pranas gailius, „natiurmortas su akvariumu“. 1955 m ... remiantis realiais ávykiais. bet tai ne...

7 meno dienos | 2013 m. rugsëjo 13 d. | Nr. 33 (1047) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

2013 m. rugsëjo 13 d., penktadienis Nr. 33 (1047) | Kaina 2,50 Lt

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | K i n a s | F o t o g r a f i j a

7md3Pokalbis su pianiste Guoda Gedvilaite

4Tadeuszo Sùobodzianeko „Mûsø klasë“

5Festivaliui „Baltijos banga“ pasibaigus

6Eglës Rakauskaitës performansas

7Aistës Kisarauskaitës meno projektas

9Vilniaus dokumentiniø filmø festivalis

Rita Mikuèionytë

Á Prano Gailiaus parodà „Pra-dþios pradþia“ uþsukau dël dviejødalykø. Pirmiausia ëjau paþiûrëti ta-pytø versijø pagal El Greco, Matis-se’à, Picasso ir Cézanne’à, mat buvosmalsu suþinoti, kà aðtuoniasdeðimtpenkeriø Maestro ið Prancûzijos ka-daise jaunystëje atrado ðiø dailinin-kø kûryboje. Dar norëjau pasitikrin-ti savo iðankstinæ nuostatà, kad manádomesnë dailininko grafika, nes ikiðiol labiausiai vertinu jo livre d’ar-tiste, ypaè dailininko knygas dëþu-tëse su reljefiniais medþio ir lino-raiþiniais. Tai 1970 m. pagal OskaroMilaðiaus eiles sukurta knyga „LaMer“ („Jûra“), 1980 m. pagal Oma-ro Chajamo rubajatus pasirodæs cik-

Dþiaugsmas bûti irmàstyti gamtojePrano Gailiaus tapybos paroda „Pradþios pradþia“ galerijoje

„Kunstkamera“

las „D’un bel Orient“ („Graþieji Ry-tai“) ir 1986 m. pagal Kazio Bradû-no tekstà „Donelaièio pamokslasper sukaktuviø miðià“ sukurta „Deu-xiême suite lituanienne“ („Antrojilietuviðka siuita“). Lemtingas atsi-tiktinumas leido patirti ir treèiàsmagø nutikimà – galerijoje susipa-þinau ir keliolika minuèiø gyvai pa-bendravau su parodos autoriumiPranu Gailiumi.

Akivaizdu, kad ankstyvojoje Pra-no Gailiaus kûryboje iðryðkëjusitendencija savaip pertapyti tapybosklasikos lobynà sietina tiek su pa-veikslo emocinio lauko, tiek sukompozicijos sandaros studijomis.Manau, dailininko pasaulëjautai ar-timiausia Matisse’o kûrybos dvasia.Neatsitiktinai per trumpà mûsø po-

kalbá Maestro ir pats kelis kartus pa-minëjo ðá dailininkà. Abiejø meni-ninkø kûrinius sieja gyvenimodþiaugsmas su kartkartëmis pasiro-danèiu ðvelnaus liûdesio ðeðëliu.Tiesioginis pasaulio suvokimas, am-þinas „vaiko savyje“ puoselëjimas,atvirumas, nuoðirdumas – tai kerin-èios savybës, kuriomis apdovanotabeveik visa prancûzø modernizmotapyba. Kita vertus, Picasso kûriniøstruktûra taip pat veikë Prano Gai-liaus kûrybà, kuri rëmësi jo moky-tojo Fernand’o Léger dëmesiu pie-ðiniui ir apgalvotam kompozicijossandaros tvirtumui.

Mano manymu, tiek Matisse’o,tiek Picasso kûriniø parafrazës pa-

N U K E L T A Á 6 P S L .

Pranas Gailius, „Natiurmortas su akvariumu“. 1955 m.

Eglë Rakauskaitë (Rakë), Katedrosaikðtë, neávykusi akcija „No Euro“.

Fragmentas. 2013 m.

J. L

AP

IEN

IO N

UO

TR.

2 psl. 7 meno dienos | 2013 m. rugsëjo 13 d. | Nr. 33 (1047)

I n m e m o r i a m

Festivaliai

Tikros istorijos Gdynëje

Kai Lietuvoje kyla koks norsskandalas ar visi kalba apie rezo-nansinæ bylà, daþnai pagalvoju, kadmûsø kinematografininkai ir vël á tainesureaguos. Taèiau juk bûtent pa-naðiose bylose paprastai iðryðkëjatie nauji visuomenës raidos dësnin-gumai ar problemos, kuriuos taipsunku suformuluoti ir ávardyti. Len-kø reþisieriai tai supranta, todël jøfilmuose apie dabartá vis daþniaupasirodo nuorodos, kad filmas su-kurtas remiantis realiais ávykiais.Bet tai ne amerikieèiø kine ápras-tos paþodinës ávykiø rekonstrukci-jos, èia daþnai naudojamasi realiadramatiðka situacija, kuri atsklei-dþia konfliktus ar visuomenës bû-senà. Kino kûrëjai tokià situacijàdar labiau paryðkina, apibendrina.

Gdynës konkursinëje programo-

je tokiø filmø ðiemet taip pat ne vie-nas. Tadeuszo Królio „Paskutinisaukðtas“ (já galëjote pamatyti ir Vil-niuje kà tik pasibaigusioje Lenkø ki-no savaitëje) taip pat iðaugo ið rea-laus ávykio, tik reþisieriui tragiðkasatsitikimas su karininku, kuris at-skyrë savo ðeimà nuo iðorinio pa-saulio, kad apsaugotø jà nuo nelai-miø, tapo pretekstu padiskutuotiapie tai, kaip geros ir ðviesios idë-jos atveda jø adeptus á fanatizmà irradikalizmà. Nors filme nenuskam-ba þodis „Smolenskas“, man „Pas-kutinis aukðtas“ pasirodë gana ties-muka reakcija á lenkø visuomenæsuskaldþiusià katastrofà ir sustiprë-jusá deðiniøjø radikalizmà. Filmoherojus karininkas sukuria pragaràsavo þmonai ir vaikams, kad apsau-gotø juos nuo „gëjø, lesbieèiø ir þy-dø“, kurie kelia grësmæ tëvynei, ðei-mai, patriotizmui ir jo ásitikinimams.

Ryszardas Bugajskis filmà „Susi-tarimas“ („Uklad zamkniety“) taip

pat pagrindë realia byla, kuri sulau-kë Lenkijoje didelio atgarsio. Filmoherojai – trys jauni verslininkai, tuð-èioje vietoje sukûræ paþangià ir pel-ningà ámonæ. Regis, demokratiðkojeLenkijoje juos turi saugoti ir valsty-bë, ir teisingumo sistema, bet atsi-tinka atvirkðèiai. Prokuroras Kuza-va sumanë atimti ið herojø pelningàverslà ir todël sufabrikuoja jiems by-là. Kuzavai padeda ir ministras, irþiniasklaida. Verslininkai atsiduriakalëjime, ið jø ir ðeimos nariø tyèio-jamasi, jie prievartaujami (vienas irtiesiogine þodþio prasme) perraðy-ti verslà ámonei, uþ kurios slepiasiprokuroras. Verslininkai pasiduoda.Ir nors filmo pabaiga sàlygiðkai lai-minga, akivaizdu, kad patirta skriau-da þymës visà tolesná filmo herojøgyvenimà.

„Susitarimas“ (nors gal tiksliaubûtø versti „Uþburtas ratas“) ne-ðykðti drastiðkø ávykiø ir scenø. Re-gis, reþisieriui labiau rûpëjo paryðkinti

ðiuolaikinës Lenkijos teisëtvarkosproblemas, maþiau – pagrindiniøherojus charakterius. Taèiau vienasfilmo personaþas – prokuroras Ku-zava – itin ryðkus. Be abejo, tai pir-miausia puikaus aktoriaus JanuszoGajoso nuopelnas. Jo personaþas –tikras medþiotojas, jis moka iðlauk-ti, iðkart mato patá silpniausià, nuo-sekliai siekia tikslo. Kad kaina busdidelë – sugriauti kitø þmoniø gy-venimai, jis nesusimàsto. Gajosassugeba net þvilgsniu perteikti sudë-tingiausias savo personaþo mintis.Be abejo, jo vaidyba iðgelbsti ne vie-nà filmo situacijà, nes Bugajskio re-þisûra – gana senamadiðka: metafo-riðkà medþioklæ jis nuolat iliustruojarealiø Kuzavos medþioklës trofëjøvaizdais, o ir ðio personaþo praeitiskuriama gana banaliai. Prastas stu-dentas Kuzava padarë politinæ kar-jerà, nes sumaniai pasinaudojo1968-ujø kovo antisemitine kampa-nija. Taèiau, kita vertus, visa Kuzavos

prieðistorë Bugajskiui reikalinga tikvienam tikslui – parodyti, kad teisin-gumo sistemoje ir dabar dirba ko-munistiniam reþimui padëjæ ir já kû-ræ þmones.

Gdynëje vis dar ðilta, kad ðalia –jûra, pajunti iðkart. Bet programataip suplanuota, kad gali visà dienàneiðkelti kojos ið kino teatro. Kiek-vienas festivalis, þinoma, turi tik jambûdingø bruoþø. Gdynëje ypaè iðsi-skiria spaudos konferencijos. Josneformalios ir nenuobodþios, èia iðtikrøjø diskutuojama apie kà tik pa-matytus filmus, jø sukeltas mintis –ir ne tik apie kino amatà, bet ir apiepersonaþus, jø poelgius ir galimaspamokas. Nors, kai raðau ðias eilu-tes, dar nesibaigë antroji festivaliodiena, pasiklausius panaðiø diskusi-jø galima iðkart suprasti, kodël len-kams taip rûpi jø nacionalinis kinas.

Þ IV I LË P IP INYTË

Gdynë

Grupë talentingø kino meninin-kø – Vytautas Þalakevièius, Rai-mondas Vabalas, Marijonas Gied-rys, Almantas Grikevièius ir, beabejonës, kino aristokratas ir savoiðvaizda, ir kûryba Arûnas Þebriû-nas – buvo tos iðkilios asmenybës,kurios sudëtingiausiomis gyvenimoaplinkybëmis sugebëjo nesubanalë-ti, nepasiduoti kasdienybës rutinaiir politiniam spaudimui, iðlaikyti sa-vità poþiûrá á gyvenimo prasmæ irlaiko nesunaikinamas vertybes. Ið-keliaudamas Arûnas Þebriûnas tar-si uþbaigë tà kino epochà, kurià Lie-tuvoje þenklino ðie kino meistrai.Kai nûnai ekranus uþtvindë viena-dieniai filmai, mes su nuostaba þvel-giame á tø netolimos praeities „mo-hikanø“ paliktus darbus, jausdamiskausmingà jø netektá.

Sakoma, nuo likimo nepabëgsi.O gal tai prigimtis mums brëþia tàlemtingà gyvenimo linijà, kuri krei-pia ið kelio pasukti á takelá arba at-virkðèiai – iðeiti á kelià, neleidþiantániekur nuklysti. Taip atsitiko ir Arû-nui. Jis baigë Dailës institute archi-tektûrà, gavo paskyrimà dirbti Lie-tuvos kino studijoje – ir èia nelauktaiprasiverþë jo tikrieji polinkiai, nu-lëmæ visà tolimesná gyvenimà: tarpsavo suprojektuotø dekoracijø ste-bëdamas filmuojamà epizodà, jisneiðkentæs imdavo pats reþisuoti,nes já erzino situacijø ir jø sprendi-mø dirbtinumas.

Jau pirmasis jo darbas kine – no-velë „Paskutinis ðûvis“ filme „Gy-vieji didvyriai“ (1960), – apdovano-tas pagrindiniu prizu tarptautiniameKarlovi Varø kino festivalyje, árodë,jog Arûnas màsto kino kategorijo-mis ir net ieðko savitos poetinës ki-no stilistikos, kurià toliau tobulinovëlesniuose savo filmuose – „Pasku-tinë atostogø diena“, „Mirtis ir vyð-nios medis“, „Graþuolë“, „Nakti-balda“. Bûtent Arûnas pastûmëjokino kritikus ne tik Lietuvoje, bet iruþ jos ribø prabilti apie lietuviø po-etiná kinà. Taèiau vienas ið paradok-sø, kuriø likimas Arûnui gyvenime

Matæs ðirdimiArûnas Þebriûnas (1930–2013)

neðykðtëjo, buvo tas, kad jis nemë-go poezijos, neskaitë eilëraðèiø,nors turëjo artimø draugø tarp gar-siø poetø. Matyt, jo sieloje slypëjæsMaþojo princo matymas ðirdimi, one akimis, lëmë tà pakylëtà gyveni-mo prasmës interpretacijà ekrane,kurià irgi gali pajusti tik ðirdimi. Be-je, A. de Saint Exupéri „Maþojoprinco“ ekranizacijà (1966) jis lai-kë savo klaida, nes neávertino tøsubtiliø raðytojo literatûriniø po-teksèiø, kuriø neámanoma iðversti ákino kalbà. Taèiau filmo dekoraty-vumas, uþgoþæs literatûrinio kûriniodvasià, neprislopino Arûno ðirdy-je noro „prisijaukinti“ kino kalbà,kaip Maþasis princas prisijaukinolapæ, kad galëtø ekrane atskleistiávairiaspalvá þmogaus vidiná pasau-lá, kuriame vienas ðalia kito gyve-na ir poezija, ir humoras, ir drama-tiðki niuansai, ir tragikomiðkiproverþiai.

Visais tais takais takeliais ir nu-riedëjo Arûno kûrybinis gyveni-mas. Kiek puikaus humoro jispaþërë filmuose „Seklio Kalio nuo-tykiai“ (1976), kur nelauktai atsi-skleidë aktorinis dirigentø DonatoKatkaus ir Jono Aleksos talentas,„Rieðutø duona“ (1977), apdova-notame prizu uþ reþisûriná meist-riðkumà sàjunginiame kino festiva-lyje Jerevane, kur ðalia komiðkødviejø ðeimø (lietuviðkø Montekiø

ir Kapuleèiø) situacijø rutuliojasi ly-riðka Andriaus ir Liukos meilës is-torija, vëlgi pagardinta paradoksa-liais meilës prisipaþinimais („aðpadovanosiu tau karvæ“), ir netmiuzikle „Velnio nuotaka“ (1975),kur Vaivos Mainelytës puikiai ið-jaustà lyriðkà dramaturginæ Jurgoslinijà perkerta þiûrovus linksmintinepaliaujanèios velniûkðèio Pinèiu-ko (Gediminas Girdvainis) iðdai-gos. Ðis miuziklas, pirmasis lietuviøkinematografijos istorijoje, taip irlikæs vieninteliu ðio þanro kûriniu,iki ðiol tebeturi savo þiûrovà ir ákve-pia naujas þanro interpretacijas –nors ir ne ekrane.

Viename ið paskutiniø savo inter-viu Arûnas sakë: „Kiekvienas þmo-gus – angelas ir ðëtonas. Að tobulë-ju, ir mano ðëtonas tobulëja. Aðnoriu apsivalyti, jis man neleidþia.“Ði vidinë þmogaus kova tarp gërioir blogio ypaè jaudino Arûnà. Netjauniausiam þiûrovui skirtuosefilmuose jis kalbëjo apie tai, kasðiandien tebeaudrina suaugusiøjøpasaulá. Romantiðkai þvelgianti ágyvenimà mergytë filme „Mirtis irvyðnios medis“ (1968) nori su savodraugu þaisti mamà ir tëtá, o ber-niukas (jëgos pozicijos ðalininkas)nori þaisti karà. Ar ne taip yra ikiðiol? Kai vieni þmonës nori, kadðviestø saulë, kad aplink þydëtø gë-lës ir nekristø bombos, kiti þaidþia

karà... Jëgos pozicija daþniausiaisusijusi su silpnesniøjø prisitaikë-liðkumu, pataikavimu stipresniemsir net iðdavyste. Apie tai subtiliaipasakoja filmas „Paskutinë atos-togø diena“ (1964), kuriame ber-niukas, ðutvës bendraamþiø at-stumtas, norëdamas jiems átikti,atskleidþia maþosios draugës pa-tikëtà paslaptá apie kalnø aidà.Filmas sujaudino daugelio kinofestivaliø vertinimo komisijas, pa-skyrusias jam „Sidabrines bures“Lokarno kino festivalyje 1965 m.,premijà VI Pabaltijo, Baltarusijosir Moldavijos kino festivalyje Tali-ne ir Didájá prizà Kanø jaunimo fil-mø festivalyje. Kaip ginklà prieðbanalybæ, o kartu ir blogá, reþisie-rius iðkëlë vidiná groþá, kurá filme„Graþuolë“ (1969) nuostabiai at-skleidë þavingai natûrali, subti-liausius sielos niuansus sugebantiperteikti mergaitë Inga Mickytë irkuris ðiandien primirðtas, nustelb-tas televizijos þvaigþdþiø maneke-niðkos tuðtybës. Filmas buvo aukð-tai ávertintas sàjunginiame kinofestivalyje Minske.

Arûnas ieðkojo þmogaus sielojedvasiniø iðtekliø, kurie galëtø lemtigërio pergalæ, kurdamas ir psicho-loginius filmus „Kelionë á rojø“(1980), „Turtuolis, vargðas...“(1982), „Chameleono spalvos“(1986). Net ir paskutiniame vaidy-biniame filme „Mënulio pilnatiesmetas“ (1988) jis gilinosi á þmogausvidinæ kovà su tuo „ðëtonu“, kurisneleidþia apsivalyti. Labai atsakin-gai þvelgdamas á savo kûrybà ir á tai,kokià mintá ji neða þiûrovams, Arû-nas, net ir uþbaigæs montuoti ðá fil-mà, buvo nepatenkintas savimi, irraðytojas Saulius Ðaltenis, jo praðo-mas, paraðë kità filmo pabaigà. Jau-të didþiulæ atsakomybæ, iðleisdamaskino kûriná á ekranà, kaip mylintistëvas savo kûdiká á pasaulá. Ir savostudentus, dëstydamas reþisûrà Mu-zikos ir teatro akademijoje, mokëpabëgti nuo ðtampø, nuo standar-tø, juos atmesti. Visø pirma ieðkoti

minties, perteikti konfliktà, o ne vai-kytis kino efektø, kurie negali pa-slëpti màstymo skurdumo.

Caro laikø tremtinës ir Lietuvoskarininko sûnus Arûnas Þebriûnassu dþiaugsmu sutiko Sàjûdá, Atgimi-mà, tapo Sàjûdþio iniciatyvinës gru-pës nariu. Taèiau vëliau, nusivylæskai kuriø veikëjø savanaudiðkumu,ið politikos pasitraukë. Buvo sukû-ræs studijà ARS, ieðkanèià talentin-gø scenaristø, nes didþiausia lietu-viðko kino bëda laikë silpnà kinodramaturgijà. Paskelbus konkursàfilmo apie Vytautà Didájá scenari-jui ákalbinëjo talentingus raðytojusimtis ðio darbo, bet vieni nepano-ro ilgai sëdëti archyvuose, kitø ne-suþavëjo tema. Tuomet Arûnaspats ëmësi raðyti scenarijø apie Vy-tautà, taèiau darbui sukliudë sunkiliga...

Uþ nuopelnus kinui Arûnas Þeb-riûnas 2010 m. buvo apdovanotas„Auksine gerve“, o uþ gyvenimodarbus 2011 m. jam buvo áteikta Na-cionalinë kultûros ir meno premi-ja. Sudëjus visus apdovanojimus,gautus uþ atskirus filmus, galima pa-sidþiaugti, kad Arûnas Þebriûnas uþsavo kûrybà buvo deramai ávertin-tas. Taèiau uþ visus apdovanojimussvarbiau yra tai, kad jis iðaugino dvitalentingas, þavias dukras – meni-ninkæ Monikà (jà matëme filme„Seklio Kalio nuotykiai“) ir muzi-kæ Ûlà Ulijonà, grojanèià altu Tu-rino simfoniniame orkestre. Nugy-veno graþø gyvenimà su dainininkeGiedre Kaukaite. Niekada neiðda-vë doro þmogaus principø. Taibrangiau uþ visus titulus ir apdo-vanojimus, kurie yra tik anturaþas,svarbesnis publikai, o ne paèiamkûrëjui. Arûnas Þebriûnas ir be ap-dovanojimø iðliktø asmenybë, uþkurios paprastumo slypëjo didi kû-rybinë galia, plati siela ir didelistroðkimas padëti þmonëms áveiktiblogá.

ROMA PAURA I TË


M u z i k a

Improvizacijos, ramuma, tempe-ramentinga elegancija – visi ðieGuodos Gedvilaitës koncertiniøprogramø ir kompaktiniø plokðteliøpavadinimai puikiai charakterizuojair paèià pianistæ, ir turtingà spalvøbei atspalviø jos pasirenkamos mu-zikos paletæ. Gyvendama, dëstyda-ma ir koncertuodama Vokietijoje,ji visuomet atranda laiko sugráþti áLietuvà. Gimtojoje ðalyje ðiais me-tais G. Gedvilaitë jau dalyvavo pen-kiø L. van Beethoveno koncertø ma-ratone Klaipëdoje, koncertavo, vedëkûrybinio meistriðkumo seminarus irvertino festivalio-konkurso „Muzikabe sienø“ dalyvius Druskininkuose,o lapkrièio 23 d. pakvies savo gerbë-jus á reèitalá „Ákvëpimai“ (Vilniausfortepijono muzikos festivalio pro-gramoje) Lietuvos nacionalinëje fil-harmonijoje.

Neseniai Druskininkuose baigësifestivalis-konkursas „Muzika besienø“. Kokie Jûsø, kaip vertinimokomisijos narës, áspûdþiai? Kaipjauèiatës klausydama ir vertindamajaunuosius menininkus, kai darneseniai pati buvote tokio vertini-mo objektu?

Konkursas yra „antimeninis“renginys. Dalyvaudami tokiamerenginyje atlikëjai daþniausiai gal-voja, kaip turëtø pagroti, kad átiktøþiuri nariams. O þiuri nariai priva-lo geriau ar blogiau atlikëjà ávertin-ti. Tokios nuostatos daþnai labaivarþo atlikëjus, iðlenda visokios bai-mës, nepasitikëjimas savimi. Kon-kursà galëèiau prilyginti grojimuiegzamine, nes tai visai kitas jausmasnei skambinant koncerte. Nors esuþiuri narë ir turiu kaþkaip vertintidalyvius, pirmiausiai noriu iðgirstimuzikantà, menininkà, asmenybæ irádomø paðnekovà. Pati visuometstengiuosi kalbëti pasitelkusi muzi-kà ir pianistinæ technikà, tad ðie kri-terijai man svarbiausi klasifikuojantatlikëjus. Juk greitai skambinti ar-ba garsiai reikðtis nëra didelis me-nas. Visuomet sàþiningai ir objek-tyviai vertinu jaunuosius atlikëjus.

Dëstote Frankfurto prie Mainoaukðtojoje muzikos mokykloje,vedate meistriðkumo kursus Vokie-tijoje ir Lietuvoje, esate fortepijonofestivalio „Klaviertage Bad Wildun-gen“ Vokietijoje meno vadovë,organizuojate ðioje ðalyje konkurso„Muzika be sienø“ laureatø irtalentingo Lietuvos jaunimo kon-certus. Kuo Jums patrauklus darbassu jaunaisiais atlikëjais, kad jiemsskiriate tiek savo laiko ir jëgø?

Man daug kas padëjo ieðkoti irsiekti muzikos aukðtumø. Þinau,kaip svarbu turëti vedlá, kuris pade-da rasti kelià á svajoniø þvaigþdæ.Kadangi jau baigiau visus oficialiusmokslus, toliau mokausi ir siekiu þi-niø pati, skaitydama apie muzikà,klausydamasi, mokydamasi kalbø –taip po truputá statau tà muzikos irþiniø piramidæ Frankfurte. Jà aplan-kyti ir joje pabûti kviesiu tuos, ku-rie siekia savo ateitá susieti su mu-

Kalbëti pasitelkus muzikàPianistæ Guodà Gedvilaitæ kalbina Ðviesë Èepliauskaitë

zika. Visuomet malonu leisti laikàsu naujai auganèia muzikø karta,vieniems ið kitø pasimokyti.

Kokius koncertuojanèiam pianistuibûtinus asmenybës bruoþus iðskir-tumëte?

Norëdamas susilaukti sëkmës,ðiuolaikinis pianistas turi sugebëtine tik groti, bet ir þinoti viskà apiemuzikà, mokëti dirbti visur – nuoorganizaciniø smulkmenø iki par-davimø. Be to, labai svarbu sveikai,tvarkingai ir estetiðkai atrodyti. Argipirkëjui nëra svarbu, kaip prekë ápa-kuota? Patarèiau kiekvienam ieðko-ti savo USP (unique selling proposi-tion) – tai komercinis terminas, kurámuzikui pritaikyèiau taip: asmeni-nis atpaþinimas. Mano nuomone,pirmoje vietoje yra GARSAS kaipvizitinë kortelë ir atpaþinimo þen-klas. Prisiminkime SviatoslavàRichterá, Emilá Gilelsà, Ivo Pogo-relièiø, Marthà Argerich, ArkadijøVolodosà ir kt.

Kas Jums yra ákvëpimo ðaltinis irakstinas groti, koncertuoti, dëstyti,kurti?

Prigimtis. Suprantanti ir palai-kanti antroji pusë. Publika. Pati Mu-zika.

Dvi naujausios Jûsø kompaktinësplokðtelës – „Improvisations in C“(2012) ir „Quiet Now / Ramuma“(2013) intriguoja jau savo pavadi-nimais. Kas davë impulsà ðiomsprogramoms atsirasti?

Programoms esu labai iðranki, josturi uþslëptà idëjà ir paaiðkinimà.„Improvisations in C“ muzikà vienijaC – maþorinës ir minorinës tonaci-jos, o visi kûriniai yra tarsi improvi-zacijos: Ludwigo van BeethovenoArietta ið paskutinës sonatos, Serge-jaus Rachmaninovo Etiudai-paveiks-lai ar Billo Evanso kompozicija – vis-kà groju taip, lyg improvizuoèiau. Beto, tai kelionë nuo klasikos iki dþia-zo, kuriam nesu abejinga.

Naujausias mano dienoraðèio ára-ðas – „Quiet now / Ramuma“: taipvadinasi B. Evanso kompozicija.„Ramuma“ nukelia klausytojà á ra-mybës salà, kurioje jis praleidþia va-landà, atsipalaiduoja, uþsimirðta, at-leidþia. Skambindama ðià programàpati jauèiuosi kiek kitaip, nes ramimuzika reikalauja kur kas daugiauvidinës energijos nei greita, virtuo-zinë. Að semiuosi energijos ið abso-liuèios tylos ir gamtos.

Kaip ávardytumëte savo, kaip atli-këjos, paskirtá ir tikslà interpretuo-jant ávairiø epochø kompozitoriøkûrinius?

Esu tarpininkë tarp senovës ir at-eities, klasikinës muzikos pasiunti-në, ágaliota perduoti jà ateinanèiaikartai. Anksèiau, kol ieðkojau savo-jo unique selling proposition, norë-josi lauþyti tradicijas ir netgi formas,bet kartà pagalvojau, kad tikroji jë-ga atsiskleidþia ne lauþant ar iðkrai-pant Mozartà, o kaip tik stengian-tis iðlaikyti tà mocartiðkumà, kad ir

mûsø vaikai dar já iðgirstø ir supras-tø. Dabar, atëjus kompiuteriø ir vir-tualios muzikos laikui, klasikinei irgyvai muzikai kyla vis didesnë grës-më iðnykti. Mes, klasikos atlikëjai,norime, stengiamës ir privalome tàtikrà – nemirtingà – muzikà iðsau-goti.

Kaip apibûdintumëte savo santykásu publika: ko tikitës ið jos ir ko,Jûsø nuomone, ji laukia ið Jûsø?

Stengiuosi publikai sudaryti ádo-mias programas, kuriø bûtø malo-nu klausytis. Grojant kûriná namuo-se ir interpretuojant já scenojeveikia du visiðkai skirtingi emocijøpoliai. Namuose vyksta darbas sukûriniu, já analizuojant, suþinant irsuprantant viskà apie to kûrinioepochà, „atidirbant“ techniniussunkumus, ieðkant garso niuansø.Scenoje kyla kaþkokie nepaaiðkina-mi þiniø ir emocijø susikryþiavimolaukai, kurie per technikà perduo-da ir perteikia publikai tai, kà jautiarba norëtum pasakyti. Að, nors irvisiðkai pasinërusi á muzikà, visuo-met jauèiu publikà. Jauèiu, kaip jireaguoja, kaip að reaguoju á jà. Mansvarbu, kad klausytojas mane su-prastø, pajaustø, iðgirstø, sureaguo-tø á tai, ko að tiek dienø ir mënesiøviena ieðkojau namuose, prie instru-mento.

Esate grojusi su violonèelininkuDavidu Geringu, nuolat rengiatekoncertines programas su smuiki-ninku Vilhelmu Èepinskiu, Vokieti-joje ákûrëte „The Guoda Company“bendriems projektams su aktoriaisir ðokëjais. Kaip jauèiatës, kaiscenoje esate ne viena, o tampatemeninio vyksmo partnere?

Kai tos mûzos – muzika, ðokis, te-atras ir dailë – jungiasi ir pradeda„ðokti“ kartu, tvyro ypatinga dvasia.Man labai patinka choreografija ir te-atras, todël mëgstu sujungti kelias me-no sritis scenoje, tampu lyg reþisierear dirigente. Be to, scenoje bûti nevienam visuomet dràsiau (ðypsosi).

Spalio mënesá Frankfurte atida-rysiu savo muzikos studijà, kuriojeorganizuosiu ir su kolegomis reng-

siu muzikinius projektus. Jie galësbûti informaciniai, edukaciniai, te-miniai ir netgi „crazy cross over“ –mano fantazijø ágyvendinimas.Dþiaugiuosi, kad bûsiu nors ir ne-didelës, bet savo koncertinës erdvësðeimininkë, èia jungsis daug menosrièiø – muzika, literatûra, teatras,dailë, ðokis... Norinèius apsilankytirenginiuose Frankfurto muzikosstudijoje dël informacijos praðaukreiptis á mane mano internetinëjesvetainëje www.guoda.de.

Koncertavote daugelyje Europosðaliø, JAV, Kanadoje, Japonijoje –kurie koncertai Jums ásimintiniausi?

Vertinu kiekvienà koncertà, nesatiduodu viskà, kà jauèiu. Didesnáryðá su publika jauèiu koncertuoseDruskininkuose, o ne Niujorko„Carnegie Hall“. Vilniaus ir Frank-furto publika yra iðmananti, atidþiaiklausanti, èia reikalauju ið savæsypatingos atsakomybës ir pasiren-gimo koncertams.

Kartais, teisindamiesi dël netobuloinstrumento, koncertø organizato-riai juokauja: juk geras pianistasgali pagroti ir ant stalo. Ar tekokoncertø ar konkursø metu grumtissu instrumento trûkumais? Kokáfortepijonà iðsirinktumëte, jeiturëtumëte tokià galimybæ?

Esu tos paèios nuomonës kaip irtie koncertø organizatoriai. Turimeidealiai valdyti garsà, tuomet nebusjokiø problemø grojant netvarkin-gais instrumentais. Tokiais atvejaisað groju savo ásivaizduojamus gar-sus su esamomis garso perdavimosàlygomis. Manæs neiðgàsdins neisena „Estonia“, nei instrumentas bepedalo. Pedalo efektà galima pada-ryti rankomis, o graþø garsà – pasi-naudojant pianisto technika. Svar-biausia, kad instrumentas bûtøsuderintas. Man ádomiausias instru-mentas garso poþiûriu – „Fazioli“.

Kà ið to, kà turite ir patiriate Vo-kietijoje, norëtumëte ágyvendintiLietuvoje – muzikoje ir gyvenime,ir vice versa?

Vokietijoje klasikinës muzikos sa-

lës visuomet pilnos. Manau, kad tailemia vokieèiø auklëjimo sistema,juk ten kiekvienas vaikas, jei ðeimaturi galimybæ, yra mokomas muzi-kos. Labai retas kuris tampa muzi-kantu, taèiau jie visi supranta ir mo-ka skaityti natas, jie visi anksèiau arvëliau prisilieèia arba yra palieèia-mi muzikos. Áspûdinga, kai vokie-èiai dviem balsais gieda baþnyèio-se, arba kai per Kalëdø ðventesnamø muzikavimas ir kalëdiniøgiesmiø giedojimas yra privalomasdalykas. Nors jie ir neturi tokioaukðto lygio muzikos ir meno mo-kyklø kaip M.K. Èiurlionio menømokykla Vilniuje, manau, toks mu-zikinis auklëjimas yra puikus. Þmo-nës, nors ir laikantys save nemuzi-kaliais, mielai lankosi klasikinësmuzikos koncertuose, paremia me-nà ir menininkus finansiðkai, suvo-kia muzikos svarbà gyvenimo ir auk-lëjimo kontekste.

Vokietijoje kiekviename mieste-lyje ir miesteliuke vyksta klasikinësmuzikos koncertø ciklai arba festi-valiai. Buvau papraðyta priþiûrëti irorganizuoti fortepijono festivalá ku-rortiniame miestelyje Bad Vildunge-ne. Rengti festivalá – didelis darbas,reikalaujantis paaukoti asmeniniusvakarus, bet kartu tai galimybë pa-kviesti ir pristatyti Vokietijos publi-kai muzikus ið Lietuvos. Toks kon-certas fortepijono festivalyje BadVildungene laukia ir Druskininkøfestivalio „Muzika be sienø“ nuga-lëtojø. Kartais kvieèiu lietuvius, okartais ið kitø ðaliø, kaip ðiais me-tais, danà ir portugalà.

Nors dirbu Frankfurte, savo sva-jones ir siekius sieju su Lietuva irvisu tuo, kas susijæ su muzika Lie-tuvoje. Norëèiau kuo daþniau ben-drauti su Lietuvos muzikais, dalytissavo þiniomis su Lietuvos muziki-nëmis atþalomis, koncertuose ma-tytis ir bendrauti su Lietuvos publi-ka. O Vokietijoje stengiuosi diegtiLietuvoje ágytas þinias, meilæ ir pa-siðventimà pasirinktam muzikos in-strumentui ir Muzikai.

Dëkoju uþ pokalbá.

Guoda Gedvilaitë U . A R E N S O N U O T R .


T e a t r a s

Lietuvos nacionalinis dramosteatras rugsëjo 20, 21 d. naujàjá,74-àjá sezonà pradës spektakliu, su-kurtu pagal visame pasaulyje iðgar-sëjusià ðiuolaikinio lenkø autoriausTadeuszo Sùobodzianeko pjesæ„Mûsø klasë“. Pjesæ ið lenkø kalbosiðvertë Rolandas Rastauskas, spek-taklio reþisierë Yana Ross, scenogra-fas Marijus Jacovskis, kostiumø dai-lininkas Zane’as Pihlstromas (JAV),kompozitorius Antanas Jasenka, vi-deodailininkë Eglë Eigirdaitë. „Mû-sø klasëje“ vaidins kelios aktoriøkartos: Monika Bièiûnaitë, Ramû-nas Cicënas, Daumantas Ciunis,Gediminas Girdvainis, Algirdas Gra-dauskas, Tadas Gryn, Dainius Jan-kauskas, Aldona Januðauskaitë, Va-lerijus Jevsejevas, Vaiva Mainelytë,Miglë Polikevièiûtë, Marius Repðys,Paulius Tamolë, Monika Vaièiulytë,Rimantë Valiukaitë, Toma Vaðkevi-èiûtë, Tomas Þaibus. Gros variniøpuèiamøjø instrumentø orkestrë-lis – Darius Baþanovas, EdvaldasJucius, Algirdas Januðevièius, JuliusRaèkauskas, Darius Þylë.

Garsus lenkø dramaturgas, reþi-sierius, teatro kritikas TadeuszasSùobodzianekas (g. 1955 m. Jeni-sejske) nuo 2003 m. vadovavo sa-vo ákurtai Dramos laboratorijai.2010 m. tapo Varðuvos „Teatr naWoli“ direktoriumi, nuo 2012-øjøvadovavo Gustawo Holoubeko dra-mos teatrui, o 2012 m. rudená ðiuosteatrus sujungus tapo Varðuvos dra-mos teatro (Teatr Dramatyczny) di-rektoriumi. T. Sùobodzianekas para-ðë pjeses „Caras Nikolajus“, „PilietisPekosevièius“, „Pranaðas Ilja“,„Merlinas. Kita istorija“, „KalvisMalamo“, „Blakës sapnas“, „Mû-sø klasë“, „Pranaðo mirtis“, kaipdramaturgas dukart pelnë tarptau-tinio Edinburgo teatro festivalioapdovanojimà „Fringe First“, tri-skart – Lenkijos kultûros ministe-rijos apdovanojimà uþ ðiuolaikinædramaturgijà, keturiskart jo pjesësbuvo vaidintos festivalyje „Varðuvosteatro susitikimai“. 2010 m. uþ pje-sæ „Mûsø klasë“ dramaturgas pel-në prestiþiná literatûriná „Nikës“apdovanojimà. Europos teatrokonvencija ðià pjesæ átraukë á geriau-siø darbø teatrui, sukurtø 2009 ir2010 m., sàraðà.

Pjesë „Mûsø klasë“ pradëta ra-ðyti Dramos laboratorijoje Nasuto-ve prie Liublino 2007-øjø liepà. Pir-minë jos tema buvo Liublino þydøistorija. Pjesës skaitymas, pristaty-tas 2008 m. spalio 8–12 d. vykusia-me teatro festivalyje „Konfronta-cija“, buvo skirtas þydø temai beilenkø ir þydø santykiams. Pjesëje ið-kyla ir platesnës temos – tarpusa-vio nesusikalbëjimas, nenoras su-prasti kità þmogø. Daugelis pjesëjenaudojamø faktø – tikri, minimi is-torikø ir þurnalistø (tarp jø – JanasBùoñskis, Janas T. Grossas, AnnaBikont) publikacijose. Keturioliko-je scenø / pamokø Sùobodzianekasþvelgia á toje paèioje klasëje besi-mokanèius lenkus ir þydus, pasako-ja jø istorijà nuo XX a. 4-ojo deðimt-

Tragedijos mechanizmasTadeuszo Sùobodzianeko „Mûsø klasë“

meèio, marðalo Józefo Piùsudskiomirties, kai ið paþiûros ramià moki-niø kasdienybæ sudrumsèia antise-mitiniai prietarai.

Ði klasë – tai visos bendruome-nës, kuri ilgainiui virto prisiminimøapie blogá saugykla, atspindys. Nuopat pradþios Sùobodzianeko perso-naþai, pristatomi su savo gimimo irmirties datomis, iðkyla kaip vai-duokliai. Ðnekamàja kalba paraðytinaivûs, þiaurûs dialogai perpinami

mintis: kol gyvas nors vienas liudi-ninkas, tai dar ne istorija, o gyveni-mas, tik vëliau galima bus mokytisið vadovëlio, nebegirdint seneliobalso... Ðis pokalbis paskatino ieð-koti medþiagos spektakliui.

„Mûsø klasë“ – ðiuolaikinë dra-maturgija, paraðyta teatro þmogaus,kalbanèio su mumis tiesiai, ne perkartas. Tokio stipraus balso, tokiodramaturgiðkai aðtraus ir psicholo-giðkai átempto siuþeto seniai nete-

dvi aktoriø kartos, vaidinanèios tuospaèius personaþus, suformuos duskirtingus poþiûrius á nugyventà gy-venimà. Taip áprasminamas praëjæslaikas, èia nëra vaidybos ir nëra ne-tikrumo.

Scenografas Marijus Jacovskis:Holokaustas yra iðskirtinis dël savosunkiai suvokiamo masto ir siste-miðkumo. Bûtent todël, perskaièiusT. Sùobodzianeko pjesæ, pirmiausia

vaikiðkomis dainelëmis. Romanti-nës dramos archetipus naudojantipjesë primena ir Tadeuszo Kantoro„Mirusià klasæ“, ir praeities ðmëk-las, kuriø neámanoma nuraminti.

Dramaturgas Tadeuszas Sùobodzia-nekas: „Mûsø klasës“ miestelio pa-vadinimas (Jedwabne, lenk. – „ðil-kinis“) asocijuojasi su ðaliku, kuráryði naciø karininkas, o vëliau – ki-tas veikëjas, mëginantis já imituoti.Nors remiuosi teisiniais, þurnalis-tiniais ir akademiniais ðaltiniais,nesistengiu rekonstruoti istorijos.Mano tikslas – paklausti, kodël tai,kas atsitiko 1941-øjø vasarà ne tikJedvabne ar Radziluve, bet ir dau-gelyje kitø Lenkijos miestø, manetaip skaudina? Ðiuo savo nerimunoriu pasidalinti su skaitytojais irþiûrovais. Neturëjau tikslo nei bûtiobjektyvus, nei kam nors átikti þur-nalistiniu aspektu. Man rûpi at-skleisti tragedijos mechanizmà, vei-kiantá þmones, atsidûrusius tamtikroje vietoje tam tikru metu susi-klosèius istorinëms, psichologinëmsir religinëms aplinkybëms. Supran-tu, kad rodau toká lenkø ávaizdá, priekurio nesame pratæ. Taèiau negali-me nuolat kartoti, kad esame tautømesijas, kad tik mums skirta kentë-ti. Mes taip pat atneðëme kanèiø.

Reþisierë Yana Ross: Prieð penke-rius metus su kolega reþisieriumi ið-sikalbëjome apie Antrojo pasauliniokaro liudininkus. Mane nustebino

ko skaityti. Per greitai besisukantáistoriniø ávykiø, ideologijø ir lozun-gø kaleidoskopà Tadeuszas Sùobo-dzianekas atskleidþia ir tikrina þmo-gaus bûties mechanizmà. Kaipveikia instinktai? Kodël mums visa-da iðkyla moralinio pasirinkimo di-lema? Kam iðgelbëti gyvybæ – drau-gui ar vaikui? Dvasinë laisvë –vienintelë galimybë likti þmogumi.

Deðimt bendraklasiø – juos jun-giantis likimas ir laikas në vieno nëper þingsná nepaleidþia nuo mokyk-los suolo iki kapo duobës. Ðie liki-mai susipina visiems laikams. Pervienà spektaklio vakarà bendra-klasiai turi atkurti beveik viso am-þiaus ávykius, tampa asmeniniø klai-dø liudininkais. Pirmoji meilë, pirmakulka, pirma mirtis, pirmas televizo-rius, pensija ir 56 TV kanalai...

„Mûsø klasë“ – tai tvirtumo pa-tikrinimas: ar yra jëgø paþvelgti ápraeitá? Ar galime prisiimti atsako-mybæ uþ mûsø istorijà? Ar ámanomasuprasti ir iðgyventi tai, kà mûsø se-neliai neabejotinai matë ir nusineðsu savim á kapus? Paprastai að ne-skirstau, kokiam þiûrovui skirtasspektaklis, bet ðiuo atveju jis – bû-tent lietuviams, tiems, kurie muspergyvens. Dirbant su aktoriais taiypaè svarbu: kalbëti ne apie Lenki-jà, o konkreèiai – apie Lietuvà.

„Mûsø klasë“ – ne metafora.Kaip tik metaforø èia ir nereikia.Lietuviø teatre jø pakanka. Èia rei-kalingas atvirumas, reikia áþvelgtiþmogø, o ne metaforà. Tikiuosi, kad

pribloðkia autoriaus pozicija. Auto-riaus lenko, kurio gimtojoje ðalyjebuvo sunaikinta apytikriai pusë Ho-lokausto aukø. Pjesëje nëra bude-lio ir aukos etikeèiø. Yra þmonës,patekæ á istoriniø aplinkybiø mës-malæ, kai áprastos moralinës ir eti-nës normos nebegalioja. Ilgainiuiimi suvokti, kad pjesë geniali bû-tent dël ðios autoriaus laikysenossavo personaþø atþvilgiu. T. Sùobo-dzianekas nemoralizuoja, nesmer-kia ir neteisina. Tiesiog papasa-koja siaubingà epizodà ið XX a.Europos istorijos. Manau, kad„Mûsø klasë“ yra labai dràsus kû-rinys.

Vizualiná spektaklio sprendimàpadiktavo pati pjesë. Joje uþkoduo-tas itin svarbus besikeièianèiø val-dþiø, aplinkybiø, þmoniø likimø mo-tyvas. Taip pat ir erdviø, kuriose tielikimai klostosi ir þlunga. Scenoje –abstrakti erdvë, kurioje galima ið-vysti ir maþo Lenkijos miestelio mo-kyklos klasæ, ir sinagogà, ir baþny-èià, paverstà kino teatru; erdvë,sustingusi laike ir nuolat vykdantiatminties remontà.

Kostiumø dailininkas Zane’asPihlstromas (JAV): Kadangi tai at-minties pjesë, „Mûsø klasës“ kos-tiumai tiesiogiai neatspindi dramoslaiko ir vietos. Ðios pjesës idëjà is-toriniame pastatyme lengvai galëtøuþgoþti buitinës detalës, todël mespasirinkome neutralias veikëjø jau-nystës mokyklines uniformas, nors

pjesës veiksmas persikelia ið vienodeðimtmeèio á kità. Neiliustruoda-mi kiekvienos scenos ar metø, kadaji vyksta, pasirinkome tam tikrasdrabuþiø detales, kuriomis aktoriaigalëtø parodyti, kur jie ðiuo metuyra ar kiek laiko prabëgo nuo anks-tesniø ávykiø. Pavyzdþiui, aktoriusgali bûti su juoda slidininko kauke,taip parodydamas, kad nori likti ne-atpaþintas, bet ðiam pastatymui vi-sai nesvarbu, kad ta kaukë bûtø iðXX a. 4-ojo deðimtmeèio Lenkijos.Mes norëjome susitelkti á svarbes-næ dviejø viena kitos nemëgstanèiøbendruomeniø temà.

Kartu su reþisiere daug galvojo-me, kokios turi bûti mokyklinës uni-formos, ir nusprendëme, jog jos tu-ri atrodyti kaip to laiko, taèiau beiðskirtiniø religiniø ar tautiniøþenklø. Visi veikëjai pjesës pra-dþioje lygûs, jø visø galimybës tap-ti laimingiems vienodos. Kol yramoksleiviai, jiems rûpi menkos vai-kystës problemos ir þaidimai. Jiemsaugant, keièiasi ir jø draugystë, odraugai iðduoda vieni kitus.

Kompozitorius Antanas Jasenka:Kalbame apie bendraklasius, kuriekà tik sëdëjo viename suole, nerû-pestingai iðdykavo, dþiaugësi ta pa-èia saule... Kodël vienà dienà jietapo arðiausiais prieðais? Kas atsi-tinka þmogui, kai jis nustoja bûtiþmogumi?

Kurti muzikà tokio turinio spek-takliui – sunkus uþdavinys. Reikiane tik kurti garso takelá spektakliui,ne tik nagrinëti pjesëje uþkoduotastemas (karas, þydai, lenkai, naciai,valstybës), bet ir rasti santyká su pa-èiu spektakliu. Tai ir yra viso manokûrybinio darbo pagrindinis princi-pas ir kodas. Pasikvieèiau simfoni-nio orkestro puèiamøjø muzikantus(variniai puèiamieji), nes ðie instru-mentai leidþia girdëti viskà: karà,neapykantà, þiaurumus; Dievà,Meilæ, Tikëjimà; Polska, CCCP,Deutschland, USA… Kadangi ak-toriø, reþisierës, dailininkø tikslas ki-toks – ne pabrëþti epochà, o gilintisá þmogaus nuþmogëjimo prieþastis,að savo muzikoje su didþiausiu ma-lonumu pasineriu á istoriðkumà. Mantenka ne tik sukurti muzikà, bet per-kurti kitø autoriø anuomet labiau-siai þinomus kûrinius, lydëjusius ir„anuos“ bendraklasius... Elektroni-në muzika suteikia mistikos visiemsðiems muzikos kûriniams.

Kuriant man labai svarbu ágarsin-ti visà spektaklio erdvæ. Naudojametechniná prietaisà „Loop Station“ (ið-vertus reikðtø „kartojimasis“). Nuo-latos kartojasi tai, kas atsitiko perAntràjá pasauliná karà. Viskas suka-si vienoje orbitoje, viskas yra èia irdabar. Aktoriai ðiuo instrumentugroja realiame laike.

Kitaip tariant, istorinis laikasmuzikoje, laiko ir erdvës jungtys.

PARENGËDA IVA ÐABASEV IÈ I ENË

Marius Repðys (Abraomas) ir Toma Vaðkevièiûtë (Dora) N U O T R A U K A I Ð LNDT A R C H Y V O


K i n a s

Rasa Paukðtytë

„Man vasara baigiasi ne rudená,o kartu su „Baltijos banga“, – sakokino reþisierius Gytis Lukðas, jaupenktus metus vasarà reþisuojantistarptautiná festivalá ðiek tiek seno-viðku pavadinimu „Baltijos banga“Nidoje. Jis bene ryðkiausias ið visøvasariniø kino þenklø pajûryje – vi-si kiti (Thomo Manno festivalis,„PlArtforma“) filmus lyg priglau-dþia, jais papildo savo koncepcijas.O „Baltijos banga“ Neringos þiûro-vams siûlo tik kinà ir susitikimus sujo kûrëjais ið Estijos, Latvijos ir Lie-tuvos. Toks pagrindiniø festivaliodalyviø apribojimas grindþiamasbendra trijø kaimyniniø ðaliø isto-rine patirtimi – „Baltijos bangos“atidarymas vyksta Baltijos kelio mi-nëjimo dienà, rugpjûèio 23-iàjà. Taimotyvas, kuris neleidþia festivalioorganizatoriø (Kinematografininkøsàjungos ir jos pirmininko G. Luk-ðo) apkaltinti „pribaltikos“ idëjoseskalavimu; aiðku, kad 24 metai,prabëgæ nuo Baltijos kelio, yra la-bai nedidelis laiko tarpas – kino (irne tik) situacija Estijoje ir Latvijojepanaði, o lygintis su Danija ar Suo-mija filmø gamybos srityse net ne-padoru. Ðiø ðaliø juostos ðámet pir-màkart buvo parodytos festivaliosveèiø dienose.

Kino situacijos, problemø, pana-ðiø dþiaugsmø tarp lietuviø, latviøir estø bendrumas sukuria tà labaijaukià atmosferà festivalyje, kuria-me në vieni nëra geresni uþ kitus.Anot G. Lukðo, idëja rinkti geriau-sià filmà buvo ankstesniuose festi-valiuose svarstyta, taèiau atmestadël to, kad neatsirastø átampos. Tik-rai neiðmintinga vasarà Neringojeásitempti.

Ir vis dëlto ðiame renginyje, á ku-rá trumpam uþsukau, viena bent jaulietuviams nervinga diena buvo –kai trijø valstybiø prodiuseriai ir ki-nematografininkø sàjungø pirmi-ninkai kalbëjo apie kino kûrëjø san-tykius.

Ko nervinasi lietuviai, kaimynainelabai ir suprato. G. Lukðas semi-

naro temà „Baltijos ðaliø kinas: re-þisieriaus ir prodiuserio santykiai“paskelbë senokai ir vargu ar galëjonumatyti, kad kaip tik iðvakarëselietuviðkoje þiniasklaidoje kils ður-mulys dël jo paties projekto „Vyrogyvenimas rudená“ ir principiniø ne-sutarimø su prodiuseriu Stasiu Bal-takiu.

Laimei, (festivalio) reþisierius irkonferencijos moderatorius iðlikoitin korektiðkas, savo projekto prob-lemos neeskalavo, pokalbis ið tiesøpavyko – darbinis, be dirbtiniø pra-neðimø ir, suprantama, be kaþkokiøsensacingø naujienø.

Jauna latviø prodiuserë AliseGelze gal tiksliausiai ávardijo dabarpasaulio kinematografininkø ben-druomenëse skrajojantá seminaroherojø santykiø apibrëþimà. Prodiu-serio ir reþisieriaus santykiai, sakëji, lygintini su santuoka. O tarp su-tuoktiniø visko bûna, ir tai daþniau-siai nereiðkia, kad griûva ðeima. Taipravartu visiems prisiminti, o „Bal-tijos bangos“ konferencija bûtent iraktualizavo korektiðkø, dorø santy-kiø tarp kûrëjø svarbà. Tik sugebë-jimas priimti bendrus sprendimusgarantuoja, kad filmas bus sukurtas.Apie tai kalbëjo ir festivalio atida-rymo filmo, Kristinos Buoþytës„Auroros“, prodiuserë Ieva Norvi-lienë, ir dokumentiniø filmø pro-diuseris ið Latvijos Uldis Cekulis, pa-brëþæs, kad kiekvienas kelias sukurtifilmà yra kuo nors ypatingas, kad èiasvarbu prodiuserio atsakomybë irbendraujant su reþisieriais, ir pri-imant sprendimus dël filmø gamy-bos.

Bûtent U. Cekulis prieð keleriusmetus pakvietë reþisieriø AudriøStoná sukurti „Raminà“ – pirmàsëkmingà bendros lietuviø ir latviøgamybos filmà. Bendrø filmø tarplatviø ir estø bûta kur kas anksèiau,bet galø gale ir Lietuvoje „Ramino“pëdomis sekama – sukurti bendrassu estais dokumentinis Oksanos Bu-rajos filmas „Liza, namo!“, su lat-viais – ilgametraþë vaidybinë juos-ta, Igno Jonyno debiutas „Loðëjas“.

Tai ir yra rimti liudijimai tos

draugystës, apie kurià juokauda-mi kalbëjome redakcijoje po „Bal-tijos bangos“: „Kà raðyti apie ðákuklø renginá?“ – „Paraðyk apiedraugystæ.“

Beje, G. Lukðo sugalvota drau-gystës tarp reþisieriaus ir prodiuse-rio tema reikalauja didelio takto –sveèiai, kalbëdami apie pavieniusbendravimo su reþisieriais nesusi-pratimus, negalëjo minëti pavardþiø,todël prodiuserës, Latvijos kinema-tografininkø sàjungos pirmininkësIevos Romanovos pasakojimas apiereþisieriø, kuris deðimtmetá negalisumontuoti filmo, skambëjo tarsianekdotas.

Neapsieita seminare be lakonið-ko santykiø su nacionaliná kinà, jopolitikà, rëmimà reglamentuojan-èiomis valstybës institucijomis apta-rimo. Tai aktualu ypaè mums – na-cionalinio kino centrai Latvijoje irEstijoje susikûræ jau seniai, o mû-siðkis aktyviai veikia vos metus (uþ-tat kaip rezonuoja!). Tie santykiai,kaip galima suprasti ið kaimynø, bû-na labai ávairûs. Pasak latviø, jiebanguoja kaip Baltijos banga. Pa-sak lietuviø, audringi ar tiesiog juo-dosioms skylëms prilygstantys (visibandë juokauti). Idealiø santykiø suinstitucijomis nebûna, bet svarbiau-sia ir bûtina sàlyga (kaip ne kartà pa-kartojo Estijos kinematografininkøsàjungos pirmininkë Erika Laansa-lu), kad „kino valdþioje bûtø tokieþmonës, su kuriais kino prodiuseriaiir reþisieriai turëtø apie kà pasiðne-këti, kurie suprastø kino kûrybos,bendros gamybos su kitomis ðalimismechanizmus“. Paprasèiau tariant,tiesiog profesionalai.

Atrodo, kad prodiuserius kaimy-ninëse ðalyse jaudina ne vien santy-kiai su reþisieriais – ir jiems, ir insti-tucijoms „santuokos“ sudëtingumasyra savaime suprantamas. Svarbûslatviams ir estams darbiniai, visaineskandalingi ir vieðajai erdvei ne-ádomûs dalykai – kad niekaip nesu-gebama parengti tipinës sutartiestarp reþisieriaus ir prodiuserio, kadkyla nesklandumø dël autoriø tei-siø iki pradedant ieðkoti bendros

Kada baigiasi vasaraTarptautiniam festivaliui „Baltijos banga“ Nidoje pasibaigus

gamybos partneriø kitose ðalyse etc.O mes ðiandien lyg ið naujo klau-

siame, ar kinas yra kultûros dalis,ar filmai yra meno kûriniai, ar pro-duktai. Ðiuos retorinius klausi-mus diskusijos pabaigoje ágarsi-no G. Lukðas, ir man pasirodë,kad jø patetika iðplaukia ið vieti-nio konteksto – latviams ir estamsatsakymai aiðkûs. Ne veltui sveèiaigûþèiojo peèiais, lietuviams prakal-bus apie nuolatinæ komercinio ir ne-komercinio kino prieðprieðà. Kai-mynai nelabai suprato, kad meskomerciniu kinu vadiname tik Lie-tuvoje komerciðkai sëkmingus fil-mus, mat jie naiviai manë, kad kal-bame apie pasaulyje paklausiàprodukcijà.

Þodþiu, bûta ir nesusiðnekëjimoakimirkø, kurios pasimirðta (arbane) kine. Á já festivalio koordinato-rë Deimantë Vilèinskaitë kasmetpasiryþusi sukviesti visus, Nidojeatostogaujanèius. Ir tikrai sukvies-tø, jei vos daugiau laiko turëtø – nevienas poilsiautojas buvo jos tiesiognutvertas uþ rankos. Tradiciðkai dau-giau þmoniø á „Agilos“ turizmo irkultûros informacijos centrà privilio-ja vaidybinis kinas, nors, prisipaþin-siu, vakaras, kai þiûrëjau latviðkà„Monà“ (reþ. Inara Kolmane), at-mintyje iðliks kaip ilga kantrybës ið-bandymo valanda. Ðiame filme Sau-lius Balandis vaidina, na, vos neRussellà Crowe ið Ridley Scotto fil-mo „Geri metai“. Siuþeto panaðu-mas – þavus nejaunas verslininkasgauna palikimà, dvarà provincijoje,atvaþiuoja, ásimyli kaimo merginà –tai tik nekalta koðmaro pradþia, jásukelia nervingas montaþinis krati-nys ið ákauðusio verslininko, lei-dþianèio laivelá per patvinusias dva-ro grindis, girtø rusø mësininkø,viliokës graþuolës vizijø, raudo-nø bateliø pievoje, kraujo klanøir dar velniaþin ko.... Þodþiu, tai tu-rëjo bûti filmas, kuriame susipinavisi þanrai.

Geriau, kai kino kalba „kalban-tys“ lieþuviai nesipina. Kaip þiûro-viðkiausioje pastaraisiais metais estið-koje komedijoje „Estiðki grybavimo

ypatumai“ (reþ. Toomas Hussar).Man filmas pasirodë ádomus tuo,kad autoriai ne tik stengiasi átiktiþiûrovui visokiais lëkðtokais juoke-liais, bet dar ir bando pakalbëti apieciniðkà politikø naudojimàsi þi-niasklaidos ir visuomenës dëmesiu.Vis ðis tas ádomesnio Baltijos ðaliø„komercijoje“...

Visas monas-auroras pranokolatviðkas neámantrus, iðmintingaspasakojimas „Mama, að tave myliu“(reþ. Janis Nords) apie nelinksmasvaiko kasdienes patirtis, santykiussu mama, draugais, aplinka. Kaipsakë jo prodiuserë A. Gelze, geramfilmui atsirasti reikalinga „chemija“tarp visø sudedamøjø – reþisieriaus,aktoriø, prodiuseriø. Banalybë, betrezultatai akivaizdûs ne tik Nidosfestivalio kontekste – ðis filmas pel-në prizus festivaliuose Berlyne, LosAndþele.

Tradiciðkai maþiau nuvilia ne taipgausiai lankoma dokumentika.„Baltijos bangos“ rengëjai progra-moje parodë lietuviðkus filmus „Po-kalbiai rimtomis temomis“ (reþ.Giedrë Beinoriûtë), „Tëvas“ (reþ.Marat Sargsyan), „Liza, namo!“(reþ. O. Buraja), pakvietë latviðkusir estiðkus filmus, kurie netrukusbus parodyti Vilniaus dokumentiniøfilmø festivalyje. Suspëjau pamaty-ti reþisieriaus Davio Simanio filmà„Paskutiniai ðventovës metraðèiai“,kuris, pasakodamas apie kelis de-ðimtmeèius besitæsianèias Latvijosnacionalinës bibliotekos statybas,kalba apie valstybës idëjos ákûniji-mà gana ginèytina metaforø kalba.Taèiau ðiame filme ji intriguoja. Vi-siðka prieðingybë – realistinis, netnatûralistinis Narvos bendruome-nës portretas reþisieriaus SulevoKeeduso filme „Rusai Varnø salo-je“. Kitaip nei D. Simanis, S. Kee-dusas iðvengia apibendrinimø, betfilmas vis tiek drastiðkai koreguojaþiniasklaidos mitus apie Estijà. Ap-skritai, geras kinas mitø daþniausiainedaugina, yra atviras realybei. Tàpatá galima pasakyti apie ðá festi-valá – jame rodomi filmai ðaliø ki-no veido neiðkreipia.


D a i l ë

dëjo Pranui Gailiui áþengti á apiben-drintø formø pasaulá, atsisakant tie-sioginio tikrovës mëgdþiojimo. Galkiek maþiau ankstyvuosiuose daili-ninko paveiksluose matyti tiesiogi-nës Cézanne’o átakos, tiksliau, ji netokia akivaizdi juntama. Turiu ome-nyje Cézanne’o sistemos sudëtingu-mà, ávairiapusiðkumà, o Pranas Gai-lius tarsi labiau domisi ðiltø ir ðaltødëmiø santykiais, labiau pabrëþda-mas ne racionalø, o jausminá tapy-bos aspektà. Uþaðtrintas El Grecoemocingumas ir egzaltacija PranoGailiaus versijoje ágauna nuosaiku-mo. Apskritai Prano Gailiaus kûry-boje matome natûralià prancûziðkoir lietuviðko mentaliteto jungtá – jopaveikslai iðsiskiria lyriðkumu irsentimentalumu, ðvelnia ir minkðtatapymo maniera.

Tikiu, kad uþgrûdintas þemaitið-kas bûdas ir prigimtinis optimizmas

padëjo menininkui nedramatizuotiskaudþiø praradimø, o iðlaikyti stip-rø norà iðgyventi ir kurti. Daugelyjeinterviu prisimindamas prieðkariovaikystæ ir sunkià vieniðo paaugliodalià pokario Strasbûre ir Paryþiu-je, jis daugiau konstatuoja faktus, irtik nuo paties skaitytojo priklauso,kiek juos „perleis“ per ðirdá. Manðioje praradimø virtinëje labiausiaiástrigo kelios kontrastingos PranoGailiaus patirtys: vaikystë prieðka-rio Maþeikiuose su „pasilakstymu“traukiniais bei maudynëmis Vento-je ir dabarties miesto vaizdelis sumerdëjanèia stotimi ir iðdþiûvusiaupës vaga; per karà pamesta ir be-veik po dvideðimties metø naujojeðeimoje „atrasta“ Motina; sielosdraugës, Þmonos, mirtis ir skaus-minga kûrybos pauzë, o po to vie-nas graþiausiø grafikos ciklø „D’unbel Orient“.

Paklaustas, kaip pats asmeniðkaivertina parodà „Pradþios pradþia“,Maestro atsako, kad matàs jà kaipvisumà, ir tuoj pat komplimentaisapiberia jos rengëjà dailëtyrininkæSimonà Makselienæ. Iðties parodasukomplektuota nepriekaiðtingai,papildant ankstyvàjà tapybà ir ke-liais vëlesniø laikotarpiø darbais,kurie tarsi punktyrai nuþymi toles-nes Prano Gailiaus kûrybos slink-tis. Be to, iðleistas solidus parodoskatalogas. Vis dëlto iðankstinës sa-vo nuomonës nepakeièiau – manPranas Gailius pirmiausia yra pie-ðëjas: nepakartojamø linijø, tonø,ritmo dermiø meistras. Dël to arti-mesnë pasirodë 1955–1956 m. tapy-ba ant popieriaus akvarele ir mið-ria technika ið ciklo „Pano elegijos“bei du 1955 m. guaðu nutapyti dar-bai, abu pavadinti „Natiurmortas suakvariumu“, iðsiskiriantys subtilia

pilkðva gama su skaidriais oranþiniaisir violetiniais akcentais.

Animalistiniai paveikslai ið ciklo„Pano elegijos“ suþavëjo pieðiniokonstruktyvumu, netikëtais vaiz-duojamø gyvûnø rakursais ir „pika-siðka“ deformacija. Juose puikiai at-siskleidþia Prano Gailiaus nuostatanekopijuoti gamtos, nors kûriniaisukurti plenere, keliaujant kartu sudraugu, kolekcininku, kompozito-riumi Pierre’u Migaux po Overnëregionà. Neatsitiktinai dailininkasdaug kalba apie abstrakèià plastikàlemianèio màstymo gamtoje arbagalvosenos svarbà. Natiurmortaiguaðu – Matisse’o „auksiniø“ þuve-liø parafrazës – patraukë mano dë-mesá jautria tonø pagava, netikëtaryðkiaspalvio originalo monochro-mine versija su kontrastingais intar-pais. Ið vëlesnio laikotarpio darbøiðskirèiau 1983 m. sukurtà „Maþàjà

Dþiaugsmas bûti ir màstyti gamtojeA T K E L T A I Ð 1 P S L .

Kæstutis Ðapoka

Eglës Rakauskaitës „kostiumi-nis“ performansas – keturi perso-naþai, kaip supratau, Napoleonas(pati Rakauskaitë), laikantis „del-ne“ Ðv. Onos baþnyèià, lietuvaitë tau-tiniais drabuþiais ir dar du veikëjai,kuriø tiksliai neidentifikavau, – sto-vëdami ant „postamentø“ „apelia-vo“ á lëliø teatrà. Ðalia manæs perfor-mansà stebëjusi Laima Kreivytëpaaiðkino, kad Rakauskaitë po ga-na ilgos pertraukos vël sugráþta priegyvo performanso, todël ðis faktas –visiðkai sutinku – mûsø ðiuolaikiniomeno kontekste gana svarbus.

Vis dëlto, nepaisant svarbos, á te-atralizuotà performansà nuoðirdþiai„neásikirtau“. Ne todël, kad jis bû-tø painus. Prieðingai, tautinës po-tekstës su ironijos uþuomazgomis,Gedimino paminklo kaimynystë, tri-mito vëliavëlëje iðsiuvinëtas uþraðas,kad Lietuva pirmauja Europoje pa-gal saviþudybiø skaièiø, Vilniaus, ogal net visos Lietuvos likimas yra aki-vaizdûs. Sakyèiau, netgi per daugakivaizdûs, todël performanso idë-jinis, kritinis lygmuo yra pernelygpavirðutiniðkas, kad já galima bûtøpriimti uþ grynà pinigà. Galbût povisu tuo slypi dar kokios nors papil-domos prasmës, atsiskleisianèiosRakauskaitës projekto tæsinyje?

Deja, tæsinys Vilniaus dailës aka-demijos „Artifex“ galerijoje nuvylëdar labiau. Rakauskaitës fotografinësmanipuliacijos ir objektai „buksuoja“lygioje vietoje. Pabandysiu subjekty-viai paaiðkinti, kodël taip yra.

Prieþasèiø reikëtø ieðkoti dar XX a.10-ajame deðimtmetyje, kai tarpdis-ciplininës „revoliucijos“ kontekstebuvo ypaè sureikðmintas meninësformos naujumas, tiesiogiai susijæssu þûtbûtiniu siekiu bûti aktualiems.Aktualumas smarkiai saistë su nuo-

Vaikø darþelio teatriukasEglës Rakauskaitës performansas prie Gedimino paminklo ir projektas „Ne(á)vykæ projektai“

latiniu poreikiu bûti matomiems tamtikrose progresyviose institucijose.Daugelis tuo metu debiutavusiø me-ninink(i)ø tapo tikrais lanksèios,nuolat besikeièianèios kasdienybësestetikos, arba savotiðkos aktualu-mo mimikrijos, meistrais. Rakaus-kaitë, galima sakyti, buvo viena ryð-kiausiø þvaigþdþiø ðiame kontekste.

Taèiau keièiantis situacijai po2000-øjø kai kurios „mimikrijos“taktikos pradëjo strigti – sau pakan-kamà meninës formos „naujumà“ irmobilumà pamaþu keitë stiprëjantiturinio svarba, galø gale ir pati aktu-alumo sàvoka tapo nebe tokia aktua-li, maþiau akivaizdi, labiau sujaukta.Kai kurios 10-ojo deðimtmeèio jau-nos mûsø ðiuolaikinio meno þvaigþ-dës, atslûgus nuolatinei formalausnaujumo retorikai, pasirodë esan-èios tiesiog pavirðutiniðkos.

Ko gero, stipriausias Rakauskai-tës kûrybos aspektas – ið „tyliøjømodernistø“, daugiausiai tapytojø,paveldëta intuityvi poetinë, metafo-riðka estetika, grásta iðimtinai mani-puliacijomis forma. Ðios estetikos vir-ðûnæ menininkë pasiekë 10-uojudeðimtmeèiu, sukûrusi (ypaè duetu suGintaru Makarevièiumi) tikrai ásime-nanèiø objektø ir (video)performan-sø. Galima sakyti, kad ðiuo periodutobulai sutapo pasiûla su paklausa.

Rakauskaitës kûrybos problemosprasidëjo menininkei pasukus á ga-na svetimà socialinæ ir / ar dienorað-tinæ dokumentikà, kuri, kaip þinia,Vilniuje amþiø sandûroje buvo itinaktuali. Pasipylë silpnoki tiriamieji,neretai seklokai sentimentalûs Ra-kauskaitës kûriniai (pvz., „Veidai“,„Benamiai“, „Diena, kai buvo apë-musi neviltis: dienoraðèio skaitymasrusiðkai (angliðkai, lietuviðkai)“ etc.).Apogëjus buvo pasiektas 2004 m.„Emisijos“ parodø cikle, kur Rakaus-kaitë pristatë, sakyèiau, visomis pras-

mëmis infantilø projektà „Mano ad-resas – ne namas ir ne gatvë, manoadresas – prekybos centras“. Tapojau visiðkai akivaizdu, kad meninin-kei svarbiau bûti nomenklatûriðkaiaktualiai, nei savo kûryba kà nors pa-sakyti ið tikrøjø. Didþiausia Rakaus-kaitës „socialinës dokumentikos“problema buvo ir tebëra ta, kad josskoliniø, privogtø svetimø idëjø irplastiniø sprendimø kratinys daþ-niausiai taip ir „neiðrûgsta“ iki norskiek autentiðkesnio rezultato.

Kalbant apie naujà kûrybos pe-riodà, konkreèiai – ðá „Ne(á)vyku-siø projektø“ atvejá, akivaizdu, kad

Rakauskaitë ir toliau atkakliai iria-si „nomenklatûrinio aktualumo“vandenyse. Matyt, vadovaujamasielementaria pragmatiðka logika –jei ÐMC ir „tulipsai“ su „garsiu ku-ratoriumi“ prieðakyje atkakliai stu-mia „neegzistuojanèio“ meno este-tikà Lietuvoje ir tarptautiniu mastu,vadinasi, tiesiausias kelias á aktua-lumà yra tokios neonomenklatûri-nës estetikos mëgdþiojimas. Ir ne-svarbu, kad þiûrint objektyviai ir ðisestetikos tipas taip pat toli graþu në-ra Rakauskaitës stiprybë.

Jei vis dëlto sutiktume, kad Ra-kauskaitë, atleiskite uþ toká nepro-

tapybà“ ið ciklo „Surface émue“,kur dominuoja lakoniðkos átaigiø li-nijø ir dëmiø ritminës pulsacijos, tu-rinèios tolimø asociacijø su Miróvaizdiniais.

Trumpos paþinties su Maestrominutës iðliko atminty kaip lengvasgaivaus vëjo gûsis saulëtà ðeðtadie-nio popietæ. Galantiðkas, linksmas,ðnekus menininkas galerijos erdvæpripildë nuoðirdaus ir neápareigo-janèio bendravimo, to, ko daugelisðiandien pasigendame. Taip ir jo kû-ryba skirta visiems tiems, kurie visdar ieðko parodose ðviesos, gërio irmeilës...

Paroda veikia iki rugsëjo 28 d.

Galerija „Kunstkamera“ (Ligoninës g. 4,

Vilnius)

Dirba antradieniais–penktadieniais 10–18 val.,

ðeðtadieniais 12–16 val.

fesionalø þodá, nuoðirdþiai, savaran-kiðkai ir kritiðkai dirbo su Vilniaustema, paskatinta „VEKS 2009“ pro-jekto, situacija, deja, vis tiek nepa-gerëja. Susidaro áspûdis, kad meni-ninkë á ðià temà þiûrëjo valdiðkai irkad ið tiesø ji menininkës nejaudi-na. Idëjø ruoðiniai, deja, atrodo ge-rokai pritempti prie ðmaikðtumo arkritikos, todël pritrûksta parako tiekutopijai, tiek bent kiek ádomesniamþaidimui neágyvendinimo potekstë-mis. Sakyèiau, menininkë stokojotikro suinteresuotumo, o gal tiesiogvaizduotës arba humoro. Dalies pro-jekto artefaktø plastiniai sprendimaiir, kas svarbiausia, idëjos (kaip jautapo áprasta Rakauskaitei), atrodojau ðimtà kartø matytos ir du ðim-tus kartø ágyvendintos kitø meninin-kø (pavyzdþiui, iðpjaustyta knyga,merui neáteikti marðkinëliai, garsotakelis nesukurtam filmui ir t.t.).

Lyginti ðá projektà su MindaugoNavako „Vilniaus sàsiuviniu“ (kaipmëginama elgtis parodos anotaci-joje), ðvelniai tariant, yra per drà-su. Akivaizdþiai ne tos svorio kate-gorijos idëjos ákrovimo lygmenyje.

Net jei Rakauskaitë tyèia radi-kaliai profanavo ir subanalino savokolekcijà, t.y. bandë atkurti kokio vai-kø kûrybos konkurso dvasià kaip „an-tiprojektà“, trûksta, nors ir paslëptø,bet visgi iðskaitomø uþuominø, kadtai yra sàmoningas menininkës þings-nis (beje, irgi turbût „nusiraðytas“, nesyra meninink(i)ø, kur kas ádomiaudirbanèiø ir ðioje plotmëje).

Taigi, apibendrinant perðasi vie-nintelë iðvada, kad kol kas savo pro-jektu Rakauskaitë tiesiog neturimums kà pasakyti.

Paroda veikia iki rugsëjo 21 d.

VDA galerija „Artifex“ (Gaono g. 1, Vilnius)

Dirba antradieniais–penktadieniais 12–18 val.,

ðeðtadieniais 12–17 val.

Eglë Rakauskaitë (Rakë), prieð performansà L . A U S Y L O S N U O T R .


M e n o p r o j e k t a s

Aistë Kisarauskaitë, „Skelbimai“. 2013 m.


K i n a s

Tarptautinis Vilniaus dokumentiniøfilmø festivalis (VDFF) ðiemetrengiamas deðimtà kartà. Renginys,rugsëjo 19–29 d. vyksiantis „Skal-vijos“ kino centre ir „Pasakoje“,ðiemet pasipuoðë ðûkiu „Tikrosistorijos nesustoja“, kuris atspindikino dokumentikos savybæ „árëmin-ti“ tam tikrà filmu nesibaigianèiogyvenimo fragmentà.

Pagrindinë programa

Pagrindinë VDFF programa,kasmet apibendrinanti metø atradi-mus, ðiemet siûlys paþvelgti á pasauláaðtuoniø filmø herojø akimis. Kas-paro Astrupo Schröderio filmo „Ið-sinuomok ðeimà“ („Lej en FamilieA/S“, Danija, 2012) herojus japonasRuièis turi nedidukæ ámonæ „Pakel-siu tau ûpà“. Á jà kreipiasi þmonës,norintys nuslëpti tamsiàsias savo gy-venimo puses arba sudaryti áspûdá,kad jie... visiðkai normalûs, o ámo-nëje galima uþsisakyti ðeimos nará,draugà ar bendradarbá. Ðeimos pro-blemø neiðvengë ir pats Ruièis, tadfilmas prabyla ir apie susvetimëju-sià ðiuolaikiniø japonø ðeimà.

Realybë daþnai pranoksta iðgal-votas istorijas. Christiano S¸nderbyJepseno tragikomiðkas debiutinis fil-mas „Testamentas“ („Testamentet“,Danija, 2012) rodo tris brolius, pa-veldëjusius senelio turtà. Henrikasiðsiskyræs ir gyvena virð groþio salo-no, jo brolis stengiasi heroinà pa-keisti prie namuose iðauginta þole,o jaunëlis mokosi vienais deðimtu-kais. Dar yra tëvas, kuris visuometþino, kas geriausia, ir turto besigvie-ðianti teta. Ar broliams pavyks lai-kytis iðvien ir áveikti akistatas suprieðininkais?

Angelos Christlieb filmo „Nuogaopera“ („Naked Opera“, Liuksem-burgas, Vokietija, 2013) herojuiMarkui grumtynës uþ testamentànegresia, bet talentingas, iðsilavinæs,iðkalba apdovanotas turtuolis nuovaikystës serga nepagydoma liga.Save jis laiko Don Þuanu ið Liuk-semburgo ir nuolat ieðko tobulo sa-vo mëgstamiausios operos pastaty-mo. Reþisierë, kuri Vilniuje patipristatys filmà, lydëjo Markà á Ve-necijà. Ten jis ásimylëjo jaunà por-nografiniø filmø aktoriø.

Lorena Giachino Torréns filme„Nuostabusis siautulingasis Timo-tëjaus cirkas“ („El Gran Circo Po-bre de Timoteo“, Èilë, Argentina,2013) sukûrë ne vieno þmogaus, ovisos cirko trupës portretà. Grupelëhomoseksualø jau 40 metø keliaujapo Èilæ rengdami pasirodymus ir gy-vena uþdaroje bendruomenëje, ku-rià subûrë cirko ákûrëjas ir jo sielaTimotëjus. Ðis filmas áamþino pas-kutines nuostabaus gyvenimo aki-mirkas. Timotëjaus sveikata silpsta,á pasirodymus susirenka vis maþiauþiûrovø. Laikai pasikeitë, þmonësieðko kitø pramogø, o ateitis neaið-ki. Kas laukia artistø, patekusiø á ki-toká pasaulá?

Pernai geriausiu Europos doku-mentiniu filmu pripaþinta Manue-lio von Stürlerio „Klajokliø þiema“

(„Hiver Nomade“, Ðveicarija, 2012)rodys keturis mënesius uþtrukusiàkelionæ, per kurià filmo herojai Ca-role ir beveik dvigubai uþ jà vyres-nis Pascalis áveiks 600 kilometrø at-ðiauriø Prancûzijos ir Ðveicarijospasienio teritorijø, gindami 800 aviøbandà. Ðis kelio filmas apie sekinan-èià odisëjà per þvarbià þiemà at-skleidþia dviejø herojø ryðá su gam-ta, gyvûnija ir visata.

Á kitokià, bet ne maþiau sudëtingàkelionæ filme „Tëvas ir sûnus“ („Oj-ciec i syn“, Lenkija, 2013) leidosi dugarsûs lenkø dokumentininkai – të-vas ir sûnus Marcelis ir PaweùasÙoziñskiai. Kelionë automobiliu á Pa-ryþiø, kur gimë tëvas, þadëjo filmàapie tëvo ir sûnaus santykius, paþen-klintus nuoskaudø ir neiðsakytø þo-dþiø. Abu jie stengësi uþmegzti irpalaikyti sudëtingà dialogà su kinokameromis rankose, o rezultatas –atsirado du filmai. Ði versija – sû-naus. Jà pristatys pats reþisierius.

Amerikieèiø reþisieriø Billo irTurnerio Rossø filmas „Èiopitulasgatvë“ („Tchoupitoulas“, JAV,2012) – tai lyriðkas dokumentinispasakojimas apie tris paauglius bro-lius ir jø naktinæ kelionæ þibintøðviesose paskendusiomis NaujojoOrleano gatvëmis, kur kunkuliuojamuzikinis gyvenimas ir galima su-tikti ávairiausiø personaþø: ðokëjø,muzikantø, prostituèiø, lëbautojø.

Dar toliau – á Pietø Amerikosvalstybës Gajanos sostinæ Dþordþ-taunà – nuves Christy Garland fil-mas „Iðpera suokia saldþiausiai“(„The Bastard Sings the SweetestSong“, Danija, Kanada, Ðvedija,2012). Filmo herojus neriasi ið kai-lio, kad sudurtø galà su galu: jis au-gina paukðèius giesmininkus irviðèiukus gaidþiø peðtynëms, visneprarasdamas vilties pabëgti nuoskurdo ir susikurti stabilesná bei sau-gesná gyvenimà. Jo motina Merë –sàmojinga 75 metø poetë, mëgstavaikðèioti mieste, praðo iðmaldos, osurinktus pinigus iðleidþia vietiniamvynui. Siekdamas apsaugoti motinànuo savæs paèios, sûnus uþrakina jàkambaryje. Filmo kûrëjai atidþiai ási-þiûri ne tik á besistengianèià nusimes-ti praeities skaudulius ðeimà, bet ir áskurstanèià Gajanos visuomenæ. Ge-rai ásiklausæs supranti, kad net irliûdniausioje giesmëje suskambamaþorinës natos.

Konkursinë programa

Tradiciðkai VDFF konkursui pa-teikiami trijø Baltijos ðaliø filmai,tad galima pabandyti suprasti, kasdomina ne tik lietuvius, bet ir estøbei latviø dokumentininkus, kurienuo seno þengia gana skirtingais ke-liais. Taèiau paskutiniais metais filmøtemos vis labiau panaðëja – dokumen-tininkus domina, kaip paskutiniødeðimtmeèiø politinës ir socialinëspermainos paveikë paprastø þmo-niø likimus.

Estës Kätlin Kaganovitð filmo„Bulviø respublika“ („Kartuli Wa-bariik“, Estija, 2012) herojus Tarmopersikëlë ið miesto á kaimà ir èia sva-

joja atidaryti muziejø „Bulviø respub-lika“ – 1850 m. statytoje mokyklojenetrûks netikëèiausiø uþsiëmimø: èiair atviras kino teatras vonioje, ir ari-mas dviraèiais, ir ávairiausi pasiro-dymai, ákvëpti vietiniø ir seniai pri-mirðtø dalykø. Mintis ásteigti tokámuziejø gimë prisimenant 3-iàjá de-ðimtmetá, kai po Pirmojo pasauliniokaro Estija pagal uþauginamø bul-viø kieká þmogui pasaulyje neturë-jo lygiø ir todël pagrástai buvo vadi-nama „Bulviø respublika“.

Garsaus estø dokumentininkoSulevo Keedus dëmesio centre at-sidûrë rytiniame Europos Sàjungospakraðtyje esanti Varnø sala. Ban-krutavus didþiausiam darbdaviui,dauguma salos gyventojø tapo be-darbiais, benamiais, narkomanais,vagimis. Sala jiems virto tikru koð-maru. Filme „Rusai Varnø saloje“(„Varesesaare venelased“, Estija,2012) reþisierius stebi skirtingus sa-los gyventojus, desperatiðkai ieð-kanèius iðeities.

Aliona Surþikova daþnai filmuo-ja þmones, kurie á Estijà atvyko so-vietmeèiu. Filme „Ne mano þemë“(„Suur-Sõjamäe“, Estija, 2013) jipasakoja apie buvusius „Dvigatel“gamyklos darbininkus, kuriems buvopaskirti sklypai netoli gamyklos. Jieten ëmë auginti darþoves, statytis va-sarnamius, pardavinëti vienas kitamsavo þemæ. Bet jau ðá rudená teritori-jos aplink oro uostà turi bûti atlais-vintos naujiems pakilimo takamstiesti. Netrukus bus uþversti pasku-tiniai sovietinës istorijos puslapiai.

Heilikos Pikkov filmo „Alyvø kal-no þiedai“ („Õlimhäe Õied“, Esti-ja, 2013) herojë – 82-ejø vienuolë iðEstijos – gyvena rusø ortodoksø vie-nuolyne, ásikûrusiame ant Alyvøkalno visai greta Jeruzalës. Jai likotik þingsnis iki aukðèiausio vienuo-lës rango – visiðkos tylos, Didþiosiosschizmos. Taèiau iki tol jai suteik-tas leidimas paskutiná kartà at-skleisti savo gyvenimo istorijà. Jàmotina Ksenija papasakojo filmokûrëjams.

Latviai Ivaras Zviedris ir IneseKïava filme „Dokumentininkas“(„Dokumentâlists“, Latvija, 2012)pabandë pasvarstyti apie savo pro-fesijà. ...Inta – ðiurkðti staèiokë, patisau gyvenanti slëpiningo raisto pa-kraðtyje. Vienà dienà jos vienatvæ su-trikdo kino dokumentininkas. JamInta bûtø puiki filmo herojë, taèiauatsiskyrëlë veikiau prakeiks ákyrøjáásibrovëlá, nei leisis filmuojama.

Jânio Ozoliòio-Ozolo filmas„Amþinas kalendorius“ („Myuþei-gais kalinders“, Latvija, 2012) arti-mas lietuviø dokumentikos tradici-jai. Filme rodomi Latgalos regionovalstieèiai. Jie slegia sûrius, raugiaalø, kerpa avis, veja linines virves,pina krepðius ir uþsiima kitais tra-diciniais amatais, o tarpusavyje kal-ba latgaliø kalba, kuri vis dar pla-èiai vartojama, nors ir nëra átrauktaá mokyklines programas.

Poetiðkame Dâvio Sîmanio filme„Paskutinës ðventovës metraðèiai“(„Pçdçjâ tempïa hronikas“, Latvi-ja, 2013) stebima ir áamþinama nau-jojo Latvijos nacionalinës bibliote-kos pastato – daugiausia ginèø irdiskusijø ðiuolaikinës ðalies istorijo-je sukëlusiø didingø rûmø – statyba.Dvideðimt metø statoma bibliotekatapo ne tik brangiausiu visuomeni-nës paskirties pastatu Rygoje, bet irprotestø, radikaliø iðpuoliø, nesibai-gianèiø ginèø dël savo estetiniø sa-vybiø objektu.

Dël VDFF prizo su latviais ir es-tais varþysis Romo Lileikio „Maat“,Marato Sargsyano „Tëvas“, DaliRust „Marinos namai“, GiedrësBeinoriûtës „Pokalbiai rimtomis te-momis“ ir Linos Luþytës „Igruðki“.

Specialiosios programos, seansai,retrospektyvos

Sunkiai valdomos aistros ir ma-nijos – jungiamoji specialiosiosVDFF programos „Tas beprotiðkasbeprotiðkas pasaulis“ grandis. Pro-gramos filmai pasakos aistros „ap-sëstø“ herojø istorijas: garsiøjø dei-mantø vagiø („Nesugaunamieji.Roþiniø panterø istorija“, reþ. Ha-van Marking), iðvaizda ypatingaibesirûpinanèiø vyrø („Vyriðkumas“,reþ. Morgan Spurlock), ekscentrið-kø Mozarto gerbëjø („Mocartas irkitos manijos“, reþ. Marie Lund-ber), nenurimstanèiø lobiø ieðkoto-jø („Paskutinieji Juodosios jûros pi-ratai“, reþ. Svetoslav Stojanov) ir nemaþiau uþsispyrusiø Helenos suDþonu, besistengianèiø iðsaugotinaujai ásigytà pilá per bankø griûtá2008-aisiais („Dviejø pamiðimas“,reþ. Kim Hopkins).

Specialusis VDFF seansas „An-tonas èia, ðalia“ (reþ. Liubov Ar-kus) skatins pasvarstyti, kaip lem-tingai gali pakisti filmo autoriausir jo herojaus gyvenimas po judvie-jø susitikimo. Po seanso ðia temavyks pokalbis su filmo autore bei lie-tuviø dokumentininkais A. Stoniu,

G. Beinoriûte ir M. Sargsyanu.Ypatingas VDFF sveèias – kame-

ros dailininku vadinamas olandø re-þisierius Leonardas Retelis Helm-richas. Iðtobulinæs „ilgo kadro“ kinoestetikà (Single Shot Cinema) me-nininkas kamera naudojasi tarsiteptuku: fiksuoja prieð já besisklei-dþianèià realybæ, neatsiedamas josnuo savo jausmø. Festivalyje Helm-richas pristatys savo retrospektyvà,kurioje, be Indonezijos trilogijos(„Saulë aukðtybëse“, 2001, „Mënu-lio pavidalas“, 2004, „Tarp þvaigþ-dþiø“, 2010), bus parodyti „Judan-tys objektai“ (1991), atskleidþiantysunikalø teatro þanrà, ir naujausiasjo filmas „Ðvieþia silkë“ (2013) apieolandø þvejø kasdienybæ, kur ðlovi-nama draugystë ir silkës. Reþisieriustaip pat surengs visiems besidomin-tiems atviras meistriðkumo dirbtu-ves, pirmininkaus konkursinës fes-tivalio programos þiuri.

VDFF vyks ir naujausio þymioslietuviø dokumentininkës JaninosLapinskaitës filmo „Vakar bus ry-toj“ premjera. Ðio filmo herojus –globos namø darbuotojas Tomas,fiksuojantis globotiniø kasdieny-bæ.

Dokumentiniø istorijø tæstinumà,praeities ir dabarties jungtá ðiemetiðryðkins ir iðskirtinë VDFF progra-ma „Senoji dokumentika naujai“.Tai lietuviðkos kino klasikos progra-ma, sudaryta ið „Meno avilio“ ini-ciatyva suskaitmenintø ir restauruo-tø ryðkiausiø dokumentinio kinofilmø. Poetiðki, pilni simboliø, pa-slapèiø ir nutylëjimø, jie ðiuolaiki-niam þiûrovui atskleidþia praëjusioamþiaus lietuviø pasaulëjautà ir kas-dienybæ. Programoje – septyni fil-mai: „Senis ir þemë“ (reþ. R. Ver-ba, 1965), „Laikas eina per miestà“(reþ. A. Grikevièius, 1966), „Ðim-tameèiø godos“ (reþ. R. Verba,1969), „Kelionë ûkø lankomis“(reþ. H. Ðablevièius, 1973), „10 mi-nuèiø prieð Ikaro skrydá“ (reþ.A. Matelis, 1990), „Neregiø þemë“(reþ. A. Stonys, 1992), „Juoda dëþë“(reþ. A. Maceina, 1994). HenrikoÐablevièiaus filmas ir atidarys jubi-liejiná festivalá. Atidarymo vakarà jisbus rodomas ið skirtingø laikme-nø – kino ekranus paliekanèios 35mm juostos ir jà keièianèio skaitme-ninio formato.

VDFF uþdarys Antoino Cattinoir Pavelo Kostomarovo filmas„Aleksejus Germanas: sunku bûtiDievu“ („Playback“, Ðveicarija, Ru-sija, 2012). Ðis filmas – ne tik pa-garbos duoklë ðiemet mus paliku-siam genialiam rusø kino reþisieriui,bet ir refleksija apie kino kûrimoprocesà, ðiandieninës Rusijos ir josneaiðkios ateities metafora. Filmokûrëjai fiksavo beveik deðimtmetáuþtrukusá filmavimo procesà, kaiGermanas ekranizavo vienà rusø di-sidentø „biblijø“ – broliø Arkadi-jaus ir Boriso Strugackiø romanà„Sunku bûti dievu“.

PARENGTA PAGALVDFF PROGRAMÀ

Festivalis þada istorijas be pabaigosJubiliejinis Tarptautinis Vilniaus dokumentiniø filmø festivalis

„Alyvø kalno þiedai“


T e a t r a s , K i n a s

Balandá miræs garsus amerikieèiøkritikas Rogeris Ebertas raðë: „Èe-so áraðai“ ir kadilakai“ – jaudinantisdokumentas, atskleidþiantis juodo-sios muzikos evoliucijà. Jis tobulaipaaiðkina, kodël tà muzikà taip pa-mëgo baltieji.“ Muzikiná DarnelloMartino filmà ðávakar (13 d. 22.50)parodys TV1 „Snobo kinas“.

„Èeso áraðai“ ir kadilakai“ (tokágremëzdiðkà pavadinimà vietoj „Ca-dillac Records“ galëjo sugalvoti tiklietuviø snobai) nukels á 5–7-ojo de-ðimtmeèio Èikagà ir parodys Leonar-do Chesso bei su jo áraðø studija„Chess Records“ susijusiø meninin-kø gyvenimo tarpsná. Beje, pirmiejistudijos áraðai buvo pardavinëjamiChesso kadilake. Studijoje prasidëjodaugybës legendiniø dainininkøkarjera. Chessà filme sukûrë Adrie-nas Brody, dainininkæ Ettà James –Beyoncé Knowles. Ji áraðë ir pen-kias filmo dainas, tarp kuriø buvoEttos James „At Last“. Praëjus më-nesiui po filmo premjeros, Beyoncéðià dainà sudainavo JAV preziden-tu pirmàkart iðrinkto Baracko Oba-mos inauguracijos pobûvyje. Be-

Snobu bûti sveikaKrësle prie televizoriaus

yoncé dainuojant ðià dainà, JAVprezidentas ðoko su þmona Michel-le. Visus prezidentus mylintiems lie-tuviø snobams, manau, ðis faktas tu-ri imponuoti.

Man labiau patinka kitoks sno-bizmas. Mëgstu anglø literatûrà, ku-ri yra gera tikrojo snobizmo mokyk-la. Beje, anglai tai daro net smagiai.LRT sekmadiená (15 d. 21.15) pri-mins þavià Mike’o Newello kome-dijà „Ketverios vestuvës ir vienerioslaidotuvës“, kuri taip pat gali duotipuikiø pamokø pradedantiesiemssnobams. Juk nuo tada, kai ðiamefilme nuskambëjo Wystano HughAudeno „Ðermenø bliuzas“, anglaiper laidotuves daþniausiai skaitobûtent ðá eilëraðtá.

„Ketverios vestuvës ir vienerioslaidotuvës“ ilgai buvo paèiu pelnin-giausiu britø filmu – iki 1999 m. jissurinko 260 milijonø doleriø, norspagrindiná vaidmená suvaidinæsHugh Grantas filmuojant manë, kadfilmas neabejotinai suþlugs. Kine re-zultatas daþnai nenuspëjamas, juo-lab kad þiûrovai daþnai mato filmetai, ko jame nëra. Arba atvirkðèiai.

Reþiserius, kurio pavardë skam-ba itin aristokratiðkai – FlorianasMaria Georgas Christianas GrafasHenckelis von Donnersmarckas, –augo net keliuose miestuose: Ber-lyne, Frankfurte prie Maino, Briu-selyje ir Niujorke. TuometiniameLeningrade jis studijavo rusø kalbà,Oksfordo universitete – filosofijà,politinius mokslus ir politinæ eko-nomijà, Miunchene – kino reþisû-rà. 2006 m. jo pirmasis pilnametra-þis filmas „Kitø gyvenimai“ buvoapdovanotas „Oskaru“ geriausiamfilmui uþsienio kalba. Antrojo tekolaukti penkerius metus. 2010-aisiaisJAV sukurtà „Turistà“ ðeðtadiená (14 d.21 val.) parodys LNK. Amerikieèiø tu-ristà Frenkà, kuris atvyksta á Italijàgydyti ðirdies þaizdø, filme suvaidi-no Johnny Deppas. VenecijojeFrenkas susipaþásta su paslaptingamoterimi Eliza (kas, jei ne Angeli-na Jolie). Atrodytø, þaizdos ims gyti,bet Frenko planus sujaukia intrigosir nuolat besidauginantys pavojai.Informacija snobams: visi Jolie dra-buþiai siûti rankomis ir specialiai jai,iðskyrus senà pilkà suknelæ, kurios

autorius – pirmasis JAV aukðtosiosmados kûrëjas Charlesas Jamesas.

Tikri snobai dabar tapo ekologið-ko maisto gerbëjais, todël jiems ne-proðal bûtø pasiþiûrëti JonathanoKingo „Avis þudikes“ (BTV, 14 d.24.00). Paniðkai bijantis aviø Hen-ris gráþta á tëvo fermà, kad perduo-tø reikalus broliui. Jis neþino, kadbroliukas fermoje uþsiima genø inþi-nerija. Tad nenuostabu, kad netrukustûkstanèiai aviø virsta kraujo iðtroð-kusiomis plëðrûnëmis. Specialiuosiusfilmo efektus kûrë ne bet kas, o tie,kurie dirbo ir su „Þiedø valdovu“.

Apie tai, kad kalbos barjeras galisutrukdyti susikalbëti ekscentrið-kiems amerikieèiams ir konservaty-viems meksikieèiams, Amerikoje ieð-kantiems darbo ir geresnio gyvenimo,sukurtas ne vienas filmas. Jameso

L. Brookso „Spangliðka“ (TV1, 14 d.21 val.) taip pat apie tai. Kol meksi-kietë Flora ir jos dukra iðmoks supras-ti turtingus savo darbdavius, kils daugnesusipratimø. Bet að joms pavy-dþiu, nes galiausiai filmo herojamspavyks susikalbëti. Kad man pavyksiðmokti lietuviø snobø naujakalbæ,kur knibþda visokiø „diskursø“,„skirèiø“ ir panaðiø „kartoèiø“, jauabejoju. Pastebëjau, kad ir mûsø te-levizijos vis daþniau prabyla pseu-dointelektualiu slengu. Kita vertus,gal tai geriau uþ paprastà kaip my-kimas laidø vedëjø pataikavimàkrepðinio ir bëdø turgus liaudþiai.Kaip sakë vienas kino kritikas, blo-gos vestuvës visada smagiau uþ ge-ras laidotuves.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

„Èeso áraðai“ ir kadilakai“

Milda Brukðtutë

Ðiemet „Naujojo cirko savaitga-lis“ „Menø spaustuvëje“, kaip retanaujajam cirkui (ar bent jau ðiamfestivaliui), buvo tradicinis. Þiûro-vai, ið meno reikalaujantys koncep-tualumo, veikiausiai ne itin rado kàjame veikti. Galvos èia niekas uþ-slëptomis mintimis nekvarðino, likotik juoktis ir groþëtis, vertinti ir ly-ginti akrobatø ar þonglieriø fiziniusgebëjimus, ploti arba neploti pokiekvieno trumpo pasirodymo pa-sirodyme. Reiktø paminëti, kadbendras festivalio vaizdas buvo netoks, koks planuota, nes, prancûzøartistei dar per repeticijà patyrustraumà, spektaklis „Gyvenimø trau-kinys“, kuris veikiausiai turëjo bûtivienas pagrindiniø festivalio akcen-tø, taip ir neávyko. Net ir kitu atve-ju pasirodymø tradiciðkumas nëkiek nekliûtø, juk svarbiausia koky-bë, jeigu nebûtø akcentuojama, kadpagrindinë festivalio koncepcija –lauþyti nusistovëjusius tradiciniocirko standartus.

Ádomu, kad daugiausiai prasmiøðákart bûtø galima áþvelgti vieninte-liame lietuviø pasirodyme. Asocia-cija „Teatronas“ ir studija „Ugniesratas“ pristatë Gildo Aleksos reþi-suotà ðiuolaikinio cirko spektaklá„Maja“. Iðvydome itin didelá bûráskirtingus gebëjimus turinèiø jaunøþmoniø, kurie á ðià scenà, rodos, no-rëjo sudëti viskà: viskà, kà bent ðiektiek moka ið vaidybos, fizinio meist-riðkumo, dainavimo, poezijos ir gy-venimo. Scenoje vienas po kito se-

Cirkas cirkuiFestivaliui „Naujojo cirko savaitgalis“ pasibaigus

kë vis nauji simboliai ir prasmës, ta-èiau, deja, bent jau man jie taip irliko neákandami. Átikinamiausiaspaaiðkinimas, kodël scenoje vykstaviena ar kita, atrodë tai, kad buvonorëta átraukti á kûrybinæ komandàvienà ar kità asmená. Rodos, kad irko atsisakytume, net jeigu tai bûtøir pati Maja, jokia visuma nesuþlug-tø, gal net nepasikeistø, nes kaip tikvisumos èia ir nëra. Nors ir bandy-ta kurti istorijà, turinèià daugybæpoetiniø prasmiø, liko tiesiog þavë-tis deganèiais prie scenos dar nepri-pratusiø artistø veidais. Ir vis dëltoðis ið daugybës bet ko sudëtas spek-taklis yra dràsus jaunø þmoniø uþ-mojis, bylojantis apie dalies koman-dos turimà potencialà, taèiau jamatskleisti pirmiausia reikia naujo re-þisieriaus ir ðiek tiek pajudëti pro-fesionalumo linkme.

„Pûkuotø kauliukø cirkas“ – jau-nos Suomijos trupës „Clunker Cir-cus“ pasirodymas, kelis kartus ro-dytas „Menø spaustuvës“ kiemelyje.Galima sakyti, paprastas, dideliøpretenzijø neturintis suomiø reþi-sieriaus Maksimo Komaro kûrinys.Trys atlikëjai veikë aplink kiemely-je stovintá automobilá, kartais ant joir jame, pro praviras dureles sklin-dant disko stiliaus muzikai. Visa taipriminë smagià poilsiavietæ su nuo-lat nerimstanèiais poilsiautojais.Triukams buvo naudojami kastuvai,ant jø buvo ðokinëjama, laipiojama,lankstomasi, taip pat panaudotostradicinës priemonës, vienraèiai irlankai, o svarbiausia – jø paèiø kû-nai. Taèiau visà ðá ðëlsmà stabdë tam

tikras atlikëjø rimtumas, triukø nu-meriðkumas, kai visi sugebëjimaitvarkingai rodomi vienas po kito,kaskart sulaukiant (ar prisipraðant)plojimø. Gal tai ir nebûtø uþkliuvæ,jei pabaigoje nebûtø tekæ matyti,kaip jie ið tiesø linksminasi, kaip pa-sirodymas ágauna daug daugiauenergijos sudarius áspûdá, kad kiek-vienas jø daro kà tinkamas. Nes ak-robatika jiems sekasi daug geriau,nei megzti kontaktà su publika, – jiedaug labiau atsiskleidþia nekreipda-mi á þiûrovus dëmesio. Ypaè tai bu-vo ryðku po „CirqueGebouw“ tru-pës pasirodymo – ðiai tikrai netrûkobendravimo ágûdþiø.

„CirqueGebouw“ – tai studentaiið prestiþiniø „Codarts“ ir „AcaPA“cirko akademijø Olandijoje beiESAC akademijos Belgijoje, festi-valyje pristatæ „Atviros scenos“ pa-sirodymà. Ðis vakaras buvo sudëtasið daugelio atskirø etiudø, kuriuosjungë po kiekvieno jø pasirodantysvedëjai, pastarieji ið karto uþmezgëkontaktà su publika ir iðlaikë jos dë-mesá iki pat renginio pabaigos. Di-delës paslapties èia nebuvo: vienasjø ðaunus, kitas pavydus, taip jie irgavo publikos dëmesio, be galo tra-diciðkai kaudamiesi dël jo tarpusa-vyje. Patys pristatyti etiudai taip patbuvo tradiciðki, bet vis dëlto puikiaiatlikti. Nei dël puikaus komandiniodarbo, nei dël gebëjimo stebëti pub-likà, nei dël fizinio meistriðkumoabejoniø nekilo. Ðiuose skirtingomscirko ðakoms atstovaujanèiuose pa-sirodymuose galima buvo iðskirtikeletà bendrø bruoþø, pavyzdþiui,

daþnà ir galbût kaip tik dël to ne itinpasiteisinanèià pabaigà – apsimestinegyvam. Atkreipë dëmesá ir tai, kaddaug labiau þavi mielo veido nevy-këliai nei rimtieji talentai, t.y. tie, ku-riems profesionaliai nepavyksta at-likti vieno ar kito veiksmo ir kuriems,rodos, verkiant reikia palaikymo. To-kiø artistø etiudai tampa jau ne vientradiciniu savo gebëjimø demonst-ravimu, bet ir cirku apie cirkà, o taijau visai ádomi tema.

Paskutiná spektaklá taip pat laiky-èiau kalbanèiu apie save. Trupës„Gandini Juggling“ (Jungtinë Kara-lystë) „Dûþiai“ – rimèiausias „Nau-jojo cirko savaitgalio“ pasirodymas.Já bûtø galima rodyti ir ðokio festi-valyje, nes ritminis judëjimas pagalmuzikà uþëmë ne maþesnæ dalá neiþongliravimas. Scenoje – devyniþonglieriai ir krûva obuoliø. Viskasiki koktumo tvarkinga ir graþu.Groja ávairi, daugiausia 5-ojo de-ðimtmeèio populiarioji muzika.Kiekviena daina – lyg atskiras nu-meris, po kurio, kaip ðiømeèio fes-tivalio publikai ir bûdinga, pasigirs-ta plojimai. Pasakojama apiekonfliktiðkus þmoniø santykius, o jievaizduojami ganëtinai matematið-kai ir ðaltai, su ið anksto parengto-mis ðypsenomis, kas, rodësi, iðduo-da artistø pasitenkinimà paèiaissavimi ir kone atvirà dirbtinumà.Galø gale, kai atsisakæ iðpuoselëtojudesiø groþio artistai pradëjo më-

tyti þemën obuolius, dauþyti arba-tos servizus, rëkauti ar kitaip lietisavo agresijà, pakvipo gyvybe. Taipjie iðreiðkë savo poþiûrá á savo pasi-rodymà, o gal net ir apskritai cirkà,savo profesijà. Parodë tai, kà dalisþiûrovø ir átaria, – jokios laisvës ta-me cirke nëra: reikia ðypsotis, sin-chroniðkai judëti ir jausti pavydþiuskolegø þvilgsnius ar net girdëti re-plikas gavus atlikti bent menkutæ so-lo partijà. Aiðku, tai nëra tik cirkas,plaèiàja prasme tai tiesiog þmonës,kuriems jau viskas nusibodo, þmo-nës, kurie turi per daþnai ir per gra-þiai atrodyti prieð kitus. Na, o neti-këtai iðsiliejus jiems ir toliau tenkasukandus dantis daryti tai, kas vi-suotinai laikoma graþiu.

„Naujasis cirko savaitgalis“ ðiaismetais vienaip ar kitaip buvo skir-tas ávairioms groþio atmainoms (aið-ku, tai grynai skonio reikalas), t.y.paèiam cirkui. Greièiausiai ir ma-lonumo ar praktinës naudos ið jodaugiausiai turëjo patys atlikëjai, one þiûrovai: dël to, kad ðalia spek-takliø vyko edukacinë programa pro-fesionalams, dël to, kad demonstruo-jamø triukø sudëtingumà taip patlengviausiai galëjo ávertinti jie patys,taigi ir þavëtis jais. Be to, uþmetusaká á festivalio reklamà pasirodë, kadþiûrovai èia nelabai ir laukiami, nesrinktis jiems teko tik ið vienos ant-raðtës „Cirkas ne vaikams“. Beje,vaikø èia labiausiai ir trûko.

„Dûþiai“ D . M A T V E J E V O N U O T R .


R u g s ë j o 1 3 – 2 2

„7md“ rekomenduojaP a r o d o s

V I L N I U S

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Paroda „Antoine Watteau ir prancûzø

graviûros menas“

Radvilø rûmaiVilniaus g. 24

Reginos Matuzonytës-Ingelevièienës tapy-

bos paroda „Spalva ir linija iðreikðti pojûèiai“

Tarptautinë paroda „Sidabro amþius. Rusø

dailë Baltijos ðaliø kolekcijose. 1890—1930“

Rytø Azijos, Naujosios Gvinëjos ir Australijos

aborigenø menas

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3A

Silvestro Dþiaukðto ir Galinos Petrovos paroda

Vytauto Kasiulio dailës muziejusA. Goðtauto g. 1

Vytauto Kasiulio kûriniø kolekcija

iki 22 d. — paroda „Vytauto Kasiulio Pary-

þius“ ið 2013 m. trijø parodø ciklo „Europos

miestai“

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija

Lietuva carø valdþioje

Lietuviø liaudies menas

Kryþdirbystë

Paroda „Vaikystës metø kraðtas“

Paroda „Þemaièiø vyskupijos istorija“

Raimondo Urbakavièiaus fotoparoda „Atgi-

mimo kronika 1987–1991 m.“

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Paroda „Rûdavos kautynës“

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Paroda „Relikvijos ir relikvijoriai“

Paroda „Antepedijai“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

Paroda „Iliuzionistai. Apie scenografijà ir

ðiuolaikiná menà“

nuo 13 d. — paroda „Vasaros skaitiniai“.

Rinktiniai kûriniai ið Cesio meno festivalio

parodos

Modernaus meno centrasLiteratø g. 8

nuo 13 d. — Katarzynos Józefowicz (Lenkija)

paroda

Galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

Dianos Radavièiûtës kûrybos paroda „Oiku-

mene“

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

Paroda „Mylios valanda“ (2 EASY fashion —

Marius Lelka ir Paulius Miliauskas, Gedimi-

nas Akstinas, Julijus Balèikonis, Vitalijus

Èerviakovas, Rokas Dovydënas, Danutë

Gambickaitë, Aurelija Maknytë, Milda

Lauþikaitë, Justë Venclovaitë)

Galerija „Lietuvos aidas“Trakø g. 13

iki 19 d. — Audriaus Giedrimo tapyba

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

Algio Griðkevièiaus fotografijø paroda „Ið

mutantø gyvenimo“

„Vilniaus“ fotografijos galerijaStikliø g. 4

Konkurso „Debiutas‘12“ nugalëtojos Vilijos

Visockienës fotografijø paroda „Sapnai“

Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

Zinaidos Irutës Dargienës paroda „Atëjæ ið

sapnø. Aborigenai“

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

Ðiaurinio budizmo religinës tapybos — ritininiø

pieðiniø thankø — paroda ið Nacionalinio

M.K. Èiurlionio dailës muziejaus Rytø meno

kolekcijos

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

Devintoji Baltijos medaliø trienalë

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

Jûratës Leikaitës jubiliejinë kûrybos paroda

„Animacijos magija“

Galerija „Arka“Auðros Vartø g. 7

Paroda „XXI amþiaus anatomija“

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

Eimuèio Markûno tapybos kûriniø paroda

„Praëjimas. Durchgang. Tapyba“

Lietuvos dailininkø sàjungosparodø salëVokieèiø g. 4 / 2

nuo 17 d. — stiklo menininkø paroda „Stiklo

depozito sunaikinimas“

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

Arek Wolski (Lenkija) kûrybos paroda

„Apibrëþimo problema“

Vilniaus rotuðëDidþioji g. 31

Lilijos Puipienës ir Editos Rakauskaitës

tapybos paroda

Galerija „Kunstkamera“Ligoninës g. 4

Prano Gailiaus darbø paroda „Pradþios

pradþia. Pranas Gailius“

Lietuvos nacionalinës UNESCOkomisijos galerijaÐv. Jono g. 11

Ramûno Danisevièiaus fotografijø paroda

„Mokykla su Meile“, skirta Lietuvos ðvietimo

reformos pradininkës Meilës Lukðienës

100-øjø gimimo metiniø sukakèiai paminëti

Raðytojø klubasK. Sirvydo g. 6

iki 23 d. — Eugenijaus Aliðankos fotografijø

paroda „Veidai ir akmenys / Peru signatûros“

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerijaVilniaus g. 39/6

Paroda „Arvydas Baltrûnas ir jo mokiniai“ (ið

ciklo „Mokytojas-mokinys“)

Pylimo galerijaPylimo g. 30

iki 15 d. — dailës kûriniø ekspozicija „...ir vis

dëlto — tapyba!“ (Kazio Ðimonio, Adomo

Galdiko, Viktoro Vizgirdos, Viktoro Petravi-

èiaus, Vytauto Kasiulio, Aloyzo Stasiulevi-

èiaus, Leonardo Tuleikio, Graþinos Vitartai-

tës, Algimanto Kliaugos, Rimo Bièiûno, Jono

Daniliausko ir kitø menininkø kûryba)

Pilies galerijaPilies g. 12—2

iki 22 d. — Ugnës Þilytës grafikos paroda

„Suvenyrai“ ir Arûno Þilio tapybos paroda

„Skrendam“

Uþupio galerijoje „Galera“Uþupio g. 2 A

iki 16 d. — Algirdo Kumþos fotografijø

paroda „Himalajai“

LMA Vrublevskiø bibliotekaÞygimantø g. 1

Tarptautinë paroda „X a. senasis bulgariðkas

rankraðtis „Codex Suprasliensis“ Bizantijos ir

slavø santykiø kontekste“

VU Botanikos sodasKairënø g. 43

Þemës ir aplinkos meno paroda „Metamor-

fozës”

KAUNAS

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Kauno bienalë „Unitekstas“:

nuo 13 d. — Patricios Piccinini (Australija)

paroda „Nematoma saulë su mumis“, Gao

Yuan (Taivanas) paroda „Naujoji epocha“,

Monikos Þaltauskaitës-Graðienës ir Bronës

Neverdauskienës paroda „Absoliuti lygybë“

nuo 14 d. — Modrio Tenisono (Latvija),

Armando Strazdo (Latvija), Vytauto Tumëno

interaktyvus projektas „Laimos tinklas“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16


nuo 13 d. — jaunøjø menininkø paroda

(Linas Blaþiûnas, Adomas Danusevièius,

Barbora Gediminaitë, Gabrielë Gervickaitë,

Aistë Janèiûtë, Neringa Kisielienë, Tim

Kliukoit, Augustinas Kluoda, Renata Laurina-

vièiûtë, Rûta Naujalytë, Paul Paper, Povilas

Ramanauskas, Laura Selmistraitytë, Rûta

Ðatalovaitë, Marija Ðnipaitë, Karolis Vaivada,

Renata Vinckevièiûtë, Vytautas Virþbickas)

nuo 14 d. — Linos Jonikës paroda „Reversi-

nës trajektorijos“

Giedrës Kriauèionytës paroda „Suformatuota“

Severijos Inèirauskaitës-Kriaunevièienës

paroda „Iðardymai“

Kæstuèio Grigaliûno interaktyvus projektas

„Marginimas“

Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailësmuziejusV. Putvinskio g. 55

Paroda „Scenos egzotika“

Paroda ,,Tautø arenoje. Paryþius 1937“

A. Þmuidzinavièiaus kûriniø irrinkiniø muziejusV. Putvinskio g. 64


Felikso Jakubausko „Kalbëjimas — sidabras...“

Zinaidos Vogelienës „Sidabrinis ðnabþdesys“

Keramikos muziejusRotuðës a. 15

Simpoziumo „Mes — redukcija 2013“ paroda

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

nuo 14 d. — Kauno bienalë „Unitekstas“.

„Tapiserijos Nova: Japonija — Lietuva“

Galerija „Kauno langas“M. Valanèiaus g. 5

Donato Gibo skulptûros paroda „Meninë

akmenligës forma“

Galerija „Balta“M. Valanèiaus g. 21


nuo 14 d. — Jolantos Ðmidtienës „Ugnies

ðokis“ (bendradarbiaujant su Kauno ðokio

teatru „Aura“)

Jûratës Petruðkevièienës „Humana: laimin-

gas pusvalandis“

Galerija „Aukso pjûvis“K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53

Rûtos Bartkevièiûtës objektas „Miestas X“

Auðros Barzdukaitës-Vaitkûnienës tapybos

paroda „Naktis ir diena“

Laimos Orþekauskienës ir Vlado Orþekausko

kûrybos paroda ið ciklo „Duetai“

Kauno menininkø namaiV. Putvinskio g. 56


Auðros Kleizaitës paroda „Some things are

closer than they appear“

VDU menø galerija „101“Laisvës al. 53


Karinos Bisch (Prancûzija) paroda „Liudininkas“

Kauno apskrities vieðoji bibliotekaRadastø g. 2

Mildos Kiauðaitës fotografijø paroda „Bevei-

dþiai, arba intensyvios mintys“

K L A I P Ë D A

Lietuvos dailës muziejaus PranoDomðaièio galerijaLiepø g. 33

Prano Domðaièio tapybos, dailininko mari-

nisto Èeslovo Januðo (1907—1993, JAV)

kûriniø „Prie Baltijos ir prie Atlanto“ ekspo-

zicijos, Vytauto Kaðubos kûrybos ekspozicija

„Þmogaus misterija“

Paroda „Sveika, jûra!“ (marinistiniai peizaþai

XVII—XX a. tapyboje ið Lietuvos dailës ir

Nacionalinio M.K. Èiurlionio dailës muziejø

rinkiniø)

„Nuo baroko iki secesijos“ (Europos meno

stiliai XVIII—XIX a. taikomosios dailës

kûriniuose ið Lietuvos dailës muziejaus

rinkiniø)

XVI—XIX a. Vakarø Europos meistrø grafika

(ið Lietuvos dailës muziejaus rinkiniø)

Dionyzo Varkalio kolekcija (ið Lietuvos dailës

muziejaus Klaipëdos kraðto XIX—XX a. pr.

taikomosios dailës rinkinio)

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

Paroda „Vaizdø archyvai“

Arvydo Stubros paroda „Kasdienybës ðviesa“

Kaligrafijos ir raðto meno paroda „Kaligra-

fija&naujosios.medijos“

Baroti galerijaAukðtoji g. 3/3a

nuo 13 d. — knygos meno paroda „Knyga

kitaip“

Klaipëdos galerijaDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

nuo 13 d. — Onos Ðimaitytës-Raèkauskienës

grafikos paroda „Anksèiau — dabar“

„Herkaus galerija“Herkaus Manto g. 22

Tapytojø grupës „Individualistai“ paroda

Galerija „si:said“Galinio Pylimo g. 28

Andriaus Ermino paroda „Þmogiðkasis

faktorius. Dëþë“

I. Simonaitytës bibliotekaHerkaus Manto g. 25

Paroda „Moravijos kolekcijos“

P A N E V Ë Þ Y S

Dailës galerijaRespublikos g. 3

Henriko Orakausko skulptûrø ir pieðiniø

paroda „Flirtas su nuodëme“

P A L A N G A

Galerija „Ramybë“Vytauto g. 35

Audriaus Puipos (1960—1997) akvarelës,

grafikos darbø paroda

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras14, 15 d. 18.30 — PREMJERA! G. Verdi

„ERNANI“. Muzikos vad. ir dir. — G. Bisanti

(Italija), G. Marciano (Italija). Dir. — M. Staðkus,

D. Pavilionis, reþ. — J.-C. Berutti (Prancûzija),

scenogr. — R. Sabounghi (Prancûzija), kost.

dail. — A. Kuzmickaitë, ðviesø dail. — L. Kleinas,

choro meno vad. — È. Radþiûnas

18 d. 18.30 — H. L¸venskjoldo „SILFIDË“.

Dir. — A. Ðulèys

19 d. 18.30 — J. Strausso „ÐIKÐNOSPARNIS“.

Muzikinis vad. ir dir. — M. Staðkus,

dir. — J. Geniuðas

20 d. 18.30 — „TRISTANAS IR IZOLDA“ (pagal

R. Wagnerio muz.). Libreto autoriai K. Pasto-

ras, C. Alphenaar. Choreogr. — K. Pastoras

(Lenkija). Muzikinis vad. ir dir. — M. Pitrënas.

Dir. — M. Barkauskas

21 d. 18.30 — J.F. Halévy „ÞYDË“.

Dir. — M. Staðkus

22 d. 12 val. — K. Chaèaturiano „ÈIPOLINAS“.

Dir. — A. Ðulèys

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

20, 21 d. 18.30 — PREMJERA! T. Sùobodzia-

neko „MÛSØ KLASË“. Reþ. — Y. Ross

22 d. 18.30 — P. Markso, W. Markso „VISKUO

KALTAS TEATRAS“. Reþ. — P. Gaidys (Klaipë-

dos dramos teatro spektaklis)

Maþoji salë

15 d. 16 val. — M. Nastaravièiaus „PAUKÐ-

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOS

Galerija „Akademija“Pilies g. 44/2

iki 15 d. — paroda „Trys kinø dailininkai: Gu

Jing Zhou, Shi XiaoMa, Zhou Xiao Ming“

nuo 16 d. — Pauliaus Normanto paroda

„Budos ðviesa“

Tekstilës galerija „Artifex“Gaono g. 1

iki 21 d. — Eglës Rakauskaitës (Rakës)

personalinë paroda „Ne(á)vykæ projektai“

Dailë

Nors paroda „Iliuzionistai“ Ðiuolaikinio meno centre greièiausiai ne-patenkins visø lûkesèiø, nes dokumentacijos scenos stebuklo atkurti ne-gali, renginys þymi svarbø ir ilgai lauktà màstysenos lûþá – vaizdø kûrimasteatre (pagaliau ir Lietuvoje) priimamas á ðiuolaikinio meno ratà, juolabkad kûrëjai neretai tie patys. Parodoje akivaizdu, kad teatras ir dailë nau-dojasi daugybe tø paèiø strategijø. Paroda veikia iki spalio 16 d.

Muzika

Rugsëjo 26 d., ketvirtadiená, 19 val. Filharmonijos Didþiojoje salëjeskambës Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos, Anglijos,Olandijos, Italijos, Estijos ir kitø ðaliø autentiðkos liaudies dainos, ðokiai,apeigø folkloras. Ðià margà muzikinæ paletæ pateikia VIII tarptautinis fol-kloro festivalis „Pokrovskije kolokola“. Jo programoje atliekami ir ðiuo-laikiniø lietuviø kompozitoriø kûriniai – ðákart klausytojai iðgirs Gedimi-no Rimkaus-Rimkevièiaus world music þanro opusà „Liaudiðkojirapsodija“.

Teatras

Rugsëjo 20, 21 d. 18.30 siûlome apsilankyti Lietuvos nacionalinio dra-mos teatro Didþiojoje salëje, kur vyks reþisierës Yanos Ross spektaklio„Mûsø klasë“ premjera. Spektaklis sukurtas pagal Tadeuszo Sùobodzia-neko to paties pavadinimo pjesæ, sukreèianèià kalbëjimu apie istorinæ at-mintá ðiandieniniam þmogui suprantama kalba.


Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

MENAS

Dailë = Art : Lietuvos dailininkø sàjungos þurnalas / redakcinë taryba: Lolita Jablonskienë …

[et al.] ; sudarytoja Danutë Zovienë. – Vilnius : Artseria, [2013]. – ISSN 0130-6626

2013, Nr. 1(61). – [2013] (Vilnius : BALTO print). – 168 p. : iliustr. – Santr. angl.

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

108 days & nights in a KGB dungeon : diary of Anatol Liabedzka, a political hostage. –

[Vilnius : Versus aureus], 2013 (Belgorod : Belgorodskaya Poligraphiya). – 352 p. : iliustr., faks.,

portr. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-9955-34-419-3 (ár.)

Ar ávykdytas Lietuvos kankiniø testamentas? : [poezija ir proza skirta þuvusiems ir

nukentëjusiems 1991 m. sausio 13 d.] / Robertas Pukenis ; [iliustracijose Pauliaus Galaunës

kryþiai]. – Utena : Utenos Indra, 2013 (Utena : Utenos Indra). – 55, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 100

egz. – ISBN 978-609-455-132-1

…dilgëlinë vanta gydo! : poemëlës / Petras Þemkauskas. – Kaiðiadorys : Printëja, 2013

(Kaiðiadorys : Printëja). – 190, [1] p. – Tiraþas 150 egz. – ISBN 978-609-445-164-5

Karaliø kova : [romanas] / George R.R. Martin ; ið anglø kalbos vertë Leonas Judelevièius. –

Vilnius : Alma littera, 2013 (Kaunas : Spindulio sp.). – 756, [2] p. : iliustr., þml. – (Ledo ir

ugnies giesmë ; kn. 2). – Tiraþas 4500 egz. – ISBN 978-609-01-1093-5 (ár.) : [40 Lt 97 ct]

Literatûrinë rudens paletë : Stasës Niûniavaitës vardo literatûrinës premijos laureatai 2004-

2012 m. ir jø kûryba : reþisierës ir literatës S. Niûniavaitës 90-osioms gimimo metinëms

paminëti : literatûrinë-bibliografinë rodyklë / Akmenës rajono savivaldybës vieðoji biblioteka ;

sudarytoja Zita Sinkevièienë. – Kaunas : Lietuvos nepriklausomøjø raðytojø sàjunga, 2013

(Kaiðiadorys : Printëja). – 131, [1] p. : iliustr., portr. – Tiraþas 200 egz. – ISBN 978-9986-940-65-4

Miðke ir scenoje : [reþisieriaus, Kauno kamerinio teatro ákûrëjo ir meno vadovo atsiminimai] /

Stanislovas Rubinovas. – Vilnius : Versus aureus, [2013] (Vilnius : BALTO print). – 254, [2] p. :

iliustr., portr. – Tiraþas [800] egz. – ISBN 978-9955-34-414-8 (ár.)

Naisiø vasara : kelias atgalios : romanas [sukurtas pagal serialà „Naisiø vasara“] / Ramûnas

Karbauskis, Loreta Kavolë. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). – 397, [3] p., [4]

iliustr. lap. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-609-01-0783-6 (ár.) : [28 Lt 19 ct]

Persikai ponui klebonui : [pasaulinio bestselerio „Ðokoladas“ tæsinys : romanas] / Joanne

Harris ; ið anglø kalbos vertë Milda Dyke ir Irena Jomantienë. – Vilnius : Versus aureus, [2013]

(Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). – 518, [2] p. – Tiraþas [1500] egz. – ISBN 978-9955-34-

416-2 (ár.)

Praðau, nesudauþyk mano ðirdies : novelës / Indrë Jonuðytë. – Panevëþys : Magilë, 2013

(Vilnius : Spauda). – 174, [2] p. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-9986-956-84-6

Stiprëjanti juoda : [eilëraðèiai] / Valdas Gedgaudas ; [panaudoti Eglës Vertelkaitës darbai]. –

Vilnius : Homo liber, 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). – 159, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 400 egz. –

ISBN 978-609-446-056-2 (ár.) : [15 Lt 26 ct]

G R O Þ I N Ë L I T E R AT Û R A V A I K A M S

Að norëjau sesutës / Vilma Isevièiûtë ; [dailininkë Deimantë Rybakovienë]. – Vilnius :

Gimtasis þodis, [2013] (Vilnius : Standartø sp.). – 87, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN

978-9955-16-480-7 (ár.)

Draugystë su piene : [pasakëlë] / Knister ; ið vokieèiø kalbos vertë Loreta Kavolë ; dailininkë

Eve Tharlet. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). – [35] p. : iliustr. – Tiraþas

1500 egz. – ISBN 978-609-01-1091-1 (ár.) : [17 Lt 65 ct]

Kodëlèius : miniatiûrø apysaka / Vytautas Petkevièius ; iliustravo Albina Makûnaitë. – Vilnius :

Alma littera, 2013 (Vilnius : BALTO print). – 103, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 2500 egz. – ISBN

978-609-01-1119-2 (ár.) : [18 Lt 36 ct]

Monstrø universitetas : [knyga vaikams] / papasakojo Liza Marsoli ; ið lenkø k. vertë Þana

Kairienë ; iliustravo Fabio Laguna, Loti Tyminski, Adrienne Brown … [et al.]. – [Vilnius] :

Egmont Lietuva, [2013]. – 63, [1] p. : iliustr. – Antr. p. ir virð. virð antr.: Disney. Pixar. – Tiraþas

1000 egz. – ISBN 978-609-414-579-7 (ár.)

Poliana : [romanas] / Eleanor Hodgman Porter ; ið anglø kalbos vertë Viltaras Alksnënas ;

iliustravo Aida Janonytë. – 2-asis patais. leid. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : Spauda). –

253, [3] p. : iliustr. – (10+ : klasika, ISSN 1822-7171). – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-609-01-

1082-9 (ár.) : [15 Lt 53 ct]

Prienø kraðto vyturiai : Prienø rajono mokiniø kûrybos almanachas / Prienø Justino

Marcinkevièiaus vieðoji biblioteka. – Alytus : Alytaus spaustuvë, 2012. – ISSN 2029-0438

Kn. 11 / sudarytoja Lina Venclovaitë. – 2012 (Alytus : Alytaus sp.). – 172, [1] p. : iliustr. –

Tiraþas 400 egz.

Sparnai : [knyga pagal filmà vaikams] / ið lenkø k. vertë Þana Kairienë. – Vilnius : Egmont

Lietuva, [2013]. – 63, [1] p. : iliustr. – Antr. p. ir virð. virð antr.: Disney. – Tiraþas 1500 egz. –

ISBN 978-609-414-582-7 (ár.)

Sparnai : [skaityk – lipdyk : knyga pagal filmà vaikams]. – Vilnius : Egmont Lietuva, [2013]. –

23, [1] p., [2] ád. lipdukø lap. : iliustr. – Antr. p. ir virð. virð antr.: Disney. – Tiraþas 3000 egz. –

ISBN 978-609-414-590-2

Sparnai : [susipaþink su prieðingybëmis : knyga vaikams su lipdukais] / ið lenkø k. vertë Þana

Kairienë. – Vilnius : Egmont Lietuva, [2013]. – 23, [1] p., [2] ád. lipdukø lap. : iliustr. – Antr. p.

ir virð. virð antr.: Disney. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-609-414-583-4

TYNO BENDRABUTIS“. Reþ. — V. Masalskis

(Klaipëdos jaunimo teatras)

21 d. 18.30 — tarptautinë diskusija „KAIP

MENAS PADEDA SUVOKTI HOLOKAUSTÀ?“

22 d. 16 val. — D. Èepauskaitës „DIENA IR

NAKTIS“. Reþ. — S. Rubinovas (Kauno kame-

rinis teatras)

Vilniaus maþasis teatras13, 14 d. 18.30 — PREMJERA! „MANO TËVAS —

AGAMEMNONAS“ (scenos ið Euripido pjesiø).

Reþ. — K. Bogomolovas (Rusija). Scenogr.,

kost. dail. — L. Lomakina (Rusija). Komp. —

F. Latënas. Vaidina A. Sakalauskas, E. Latë-

naitë, V. Bûtytë, V. Bièkutë, M. Vaitiekûnas

15 d. 12 val. — „BRANGUSIS ATRAKCIONØ

PARKO DËDE“. Reþ. — O. Lapina

19 d. 18.30 — B. Slade „KITAIS METAIS, TUO

PAÈIU LAIKU“. Reþ. — A. Lebeliûnas (VðÁ

„Laimingi þmonës“)

20 d. 18.30 — F. Bordono „PASKUTINIAI

MËNESIAI“. Reþ. statytojas — R. Tuminas,

reþ. — A. Dapðys

22 d. 12 val. — „MANO BATAI BUVO DU“.

Idëjos aut. ir reþ. — G. Latvënaitë

Rusø dramos teatras15 d. 18.30 — J.G. Ferrero „GRONHOLMO

METODAS“. Reþ. — A. Jankevièius

15, 22 d. 12 val. — PREMJERA! Z. Hoppo

JUNAS IR SOFUS ARBA AUKSINIS RITERIS“.

Reþ. — O. Lapina

19 d. 18.30 — J.J. Bricaire, M. Lasaygues

„DIDYSIS ZEBRAS“. Reþ. — A. Girba

20 d. 18.30 — F. Veberio „KVAILIØ VAKA-

RIENË“. Reþ. — M. Poliðèiukas (Prancûzija)

22 d. 18.30 — A. Krogerus „IÐ MEILËS MAN“.

Reþ. — A. Dilytë

Teatras „Lëlë“Didþioji salë

14 d. 12 val. — Just. Marcinkevièiaus

„GRYBØ KARAS“. Reþ. — A. Mikutis

15 d. 12 val. — S. Siudikos „PRINCESË IR

KIAULIAGANYS“. Reþ. — A. Mikutis

15 d. 18 val. — „METEO“. Reþ. — A. Ivanova-

Braðinskaja, dail. — J. Skuratova, komp. —

Ð. Datenis

21, 22 d. 12 val. — J. Maèiukevièiaus „BITË

MAJA“ (V. Bonzelso knygos „Bitë Maja ir jos

nuotykiai“ motyvais). Reþ. ir dail. — V. Mazûras

Maþoji salë

14 d. 14 val. — R. Mikuèio „LIUNËS

NUOTYKIAI“. Reþ. — A. Grybauskaitë

15 d. 14 val. — N. Indriûnaitës „SNIEGUOLË

IR SEPTYNI NYKÐTUKAI“ (pagal broliø

Grimmø pasakà). Reþ. — N. Indriûnaitë

21 d. 14 val. — „RAUDONKEPURË“ (pasakø

apie Raudonkepuraitæ motyvais). Reþ. ir

dail. — V. Mazûras

22 d. 14 val. — N. Indriûnaitës „COLIUKË“

(H.Ch. Anderseno pasakos motyvais). Reþ. ir

dail. — R. Drieþis

Menø spaustuvë13 d. 18 val. — „NAUJOS GDANSKO LEGEN-

DOS“. Kûrëjai B. Piórkowska, A. Petrulienë,

T. Dobrovolskis, M. Malinowskis (Lenkija,

Lietuva)

13 d. 18 val. — „SUDIE, LËLYTE“. Choreogr. —

B. Eltermann (Lenkija)

15 d. 12 val. — „VËJØ MOTË“. Spektaklio

kûrëjai S. Degutytë, S. Dikèiûtë, V. Narkevi-

èius, L. Skukauskaitë, T. Juozapaitis („Stalo

teatras“)

15 d. 13.30 — Vilniaus knygø festivalis.

Ðambolas. Org. — T.S. Butkus

16 d. 12 val. — „Pasakø pirmadieniai maþy-

liams“

17 d. 19 val. — PREMJERA! „NO AWARDS“.

Reþ. — V. Bareikis (teatro judëjimo „No

Theatre“)

18 d. 19 val. — „LIETAUS ÞEMË“. Reþ. — A. Giniotis

(teatro laboratorija „Atviras ratas“)

19 d. 19 val. — M. Korenkaitës „PABËGIMAS

Á AKROPOLÁ“. Reþ. — A. Giniotis (teatro

laboratorija „Atviras ratas“)

20 d. 19 val. — C. Grauþinio „VISKAS ARBA

NIEKO“. Reþ. — C. Grauþinis („cezario grupë“)

20 d. 18 val. — „TËÈIO PASAKA“.

Reþ. — A. Kirvela ir J. Tertelis

21 d. 19 val. — „ARABIÐKA NAKTIS“.

Reþ. — C. Grauþinis („cezario grupë“)

22 d. 12 val. — „LAI LAI LAI“. Reþ. —

C. Grauþinis („cezario grupë“)

22 d. 19 val. — PREMJERA! „DAR VIENA

MEILËS STAIGMENA“. Reþ. — C. Grauþinis

(„cezario grupë“)

Raganiukës teatras14 d. 12 val. — ,,ATEIVIUKAS MIKO“

14 d. 16 val. — PREMJERA! Spektakliø

serialas! „KARLSONAS STATO BOKÐTÀ“

15 d. 12 val. — „MAÞOJO DINOZAURIUKO

ISTORIJA“

KAUNAS

Kauno dramos teatras17 d. 18 val. Ilgojoje salëje — B. Srbljanoviè

„SKËRIAI“. Reþ. — R. Atkoèiûnas

18 d. 18 val., 20 d. 19 val. Maþojoje scenoje —

J. Tumo-Vaiþganto „ÞEMËS AR MOTERS“.

Reþ. — T. Erbrëderis

19, 20 d. 18 val. Ilgojoje salëje — A. Èechovo

„PALATA“. Insc. aut. ir reþ. — R. Kazlas

21 d. 12 val. Maþojoje scenoje — A. Sunklo-

daitës „KIÐKIS PABËGËLIS“ (pagal L. Jakima-

vièiaus knygelæ „Lapë ir kalioðai“).

Reþ. — A. Sunklodaitë

22 d. 15 val. Ilgojoje salëje — I. Paliulytës

„LIÛDNAS DIEVAS“. Reþ. — I. Paliulytë

22 d. 18 val. Maþoje scenoje — M. von

Mayenburgo „BJAURUSIS. SKALPELIO

PJÛVIS“. Reþ. — V. Malinauskas

Tarptautinis ðokio festivalis „Aura‘23“

18 d. 18.30 Didþiojoje scenoje — „TRYS

LYGIAI“. Choreogr. — T.D. Agbetou (Benini,

Vokietija); „LAÐAS IÐ NIEKUR“. Choreogr. —

Michel Kouakou (Senegalas, Dramblio Kaulo

Krantas)

18 d. 21 val. Rûtos salëje — „FUERA DE

CAMPO“. Choreogr. — D. Abreu (Lenkija)

19 d. 18.30 Didþiojoje scenoje — „SONGOOK

YAAKAAR“. Choreogr. — G. Acogny, P. Dous-

sain (Senegalas)

19 d. 20 val. Rûtos salëje — „TUÐÈIAS

KAMBARYS“. Choreogr. — I. Tadmor; „OFF-

LINE“. Choreogr. — N. Rosano; „ARKLIO

UODEGA“. Choreogr. — O. Idel (Izraelis)

20 d. 18.30 Didþiojoje scenoje — „KALBANTI

GALVA“. Choreogr. — S. Cumming, L. Baio

(Austrija)

20 d. 20 val. Rûtos salëje — „ROGONOU

MAAME“. Choreogr. — P. Ibrahim, N. Kaolack

(Nigeria); „iALONE“. Choreogr. — K.A. Odiaka

(Senegalas, Dramblio Kaulo Krantas)

21 d. 18.30 Rûtos salëje — „CARESSE DU VENT“.

Choreogr. — T.D. Agbetou (Benini, Vokietija)

21 d. 20 val. Rûtos salëje — „ALEEFF“.

Choreogr. — T. Izeddiou (Marokas)

21 d. 22 val. Didþiojoje scenoje — „SUSI-

RAÐINËJIMAI“. Choreogr. — K. Noël, N. Xaba

(Malis, Haitis, Pietø Afrika)

Kauno kamerinis teatras13 d. 18 val. — F. Rabelais „GARGANTIUA IR

PANTAGRIUELIS“. Reþ. — S. Rubinovas

14 d. 18 val. — Moliêre’o „ÐYKÐTUOLIS arba

MELO MOKYKLA“. Reþ. — A. Pociûnas

15 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „KAVINË

„PAS BLEZÀ“. Reþ. — S. Rubinovas

20 d. 22 val. — tarptautinis ðokio festivalis

„Aura‘23“. „MELANCHOLIJOS DËÞUTË“.

Choreogr. — J. Wieland (ðokio teatras „Aura“)

K L A I P Ë D A

Klaipëdos lëliø teatras14, 15 d. 12 val. — PREMJERA! „ARBATËLË“.

Reþ. — K. Jurkðtaitë

21 d. 12 val. — „VILKAS IR OÞIUKAI“.

Reþ. — L. Zubë (ðeimos teatras „Lino lëlës“)

22 d. 12 val. — „LABAS, MAÞYLI“.

Reþ. — K. Jurkðtaitë

Ð I A U L I A I

Ðiauliø dramos teatras13 d. 18 val. — P. Markso, W. Markso „VIS-

KUO KALTAS TEATRAS“. Reþ. — P. Gaidys

(Klaipëdos dramos tearas)

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija21 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — filharmonijos koncertø sezono

pradþios koncertas. Lietuvos kamerinis

orkestras. Solistas R. Krimer (fortepijonas).

Dir. ir sol. — S. Krylovas (smuikas). Progra-

moje A. Pavlovos, S. Calligario, L. van

Beethoveno kûriniai

Lietuvos kamerinës muzikosfestivalis13 d. 18 val. Panevëþyje, Bendruomeniø

rûmuose, — „Vivat, Latino!“. R. Novikaitë

(sopranas), S. Krinicinas (gitara)

19 d. 18 val. Kaune, M.K. Èiurlionio dailës

galerijoje, — A. Krikðèiûnaitë (sopranas),

A. Kisieliûtë (fortepijonas). Programoje

H. Berliozo, E. Chaussono, H. Duparco,

G. Verdi, P. Mascagni, J. Massenet ir kt.

kûriniai

Kongresø rûmai21 d. 17 val. Kauno filharmonijoje, 22 d.

19 val. Vilniaus kongresø rûmuose —

simfoninis koncertas „Lietuva brangi“.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras,

Kauno valstybinis choras (vad. — P. Bingelis),

R. Bagdzevièius (aktorius). Dir. — G. Rinkevi-

èius. Programoje M.K. Èiurlionio kûriniai

V I L N I U S

Ðv. Kotrynos baþnyèia14 d. 19 val. — M. Malinowskis ir styginiø

kvartetas „Arco“

15 d. 18 val. — finalinis koncertas „Free

Culture Vilnius-Gdansk 2013“

20 d. 19 val. — A. Smilgevièiûtë ir „Skylë“

21 d. 19 val. — solinis G. Vaitkutës koncertas

„Meeting Adele“ su styginiø kvartetu

P A N E V Ë Þ Y S

Dailës galerija14 d. 16 val. — klasikinës fortepijono

muzikos vakaras. Koncertuoja U. Urbanas

(fortepijonas, Vokietija). Programoje

J.S. Bacho, R. Vagnerio, F. Mendelsono,

L. van Beethoveno kûriniai

V a k a r a i

V I L N I U S

Raðytojø klubas17 d. 17.30 — poeto J. Kalinausko autorinis

kûrybos vakaras su nauja knyga „Mano sodo

vagis“ (iðleido „Kauko laiptai“). Dalyvauja

knygos autorius, poetas J. Kalinauskas,

literatûros kritikai J. Kubilius, N. Mikalaus-

kienë, pianistas A. Vasiliauskas. Vakarà veda

poetas V. Rudþianskas

19 d. 12 val. Pakruojo J. Paukðtelio vieðojo-

je bibliotekoje, 16 val. Panevëþio A. Banzos

kûdikiø ir vaikø globos namuose — susitiki-

mas su raðytoja R. Skuèaite ir dailininke

J. Raèinskaite

Vilniaus rotuðë18 d. 18 val. — dvikalbës kompaktinës

plokðtelës „Ðviesos krantas“ (Just. Marcinke-

vièiaus eilës, F. Latëno muzika) pristatymas.

Programà atliks aktoriai D. Jankauskaitë ir

L. Laucevièius bei fleitininkas A. Radziukynas.

Þodá tars poetas ir eiliø vertëjas G. Jefremo-

vas, Seimo narë V.V. Margevièienë. Renginá

ves literatûros kritikas V. Sventickas

Prancûzø institutas13 d. 17.30 ir 18.30 — Vilniaus knygø

festivalis 2013. Dokumentinio filmo „Albert

Camus, laimës tragedija“ kino seansai

KAUNAS

Maironio lietuviø literatûrosmuziejus18 d. 17 val. — S. Rubinovo knygos „Miðke ir

scenoje“ sutiktuvës


7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „7 meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas [email protected]. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia LR Kultûros rëmimo fondas,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Redaktorë – Monika KrikðtopaitytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras, ðokis – Milda BrukðtutëMuzika – Laimutë Ligeikaitë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitë

R u g s ë j o 1 3 – 1 9

Að tokia susijaudinusi ***Skrendant ið Madrido á Meksikà lëktuve, kurio vadas skaniai uþmiega,

ávyksta gedimas. Lëktuvo ekipaþas daro viskà, kad keleiviams, tarp kuriøkyla konfliktai, kelionë bûtø kuo malonesnë. Ypaè stengiasi netradicinësseksualinës orientacijos stiuardai. Tad bejëgiai keleiviai mirties akivaizdojepriversti pagaliau tapti savimi. Nauja Pedro Almodovaro komedija jau su-laukë kaltinimø perdëtu vulgarumu ir pavirðutiniðkumu, bet juk normà kiek-vienas suvokia savaip (Ispanija, 2012). (Vilnius)

Elitinis jaunimas ****Tikrais ávykiai paremtas naujo Sofios Coppolos filmas prabyla apie po-

puliariosios kultûros keliamà grësmæ. Turtingø tëvø atþalos, á mokyklà va-þinëjanèios brangiais automobiliais, apvaginëja Holivudo áþymybiø namus,kuriuose gausu garsiø dizaineriø drabuþiø ir aksesuarø. Gaujos grobis –per tris milijonus doleriø kainavusios prabangos prekës. Taèiau, regis, jau-nuoliams svarbiausia ne tai, o bent minutæ pasijusti tokiais pat áþymiaiskaip apvogtieji Orlando Bloomas, Paris Hilton... Pasak reþisierës, ið tikrø-jø paaugliai þaviu drabuþëliu norëjo uþpildyti didelæ tuðtumà, nors trum-pam „pasiskolinti“ svetimà tapatybæ. Pagrindinius vaidmenis filme sukû-rë Emma Watson, Israelis Broussardas, Katie Chang, Taissa Farmiga, ClaireJulien, Georgia Rock, Leslie Mann, Annie Fitzgerald (JAV, D. Britanija,Prancûzija, Vokietija, Japonija, 2013). (Vilnius)

Labas, mes Mileriai ***Apvogtas smulkus marihuanos prekeivis Deividas (Jason Sudeikis) turi

iðpirkti kaltæ savo tiekëjui Bredui (Ed Helms) ir iðsaugoti gyvybæ, atveþ-damas ið Meksikos didelæ narkotikø partijà. Norëdamas kuo geriau uþ-maskuoti savo „misijà“, Deividas sugalvoja ðeimos iðvykà. Deivido ðeimatampa kaimynai: ciniðka striptizo ðokëja Rouz (Jennifer Aniston), nesu-gebëjæs Deivido klientu tapti (nes ðis principingai neparduoda kvaiðaløvaikams) vaikinukas Kenis (Will Poulter) ir gudri, gerai gatvës gyvenimàpaþástanti paauglë Keisë (Emma Roberts). Ði Rawsono Marhallo Thur-berio komedija turëtø suþavëti ávairiø pagiriø Las Vegase ir kitokio nela-bai politiðkai korektiðko humoro gerbëjus (JAV, 2013). (Vilnius, Kaunas,Klaipëda, Ðiauliai)

Meilë *****Daugiausia prestiþiniø kino apdovanojimø pernai surinkæs filmas. Ka-

merinës Michaelio Haneke’s meilës istorijos herojai – pagyvenusi pora.Jie gyvena prabangiame Paryþiaus bute, kuriame retai apsilanko porosduktë. Taèiau Þorþas (Jean-Louis Trintignant) ir Ana (Emanuelle Riva), re-gis, to nepastebi. Jø gyvenimas prisodrintas muzikos, literatûros, pokalbiø.Bet vienà dienà harmoningas pasaulis apsiverèia aukðtyn kojom. Patyrusi in-sultà Ana pamaþu praranda kalbà, atmintá, gebëjimà savarankiðkai judëti.Þorþas kovoja ne tik su mirties grësme, bet ir su vis gausëjanèiomis kasdienë-mis problemomis. Meilë þmonai tampa jo didþiausiu iðbandymu. Uþdaræspersonaþus skausmingame ir mirties laukimo prisodrintame filmo pasaulyje,á kurá tik retkarèiais ásibrauna sapnai ir þmonos dvasià simbolizuojantis ba-landis, Haneke ádëmiai stebi, kaip bræsta paskutinis Þorþo sprendimas. Reþi-sierius ásitikinæs, kad net ir paskutinëje akistatoje su mirtimi þmogus turi teisærinktis pats (Prancûzija, Austrija, Vokietija, 2012). (Vilnius)

Palikti Aliaskoje ***Robertas (John Cusack) – prisiekæs medþiotojas. Tai – jo gyvenimo aistra.

Taèiau Robertas, prieðingai nei kiti, medþioja ne þvëris, o jaunas ir graþiasmerginas. Robertas veþa merginas á atokius Aliaskos miðkus ir paskui më-gaujasi jø medþiokle. Ji visada baigiasi merginos mirtimi. Bet vienas gro-bis – septyniolikmetë Sindë (Vanessa Hudgens) – netikëtai iðslysta ið ran-kø. Policija jos liudijimais nepatiki, nes mergina uþsiima prostitucija.Vieninteliu Sindës sàjungininku tampa detektyvas Dþekas (Nicolas Ca-ge). Jis pasirengæs sumedþioti medþiotojà. Scotto Walkerio trileryje taippat vaidina Richardas Schiffas, Timas Lacatena, Katherine LaNasa,50Cent, Radha Mitchell (JAV, 2013). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis14—18 d. — Ðeima (JAV, Prancûzija) — 11,

13.30, 16, 18.45, 21.30; 19 d. — 11, 13.30,

16, 21.30

13—19 d. — Dþesmina (JAV) — 11.30, 14,

16.30, 19, 21.30

Þenk pirmàjá þingsná (P. Korëja, JAV) — 11.15,

13.45, 16.15, 18.45, 21.15

17 d. — Jobs (JAV) — 19.10

19 d. — Sparnai (3D, JAV) — 19 val.

13, 16, 18, 19 d. — Rydiko kronikos. Sugráþi-

mas (JAV) — 15.15, 17.45, 19.15, 22 val.; 14,

15 d. — 12.30, 15.15, 17.45, 19.15, 22 val.;

17 d. — 15.15, 19.15, 22 val.

13—19 d. — Labas, mes Mileriai (JAV) — 13.15,

15.45, 18.30, 21.15

13—17, 19 d. — Laiðkai Sofijai (D. Britanija) —

11.45, 15, 18, 21 val.; 18 d. — 11.45, 15, 18,

21.45

13—19 d. — Monstrø universitetas (3D, JAV) —

11.45, 14.15, 16.45

13, 16—19 d. — Monstrø universitetas (JAV) —

13.45, 16.15; 14, 15 d. — 11.15, 13.45, 16.15

13—19 d. — Eliziejus (JAV) — 13, 18.15

Nebrendylos 2 (JAV) — 15.30, 21 val.

13—16, 18, 19 d. — Iðvarymas (JAV) — 16.30,

20.45; 17 d. — 16.30, 22 val.

13—16, 19 d. — Palikti Aliaskoje (JAV) — 19.15;

21.45; 17, 18 d. — 21.45

13—19 d. — Pasaulinis karas Z (3D, JAV) — 19 val.

2 ginklai (JAV) — 21.45

14, 15 d. — Smurfai 2 (JAV) — 11.30

13—19 d. — Smurfai 2 (3D, JAV) — 14.45

Bjaurusis að 2 (3D, JAV) — 12.15

Bjaurusis að 2 (JAV) — 14 val.

13—16, 19 d. — Samsara (JAV) — 18 val.

13—19 d. — Didysis Getsbis (3D, JAV, Austra-

lija) — 20.30

15 d. — Ratai 2 (JAV) — 11 val.

Forum Cinemas Akropolis14, 15 d. — Ðeima (JAV, Prancûzija) —16.15,

19 val., 21.50; 16, 18 d. — 15 val.; 19 d. —

15, 19, 21.50; Dþesmina (JAV) — 15.45, 18,

20.30; Þenk pirmàjá þingsná (P. Korëja, JAV) —

11.15, 13.45, 19.15, 21.40

17 d. — Jobs (JAV) — 18 val.


13, 15—19 d. — Rydiko kronikos. Sugráþimas

(JAV) — 12.30, 15.30, 18.30, 21.15; 14 d. —

10.05, 12.30, 15.30, 18.30, 21.15

13—15 d. — Labas, mes Mileriai (JAV) — 15,

18.45, 21.30; 16—19 d. — 18.45, 21.30

13 d. — Monstrø universitetas (3D, JAV) —

10.30, 13, 16, 19, 21.50; 14—19 d. — 10.30,

13, 16 val.

13—19 d. — Monstrø universitetas (JAV) —

12 val.; Smurfai 2 (JAV) — 13.15

13 d. — Smurfai 2 (3D, JAV) — 10.45, 16.15;

14, 15 d. — 10.45

13—15 d. — Bjaurusis að 2 (3D, JAV) — 13.30

13—19 d. — Bjaurusis að 2 (3D, JAV) — 11 val.

13—16, 18, 19 d. — Palikti Aliaskoje (JAV) —

18.15

13—19 d. — Iðvarymas (JAV) — 20.45

Laiðkai Sofijai (D. Britanija) — 16.30

15 d. — Karaliðka dràsa (JAV) — 10.30

„Skalvijos“ kino centras13 d. — Meilë (Prancûzija, Vokietija, Austrija) —

17 val.; 14 d. — 18 val.; 15 d. — 19.20; 16 d. —

14.30; 16 d. — 21 val.; 17 d. — 16.40; 18 d. —

18.50

Trilogija „Rojus“

13 d. — Viltis (Austrija, Prancûzija, Vokietija) —

19.20; 15 d. — 15.30; 16 d. — 19.10; 18 d. —

17 val.

13 d. — Meilë (Austrija, Prancûzija, Vokietija) —

21 val.; 14 d. — 20.20; 16 d. — 16.50; 17 d. —

21.10

14 d. — Tikëjimas (Austrija, Prancûzija, Vokieti-

ja) — 15.40; 15 d. — 17.20; 17 d. — 19 val.;

18 d. — 21.10

Ciklas „Karlsono kinas“

14 d. — Susitikimas su þuvininkais (reþ.

M. Survila) — 14 val.

15 d. — Lëlinës animacija (Latvija) — 14 val.

Vilniaus dokumentiniø filmø festivalis

19 d. — Iðsinuomok ðeimà (Danija) — 17 val.

19 d. — VDFF atidarymas. Kelionë ûkø lanko-

mis (reþ. H. Ðablevièius) — 19 val.

19 d. — Vyriðkumas (JAV) — 21 val.

Pasaka13 d. — Dþesmina (JAV) — 17, 21.30; 14 d. —

17.15, 21.30; 15 d. — 14, 21.30; 16 d. — 17.30;

16 d. — 21.45; 17 d. — 19.15; 18 d. — 19 val.;

19 d. — 21 val.

13 d. — Ðeima (JAV, Prancûzija) — 19 val.;

14 d. — 19.15; 15 d. — 16 val.; 16 d. —

19.30; 17 d. — 17 val.; 18 d. — 21 val.

13 d. — Samsara (JAV) — 16.30; 15 d. — 14.30;

16 d. — 21.30; 17 d. — 19 val.; 18 d. — 17 val.;

19 d. — 16.30

13 d. — My Reincarnation (JAV) — 18.30

13 d. — Að tokia susijaudinusi (Ispanija) —

20.15; 14 d. — 19.45; 15 d. — 18.45; 16 d. —

17.15; 17 d. — 17.15; 19 d. — 18.30

13 d. — Teresës nuodëmë (Prancûzija) — 22 val.;

14 d. — 17.30; 15 d. — 16.30; 16 d. — 19.15;

17 d. — 21 val.; 18 d. — 18.15; 19 d. — 20.30

13 d. — Ranka rankon (Prancûzija) — 17.30;

14 d. — 21 val.; 15 d. — 17 val.; 16 d. — 18 val.;

17 d. — 20 val.; 18 d. — 19.15; 19 d. — 20.15

13 d. — Violeta ir Deizi (JAV) — 19.30; 14, 15

d. — 19 val.; 16 d. — 20 val.; 17 d. — 18 val.;

18 d. — 21.15; 19 d. — 18.15

13 d. — Pilnos rankos pistoletø (Ispanija) —

21.45; 15 d. — 20.45

14 d. — paskaita apie budizmà — 14 val.

14 d. — Vieniðas klajûnas (JAV) — 21.45; 15 d. —

21 val.; 18 d. — 20.30

15 d. — Laiðkai Sofijai (D. Britanija) — 18.30;

17 d. — 21.15; 18 d. — 16.30

15 d. — Elitinis jaunimas (JAV) — 15 val.

19 d. — VDFF. Nesugaunamieji. Roþiniø

panterø istorija (D. Britanija, JAV, Serbija,

Juodkalnija) — 19 val.

Ozo kino salë10 d. — Emigrantai (reþ. J. Krisiûnas) —

16.15; 17 d. — 18 val.

10, 12, 13 d. — Samsara (JAV) — 18 val.; 11,

14, 18 d. — 16.15

12 d. — 7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe

(D. Britanija, JAV) — 16.15

13, 17, 19 d. — Palikti Aliaskoje (JAV, trileris) —

16.15; 14, 18 d. — 18 val.

11, 19 d. — Aurora (reþ. K. Buoþytë) — 18 val.

KAUNAS

Forum Cinemas14 d. — Ðeima (JAV, Prancûzija) — 11.15, 13.45,

16.15; 15—18 d. — 11.15, 13.45, 16.15, 18.30,

21.15; 19 d. — 11.15, 13.45, 16.15, 21.15

13, 14 d. — Þenk pirmàjá þingsná (P. Korëja,

JAV) — 11, 13.30, 16, 18.15, 20.45, 23 val.;

15 d. — 13.30, 16, 18.15, 20.45; 16—19 d. —

11, 13.30, 16, 18.15, 20.45

13—19 d. — Dþesmina (JAV) — 17.45, 20.15

17 d. — Jobs (JAV) — 19.05


13 d. — Rydiko kronikos. Sugráþimas (JAV) —

14, 16.30, 19.15, 21.45, 23.45; 14—19 d. —

14, 16.30, 19.15, 21.45

13 d. — Labas, mes Mileriai (JAV) — 12.45,

16.15, 19, 21.30, 23.50; 14 d. — 12.45, 19,

21.30, 23.50; 15—19 d. — 12.45, 19, 21.30

13, 14 d. — Iðvarymas (JAV) — 15.15, 21.40,

23.55; 15—19 d. — 15.15, 21.40

Monstrø universitetas (3D, JAV) — 10.30, 13,

15.45, 18.30; 14—19 d. — 10.30, 13, 15.45

13—19 d. — Monstrø universitetas (JAV) —

11.45, 16.45

13 d. — Laiðkai Sofijai (D. Britanija) — 14.15,

18, 21.15; 14—19 d. — 14.15, 18 val.

13—16, 19 d. — Palikti Aliaskoje (JAV) — 19.30,

21 val.; 17, 18 d. — 21 val.

13 d. — Smurfai 2 (3D, JAV) — 10.45, 13.45,

15.30; 14—19 d. — 10.45, 15.30

14, 15 d. — Smurfai 2 (JAV) — 11.30


Bjaurusis að 2 (JAV) — 10.15

13, 14 d. — Nebrendylos 2 (JAV) — 23.15

13, 14 d. — 2 ginklai (JAV) — 22.45

15 d. — Legendos susivienija (JAV) — 10.30

Romuva13 d. — Angelø dalis (D. Britanija, Prancûzija,

Belgija, Italija) — 17 val.; 7 d. — 18 val.

13 d. — My Reincarnation (JAV) — 19 val.

K L A I P Ë D A

Forum Cinemas14—18 d. — Ðeima (JAV, Prancûzija) — 18.30,

21.15; 19 d. — 21.15

13—19 d. — Þenk pirmàjá þingsná (P. Korëja,

JAV) — 11.15, 16.30, 18 val.

Dþesmina (JAV) — 19 val.

17 d. — Jobs (JAV) — 19.20


13—19 d. — Labas, mes Mileriai (JAV) — 11.30,

14, 16.45, 19.15, 21.45

13—16, 18, 19 d. — Monstrø universitetas

(JAV) — 12, 14.30, 17, 19.30; 17 d. — 12, 14.30,

17 val.


10.30, 13, 15.45

13—17, 19 d. — Iðvarymas (JAV) — 15.30,

18.15, 20.45; 18 d. — 15.30, 20.45

13 d. — Rydiko kronikos. Sugráþimas (JAV) —

15.15, 18.30, 20.30; 14—19 d. — 15.15, 20.30

13, 15—19 d. — Bjaurusis að 2 (JAV) — 13.15;

14 d. — 10.45, 13.15


2 ginklai (JAV) — 21.50; Smurfai 2 (3D, JAV) —

10.15; 13 d. — Laiðkai Sofijai (D. Britanija) —

13.45, 21.15; 14—19 d. — 13.45; 13—19 d. —

Palikti Aliaskoje (JAV) — 21.30; 15 d. — Krudþiai

(JAV) — 10.30

Ð I A U L I A I

Forum Cinemas14—18 d. — Ðeima (JAV, Prancûzija) —15.45,

18.30, 21.15; 19 d. — 15.45, 21.15

13 d. — Þenk pirmàjá þingsná (P. Korëja, JAV) —

13.45, 16.15, 19, 21.15; 14—19 d. — 13.45,

16.15, 19 val.

13—19 d. — Dþesmina (JAV) — 18.15

17 d. — Jobs (JAV) — 18.45


13—16, 18, 19 d. — Rydiko kronikos. Sugráþi-

mas (JAV) — 13.30, 18.45, 21.45; 17 d. — 13.30,

21.45; 13, 14, 16—19 d. — Monstrø universi-

tetas (JAV) — 11.30, 14, 16.30; 15 d. — 14, 16.30


10.30, 13.15; Labas, mes Mileriai (JAV) — 19.15,

22 val.

13, 16—19 d. — Bjaurusis að 2 (JAV) — 12.45;

14, 15 d. — 10.15, 12.45

13 d. — Laiðkai Sofijai (D. Britanija) — 15.25,

18.30; 14, 15 d. — 10.45, 15.25; 16—19 d. —

15.25; 13—19 d. — Iðvarymas (JAV) — 16,

20.45; Palikti Aliaskoje (JAV) — 21.30

14, 15 d. — Smurfai 2 (JAV) — 11.15; 13 d. —

Smurfai 2 (3D, JAV) — 15.45; 15 d. —

Batuotas katinas Pûkis (JAV) — 10.30

„Palikti Aliaskoje“

pranas gailius, „natiurmortas su akvariumu“. 1955 m ... remiantis realiais ávykiais. bet tai ne...

Documents