reglamento (eb) nr. 561/2006 paaiškinimas siekiant padėti...

1 Explanatory Text v2.d

Reglamento (EB) Nr. 561/2006 paaiškinimas siekiant padėti vykdyti suderintus patikrinimus keliuose


Turinys 1. Tikslas ir taikymo sritis ................................................................................................................ 5

2. Vairuotojų darbo valandų taisyklės .............................................................................................. 7

2.1 Įvadas ........................................................................................................................................ 7

2.1.1 Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (toliau – AETR) .......................................... 7

2.1.2 Sankcijos ................................................................................................................................ 8

2.1.3 Patikrinimai keliuose ..................................................................................................... 8

2.1.4 Kontaktai su vairuotojais ............................................................................................. 8

2.1.4.1 Bendravimas .................................................................................................................... 8

2.1.4.2 Pateikimas ..................................................................................................................... 8

2.1.4.3 Poţiūris ........................................................................................................................... 9

2.1.5 Dokumento struktūra .......................................................................................................... 9

2.2 Reglamentas (EB) Nr. 561/2006. ....................................................................................... 10

2.2.1 1 straipsnis .................................................................................................................... 10

2.2.1.1 Tekstas .......................................................................................................................... 10

2.2.1.2 Paţeidimai..................................................................................................................... 10

2.2.1.3 Patikrinimas kelyje ....................................................................................................... 10

2.2.2. 2 straipsnis ....................................................................................................................... 11

2.2.2.1 Straipsnis. 2.1 ............................................................................................................. 11

2.2.2.1.1 Tekstas .................................................................................................................... 11

2.2.2.1.2 Paţeidimai ............................................................................................................. 11

2.2.2.1.3 Patikrinimas kelyje ................................................................................................ 11

2.2.2.2 2.2 straipsnis ......................................................................................................... 13

2.2.2.2.1 Tekstas .................................................................................................................... 13

2.2.2.2.2 Nusiţengimai ......................................................................................................... 13

2.2.2.2.3 Patikrinimas kelyje ................................................................................................ 13

2.2.2.3 2.3 straipsnis ......................................................................................................... 14

2.2.2.3.1 Tekstas .................................................................................................................... 14

2.2.2.3.2 Nusiţengimai ......................................................................................................... 14

2.2.2.3.3 Patikrinimai keliuose........................................................................................... 15

2.2.3 3 straipsnis ................................................................................................................... 19

2.2.3.1 Tekstas ..................................................................................................................... 19

2.2.3.2 Nusiţengimai ........................................................................................................... 19

2.2.3.3 Patikrinimas kelyje ................................................................................................. 19

2.2.4 4 straipsnis ................................................................................................................... 23

2.2.4.1 Tekstas ..................................................................................................................... 23

2.2.4.2 Nusiţengimai ........................................................................................................... 24


2.2.5 5 straipsnis ................................................................................................................... 27

2.2.5.1 Tekstas ..................................................................................................................... 27

2.2.5.2 Nusiţengimai ........................................................................................................... 28


2.2.6 6 straipsnis ................................................................................................................... 29

2.2.6.1 Tekstas ..................................................................................................................... 29

2.2.6.2 Nusiţengimai ........................................................................................................... 29



2.2.7 7 straipsnis ................................................................................................................... 35

2.2.7.1 Tekstas ..................................................................................................................... 35

2.2.7.2 Nusiţengimai ........................................................................................................... 35


2.2.8 8 straipsnis ................................................................................................................... 38

2.2.8.1 Tekstas ..................................................................................................................... 38


2.2.8.4 „12 dienų taisyklė“ .................................................................................................. 47

2.2.8.5 Poilsio laikotarpių pertraukimas susiklosčius ekstremaliajai padėčiai ........... 48

2.2.9 9 straipsnis ................................................................................................................... 49

2.2.9.1 Tekstas ..................................................................................................................... 49

2.2.9.2 Nusiţengimai ........................................................................................................... 49


2.2.10 10 straipsnis ................................................................................................................. 52

2.2.10.1 Tekstas ..................................................................................................................... 52

2.2.10.2 Nusiţengimai ........................................................................................................... 52


2.2.11 11 straipsnis .................................................................................................................. 54

2.2.11.1 Tekstas ..................................................................................................................... 54

2.2.11.2 Nusiţengimai ........................................................................................................... 54


2.2.12 12 straipsnis .................................................................................................................. 55

2.2.12.1 Tekstas ..................................................................................................................... 55

2.2.12.2 Nusiţengimai ........................................................................................................... 55


2.2.13 13 straipsnis ................................................................................................................. 56

2.2.13.1 Tekstas ..................................................................................................................... 56

2.2.13.2 Nusiţengimai ............................................................................................................... 57

2.2.13.3 Patikrinimas kelyje ...................................................................................................... 57

2.2.14 14 straipsnis ................................................................................................................. 59

2.2.14.1 Tekstas ..................................................................................................................... 59

2.2.14.2 Nusiţengimai ........................................................................................................... 59


2.2.15 15 straipsnis .................................................................................................................. 60

2.2.15.1 Tekstas ..................................................................................................................... 60

2.2.15.2 Nusiţengimai ........................................................................................................... 60


2.16 16 straipsnis ...................................................................................................................... 60

2.2.16.1 Tekstas ..................................................................................................................... 60

2.2.17 17 ir 18 straipsniai ........................................................................................................ 61

2.2.18 19 straipsnis .................................................................................................................. 61

2.2.18.1 Tekstas ..................................................................................................................... 61

2.2.18.2 Nusiţengimai ........................................................................................................... 61


2.2.19 20 straipsnis .................................................................................................................. 62

2.2.19.1 Tekstas ..................................................................................................................... 62

2.2.19.2 Nusiţengimai ........................................................................................................... 62


2.2.20 21 straipsnis .................................................................................................................. 62


2.2.20.1 Tekstas ..................................................................................................................... 62

2.2.20.2 Nusiţengimai ........................................................................................................... 63


2.2.21 22–29 straipsniai .......................................................................................................... 63

3. Reglamentas (EEB) Nr. 3821/85. Tachografų įrangos ir įrašų saugojimo taisyklės .. 64

3.1 Reglamentas (EB) Nr. 3821/85 .......................................................................................... 64

3.1.1 3 straipsnis .................................................................................................................... 65

3.1.1.1 Tekstas ..................................................................................................................... 65

3.1.1.2 Nusiţengimai ........................................................................................................... 65

3.1.1.3 Šalikelė ..................................................................................................................... 65

3.1.2 13 straipsnis .................................................................................................................. 66

3.1.2.1 Tekstas ................................................................................................................... 66

3.1.2.2 Nusiţengimai ........................................................................................................... 66


3.1.3 14 straipsnis ................................................................................................................. 67

3.1.3.1 Tekstas ..................................................................................................................... 67

3.1.3.2 Nusiţengimai ........................................................................................................... 68


3.1.4 15 straipsnis ................................................................................................................. 70

3.1.4.1 Tekstas ..................................................................................................................... 70

3.1.4.2 Nusiţengimai ........................................................................................................... 72


3.1.5 16 straipsnis ................................................................................................................. 79

3.1.5.1 Tekstas ..................................................................................................................... 79

3.1.5.2 Nusiţengimai ......................................................................................................... 79

3.1.5.3 Patikrinimas kelyje ................................................................................................ 80

1 priedas ................................................................................................................................................. 81

Gairių 1 pastaba ............................................................................................................................... 81

Gairių 2 pastaba ............................................................................................................................... 82

Gairių 3 pastaba ............................................................................................................................... 83

Gairių 4 pastaba ............................................................................................................................... 84

Gairių 5 pastaba ............................................................................................................................... 85

Gairių 6 pastaba ............................................................................................................................... 86

2 priedas ................................................................................................................................................. 87

Pirmasis Komisijos paaiškinimas ............................................................................................... 87

Antrasis Komisijos paaiškinimas ................................................................................................ 87

Trečiasis Komisijos paaiškinimas ............................................................................................... 88

Ketvirtasis Komisijos paaiškinimas ............................................................................................ 89

Penktasis Komisijos paaiškinimas ............................................................................................. 90

3 priedas ................................................................................................................................................. 91

Reglamento (EB) Nr. 561/2006 trumpa apţvalga ......................................................................... 91

4 priedas ................................................................................................................................................. 92

Reglamento (EB) Nr. 3821/85 trumpa apţvalga ........................................................................... 92


1. Tikslas ir taikymo sritis Šiame dokumente išdėstytas bendrai suderintas ir supaprastintas Reglamento (EB) Nr. 561/20061 aiškinimas atsiţvelgiant į Direktyvoje 2006/22/EB2 apibrėţtus patikrinimus keliuose. Šis dokumentas yra TRACE darbo grupės svarstymų rezultatas ir rengiant šį dokumentą atsiţvelgta į konsultavimąsi su profesinėmis organizacijomis, pvz., Tarptautine kelių transporto sąjunga (IRU), Europos veţėjų kelių transportu asociacija (UETR) ir vykdymo prieţiūros agentūromis, t. y. Europos kelių kontrole (ECR) ir Kelių transporto prieţiūros organizacijų konfederacija (CORTE) ir visų 27 valstybių narių vykdymo prieţiūros agentūroms buvo suteikta galimybė išdėstyti savo pastabas. Todėl šiame dokumente išdėstyti paaiškinimai, iš dalies grindţiami šiuo metu taikomomis neginčijamomis priemonėmis ir jeigu baigus konsultuotis paaiškėjo, kad įvairios kontrolės įstaigos taiko skirtingas priemones, iš dalies remtasi prieinama rekomendacine medţiaga, pvz., gairėmis, išaiškinimais ir teismo sprendimais. Dokumento turinį parengė maţa darbo grupė, sudaryta iš didelę vykdymo uţtikrinimo patirtį įgijusių narių. Svarstymų, kurių ėmėsi darbo grupė, turinys įprastai platintas pasitelkiant minėtas organizacijas siekiant gauti pastabas ir grįţtamąją informaciją ir šiais veiksmais kiek įmanoma uţsitikrinti bendrą pritarimą turiniui. Darbo grupė išnagrinėjo visą minėtą grįţtamąją informaciją ir, jeigu buvo įmanoma, įtraukė ją į dokumentą, tačiau negalima tvirtinti, kad visa grįţtamoji informacija buvo teigiama, jei vykdant projektą kai kurių atsakymų negauta, taigi negalima teigti jog turiniui buvo pritarta visuotinai. Paminėtini keli klausimai, kuriuos darbo grupė įvardija kaip kliudančius tinkamiausiai aiškinti reglamentą. Minėti klausimai perduoti Komisijai atskirai parengtame dokumente, į kurį įtrauktas prašymas suteikti pagalbą. Komisija nurodė, kad neišspręsti minėti klausimai neturi trukdyti uţbaigti projekto. Todėl projekto grupės nuomone, buvo organizuota pakankamai konsultacijų siekiant įrodyti, kad dokumentas yra tinkamas pagrindas, kuriuo būtų galima remtis kuriant veiksmingas ir tinkamas mokymo priemones. Į remiantis šiuo dokumentu paruoštą mokymo priemonę įtraukiamos instruktoriui skirtos gairės su pastabomis, mokomojo kurso programa, pratimų rinkinys, testų pobūdţio pratybos, „Powerpoint“ prezentacija ir praktinio mokymo keliuose rekomendacijos. Paruošta mokymo medţiaga yra skirta pradiniam naujų tikrinančių pareigūnų mokymui, o patyrusiems pareigūnams ji padės atnaujinti ţinias. Valstybės narės bus raginamos šį paketą priimti kaip modulį ir jį įtraukti į išsamų tikrinančių pareigūnų mokymo kursą. Naudojant minėtą mokymo priemonę siekiama platesnio tikslo – ugdyti profesionalesnius tikrinančius pareigūnus. Kalbant apie taikymo sritį, nors šiame dokumente išdėstomas supaprastintas Reglamento (EB) Nr. 561/2006 aiškinimas, iš tikrųjų nėra įmanoma taikyti šio aiškinimo neatsiţvelgiant į Reglamente (EEB) Nr. 3821/853 nustatytus reikalavimus. Tačiau išsamus Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 aiškinimas nėra priskirtinas šio dokumento taikymo sričiai. Dokumento tekste minima geriausia patirtis ir rekomendacijos tikrinantiems pareigūnams nustatant paţeidimus konkrečiai taikoma tikrinimams keliuose. Tikrinant bendroves ir (arba) ūkio subjektus, be jokios abejonės, bus galima naudotis išsamesniais ištekliais ir gaišti maţiau laiko. Galima tikėtis, kad bus taikomas išsamesnis metodas. Vis dėlto šis dokumentas nėra susijęs su minėtos rūšies atitikties tikrinimais.


Šio dokumento tekstas grindţiamas pačia naujausia prieinama informacija ir bet kokia būsima vertė priklausys nuo teksto atnaujinimo atsiţvelgiant į sprendimus, teisinius aiškinimus ir pakeitimus, jeigu ir kai jie daromi, ir Komisijos gebėjimo padėti aiškinant minėtus klausimus, kurie buvo iškelti vykdant projektą.


2. Vairuotojų darbo valandų taisyklės 2.1 Įvadas Vairuotojų darbo valandų ir tachografo taisyklės Bendrijos mastu pradėtos taikyti 1969 m. kovo 25 d. paskelbus Tarybos reglamentą (EEB) 543/694. Šiame reglamente nustatyta:

minimalaus vairuotojų, antrųjų vairuotojų ir konduktorių amţiaus ribos;

nepertraukiamo ir kasdienio vairavimo trukmės ribos;

minimali pertraukų ir kasdienio bei savaitinio poilsio laikotarpių trukmė ir kitos sąlygos;

reikalavimas uţrašyti veiklos duomenis ir skatinti automatinio uţrašymo įtaisų naudojimą.

Taikant šį reglamentą tikėtasi pagerinti kelių transporto sektoriaus darbuotojų socialines sąlygas, padidinti kelių eismo saugą ir jame taip pat nagrinėjami su gabenimo kelių transportu, geleţinkelių ir vidaus vandens kelių transportu susiję konkurencijos klausimai. Reglamentas (EEB) 3820/855 įsigaliojo 1985 m. gruodţio 20 d. ir juo panaikintas Reglamentas (EEB) 543/69, o jį patį pakeitė 2006 m. balandţio 1 d. Reglamentas (EB) Nr. 561/2006. Kiekvienu kitu reglamentu ketinta toliau siekti ankstesnio reglamento tikslų, ištaisyti rengiant teisės aktą paaiškėjusias klaidas ir atsiţvelgti į kitus susijusius reglamentus. Šiame dokumente siekiama paaiškinti Reglamento (EB) Nr. 561/2006 nuostatas ir susieti jas su atitikties stebėjimo veikla. Tokiu būdu dar kartą reikėtų pasakyti, kad kiekvieno kito taisyklių rinkinio tikslas turėtų būti:

gerinti kelių eismo saugą;

gerinti kelių transporto sektoriaus darbuotojų socialines sąlygas;

skatinti sąţiningą konkurenciją kelių transporto sektoriuje ir su kitų rūšių transportu. Šiuo reglamentu taip pat siekiama skatinti valstybių narių stebėsenos ir vykdymo praktikos bei kelių transporto sektoriaus darbo gerinimą. 2.1.1 Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (toliau – AETR) Atsiţvelgiant į transporto priemonės, vairuotojo, reiso pobūdį gali būti taikomas AETR6. AETR ir Reglamentas (EB) Nr. 561/2006 buvo visapusiškai suderinti 2010 m. rugsėjo 26 d. Pirmiau negu apsisprendţiama, kokia teisinė priemonė taikytina, svarbu teisingai nustatyti transporto priemonės reiso pobūdį ir kitus veiksnius. Jeigu aptinkami paţeidimai, tikrinantys pareigūnai privalo teisingai nustatyti reglamentą ir nesilaikymą (-us), kad būtų uţtikrinamas teisinių reikalavimų laikymasis, antraip kaltinimas galėtų būti sėkmingai uţginčijamas remiantis techniniais aspektais.


2.1.2 Sankcijos Kiekviena valstybė narė savo nuoţiūra taiko sankcijas uţ šio reglamento paţeidimus, tačiau pageidautina, kad būtų pasirenkama bent jau tokia sankcija, kurią taikant būtų pašalintas nesilaikymas. Pvz., jeigu nustatoma, kad vairuotojas paţeidė kasdienio poilsio taisyklę, turėtų būti reikalaujama, kad jis įvykdytų minėtą įpareigojimą, ir tik tada jam būtų leidţiama tęsti reisą neatsiţvelgiant į skirtą piniginę baudą. 2.1.3 Patikrinimai keliuose Siekiant patikrinti atitiktį Reglamentams (EB) Nr. 561/2006, (EEB) Nr. 3821/85, AETR ir kitiems reglamentams atliekami pagal Direktyvą 2006/22/EB privalomi patikrinimai keliuose. Direktyvoje nustatyta, kad „patikrinimai keliuose būtų atliekami efektyviai ir greitai, siekiant, kad patikrinimas truktų ir vairuotojas būtų uţlaikomas kaip galima trumpiau“. Be to, būtina siekti, kad miesto autobusų ir tolimojo susisiekimo autobusų vairuotojai būtų tikrinami tada, kai jų transporto priemonėmis neveţami keleiviai. Direktyvoje taip pat aptariama, atitiktį kuriems reikalavimams apskritai reikėtų stebėti. Nustatant įgyvendinimo patikrinimų vietas reikėtų iš dalies atsiţvelgti į vairuotojų, kuriems taikoma tikrinimo keliuose procedūra, gerovę, pvz., galimybę gauti reikalingas paslaugas, jeigu tiesiogiai nustatomas draudimas ar duodami nurodymai, o savo pareigas atliekantys tikrinantys pareigūnai turi būti garbingi ir nešališki. Tikrinantys pareigūnai turėtų su kitais elgtis taip, kaip jie norėtų, kad būtų elgiamasi su jais. Visas šias nuostatas būtina lyginti su Reglamente (EB) Nr. 561/2006 iškeltais tikslais (ţr. 2.1).

2.1.4 Kontaktai su vairuotojais 2.1.4.1 Bendravimas Tikrinantys pareigūnai susiduria su daugeliu vairuotojų iš skirtingų šalių, todėl, suprantama, bendravimo sunkumų išvengti nepavyks. Tikėtina, kad kiekvienas vairuotojas iš šalies, kurioje tikrinamas vykdymas, ţinos, kad, greičiausiai jo paprašys pateikti tam tikrus konkrečius dokumentus. Tikrinantys pareigūnai neprivalės būti puikiais lingvistais, kad minėti dokumentai jiems būtų pateikti. Tačiau tikrinantys pareigūnai turi ne vien tik patikrinti ir patvirtinti šiuos dokumentus – pareigūnai turi suprasti į dokumentus įtrauktą informaciją, kad galėtų patikrinti atitiktį. Vykdant minėtą veiklą nebus įmanoma apsieiti be tarpusavio bendravimo, todėl pareigūnai, pvz., galėtų naudotis vertėjo paslaugomis ir išverstomis aiškinamosiomis pastabomis, kad vairuotojas ir tikrinantis pareigūnas suprastų vienas kitą. 2.1.4.2 Pateikimas Tikrinantys pareigūnai tiesą gali nustatyti tik tikrindami kitą informaciją, kurią gali pateikti vairuotojas, pvz., degalų kvitus, keltų bilietus ir t. t. Todėl reikėtų paprašyti vairuotojo pateikti šiuos dokumentus ir juos palyginti su kitais įrašais, kuriuose nurodomas laikas; tačiau pareigūnai turėtų būti susipaţinę su visais teisės reikalauti dokumentų apribojimais. Jeigu minėti dokumentai nepateikiami, nedaroma išvada, kad jie nerodomi norint nuslėpti paţeidimus.


Pareikalavus turi būti pateikiami šie dokumentai: pasas, vairuotojo paţymėjimas, tachografo įrašai ir (arba) duomenys, vairuotojo kortelė, spaudiniai, Bendrijos licencija, transporto priemonės techniniai dokumentai, vairuotojo mokymo paţymėjimas, draudimo dokumentai, leidimas vairuoti (jeigu vairuotojas ne iš ES valstybės narės), anksčiau padarytų paţeidimų pašalinimo įrodymai, CMR dokumentas, kelionės lapas ir visi su pavojingu kroviniu susiję dokumentai. 2.1.4.3 Poţiūris Siekiant, kad tikrinantys pareigūnai galėtų dirbti savo darbą uţtikrinti kelių eismo saugą ir skatinti sąţiningą konkurenciją bei šiuo tikslu stebėtų, ar laikomasi minėtam tikslui pasiekti parengtų taisyklių, šie pareigūnai vairuotojų pateiktus įrašus turėtų laikyti atitinkančiais tikruosius įvykius, jeigu jie nenustato prieţasčių manyti kitaip, ir tada atlikti visus būtinus tyrimus visiems faktams nustatyti ir įsitikinti įrašų autentiškumu bei atitikčiai taisyklėms. Pareigūnai neturėtų manyti, kad vairuotojai ar ūkio subjektai yra paţeidę nuostatas, jeigu pareigūnai nenustato kitokių įrodymų, nors jiems suteikiama teisė atsiţvelgti į ankstesnių įgyvendinimo tikrinimų rezultatus, nustatytus tikrinant veiklai naudotas ūkio subjekto transporto priemones. Pareigūnai neturėtų elgtis taip, kad vairuotojai jų elgesį laikytų viršesniojo ir globėjišku elgesiu, kuriuo būtų skatinamas pareigūno ir vairuotojo tarpusavio nepasitikėjimas. Remdamiesi savo profesine patirtimi, kai vertina paţeidimus, tikrinantys pareigūnai turėtų atsiţvelgti į švelninančias aplinkybes ir tuos atvejus, kai su nenugalima jėga susiję įvykiai, vykdant komercines transporto operacijas kylantys dėl įvairaus pobūdţio poveikio iš visų pusių, turi įtakos laikantis taikomų reikalavimų. Tikrinantys pareigūnai turėtų siekti tikrinimus atlikti profesionaliai, objektyviai ir nešališkai. 2.1.5 Dokumento struktūra

Šiame dokumente nagrinėjamas kiekvienas Reglamento (EB) Nr. 561/2006 straipsnis ir visų pirma vertinamas jų poveikis ir įtaka keliuose atliekamiems įgyvendinimo tikrinimams, kuriuos keliuose vykdo tikrinantys pareigūnai. Laikantis šio poţiūrio keletas šiaip jau svarbių straipsnių šiame dokumente nuodugniai nenagrinėjami, nes atsiţvelgiant į nurodytą kontekstą jie nelaikomi svarbiais. Taip pat šiame dokumente nagrinėjami keli Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 straipsniai, kurie yra būtina sąlyga siekiant veiksmingai atlikti patikrinimus keliuose.

Jeigu nustatomi būdingieji paţeidimai, remiamasi paţeidimų sunkumo klasifikavimu, nurodytu Direktyvos 2006/22/EB7 III priede (su pakeitimais).


2.2 Reglamentas (EB) Nr. 561/2006. 2.2.1 1 straipsnis 2.2.1.1 Tekstas

Siekiant suderinti konkurencijos sąlygas tarp sausumos transporto rūšių, ypač kelių transporto sektoriuje, bei pagerinti darbo sąlygas ir saugų eismą keliuose, šis reglamentas nustato vairavimo trukmių, pertraukų ir poilsio laikotarpių taisykles vairuotojams, vežantiems keleivius ir krovinius keliais. Šiuo reglamentu taip pat siekiama skatinti valstybių narių stebėsenos ir vykdymo praktikos bei kelių transporto pramonės darbo pagerėjimą.

2.2.1.2 Paţeidimai Nėra 2.2.1.3 Patikrinimas kelyje Šiuo atveju nėra tiesioginio poveikio, į kurį turėtų atsiţvelgti tikrinantys pareigūnai, tačiau reglamente dar kartą primenama apie jo tikslą.


2.2.2. 2 straipsnis

2.2.2.1 Straipsnis. 2.1 2.2.2.1.1 Tekstas

Šis reglamentas taikomas vežant keliais: a) krovinius, kai maksimali leidžiama transporto priemonės masė kartu su priekaba ar puspriekabe viršija 3,5 tonos, arba b) keleivius transporto priemonėmis, kurios pagal savo konstrukciją gali vežti daugiau kaip devynis asmenis, įskaitant vairuotoją, arba yra tam pritaikytos tai nuolatos daryti, ir yra naudojamos būtent šiam tikslui.

2.2.2.1.2 Paţeidimai

Nėra

2.2.2.1.3 Patikrinimas kelyje

Straipsnio tekstu apibrėţiama reglamento taikymo sritis. Jame apibrėţiamas tų transporto priemonių, kurių vairuotojai yra įpareigojami laikytis reglamento reikalavimų, dydis ir keliamoji galia. Šioje dalyje nurodomas aptariamųjų transporto priemonių fizinis dydis ir keliamoji galia. Tikrinantys pareigūnai privalo nustatyti, ar atitikties atţvilgiu vertinama transporto priemonė priskirtina minėtai taikymo sričiai, ir kartu turi būti remiamasi 3 straipsnyje nurodytomis išimtimis ir 13 straipsnyje išvardytomis nukrypti leidţiančiomis nacionalinėmis nuostatomis. 3 straipsnyje apibrėţtos reglamento taikymo sričiai nepriskirtos tam tikrų tipų transporto priemonės. Transporto priemonėms, kurioms galioja 13 straipsnyje nustatytos nukrypti leidţiančios nuostatos ir kurios taikomos toje valstybėje narėje (išsamiau ţr. 13 straipsnyje), kiekviena valstybė narė gali leisti netaikyti 5–9 straipsnių.

Nustatoma, ar tikrinama transporto priemonė priskiriama reglamento taikymo sričiai.

Daugiau negu 3,5 tonos Daugiau negu 8 keleivių sėdynės

Krovininės transporto priemonės – Daugumą didelių krovininių transporto priemonių pakanka apţiūrėti, kad būtų nustatyta, ar jos priskirtinos taikymo sričiai, tačiau apsisprendţiant dėl maţesnių transporto priemonių teks išnagrinėti vairuotojo turimus techninius dokumentus ir (arba) su transporto priemone pateikiamus gamintojo duomenis, kad būtų nustatyta didţiausia leidţiamoji masė.


Keleivinės transporto priemonės – suskaičiuojamos keleivių sėdynės ir pasitikrinama transporto priemonės techniniuose dokumentuose.

Siekiant sumaţinti keleivių vietų skaičių, kad transporto priemonėje jų liktų maţiau negu 10, įskaitant vairuotoją, keleivių vietų, iš keleivinių transporto priemonių leidţiama išimti sėdynes, jeigu šis pakeitimas pagrindţiamas techninio dokumento duomenimis. Tikrinantys pareigūnai turėtų ţinoti, kad pavienės valstybės narės taiko skirtingas keleivių vietų skaičiaus maţinimo procedūras.

Pastaba: Transporto priemonė turi būti sukonstruota veţti krovinius ar keleivius ir paprastai naudojama šioms operacijoms atlikti; todėl judrusis kranas ar skysto betono pumpavimo mašina (ji neveţioja betono) nėra įtraukiama į taikymo sritį.

a

Rezultatai –

Priskirta taikymo sričiai – atsiţvelgiant į transporto priemonės konstrukciją – galima tęsti atitikties Reglamento (EB) Nr. 561/2006 reikalavimams nustatymą. Nepriskirta taikymo sričiai – Nutraukti ar tęsti patikrinimą ne pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2006.

Jeigu šiame straipsnyje apibrėţta transporto priemone veţami kroviniai ar keleiviai, reisas visada priskiriamas taikymo sričiai, jeigu netaikoma 3 ir 13 straipsniuose nurodyta išimtis ar nukrypti leidţianti nuostata. (Pagal 13 straipsnio nuostatas vairuotojams leidţiama nesilaikyti nuostatų ar tik 5–9 straipsnių).

Transporto priemonių naudojimas – „Leaseurope“

Bendrovei „Leaseurope“ atsiųstame Europos Komisijos rašte rekomenduojama, kad krovininių ir keleivinių transporto priemonių vairavimas nebūtų priskiriamas Reglamento (EB) Nr. 561/2006 taikymo sričiai tuo atveju, jeigu vairuotojui dirbant savo darbą niekada netenka veţti krovinių ar keleivių.

Šios rekomendacijos poveikis yra dvejopas:

transporto priemonių nuomos bendrovių įdarbinamiems vairuotojams, samdomiems paimti tuščias ir pristatyti transporto priemones arba jas perkelti iš vieno vietinio nuomos padalinio į kitą vaţiuojant keliais;

mechanikams ir technikams, galintiems paimti bei pristatyti tuščias transporto priemones, kurias būtina remontuoti, ar paimti tuščias transporto priemones kasmetinei patikrai.

Atsiţvelgiant į minėtas nuostatas, kai tikrinantis pareigūnas nagrinėja, ar tam tikra transporto priemonė priskirtina Reglamento (EB) Nr. 561/2006 taikymo sričiai, turėtų būti vertinamas vairuotojo statusas ir jo veikla.

Šiam raštui nėra pritarusios visos valstybės narės. Kiekviena valstybė narė sprendžia, ar atsižvelgti į šį

raštą.


2.2.2.2 2.2 straipsnis 2.2.2.2.1 Tekstas Nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje yra registruota transporto priemonė, šis reglamentas taikomas vežimui keliais: a) tik Bendrijoje arba; arba| b) tarp Bendrijos, Šveicarijos ir Europos ekonominės erdvės susitarimo šalių.

2.2.2.2.2 Nusiţengimai Nėra

2.2.2.2.3 Patikrinimas kelyje Straipsnyje apibrėţiama, kurių tipų reisams taikomos reglamento nuostatos ir kuriems atitinkamai taikomas AETR. Todėl straipsnyje nustatoma, kad pirmiau turėtų būti aiškiai suvoktas reiso, kuris vykdomas transporto priemone, pobūdis ir tada sprendţiama, kuris reglamentas taikytinas minėtam reisui ar jo dalims. (Atkreiptinas dėmesys, kad minėti reisai vykdomi vien tik minėtuose rajonuose)

Pagal turimus transporto priemonėje dokumentus arba pasikalbėjus su vairuotoju nustatoma transporto priemonės registravimo vieta ir išsami informacija apie reisą.

Ţr. 2.3 punktą, kuriame nurodyta, kada taikoma AETR taisyklė. Nagrinėjant savaitės ir dviejų savaičių vairavimo trukmės ribas, jeigu pasitaiko mišriojo tipo reisai, pirmenybė teikiama Reglamentui (EB) Nr. 564/2006, o ne AETR. Jeigu taikymo sričiai priskirtos transporto priemonės yra įregistruotos valstybėje narėje arba Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse ir naudojamos ne AETR reisams, šiuo atveju taikomas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006.

Nepaisant registracijos šalies kiekviena transporto priemonė, naudojama vykdyti reisą, kuris vykdomas minėtuose rajonuose, priskiriama Reglamento (EB) Nr. 561/2006 taikymo sričiai.

Rezultatai –

Priskiriama taikymo sričiai – galima tęsti tikrinimą siekiant nustatyti atitiktį (EB) 561/2006 reikalavimams.

Nepriskiriama taikymo sričiai arba taikoma išimtis – Nutraukti ar tęsti patikrinimą ne pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2006.

Pastaba: 2010 m. rugsėjo 26 d. AETR buvo beveik visiškai suderinta su Reglamentu (EB) Nr. 561/2006

„trečiojoje“ šalyje ir „AETR“ šalyje įregistruotos transporto priemonės turi atitikti Reglamentą (EB) Nr. 561/2006, jeigu jos naudojamoms veţimams, kurie atliekami tik čia minėtuose regionuose.


Pavyzdys: Lenkijoje įregistruota transporto priemone vykdant reisą iš Lenkijos į Ispaniją reisui taikomas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006 (jeigu netaikoma išimtis).

2.2.2.3 2.3 straipsnis 2.2.2.3.1 Tekstas Tarptautinėms kelių transporto operacijoms, iš dalies vykdomoms už 2 dalyje minėtų teritorijų ribų, vietoje šio reglamento yra taikomas AETR, kai jos vykdomos: a) transporto priemonėmis, registruotomis Bendrijoje ar šalyse, kurios yra AETR šalys, visai kelionei; b) transporto priemonėmis, registruotomis trečiojoje šalyje, kuri nėra AETR šalis, tik tai kelionės daliai, kurios metu transporto priemonė vyksta per Bendrijos ar šalių, kurios yra AETR šalys, teritoriją. AETR nuostatos turėtų būti suderintos su šio reglamento nuostatomis, kad pagrindinės šio reglamento nuostatos būtų taikomos, taikant AETR, tokioms transporto priemonėms bet kurioje Bendrijoje vykdomos kelionės dalyje.

2.2.2.3.2 Nusiţengimai Nėra


2.2.2.3.3 Patikrinimai keliuose Straipsnyje apibrėţiami tie reisai, kuriems taikomas AETR, todėl turi būti nustatomas tikslus vykdomo reiso pobūdis.

Nagrinėjant transporto priemonėje turimus dokumentus ir kalbantis su vairuotoju nustatoma išvykimo vieta ir išsami reiso informacija, įskaitant tranzito punktus. Turi būti nagrinėjamas visas reisas, o ne jo atkarpos, susidariusios dėl nacionalinių sienų ar poilsio laikotarpių.

AETR pasirašiusiose ne ES šalyse įregistruotos transporto priemonės, kurios vaţinėja po Bendriją, laikomos vykdančiomis AETR taikymo sričiai priskirtus reisus.

Transporto priemonės, kurios registruotos ne ES valstybėse narėse, ne AETR pasirašiusiosiose šalyse, ne EEE ir ne Šveicarijoje, vykdo AETR taikymo sričiai priskirtus reisus, jeigu jos vaţinėja ES ar AETR sutartį pasirašiusiose šalyse.

ES, EEE šalyse ar Šveicarijoje registruotos transporto priemonės laikomos vykdančiomis reisus pagal AETR nuostatas, jeigu jų reisas yra į AETR sutarties šalis, per šias šalis arba iš šių šalių.

Rezultatai

Taikomas AETR – galima tęsti tikrinimą siekiant nustatyti atitiktį AETR reikalavimams. Netaikomos AETR taisyklės – vertinama, ar reisas priskiriamas Reglamento (EB) Nr. 561/2006 taikymo sričiai, ir jeigu priskiriamas, tada tęsiama atitikties Reglamentui (EB) Nr. 561/2006 patikra. Netaikoma EB ir AETR – nutraukiama ar tęsiama patikra ne pagal Reglamentą (EB) Nr. 561 ir (arba) ATER. Pastaba: Šiame straipsnyje naudojant ţodţius „iš dalies“ norima nurodyti, kad dalis reiso turėjo būti vykdyta regione, kuris nėra Bendrijos, EEE ir Šveicarijos dalis. AETR taikomas tarptautinėms vežimo operacijoms, tačiau šiuo atveju veţimo operacija, kuri visa vykdoma Bendrijos, EEE ir Šveicarijos teritorijoje, pagal AETR laikoma vidaus vežimo operacija nepaisant, ar kertamos valstybės sienos, ir todėl minėta veţimo operacija nepriskirtina AETR taikymo sričiai. Tačiau kol kas nėra pasibaigusios ES ir JT teisinės diskusijos dėl Reglamento (EB) Nr. 561/2006, o ne AETR susitarimo taikymo ne ES registruotų transporto priemonių vairuotojams, teisėtumo net tuo atveju, kai jie vykdo reisus tik ES teritorijoje ir nepaisant ES reglamento 2.2 straipsnio. Nors AETR ir Reglamente (EB) Nr. 561/2006 aprašyti vairavimo ir poilsio trukmės apribojimai dabar yra glaudţiai suderinti, vis dėlto privaloma tinkamai nustatyti, kuri taisyklė yra paţeista, nes jeigu neţinoma, kuri taisyklė turi būti taikoma, neįmanoma nurodyti pagrįsto teisinio pagrindo skiriant sankciją. Trečiosios šalies transporto priemonės turi atitikti AETR taisykles, kai jos vaţiuoja Bendrijos ar AETR pasirašiusios šalies teritorija ir kai vykdo straipsnio 3 dalyje aprašytas veţimo operacijas.


Jeigu vairuotojui per vieną savaitę taikomas AETR ir Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, leidţiamoji savaitinė poilsio ir vairavimo trukmė turėtų atitikti Reglamentą (EB) Nr. 561/2006. Pavyzdys: Rusijoje įregistruotai transporto priemonei (vaţiuoja vienas vairuotojas), jeigu vykdomas su dideliu poilsio laikotarpių skaičiumi susijęs reisas į ES, turi būti taikomos AETR taisyklės. Minėtas reisas yra į Prancūziją, Portugaliją ir Ispaniją krovinius veţančios transporto priemonės reisas bei krovinio iš Ispanijos į Rusiją pasikrovimo reisas.

Pavyzdys: Maroke (trečioji šalis) įregistruotai transporto priemonei vaţiuojant į ES teritoriją ar per ją vykstant tranzitu, turi būti taikomos AETR taisyklės.


Pavyzdys: Jungtinėje Karalystėje (toliau – JK) įregistruotu sunkveţimiu veţamas krovinys į Čekiją – taikomas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006. Tada ši transporto priemonė siunčiama į Rusiją paimti krovinio ir parveţti jį į JK – taikoma AETR taisyklė.

Apibendrinant reikia pasakyti, kad tikrinantys pareigūnai turi nustatyti, ar kokia nors transporto priemonė, kuriai galioja patikrinimo kelyje procedūra, priskirtina Reglamento (EB) Nr. 561/2006 taikymo sričiai ir jai taikytina techninio patikrinimo tvarka atsiţvelgiant į nurodytas išimtis ir nacionalines nukrypti leidţiančias nuostatas, kurios gali būti taikomos. Taip pat atsiţvelgiant į atitinkama transporto priemone vykdomo reiso pobūdį nustatoma, koks taisyklių rinkinys taikytinas, t. y. Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, AETR ar nacionalinis rinkinys.

EB Komisijos Teisės tarnyba nurodė, kad nors atsiţvelgiant į 2 straipsnio 3 dalies tekstą galima daryti prielaidą, jog transporto priemone vykdomas reisas yra svarbiausias veiksnys sprendţiant, koks reglamentas taikytinas, tačiau Reglamento (EB) Nr. 561/2006 1 straipsnyje nustatyta, kad pirmiausiai atsiţvelgtina į vairuotojo veiklą, todėl reisas pradedamas tada, kai konkretus vairuotojas įlipa į transporto priemonę, ir uţbaigiamas, kai vairuotojas uţbaigia reisą minėta transporto priemone. Atsiţvelgiant į minėtas nuostatas, jeigu daroma nuoroda į reisą, turėtų būti suprantama, kad kalbama apie transporto priemonės ir (arba) vairuotojo reisą. Pvz., krovinys transporto priemone iš Maskvos per Minską veţtas į Paryţių. Vieninteliam reiso vairuotojui turi būti taikomos AETR taisyklės. Transporto priemonę iš Maskvos iki Lenkijos sienos vairuojantis vairuotojas turi laikytis AETR taisyklių. Lenkijos pasienyje transporto priemonę pradedantis vairuoti antrasis vairuotojas, kuris uţbaigia reisą, turi laikytis Reglamento (EB) Nr. 561/2006 reikalavimų.


Pastaba: Šio aiškinimo pasekmės kol kas nėra iki galo išnagrinėtos, todėl apibrėžiant reisą keliose valstybėse narėse pirmenybė gali būti teikiama transporto priemone grindžiamai apibrėžčiai.

Nustatant Europos ir Europai gretimas valstybes naudojamas šis sąrašas. ES valstybės narės: Austrija (A), Belgija (B), Bulgarija (BLG), Kipras (CY), Čekija (CZ), Danija (DK), Estija (EST), Suomija (SF), Prancūzija (F), Vokietija (D), Graikija (GR), Vengrija (H), Airija (IRL), Italija (I), Latvija (LV), Lietuva (LT), Liuksemburgas (L), Malta (M), Nyderlandai (NL), Lenkija (PL), Portugalija (P), Rumunija (RO), Slovakija (SK), Slovėnija (SL), Ispanija (E), Švedija (S), Jungtinė Karalystė (GB). EEE sutartį pasirašiusios šalys Valstybės narės + Islandija (IS), Lichtenšteinas (FL) ir Norvegija (N)

AETR susitarimą pasirašiusios šalys Visos ES valstybės narės + visos EEE sutartį pasirašiusios šalys (išskyrus Islandiją) + Albanija (AL), Andora (AD), Armėnija (AM), Azerbaidžanas (AZ), Baltarusija (BY), Bosnija ir Hercegovina (BA), Kroatija (HR), Gruzija (GE), Kazachstanas (KZ), Makedonija (MK), Monakas (MC), Moldova (MD), Rusija (SU), San Marinas (SM), Serbija (SRB), Juodkalnija (MNE), Tadžikistanas (TJ), Turkija (TR),Turkmėnistanas (TM), Ukraina (UA), Uzbekistanas (UZ) + Šveicarija (CH)

Kita Šveicarija (CH) yra AETR susitarimą pasirašiusioji šalis ir, nors nėra ES valstybė narė, taiko Reglamentą (EB) Nr. 561/2006.


2.2.3 3 straipsnis 2.2.3.1 Tekstas

Šis reglamentas netaikomas vežimui keliais: a) transporto priemonėmis, vežančiomis keleivius reguliariais reisais, neviršijančiais 50 kilometrų; b) transporto priemonėmis, kurių maksimalus leistinas greitis neviršija 40 kilometrų per valandą; c) transporto priemonėmis, kurias naudoja ar be vairuotojo nuomojasi ir kontroliuoja ginkluotosios pajėgos, civilinė gynyba, ugniagesiai ir už viešosios tvarkos palaikymą atsakingos pajėgos, kai vežama vykdant šioms tarnyboms paskirtas užduotis; d) transporto priemonėmis, įskaitant transporto priemones, naudojamas nekomerciniam humanitarinės pagalbos transportavimui, naudojamas esant kritinėms padėtims ar vykdant gelbėjimo darbus; e) specializuotomis medicinos tikslams skirtomis transporto priemonėmis; f) specializuotomis avarinėmis transporto priemonėmis, dirbančiomis 100 kilometrų spinduliu nuo nuolatinės jų laikymo vietos; g) transporto priemonėmis, kurios išbandomos keliuose turint tikslą jas techniškai patobulinti, remontuoti ar techniškai prižiūrėti, taip pat naujomis ar suremontuotomis, bet nepradėtomis naudoti transporto priemonėmis; h) transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurių maksimali leidžiama masė neviršija 7,5 t, ir kurios naudojamos krovinių vežimui ne komerciniais tikslais; i) komercinėmis transporto priemonėmis, pagal valstybės narės, kurioje yra važiuojama, įstatymus turinčiomis istorinį statusą, ir kurios yra naudojamos nekomerciniam keleivių ar krovinių vežimui. 2.2.3.2 Nusiţengimai Nėra 2.2.3.3 Patikrinimas kelyje Tikrinantis pareigūnas gali būti nustatęs, kad transporto priemonei taikomas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006 (2 straipsnis), tačiau pareigūnas turi būti įsitikinęs, jog atsiţvelgiant į transporto priemonės tipą ir jos naudojimo pobūdį jai negalioja išimtis, leidţianti netaikyti Reglamentuose


(EB) Nr. 561/2006 ir (EEB) Nr. 3821/85 išdėstytų reikalavimų. Toliau nurodytos nuostatos padės įvertinti visų 3 straipsnyje nustatytų išimčių pagrįstumą. Pastaba: Su šiame straipsnyje išvardytomis išimtimis yra susijusios lygiavertės tachografų montavimo (ir jų naudojimo) išimtys, nurodytos Reglamente Nr. 3821/85. a) Įmanoma patikrinti pagal veţimo paslaugų tvarkaraštį ir ţemėlapį arba maršruto planavimo įtaisą, jeigu vairuotojas naudoja šiuos įtaisus. Pastaba: naudojamas tikrasis maršruto atstumas, o ne radialinis atstumas. Taip pat pabrėţtina, kad reikalavimas nurodyti nuvaţiuotą atstumą tarp parkavimo bazės ir paslaugos maršruto pradţios ar tarp parkavimo bazių , formaliai reisams yra taikomas, tačiau vykdymą uţtikrinančios institucijos tam tikrose valstybėse narėse gali laikytis praktiško poţiūrio, jog vykdant šiuos reisus keleiviai nėra veţami, ir todėl nėra pagrindo reikalauti įjungti tachografus. b) Didţiausias leidţiamasis greitis nurodytas ant transporto priemonės ar transporto priemonės dokumentuose. Taikoma transporto priemonėms, jeigu šis apribojimas įgyvendinamas naudojant nustatytos greičio vertės ribotuvą. c) Šias transporto priemones, kurioms taikoma išimtis, paprastai įmanoma atpaţinti pagal jų išvaizdą. Šiais atvejais teiraujamasi vairuotojo, kad jis patvirtintų išimties taikymą, o ne panašiai teikiama privati paslauga. Jeigu tai išnuomotos arba veţėjo prekės ţenklu nepaţenklintos transporto priemonės, vairuotojo pasiteiravus apie reiso tikslą galima suţinoti apie išimties pagrįstumą. Tais atvejais, kai kyla abejonių, gali tekti pasiklausti darbdavių ir (arba) vadovaujančio pareigūno. Ši išimtis netaikoma komerciniams ūkio subjektams, sudariusiems sutartis su tekste nurodytomis įstaigomis. d) Šis pagalbos teikimas turi būti tiesioginis atsakas susidarius kritinei padėčiai arba vykdant gelbėjimo darbus. Paprasčiausiai teikiant humanitarinę ar labdaros pagalbą teisė taikyti išimtį nėra suteikiama. Šiuo atveju tikrinami krovinio dokumentai ir apklausiamas vairuotojas. Kritinės padėties apibrėţtis aprėpia

pavojų ţmonių ar gyvūnų gyvybei ar sveikatai

didelį esminių viešųjų paslaugų, telekomunikacijų ir pašto paslaugų teikimo, kelių, geleţinkelių, uostų arba oro uostų naudojimo sutrikimą ar didelę ţalą turtui.

Išimtis taikoma tik tol, kol trunka kritinė padėtis. Suvaldţius kritinę padėtį, išimtis nebetaikoma. Tokia kritinė padėtis gali susiklostyti, kai dėl gausaus sniego ilgą laiką gali sutrikti transporto infrastruktūra.. e) Greitosios pagalbos automobiliuose, kraujo donorų transporto priemonės ir transporto priemonėse su tomografais turi būti sumontuota speciali įranga, naudojama atlikti tam tikras medicinos procedūras. Atitiktis šiam reikalavimui nustatoma atliekant fizinį transporto priemonės patikrinimą. Pagrindinis vykdomo reiso tikslas turi būti gydymo uţtikrinimas, todėl tolimojo susisiekimo autobuso ar miesto autobuso, pritaikytam veţti sergančius ar neįgaliuosius asmenis, pvz., į Lurdą, negalima laikyti nepriskirtinu reglamento taikymo sričiai, jeigu būtų tvirtinama, kad autobusas yra greitosios pagalbos automobilis.


f) Turi būti pagamintas ar pritaikytas naudoti specialus techninės pagalbos automobilis, kad būtų galima pargabenti sugedusią (-ias) transporto priemonę (-es) (Teisingumo Teismo sprendimas). Turi būti nustatyta transporto priemonės bazė, iš kurios vykdoma veikla, kad būtų patikrinta, ar galioja 100 km spindulio sąlyga siekiant taikyti išimtį. Privaloma ţinoti, kad 100 km spinduliu transporto priemonę galima naudoti veiklai, kuri nėra susijusi su sugedusių transporto priemonių pargabenimu, pvz. techninės pagalbos automobilį, kuriame sumontuotas paslankiosios platformos įrenginys sugedusiems automobiliams pargabenti, ne didesniu negu 100 km spinduliu nuo transporto priemonės veiklos vykdymo bazės galima naudoti kroviniams, o ne sugedusioms transporto priemonėms veţti, ir šiuo atveju jam netaikyti reglamento nuostatų. Šio tipo transporto priemonėje gali būti sumontuotas tachografas, tačiau pagal minėtos išimties sąlygas nėra nustatytas įpareigojimas jį naudoti. Jeigu „pargabenimo“ reisas viršija 100 km spindulį, tada reikėtų sumontuoti ir naudoti tachografą.


g) Turi būti nustatomas (apklausiant vairuotoją) vykdomo reiso pobūdis ir tikslas, kad būtų patikrinta, ar galima taikyti minėtą išimtį. Atsiţvelgiant į transporto priemonėje esančią įrangą ir bet kokio gabenamo krovinio pobūdį gali būti įmanoma nuspręsti, kad minėtos išimties taikyti negalima. Ši išimtis nėra taikoma, jeigu transporto priemonė gabenama atlikti privalomąjį periodišką patikrą. Būdingu veiklos, kuriai taikoma išimtis vykdant reisą, pavyzdţiu galima laikyti mechaniko, vykstančio šia transporto priemone patikrinti, ar gerai veikia transporto priemonės vairo mechanizmas, kelionę.. Išimtis taikoma naujoms transporto priemonėms su jomis atliekant konstrukcinių pakeitimų bandymus. Išimtis taikoma suremontuotoms (ar modernizuotos konstrukcijos) transporto priemonėms, su kuriomis prieš eksploatavimą atliekami vaţiavimo keliu bandymai. h) Transporto priemonės tipas ir (arba) keliamoji galia nustatoma atsiţvelgiant į konkrečius transporto priemonės dokumentus. Vykdant reisą neturi būti jokių su samda ar atlygiu susijusių veiksnių ir veţami kroviniai negali būti susiję su prekyba ar verslu. Siekiant patikrinti šiuos faktus, turėtų būti apklausiamas vairuotojas ir patikrinamas krovinys. Automobilinis traukinys yra transporto priemonė su priekaba arba puspriekabe. i) „Istorinės“ transporto priemonės apibrėţtos kiekvienos valstybės narės teisės aktuose. Šiomis transporto priemonėmis neleidţiama komerciniais tikslais veţti krovinius ar keleivius. Siekiant patikrinti šias sąlygas turėtų būti apklausiami vairuotojai ir keleiviai bei patikrinamas bet koks krovinys. Santrauka 3 straipsnyje nurodytos transporto priemonės nėra tikrinamos, nes joms taikoma išimtis pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2006, tačiau ši išimtis neužkerta kelio minėtas transporto priemones tikrinti pasirenkant kitas tikrinimo formas. Pareiškimus apie taikomas išimtis turėtų patikrinti tikrinantys pareigūnai ir, jeigu paaiškėtų, kad šie pareiškimai nėra pagrįsti, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 561/2006 taikymo sritį turėtų būti atliekamas išsamus patikrinimas. Rekomenduojama, kad vairavimas, kuriam taikoma išimtis, tam tikrose vietose būtų registruojamas kaip „taikymo sričiai nepriskiriamas vairavimas siekiant nurodyti, kad šis vairavimo laikotarpis laikytinas „kitais darbais“, jeigu jis dirbamas kartu su kita veikla.



Šiame reglamente taikomos tokios apibrėžtys: a) „vežimas keliais― – tai bet koks pakrautos ar nepakrautos transporto priemonės reisas, kai keleiviai ar kroviniai per visą kelionę ar jos dalį vežami visuomeniniam naudojimui skirtais keliais; b) „transporto priemonė― – tai motorinė transporto priemonė, vilkikas, priekaba ar puspriekabė arba šių transporto priemonių junginys, kuris toliau apibrėžiamas taip: — „motorinė transporto priemonė―: tai bet kokia keliais važiuojanti mechaninė savaeigė transporto priemonė, kuri yra kitokia nei nuolatos geležinkelio bėgiais važiuojanti transporto priemonė, įprastai naudojama keleiviams ir kroviniams vežti, — „vilkikas―: tai bet kokia keliais važiuojanti mechaninė savaeigė transporto priemonė, kuri yra kitokia nei nuolatos geležinkelio bėgiais važiuojanti transporto priemonė, specialiai sukurta vilkti, stumti ar vežti priekabas, puspriekabes, įrenginius ar mašinas, — „priekaba―: tai transporto priemonė, suprojektuota taip, kad ją būtų galima sujungti su motorine transporto priemone ar vilkiku, — „puspriekabė―: tai priekaba, neturinti priekinės ašies ir sujungiama taip, kad didžioji jos pačios ir krovinio masės dalis tenka vilkikui ar motorinei transporto priemonei; c) „vairuotojas― – tai asmuo, vairuojantis transporto priemonę net ir trumpą laiko tarpą arba vežamas transporto priemonėje, kai jo pareiga – prireikus ją vairuoti; d) „pertrauka― – tai laikotarpis, kurio metu vairuotojas nevairuoja ar nedirba kitų darbų, ir kuris naudojamas tik jėgoms atgauti; e) „kiti darbai― – tai visa veikla, Direktyvos 2002/15/EB 3 straipsnio a punkte apibrėžta kaip darbo laikas, išskyrus "vairavimą", įskaitant bet kokį darbą tam pačiam ar kitam darbdaviui, atliekamą transporto sektoriuje ar už jo ribų; f) „poilsis― – tai nepertraukiamas laiko tarpas, per kurį vairuotojas gali laisvai disponuoti savo laiku; g) „kasdienio poilsio laikotarpis― – tai kasdienis laiko tarpas, per kurį vairuotojas gali laisvai disponuoti savo laiku, apimantis „normalų kasdienio poilsio laikotarpį― arba „sutrumpintą kasdienio poilsio laikotarpį―: — „normalus kasdienio poilsio laikotarpis― – tai mažiausiai 11 valandų poilsiui skirtas laiko tarpas. Kaip alternatyva, šis normalus kasdienio poilsio laikotarpis gali būti suskirstytas į du laikotarpius, kai pirmas yra mažiausiai 3 valandų nepertraukiamas laikotarpis, o antras – mažiausiai 9 valandų nepertraukiamas laikotarpis, — „sutrumpintas kasdienio poilsio laikotarpis― – mažiausiai 9 valandų, bet trumpesnis nei 11 valandų, poilsiui skirtas laiko tarpas;


h) „kassavaitinio poilsio laikotarpis― – tai kassavaitinis laiko tarpas, per kurį vairuotojas gali laisvai disponuoti savo laiku, apimantis „normalų kassavaitinio poilsio laikotarpį― arba „sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį―: — „normalus kasdienio poilsio laikotarpis― – tai mažiausiai 45 valandų poilsiui skirtas laiko tarpas. — „sutrumpintas kassavaitinio poilsio laikotarpis― – trumpesnis nei 45 valandų poilsiui skirtas laiko tarpas, kuris, laikantis 8 straipsnio 6 dalyje nustatytų sąlygų, gali būti sutrumpintas ne daugiau kaip iki 24 paeiliui einančių valandų; i) „savaitė― – laiko tarpas nuo pirmadienio 00.00 valandų iki sekmadienio 24.00 valandos; j) „vairavimo trukmė― – tai trukmė vairavimo veiksmų, kurie įrašyti tokiais būdais: — automatiškai arba pusiau automatiškai įrašymo įranga, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 I priede ir IB priede, arba — rankiniu būdu, kaip to reikalaujama Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 16 straipsnio 2 dalyje; k) „kasdienio vairavimo trukmė― – tai visa sudėta vairavimo trukmė nuo vieno kasdienio poilsio laikotarpio pabaigos iki kito kasdienio poilsio laikotarpio pradžios arba tarp kasdienio poilsio laikotarpio ir kassavaitinio poilsio laikotarpio; l) „kassavaitinio vairavimo trukmė― – tai visa sudėta vairavimo trukmė per savaitę; m) „leidžiama maksimali masė― – tai transporto priemonės su kroviniu didžiausia leidžiama darbinė masė; n) „reguliariais reisais teikiamos keleivių vežimo paslaugos― – tai šalyje ar tarptautiniu mastu teikiamos paslaugos, kaip apibrėžta 1992 m. kovo 16 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 684/92 dėl bendrųjų tarptautinio keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais taisyklių [10] 2 straipsnyje; o) „darbas su porininkais― – tai padėtis, kai kiekvieno vairavimo laikotarpio tarp dviejų paeiliui einančių kasdienio poilsio laikotarpių arba tarp kasdienio poilsio laikotarpio ir kassavaitinio poilsio laikotarpio metu transporto priemonėje yra bent jau du vairuoti turintys vairuotojai. Pirmą darbo su porininkais valandą kitam vairuotojui ar vairuotojams dalyvauti nebūtina, tačiau likusį laikotarpį jų dalyvavimas privalomas; p) „transporto ūkio subjektas― – tai bet koks fizinis ar juridinis asmuo, juridinio asmens statuso neturinti pelno ar ne pelno bendrija ar asmenų grupė, arba oficiali įstaiga, turinti savarankišką juridinio asmens statusą arba priklausanti nuo šį statusą turinčios institucijos, kurie užsiima vežimu keliais samdos pagrindais ar už atlygį arba savo sąskaita; q) „vairavimo laikotarpis― – tai sudėta vairavimo trukmė nuo tada, kai vairuotojas pradeda vairuoti po poilsio laikotarpio ar pertraukos iki kito poilsio laikotarpio ar pertraukos. Vairavimo laikotarpis gali būti nepertraukiamas arba pertraukiamas. 2.2.4.2 Nusiţengimai Nėra


2.2.4.3 Patikrinimas kelyje Straipsnyje pateiktos atitinkamos sąvokos, į kurias atsiţvelgiant įmanoma teisingai ir lengviau suprasti ketintą perteikti reikšmę. Aiškinant Reglamento (EB) Nr. 561/2006 straipsnius daţnai teks remtis minėtomis sąvokomis. Daugeliu atvejų šias sąvokas būtina tikslinti ir aiškinti, todėl, jeigu būtina, pateikiamas aiškinimas: a) Kiekviena valstybė narė apibrėţia viešąjį kelią. Reisas (šiuo atveju) pradedamas vairuotojui įsėdus į transporto priemonę ir baigiamas, kai vairuotojas nustoja vairuoti transporto priemonę arba kai vairuotojas naudojasi nustatytus reikalavimus atitinkančiu poilsio laikotarpiu. Šiuo atveju reisas gali aprėpti kelis trumpus reisus. Taikant šią apibrėţtį reglamento taikymo sričiai priskiriamas vaţiavimas bekele (pvz., privačiose valdose), jeigu vaţiuojama vykdant reisą, į kurį taip pat įtraukiamas reisas, kai vaţiuojama valstybiniais keliais kasdienio vairavimo laikotarpiu. Be krovinio vaţiuojančios transporto priemonės pagal šią apibrėţtį priskiriamos taikymo sričiai. b) Priminimas: transporto priemonė gali būti automobilinis traukinys (transporto priemonė ir priekaba). c) Šiuo atveju apibrėţiami keleiviai, kurie galėtų vairuoti transporto priemonę, ir Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 reikalavimai jiems galioja nuo tos akimirkos, kai prasideda jų darbo diena. Apie pasirengimą vairuoti (vienas iš su pareigomis susijusių reikalavimų) turi būti įrašoma į vairuotojo įrašų lapą. Jeigu abu vairuotojai yra transporto priemonėje (1 valandos leidţiamoji nuokrypa iki reiso pradţios), galima reikalauti darbo su porininkais nuolaidų, antraip abiems taikomos vykdant reisą vieno vairuotojo vairuojamos transporto priemonės taisyklės. Tikrinantys pareigūnai turėtų ţinoti, kad vairuotojai gali tvirtinti, kad jie negali vairuoti, nors iš tiesų jie tą daryti gali. Tačiau gali paaiškėti, kad vairuotojai iš tikrųjų yra keleiviai ir jie negalėję vairuoti transporto priemonės, todėl juos reikėtų laikyti keleiviais, jeigu neįrodoma kitaip. d) Galima daryti vaţiavimo transporto priemone pertrauką (darbas su porininkais), jeigu vairuotojas nedirba ir šis laikotarpis skirtas vien vairuotojui atgauti jėgas. Jeigu transporto priemone, kurioje sumontuotas skaitmeninis tachografas, dirbama su porininkais, kai pertrauka pasinaudojama transporto priemonei vaţiuojant, 45 minučių buvimo darbe laikotarpis registruojamas kaip pertrauka. (Jeigu naudojamas skaitmeninis tachografas, jame nenumatyta galimybė pertrauką tachografe uţregistruoti transporto priemonei vaţiuojant). Reisą vykdant vieno vairuotojo vairuojama transporto priemone, jeigu buvimo darbe laikotarpis yra uţregistruojamas ir neturima jokių įrodymų, kad šiuo laikotarpiu buvo pasinaudota vien jėgoms atgauti, tada daugelio valstybių narių vykdymo uţtikrinimo agentūros šį laikotarpį laiko pertrauka. e) Siekiant įtraukti bet kokį darbą, išskyrus vairavimą, bet kuriam darbdaviui transporto sektoriuje ar uţ jo ribų, įskaitant taikymo sričiai nepriskirtą vairavimą. Pvz., jeigu kitam darbdaviui imdamasis vairuoti Reglamento (EB) Nr. 561/2009 taikymo sričiai priskiriamą transporto priemonę asmuo 3 valandas darbdavio buvo įdarbintas saugos darbuotoju, pirmoji veikla pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2009 laikoma „kitais darbais“ ir turi būti taip įregistruojama. Tačiau įpareigojimas registruoti taikymo sričiai nepriskiriamo vairavimo ar kito darbo netaikomas tą dieną, kai nėra vykdoma taikymo sritį atitinkanti vairavimo veikla.


f) Gali laisvai disponuoti reiškia, kad vairuotojui neleidţiama savanoriškai dirbti, nes net tuo atveju, jeigu jam nėra mokama uţ darbą, jis yra pavaldus darbdaviui. Su sutartyje numatytais įsipareigojimais nesusijusį savanorišką darbą galima laikyti laisvu disponavimu savo laiku. g) Normalus kasdienis poilsio laikotarpis yra ne trumpesnis negu 11 valandų nepertraukiamasis laikotarpis arba jį leidţiama suskirstyti į du laikotarpius, t. y. pirmasis turi būti ne trumpesnis negu 3 valandos, o antrasis – ne trumpesnis negu 9 valandos. Sutrumpintas kasdienio poilsio laikotarpis yra ne trumpesnis negu 9 valandos, tačiau trumpesnis negu 11 valandų. Siekiant sumuoti kasdienius vairavimo laikotarpis (ţr. k punktą) būtina nustatyti, kada prasideda kasdienis poilsio laikotarpis, todėl šiuo tikslu kasdienio poilsio, kuriuo naudojamasi kaip „skiriančiąja pertrauka“, pradţia laikoma „9 valandų“ dalies pradţia. Prie kasdienio poilsio laikotarpio gali būti pridedamas kompensacijos laikotarpis, skiriamas uţ ankstesnį sutrumpintą savaitinį poilsį. h) Savaitinis poilsio laikotarpis yra nepertraukiamas pakankamos tokios trukmės laikotarpis, kad jį galima laikyti bent jau normaliu kassavaitiniu poilsio laikotarpiu ar sutrumpintos trukmės kassavaitinio poilsio laikotarpiu. Normalus savaitinis poilsio laikotarpis yra bent 45 valandos nepertraukiamo poilsio. Sutrumpintas kassavaitinio poilsio laikotarpis yra ne trumpesnis negu 24 valandos, tačiau trumpesnis negu 45 valandos nepertraukiamo poilsio. Tokiu būdu kassavaitinis 49 valandų poilsio laikotarpis yra normalus kassavaitinio poilsio laikotarpis ir kassavaitinis 31 valandos poilsio laikotarpis laikomas sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu. Kassavaitinis poilsio laikotarpis gali aprėpti normalų arba sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį, prie kurio pridedama kompensacija uţ ankstesnį sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį. i) Savaitė – tai nustatytos trukmės savaitė, t. y. 00.00 valandų pirmadienį – 24.00 valandos sekmadienį (vietos laiku) j) Šiuo atveju kalbama apie transporto priemonės vairavimo laikotarpį, savaime ar pusiau automatiškai įrašytą pagal nustatytus reikalavimus naudojamame tachografe ar, jeigu reikia, rankiniu būdu. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl skaitmeninės įrašymo įrangos apribojimų minėtas laikotarpis nuo tikrosios vairavimo laikotarpio trukmės gali šiek tiek skirtis (ţr. Gairių 4 pastabą). k) Pripaţįstama, kad ši apibrėţtis taip pat aprėpia vairavimą tarp kassavaitinio poilsio laikotarpių ir kasdienio poilsio laikotarpių arba tarp dviejų kassavaitinio poilsio laikotarpių.

l) Kassavaitinio vairavimo trukmė yra bendra susumuota kassavaitinio vairavimo trukmė. Ši trukmė taip pat aprėpia bet kokią vairavimo trukmę, kuri atsiranda nutraukus normalaus kasdienio poilsio laikotarpius dėl kelto ar traukinio tvarkaraščių.

A work period comprising daily driving time of 8 ½ hours


m) Reglamentas taikomas transporto priemonėms ar transporto priemonės ir priekabos junginiams, kurių didţiausia leidţiamoji masė viršija 3 500 kg. Tikrinantys pareigūnai turi stengtis teisingai suprasti transporto priemonės techniniuose dokumentuose pateiktą informaciją arba gamintojo duomenis. Didţiausia leidţiamoji masė paprastai nurodoma abiems eksploatavimo atvejams, t. y. vienos transporto masės ar kartu su priekaba. Tam tikros pavieniui eksploatuojamos transporto priemonės nėra priskiriamos reglamento taikymo sričiai, tačiau jai priskiriamos, kai eksploatuojamos su priekaba. n) Paaiškinimo nereikia pateikti. o) Vykdant reisą prie vieno vairuotojo gali jungtis daugiau negu vienas vairuotojas, ši galimybė taip pat yra darbas su porininkais. Jeigu pasirenkama ši galimybė, vienas vairuotojas gali pareikšti, kad būtina taikyti darbo su porininkais atvejais numatytas išimtis, tačiau kitiems vairuotojams, kurie buvo įgulos nariais darbo laikotarpiu, neleidţiama naudotis šia nuolaida (ţr. 8 straipsnį). p) Transporto priemonės valdytojas. Juo gali būti asmuo arba bet koks kitas juridinis subjektas. q) Kasdienį vairavimo laikotarpį sudaro keli vairavimo laikotarpiai, kurie gali būti nepertraukiami ar pertraukiami.

2.2.5 5 straipsnis 2.2.5.1 Tekstas 1. Minimalus konduktoriaus amžius turi būti 18 metų. 2. Minimalus antrojo vairuotojo amžius turi būti 18 metų. Tačiau valstybės narės minimalų antrojo vairuotojo amžių gali sumažinti iki 16 metų, jeigu: a) vežimas keliais vykdomas vienoje valstybėje narėje 50 kilometrų spinduliu nuo nuolatinės transporto priemonės laikymo vietos, įskaitant ir vietines administracines teritorijas, kurių centrai yra tame spindulyje; b) mažinama dėl profesinio mokymo; ir c) laikomasi valstybės narės nacionalinėse taisyklėse nustatytų priėmimo į darbą amžiaus ribų.


2.2.5.2 Nusiţengimai

Įgulos narių amţius 561- 5

2.2.5.3 Patikrinimas kelyje Atsiţvelgdami į vairuotojo pateiktą informaciją tikrinantys pareigūnai turėtų nustatyti transporto priemonės veiklos vykdymo bazę ir išsamią informaciją apie reisą. Vairuotojo amţius nustatomas patikrinus vairuotojo tapatybės ar licencijos išdavimo dokumentus. Laikoma, kad padarytas paţeidimas, jeigu konduktorius yra per jauno amţiaus. Jeigu antrojo vairuotojo amţius yra 16–18 metų, patikrinama, ar nepaţeistas 50 km spindulio apribojimas. Jeigu nustatomas minimalaus amţiaus reikalavimo paţeidimas, jį reikėtų laikyti sunkiu pažeidimu atsiţvelgiant į Direktyvos 2006/22/EB (su pakeitimais) III priede pateiktas gaires.



Kasdienio vairavimo trukmė negali viršyti 9 valandų. 1. Tačiau ne dažniau kaip du kartus per savaitę kasdienio vairavimo trukmė gali būti pailginta daugiausiai iki 10 valandų. 2. Kassavaitinio vairavimo trukmė negali viršyti 56 valandų ir maksimalios savaitės darbo laiko trukmės, nustatytos Direktyvoje 2002/15/EB. 3. Bendra vairavimo trukmė per dvi savaites paeiliui negali viršyti 90 valandų. 4. Kasdienio ir kassavaitinio vairavimo trukmė apima visą vairavimo trukmę Bendrijos ar trečiosios šalies teritorijoje. 5. Veiklos, apibrėžtos 4 straipsnio e punkte, trukmė, taip pat transporto priemonės, naudojamos komercinėms operacijoms, kurioms netaikomas šis reglamentas, vairavimo trukmė vairuotojo turi būti įregistruota kaip "kiti darbai", taip pat vairuotojo turi būti įregistruoti visi "buvimo darbe" laikotarpiai, apibrėžti Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 15 straipsnio 3 dalies c punkte, nuo jo paskutinio kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio. Šis įrašas arba atliekamas ranka registracijos lape ar spaudinyje, arba įvedamas panaudojant įrašymo įrangos rankinio įvedimo mechanizmą. 2.2.6.2 Nusiţengimai

Viršyta 10 valandų vairavimo trukmė 561- 6-1

Viršyta 9 valandų trukmė, nors leidţiama tik 9 valandų trukmė (neliko 10 val.)

561- 6-1

Viršyta kassavaitinė vairavimo trukmė (56 val.) 561- 6-2

Viršyta 2 savaičių riba (90 val.) 561- 6-3

Paţeistos Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 nuostatos dėl pareigų registravimo

561- 6-5

2.2.6.3 Patikrinimas kelyje Tikrinantys pareigūnai turėtų nagrinėti kiekvieną pateiktą tachografo registracijos lapą (ar skaitmeninius duomenis), kad būtų nustatyta kasdieninė vairavimo trukmė ir atitinkamai jas sudėjus apskaičiuota kassavaitinė bendroji vairavimo trukmė. Bendroji kassavaitinė vairavimo trukmė yra patikrinama, kad būtų nustatyta dviejų savaičių bendroji vairavimo trukmė. Taikomas šis dviejų etapų procesas: 1 etapas

Patikrinama tachografo registracijos lape uţregistruota vairavimo trukmė ar skaitmeniniai duomenys.


Šiuo tikslu sudedama vairavimo laikotarpių tarp kasdienio ar kassavaitinio poilsio pabaigos ir kito kasdienio ir (arba) kassavaitinio poilsio laikotarpio pradţios trukmė, kad būtų nustatytas kasdienio vairavimo laikotarpio trukmė. [Komisija rekomendavo, kad siekiant nustatyti kasdienio vairavimo laikotarpių trukmę, nereikėtų sudėti vairavimo laikotarpių, į kuriuos buvo įterpti ne trumpesni negu 7 valandos poilsio laikotarpiai. Pabrėžtina, kad nepaisant minėtos rekomendacijos, šis neatitinkantis reikalavimų poilsio laikotarpis vis dar laikomas kasdienio poilsio reikalavimų pažeidimu. (Ne visos valstybės narės taiko šią rekomendaciją)]

Patikrinama, ar nepaţeista 10 valandų vairavimo trukmės riba.

Minėta procedūra taikoma kiekvienam pateiktam įrašui.

Jeigu minėta riba yra paţeista, kiekvienu atveju šis veiksmas laikomas paţeidimu. Jeigu minėta riba viršijama:

o ne daugiau negu 1 valanda, paţeidimas laikomas nedideliu o daugiau negu 1 valanda, tačiau maţiau negu 2 valandomis, pažeidimas laikomas

sunkiu. o daugiau negu 2 valandomis, pažeidimas laikomas labai sunkiu.

Patikrinama, ar per savaitę (ţr. „savaitės“ apibrėţtį 4 straipsnyje) 9 valandų kasdienio vairavimo laikotarpis nebuvo viršytas daugiau negu du kartus.

Jeigu minėtas viršijimas nustatomas, kiekvienas įvykis, kai viršijama leidţiamųjų dviejų atvejų trukmė, laikomas kasdienio vairavimo trukmės (9 valandos) paţeidimu. Šiais atvejais, jeigu viršijama 9 valandų riba:

o ne daugiau negu 1 valanda, paţeidimas laikomas nedideliu o daugiau negu 1 valanda, tačiau maţiau negu 2 valandomis, pažeidimas laikomas

sunkiu. o daugiau negu 2 valandomis, pažeidimas laikomas labai sunkiu.

Norint nustatyti kassavaitinio vairavimo laikotarpių trukmę, sudedami kasdienio kiekvienos savaitės, dėl kurios pateikiami įrašai, vairavimo laikotarpiai. Pabrėţtina, kad jeigu vairuotojo darbo pobūdis nesuderinamas su „nuolatiniu savaitės darbo grafiku“, vairuotojas gali sukaupti 58 valandų transporto priemonės vairavimo trukmę tarp kassavaitinio poilsio laikotarpių ir vis tiek laikytis reikalavimų. Jeigu per savaitę kassavaitinio vairavimo trukmė viršija 56 valandas, tokia padėtis laikoma paţeidimu. Jeigu minėta riba viršijama:

o ne daugiau negu 4 valandomis, paţeidimas laikomas nedideliu; o daugiau negu 4 valandomis, tačiau maţiau negu 14 valandų, pažeidimas

laikomas sunkiu. o daugiau negu 14 valandų, pažeidimas laikomas labai sunkiu.

Norint nustatyti bendrą dviejų savaičių vairavimo trukmę, nuosekliai sudedama kassavaitinio vairavimo trukmė. Leidţiamąją 90 valandų trukmę viršijanti kiekviena dviejų savaičių (nuolatinė) bendra vairavimo trukmė laikoma paţeidimu. Jeigu minėta riba viršijama:

o ne daugiau negu 10 valandų, paţeidimas laikomas nedideliu o daugiau negu 10 valandų, tačiau maţiau negu 22,5 valandomis, pažeidimas

laikomas sunkiu;


o daugiau negu 22,5 valandomis, pažeidimas laikomas labai sunkiu. 2 etapas Išnagrinėjamas kiekvienas įrašas siekiant nustatyti, ar visa vairuotojo veikla buvo nurodyta, pvz., kiti darbai ar taikymo sričiai nepriskiriamas vairavimas. Į įrašus turi būti įtraukiamas darbas, nuveiktas prieš imantis vairuoti transporto priemonę ir perleidus transporto priemonės vairavimą. Taikomas reikalavimas registruoti kaip „kiti darbai“:

bet kokios trukmės laikotarpį, kurį pagal Direktyvos 2002/15/EB 3 straipsnio a punktą galima apibrėţti kaip darbo laiką

bet kokį laiką, sugaištą vairuojant transporto priemonę, naudojamą atlikti komercines operacijas, kurios nepriskiriamos Reglamento (EB) Nr. 561/2006 taikymo sričiai.

Be to, atitinkamai registruoti

visus buvimo darbe laikotarpius kaip apibrėţta Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 15 straipsnio 3 dalies c punkte

nuo paskutinio vairuotojo kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio. Šis įrašas ranka padaromas registracijos lape, spaudinyje, arba įvedamas įrašymo įrangos rankinio įvedimo įtaisu. Jeigu nustatomas įrašų nenuoseklumas, vairuotojas turi paaiškinti prieţastis. Jeigu apklausus vairuotoją ar remiantis kitais tikrinančiam pareigūnui prieinamais įrodymais nustatoma, kad buvo vykdyta reglamentuojama veikla ir kad ji nėra uţregistruota, daroma išvada, jog nesilaikyta reikalavimo registruoti veiklą, ir todėl paţeistos šio straipsnio nuostatos. Šis nusiţengimas laikomas labai sunkiu pažeidimu. i) 10 valandų vairavimo pavyzdys (vairuotojas darė pertraukas pagal reikalavimus)

ii) Jeigu poilsio laikotarpiai neatitinka nustatytųjų, gali būti paţeidţiamas kasdienio vairavimo trukmės reikalavimas.

Kasdienio vairavimo laikotarpis: 17,5 valandų. [4 straipsnio f dalis)] iii) Reikalavimus atitinkančių kassavaitinio vairavimo ir poilsio trukmės laikotarpių paskirstymo pavyzdţiai.


Pastabos:

a) Atsiţvelgiant į pirmiau pateiktus pavyzdţius pabrėţtina, kad vairuotojas savo darbo pobūdţio neprivalo derinti su „nuolatiniu savaitės darbo grafiku“ (kitais ţodţiais tariant,


savo kassavaitinio poilsio perkelti į savaitgalį) arba kad darbo savaitės trukmė gali kisti ne daugiau negu 6 X 24 valandos (ţr. taip pat 8 straipsnio 6 dalies a punkte nurodytą tolimojo susisiekimo autobusų vairuotojams taikomą „12 dienų“ išimtį).

b) Nauja vairuotojo darbo savaitė (nepainioti su nuolatiniu savaitės darbo grafiku) prasideda uţbaigus nustatytus reikalavimus atitinkantį kassavaitinio poilsio laikotarpį, kurio trukmė turi būti pakankama, kad būtų laikomasi kassavaitinio (nuolatinio) ir dviejų savaičių vairavimo trukmės apribojimų. Tokiu būdu, jeigu vairuotojas yra išnaudojęs kassavaitinę ir (arba) dviejų savaičių vairavimo trukmės didţiausią normą, jam vis dar gali būti neleidţiama vairuoti iki kitos nuolatinio darbo grafiko savaitės pradţios, nors jis būtų pasinaudojęs reikalavimus atitinkančiu kassavaitinio poilsio laikotarpiu.

c) Galima vertinti, kad vairuotojo darbo savaitę teoriškai gali sudaryti teisėtas 58 valandų vairavimo laikotarpis ir būtų laikomasi „nuolatinio savaitės darbo grafiko“ apribojimų taisyklių.

d) Atkreiptinas dėmesys, kad 90 valandų dviejų savaičių didţiausia norma reiškia „nuolatinio darbo grafiko savaitės“ apribojimus ir jos reikalavimų minėtame pavyzdyje buvo laikomasi.

iii) Toliau pateikiami su transporto priemone nesusijusios rankiniu būdu registruotos

veiklos pavyzdţiai.

Vairuotojo kortelės spaudinys

Transporto priemonės agregato spaudinys


Pastaba: Šiame pavyzdyje pateikiamas vairuotojo, kuris ilsėjosi nuo 00.00 iki 7 val. 30 min., ir tada nuo 7 val. 30 min. iki 09.00 val. ėmėsi „kitų darbų“, kol galiausiai jis sėdo vairuoti, ranka kitoje registracijos lapo pusėje padarytas įrašas. Nuo tos akimirkos registracijos lapas buvo įkištas į įrašymo įrangą ir vėlesni veiksmai savaime buvo registruojami vašku dengtoje registracijos lapo pusėje.



Po keturių su puse valandų vairavimo vairuotojas, jeigu jis nepradeda naudoti poilsio laikotarpio, turi daryti ne trumpesnę kaip 45 minučių pertrauką. Ši pertrauka gali būti pakeista ne trumpesne kaip 15 minučių pertrauka, po kurios sektų ne trumpesnė kaip 30 minučių pertrauka, kurios per laiko tarpą būtų paskirstytos taip, kad būtų laikomasi 1 pastraipos reikalavimų. 2.2.7.2 Nusiţengimai

Nepasinaudota nustatytus reikalavimus atitinkančia pertrauka

561- 7

2.2.7.3 Patikrinimas kelyje Kiekvieno įrašo vairavimo trukmė (pradedama nuo pirmojo vairavimo laikotarpio po poilsio laikotarpio) sumuojama tol, kol gaunama 4,5 valandos suma. Į šį vairavimo laikotarpį turi būti įtraukta arba 45 minučių pertrauka, arba ne trumpesnis negu 15 minučių laikotarpis, po kurio eina kitas ne trumpesnis negu 30 minučių laikotarpis ar eina ši pertrauka ar pertraukos. Pastaba: Reikalavimas „pertraukas― registruoti kaip „pertraukas― yra aiškiai nustatytas. Tačiau prieš apsispręsdami neatsižvelgti į kaip „pertraukos― užregistruotus buvimo darbe laikotarpius, tikrinantys pareigūnai turėtų įvertinti, ar šiais laikotarpiais naudotasi tik jėgoms atgauti ar šiam tikslui jais nesinaudota. Jeigu šių sąlygų nebuvo laikytasi, nustatytinas paţeidimas. Kai reikalavimus atitinkanti pertrauka (ne trumpesnė negu 45 min. arba 15+30 min.) daroma prieš susidarant 4,5 val. vairavimo laikotarpiui, tada „grįţtama į pradinę padėtį“ ir skaičiavimas pradedamas iš naujo. Pradedant nuo kiekvienos nustatytus reikalavimus atitinkančios pertraukos pabaigos, vairavimo laikotarpiai minėtu būdu vertinami tol, kol prasideda kasdienis poilsio laikotarpis. Jeigu aptinkamas paţeidimas, tarp nustatytus reikalavimus atitinkančio poilsio arba pertraukų laikotarpių uţregistruoti vairavimo laikotarpiai yra sudedami. Atsiţvelgiant į šią sumą, nustatomas nusiţengimo sunkumas. Jeigu bendra vairavimo laikotarpio trukmė iki padarant nustatytus reikalavimus atitinkančią pertrauką leistinąją 4,5 valandų vairavimo trukmę viršija:

ne daugiau negu 30 minučių – šis pažeidimas laikomas nedideliu;

nuo 30 minučių iki 1 val. 30 minučių – šis pažeidimas laikomas sunkiu;

daugiau negu 1 valandą 30 minučių – šis pažeidimas laikomas labai sunkiu. Taikant šį metodą siekiama uţtikrinti atitiktį šiam reglamentui kaip apibrėţta Teisingumo Teismo nutartyje C116/928 („Charlton“). Ne trumpesnė negu 30 minučių trukmės pertrauka, po kurios eina kita ne trumpesnė negu 15 minučių pertrauka, nelaikoma nustatytus reikalavimus atitinkančia pertrauka. Be to, pabrėţtina,


kad vairuotojas, kuris, tarkime, daro 25 minučių pertrauką per 4,5 val. vairavimo laikotarpį, o kitą pertrauką daro minėto vairavimo laikotarpio pabaigoje, taip pat nesilaiko reikalavimų. Pertrauka neatitinka reglamento reikalavimų, nors jos trukmė yra 50 minučių, t. y. 5 minutėmis ilgesnė negu nustatyta reikalavimu. Trumpesnių negu 15 minučių pertraukų negalima laikyti reikalavimus atitinkančiomis pertraukomis, tačiau jos nelaikytinos vairavimu ar kitais darbais. Pastaba: Nurodytini tik trys pavyzdţiai, kai vaţiuojant sugaištą laiką galima laikyti „poilsiu“ arba „pertrauka“. Pirmasis pavyzdys – vairuotojas lydi keltu ar traukiniu gabenamą transporto priemonę. Šiuo atveju vairuotojas gali ilsėtis ar daryti pertrauką, jeigu jam prieinamas gultas ar miegamoji vieta. Jeigu nėra galimybės naudotis gultu ar miegamąja vieta ir nėra kur ilsėtis, vis dėlto šį laikotarpį galima laikyti pertrauka. Antrasis pavyzdys – transporto priemonę vairuoja daugiau negu vienas vairuotojas. Šiuo atveju įgulos narys, kuris yra darbo vietoje, ir gali, jeigu reikia, vairuoti transporto priemonę bei sėdi greta transporto priemonės vairuotojo, registruojamas „buvimas darbe“. Trečiuoju atveju transporto priemonę vairuoja daugiau negu vienas vairuotojas. Jeigu iškilus būtinybei transporto priemonę galintis vairuoti antrasis įgulos narys sėdi šalia transporto priemonės vairuotojo ir nesiima jokių būtinų veiksmų padėti transporto priemonę vairuojančiam vairuotojui, šio įgulos nario 45 minučių trukmės „buvimo darbe“ laikotarpį galima laikyti „pertrauka“. „Taikymo sričiai“ nepriskirti vairavimo laikotarpiai neįtraukiami į šiuos apskaičiavimus, tačiau tikrinantiems pareigūnams rekomenduojama prašyti pateikti šio veiklos pobūdţio registravimo pagrįstumo įrodymų. Jeigu kyla neaiškumų apskaičiuojant pertraukų reikalavimus, reikėtų remtis „Charlton“ byla (ţr. C116/92),. Pastaba: Reglamente (EB) Nr. 561/2006 siekiama keisti taikant Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 sukurtą padėtį, kai transporto priemonę buvo įmanoma vairuoti beveik 9 valandas ir šiuo laikotarpiu daryti tik vieną 15 minučių pertrauką. Šis klausimas sprendţiamas nustatant 15+30 padalinimą. Leidţiant taikyti 30+15 padalinimą panaikinamas minėtas ketinimas, todėl jis laikytinas paţeidimu, nors jo mastas tėra nedidelis. Kiti šio reikalavimo paţeidimai taip pat gali atrodyti nedideli, ypač kai susumuotų pertraukų trukmė viršija būtiną kiekį, tačiau neatitinka kitų kriterijų. Vis dėlto tikrinantys pareigūnai turi uţtikrinti reglamento reikalavimų taikymą, todėl neleistina pritaikyti ar modifikuoti reglamentą, kad būtų prisitaikoma prie eksploatavimo reikmių. Nepaisant to, jeigu pasitaiko pavienių minėto pobūdţio atvejų, juos reikėtų tam tikrais atţvilgiais vertinti pragmatiškai. Pavyzdţiai:

i) pagal reikalavimus padarytos pertraukos;


ii) ne pagal reikalavimus padarytos pertraukos;

Į antrąjį vairavimo laikotarpį įrauktos uţregistruotos 45 minučių pertraukos. a) po bendro 5 valandų vairavimo laikotarpio ir b) 45 minutės nėra paskirstomos nustatytu būdu. Įvertinus šį paskirstymą galima daryti išvadą, kad ši padėtis nėra priimtina, kai vaţiavimo laikotarpiu pernelyg daug netinkamai paskirstytų pertraukų neatitinka reglamento reikalavimų. (Jeigu vairuotojas pertraukos nepadarė pirmuoju vairavimo laikotarpiu, tada nebuvo padaryta jokio paţeidimo, ţr. i pavyzdţio antrą schemą). Tikrinantys pareigūnai šiuos nusiţengimus gali laikyti techninio pobūdţio nedideliais nusiţengimais, dėl kurių galima pateikti rekomendaciją, o ne skirti bausmę.


Minėtame pavyzdyje buvo vairuojama 6 valandas, kol buvo padaryta reikalavimus atitinkanti pertrauka. 2.2.8 8 straipsnis 2.2.8.1 Tekstas

1. Vairuotojas privalo pasinaudoti kasdienio ir kassavaitinio poilsio laikotarpiais. 2. Per kiekvieną 24 valandų laiko tarpą po prieš tai pasinaudoto kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos vairuotojas turi būti pasinaudojęs kitu kasdienio poilsio laikotarpiu. 2. Jei tame 24 valandų laiko tarpe esantis kasdienio poilsio laikotarpis trunka ne trumpiau kaip 9 valandas, bet yra trumpesnis nei 11 valandų, tai šis kasdienio poilsio laikotarpis laikomas sutrumpintu kasdienio poilsio laikotarpiu. 3. Kasdienio poilsio laikotarpis gali būti pratęsiamas, kad sudarytų normalų arba sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį. 4. Tarp bet kurių dviejų kassavaitinio poilsio laikotarpių vairuotojas gali pasinaudoti daugiausiai trimis sutrumpintais kasdienio poilsio laikotarpiais. 5. Nukrypstant nuo 2 dalies, per 30 valandų po kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos, vairuotojas, dirbantis su porininkais, turi būti pasinaudojęs kitu mažiausiai 9 valandų kasdienio poilsio laikotarpiu. 6. Per bet kurias dvi paeiliui einančias savaites vairuotojas turi pasinaudoti mažiausiai: — dviem normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais, arba — vienu reguliariu kassavaitinio poilsio laikotarpiu ir vienu mažiausiai 24 valandų sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu. Tačiau sutrumpinimas turi būti kompensuojamas lygiaverčiu poilsiui skirtu laiko tarpu, kuriuo visu iš karto pasinaudojama iki po atitinkamos savaitės praeis trys savaitės. Kassavaitinio poilsio laikotarpis prasideda ne vėliau kaip po šešių 24 valandų laiko tarpų nuo pasinaudoto kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos. 6a. Nukrypstant nuo 6 dalies, vairuotojas, teikiantis tarptautines vienkartines keleivių vežimo paslaugas, kaip apibrėžta 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1073/2009 dėl bendrųjų patekimo į keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių (11), gali atidėti kassavaitinio poilsio laikotarpį ne ilgiau kaip dvylikai 24 valandų trukmės laikotarpių paeiliui po ankstesnio reguliaraus kassavaitinio poilsio laikotarpio, jei: a) paslaugos mažiausiai 24 paeiliui einančias valandas teikiamos kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, kuriai taikomas šis reglamentas, nei ta, kurioje paslauga pradėta teikti, b) pasinaudojęs nukrypti leidžiančia nuostata, vairuotojas pasinaudoja: — i) arba dviem reguliaraus kassavaitinio poilsio laikotarpiais; arba — ii) arba vienu reguliaraus kassavaitinio poilsio laikotarpiu ir vienu trumpesniu kassavaitinio poilsio laikotarpiu, kuris trunka bent 24 valandas. Tačiau kompensuojamuoju poilsiu naudojamasi kaip nepertraukiamu laikotarpiu, prieš pasibaigiant trečiai savaitei po to, kai


pasinaudota nukrypti leidžiančia nuostata; c) nuo 2014 m. sausio 1 d., jei transporto priemonėje įrengta įrašymo aparatūra pagal Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 IB priedo reikalavimus; ir d) nuo 2014 m. sausio 1 d., jei vairuojant 22.00–6.00 val. transporto priemonėje yra daugiau nei vienas vairuotojas arba 7 straipsnyje nurodytas vairavimo laikotarpis sumažinamas iki trijų valandų. 6a. Komisija atidžiai kontroliuoja šios leidžiančios nukrypti nuostatos naudojimą, siekdama užtikrinti labai griežtas saugumo keliuose sąlygas, ypač tikrindama, ar bendras sukauptas vairavimo laikas per laikotarpį, numatytą leidžiančioje nukrypti nuostatoje, nėra viršijamas. Ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 4 d. Komisija parengia ataskaitą, kurioje įvertinamas leidžiančios nukrypti nuostatos poveikis saugumui keliuose bei socialiniams aspektams. Komisija, jei tai tinkama, pateikia šio reglamento pakeitimus. 7. Poilsis, kuriuo naudojamasi kaip kompensacija už sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį, turi būti pridėtas prie kito ne trumpesnio kaip 9 valandų poilsio laikotarpio. 8. Jei vairuotojas taip nusprendžia, kasdienio poilsio ir sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpiais ne transporto priemonės nuolatinio laikymo vietoje galima pasinaudoti transporto priemonėje, jei joje kiekvienam vairuotojui yra įrengtos tinkamos miegojimo vietos, o transporto priemonė stovi vietoje. 9. Kassavaitinio poilsio laikotarpis, kuris prasideda vieną savaitę ir baigiasi kitą, gali būti priskirtas vienai ar kitai iš tų savaičių, bet ne abiem. 2.2.8.2 Nusiţengimai

Nepakankamas kasdienis poilsis. 561- 8-2

Nepakankamas kasdienis poilsis (DM). 561- 8-5

Nepasinaudota pakankamu kassavaitiniu poilsiu. 561- 8-6

2.2.8.3 Patikrinimas kelyje Norint atlikti atitikties patikrą pateikti tachografo įrašai (ar skaitmeniniai duomenys) turėtų būti išnagrinėti ir nustatyti poilsio laikotarpiai, kurie sudarytų reikalavimus atitinkančius kasdienio poilsio laikotarpius (11, 3+9 arba 9 valandos). Be to, būtina nustatyti reikalavimus atitinkančius kassavaitinius poilsio laikotarpius (24 valandos, 45 valandos). Tikrinantys pareigūnai turėtų ţinoti, kad bet koks poilsio laikotarpis per 9 valandas gali būti sudarytas iš sutrumpinto kasdienio poilsio laikotarpio, prie kurio pridedama kompensacija (ţr. „Kassavaitinio poilsio taisyklės“), todėl prieš įvertindamas atitiktį tikrinantis pareigūnas iš vairuotojo turėtų susiţinoti, iš ko sudarytas poilsio laikotarpis. Kasdienio ir kassavaitinio poilsio laikotarpiais neleidţiama pasinaudoti vaţiuojančioje transporto priemonėje. Kasdienio poilsio taisyklės: Naujas 24 valandų laikotarpis prasideda atnaujinus veiklą po reikalavimus atitinkančio kassavaitinio arba kasdienio poilsio laikotarpio.


Per 24 valandų laikotarpį vairuotojas privalo uţbaigti normalų kasdienio poilsio laikotarpį (ne trumpesnį negu 11 valandų arba 3+9 valandos) arba sutrumpintą kasdienio poilsio laikotarpį (ne trumpesnį negu 9 valandos, tačiau trumpesnį negu 11 valandų).

Šiuo atveju nurodytos minimalios reikalavimus atitinkančio poilsio laikotarpio trukmės, todėl vairuotojai gali viršyti šias poilsio laikotarpio trukmes, tačiau šios minimalios poilsio laikotarpio trukmės turi būti paskirstomos 24 valandų laikotarpiu nuo pareigų vykdymo pradžios. Vairuotojas gali būti įvykdęs šį kasdienio poilsio reikalavimą per 24 valandas ir kitas 24 valandų laikotarpis pradedamas būtent nuo to laikotarpio pabaigos. Tarp reikalavimus atitinkančių kassavaitinio poilsio laikotarpių normalų kasdienio poilsio laikotarpį sutrumpintu kasdienio poilsio laikotarpiu vairuotojas gali pakeisti ne daugiau negu 3 kartus. Jeigu šis skaičius yra viršijamas, normalaus kasdienio poilsio laikotarpis bus paţeidţiamas kiekvienu atveju (išskyrus leidţiamuosius tris atvejus), kai poilsis trunka trumpiau negu 11 valandų. Reikalavimus atitinkančio kasdienio poilsio laikotarpio (t. y. pakankamos trukmės poilsio laikotarpio ir uţbaigto per 24 valandas po ankstesnio kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio) trukmę galima prailginti, kad jis atitiktų kassavaitinio poilsio laikotarpio reikalavimus.. Šiuo atveju vairuotojas savaitės pabaigoje neprivalo išnaudoti kasdienio ir kassavaitinio poilsio. Darbas su porininkais: Jeigu įgulą sudaro daugiau negu vienas vairuotojas, taikomos skirtingos taisyklės. Kiekvienas vairuotojas įpareigojamas ilsėtis ne trumpiau negu 9 valandas per 30 valandų laikotarpį nuo darbo pradţios, jeigu dirbti pradedama po kassavaitinio ar kasdienio poilsio laikotarpio. Siekiant atitikti naudojimosi šia nukrypti leidţiančia nuostata reikalavimus, transporto priemonėje turi būti bent du vairuoti transporto priemonę pasirengę vairuotojai, išskyrus pirmą valandą (susumavus), kai transporto priemonę gali vairuoti vienas vairuotojas. Nėra taikomas reikalavimas, kad tie patys du vairuotojai būtų transporto priemonėje visą reiso trukmę (ţr. schemas). Įsidėmėtina: poilsio laikotarpiu neleidţiama naudotis vaţiuojančioje transporto priemonėje. Pastaba: Iš tachografo įrašų (jeigu jie registruoti pagal reikalavimus) įmanoma nustatyti, ar vairuotojas vairavo transporto priemonę būdamas įgulos nariu. Analoginio tachografo registracijos lapuose buvimo darbe ir pertraukų laikotarpiai registruojami vaţiuojančioje transporto priemonėje ir į skaitmeninį įrašą įtraukiama nuoroda „įgula“. Šios reglamento nuostatos paţeidimai nustatomi nagrinėjant kiekvieną 24 valandų (arba 30 valandų, jeigu dirbama su porininkais) veiklos registravimo laikotarpį nuo darbo pradţios po kassavaitinio ar kasdienio poilsio laikotarpio siekiant įvertinti nepertraukiamo poilsio laikotarpio, kuriuo buvo pasinaudota, trukmę. Šio vairuotojo veiklos laikotarpio trukme grindţiamas paţeidimo sunkumas.


Nepakankamos trukmės kasdienio poilsio laikotarpiai skirstomi taip: Jeigu normalus kasdienis poilsio laikotarpis (11 valandų) yra sutrumpinamas (taikoma tik tuo atveju, kai neleidţiama naudotis sutrumpintu kasdienio poilsio laikotarpiu)

ne daugiau negu 1 valanda, paţeidimas laikomas nedideliu;

daugiau negu 1 valanda, tačiau maţiau negu 2,5 valandomis, pažeidimas laikomas sunkiu;

daugiau negu 2,5 valandomis, pažeidimas laikomas labai sunkiu. Jeigu sutrumpintas kasdienio poilsio (jeigu leidţiama) ar dirbant su porininku poilsio laikotarpis yra sutrumpinamas:


daugiau negu 1 valanda, tačiau maţiau negu 2 valandomis, pažeidimas laikomas sunkiu;

daugiau negu 2 valandomis, pažeidimas laikomas labai sunkiu. Jeigu 9 valandų padalinto kasdienio poilsio laikotarpis yra sutrumpinamas:


daugiau negu 1 valanda, tačiau maţiau negu 2 valandomis, pažeidimas laikomas sunkiu;

daugiau negu 2 valandomis, pažeidimas laikomas labai sunkiu. Pastaba: Jeigu kasdienio poilsio laikotarpis yra nutraukiamas, poilsio laikotarpis gali būti laikomas neatitinkančiu reikalavimų (ţr. 9 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai poilsio laikotarpį leidţiama nutraukti). Padalintas kasdienio poilsio laikotarpis

Normalus kasdienis poilsis

Sutrumpintas kasdienis poilsis

Vairuotojo diena trumpesnė negu 24 valandos


Kassavaitinio poilsio taisyklės 4 straipsnyje apibrėţtas kassavaitinio poilsio laikotarpis gali būti normalus ne trumpesnės negu 45 valandų trukmės kassavaitinis poilsis arba sutrumpintas bent 24 valandų trukmės (tačiau trumpesnis negu 45 valandų) kassavaitinis poilsis. Vairuotojas kassavaitiniu poilsio laikotarpiu turi pradėti naudotis ne vėliau negu po 114 valandų (6X24) nuo ankstesnio reikalavimus atitinkančio kassavaitinio poilsio laikotarpio. Per dvi paeiliui einančias savaites, kai dirbama „nuolatiniu darbo grafiku“ (nuo pirmadienio iki sekmadienio), vairuotojas privalo naudotis (ar pradėti naudotis):

dviem normalaus kassavaitinio poilsio laikotarpiais (ne trumpesniais negu 45 valandos); arba

normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu (ne trumpesniu negu 45 valandos) ir sutrumpintu kassavaitiniu poilsiu (ne trumpesniu negu 24 valandos).

Pastaba: Šis kassavaitinio poilsio laikotarpių skaičius yra būtinas reikalavimas ir reikalavimus atitinkančiais kitais kassavaitinio poilsio laikotarpiais galima naudotis papildomai, jau įvykdţius minėtą būtiną reikalavimą. Kassavaitinio poilsio laikotarpių sutrumpinimai turi būti kompensuojami naudojant nepertraukiamą sumaţinimą, kuriuo naudojamasi kaip poilsio laikotarpiu ir kuris pridedamas prie ne trumpesnio negu 9 valandos poilsio laikotarpio prieš 3-iosios savaitės pabaigą, po tos savaitės, kurią buvo taikytas sutrumpinimas. Kassavaitinio poilsio laikotarpis, kuris prasideda vieną savaitę ir baigiasi kitą, gali būti priskirtas vienai ar kitai iš tų savaičių, bet ne abiem. Ne trumpesnės negu 69 valandų trukmės poilsio laikotarpį galima laikyti dviem paeiliui einančiais kassavaitinio poilsio laikotarpiais (atskiromis savaitėmis, kai dirbama pagal nuolatinį

Vienas po kito einančių kasdienio poilsio laikotarpių pažeidimai

Iš straipsnio teksto neaišku, nuo kurio laiko momento po kasdienio poilsio reikalavimų paţeidimo toliau tikrnima, ar laikytasi nenutrūkstančio kasdienio poilsio taisyklių. ES Komisijos teisės tarnyba nurodė, kad jeigu vykdymą uţtikrinantys pareigūnai nustato veiklos laikotarpius po normalaus kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio, per kurį vairuotojai pasinaudojo trumpesniais negu 7 valandos kasdienio poilsio laikotarpiais, ir siekiant šiems pareigūnams suteikti galimybę nustatyti visus susijusius paţeidimus bei skirti uţ juos sankcijas, pareigūnai turėtų:

minėtus veiklos laikotarpius suskirstyti „teoriniais“ 24 val. trukmės vienas po kito einančiais laikotarpiais (šį dalyką leidţiama atlikti atsiţvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 8 straipsnio 1 dalies tekstą) ir

šioms 24 valandoms taikyti įprastas kasdienio vairavimo laikotarpių ir kasdienio poilsio laikotarpių taisykles. Siekiant nuosekliai laikytis Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl vairavimo laikotarpių trukmės apskaičiavimo (ţr. 2.2.6.3), 7 valandų poilsio laikotarpis turėtų būti kito 24 valandų laikotarpio naujas atskaitos taškas. Tačiau tai vis tiek liktų kasdienio poilsio laikotarpio paţeidimu. Taikant šį metodą visada būtų įmanoma tiksliai nustatyti ir aprašyti kasdienio poilsio laikotarpio paţeidimus. Pastaba: Šio aiškinimo padariniai kol kas nėra išsamiai išnagrinėti, todėl šis metodas kelia tam tikrų nuogąstavimų.


darbo grafiką), jeigu prieš atitinkamą laikotarpį ar po jo nepaţeidţiama 6x24 (144) valandų taisyklė. Tikrintojo atliekama atitikties patikra turėtų aprėpti šiuos etapus:

1: Pirmiausiai tikrinami seniausieji iš pateiktų įrašų (duomenų), nustatomi dviejų viena po kitos einančių nuolatinio darbo grafiko savaičių du kassavaitiniai poilsio laikotarpiai (45 + 45, 45 + 24 arba 24 + 45). Jeigu nepavyksta nustatyti reikalavimus atitinkančių dviejų kassavaitinio poilsio laikotarpių, buvo padaryti pažeidimai. 2: Jeigu nustatomas pakankamas kassavaitinio poilsio laikotarpių skaičius, tada patikrinama, ar tarp dviejų bet kurių vienas po kito einančių kassavaitinio poilsio laikotarpių nepraėjo daugiau negu 6 X 24 valandų. Jeigu nustatoma, kad minėtas valandų skaičius viršytas, buvo padarytas pažeidimas. Tada persikeliama vieną savaitę į priekį ir vėl skaičiuoti pradedama nuo 1 etapo.

3: Jeigu patikra atliekama bendrovės pastatuose, įmanoma iš tikrųjų nustatyti, ar laikytasi kompensavimo reikalavimų. Tačiau minėtus patikrinimus kelyje atlikti tėra ribotos galimybės, nes privaloma pateikti tik nedidelį įrašų skaičių.

Pastaba: Nepakanka viso labo patikrinti, ar atkarpa tarp reikalavimus atitinkančio kassavaitinio poilsio laikotarpių neviršija 6 X 24 valandų.

Jeigu poilsio laikotarpiu pasinaudota dirbant pagal nuolatinį savaitės grafiką, tačiau nustatoma, kad poilsio trukmė nepakankama ir neatitinka reglamento reikalavimo, šiuo atveju buvo padarytas paţeidimas. Sutrumpintos trukmės (jeigu leidţiama) kassavaitinio poilsio laikotarpį sutrumpinus:

ne daugiau negu 2 valandomis, pažeidimas laikomas nedideliu;

daugiau negu 2 valandomis, tačiau maţiau negu 4 valandomis, pažeidimas laikomas sunkiu.

daugiau negu 4 valandomis, pažeidimas laikomas labai sunkiu. Kassavaitinio normalaus poilsio trukmę sutrumpinus:

ne daugiau negu 3 valandomis, pažeidimas laikomas nedideliu;

daugiau negu 3 valandomis, tačiau maţiau negu 9 valandomis, pažeidimas laikomas sunkiu.

daugiau negu 9 valandomis, pažeidimas laikomas labai sunkiu. Apklausdamas bendrovės darbuotoją ar vairuotoją, kai tikrina, ar laikomasi kompensavimo reikalavimų, pareigūnas turėtų mėginti nustatyti, ar taikytas sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpio kompensavimas. Nustatant, ar laikytasi „kitos 3–čios savaitės“ taisyklės, būtina nuspręsti, kuri savaitė priskiriama kassavaitinio poilsio savaitei (ţr. pirmiau). Jeigu nesilaikoma reikalavimo kompensuoti sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpio trukmę, šiuo atveju kassavaitinio poilsio laikotarpio trukmė neatitinka reikalavimų ir todėl nustatytinas paţeidimas.


Tikrinant iš kelių narių sudarytos įgulos atitiktį visų vairuotojų įrašus tenka nagrinėti vienu metu (jeigu įmanoma) siekiant nustatyti, ar laikytasi sąlygų, pagal kurias leidţiama taikyti dirbant su porininku nukrypti leidţiančią nuostatą. Jeigu prieinami tik vieno vairuotojo įrašai, šiuo atveju remiantis 30 valandų laikotarpiu galima atlikti riboto masto tikrinimą. Privalomos trukmės kassavaitinio poilsio laikotarpį reikalavimus atitinkančiais kassavaitinio poilsio laikotarpiais galima išskirstyti dviem savaitėms, per kurias dirbama pagal nuolatinį grafiką, pvz., ne trumpesnis negu 69 valandų kassavaitinis laikotarpis, kurio pradţia laikoma penktadienio 18.00 val. Pagal reglamento nuostatas nedraudţiama kassavaitiniu poilsio laikotarpiu pasinaudoti vaţiuojant traukiniu ar plaukiant keltu, jeigu vairuotojui prieinamas gultas ar miegamoji vieta. Tinkamai įrengtoje transporto priemonėje tam tikrais atvejais pagal reglamento nuostatas leidţiama naudotis sutrumpintu kassavaitiniu poilsio laikotarpiu (24 valandos), tačiau reglamente, atrodo, vis dėlto nėra numatyta galimybė normaliu kassavaitiniu poilsiu reguliariai naudotis transporto priemonėje. Iš tikrųjų retai naudojamasi šia galimybe, nes pagal reglamento nuostatas iš šios nuolaidos taip pat neišskaičiuojami poilsio laikotarpiai, sudaryti iš sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpio, prie kurio pridedama kompensacija uţ anksčiau sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį. Reikalavimų neatitinkančio kassavaitinio poilsio laikotarpio pavyzdys: Per dviejų savaičių laikotarpį, sudarytą iš antros ir trečios savaitės, tebuvo vienas kassavaitinio poilsio laikotarpis.

Kassavaitinio poilsio laikotarpis, kuriuo pasinaudota pagal nustatytus reikalavimus:


Kassavaitinio poilsio laikotarpio kompensacija:

Darbo su porininkais pavyzdžiai: šiuose pavyzdţiuose nurodytas transporto priemonės įgulą pagal šio reglamento nuostatas sudarančių vairuotojų galimas veiklos pasiskirstymas.


Toliau pateiktame pavyzdyje A vairuotojas 1 valandą vairuoja vienas, kol prie jo prisijungia B vairuotojas; ši procedūra leidţiama dirbant su porininku. A vairuotojas

B vairuotojas Šiuo atveju A vairuotojas 3,5 valandos dirbo kitą darbą, tada ėmė vairuoti transporto priemonę, o vėliau, po 1 valandos, kartu su juo kabinoje buvo B vairuotojas. Ši procedūra leidţiama pagal darbo su porininku nuostatas. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad jeigu reisas tęsiamas, kai transporto priemonėje dirbama su porininku, A vairuotojui neleidţiama pradėti vairuoti tol, kol B vairuotojas neuţbaigia savo kasdienio poilsio. A vairuotojas gali imtis kito darbo ir jį dirbti 1 valandą.


Veiklą taip pat leidţiama paskirstyti toliau nurodytu būdu.

Šiame pavyzdyje nurodoma, kaip transporto priemonę galėtų vairuoti 3 vairuotojai. Tik B vairuotojui suteikiama teisė pasinaudoti nukrypti leidţiančia nuostata. Pastaba: kasdienio poilsio laikotarpiu neleidţiama naudotis vaţiuojančioje transporto priemonėje. .

2.2.8.4 „12 dienų taisyklė“ Reglamento (EB) Nr. 561/2006 8 straipsnio 6 dalies a punktas iš dalies pakeistas Reglamento (EB) Nr. 1073/2009 29 straipsniu siekiant įtraukti vienkartinį tarptautinį reisą vykdantiems vairuotojams taikomą nukrypti leidţiančią nuostatą, kad jie savo kassavaitinį poilsį galėtų atidėti iki dvyliktos dienos pabaigos. Minėtame straipsnyje, be reikalavimo naudotis bent vienu normaliu ar vienu po pastarojo einančiu sutrumpintu kassavaitiniu poilsio laikotarpiu uţbaigus reisą, iš tikrųjų 69 valandas, taip pat nustatytas reikalavimas prieš reiso pradţią vairuotojui pasinaudoti normaliu 45 valandų poilsio laikotarpiu. Tai yra nukrypti leidţianti nuostata nuo Reglamento (EB) Nr. 561/2006 8 straipsnio 6 dalyje nustatytų normalaus kassavaitinio poilsio reikalavimų. Kad vairuotojui būtų suteikta teisė atidėti kassavaitinį poilsį, jis turi atitikti visus reikalavimus.


Jeigu šių reikalavimų nesilaikoma, vairuotojas privalo pasinaudoti 8 straipsnio 6 dalyje apibrėţtu normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu ir todėl visi paţeidimai bus laikomi kassavaitinio poilsio laikotarpio paţeidimais.

2.2.8.5 Poilsio laikotarpių pertraukimas susiklosčius ekstremaliajai padėčiai

Paprastai pertrauktas kasdienis ar kassavaitinis poilsio laikotarpis laikomas paţeidimu (išskyrus tuo atveju, jeigu taikoma „kelto“ taisyklė). Susiklosčius ekstremaliajai situacijai ar gavus policijos arba kitos institucijos nurodymą vairuotojui leidţiama pertraukti savo poilsio laikotarpį kelioms minutėms, jeigu reikia pakeisti jo transporto priemonės padėtį ar vietą (ţr. priedą, gairių 3 pastabą). Pertraukimas turėtų būti uţregistruojamas, jeigu reikia darant įrašą ranka, ir įrašoma nurodymą davusios institucijos paaiškinimas. Minėta operacija nelaikoma paţeidimu.


2.2.9 9 straipsnis

2.2.9.1 Tekstas

1. Nukrypstant nuo 8 straipsnio nuostatų, kai vairuotojas lydi keltu ar traukiniu gabenamą transporto priemonę, ir naudojasi kasdieniu poilsio laikotarpiu, šis laikotarpis negali būti pertraukiamas kita veikla, bendrai neviršijančia vienos valandos, daugiau kaip du kartus. Per tą normalų poilsio laikotarpį vairuotojui sudaromos sąlygos ilsėtis gulte ar miegamojoje vietoje.

2. Bet koks laikas, praleistas vykstant į vietą, kurioje paimama transporto priemonė, kuriai taikomas šis reglamentas, ar grįžtant iš tokios vietos, jei transporto priemonė nėra vairuotojo namuose ar darbdavio veiklos centre, kuriame vairuotojas paprastai būna, nelaikomas poilsiu ar pertrauka, išskyrus atvejus, kai vairuotojas yra kelte arba traukinyje ir turi galimybę pasinaudoti gultu ar lova.

3. Bet koks laikas, vairuotojo praleistas vairuojant transporto priemonę, kuriai netaikomas šis reglamentas, vykstant iki ir nuo transporto priemonės, kuriai taikomas šis reglamentas, jei ji nėra vairuotojo namuose ar darbdavio veiklos centre, kuriame vairuotojas paprastai būna, laikomas „kitais darbais―.


Nepakankamas kasdienis poilsis 561- 8-2

Neįvykdytas reikalavimas registruoti įrašus

561- 6-5

2.2.9.3 Patikrinimas kelyje

1. Pagal šią nukrypti leidţiančią nuostatą transporto priemonę traukinyje ar kelte lydinčiam vairuotojui leidţiama nutraukti normalaus kasdienio poilsio laikotarpį (11 valandų arba 3+9 valandos) ne daugiau negu du kartus. Bendra nutraukto poilsio trukmė neturi būti ilgesnė negu 1 valanda.

2. Bet kurios iš dalimis suskirstyto poilsio laikotarpio dalies metu vairuotojui turi būti suteikta galimybė naudotis gultu ar miegamąja vieta.

3. Siekiant patikrinti su šia nukrypti leidţiančia nuostata susijusią išsamią informaciją nustatomas nutrauktasis kasdienio poilsio laikotarpis ir patikrinama, ar jo bendra trukmė neviršija 1 valandos ir ar nutraukto kasdienio poilsio laikotarpių sudedamųjų dalių trukmė lygi normalaus kasdienio poilsio laikotarpio trukmei.


Tikrinimą atliekantys pareigūnai taip pat turėtų prašyti pateikti geleţinkelio ar kelto bilietą, kad būtų galima lengviau patikrinti nukrypti leidţiančios nuostatos taikymo pagrįstumą, nors pareigūnai turėtų ţinoti, jog keltų bendrovės ne visada išduoda bilietus.

Jeigu šių sąlygų nėra laikomasi, padarytas kasdienio poilsio laikotarpio pažeidimas (ţr. 8 straipsnį) ir šis paţeidimas nėra pašalinamas tol, kol nepasinaudojama reikalavimus atitinkančiu kasdieniu poilsio laikotarpiu. (Ţr. taip pat priedą, gairių 6 pastabą).

Toliau pateiktas pavyzdys, kuriame nurodoma, kaip nutraukiamas normalus kasdienis poilsis siekiant įvaţiuoti į keltą ir iš jo išvaţiuoti, bei kaip naudojamasi šia nukrypti leidţiančia nuostata:

Pastaba: Vairavimo, kuris atliekamas per minėtą nutraukimą, pagal reglamentą neleidţiama taikyti kasdieniam vairavimo laikotarpiui, naudojamam prieš nutrauktą kasdienį poilsį ir po jo, tačiau jis įskaičiuojamas į kassavaitinio ir dviejų savaičių leidţiamąją vairavimo normą. Prie kasdienio poilsio laikotarpio, kuriuo naudojamasi minėtu būdu, galima pridėti kompensaciją uţ kassavaitinį poilsio laikotarpį.

Toliau: Dalimis suskirstyto poilsio laikotarpio atkarpos nutraukimas (keltas):

Pastaba: Pabrėţtina, kad minėti nutraukimai neleidţiami, jeigu 9 valandų kasdieniu poilsiu naudojamasi reisą vykdant transporto priemone, kurioje dirbama su porininku. Siekiant įgyti teisę naudotis šia nukrypti leidţiančia nuostata transporto priemonės, kurioje dirbama su porininku, vairuotojai turi reguliariai naudotis ne trumpesniais negu 11 valandų kasdienio poilsio laikotarpiais.

4. Į tam tikrą darbdavio nurodytą vietą, išskyrus darbdavio veiklos vykdymo centrą, vykstantis vairuotojas, kad perimtų ir vairuotų transporto priemonę su įmontuotu tachografu, vykdo įsipareigojimus savo darbdavio atţvilgiu ir todėl negali laisvai tvarkyti savo laiko. Kiekvieną kartą vykstant į vietą ar iš vietos, kuri nėra vairuotojo namai ar darbdavio veiklos vykdymo centras, ir jeigu vairuotojas vairuoja taikymo sričiai priskiriamą transporto priemonę ar nustoja ją vairuoti, nepaisant, ar darbdavys pateikia


nurodymus, kada ir kaip vykti, arba jeigu šį sprendimą priima pats vairuotojas, šis vykimas turėtų būti registruojamas kaip „kiti darbai“ (Nuor. Teisingumo Teismas 124/099).

Taip pat bet koks laiko tarpas, kol taikymo sričiai nepriskirtą transporto priemonę vairuotojas vairuoja į vietą ar iš vietos, kuri nėra įprasta jo darbdavių veiklos vykdymo vieta ar vairuotojo namai, ir jeigu numatoma, kad vairuotojas turėtų vairuoti ar nustoti vairuoti taikymo sričiai priskiriamą transporto priemonę, turėtų būti registruojamas kaip „kiti darbai“. (Ţr. taip pat priedą, gairių 2 pastabą).

5. Vertinant teoriniu atţvilgiu, darbo dieną uţbaigęs atokiai nuo savo įprastos darbo vietos vairuotojas negali imtis jokio kito darbo, pvz., parvaţiuoti transporto priemone namo, jeigu neregistruoja savo veiklos ir gali būti laikoma, kad jis padarė paţeidimą.

Jeigu kyla įtarimų, kad buvo vykdyta taikymo sričiai priskiriama veikla, tačiau ji neregistruota, šiuo atveju vairuotoją reikėtų apklausti ir išsiaiškinti, kokios veiklos minėtais laiko tarpais buvo imtasi.

Remiantis įrašais, patvirtinančiais, kad vairuotojas baigė darbą vienoje vietoje, tačiau kitą dieną pradėjo dirbti kitoje vietoje, galima daryti prielaidą, jog nebuvo registruota šiame straipsnyje nustatyta veikla. Transporto priemonę toli nuo savo namų ar įprastos darbo vietos pradėję vairuoti vairuotojai turi būti atsakyti į klausimus, kaip nuvyko paimti transporto priemonės, kad būtų nustatyta, ar vairuotojai yra uţregistravę visą savo veiklą.

Neregistruojant taikymo sričiai priskirtos veiklos paţeidţiamas Reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 ir šis paţeidimas laikomas labai sunkiu pažeidimu.



1. Transporto ūkio subjektas nemoka samdomiems arba jai perduotiems vairuotojams

jokių mokėjimų, netgi premijų ar priedų prie atlyginimo už nuvažiuotą atstumą ir (arba) vežamų krovinių kiekį, jei šių mokėjimų pobūdis kelia grėsmę saugiam eismui keliuose ir (arba) skatina pažeisti šį reglamentą. 2. Transporto ūkio subjektas taip organizuoja 1 dalyje minėtų vairuotojų darbą, kad vairuotojai galėtų laikytis Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 ir šio reglamento II skyriaus nuostatų. Transporto ūkio subjektas suteikia vairuotojui išsamius nurodymus ir atlieka reguliarius patikrinimus, kad užtikrintų Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 ir šio reglamento II skyriaus nuostatų laikymąsi. 3. Transporto ūkio subjektas atsako už jo vairuotojų padarytus pažeidimus, net jei jie buvo padaryti kitos valstybės narės ar trečiosios šalies teritorijoje. Nepažeidžiant valstybių narių teisės taikyti transporto ūkio subjektams visišką atsakomybę, valstybės narės gali laikyti šiuos ūkio subjektus atsakingais priklausomai nuo to, ar jie pažeidė 1 ir 2 dalių nuostatas. Valstybės narės gali svarstyti bet kokius įrodymus, kad transporto ūkio subjektas negali būti pagrįstai laikomas atsakingu už padarytą pažeidimą. 4. Ūkio subjektai, krovinių siuntėjai, ekspeditoriai, kelionių organizatoriai, pirminiai rangovai, subrangovai ir vairuotojų įdarbinimo agentūros užtikrina, kad sutartimi sulygtas važiavimo trukmės planas atitiktų šio reglamento reikalavimus. 5. a) Transporto ūkio subjektas, naudojantis transporto priemones, kuriose įrengta įrašymo įranga pagal Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 IB priedą, ir kuriems taikomas šis reglamentas, užtikrina: i) kad visi duomenys iš transporto priemonės ar vairuotojo kortelės būtų perkeliami taip dažnai, kaip tai nustatė valstybė narė. Be to, transporto ūkio subjektas atitinkamus duomenis perkelia dažniau, kad užtikrintų, jog visi duomenys apie ūkio subjekto ar jo vardu atliktą veiklą būtų perkelti; ii) kad visi iš transporto priemonės ir vairuotojo kortelės perkelti duomenys būtų saugomi ne mažiau kaip 12 mėnesių nuo jų įregistravimo, ir kad tikrinančio pareigūno prašymu jie būtų tiesiogiai ar per nuotolį prieinami ūkio subjekte; b) taikant šią dalį "duomenų perkėlimas" aiškinamas pagal apibrėžimą, pateiktą Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 IB priedo I skyriaus s punkte; c) laikydamasi 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, Komisija nustato maksimalų laikotarpį, per kurį atitinkami duomenys perkeliami pagal pirmiau nurodyto a punkto i papunktį.


Ūkio subjekto nustatyti paţeidimai jam neuţtikrinant tachografo duomenų išlaikymo.



Šiame straipsnyje nustatomi įpareigojimai ūkio subjektui vykdytojui. Atliekant patikrinimus keliuose šiose ir 1.2 bei 4 dalyse išsamiai aprašytų paţeidimų, tiesą sakant, neįmanoma patikimai nustatyti ar ištirti, todėl tikslingiau juos tirti atliekant tikrinimą ūkio subjekto patalpose, kur galima tikėtis uţsitikrinti prieigą prie būtinų įrodymų. Jeigu įtariamas didesnis paţeidimų mastas atliekant tarpvalstybinio veţimo operacijas, rekomenduojama visą surinktą informaciją sujungti ir perduoti vykdymą uţtikrinančioms „vietinės“ valstybės narės institucijoms.

Jeigu padaromas 3 dalyje nurodytas paţeidimas („ūkio subjektų atsakomybė“), šiuo atveju būtina studijuoti kiekvienos valstybės narės nacionalinius įstatymus.

Tikėtina, kad nacionaliniuose įstatymuose numatyti praktiniai apribojimai vykdymą uţtikrinančiai institucijai baudţiant kitos šalies ūkio subjektą uţ šios rūšies administracinį teisės paţeidimą.

Vis dėlto atliekant patikrinimus keliuose surinkta informacija gali būti naudinga valstybei narei nustatant tuos ūkio subjektus, kurių veiklą būtina ištirti.

5 dalyje išvardytų nuostatų paţeidimas susijęs su ūkio subjektui taikomais įpareigojimais perkelti duomenis ir įrašyti skaitmeninius duomenis ir todėl ypač svarbus tiriant bendrovės veiklą.


2.2.11 11 straipsnis

2.2.11.1 Tekstas

Valstybė narė gali numatyti ilgesnes minimalias pertraukas ir poilsio laikotarpius arba trumpesnę maksimalią vairavimo trukmę nei nurodyta 6-9 straipsniuose tik tiems atvejams, kai vežama vien keliais jos teritorijoje. Tai darydamos, valstybės narės atsižvelgia į atitinkamus kolektyvinius bei kitus susitarimus tarp socialinių partnerių. Nepaisant to, šis reglamentas ir toliau taikomas vairuotojams, dalyvaujantiems tarptautinėse transporto operacijose.


Nėra


Pavienės valstybės narės gali taikyti grieţtesnius apribojimus negu numatytieji šiame reglamente, tačiau tarptautiniams reisams vis dar taikomi Reglamentai (EB) Nr. 561/2006 ir (EEB) Nr. 3821/85.

Vykdantiems tarptautinius reisus vairuotojams ir (arba) transporto priemonėms taikomi įprasti patikrinimai.

Įgyvendinimo tikrinimai tose valstybėse narėse, kurios yra nustačiusios grieţtesnę vietinių reisų tvarką, atliekami pagal šių valstybių narių nacionalinius teisės aktus.



2.2.12.1 Tekstas

Tais atvejais, kai saugiam eismui keliuose nekeliamas pavojus ir siekiant sudaryti galimybes transporto priemonei pasiekti sustojimui tinkamą vietą, vairuotojas gali tiek nukrypti nuo 6-9 straipsnių reikalavimų, kad užtikrintų asmenų, pačios transporto priemonės ar jos krovinio saugumą. Atvykęs į sustojimui tinkamą vietą, vairuotojas nedelsiant įrašymo įrangos registracijos lape ar spaudinyje arba darbo grafike ranka įrašo šio nukrypimo priežastį.

2.2.12.2 Nusiţengimai Nėra (nors tai gali priklausyti nuo nacionalinių teisės aktų), tačiau jeigu nukrypti leidţiančia nuostata vairuotojas naudojasi ne pagal reikalavimus, šiuo atveju galima svarstyti, ar nebuvo paţeistos 6–9 straipsnių nuostatos. 2.2.12.3 Patikrinimas kelyje Tais atvejais, kai kelių eismo saugai nekeliamas pavojus ir siekiant sudaryti galimybes vairuotojui pasiekti sustojimui tinkamą vietą, nuo ES taisyklių leidţiama tiek nukrypti, kad būtų uţtikrinama asmenų (įskaitant keleivius), transporto priemonės ar jos krovinio sauga. Ne vėliau negu atvykę į tinkamą stovėjimo vietą vairuotojai nukrypimo prieţastį turi nurodyti jų tachografo registracijos lapų kitoje pusėje (jeigu naudojami analoginiai įrašai) arba spaudinyje ar laikinajame lape (jeigu naudojamas skaitmeninis tachografas). Pagal Teisingumo Teismo bylą C–235/9410 šią išimtį leidţiama taikyti tik tais atvejais, jeigu dėl nenumatytų prieţasčių vykdant reisą būna neįmanoma laikytis vairuotojo laiko taisyklių. Kitais ţodţiais tariant, neleidţiama iš anksto pasirinkus paţeisti taisyklių. Nutikus nenumatytam įvykiui vairuotojas turi nuspręsti, ar būtina nukrypti nuo taisyklių. Nusprendęs nukrypti nuo taisyklių, vairuotojas turi atsiţvelgti į prievolę uţtikrinti kelių eismo saugą. Tikrinantys pareigūnai turėtų:

nustatyti tikrąjį įvykio, dėl kurio vairuotojas nusprendţia pasinaudoti šio straipsnio nuostatomis, pobūdį; susipaţinti su Gairių 1 pastaboje išvardytais konkrečiais pavyzdţiais;

patikrinti įrašus siekiant nustatyti išimties taikymo pagrįstumą;

patikrinti, ar išimtimi buvo naudotasi siekiant pasiekti tinkamą stovėjimo vietą. Pastaba: šiuo nėra išduodamas leidimas veikti savo nuožiūra siekiant užbaigti reisą. Tačiau tikrintojai taip pat turi atminti, kad tikrinant reisą transporto priemonė dar gali būti nepasiekusi tinkamos stovėjimo vietos, ir todėl nukrypimas nuo taisyklių dar gali būti neįrašytas. Šiomis aplinkybėmis minėto įrašo trūkumas neturėtų būti laikomas pažeidimu.

Patikrinama, ar stovėjimo vieta buvo pirma tinkama vieta.

Tikrinant ankstesnius įrašus nustatoma, ar išimtimis buvo naudotasi sistemingai ir pakartotinai.


Jeigu teisė naudotis šia išimtimi buvo pareikšta ne pagal reikalavimus, patikrinama, ar nepaţeistos 6–9 straipsnių nuostatos.


1. Jei nepažeidžiami 1 straipsnyje nustatyti tikslai, kiekviena valstybė narė savo teritorijoje arba, suinteresuotoms valstybėms sutikus, kitos valstybės narės teritorijoje gali leisti išimtis dėl 5-9 straipsnių ir nustatyti tokioms išimtims individualias sąlygas, kai vežama tokiomis transporto priemonėmis: a) valstybės institucijoms priklausančiomis arba jų be vairuotojo išsinuomotomis transporto priemonėmis, jeigu vykdomas vežimas nekonkuruoja su privačiais transporto ūkio subjektais; b) žemės ūkio, sodininkystės, miškų ūkio, gyvulininkystės ar žuvininkystės ūkio subjektų naudojamomis arba jų be vairuotojo išsinuomotomis transporto priemonėmis kroviniams 100 kilometrų spinduliu nuo ūkio subjekto buvimo vietos išvežioti, kai tai sudaro šių ūkio subjektų verslo dalį; c) žemės ūkio ir miško darbams skirtais traktoriais atliekant žemės ūkio ir miško darbus 100 kilometrų spinduliu nuo ūkio subjekto, kuriam priklauso ši transporto priemonė arba kuris ją nuomojasi ar nuomoja, buvimo vietos; d) transporto priemonėmis ar transporto priemonių junginiais, kurių leidžiama maksimali masė neviršija 7,5 t ir kurias naudoja: – universaliųjų paslaugų teikėjai, apibrėžti 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo [11] 2 straipsnio 13 punkte, naudoja siuntoms pristatyti, teikiant universaliąją paslaugą, arba

– medžiagoms, įrangai ar mašinoms, vairuotojo naudojamoms jo darbe, vežti. Šios transporto priemonės naudojamos ne toliau kaip 50 kilometrų spinduliu nuo ūkio subjekto buvimo vietos ir su sąlyga, kad transporto priemonės vairavimas nėra pagrindinė vairuotojo veikla; e) transporto priemonėmis, naudojamomis tik salose, kurių plotas neviršija 2300 kvadratinių kilometrų ir kurios su likusia šalies teritorija nėra sujungtos tiltu, brasta ar tuneliu, kuriais galėtų važiuoti motorinės transporto priemonės; f) gamtinėmis ar suskystintomis dujomis arba elektra varomomis transporto priemonėmis, kurių leidžiama maksimali masė, įskaitant bet kokios priekabos ar puspriekabės masę, neviršija 7,5 tonos, ir kurios naudojamos kroviniams vežti 50 kilometrų spinduliu nuo įmonės buvimo vietos; g) transporto priemonėmis, naudojamomis mokymui vairuoti ar laikant egzaminą vairuotojo pažymėjimui įgyti, su sąlyga, kad jos nėra naudojamos kroviniams ar keleiviams vežti komerciniais tikslais; h) su kanalizacijos sistemų, apsaugos nuo potvynių, vandens dujų ir elektros priežiūros paslaugomis, kelių priežiūra ir kontrole, buitinių atliekų surinkimu nuo namų ir atliekų šalinimu, telegrafo ir telefono paslaugomis, radijo ir televizijos transliavimo bei radijo ir televizijos siųstuvų ar imtuvų paieška susijusiomis transporto priemonėmis; i) nuo 10 iki 17 vietų turinčiomis transporto priemonėmis, skirtomis keleiviams vežti tik nekomerciniais tikslais; j) specializuotomis transporto priemonėmis, skirtomis cirko ir pramoginiams parko įrenginiams vežti; k) išvažiuojamiesiems projektams įgyvendinti specialiai įrengtomis transporto priemonėmis, kurios stovėjimo metu tiesiogiai naudojamos kaip mokomosios patalpos;


l) transporto priemonėmis, naudojamomis pienui surinkti iš ūkių ir pieno tarai tiems ūkiams grąžinti arba gyvūnų šėrimui skirtiems pieno produktams; m) specializuotomis pinigus ir (arba) vertybes gabenančiomis transporto priemonėmis; n) transporto priemonėmis, vežančiomis gyvūninės kilmės atliekas ir ne žmonių maistui skirtas gyvūnų skerdienas; o) tik centrinių infrastruktūrų, tokių kaip uostai, tarptautiniai uostai ir geležinkelio terminalai, keliuose naudojamomis transporto priemonėmis; p) transporto priemonėmis, kurios yra naudojamos pristatant gyvulius iš ūkių į vietines prekyvietes ir atvirkščiai arba iš prekyviečių į 50 kilometrų spinduliu esančias vietines skerdyklas. 3. Jei tai nekelia pavojaus 1 straipsnyje nustatytiems tikslams ir užtikrinama atitinkama vairuotojų sauga, valstybė narė, gavusi Komisijos leidimą, gali savo teritorijoje taikyti nedideles išimtis iš šio reglamento nuostatų transporto priemonėms, naudojamoms iš anksto numatytose teritorijose, kuriose gyventojų tankumas yra mažesnis nei 5 asmenys viename kvadratiniame kilometre, šiais atvejais: – išimtis, susijusias su vidaus reguliariaisiais reisais keleiviams, kai tvarkaraščiai patvirtinami valdžios institucijų (tokiu atveju leidžiamos tik su pertraukomis susijusios išimtys), ir – toms sau pasamdžius ar už atlygį atliekamoms vežimo operacijoms, kurios neturi poveikio vieningai rinkai bei yra būtinos tos teritorijos konkretiems pramonės sektoriams prižiūrėti, ir jei šio reglamento leidžiančiomis nukrypti nuostatomis nustatyta spindulio riba yra 100 kilometrų. Pagal šią išimtį vežimas keliu gali apimti reisą į teritoriją, kurioje gyventojų tankumas yra ne mažesnis kaip 5 asmenys viename kvadratiniame kilometre, tik tuo atveju, kai toje teritorijoje reisas pradedamas arba užbaigiamas. Visų šių priemonių pobūdis ir taikymo sritis turi būti proporcingi.


Nėra, jeigu išimtis taikoma pagal reikalavimus. 2.2.13.3 Patikrinimas kelyje Tikrinantys pareigūnai, surinkę išsamią informaciją apie reisą, transporto priemonės naudojimą, su transporto priemone susijusios įrangos pobūdį ir krovinį, turėtų nustatyti naudojimosi šia išimtimi pagrįstumą. Primintina, kad pagal šio straipsnio nuostatas suteikiama išimtis netaikyti tik 5–9 straipsnių. Pastaba: Atitinkama išimtis, pagal kurią leidžiama netaikyti reikalavimo sumontuoti (ir naudoti) tachografą yra įtraukta į Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 3 straipsnio 2 dalį. Tikrinantys pareigūnai taip pat turėtų ţinoti, kad vairuotojas ar ūkio subjektas gali neţinoti, kad taikoma speciali išimtis ir stengtis laikytis Reglamento (EB) Nr. 516/2006, nors vietoj jo galėtų būti taikomos kitos taisyklės. Minėtosios nuostatos yra besiskiriančios kiekvienoje pavienėje valstybėje narėje nacionalinės nukrypti leidţiančios nuostatos ir paprastai galiojančios valstybių narių teritorijoje, nors kaimyninės valstybės taip pat gali būti sudariusios vietinius susitarimus, pagal kuriuos leidţiamas tarpusavio pripaţinimas (pvz., Jungtinė Karalystė ir Airija). Išsami informacija pateikiamas nacionaliniuose teisės aktuose. Veikla, vykdoma naudojantis šiomis nukrypti leidţiančiomis nuostatomis, turėtų būti registruojama kaip „kiti darbai“, jeigu darbo dieną ji vykdoma kartu su taikymo sritį atitinkančiu vairavimu.


Jeigu vairuotojas nukrypti leidţiančią nuostatą taiko ne pagal reikalavimus, remiantis Reglamentais (EB) Nr. 561/2006 ir (EEB) 3821/85 turėtų būti atliekamas išsamus patikrinimas. Jeigu būtina patikrinti teisės naudotis nukrypti leidţiančia nuostata pagrįstumą, ES svetainė: http://ec.europa.eu/transport/road/social_provisions/driving_time/driving_time_en.htm suteikia prieigą prie galutinio kiekvienoje valstybėje narėje galiojančio nacionalinių nukrypti leidţiančių nuostatų sąrašo. Todėl atlikdami patikrinimus keliuose tikrinantys pareigūnai turėtų būti susipaţinę su šiomis nuostatomis.

http://ec.europa.eu/transport/road/social_provisions/driving_time/driving_time_en.htm



1. Valstybės narės, Komisijai leidus, gali padaryti išimtis dėl 6-9 straipsnių taikymo transporto operacijoms, vykdomoms išskirtinėmis sąlygomis, jei šios išimtys nepažeidžia 1 straipsnyje nustatytų tikslų. 2. Skubiais atvejais valstybės narės gali suteikti laikiną išimtį ne ilgesniam nei 30 dienų laiko tarpui, ir apie tai jos nedelsdamos turi pranešti Komisijai. 3. Komisija kitoms valstybėms narėms praneša apie visas pagal šį straipsnį padarytas išimtis.


Nėra


Reglamente numatyta galimybė (įteikus paraišką Komisijai) sušvelninti reikalavimą laikytis 6–9 straipsniuose nustatytų vairavimo apribojimų. Valstybės narės taip pat gali imtis tam tikrų priemonių susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms ar ekstremaliosioms situacijoms. (Pvz., ypač atšiaurios orų sąlygos ar snukio ir nagų ligos epidemija Jungtinėje Karalystėje) ir suteikti teisę taikyti laikinąsias išimtis ne ilgesniam negu 30 dienų laikotarpiui, tačiau taip pat informuodamos Komisiją.

Tikrinantys pareigūnai, kol nėra pašalinama bet kokia ekstremalioji situacija, tikėtina, ţinos apie minėtą reikalavimų sumaţinimą, tačiau jie turi numanyti, kad šis reikalavimų taikymo sušvelninimas gali galioti tuo metu, kai jie tikrina įrašus prabėgus kuriam laikui po įvykio.

Jeigu vairuotojas tvirtina, kad reglamento reikalavimų nesilaikymas nėra paţeidimas, nes teisę laikytis ne visų reikalavimų jis įgijęs išdavus leidimą tik iš dalies vykdyti reglamento nuostatas, šiuo atveju vairuotojo turėtų būti prašoma pateikti leidimo kopiją. Jeigu ši kopija nėra pateikiama, šiuo atveju patvirtinti pagrįstumą turėtų būti kreipiamasi į Komisiją, kuriai turėtų būti pranešama apie visus minėtus leidimus.

Atnaujintas sąrašas pateikiamas šioje svetainėje:

http://ec.europa.eu/transport/road/social_provisions/driving_time/doc/temporary-relaxation-of-drivers.pdf

Kadangi šie leidimai iš dalies taikyti reglamentą galioja vietiniu lygmeniu, todėl tikėtina, kad kompetentinga institucija tikrinantiems pareigūnams yra pranešusi apie minėtus leidimus. Šie leidimai svarbūs tik kitoms valstybėms narėms, kai vairuotojas vėliau transporto priemone įvaţiuoja į kitą valstybę narę ir pateikia patikrinti įrašus, kuriuose įţvelgiami akivaizdūs paţeidimai, tačiau kurie, tiesą sakant, gali būti nesilaikymai turint tam leidimą.

http://ec.europa.eu/transport/road/social


Todėl tikrinantis pareigūnas turėtų patvirtinti visus leidimus tik iš dalies taikyti reglamentą ir tais atvejais, kai leidimas nėra patvirtinamas, turėtų taikyti 6–9 straipsniuose nustatytus apribojimus. 2.2.15 15 straipsnis 2.2.15.1 Tekstas

Valstybės narės užtikrina, kad 3 straipsnio a punkte nurodytų transporto priemonių vairuotojams būtų taikomos nacionalinės taisyklės, numatančios pakankamą apsaugą leidžiamų vairavimo trukmių ir privalomų pertraukų bei poilsio laikotarpių srityje.


Nėra


Šiame straipsnyje nustatytas įpareigojimas, kad valstybės narės taikytų vairavimo ir poilsio laikotarpių taisykles vairuotojams, vairuojantiems transporto priemones, kurioms šios taisyklės negalioja pagal 3 straipsnio a punktą. Šios taisyklės tėra svarbios nacionaliniu lygmeniu.

2.16 16 straipsnis

2.2.16.1 Tekstas

1. Kai transporto priemonėje nėra pagal Reglamentą (EEB) Nr. 3821/85 įrengtos įrašymo įrangos, šio straipsnio 2 ir 3 dalys taikomos: a) reguliariaisiais reisais šalies viduje teikiamoms keleivių vežimo paslaugoms ir b) reguliariais tarptautiniais reisais teikiamoms keleivių vežimo paslaugoms, kurių galiniai maršruto sustojimai yra ne toliau kaip už 50 kilometrų tiesia kryptimi nuo dvi valstybes nares skiriančios sienos, o maršrutas neviršija 100 kilometrų. 2. Transporto ūkio subjektas sudaro vežimo paslaugų tvarkaraštį ir darbo grafiką, kuriame nurodoma kiekvieno vairuotojo pavardė, nuolatinė jo gyvenamoji vieta ir iš anksto sudarytas įvairių vairavimo, kitų darbų, pertraukų ir vairuotojo buvimo darbe tvarkaraštis. Kiekvienas 1 dalyje nurodytai paslaugai atlikti paskirtas vairuotojas turi turėti išrašą iš darbo grafiko ir paslaugų tvarkaraščio kopiją. 3. Darbo grafikas: a) turi apimti visus 2 dalyje minimam laikotarpiui, apimančiam prieš tai ėjusias 28 dienas, nustatytus duomenis; šie duomenys turi būti reguliariai atnaujinami, o atnaujinimo laikotarpis neturi viršyti vieno mėnesio; b) turi būti pasirašytas transporto ūkio subjekto vadovo ar jam atstovauti įgalioto asmens; c) transporto ūkio subjekte turi būti saugomas vienerius metus nuo juo apimamo laikotarpio pabaigos. Susijusiems vairuotojams paprašius, transporto ūkio subjektas išduoda jiems darbo grafikų išrašus, ir d) turi būti parodomas ir perduodamas, kai to paprašo įgaliotas tikrinantis pareigūnas


Pastabos

16 straipsnis nustojo galioti nuo 2007 m. gruodţio 31 d. (ţr. Reglamento (EB) Nr. 561/2006 26 straipsnį, kuriuo pakeistas Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 3 straipsnis).

2.2.17 17 ir 18 straipsniai

Šie straipsniai nenagrinėjami, nes jie nėra svarbūs vykdant patikrinimo keliuose veiklą.


2.2.18.1 Tekstas

1. Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų už šio reglamento ir Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 pažeidimus, ir imasi visų reikiamų priemonių, kad jos būtų įgyvendintos. Šios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos, atgrasančios ir nediskriminacinės. Nei už vieną šio reglamento ar Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 nuostatų pažeidimą negali būti taikoma daugiau kaip viena sankcija ar procedūra. Apie šias priemones ir sankcijų taikymo taisykles valstybės narės praneša Komisijai iki 29 straipsnio antroje pastraipoje nurodytos dienos. Komisija atitinkamai informuoja kitas valstybes nares.

2. Valstybė narė įgalioja kompetentingas institucijas taikyti sankcijas ūkio subjektui ir (arba) vairuotojui už jos teritorijoje nustatytą šio reglamento pažeidimą, už kurį sankcija dar nebuvo taikyta, net ir tuo atveju, jei šis pažeidimas padarytas kitos valstybės narės ar trečiosios šalies teritorijoje.

Išimties tvarka, kai nustatomas pažeidimas:

– kuris buvo padarytas ne atitinkamos valstybės narės teritorijoje, ir

– kurį padarė kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje įsteigtas ūkio subjektas ar vairuotojas, kurio darbo vieta yra kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje,

valstybė narė iki 2009 m. sausio 1 d. gali, užuot taikiusi sankciją, apie pažeidimą pranešti valstybės narės ar trečiosios šalies, kurioje yra įsteigtas ūkio subjektas ar kurioje yra vairuotojo darbo vieta, kompetentingai institucijai.

3. Kiekvienu atveju, kai valstybė narė pradeda procesinius veiksmus ar taiko sankciją už konkretų pažeidimą, ji raštu pateikia vairuotojui tinkamus to įrodymus.

4. Valstybės narės užtikrina, kad proporcingų sankcijų sistema, kuri gali apimti ir finansines sankcijas, galiotų šio reglamento ar Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 nuostatas pažeidžiančioms ūkio subjektams, susijusiems siuntėjams, ekspeditoriams, kelionių organizatoriams, pirminiams rangovams, subrangovams ir vairuotojų įdarbinimo agentūroms.


Nėra


Atliekant patikrinimą kelyje tikrinantys pareigūnai turėtų ţinoti, kad pagal šio straipsnio nuostatas jiems suteikiama teisė vairuotojus (ir ūkio subjektus) bausti uţ Reglamento (EB) Nr. 561/2006 reikalavimų paţeidimus, kurių padarymas nustatytas kitos valstybės narės ar


trečiosios šalies teritorijoje. Atidţiai įsiskaičius į straipsnio tekstą darytina išvada, kad minėta teisė neaprėpia Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 paţeidimų, nors šiuo atţvilgiu viskas priklauso nuo pavienių valstybių narių taikomų reglamentuojančių teisės aktų formuluočių.


2.2.19.1 Tekstas

1. Vairuotojai privalo saugoti visus su sankcijomis ar procesinių veiksmų inicijavimu susijusius valstybės narės jam pateiktus įrodymus tol, kol pagal šį reglamentą tas pats šio reglamento pažeidimas daugiau negali būti kitų procesinių veiksmų ar sankcijos priežastis. 2. Paprašius vairuotojai pateikia 1 dalyje minėtus įrodymus. 3. Daugiau nei viename transporto ūkio subjekte dirbantis arba daugiau nei vienam ūkio subjektui perduotas vairuotojas kiekvienam ūkio subjektui pateikia pakankamai informacijos, kad jis galėtų laikytis II skyriaus nuostatų.


Nėra


Tikrintojai turi numatyti įvairių formų procedūrų ar bausmių įrodymus.

Kelių valstybių narių priimta standartinė Kelių transporto prieţiūros organizacijų konfederacijos (CORTE) patvirtinta forma paruošta remiantis techninio patikrinimo kelyje rezultatų pateikimą nustatančiame Direktyvos 2000/30/EB 1 priede išvardytais panašiais reikalavimais.

Pagrindinis šis įrodymas gali būti pateikiamas kaip pasirašytas pranešimas spaudinyje ar tachografo kartoniniame skritulyje.

Jeigu vairuotojas nepateikia įrodymų apie ankstesnę baudą, šiuo atveju vairuotojui galima skirti kitą baudą uţ tą patį paţeidimą. Jeigu paskiriama pastaroji bauda ir vėliau pateikiamas įrodymas dėl ankstesnės baudos, šiuo atveju vėliau skirta bauda turi būti panaikinta.


2.2.20.1 Tekstas

Tais atvejais, kai valstybė narė nusprendžia, jog buvo padarytas toks šio reglamento pažeidimas, kuris aiškiai kelia pavojų saugumui keliuose, ji įgalina atitinkamą kompetentingą instituciją sulaikyti susijusią transporto priemonę iki to laiko, kol bus pašalinta pažeidimo priežastis. Valstybės narės gali priversti vairuotoją pasinaudoti kasdienio poilsio laikotarpiu. Kai tai tinkama, valstybės narės taip pat gali atšaukti, laikinai sustabdyti ar apriboti ūkio subjekto licenciją, jei ūkio subjektas įsteigtas šioje valstybėje narėje, arba atšaukti, laikinai sustabdyti ar apriboti vairuotojo pažymėjimą. Komisija, veikdama 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, suformuoja gaires, kurių tikslas – skatinti suderintą šio straipsnio taikymą.



Nėra


Pagal šį straipsnį valstybėms narėms suteikiama teisė priimti teisės aktus, kuriuos taikant būtų leidţiama nutraukti paţeidimą padariusio vairuotojo vairuojamos transporto priemonės eksploatavimą ir skirti administracines nuobaudas ūkio subjektams ir vairuotojams. Ne visos valstybės narės priėmė uţdraudimo ir eksploatavimo nutraukimo priemones

2.2.21 22–29 straipsniai

Minėti straipsniai šiame dokumente nenagrinėjami, nes jie nėra svarbūs vykdant patikrinimo keliuose veiklą, nors tikrinantys pareigūnai turėtų ţinoti, kad 27 straipsnio 1 dalimi iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 3821/85, ir tuo būdu apibrėţiamos tos valstybėje narėje įregistruotos transporto priemonės, kuriose privaloma sumontuoti skaitmeninius tachografus.


3. Reglamentas (EEB) Nr. 3821/85. Tachografų įrangos ir įrašų saugojimo taisyklės

3.1 Reglamentas (EB) Nr. 3821/85 Naudojant tachografo įrangą daromi būtini įrašai, kurie svarbūs tikrinantiems pareigūnams atliekant bet kokios atitikties patikrą. Šie įrašai įrašomi tachografo registracijos lape ar skaitmeninėse duomenų laikmenose ir kaupiami automatiškai ar kaip rankiniu būdu (vairuotojų) įvedami duomenys. Nustatydami, ar laikytasi vairavimo trukmės ir poilsio laikotarpių reikalavimų, tikrinantys pareigūnai daugiausiai remiasi minėtų įrašų patikra. Reglamente (EEB) Nr. 3821/85 apibrėţiami tam tikri su šių įtaisų tipo patvirtinimu, jų montavimu ir tikrinimu susiję techniniai klausimai ir nustatomas įpareigojimas vairuotojams laikytis šių reikalavimų. Išsamus Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 nagrinėjimas nepriskiriamas šio dokumento taikymo sričiai, todėl pabrėţtina, kad šis reglamentas taikomas tik ES valstybėse narėse įregistruotoms transporto priemonėms, tačiau atitiktis šiam reglamentui laikoma pakankamu pagrindu, uţtikrinančiu atitiktį panašiai parengtiems AETR reikalavimams. Svarbiausi su tachografų naudojimu susiję reikalavimai išdėstyti 3 straipsnyje ir 13–16 straipsniuose. Šiuose straipsniuose nustatomi grieţti ir išsamūs įpareigojimai vairuotojams bei jais remdamiesi patikrinimus keliuose atliekantys tikrinantys pareigūnai nustato daug paţeidimų. Neatsiţvelgiant į reglamentą nėra įmanoma iš tikrųjų įvertinti atitikties Reglamente (EB) Nr. 561/2006 nustatytiems reikalavimams. Tikrinantis pareigūnas siekia nustatyti atitiktį Reglamentui (EB) Nr. 561/2006 ir taip pat uţtikrinti, kad būtų laikomasi atitinkamų Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 reikalavimų. Tikrinantys pareigūnai turi būti susipaţinę su šiais reglamentais ir sugebėti tikrinti bei vertinti tachografo įrašus.



1. Tachografas instaliuojamas ir naudojamas valstybėse narėse įregistruotose transporto priemonėse, skirtose žmonėms ar kroviniams vežti keliais, išskyrus Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 4 straipsnyje ir 14 straipsnio 1 dalyje minėtas transporto priemones. Reglamento (EB) Nr. 561/2006 16 straipsnio 1 dalyje nurodytos transporto priemonės ir tos transporto priemonės, kurios nebuvo priskirtos Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 taikymo sričiai, tačiau kurioms pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 jau netaikoma išimtis, minėtą reikalavimą turi atitikti nuo 2007 m. gruodţio 31 d.

2. Valstybės narės gali atleisti nuo šio reglamento įsipareigojimų Reglamento (EEB) Nr.

3820/85 13 straipsnio 1 dalies nuostatose minėtas transporto priemones.

3. Gavusios Komisijos leidimą, valstybės narės gali netaikyti šio reglamento transporto priemonėms, naudojamoms Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 13 straipsnio 2 dalies nuostatose minėtiems transportavimo darbams atlikti. 4. Vežant šalies viduje, valstybės narės gali reikalauti, kad pagal šio reglamento nuostatas tachografas būtų instaliuotas ir naudojamas visose transporto priemonėse, kuriose pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas įrenginio instaliavimas ir naudojimas neprivalomi.

3.1.1.2 Nusiţengimai Tachografas nesumontuotas pagal taisykles. 3.1.1.3 Šalikelė Tikrinantys pareigūnai privalo nustatyti, ar transporto priemonėse, kurioms netaikoma išimtis, sumontuotas privalomo tipo tachografo registravimo įtaisas ir ar jo montavimo reikalavimai atitinka nustatytuosius Reglamente (EEB) Nr. 3821/85. Šiame straipsnyje numatyta išimtis, kurią taikant Reglamento (EB) Nr. 561/2006 13 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytam veţimui naudojamose transporto priemonėse leidţiama nemontuoti tachografo. Pabrėžtina, kad ne ES valstybėse narėse, tačiau AETR pasirašiusiose šalyse įregistruotas transporto priemones, galima laikyti atitinkančiomis AETR 10 straipsnį, jeigu jos atitinka Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 reikalavimus, tačiau šis būdas nėra vienintelis būdas užtikrinti atitiktį. AETR nustatyti konstrukcijos, naudojimo ir montavimo reikalavimai iš esmės atitinka Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 reikalavimus, todėl šiame dokumente jie nėra nagrinėjami. Todėl nustatydami su ne ES valstybėse narėse, tačiau AETR pasirašiusiose šalyse įregistruotose transporto priemonėse sumontuotų kontrolės įtaisų konstrukcija, naudojimu ir montavimu susijusius pažeidimus tikrintojai turėtų visada remtis tinkamais reikalavimais.



Darbdavys ir vairuotojai užtikrina, pirma, kad tachografas gerai veiktų ir būtų tinkamai naudojamas, antra, kad vairuotojo kortelė būtų naudojama tinkamai, jeigu vairuotojas yra prašomas vairuoti transporto priemonę, kurioje yra sumontuotas IB priedo reikalavimus atitinkantis tachografas. 3.1.2.2 Nusiţengimai Nesugebėjimas uţtikrinti, kad tachografo įrašymo įranga veiktų pagal reikalavimus. Transporto priemonės, kurios tachografas neatitinka reikalavimų, naudojimas yra labai sunkus pažeidimas.

3.1.2.3 Patikrinimas kelyje Atlikdami patikrinimą kelyje tikrinantys pareigūnai turėtų nustatyti, ar tachografas veikia pagal reikalavimus, ir šiuo tikslu nagrinėti pateiktus įrašus bei perţvelgti turimas diagnostikos ataskaitas apie įvairias tachografo sistemas. Bet koks defektas, nuo kurio priklauso vairuotojo veiklos registravimo tikslumas, taip pat gali riboti tikrinančio pareigūno gebėjimą nustatyti atitiktį taisyklėms. Analoginiai tachografai Trūkstamos ar netiksliai sutapdintos linijos, nubrėţtos klaidingos rodomosios linijos (pvz., visiški nuokrypiai ar grupėmis sutelktos linijos) ar bet kokios neįprastai nubrėţtos linijos patvirtina, kad tachografas veikia ne pagal reikalavimus. Skaitmeniniai tachografai Vairuotojo kortelė yra neatskiriama skaitmeninio tachografo sistemos dalis, todėl šiame straipsnyje reikalaujama, kad pati kortelė veiktų gerai. Į transporto priemonės bloke esančią laikmeną „Įvykiai ir triktys“ galima įrašyti informaciją apie veikimo sutrikimus, klaidas ir triktis. Tikrintojai turėtų paisyti, ar įmanoma nustatyti, kad bet koks minėtas defektas yra ką tik uţregistruotas (pvz., vykstant maršrutu) ir ar jį galima pašalinti. Pabrėţtina, kad Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 16 straipsnyje nustatyta, kad „Tuo atveju, kai tachografas sugenda ar neteisingai dirba, darbdavys pasirūpina, kad jį, kai tik galima, suremontuotų reikiamus įgaliojimus turintis mechanikas ar dirbtuvės. Jei transporto priemonė per savaitę nuo gedimo dienos ar to laiko, kai buvo pastebėtas neteisingas įrenginio darbas, negali grįţti į savo garaţą, remonto darbai atliekami ten, kur tuo metu yra transporto priemonė“. Šiaip ar taip, tikrintojai turėtų ieškoti įrodymų, kad tachografo triktys yra ilgalaikės, o ne ką tik uţregistruotos, ir todėl imtis atitinkamų vykdymo uţtikrinimo veiksmų. Akivaizdţiai ne pagal reikalavimus veikiantis tachografas taip pat gali kelti įtarimą, kad įrašai yra ar buvo klastojami, ir tirdami šios rūšies triktis minėto aspekto tikrinantys pareigūnai neturėtų išleisti iš akių.



1. Darbdavys aprūpina vairuotojus pakankamu registracijos lapų kiekiu, atsižvelgdamas į tai, kad jie yra asmeninio pobūdžio, gali būti naudojami skirtingą laiką ir į galinčią kilti būtinybę pakeisti sugadintus ar įgalioto inspektoriaus paimtus lapus. Darbdavys išduoda vairuotojams tik tokius patvirtinto modelio lapus, kurie tinka naudoti transporto priemonėje įrengtame tachografe. Jeigu transporto priemonėje sumontuotas IB priedą atitinkantis tachografas, darbdavys ir vairuotojas užtikrina, kad atsižvelgiant į naudojimo laikotarpį IB priede nurodytą spausdinimą pagal reikalavimą būtų galima tinkamai atlikti patikrinimo metu. 2. Ūkio subjektas chronologine tvarka ir įskaitoma forma saugo registracijos lapus ir spaudinius, kurie buvo padaryti laikantis 15 straipsnio 1 dalies reikalavimų, ne mažiau kaip metus po jų panaudojimo ir, suinteresuotam vairuotojui paprašius, išduoda jų kopijas. Suinteresuotam vairuotojui paprašius ūkio subjektas taip pat išduoda iš šio vairuotojo kortelės perkeltų duomenų kopijas bei šių kopijų spausdintus lapus. Įgaliotam tikrinančiam pareigūnui paprašius, registracijos lapai, spaudiniai ir perkelti duomenys jam parodomi arba perduodami. 3. IB priede apibrėžtą vairuotojo kortelę jo prašymu išduoda valstybės narės, kurioje vairuotojas nuolatos gyvena, kompetentinga institucija. Valstybė narė, laikydamasi Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 nuostatų, gali prašyti kiekvieno vairuotojo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra jos teritorijoje, turėti vairuotojo kortelę. a) Šiame reglamente "nuolatinė gyvenamoji vieta"- tai vieta, kurioje asmuo dėl savo asmeninių ar profesinių ryšių arba, jei asmuo neturi profesinių ryšių, dėl savo asmeninių ryšių, įrodančių šio asmens ir vietos, kurioje jis gyvena, glaudžius saitus, kiekvienais kalendoriniais metais paprastai gyvena bent 185 dienas. Vis dėlto asmens, kuris profesinius ryšius užmezga kitoje, ne savo asmeninių ryšių, vietoje ir kuris dėl to gyvena vis skirtingose vietose, esančiose dviejose arba keliose valstybėse narėse, nuolatine gyvenamąja vieta laikoma ta, kurioje šis asmuo užmezga asmeninius ryšius, jeigu į tokią vietą jis reguliariai sugrįžta. Šios sąlygos laikytis nebūtina, jei asmuo valstybėje narėje gyvendamas atlieka nustatytos trukmės užduotį. b) Vairuotojai savo nuolatinės gyvenamosios vietos įrodymus pateikia bet kuriuo tinkamu būdu, pavyzdžiui, pristatydami savo asmens pažymėjimą arba kokį nors kitą galiojantį dokumentą. c) Jeigu valstybės narės kompetentingoms institucijoms, išduodančioms vairuotojo kortelę, kyla abejonių dėl to, kas pagal b punktą pareikšta apie nuolatinę gyvenamąją vietą, pagrįstumo arba jeigu šios institucijos ketina atlikti atitinkamą konkretų patikrinimą, jos gali prašyti kokios nors papildomos informacijos arba įrodymų. d) Išduodančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos kiek leidžia galimybės užtikrina, kad pareiškėjas neturėtų galiojančios anksčiau jam išduotos vairuotojo kortelės. 4. a) Valstybės narės kompetentinga institucija, laikydamasi IB priedo nuostatų, į vairuotojo kortelę įrašo jo asmens duomenis. Vairuotojo kortelės administracinio galiojimo trukmė negali būti ilgesnė kaip penkeri metai. Vairuotojas gali turėti tik vieną galiojančią vairuotojo kortelę. Jis yra įgaliotas naudoti tik savo asmeninę kortelę. Vairuotojui neleidžiama naudoti defektinės kortelės arba kortelės, kurios galiojimo laikas yra pasibaigęs. Kai vairuotojo sena kortelė pakeičiama nauja, ši turi tą patį vairuotojo kortelės išdavimo numerį, tačiau prie jos indekso yra pridedamas vienetas. Išduodančioji institucija įrašus apie išduotas, pavogtas, pamestas ar defektines vairuotojo korteles saugo ne trumpiau už šių kortelių administracinio galiojimo laiką. Jeigu vairuotojo kortelė yra sugadinta, blogai veikia, yra


pamesta arba pavogta, institucija, gavusi šiuo tikslu išsamų prašymą, per penkias darbo dienas išduoda kitą kortelę. Gavusi prašymą pratęsti kortelės, kurios galiojimo laikas netrukus baigsis, galiojimo laiką, institucija prieš kortelės galiojimo pabaigą išduoda naują kortelę, jeigu institucijai prašymas buvo atsiųstas per laiką, nustatytą 15 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje. b) Vairuotojų kortelės išduodamos tik tiems pareiškėjams, kuriems yra taikomos Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 nuostatos. c) Vairuotojo kortelė yra asmeninė. Kol nėra pasibaigęs oficialus kortelės galiojimo laikas, jos negalima dėl kokios nors priežasties paskelbti negaliojančia arba laikinai negaliojančia, nebent valstybės narės kompetentinga institucija nustato, kad kortelė buvo suklastota arba kad vairuotojas naudoja ne jam priklausančią kortelę, arba kad turima kortelė buvo gauta pateikus melagingas deklaracijas ir (arba) suklastotus dokumentus. Jeigu priemonių vairuotojo kortelę paskelbti negaliojančia arba laikinai negaliojančia imasi kita, ne kortelę išdavusi valstybė narė, pirmoji grąžina šią kortelę valstybės narės, kuri ją yra išdavusi, institucijoms ir nurodo grąžinimo priežastis. d) Valstybių narių išduotas vairuotojų korteles pripažįsta kitos valstybės narės. Jeigu galiojančios vairuotojo kortelės, kurią yra išdavusi valstybė narė, turėtojas nuolat gyventi įsikuria kitoje valstybėje narėje, jis gali prašyti, kad jo turima kortelė būtų pakeista lygiaverte kortele; kortelę keičianti valstybė narė yra atsakinga už tai, kad, jei reikia, būtų patvirtinta, ar pateikta kortelė iš tikrųjų tebėra galiojanti. Pakeitimą atliekančios valstybės narės seną kortelę grąžina valstybės narės, kuri yra ją išdavusi, institucijoms ir nurodo šio grąžinimo priežastis. e) Jeigu valstybė narė vairuotojo kortelę atnaujina arba pakeičia, atnaujinimas arba pakeitimas ir koks nors vėlesnis atnaujinimas arba pakeitimas yra registruojami toje valstybėje narėje. f) Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad būtų pašalinta kokia nors galimybė klastoti vairuotojo korteles. 5. Valstybės narės užtikrina, kad kontroliuoti, ar laikomasi Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 ir 1992 m. vasario 10 d. Tarybos direktyvos 92/6/EEB dėl greičio ribotuvų įrengimo ir naudojimo kai kurių kategorijų transporto priemonėse Bendrijoje (1) nuostatų, būtini duomenys, kurie yra registruojami bei laikomi šio reglamento IB priede išdėstytus reikalavimus atitinkančiame tachografe, būtų prieinami bent 365 dienas po šių duomenų užregistravimo ir kad jie būtų prieinami sąlygomis, kurios garantuoja duomenų saugumą ir tikslumą. Valstybės narės imasi bet kokių priemonių, būtinų užtikrinti, kad tachografų perpardavimas arba jų išėmimas iš apyvartos nesumažėtų visų pirma dėl to, kad teisingai taikomos šios dalies nuostatos.


Vairuotojas nesugeba uţtikrinti, kad spausdinimas būtų atliekamas pagal reikalavimus, nes:

a) nepakankamas popieriaus kiekis – nedidelis pažeidimas. b) kitos prieţastys, pvz., ne pagal reikalavimus veikiantis transporto priemonės blokas –

labai sunkus pažeidimas. Naudoja vairuotojo kortelę, nors nėra šios kortelės turėtojas – labai sunkus pažeidimas. Naudoja nustatytų reikalavimų neatitinkančią vairuotojo kortelę – labai sunkus pažeidimas. Turi daugiau negu vieną vairuotojo kortelę, kurioje nurodyta jo asmeninė informacija – labai sunkus pažeidimas. Nenaudoja vairuotojo kortelės (pvz., neturint kortelės vairuojama transporto priemonė, kurioje sumontuota skaitmeninė įranga) – labai sunkus pažeidimas.


Nelaiko įrašų (vienerių metų) – ūkio subjekto padarytas paţeidimas – labai sunkus pažeidimas.


Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti tam tikri įpareigojimai ūkio subjektams ir vairuotojams dėl tachografo registravimo sistemos naudojimo pagal nustatytus reikalavimus. Vairuotojas turi uţtikrinti, kad bet kuriuo metu jis galėtų atsispausdinti spaudinį, kai jo bus paprašoma ar pareikalaujama, t. y. vairuotojas transporto priemonėje privalo turėti pakankamą kiekį popieriaus ritinių. Jeigu negalima atspausdinti spaudinio dėl minėtos prieţasties, šiuo atveju turi būti nustatomas paţeidimas. (Vairuotojai turėtų būti skatinami laikyti pakankamą atsargą spausdintuvo popieriaus ritinių). Ūkio subjektai yra įpareigoti vairuotoją aprūpinti pakankamu su naudojamu įtaisu suderinamų atsarginių tachografo registracijos lapų skaičiumi. Jeigu šių įpareigojimų nėra laikomasi, turi būti nustatoma, kad darbdavys ir (arba) ūkio subjektas yra padaręs paţeidimą. 2 dalyje nustatyti ūkio subjektams (ūkio subjektams, bendrovėms) taikomi reikalavimai dėl registracijos lapų, perkeltų duomenų apsaugos ir laikymo būdo bei, jeigu šių reikalavimų nėra laikomasi, nors bendrovė yra padariusi paţeidimą, šis paţeidimas neturi didesnės įtakos patikrinimams keliuose. 3 ir 4 dalyse daugiausiai aptariami vairuotojų kortelių, kurias išduoda valstybės narės, išdavimo procedūros, kortelių struktūros ir ypatybių klausimai bei kortelių išdavimo institucijos, todėl šie aspektai nėra svarbūs atliekant patikrinimus keliuose. Tačiau išdėstytame tekste nustatomas draudimas vairuotojams turėti daugiau negu vieną galiojančią vairuotojo kortelę ir kad jiems leidţiama naudoti tik savo asmeninę vairuotojo kortelę, bei draudţiama naudoti nustatytų reikalavimų neatitinkančią, paţeistą kortelę ar kortelę, kurios galiojimo laikotarpis yra pasibaigęs. Jeigu kortelė yra suklastota, išduota pateikus neteisingą deklaraciją ar suklastotus dokumentus arba jeigu vairuotojas naudoja kito turėtojo kortelę, šiuo atveju kortelė atšaukiama ar paskelbiama netekusia galios (šią procedūrą taiko kompetentinga institucija).



1. Vairuotojai nenaudoja suteptų ar sugadintų registracijos lapų arba vairuotojų kortelių. Lapai ar vairuotojo kortelės turi būti tinkamai saugomos. Kai vairuotojas pageidauja pratęsti savo turimos vairuotojo kortelės galiojimą, iki kortelės galiojimo pabaigos likus ne mažiau kaip 15 dienų jis kreipiasi į valstybės narės, kurioje nuolatos gyvena, kompetentingas institucijas. Jei lapas, kuriame yra registracijos įrašų, arba vairuotojo kortelė yra sugadinama, vairuotojai šį lapą ar kortelę į prisega prie atsarginio lapo, kuriuo pakeičia sugadintąjį. Jeigu vairuotojo kortelė sugadinama, blogai veikia, pametama arba pavagiama, vairuotojas per septynias kalendorines dienas kreipiasi į valstybės narės, kurioje jis nuolatos gyvena, kompetentingas institucijas, kad kortelė būtų pakeista. Kai vairuotojo kortelė yra sugadinta, blogai veikia ar vairuotojas ją prarado, vairuotojas: a) reiso pradžioje atspausdina savo vairuojamos transporto priemonės duomenis ir į šį spaudinį įrašo: i) vairuotojo tapatybę parodančius duomenis (pavardę, vairuotojo kortelės ar pažymėjimo numerį) ir pasirašo; ii) laikotarpius, minėtus 3 dalies antros įtraukos b, c ir d punktuose; b) reiso pabaigoje atspausdina informaciją, susijusią su įrašymo įrangos registruojamais laikotarpiais, įrašo visus kito darbo bei buvimo darbe laikotarpius ir poilsį nuo reiso pradžioje atspausdinto spaudinio, jei jie nebuvo įregistruoti tachografo, ir tame dokumente pažymi duomenis, leidžiančius nustatyti vairuotojo tapatybę (pavardę, vairuotojo kortelės ar pažymėjimo numerį), ir pasirašo. 2 Vairuotojai naudoja registracijos lapus kiekvieną darbo dieną, pradėdami nuo to momento, kai jie perima transporto priemonę. Registracijos lapas neišimamas anksčiau, negu baigiasi darbo laikas, išskyrus tuos atvejus, kai duodamas leidimas jį išimti. Registracijos lapų negalima naudoti ilgesnį laiką, nei nustatytą Jei vairuotojas negali naudoti transporto priemonėje instaliuoto įrenginio, kadangi kurį laiką nebūna transporto priemonėje, toliau pateiktos 3 straipsnio dalies antros įtraukos b, c ir d punktuose numatyti laiko tarpai: a) ranka, automatine rašymo priemone ar kitokiu būdu įskaitomai įrašomi lape, jo nesutepant. jei transporto priemonėje yra sumontuota I priedo reikalavimus atitinkanti įrašymo įranga, arba b) jei transporto priemonėje yra sumontuota IB priedo reikalavimus atitinkanti įrašymo įranga, įrašomi į vairuotojo kortelę naudojant įrašymo įrangos rankinio įrašymo mechanizmą. Kai transporto priemonėje, kurioje yra sumontuota IB priedo reikalavimus atitinkanti įrašymo įranga, yra daugiau nei vienas vairuotojas, kiekvienas vairuotojas užtikrina, kad jo vairuotojo kortelė būtų įdedama į reikiamą tachografo angą. Jei transporto priemonėje yra daugiau nei vienas vairuotojas, vairuotojai registracijos lapuose padaro atitinkamus papildymus, kad I priedo II skyriaus 1-3 punktuose minėta informacija būtų įrašoma būtent to vairuotojo, kuris tuo metu vairuoja, registracijos lape. 3. Vairuotojai: – garantuoja, kad registracijos lape pažymėtas laikas atitiktų oficialųjį laiką tos šalies, kurioje yra įregistruota transporto priemonė; – naudoja perjungimo mechanizmus, leidžiančius atskirai ir tiksliai registruoti tokius laikotarpius: a) po žyma: vairavimo laikas, b) „kiti darbai― – tai visa veikla, išskyrus vairavimą, apibrėžta 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių


transporto veikla, darbo laiko organizavimo (1) 3 straipsnio a punkte ir taip pat bet koks darbas tam pačiam ar kitam darbdaviui, atliekamas transporto sektoriuje ar už jo ribų, ir turi būti nurodytas po šia žyma ; c) Direktyvos 2002/15/EB 3 straipsnio b punkte apibrėžtas „buvimas darbe― taip pat turi būti nurodomas po šia žyma ; d) po žyma: darbo pertraukos ir kasdienio poilsio laikotarpiai. 4. Netekęs galios 5. Kiekvienas ekipažo narys savo registracijos lape registruoja tokią informaciją: a) pradėdamas naudoti lapą – savo pavardę ir vardą; b) laiką ir vietą, kurioje pradedamas naudoti registracijos lapas, ir laiką ir vietą, kurioje jo naudojimas baigiamas; c) kiekvienos jam priskirtos transporto priemonės registracijos numerį, ir pradėdamas pirmą lape įrašytą kelionę, ir pakeitęs transporto priemonę, visą registracijos lapo naudojimo laiką; d) odometro rodmenis: – pirmos lape įrašytos kelionės pradžioje, – paskutinės lape įrašytos kelionės pabaigoje, – jei per darbo dieną pakeičiama transporto priemonė (Jam priskirtos transporto priemonės parodymai ir transporto priemonės, kuri jam bus priskirta, parodymai); e) kiekvienos transporto priemonės pakeitimo laiką. 5a. Vairuotojas į IB priedo reikalavimus atitinkantį tachografą įveda šalių, kuriose jis pradeda ir baigia savo darbo dieną, simbolius. Tačiau valstybė narė gali reikalauti, kad transporto priemonių, kuriomis jos teritorijoje atliekamos transporto operacijos, vairuotojai prie šalies simbolio pridėtų išsamesnes geografines detales, jeigu valstybė narė šias detales iki 1998 m. balandžio 1 d. yra perdavusi Komisijai ir jeigu jų yra ne daugiau kaip 20. Pirmiau minėtus įvestus duomenis ranka gali įjungti vairuotojas arba jie gali įsijungti automatiškai, jeigu tachografas yra sujungtas su palydovine sekimo sistema. 6. I priede apibrėžtas tachografas turi būti taip sukonstruotas, kad įgaliotas inspektorius, kilus būtinybei, atidaręs įrenginį ir visiškai nedeformuodamas, nesugadindamas bei nesutepdamas registracijos lapo, galėtų perskaityti įrašus apie devynias prieš tikrinimą praėjusias valandas. Be to, tachografas turi būti taip sukonstruotas, kad neatidarant dėžutės būtų galima patikrinti, ar daromi įrašai. 7. a) Jeigu vairuotojas vairuoja transporto priemonę, kurioje sumontuotas I priedo reikalavimus atitinkantis tachografas, tikrinančio pareigūno prašymu jis privalo pateikti: i) einamosios savaitės ir prieš tai ėjusių 28 dienų vairuotojo naudotus registracijos lapus; ii) vairuotojo kortelę, jei turinis ją turi, ir iii) visus einamąją savaitę ir per prieš tai ėjusias 28 dienas ranka darytus įrašus ir spaudinius pagal šio reglamento ir Reglamento (EB) Nr. 561/2006 reikalavimus. b) Jei vairuotojo vairuojamoje transporto priemonėje yra sumontuota IB priedo reikalavimus atitinkanti įrašymo įranga, tikrinančiam pareigūnui paprašius, vairuotojas turi būti pasiruošęs parodyti: i) savo asmeninę vairuotojo kortelę; ii) visus einamąją savaitę ir per prieš tai ėjusias 15 dienas ranka darytus įrašus ir spaudinius pagal šio reglamento ir Reglamento (EB) Nr. 561/2006 reikalavimus, ir iii) registracijos lapus ankstesniame punkte nurodyto to paties laikotarpio, kuriuo jis vairavo transporto priemonę su joje sumontuotu I priede nurodytu tachografu.Tačiau po 2008 m.


sausio 1 d. ii punkte nurodyti laikotarpiai turi apimti einamąją dieną ir prieš tai ėjusias 28 dienas. c) Kaip laikomasi Reglamento (EB) Nr. 561/2006 reikalavimų, įgaliotas tikrinantis pareigūnas gali patikrinti analizuodamas registracijos lapus, rodomus ar atspausdintus duomenis, kuriuos užregistravo įrašymo įranga ar vairuotojo kortelė arba, neturint šios galimybės, analizuojant visus kitus papildomus dokumentus, nurodytus 16 straipsnio 2 ir 3 punktuose, galinčius patvirtinti, jog nesilaikoma nuostatos reikalavimų. 8. Užregistruotus registracijos lapuose, laikomus tachografe ar vairuotojo kortelėje duomenis arba medžiagą, išspausdintą iš IB priedo reikalavimus atitinkančio tachografo, draudžiama klastoti, nuslėpti arba naikinti. Tokie pat draudimai taikomi kiekvienam veiksmui, atliekamam su tachografu, registracijos lapu arba vairuotojo kortele, kuriuo duomenis ir (arba) spausdintą informaciją galima suklastoti, nuslėpti ar sunaikinti. Transporto priemonėje draudžiama laikyti įtaisą, kurį būtų galima panaudoti pirmiau minėtam tikslui. 3.1.4.2 Nusiţengimai

Atliekant patikrinimą kelyje nepateikiami įrašai. Atliekant patikrinimą kelyje, kai paprašoma, nepateikiama knyga, registras ar bet koks kitas dokumentas. Nenaudojamas tachografo registracijos lapas ar vairuotojo kortelė. Neišduodamas būtinas tachografo kartoninių skritulių kiekis (ūkio subjektas). Darbdaviui negrąţinti registracijos lapai. Įtaise naudojamas reikalavimų neatitinkantis registracijos lapas. Nepakeistas tachografo registracijos lapas ar vairuotojo kortelė, jeigu reikia (transporto priemonėje dirbama su porininku). Nepasirūpinta, kad vairuotojo kortelė būtų įkišta į reikiamą skaitmeninio tachografo angą. Rankiniu būdu, automatiškai ar kaip nors kitaip neįvestos privalomųjų laikotarpių vertės. Centrinio lauko informacija (analoginis įtaisas). Veiksenos jungiklis naudojamas ne pagal reikalavimus. Neįvestas kilmės šalies simbolis (skaitmeninis įtaisas). Tachografe nustatyta neteisinga laiko vertė. Neatliktas spausdinimas reiso pradţioje ar pabaigoje ir neįvesta atitinkama informacija (jeigu skaitmeninio tachografo veikimas sutrikęs ir (arba) kortelė neatitinka reikalavimų). Nebuvo pateikta paraiška išduoti pakaitinę vairuotojo kortelę per 15 dienų (atnaujinimas) ar per 7 dienas (defektinė, pamesta ar pavogta kortelė). Registracijos lapo (analoginis įtaisas) ar vairuotojo kortelės (skaitmeninis įtaisas) pašalinimas negavus leidimo. Registracijos lapas naudojamas ilgiau negu numatyta. Naudojami nešvarūs ar paţeisti registracijos lapai. Neteisėtas įtaisas (t. y. tachografo įrašams pakeisti ir (arba) nuslėpti). 3.1.4.3 Patikrinimas kelyje Reglamente išsamiai apibrėţti vairuotojo įpareigojimai įrašant, laikant ir pateikiant įrašus; naudojant tachografą; ir susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms taikytinos procedūros.


15 straipsnio 1 dalis Reglamente aiškiai apibrėţtos taikytinos procedūros. Sąmoningai netaikant minėtų procedūrų turi būti imamasi veiksmų, jeigu:

a) naudojami nešvarūs ar paţeisti registracijos lapai, pvz., nerūpestingai lapus priţiūrint prieš jų naudojimą ar po naudojimo paţeisti lapai. Aiškiai pasakyta, kad vairuotojui neleidţiama naudoti nešvarių ar paţeistų registracijos lapų. Uţbaigus naudoti registracijos lapus jie turi būti laikomi taip, kad nebūtų suteršti ar paţeisti, ir todėl juose padaryti įrašai būtų iškraipomi ar neįskaitomi. Pavienis ir nedidelis paţeidimas ir (arba) suteršimas, jeigu netrukdoma atlikti atitikties patikrinimo, laikomas nesvarbiu paţeidimu;

b) per 7 dienas nepateikiama paraiška išduoti pakaitinę vairuotojo kortelę, jeigu ankstesnė vairuotojo kortelė pamesta, pavogta ar netinkama naudoti pagal reikalavimus (šiuo atveju kalbam apie reikalavimą su paraiška pateikti minėto keitimo pagrįstumo įrodymus. Jeigu vairuotojas pateikia privalomus spaudinius, kurie patvirtina triktį ar kuriuose nėra duomenų apie ilgesnį negu 7 dienų laikotarpį, taip pat turi būti pridedami paraiškos pateikimo įrodymai, kad būtų išvengta vykdymo uţtikrinimo veiksmų taikymo uţ šį akivaizdų paţeidimą;

c) neatsispausdinus reiso pradţioje ir (arba) pabaigoje, jeigu vairuotojo kortelė neatitinka nustatytų reikalavimų, ji paţeista ar vairuotojas jos neturi, kai netinkamumas įrašyti į vairuotojo kortelę yra akivaizdus ar nurodytas naudojant transporto priemonės bloką;

Pastaba: ... vairuotojas neturi [t. y. vairuotojo kortelės] vairuotojas turi pateikti jam išduotą vairuotojo kortelę. Vairuotojui skiriamas ribotas laiko tarpas (7 dienos), per kurį jam leidžiama vairuoti transporto priemonę su įmontuotu skaitmeniniu tachografu po oficialaus pranešimo apie kortelės pametimą ar jos netinkamumą naudoti, kai jis neturi kortelės. Vairuotojui turi būti išduodama vairuotojo kortelė ir tada jam leidžiama vairuoti transporto priemonę su įmontuotu skaitmeniniu tachografu.

15 straipsnio 2 dalis Į reglamento tekstą įtraukti papildomi įrašymo įrangos naudojimo reikalavimai. Tachografu turi būti registruojama visa taikymo sričiai priskirta vairuotojo veikla:

a) laikotarpiu nuo darbo pradţios iki akimirkos, kai imamasi vairuoti transporto priemonę; b) transporto priemonės vairavimo laikotarpiais; c) laikotarpiu, kai vairuotojas nevairuoja transporto priemonės, ir iki darbo dienos

pabaigos.

Todėl jeigu naudodamas įrašymo įrangą ir įrašydamas įrašus vairuotojas išsamiai neregistruoja savo veiklos, šiuo atveju galima taikyti vykdymo uţtikrinimo veiksmus (ţr. taip pat Reglamento (EB) Nr. 561/2006 6 straipsnio 5 dalį). Jeigu vairuotojui draudţiama ištraukti registracijos lapą ar vairuotojo kortelę nepasibaigus jo kasdieniam darbo laikui. Šis leidimas minimas atsiţvelgiant į kitus teisės aktų reikalavimus, pvz.: a) transporto priemonės keitimas;


b) pateikimas vykdymą uţtikrinantiems ir (arba) tikrinantiems pareigūnams; c) reikalavimas paaiškinti ranka padarytą įrašą; d) įrašymo įtaisui neveikiant pagal nustatytus reikalavimus. Tikrinantys pareigūnai turėtų ţinoti, kad kiekvienu neteisėtu tachografo registracijos lapo ar vairuotojo kortelės ištraukimu gali būti siekiama nuslėpti veiklą, kurią, jeigu ji būtų uţregistruota, vykdant galėjo būti paţeistos Reglamento (EB) Nr. 561/2006 nuostatos. Vairuotojams registracijos lapo neleidţiama naudoti ilgiau negu 24 valandas, antraip galėtų būti iškraipomi ar sunaikinami ankstesnės uţregistruotos veiklos duomenys. Šį paţeidimą nesunku nustatyti tikrinant registracijos lapus, jeigu aptinkama iš dalies viena ant kitos uţeinančių linijų, ir šiuo atveju taikomi vykdymo uţtikrinimo veiksmai. Šio paţeidimo neįmanoma padaryti, jeigu naudojama skaitmeninė tachografo įranga ar skaitmeninė vairuotojo kortelė. Atitinkamas paţeidimas būtų uţregistruotų duomenų praradimas, jeigu nebūtų įmanoma atkurti įrašytų duomenų. Jeigu transporto priemonėje dirbama su porininku, šiame reglamente nustatytas reikalavimas taikyti tam tikras procedūras. Siekiant registruoti nuvaţiuotą atstumą, vaţiavimo greitį ir vairavimo trukmę vairuotojai turi uţtikrinti, kad transporto priemonę iš tikrųjų vairuojančio asmens vairuotojo kortelė būtų įkišta į reikiamą transporto priemonės bloko angą, ir, jeigu naudojami analoginio įtaiso registracijos lapai, kad transporto priemonę iš tikrųjų vairuojančios asmens registracijos lapas būtų įkištas į įtaisą, kad būtų registruojamas atstumas, greitis ir vairavimo trukmė. . Atliekant patikrinimą, kai apţiūrimas transporto priemonės blokas ir abiejų vairuotojų kortelės arba abu analoginio įtaiso registracijos lapai, galima nustatyti minėtą paţeidimą. 15 straipsnio 3 dalis Šiame skirsnyje nagrinėjami įrašymo įrangai taikomi eksploatavimo ir jos parametrų reikalavimai. Vairuotojai turi uţtikrinti, kad analoginiame tachografe nustatyta laiko ţyma atitiktų oficialų įregistravimo šalies laiką. Šio reikalavimo nesilaikant padaromas paţeidimas. Tikrinantys pareigūnai turėtų ţinoti, kad šis laikas gali skirtis nuo oficialaus laiko, kuris taikomas tikrinimo atlikimo vietoje. Pasirinktos atsitiktinės laiko ţymos gali netiesiogiai patvirtinti, kad buvo imtasi vienokio ar kitokio klastojimo, todėl šiais atvejais privaloma atlikti tam tikrą tyrimą siekiant uţkirsti bet kokį kelią sukčiauti. Net tuo atveju, jeigu klastojimas nepasitvirtina, tačiau minėtas reikalavimas yra paţeidţiamas, turi būti taikomi vykdymo uţtikrinimo veiksmai. Naudojant skaitmeninius tachografus transporto priemonės blokas registruoja koordinuotąjį pasaulio laiką (UTC), tačiau tachografas gali rodyti vietinį laiką. Vairuotojas veiklą registruoja įrašymo įtaisu, kurį naudoja nustatytais metodais, atitinkančiais naudojamo tachografo tipą kaip nurodyta toliau. Nevykdant šio reikalavimo gali būti taikomi vykdymo uţtikrinimo veiksmai.


- „Vairavimo trukmė“. Atkreiptinas dėmesys, kad didesnioji dalis modernių įrašymo įtaisų

šią vertę registruoja automatiškai, jeigu tinkamai įstatytas registracijos lapas ir (arba) vairuotojo kortelė.

- „Kiti darbai“. Aprėpia bet kokią veiklą, apibrėţiamą kaip darbas, išskyrus vairavimą, kuriam taikomos ES ir (arba) AETR taisyklės. Kitiems darbams priskiriamas bet koks darbas tam pačiam ar kitam darbdaviui transporto sektoriuje ar uţ jo ribų.

- - „Buvimo darbe laikotarpiai“. Jie apibrėţti Direktyvos 2002/15/EB 3 straipsnio b punkte,

kurio santrauką galima išdėstyti taip: laikotarpiai, išskyrus pertrauką ir poilsio laikotarpius, kuriais besinaudojantis vairuotojas neprivalo likti transporto priemonėje, tačiau jis pasirengęs vykdyti visus nurodymus, kuriais prašoma pradėti ar vėl imtis vairuoti transporto priemonę arba atlikti kitą darbą. Būdingi buvimo darbe laikotarpiai:

- keltu ar traukiniu veţamos transporto priemonės lydėjimas; - laukimas, kol transporto priemonė iškraunama ir (arba) pakraunama; - laukimas sienos kirtimo vietose; - laukiant, kol pasibaigia nustatyti eismo draudimai.

Šie laikotarpiai ir numatoma jų trukmė turėtų būti ţinomi iš anksto dar prieš išvykstant arba iš karto prieš tikrąją atitinkamo laikotarpio pradţią. Šią veiklą transporto priemonės įgulos narys turi pasirinkti tam laikotarpiui, kuris praleidţiamas būnant transporto priemonėje, kai ją vairuoja kitas vairuotojas ir kai jis atlieka kitą darbą (pvz., parenka maršrutą). Tačiau ne daugiau negu 45 minutes iš to laiko, kurį veiklos nevykdantis minėtas įgulos narys uţregistruoja kaip „buvimą darbe“, galima laikyti pertrauka, nes techniniu atţvilgiu šios pertraukos skaitmeniniu tachografu nėra įmanoma uţregistruoti naudojant lovos ir (arba) poilsio simbolį.

Pertraukos arba poilsio laikotarpiai. Šie laikotarpiai aprėpia pertraukas, kuriomis naudojamasi dirbant ir (arba) vairuojant, bei kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpiais. Vairuotojai negali vairuoti transporto priemonės arba atlikti jokio kito darbo. Pertraukos laikotarpiai skirti tik poilsiui. Poilsio laikotarpiu vairuotojui turi būti suteikiama galimybė naudotis savo laiku. Vairuotojas, kuris pradeda dirbti, nors jo transporto priemonės tachografas nustatytas taip, kad vairuotojas naudotųsi pertrauka ar poilsio laikotarpiu, laikomas padariusiu paţeidimą.


Jeigu vairuotojai tam tikrą veikseną pasirenka netyčia, šiuo atveju tikėtina, kad jie vos tik pastebėję klaidą ranka įrašys įrašą ar atsispausdins spaudinį, kuriame bus nurodyta išsami informacija apie klaidą. 15 straipsnio 5 dalis Šiame straipsnyje apibrėţiama ranka įvestina informacija siekiant uţpildyti tachografo registracijos lapą. Jeigu vairuotojas šios informacijos neuţregistruoja nustatytu laiku, šiuo atveju paţeidţiamas šis reglamentas ir galima taikyti vykdymo uţtikrinimo veiksmus.

- Pradėdamas eiti savo pareigas vairuotojas turi įvesti savo pavardę, sudarytą iš vardo ir pavardės. Vairuotojas turėtų pasistengti, kad jo pavardės raidės nepatektų į registravimo lapo duomenų registravimo lauką. Neleidţiama įvesti pravardţių ir inicialų, jeigu jie nėra įvedami pagal papildomus nustatytus reikalavimus. Jeigu pavardė yra per ilga, kad ją būtų įmanoma įrašyti į numatytą vietą ir todėl būtina naudoti santrumpas, nesutrumpinta pavardė turėtų būti įrašoma kitoje registracijos lapo pusėje

- Pageidautina, kad vardas ir pavardė būtų rašomi tokia tvarka: pirma pavardė, tada vardas. Šitaip rašant būtų padedama institucijoms, kurios gali būti neperpratusios klientų pavadinimų įpročių skirtingose valstybėse narėse, tačiau jeigu minėto rašymo nebūtų paisoma, kitoks rašymas nėra laikomas paţeidimu. Įrašius klaidingą pavardę įrašas laikomas suklastotu.

- Turi būti įrašoma darbo pradţios data ir vieta. Įrašius klaidingą datą ar vietą įrašas laikomas suklastotu. Darbo laikotarpio pabaigoje turi būti įrašoma data ir vieta. Jeigu tachografo skritulį naudoti pradedama ir jį naudoti baigiama tą pačią dieną, ši diena turėtų būti įrašoma du kartus. Neleidţiama naudoti pasikartojimo ţenklo. Nurodant informaciją apie vietą turėtų būti įrašomas artimiausias miestas ar kaimas ir turi būti įrašoma du kartus, jeigu darbo pradţios ir pabaigos vieta yra ta pati.

- Kiekvienos transporto priemonės, kuriai vairuotojas yra priskirtas, registracijos numeris - Kasdienio įrašo odometro naudojimo pradţios ir pabaigos rodmenys bei kiekvienos

vairuotos transporto priemonės odometro naudojimo pradţios rodmenys. Jeigu centrinėje laukelio dalyje trūksta informacijos, jos ten gali būti neįvedęs nepakankamai stropus vairuotojas arba ji neįvesta ketinant imtis klastojimo veiksmų, todėl tikrinantiems pareigūnams gali nepavykti nustatyti tikrosios prieţasties, dėl kurios informacija neįvesta. Prieš nusprendţiant taikyti vykdymo uţtikrinimo veiksmus kiekvienu atveju turėtų būti stengiamasi nustatyti prieţastį, dėl kurios informacija nebuvo įvesta, ir pavienį apsirikimą laikyti maţesniu paţeidimu negu nuolatiniai paţeidimai. 15 straipsnio 5a dalis Jeigu naudojami skaitmeniniai tachografai, vairuotojas privalo įvesti šalies, kurioje jis pradeda ir (arba) baigia savo kasdienio darbo laikotarpį, simbolį ir šis reikalavimas taip pat taikomas kiekvieną kartą keičiant transporto priemonę. Šio reikalavimo nesilaikant padaromas paţeidimas.


15 straipsnio 6 dalis Šiame straipsnyje nagrinėjama analoginės įrašymo įrangos konstrukcija ir jis nesvarbus taikant vykdymo uţtikrinimo veiksmus, kurias reikia papildomai aiškinti. 15 straipsnio 7 dalis Transporto priemonės su įmontuotu tachografu vairuotojas (ar įgulos narys) (tikrinančiam pareigūnui) pareikalavus turi sugebėti pateikti :

i) bet kokį einamąjį registracijos lapą ir (arba) naudotą tą dieną ar ankstesnėmis 28 dienomis naudotus registracijos lapus Pastaba: Šiuo atveju kalbama ne apie reikalavimą pateikti 28 registracijos lapus. Ne visą laiką transporto priemonę vairuojantis įgulos narys per 28 kalendorines dienas gali pateikti gerokai maţiau registracijos lapų. Einamuosius įrašus galima įtraukti į vairuotojo kortelę, tačiau naudojant analogines sistemas per ankstesnes 28 dienas paruošti registracijos lapai vis dar turi būti pateikiami.

ii) vairuotojo kortelę, jeigu ji turima. Net tuo atveju, jeigu einamieji įrašai įrašyti analoginiame registracijos lape, vairuotojas turi pateikti, jeigu jam buvo išduota, vairuotojo kortelę, kad būtų galima patikrinti kiekvienos iš ankstesnių 28 dienų, kai buvo vairuojama transporto priemonė su skaitmenine įrašymo įranga, atitiktį. Jeigu išduota vairuotojo kortelė nėra pateikiama, šiuo atveju laikoma, kad padarytas paţeidimas. Tikrinant kiekvieną pateiktą kortelę arba nustatant, ar kortelė buvo išduota, turėtų būti naudojamasi „Tachonet“ ar nacionaliniais duomenimis.

iii) Vairuotojas taip pat turi sugebėti pateikti skaitmeninio tachografo spaudinius, jeigu jie buvo paruošti. Jeigu tikrinantis pareigūnas nustato, kad pagal šias taisykles privaloma pateikti spaudinius, o vairuotojas negali jų pateikti, šiuo atveju laikoma, jog padarytas paţeidimas.

iv) Bet kokius kitus atitinkamu laikotarpiu vairuotojo darytus įrašus. Jie gali būti bet kokios formos.

Patvirtinamieji raštai Susirgus ar pasinaudojus kasmetinėmis atostogomis kartais ganėtinai ilgą laikotarpį nėra daromi jokie įrašai, todėl praėjus kuriam laikui, kai vairuotojai bus tikrinami, jie negalės pateikti minėtais laikotarpiais padarytų įrašų. Ši padėtis gali būti klaidingai laikoma siekiu nuslėpti pateikimą, nes, esą, norima nutylėti paţeidimus. Siekdami apsisaugoti nuo šių įtarimų dalis vairuotojų turi „patvirtinamuosius raštus“, kurie, jeigu paruošiami ir uţpildomi laikantis privalomos formos, yra priimami ir tikrinantys pareigūnai nustato jų pagrįstumą. Pateikus suklastotą patvirtinimą, pvz., jeigu rašto pagrįstumu suabejojama įvertinus kitus įrodymus, laikoma, kad buvo padarytas paţeidimas. Keliose valstybės narėse taikomas reikalavimas, kad vairuotojai turėtų ligos ar atostogų laikotarpius aprėpiančius patvirtinamuosius raštus, tačiau šis reikalavimas galioja tik valstybės narės teritorijoje. (Ţr. priedą, gairių 5 pastabą). Taip pat pabrėţtina, kad netaikomas reikalavimas pagrįsti įrodymais


kasdienio ir (arba) kassavaitinio poilsio laikotarpius, nors daugeliu atvejų vairuotojai pateikia minėtus laikotarpius patvirtinančius įrašus. Valstybės narėse daţnai pasitaiko, kad vairuotojai darbo laikotarpio pabaigoje išima analoginį registracijos lapą, ir ranka daro įrašą apie kasdienio poilsio laikotarpio pradţią ir jo pabaigą. Keliose valstybėse narėse taikomas reikalavimas įrašyti minėtą įrašą. Nagrinėdami ankstesnius vairuotojų įrašytus įrašus tikrinantys pareigūnai turėtų būti susipaţinę su minėta tvarka. Ši tvarka kur kas rečiau taikoma vykdant tarptautines veţimo operacijas, kai ta pati transporto priemonė naudojama kelias dienas iš eilės. Naujai įdarbinti vairuotojai turėtų pateikti darbo pas ankstesnį darbdavį įrašus, jeigu ankstesnis darbo laikotarpis aprėpia 28 dienų laikotarpį iki pirmosios darbo dienos pas naują darbdavį. Minėto reikalavimo laikytis paprasta, jeigu įrašai yra skaitmeninėse laikmenose, tačiau tuo atveju, kai įrašai yra analoginiai, šis reikalavimas gali nederėti su darbdaviui taikomu reikalavimu laikyti ne trumpesnio negu vienerių metų laikotarpio vairuotojų įrašus. Susiklosčius šioms aplinkybėms tikrinantiems pareigūnams galima pateikti atitinkamo laikotarpio įrašų kopijas. Nors ši padėtis tik iš dalies atitinka reikalavimus, tačiau būtų pravartu, jeigu pareigūnas atsiţvelgtų į šį keblumą. Jeigu vairuotojas anksčiau dirbo tame transporto sektoriuje, kurio veikla nėra reglamentuojama teisės aktais, šią aplinkybę galima patikrinti atitinkamai surašytu naujo darbdavio raštu. Pagal 15 straipsnio 7 dalies c punktą tikrinantiems pareigūnams suteikiami įgaliojimai stebėti atitiktį Reglamentui (EB) Nr. 561/2006 ir šiuo tikslu tikrinti registracijos lapus, transporto priemonės bloko duomenis ir vairuotojo kortelės duomenis. Vykdydami šią veiklą pareigūnai gali patekti į transporto priemonę. Jeigu minėti dokumentai nėra pateikiami ir nurodoma pagrįsta prieţastis, tikrinančiam pareigūnui suteikiama teisė tikrinti ir analizuoti dokumentus, pvz., keltų bilietus, degalų įsigijimo kvitus, kuriais patvirtinamos ar pagrindţiamos minėtos prieţastys. Jeigu nustatoma, kad minėtos prieţastys nėra pagrįstos, laikoma, jog buvo padarytas paţeidimas. 15 straipsnio 8 dalis Pagal Reglamentą (EEB) Nr. 3821/85 įrašytų duomenų klastojimas, slėpimas ar naikinimas yra sunkus paţeidimas. Poveikis įrangai, kad ja nebūtų įmanoma tiksliai registruoti, taip pat laikomas sunkiu paţeidimu. Šį poveikį galima daryti neteisėtai išimant registracijos lapą ar vairuotojo kortelę arba darant veiksmingą įtaką įrašymo procesui. Įtaisų, kuriais būtų galima trukdyti atlikti įrašymą pagal reikalavimus, transporto priemonėje laikyti neleidţiama ir jų sumontavimas įrašymo sistemoje laikomas paţeidimu. Jeigu įtaisas nėra sumontuotas, tikslinga manyti, kad buvo ketinama jį naudoti. Jeigu įtaisas sumontuotas, tačiau nėra prijungtas ar naudojamas, sumontavimas vis tiek laikomas paţeidimu.


3.1.5 16 straipsnis 3.1.5.1 Tekstas 1. Tuo atveju, kai tachografas sugenda ar neteisingai dirba, darbdavys pasirūpina, kad jį, kai tik galima, suremontuotų reikiamus įgaliojimus turintis mechanikas ar dirbtuvės. Jei transporto priemonė per savaitę nuo gedimo dienos ar to laiko, kai buvo pastebėtas neteisingas įrenginio darbas, negali grįžti į savo garažą, remonto darbai atliekami ten, kur tuo metu yra transporto priemonė. Priemonės, kurių imasi valstybės narės, pagal 19 straipsnio nuostatas gali suteikti teisę kompetentingoms institucijoms uždrausti eksploatuoti transporto priemonę tais atvejais, kai įrenginio gedimas nebuvo pašalintas laikantis pirmiau minėtų pastraipų reikalavimų. 2. Jeigu tachografas yra netinkamas naudoti ar blogai veikia, registracijos lape arba lapuose, arba laikinajame lape, kuris turi būti prisegtas prie registracijos lapo arba prie vairuotojo kortelės ir kuriame vairuotojas įrašo savo identifikavimo duomenis (vairuotojo kortelės numerį ir (arba) pavardę, ir (arba) vairuotojo pažymėjimo numerį) ir pasirašo, vairuotojai įrašo kiekvieno laikotarpio visą informaciją, kurios tachografas jau teisingai nebeužregistravo arba kurios neišspausdino. Jeigu vairuotojo kortelė sugadinama, blogai veikia, pametama ar pavagiama, reiso pabaigoje vairuotojas išspausdina tų laikotarpių informaciją, kurią užregistravo tachografas, ir tame dokumente įrašo savo identifikavimo detales (vairuotojo kortelės numerį ir (arba) pavardę, ir (arba) vairuotojo pažymėjimo numerį) ir pasirašo. 3. Jeigu vairuotojo kortelė sugadinama ar blogai veikia, vairuotojas grąžina šią kortelę valstybės narės, kurioje jis nuolatos gyvena, kompetentingai institucijai. Valstybės, kurioje kortelė buvo pavogta, kompetentingoms institucijoms pateikiamas oficialus pareiškimas apie vairuotojo kortelės vagystę. Apie pamestą vairuotojo kortelę privaloma pranešti oficialiu pareiškimu kortelę išdavusios valstybės kompetentingoms institucijoms ir valstybės narės, kurioje nuolatos gyvenama, kompetentingoms institucijoms tuo atveju, kai kortelės išdavimo valstybė ir nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė narė yra skirtingos. Vairuotojas be vairuotojo kortelės gali vairuoti transporto priemonę ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų arba ir ilgesnį laiką, jeigu to reikia, kad transporto priemonė būtų grąžinta į jos laikymo vietą, ir jeigu vairuotojas gali įrodyti, kad per ši laiką pateikti kortelės arba ją naudoti buvo neįmanoma. Jeigu vairuotojo kortelę vairuotojui yra išdavusios kitos, o ne tos valstybės narės, kurioje vairuotojas nuolatos gyvena, institucijos ir jeigu šių institucijų yra prašoma pratęsti vairuotojo kortelės galiojimą, ją atnaujinti arba pakeisti kita, jos informuoja institucijas, išdavusias seną kortelę, apie konkrečias priežastis, dėl kurių kortelės galiojimas yra pratęstas, ji yra atnaujinta arba pakeista.

3.1.5.2 Nusiţengimai Šiuo atveju nusiţengimai nėra apibrėţti, tačiau 16 straipsnyje nustatyti veiksmai, kurių turi imtis vairuotojas, kad nebūtų paţeisti kiti straipsniai. Šiems nusiţengimams priskiriama: Transporto priemonės eksploatavimas su defektiniu tachografu.


Neįvykdytas reikalavimas ranka įrašyti įrašus. Per 7 dienas nepranešta apie pamestą ar pavogtą vairuotojo kortelę. Neatsispausdinti duomenys pradedant reisą ir (arba) jį uţbaigus. 3.1.5.3 Patikrinimas kelyje 16 straipsnyje nustatytos procedūros, kurias turi taikyti vairuotojas, jeigu sutriktų tachografo įrašymo įrangos veikimas (t. y. vairuotojo kortelės, siuntimo įtaiso ir laidų). Jeigu tikrinantis pareigūnas nustato, kad susiklosčius šioms konkrečioms aplinkybėms minėtos procedūros nebuvo taikytos, šiuo atveju galima būtų svarstyti, ar nereikėtų taikyti vykdymo uţtikrinimo veiksmų. Jeigu įrangos veikimo sutrikimas nustatomas pagal Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 1 priedą arba 1b dalį, šiuo atveju reikalavimų neatitinkantis veikimas laikomas triktimi. Įranga kiek galima greičiau turi būti visiškai suremontuojama ir bet kokiu atveju per 7 dienas skaičiuojant nuo trikties pradţios arba bet kokiam asmeniui nustačius, kad tachografas tik iš dalies veikė. Remontu turėtų rūpintis uţ transporto priemonės eksploatavimą atsakingas asmuo. Jeigu transporto priemonė toliau eksploatuojama nesiimant pirmiau išdėstytų veiksmų arba jeigu nėra jokios abejonės, kad nebuvo pasinaudota galimybėmis pašalinti triktį, šiuo atveju laikoma, jog padarytas paţeidimas, ir taikomi vykdymo uţtikrinimo veiksmai.


1 priedas Gairių 1 pastaba Svarstomas klausimas: Leidţiamasis nuokrypis nuo minimalaus poilsio ir ilgiausio vairavimo laikotarpio apribojimų siekiant susirasti tinkamą vietą sustoti. Straipsnis: Reglamento (EB) Nr. 561/2006 12 straipsnis. Taikytina procedūra: Pagal 12 straipsnyje išdėstytas nuostatas vairuotojui leidţiama nukrypti nuo 6–9 straipsniuose nustatytų minimalaus poilsio laikotarpio ir ilgiausio vairavimo laikotarpio reikalavimų siekiant susirasti tinkamą vietą sustoti. Pagal šio straipsnio nuostatas vairuotojui neleidţiama nukrypti nuo reglamento dėl prieţasčių, kurios buvo ţinomos prieš pradedant reisą. Taikant šį straipsnį siekiama vairuotojams padėti tvarkytis tais atvejais, kai vykdydami reisą dėl netikėtų prieţasčių jie negali laikytis reglamento, pvz., visiškai nuo vairuotojo valios nepriklausomai atsiradus dideliems ir niekaip neišvengtiniems sunkumams, kurių neįmanoma numatyti net tuo atveju, kai imamasi visų galimų priemonių. Leidţiant taikyti nukrypti leidţiančią nuostatą taip pat siekiama uţtikrinti asmenų, transporto priemonės ir jos krovinio saugą bei bet kokiu atveju turi būti atsiţvelgiama į kelių eismo saugos reikalavimą. Susiklosčius minėtai padėčiai trims šalims nustatomi tam tikri įpareigojimai: 1) Transporto ūkio subjektas turi kruopščiai suplanuoti reisą, kad vairuotojas galėtų jį saugiai įvykdyti, pvz., numatyti reguliarias transporto grūstis, orų sąlygas ir prieigą prie tinkamų stovėjimo vietų, t. y. šis subjektas darbą turi organizuoti taip, jog vairuotojai sugebėtų laikytis reglamento ir atsiţvelgtų į krovinių siuntėjų ir draudimo bendrovių taikomus saugių stovėjimo aikštelių reikalavimus. 2) Vairuotojas privalo grieţtai laikytis taisyklių ir nenukrypti nuo vairavimo trukmės leidţiamųjų ribų, jeigu nenumatytai nesusiklosto išskirtinės aplinkybės, ir būna neįmanoma laikytis reglamento nekeliant grėsmės kelių eismo, asmenų, transporto priemonės ir jos krovinio saugai. Jeigu vairuotojas nusprendţia, kad būtina nukrypti nuo reglamento ir kad dėl to nekils grėsmė kelių eismo saugai, jis turi ranka įrašyti įrašą, kuriuo apibūdinamas nukrypti leidţiančios nuostatos pobūdis ir prieţastis (įrašas įrašomas Bendrijos kalba, registracijos lape ar įrašymo įrangos spaudinyje arba darbo grafike), vos tik vairuotojas sustabdo vairuojamą transporto priemonę. 3) Vykdymą uţtikrinantis pareigūnas, kai jis tikrina vairuotoją ir vertina, ar nuokrypa nuo vairavimo apribojimų yra pagrįsta, turi laikytis profesinio diskretiškumo reikalavimų. Vertindamas, ar remiantis 12 straipsniu taikoma nukrypti leidţianti nuostata yra pagrįsta, vykdymą uţtikrinantis pareigūnas turi nuodugniai išnagrinėti visas aplinkybes, įskaitant: a) ankstesnius vairuotojo su vairavimu susijusius įrašus, kad būtų nustatytas vairuotojo veiklos modelis, ir patikrinta, ar vairuotojas šiaip jau laikosi vairavimo ir poilsio laikotarpių taisyklių ir ar nuokrypis yra priimtinas; b) nuokrypis nuo vairavimo laikotarpių leidţiamųjų ribų neturi būti reguliariai naudojama priemonė ir turi būti taikoma susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, pvz.: masinės kelių eismo triktys, atšiaurios orų sąlygos, eismo nukreipimas aplinkkeliais, uţimtos stovėjimo aikštelės ir t. t. (Šis galimų išskirtinių aplinkybių sąrašas pateiktas tik informavimo tikslais). Vertinant taikomas principas, kad galima nuokrypio nuo vairavimo laikotarpio apribojimų paskata neturi būti žinoma ir net numatoma iš anksto); c) turi būti laikomasi kasdienio ir kassavaitinio vairavimo laikotarpio apribojimų, vadinasi, ieškodamas stovėjimo aikštelės vairuotojas neturėtų kaip nors „laimėti laiko“ viršydamas leidţiamąją vairavimo laikotarpio trukmę; d) nukrypstant nuo vairavimo trukmės taisyklių neturi būti trumpinamos privalomos pertraukos, kasdienis ir kassavaitinis poilsis. Pastaba: Teisingumo Teismas, byla C-235/94.


Gairių 2 pastaba

Svarstomas klausimas: Vairuotojo vykimo transporto priemone į vietą, kuri nėra įprasta transporto priemonės vairavimo pradţios ar jo uţbaigimo vieta, trukmės registravimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2006. Straipsnis: Reglamento (EB) Nr. 561/2006 9 straipsnis Taikytina procedūra: Į tam tikrą darbdavio nurodytą vietą, išskyrus darbdavio veiklos vykdymo centrą, vykstantis vairuotojas, kad perimtų ir vairuotų „transporto priemonę su įmontuotu tachografu“, vykdo įsipareigojimus savo darbdavio atţvilgiu ir todėl negali laisvai tvarkytis savo laiko. Todėl pagal 9 straipsnio 2 dalį ir 9 straipsnio 3 dalį: – bet kokios trukmės laikotarpis, vairuotojo sugaištas keliaujant į vietą ar iš jos, kuri nėra vairuotojo namai ar darbdavio veiklos vykdymo vieta, ir, jeigu vairuotojas pagal reglamento nuostatas turėtų pradėti vairuot i transporto priemonę ar nutraukti jos vairavimą, nepaisant, ar darbdavys yra nurodęs, kada ar kaip vairuotojui vykti, ir ar vairuotojas savo nuoţiūra gali pasirinkti vykimo būdą, minėtas laikotarpis atsiţvelgiant į valstybės narės nacionalinius teisės aktus turėtų būti registruojamas kaip „buvimas darbe ar „kiti darbai“; ir – bet kokios trukmės vairuotojo sugaištas laikotarpis reglamento taikymo sričiai nepriskirtą transporto priemonę vairuojant į vietą ar iš jos, kuri nėra vairuotojo namai ar darbdavio veiklos vykdymo vieta ir kurioje vairuotojas turėtų pradėti vairuoti reglamento taikymo sričiai priskirtą transporto priemonę ar nutraukti jos vairavimą, turėtų būti registruojamas kaip „kiti darbai“. Nurodytais trim atvejais vaţiuojant sugaištą laiką galima laikyti „poilsiu“ arba „pertrauka“. Pirmuoju atveju vairuotojas lydi keltu ar traukiniu gabenamą transporto priemonę. Šiuo atveju vairuotojui leidţiama naudotis savo poilsio laikotarpiu ar pertrauka, jeigu vairuotojui prieinama miegamoji vieta ar gultas.(9 straipsnio 1 dalis). Antruoju atveju, kai vairuotojas nelydi transporto priemonės, tačiau traukiniu ar keltu vyksta į vietą ar iš jos, kurioje pradės vairuoti reglamento taikymo sričiai priskirtą transporto priemonę ar pabaigs ją vairuoti (9 straipsnio 2 dalis), jeigu vairuotojas gali pasinaudoti miegamąja vieta ar gultu. Trečiuoju atveju transporto priemonę vairuoja daugiau negu vienas vairuotojas. Jeigu iškilus būtinybei transporto priemonę galintis vairuoti antrasis įgulos narys sėdi šalia transporto priemonės vairuotojo ir nesiima jokių būtinų veiksmų padėti transporto priemonę vairuojančiam vairuotojui, šio įgulos nario 45 minučių trukmės „buvimo darbe“ laikotarpį galima laikyti „pertrauka“. Šiuo atveju negalima įţvelgti kokio nors skirtingumo remiantis vairuotojo darbo sutartimi. Vadinasi, minėtos taisyklės taikomos nuolatiniams vairuotojams ir tiems vairuotojams, kuriuos kaip darbdavio laikinais perleistus darbuotojus yra įdarbinusios laikinojo įdarbinimo įmonės. „Pakeičiamajam vairuotojui“ „darbdavio veiklos vykdymo vieta“ reiškia ūkio subjekto, kuris naudojasi minėto vairuotojo paslaugomis savo kelių transportui eksploatuoti („ūkio subjektas laikinojo darbuotojo naudotojas“), o ne „darbuotoją laikinai įdarbinančio ūkio subjekto“) pagrindinę būstinę. Pastaba: Teisingumo Teismas, byla C-76/77 ir byla C-297/99.


Gairių 3 pastaba Svarstomas klausimas: Įsakymas nutraukti pertrauką, kasdienį ar kassavaitinį poilsio laikotarpį siekiant transporto priemonę pervaryti į kitą vietą terminale, stovėjimo aikštelėje ar pasienio zonose. Straipsnis: Reglamento (EB) Nr. 561/2006 4 straipsnio d ir f dalys. Taikytina procedūra: Šiaip jau kasdieniu ar kassavaitiniu poilsio laikotarpiu besinaudojančiam vairuotojui turėtų būti suteikiama galimybė savo nuoţiūra paskirstyti savo laiką ir todėl vairuotojas neturėtų būti įpareigojamas būti greta savo transporto priemonės. Apskritai pertraukos, kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio pertraukimas yra paţeidimas (jeigu netaikoma „kelto taisyklė“ – 9 straipsnio 1 dalis)). Tačiau terminale ar stovėjimo aikštelėje netikėtai gali susiklostyti nenumatyta padėtis ar ekstremalioji situacija, kai transporto priemonę tenka pervaryti į kitą vietą. Terminale paprastai būna vairuotojas (terminalo darbuotojas, kuris perstato transporto priemones, jeigu reikia. Jeigu tokio darbuotojo nėra ir susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms transporto priemonę tenka perstatyti į kitą vietą, vairuotojas savo poilsį gali nutraukti tik paprašius kompetentingai institucijai ar terminalo pareigūnui, kuris įgaliotas rūpintis transporto priemones perstatyti į kitą vietą. Kitose vietose (pvz., stovėjimo aikštelėse, sienos kirtimo punktuose ir susiklosčius ekstremaliajai situacijai), jeigu nustatomos objektyvios pavojingos sąlygos, dėl kurių transporto priemonė turi būti perstatyta į kitą vietą arba jeigu kitas pareigūnas (pvz.,: gaisrininkas, kelių administracijos pareigūnai, muitinės pareigūnas ir t. t.) duoda įsakymą perstatyti transporto priemonę, vairuotojas kelioms minutėms turi nutraukti savo pertrauką ir šiuo atveju jis neturėtų būti baudţiamas. Jeigu buvo iškilusi minėta būtinybė, įvertinę pavienę situaciją vykdymą uţtikrinantys valstybės narės pareigūnai turi taikyti tam tikrą nuolaidą. Įrašą apie šį vairuotojo poilsio laikotarpio ar pertraukos nutraukimą turi įrašyti vairuotojas ir, jeigu įmanoma, jį patvirtina kompetentinga institucija, paprašiusi vairuotojo perstatyti transporto priemonę.


Gairių 4 pastaba Svarstomas klausimas: Vairavimo trukmės registravimas skaitmeniniais tachografais vairuotojams atliekant su daţnais ar daugkartiniais sustojimais kroviniui pakrauti, iškrauti ar keleiviams įlaipinti, išlaipinti susijusias operacijas Straipsnis: Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 1 straipsnis remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1360/2002 (1B priedas). Taikytina procedūra: Skaitmeniniais tachografais duomenys registruojami tiksliau negu analoginiais tachografais, todėl vairuotojams atliekant su daţnais ar daugkartiniais sustojimais kroviniui pakrauti, iškrauti ar keleiviams įlaipinti, išlaipinti susijusias operacijas gali būti registruojama ilgesnė vairavimo trukmė, jeigu naudojamas skaitmeninis tachografas, negu būtų registruojama vairavimo trukmė analoginiu tachografu. Ši padėtis nėra ilgalaikė ir gali turėti įtakos iš esmės tik vietinėms gabenimo transportu operacijoms. Ji truks tik pereinamuoju laikotarpiu, kol vienu metu bus naudojami analoginiai ir skaitmeniniai tachografai. Siekiant skatinti spartų skaitmeninių tachografų paplitimą, tačiau kartu uţtikrinti vienodą vairuotojų vertinimą nepaisant naudojamo įrašymo įtaiso, šiuo pereinamuoju laikotarpiu nacionalinėms vykdymo uţtikrinimo agentūroms turėtų būti leidţiama taikyti nuolaidą. Ši pereinamojo laikotarpio nuolaida turėtų būti taikoma su daţnais ar daugkartiniais sustojimais kroviniui pakrauti, iškrauti ar keleiviams įlaipinti, išlaipinti susijusioms operacijoms atlikti naudojamoms transporto priemonėms su skaitmeniniais tachografais. Tačiau bet kokiu atveju vykdymą uţtikrinantys pareigūnai turi laikytis profesinio diskretiškumo reikalavimų. Be to, kiekvieną kartą, kai vairuotojas vairuoja transporto priemonę ir aktyviai dalyvauja vykdant taikymo sričiai priskirtą gabenimo operaciją, jis laikomas vairuojančiu nepaisant susijusių aplinkybių (pvz., tais atvejais, kai vairuotojas pakliūna į eismo grūstį ar laukia prie kelių eismo šviesoforų). Todėl: • Valstybės narės savo tikrinančius pareigūnus turėtų informuoti, kad tikrindami skaitmeninio tachografo duomenis jie gali leisti taikyti ne ilgesnę negu 15 minučių nuolaidą keturių su puse (4,5) valandos vairavimo trukmei, jeigu vairuojamos transporto priemonės naudojamos su daţnais ar daugkartiniais sustojimais kroviniui pakrauti, iškrauti ar keleiviams įlaipinti, išlaipinti susijusiems reisams vykdyti ir jeigu minėti reikalavimai yra pagrįsti įrodymais. Šią nuolaidą galima taikyti, pvz., iš vairavimo trukmės atkarpos tarp sustojimų atimant vieną minutę, keturių su puse (4,5) valandos vairavimo trukmės atkarpai skiriant ne daugiau negu 15 minučių nuolaidą. • Laikydamiesi diskretiškumo tikrinantys pareigūnai turėtų atsiţvelgti į aplinkybes ir tuo metu taikyti jiems pateiktus įrodymus (pvz., įmanomus patikrinti įrodymus, kad vairuotojas atliko su daţnais ar daugkartiniais sustojimais kroviniui pakrauti, iškrauti ar keleiviams įlaipinti, išlaipinti susijusias operacijas) ir turi patikrinti, ar jų aiškinimas nenukrypsta nuo tinkamo vairuotojų darbo valandų taisyklių taikymo ir nekelia grėsmės kelių eismo saugai. • Valstybės narės gali naudoti analizės programinę įrangą, kuri sukonfigūruota taip, kad apskaičiuojant vairavimo laikotarpio trukmę būtų įtraukiamas nuolaidos laikotarpis, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atţvilgiu vėliau gali kilti sunkumų pateikiant įrodymus. Bet kokiomis aplinkybėmis nuolaidos trukmė keturių su puse (4,5) valandos vairavimo trukmės atkarpai neturi viršyti 15 minučių nuolaidos leidţiamosios vertės. • Taikant nuolaidą neturėtų būti diskriminuojami ar patirti kokią nors ţalą nei vietinius, nei tarptautinius reisus vykdantys vairuotojai ir ji turėtų būti taikoma tik toms operacijoms, kai vykdant reisą iš tiesų tenka atlikti su daţnais ar daugkartiniais sustojimais kroviniui pakrauti, iškrauti ar keleiviams įlaipinti, išlaipinti susijusias operacijas.


Gairių 5 pastaba

Tema. 2009 m. gruodžio mėn. 14 d. Komisijos sprendimu 2009/959/EB, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas

2007/230/EB dėl blanko, naudojamo įgyvendinant socialinius teisės aktus, susijusius su kelių transporto veikla,

nustatytas veiklos patvirtinimo blankas

Straipsniai. Direktyvos 2006/22/EB 11 straipsnio 3 dalis ir 13 straipsnis

Taikomas principas. Veiklos, kuri gali būti registruojama tachografu, patvirtinimo blanko neturi būti

reikalaujama. Pagrindinis keliuose vykdomų patikrinimų šaltinis yra tachografų įrašai, o trūkstami tachografo

įrašai galėtų būti pateisinami pateikiant patvirtinimą tik tuo atveju, jei tachografo įrašų, įskaitant įrašų ranka,

nebuvo galima padaryti dėl objektyvių priežasčių. Visais atvejais visas tachografo įrašų rinkinys, su kuriuo,

prireikus, pateikiamas ir blankas, laikomas pakankamu įrodymu, kad yra laikomasi Reglamento (EB)

Nr. 561/2006 arba Europos susitarimo dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais

maršrutais, darbo (AETR), nebent kiltų pagrįstas įtarimas.

Patvirtinimas reikalingas tam tikrai veiklai, vykdytai Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 15 straipsnio 7 dalies a

punkte nurodytu laikotarpiu, t. y. einamąją dieną ir ankstesnes 28 dienas.

Patvirtinimo gali reikėti tais atvejais, jei vairuotojas:

buvo laikinojo nedarbingumo atostogose,

buvo kasmetinėse atostogose pagal valstybės narės, kurioje įmonė įsisteigusi, teisės aktus,

atostogavo arba ilsėjosi,

vairavo kitą transporto priemonę, kuriai netaikomas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006 arba Europos šalių

susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR),

nevairavo, tačiau dirbo kitą darbą,

buvo laisvas darbe,

ir jo veiklos nebuvo įmanoma užregistruoti įrašymo įranga.

Langelis „atostogavo arba ilsėjosi“ gali būti naudojamas, jei vairuotojas nevairavo, nedirbo arba nebuvo laisvas

tai daryti, nebuvo laikinojo nedarbingumo ar kasmetinėse atostogose, įskaitant dalinį nedarbingumą, streikus arba

lokautus.

Valstybės narės neprivalo reikalauti, kad šis blankas būtų naudojamas, jei trūksta įrašų, tačiau jei blanko

reikalaujama, šis standartinis blankas turi būti laikomas galiojančiu. Kita vertus, neturi būti reikalaujama pildyti

jokių blankų dėl įprastų kasdienių ar kassavaitinių poilsio laikotarpių.

Elektroninės bei spausdintinės formos blanką ir informaciją apie valstybes nares, kuriose priimamas tik toks

blankas, galima rasti tinklalapyje http://ec.europa.eu/transport/road/policy/social_provision/social_form_en.htm.

Bet kuria oficialiąja ES kalba užpildytas blankas priimamas visoje ES. Blanko forma yra standartinė ir lengviau

suprantama, nes blanke yra sunumeruoti iš anksto nustatyti laukeliai, kuriuos reikia užpildyti. AETR transportui

rekomenduojama naudoti Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos nustatytą blanką

(http://www.unece.org/trans/main/sc1/sc1.html).

Visus blanko laukelius būtina pildyti spausdinant. Kad blankas galiotų, jį prieš kelionę turi pasirašyti ir įmonės

atstovas, ir vairuotojas. Savarankiškai dirbantys vairuotojai blanką pasirašo du kartus: įmonės atstovo ir savo

vardu.

Galiojančiu laikomas tik pasirašytas originalas. Blanko teksto keisti negalima. Blanko negalima nei iš anksto

pasirašyti, nei keisti pastabas įrašant ranka. Faksu išsiųstą blanką arba skaitmeninę blanko kopiją galima priimti

tik tuo atveju, jei tai teisiškai leidžiama pagal nacionalinius teisės aktus.

http://ec.europa.eu/transport/road/policy/social_provision/social_form_en.htm

http://www.unece.org/trans/main/sc1/sc1.html


Blanką galima spausdinti ant popieriaus, kuriame nurodytas įmonės logotipas ir kontaktiniai duomenys, tačiau

laukelius, kuriuose prašoma nurodyti informaciją apie įmonę, vis tiek privaloma pildyti.

Gairių 6 pastaba Svarstomas klausimas: Kelte ar traukinyje praleisto laiko registravimas, jeigu vairuotojui suteikta galimybė naudotis gultu ar miegamąja vieta. Straipsnis: Reglamento (EB) Nr. 561/2006 9 straipsnio 1 dalis. Taikytina procedūra: Šiaip jau naudojantis poilsio laikotarpiu vairuotojui suteikiama galimybė pagal 4 straipsnio f dalį savo nuoţiūra tvarkyti savo laisvalaikį. Tačiau vairuotojui suteikta teisė naudotis pertrauka, kasdieniu ar kassavaitiniu poilsiu, kai jis vyksta keltu ar traukiniu, jeigu jam uţtikrinama galimybė naudotis gultu ar miegamąja vieta Ši nuostata grindţiama 9 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią nustatoma, kad bet koks laikas, sugaištas vykstant „nelaikomas poilsiu ar pertrauka, išskyrus atvejus, kai vairuotojas yra kelte arba traukinyje ir turi galimybę pasinaudoti gultu ar lova“. Be to, pagal 9 straipsnio 1 dalį ne trumpesnį negu 11 valandų normalaus kasdienio poilsio laikotarpį, kuriuo naudojamasi būnant kelte ar traukinyje (jeigu vairuotojas turi galimybę pasinaudoti gultu ar lova) ne daugiau negu du kartus leidţiama nutraukti imantis kitos veiklos (pvz., įvaţiavimas į keltą ar traukinį arba išvaţiavimas iš kelto ar traukinio). Bendra šių dviejų nutraukto poilsio atkarpų trukmė neturi būti ilgesnė negu 1 valanda. Dėl minėtų pertraukų normalaus kasdienio poilsio laikotarpio trukmė jokiu būdu neturi kaip nors sutrumpėti. Jeigu normaliu kasdieniu poilsiu naudojamasi padalytu į dvi atkarpas, pirmoji atkarpa turi būti ne trumpesnė negu 3 valandos, o antroji ne trumpesnė negu 9 valandos (kaip nustatyta 4 straipsnio g punkte), pertraukų skaičius (ne daugiau negu dvi) susijęs su visu kasdienio poilsio laikotarpiu, o ne su kiekviena paviene iš dviejų normalaus kasdienio poilsio laikotarpio dalimi. Leidţianti nukrypti nuostata pagal 9 straipsnio 1 dalį netaikoma kassavaitiniam poilsio laikotarpiui nepaisant, ar jis yra sutrumpintas ar normalus.


2 priedas Pirmasis Komisijos paaiškinimas Tema: Remiantis Bendrijos taisyklėmis parengti nacionaliniai reglamentai Straipsnis: Reglamento (EB) Nr. 561/2006 taikymo sritis, reglamento 1, 2, 11 straipsniai Iškeltas klausimas: Vokietijos įstatymuose nustatytas reikalavimas, kad Reglamente (EB) Nr. 561/2006 išdėstytos Bendrijos vairavimo trukmės, pertraukų ir poilsio laikotarpių taisyklės būtų taikomos maţesnėms „krovininėms transporto priemonėms“ negu nurodytosios reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkte, t. y. transporto priemonėms, kurių masė didesnė negu 2,8 tonos. Paaiškinimas: Jeigu tam tikros rūšies transportas nepriskiriamas reglamento taikymo sričiai, šito nereikėtų suprasti taip, kad jam netaikomi jokie teisės aktai. Priešingai, minėta nuostata suteikia valstybėms narėms galimybę savo nuoţiūra priimti šios srities teisės aktus. Jeigu valstybės narės imasi šių veiksmų, niekas nedraudţia joms priimti nacionalinių taisyklių, kurios atitiktų Bendrijos teisės aktus ar būtų jiems tapačios. Pastaba Paaiškinimą Europos Komisijos tarnybos pateikė Liuksemburgo institucijoms (1993 m. vasario mėn. raštas).

Antrasis Komisijos paaiškinimas Tema: Transporto priemonės, kuriomis vykstama jas remontuoti, plauti ar atlikti jų techninę prieţiūrą. Straipsnis: 1, 2 straipsniai, 4 straipsnio a punktas, 4 straipsnio c punktas. Iškeltas klausimas: Transporto priemonės, kuriomis vykstama jas remontuoti, plauti ar atlikti jų techninę prieţiūrą. Paaiškinimas: Pagal reglamento 4 straipsnio a punktą veţimas keliais apibrėţiamas kaip bet koks pakrautos ar nepakrautos transporto priemonės reisas, kai keleiviai ar kroviniai per visą reisą ar jo dalį veţami visuomeniniam naudojimui skirtais keliais. Jeigu valstybiniais keliais ar jų atkarpomis vairuotojas transporto priemonę vairuodamas vaţiuoja į garaţą, plovimo įrenginį, degalinę, į įvairias vietas, kuriose paliekamos ar paimamos vairuoti klientų transporto priemonės ir t. t., šios rūšies reisams taikoma Reglamente (EB) Nr. 561/2006 pateikta veţimo keliais apibrėţtis. Ši apibrėţtis vairuotojui taikoma neatsiţvelgiant į jo įdarbinimo pobūdį, t. y. ar jo darbo sutartis nuolatinė ar laikina.


Tačiau reglamento 1 straipsnyje nustatoma, kad vairavimo laikotarpio, pertraukų ir poilsio laikotarpių taisyklės taikomos vairuotojams, keliais veţantiems krovinius ir keleivius. Pagal konkrečias aplinkybes tam tikrų bendrovių darbuotojams, atsiţvelgiant į jų pareigų pobūdį, gali būti neskiriamos uţduotys kelių transportu veţti krovinius ar keleivius. Šiais atvejais minėti darbuotojai nebūtų skiriami veţti krovinių kaip apibrėţta reglamente ir, jiems nebūtų taikomos jo nuostatos. Šiaip ar taip, valstybėms niekas nedraudţia reglamente nustatytas taisykles taip pat taikyti kitoms veţimo operacijoms, transporto priemonėms ar vairuotojams, kurie nėra akivaizdţiai priskirti reglamento taikymo sričiai. Pastaba Paaiškinimą Europos Komisijos tarnybos pateikė Liuksemburgo valdţios atstovui (1993 m. vasario mėn. raštas).

Trečiasis Komisijos paaiškinimas Tema: Vietos rinkose kaip vietinės parduotuvės naudojamos transporto priemonės. Straipsnis: Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 13 straipsnio 1 dalies f punktas ir Reglamento (EB) Nr. 561/2006 13 straipsnio 1 dalies d punkto antra įtrauka. Iškeltas klausimas: Transporto priemonėms, vietos rinkose naudojamoms kaip vietinės parduotuvės išnešiojamajai prekybai, galima netaikyti Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 13 straipsnio f punkte nustatytų vairuotojų darbo valandų taisyklių. Ši galimybė jau nėra numatyta Reglamente (EB) Nr. 561/2006. Šių transporto priemonių vairuotojai transporto priemonių nevairuoja dideliais atstumais ir ilgas valandas bei jų pagrindine profesine veikla laikytina ne prekių gabenimo, o jų pardavimo veikla. Paaiškinimas: Pagal Reglamento (EB) Nr. 561/2006 13 straipsnio 1 dalies d punkto antrą įtrauką išimtį leidţiama taikyti ne didesnės negu 7,5 tonos didţiausios leidţiamosios masės transporto priemonėms, kuriomis veţamos medţiagos, įranga ar mašinos, naudojamos vairuotojo reikmėms jam dirbant savo darbą. Šios transporto priemonės naudojamos ne didesniu negu 50 km spinduliu nuo ūkio subjekto buveinės ir laikantis sąlygos, kad transporto priemonių vairavimas nėra pagrindinė vairuotojo veikla. Teismo nutartyje, byla C–128/04, patvirtinama, kad sąvoka „medţiagos ar įranga“ aprėpia ne tik įrankius ir instrumentus, tačiau taip pat krovinius, reikalingus dirbant darbą, susijusį su pagrindine atitinkamos transporto priemonės vairuotojo veikla. Atsiţvelgiant į minėtas nuostatas kaip vietinės parduotuvės vietos rinkose naudojamoms transporto priemonėms būtų galima taikyti išimtį pagal šį straipsnį, jeigu nuvaţiuotas atstumas neviršija 50 km nuo veiklos vykdymo vietos ir jeigu vairavimas nėra pagrindinė vairuotojo veikla. Vis dėlto primintina, kad ši išimtis nesuteikiama savaime ir kad kiekviena valstybė narė sprendţia, ar suteikti išimtį ar jos nesuteikti savo teritorijoje. Pastaba Paaiškinimą Europos Komisijos tarnybos pateikė Europos Parlamento nariui Patrick Doering (2007 m. lapkričio 12 d. raštas).


Ketvirtasis Komisijos paaiškinimas Tema: Reglamento 26 straipsnio taikymas Straipsnis: 26 Iškeltas klausimas: Pagal 26 straipsnį „įrašymo įranga įrengiama ir naudojama valstybėje narėje registruotose transporto priemonėse, naudojamose keleiviams ir kroviniams veţti keliais, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 561/2006 3 straipsnyje nurodytas transporto priemones. […]“ Taikant šį pakeitimą nustatomas įpareigojimas įrašymo įrangą sumontuoti taip pat transporto priemonėse, kurių didţiausia leidţiamoji masė 3,5 tonos ar maţesnė. Paaiškinimas: Pagal Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 3 straipsnį tik į Reglamento (EB) Nr. 561/2006 3 straipsnyje pateiktą sąrašą įtrauktų konkrečių kategorijų transporto priemonėms leidţiama taikyti išimtį ir šiose transporto priemonėse nemontuoti įrašymo įrangos. Iš to, kas pasakyta, akivaizdu, kad pagrindinis Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 tikslas yra uţtikrinti nustatytų vairavimo laikotarpių, poilsio laikotarpių taisyklių veiksmingą taikymą, kurios nuo šiol išdėstytos Reglamente (EB) Nr. 561/2006, ir šių taisyklių taikymo sritį. Kadangi Reglamente (EEB) Nr. 3821/85 nėra akivaizdţios nuorodos į Reglamento (EB) Nr. 561/2006 naują 2 straipsnį, minėtą išvadą galima padaryti kartu skaitant Reglamento (EB) Nr. 561/2006 2, 4 ir 26 straipsnius. Pagal Reglamento (EB) Nr. 561/2006 26 straipsnio 1 dalį šio reglamento 4 straipsnyje nustatytos apibrėţtys taikytinos siekiant Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 „tikslų“. 4 straipsnyje pateikta „veţimo keliais“ apibrėţtis, tačiau ši apibrėţtis turi būti suprasta atsiţvelgiant į jos taikymo srities apribojimą Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 3 straipsnyje ir todėl transporto priemonių, kurioms pagal Reglamento (EB) Nr. 561/2006 2 straipsnį taikoma išimtis, atţvilgiu taip pat panašiai bus leidţiama netaikyti jokio įpareigojimo sumontuoti ir naudoti įrašymo įrangą. Pastaba Paaiškinimą Europos Komisijos tarnybos pateikė Vokietijos institucijoms (2006 m. birţelio 28 d. raštas).


Penktasis Komisijos paaiškinimas Tema: Taikymo sričiai priskiriamo ir nepriskiriamo vairavimo mišrios veiklos registravimas. Straipsnis: 3 straipsnio h punktas, 13 straipsnio i punktas. Iškeltas klausimas: Taikymo sričiai priskiriamo ir nepriskiriamo vairavimo mišrios veiklos registravimas. Paaiškinimas: Pagal 3 straipsnio a punktą reglamentas netaikomas veţant keliais „transporto priemonėmis, veţančiomis keleivius reguliariais reisais, neviršijančiais 50 kilometrų“. Šios rūšies paslaugą, kuriai taikoma išimtis, teikiantiems vairuotojams reglamentas taikomas tiek, kiek vairuotojai taip pat imasi reglamento taikymo sričiai priskiriamos veiklos, ir tik atsiţvelgiant į šią „įtrauktą“ veiklą. Be minėtų nuostatų, reglamento 6 straipsnio 5 dalyje nustatytas įpareigojimas vairuotojui bet kokios trukmės laikotarpį, kai vairuotojas vairuoja atliekant reglamento taikymo sričiai nepriskiriamas komercines operacijas naudojamą transporto priemonę, registruoti kaip „kiti darbai“. Kitaip tariant, įgyvendinant reglamentą vairavimo veiklos, neatitinkančios sąvokos „vairavimo trukmė“, neleidţiama registruoti kaip „poilsio“, plg. 4 straipsnio f punkte pateiktą apibrėţtį, todėl į šią veiklą turi būti atsiţvelgiama neišleidţiant į akių bendro jo taikymo. Jeigu autobuso vairuotojas teikia mišrias reguliarias paslaugas, jis turi naudoti tachografo įrašus nepaisant kuri vairavimo veikla, t. y. priskiriama ar nepriskiriama reglamento taikymo sričiai, yra pagrindinė. Jeigu vykdant reisus nuvaţiuojamas atstumas viršija 50 km, vairuotojas turėtų registruoti „vairavimo trukmę“, o jeigu šis atstumas yra trumpesnis, šiuo atveju vairuotojas turėtų registruoti „taikymo sričiai nepriskiriamą vairavimą“ po ţyma „kiti darbai“. Pastaba Paaiškinimą Europos Komisijos tarnybos pateikė Italijos organizacijai ANAV (2007 m. liepos 23 d. raštas).


3 priedas

Reglamento (EB) Nr. 561/2006 trumpa apţvalga

Straipsnis Aprašymas Nusiţengimai 1 Apibūdinamas reglamentas ir nustatomas dokumento paskirtis bei tikslai Ne 2 Nurodomos reglamento taikymo sričiai priskirtos transporto priemonės Ne 3 Nurodomos reglamento taikymo sričiai nepriskiriamų tipų transporto priemonės. Ne 4 Pateikiamos tam tikrų reglamente naudojamų sąvokų apibrėţtys.

(Pastaba čia įvesta sąvoka „dalimis suskirstytas poilsio laikotarpis“.) Ne

5 Nustatomas minimalus konduktorių ir vairuotojų porininkų amţius. Taip 6 Nustatomi kasdienio vairavimo trukmės, kassavaitinio vairavimo ir dviejų savaičių vairavimo trukmės apribojimai.

Nustatomas reikalavimas registruoti taikymo sričiai nepriskiriamo vairavimo ir buvimo darbe laikotarpį kiekvieną dieną, kai taikomi reglamento reikalavimai.

Taip

7 Nustatomas reikalavimas naudotis pertrauka vairavus tam tikrą laikotarpį, vairavimo trukmės apribojimai ir reikalavimus atitinkančių pertraukų struktūra.

Taip

8 Vairuotojams taikomas reikalavimas naudotis kasdieniu ir kassavaitiniu poilsiu ir taikomos taisyklės. Nustatomi normalios ir sutrumpintos trukmės poilsio laikotarpiai ir naudojimo taisyklės. Reikalavimas kompensuoti

sutrumpintą kassavaitinio poilsio trukmę.

Taip

9 Nustato poilsio laikotarpio leidţiamojo skirstymo dalimis taisykles siekiant suteikti galimybę naudotis keltų ar traukinių paslaugomis.

Vairuotojams nustatomas įpareigojimas registruoti susijusią veiklą prieš pradedant ir baigus vairuoti transporto priemonę, kurios duomenys turi būti registruojami.

Nustatomas reikalavimas „taikymo sričiai nepriskiriamą vairavimą“ registruoti kaip „kitus darbus“.

Taip

10 Apibrėţiama nepriimtina mokėjimo tvarka. Organizuojant darbuotojų darbą transporto operatoriams nustatomas įpareigojimas vykdyti reglamento

reikalavimus. Apibrėţiamas pagrindas ūkio subjektus traukti baudţiamojon atsakomybėn, jeigu vairuotojai paţeidţia reglamento

nuostatas. Apibrėţiama ūkio subjekto atsakomybė.

Nustatomas reikalavimas sutarties šalims laikytis reglamento reikalavimų ruošiant tvarkaraščius ir pasirenkant laikotarpius.

Apibrėţiami ūkio subjektams taikomi reguliaraus duomenų perkėlimo ir skaitmeninių tachografo duomenų įrašymo reikalavimai.

Taip

11 Valstybėms narėms suteikiamas leidimas nustatyti grieţtesnius nacionalinių reisų apribojimus, kuriuos nustatant atsiţvelgtina į kitus susitarimus. Taikoma tik nacionaliniams reisams.

Ne

12 Nustatoma vairuotojo teisė nukrypti nuo reglamento reikalavimų, jeigu susiklosto ekstremalioji situacija, ir apibrėţiamos su šia teise susijusios sąlygos.

Ne

13 Suteikia valstybėms narėms teisę apibrėţtame sąraše išvardytų ir nacionalinėje teritorijoje vaţinėjančių konkrečių rūšių transportui taikyti nukrypti leidţiančią nuostatą, pagal kurią jam netaikomi 5–9 straipsnių reikalavimai.

Ne

14 Valstybėms narėms suteikiama teisė ribotą laikotarpį, jeigu susiklosto išskirtinės aplinkybės, netaikyti reglamento. Ne 15 Nustatomas valstybėms narėms taikomas reikalavimas parengti kontrolės priemones, galiojančias transporto

rūšims, kurioms taikoma išimtis pagal 3 straipsnio a punktą. Ne

16 Aptariamos reguliarios keleivių veţimo paslaugos, jeigu tachografas nėra sumontuotas. Nustatomas reikalavimas parengti tvarkaraščius ir darbo grafikus. Nustoja galioti 2007 m. gruodţio 31 d. ėmus taikyti 26 straipsnį.

Taip

17 Apibrėţiami valstybėms narėms nustatyti ataskaitų teikimo ir stebėjimo reikalavimai. Ne 18 Valstybės narės įpareigojamos taikyti teisėkūros priemones siekiant įgyvendinti reglamentą. Ne 19 Apibūdinamos valstybių narių taikomos bausmės uţ reglamento paţeidimus.

Apibrėţiamos šių baudų charakteristikos ir reikalavimas, kad uţ paţeidimus būtų baudţiama tik vieną kartą. Eksteritorialumas.

Ne

20 Vairuotojams nustatomas reikalavimas laikyti ir pateikti paskirtos bausmės įrodymus. Vairuotojams nustatomi reikalavimai keliems darbdaviams pateikti atitinkamą informaciją, kad jie galėtų vykdyti

savo įpareigojimus.

Taip

21 Suteikiama teisė sulaikyti (draudimas) transporto priemonę uţ kelių eismo saugai pavojų keliančius paţeidimus. Ne


Valstybei narei nustatomas reikalavimas paţeidimus padariusiems ūkio subjektams taikyti administracines sankcijas.

22 Įpareigoja valstybes nares padėti vienas kitoms atliekant atitikties stebėseną ir keičiantis informacija apie valstybių narių gyventojams skirtas bausmes.

Ne

23 Nustatomi Komisijai taikomi reikalavimai. Ne 24 Techniniai procedūrų klausimai. Ne 25 Apibrėţiama valstybės narės teisė prašyti Komisijos nagrinėti reglamento taikymo ir jo vykdymo skirtumus. Ne 26 Iš dalies pakeičiamas Reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 (suderinamos išimtys, apribojama 16 straipsnio galiojimo

trukmė). Ne

27 Iš dalies pakeičiamas Reglamentas (EEB) Nr. 2135/98. Ne 28 Panaikinamas Reglamentas (EEB) Nr. 3820/85. Ne 29 Nustatoma reglamento įsigaliojimo data. Ne

4 priedas

Reglamento (EB) Nr. 3821/85 trumpa apţvalga Straipsnis Aprašymas Nusiţengimai

1 Kaip neatskiriama reglamento dalis apibrėţiama tachografo konstrukcija, jo montavimas, naudojimas ir bandymas.

Ne

2 Vartojamos Reglamento (EB) Nr. 561/2006 sąvokų apibrėţtys.

Ne

3 Remiantis Reglamentu (EB) Nr. 561/2006 apibrėţiamos transporto priemonės, kuriose privaloma sumontuoti tachografus, ir valstybės narės viduje vykdant reisus leidţiama pasirinktinai naudoti taikymo sričiai

nepriskirtas transporto priemones.

Taip

4 Nustatoma, kad „tachografui“ priskiriamos „jo sudedamosios dalys“.

Ne

5 Aptariamas tipo patvirtinimas ir patvirtinami saugos reikalavimai. Daroma nuoroda į priede nustatytus techninius reikalavimus.

Ne

6 Aptariami tipo patvirtinimo ţenklai. Nuoroda į priedą.

Ne

7 Tipo patvirtinimo valdymas.

Ne

8 Tipo patvirtinimo atšaukimas ir ginčų tvarka.

Ne

9 Registracijos lapo patvirtinimo procesas.

Ne

10 Apibrėţiami EEB patvirtinimo ţenklai, naudotini kaip leidimas.

Ne

11 Tipo patvirtinimo atšaukimo reikalavimai.

Ne

12 Montavimo ir tikrinimo tvarka (dirbtuvės).

Ne

13 Darbdaviui ir vairuotojui nustatomas reikalavimas kartu uţtikrinti tinkamą tachografo ir vairuotojo kortelės montavimą ir naudojimą.

Taip

14 Tachografų ir vairuotojo kortelių naudojimo taisyklės.

Taip

15 Papildomos tachografų ir vairuotojo kortelių naudojimo taisyklės.

Taip

16 Tachografų gedimai ir triktys – procedūros.

Taip

17 Techniniai procedūrų klausimai.

Ne


Ne

19 Valstybių narių bendradarbiavimas uţtikrinant vykdymą.

Ne


Ne

21 Įsigaliojimo data.

Ne


Šaltiniai CORTE ir (arba) Transporto priemonių ir operatorių paslaugų agentūros (VOSA) darbo grupė. MIDT (EU-MIDT/ENC/003 – 2005 6 persvarstymas) MOU (suderintas Reglamento (EB) Nr. 561/2006 aiškinimas). Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 3821/85. Reglamentas (EB) Nr. 561/2006. 1 2006 m. kovo 15 d. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių

transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB)

Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85.

2 2006 m. kovo 15 d. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS direktyva 2006/22/EB dėl būtiniausių sąlygų Tarybos

reglamentams (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 dėl su kelių transporto veikla susijusių socialinių teisės aktų

įgyvendinti ir panaikinanti Direktyvą 88/599/EEB.

3 1985 m. gruodžio 20 d. TARYBOS REGLAMENTAS (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų

tachografų.

4 1969 m. kovo 25 d. Tarybos REGLAMENTAS (EEB) Nr. 543/69 dėl su kelių transporto veikla susijusių socialinės teisės

aktų derinimo.


5 1985 m. gruodžio 20 d. TARYBOS REGLAMENTAS (EEB) Nr. 3820/85 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių

socialinių teisės aktų suderinimo.

6 Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važiuojančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR).

7 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/22/EB.

8 Teisingumo Teismas, 1993 m. gruodžio 15d. sprendimas, byla C–116/92.

9 Teisingumo Teismas, 2010 m. balandžio 29 d. sprendimas, byla 124/09.

10 Teisingumo Teismas, 1995 m. lapkričio 9 d., sprendimas byla C-235/94.

reglamento (eb) nr. 561/2006 paaiškinimas siekiant padėti...

Documents