profesinio bakalauro studijos: mokslo taikomieji … · termino pradžia numatyta kita diena po...

Šiaurės Lietuvos kolegija

1

ISSN 2029-1752

PROFESINIO BAKALAURO STUDIJOS:

MOKSLO TAIKOMIEJI TYRIMAI

Kolegijos studentų moksliniai darbai

2008 (1)

Šiauliai 2013


2

TURINYS

Toma Ivoškutė, Rolandas Medžiūnas (mokslinis vadovas)

RANGOS SUTARČIŲ SUDARYMO YPATUMAI UAB „AITRA“

PAVYZDŽIU…………….........Error! Bookmark not defined.

Jūratė Lukoševičienė, Virgilijus Januška (mokslinis vadovas)

ŠIURKŠTAUS DARBO DRAUSMĖS PAŽEIDIMO SAMPRATA TEISMŲ

PRAKTIKOJE………Error! Bookmark not defined.9

Donatas Nuobara, Vilmantas Poškus (mokslinis vadovas)

ĮMONIŲ VALDYMO ORGANŲ POŽIŪRIO Į KONFLIKTUS ĮMONĖJE TYRIMAS……………..24

Agnė Boinickaja, Dainius Popovas (mokslinis vadovas)

LIETUVOS TEISMŲ PRAKTIKA TEISMINIUOSE GINČUOSE DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBINIŲ PENSIJŲ……………………………………………………………………………..29

Sandra Šunauskienė, Rolandas Medžiūnas (mokslinis vadovas)

PRIEVOLIŲ NEĮVYKDYMO TEISINĖS PASEKMĖS REMIANTIS ŠIAULIŲ APYGARDOS

TEISMO PRAKTIKA…………………………………………………………………......……………37

Inga Jankauskaitė, Inga Mekienė (mokslinis vadovas)

SAVANORIŠKO CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMO YPATUMAI UADB

„ERGO LIETUVA“ IR UAB „IF DRAUDIMAS“ PAVYZDŽIU…...………………………………46

Inga Žąsytytė, Marius Garbenis (mokslinis vadovas)

PIRKIMO-PARDAVIMO SUTARČIŲ SUDARYMO YPATUMAI: PRAKTINĖS PROBLEMOS

VILNIAUS MIESTO 17-OJO NOTARŲ BIURO PAVYZDŽIU…………………………………….54

Natalija Garus, Renata Veršinskienė (mokslinis vadovas)

ŠIAULIŲ MIESTO MADOS IR LAISVALAIKIO CENTRO „SAULĖS MIESTAS“ ĮVAIZDŽIO

TYRIMAS VARTOTOJŲ POŽIŪRIU………………………………………………………………...61

Marius Sitnikas, Rita Palčiauskienė (mokslinis vadovas)

BANKROTO PROGNOZAVIMO METODŲ PRITAIKOMUMAS SKIRTINGŲ VEIKLOS RŪŠIŲ

ĮMONĖSE (UAB „JUNGTINIŲ PAJĖGŲ NAMAI“, UAB „ BALDŲ PREKYBA“ IR UAB

„TOŠVA“)...............................................................................................................................................Er

ror! Bookmark not defined.

Vaida Aniulytė, Renata Veršinskienė (mokslinis vadovas)

PREKYBOS IR LAISVALAIKIO CENTRŲ „TILŽĖ“ IR „BRUKLINAS“ TEIKIAMŲ PASLAUGŲ

KOKYBĖS LYGINAMOJI ANALIZĖ VARTOTOJŲ POŽIŪRIU………….............................……..89

Gitė Kukulskienė, Renata Veršinskienė (mokslinis vadovas)

UAB „MAXIMA LT“ DARBUOTOJŲ PRITAPIMO PRIE ORGANIZACINĖS KULTŪROS

TYRIMAS…………………………………………………………………………….........………….Er

ror! Bookmark not defined.9

Jolita Šleinienė, Rita Palčiauskienė (mokslinis vadovas)


3

AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ PELNINGUMO RODIKLIAI IR JŲ DIDINIMO GALIMYBĖS………..127

Arvydas Baravykas, Liudvikas Kaklauskas (mokslinis vadovas)

TINKLO PANAUDOJIMAS ĮMONĖS TECHNOLOGINIŲ RESURSŲ VALDYMUI…………….137

Donatas Skrinska, Vaidas Giedrimas (mokslinis vadovas)

TERMINALINIŲ SISTEMŲ DIEGIMO GALIMYBĖS ŠVIETIMO ĮSTAIGOJE………….143


4

RANGOS SUTARČIŲ SUDARYMO YPATUMAI

UAB „AITRA“ PAVYZDŽIU

Toma Ivoškutė

Rolandas Medžiūnas

(mokslinis vadovas)

ĮVADAS

Rangos sutartis turi daug bendra su darbo, pirkimo-pardavimo, tiekimo, paslaugų teikimo sutartimis. Straipsnyje

atskleisti rangos sutarties teoriniai aspektai ir pateikta rangos sutarties definicija, išanalizuota sutarties sudarymo tvarka

remiantis UAB „Aitra“ pavyzdžiu. Darbe vadovautasi LR Konstitucija, LR civiliniu kodeksu, LR civilinio kodekso

komentaru (LR CKK, Prievolių teisė, 2003), D. Ambrasienės, E. Baranausko, D. Bublienės, G. Dambrauskienės,

A. Marcijono, E. Monkevičiaus ir kt. darbais.

Probleminis klausimas – kuo skiriasi rangos sutartys praktine ir teorine prasme?

Tikslas – atskleisti rangos sutarties reglamentavimo teisinius bei jų sudarymo praktinius aspektus.

Uždaviniai:

1. Atskleisti rangos sutarties definiciją. 2. Atlikti UAB „Aitra“ rangos sutarčių lyginamąją analizę. Objektas – rangos sutartis.

Metodai:

1. Teisės norminių aktų turinio analizė. 2. Mokslinės literatūros analizė. 3. Dokumentų turinio analizė ir apibendrinimas.

Rangos sutarties definicija

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.644 str. 1 d. pateikiama rangos sutarties samprata.

Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą prisiimdama riziką pagal kitos šalies (užsakovo)

užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

Iš sutarties definicijos darytina išvada, kad rangos sutartis yra dvišalė, nes kiekviena šalis turi ir teisių, ir pareigų,

t. y. jas sieja priešpriešinės teisės ir pareigos (LR CKK, Prievolių teisė, 2003): rangovas įsipareigoja atlikti darbus ir

perduoti šio darbo rezultatą, o užsakovas – atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Ši sutartis yra rizikos, nes jeigu rangovas

nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki numatyto termino pasidaro aiškiai negalima,

užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius (LR CK, 6.658 str. 2 d.). Kadangi užsakovas yra

įsipareigojęs sumokėti už atliktą darbą, tai rangos sutartis yra atlygintinė. Rangos sutarties definicijoje įtvirtinta, kad šalys

įsipareigoja, todėl rangos sutartis yra konsensualinė, t. y. laikoma sudaryta nuo sudarymo momento.

Rangos sutartis sudaroma norint pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus,

kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą

reikiamą informaciją, susijusią su užsakymo atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei laiką

(LR CK, 6.645 str. 1 d.). Rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti

naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių esamam daiktui suteikimas. Visais atvejais sutartimi būtina nustatyti, kokį darbą

atliks ir kokį rezultatą rangovas perduos užsakovui. Nuosavybės teisė į rangovo sukurtą rezultatą pereina užsakovui tik nuo

šio rezultato perdavimo momento. Iki tol jis laikomas rangovo nuosavybe.

Sutarties šalys yra rangovas bei užsakovas, kurių nesieja darbo, pavaldumo (subordinacijos) ar kitokie

priklausomybės santykiai. Bendra taisyklė, jog rangovu ir užsakovu gali būti bet kuris civilinės teisės subjektas – tiek

fizinis, tiek juridinis asmuo. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog rangovams, atsižvelgiant į atskiros rangos sutarties rūšį,

taikomi specialūs reikalavimai, dažniausiai susiję su rangovo kvalifikacija, įgūdžiais, patirtimi. Tam tikrus rangos darbus

gali atlikti tik asmenys, turintys valstybės išduotą licenciją ir pan.

Apibendrinant galima teigti, kad rangos sutartis yra dvišalė, rizikos, atlygintinė bei konsensualinė. Sutarties

dalykas yra rangovo darbo rezultatas. Tai gali būti naujai pagamintas daiktas, naujų savybių arba prarastų savybių

suteikimas daiktui. Rangos sutarties šalys – užsakovas ir rangovas. Užsakovai gali būti visi asmenys, o rangovai gali būti tik

verslininkai.


5

Rangos sutarčių sudarymo UAB „Aitra“ ypatumai

LR CK (XXXIII skyrius. Ranga) įtvirtina esminius rangos sutarties elementus, tokius kaip: sutarties dalykas (6.645

str.), rizikos paskirstymas šalims (6.649 str.), darbų atlikimo terminai (6.652 str.), darbų kaina (6.653 str.), rangovo

ekonomija (6.654 str.), darbų apmokėjimo tvarka (6.655 str.), šalių teisės ir pareigos (6.656–6.662 str.), darbų kokybės

garantija (6.664 str.), nenugalima jėga (6.212 str.), užsakovo atsakomybė (6.660–6.662 str.), rangovo atsakomybė (6.647;

6.648; 6.685; 6.662; 6.665; 6.670; 6.671 str.), subranga ( 6.650 str.) ir kt.

Remiantis įstatymais ir teorinėmis sutarčių sudarymo rekomendacijomis galima išskirti šiuos pagrindinius sutarties

elementus, kurie turėtų būti fiksuojami sutarčių sudarymo praktikoje:

sutarties pavadinimas;

susitariančios šalys;

sutarties dalykas;

kaina;

mokėjimo sąlygos;

sutarties vykdymo terminai;

šalių teisės ir pareigos;

nenugalima jėga;

netesybos;

vienašalis sutarties nutraukimas;

sutarties sąlygų keitimas;

išlygos apie teismingumą (arbitražas);

ginčų sprendimo tvarka.

Atliekant empirinį tyrimą objektu pasirinktos UAB „Aitra“ rangos sutartys.

Sutarties Nr. 07/08-2 elementų analizė

1 lentelė

Sutarties pavadinimas, susitariančios šalys, sutarties dalykas

SUTARTIES ELEMENTAI

(teorinės rekomendacijos) SUTARTIES ELEMENTAI

(UAB „Aitra“ praktika)

SUTARTIES PAVADINIMAS Statybos rangos sutartis

SUSITARIANČIOS ŠALYS

Rangovas – UAB „Aitra“, atstovaujama prezidento

pavaduotojo Algimanto Steponaičio;

Užsakovas – Šiaulių Ringuvos specialioji mokykla,

atstovaujama direktoriaus Aleksandro Budrevičiaus

SUTARTIES DALYKAS

Sutarties objektas – Šiaulių Ringuvos specialiosios

mokyklos rekonstravimo darbai pagal akcinės

bendrovės „Projektuotojų studija“ parengtus

projektinius dokumentus Šaltinis: sudaryta autoriaus

Išanalizavus duomenis (1 lentelė) konstatuotina, kad sutarties Nr. 07/08-2 pavadinimas, susitariančios šalys

nurodytos tinkamai.

Įstatymas (LR CK, 6.645 str.) įvardija sąvoką rangos sutarties dalykas. Susitariančios šalys sutartyje Nr. 07/08-2

įvardija sutarties dalyką. Toliau sutartyje jis vadinamas objektu, ir šis objektas užfiksuotas kaip Šiaulių Ringuvos

specialiosios mokyklos rekonstravimo darbai. Darytina išvada, kad paminėti sutarties elementai (sutarties pavadinimas,

sutarties šalys, sutarties dalykas) sutartyje Nr. 07/08-2 įtvirtinti, atitinka įstatymo nuostatas ir teorines rekomendacijas.

2 lentelė

Kaina ir mokėjimo sąlygos

SUTARTIES ELEMENTAI



KAINA Bendra objekto statybos darbų kaina 7 997 802,82 Lt

MOKĖJIMO SĄLYGOS

objekto statybos darbus užsakovas finansuoja tarpiniais

mokėjimais, vykdomais pasibaigus atitinkamam

kalendoriniam laikotarpiui pagal objekto statybos darbų


6

perdavimo-priėmimo aktus;

už atliktus darbus užsakovas rangovui sumoka per 90 dienų

pagal darbų perdavimo priėmimo aktą. Šaltinis: sudaryta autoriaus

Sutarties kaina ir mokėjimo sąlygos užfiksuotos (2 lentelė). LR civilinio kodekso 6.653 str. įtvirtinta sąvoka darbų

kaina. Sutartyje Nr. 07/08-2 taip pat užfiksuota darbų kaina.

LR civilinio kodekso 6.655 straipsnyje reglamentuojama darbų apmokėjimo tvarka sutartyje Nr. 07/08-2

įvardijama kaip atsiskaitymo sąlygos. LR CK 6.655 str. taip pat teigiama, kad apmokėjimas gali vykti keliais etapais, kaip

rangos sutartyje ir numatytas apmokėjimas etapais. Pagal LR CK 6.653 str., rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos

apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Šitoje rangos sutartyje nurodyta bendra kaina, ji yra detalizuojama sąmatoje. Darytina

išvada, kad remiantis LR CK 6.653 str. ir LR CK 6.655 str., darbų kainą ir apmokėjimo sąlygas susitariančios šalys nurodė

tinkamai.

3 lentelė

Sutarties vykdymo terminai

SUTARTIES ELEMENTAI



SUTARTIES VYKDYMO TERMINAI

rangovas darbus pradeda ne vėliau kaip kitą dieną nuo sutarties įsigaliojimo dienos arba tą dieną, kai

užsakovas gauna patvirtinimą dėl lėšų objekto statybai

skyrimo, jei iki sutarties įsigaliojimo dienos jo dar

nebuvo;

objekto statybos darbai atliekami etapais;

darbų pabaiga pagal sutartį bus laikomas momentas, kai bus užbaigti visi sutartyje numatyti darbai.

Šaltinis: sudaryta autoriaus

Sutarties vykdymo terminai užfiksuoti (3 lentelė). Pastebėta, kad sutartyje Nr. Nr. 07/08-2 sutarties vykdymo

termino pradžia numatyta kita diena po sutarties pasirašymo, o darbai vyksta etapais ir pabaiga fiksuojama užbaigus darbus.

Sutartyje nenurodomi konkretūs darbų pradžios ir pabaigos terminai, o pagal teorines rekomendacijas patartina nurodyti

konkrečią darbų pradžios ir pabaigos datą.

. 4 lentelė

Užsakovo įsipareigojimai

SUTARTIES ELEMENTAI



UŽSAKOVO

ĮSIPAREIGOJIMAI

informuoti rangovą apie techninio prižiūrėtojo paskyrimą;

finansuoti objekto statybos darbus;

priimti iš rangovo atliktus objekto statybos darbus ir laiku už

juos atsiskaityti;

ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pasirašyti ant darbų

perdavimo-priėmimo aktų nuo jų pateikimo dienos;

atlyginti rangovui ir tretiesiems asmenims nuostolius,

atsiradusius dėl užsakovo kaltės. Šaltinis: sudaryta autoriaus

Išanalizavus duomenis (4 lentelė) konstatuojama, kad sutartyje Nr. 07/08-2 susitariančios šalys ne visai tinkamai

nurodė užsakovo įsipareigojimus, ne visi užsakovo užfiksuoti įsipareigojimų punktai yra konkretūs ir tinkamai suformuluoti.

Pastebėta, kad sutartyje Nr. 07/08-2 įtvirtinta sąvoka užsakovo įsipareigojimai, o įstatymo nuostatos ir teorinės

rekomendacijos siūlo įvardyti užsakovo teises ir pareigas.

5 lentelė

Rangovo įsipareigojimai

SUTARTIES

ELEMENTAI

SUTARTIES ELEMENTAI



7

(teorinės

rekomendacijos)

RANGOVO

ĮSIPAREIGOJIMAI

RANGOVO

ĮSIPAREIGOJIMAI

paskirti su užsakovu suderintą statybos vadovą;

laiku ir tinkamai atlikti remonto darbus;

darbus atlikti nenusižengiant projekto, STR ir kitų normų ir taisyklių bei techninių specifikacijų reikalavimams;

laiku ir tinkamai informuoti užsakovą apie atliktų objekto statybos darbų etapus;

garantuoti tinkamą statybinių medžiagų, gaminių priėmimą, tikrinti jų atitikties dokumentus;

objekto statybai naudoti tik naujas ir su užsakovu suderintas medžiagas;

užsakovui paprašius, informuoti užsakovą apie darbų eigą;

suteikti atliktiems darbams garantiją;

garantiniu laikotarpiu atsiradus defektams ir užsakovui pareikalavus, ne vėliau kaip per 14 dienų pašalinti defektus savo sąskaitą;

apdrausti statomą objektą, taip pat apdrausti rangovo civilinę atsakomybę už tretiesiems asmenims padarytą žalą;

atlikus darbus sutvarkyti aplinką. Šaltinis: sudaryta autoriaus

Išanalizavus duomenis (5 lentelė) konstatuojama, kad sutartyje Nr. 07/08-2 susitariančios šalys ne visiškai tinkamai

nurodė rangovo įsipareigojimus, nėra tiksliai suformuluoti rangovo įsipareigojimų punktai.

Pastebėta, kad sutartyje Nr. 07/08-2 susitariančios šalys užfiksavo rangovo įsipareigojimus, o įstatymo ir teorinė

rekomendacija tai įvardija kaip rangovo teises ir pareigas.

6 lentelė

Užsakovo atsakomybė

SUTARTIES ELEMENTAI



UŽSAKOVO ATSAKOMYBĖ

užsakovas, nepagrįstai delsiantis atsiskaityti už atliktus darbus, rangovui pareikalavus, moka 0,02 procento

dydžio delspinigius nuo neapmokėtų darbų kainos už

kiekvieną uždelstą dieną;

užsakovas turi teisę sustabdyti mokėjimus, jeigu darbai atliekami nekokybiškai arba dėl kitų priežasčių

atsiranda objekto statybos darbų defektai. Šaltinis: sudaryta autoriaus

Užsakovo atsakomybė užfiksuota (6 lentelė). Pastebėta, kad LR CK 6.660–6.662 str. įtvirtinta daugiau užsakovo

atsakomybės sąlygų, bet sutartyje Nr. 07/08-2 kalbama tik apie mokėjimų taisykles užsakovui. Pastebėta, kad užsakovo

atsakomybė sutartyje Nr. 07/08-2 įtvirtinta ne visiškai tiksliai, punktai labai plačiai aprašyti, nekonkretūs. LR CK 6.662 str.

įtvirtintoje teorijoje atliktų darbų priėmimas yra nurodoma kaip pagrindinė užsakovo atsakomybė, tačiau šiame punkte ji

neužfiksuota.

7 lentelė

Rangovo atsakomybė

SUTARTIES ELEMENTAI



RANGOVO ATSAKOMYBĖ

rangovas, uždelsęs objekto statybos darbus, moka užsakovui 0,02 procento dydžio delspinigius nuo

neatliktų darbų vertės už kiekvieną uždelstą dieną;

rangovas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sutarties sudarymo sutarties įvykdymo užtikrinimui pateikia

Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje

registruoto banko išduotą sutarties įvykdymo garantiją

ar laidavimo raštą. Užtikrinimo suma ne mažesnė kaip

5 procentai bendros sutarties kainos.


8


Rangovo atsakomybė užfiksuota (7 lentelė). Pastebėta, kad LR civilinio kodekso 6.647, 6.648, 6.685, 6.662, 6.665,

6.670, 6.671 straipsniuose įtvirtintos rangovo atsakomybės sąlygos, bet sutartyje Nr. 07/08-2 užfiksuotos tik kelios iš šių

taisyklių. Pastebėta, kad sutartyje Nr. 07/08-2 rangovo atsakomybė užfiksuota iš dalies. Teorijoje nurodoma (LR CK, 6.665

str.) rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbą, sutartyje šis punktas neaptartas.

8 lentelė

Nenugalima jėga

SUTARTIES ELEMENTAI



NENUGALIMA JĖGA

NENUGALIMA JĖGA

šalis gali būti visiškai arba iš dalies atleidžiama nuo atsakomybės dėl ypatingų ir neišvengiamų aplinkybių –

nenugalimos jėgos, nustatytos ir jas patyrusios šalies įrodytos

pagal LR civilinį kodeksą, jeigu nedelsiant pranešė kitai

šaliai apie kliūtį bei jos poveikį įsipareigojimų vykdymui;

sutartis baigiasi, kai jos įvykdyti neįmanoma arba vykdymas turi būti atidėtas ilgiau nei trims savaitėms dėl nenugalimos

jėgos;

prie nenugalimos jėgos aplinkybių nepriskirtinas objekto statybos darbų finansavimo sutrikimas.


Nenugalimos jėgos (force majaure) elementas sutartyje Nr. 07/08-2 fiksuojamas (8 lentelė). Pastebėta, kad pagal

LR CK 6.212 str. nenugalima jėga užfiksuota tinkamai. Nenugalima jėga apibūdinama kaip neišvengiamos ir

nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurias susitariančios šalys aptarė, jei ateityje iškiltų nenugalimos jėgos

aplinkybių.

9 lentelė

Sutarties nutraukimas prieš terminą

SUTARTIES

ELEMENTAI

(teorinės

rekomendacijos)

SUTARTIES ELEMENTAI


SUTARTIES

NUTRAUKIMAS

PRIEŠ

TERMINĄ

Užsakovas turi teisę ne vėliau kaip prieš 30 d. įspėjęs rangovą nutraukti šią

sutartį ir pareikalauti iš rangovo atlyginti užsakovo patirtus nuostolius,

jeigu:

rangovui iškeliama bankroto ar restruktūrizavimo byla;

po raštiško užsakovo įspėjimo rangovas nevykdo savo įsipareigojimų arba vykdo juos kitomis sąlygomis;

atsirado nenumatytų aplinkybių, dėl kurių sutarties vykdymas tapo neįmamomas.

Rangovas turi teisę ne vėliau kaip prieš 30 d. įspėjęs užsakovą nutraukti šią

sutartį ir pareikalauti iš užsakovo atlyginti rangovo patirtus nuostolius tik

tuo atveju, jeigu užsakovas nevykdo savo įsipareigojimų kaip yra numatyta

sutartyje.

Užsakovui arba rangovui vienašališkai nutraukus sutartį, rangovas privalo

perduoti visus iki sutarties nutraukimo atliktus darbus, pasirašant darbų

perdavimo-priėmimo aktą.

Užsakovas privalo už atliktus darbus apmokėti.

Šalys neturi teisės vienašališkai nutraukti sutarties nesant pagrindo,

nurodyto šioje sutartyje arba LR įstatymuose. Šaltinis: sudaryta autoriaus

Išanalizavus duomenis (9 lentelėje) konstatuojama, kad sutartyje Nr. 07/08-2 sutarties nutraukimas prieš terminą

užfiksuota per daug abstrakčiai. Sutarties nutraukimą reglamentuoja LR CK 6.217 str., jame įtvirtinti esminiai sutarties

pažeidimai, bet sutariančios šalys tą sąrašą praplėtė.

10 lentelė


9

Ginčų sprendimo tvarka

SUTARTIES ELEMENTAI



GINČŲ SPRENDIMO TVARKA

Kiekvienas ginčas sprendžiamas derybų keliu. Jei ginčai negali būti

išspręsti derybų keliu per 24 kalendorines dienas, tai šalys susitaria

šiuos ginčus spręsti teisme LR įstatymų nustatyta tvarka. Šaltinis: sudaryta autoriaus

Ginčų sprendimo tvarka užfiksuota (10 lentelė) sutartyje Nr. 07/08-2 tinkamai, nes pirma šalys ginčus sprendžia

derybų kelių. Jei nepavyksta, tada kreipiasi į teismą per nustatytą terminą.

11 lentelė

Sutarties sąlygų keitimas

SUTARTIES ELEMENTAI



SUTARTIES SĄLYGŲ KEITIMAS

Visi sutarties pakeitimai ar papildymai galioja, jei yra

sudaryti raštu ir patvirtinti abiejų šalių. Sutarties

sąlygos, išskyrus sutartyje numatytas išlygas, negali

būti keičiamos per visą sutarties galiojimo laikotarpį. Šaltinis: sudaryta autoriaus

Sutarties sąlygų keitimas užfiksuotas (11 lentelė). Pastebėta, kad LR CK 6.685 str. sąvoka sutarties sąlygų keitimas

sutartyje Nr. Nr. 07/08-2 įtvirtinta tinkamai.

LR CK 6.685 str. užfiksuotas sutarties dokumentų pakeitimas rangos sutartyje įvardintas kaip sutarties sąlygų

keitimas. Sutarties šalys keitimus gali daryti tik pranešusios apie juos viena kitai ir gavusios kitos šalies sutikimą.

Sutarties Nr. 05/24 elementų analizė

12 lentelė

Sutarties pavadinimas, susitariančios šalys, sutarties dalykas

SUTARTIES ELEMENTAI



SUTARTIES PAVADINIMAS

Sutartis dėl inžinerinių statinių statybos ir

rekonstrukcijos techninio darbo projekto rengimo, projekto

vykdymo priežiūros, statybos ir rekonstrukcijos darbų atlikimo

įgyvendinant projektą „Radviliškio rajono šilumos energijos

perdavimo ir paskirstymo tinklų bei susijusios infrastruktūros

modernizavimas ir plėtra“.

SUSITARIANČIOS ŠALYS

Rangovas – UAB „Aitra“, atstovaujama prezidento

Valdemaro Baltrušaičio;

Užsakovas – UAB „Radviliškio šiluma“ (toliau –

perkančioji organizacija), atstovaujama direktoriaus Zigmanto

Abromavičiaus.

SUTARTIES DALYKAS

Sutarties dalykas – inžinerinių statinių statybos ir

rekonstrukcijos techninio darbo projekto rengimo, projekto

vykdymo priežiūros paslaugos ir šilumos perdavimo tinklų

rekonstrukcijos ir statybos darbai, įgyvendinant projektą

„Radviliškio rajono šilumos energijos perdavimo ir

paskirstymo tinklų bei susijusios infrastruktūros

modernizavimas ir plėtra“. Šaltinis: sudaryta autoriaus

Išanalizavus duomenis (12 lentelė) konstatuotina, kad sutartyje Nr. 05/24 susitariančios šalys nurodytos tinkamai,

tačiau pavadinimas ne visiškai tinkamas – per platus ir nelabai tikslus.

Įstatymas (LR CK, 6.645 str.) įvardija sąvoką rangos sutarties dalykas. Susitariančios šalys sutartyje Nr. 05/24

įvardija sutarties dalyką, kuris toliau minimas kaip inžinerinių statinių statybos ir rekonstrukcijos techninio darbo projekto

rengimo, projekto vykdymo priežiūros paslaugos ir šilumos perdavimo tinklų rekonstrukcijos ir statybos darbai.

Darytina išvada, kad minėti sutarties elementai (sutarties pavadinimas; sutarties šalys, sutarties dalykas) sutartyje

Nr. 05/24 įtvirtinti, atitinka įstatymo nuostatas ir teorines rekomendacijas, bet kai kurie punktai nėra visiškai tikslūs.


10

13 lentelė

Kaina ir mokėjimo sąlygos

SUTARTIES ELEMENTAI



KAINA

Sutartis yra bendros kainos sutartis. Bendra sutarties

kaina – 7 859 798,00 Lt su PVM.

MOKĖJIMO SĄLYGOS

Mokėjimas atliekamas litais remiantis rangovo

pateiktomis sąskaitomis, kuriose nurodytos rangovo įvykdytos

užduotys.

Mokėjimas už rangovo parengtą inžinerinių statinių

statybos ir rekonstrukcijos techninį darbo projektą atliekamas

pasirašius perdavimo-priėmimo aktą ir perkančiajai

organizacijai patvirtinus statinių statybos ir rekonstrukcijos

projektą.

Perkančioji organizacija įsipareigoja atlikti galutinį

mokėjimą rangovui už rangovo atliktą techninio darbo projekto

vykdymo priežiūrą užbaigus visus rekonstrukcijos darbus ir

įsiteisėjus valstybinės komisijos darbų priėmimo aktams. Šaltinis: sudaryta autoriaus

Sutarties kaina ir mokėjimo sąlygos užfiksuotos (13 lentelė). Pastebėta, kad LR CK 6.653 str. įtvirtinta sąvoka

darbų kaina. Sutarties Nr. 05/24 tekste vartojama sąvoka sutarties objekto kaina. Statybos sutarties kaina nustatyta šalių

susitarimu, į ją įeiną rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas. Darbų mokėjimo sąlygos

įtvirtintos LR CK 6.687 str., sutarties šalys už darbą užsakovui moka etapais ir pagal rangovo pateiktas sąskaitas. Sutarties

kaina ir mokėjimo sąlygos yra įtvirtintos tinkamai.

14 lentelė

Sutarties įvykdymo užtikrinimo garantija

SUTARTIES ELEMENTAI



SUTARTIES ĮVYKDYMO

UŽTIKRINIMO GARANTIJA

Sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją rangovas pateikia ne

vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo perkančios organizacijos pasirašytos

sutarties gavimo dienos. Garantijos suma yra 785 979,80 Lt.

Sutarties įvykdymo garantija užtikrinama, kad perkančiai

organizacijai bus atlyginti nuostoliai, atsiradę dėl rangovo kaltės.

Garantija pateikiama ta pačia valiuta, kokia atliekami

mokėjimai. Šaltinis: sudaryta autoriaus

Išanalizavus duomenis (14 lentelė) konstatuojama, kad sutartyje Nr. 05/24 sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją

susitariančios šalys nurodė tinkamai.

Užsakovui garantuojama, kad jam bus atlyginti nuostoliai, atsiradę dėl rangovo kaltės.

15 lentelė

Perkančios organizacijos teisės ir pareigos

SUTARTIES ELEMENTAI



UŽSAKOVO TEISĖS IR

PAREIGOS

UŽSAKOVO TEISĖS IR

PAREIGOS

nedelsdama turi suteikti rangovui visą turimą informaciją ir dokumentus, kurie gali būti reikalingi sutarčiai įvykdyti;

bendradarbiauti su rangovu ir suteikti jam visą informaciją, kurios pastarasis gali pagrįstai paprašyti, kad galėtų įvykdyti sutartį;

jei nėra būtina sutarčiai įvykdyti, rangovas, be išankstinio perkančiosios organizacijos sutikimo, neturi teisės pateiktų dokumentų

perduoti trečiajai šaliai;

turi teisę duoti nurodymus ir pateikti papildomus dokumentus ar instrukcijas, siekdamas užtikrinti greitą ir efektyvų paslaugų teikimą;

privalo nustatytomis sąlygomis laiku apmokėti rangovo pateiktas


11

sąskaitas. Šaltinis: sudaryta autoriaus

Užsakovo teisės ir pareigos užfiksuotos (15 lentelė). Pastebėta, kad LR CK 6.662 str. apibrėžta užsakovo teisė ir

pareiga sąvoka atliktų darbų priėmimas sutartyje Nr. 05/24 nenurodyta, tačiau šalių susitarimu apibrėžtos kitos specifinės

užsakovo teisės ir pareigos (LR CK, 6.689 str.): kaip suteikti informaciją, duoti nurodymus, taip pat pagrindinė pareiga

apmokėti rangovui už suteiktas paslaugas. Užsakovo teisės ir pareigos šalių aptartos ir užfiksuotos, sutartyje nurodytos

tinkamai.

16 lentelė

Rangovo teisės ir pareigos

SUTARTIES ELEMENTAI



RANGOVO TEISĖS IR

PAREIGOS

laikytis visų galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų ir užtikrinti, kad jo ekspertai, jų pavaldiniai ir

vietoje samdomi darbuotojai jų laikytųsi;

turi vykdyti teisėtus perkančios organizacijos nurodymus;

visus dokumentus ir informaciją, gautą pagal sutartį, laikyti konfidencialia ir, be išankstinio raštiško perkančios

organizacijos leidimo, neskelbti, išskyrus atvejus, kai tai

būtina vykdant sutartį;

jei rangovas yra dalyvių grupė, veikianti jungtinės veiklos ar kitos sutarties pagrindu, partneriai visi kartu ir

kiekvienas atskirai yra atsakingi už sutarties nuostatų

vykdymą pagal įstatymus ir kitus teisės aktus;

be išankstinio raštiško perkančios organizacijos sutikimo, konkurse dalyvavusių dalyvių grupės partnerių keitimas

yra laikomas sutarties pažeidimu;

savo sąskaita apsaugoti ir apginti perkančią organizaciją nuo bet kokių ieškinių, reikalavimų, nuostolių ar žalos,

kylančių iš bet kokio rangovo veiksmo ar neveikimo

teikiant paslaugas, apie tai pranešti ne vėliau kaip per 30

kalendorinių dienų;

atsakyti tik už tuos ieškinius, reikalavimus, nuostolius ar žalą, kurie yra tiesiogiai susiję su jo sutartinių prievolių

nevykdymu ar netinkamu vykdymu;

prieš pradėdamas vykdyti statybos ir rekonstrukcijos darbus, turi savo lėšomis apdrausti šilumos energijos

perdavimo ir paskirstymo tinklus maksimaliu turto

atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos

atvejų;

vėluojant įvykdyti statybos ir rekonstrukcijos darbus, rangovas įsipareigoja mokėti užsakovui 15 000 Lt baudą

už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Šaltinis: sudaryta autoriaus

Rangovo teisės ir pareigos užfiksuotos (16 lentelė). Pastebėta, kad LR CK 6.659; 6.663; 6.665 str. apibrėžtos

rangovo teisės ir pareigos šalių susitarimu ne visiškai tinkamai užfiksuotos sutartyje Nr. 05/24. Teorijoje yra nurodyta

daugiau rangovo teisių ir pareigų, tačiau šalys į sutartį įtraukė pagrindines teises ir pareigas. Rangovo teisės ir pareigos

aprašytos nekonkrečiai.

17 lentelė

Taikytina teisė

SUTARTIES ELEMENTAI



TAIKYTINA TEISĖ

visi sutartyje nereglamentuoti klausimai sprendžiami

remiantis Lietuvos Respublikos teise;

rangovas savo lėšomis vykdo atliktų statybos,


12

rekonstrukcijos darbų apžiūrą bei priėmimą pagal

Lietuvos teisės aktuose numatytas procedūras ir valstybės

valdžios institucijų reikalavimus. Šaltinis: sudaryta autoriaus

Išanalizavus duomenis (17 lentelė) konstatuojama, kad sutartyje Nr. 05/24 taikytina teisė susitariančių šalių

nurodyta tinkamai.

Šalys susitarė, kad iškilus ginčams jie bus sprendžiami remiantis Lietuvos Respublikos teise, taip pat visos

procedūros dėl rekonstrukcijos darbų bus atliekamos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

18 lentelė

Nenugalima jėga

SUTARTIES ELEMENTAI



NENUGALIMA JĖGA

Nė viena sutarties šalis nėra laikoma pažeidusi sutartį arba

nevykdanti savo įsipareigojimų pagal ją, jei įsipareigojimus

vykdyti jai trukdo nenugalimos jėgos aplinkybės, atsiradusios po

konkurso nugalėtojo paskelbimo ar po sutarties įsigaliojimo

dienos. Nenugalima jėga:

sprogimai, gaisrai, mašinų, gamybinių pastatų ir kurių nors vidaus komunikacijų sunaikinimas;

boikotai, streikai, lokautai, nespartus darbas kaip streiko forma;

teisėti ar neteisti valstybės valdymo institucijų veiksmai;

stichinės nelaimės: smarkios audros, ciklonai, žemės drebėjimai, jūrų ar upių potvyniai, žaibai;

karas, pilietinis karas, maištai ir revoliucijos, piratavimas, sabotažas;

kitos nenugalimos jėgos. Šaltinis: sudaryta autoriaus

Nenugalimos jėgos (force majaure) elementas sutartyje Nr. 05/24 užfiksuotas tinkamai (8 lentelė).

LR CK 6.212 str. yra užfiksuota nenugalimos jėgos definicija, kurioje rašoma, kad šalis atleidžiama nuo

atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdoma dėl aplinkybių, kurių šalis negalėjo

kontroliuoti. Ir tai šalims pašalina atsakomybę dėl numatytu aplinkybių sutartyje.

19 lentelė

Subranga

SUTARTIES ELEMENTAI



SUBRANGA

susitarimas, pagal kurį Rangovas dalį paslaugų patiki

trečiajai šaliai, yra laikomas subranga;

prieš pasirašydamas subrangos sutartį Rangovas privalo

gauti išankstinį rašytinį perkančios organizacijos

sutikimą;

subrangos sutartis nesukuria sutartinių santykių tarp

subrangovo ir perkančiosios organizacijos;

subrangovams perduodama darbų dalis negali viršyti 80

procentų visos darbų apimties. Šaltinis: sudaryta autoriaus

Išanalizavus duomenis (19 lentelė) konstatuojama, kad sutartyje Nr. 05/24 subranga sutarties šalių apibrėžta

tinkamai.

LR CK 6.650 str. įtvirtintos generalinio rangovo ir subrangovo teisės ir pareigos. Sudarant sutartį užsakovas su

rangovu susitaria dėl atliekamų darbų. Jei rangovas neturi tam tikriems darbams atitinkamų specialistų, jis su užsakovu

susitaria dėl trečiosios šalies darbų atlikimo.


13

20 lentelė

Intelektinės nuosavybės teisė

SUTARTIES ELEMENTAI



INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS

TEISĖ

Visi rezultatai ir su jais susijusios teisės, įgytos vykdant sutartį,

įskaitant autorines ir kitas intelektinės nuosavybės teises, yra

perkančios organizacijos mnuosavybė, kurią perkančioji

organizacija gali naudoti, publikuoti, perleisti ar perduoti kaip

mano esant tinkama ir be jokių geografinių ar kitų apribojimų. Šaltinis: sudaryta autoriaus

Intelektinės nuosavybės teisė sutartyje Nr. 05/24 apibrėžta tinkamai (20 lentelė). Susitariančios šalys sutartyje

užfiksavo, kad visi rezultatai ir intelektinės nuosavybės teisė priklausys tik užsakovui.

21 lentelė

Ekspertai ir įranga

SUTARTIES ELEMENTAI

(Teorinės rekomendacijos) SUTARTIES ELEMENTAI


EKSPERTAI IR ĮRANGA

rangovas pateikia perkančiai organizacijai tvirtinti

visų ekspertų, kurių paslaugomis ketina naudotis

vykdydamas sutartį, sąrašus kartu su gyvenimo

aprašymais, nurodydamas kontaktinį asmenį

informacijai patikrinti;

perkanti organizacija gali nepritarti rangovo

pasirinktoms ekspertų kandidatūroms nurodydama

nepritarimo priežastis;

rangovas turi imtis visų priemonių, kad jo ekspertai

būtų aprūpinti visa įranga ir priemonėmis,

reikalingomis jų pareigų vykdymui. Šaltinis: sudaryta autoriaus

Ekspertai ir įranga sutartyje Nr. 05/24 užfiksuota tinkamai (21 lentelė).

Užsakovas sudarydamas sutartį yra įsitikinęs, kad rangovas turi kompetentingų ekspertų, kurie atliks

rekonstrukcijos darbus. Pagal LR CK 6.686 str. rangovas privalo ekspertus aprūpinti visa reikalinga įranga rekonstrukcijos

darbams.

22 lentelė

Sutartinių terminų nesilaikymas

SUTARTIES ELEMENTAI



SUTARTINIŲ TERMINŲ

NESILAIKYMAS

jei rangovas dėl savo kaltės vėluoja suteikti dalį

paslaugų per sutartyje nustatytą laikotarpį, perkanti

organizacija gali, be oficialaus įspėjimo ir

neprarasdama teisės į kitas savo teisių gynimo

priemones pagal sutartį, pareikalauti delspinigių už

kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, skaičiuojant

nuo sutartyje paslaugų daliai teikti nustatyto

laikotarpio pabaigos iki dienos, kai visos paslaugos

buvo faktiškai suteiktos, arba už šio laikotarpio dalį;

delspinigių dydis apskaičiuojamas dalinant sutarties

vertę iš paslaugoms teikti nustatyto laikotarpio

kalendorinių dienų skaičiaus. Šaltinis: sudaryta autoriaus

Išanalizavus duomenis (22 lentelė) konstatuojama, kad sutartyje Nr. 05/24 sutartinių terminų nesilaikymas

susitariančių šalių nurodytas tinkamai.

Pagal LR CK 6.652 str. darbų atlikimo terminai užfiksuota, kad šalys gali nustatyti atskirų darbų atlikimo

terminus, už tų terminų pažeidimus užsakovas gali reikalauti delspinigių.


14

23 lentelė

Apskaita, patikrinimai ir kontrolė

SUTARTIES ELEMENTAI



APSKAITA, PATIKRINIMAI IR

KONTROLĖ

rangovo apskaita privalo būti vedama taip, kad būtų

galima įvertinti pateiktų apmokėjimui pagal šią sutartį

sąskaitų teisingumą;

visi sąnaudas ir pajamas pagal šią sutartį patvirtinantys

dokumentai turi būti saugomi 10 metų nuo galutinio

mokėjimo pagal sutartį. Šaltinis: sudaryta autoriaus

Apskaita, patikrinimai ir kontrolė užfiksuota (23 lentelė). Pastebėta, kad LR CK 6.684 str. įvirtinta sąvoka

Normatyviniai statybos dokumentai ir sąmata sutartyje Nr. 05/24 šalių susitarimu apibrėžta kaip apskaita, patikrinimai ir

kontrolė. Šalių susitarimu apskaita, patikrinimai ir kontrolė sutartyje nustatyti tinkamai.

24 lentelė

Ataskaitų ir dokumentų tvirtinimas

SUTARTIES ELEMENTAI



ATASKAITŲ IR DOKUMENTŲ

TVIRTINIMAS

tvirtindama rangovo parengtas ir pateiktas sutarties

vykdymo ataskaitas perkanti organizacija patvirtina,

kad ataskaitose nurodytos paslaugos suteiktos tinkamai

pagal sutarties sąlygas;

perkanti organizacija, gavusi ataskaitą, per 10 darbo

dienų ją patvirtina arba atmeta.


Ataskaitų ir dokumentų tvirtinimas užfiksuotas (24 lentelė). Pastebėta, kad terminai sutartyje Nr. 05/24 įtvirtinti

tinkamai.

Užsakovas pateiktas ataskaitas ir dokumentus turi atidžiai patikrinti, nes patvirtina, kad paslaugos yra suteiktos

tinkamai; jei randa trūkumų, gali atmesti, ir rangovas tuos trūkumus privalo ištaisyti.

25 lentelė

Mokėjimai ir delspinigiai

SUTARTIES ELEMENTAI



MOKĖJIMAI IR DELSPINIGIAI

perkanti organizacija visas mokėtinas sumas moka

pavedimu į rangovo nurodytą banko sąskaitą,

mokėjimai atliekami litais;

perkančioji organizacija įsipareigoja sumokėti rangovui

per 30 dienų nuo rangovo PVM sąskaitų faktūrų

pateikimo;

be pateisinamų priežasčių perkančiai organizacijai

nesumokėjus iki nustatyto apmokėjimo termino

pabaigos, rangovas gali pareikalauti mokėti 0,02 %

delspinigių už dieną nuo vėluojamos sumokėti sumos. Šaltinis: sudaryta autoriaus

Išanalizavus duomenis (25 lentelė) konstatuojama, kad sutartyje Nr. 05/24 mokėjimai ir delspinigiai susitariančios

šalys nurodė tinkamai.

Užsakovo pareiga yra sumokėti, o rangovo teisė – gauti atlyginimą už atliktus darbus. Rangovas norėdamas

užsitikrinti, kad laiku gaus savo užmokestį, su susitariančia šalimi į sutarties nuostatas įtraukia punktą dėl delspinigių.


15

26 lentelė

Sutarties pažeidimas

SUTARTIES ELEMENTAI



SUTARTIES PAŽEIDIMAS

jei kuri nors sutarties šalis nevykdo kokių nors savo

įsipareigojimų pagal sutartį, ji pažeidžia sutartį;

jei nustatoma, kad rangovas nevykdė savo sutartinių

įsipareigojimų, jam skiriama 10 % visos sutarties

kainos dydžio bauda. Šaltinis: sudaryta autoriaus

Sutarties pažeidimas užfiksuotas (26 lentelė). Pastebėta, kad sutarties pažeidimas sutartyje Nr. 05/24 užfiksuotas

tinkamai.

Rangos sutartis šalims turi teisinę galią. Sutartį pažeidus, buvo nevykdomi kažkurios šalies įsipareigojimai, kas

pažeidžia vienos iš šalių interesus Kad tai nereiktų įrodinėti teisme, susitariančios šalys į sutartį įtraukė sutarties pažeidimą

ir, jei nustatoma, kad pažeidimas dėl rangovo kaltės, jis moka baudą.

27 lentelė

Sutarties nutraukimas perkančios organizacijos iniciatyva

SUTARTIES ELEMENTAI



SUTARTIES NUTRAUKIMAS

UŽSAKOVO INICIATYVA

Perkančioji organizacija, įspėjusi rangovą prieš 14 kalendorinių

dienų, gali nutraukti sutartį šiais atvejais:

kai rangovas nevykdo savo įsipareigojimų pagal sutartį;

kai rangovas per pagrįstai nustatytą laikotarpį neįvykdo nurodymo ištaisyti netinkamai įvykdytus sutartinius

įsipareigojimus;

kai rangovas perleidžia sutartį arba sudaro subrangos sutartį be leidimo;

kai rangovas bankrutuoja arba yra likviduojamas;

kai rangovas galutiniu kompetentingos institucijos arba teismo sprendimu pripažintas kaltu dėl profesinės etikos

pažeidimo;

kai rangovas galutiniu teismo sprendimu pripažintas kaltu dėl dalyvavimo nusikalstamoje organizacijoje, sukčiavimo,

korupcijos, pinigų plovimo ar kitų panašaus pobūdžio veikų

padarymo;

kai keičiasi rangovo organizacinė struktūra;

dėl kitokio pobūdžio neveiksnumo, trukdančio vykdyti sutartį;

kai rangovo garantas negali įvykdyti savo įsipareigojimų. Nutraukusi sutartį perkančioji organizacija gali sudaryti sutartį su

trečiąja šalimi.


Išanalizavus duomenis (27 lentelė) konstatuojama, kad sutartyje Nr. 05/24 sutarties nutraukimas užsakovo

iniciatyva šalys nurodė visiškai tinkamai, bet punktuose nėra konkretumo.

LR CK 6.217 str. užfiksuotą sąvoką sutarties nutraukimas sutarties šalys sutartyje nurodė sutarties nutraukimas

užsakovo iniciatyva ir aptarė punktus, jei bus nustatyta sutarties pažeidimų, dėl kurių užsakovas gali savo iniciatyva

nutraukti sutartį, tačiau šie punktai nėra konkretūs.

28 lentelė

Nutraukimas rangovo iniciatyva

SUTARTIES ELEMENTAI



Rangovas, prieš 14 kalendorinių dienų įspėjęs perkančią


16

NUTRAUKIMAS RANGOVO INICIATYVA organizaciją, gali nutraukti sutartį, jei:

perkanti organizacija nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų;

perkanti organizacija stabdo paslaugų ar jų dalies teikimą daugiau kaip 90 kalendorinių dienų dėl

sutartyje nenurodytų ir ne dėl rangovo kaltės

atsiradusių priežasčių.

Tokio nutraukimo atveju perkanti organizacija atlygina

rangovui visus jo patirtus nuostolius ar žalą. Šaltinis: sudaryta autoriaus

Išanalizavus duomenis (28 lentelė) konstatuojama, kad sutartyje Nr. 05/24 nutraukimas rangovo iniciatyva

sutarties šalių nurodytas tinkamai.

LR CK 6.217 str. užfiksuotą sąvoką sutarties nutraukimas sutarties šalys įvardijo nutraukimas rangovo iniciatyva

ir aptarė punktus, jei bus nustatyta sutarties pažeidimų, dėl kurių gali rangovas savo iniciatyva nutraukti sutartį.

29 lentelė

Ginčų sprendimas

SUTARTIES ELEMENTAI



GINČŲ SPRENDIMAS Ginčai tarp sutarties šalių gali būti sprendžiami

derybomis arba teismine tvarka Šaltinis: sudaryta autoriaus

Ginčų sprendimas užfiksuotas (29 lentelė). Pastebėta, kad sutartyje Nr. 05/24 ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta

tinkamai. Sutarties šalys ginčus, iškilusius dėl sutarties pažeidimų, sprendžia derybų keliu. Jei nepavyksta susitarti, tuomet

kreipiasi į teismą.

IŠVADOS

1. Rangos sutartimis viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą, o užsakovas priimti darbo rezultatą ir sumokėti sutartyje

sulygtą sumą. Rangos sutartis taip pat yra dvišalė, atlygintinė, rizikos, taip pat konsensualinė. Sutarties dalykas

yra rangovo darbo rezultatas. Rangos sutarties šalys – užsakovas ir rangovas. Užsakovai gali būti visi

asmenys, o rangovai gali būti tik verslininkai. Sudarant rangos sutartį reikia vadovautis bendrosiomis sandorių

sudarymo taisyklėmis, ji sudaroma raštu, taip pat šalys turi būti aptarusios sutarties dalyką. O pagrindiniai

rangos sutarčių ypatumai tie, kad ji turi nemažai bendrų bruožų su darbo, pirkimo-pardavimo, paslaugų

teikimo sutartimis.

2. Atlikus empirinį tyrimą – išanalizavus UAB „Aitra“ statybos rangos sutartis – pastebėta, kad remiantis įstatymais ir teorinėmis sutarčių sudarymo rekomendacijomis išskirti punktai atitinka UAB „Aitros“ sudarytas

statybos rangos sutartis, tačiau ne visi sutarties punktai yra konkretūs ir tiksliai suformuluoti. UAB „Aitros“

rangos sutartyse reiktų konkretizuoti šalių teises bei pareigas, taip pat atsakomybę. Ne visiškai tiksliai nurodyti

sutarties įvykdymo terminai. Nė vienoje iš dviejų sutarčių neįtrauktas punktas apie išlygas dėl teisingumo.

Sutarties pavadinimas sutartyje Nr. 05/24 užfiksuotas ne visai tinkamai, per plačiai ir netiksliai.

LITERATŪRA

1. Ambrasienė, D.; Baranauskas, E.; Bublienė, D. ir kt. (2006). Civilinė teisė. Prievolių teisė: vadovėlis. Vilnius: Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras.

2. Bagdonas, V. (2000). Verslo kontraktų sudarymas, įvertinimas ir kreditavimas. Vilnius: VGTU. 3. Civilinė teisė : vadovėlis. (1998). Kaunas: Vijusta. 4. Dambrauskienė, G.; Marcijonas, A.; Monkevičius, E. ir kt. (2004). Lietuvos teisės pagrindai. Vilnius: Justitia.

ISBN 9955-616-03-2.

5. LR civilinio kodekso komentaras. Kn. 6: Prievolių teisė. T. 1 (2003). Vilnius: Justitia 6. LR civilinio kodekso komentaras. Kn. 1: Bendrosios nuostatos (2003). Vilnius: Justitia. 7. LR civilinis kodeksas. (1993). Valstybės žinios, Nr. 12-236. 8. LR civilinis kodeksas. (2002). Valstybės žinios, Nr. 124-5626. 9. LR Konstitucija. (1992).Valstybės žinios, Nr. 33-1014. 10. LR statybos įstatymas. (1996). Valstybės žinios, Nr. I-1240. 11. LR statybos techninis reglamentas. (2002). Valstybės žinios, Nr. 214. 12. Mikelėnas, V. (2002). Prievolių teisė. Pirmoji dalis. Vilnius: Justitia.


17

13. Mitkus, S.; Trinkūnienė, E. (2007). Hierarchinis statybos rangos sutarties sąlygų modelis. Baltijos šalių žurnalas apie darną. [interaktyvus]. Vilnius: Technika, t. 13, Nr. 3 , p. 244-252. [žiūrėta 2008 m. gegužės 9

d.]. Prieiga per internetą: .

14. Nekrošius, I.; Nekrošius, V.; Vėlyvis, S. (1999). Romėnų teisė. Vilnius: Justitia. 15. Pastabos dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso projekto šeštosios knygos (Prievolių teisė). (2000, liepos

14). Lietuvos laisvosios rinkos institutas [interaktyvus]. [žiūrėta 2008 m. gegužės 5 d.]. Prieiga per internetą:

.

16. Rangos sutartis. (2008) Sutartys.lt [interaktyvus]. [žiūrėta 2008 m. gegužės 7 d.]. Prieiga per internetą: .

17. Stanislovaitis, R. (2005). Komercinė teisė. Vilnius: Eugrimas. 18. Statybos rangos sutarties nuostatai. (2008, spalio 8). Architektūros ir statybų agentūra. [interaktyvus]. [žiūrėta

2008 m. gegužės 7 d.]. Prieiga per internetą:

.

19. Statybos rangos sutarties pavyzdinė forma ir Bendrosios statybos rangos sutarčių sąlygos. (2008). Statybų žinios [interaktyvus]. [žiūrėta 2008 m. gegužės 5 d.]. Prieiga per internetą:

.

20. Statybos rangos sutartis. (2008). Statybų portalas.lt. [interaktyvus]. [žiūrėta 2008 m. gegužės 9 d.]. Prieiga per internetą: .

21. Vasarienė, D. (2002). Civilinė teisė. Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija; 22. Viršilas, D. (2004, birželio 26). Statybos projektų valdymo ypatumai. Verslo banga [interaktyvus]. [žiūrėta

2008 m. gegužės 5 d.]. Prieiga per internetą: .

SUMMARY

SINGULARITIES OF CONCLUSION OF INDEPENDENT WORK CONTRACTS ON

THE EXAMPLE OF THE UAB „AITRA“ An independent work contract has a lot of common features with contracts of sale–purchase, supply and service

rendering. It was endeavoured to establish the specific features of independent work contracts by this paper. Referring to the

Constitution of the Republic of Lithuania, the Civil Code of the Republic of Lithuania, the commentary „The Sixth Book.

Law on Obligations“ of the Civil Code of the Republic of Lithuania, „Civil Law, Law on Obligations“ by D. Ambrasienė,

E. Baranauskas, D. Bublienė, etc., „Basics of Lithuanian Law“ by G. Dambrauskienė, A. Marcijonas, E. Monkevičius, etc.

and other works, legal aspects regulating the independent work contracts, their concept and types have been revealed,

procedures and singularities related to the contract conclusion have been analysed, the types of independent work contracts

have been discussed as well as rights and obligations of the contract parties have been systematized in this paper.

The comparative analysis of independent work contracts with the contracts of the UAB „AITRA“ and the theoretical

practice have been performed.

The following have been used in the paper: analysis of the contents of legal standard acts, analysis of scientific

literature as well as analysis and generalization of the contents of documents.

http://www.tede.vgtu.lt/lt/3/NR/PUB/10908http://www.lrinka.lt/index.php/analitiniai_darbai/pastabos_del_lietuvos_respublikos_civilinio_kodekso_projekto_sestosios_knygos_prievoliu_teise/1953http://www.lrinka.lt/index.php/analitiniai_darbai/pastabos_del_lietuvos_respublikos_civilinio_kodekso_projekto_sestosios_knygos_prievoliu_teise/1953http://www.sutartys.lt/page/172http://www.asa.lt/lt/svarbi_info/SRangos_Sutarties_Nuostatai.shtmlhttp://www.statybininkai.lt/?id=2235http://www.statybuportalas.lt/Statybos_%20rangos_%20sutarties_%20pavyzdine_%20formahttp://verslas.banga.lt/lt/patark.full/40db54037e83c


18

ŠIURKŠTAUS DARBO DRAUSMĖS PAŽEIDIMO SAMPRATA

TEISMŲ PRAKTIKOJE

Jūratė Lukoševičienė

Virgilijus Januška

(mokslinis vadovas)

ĮVADAS

Šiuo metu Lietuvoje galiojančio Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbuotojo atleidimą iš darbo dėl

šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, taikymas praktiškai gali sąlygoti darbuotojų ir darbdavių problemas. Taip yra dėl to,

kad Darbo kodeksas įtvirtina abstrakčius darbuotojo atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo darbdavio

iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, pagrindus bei sąlygas, kurios darbo sutarties šalių – darbuotojo ir darbdavio – gali būti

interpretuojamos ir suprantamos visiškai skirtingai.

Tikslas – išanalizuoti darbo sutarties nutraukimo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo teisinius pagrindus ir jų

taikymą teisminėje praktikoje.

Uždaviniai:

1. Remiantis Lietuvos Respublikos darbo įstatymais bei teismų praktika, atskleisti šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo turinį.

2. Išnagrinėti bylas siekiant išsiaiškinti daromus pažeidimus, kai darbo sutartys nutraukiamos dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo.

3. Pateikti teorines ir praktines rekomendacijas reglamentuojant ir praktiškai taikant darbo sutarties nutraukimą dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo.

Ojektas – teismų praktika bylose dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo.

Dalykas – Lietuvos teisės normos, reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą dėl šiurkštaus darbo drausmės

pažeidimo, bei teismų praktika.

Metodai

Darbe taikyti analizės (išanalizuoti mokslinę literatūrą bei teismų nutartis), lyginamasis (palyginti tų pačių dalykų

traktavimą galiojančiuose ir nebegaliojančiuose teisės aktuose), istorinis (apžvelgti darbo santykių vystymąsi), loginis

(suformuluoti išvadas ir rekomendacijas) metodai.

Šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo samprata

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 235 str. 1 d. šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra

darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų

norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas nutarime Nr. 45 (20 p.) išaiškino, kad jei konkrečiu atveju darbo

sutartį leidžiama nutraukti tiek pagal DK 136 str. trečios dalies 1 punktą, tiek pagal tos pačios dalies 2 punktą,

darbdavys turi teisę pasirinkti, pagal kurį iš DK 136 str. trečioje dalyje nustatytų pagrindų jis nutraukia darbo sutartį,

arba gali darbo sutartį nutraukti abiem šioje teisės normoje numatytais pagrindais.

Kai darbo sutartis nutraukta remiantis vienu iš šių pagrindų, o darbdavys (atsakovas) procesiniame dokumente,

pateiktame teismui iki bylos nagrinėjimo, teismo posėdyje pareiškia, kad už tą patį darbo drausmės pažeidimą, už kurį

darbuotojas atleistas iš darbo, buvo pagrindas nutraukti darbo sutartį ir vadovaujantis kitu iš DK 136 str. trečioje dalyje

nustatytų pagrindų bei prašo tai įvertinti priimant sprendimą, teismas patikrina ir įvertina, ar buvo pagrindas nutraukti

darbo sutartį pagal DK 136 str. trečios dalies tiek 1, tiek ir 2 punktą. Nustatęs, kad tuo pagrindu, kuris nurodytas

dokumente apie darbo sutarties nutraukimą, darbo sutartis nutraukta be teisėto pagrindo, tač iau buvo pagrindas darbo

sutartį nutraukti pagal kitą iš DK 136 str. trečioje dalyje nustatytą pagrindą, teismas, nekonstatavęs atleidimo iš darbo

neteisėtumo dėl atleidimo tvarkos pažeidimo, atmeta darbuotojo (ieškovo) reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo

neteisėtu, bet pakeičia darbo sutarties nutraukimo formuluotę į nustatytą atitinkamame DK 136 str. trečios dalies punkte.

Pagal DK 235 straipsnį šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, už kurį darbo sutartis gali būti nutraukta apie tai iš

anksto neįspėjus darbuotojo, yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą

reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar

nustatytai darbo tvarkai. Tokiu pažeidimu laikoma:

neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių

konstitucines teises;

valstybės, tarnybos, komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai

įmonei;

dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar

darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis;


19

pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių

asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas;

moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar

interesantų;

atsisakymas teikti informaciją, kai įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja ją

teikti, arba šiais atvejais žinomai neteisingos informacijos teikimas;

veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo

požymių, nors už šias veikas darbuotojas nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;

tai, kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, išskyrus

atvejus, kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai;

neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą);

atsisakymas tikrintis sveikatą, kai tokie patikrinimai darbuotojui yra privalomi;

kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.

Neleistinas elgesys su lankytojais

DK 235 str. antros dalies 1 punktas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laiko neleistiną elgesį su lankytojais ir

interesantais bei kitus veiksmus, tiesiogiai pažeidžiančius žmonių konstitucines teises ir laisves.

Neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas nutarime

Nr. 45 (9.1 p.), paprastai suprantamas kaip toks darbuotojo elgesys su lankytojais ar interesantais, kai šiurkščiai

pažeidžiamos tiesiogiai šio darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba šiurkščiai

nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai tvarkai. Darbuotojo neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais laikomas

šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu nepriklausomai nuo to, ar jis padaromas tiesiogiai lankytojų, ar interesantų akivaizdoje, ar

bendraujant telefonu, ar nagrinėjant šių prašymus bei skundus, ar yra išreikštas kitokiu būdu.

Paslapčių atskleidimas Vyriausybė 2005 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1307 (Žin., 2005, Nr. 143-5193) patvirtino įslaptintos informacijos

apie valstybės ir tarnybos paslapčių administravimo taisykles. Už įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų vykdymą

paslapčių subjekto struktūriniuose padaliniuose, kuriuose saugoma arba naudojama įslaptinta informacija, yra atsakingi šių

struktūrinių padalinių vadovai, jų įgalioti asmenys, taip pat asmenys, kuriems ši informacija yra patikėta. Už patikėtos

įslaptintos informacijos praradimą ar neteisėtą atskleidimą yra tiesiogiai atsakingas asmuo, kuriam tokia informacija

patikėta.

Asmuo, kuriam leista dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, raštiškai įsipareigoja saugoti jam patikėtą ar

sužinotą įslaptintą informaciją, jam išduodamas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę dirbti ar susipažinti su Lietuvos

Respublikos įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai", „Slaptai", „Konfidencialiai", arba tokią

informaciją saugoti ar gabenti. Asmens patikimumo pažymėjimas ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija,

žymima slaptumo žyma "Visiškai slaptai", išduodamas ne ilgesniam kaip 5 metų terminui, o su įslaptinta informacija,

žymima slaptumo žymomis „Slaptai", „Konfidencialiai" – ne ilgesniam kaip 10 metų terminui. Asmenims, kurių darbas

susijęs su tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo", naudojimu ar tokios

informacijos apsauga, teisę dirbti ar susipažinti su tokia informacija suteikia paslapčių subjektas, ir tam Valstybės

saugumo departamento sutikimo nereikia.

Dalyvavimas neleistinoje veikloje

Kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas nutarime Nr. 45 (9.3. p.), pažeidimo konstatavimas

galimas, kai darbuotojas nustatytus apribojimus pažeidžia arba dalyvauja veikloje, nesuderinamoje su darbo funkcijomis

tiek darbo, tiek ir ne darbo metu, išskyrus tik numatytas išimtis. Taip, pavyzdžiui, pažeidimas gali būti konstatuotas, kai

auditorius, pradėjęs audito veiklą, pažeidžia Audito įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2242) 27 str. antroje dalyje nustatytą

draudimą eiti kitas mokamas pareigas pas kitus darbdavius, išskyrus darbą Auditorių rūmuose, Apskaitos institute,

profesinėse auditorių asociacijose ir mokslinį, kūrybinį ar pedagoginį darbą.

Siekimas gauti neteisėtų pajamų

Pagal DK 235 str. antros dalies 4 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma :

pasinaudojimas pareigomis, siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems arba dėl kitokių asmeninių paskatų;

savivaliavimas;

biurokratizmas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas nutarime Nr. 45 (9.4 p.) išaiškino, kad darbuotojo pasinaudojimas

pareigomis, siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems arba dėl kitokių asmeninių paskatų, pasireiškia tuo, kad

darbuotojas formaliai veikia vykdydamas savo darbo funkcijas, tačiau iš tikrųjų jo veikla yra nesuderinama su tais tikslais ir

uždaviniais, kuriems realizuoti yra su juo sudaryta darbo sutartis. Tokia veikla pažeidžiami teisingumo ir sąžiningumo

principai, norima ne vykdyti pavestas darbo funkcijas, o, prisidengiant jų vykdymu, siekiama iš darbdavio ar kitų asmenų


20

gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems arba kitų asmeninių paskatų realizavimo tikslu. Tai gali būti, pavyzdžiui, materialinių

vertybių naudojimas ne pagal paskirtį, jų naudojimas asmeninių poreikių tenkinimui, sumažinimas ar padidinimas padaryto

darbo apimčių, įkainių ir pan.

Neteisėtos pajamos šios normos prasme turi būti suprantamos kaip bet kokia neteisėta turtinė nauda (pinigai,

daiktai, turtinės reikalavimo teisės ir pan.). Kitos asmeninės paskatos – tai visi asmeniniai darbuotojo veikimo (neveikimo)

motyvai (pavyzdžiui, kerštas, pavydas, siekimas nuslėpti darbo trūkumus, neteisėtas paslaugų teikimas ir t. t.). Šio pažeidimo

konstatavimui neturi reikšmės, ar jau buvo pasiekti tie tikslai, kurių darbuotojas siekė pasinaudodamas pareigomis.

Bet jeigu darbuotojas, pasinaudodamas pareigomis, įvykdo veikas, turinčias vagystės, sukčiavimo, turto

pasisavinimo arba iššvaistymo ar neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, tai tokiu atveju laikoma šiurkščiu darbo pareigų

pažeidimu pagal DK 235 str. antros dalies 7 punktą.

Moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas Moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas gali pasireikšti tiesiogine ar netiesiogine diskriminacija, seksualiniu

priekabiavimu, nurodymu tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti asmenis dėl jų lyties. Tiesioginė diskriminacija yra pasyvus

ar aktyvus elgesys su asmeniu, kai dėl jo lyties taikomos prastesnės sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų

taikomos kitam asmeniui, išskyrus specialią moterų apsaugą nėštumo bei gimdymo ir vaiko žindymo metu moterims

taikomus žmonių saugos darbe reikalavimus, kuriais, atsižvelgiant į moterų fiziologines savybes, siekiama išsaugoti jų

sveikatą ir kt.

Netiesioginė diskriminacija yra veikimas ar neveikimas, teisės norma, vertinimo kriterijus ar praktika, kurie

formaliai yra vienodi moterims ir vyrams, bet juos įgyvendinant ar taikant vienos lyties asmenys gali atsidurti ar atsiduria

tam tikroje prastesnėje padėtyje negu kitos lyties asmenys. Seksualinis priekabiavimas – tai nepageidaujamas, užgaulus,

žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo

poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką.

Atsisakymas teikti informaciją

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas nutarime Nr. 45 (9.6 p.) išaiškino, kad atsisakymas teikti informaciją pagal

DK 235 str. antros dalies 6 punktą laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, kai :

įstatymai, norminiai teisės aktai arba darbo tvarkos taisyklės įpareigoja darbdavį, taigi kartu ir jo atstovus arba

tiesiogiai konkretų darbuotoją teikti atitinkamą informaciją;

darbdavio atstovai arba tiesiogiai įpareigotas darbuotojas atsišakoja teikti arba jos nepateikia įstatymų, kitų

teisės aktų nustatyta tvarka, terminais, forma, apimtimi ir kt. Žinomai neteisingos informacijos teikimas – tai

sąmoningas tikrovės neatitinkančios, klaidinančios informacijos teikimas ir šis pažeidimas padaromas tik

tyčiniais veiksmais.

Pareigą teikti informaciją įpareigoja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymas (Žin.,

2005, Nr. 139-5008). Jame nustatyta, kad minėtos įstaigos informacija arba oficialus dokumentas pareiškėjui ar jo atstovui

turi būti pateikti paprastai ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Įstaigos teikiama

informacija turi būti teisinga ir išsami. Jeigu pareiškėjas prašo pateikti oficialų dokumentą, jam turi būti sudaroma galimybė

susipažinti su to dokumento originalu, o jei tam galimybės nėra, parengiama dokumento kopija arba išrašas.

Darbuotojo neblaivumas

Ši teisės norma taikoma, kai nustatoma reikšmingų faktų visuma:

darbuotojo neblaivumas;

ši jo būklė nustatoma darbo metu;

neblaivus darbuotojas yra darbe (t. y. darbovietėje, darbo vietoje ar kitoje vietoje, kur darbuotojas turi būti

atlikdamas darbo pareigas ar vykdyti darbdavio užduotis).

Tik esant šių faktų sudėčiai, darbuotojo atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio trečios dalies 2 punktą ir 235

straipsnio antros dalies 8 punktą gali būti pripažįstamas teisėtu.

Neblaivumo ir apsvaigimo sąvokų apibrėžimai pateikti Vyriausybės 1996 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 92 patvirtintoje

Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkoje. (Valstybės

žinios, 1996, Nr. 6-158). Neblaivumas (girtumas) – asmens, vartojusio alkoholį, būsena, kai yra klinikinių neblaivumo požymių, o

alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse – kraujyje, šlapime, seilėse – viršija 0,4 promilės. Apsvaigimas – asmens

psichikos būsena, kurią sukelia pavartotos narkotinės, psichotropinės ar kitos svaigiosios medžiagos.

Sprendžiant, ar teisėtai darbuotojas yra atleistas iš darbo remiantis minėtu pagrindu, būtina nustatyti, ar yra įrodytas

neblaivumo darbe faktas. DK nereglamentuoja, kaip turi būti nustatytas neblaivumas. Darbuotojo neblaivumas arba

apsvaigimas nuo narkotikų ar toksinių medžiagų gali būti patvirtintas ne vien medicinine išvada, bet ir kitomis Civilinio

proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio antroje ir trečioje dalyse numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Taigi įrodymas, kad

darbuotojas darbe buvo neblaivus, yra tiek medicinos institucijų išvados, tiek darbe surašyti liudytojų parodymai, pasiaiškinimai

ir kiti įrodymai, kuriuos leidžia civilinio proceso įstatymai. Be to, jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus arba apsvaigęs nuo


21

narkotikų ar toksinių medžiagų ir darbdavys jo nenušalino nuo darbo, tai neatima galimybės tokią būseną nustatyti kitais

įrodymais (CPK 177 str.).

Pažymėtina, kad darbuotojo girtumo ar apsvaigimo laipsnis neturi reikšmės nusižengimui kvalifikuoti.

IŠVADOS 1. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai

darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo

pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Ši samprata apibrėžta DK 235 straipsnyje bei teismų praktikoje.

2. Teisme kilus ginčui dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių,

kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą.

3. Nagrinėjant bylas dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, pirmosios ir apeliacinės instancijos

teismai ne visuomet tinkamai taiko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktiką; nagrinėjant kasacine

tvarka bylas dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, priima sprendimus, prieštaraujančius šio Teismo

išaiškinimams.

4. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kaip darbo santykių institutas, turi būti suformuluotas taip,

kad būtų aiškiau suprantamas ne tik darbdaviui ir darbuotojui, bet ir žemesniųjų instancijų teismams. Siekiant išspręsti šią

problemą, siūlytume atsižvelgti į šias rekomendacijas:

stengiantis išvengti esamų pažeidimų, mūsų nuomone, tikslinga steigti Lietuvoje specializuotus teismus darbo byloms nagrinėti (Darbo teismus);

Teisingumo ministerija turėtų dažniau organizuoti teisininkams seminarus, kuriuose būtų analizuojamos darbo bylos, ir taip kelti Lietuvos teisininkų kvalifikaciją;

būtų tikslinga Darbo inspekcijos teritoriniuose skyriuose įsteigti darbo vietą darbo teisės konsultantui, kurio darbo valandos baigtųsi žymiai vėliau, nei paprastai dirba įmonės, įstaigos ir organizacijos. Tai

palengvintų pakelti darbdavių ir darbuotojų bei jų atstovų informuotumo lygį.

LITERATŪRA

1. LAT 2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 45 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje“. (2004).

Teismų praktika, Nr. 21. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 15 d. nutarimas Nr. 92 „Dėl Transporto priemonių

vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos

patvirtinimo“.(2003) Valstybės Žinios, Nr. 11-413. (Negalioja nuo 2006-07-01).

3. LR Akcinių bendrovių įstatymas. (2003). Žin., Nr. 123-5574. 4. LR darbo kodeksas. (2002). Valstybės žinios, Nr. 64-2569. 5. LR Konkurencijos įstatymas. (1999). Valstybės žinios, Nr. 30-856. 6. LR Konstitucija. (1992). Valstybės žinios, Nr. 33-1014. 7. LR Korupcijos prevencijos įstatymas. (2002). Valstybės Žinios, Nr.57-2297. 8. LR Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas. (1998). Valstybės žinios, Nr. 112-3100. 9. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros

įstaigose“. (2000). Valstybės Žinios, Nr.47-1365.

10. LR Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas.(1999). Valstybės žinios, Nr. 105-3019. 11. LR Viešojo administravimo įstatymas. (1999). Valstybės žinios, Nr. 60-1945. 12. LR Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d nutarimas Nr. 1491,, Dėl piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo

administravimo ir kitose institucijose pavyzdinės tvarkos aprašo patvirtinimo“. (2006). Žin., Nr. 60-2134.

SUMMARY

A CONCEPTION OF GROSS BREACH OF LABOUR DISCIPLINE IN PRACTICE OF

COURTS There are lot of changes in regulation of dismissal of employees in the new Labour Code in comparison with the

old Law on an Employment Contract.

The article reviews the grounds of termination of employment contract without notification, in case of gross breach

of labour discipline under the Labour Code of Republic of Lithuania. It is still very unclear how it will be applied in

practice. Nearly all the rules in labour law are new. Here we found the relevance of this article.

Also an employment contract must be terminated without notice in cases mentioned in the Labour Code.

From the practical point of view, this problem so far has not been enough analyzed (except some aspects).

Unfortunately, only theoretical issues are discussed and it is because court practice is still absent.

http://www.litlex.lt/scripts/sarasas2.dll?Tekstas=1&Id=55244


22

Considering the extent of this paper, we did not strive to mention all the circumstances of dismissal from work in

case of gross breach of labour discipline.


23

ĮMONIŲ VALDYMO ORGANŲ POŽIŪRIO Į KONFLIKTUS

ĮMONĖJE TYRIMAS

Donatas Nuobara

Vilmantas Poškus

(mokslinis vadovas)

ĮVADAS

Lietuvoje nuolat daugėjant uždarųjų akcinių ir akcinių bendrovių, neišvengiamai daugėja prielaidų komercinio ir

teisinio pobūdžio konfliktams kilti tarp tokių juridinių asmenų valdymo organų. Tokių konfliktų, o ypač būdų, kaip išspręsti

konfliktus per kuo trumpesnį laiką ir mažiausiomis sąnaudomis, paieška ir aptarimas itin aktualūs tiek konkrečiame ginče

dalyvaujantiems akcininkams, tiek ir bendrovės, tarp kurios dalyvių yra iškilęs konfliktas, vadovams ar kitiems bendrovės

valdyme dalyvaujantiems asmenims. Deja, daugeliu atvejų užmirštama, kad paspartinti kilusio ginčo išsprendimą gali padėti

pati bendrovė, kuri daugiau ar mažiau suinteresuota sutaikyti konflikto dalyvius. Bendrovės apsisprendimą aktyviai

dalyvauti akcininkų ginčuose gali nulemti keletas priežasčių. Šios priežastys tarpusavyje yra gana glaudžiai susijusios, todėl

tikslinga tokias priežastis ne tik įvardyti, bet ir pateikti jų praktinių pavyzdžių.

Tikslas – ištirti problemų, kylančių įmonių valdymo organų santykiuose, priežastis.

Uždaviniai: 1. Ištirti įmonių valdymo organų dalyvių požiūrį į konfliktus (anketinė apklausa). 2. Nustatyti ginčų priežastis ir rasti būdus kilusiems konfliktams spręsti. Objektas – konfliktai įmonėje.

Metodai:

1. Mokslinės ir metodinės literatūros pasirinkta tema analizė. 2. Nestandartizuota apklausa raštu.

Įmonių valdymas, valdymo organai ir jų kompetencija

Valdymas pačia bendriausia prasme suprantamas kaip žmonių veiklos sritis, visuma atliekamų darbų, kuriais yra

užtikrinamas žmonių, bendrai kuriančių vertybes, darnus ir efektyvus darbas. Valdymas, įvairios jo funkcijos susiformavo

darbo pasidalijimo procese, t. y. valdymas iš pradžių atsiskyrė nuo tiesioginių gamybos (technologijų) operacijų, o vėliau

atsirado specializuoto valdymo poreikis. Tai jau reiškė, jog įvyko valdymo veiklos darbo pasidalijimas. Bet tai būdinga

didesnėms įmonėms. Tuo tarpu individualiose įmonėse ir net ūkinėse bendrijose dažnai to nėra – ir rinkodarą, ir tiekimą, ir

finansus čia valdo tie patys žmonės. Tiesa, jie iš dalies pasinaudoja tais darbo būdais, metodais, kuriuos yra sukūrę ir taiko

atskiras specializuotas valdymo funkcijas atliekantys darbuotojai (pvz., buhalterinės apskaitos tvarkymas).

Organizaciniu požiūriu, valdymas suprantamas ir aiškinamas kaip valdymo sistema, susidedanti iš vadovų,

vadybininkų, specialistų, tarnautojų. Visa tai yra sujungta, organizuota į tam tikras struktūras, geriausiai atitinkančias

valdomos sistemos tikslus. Kaip procesas, valdymas apima visus įmonei valdyti reikalingus darbus, funkcijas. Valdymo

funkcija – tai specializuota reguliaraus valdymo darbo dalis, išsiskirianti savitais tikslais, procesais, veiksmais ir poveikio

būdais.

Bendrovės valdymo modelį pasirenka ir nustato visuotinis akcininkų susirinkimas, priimdamas bendrovės įstatus.

Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba,

valdyba ir administracijos vadovas.

Bendrovėje gali būti nesudaroma nei stebėtojų taryba, nei valdyba. Jeigu bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba,

jos funkcijos (bendrovės veiklos priežiūros funkcijos) kitiems bendrovės valdymo organams nepriskiriamos. Tuo atveju, kai

bendrovėje nesudaroma valdyba, jos funkcijas, teises, pareigas ir atsakomybę perima administracijos vadovas, išskyrus

funkcijas, teises ir pareigas, kurias pagal Akcinių bendrovių įstatymą perima stebėtojų taryba arba visuotinis akcininkų

susirinkimas. Bendrovėje, kurioje stebėtojų taryba ir valdyba nesudaromos, administracijos vadovą renka visuotinis

akcininkų susirinkimas. Kitais atvejais administracijos vadovą renka valdyba. Jei valdyba nesudaroma, tuomet stebėtojų

taryba.

Visuotinis akcininkų susirinkimas 2/3 dalyvaujančių susirinkime akcininkų balsų gali pakeisti bendrovės valdymo

modelį ir įteisinti tai kaip bendrovės įstatų pakeitimą. Kai visuotinis akcininkų susirinkimas priima įstatų pakeitimus dėl

stebėtojų tarybos ar valdybos narių skaičiaus ar naujo valdybos organo, naujai išrinkti šio valdymo organo nariai savo veiklą

gali pradėti ne anksčiau kaip nuo įstatų pakeitimų įregistravimo LR įmonių rejestre dienos.

Atsižvelgiant į tai, kokią valdymo struktūrą pasirinko akcininkai, nustatomi valdymo organų uždaviniai ir

funkcijos, suteikiamos teisės ir įgaliojimai. Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai.

Jie neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ir yra priešingi įstatuose

nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi bendrovei.


24

Problemų, kylančių valdymo organų tarpusavio santykiuose, tyrimas

Respondentai pasiskirstė taip (1 pav.)

4,350

8,7

47,83

39,13

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Pro

cen

tai

Atstovavusieji visuotiniam

akcininkų susirinkimui

Atstovavusieji valdybai

Atstovavusieji stebėtojų tarybai

Atstovavusieji vadovui

Neatstovavę valdymo organo

1 pav. Valdymo organams atstovavusieji respondentai

Pusė visų respondentų atstovavo vadovui, šiek tiek mažesnė dalis respondentų neatstovavo jokio valdymo organo,

o likusiems valdymo organams atstovavo maža dalis apklaustųjų. Reiktų pastebėti, jog tyrime nedalyvavo nė vienas

valdybai atstovaujantis respondentas. Galima būtų teigti, jog taip yra todėl, jog valdyba nėra privalomas valdymo organas.

Tačiau tokį teiginį paneigia visuotiniam akcininkų susirinkimui, kuris yra būtinas bendrovės valdymo organas,

atstovavusiųjų procentas. Vis tik visi respondentai turėjo savo nuomonę apie tyrimo objektą, nors ir neatstovavo jokiam

valdymo organui.

Norint atsakyti į klausimą, ar įmonėje dažnai kyla konfliktų, susijusių su valdymo organais, pakanka būti tos

įmonės darbuotoju. Šio klausimo rezultatai pateikiami 2 paveiksle.

5

75

20

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Pro

cen

tai

Dažnai

Retai

Dar nepasitaikė

2 pav. Konfliktų dažnumas įmonėse

Penktadalis respondentų nėra susidūrę su ginčais savo įmonėje. Mažoji dalis su konfliktais susiduria dažnai. Taigi

rezultatai rodo, jog nors ir retai, tačiau tokia problema egzistuoja, ginčų tikrai pasitaiko. Todėl kitais klausimais siekiama

sužinoti šių problemų priežastis.


25

9,38

28,13

12,512,5

37,5

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Pro

ce

nta

i

Nesąžiningi organų veiksmai

Skirtingi organų interesai

Piktnaudžiavimas savo, kaip organo,

padėtimi

Vienų valdymo organų pranašumas

prieš kitus(smulkiuosius

akcininkus)Sunku pasakyti

3 pav. Priežastys, įtakojančios ginčų kilimą

Daugiau nei 1/3 respondentų iš galimų atsakymo variantų pasirinko atsakymą „sunku pasakyti“. Šiek tiek mažesnė

dalis teigia, jog ginčų priežastis gali būti skirtingi organų interesai. Autoriaus manymu, skirtingi interesai gali būti tik

asmeninio pobūdžio, kadangi bendrovės visuma (tiek valdymo organai, tiek administracijos darbuotojai ir kt.) turėtų

pasižymėti bendru interesu – sėkmingu įmonės gyvavimu bei perspektyvia ateitimi. Todėl skirtingi organų interesai gali

kilti dėl skirtingų tikslų. Pvz., vieni akcininkai nori parduoti akcijas smulkiesiems akcininkams, o likusieji nepageidauja

smulkiųjų akcininkų ir siekia įsigyti kuo didesnį akcijų paketą.

Vienodas skaičius respondentų nurodė tokias ginčų priežastis: nesąžiningi organų veiksmai, piktnaudžiavimas

savo, kaip organo, padėtimi (1/10 apklaustųjų mano, jog tai pagrindinė priežastis) bei vienų valdymo organų pranašumas

prieš kitus. Juridinio asmens dalyviui pagal LR civilinio kodekso 2.50 str. 3 dalį dėl jo nesąžiningų veiksmų atsiranda atsa-

komybė. Pvz., jei akcininkas naudojasi bendrove kaip priedanga nesąžiningiems tikslams pasiekti arba pasinaudoja savo,

kaip dominuojančio akcininko, padėtimi ir sukuria situaciją, kurioje bendrovė tampa nepajėgi įvykdyti prievolių tretiesiems

asmenims. Ypač svarbu tai, kad pareigos elgtis sąžiningai nevykdymas reiškia asmens kaltus veiksmus, sukeliančius civilinę

atsakomybę (CK 6.248 str. 3 d.). Kitaip sakant, įrodžius juridinio asmens dalyvio nesąžiningumą, bus konstatuoti priešingi

teisei veiksmai, todėl kaltės, kuri preziumuojama, įrodinėti nebereikės (CK 6.248 str. 1 d.).

Nesąžiningų juridinio asmens dalyvio veiksmų konstatavimas reiškia juridinio asmens dalyvio kaltę. Taigi nu-

stačius, kad atsakovas, kaip juridinis asmens dalyvis, atliko nesąžiningus veiksmus ieškovo (kreditoriaus) atžvilgiu, lai-

kytina, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo. Apibendrintai galima teigti, kad akcininko sąžiningumo bendrovės

ir jos kreditorių atžvilgiu matas yra akcininko ir bendrovės interesų bendrumas.

Taigi, ginčai egzistuoja, priežastys įvairios. O kaipgi jie yra vertinami? Daugiau nei pusė visų respondentų

valdymo organų konfliktus vertina neigiamai, 1/3 mano, jog tai yra natūralu ir neišvengiama. Vis tik yra tų (likusioji

mažuma), kurie konfliktus vertina teigiamai, nes jie „priveda prie geriausių sprendimų“. Neigiamai vertinusieji konfliktus

pritaria nuomonei, jog nesutarimai turi šalutinį poveikį bendrovei (4 paveikslas).

58,33

33,33

8,33

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Pro

cen

tai

Neigiamas, nes

nesutarimai turi

šalutinį poveikį

bendrovei

Tai natūralu ir

neišvengiama

Teigiamas, nes tai

priveda prie

geriausių sprendimų

4 pav. Respondentų nuomonė apie valdymo organų konfliktus

Išsiaiškinome vieną iš konfliktų padarinių – šalutinį poveikį bendrovei. Siekiant dar geriau suvokti šį teiginį, buvo

pateiktas konkretesnis klausimas: ar valdymo organų ginčai kenkia bendrovei? Nors vienbalsio atsakymo į šį klausimą

nebuvo (5 paveikslas), remdamiesi gautais rezultatais, ginčus dėl jų neigiamo poveikio bendrovei galime pavadinti


26

problema. Tačiau kaip pasireiškia šalutinis poveikis bendrovei? Kokią žalą bendrovė patiria dėl kilusių ginčų? Ar patiriama

žala yra rimtas pagrindas bendrovei dalyvauti ginčų sprendimuose? Kaip bendrovė gali padėti spręsti kilusius konfliktus?

79,17

12,5 8,33

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Pro

ce

nta

i

Taip

Ne

Neturiu nuomonės

5 pav. Ar valdymo organų ginčai kenkia bendrovei?

Kalbant apie akcininkų ginčų įtaką bendrovei, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad bendrovei gali būti daroma

netiesioginė žala. Pavyzdžiui, užsitęsus ginčui tarp bendrovės bendrasavininkių, gali būti iš esmės apribotos bendrovės

galimybės efektyviai konkuruoti su panašaus pobūdžio ūkinę komercinę veiklą vykdančiais rinkos dalyviais. Nes

visuotiniame akcininkų susirinkime nebūtų priimami bendrovės veiklai vykdyti reikiami sprendimai. 6 paveikslo duomenys

rodo, jog didžiosios dalies respondentų nuomone, bendrovė patiria

profesinio bakalauro studijos: mokslo taikomieji … · termino pradžia numatyta kita diena po...

Documents