarad
gadian“ amitom vevedroT rogorc morwmuneebs miaCniaT wminda
mariam RvTismSobels ise rogorc daviT guramiSvili SesTxovda:
„gza simarTlisa maswave, iesos qristes mSobelo!“ raTa Semdeg
ar Tqvan Cvenze “Cacvivdnen codvis morevTa, gza ver scnes
madlTa fonisa „ da „swored im gzaze wavidnen saiTac iyo
snebao.“ radgan „ar ascildeba dacema ufrTxilod gzazed
marebsa.“ marTalTa gza dilis naTeliviTaa: ufro da ufro
naTdeba dRis dadgomamde. boroteulTa gza wyvdiadiviTaa: ar
ician, sad waiforxileben. borotni ver miagneben sicocxlis
gzas. uRmrToTa gza warixveteba. ufali saukeTeso Tanamgzavria
martosulTa gzaze. eamboreT Zes, rom ar ganrisxdes igi da ar
daiRupoT gzaSi. (fs.2) miande ufals gzebi Seni. kaci wyvets,
RmerTi awesrigebs. kacis guli Tavis gzebs gegmavs, mis nabijebs
ki ufali warmarTavs. (bibl.)amitom ambobs ufali: moved Cemda
fexTa winaSe muxli moiyare da me gaswavo Sen gzani
SoTa barbaqaZe
292
simarTlisani. viwroa gza xsnisaken magram ufali migviZRvis.
amis naTeli dasturia Tundac es patara leqsi:
gzad migdebuli bavSvi dedisgan,
RvTis samyofelSi poulobs binas,
ganagebs RmerTi imis bediRbals,
Tavis kalTaSi inaxavs Tbilad.
qriste morwmuneTa azriT gzaabneulTa gamosaxsnelad movida.
qristes gzas es aris gza wamebisa, jvracmisa, aRdgomisa da
amaRlebisa. amis naTeli dasturia elia, ioane, pavle Tebeli da
didi antoni, makari, efTvimi, saba da gerasime romelTa vles
moswrfaebiT iwro da saWirveli gza mimyvanebeli zecisa
qalaqad, romlis xuroT-moZRvari da Semoqmedi RmerTi ars.
romelTac ara sityva, aswava, aramed saqmiTa uCvena gzani
saukunoisa cxorebisani, samwysoTa TvisTa.ra ars gza cxovrebisa
igi? „msaxureba RmrTisa mxoloisa, romelman dahbadna yovelni
dabadebulni.“ bevr adamians Tavisi bunebiT sikvdili sdomebia,
magram RmerTsa da beds mourCenia, rom borotebis gzaze aRar
gauvlia.
cxovrebaSi gzis gakafva, gayvana, gakvleva, swori kvalis migneba
Zalian rTulia. SesaZloa ubralo, magram mravlis aRmTqmeli
dasawyisi, didi imedis momcemi marSuti, mimarTuleba Tu kursi
romliskenac Cven aviRebT gezs cxovrebaSi arasando, arasaimedo
da sarisko aRmoCndes wamebis, wvalebis da tanjvis meti
veraferi vnaxoT Tu ar davicaviT „gzaze moZraobis wesebi“. Tu
winaswar niadagi ar movsinjeT, niadagi ar movamzadeT winaaRmdeg
SemTxvevaSi niadagis uqonloba niadagis fexqveS gamoclas
gamoiwvevs. Tu ar davinaxeT mware sinamdvile da Tu ar
movismineT Seulamazebeli simarTle.Tu rkinis nebisyofa, rkinis
disciplina ar gamovavlineT.
rogorc Wabua amirejibi ambobs: cxovrebis gza koridis enaze -
„suerte da muerte“ - mokvdinebis msvlelobaa da amas
axorcielebs, umkacresi espada - garduvaloba! roca adamiani
suerte de muerte _ cxovrebis gza
293
iwyebs Tavis gzas, winaswar ver gaigebs, rogor daasrulebs igi
am gzas. radgan rogorc adam mickeviCma Tqva: win rodi gvidevs
gza gamarTuli ioseb noneSvilic Civis:sadaursa sad waiyvan
bedo, sicocxlis gzas sad ar gadauketav. aravin icis
sicocxlis gza sad Sewydeba grZeli... amitom vin uCvenebs
adamians labirinTidan cxovrebis naTel, civ gzaze gamosasvlel
gzas? vin miuTiTebs rom iqneb misi gza ganviTarebisa dasabamiTve
mcdari da CixSi momqcevia? icis man saiT mieSureba? saiT midis
da sad miiyvans gza? iqneb gzas ikvalavs, ar uwyis mxolod
saiTken? xvdeba rom gza aris viwro da duxWiri zedgasavleli?
rad ar airCia gza saimedo, netav rad surs sul xetiali?
ratom rwmenis meranze ar amxedrda Tu surda gza gaeTela?
gaiTvalisiwina rom TiToeuli CvenTagani gansacdelidan
gansacdelamde, Secdomidan Secdomamde martodmarto gadis im
gzas, rac misTvis aris gakuTvnili rogorc oTar WilaZe
ambobs: yvela adamiani Tavisi sakuTari, erTaderTi
ganumeorebeli gziT ibadeba da Tavcocxali ver gadauxvevs am
gzas. erTi Wkviani kaci ambobs: arwivma icis safreni gzani,
qariylapiam Tavisi ormo, gzani navTani uwyian qarTa; xalxi ki
veRar gaerkva ukve dRea Tu Rame, dila Tu bindi, ver gaugia ra
droa. imitom rom mTeli Tavisi cxovrebis manZilze adamiani
gzis amrev moCvenebas dasdevs da mere Cadenili SecdomisaTvis
zecas uTvlis samduravs.vuCvenoT gza erTmaneTs. erTmaneTis
gzis manaTobeli varskvlavebi gavxdeT. imre kertesis azriT:
imas nu uyureb, Tu saiT mihyavxar gzas, uyure imas, Tu saidan
modis igi. Sens saval gzaze Suqis da Crdilis garCeva unda
SesZlo. rogorc xalixl jibran jibrani ambobs: „Tqven gza
xarT da mgzavrnic masze. da roca vinme ecema, is
ukanmomavalTaTvis ecema dabrkolebis lodze rom mianiSnos. is
winmavalTa gamoc ecema mewinaved rom miabijeben Cqara da
gamarTulad, magram lodi gzidan ar moaSores.“
Cvens Zvel gzaze aTqmevinebs erT-erT personaJs oTar WilaZe
Tavis waTes wiTel waRebSi - balaxi amovida, cxenis
nafloqvarSi wyali Cadga da aSmorda. yores ekalbardi Seaxoxda
da kedlis bzarebSi jojoebi Casaxldnen. wyarosTvali siliTa
da RorRiT amoivso. es gza ki adre Cveni gza iyo, omSic am
SoTa barbaqaZe
294
gziT wavsulvarT da qalic am gziT mogviyvania. am gzaze
simRerac gagvitania da kuboc. is gza TviTon drom daaZvela da
daiviwya. Cven im gzaze erTmaneTisaTvis mxris aqcevac gviWirda,
radgan viwroc iyo da moklec. TiTqmis iqve mTvardeboda, sadac
iwyeboda. es imas niSnavs rom rogorc linkolni ambobda: Cven
ara varT valdebulebi brmad mivdioT winaparTa gzas. ase
moqceva niSnavs Tanamedroveobis gamocdilebaTa, progresis
uaryofas. iseTi STabeWdileba ar unda iqmnebodes, ambobs xulio
kortasari - TiTqos Zvel ukve gakvalul gzaze mivdiodeT,
sacodavi mowafeebiviT damtverili, umniSvnelo argumentebis
CamoferTxvas rom cdiloben.
cxovrebis gzas yvela Taviseburad ganmartavs: mxolod mciredni
miswvdebian WeSmaritebas, aTasebi ki ibnevian, gzas ascdebian.
ambobs jon miltoni Tavis dakargul samoTxeSi. vinc iltvis
erTisken, magram ar ainteresebs meore, mas gza aebneva,
ganavrcobs rudolf Staineri. sun ZisTvis aris gzebi
romlebiTac ar dadian. jefri CoserisTvis mTavaria gza
siyvarulis - gza Zowis da andamatisa, misi azriT -
usulgulos ki, - gza hqonia jandabamdisac. SoTa rusTaveli
gvafrTxilebs:ugzosa vlides laSqarni, ar gaivlides gzobasa.
siyvaruli gzad da xidado. siyvaruli gzas gagikafavT zecasa
da miwas Soris. migel de unamunos. guli siyvarulSi poulobs
Tavis gzas da uTavbolod aRar daexeteba. jorj orueli
yovelTvis sxvebTan erTad yviroda da es iyo misTvis
usafrTxod yofnis erTaderTi gza. karl gustav iungis miaCnia
rom viwroa myudroebisken mimavali gza, es gza ki sulieri
tanjviT moipoveba. roca arqtikis mkvlevarebi CrdiloeT
polusisken midian, gzadagza, TovlqveS sakvebis marags toveben,
radgan SesaZloa, dabrunebisas gamoadgeT. meterlinki gveubneba
amaod nu ifiqrebT, rom mosavali, romelic gzaze gamoatares
zed gzazeve aiRes. fransua rene Satobrianis azriT mxolod
saerTo gzas mivyavarT bednierebisaken. froidisTvis misi
cxovrebis triumfi imaSi mdgomareobda, rom didi SemovliTi
gzis gavlis Semdeg kvlav ipova sawyisi mimarTuleba. jek
londons miaCnia rom sicocxle romelic ar miiswrafvis
sicocxlisaken, eZebs gzebs sikvdilisaken. briyvsa da sulels
ambobs Sopenhaueri rom Seni Wkua uCveno, mxolod erTi gza
gaqvs: xma ar gasce. dimitri yifianis azriT patiosani kaci
suerte de muerte _ cxovrebis gza
295
imitom ver miiwevs maRla, rom swori gziT midis.keTilSobili
yvelas gzad eRobeba. nicSe gveubneba rom Cven ganvleT gza
Wiayelidan adamianamde da bevri Cvengani jer kidev matlia. mas
surs axali gzebi... radgan aTasia biliki romliTac aravis
uvlia nikolo makiaveli gadaWriT gveubneba adamianebi
yovelTvis borotni arian, Tuki aucilebloba ar aiZulebT
sikeTis gza airCion. Wkviani adamianebis erTi damaxasiaTebeli
Tviseba is gaxlavT, rom isini gatkepnili gzebiT ar dadian.
mwignobarTa azriT: erTi wignis wakiTxva aris gza danarCenisken.
ar unda dagvaviwydes rom kiTxvas iseT adgilebSi mivyavarT,
sadac sxva gziT ver moxvdebiT. finuri eposis „kalevalas“
mixedviT: pirveli nawili gzisa, unda galio nemsebze gavliT,
meore nawili maxvilze , xolo mesame nawili culebze gavliT.
gza, rogorc klasobrivi gansxavevbis mauwyebeli niSani
Semdegnaiarad aris ganmartebuli herodotesTan romlis drosac
ar arsebobda terminebi: muSaTa klasi, wvrili burJuazia,
msxvili burJuazia, aristokratia, SeZlebuli klasi,
memamuleebi, mebatoneebi, miwaTmflobelebi Tumca misi
monaTxrobiT rodesac sparselebi erTmaneTs xvdebodnen gzaze,
Semdegi niSniT mixvdeboda, kaci, Semxvedrni Tanasworni iyvnen,
Tu ara. radgan Tu Tanabarni iyvnen, sityvieri misalmebis magier
kocnidnen erTmaneTs tuCebSi, Tu erTi maTgani cotaTi ufro
dabla idga, hkocnidnen erTmaneTs loyebze, xolo Tu erTi
bevrad ufro dabali warmoSobisa iyo meoreze, mdabio emxoboda
meores winaSe da mas Tayvans scemda. sparselebi Tavisi Tavis
Semdeg yvelaze metad pativs scemednen maT, vinc yvelaze ufro
axlos cxovrobda maTTan, Semdeg pativs scemdnen maT, vinc amaT
Semdeg cxovrobda, ise rom pativiscema xdeboda maniZilis
mixedviT. amrigad yvelaze naklebad scemdnen pativs maT, vinc
yvelaze ufro Sors cxovrobda maTgan.
saerTod ar arsebobs „swori“ an „araswori“ gzebi. TiTqmis
yovelTvis arsebobs ramdenime gza, romelTagan nebismieri
SeiZleba gamodges „swori“ an „araswori“. garda amisa,
cxovrebaSi romelime gzis arCevisas, Tqven ver CaixedavT
saxelmZRvanelos boloSi, rom gaigoT sworad moiqeciT Tu ara
SoTa barbaqaZe
296
da verc veravin getyviT winaswar, ramdenad marTebulia Tqveni
gadawyvetileba. erTaderTi testi Tqvens mier arCeuli gzis
marTebulobis dasadgenad - es Sedegia. Tu is kargi aRmoCnda, es
imas niSnavs, rom Tqven swor gzas adgixarT. aseve Tqven ver
naxavT damTavrebul , dasrulebul, srulyofil da srulqmnil
gzebs radgan is ar mTavrdeba. naTqvamia: gzas iqiT, gzaa
SoreTi... kars iqiT kidev kario... erTi gza sruldeba iwyeba
meore. dasasruli gzas uTmobs dasawyis. unda gwamdeT rom
medgrad bolomde gaivliT Tqvens gasavlel gzebs.
Seqspiri ambobs: gzas nu aswavli, vinc Tavisi gza airCiao.
marTalia radgan SesaZlebelia vinmes mivbaZoT, magram imitatori
idealTan, mis namdvil azrTan miaxloebasac ki ver SeZlebs.
mTavari mibaZva ki ar aris, romelic adamianSi metamorfozas ar
iwvevs da mas ubralo imitators xdis, aramed sakuTari gzebiT
- individualur cxovrebaSi sakuTari Tavis realizaciaa.
„modiT, sakuTari gzebiT viaroT; modiT yvelam avad Tu kargad,
visaubroT Cvens naciaze, Cvens literaturasa Tu enaze: isini
Cvenia, isini Tavad Cvena varT, da modiT, es vikmaroT.“- ambobda
herderi. Tu TiToeuli Tavis gzas mihyveba - ar dabrkoldba
gzaSi. Tu adamianebi erTmaneTs ar miexlebian, TiToeuli Tavis
bilikze ivlis. davutovoT calkeul pirs arCevanis
Tavisufleba, akeTos is, rac mas izidavs, rac sixaruls aniWebs,
rac sargeblobis momtani hgonia. sakuTari gziT siaruli ar
aris „amoraluri da samarcxvino aqti“, „namdvili garyvnileba“,
„avadmyofoba“, „aranormaluri vneba“. „gadaxra“, „codva“, „sxva
pirovnebis Rirsebis Seuracxyofa“, „kriminali“, „fsiqologiuri
darRveva“, „Tanamedrove paTologia“, „sazogadoebisaTvis
damRupveli qceva“. piriqiT saWiroa crurwmenebis damsxvreva,
orxmrivi Sexvedrebisaken swrafva da erTmaneTisTvis daxmarebis
xelis gawvdena. saWiroa xeli SevuwyoT gaxsnilobasa da
TanamSromlobas. mravalferovneba gvamdidrebs, gansxvavebul
Sexedulebebs neba ar unda mivecT gamoiwvion dayofebi Cvens
Soris sxvadasva viTarebebSi. yovelTvis gvaxsovdes adamianoba -
es Znelad savali gzaa, naRdi gzaa, erTaderTi swori gzaa. amas
Tu ar daviviwyebT maSin rogorc henrik ibseni ambobs:
“Tqveni dideba taSis grialiT gaivlis yvela gzasa da biliks”.
Tu gzad labirinTis bnel talanebSi. mohyeviT maSin umberto
ekos unda daujeroT radgan misi azriT labirinTidan
suerte de muerte _ cxovrebis gza
297
gamosaRwevad erTaderTi xerxi arsebobs: yovel axal gzasayarze
iq, saidanac Sexvedi, sami niSani unda dasva. Tu am gzasayaris
romelime gasasvleli ukve moniSnulia, e.i. aq namyofi xar da
maSin im gzas, romliTac Sexvedi, mxolod erT niSans daasvam.
Tu yvela gasasvleli ukve aRniSnulia, ukan unda dabrunde.
magram Tu gzasayarze erTi an meti gasasvleli jer kidev
mouniSnavT, erT-erTs airCev da iq or niSans datoveb. Tu im
gzas gahyvebi, romelsac mxolod erTi niSani aqvs, mas kidev or
niSans daamateb, anu am gasasvlels axla sami niSani eqneba. Tu
yvela gza aRniSnulia da arasodes gahyolixar samniSnian
gasasvlels, gamodis, rom labirniTis yvela gza gavlili gaqvs.
zeciurma RmerTma dagvilocos gza da misi angelozi
dagvemgzavros aseT labirinTebSi siarulisas..
Cemi daskvniTi sityva, daskvniTi scena meubneba, rom jani ar
mogvklebodes aravis gzaSi siarulisas. gzaSi iWedeba xolme
namdvili megobroba da naTlad vlindeba adamianis niWi da unari.
mxolod gzaSi SeiZen azrebiT da ideebiT mdidar megobrebs,
romlebsac gulze miikrav, gulSi Caixuteb, gulTan axlos
miitan maT gaWirvebas. romlebic dabrkolebebis, siZneleebis,
CamorCenis daZlevaSi dagvexmarebian. mxolod maT gverdiT xdeba
mardi, marjve, mkvircxli, gawafuli adamianis niWis ganviTareba,
misi win swrafi nabijiT svla, zrda, gamoCena, gamovlena,
gamomJRavneba da daxelovneba. ris Sedegadac gviCndeba gancda,
rom veravin, verasgziT, verasodes, veRarsaidan, veRarafers
veRar dagvaklebs. sadac maTTan erTad wavalT suyvelaferi,
suyvelgan, sulyoveldRe, suyovelTvis kargad iqneba. „gzis
megobrebi“ ficis, pirobis Sesrulebas - moTxovnilebis,
survilebis, madis dakmayofilebas da saerTo saqmiT, saerTo
TanxmobiT, saerTo ZalebiT, saerTo aRSfoTebiT, saerTi mtris
ZleviT saerTo jamSi saerTo enis gamonaxvas gvaswavlian.
romlebic rac yvelaze mTavaria yvela sazrunavs aqarwyleben,
yvela dabrkolebas aioleben - svebednieri, svekmayofili,
znedaculi da znekeTili xalxia. vinc ki SeiZleba Segvxvdes am
Telil gzebze. amitom rogorc bibliaSia naTqvami: nu wagvyveba
simTvrale gzaSi Tanamgzavrad.raTa SevZloT da gavicnoT,
SevamCnioT da aRmovaCinoT axali megobrebi. kavSiri davamyaroT,
SoTa barbaqaZe
298
saubari gavabaT maTTan. azrebi, grZnobebi, gancdebi gavuziaroT
erTmaneTs. mSvidobian, Seuferxebel, daubrkolebel mgzavrobas
gisurvebT Tqveni cxovrebis gzebze. visurvebdi TiToeul
CveTaganze eTqvaT: “man ugrZelesi galia gzebi, uZneles gzebze
iara didxans”.
is mZime tvirTi, mZime sasjeli, mZime Sroma, mZime pirobebi
romelic aucileblad Segvxdeba cxovrebis gzaze iolad
dagveZlios. tyuilad ki ar uTqvamT: mTa rom ar yofiliyo, gza
swori da advilad savali iqnebodao. saqmec is aris, dabrkoleba
dasZlios mgzavrma da mTa gadalaxos. es mgzavris
moqalaqeobrivi movaleobaa. dRevandeli gza, romelic unda
gaviaroT iseTnairad unda gaviyvanoT da movawesrigoT, rom misi
gavla gauWirveblad da siamovnebiT SevZloT.
Sorena barbaqaZe
gza siyvarulidan
pasuxismgeblobamde
(vergiliusis poemis _ ,,eneida’’-s
mixedviT)
antikuri literaturis wiaRSi bevri
iseTi personaJi Seiqmna, romelTa mimarT
dResac ar cxreba SemoqmedTa interesi.
Tu Tvals gadavavlebT e. frenzelis(
Frenzel 1976)msoflio literaturis
saxeebis leqsikons, vnaxavT, rom
msoflio mwerlobis yvelaze
popularuli personaJebis umetesoba
swored antikur epoqasTan aris
dakavSirebuli. SeiZleba iTqvas, rom am
saintereso da SemoqmedTaTvis mimzidvel
saxeebs Soris, romlebic antikurobidan
SemogvrCa, aris dido da eneasi, vfiqrob,
im erTgvari paradigmatuli modelis
wyalobiT, romelic Seqmna vergiliusma
Tavis poemaSi„eneida“.
siyvaruli da
pasuxismgebloba zogjer sxvadasxva
sibrtyeze arsebuli, TiTqmis
permanentulad SeuTavsebeli, erTmaneTis
mimarT opoziciaSi myofi cnebebia.
antikuri periodis adamianisaTvis
pasuxismgeblobis grZnoba gacilebiT
ufro mniSvnelovani iyo, vidre erosi,
fileo Tu agape. vergiliusis poema
„eneidas“ meoTxe Tavi, romelic
Sorena barbaqaZe
300
gansakuTrebuli dramatulobiTa da paTetikurobiT gamoirCeva,
siyvarulisa da pasuxismgeblobis prioritetsa da opoziciaze
mogviTxrobs. swored aq ejaxeba erTmaneTs es ori grZnoba, rac
sabolood didos tragediis erT–erTi, Tu mTavari ara, mizezi
xdeba.
siyvarulsa da pasuxismgeblobas Soris
kontrastulobisaTvis araerTgzis miuqceviaT mecnierebs
yuradReba. vfiqrob, gansaxilveli poema amis klasikuri
magaliTia. poemaSi erTmaneTs upirispirdeba ori opoziciuri
sawyisi – siyvaruli da pasuxismgebloba didosa da eneasis
saxiT.opoziciuroba saerTod poemis am nawilis moqmedebis
ganmsazRvreli niSania da igi sxvadasxva doneze vlindeba:
qali/kaci; siyvaruli/pasuxismgebloba; erosi (grZnoba)/sofia
(azrovneba–sibrZne). dido yvela am SemTxvevaSi opoziciis
pirvel wevrs ganasaxierebs.Tumca, dapirispireba emociasa da civ
gansjas Soris Tavad gmirebis xasiaTSic ikveTeba da es
kontrastuloba vergiliusis personaJebis erT–erTi umTavresi
Taviseburebaa. igi sakmaod kanonzomier princips eqvemdebareba da
Tavidan bolomde gasdevs poemis am nawils. ukve is garemoeba,
rom epizodis dasasruls dido transformirdeba emociebisagan
sruliad daclil da amqveyniurobaze amaRlebul qalad,
romelmac aRasrula sastiki SurisZieba (Tundac sakuTari Tavis
likvidaciis xarjze) da faqtobrivad, gaacamtvera eneasis e.w.
racionalizmi, am kontrastulobis sakmaod reliefuri
gamovlinebaa.epizodis analizi gviCvenebs, rom sawyis scenebSi
eqsponirebuli ,,sabralo“ didodan karTagenis uZlieresi
dedoflis saxeSi gamudmebiT mimdinareobs kontrastuli
monacvleoba or sulier mdgomareobas Soris – Zlieri reaqciiT
gamoxatul emociurobasa da racioTi marTul iluzorul
simSvides, siyvarulisa da pasuxismgeblobis grZnobebs Soris.
aseTive Widils ganicdis eneasi, erTi mxriv, sayvareli qalis
siyvarulisa da meore mxriv, im did pasuxismgeblobas Soris,
rac mas RmerTebma daakisres. am efeqts mwerali mSvenivrad
aRwevs im scenebis uwyveti mimdevrobiT, romlebSic gmirebi
Zlieri emociebis gamoxatvis yoveli SemTxvevis Semdeg,
Cveulebriv, analitikuri gadawyvetilebebis miRebis unars, met–
naklebad, magram mainc, amJRavneben.
vergiliusamde arsebobda legenda didoze. masSi ar
figurirebda eneasi. dido Tavs iwvavda koconze imis gamo, rom
gza siyvarulidan pasuxismgeblobamde
301
misi xalxi aiZulebda gaTxoviliyo afrikel princze (CixlaZe n.
2003:78). es, qalis azriT, gardacvlili meuRlis xsovnis
Seuracxyofa iqneboda. romaelma poetma gamoiyena es legenda da
masSi cvlilebaTa Setanis Semdeg didos saxe sabediswerod
daukavSirda eneasis beds. eneasis did misias – daaarsos
italiis saxelmwifo – msxverplad ewireba dido. rac mas
mouvida, aris istoriaSi meore mxaris (meorexarisxovani
personaJis) mier gaRebuli zvarakis Cinebuli magaliTi.
sanam poemaSi didos Semoiyvans, vergiliusi gviyveba
ambebs qalis warsulidan, raTa garkveuli foni Seqmnas Semdeg
misi gamoCenisaTvis.igi aris tvirosis mefis qaliSvili, meuRle
umdidresi finikielis, siqevsis, romelic didos Zalian uyvarda
da romelic misma Zmam, pigmalionma, oqrosaTvis mokla. maSin
xalxis beladoba ikisra qalma. maT xelT igdes pigmalionis
simdidre, karTagenSi SeiZines miwebi da iwyes misi mSenebloba.
didom aqve aago iunos taZari (vergiliusi 1976:45). igi lamazi,
energiuli da yvelasagan pativdebuli karTagenis dedofalia,
romelic dianasaviT miuZRveba win xalxs da aRagznebs maT axali
qveynis asaSeneblad (vergiliusi 1976:78).
eneasisa da didos pirveli Sexvedra xdeba iunos
taZarSi, sadac didi misiis Sesasruleblad, erTaderTi
gadarCenili troeli gmiri eneasi, RmerTebis nebiT laciumis
gzas damdgari, Seisvenebs da didos nebarTvis momlodine,
kedlebze gamoxatuli troas omis suraTebis cqeriT tkbeba. ar
unda iyos SemTxviTi, rom kedlis aRwerisas vergiliusma iq
amaZonTa brZolis suraTebic daafiqsira. amiT poetma amayi da
Tavisuflebis brZolis JiniT Sepyrobili dedoflis amaZonebTan
msgavsebaze migvaniSna [CixlaZe n. 2003:79]. amgvarad, sanam
didosa da eneasis gzebi erTmaneTs gadakveTdnen, orTave iyo
aRmatebuli, warmatebuli, sakuTari sazrunaviT Sepyrobili,
didi da sasikeTo saqmeebis sakeTeblad SemarTuli.
Sevecdebi vaCveno, ra gza gaiares poemis gmirebma,
eneasma da didom siyvarulsa da pasuxismgeblobas Soris; rogor
ganvlo vergiliusma Tavis gmirebTan erTad am gzaze bewvis
xidi; ramdenad swori iyo is gadawyvetilebebi, romlebic misma
gmirebma am gzaze miiRes. imisaTvis, rom gavarkvioT, romel
gzas irCevs Tavad vergiliusi, raTa Tavis gmirebSi
pasuxismgeblobasa da siyvaruls Soris Widili aCvenos, ra
Sorena barbaqaZe
302
gradacias ganicdian gmirebi erTi mdgomareobidan meoremde,
mizanSewonilad mimaCnia amgvari analizis Catareba: mTel
informacias, romelic CemTvis saintereso sakiTxTan
dakavSirebiTaa poemaSia moTxrobili, ganvalageb im
TanmimdevrobiT, rogorc es siuJetis ganviTarebisaTvis unda
yofiliyo bunebrivi. idea siyvarulisa da pasuxismgeblobis
opoziciisa warmoCenilia, rogorc vergiliusis koncefciis
sailustracio magaliTi. ideis realizaciisaTvis romael
epikoss hqonda sami gza. warmovadgenT gzas, romelic gmirebma
gaiares jer pasuxismgeblobidan siyvarulamde; Semdeg ki
siyvarulidan pasuxismgeblobamde da yuradRebas gavamaxvilebT
im momentebze, roca es gzebi gadaikveTeba.
• gza pasuxismgeblobidan siyvarulamde
sainteresoa, rom didosac da eneassac aqvT msgavsi
pasuxismgeblobebi. amis ukeT sailustraciod amgvari
informaciis Semcvel winadadebebs Cavsvam CarCoSi da
warmovadgen paralelurad. orives aqvs pasuxismgebloba:
1. qveynisa da xalxis winaSe:
a)dido
lamazi dido...dedofali, qveyanas marTavs, xalxs samarTals
udgens; mters mtrulad xvdeba, moyvares moyvrulad; man aaSena
qalaqi, taZrebi da keTildReoba Seuqmna xalxs. maT
beladobda, msjavrs udebda da kanonebs, Sromis wils yrida
da samuSaos moqalaqeT unawilebda (vergiliusi 1976:78).
b)eneasi
„gmir eneass tevkrTa svel sisxliT marTebs modgmis
aRorZineba,/damorCileba samyarosi Tvisi kanoniT’’(vergiliusi
1976:94).
2. gardacvlili naTesavis xsovnis winaSe:
a)dido
gza siyvarulidan pasuxismgeblobamde
303
b)eneasi
mama anqize, odes Rame dafaravs miwas,/caze mTiebni dasxdebian
manaTobelni,/momevlineba, SemaSfoTebs xolme
zmanebiT./askaniussa, pirmSos Zvirfass, xom davukargav/sanukvar
velebs da samefos hesperiisa!’’(vergiliusi 1976:97).
3. axloblebis winaSe:
a)dido
mamam damlaxvros aCrdilebTan elva–quxiliT,/mkrTal
aCrdilebTan eerebusis,vidredavarRvev,/kdemav, Sens kanons
(vergiliusi 1976:88).
b)eneasi
eneasma...yrma askanius gaixsena da imedebi/ memkvidreobis. igi
mefed unda gauxdes/ italias da romis miwas“ (vergiliusi
1976:95).
2. RmerTebis winaSe
a)dido
morCileba gvmarTebs RmerTebis (vergiliusi 1976:52)
b) eneasi
,,sxvaTa samefos mopoveba gvibrZana RmerTma./...iupiteris
mogzavnilma RmerTebis macnem,/...mswrafl eTeridan/gadmomca
RmerTis ganCineba. naTlad vixile/gadmosvla RvTisa da mesmoda
sityvebi cxadliv’’(vergiliusi 1976:97)... ,,italiaSi apolonma
wasvla mibrZana./italiaSi likiusis momixmobs mogvi./iq melis
trfoba da mamuli.../sxvaTa samefos mopoveba gvibrZana
RmerTma’’(vergiliusi 1976:97).
magram moulodnelad, didos cxovreba mZime gansacdels
mouvlens eneasis siyvarulis saxiT, roca misTvis ase
dido pirvelad visac SeeuRla, ,,man waritana qalis vnebani’’
(vergiliusi 1976:89).
Sorena barbaqaZe
304
saTayvanebeli ,,Sinagani msajuli’’ pasuxismgeblobis saxiT meore
planze gadadis. eneasis Seyvareba Zneli ar iyo (ar Seyvareba
iqneboda Zneli), radgan is ,,yvelas sjobnida silamaziT. . . /
aseTi aris apolonic. . . /swored mas hgavda ciur siturfiT
mozeime saTno eneas’’ (vergiliusi 1976:92). Zlieri
dedoflisTvisac ki rTuli aRmoCnda gamklaveboda eneasis
apolonisebr momxiblaobas. Tavadac ukvirs, rogor SeiZleboda
msgavsi ram mas damarToda, es yvelaferi xom mis principebs
ewinaaRmdegeboda:,, de, miwam miyos piri umal da yovlisSemZle/
mamam damlaxvros aCrdilebTan elva-quxiliT, / mkrTal
aCrdilebTan erebusis, vidre davarRvev, / kdemav, Sens kanons,
zurgs Sevaqcev Ralatiani!’’(vergiliusi 1976:88), magram sxva
fiqrebic Tavs dastrialebs da sakuTar das, anas gulaxdilad
eubneba: „...rom ara mZuldes sareceli da sanaTuri, / am erT
sisustes me mgonia mivecemodi!/ gamogitydebi, rom siqevsis
sikvdilis Semdeg,.../ mxolod man SeZlo Cemi grZnobis
Semobruneba’’(vergiliusi 1976:88). “yvelas mjobnma“ eneasma
Tavisi sityva–pasuxiTa da garegnobiT dedofali ise moxibla,
rom misi “guli sazrunavma dasera mwvavem, / ZarRvebs moedo,
idumali saxmiliT wvavda./vaJis gmirobam da diadi modgmis
didebam/ gamsWvala suli, mkerds moedo gmiris
sityvebi’’(vergiliusi 1976:88); “vneba wvavs didos da sigiJe
Zvlebamde atans “(vergiliusi 1976:90). qali Tavis Tavs veRar
akontrolebs, mTlianad grZnobaTa tyveobaSi moeqca, saRad
azrovnebis unari dakarga. da maSin, roca dedofali
pasuxismgeblobisa da siyvarulis grZnobebs Soris Widils
ganicdis, vergiliusi anas metad saintereso argumentebis
meSveobiT ,,exmareba’’ didos gadawyvetilebis miRebaSi. aq anas
roli TiTqmis gadamwyvetia, mas ar surs misi da ,,daWknes
uqorwinod’’, sevdas mieces Tundac ,,balRTa’’ gareSe da dido
nel-nela mihyavs gadawyvetilebamde, - Seiyvaros eneasi: ,, vgoneb,
RmerTebis da iunos surviliT qarma/aq mouZeva ilionis
xomaldebs bina./ ra samefos da qalaqs naxav, dao, agebuls/
gmirTan qorwiliT! dacva ZaluZs tevkrTa saWurvels/ da
punikuri Zlierebis kvlav amaRleba! (vergiliusi 1976:89). ,,Tqva
da aRunTo suli, trfobis cecxliT agznebuli, gulSi imedi
Causaxa, kdema daTrguna’’ (vergiliusi 1976:89). miuxedavad
imisa, rom dedofali ar apirebda kdemis kanonebis darRvevas,
mtkiced swamda, rom pirvelad visac SeeuRla, man waritana
gza siyvarulidan pasuxismgeblobamde
305
qalis vnebani (vergiliusi 1976:88), saqmeSi aseve CaerTnen
RmerTebi da ori RvTaebisagan (afrodite, erosi) Zleuli qali
trfobis morevSi CaiZira.
aseTive uZluri aRmoCnda gmiri eneasi didos
dianasebri momxiblaobisa da Wkua–gonebis winaSe. mas imdenad
Suyvarda dido, rom romeliRac momentSi sakuTari misiac
daaviwyda da qalis nebasac morCilad dahyva, xolo roca
RmerTebma wasvla ubrZanes, „Tavzari dasca am zmanebam mama
eneass,/Tma yalyze dadga, xolo xorxSi sityva
gauwyda./...RmerTebis nebiT da brZanebiT gaocebuli./raRa eRona,
dedoflisTvis viT gaebeda/mZime saTqmeli?sadRa iyo
gamosavali?!/ borgavda gmiri eneasis mkvircxli goneba/
sxvadasxva gzis da amocanis gadasawyvetad’’(vergiliusi
1976:95); .../bedma imZlavra da CauxSo sikeTe gulSi./msgavsad
imisa, viT bermuxas eWidebian/alpebis mTebis boreasni,
dauqroleben,/amoTxra surT da erTurTs ZaliT ecilebian;
iryeva muxa da foToli maRlidan cviva,/kldes daWdobia da
eTerSi rac simaRle aqvs,/imdeni siRrme tartarSi aqvs fesviT
gadgmuli.../gmiric aseve Searyia satrfos sityvebma,/diadi guli
daesera dards ,xolo azri/ar Seryeula da amao iyo cremlebi
(vergiliusi 1976).
• gza siyvarulidan pasuxismgeblobamde.
siyvarulsa da pasuxismgeblobas Soris Widilis meore
etapi iwyeba maSin, roca
a) „Wori yvela bages moedo – samefo daTmes, avxorc vnebas
misceso Tavi (vergiliusi 1976:93);
b) eneasi, romelsac RmerTebi Seaxseneben mis misias,
wasasvlelad iwyebs mzadebas, xolo Seyvarebuli qali
pirveli igrZnobs sicrues.
a) dido
Tu amas iTxovs ganCineba iupiteris,/mainc ewamos da ebrZolos
xalxs umamacess,/sazRvriT iltvodes, iulusis xvevnasac
moswydes,/RmerTs SehRaRados da ixilos TavisianTa/sazari
bolo.ros mSvidobas kvlav eRirseba,/ver datkbes nanatr
Sorena barbaqaZe
306
samefoTi,sicocxliT tkbiliT,/uwinamc mokvdes qviSrovanSi
daukrZalavad! am locvas vityvi ukanasknels,
sisxldanTxeuli...(vergiliusi 1976:104).
b)eneasi
dido sTxovs troel gmirs, uari Tqvas Tundac
RmerTebisagan dakisrebul misiaze, yvela pasuxismgeblobaze da
darCes karTagenSi. misi argumentebi aseTia:
a) „sxvaTa qveyana da ucnobi sasaxleebi rom ar geZebna,
kvlav rom mdgariyo amayi troa, mRelvare zRvaSi gahyvebodi
axal ilions?“ (vergiliusi 1976:96); b) Sens gamo vZulvar
libiis xalxs, numidTa tirans da tvirelebs“ (vergiliusi
1976:96); g) „Sen Semogwire sircxvil–namusi da saxeli,
varskvlavT sadari“ (vergiliusi 1976:96); d) ganSorebamde
Camsaxoda netavi bavSvi, Cems sasaxleSi eTamaSa ymawvil eneass,
da Seni saxe misgan mainc momgoneboda, Tavs ar CavTvlidi
dagmobilad, gawbilebulad (vergiliusi 1976:97). eneasis axsna,
rom igi Tavisi nebiT ar midis italiaSi, imsaxurebs didos
risxvas: „gSoba kldovanma kavkasionma. Cems godebaze Tvalic ar
daaxamxama. kaci veravis ver endoba. gaZevebuli me Sevifare,
ugunurma, Cems samefoSi, davixseni gemi da mxlebelni
,,iupiteris mogzavnilma RmerTebis macnem,/Cemsa da Sens Tavs
geficebi-mswrafl eTeridan/gadmomca RmerTebis
ganCineba.naTlad vixile/gadmosvla RvTisa da mesmoda sityvebi
cxadliv./Tavs nu aRigzneb, mec nu damwvav Seni saxmiliT,/me
Cemi nebiT rodi mival italiaSi’’(vergiliusi
1976:97);,,godebaze Tvalic ki ar daaxamxama,/cremli ar Rvara,
satrfo Tvisi ar Seibrala!(vergiliusi 1976:98);,,dedofalo,
me ver uarvyof/ Sens madls, romelic SegiZlia CamomiTvalo.../
bedma rom momces Cemi azriT cxovrebis neba, /CemTa saqmeTa
sasurveli Semobruneba’’(vergiliusi 1976:97);,, sanamdis eWvi
ara hqonda mSvenier didos / moymis Ralatis, sanam trfobis
bzars ar eloda, / mzadeba iwyo eneasma, mswrafl irjeboda,/
xelqveiTebi daariga, yvelam siamiT/ miiRo misi brZaneba da
saqmes Seudga’’(vergiliusi 1976:96)
gza siyvarulidan pasuxismgeblobamde
307
sikdilisagan! me ar gavaleb, gaswi, eZie italias samefo Seni!
didos saxels bevrjer axseneb!“ (vergiliusi 1976:98).
grZnobis ayolisaTvis, pasuxismgeblobis daviwyebisaTvis
didom Tavis Tavs TviTonve gamoutana ganaCeni: „uaryofil Zvel
saqmaroT mivubrunde da qorwili vTxovo? romelnic me
daviwune, viT mamakacni? nuTu tevkris survils unda davnebde?
amay xomaldze, romca msurdes, vinRa mimiRebs saZulvel qals?
movkvde, ase sjobs....maxviliT gangmire tanjva!“ (vergiliusi
1976:102) dido rom mxolod eneasis siyvarulis dakargvisaTvis
ar iklavs Tavs, kargad Cans sityvebSi: „siqevsis ferfls
erTguleba ver Sevunaxe!“ (vergiliusi 1976:103) da sikvdilis
win warmoTqmul epitafiaSic; „ me viZie Suri qmrisaTvis da
movkali Zma, romelic iyo Cveni mteri. me viqnebodi bednieri,
rom troelTa xomaldi arasodes modgomoda Cems qveyanas. Tavs
viklav,raTa davwva samgloviaro koconis SuagulSi Cemi
siyvarulis narCenebi’’ (vergiliusi 1976:105). avtorma es imiTac
migvaniSna, rom sikvdilis win erTi wamiT moalanda didos
gardacvlil qmarTan kvlav SeerTeba da vfiqrob, amiT misi
moraluri reabilitaciac moaxdina. eneasiT gatacebul didos
aviwydeba mTavari Rirebuleba – pasuxismgebloba. man Tavisi
siyvaruliT Seuracxhyo meuRlis, siqevsis xsovna, medeas
msgavsad, dakarga yvelaferi, maT Soris - xalxis ndobac, da
Sesabamisad, funqciac, rogorc dedofalma. didos TiTqos
fexqveS niadagi gamoecala – uRalata kacma, romlisTvisac man
yvelaferi daTmo da romlisTvisac ganvlo gza xalxis
sayvareli dedoflidan xalxis siZulvilamde, gardacvlili
meuRlis xsovnis erTguli qvrividan moRalate colamde; amayi,
sasiZoebis damwunebel sarZlodan Sercxvenil, mitovebul
qalamde: „gana Sen gamo ara vZulvar libiis xalxsa, / numidTa
tirans da tvirelebs? Sen Semogwire/ sircxvil–namusi da
saxeli varskvlavT sadari!“(vergiliusi 1976:96). didos SiSi
ipyrobs: ,,raRas velodo? damaqcios pigmalionma, / tyved
wamiyvanos iarbasma, getulTa mefem?“ (vergiliusi 1976:96-97).
igi cdilobs, kidev erTxel daarwmunos eneasi misi
gadawyvetilebis gadaxedvis aucileblobaSi da isev uxsnis, Tu
ras niSnavs didosTvis misi datoveba, miT umetes - sicruiT: ,,
gana SegeZlo, moRalatev, mag borotebis / Cemgan damalva,
datoveba karTagenisa? nuTu verc trfoba... ver Segakavebs?/...Tu
Sorena barbaqaZe
308
ram sikeTe gaxsovs Cemgan, Tu ram giyvarda, /gebralebode,
geajebi, saxls nu damingrev,/ Tu gulSi CemTvis SegrCa kuTxe,
daTme eg azri!’’(vergiliusi 1976:96). didosTvis eneasis gareSe
cxovreba warmoudgenelia ara mxolod imitom, masTan Zlieri
grZnoba akavSirebs, aramed imitomac, rom mas, rogorc
dedofals, pirovnebas sWirdeba reabilitacia sakuTari qveynis
xalxis, pasuxismgeblobebis, sakuTari Tavis winaSe.
am TvalsazrisiT, sainteresod gvixatavs vergiliusi
eneasis saxesac. CvenTvis gansakuTrebiT yuradsaRebia misi qmedeba
Cveneba-zmanebis Semdeg, roca is iRebs gadawyvetilebas –
miatovos dido da Sesabamisad, karTagenic. eneasis sulSi
mimdinareobs brZola pasuxismgeblobasa da siyvaruls Soris.
eneasi xvdeba, rom is unda daemorCilos RmerTebis nebas da Tan
acnobierebs, Tu rarig sastikad eqceva didos . man Tavisi
piradi bedniereba qveynis, mamulis keTildReobas unda Seswiros,
ris aucileblobasac RmerTebi axseneben: “eh, dagviwynia samefo
da saqmeni Senni!/...Tu diad saqmes Seni suli ar aRugznia,/yrma
askanius gaixsene da imedebi/ memkvidreobis. igi mefed unda
gauxdes/ italias da romis miwas“(vergiliusi 1976:95).eneass
RmerTebi axseneben pasuxismgeblobas sakuTari qveynisa da Svilis
winaSe, anu masze garedan zemoqmedeben. aristoteles azriT,
mxolod maSinaa SesaZlebeli adamians daekisros
pasuxismgebloba ama Tu im saqcielze, rodesac misi qceva ar
aris iZulebiTi, is Tavadaa Tavisi moqmedebis iniciatori anu
rodesac misi moqmedeba nebayoflobiTia da mas sxvagvarad
moqmedebac SeeZlo. Tu mas sxvagvarad moqmedeba ar SeuZlia, anu
arCevans forsirebulad akeTebs, mas pasuxismgeblobac ver
daekisreba.
mocemul SemTxvevaSi eneasze RmerTebi zemoqmedeben,
Sesabamisad, aristoteles mixedviT, is verafris iniciatori ver
iqneba; igi, garkveulwilad, Semsrulebeli da morCilia
RmerTebis nebis [Aristoteles 2006:67], magram ara - marioneti!
gmiri did Sinagan brZolas da sindisis qenjnas ganicdis
mosalodneli gamgzavrebisa da ukve TiTqmis miRebuli
gadawyvetilebis gamo: ,,Tavzari dasca am zmanebam mama eneass, /
Tma yalyze dadga, xolo xorxSi sityva gauwyda./ . . . RmerTebis
nebiT da brZanebiT gaocebuli./ raRa eRona, dedoflisTvis viT
gza siyvarulidan pasuxismgeblobamde
309
gaebeda/ mZime saTqmeli? sadRa iyo gamosavali?!/ borgavda gmiri
eneasis mkvircxli goneba/ sxvadasxva gzis da amocanis
gadasawyvetad’’ (vergiliusi 1976:95). maqs vebers Tu
daveTanxmebiT [Weber 2004:70], eneasi e. w. ,,mrwamsis eTikis’’
mimdevaria, rac amas gulisxmobs: misTvis umniSvnelovanesia
sakuTari qmedebis zneobriv principebTan Tanxvdoma da ara TviT
rezultati, rasac is RmerTebs andobs. xolo dido
absoluturad sxva tipaJia: sanam Seuyvardeba, misTvisac sxva
zneobrivi principebi arsebobs da moqmedebs, misTvisac
umTavresia misi xalxi da qveyana, magram eneasTan siaxlovis
Semdeg is savsebiT icvleba da xdeba e. w. „pasuxismgeblobis
eTikis“ mimdevari, roca adamiani Tavisi arsiT pasuxismgebelia
sakuTari moqmedebis Sedegze.
yovelive zemoTqmulidan gamomdinare, pirvelis
(eneasis) zneobrivi qcevis Semfasebeli umaRlesi msajuli
masSive igulisxmeba sakuTari Sinagani xmis, Sinagani msajulis –
sindisis saxiT; pasuxismgeblobis eTikis (didos SemTxvevaSi)
mixedviT ki, es sazomi mis gareTaa – misi moqmedebis Sedegis
saxiT. udavoa, rom mrwamsis eTikac pasuxismgeblobas
gulisxmobs, oRond ara raime garegnuli instanciis, aramed -
ukve sakuTari sindisis winaSe. eneasi ,,gulxeldakrefili’’ ar
damjdara da udrtvinvelad ar dalodebia Tavis ganaCens,
mudmivad cdilobda gamosavali moeZebna, raTa arc samSoblos da
arc sayvareli qalis winaSe ,,ukeTuri’’ saqcieli ar Caedina.
Tumca, misi mTavari Secdoma, albaT, is iyo rom man
Tanamgzavrad sicrue da orguloba airCia: ,, sanamdis eWvi ara
hqonda mSvenier didos / moymis Ralatis, sanam trfobis bzars
ar eloda, / mzadeba iwyo eneasma, mswrafl irjeboda,/
xelqveiTebi daariga, yvelam siamiT/ miiRo misi brZaneba da
saqmes Seudga’’ (vergiliusi 1976:96).
siyvaruliT dabrmavebuli dido verafriT
ijerebda eneasis Ralats, magram is qvecnobierad safrTxes
grZnobda: ,,satrfos vin ras gamoaparebs’’ (vergiliusi
1976:96)„uzneo Worma/uTxra mrisxanes, gasaqcevad dganano gemni’’
(vergiliusi 1976:96).avtori cdilobs, TanaugrZnos didos,
TiTqos ebraleba yovelive imisaTvis, rac mas Tavs gadaxdenia da
imisTvisac, rac momavalSi elodeba. vergiliusi advilad ver
Sorena barbaqaZe
310
imetebs Tavis sayvarel personaJs da aCvenebs, rogor cdilobs
eneasi, guli ar atkinos qals, eneasis Sinagani samyaros
duRils (vergiliusi 1976:97), Sinagan bZolas siyvarulsa da
pasuxismgeblobas Soris (vergiliusi 1976:98), magram
saboolood masSi mainc racio (winamZRoli, mama, diadi misiis
Semsrulebeli) da Sesabamisad, emociaze pasuxismgeblobis
grZnoba imarjvebs. miuxedavad amisa, eneasis didosadmi
siyvaruli kidev erTxel Tavs Segvaxsenebs poemis Sua nawilSi,
roca eneasi sulTa samefoSi xvdeba didos aCrdils da
nawarmoebis bolos, roca Tavisi usayvarlesi megobris cxedars
gaaxvevs didos xeliT misTvis odesRac moqsovil mosasxamSi,
rac imaze migvaniSnebs, rom eneasma didosadmi faqizi grZnobebi
bolomde SeinarCuna. amitomac gvxvdeba didos saxeli mTeli
moqmedebis ganmavlobaSi ramdenjerme, dasawyisidan dasasrulamde,
maSinac, roca eneasi diadi misiis Sesrulebas Seudga da maSinac,
roca gmirma Tavisi misia pirnaTlad Seasrula – dasabami misca
italielTa axal modgmas.
SeiZleba CavTvaloT, rom didos eneasisadmi trfoba
egocentrulia da mxolod misken aris mimarTuli, anu didos
azrebsa Tu qmedebebSi, nebsiT Tu uneblieT, aSkarad dominirebs
sakuTar interesebze yuradRebis gamaxvileba, am SemTxvevaSi -
eneasis, rogorc mmarTvelis, sazianod. is eneasisganac iseTive
Tavganwirvas moiTxovs, rogoradac TviTon iqceva. ar fiqrobs
im dilemaze, ris winaSec Seyvarebuli eneasi aRmoCnda. eneasic
ormagad itanjeba, mas arc Seyvarebul qalTan darCena SeuZlia
da arc misi Tan wayvana, is gulSi dards ZaliT ,,ixSobs’’ da
Tan sindisis qenjniTac dasZens: ,,dedofalo, me ver uarvyof/
Sens madls, romelic SegiZlia CamomiTvalo.../ bedma rom momces
Cemi azriT cxovrebis neba, /CemTa saqmeTa sasurveli
Semobruneba...’’(vergiliusi 1976:97), maSin yvelaferi sxvagvarad
iqneboda, ar mouwevda siyvarulsa da qveynis winaSe movaleobas
Soris arCevanis gakeTeba da dedofals Semdegs sTxovs,, Tavs nu
aRigzneb, mec nu damwvav Seni saxmiliT, me Cemi nebiT rodi
mival italiaSi!’’ (vergiliusi 1976:97-98). mas xom iq wasvla
apolonma ubrZana: ,,iupiteris mogzavnilma RmerTebis macnem, /
Cemsa da Sens Tavs geficebi -mswrafl eTeridan/ gadmomca
RmerTis ganCineba’’ (vergiliusi 1976:97). vfiqrob, mmarTveli
eneasi savsebiT sworad iqceva, rodesac ucxo miwas saswrafod
gza siyvarulidan pasuxismgeblobamde
311
tovebs da Tavisi samefos sakeTildReod moqmedebas iwyebs.
meore mxriv, Seyvarebulma eneasma, faqtobrivad, sircxvilis,
siZulvilisa da ubedurebisaTvis gawira sayvareli qali.
dido nabij-nabij midis gadawyvetilebmde - moiklas
Tavi. misTvis sicocxlem, saerTod cxovrebam azri dakarga,
ganadgurda ara mxolod rogorc qali, aramed rogorc
dedofali, pirovneba. Cemi azriT, dido imitom Semoiyvana
poemaSi vergiliusma, rom amiT xazi gaesva eneasis misiis
sidiadisaTvis da amavdroulad, eCvenebina,rom didi misiis
Semsruleblebsac aqvT tkivilamde misuli siyvarulis niWi.
didom ara mxolod eneass miayena Tavisi gardacvalebiT didi
tkivili, aramed sakuTar das, anas da mTel samefos. es kargad
Cans anas bolo sityvebSi: „Tavi daRupe, mec damRupe, mTeli
samefoc, /sidonelebic...’’(vergiliusi 1976:106).
vergiliusis gmirebs SeeZloT erTad yofiliyvnen
bednierebi, rom ar gadaxlarToda erTmaneTs siyvaruli da
pasuxismgebloba. aq isini arCevanis gakeTebisas uZlurni
aRmoCndnen.
vergiliusis ,,eneida’’ epikuri saxis damuSavebis
im etaps warmoadgens, roca eposSi Semovida mTavari gmiri,
romelic asrulebs masze RmerTebisagan dakisrebul movaleobas.
aseTi gmiris epikur JanrSi Semoyvana sakuTriv
vergiliusiseulia. eneasis pasuxismgeblobas qveynisa da xalxis,
an Tundac RmerTebis winaSe ewireba misi pasuxismgebloba
sayvareli qalis mimarT. mTeli misi moqmedeba emorCileba
dakisrebuli misiis ganxorcielebas, Tumca, gmiri yovelTvis
ganicdis Widils sasurvelsa da aucilebels Soris. didos
tragedia marto is ki ar aris, rom man dakarga didi siyvaruli
(mkrexeloba iqneboda aseTi qalis tragedia sareclamde
dagveyvana), aramed isic, rom igi aRmoCnda ara Tavisi
survilebis baton-patroni, aramed - mona. SeibRala misi saxeli,
man dakarga xalxis pativiscema, romelic,misi azriT, mxolod
sikvdiliT SeiZleba aRdges. aq sircxvilis gancda sulier
tkivils emateba.
amdenad, zogierTi mkvlevris azri imis Taobaze,
rom dido da eneasi calsaxad ganasaxiereben emociurobasa da
racionalizms, siyvarulsa (dido) da pasuxismgeblobas (eneasi),
Sorena barbaqaZe
312
garkveul koreqtivs moiTxovs, radgan racionalizmi da emocia,
romelic vergiliusis „eneidaSi“ pasuxismgeblobisa da
siyvarulis grZnobebiTaa warmodgenili, orives qmedebaSi
sakmaod did rols TamaSobs.
Lliteratura
1. vergiliusi 1976:,,eneida’’, Tb.: sabWoTa saqarTvelo,1976.
2. CixlaZe n. 2003: „amaZonobis motivi antikur
literaturaSi.“gamomc.“logosi“. Tbilisi 2003.
3. Arethusa: “Women in the Ancient World”. New York 1984.
4. Aristoteles 2006:” Nikomachische Ethik”.Stuttgart 2006.
5. Bartlett, Robert C.; Collins, Susan D.(2011). Nicomachean ethics. Chicago:University of Chicago Press.ISBN 978-0-226-02674-9.
6. Claessens,Dieter: “Das Fremde, Fremdheit und Identitat. Opladen1991.
7. Fantham E: “Literaturisches Leben im antiken Rom”. Stuttgart 1998.
8. Frenzel 1976: “Stoffe der Weltliteratur”.Stuttgart 1976.
9. Pomeroy S. B.: “ Fraunleben im Klassischen Altertum”. Stuttgart 1985.
10. Schweitzer 1923: “Kultur und Ethik”. Bern 1923.
11. Weber 2004:” Politik als Beruf”. Stuttgart 2004.
meri nebieriZe
gza, rogorc semiotikuri
niSani daviT kldiaSvilis
personaJTa metyvelebaSi
qarTuli enis ganmarტebiT leqsikonSi vkiTxulobT: `miwis
zedapirze gayvanili zoli, romelic
gankuTvnilia mimosvlisaTvis~, _ es
sityva `gzis~ pirveli mniSvnelobaa. amas
garda, amave leqsikonis mixedviT, am
sityvas aqvs sami kidev sxva da ori
gadataniTi mniSvneloba. aqvea ramdenime
idiomა, romelTac aqvT pirdapirica da
gadataniTi mniSvnelobebic. amasTan
aRvniSnav, rom ,,gza“, albaT, erT-erTi
is niSania, romelsac yvelaze meti
Sinaarsi, yvelaze meti konteqsti
moeZebneba rogorc saliteraturo, ise
dialeqtur formebSi. amas Tavisi mizezi
aqvs: niSani `gza~ da misi semantikuri
veli Zalian didi da mravalferovania
enaSi da amis mizezi mokled SeiZleba
ase Camoayalibo: cxovreba moZraobis
uwyvetobaa, moZraoba ki gzis gareSe
warmoudgეnelia. gza aris niSani,
romelic aerTianebs SesaZleblobisa da
SeuZleblobis, winsvlisa Tu ukusvlis,
TviT moZraobis Semadgenel yovel uZrav
wertils (monakveTs). gza aris niSani,
romelsac SeuZlia daitios sivrciTi
vertikalica da horizontalic.
amitomacaa, rom SeuZlebelia
meri nebieriZe
314
srulyofilad aRwero yvela is forma, romlებic `gzis~
semantikur velSi moაzrebულa da Seqmnila. es niSani TiTqos
SeuzRudav SesaZleblobas iZleva, rom aRwero, gamoxato,
gamoavlino aRsaniSni.
am semantikuri niSnis Taviseburebis warmosaCenad ramdenime
gamoTqmas Sevexebi. arsebobs gamoTqma: ,,RvTis gzaze midis“,
romelic CemTvis, rogorc am SemTxvevaSi semiotikis
moyvarulisaTvis, im kuTxiTaa damafiqrebeli, rom
adamianebisTvis gza Tavisi konkretuli da abstraqtuli
mniSvnelobiT erTmaneTTanaa gadajaWvuli. maxsendeba
baraTaSvilis sityvebi: `gza uvali, Sengan Telili...~ uvali ukve
gzaa? gamodis, rom raxan arsebobs `uvali~, igi savalic aris
imTaviTve, oRond jer ar gamouyenebiaT: anu gzaa yvela sivrce,
sadac SeiZleba gaiaro, Tanac gaiaro fexiT, fiqriT an emociiT
(grZnobiT). swored amitomaa, rom niSans `gza~ amdeni
mniSvneloba daukavSirda.
gza yvela SemTxvevaSi mimarTulebaა. qarTul zRaparSi es
niSani imTaviTve arCevanis saSualebacaa, amis SesaZleblobas
gamoxatavs: aqeT waxval, iqiT waxval...~ Tumca aqve unda
aRiniSnos, rom zRaparSi gza gaurkvevlobasac gulisxmobs da
gmirs sinanulisgan ar azRvevs, Tumca is gardauvali ramaa da
nebismieri arCevanis SemTxvevaSi elis adamians.
gzasTan dakavSirebuli kompozitebis formaTa gaazrebiTac
Zalian saintereso daskvnebis gamotana SeiZleba; magaliTad,
kompoziti `Tavgzaabneuli~. Tavisa da gzis amgvari dakavSireba
albaT imis dadasturebaa, rom gza Cveni arsebobis ganuyreli
niSania, TiTqos Tvisebaa es Cveni da TiTqos is erTaderTia, rac
maSinve viciT, rogorc ki pirvel nabijs vdgamT, radgan
nabijisTvis saWiroa is arsebobdes.
gzadagza gvxvdebian adamianebi da gvxvdeba misamarTebi;
gzadagza gvaswavlian gzas, gviRobaven, an gvixsnian mas; gzadagza
gveSleba gzebi, gveSlebian adamianebi da gveSleba misamarTebi.
,,gza dagviloce!“ – es gamoTqmac imas unda mowmobdes, rom
niSani gza cxovrebis sinonimia xSirad, radgan aq araviTar
SemTxvevaSi ar igulisxmeba konkretuli gza, qviSiani, an
gza, rogorc semiotikuri niSani...
315
asfaltiani, viwro an grZeli. SeRmarTi, aRmarTi Tu daRmarTi;
arc mixveul-moxveuli da a. S. es aris subieqturi gza, Tavisi
aviTa da kargiT.
`gza~ SeiZleba ganvixiloT, rogorc niSani, romlis
aRsaniSnic obieqtur da subieqtur mniSvnelobas atarebs.
vnaxoT, rogor aris kodirebuli niSani ,,gza“ im teqstebSi,
romlebic am SemTxvevaSi შევარჩიე.
daviT kldiaSvilis personaJebi yofiT ambebze saubroben, maTi
fiqrisa da zrunvis sagani ar scildeba sakuTari `mesa~ da
ojaxis sazRvrebs, aq ar figurirebs `sxva~, gverdiT mdgomi
vinme, mxolod `me~ aris sazrunavi, Sesabamisad, saubaric
ganuwyvetliv dastrialebs mosaubris viwro, mcire samyaros, mis
savals. Tumca savals ara didi fiqriT ganWvretilsa da
dagegmils; maT gzaze mxolod erTi fiqria: Tavis darCena.
`samaniSvilis dedinacvali~; `qamuSaZis gaWirveba~, `soloman
morbelaZe~; `darispanis gasaWiri~ is teქsტebia, romlebidanac
Sevkribe sakvlevi masala. am teqstebidan amoikriba 115 epizodi,
sadac personaJTa metyvelebaSi semiotikuri niSani `gza~
figurirebs. maTgan 47 SemTxvevaSi semiotikuri niSani
gamoyenebulia qarTul ganmartebiT leqsikonSi mocemuli
pirveli mniSvnelobiT, xolo danarCen SemTxvevaSi (58)
semiotikuri niSani gadataniTi mniSvnelobiTaa naxmari.
sainteresoa is garemoebac, rom pirvel SemTxvevaSi niSani
konkretul obieqts aRniSnavs: gza, savali zoli, farTo an
viwro, atalaxebuli an gamogvaluli, aRmarTi an daRmarTi,
mofarebuli an yvelasaTvis dasanaxi, saurmo an sacalfexo da a.
S. magram meore SemTxvevaSi suraTi Zalian mravalferovania,
Tanac iseTi mravalferovani, rom SeiZleba usasrulod ifiqro
maT konteqstsa Tu emociur datvirTvaze. amgvar rameebze
fiqris moyvarulma mofiqralma SeiZleba isic ki daaskvnas, rom
semiotikuri niSani imis mixedviTac gansxvavdeba, vinaa
warmomTqmeli da ra konteqstSi warmoiTqmeba igi. saerTod,
sainteresoa semiotikuri niSnis konteqstica da isic, vin
warmoTqvams mas, amis mixedviT axdens recipienti am niSnis
dekodirebas. magaliTad, sxvaგვარად gaiazreb gamoTqmas: `sxva
gza ar gaqvs~ rodesac amas kldiaSvilis personaJisagan ismen da
meri nebieriZe
316
sxvagvarad- magaliTad, aleqsandre yazbegis romelime
personaJisagan; sxvadasxva ramis aRmniSvnelia es gamoTqma maSinac
ki, roca amas TviT kldiaSvilis sxvadsxva personaJi, vTqvaT,
darispani an soloman morbelaZe amboben.
masalaze dakvirvebam erTi ram cxadyo: kldiaSvilis
personaJTa metyvelebaSi ufro aqtiuri am semiotikuri niSnis
swored gadataniTi mniSvnelobebia da maTganac ufro xSirad
(umeteswilad) is gamouval, gausaZlis, mZime mdgomareobas
aRwers, romelic arsebobis erTaderT formad qceula am
personaJTa yoveldRiurobaSi.
konteqsti:
1. zenaTi gamwarebulia, aRar icis riT amoiyaros bakulas
Tu bakulas Rorebis javri... ambobs: `sadaa mere es sxva
gza?~
2. darispans imedis naperwkali gaukrTa da imis Caqrobas
upireben; ambobs: `ras vSvrebi amisTanas, gzas rom
mikravT yovel mxridan?..~
3. solomani realobas droebiT Tvals gausworebs; ambobs:
`riTi gamoaqvT Tavi, meti gza rom aRar aqvT? tyuili,
tyuili, yovel nabijze tyuili da upiruloba!“
4. otia qamuSaZe ki dabejiTebiT eubneba sakuTar `mes~:
`ara… meti saSveli araa, mec unda avibargo! mec unda
Sevexizno iq, sadac yoveli kaci saSvels poulobs…
sadac imodeni saSovaria da saSualeba;… meti gza aRar
aris!..~
5. aristo qvaSaviZe mamidas ase dauxatavs awmyosa da
momavals: `gza ar gaqvs, gza, uari Tqva; kai saWmeli, kai
sasmeli, ra ginda meti.~
`gza ar gaqvs~; `meti gza ar aris~ _ es gamoTqmebi yvelaze
xSirad gaismis imereli yofili aznaurebis metyvelebaSi da
yoveli am frazis ukan, yovel jerze sxvadasxva usaSveloba
dgas. yovel konteqsts ise bunebrivad aboloebs es gamoTqma,
rom roca ar amboben, im SemTxvevebSic es igulisxmeba.
aqedan gamomdinare, SeiZleba daaxasiaTo is suraTebi,
romlebic gamudmebiT trialeben am adamianebis azrovnebaSi,
gza, rogorc semiotikuri niSani...
317
daaxasiaTeb maTi cxovrebis formasac. Tamamad SeiZleba isic
iTqvas, rom niSani gza ukavSirdeba gamouval, uimedo situacias,
romlidanac gamudmebiT eZeben gamosavals. aqvea ramdenime
saintereso gamoTqmac: `gzagougnebeli kacisaTvis~;
`sulwasawymed gzas~; `mxsneli gza~; `saSvel gzas~; am
gamoTqmaTa arseboba mxolod imas mowmobs, rom niSani `gza~
usasrulod iZleva axali saxeebis (metaforebis?) Seqmnis
saSualebas, raTa ukeT gamoxato emocia, grZnoba.
cnobili filosofosis, viტgenSteinis aseve cnobil wignSi
`filosofiuri gamokvlevebi~ vkiTxulobT: `warmoidgino ena,
niSnavs, warmoidgino sicocxlis forma~. sicocxles Tavisi
forma აქვს, romelic pirdapir ukavSirdeba adamianis
cnobierebas, msoflaRqmas. Cems emocias me gamovxatav sityvebiT,
anu adamiani sakuTar `mes~ gamoxatavs sityvebiT, niSnebiT,
metaforebiT, enobrivi konstruqciebiT. Sesabamisad, sainteresoa,
ra simboloebi da metaforebi Seqmnila enaSi, romelic
sazogadoebasTan erTad cocxlobs, icvleba da yalibdeba.
`sicocxlis forma~ - es Sesityvebac metaforaa, romelsac
Tavisi ganmarteba aqvs da is sxva metaforebiT unda aixsnas.
yoveli adamianis arseboba gansakuTrebulia, Tavisi forma aqvs
da Tvali rom miadevno mis sul mcire konturs mainc, erTaderT
saSualebas flob: usmino mas, mis enas da mis metyvelebaSi
kodirebulis dekodirebas Seecado.
aqve Sevexebi erT sakiTxsac: me personaJebis ena SemTxveviT
ar avirCie, Cemi dakvirveba mxolod maT gamonaTqvamebs exeba, maT
dialogebsa Tu monologebs da ara - avtoriseul frazebs.
mimaCnia, rom am SemTxvevaSi ufro naTlad SeiZleba warmoidgino
TiToeulis subieqturi gza, romlis traeqtoriac yovelTvis
ufro saintereso da idumalia, vidre gza, romelsac, magaliTad,
TamaraSenidan qvedureTamde daadgeba vinme, Tundac - platon
samaniSvili.
`ilaparake, raTa gagicno~ _ am gamonaTqvamis principidan
gamomdinare metyvelebis, sityvaTa wyobis mixedviT SeiZleba
warmoidgino adamiani. da gansazRvro, rogoria misi `sicocxlis
forma~.
meri nebieriZe
318
saerToO sociumi, saerTo geografiuli areali, saerTo
ganaTlebis done (met-naklebad, magram mainc) da saerTo epoqa _
es aris mocemuloba, foni, romelSic trialeben kldiaSvilis
gansxvavebuli Tu msgavsi personaJebi. ratom aris mniSvnelovani
es saerTo raRacebi: aucilebelia, radgan TiToeuli am
sociumSi, am geografiul arealSi, am epoqaSi cxovrobs da
TiToeulis cxovrebis gzas yvelafერ ამის gaTvaliswinebiT
unda SevxedoT, radgan arc Tu ise iSviaTad, Tavad Segvaxseneben
amas: `drom moitana,~ _ am frazas xSirad imeoreben isini. amasve
gulisxmobs xSirad sityvebi: `meti gza rom aRaraa~.
sainteresoa is savali, romelsac TiToeuli mainc daadgeba
xolme, miuxedavad imisa, rom TiTqos ar Cans es gza, an
gaurkvevelia momavali.
isev viტgenStains movixmob: `ena samyaros amsaxveli
winadadebisagan Sedgeba. winadadebebi azrebis aRqmadi
gamoxatulebebia, xolo azrebi _ faqtebis logikuri
suraTebi~.
kldiaSvilis personaJebis metyvelebidan unda davinaxoT
samyaro, romelic aris maT irgvliv da aris maTSi. anu maTi
obieqturi da subieqturi samyaro. amasTan, Zalian
sainteresoa is faqti, rom obieqturi samyaros Sesaxeb
gareSe pirs yovelTvis SeiZleba sxvagvari Sexedulebebi
hqondes da sxvagvard aRweros igi, radgan sxvagvarad
warmoidgina, xolo subieqturi samyaro SenTvis
mouxelTebeli rCeba, radgan mis Sesaxeb mxolod is ici, rac
Tavad personaJma gagimxila.
yvelaze xSirad imaze wuwuneben personaJebi, rom gza ar
aris, magram mainc sul mas eZeben. am kuTxiT gza da
gamosavali, gza da saSveli xSirad ukavSirdeba erTmaneTs:
magaliTad: zenaTisa da galaktionis saubari; platonisa da
melanos saubari. meti gza rom aRar aqvs, amitomac daadgeba
galaktioni gzas `sudisaken~, platoni - gzas
TamaraSenisaken, xolo gaWirvebuli mama - gzas umisamarTod:
keTilი naTesavebისაკენ, isini ki, RvTis madliT, gzis yovel
mxares eguleba.
gza, rogorc semiotikuri niSani...
319
am personaJTa metyvelebaSi kargad Cans erTi ram: ar
arsebobs arCeuli, gamiznuli gza, romlis bolosac Sedegi
garantirebuli da imedismomcemia. es umiznod siaruli maTi
cxovrebis formaa, nakarnaxevi im situaciidan, roca meti gza
ar aris.
kldiaSvilis personaJTa metyvelebaSi yvelaze xSirad
naxsenebi `meti gza ar aris~ maT obieqtur samyarosac xsnis
da subieqtursac. maTi cxovrebis formac gasagebia, arCevanis
motivica da aracnobieridan wamosuli impulsebic. sxva
saqmea, Tu imsjeleb imaze, SeeZloT Tu ara axali gzis
danaxva, romelsac SeiZleba dasdgomodnen. ai kidev erTi
sakiTxi: gzis danaxva, romelsac Zala unda, Sinagani Tvali
sWirdeba, romelsac yovelTvis sxva Zala da energia kvebavs
da romelic subieqturidan modis yovelTvis; subieqturi
samyarodan obieqturi samyarosaken. da iqneb yvela gza asea:
subieqturidan gamodis. misi Senebaa iqneb yvelaze rTuli, da
yvelaze realuri, xelSesaxebi da dasanaxi gzac swored is
iyos.
malxaz mayaSvili
komunikacia mdedrebsa da
mamrebs Soris
biosemiotika Seiswavlis niSnebs da
niSanTa sistemas cocxal organizmebSi
molekulur, ujredul da organizmul
doneze. winamdebare statia exeba
mdedrebsa da mamrebs Soris komunikaciis
sakiTxs, kerZod sqesobrivi urTierTobis
damyarebisaTvis gamoyenebul
komunikaciis saSualebebs. isini metad
mravalferovania: dawyebuli mdedrebsa
da mamrebs Soris garegnuli gansxvavebiT
da damTavrebuli rTuli saqorwino
ritualuri qceviT. komunikacia am
SemTxvevaSi emsaxureba: 1. sawinaaRmdego
sqesis mizidvas da gamravlebas, amgvarad,
populaciis (saxeobis)
sicoxlisunarianobis uzrunvelyofas da
2. ramdenadac is saxeoba-specifikuria,
saxeobis identobis SenarCunebas.
adamianSi sawinaaRmdego sqesebs Soris
komunikaciis Tavdapirvel, “cxovelur”
safuZvelze daSenebulia urTierTobis
rTuli, “adamianuri” sistema, romlis
warmoSoba ZiriTadad verbaluri
komunikaciis da socialuri wes-
Cveulebebis rTuli sistemis
Camoyalibebas ukavSirdeba. Tumca am
sistemis miRma moCans saerTo adamiansa
da sxva cocxal arsebebs Soris.
antropomorfizmis safrTxis gazviadeba
komunikacia mdedrebsa da mamrebs Soris
321
da albaT Taviseburi ampartavnebac xandaxan xels gviSlis
davinaxoT meti saerTo, vidre ganmasxvavebeli maTTan, vis
gverdiTac sakmaod did xans harmoniulad vviTardebodiT.
saerTos danaxva, aRiareba da gaTvaliswineba ki aucilebelia
isev CvenTvisve sasikeTod.
sawinaaRmdego sqesis warmomadgenelTan urTierTobis
damyarebisaTvis upirvelesi pirobaa, rom savaraudo partniorebma
swrafad amoicnon erTmaneTi. evoluciis procesSi Camoyalibda
sqesobrivi dimorfizmi – gansxvaveba mdedris da mamris
agebulebis TaviseburebaSi. rac ufro mkveTria is populaciis
(saxeobis) SigniT, miT ufro swrafad amoicnobs mdedri mamrs,
mamri ki mdedrs. sqesobrivi dimorfizmi gamoixateba mdedris da
mamris morfologiur gansxvavebulobaSi. sqesobrivi dimorfizmis
erTerTi gamoxatulebaa gansxvaveba mdedris da mamris sxeulis
zomaSi, magaliTad obobebis zogierT saxeobaSi. sxva
SemTxvevaSi, magaliTad peplebSi, mamri da mdedri gansxvavdebian
frTebis (an mTeli sxeulis) gansxvavebuli SeferilobiT.
TevzebSi, qvewarmavlebSi xSirad mamris da mdedris gamorCeva
SesaZlebelia sxeulze, garkveul adgilas arsebuli mkveTri
Seferilobis laqebiT. frinvelebSi, ZuZumwovrebSi xSiria
malxaz mayaSvili
322
mkveTri gansxvaveba rogorc sxeulis zomaSi, ise Seferilobasa
da formaSi.
biologiuri fenomenis Seswavlisas upirveles yovlisa pasuxi
unda gaeces kiTxvas: ra mniSvneloba aqvs am fenomens, ratom
ganmtkicda es niSan-Tviseba evoluciis procesSi? ganxilul
SemTxvevebSi pasuxi, savaraudod, naTelia: sqesobrivi
dimorfizmi xels uwyobs sawinaaRmdego sqesis warmomadgenelis
swraf amocnobas, rac xels uwyobs mdedris da mamris
Sejvarebas, Sedegad axali Taobis warmoqmnas da maSasadame
uzrunvelyofs populaciis sicocxlisunarianobas. meore
SekiTxva, romelic pirvel SekiTxvaze pasuxis gacemis
kvaldakval logikurad warmoiSveba, exeba fenomenis warmoSobis
meqanizms. Tanamedrove biologiis centraluri problema swored
am meqanizmis dadgenaa, bevri ram am mxriv garkveulia, magram es
ar aris winamdebare naSromis sakiTxi.
sqesobrivi dimorfizmi adamianSic gamoxatulia. siluetic
sakmarisia mamakacis da qalis amosacnobad.
komunikacia mdedrebsa da mamrebs Soris
323
yvela zemoT aRweril SemTxvevaSi, mniSvnelovania ara is, Tu ra
zomiT (xarisxiT) aris warmodgenili sqesobrivi dimorfizmi,
aramed is, sakmarisia Tu ara es gansxvaveba, raTa mocemuli
saxeobis mdedrma da mamrma swrafad amoicnon erTmaneTi.
mdedris da mamris sakomunikacio niSanTa sistema ar ifargleba
mxolod morfologiuri TaviseburebebiT. feromonebi
nivTierebebia, romlebsac organizmi gamoyofs sxva arsebebTan,
maT Soris sawinaaRmdego sqesis warmomadgenlebTan komunikaciis
mizniT. feromonebi Sor manZilze vrceldeba da aRiqmeba da
izidavs cocxal arsebebs. magaliTad, zogierTi saxeobis mdedri
mweris mier gamoyofili feromonebi aseuli metris daSorebiT
myof mamrebs izidavs mdedrisaken. adamianSi feromonebis
arseboba dadgenilia da saubroben maT mniSvnelobaze
sawinaaRmdego da agreTve, erTi sqesis adamianebis fiziologiur
urTierT zegavlenaSi. magaliTad, qalis feromonebi mimzidvelad
moqmedebs mamakacze, miuxedavad imisa, rom feromonis aRqma
qvecnobieria (mas arc suni aqvs, arc feri), mamakacis feromonebi
sxva mamakacebSi iwvevs agresiuli impulsebis ganviTarebas.
saxeobis SigniT msgavsi zemoqmedebiT xasiaTdeba sxva mamri
ZuZumwovrebis feromonebic. Tumca sqesobrivi urTierTobisaTvis
adamianisaTvis wamyvani mxedvelobiTi da smeniTi niSnebia
(verbalur komunikacias, rogorc iTqva, am SemTxvevaSi ar
vexebiT).
sawinaaRmdego sqesis warmomadgenlebi urTierTobas amyareben
xmis saSualebiTac. gamravlebis periodSi bayayebis yiyini,
frinvelebis galoba Tu irmebis myviraloba kargad aris
cnobili. adamianic qmnida da qmnis samijnuro simRerebs
partnioris mosapoveblad. sxvadasxva saxeoba sxvadasxvanairad
ixmobs (umReris) erTmaneTs da ucxo hangebi, raoden sasiamovnoc
malxaz mayaSvili
324
ar unda iyos, naklebad gamodgeba partnioris mosazidad. am
TvalsazrisiT sakomunikacio sistemis simkacre kargad Cans
saqorwino cekvebSic – ritualur moZraobebSi, romlebsac
asruleben mdedri da mamri Sejvarebis win. es rTuli
moZraobebis sistemaa da cekvis Sesrulebisas mniSvnelovani
komponentebis amovardna perspeqtiul partniorebs Soris
gaugebrobas qmnis. saqorwino cekvebi gansxvavebulia saxeobebs
Soris. amgvarad, komunikacia myardeba erTi saxeobis SigniT,
radgan saqorwino cekva swored saxeobis SigniT aRiqmeba
gamowvevad sqesobri urTierTobisaTvis.
adamianSi wyvilis cekva Zlier waagavs cxovelebis (biologiuri
TvalsazrisiT ufro sworia Tu vityviT: sxva cxovelebis)
saqorwilo cekvebs. adamianSi wyvilis cekva yovelTvis
saqorwino ar aris, Tumca safuZvelSi es mainc qalis da
mamakacis urTierTobaa.
komunikacia mdedrebsa da mamrebs Soris
325
aq moyvanili ilustraciebi specialuradaa SerCeuli da
SesaZlebelia gaaCinos sruliad gansxvavebuli movlenebis
xelovnurad damsgavsebis STabeWdileba. magram Cveni – cocxali
arsebebis moZraobebi garegnulad msgavsia (gansakuTrebiT
naTesaobrivad axlo mdgom klasebSi) radgan msgavsi meqanizmebiT
imarTeba, emociis gamoxatvis araverbaluri arsenalic (xmiT,
sxeulis moZraobiT, mimikiT) msgavsi gvaqvs. ra simbolur azrs
Cadebs yvelafer amaSi adamiani da rogor moaxdens mdedris da
mamris komunikaciis humanizacias, es ukve sxva saqmea.
Tamar berekaSvili
identobis problema
Tanamedrove samyaroSi
upirveles yovlisa, rogorc Cans,
pasuxia gasacemi SekiTxvaze: aris Tu ara
identoba problema an Tu aris, ramdenad
sayovelTaoa is. imTaviTve minda
SevniSno, rom Tu identoba problemaa,
is problemaa im calkeuli
pirovnebebisTvis, romelTac surT
Camoayalibon sakuTari TviToba. aseT
adamianTa raodenoba umniSvneloa da,
rogorc wesi, maTi es TviToba TiTqmis
aravis ainteresebs, an ainteresebs maTi
sikvdilis Semdeg, isic maSin, Tu maT am
TviTobis warmoCena da gamoxatva
moaxerxes.
Tu es asea, ratom warmoadgens
identoba iseT problemas, romelic
SeiZleba saintereso iyos avtoris
garda sxvebisTvisac. es xdeba imitom,
rom mravali ekonomikuri, politikuri
da kulturuli problema ganixileba,
rogorc identobis problema.
Tanamedrove globalur samyaroSi bevri,
odesRac myari da TiTqosda TavisTavad
cxadi mocemuloba, rogoricaa,
socialuri mikuTvnebuloba, ojaxi,
moraluri moTxovnebi, sqesi da
zogierTi sxva, sadavo da sagangebod
mosapovebeli xdeba. iTvleba, rom
identobis problema Tanamedrove samyaroSi
327
Tanamedrove adamiani Tavisi Tavis amara rCeba da Tavad unda
izrunos Tavis cxovrebaze, magram identobis povna yovelTvis
erTeulTa xvedri iyo. dRes SesaZloa am siZneles emateba imis
gancda, rom erTi adamiani arafers niSnavs, rac identurobis
Camoyalibebis survils kidev ufro akninebs. sakmarisia da ufro
sasurvelic ki, Seqmna sakuTari me-s erTgvari garegnuli xati,
daaxloebiT is, rasac iungi uwodebda `personas~. aseTi
`persona~ yvelas aqvs, magram bevrs aqvs mxolod `persona~.
sakuTari identobis Camoyalibeba moiTxovs adamianisgan
Zalisxmevas, amasTan es didwilad damokidebulia im konteqstze,
romelSic individi arsebobs. identobis Camoyalibeba gare
samyarosTan grZnobieri urTierTobis formirebasac gulisxmobs
da gansazRvruli ideebisa da idealebis dadgenasac.
adamians mudam uxdeba socialuri, politikuri,
erovnuli, kulturuli konteqstis gaTvaliswineba. es
konteqsti ufro xSirad Zalismierad Tavsmoxveulia. am
pirobebSi mniSvnelovania adamians SeeZlos ganeridos
dominirebad kulturas da marginalur poziciaSi Caiyenos Tavi,
Tuki surs Tavis Tavze `raime gaigos~.
amgvarad, identoba ise, rogorc Cven is warmogvidgenia,
srulebiTac ar warmoadgens sayovelTao interesis sagans da
mizans. Ees gasagebicaa da SesaZloa samarTlianic, vinaidan
identobisken svla waagavs im brmebis svlas, romlebic
gamosaxulia breigelis cnobil tiloze. Aim gzis bolos,
romelsac isini mihyvebian, ufskrulia da rac ufro Sorsaa
breigelis naxatze gamosaxuli adamiani, miT ufro uzrunveli
da mxiarulia is.
identurobis Camoyalibeba SeuZlebelia, Tu adamianma ar
dausva Tavis Tavs filosofiuri kiTxva – vin var da ra adgili
mikavia am samyaroSi? da rogorc filosofia sxva araferia, Tu
ara sakvanZo problemebis gadawyvetis SesaZlo gza, aseve
identobis povna, Camoyalibeba gansazRvruli gzis gavlas
gulisxmobs, adamiani erTaderTi arsebaa, romelsac ZaluZs Tqvas
dekartis sityvebiT, `me varsebob~ da daiwyos samyaros gageba da
Tamar berekaSvili
328
masSi moqmedeba. es niSnavs samyaros Tavidan agebas. rodesac
adamiani Tavs ar usvams am SekiTxvebs, misi samyaros
qmnadobisTvis aucilebeli nabijis gadadgma da is samyaro,
romelic man Tavad unda Seavsos SinaarsiT, moaxdinos misi
konstruireba, rac formis micemasa da sazRvrebis mocemas
niSnavs, carieli da yalbia, is sxvisia da masSi adamianis
adgili sxvazea damokidebuli, is eZebs ufross, marCenals,
RmerTs.
zogjer identobis sakiTxs akavSireben cnobis, aRiarebis
procesTan, anu sakmarisi ar aris me CemTvis gaviazro Cemi
arseboba, Rirebulebebi, romlebic mominiSnaven gzas, principebi
da miznebi, sakmarisi ar aris avago Cemi samyaro, romelSic
niSnebs da simboloebs Cemi sakuTari axsna eqneba, Camoviyalibo
sakuTari saxe, aucilebelia, is aRiaron sxvebmac; es xati
SesabamisobaSi unda iyos garemosTan, sxva adamianebTan, is ar
unda arRvevdes Tanaarsebobis pirobebs da misaRebi unda iyos
umravlesobisTvis Tu ara, bevrisTvis mainc. cnoba Zalian
mniSvnelovania da SesaZloa ufro saintereso umravlesobisTvis,
magram Cven TviTidentobis problemiT SemovifarglebiT.
sinamdvileSi identobis Camoyalibebisas yovelTvis xdeba
`sxvisi~ gadalaxva, metic, imisTvis, rom Cemi me Seiqmnas Tavisi
saxeliT da SinaarsiT, romelic SesZlebs yoveldRiur
qmnadobas, saWiroa me saerTod usaxelom, marginalma daviwyo
fiqri da samyaros gamocanebis, simboloebis amoxsna. martooden
am Sromatevad da mZime procesSi ibadeba unikaluri me,
viTardeba da yalibdeba Cemi TviToba, me vxdebi samyaros,
sazogadoebis Tanaswori wevri, da amavdroulad, rac Zalian
mniSvnelovania, Tavad vqmni am samyaros, sazogadoebas. es
Tavisuflebis aqtia. yvela, visac Seswevs Zala SekiTxvebi
dausvas Tavis Tavs da Tavad upasuxos maT, Tavisufalia da
namdvili codnis gzazea, radganac icis, rom ar icis.
da mainc rCeba SekiTxva, ramdenad aucilebelia identobis
Camoyalibeba da ratom cdiloben zogierTni amas.
adamiani mokvdavia, sasruli arsebaa, romelic miiswrafvis
Tavisi wuTisoflis gasaxangrZliveblad da gasamaradisebladac.
amisTvis is sxvadasxva gzas irCevs. erTni cdiloben cnobilni
identobis problema Tanamedrove samyaroSi
329
gaxdnen, Tavisi saxelis mravalgzis gaJRerebiT gazardon Tavisi
mniSvneloba da iluzia Seuqmnan rogorc sazogadoebas, ise Tavis
Tavs, rom ar arian Cveulebrivni, rigiTi momakvdavni da
SesaZloa, metis Rirsni arian; sxvebi raRac saqmeebSi
iTqvifebian, cdiloben moicvan rac SeiZleba meti sfero, Tavisi
sasicocxlo gza gadaaqcion mraval wvril-wvril bilikad da
amiT TiTqosda gamravldnen.
sainteresoa amis Taobaze joan roulingis mier
HHwarmodgenili istoria tom redlis – voland de mortis
Sesaxeb, romelic mis wignSi hari poterze ZiriTadi boroti
personaJia. tom redlma Tavis ukvdavsayofad Tavisi sicocxle
ramdenime nawilad dayo da Cado sxvadasxva sagnebsa, Tu
arsebebSi, romlebic Znelad mosapovebeli da gasanadgurebeli
iyo. Tavisi arsebis gamaradisebis mcdelobisas tom redli
gadaiqca siborotis gansaxierebad, is cdilobda samaradiso
gaexada is, rac sinamdvileSi ukve aRarc hqonda – namdvili
sicocxle; sazarel landad qceuli is moklebuli iyo
yvelafers, ris gamoc ase gveZvirfaseba sicocxle: siyvaruli,
megobroba, sixaruli, aRtaceba, . . .
am romanSi bevria laparaki sulis mTlianobaze, rac sxva
araferia, Tu ara pirovnebis sisavse, misi ziareba amaRlebulTan,
rac martooden Zlieri identobis adamians axasiaTebs, romelic
ar xarjavs Tavis sulier energies yalbi da boroti zraxvebis
gansaxorcieleblad. is, rac suls, pirovnebas ar amdidrebs, rac
ar emsaxureba misi TviTobis srulyofas, is damakninebelia da
damRupveli pirvel rigSi Tavad adamianisTvis.
sinamdvileSi identoba mudmivi qmnadobaa, es aris mudmivi
svla sakuTar gzaze da TiToeuli nabiji adamianis
TviTSecnobiskenaa mimarTuli. vin var me, ganisazRvreba ara Cemi
niWiTa da unariT, aramed Cemi arCevaniT.
arCevani Zalian mniSvnelovani cnebaa filosofiaSi da
xSirad Tavisuflebasac arCevanis arsebobas ukavSireben, Tumca
es ase ar unda iyos. rogorc wers m. mamardaSvili: `arCevanis
problemas araviTari kavSiri ara aqvs Tavisuflebis
Tamar berekaSvili
330
problemasTan. Tavisufleba es fenomenia, romelic aris iq, sadac
araviTari arCevani ar arsebobs. Tavisufleba iseTi ram aris,
rac Tavis TavSi Seicavs aucileblobas . . . Tavisuflebaa is,
rac Tavisi Tavis aucileblobaa.
identobis maZiebeli pirovneba Tavisufalia Tavis
qmedebebSi, rac imas ar niSnavs, rom is irCevs misTvis boZebuli
gzebidan erT-erTs; aseTi pirovneba Tavad poulobs Tavis gzas,
SeiZleba iTqvas TviTon aSenebs mas. `nikomaqes eTikaSi~
aristotele mkacrad gamijnavs arCevans (prohairesis) da mis
naTesaur cnebebs: survils, mondomebas, grZnobas da nebelobiT
gadawyvetilebas. is askvnis, rom arCevani es erTgvari
gaazrebuli anu “ganzraxuli survilia~ mimarTuli imaze, rac
Cven gvZaluZs. aristoteles SexedulebiT, arCevani adamianisTvis
saukeTeso gamocdaa, ukeTesi, vidre qmedebebi.
rasakvirvelia, arCevanze ar SeiZleba msjeloba
zedapirulad. erTi da igive arCevani SeiZleba iyos nakarnaxevi
sxvadasxva motiviT, rac kargad aqvs naCvenebi kants, rodesac
axasiaTebs ori gamyidvelis patiosan samsaxurs, magram erT
SemTxvevaSi patiosneba ganpirobebulia dasjis SiSiT, meore
SemTxvevaSi ki, adamianuri keTilSobilebiT. Aamdenad, arCevanze
saubrisas ueWvelad igulisxmeba motivi-arCevani.
identobis da TviTidentobis aq moyvanili ganxilva
srulebiT ar asabuTebs maT aucileblobas adamianisTvis,
gansakuTrebiT Tanamedrove samyaroSi, sadac adamianebi
atomizirebulebi arian da warmatebisa da keTildReobis
mopovebaSi maT, rogorc ukve aRvniSneT, sul sxva Tvisebebi
exmareba. TviTidentobis qona, TviToba srulebiT ar warmoadgens
aucileblobas, metic, SesaZloa xelisSemSlelic gaxdes
adamianis xmauriani da warmatebuli karierisTvis.
identobis aucileblobis dasabuTebisas dgeba sakiTxi
civilizaciis Taobaze. SeuZlebelia arsebobdes maRali da
mdgradi, sicocxlisunariani kultura, SeuZlebelia sazogadoeba
iyos civiluri, Tu misi Rirebulebebis, ideebis, idealebis
matareblebi ar arseboben. aseTi matareblebi ki identobis mqone
pirovnebebi arian.
identobis problema Tanamedrove samyaroSi
331
Kkvlav gavixsenoT dekarti, romelic werda imaze, Tu
ramdenad Znelia azrovneba da am azrovnebis SenarCuneba,
ramdenadac azrovneba moZraobaa da verasodes viqnebiT
darwmunebulni, rom erTi azridan gamova meore. yvela momentSi
arsebuli me unda aRematebodes Tavis winamdebare mes, raTa
Semdeg momentSi SeinarCunos Tavi. azrovneba ki, es xom swored
ukve naxsenebi motivi-arCevania, rasac uzrunvelyofen
civilizacia da kultura. civilizaciis da kulturis
degradireba, ngreva angrevs moazrovne, identobis mqone
adamiansac; meore mxriv, aseTi adamianebis nakleboba an,
miTumetes, ararseboba ukve niSnavs, rom civilizacia mkvdaria.
civilizacia uzrunvelyofs adamianisTvis gaazrebuli miznebis
ganxorcielebas kanonieri gziT; ar SeiZleba ukanonobiT da
mrude xerxebiT dafiqsirdes iseTi kvanZebi civilizaciaSi,
romlebic mis progress uzrunvelyofs. am SemTxvevaSi
mkvidrdeba siyalbe, sicrue, romelSic irRveva individTa
Tanasworoba. aseTi viTarebebia aRwerili magaliTad, kafkasTan,
muzilTan, filknerTan da sxva.
aqve unda aRiniSnos, rom zneobrivi damaxinjebebis
gamovlenis da gamoxatvis saSualeba ukve pirveli nabijia
cocxal, qmnad viTarebaSi dasabruneblad. iq, sadac aseTi
saSualebebi ar arsebobs, siyalbe da simrude, saxecvlili
zogad simboloebSi sul ufro da ufro Rrmavdeba da kibos
daavadebasaviT mTel siRrmiseul sivrces ikavebs. pirovnebas
gamosvlac ki ar SeuZlia am gadayiravebuli mentaluri
mdgomareobidan da am yalb mimarTebebs rogorc cnobiers, ise
grZnobiers, SeiZleba mTeli sicocxle inarCunebdes, amasTan im
SemTxvevaSic, rodesac tovebs aseT sazogadoebas.
Mmokled moxazuli identobis problema da misi kavSiri
civilizebul samarTalTan, civilizebuli arsebobis formebTan
naTlad migviTiTebs imaze, Tu ramdenad mniSvnelovania adamianisa
da sazogadoebisTvis sakuTari kulturis sazRvrebSi
gaazrebuli da samarTliani, yvelasTvis Tanaswori wesebiT
arseboba. Mmagram aseTi wesebis dadgena da Camoyalibeba mxolod
Tavisufali arCevanis SemTxvevaSia SesaZlebeli da am arCevans
Tavisi identobis maZiebeli adamianebi unda akeTebdnen. Yyvela
Tamar berekaSvili
332
sazogadoeba ver daikvexnis aseTi adamianebis simravliT,
miTumetes, xangrZlivi avtoritaruli, da amasTan yalbi
ideologiis da demagogiis mqone reJimis mqone. albaT erTaderTi
saSualeba am viTarebidan gamosasvlelad, mdgomareobs bolo
saukuneebis yvela simbolos da crurwmenis, yvela sloganisa da
SeTxzuli legendis uaryofaSi, viRacis mier mogonili saxelis
daviwyebaSi da ucnobi, ucxo me-s winaSe SekiTxvis dasmaSi: vin
var? ras niSnavs me? ras niSnavs var?
L
Lliteratura
1. Поль Рикер. Путь к признанию М. РОССПЭН. 2010. 2. Иммануил Кант. Собрание сочинений в 8 томах. —
Издательство: ЧОРО, 1994 г. —IN
3. Аристотель. Никомахова этика, Изд. «ЭКСМО-ПРЕСС», Москва 1997.
4. Мамардашвили М.К. 'Как я понимаю философию' - Москва: Прогресс, 1990.
6
gamomcemloba `universali~
Tbilisi, 0179, i. WavWavaZis gamz. 19, : 2 22 36 09, 5(99) 17 22 30 E-mail: [email protected]