p r a t a r m e 1 9 9 9 m e t i j l e i d i m u i

Pirm^ kart^ si knyga, kurios netiketa ir nenumatyta sekme nustebino ir patj autoriij, buvo isleista 1994 me-tais. Jos teiginiai buvo tick kritikuojami, kad prireike parengti antr^j leidim^, isejusj po metii su paantras-te „Perziuretas ir papildytas atsakymas kritikams". Tuomet prasidejo ir knygeles kelione po pasaulj. Nu-matyta isversti j devyniolika kalbtj. Is dalies tai jau padaryta - ne tik Europoje, bet ir Amerikoje bei A z i -joje. Akivaizdu, kad diada kaire-desine tebedomina ir yra gyvai aptarinejama. Autorius ir leidejas atsizvel-ge j tai, ir dabar, praejus penkeriems metams po pir-mojo jos pasirodymo, siulo nauj^ knygos leidim^. Tekstas nebuvo pakeistas, isskyrus vien^ kit^ forma­lly pataisym^. Taciau knyga papildyta nauju rasiniu sia tema, knygos autoriaus ir Perry Andersono, New Left Review redaktoriaus, laiskais bei sia pratarme, kurioje glaustai apzvelgiami nuolatiniai, platus, neretai aud-ringi sia tema yyk^ gincai.

Vien tik Italijoje pasirode dvi straipsniij rinktines: Destra/Sinistra. Storia e fenomenologia di una dicotomia

1 9 9 9 m. p r a t a r m e 7

politica {Kaire-desine. Politines dichotomijos istorija ir fenomenologijd) (1997) ir Destra e sinistra, due parole or-mai inutili {Kaire ir desine, du tusti zodziai) (1999); trys knygos: Marcello Veneziani, Sinistra e destra, risposta a Norberto Bobbio {Desine ir kaire, atsakymas Norberto Bobbio) (1995); Costanzo Preve, Destra e sinistra. La natura inservibile di due categorie tradizionali {Kaire ir desine. Nenaudinga dviejtf tradicinitf kategorijif prigimtis) (1998); Ambrogio Santambrogio, Destra e sinistra. Un'analisi sociologica {Kaire ir desine. Sociologine anali-ze) (1998)\e to, pasirode jvairiii italiskojo leidimo ir

1 Pateikiu visas cituotij knygq nuorodas isleidimo tvarka: M . Veneziani, 5;-nistra e destra, risposta a Norberto Bobbio, Firenze, Vallecchi, 1995; Destra/Si­nistra. Storia efenomenologia di una dicotomia politica, sud. A . Campi ir A . San­tambrogio, pratarme A . Negri, Antonio Pellicani Editore, Roma, 1997; C. Pre­ve, Destra e sinistra. La natura inservibile di due categorie tradizionali, Edizio-ni C . R. T. , Pistoia, 1998; A . Santambrogio, Destra e sinistra. Un'analisi socio­logica, pratarme F. Crespi, Laterza, Roma-Bari, 1998; Destra e Sinistra: due parole ormai inutili, sud. D . Antiseri ir L . Infantino, Rubbettino, Soveria Man-nelli, 1999. 2 Kai kurios is ji j : F. Livorsi, Destra e sinistra secondo Bobbio (Desine ir kaire pagal Bobbio), in Belfagor, 1,1995 m. sausio 31 d., 1, p. 93-98; A . Leps-chy, Divagazioni e geometria. A proposito del saggio „Destra e Sinistra" di Norberto Bobbio (Nukrypimai ir geometrija. Apie Norberto Bobbio ese „Kaire ir desine"), in Atti e Memorie dell'Accademia Patavina di Scienze, Lettere edArti, C V I I , 1994-1995, I I dalis: Memorie della Classe di Scienze Matematiche e Natural!, p. 41-53, kur svarstoma galimybe kai kurias mano pateiktas s^vokas interpretuoti geometriskai; G . Bergami, Ragioni di una dicotomia per Nor­berto Bobbio (Dichotomijos priezastys pagal Norberto Bobbio), in / / Ponte, L I , 1995 m. spalis, 10, p. 158-161; T. W . Gold, \n American Political Science Review, 92, 1998 m. kovas, 1, p. 199; J . Gray, The Defeat of Reason (Proto pralaimejimas), in The Times, 1996 m. lapkricio 15 d., p. 21 .

8 b o b b i o . k a i r e i r d e S i n e

vertimo, ypac \j ir vokieciii kalbas, recenzijq^ bei daug straipsnii} laikrasciuose ir zurnaluose^

Nuomones ir vel buvo priestaringos: vieni ir toliau tvirtino esant skirtj aktuali^ ir galiojant mano pripa-zintii kriterijij'', kiti neige ir, kaip matyti is pateiktiy veikaliy, laike j ^ „beprasme" bei „nenaudinga" arba,

Tarp J4 E . Peyretti, Destra e sinistra, violenza e nonviolenza. Cercando un criterio poUtico (Desine ir kaire, prievarta ir neprievarta. leskant politi-nio kriterijaus), in / / Foglio. Mensile di alcuni cristiani torinesi, X X V , 1995 kovas, p. 1 ir 2; M . Walzer, Sinistra Usa, scendi dal piedistallo, interviu su G . Bosetti, in L'Unitd, 1995 m. geguzes 15 d.; A . Sofri, Caro Bobbio, la sinistra e liberta (Brangus Bobbio, kaire yra laisve), in Panorama, 1998 m. geguzes 21 d., p. 258. ^ Pietro Barcellona interviu su Giuseppe Cantarano patvirtina skirties svar-b^, nors ir kilusi sumaistis. Desines bruozais jis laiko poziurj \^ kaip j atskir^ atom^, verslui teikiam^ pirmenyb^ pries visuomen?, valdzios persona-lizavimij (Vento di destra, ragioni della sinistra, in Tempopresente, 1994,167, p. 35-37); Salvatore Veca kaires pradiniu tasku laiko lygiij visij laisv^ ir mano, kad siekiant sumazinti zmogaus orumi) naikinancias ekonomines, socialines bei kulturines s^lygas, reikalinga viena vertybe (Un argomento per la sinistra curopea, in hide, X , 1997 gruodis, 22, p. 399-403); viename paskutinin inter­viu Richardas Rorty teige, kad „skirtis tarp desines ir kaires is esmes reiskia turtmgi pries vargsus, ir sia prasme kova tarp desines ir kaires isliks" (Ma chi pensa all'uomo bianco?, in Reset, 1997 rugpjutis, 33, p. 39); Socialismo oggi (1998), kurj leidzia Pietro Nenni fondas, tvirtinama, kad rinka negali paten-kinti visi{ nauju poreikiq, taciau rinka negali buti priemone gerinti ir tobulinti zmogaus dorov^, todel politika, pranokstanti rinkij, taciau neinanti pries j ^ , gali patenkinti socialinio teisingumo poreikj, kurio visada sieke socialistiniai sqjudziai; prancuz4 intelektual^ kreipimesi, pavadintame „Una sveglia per la smistra" („Zadintuvas kairei"), in La Stampa, 1996 m. spalio 31 d., kur; ko-mentuoja Gianni Vattimo, su kaire siejamos sios jai budingos temos: darbo laiko sutrumpinimas tarptautiniu mastu, solidariam darbui atviresnes ekono-mikos skatinimas, vadinamasis pilietybes atlyginimas, kitaip tariant, kiekvie-nam garantuotos minimalios pajamos.

1 9 9 9 m. p r a t a r m e 9

pripazindami dviejiy politiniq jegu priesyb?, siule tai-kyti kitokj skirties kriteriji[. Jsitvirtino ir mintis, kad dabar kaire ir desine - tik tuscios dezes, pripildytos ir toliau pildomos bet kokiu turiniu, todel tai esancios ne idejos, o tik zodziai, kaskart jgyjantys skirtingas reiksmes^

Nors ir buvo nesutariama del skirties reiksmes, vis delto t^sesi sena diskusija del kiekvienos is jos daliiy prigimties ir vertes: kaires - nepriklausomai nuo desi­nes, ir desines - nepriklausomai nuo kaires. leskoma atsakymij j tokius klausimus: „Ar kaire (desine) dar egzistuoja?", „Kokia kaires (desines) ateitis?", „ 0 jei kairiij (desiniiy) yra daugiau negu viena?" Galeciau pa-mineti bent dvi siai temai skirtas knygas, tuo pat metu

5 Zr. R. Segatori studij^ Stittamentiprogressivi. La sinistra da contenuto a contenitore (Pazangios nmkrypos. Kaire nuo turinio iki talpos), in Campi e Santambrogio, Destra/Sinistra. Storia efenomenologia, p. 317-332. Autorius isskiria tris kair? apibreziancius „morfologinius nekintamuosius": „a) speci-fme dualistine visuomenes teorija; b) specifine skolos visuomenei teorija; c) egalitarines politikos teorija". Jis aiskina, kad „galima jrodyti, jog kalbinii} morfologinin nekintamiyn stabilumas laike susij^s su subjekti} bei faktorii} ir su jais susijusii} probleminiij sriciij kaita; o kaires sustiprejimo akimirko-mis (nuoroda \s istorines svarbos s^udzius ir partijas) nesunku pama-tyti, kaip radikaliai transformuojasi pirmines tapatybes: jos, pasak jvairiii autoritj, tarp jn ir Sartori, tolydzio evoliucionuoja j turinius, taciau uzsitikri-na apsaug^ kaip deies"' (p. 317-318). Autorius pateikia ir ispletoja San­tambrogio pastab^ del trijn pozicijn debatuose apie dichotomijos teisetum^; vienos is ] \ s taskas yra hipoteze, kad dichotomijos s^ranga trans­formuojasi, todel nebegalima tiksliai atskirti turiniij, nes desine ir kaire da­bar yra tik lengvai pritaikomos dezes" {Destra e sinistra: due dialetti della stessa lingua, p. 45).

10 b o b b i o . k a i r e i r d e s i n e

viena kitai priesingas ir simetriskas: Marco Revelli Le due destre {Dvi desines) (1996) ir Fausto Bertinotti Le due sinistre {Dvi kaires) (1997)^

Skirtis kaltinta del dviejiy priesingij trukumq: vie­na vertus, kad yra neapibrezta, „jovalas" (Geno Pam-paloni), „miglota" (Giovanni Raboni), kita vertus, kad yra paprasta ir suprastinanti^, kitaip tariant, nepajegia aprepti sudetingos visumos, yra jos iskraipoma arba j ^ uzgozia savo dominavimu. Pirm^j kaltinim^ meta tie, kurie save laiko nepriklausanciais nei kairei, nei de-sinei arba tokiais apsimeta ir nejaukiai jauciasi rink-damiesi vien^ ar kit^ stovykl^; antrasis kaltinimas budingas tiems, kurie noretij vienu metu priklausyti ir kairei, ir desinei, bet ir vienoje, ir kitoje stovykloje jauciasi suvarzyti. Dauguma tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujanciq politiniame gyvenime asmeni4 neserga nei viena, nei kita yda. Polinkis stoti \^ ar kit^ is kovojancivi stovyklij yra naturalus elgesys, daug natu-ralesnis nei atsiribojimas, panasiai, kaip atsitinka per futbolo rungtynes. |sitraukiant patenkinamas poreikis identifikuotis, tapti „mes": mes - desinieji, jus - kai-rieji, ir atvirksciai. Vis i kairieji yra jakobinai, visi

'̂ M . Revelli, Le due destre, Bollati Boringhieri, Torino, 1996; F. Bertinotti, interviu su A . Gianni, Le due ministre, Sperling & Kupfer, Milano, 1997.

L . Dalu, Destra e sinistra antitetiche o eguadi? in Antiseri e Infantino, Destra e Sinistra: due parole ormai inutili, p. 52.

1 9 9 9 m p r a t a r m e

desinieji - reakcionieriai. Nera nieko paprasciau, kaip sitaip pasirinkti vien^ ar kit^ stovykl^. Ir nera nieko miglotesnio, kaip tos ar kitos stovyklos pasirinkim^ le-miancios priezastys.

Kaip mineta, skirties nepripazinim^ laikantys bu-dingu desiniiyq elgesio bruozu uzmirsta, jog sj skir­ties trukum^ desinei paprastai priskiria kairieji. Buti[ galima ir toliau t?sti sj tarpusavio perdavimij zaidim^. Susiduriame su juo kasdien, ir butent sis zaidimas su perdavimais palaiko nerimastingos skirties gyvastj. Tokio konfliktinio pasaulio kaip politinis gyvenimas, kuris primena varzybas siekiant nugaleti priesinink^, padalijimas j du pusrutulius yra ne suprastinimas, o tiksliai perteikta tikrovel Tai prilygtij kaltinimui, kad skirtis tarp vyrij ir moterij yra suprastinimas. Butiy ga­lima tarsi banalij argument^j pridurti pastab^, kad ne viena diada nera tobula, o viena diada niekada nepa-dalys pasaulio j du priesingus polius. Jau esu sak^s ir pakartosiu, kad dvi priesingos visumos dalys atmeta arba jtraukia treci^j^, nelygu, ar jos yra konfliktuojan-cios, ar priesingos. Politiniame pasaulyje buna situa-

^ Ernstas Jiingeris aiskino, kad desine ir kaire „dabar yra dvi organilkos kate-gorijos, kaip kuno dalys. Pagalvokite apie rankas. Jos abi reikalingos. Akivaiz­du, kad jos abi priklauso viena nuo kitos. Taigi lygiai taip pat reikalingos kaire ir desine". O baigia: „Taciau esu virs sios schemos, uzpildziusios ideologiji) lentynas" {Iprossimi titani. Conversazioni con Ernst jiXnger, A . Gnoli e F. Vol-pi, Adelphi, Milano, 1995, p. 29).

b o b b i o . k a i r e i r d e s i n e

cijn, kai desine ir kaire siekia isstumti centr^, ir toki4, kai stengiasi j j jtraukti. Skirtis tarp dviejq poliu - kai­res ir desinds - tuo labiau atitinka tikr^i^ dalyko pa-detj, taigi yra paprasta, bet nesuprastinta, kuo labiau politine sistema pamatine zaidimo taisykle, budinga idealios ir tobulos politines demokratijos sistemai, lai­ko perejimus nuo vieno poliaus prie kito.

Priestaravimas, kad kaires ir desines skirtis politi­niame pasaulyje nera vienintele, isties yra suprastini­mas: mano knygoje skirtis, paremta egalitarine desi­ne ir neegalitarine kaire, derinama su skirtimi tarp ekstremizmo ir nuosaikumo. Jos pagrindas - ne tiks-\\\ o priemoniiy, kurias naudojant siekiama is anksto uzsibrezto tikslo, skirtumas. Kritikai daznai apsime­ta jos nepastebintys arba j j ^ neatsizvelgia. Siuo atveju ne skirtis, o kritiktj reakcija yra suprastinta ar supras-tinanti. Kitaip tariant, nerimtai skamba argumentai, teigiantys, kad skirtis yra netobula, nes ne viena skir­tis nera tobula, ar skelbiantys, jog yra ir kitiy skirciiy, j kurias reikia atsizvelgti, nes pasiulytoji skirtis nepre-tenduoja buti vienintele. Tebus siulomos ir kitokios negu praeityje siulytos skirtys - pastaraisiais metais ] \buvo gausu. Senosios skirtys taikiai sugyveno su skir­timi tarp kaires ir desines, tad ir naujosios skirtys galetq sugyventi ar jungtis su sen^ja. Nesunku teigti, kad derama ir priimtina kitokia priespriesa - tarp

1 9 9 9 m. p r a t a r m e 13