prof. habil. dr. Algimantas Raugal(Vilniaus universitetas)VITAMINAS D NE TIK ANTIRACHITINIS, BET IR IMUNITET STIMULIUOJANTIS POVEIKIS

Klaipda, 2012 m. balandio 12 d.

VU Vaik lig klinika

Vitamino D farmakodinamikaodoje sintezuotas ar rezorbuotas arnyne vit. D yra biologikai neaktyvusorganizme (dalyvaujant kepen fermentui), jis virsta 25 (OH) D3 (kalcidioliu aktyviuoju vit. D)veikiant inkst fermentams, virsta itin aktyviu 1,25 (OH)2 D3 (kalcitrioliu, s. alfakalcidioliu One-Alfa) naujagimi hipokalceminiai traukuliai tai steroidinis hormonas! Neskirti gliukokortikoid priedangai! prasiskverbia lstels branduol, skatina RNR sintez; stimuliuoja Ca ir P rezorbcij arnyne; dalyvauja kauljimo procese; formuoja imunitet; sveikauja su parathormonu; kaupiasi smegenyse.

A.Raugal, 2012

Vitamino D rezervo kraujyje nustatymas ir kiti rachito diagnostikos metodaiVitamino D rezervo kraujo serume nustatymas:- matuojamas 25 (OH) D3 kiekis kraujyje;- laboratorijose (Vilniuje: Geromeda, Naugarduko 50-11; Endemic, Grybo g.) naudojami skirtingi reagentai, todl norma skiriasi;- reikia 5 mcl kraujo galima i pirto (kdikiai!);- vertinimas: norma - 30-100 ng/ml (Danijos reagentai); nepakankamumas 21-29 ng/ml; deficitas - < 20 ng/ml (ar 47,7-144 nmol/l nmol/l x 0,40 = ng/ml);- mai vaikai (iki 3 met) gerai toleruoja 25 (OH) D3 iki 150 ng/ml;- Gordon C.M. et al. (2004): 50% Bostono (JAV) ispani ir afroamerikiei mergaii paaugli ir 48% baltaodi mergaii paaugli 25 (OH) D3 < 20 ng/ml; iemos pabaigoje 42% 15-49 m. mergaii ir moter 25 (OH) D3 < 15 ng/ml;- 73% Baltijos gyventoj kraujyje stokojama 25 (OH) D3 (?).2. Ultragarsin osteometrija (B.Siaurusaitis, A.Raugal, M.Rudzikien) tiriamas ultragarso greitis kaul diafizse - iradimas.

A.Raugal, 2012

Indikacijos 25 (OH) D3 ityrimui(M.F.Holick et al., 2011)- rachitas;- osteoporoz;- ltin inkst liga;- kepen nepakankamumas;- cistin fibroz; - Krono liga; - hiperparatiroidizmas; - vaist vartojimas (prietraukuliniai, gliukokortikoidai, ketokonazolis, cholestiraminas); - afro-amerikieiai ir ispanai (vaikai ir suaug); - niosios ir indyvs; - seni mons, esant netrauminiam kaul liui; - nutuk vaikai ir suaug; - sergantys tuberkulioze;- sergantys viu.

Ligos, kurios gydomos arperspjamos vitaminu DRachitas.Imunodeficitins bkls.Vys.Osteoporoz.Kitos ligos: diabetas (I ir II), istin skleroz, tubulopatijos, LE, ltinio nuovargio sindromas (raumen silpnumas), iemos depresija (suicidas), prieskydins liaukos patologija.Nuo naujagimysts iki senatvs.

A.Raugal, 2012

RachitasAr btina rachito profilaktika?Kdiki sergamumas rachitu (2002-2003 m.):- Turkijoje 24%;- Pranczijoje 39%;- Rusijoje 52-80%;- Vilniuje 40-45%:- visai neduota vit. D;- duota l. pavluotai (3-4 mn. amiuje pradta);- paskirta 1 laas profilaktikai laiku, bet nevertinti prasidjusio ar net bujojanio rachito simptomai.2. Ankstyvieji rachito simptomai:- irzlumas,- dirglumas (krpioja nuo garso ar viesos),- blogai miega,- prakaituoja pakauis rachitin plik.3. Vliau: craniotabes, rachitiniai karoliai onkauliuose, rachitins apyranks, osteoporoz, raumen hipotonija, varls pilvas, nelaiko galvos, nesdi, nesiremia kojytmis, vliau dygsta dantys, Fe stokos anemija, Ca .

A.Raugal, 2012

D hipervitaminozKlinikiniai simptomai:- anoreksija,- viduri ukietjimas,- blyki, gelsva oda,- vmimas, toksikoz,- tachikardija, sistolinis esys,- anksti uanka didysis momenlis (bet!),- audini ir organ kalcifikacija.2. 25 (OH) D3 nustatymas kraujyje - > 100 ng/ml (66-100 ng/ml tartina).3. Ca , Mg , P, Hb.4. Proteinurija, leukociturija.5. Riboti kalc: < KP, < varks.6. Vitaminai A ir E.7. Lains infuzijos.8. K, Mg preparatai.9. Gliukokortikoidai.10. Profilaktika: ura knygel: vit. D preparatai (kiek TV?), pieno miiniai, kai kurie jogurtai, polivitaminai, sudtiniai kalcio preparatai, uv taukai, insoliacija.

A.Raugal, 2012

Imunitetas ir vitaminas D Vit. D aktyviai stimuliuoja imunitet, ypa apsaugant nuo virusini kvpavimo tak lig, tame tarpe gripo, nes esant nepakankamam vit. D lygiui kraujyje, sutrinka humoralinis imunitetas (interferonas, lizocimas ir kt.) (J.J.Cannell, 2007).TODL: peralimo ligomis ir gripu daniausiai sergama iemos ir rudens mnesiais, bet ne dl alio ir drgms, o todl, kad dl sauls spinduli (UVS) stokos sumaja vit. D koncentracija kraujyje;rachitu sergantys vaikai daniau ir sunkiau serga kvpavimo tak ligomis (disertacijos!);tuberkulioz (kaln kurort efektyvumas);meningokokin infekcija neiotoj 10 x > nei sergani meningokokiniu faringitu serga imunodeficitiniai asmenys >> iem ar vlyv ruden (emas 25 (OH) D3 kiekis?);infekcinis endokarditas.

A.Raugal, 2012

Imunitetas ir vitaminas D Japonijos moksleivi tyrimas (Urashima M. et al., 2010) gav 1.200 TV vit. D3 /d. (gruodis-kovas) 42% reiau susirgo sezoniniu gripu, nei placebo grupje;Ginde A.A. et al., AMA (2012) tirti 18.883 asmenys vyresni nei 12 met: sergamumas peralimo ligomis padidja 36%, jei 25 (OH) D3 < 10 ng/ml; 24% - jei 10-30 ng/ml (palyginus su kontroline grupe > 30 ng/ml);Kanados vyriausyb svarsto klausim dl vit. D3 kaip vienos i kiauli gripo ir sezoninio gripo prevencijos priemoni, vartojant koncentruot vit. D preparat;Indijoje administruojamos vienkartins koncentruoto vit. D injekcijos (600.000 TV) gripui ivengti; J.J.Cannell dvigubai aklo metodo studija 208 afro-amerikiei moter > 60 met: 50% gavo placebo, 25% du metus kasdien po 800 TV vit. D3, 25% dar ir treiais metais 2.000 TV kasdien. Placebo gr. - 25% sirgo peralimu ar gripu; 800 TV grupje 7%; + 2.000 TV grupje - < 1% sirgo peralimu ar gripu. Baltaodms skirtinos maesns dozs. Vartoti vit. D yra daug saugiau, nei skiepytis nuo gripo dr. Andreas Moritz.

A.Raugal, 2012

VYS ir vitaminas D- 77% vis vio atvej padt ivengti pakankamas 25 (OH) D3 lygis kraujyje (50-90 ng/ml), gi < 20 ng/ml siejama su 15 vio ri (i informacija nra naudinga farmacijos kompanijoms ir ji neskelbiama) pav.;- ypa padeda ivengti gaubtins arnos, krties ir gimdos vio;- gydant v, 25 (OH) D3 t. bti 65-90 ng/ml;- onkologai skatina mones teptis kremais nuo sauls tai neteisinga, atvirkiai, dabar siloma: balandio-spalio mn. bti 20 min. saulje tarp 11-14 val., apnuoginus pus kno;- vit. D gamyba labai sumaja monms > 60 met, nes j odoje sumaja vit. D pirmtako 7-dehidrocholesterolio.

A.Raugal, 2012

Vitamin D Levels and Colorectal Cancer Mortality Freedman DM, et al. J Natl Cancer Inst 2007;99: 1594 602Colorectal cancer mortality was inversely related to serum 25(OH)D level, with levels 80 nmol/L [32 ng/mL] or higher associated with a 72% risk reduction (95% confidence interval= 32% to 89%) compared with lower than 50 nmol/L [20 ng/mL] P trend = .02.

VYS ir vitaminas D- 77% vis vio atvej padt ivengti pakankamas 25 (OH) D3 lygis kraujyje (50-90 ng/ml), gi < 20 ng/ml siejama su 15 vio ri (i informacija nra naudinga farmacijos kompanijoms ir ji neskelbiama);- ypa padeda ivengti gaubtins arnos, krties ir gimdos vio;- gydant v, 25 (OH) D3 t. bti 65-90 ng/ml;- onkologai skatina mones teptis kremais nuo sauls tai neteisinga, atvirkiai, dabar siloma: balandio-spalio mn. bti 20 min. saulje tarp 11-14 val., apnuoginus pus kno;- vit. D gamyba labai sumaja monms > 60 met, nes j odoje sumaja vit. D pirmtako 7-dehidrocholesterolio.

A.Raugal, 2012

Osteoporoz ir vitaminas D vaik kaul skausmai, rachitin osteoporoz:- Vitamine D3 B.O.N. 1 amp. (200.000 TV) kas 6 mn.;- vitaminai K + D (Vitakid 20 g vit. K1 + 400 TV vit. D3/ml + 2,22 mg vit. E) nes vit. K skatina kaulinio audinio formavimsi, dalyvauja kaul atsinaujinimo ir mineralizacijos procese; vit. K ypa stokojama pirmaisiais gyvenimo mnesiais;- kalcio preparatai;senyv moni osteoporoz (sutrinka kaul matricos susidarymas ir jos mineralizacija; launikaulio kaklelio liai):- 4.000-5.000 TV vit. D3/d. 2-3 mn., kol 25 (OH) D3 bus N;- Vitamine D3 B.O.N. 1/2 amp. (100.000 TV) kas 3 mn.;moterims po menopauzs:- 800 TV vit. D3/d. pastoviai!;- Vitamine D3 B.O.N. 1/2 amp. (100.000 TV) kas 3 mn.;- papildomai vartoti kalcio preparatus.

A.Raugal, 2012

Vitamino D altiniai - 1MAISTAS IR MAISTO PAPILDAI:Menki kepen aliejus (SKYSTI MLLERS UV TAUKAI). 5 ml yra:- vit. D 400 TV;- vit. A 250 g;- vit. E 10 mg;- omega-3 r.r. 1.200 mg (600 mg DHR, 400 EPR);gerina imunitet (vit. D);apsaugo nuo metabolinio sindromo (diabeto II);btina kokybikai smegen ir aki veiklai (omega-3);tinka irdies lig profilaktikai (omega-3);tinka rachito profilaktikai (vit. D);kdikiai ir seni mons sunkiai konvertuoja EPR todl skirtini nuo 4 sav. iki senatvs: - 4-6 sav. po 3-5 laus/d, doz palaipsniui didinama;- 6 mn. kdikiams ir vyresniems vaikams 5 ml/d.

A.Raugal, 2012

BENDRAS VITAMINO D KIEKIS (mama turi usirayti):

adaptuoti pieno miiniai (400-500 TV/litre); kai kurie jogurtai (Actimel 30 TV/100 ml); polivitaminai (100-400 TV/dozje); uv taukai (400 TV/5 ml); sudtiniai kalcio + vit. D preparatai (200-400 TV/tab. ar ml);sauls UVS (sezonas); maistas: tunas, laia, riebi silk, sardins, javainiai, kiauinio trynys.

A.Raugal, 2012

Vitamino D altiniai - 2Sauls spinduliai:- maudymosi kostiumu vilkintis suaugs, sauls UVS paveiktas iki odos rausvumo, gauna 10.000-25.000 TV vit. D;- kasdien balandio-spalio mn., apnuoginus baltaodiam mogui pus kno, saulje tarp 11-14 val. pakanka praleisti tik 20 min., taip gaunamas pakankamas vit. D kiekis;- juodaodiams tam paiam vit. D kiekiui susidaryti reikia 6-10 kart daugiau sauls spinduli, negu baltaodiams melaninas (pav.);- sauls gaminamo vit. D neperdozuosime, nes perteklinis kiekis paveriamas neaktyvia forma;- lang stiklas, buvimas udarose patalpose, klimato slygos (iaurs alys, debesuotumas, rkai) stabdo UVS skverbimsi.

A.Raugal, 2012

Vitamino D altiniai - 2Sauls spinduliai:- maudymosi kostiumu vilkintis suaugs, sauls UVS paveiktas iki odos rausvumo, gauna 10.000-25.000 TV vit. D;- kasdien balandio-spalio mn., apnuoginus baltaodiam mogui pus kno, saulje tarp 11-14 val. pakanka praleisti tik 20 min., taip gaunamas pakankamas vit. D kiekis;- juodaodiams tam paiam vit. D kiekiui susidaryti reikia 6-10 kart daugiau sauls spinduli, negu baltaodiams melaninas;- sauls gaminamo vit. D neperdozuosime, nes perteklinis kiekis paveriamas neaktyvia forma;- lang stiklas, buvimas udarose patalpose, klimato slygos (iaurs alys, debesuotumas, rkai) stabdo UVS skverbimsi.

A.Raugal, 2012

Vitamino D altiniai - 3Lietuvoje registruoti VAISTINIAI PREPARATAI, vartojami KASDIEN:- VANDENIN VIT. D3 FORMA LAAIS (500 TV/lae);- aliejin forma (laai 400 TV/lae; kapsuls 800 TV); - vit. K + D (400 TV vit. D/ml).Vandenins formos pranaumai: virkinimo trakto terp yra vandenin, todl aliejinis preparatas turi virsti vandeniniu, kad penetruot arn sieneli lsteles; micelizacija riebaluose tirpaus vit. D dispersija vandenyje tirpias miceles; micelizuota (vandenin) vit. D3 forma sudaro 2-5 kartus didesn koncentracij kraujo plazmoje; micelizuoto (vandeninio) vit. D3 tirpalo bioprieinamumas beveik 5 x didesnis (44,5%), nei aliejinio tirpalo (9,5%).

A.Raugal, 2012

Rachito profilaktika ir gydymas KASDIEN vartojamais vit. D3 preparatais rachito profilaktika Lietuvoje (skaitant maisto papildus ir sauls UVS): niosioms 500 TV vit. D3 kasdien (Elevit); indyvms 500-1.000 TV vit. D3 kasdien; ineiotiems kdikiams nuo 3 gyvenimo savaits po 1.000 TV vit. D3 kasdien iki 1,5 met (skaitant maisto papildus); profilaktin met doz nebus didesn kaip 300.000 TV; neineiotiems kdikiams ir dvyniams nuo 7 par po 1.000-1.500 TV vit. D3 kasdien iki 1,5 met; vyresniems nei 1,5 met ir suaugusiems 500-1.000 TV vit. D3 kasdien. rachito gydymui ar vit. D trkumui likviduoti: 4.000-5.000 TV vit. D3 kasdien 1-2-3 mnesius (atsivelgiant rachito sunkum), paskui ilgai vartojama 500-1.000 TV per dien. Bendra kursin doz iki 600.000 TV; kalcio preparatai; esant 25 (OH) D3 deficitui, 50-70 met asmenims patariama skirti 1.500-2.000 TV/d. 6 mnesius tik tada pasiekiamos 30 ng/ml reikms (Holick M. et al., 2011).

A.Raugal, 2012

Vitamino D altiniai - 4VITAMINE D3 B.O.N. 200.000 TV/ml koncentruotas tirpalas:rachito profilaktika (greitas sotinimas!):- niosioms 1/2 amp. (100.000 TV) nuo 6-7 ntumo mn.;- indomiems kdikiams ir vaikams iki 5 met 1 amp. (200.000 TV) nuo 1 mn. amiaus kas 6 mn. (nes MP vit. D tik 25 TV/l);- kdikiams, maitinamiems adaptuotais pieno miiniais su vit. D 1/2 amp. (100.000 TV) nuo 1 mn. amiaus kas 6 mn.;- paaugliams 1 amp. (200.000 TV) kas 6 mn. iemos metu;- senyviems monms 1/2 amp. (100.000 TV) kas 3 mn.;rachitui (vit. D stygiui) gydyti 1 amp. (200.000 TV), g. kartoti po 1-6 mn. (priklausomai nuo rachito sunkumo ir 25 (OH) D3 kiekio);panaias profilaktines schemas taikyti gripo ir peralimo lig profilaktikai.

A.Raugal, 2012

Koncentruot vitamino D3 preparat tyrimas (saugumas ir efektyvumas)P.Leventis (Scand. J. Rheumat., 2009):- 19 pacient, esant 25 (OH) D3 trkumui, vienkartinai gavo 300.000 TV geriamo vit. D3;- po 6 ir 12 sav. 25 (OH) D3 padidjo daugiau nei 50 ng/ml 89% pacient;- n vienam nepastebta 25 (OH) D3 padidjimo > 100 ng/ml ar hiperkalcemija;- rekomenduojama 300.000 TV 3 x per metus, esant 25 (OH) D3 trkumui.C.Munns et al (MIA, 2006):- vit. D stoka ir rachitas vl tampa didele vaik sveikatos problema Australijoje ir N.Zelandijoje, ypa juodaodi tarpe;- vit. D stoka gydoma vit. D3 3 mnesius (1.000 TV/d. vaikams iki 1 mn. amiaus; 3.000 TV/d. 1-12 mn.; 5.000 TV/d. > 12 mn.;- dideli dozi boliusas (300.000-500.000 TV) saugiai skirtinas vaikams, esant sisenjusiam ar gydymui atspariam vit. D nepakankamumui.

Mano duomenys:7 metus vartojau Ca + vit. D3 sudtin preparat (500 mg Ca + 200 TV ar 400 TV vit. D3).2012.02.14: 25 (OH) D3 = 31,73 ng/ml.2012.02.15: Vitamine D3 B.O.N. 1 ml (200.000 TV) p/os. 2012.03.14: 25 (OH) D3 = 29,27 ng/ml.

A.Raugal, 2012

Kada Vitamine D3 B.O.N. tinkamiausias:vaikui, visai negavusiam profilaktins vit. D dozs;gripo ir peralimo profilaktikai;rachitui gydyti;tubulopatijoms (fosfatdiabetui, Fankonio sindromui ir kt.) gydyti;tuberkuliozs profilaktikai ir gydymui;meningokokins infekcijos profilaktikai.

A.Raugal, 2012

A.Raugal(4-ri priemoni metodas)

Ai u dmes!

There was no relation between Vitamin D levels and overall cancer mortality. But there was a relationship between vitamin D levels and colorectal cancer mortality.