ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

VERSLO IR KAIMO PLĖTROS VADYBOS INSTITUTAS

Vaidas POCIUS

RINKODAROS PRIEMONIŲ TAIKYMAS BIOKURO

PRODUKTŲ RINKOS PLĖTRAI

Magistrantūros studijų baigiamasis darbas

Studijų sritis: Socialiniai mokslai

Studijų kryptis: Vadyba

Studijų programa: Žemės ūkio verslo vadyba

Akademija, 2014

2

Antrosios pakopos (Magistrantūros) studijų programų

Baigiamųjų darbų vertinimo komisija:

(Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. 147-PA, 2014 m. gegužės 6 d.)

Pirmininkas:

Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanas,

Vadybos katedros profesorius habil. dr. Pranas Žukauskas (mokslininkas, socialinis partneris);

Nariai:

Verslo ir kaimo plėtros vadybos instituto docentas dr. Audrius Gargasas (mokslininkas);

Verslo ir kaimo plėtros vadybos instituto docentė dr. Adelė Astromskienė (mokslininkas);

Ekonomikos, apskaitos ir finansų instituto docentas dr. Bernardas Vaznonis (mokslininkas);

UAB „Domingos prekyba“ Kauno filialo vadovas Jonas Tyla (socialinis partneris).

Mokslinis vadovas: doc. dr. A. Gargasas, Aleksandro Stulginskio universitetas

Recenzentas: prof. dr. J. Čaplikas, Aleksandro Stulginskio universitetas

Instituto direktorius: doc. dr. Jan Žukovskis, Aleksandro Stulginskio universitetas

Oponentas: lekt. dr. Bernardas Kniūkšta, Aleksandro Stulginskio universitetas

3

SANTRAUKA

Vaidas POCIUS

Rinkodaros priemonių taikymas biokuro produktų rinkos plėtrai

Magistrantūros studijų baigiamasis darbas, 59 puslapiai, 13 paveikslų, 13 lentelės, 2

formulės, 95 literatūros šaltiniai, 3 priedai, lietuvių kalba.

RAKTINIAI ŽODŽIAI: biomasė, biokuro rinka, kietojo biokuro produktai, rinkodaros

priemonės.

Darbe siekiama apibendrinti kietojo biokuro rinkos plėtros aspektus nagrinėjant jos

struktūrinius pokyčius bei rinkos dalyvių elgseną.

Teorinėje dalyje analizuojamas rinkodaros sprendimų priėmimo procesas ir

inovatyviosios rinkodaros priemonių svarba siekiant šios verslo sistemos vystymo. Kietojo

biokuro rinkos segmentų valdymo moksliniai-praktiniai sprendimai yra orientuoti taikyti tokias

rinkodaros priemones, kurios padėtų gerinti tiekimo sistemos struktūriškumą.

Tiriamojoje dalyje, remiantis kietojo biokuro rinkos dalyvių sąveikos įvertinimu,

atliekamas jų veiklos plėtros galimybių vertinimas. Empirinio tyrimo pagrindas – apklausa.

Tyrimo objektas – kietojo biokuro rinka ir jos segmentai (tiekimo sistema), Kauno

regiono kietojo biokuro gamintojų atvejis.

Darbo tikslas – parengti kietojo biokuro rinkos veikimo modelį, siekiant nustatyti

kietojo biokuro produktų gamintojų galimybes gerinti rinkos pozicijas inovatyviosios rinkodaros

priemonėmis (Kauno regiono atveju).

Darbo tikslui pasiekti darbe numatyti išspręsti šie uždaviniai:

1. atskleisti inovatyviosios rinkodaros priemonių taikymo teorinius aspektus;

2. atskleisti biokuro produktų rinkos struktūrinių pokyčių svarbą;

3. atlikti kietojo biokuro rinkos struktūrinę (segmentų) analizę;

4. parengti kietojo biokuro produktų rinkai tinkamų rinkodaros priemonių diegimo

tyrimo metodiką siekiant nustatyti biokuro rinkos segmentų taikomų rinkodaros priemonių

visumą;

5. nustatyti rinkodaros priemonių taikymo sritis kietojo biokuro rinkoje ir parengti Kauno

regiono kietojo biokuro produktų gamintojams inovatyviosios rinkodaros priemonių paketą ir jų

taikymo modelį.

Tyrimo metodai – monografinis, mokslinės literatūros ir teisinių (norminių) dokumentų

analizė, praktinių atvejų, Bioenergetikos ir biokuro sektoriaus studijų rezultatų analizė ir

4

apibendrinimas, loginė analizė ir sintezė, lyginamoji analizė, struktūrinė statistinių duomenų

analizė, statistinių duomenų analizė ir sintezė, grafinio vaizdavimo metodas, empirinis tyrimas.

Pokyčių Lietuvos biokuro produktų rinkoje vertinimas svarbus siekiant parengti

rinkodaros priemonių, orientuotų skatinti biokuro produktų naudojimą/vartojimą, paketą.

Pokyčių vertinimo metodikos pagalba analizuoti Kauno apskrities kietojo biokuro produktų

gamintojų veikla biomasės (energetinių augalų, šiaudų, medienos atliekų ir bioenergijos) ir

biokuro produktų konkurencingumo aspektu; atlikta biokuro produktų kainų palyginamoji

analizė, siūlomų biokuro produktų įvairovės ir naudotojų/vartotojų poreikių analizė.

Siekiant nustatyti Kauno apskrities biokuro produktų gamintojų veiklos plėtros galimybes, būtina

atlikti žemės ūkio subjektų (gamintojų) apklausą, su tikslu sužinoti ir įvertinti:

kokie šiuo metu prieinami kietojo biokuro produktų ištekliai ir kokia jų dalis

įsisavinama žemės ūkio subjektų pastangomis biokuro produktų gamyboje;

kokie naudotojai/vartotojai įsigyja kietojo biokuro produktus ir kokios galimybės yra

didinti biokuro produktų gamybą bei paklausą;

kokios reikalingos rinkodaros priemonės kietojo biokuro produktų paklausai didinti.

Teorinės dalies ir tyrimo metodikos santrauka pateikta straipsnyje „Lietuvos kietojo

biokuro produktų tiekimo sistemos tobulinimo galimybės“ (Pocius, 2014).

5

SUMMARY

Vaidas POCIUS

Marketing Means for the Development of Biofuel Market

Master's degree thesis, 59 pages, 13 pictures, 13 tables, 2 formula, 95 references, 3

annexes, in the Lithuanian language.

Keywords: biomass, biofuel market, solid biofuel products, innovative marketing means.

The final thesis aims to examine the development aspects of solid biofuel market by

summarizing the structural changes and the behavior of market entities.

The theoretical analysis includes the marketing decision-making process and innovative

marketing tools to achieve development of solid biofuel market. The scientific-practical

managerial solutions are oriented towards the application of marketing tools that improve the

supply system for the segments of solid biofuel market, which is structural complex and

undeveloped.

The research covers the basis of solid biofuel market interactions including activities of

entities with the feasibility development assessment. The empirical basis of the study – a survey

by questionnaire.

The object of research – solid biofuel market and it’s segments (supply system), the case of

solid biofuel producers in Kaunas region.

The goal of final work – to reveal and substantiate the operation model of solid biofuel

market (segments) entities in order to identify the producers' possibilities to increase production

(the case of solid biofuel producers in Kaunas region).

The following objectives are provided for achievement the main goal of the final work:

1. to reveal the theoretical aspects of innovative marketing application;

2. to identify the importance of structural changes of biofuel market;

3. to carry out a structural analysis of the solid biofuel market (segments);

4. to prepare research methodology for introduction of marketing means that are relevant

to solid biofuel market seeking to determine the whole of marketing tools applied to segments of

solid biofuel market;

5. to determine the scope of the marketing means for the solid biofuel market and to

prepare the innovative marketing package/system and its application model for solid biofuel

producers in Kaunas region.

6

The research methods – analysis of monographic, scientific literature, law (normative)

documents and practical cases, analysis and generalization, logical analysis and synthesis,

comparative analysis, structural analysis of statistical data, statistical data analysis and synthesis,

visualization method, empirical study with survey by questionnaire.

The assessment of changes in Lithuania’s biofuel market in order to develop marketing

measures aimed to promote the use of biofuel products/use package.

The assessment of changes in biofuel market helps to analysis the activity of biomass

(energy crops, straw, wood waste and bio-energy) producers in Kaunas region from the

standpoint of biofuel products' competitiveness; the analysis of the proposed biofuel products

diversity and customer needs is performed.

In order to determine the biofuel business development in Kaunas region it is necessary to

carry out the agricultural entities (producers)' survey, with the goal to find and evaluate the

following:

the currently available resources in the solid biofuel production and the extent of the

biomass used by producers;

the users/consumers who buy products of the solid biofuel and the options implicating

the increase of biofuel production and demand;

the necessary marketing means for boosting the demand of the solid biofuel products.

The summary of the theoretical and empirical study methodology is presented in the article

"The improvement opportunities of the solid biofuel supply system in Lithuania” (Pocius, 2014).

7

TURINYS

PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS ........................................................................................ 8

ĮVADAS .......................................................................................................................................... 10

1. VERSLO SEGMENTŲ VYSTYMO INOVATYVIEJI RINKODAROS SPRENDIMAI ......... 13

1.1. Rinkodaros inovacijos ir jų svarba ....................................................................................... 13

1.2. Rinkodaros sprendimų priėmimo ir diegimo būdai .............................................................. 17

1.3. Inovatyviosios rinkodaros sprendimai ir priemonės ............................................................. 22

2. LIETUVOS BIOKURO RINKOS TEORINĖS IR EMPIRINĖS ANALIZĖS REZULTATAI . 26

2.1. Lietuvos kietojo biokuro rinkos pokyčių analizė ................................................................. 26

2.2. Išorinių ir vidinių veiksnių poveikio Lietuvos kietojo biokuro produktų tiekimo sistemos

struktūrai vertinimas .................................................................................................................... 35

2.3. Lietuvos kietojo biokuro produktų tiekimo sistemos vertinimas ......................................... 41

2.4. Rinkodaros priemonės kietojo biokuro rinkos struktūros tobulinimui ................................. 49

3. RINKODAROS PRIEMONĖS LIETUVOS KIETOJO BIOKURO RINKOS PLĖTRAI ......... 55

3.1. Rinkodaros priemonių identifikavimo ir taikymo galimybių tyrimas .................................. 55

3.2. Rinkodaros priemonių identifikavimo ir taikymo galimybių tyrimo rezultatų vertinimas .. 60

3.3. Rekomendacijos taikymui rinkodaros priemonių modelyje ................................................. 62

IŠVADOS ........................................................................................................................................ 66

LITERATŪROS SĄRAŠAS ........................................................................................................... 69

PRIEDAI ......................................................................................................................................... 78

1 priedas ....................................................................................................................................... 79

2 priedas ....................................................................................................................................... 92

3 priedas.....................................................................................................................................100

8

PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS

Atsinaujinantys energijos ištekliai – gamtos ištekliai: vandens potencinė energija, saulės,

vėjo, biomasės ir žemės gelmių šilumos (geoterminė) energija, kurių atsiradimą ir atsinaujinimą

sąlygoja gamtos procesai. Šių išteklių naudojimas energijos gamybai yra palankus aplinkai ir

prisideda prie klimato kaitos stabilizavimo (Lietuvos energetikos institutas, 2008).

Energijos išteklių birža – Lietuvoje pradėjo veikti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI)

pagrindu nuo 2012 m. gegužės mėnesio (BaltPool, 2013).

Technologijų platforma – tam tikro ūkio sektoriaus verslo įmonių, mokslinių tyrimų

įstaigų, finansinių grupių atstovų interesų suvienijimas, siekiant mobilizuoti ir nukreipti verslo

bei mokslinių tyrimų sektoriaus subjektus vykdyti perspektyviausių ūkio tarptautinio proveržio

krypčių veiklą (Baltic, 2006).

Biokuro produktų rinka – produktų rinka, kurioje vyrauja biotechnologijų pagalba

perdirbti ar pagaminti produktai, kurių dalis dalyvauja tolimesniame konversijos procese

energijai gauti.

Biokuro rinka – dalyviai, kurie bendradarbiauja tarpusavyje kaip biokuro produktų

tiekėjai, gamintojai, naudotojai ar vartotojai, sudarydami sandorius biokuro žaliavos (biomasės)

ar biokuro produktų įsigijimui.

Biokuro žaliava (biomasė) – augalinės ar gyvūninės kilmės bei pramoninių atliekų

pavidalo išteklius, iš kurio gaunamos kelios perdirbimui reikiamos biomasės rūšys, t.y. taikant

biotechnologiją gali būti gaunama pirmos ir antros kartos biokuro (biodegalų) žaliavos biomasė.

Biomasė – biologiškai skaidžios biologinės kilmės žemės, miškų ūkio ir susijusių

pramonės šakų, įskaitant žuvininkystę ir akvakultūrą, žaliavos, atliekos ir liekanos, įskaitant

augalines ir gyvūnines medžiagas, taip pat biologiškai skaidžios pramoninės ir komunalinės

atliekos bei dujinės frakcijos (Škėma, Dzenajavičienė, 2012; Baltic, 2006; Lietuvos Respublikos

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, 2011).

Biokuras – iš biomasės pagaminti degieji dujiniai, skystieji ir kietieji produktai, naudojami

energijai gaminti (Lietuvos energetikos institutas, 2010; Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių

išteklių energetikos įstatymas, 2011).

Biokuro produktai – gamintojų naudojamos biomasės perdirbimas į trijų pavidalų

biokuro rūšis, kuris konversijos procese, atskiriant netinkamas atliekas, virsta bioenergija

(Janulis, 2007). Biokuro produktų pavyzdžiai yra bioalyva, biodyzelinas, biogranulės, biodujos.

Kietasis biokuras – iš medienos ar kitų biokuro rūšių pagaminti degūs kietieji produktai

(miško bei medienos atliekos, malkos, šiaudų, linų-spalių ir kitų rūšių biologinės kilmės - žemės

ūkio gamybos atliekų ir augalai), naudojami energijai gaminti.

9

Malkos – apvalioji ar skaldyta mediena, skirta kurui ir matuojama su žieve.

Pjuvenos – smulkios dalelės, susidariusios pjaunant ar apdirbant medieną.

Skiedros – į tam tikrų matmenų daleles mechaniškai susmulkinta mediena.

Biokuro granulės – švari, natūrali ir visiškai nekenksminga aplinkai, kietojo biokuro rūšis,

granulių pavidalu, kurios gaminamos iš medienos, saulėgrąžų lukštų, šiaudų, rapsų rupinių ir kt.

Medienos biogranulės – viena kietojo biokuro rūšių, pagamintų iš miško ūkio atliekų –

medienos, skirtų šildymo katilams, miestų, miestelių ar individualiems namams šildyti

(Antanaitienė, 2010).

Šiaudų biogranulės – viena iš kietojo biokuro rūšių, pagamintų iš žemės ūkio atliekų

(pvz., šiaudų), skirtų šildymo katilams, miestų, miestelių ar individualiems namams šildyti

(Antanaitienė, 2010).

Briketai – viena iš kietojo biokuro rūšių, skirta šiluminių elektrinių poreikiams

centralizuotai šilumai gauti.

Tne (ktne) – sutartinis kuro šilumingumo vienetas – naftos ekvivalentas, tonomis

(kilotonomis).

10

ĮVADAS

Siekiant įvertinti Lietuvos biokuro rinkos dalyvių (segmentų) vystymosi tendencijas, ir

numatyti rinkodaros priemonių diegimo sritis, darbe nagrinėjama tiekimo sistemos sandara,

segmentų vystymosi prielaidos (veiksniai) Lietuvos kietojo biokuro rinkoje. Lietuvos kietojo

biokuro produktų gamintojams, ištekliai ir žinios, taikomos technologinės inovacijos,

negarantuoja spartesnio biokuro produktų naudojimo, išskyrus tas biokuro rūšis, kurios aktualios

biokuro segmentams – centralizuotos šiluminės energijos ir biodegalų naudotojams Lietuvoje,

bei galutiniams vartotojams.

Rinkodaros priemonės, racionaliai pakeisiančios atskirų kietojo biokuro rinkos dalyvių

pozicijas, yra pasiūlyti remiantis atlikta teisinių (norminių) dokumentų, praktinių galimybių

studijų, mokslinių straipsnių ir tikslinių tyrimų rezultatų analize, kietojo biokuro tiekimo

sistemos (grandinių) struktūrinės analizės ir empirinio tyrimo rezultatais. Dėl paklausos ir

pasiūlos nesuderinimo, menko gamybinio našumo ir riboto požiūrio į biokuro produktų

naudojimą aplinkos ekologizavimo aspektu, lieka nepanaudoti Lietuvos biokuro žaliavos

(biomasės) ištekliai, gamintojai ir naudotojai ribotai naudoja pažangias technologijas.

Išlieka aktuali problema – kaip spręsti kietojo biokuro produktų gamybos plėtrą

Lietuvoje, skatinant biokuro produktų gamintojus didinti gamybos apimtis ir pasiūlą, svarbią

namų ūkių ir stambiųjų naudotojų poreikiams tenkinti.

Šiandieninė Lietuvos kietojo biokuro produktų rinka vystosi priklausomai nuo tiekėjų,

naudotojų ir vartotojų ekonominės būklės.

Biokuro gamybos įmonės, ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės palengva diegia inovacijas

ES paramos pagalba, kurios reikalingos kietojo biokuro žaliavos (biomasės) perdirbimui ir

kietojo biokuro produktų (granulių, briketų) gamybai. Šių produktų gamyba yra alternatyvaus

verslo pavyzdys.

Siekiant išplėsti kietojo biokuro produktų pasiūlą ir paklausą, būtina didinti kietojo

biokuro produktų naudotojų ir vartotojų skaičių Lietuvoje, todėl, stengiamasi informuoti apie

technologines naujoves diegiant alternatyvius šilumos energijos gamybos būdus.

Naudotojams svarbu gauti pigią šilumos energiją, todėl svarbu žinoti, kokios yra

galimybės pertvarkyti šilumos įrenginius kietojo biokuro produktų pritaikymui.

Biokuro gamybos ištekliai Lietuvoje yra neriboti, ir jiems priskiriama: 1) gamtinės

kilmės ištekliai: mediena ir jos atliekos, durpės, laukinių pievų žolės, nendrės; ir 2) ūkinės

veiklos ištekliai: energetiniai augalai, žemės ūkio produktai ir jų atliekos, ūkinės veiklos (buities,

komunalinio ūkio ir pramoninės veiklos) atliekos ir biodujos.

11

Lietuvoje vyrauja kelios biokuro produktų naudotojų/vartotojų grupės, t. y.: 1) kogeneracinės

elektrinės, komunalinio šilumos ūkio įmonės ir centralizuotos šilumos naudotojai – namų ūkiai;

ir 2) individualūs šilumos gamintojai – įmonės ir namų ūkiai. Jų poreikiai naudoti kietojo

biokuro produktus yra skirtingi pagal jų kiekį. Iki 2014 metų kietojo biokuro produktų reikmė

kogeneracinėms ir komunalinio šilumos ūkio įmonėms sudarė 15 proc. bendrosios paklausos, o

namų ūkiams – 85 proc.

Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimo skatinimo veiksmų plane

2010–2020 metams numatytos priemonės yra skatinti AEI panaudojimą centralizuotos šilumos

energijos sistemoje ir atliekų tvarkymo srityje. Lietuvos ir kitų ES šalių ekonominės plėtros

politika grindžiama aplinkosauginiais kriterijais, todėl 1992 metais pradėtas ES šalyse šiltnamio

efektą sukeliančių teršalų emisijų mažinimas, ratifikuota Jungtinių Tautų Klimato Konvencija, o

nuo 1997 metų veikia Kioto Protokolas. Šių dokumentų pagrindu ES šalyse siekiama

mineralinio kuro išteklius pakeisti atsinaujinančiais ir nuolat plėsti jų naudojimą įvairiose ūkio

srityse. Europos Komisija dar 1997 metais parengė ir patvirtino dokumentą „Baltoji knyga“ ir

specialų skyrių „Energija ateičiai, atsinaujinantys energijos šaltiniai“, kurioje numatoma

padidinti atsinaujinančios energijos dalį nuo 6 iki 12 proc. nuo bendrojo ES energijos poreikio.

Vykstantys pokyčiai ES biokuro rinkoje verčia analizuoti šios rinkos plėtros galimybes

Lietuvoje sparčiau diegti naujas technologijas, reaguoti į pigesnių kuro rūšių atsiradimą.

Žymią vietą biokuro rinkoje užima kietojo biokuro produktų prekybos tarpininkų

veiksmai, kurie orientuoja vartotojus (namų ūkius) įsigyti lietuviškus kietojo biokuro produktus.

Atliktas nemažas darbas – 2003 metais sukurta ir veikia Lietuvos biomasės energetikos

asociacija LITBIOMA, Nacionalinė biokuro technologijų platforma, o nuo 2012 metų gegužės

mėnesio pradėjo veikti Lietuvos Energijos išteklių birža BALTPOOL. Lietuvoje medienos ir

šiaudų granulių gamintojų skaičius sparčiai didėja, kadangi prognozuojama, kad 3 kartus didės

šiluminės energetikos gamybos pajėgumai ir formuojasi stiprus namų ūkių segmentas, kuriam

svarbu apsirūpinti pigiu šilumos energijos šaltiniu bei naudoti biokuro granules kaip kurą.

Tyrimo problema. Kietojo biokuro rinka yra stipriai fragmentuota, todėl svarbu įvertinti

kietojo biokuro produktų gamintojų segmento plėtros potencialą ir veiksnius, kurie lemia jo

aktyvumui reikšmingų rinkodaros priemonių taikymą. Kietojo biokuro produktų gamintojų

segmentą sudaro didieji ir mažieji gamintojai. Didįjį gamintojų segmentą sudaro specializuotos

žemės ir miškų ūkio įmonės, kurių veikla orientuota į Lietuvos energetikos įmonių aptarnavimą.

Mažasis gamintojų segmentas yra įmonės arba ūkininkai, kuriems ši veikla yra alternatyvi žemės

ūkiui, ir jų plėtros galimybės yra ribotos. Jie vykdo kietojo biokuro produktų gamybą siekdami

ES paramos, ir dažnai neatsižvelgia į šių produktų faktinę paklausą Lietuvos rinkoje.

12

Tyrimo objektas – kietojo biokuro rinka ir jos segmentai (tiekimo sistema), Kauno

regiono kietojo biokuro gamintojų atvejis.

Darbo tikslas – parengti kietojo biokuro rinkos veikimo modelį, siekiant nustatyti

kietojo biokuro produktų gamintojų galimybes gerinti rinkos pozicijas inovatyviosios rinkodaros

priemonėmis (Kauno regiono atveju).

Darbo tikslui pasiekti darbe numatyti išspręsti šie uždaviniai:

1) atskleisti inovatyviosios rinkodaros priemonių taikymo teorinius aspektus;

2) atskleisti biokuro produktų rinkos struktūrinių pokyčių svarbą;

3) atlikti kietojo biokuro rinkos struktūrinę (segmentų) analizę;

4) parengti kietojo biokuro produktų rinkai tinkamų rinkodaros priemonių diegimo

tyrimo metodiką siekiant nustatyti biokuro rinkos segmentų taikomų rinkodaros priemonių

visumą;

5) nustatyti rinkodaros priemonių taikymo sritis kietojo biokuro rinkoje ir parengti

Kauno regiono kietojo biokuro produktų gamintojams inovatyviosios rinkodaros priemonių

paketą ir jų taikymo modelį.

Tyrimo metodai – monografinis, mokslinės literatūros ir teisinių (norminių) dokumentų

analizė, kiekybinės turinio (kontent) analizės metodai – teminės, semantinės ir automatinės

analizės naudojimas Lietuvos bioenergetikos ir biokuro sektoriaus studijų analizės rezultatų

apibendrinimui, praktinių atvejų analizė ir apibendrinimas, loginė analizė ir sintezė, lyginamoji

analizė, statistinių duomenų analizė ir sintezė, grafinio vaizdavimo metodas, ir empirinio tyrimo

anketinės apklausos metodo taikymas pirminių duomenų surinkimui, palyginamosios ir

struktūrinės analizės taikymas apklausos rezultatų vertinimui.

Pokyčių Lietuvos biokuro produktų rinkoje vertinimas svarbus siekiant parengti

rinkodaros priemonių, orientuotų skatinti kietojo biokuro produktų naudojimą/vartojimą, paketą.

Pokyčių vertinimo pagalba analizuota: kietojo biokuro rinkos segmentų pozicija biomasės ir

biokuro produktų gamybos ir tiekimo aspektu; įvertintos kietojo biokuro rinkos segmentų veiklos

sąlygos.

Siekiant nustatyti Kauno regiono biokuro produktų gamintojų veiklos plėtros galimybes,

atlikta biomasės ir galutinio biokuro produkto – biogranulių gamintojų apklausa. Empirinio

tyrimo tikslingumas siejamas su šiais uždaviniais:

kokie šiuo metu prieinami kietojo biokuro produktų žaliavos ištekliai ir kokia jų dalis

įsisavinama žemės ūkio subjektų pastangomis biokuro produktų gamyboje;

kokie naudotojai/vartotojai įsigyja kietojo biokuro produktus ir kokios galimybės yra

didinti biokuro produktų gamybą bei paklausą;

kokios reikalingos rinkodaros priemonės kietojo biokuro produktų paklausai didinti.

13

1. VERSLO SEGMENTŲ VYSTYMO INOVATYVIEJI RINKODAROS

SPRENDIMAI

1.1. Rinkodaros inovacijos ir jų svarba

Įmonių pastangos padidinti pardavimus siejamos su galimybėmis taikyti rinkodaros

inovacijas.

Šiuolaikinės įmonės keičia verslo praktiką, kultūrą bei verslo strateginį mąstymą, ir taiko

principą „didžiuojamės įsigiję kitur ir sėkmingai įgyvendinę pas save“ arba „kuriame maksimalią

vertę nežiūrint į tai, kad idėją įsigijome kitur“. Toks požiūris leidžia manyti, kad inovacijos

atsiranda kaip nauji verslo sprendimai, kuriuos sukuria nebūtinai įmonės savo pastangomis.

Paprastai inovacija vadinamas vertės kūrimas naujais, neįprastais būdais. Pasak Europos

Komisijos, inovacija – tai gebėjimas įsisavinti naujas idėjas ir paversti jas komerciniais

produktais/paslaugomis, naudojant naujus procesus, produktus ar paslaugas būdais, kurie yra

geresni ir greitesni nei rinkos konkurentų (Europos Komunikatas..., 2012).

Inovacija – procesas, kai naujomis idėjomis atsiliepiama į visuomeninius ir ekonominius

poreikius ir kuriami nauji produktai, paslaugos ar verslo ir organizaciniai modeliai, kurie

sėkmingai pateikiami į esamas rinkas arba geba sukurti naujas rinkas (Lietuvos inovacijų

strategija, 2011). Pastarųjų dešimtmečių tyrimai įrodo, kad moksliniai tyrimai ir technologinė

plėtra yra svarbus inovacijų šaltinis, tačiau inovacijos gimsta ir vartotojų ar tiekėjų tarpe, dažnai

jas sukuria atsitiktinės prielaidos santykių tarp įmonių ir jų produktų/paslaugų vartotojų, ir tai

lemia sėkmingą inovacijos diegimą, tiesiogiai susiję su kultūriniais ir vadybiniais gebėjimais

įžvelgti naujas galimybes ir greitai prisitaikyti prie rinkos sąlygų (COM ..., 2004) ). Inovacija gali

būti tiek produktų, paslaugų ar susijusių rinkų atnaujinimas ir plėtra, tiek naujų gamybos ar

tiekimo būdų įdiegimas, tiek ir vadybos, darbo organizavimo, darbo sąlygų ar kitų pokyčių

diegimas. Naująjį požiūrį geriausiai atspindi posakis „inovacijos yra visur“ – inovacijos

skirstomos į technologines ir netechnologines, mokslo įtakotas (angl. technology-push) ar

vartotojų įtakotas (angl. market-pull), radikalias ir inkrementines, produkto, paslaugos ir proceso

inovacijas (Kinderis, Jucevičius, 2013).

Kiti autoriai išskiria kitas rinkodaros sistemoje vyraujančias inovacijas, kurias galima

skirstyti į proceso, valdymo metodų, produktų inovacijas (Kleinschmidt et al., 2007; Cooper,

2008; Bragg, 2007; Melnikas, 2008). R. Strazdas (2011) išskiria verslo, valdymo, proceso,

technologines, rinkodaros, produkto. R. Kinderis ir G. Jucevičius (2013) išskiria kelias verslo

modeliuose vyraujančių inovacijų grupes: (1) informacijos ir komunikacijos technologijos

inovacija, ir (2) strategine ir technologinė inovacija.

14

Verslo aplinkos globalizacijos sąlygomis stebimi inovacijų diegimo verslo sistemose

procesai ir rezultatai. Dėka komunikacijos technologijų spartos strateginio valdymo

sprendimuose atsiranda poreikis keisti verslo sistemą vien dėl inovatyviųjų sprendimų diegimo

(Boston Consulting Group, 2009; Institute of Global Value, 2010; Zott, Amit, 2009). Inovacijų

svarba analizuojama tiek jų tipologijos aspektu, tiek rinkos strategijų įgyvendinimo aspektu

(Wirtz, 2011). Verslo sistema gali būti pertvarkoma naujų technologijų arba socialinio verslo

(antreprenerystės) diegimo aspektu.

Rinkodaros sprendimai priskiriami prie funkcinės veiklos ar funkcinių procesų sistemos,

todėl jų turinys siejamas su naujų rinkų užėmimu, vertės vartotojams kūrimu, ir pan. Tačiau

rinkodaros sprendimai, netgi įdiegus bet kokią inovaciją įmonėje, negali išspręsti minėtų

problemų, jeigu nėra strateginio požiūrio į ilgalaikį verslo vystymą. Rinkodaros sprendimai,

taikant naujas informacijos ir komunikacijos technologijas, padeda tik suformuoti ryšius su

vartotojais, bet ne juos išlaikyti. Yra daugybė veiksnių, kuriuos įmonės traktuoja kaip

„nesprendžiamų problemų lauką“, t. y. taikant inovatyvias rinkodaros priemones, neatsižvelgia į

vartotojų galias pirkti, tiekimo sistemos tvarumą, produktų tinkamumą ir pritaikomumą, esamą

kainodarą, ir kt. (Rappa, 2010).

Galima manyti, kad rinkodaros priemonių taikymo svarba apsiriboja įmonės pelno

siekimu, kas aiškiai deklaruojama verslo sistemoje analizuojant verslo ryšių struktūras ir skaičių,

kaip sąlygos išnaudoti rinkos galimybes sudarant didesnės vertės sandorius. Ne visose verslo

sistemose tokios tendencijos yra, t. y. naujai besikuriančiose rinkose atskiri jų segmentai nėra

tvarūs, dažnai taiko integruotą vertės formavimo schemą, kai taikomos visos įmanomos

technologinės (tame tarpe rinkodaros) priemonės siekiant sukurti kompleksinį vertės pasiūlymą

rinkai (Kinderis, Jucevičius, 2013). Toks strateginis požiūris sukuria naujų pokyčių rinkose, kur

inovacijos greičiau sklinda ir tampa tinkamomis vartotojų segmento. Tam pasitarnauja ir

inovatyvieji rinkodaros sprendimai, kurie sustiprina vartotojų iniciatyvas pirkti ir jų galias išlikti

lojaliems.

Inovatyvieji rinkodaros sprendimai gali būti vykdomi: 1) abstrakčiame lygmenyje;

2) industriniame lygmenyje; 3) korporatyviniame lygmenyje; 4) verslo vieneto lygmenyje;

5) produkto ir paslaugos lygmenyje (Kinderis, Jucevičius, 2013).

Remiantis verslo sistemų vystymosi pobūdžiu, išskiriamos jų inovacijų dimensijos

(Kinderis, Jucevičius, 2013):

1) „elektroninė“ dimensija gali būti stebima, kai verslo plėtrai pasitelkiamos

informacinės-komunikacinės technologijos, interneto siūlomos galimybės;

15

2) strateginė dimensija pasireiškia, kai inovacijos yra reikšmingas veiksnys įmonės

konkurencingumui didinti, sumaniosios antrepreneriškos veiklos vystymui taikant „minkštąsias“

technologijas, organizacines ar rinkodaros inovacijas;

3) technologinė dimensija svarbi, kai inovatyvios technologijos dalyvauja

komercializacijoje.

Galima teigti, kad rinkodaros inovacijos priklauso nuo visų dimensijų vienu metu,

kadangi įmonėse rinkodaros priemonės taikomos integruojant jas į visus organizacinius ir

sprendimų priėmimo lygius – strateginį, taktinį ir vykdomąjį.

Rinkodaros inovacijų sistema (1 pav.) remiasi vertės formavimo grandinės principu, kai

pajamų generavimas priklauso nuo technologinių diegimo sprendimų, ir įmonės pastangų

pertvarkyti ryšių su vartotojais sistemą.

1 pav. Rinkodaros inovacijų sistema (Giesen ir kt., 2007)

Produkto vystymas yra svarbi rinkodaros veikla, reikalaujanti suvokimo apie produkto

vertės pokyčius, jo savybių rinkinio pozicionavimo būdus, kainodarą ir kt. parametrus. Priimant

rinkodaros sprendimus susijusius su produkto vystymu, J. Kirstukas, R. Rakštys ir E. Serva

(2013) išskiria produkto inovacijas, kurios struktūriškai priklauso gamybos technologiniam

lygmeniui, nuo kurio priklauso produkto inovatyvumo lygis – pilna inovacija, modifikuotas

produktas ar patobulintas produktas. Aišku, produkto inovacija siejama ir su procesų

inovacijomis, dėl kurių dažnai keičiasi produkto parametrai.

Rinkodaros inovacijos būtinos siekiant ilgalaikio įmonių konkurencingumo. Daugelis

įmonių negali produkto/paslaugos modifikuoti, o ir sukūrimas yra ribotas dėl technologijos ar

kokybės standartų. Tokiu atveju, inovatyviosios rinkodaros priemonės padeda sukurti naujus

ryšius su vartotojais ir nuolat analizuoti jų poreikius (Strazdas, Zabielavicienė, 2006). Svarbu

nustatyti veiksnius, kurie gali turėti įtakos produkto savybėms ar naudojimui, leistų įdiegti ryšių

su vartotojais formavimo ar palaikymo modelius.

Inovatyviosios rinkodaros priemonių diegimo atveju siūloma taikyti integruotas schemas

jas įgyvendinant suderinus atskirų rinkodaros priemonių taikymo poveikio laipsnį.

16

Tuo tikslu būtina įvertinti dviejų krypčių strategijų įgyvendinimo galimybes:

a) augimą palaikančius veiksmus;

b) konkurencinį pranašumą palaikančius veiksmus (Strazdas, 2011).

Verslo augimą palaikantys veiksmai yra alternatyvios strateginės nuostatos (1 lent.),

kurių įgyvendinimas taikomas greta įprastinių veiklos sprendimų – didinti pardavimus, rinkos

dalį, pardavimų pajamas, ir kt.

1 lentelė. Inovatyviosios rinkodaros priemonių diegimo atvejai

(sudaryta autoriaus pagal Strazdas, 2011)

Augimą palaikantys veiksmai 1. Intensyvaus augimo veiksmai aktyviai orientuojami pilnai nepanaudojus visų gaminamo produkto galimybių, ar

neįsisavinus visos rinkos 1.1. Produkto tobulinimas 1.2. Skverbimasis į rinką 1.3. Rinkos plėtra

Gerinant produkto kokybę Didinant produkto paklausą ir užimamą rinkos apimtį

Rasti ir panaudoti naujus produktų pateikimo kanalus

Gerinant produkto patrauklumą Reklamos intensyvinimas, pardavimų skatinimas, prekybos tinklo ir jo personalo gausinimas

Pigiau ir efektyviau pasiekiant naujas rinkas

Tobulinant produktą, suteikiant jam naujų savybių

Didinant produkto vartojimą

Didinant produkto asortimentą Kuriant iš esmės naujus produktus 2. Integruoto augimo veiksmai leidžia efektyviai vykdyti pasirinkto produkto gamybą ir siekti įveikti konkurentus,

aktyviai kontroliuojant produkto tiekimo grandinės struktūrą arba dalyvių veiksmus.

2.1.Vertikalią integracija svarbi identifikuojant vartotojų poreikius.

2.2 Horizontalią integracija svarbi identifikuojant konkurentus.

Prijungti tiekimo grandinės partnerius prie „bendros veiklos“ modelio arba labiau juos kontroliuoti. 3. Diversifikuoto augimo veiksmai naudojami, kai įmonė neturi pakankamai augimo ir gamybos efektyvumo

didinimo galimybių, konkurentai yra labai stiprūs arba bazinė rinka yra smukimo stadijoje.

3.1.Nesusijusi diversifikacija – kai pradedami plėtoti nauji verslo vienetai (produktai), niekaip nesusiję su jau turimais.

3.2.Susijusi diversifikacija leidžia gauti efektą dėl kai kurių atitikimų gaminamų produktų gamybos technologijoje, darbuotojų įgūdžiuose, naudojant turimus gamybinius išteklius, apsirūpinant ištekliais ir paskirstant pagamintą produktą, veiklos metoduose, valstybinėje veikloje, bendras prekinis ženklas, bendras aptarnavimas po pardavimo ir kt.

Įvairiapusiškas ir sudėtingas inovatyviųjų rinkodaros priemonių derinimas siejamas su

rinkodaros veiklos procesų koordinavimu norima strategine kryptimi:

1) skverbimasis į rinką (esamos prekės pardavimas esamoje rinkoje);

2) rinkos plėtojimas (naujų prekių kūrimas esamoms rinkoms);

3) rinkos plėtimas (įėjimas į naujas rinkas su esamomis prekėmis);

4) rinkos diversifikavimas (naujų prekių įvedimas į naujas rinkas);

5) išėjimas iš rinkos (esamos prekės išėmimas iš rinkos).

17

Strateginis požiūris vyrauja rinkodaroje siekiant konkurencinio pranašumo rinkoje (2

lent.), prieš konkurentus siekiant patekti į naują rinką, naujo produkto įvedimo į rinką atveju, ar

įgyvendinant ilgalaikę vertės grandinės formavimo strategiją.

2 lentelė. Inovatyviosios rinkodaros priemonių diegimo atvejai

(sudaryta autoriaus pagal Strazdas, 2011)

Konkurencinį pranašumą palaikantys veiksmai 1. Žemų kainų taikymas 2. Produkto diferenciacija 3. Koncentracijos –

specializacijos veiksmai Mažinti gamybos sąnaudas ir išlaidas visose įmonės veiklos srityse. Svarbiausi veiksniai, darantys įtaką įmonė veiklos išlaidoms, yra veiklos mastas, žinios ir patirtis, medžiagų ir žaliavų kainos, išteklių taupymas, valdymo efektyvumas ir kt.

Pateikti unikalių produktų vartotojams; arba gaminti tos pačios paskirties, tačiau įvairių tipų produktus, siekiant patenkinti poreikius žymiai didesniam vartotojų skaičiui. Akcentuoti produktų savybes: - patogumas ir naudojimo paprastumas; - naudojimo universalumas; galimybė

papildyti ar pakeisti produktą naujais priedais;

- atitinkamų paslaugų teikimas (atvežimas, prijungimas, derinimas, smulkus remontas ir kt.);

- neekonominių požymių (komforto, prestižo ir pan.) tenkinimas;

- sugebėjimas tenkinti būsimus (ateities) poreikius.

Koncentruoti dėmesį į vieno segmento arba vienos konkrečios vartotojų grupės poreikių tenkinimą. Siaurai specializuotuose įmonėse greta veiklos specializacijos vyksta ir veiklos apimčių koncentravimas. Pagal šį principą konkurencinis pranašumas įgyjamas siūlant tam tikri rinkos daliai (nišai) specialiai sukurtą produktą (paslaugą).

Analitinių studijų autoriai įvardija kelias priežastis, dėl kurių verslo sistemų

konkurencingumas yra žemesnio lygio (angl. absorptive capacity):

a) industrinėje aplinkoje vyrauja žemo inovatyvumo technologijos;

b) žemas darbo našumas;

c) nepakankamos tiesioginės investicijos į aukštą pridėtinę vertę kuriančius sektorius;

d) atotrūkis tarp verslo ir mokslo sektorių;

e) žiniomis grįstos verslumo kultūros trūkumas.

Apibendrinant, rinkodaros inovacijos galimos tuo atveju, jeigu verslo sistemos raida yra

grindžiama inovacijomis, jų diegimo sparta ir naujomis technologijomis.

1.2. Rinkodaros sprendimų priėmimo ir diegimo būdai

Siekiant pakeisti esamą situaciją į pageidaujamą, rinkodaros sprendimai organizacijoje

turi būti priimami nuosekliai, atsižvelgiant į rinkodaros sistemos elementus (Ramanauskienė,

2010).

Rinkodaros valdymo sistema, kaip verslo analizės įrankis, skirtas nuolat vykdyti

sistematinei analizei įmonėje ir jos verslo aplinkoje esančių veiksnių, objektų. Analizės metu

18

gaunamos žinios svarbios įmonės strategijai, operaciniams, taktiniams veiksmams, strateginiams

sprendimams. Sprendimų priėmimo procesų sudėtingumas (2 pav.) priklauso nuo problemos

globalumo, informacijos kiekio, naudojamų veiksnių poveikio analizės metodų ir tyrėjo

kompetencijos.

2 pav. Sprendimų priėmimo algoritmas

(sudaryta autoriaus pagal Puškorius, 2001; Paliulis, Astrauskienė, 2003)

Rinkodaros sistemos elementai – prekė, kaina, paskirstymas ir rėmimas apima

sprendimus ir veiksmus, kuriais organizacijos nukreipia visas savo pastangas į vartotojų poreikių

patenkinimą. R. Urbanskienė (2000), K. Jurevičienė ir L. Pilelienė (2010), V. Pranulis,

A. Pajuodis ir kt. (2000), S. Urbonavičius (1990), E. N. Berkowitz ir kt., (1992), J. Vijeikis

(2003) vieningai teigia, kad vartotojas bei jo kintantys poreikiai yra įmonės rinkodaros veiklos

centre. Šios sprendimų grupės sudaro vadinamąjį rinkodaros kompleksą. Išskiriamos šios

pagrindinės valdymo sistemos dalys: rinkos galimybių analizė, tikslinių rinkų atranka,

rinkodaros komplekso sudarymas ir rinkodaros sprendimų įgyvendinimas.

Rinkodaros komplekso dėl 4P sprendimai, priimami siekiant įgyvendinti vartotojo

poreikius, priskiriami taktinės rinkodaros sprendimams (Rutkauskas, Ginevičius, 2011).

A. V. Rutkauskas ir A. Ginevičius (2011) pabrėžia, kad rėmimas taip pat apima

sprendimus, susijusius su prekės ženklo politika, prekės gamybos mastu, logistikos ir prekybos

sprendimais – pristatymo laiku ir sandėliavimo sąlygomis.

J. Ramanauskienės (2008) nuomone, prekės sprendimai apima asortimento formavimo,

kainos sprendimus, paskirstymo, atsargų lygio ir pardavimo sąlygų nustatymo. Svarbu, kad

rinkodaros sprendimų paieška ir įgyvendinimas būtų įmonės veiklos sudedamoji dalis (3 pav.).

Rinkodaros sistema egzistuoja tam tikroje aplinkoje. Rinkodaros sprendimų parengimas ir

priėmimas atliekamas verslo aplinkoje, kurią sudaro visuma už įmonės ribų veikiančių jėgų,

kurios gali daryti tiesioginę ir netiesioginę įtaką.

Problemos formulavimas

Informacijos (situacijos) analizė

Alternatyvų įvertinimas ir

sprendimo parinkimas Problemos sprendimo

alternatyvų parengimas

Apribojimų ir kriterijų pasirinkimas

Poveikio veiksnių vertinimas

Kontrolė

Sprendimo vykdymas

19

3 pav. Rinkodaros sprendimų vieta bendrame sprendimų priėmimo procese

(šaltinis: http://www.inovacijos.lt/inostartas/cms/167lt.pdf)

Ph. Kotler, L. K. Keller (2007) skirsto verslo aplinką į mikroaplinką, tiesiogiai susijusią

su įmonės veikla, ir makroaplinką, kuri netiesiogiai veikia įmonę.

Rinkodaros makroaplinkos veiksniai – tai visuma jėgų, kurios veikia įmonės rinkodaros

sprendimus ir jos rezultatus, tačiau įmonė šiems veiksniams tiesiogiai negali daryti jokios įtakos.

Daugelis autorių pagrindiniais tolimosios aplinkos veiksniais įvardija ekonominius,

technologinius, socialinius, kultūrinius, politinius, gamtos ir ekologinius (Gineitienė, 2005;

Jakštienė, 2005). J. Ramanauskienė (2008) dar papildomai skiria demografinius, mokslo ir

techninius veiksnius.

Artimosios aplinkos veiksniai arba mikroaplinka – visuma išorinių jėgų, kurios

betarpiškai daro akivaizdžią įtaką įmonės sprendimų priėmimui, tačiau ir įmonė, siekdama savo

tikslų, gali savo veiksmais turėti įtakos šiems veiksniams (Kotler, Keller, 2007).

Siekiant priimti rinkodaros sprendimus ypač svarbu turėti patikimos ir išsamios

informacijos apie išorinę ir vidinę aplinką. Daugiausia informacijos galima gauti pasinaudojant

organizacijose turimais duomenimis, kurie yra renkami, apdorojami ir interpretuojami tam, kad

būtų išgauta kuo daugiau informacijos, reikalingos sprendimams priimti.

Rinkodaros sprendimų priėmimui yra analizuojama daugybė informacijos pozicijų:

analizuojami dokumentai, susiję su produktų/paslaugų pardavimu;

nuolat atliekamas rinkos tyrimas ir ruošiami strateginiai rinkodaros planai;

rengiami tiksliniai rinkodaros projektai:

formuojamas korporacijos įvaizdis – korporacijos katalogai ir reklaminiai lapeliai;

20

rengiama atskirų produktų ir jų linijų reklama;

rengiami reklamos ir kitų rėmimo priemonių taikymo planai ir tvarkaraščiai:

rengiamas e-puslapis e-užklausų/užsakymų surinkimui;

atsakoma į pasiteiravimus apie produktus, nuolaidas, apmokėjimo sąlygas, kainas ir t. t.;

rengiamasi dalyvauti mugėse, parodose, verslo partnerių susitikimuose.

Pasak M. Alimienės (2012), rinkodaros informacija gali būti suprantama kaip žinios,

gautos interpretuojant duomenis, kurie padeda atsakyti į specifinius rinkodaros klausimus bei

priimti tinkamus rinkodaros sprendimus.

Įmonės vidaus dokumentų arba apskaitos posistemė užtikrina užsakymų ir apmokėjimų

greitį, tikslumą bei veiksmingumą, tuo pačiu suteikdama informaciją apie bet kuriuo metu

vykstančius pardavimus. Taip pat šioje posistemėje įmonės dažniausiai kaupia informaciją

duomenų bazėse apie pirkėjus ir pardavėjus, prekes, kurios vėliau yra sujungiamos į vieną, taip

suteikiant galimybę įmonės rinkodaros specialistams priimti tinkamus sprendimus. Išorinės

informacijos arba rinkodaros žinių posistemės pagrindas – šaltiniai, kurie teikia informaciją apie

kasdienius įvykius ir rinkodaros pokyčius, kuriais naudojasi sprendimams rinkodaroje priimti

vadovai. Siekiant parengti ir priimti konkrečius rinkodaros sprendimus atliekami rinkodaros

tyrimai. Surinkti tyrimo duomenys analizuojami ir parengiamos konkrečios išvados.

Rinkodaros sprendimų parengimo pradžia siejama su problemos sprendimo paieška,

sprendimo teisingumo ir “kainos“ nustatymo priemonėmis. Rinkodaros sprendimai gali būti

priimami, kaip teisingi, surinkus kuo išsamesnę informaciją apie mikro, makro aplinkas ir atlikus

įmonės rinkodaros analizę. Visa informacija gali būti renkama ir įvertinama statistinės analizės

metodais, bei talpinama rinkodaros informacinėje sistemoje.

Pasirinkus geriausią sprendimo alternatyvą, vykdomas sprendimo įgyvendinimas, ir tai

vienas sudėtingesnių valdymo procesų.

Sprendimų įgyvendinimo etapas užbaigiamas rezultatų vertinimu. Viso proceso metu

atliekamas sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo proceso tobulinimas (Alimienė, 2012 cit.

Meffert, 2004) (4 pav.).

21

4 pav. Rinkodaros sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo procesas

(sudaryta autoriaus pagal Meffert, 2004)

Rinkodaros sprendimų rezultatyvumas turi būti siejamas su laukiamasi rezultatais:

galimybių parduoti konkrečias prekes nustatymas:

o naujų prekių paklausos tyrimas;

o bendrovės ir jos konkurentų panašių prekių paklausos vertinimas;

o klientų nepasitenkinimo esamomis prekėmis priežasčių nustatymas;

įvairių rinkų santykinio pelningumo sąlygų tyrimas, paklausos kitimo tendencijų ir šio

kitimo sąlygojamų struktūrinių rinkos poslinkių tyrimas;

pardavimo politikos metodų pasirinkimas:

o kainų dinamikos ir jų poveikio pardavimo apimčiai skaičiavimai;

o kainodaros bei kainų mažinimo konkurencijos sąlygomis nustatymas;

o pardavimo padalinio veiklos ir jos rezultatų analizė.

Pirkėjai

Sava įmonė

Konkurentai

INFORMACIJA

Problemos/Padėties analizė

Prognozės

STRATEGINĖ RINKODARA

Įmonės misija Įmonės identitetas Svarbiausieji tikslai Rinkos, segmentai, priemonės, programa, konkurentai, prekyba

OPERATYVINĖ RINKODARA

Žemesnio lygmens rinkodaros tikslai

RINKODAROS KOMPLEKSAS

Prekė Kaina Paskirstymas Rėmimas

RINKODAROS SPRENDIMŲ ĮGYVENDINIMAS

Organizavimas Koordinavimas Kontrolė

Analizė

Prognozė

Tikslų nustatymas

Strategijos

Detalus planavimas

Įgyvendinimas ir kontrolė

22

Apibendrinant galima teigti, kad rinkodaros sprendimų rezultatyvumas pasiekiamas

sėkmingai sukūrus ryšių su vartotojais sprendimų įgyvendinimo schemą, vadinamą rinkodaros

valdymo procesu (5 pav.).

5 pav. Rinkodaros valdymo procesas (Kotler, Keller, 2007)

Galima teigti, kad rinkodaros sprendimų paieška ir įgyvendinimas aprėpia rinkų ir

konkurentų galimybių analizės ir jų sprendimų priėmimo procesus. Nuolat atliekant sprendimų

analizę lengviau rasti rinkodaros tobulinimo sritis, susijusias su geresniu pardavimo veiklos

valdymu. Situacijos ir atitinkamų sprendimų analizė, darbuotojų motyvavimas, atliekamų rinkos

tyrimų gilumas, konkurentų veiksmų analizė – svarbūs darbo grupių veiklos vertinimui ir

darbuotojų motyvavimui tinkamai įgyvendinti pasirinktus sprendimus.

Konkurencinėje aplinkoje verslo pasiekimai yra privalumai, kurie privalo būti

panaudojami įveikiant kylančius rinkos pavojus (grėsmes). Laiku nepanaudotos įmonės stiprybės

gali sumažinti galimybes panaudoti turimus pranašumus prieš konkurentus. Siekiant tinkamai

įvertinti esamą įmonės konkurencinę būklę, svarbu numatyti išorinės bei vidinės aplinkos

poveikio veiksnius, darančius poveikį galimybėms konkuruoti rinkoje ir išryškinti rinkodaros

sprendimų turinio ir įgyvendinimo ypatumus.

1.3. Inovatyviosios rinkodaros sprendimai ir priemonės

Rinkodaros sprendimai, kurių pagrindu galima pasiekti norimus rinkodaros rezultatus,

leidžia teisingai nustatyti problemas, aktualias globaliam verslui, ir ilgainiui taikyti rinkodaros

strateginius modelius, kurie leistų greičiau ir lengviau suprasti, interpretuoti ir prognozuoti

įvykius ir problemas, susijusias su rinkos pokyčiais (Kotler, Keller, 2007; Galanakis, Ehret,

2012).

P. Drucker (1985) pateikė paaiškinimą apie inovatyviosios rinkodaros prigimtį,

teigdamas: „kadangi verslo tikslas yra sukurti vartotoją, įmonė turi vykdyti kelias funkcijas:

rinkodaros arba inovacijų“ (Drucker, 1985).

Vartotojų suvokimas

Vartojimą skatinančių strategijų sukūrimas

Rinkodaros programos sukūrimas

vertės valdymui

Ryšių kūrimas vartotojų poreikių

patenkinimui

23

Pagal Amerikos Rinkodaros Asociacijos pateiktą sampratą: „rinkodara yra veikla,

institucijų tinklas arba procesai, kurie kuria, vykdo komunikaciją, pristato ir keičia pasiūlymų

vertę vartotojams, klientams, partneriams ar bendrai visuomenei“. Toks požiūris leidžia suprasti,

kad rinkodarą galima vertinti kaip inovatyvią, vykdant aktyvią komunikaciją rinkoje (Drucker,

1985).

P. Kotler (2012) teigia, kad inovatyviosios rinkodaros svarba matoma ir vertinama pagal

kelias rinkodaros veiklos sritis: 1) rinkos tyrimus ir pirkėjų ryšių valdymą nustatant

vertingiausius pasiūlymus, plėtojant rinkos plėtros strategijas, kuriant vertes; 2) rinkodaros

poveikį pardavimams ir atsakingai pamatuotą verslo pelningumą.

Inovatyviosios rinkodaros sprendimų vaidmuo gali būti skirstomas pagal jų

reikšmingumo sritį (Ganakis, Ehret, 2012):

rinkodaros sprendimai tyrimo fazėje padeda vykdyti galimybių ir įžvalgų vertinimą, t.

y. pastebėti naujų vartotojų poreikius, pagrįstas pirkėjų reakcijas į inovacijas; nustatyti

pirkėjus ir vartotojus ir jiems svarbias būsimas vertes;

verslo modelio formavimo fazėje rinkodaros sprendimai padeda taikyti gyvybingą

inovacijų įvedimo strategiją, ir taikant tiesioginės komunikacijos priemones,

naudojant tikslinius išteklius ir formuojant vertės tinklo (tiekimo, paskirstymo)

galimybes, pasiekti didžiausią vertės kapitalizaciją, didžiausius pardavimus;

eksploatavimo fazėje rinkodaros sprendimai yra svarbūs palaikant pardavimų lygį

reikiamame lygyje, vykdant komunikaciją su perspektyviais pirkėjais, palaikant vertės

tinklo (tiekimo paskirstymo) funkciją.

Rinkodaros inovacija turi padėti atsirasti naujoms prekėms, naujiems gamybos

metodams, naujų rinkų atsivėrimui, naujos pasiūlos šaltinių radimui, ar naujam industriniam

vystymuisi (Schumpeter, 1934 cit. Ganakis, Ehret, 2012).

Yra nuomonių, kad rinkodara ir inovacijos yra konflikuojančios jėgos verslo aplinkoje.

Pavyzdžiui, rinkodaros priemonių taikymas, kaip ir rinkos tyrimai, padeda produkto vystymo

procese nustatyti inovacijos vertę rinkai. Inovacijos sukuriamos ir įvedamos į rinką, ir tik po to

vertinamos potencialių pirkėjų (Kinderis, Jucevičius, 2013 cit. Morris, Levinstein, 2008).

Inovacijų diegimo požiūriu tiksliniai/pastovūs pirkėjai ir jų poreikiai nėra tiek svarbūs

kiek potencialūs, kadangi pastarieji atskleidžia galimybes tobulinti produkto valdymą, o

rinkodarai tai be galo svarbu (Kinderis, Jucevičius, 2013 cit. Gupta, Mina, 2008).

Apibendrinant, inovatyvioji rinkodara yra sprendimų visuma, kurių įgyvendinimui

pasirenkamos inovatyvios jų valdymo priemonės, padedančios įmonėms orientuotis šiuolaikinėje

verslo aplinkoje.

24

Inovatyviosios rinkodaros sprendimai dažniausiai apima tiekimo sistemos pertvarką arba

naujų funkcijų priskyrimą tiekimo grandinės dalyviams. Jeigu strateginis tikslas yra suderintas su

esama įmonės veiklos kryptimi, pertvarkos keičiant struktūras nėra būtinos. Atitinkamų veiksmų

reikia imtis tik egzistuojant strateginių tikslų ir esamos organizacinės veiklos krypties

nesuderinamumui. Rinkos lyderio inicijuoti strateginiai pokyčiai tampa kitų verslo šakoje

veikiančių įmonių strateginių pokyčių priežastimi (Kotler, Keller 2007).

Verslo globalumas didina rinkų fragmentaciją, ir dėl to trumpėjantys prekių gyvavimo

ciklai įpareigoja įmones ieškoti efektyvesnių, inovatyvių konkurencinio pranašumo siekimo

būdų, kas lemia problemas pirkėjų interesų valdymo srityje (Gronroos, Ravald, X). Stiprėjanti

konkurencija mažina įmonių diferenciacijos galimybes, auga vartotojų reikalavimai. Reaguojant

į nuolatinius rinkos pokyčius, būtinybė ieškoti išskirtinių konkurencinio pranašumo šaltinių

tampa svarbiu strateginiu klausimu versle. Minėti pokyčiai aktualizuoja rinkodaros priemonių

integravimo svarbą. Mokslininkų (Gronroos, Ravald, X) atlikti teoriniai ir empiriniai tyrimai

patvirtina, kad rinkodaros integravimo galimybės susidaro tada, kai įmonės turi ilgalaikius ryšius

su pirkėjais ir verslo partneriais, t. y. patvirtina vertės kūrimo strategijos esmę ir laikomi

ilgalaikio, sunkiai imituojamo konkurencinio pranašumo šaltiniu. Versle kyla poreikis kurti,

koordinuoti ir valdyti įvairiais ryšiais ar komunikacija grįstas sistemas, todėl įmonės užmezga ir

plėtoja tvarius ryšius ne tik su klientais, bet ir kitais rinkos dalyviais (Grönroos, Ravald, X).

Rinkodaros sprendimai, įgyvendinami taikant inovatyvias ryšių sukūrimo su klientais

sistemas, gali būti priskirti integruotos rinkodaros komunikacijos sričiai (Kotler, 2012).

Integruota rinkodaros komunikacija atlieka tikslinės informacijos sklaidos ir vartojimo

poreikio pagrindimo funkciją, kitaip negu viešoji kainodara ir įmonių socialinė atsakomybė.

Rinkodaros komunikacijos priemonių integravimo būdai taikant naujas ryšių su klientais kūrimo

priemones yra suprantami kaip inovatyvieji.

Viešoji (sandorių) kainodara – svarbi priemonė, leidžianti vertinti konkrečios verslo

šakos vystymosi tendencijas skelbiant konkrečių produktų kainas konkrečiu laikotarpiu.

Įmonių socialinė atsakomybė, kaip jų savanoriškos veiklos veiksmų programa, kuri

atskleidžia motyvus, dėl kurių daugelyje ES ir pasaulio šalių gamintojai investuoja į gamybos

inovacijas ir taip siekia padidinti išskirtinių technologiškai pažangių produktų gamybos apimtis.

Vienas iš pagrindinių integruotos rinkodaros komunikacijos taikymo sričių yra tiekimo

(verslo) sistemose vyraujantys menkesni ryšiai su klientais ir partneriais. Nagrinėjant produkto

pateikimo į rinką mechanizmą, tiekimo procesų valdymo schema ir tiekimo sistemos lankstumas

yra svarbūs kriterijai ne tiek atskiriems tiekimo sistemos dalyviams, kiek visos tiekimo sistemos

struktūriniam tvarumui (Christopher, Towil, 2001).

25

Apibendrinus skirtingų autorių požiūrį (Sarulienė, Vilkas, 2011 cit. Bingham, 2010),

galima vertinti tiekimo sistemos veikimą lankstumo kriterijumi, kuris lemia dalyvių gebėjimą

prisitaikyti prie socialinių, ekonominių ir verslo aplinkos pokyčių.

Lankstumas organizacijos struktūrinių pokyčių atveju suprantamas kaip teigiamas

rezultatas – pasiektas norimas rezultatas arba teigiamas pokytis. Tiekimo sistemos lankstumas

gali būti pasiektas didinant jos grandinių išteklių valdymo naudingumo laipsnį siekiant

konkretaus užsibrėžto tikslo. Neretai organizacijos veiklos efektyvumui priskiriamas išteklių

panaudojimo naudingumo laipsnis siekiant konkretaus tikslo, o taip pat priskiriamas ir iškelto bei

pasiekto konkretaus tikslo naudingumo laipsnis siekiant didinti verslo vertę (Rimienė, 2013).

Teorinės tiekimo sistemos lankstumo sampratos gali būti nesunkiai identifikuojamos bet

kurio produkto tiekimo sistemoje.

Tiekimo sistemos struktūrinis suderinamumas ir lankstumas yra analizuojamas daugelio

užsienio mokslininkų darbuose akcentuojant skirtingus jų požiūrius į konceptualią sąvokos

taikymo sritį – procesų valdymo, organizacijos struktūros (Christopher, Towill, 2001;

Christopher, 2007; Harrison ir van Hoek, 2008).

Lietuvos mokslininkai akcentuoja tiekimo grandinių valdymo problematiką jų lankstumo

ir efektyvumo požiūriais (Sarulienė, Vilkas, 2011; Rimienė, 2013).

Mokslinėje literatūroje tiekimo sistemos lankstumas (angl. agility) siejamas su tiekimo

grandinių valdymu, t. y. ryšių tarp įmonių palaikymą, siekiant pasidalinti informacija apie

vartotojų poreikių patenkinimą siekiant kuo sėkmingiau panaudoti vidinius įmonių išteklius ir

organizacinius privalumus (Christopher, 2000). Tiekimo sistemos valdymo tikslas – vykdyti

tinkamą žaliavų tiekimą ir/ar gamybą, produktų pristatymą galutiniams vartotojams.

Lankstumas procesiniu požiūriu yra suprantamas kaip efektyvumas tarp panaudotų

gamyboje išteklių ir pasiekto rezultato. Skirtingi autoriai (DeGroote, 1994; Sarulienė, Vilkas,

2011 cit. Chou ir kt., 2010; Bingham, 2010) tiekimo sistemose proceso lankstumą nagrinėja

kaip proceso dalyvių gebėjimą prisitaikyti prie verslo aplinkos pokyčių arba prie galutinių

vartotojų poreikių, įžvelgiant verslo aplinkoje inovacijų diegimo galimybes, taip pat proceso

dalyvių pastangas prisitaikyti prie verslo aplinkos pokyčių, siekiant išlaikyti proceso rezultatų

pastovumą.

Tiekimo sistemos lankstumą nusako jos dalyvių gebėjimas generuoti sprendimus dėl

inovacijų taikymo, naujų produktų kūrimo ir jų vystymo pritaikant juos individualiems vartotojų

poreikiams. Tokiu atveju, tiekimo sistemos lankstumo savybė yra viena svarbiausių

konkurencinio pranašumo įgijimo sąlygų, grindžiama atskirų tiekimo grandinių integracija į

bendrą tiekimo sistemą taikant jų lankstumą didinančias priemones, tokias kaip integruotą

rinkodaros komunikaciją, viešąją kainodarą ar socialinę atsakomybę.

26

2. LIETUVOS BIOKURO RINKOS TEORINĖS IR EMPIRINĖS

ANALIZĖS REZULTATAI

2.1. Lietuvos kietojo biokuro rinkos pokyčių analizė

Biokuro rinka – biokuro produktų gamintojų, tiekėjų, naudotojų ir vartotojų tarpusavio

ryšiai, grindžiami biokuro produktų naudingumo ir vertės didinimo veiksmais.

Biokuro produktų gamyba ir naudojimas – darnus Lietuvos ūkio sektorius, vykdantis

draugišką aplinkai veiklą, besiremiantis moderniomis technologijomis, patikimai, pagrįstomis

kainomis vartotojams tiekiantis konkurencingus biokuro produktus iš įvairių biomasės resursų,

užtikrinant saugų ir nepertraukiamą galutinių vartotojų aprūpinimą šilumos ir elektros energija iš

vietinių ir atsinaujinančių išteklių (Janulis, 2007).

Nuo 2010 metų pastebimas kietojo biokuro produktų paklausos didėjimas, kuris siejamas

su Lietuvos biokuro tiekėjų ir gamintojų galimybėmis tiekti didesnius šių produktų kiekius, ir

stiprėjančias jų galias konkuruoti lokaliose ir užsienio rinkose.

Šiuo metu ES ir Lietuvoje didžiausią atsinaujinančios energijos gamybos potencialą

sukuria kietojo biokuro produktai. Kietojo biokuro produktų rinka Lietuvoje yra besivystantis

rinkos segmentas, kurio struktūroje 15 proc. namų ūkiai ir smulkieji verslo subjektai, ir 85 proc. –

centralizuotos šiluminės energijos (komunalinio ūkio) naudotojai, arba 200 veikiančių biokuro

katilinių palyginimui 2007 metais veikė 2). Šiuo metu medienos kuru šildomi tokie rajonų

centrai kaip Šilutė, Tauragė, Vilkaviškis, Marijampolė, Kazlų Rūda, Kelmė, Raseiniai, Utena,

Biržai, Ignalina, Švenčionys, Varėna, Vilnius (veikia 60 MW pajėgumo biokuro katilinės). Be to,

daugelio individualių pastatų šildymui naudojamos individualios šildymo sistemos,

aptarnaujamos kietuoju biokuru – šiaudų ar medienos biogranulėmis ar briketais. Vadinasi,

biokuro produktų rinkos vystymasis priklauso nuo jų naudotojų ir vartotojų aktyvumo ir

diegiamų technologijų. Be to, kietojo biokuro produktų rinkos plėtros galimybės labiau

orientuotos į privataus sektoriaus (individualių namų ir pastatų) plėtrą.

Europos Sąjungos mastu bendrasis biomasės suvartojimas 2010 metais siekė 118,2 mln.

tonų naftos ekvivalento (tne) (Eurostat, 2010) duomenys, tame skaičiuje:

namų ūkiuose buvo suvartojama 39,0 mln. tonų naftos ekvivalento (33 proc. viso

kiekio);

elektrinėse – 37,7 71 mln. tonų naftos ekvivalento (32 proc.);

katilinėse – 4,4 mln. tonų naftos ekvivalento (4 proc.);

kitose ūkio šakose 37,2 mln. tonų naftos ekvivalento (31 proc.).

27

Didžiausios biomasės rinkos ES: Vokietija – 25,6 mln. tne; Skandinavija – 22,5 mln. tne;

Prancūzija – 14,522 mln. tne.

Lietuvoje 1999-2011 metais buvo suvartojama apie 0,9 mnl. tne (6 pav.). Didžiausia dalis

biomasės buvo suvartojama namų ūkiuose (dažniausiai – malkos individualiuose katiluose ir

krosnyse), tačiau nuo 2000 metų pastebimas ženklus biomasės vartojimo augimas

centralizuotame šilumos tiekimo sektoriuje.

6 pav. Biokuro produktų vartojimas Lietuvoje (Biokuras, 2014)

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2012 m. didžiausias jo kiekis (55,9 proc.)

buvo suvartotas namų ūkiuose; ir elektrai bei centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti (31 proc.)

(Biokuro rinkos informacija, 2014). Biokuro panaudojimo potencialą skirtingose šalyse lemia

galimi panaudoti biokuro kiekiai, energijos poreikiai, technologinės sąlygos efektyviam biokuro

naudojimui. Biokuro produktų vartojimas daug mažesnis už teorinį šalies potencialo vertinimą

(ES parama, 2014).

Specialistų teigimu, 2011 metais energijos gamybai naudojama vos 0,125 proc. viso

šiaudų kiekio (Biokuro rinkos informacija, 2014). Aptardami žemės ūkio ir miškų biomasės

perdirbimą AE išteklių gamybai, tyrėjai rekomenduoja parengti regioninius šiaudų išteklių

naudojimo energetikai planus, sukurti ir įgyvendinti šiaudų surinkimo, sandėliavimo,

transportavimo ir jų panaudojimo centralizuoto šilumos tiekimo įmonėse logistikos sistemą

(Kaimo vietovių, 2011, p. 33).

Išskiriami tokie šiaudų kuro naudojimo privalumai ir efektai (Kaimo vietovių, 2011, p. 29):

aplinkosauginis efektas bus pasiektas, kai biomasė yra laikoma neutralia Co2

išmetimams, t. y. neprisideda prie anglies dvideginio kiekio didinimo atmosferoje;

28

socialinis efektas laukiamas, kai bus sukurta šiaudų kuro gamybos ir naudojimo

infrastruktūra, kuri paskatintų naujų darbo vietų kūrimąsi žemės ūkio, kuro ruošimo, aprūpinimo

įranga sektoriuose;

ekonominis efektas galimas padidinus vietinio kuro dedamąją šalies kuro balanse, dėl

ko sumažėtų brangaus iškastinio kuro importas, o pajamos už sunaudojamą kurą atitektų šalies

ekonomikai.

Pagal pateiktą šiaudų kuro potencialo geografinį pasiskirstymą paaiškėjo, kad didžiausi

šiaudų kiekiai susidaro Šiaulių ir Panevėžio regionuose (apie 60 proc. viso potencialo),

mažiausi – Telšių ir Utenos regionuose (Litbioma informacija, 2014).

Gamintojai.

Biokuro produktų gamintojai yra aktyvūs išorinių ir vidaus (regioninių) rinkų paklausos

tenkinimo požiūriu, kadangi jų produktų rinkos segmentų poreikiai yra skirtingi. Labiausiai

vystomi šilumos energijos gamybos segmentas, kuriam svarbus kietasis biokuras ir biodujos.

Medienos briketus ir granules Lietuvoje imta gaminti atitinkamai nuo 1994 ir 1999 metų

(Medžio atliekų kuro rinka, 2014). Šioje srityje šiuo metu dirba apie 39 Lietuvos įmonių, kurios

registruojasi BALTPOOL prekybos sistemoje. Briketų gamybos pajėgumai – apie 3 tūkst.

t/metus, granulių – apie 46 tūkst. t/metus. Deja, dėl aukštos kainos iki 2010 metų apie 85 proc.

medienos briketų ir beveik 100 proc. medienos granulių buvo eksportuojama į užsienį,

daugiausia – į Skandinavijos šalis, Vokietiją ir Jungtinę Karalystę (Ramanauskas, Tyla, 2008).

Dabartinė situacija yra pasikeitusi, tačiau nėra tikslių statistinių duomenų apie pardavimus

Lietuvoje ir užsienyje (Pedišius ir kt., 2013; Nagevičius, 2012).

Nuolat augančios energijos išteklių kainos ir žemas namų ūkių šilumos energetinis

modernizacijos laipsnis verčia diegti medienos granulių kuro katilus (Biokuras..., 2007).

Pastaruoju metu sumažėjo durpių ir durpių briketų suvartojimas, ir iki 85 proc. išaugo malkų

dalis vietinio kuro sudėtyje. Medienos kuro gamybą ir jos naudojimo plėtros perspektyvas lemia

pakankamai dideli žaliavos ištekliai, žema jo kaina, nesudėtingos ir santykinai nebrangios

deginimo technologijos bei nedidelis teršalų kiekis išmetamuose degimo produktuose.

Pastebimas aiškus medienos suvartojimo Lietuvos energetikoje augimas (Litbioma informacija,

2014). Iki 2013 metų Lietuvoje veikė apie 200 kietuoju biokuru aptarnaujamų katilinių, kurių

bendra instaliuota galia – 450 MW. Didžiausios biokatilinės yra Vilniuje (veikia 60 MW galios

kogeneracinis ir 16 MW elektros energijos energoblokas), Marijampolėje (16 MW šilumos bei

2,5 MW elektros energijos galios) ir Tauragėje (12+8 MW instaliuotos galios).

Komunalinių ir pramoninių atliekų naudojimas svarbus stambiajam biokuro naudotojų

segmentui – Lietuvoje biodujų energetikos įmonėms, kurių plėtra pradėta nuo 1994 m. pradėjus

veikti Biodujų jėgainei AB “Rokiškio sūris” ir UAB „Lekėčiai“. Nuo 2003 metų pradėjo veikti

29

Biodujų jėgainės, kurios perdirba miestų nuotekų dumblą, maisto pramonės atliekas ir gyvulių

mėšlą. Gyvulių mėšlas yra pagrindinis biodujų gamybos žaliavos šaltinis Lietuvoje, todėl

biodujų energetikos sektoriaus plėtra yra susijusi su šalies gyvulininkystės būkle ir

perspektyvomis (Litbioma informacija, 2014). Būtinybė gerinti gyvulininkystės ūkių

infrastruktūrą, kas sudaro palankesnes sąlygas statyti biodujų jėgaines tokiuose ūkiuose.

Tikslinga plėtoti biodujų gamybą arti atliekų susidarymo vietų – skerdyklų ir mėsinių.

Žaliavos.

Biokuro gamybos ištekliai Lietuvoje yra neriboti, ir jiems priskiriama gamtinės kilmės

(pvz., mediena ir jos atliekos, durpės, laukinių pievų žolės, nendrės) ir ūkinės veiklos ištekliai

(pvz., energetiniai augalai, žemės ūkio produktai ir jų atliekos, ūkinės veiklos – buities,

komunalinio ūkio ir pramoninės veiklos) atliekos ir biodujos. Reikšmingi biokuro produktų

gamybai ištekliai yra gaunami kaip žemės ūkio gamybos produkcija arba jos atliekos, t. y.

biomasė – rapsai skirti biodyzelino gamybai; cukriniai runkeliai, kviečiai, kvietrugiai –

bioetanolio gamybai; kukurūzai, kukurūzų ir kitų žolinių augalų silosas – biodujų gamybai;

trumpos apyvartos miško želdiniai – kieto biokuro gamybai; žoliniai ir sumedėję žemės ūkio

augalai – kietojo kuro gamybai (Nagevičius, 2013a).

Biokuro gamybos plėtros sąlygas lemia biomasės gavybos šaltinių gausa ir dideli kiekiai

(3 lent.). ASU Žemės ūkio inžinerijos instituto atliktų 1999–2005 metų tyrimų duomenimis,

biokurui gaminti Lietuvoje būtų galima sunaudoti 500 tūkst. t šiaudų kasmet (Žaltauskas, 2008).

3 lentelė. Kietojo biokuro žaliavos (biomasės) ir produktų rinkos plėtros sąlygos

(sudaryta autoriaus pagal Litbioma, 2014)

Biokuro žaliavos

kilmė

Biokuro produkto gamybos žaliavos rūšis Biokuro rinkos plėtros sąlygos

Valstybinių ir privačių miškų ūkio mediena ir kirtimų atliekos

1) kirtimo atliekos; 2) jaunuolynai retinimui; 3) mažaverčiai medynai

(baltaksnynai, krūmynai);

4) malkinė mediena; 5) mediena, neturinti

paklauso; 6) medienos pramoninės

atliekos; 7) energetiniai miškai.

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis (Statistikos ..., 2014), Lietuvos miškuose kasmet susidaro daugiau nei 2 mln. m3 miško kirtimo atliekų, apie 0,8 mln. m3 galėtų būti panaudota biokuro gamybai. Iki 2013 m. buvo suvartojama vos 1/10 atliekų kiekio. Privačių miškų savininkai, kurių Lietuvoje priskaičiuojama apie 232 tūkst., menkai naudojasi galimybe parduoti miško kirtimo atliekas ir gauti papildomų pajamų. Miško kirtimo atliekų išteklius yra vienas svarbiausių, ir Lietuvoje miškų ūkis tampa pagrindiniu biokuro žaliavos tiekėju. Prognozuojama, kad medienos atliekų kiekis didės:

2001–2010 metais – 6,3 mln. m³; 2011–2020 metais – 7,5 mln. m³; 2021–2030 metais – 8,3 mln. m³.

Augalinės ir gyvūninės kilmės žemės ūkio gamybos produktai ir

Gyvūninės kilmės atliekos 1) mėšlas; 2) gyvulių mitybos

atliekos; 3) gyvūninės atliekos;

Žemės ūkio bendrovių gyvulininkystės kompleksų infrastruktūra leidžia plėtoti biodujų gamybą lokaliems poreikiams.

1) grūdinių augalų šiaudai; Šiaudai yra grūdų gamybos šalutinis produktas, todėl jų kiekį lemia javų

30

3 lentelės tęsinys Biokuro žaliavos

kilmė

Biokuro produkto gamybos žaliavos rūšis Biokuro rinkos plėtros sąlygos

Valstybinių ir privačių miškų ūkio mediena ir kirtimų atliekos

1) kirtimo atliekos; 2) jaunuolynai retinimui; 3) mažaverčiai medynai

(baltaksnynai, krūmynai);

4) malkinė mediena; 5) mediena, neturinti

paklauso; 6) medienos pramoninės

atliekos; 7) energetiniai miškai.

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis (Statistikos ..., 2014), Lietuvos miškuose kasmet susidaro daugiau nei 2 mln. m3 miško kirtimo atliekų, apie 0,8 mln. m3 galėtų būti panaudota biokuro gamybai. Iki 2013 m. buvo suvartojama vos 1/10 atliekų kiekio. Privačių miškų savininkai, kurių Lietuvoje priskaičiuojama apie 232 tūkst., menkai naudojasi galimybe parduoti miško kirtimo atliekas ir gauti papildomų pajamų. Miško kirtimo atliekų išteklius yra vienas svarbiausių, ir Lietuvoje miškų ūkis tampa pagrindiniu biokuro žaliavos tiekėju. Prognozuojama, kad medienos atliekų kiekis didės:

2001–2010 metais – 6,3 mln. m³; 2011–2020 metais – 7,5 mln. m³; 2021–2030 metais – 8,3 mln. m³.

atliekos pasėlių plotai, derlingumas, taikomos agrotechnologijos. Šiaudų potencialas yra apie 3 mln. t/metus. Manoma, kad 500 tūkst. t/metus (1,5 TWh) būtų galima panaudoti, neįtakojant kitų ūkio šakų (eliminavus nuostolius).

2) energetiniai augalai;

Energetiniams tikslams galima panaudoti žolinius augalus: energetines žoles ir kukurūzus, rapsų išspaudas ir jų rupinius, ir kt. Jų gamybiniai kiekiai nėra dideli. Energetinėms reikmėms būtų tikslinga naudoti tradicines, Lietuvoje gerai augančias gyvulių pašarui naudojamas žoles (geriausiai varpines) ir netradicinius žolinius. Tam tiktų peraugusi, pašarui nesunaudojama žolė (ji sudaro apie 1 proc. pašarui auginamos žolės) ir užliejamų pievų žolė.

3) ūkininkavimo atliekos; Bet kurios tam tikro sausumo atliekos gali būti naudojamos granuliuoto kuro gamybai.

Energetiniai želdiniai ir plantacijos

1) energetinės plantacijos;

Energetinių augalų auginimas ir naudojimas energetinėms reikmėms Lietuvoje gali plėstis, nes nenaudojamos, dirvonuojančios žemės, kurią būtų galima užsodinti energetinių augalų plantacijomis. Tam tikslui būtų galima panaudoti ir mažiau derlingas, rekultivuojamas, esančias prie kelių ir kitų užteršto oro objektų, žemes. Ariamos žemės Lietuvoje kasmet nenaudojama apie 300-500 tūkst. ha, taip pat yra nederlingos žemės. Lietuvoje esančios laisvos žemės per ateinančius 7-10 metų praktiškai galima užsėti energetiniais augalais apie 10-15 proc. ploto žemės ūkio naudmenų. Žolinių augalų auginimo plotų ir energetinių plantacijų plėtimas siekiant didinti kurui reikiamus išteklius dėl didelių nenašių ir nedirbamų žemės plotų Lietuvoje, skaičiuojamas preliminarus žolinių augalų energetinis potencialas yra apie 722 GWh (2,6 PJ).

2) tradicinių ir užliejamų pievų žolė; 3) nendrės;

Komunalinės atliekos ir biodujos

1) komunalinės atliekos Lietuvoje yra daugiau kaip 300 veikiančių sąvartynų. Atliekos ir biodujos yra sunkiai vystoma biokuro rūšis, nors Lietuvoje kasmet susidaro apie 1 mln. t komunalinių atliekų. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose dabar vienam gyventojui per metus susidaro apie 320 kg, mažesniuose miestuose – apie 220 kg ir kaimo vietovėse apie 70 kg komunalinių atliekų. Biologiškai suyrančios atliekos (0,3–0,5 mln. t) galėtų būti panaudojamos energijos gamybai, jas atskyrus nuo kitų rūšių komunalinių atliekų ir perdirbus biodujų reaktoriuose, arba deginant tiesiogiai. Kitos degios atliekos gali būti sudeginamos atliekų deginimo įmonėse. Biodujos gali būti gaunamos ir įrengus rekultivuojamų sąvartynų biodujų surinkimo sistemas.

2) sąvartynų biodujos

Nustatyta, kad vien Lapių sąvartyne (Kauno r.) išgautinas 990 m3/h biodujų kiekis, kuris ekvivalentiškas 45 MW galiai.

Durpės Lietuvos durpynų durpės Lietuvoje skaičiuojami 22 pramoniniai (eksploatuojami) ir 45 užleisti durpių telkiniai, kuriuose glūdi apie 105 mln. t tinkamų kuro gamybai durpių, ir tai sudaro apie 250 mln. MWh naudingos šiluminės energijos. Naudojant naujas durpių kuro gamybos technologijas, galima pasiekti 500 tūkst. t durpių kuro gamybos potencialą (Nacionalinės…, 2006).

31

Žemės ūkio žaliavos turi būti auginamos kaip to reikalauja Reglamentas 73/2009,

kuriame apibrėžti „Aplinkosaugos“ ir „Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės“ reikalavimai

(Kadžiulienė, 2011).

ES direktyvoje 2009/28/EB, skirtoje skatinimui naudoti atsinaujinančių išteklių energiją

(AIE), biomasės gamybai keliami negausūs tvarumo reikalavimai, taikomi tik tada, kai siekiama

gauti finansinę ES paramą ar įskaityti kaip valstybės įsipareigojimų vykdymą (Kadžiulienė,

2011; Vilniaus universiteto naujienos, 2012).

Kriterijai aiškiai apriboja biomasės gamybą:

didelės bioįvairovės plotuose (mažai žmogaus paliestos teritorijos ir teritorijos su gausia

bioįvairove – daugiausia miškai ir pievos jau esančiose saugomose teritorijose);

kur dirvožemyje gausu anglies atsargų;

durpynai, jeigu juos reikia sausinti tam, kad auginti energetinius augalus.

Lietuva turi sąlyginai didelį žemės plotą, kurį gali skirti energetiniams augalams. Vienas

iš sąlyginai optimistinių veiksnių plėtoti biokuro gamybą Lietuvoje yra siejamas su žemesnio

našumo žemės plotais, kuriuos galima būtų skirti bioenergetikai, nepakenkiant aplinkai. Biokuro

žaliavos (biomasės) gamybos ploto prognozė (EEA studija, 2007) leidžia teigti, kad skaičiavimai

atlikti atsižvelgiant į svarbiausius aplinkosaugos kriterijus, bei žemės ūkio produkcijos rinkų ES

liberalizacijos tendencijas; didžiausias žemės plotą, kurį galima skirti bioenergetikai, augimas

ateityje siejamas su ES BŽŪP reforma ir augalų produktyvumo augimu; žemės plotai, kuriuos

Lietuvoje galima būtų skirti bioenergetikai skirtos biomasės auginimui yra 2010 metais –

525 tūkst. ha; 2020 metais - 882 tūkst. ha (Atsinaujinančių išteklių energijos, 2014).

Vartotojai ir tiekėjai.

Nuo 2010 metų pastebimas kietojo biokuro produktų paklausos didėjimas, kuris siejamas

su Lietuvos biokuro tiekėjų ir gamintojų galimybėmis tiekti didesnius šių produktų kiekius, ir

stiprėjančias jų galias konkuruoti lokaliose ir užsienio rinkose (Kveselis ir kt., 2013). Kietojo

biokuro produktų gamintojų ir tiekėjų gebėjimas prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygos yra

vertinami pagal kietojo biokuro integravimo į šilumos ūkį laipsnį. Lietuvos energetikos

ministerijos duomenimis, 2012 metais buvo panaudota kietojo biokuro 213 674 tne arba 95 proc.

medienos ir jos atliekų šilumos energijos gamybai; 2 175 tne arba 1, proc. šiaudų (Cytacka, 2013).

Šiuo metu ES ir Lietuvoje didžiausią atsinaujinančios energijos potencialą sukuria kietojo

biokuro produktai. Kietojo biokuro produktų rinka Lietuvoje yra besivystantis rinkos segmentas,

kurio struktūroje 85 proc. namų ūkiai ir smulkieji verslo subjektai, ir 15 proc. – centralizuotos

šiluminės energijos (komunalinio ūkio) naudotojai (veikiančios 200 biokuro katilinės ir 4

kogeneracinės jėgainės). Šiuo metu medienos kuru šildomi tokie rajonų centrai kaip Šilutė,

Tauragė, Vilkaviškis, Marijampolė, Kazlų Rūda, Kelmė, Raseiniai, Utena, Biržai, Ignalina,

32

Švenčionys, Varėna, Vilnius (veikia iki 60 MW pajėgumo biokuro katilinės). Be to, daugelio

individualių pastatų šildymui naudojamos individualios šildymo sistemos, aptarnaujamos

kietuoju biokuru – medienos/šiaudų biogranulėmis ar briketais. Vadinasi, biokuro produktų

rinkos vystymasis priklauso nuo jų naudotojų ir vartotojų aktyvumo ir diegiamų technologijų

spartos.

Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija 2012 metais suteikė leidimus vykdyti 38

žemės ūkio subjektams šiaudų granulių gamybą pagal finansuojamus projektus iš Kaimo plėtros

2007-2013 metų programos, o 2013 metais – 42. Numatoma, kad Lietuvoje jau 2015 metais

veiks 6 stambios biogranulių gamyklos, iš kurių viena bus dislokuota Kauno LEZ ir jos

gamybinis pajėgumas sieks – 480 tūkst. t/metus (www.delfi.lt).

Pradėjus veikti biokuro biržai BALTPOOL, išsiplėtė visų rinkos dalyvių galimybės

skaidriai formuoti kainodarą ir sudaryti komercinius sandorius, ir tai naujas žingsnis ateityje

turėti pigesnę centralizuotai tiekiamą šilumą. BALTPOOL funkcija yra prižiūrėti Lietuvos

biokuro rinkos plėtrą ir įgyvendinti valstybei iškeltus programinius strateginius tikslus ir

uždavinius (4 lent.).

4 lentelė. Lietuvos biokuro biržos BaltPool strateginio plano dalys

(sudaryta autoriaus pagal BaltPool, 2014)

Strateginis tikslas Ilgalaikiai (strateginiai) uždaviniai Vykdomieji (taktiniai) uždaviniai

Skaidri, efektyvi, atvira ir konkurencinga biokuro rinka.

Sparčiai augsiančioje biokuro industrijoje biokuro birža siekia sukurti sąlygas formuotis konkurencingai ir skaidriai rinkai atstovaujant visų dalyvių interesams;

Didinti sektoriaus skaidrumą, vykdant biokuro biržos prekybos veiklą pagal nustatytą tvarką.

• Į tiekimo grandinę įtraukti daugiau verslo įmonių, skatinti konkurencijos didėjimą; • Sudaryti sąlygas biokuro įsigyti greitai ir efektyviai; • Didinti sektoriaus patikimumą ir standartizaciją; • Sudaryti sąlygas biokurą pirkti/parduoti už teisingą rinkos kainą.

Lietuvos biokuro produktų gamintojai susiduria su įvairaus pobūdžio pokyčiais –

struktūriniais, organizaciniais, funkciniais, kurie yra neišvengiami dėl nuolat kintančių

ekonominių veiklų efektyvumo ir ekonominių santykių tarp vidaus ir išorės verslo aplinkos

dalyvių. Naujos technologijos ir kintantys biokuro produktų naudotojų poreikiai Lietuvoje

skatina biokuro produktų gamintojus ieškoti būdų didinti biokuro gamybos apimtis, našumą ir

siekti inovatyvių technologijų diegimo, tiek gamybos, tiek pardavimų bei rinkodaros valdymo

srityse.

33

Produktai.

Įvertinus biokuro produktų įvairovę užtikrinančių tiekėjų galias, pažymima, kad vyrauja

menki Lietuvos biokuro produktų gamintojų pasiekimai vidaus rinkoje (Vrubliauskas, Pėdišius,

2005). Pasiūla yra deficitinė paklausos požiūriu, todėl atsiranda būtinybė vykdyti mokslinius

tyrimus biokuro produktų rinkos (dalyvių galių) suderinamumo aspektu, ir ieškoti būdų pagerinti

menkai išplėtotą rinkos informavimo arba komunikacijos sistemą. Suderinamumo galimybes tarp

biokuro produktų gamintojų – smulkiųjų augalininkystės ūkių, specializuotų gyvulininkystės

kompleksų ir specializuotų naudotojų – namų ūkių ir sektorinių naudotojų, lemia pokyčių

valdymo teoriniai principai ir diegimo sąlygos. Veiksnių visuma, kurie vidaus rinkoje turi

skirtingą poveikį, gali būti vertinami kaip silpną ir stiprų poveikį turintys kietojo biokuro rikos

dalyviams (5 lent.).

5 lentelė. Biokuro produktų rinkos vystymą lemiantys veiksniai

(sudaryta autoriaus pagal Janulis, 2007)

Veiksniai

Gamintojų rinka Perdirbėjų ir tarpininkų rinka

Rinkos stiprinimo veiksniai Galimybė sukurti vieningą sistemą, leidžiančią aprūpinti biodegalų ir biokuro pramonę žaliavomis bei koordinuoti verslo ir mokslo pajėgas, užtikrinant bioenergetikos plėtrą.

Padidinti Lietuvoje pagamintų biokuro produktų konkurencingumą ES rinkoje. Galimybė plačiau naudoti vietinius atsinaujinančios energijos išteklius biokuro produktų

gamybai. Galimybė sumažinti perteklinę maisto produktų gamybą, išsaugant darbo vietas žemės ūkyje ir perdirbimo pramonėje biokuro produktų gamybai. Įgyvendinama suderinta ekonominių, administracinių ir teisinių aplinkosaugos priemonių sistema, apimanti aplinkosaugos normatyvinius aktus, vadybos ir audito sistemas, akcizų ir mokesčių už aplinkos taršą sistemas.

Galimybė sumažinti valstybės ir ūkio subjektų priklausomybę nuo mineralinių išteklių tiekėjų ir išvengti pasekmių, susijusių su aprūpinimo nafta ir jos produktais sutrikimais.

Rinkos silpninimo veiksniai Biodegalų ir biokuro gamybai ir naudojimui reikiamomis apimtimis šiuo metu dar nėra

susiformavusi rinka. Aukšta žaliavų savikaina. Didelis biomasės potencialas perdirbimo ir tiekimo

grandyse biokuro logistikos sistemoje. Silpnai orientuota naujų rūšių biokuro produktų gamyba. Sunkumai realizuojant šalutinius produktus. Menka parama moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai biokuro gamybos ir naudojimo srityje.

Efektyvus biokuro žaliavos iš miško medienos atliekų panaudojimas

Didelės įmonių investicijos, įgyvendinant biokuro produktų gamybos ir jų šalutinių produktų perdirbimo projektus.

Eksporto rinkos palankesnės žemės ūkio subjektams, kurių produkcija – šiaudų

biogranulės, tačiau Lietuvoje nėra jų paklausos, nes būtini specialūs katilai šiaudams kūrenti.

Nežiūrint, kad didelė pagamintos medienos biogranulių dalis parduodama Lietuvoje, o

užsienio rinkose – 95 proc. šiaudų biogranulių, Lietuvoje šiaudų granulių gamintojų skaičius

34

nuolat didėja (Nagevičius, 2012), kadangi prognozuojama, kad didės namų ūkių poreikis

apsirūpinti pigiu šilumos šaltiniu bei iniciatyvos naudoti biokuro granules kaip kurą.

Biokuro rūšių įvairovė (7 pav.) taip pat priklauso nuo gamintojų pasirinkimo vykdyti

pardavimus eksporto rinkose, kur paklausa didesnė visoms biokuro rūšims. Kietojo biokuro

produktų gamintojai, norintys konkuruoti Lietuvos ir ES rinkose, privalo pasiūlyti kuo didesnę

pridedamąją vertę namų ūkiams, atskleisti šių produktų didžiausią naudą, ir pranokti vartotojų

lūkesčius teikiant papildomas konsultacijas, paslaugas (pvz., nemokamą atvežimą, katilo

montavimą, įkrovos normavimą ir kt.).

7 pav. Biokuro produktai ir jų gamybos grandys

(sudaryta autoriaus pagal Kietojo biokuro standartizavimas ..., 2004)

Vienas iš esminių pokyčių Lietuvos biokuro rinkoje 2013 metais pradėta taikyti kietojo

biokuro produktų sertifikavimo sistema ENplus (Litbioma, 2014). Europos granulių taryba

(angl. European Pellet Council) suteikė teisę Lietuvos biomasės energetikos asociacijai

LITBIOMA atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje, dėl kurios granulių gamintojai,

gaminantys aukščiausios kokybės medienos granules, atitinkančias EN 14961-2 normoje

numatytus reikalavimus, gali būti sertifikuoti ENplus sistemoje ir vykdyti eksportą globaliai.

BIOMASĖ BIOENERGIJA

BIOKURAS

KIETASIS BIOKURAS CEN TC 335

SKYSTAS BIOKURAS

DUJINIS BIOKURAS

NETINKAMOS KURUI MEDŽIAGOS

Transporto priemonių biodegalai

(I ir II kartos kuras)

UTILIZAVIMAS

Ko

nve

rsij

a

Ga

myb

a i

r p

aru

oši

ma

s

35

6 lentelė. Biokuro produktai, esantys Lietuvos rinkoje

(sudaryta autoriaus pagal Janulis, 2007)

Biokuro produktų rūšis Dujinio biokuro

produktai Skystojo biokuro produktai Kietojo biokuro produktai

Biodujos Biodegalai Biokuras 1. Biometanas 1. Bioetanolis (iš celiuliozės) 1. Biogranulės, kurių kilmė – iš energetinių

augalų, žemės ir miškų ūkio gamybos, komunalinio ūkio ir pramoninės veiklos atliekų.

2. Biovandenilis 2. Sintetiniai biodegalai (5 rūšys)* pagal LST EN 590 reikalavimus

3. Biodyzelinas (I ir II kartos) Kiti biokuro produktai

4. Bioalyvos 3. Skiedros – medienos atliekos 4. Briketai – žemės ir miškų ūkio veiklos

atliekos 5. Malkos (I, II ir III kaitrumo klasės)

Lietuvoje dvi įmonės – UAB „Baltwood“ ir UAB „Granulita“, gaminančios medienos

granules, yra suteiktas ENplus prekės ženklo sertifikatas. Šalių sertifikavimo projektu Europos

medienos granulių gamintojų bei vartotojų interesus atstovaujanti organizacija siekia panaikinti

fragmentiškus granulių standartus šalyse ir sukurti vieningą sistemą visoje medienos granulių

tiekimo grandinėje – pradedant granulių gamyba, sandėliavimu ir baigiant pristatymu

vartotojams. Ši sertifikavimo sistema leidžia vertinti granulių gamybos ir kokybės užtikrinimo

reikalavimus, atskirus reikalavimus produktui (EN 14961-2), žymėjimo, logistikos ir tarpinio

sandėliavimo reikalavimus, pristatymo galutiniam vartotojui reikalavimus (Kietojo kuri

standartizavimas, 2004).

Lietuvoje gamintojai rinkai teikia 3 rūšių biokuro produktus, kurie skiriasi žaliavos kilme

(biomasės rūšimi) ir pavidalu (pvz., granulės, briketai) (6 lent.). Lietuvos medienos ir šiaudų

granulių ir briketų gamintojai, eksportuojantys savo produkciją į kitas šalis savarankiškai

(Daniją, Švediją, Jungtinę Karalystę, ir kt.) paprastai taiko tų šalių ar Vokietijos standartą DIN

51731.

2.2. Išorinių ir vidinių veiksnių poveikio Lietuvos kietojo biokuro produktų tiekimo

sistemos struktūrai vertinimas

Biokuras yra svarbi vietinio kuro rūšis daugelyje pasaulio regionų ir ES šalių. Sparti

biokuro rinkos plėtra lemia naujų politikos nuostatų įgyvendinimą ES bioekonomikos ir

bioenergetikos sektoriuose prisilaikant darnumo kriterijų. Bioenergijos gamyba ir naudojimas

teikia aplinkosauginių ir socialinių-ekonominių pranašumų, kuriuos lemia galimybės mažinti

šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, gerinti energijos tiekimo saugumą ir užsienio

prekybos balansą, spręsti verslo ir darbo problemas visoje biokuro gamybos, tiekimo

36

(paskirstymo) ir vartojimo grandinėje, plėtoti ekonominę ir socialinę regionų plėtrą, ypač kaimo

vietovių, išspręsti svarbius atliekų šalinimo, gamtinių ir kitų išteklių racionalaus naudojimo

uždavinius (Škėma ir kt., 2013).

Žemės ir miškų ūkio sektoriaus vaidmuo kietojo biokuro žaliavos (biomasės) gamybos

aspektu yra itin didelis, todėl svarbu realizuoti biomasės ir atsinaujinančių energijos išteklių

(AEI) gamybos sprendimus, grįstus technologinėmis inovacijomis (Prisitaikymas prie klimato

kaitos..., 2012). Remiantis ES Bioekonomikos raidos strategija iki 2030 metų, svarbu pažymėti

naujus iššūkius biokuro sektoriui – tvarus gamtos išteklių valdymas, tvari gamyba, visuomenės

sveikatos gerinimas, klimato kaitos sušvelninimas, socialinių pokyčių integravimas ir

subalansavimas, darnus regionų vystymasis (8 pav.).

8 pav. Veiksniai, formuojantys ES-27 šalių bioekonomikos dimensiją

(sudaryta autoriaus pagal The European Bioeconomy in 2030, 2008)

Šiandieninės kietojo biokuro rinkos vystymosi tendencijos ES šalyse ir Lietuvoje

nagrinėjamos remiantis ES-27 Bioekonomikos raidos strategijos-2030 rekomendacijomis (The

European Economy in 2030, 2008). Šių dokumentų pagrindu skatinama mineralinio kuro

išteklius pakeisti atsinaujinančiais ir nuolat plėsti jų naudojimą įvairiose srityse (Renewable

energy, 2012; Svarbiausi teisiniai aktai, 2014).

Subalansuotos regionų plėtros teorijos ir praktikos pavyzdžių atveju, šalies švarios

bioenergetikos sektoriaus ir biokuro rinkos sukūrimas reikštų trijų dimensijų pagrindu

formuojamą aplinkosauginę, socialinę ir ekonominę politiką, orientuotą į visuomenės poreikių

tenkinimą (9 pav.).

Tvari pramoninė gamyba

Visuomenės sveikata

Energetinis saugumas

Maisto sauga

Klimato kaita

Ekonominė ir socialinė plėtra

BIOEKONOMIKA

Biomasės gamybos sektorius

Maisto sektorius

Nemaisto sektorius

Natūralūs gamtiniai ištekliai

37

9 pav. Kietojo biokuro rinkos plėtrai reikšmingiausi veiksniai

(sudaryta autoriaus pagal Hjulfors, Hjerpe, 2011)

Lietuvos NAATP vizija realizuojama per ES Bendrosios žemės ūkio politikos modelį kurio

pagrindiniai bruožai yra (Nacionalinės biomasės ..., 2006; Naujas biokuro klasteris, 2014) (9

pav.):

• konkurencingas žemės ūkio sektorius;

• aplinkai draugiškas ūkininkavimas;

• kokybiški ir saugūs produktai;

• kraštovaizdžio išsaugojimas ir turtinimas;

• tvari žemės ūkio ir kaimo ekonomika;

• subalansuota regionų plėtra;

• mažėjantis ūkio neigiamas poveikis globaliniu (pasaulio ir Europos) mastu.

Išteklių naudojimo efektyvumas. Gamtiniai ištekliai, tokie kaip dirvožemis, vanduo,

oras, natūralios maitinančios medžiagos ir žemė, turi būti naudojami efektyviai ir biomasės

gamyba bei išvežimas neturi sukelti grėsmės jų kokybei ir kiekiui.

Bioįvairovė. Biomasės gamyba ir išvežimas negali kelti pavojaus kraštovaizdžio

bioįvairovei, o turi, kur tai įmanoma, ją didinti bei prisidėti prie kraštovaizdžio įvairovės.

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas rūšims, kurioms gresia išnykimas.

8. Šiltnamio dujų emisijos mažinimas ir atliekų tvarkymas. 9. Anglies rezervas ir bioįvairovė. 10. Dirvožemio ir vandens aplinkos saugojimas

5. Maisto saugumas. 6. Energijos tiekimo saugumas. 7. Kultūrinis paveldas.

1. Bendruomenių klestėjimas. 2. Žemės ūkio veikla ir žemės naudojimo schemos. 3. Rekreacija. 4. Gyvybingas verslas ir vietinė gamyba.

38

Energijos vartojimo efektyvumas. Tvariai bioenergijos gamybai ir naudojimui energijos

balansas turi būti teigiamas. Įdedama energija turi būti minimizuojama visoje gamybos

grandinėje, paskirstyta ir atsiskaito už visus produktus (pagrindinius ir šalutinius), remiantis

santykine vidutine produkto verte.

Klimato kaitos švelninimo efektyvumas. Reikėtų sumažinti šiltnamio dujų emisijas (t.y.

CO2, CH4 ir N2O emisijas CO2 ekvivalentais) iš bioenergijos gamybos ir naudojimo. Biomasės

gamyba neturėtų kelti pavojaus didelėms anglies atsargoms, o šiltnamio dujų emisijos dėl žemės

naudojimo paskirties pakeitimo turi būti mažos lyginant su šiltnamio dujų emisijų kiekiu, kurio

galima išvengti ilgalaikėje perspektyvoje;

Socialiniai aspektai. Biomasės gamyba ir naudojimas energetikai neturi kelti grėsmės

maisto saugumui ir vietinei biomasės gamybai, turinčiai kitą paskirtį. Bioenergijos gamyba

neturėtų kelti pavojaus kultūrinėms liekanoms ir paveldui ar vietinių bendruomenių bei kultūrų

klestėjimui.

Regioninė (vietos) ekonomika. Bioenergijos gamyba, išgavimas ir naudojimas turėtų

prisidėti prie žemės ūkio veiklos augimo ir gyvybingo verslo.

Biokuro produktų rinkos vystymas siejamas su socialinių, ekonominių ir ekologinio, bei

energetinio saugumo uždaviniais:

ekonominė nauda siejama su 1000 darbo vietų sukūrimu ir Lietuvos regioniniu

vystymu;

socialinė nauda siejama su pigesniu kuro naudojimu namų ūkiuose ir kogeneracinėje

sistemoje;

energetinis saugumas siejamas su nepriklausomų AEI gamyba ir naudojimu;

atsiranda galimybė vykdyti pardavimus į užsienio šalis ir išlyginti eksporto/importo

balansą esant didėjančiai biokuro produktų paklausai.

Galimi taktiniai sprendimai yra orientuoti į ilgalaikės perspektyvos uždavinių

įgyvendinimą:

moksliniai tyrimai, skirti išteklių nustatymui;

biomasės mobilizavimas pagal planinius miško kirtimus;

biokuro gamyba ir transportavimas;

biokuro logistika ir sandėliavimas;

biokuro deginimas ir deginimo įrenginių gamyba, montavimas, priežiūra;

šilumos ir elektros gamyba iš biokuro;

šilumos ir elektros tiekimas, klientų aptarnavimas.

ES finansinės 2014–2020 metų laikotarpio paramos panaudojimo galimybės yra

orientuotos remti vienos iš energetikos rūšių – atsinaujinančių išteklių – energetikos plėtrą,

39

tiksliau – į biomasės naudojimą centralizuotai tiekiamos šilumos gamybai. Kitų atsinaujinančių

išteklių, būtent vėjo energijos, saulės energijos, biodujų, biodegalų naudojimo plėtros sąlygas nu-

statė neseniai priimtas Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (AEI

istatymas, 2013).

Siekiant plėtoti biokuro konkurencingumą, siekiama didinti atliekinės biomasės žemės

ūkyje ir kituose Lietuvos ūkio sektoriuose perdirbimo apimtis, tobulinti biokuro produktų

gamybą, įsisavinti naujų biokuro rūšių gamybą ir naudojimą, didinti biokuro konversijos į

energiją efektyvumą. Pradėjus vykdyti naująją ES finansavimo programą pagal galimus 2014–

2020 metų paramos prioritetus, galima tikėtis, kad Lietuvos energetinį saugumą didinantys

elektros ir dujų infrastruktūros projektai bus orientuoti į AEI plėtrą, šilumos ūkio

modernizavimą, energijos gamybos ir vartojimo efektyvumo didinimą. Šių prioritetų

pasirinkimas teikia vilčių, kad bus atsigręžta į dabartiniu ES paramos laikotarpiu nepelnytai

mažą biomasės gamybos ir ją deginančių katilinių plėtrą (ES parama, 2013).

Siekiant išlaikyti ir plėtoti Lietuvos biokuro gamybos sektorių, reikia tobulinti biokuro

žaliavos (biomasės) gamybą, pradėti naujų biomasės rūšių naudojimą, didinti dabar naudojamo

biokuro konversijos į energiją efektyvumo būdus. Be to, pasigendama strateginių sprendimų

rinkos valdymo ir tiekimo sistemos (prekybos logistikos) organizavimo klausimais. Šių

uždavinių įgyvendinimui numatytos nacionalinės biokuro gamybos ir naudojimo prioritetinės

kryptys, adaptuotos biokuro rinkos lygiams – gamybos, naudojimo ir vartojimo (1 priedo 5 lent.).

Lietuvos biokuro rinkos analizės rezultatai pagal vykdytas 2005-2013 metais studijas

(Litbioma, 2014; Nagevičius, 2013; LEI, 2014) leidžia vertinti pradinę konkurencinės biokuro

rinkos būklę kaip stagnacinę, kur biokuro rinkoje konkurencijos plėtrą riboja šie veiksniai:

galiojančiose biokuro pirkimo-pardavimo sutartyse numatomos nuostatos dėl ilgo

sutarčių galiojimo laikotarpio, galinčios apriboti šilumos tiekėjo galimybes lanksčiau

reaguoti į biokuro kainų pokyčius;

reikalavimai biokuro rezervams, kurių saugojimo, atnaujinimo ir laikymo biokuro

tiekėjo lėšomis įpareigojimas šiomis papildomomis sąnaudomis padidina parduodamo

biokuro kainą, taip nesukuriant prielaidų realioms biokuro žaliavos rinkos kainoms

susiformuoti;

sutarčių užtikrinimo priemonių svoris, galintis apriboti potencialių biokuro tiekėjų

skaičių, esant aukštai sutarties užtikrinimo garantijos sumai;

minimalūs biokuro pirkėjo įsipareigojimai dėl biokuro suvartojimo, kurie gali

sumažinti šilumos tiekėjo paskatas investuoti į turimų šilumos energijos gamybos

įrenginių efektyvumą ar ieškoti kitų biokuro tiekėjų, galinčių užtikrinti tos pačios

kokybės biokuro tiekimą palankesnėmis kainomis.

40

Didinant Lietuvos biokuro žaliavos (biomasės) tiekėjų, perdirbėjų ir naudotojų

konkurencingumą, jų ekonominį augimą ir veiklos suderinamumą, atliktas nemažas darbas –

sukurta teisinė norminė bazė – Lietuvos teisės aktai (Svarbiausi Lietuvos Respublikos teisės

aktai, 2014) bei priimtos Kietojo biokuro apskaitos taisyklės, kurios patvirtintos Lietuvos

Respublikos energetikos ministro 2013 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1-185; patobulintos

Centralizuotos prekybos biokuru taisyklės; sukurta ir veikia Lietuvos Biomasės energetikos

asociacija LITBIOMA, Nacionalinė biomasės ir biokuro gamybos ir naudojimo technologijų

platforma (NTP), o nuo 2012 metų gegužės mėnesio pradėjo veikti Lietuvos Energijos išteklių

birža BaltPool (Baltpool, 2014).

Lietuvos biomasės energetikos asociacija „Litbioma“ įsteigta 2003 m. birželio 4 d., kuri

jau 2014 metais vienija 50 narių, bendradarbiauja su Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija,

Generaline miškų urėdija, Lietuvos miško savininkų asociacija, Aleksandro Stulginskio

universitetu ir kt., kurie yra mokslo ir technologijų bei strateginių sprendimų partneriai (1 priedo

2 lent.). LITBIOMA veikla orientuojama pagal strateginių tikslų iki 2025 metų programą (1

priedo 3 ir 5 lent.), kurios nuostatas gali vertinti kaip priemonių ir veiksmų planą, skirtą

suformuoti konkurencingą ir atvirą inovacijoms ir investicijoms naują Lietuvos ūkio

bioenergetikoje šaką.

Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA aktyviai dirba keliose srityse:

siekia apjungti ir atstovauti biokuro gamintojų ir tiekėjų interesus, skatina inovacijas biokuro

rinkoje, ieško būdų energijos įrangos gamybos sektoriaus vystymui, diegia mokslo ir biomasės

išteklių tyrimų srities išradimus, palaiko žemės ūkyje gaunamos biomasės sektoriaus

gyvybingumą (LITBIOMA, 2014). Asociacijai suteikta išskirtinė teisė atstovauti ENplus

medienos granulių sertifikavimo sistemą Lietuvoje. Asociacija yra Europos Biomasės

Asociacijos AEBIOM narė, PET Lietuvos Komiteto narė, Lietuvos Pramonininkų Asociacijos

narė, Lietuvos AEI Energetikos Konfederacijos narė, Europos Granulių Tarybos European Pellet

Council narė.

Lietuvoje veikia iš viso 27 nacionalinės technologinės platformos (NTPL, 2012), įkurtos

keturios nacionalinės technologinės platformos, skirtos bioenergetikos šakos biokuro rinkos

vystymui: 1) „Biodegalų NTP“; 2) „Biomasės NTP“; 3) „Biokuro NTP“ ir 4) „Biotechnologijų

NTP“ (biotechnologinių metodų taikymo biodyzelino gamyboje bei jo gamybos atliekų

utilizavimo srityje) (1 priedo 6 lent.). Platformų veikloje dalyvauja didesnė dalis Lietuvos

mokslo ir studijų institucijų, dirbančių bioenergijos srityje, tame tarpe ir Lietuvos energetikos

institutas (LAEI, 2014). LEI vykdyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės priskirtą programą

„Mokslo ir studijų sistemos plėtojimas“, kuri skirta formuoti ir įgyvendinti bioenergetikos

politiką Lietuvoje apimant skirtingas ūkio energetikos šakas, tame tarpe ir biokuro, rengti

41

aukščiausios kvalifikacijos ir kompetencijos specialistus energetikai, plėsti veiklos apimtis,

pritraukiant šalies ir užsienio užsakovų lėšas (LEI, 2014). Programoje numatyti biokuro rinkos

vystymo strateginiai tikslai ir prioritetai, funkcijų ir tolesnės paramos jų veiklai. Lietuvos

atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimo skatinimo veiksmų plane pagal patvirtintą

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 metų birželio 21 d. nutarimą Nr. 789 ir Nacionalinėje

atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijoje iki 2020 metų yra numatytos priemonės

skatinti AEI panaudojimą centralizuotos šilumos energijos sistemoje ir atliekų tvarkymo srityje

(Svarbiausi Lietuvos Respublikos teisės aktai, 2014). Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių

išteklių energetikos įstatymu, priimtu 2011 metų balandžio 20 d., siekiama garantuoti ir skatinti

Lietuvos ūkio sektoriams ir namų ūkiams darnų aprūpinimą centralizuota šilumos energija,

elektros energija, degalais, bei vystyti gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių technologijų

diegimą ir vystymąsi, atsižvelgiant į aplinkos apsaugą (klimato kaitą), iškastinių išteklių

tausojimą, priklausomybės nuo energijos išteklių ir energijos importo mažinimą. Lietuvoje, 2013

metų liepos 5 d. pasirašius jungtinės veiklos sutartį dėl naujai steigiamo biokuro klasterio

BIOKOGEN, apsijungė penkios įmonės kartu su dviem mokslo ir studijų institucijomis, kurios

suformavo bendros veiklos viziją – užtikrinti inovatyvios biokuro įrangos ir pažangių

technologijų kūrimą bei jų komercinimą siekiant sudaryti galimybes kūrenimui naudoti

nekokybiškų parametrų biomasę (Naujas biokuro klasteris, 2014). Šis naujas požiūris leidžia

manyti, kad Lietuvos kietojo biokuro produktų rinka vystysis sparčiau, ir priklausomai nuo

gamintojų, tiekėjų, savarankiškų rinkos tarpininkų, naudotojų ir vartotojų ekonominės būklės,

bus greičiau komercializuota.

2.3. Lietuvos kietojo biokuro produktų tiekimo sistemos vertinimas

Biokuro rinkos gyvavimo pradžia Lietuvoje gali būti pradėta skaičiuoti nuo 1994 metų,

kai perėmus Skandinavijos valstybių patirtį Lietuvoje atsirado pirmosios biokuru – smulkinta

mediena ir pjuvenomis – aptarnaujamos katilinės. Jos ypač pasiteisino tuose šalies rajonuose,

kur šilumos energija buvo gaminama naudojant brangų ir itin taršų kurą – mazutą. Biokuro

gamyba, kaip nauja pramonės šaka, Lietuvoje įsitvirtino 1999 metais, pradėjus eksploatuoti

stambesnes šiuo kuru aptarnaujamas katilines.

Daugelio mokslininkų teorinio pobūdžio tyrimo rezultatai atspindi Lietuvos kietojo

biokuro produktų tiekimo sistemos ypatumus. Didelis dėmesys yra skiriamas ryšių tarp dalyvių

didinimui ir jų valdymo gerinimui (Ramanauskas, Tyla, 2010). Globalaus verslo plėtros atvejus

svarbu nagrinėti konkretaus šalies ūkio sektoriaus požiūriu. Įmonių grupės, kurios atsiranda dėl

42

atsivėrusių naujų galimybių rinkoje, formuoja verslo tinklus (regioninius, lokalius), siekia

gerinti veiklos rezultatus dalyvaujant arba horizontalios integracijos (kooperacijos), arba/ir

vertikalios integracijos (tiekimo sistemų ir prekybos logistikos) verslo sistemoje.

Siekiant paaiškinti Lietuvos kietojo biokuro produktų tiekimo sistemos funkcionavimo

modelį, svarbu identifikuoti išorinius ir vidinius tiekimo sistemos charakteristikas lemiančius

veiksnius ir jų poveikį jos lankstumui (1 priedo 7 lent.).

Pastarojo dešimtmečio Lietuvos kietojo biokuro žaliavą ir produktus gaminančios ir

tiekiančios įmonės formuoja tvarią tiekimo sistemą kartu su naujais, alternatyvia veikla

užsiimančiais, žemės ūkio subjektais. Galima teigti, kad tiekimo sistemos struktūrinis

netolygumas yra svarbi prielaida analizuoti sąveikaujančių tiekimo sistemos struktūrinių

grandžių charakteristikas bei savybes, tokias kaip – struktūrinį sudėtingumą, vidinį

suderinamumą ir lankstumą.

Nagrinėjant Lietuvos kietojo biokuro produktų tiekimo sistemos lankstumą procesiniu

požiūriu, svarbu atskleisti tiekimo sistemoje dalyvaujančių įmonių galimybes vystyti veiklą ir

reaguoti į rinkos pokyčius. Daugelio tiekimo sistemos dalyvių sprendimas įsijungti į kietojo

biokuro rinką siejamas su verslo patrauklumu ir jo vertės didinimu – pajamų augimu, verslo

rizikos mažinimu, palankesnėmis konkurencinėmis sąlygomis, ir deja, mažiau kreipiamas

dėmesys į vartotojų segmentą bei jiems skirtos informacijos rengimą (Nagevičius, 2013b).

Lietuvos kietojo biokuro produktų tiekimo sistema pasižymi tam tikru tvarumu – vyrauja

didieji biomasės gamintojai ir biokuro naudotojai, kurie yra centralizuotos šilumos energijos

sistemos dalyviai, ir jų veikla grindžiama aukštu konkurencingumu ir aiškiomis jų veiklos

finansavimo (subsidijavimo) perspektyvomis (Tiekimo grandinė, 2014). Mažieji tiekimo

sistemos dalyviai yra tiesiogiai priklausomi nuo vartotojų perkamosios galios, ir jų

konkurencingumas yra žymiai menkesnis. Vadinasi, tiekimo sistemos dalyviai yra nevienodai

svarbūs: didieji gali užimti strategines verslo plėtros pozicijas, tiek pretenduojant į investicijų

finansavimo šaltinius, tiek dalyvaujant inovacijų procese, o mažieji – tegali būti nišų

aptarnautojais. Palaipsniui tokia tiekimo sistema gali būti lengvai monopolizuojama, o

vartotojams – sukuriamos mažiau palankios sąlygos įsigyti kietojo biokuro produktus norima

kaina. Tiekimo sistemos lankstumas tampa svarbia prielaida susiformuoti tinkamai kietojo

biokuro rinkos struktūrai (Pocius, 2014).

Kietojo biokuro produktų tiekimo sistemos raida Lietuvoje siejama su bioenergijos ir

biotechnologijų sektorių plėtra. Biokuro žaliavos (biomasės) ir produktų gamybos augimas

pastaruoju dešimtmečiu ES 27 šalyse yra vertinamas kaip svarbus veiksnys, lemiantis naujų

technologijų taikymą biokuro produktų gamybos ir vartojimo sferose. Europos mokslininkai

43

sparčiai transformuoja bioekonomikos dimensiją, kaip struktūrinę aplinką, palankią atsirasti

inovacijoms bioenergijos gamybos srityje, siekiant globalių klimato kaitos problemų sprendimo.

Europos Bioekonomikos raidos strategija iki 2030 metų iškelia naujų ES 27 šalims

reikalavimų užtikrinti perėjimą prie vartotojams svarbių biokuro produktų.

Sparčiai vykstanti kietojo biokuro produktų tiekimo grandinių restruktūrizacija Lietuvoje

kelia naujų iššūkių biokuro rinkos dalyviams, tiek gamybos, tiek tiekimo (paskirstymo) valdymo

srityse. Didėjant kietojo biokuro žaliavos (biomasės) gamintojų skaičiui ir jų veiklos apimčiai,

Lietuvoje formuojasi didesnės galimybės ateityje pereiti prie kietojo biokuro produktų vartojimo

tiek bioenergergijos gamintojams, tiek namų ūkiams. Vadinasi, svarbu, kad kietojo biokuro

produktų gamybos ir vartojimo sąlygos būtų palankios, t. y. Išvystyta tiekimo sistema būtų

adekvati vartotojų poreikiams ir atvirkščiai.

Pastaruoju metu tarp gamintojų ir pardavėjų vis labiau populiarėja ryšių valdymo

tobulinimas su tikslu padidinti efektyvumą bei lankstumą visose produktų vertę kuriančiose

veiklose. Tiekimo grandžių valdymas apima tradicines vidines organizacines veiklas,

apimančias tiekimo sistemos dalyvių vidaus sritis – optimizuoti išlaidas ir didinti veiklos

efektyvumą (Rimienė, 2013; Sarulienė, Vilkas, 2011).

Siekiant atskleisti kietojo biokuro tiekimo sistemos lankstumą, išnagrinėti išoriniai ir

vidiniai veiksniai, lemiantys jos struktūrinius pokyčius, dėl kurių pastebima tiekimo sistemos

transformacija, nebūtinai priklausanti vien nuo tiekimo sistemos dalyvių veiklos organizavimo

ypatumų. Vykstantys pokyčiai Lietuvos kietojo biokuro produktų rinkoje verčia analizuoti

galimybes Lietuvos biokuro produktų naudotojams sparčiau diegti naujas technologijas, o namų

ūkiams – reaguoti į pigesnių kuro rūšių taikymą šiluminės energijos gamybai. Didelė dalis namų

ūkių (85 proc.) naudojasi centralizuotai tiekiama šilumos/elektros energija, kuri gaunama

deginant biokurą biokatilinėse, iš jų 35 proc. namų ūkių savarankiškai modernizuoja šilumos

energijos įrenginius individualių patalpų apšildymui ir naudoja kietąjį biokurą (Nagevičius,

2013b).

Veikianti Lietuvoje gamybos ir tiekimo (prekybos logistikos) sistema yra grindžiama

biokuro produktų gamintojų ir naudotojų skaičiumi ir jų poreikiais. Moksliniai tyrimai ir

eksperimentinė plėtra sprendžia sudėtingą uždavinį dėl biokuro produktų konkurencingumo

gamybos savikainos ir pardavimo kainos, biokuro patrauklumo ir taikymo bendroje Lietuvos

(šilumos) energijos gamybos sistemoje.

Lietuvos kietojo biokuro rinkoje vyrauja keleto tipų tiekimo (paskirstymo) sistemos –

tiesioginė, netiesioginė (per tarpininkus) ir lanksčioji, kurios kartu sukuria prielaidas, taikant

tinkamas komunikacijos priemones, formuotis stipriam mažųjų gamintojų ir tiekėjų segmentui,

kas ypatingai svarbu vartojimo lygio didinimui (Pocius, 2014).

44

Tiesioginė tiekimo sistema yra paprastai atpažįstama kaip betarpiško įmonių

bendradarbiavimo su vartotojais atvejis (Christopher, 2007). Netiesioginė tiekimo (paskirstymo)

sistema veikia vykdant kelias funkcines veiklas – gamybos (gamybos ir pardavimo valdymo) ar

prekybos (pirkimų ir pardavimo valdymo) (Christopher, 2007). Lanksčioji tiekimo sistema

apjungia pagrindines sąveikaujančių rinkos dalyvių pridėtinę vertę kuriančias veiklas – nuo

projektavimo, planavimo ir pirkimo iki gamybos ir produktų pristatymo (Cocchi ir kt., 2011).

Tiekimo sistemoje vykdomi srautai susideda iš medžiagų judėjimo, informacijos srauto ir

finansinių duomenų apsikeitimo tarp visų tiekimo sistemos dalyvių – pirkėjų, tiekėjų, gamintojų,

mažmenininkų ir didmenininkų. Tiekimo sistemos valdymo pagrindiniai tikslai yra skubiau

įgyvendinti užsakymus ar padidinti operacijų greitį. Svarbiausias sėkmės veiksnys – užtikrinti

nepertraukiamą medžiagų ir informacijos judėjimą (Tiekimo grandinė, 2014). Be to, lanksčiosios

teikimo (paskirstymo) sistemos pasižymi menkesniu tvarumu, kadangi rinkos tarpininkams –

prekybos įmonėms, užsakymai pateikiami ne nuolat ir nevienodu periodiškumu.

Lietuvos kietojo biokuro produktų rinką galima suskirstyti į keletą struktūrinių dalių –

segmentų (1 priedo 1 pav.).

Gamybos rinkoje vyrauja „verslas-verslui“ rinkoje šie gamybos segmentai (formuojantys

gamybos ir tiekimo (paskirstymo) grandines):

1) didieji kietojo biokuro žaliavos (biomasės) gamintojai ir teikėjai, kurių veikla yra

reglamentuota pagal Lietuvos energetikos išteklių valdymo reikalavimus ir Biokuro prekybą

reglamentuojančius teisės aktus, kurie numato centralizuotos prekybos biokuru energijos

išteklių biržoje taisykles (LITBIOMA, 2014);

2) mažieji kietojo biokuro žaliavos (biomasės – medienos, šiaudų) gamintojai (žemės

ir miškų ūkio subjektai). Mažąjį kietojo biokuro rinkos „verslas-verslui“ segmentą sudaro

žemės ūkio bendrovės ir ūkininko ūkiai, kurie užsiima biomasės ir kietojo biokuro produktų

(biogranulių, briketų) gamyba, neretai ir prekyba. Šis segmentas yra labiau priklausomi nuo

vartojimo pokyčių ir išorinių rinkų vystymosi tendencijų. Lietuvoje medienos ir šiaudų

granulių gamintojų skaičius sparčiai didėja, kadangi prognozuojama, kad didės namų ūkių

poreikis apsirūpinti pigia šilumos energija palyginus su kitomis kuro rūšimis.

Antrąją grupę sudaro „verslas-verslui“ rinkos gamybos ir prekybos rinkos (tarpininkų)

segmentai, kurie suformuoja tiekimo (paskirstymo) ir prekybos (pardavimo) grandines:

1) biokuro tarpiniai naudotojai – biokuro šiluminės elektrinės ir kogeneracinės

jėgainės, kurios transformuoja biokuro produktus į šilumą ir elektros energiją, ir toliau ją

tiekia jau šilumos naudotojams – namų ūkiams, įmonėms;

45

2) biokuro naudotojai – viešojo sektoriaus ir pramonės įmonės, kurioms yra tiekiama

šilumos ir elektros energija iš centralizuotų šilumos ir elektros tinklų ir sistemų, ir jų

aptarnavimas privalo būti užtikrinamas papildomų sistemų;

3) kietojo biokuro produktų teikėjai – didmeninės ar mažmeninės prekybos įmonės,

ir įmonės, kurių veikla kietojo biokuro prekyba yra verslo alternatyva. Prekybos įmonių

veikla priklauso nuo konkurencinių rinkoje sąlygų – vartotojų skaičiaus, vartotojų

perkamosios galios, vartojimo pobūdžio, gamybos išteklių kainų, kietojo biokuro produktų

įvairovės ir jų kainų, alternatyvių produktų pasiūlos (pvz., biogranulės mažųjų gyvūnų

kraikui, trąšų gamybai). Žymią vietą biokuro rinkoje užima savarankiški prekybos

tarpininkai, kurių rinkodaros veiksmai orientuoja vartotojus (namų ūkius) įsigyti lietuviškus

kietojo biokuro produktus. Tam kuriamos mažosios kietojo biokuro logistikos sistemos,

skirtos aptarnauti regioninius pirkėjus, ir pasitelkiamos biokuro vartojimą skatinančios

rinkodaros (viešosios) komunikacijos priemonės.

4) biokuro technologijų gamintojai ir tiekėjai – įmonės, kurios rinkai tiekia biokuro

katilus ir kitus įrenginius, vykdo jų montavimą ir garantinį aptarnavimą;

5) konsultavimo įmonės ir asociacijos.

Trečiąją grupę sudaro „verslas-vartotojui“ rinkos vartojimo segmentai, kurie naudojasi

tiesioginio ir netiesioginio paskirstymo sistema:

1) kietojo biokuro produktų vartotojai – namų ūkiai ir fiziniai asmenys, kurie

savarankiškai įsigyja rinkoje kietojo biokuro produktus – pirminius kietojo biokuro

produktus – malkas, skiedras, pjuvenas, ar antrinius kietojo biokuro produktus – medienos ar

šiaudų granules, briketus, siekiant pigaus individualių namų ar kitų patalpų šildymo;

2) kietojo biokuro produktų vartotojai – vartotojai, kurie naudoja priminius ar

antrinius kietojo biokuro produktus ne šilumos gamybai, o kitai paskirčiai (pvz., tręšimui

arba kraikui).

Lietuvos biokuro produktų gamintojų grupėje yra 5 subsegmentai. Didelį segmentų

skaičių lemia biokuro produktų grupių įvairovė ir jų taikymo sritys.

Lietuvos biokuro produktų naudotojų grupė yra struktūriškai sudėtinga. Ją sudaro 2 lygių

ir 3 tipų biokuro produktų naudotojai. Pirmame lygyje yra stambieji (sisteminiai) naudotojai –

Lietuvos miestų ir rajonų šilumos energijos tranzito (paskirstymo) komunalinės įmonės,

biodegalų produktų tarpininkai-pardavėjai, ir kietojo biokuro produktų tarpininkai – didmeninės

ir mažmeninės įmonės. Namų ūkiai ir įmonės yra svarbūs kaip šilumos energijos naudotojai ir

kaip „mažasis segmentas“, kuriam svarbus kietojo biokuro produktų tiekimo pobūdis –

pristatymo kiekiai ir patogumas, konkurencinga kaina, pastovūs tiekėjai.

46

Kietojo biokuro rinkos segmentai ne vienodai yra aktyvūs ekonominiu ir socialiniu

aspektu, jų veiklos specializacija yra segmentinė, todėl ir jų reikšmė rinkoje yra skirtinga.

Pavyzdžiui, kietojo biokuro gamyba Lietuvoje vystosi sparčiausiai kaip socialiai orientuota

verslo šaka, tačiau biomasės panaudojimas apribotas sudėtingu atliekinės biomasės gamybos

procesu (Janulis ir kt., 2007), todėl vyrauja išplėtotos gamybos ir tiekimo grandinės, ir

menkesnio lygio tiekimo (paskirstymo) ir pardavimo grandinės. Gamybos ir tiekimo

(paskirstymo) grandinėse vyrauja didieji gamintojai, kurie specializuojasi aptarnauti tik stambius

kietojo biokuro produktų naudotojus, o mažieji tiekimo (paskirstymo) ir prekybos grandinių

dalyviai kuria ekonominiu principu grindžiamus ryšius, kurie nėra tvarūs ir ilgalaikiai.

Lietuvos biokuro produktų rinkos dalyvių pastangos orientuojamos į rinkos valdymo

priemonių taikymą siekiant gerinti jų, kaip gamintojų ar tiekėjų segmento, pozicijas.

Reaktyviosios rinkodaros priemonės sunkiau pritaikomos pačių gamintojų /tiekėjų, kadangi

nesuderintos su ES strateginės paramos įsisavinimu ir strateginiais gamybos ir pardavimų

plėtros planais.

Lietuvoje „didysis rinkos segmentas“ yra medienos gavybos ir gamybos įmonės, pvz.,

UAB BIONOVUS (Šiauliuose), kurios perdirba apie 450 tūkst. ktm per metus bet kurios miško

kirtimų biomasės – kirtimų ir medienos atraižų, medienos pramonės atliekinės produkcijos,

malkų ir kelmų, greitos rotacijos želdinių atliekų, ir gamina visas kietojo biokuro rūšis –

skiedras, pjuvenas, granules, briketus. Tokios įmonės teikia ir paslaugas: 1) nuomoja techniką

biokuro smulkinimo darbams; 2) teikia biokuro transportavimo paslaugas; 3) konsultuoja

biokuro ruošos darbų klausimais; biokatilinių kuro logistikos klausimais; atsinaujinančio

biokuro auginimo ir ruošos klausimais.

Lietuvoje mažųjų kietojo biokuro produktų gamintojų veiklos apimtis veikia keli

veiksniai. Pirma, kietojo biokuro produktų pasiūla yra dislokuota ten, kur vyrauja mažesnio

našumo žemės ūkio paskirties plotai arba yra specializuoti augalininkystės ūkiai, t. y. ten, kur

susidaro dideli šiaudų biomasės kiekiai, tinkami perdirbimui į biogranules, arba jų gabenimo

atstumas iš žemės ūkio įmonių neviršija 25–30 km. (Medienos pramonės įmonių..., 2004). Antra,

kietojo biokuro produktų paklausa formuojasi atitinkamai, šalia gamybos vietų. Ši tendencija

nėra palanki nei vartotojams, nei mažiesiems gamintojams, kadangi jų tarpusavio

bendradarbiavimo pobūdis yra koncentruotas regioniniu požiūriu.

Dėl ribotos „mažojo segmento“ paklausos, šiaudų granulių gamintojai priversti savo

produkciją eksportuoti. Gamybos koncentravimo vietose kiti kietojo biokuro produktai – rapsų

briketai, medienos granulės ir briketai, šiaudų rulonai, yra perkami vietos gyventojų ir įmonių (7

lent.).

47

7 lentelė. Kietojo biokuro produktų priskyrimas rinkos segmentams (sudaryta autoriaus)

Produkto pavadinimas

Rinkos segmentas

Produkto paklausos pobūdis

Šiaudų granulės

Namų ūkiai Galutinis kuras gyvenamųjų patalpų apšildymui ir karšto vandens gamybai

Mažos įmonės Galutinis kuras pramoninės paskirties pastatų/patalpų apšildymui Didelės įmonės

Savivaldybių centralizuotos šilumos energijos gamintojai (mažos galios iki 10 MW vietos katilinės)

Galutinis kuras šilumos energijos ir karšto vandens gamybai

Žemės ūkio įmonės: paukštynai, gyvulininkystės kompleksai, žirgynai

Kraikui

Pjuvenos Kietojo biokuro gamintojai Biogranulių gamybai Prekybos tinklai, vet. vaistinės Naminių gyvūnėlių priežiūrai (kraikui)

Skiedros Kietojo biokuro gamintojai Biogranulių gamybai Centralizuotos šilumos tiekimo įmonės (katilinės)

Galutinis kuras gyvenamųjų patalpų apšildymui ir karšto vandens gamybai

Šiaudų briketai Regioniniai namų ūkiai, mažos įmonės

Pagalbinių patalpų apšildymui Rapsų briketai Galutinis kuras gyvenamųjų patalpų apšildymui ir

karšto vandens gamybai Rapsų granulės Medienos granulės Medienos briketai

Mažos įmonės Didelės įmonės Kogeneracinės katilinės

Durpių briketai Namų ūkiai, mažos įmonės Galutinis kuras pramoninės paskirties pastatų/patalpų apšildymui Malkos

Gaminant didesnius kiekius, susidaro problemos produkciją realizuoti. Aišku,

vartotojams būtų patogu pirkti kietojo biokuro produktus vietoje ir pigiau, bet tam turi plėtotis

regioninė prekybos logistikos sistema. Šią problemą akcentuoja delfi.ltportalas, kur teigiama,

kad biogranulių gamybos apimtys užtikrina tik regioninių vartotojų (namų ūkių) poreikius, o

beveik visas biogranulių pagamintas kiekis yra eksportuojamas.

Pastaruoju metu prekybos logistikos sistema yra pritaikyta aptarnauti stambius kietojo

biokuro žaliavos (biomasės) ir produktų gamintojus, todėl tiekimo sistemos grandinės yra arčiau

jų, bet ne vartotojų. Daugeliu atvejų, įmonės natūraliai palaiko horizontalaus ir vertikalaus

pobūdžio tarpdalykinius ir tarporganizacinius ryšius su regioninės rinkos dalyviais, ir tada verslo

plėtros rezultatus svarbu vertinti arba individualiai, arba kitų koordinuojamuose tinkluose,

klasteriuose ar stiprių organizacijų (dažniausiai tarptautinių) verslo sistemose (Valiukonytė,

Parrkonen, 2006; Valiukonytė, Zakarauskienė, 2009).

Skirtingi verslo sistemų požiūriai leidžia įvertinti organizacijos verslo sistemos (angl.

enterprise business system) tyrimo specifiką.

Nagrinėjant Lietuvos kietojo biokuro rinkoje veikiančių konkrečių įmonių ir organizacijų

(verslo segmentų) sąveikas, verslo sistemos analizė yra būtina sąlyga siekiant sudaryti ir pagristi

konceptualųjį jos veikimo modelį (10 pav.). Tiekimo sistemos savybė – lankstumas, buvo

pasirinkta dėl esminio jos poveikio rezultato, t. y. spartaus tiekimo sistemos restruktūrizacijos

48

proceso, kurio dėka Lietuvoje sparčiai vystosi visas biokuro sektorius (Pocius, 2014), kuriasi

naujos įmonės, diegiančios inovatyvias technologijas, atitinkančias griežtus aplinkosaugos

reikalavimus, bei galinčios aprūpinti šalies ūkio naudotojus reikiamu biokuro kiekiu.

10 pav. Lietuvos kietojo biokuro rinkos veikimo modelis

(sudaryta autoriaus pagal Valiukonytė, Parkkonen, 2006)

Lietuvos kietojo biokuro rinkoje šiandieninėje praktikoje tiekimo sistema veikia principu

„paklausos augimas lemia pasiūlos atsiradimą ten, kur laukiamas produktas“. Vartotojai senokai

Šiluminės energetikos

sektorius

Kietojo biokuro rinka

S-2a. Centralizuoto

šilumos energijos gamybos tinklo

įmonės

S-1. Kietojo biokuro žaliavos (biomasės) tiekėjai

S-4. Kietojo biokuro produktų ir technologijų gamintojai/tiekėjai

IŠORINĖS

RINKOS

Netiesioginiai horizontalūs

ryšiai

Industrinė

posistemė

Palaikančioji

industrinė posistemė

IMPORTASS

S-5. Kietojo biokuro produktų ir technologijų pirkėjai

S-2b. Kietojo biokuro produktų ir technologijų prekybos įmonės

S-3c. Kietojo biokuro produktų ir technologijų galutiniai vartotojai

S-2c. Centralizuotos

šilumos energijos naudotojai

Tiesioginiai horizontalūs

ryšiai

Horizontaliosios integracijos verslo

(tiekimo ir rinkodaros) sistemos

HTS/HRS

Vertikaliosios integracijos verslo (tiekimo ir rinkodaros) sistemos

VTS/VRS

S-3b. Kitos pramonės šakos įmonės

S-3a. Centralizuoto šilumos energijos gamybos tinklą aptarnaujančios įmonės

Tiesioginiai vertikalūs

ryšiai

Tiesioginiai vertikalūs

ryšiai

EKSPORTAS

S-1b. Kietojo biokuro produktų gamintojai

S-1a. Kietojo biokuro žaliavos (biomasės) gamintojai

Tiekimo

posistemė

Pirkimo

posistemė

S-2d. Inovacijų gamintojai ir kiti

konkurentai

S-3d. Potecialūs vartotojai

Potencialios prekybos

posistemė

49

laukia pigių biokuro produktų, todėl Lietuvoje atsiranda vis daugiau kietojo biokuro produktų

gamintojų, kurie yra asocijuoti ir jų kryptinga veikla tampa žymia atsvara mažosioms gamybos

įmonėms ir žemės ūkio subjektams, užsiimantiems kietojo biokuro produktų gamyba, kaip

alternatyvia veikla kaime.

Galima manyti, kad kietojo biokuro tiekimo sistemos struktūriniai pokyčiai yra tiek

spartūs, kiek aktyviai vystosi didieji biomasės ir galutinių biokuro produktų gamintojai. Dėl šios

priežasties mažieji tiekimo sistemos dalyviai tik mažą dalį savo produkcijos parduoda Lietuvos

rinkoje. Tarp mažųjų biokuro produktų gamintojų vyrauja požiūris, kad jų veiklos rezultatai

priklauso nuo palankių rinkos sąlygų, užtikrinančių jiems planuojamas pajamas, pardavimų

apimtį bei palankias pardavimo kainas. Vadinasi, pagrindinė varomoji jėga, užtikrinanti tiekimo

sistemos lankstumą, – pigesnių produktų tiekimas. Tokiu atveju, kietojo biokuro produktų

pasiūla patraukliomis kainomis leidžia identifikuoti tiekimo sistemoje vis didėjantį grandinių

skaičių arba ekonomiškai tvirtesnių įmonių atsiradimą, jų finansinį patvarumą ir ilgesnį

egzistavimo laikotarpį rinkoje. Toks tiekimo sistemos restruktūrizacijos atvejis gali būti

grindžiamas jos dalyvių veiklos apimčių ir finansinės galios rinkoje augimu.

Siekiant įvertinti Lietuvos kietojo biokuro produktų tiekimo sistemos charakteristikas,

nustatyta, kad segmentinė ir fragmentuota tiekimo sistema pasižymi menkais įmonių tarpusavio

ryšiais, grindžiamais jų veiklos specializacija bei vykdomomis rinkoje funkcijomis, ir itin dideliu

investiciniu poreikiu. Dėl šios priežasties tiekimo sistemoje vyrauja tos grandinės, kurios mažina

bendrąjį tiekimo sistemos lankstumą.

Išlieka tendencija, kad mažieji gamybos ir prekybos grandinės dalyviai yra menkai

pasiruošę konkuruoti su stambiais tiekimo sistemos dalyviais, kurių vidaus infrastruktūros plėtra

yra spartesnė. Vadinasi, galimybė reguliuoti Lietuvos kietojo biokuro rinkos dalyvių ekonominės

veiklos plėtrą yra grindžiama daugiau tiekimo sistemos dalyvių tarpusavio ryšiais ir

besiformuojančiais naujais vartotojų poreikiais išorinėse rinkose.

Strateginiai tiekimo sistemos lankstumo gerinimo sprendimai – integruota rinkodaros

komunikacija ir visuomenės informavimas, viešoji kainodara ir socialinė atsakomybė, – yra

teikimą gerinančios rinkodaros priemonės, orientuotos kietojo biokuro gamintojams ir tiekėjams

kurti palankias sąlygas tiek naudotojų segmentui, tiek skatinti galutinius vartotojus aktyviau

rinktis kietojo biokuro produktus.

2.4. Rinkodaros priemonės kietojo biokuro rinkos struktūros tobulinimui

Siekiant padidinti biokuro produktų rinkoje gamintojų ir naudotojų bei vartotojų sąveiką

bei aktyvumą, būtina ieškoti naujų (inovatyvių) rinkodaros komunikacijos būdų, kurie padėtų

50

informuoti biokuro produktų vartotojus apie kietojo biokuro produktų išskirtines savybes,

pritaikomumą jų poreikiams ir poveikį aplinkai.

Inovatyviosios rinkodaros priemonės ir informacinės technologijos iš esmės gali pakeisti

rinkos dalyvių elgseną ir galias, t. y. gamintojų veiklos pobūdį ir naudotojų poreikius,

organizacines ir funkcines sąlygas, vėliau ir struktūrines, kurias dažnai lydi konkurencinis

susipriešinimas ir stiprios ekonominės reakcijos, todėl ilgainiui daro tiesioginę įtaką sklandžiam

rinkos funkcionavimui ir struktūriškumui.

Lietuvos biokuro produktų rinkos dalyvių pastangos orientuojamos į rinkos valdymo

priemonių taikymą siekiant gerinti jų, kaip gamintojų ar teikėjų segmento, pozicijas.

Reaktyviosios rinkodaros priemonės sunkiau pritaikomos pačių gamintojų/teikėjų,

kadangi nesuderintos su ES strateginės paramos įsisavinimu ir strateginiais gamybos ir

pardavimų plėtros planais.

Rinkodaros taikymas verslo rinkose yra sąlygotas daugiau klientų elgsenos negu

konkurentų veiksmų. Dažnai konkurentai koncentruojasi ir aptarnauja tuos pačius rinkos

segmentus, ir rinkodaros priemonių taikymas negali būti panašus. Be to, pradėjus taikyti

rinkodarą (11 pav.), atsiranda daugiau spręstinų uždavinių, susijusių su veiklos planavimu,

funkciniu perorientavimu tenkinant vartotojų poreikius.

11 pav. Proaktyvių ir reaktyvių rinkodaros priemonių ir strateginių veiksmų įgyvendinimo galimybės

skirtingose tiekimo sistemos lygiuose (sudaryta autoriaus pagal Kotler, 2003)

Rinkodaros priemonių taikymas galimas siekiant kelių tikslų:

1) įėjimo į rinką; 2) rinkos išplėtimo; 3) veiklos (finansinio) stabilumo užtikrinimo.

Rinkodaros R1 priemonės „tiekėjas-perdirbėjas“: Rinkos tyrimai; Produktų diferenciacija (gamybos kiekiai, pakuotės dydis, granulinė masė); Diferencijuota kainodara pagal kelis segmentus; Tiesioginė/e-rinkodaros komunikacija tiesioginiams pardavimams vykdyti; Racionalus pardavimų skatinimo taikymas (pagal regioną, sezoną ir/ar segmentą formuojama kainodara).

Reaktyvios rinkodaros strategijos „įėjimo į rinką“ veiksmai: eksporto plėtra; skverbimasis į naujas rinkas; naujų komunikacijos ir

tiekimo kanalų paieška.

Rinkodaros R2 priemonės „tiekėjas-naudotojas/vartotojas“: Energetinio pajėgumo matavimai; Technologinių įrenginių modernizavimas; Technologinių įrengimų priežiūra; Kainodaros reguliavimas; Technologinės informacijos sklaida kaip tikslinis visuomenės informavimas; Papildomos paslaugos susijusios su produktu;

Sezoninis aprūpinimas; Krovinio atvežimo paslaugos taikymas Nišinių KBP sričių taikymo paieška; Užsakovo krepšelio sukūrimas „produktas +paslauga“ arba „viskas

įskaičiuota“

Proaktyvios rinkodaros strategijos „rinkos plėtimo“ veiksmai: esamų klientų išlaikymas; situacijos valdymas taikant

nuosaikią kainodarą; rinkodaros komunikacijos

kanalų potencialo panaudojimas.

51

Reaktyvios rinkodaros strategijos „įėjimo į rinką“ atvejis svarbus įmonėms, pradedančioms savo

veiklą, bei įmonėms, siekiančioms sukurti rinkai naujų produktų. Tokiu atveju, taikomų

rinkodaros priemonių visuma yra susijusi su produkto, atitinkančio vartotojų poreikius,

sukūrimu, tinkamu kokybės ir kainos santykio užtikrinimu, geru klientų ir pirkėjų aptarnavimo

organizavimu. Šiuo atveju, įmonės turi sistemingai tirti rinką: vartotojų poreikius, ieškoti

geresnių jų poreikių tenkinimo būdų, aiškintis technologines produkto tobulinimo galimybes,

ieškoti naujų būdų patekti į naujas rinkas.

Proaktyvios rinkodaros strategijos „rinkos plėtimo“ atvejis taikomas įmonėse, kurios yra

aktyvios tam tikroje rinkoje. Tokiu atveju taikomos rinkodaros priemonės yra skirtos:

1) didinti esamų produktų senose rinkose pardavimus, ir siekiama didinant vartojimą,

skatinti pakartotinius pirkimus ir kt.;

2) ieškoti naujų rinkų su esamu arba modifikuotu produktu, t. y. siūlant produktą naujiems

vartotojams, randant naujas produkto vartojimo ar taikymo galimybes arba išvežant produktą į

naujas geografines rinkas;

3) plėsti ir atnaujinant asortimentą, atsižvelgus bei įvertinus naujus vartotojų poreikius;

Veiklos (finansinio) stabilumo užtikrinimo rinkodaros priemonės leidžia planuoti ir

sėkmingai pasiekti tam tikras veiklos apimtis. Patikimas rinkos saugumo užtikrinimo būdas –

vartotojų poreikių patenkinimas vykdant atvirų kainų politiką, pateikiant geros kokybės

produktus, teikiant papildomą aptarnavimą, garantijas lojaliems pirkėjams, informuojant juos

apie naujus komercinius pasiūlymus, ir pan.

Rinkodaros priemonių naudojimas yra racionalus tik tam tikrame kietojo biokuro produktų

tiekimo sistemos lygyje, t. y. tarp kietojo biokuro produktų pardavėjų ir vartotojų. Neatsitiktinai

siekiama analizuoti vykstančius rinkos segmentų struktūroje pokyčius, kurie įspėja apie naujus

būdus efektyviau valdyti rinkas (naudotojų segmentus) ir mažinti veiklos sąnaudas. Pokyčių

vertinimas šiandienos kietojo biokuro rinkoje laikytinas aktualia vadybos problema. Mokslinėje

literatūroje pokyčiai analizuojami kaip struktūriniai, organizaciniai, funkciniai (Korsakienė,

2006). Akivaizdu, kad pokyčių priežastys, o vėliau ir pokyčių įtaka tampa verslo organizacijų

veiklos probleminiais uždaviniais. Išankstinis pokyčių poveikio numatymas neatsiejamas nuo

organizacinio mokymosi (Korsakienė, 2006). Kiekviena verslo organizacija daro struktūrinius

pakeitimus, reaguodama į pokyčius savo tiesioginio ir netiesioginio poveikio aplinkoje.

Planuotas pokytis skiriasi nuo neplanuoto pokyčio pagal mastus ir svarbą. Planuotų pokyčių

tikslas yra parengti visą organizaciją ar pagrindinę jos dalį prisitaikyti prie reikšmingų

organizacijos strategijos įgyvendinimo planų.

52

Laikomasi nuomonių, kad esminius pokyčius rinkoje lemia inovacijos – naujų produktų ir

technologijų atsiradimas, ko pasekmėje atsiranda būtinybė didinti procesų našumą ir veiklos

efektyvumą. Anot A. Dubausko (2006), verslo organizacijos pokyčius gali paskatinti:

• Įvairios krizės pasireiškimo priežastys:

• Išorinės priežastys: 1) išteklių rinkose vyraujanti krizė; 2) produktų pardavimo

išorinėse rinkose apribojimai; 3) kova dėl pigių naftos išteklių eksploatavimo ir

tiekimo;

• Vidinės priežastys: 1) gamybinės veiklos plėtros ir investicijų į technologijų plėtrą

problemos; 2) personalo valdymo klaidos ir struktūrinės kaitos sprendimai; 3) funkcijų

derinimo ir stambinimo problemos; 4) valdymo sprendimų priėmimo problemos; 5)

vadovo pasikeitimas, sudarantis prielaidas sukurti alternatyvias vertybes

organizacijoje.

Teigiama, kad ekonominio nuosmukio laikotarpiu verslo organizacijos inicijuoja vidaus

organizacinius ir struktūrinius pokyčius, siekdamos išsilaikyti rinkoje (Beck, Bruderl, 2008),

arba prisitaiko prie naujų rinkos iššūkių.

Taigi, vykstantys pokyčiai formaliai lemia verslo organizacijų veiklos rezultatus ir

sprendimus – standartizuotus arba inovatyvius sprendimus (Beck, Bruderl, 2008; Burnes, 2004)

bei sistemos reorganizavimą ir restruktūrizavimą (Vienažindienė, Čiarnienė, 2007), kartu ir

vartotojų požiūrį į naujų produktų atsiradimą (Bold, 2011). Intensyvi konkurencija rinkoje,

inovacijų įvairovė, reakcija į klientų poreikius ir technologinė pažanga skatina pokyčius nuolat

analizuoti ir tinkamai valdyti, dėl ko pokyčių projektai gali būti sėkmingai įgyvendinti tik tuo

atveju, jei pokyčių dalyviai šiuos pokyčius remia (Picot, Baumann, 2009).

J. Mackevičius (2008) išskyrė būdingiausius verslo organizacijų veiklos analizės bruožus,

svarbius vertinant pokyčių reikšmę:

− išsamus ekonominių reiškinių tyrimas, tų reiškinių ar jų techninių ekonominių

rodiklių kitimą nulemiančių veiksnių ir priežasčių nustatymas;

− objektyvus veiklos įvertinimas, atsižvelgiant į organizacinį ir techninį lygį ir veiklos

ypatybes;

− vidaus ir išorės rezervų, nepanaudotų galimybių atskleidimas ir tyrimas;

− veiklos gerinimo priemonių nustatymas ir jų įgyvendinimo kontrolė;

− verslo organizacijos ateities perspektyvų numatymas, taikant patobulintas priemones.

Kietojo biokuro produktų gamintojams siūlomos rinkodaros priemonės, padėsiančios

gerinti jų komercinę poziciją rinkoje ir tiekimo sistemoje, turi būti diferencijuojamos pagal jų

poveikį rinkos segmentų valdymo rezultatams (8 lent.).

53

8 lentelė. Lietuvos kietojo biokuro produktų tiekimo sistemos veikimo gerinimo rinkodaros

priemonės (sudaryta autoriaus)

Tiekimo sistemos lygis

Rinkos segmentas

Rinkos segmento funkcijos

Rinkos segmento valdymo uždaviniai

Rinkos segmento valdymo priemonės

1 lygis. Gamybos grandinė

Gamybos ir tiekimo

Užtikrinti bioenergijos technologijų diegimą

Gerinti investicines sąlygas technologijų įsigijimui

Inovacinės veiklos subsidijavimas biomasės, biokuro gamybos ir biotechnologijų diegimo srityje

Užtikrinti skaidrią subsidijavimo tvarką Užtikrinti biomasės kiekius ir

kokybę perdirbimui ir eksportui Užtikrinti biokuro produktų kiekius ir kokybę šilumos energijos gamybos sektoriui

Tobulinti kainodarą taikant „kaštų-naudos“ modelį

Vieninga biokuro sertifikavimo sistema

2 lygis. Tiekimo (paskirstymo) grandinė

Gamybos ir prekybos

Užtikrinti šilumos generavimą didinant biokuro dalį

Viešoji kainodara

Aprūpinti vidaus prekybos sistemą vietinio biokuro produktais

Vykdyti daugiau tiesioginio tiekimo sandorių Gerinti tiesioginio tiekimo sistemą Skatinti rinkodaros veiksmus

3 lygis. Tiekimo (paskirstymo) grandinė

Vartojimo Užtikrinti individualių šiluminių įrenginių, pritaikytų biokurui, diegimą

Vykdyti visų kietojo biokuro produktų deginimo įrenginių prekybą

Integruota rinkodaros komunikacija

Skatinti tiesioginę rinkodarą Kurti kontekstinę reklamą

E-reklama (gamybos ir prekybos įmonių)

Vykdyti visuomenės informavimą ir taikyti tinkamas informavimo priemones

Biokuro produktų populiarinimas

Didinti pardavimo taškų skaičių

Formuoti prekybos įmonių (paskirstymo) tinklą

Prekės ženklų sukūrimas

Skatinti konsultacinių paslaugų teikimą

Didinti gyventojų konsultavimo taškų skaičių

Konsultacinių paslaugų centrai seniūnijose

Priklausomai nuo komunikacijos ryšių skaičiaus tarp kietojo biokuro rinkos dalyvių,

galima vertinti jų reikšmę teikimo sistemoje, bei taikyti tinkamus rinkodaros sprendimus tiekimo

grandžių sistemos veikimo gerinimui (Kveselis ir kt., 2013). Nevienodai išplėtotos gamybos,

tiekimo, prekybos ir vartojimo grandys reiškia, kad atsiranda rinkos trukdymai ir sunkokai

vyksta komunikacija tarp atskirų rinkos segmentų. Esant komunikacijos sutrikimams, rinkodaros

priemonių taikymas tampa mažai efektyvus.

Lietuvoje kietojo biokuro produktų gamybos, tiekimo (paskirstymo) ir vartojimo grandys

formuojasi palaipsniui, pagal jų dalyvių technologinį lygį, gamybos išteklių valdymo ir gamybos

apimties potencialą. Kol kas negalima teigti, kad Lietuvoje biokuro rinkoje yra susiformavusios

gamybos ar tiekimo (paskirstymo) grandinės, kadangi logistiniu požiūriu jos fragmentuotos,

54

egzistuoja be veiklos planavimo ir strateginio požiūrio aptarnauti norimas rinkas (Nacionalinės

biomasės ir biokuro ..., 2006).

Tikimasi, kad veiksiantis BIOKOGEN klasteris sudarys pilną gamybos grandinę,

apimančią biokuro technologijų kūrimo, mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros, patentavimo

ir licencijavimo, serijinės gamybos, rinkodaros ir kitas veiklas, ir bus sėkmingos sąveikos

pavyzdys (Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių, 2014).

Klasteryje susitelkusios įmonės – UAB „Kauno energetikos remontas“, UAB „Ekologijos

technologijų tyrimų ir diegimo institutas“, UAB „Jurby Water Tech“, UAB „Talentas“, UAB

„Verdigo“, kartu su mokslininkais bei tyrėjais, sieks kurti pilotinius biokuro technologijų

diegimo modelius, vystyti jų paruošimą serijinei gamybai, orientuotis į sukurtų gaminių ir

technologijų eksportą. Numatoma, kad ateityje klasteris užsiims ir nekomercine veikla – rengs

galimybių studijas dėl žemės ūkio potencialo panaudojimo, naujų technologijų kūrimo, atliekų

deginimo, mažesnio kaloringumo kuro panaudojimo energetikoje.

Vieningas požiūris, vyraujantis gamybos, tiekimo (paskirstymo), prekybos ir vartojimo

grandinėse, leidžia daryti prielaidas, kad taikant integruotą tiekimo ir komunikacijos sistemą

galima pasiekti teigiamų poslinkių tiekimo sistemoje. Kietojo biokuro produktų pirkėjų ir

vartotojų ryšių tvarumo užtikrinimas siejamas su visuomenės informavimo arba viešosios

komunikacijos priemonių taikymu. Rinkodaros komunikacijos priemonė, sėkmingai taikoma

biokuro rinkoje – visuomenės informavimas, padeda sukurti ilgalaikius ir tvarius ryšius tarp

atskirų tiekimo sistemos dalyvių.

55

3. RINKODAROS PRIEMONĖS LIETUVOS KIETOJO BIOKURO

RINKOS PLĖTRAI

3.1. Rinkodaros priemonių identifikavimo ir taikymo galimybių tyrimas

Rinkodaros priemonių identifikavimo ir taikymo galimybių tyrimo metodikos dalyje

pateikiama informacija apie tyrimo atlikimą, jo eigą, metodus.

Tyrimo aktualumas. Išanalizavus Lietuvos kietojo biokuro rinkos struktūrą ir atskleidus

tiekimo sistemos struktūrinius ypatumus, galima teigti, kad kietojo biokuro produktų rinkoje

vyraujantys segmentai pasižymi sparčia technologine ir investicine plėtra, todėl nuo jų priklausys

kitų segmentų vystymosi rezultatai. Skaidri, atvira ir konkurencinga Lietuvos biokuro rinka yra

palanki visiems rinkos segmentams. Mažasis segmentas – įmonės ir žemės ūkio subjektai, kurie

investuodami į granuliavimo technologinių linijų paleidimą, tikisi įgyti konkurencinį pranašumą

rinkoje per ilgesnį laiką, dirbdami su galutiniais vartotojais. Jeigu ateityje vartotojų segmentas

didės, tai dabartiniai kietojo biokuro produktų pardavimai bus nukreipti į Lietuvos regionines

rinkas.

Šiuo metu, kietojo biokuro produktų paklausa yra nevienoda dėl skirtingų rinkos

segmentų funkcijų ir klientų aptarnavimo. Rinkos tyrimai ir rinkodaros priemonių paketas,

skirtas teikimo sistemos dalyvių rinkos pozicijai gerinti, yra svarbus tiems rinkos dalyviams

(segmentams), kurie dalyvauja visoje tiekimo grandinėje ir visuose jos lygiuose – industrinės,

prekybos ir pirkimo posistemėse. Tokiam segmentui priskiriami: 1) granulių gamintojai

(ūkininkų ūkiai, specializuotos įmonės), kurie naudoja savo arba pirktinę žaliavą (biomasę),

perdirbantys savo technologijomis, ir randantys patys savo produktui pirkėją; ir 2) galutiniai

biokuro granulių vartotojai, kuriems svarbi produkto kaina ir kokybė, produkto tiekimo sąlygos,

tiekėjo veiklos pastovumas.

Gamintojai, siekdami užimti pakankamą rinkos dalį ir sėkmingai plėsti gamybinę veiklą,

privalo priimti strategiškai apgalvotus sprendimus tiek žaliavų, tiek galutinio produkto rinkoje.

Rinkodaros sprendimų turinys šiais atvejais išsiskiria, kadangi dalyvaujama dviejose skirtingose

savo struktūra tiekimo sistemos lygiuose – „verslas-verslui“ ir „verslas-vartotojui“.

Didėjantys vartotojų poreikiai skatina imtis išskirtinių priemonių, kurios užtikrintų pačią

didžiausią jiems vertę. Taikant komunikacijos sistemos kanalus ir derinant veiksmus pagal

tiekimo sistemoje vykstančius kainodaros, pasiūlos formavimo, parduodamo kiekio, ir kitus

parametrus, galima suformuoti pastoviems klientams patrauklius komercinius pasiūlymus.

56

Įmonės, norėdamos sukurti vartotojams pačią didžiausią vertę, privalo: išanalizuoti

veiksnius, lemiančius įmonės veiklą, biokuro gamybos plėtros galimybes ir priemones; vertinti

tiekimo sistemos struktūrinius pokyčius ir gebėti pasirinkti priemones valdyti produkto vertės

parametrus. Kietojo biokuro produktų vertę vartotojams galima padidinti mažinant sąnaudas

(sugaišto laiko, prekės kainos, transportavimo ir kt.) bei didinant gaunamą naudą (prekės

kokybė, sandėliavimo, naudojimo patogumas, papildomų paslaugų suteikimas ir pan.).

Nagrinėjant tikslinės rinkos plėtros galimybes, pateikiami kietojo biokuro produktų vertę

rinkai lemiantys veiksniai yra vidiniai, t. y. mažai su rinka susiję veiksniai (12 pav.).

12 pav. Kietojo biokuro produktų vertės formavimą lemiantys veiksniai

(sudaryta autoriaus)

Kietojo biokuro produktų vertės formavimo schemoje (12 pav.) pavaizduotas vertės

galutiniams vartotojams formavimo procesas, veikiamas vidinių organizacijos pastangų

(veiksnių), lemiančių sukuriamą vertę vartotojui, sėkmingai prisitaikant prie išorinių veiksnių

poveikio. Svarbu nustatyti, kurie veiksniai lemia vertės vartotojams suvokimą, kaip svarbūs

gamintojams siekiant numatyti pardavimų didinimo sąlygas ar parenkant tikslines rinkodaros

priemones.

Vidiniai veiksniai: Gamintojo technologijos

lygis; Produkto projektavimas

(kokybė, techninių parametrų atitikimas, sandėliavimo bei naudojimo patogumas, pakuočių patogumas, įvairovė ir t. t.);

Gamybos procesas (žaliavų kokybė, gamybos apimčių didinimas);

Rinkodara (kainodara, atsiskaitymo sistema, produkto pranašumas, informavimas, nuolaidos,);

Paskirstymas (tiesioginio paskirstymo galimybė, pristatymo būdas, transportavimo patogumas);

Paslaugos (pristatymas, informacijos suteikimas).

Išoriniai veiksniai

Tiekėjų pasirinkimo galimybė

Vartotojų demografiniai rodikliai

Konkurencinė aplinka (gamintojų skaičius, rinkos kaina)

Aplinkosauginiai aspektai

Teisinė – politinė aplinka (įstatymai, teisės aktai,

reglamentai, mokesčių sistema ir t.t.)

Produkto, prekės ženklo įvaizdis, reputacija

Vertė vartotojui

Vartotojų pirkimo elgsena (nuomonė, pasitikėjimas)

57

Vienas svarbiausių veiksnių yra produkto kokybė. Kietojo biokuro produktų kokybės

gamybiniai (technologiniai) standartai užtikrina produkto fizinius ir kokybinius parametrus,

laikymo sąlygos ir aplinkos poveikio režimą, todėl pozicionavimo požiūriu tai nėra prasminga

akcentuoti vartotojams. Tačiau gamintojams labiau svarbūs regiono, kuriame jie vykdo gamybą,

demografiniai rodikliai, jų pirkėjų (klientų) elgsena bei įpročiai, požiūris į jų kaip tiekėjų

veiksmus. Gamintojai, siekdami sukurti kuo didesnę vertę vartotojams, privalo įvertinti, kurie

veiksniai labiau lemia vertės vartotojui didinimą; numatyti priemones, kurios padidintų

vartotojams sukuriamą naudą bei mažintų vartotojo patiriamas sąnaudas ieškant biokuro

įsigijimo vietų, domintis kiekviena kietojo biokuro rūšimi, įsigyjant, naudojant biokurą šiluminei

energijai sukurti. Vadinasi, stiprėjant finansiškai, mažasis gamintojų segmentas ateityje galės

aptarnauti ir naudotojų segmentą.

Siekiant išsiaiškinti, kurie veiksniai lemia kietojo biokuro produktų gamintojų veiksmus

plėtoti šią gamybinę veiklą, ir kokie galimi rinkodaros sprendimai jų produktų vertės didinimui.

Pasirinktas empirinio tyrimo objektas – Kauno regiono kietojo biokuro produktų (šiaudų

granulių) gamintojų – ūkininkų, segmentas. Šio rinkos segmento plėtros galimybes galima

vertinti pasitelkiant empirinio tyrimo anketinės apklausos metodą, siekiant surinkti pirminius

duomenis apie jų gamybinę ir komercinę veiklą.

Atlikta gamintojų (ūkininkų) apklausa su tikslu sužinoti ir įvertinti:

kokie šiuo metu prieinami kietojo biokuro žaliavų (biomasės) ištekliai ir kokia jų dalis

įsisavinama jų pastangomis biokuro produktų gamyboje;

kokie naudotojai/vartotojai įsigyja kietojo biokuro produktus ir kokios galimybės yra

didinti biokuro produktų gamybą (paklausą);

kokios reikalingos rinkodaros priemonės kietojo biokuro produktų paklausai didinti.

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti veiksnius, lemiančius kietojo biokuro rinkos gamintojų

galimybes didinti gamybos apimtis (Kauno regiono pavyzdžiu), bei nustatyti rinkodaros

priemones, kurios padėtų didinti jų pardavimus.

Tyrimo objektas – kietojo biokuro produktų gamintojai ( Kauno regiono kietojo biokuro

gamybos segmento atvejis) – ūkininkai, turintys granuliavimo linijas.

Tyrimo uždaviniai:

surinkti ir išanalizuoti gautus pirminius anketos pagalba duomenis (atsakymus);

parengti tyrimo rezultatų sisteminę lentelę, skirtą identifikuoti ir ranguoti veiksnius,

kurie svarbūs projektuojant rinkodaros priemonių paketą.

Tyrimo eiga. Tyrimas suplanuotas pagal tyrimo problemos aktualumą ir loginę veiksmų

seką, kuri pateikta kaip tyrimo algoritmas (13 pav.). Vykdytas tyrimas priskiriamas tiesioginiam

duomenų rinkimui pasitelkiant anketą, kuri buvo pildoma dviem būdais: 1) apklausos vykdymas

58

mokymų metu tiesiogiai apklausiant (respondentai savarankiškai pildė anketą ir buvo

apklausiami taikant interviu metodą), arba 2) nuotoliniu būdu (e-paštu teikiama užklausa pildyti

e-anketą ją grąžinant). Interviu metodas padėjo patikslinti klausimų esmę, tinkamai gauti žodinei

informacijai, numatytai tyrimo apraše. Pasak R. Tidikio (2003), šis metodas panašus į pokalbio

metodą, tačiau yra formalesnis ir konkretesnis nei pokalbis. Interviu metodas taikomas kaip

papildomas metodas išsamesnei informacijai gauti kartu su anketavimu ir stebėjimu. Interviu

naudojamas prieš sudarant vartotojų apklausos anketą, siekiant patikslinti ir išsiaiškinti

tiriamosios srities apimtį, turinį, formalizuoti anketos klausimus ir atsakymus, taip pat

anketavimo būdu gautiems duomenims patikslinti, jiems interpretuoti. L. Unterhauser (2006)

teigia, kad interviu metodas yra taikomas gauti žodinei informacijai, numatytai tyrimo

programoje. Šis metodas palengvina duomenų rinkimą, tyrinėtojui ir respondentui bendraujant

tiesiogiai.

13 pav. Empirinio tyrimo algoritmas (sudaryta autoriaus)

Tyrimo trukmė. LR Žemės ūkio rūmų vykdytų mokymų metu 2013 metais vasario –

gegužės mėnesiais buvo vykdyta apklausa, kurios metu surinktos 327 anketos, ir 30 anketų

Pirminių duomenų (respondentų atsakymų) rinkimas

Anketinė apklausa, interviu

Aprašomasis tyrimas

Pažintinis tyrimas

Tyrimo problema

Sprendimo problema

Imties nustatymo formulė

Anketos sudarymas

Neatsitiktinės atrankos taikymas

Patogiosios atrankos taikymas

N. K. Malhotros normatyviniai dydžiai

Tyrimo laikotarpis

Pirminė duomenų analizė

Daugiaparametrinių statistinių kriterijų analizę ir įvertinimas

Problemos formulavimas

Tyrimo metodo parinkimas

Duomenų rinkimo metodo parinkimas

Duomenų rinkimo formos parinkimas

Duomenų rinkimas

Imties dydžio nustatymas

Atrankos būdo parinkimas

Duomenų analizė ir interpretavimas

59

išsiųsta tiksliniams respondentams, sutikusiems dalyvauti apklausoje (11 proc.), pateikiant

anketą e-paštu.

Tyrimo imtis. Teisingas ir tikslus tiriamos visumos apibrėžimas yra svarbi tyrimo

prielaida, leidžianti gauti patikimus ir pakankamai išsamius rezultatus; bei taupyti laiką, darbo ir

pinigines sąnaudas, apsisaugoti nuo nereikalingos informacijos rinkimo. Pasak V. Pranulio

(1998), imtis yra tyrimui atrinkta visumos dalis, galinti tinkamai ir pakankamai atstovauti

visumai bei teikti reikalingą informaciją. Rekomenduojamas imties dydis gali būti nustatomas

pagal atrankinės vietovės populiaciją. Tyrimui pasirenkami respondentai yra Kauno regione

registruoti ūkininkai (15 750), nuo 18 metų amžiaus iki 52 metų (pagal anketos duomenis).

Pasirinkus Paniott formulę naudota standartinė paklaida 5 proc., kuri gaunama su 95 proc.

tikimybe (Tidikis, 2003).

Statistinis imties dydžio nustatymas atliekamas naudojant Paniott formulę:

N

n1

12

, (1)

čia: n – reikiamas respondentų skaičius;

Δ – paklaida;

N – visumos narių skaičius.

15750108,0

13272

. (2)

Taigi, pagal apskaičiuotą imtį norint, kad apklausa būtų patikima, tyrime turėjo dalyvauti

327 respondentai. Toks respondentų apklausos skaičius buvo pasiektas, tačiau tyrimas buvo

tęsiamas, kadangi dalis anketų buvo nepilnai užpildytos (klaidingos) ir dalis respondentų

neatitiko apklausos kriterijaus – vykdyti kietojo biokuro produktų gamybą arba dalyvauti jo

tiekimo grandinėje.

Anketos pavyzdys pateiktas 2 priede (1 lent.). Anketa pritaikyta pildyti dviejų tipų

ūkininkams: tiems, kurie jau vykdo kietojo biokuro produktų (granulių) gamybą, ir tiems, kurie

tik parduoda šiaudus.

Duomenų analizei ir interpretavimui taikyta Microsoft Office programa Excel‘2010.

Pagal teikiamas rekomendacijas pirminis gamybinių subjektų galimybių plėtros veiksnių

identifikavimo etapas buvo vykdomas analizuojant antrinius rinkos duomenis, t. y. analizuojant

žemės ūkio subjektų skaičių regione (Kauno regione), jų veiklos specializaciją, ūkio dydį ir kitus

rodiklius, kurie pateko į bendrąjį anketos duomenų lauką.

60

Kietojo biokuro produktų gamintojų galimybės sėkmingai vykdyti veiklą ir konkuruoti

Lietuvos regioninėse rinkose, svarbu pirminių duomenų surinkimas apie yra svarbus tyrimas,

siekiant įvertinti jų potencialius sprendimus išvengiant klaidingo manymo dėl greitai

besivystančios kietojo biokuro rinkos. Mažieji gamintojai teigia, kad kietojo biokuro produktų

paklausa Lietuvoje nors ir didėja, tačiau jiems įsilieti į norimas rinkas, galimybių mažėja. Didėja

importuojamų biokuro rūšių, kurios svarbios stambiems šiluminės energetikos subjektams, yra

apsunkinamos sąlygos veikti, tiek BaltPool prekybos sistemoje, tiek veikiant savarankiškai,

sukuriant trumpąsias tiekimo grandines.

Empirinio tyrimo – apklausos, tikslas – gauti pirminius duomenis, kurių pagrindu galima

būtų parengti mažųjų gamintojų segmentui rekomendacijas, skirtas technologinei ir

komunikacinei verslo strategijai (orientacijai) formuoti. Esant reikalui, gautus duomenis galima

panaudoti: 1) prognozuojant rinkos galimybes pardavimams padidinti; 2) galima atlikti

potencialių pirkėjų poreikių vertinimą (2 priedo 2 lent.).

3.2. Rinkodaros priemonių identifikavimo ir taikymo galimybių tyrimo rezultatų

vertinimas

Anketos pagalba gauti duomenys yra kelių tipų – išmatuojami, gauti taikant uždaro tipo

klausimus ir jiems taikomą ranginę skalę, ir jų vertinimui gali būti taikomi statistinės analizės

metodai; ir neišmatuojami, kai pateikus atvirą klausimą, respondentas išdėsto savo asmeninę

nuomonę, kuri leidžia suprasti reiškinio vyksmą. Kiekybiškai išreiškiami atsakymai anketoje

sudaro 74 proc. Iš 23 klausimų, 6 klausimų atsakymai gali būti matuojami pagal jų ranginę skalę,

ir jie yra vertinami kaip kokybiniai. Aišku, į šią dalį nepatenka bendrosios informacijos apie

žemės ūkio subjektą/įmonę klausiamųjų pozicijų skaičius.

Kokybinių rezultatų suvestinė (2 priedo 2 lent.) yra skirta nustatyti, kurie kokybiniai

rodikliai (veiksniai) turi lemiamos įtakos ūkininkų apsisprendimui pradėti veiklą arba išlikti

rinkoje stengiantis arba vykdyti nuolatinę gamybą. Pateikti rezultatai – veiksniai (9 lent.), kurie

atskleidžia kietojo biokuro rinkos dalyvių (gamintojų) veiklos tvarumo sąlygas. Įvertinus

respondentų atsakymų pasiskirstymą pagal reikšmingumą, matyti, kad išskirtose geltonose

zonose atsakymai suponuota veiksnių sistemą, kuri leidžia numatyti tinkamus rinkodaros

sprendimus identifikuojant rinkodaros priemones jautriausiam rinkos segmentui – mažesniems

kietojo biokuro produktų gamintojams ir dalyvaujantiems tiekimo grandinėje.

61

9 lentelė. Rinkodaros priemonių identifikaciją lemiantys veiksniai

(sudaryta autoriaus pagal 2 priedo 2 lentelės duomenis)

Veiksniai, reikšmingi rinkodaros priemonių

identifikavimui Veiksniai, mažai reikšmingi rinkodaros priemonių

identifikavimui Pirkėjų lojalumo ugdymo reikšmė ūkininkui Biogranulių gamyba vs augal. gamybos reikšmė

ūkininkui Baltpool biržos veikimo reikšmė ūkininkui

Išankstinių sutarčių teikimo sutarčių reikšmė Produkto tiekimo kiekis/pakuotės dydis vs kokybei svarbumas pirkėjui

Įvertinus kiekybinio vertinimo rodiklių reikšmes, matyti, kad geltonosios zonos yra be

galo svarbūs rodikliai, kurie lemia biokuro rinkos dalyvių elgseną siekiant tęsti gamybinę veiklą

arba įsijungti į tiekimo sistemą (2 priedo 2 lent.; 10 lent.). Galima daryti išvadą, kad didieji

žemės ūkio subjektai yra lankstesni dalyvauti arba užsiimti alternatyvia veikla žemės ūkiui, jų

investicinis potencialas yra didesnis, ir jų galios tiekimo sistemoje greitai didėja.

10 lentelė. Apklausos kiekybinių rodiklių reikšmės, turinčios įtakos rinkodaros

sprendimams (sudaryta autoriaus)

Apklausos suvestinis rodiklis Respondentų atsakymų skaičius Proc.

Perkantys žaliavą, nes neužtenka savos 112 100 Parduoda šiaudus rinkos kaina, 107 Lt/t 180 83 Parduodamas šieno kiekis, t iki 500 t/metai 201 93 Pastovius pirkėjus šiaudams turi 210 98 Pastovius pirkėjus granulėms turi 81 72 Pirkėją pažįsta asmeniškai (šiaudams) 194 90 Verslo partnerius turi (granulėms) 106 95 Taiko griežtą kokybės patikrą (granulėms) 94 84 Parduoda pakuotes iki 200 kg 101 90 Parduoda pakuotes iki 500 kg 86 77 Turi sandėlius 100 89 Pardavimo kaina iki 230 Lt 80 71 Pardavimo kaina iki 180Lt 20 100

Ūkininkai, kurie vykdo žemės ūkio gamybą (javų auginimą) iki 100 ha ariamos žemės

plote, yra menkai pasirengę vykdyti biokuro produktų gamybą. Jie menkai įsijungia ir į tiekimo

sistemą. Ribinis ūkio dydis yra 300 ha, kai ūkininkas, arba parduoda šiaudus, arba svarsto

galimybę investuoti į granuliavimo liniją siekiant papildomų ūkiui pajamų.

Daugelis iš smulkiųjų gamintojų (iki 100 ha) rinkoje parduodantys šiaudus negauna

daugiau negu 107 Lt/t arba iki 10 tūkst. Lt pajamų per metus. Mažieji granulių gamintojai,

priešingai, gali manipuliuoti su pirkėjais dėl kainos, tiekimo kiekių, išankstinių sutarčių

sudarymo, verslo partnerių paramos, pigių komunikacijos priemonių.

62

11 lentelė. Apklausos kiekybinių rodiklių reikšmės, turinčios menkos įtakos

rinkodaros sprendimams (sudaryta autoriaus)

Apklausos suvestinis rodiklis Respondentinių atsakymų skaičius Proc.

Vykdantys biogranulių gamybą ilgiau negu 2 metus 75 66 Parduoda šiaudus rinkai 215 66 Pardavimo pajamos, Lt/metai siekia iki 10 tūkst. Lt (šiaudų) 124 58 Pirkėjų ieško patys 204 62 Ketinančių užsiimti granulių gamyba 40 18 Perkančių šiaudus iki 200 t/metai 68 61 Pirkėją pažįsta (granulėms) asmeniškai 34 31 Eksportą vykdo 64 57 Verslo partnerius turi (šiaudams) 5 2 Specialiai žymi kokybės ženklais 64 57 Parduoda pakuotes iki 100 kg 24 21 Parduoda pakuotes virš 500 kg 67 60 Pristato savo transportu 53 47 Parduota kasmet iki 5 000 t 72 64 Parduota kasmet iki 30 000 t 31 18 Pardavimo kaina iki 200Lt 12 38

Nė vienas respondentas nenurodė problemų, susijusių su rinkodaros priemonių taikymu.

Jų teigimu, paprasčiausia, jų neįžvelgia. Pagal apklausos duomenis galima teigti, kad yra tam

tikrų problemų. Reikšmės suvestinėje lentelėje turinčios mažas reikšmes signalizuoja apie

problemines sritis (11 lent.).

Pagrindiniai veiksniai, lemiantys poreikį taikyti rinkodaros priemones yra parduodamos

produkcijos kiekis; nuosavo transporto poreikis arba teikiama paslauga pirkėjams, kas didina

produkto vertę; galimybė užsiimti granulių gamyba, kai parduodami didesni biomasės (šiaudų)

kiekiai rinkai; geri ir ilgalaikiai santykiai su pirkėjais.

3.3. Rekomendacijos taikymui rinkodaros priemonių modelyje

Analizuojant 12 lentelės duomenis, matyti, kad tarp Kauno regiono registruotų ūkininkų

(pagal respondentų atsakymų suvestinę) kietojo biokuro produktų gamybos plėtros, tiekimo

sistemos struktūrizacija ar aktyvesnis dalyvavimas galimas, jeigu bus:

diegiamos naujos technologijos (64 proc., maks. reikšmė, 10 pozicija);

taikomos inovatyviosios rinkodaros priemonės technologijos ir komunikacijos (55

proc., vidutinė reikšmė, 14 pozicija) probleminėse srityse;

suaktyvėjęs ūkininkų poreikis gauti informaciją apie naujas rinkas ir jų kitimo rodiklius

(51 proc. vidutinė reikšmė, 4 pozicija);

63

bendradarbiaujama tarpusavyje ir vykdoma komunikacija su regiono įmonėmis,

dirbančiomis šiame sektoriuje (47 proc., maža reikšmė, 15 pozicija);

bendradarbiaujama tarp verslo, konsultacinių įmonių ir mokslo institucijų (45 proc.,

maža reikšmė, 11 pozicija).

12 lentelės duomenys yra svarbūs vertinant rinkodaros priemonių poreikio ir sričių

pasiskirstymą, naudojant rangų reikšmes (12a lent.). Kuo įverčio reikšmė didesnė, tuo svarbesnė

prielaida priimti teisingą sprendimą dėl rinkodaros priemonių taikymo.

12a lentelė. Rinkodaros priemonių taikymo prielaidų suvestinė

(sudaryta autoriaus pagal apklausos rezultatus)

Numatoma komunikacijos ir ryšių sritis

Rinkodaros priemonių taikymo prielaidos (pagal atsakymų struktūrą; proc.)

1 (Maža reikšmė) 2 3 4 5 (Didelė

reikšmė) 1. Konkurencingumo didinimas grįstas ryšių su klientais

formavimu 26 6 19 10 38

2. Konkurencingumo didinimas grįstas ryšių su panašios specializacijos įmonėmis/verslo partneriais formavimu 22 12 17 11 38

3. Naujų rinkų įsisavinimas 9 17 2 32 40 4. Naujų rinkų tyrimas ir analizė (poreikio didėjimas)* 4 11 17 17 51 5. Pardavimo kainos reguliavimas 2 6 28 23 40 6. Investicijos iš ES fondų 11 21 13 13 43 7. Pasitikėjimo tarp rinkos dalyvių stiprinimas tiekimo

grandinėje 0 4 17 43 36

8. Neformalus keitimasis informacija apie rinkas ir galimybę bendradarbiauti pardavimų srityje 2 4 26 26 43

9. Galimybių taikyti inovatyviosios rinkodaros sprendimus, galimybių parduoti/pirkti žinias ir technologijas 4 2 9 26 60

10. Naujų technologijų diegimas, arba valdymo sprendimų taikymas naujų gaminių gamybai 4 0 19 13 64

11. Bendradarbiavimo tarp verslo, konsultacinių įmonių ir mokslo institucijų plėtra 2 2 21 30 45

12. Mokymo ir konsultavimo paslaugų pirkimas (proceso supaprastinimas)* 4 4 13 43 36

13. Lengviau gauti patarimą kokybės ir sertifikavimo klausimais 2 2 32 26 38

14. Bendradarbiavimas, kuriant biokuro produktų gamybos sektoriaus plėtros strategiją regione 4 2 19 19 55

15. Komunikacijos tarp regiono ir sektoriaus įmonių stiprinimas 2 0 26 26 47

16. Regioninio alternatyvaus verslo kūrimas 4 23 13 30 30 *individualūs respondentų pasiūlymai ir pastebėjimai nurodytose anketos vietose.

64

12b lentelė. Vertinamų rodiklių ranginė skalė (sudaryta autoriaus)

Įverčio reikšmė Įverčio prasmė

40 ir > Svarbu

50 ir > Vidutiniškai svarbu

60 ir > Labai svarbu

Apklausos rezultatai rodo, kad yra būtinybė kietojo biokuro žaliavos (biomasės) ir

produktų tiekėjų/gamintojų bei dalyvaujančių teikimo sistemoje interesus skatinti ir formuoti

tarpįmoninių ir verslo ryšių vertikalioje tiekimo (komunikacijos ir technologinėje) sistemoje.

Esant prielaidų įverčiui mažiau už 45 proc., galima teigti, kad jų sąlygotos taikomos

rinkodaros priemonės kietojo biokuro rinkos dalyviams nebūtinai bus efektyvios, tačiau,

negalima ignoruoti jų poveikio. Parengus pagrindinių ir papildomų rinkodaros priemonių paketus

(13a ir 13 b lent.), galima išvengti nenumatytų pokyčių segmentų elgsenoje, t. y. kietojo biokuro

produktų naudotojai ir vartotojai būtų atskirti, ir tokiu būdu vykdant jiems skirtas rinkodaros

kampanijas (renginius, mokymus, informacines dienas), galima sumažinti rinkos fragmentaciją,

ir sukurti tvarius rinkos segmentus.

13a lentelė. Pagrindinių rinkodaros priemonių paketas

(sudaryta autoriaus pagal 12 lentelę)

Prielaidos taikyti rinkodaros priemones Rinkodaros priemonės

Naujų technologijų diegimas, arba valdymo sprendimų taikymas naujų gaminių gamybai

Viešoji komunikacija (renginiai, mokymai, seminarai) Rinkos tyrimai ir jų rezultatų sklaida (populiarinimas Internete ar publikavimas) E-reklama

Galimybių taikyti inovatyviosios rinkodaros sprendimus, galimybių parduoti/pirkti žinias ir technologijas

Konsultacijos ir integruota rinkodaros komunikacija (biokuro sektorius + konsultavimo verslas)

Naujų rinkų tyrimas ir analizė (poreikio didėjimas)* Viešoji komunikacija (renginiai, mokymai, seminarai) Rinkos tyrimai ir jų rezultatų sklaida (populiarinimas Internete ar publikavimas)

Komunikacijos tarp regiono ir sektoriaus įmonių stiprinimas

Viešoji komunikacija (renginiai, mokymai, seminarai) E-reklama

Bendradarbiavimo tarp verslo, konsultacinių įmonių ir mokslo institucijų plėtra

Viešoji komunikacija (renginiai, mokymai, seminarai)

Bendradarbiavimas, kuriant biokuro produktų gamybos sektoriaus plėtros strategiją regione

Socialinių partnerių arba biokuro sektoriaus Lietuvos rajonuose atstovų skyrimas asociacijoje „Litbioma“ Asociacijos „Litbioma“ renginių ir sprendimų sklaida

Tokias prielaidas reikia vertinti kaip potencialių rinkodaros priemonių formavimo

pagrindą. Prielaidų rangavimas leidžia pastebėti plėtotinas kietojo biokuro rinkos sritis įvertinant

Kauno apskrities biokuro rinkos struktūriškumą atskleidžiančius veiksnius.

65

13b lentelė. Papildomų rinkodaros priemonių paketas

(sudaryta autoriaus pagal 12 lentelę)

Prielaidos taikyti rinkodaros priemones Rinkodaros priemonės

Investicijos iš ES fondų Asmeninis aptarnavimas (konsultavimo paslaugos), informacinės dienos biokuro gamintojams, naudotojams ir vartotojams

Mokymo ir konsultavimo paslaugų pirkimas (proceso supaprastinimas)*

Populiarinimas atskirų biokuro sektoriaus konsultavimo sričių, konsultantų

Neformalus keitimasis informacija apie rinkas ir galimybę bendradarbiauti pardavimų srityje

RsV kūrimas (Konsultavimo įmonių Facebook‘as) Specializuoti renginiai

Pasitikėjimo tarp rinkos dalyvių stiprinimas tiekimo grandinėje

Asmeninis aptarnavimas (asmeninė komunikacija) Socialiniai tinklai Nuolaidos Ilgalaikės tiekimo sutartys

Naujų rinkų įsisavinimas Specializuoti leidiniai biokuro sektoriui Specializuotas Interneto tinklapis

Pardavimo kainos reguliavimas Signalizacinių kainų taikymas Sezoninių nuolaidų įtvirtinimas (e-kainoraščiai)

Vadinasi, kooperuotų grandžių (klasterių) atsiradimas technologijų ir komunikacijos

srityje yra galimas. Pamažu formuotųsi profesionalių konsultantų segmentas, kurio funkcijas

šiandien atlieka asociacija „Litbioma“.

Vertikaliosios integracijos verslo (tiekimo ir rinkodaros) sistemos (VTS/VRS) (2 priedo 2

pav.) veikimo gerinimui identifikuotos ir siūlomos taikyti rinkodaros priemonės gali būti

integruojamos priklausomai nuo tiekimo sistemos lygio.

Priklausomai nuo pasirinkto verslo sistemos plėtros modelio siūloma remtis

konkurencinio pranašumo tradiciniais verslo strategijos formavimo ir strateginio valdymo

požiūriais bei klasikinėmis kooperavimosi teorijomis. Galima teigti, kad empirinei analizei

svarbu ištekliais – materialiniais, informaciniais, technologiniais, žinių – paremtas požiūris į

konkretaus tiekimo sistemos dalyvio (gamintojo, naudotojo ar vartotojo) tvarumą rinkoje,

atskleidžiant jo ryšius su artimiausia jį supančia aplinka.

Atskirų požiūrių apibendrinimas, atskleidžiant požiūrių tinkamumą kietojo biokuro

rinkos dalyvių verslo sistemos modelio konstravimui, leidžia planuoti rinkodaros komunikacijos

priemonių taikymo sritis. Ilgalaikių verslo ryšių plėtojimas yra prielaida, aktyviai veikiant

kietojo biokuro produktų rinkoje, suformuoti gerai funkcionuojančią tiekimo sistemą. Padidėjus

kietojo biokuro produktų gamybiniams pajėgumams Lietuvoje, žemės ūkio subjektų veikla

biokuro granulių gamyba taptų lokalia, ir pardavimo (tiekimo) bei komunikacijos su vartotojais

schemos būtų nesudėtingos, todėl manoma gali būti siūloma tiesioginės rinkodaros

komunikacijos schema (e-pardavimai ir e-reklama).

66

IŠVADOS

Darbo tikslas suformuluotas atsižvelgiant į vyraujančios Lietuvos kietojo biokuro rinkos

vystymosi aktualijas. Siekiant pagrįsti kietojo biokuro rinkos dalyvių (segmentų) veikimo

modelį, buvo suformuluoti keturi darbo uždaviniai, orientuojantys tyrimo eigą siekti nustatyti

kietojo biokuro produktų gamintojų , veikiančių vertikalioje tiekimo sistemoje, galimybes plėtoti

biokuro produktų gamybą, numatant jų veikloje inovatyviųjų rinkodaros priemonių taikymą

(Kauno regiono atvejis).

Darbo tikslui pasiekti išspręsti šie uždaviniai:

1) Išskirtos teorinės rinkodaros inovacijų dimensijos (elektroninė, strateginė,

technologinė) pasitarnauja teisingų strateginių, taktinių ir/ar vykdomųjų sprendimų paieškai ir

organizacinių veiklos modelių kūrimui, taip pat, padeda sukurti naujus ryšius su vartotojais ir

taikyti inovatyviosios rinkodaros priemones. Inovatyvioji rinkodara yra sprendimų visuma, kurių

įgyvendinimui pasirenkamos inovatyvios jų valdymo priemonės, padedančios įmonėms

orientuotis šiuolaikinėje verslo aplinkoje. Inovatyviosios rinkodaros priemonių tinkamumas

priklauso nuo rinkodaros inovacijų sistemos veikimo principų. Įmonių pastangos įgyvendinti

vertės vartotojams didinimo modelius remiasi rinkodaros inovacijų taikymu produkto

tobulinimo, skverbimosi į rinkas, ir rinkų plėtros aspektu. Rinkodaros inovacijos galimos tuo

atveju, jeigu verslo sistemos raida yra grindžiama inovacijomis, jų diegimo sparta ir naujomis

technologijomis. Bet kokie organizaciniai pokyčiai dėl inovatyvių sprendimų konkurencinėje

aplinkoje yra privalumai, kurie privalo būti panaudojami įveikiant kylančius rinkos pavojus

(grėsmes). Laiku nepanaudotos verslo plėtros galimybės (įmonių stiprybės) gali sumažinti

galimybes panaudoti turimus pranašumus prieš konkurentus. Siekiant tinkamai įvertinti esamą

verslo įmonių konkurencinę būklę, svarbu numatyti išorinės bei vidinės aplinkos poveikio

veiksnius, darančius poveikį galimybėms konkuruoti rinkoje ir išryškinti rinkodaros sprendimų

turinio ir įgyvendinimo ypatumus.

2) Siekiant atskleisti biokuro produktų rinkos struktūrinių pokyčių svarbą, yra:

a. parengta Lietuvos biokuro rinkos veikimą reglamentuojančių teisinių dokumentų

lentelė (1 priedo 3 lent.);

b. atlikta Lietuvos biokuro rinkos funkcionavimo sąlygas apibrėžiantys teisinių

(norminių) aktų ir dokumentų turinio (kontent) analizė išryškinant strateginius

Lietuvos biokuro rinkos valdymo aspektus;

c. apibendrinti mokslinės literatūros ir studijų rezultatai vadybiniu požiūriu.

67

Galima teigti, kad Lietuvos biokuro produktų rinkos struktūrinių pokyčius lemia Lietuvos

biokuro infrastruktūroje aktyviai veikiančių organizacijų ir asociacijų veikla, sparčiai

įgyvendinamos Europos Komisijos direktyvos ir programinės nuostatos.

3) Atlikta kietojo biokuro rinkos struktūrinė (segmentų) analizė atskleidė kietojo

biokuro rinkos struktūros ypatumus, segmentų skaičių ir jų ryšių atvejus, bei atskirų rinkos

segmentų vystymo problemas. Lietuvos kietojo biokuro rinkos plėtros rezultatus atskleidžia jos

plėtros sąlygų vertinimas (3 lent.): rinkos segmentų (gamintojų, vartotojų ir tiekėjų) struktūriniai

pasikeitimai ir elgsena, žaliavų ir galutinių produktų rinkos vystymosi tendencijos, tiekimo

sistemos sandara, Lietuvos kietojo biokuro rinkos veikimo modelis. Išskirtos proaktyvių ir

reaktyvių strateginių veiksmų ir rinkodaros priemonių įgyvendinimo galimybės skirtingose

tiekimo sistemos lygiuose, atlikti kietojo biokuro rinkos struktūrinė (segmentų) analizė, kuri

atskleidė horizontalios ir vertikalios rinkodaros sistemų ypatumus ir skirtumus.

4) Parengta kietojo biokuro produktų rinkai tinkamų rinkodaros priemonių

identifikavimo ir taikymo galimybių tyrimo metodika, kuria buvo siekiama, atliekant

pakartotinus empirinius tyrimus atskiruose Lietuvos regionuose, surinkti pirminius duomenis

apie kietojo biokuro rinkos dalyvių elgseną, nustatyti jų (mažųjų gamintojų) veiklos plėtros

prielaidas. Empirinis tyrimas (apklausos rezultatų vertinimas) atskleidė kietojo biokuro produktų

vertę lemiančius veiksnius, tiekimo sistemos veikimo probleminius taškus, todėl suformuluotos

rekomendacijos yra skirtos technologinei ir komunikacinei verslo strategijai (orientacijai)

formuoti vertikalioje rinkodaros sistemoje veikiantiems verslo subjektams. Esant reikalui, gautus

duomenis galima panaudoti prognozuojant pardavimus ir vykdyti potencialių pirkėjų poreikių

vertinimą.

Galima daryti išvadą, kad ūkininkams, kurie užsiima biogranulių gamyba, labai svarbi

aktyviai veikianti BaltPool prekybos birža, kurioje aukcionų kainos lemia biomasės ir galutines

jų parduodamų kietojo biokuro produktų kainas lokalioje rinkoje. Didėjančios kainos reiškia, kad

ateityje mažųjų gamintojų skaičius didės, vadinasi reikės vieningos informacinės bazės viešosios

kainodaros formavimui. Nors daugelis gamintojų nepatiria finansinių sunkumų, tačiau jų

sandoriai ir veiklos plėtros galimybės yra menkos.

Ūkininkai, kurie vykdo žemės ūkio gamybą (javų auginimą) iki 100 ha ariamos žemės

plote, yra menkai pasirengę vykdyti biokuro produktų gamybą. Jie menkai įsijungia ir į tiekimo

sistemą. Pagal respondentų atsakymus, ribinis ūkio dydis yra 300 ha, kai ūkininkas, arba

parduoda šiaudus, arba svarsto galimybę investuoti į granuliavimo liniją siekiant papildomų

pajamų. Nustatyta, kad 300 ha ūkių savininkai gali dalyvauti visoje tiekimo sistemoje ir

pelningai vykdyti veiklą, tačiau jiems trūksta informacijos apie rinkos vystymosi rodiklius,

68

biomasės ir galutinių biokuro produktų kainas. Jie nėra susieti su didžiaisiais gamintojais, todėl

jų strateginiai sprendimai siejami su praeities sandorių reikšmėmis.

5) Įvertinant empirinio tyrimo (apklausos) rezultatus, nustatytos rinkodaros priemonių

taikymo sritys ir priemonės – pagrindinės ir potencialios, kurias taikant būtų galima pagerinti

technologinių inovacijų diegimą ir intensyvesnę komunikaciją rengiantis Lietuvos biokuro

rinkos struktūriniams pokyčiams. Parengtas Kauno regiono kietojo biokuro produktų

gamintojams inovatyviosios rinkodaros priemonių paketas ir jų diegimo „taškai“ verslo

aplinkoje.

Vertikaliosios integracijos verslo (tiekimo ir rinkodaros) sistemos (VTS/VRS) (1 priedo 2

pav.) veikimo gerinimui identifikuotos ir siūlomos taikyti rinkodaros priemonės gali būti

integruojamos priklausomai nuo tiekimo sistemos lygio.

Galima teigti, kad empirinio tyrimo rezultatai atskleidė bendrąjį tiekimo sistemos

trūkumą – ištekliais paremto verslo modelio formavimas yra ribotas jo plėtros požiūriu. Biokuro

gamintojų materialinių išteklių įsigijimas remiamas ES paramos programos priemonėmis, todėl

ūkininkai stengiasi vykdyti gamybą nežinant rinkos plėtros ypatumų: rinkos talpumo,, pirkėjų

elgsenos, kainodaros formavimo principų, e-prekybos vystymo galimybių. Svarbu taikyti

rinkodaros priemones, kurios užtikrintų komunikacijos ryšius tarp konkrečių tiekimo sistemos

dalyvių (gamintojo, naudotojo ar vartotojo) ir jų tvarumą, dėl ko stiprėja pasitikėjimas

bendradarbiauti ir formuoti kooperuotus ryšius (klasterius).

Kietojo biokuro rinkos dalyvių verslo sistemos modelio konstravimui reikiamų sąlygų ir

priemonių taikymas leidžia suformuoti kietojo biokuro produktų rinkoje gerai funkcionuojančią

tiekimo sistemą. Padidėjus kietojo biokuro produktų gamybiniams pajėgumams Lietuvoje, žemės

ūkio subjektų veikla biokuro granulių gamyba taptų planuojama veikla, ir pardavimo (tiekimo)

bei komunikacijos su vartotojais schemos būtų nesudėtingos, todėl manoma gali būti siūloma

tiesioginės rinkodaros ir integruotos rinkodaros komunikacijos schemos.

69

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. ALIMIENĖ, M. 2012. Marketingo sprendimų standartizacija ir adaptacija įmonių veiklos

internacionalizacijos kontekste / Daktaro disertacija, Socialiniai mokslai, vadyba ir

administravimas (03S). Kaunas, KTU. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 sausio 12 d.]. Prieiga per

internetą: <http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20130620_

085914"75936/DS.005.0.01.ETD>

2. Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo 2010–2020 m. prognozių dokumentas.

[interaktyvus]. [žiūrėta 2014 sausio 5 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.enmin.lt/lt/activity/veiklos_kryptys/atsinaujantys_energijos_saltiniai/Prognoze.

pdf>

3. BALTPOOL informacija. Biokuro prekybą reglamentuojantys teisės aktai. Centralizuotos

prekybos biokuru energijos išteklių biržoje taisyklės, 2012. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m.

vasario 2 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.baltpool.lt/lt/dokumentai>

4. BECK, N.; BRUDERL, J. W. 2008. Momentum or deceleration? Theoretical and

methodological reflections on the analysis of organisational change. Academy of Management

Journal, No. 51(3): p. 413–435. http://dx.doi.org/10.5465/AMJ.2008.32625943

5. BIEKŠA, D., JANULIS, M.; PLANKIS, V. 2007. Šiaudų kuro naudojimo technologijų

įvertinimas ir rekomendacijų tolimesniam jų naudojimui bei biokuro briketų iš smulkių

šiaudų ir žolinių augalų paruošimo technologijos parengimas. Studijos ataskaita, Cowi

Baltic.

6. Biokuro rinkos informacija. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. sausio 12 d.]. Prieiga per

internetą: <http://www.avei.lt/lt/kita-informacija/tmta>

7. Biokuro gamybos ir naudojimo skatinimo 2004–2010 metais programa. Žinios, 2004, Nr.

133-4786.

8. Biokuras. Biokuro rinkos reguliavimo teisinė bazė. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. sausio 12

d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.erec.org/fileadmin/erec_docs/Projcet_Documents/RESinEUand_CC/LTbioener

gy.pdf> ir <http://www.lsta.lt/files/studijos/2013%20met%C5%B3/A-80_biokuras%20-

%20galutine%20ataskaita3.pdf>

9. Biokuro birža. BALTPOOL naujienos, 2013. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. sausio 10 d.].

Prieiga per Internetą: <http://www.regula.lt/lt/naujienos/index.php?full=yes&id=43394>

10. BOLD, E. (2011). Instruments and techniques used in the design and implementation of

change management. Journal of Advanced Research in Management, No. 1, p. 4–17.

70

11. Boston Consulting Group. 2009. Business Model Innovation: When the Game Gets Tough,

Change the Game. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. sausio 8 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.econ.upf. edu/~lemenestrel/ IMG/pdf/5_bcg_on_bmi.pdf>.

12. BRAGG, A.; BRAGG, M. 2007. Nuo idėjos iki verslo. Verslo žinios. Vilnius. 266 p.

13. BURNES, B. 2004. Managing Changes: a Strategic Approach to Organisational Dynamics.

Harlow: Prentice Hall. 640 p.

14. CHRISTOPHER, M.; TOWILL, D. 2001. An integrated model for the design of agile supply

chains. International Journal of Physical Distribution and Logistics Management, No 31(4),

p. 235-246.

15. CHRISTOPHER, M. 2007. Logistika ir tiekimo grandinės valdymas: pridėtinės vertės tinklų

kūrimas. Vilnius: Leidykla „Eugrimas“.

16. CHRISTOPHER, M. 2000. The agile supply chain: competing in volatile markets. Industrial

Marketing Management, No 29(1), p. 37-44.

17. COCCHI, M.; NIKOLAISEN, L.; JUNGINGER, M.; GOH, Ch. Sh.; HEINIMÖ, J.;

BRADLEY, D.; HESS, R.; JACOBSON, J.; OVARD, L. P.; THRÄN, D.; HENNIG, CH.;

DEUTMEYER, M.; SCHOUWENBERG, P. P.; MARCHAL, D. 2011. Global wood pellet

industry, market and trade study. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. vasario 12 d.]. Prieiga per

internetą: <http://www.bioenergytrade.org/downloads/t40-global-wood-pellet-market-

study_final.pdf>

18. COOPER, R. G. 2008. The stage-gate idea-to-launch process – update,what’s new and

nexgen systems. Product Innovation Management, No. 25(3), p. 213–232.

19. COM 366 final. 2004. Communication from the Commission to the Council and the

European Parliament. The share of renewable energy in the EU. Brussels, 2004.

20. CYTACKA, R. 2013. Biokuro rinkos plėtra. Tolimesni valstybės žingsniai. Lietuvos

energetikos viceministrės pranešimas, 2013 m. birželio 11 d. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m.

sausio 23 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.lsta.lt/files/seminarai/2013-06-

11_BALTPOOL/R.Cytacka.%20Biokuro%20rinkos%20pletra.%20Tolimesni%20valstybes

%20zingsniai.pdfDe Groote, N. (1994). The flexibility of production processes: a general

framework. Management Science, No 40(7), p. 933-945.

21. Directive 2004/8/EC on the promotion of cogeneration based on a useful heat demand in the

internal energy market [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. vasario 13 d.]. Prieiga per internetą:

<http://europa.eu.int/eurlex/ pri/en/%20oj/dat/2004/l_052/l_05220040221en00500060.pdf>

22. DRUCKER, P. 1985. Innovation and Entrepreneurship. New York: Harper and Row

Publishers.

71

23. DUBAUSKAS, G. 2006. Organizacijos elgsena. – Vilnius: Generolo Jono Žemaičio

Lietuvos karo akademija. 162 p.

24. Energy for the future: renewable sources of energy. White paper for a Community strategy

and action plan. Communication from the Commission. (COM (97) 0599–C4–0047/98).

25. ES parama: šiluma ir biokuras 2014-2020 m. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. vasario 12 d.].

Prieiga per internetą: http://apzvalga.eu/2014-2020-m-es-parama-siluma-ir-biokuras.html

26. Europos Komunikatas Europos Parlamentui Ir Tarybai dėl Europos žemės ūkio našumo ir

tvarumo inovacijų partnerystės. Briuselis, 2012 02 29 COM(2012) 79 final. [interaktyvus].

[žiūrėta 2014 m. kovo 3 d.]. Prieiga per internetą:

<http://ec.europa.eu/agriculture/eip/pdf/com2012-79_lt.pdf>

27. EUROSTAT 2010 duomenys. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. kovo 3 d.]. Prieiga per

internetą: <http://www.lsta.lt/files/studijos/2013%20met%C5%B3/A-80_biokuras%20-

%20galutine%20ataskaita3.pdf>

28. GANAKIS, K.; EHRET, M. 2012. Marketing innovation: the innovation challenge.

[interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. kovo 3 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.creative-

trainer.eu/fileadmin/template/download/Module_Innovation_Marketing_EN.pdf>

29. GENUTIS, A. 2003) Atsinaujinančiosios ir alternatyviosios energijos naudojimas šilumos

gamybai. Kaunas: KTU.

30. GIESEN, E.; BERMAN, S. J.; BELL, R.; BLITZ, A. 2007. Three ways to successfully

innovate your business Model. Strategy and Leadership, No. 35, p. 27–33.

31. GINEITIENĖ, Z. 2005. Verslo kūrimas ir valdymas. Vilnius.

32. GRÖNROOS, Ch.; RAVALD, A. The value concept and relationship marketing. European

Journal of Marketing. No. 30 (3).

33. HJULFORS, L. N.; HJERPE, K. 2010. Sustainable Bioenergy Production. Defining

Principles and Criteria. www.bioenergypromotion.net/project/publications/task-3.1.-final-

report-on-sustainable-production-of-bioenergy. Accessed, Jan. 2011.

34. JAKŠIENĖ, S. 2005. Rinkodaros strategijos modeliavimas vidaus ir globalioje rinkoje.

Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. Nr. 5 Ernesto Galvanausko tarptautinė

mokslinė konferencija, VšĮ Šiaulių universiteto leidykla.

35. JANULIS, P. P. 2007. Bioenergetikos plėtros perspektyvų analizė ir būtinosios priemonės,

siekiant užtikrinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bioenergetikoje koordinavimą.

LŽŪU mokslo darbai. Akademija.

36. HARRISON, A.; van HOEK, R. I. 2008. Logistics management and strategy: competing

through the supply chain. gb: pearson education, business and economics.

72

37. Institute for Global Value. 2010. Capitalizing on Complexity. IBM Global CEO Study, 22

(6–7), p. 493–520.

38. Inovacijų skatinimo politikos vertinimas. Studija, 2011 metai. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014

m. kovo 18 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.lrv.lt/bylos/VORT/VORT-

2/Inovaciju%20politikos%20vertinimo%20ataskaita_1%20.pdf>

39. Kaimo vietovių apsirūpinimo šilumine energija galimybių studija / parengė Asociacija

“Slėnis Nemunas” pagal projektą Nr. 4NT-KK-10-1-0062-PR001, 2011. [interaktyvus].

[žiūrėta 2014 m. kovo 21 d.]. Prieiga per Internetą:<http://www.slenis-

nemunas.lt/sites/default/files/Projektai/Kaimo%20vietoviu%20apsirupinimo%20silumine%2

0energija%20galimybiu%20studija.pdf>

40. KADŽIULIENĖ, Ž. 2011. Žemės ūkio augalų biomasė bioenergetikai: biokuro gamyba iš

žemės ūkio ir energetinių augalų atsinaujinančios energetikos plėtrai. Pranešimas, Paroda

„Sprendimų ratas 2011“, 2011-09-029.

41. Kietojo biokuro standartizavimas ES ir Lietuvoje nuo 2004 m. pagal CEN/TC Kietasis

regeneruotas kuras. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. kovo 21 d.]. Prieiga per Internetą:

<http://www.ebiblioteka.lt/resursai/LMA/Energetika/Ener016_022.pdf>

42. KINDERIS, R.; JUCEVIČIUS, G. 2013. Verslo modelio inovacijos: tipologijos ir dimensijos

vadybos metodologijoje. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, Nr. 1(29), 2013,

p. 84–95.

43. KIRSTUKAS, J.; RAKŠTYS, R.; SERVA, E.;VAZNONIS, B. 2013. Inovacijų ir techninių

pokyčių ekonomika. Mokomoji knyga. Akademija: ASU leidykla. [interaktyvus]. [žiūrėta

2014 m. kovo 21 d.]. Prieiga per Internetą:

<http://dspace.lzuu.lt/bitstream/1/2578/1/Inovaciju_techniniu_pokyciu_ekonomika_mokomo

ji_knyga.pdf>

44. KLEINSCHMIDT, E. J.; BRENTANI, U. De; SALOMO, S. 2007. Performance of global

new product development programs: a resource based view. Journal of Product Innovation

Management. Special Issue: Effective Global Innovation and Launch 24(5 Sept), p. 419–441.

45. KORSAKIENĖ, R. 2006. Organizacinių pokyčių valdymas: teoriniai ir praktiniai aspektai.

Verslas: teorija ir praktika [Business: theory and practice], 2006, Vol VII, No 4, p. 237–242.

interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. kovo 24 d.]. Prieiga per Internetą: http://www.btp.vgtu.lt;

http://www.btp.vgtu.lt/en

46. KOTLER, P.; KELLER, K. L. 2007. Marketingo valdymo pagrindai. Kaunas: IĮ „Mažoji

poligrafija“.

47. KOTLER, P. 2012. Marketing management. 14th edn. GB., Pearson Education, Harlow.

73

48. KVESELIS, V.; DZENAJAVIČIENĖ, E. F.; LISAUSKAS, A. 2013. Atsinaujinančių

energijos išteklių technologijų ekologiškumas – Ką apie tai turėtų žinoti visuomenė.

[interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. sausio 12 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.akolegija.lt/library/docfiles/20_Vaclovas_Kveselis.pdf>

49. Lietuvos energetikoje vietos yra ir biokurui. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. sausio 18 d.].

Prieiga per Internetą: <http://www.manoukis.lt/index.php?s =2430&m=2&t=25>

50. Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programa. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m.

vasario 18 d.]. Prieiga per Internetą:

<www.ukmin.lt/uploads/documents/.../LIP_nutarimas.docx >

51. MACKEVIČIUS, J. 2008. Įmonių veiklos analizė – informacijos rinkimo tyrimo ir vertinimo

sistema. Informacijos mokslai, p. 46–56.

52. MARTINĖNAS, B. 2004. Eksperimento duomenų statistinė analizė. Vilnius: Technika.

53. Medžio atliekų kuro rinka Lietuvoje. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. vasario 24 d.]. Prieiga

per Internetą: <http://www.ekostrategija.lt/index.php?content=pages&lng=lt&page_id=

31&news_id=88>

54. Medienos pramonės įmonių konkurencingumo didinimo, plėtojant klasterizaciją, studija.

2004. Vilnius: Asociacija „Lietuvos mediena“.

55. Nacionalinės biomasės ir biokuro gamybos ir naudojimo technologijų platformos galimybių

studija. 2006. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. vasario 18 d.]. Prieiga per Internetą:

<http://www.biokuras.lt/data/files/Biokuras_GStudija_2006_LT.pdf>

56. Lietuvos Respublikos biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymas. Žin., 2000, Nr. 64-1940;

2004, Nr. 28-870.

57. Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių (LAEI) naudojimo skatinimo veiksmų planas

2010–2020 m. / Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA. Taikomasis mokslinis

tyrimas. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. vasario 28 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.ekokarta.lt/uploads/failai/Atsinaujinanti_energija_Lietuvoje.pdf> ir

<http://www.lei.lt/_img/_up/File/atvir/misija_tikslai/2014/LEI_Strateginiss_2013-

2015_03_06.pdf>

58. Lietuvos Statistikos departamentas. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. vasario 18 d.]. Prieiga

per internetą: <http://www.stat.gov.lt/lt/>

59. LITBIOMA informacija, 2014. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. sausio 20 d.]. Prieiga per

internetą: <http://www.biokuras.lt/lt/naudinga-informacija/66.html> ir

<http://www.biokuras.lt/lt/apie-mus/nariai.html>

74

60. MELNIKAS, B. 2008. Integral spaces in the European Union: possible trends of the social,

economic and technological integration in the Baltic Region. Journal of Business Economics

and Management, No. 9(1), p. 65–77.

61. NAGEVIČIUS, M. 2012. Lietuviški šiaudai šildo kaimynus. Valstiečių laikraštis, 2012 m.

kovo 31 d. [interaktyvus]. [žiūrėta 2013 m. lapkričio 6d. ]. Prieiga per Internetą:

<http://www.delfi.lt/verslas/energetika/lietuviski-siaudai-

sildokaimynus.d?id=57541149#ixzz2th5ATgPA>

62. NAGEVIČIUS, M. 2013a. Biokuro rinka. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. sausio 14 d.].

Prieiga per internetą:

<http://www.lsta.lt/files/studijos/2013%20met%C5%B3/1Priedas_M.Nageviciaus_Biokuro

%20potencialas%20ir%20kainos.pdf>

63. NAGEVIČIUS, M. 2013b. Biokuro potencialo Lietuvoje įvertinimas, biokuro kainų

prognozė, biokuro panaudojimo socialinės naudos įvertinimas ir biokuro panaudojimo plėtrai

reikalingų valstybės intervencijų pasiūlymai. Studija Lietuvos šilumos teikėjų asociacijai.

[interaktyvus]. [žiūrėta 2013-11-06]. Prieiga per Internetą: <http://www.lsta.lt/files/studijos/

2013%20met%C5%B3/A-80_biokuras%20-%20galutine%20ataskaita3.pdf>

64. Naujas biokuro klasteris kurs pažangias technologijas. Tinklapis inovacijos.lt [interaktyvus].

[žiūrėta 2014 m. vasario 8 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.inovacijos.lt/lt/naujiena/

id/naujas_biokuro_klasteris_kurs_paangias_technologijas/tp/lt/>

65. PALIULIS N., ASTRAUSKIENĖ N. 2003. Informacinės valdymo sistemos. Vilnius:

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija.

66. Paramos už energetinius augalus, skirtus biokuro gamybai, administravimo ir kontrolės

taisyklės LR žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-282 (2007).

67. POCIUS, V. 2014. Lietuvos kietojo biokuro produktų tiekimo sistemos tobulinimo

galimybės. ASU Studentų mokslinė konferencija „JAUNASIS MOKSLININKAS“. Prieiga per

internetą: <http://jaunasis-mokslininkas.asu.lt/smk_2013/index.php [nepatalpinta]>

68. PEDIŠIUS, N.; ŠKĖMA, R.; VRUBLIAUSKAS, S.; DZENAJAVIČIENĖ, F. E. 2013.

Darnumo aspektai gaminant ir vartojant biokurą. Lietuvos energetikos instituto mokslo

žurnalas "Šiluminė technika" 2013 m. Nr. 3 (56). [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. vasario 28

d.]. Prieiga per Internetą: <http://www.leka.lt/darnumo-aspektai-gaminant-ir-vartojant-

biokura>

69. PICOT, A.; BAUMANN, O. 2009. The relevance of organization theory to the field of

business and information systems engineering. Business & Information Systems Engineering

(BISE), No. 1(1), p. 62–69. Prieiga per Internetą: <http://dx.doi.org/10.1007/s12599-008-

0027-y>

75

70. Prisitaikymas prie klimato kaitos žemės ūkyje: projekto „BALTIC CLIMATE“ pamokos /

leidinį parengė Lietuvos Respublikos Žemės Ūkio Ministerija, VšĮ Aplinkos Vertinimo

Projektai, 2012. Vilnius. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. vasario 5 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.zum.lt/documents/baltijos_klimatas/klimato%20prisitaikymas_brosiura%20(a5)

%2002-24.pdf>

71. PUŠKORIUS, S. 2001. Sprendimų priėmimo teorija. Kiekybiniai metodai. Vilnius:

MRUNI.

72. RAMANAUSKAS, J.; TYLA, J. 2008. Biokuro suderinamumo teoriniai aspektai. Vadybos

mokslas ir studijos - kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai = Management theory and

studies for rural business and infrastructure development: mokslo darbai. Aleksandro

Stulginskio universitetas. Akademija. ISSN 1822-6760. 2008, Nr. C(28). [Business Source

Complete; Ulrich’s; IndexCopernicus]. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. vasario 8 d.]. Prieiga

per Internetą: <http://vadyba.asu.lt/162.pdf>

73. RAMANAUSKIENĖ, J. 2008. Marketingas: organizacijų marketingo strategijos ir

modeliai. Kaunas: UAB „Spalvų kraitė“.

74. RAPPA, M. 2010. Business models on the web. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. vasario 5

d.]. Prieiga per internetą: <http://digitalenterprise.org/models/models.html>

75. RIMIENĖ, K. 2013. Tiekimo grandinės paslankumo vertinimas. Disertacija, KTU.

76. RUGMAN, A. M.; D‘CRUZ, J. R. 1993. Developing International Competitiveness: The

Five Partners Model. Business Quartely, Winter 1993, 58 (2), p. 60-72.

77. RUTKAUSKAS, A. V.; GINEVIČIUS, A. 2011. Integrated management of marketing risk

and efficiency. Journal of business economics and management. Vilnius: Technika. ISSN

1611-1699. Vol. 12, No. 1 (2011), p. 5-23. Prieiga per internetą: interaktyvus]. [žiūrėta 2014

m. vasario 20 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.tandfonline.com/doi/

pdf/10.3846/16111699.2011.555357>

78. SARULIENĖ, A.; VILKAS, M. 2011. Efektyvumo ir lankstumo suderinimas tiekimo

grandinėje. Ekonomika ir vadyba, Nr. 16, p. 907-915. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m.

vasario 24 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.ktu.lt/lt/mokslas/zurnalai/ekovad/16/1822-

6515-2011-0907.pdf>

79. STRAZDAS, R. 2011. Produkto inovacijų kūrimas kūrybinių industrijų įmonėse. Santalka:

Filosofija, Komunikacija 2011, T. 19, Nr. 2, p. 17-28. ISSN 2029-6320 print/2029-6339

online. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. vasario 24 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.cpc.vgtu.lt/index.php/cpc/article/viewFile/coactivity.2011.11/pdf>

76

80. STRAZDAS, R.; ZABIELAVIČIENĖ, I. 2006. Inovacijų savikainos skaičiavimo sistemos

metodiniai aspektai, Verslas: teorija ir praktika (Business: Theory and Practice), Nr. 7(2), p.

89–97.

81. Svarbiausi Lietuvos Respublikos teisės aktai. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. sausio 19 d.].

Prieiga per internetą: i <http://www.biokuras.lt/lt/naudinga-informacija/65.html>

82. ŠKĖMA, R.; DZENAJAVIČIENĖ, E. F.; PEDIŠIUS, N. 2013. Darnios plėtros aspektai

bioenergetikoje. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. vasario 12 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.lei.lt/_img/_up/File/atvir/bioenerlt/index_files/001.pdf>

83. ŠKĖMA, R.; VRUBLIAUSKAS, S.; DZENAJAVIČIENĖ, E. F., PEDIŠIUS, N. 2013.

Esamos padėties, suteikiant paramą projektų įgyvendinimui iš ES fondų lėšų, vertinimas.

Šiluminė technika. 2013 m. Nr. 3 (56). [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. vasario 15 d.]. Prieiga

per internetą: <http://www.leka.lt/straipsniai/darnumo-aspektai-gaminant-ir-vartojant-

biokura>

84. Tiekimo grandinė / UAB Itree informacija tinklapyje ORACLE. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014

m. vasario 18 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.itreegroup.eu/lt/vvsprendimai/oracle-e-

business-suite-sprendimai/tiekimo-grandine>

85. The European Bioeconomy in 2030: Delivering Sustainable Growth by addressing the Grand

Societal Challenges. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. vasario 14 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.epsoweb.org/file/560>

86. TNE (tona pagal matavimo vienetų klasifikatorių. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. vasario 12

d.]. Prieiga per internetą:

http://www.cust.lt/mport/failai/verslui/prekyba_su_es/klasifikatoriai/mat_vienetai.pdf)

87. VALIUKONYTĖ, D.; PARKKONEN, V. 2006. Theoretical insights into the notion of

business systems and its relation to other concepts of collaboration. Socialiniai mokslai, Nr.

4, p. 54–62.

88. VALIUKONYTĖ, D.; ZAKARAUSKIENĖ, Ž. 2009. Organizacijų verslo sistemos tyrimo

modelis: Ikea atvejo studija. Ekonomika ir vadyba, Nr. 14, p. 1000-1008.

89. VIENAŽINDIENĖ, M.; ČIARNIENĖ, R. 2007. The changes of public organizations human

resources management: theoretical aspect. Economics and Management, No. 12, p. 660.

90. Vilniaus universiteto naujienos, 2010–2012 metais. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. vasario

14 d.]. Prieiga per internetą: <http:naujienos.vu.lt/ekspertu-komentarai/24740-lietuvoje-

2020-m-silumos-gamyba-isbiomases-galetu-padideti-iki-70-proc>

91. VRUBLIAUSKAS, S.; Pėdišius, N. 2005. Kietojo kuro standartizavimas ES ir Lietuvoje.

Kaunas: LEI.

77

92. WIRTZ, W. B. 2011. BUSINESS MODEL MANAGEMENT: DESIGN INSTRUMENTS –

SUCCESS FACTORS. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. vasario 12 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.berndwirtz.com/downloads/bmm_lm_extract.pdf>

93. ZOTT, C.; AMIT, R. 2008. The fit between product market strategy and business model:

implication for firm performance. Strategic Management Journal, No. 29 (1), p. 1-26.

94. ZOTT, C., AMIT, R. 2009. The business model as the engine of network-based strategies.

In: P. P. Kleindorfer, Y. J. Wind (Eds.). The network challenge, p. 259–275.

95. ŽALTAUSKAS, A. 2008. Šiaudai – pigus vietinis kuras. Efektyvus Atsinaujinančių

Energijos išteklių naudojimas: šalyje įgyvendinti projektai. Studija, Lietuvos Respublikos

Ūkio Ministerija. Vilnius.

78

PRIEDAI

79

1 priedas

Sudėjus šiuos išteklius gautume, kad Lietuvoje vietinio kuro potencialas siekia apie 2,2 milijonus tonų naftos

ekvivalento. Tai kur kas daugiau nei 2020–2025 metais numatomas poreikis (Litbioma, 2014).

1 lentelė. Medienos ir jos atliekų panaudojimo Lietuvoje potencialas biokuro gamybai ir jo savikaina

(Lietuvos miškai, 2014)

Šaltinis: http://www.lietuvosmiskai.lt/go.php/lit/2/4480

80

1 priedo tęsinys

2 lentelė. Lietuvos biokuro infrastruktūros sandara

(sudaryta autoriaus pagal Janulis, 2007)

Institucijos pavadinimas Bioenergetikos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir kompetencijos centras (ASU) Lietuvos mokslų akademija Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija Lietuvos bioenergetikos komisija Lietuvos biotechnologijos institutas Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA (ASU, Lietuvos šilumos teikėjų asociacija, Generalinė miškų urėdija, Lietuvos miško savininkų asociacija) Pagal 2 lentelę papildyti Šaltinis:http://www.asocdurpes.lt/forum2013/downloads/R.%20LAPINSKAS%20-

%20Biomass%20energy%20in%20Lithuania%20current%20situation,%20opportunities%20and%20challenges_05

%2009%202013-LT.pdf

3 lentelė. Lietuvos biokuro rinkos veikimą reglamentuojantys teisiniai dokumentai

(sudaryta autoriaus pagal Janulis, 2007)

Etapas Rezultatas 1992 m. Jungtinių Tautų bendrosios Klimato Kaitos Konvencija

Susitarimas dėl ekonominės plėtros politikos įgyvendinimo vadovaujantis aplinkosaugos reikalavimais

1991 m. gruodžio 17 d. pasirašyta Europos energetikos chartija, priimta Hagos konferencijos dėl Europos energetikos chartijos Baigiamajame dokumente, pasirašytame Hagoje

Baigiamojo dokumento pasirašymas yra laikomas Chartijos pasirašymu.

1994 m. gruodžio 17 d. Energetikos chartijos sutartis su Lietuva

Lietuva aprobavo Energetikos chartiją.

1997 m. Kioto protokolas

Susitarimas tarp 55 pasaulio valstybių dėl šiltnamio efektą sukeliančių teršalų emisijos mažinimo, kuris įsigaliojo 2005 m. Pagal „susitarimą dėl naštos pasidalijimo“ 8 proc. sumažinimo tikslas paskirstytas ES valstybėms narėms (2013–2020 m.). Sprendime Nr. 280/2004/EB nustatytas Kioto protokolo įgyvendinimo mechanizmas. 2005 m. gruodžio mėn. Monrealyje vykusioje JT klimato konferencijoje ES susitarė, kad derybos dėl būsimų veiksmų būtų pradėtos po 2012 m., kai nustos galioti įsipareigojimai pagal Kioto protokolą („strategija nuo 2012 m.“). Patvirtintas ES reglamentų rinkinys „Baltoji knyga“ skirta „Energija ateičiai, atsinaujinantys energijos šaltiniai“

2001 m. Geteborgo susitikimas Europos Komisijos reikalavimu dėl mineralinių degalų keitimo biodegalais, Europos Taryba patvirtino Bendrijos tvariosios plėtros strategiją ir direktyvą 2003/30/EB

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2224, 2011, Nr. 160-7576)

Energetikos įstatymas reglamentuoja bendrą energetikos veiklą, energetikos plėtojimo ir valdymo pagrindus, efektyvų energijos ir energijos išteklių vartojimą. Atskirų energetikos sektorių veiklos ir energetikos įmonių bei vartotojų santykių ypatumus nustato kiti įstatymai.

Biokuro gamybos ir naudojimo skatinimo 2004–2010 metais programa (Žin., 2004, Nr. 133-4786)

Programos paskirtis – užtikrinti biokuro gamybos iš Lietuvos Respublikos kilmės žaliavų ir naudojimo plėtrą, vykdant šios Programos organizacines, ekonomines ir teisines priemones.

81

1 priedo tęsinys

3 lentelės tęsinys. Lietuvos biokuro rinkos veikimą reglamentuojantys teisiniai dokumentai

(sudaryta autoriaus pagal Janulis, 2007)

Teisinio dokumento pavadinimas ir veikimo data

Teisinio dokumento paskirties paaiškinimas

2005 m. Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyva 2005-2010 m. laikotarpiui.

Susitarimas dėl biodegalų naudojimo nuo 2 proc. bendrajame degalų kiekyje iki 5,75 proc.

2003/1782/EB ES reglamentas dėl tiesioginės paramos biokuro žaliavos augintojams (ūkininkams) ir perdirbėjams; ir ES Direktyva 2003/96 EB dėl mokesčių lengvatos biodegalams , arba 100 proc. jų padengimas.

2006 m. Europos Komisijos Komunikatas „ES biodegalų strategija iki 2030 metų“ ir „Biodegalai Europos Sąjungoje vizija iki 2030 m. ir vėliau“

Didinti Lietuvos gamintojų suinteresuotumą biodegalų gamyba ir užtikrinti biodegalų gamybos plėtrą.

Nacionalinė Energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006-2010 metų programa (Žin., 2006, Nr. 54-1956)

Tarpinstitucinė programa, kurioje numatytos organizacinės, teisinės, ekonominės, technologijų tobulinimo ir diegimo, taikomųjų mokslinių tyrimų, visuomenės švietimo ir informavimo priemonės energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumui didinti, taip pat jų įgyvendinimo stebėsena pastatų ir jų inžinerinių sistemų, kogeneracijos, centralizuoto šilumos tiekimo, įmonių, įstaigų ir namų ūkio įrenginių, transporto, vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių sektoriuose.

2007 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcija“ (Žin., 2007, Nr. 40-1489).

Inicijuotas ASU ir kt. mokslo institucijų darinio šakinio integruoto mokslo, studijų ir verslo centro – slėnio „Nemunas“ kūrimas

Nacionalinė energetikos strategija (Žin., 2007, Nr. 11-430)

Numato biomasės naudojimo perspektyvas iki 2010 metų.

Lietuvos Respublikos Biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymas 2000 m. d. Nr. . Nauja įstatymo redakcija (keistas įstatymo pavadinimas): Nr. IX-1999, 2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-870 (2004-02-21)

Reglamentuoja biokuro naudojimo teisines sąlygas: orientuoja skatinti biokuro, biodegalų ir bioalyvų gamybą ir naudojimą, atsižvelgiant į ES teisės aktų reikalavimus ir LR tarptautinius įsipareigojimus.

2009 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymą (Žin., 2009, Nr. 87-3662, su vėlesniais jo pakeitimais).

Šis įstatymas nustato asmenų, vykdančių ūkinę veiklą, kurios metu į atmosferą išmetamos ŠESD, teises, pareigas ir atsakomybę bei valstybės institucijų ir įstaigų kompetenciją.

2009 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 1247 patvirtino atnaujintą Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją (Žin., 2003, Nr. 89- 4029; 2009, Nr. 121-5215; 2011, Nr. 41-1949).

Strategijos tikslams pasiekti sudarytas Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo priemonių planas. Strategijoje didelis dėmesys skirtas aplinkos (atmosferos) apsaugai ir klimato kaitai.

Lietuvos Biodegalų programa iki 2020 m.

Bioenergetikos plėtros priemonės ES ir Lietuvoje: 1) biokuro ir skystųjų biodegalų, skirtų transportui gamybos ir

naudojimo plėtra iki 10 proc.; 2) iki 20 proc. sunaudojamos energijos pakeisti atsinaujinančia energija;

82

1 priedo tęsinys 3 lentelės tęsinys. Lietuvos biokuro rinkos veikimą reglamentuojantys teisiniai dokumentai

(sudaryta autoriaus pagal Janulis, 2007)

Teisinio dokumento pavadinimas ir veikimo data

Teisinio dokumento paskirties paaiškinimas

2011 m. gegužės 25 d. Lietuvos Nacionalinė energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategija iki 2020 m. http://www.enmin.lt/lt/nes/2.pdf

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 591 pritarta Nacionalinei energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategijai. Strategijos tikslas – nustatyti pagrindinius Lietuvos energetikos sektoriaus tikslus bei jų įgyvendinimo kryptis iki 2020 metų ir numatyti energetikos sektoriaus plėtros gaires iki 2030 ir 2050 metų. Svarbiausias Strategijoje numatomų energetikos politikos krypčių ir veiksmų tikslas – Lietuvos energetinės nepriklausomybės iki 2020 m. užtikrinimas. Energetinė nepriklausomybė užtikrins galimybę laisvai pasirinkti energijos išteklių rūšį ir jų tiekimo šaltinius (įskaitant vietinę gamybą), labiausiai atitinkančius Lietuvos vartotojų interesus ir valstybės energetinio saugumo poreikius.

2011 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas Nr. XI-1375 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=451137

Įstatymas nustato Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reglamentavimo, priežiūros ir kontrolės bei veiklos atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje organizavimo teisinius pagrindus, taip pat nustato energetikos tinklų operatorių, energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojų veiklos valstybinį reglamentavimą, priežiūrą ir jų santykius su kontrolę vykdančiomis institucijomis.

2012 m. gegužės mėn. Lietuvos Respublikos Energijos išteklių rinkos įstatymas http://www.vilniaus-energija.lt/sites/default/files/VE_PP_SPAV_ataskaita_viesinimui_su%20priedais.1-131.pdf

Priimtas siekiant nustatyti energijos išteklių rinkos organizavimo, administravimo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės teisinius pagrindus, kaip reglamentuojantis centralizuotos prekybos biokuru, prekybos gamtinėmis dujomis ir pagalbiniais apsaugos nuo elektros energijos kainų elektros biržoje svyravimo instrumentais visuomeninius santykius. Šis įstatymas padėjo pagrindus Nacionalinės biokuro biržos atsiradimui Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos Biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymas

Įstatymas remiasi ES direktyva 2003/30/EB.

Vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių sektoriaus 2010-2015 metų plėtros strategija, patvirtinta 2010 m. birželio 21 d. Nr. 789.

Strategijos tikslas – užtikrinti, kad atsinaujinančių energijos išteklių dalis, palyginti su šalies bendru galutiniu energijos suvartojimu, 2008 metais sudariusi 15,3 procento, 2020 metais sudarytų ne mažiau kaip 23 procentus, tai yra siekti.

Nacionalinė miškininkystės sektoriaus vystymo programa 2012–2020 metų laikotarpiui, patvirtinta 2012 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 569 (Žin., 2012, Nr. 61-3058).

Programos tikslas – miško plotą šalyje iki 2020 m. padidinti iki 34,2 proc., mišku apželdinant dirvonuojančias žemes, netinkamas žemės ūkio veiklai.

Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinta 2012 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XI-2015.

Strategijoje pabrėžiamas poreikis skatinti verslo sektoriaus investicijas į žaliąsias technologijas, produktus ir paslaugas. Pagrindiniai 2014–2020 m. laikotarpio iššūkiai ir uždaviniai yra didinti energijos efektyvumą ir AEI naudojimą galutiniame energijos suvartojime, kuriant ir diegiant mažo anglies dioksido kiekio technologijas pramonės, žemės ūkio ir transporto sektoriuose. Reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas tarp mokslo ir pramonės, taip pat – bendradarbiavimas tarptautiniu mastu, siekiant bendrų veiksmų prisitaikymo prie klimato kaitos srityje bei apsisaugoti ir suvaldyti riziką.

Lietuvos Biomasės ir biokuro gamybos ir naudojimo sektoriaus vizija iki 2030 metų

Numato Nacionalinės biomasės ir biokuro gamybos ir naudojimo technologijų platformos kūrimą ir valdymą pagal 7 kryptis: 1. Esamų technologijų tobulinimas. 2. Etanolio ir jo darinių gamyba iš celiuliozės turinčios biomasės. 3. Sintetinių degalų gamyba taikant dujinimo procesą. 4. Integruoto „biologinio perdirbimo“ principo vystymas. 5. Automobilių varikliai. 6. Biomasės resursai ir logistika. 7. Aplinkosauginis tvarumas.

2013 m. liepos 02 d. Lietuvos Respublikos AEI įstatymo pakeitimo įstatymas

Pakeitimai perorientuoja biokuro rinkos sistemą į spartesnį naujų technologijų vystymą ir pritaikymą; biokatilinių keitimą kogeneraciniais įrenginiais; plėtojant mažąją biokogeneraciją.

83

1 priedo tęsinys

4 lentelė. Biokuro produktų (kietojo ir degalų) rinkos vystymo strateginiai sprendimai iki 2025 metų

(sudaryta autoriaus pagal Janulis, 2007)

Biokuro rinkos vystymo strateginiai sprendimai Gamintojų rinkoje Perdirbėjų ir tarpininkų rinkoje Vartotojų rinkoje

Biomasės išteklių, naudotinų biokurui, didinimas.

Biokuro tiekimo grandinių tobulinimas. Kietojo biokuro naudojimo ir naujų technologijų įsisavinimas Biomasės produktų (biokuro žaliavos)

gamybos technologijų paieška bei įsisavinimas.

Biokuro konversijos į energiją procesų tobulinimas ir efektyvumo didinimas.

Užtikrinti biokuro gamybai šiaudų gavybos potencialą, kurio energetinė vertė 2025 m. gali sudaryti apie 120 tūkst. tne.

Modernių technologijų diegimas siekiant įsisavinti ekonomiškai pateisinamą miško kirtimo atliekų potencialą, kuris 2025 metais turi siekti apie 130 tūkst. tne

Sparčiau persiorientuoti naudoti namų ūkiuose šilumos generavimo išteklius – biokuro granules/briketus. Įveisti energetinių želdinių plantacijas

ir nuolat plėsti jų plotus. Šiaudų surinkimo, sandėliavimo, transportavimo ir jų panaudojimo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų sukūrimas ir įgyvendinimas įmonėse logistikos sistemą.

2015 m. energetinėms reikmėms patiekiant apie 45 tūkst. tne, o 2025 m. – apie 70 tūkst. tne.

Antrosios kartos biodegalų gamybos iš celiuliozės turinčių žaliavų skatinimas pagal ES įkurtų bandomosios gamybos įmones Švedijoje, Ispanijoje, Danijoje ir Vokietijoje.

Spartesnis biodegalų naudojimas susipažįstant su jų savybėmis ir nauda aplinkai.

Organizuoti komunalinių atliekų rūšiavimą šių atliekų deginimo įrenginius Vilniuje (2013 m.), Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje (2015 m.) pakeičiant apie 90 tūkst. tne organinio kuro.

Skatinti biokuro produktų gamybos ir pardavimų apimtis. Kurti rinkodaros komunikacijų sistemą, orientuojantis į gamybos ir prekybos logistikos uždavinius, taikyti aktyvią rėmimo politiką.

Pritaikyti namų ūkių šilumos energijos sistemą biokuro naudojimui. Skatinti žmones rūšiuoti buities atliekas.

2025 m. biodegalais pakeisti 330 tūkst. tne naftos produktų atitinkamai išplečiant rapsų ir kitų aliejinių augalų plotus bei biodyzelino gamybos apimtis.

Supažindinti su naujomis biokuro rūšimis, jų naudojimo technologija ir nauda.

Plėsti bioetanolio gamybą, taikant naujausias technologijas ir panaudojant kuo įvairesnes žaliavas.

84

1 priedo tęsinys

5 lentelė. Pirminės energijos gamyba ir suvartojimas 2005 – 2012 m. laikotarpiu, tūkst. tne (Lietuvos Respublikos 6-asis Nacionalinis Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos

konvencijos įgyvendinimo pranešimas ir 1-oji dvimetė ataskaita, p. 33)

Šaltinis: http://www.am.lt/VI/files/File/Klimato%20kaita/NP6_LT.pdf

6 lentelė. Lietuvos technologinių platformų sistema,

skirta biokuro rinkos vystymui (LEI, 2014)

Eil. Nr.

Technologinės platformos pavadinimas Administruojantysis partneris

1 Technologijų platforma „Ateities gamyba“ Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija „Linpra“ 2 Nacionalinė šilumos energetikos technologinė

platforma Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija LŠTA

3 Nacionalinės biomasės ir biokuro gamybos ir naudojimo technologinė platforma

Lietuvos biokuro ir gamintojų asociacija LITBIOMA

4 Lietuvos nacionalinė Biodegalų technologinė platforma

Biodegalų asociacija

5 Nacionalinė ateities augalų technologijų platforma (NAATP)

Lietuvos miškų institutas Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas LVA Gyvulininkystės institutas Lietuvos žemdirbystės institutas ASU Žemės ūkio inžinerijos institutas

Šaltinis:. http://www.lei.lt/main.php?m=321&k=1; NAATP, 2012 www.zum.lt/documents/Z.Dabkeviciaus%20pranesimas.ppt

85

1 priedo tęsinys

7 lentelė. Lietuvos biokuro rinkos SSGG analizė (sudaryta autoriaus)

Stiprybės Rango svarba

Silpnybės Rango svarba

Veikia ir nuolat tobulinama teisinė (norminė) biokuro rinkos bazė.

5

Veikia Nacionalinė biokuro birža BALTPOOL

4 Biokuro gamyba orientuojama į biodegalų ir biodujų gamybą, kuri yra mažiau konkurencinga su mineralinių degalų gamyba net ir tuo atveju, kai valstybė skiria paramą už biodegalams auginamas žaliavas

4

Susiformavęs nemenkas namų ūkių segmentas, kuriam aktualu tinkamos biokuro produktų pasiūlos sąlygos.

4 Nėra organizuotos biokuro produktų tiekimo sistemos, kas svarbu gamybos ir naudojimo plėtrai.

4

Galimybės Grėsmės Lėtai vystoma logistikos sistema, apimanti biomasės gamybos ir biokuro tarpinius bei regioninius sandėlius, apskaitos, pakrovimo bei iškrovimo posistemes, kurios užtikrina saugų biokuro transportavimą bei laikymą.

3 Menka biokuro produktų rinkos plėtra Lietuvoje

4

Investicinių resursų naudojimas nesukuria realios konkurencijos rinkoje ir neskatina vystytis kitoms kietojo biokuro produktų segmentams, išskyrus šiluminės energijos gamybos.

5

Paaiškinimas: 1 balas – nežymus poveikis; 2 – mažas poveikis; 3 – vidutinis poveikis; 4 – didelis poveikis; 5 – labai didelis

poveikis.

86

1 priedo tęsinys

1 pav. Lietuvos kietojo biokuro rinkos segmentų komunikacijos ryšių ir tiekimo grandžių struktūrinis

modelis (sudaryta autoriaus)

S-1.Kietojobiokuro žaliavos (biomasės) gamintojai

S-2. Kietojo biokuro produktų (granulių, briketų) gamintojai

S-5. Kietojo biokuro produktų vartotojai

S-1a. Didieji biomasės gamintojai: miškų urėdijos, žemėsūkiobendrovės, ūkininkų ūkiai

S-1b. Mažieji biomasės gamintojai: miškų urėdijos, žemės ūkio bendrovės, ūkininkų ūkiai

S-4. Kietojo biokuro produktų naudotojai

S-4a. Didieji šilumos/elektros energijos gamintojai: šiluminės elektrinės, kogeneracinės jėgainės

S-4b. Pramonės, prekybos, transporto, statybų sektoriaus įmonės ir kt.

S-4c. Kietojo biokuro produktų rinkos tarpininkai: eksporto/importo ir lokalios prekybos įmonės, biokuro technologijų įmonės, konsultavimo įmonės

S-5a. Namų ūkiai (individualių patalpų šildymui ir šilto vandens gamybai)

S-5b. Kiti vartotojų segmentai (kiti poreikiai)

S-3. Nepriklausomi rinkos tarpininkai ir BALTPOOL

87

1 priedo tęsinys

2 pav. Lietuvos kietojo biokuro rinkos segmentų taikomų rinkodaros priemonių taikymo modelis

(sudaryta autoriaus)

S-1.Kietojobiokuro žaliavos (biomasės) gamintojai

S-2. Kietojo biokuro produktų (granulių, briketų) gamintojai

S-5. Kietojo biokuro produktų vartotojai

S-1a. Didieji biomasės gamintojai: miškų urėdijos, žemėsūkiobendrovės, ūkininkų ūkiai

S-1b. Mažieji biomasės gamintojai: miškų urėdijos, žemės ūkio bendrovės, ūkininkų ūkiai

S-4. Kietojo biokuro produktų naudotojai

S-4a. Didieji šilumos/elektros energijos gamintojai: šiluminės elektrinės, kogeneracinės jėgainės

S-4b. Pramonės, prekybos, transporto, statybų sektoriaus įmonės ir kt.

S-4c. Kietojo biokuro produktų rinkos tarpininkai: eksporto/importo ir lokalios prekybos įmonės, biokuro technologijų įmonės, konsultavimo įmonės

S-5a. Namų ūkiai (individualių patalpų šildymui ir šilto vandens gamybai)

S-5b. Kiti vartotojų segmentai (kiti poreikiai)

S-3. Nepriklausomi rinkos tarpininkai ir BALTPOOL dalyviai

Naujų technologijų diegimas arba valdymo sprendimų taikymas naujų gaminių gamybai

Galimybių taikyti inovatyviosios rinkodaros sprendimus, galimybių parduoti/pirkti žinias ir technologijas

Bendradarbiavimo tarp verslo, konsultacinių įmonių ir mokslo institucijų plėtra

Bendradarbiavimas kuriant biokuro produktų gamybos sektoriaus plėtros strategiją regione

Pagrindinių rinkodaros priemonių diegimo prielaidos

Papildomų rinkodaros priemonių diegimo prielaidos

Investicijos iš ES fondų, kainų reguliavimas

Inve

stic

ijos

iš E

S fo

ndų,

Nau

jų ri

nkų

įsis

avin

imas

Neformalus keitimasis informacija apie rinkas ir galimybę bendradarbiauti pardavimų srityje

88

1 priedo tęsinys

8 lentelė. Rekomenduojami principai ir kriterijai darniai bioenergijos gamybai ir

vartojimui Baltijos jūros regione (sudaryta autoriaus pagal LEI, 2014) Principai Kriterijai Rodikliai

BIOĮVAIROVĖ

Biomasės gamyba ir gavyba negali kelti pavojaus bioįvairovei, o turi, kur tai įmanoma, ją didinti bei prisidėti prie kraštovaizdžio įvairovės. Ypač daug dėmesio turi būti skiriama rūšims, kurioms gresia išnykimas.

I. Biomasės gamyba ar gavyba turi būti neutralūs arba teigiamai veikti bioįvairovę kraštovaizdžio lygmenyje.

Rūšių skaičius ir gausa kraštovaizdžio lygiu. Invazinių rūšių paplitimas. Žemės paskirties keitimo įtaka kraštovaizdžiui. Tarpinių zonų buvimas ir projektavimas.

II. Biomasės gamyba ar gavyba gali būti vykdomi saugomose teritorijose, jei tai yra sudėtinė teritorijos tvarkymo plano dalis, siekiant apsaugoti biologinę įvairovę. III. Turi būti išsaugotas atitinkamų ekosistemų ir retų bei gresiančių išnykti rūšių buveinių integralumas. IV. Svetimos rūšys turi būti auginamos esant rūpestingai kontrolei ir stebėsenai, siekiant išvengti nepageidaujamo jų išplitimo. V. Biokuro plantacijos turėtų būti suprojektuotos ir išdėstytos taip, kad prisidėtų prie kraštovaizdžio įvairovės. VI. Biomasės gavyba, jei įmanoma, turėtų būti vykdoma derinant su kitais kraštovaizdžio tvarkymo veiksmais taip, kad būtų išsaugota ar padidinta bioįvairovė. VII. Reikėtų naudoti, jei to reikia, tarpines zonas arba augalinius filtrus tarp biomasės gamybos teritorijų ir vandenų bei šlapžemių, siekiant sumažinti žalą vandenims ir greta jų esančių zonų kokybei.

IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO EFEKTYVUMAS

Gamtiniai ištekliai, tokie kaip dirvožemis, vanduo ir žemė, turi būti naudojami efektyviai ir biomasės gamyba bei gavyba neturi kelti grėsmės dirvožemio būklei ar bloginti vandens kokybės.

I. Turi būti parenkami metodai, minimizuojantys ilgalaikę dirvos fizinio pažeidimo riziką.

Vandens kokybė ir kiekis. Metodai ir kompensavimo priemonės. Dirvožemio pažeidimai. Dirvožemio maistingųjų medžiagų būklė. Vietiniai žemės tvarkymo planai jos naudojimui optimizuoti.

II. Turi būti naudojami metodai, padedantys išsaugoti (po kompensacinių priemonių) dirvožemio humuso, maistinių medžiagų ir mineralų kiekį, siekiant išsaugoti ilgalaikį dirvožemio produktyvumą. III. Maisto medžiagų turtingos atliekos ir šalutiniai produktai turėtų būti perdirbami. IV. Likučiai iš miškininkystės ir žemės ūkio turėtų būti naudojami energijai gaminti ar kitais tikslais. V. Biomasės gamyba ir gavyba turi būti vykdoma taip, kad apsaugotų vandens ekosistemų būklę nuo tolesnio blogėjimo (pvz., dėl erozijos ar maistinių medžiagų išplovimo) arba net ją pagerintų. VI. Vanduo turėtų būti naudojamas efektyviai, nekeliant grėsmės vandens tiekimui. VII. Dirvą reikėtų naudoti efektyviai, taikant produktyvumą optimizuojančią praktiką. VIII. Žemės naudojimą reikėtų optimizuoti per tinkamiausią gamybos išdėstymą, tvarkymą ir projektavimą, taip pasiekiant geriausią sinergijos efektą.

Šaltinis: http://www.leka.lt/straipsniai/darnumo-aspektai-gaminant-ir-vartojant-biokura

89

1 priedo tęsinys

8 lentelės tęsinys. Rekomenduojami principai ir kriterijai darniai bioenergijos gamybai ir

vartojimui Baltijos jūros regione (sudaryta autoriaus pagal LEI, 2014) ENERGIJOS EFEKTYVUMAS

Darniai bioenergijos gamybai ir vartojimui turi būti vertinamas energijos balansas, taip pat siekiama, kad, gaminant bioenergiją, būtų naudojama kuo mažiau iškastinio kuro. Bioenergijos gamybos procese energijos suvartojimas turėtų būti kuo mažesnis per visą gamybos grandinę, ir skaičiuojant jį turėtų būti vertinami visi produktai (pagrindiniai ir šalutiniai).

I. Atliekos ir šalutiniai produktai turėtų būti naudojami energijai gaminti ar kitais tikslais, siekiant padidinti efektyvumą.

Panaudojamų perdirbamų atliekų dalis. Kokia dalis atliekų perdirbama. Gamybos likučių, šalutinių produktų ir atliekų panaudojimas. Energijos santykis: pagamintos bioenergijos kiekis, tenkantis sunaudoto iškastinio kuro vienetui. Konversijos efektyvumas: pagamintos energijos procentinis kiekis palyginti su energija, sunaudota gamybos metu (pagal direktyvą 2009/28/EC ES šalys turi skatinti biomasės konversijos technologijas, kurių efektyvumas – bent 85 % namų ūkių įrenginiuose ir bent 70 % pramonės įrenginiuose). Sistema efektyvi energetiniu požiūriu, jei, gaminant šilumą ir elektrą iš biomasės, jai gaminti, išgauti, transportuoti ir konvertuoti suvartota mažiau nei 20 % nuo pagamintos bioenergijos.

II. Atliekos turi būti tvarkomos laikantis šių prioritetų eilės tvarka: pakartotinas naudojimas, perdirbimas, naudojimas energijai gaminti, šalinimas į sąvartyną. III. Energijos sąnaudos biomasės gamybos, transportavimo ir konversijos į energiją metu turi būti minimalios. IV. Turi būti naudojamos efektyviausios konversijos technologijos. V. Neapdorotos žaliavos transportavimo dideliais atstumais būtina vengti. VI. Skatintinas atliekinės šilumos naudojimas.

VII. Kombinuota šilumos ir elektros bei kitų produktų (garo, vėsumos) gamyba turi būti skatinama, kur tik įmanoma.

KLIMATO KAITOS ŠVELNINIMAS

Šiltnamio dujų emisija (t. y. CO2, CH4 ir N2O emisija kaip CO2 ekvivalentas), susidaranti bioenergijos gamybos ir naudojimo metu, turėtų būti minimizuota.

I. Šiltnamio dujų emisijos sumažinimas visoje gamybos grandinėje, apimant gavybą, gamybą, transportavimą ir konversiją, turėtų būti maksimalus ir skaičiuotinas iškastinio kuro naudojimo atžvilgiu. Reikėtų įvertinti tiek ilgalaikę, tiek ir trumpalaikę naudą ir nuostolius.

ŠESD kiekiai turi būti skaičiuojami pagal metodiką, aprašytą direktyvoje 2009/28/EC. ŠESD emisijos sumažinimas dėl biokuro gamybos ir naudojimo šilumai, šalčiui ir elektrai gaminti turėtų sudaryti bent 80 %, palyginti su iškastinio kuro naudojimu. ŠESD sumažinimas dėl biodegalų naudojimo turėtų būti bent 35 %, palyginti su iškastinių degalų naudojimu. (Nuo 2017 m. sausio – 50 %, nuo 2018 m. – 60 % naujoms jėgainėms).

II. Atliekų, liekanų ir šalutinių produktų naudojimas turi būti skatinamas ir vertinamas, skaičiuojant šiltnamio dujų emisijos sutaupymus. III. Itin kruopščiai reikėtų vertinti biomasės gamybą organogeniniame dirvožemyje. IV. Bioenergijos gamyba, leidžianti sumažinti šiltnamio dujų emisiją, pvz., biodujų gamyba iš mėšlo, turėtų būti remiama. V. Turėtų būti remiama bioenergijos gamyba iš atliekų.

Biomasės gamyba neturėtų kelti pavojaus dirvožemio anglies atsargoms, o šiltnamio dujų emisija dėl žemės naudojimo paskirties pakeitimo turi būti maža palyginti su šiltnamio dujų emisijos kiekiu, kurio galima išvengti ilgalaikėje perspektyvoje.

I. Biomasė (naudojama šildymui, vėsinimui ar elektros energijai gaminti) neturėtų būti gaminama ten, kur anglies atsargų sumažėjimo dėl žemės paskirties pakeitimo negalima kompensuoti sutaupyta akumuliuota šiltnamio dujų emisija, pakeičiant iškastinį kurą pagaminta biomase per 20 metų laikotarpį. Skaičiuojant 50 metų laikotarpiui, sutaupyta šiltnamio dujų emisija turėtų sudaryti mažiausiai 80 %. Čia taip pat turi būti įskaitoma sutaupyta emisija dėl šalutinių produktų naudojimo.

Prieš pradedant naudoti naujas dirvas, gamintojas turėtų nustatyti anglies nuostolių, kurie atsiras dėl jo veiklos, lygį ir nustatyti, ar nuostoliai bus kompensuojami gaminant biomasę per numatytą laikotarpį ar atitinkamame veiklos etape. Apie visus žemės naudojimo paskirties pokyčius būtina pranešti. Biomasės kilmės stebėsena. Metodai šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susijusių su žemės naudojimo paskirties pakeitimu, emisijai skaičiuoti yra aprašyti IPCC (2000) „Geros praktikos vadove“ žemės naudojimui, žemės paskirties keitimui ir miškininkystei.

II. Teritorijos, turinčios daug anglies atsargų, tokios kaip šlapžemės ir ištisai mišku apaugusios vietovės, neturėtų būti naudojamos biokurui gaminti, jei dėl to būtų pakeista nuolatinė žemės naudojimo paskirtis.

90

1 priedo tęsinys

8 lentelės tęsinys. Rekomenduojami principai ir kriterijai darniai bioenergijos gamybai ir

vartojimui Baltijos jūros regione (sudaryta autoriaus pagal LEI, 2014) SOCIALINIAI ASPEKTAI

Biomasės gamyba ir naudojimas energetikai neturi kelti grėsmės aprūpinimui maistu ir vietinei biomasės gamybai, turinčiai kitą paskirtį.

I. Biomasės gamyba energetikai turi būti vykdoma tik tose teritorijose, kur ji nekelia grėsmės vietiniam/regioniniam aprūpinimui maisto produktais.

Šiukšlių, atliekų ir šalutinių produktų naudojimas energijai gaminti. Žemė negali būti naudojama neinformavus ir negavus sutikimo iš teisėto jos savininko. Verslo gyvybingumas, kuriam gali kelti grėsmę padidintas biomasės naudojimas energijai gaminti.

II. Neigiama konkurencija tarp energetikos, maisto, pašarų ir biomasės naudojimo kitais tikslais turėtų būti minimizuota.

III. Statant katilinę ar jėgainę turėtų būti įvertintos ir pademonstruotos ilgalaikio darnaus biomasės tiekimo galimybės.

Bioenergijos gamyba neturėtų kelti pavojaus kultūros paveldui ar vietinių bendruomenių bei kultūrų klestėjimui.

I. Biomasės gamyba energetikai neturėtų turėti neigiamos įtakos rekreacinės veiklos galimybėms.

Dokumentuojamas informavimas (visi kaimynai, kurie patirs bioenergetikos įrenginio poveikį, turi gauti galimybę dalyvauti ar bent pakomentuoti ruošiamą projektą jau planavimo etapu). Regioninis planavimas žemės naudojimui, įvertinant ir žemę, paliktą rekreacinei paskirčiai.

II. Pritarimo bioenergetikai vietinėje bendruomenėje ir konfliktų vengimo dera pasiekti atliekant regioninį ir vietinį planavimą. III. Bioenergijos gamyba turėtų būti vykdoma įvertinant vietinius bendruomeninius ir kultūrinius aspektus.

IV. Biomasės gamyba neturėtų pažeisti prigimtinio vietinių gyventojų egzistavimo pagrindo.

EKONOMINIAI ASPEKTAI Bioenergijos gamyba ir naudojimas turėtų didinti užimtumą kaimo vietovėse ir prisidėti prie gyvybingo verslo bei patikimo energijos tiekimo plėtros.

I. Bioenergetika apskritai turi teigiamai veikti socialinę gerovę ir kaimo vietovių pasiekiamumą. Kaimo vietovių gyventojų

pajamos. Gyventojų migracija į ir iš kaimo vietovių. Nauji keliai ten, kur jų trūksta. Darbo vietų sukūrimas.

II. Vietinių energijos sistemų plėtra turėtų būti skatinama derinant įvairius atsinaujinančius energijos išteklius.

III. Bioenergijos sistemos turi daryti teigiamą įtaką vietinei ekonomikai.

91

1 priedo tęsinys

Šaltinis: http://www.biokuras.lt/uploads/new_assigned_files/LEI8.pdf

3 pav. Vidutinės biokuro kainos Lt/tne Lietuvoje 2013-2014 metais

Šaltinis: http://www.biokuras.lt/uploads/new_assigned_files/1.pdf

4 pav. BALTPOOL prekybos sistemos veikimo schema

92

2 priedas

1 lentelė. Kokybinių duomenų interpretavimas rinkodaros sprendimų tyrime

(sudaryta autoriaus)

Sąveikos (ryšio) pavadinimas

Atsakymų pasiskirstymas pagal pasirinktą atsakymo variantą

1 2 3 4 5 (Didelė reikšmė)

Pajamų iš šiaudų pajamų reikšmė ūkininkui Iki 100 ha x Iki 200 ha x Iki 300 ha x Iki 500 ha x

Pirkėjų lojalumo ugdymo reikšmė ūkininkui Iki 100 ha x Iki 200 ha x Iki 300 ha x Iki 500 ha x

Interneto vs konsultacijoms reikšmė ūkininkui populiarinant produktą

Iki 100 ha x Iki 200 ha x Iki 300 ha x Iki 500 ha x

Alternatyvios veiklos prasmė ūkininkui Iki 100 ha x Iki 200 ha x Iki 300 ha x Iki 500 ha x

Biogranulių gamyba vs augal. gamybai reikšmė ūkininkui Iki 100 ha x Iki 200 ha x Iki 300 ha x Iki 500 ha x

Biogranulių gamyba vs investicijas reikšmė ūkininkui Iki 100 ha x Iki 200 ha x Iki 300 ha x Iki 500 ha x

Šiaudų pirkimas vs šiaudų panaudojimą iš ūkio, reikšmė ūkininkui

Iki 100 ha x Iki 200 ha x Iki 300 ha x Iki 500 ha x

Išankstinių sutarčių teikimo sutarčių reikšmė Iki 100 ha x Iki 200 ha x Iki 300 ha x Iki 500 ha x

93

2 priedo tęsinys

1 lentelės tęsinys. Kokybinių duomenų interpretavimas rinkodaros sprendimų tyrime

(sudaryta autoriaus)

Asmeninio pardavimo reikšmė Iki 100 ha x Iki 200 ha x Iki 300 ha x Iki 500 ha x

Ar svarbus ūkininkui pirkėjas ir jo interesai Iki 100 ha x Iki 200 ha x Iki 300 ha x Iki 500 ha x

Produkto kiekis/pakuotės dydis vs kokybei svarbumas pirkėjui Iki 100 ha X200 Iki 200 ha X500 Iki 300 ha x>500 Iki 500 ha x>500

Inovacijų svarba gamintojui Iki 100 ha x Iki 200 ha x Iki 300 ha x Iki 500 ha x

Kooperacijos reikšmė biogranulių tiekimo sistemoje ūkininkui Iki 100 ha x Iki 200 ha x Iki 300 ha x Iki 500 ha x

Pardavimų pajamų didėjimo iš biogranulių reikšmė ūkininkui Iki 100 ha x Iki 200 ha X(alternatyva) Iki 300 ha x Iki 500 ha x

Baltpool biržos veikimo reikšmė ūkininkui Iki 100 ha x Iki 200 ha x Iki 300 ha x Iki 500 ha x

Pastaba: geltonos zonos žymi veiksnius, kurių reikšmingumas formuojant rinkodaros sprendimų paketą ir svarbus.

94

2 priedo tęsinys

2 lentelė. Kiekybinių duomenų suvestinė

(gaminančių ir dalyvaujančių tiekimo sistemoje) (sudaryta autoriaus)

Rodiklis Rodiklio reikšmė

Proc.

Vykdantys biogranulių gamybą ilgiau negu 2 metus 75 66 Perkantys žaliavą, nes neužtenka savos 112 100 Parduoda šiaudus rinkai 215 66 Parduoda šiaudus rinkos kaina, 107 Lt/t 180 83 Pardavimo pajamos, Lt/metai siekia iki 10 tūkst. Lt (šiaudų) 124 58 Parduodamas šieno kiekis, t iki 500 t 201 93 Pirkėjų ieško patys 204 62 Pastovius pirkėjus šiaudams turi 210 98 Pastovius pirkėjus granulėms turi 81 72 Ketinančių užsiimti granulių gamyba 40 18 Perkančių šiaudus iki 200 t 68 61 Pirkėją pažįsta asmeniškai (šiaudams) 194 90 Pirkėją pažįsta asmeniškai (granulėms) 34 31 Eksportą vykdo 64 57 Verslo partnerius turi (šiaudams) 5 2 Verslo partnerius turi (granulėms) 106 95 Taiko griežtą kokybės patikrą (granulėms) 94 84 Specialiai žymi kokybės ženklais 64 57 Parduoda pakuotes iki 100 kg 24 21 Parduoda pakuotes iki 200 kg 101 90 Parduoda pakuotes iki 500 kg 86 77 Parduoda pakuotes virš 500 kg 67 60 Pristato savo transportu 53 47 Turi sandėlius 100 89 Parduota kasmet iki 5 000 t 72 64 Parduota kasmet iki 30 000 t 31 18 Pardavimo kaina iki 230 Lt 80 71 Pardavimo kaina iki 200 Lt 12 38 Pardavimo kaina iki 180 Lt 20 100

Pastaba: svarbūs tie rodikliai, kurių reikšmė (proc.) didesnė už ribinę (70).

95

2 priedo tęsinys

ANKETA Apklausa vykdoma anonimiškai. Apklausos trukmė 2013 m. sausio mėn. – lapkričio mėn. Savo atsakymus pažymėkite „X“ arba apibraukite; kai kur įrašykite prašomas reikšmes. Jūsų atsakymai bus naudojami tik mokslinio tyrimo tikslais, siekiant nustatyti, kaip sparčiai vystysis mažasis kietojo biokuro produktų gamintojų segmentas, kokios jo plėtros perspektyvos.

BENDROJI INFORMACIJA APIE ŽEMĖS ŪKIO SUBJEKTĄ: Ūkio/bendrovės pavadinimas: ............................................................................................................. Dislokacija: ..................................rajonas..........................................................................kaimas Dirbamos žemės plotas (kasmet ar vidutinis):

ha Įrašykite

Produkcijos rūšis:

Pagrindinė:

Apibraukite tinkantį atsakymo variantą

Šalutinė:

Apibraukite tinkantį atsakymo variantą

Alternatyvi ūkio veikla:

(1) Granulių gamyba Šiaudų ................... Medienos ..............

(2) Kita veikla .................................

Pažymėkite X, kurią veiklą vykdote

Ūkio/bendrovės veiklos rodikliai: Ūkio/bendrovės dydis EDV:

Įrašykite

Metinės pajamos: Iki 100 tūkst. Lt Iki 250 tūkst. Lt Iki 350 tūkst. Lt Iki 450 tūkst. Lt Iki 650 tūkst. Lt Iki 850 tūkst. Lt

Virš 850 tūkst. Lt Pažymėkite X

SPECIALIZUOTA INFORMACIJA APIE ŽEMĖS ŪKIO SUBJEKTĄ: Žemės ūkio subjektams, negaminantiems kietojo biokuro žaliavos (biomasės) ar jo produktų: Ar parduodate šiaudus:

Taip Ne Apibraukite tinkantį atsakymo variantą

Kada pradėjote parduoti šiaudus:

Nuo 2007 m. Nuo 2009 m. Nuo 2010 m. Nuo 2011 m. Nuo 2012 m. Nuo 2013 m. Apibraukite tinkantį atsakymo variantą

96

Ar parduodate šiaudus kasmet: Taip Ne

Apibraukite tinkantį atsakymo variantą

Kokį kiekį parduodate (vidutiniškai kasmet):

Iki 10 t Iki 20 t Iki 50 t Iki 100 t Iki 250 t Iki 500 t Pažymėkite X

Kokia kaina parduodate šiaudus:

Iki 50 Lt/t Iki 85 Lt/t Iki 95 Lt/t Iki 100 Lt/t Iki 110 Lt/t Iki 130 Lt/t Kokias pajamas gaunate iš šiaudų pardavimo (vidutines metines):

Iki 500 Lt Iki 1000 Lt Iki 2000 Lt Iki 5000 Lt Iki 10 000 Lt Virš 10 000 Lt Įvertinkite gaunamų pajamos iš šiaudų pardavimo reikšmingumą Jūsų ūkininkavimo rezultatams:

1 2 3 4 5 Sutartinis žymėjimas:

1 – nereikšminga suma (labai mažos pajamos); 2 – mažai reikšminga (mažos pajamos); 3 – man svarbu (vidutinės pajamos); 4 – svarbu

(pakankamos pajamos, kad vykdyti pardavimus); 5 – labai svarbu (visada parduodu).

Ar sutinkate, kad šiaudų pardavimas neigiamai veikia Jūsų pasėlių kokybei?

Taip Ne Nežinau Įrašykite ............................................. Kaip randate savo pirkėjus? Internete Pažįstami Pataria rajono konsultantai Įrašykite ............................................ Ar pirkėjai yra pastovūs kiekvienais metais? Taip Ne Įrašykite ............................................. Ar ketinate pradėti šiaudų perdirbimą: Taip Ne Nežinau Įrašykite ............................................. Nurodykite priežastis, lemiančias Jūsų sprendimą pradėti granulių gamybą: Įrašykite ............................................. Žemės ūkio subjektams, gaminantiems kietojo biokuro produktus: Nuo kada vykdote gamybinę veiklą – granulių gamybą:

Nuo 2007 m. Nuo 2009 m. Nuo 2010 m. Nuo 2011 m. Nuo 2012 m. Nuo 2013 m. Apibraukite tinkantį atsakymo variantą

Ar perkate šiaudus:

Taip Ne Apibraukite tinkantį atsakymo variantą

Kokį šiaudų kiekį naudojate iš savo ūkio plotų: Iki 10 t Iki 20 t Iki 50 t Iki 100 t Iki 250 t Iki 500 t

Apibraukite tinkantį atsakymo variantą

97

Kokį šiaudų kiekį perdirbate per metus: Iki 4 tūkst. t Iki 10 tūkst. t Iki 30 tūkst. t Iki 80 tūkst. t Iki 120 tūkst. t Iki 200 tūkst. t

Iki 250 tūkst. t Virš 250 tūkst. t

Apibraukite tinkantį atsakymo variantą

Kokio našumo Jūsų granuliavimo linija: Iki 280 kg/val. Iki 400 kg/val. Iki 540 kg/val. Iki 650 kg/val. Iki 800 kg/val. Iki 1000 kg/val.

Iki 1100 kg/val. Virš 1100 kg/val.

Apibraukite tinkantį atsakymo variantą

Ar pasinaudojote ES parama pradėti granulių gamybą:

Iki 150 tūkst. t Virš 150 tūkst. t Apibraukite tinkantį atsakymo variantą

Kokius produktus parduodate rinkoje: Šiaudų granulės Skiedros Pjuvenos Briketai Medinos granulės Medienos briketai

Rapsų granulės Rapsų briketai Apibraukite tinkantį atsakymo variantą

Ar naudojatės BALTPOOL biržos/ prekybos sistemos paslaugomis:

Taip Ne Apibraukite tinkantį atsakymo variantą

Ar vykdote rinkos tyrimus ir analizuojate biokuro produktų rinkos tendencijas, atliekate užsienio pirkėjų paiešką?

Taip Kartais Ne Vykdau dėl

eksporto kainų

Perku konsultacijas

Turiu vadybininką

Kai reikia žinoti tikrą pardavimo kainą

Kai reikia planuoti pardavimo kiekius

Iš smalsumo

Kita: ...................................................................................................................................................................................... Ar turite nuolatinių pirkėjų:

Taip Ne Apibraukite tinkantį atsakymo variantą

Kaip randate gatavos produkcijos pirkėjų ir žaliavos tiekėjų: Siūlau

telefonu, e-paštu

Rengiu skelbimus spaudai, Internetui

Sudarau išankstines sutartis su gamybos

įmonėmis

Parduodu tiesiogiai prekybos įmonėms

Kita: ..........................

Pažymėkite „X“ tinkantį atsakymo variantą; įrašykite komentarą

Kita: ......................................................................................................................................................................................

98

Kas Jūsų pirkėjai:

Naudoju savo reikmėms Komercinės veiklos nevykdau: .................... Vykdau menkai: ............................................ Kaimynai Nuperka 100 proc. Nuperka 50 proc. Nuperka 25 proc. Nuperka 10 proc. Perka retai

Rajono gyventojai (namų ūkiai)

Nuperka 100 proc. Nuperka 50 proc. Nuperka 25 proc. Nuperka 10 proc. Perka retai

Prekybos tarpininkai Lietuvos Rajono Užsienio Eksportuoju į Vokietiją Lenkiją Kitur: ....................

Įmonės Rajono/seniūnijos

katilinė Rajono/seniūnijos gamybinė įmonė

Rajono/seniūnijos paslaugų įmonė

Kita .............................

Kita ............................................

............................................................................................................................. ....................................

Pažymėkite „X“ tinkantį atsakymo variantą; įrašykite komentarą

Ar turite verslo partnerių, su kuriais esate sudaręs sutartį bendrai komercinei veiklai vykdyti:

Taip Ne Apibraukite tinkantį atsakymo variantą

Ar pirkėjai reikalauja produkcijos (granulių, briketų) kokybės dokumentų (sertifikato):

Taip Ne Apibraukite tinkantį atsakymo variantą

Ar Jūsų produkcija (granulės, briketai) turi kokybės žymenis:

Taip Ne Apibraukite tinkantį atsakymo variantą

Kokių pakuočių pageidauja pirkėjai: Iki 25 kg Iki 50 kg Iki 100 kg Iki 200 kg Iki 500 kg Virš 500 kg

Apibraukite tinkantį atsakymo variantą; įrašykite

Ar pristatote pirkėjams savo transportu:

Taip Ne Apibraukite tinkantį atsakymo variantą

Ar turite pakankamą gatavos produkcijos sandėliavimo plotą:

Taip Ne Apibraukite tinkantį atsakymo variantą

Kaip manote, ar ši gamybinė veikla yra pelninga:

Taip Ne Apibraukite tinkantį atsakymo variantą

Kaip manote, ar ši gamybinė veikla yra inovatyvi:

Taip Ne Apibraukite tinkantį atsakymo variantą

Kokį kiekį granulių parduodate (vidutiniškai kasmet):

Iki 100 t Iki 500 t Iki 1000 t Iki 2000 t Iki 5000 t Iki 10 500 t

Iki 30 000 t Virš 30 000 t Pažymėkite X

99

Kokia kaina parduodate granules:

Iki 100 Lt/t Iki 160 Lt/t Iki 180 Lt/t Iki 200 Lt/t Iki 230 Lt/t Iki 280 Lt/t Virš 280 Lt/t Kokias pajamas gaunate iš granulių pardavimo (vidutines metines): Iki 10 tūkst. Lt Iki 50 tūkst. Lt Iki 150 tūkst. Lt Iki 250 tūkst. Lt Iki 500 tūkst. Lt Virš 500 tūkst. Lt

Įvertinkite gaunamų pajamos iš granulių pardavimo reikšmingumą Jūsų komercinės veiklos rezultatams:

1 2 3 4 5 Sutartinis žymėjimas:

1 – nereikšminga suma (labai mažos pajamos); 2 – mažai reikšminga (mažos pajamos); 3 – man svarbu (vidutinės pajamos); 4 – svarbu

(pakankamos pajamos, kad vykdyti pardavimus); 5 – labai svarbu (visada parduodu).

Kaip vertinate savo gamybinės veiklos perspektyvas: ......................................................................... ...................... Įrašykite savo komentarą:

Dėkoju už atsakymus

240

LIETUVOS KIETOJO BIOKURO PRODUKTŲ TIEKIMO SISTEMOS STRUKTŪRINIAI YPATUMAI Vaidas Pocius Aleksandro Stulginskio universitetas

Įvadas

Globalūs pokyčiai biokuro rinkoje verčia nuolat analizuoti veiksnius, lemiančius pokyčius Lietuvos kietojo biokuro produktų tiekimo sistemoje. Konceptualių tiekimo grandinių lankstumo gerinimo priemonių paieška yra svarbi tiekimo sistemos tobulinimo probleminė sritis, kuri straipsnyje nagrinėjama vertinant kietojo biokuro tiekimo sistemos struktūrą, ir veiksnius, lemiančius esamos tiekimo sistemos dalyvių tarpusavio ryšius ir jų galimybes verslo plėtrai. Siekiant užtikrinti didesnį tiekimo sistemos lankstumą, ieškoma proporcingų priemonių diegimo galimybių visose jos grandyse.

Straipsnyje pateikti teorinio pobūdžio tyrimo rezultatai, kurie atspindi tiekimo sistemos struktūrinius ypatumus analizuojant Lietuvos kietojo biokuro produktų teikimo sistemą. Didelis dėmesys yra skiriamas ryšių tarp dalyvių didinimui ir jų valdymo gerinimui.

Pastarojo dešimtmečio Lietuvos kietojo biokuro žaliavą ir produktus gaminančios ir tiekiančios įmonės formuoja tvarią tiekimo sistemą kartu su naujais, alternatyvia veikla užsiimančiais, žemės ūkio subjektais. Galima teigti, kad tiekimo sistemos struktūrinis netolygumas yra svarbi prielaida analizuoti sąveikaujančių tiekimo sistemos struktūrinių grandžių charakteristikas bei savybes, tokias kaip – struktūrinį sudėtingumą, vidinį suderinamumą ir lankstumą.

Tyrimo tikslas – išanalizuoti Lietuvos kietojo biokuro produktų tiekimo sistemos charakteristikas ir nustatyti jos veikimo gerinimo priemones.

Tyrimo tikslui pasiekti numatoma išspręsti šiuos uždavinius: 1) paaiškinti teorinę tiekimo sistemos lankstumo sąvoką; 2) išanalizuoti Lietuvos kietojo biokuro produktų tiekimo sistemos funkcionavimo modelį; 3) pateikti Lietuvos kietojo biokuro produktų tiekimo sistemos veikimą gerinančias priemones.

Tyrimo objektas – Lietuvos kietojo biokuro rinkos produktų tiekimo sistema ir jos struktūra. Tyrimo metodai – mokslinės literatūros analizė ir sintezė, loginė analizė ir sintezė, informacijos konsolidavimas, lyginamoji analizė, statistikos duomenų analizė ir sintezė, grafinio vaizdavimo metodas.

Rezultatai Lietuvos kietojo biokuro rinkoje šiandieninėje praktikoje tiekimo sistema veikia tokiu principu – „paklausos

augimas, lemia pasiūlos atsiradimą“. Vartotojai senokai laukia pigių biokuro produktų, todėl Lietuvoje atsiranda vis daugiau kietojo biokuro produktų gamintojų, kurie yra asocijuoti ir jų kryptinga veikla tampa žymia atsvara mažosioms gamybos įmonėms ir žemės ūkio subjektams, užsiimantiems kietojo biokuro produktų gamyba, kaip alternatyvia veikla kaime.

Galima manyti, kad kietojo biokuro tiekimo sistemos struktūriniai pokyčiai yra tiek spartūs, kiek aktyviai vystosi didieji biomasės ir galutinių biokuro produktų gamintojai. Dėl šios priežasties mažieji tiekimo sistemos dalyviai tik mažą dalį savo produkcijos parduoda Lietuvos rinkoje. Tarp mažųjų biokuro produktų gamintojų vyrauja požiūris, kad jų veiklos rezultatai priklauso nuo palankių rinkos sąlygų, užtikrinančių jiems planuojamas pajamas, pardavimų apimtį bei palankias pardavimo kainas. Vadinasi, pagrindinė varomoji jėga, užtikrinanti tiekimo sistemos lankstumą, – pigesnių produktų tiekimas. Tokiu atveju, kietojo biokuro produktų pasiūla patraukliomis kainomis leidžia identifikuoti tiekimo sistemoje vis didėjantį grandinių skaičių arba ekonomiškai tvirtesnių įmonių atsiradimą, jų finansinį patvarumą ir ilgesnį egzistavimo laikotarpį rinkoje. Toks tiekimo sistemos restruktūrizacijos atvejis gali būti grindžiamas jos dalyvių veiklos apimčių ir finansinės galios rinkoje augimu.

Tiekimo sistemos struktūrinis suderinamumas ir lankstumas yra analizuojamas daugelio užsienio mokslininkų darbuose akcentuojant skirtingus jų požiūrius į konceptualią sąvokos taikymo sritį – procesų valdymo, organizacijos struktūros (Christopher, Towill, 2001; Christopher, 2007; Harrison ir van Hoek, 2008).

3 priedas

241

Lietuvos mokslininkai akcentuoja tiekimo grandinių valdymo problematiką jų lankstumo ir efektyvumo požiūriais (Sarulienė, Vilkas, 2011; Rimienė, 2013).

Mokslinėje literatūroje tiekimo sistemos lankstumas (angl. agility) siejamas su tiekimo grandinių valdymu, t. y. ryšių tarp įmonių palaikymą, siekiant pasidalinti informacija apie vartotojų poreikių patenkinimą siekiant kuo sėkmingiau panaudoti vidinius įmonių išteklius ir organizacinius privalumus (Christopher, 2000). Tiekimo sistemos valdymo tikslas – vykdyti tinkamą žaliavų tiekimą ir/ar gamybą, produktų pristatymą galutiniams vartotojams.

Lankstumas procesiniu požiūriu yra suprantamas kaip efektyvumas tarp panaudotų gamyboje išteklių ir pasiekto rezultato. Skirtingi autoriai (De Groote, 1994; Sarulienė, Vilkas, 2011 cit. Chou ir kt., 2010 ir Bingham, 2010) tiekimo sistemose proceso lankstumą nagrinėja kaip proceso dalyvių gebėjimą prisitaikyti prie verslo aplinkos pokyčių arba prie galutinių vartotojų poreikių, įžvelgiant verslo aplinkoje inovacijų diegimo galimybes, taip pat proceso dalyvių pastangas prisitaikyti prie verslo aplinkos pokyčių, siekiant išlaikyti proceso rezultatų pastovumą.

Tiekimo sistemos lankstumą nusako jos dalyvių gebėjimas generuoti sprendimus dėl inovacijų taikymo, naujų produktų kūrimo ir jų vystymo pritaikant juos individualiems vartotojų poreikiams. Tokiu atveju, tiekimo sistemos lankstumo savybė yra viena svarbiausių konkurencinio pranašumo įgijimo sąlygų, grindžiama atskirų tiekimo grandinių integracija į bendrą tiekimo sistemą taikant jų lankstumą didinančias priemones, tokias kaip integruotą rinkodaros komunikaciją, viešąją kainodarą ar socialinę atsakomybę .

Integruota rinkodaros komunikacija atlieka tikslinės informacijos sklaidos ir vartojimo poreikio pagrindimo funkciją, kitaip negu viešoji kainodara ir įmonių prisiimta socialinė atsakomybė. Viešoji kainodara – svarbi priemonė, leidžianti vertinti šalies biokuro sektoriaus vystymosi tendencijas ir numatomas biokuro produktų kainas, kaip mažiausias ir atitinkančias gyventojų poreikius. Įmonių socialinė atsakomybė kaip jų veiklos veiksmų programa, kuri atskleidžia motyvus, dėl kurių daugelyje ES ir pasaulio šalių biokuro produktų gamintojai ir investuoja į šilumos gamybos infrastruktūros inovacijas ir siekia padidinti biokuro produktų gamybos apimtis.

Nagrinėjant produkto pateikimo į rinką mechanizmą, tiekimo procesų valdymo schema ir tiekimo sistemos lankstumas yra svarbūs kriterijai ne tiek atskiriems tiekimo sistemos dalyviams, kiek visai tiekimo sistemos struktūriniam tvarumui (Christopher, Towil, 2001).

Apibendrinus skirtingų autorių požiūrį (Sarulienė, Vilkas, 2011 cit. Bingham, 2010), galima vertinti tiekimo sistemos veikimą lankstumo kriterijumi, kuris lemia dalyvių gebėjimą prisitaikyti prie socialinių, ekonominių ir verslo aplinkos pokyčių.

Lankstumas organizacijos struktūrinių pokyčių atveju suprantamas kaip teigiamas rezultatas – pasiektas norimas rezultatas arba teigiamas pokytis. Tiekimo sistemos lankstumas gali būti pasiektas didinant jos grandinių išteklių valdymo naudingumo laipsnį siekiant konkretaus užsibrėžto tikslo. Neretai organizacijos veiklos efektyvumui priskiriamas išteklių panaudojimo naudingumo laipsnis siekiant konkretaus tikslo, o taip pat priskiriamas ir iškelto bei pasiekto konkretaus tikslo naudingumo laipsnis siekiant didinti verslo vertę (Rimienė, 2013).

Teorinės tiekimo sistemos lankstumo sampratos gali būti nesunkiai identifikuojamos Lietuvos kietojo biokuro produktų tiekimo sistemoje.

Nagrinėjant Lietuvos kietojo biokuro produktų tiekimo sistemos lankstumą procesiniu požiūriu, svarbu atskleisti tiekimo sistemoje dalyvaujančių įmonių galimybes vystyti veiklą ir reaguoti į rinkos pokyčius. Daugelio tiekimo sistemos dalyvių sprendimas įsijungti į kietojo biokuro rinką siejamas su verslo patrauklumu ir jo vertės didinimu – pajamų augimu, verslo rizikos mažinimu, palankesnėmis konkurencinėmis sąlygomis, ir deja, mažiau kreipiamas dėmesys į vartotojų segmentą bei jiems skirtos informacijos rengimą.

Lietuvos kietojo biokuro produktų tiekimo sistema pasižymi tam tikru tvarumu – vyrauja didieji biomasės gamintojai ir biokuro naudotojai, kurie yra centralizuotos šilumos energijos sistemos dalyviai, ir jų veikla grindžiama aukštu konkurencingumu ir aiškiomis jų veiklos finansavimo (subsidijavimo) perspektyvomis. Mažieji tiekimo sistemos dalyviai yra tiesiogiai priklausomi nuo vartotojų perkamosios galios, ir jų konkurencingumas yra žymiai menkesnis. Vadinasi, tiekimo sistemos dalyviai yra nevienodai svarbūs: didieji gali užimti strategines verslo plėtros pozicijas, tiek pretenduojant į investicijų finansavimo šaltinius, tiek dalyvaujant inovacijų procese, o mažieji – tegali būti nišų aptarnautojais. Palaipsniui tokia tiekimo sistema gali būti lengvai monopolizuojama, o vartotojams – sukuriamos mažiau palankios sąlygos įsigyti kietojo biokuro produktus norima kaina. Tiekimo sistemos lankstumas tampa svarbia prielaida susiformuoti tinkamai kietojo biokuro rinkos struktūrai.

242

Kietojo biokuro produktų tiekimo sistemos raida Lietuvoje siejama su bioenergijos ir biotechnologijų sektorių plėtra. Biokuro žaliavos (biomasės) ir produktų gamybos augimas pastaruoju dešimtmečiu ES 27 šalyse yra vertinamas kaip svarbus veiksnys, lemiantis naujų technologijų taikymą biokuro produktų gamybos ir vartojimo sferose. Europos mokslininkai sparčiai transformuoja bioekonomikos dimensiją, kaip struktūrinę aplinką, palankią atsirasti inovacijoms bioenergijos gamybos srityje, siekiant globalių klimato kaitos problemų sprendimo.

Europos Bioekonomikos raidos strategija iki 2030 metų iškelia naujų ES 27 šalims reikalavimų užtikrinti perėjimą prie vartotojams svarbių biokuro produktų.

Sparčiai vykstanti kietojo biokuro produktų tiekimo grandinių restruktūrizacija Lietuvoje lemia naujų iššūkių biokuro rinkos dalyviams, tiek gamybos, tiek tiekimo (paskirstymo) valdymo srityse. Didėjant kietojo biokuro žaliavos (biomasės) gamintojų skaičiui ir jų veiklos apimčiai, Lietuvoje formuojasi didesnės galimybės ateityje pereiti prie kietojo biokuro produktų vartojimo tiek bioenergergijos gamintojams, tiek namų ūkiams. Vadinasi, svarbu, kad kietojo biokuro produktų gamybos ir vartojimo sąlygos būtų palankios, t. y. Išvystyta tiekimo sistema būtų adekvati vartotojų poreikiams ir atvirkščiai.

Pastaruoju metu tarp gamintojų ir pardavėjų vis labiau populiarėja ryšių valdymo tobulinimas tikslu padidinti efektyvumą bei lankstumą visose produktų vertę kuriančiose veiklose. Tiekimo grandžių valdymas apima tradicines vidines organizacines veiklas, apimančias tiekimo sistemos dalyvių vidaus sritis – optimizuoti išlaidas ir didinti veiklos efektyvumą (Rimienė, 2013; Sarulienė, Vilkas, 2011).

Siekiant atskleisti kietojo biokuro tiekimo sistemos lankstumą, išnagrinėti išoriniai ir vidiniai veiksniai, lemiantys jos struktūrinius pokyčius, dėl kurių pastebima tiekimo sistemos transformacija, nebūtinai priklausanti vien nuo tiekimo sistemos dalyvių veiklos organizavimo ypatumų.

Išorinių veiksnių poveikio Lietuvos kietojo biokuro produktų tiekimo sistemos struktūrai vertinimas. Biokuras yra svarbi vietinio kuro rūšis daugelyje pasaulio regionų ir ES šalių. Sparti biokuro rinkos plėtra lemia naujų politikos nuostatų įgyvendinimą ES bioekonomikos ir bioenergetikos sektoriuose prisilaikant darnumo kriterijų. Bioenergijos gamyba ir naudojimas teikia aplinkosauginių ir socialinių-ekonominių pranašumų, kuriuos lemia galimybės mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, gerinti energijos tiekimo saugumą ir užsienio prekybos balansą, spręsti verslo ir darbo problemas visoje biokuro gamybos, tiekimo (paskirstymo) ir vartojimo grandinėje, plėtoti ekonominę ir socialinę regionų plėtrą, ypač kaimo vietovių, išspręsti svarbius atliekų šalinimo, gamtinių ir kitų išteklių racionalaus naudojimo uždavinius (Škėma ir kt., 2013). Žemės ir miškų ūkio sektoriaus vaidmuo kietojo biokuro žaliavos (biomasės) gamybos aspektu yra itin didelis, todėl svarbu realizuoti biomasės ir atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gamybos sprendimus, grįstus technologinėmis inovacijomis (Prisitaikymas prie klimato kaitos ..., 2012).

1 pav. Veiksniai, formuojantys ES-27 šalių bioekonomikos dimensiją(sudaryta autoriaus pagal The European Bioeconomy in 2030, 2008)

Tvari pramoninė

gamyba

Visuomenės

sveikata

Energetinis

saugumas

Maisto sauga

Klimato kaita

Ekonominė ir

socialinė plėtra

BIOEKONOMIKA

Biomasės gamybos

sektorius

Maisto

sektorius

Ne maisto

sektorius

Natūralūs gamtiniai

ištekliai

243

Remiantis ES Bioekonomikos raidos strategija iki 2030 metų, svarbu pažymėti naujus iššūkius biokuro sektoriui – tvarus gamtos išteklių valdymas, tvari gamyba, visuomenės sveikatos gerinimas, klimato kaitos sušvelninimas, socialinių pokyčių integravimas ir subalansavimas, darnus regionų vystymasis (1 pav.).

Šiandieninės kietojo biokuro rinkos vystymosi tendencijos ES šalyse ir Lietuvoje nagrinėjamos remiantis ES-

27 Bioekonomikos raidos strategijos-2030 rekomendacijomis (The European Economy in 2030, 2008). Šių dokumentų pagrindu skatinama mineralinio kuro išteklius pakeisti atsinaujinančiais ir nuolat plėsti jų naudojimą įvairiose srityse (Renewable energy, 2012; Vrubliauskas, Perednis, 2010).

Biokuro rinkos gyvavimo pradžia Lietuvoje gali būti pradėta skaičiuoti nuo 1994 metų, kai perėmus Skandinavijos valstybių patirtį Lietuvoje atsirado pirmosios biokuru – smulkinta mediena ir pjuvenomis – aptarnaujamos katilinės. Jos ypač pasiteisino tuose šalies rajonuose, kur šilumos energija buvo gaminama naudojant brangų ir itin taršų kurą – mazutą. Biokuro gamyba, kaip nauja pramonės šaka, Lietuvoje įsitvirtino 1999 metais, pradėjus eksploatuoti stambesnes šiuo kuru aptarnaujamas katilines.

Biokuro gamybos ištekliai Lietuvoje yra neriboti, ir jiems priskiriama gamtinės kilmės ištekliai (pvz., mediena ir jos atliekos, durpės, laukinių pievų žolės, nendrės) ir ūkinės veiklos ištekliai (pvz., energetiniai augalai, žemės ūkio produktai ir jų atliekos, ūkinės veiklos – buities, komunalinio ūkio ir pramoninės veiklos) atliekos ir biodujos. Reikšmingi biokuro produktų gamybai ištekliai yra gaunami kaip žemės ūkio gamybos produkcija arba jos atliekos, t. y. biomasė – rapsai – biodyzelino gamybai; cukriniai runkeliai, kviečiai, kvietrugiai – bioetanolio gamybai; kukurūzai, kukurūzų ir kitų žolinių augalų silosas – biodujų gamybai; trumpos apyvartos miško želdiniai – kieto biokuro gamybai; žoliniai ir sumedėję žemės ūkio augalai – kietojo kuro gamybai.

ASU Žemės ūkio inžinerijos instituto atliktų 1999-2005 metų tyrimų duomenimis, biokurui gaminti Lietuvoje būtų galima sunaudoti 500 tūkst. t šiaudų kasmet (Žaltauskas, 2008).

Nuo 2010 metų pastebimas kietojo biokuro produktų paklausos didėjimas, kuris siejamas su Lietuvos biokuro tiekėjų ir gamintojų galimybėmis tiekti didesnius šių produktų kiekius, ir stiprėjančias jų galias konkuruoti lokaliose ir užsienio rinkose.

Kietojo biokuro produktų gamintojų ir tiekėjų gebėjimas prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygos yra vertinami pagal kietojo biokuro integravimo į šilumos ūkį laipsnį. Lietuvos energetikos ministerijos duomenimis, 2012 metais buvo panaudota kietojo biokuro 213 674 tne arba 95 proc. medienos ir jos atliekų šilumos energijos gamybai; 2 175 tne arba 1, proc. šiaudų (Cytacka, 2013).

Šiuo metu ES ir Lietuvoje didžiausią atsinaujinančios energijos potencialą sukuria kietojo biokuro produktai. Kietojo biokuro produktų rinka Lietuvoje yra besivystantis rinkos segmentas, kurio struktūroje 15 proc. namų ūkiai ir smulkieji verslo subjektai, ir 85 proc. – centralizuotos šiluminės energijos (komunalinio ūkio) naudotojai ir veikiančios 200 biokuro katilinės. Šiuo metu medienos kuru šildomi tokie rajonų centrai kaip Šilutė, Tauragė, Vilkaviškis, Marijampolė, Kazlų Rūda, Kelmė, Raseiniai, Utena, Biržai, Ignalina, Švenčionys, Varėna, Vilnius (veikia iki 60 MW pajėgumo biokuro katilinės). Be to, daugelio individualių pastatų šildymui naudojamos individualios šildymo sistemos, aptarnaujamos kietuoju biokuru – medienos biogranulėmis ar briketais. Vadinasi, biokuro produktų rinkos vystymasis priklauso nuo jų naudotojų ir vartotojų aktyvumo ir diegiamų technologijų spartos.

Vienas iš esminių pokyčių Lietuvos biokuro rinkoje 2013 metais pradėta taikyti kietojo biokuro produktų sertifikavimo sistema ENplus. Europos granulių taryba (angl. European Pellet Council) suteikė teisę Lietuvos biomasės energetikos asociacijai LITBIOMA atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje, dėl kurios granulių gamintojai, gaminantys aukščiausios kokybės medienos granules, atitinkančias EN 14961-2 normoje numatytus reikalavimus, gali būti sertifikuoti ENplus sistemoje ir vykdyti eksportą globaliai. Lietuvoje dvi įmonės – UAB „Baltwood“ ir UAB „Granulita“, gaminančios medienos granules, yra suteiktas ENplus prekės ženklo sertifikatas. Šalių sertifikavimo projektu Europos medienos granulių gamintojų bei vartotojų interesus atstovaujanti organizacija siekia panaikinti fragmentiškus granulių standartus šalyse ir sukurti vieningą sistemą visoje medienos granulių tiekimo grandinėje – pradedant granulių gamyba, sandėliavimu ir baigiant pristatymu vartotojams. Ši sertifikavimo sistema leidžia vertinti granulių gamybos ir kokybės užtikrinimo reikalavimus, atskirus reikalavimus produktui (EN 14961-2), žymėjimo, logistikos ir tarpinio sandėliavimo reikalavimus, pristatymo galutiniam vartotojui reikalavimus.

Vidinių veiksnių poveikio Lietuvos kietojo biokuro produktų tiekimo sistemos struktūrai vertinimas. Didinant Lietuvos biokuro žaliavos (biomasės) tiekėjų, perdirbėjų ir naudotojų konkurencingumą, jų ekonominį augimą ir

244 veiklos suderinamumą, atliktas nemažas darbas – sukurta teisinė norminė bazė (Lietuvos teisės aktai) (Svarbiausi Lietuvos Respublikos teisės aktai, 2014) bei priimtos Kietojo biokuro apskaitos taisyklės, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1-185; patobulintos Centralizuotos prekybos biokuru taisyklės; sukurta ir veikia Lietuvos Biomasės energetikos asociacija LITBIOMA, Nacionalinė biomasės ir biokuro gamybos ir naudojimo technologijų platforma (NTP), o nuo 2012 metų gegužės mėnesio pradėjo veikti Lietuvos Energijos išteklių birža BaltPool (Baltpool, 2014).

Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA aktyviai dirba keliose srityse: siekia apjungti ir atstovauti biokuro gamintojų ir tiekėjų interesus, skatina inovacijas biokuro rinkoje, ieško būdų energijos įrangos gamybos sektoriaus vystymui, diegia mokslo ir biomasės išteklių tyrimų srities išradimus, palaiko žemės ūkyje gaunamos biomasės sektoriaus gyvybingumą (LITBIOMA, 2014).

Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimo skatinimo veiksmų plane pagal patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 metų birželio 21 d. nutarimą Nr. 789 ir Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijoje iki 2020 metų yra numatytos priemonės skatinti AEI panaudojimą centralizuotos šilumos energijos sistemoje ir atliekų tvarkymo srityje (Svarbiausi Lietuvos Respublikos teisės aktai, 2014). Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu, priimtu 2011 metų balandžio 20 d., siekiama garantuoti ir skatinti Lietuvos ūkio sektoriams ir namų ūkiams darnų aprūpinimą centralizuota šilumos energija, elektros energija, degalais, bei vystyti gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių technologijų diegimą ir vystymąsi, atsižvelgiant į aplinkos apsaugą (klimato kaitą), iškastinių išteklių tausojimą, priklausomybės nuo energijos išteklių ir energijos importo mažinimą.

Lietuvoje, 2013 metų liepos 5 d. pasirašius jungtinės veiklos sutartį dėl naujai steigiamo biokuro klasterio BIOKOGEN, apsijungė penkios įmonės kartu su dviem mokslo ir studijų institucijomis, kurios suformavo bendros veiklos viziją – užtikrinti inovatyvios biokuro įrangos ir pažangių technologijų kūrimą bei jų komercinimą siekiant sudaryti galimybes kūrenimui naudoti nekokybiškų parametrų biomasę (Naujas biokuro klasteris, 2014). Šis naujas požiūris leidžia manyti, kad Lietuvos kietojo biokuro produktų rinka vystysis sparčiau, ir priklausomai nuo gamintojų, tiekėjų, savarankiškų rinkos tarpininkų, naudotojų ir vartotojų ekonominės būklės, bus greičiau komercializuota.

Vykstantys pokyčiai Lietuvos kietojo biokuro produktų rinkoje verčia analizuoti galimybes Lietuvos biokuro produktų naudotojams sparčiau diegti naujas technologijas, o namų ūkiams – reaguoti į pigesnių kuro rūšių taikymą šiluminės energijos gamybai. Didelė dalis namų ūkių (85 proc.) naudojasi centralizuotai tiekiama šilumos/elektros energija, kuri gaunama deginant biokurą biokatilinėse, iš jų 35 proc. namų ūkių savarankiškai modernizuoja šilumos energijos įrenginius individualių patalpų apšildymui ir naudoja kietąjį biokurą (Nagevičius, 2013).

Lietuvos kietojo biokuro rinkoje vyrauja keleto tipų tiekimo (paskirstymo) sistemos – tiesioginė, netiesioginė (per tarpininkus) ir lanksčioji, kurios kartu sukuria prielaidas, taikant tinkamas komunikacijos priemones, formuotis stipriam mažųjų gamintojų ir tiekėjų segmentui, kas ypatingai svarbu vartojimo lygio didinimui.

Tiesioginė tiekimo sistema yra paprastai atpažįstama kaip betarpiško įmonių bendradarbiavimo su vartotojais atvejis (Christopher, 2007). Netiesioginė tiekimo (paskirstymo) sistema veikia vykdant kelias funkcines veiklas – gamybos (gamybos ir pardavimo valdymo) ar prekybos (pirkimų ir pardavimo valdymo) (Christopher, 2007). Lanksčioji tiekimo sistema apjungia pagrindines sąveikaujančių rinkos dalyvių pridėtinę vertę kuriančias veiklas – nuo projektavimo, planavimo ir pirkimo iki gamybos ir produktų pristatymo (Cocchi ir kt., 2011). Tiekimo sistemoje vykdomi srautai susideda iš medžiagų judėjimo, informacijos srauto ir finansinių duomenų apsikeitimo tarp visų tiekimo sistemos dalyvių – pirkėjų, tiekėjų, gamintojų, mažmenininkų ir didmenininkų. Tiekimo sistemos valdymo pagrindiniai tikslai yra skubiau įgyvendinti užsakymus ar padidinti operacijų greitį. Svarbiausias sėkmės veiksnys – užtikrinti nepertraukiamą medžiagų ir informacijos judėjimą (Tiekimo grandinė, 2014). Be to, lanksčiosios teikimo (paskirstymo) sistemos pasižymi menkesniu tvarumu, kadangi rinkos tarpininkams – prekybos įmonėms, užsakymai pateikiami ne nuolat ir nevienodu periodiškumu.

Lietuvos kietojo biokuro produktų rinką galima suskirstyta į keletą lygių (2 pav.). Pirmąjį lygį sudaro „verslas-verslui“ rinkos gamybos segmentai, kurie suformuoja gamybos ir tiekimo

(paskirstymo) grandines:

245 1) didieji kietojo biokuro žaliavos (biomasės) gamintojai ir teikėjai, kurių veikla yra reglamentuota pagal Lietuvos

energetikos išteklių valdymo reikalavimus ir Biokuro prekybą reglamentuojančius teisės aktus, kurie numato centralizuotos prekybos biokuru energijos išteklių biržoje taisykles (LITBIOMA, 2014);

2) mažieji kietojo biokuro žaliavos (biomasės – medienos, šiaudų) gamintojai (žemės ir miškų ūkio subjektai). Mažąjį kietojo biokuro rinkos „verslas-verslui“ segmentą sudaro žemės ūkio bendrovės ir ūkininko ūkiai, kurie užsiima biomasės ir kietojo biokuro produktų (biogranulių, briketų) gamyba, neretai ir prekyba. Šis segmentas yra labiau priklausomi nuo vartojimo pokyčių ir išorinių rinkų vystymosi tendencijų. Lietuvoje medienos ir šiaudų granulių gamintojų skaičius sparčiai didėja, kadangi prognozuojama, kad didės namų ūkių poreikis apsirūpinti pigia šilumos energija palyginus su kitomis kuro rūšimis.

2 pav. Lietuvos kietojo biokuro rinkoje vyraujančių komunikacijos ryšių ir tiekimo grandžių struktūrinis modelis (sudaryta autoriaus)

Kietojo biokuro

žaliavos (biomasės) gamintojai

Kietojo biokuro produktų

(granulių, briketų) gamintojai

Kietojo biokuro

produktų vartotojai

Didieji biomasės gamintojai: miškų urėdijos, žemės

ūkio bendrovės, ūkininkų ūkiai.

Mažieji biomasės gamintojai: miškų urėdijos, žemės

ūkio bendrovės, ūkininkų ūkiai.

Kietojo biokuro produktų

naudotojai

Didieji šilumos/elektros energijos

gamintojai: šiluminės elektrinės,

kogeneracinės jėgainės

Pramonės, prekybos, transporto, statybų

sektoriaus įmonės ir kt.

Kietojo biokuro produktų rinkos

tarpininkai: eksporto/importo ir lokalios

prekybos įmonės, biokuro technologijų

įmonės, konsultavimo įmonės

Namų ūkiai (individualių patalpų šildymui ir šilto vandens

gamybai)

Kiti vartotojų segmentai (kiti poreikiai)

Nepriklausomi rinkos tarpininkai ir

BALTPOOL

246

Antrąjį lygį sudaro „verslas-verslui“ rinkos gamybos ir prekybos rinkos (tarpininkų) segmentai, kurie suformuoja tiekimo (paskirstymo) ir prekybos (pardavimo) grandines: 1) biokuro tarpiniai naudotojai – biokuro šiluminės elektrinės ir kogeneracinės jėgainės, kurios transformuoja

biokuro produktus į šilumą ir elektros energiją, ir toliau ją tiekia jau šilumos naudotojams – namų ūkiams, įmonėms;

2) biokuro naudotojai – viešojo sektoriaus ir pramonės įmonės, kurioms yra tiekiama šilumos ir elektros energija iš centralizuotų šilumos ir elektros tinklų ir sistemų, ir jų aptarnavimas privalo būti užtikrinamas papildomų sistemų;

3) kietojo biokuro produktų teikėjai – didmeninės ar mažmeninės prekybos įmonės, ir įmonės, kurių veikla kietojo biokuro prekyba yra verslo alternatyva. Prekybos įmonių veikla priklauso nuo konkurencinių rinkoje sąlygų – vartotojų skaičiaus, vartotojų perkamosios galios, vartojimo pobūdžio, gamybos išteklių kainų, kietojo biokuro produktų įvairovės ir jų kainų, alternatyvių produktų pasiūlos (pvz., biogranulės mažųjų gyvūnų kraikui, trąšų gamybai). Žymią vietą biokuro rinkoje užima savarankiški prekybos tarpininkai, kurių rinkodaros veiksmai orientuoja vartotojus (namų ūkius) įsigyti lietuviškus kietojo biokuro produktus. Tam kuriamos mažosios kietojo biokuro logistikos sistemos, skirtos aptarnauti regioninius pirkėjus, ir pasitelkiamos biokuro vartojimą skatinančios rinkodaros (viešosios) komunikacijos priemonės.

4) biokuro technologijų gamintojai ir tiekėjai – įmonės, kurios rinkai tiekia biokuro katilus ir kitus įrenginius, vykdo jų montavimą ir garantinį aptarnavimą;

5) konsultavimo įmonės ir asociacijos. Trečiąjį lygį sudaro „verslas-vartotojui“ rinkos vartojimo segmentai, kurie naudojasi tiesioginio ir

netiesioginio paskirstymo sistema: 1) kietojo biokuro produktų vartotojai – namų ūkiai ir fiziniai asmenys, kurie savarankiškai įsigyja rinkoje kietojo

biokuro produktus – pirminius kietojo biokuro produktus – malkas, skiedras, pjuvenas, ar antrinius kietojo biokuro produktus – medienos ar šiaudų granules, briketus, siekiant pigaus individualių namų ar kitų patalpų šildymo;

2) kietojo biokuro produktų vartotojai – vartotojai, kurie naudoja priminius ar antrinius kietojo biokuro produktus ne šilumos gamybai, o kitai paskirčiai (pvz., tręšimui arba kraikui).

Kietojo biokuro rinkos segmentai ne vienodai yra aktyvūs ekonominiu ir socialiniu aspektu, jų veiklos specializacija yra segmentinė, todėl ir jų reikšmė rinkoje yra skirtinga. Pavyzdžiui, kietojo biokuro gamyba Lietuvoje vystosi sparčiausiai kaip socialiai orientuota verslo šaka, tačiau biomasės panaudojimas apribotas sudėtingu atliekinės biomasės gamybos procesu (Janulis ir kt., 2007), todėl vyrauja išplėtotos gamybos ir tiekimo grandinės, ir menkesnio lygio tiekimo (paskirstymo) ir pardavimo grandinės. Gamybos ir tiekimo (paskirstymo) grandinėse vyrauja didieji gamintojai, kurie specializuojasi aptarnauti tik stambius kietojo biokuro produktų naudotojus, o mažieji tiekimo (paskirstymo) ir prekybos grandinių dalyviai kuria ekonominiu principu grindžiamus ryšius, kurie nėra tvarūs ir ilgalaikiai.

Priklausomai nuo komunikacijos ryšių skaičiaus tarp kietojo biokuro rinkos dalyvių, galima vertinti jų reikšmę teikimo sistemoje, bei taikyti tinkamus rinkodaros sprendimus tiekimo grandžių sistemos veikimo gerinimui (Kveselis ir kt., 2013). Nevienodai išplėtotos gamybos, tiekimo, prekybos ir vartojimo grandys reiškia, kad atsiranda rinkos trukdymai ir sunkokai vyksta komunikacija tarp atskirų rinkos segmentų. Esant komunikacijos sutrikimams, rinkodaros priemonių taikymas tampa mažai efektyvus.

Lietuvoje kietojo biokuro produktų gamybos, tiekimo (paskirstymo) ir vartojimo grandys formuojasi palaipsniui, pagal jų dalyvių technologinį lygį, gamybos išteklių valdymo ir gamybos apimties potencialą. Kol kas negalima teigti, kad Lietuvoje biokuro rinkoje yra susiformavusios gamybos ar tiekimo (paskirstymo) grandinės, kadangi logistiniu požiūriu jos fragmentuotos, egzistuoja be veiklos planavimo ir strateginio požiūrio aptarnauti norimas rinkas.

Tikimasi, kad veiksiantis BIOKOGEN klasteris sudarys pilną gamybos grandinę, apimančią biokuro technologijų kūrimo, mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros, patentavimo ir licencijavimo, serijinės gamybos, rinkodaros ir kitas veiklas, ir bus sėkmingos sąveikos pavyzdys.

Klasteryje susitelkusios įmonės – UAB „Kauno energetikos remontas“, UAB „Ekologijos technologijų tyrimų ir diegimo institutas“, UAB „Jurby Water Tech“, UAB „Talentas“, UAB „Verdigo“, kartu su mokslininkais bei tyrėjais, sieks kurti pilotinius biokuro technologijų diegimo modelius, vystyti jų paruošimą serijinei gamybai,

247 orientuotis į sukurtų gaminių ir technologijų eksportą. Numatoma, kad ateityje klasteris užsiims ir nekomercine veikla – rengs galimybių studijas dėl žemės ūkio potencialo panaudojimo, naujų technologijų kūrimo, atliekų deginimo, mažesnio kaloringumo kuro panaudojimo energetikoje.

1 Lentelė. Lietuvos kietojo biokuro produktų tiekimo sistemos veikimo gerinimo priemonės (sudaryta autoriaus)

Tiekimo sistemos lygis

Rinkos segmentas

Rinkos segmento funkcijos

Rinkos segmento valdymo uždaviniai

Rinkos segmento valdymo priemonės

1 lygis. Gamybos grandinė

Gamybos ir tiekimo

Užtikrinti bioenergijos technologijų diegimą

Gerinti investicines sąlygas technologijų įsigijimui

Inovacinės veiklos subsidijavimas biomasės, biokuro gamybos ir biotechnologijų diegimo srityje

Užtikrinti skaidrią subsidijavimo tvarką

Užtikrinti biomasės kiekius ir kokybę perdirbimui ir eksportui Užtikrinti biokuro produktų kiekius ir kokybę šilumos energijos gamybos sektoriui

Tobulinti kainodarą taikant „kaštų-naudos“ modelį

Vieninga biokuro sertifikavimo sistema

2 lygis. Tiekimo (paskirstymo) grandinė

Gamybos ir prekybos

Užtikrinti šilumos generavimą didinant biokuro dalį

Viešoji kainodara

Aprūpinti vidaus prekybos sistemą vietinio biokuro produktais

Vykdyti daugiau tiesioginio tiekimo sandorių Gerinti tiesioginio tiekimo sistemą Skatinti rinkodaros veiksmus

3 lygis. Tiekimo (paskirstymo) grandinė

Vartojimo Užtikrinti individualių šiluminių įrenginių, pritaikytų biokurui, diegimą

Vykdyti visų kietojo biokuro produktų deginimo įrenginių prekybą

Integruota rinkodaros komunikacija

Skatinti tiesioginę rinkodarą Kurti kontekstinę reklamą

E-reklama (gamybos ir prekybos įmonių)

Vykdyti visuomenės informavimą ir taikyti tinkamas informavimo priemones

Biokuro produktų populiarinimas

Didinti pardavimo taškų skaičių

Formuoti prekybos įmonių (paskirstymo) tinklą

Prekės ženklų sukūrimas

Skatinti konsultacinių paslaugų teikimą

Didinti gyventojų konsultavimo taškų skaičių

Konsultacinių paslaugų centrai seniūnijose

Vieningas požiūris, vyraujantis gamybos, tiekimo (paskirstymo), prekybos ir vartojimo grandinėse, leidžia

daryti prielaidas, kad taikant integruotą tiekimo ir komunikacijos sistemą galima pasiekti teigiamų poslinkių tiekimo sistemoje. Kietojo biokuro produktų pirkėjų ir vartotojų ryšių tvarumo užtikrinimas siejamas su visuomenės informavimo arba viešosios komunikacijos priemonių taikymu. Rinkodaros komunikacijos priemonė, sėkmingai

248 taikoma biokuro rinkoje – visuomenės informavimas, padeda sukurti ilgalaikius ir tvarius ryšius tarp atskirų tiekimo sistemos dalyvių.

Išvados Siekiant paaiškinti Lietuvos kietojo biokuro produktų tiekimo sistemos funkcionavimo modelį, buvo

identifikuoti išoriniai ir vidiniai tiekimo sistemos charakteristikas lemiantys veiksniai ir jų poveikis jos lankstumui. Tiekimo sistemos savybė – lankstumas, buvo pasirinkta dėl esminio jos poveikio rezultato, t. y. spartaus tiekimo sistemos restruktūrizacijos proceso, kurio dėka Lietuvoje sparčiai vystosi visas biokuro sektorius, kuriasi naujos įmonės, diegiančios inovatyvias technologijas, atitinkančias griežtus aplinkosaugos reikalavimus, bei galinčios aprūpinti šalies ūkio naudotojus reikiamu biokuro kiekiu.

Siekiant įvertinti Lietuvos kietojo biokuro produktų tiekimo sistemos charakteristikas, nustatyta, kad trijų lygių tiekimo sistema yra besiformuojanti, ir pasižymi įmonių tarpusavio ryšiais, grindžiamais jų veiklos specializacija bei vykdomomis rinkoje funkcijomis, ir itin dideliu investiciniu pajėgumu. Dėl šios priežasties tiekimo sistemoje vyrauja tos grandinės, kurios didina bendrąjį tiekimo sistemos lankstumą.

Išlieka tendencija, kad mažieji gamybos, tiekimo ir prekybos grandinės dalyviai yra menkai pasiruošę konkuruoti su stambiais tiekimo sistemos dalyviais, kurių vidaus infrastruktūros plėtra yra spartesnė. Vadinasi, būtinybė reguliuoti Lietuvos kietojo biokuro rinkos dalyvių ekonominės veiklos plėtrą yra grindžiama daugiau tiekimo sistemos dalyvių tarpusavio ryšiais ir besiformuojančiais naujais vartotojų poreikiais išorinėse rinkose.

Strateginiai tiekimo sistemos lankstumo gerinimo sprendimai – integruota rinkodaros komunikacija ir visuomenės informavimas, viešoji kainodara ir socialinė atsakomybė, – yra tiekimo sistemos tobulinimo priemonės, orientuotos kietojo biokuro gamintojams ir tiekėjams kurti palankias sąlygas vystytis tiek naudotojų segmentui, tiek skatinant galutinius vartotojus aktyviau rinktis kietojo biokuro produktus.

Literatūra 1. BALTPOOL informacija. Biokuro prekybą reglamentuojantys teisės aktai. Centralizuotos prekybos biokuru energijos

išteklių biržoje taisyklės, 2012. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. vasario 2 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.baltpool.lt/lt/dokumentai>

2. Biokuro rinkos informacija. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. sausio 12 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.avei.lt/lt/kita-informacija/tmta>

3. COCCHI, M., NIKOLAISEN, L., JUNGINGER, M., GOH, Ch. Sh., HEINIMÖ, J., BRADLEY, D., HESS, R., JACOBSON, J., OVARD, L. P., THRÄN, D., HENNIG, CH., DEUTMEYER, M., SCHOUWENBERG, P. P., MARCHAL, D. (2011). Global wood pellet industry, market and trade study. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. vasario 12 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.bioenergytrade.org/downloads/t40-global-wood-pellet-market-study_final.pdf>

4. CYTACKA, R. (2013). Biokuro rinkos plėtra. Tolimesni valstybės žingsniai / Lietuvos energetikos viceministrės pranešimas, 2013 m. birželio 11 d. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. sausio 23 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.lsta.lt/files/seminarai/2013-06-11_BALTPOOL/R.Cytacka.%20Biokuro%20rinkos%20pletra.%20Tolimesni%20valstybes%20zingsniai.pdf>

5. CHRISTOPHER, M. (2000). The agile supply chain: competing in volatile markets // Industrial Marketing Management, No 29(1), p. 37-44.

6. CHRISTOPHER, M., TOWILL, D. (2001). An integrated model for the design of agile supply chains // International Journal of Physical Distribution and Logistics Management, No 31(4), p. 235-246.

7. CHRISTOPHER, M. (2007). Logistika ir tiekimo grandinės valdymas: pridėtinės vertės tinklų kūrimas. – Vilnius: Leidykla „Eugrimas“.

8. De GROOTE, X. (1994). The flexibility of production processes: a general framework // Management Science, No 40(7), p. 933-945.

9. HARRISON, A., van HOEK, R. I. (2008). Logistics Management and Strategy: Competing Through the Supply Chain. – Pearson Education, Business and Economics.

10. KVESELIS, V., DZENAJAVIČIENĖ, E. F., LISAUSKAS, A. (2013). Atsinaujinančių energijos išteklių technologijų ekologiškumas – Ką apie tai turėtų žinoti visuomenė. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. sausio 12 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.akolegija.lt/library/docfiles/20_Vaclovas_Kveselis.pdf>

249

11. LITBIOMA informacija, 2014. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. sausio 20 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.biokuras.lt/lt/naudinga-informacija/66.html> ir <http://www.biokuras.lt/lt/apie-mus/nariai.html>

12. NAGEVIČIUS, M. (2013). Biokuro rinka. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. sausio 14 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.lsta.lt/files/studijos/2013%20met%C5%B3/1Priedas_M.Nageviciaus_Biokuro%20potencialas%20ir%20kainos.pdf>

13. Naujas biokuro klasteris kurs pažangias technologijas / Tinklapis inovacijos.lt [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. vasario 8 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.inovacijos.lt/lt/naujiena/id/naujas_biokuro_klasteris_kurs_paangias_technologijas/tp/lt/>

14. Prisitaikymas prie klimato kaitos žemės ūkyje: projekto „BALTICCLIMATE“ pamokos / leidinį parengė Lietuvos Respublikos Žemės Ūkio Ministerija, VšĮ Aplinkos Vertinimo Projektai, 2012. – Vilnius. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. vasario 5 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.zum.lt/documents/baltijos_klimatas/klimato%20prisitaikymas_brosiura%20(a5)%2002-24.pdf>

15. RIMIENĖ, K. (2013). Tiekimo grandinės paslankumo vertinimas / Disertacija, KTU. 16. SARULIENĖ, A, VILKAS, M. (2011). Efektyvumo ir lankstumo suderinimas tiekimo grandinėje // Ekonomika ir vadyba,

Nr. 16, p. 907-915. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. vasario 24 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.ktu.lt/lt/mokslas/zurnalai/ekovad/16/1822-6515-2011-0907.pdf>

17. Svarbiausi Lietuvos Respublikos teisės aktai. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. sausio 19 d.]. Prieiga per internetą: i <http://www.biokuras.lt/lt/naudinga-informacija/65.html>

18. ŠKĖMA, R., DZENAJAVIČIENĖ, E. F., PEDIŠIUS, N. (2013). Darnios plėtros aspektai bioenergetikoje. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. vasario 12 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.lei.lt/_img/_up/File/atvir/bioenerlt/index_files/001.pdf>

19. ŠKĖMA, R., VRUBLIAUSKAS, S., DZENAJAVIČIENĖ, E. F., PEDIŠIUS, N. (2013). Esamos padėties, suteikiant paramą projektų įgyvendinimui iš ES fondų lėšų, vertinimas // Žurnalas "Šiluminė technika" 2013 m. Nr. 3 (56). [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. vasario 15 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.leka.lt/straipsniai/darnumo-aspektai-gaminant-ir-vartojant-biokura>

20. Tiekimo grandinė / UAB Itree informacija tinklapyje ORACLE. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. vasario 18 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.itreegroup.eu/lt/vvsprendimai/oracle-e-business-suite-sprendimai/tiekimo-grandine>

21. The European Bioeconomy in 2030: Delivering Sustainable Growth by addressing the Grand Societal Challenges. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. vasario 14 d.]. Prieiga per internetą <http://www.epsoweb.org/file/560>

22. ŽALTAUSKAS, A. (2008). Šiaudai – pigus vietinis kuras. Efektyvus Atsinaujinančių Energijos išteklių naudojimas: šalyje įgyvendinti projektai / Studija Lietuvos Respublikos Ūkio Ministerija. – Vilnius.

Summary

Global changes in the solid biofuel market forces the analysis of the factors that determine changes in the biofuel supply system. Conceptual supply chain flexibility improvement tools (components) are focused on the research of important improvement solutions of the supply system, which are examined in the context of biofuel supply chain structure under influencing factors that change the existing supply chain structure.

In order to ensure the greater supply flexibility, sought proportionate measures implementation opportunities across the supply chain. Suggested conceptual solutions in article are oriented on the improvement of the supply system, which allows properties of it structure, flexibility, and enable all market participants to adapt better delivery system to more rapid and effectively respond upon the changing market conditions.

This paper presents theoretical results, which reflect solid biofuel supply system characteristics. Great attention is paid to the communication links between players and making their management improvement. Mokslinio darbo vadovas: doc. dr. Audrius Gargasas (Aleksandro Stulginskio universitetas)