7 meno dienos | 2009 m. gruodþio 11 d. | Nr. 45 (874) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

Nr. 45 (874) | Kaina 2,50 Lt

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | K i n a s | F o t o g r a f i j a

7md3Lietuviø ir suomiø muzikos jungtis

4Kalëdinis „Kinas“

5Rudeninio teatro áspûdþiai

6Arûno Baltëno fotografija

8Nauji filmai: „Asmeniniai Pipos Li gyvenimai“

9Krësle prie televizoriaus

2009 m. gruodþio 11 d., penktadienis

Agnë Naruðytë

Taline buvau taip seniai, kad te-ko já vël ið naujo susikonstruoti.(Re)konstravimo procesas prasidë-jo dar Vilniuje, kai Ðiuolaikinio me-no centre apþiûrinëdama Baltijosmeno trienalës parodà „Miesto is-torijos“ susidûriau su auksiniu Alio-ða. Jis kybojo gulsèias, kojomis at-suktas áëjimo link, ðvytëdamastamsoje. Aplink eksponuojama fil-muota medþiaga paaiðkino jo pasi-rodymà: gëles prie paminklo neþi-nomam kareiviui dedantys Talinorusai ir pompastiðkos tarybiniø lai-kø ceremonijos, tuðèia vieta, likusi2007 m. paminklà perkëlus á kapi-nes, ir po to kilusios riauðës; meni-ninkës Kristinos Norman akcija –toje paèioje vietoje pastatyta „auk-sinë“ paminklo kopija. Taigi prieðmane – jau ne paminklas, o meninëintervencija á vieðàjà erdvæ ir tauti-niø aistrø ákaitintà politiná diskursà.

Raðau ðias frazes ir pati jomis ne-tikiu – „intervencija“, „vieðoji erd-vë“ ir „politinis diskursas“ dabar

Þvelgiant ið ðaliesPo Baltijos ðaliø meno istorijos konferencijos Taline

taip daþnai linksniuojami kalboseapie menà, kad ðie þodþiai jau be-veik visai nusidëvëjo, prarado átai-gos galià, tapo saugikliais, kuriuosájungus galima pateisinti viskà.Alioðos atveju, po ðiais þodþiais sly-pi nesuderinamos pozicijos ir nesu-taikomi jausmai, todël menininkëssumanymas ásiterpti á patá gyveni-mà (uþuot likus baltajame kube) netik gali sukelti tikras aistras, bet irsuþeisti, sugriauti, sunaikinti. Þiû-rëdama filmuotà medþiagà ir be pa-liovos kaitaliodama pozicijas supra-tau tris dalykus: pirma, nors visadaautomatiðkai palaikiau rusø piliety-bæ ribojanèius Estijos ástatymus, ðiskûrinys privertë ásiklausyti á kitospusës situacijà bei poþiûrá; antra, ði-taip mane paveikti kûrinys galëjo tikdël bendros patirties, nuo kurios irestai, ir lietuviai dvideðimt metømëgino pabëgti. Ir treèia – metasgráþti á Talinà.

Konferencija

Ten vykau ne tik að, bet ir visasLietuvos menotyrininkø desantas:

Jolita Mulevièiûtë, Giedrë Jankevi-èiûtë, Marija Drëmaitë, LinaraDovidaitytë, Laima Lauèkaitë, Vy-tautas Michelkevièius ir Tomas Pa-bedinskas. Mat Estijos dailës aka-demija suorganizavo Baltijos ðaliøkonferencijà aptarti Baltijos ðaliømeno istorijos raðymo problemas.Daugumà latviø pakirto gripas, tadið esmës vyko lietuviø ir estø dialo-gas. Ne tik dialogas, bet ir slaptoskomandinës varþybos – kieno isto-rija ir jos raðytojai, muziejai ir visasmenas geresni. Mûsø manymu, var-þybas laimëjom. Estai, nors ir ðiektiek pavydþiai kartojæ „kiek jûsødaug!“, ið visko sprendþiant, irgi pa-sijuto laimëjæ.

Nors kalbëtojai (ypaè estø) sten-gësi paneigti Baltijos ðaliø, kaip vie-no regiono, egzistavimà, viskas to-je konferencijoje sakyte sakë, kadið regiono nepabëgsi. Visà pasauláapimanèiose tarptautinëse konfe-rencijose tikras dialogas vyksta re-tai – dalyviai apsiriboja kukliais sa-

N U K E L T A Á 7 P S L .

Arûn

as B

altë

nas.

Ant

anas

Ple

skys

pin

a kr

epðá

ið p

uðø

ðakn

ø. M

argi

onys

. 200

7 m

.

M. D R Ë M A I T Ë S N U O T R .

2 psl. 7 meno dienos | 2009 m. gruodþio 11 d. | Nr. 45 (874)

M u z i k a

Goda Rupeikaitë

Lapkrièio 25 d. „Piano.lt“ salëjevël skambëjo dþiazas. Europos kul-tûros sostinës projektas „Artscape“tæsiasi: lapkrièio mënesá lietuviaigalëjo susipaþinti su Belgijos ðiuo-laikiniu menu. Muzikinæ projektodalá pristatë bene labiausiai ðiuometu pripaþintas dþiazo kolektyvasið Briuselio „Jef Neve Trio“, aukðtaivertinamas ir muzikos kritikø, irklausytojø.

Koncertui tik prasidëjus, nedide-lë salë atrodë per maþa muzikantøskleidþiamai energijai ir spontanið-kai gimusiø garsø grynumui, bet il-gainiui ir muzikantai, ir klausytojaiprisitaikë prie nedidelei erdvei bû-dingo intymumo.

Trio ákûrëjas pianistas ir kompo-zitorius Jefas Neve nustebino kla-viðais iðgaunamo garso átaiga ir na-tûralumu. Jo ádomios, iðradingoskompozicijos subtiliai laviravo tarpdþiazo ir klasikos, o itin savita irádomi skambinimo maniera nors irtiesë sàsajø tiltus á Keitho Jarrettomuzikavimo stiliø, skambëjo itinasmeniðkai ir iðraiðkingai.

Trisdeðimt dvejø metø pianistasjau gana plaèiai þinomas pasaulyje.Jo biografijoje mirga koncertai ávai-riose ðalyse, ne vienas apdovanoji-mas, trys kartu su trio iðleisti albu-mai, keletas garso takeliø Belgijosreþisieriø filmams, taip pat neseniaipaskelbtas Pirmasis koncertas for-tepijonui. Taigi, be dþiazo, J. Neve

Spontaniðkai intymus dþiazasProjektas „Artscape“ tæsiasi: belgø dþiazas Vilniuje

mielai pats kuria ir skambina klasi-kinius kûrinius, 2006–2007 m. buvoparengæs J.S. Bacho „Goldbergovariacijas“, jas atliko koncertuoseávairiose tarptautinëse scenose.

Koncerte Vilniuje puikûs cha-rakteringi J. Neve solo organiðkaiiðtirpdavo bendrose grupës kompo-

kiniai monologai átaigiai þaidë suklausytojais subtiliai pereidaminuo vienø emocijø prie kitø ar slëp-damiesi po lengvabûdiðkais ir þais-mingais pavadinimais, kaip antai„Roþinë kava“ („Pink coffee“) ar„Atsisveikinimas baltu bjauriu pia-ninu“ („Saying goodbye on an ugly

Kronika

Pristatyta pirmosioslietuviðkos operoskompaktinë plokðtelë

Vilniaus paveikslø galerijoje,puoðniuose Chodkevièiø rûmuose,pristatyta pirmosios lietuviðkos ope-ros – Miko Petrausko „Birutës“ –kompaktinë plokðtelë.

Prieð trejus metus Lietuvos na-

dainavo Marija Piaseckaitë-Ðlapelie-në. Ðiame spektaklyje sëkmingaipasirodë bûsimi þymûs solistai Kip-ras Petrauskas, Stasys Audëjus. Vë-liau, 1909 m. rugpjûèio 15 d., „Bi-rutë“ vël buvo suvaidinta Vilniuje,èia spektaklá þiûrëjo grafai Tiðkevi-èiai, kunigaikðèiai Radvilos ir Ogins-kiai, Birutæ dainavo Liuda Balèiaus-kaitë. Ðiame spektaklyje pirmàkartà á operos veiksmo eigà buvodarniai áterpti ðokiai.

2006 m. spektaklyje (ir kompak-tinëje plokðtelëje) Birutæ labai sëk-mingai dainavo þinoma vokalistëAsta Krikðèiûnaitë, kurios minkðtograþaus tembro sopranas labai tikoðiam vaidmeniui, grojo Kaunomiesto simfoninis orkestras, diri-guojamas Modesto Pitrëno, vaidi-no ir dainavo þinomi dramos beioperos artistai, dainavo Kaunovalstybinis choras, reþisavo BirutëMar. Pristatant kompaktinæ plokð-telæ (renginá vedë muzikologë Vy-tautë Markeliûnienë) kalbëjo or-kestruotës autorius kompozitoriusTeisutis Makaèinas, dirigentaiM. Pitrënas, Petras Bingelis, tekstøautorë Jûratë Burokaitë, solistëA. Krikðèiûnaitë. Buvo atlikti kelifragmentai ið operos: Birutës arija,Senojo vaidilos giesmë ir kt.

Sveikintina VðÁ „Cantus firmus“iniciatyva ir pastangos iðleisti ðáLietuvos muzikai svarbø dokumen-tà (kaip pasakë dirigentas M. Pit-rënas) – kultûringai parengtà irgraþiai pristatytà kompaktinæ

plokðtelæ. Norisi padëkoti visiemsrëmëjams, ávertinusiems muzikøpastangas atiduoti deramà pagarbàpraeities lietuviø muzikai.

V IDUT IS BAKAS

Anonsai

Projekto „Iðsipildymoakcijos ákvëpti“baigiamasis koncertas

Gruodþio 12 d. 17 val. VilniausNaujosios Vilnios muzikos mokyk-la ir Almos Adamkienës labdarosir paramos fondas maloniai kvieèiavisus, neabejingus vaikø globos na-mø auklëtiniø likimui, á VilniausÐv. Kotrynos baþnyèià, kur vyks jaupenktojo projekto „Iðsipildymo ak-cijos ákvëpti...“ baigiamasis koncer-tas „Laiminga diena“.

Ðio projekto – koncertø ciklo vai-kø globos namuose – idëja gimë2005-aisiais. Vilniaus Naujosios Vil-nios muzikos mokyklos direktoriusRièardas Sviackevièius ir fortepijo-no mokytoja Irena Þilinskienë,

pozicijoms ádomiø ðvelniø niuansøir þaismës, jautriai iðryðkinant ener-gingus ir plaèius fortepijono garsi-nius potëpius. „Jef Neve Trio“ skam-bëjo harmoningai, konstruktyviai irkartu labai gyvai, nuolat savitai ben-dradarbiavo kurdami atvirà erdvævienas kito saviraiðkai.

daugiau spalvø ir nelaukto asme-niðkumo, o nuoðirdus muzikantodþiaugsmas koncertu „Piano. lt“salëje buvo kone uþkreèiamas. Pa-pasakotos kûriniø atsiradimo isto-rijos intrigavo ir atsispindëjo mu-zikantø vaizdþiai perteikiamojenuotaikoje. Ðilta ir intymi kompo-zicija þaismingu pavadinimu „At-sisveikinimas baltu bjauriu piani-nu“ paraðyta jo buvusiam kolegaiir draugui, nusprendus pasukti skir-tingais muzikiniais keliais, kompo-zicija „Kasablanka“ gimë Marokepavëlavus á lëktuvà ir 17 valandølaukiant kito reiso Kasablankosoro uoste. Neápareigojanti, ádo-miai besikeièianèios ritmikos kom-pozicija „Roþinë kava“ buvo para-ðyta „vienà keistà rytà“, apëmusjausmui, jog pasaulis nerûpestingaijuokiasi uþ lango. Koncertà pradë-jæs kûrinys „Erdvë tarp mûsø“(„Space between us“) iðties nebe-tilpo salëje savo be galo iðsiplëtu-sia erdve ir keista nostalgija, persi-këlusia ir á antràjá kûriná, pavadintà„Antroji meilë“ („Second love“). Ðiilga, sudëtingos formos ir besikei-èianèiø ritmø kompozicija puikiaiatspindëjo muzikinæ J. Neve asme-nybæ ir padëjo atsiskleisti plaèiai jospalvinës raiðkos skalei. Vakarà uþ-baigë gilus ir jausmingas kûrinys,pavadintas kaip ir paskutinis trio al-bumas „Siela paveiksle“ („Soul inthe picture“), dar kartà árodæs bran-dø ir harmoningà ðio kolektyvo tar-pusavio ryðá.

ákvëpti TV3 televizijos paskelbtos„Iðsipildymo akcijos“, iðkëlë tikslusatkreipti dëmesá á vaikø globos na-muose gyvenanèiø vaikø problemasir jiems padëti ne materialinëmisvertybëmis, o áneðti á jø kasdienybædþiaugsmo, ðilumos, tikëjimo, viltiesspindulëliø, pasitelkiant muzikosgalià.

Koncertai vyko Vilniaus, Kauno,Utenos, Pabradës, Ðvenèionëliø,Garliavos, Alytaus vaikø namø auk-lëtiniams. Kasmet prie graþios Vil-niaus Naujosios Vilnios muzikosmokyklos iniciatyvos prisijungia irkitos mokyklos. Nuolatiniai koncer-tø partneriai ir dalyviai yra „Liepai-èiø“ ir „Àþuoliuko“ chorai.

Ðiais metais jaunieji muzikos mo-kyklø atlikëjai aplankë net 10 vaikøglobos namø – nuoðirdþiai muzika-vo ir bendravo su vaikuèiais. Bai-giamajame projekto „Iðsipildymoakcijos ákvëpti...“ koncerte „Lai-minga diena“ dalyvaus B. Dvario-no deðimtmetës muzikos mokyklossolistë, Eglë Jurgaitytë, Lietuvos te-levizijos projekto „Lietuvos balsai“nugalëtojas Vilniaus chorinio daina-vimo mokyklos „Liepaitës“ mergi-nø choras (vad. Jolita Vaitkevièienë),Artûro Noviko dþiazo mokyklos jau-nimo grupë „Jazz Island Junior“(vad. Artûras Novikas), vaikø ypaèmylima dainininkë Rasa Kauðiûtë susavo mokine Ieva Strupaite, „Àþuo-liuko“ muzikos mokyklos IV klasëschoras (vad. Daiva Leipuvienë), B. Jo-nuðo muzikos mokyklos kamerinis

ansamblis „Kaprièino“ (vad. Viole-ta Balèiûnienë), Vilniaus NaujosiosVilnios muzikos mokyklos auklëti-nis Jonas Banaitis (smuikas) irsmuikininkø ansamblis (vad. ElenaLaðaitë), trimitininkai Karolis Ðab-lauskas ir Donatas Viaþevièius (mo-kyt. Giedrius Labanauskas), Ute-nos muzikos mokyklos mergaièiøtrio „Mums gerai“ (vad. Lina Jur-kaitienë), Garliavos meno mokyk-los moksleiviai Gintarë Vizgaitytëir Egidijus Morkûnas (mokyt. Gra-þina Regina Leckienë ir GintarasVilèiauskas), Rygos Salaspilio mu-zikos mokyklos saksofonininkasAigaras Raumanis (mokyt. VilnisBorovskis), Almos Adamkienëslabdaros ir paramos fondo globoti-niai – Kelmës rajono Tytuvënø gim-nazijos moksleivë Karolina Juðkai-të (mokyt. Nijolë Astaðauskienë)bei Garliavos Jonuèiø pagrindinësmokyklos ðokëjai Deividas Simað-ka ir Goda Ðiugþdenytë (vad. IndrëNavickienë).

„Projekto „Iðsipildymo akcijosákvëpti...“ tikslas – suteikti galimy-bæ vaikø globos namø auklëtiniamsprisiliesti prie pasaulio muzikos lo-byno, – sako projekto vadovas Ri-èardas Sviackevièius. – Mes tikime,kad paslaptingos, graþios ðventës –Ðv. Kalëdø – iðvakarëse stebuklingømuzikos garsø jëga suteikia vaiku-èiams dvasinës ðilumos ir dþiaugs-mo, o jø gyvenimas tampa ðvieses-nis, laimingesnis ir prasmingesnis.“

I R INA AKRAMAVIÈ IÛTË

zicijose ir buvo puikiai suderinti rit-mine energija viso vakaro konteks-te. Tiek J. Neve, tiek jo kolegø Te-uno Verbruggeno (muðamieji) irPieto Verbisto (kontrabosas) muzi-

white piano“). Ypaè sveikintinasperkusininko T. Verbruggeno pasi-rinkimas pasitelkti ne tik bûgnølazdeles, bet ir daugybæ kitø per-kusiniø elementø, suteikusiø kom-

Trio lyderis J. Neve ðiltai ir entu-ziastingai bendravo su klausytojais,pristatydamas kone kiekvieno kû-rinio gimimo istorijà. Tai vakarui irskambëjusiai muzikai suteikë dar

J . L . K N A E P E N N U O T R .„Jef Neve Trio“

cionalinës filharmonijos salëje ðiosoperos ðimtmeèio proga (beje,premjera ávyko toje paèioje salëje)teatralizuotà „Birutës“ variantà su-rengë vieðoji ástaiga „Cantus fir-mus“, o dabar ji pristatë ir iðleistàoperos kompaktinæ plokðtelæ.

Kompozitoriaus M. Petrausko irdramaturgo, operos libreto auto-riaus Gabrieliaus Landsbergio-Þemkalnio „Birutë“ buvo pirmàkartà parodyta 1906 m. lapkrièio6 d. Vilniaus miesto (dabar filharmo-nijos) salëje. Dirigavo pats kompozi-torius, reþisavo dramaturgas, Birutæ

7 meno dienos | 2009 m. gruodþio 11 d. | Nr. 45 (874) 3 psl.

M u z i k a

Þivilë Ramoðkaitë

Nacionalinës programos „Vilnius –Europos kultûros sostinë 2009“ pro-jektas „Viva Musica Via Baltica“Nacionalinëje filharmonijoje gruo-dþio 2 d. Vilniaus publikai pateikëketvirtàjá koncertà. Ðákart ji susiti-ko su Klaipëdos kameriniu orkest-ru, atlikusiu suomiø ir lietuviø ðiuo-laikinæ muzikà. Programà sudarëAlgirdo Martinaièio, Kaijos Saaria-ho, Osvaldo Balakausko ir AulisoSallineno kûriniai. Projekto tikslaspristatyti magistralës „Via Baltica“jungiamø ðaliø, ðásyk – Suomijos,muzikà ir atlikëjus, ðiame koncertebuvo realizuotas lietuviø jëgomis.Mat pasikviesti atlikëjø ið Suomi-jos sutrukdë dël krizës atsiradusiosfinansinës problemos.

Manau, kad á vakarà susirinkusinegausi, palyginti su kitais ðio pro-

bà ir repertuaro dydá. Prisipaþinsiu,anksèiau nesu jo girdëjusi, nors Vil-niuje jis yra koncertavæs. Beje, fil-harmonijoje sutikti keli kolegostvirtino tà patá. Kà gi, juo labiau in-trigavo ði pirmoji paþintis.

Ðiø metø vasarà ilgametë orkest-ro vadovë L. Kuraitienë savo parei-gas perdavë vilnieèiui violonèelinin-kui Mindaugui Baèkui. KoncerteVilniuje jis pasirodë kaip solistas,dirigavo Mindaugas Pieèaitis, betateityje, matyt, iðvysime M. Baèkøir diriguojantá.

Vilnieèiams gerai paþástamas ta-lentingas menininkas groja ávairiøþanrø ir stiliø muzikà. Tai muzikan-tas, nevengiantis nei sunkumø, neirizikos. Jo repertuaras aprëpia ko-ne viskà nuo baroko iki dþiazo, betitin aktyviai jis propaguoja ðiuolai-kinæ muzikà. Ne be jo iniciatyvos árepertuarà pateko nemaþai lietuvið-

to paties amþiaus kompozitoriø.Pirmoje koncerto dalyje – A. Mar-tinaitis (1950) ir K. Saariaho (1952),antrojoje – O. Balakauskas (1937)ir A. Sallinenas (1935). Kûrëjai, sa-kytum, vienmeèiai, bet muzikoje –beveik nieko bendra. Visi skirtingi,tikri individualistai, su sava muzi-kos samprata, savu braiþu ir ypaè –dvasiniu pasauliu.

Muzikos klausymasis kiek primi-në vaikðèiojimà po ðiuolaikinio me-no parodà, kurioje greta sukabintiskirtingomis technikomis atliktidarbai, ir þvelgdamas á juos turi ðiastechnikas atsekti arba atpaþinti. Kaiatpaþásti, pajunti, sakytum, laikinàpalengvëjimà ir nusiraminimà. Arðis procesas átraukia, ar paveikia gi-liau, – kitas klausimas. Regis, taipriklauso ne tik nuo þvelgianèiojopatirties (kurios svarbà paprastailinkæ pervertinti patys kûrëjai), betir nuo jo dvasiniø poreikiø ir asme-nybës gelmës. Apie tai, kas ir kamyra vertybë, bus ginèijamasi, matyt,iki pasaulio pabaigos...

Ðtai K. Saariaho – plaèiai pripa-þinta suomiø nacionalinë vertybë(tiesa, ji gyvena Prancûzijoje).Kompozitorës opusas „Vandens le-lijø atspindys“, inspiruotas Arseni-jaus Tarkovskio eilëraðèio (kelias joeilutes orkestro artistai paðnibþdakûrinio finalinëje, ðeðtojoje dalyje),nuskambëjo vienodokai (o gal –nuobodokai?), nepaisant „garsospektro analizës“ efektø (kiekvie-noje dalyje – vis kitokiø; beje, pa-gal juos galima buvo sekti ir atpa-

Ðiuolaikiðka lietuviø ir suomiømuzikos jungtisMindaugas Baèkus ir Klaipëdos kamerinis orkestras projekte „Viva Musica Via Baltica“

þinti daliø sekà) ir dinaminës kai-tos, didþiausios átampos efektà pa-siekusios penktojoje kûrinio daly-je. Jei autorë nepasakytø nieko apiekûrinyje skambanèias A. Tarkov-skio eilutes, tie ðnabþdesiai ir liktøtarsi dar vienas „spektrinës anali-zës“ elementas.

Prieð ðá kûriná atliktas A. Marti-naièio opusas „Mirtis ir mergelë“(tai nauja kvarteto versija styginiøorkestrui) „uþkabino“ taip stipriai,kaip në vienas ðiame koncerte. Galdël to, jog autorius labai emocio-naliai „pasakoja“ iðties mums, klau-sytojams, ne sau, apie iðgyventus da-lykus, kuriuos nujauèiame ar tiesiogpajuntame, o gal – kad jame nëra„falðyvø“ ketvirtatoniø, begalës glis-sando, sul ponticello etc. Orkestras,beje, já pagrojo geriausiai: puikiaiir áprasmintai skambëjo „tonali“ irchaosà bei siaubà eksponuojantimuzika, iðryðkinta vidinë kûriniosandara, padalø seka, raiðkûs iremociðkai talpûs alto solo epizodai(juos grieþë buvusi orkestro vado-vë L. Kuraitienë). Koncerto gale pa-maniau, kad kûriniø eilës tvarkà bû-tø buvæ geriau sudëstyti atvirkðèiai,negu tai buvo padaryta.

O. Balakauskas pateikë premje-rà: nacionalinës programos „Vil-nius – Europos kultûros sostinë2009“ uþsakymu sukurtà koncertàelektrinei violonèelei ir styginiams„Polimelika“. Tai balakauskiðkasgeràja ir blogàja prasme kûrinys: su-dëtingas ritminis pulsas, energija,netgi agresyvumas jame derinami

su ðvelnia jo mëgstamø dermiø me-dþiaga, þaibiðka dinamikos kaita(po fortissimo – subito piano ir at-virkðèiai), staiga prasidedanèia be-veik dþiazine improvizacija. Taip irjudama (ratu?) link netikëtai pade-damo pabaigos taðko. SolavæsM. Baèkus visapusiðkai ásitraukë áðá vyksmà, o M. Pieèaitis dëmesin-gai ðiam perpetuum mobile vadova-vo; dirigento vaidmuo ðioje trûkèio-janèio ritmo muzikoje neabejotinailabai sunkus.

A. Sallinenas – vienas iðkiliausiøvyresnës kartos kompozitoriø, ra-ðantis daug stambios formos kûri-niø. Suomiø operos teatras yra pa-statæs ne vienà jo operà. Man tekomatyti „Kalevalos“ siuþetu jo sukur-tà operà „Kullervo“ (apie tai esu sa-vaitraðtyje raðiusi prieð keliolikametø), kuri paliko iki ðiol neiðblu-kusiø áspûdþiø. „Kamerinë muzikaIII: Don Þuano Kichoto naktinisðokis“ violonèelei ir styginiø orkest-rui (1986) – keistokas ir visai neti-piðkas opusas. Þinoma, ádomu bu-vo sekti orkestro ir solo epizodøkaità, atpaþinti ironiðkas ðokiø cha-rakteristikas ir paprasèiausiai klau-sytis iðraiðkingo M. Baèkaus violon-èelës skambesio.

Rytoj, gruodþio 12 d., ávyks jaupaskutinis projekto „Viva MusicaVia Baltica“ koncertas, kuriamegrieð sveèiai ið Latvijos, taip pat da-lyvaus mûsø atlikëjai ir muzika. Tai-gi kelionæ baigsime lyg ir ties paèiumagistralës „Via Baltica“ viduriu.

jekto koncertais, bet suinteresuotapublika, kurios daugumà sudarëðiuolaikine muzika besidomintysprofesionalai, dël to nuvilta neliko.Visà koncertà groti sudëtingus vi-sais poþiûriais opusus – nelengvasuþdavinys, bet klaipëdieèiai já atli-ko sàþiningai ir dar su akivaizdþiuentuziazmu.

Klaipëdos kamerinis orkestras,1992 m. ákurtas altininkës LiudosKuraitienës iniciatyva, yra surengæs,kaip teigiama programëlëje, dau-giau kaip keturis ðimtus koncertø.Tai iðties áspûdingas skaièius, bylo-jantis apie intensyvø kolektyvo dar-

kø opusø, kuriø autoriai – tiek vy-resni, tiek jauni kompozitoriai.M. Baèkus groja ávairiuose kame-riniuose ansambliuose, yra nuola-tinis „Chordos“ kvarteto ir ansam-blio „Nepaklusnieji“ narys. Manau,Klaipëdos kamerinis orkestras tik-rai turi kà perimti ið daug þiniø irmuzikinës patirties sukaupusio nau-jojo meno vadovo.

Orkestro atlikti kûriniai atspin-dëjo be galo iðsiskaidþiusià ðiuolai-kinës muzikos kûrybos ávairovæ. Artai atsitiktinumas, ar sàmoningasparinkimas, bet lietuviø ir suomiøkûriniai buvo atstovaujami beveik

Mindaugas Baèkus D . M A T V E J E V O N U O T R .

D . V A S I L I A U S K I E N Ë S N U O T R .Klaipëdos kamerinis orkestras

Anonsai

Vilniaus kvarteto disputaisu pianistais

Koncertais gruodá ValstybinisVilniaus kvartetas vainikuoja dau-giau nei metus trukusá konceptua-lø koncertø ciklà „Kvartetas ir for-tepijonas“. Kvarteto ir fortepijonopaðnekesiai driekësi per septyniasávairios stilistikos muzikos progra-mas, atliktas su devyniais pianistais.Ðiemet iðgirsime dar du ádomius kvar-teto ir fortepijono dialogus. Gruo-dþio 16 d. Filharmonijos salëje su

kvartetu gros JAV gyvenantis pia-nistas Edvinas Minkðtimas, o pas-kutinæ metø dienà Naujameèiamekoncerte Lietuvos muzikos ir teat-ro akademijos salëje skambins taippat ið JAV atvykstantis pianistasMartinas Labazevitchius.

„Kvartetas ir fortepijonas“ – nevienà stilingà teminæ programà pa-rengusio Lietuvos nacionalinës irBaltijos asamblëjos premijø laure-ato Valstybinio Vilniaus kvarteto(Audronë Vainiûnaitë, Artûras Ði-lalë, Girdutis Jakaitis ir AugustinasVasiliauskas) sumanytas ciklas – ke-

turiø deðimtmeèiø aktyviai pulsuo-janèios koncertinës kvarteto veikloskoncentratas. Devyniø koncertø se-rijoje „Kvartetas ir fortepijonas“ an-samblis uþsimojo pagrieþti su vienuo-lika skirtingø kartø ir ávairiø tautybiøpianistø, á koncertø repertuarà bu-vo átraukta apie dvideðimt reèiau at-liekamø kvintetø.

Gruodþio 16 d. 19 val. Vilniauskvartetas gros su Edvinu Minkðti-mu – vienu ryðkiausiø jaunøjø lie-tuviø pianistø, 2007 m. laimëjusiutarptautinio M.K. Èiurlionio kon-kurso pirmà premijà. Á Vilniø vël

gráþtanèio pianisto koncerte suValstybiniu Vilniaus kvartetu skam-bës C. Saint-Saenso Fortepijoniniskvintetas a-moll, op. 14, ir E. Elga-ro Fortepijoninis kvintetas a-moll,op. 84.

Gruodþio 31 d. 19 val. 2009-uo-sius ir devyniø programø ciklà Vil-niaus kvartetas baigia su lenkø kilmësJAV gyvenanèiu pianistu Martinu La-bazevitchiumi. Kaip solistas ir kame-rinës muzikos atlikëjas, jis daugkoncertuoja visoje Europoje, Izrae-lyje, Japonijoje ir JAV, yra pelnæs Ri-nos Menashe apdovanojimà T. Kos-

ciuðkos fondo stipendijà Niujorkeir Manhatano muzikos mokyklosHaroldo Bauerio premijà.

Baigiamajame ciklo koncerteskambës W.A. Mozarto Koncertasfortepijonui ir styginiø kvartetuiNr. 14, Es-dur, KV 449, bei tradi-ciðkai metø palydëtuvëms Vilniauskvarteto atliekamas F. SchubertoKvintetas fortepijonui, smuikui,altui, violonèelei ir kontrabosuiA-dur, D. 667 („Forellenquintett“).Koncerte dalyvaus kontraboso vir-tuozas Arnoldas Gurinavièius.

LNF INF.

4 psl. 7 meno dienos | 2009 m. gruodþio 11 d. | Nr. 45 (874)

K i n a s

Seniai þinau, kad Lietuvoje knibþ-dëte knibþda vampyrø. Paskutinëspagoniø valstybës vardas ápareigo-ja. Patriarchaliðkos jos gyventojøvertybës – taip pat. Taèiau tik skai-tydamas naujà þurnalo „Kinas“ nu-merá (tiesa, kvepiantá ne krauju, ospaustuvës daþais) suþinojau apiepaslëptà vampyrø prasmæ ir átakàkultûros istorijai. Natalijos Arlaus-kaitës straipsnis „Vampyrai apiekultûrà ir kinà“ atskleidþia ne vie-nà kino vampyrø poveikio ir nema-rumo paslaptá. Straipsnyje trumpaiapraðytas vampyrø atsiradimas, tai,kà jie daþniausiai ákûnija kine. Pa-sak straipsnio autorës, „neigiamasarba pavojø keliantis kultûros dë-muo filmuose apie vampyrus ágyjadraudþiamo, nekonvencionalaus,baustino geismo pobûdá“. Tradici-nius Holivudo 4-ojo deðimtmeèiovampyrus Arlauskaitë lygina su vë-lesniais, klasikinës naracijos kino –su bûdingais eksperimentiniam ki-nui ir taip skaitytojui atskleidþiamavampyrø paskirtis. Manau, kadðiuos atradimus kiekvienas skaity-tojas galës pritaikyti pagal savo as-meninæ kino vampyrø patirtá.

Panaðiai ir kituose naujojo „Ki-no“ straipsniuose susilieja kino is-torija ir kino dabartis. Vaido Jau-niðkio straipsnis „Antikristai pagalrinkà“ kupinas pasvarstymø, kurlink ritasi ambicingasis Europos ki-nas, visada siekæs atskleisti sudëtin-

gas problemas, sukurti filosofiniøpoteksèiø ir subtilios psichologijosprisodrintus vaizdus. Pasiremda-mas dviejø ir Lietuvoje dabar ma-dingø kûrëjø – dano Larso vonTriero ir vengro Kornélio Mun-druczó – kûriniais, Jauniðkis apta-ria tai, kas skambiai vadinama nau-juoju Europos kinu bei jo iððûkiaisar provokacijomis. Nei von Triero„Antikristas“, nei Mundruczó fil-mas „Delta“ ar spektaklis „Fran-kenðteino projektas“ nesuþadinokritiko entuziazmo. Jis analizuojamadingø kûriniø sëkmës, jø auto-riø prisitaikymo prie rinkos dësniø,skandalo kaip rinkodaros elemen-to mechanizmus. Jauniðkio iðvadosskaudþios, bet teisingos.

Diskusijø apie „Antikristà“ at-garsiai – ir Izoldos Kiedoðiûtësstraipsnyje apie pagrindiná vaidme-ná filme suvaidinusià ir Kanuose uþjá apdovanotà Charlotte Gains-bourg. Jos portretas papuoðë ir nau-jojo „Kino“ virðelá. Jauniðkio pa-svarstymus pratæsia ir recenzijos.Rûta Birðtonaitë kaip visada áþval-giai ir subtiliai paraðë apie PedroAlmodóvaro „Ðaltus apkabinimus“.Santa Lingevièiûtë liko nepatenkin-ta naujausiu Steveno Soderberghofilmu „Informatorius!“. Nijolë An-drijauskienë recenzavo specialiøjøefektø Roberto Zemeckio „Kalëdøpasakà“ ir animaciná Shane’o Acke-rio „Devintàjá“. Auksë Kancerevi-

èiûtë átikinamai paaiðkino, kodël jànuvylë Rebeccos Miller filmas „As-meniniai Pipos Li gyvenimai“, su-kurtas pagal jos paèios paraðytà kny-gà, kuri kà tik pasirodë ir lietuviðkai.„Namø kino“ rubrika ir N. Andri-

nusikaltëlius mëgëjams. StanislavoGovoruchino serialas „Susitikimovietos pakeisti negalima“ jau seniaiyra kultinis. Tuo, matyt, viskas ir pa-sakyta.

Gerà kinà, bent jau Lietuvoje,daþniau pamatysi per kino festiva-lius. Laukiant prancûziðkø „Þiemosekranø“, kartu su Jurga Stakënaitebus pravartu prisiminti vienà pran-cûzø kino didþiøjø – festivalis ren-giasi pristatyti Alaino Resnais ret-rospektyvà. Autorë raðo apie ðiokuklaus kino revoliucionieriaus gy-venimo kelià ir paaiðkina, kodël beResnais filmø modernusis kinas bû-tø visai kitoks.

Ðá rudená Lietuvoje bûta daug ki-no renginiø, o juose – garsiø sve-èiø. Su „Scanoramoje“ apsilankiu-siu „Oskaro“ laureatu JamesuMarchu apie dokumentiná kinà kal-bëjosi Auksë Kancerevièiûtë. Euro-pos kino akademijos geriausio do-kumentinio filmo prizo laureatàHubertà Sauperá po „Darvino koð-maro“ perþiûros kalbino Santa Lin-gevièiûtë. Þivilë Pipinytë negali pa-mirðti lenkø vaidybinio kinofestivalio Gdynëje ir trumpai prista-to jo laureatus, kuriuos að tikiuosipamatyti per artimiausià lenkø fil-mø festivalá èia, Vilniuje. SonataÞalneravièiûtë apraðo áspûdþius iðTarptautinio Leipcigo dokumenti-nio ir animacinio kino festivalio.Lukas Braðiðkis savo laiðke ið Niu-

Apetitas skaitytiKalëdinio „Kino“ skaitymo malonumai

jorko kvieèia kartu paklaidþioti posinefilams svarbias miesto vietas,kur nuolat rodomi geri filmai, ir pa-sakoja apie miestà, kuris gyvas netik kine, bet ir kinu.

Lietuviø kino sukelti áspûdþiai netokie ryðkus. Rasa Paukðtytë recen-zuoja Igno Miðkinio „Artimas ðvie-sas“, bet analizuodama filmà ji at-skleidþia ir daug gilesnius ðiø dienølietuviø kino procesus. Straipsnyjeapie ðá ir kitus naujus lietuviðkus pil-no metraþo filmus („Stiklainis uo-gienës“ ir „Giedrë“) Sonata Þalne-ravièiûtë konstatuoja, kad esminisjø bruoþas yra tuðtuma. Optimistið-kiau nuteikia Irmos Ðimanskytësparaðyta keturiø lietuviðkø trumpometraþo filmø, kuriuos sukûrë Li-na Luþytë, Dovilë Ðarutytë, AndriusBlaþevièius ir Tomas Smulkis, re-cenzija. Monika Krikðtopaitytë re-cenzuoja videomenininko EvaldoJanso filmà „Garso takelis“, AgnëNaruðytë – Petro Savickio ir Liud-vikos Pociûnienës „Meninykus“, Þi-vilë Pipinytë – Julijos ir RimantoGruodþiø „Upæ“, Skirmantas Valiu-lis – neseniai pasirodþiusià RomosPauraitës-Puplauskienës knygà apieLietuvos televizijoje kurtà kinà ir joautorius.

Tikiuosi, kad apetità skaityti „Ki-nà“ jau suþadinau. Tuo ir baigiu.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

Amerikieèiø poþiûris á kinà nesikei-èia – tai visuotinio vartojimo pro-duktas, kuris bûtinai privalo bûtipelningas. Lietuvoje rodoma daugamerikietiðkø filmø, todël skaityto-jams turëtø bûti ádomu susipaþintisu kai kuriomis finansinëmis prog-nozëmis, spalá iðspausdintomisþurnale „Forbes“. Jos paaiðkinaHolivudo reklamos mechanizmus.

Kai prieð 12 metø Jameso Came-rono „Titanikas“ pasirodë ekranuo-se, jis buvo laikytas rizikingu pro-jektu. Romantiðkas ir katastrofiðkasreginys smarkiai virðijo savo biudþe-tà. Filmo gamyba kainavo 200 mili-jonø doleriø – 1997 m. tai buvo ne-átikëtina suma ir niekas neþinojo, arfilmas sulauks tiek dëmesio, kad su-gráþtø á já ádëti pinigai.

Þinoma, „Titanikas“ tapo pelnin-giausiu visø laikø hitu, jo pelnas iðparduotø bilietø – beveik 2 milijar-dai doleriø. Po ðio triumfo Came-ronas ið dalies tapo pensininku, ret-karèiais jis sugráþdavo su kokiu norsdokumentiniu filmu apie vandeny-no gelmes.

Dabar jis gráþta su filmu, kuris ga-li bûti dar didesnë rizika. „Ásikûni-jimas“ („Avatar“) yra laukiamiau-sias JAV (o gal ir pasaulyje) metø

Rizikingas Holivudo ruduoArtëja „Ásikûnijimo“ premjera

filmas. Kad galëtø ágyvendinti savovizijà, Cameronas ne vienus metuspaskyrë specialios lengvos kameros,skirtos kurti trijø iðmatavimø (3D)filmams, tobulinimui ir naujomsvaizdo kûrimo technologijoms. „Ási-kûnijimas“ – filmas apie tolimojeplanetoje kovojanèius þmones – kai-navo maþdaug 200 milijonø doleriø.

„Ásikûnijimas“ ir aplink já tvyran-tis ðurmulys uþtikrino Jamesui Ca-meronui pirmà vietà sàraðe kinoþmoniø, kurie ðá rudená gali daugiau-sia gauti (arba prarasti). „Ásikûniji-mas“ nulems animaciniø veiksmo fil-mø, kuriamø 3D technologija, ateitá.Holivudas sulaikë kvapà, laukda-mas, ar filmas patrauks ávairià pub-likà, ar tik vaikus, kurie dabar uþ-pildo 3D animaciniø filmø seansus.Jei „Ásikûnijimas“ taps hitu, galimelaukti milþiniðkos animaciniø 3Dveiksmo filmø bangos.

„Ásikûnijimas“ turi ir didþiulæreikðmæ tolesnei Camerono karje-rai. Reþisieriui vieniðiui bûtinas pel-ningas hitas, árodantis, kad Came-ronas vis dar gali kurti nuostabius,„Svetimam“ ar „Terminatoriui“ pri-lygstanèius vaidybinius filmus.

Iki ðiol (filmo premjera Lietuvo-je – gruodþio 18 d.) atgarsiai buvolabiau teigiami. Rugpjûtá Camero-

nas iðleido 16 min. filmo anonsà.Vienà vakarà jis buvo rodomas„Imax“ kino teatrø tinkle. Gerbë-jai tà anonsà pavadino „imponuo-janèiu“ ir „neátikëtinu“. Nors pasi-girdo ir skeptiðkø balsø: populiarus„YouTub“ filmukas parodijuojaHitlerá, rëkiantá, kad anonsas yraprastas.

Antrasis tame sàraðe, iðkart poCamerono, yra George’as Clooney.Kino þvaigþdei – ne pats geriausiaslaikas. Filmai, kuriuose jis suvaidinoþavøjá sukèiø Ouðenà, vis dar neðapelnà, bet nuo 2007-øjø, kai ekranepasirodë paskutinis ið jø, Clooneyvaidina filmuose, kurie finansiðkaiþlugo. Tiesa, aktorius gavo „Oska-ro“ nominacijà uþ vaidmená filme„Maiklas Kleitonas“, bet pats filmasuþdirbo tik 93 milijonus doleriø.Holivudo prodiuseriai vis daþniaususimàsto, ar Clooney dar gali pa-traukti þiûrovus á kino sales. GalClooney þvaigþdës statusà patvirtinsJasono Reitmano filmas „Tarp de-besø“ („Up in the Air“), pasakojan-tis apie konsultantà, patarianti fir-moms, kaip atleisti þmones. Filmaslaikomas vienu „Oskarø“ kandida-tø ir, regis, turi ðansø tapti labai pel-ningas. Ankstesnis Jasono Reitmanofilmas „Juno“ apie nëðèià paauglæ

uþdirbo 230 milijonø doleriø. Jeitaip atsitiks, Holivudas galës sau pa-aiðkinti, kodël antrasis ðio rudensClooney filmas „Þmogus, kuris þiû-rëjo á oþkas“ („The Man Who Sta-re at Goats“, reþ. Grant Henslov),pasakojantis apie amerikieèiø armi-jos bûrá, uþsiimantá paranormaliaisreiðkiniais, jiems pasirodë toks ne-konvencionalus. Jei ir ðis filmas bussëkmingas, Clooney atsidurs tarpdidþiausiø ðiø metø nugalëtojø.

Treèia vieta sàraðe priklauso bro-liams Harvey ir Bobui Weinstei-nams. Holivude netyla kalbos apieblogus finansinius jø kompanijos re-zultatus. Jø prodiusuoto QuentinoTarantino filmo „Negarbingi ðun-

snukiai“ sëkmë visame pasaulyje(spalio pradþioje pelnas buvo 227milijonai doleriø) kuriam laikui ati-dëjo broliams paskelbtà nuospren-dá. Taèiau dar vienas hitas jiems tik-rai nepakenktø. Juo gali taptigarsaus Brodvëjaus miuziklo „Devy-ni“ („Nine“) kino versija. Pagrindi-ná vaidmená filme sukûrë DanielasDay-Lewisas. Ðis filmas – ir svarbiau-sias broliø Weinsteinø kandidatas á„Oskarus“. Jie tikisi, kad „Devyni“pakartos 2002 m. pasirodþiusios„Èikagos“ sëkmæ – ji uþdirbo 307milijonus doleriø ir gavo 6 „Oskarus“.„Devyniø“ reþisierius – tas pats Ro-bas Marshallas.

PARENGË KORA ROÈK IENË

jauskienë rekomenduoja tai, kà ga-lima pasiþiûrëti neperþengus ðiltønamø slenksèio. Pristatomi filmai,skirti patiems ávairiausiems sko-niams: Uli Edelio „Badderio–Mein-hof kompleksas“ pasakoja garsiau-sios 7-ojo deðimtmeèio vokieèiøteroristø grupuotës istorijà. Anima-cinë Henry Selicko „Koralaina irslaptos durys“ skirta didþiai uþsië-musiems tëvams ir jø nuobodþiau-jantiems vaikams. Jameso Gray’aus„Maþoji Odesa“ – niûriø filmø apie

„Ásikûnijimas“

7 meno dienos | 2009 m. gruodþio 11 d. | Nr. 45 (874) 5 psl.

T e a t r a s

Rasa Vasinauskaitë

Triukðmingos Rusijos teatro gast-rolës uþgoþë visus rudeninio lietu-viðko teatro áspûdþius. Nieko keis-ta, kad þiûrëdamas gerus uþsieniospektaklius nevalingai imi nuogàs-tauti dël saviðkiø: kodël neávykstalauktas teatro ir þiûrovø susitiki-mas, kodël svetimo teatro potyriaigerokai stipresni? Be keliø pavie-niø iðimèiø perðasi atsakymas, kadmûsø spektakliai, kad ir kaip steng-tøsi bûti èia ir dabar, egzistuoja be-laikëje ir beorëje erdvëje, kurià kaiptikrovæ susikuria menininkai.

Þinoma, „Auksinës kaukës“ lau-reatø spektakliai galbût ir nelygin-tini su lietuviðkais. Jie gimë ið Rusi-jos teatro konteksto, puikiai þinant,ko scenai trûksta ir ko joje per daug.Be to, þavesio, pavyzdþiui, Ûkiobanko teatro arenoje rodytiems Le-vo Erenburgo „Audrai“ ir AlvioHermanio „Ðukðino istorijoms“,suteikia ne tik kûrybinës asmenybës –aktoriai ir reþisieriai, bet ir mokyk-la, apskritai teatrinë kultûra. Ji, pa-sirodo, anaiptol nesumenko perpastaruosius dvideðimt metø, at-virkðèiai, rodyti iðskirtiná dëmesá te-atrui ir asmenybëms èia þiûrovus ið-mokë pats teatras. Sugebëdamasrasti jautriausià þiûrovø vietà irmokëdamas pasinaudoti savo galio-mis – gyvo teatro gyva energija. Te-atro arenoje rodyti Maskvos, Rusødramos teatre – Sankt Peterburgospektakliai labai skirtingi, bet turivienà bendrà bruoþà – jie skirti sa-vo laiko þiûrovams. Jei dar pridësi-me, kad tai grynos aktorystës, grás-tos asmenybës þavesiu ir meistryste,tikslios reþisûros, pasikliaujanèiosaktoriumi, juolab þiûrovø vaizduo-te spektakliai, tuomet ir „Audra“,ir „Ðukðino istorijos“, ir net Andre-jaus Moguèiaus „Tarp ðuns ir vilko“bent jau man ðá rudená tapo tais dar-bais, kuriuose atsivërë gyvo teatroðaltinis. Ir tuomet visai nebesvarbu,keliasdeðimèiai ar keliems ðimtamsðie spektakliai yra rodomi, taikosijie á komercinio teatro gretas ar pri-klauso eksperimentiniams, – jie uþ-kreèia, átraukia, þadina, stebina. Bû-tent stebina, kad ámanoma naujupaversti nacionalinës klasikos kûri-ná, o spektaklis tampa tuo vertesnis,kuo daugiau jame ðio nacionalizmo;ne etnografija, tautiniø bruoþø ðar-þavimas ar parodija, bet greièiautautiðkumo, nacionalizmo mitasklaidþioja ðiuose trijuose pastaty-muose, su sveiku humoru iðvieði-nanèiuose ir dar kitus rusiðkos dva-sios, charakterio, áproèiø mitus. JukAlvis Hermanis, gràþindamas sce-nai Vasilijø Ðukðinà, ðiandienosMaskvos þiûrovams gràþino tuoslaikus, kai iðties viskas buvo pieðtaroþinëmis spalvomis. Ir spalvingiÐukðino apsakymø herojai, jø beri-bis nuoðirdumas ir naivumas – tai,ko niekada nebeturës ðiandienosþmonës. Juk ákaitindamas pirtá„Audroje“, Erenburgas tokià patjausmø, meilës, ilgesio pirtá uþdegane tik Ostrovskio herojams – tai ir

yra tikrasis gyvenimas, paprastas,bet uþtat tikras, gamtiðkas, be jokiodirbtinumo ir pompastikos. Toks jisvaizdas po vaizdo veriasi, dauginasiir Moguèiaus spektaklyje „Tarp ðunsir vilko“, þinoma, prajuokinanèiovienais pavidalais ir prikaustanèiodëmesá ten, kur teatrà ima kurti vi-sa scenos „maðinerija“. Èia, ðiojegyvo þmogaus-þenklo ir kylanèiø beibesileidþianèiø plokðtumø su savodaiktø pasauliais sankirtoje atsive-ria teatro didingumas ir kartu pa-prastumas, primityvumas, kuris pa-deda keliauti per þmogaus giminësistorijà ir kedenti atmintá. Bent jaukol kas tokiam santykiui su nacio-naline literatûra, dramaturgija arkultûra mûsø teatras nepasiruoðæs.

Paradoksalu, bet net jauniausio-ji, Muzikos ir teatro akademijosketvirtakursiø suburta ir netrukusprofesionalø gretas papildysianti„Trupë liûdi“ vienam pirmøjø savospektakliø pasirinko AleksejausSlapovskio „Iðvaþiuoju“. Ðmaikðtûs,dràsûs, energingi gyvenime, sceno-je ðie jauni þmonës man pasirodëbeasmeniai, atkeliavæ tarsi ne ið sa-vo, o ið svetimo konteksto. Jo kon-kretumu, atpaþástamumu paþymë-ta kiekviena Slapovskio pjesëseilutë: personaþø vardai, charakte-riai, áproèiai, svarbiausia – gyveni-mo bûdas, kurio neámanoma suimi-tuoti. Tad net jei, kaip vienojefotografijø, jauna trupë spieèiasisunkveþimyje, ant kurio uþraðyta„ëþäè“, þodþiø þaismo susikurti ta-patumui neuþtenka.

***Praëjusià savaitæ Nacionalinio

dramos teatro scenoje du spektak-lius Vilniaus þiûrovams parodë Pa-nevëþio Juozo Miltinio dramos te-atras. Gruodþio 1 d. buvo suvaidintaLevo Tolstojaus „Kreicerio sonata“,gruodþio 2 d. – Frances Goodrichir Alberto Hacketto „Visada tavo.Ana Frank“. Tolstojaus apysakà ins-cenizavo reþisierius Saulius Varnas.Jaunutës þydaitës dienoraðèius áscenà perkëlë teatro aktorius Vale-rijus Jevsejevas. Pristatanèiojespektaklius skrajutëje galëjomeperskaityti: „Susitikimui parinkomespektaklius, kurie kalbës apie þmo-niðkàsias vertybes, apie amþinàjausmø dvilypumà, apie tai, kokiebuvome ir kokiais tapome...“

Panevëþieèiai atvyko ne paèiu ge-riausiu laiku – per patá gripo pan-demijos pikà. Nors kaþin, ar ðie duspektakliai bûtø priviliojæ daugiauir ávairesniø þiûrovø. Teatras, kal-bantis apie abstrakèias vertybes tuo-met, kai jos yra ágijusios labai kon-kreèius ir apèiuopiamus kontûrus,rizikuoja atrodyti retrogradiðkas irnuobodus.

Prisipaþinsiu, þiûrëjau tik vienàpanevëþieèiø spektaklá – „Kreiceriosonatà“. Ir ëjau á já tik todël, kad pas-taruoju metu daþniau ne Lietuvojedirbæs Saulius Varnas (beje, praëju-siais metais „Meno forto“ salëje pa-rodæs Jevgenijaus Ðvarco „Ðeðëlá“)po ilgos pertraukos gráþo á Panevë-þá. Smalsu buvo, koks èia gráþo re-

þisierius ir kaip dabar atrodo Sau-liaus Varno teatras? Kad toks teat-ras buvo, paliudytø ne tik Ðiauliø irPanevëþio scenø istorija, bet ir tie,kuriems su reþisieriumi teko dirb-ti. Abstrahuotø, á simbolinæ plotmænukelianèiø vaizdiniø ir natûraliø,þemiðkø þmogaus jausmø prieðprie-ðos visada þenklino Varno spektak-liø sceninæ erdvæ ir vaidybà. Ypaètai buvo matyti Panevëþio dramosteatre (kur kaip vadovas ir reþisie-rius Varnas dirbo bene du deðimt-meèius nuo 1980-øjø) statytiems jospektakliams. Todël ðiam reþisieriuibuvo prigijæs scenos filosofo, màs-tanèio meninëmis abstrakcijomis irmaþiau dëmesio kreipianèio á akto-riaus psichologijà, vardas.

„Kreicerio sonata“ ið dalies pri-minë ankstesnájá Varnà, nors LevoTolstojaus pasirinkimas ið pradþiøatrodë netikëtas. Beveik auto-biografinis, 1891 m. iðspausdintasTolstojaus kûrinys, kuriame jis begailesèio preparuoja santuokos ins-titucijà (beje, raðytojo þmonà tai pa-skatino paraðyti savo romanà „Kaskaltas?“, kur á vyro ir þmonos san-tykius ji þvelgia ið moters pozicijø),pribloðkë savo laiko skaitytojus.Tiesa, pavyzdþiui, Antonas Èecho-vas, ið pradþiø skelbæsis sukrëstasir temos, ir kûrinio meniðkumo, vë-liau kalbëjo apie já paðaipiai. Savomintis Tolstojus dësto Pozdnyðevolûpomis: vyras vaþiuoja traukiniu irkupë bendrakeleiviui iðsipasakojajam nutikusià, prie þmonos nuþu-dymo privedusià istorijà. Kad pa-èiam Tolstojui kûrinys buvo reikð-mingas, rodo ir jo raðytas „Apie„Kreicerio sonatà“ – savito þanropabaigos þodis, kur jis be uþuolan-kø pabrëþia savo poþiûrá á krikðèio-niðkas tiesas ir akcentuoja pozicijà„Að sakau“. Tokios pozicijos laiko-si ir Pozdnyðevas, ne svarstydamas,bet teigdamas savo paþiûras, kurio-se visa jëga iðreiðkiamas vyriðkasegoizmas. Varnas, nepaisant bandy-mo jungti skirtingus sceninio pasa-kojimo sluoksnius – tai leisdamasisá Pozdnyðevo atsiminimus, tai susi-telkdamas á jo èia ir dabar pasako-jimà, – spektaklá kûrë kaip Pozdny-ðevo mono(psicho)dramà. Turbûttodël prasidëjæs kiek neáprastai, Di-rigento áþanga, netrukus spektakliságyja Pozdnyðevo iðpaþinties ir sa-votiðko manifesto formà – jà kaipiððûká ðiandienos þiûrovams metareþisierius, vyro ir þmonos santykiuspieðdamas viena spalva ir vien mo-teryje ieðkodamas moralës ir ðei-

Dvi gyvo teatro pusësRudeniniø áspûdþiø kraitelë

mos griûties prieþasèiø. Be abejo,tai artima Tolstojaus minèiai – mo-ters emancipacija, socializacija, sek-sualinë ir ekonominë valdþia keliavyrui egzistenciná pavojø, bet á pa-triarchalines XIX a. idëjas ðiandientenka þiûrëti ne tik kitaip, bet ir suhumoru.

Taigi tema, pasukus jà tai vienu,tai kitu kampu, galëjo bûti aktuali.Vis dëlto Varnas netaiko jos nûdie-nai; reþisierius leidþiasi á vyriðkoprado ir ið pradþiø idealizuojamo,netrukus demonizuojamo moterið-kumo prieðprieðø apmàstymus, irbûtent jie tampa silpniausia spek-taklio grandimi. Bandydamas vizu-alizuoti Pozdnyðevo istorijà, Varnasgriebiasi „simbolizavimo“: scenàuþpildo veidrodþiai, keistos stiklinësniðos su lempomis, tolumoje boluo-ja medelis, bëginëja figûros su do-mino kaukëmis, þvanga grandinës,ið „dangaus“ krinta peiliai ir pan.Ði belaikë, abstrahuota erdvë, ku-rioje nuolat vaþinëjasi didþiulis Ar-tûro Ðimonio sumanytas, ávairiainaudojamas stalas su metalinëmis,geleþinkelio stoties arkas prime-nanèiomis kojomis – tai tarsi Poz-dnyðevo atminties ir já nuolat ka-muojanèiø koðmarø pasaulis. Opasakojimas – ne tik gráþimas á pra-eitá: atgamindamas kiekvienà savogyvenimo akimirkà iki santuokos irpo jos, Pozdnyðevas dabar, þiûrovøakivaizdoje, vël nueina tà patá ke-lià, kuris nuvedë já prie þmogþudys-tës. Reþisieriui, matyt, iðties rûpëjosuprieðinti du moteriðkus pavidalus,tad leidæs Pozdnyðevui pasidþiaug-ti drugeliø medþiojimu kartu su bal-tute ir jaunute mergina, po vedybøpriverèia já atsitokëti – vyrà ima per-sekioti valdinga, iðdidi ir puoðniþmona, kurios vien nebylus buvimasðalia já erzina.

Pozdnyðevà vaidina aktorius Al-binas Këleris. Teatraliðkà dirigentàsu raguèius primenanèia ðukuose-na – Enrikas Kaèinskas, romantið-kàjà Pozdnyðevo suþadëtinæ – To-ma Razmislavièiûtë, þmonà – LigitaKondrotaitë; spektakliui ápusëjuspasirodþiusá neva þmonos meiluþá,smuikininkà Truchaèiovà – Gintau-tas Þiogas. Iðties spektakliui ápusë-jus Pozdnyðevo istorija pradeda„klijuotis“. Kai pasakojimo nebe-trikdo vizualûs reþisieriaus intarpai,kai tarp vyro ir þmonos pagaliau nu-sistovi „kasdieniðki“ ir tuo tik didi-nantys atstumà santykiai, pradediásiklausyti á Pozdnyðevo þodþius.Dabar jie suskamba nebe retorið-

kai, o dramatiðkai, netgi pagrástai –Pozdnyðevà ima kankinti pavydas,ir supranti, kad ne tiek komiðka Tru-chaèiovo, be garso puèianèio trimi-tà, figûra, kiek jo paties vaizduotë,áþeista savimeilë ir savininkiðkumojausmas augina nepasitikëjimàþmona. Pozdnyðevas sulaukia savotriumfo akimirkos: gráþæs anksèiauir radæs þmonà su „meiluþiu“ mu-zikuojanèius, smogia jai peiliu.

Spektaklis kelia dvejopus jaus-mus. Nuo pasiprieðinimo atgyvenu-siai estetikai ir vis dëlto pasigërëji-mo Këlerio vaidyba. Pozdnyðevodrama átraukia dël vienos papras-tos prieþasties: uþ aistringø jo pasi-sakymø, demonstratyvaus pasitikë-jimo savimi ir savo teisumu pradediáþvelgti paèià ðio herojaus esmæ –toká savo (!) moters geismà, kurisyra ne tik nuodëmingas, bet ir þu-dantis. Bûtent ðis Pozdnyðevo dvi-lypumas aktoriui vaidinant ant plo-nytës briaunos, kai jo herojausneapkenti ir gailiesi vienu metu,turbût ir yra ádomiausias spektak-lyje, kuriame daugybë pagalbiniøpriemoniø, rimtumas, su kuriuo re-þisierius demonizuoja ir patá Poz-dnyðevà, veikiau trukdo, painioja, okai kur net prajuokina. Spektaklio„maðinerija“ – pirmas ir antras pla-nai, scenos liukas ir duobës avans-cenoje – sumanyta didþiajai scenai,nors ið tikrøjø tai, kas vyksta su Poz-dnyðevu, praðytøsi maþos. Arba – nebëgiojimø, ðokinëjimø, kabëjimoaukðtyn kojomis, stalo stumdymo irþvakiø degiojimo, kà viena uþsieniokritikë pavadino „gyvenimo prozosir dvasios poezijos“ suliejimu, betgreièiau kamerinës erdvës. Ji iðdi-dintø Pozdnyðevo paveikslà (jei jaureþisierius nusprendë kalbëti apiejá), leistø stebëti kiekvienà jo min-ties ir jausmo posûká ir bent minti-mis diskutuoti su aktoriaus ir reþi-sieriaus pozicija.

Po spektaklio skaièiusi, kà gi ru-sø teatras „padarë“ su „Kreiceriosonata“, praëjusiais metais pastaty-ta bent dvejose Maskvos scenose,buvau maloniai nustebinta. Abuspektakliai susilaukë dëmesio, abu,nebandydami Tolstojaus dirbtinaiðiuolaikinti, sugebëjo Pozdnyðevoistorijai suteikti gyvà ir teatriðkaipagrástà skambesá. Viename Poz-dnyðevas baugina aklu, fanatiðku ti-këjimu, kad vyras ir þmona ðeimo-je privalo gyventi kaip brolis irsesuo; antrame – pati Pozdnyðevofigûra tampa vyriðko „patiniðkumo“,nuodëmingumo bedugne, neiðven-giamai atvedanèia prie katastrofos.Svarbiausia – ðiuose spektakliuosepirmuoju smuiku grieþia skirtingosprigimties aktoriai, kuriø ne tik ta-lentas, bet ir „duomenys“ tampa su-manymo esme. Na o prisiminus kadir Hermanio „Ðukðino istorijas“,perðasi mintis, kad ne reþisûriniaisumanymai ir pastatymø naujovësuþmezga teatro ir þiûrovø ryðá, betaktoriaus asmenybë – jo artistiðku-mas, meistriðkumas, energija. Tai,ko jokiais scenos simboliais nesu-kursi.

Albinas Këleris (Pozdnyðevas) N U O T R A U K A I Ð T E A T R O A R C H Y V O

6 psl. 7 meno dienos | 2009 m. gruodþio 11 d. | Nr. 45 (874)

D a i l ë

Danutë Gambickaitë

Kad ði kartà galerijoje „Vartai“karaliaus iðimtinai videoprojekci-jos, galima suprasti vos tik pravë-rus duris. Bene visos patalpos sken-di prietemoje. Vieða paslaptis, kad„Artscape“ projekte lietuviai nuouþsienieèiø menamose varþybosear, greièiau, þaidime atsilieka rezul-tatu deðimt – nulis. Na, geriausiu at-veju galime uþskaityti kelias lygià-sias, jeigu sutiksime, pavyzdþiui, suKæstuèio Ðapokos iðskirtu DainiausLiðkevièiaus ir Atelier van Lieshou-to atveju. Ir ðá kartà Monika Biels-

kytë nelabai pajëgë prisivyti HansoOp de Beecko (Belgija) ir tai ne joskaltë. Þinoma, niekas èia nesivar-þë ir net neketino.

Svaresnis parodoje, be jokiosabejonës, buvo belgø menininkasHansas Op de Beekas ir ðeði jo dar-bai bendru pavadinimu „Aplinky-bës“. Viskas menininko darbuoseyra kruopðèiai suplanuota tarsi ku-riant meniná filmà. Jis to ne tik ne-slepia, bet ir prieðingai – aktualizuo-ja patá filmavimo ir apdorojimoprocesà, tà galima lengvai pamaty-ti patyrinëjus galerijoje pateiktusmenininko kûrybos albumus. Pavyz-

dþiui, nuotraukos ið videodarbo „Odabar – visi kartu“ („All togethernow“) filmavimo: þiûrëdamas vide-okûriná, ne ið karto gali suprasti,kad filmuojant kamera specialiaisbëgiais visà laikà judëjo ratu, nesgaliausiai pasiekiamas linijiðkumoefektas.

Hanso Op de Beeko reþisûrospaveikumas skleidþiasi ir per san-tyká su þiûrovu keliais bûdais. Kaipteigia Walteris Benjaminas, kinopopuliarumo ir galios paslaptis –galimybë þiûrovui tapatintis su ek-rane vykstanèiu veiksmu, jo hero-jais. Hanso Op de Beeko darbuose

Iðgrynintas poveikisProjekto „Artscape: Belgija“ paroda „Vartø“ galerijoje

Kristina Stanèienë

Arûno Baltëno fotografijø ciklas„Dienos ir darbai“ buvo pristatytasdar ðiø metø knygø mugëje kartusu nauju menininko fotografijø al-bumu „Ðilø dzûkai“. Autentiðkusknygoje publikuojamus kaimo þmo-niø pasakojimus surinko Dzûkijosnacionalinio parko darbuotoja, et-nografë Ona Drobelienë.

Meninis diskursas ðiose fotogra-fijose akivaizdþiai nëra stipresnis uþdokumentiná, socialiná – jie vieno-dai svarbûs. A. Baltëno fiksuojamaðilø dzûkø kasdienybë – ne vien gra-þûs spalvoti atvirukai, kupini ðian-dien daugeliui jau gana egzotiðkøkaimo buities detaliø. Fotografijoseregime sustabdytà lietuviðko kaimovirsmà, ko gero, dar nelabai geraiásisàmonintà. Tiksliau, „pagauta“akimirka iki permainø, kurios jauásibëgëja, o netrukus ágaus ir darspartesná pagreitá. Daugelis „Dienøir darbø“ herojø – garbaus amþiausþmonës, sprendþiant ið kruopðèiaisurinktø duomenø, kurie pateikiamialbume „Ðilø dzûkai“, gimæ XX a.pradþioje. Neverta tikëtis, kad ðian-dien dar gyvas jø tradicijas ir pasau-lëvokà natûraliai perims kitos so-dieèiø kartos, nes jø paprasèiausiai

Dzûkø dienos ir darbaiArûno Baltëno fotografija „Akademijos“ galerijoje

nebëra. Vietos „autochtonus“ ir jøsodybas sparèiai keièia miesto gy-ventojai, ið esmës – „sezoniniai“kaimo sveèiai. Be to, iðtisi kaimainatûraliai mirðta arba vegetuoja, kaiið keliø deðimèiø sodybø gyvenamatik keliose.

A. Baltëno fotografijos verèia pa-galvoti ir apie tai, koká kaimà tyri-nëja fotomenininkas. XX a. istori-joje jam teko ne vienas nelengvasiðmëginimas: tai sovietø valdþiostrëmimai, kolektyvizacija, besàly-giðkas privaèios nuosavybës naiki-nimas. „Kolûkinio“ kaimo morali-ná nuosmuká bene vaizdþiausiai yraapraðæs Romualdas Granauskasgarsiojoje knygoje „Gyvenimas poklevu“. O dabarties kaimo „metrað-èius“ sëkmingai kuria þiniasklaida:kriminaliniø ávykiø kronikos, grau-dþios daugiavaikiø asocialiø ðeimøistorijos, gyvenimø „ið paðalpø“ ap-raðymai ir bene toks pats juodas al-koholizmas, kaip ir sovietmeèiu.

Ðiuo atveju svarbus ir regionounikalumas. Ðilø dzûkai – tie Dzû-kijos kraðto gyventojai, kuriø kas-dienybë stipriai susijusi su miðku –nederlingos, smëlëtos þemës nuo-lat vertë ðiuos þmones ieðkoti èiamaisto, plëtoti kitiems Lietuvos et-niniams regionams nebûdingus

amatus. Pasirodo, vietos ypatybësgerokai apsunkino ir kolûkiø stei-gimà sovietmeèiu – tarp miðkø ási-terpusius kaimus buvo sunkiau su-burti nei kitose Lietuvos dalyse, omenkas þemës naðumas, plaèiai ið-sibarstæ dirbamø laukø plotai lëmëtai, kad neretai tokie dirbtiniai da-riniai tiesiog subyrëdavo. Unikalu-mà ðiandien lengvai galima iðma-tuoti pinigine iðraiðka: Dzûkija –bene geidþiamiausias Lietuvoskraðtas, jo trokðta ir puoselëjantysverslà, ir ieðkantys graþios vietospoilsiui. Taip A. Baltëno nuotrau-kose fiksuojama realybë ið esmëskinta – ir peizaþo, ir gyvenimo bû-do, ir architektûrinës visumos po-þiûriu.

Taigi, apie kaþkoká mistiná auten-tiðkumà ar situacijos idealizavimàA. Baltëno fotografijose tarsi ir ne-galëtume kalbëti. Tai jauki, dëme-singu autoriaus þvilgsniu suðildytadokumentika. Fotomenininkas ðiuoatveju prikiðamai nebaksnoja á dra-matiðkà nykstanèio kaimo padëtá.Atvirkðèiai – nostalgijos, graudulioar romantikos èia ne daugiau neihumoro ir ðmaikðèiø pastebëjimø.Kaip ir dera ið tiesø geram ir pavei-kiam menui, apie vaizdø reikðmes,potekstes susimàstome, nors jos

niekur aiðkiai nenurodytos, neapib-rëþtos. Ðtai prieð pradëdamos dirb-ti, tarsi prieð ðvenèiausias apeigas,rugiø lauke þegnojasi moterys, iðti-somis dienomis deginami Vëliniølauþai (tik dzûkams bûdingas papro-tys), skaidriame Ûlos vandenyje,kaip ir prieð daugelá metø, velëjamiskalbiniai – rimti ir jaudinantys fo-tografijø vaizdai. Taèiau tradiciniaibuities reikmenys, sodybø interje-rai ir „naujoviðkas“ kièas, pagaliau

tokia galimybë yra ypaè ryðki, o dëlmastelio ir iðdëstymo erdvëje, kaiveikëjø ir þiûrovø þvilgsniai sutam-pa, – net kiek psichofiziðka. Tai kuopuikiausiai iliustruoja bene visi„Vartuose“ eksponuojami meninin-ko videokûriniai. Darbe „Apsispren-dimas“ („Determination“) kaþkurskubanti ðeima bëga tiesiai á þiûro-và, taip átraukdama já ir á vaizdoerdvæ, tetrûksta tik trimaèio vaizdoakiniø, ir þiûrovas greièiausiai bû-tø priverstas trauktis atbulas. Ki-tame videodarbe „Ðventë“ („Celeb-ration”) uþ vaiðëmis nukrauto stalostovi ir neþinia ko (gal puotos pra-dþios) laukia padavëjai bei patarnau-tojai, jø þvilgsniai vëlgi nukreipti tie-siai á menamà þiûrovà (mus). Ir norsèia akivaizdþiai eksponuojamas nuo-bodulys (visi sustingæ, nieko nevei-kia), vaizdas dël átampos (nes mus,stebëtojus, irgi stebi), atsirandanèiosið veikëjo ir stebëtojo þvilgsniø susi-

dûrimo, visai nenuobodus. Pardavë-jos mus stebi ir videodarbe „Situa-cija 1“ („Situation 1“). Nuobodulioeksponavimas (trypèiojantys, kaþkolaukiantys veikëjai) tik dar labiausustiprina, net kiek hiperbolizuojaþvilgsniø susidûrimo situacijà.

Akcentuojama ir vilkinama átam-pa paryðkina humanistines, net iro-niðkai kritiðkas Hanso Op de Be-eko idëjas. Efektà uþaðtrinus idëjostampa ðiek tiek humanistiðkesnës,ðiek tiek ironiðkesnës, kritiðkesnës,nei bûtø be jo. Atrodo, kad meni-ninkas turi ir daugiau „stiprikliø“,pavyzdþiui, ðvari, kiek metafiziðkaerdvë. Vaizdas neperkrautas, apgal-votas. Galiausiai norëèiau pridurti,kad gal ir nesvarbu, kaip ðá kartà (irvisus ankstesnius kartus) klostësi tas„artscape(thlono)“ þaidimas. Svar-bu, kad turëjome galimybæ paganytiakis á puikius menininkus.

ir iðraiðkingi senøjø dzûkø tipaþaisukelia ðypsenà.

Taigi, jei ið A. Baltëno uþfiksuotosenojo dzûkiðko kaimo greitai telikstik graþûs vietovardþiai ir sunykusiosarba neatpaþástamai pasikeitusiossodybvietës, fotografijø, kaip auten-tiðko dokumento, istorinio ðaltinio,svarba tik sustiprës. Kad ir kaip tenbûtø, visuomet turësime bent jauðiuos spalvotus dzûkø dienø ir dar-bø paveikslus.

Hans Op de Beeck. Kadras ið videofilmo „O dabar – visi kartu“. 2005 m.

Hans Op de Beek. Kadras ið videofilmo „Ðventë“. 2008 m.

Arûnas Baltënas. Prisëdusios pailsëti moterys gieda. Èepkeliai. 2007 m.

7 meno dienos | 2009 m. gruodþio 11 d. | Nr. 45 (874) 7 psl.

D a i l ë

vo tyrinëjimø ir savo ðalies kultû-ros pristatymais. Tuo tarpu senavarþybø tradicija Taline vertë ati-dþiai stebëti ir vertinti kitos ðaliessituacijà. Pavyzdþiui, kiek konferen-cijai ir mokslui skiriama lëðø (Lie-tuvoje apie toká finansavimà meno-tyrininkams galima tik pasvajoti),kokios leidþiamos knygos (pavydintgeros Dailës akademijos bibliote-kos), kokia kryptimi linksta dailësir architektûros tyrinëjimai. Betsvarbiausia – kam labiau pavyko ið-trûkti ið tarybinës tradicijos á ðiuo-laikiniø teorijø laisvæ. Taip akylai ty-rinëjant estø menotyros terpæ,neliko nepastebëti ir tam tikri ne-lygumai – nekantrumo gaidelës,akimirksniui sugrieþtëjanèios iðraið-kos iðdavë, kad vieno profesoriausklausimai nelabai toleruojami (vë-liau „mûsø“ estai paaiðkino, kadtarp jø ir jo prabëgusi „diskursyvikatë“).

Ir dar vienas dalykas krito á akis:kaip estai (anot jø – nesusitaræ) su-kûrë herojø. Mat beveik visuosepraneðimuose buvo paminëtas arnet iðnagrinëtas vienas meninin-kas – Leonhardas Lapinas, kuris8-ojo deðimtmeèio pradþioje buvoaktyvus meno avangardo veikëjas,pasiþymëjæs ne tik vizualiojo menokûriniais, bet ir tekstais. Baigiantiskonferencijai, jo pavardæ buvomeásiminæ visiems laikams (ðiek tiekir dël to, kad ji tokia lietuviðka). Tadið estø galima pasimokyti mito kû-rimo metodikos. Belieka surasti tin-kamà Lietuvos kandidatà (be kitako, èia bûtina ir lengvai iðtariamapavardë ar net pravardë).

Konferencijos sëkmæ liudija ir tai,kad nutarta ðià patirtá pratæsti, tik jaune Taline, o, pavyzdþiui, Kaune.

Miestas

Vakarais tyrinëjome miestà. Betman ið pradþiø á miesto dabartá visásiterpinëjo praeities nuotraukos,sukurdamos déjâ vu efektà. Pir-miausia, vieðbuèio dizainas taipneutralizuoja visus galimus kultûri-nius skirtumus, kad tuo pat metu ga-li jaustis esanti bet kokiame vakarie-tiðkame vieðbutyje arba visuoseiðkart. Iðëjus á gatvæ, mano banko kor-telæ iðkart atpaþino bankomatas –kreipësi lietuviðkai, todël akimirkà at-rodë, kad niekur neiðvaþiavau. Taipatvirtino ir senamiesèio grindinys,kreivos gatvelës, arkados – Vilnius.Prie álankos tinginiaujantys laivai iratðiauriai atvira jûros erdvë – Hel-sinkis. „Viru“ vieðbutis ið visur rodëkelià namo, primindamas tarybináatvirukà, ið kurio beveik lietuviðkosprasmës juokëmës vaikystëje. Eida-ma pro Stalino laikø pastatus Nar-vos gatvëje, pamaèiau koldûninæ –tà paèià, kurioje kokiais 1985 m. su-þinojau, kad rusiðkai „kolduny“reiðkia visai ne koldûnus. Toje vie-toje atrodë, kad ir þmonës vaikðtolabiau susigûþæ, susisupæ á tarybi-nius paltus. Graþiai suremontuotimediniai namukai staiga permetë áDruskininkus, bet kai kurie nesu-tvarkyti uþkaboriai neapsisprendë,

ar bûti panaðesniems á Þvërynà, ará Rasø kapiniø apylinkes. „Kumu“muziejuje sklandë „Kiasmos“ dva-sia, o virð jo miestà saugojo Min-daugo Navako surûdijæs þvëris. Pas-kui apgavystës baigësi, pradëjaumatyti Talinà.

Tiesà sakant, jo beveik visiðkai ne-beatpaþinau. Mano ankstesniameTaline nebuvo ne tik naujai pastaty-to stiklinio dangoraiþiø centro subokðtais dvyniais, bet ir parko, suo-miðkai sutvarkytø moderniø pasta-tø, restauruotø medinukø rajono irnet álankos. Marðrutai, matyt, buvokiti. Ir nors Taline regëjau Vilniausatspindþius, vienas bruoþas ðias dvisostines aiðkiai skiria – Taline ðiuo-laikinë architektûra dràsiai brauna-si á senamiestá, energingai suraiþy-dama erdvæ. Pavyzdþiui, tamsojebesidairydama po marcipanø krau-tuvëles, tiesiog pajutau, kaip á ma-ne trikampëmis raudonomis akimisþvelgia ant seno pastato balansuo-jantys du juodi rombai – gaila, ne-turëjau fotoaparato.

„Kumu“

Menotyrininkams privalomas ob-jektas – „Kumu“ – priminë parkeprisiðvartavusá laivà. Norëjosi pa-èiupinëti jo sienas – jos atrodë to-kios tobulos. Bet „Kumu“ aprodæestai suskubo malðinti mûsø susiþa-vëjimà vardydami jiems jau gerai þi-nomus trûkumus: daug nepanaudo-jamos erdvës (tas mistinis tarpastarp dviejø korpusø), paradinis áë-jimas, pro kurá vaikðto tik preziden-tas, ir trikampës salës, kuriø smai-lëse nieko negalima rodyti – tad èiasukabinamos fotografijos.

Beje, fotografijos visame Talinodailës diskurse – ir konferencijoje,ir „Kumu“ nuolatinëje parodoje –keistai nebuvo. Anot estø, apie fo-tografijà raðo tik Peeteris Linnapas,bet jis egzistuojàs atskirai, daugiau-siai dël savo nesugyvenamo bûdo.Tuo tarpu menotyra uþsiima tradi-cinëmis meno medijomis. Lygiai taspats nuolatinëje parodoje – tapyba,skulptûra, grafika. Fotografija èiapasirodo tik kaip laiko dokumen-tas – kuklus, ne paèios geriausioskokybës, be autoriø pavardþiø.

Supratau, kad nuolatinæ „Kumu“ekspozicijà sunku lyginti su tuo, kàgalime pamatyti Vilniaus naciona-linëje dailës galerijoje. Pirmiausiadël to, kad savoje erdvëje ne tikkonkretûs menininkai bei jø kûri-niai, bet ir ekspozicijos trûkumaigeriau paþástami. „Kumu“ galëèiaulyginti tik su kitø maþø ðaliø mansvetimø meniniø kontekstø prista-tymais. Estai kol kas èia laimi, galtodël, kad po tarybinio laikotarpioekspozicijà mus pavedþiojo patimuziejaus direktorë Sirje Helme.Tokiose ekspozicijose paprastai ne-sunku atpaþinti visiems bendrasdailës tendencijas ir problemas, bettai nëra labai ádomu. Tai, kas ádo-mu – unikalias vietines istorijas, –turi pateikti þodiniai pasakojimai,bet jø paprastai trûksta. Ir „Kumu“ádomiausia pasidarë tada, kai vie-

noje salëje sustabdæ direktoræ puo-lëme jà klausinëti. Tada ji papasa-kojo apie ten sukabintø darbø au-toriø gyvenimus: pavyzdþiui, kaipvienas menininkas nesupratæs, ko-dël jo realizmas (o jis vaizdavo kan-èias, mirtá, skurdà) niekaip neátikosocialistiná realizmà propagavusiaivaldþiai. Nepadëjæs net Stalino por-tretas, kuris ten irgi rodomas.

Penkiaaukðtis „Kumu“ – tikrasmeno fabrikas. Net neþinau, ar vi-sas parodas apþiûrëjau. Anot SirjeHelme, keièiamas parodas èia siejabendra tema. Ðákart tai – popartas,suomiø ir estø. Didelë estø popar-to paroda „POPkunst forever!“ pri-statë 7-ojo deðimtmeèio pabaigojekilusá jaunø menininkø, tuomet darstudentø, susidomëjimà atitinkamuVakarø dailës judëjimu ir ið kasdie-nybës daiktø bei kièo kurtà utopijà.O suomiø poparto klasikai atstova-vo Harro Koskinenas arba tiesiogHarro – dar vienas pavyzdys, kaipreikia trumpinti menininkø „pava-dinimus“, kuriant herojus tarptau-tiniam vartojimui. Harro 7-ajamedeðimtmetyje (jaunystëje) sukëlëtriukðmà ávairiø ideologijø persona-þus pakeisdamas kiaulëmis ir tirp-dydamas, degindamas ir dar kitaipnaikindamas Suomijos vëliavà. Uþkiaulës nukryþiavimà net buvo nu-

teistas (dabar Harro kuriamas tra-diciðkesnis menas „Kumu“ nerodo-mas). Panaðu, kad anuomet estaiapie já þinojo, ir man ádomu, kà jiegalvojo apie vienà jo kûriná: „Esso“degaliniø logotipà jis pakeitë á „Es-to“, kas, anot parodoje pateikto pa-aiðkinimo, suomiø kalba reiðkia„kliûtis“.

Alioða

Visà Talino centrà nuo buvusiøRotermano druskos saugyklø iki„Kumu“ perëjome pirmyn ir atgalkelis kartus. Pati save atspindintinaujojo miesto geometrija ir Kalë-doms jau pasipuoðæ medinukai, tuð-èios sekmadienio gatvelës ir triukð-mingi menininkø klubai, á dangøásirëþusi „Kumu“ smailë ir jo paðo-nëje prigludusio medinio nameliosamanotas stogas, estai ir rusai.

Buvo tylu. Bet mieste vykstaátempta paminklø kova. Bronziniskareivis buvo perkeltas á kariø ka-pines. Auksiná kareivá, lyg koká at-eivá, jo vieton pastaèiusi KristinaNorman buvo areðtuota, o paskuiiðkeikta þiniasklaidoje. Anot kon-ferencijos organizatorës Katrin Ki-vimaa, net subversyvias meno stra-tegijas propaguojantys menininkaiir teoretikai jos nepalaikë. Visai ne-sunku suprasti, kodël. Bet kartu ga-

Þvelgiant ið ðaliesA T K E L T A I Ð 1 P S L .

lima suprasti ir menininkës „kodël“.Bûdama pusiau estë, pusiau rusë,ji jauèia, kaip viena jos identitetopusë verèiama iðsiþadëti kitos. Es-tiðkumà jai teko árodinëti kartu suið nevilties verkianèiomis bobutë-mis (èia perpasakoju jos paèiostekstà). Paskaièius jos pilietybës ági-jimo epopëjà, tampa aiðku, kad sau-gantis imperijø netyèia galima pri-sigaminti prieðø.

Paminklø karas tæsiasi. Ðiø metøbirþelá ðalia buvusios bronzinio ka-reivio vietos buvo atidengtas 23 maukðèio paminklas – stiklinis kry-þius, nukopijuotas tiesiai ið kaþko-kio ordino. Paminklas naujas, betjau sugedo – nebeðvieèia ið vidaus, oèekø sumontuotas stiklas paraudo,tad já ruoðiamasi keisti (visa tai links-mina paminklo prieðus). Meno eks-pertai raðë straipsnius, protestuojan-èius ir prieð paminklo estetikà, irprieð simbolizmà, ir prieð ideologi-jà. Kaip visada, jis buvo vis tiek pa-statytas – ant „paradiniø“ laiptø, kal-vos fone, dominuojantis, kaþkàárodinëjantis. Nors tai – paminklaslaisvei, jis dengia nelaisvës baimæ.

Ðtai ir rekonstravau savo Talinà.Nutolusá Skandinavijos pusën, laisvà,bet kartu – vis dar artimà iki skaus-mo paþástamais istorijos reginiais irnetobulais dabarties sprendimais.

Mindaugas Navakas. „Horizontalus cilindras“. 2000 m.

Kristina Norman. Instaliacijos „Po karo“ dalis. 2009 m. J . L A P I E N I O N U O T R .

M . D R Ë M A I T Ë S N U O T R .

8 psl. 7 meno dienos | 2009 m. gruodþio 11 d. | Nr. 45 (874)

K i n a s

Nuo ðiandien kino teatruose rodo-mas amerikieèiø reþisierës, aktorës,raðytojos, skulptorës RebeccosMiller filmas „Asmeniniai Pipos Ligyvenimai“ („The Private Lives ofPippa Lee“, 2009). Jame vaidinapirmo ryðkumo þvaigþdës KeanuReevesas, Winona Ryder, JulianneMoore ir Robin Wright Penn. Millerrodo pasaulá moterø akimis. Josherojë – sëkmingo leidëjo þmona,motina ir namø ðeimininkë prisi-mena audringà jaunystæ ir ásimyliuþ save jaunesná vyrà. Miller –garsaus amerikieèiø dramaturgoArthuro Millerio ir fotografës IngeMorath duktë. Ji studijavo Jeiliouniversitete, ten pradëjo aktorëskarjerà. 1995 m. ëmësi reþisûros,po metø iðtekëjo uþ aktoriausDanielo Day-Lewiso („Niujorkogaujos“). Ðeima nesutrukdë Millertapti dar ir raðytoja. Rusø kritikasAntonas Dolinas susitiko su Rebec-ca Miller Maskvoje, rudená vykusia-me amerikieèiø kino festivalyje.Pokalbá spausdiname sutrumpintà.

Atëjote á literatûrà vëliau – prieðtai mokëtës tapybos, iðbandëteaktorystæ. Kuris ið gausiø ampluaJums dabar atrodo svarbiausias?

Vaikystëje svajojau bûti tapytoja,apie niekà kità net negalvojau. Ma-nau, kad tapau kino reþisiere todël,kad visada norëjau uþsiimti vizua-liaisiais menais. Pasaulá suvokiu tikper vaizdus. Man tai daug ádomiau,nei pasakoti istorijas. Pati stebiuo-si, kad dar ir raðau knygas.

Kiti nesistebi – juk esate ArthuroMillerio duktë. Kaip tëvas paveikëJûsø pasirinkimà?

Bûtø sunku atsakyti. Niekas ne-gali atsakyti, kaip konkreèiai já pa-veikë bûtent tëvas. Ko gero, litera-tûroje jo poveikis man didesnis neikino dramaturgijoje ir kine. Neat-

skiriu prisiminimø apie tëvus nuosavo asmeninës patirties, kuri ágytanepriklausomai nuo jø. Tëvai – ne-atskiriama mano dalis.

Ar tëvas Jus mokë literatûriniomeistriðkumo?

Nepamenu jokiø amato pamokø.Jis tiesiog buvo ðalia. Bet iðaugausu jo knygomis. Jo kalba, dialogaipaveikë labai stipriai. Tëvas buvonuostabus, dosnus þmogus. Taèiaukad ir kiek daug jis man bûtø da-væs, pjesiø neraðau.

Kaip vyko Jûsø romano virsmasfilmu?

Ið pradþiø buvo knyga „Asmeni-

jau vienus personaþus, raðiau kitus.Herojus atjauninau maþiausiai de-ðimèia metø.

Kodël?Deja, jaunesni personaþai pa-

trauklesni þiûrovams. Be to, tik taipgalëjau prisikviesti aktorius, kuriøtroðkau.

Ir visi sutiko? Aktoriø sudëtisáspûdinga.

Taip, ir að tuo didþiuojuosi. Ta-èiau kaip tik dël aktoriø filmo ga-mybos procesas tapo toks sunkus irilgas. Aktoriø laukëme daugiau neimetus, sunku buvo suderinti jø gra-fikus. Bet nustebino, kad niekas

ir Winona Ryder, o Robin – ne. Jinuostabi aktorë: protinga, gali per-sikûnyti, tai charakterinë aktorëgraþuolë. Kà nors geriau sunku ási-vaizduoti. Ji – mano Pipa Li.

Juk netvirtinsite, kad tai – auto-portretas?

Kà jûs. Pipa Li – tai ne að. Paþás-tu daug moterø, kurios á jà pana-ðios. Ji – keliø realiø moterø miði-nys. Mano filmas yra apie moterá,kurià pamatæ bandote prisiminti,kur jà buvote sutikæ. Tik geriau jàpaþinæ imate stebëtis, suþinote apiejos praeitá. Gal net mokotës jà pa-milti. Taèiau að nenorëèiau bûti pa-naði á Pipà. Mieliau turëèiau tokiàdraugæ – jausmingà, slapukæ, nepa-sitikinèià savimi.

Jûs praleidote su ta drauge kele-rius metus: raðëte romanà apie jà,sukûrëte filmà. Negaila skirtis?

Taip, Pipos istorija tapo sudëtin-gesnë ir gilesnë. Filmuojant supra-tau, kad noriu likti su ja kuo ilgiau.Be to, dar teko ilgokai laukti, kolbaigsis kiti Robin projektai. Tas lau-kimas tapo likimo dovana. Nesku-bëdama galvojau apie kostiumus,dekoracijas, kostiumus... Kol pasi-jutau sveèiuose pas Pipà kaip savonamuose. Beje, neatsitiktinai, jukmes filmavome Niu Milforde irDenveryje, Konektikute, – að ten ið-augau, ten prabëgo mano vaikystë,todël ir filmo bei romano veiksmàperkëliau ten.

Ar galvojate apie tæsiná?Kol kas ne. Taèiau jauèiu, kad pa-

likau Pipà Li neilgam. Man patin-ka gráþti prie to, kà kadaise palikau.Pipa man gyvas þmogus, ji kaþkuregzistuoja. Norëèiau kada nors su-gráþti ir pasiþiûrëti, kaip jai sekasi.Taèiau dabar noriu leisti herojei gy-venti savo gyvenimà. Paleisti jà. Juk

ji verta bûti nepriklausoma.

O kaip Jûsø nepriklausomybë?Manau, ne vienas þmogus Jus suvo-kia kaip Arthuro Millerio dukterá,Danielo Day-Lewiso þmonà...

Gyvenu savo ðeimoje ir man tengerai. Negalvoju, kaip tai atrodo iððalies. Galite tikëti ar ne, bet að ne-turiu kompleksø, nejauèiu, kad gy-venèiau tëvo ar Danielo ðeðëlyje...

Ar jis Jums padëjo kurti filmà?Jis man visada padeda. Kai gali.

Viskas priklauso, kà jis tuomet dir-ba pats. Danielas taip pasineria á sa-vo vaidmenis, kad filmuodamasisnieko aplink nepastebi. Bet ir tadaranda laiko ateiti á mano kabinetàir paþvelgti per petá. Jis visada sten-giasi padëti ir niekad nemeluoja. Vi-si aktoriai yra skirtingi, taikyti jiemsvienodus reikalavimus bûtø bepras-miðka. Man buvo malonu dirbti suKeanu Reevesu kaip tik todël, kadjis visai nepanaðus á Danielà, norstoks pat talentingas. Alanas Arki-nas ið pradþiø atsisakë kurti Piposvyrà, nes nenorëjo ásijausti á tokionemalonaus tipo vaidmená, o pas-kui sutiko ir davë man daug puikiøpatarimø. Julianne Moore praleidofilmavimo aikðtelëje tik kelias die-nas, bet tai buvo nuostabios dienos.Atsisveikindama ji dþiaugësi, kadpagaliau teko suvaidinti linksmà he-rojæ, neþinanèià þodþio „depresija“.

Ar daug repetavote?Maþai. Kartais visai apsieidavo-

me be repeticijø. Pasitikëjau akto-riais visu ðimtu procentø. Ankstes-ni filmai iðmokë, kad repetuojantdingsta natûrali intonacija ir jos ne-besugràþinsi.

PAGAL „VEDOMOST I “ PARENGËKORA ROÈK IENË

Paveikslëliai ádomiau uþ istorijasNauji filmai: Rebeccos Miller „Asmeniniai Pipos Li gyvenimai“

niai Pipos Li gyvenimai“. Apie fil-mà net mintis nekilo. Jo idëja atsi-rado po to, kai romanas sulaukësëkmës. Tekstas neiðkart pavirtoscenarijumi. Raðiau já nelabai pasi-tikëdama rezultatu. Jei scenarijusnebûtø pavykæs, nebûtø ir filmo. Pa-tikëkite, tai nebuvo lengva. Tai, kadknygà paraðiau pati, ne padëjo, bettrukdë. Nuolat perraðinëjau, perda-rinëjau scenarijø. Ið naujo perkû-riau knygà. Keièiau scenas, iðiminë-

neatsisakë. Paaiðkëjo, kad daugumajø – knygos gerbëjai.

Ið pat pradþiø þinojote, kà ir ko-kiam vaidmeniui kviesite?

Ne. Nuo pat pradþiø mintyse bu-vo tik Robin Wright Penn. Mes jauseniai paþástamos ir seniai norëjo-me kà nors padaryti kartu. Ðis pro-jektas tiko idealiai. Að net neþinau,ar bûèiau filmavusi, jei bûtø sutikæKeanu Reevesas, Julianne Moore

Anonsai

Metropoliteno operoje –„Hofmano pasakos“

Kompozitoriaus Jacques’o Of-fenbacho opera „Hofmano pasa-kos“ ðá sezonà vadinama viena lau-kiamiausiø premjerø NiujorkoMetropoliteno operos teatre. Vie-nà premjeriniø spektakliø, kuriamedebiutuos tenoras Josepho Calleja,pamatys ir Lietuvos operos mëgë-jai. Gruodþio 19 d. operà „Hofma-

kûrëjams, ir þiûrovams. Jaunøjø ki-no reþisieriø filmai sunkiai pasiekiaLietuvos kino þiûrovus, didþiajameekrane daþniausiai ávyksta tik filmøpremjeros arba jie parodomi kinofestivaliø programoje. Marija Raz-gutë ir Liuda Driþytë, idëjos ,,ki-nas@trumpai.com“ autorës, dþiau-giasi, kad jø iniciatyva sudomino irdidþiøjø kino teatrø vadovus, suti-kusius jaunøjø reþisieriø darbusátraukti á repertuarà.

Specialiuosiuose seansuose ,,ki-nas@trumpai.com“ bus rodomi ke-turi jaunø Lietuvos reþisieriø sukur-ti trumpametraþiai filmai. Tai„Sidabrine gerve“ geriausiam trum-po metraþo filmui apdovanota Jû-ratës Samulionytës „Nerutina“,Mindaugo Sruogiaus „Saviþudis“,ðiemet ,,Sidabrinës gervës“ apdova-nojimuose pripaþintas geriausiustudentiðku filmu, Andriaus Blaþe-vièiaus ,,Bergenas“ ir Linos Luþy-tës darbas ,,Jau puiku, tik dar ðiektiek“. Filmai bus rodomi skaitme-niniu (HD) formatu, kuris garan-tuoja geriausià kokybæ, be men-kiausiø garso ar vaizdo netikslumø.

,,Kinas@trumpai.com“ iniciato-rës teigia siekianèios dvejopo rezul-tato. Vienas jø – ákvëpti jaunuosiuskino kûrëjus. Pasak Marijos Razgu-tës, ,,kiekvienam menininkui reikiaþiûrovo, vertintojo. Mes já ir siekia-me atvesti á kinà. Kitas noras – for-muoti sàmoningà kino þiûrovø kar-tà, praplësti jø akiratá, suteiktilietuviø trumpametraþio kino kon-tekstà.“ Tikimasi, kad idëja sulauksteigiamø vertinimø ir bus pakarto-ta kitàmet.

Jaunø Lietuvos reþisieriø trum-pametraþiai filmai kino centruose,,Forum Cinemas“ Vilniuje, Kauneir Ðiauliuose rodomi nuo gruodþio11 dienos.

PAGAL RENGËJØ INF.

no pasakos“ tiesiogiai ið NiujorkoMetropoliteno operos teatro tran-sliuos kino centras „Forum Cine-mas Vingis“. Negavæ bilietø á tie-sioginæ transliacijà, ðio spektakliovaizdo áraðà þiûrovai galës pamaty-ti gruodþio 22 dienà.

Ankstesniame „Hofmano pasa-kø“ pastatyme pagrindiná vaidme-ná atliko Placido Domingo. Ðá kar-tà Hofmano vaidmená reþisieriusBartlettas Sheras patikëjo vienamperspektyviausiø tenorø – ið Mal-

tos kilusiam 31 metø operos solis-tui Josepho Calleja.

Antonijos, vienos ið Hofmanomylimøjø, vaidmená atliks garsi Ru-sijos dainininkë Anna Netrebko(sopranas). Kerinèios iðvaizdosoperos solistë, þavinti ne tik balsu,bet ir aktorës sugebëjimais, daþnailyginama su legendine Maria Cal-las. Anna Netrebko operoje debiu-tavo bûdama 22 metø, ji atliko Siu-zanos vaidmená operoje „Figarovestuvës“. Bilietus á operos „Hof-mano pasakos“ transliacijas galimaásigyti visose „Forum Cinemas“ ka-sose, bilietø pardavimo tinklo „Ti-keta“ skyriuose ir internetu, apsilan-kius adresu, www.forumcinemas.lt.

„ FORUM C INEMAS“ INF.

Jaunasis lietuviø kinas –kino teatrø repertuare

Ambicingas, linksmas, nagrinë-jantis aktualias problemas – toks yrajaunasis lietuviø trumpametraþis ki-nas. Jis bus rodomas kino teatruo-se. Tai – nefestivalio ,,kinas@trum-pai.com“ autoriø iniciatyva, kuriàjie vadina kalëdine dovana ir kino

„Nerutina“

„Hofmano pasakos“

„Asmeniniai Pipos Li gyvenimai“

7 meno dienos | 2009 m. gruodþio 11 d. | Nr. 45 (874) 9 psl.

Kronika

„Duburys“ pelnëpagrindinius „Juodøjønaktø“ prizus

Gyèio Lukðo vaidybinis filmas„Duburys“ pelnë geriausio Baltijosðaliø filmo prizà savaitgalá Talinepasibaigusiame 13-ajame tarptauti-niame kino festivalyje „Juodosiosnaktys“ („Black Nights“). Geriau-sio operatoriaus prizu apdovanotasViktoras Radzevièiaus. Ðiame kon-kurse varþësi trijø Baltijos ðaliø vai-dybiniai filmai.

„Duburys“ Taline taip pat daly-vavo tradicinëje ðio festivalio filmømugëje „Baltic Event“. DidþiausiaBaltijos regione filmø mugë ðámetsurengta penktà kartà.

Ðá savaitgalá „Duburys“ bus rodo-mas lietuviø kino dienose Niujor-ke, Moderniojo meno muziejuje(MoMA).

Ðià savaitæ „Oskarui“ pristatytas

„Duburys“ buvo oficialiai pakvies-tas dalyvauti Tarptautiniame PalmSpringso (JAV) kino festivalyje.2010-øjø sausá vyksiantis festivalisatrinko „Duburá“ ið 65 uþsienio fil-mø, pretenduojanèiø á geriausio uþ-sienio filmo „Oskarà“. Tai svarbusir pripaþinimà pelnæs JAV festiva-lis. Jis laikomas palankia vieta pla-tinti naujus filmus bei kûrëjus. Fes-tivalis vyksta netoli Los Andþelo,todël jame dalyvauja daug platinto-jø, pardavimo agentø ir filmø ga-mybos atstovø. Festivalis suderinageriausius filmø mugës ir gerà kinàmëgstantiems þiûrovams skirto fes-tivalio aspektus. „Duburys“ sëk-mingai rodytas ir kituose tarptauti-niuose festivaliuose Monrealyje(Kanada), Tamil Nadu (Indija),Kaire (Egiptas). Filmas sukurtaspagal Nacionalinës kultûros ir me-no premijos laureato RomualdoGranausko to paties pavadinimoromanà.

PAGAL „ S TUD I JOS 2 “ INF.

Kai Europa internete pamatë,kaip lietuviai elgiasi su gyvûnais, te-levizijos kaip susitarusios nuspren-dë parodyti laidø apie lietuviðkusgyvûnø konclagerius. Negaliu jøþiûrëti, nes mano ðuo yra ið ten. Iðvienos ástaigos Fabijoniðkëse. Per-nelyg gerai prisimenu joje patirtàsiaubà. Jau kelerius metus kas më-nesá pervedu pinigø vienai gyvûnøglobos ástaigai. Sàþinës tai nenura-mina, bet prieð savo ðuná jauèiuosiðiek tiek geriau. Nemanau, kad apietokias ástaigas þurnalistai anksèiaunieko neþinojo. Tas staigus þiniask-laidos susidomëjimas skriaudþia-mais gyvûnais – tik dar viena lietu-viðkos hipokrizijos iliustracija.Mums neegzistuoja tai, á kà kas norsnebaksteli pirðtu. Bet uþtenka ðlykð-taus vaizdelio ekrane, ir puolamemasiðkai kovoti prieð pedofilus, gy-vûnø kankintojus... Ádomu, kada to-kios karðtos reakcijos sulauks mû-sø paèiø tuðtybë.

Vienas þaviausiø ðios savaitësmano skaitiniø – netyèia „Süddeu-tsche Zeitung“ aptiktas pokalbis suamerikieèiø aktoriumi, kovotoju uþTibeto laisvæ ir ðiaip graþuoliu Ri-chardu Gere’u. Didþiulis tekstas –tik apie jo kalytæ Billie (beje, paim-tà ið prieglaudos), apie jos sugebë-jimus valandø valandas medituotikartu su ðeimininku ir visø ðunø ið-tikimybæ, terapinius sugebëjimus,absoliuèià meilæ. Tokià, pasak ak-toriaus, nekelianèià jokiø reikalavi-mø. Visas pokalbis – tikras himnasðunø garbei, palydëtas klasikø cita-tø ir sociologø apklausø rezultatø(pvz., Vokietijoje 95 procentai ðu-nø savininkø greièiau atsikratytø sa-vo partnerio nei ðuns). Baigdamapokalbá þurnalistë uþdavë aktoriuitikrai paskutiná klausimà: „Ar þino-te, kad metams bëgant Jûsø veidasvis labiau primena jûsiðkio ðuns snu-kutá?“ Atsakymas buvo toks: „Ne-turiu nieko prieð.“

Po tokio ákvepianèio interviuðiànakt (LNK, 11 d. 01.00) bûtinai

pasiþiûrësiu filmà „Pirmykðtë bai-më“ (1996). Gere’as vaidina Èika-gos garsenybæ – advokatà MartinàVailá, kuris apsiima ginti átakingoarkivyskupo nuþudymu apkaltintàjaunuolá. Aronas – naivus vaikinas.Jis buvo sugautas netoli nusikalti-mo vietos. Advokatas greit supran-ta, kad jis nekaltas. Bet su byla susi-jæ daug niûriø ir aukos, ir kaltinamojogyvenimo paslapèiø... Filmas sukur-tas pagal Williamo Diehlo bestse-lerá. Juo didþiajame kine debiuta-vo populiariø serialø apie Niujorkopolicininkus reþisierius GregoryHoblitas. Abejoju, ar ta pavardë la-bai þinoma. Uþtat kitas filmo debiu-tantas – Edwardas Nortonas netru-kus tapo vienu ádomiausiø savokartos aktoriø. Beje, Nortonas ga-vo Arono vaidmená po to, kai jo at-sisakë Leonardo DiCaprio.

Tarp reèiau kartojamø filmø –Jessie Nelsono „Að esu Semas“(LNK, 13 d. 22.50). Filmo herojausSemo (Sean Penn) protas – kaipseptyneriø metø vaiko, jis garbina„The Beatles“ ir kartu su draugaisaugina dukrelæ Liusi (Dakota Fan-ning). Kai mergaitei sukanka sep-tyneri ir jos intelektas ima virðyti të-vo, vaiku susidomi socialinës globosdarbuotojai. Vienas jø nusprendþia,kad Semas negali auklëti dukters.Nors filmo intonacija ir nesuþavë-jo, neþinau, kaip pasielgèiau atsidû-ræs jo herojø vietoje.

Juano Diego Solanaso 2004 m.filme „Ðiaurës rytai“ (LTV2, ðávakar,11 d. 23.05) prancûzë Elen (CaroleBouquet) ágyvendino savo profesi-nes ambicijas. Sulaukusi keturiasde-ðimties ji nori paþinti ir motinystæ.Moteris vyksta á Argentinà ásivai-kinti kûdikio ir atsiduria Ðiaurës ry-tuose – paèiame skurdþiausiameArgentinos regione. Èia jà pritren-kia laukinës gamtos groþis ir socia-linë neteisybë, korupcija, skurdas.Patirti áspûdþiai ir abejonës priver-èia Helen paþvelgti ir á savo vidø.Tad „Ðiaurës rytai“ yra ir kelio fil-

mas apie simboliðkà herojës inicia-cijà, ir reþisieriaus meilës Argenti-nos groþiui prisipaþinimas. Pasakjo, Ðiaurës rytai (Nordeste) yra nuo-stabi unikalios kultûros vieta: ji pa-siþymi ypatingu gyventojø muzikalu-mu, èia kalbama trimis ar keturiomiskalbomis.

Graþuolæ Carole Bouquet, kuridaþnai reklamuoja prabangos pro-duktus, reþisierius pasirinko Helenvaidmeniui, nes aktorë pati globo-ja prievartà patyrusius vaikus. Fil-me jai teko pamirðti makiaþà ir ðu-kuosenas, kalbëti ispaniðkai ir taisuteikë Helen daugiau autentiðku-mo. Tai bûtø sunku pasakyti apie ki-tà prancûzø kino graþuolæ MonicàBelluci, kuri Antoine’o Fuqua filme„Saulës aðaros“ (TV3, 13 d. 21.15) vai-dina amerikietæ gydytojà vienojeAfrikos labdaros misijoje. Kai Ni-gerijoje kyla pilietinis karas, pulki-ninkas Votersas (Bruce Willis) susavo specialiosios grupës kariaisgauna uþduotá iðgelbëti gydytojà.Taèiau ji sutinka evakuotis tik su sà-lyga, kad kartu bus iðgelbëti ir glo-botiniai.

Dabar vaikus pasitelkia ne tik fil-mø kûrëjai, bet ir politikai. Spekulia-tyvus Kopenhagos susitikimui sukur-tas vaizdo klipas, kuriame mergaitësapnuoja pasaulinio atðilimo pasek-mes ir atsibudusi praðo suaugusiø-jø apsaugoti pasaulá, man pasirodëtipiðkas ðiuolaikinës, beje, ne tikekologinës, demagogijos pavyzdys.Tokios atviros demagogijos nepa-stebëjau kanadietës Léa Pool filme„Mëlynas drugelis“ (TV3, 13 d. 11.45)apie vëþiu sergantá berniukà ir josvajonæ ágyvendinti nusprendusiàentomologæ.

Niûrø gruodþio vakarà galimybæpersikelti á Tailandà suteiks PrachyaPinkaewo filmas „Ong Bakas“ (BTV,12 d. 23.15). Maþas kaimelis garbi-na keliø ðimtø metø senumo Budosskulptûrà, kurià jie vadina Ong Bak.Nuo nelaimiø kaimà sauganèiosskulptûros galvà pavogë vienas kai-

melio gyventojas. Vaikinas Tingas(Tony Jaa), kuris slapèia mokësi tajøbokso paslapèiø, seka vagies pëd-sakais iki pat Bankoko. Atgauti Bu-dos galvà nebus paprasta, todël busproga pamatyti daugybæ muðtyniø,gaudyniø ir bokso kovø, kurios, bû-

kurtà jø filmà „O broli, kur tu?“(TV3, ðávakar, 11 d. 0.40) reklama-vau jau ne kartà. Galiu pasiteisintinebent tuo, kad Coenø odisëja poDidþiosios depresijos laikø Ameri-kà yra neiðsemiama. Lenkø teatroreþisierius Janas Klata ðá rudená ma-

Vaikai ir gyvûnaiKrësle prie televizoriaus

kime atviri, ir yra filme svarbiausios.Reþisierius yra prisipaþinæs, kadsvajojo sukurti filmà nuo tada, kaidar paauglys savo kaime þiûrëjo fil-mus, kuriuose vaidino „tajø Bru-ce’as Lee“ – Phanna Rithikrai. Nuokitø kovø filmø (ypaè stilizuotøjøHonkongo) jie skyrësi tuo, kad ko-vos juose vykdavo ið tikrøjø, nenau-dojant jokiø specialiøjø efektø. Podaugelio metø ir net ketverius me-tus uþtrukusio filmavimo ðià svajo-næ Prachaya Pikaewas 2003-aisiaiságyvendino. „Ong Bakas“ buvo tokspopuliarus, kad Prachaya pelnë ge-riausio Tailando komercinio kinoreþisieriaus vardà.

Kito tikëjimo ðalininkams skiria-mas Paweùo Piteros filmas „Liudiji-mas“ (LTV2, 13 d. 21.45). Jis sukur-tas pagal popieþiaus Jono PauliausII sekretoriaus ir draugo, kardino-lo Stanisùawo Dziwiszo prisiminimøknygà. Filme perteikiami neþinomiKarolio Wojtylos gyvenimo faktai,ávykiai ir interpretacijos.

Bet vis dëlto geriausiai nuotaikàkelia broliai Coenai. 2000-aisiais su-

ne galutinai átikino, kad Didþiojiprancûzø revoliucija, jei ji vyktøðiais laikais, labiau primintø televi-zijos ðou, o politikai – populiario-sios þiniasklaidos dësniams paklûs-tanèius orakulus. Todël ásivaizduotiUlisà kaip smulkø sukèiø Ulisà Eve-retà Makgilà (George Clooney), at-liekantá bausmæ akmens skaldyklo-je Misisipës valstijoje, ne taip irsunku. Suprantama, kad jis nori kuogreièiau palikti ne itin maloniasapylinkes. Juolab kad jo ausis pa-siekë þinia, jog þmona Penë visiems(net vaikams) praneðë apie Ulisomirtá ir rengiasi antràkart tekëti. Bë-da ta, kad Ulisas yra sukaustytasgrandinëmis su dviem kitais nela-bai maloniais tipeliais – Delmaru(Tim Blake Nelson) ir Pitu (JohnTurturro)... Joelio ir Ethano Coe-nø odisëja – amerikietiðkumo kvin-tesencija, kaip, beje, ir visi jø filmai.O kartu – nepakartojamas nuoty-kiø, humoro ir lyrikos derinys. Vi-sai kaip originalas.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

Svetur

Niujorke – lietuviø kinokûrëjø desantas

2009 m. gruodþio 4–14 d. Niu-jorko Moderniojo meno muzieju-je (MoMA) vyksta „Lietuviø kinodienos 1990–2009“. Pirmà kartàviename didþiausiø pasaulyje ðiuo-laikinio meno muziejuje, bendra-darbiaujant su Tarptautiniu kinofestivaliu „Tinklai“, bus pristatytapastarøjø dviejø deðimtmeèiø lie-tuviø kino retrospektyva nuo ne-priklausomybës atkûrimo iki ðiødienø.

Á Niujorkà iðvyko ir filmø auto-riai. Raimundas Banionis („Vaikaiið „Amerikos“ vieðbuèio“), ÐarûnasBartas („Trys dienos“ „Namai“),Kristina Buoþytë („Kolekcionie-rë“), Romas Lileikis („Að esu“),Gytis Lukðas („Duburys“), ArûnasMatelis („10 minuèiø prieð Ikaroskrydá“, „Prieð parskrendant á Þe-

mæ“), Jonas Mekas („Lietuva irTSRS þlugimas“), Audrius Micke-vièius („Þmogus-arklys“) ir JuliusZiz („Langas“, „Vilkas“) pristatysþiûrovams savo filmus, bendraussu þiniasklaida, kino festivaliø irkino industrijos atstovais, susitikssu Amerikos lietuviø bendruome-ne.

MoMA bus parodyta penkiolikavaidybiniø, dokumentiniø ir trum-pametraþiø lietuviðkø filmø, sukur-tø nuo 1990 iki 2009 metø. Ameri-kieèiai apie Rytø Europos kinàþino itin maþai – Arûnas Matelis,Ðarûnas Bartas ar Jonas Mekasyra þinomi tarptautinei ir pirmiau-sia kino festivaliø auditorijai, betdar nebuvo renginio, kuriame lie-tuviðkø filmø retrospektyvà galë-tø pasiþiûrëti platesnë JAV audi-torija.

Lietuviø filmø programà atrinkoModerniojo meno muziejaus kinodepartamento vyriausiasis kurato-rius Laurence’as Kardishas – garsus

JAV kino kritikas, surengæs kelisðimtus kino renginiø ir retrospekty-vø. Pasak jo, „ðioje pirmà kartà vyk-sianèioje vaidybiniø, dokumentiniøir trumpametraþiø filmø retros-pektyvoje apþvelgiamas pastarøjødvideðimties metø Lietuvos kinas.Lietuva buvo pirmoji Baltijos res-publika, 10-ojo deðimtmeèio pra-dþioje paskelbusi nepriklausomybænuo Sovietø Sàjungos. Jau tada lie-tuviø reþisieriø filmai turëjo tikro-viðkiausiø filmø visoje sovietinio ki-no sistemoje reputacijà. Nuo patpirmøjø ðalies nepriklausomybësmetø, nepaisant ávairiø su infra-struktûra susijusiø apribojimø,ankstesnës ideologijos nebevarþo-mi lietuviø kino autoriai nufilmavodaug iðskirtiniø kûriniø, kuriuoseoriginaliai, aistringai ir provokuo-jamai nagrinëjo asmeninës ar socia-linës tapatybës temas.“

PAGAL RENGËJØ INF.

„O broli, kur tu?“

10 psl. 7 meno dienos | 2009 m. gruodþio 11 d. | Nr. 45 (874)

G r u o d þ i o 1 1 – 2 0

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Paroda „Vilniaus tema Jono Kazimiero

Vilèinskio leidiniuose“

nuo 11 d. — paroda „Vytauto Kasiulio rojaus

sodai“ (tapybos ir grafikos kûriniai ið Pary-

þiaus, Niujorko, Vilniaus ir Kauno kolekcijø)

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3 A

Paroda „Baltø menas“

Paroda „Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës

valdovø rûmø radiniai“

Paroda „Liublino unija ir jos epocha Jano

Mateikos kûryboje“

Radvilø rûmaiVilniaus g. 22

Paroda „Karalienës Viktorijos laikø mada

1830—1900 m.“ (ið Aleksandro Vasiljevo

kolekcijos)

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija

Lietuva carø valdþioje

Lietuvos valstieèiø buities kultûra

Kryþdirbystë

Paroda „Senasis Vilnius“

Paroda „Maþesnieji broliai Lietuvoje“

„Tûkstantmeèio Odisëja. Vienas vardas —

Lietuva“

Paroda „Gyvenimas virð vandens: 10 metø

Luokesø eþero archeologiniams tyrimams“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

10-oji Baltijos tarptautinio meno trienalë

„Miesto istorijos“

nuo 11 d. — paroda „Kuriant atmintá“

LDS galerija „Arka“Auðros Vartø g. 7

iki 16 d. — tapybos paroda „Nerimo bûsena“

„Lietuvos aido“ galerijaÞemaitijos g. 11

Eglës Gineitytës tapyba

LDS galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

nuo 15 d. — Tado Gindrëno kûrybos paroda

„Miestieèiai ir miestovaizdþiai“

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

iki 14 d. — „ARTscape“: Belgija. Hanso Op de

Beecko „Circumstances/Aplinkybës“, Moni-

kos Bielskytës „A Place to Wash the Heart“

Lietuvos uþsienio reikalø ministerijoje —

paroda „Menininkai uþ þmogaus teises“

Galerija „Akademija“Pilies g. 44/2

iki 12 d. — Arûno Baltëno fotografijos

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

Fotoparoda „9 Lietuvos fotografai“

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

Vilniaus ekslibrisø bienalës paroda

nuo 11 d. — Artûro Maksimiliano skulptûros

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

nuo 11 d. — Algio Griðkevièiaus tapyba

Vilniaus rotuðëDidþioji g. 31

Projekto „Menas senuosiuose Lietuvos

dvaruose“ baigiamoji paroda

iki 15 d. — fotografijø paroda „Medinis

Vilniaus teatras „Lëlë“12 d. 12 val. — S. Siudikos „TRYS

PARÐIUKAI”. Reþ. — A. Mikutis

13 d. 12 val. — R. Kundroto „MERË POPINS“.

Reþ. — A. Þukauskas

Maþoji salë

12, 13, 19, 20 d. 14 val. — N. Indriûnaitës

„BALTOS PASAKOS“. Reþ. — N. Indriûnaitë

„Menø spaustuvë“11 d. 19 val. Juodojoje salëje — „KITA

VEIDRODÞIO PUSË“ (pagal G. Labanauskaitës

pjesæ) (teatras „Dramalabbet“, Ðvedija)

11 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — „VAKARAS

SU KNYGA“ (pagal M. Bulgakovo „Meistrà ir

Margarità“). Reþ. — V. Bareikis

12 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „PELIUKAS

GITAROJE“. Reþ. — S. Degutytë

12 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — „VISKAS

ARBA NIEKO“. Reþ. — C. Grauþinis („Cezario

grupë“)

13 d. 17 val. Kiðeninëje salëje — „DIVIDUKAS“

(pagal T. Ahrenso pjesæ). Reþ. — I. Stundþytë

13 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — J. Tertelio

„PRA...“. Reþ. — A. Giniotis (teatras „Atviras

ratas“)

13 d. 19 val. Juodojoje salëje — C. Grauþinio

„DRÀSI ÐALIS“. Reþ. — C. Grauþinis („Cezario

grupë“)

Teatras „Utopia“12 d. 19 val. „Menø spaustuvëje“ — „NO

CONCERT“

15 d. 19 val. „Menø spaustuvës“ Kiðeninëje

salëje — N. Gogolio „PAMIÐËLIO UÞRAÐAI“.

Reþ. — V. Sodeika

Audronio Liugos produkcija17 d. 19 val. „Menø spaustuvës“ Juodojoje

salëje — M. Duras „MUZIKA 2“. Aut.

P. Budrys, V. Kuodytë, A. Liuga

VGTU teatras-studija „Palëpë“12 d. 17, 19 val. — PREMJERA! „LAUKIU

LAIÐKO“. Reþ. — D. Braþiûnas

Raganiukës teatras12 d. 12 val. — ,,MIEGANÈIOJI GRAÞUOLË“

12 d. 13 val. — ,,DRÀSIOJI PUPULË“

12 d. 17 val. — „SKRAIDANTYS MEÐKIUKAI“

13 d. 12 val. — ,,PRINCESË IR NYKÐTUKAS“

Lietuvos kino operatoriø asociacija (LAC) kvieèia teikti filmusapdovanojimui uþ geriausià kino operatoriaus darbà

Lietuvos kino operatoriø asociacijos apdovanojimo „Àþuolas“nuostatai

Apdovanojimo steigëjai – Lietuvos kino operatoriø asociacija – skel-bia konkursà „Àþuolo“ apdovanojimui uþ geriausià kino operatoriusdarbà lietuviðkame kine 2009 m. Konkurse gali dalyvauti pilnametraþiaibei trumpametraþiai vaidybiniai ir dokumentiniai kino filmai, kuriøoficiali premjera ávyko 2009 m. Apdovanojimo ceremonija vyks2010 m. kovo mënesá.

Yra ðios „Àþuolo“ apdovanojimo kategorijos:•Uþ geriausià kino operatoriaus darbàApdovanojimo tikslas yra skatinti kino operatoriø kûrybiðkumà ir

talentà, propaguoti visuomenëje ðià vienà pagrindiniø kino profesijø.Konkursas vyksta dviem etapais. Pirmame etape penkiø nariø þiuri,

kurià sudaro trys kino operatoriai ir du kitø kino profesijø þmonës, iðfilmø, pateiktø konkursui, atrenka ir paskelbia tris „Àþuolo“ apdova-nojimo nominantus. Antrame etape þiuri iðrenka laureatà ir paskelbiajá apdovanojimo ceremonijoje.

•Uþ kûrybinius gyvenimo pasiekimusApdovanojimo tikslas yra pabrëþti ir priminti lietuviðkos kino ope-

ratoriø mokyklos tæstinumà.•Kino operatoriø dëkingumo prizasApdovanojimo tikslas yra pabrëþti ir priminti kolektyviná darbo ki-

ne pobûdá. Apdovanojimas gali bûti skiriamas kino operatoriaus asis-tentui, apðvietëjui, mechanikui ar kt. kino operatoriaus komandos na-riui, taip pat kitam kino profesionalui.

Ðiø dviejø apdovanojimø laureatai renkami Lietuvos kino operato-riø asociacijos valdyboje.

Kvieèiame teikti filmus „Àþuolo“ apdovanojimui gauti uþ geriausià2009 m. operatoriaus darbà. Norinèius dalyvauti praðome pateikti povienà filmo DVD iki 2010 m. sausio 31 d. Kreiptis elektroniniu paðtu:lac@lac.lt; president@lac.lt arba tel. 8 699 90146.

Lietuvos kino operatoriø asociacijos valdybos vardu –Rimvydas Leipus

Þvëryno paveldas — kad neiðnyktø“

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

Paroda „Lietuvos kinas. 1909—2009“

Savicko paveikslø galerijaTrakø g. 7

Lietuvos dailë. Tapybos kolekcija

Antano Obcarsko tapybos paroda „100 x 81“

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerijaVilniaus g. 39

Vilniaus vaikø ir jaunimo dailës mokyklos

mokiniø darbø paroda „Meno istorija vaikø

akimis II“

Studija-galerija „D’Arijauspapuoðalai“Dominikonø g. 7/20

Ievos Babilaitës-Ibelhauptienës darbø ciklas

„Ðvytintis Vilnius“

Jeruzalës galerijaAteities g. 1F

Dianos ir Tomo Rudokø paroda „Belaukiant

stebuklo“

Stasio Juðkaus galerijaBarboros Radvilaitës g. 6 b

iki 16 d. — Ðarûno Leonavièiaus grafika

Vilniaus kongresø rûmuose — Galinos

Petrovos-Dþiaukðtienës paroda

Galerija ,,ARgenTum“Latako g. 2

Juvelyrø paroda „Garstyèios grûdelis“

VDA tekstilës galerija-dirbtuvë„Artifex“Gaono g. 1

Paroda „Ledø kioskelis“

„Domus“ galerijaLukðio g. 32

Kalëdinë paroda

„Ottimo art gallery“Lukðio g. 32

Tapybos ir grafikos paroda „3+1“

Uþupio galerijaUþupio g. 3

Kalëdinë juvelyrikos paroda „Nustebink

mane“

Valstybinio Vilniaus Gaono þydømuziejaus Tolerancijos centrasNaugarduko g. 10/2

Nuolatinë ekspozicija „Iðsigelbëjæs Lietuvos

þydø vaikas pasakoja apie Ðoa“

Michailo Percovo paroda „Paveldas“

Galerija „Menø kiemas“Barboros Radvilaitës g. 7/2

Kalëdinë tapybos paroda „Angelo sparno

prisilietimas“

Vilniaus kolegijos Dizaino ir tech-nologijø fakulteto meno galerijaGerosios Vilties g. 19

Kazimiero Sigito Straigio skulptûros ir

Vytauto Þiliaus akvarelës

KAUNAS

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

Arûno Vaitkûno darbø paroda

Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailësmuziejusV. Putvinskio g. 55

Budistiniø ritininiø pieðiniø paroda

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

iki 18 d. — Ramûno Èeponio paroda

Maironio lietuviø literatûrosmuziejusRotuðës a. 13

„Simonui Stanevièiui — 210“

„Neuþmirðtamas Vaiþgantas“ (Juozui Tumui-

Vaiþgantui — 140)

„Lekia dainos ið jaunos krûtinës“ (Liudui

Girai — 125); „Nereikalingas þmogus?“

(Eduardui Mieþelaièiui — 90); „Ðviesa pro

lapus“ (Alfonsui Maldoniui — 80); dailininkës

Daivos Molytës tapybos darbø paroda „Ið

laiko etiudø“

K L A I P Ë D A

Dailës parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

nuo 11 d. — paroda „Skirtumai — mûsø

laikmeèio refleksijos“

nuo 11 d. — Ðvedijos menininkø Marios

Hallberg, Ingelos Svensson, Martenos

Carlsson ir Eriko Larso Wahlbergos kûrybos

paroda

Baroti galerijaAukðtoji g. 3/3a

iki 17 d. — Vaidoto Janulio paroda

Kultûrø komunikacijø centrasDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

Irmos Leðèinskaitës tapyba

Klaipëdos galerijaDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

Paroda „Ðirmos“

Ð I A U L I A I

Galerija „Laiptai“Þemaitës g. 83

Kalëdinë miniatiûrø paroda

nuo 11 d. — Aldonos Gustas (Vokietija)

kûrybos paroda

Dailës galerijaVilniaus g. 245

iki 15 d. — Kæstuèio Grigaliûno paroda „Apie

meilæ“; Laisvydës Ðalèiûtës paroda „Propa-

ganda“

P A N E V Ë Þ Y S

Dailës galerijaRespublikos g. 3

iki 13 d. — Saulës Kisarauskienës grafika,

moliotipijos

„Galerija XX“Laisvës a. 7

nuo 11 d. — kalëdinë miniatiûrø paroda

T E L Ð I A I

VDA Telðiø parodø salëKæstuèio g. 3

Danø grafikos paroda „Laiko spaudas“

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras11 d. 18.30 — „RAUDONOJI ÞIZEL“ (pagal

P. Èaikovskio, G. Bizet, A. Adamo ir

A. Schnittke’s muz.). Dir. — R. Ðervenikas

12 d. 18.30 — F. Lehãro „LINKSMOJI NAÐLË“.

Dir. — J. Geniuðas

13, 20 d. 12 val., 15 d. 18.30 — P. Èaikovskio

„SPRAGTUKAS“. Dir. — M. Staðkus

13 d. 19 val. — operos solisto J. Jocio 80-ties

metø jubiliejui. Dalyvauja J. Obrazcova

(Maskva), V. Noreika, I. Milkevièiûtë,

S. Stonytë, V. Juozapaitis, A. Grigorian,

V. Vyðniauskas, E. Seilius, E. Chrebtovas.

Dir. — R. Ðervenikas

16 d. 18.30 — P. Èaikovskio „MIEGANÈIOJI

GRAÞUOLË“. Dir. — R. Ðervenikas

17 d. 18.30 — G. Verdi „RIGOLETAS“.

Dir. — M. Staðkus

18 d. 18.30 — H. L¸venskioldo „SILFIDË“.

Dir. — A. Ðulèys

Nacionalinis dramos teatras11 d. 18 val. — J. Dautarto „PASKENDUSI

VASARA“ (M. Katiliðkio kûriniø motyvais).

Reþ. — J. Dautartas

12 d. 18 val. — G. Flaubert’o „MADAM

BOVARI“. Reþ. — J. Vaitkus

13 d. 12 val. — J. Dautarto „PELENË“.

Reþ. — J. Dautartas

18 d. 18 val. — D. Wassermano, J. Dariono,

M. Leigh „ÞMOGUS IÐ LA MANÈOS“.

Reþ. — A. Veèerskis

Maþoji salë

13 d. 16 val. — A. Ðkëmos „SAULËTOS

DIENOS“. Reþ. — R. Kudzmanaitë

16 d. 18 val. — „ÐILKAS“ (pagal A. Baricco

romanà). Reþ. — B. Mar

Vilniaus maþasis teatras11, 12 d. 18.30 — T. Lettso „VESTONAI“.

Reþ. — V. Malinauskas

13 d. 11, 14 val. — PREMJERA! „KARALAITË

IR PRINCAS KRABAS“. Reþ. — A. Sunklodaitë

15 d. 18.30 — F. Bordono „PASKUTINIAI

MËNESIAI“. Reþisieriai R. Tuminas,

A. Dapðys

16 d. 18.30 — M. Ivaðkevièiaus „MADAGAS-

KARAS“. Reþisieriai R. Tuminas, A. Dapðys

17 d. 18.30 — „ÐEDEVRAS“.

Reþ. — S. Aðkelavièius

Valstybinis jaunimo teatras11 d. 18 val. — „ÐEKSPYRIADA“. Reþ. — G. Varnas

12, 13 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ARKLIO

DOMINYKO MEILË“. Reþ. — A. Vidþiûnas

(Salë 99)

12 d. 18 val. — M. McDonagho „PAGAL-

VINIS“. Reþ. — J. Vaitkus

13 d. 18 val. — W. Shakespeare’o „JEI TAIP,

TAI ÐITAIP“. Reþ. — P.E. Budraitis

15 d. 18 val. — I. Menchellio „KAPINIØ

KLUBAS“. Reþ. — A. Latënas

16, 17 d. 18 val. — P. Vaièiûno „PATRIOTAI“.

Reþ. — J. Vaitkus

18, 19 d. 18 val. M. Frayn „TRIUKÐMAS UÞ

KULISØ“. Reþ. — P.E. Landi

Rusø dramos teatras11 d. 18 val. — pjesës skaitymas-atvira repeti-

cija. M. Macevièiaus „SVOLOÈ ARBA VIENA

DIENA BE MEILËS“. Reþ. — A. Jankevièius

12 d. 17 val. — G. Gorino „JUOKDARYS

BALAKIREVAS“. Reþ. — A. Latënas

13 d. 11 val. — PREMJERA! E. Stankevièiûtës

„MIEGANÈIOJI GRAÞUOLË“. Reþ. — E. Stan-

kevièiûtë

13 d. 13.30, 18, 19 d. 10, 11.30, 13 val. —

„RUSIÐKA EGLUTË“ (Maþoji salë)

13 d. 15 val. — H. Ch. Anderseno „SNIEGO

KARALIENË“

7 meno dienos | 2009 m. gruodþio 11 d. | Nr. 45 (874) 11 psl.

Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

20 % koncentracijos stovykla : [poezija] / Auðra Kaziliûnaitë. – Kaunas : Kitos knygos, [2009]

(Vilnius : Logotipas). – 107 sklt. – Tiraþas 400 egz. – ISBN 978-9955-640-98-1

Dangaus papëdëj : [poezija] / Regina Tamoðiûnaitë-Abukauskienë. – Utena : Utenos

spaustuvë, 2009 (Utena : Utenos sp.). – 123, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 200 egz. – ISBN 978-

9955-35-063-7

Dilgës : romanas / Edmundas Malûkas. – Panevëþys : Magilë, 2009 (Vilnius : Spauda). – 342,

[2] p. – Tiraþas 4000 egz. – ISBN 978-9986-956-71-6 (ár.)

Esybës blyksniai : haiku / Vincas Lukða. – Utena : Utenos spaustuvë, 2009 (Utena : Utenos

sp.). – 73, [1] p. – Tiraþas 300 egz. – ISBN 978-9955-35-065-1

Kalëdø skrynelë : [apsakymai] / Maeve Binchy ; ið anglø kalbos vertë Dalia Judita Vabalienë. –

Vilnius : Alma littera, 2009 (Vilnius : Standartø sp.). – 236, [2] p. – Tiraþas 2500 egz. – ISBN

978-9955-38-469-4 (ár.) : [19 Lt 77 ct]

Kaukazo kalnø prieglobstyje : [kelioniø áspûdþiai] / Aldona Mataèiûnaitë-Dijokienë. –

[Kaiðiadorys] : Kaiðiadoriø literatø klubas “Gija”, 2009. – 108, [1] p. : iliustr., portr. – Tiraþas

[300] egz. – ISBN 978-9955-565-44-4

Laiko smiltys : eilëraðèiai / Vytautas Marcinkevièius; [dailininkas Klemensas Kupriûnas]. –

Utena : Utenos spaustuvë, 2009 (Utena : Utenos sp.). – 124, [2] p. : iliustr. – Tiraþas 300 egz. –

ISBN 978-9955-35-066-8

Maras : [romanas] / Albert Camus ; ið prancûzø kalbos vertë Roþë Jankevièiûtë. – Pakart.

laida. – Vilnius : “Baltø lankø” leidyba, [2009] (Kaunas : “Arx Baltica” spaudos namai). – 319,

[1] p. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9955-23-294-0

Memento mori = Atmink, kad mirsi : [apybraiþos] / Petras Klusas. – Utena : Utenos spaustuvë,

2009 (Utena : Utenos sp.). – 116, [2] p. – Tiraþas 300 egz. – ISBN 978-9955-35-062-0

Murmanti siena : [romanas] / Sigitas Parulskis. – Vilnius : “Baltø lankø” leidyba, [2009]

(Vilnius : Sapnø sala). – 373, [1] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9955-23-296-4

Netekties atmintis : [poezija] / Vytautas Varnagiris. – Utena : Utenos spaustuvë, 2009 (Utena :

Utenos sp.). – 177, [1] p. – Tiraþas 200 egz. – ISBN 978-9955-35-067-5

Svetimas : [romanas] / Albert Camus ; ið prancûzø kalbos vertë Laima Rapðytë. – Pakart.

laida. – Vilnius : “Baltø lankø” leidyba, [2009] (Kaunas : “Arx Baltica” spaudos namai). – 119,

[1] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9955-23-293-3

Ðuniðka diena / Alicia Giménez Bartlett ; ið ispanø kalbos vertë Asta Maskaliûnaitë. – Vilnius :

“Baltø lankø” leidyba, [2009] (Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). – 359, [1] p. – (Kriminalinis

romanas, ISSN 2029-2597). – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9955-23-300-8

Tarp praeities ir ateities. Jonava : [Jonavos rajono savivaldybës ir poezijos klubo “Ðaltinis”

almanachas / sudarë Irena Nagulevièienë, Kristina Lukoðevièiûtë]. – Këdainiai : Spaudvita,

2009. – 95, [1] p. : iliustr., portr. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9955-637-55-4 (ár.)

Titano sirenos : [fantastinis romanas] / Kurt Vonnegut ; [ið anglø kalbos iðvertë Liuda

Petkevièiûtë]. – Kaunas : Kitos knygos, [2009] (Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). – 305, [2] p. –

(Kiðeninë biblioteka). – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-609-427-001-7

Vaikeliai girioje / Ruth Rendell ; ið anglø kalbos vertë Ina Rosenaitë. – Vilnius : “Baltø lankø”

leidyba, [2009] (Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). – 446, [1] p. – (Kriminalinis romanas, ISSN

2029-2597). – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9955-23-297-1

Vestuvës Eþerënuose : romanas / Algirdas Meilus. – Utena : Utenos spaustuvë, 2009 (Utena :

Utenos sp.). – 243, [1] p. – Tiraþas 300 egz. – ISBN 978-9955-35-058-3

G R O Þ I N Ë L I T E R AT Û R A V A I K A M S

Auksarankë ir Mënulio akmuo : [pasaka vaikams / ið anglø kalbos vertë Ieva Albertavièienë]. –

Vilnius : Egmont Lietuva, [2009]. – 64 p. : iliustr. – Antr. p. ir virð. virð antr.: Disney fëjos. –

Nugar. antr.: Auksarankë. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-609-414-040-2. – ISBN

6094140402 (klaidingas) (ár.)

Disnëjaus pasaulis : graþiausios pasakos / [ið anglø k. vertë Egidija Lekavièienë]. – Vilnius :

Egmont Lietuva, [2009]. – 152, [3] p. : iliustr. – Antr. p. ir virð. virð antr.: Disney. – Tiraþas

1500 egz. – ISBN 978-609-414-030-3. – ISBN 6094140303 (klaidingas) (ár.)

Draugës, pasimatymai, dienoraðtis / Cathy Hopkins ; ið anglø kalbos vertë Ieva Bingelytë-

Anciukevièienë. – Vilnius : Alma littera, 2009 (Vilnius : Standartø sp.). – [384] p. : iliustr. –

Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9955-38-285-0 (ár.) : [16 Lt 95 ct]

Kaip ávaikino þvirbliukà : [pasakëlë / tekstà paraðë Þivilë Petrauskienë, Algirdas Petrauskas ;

iliustravo Edita Þumbakytë]. – [Kaunas] : Nijanga, [2009] ([Kaunas] : Spaudos praktika). – [12]

p. : iliustr. – Antr. ið virð. – Aut. nurodyti kn. metr. – Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-9955-

749-56-1

Lietuviø liaudies pasakos / [iliustracijø autorë Rûta Baltakienë]. – Kaunas : Jotema, [2009]

(Vilnius : Logotipas). – 174, [2] p. : iliustr. – Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-9955-13-231-8. –

ISBN 978-9955-13-043-7 (klaidingas) (ár.)

Princesë ir Varlius : [pasaka vaikams]. – Vilnius : Egmont Lietuva, [2009]. – [32] p. : iliustr. –

Antr. p. ir virð. virð antr.: Disney. Princesë. – Tiraþas 2500 egz. – ISBN 978-609-414-049-5. –

ISBN 6094140495 (klaidingas)

Princesiø pasaulis : graþiausios pasakos / [ið anglø k. vertë Miglë Daugnoraitë]. – Vilnius :

Egmont Lietuva, [2009]. – 155, [1] p. : iliustr. – Antr. p. ir virð. virð antr.: Disney. Princesë. –

Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-609-414-029-7. – ISBN 6094140297 (klaidingas) (ár.)

13 d. 13 val. — ,GERIAUSIAS ÐUO FERDIS“

(„Senamiesèio lëlës“)

KAUNAS

Kauno valstybinis dramos teatras11 d. 18 val. Ilgojoje salëje — R.W. Fassbin-

derio „KARÈIOS PETROS FON KANT AÐAROS“.

Meno vad. — G. Varnas, reþ. — R. Ramanauskas

12 d. 17 val. Didþiosios salës fojë — P. Hesso

(Ðveicarija) ir M. Gvildþio „KARALIØ

PASAKA“

12 d. 18 val. Ilgojoje salëje — A. Èechovo

„PALATA“. Insc. aut. ir reþ. — R. Kazlas

12 d. 19 val. Maþojoje scenoje — S. Kane

„4.48 PSICHOZË“. Reþ. — V. Tertelis

13 d. 18 val. Tavernos salëje — Ð. Aleichemo

„MENDELIO MILIJONAI“. Reþ. — A. Pociûnas

15 d. 11 val. Maþojoje scenoje — PREMJERA!

„AUKSO OBELËLË IR VYNO ÐULINËLIS“.

Reþ. — D. Vengelis

15—17 d. 12, 14 val. Parketinëje salëje —

PREMJERA! V.V. Landsbergio „ATEITIES

MIESTAS“. Reþ. — A. Jalianiauskas

16 d. 18 val. Tavernos salëje — J. Smuulo

„SVEÈIUOSE PAS PULKININKO NAÐLÆ“.

Reþ. — D. Juronytë

16 d. 19 val. Maþojoje scenoje — D. Danis

„PASKUTINË DIURANØ DAINA. IÐPAÞINTIS“.

Reþ. — A. Jankevièius

16 d. 19 val. Parketinëje salëje — koncer-

tuoja V.V. Landsbergis ir S. Cobello

18 d. 12, 15 val., 20 d. 12, 15 val. Parketinë-

je salëje — „INTERVIU SU ÐLYKÐTUKAIS“.

Reþ. — A. Sunklodaitë ir V. Klimèiauskaitë

(„Keistuoliø teatras“)

18, 20 d. 18 val. Kamerinëje scenoje —

PREMJERA! „LAIMINGI“ (pagal F. von Schille-

rio „Klastà ir meilæ“). Reþ. — A. Areima

Kauno muzikinis teatras11 d. 18 val. — G. Bizet „KARMEN“. Muzikinis

vad. ir dir. — G. Rinkevièius

12 d. 18 val. — G. Rossini „SEVILIJOS

KIRPËJAS“. Dir. — J. Janulevièius

13, 17 d. 12 val. — „SNIEGO KARALIENË“

(H. K. Anderseno pasakos motyvais, pagal

E. Griego ir J. Sibelijaus muzikà).

Dir. — J. Janulevièius

13 d. 18 val. — I. Kãlmãno „BAJADERË“.

Dir. — J. Janulevièius

16 d. 12 val. — T. Kutavièiaus, V. Palèinskai-

tës „NYKÐTUKAS NOSIS“. Dir. — V. Visockis

16 d. 18 val. — F. Lehãro „LINKSMOJI NAÐLË“.

Dir. — J. Geniuðas

17 d. 18 val. — C. Colemano „MIELOJI

ÈARITI“. Dir. — J. Geniuðas

18 d. 18 val. — I. Kãlmãno „GRAFAITË

MARICA“. Dir. — J. Janulevièius

Kauno maþasis teatras17 d. 19 val. — „MOKËK — DUOSIU“.

Reþ. — V. Balsys

Kauno valstybinis lëliø teatras12, 13 d. 12 val. — V. Ðoblinskaitës „STEBUK-

LINGAS VARPELIS“. Reþ. — A. Stankevièius

K L A I P Ë D A

Klaipëdos muzikinis teatras11, 12, 18, 19 d. 18.30 — PREMJERA!

R. Paulso „SESUO KERË“. Muzikos vad. ir

dir. — V. Lukoèius

13 d. 17 val. — PREMJERA! J. Gaiþausko

„BURATINAS“. Muzikos vad. ir dir. —

V. Lukoèius

Ð I A U L I A I

Ðiauliø dramos teatras12 d. 18 val. — C. Gozzi „PRINCESË

TURANDOT“. Reþ. — A. Giniotis

13 d. 12 val. — „BEBENÈIUKAS IR LAUMË“.

Insc. aut. ir reþ. — I. Norkutë

13 d. 18 val. — Moliêre’o „ÐYKÐTUOLIS“.

Reþ. — R. Teresas

P A N E V Ë Þ Y S

J. Miltinio dramos teatras11 d. 18 val. — E. De Filipo „MANO ÐEIMA“.

Reþ. — R. Rimeikis

12 d. 18 val. — L. Tolstojaus „KREICERIO

SONATA“. Reþ. — S. Varnas

13 d. 18 val. — A. Cagarelio „CHANUMA“.

Reþ. — R. Teresas

18 d. 18 val. — P. Beaumarchais „FIGARO

VEDYBOS“. Reþ. — A. Pociûnas

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija11 d. 18 val. Kauno filharmonijoje, 12 d.

19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojoje

salëje, — „Viva Musica Via Baltica“. Kameri-

nis orkestras „Sinfonietta Rîga“ (Latvija).

Solistas D. Kirilauskas (fortepijonas).

Dir. — N. Ðnç (Latvija). Programoje J. Januly-

tës, L. van Beethoveno, Ç. Eðenvaldo,

J. Haydno kûriniai

11 d. 18.30 Eþerëlio kultûros centre, 13 d.

17 val. Kretingos kultûros centre — Valstybi-

nis Vilniaus kvartetas. Solistë J. Leitaitë

(mecosopranas). Programoje F. Schuberto,

J.B. Weckerlino, C. Francko, E. Griego kûriniai

13 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — Lietuvos nacionalinis simfoni-

nis orkestras. Solistas L. Mikalauskas (bosas).

Dir. — D. Pavilionis. Programoje W.A. Mozar-

to, G. Rossini, F. Schuberto, F. Liszto,

Ch. Gounod ir kt. kûriniai

13 d. 16 val. Vilniuje, Taikomosios dailës

muziejuje, — I. Armonaitë (smuikas),

L. Dorfmanas (fortepijonas, Vokietija).

Programoje S. Prokofjevo, D. Ðostakovièiaus,

I. Stravinskio kûriniai

14 d. 17.30 val. Utenos muzikos mokykloje,

16 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojo-

je salëje, — ciklo „Kvartetas ir fortepijonas“

aðtunta programa. E. Minkðtimas (fortepijo-

nas), Valstybinis Vilniaus kvartetas. Progra-

moje C. Saint-Saenso, E. Elgaro kûriniai

Lietuvos muzikø rëmimo fondas11 d. 14 val. Ðeduvos globos namuose, 11 d.

17 val. Radviliðkio miesto kultûros rûmuo-

se — V. Noreika (tenoras), J. Vaðkevièiûtë

(mecosopranas), K. Damulis (tenoras),

V. Zabrodaitë (fleita), B. Asevièiûtë (fortepi-

jonas), V. Juodpusis (muzikologas)

12 d. 14 val. Pakruojo kultûros centre —

E. Mieþelaièio jubiliejinis kûrybos vakaras.

Dalyvauja V. Noreika (tenoras), J. Vaðkevièiû-

të (mecosopranas), G. Urbonaitë (aktorë),

B. Asevièiûtë (fortepijonas)

13 d. 14 val. Vilniaus arkikatedroje bazili-

koje — G. Petrauskaitë (vargonai), Vilniaus

chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitës“

merginø choras (choro vad. — J. Vaitkevièie-

në), V. Taurinskaitë-Rukðienë (sopranas),

L. Dambrauskaitë (sopranas). Programoje

N. Bruhnso, S. Mence, F. Schuberto,

C. Francko, A. Caccini ir kt. kûriniai

V I L N I U S

Kongresø rûmai11 d. 19 val. — simfoninis koncertas „Ilgesin-

goji rusø klasika“. Lietuvos valstybinis

simfoninis orkestras. Solistas L. Geniuðas

(fortepijonas). Dir. — R. Kofmanas. Progra-

moje S. Rachmaninovo, P. Èaikovskio

kûriniai

Lietuvos muzikos ir teatroakademija15 d. 18 val. — koncertas, skirtas E. Balsio

90-osioms gimimo metinëms. Dalyvauja

V. Noreika (tenoras), A. Krikðèiûnaitë (sopra-

nas), I. Armonaitë (smuikas), D. Geringas

(violonèelë), D. Balsytë (fortepijonas),

I. Baikðtytë (fortepijonas), fortepijoninis trio

„Fort Vio“, E. Aliðauskas (birbynë), liaudies

instrumentø ansamblis „Vaivora“, choras

„Vilnius“ (vad. — P. Gylys)

17 d. 18 val. — labdaros koncertø ciklo

„Hortus musicus academicus“ kalëdinis

koncertas. Dalyvauja LMTA studentai

Ðv. Kazimiero baþnyèia13 d. 13 val. — LRT vaikø choras (vad. ir dir. —

R. Maleckaitë. Vargonuoja R. Marcinkutë

Ðv. Kotrynos baþnyèia11 d. 19 val. — Vilniaus miesto savivaldybës

choro „Jauna muzika“ (meno vad. ir dir. —

V. Augustinas) koncertø ciklo „Vakar,

ðiandien ir rytoj“ koncertas „Dedikacija“.

Solistai G. Paukðtytë, L. Valionienë,

N. Petroèenko, N. Ðiliûtë, M. Turlajus ir

D. Zakaras. Dir. — E. Kaveckas

12 d. 17 val. — ciklo „Iðsipildymo akcijos

ákvëpti…“ baigiamasis koncertas „Laiminga

diena“. Dalyvauja „Àþuoliuko“ muzikos

mokyklos berniukø choras, chorinio dainavi-

mo mokyklos „Liepaitës“ merginø choras,

Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokyklos

smuikininkø ansamblis ir solistai, A. Noviko

dþiazo mokyklos jaunimo grupë „Jazz Island

Junior“

15 d. 19 val. — V. Mikuckis (gitara), A. Pauliu-

kevièius (gitara), T. Umbrasas (gitara),

G. Skërytë (vokalas)

17 d. 18 val. — Ch. Miroshnikovas (violonèe-

lë, Graikija), P. Geniuðas (fortepijonas).

Programoje S. Rachmaninovo, M. de Fallos,

A. Piazzollos kûriniai

Piano.lt koncertø salë17 d. 19 val. — kamerinis spektaklis „Laiðkai á

niekur“. Aktoriai B. Mar, V. Bagdonas,

G. Storpirðtis

KAUNAS

Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailësmuziejus17 d. 18 val. — pianistës B. Vainiûnaitës

reèitalis. Programoje M.K. Èiurlionio,

S. Vainiûno kûriniai

K L A I P Ë D A

Klaipëdos koncertø salë17 d. 18 val. — festivalis „Salve Musica“.

„Svinguojantá barokà“ gros „svinguojantis

kvartetas“ ið Vilniaus

V a k a r a i

V I L N I U S

Raðytojø klubas11 d. 17 val. — pokalbiai apie O. Pajedaitës

dienoraðèiø knygà „Viskà lengvai!“ ir foto-

grafijø paroda „Mûsø raðytojai“. Dalyvauja

O. Pajedaitë, V. Juknaitë, V. Zaborskaitë ir kt.

14 d. 17.30 — poeto M. Martinaièio ir

kompozitoriaus A. Martinaièio kûrybos

vakaras. Dalyvauja M. Martinaitis, kompozito-

rius A. Martinaitis, J. Gedmintaitë, S. Okruðko,

R. Romoslauskas, L. Ðulskutë

Mokytojø namai11 d. 18 val. Svetainëje — Advento vakaras.

Dalyvauja Vilniaus mokytojø namø folkloro

ansamblis „Krivûlë“ (vad. — J. Armonaitë)

12 d. 11–16 val. II aukðto fojë — kalëdinë

mugë-paroda „Angelø vaikai — su meile Jums“

14 d. 18 val. Svetainëje — „Prieðkario

Vilniaus istorijos“

15 d. 18 val. Svetainëje — O. Zacharenkovo

kompaktinës plokðtelës „Ið pirmøjø ðaltiniø“

pristatymas

16 d. 18 val. Didþiojoje salëje — Advento

vakaronë „Kalëdø rytà“

17 d. 18 val. Svetainëje — poezijos ir muzi-

kos vakaras „Kalëdø þvaigþdës krinta á ðirdá“

18 d.18 val. Svetainëje — dainuojamosios

poezijos svetainës koncertas. Dalyvauja

Smiltë. Savo poezijà skaitys reþisierë

G. Beinoriûtë

KAUNAS

Maironio lietuviø literatûrosmuziejus11 d. 17 val. — B. Jonuðkaitës kûrybos vakaras ir

knygos „Baltø uþtrauktukø tango“ pristatymas

17 d. 17 val. — moterø literatûros ir muzikos

vakaras

15 d. 17 val. J. Tumo-Vaiþganto muziejuje —

poeto, vertëjo ir eseisto S. Gedos mirties

metiniø minëjimas. Pristatoma poeto

pomirtinë knyga „Vasarë ajero ðneka“ (2008)

12 psl. 7 meno dienos | 2009 m. gruodþio 11 d. | Nr. 45 (874)

G r u o d þ i o 1 1 – 1 7

7md

Savaitës filmai

Redaktorius – Linas VildþiûnasAtsakingoji sekretorë – Rûta Jakimavièienë

Dailë – Monika Krikðtopaitytë | Muzika – Kamilë RupeikaitëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras – Rasa VasinauskaitëStilius – Rita Markulienë | Dizainas – Jokûbas JacovskisMaketas – Vanda Èemerkaitë | Finansininkë – Brigita Misiuvienë

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Vilniaus kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas UAB „7 meno dienos“,

Bernardinø g. 10, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2617247. Faks. 2611926.

El. paðtas 7md@takas.lt. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 1100 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia SRTR fondas (2–5, 8 psl.)

Vilniaus miesto savivaldybë (6–7 psl.)

Antikileris D.K.: meilës kaina *Tai jau treèiasis filmas apie Lapinu pramintà buvusá milicijos majorà

Korenevà, kuris, likvidavæs teroristø gaujà, tæsia kovà su blogiu. Ðákartblogis suranda Korenevà klinikoje, kur ðis bando pasislëpti nuo tikrovës.Bankininkas Chondaèiovas ir jo asistentë Katia praðo Korenevà rasti nu-sikaltëlius, pasikësinusius á bankininkà ir pavogusius didelæ sumà pinigø.Majoras sutinka, tik já labiau domina mergina. Taèiau tyrimas vël priverssusitikti milicininkà su praeitimi, kurià jis nori pamirðti. Netyèia uþklydu-sius á filmà gal paguos mintis, kad net ir patys blogiausi filmai, ypaè jøtæsiniai, gali bûti savotiðkas ðalies, kurioje tas filmas sukurtas, gyventojøpasàmonës monologas. Turint galvoje, kad populiarø þodá „mentas“ nuo-lat girdi ir lietuviðkose televizijose, tai gali bûti net ádomu. ReþisieriausEldaro Salavatovo filme vaidina Goða Kucenka, Viaèeslavas Razbegaje-vas, Jekaterina Klimova, Ivanas Bortnikas, Stanislavas Liubðinas, MichailasJefremovas (Rusija, 2009). (Vilnius, Kaunas, Ðiauliai)

Antikristas ***...Ji (Charlotte Gainsbourg) ir Jis (Willem Dafoe) netenka kûdikio. Mo-

teris vis labiau grimzta á depresijà. Jis – profesionalus psichoterapeutas –nusprendþia iðveþti þmonà á gamtà. Ten, paslaptingame Edeno miðke, jieabu perþengs ribà, uþ kurios baigiasi realybë. Filmo siuþetas paprastas irminimalus. Taèiau Andrejui Tarkovskiui savo filmà dedikavæs von Trieras„Antikriste“ „pabarsto“ daug filosofiniø dar rusø reþisieriaus gvildentø te-mø – Dievo ir amþinybës, blogio ir gërio, gamtos ir kultûros, chaoso ir har-monijos... Logiðkiausiai von Trieras plëtoja vyro ir moters santykiø – amþi-no lyèiø karo temà, kuri baigiasi drastiðku susinaikinimu. Reþisieriuspasitelkia net viduramþiø raganø kankinimus, tradicinæ mizoginijà ir norikuo labiau ðokiruoti þiûrovus. Bûti filosofu reþisieriui sekasi sunkiau (Da-nija, Vokietija, Italija, Prancûzija, Lenkija, 2009). (Vilnius)

Jaunatis *Stephenie Meyer knygos apie po nelaiminga þvaigþde gimusius ásimy-

lëjëlius baigia nukonkuruoti Danà Braunà ir romanus apie Hará Poterá.Neseniai ta paaugliams skirta vampyrø muilo opera ið knygø persikëlë ákino ekranus. „Jaunatis“ – antrasis vadinamosios „Saulëlydþio sagos“ fil-mas, kuriame tæsiama septyniolikmetës Belos Svan ir jaunojo vampyroEdvardo Kaleno meilës istorija. Vaikinas palieka mylimàjà. Laimë, mer-ginos visada turi iðtikimø vaikystës draugø. Vienas jø, Dþeikobas, padësBelai. Bet per anksti nesidþiaukite, kad artëja laiminga pabaiga: Dþeiko-bas taip pat slepia niûrià paslaptá... Chriso Weitzo ekranizuotoje infanti-liðkos masinës kultûros banalybiø puotoje vaidina Robertas Pattinsonas,Kristen Stewart, Tayloras Launeris, Ashley Greene, Peteris Facinelli (JAV,2009). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda, Ðiauliai, Panevëþys)

Kalëdø giesmë ***Naujausia klasikinës Charleso Dickenso pasakos ekranizacija skatina

laukti Kalëdø. Jà sukûrë áspûdingø kino efektø ir naujausiø technologijømeistras Robertas Zemeckis. Kalëdø dvasios – atskleidþia godþiam ir nie-kingam Skrudþui, koks þmogus jis buvo anksèiau, koks yra dabar ir koksbus, jei ir toliau taip elgsis. Ðákart Skrudþà ir ðeðis kitus personaþus sukû-rë Jimas Carrey. Taip pat vaidina Gary Oldmanas, Colinas Firthas, MollyC. Quinn, Bobas Hoskinsas (JAV, 2009). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda,Ðiauliai, Panevëþys)

Naciø eksperimentas *Naujas Joelio Schumacherio kûrinëlis priskiriamas filmams, kurie va-

dinami „naciø siaubo filmais“. Juodoji magija, eksperimentai su þmonë-mis ir zombiais juose siejami su Hitleriu, svastika, nemirtingumo paieð-komis ir kitokiais Treèiojo reicho „eksperimentais“. Naciø Vokietija irHolokaustas vis daþniau ápinami á siaubo filmø ornamentus. Kad ðis ban-dymas nelabai pavyko, matyt, liudija faktas, kad kitose ðalyse jis iðkartbuvo iðleistas tik DVD formatu. Vaidina Dominicas Purcellas, Jesse Met-calfe’as, Henry Covillas, Michaelis Fassbenderis, Emma Both (JAV, 2009).(Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis11—17 d. — Naciø eksperimentas (JAV) —

12.30, 15, 17.20, 19.30, 21.45

Antikileris D.K.: meilës kaina (Rusija) —

11.20, 13.40, 16.15, 19, 21.30

11, 14—16 d. — Asmeniniai Pipos Li gyveni-

mai (JAV) — 15.10, 17.15, 19.20, 21.40; 12,

13 d. — 13, 15.10, 17.15, 19.20, 21.40; 17 d. —

15.10, 19.20, 21.40

11—15 d. — ,,Kinas@trumpai.com“ — 18.15,

20.30; 16, 17 d. — 18.15

16, 17 d. — Viskas normaliai (JAV) — 20.30

17 d. — Ásikûnijimas (JAV) — 22 val.

19 d. — „Hofmano pasakos“. Transliacija ið

Niujorko Metropoliteno operos — 20 val.

11, 14—17 d. — Viskas áskaièiuota (JAV) — 15.30,

18.50, 21.20; 12, 13 d. — 12.30, 15.30, 18.50,

21.20; 11, 14—17 d. — Zombiø þemë (JAV) —

16.10, 18.10, 20.20; 12, 13 d. — 13.40, 16.10,

18.10, 20.20; 11—15 d. — Kalëdø giesmë (3D,

JAV) — 12, 14.50, 17.50, 21 val.; 16 d. — 12,

14.50; 17 d. — 12, 14.50, 17.50; 11—17 d. —

Jaunatis (JAV) — 11.40, 14.40, 18, 20.45;

2012 (JAV, Kanada) — 11, 14.20, 17.40, 21 val.;

Debesuota, numatoma mësos kukuliø kruða

(3D, JAV) — 13 val.; Kelionë á vandenyno

gelmes (3D, D. Britanija) — 15.50; Mergiðius

(JAV) — 16.30, 18.40, 20.55; 11, 14—17 d. —

Niko (Airija, Danija, Suomija, Vokietija) —

16 val.; 12, 13 d. — 11.40, 13.50, 16 val.;

Antikristas (Danija, Italija, Lenkija, Prancûzi-

ja, Ðvedija, Vokietija) — 18.10, 20.30; 11—

17 d. — Aukðtyn! (JAV) — 14.30; 11, 14—17 d. —

Ledynmetis 3 (JAV) — 13.40; 12, 13 d. —11.20;

11, 14—17 d. — G bûrys (JAV) — 13.50; 12,

13 d. — 12.20

Forum Cinemas Akropolis11—17 d. — Naciø eksperimentas (JAV) — 10.30,

12.45, 15, 17.15, 19.30, 21.45; Antikileris

D.K.: meilës kaina (Rusija) — 11.30, 13.45,

16, 18.15, 20.30 ; 16, 17 d. — Viskas norma-

liai (JAV) — 20 val.; 11, 14—17 d. — Viskas

áskaièiuota (JAV) — 16.45, 19.15, 21.50; 12,

13 d. — 11, 14.15, 16.45, 19.15, 21.50; 11,

14—17 d. — Zombiø þemë (JAV) — 16.30,

18.45, 20.45; 12, 13 d. — 14.30, 16.30, 18.45,

20.45; 11, 14—17 d. — Jaunatis (JAV) — 15.30,

18.30, 21.30; 12, 13 d. — 12.30, 15.30, 18.30,

21.30; 11, 14—17 d. — 2012 (JAV) — 14, 17.45,

21 val.; 12, 13 d. — 10.45, 14, 17.45, 21 val.;

11, 14, 15 d. — Kalëdø giesmë (JAV) — 17.15,

20 val.; 12, 13 d. — 14.45, 17.15, 20 val.; 16,

17 d. — 17.15; 11—17 d. — Mergiðius (JAV) —

18, 20.15; 12, 13 d. — Niko (Airija, Danija,

Suomija, Vokietija) — 13.30; 11—17 d. — Debe-

suota, numatoma mësos kukuliø kruða (JAV) —

15.45; 11, 14—17 d. — Aukðtyn (JAV) — 14.45;

12, 13 d. — 12 val.; 11, 14—17 d. — Ledynmetis 3

(JAV) — 14.15; 12, 13 d. — 10.15; 11, 14—

17 d. — G bûrys (JAV) — 14.30; 12, 13 d. — 11.45

„Skalvijos“ kino centras11 d. — Negarbingi ðunsnukiai (JAV, Vokieti-

ja) — 18.40; 12 d. — 21.20; 13 d. — 18.30;

14 d. — 21.10; 15 d. — 16 val.; 17 d. — 21.15;

11 d. — Babelis (JAV) — 16 val.; 11 d. — Ðalti

apkabinimai (Ispanija) — 21.30; 12 d. — 19 val.;

14 d. — 16.40; 15 d. — 18.40; 16 d. — 21.15;

13 d. — Geismas, áspëjimas (JAV, Kinija,

Taivanas) — 15.30; 15 d. — 21 val.; 14 d. —

Frida (JAV, Kanada) — 19 val.; 17 d. — 16.50

12 d. — Vabzdþiø garsas (dok. f., Ðveicarija) —

17 val.; 14 d. — Bilis Eliotas (D. Britanija,

Prancûzija) — 14.30; 12 d. — Bjaurusis

anèiukas ir að! (animac. f., Danija) — 11, 13 val.;

13 d. — 13 val.; 13 d. — Karsteno ir Gitës

kino iðdaigos (animac. f., Danija) — 11 val.

13 d. — Eksperimentiniø filmø programa —

21.10; 17 d. — Man smalsu — geltona

(Ðvedija) — 19 val.; 16 d. — Uþsièiaupk ir

klausyk! (Norvegija) — 17.10

Pasaka11, 17 d. — Vilnius, kurio nepaþinojau — 16 val.;

12 d. — 14 val.; 13 d. — 20 val.; 14 d. — 18 val.;

16 d. — 17.30; 17 d. — 22.10; 11 d. — Belau-

kiant Eriko (D. Britanija, Prancûzija, Italija,

Belgija, Ispanija) — 17, 19.30; 12 d. — 15,

19.40, 22 val.; 13 d. 15, 19.10, 21.30; 14 d. —

19.20, 21.30; 16 d. — 16.30, 19 val.; 11 d. —

Ðalti apkabinimai (Ispanija) — 17.30, 19.40;

12 d. — 14.45, 21.30; 13 d. 14.45, 18.15;

14 d. — 17, 19.30; 15 d. — 19.10; 16 d. — 21.30;

11 d. — Giedrë (reþ. D. Vaiðnoras) —17.30;

12 d. — 16 val.; 11 d. — Pasaulis yra didelis ir

iðsigelbëjimas slypi uþ kampo (Bulgarija,

Slovënija, Vengrija, Vokietija) — 21.40; 12 d. —

19 val.; 13, 17 d. — 17 val.; 14 d. — 17.15;

15, 16 d. — 21.15; 11 d. — Artimos ðviesos

(reþ. I. Miðkinis) 22 val.; 13 d. — 21 val.; 14 d.

22 val.; 15 d. — 11, 21.10; 16 d. — 16.45;

17 d. — 22.30; 12, 13 d. — Stebuklinga þaislø

krautuvëlë (JAV) — 13 val.; 12 d. — Durako-

vo — kvailiø kaimas (dok. f.) — 17 val.; 13 d.

Prieð parskrendant á Þemæ (reþ. A. Matelis) —

17 val.; 15 d. — Viso gero, Leninai! (Vokietija) —

12.30, 15 val.;15 d. — Maksas Manusas

(Norvegija) — 13.30; 17 d. — Kai þmonës

susitinka — 19.30

Ozo kino salë11 d. — Að aptarnavau Anglijos karaliø

(Èekija) — 18 val.; 12 d. — Roko legendos.

„The Beatles“ (muz.) — 16 val.; 14 d. — I. Bergma-

no kûrybos vakaras — 18 val.; 15 d. — Saulë

(Rusija, Italija, Prancûzija) — 18 val.; 16 d. —

M. Antonioni kûrybos vakaras — 18 val.;

17 d. — M. Bulgakovo ekranizacijos — 18 val.

KAUNAS

Forum Cinemas11 d. — Naciø eksperimentas (JAV) — 10.45,

13, 15.15, 17.30, 19.45; 12—17 d. — 10.45,

13, 15.15, 17.30, 19.45, 22 val.; 11 d. — Asmeni-

niai Pipos Li gyvenimai (JAV) — 16.30, 18.30,

21.15, 23.45; 12 d. — 11.45, 14, 16.30, 18.30,

21.15, 23.45; 13 d. — 11.45, 14, 16.30, 18.30,

21.15; 14—17 d. — 16.30, 18.30, 21.15; 11 d. —

Antikileris D.K.: meilës kaina (Rusija) — 16,

18, 20.15, 22.30; 12 d. — 13.45, 16, 18, 20.15,

22.30; 13 d. — 13.45, 16, 18, 20.15; 14—

17 d. — 16, 18, 20.15; 11—17 d. — ,,Kinas@trum-

pai.com“ — 18.15; 11 d. — Viskas normaliai

(JAV) — 23.30; 16, 17 d. — 20.30; 17 d. —

Ásikûnijimas (JAV) — 22 val.; 15 d. — Gyveni-

mas yra graþus (Italija) — 19 val.; 11 d. —

Frankofoniðkø trumpametraþiø filmø naktis —

23 val.; 11—16 d. — Kalëdø giesmë (3D, JAV) —

10.15, 12.45, 15.45, 21 val.; 17 d. — 10.15,

12.45, 15.45; 11, 14, 16 d. — Viskas áskai-

èiuota (JAV) — 16.15, 19, 21.30; 12, 13 d. —

13.30, 16.15, 19, 21.30; 15 d. — 16.15, 21.30;

11 d. — Jaunatis (JAV) — 17.45, 20.30, 23.15;

12 d. — 14.30, 17.45, 20.30, 23.15; 13 d. —

14.30, 17.45, 20.30; 14, 15 d. — 17.45, 20.30;

16, 17 d. — 17.45; 11 d. — Zombiø þemë (JAV) —

18.45, 23.59; 12 d. — 13.15, 18.45, 23.59;

13 d. — 13.15, 18.45; 11—16 d. — 2012 (JAV,

Kanada) — 15.30, 20.45; 17 d. — 15.30; 12,

13 d. — Debesuota, numatoma mësos kukuliø

kruða (JAV) — 11.30; 12, 13 d. — Niko (Airija,

Danija, Suomija, Vokietija) — 12.30; 11, 14—

17 d. — Aukðtyn! (JAV) — 11 val.; 12, 13 d. —

13.15; 11, 14—17 d. — Ledynmetis 3 (JAV) —

14.30; 12, 13 d. — 10.30; 11, 14—17 d. — G bûrys

(JAV) — 13.30; 12, 13 d. — 11.15

Cinamonas11—17 d. — Naciø eksperimentas (JAV) —

13.35, 15.30, 17.30, 19.45, 22 val.; Viskas

áskaièiuota (JAV) — 12, 14.15, 16.30, 18.45,

21 val.; Zombiø þemë (JAV) — 11.45, 14,

18.15, 20.15; Jaunatis (JAV) — 10.45, 13.30,

16.15, 19, 21.45; Kalëdø giesmë (JAV) —

10.50, 12.45, 16 val.; Mergiðius (JAV) —

22.15; 2012 (JAV, Kanada) — 14.45, 18,

21.15; Debesuota, numatoma mësos

kukuliø kruða (JAV) — 11.30

K L A I P Ë D A

Cinamonas17 d. — Viskas normaliai! (JAV) — 19.30;

11—17 d. — Naciø eksperimentas (JAV) —

12, 13.45, 15.45, 17.45, 20, 22 val.; Viskas

áskaièiuota (JAV) — 11.30, 14, 16.20, 18.45,

21.15; 11—14, 16, 17 d. — Zombiø þemë (JAV) —

13.15, 15.15, 17.15, 19.30, 21.35; 17 d. — 13.15,

15.15, 17.15, 21.35; 11—17 d. — Jaunatis

(JAV) — 10.45, 13.30, 16.15, 19, 21.45; Kalëdø

giesmë (JAV) — 12.30, 14.30, 16.30, 18.30;

Mergiðius (JAV) — 20.30; 2012 (JAV, Kanada) —

11.45, 15, 18.15, 21.30; Debesuota, numato-

ma mësos kukuliø kruða (JAV) — 11.15

Ð I A U L I A I

Forum Cinemas11—17 d. — Antikileris D.K.: meilës kaina

(Rusija) — 12, 14.20, 16.30, 18.40, 20.50;

„Kinas@trumpai.com“ — 19.35; Mergiðius

(JAV) — 18 val.; 17 d. — Ásikûnijimas (3D,

JAV) — 22 val.; 11, 14—17 d. — Viskas áskai-

èiuota (JAV) — 16.10, 18.55, 21.40; 12, 13 d. —

13.40, 16.10, 18.55, 21.40; 11, 14—17 d. —

Jaunatis (JAV) — 15.30, 18.20, 21.20; 12,

13 d. — 12.30, 15.30, 18.20, 21.20; Kalëdø

giesmë (3D, JAV) — 10.45, 14, 17.20; 11, 14—

17 d. — Niko (Airija, Danija, Suomija, Vokieti-

ja) — 15.50; 12, 13 d. — 13, 15.50; 11—17 d. —

2012 (JAV, Kanada) — 20.20; 11, 14—17 d. —

Aukðtyn! (JAV) — 12.30; 12, 13 d. — 10.15;

11, 14—17 d. — Ledynmetis 3 (JAV) — 13.40;

12, 13 d. — 11.30

P A N E V Ë Þ Y S

Forum Cinemas Babilonas11—17 d. — Keliautojo laiku þmona (JAV) —

18.20; Informatorius! (JAV) — 20.40;

17 d. — Ásikûnijimas (JAV) — 22 val.; 11,

14—16 d. — Jaunatis (JAV) — 18, 21 val.;

12, 13 d. — 11.30, 14.30, 18, 21 val.; 17 d. —

18 val.; 11—17 d. — Viskas áskaièiuota (JAV) —

15.30, 18.40, 21.20; 12, 13 d. — Kalëdø

giesmë (JAV) — 12.30; 12, 13 d. — Niko

(Airija, Danija, Suomija, Vokietija) — 13 val.;

11—17 d. — 2012 (JAV, Kanada) — 15 val.;

11, 14—17 d. — Aukðtyn (JAV) — 13.30; 12,

13 d. — 10.20; 11, 14—17 d. — Ledynmetis 3

(JAV) — 15.50; 12, 13 d. — 10.50

Garsas12 d. — Frankofonijos kino naktis — 20 val.;

12, 13 d. — Debesuota, numatoma mësos

kukuliø kruða (JAV) — 12.30; 11—13, 14,

17 d. — 15.15 11, 12, 13, 14, 17 d. —

10 000 m. pr. Kr. (JAV) — 17.10; 11, 13—

17 d. — Þaidëjas (JAV) — 21.15, 19.40, 21.30

Maþoji salë

14 d. — Meilës pasekmës (Italija) — 19.45;

11—17 d. — kino istorijos ciklas „52 savaitës.

Kino maratonas“. Nanukas ið Ðiaurës (JAV,

Prancûzija) — 15.45; 12, 13 d. — Ðalti apkabi-

nimai (Ispanija) — 12.45, 11—17 d. — 17.20;

11, 13, 15 d. — Laðai ant ákaitusio akmens

(Prancûzija) — 19.45; 12, 16, 17 d. — Krimi-

naliniai meiluþiai (Prancûzija) — 19.45;

11, 13—17 d. — Nimfomanës uþraðai

(Ispanija) — 21.30

„Antikileris D.K.: meilës kaina“