Profesinės sveikatos slaugytojas Kompetencija ir vaidmuo įmonėje

Vilnius, 2014

2

Parengė: gyd. Vilma Derkintienė Rasa Šidagytė Recenzavo: Dr. Algimantas Urbelis, VU MF Visuomenės sveikatos institutas, Aplinkos ir sveikatos skyrius Už bendradarbiavimą sudarant leidinį autoriai dėkoja sveikatos priežiūros specialistei Vilmai Štilienei, UAB „Mars Lietuva“. Asmuo susisiekti: Vilma Derkintienė Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Inovacijų skyrius Tel. 8 5 212 0861 El. paštas: vilmalive@yahoo.com

Higienos institutas Didžioji g. 22, LT-01128 Vilnius tel. (8-5) 277 3303 faksas (8-5) 262 4663 www.hi.lt

©Higienos institutas, 2014

3

Turinys

Įvadas: poreikis gerinti profesinės sveikatos vadybą įmonėse ....................................................................... 4

Profesinės sveikatos slaugytojas – vienas iš profesinės sveikatos specialistų (trumpa teisės aktų apžvalga) ..5

Profesinės sveikatos slaugytojų rengimas .................................................................................................... 6

Profesinės sveikatos slaugytojų veikla ......................................................................................................... 6

Pagrindinės profesinės sveikatos slaugytojų kompetencijos (žinių) sritys...................................................... 8

1. KLINIKINIS DARBAS .............................................................................................................................. 8

2. SPECIALIZAVIMASIS PROFESINĖS SVEIKATOS SRITYJE............................................................................ 9

3. VADYBA ..............................................................................................................................................10

4. KOORDINAVIMAS ...............................................................................................................................11

5. KONSULTAVIMAS ................................................................................................................................11

6. SVEIKATOS UGDYMAS .........................................................................................................................11

7. PATARIAMOJI VEIKLA ..........................................................................................................................11

8. TIRIAMOJI VEIKLA................................................................................................................................12

Pastabos prieš numatant profesinės sveikatos specialisto (slaugytojo) pareigybę organizacijoje .................12

Rekomendacijos ..............................................................................................................................................12

Naudingos nuorodos ...................................................................................................................................13

Literatūra ...................................................................................................................................................14

4

Įvadas: poreikis gerinti profesinės sveikatos vadybą įmonėse

2007 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 60-oji asamblėja patvirtino globalųjį

veiksmų planą, skirtą darbuotojų sveikatai 2008-2017 m., ir paragino valstybes sukurti bei įgyvendinti priemones, kurios skatintų apsaugoti ir stiprinti darbuotojų sveikatą darbo vietose, tobulinti profesinės sveikatos priežiūros paslaugas, įtraukti darbuotojų sveikatos apsaugos priemones į ekonomikos plėtros politiką. Sveikatos vadybos įmonių darbo vietose įdiegimas, vykdant visuomenės sveikatos nacionalinę politiką, rūpinantis darbuotojų sveikata ir saugumu, įmonės sveikatos plėtra ir aplinkos sveikatos vadyba, žada ekonominę, aplinkos, sveikatos, socialinę bei geros savijautos naudas. Tarptautinė darbo organizacija (TDO), vykdydama užduotį – užtikrinti darbuotojų apsaugą nuo su darbu susijusių negalavimų, ligų ir sužalojimų, 1985 m. priėmė konvenciją Nr. 161 dėl profesinės sveikatos tarnybų, kurių paskirtis – vykdyti prevencines funkcijas ir konsultuoti darbdavius saugios ir sveikos darbo aplinkos bei darbo pritaikymo darbuotojų gebėjimams klausimais. Pagal tarptautinius standartus profesinės sveikatos priežiūros tarnybos turi būti daugiafunkcinės, plataus profilio, apimti ne tik sveikatos, bet ir darbo saugos, ergonomikos, psichosocialinius, organizacinius bei techninius darbo ir darbo sąlygų aspektus. Toks modelis reikalauja turėti gerai išplėtotą ir koordinuotą sistemą organizacijoje.

2014 m. Higienos institutas pateikė tyrimo išvadas, jog daugiaprofilinė profesinės sveikatos specialistų komanda, kurią sudaro: profesinės sveikatos slaugytojai, darbo medicinos ir darbo higienos gydytojai, darbo saugos inžinieriai, darbo organizavimo specialistai, psichologai, konsultantai, fizioterapeutai ir ergonomikos specialistai, komplektuojama tik Baltijos jūros regiono Šiaurės šalyse. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje ir Vokietijoje dominuoja vienafunkcinės, siauro profilio profesinės sveikatos priežiūros komandos, kuriose dirbantis medicinos gydytojas yra laikomas pagrindiniu komandos specialistu. Svarbus faktas, jog Eurostat duomenimis, darbo medicinos gydytojų skaičius Lietuvoje yra mažiausias lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos 2014 m. duomenimis, Lietuvoje yra 17 galiojančias darbo medicinos gydytojo licenzijas turinčių medikų. Profesinės sveikatos (tokios specializacijos) slaugytojai mūsų šalyje nerengiami. Lietuvoje profesinės sveikatos priežiūrą vykdo įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybose dirbantys techninį išsilavinimą turintys specialistai arba bendros praktikos slaugytojai. Esant tokiai situacijai, kyla pagrįstų abejonių dėl įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų veiklos profesinės sveikatos priežiūros srityje ir žmogiškųjų išteklių šiai veiklai vykdyti pakankamumo.

Vadovaujantis gerąja užsienio šalių praktika, vis daugiau dėmesio skiriama kvalifikuotų profesinės sveikatos slaugytojų parengimo būtinybei, siekiant integruoti juos į pažangią įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vadybą. Darbo medicinos gydytojas – darbuotojų sveikatos priežiūros komandos lyderis, tačiau didžiausia grupė profesionalų, Europos įmonėse atliekančių darbuotojų sveikatos priežiūrą, yra profesinės sveikatos slaugytojai. Sustiprinus profesinio parengimo ir papildomų studijų standartus bei modernizavus ir išplėtus funkcijas įmonėse, įrodyta profesinės sveikatos slaugytojų svarba.

Šiame leidinyje apžvelgiama užsienio šalių geroji praktika, susijusi su profesinės sveikatos slaugytojų atliekamų funkcijų įvairove, žmogiškieji ištekliai bei teisiniai reikalavimai šios srities specialistų rengimui Lietuvoje, atkreipiamas dėmesys, kad profesinės sveikatos slaugytojų išsimokslinimas ir profesinių įgūdžių lygmuo lemia tikrąjį profesinės sveikatos slaugytojų vaidmenį įmonėje. Ruošiant šį leidinį buvo kreipiamas dėmesys į tai, kad pateikta informacija būtų naudinga ir aktuali mūsų šalyje, numatant profesinės sveikatos slaugytojo pareigybę organizacijoje. Pagal leidinyje pateiktas pagrindines profesinės sveikatos slaugytojų kompetencijų sritis suteikta galimybė įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyboms ir dirbantiems profesinės sveikatos

5

specialistams įsivertinti, kokių žinių jiems pakanka, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, ko trūksta ir kokiose srityse kelti kvalifikaciją.

Leidinys skirtas darbdaviams, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyboms, darbo ir sveikatos sektoriaus vadybininkams, politikams, administratoriams, slaugytojus rengiančioms mokslo įstaigoms, siekiant pateikti bendrą profesinės sveikatos slaugytojų kompetencijos ir funkcijų suvokimą, atkreipti dėmesį į šių specialistų svarbą bei naudą, paskatinti tokio profilio slaugytojų rengimą ir įdarbinimą įmonėse.

Profesinės sveikatos slaugytojas – vienas iš profesinės sveikatos specialistų

(trumpa teisės aktų apžvalga)

Vadovaujantis Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniais nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. A1-266/V-575, Lietuvos įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų komandoje turi būti 1 ar daugiau profesinės sveikatos specialistų, priklausomai nuo įmonės darbuotojų skaičiaus ir vykdomos veiklos rūšies (1 lentelė). 1 lentelė. Teisiniai reikalavimai profesinės sveikatos specialistų skaičiui Lietuvos įmonėse priklausomai nuo įmonės darbuotojų skaičiaus

Darbuotojų skaičius įmonėje

Profesinės sveikatos specialistų skaičius įmonėje

100-250 1 251-499 1 500-999 2 >1 000 3

Minėtų nuostatų pagrindu profesinės sveikatos specialistai atlieka darbuotojų sveikatos priežiūros funkcijas:

stebi darbuotojų sveikatos būklę, atsižvelgdami į darbo procesą; organizuoja pirmosios pagalbos teikimą; dalyvauja atliekant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų tyrimą bei analizuoja jų

priežastis; konsultuoja darbuotojų sveikatos apsaugos, darbo procesų pritaikymo darbuotojų

galimybėms ir asmens apsaugos priemonių panaudojimo klausimais; organizuoja sveikos gyvensenos mokymus, rengia darbuotojų sveikatos stiprinimo

programas ir organizuoja jų įgyvendinimą.

Profesinės sveikatos specialistais Lietuvoje gali dirbti sveikatos priežiūros specialistai, turintys aukštąjį medicinos, visuomenės sveikatos ar slaugos išsilavinimą ir atitinkantys Profesinės sveikatos specialistų, galinčių dirbti įmonėse, kvalifikacinių reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-271, nustatytus reikalavimus. Atkreipiant dėmesį į profesinės sveikatos specialistų profesinio tobulinimosi reikalavimus, gilinant ir atnaujinant šių specialistų žinias ir praktinius įgūdžius, būtina

6

susipažinti su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. V-704 „Dėl Profesinės sveikatos specialistų profesinio tobulinimo kursų programos turinio reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Profesinio tobulinimo kursų programą sudaro atskiri moduliai, kurie taikomi tam tikrų profesinės sveikatos specialistų grupių profesiniam tobulinimui.

Be specializuoto profesinio parengimo neįmanoma užtikrinti kompetentingos profesinės sveikatos tarnybos veiklos [5]. Kol kas Lietuvos įmonėse profesinės sveikatos priežiūrą dažniausiai vykdo įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybose dirbantys bendrosios praktikos slaugytojai, kuriems trūksta žinių ir kompetencijos visaverčiai atlikti keliamus reikalavimus [3]. Vadovaujantis tyrimų duomenimis, mūsų šalies darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų veikla ir žmogiškieji ištekiai yra nepakankami siekiant įgyvendinti TDO konvencijoje Nr. 161 profesinės sveikatos tarnyboms priskirtas funkcijas.

Profesinės sveikatos slaugytojų rengimas Profesinės sveikatos slaugytojų rengimas skirtingose šalyse yra panašus. Profesinės

sveikatos slaugytojai rengiami koledžuose arba jais dirba bendrosios praktikos slaugytojai, išklausę specialius mokymo kursus bei periodiškai dalyvaujantys papildomuose mokymuose. Remiantis palyginamosios studijos rezultatais [7], bazinio išsilavinimo profesinės sveikatos slaugytojus turinčios nurodė tik trys NDPHS (Šiaurės matmens partnerystės sveikatos ir saugos srityje) šalys: Lenkija, Norvegija ir Suomija.

Europos profesinės sveikatos slaugytojų federacija (FOHNEU) yra paruošusi pagrindinę mokymo programą, kuri atspindi minimalų profesinės sveikatos slaugytojų kursų lygį. Minėtoje programoje išskirta net keletas profesinės sveikatos slaugytojų mokymosi modulių: sveikatos vadyba, profesinės sveikatos slaugytojo darbas ir tarpininkavimas, profesinės sveikatos tarnybos planavimas, administracija ir organizavimas, profesinės sveikatos tarnybų vystymo vertinimas.

Lietuvoje [16]:

Asmenys, turintys bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją (baigę slaugos studijas) ir ketinantys pradėti dirbti įmonėje profesinės sveikatos specialistu, turi išklausyti ne trumpesnius kaip 120 valandų profesinio tobulinimo kursus.

Bendrosios praktikos slaugytojai, dirbantys įmonėje profesinės sveikatos specialistu, turi kelti profesinę kvalifikaciją išklausydami ne mažiau kaip 40 valandų kursą kas penkeri metai.

Profesinės sveikatos slaugytojų veikla Vadovaujantis gerąja užsienio valstybių praktika akcentuojama, kad profesinės sveikatos

slaugytojų vaidmuo yra orientuotas į konkrečias sritis: profesinių ligų ir traumų prevenciją, vykdant profesinės sveikatos ir saugos strategiją; dirbančiųjų sveikatos stiprinimą ir darbingumo didinimą; rizikos dirbantiesiems ir visuomenei mažinimą, gerinant darbo aplinkos sveikatos vadybą.

7

Pažymėtina, kad dažniausiai profesinės sveikatos slaugytojų darbinė veikla glaudžiai susijusi su darbo medicinos gydytojų vykdomomis funkcijomis: profesinės rizikos, kylančios dėl kenksmingų sveikatai veiksnių darbo vietoje, identifikavimas ir vertinimas; darbuotojų sveikatos bei darbo aplinkos veiksnių, galinčių paveikti darbuotojo sveikatą, stebėjimas; darbo sąlygų bei darbo aplinkos gerinimas; vadovavimas profesinės sveikatos tarnybai ir darbo kontroliavimas daugiafunkcinėje komandoje; sveikatos stiprinimo darbo vietoje propagavimas, siekiant padidinti sveikatos ir gyvenimo kokybės gerovę visiems darbuotojams, gerinant fizinę, socialinę ir organizacinę darbo aplinką; sklandaus darbo organizavimas, atkreipiant dėmesį į sveikatą ir saugą darbe, skatinant teigiamą socialinį klimatą bei didinant įmonės našumą. 2 lentelėje palyginimui pateikti duomenys apie profesinės sveikatos slaugytojų vykdomą darbinę veiklą Lietuvos kaimyninėje šalyje Lenkijoje bei profesinės sveikatos srityje pažangiose šalyse Suomijoje ir Norvegijoje. 2 lentelė. Profesinės sveikatos slaugytojų vykdoma veikla [7]

X* - tam tikrų profesijų darbuotojų grupių vakcinavimas

Profesinės sveikatos slaugytojų veikla Lenkija Norvegija Suomija

Kenksmingų sveikatai veiksnių darbo vietoje identifikavimas - X X

Darbuotojų sveikatos bei darbo aplinkos veiksnių stebėjimas - X X

Darbo vietos saugumo vertinimas - X X

Naujos įrangos ar darbo procesų sveikatos įtakai vertinimas - X X

Nelaimingų atsitikimų darbe prevencija X X X

Darbuotojų sveikatos sekimas X X X

Darbingumo sekimas - X X

Reabilitacinės programos darbuotojams parinkimas X X X

Darbuotojų mokymai apie profesinę sveikatą X X X

Skubios pirmosios medicininės pagalbos organizavimas ir suteikimas X dalinai X

Dalyvavimas analizuojant profesinių ar su darbu susijusių ligų atvejus X X X

Dalyvavimas darbuotojų periodiniuose sveikatos tikrinimuose - periodiškai X

Gydymo paslaugos - - X

Duomenų saugojimas X X X

Darbuotojų sveikatos stiprinimas X dalinai X

Neįgaliųjų integracija - X X

Nedarbingumų dėl ligos analizė - X X

Profesinės sveikatos tarnybos veiklos kontroliavimas - X X

Kita veikla X* - -

8

Pagrindinės profesinės sveikatos slaugytojų

kompetencijos (žinių) sritys

PSO [4] akcentuoja 8 profesinės sveikatos slaugytojų kompetencijų sritis (vaidmenis) (1 pav.). Kadangi, kaip minėta, profesinės sveikatos slaugytojo ir darbo medicinos gydytojo veikla glaudžiai susijusi, panašios ir kompetencijos sritys. Lietuvos sąlygomis svarbu atsižvelgti į tai, kokių konkrečių kompetencijų šiuo metu slaugytojai įgyja Lietuvos aukštosiose mokyklose. Reikėtų skirti daugiau dėmesio trečiosios kompetencijos (administravimo), ketvirtosios kompetencijos (aplinkos saugos vadybos) bei aštuntosios kompetencijos (epidemiologijos) klausimams.

1 pav. Pagrindinės profesinės sveikatos slaugytojų kompetencijų (žinių) sritys 1. KLINIKINIS DARBAS

Pirminė prevencija

Geri klausytojai, visada pasiekiami darbo vietoje, tiesiogiai bendraujantys su darbuotojais apie jiems susirūpinimą keliančius dalykus. Atsakantys į platų spektrą su sveikata susijusių klausimų, patariantys darbuotojui ir jį palaikantys. Nesantys tik gydytojo asistentai, o dirbantys savo srityje savarankiškai ir nepriklausomai, tik bendradarbiaujantys su gydytoju.

Skubioji pagalba Turėdami papildomų pirmosios medicinos pagalbos suteikimo technikos įgūdžių, sugebantys suteikti skubią pirmąją medicinos pagalbą susižalojimų darbe metu. Kai dirbama kenksmingomis sąlygomis ar darbo vieta yra nutolusi nuo kitų sveikatos priežiūros įstaigų, ši funkcija yra ypatingai svarbi profesinės sveikatos slaugytojo darbe.

9

Gydymo paslaugos

Teikiantys gydymo paslaugas kartu su šeimos, bendrosios praktikos ar įmonės gydytoju (tose šalyse, kur profesinės sveikatos tarnyboms priskiriama darbuotojų gydymo veikla). Vykdantys teikiamų gydymo paslaugų (tose šalyse, kur profesinės sveikatos tarnyboms priskiriama darbuotojų gydymo veikla) stebėseną.

Slaugymo poreikių nustatymas Gebantys numatyti asmenų sveikatos priežiūros poreikius.

Individualios ir grupinės priežiūros planai Individualių atvejų vadybos ar profesinės sveikatos programos planavimo pagrindų dėka įvertinantys darbuotojų sveikatos priežiūros poreikį (asmeninį ir grupinį), nustatantys slaugos diagnozę ir sudarantys atitinkamus slaugos planus.

Sveikatos vertinimas ir patarimas sveikatos klausimais Sugebantys paaiškinti apie sveikatos būklę, apie sveikatą ir saugumą darbe, darbo ar darbo aplinkos pasikeitimo galimą įtaką darbuotojų sveikatos būklei.

Tyrimai ir tyrimais pagrįsta praktika Besivadovaujantys įrodymais pagrįsta praktika ir patys teikiantys vertingos informacijos. 2. SPECIALIZAVIMASIS PROFESINĖS SVEIKATOS SRITYJE

Profesinės sveikatos politikos ir praktikos diegimas bei vystymas

Nustatantys sveikatos skatinimo įmonės lygmenyje poreikį bei veiklų prioritetus, sudarantys sveikatos skatinimo intervencijų planus, kuriantys sveikatos skatinimo strategijas ir koordinuojantys jų kūrimą, prisidedantys prie sveikatos skatinimo strategijų pasiekimų vertinimo.

Profesinės sveikatos vertinimas Dalyvaujantys nustatant, ar darbuotojas tinka konkrečiam darbui, išankstinių, organizuojamų perkeliant darbuotoją į kitą darbą, periodinių ar kitų darbuotojų sveikatos tikrinimų metu.

Sveikatos būklės sekimas Pastebintys darbuotojų sveikatos tikrinimų rezultatus, kurie nepatenka į normos ribas ir nukreipiantys darbuotoją pas darbo medicinos gydytoją ar kitą specialistą. Dalyvaujantys periodiniuose darbuotojų sveikatos tikrinimuose ir jų vertinime.

Sergamumo vadyba Dalyvaujantys apmokant vadybininkus ir vadovus, kaip tinkamiau panaudoti profesinės sveikatos tarnybą, informuojantys apie reikalingą informaciją ir žinias profesinės sveikatos klausimais.

Reabilitacija Įsitraukiantys į išankstinės (angl. pro-active) reabilitacijos strategijų diegimą, tikslu – aptikti ankstyvus sveikatos pokyčius iki jie sukels nedarbingumą. Vykdantys darbuotojų reabilitacijos programą: parenkantys darbuotojui reabilitacijos programą, darbuotojo reabilitacijos metu stebintys progresą, bendraujantys su darbuotoju, jo tiesioginiu vadovu bei darbo medicinos gydytoju.

Darbingumo palaikymas Kuriantys išankstines strategijas, naudingas naujiems darbuotojams, vyresnio amžiaus darbuotojams, moterims, grįžtančioms į darbą po nėštumo ir vaiko priežiūros laikotarpio, darbuotojams, ilgą laiką nedirbusiems, tikslu – padėti išlaikyti ar sugrąžinti darbingumą. Kreipiantys dėmesį ne tik į susijusias su darbu, bet ir į kitas sveikatos problemas, galinčias daryti įtaką darbuotojų požiūriui į darbą ir jo atlikimui.

Sveikata ir saugumas

10

Nepriklausomai ir objektyviai kontroliuojantys ir pranešantys kitiems specialistams apie darbuotojų nerimą dėl saugos ir sveikatos.

Rizikos veiksnių identifikavimas Nustatantys intervencijų, kad būtų sumažintas profesinių rizikos veiksnių poveikis darbuotojams, poreikį, jas vertinantys ir planuojantys.

Rizikos vertinimas Pastebintys profesinio rizikos veiksnio poveikį atskiram darbuotojui ar jų grupei ir inicijuojantys tinkamą tikslinį sveikatos įvertinimą.

Patarimai dėl kontrolės strategijų Pastebėję galimybę, jog gali išsivystyti šalutinis poveikis darbuotojo sveikatai, koordinuojantys pakartotinį darbo sąlygų įvertinimą, kad būtų galima apsaugoti kitus darbuotojus.

Tyrimai ir tyrimais įrodyta praktika Sugebantys tyrinėti ir panaudoti profesinės sveikatos slaugytojų praktiką.

Etika Savo veikloje vadovaudamiesi aukščiausiais profesinės etikos principais, sukuriantys aiškias darbuotojų nukreipimo dėl nedarbingumo į profesinės sveikatos tarnybą procedūras, užtikrinant, kad būtų išlaikomas konfidencialumas ir gerbiamos darbuotojų teisės, kad darbuotojas, nukreiptas nedarbingumo dėl ligos įvertinimui, nesijaustų nepatogiai. 3. VADYBA

Vadyba

Bendradarbiaujantys su darbo medicinos gydytojais (priklausomai nuo priimtų teisės aktų ir galiojančios praktikos) bei su kitais specialistais, parenkant darbuotojams individualias apsaugos priemones, palaikantys kontaktus su kitais slaugos specialistais bendruomenėje, suburiantys profesinės sveikatos komandos profesionalus.

Administravimas Galintys vadovauti daug specialistų jungiančiai profesinės sveikatos komandai, slaugytojų grupei ar tam tikrų programų vykdymui.

Biudžeto planavimas Vykdantys profesinės sveikatos išlaidų stebėseną bei ruošiantys ataskaitas šia tema įmonės lygmenyje.

Marketingas Dalyvaujantys įmonės profesinės sveikatos politikos ir praktikos diegime, vystyme ir vertinime.

Paslaugų lygio sutartys Įsitraukiantys į paslaugų lygio susitarimus su vidaus ar išorės klientais.

Kokybės garantijos Identifikuojantys savo ir pavaldaus personalo nuolatinio profesinio vystymosi poreikius, užtikrinantys, kad jie būtų tenkinami, bei kontroliuojantys, ar tai atitinka išankstinius susitarimus.

Profesionalūs patikrinimai Tikrinantys, ar teikiamos paslaugos atitinka išankstinius paslaugų lygio susitarimus, dalyvaujantys tiek paslaugų teikimo, tiek profesinių standartų skyriaus viduje gerinimo kokybės užtikrinime, audite ir kokybės gerinimo planų rengime.

Profesinio tobulėjimo tęstinumas Reguliariai ir dažnai besilankantys darbo vietose ir žinantys darbo procesų ir praktikos pasikeitimus.

11

4. KOORDINAVIMAS

Profesinės sveikatos tarnybos Koordinuojantys, bendradarbiaujantys su profesinės sveikatos komanda, nors daugeliu atveju profesinės sveikatos slaugytojas yra vienintelis komandos narys, įmonės pasamdytas nuolatiniam darbui.

Darbuotojų mokymas ir ugdymas Patariantys įvairiais sveikatos klausimais, ypač apie sveikatos ir darbingumo ryšį, saugą ir sveikatą darbe. Mokantys ir ugdantys darbuotojus pagal anksčiau sudarytas mokymo programas.

Aplinkos saugos vadyba Neturinčiose aplinkos sveikatos vadybininko įmonėse patariantys apie paprastas natūralių gamtos išteklių vartojimo mažinimo priemones, atliekų gamybos mažinimą, antrinių žaliavų vartojimo skatinimą ir užtikrinantys, kad aplinkos sveikatos vadybos klausimai būtų įtraukti į kasdieninę organizacijos darbotvarkę. Esant reikalui, surandantys tinkamus specialistus, kurie patartų aplinkos sveikatos vadybos klausimais. 5. KONSULTAVIMAS

Teikiantys informaciją ir patarimus apie atitinkamų kontrolės (įskaitant sveikatos stebėseną) strategijų diegimą ar jų įvertinimą. Patariantys įmonės vadovybei profesinės sveikatos politikos ir praktikos vystymo, diegimo ir vertinimo klausimais, padedantys įmonės vadovams efektyviau valdyti darbuotojų nedarbingumą dėl ligos, patariantys įmonės vadovybei ir personalui klausimais, susijusiais su sveikatos vadyba darbo vietoje. Perteikiantys savo žinias išorinėms sveikatos ir socialinėms institucijoms. Daugeliu atveju atliekantys advokato funkciją, siekiant, kad vadovai suprastų sveikatos stiprinimo darbo vietoje vertę, įskaitant finansinę. 6. SVEIKATOS UGDYMAS Kuriantys mokymo programas, padedantys apmokyti žemesnio lygio vadovus, kaip geriausiai panaudoti Profesinės sveikatos tarnybą. 7. PATARIAMOJI VEIKLA

Klausymo ir atitinkamų patarimų įgūdžiai

Į profesinės sveikatos slaugytoją darbuotojai dažnai kreipiasi patarimo dėl asmeninių problemų, todėl profesinės sveikatos specialistai, esant reikalui, privalo nukreipti darbuotoją ne tik pas klinikinį specialistą (pavyzdžiui, gydytoją, psichologą), bet ir, pavyzdžiui, pas advokatą.

Problemų sprendimo įgūdžiai Kai kurie darbuotojai gali turėti problemų, nors tiesiogiai su darbu ir nesusijusių, bet galinčių ateityje paveikti jų darbingumą. Todėl yra svarbu patarti darbuotojams pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar kitu specialistu, padėti išspręsti psichikos sveikatos ir su darbu susijusio streso problemas ar užtikrinti, kad jie būtų nukreipti į atitinkamas įstaigas. Tai yra profesinės sveikatos specialisto kompetencijos ribose.

12

8. TIRIAMOJI VEIKLA

Sveikatos poreikių vertinimas Nuolat atnaujinantys savo žinias ir gebėjimus, kad būtų išlaikyta kompetencija ir teikiamos aukštos kokybės paslaugos.

Tyrinėjimo įgūdžiai Pritaikantys tiek kiekybinių, tiek kokybinių tyrimų metodus profesinės sveikatos slaugos praktikoje.

Tyrimais paremta praktika Kritiškai įvertinantys įvairiose medicinos srityse (slaugos, toksikologijos, psichologijos, aplinkos sveikatos, visuomenės sveikatos ir kt.) atliktų tyrimų rezultatus ir panaudojantys juos kasdieninėje savo darbo praktikoje. Ieškantys literatūros, apžvelgiantys tyrimais pagrįstus įrodymus, kaip geros praktikos gaires ar protokolų pagrindus, ir pritaikantys tai praktinėse situacijose.

Epidemiologija Plačiausiai ir visuotinai priimti tyrinėjimai apie su darbu susijusias ir profesines ligas pagrįsti stambiose epidemiologinėse studijose. Profesinės sveikatos slaugytojams patariama būti susipažinusiems su epidemiologijoje naudojamais principais ir pagrindiniais metodais.

Pastabos prieš numatant profesinės sveikatos specialisto (slaugytojo)

pareigybę organizacijoje

Prieš pradedant planuoti, kokią funkciją profesinės sveikatos slaugytojas vykdys įmonėje, privaloma atsižvelgti į konkrečios organizacijos poreikius ir galimybes. Atkreipiamas dėmesys į keletą naudingų klausimų. Atsakymai į kiekvieną iš jų padės suformuoti diskusiją apie profesinės sveikatos slaugytojo vaidmenį ir funkcijas konkrečios organizacijos viduje.

Ar yra vykdytas visapusis įmonės sveikatos poreikių vertinimas, siekiant nustatyti prioritetinius veiksmus?

Ar yra apžvelgta įmonės sveikatos vadybos tvarka, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus ir į savanoriškas sutartis?

Ar yra aiškiai apibrėžti įmonės profesinės sveikatos (darbuotojų saugos ir sveikatos) tarnybos tikslai?

Ar aišku, kaip suformuoti profesinės sveikatos (darbuotojų saugos ir sveikatos) tarnybą, kokius profesionalus įdarbinti tos tarnybos viduje?

Ar yra tinkamų išteklių šiai veiklai?

Rekomendacijos

Atsižvelgiant į kvalifikuotų profesinės sveikatos slaugytojų parengimo būtinybę, esamus žmogiškuosius išteklius bei teisinius reikalavimus šios srities specialistų rengimui Lietuvoje, remiantis PSO rekomendacijomis ir užsienio šalių gerąja praktika, susijusia su profesinės sveikatos slaugytojų atliekamų funkcijų įvairove, siūlome:

13

darbo ir sveikatos sektoriaus vadybininkams, politikams, administratoriams –

siekti, kad kvalifikuoti profesinės sveikatos specialistai (slaugytojai) būtų integruoti į įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos vadybą, supažindinant darbdavius, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybas, slaugytojus rengiančias mokslo įstaigas ir kvalifikacijos tobulinimo institucijas su PSO rekomendacijomis ir užsienio šalių gerąja praktika;

slaugytojus rengiančioms mokslo įstaigoms – slaugytojų studijų programoje skirti daugiau dėmesio (valandų) profesinės sveikatos priežiūros klausimams, atsižvelgiant į PSO rekomendacijas ir kitų šalių gerąją praktiką;

sveikatos specialistų kvalifikacijos tobulinimo institucijoms – parengti bendros praktikos slaugytojų, siekiančių dirbti įmonėse profesinės sveikatos specialistais, (120 valandų) bei dirbančių įmonėse profesinės sveikatos specialistais (40 valandų) profesinio tobulinimo kursų programas, vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. V-704 „Dėl Profesinės sveikatos specialistų profesinio tobulinimo kursų programos turinio reikalavimų aprašo patvirtinimo“, ir organizuoti šiuos kursus;

darbdaviams, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyboms – numatant profesinės sveikatos specialisto (slaugytojo) pareigybę bei funkcijas organizacijoje, įvertinti šiose rekomendacijose pateiktas pastabas ir užtikrinti dirbantiems profesinės sveikatos specialistams periodinio kvalifikacijos tobulinimo galimybes.

Naudingos nuorodos Profesinės sveikatos slaugytojų organizacijos: World Health Organization Nursing Forum www.who.int International Committee on Occupational Health (ICOH) Scientific Committee on Occupational Health

Nursing (SCOHN) www.icohweb.org Federation of Occupational Health Nurses within the European Union (FOHNEU) www.fohneu.org French Nurses Association, France www.fohneu.org/members/france Royal College of Nursing Society of Occupational Health Nursing (RCN SOHN), UK www.rcn.org.uk Royal College of Nursing Occupational Health Nurse Managers Forum, UK www.management-

forum.co.uk The Association of Occupational Health Nurses, Sweden www.fohneu.org/members/sweden The Association of Occupational Health Nurses, Finland www.stthl.net/fin The Association of Occupational Health Nurses, Norway www.ncbi.nlm.nih.gov Occupational Health nursing Association, Belgium www.fohneu.org/members/belgium Education and training of occupational health nurse, Groupement des Infirmier(e)s du Travail GIT,

B.A.MAP, France www.scribd.com Occupational Health Nurse Section, Irish Nurses Organisation Professional Development Centre, Ireland

www.ino.ie Asociacijon Española de Enfermeria del Trabajo y Salud Laboral, Spain

www.usuaris.tinet.cat/aet/asociacion.htm Profesinės sveikatos specialistams naudingų interneto svetainių apžvalgą rasite Higienos instituto interneto svetainėje www.hi.lt, skiltyje „Padaliniai/Profesinės sveikatos centras/Inovacijų skyrius”.

14

Literatūra

1. DK, Fredrickson AL, McGovern P. Competencies most valued by employers – Implications for master’s-prepared occupational health nurses. AAOHN J. 2006 Jul: 54(7): 327-35.

2. Kirk H. The role of advanced nursing practice in occupational health. Occupmed (Lond). 2012 Oct; 62(7): 574-7. 3. Kirilovas G, Jankauskas R, Eičinaitė – Lingienė R, Gorobecienė D. Lietuvos įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos

tarnybų žmogiškieji ištekliai ir vykdoma profesinės sveikatos priežiūros veikla. Visuomenės sveikata 2014; 1(64):33-39.

4. The role of the occupational health nurse in workplace management. WHO Regional Office for Europe, Copenhagen 2001; 11, 13, 35, 38.

5. Rantanen J. Basic Occupational Health Services: strategy, structures, activities, resources. Third revised edition, Helsinki, 2007. Lietuvišką leidinį redagavo Jankauskas R, Vainauskas S, Eičinaitė–Lingienė R. Pagrindinės profesinės sveikatos tarnybos. Higienos institutas, 2010.

6. Jankauskas R, Eičinaitė-Lingienė R, Keniausytė I, Žalnierūnaitė L,Vainauskas S. Profesinės sveikatos tarnybų vaidmuo, užtikrinant darbuotojų sveikatos priežiūrą Lietuvoje ir kitose ES šalyse. Visuomenės sveikata. 2009; 4(47): 4-14.

7. Jankauskas R, Eičinaitė-Lingienė R, Kartunavičiūtė J. Situation anglysis of existing occupational health service systems in NDPHS countries: Lithuania, Latvia, Estonia, Poland, Finland, Norway, Russia, Germany. Northern Dimension Partnership in Public Health and Social Well-being, NDPHS. Helsinki, 2012.

8. Eičinaitė-Lingienė R, Venckienė R, Markevičė R, Kartunavičiūtė J, Poderienė K, Januškevičius V. Lietuvos darbuotojų sveikatos priežiūros funkcijas vykdančių specialistų kompetencijų vertinimas. Visuomenės sveikata. 2012; 4(59): 1-9.

9. Kartunavičiūtė J, Jankauskas R, Eičinaitė-Lingienė R, Matevičiūtė T. Lietuvos ir kitų Baltijos jūros regiono šalių profesinės sveikatos priežiūros teisinis reglamentavimas ir profesinės sveikatos paslaugų teikimo modeliai. Visuomenės sveikata. 2014; 1(64): 40-47.

10. LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. 11. Tarptautinės darbo organizacijos konvencija Nr. 161 (1985) „Dėl profesinės sveikatos tarnybų“. International

Labour Office (ILO). Convention No. 161 concerning Occupational Health Services. Geneva, ILO, 1985. 12. 1989 m. birželio12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB „Dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe

gerinti nustatymo“. 13. Tarptautinės darbo organizacijos konvencija Nr. 187 (2006) „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo

skatinimo koncepcijos“. 14. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 2 d. Įsakymas Nr. A1-

266/V-575 „Dėl įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“. 15. LR sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr. V-271 „Dėl Profesinės sveikatos specialistų,

galinčių dirbti įmonėse, kvalifikacinių reikalavimų aprašo patvirtinimo“. 16. LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugpjūčio 9 d. įsakymas Nr. V-704 „Dėl Profesinės sveikatos specialistų

profesinio tobulinimo kursų programos turinio reikalavimų aprašo patvirtinimo“. 17. Report of the Joint ILO/WHO Committee on Occupational Health, Twelfth Session. Geneva, International Labour

Organization, 1995. 18. Global plan of action on worker’s health 2008-2017. WHO. Sixtieth world health assembly. 19. Comparative analysis of occupational health system and practices as part of preventive health care systems in

seven European countries. Part 1: document based analysis. EU-Inco-Copernicus Project No PL 973108 report. Helsinki, 1999.

20. Taskinen H. Good occupational health practice: A guide for planning and follow-up of occupational health services, 1997.

21. MacDonald E, Baranski B, Wilford J. Occupational Medicine in Europe: Scope and Competencies. WHO European Centre for Environment and Health Bilthoven, 2000; 22, 23, 24.

22. Work and health country profiles of twenty-two European Countries. People and work research reports. FIOH, Helsinki, 2002; 444.

23. Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos. Vadovas LST, 2009. 24. Dr. Sardan M. WHO Regional Office for Europe. Ensuring worker’s health in Europe. OH&S Forum, Espoo, 2011;

2(53): 54-64.

_________________________