pedagogini Ï kompetencij Ï kokyb s ir vadovavimo 6 veika
TRANSCRIPT
VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETASPEDAGOGIKOS IR PSICHOLOGIJOS FAKULTETAS
EDUKOLOGIJOS KATEDRA
Nijol Gordynecien
PEDAGOGINI KOMPETENCIJ KOKYB S IR VADOVAVIMOVEIKA
Magistro darbas
Vilnius, 2007
2
VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETASPEDAGOGIKOS IR PSICHOLOGIJOS FAKULTETAS
EDUKOLOGIJOS KATEDRA
PEDAGOGINI KOMPETENCIJ KOKYB S IR VADOVAVIMOVEIKA
Magistro darbasSocialiniai mokslai, edukologija (07S)
Magistro darbo autorius Nijol Gordynecien
Vadovas doc. dr. Ona Monkevi ien
3
SANTRAUKA
Nijol Gordynecien
PEDAGOGINI KOMPETENCIJ KOKYB S IR VADOVAVIMO S VEIKA
Nuolat atsinaujinan ioje, tobulinamoje Lietuvos vietimo sistemoje ypa aktualus kokybi ko
ugdymo klausimas, o veiksmingo vadovavimo problema tampa vis aktualesn . Mokyklos vadovai
turi geb ti profesionaliai valdyti mokykl , u tikrindami s kming jos veikl bei veiksming
tobulinim , nukreipt mokinio kokybi ugdym si.
Tyrimo tikslas yra vertinti mokykl vadov vadovavimo stiliaus tak pradini klasi
mokytoj profesin s ir vadybin s kompetencijos kokybei.
Atlikus pedagog apklaus , buvo nustatytas pa pedagog socialin s, informacijos valdymo,
efektyvios veiklos, poky valdymo ir edukacin s kompetencijos lygis, kuris pagal gautus rezultatus
visose kompetencijose yra geras, o geb jim objektyvus pagrindimas pakankamas. Atlikus vadov
apklaus interviu metodu, nustatyta, kad siekdami gyvendinti vietimo politikos u davinius ir
pasiekti ugdymo kokyb s, vadovai derina vadovavimo stilius.
vietimo staig vystymasis, novatori kumas ir ugdymosi kokyb tiesiogiai priklauso nuo
vadovo ir jo vadovavimo kokyb s, jo komandos kompetencijos – intelektualini ir pragmatini
administravimo mok jim ir – s moningos pl tot s. Tyrimo rezultatai parod , kad ry kios
pedagog kompetencij kokyb s priklausomyb s nuo vadovavimo stiliaus nepasteb ta.
4
SUMMARY
Nijol Gordynecien
THE RELATIONSHIP BETWEEN MANAGEMENT AND QUALITY OF EDUCATIONAL
COMPETENCES
The topical issue of effective teaching has gained much importance in the constantly developing
and reformative education system in Lithuania, while the question of efficient management is
becoming more significant nowadays. It is within the competences of school managers to
professionally govern the school in ensuring its successful management as well as effective
improvement oriented towards the students’ potent education. On carrying out a survey of
managers, it has been established that the managers shall coordinate styles of management in
seeking to implement the objectives of the education policy and improve the process of teaching.
The present paper aims at evaluating the impact of management style of school managers on the
quality of lower class teachers’ occupational and managerial competences.
Having performed the teachers’ questionnaire, the level of teachers’ social, educational,
information management competences as well as the competences of effective activities and the
ability to cope with unexpected changes was established. The said level is satisfactory according to
the results obtained during the research, while an impartial substantiation of abilities is sufficient.
The development of educational institutions, innovations and the quality of education depend
mainly on the manager and his/her managerial skills, as well as on the sustainable development of
his/her team’s competence, i.e. the knowledge and pragmatic skills of school administration. The
results of the research have shown that a strong dependency of the equality of the teachers’
competences on management style has not been highlighted.
5
TURINYS
VADAS 6
1. MOKYKL ADMINISTRACIJOS VADOVAVIMO STILI IR PEDAGOGINI
KOMPETENCIJ S VEIKOS ANALIZ REMIANTIS LIETUVOS IR U SIENIO PATIRTIMI 9
1.1. vietimo vadybos samprata bei pagrindin s vadovo funkcijos 9
1.2. Efektyvaus vadovo savyb s ir kompetencijos 13
1.3. Vadovavimo stili teorijos 16
1.4. Kompetencijos samprata 19
1.5. Pedagog profesini ir vadybini kompetencij modeliai 24
2. TYRIMO METODOLOGIJA 31
3. VADOVAVIMO STILIAUS IR PEDAGOGINI KOMPETENCIJ KOKYB S RY YS 35
3.1. Mokykl vadov vadovavimo stili tyrimo rezultatai 35
3.2. Vadov veiklos ir j vadovavimo stili vertinimo rezultatai 39
3.3. Pedagog kompetencij diagnostinis tyrimas 49
3.4. Stili derinimas ir pedagogini kompetencij kokyb s ry ys 65
VADOS 70
REKOMENDACIJOS 72
LITERAT RA 73
PRIEDAI 76
6
VADAS
Nuolat atsinaujinan ioje, tobulinamoje Lietuvos vietimo sistemoje, vis da niau kalbama apie
kokybi ugdym , o vadovavimo, ypa veiksmingo, problema tampa vis aktualesn . Daugel met
vietimo reform buvo imtasi siekiant pagerinti kokyb taip, kaip ji suprantama dabar, t.y. siekiant
teikti geresnes paslaugas (Alain, 2003).
vietimo kokyb – tai po ymi visuma, leid ianti spr sti, kaip vietimo staiga vykdo savo
paskir iai b dingus bei nacionalinius ugdymo tikslus, atitinka nacionalinius reikalavimus ir normas,
Europos S jungos, pasaulio ali vietimo siekius, esamomis s lygomis ir geba tas s lygas gerinti
(Ali auskas, 2000).
Formuojant iuolaikin s, modernios mokyklos vaizd visuomen je vadovo bruo u tampa
geb jimas susitvarkyti su poky iais. Besikei ian ios programos, augantys reikalavimai spaud ia ne
tik moksleivi , bet ir mokytoj bei mokykl vadov pe ius. I skirtinis vaidmuo mokyklos veikloje
tenka vadovavimui. Tod l centrine mokyklos vadybos a imi yra vadovas. Vadovaujant ypating
reik turi praktika, iai, patyrimas ir be abejo, asmenin s vadovo savyb s.
Apie vadybos mokslo subtilumus leid iamos vairios knygos, skirtos jau esamiems ir
simiems vadovams, kuriose pateikiama daugyb patarim , pamokym , kaip efektyviai vadovauti.
Tai yra svarbu, nes su tuo glaud iai susij s ir pats darbas mokykloje, jo efektyvumas, rezultatai.
Kiekvienas vadovas yra suinteresuotas, kad jo veikla b s kminga, kad klest ugdymo staiga,
miela visai bendruomenei, ugdomos vertyb s bei pasiekiami auk ti ugdymosi rezultatai.
vairius vadybos klausimus tyr ir apra : Fullan M. (1998), Reagan R., Fayol H., Tayolor W.,
Stoner J.A.F., Freeman R.E., Gilbert D.R. (2005), Razauskas R. (1997), Sakalas A., ilingien V.
(1998, 2003), Vasiliauskas A. (2006), Kasiulis J., Tarvydien V. (2001), Neverauskas B.J., Rastinis
J. (2000) ir kt.
vietimo vadybinink s ra as taip pat gausus. Publikacij apie vietimo organizacij vadyb
per pastar de imtmet yra paskelb : Everard K.B., Morris G. (1997), Hopkins D., Hinscow M.,
West M. (1998), Arba iauskas A. (1996), Targamadz V. (1996, 2001), Ve kien N. (1996), elvys
R. (1997, 1999, 2003). Jucevi ius (1996), Mikoli nien V. (2002), Ali auskas R. (2000), Cibulskas
R. (1997) ir kt autoriai.
Kad ir kiek b sukurta vadovavimo teorij , kiekvienas vadovas pirmiausia yra mogus, su
savo prigimtimi, savitomis savyb mis, vertybin mis nuostatomis. Tad vadovas tur b ti ir
skirtin asmenyb , turinti tokiam darbui reikaling savybi .
Teorij , siekian apib dinti priimtiniausi vadovavimo stili autoriai: Lewin K., Fiedler F.,
Hersey P., Blanchavol K., Bass B., Razauskas R., elvys R. ir kt.
7
Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos patvirtintuose Valstybini ir savivaldybi
mokykl vadov , j pavaduotoj ugdymui, ugdym organizuojan skyri ved atestacijos
nuostatuose (2005) teigiama, kad „vadovas yra profesionalas, gij s vadybos kompetencijos
pagrindin se iuolaikin s vadybin s veiklos – vietimo politikos ir strateginio planavimo,
ugdymo(si) proceso, mogi , materialini ir finansini i tekli valdymo srityje.“
Vadovams keliama daugyb reikalavim , o vienas i j , tai b tinyb skatinti pedagog
profesini bei vadybini kompetencij formavim si, kaip ugdymo proceso modernizavimo ir
kokyb s u tikrinimo prielaid .
Europos S jungos dokumentuose pabr iama, jog spart s pasikeitimai alies gyvenime
priklauso nuo auk tos kokyb s ini , geb jim ir kompetencij raidos tiek individualiame, tiek
lokaliame ir nacionaliniame lygmenyje. Kei iasi ugdymo sistemos elementai; nuo ini gijimo
akcentavimo kompetencij ugdym . Yra svarbu ne tik tai, k ino kiekvienas asmuo, bet taip pat,
kaip ir kada jis naudojasi turimomis iniomis. Svarbu, kad mogus tur polink mokytis ir
mokyt si vis gyvenim . (Projekto „Naujos galimyb s Vilniaus mokytoj profesin s kompetencijos
pl trai“ seminar ciklo med iaga, 2005)
Iki XXa. 10–ojo de imtme io ma ai kas dom josi kompetencijos terminu. Ilg laik pasaulyje
buvo vartojamas kvalifikacijos terminas. Kvalifikacija yra gyjama kart ir visam laikui, o
kompetencija– tai asmens ini , geb jim , vertybini nuostat ir veiklos vertinimas.
Kompetencij gijim ir raid s lygoja trys veiksniai:
a) besimokan iojo motyvacija,
b) kompetencij ugdymas,
c) kompetencij tobulinimas (Pocztar, 1987);
Kompetencij samprat bei rai kos formas Lietuvos pedagog profesin je veikloje tyrin jo:
Adomaitien J., Teresevi ien M. (2001), Anu ien B. (2005), Auk tkalnyt D. (1999), Jucevi ien
P., Lepait D. (2000), Malinauskait A., Pukelis K. (2001), Simonaitien B., Targamadz V.
(2001), Zaukien A. (2005), Jura ait E. (2004) ir kt.
Nuo mokyklos vadov kompetencijos priklauso, kokia yra kuriama iuolaikin ir savitais
bruo ais pasi yminti mokykla, kuri u tikrina ugdymo kokyb , skatina visapusi vaiko asmenyb s
raid , telkia bendruomen s nari pastangas, kad b tobulinamas kokybi kas ugdymas.
Atnaujinus pradinio ugdymo samprat bei program , pradini klasi mokytoj rengimo
standartus, atestacijos nuostatus i kilo b tinyb tirti ir pad ti pradini klasi mokytojams gyti ir
tobulinti profesines bei vadybines kompetencijas. (Zaukien , 2005)
Mokyklos vadovai turi geb ti profesionaliai valdyti mokykl , u tikrindami s kming jos veikl
bei veiksming tobulinim , nukreipt mokinio kokybi ugdym si ir gyvenimo s km . Raktas
visoms mokini galimyb ms atverti m mokyklose slypi mokytoj ir vadov kvalifikuotume,
8
mokini pa anga priklauso nuo mokymo kokyb s, o pastaroji nuo vadovavimo (Nacionaliniai
standartai mokykl direktoriams, 2003).
Lietuvoje tyrin ti tik kai kurie pedagogini kompetencij aspektai, prakti kai n ra atlikta
tyrim , kurie b orientuoti vertinti vadovavimo stiliaus poveik pradini klasi mokytoj
profesini ir vadybini kompetencij kokyb . Tai paskatino magistriniame darbe pateikti pedagog
profesini bei vadybini kompetencij ir vadovavimo stili vairov s teorin analiz ir atlikti
empirin tyrim , skirt pedagogini kompetencij ir vadovavimo stiliaus ry io nustatymui.
Pradini klasi mokytojams svarbu nuolat tobulinti profesines bei vadybines kompetencijas, o
vadovai atsako u vadovaujamos staigos ugdymo kokyb .
Objektas: Mokykl vadov vadovavimo stilius ir pradini klasi mokytoj pedagogin s
kompetencijos.
Tikslas: vertinti mokykl vadov vadovavimo stiliaus tak pradini klasi mokytoj
profesin s ir vadybin s kompetencijos kokybei.
Hipotez : Mokykl vadov vadovavimo stilius turi takos pradini klasi mokytoj profesin s
ir vadybin s kompetencij kokybei.
daviniai:
1. analizuoti vadovavimo stiliaus teorijas, modelius, ypatumus.
2. Atskleisti pedagog profesini ir vadybini kompetencij samprat , modelius,
kriterijus, po ymius.
3. tirti mokykl vadov vadovavimo stili ir pradini klasi mokytoj profesini ir
vadybini kompetencij lygmen bei ypatumus.
4. Nustatyti vadovavimo stiliaus ir pedagogini kompetencij kokyb s ry .
Metodai: interviu, anketin apklausa, kriterinis sivertinimas pagal kompetencij geb jim
apra .
Tiriamieji: vairi tip mokykl vadovai ir pradini klasi mokytojai.
Darbo strukt ra: I dalis – mokslin s literat ros analiz , II dalis – metodologija, III dalis –
analitin – tiriamoji. Darbe yra 18 paveiksl , 8 lentel s. Darb sudaro 21 590 od .
9
1. MOKYKL ADMINISTRACIJOS VADOVAVIMO STILI IR PEDAGOGINI
KOMPETENCIJ S VEIKOS ANALIZ REMIANTIS LIETUVOS IR U SIENIO
PATIRTIMI
1.1. vietimo vadybos samprata bei pagrindin s vadovo funkcijos
Daugelis ra an apie veiksmingai dirban ias mokyklas da nai mini vadovavimo reik ,
mokytoj tobul jimui palank klimat , komandin darb , administracijos bendradarbiavimo su
pedagogais reik . Vadovavimas mokyklai – neatsiejama vietimo vadybos dalis.
Vadybos teoretikai vietimo vadybos s vokos atsiradim sieja su pirm mokykl atsiradimu,
nes joms reik jo ir vadovauti. Vadybos samprata b gant metams kito, tod l prof. V. ernius i skyr
tradicines ir naujas pa ras vadovus. Vienas bene tiksliausias tradicinio vadovo apib dinimas –
„tai grie tas valstyb s inspektorius“ ( ernas, 1995). Tradicinio vadovo, kuris dirbo autokratin je
alyje, veikla buvo grie tai politin , o pati valdymo sistema labai centralizuota bei hierarchinio
pob io.
Demokratin je visuomen je palengva formavosi nauja vadovo samprata. Naujasis vadovas
apibr iamas – „tarnas, sieki s tarnauti tiems, kuriems vadovauja“ ( ernius, 1993).
Kitas svarbus veiksnys – laisvos rinkos element skverbimasis vietimo sistem . Prad jo
formuotis vietimo staig , kaip paslaug teik , vaizdis.
Vertinant tradicinio ir naujojo vadovavimo sampratas negalima vienareik mi kai i kelti
auk tumas tik naujojo vadovavimo. Tuometin je autokratin je valstyb je kitoks vadovavimo stilius,
ko gero, buvo ne manomas. Tik po komunistinio re imo Lietuvoje palengva formuotis naujasis
po ris valdym ( elvys, 1999).
Vadybos, kaip atskiro mokslo pradininkai yra laikomi pranc zas H. Fayol ir amerikietis F. W.
Tayolor. vietimo vadybos klausimais pirmieji ra R. Reagan i JAV ir M. Thatcher i Did iosios
Britanijos.
R. elvys pateikia tai tok vietimo vadybos apibr im – tai „veikla, kuria organizuotai
siekiama u sibr vietimo sistemos ir atskir vietimo organizacijos tiksl .“( elvys, 2003).
Tarybiniu laikotarpiu Lietuvoje vairiais mokykl valdymo klausimais ra J.Bosas,
R.Cibulskas, K.Mi kinis, J.Ratkus, R.Razauskas ir kt.
Lietuvai atgavus nepriklausomyb ir prasid jus vietimo reformai vis daugiau autori
dom tis vietimo vadybos problemomis. vietimo vadybos kursus, paskaitas iandien organizuoja
vairios Lietuvos kvalifikacijos tobulinimo institucijos, daugelyje alies universitet vyksta vadybos
magistrant ros studijos.
10
Europos ali ir tarptautini organizacij politikoje vis daugiau d mesio skiriama kokybei, tai
nesunku pasteb ti i vietimui kasdien keliam vis didesni reikalavim (Alain, 2003).
Analizuojant daugel Lietuvos respublikos vietimo ir mokslo ministerijos dokument , galima
teigti, kad vietimo kokybei ypating d mes skiria ir Lietuvoje. Nekei iant esmini ugdymo turinio
formavimo nuostat bei princip bendrosiose programose ir i silavinimo standartuose daugiau
mesio skiriama tam, kad b u tikrinta auk ta ugdymo(si) kokyb . Tame pa iame dokumente
teigiama, kad visa vietimo bendruomen , mokykl vadovai ir mokytojai kvie iami pa velgti
kiekvieno moksleivio vertybini nuostat , geb jim ir ini bei supratimo pl tot kaip integral
proces – moksleivio kompetencijos ugdym (Bendrosios programos ir i sislavinimo standartai,
2003). Deja, n ra visuotinai nustatytos vietimo kokyb s sampratos.
vietimo kokyb apib dinama kaip po ymi visuma, kuri leid ia spr sti, kaip vietimo staiga
vykdo savo paskir iai b dingus bei nacionalinius ugdymo tikslus, atitinka nacionalinius
reikalavimus ir normas, Europos S jungos, pasaulio ali vietimo siekius, pasi ymi naujovi ir
nuolatinio tobul jimo siekimu esamomis s lygomis ir geba tas s lygas gerinti (Ali auskas, 2000).
Bendriausia prasme vietimo kokybe laikytini vietime dalyvaujan asmen , pedagog ,
vietimo staig vadov , ir politik susitarimai d l vietimo tiksl (vertybi , modeli , kuri
nijimo siekiame), j siekimo b (kaip, kokiais i tekliais, darb paskirstymas ir j atlikimo
laikas ir pan.) ir pasiekim vertinimo kriterij (laukiam rezultat ) bei sutartini tiksl pasiekimo
laipsnis (Ali auskas, 2000).
Autoriai bando i skirti pagrindines vadovo funkcijas. Vadovai organizacijoje atlieka daug
skirting funkcij . Vadybos teoretikai skirtingai pateikia vadovavimo funkcijas.
Antai, A. Fayol i skyr penkias pagrindines funkcijas: planavim , organizavim , vadovavim ,
koordinavim , kontrol . (Sakalas, 2003).
R. elvys (2003) nurodo keturias vadovo funkcijas: planavim , organizavim , vadovavim ,
kontrol . V. Mikoli nien savo knygoje „Vadybos ab praktin je pedagogo veikloje“ (2002)
vadovo funkcijas i skiria kaip ir R. elvys – keturias, tik kontrol s funkcij ji vadina prie ra.
Visos ios funkcijos yra glaud iai susijusios, ir bet kurios i j vykdymas veikia kit funkcij .
Pagrindines funkcijas atlieka visi vadovai, nesvarbu, koki viet organizacijoje jie u ima. Skiriasi
tik tam tikras lyginamasis svoris ir svarba j veikloje.
Su planavimu da nai susiduriame kasdienin je savo veikloje.
Planavimas – pagrindin auk iausio lygio vadovo darbo funkcija, daranti didel tak kit jo
vykdom funkcij efektyvumui bei palie ianti vis organizacij . Vadyboje naudojami vair s
planavimo modeliai, o mokyklos vadovo darbo planavim sudaro ie pagrindiniai ingsniai:
• mokyklos vizijos nustatymas,
• mokyklos filosofijos ir vertybi sistemos nustatymas,
11
• mokyklos misijos suformulavimas,
• dabartin s situacijos analiz ,
• strategini tiksl nustatymas,
• veiklos plano parengimas,
• kasdienini darb planavimas. ( elvys, 2003).
Planavimas glaud iai susij s su sprendim pri mimo procesu. Juk pats planavimas – tai vienas
galim sprendim pri mimo b . Nors sprendimus b tina priimti nuolat, bet ne visi vadovai
nusiteik tai daryti. Tai da niausiai s lygoja tam tikros prie astys: vadovai bijo priekai , kai
padaryti sprendimai b na neteisingi; sprendimai siejami su permainomis, to da niausiai bijo
darbuotojai, o ne retai ir patys vadovai; sprendimai kartais gali sukelti konfliktus, o tai ne visiems
nariams palanku. (Vasiliauskas, 2006)
Taigi planavimas reikalauja i vadov tam tikr : sugeb ti analizuoti situacij ; numatyti,
kas turi b ti atlikta; apskai iuoti, kaip tai padaryti; vertinti nuveiktus darbus ir juos koreguoti.
(Sakalas, 2003).
Organizavimas – tai antroji pagrindin vadybos funkcija. Jos esm – tinkamai parinkti mones,
paskirstyti darbus, atsakomyb , i teklius, kad efektyviai b siekiama organizacijos tiksl
gyvendinimo. Vienas svarbiausi organizavimo ingsni – tai darbo grupi komand formavimas.
Vieni reik mingiausi komandos darbo bruo yra bendradarbiavimas, tarpusavio pagalba,
vienalyti kumo ir vairialypi kumo pusiausvyra. Veiksminga, kitaip tariant efektyvi, grup gali b ti
tuomet, kai sugeba susitelkti ir panaudoti visos grup s ir kiekvieno asmens sugeb jimus, kai
gyvendina suplanuotas u duotis ir kiekvienas narys patenkina savo poreikius. Nepriklausomai nuo
komandos pob io (komandos gali b ti formalios ir neformalios), kiekvienu atveju neabejotinai
pabr iamas lyderio vaidmuo. Formalaus lyderio sugeb jimas valdyti bei formuoti komand svarbu
tiek pat, kaip ir neformalaus lyderio galia paveikti darbo grup s narius ar kitaip daryti tak atskir
asmen ar kolektyvo elgsenai pla ja prasme. Abiem atvejais daroma taka organizacijos tikslams.
R.Glaser teigimu, komandoje labiau nei grup je pasirei kia asmeniniai vadovo tr kumai ar
individuali ir kolektyvini pozicij konfliktai. Komandoje gali nukent ti sprendim pri mimo
sparta ir kokyb (d l sprendimus priiman asmen skai iaus), taip pat gali kilti nesutarim d l
didesni vadovo elgsenos kritikos galimybi . Kita vertus, pasak to paties teoretiko, pastebima ir
akivaizd iai teigiamas komandos k rimo bruo as: sulaukiama daugiau geresni pasi lym ; daugiau
moni r pinasi organizacija, jos tiksl gyvendinimu; atsiranda didesn galimyb tobul ti, dalintis
patirtimi ir iniomis; grup je jau iamas didesnis tarpusavio pasitik jimas, patiriama daugiau
teigiam emocij : pasitenkinimas darbu ir bendravimu; lanks iau sprend iamos problemos;
produktyvesni pasitarimai. (Stoner ir kt., 2005).
12
Instruktavimas kaip daryti, derinimas, pagrindimas ir koordinavimas – tai vadovavimas. Norint
kmingai vadovauti reikia sugeb ti i moningai inicijuoti ir koordinuoti veikl ; geb ti nukreipti
bendruomen s pastangas tinkama linkme; ai kinti, k reikia atlikti, grind iant, kod l visk reikia
atlikti gerai.
Valdymo procese labai svarbus vaidmuo tenka personalo darbo veiklai skatinti: t.y. motyvacijai.
Motyvavimo s voka kilusi i lotyn kalbos od io „movere“ (vesti, jud ti). (Sakalas, 1998).
Motyvacija – itin svarbus veiksnys, s lygojantis asmens veiklos rezultatus. Kiekvieno individo
motyvacija vienai ar kitai veiklai yra asmeni ka ir unikali. Tai priklauso nuo kiekvieno poreiki ,
interes , sieki , vertybini orientacij , ideal . Motyvacijos teorijos – turinio ir proceso – siekia
paai kinti, kokius tikslus nori pasiekti individai, kokie j poreikiai, kokios elgesio alternatyvos.
Turinio teorijos apra o, kas duoda individui impuls elgtis tam tikru b du, o proceso teorijos
parodo, kaip skatinamas mogaus elgesys. Nor dami tinkamai valdyti personal , vadovai turi inoti
motyvus, skatinan ius personalo darbo veikl , ir juos tinkamai panaudoti. Nuo darbo strukt ros
priklauso motyvacija bei pasitenkinimas. Blogai organizuotas darbas gali sukelti baim , nuobodul
bei suma inti darbo na um , darbuotojas nei naudos vis savo sugeb jim ir galimybi . Blogai
organizuoto darbo pasekm – bloga kokyb , konfliktai, stresai. Darbuotojai, kurie tikslingai
motyvuojami, yra link ir savimotyvacij . Svarbu, kad vadovas suprast darbo pasitenkinimo
elementus bei sugeb juo pritaikyti veikloje. Darbuotojai dirbs geriau tada, kai atlyginimas (darbo
mokestis) bus nustatomas toks, kuris skatins siekti ideali darbo rezultat (deja retai mokykl
vadovai gali skatinti darbuotojus atlyginimo pak limu, nes tai vyriausyb s kompetencija).
Paskatomis der atlyginti darbuotojams u puikius pasi lymus tobulinti organizacijos veikl ,
konkre ius darbus, projektus. Pripa inimas – pad ka, d mesio parei kimas, tur b ti taikomi kaip
priemon pa ym ti ir psichologi kai atlyginti asmenims u pastangas. Tai vidinis atlyginimas,
leid iantis individui patenkinti pagarbos poreik , kuris A. Maslow poreiki hierarchijoje yra ypa
svarbus. (Sakalas, 2003).
Motyvuojantis vadovas vadovaujasi ai kiai suformuluotais tikslais ir u daviniais, o apie
darbuotoj darbo kokyb sprend ia pagal pasiektus rezultatus. Toks vadovas visada laiku priima
sprendimus bei realiai vertina kylan ius konfliktus ( elvys, 2003).
Kontrol – tai procesas, kurio metu nustatoma, kiek atliktoji veikla atitiko lauktus rezultatus, ir,
esant reikalui, atliekami koreguojamieji veiksmai. i vadovavimo funkcija padeda i siai kinti, kiek
veiksmingi ir tiksl s buvo planavimas, organizavimas bei vadovavimas.
R. elvys i skiria keturis esminius kontrol s proceso etapus:
1. Kriterij ir metod veiklos kokybei vertinti k rimas.
2. Veiklos kokyb s vertinimas.
3. Nustatymas, ar veiklos kokyb atitinka kriterijus.
13
4. Koreguojamieji veiksmai. ( elvys, 2003, p. 97)
J.A.F. Stoner, R.E. Freeman, D.R.Jr. Gilbert (2001) kontrole vardina kaip proces , u tikrinant
realios ir planuotos veiklos atitikim .
Sto kus S. (2002) mano, kad vykdant kontrol s funkcij stebimos tokios darb charakteristikos:
kiekybin s ir kokybin s, laiko, vert s.
Kontrol vadovams padeda sekti vidinius bei i orinius poky ius ir nustatyti j tak
organizacijai. Kadangi vietimo organizacij veiklos rezultatai sunkiai i matuojami, kalb ti apie
kontrol yra sud tinga ir nevienareik mi ka. Vis gi vietime jau tvir iau sigali standartai bei kiti
vertinimo kriterijai, kurie leid ia objektyviau vertinti vietimo institucijos veikl . Kokyb vietime
gali b ti matuojama vairiai, ta iau da niausiai naudojamos trys matavimo kategorijos:
1. Atitiktis ekspert nustatytiems kokyb s standartams.
2. Atitiktis bendru susitarimu nustatytiems kriterijams.
3. Individualaus kliento poreiki patenkinimas.
Lietuvoje „pagal iuo metu galiojan tvark vairi ugdymo pakop bendrojo i silavinimo
valstybin standart nustato vietimo ir mokslo ministerija“ ( elvys, 2003 p. 101). Juose
nurodomos svarbiausios brandos ir pasiekim gair s; apibr iamos siekiamos moksleivi ini ,
mok jim , ir geb jim kokyb s lygis bei pageidautinos nuostatos.
Vienas dabar pla iai naudojam savikontrol s b , tai auditas (organizacijos b kl s
vertinimas pla ja prasme). Auditas skirstomas vidaus ir i or s. Vidaus audit atlieka pati
organizacija, nor dama detaliau i siai kinti ir sivertinti savo situacij , nustatyti prioritetus,
siai kinti spragas. I or s audit atlieka auk tesni institucij atstovai.
Taigi, kontrol yra daug lemianti vadovo veiklos funkcija, kuri suprantama, kaip procesas,
tikrinantis, kad organizacijos u daviniai sprend iami teisingai, o pasteb ti netikslumai yra
pa alinami. (Sakalas, 1998).
1.2. Efektyvaus vadovo savyb s ir kompetencijos
Kiekvienam vadovui keliamas nelengvas u davinys – prakti kai suderinti realiai prie kus
kolektyvo, atskir darbuotoj , valstyb s ir savo asmeninius interesus. Nor damas i spr sti
davin , vadovas turi surasti efektyv vadovavimo stili ir i sikovoti autoritet , kuris b tinas
kmingai tvarkant organizacijos veikl . To negali gerai atlikti vadovas, nesilaikantis tam tikr
reikalavim . Skiriamos dvi reikalavim vadovams grup s:
§ bendrieji reikalavimai,
§ specialieji reikalavimai.
14
Bendrieji reikalavimai apima statymo numatytas vadovo elgesio taisykles, o specialieji
reikalavimai remiasi vadovui, kaip konkre ios srities specialistui, keliamais reikalavimais.
Apibendrinus vairius reikalavimus, keliamus vadovui, galima juos suvesti komercinius ir
moralinius.
Komerciniai sugeb jimai – labai plati s voka, apimanti tiek vadovo kompetencij , tiek jo
organizacinius sugeb jimus. Taigi, vadovui neu tenka b ti kompetentingu, t.y. tur ti profesin
autoritet , kiekvienas vadovas turi b ti ir geras organizatorius bei administratorius.
Vadovo kompetencija suprantama kaip puikus atliekamo darbo specifikos inojimas.Ji apima
daugel vadovo darbo sri . Pagal vadov atestacijos nuostatus, jos suskirstytos dvide imt du
pagrindinius skyrius, ir pagal atitinkam veikl bei vertinimo kriterijus yra apib dinamos.
(Valstyb s inios, 2005, Nr.108) Vadovas turi inoti ne tik, k reikia atlikti, bet ir tai, kaip tai
atliekama. Nekompetentingas vadovas, ai kiai nesuprantantis keliam tiksl , yra priklausomas nuo
pavaldini , jam sunku i sikovoti autoritet . Ir atvirk iai, kompetentingas vadovas, gerai i manantis
atliekamo darbo esm , darbo procesus ir metodus, sugeba kvalifikuotai analizuoti situacij ,
savaranki kai m stydamas operatyviai priimti sprendimus, numatyti alternatyvius veiklos variantus.
Toks vadovas trumpiausiu keliu prieina prie tikslo ir lengviau gyvendina priimtus sprendimus.
Reikia pa ym ti, kad vadovas realiai negali b ti kompetentingu visose vadovaujamos organizacijos
srityse, ta iau minimalios profesin s inios yra b tinos kiekvienam vadovui.
Organizaciniai vadovo sugeb jimai apima sugeb jim formuluoti u duotis ir nurodymus
pavaldiniams, sugeb jim ne tik operatyviai priimti sprendimus, bet ir juos gyvendinti, o taip pat
sugeb jim vykdyti efektyvi pavaldini veiklos kontrol . Beje, gabaus organizatoriaus reiklumas
niekada nevirsta u sispyrimu ir kit nuomon s nepaisymu. Vadovas – administratorius turi sugeb ti
teikti pavaldiniams reikiam informacij apie darbo specifik . Geras vadovas turi sugeb ti taip
paskirstyti galiojimus ir atsakomyb tarp pavaldini , kad b u tikrintas bendros pavaldini
veiklos efektyvumas ir vadovui likt tik bendro vadovavimo ir kontrol s vykdymo pareigos.
Organizaciniai vadovo sugeb jimai taip pat pasirei kia sugeb jimu operatyviai ir teisingai vertinti
besikei ian situacij ir nurodyti pagrindinius kelius problemai spr sti. Taigi, vadovas –
organizatorius turi b ti pakankamai nuovokus, protingas, i radingas ir ry tingas, sugebantis
prognozuoti ir mokantis iki galo realizuoti savo j gas. Taip pat galima pa ym ti, kad geras
organizatorius supranta, jog negali remtis tik savo paties kompetencija ir stengiasi suburti apie save
gabiausius kolektyvo specialistus. Galima teigti, kad vadovo komerciniai sugeb jimai – tai
profesini ini ir administracini sugeb jim derinimas.
Dabartiniai tyr jai akcentuoja darbingumo bei fizin kompetencij , kuri apima fizinio
atsparumo, atsparumo stresams bei sveikatingumo ugdymo ius s kmingam darbui. (Kasiulis
J., Barvydien V. 2001).
15
Atrodyt , kad vadovas turi visas b tinas savybes: profesines inias, sugeb jim organizuoti,
ta iau jam tr ksta pavaldini pasitik jimo. Gero vadovo sugeb jimai neturi apsiriboti vien
komerciniais gabumais. Jis dar turi tur ti tam tikr moralini (psichologini ) savybi . Vadovas,
stokojantis pastar savybi , nesugeba sudominti ir patraukti pavaldini , gyti j pasitik jimo. Be
tam tikr moralini savybi ne manoma sukurti darbingo viso kolektyvo mikroklimato, pasiekti
ger rezultat darbe.
Vadovavimas – tai vis pirma darbas su mon mis. Vadovas, blogai pa stantis mones,
nesidomintis j interesais, ne inantis j nuotaik bei nuomoni , t.y. ne inantis j psichologijos,
nesugeb s rezultatyviai kontaktuoti su pavaldiniais. Tod l kiekvienas vadovas privalo tur ti moni
valdymo mokslo pagrindus – inoti mogaus psichologij , tur ti pedagogikos, etikos ini ir mok ti
ias inias panaudoti organizuojant kolektyvin darb ir bendraujant su pavaldiniais.
Be mogaus psichologijos inojimo galima i skirti kelet svarbi moralini vadovo savybi ,
kurios padeda bendraujant su pavaldiniais ir skatinant juos siekti kolektyvini tiksl :
• intelektas vadovas turi b ti i silavin s visose mokslo ir visuomeninio gyvenimo
srityse;
• komunikabilumas sugeb jimas bendrauti, mok jimas palaikyti formalius ir
neformalius tarpusavio santykius;
• sugeb jimas vertinti kiekvien mog kaip asmenyb , mok jimas kiekvien
problem pa velgti kito mogaus akimis;
• auk ta moral – asmeniniai vadovo interesai turi sutapti su bendrais viso kolektyvo
interesais ir neper engti moral s norm ;
• vidin vadovo pusiausvyra sugeb jimas net sud tingiausiose situacijose blaiviai
styti, i likti korekti ku, sant riu;
• reiklumas sau ir kitiems, s iningumas, punktualumas, konfidencialumas,
darb tumas ir kt.
Be savybi vadovas negal s pasiekti auk tos valdymo kokyb s. Tod l valdymo srityje
psichologiniai sugeb jimai yra vertinami ne ma iau nei profesin s inios ar organizaciniai
sugeb jimai. (Razauskas, 1997).
„Efektyviai dirbantys vadovai turi sugeb ti pasiekti tinkam savybi pusiausvyr
nei vengiamuose vaidmen konfliktuose“ (Kasiulis, J. Barvydien 2001, p. 170).
Efektyvi vadov vertyb s yra tokie tikslai, pareigos, jausmai ir sitikinimai, kurie labiausiai
remiasi teigiamais mogi kaisiais santykiais. Efektyvi vadov ugdymas – labai svarbus u davinys
kiekvienai organizacijai, nes vadovai yra atsakingi ne tik u savo atlikt darb , bet ir u
organizacijos pavaldini darb . Jis atlieka pagrindin vaidmen formuojant ir tvirtinant teigiamus
mogi kuosius santykius organizacijoje (Sakalas, 1998).
16
1.3. Vadovavimo stili teorijos
Valdymo stilius yra sud tinga vadovo ir pavaldini santyki visuma. Vadovas atlieka jam
pavestas funkcijas tik jam b dingu, individualiu stiliumi. Kiekvieno vadovo darbo stilius
individualus, nes nepakartojamos tiek jo asmenin s, tiek ir vadovaujamo kolektyvo savyb s.
Galima i skirti kelet pagrindini veiksni , lemian vienok ar kitok vadovo darbo stili :
organizacijos, kuriai vadovaujama specifika – jos tikslai ir u duotys; veiklos organizavimo formos,
vadovaujamo kolektyvo ypatumai – jo sud tis, pasiruo imo lygis, tarpusavio santyki pob dis.
A. Sakalas skiria tradicinius ir naujuosius valdymo stilius.
Tradiciniams valdymo stiliams priklauso:
• Charizmatinis valdymo stilius. Tokiam vadovui b dinga: sugeb jimas i kr sti kitus
energija, geras charakteris, retoriniai gabumai.
• Patriarchalinis valdymo stilius. is stilius lyginamas su valdymu eimoje, da niau
taikomas ma ose organizacijose. Jo privalumas– r pinimasis savo bendradarbiais net ir tada,
kai jie negali dirbti.
• Autokratinis valdymo stilius. io stiliaus vadovas mano es s protingesnis u
pavaldinius ir reikalauja bes lygi ko jo sakym vykdymo.
• Biurokratinis stilius. io stiliaus vadovas odinius nurodymus pakei ia statymais,
sakymais, reglamentais, standartais.
Naujiesiems valdymo stiliams priklauso:
• Kooperatinis valdymo stilius. iame stiliuje bendradarbiai traktuojami kaip partneriai.
Vadovas stengiasi bendradarbiavim gr sti savitarpio pagalba, o ne bausm mis. Svarbiausia,
kad darbuotojai traukiami valdym .
• Laisvasis valdymo stilius. iame stiliuje atsisakoma reglamentuoto valdymo.
Darbuotojai patys sprend ia, k ir kaip daryti. J veikla nekontroliuojama.
Kiekvienas valdymo stilius turi savo privalum ir tr kum . Svarbiausia, kad vadovas sugeb
juos derinti (Sakalas, 2003).
Nik Chmiel knygoje „Darbo ir organizacin psichologija“ vien i valdymo stili nurodo
lyderyst s stili .
Mi igano universitete atliktas veiksming ir neveiksming lyderi elgsenos skirtum tyrimas
atskleid , kad veiksmingi lyderiai yra orientuoti darbuotojus – t.y. jiems r pi pavaldiniai, o
neveiksmingi yra orientuoti darb , t.y. jiems r pi tik vykdomos u duotys. Ta iau lyderyst s stilius
17
gana da nai kritikuojamas, tiek d l situacij vairov s, tiek d l formali ir neformali lyderi takos
bei elgsenos (Chmiel, 2005).
P. Jucevi ien (1994) savo knygoje „Organizacijos elgsena“ apra o iuos vadovavimo
modelius: autokratin ,
o globos,
o paramos,
o kolegial .
Autokratinis modelis. Tokiems vadovams atrodo, kad jie geriausiai visk ino, darbuotojams
tereikia vykdyti j nurodymus, o vadovui– kontroliuoti veikl . iame modelyje ypa i ry ja
visi ka darbuotoj priklausomyb nuo vadovo. Autokratinis modelis pasiteisina tada, kai reikia
skubiai atlikti kok darb .
Globos modelis. is modelis susietas su galimybe patenkinti darbuotoj saugumo poreik . Jis
efektyvus tada, kai protingai patenkinami darbuotoj egzistencijos poreikiai, tokiu atveju globa
vertinama kaip motyvuojanti j ga. Darbuotojai jau iasi laimingi, nors ypatinga motyvacija
nepasi ymi.
Paramos modelis. iuo atveju vadovas sukuria tok klimat , kuris padeda darbuotojams silieti
veikl bei panaudoti visus savo sugeb jimus numatytiems tikslams pasiekti. io modelio
realizavimui nereikia dideli finans , pakanka pakitusio vadovavimo stiliaus ir turinio.
Kolegialus modelis. Esant iam vadovavimo modeliui vadovai ir pavaldiniai vieni kitus vertina
kaip bendradarbius. Kolegialaus vadovo tikslas– suburti ger komand siekiams realizuoti.
Vienareik mi kai pasakyti, kuris i modeli geriausias– negalima. Ai ku tik viena, kad
vadovas turi sugeb ti nustatyti konkre iai situacijai tinkant model , vertinti, ar jis (modelis) atitiks
organizacijos moni vertybes ir situacij bei mok ti pasirinkti tinkamiausi (Jucevi ien , 1994).
R. elvys valdymo teorij vairov skirsto kelias dideles grupes:
• Bruo teorijos;
• Atitikim teorijos;
• Dinami santyki teorijos;
• Stili teorijos.
Bruo teorijos. i teorija pagr sta vadovo asmenyb s bruo ais. Tik ma daug 5 procentai
kmingai vadovaujan io asmens bruo ai pasikartojo daugumoje tyrim . Galima i skirti kelis
pagrindinius bruo us:
Intelektas – svarbiausia– m styti abstrak iai ir geb ti spr sti sud tingas problemas;
Iniciatyvumas – vadovas turi suvokti, kada b tini aktyv s veiksmai, ir tur ti pakankamai ry to
imtis.
18
Pasitik jimas savimi – vadovas tur pakankamai gerai save vertinti ir nuolat siekti profesinio
meistri kumo.
Kai kurie autoriai i skiria iuos, s kmingai dirban io vadovo bruo us: erudicija, ekstraversija,
empatija.
Tyrimuose i ry ja ir daugiau kit svarbi vadovams bruo , ta iau ne visada vienas ar kitas
bruo as ka ypatingo vadovavime lemia. Nors bruo teorijomis ilgainiui nusivilta, vairios
vadov atrankos metodikos tebesiremia teorij principais ( elvys, 2003).
Atitikim arba situacini teorij atsiradim s lygojo supratimas, kad n ra nei universali gero
(idealaus) vadovo bruo ar s kmingiausio vadovavimo stiliaus. Atitikim teorij autoriai bei
alininkai teigia, kad s kming valdym lemia keli esmini veiklos faktori atitikimas. Manoma,
kad valdyme tur b ti tarpusavyje derinami – vadovas, pavaldinys ir u duotis. Vadovas,
atsi velgdamas pavaldinio pasirengim darbui, jo motyvacij – taiko atitinkamus vadovavimo
stilius bei u duotis ( elvys, 2003).
Atsiradus naujai vadybos kryp iai – kaitos vadybai, valdymo teorijos papild dar viena
dinami santyki teorija. teorij apib dina B.M. Bass transakcinio ir transformacinio
vadovavimo koncepcija. Transakcinis (arba s veikos) vadovavimas pasirei kia tuo, kad vadovas
nustato, k pavaldiniai turi atlikti, paai kina u duotis, bei motyvuoja. Galima dr siai teigti, kad
vadovas be autoriteto – prastas vadovas. Autoritetas – tai visuotinai pripa inta, neformali mogaus
taka. Skiriamos dvi autoriteto r ys: autoritetas, gyjamas kartu su pareigybiniu statusu (formalus)
ir i sikovojamas paties vadovo (realus). Vadovas, kuris suranda teising bendravimo su pavaldiniais
stili , greitai gyja real autoritet . Vadovo darbo stilius n ra tik asmeninis vadovo reikalas. Nuo jo
did ia dalimi priklauso visos organizacijos veiklos rezultatai, jo vadovaujam moni
pasitenkinimas darbu.
Bene inomiausia visiems teorija yra vadovavimo stili skirstymas :
• Autokratin ;
• Demokratin ;
• Liberal .
Autokratinis darbo stilius pasi ymi stipria valdymo centralizacija, polinkiu vienvaldi kum ,
sprend iant ne tik pa ias sud tingiausias, bet ir gana paprastas problemas. Vadovas autokratas
moningai riboja kontaktus su pavaldiniais. Jo kontaktai pabr tinai oficial s. Pagrindinis tokio
vadovo vertinimo matas – pavaldinio nuolankumas. Vadovas autokratas nepaken ia prie taravim
bei kritikos, nors pats m gsta kritikuoti. Autokratinis valdymo stilius s lygoja kolektyvo pasyvum ,
formal po darb , susiskaldym , nepasitik jim vienas kitu, prie kum : vieni prisitaiko prie
vadovo, kiti bando protestuoti prie vienvaldi kum . Vadovai autokratai laikosi nuomon s, kad
materialinis skatinimas, o taip pat ir nuobaudos, yra geriausias b das pasiekti auk darbo rodikli .
19
Toks vadovas dirba daug ir ver ia tiek pat daug dirbti kitus net ir po darbo, visi kai nesiskaitydamas
su tuo, kad jo keliami reikalavimai yra u apibr darbo norm . Ne rint tai, kad autokratinis
valdymo stilius turi ir teigiam bruo : u tikrinamas valdymo centralizavimas, operatyvumas ir
vieningumas, jis tampa vis labiau neefektyvus ir nepriimtinas iuolaikiniame pasaulyje ( elvys,
2003; Razauskas, 1997).
Demokrati kas vadovas remiasi darbuotoju sugeb jimais ir gerbia juos. Toks vadovas link s
daugum klausim spr sti kolegialiai, pasitariant ir pasvarstant. Jis skatina pavaldini iniciatyv ,
suteikia jiems galimyb dirbti savaranki kai, tuo pa iu stengdamasis ugdyti tokius darbuotojus,
kuriems organizacijos tikslas tapt j pa tikslu. Su pavaldiniais toks vadovas visada elgiasi
pagarbiai, bendraudamas visada mandagus, takti kas ir atidus, stengiasi atsi velgti darbuotojo
interesus. Svarbus demokrati ko vadovo bruo as – ini ir informacijos apie organizacijos pad
suteikimas. Informuoti darbuotojai teigiamai priima ir vertina darbo motyvus. Ta iau demokratinis
valdymo stilius turi ir tr kum : d l daugyb s kolektyviai sprend iam net antraeili klausim gali
sit sti pasitarimai ar pos iai, o tai neigiamai veikia ir trikdo visos mon s ar organizacijos
darb . Kadangi demokrati ko tipo vadovai da niausiai b na plataus akira io mon s, jie ypa
efektyviai dirba ne tik gamybiniuose, bet ir k rybini organizacij kolektyvuose ( elvys, 2003;
Razauskas, 1997).
Liberalus valdymo stilius pasi ymi minimaliu vadovo ki imusi pavaldini veikl . Liberalas
nedemonstruoja savo vadovaujan ios pad ties, nes n ra sitikin s savo kaip vadovo u imama
pad timi ir kompetencija. Jis labai atsargus priimdamas sprendimus, tod l labai m gsta papunk iui
vadovautis statymais, instrukcijomis, nes taip jis tikisi kompensuoti tr kstamas galimybes
savaranki kai veikti, liberalui sunku sakin ti, kontroliuoti pavaldinius. Vadovas, besiremiantis iuo
darbo stiliumi, yra neaktyvus, nenuoseklus savo veikloje, j lengva paveikti i alies, jis link s
nusileisti aplinkyb ms. Bendraudamas su pavaldiniais vadovas liberalas pabr tinai mandagus,
geranori kas ir takti kas. Besistengdamas sutvirtinti savo autoritet , liberalas da nai bando siteikti
pavaldiniams: suteikia jiems vairias privilegijas, nepagr stai moka premijas, dalija ne vykdomus
pa adus, atid lioja prasto darbuotojo atleidim ir pan. Liberalas neturi polinkio organizaciniam
darbui, silpnai, nereguliariai kontroliuoja kolektyv . ( elvys, 2003; Razauskas, 1997)
1.4. Kompetencijos samprata
Pastaraisiais metais ES bei Lietuvos vietimo dokumentuose atsirado nauja kryptis: asmens
kompetencij ugdymas. Mokytojams keliami vis nauji u daviniai: gyvenim i leisti asmen , turint
ini , geb jim bei nuostat visum , padedan mokytis vis gyvenim , b ti aktyviu pilie iu,
susirasti tinkam darb . Norint vykdyti iuos vietimo u davinius ir u tikrinti ugdymo kokyb
20
reikia i spr sti vien svarbi problem nuolat teikti kvalifikuot profesin pagalb mokytojams ir
mokykl vadovams.
Kompetencijos s voka kiekvienu laikotarpiu buvo suprantama vairiai. Da nai girdime:
geb jimai, kvalifikacija, kompetencija. Kyla nema ai diskusij d l termin , apibr im . Ne
visiems ai ku, kaip ir kada juos vartoti.
Dabartin s lietuvi kalbos odyne yra du kompetencijos s vokos paai kinimai:
• Klausim ar rei kini sritis, kuri kas gerai i mano;
• Darbuotojo ar staigos veikimo sritis ir galiojim apimtis. (Dabartin s lietuvi kalbos
odynas, 2000).
Kai manoma, kad mogus k nors i mano kokioje nors srityje, tai sakoma, kad jis yra
kompetentingas. Atrodyt , kad kompetencijos s voka nurodoma, k mogus moka atlikti pagal tam
tikrus reikalavimus.
Pa velkime, kaip kompetencij apib dina vair s u sienio ir Lietuvos autoriai. Kai kurie
autoriai kompetencijos s vok kildina i kvalifikacijos s vokos.
Kvalifikacija rei kia tam tikr ini , mok jim , geb jim , ir patyrimo visum , kuri
gij s mogus gali kokybi kai (kompetentingai) dirbti atitinkam darb (Lau ackas, 2000, p. 64).
Kompetencija – mok jimas atlikti tam tikr veikl , remiantis gyt ini , , geb jim ir
vertybini nuostat visuma (Lietuvos Respublikos vietimo statymas 2003).
R. Lau ackas teigia, kad tarp s vok n ra didelio skirtumo: „Kompetencijos s voka yra
artimesn veiklos pasaulio aplinkai. J vartojame tuomet, kai tenka akcentuoti mogaus profesines
galias praktin je veikloje“. (Lau ackas, 1999). Taip pat nurodo, kad kvalifikacijos pagrind sudaro
kompetencija, o pa kompetencij apib dina kaip efektyvios veiklos demonstravim , sugeb jim
atlikti pateiktas u duotis realioje ar imituojamoje darbo situacijoje (Lau ackas, 1997). Kvalifikacij
kompetencijos pagrindu taip pat vardijo ir kiti lietuvi autoriai, kaip antai M. Barkauskait (2001),
B. Bitinas (2000), L. Jovai a (1996), P. Jucevi ien (2000), K. Pukelis (1998) ir kt.
P. Jucevi ien s (2000) manymu, profesin s kompetencijos formavimuisi tur pakakti
gabum , , mok jim ir ini , ta iau kompetencijos strukt b tina traukti ne tik
kvalifikacij , bet ir asmenines savybes, vertybes, po rius.
Iki XXa. 10–ojo de imtme io niekas per daug nesidom jo ir nevartojo kompetencijos termino.
Ilg laik buvo vartojamas kvalifikacijos terminas. Tarptautiniame od odyne kvalifikacija
apibr iama kaip „ mogaus tinkamumo tam tikram darbui laipsnis, reikiam ini , , patirties
tur jimas.“ (Vaitkevi , 1999). Kvalifikacija juk gyjama kart ir visam gyvenimui, o norint
vertinti mogaus kompetencij reikia steb ti jo veikl .
21
Pasak B. Anu ien s, kai kurie mokslininkai teigia, kad kompetencija, tai nelygu diplomas.
ini visuma, gyta studijuojant dar n ra kompetentingumas (jas reikia taikyti praktikoje)
(Anu ien , 2005).
B. Anu ien pastebi, kad A. N. Per –Klermon atskleid socialin s kompetencijos reik ,
kuri ai kino kaip santyki palaikym , bendravimo geb jimus, elgsenos lankstum (Anu ien
2005).
XXa. pabaigoje susiformavo nuostata, kad kompetencija, tai geb jimas apjungti turimas inias
ir asmeninius geb jimus problemoms spr sti.
B. Siro (Sire, 1996) profesines kompetencijas skirsto : teorines, praktines, socialines,
strategines.
Reikia pasteb ti, kad mokslin je literat roje kompetencijos s voka vartojama tiek vienaskaitos,
tiek daugiskaitos forma. B. Anu ien s teigimu – vienas asmuo gali gyti ne tik bendr profesin
kompetencij , bet ir daug dalini kompetencij .
Europos komisija (Europos komisija, 2004 i vietimo studij centro, 2005) pateikia tai toki
kompetencijos sampratos schem :
KVALIFIKACIJA
Kompetencija yra ini , geb jim ir nuostat derinys/paketas:
• Gali b ti perduodamas kitiems;
• Gali b ti naudojamas skirtingoms funkcijoms atlikti;
• Pritaikomas individo tikslams, siekiant savirealizacijos, socialin s integracijos ar
sidarbinimo.
KOMPETENCIJA
Asmenin s savyb s
Vertyb s
Po riai
iai
Mok jimai
inios
GABUMAI
22
• Turi b ti suformuotas bendrojo lavinimo mokykloje ir tapti pamatu tolimesniam mokymuisi.
(Europos komisija, 2004 i vietimo studij centro, 2005)
Europos S jungos dokumentuose pabr iama, kad spart s pasikeitimai valstyb s gyvenime
priklauso nuo auk tos kokyb s ini , geb jim ir kompetencij raidos. Kei iasi ugdymo sistemos
akcentai: nuo ini gijimo akcentavimo kompetencij ugdym . Kitaip galima b pasakyti, jog
yra svarbu ne tik tai, k ino mogus, bet taip pat, kaip ir kada jis naudojasi turimomis iniomis. Ir
labai svarbu, kad mogus tur nor , jaust poreik mokytis vis gyvenim .
ES vietim reglamentuojan iuose dokumentuose kompetencija suprantama kaip bendra,
jungianti koncepcija, kaip geb jim , ini , polinki ir nuostat derinys. Geb jimai ir kvalifikacija
yra ios s vokos sud tiniai elementai, taip pat ir polinkis mokytis bei patirtis. (European
Commission. Implementation of „Education and training 2010“ work programe Working group B
„Key competences“ Anglysis of the mapping of key competency frameworks 2004). S voka
kompetencija siejama su mogaus asmenin mis galiomis ir galimyb mis pritaikyti kintamus ir
tikslingus geb jimus, remiantis gytomis iniomis ir turima patirtimi.
ES vietimo dokumentuose yra i skiriamos ios pagrindin s kompetencijos: komunikavimas
gimt ja kalba, komunikavimas u sienio kalba, matematinis ra tingumas, gamtos moksl ir
technologij pagrindin s kompetencijos, IKT geb jimai, mokymasis mokytis, tarpasmeniniai ir
pilietiniai geb jimai, verslumas, kult rin kompetencija. I vardintos kompetencij sritys gali b ti
pritaikomos daugelyje skirting ugdymo kontekst , ta iau vis pagrindini kompetencij ugdymas
yra nukreiptas :
• Asmenin pasitenkinim ir tobulinim si vis gyvenim – pagrindin s kompetencijos
turi mon ms suteikti galimybi siekti gyvenimo tiksl , susijusi su j pom giais bei noru
mokytis vis gyvenim .
• traukim – ios pagrindin s kompetencijos turi pad ti kiekvienam mogui b ti
aktyviu pilie iu savos valstyb s visuomeniniame gyvenime.
• Darbingum – kiekvieno mogaus galimyb gauti paklaus darb darbo rinkoje.
Pagrindin s kompetencijos turi sukurti mokymosi vis gyvenim perspektyv . Taigi,
kompetencija apibr iama kaip perteikiamas, daugiafunkcinis ini , geb jim ir nuostat derinys,
kurio reikia visiems asmenims, kad gal siekti individualaus pasitenkinimo ir tobulinimosi,
traukimo ir darbingumo.
Kompetencij apibr imas priklauso nuo visuomen je egzistuojan bendr vizij ir vertybi .
Naujausiuose Lietuvos vietimo dokumentuose kompetencijos samprata nusakoma, remiantis
Europos S jungos vietimo dokumentais, ta iau apibr ta kiek siauriau. Kompetencija apib dinama
„kaip ini , geb jim bei nuostat visuma, galinanti kelti prasmingus tikslus bei j siekti, mokytis
vis gyvenim , b ti aktyviu pilie iu ir dalyvauti visuomen s gyvenime, susirasti tinkam darb .
23
Kompetencijos samprata nusako svarbiausius iuolaikinio vietimo u davinius – rengti
besimokan iuosius ry tingai ir tikslingai pritaikyti gytus geb jimus, inias bei patirt gyvenime,
profesin je veikloje ir nuolat mokantis“ (Bendrosios programos ir i silavinimo standartai, 2003, p.
8).
Kompetencijos samprata ES ir Lietuvos vietimo dokumentuose pateikiama 1 lentel je.
1 lentel
Kompetencijos samprata ES ir Lietuvos vietimo dokumentuose
Kompetencijos samprata ES vietimo dokumentuose I skiriami aspektai
Kompetencijos samprata
Lietuvos vietimo
dokumentuose
Kompetencija yra suprantama kaip geb jim , ini ,
polinki , talent ir nuostat derinys
Strukt ra Kompetencija suprantama
ini , geb jim bei nuostat
visuma, galinanti kelti
prasmingus tikslus bei j siekti
Apibr imas, apimantis polink mokytis ir patirt Ry ys su patirtimi –
Kompetencija suprantama kaip bendra, jungianti
koncepcija– geb jimai ir kvalifikacija yra ios s vokos
sud tiniai elementai
Strukt ra Kompetencijos ugdymas
laikomas integraliu procesu
Kompetencija siejasi su holisti kai suprantamu asmeniniu
potencialu ir galimyb mis pritaikyti kintamus ir tikslingus
geb jimus, remiantis iniomis ir patirtimi.
Asmeninis potencialas –
Kompetencija apibr iama poreikius orientuotu,
funkciniu aspektu: kompetencija yra geb jimas atitikti
poreikius arba s kmingai vykdyti u duot
Socialinis aspektas Orientacija aktualias
gyvenimo visuomen je reikmes
Kompetencija sudaryta i kognityvin s ir
metakognityvin s dimensij
Kognityvinis ir
metakognityvinis
aspektas
–
Pagrindini kompetencij tikslai:
1) asmeninis pasitenkinimas ir tobulinimasis vis
gyvenim – pagrindin s kompetencijos turi mon ms
sutekti galimyb pasiekti individualius gyvenimo tikslus,
susijusius su asmens pom giais, tro kimais ir noru t sti
mokym si vis gyvenim ;
2) traukimas– ios pagrindin s kompetencijos turi leisti
kiekvienam mogui b ti aktyviu pilie iu visuomeniniame
gyvenime;
3) darbingumas– kiekvieno mogaus galimyb gauti
paklaus darb darbo rinkoje.
Kompetencij
reik mingumas
Kompetencij ugdymo tikslai:
1) mokytis vis gyvenim ;
2) b ti aktyviu pilie iu,
dalyvauti visuomen s
gyvenime;
3) susirasti tinkam darb .
(Projekto „Naujos galimyb s“ Vilniaus mokytoj profesin s kompetencijos pl trai seminar ciklo med iaga)
24
Palyginus Europos S jungos ir Lietuvos vietimo dokumentus galima i skirti sutampan ius
kompetencijos sampratos aspektus:
Ø Sutampa tie patys strukt riniai elementai: inios, geb jimai, vertybin s nuostatos;
Ø Akcentuojamas kompetencij b tinumas mokymuisi vis gyvenim ; dalyvavimui
visuomeniniame gyvenime; tinkamo darbo radimui;
Ø Ry ki orientacija aktualias ugdymosi ir visuomeninio kasdienio gyvenimo reikmes.
Pasteb ti Lietuvos ir ES dokument skirtumai:
• ES dokumentuose i skiriamos ir pabr iamos kognityvin s ir metakognityvin s kompetencij
dimensijos;
• ES dokumentuose i ry kinamas individualumo aspektas – polinki /talent /gabum ir patirties
svarba kompetencijas orientuotame ugdyme.
1.5. Pedagog profesini ir vadybini kompetencij modeliai
iame poky am iuje, nuolatinis mokymasis tampa esminiu mogaus s kmingos karjeros, o
organizacijos – i likimo garantu. Reformuojamai Lietuvos vietimo sistemai ypa aktual s iandien
tobulesn s mokytojo veiklos klas je, mokymosi darbo vietoje, mokytojo kompetencijos pl tot s
klausimai. (Simonaitien , Targamadz , 2001).
Svarbiausia s km s prielaida yra pedagogo dalykin ir pedagogin bei vadybin kompetencija,
grind iama informacijos panaudojimo galimybi skal je ugdymo procese. engiant
demokrati kumo keliu, m alies pedagog prioritetas tapti ne tik geru dalyko specialistu, bet ir
mokti valdyti santykius, dirbti komandoje su kolegomis, b ti pasiruo usiems ir atviriems
poky iams. B tinos vadybin s kompetencijos: ugdymo institucij politika, veiklos strategija ir
vadovavimo stilius.
Pedagog vaidmens ugdymo procese poky iai ver ia nuolat gilintis ir ie koti ne tik pa ius
pedagogus, bet ir juos rengian ias institucijas. Pedagogams reikia prisitaikyti prie nauj socialini
lyg , o j reng jams sukurti naujas mokymo strategijas, metodus, modelius, kurie pad
pedagogams pasirengti nuolatiniams gyvenimo poky iams (juk universitetas negali suteikti
geb jim , kuri mokytojui u tekt visai jo karjerai) (Jura ait , 2004).
Kompetencijos s voka tiek pedagog rengime, tiek ir darbin je aplinkoje prad ta vartoti
visi kai neseniai. Lietuvoje ne itin daug tyrim yra skirta mokytoj rengimo ir tolesn s profesin s
kompetencijos pl totei tirti. Mokytoj saviugd tyrin jo Bulajeva (2001), mokytojo veiklos
poky ius ir tam svarbius geb jimus individualizuot program k rimo aspektu – Dabri ien (2001)
ir kt. (Simonaitien , Targamadz , 2001).
25
Pedagog profesin s kompetencijos vairioje literat roje apibr iamos gana abstrak iai,
nagrin jamos tik atskiros komponent s. Tod l vienareik mi kai pateikti profesin s kompetencijos
klasifikacij ir nubr ti tikslias ribas yra sud tinga. 2001m. paskelbtas mokytoj atestacijos
nuostat projektas dar n ra patvirtintas vietimo ir mokslo ministro, o ir kompetencij svarba – ne
itin akcentuojama ir apibr iama. Tik vienas i pagrindini atestavimo tiksl yra: „skatinti
pedagogus tobulinti savo profesin kompetencij , teikian galimyb s kmingai gyvendinti
dabartin s vietimo kaitos siekius.“(Pedagog atestavimo nuostat projektas, 2001). Ai s
reikalavimai kompetencij srityje naujuose vadov atestacijos nuostatuose, kur konkre iai
nurodoma kiekvienai kompetencijai atitinkamos inios, geb jimai, veikla.
Pedagog profesini kompetencij kokyb s svarb ai kiausiai atspindi Bendrosios programos ir
silavinimo standartai. Jose kalbant apie Lietuvos mokyklai keliamus tikslus ir u davinius,
pabr iama „asmens kompetencijos atsakingai ir produktyviai veikti konkre iame socialiniame
kontekste, realiame gyvenime“. (Bendrosios programos ir i silavinimo standartai, 2003).Taip pat
akcentuojama, kad pradin je mokykloje daug d mesio turi b ti skiriama kiekvieno moksleivio
kompetencijos, orientuotos aktualias gyvenimo visuomen je reikmes, ugdymui. Mokykl vadovai
ir mokytojai raginami „pa velgti kiekvieno moksleivio vertybini nuostat , geb jim ir ini bei
supratimo pl tot kaip integruot proces – moksleivio kompetencij ugdym “ (Bendrosios
programos ir i silavinimo standartai, 2003, p.9.).
2005m. liepos 7 d. vietimo ir mokslo ministro sakymu Nr. ISAK–1340 pritarta Pradinio
ugdymo programos projektui.
Lietuvoje kompetencijas orientuotomis ugdymo(si) programomis bei standartu jau
grind iamas prie mokyklinis ugdymas. Tod l t siant ugdymo turinio atnaujinim parengtas ir
pradinio ugdymo programos projektas. Pradinio ugdymo programos tolesnio tobulinimo pagrindinis
principas– ugdymo turinys formuojamas kompetencijai ugdyti, o ne dalykui mokyti. is ugdymo
turinio orientavimas jokiu b du nepanaikins mokom dalyk , bet pad s mokytojui suvokti, kad
ugdymo tikslas yra vaikas, gij s tam tikr kompetencij , o ne dalykas. Pradinio ugdymo
programos, orientuotos kompetencij ugdym , tikslas – pad ti vaikui gyti s kmingam mokymuisi
ir gyvenimui b tin socialumo, komunikavimo, pa inimo, k rybingumo, sveikatos saugojimo ir
mok jimo mokytis kompetencij pagrindus.
Naujausiuose, 2007 met sausio m nes Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro
patvirtintuose, sakymuose yra pateikti mokytojo profesijos ir mokyklos vadovo kompetencij
apra ai. Mokytojo profesijos kompetencijos apra as reglamentuoja mokytojo profesin s veiklos
pagal ikimokyklinio, prie mokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio, atitinkamas specialiojo
ugdymo, profesinio mokymo, neformaliojo vaik vietimo programas kompetencij grupes,
kompetencijas, geb jimus. is apra as parengtas, kad b galima nustatyti vienodus mokytoj
26
rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo kriterijus, reikalingus profesin je veikloje. Apra e pateiktos
mokytojo profesijos kompetencijas sudaro:
Bendrakult rin kompetencija – inios, iai, geb jimai, vertybin s nuostatos ir kitos
asmenin s savyb s, s lygojan ios s kming mogaus veikl konkre ioje kult roje.
Profesin kompetencija mokytojo inios, iai, geb jimai, vertybin s nuostatos ir kitos
asmenin s savyb s, reikalingos s kmingai bendrajai ugdymo veiklai, jos nespecifikuojant pagal
ugdymo turinio koncentruos/sritis.
Bendrosios kompetencijos – inios, iai, geb jimai, vertybin s nuostatos ir kitos asmenin s
savyb s, reikalingos mokytojo veiklai ir galimos perkelti i vienos r ies veiklos kit .
Specialiosios kompetencijos – mokytojo inios, iai, geb jimai, vertybin s nuostatos ir
kitos asmenin s savyb s, s lygojan ios s kming jo veikl konkre iame ugdymo turinio
koncentre/srityje.
Mokyklos vadovo kompetencijos apra as reglamentuoja mokyklos vadovo profesin s veiklos
kompetencijas, nurodant geb jimus. Apra e i skiriamos ios vadov kompetencijos:
• vietimo politikos i manymo,
• strategijos k rimo, strateginio plano rengimo ir gyvendinimo;
• ugdymo proceso valdymo;
• moni i tekli valdymo;
• mokyklos turto ir l valdymo;
• mokymosi kaip mokytis;
• komunikacin ;
• informacijos valdymo;
• poky valdymo. (Valstyb s inios, 2007, Nr. 12)
Nor damas pasiekti ugdymo kokyb s, mokytojas turi geb ti naujai planuoti ir organizuoti
ugdymo proces , geb ti pasirinkti tinkamus darbo metodus, pasirinkti ugdymo turin ir priemones
bei taikyti iuolaikines mokini ugdymo(si) pasiekim vertinimo metodikas.
kmingam pradiniam ugdymuisi reikia:
• Saugios emocin s aplinkos, grind iamos mokini , mokytoj ir t bendradarbiavimu;
• Mokytojo – patar jo, pagalbininko, padedan io gyti b tin ini , geb jim , vertybini
nuostat .
Lietuvoje pradini klasi mokytojo pedagogin s kompetencijos yra viena i sud tingiausi ir
ma ai i tirt sri . Tebesit sianti vietimo sistemos ugdymo turinio reforma, nuolatiniai socialiniai
poky iai ver ia nerimauti pradini klasi mokytojus d l savo profesin s veiklos, kompetencij
atitikimo iuolaikin mis kaitos s lygomis.
27
Mokytojas – tai asmenyb s ugdymo(si) proceso organizatorius, tod l did ja dalimi nuo
mokytojo kompetencijos priklauso mokymo ir mokymosi kokyb . vairioje mokslin je literat roje
profesin s km da niausiai apibr iama tokiomis s vokomis, kaip: kokyb , kvalifikacija,
kompetencija (Zaukien , 2005).
Tik b damas visapusi kai i prus s, mokytojas gali pasiekti puiki pradinio ugdymosi rezultat .
Labai svarbi viet mokytojo darbe u ima profesin s inios ir geb jimai, asmenyb s savyb s,
vertybin s nuostatos. Tai apima pa ias svarbiausias kompetencijos sritis.
Projekto „Naujos galimyb s Vilniaus mokytoj profesin s kompetencijos pl trai“ padalomoje
med iagoje pateikiamas gana ai kus bendrojo lavinimo mokyklos pedagogo profesini
kompetencij apra as ( r. 2 lentel ).
2 lentel
Bendrojo lavinimo mokyklos pedagogo profesin s kompetencijosKompetencij blokai Kompetencija
Geb jimas vertinti ir ugdyti savo asmenyb s savybesBendruomen s asmenyb ssavivert s kompetencijos Geb jimas takoti vertybines mokyklos bendruomen s nuostatas
Geb jimas dirbti komandoje
Bendravimo kompetencijos Geb jimas bendradarbiauti su kitais mokyklos bendruomen s nariais, sprend iantmoksleivi ugdymo pl tot s klausimusGeb jimas bendradarbiauti su eimaGeb jimas vertinti ir siekti savo veiklos tobulumoGeb jimas pl toti asmenin ugdymo veiklos filosofijElgesio veiklos reflektavimo
kompetencijos Geb jimas savo profesinio tobulinimosi planus derinti su mokyklos tikslais irplanaisGeb jimas atlikti savo dalykin s ir didaktin s kvalifikacijos savianaliz ir parengtiasmenin s karjeros profesijos srityje programGeb jimas vertinti dalykini , didaktini ir metodini inovacij adekvatumugdymo tiksl gyvendinimui ir pasirinkti tinkamiausias j gyvendinimo formas
Savo veiklos vertinimotobulinimo kompetencijos
Geb jimas parengti ir pravesti patirties sklaidos priemones ir projektusGeb jimas kurti individualias ugdymo programas, atsi velgiant moksleivigeb jimus, klas s, mokyklos, vietos bendruomen s poreikius, valstyb spatvirtintas Bendr sias programasUgdymo turinio planavimo
kompetencijos Geb jimas tirti ugdytini mokymosi sunkumus, siekiant pagerinti j mokymosirezultatusGeb jimas suprasti dalyko taikom , praktin reik , ry ius su aktualiomisasmeninio ir visuomeninio gyvenimo problemomis ir juos atskleisti moksleiviamsDalyko mokymo
kompetencijos Geb jimas tinkamai perteikti ugdymo turin naudojantis vairiomis ugdymotechnologijomisGeb jimas taikyti formalaus ir neformalaus vertinimo b dus vadovaujantis
silavinimo standartaisGeb jimas nustatyti tikrinimo tikslus ir kriterijus, atskleid ian ius ugdytinipasiekim lyg pagal i silavinimo standartusGeb jimas parengti skirtingo sud tingumo tikrinimo ir vertinimo u duotis pagalugdytini galimybes, pasirinkt profil bei program pasiekimams vertinti.
Ugdymo(si) pasiekimvertinimo kompetencijos
Geb jimas vertinti ugdytini individuali pa angGeb jimas suvokti pagrindinius Lietuvos vietimo reformos konceptuali siasnuostatas ir principus, inoti pagrindinius vietim reglamentuojan iusdokumentus ir naudoti juos darbeUgdymo program
tobulinimo kompetencijos Geb jimas keistis patirtimi mokyklos ir tarpmokykliniame lygmenyje ir dalyvautiugdymo program tobulinimo projektuose
(Projekto „Naujos galimyb s“ Vilniaus mokytoj profesin s kompetencijos pl trai seminar ciklo med iaga)
28
A. Zaukien tirdama pradini klasi mokytoj profesines kompetencijas, mokytoj pasirengim
profesinei veiklai analizuoja dviem aspektais:
• Teoriniu;
• Praktiniu.
Teorinis pasirengimas profesin s kompetencijos strukt roje da nai suprantamos kaip tam tikra
psichologini , pedagogini ir speciali ini visuma. Teorin veikla pasirei kia:
• Analitiniais geb jimais ( ini atgaminimas praktikoje);
• Prognostiniais geb jimais (orientavimasis rezultato numatym );
• Projektiniais geb jimais (ugdymo tiksl ir b numatymas).
Mokytojui reikalingi ir refleksiniai sugeb jimai (savo veiklos apm stymas ir vertinimas).
Praktinis pedagogo pasirengimas, jo profesin s kompetencijos pasirei kia i oriniais
(dalykiniais) geb jimais, t.y. geb jimu veikti.
Jam daugiausia priskiriami organizaciniai ir komunikaciniai geb jimai. A. Zaukien ,
remdamasi atliktais tyrimais, teigia, kad pradini klasi mokytojo profesin s kompetencijos
ypatumai reikalauja i sami ir sisteming tyrim . Pradini klasi mokytojo pedagoginei veiklai
ateityje bus svarbi ne tik praktin patirtis, bet ir profesin s kompetencijos, saviugda, ypa
laiduojanti mokytojo veiklos k rybi kum (Zaukien , 2005).
Bazini kompetencij modelis. F. Evers, J. Rush ir I. Berdrow (1998) analizuodami
bazines kompetencijas ie kojo s saj tarp besimokan iojo asmens ini , geb jim ir vertybi .
Min ti autoriai skiria keturias bazines kompetencijas:
• Sav s valdym (tai geb jimas analizuoti ir spr sti problemas);
• Komunikavim (geb jimas klausyti, gird ti, tikinti);
• moni ir veiklos tiksl valdym (planavimas, organizavimas, koordinavimas,
tekli ir moni kontrol , sprendim pri mimas ir kt.);
• Inovacij bei kaitos proces organizavim . (Jura ait , 2004).
Reik mini kompetencij modelio autoriai P. Descy ir M. Tessaring (2001) svarbiausiu
akcentuoja – individualias galimybes ir j atskleidim . Pagrindin modelio dal sudaro mokymosi
geb jim formavimasis. io modelio autori nuomone, iuolaikin socialin aplinka reikalauja
bendresni kompetencij , o ne specifini profesini geb jim . (Jura ait , 2004).
Pedagogui, dirban iam su mokini grupe klas je, bendraujant su t vai ar kolegomis
nei vengiama b tinybe tampa vadybinis tobul jimas. Tad nema iau reik minga mokytojui gyti ir
vadybini kompetencij . Vadyb mokytojui reik suprasti kaip tam tikro darbo mast su
mon mis, o norint darbe pasiekti ger rezultat – reik geb ti tvarkytis su grupe, bendrauti ir
bendradarbiauti su moni ( vairaus am iaus ir i silavinimo) grup mis bei mok ti valdyti save
(Mikoli nien , 2002).
29
Mokytojui, kaip ir vadovui ar vadybininkui pirmiausia reikia suprasti pagrindines vadybos
funkcijas:
• Suplanuoti savo veikl klas je ar pedagog bendruomen je
• Organizuoti veikl (paskirstyti u duotis ar darbus)
• Vadovauti veiklai ar darbui (priimti optimaliausius sprendimus tikslui pasiekti)
• Pri ti – kontroliuoti atliekam darb (ar viskas padaryta laiku, pagal
reikalavimus).
Mokyklin je literat roje visada daugiau akcentuojama profesin pedagogo kompetencija, nors
profesin s ir vadybin s kompetencijos turi nema ai s saj . tai, kad ir ugdymo turinio planavim ,
galime skirti tiek profesinei, tiek ir vadybinei kompetencijai. Vadybini kompetencij rai ka
daugiau atsispindi b tent per vadybos funkcijas, kurios vietime, be abejo, siejasi su pedagogo
profesija. Vadybin s funkcijos ypa i ry ja mokytojo kaip klas s aukl tojo veikloje, nors
pamokos kaip ugdymo proceso dalies planavimo, organizavimo, vadovavimo bei kontrol s svarba
vadybin je vietimo plotm je – neabejotina.
Atsi velgiant Mikoli nien s pateikt vadybos funkcij bei praktin s veiklos esm , galima
numatyti vadybini kompetencij pagrindines gaires ( r. 3 lentel ).
3 lentel
Pedagog vadybin s kompetencijosKompetencij blokai Kompetencija
Geb jimas nustatyti klas s ar grup s poreikiusGeb jimas apibr ti tikslusGeb jimas numatyti rezultatus
Ugdomosios ir aukl jamosios veiklos planavimokompetencijos
Geb jimas sudaryti vairus veiklos planusGeb jimas kurti darbo grupes
Ugdymo veiklos organizavimo kompetencijos Geb jimas paskirstyti veikl , galiojimus
Geb jimas inicijuoti bei koordinuoti veiklGeb jimas motyvuoti mokiniusGeb jimas teikti informacijVadovavimo ugdomajam – aukl jamajam procesui
kompetencijosGeb jimas tinkamai parinkti darbo metodus
Geb jimas sukurti kontrol s sistem
Geb jimas nustatyti vertinimo kriterijusGeb jimas koreguoti veiksmus
Veiklos prie ros – kontrol s kompetencijos
Geb jimas analizuoti atlikt veikl (Pagal V. Mikoli nien s pateiktas vadybos funkcijas magistro darbo autor s sudaryta lentel )
Prie vadybini kompetencij reik priskirti ir pedagogo darbo stili bei elges , geb jim
pozityviai spr sti konfliktus, mok jim priimti sprendimus ir kt.
Analizuojant kompetencij grupes, funkcines kompetencijas galima b priskirti vadybinei
pedagogo veiklai. Funkcin s kompetencijos:
• Informacini technologij naudojimo kompetencija;
30
• Organizacijos tobulinimo bei poky valdymo kompetencija;
• Dalyko turinio planavimo ir tobulinimo kompetencija;
• Ugdymo(si) aplink k rimo kompetencija;
• Mokymo(si) proceso valdymo kompetencija;
• Mokini pasiekim ir pa angos vertinimo kompetencija (Projekto rankra tis, 2006).
Pedagogo veiklos rezultatyvumas – kokyb susijusi su tiksl gyvendinimu. Tad kuo labiau
pasiekti rezultatai atitiks i keltus tikslus, tuo didesnis bus darbo rezultatyvumas (Targamadz ,
2001).
31
2. TYRIMO METODOLOGIJA
Tyrime dalyvavo ios, atsitiktinai pasirinktos Vilniaus miesto mokyklos. Trys i j –
pradin s, viena – pagrindin , dvi – vidurin s. Apklausoje dalyvavo mokykl vadovai (6
direktoriai ir 6 pavaduotojai ugdymui, atsakingi u pradin ugdym ), taip pat 74 pradini klasi
mokytojai.
Kadangi tyrimas anoniminis, mokykl pavadinimai neminimi, apra ant rezultatus, mokyklos
koduotos: pirmoji – pagrindin mokykla, antroji – pradin mokykla, tre ioji – pradin mokykla,
ketvirtoji – vidurin mokykla, penktoji – pradin mokykla, toji – vidurin mokykla.
Vis tip mokykl funkcijos gana pana ios. Pradin mokykla teikia pagrindus – pradin
silavinim , pagrindin – tai auk tesn ugdymo pakopa, ruo ianti mog tiek siekti mokslo
auk tesn se pakopose, tiek profesiniam pasirinkimui, vidurin – visas ugdymo procesas: nuo
pradini klasi iki brandos egzamin ir bendrojo vidurinio i silavinimo. Nuo faktori priklauso
ir vadovavimo specifi kumas. Pradin s mokyklos vadovas turi daugiau galimybi steb ti pradini
klasi mokytoj veikl , ugdymo proces bei betarpi kai tur ti vienokios ar kitokios takos. Antai
pagrindin s ir vidurin s mokyklos vadovo darbo sri apimtis daug platesn , kadangi jam tenka
pintis platesnes sritis apiman ia mokyklos veikla.
Mokykl vadovai buvo apklausiami interviu metodu, kuriuo siekiama nustatyti j vadovavimo
stili . Vadovai gal jo pasirinkti: pokalbio metu atsakin ti klausimus, ar juos atsakyti ra tu ( r. 1
priedas).
Mokykl vadov darbo stiliaus nustatymui buvo pasirinktas vadovavimo stiliaus modelis
„vadovavimo tinklelis“, kuris i skiria penkis stilius. Agresyvus, kai didelis d mesys skiriamas
rezultatams ir menkas – moni santykiams. io stiliaus vadovui ma iausiai r pi darbuotoj
nuomon s, j jausmai, bet didelis d mesys skiriamas darb kontrolei. Kylan ios problemos
suaktyvina vadovo agresyvum , jis nori, kad tik jo b klausoma. Advokataujantis vadovas
ypatingai r pinasi darbuotoj santykiais, o ma ai d mesio skiria rezultatams. Jis stengiasi visiems
tikti ir b ti geras, vengia konflikt , o jiems i kilus siekia visk u glaistyti. U auk tus pasiekimus
visada stengiasi paskatinti, o nes kmi link s nepasteb ti. Toks vadovas atsakomyb u krauna
kitiems, pats i vengdamas dideli problem sprendimo. Pasyvus vadovas nesir pina nei
mogi kaisiais santykiais, nei gerais darbo rezultatais. Jis atlieka tik privalomus darbus, nepriima
joki naujovi . I tikus nes km ms jis neprisiima atsakomyb s sau, da niausiai kreipia d mes tik
kit klaidas. Toks vadovas r pinasi tik savo presti u. Administruojan io vadovavimo stiliaus
vadovas vienodai r pinasi tiek moni santykiais, tiek rezultatais. is vadovas dirba s iningai, bet
jam tr ksta k rybi kumo, naujovi diegimo savo organizacijoje. Ta iau is vadovas sugeba i laikyti
organizacijos stabilum . Motyvuojantis vadovas dirba pagal tiksliai suformuluotus tikslus, o apie
32
darbuotoj darbo kokyb sprend ia pagal pasiektus rezultatus. Jei darbuotojams nesiseka, stengiasi
pad ti jiems tobul ti. Toks vadovas realiai vertina kylan ius konfliktus, laiku priima sprendimus.
Motyvuojantis vadovas sprendim pri mim traukia darbuotojus, kartu dal pareig perduodamas
jiems. (Blake, Mouts, 1964) ( r.1 pav.)
1 pav. Vadovavimo tinklelis
altinis: Blake, R. R., Mouton, J. S. The Managerial Grid. Houston: Gulf Publishing Co.,
1964)
Neigiamai suformuluoti vadov atsakymai, emiau pateiktus klausimus rodyt j pasyvum :
• Kaip kolektyv traukiate pasyviuosius?
• Kokie skatinimo b dai labiausiai veikia darbuotojus?
• Ar skatinate mokytojus mokykloje diegti inovacijas?
• Ar turite pastovi skatinimo sistem ?
• Ar ry tingai priimate sprendimus?
• Ar J mokytoj santykiai geri?
• Kaip da nai lankot s pamokose? ir kt.
Kita vertus, ie klausimai puikiai atskleid ia advokataujan io, administruojan io bei
motyvuojan io vadov bruo us. iems stiliams nustatyti pateikti ir kiti klausimai. Pvz.:
• Koki pozicij u imate pedagog pos iuose?
• Ar da nai mokytojai kreipiasi Jus d l galutinio sprendimo?
• Kokius b dus naudojate tampai darbe ma inti?
DIDELIS
DIDELISMA AS
pinimasissantykiais
pinimasis rezultatais
Advokataujantis Motyvuojantis
Administruojantis
Pasyvus Agresyvus
33
• siliepsnojus konfliktui J s...?
• Kuri i vadovavimo funkcij , J nuomone, svarbiausia?
• Kokie J , kaip mokyklos vadovo, prioritetai?
• Kokiais kriterijais vadovaudamasis priimate darb nauj mokytoj ?
• Kaip su inote apie kolektyve kylan ias problemas?
• Kokios mokyklos tradicijos Jums labiausiai reik mingos? ir kt.
Bene sud tingiausia i vadov atsakym velgti agresyv vadovavimo stili , iuos bruo us
pasteb ti lengviausia – stebint ir vertinant vadov veikl .
Vadov vadovavimo stiliui nustatyti buvo apklausiami ir pradini klasi mokytojai. Tyrimui
atlikti buvo pasirinkta anketin apklausa, pateikiant u daro ir atviro tipo klausimus, tod l
respondentai tur jo galimyb para yti savo nuomon ar abejones. Anketine apklausa pradini klasi
mokytojai vertino mokyklos vadov (direktoriaus ir pavaduotojo atskirai) veikl : j dalyvavim
ugdymo procese, pagalb kasdieniniuose darbuose bei vadovavimo stili .
Mokykl pedagogams buvo pateikta socialin s, poky valdymo, efektyvios veiklos ir
edukacin s kompetencij geb jim apra ai. Kiekvien vardint kompetencij atitinkant geb jim
mokytojai tur jo sivertinti atitinkamu lygiu: labai gerai, gerai, patenkinamai, silpnai. Pagal
sivertinim buvo nustatomas pedagogini kompetencij lygis. Mokytojai, vertin savo
kompetencij lyg , pateik geb jimus rodan ius pavyzd ius, pagal kuriuos buvo atliekama
atitikimo kompetencijai analiz :
Ø pasirinko ir objektyviai pagrindin ,
Ø pasirinko, ta iau pagrindimas kelia abejones,
Ø pasirinko, ta iau pagrindimas rodo prie ing elgsen ,
Ø ra pagrindimo.
Tyrim metu surinkti duomenys buvo analizuojami tiek apra omuoju, tiek matematin s
statistikos metodais. Statistin analiz buvo atlikta SPSS (the Statistical Package for the Social
Sciences) statistikos ir analiz s programine ranga. Jos legaliam panaudojimui darbe buvo gautas
SPSS atstovyb s Lietuvoje leidimas. SPSS for Windows – tai modulinis, pilnai integruotas, turintis
visas reikiamas galimybes programinis produktas, skirtas visiems analitinio proceso etapams:
planavimui, duomen rinkimui, duomen valdymui, analizei, ataskait k rimui, rezultat
pateikimui.
Statistine programa buvo atliekama dispersin analiz (ANOVA – ANalysis Of VAriance)
taikant tiesin s regresijos model ( ekanavi ius, Murauskas, 2003). Vienfaktorin dispersija buvo
taikoma, kai buvo analizuojami poky valdymo ir informacijos valdymo kompetencijos bei
efektyvios veiklos ir edukacin s kompetencijos ry iai.
Strukt rinis ANOVA modelis i–osios imties j–ajam steb jimui Xij u ra omas taip:
34
ij i ij i ijX e e= µ + = µ + τ + , (2.1)
ia i = EXi =EXij yra i–ojo kintamojo vidurkis,
eij – atsitiktin paklaida,
– bendrasis vidurkis,
i = i – yra i–ojo vidurkio ir bendrojo vidurkio skirtumas.
Pagrindin s ANOVA modelio prielaidos yra:
o kintamieji pasiskirst pagal normal d sn ,
o kintam dispersijos lygios,
o kintamieji nepriklausomi.
Priklausomyb s tarp nagrin jam element vertinimui buvo naudotas Pirsono koreliacijos
koeficientas, kuris skai iuojamas pagal formul :
( )( )( ) ,
11
yx
iin
issn
yyxxr
⋅⋅−
−−∑= = (2.2)
ia xi, yi — abiej kintam imties reik s, y, x — kintam imties vidurkiai, sx, sy —
kintam standartiniai nuokrypiai, n — imties variant (kintam reik mi por ) skai ius.
Taip pat buvo vertintas gaut rezultat patikimumas Fi erio konstanta, kuri turi nevir yti 0,05.
35
3. VADOVAVIMO STILIAUS IR PEDAGOGINI KOMPETENCIJ KOKYB S RY YS
3.1. Mokykl vadov vadovavimo stili tyrimo rezultatai
Remiantis analizuota teorine med iaga ir atlikus tyrim , kurio metu buvo apklausti mokykl
vadovai, pasteb ta, kad visose mokyklose vadovai derina vadovavimo stilius, priklausomai nuo
konkre ios veiklos, situacijos, aplinkybi , asmenini savybi . Vienareik mi kai teigti, kad vienas
vadovavimo stilius prana esnis u kit – negalima. Nors reikia pripa inti, jog gali b ti ir
dominuojantis, labiau i ry s stilius. Tyrime dalyvavusi mokykl vadov vadovavimo stiliai
pasiskirst gana skirtingai. ( r. 4 lentel )
4 lentel
Per interviu nustatytas mokykl vadov vadovavimo stiliusMokykla Administracija Vadovavimo stilius Citatos
Direktorius Administruojantis „Mano, kaip vadovo prioritetai: vietimopolitikos ir mokyklos u sibr tikslgyvendinimas, ugdymo kokyb ir geras
mikroklimatas.“I mokykla Pavaduotojas Motyvuojantis „Skatinu dalyvauti kvalifikacijos k limoseminaruose, miesto mokytojorganizuojamuose renginiuose ir patiemsdalintis ger ja patirtimi.“
Direktorius Motyvuojantis/advokataujantis
„ Pagiriu, konkre iais pavyzd iaismokytojams parodau, kad jie auga irtobul ja.“II mokykla Pavaduotojas Motyvuojantis/
advokataujantis„Stengiuosi visada i klausyti, nuraminti,patarti, skatinu aktyviai dalyvauti vairioseveiklose.“
Direktorius Administruojantis „Mano, kaip vadovo prioritetas: mokyklosmaterialin baz .“III mokykla Pavaduotojas Motyvuojantis/
advokataujantis„Visada palaikau iniciatyvas, u atlikt darbnegailiu ger od , pagyrim , paskatinim .“
Direktorius Motyvuojantis/administruojantis
tamp ma inu humoru, o darbuotojusskatinu motyvavimo ir premijavimo sistema.“
IV mokykla Pavaduotojas Motyvuojantis/administruojantis
„Dalyvauju visuose pradini klasi mokytojmetodin s grup s pasitarimuose, kartuplanuojame, organizuojame veikl .“
Direktorius Advokataujantis/motyvuojantis
„Draugi kai bendrauju su visais mokyklosbendruomen s nariais, padedu ir vertinukiekvien mokytoj .“V mokykla
Pavaduotojas Advokataujantis/motyvuojantis
„Darbus organizuoju komandiniu irsavanori kumo principu.“
Direktorius Pasyvus/administruojantis
„Kuo ma iau diskutuoju, tuo ma iautampos.“VI mokykla Pavaduotojas Motyvuojantis „Atrandu kiekviename teigiam savybi ir
taip darbus traukiu pasyviuosius.“
Pirmosios mokyklos direktorius sako, kad nepavykus pirmiausia pra ymu traukti darbuotoj
darb , jis naudojasi ir sakym b du. iame pasteb jime galima velgti ir agresyvaus vadovavimo
bruo , nors vadovas pabr , kad tok b stengiasi naudoti kuo re iau. O antai pavaduotoja
36
kiekviename stengiasi velgti k nors gera ir motyvuoja tuo, kad tik jis gali atlikti numatyt darb .
Taip da niausiai pasiekiama teigiam rezultat . Tai akivaizdus motyvuojan io vadovo pavyzdys.
ios mokyklos vadovai svarbiausia vadovavimo funkcija i skiria – organizavim (tai
administruojan io vadovo bruo as), nors neneigia kit funkcij reik mingumo. Kadangi abu
vadovai prie svarbi funkcij nenurod kontrol s, galima b teigti, kad jie n ra agresyvaus
vadovo stiliaus, kuris r pinasi tik darbo rezultatais.
Kadangi abu vadovai vairiais b dais ( odiniais, staigmenomis, vent mis, pinigine i rai ka)
stengiasi skatinti savo darbuotojus; pasitik jimu, palaikymu, humoru ma ina tamp , darbe ie ko
konflikt sprendimo b , jiems svarb s moni kieji santykiai kolektyve, tad pasyviam
vadovavimo stiliui j tikrai nepriskirtume. Mokyklos direktoriui svarb s ie prioritetai: vietimo
politikos gyvendinimas, mokyklos u sibr tiksl gyvendinimas, ugdymo kokyb (akademin s
inios ir mokini savirai ka), vaik saugumas, geras mikroklimatas (ir mokytojams, ir mokiniams),
visi mokykloje turi jaustis reikalingi. Pavaduotojo prioritetai: s iningai dirbantys mokytojai,
kokybi kas ugdymo procesas, saugi ir jauki aplinka visiems. Direktoriaus prioritetai ry kiai atspindi
puikaus administratoriaus bruo us, kuris nepamir damas ir ger santyki palaikymo kolektyve,
siekia auk tos ugdymo kokyb s. Pavaduotojo pozicija apima tiek administruojan io ir
motyvuojan io vadovavimo stiliaus, nes motyvuojantis vadovas apie darbuotojo darbo kokyb
sprend ia i pasiekt rezultat (o tai – ugdymo rezultat kokyb ), apibendrinus visus atsakymus,
galima teigti, kad io vadovo stilius yra daugiau motyvuojantis, nei administruojantis.
Antrosios mokyklos direktorius ir pavaduotojai pasyviuosius darbuotojus jungia grupes ir
parodydami pasitik jim , pagirdami skatina sijungti darb , kartais tiesiog paskirsto pareigomis,
nors galutinio sprendimo, atlik darb , mokytojai da niausiai kreipiasi direktori ar pavaduotoj .
ie atsakymai rodo, kad vadovai r pinasi darbuotojais ir stengiasi, kad viskas organizacijoje vykt
skland iai ir stabiliai. Tai artimiau motyvuojan iam ir administruojan iam vadovavimo stiliui. ios
mokyklos vadovai sutartinai mano, jog ugdymo proceso organizavime svarbiausia: planavimas,
organizavimas ir vadovavimas. Kadangi administruojantis vadovas daro visk s iningai „kaip i
knygos“, tai is pasirinkimas ir parodo administratori savybes. Vadov nuomone, mokytojai n ra
link dr siai, be tiesioginio vadovavimo, imtis nauj darb , jie vis gi link prie prast , standartini
darb . Siekiant, kad mokytojai aktyviau diegt mokykloje inovacijas, nuolat tobul , vadovai turi
pasitelkti subtilias administratori savybes, tai jie ir akcentuoja savo atsakymuose. Svarbiausius,
kaip vadovo prioritetus, antrosios mokyklos pavaduotoja nusako: komandos sutelkimas bendram
tikslui pasiekti; gero mikroklimato k rimas; darbuotoj skatinimas. Direktorius prie dar pamini,
kad reikia keisti savo m stym , stengtis vertinti dalykus pozityviai; kelti kvalifikacij .
37
Taigi antrosios mokyklos vadov prioritet skal je ypa i ry ja polinkis moni kuosius
santykius, o ugdymo rezultatai lieka antrame plane. is stilius svyruoja tarp motyvuojan io ir
advokataujan io.
Tre iosios mokyklos direktoriaus atsakymai gana lakoni ki, nei pl sti. Tai gali s lygoti keletas
faktori : mogaus u imtumas, charakterio savyb s, lytis. Kadangi iai mokyklai vadovauja vyras,
tai rodo jo konkretum , ma iau akcentuojamos smulkmenos. Vienas i svarbiausi io direktoriaus
prioritet – mokyklos materialin baz , tai administratoriaus bruo as. Jam labiau r pi organizacijos
stabilumas, nei naujov s ir projektai. Mokyklos pavaduotojas prioritetu laiko geras ugdymo s lygas
mokiniams ir pedagogams. Vadinasi, abiej ios mokyklos vadov prioritetai gana glaud iai siejasi.
Vieningos pedagog skatinimo sistemos abu vadovai neturi, konkre iose situacijose stengiasi
taikyti individualius metodus. Direktorius yra link s daugiau reik s suteikti vadovavimui, o antai
pavaduotojas – organizavimui. Vadovauti link daugiau agresyvi bruo turintys asmenys, nes jie
siekia rezultato, o organizuoti imasi labiau motyvuojantys. Kalbant apie vadov tak pedagog
kompetencijoms, tre iosios mokyklos vadov nuomon i siskyr . Direktorius mano, jog vadovai
gali takoti socialines pedagog kompetencijas, o pavaduotojas mano – vadybines. Nors direktorius
nurodo, jog ma ai laiko skiria individualiam darbui su mokytojais, prie priimdamas svarbius
mokyklai sprendimus nesikonsultuoja su mokytojais, da niau tik su pavaduotojais, direktori retai
mokytojai kreipiasi patarim , da niau ateina ka ko pra yti, tai parodo, kad darbuotojams d mesys
yra ma as. Taip da niausiai elgiasi agresyv s vadovai. Pavaduotojas iuo at vilgiu yra labiau
bendraujantis su mokytojais, visada stengiasi su jais konsultuotis, prireikus, mielai pataria, skatina
kelti kvalifikacij , tobul ti. Vadinasi, tai advokataujan io ir motyvuojan io vadovo veiksmai.
Direktorius daugiau link s administruoti, nors jo darbe galima pasteb ti ir kategori agresyvaus
vadovo bruo .
Ketvirtosios mokyklos direktoriaus prioritetai: novacij diegimas; personalo stabilumas; darbo
kokyb . Atsakyme ai kiai persipina motyvuojan io administratoriaus savyb s. O pavaduotojas
savo, kaip mokyklos vadovo prioritetu laiko mokin , jo poreiki tenkinim , o kaip vadovo –
darbuotoj , jo poreiki tenkinim . Didelis d mesys moni kajam faktoriui ir poreikiams,
advokataujan io vadovo bruo as. klausim , kaip vadovai skatina mokytojus burtis grupes
konkretiems darbams atlikti, abu vadovai sutartinai atsako, jog motyvuoja (morali kai, finansi kai)
ir ypa skatina tobul ti. Abu vadovai taip pat mano, jog tamp geriausia ma ina humoras, o skatina
– visgi efektyviausiai materialin s i rai kos priemon s, nors naudojamos ir pad kos, pagyrimai,
diplomai, sveikinimai ( od iu ir ra tu). I vadovavimo funkcij direktorius nei skiria vienos
svarbiausios, bet ma iausiai reik s teikia kontrolei, argumentuojant, jog yra liberalaus
vadovavimo stiliaus. Pavaduotojas mano, jog svarbiausia organizuoti. Pedagogams, direktoriaus
nuomone, svarbiausia – protas, o pavaduotojo manymu – asmenin s savyb s, i silavinimas ir
38
kvalifikacija. abu vadovus mokytojai da nai kreipiasi patarimo, kvie ia dalyvauti
organizuojamuose renginiuose. Direktorius mano, jog mokyklos vadovas turi b ti lyderiu, kad
bendravim su darbuotojais lyd s km . ios mokyklos vadov atsakymuose galima atrasti daug
saj , tod l galima manyti, jog komandinis darbas tur b ti efektyvus, ypatingai siekiant bendrai
sibr ugdymo tiksl . O vadovavimo stiliai dominuoja tarp motyvuojan io ir administruojan io.
penktosios mokyklos direktoriaus atsakym labai i ry ja polinkis naujov ms: dalyvavimas
projektin je veikloje, konkurs organizavimas, kuriuos traukiama visa mokyklos bendruomen .
Pavaduotojas patvirtina, jog darbas mokykloje organizuojamas komandiniu principu. Tai ypatingai
aktualu motyvuojantiems vadovams. ios mokyklos mokytojai da niausiai geba patys priimti
sprendimus, organizavim grind ia pasitik jimu. Direktoriaus prioritetuose akcentuojami draugi ki
santykiai su bendruomen s nariais, aktyvus dalyvavimas projektuose, geri akademiniai rezultatai.
Bendravimo svarb i kelia ir pavaduotojas, bet dar papildo, jog svarbu pasitik jimas, pedagogin
kompetencija ir demokratija. Pasyvumo aprai vadov veiklos apib dinimuose sunku b
surasti. Abu vadovai nurodo vienodus reikalavimus pedagogui, norin iam sidarbinti j mokykloje,
tai: i silavinimas, darbo patirtis, komunikabilumas. Vadovai stengiasi pagal poreik ir galimybes
aplankyti vis pedagog pamokas, organizuojamus renginius, skatina kelti kvalifikacij . Jiems taip
pat labai svarb s valstybini ven min jimai. Taigi penktosios mokyklos vadov tikslai gana
vieningi ir svyruoja tarp advokataujan io ir motyvuojan io vadovavimo stili .
tosios mokyklos direktorius sako, kad ma ai d mesio skiria individualiam darbui su
mokytojais, retai lankosi pamokose, j retai kreipiamasi patarimo, nesiki a asmeninius reikalus,
savo darbe jis nieko nenor keisti. ie atsakymai rodo vadovo pasyvum , kuris galb t labiau nei
agresyvumas kenkia tiek pa iai organizacijai, tiek ir vadovo karjerai. O tai pavaduotojo
iniciatyvumas pastebimas visuose atsakymuose. Jis skatina pedagogus dalyvauti seminaruose,
siekia j bendradarbiavimo, pagr st pasitik jimu, o prioritetu vardija mokytoj motyvacij . B tent
motyvacijai, pavaduotojo nuomone, vadovai turi daugiausiai takos. Direktorius prioritetu laiko
bendruomen je priimt susitarim vykdym ir sprendim pri mim , jis minimaliai kontroliuoja
mokytoj darbus, neskuba priimti sprendimo, kol nei siai kina prie as , darbuotojus skatina
laisvomis dienomis per mokini atostogas, materialine i rai ka. io direktoriaus veikloje dominuoja
pasyvaus administratoriaus savybes, jam tr ksta k rybi kumo ir novatori kumo, nes darbe jis
stengiasi i vengti netik poky , laikosi stabilumo. Ai kia motyvuojan pozicij u ima
pavaduotojas, kuris visada stengiasi ie koti teigiam pusi ir jomis vadovautis darbe.
Apibendrinant interviu rezultatus, galima teigti, kad mokyklose vadovai daugiausia vadovaujasi
motyvuojan io, administruojan io ir advokataujan io stiliaus bruo ais. Re iau vadov veikloje
galima velgti pasyvaus ir agresyvaus vadovavimo aspekt . Agresyvaus stiliaus vadovo velgti
nepasitaik .
39
3.2. Vadov veiklos ir j vadovavimo stili vertinimo rezultatai
Atliekant tyrim buvo taikytas ne tik vadov sivertinimas, bet ir vertinimas i alies, vadovus
vertino pradini klasi pedagogai.
Norint nustatyti mokykl vadov vadovavimo stili mokytojams buvo pateiktos 18 klausim
anketos: 12 i j – netiesioginiai u dari klausimai, apie vadov veikl , kuri vertinant galima
nustatyti vadovavimo stili ; 4 atviri klausimai ir vienas klausimas tiesioginis – vadov stiliaus
vertinimui, pateikiant visus stilius ( r. 2 priedas). Klausimai grupuojami :
sritys, kuriose atsiskleid ia vadov ind lis ugdymo proces , pvz.: (Kaip vadovai padeda
organizuoti mokymo proces ? Kaip vadovai padeda organizuoti popamokin veikl ? Kaip da nai
vadovai lankosi J pamokose? Ar vadovai dalyvauja J organizuojamuose renginiuose? Kokios
metodin s formos vyrauja J mokykloje? Kaip manote, kuo vadovai gal pad ti J
kasdieniniame darbe, gerinant ugdymo kokyb ? Kaip vadovai padeda spr sti i kilusias aukl jimo
problemas?)
vadov ir mokytoj bendradarbiavimo aspektai, pvz.: (Ar steb tas pamokas ir renginius
vadovai aptaria su Jumis? Ar kreipiat s vadovus, kai reikia pagalbos ar patarimo? Ar vadovai
konsultuojasi su mokytojais prie priimdami sprendimus? Kiek vadovai ino mokini problemas?),
vadov vertinamos darbo sritys, pvz.: (Kokius J darbus labiausiai vertina vadovai? Kaip
vadovai vertina J veikl ?),
inspektavimo reik pedagog darbe, pvz.: (Ar vadov inspektavimas padeda Jums geriau
planuoti kasdienin veikl ? Kas pareigoja geriau dirbti?),
tiesioginiam stiliaus nustatymui – kokiam vadovavimo stiliui priskirtum te vadovus?(pasyviam,
administruojan iam, motyvuojan iam, agresyviam, advokataujan iam),
bendro pob io klausimai, pvz.: (Kaip vertinate vadov veikl ? Kaip J s sivaizduojate ideal
mokyklos vadov ?).
Vis u dar klausim atsakymai suskirstyti dvi dalis, atskirai vertinant direktoriaus ir
pavaduotojo veikl . Pateikt galim atsakym priskyrimas tam tikram stiliui pateiktas lentel je. ( r.
priede 3)
Da niausiai dominuojantys mokykl direktori vadovavimo stiliai
Analizuojant anketas, kuriose pedagogai vertino savo mokyklos vadov veikl , pagalb
kasdieniniame ugdymo procese, kontrol ir kitus vadybos aspektus, galima apytiksliai vertinti
mokyklos vadov – direktori vadovavimo stili . Diagramoje matome ( r. 2 pav.), kad vis
mokykl mokytojai vertindami vadovus, ym jo toki j veikl , kuri atskleid ia advokataujan io,
administruojan io ir motyvuojan io vadovavimo stiliaus bruo us.
40
0,0
10,0
20,0
30,0
40,0
50,0
Agresyvus Pasyvus Advokataujantis Administruojantis Motyvuojantis
I mokyklos direktorius II mokyklos direktorius
III mokyklos direktorius IV mokyklos direktorius
V mokyklos direktorius VI mokyklos direktorius
2 pav. Mokykl direktori vadovavimo stilius nustatytas mokytojams vertinant j veikl
Re iau vadov veiksmuose yra velgiami agresyvaus ir pasyvaus vadovavimo aspektai. Visose
mokyklose pastebimas stili derinimas, nors kiekvienoje skirtingai pasiskirst s.
Da niausiai dominuojantys mokykl direktori pavaduotoj vadovavimo stiliai
Antai vertindami pavaduotoj darb mokytojai visose tyrime dalyvavusiose mokyklose ma iau
velg agresyvaus ir pasyvaus stili aprai , nei vertindami direktorius. Daugiausia pavaduotojai
derina tris stilius, tai advokataujant , administruojant ir motyvuojant . Tyrimo rezultatai rodo, kad
pavaduotojai daugiau bendrauja su mokytojais, jiems pataria, padeda negu direktoriai. ( r. 3 pav.).
0,0
10,0
20,0
30,0
40,0
50,0
Agresyvus Pasyvus Advokataujantis Administruojantis Motyvuojantis
I mokyklos pavaduotojas II mokyklos pavaduotojas
III mokyklos pavaduotojas IV mokyklos pavaduotojas
V mokyklos pavaduotojas VI mokyklos pavaduotojas
3 pav. Mokykl pavaduotoj vadovavimo stilius nustatytas mokytojams vertinant j veikl
%
%
41
Atskir mokykl direktori ir pavaduotoj vadovavimo stili ypatumai mokytoj
nuomone
Gana tolygiai pirmosios mokyklos direktoriaus veiklos kryptys pasiskirst tarp
administruojan io ir motyvuojan io, tyrimo rezultatai pasiskirst atitinkamai: 35, 8 %; 34, 3 %.
Agresyvaus (6 %) ir pasyvaus (1, 5 %) vadovavimo io vadovo veikloje – labai ma ai.
Advokataujan io stiliaus ypatybi pasteb jo 22, 4 % apklaust . Administruojan io ir
motyvuojan io stili derinimas tur pasiekti auk ugdymo rezultat , nes administratorius visk
daro s iningai, i laiko organizacijos stabilum , o motyvuojantys bruo ai padeda glaud iau
bendrauti ir bendradarbiauti su darbuotojais, jiems pad ti tobul ti, laiku priimti sprendimus ir realiai
vertinti kylan ius konfliktus.
Pirmosios mokyklos pavaduotojo darbe ry kesni motyvuojan io stiliaus bruo ai (46 %). Jis
visada dalyvauja mokytoj organizuojamuose renginiuose, j mokytojos visada kreipiasi pagalbos,
o jis – prie priimdamas sprendimus– konsultuojasi su mokytojais. ios mokyklos pavaduotojas
advokataujan io stiliaus bruo turi daugiau (23, 8 %), nei administruojan io (19 %), o tai 4, 8 %
mokytoj velg pasyvumo bruo , ir tai 3, 3 % daugiau, nei mokyklos direktoriaus. ( r. 4 pav.)
0 10 20 30 40 50
Agresyvus
Pasyvus
Advokataujantis
Administruojantis
Motyvuojantis
%
I mokyklos direktoriusI mokyklos pavaduotojas
4 pav. Pirmosios mokyklos direktoriaus ir pavaduotojo vadovavimo stili pasiskirstymas
Motyvuojantis, kaip vyraujantis stilius antrosios mokyklos direktoriaus veikloje (43, 8 %). io
stiliaus vadovai vadovaujasi ai kiai suformuluotais tikslais, o apie darbuotoj darbo kokyb
sprend ia i pasiekt rezultat . Kadangi advokataujan io stiliaus bruo (25 %) yra daugiau nei
42
administruojan io (18, 8 %) – galima manyti, kad io vadovo d mesys darbe krypsta
moni kuosius santykius. Nors 10, 9 % respondent mano, jog vadovas turi ir agresyvi bruo ,
kurie da niausiai siekia b tent tik rezultat . Vadinasi, derinant stilius, galima i laikyti gerus
santykius kolektyve ir tuo pa iu siekti darbo kokyb s. Pasyvumas io direktoriaus darbe atsispindi
tik 1, 6 % vertinamos veiklos.
Taip pat motyvuojan iais bruo ais ry kiausiai pasi ymi ir antrosios mokyklos pavaduotojas, tai
pa ym jo 40, 4 % respondent . is pavaduotojas, daugiau nei mokyklos direktorius (18, 8 %) turi
administruojan io vadovo savybi (26, 3 %), kiti stiliai pasiskirst sekan iai: advokataujantis – 21,
1%, agresyvus – 10, 5 %, pasyvus – 1, 8 % ( r. 5 pav.).
Vadinasi ios mokyklos pavaduotojas daugiau atlieka administratoriaus pareigas, nei pats
direktorius, nors abiej vadov veikla – daugiau motyvuojanti.
0 10 20 30 40 50
Agresyvus
Pasyvus
Advokataujantis
Administruojantis
Motyvuojantis
%
II mokyklos direktoriusII mokyklos pavaduotojas
5 pav. Antrosios mokyklos direktoriaus ir pavaduotojo vadovavimo stili pasiskirstymas
Agresyvaus stiliaus bruo daugiausia – t.y. 15 % respondent velg tre ioje mokykloje,
pana iai – 17 % iam vadovui priskiria ir pasyvaus stiliaus bruo . Ne ymiai daugiau – 19 %
mokytoj priskyr iam vadovui motyvuojan io stiliaus ypatum , 21, 1 % – advokataujan iam, o
daugiausia – 27, 9 % – administruojan iam stiliui. Bene labiausiai ioje mokykloje i ry ja tolygus
stili derinimas. Tod l galima manyti, jog direktorius siekia tiek auk ugdymosi rezultat , tiek
pinasi mogi kaisiais santykiais.
Tre iosios mokyklos pavaduotojas savo veikloje ma iau naudoja agresyv (6, 1 %) ir pasyv
(1, 2 %) stili , nei direktorius, rezultatai pasiskirst atitinkamai: 15 %; 17 %. Vadinasi, ioje
43
ugdymo staigoje pavaduotojas demokrati kai ir aktyviai r pinamasi santykiais tarp moni ir
siekiama ger rezultat . Tai rodo kit stili atsiskleidimas pavaduotojo veikloje. Administruojantis
jo stilius (35, 8 %), kaip ir direktoriaus (27, 9 %) – ry kesnis. Advokataujan ius bruo us pasteb jo
27, 3 % respondent , o motyvuojan – 29, 7 % ( r. 6 pav.).
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45
Agresyvus
Pasyvus
Advokataujantis
Administruojantis
Motyvuojantis
%
III mokyklos direktoriusIII mokyklos pavaduotojas
6 pav. Tre iosios mokyklos direktoriaus ir pavaduotojo vadovavimo stili pasiskirstymas
Ketvirtosios mokyklos direktoriaus veikloje daugiausia advokataujan io stiliaus – ypatingo
pinimosi moni santykiais, aprai , tai atsispind jo i 28, 4 %. io stiliaus vadovai nelink
spr sti rimt problem , da nai vis atsakomyb siekia u krauti vairioms komisijoms.
Besir pindami gerais santykiais kolektyve, jie vengia konflikt , nor dami i likti visiems geri. ios
mokyklos vadovui nema iau b dingi ir administruojan io bei motyvuojan io vadovavimo stiliaus
bruo ai, respondent pasirinkimas pasiskirst s atitinkamai 26, 3 % ir 23, 7 %. Galb t ma iausiai
teigiam bruo turi pasyvus stilius, kai vadovas ne tik nesiki a pedagog veikl , bet ir ma ai
domisi ugdomo proceso eiga ir kokybe. Vertindami vadov veikl , 10, 5 % respondent netiesiogiai
savo vadov priskyr agresyviam, o 11, 1 % – pasyviam. vadovavimo stiliui. ios mokyklos
direktoriaus vadovavimas apima vis vadovavimo stili bruo us.
Pana iai, kaip ir tre iojoje, ketvirtojoje mokykloje pavaduotojo veikloje vyrauja
administruojantis (35 %), motyvuojantis (33, 3 %) ir advokataujantis (27, 6 %) vadovavimo stilius,
pasyvaus (0, 4 %) ir agresyvaus (3, 7 %) stili bruo ymiai ma iau ( r. 7 pav.). ios mokyklos
direktoriaus vadovavimo stilius artimesnis advokataujan iam, o antai pavaduotojo –
administruojantis.
44
0 5 10 15 20 25 30 35 40
Agresyvus
Pasyvus
Advokataujantis
Administruojantis
Motyvuojantis
%
IV mokyklos direktoriusIV mokyklos pavaduotojas
7 pav. Ketvirtosios mokyklos direktoriaus ir pavaduotojo vadovavimo stili pasiskirstymas
Pasyvaus stiliaus bruo , kai vadovas visi kai nesiki a pedagog darb , nepataria, da niausiai
nedalyvauja mokyklos renginiuose, mokytojai visai nepastebi penktajai mokyklai, vadovaujan io
direktoriaus darbe. O tai rezultatai rodo, kad is vadovas puikus administratorius (38, 9 %), savo
darbe taikantis advokataujan io (28, 5 %) ir motyvuojan io (31, 3 %) stiliaus bruo us. Agresyvi
bruo , padedan grie iau vadovauti ir siekti auk ugdymo rezultat yra labai nedaug – nurod
tik 1, 4 % apklaust pedagog .
Penktojoje mokyklos pavaduotojo, kaip ir direktoriaus veikloje nepastebimas pasyvumas.
Agresyvumo taip pat ne daug, tik 2, 2 % mokytoj pavaduotojo veikloje velgia iuos aspektus.
Gana tolygiai pasiskirst trys stiliai: advokataujantis – (27, 3 %), administruojantis – (37, 4 %),
motyvuojantis – (33, 1 %) ( r. 8 pav.). stili savybi derinimas tur garantuoti, kad mokykloje
dirbantys mokytojai, bendradarbiaudami su administracija siekia kokybi kesnio ugdymo proceso.
Did iausia procent dalis (34, 9 %) tosios mokyklos direktoriaus vertinime atiteko
administruojan iam stiliui. Nors net 20, 6 % jo veiklos sri rodo pasyvum ir tiek pat –
motyvavim . Vadinasi yra daroma tik tai, kas privaloma ir prie inamasi poky iams. Agresyvaus ir
advokataujan io stiliaus bruo pastebima taip pat gana tolygiai, rezultatai pasiskirst atitinkamai
10, 3 %; 13, 5 %.
45
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45
Agresyvus
Pasyvus
Advokataujantis
Administruojantis
Motyvuojantis
%
V mokyklos direktoriusV mokyklos pavaduotojas
8 pav. Penktosios mokyklos direktoriaus ir pavaduotojo vadovavimo stili pasiskirstymas
tosios mokyklos pavaduotojo ir direktoriaus vadovavimo stiliai sutampa, j veikloje
ypatingai i ry ja administratori savyb s, rezultatai pasiskirst atitinkamai: 43, 1 %; 34, 9 %.
Pavaduotojas administruojan ias savybes artimai derina su motyvuojan iomis (33, 5 %), kurios
vadovavimui suteikia daugiau k rybi kumo ir novatori kumo r. 9 pav.). Advokataujan io stiliaus
(16, 8%) savybi derinimas padeda i laikyti gerus darbinius santykius su darbuotojais, skatinti u
laim jimus, neakcentuojant klaid .
klausim , kuo vadovai gal pad ti J kasdienin je veikloje, mokytojai, ypa ketvirtosios ir
tosios mokykl (tai vidurin s mokyklos) nor , kad vadovai aktyviau dalyvaut j
organizuojamuose renginiuose ir gerint mokyklos materialin baz : apr pint metodin mis ir
vaizdin mis priemon mis, rengt informacini technologij kabinetus pradinukams, atskiras sporto
sales. Galima b manyti, jog vidurini mokykl vadovai yra labai u imti, tod l nesp ja dalyvauti
visuose pradini klasi mokytoj organizuojamuose renginiuose, arba, yra kiek pasyv s ir ma ai
domisi visais renginiais. Materialin s baz s gerinimas did ia dalimi priklauso nuo vadovo, bet jo
galimyb s taip pat ribotos, patalp stygius ne visada leid ia gyvendinti visus gerus sumanymus, tad
prioritetus tur nustatyti mokytoj metodin taryba ir palaipsniui siekti geresnio apr pinimo
tiniausiomis metodin mis priemon mis.
46
0 10 20 30 40 50
Agresyvus
Pasyvus
Advokataujantis
Administruojantis
Motyvuojantis
%
VI mokyklos direktoriusVI mokyklos pavaduotojas
9 pav. tosios mokyklos direktoriaus ir pavaduotojo vadovavimo stili pasiskirstymas
Kitose mokyklose daugiausiai mokytojai pageidaut , kad vadovai: b atviri naujov ms,
morali kai palaikyt , da niau dom si mokytoj r pes iais, patart , kv pt optimizmo, vairiomis
priemon mis skatint geriau dirbti, b patys pavyzd iu ir kt. I pasteb jim galima velgti
vadov bendravimo su darbuotojais ir novatori kumo stygi . Antrojoje mokykloje mokytojai
akcentuoja, jog nor b ti labiau skatinami dalyvauti vairiuose seminaruose, kad jie b
organizuojami ir mokykloje, bet ne tik savaitgaliais.
Visi apklausoje dalyvav pradini klasi mokytojai teigia, kad vadovai ino mokini problemas
ir n vienas respondentas nepamin jo, jog vadovai nepadeda spr sti i kilusi aukl jimo problem .
85 % apklaust nurodo, kad sprend iant vairias mokini ugdymo problemas vadovai padeda
bendraudami su mokytojais, bendradarbiaudami su t vais ir pa iais mokiniais, patardami.
Kita dalis mokytoj pastebi, kad vadovai dalyvauja individualiuose klasi susirinkimuose,
dalijasi savo patirtimi, organizuojami teminiai pokalbiai susirinkimuose, si lo studijuoti pedagogin
– psichologin literat , noriai i klauso, nuolat teiraujasi, domisi mokini pasiekimais ir
problemomis, stebi mokytoj ir mokini veikl . Vidurin se ir pagrindin je mokyklose mokytojai
akcentuoja, kad apie mokini problemas daugiau ino kuruojantis pavaduotojas, nes tiesiogiai yra
susij s su pradini klasi veikla. Mokytojai pastebi, kad vadovai domisi mokini ugdimosi
rezultatais, drauge ie ko problem sprendimo b , bendradarbiauja su mokykloje esan iais
specialistais (psichologais, socialiniais pedagogais, specialiaisiais pedagogais, logopedais),
nukreipia juos mokytojus, t vus ir vaikus, atsitikus nelaimei – skiria materialin param .
47
Gana skirtingai idealaus vadovo bruo us nurodo kiekviena mokykla. Apibendrinus tyrimo
rezultatus, ir bruo us suskirs ius keturias kategorijas, tai vadybos i manymas, orientacija
santykius, orientacija rezultatus ir asmenin s savyb s – paai jo, jog ma iausiai svarbos
mokytojai teikia vadov vadybos i manymui, tik 10 %, po l5 % – skiria orientacijai rezultatus ir
asmenin ms savyb ms. Daugiausia – 60 % nurodyt bruo yra orientuoti santykius. 5 lentel je
pateikiami da niausiai, mokytoj nuomone, nurodomi idealaus vadovo bruo ai.
5 lentel
Mokytoj nuomon apie idealaus vadovo bruo usIdealaus vadovo bruo ai
Vadybosmanymas
Orientacija santykius
Orientacija rezultatus
Asmenin ssavyb s
Turintis vadybos ini ir
Puikiai i manantisadministravimo darb
manantis valstybiniusdokumentus ir j laikosiSugebantis suburti kolektyv irprofesionaliai j valdantisTurintis ai tikslKompetentingas
Teisingasklausantis ir toleruojantis
vis nuomonesTakti kasKomunikabilusHumani kasVertinantis savodarbuotojusKuriantis staigoje gernuotaik
ReiklusDarb tusVeiklusPuikaus dalykiniopasirengimo
rybingasVertinantis kolektyvo darb
pinasi mokyklosmaterialine bazePavyzdys darbuotojams
Stipri asmenybiningas
TeisingasAktyvusGeranori kasDr susPrincipingas
tvermingasingeidus
IniciatyvusOptimistas
Tiesioginio stiliaus vertinimo ir jo po ymi vertinimo atitikimas
Analizuojant pedagog netiesiogin (per veiklos sritis) ir tiesiogin (pateikiant visus stilius)
vadov vadovavimo stiliaus vertinim , pastebima, jog pra ant tiesiogiai vertinti vadov
vadovavimo stili , respondentai da niausiai nurodo vien i stili , kartais renkamasi tarp dviej , tai
administruojan io ir motyvuojan io stili , retai i ry ja tre ias stilius.
Ypatingai tiksliai, tiek netiesioginiu, tiek ir tiesioginiu vertinimu, stiliai sutapo pirmojoje
mokykloje. Abejais atvejais, direktoriaus stilius svyruojantis tarp administruojan io ir
motyvuojan io, rezultatai pasiskirst atitinkamai (tiesiogiai priskiriant – 52, 6 %, 47, 4 %, per
veikl – 35, 8 %, 34, 3 %), o pavaduotojo – i ry s motyvuojantis: tiesiogiai priskiriant – 70, 6
%, vertinant per veikl – 46%.
Antrosios mokyklos vadov stili nustatyme, tiesioginiu stili priskyrimu pavaduotojo veikloje
ry ja motyvuojantys (42, 1 %) ir administruojantys (57, 9 %) bruo ai, o tai direktorius, mokytoj
nuomone, turi trij : administratoriaus (45 %), motyvuotojo (35 %) ir advokataujan io (20 %)
vadovo bruo . Netiesiogiai vertinant stili , per vadov veikl , i ry jo tiek direktoriaus, tiek ir
pavaduotojo stiprus polinkis motyvuojant stili , rezultatai pasiskirst atitinkamai 43, 8 %, 40, 4%.
Ypa ai kus nesutapimas tarp tiesioginio ir netiesioginio stiliaus nustatymo i ry jo tre ioje
mokykloje. Vertinant direktoriaus veikl , ne ymiai stipresn pozicij i penki stili u
administruojantis stilius (27, 9 %), Tarp kit stili pasiskirstymas procentais buvo gana ne ymus.
48
Antai tiesiogiai priskirdami direktoriui vadovavimo stili , mokytojai pasiskirst sekan iai: pasyv
vadovavimo stili priskyr 83, 3 %, administruojant – tik 16, 7 %. Pavaduotojui tiesiogiai buvo
priskirtas daugiau administruojantis stilius (66, 7%), o motyvuojan io – tik 16, 7%. Galima b ,
manyti, jog vadovas, savo veikloje n ra tiek pasyvus, kiek mokytojams tai atrodo.
Ketvirtosios mokyklos direktoriaus vadovavimo specifi kumas pasiskirst s tarp
advokataujan io (28, 4 %), administruojan io (26, 3 %) ir motyvuojan io (23, 7 %). Tai parod
veiklos analiz . Tiesiogiai priskirdami direktoriui vadovavimo stili mokytojai taip pat pasteb jo
iuos tris stilius, tik prioritetus pasirinko skirtingai: administruojant stili priskyr 78, 6 %,
motyvuojant – 14, 3 % ir advokataujant – 7, 1 %. Pavaduotojo veikloje stili pasiskirstymas
svyravo tarp administruojan io (35 %) ir motyvuojan io (33, 3 %), tiesiogiai pavaduotojui
mokytojai priskyr daugiau motyvuojant stili (68, 8%), ir ymiai ma iau 31, 2 %–
administruojan io stiliaus.
Gana artimi vertinimai penktojoje mokykloje. Abiems ios mokyklos vadovams, ir direktoriui,
ir pavaduotojui veikloje atsispind jo administruojantis stilius, rezultatai pasiskirst atitinkamai 38, 9
%, 37, 4%. Tiesiogiai mokytojai direktoriui priskyr daugiau motyvuojant (75 %) ir ma iau
administruojant (25 %) stilius, o pavaduotojui po lygiai administruojan io (50 %) ir motyvuojan io
(50 %) stiliaus.
tosios mokyklos direktoriaus ir pavaduotojo veikloje i ry jo administruojantis stilius,
rezultatai pasiskirst atitinkamai 34, 9 %, 43, 1 %. Tiesioginiame vertinime stiliai pasiskirst kiek
kitaip. Pavaduotojo labiau sutapo ir i liko dominuoti administruojantis stilius (53, 3%), iek tiek
ma iau motyvuojan bruo (40 %). Antai direktoriaus stiliai tolygiai pasidalino tarp
administruojan io (42, 8 %) ir pasyvaus (42, 8 %) bei ma iau motyvuojan io (14, 4 %). Nors
direktoriaus veikloje buvo pastebima nema ai pasyvumo (20, 6 %).
Tiriant paai jo, kad direktori vadovaujamo darbo sta as svyruoja nuo 5 iki 27 met ,
dauguma vadovauja apie 15 met . Pavaduotoj darbo sta as svyruoja nuo 2 iki 18 met . Didesn
vadovaujamo darbo sta turintys pavaduotojai labiau link administruojant , o ma iau dirb
darb – motyvuojant stili . Prad dirbti administracijos darb , jauni pavaduotojai nor dami
pa inti kolektyv , daugiau r pinasi moni kaisiais santykiais, stengiasi pad ti, patarti, motyvuoti.
Tyrime dalyvavo dauguma (10) moter ir tik 2 vyrai. Vyrai, vadovaudami link ma iau
advokatauti, nei moterys. Dauguma moter , mokyklose u iman direktori pareigas, savo darbe
derina motyvuojan io administratoriaus ir neretai advokataujan io vadovo savybes.
Vieno ar kito stiliaus i ry jim gali lemti ir asmenin s mogaus savyb s, kurios,
nepriklausomai nuo mogaus i silavinimo, kartais vienaip ar kitaip takoja kasdienin veikl .
49
3.3. Pedagog kompetencij diagnostinis tyrimas
Tyrime dalyvavusi vis mokykl pedagog kompetencij sivertinimo duomenys
diagramomis pateikti priede ( r. 4–5 priedas), darbe pateikiamos atskiros iliustracijos, rodan ios itin
auk arba em sivertinimo lyg , daugiausia objektyviai pagr st pavyzd arba neobjektyviai
pagr st pavyzd pasiskirstym pagal geb jimus atskirose mokyklose.
Atlikus pedagog anketin s apklausos rezultat analiz , nustatyta, kad pirmosios mokyklos
pradini klasi mokytojai vertindami savo socialin s kompetencijos lyg , geriausiai geba prisiimti ir
atlikti ugdytojo–tarpininko, pagalbininko vaidmen , u megzti ir pl toti socialinius ry ius su
ugdytiniais, j t vais, kolegomis, dirbti poroje, grup je, komandoje (l. gerai – 23 %, gerai – 54 %).
66 % respondent savo geb jimus socialin s kompetencijos srityje vertina gerai, o tik 9 % mano,
kad tai geba daryti labai gerai. 65 % respondent objektyviai pagrind savo geb jimus pavyzd iais,
pvz.: „Visada i klausau kit , bet turiu ir savo nuomon “, „Dalinuosi su kolegomis turima metodine
med iaga, informacija, patirtimi“, „Adaptuoju prevencines programas pvz.: „ Second step“ ir kt.
Antai antrosios mokyklos 69 % pradini klasi mokytoj savo socialin s kompetencijos lyg
vertina gerai, 22 % respondent save vertina auk iausiai – labai gerai ( r. 10 pav.). Ypatingai
auk tai vertinamas geb jimas dirbti poroje, grup je, komandoje (l. gerai – 62 %), partneri ry
tarp koleg palaikymas (l. gerai – 31 %, gerai – 69 %), geb jimas prisid ti prie vaik , ugdymo
staigos, eimos pl tojimo. Analizuojant vertinim pagrind ian ius pavyzd ius, galima pasteb ti,
kad pradin s mokyklos 76 % mokytoj objektyviai grind ia savo pasirinkim . Pvz.: „Puiki darbinga
nuotaika teigiamai veikia kolegas“, „I klausau kit nuomoni , pateikiu savo pasi lym “, „Visada
pozityviai pristatau savo mokyklos ugdytinius“, „Rengiu bendras i vykas su t veliais“, „Toleruoju
aplink , kurioje gyvenu“, „Pozityviai vertinu naujovi galimybes“ ir kt.
Tre iosios mokyklos mokytojai, vertindami savo socialin s kompetencijos lyg , pasirinko, j
manymu, geriausiai sisavintus geb jimus, kaip antai: geb jimas priimti ir atlikti ugdytojo –
tarpininko, pagalbininko vaidmen (l. gerai – 33 %, gerai – 67 %); geb jimas u megzti ir palaikyti
partneri kus ry ius su kolegomis (l. gerai – 33 %, gerai – 50 %); geb jimas dirbti poroje, grup je,
komandoje (l. gerai – 33 %, gerai – 42 %); geb jimas kurti pozityv pedagogo ir ugdymo
institucijos vaizd bendruomen je (l. gerai – 42 %, gerai – 42 %). Daugumai (~ 67 %) sunkiausiai
sekasi teikti ne tik ugdymo, bet ir viet ji kas, prevencines, socialines paslaugas. 61 % respondent
objektyviai pagrind savo geb jimus pavyzd iais: „Atstovauju mokykl miesto renginiuose“,
„Dirbu mokyklos prevencin je grup je“, „Darome bendrus projektus su kit mokykl mokytojais“
ir kt.
50
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11
l. gerai gerai patenkinamai silpnai
Savo ir kit poreiki bei vaidmen identifikavimas, derinimas bei realizavimas s veikoje ugdytinis-ugdytojas- eima-bendruomen1 -toleranti kas skirtumams, vairovei2 - geba prisiimti ir atlikti ugdytojo-tarpininko, pagalbininko vaidmen3 - geba u megzti ir pl toti socialinius ry ius su ugdytiniais, j t vais, kolegomis, socialiniais partneriais, kurdamaspalank socialin ugdymosi kontekst4 -geba pl toti ugdytini socialin kompetencij , alinti ugdymosi bei elgesio problem socialines prie astis Integravimasis profesin s veiklos bendruomen5 -geba u megzti ir palaikyti partneri kus ry ius su kolegomis6 geba prisid ti prie vaik , ugdymo staigos, eimos kult ros pl tojimo7 -geba dirbti poroje, grupel je, grup je, komandoje8 -geba daryti poveik , lyderiauti, kooperuotis, siekti kompromis , tarpininkauti, kelti i kius9 - geba kurti pozityv pedagogo ir ugdymo institucijos vaizd bendruomen je
viet ji , prevencini , socialini program ir projekt gyvendinimas10 -geba teikti ne tik ugdymo, bet ir viet ji kas, prevencines, socialines paslaugas11 -geba velgti viet ji , prevencini , socialini paslaug poreik ir program bei projekt gyvendinimo galimybes
10 pav. Antrosios mokyklos mokytoj socialin s kompetencijos lygis
Ketvirtosios mokyklos mokytojai savo geb jimus socialin s kompetencijos srityje save vertina
geriau, nei anks iau min tos mokyklos. ie mokytojai mano, jog gerai (100%) geba u megzti ir
pl toti socialinius ry ius su ugdytiniais, j t vais, kolegomis, socialiniais partneriais, kurdami
palank socialin ugdymosi kontekst . Taip pat gerai (85 %) geba teikti ne tik ugdymo, bet ir
viet ji kas, prevencines, socialini paslaugas bei velgti viet ji , prevencini , socialini
paslaug poreik ir program bei projekt gyvendinimo galimybes. Nedaug (~ 10 %) save
vertinusi patenkinamai, o dar ma iau (~ 2 %) – silpnai. ios mokyklos mokytoj pateikt
geb jimus grind ian pavyzd objektyvumas siekia 84 % ( r. 11 pav.). Tai parodo puik
pasirengim ir mok jim savo geb jimus susieti su praktine veikla. Pvz.: „Organizuoju teminius
susirinkimus“, „Imuosi iniciatyvos, pristatau naujus projektus, skatinu juose dalyvauti ir kitus“,
„Vykdau sveikos gyvensenos ir kitas prevencines programas“ ir pan.
51
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11Pasirinko ir objektyviai pagrind Pasirinko, ta iau pagrindimas kelia abejonesPasirinko, ta iau pagrindimas rodo prie ing elgsen ra pagrindimo
Savo ir kit poreiki bei vaidmen identifikavimas, derinimas bei realizavimas s veikoje ugdytinis-ugdytojas- eima-bendruomen1 -toleranti kas skirtumams, vairovei2 - geba prisiimti ir atlikti ugdytojo-tarpininko, pagalbininko vaidmen3 - geba u megzti ir pl toti socialinius ry ius su ugdytiniais, j t vais, kolegomis, socialiniais partneriais, kurdamaspalank socialin ugdymosi kontekst4 -geba pl toti ugdytini socialin kompetencij , alinti ugdymosi bei elgesio problem socialines prie astis Integravimasis profesin s veiklos bendruomen5 -geba u megzti ir palaikyti partneri kus ry ius su kolegomis6 geba prisid ti prie vaik , ugdymo staigos, eimos kult ros pl tojimo7 -geba dirbti poroje, grupel je, grup je, komandoje8 -geba daryti poveik , lyderiauti, kooperuotis, siekti kompromis , tarpininkauti, kelti i kius9 - geba kurti pozityv pedagogo ir ugdymo institucijos vaizd bendruomen je
viet ji , prevencini , socialini program ir projekt gyvendinimas10 -geba teikti ne tik ugdymo, bet ir viet ji kas, prevencines, socialines paslaugas11 -geba velgti viet ji , prevencini , socialini paslaug poreik ir program bei projekt gyvendinimo galimybes
11 pav. Ketvirtosios mokyklos mokytoj socialin s kompetencijos pagrindimo objektyvumo
vertinimas
Ypa sekasi dirbti poroje, grup je, komandoje (l. gerai – 25 %, gerai – 75 %), geba daryti
poveik , lyderiauti, kooperuotis, siekti kompromis , tarpininkauti bei kelti i kius (l. gerai – 8 %,
gerai – 92 %) – taip socialin s kompetencijos geb jimus vertina penktosios mokyklos pradini
klasi mokytojai. Ma iau sekasi pl toti ugdytini socialin kompetencij , alinti ugdymosi bei
elgesio problem socialines prie astis bei velgti viet ji , prevencini , socialini paslaug
poreik ir program bei projekt gyvendinimo galimybes (patenkinamai – 50 %). 61 % pateikt
geb jimus pagrind ian pavyzd buvo objektyv s, pvz.: „Dalyvauju vairiuose mieste
organizuojamuose projektuose“, „Aktyviai bendradarbiauju su socialiniu pedagogu“, „Klas s
kolektyve skatinu visus toleranti kai priimti kit tautybi vaikus“ ir kt.
tosios mokyklos mokytojai sivertin savo socialin s kompetencijos geb jimus, pastebi, kad
geriausiai jiems pavyksta b ti toleranti kiems skirtumams, vairovei (l. gerai – 18 %, gerai – 82 %);
52
dirbti poroje, grup je, komandoje (l. gerai – 36 %, gerai – 55 %), bei kurti pozityv pedagogo ir
ugdymo institucijos vaizd bendruomen je (l. gerai – 9 %, gerai – 82 %). Sunkiausi, j manymu,
velgti viet ji , prevencini , socialini paslaug poreik ir program bei projekt gyvendinimo
galimybes (patenkinamai – 55 %). ios mokyklos pateikt geb jimus grind ian pavyzd
objektyvumas i vis mokykl buvo ma iausias – 55%, nors silpnai sivertinusi nebuvo. Pvz.: „Su
vais bendrauju kaip su lygiaver iais partneriais ir dalinuosi savo atsakomybe u vaiko poelgius“,
„Klas s vent s, i vykos –tai puiki galimyb pasireik ti kiekvienam vaikui“ ir pan.
Nagrin jant pirmosios mokyklos mokytoj informacijos valdymo kompetencijos sav s
vertinim , galime pasteb ti, kad mokytojai mano es gebantys ugdyti mokinio informacijos
pri mimo ir naudojimosi ja b dus (gerai – 92 %), ugdyti informacin – technologin vaiko m stym
(gerai – 62 %), sieti edukacin informacin sraut su praktine ugdymo patirtimi, j apibendrinant
(gerai – 77 %), taikyti efektyvius t ir bendruomen s informavimo b dus (l. gerai – 15 %, gerai –
69 %). Nors 62 % respondent save vertina gerai, o 8 % – labai gerai, vis gi 20 % mokytoj
informacijos valdymo kompetencijos srityje dar vertina save patenkinamai, o 10 % – silpnai.
Mokytojams sunkiau sekasi rasti, kaupti, interpretuoti bei taikyti informacij apie iuolaikin
edukacin veikl su vaikais, naudojantis interneto paslaugomis (patenkinamai – 23 %, silpnai – 15
%), kurti ir kaupti informacijos ir duomen bazes (patenkinamai – 38 %, silpnai – 31 %). Kadangi
mokyklos dar n ra gausiai apr pintos informacin mis technologijomis, tai ir mokytoj geb jimai
ioje srityje n ra itin stipr s. ios mokyklos mokytoj pateikiam pavyzd objektyvumas siekia
70 %. Pvz.: „Patys mokiniai raginami susirasti informacijos vairiuose altiniuose, ja dalintis su
draugais, taip ir patys tobul ja ir padeda draugams“, „Su t veliais bendrauju vairiais b dais: t
susirinkimai, individualios konsultacijos, pokalbiai, lai kai“, „Drauge su mokiniais sudarome
teminius segtuvus, pvz.: „Lino kelias “ir kt.)
Antrosios mokyklos mokytojai save vertina palankiau, 26 % respondent mano, jog jie puikiai
geba rengti mokinius gyventi informacin je visuomen je, patys naudojasi ne tik ra ytiniais
altiniais, bet ir interneto paslaugomis (l. gerai – 23 %, gerai – 54 %), pvz.: „med iagos pamokoms
susirandu internete“, geba taikyti efektyvius t ir bendruomen s informavimo b dus (l. gerai – 31
%, gerai – 62 %), pvz.: „ traukiu ir t velius ugdymo proces – t veliai veda pamokas“. Tok sav s
vertinim gali s lygoti vair s faktoriai, tokie kaip am ius, mokyklos apr pinimas informacin mis
technologijomis ir kt. 56 % pavyzd ius pateikusi mokytoj objektyviai pagrind ia savo geb jimus.
Tre iosios mokyklos informacijos valdymo kompetencijos lygis gana pana us pirmosios
mokyklos, nors gerai save vertinusi kiek ma iau (54 %), visgi dalis mokytoj dar neturi galimybi
kurti edukacin s informacijos ir duomen bazes (patenkinamai – 25 %, silpnai – 25 %), sunkiau
sekasi sieti edukacin informacin ini sraut su praktine ugdymo patirtimi, j apibendrinant. ( r.
12 pav.)
53
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
1 2 3 4 5 6 7 8l. gerai gerai patenkinamai silpnai
Mokinio rengimas gyventi informacin je visuomen je1- geba ugdyti mokinio vaiko informacijos pri mimo ir naudojimosi ja b dus2- geba ugdyti informacin – technologin vaiko m stym3- geba kurti informatyvi ugdymosi aplinkInformacijos paie ka ir valdymas4- geba rasti, kaupti, interpretuoti bei taikyti informacij apie iuolaikin edukacin veikl su vaikais, naudojantisra ytiniais altiniais bei interneto paslaugomis5- geba prasmingai taikyti informacij vaik ugdymo tobulinimui6- geba kurti edukacin s informacijos ir duomen bazes7- geba sieti edukacin informacin sraut su praktine ugdymo patirtimi, j apibendrinant8- geba taikyti efektyvius t ir bendruomen s informavimo b dus
12 pav. Tre iosios mokyklos mokytoj informacijos valdymo kompetencijos lygis
Vis d lto 70 % pateikt pavyzd – objektyv s. Pvz.: „Dirbu kompiuteriu, ie kau metodin s
med iagos ir informacijos, j sisteminu bei archyvuoju“, „Bendrauju su t vais elektroniniu pa tu“,
„U duo rengimui naudoju IKT“ ir pan.
64 % ketvirtosios mokyklos mokytoj vertina save gerai gebantys valdyti informacij . Labai
gerai sivertinusi buvo vos 1 %. Ypatingai s kmingai pavyksta ugdyti mokini informacijos
pri mimo ir naudojimosi ja b dus (gerai – 77 %); taikyti efektyvius t ir bendruomen s
informavimo metodus (l. gerai – 8 %, gerai – 85 %). Pats sud tingiausias geb jimas, j manymu, tai
kurti edukacin s informacijos ir duomen bazes (patenkinamai – 54 %, silpnai – 15 %). Mokytoj
pateikiam geb jimus grind ian pavyzd objektyvumas ioje kompetencijoje – did iausias i
vis mokykl – 88 %. Pateiksiu kelet pavyzd : „Mokinius supa indinu su vairiais informacijos
paie kos b dais“, „Panaudodami informacines technologijas mokiniai ruo ia lankstinukus“,
54
„Med iagos pamokoms ie kau tiek ra ytiniuose altiniuose, tiek internete“, „ ven scenarijus
ra ome laikmenas“ ir kt.
Ugdyti mokini informacijos pri mimo ir naudojimosi ja b dais (l. gerai – 8 %, gerai – 75 %);
kurti informatyvi ugdymosi aplink (gerai – 92 %); prasmingai taikyti informacij vaik ugdymo
tobulinimui bei efektyvius t ir bendruomen s informavimo b dus (gerai – 83 %) geba
penktosios mokyklos mokytojai, 76 % dalyvavusi tyrime save sivertino gerai. Deja, tik 43 %
respondent objektyviai pagrind savo pasirinkim ( r. 13 pav.). Pvz.: „Organizuoju edukacines
pamokas“, „Klas je ruo iu teminius stendus, kabo em lapiai, daug papildomos pradinuk am iaus
literat ros“ ir kt.
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
1 2 3 4 5 6 7 8Pasirinko ir objektyviai pagrind Pasirinko, ta iau pagrindimas kelia abejonesPasirinko, ta iau pagrindimas rodo prie ing elgsen ra pagrindimo
Mokinio rengimas gyventi informacin je visuomen je1- geba ugdyti mokinio vaiko informacijos pri mimo ir naudojimosi ja b dus2- geba ugdyti informacin – technologin vaiko m stym3- geba kurti informatyvi ugdymosi aplinkInformacijos paie ka ir valdymas4- geba rasti, kaupti, interpretuoti bei taikyti informacij apie iuolaikin edukacin veikl su vaikais, naudojantisra ytiniais altiniais bei interneto paslaugomis5- geba prasmingai taikyti informacij vaik ugdymo tobulinimui6- geba kurti edukacin s informacijos ir duomen bazes7- geba sieti edukacin informacin sraut su praktine ugdymo patirtimi, j apibendrinant8- geba taikyti efektyvius t ir bendruomen s informavimo b dus
13 pav. Penktosios mokyklos informacijos valdymo kompetencijos geb jim pagrindimo
objektyvumo vertinimas
tojoje mokykloje 9 % mokytoj save vertina labai gerai, 68 % – gerai. Kaip ir kit mokykl ,
ios mokyklos mokytojams sunkiausiai sekasi kurti edukacin s informacijos ir duomen bazes
55
(patenkinamai – 55 %). Pateikt pavyzd objektyvumas siekia 52 %, pvz.: „Kartais pamokas vedu
informatikos kabinete“, „Atrenku svarbiausi informacij ir stengiuosi ja neapkrauti mokini “,
„Mokau vaikus patiems susirasti informacijos tiek bibliotekose, namuose esan iose enciklopedijose,
internete“ ir t.t.
Efektyvios veiklos kompetencija, kuri apima mokini ugdymo efektyvum , savo profesin s
veiklos planavim , organizavim ir vertinim , laiko vadyb , resurs planavim , geb jim veikti
prasmingai, tikslingai, efektyviai, teis tai ir saugiai – ypatingai svarbi iuolaikin je, spar iai
tobul jan ioje visuomen je. Veiklos efektyvus planavimas, geb jimas veiksmingai pertvarkyti
turimas inias pagal konkre ius tikslus bei optimaliausiais resursais pasiekti auk rezultat – tai
bene svarbiausi kiekvienos dienos mokytojo tikslai. 69 % pirmosios mokyklos mokytoj mano, jog
jie geba efektyviai planuoti savo darb , atsakingai ir pareigingai realizuoti vietimo dokument
nuostatas, geba rezultatyviai veikti. Pvz.: „Pagal mokini geb jimus skirstau darbo kr
pamokose“, „Savaranki kai organizuoju vairias ventes, konkursus, viktorinas, popietes“. 51 %
respondent objektyviai pagrind savo geb jimus. 64 % antrosios mokyklos mokytoj savo veiklos
efektyvum vertina gerai, o net 22 % respondent savo geb jimus efektyviai planuoti, organizuoti ir
vertinti profesin veikl vertina labai gerai. Pvz.: „Dalyvauju atnaujinto pradinio ugdymo turinio
projekte“ ir kt. 59 % respondent geba objektyviai pavyzd iais pagr sti savo geb jimus, kaip antai:
„Konsultuojuosi su kolegomis, mokyklos administracija“, „Dirbu „spiral s“ b du, planuoju veikl
taip, kad prie sunkesni tem b sugr tama“ ir pan.
Tre iosios mokyklos mokytojai mano, kad jiems gerai pavyksta pasiekti vaik ugdymo
efektyvumo (l. gerai – 8 %, gerai – 86 %). Ypa gerai sekasi pasiekti auk ugdymo rezultat
optimaliais resursais (l. gerai – 17 %, gerai – 75 %); taikyti veiksmingas ugdymo id jas bei
priemones (l. gerai – 8 %, gerai – 92 %); u tikrinti saug , sveik prasming , vaiko teisi
nuostatomis grind iam ugdym (l. gerai 25 %, gerai – 67 %); atsakingai ir prasmingai realizuoti
vietimo dokument nuostatas (l. gerai – 17 %, gerai – 75 %); tolygiai paskirstyti darbo kr vaik
ugdymui, ugdymo s lyg k rimui, saviugdai ir refleksijai (l. gerai – 8 %, gerai – 75 %). Sav s
vertinimas gana auk tas – 13 % – labai gerai, 77 % – gerai. Pavyzd objektyvumas – 61 %. Pvz.:
„Sunkesnes temas integruoju“ „Taikau savianaliz “, „Visada atsi velgiu mokini poreikius, j
am , klas s lyg “ ir t.t. Dar iek tiek ini ir tr ksta vertinant savo profesin s veiklos
kokyb , velgti pasiekimus ir problemas, efektyviai alinti barjerus.
Ketvirtoje mokykloje mokytojai geba taikyti veiksmingas ugdymo id jas bei priemones (l. gerai
– 8 %, gerai – 92 %); turi detali profesin s veiklos sri samprat , geba planingai, visapusi kai
atlikti profesin veikl (gerai – 92 %). Kaip ir tre ioje mokykloje, gerai save vertina 77 %, ma iau
sivertinusi labai gerai – tik 3%. Nors pateikt pavyzd objektyvumas ymiai auk tesnis ir siekia
74% ( r. 14 pav.).
56
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11
Pasirinko ir objektyviai pagrind Pasirinko, ta iau pagrindimas kelia abejonesPasirinko, ta iau pagrindimas rodo prie ing elgsen ra pagrindimo
Vaik ugdymo efektyvumas1-geba pertvarkyti turimas inias pagal konkre ugdymo filosofij , tikslus, ugdymo program reikalavimus2-geba pasiekti auk ugdymo rezultat optimaliais resursais3-geba taikyti veiksmingas ugdymo id jas bei priemonesSavo profesin s veiklos planavimas, organizavimas ir vertinimas4turi detali profesin s veiklos sri samprat , geba planingai, visapusi kai atlikti profesin veikl5-geba vertinti savo profesin s veiklos kokyb , velgti pasiekimus ir problemas, efektyviai alinti barjerus6-geba savaranki kai, organizuotai, rezultatyviai veiktiLaiko vadyba ir resurs planavimas7-geba i laikyti ry tarp profesin s veiklos, laiko s naud ir intelektini bei materialini resurs8-geba tolygiai paskirstyti darbo kr vaik ugdymui, ugdymo s lyg k rimui, saviugdai ir refleksijaiKompetencija veikti prasmingai, tikslingai, efektyviai, teis tai, saugiai9-geba u tikrinti saug , sveik , prasming , vaiko teisi nuostatomis grind iam ugdym10-geba sekti ir laikytis vaiko ugdymo ir saugos teisini reikalavim
14 pav. Ketvirtosios mokyklos mokytoj efektyvios veiklos kompetencijos geb jim pagrindimo
objektyvumo vertinimas
Keletas i pateikt pavyzd : „Domiuosi kit patirtimi, analizuoju savo klaidas ir tr kumus“,
Da nai tr ksta laiko saviugdai, veikl vertinimui“, „Vedu integruotas pamokas“ ir pan. ioje
mokykloje, kaip ir kitose, mokytojams dar sunku vertinti savo profesin s veiklos kokyb bei
laikyti ry tarp profesin s veiklos, laiko s naud ir intelektualini bei materialini resurs . Kai
kurie ios kompetencijos geb jimai n ra visi kai atsiskleid ir susiformav , nes 19 % respondent
dar vertina save patenkinamai.
Geb jimas efektyviai ugdyti, kompetencija veikti prasmingai, tikslingai, teis tai ir saugiai –
penktojoje mokykloje suprantama ir taikoma pana iai kaip ir ketvirtojoje. Vos keletu procent
sivertinusi gerai (73 %), iek tiek daugiau silpniau save vertinusi : patenkinamai – 21%, o silpnai
3%. Kai kuriems mokytojams dar sud tinga pasiekti auk ugdymo rezultat optimaliais resursais
(patenkinamai – 17 %, silpnai – 8 %), tolygiai paskirstyti darbo kr vaik ugdymui (patenkinamai
57
– 25 %, silpnai – 8 %) ir pan. Vis gi 62 % respondent objektyviai pagrind savo pasirinkim
pavyzd iais: „Planus rengiu pagal Bendr sias programas ir i silavinimo standartus“,
„Diferencijuoju u duotis“, „Pildau savikontrol s vertinimo apra “ ir pan.
~ 55 % tosios mokyklos mokytoj sunku i laikyti ry tarp profesin s veiklos, laiko s naud
ir intelektualini bei materiali resurs . Efektyvios veiklos kompetencijos plotm je tosios
mokyklos mokytojai save vertina pakankamai auk tai: labai gerai – 16 %, gerai – 68 % ( r. 15
pav.), o objektyvumas, rodantis j geb jimus – 59 % (pvz.: „Organizuoji vairias temines ventes“,
„Pamokos vedamos ne tik klas je, bet ir bibliotekoje, gamtoje“ ir pan. Ypa gerai mokytojai vertina
savo geb jimus prasmingai, tikslingai, efektyviai planuoti savo veikl , j organizuoti ir vertinti.
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11
l. gerai gerai patenkinamai silpnai
Vaik ugdymo efektyvumas1-geba pertvarkyti turimas inias pagal konkre ugdymo filosofij , tikslus, ugdymo program reikalavimus2-geba pasiekti auk ugdymo rezultat optimaliais resursais3-geba taikyti veiksmingas ugdymo id jas bei priemonesSavo profesin s veiklos planavimas, organizavimas ir vertinimas4turi detali profesin s veiklos sri samprat , geba planingai, visapusi kai atlikti profesin veikl5-geba vertinti savo profesin s veiklos kokyb , velgti pasiekimus ir problemas, efektyviai alinti barjerus6-geba savaranki kai, organizuotai, rezultatyviai veiktiLaiko vadyba ir resurs planavimas7-geba i laikyti ry tarp profesin s veiklos, laiko s naud ir intelektini bei materialini resurs8-geba tolygiai paskirstyti darbo kr vaik ugdymui, ugdymo s lyg k rimui, saviugdai ir refleksijaiKompetencija veikti prasmingai, tikslingai, efektyviai, teis tai, saugiai9-geba u tikrinti saug , sveik , prasming , vaiko teisi nuostatomis grind iam ugdym10-geba sekti ir laikytis vaiko ugdymo ir saugos teisini reikalavim11-atsakingai ir pareigingai realizuoja vietimo dokument nuostatas
15 pav. tosios mokyklos mokytoj efektyvios veiklos kompetencijos lygis
Poky valdymo kompetencija siejama su atvirumu naujoms id joms bei poky iais, k rybi ku
naujovi gyvendinimu, kaitos skatinimo projekt rengimu ir kt. geb jimais. Pirmosios mokyklos
mokytojai gana gerai (69%) vertina savo geb jimus poky valdyme, nors 22 % save vertina
58
patenkinamai, o 4 % mokytoj mano, jog dar silpnai geba numatyti perspektyvines ugdymo ir
staigos kult ros kaitos kryptis bei siekti j gyvendinimo. 59 % respondent pateikia objektyvius
geb jim pavyzd ius: „ Metodin je grup je planuojame veiklos kryptis“, „Dalyvauju tarptautiniame
projekte „Ancora Imparo“ ir kt.
Antrosios mokyklos mokytoj sav s vertinimai iek tiek auk tesni, 23 % mano, jog labai gerai,
o 77 %, kad gerai geba siekti ugdymo kokyb s nuolatini permain s lygomis, kurti bei efektyviai
taikyti savo pedagogin s k rybos rezultatus (l. gerai – 54 %, gerai – 38 %), sitraukti projekt
rengim ir gyvendinim (l. gerai – 23 %, gerai – 31 %); 31 %– l. gerai, 69 % – gerai geba sekti
ugdymo id kait , ir sitraukti nuolatinio atsinaujinimo proces .
Nors 59 % mokytoj vertina save gerai, vis d lto 22 % ioje mokykloje dirban mokytoj
sivertina tik patenkinamai. Geb jimus objektyviai pagrind iantys pavyzd iai apima 66 % vis
pateikt , nors pateikiami tokie pavyzd iai, kaip „gebu“, „stengiuosi“ ir pan. nepagrind ia
geb jimo.
76 % tre iosios mokyklos mokytoj poky valdymo kompetencijos geb jimus vertina gerai, o
ypa gerai (l. gerai – 17 %, gerai – 83 %) jiems sekasi atpa inti, apibendrinti ir skleisti savo bei kit
pasiekimus; kurti bei efektyviai taikyti savo pedagogin s k rybos rezultatus (l. gerai – 8 %, gerai –
83 %). Ne itin lengva modeliuoti poky ius, sitraukti projektus, juos rengti ir gyvendinti; vertinti
projektin s veiklos tikslingum , efektyvum ir rezultatyvum ; siekti ugdymo kokyb s nuolatini
permain s lygomis (patenkinamai – 17 %, gerai – 8 %). 60 % pateikt pavyzd buvo objektyv s:
„Stebiu ir analizuoju koleg pamokas“, „Gaminu vairias metodines priemones“ ir pan.
Ma iau savo j gomis poky valdymo kompetencijos geb jim srityje savimi pasitiki
ketvirtosios mokyklos mokytojai ( sivertinusi gerai – 57 %). Jie ypa gerai pagrind savo
pasirinkim pavyzd iais (84%), ta iau, 36 % respondent sivertino tik patenkinamai, 5 % – silpnai.
Ypatingai emas sav s vertinimas geb jimo b ti ugdymo poky iniciatoriumi, ekspertu ir
tarpininku (patenkinamai – 69 %, silpnai – 23 %); numatyti perspektyvines ugdymo ir staigos
kult ros kaitos kryptis bei siekti j gyvendinimo (patenkinamai – 54 %, silpnai – 8 %); diegti
naujoves, remiantis ugdymo staigos vidiniais ir i oriniais resursais (patenkinamai – 62 %).
Labiausiai savo j gomis pasitiki modeliuojant poky ius, sitraukdami projektus, juos rengdami ir
gyvendinami (l. gerai – 15 %, gerai – 77 %). 53 % respondent geb jo objektyviai pagr sti savo
pasirinkim pateikdami pavyzd ius: „Dalyvavau projekte „Jaunieji artistai jaunai Lietuvai“,
„Dalyvauju miesto mokytoj organizuojamuose renginiuose, parodose“ ir t.t.
ymiai auk iau nei ketvirtojoje mokykloje save vertina penktosios mokyklos mokytojai (gerai
– 74 %). Jie geba atpa inti, apibendrinti ir skleisti savo bei kit pasiekimus (l. gerai – 8 %, gerai –
75 %); valdyti poky ius (gerai – 83 %); numatyti perspektyvines ugdymo ir staigos kult ros kaitos
kryptis bei siekti j gyvendinimo (gerai – 83 %).Kaip ir kitose mokyklose, mokytojai dar n ra
59
tinkamai pasireng modeliuoti poky ius, sitraukti projektus (patenkinamai – 17 %, silpnai – 8 %)
bei vertinti projektin s veiklos tikslingum , efektyvum ir rezultatyvum (patenkinamai – 25 %,
silpnai – 8 %). Pateikt geb jimus rodan pavyzd objektyvumas – 53 %. Pvz.: „Dalyvauju
sveikos gyvensenos projekte“, „Aktyviai mokausi naudotis informacin mis technologijomis“ ir kt.
63 % tosios mokyklos mokytoj save vertina gerai, net 30 % – tik patenkinamai, vadinasi
likti konkurencingu savo profesin je veikloje, diegti naujoves, efektyviai taikyti profesin s
rybos rezultatus – dar i lieka problema pedagogams, norintiems prisitaikyti prie spar iai
besikei ian ugdymo s lyg bei kaitos proces . ios mokyklos mokytojams sunkiausiai sek si
pagr sti savo geb jimus pavyzd iais, pagrind – 46 % ( r. 16 pav.).
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11
Pasirinko ir objektyviai pagrind Pasirinko, ta iau pagrindimas kelia abejonesPasirinko, ta iau pagrindimas rodo prie ing elgsen ra pagrindimo
Atvirumas naujoms id joms bei poky iams, kritinis j vertinimas1-geba sekti ugdymo id kait , sitraukti nuolatinio atsinaujinimo proces2-geba siekti ugdymo kokyb s nuolatini permain s lygomis3-geba b ti ugdymo poky iniciatoriumi, ekspertu ir tarpininkuKompetencija imtis iniciatyvos, pasinaudoti galimyb mis, k rybi kai gyvendinti naujoves4-geba numatyti perspektyvines ugdymo ir staigos kult ros kaitos kryptis bei siekti j gyvendinimo5-geba diegti naujoves, remdamasis ugdymo staigos vidiniais ir i oriniais resursais6geba b ti konkurencingas savo profesin s veiklos srityjeDalijimasis sukaupta patirtimi7-geba kurti bei efektyviai taikyti savo pedagogin s k rybos rezultatus8-geba atpa inti, apibendrinti ir skleisti savo bei kit pasiekimus9-geba valdyti poky ius siekiant pl toti besimokan bendruomenKaitos skatinimo projekt rengimas ir gyvendinimas10-geba modeliuoti poky ius, sitraukti projektus, juos rengti ir gyvendinti11-geba vertinti projektin s veiklos tikslingum , efektyvum ir rezultatyvum
16 pav. tosios mokyklos poky valdymo kompetencijos geb jim pagrindimo objektyvumo
vertinimas
Keletas i pateikt pavyzd : „Dalyvauju projekt k rime ir gyvendinime“, „Dalyvauju
projekte „ aliasis ta kas“, „Studijuoju metodin literat ir j taikau ugdymo procese“ ir pan.
60
Bene pla iausi geb jim apra turinti pedagogin kompetencija – tai edukacin kompetencija
(pradinio ugdymo praktikos modeliavimo). i kompetencija parodo, kaip mokytojai geba prakti kai
pritaikyti ugdymo turin , ar geba pasirinkti vairius veiklos planavimo modelius, k rybi kai naudoti
iuolaikines technologijas ugdymo proceso modeliavimui ir puosel ti vaik mokymo(si) kult .
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22
l. gerai gerai patenkinamai silpnai
Pradinio ugdymo turinio praktinio pritaikymo kompetencija1- geba atrinkti turin pagal ugdymo tikslus, vaik am , patirt , aplink2-geba parengti ir gyvendinti konkre ugdymo program , derinant ugdymo turin , metodus, priemones, kuriant ugdanaplink3- geba planuoti ir organizuoti vaik veikl remdamasi vaik orientuoto, integruoto ugdymo nuostatomis4- geba kriti kai vertinti ir atnaujinti ugdymo turinEfektyvaus pradinio ugdymo planavimo kompetencija5- ino vairius vaik veiklos planavimo modelius, geba pasirinkti arba susikurti vaik grupei tinkamiausi6- geba parengti vaikui prasmingos, k rybi kos, t stin s, patrauklios veiklos planus7- geba traukti planus vaik , t , koleg id jas, atsi velgti j pasi lymus8- geba apm styti ir tobulinti parengtus planusPradinio ugdymo proceso vadybos kompetencija9- geba k rybi kai, pagal vaik poreikius ir situacij modeliuoti ugdymo proces ; puosel ti vaik mokymosi (ne mokymo)kult10geba velgti bei spr sti vaiko dienos ir ugdymo(si) proceso organizavimo problemas11- geba taikyti vairius vaik elgesio valdymo b dus12geba gerai nuteikti vaikus, sudominti veikla, sudaryti maksimalaus vaiko ugdymosi galimybes bei palaikyti darbingatmosfer grup jeVeiksming pradinio ugdymo technologij taikymo kompetencija13- geba taikyti veiksmingas, iuolaikines pradinio ugdymo technologijas14geba velgti skirting ugdymo technologij taikymo s lygas, privalumus ir problemas15geba analizuoti taikom ugdymo technologij priimtinum vaikams, remtis gr tamojo ry io informacijaPradinio ugdymo aplinkos k rimo kompetencija16- geba kurti ir nuolat atnaujinti ugdymo tikslus ir vaiko poreikius atliepian ugdymo aplink17- ugdydama geba naudotis vairiomis aplinkos ir priemoni galimyb mis18geba paruo ti aplink kasdieninei ugdomajai veiklai, traukiant vaikus ir t vusPradinio am iaus vaik ugdymo individualizavimo kompetencija19geba atpa inti vaiko individualios raidos ypatumus, vertinti ugdymo(si) pasiekimus, prognozuoti pa ang20- geba individualizuoti ugdym pagal vaik poreikius, galimybes, pasiekimus, j ugdymo(si) stili , eimos kult21- geba teikti param skirtingus ugdymosi poreikius turintiems vaikams, taikyti ugdymosi problem prevencijos priemones22- geba reflektuoti vaiko individualizuoto ugdymo patirt bei jo pa angos keli
17 pav. Pirmosios mokyklos mokytoj edukacin s kompetencijos lygis
61
Pirmosios mokyklos mokytojai, i vis pateikt sivertinimui kompetencij , savo edukacin
kompetencij , i vis kompetencij , vertina auk iausiai – gerai sivertino net 73 % apklaust , 12
% mano, kad jie labai gerai geba modeliuoti pradinio ugdymo praktik ( r. 17 pav.). Pateikti
vertinim pagrind iantys pavyzd iai. 63 % pagr st pavyzd leid ia manyti, jog mokytojai geba
efektyviai organizuoti pradinio ugdymo proces . Pvz.: „Veiklos model parenku pagal mokini
am , geb jimus, kartais, pagal situacij “, „Apibendrinamose pamokose da nai naudoju k rybines
duotis“, „Vaikai d iaugiasi konkursais grupel se“, „Ruo dama mokom dalyk teminius planus
visada palieku vietos pastaboms, kad gal iau pakeisti, pakoreguoti, tobulinti“ ir kt.
Antrosios mokyklos mokytojai taip pat labiausiai stipr s jau iasi ios kompetencijos plotm je.
77 % respondent mano esantys gerai pasireng ir gebantys kurti jauki ugdymo(si) aplink ,
individualizuoti ugdym vairi poreiki vaikams, ino vairi vaik elgesio valdymo b .
Tik 10 % mokytoj ma iau pasitiki savo j gomis ir mano, jog patenkinamai geba atnaujinti
ugdymo turin , taikyti veiksmingas, iuolaikines ugdymo technologijas pamokose, taikyti ugdymosi
problem prevencijos priemones. 66 % pagrind savo pasirinkimus, pateikiu kelet pavyzd :
„Nuolat stebiu mokini raid , kaip jie kei iasi, fiksuoju vairius svarbesnius momentus – tai padeda
objektyviau vertinti mokini pa ang “, „Per aktyvi , aidybin veikl stengiuosi sudominti ir
motyvuoti mokytis“, „Mokini pasiekimus vertinu pagal padaryt individuali pa ang “ ir pan.
Dar auk tesnis sav s vertinimas nei anks iau min tose mokyklose – tre iosios mokyklos
mokytoj anketose. Labai gerai save vertina – 10 %, gerai – 81 %, objektyviai pagr stus pavyzd ius
pateikia 68 % respondent , tai rodo ypatingai gerus pasiekimus pradinio ugdymo praktikos
modeliavimo srityje. Pvz.: „T veliai aktyviai sitraukia ugdymo proces : veda pamokas, mielai
supa indina su savo profesijomis, kai kurie ir darbo vietose“, „ Vertindama ypatingai kreipiu
mes mokinio pastangas“, „Patys mokiniai i moko susitvarkyti klas “ ir kt. Did iausios spragos
edukacin s kompetencijos geb jim srityje, tai geb ti kriti kai vertinti ir atnaujinti ugdymo turin
(patenkinamai – 17 %, silpnai – 8 %); taikyti veiksmingas, iuolaikines pradinio ugdymo
technologijas (patenkinamai – 17 %, silpnai – 17 %); velgti skirting ugdymo technologij
taikymo s lygas, privalumus, problemas (patenkinamai – 8 %, silpnai – 17 %)bei geb ti reflektuoti
vaiko individualizuoto ugdymo patirt bei jo pa angos keli (patenkinamai – 8 %, silpnai – 8 %).
Edukacin s kompetencijos geb jimus pakankamai gerai (75 %) sivertina ir ketvirtosios
mokyklos mokytojai, nors dar 46 % dar n ra paprasta kasdienin je veikloje taikyti iuolaikines
technologas, velgti j privalumus bei tr kumus; analizuoti taikom technologij priimtinum
vaikams, remiantis gr tamojo ry io informacija (patenkinamai – 62 %, silpnai – 8 %); kriti kai
vertinti ir atnaujinti ugdymo turin (patenkinamai – 46 %, silpnai – 8 %). Kadangi 77 %
respondent objektyviai pagrind savo geb jimus, galima teigti, jog i kylantys sunkumai bus
nesunkiai veikiami, jei tik mokytoj tikslas i liks – teikti kokybi iuolaikini kart ugdym .
62
Pateikiami tai tokie pavyzd iai: „Darbe naudoju „Geros prad ios“ id jas“, „Mokiniai labai m gsta
grupin darb “, „Vedu integruotas pamokas“, „Klas je nuolat rengiu mokini darbeli parod les“ ir
kt.
Labai gerai sivertino ir penktosios mokyklos mokytojai, gerai – 80 %, labai gerai – 7 %. ( r. 18
pav.)
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22Pasirinko ir objektyviai pagrind Pasirinko, ta iau pagrindimas kelia abejonesPasirinko, ta iau pagrindimas rodo prie ing elgsen ra pagrindimo
Pradinio ugdymo turinio praktinio pritaikymo kompetencija1- geba atrinkti turin pagal ugdymo tikslus, vaik am , patirt , aplink2-geba parengti ir gyvendinti konkre ugdymo program , derinant ugdymo turin , metodus, priemones, kuriant ugdanaplink3- geba planuoti ir organizuoti vaik veikl remdamasi vaik orientuoto, integruoto ugdymo nuostatomis4- geba kriti kai vertinti ir atnaujinti ugdymo turinEfektyvaus pradinio ugdymo planavimo kompetencija5- ino vairius vaik veiklos planavimo modelius, geba pasirinkti arba susikurti vaik grupei tinkamiausi6- geba parengti vaikui prasmingos, k rybi kos, t stin s, patrauklios veiklos planus7- geba traukti planus vaik , t , koleg id jas, atsi velgti j pasi lymus8- geba apm styti ir tobulinti parengtus planusPradinio ugdymo proceso vadybos kompetencija9- geba k rybi kai, pagal vaik poreikius ir situacij modeliuoti ugdymo proces ; puosel ti vaik mokymosi (ne mokymo)kult10geba velgti bei spr sti vaiko dienos ir ugdymo(si) proceso organizavimo problemas11- geba taikyti vairius vaik elgesio valdymo b dus12geba gerai nuteikti vaikus, sudominti veikla, sudaryti maksimalaus vaiko ugdymosi galimybes bei palaikyti darbingatmosfer grup jeVeiksming pradinio ugdymo technologij taikymo kompetencija13- geba taikyti veiksmingas, iuolaikines pradinio ugdymo technologijas14geba velgti skirting ugdymo technologij taikymo s lygas, privalumus ir problemas15geba analizuoti taikom ugdymo technologij priimtinum vaikams, remtis gr tamojo ry io informacijaPradinio ugdymo aplinkos k rimo kompetencija16- geba kurti ir nuolat atnaujinti ugdymo tikslus ir vaiko poreikius atliepian ugdymo aplink17- ugdydama geba naudotis vairiomis aplinkos ir priemoni galimyb mis18geba paruo ti aplink kasdieninei ugdomajai veiklai, traukiant vaikus ir t vusPradinio am iaus vaik ugdymo individualizavimo kompetencija19geba atpa inti vaiko individualios raidos ypatumus, vertinti ugdymo(si) pasiekimus, prognozuoti pa ang20- geba individualizuoti ugdym pagal vaik poreikius, galimybes, pasiekimus, j ugdymo(si) stili , eimos kult21- geba teikti param skirtingus ugdymosi poreikius turintiems vaikams, taikyti ugdymosi problem prevencijos priemones22- geba reflektuoti vaiko individualizuoto ugdymo patirt bei jo pa angos keli
18 pav. Penktosios mokyklos mokytoj edukacin s kompetencijos geb jim pagrindimo
objektyvumo vertinimas
63
Mokytojams gerai sekasi parengti vaikui prasmingos, k rybi kos, patrauklios veiklos planus,
juos apm styti ir tobulinti (gerai – 92 %); kurti ir nuolat atnaujinti ugdymo tikslus ir vaiko
poreikius atliepian ugdymo aplink (gerai – 92 %); kasdieninei veiklai j paruo ti traukiant
vaikus ir t vus (l. gerai – 8 %, gerai – 83 %). Sud tingesn s, mokytoj nuomone, sritys, tai: geb ti
atpa inti vaiko individualios raidos ypatumus, vertinti ugdymo(si) pasiekimus, prognozuoti
pa ang ; individualizuoti ugdym pagal vaik poreikius, galimybes, pasiekimus, j ugdymo(si)
stili , eimos kult (patenkinamai – 17 %, silpnai – 8 %).
tosios mokyklos mokytojams labiausiai pavyksta traukti planus vaik , t , koleg id jas,
atsi velgti j pasi lymus (l. gerai – 45 %, gerai – 55 %); gerai nuteikti vaikus, sudominti veikla,
sudaryti maksimalias vaiko ugdymosi galimybes bei palaikyti darbing atmosfer grup je (l. gerai –
27 %, gerai – 73 %). Net 19 % mokytoj savo edukacin s kompetencijos geb jimus vertina labai
gerai, gerai – 65 %. 67 % pavyko objektyviai pagr sti geb jimus pavyzd iais. Pvz.: „Rengiu
modifikuotas ir adaptuotas ugdymosi programas“, „Diferencijuoju nam darb u duotis“, „Rengiu
veliams klausimynus“ ir pan. Nors dalis mokytoj (16 %) save dar vertina patenkinamai, silpnai
sivertinusi nebuvo.
Analizuojant kompetencij apra us, pasteb ta, kad vieni geb jimai tur skatinti kit geb jim
atsiradim . Atvirumas naujoms id joms bei poky iams, kritinis j vertinimas, kaitos skatinimo
projekt rengimas ir gyvendinimas – tai dalis poky valdymo kompetencijos geb jim , kurie
tur skatinti pedagogus aktyviai pl sti informacijos valdymo kompetencijos geb jim spektr .
Pedagoginio darbo patirtis rodo, jog mokytojai, da niau vyresnio am iaus, gana skepti kai vertina
naujoves, jiems nelengva modeliuoti poky ius, sitraukti projektus, juos rengti ir gyvendinti.
Nedr siai imamasi iniciatyvos mokytis dirbti su informacin mis technologijomis. Tik, kai patys
mokytojai sitrauks nuolatinio atsinaujinimo proces , geb s diegti naujoves, modeliuoti poky ius,
rengti projektus ir juos gyvendinti, tuomet gal s rezultatyviai rengti mokinius gyventi
informacin je visuomen je, prasmingai taikyti informacij vaik ugdymo tobulinimui. Aktyv s ir
atviri naujov ms mokytojai siekia nuolat tobul ti, gilinti savo inias, gyti nauj geb jim ypa
spar iai kompiuterizuojamoje vietimo sistemoje. Naujosios technologijos atveria pla ias galimybes
mokytojams, kurie nori, kad ugdymo procesas mokiniams b patrauklus, motyvuot , skatint
tobul ti.
Galima kelti toki hipotez , jog mokytojai gebantys valdyti poky ius tur b ti motyvuoti ir
informacijos valdymo kompetencijos tobulinimui. Imtis iniciatyvos, rengti projektus, numatyti
perspektyvines ugdymo kryptis – neatsiejami nuo informacijos valdymo.
Tam, kad sitikintume ar mokytoj apklausos rezultatai yra patikimi buvo atliekama matematin
statistin analiz . Prad ioje buvo nagrin jami poky valdymo kompetencijos su informacijos
valdymo kompetencija duomenys.
64
6 lentel je pateikti vienfaktorin s dispersin s analiz s rezultatai, kurie parodo, kad analizuojami
kintamieji statisti kai reik mingai skiriasi (p–reik < 0, 05), o koreliacijos koeficientas siekia 0,8.
6 lentel
Dispersin analiz (ANOVAb)
Modelis Kvadratsuma
Laisv slaipsniai
Dispersijosver iai F statistikos p–reik
Regresija 6, 515 1 6, 515 48, 818 0, 000(a)Liekanos 29, 094 74 0, 133
1
Suma 35, 609 73takojantys kintamieji: (Konstanta), poky valdymo kompetencijos
Priklausomi kintamieji: informacijos valdymo kompetencijos
Ugdymo efektyvum lemia mokytoj pasirengimas ir geb jimai taikyti veiksmingas ugdymo
id jas bei priemones, savo profesin s veiklos planavimas, organizavimas ir vertinimas, puiki laiko
vadyba ir resurs planavimas. Efektyvios veiklos kompetencijos esm – tai geb jimas veikti
prasmingai, tikslingai, efektyviai, teis tai ir saugiai. Didelis d mesys iandienin je Lietuvos
vietimo sistemoje skiriamas profesin s veiklos kokybei, mokytojo geb jimui vertinti savo veikl ,
velgti pasiekimus ir problemas, efektyviai alinti barjerus. Efektyvios veiklos tobulinimui ypa
tur pad ti vidinis ir i orinis auditas, kuris dar visai neseniai prad tas atlikti Lietuvos vietimo
staigose. Savo veiklos sivertinimas atveria galimybes pa velgti jau pasiektus rezultatus ir ie koti
nauj b veiklos tobulinimui. Artimai su efektyvios veiklos kompetencija siejasi edukacin arba
kitaip pradinio ugdymo praktikos modeliavimo kompetencija. kompetencij galima suskaidyti
smulkesnius kompetencij blokus:
pradinio ugdymo turinio praktinio pritaikymo kompetencija;
efektyvaus pradinio ugdymo planavimo kompetencija;
pradinio ugdymo proceso vadybos kompetencija;
veiksming pradinio ugdymo technologij taikymo kompetencija;
pradinio ugdymo aplinkos k rimo kompetencija;
pradinio am iaus vaik ugdymo individualizavimo kompetencija.
Galima manyti, jog geb jimas efektyviai ir veiksmingai organizuoti profesin veikl
nulemia ugdymo turinio praktinio pritaikymo ir organizavimo kokyb . Kad mokytojai geb
tinkamai modeliuoti pradinio ugdymo praktik , jie turi geb ti taikydami veiksmingas ugdymo id jas
bei priemones siekti auk ugdymo rezultat .
I tyrus efektyvios veiklos kompetencijos bei edukacin s kompetencijos duomen
patikimum nustatyta, kad p–reik < 0, 05, tai rodo, kad kintamieji statisti kai reik mingai
skiriasi, o koreliacijos koeficientas siekia 0, 82. ( r. 7 lentel )
65
7 lentel
Dispersin analiz (ANOVAb)
Modelis Kvadratsuma
Laisv slaipsniai
Dispersijosver iai F statistikos p–reik
Regresija 0, 978 1 0, 978 11, 203 0, 001(a)Liekanos 18, 675 71 0, 087
1
Suma 19, 652 73takojantys kintamieji: (Konstanta), efektyvios veiklos kompetencijos
Priklausomi kintamieji: edukacin kompetencijos
Tyrimas parod , kad mokytoj poky valdymo ir informacijos valdymo kompetencijos bei
juos sudarantys geb jimai labai artimai siejasi ir yra vienas nuo kito priklausomi, tai rodo ir
statistiniais metodais patvirtinantys duomenys. Atitinkamai statisti kai pagr stas ir efektyvios
veiklos bei edukacin s kompetencij priklausomyb s patikimumas.
3.4. Stili derinimas ir pedagogini kompetencij kokyb s ry ys
Kiekvienas vadovas turi galimyb formuoti savo darbo stili tikslingai. is stilius formuojasi
nes moningai, ta iau jokiu b du ne stichi kai. Darbo stiliaus formavimasis – sud tingas procesas,
vykstantis ilgu laiko periodu. Vadovui sunku surasti darbo stili , tenkinant kiekvien kolektyvo
nar ir atitinkant darbo specifik . Pagrindinis veiksnys, lemiantis vieno ar kito darbo stiliaus
pasirinkim , yra vadovo po ris pavaldinius ir j sugeb jimus, pasirengim dirbti, kolektyvo
tradicijas. Didel tak tokiam sprendimui turi ir asmeninis vadovo po ris savo galimybes,
silavinim , patyrim darbe.
Vadovo darbo stilius da nai priklauso nuo darbo s lyg . Kai kolektyvas silpnai organizuotas,
jame ma a iniciatyvi moni , pasyviam vadovui yra sunku sutelkti pavaldinius konkre iam darbui
atlikti, ir atvirk iai autokratas tokiame kolektyve grie tais valdymo metodais gali pasiekti ger
rezultat . Taigi kiekvienas darbo stilius gali b ti geras ir pateisinamas tam tikrose situacijose. Antra
vertus, iais laikais vadovas, besielgiantis su savo pavaldiniais tik kaip su rankiais tikslui pasiekti,
ger rezultat tik tis negali. Advokataujan io vadovo veiksmai da nai n ra teigiamai vertinami, bet
toks vadovas patrauklus savo pavaldiniams bendravimo maniera. Pasteb tas ir valdymo stiliaus
ry ys su vadovo i silavinimo lygiu bei darbo sta u. Kuo auk tesnis vadovo i silavinimas, tuo labiau
jis link s valdyti demokrati kiau, daugiau motyvuojant. Bandant susieti valdymo stiliaus
pasirinkim su darbo patirtimi, pasteb ta, kad kuo didesnis vadovo darbo sta as, tuo ma esn
tikimyb , kad is vadovas bus agresyvus. Tarp didel darbo sta turin vadov ma iausiai
populiarus motyvuojantis darbo stilius, da nai tok darbo stili renkasi nepatyr vadovai. Did jant
vadov patyrimui, jie vis da niau renkasi administruojant valdymo stili .
66
iandien vis da niau kalbama apie kokybi kas paslaugas ir vadovavimas mokyklai tampa ne
imtis. Kokyb suvokiame, kad ka kas geriau u kitus. i s voka kinta priklausomai nuo mogaus
veiklos pob io, am iaus, i silavinimo. Pastaraisiais metais pla iai diskutuojama apie visuotin s
kokyb s vadyb , kuri pareigoja organizacij nuolat tobulinti savo darb , kad galutiniai rezultatai ar
teikiamos paslaugos b puikios kokyb s.
vietimo staigos specifin s tuo, kad jose dirba tiek labai k rybingi, i silavin , savaranki ki,
tiek ir nemotyvuoti bei nekvalifikuoti darbuotojai. Nuolatin vietimo u davini kaita pareigoja
vadovus sugeb ti s kmingai susitvarkyti su poky iais. Ir ugdymo kokyb , kuri tiesiogiai takoja
pedagogai priklauso nuo to, kaip vadovas palaiko nuolatini poky atmosfer ir stengiasi sukurti
palanki kaitai organizacijos kult ( elvys, 2003).
Pedagogai vertino kiekvienos pateiktos kompetencijos atskir geb jim lyg . Apibendrinus
gautus rezultatus, buvo nustatytas bendras, nei skiriant atskir geb jim , kiekvienos mokyklos
mokytoj , atskir kompetencij lygis.
Gauti rezultatai rodo, jog auk iausiai – labai gerai – visose kompetencijose save vertina antroji
ir toji mokyklos. Did ioji dalis procent sav s vertinimo visose mokyklose atitenka vertinimui –
gerai (~ 68, 5%). Antrojoje mokykloje silpnai save vertinusi visi kai nebuvo, o tojoje – vos 1%
jau iasi silpni poky valdymo kompetencijos srityje. Antrosios mokyklos sav s vertinimo lygis
bene auk iausias, tik apie 15 % visose nurodytose kompetencijose save vertino patenkinamai.
Antrajai mokyklai vadovauja daugiausia motyvuojan bruo turintys vadovai. Vadinasi,
tinkamai nuteikti, gaunantys geranori patarim , paskatinami mokytojai jau iasi dr siai, pasitiki
savo j gomis, gyja vis daugiau geb jim , kuriuos optimaliai realizuoja pedagoginiame procese,
tikrindami saug ir kokybi vaik ugdym .
Pirmosios mokyklos mokytojai stipriausiai jau iasi ( sivertino labai gerai) edukacin s (10 %) ir
socialin s (9 %) kompetencij srityje. sivertinimas gerai visose kompetencijose siekia ~ 70 %, tai
rodo pakankamai ger pedagog kompetencij lyg , visgi ~ 20 % save vertina tik patenkinamai,
ma iausiai geb jim jau ia tur informacijos valdymo kompetencijoje. ios mokyklos direktorius
savo darbe pasi ymi motyvuojan io administratoriaus bruo ais, tad skatinimas mokytoj
kompetencij tobul jimo ir ugdymo kokyb s siekis – svarbiausi jo, kaip vadovo prioritetai.
Pavaduotojo stilius – ai kiai motyvuojantis, tod l mokytoj kompetencij sivertinimo lygis
pakankamai auk tas, o nepasitik jim savo informacijos valdymo geb jimais gali kelti staigus
informacini technologij prover is mokyklas, o vyresnio am iaus mokytojams nelengva jas
greitai valdyti.
Tre iosios, kaip ir pirmosios, mokyklos mokytojai labiausiai i lavin edukacin s kompetencijos
geb jimus (l. gerai – 10%, gerai – 81 %). emiau save vertina informacijos valdymo kompetencijos
geb jim srityse (gerai – 54 %, patenkinamai – 19 %, silpnai – 9 %). Abu ios mokyklos vadovai
67
daugiau link b ti administratoriais. Nors pavaduotojo veikloje nema ai tiek motyvuojan io, tiek ir
advokataujan io vadovavimo bruo . Turb t informacini technologij valdymo ini tr kumas ir
pa ios technikos mokykloje stoka, mokytojams kelia nema nerim , o tai atsiliepia ir ugdymo
procesui.
Poky valdymo kompetencijos srityje dar jau iasi nepakankamai gij geb jim ketvirtosios
mokyklos mokytojai (patenkinamai – 36 %, silpnai – 5 %). Tuo tarpu stiprioji, j nuomone, sritis –
tai socialin kompetencija (l. gerai – 11 %, gerai – 76 %). Jei vadovai n ra atviri naujoms id joms
bei poky iams, jei sunkiai sekasi patiems sijungti projektus ir skatinti mokytojus juose dalyvauti,
tai ir mokytojai ioje srityje jau iasi tik patenkinamai. io mokyklos vadovo veikloje yra pastebima
pasyvumo, vadinasi jam ne visada pavyksta tinkamai motyvuoti mokytojus imtis nauj id ir
veikl .
O tai penktosios mokyklos mokytoj stiprioji pus – edukacin kompetencija (l. gerai – 7 %,
gerai – 80 %), kai kurie mokytojai jau ia tur sprag efektyvios veiklos kompetencijoje, nors
bendras kompetencijos lygis gana auk tas (l. gerai – 3 %, gerai – 73 %) I interviu ios mokyklos
vadov stilius i ai jo advokataujantis/ motyvuojantis, o tai mokytojai savo anketose, vertindami
vadov veikl , daugiau nurod polink administravim . Galima manyti, jog mokytojai pasigenda
motyvuojan paskatinim ir patarim .
tosios mokyklos mokytojai beveik visose i vardintose kompetencijose ypa palankiai save
sivertina, vertinimai labai gerai svyruoja nuo 6 % iki 19 %, gerai – nuo 62 % iki 68 %, nors
informacijos valdymo ir poky valdymo kompetencijose dar yra nema ai sivertinusi
patenkinamai, rezultatai pasiskirst atitinkamai 23 %, 30 %. Vadov vadovavimo stilius labiau
administruojantis. Nors direktoriaus veikloje nema ai pasyvumo, o pavaduotojo – motyvuojan
bruo , mokytojai save vertina pakankamai auk tai, pasitiki savo iniomis, geb jimais, juos taiko
praktiniame darbe.
Visose tyrime dalyvavusiose mokyklose mokytojai mano, jog edukacin kompetencija (~ 80 %)
jiems yra labiausiai suprantama, ios kompetencijos geb jim sritys ai kiausios ir praktin je
veikloje geba iuos geb jimus optimaliai pritaikyti ugdymo proceso organizavimui ir jo kokyb s
gerinimui.
Vadinasi, respondentai save vertino pakankamai auk tai. Psichologai pastebi, jog „efektyv s“
mokytojai lyginant su „neefektyviais“ skiriasi auk tu, teigiamu sav s vertinimu. Tod l jie geba ir
mokiniams teikti pozityvi pagalb mokymosi procese. „Efektyvus“ mokytojas (Baumgartel,
Reynolds, Patham, 1984) geba praktin je veikloje taikyti mokymo(si) teorijas, siekia auk
rezultat , skatina ne tik save, bet ir kitus mokytis, o naujas inias pritaikyti gyvenimi kose
situacijose. Mokykl vadov vadovavimo stiliai ir pedagogini kompetencij kokyb s ry iai
pateikti 8 lentel je.
8 lentel
Mokykl vadov vadovavimo stiliai ir pedagogini kompetencij kokyb s ry iaiKompetencij sivertinimasVadovai, stiliai 1 2 3 4 5 1 2 3 4 5 1 2 3 4 5 1 2 3 4 5
I
Direktorius -administruojantisPavaduotojas -motyvuojantis
+ + +
II
Direktorius -motyvuojantis/advokataujantisPavaduotojas -motyvuojantis/advokataujantis
+ +
IIIDirektorius - administruojantisPavaduotojas -motyvuojantis/advokataujantis
+ + +
IV
Direktorius -motyvuojanis/administruojantisPavaduotojas -motyvuojanis/administruojantis
+ + + + + + + +
V
Direktorius -advokataujantis/motyvuojantisPavaduotojas -advokataujantis/motyvuojantis
+ + +
VIDirektorius -pasyvus/administruojantisPavaduotojas - motyvuojantis
+
Ma iausiai objektyviai pagrind
1 - Socialin kompetencija, 2 - Informacijos valdymo kompetencija, 3 - Efektyvios veiklos kompetencija, 4 - Poky valdymo kompetencija, 5 - Edukacin kompetencija
Mokyklos Mokytojai sivertino auk iausiai Mokytojai sivertino emiausiai Daugiausiai objektyviai pagrind
Taigi ry kios priklausomyb s mokytoj kompetencij lygis ir vadovavimo stilius neturi, nors
pastebima tendencija, kad geriau save vertinti yra link motyvuojan ius vadovus turin mokykl
mokytojai. O labiausiai nepasitik jim savo j gomis netiesiogiai perduoda pasyv s ir agresyv s
vadov bruo ai.
iandien, siekiant ugdymo paslaug teikimo kokyb s, mokykl vadovai skatinami keisti savo
veiklos stili ir dirbti komandoje, priimti sprendimus, sugeb ti valdyti poky ius, efektyviai
komunikuoti. ( iug dien , 2006)
P. Rado teigia, kad vietimo staig vystymasis, novatori kumas ir ugdymosi kokyb tiesiogiai
priklauso nuo vadovo ir jo vadovavimo kokyb s, nuo vadovo ir jo komandos kompetencijos–
intelektualini ir pragmatini administravimo mok jim ir – s moningos pl tot s. B tina
formuoti nauj vietimo organizatoriaus ir jo veiklos samprat , ry tingai ir sistemingai keisti
sistemoje nusistov jusius santykius, pro ius, po vadov ir personalo darbin veikl ir jos
rezultatus. vietimo institucijose privalu diegti visuotin s kokyb s vadybos ir kolektyvinio valdymo
principus, siekiant tenkinti nuolat kintan ius visuomen s edukacinius poreikius ir pakelti tiek
vietimo, tiek pa ios ugdymo institucijos presti visuomen s akyse (Rado, 2003)
70
VADOS
1. Mokslin s literat ros analiz parod , kad nuolatinis tobulinimasis – b tiniausia iuolaikinio
vadovo s lyga. Nuo mokyklos vadov kompetencijos, vadovavimo stili derinimo, asmenini
savybi priklauso, kokia yra kuriama iuolaikin mokykla, kuri u tikrina ugdymo kokyb , siekiant
visapusi kos mokinio asmenyb s raidos bei kaip skatinamas pedagog kompetencij gijimas ir
nuolatinis j tobulinimas.
2. Atlikus mokykl vadov apklaus , nustatyta, kad vidurini mokykl vadov (direktoriaus ir
pavaduotojo) vadovavimo stilius sutampa ir yra administruojantis. Pagrindin je mokykloje
direktorius u ima administratoriaus pozicijas, o pavaduotojas – motyvuotojo. Pradin se mokyklose
ry kesnis tarpinis stilius, tarp administruojan io ir motyvuojan io. Siekdami gyvendinti vietimo
politikos u davinius ir pasiekti ugdymo kokyb s savo vadovaujamose mokyklose, vadovai derina
stilius, priklausomai nuo atskir situacij specifi kumo, ir tai padeda pasiekti optimaliausi
rezultat .
3. I analizavus anketin s apklausos rezultatus nustatyta, kad visose mokyklose mokytojai
vertindami administracijos stili , direktoriams da niausiai priskiria administruojant , motyvuojant
ir advokataujant stilius. Pavaduotojams – motyvuojant ir administruojant . Agresyvaus ir pasyvaus
vadovavimo bruo da niau mokytojai velgia direktori veikloje, nei pavaduotoj . Mokytojai taip
pat pastebi geranori vadov dom jim si ugdymo proceso eiga, i kilus sunkumams gauna reali
pagalb .
Per vadovavimo po ymius vertintas vadov vadovavimo stilius, kuris nepilnai sutampa su
administracijos pasisakymais ir per vadov interviu nustatytu stiliumi. Nors dideli skirtum tarp
vadov pasisakym ir mokytoj vertinimo nei ry ja. Vadinasi, mokykl administracija ir
mokytojai dirba kaip komanda siekianti bendr tiksl .
4. Atlikus pedagog apklaus , buvo nustatytas pa pedagog socialin s, informacijos
valdymo, efektyvios veiklos, poky valdymo ir edukacin s kompetencijos lygis, kuris pagal gautus
rezultatus visose kompetencijose yra geras (~ 11 % sivertinusi labai gerai, ~ 68 % – gerai).
Auk iausiai mokytojai vertino savo edukacin s kompetencijos geb jimus (l. gerai – 75 %, gerai –
10 %), bei efektyvios veiklos kompetencij (l. gerai – 11 %, gerai – 71 %). Taip pat gana auk tas
sivertinimas socialin s kompetencijos srityje – (l. gerai – 16 %, gerai – 65 %). iek tiek emiau
vertino savo informacijos valdymo bei poky valdymo kompetencij geb jimus, rezultatai
pasiskirst atitinkamai l. gerai – 9 %, gerai – 65 %; l. gerai – 7 %, gerai – 66 %. Taigi, mokytojai
mano, jog geba tinkamai modeliuoti pradinio ugdymo praktik , b ti atvirais naujoms id joms ir
poky iams, integruotis profesin s veiklos bendruomen . Naujos mokymo priemon s, informacin s
71
technologijos stabdo pasitik jim savo kompetencija, tod l stipr ja mokytoj poreikis kvalifikacijai
tenkinant nauj interes ir poreiki sistem . Motyvuojan io/advokataujan io stiliaus vadov
mokytojai geriausiai save sivertino socialin je ir informacijos valdymo kompetencijoje. Mokytojai,
kuriems vadovauja administruojantis direktorius ir motyvuojantis/advokataujantis pavaduotojas
geriausiai sivertino efektyvios veiklos, poky valdymo ir edukacin je kompetencijoje.
5. Atlikus pedagog kompetencijas grind ian pavyzd analiz , buvo nustatytas pateikt
pavyzd atitikimas nurodytam geb jimui. Pateikt geb jimus pagrind ian pavyzd
objektyvumas did iausias socialin je (67 %) ir edukacin je (67 %) kompetencijose. Vos keliais
procentais ma esnis objektyvus pagrindimas informacijos valdymo, efektyvios veiklos ir poky
valdymo kompetencij . Vis tirt kompetencij geb jimus pagr sti geriausiai sek si mokytojams,
kuri vadovai yra motyvuojan io/administruojan io vadovavimo stiliaus. Ma iausiai objektyvi
pavyzd pateik mokytojai, kuriems vadovauja advokataujan io/motyvuojan io stiliaus vadovai.
6. Tyrimo rezultatai parod , kad ry kios pedagog kompetencij kokyb s priklausomyb s nuo
vadovavimo stiliaus nepasteb ta. Labiausiai tobul ti mokytojus skatina motyvuojantys,
advokataujantys, administruojantys vadovai. Pasyvi ir agresyvi vadovavimo bruo turintys –
nekelia savo vadovaujamos ugdymo staigos presti o.
72
REKOMENDACIJOS
1. Mokykl vadovai, siekdami ugdymo kokyb s savo vadovaujamoje vietimo staigoje, tur
derindami vadovavimo stilius, sudaryti s lygas mokytojams gyti geb jim , kurie leist pl totis
kompetencijoms, panaudojant esamus i teklius, skatinti mokytojus nuolat tobul ti, o vadovauti
komandiniu principu.
2. Siekiant gerinti profesin s ir vadybin s kompetencij kokyb , mokytojai tur pl toti savo
geb jimus, taikydami saviugd , refleksij (situacij , veiklos ir t.t.), geranori kai bendradarbiauti su
kolegomis, aktyviau dalyvauti projektin je veikloje, atsi velgti mokini poreikius spar iai
besivystan iame iuolaikini informacini technologij am iuje. Savo veiklos vardijimui
mokytojams reik tobulinti verbalin s kalbos ius.
73
LITERAT RA
1. Alain Michel, (2003). Standart gerinimas; diskusijos ir realyb . vietimo sistemos poky
standartai ir strategijos, Strasb ras.
2. Ali auskas, R. (2000). vietimo kokyb s matuokliai. Mokykla. Nr. 8. P. 1–5
3. Ali auskas, R. (2000). vietimo kokyb s vadyba/ Bendrojo lavinimo mokyklos audito
metodika. Projektas. Vilnius.P.4–7.
4. Anu ien , B. (2005). Kompetencija kaip profesin s didaktikos s voka: Tiltai.
5. Bendrosios programos ir i silavinimo standartai (2003). Vilnius.
6. Bitinas, B. (2000). Ugdymo filosofija. Vilnius: Enciklopedija.
7. Blake, R. R., Mouton, J. S. (1964).The Managerial Grid. Houston: Gulf Publishing Co
8. Cibulskas, R. (1996). Mokykl vadov veiklos pagrindin s nuostatos ir motyvacija.
Pedagogika. Vilnius.
9. ekanavi ius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymas I. 2003.
10. ekanavi ius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymas II. 2004.
11. ernius, V. J. (1993). Mokykla: organizacija, bendravimas, vadovavimas. Lietuvos vietimo
reformos gair s. Vilnius: Valstybinis leidybos centras.
12. Dabartin s lietuvi kalbos odynas (2000). Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos
institutas.
13. Fullan, M. (1998). Poky j gos. Vilnius: Tyto alba.
14. Hopkins, D., Hinscow, M., West, M. (1998). Kaita ir mokyklos tobulinimas. Vilnius: Tyto
alba.
15. Jonynien , V., Jankauskien , L. ir kt. (2005). Pradinio ugdymo programa. Projektas.
16. Jovai a, L. (1993). Pedagogikos terminai. Kaunas.
17. Jucevi ien , P. (1994). Organizacijos elgsena. Kaunas.
18. Jucevi ien , P., Lepait , D. (2000). Kompetencijos sampratos erdv . Socialiniai mokslai.
Kaunas. Nr. 1 (22). P. 44–49.
19. Jura ait , E. (2004). Ikimokyklinio ugdymo pedagog profesin s kompetencijos: strukt ros
modeli realizavimas, vertinimas./ Daktaro disertacija. Vilnius.
20. Kasiulis, J., Barvydien , V. (2001). Vadovavimo psichologija. Kaunas: Technologija.
21. Landsbergien , A. (2006). Ikimokyklini ugdymo staig vadov po ris vadovo elgesio
bei bendravimo ypatum veiksnius. Pedagogika. Nr. 8.
22. Lau ackas, R. (1997). Profesinio ugdymo turinio reforma: didaktiniai bruo ai. Kaunas.
23. Lau ackas, R. (1999). Sistemo–teorin s profesinio rengimo kaitos dimensijos.
Kaunas:VDU.
74
24. Lau ackas, R. (2000). Mokymo turinio projektavimas. Kaunas.
25. Lietuvos Respublikos vietimo statymo pakeitimo statymas. (2003). Valstyb s inios. Nr.
63.
26. LR MM Valstybini ir savivaldybi mokykl vadov , j pavaduotoj ugdymui, ugdym
organizuojan skyri vad atestacijos nuostatai (2003). Vilnius.
27. Mikoli nien , V. (2002). Vadybos ab praktin je pedagogo veikloje. Vilnius: Pedagog
profesin s raidos centras.
28. Nacionaliniai standartai mokykl direktoriams (2003). Nacionalin Velso Asambl ja.
29. Neverauskas, B. J. Rastinis, J. (2000). Vadybos pagrindai. Kaunas.
30. Palinauskait , A., Pukelis, K. (2001). Lietuvos profesijos pedagog formalios pedagogin s
kvalifikacijos ir reali pedagogini kompetencij tyrimas. Pedagogika. Nr.51
31. Pedagog atestavimo nuostatai. Projektas. (2001). Informacinis leidinys.Nr. 18 (133).
32. Pocztar, J. (1987). La definition des objectifs pedagogiques. Paris: ESF.
33. Projekto „ Naujos galimyb s Vilniaus mokytoj profesin s kompetencijos pl trai“ seminar
ciklo med iaga (2005).
34. Rado, P. (2003). vietimas pereinamuoju laikotarpiu. Vilnius. Garnelis.
35. Razauskas, R. (1997). 365 vadovo dienos.Kaunas.
36. Razauskas, R. (1997). A vadovas. Vilnius: Pa iolis.
37. Sakalas, A. (1998). Personalo vadyba. Vilnius.
38. Sakalas, A. (2003). Personalo vadyba. Vilnius: Margi ra tai.
39. Sakalas, A., ilingien , V. (2000). Personalo valdymas. Kaunas.
40. Simonaitien , B. Targamadz , V. (2001). Mokytoj profesin kompetencija: jos pl tot s
darbo vietoje galimybi tyrimas. Socialiniai mokslai. Nr. 3 (29).
41. Sire, B. (1996). Clarifier l‘ evaluation des competences. Revue Personnel, 7. Paris.
42. Stoner, J. A. F., Freeman, R. E., Gilbert, D.R., (2001). Vadyba. Kaunas: Poligrafija ir
informacija.
43. Sto kus, S. (2002). Bendrieji vadybos aspektai. V iauli universiteto leidykla.
44. ernas, V. (1995). Profesin pedagogika. Vilnius: „Baltic ECO“ leidybos centras.
45. iug dien , J. (2006). Vadybin kompetencija lyginamosios vie ojo administravimo teorij
analiz s kontekste/ Vie oji politika ir administravimas. Kaunas: Technologija.
46. nipien , R. (2003). Mokykl tobulinimo programa/ LR vietimo ir mokslo ministerija.
47. vietimo studij centras (2005). Konferencijos med iaga.
48. vietimo vadyba (1997). vietimo studij s siuvinis. Vilnius.
49. Targamadz , V. (2001). vietimo vadyba. Efektyvumas, strukt ra, valdymas, strategija,
konfliktai. Klaip da.
75
50. Vaitkevi , V. (1999). Tarptautini od odynas. Vilnius: odynas.
51. Valstyb s inios (2005). Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos sakymas.
l valstybini (i skyrus auk ir auk tesni ) ir savivaldybi mokykl vadov , j
pavaduotoj ugdymui, ugdym organizuojan skyri ved atestacijos nuostat tvirtinimo. Nr.
ISAK–1521.
52. Valstyb s inios. (2007). Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro sakymas d l
mokytojo profesijos kompetencijos apra o patvirtinimo. Nr. ISAK – 54.
53. Valstyb s inios. (2007). Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro sakymas d l
mokyklos vadovo kompetencijos apra o patvirtinimo. Nr. ISAK – 55.
54. Vasiliauskas, A. (2006). Strateginis valdymas. Kaunas: Technologija.
55. Zaukien , A. (2005). Pradini klasi mokytojo profesin s kompetencijos sivertinimas.
Pedagogika. Nr. 78.
56. elvys, R. (1999). vietimo vadyba ir kaita. Vilnius: Garnelis.
57. elvys, R. (2003). vietimo organizacij vadyba. Vilniaus universiteto leidykla.
76
PRIEDAI
77
PRIEDAS 1Interviu klausimynas
Gerb. Respondente,
Esu Vilniaus Pedagoginio universiteto vietimo kokyb s vadybos magistrant . J
geranori ki atsakymai pad s spr sti mums visiems aktualias ugdymo(si) proceso organizavimo
problemas. Anketa anonimin , nei J pavard , nei ugdymo staiga darbe nebus minimi.
koju u nuo ird ius atsakymus.
baigta auk toji ( osios) (auk tesnioji) mokykla ( os):gyta ( os) specialyb ( s):
Pedagoginio darbo sta as:Kvalifikacijos kategorija:Vadovaujamo darbo sta as:Vadybin kategorija:
stomas ( i) dalykai ( ai):Mokyklos statusas:v Pradinv Pagrindinv Vidurin
Vietov :v Miestasv Rajono centrasv Miestelis, kaimas
s:v Moterisv Vyras
Am iaus grup :v 20 30 m..v 31 40 m.v 41 50 m.v 51 60 m.v 61 ir daugiau m.
Koki pozicij u imate pedagog pos dyje?
Ar da nai kreipiasi Jus d l galutinio sprendimo?
Kaip kolektyvin darb traukiate pasyviuosius?
Kokius b dus naudojate tampai darbe ma inti?
Kokie skatinimo b dai labiausiai veikia darbuotojus?
Ar skatinate mokytojus mokykloje diegti inovacijas?
siliepsnojus konfliktui J s.... ?
Kuri i vadovavimo funkcij J nuomone, svarbiausia?
Kokie J , kaip mokyklos vadovo, prioritetai?
Kokiais kriterijais vadovaudamasis priimate nauj mog ?
Kaip manote, kokioms pedagogin ms mokytoj kompetencijoms vadovas labiausiai turi takos?
Ar turite pastovi skatinimo sistem ?
78
Kaip su inote apie kolektyve kylan ias problemas?
Ar ry tingai priimate sprendimus?
Kas da niausiai lemia J apsisprendim ?
Ar J mokytoj tarpusavio santykiai geri?
Kaip da nai lankot s pamokose?
Kokie lankom pamok tikslai?
Kaip skatinate mokytojus kelti kvalifikacij ?
Kokios metodin s veiklos formos vyrauja J mokykloje?
Ar esate kvie iamas (a) (pradini klasi ) mokytoj organizuojamus renginius?
Kaip da nai ateina pas Jus mokytojai patarimo?
Ar konsultuojat s su mokytojais priimdamas (a) svarb mokyklai sprendim ?
Kokios mokyklos tradicijos Jums labiausiai reik mingos?
Kaip manote, nuo ko priklauso bendravimo su darbuotoju s km ?
J s keistum te mogi kuosiuose santykiuose, bendravime su kolegomis?
Jei Jums patik ta organizuoti autorin mokykl , kas joje b kitaip, nei dabar?
79
PRIEDAS 2
Apklausos anketa
Gerb. Respondente,Esu Vilniaus Pedagoginio universiteto vietimo kokyb s vadybos magistrant . J
geranori ki atsakymai pad s spr sti mums visiems aktualias ugdymo(si) proceso organizavimoproblemas. Anketa anonimin , nei J pavard , nei ugdymo staiga darbe nebus minimi.
koju u nuo ird ius atsakymus.
1. Kaip vadovai padeda organizuoti mokymo proces ?Direktorius Kuruojantis pavaduotojas
Ø Metodiniais patarimais Ø Metodiniais patarimaisØ Lanko pamokas ir analizuoja Ø Lanko pamokas ir analizuojaØ Konsultuoja Ø KonsultuojaØ Nepadeda Ø Nepadeda
2. Kaip vadovai padeda organizuoti popamokin veikl ?Direktorius Kuruojantis pavaduotojas
Ø Metodine pagalba Ø Metodine pagalbaØ Dalykiniais patarimais Ø Dalykiniais patarimaisØ Nepadeda Ø NepadedaØ Kita................................................. Ø Kita....................................
3. Kokius J darbus labiausiai vertina vadovai?Direktorius Kuruojantis pavaduotojas
Ø Dokumentacijos tvarkym ØDokumentacijos tvarkymØ Metodin veikl ØMetodin veiklØ Popamokin veikl Ø Popamokin veiklØ Kita.................................................. ØKita....................................
4. Kaip vadovai vertina J veikl ?Direktorius Kuruojantis pavaduotojas
Ø od iu Ø od iuØ Ra tu Ø Ra tuØ Individualiai Ø IndividualiaiØ Vie ai(pos iuose, pasitarimuose) ØVie ai(pos iuose, pasitarimuose)
5. Ar vadovas lankosi J pamokose?Direktorius Kuruojantis pavaduotojas
Ø Da niau taip Ø Da niau taipØ Kartais Ø KartaisØ Niekada Ø Niekada
6. Ar vadovai dalyvauja J organizuojamuose renginiuose?Direktorius Kuruojantis pavaduotojas
Ø Visada Ø VisadaØ Da nai Ø Da naiØ Kartais Ø KartaisØ Niekada Ø Niekada
80
7. Ar steb tas pamokas ir renginius vadovai aptaria su Jumis?Direktorius Kuruojantis pavaduotojas
Ø Visada Ø VisadaØ Da nai Ø Da naiØ Kartais Ø KartaisØ Niekada Ø Niekada
8. Ar vadov inspektavimas padeda Jums geriau planuoti kasdienin veikl ?(atsakympakomentuokite)
Direktorius Kuruojantis pavaduotojasØ Taip Ø TaipØ dalies Ø daliesØ Ne Ø Ne
9. Kas pareigoja geriau dirbti?Direktorius Kuruojantis pavaduotojas
Ø Kontrol Ø KontrolØ Paskatinimas Ø Paskatinimas
Kita, pvz. savikontrol
10. Ar kreipiat s vadovus, kai reikia pagalbos ar patarimo? direktori kuruojant pavaduotoj
Ø Visada Ø VisadaØ Da nai Ø Da naiØ Retai Ø RetaiØ Niekada Ø Niekada
11. Ar vadovai konsultuojasi su mokytojais prie priimdamas sprendimus?Direktorius Kuruojantis pavaduotojas
Ø Visada Ø VisadaØ Da nai Ø Da naiØ Retai Ø RetaiØ Niekada Ø Niekada
12. Kokios metodin s formos vyrauja J mokykloje?Ø Prane imai pos iuoseØ susirinkimaiØ Atviros pamokosØ ProjektaiØ Kita............................................
13. Kokiam vadovavimo stiliui priskirtum te vadovus?Direktorius Kuruojantis pavaduotojas
Ø Pasyvus Ø PasyvusØ Administruojantis Ø AdministruojantisØ Motyvuojantis Ø MotyvuojantisØ AgresyvusØ Advokataujantis
Ø AgresyvusØ Advokataujantis
81
14. Kaip vertinate vadov veikl ?Direktorius Kuruojantis pavaduotojas
Ø Labai gerai Ø Labai geraiØ Gerai Ø GeraiØ Patenkinamai Ø PatenkinamaiØ Blogai Ø Blogai
15. Kaip manote, kuo gal pad ti vadovai J kasdieniniame darbe, gerinant ugdymo
kokyb ?..................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
15. Kiek vadovai ino mokini problemas?(pakomentuokite)...................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
16. Kaip padeda vadovai spr sti i kilusias aukl jimo problemas?...........................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
18. Kaip J s sivaizduojate idealiausi vadov ?..........................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
82
PRIEDAS 3
Agresyvus Advokataujantis Pasyvus Administruojantis Motyvuojantis1 2 3 4 5
Nepadeda Metodiniaispatarimais Nepadeda Lanko pamokas ir
analizuoja / konsultuojaLanko pamokas ir
analizuoja /konsultuoja
1 2 3 4 5
Nepadeda Dalykiniais patarimais Nepadeda Dalykiniais patarimais Metodine pagalba
1 2 3 4 5Dokumentacijos
tvarkym Popamokin veikl Dokumentacijostvarkym
Dokumentacijos tvarkym/metodin veikl Metodin veikl
1 2 3 4 5
Vie ai od iu / individualiai Vie ai Ra tu / vie ai od iu
1 2 3 4 5
Da nai Kartais Kartais / niekada Da nai Kartais
1 2 3 4 5
Da nai Kartais Niekada Visada Visada
1 2 3 4 5
Kartais Kartais Niekada Visada Visada
1 2 3 4 5
Kontrol Paskatinimas Savikontrol Kontrol Paskatinimas
1 2 3 4 5
Niekada Da nai Niekada Retai Visada
1 2 3 4 5
Niekada Da nai Retai Da nai Visada
1 2 3 4 5Prane imaipos iuose Atviros pamokos Prane imai
pos iuose susirinkimai Projektai
Ar kreipiat s vadovus, kai reikia pagalbos ar patarimo?
Ar vadovai konsultuojasi su mokytojais prie priimdamas sprendimus?
Kokios metodin s formos vyrauja J mokykloje?
Ar vadovas lankosi J pamokose?
Ar vadovai dalyvauja J organizuojamuose renginiuose?
Ar steb tas pamokas ir renginius vadovai aptaria su Jumis?
Kas pareigoja geriau dirbti?
Kaip vadovai padeda organizuoti mokymo proces ?
Kaip vadovai padeda organizuoti popamokin veikl ?
Kokius J darbus labiausiai vertina vadovai?
Kaip vadovai vertina J veikl ?
.
PRIEDAS 4Kompetencij apra ai
SOCIALIN KOMPETENCIJA
Geb jimas l.gerai
geraipatenkinamai
silpnai
Vertinim pagrind iantis pavyzdys
Savo ir kit poreiki bei vaidmen identifikavimas, derinimas bei realizavimas s veikoje ugdytinis-ugdytojas- eima-bendruomen-toleranti kas skirtumams, vairovei
- geba prisiimti ir atlikti ugdytojo-tarpininko, pagalbininko vaidmen
- geba u megzti ir pl toti socialinius ry ius su ugdytiniais, j t vais, kolegomis, socialiniais partneriais,kurdamas palank socialin ugdymosi kontekst-geba pl toti ugdytini socialin kompetencij , alinti ugdymosi bei elgesio problem socialines prie astis
Integravimasis profesin s veiklos bendruomen
-geba u megzti ir palaikyti partneri kus ry ius su kolegomis
-geba prisid ti prie vaik , ugdymo staigos, eimos kult ros pl tojimo
-geba dirbti poroje, grupel je, grup je, komandoje
-geba daryti poveik , lyderiauti, kooperuotis, siekti kompromis , tarpininkauti, kelti i kius
- geba kurti pozityv pedagogo ir ugdymo institucijos vaizd bendruomen je
viet ji , prevencini , socialini program ir projekt gyvendinimas
-geba teikti ne tik ugdymo, bet ir viet ji kas, prevencines, socialines paslaugas
-geba velgti viet ji , prevencini , socialini paslaug poreik ir program bei projekt gyvendinimogalimybes
84
INFORMACIJOS VALDYMO KOMPETENCIJA
Geb jimas l. gerai geraipatenkinamai
silpnai
Vertinim pagrind iantis pavyzdys
Mokinio rengimas gyventi informacin je visuomen je
- geba ugdyti mokinio vaiko informacijos pri mimo ir naudojimosi ja b dus
- geba ugdyti informacin – technologin vaiko m stym
- geba kurti informatyvi ugdymosi aplink
Informacijos paie ka ir valdymas
- geba rasti, kaupti, interpretuoti bei taikyti informacij apie iuolaikin edukacin veikl su vaikais,naudojantis ra ytiniais altiniais bei interneto paslaugomis- geba prasmingai taikyti informacij vaik ugdymo tobulinimui
- geba kurti edukacin s informacijos ir duomen bazes
- geba sieti edukacin informacin sraut su praktine ugdymo patirtimi, j apibendrinant
- geba taikyti efektyvius t ir bendruomen s informavimo b dus
85
EFEKTYVIOS VEIKLOS KOMPETENCIJA
Geb jimas l.gerai gerai
patenkinamai
silpnai Vertinim pagrind iantis pavyzdys
Vaik ugdymo efektyvumas
-geba pertvarkyti turimas inias pagal konkre ugdymofilosofij , tikslus, ugdymo program reikalavimus
-geba pasiekti auk ugdymo rezultat optimaliais resursais
-geba taikyti veiksmingas ugdymo id jas bei priemones
Savo profesin s veiklos planavimas, organizavimas ir vertinimas
-turi detali profesin s veiklos sri samprat , geba planingai,visapusi kai atlikti profesin veikl-geba vertinti savo profesin s veiklos kokyb , velgti pasiekimusir problemas, efektyviai alinti barjerus-geba savaranki kai, organizuotai, rezultatyviai veikti
Laiko vadyba ir resurs planavimas
-geba i laikyti ry tarp profesin s veiklos, laiko s naud irintelektini bei materialini resurs-geba tolygiai paskirstyti darbo kr vaik ugdymui, ugdymo
lyg k rimui, saviugdai ir refleksijaiKompetencija veikti prasmingai, tikslingai, efektyviai, teis tai,saugiai-geba u tikrinti saug , sveik , prasming , vaiko teisi nuostatomisgrind iam ugdym-geba sekti ir laikytis vaiko ugdymo ir saugos teisini reikalavim
-atsakingai ir pareigingai realizuoja vietimo dokument nuostatas
86
POKY VALDYMO KOMPETENCIJA
Geb jimas l. gerai geraipatenkinamai
silpnai Vertinim pagrind iantis pavyzdys
Atvirumas naujoms id joms bei poky iams, kritinis j vertinimas
-geba sekti ugdymo id kait , sitraukti nuolatinio atsinaujinimoproces
-geba siekti ugdymo kokyb s nuolatini permain s lygomis
-geba b ti ugdymo poky iniciatoriumi, ekspertu ir tarpininku
Kompetencija imtis iniciatyvos, pasinaudoti galimyb mis, k rybi kaigyvendinti naujoves
-geba numatyti perspektyvines ugdymo ir staigos kult ros kaitoskryptis bei siekti j gyvendinimo-geba diegti naujoves, remdamasis ugdymo staigos vidiniais ir
oriniais resursais-geba b ti konkurencingas savo profesin s veiklos srityje
Dalijimasis sukaupta patirtimi
-geba kurti bei efektyviai taikyti savo pedagogin s k rybos rezultatus
-geba atpa inti, apibendrinti ir skleisti savo bei kit pasiekimus
-geba valdyti poky ius siekiant pl toti besimokan bendruomen
Kaitos skatinimo projekt rengimas ir gyvendinimas
-geba modeliuoti poky ius, sitraukti projektus, juos rengti irgyvendinti
-geba vertinti projektin s veiklos tikslingum , efektyvum irrezultatyvum
87
EDUKACIN KOMPETENCIJA(Pradinio ugdymo praktikos modeliavimo kompetencija)
Geb jimas l. gerai geraipatenkinamai
silpnai Vertinim pagrind iantis pavyzdys
Pradinio ugdymo turinio praktinio pritaikymokompetencija- geba atrinkti turin pagal ugdymo tikslus, vaik am ,patirt , aplink
-geba parengti ir gyvendinti konkre ugdymo program ,derinant ugdymo turin , metodus, priemones, kuriantugdan aplink- geba planuoti ir organizuoti vaik veikl remdamasi vaikorientuoto, integruoto ugdymo nuostatomis- geba kriti kai vertinti ir atnaujinti ugdymo turin
Efektyvaus pradinio ugdymo planavimo kompetencija
- ino vairius vaik veiklos planavimo modelius, gebapasirinkti arba susikurti vaik grupei tinkamiausi- geba parengti vaikui prasmingos, k rybi kos, t stin s,patrauklios veiklos planus- geba traukti planus vaik , t , koleg id jas, atsi velgti
pasi lymusgeba apm styti ir tobulinti parengtus planus
Pradinio ugdymo proceso vadybos kompetencija
- geba k rybi kai, pagal vaik poreikius ir situacijmodeliuoti ugdymo proces ; puosel ti vaik mokymosi (nemokymo) kult- geba velgti bei spr sti vaiko dienos ir ugdymo(si) procesoorganizavimo problemas- geba taikyti vairius vaik elgesio valdymo b dus
- geba gerai nuteikti vaikus, sudominti veikla, sudarytimaksimalaus vaiko ugdymosi galimybes bei palaikytidarbing atmosfer grup jeVeiksming pradinio ugdymo technologij taikymokompetencija
88
- geba taikyti veiksmingas, iuolaikines pradinio ugdymotechnologijas- geba velgti skirting ugdymo technologij taikymo
lygas, privalumus ir problemas- geba analizuoti taikom ugdymo technologij priimtinumvaikams, remtis gr tamojo ry io informacijaPradinio ugdymo aplinkos k rimo kompetencija
- geba kurti ir nuolat atnaujinti ugdymo tikslus ir vaikoporeikius atliepian ugdymo aplink- ugdydama geba naudotis vairiomis aplinkos ir priemonigalimyb mis- geba paruo ti aplink kasdieninei ugdomajai veiklai,traukiant vaikus ir t vus
Pradinio am iaus vaik ugdymo individualizavimokompetencija- geba atpa inti vaiko individualios raidos ypatumus, vertintiugdymo(si) pasiekimus, prognozuoti pa ang- geba individualizuoti ugdym pagal vaik poreikius,galimybes, pasiekimus, j ugdymo(si) stili , eimos kult- geba teikti param skirtingus ugdymosi poreikius turintiemsvaikams, taikyti ugdymosi problem prevencijos priemones- geba reflektuoti vaiko individualizuoto ugdymo patirt beijo pa angos keli
Pareng : O. Monkevi ien , K. Stankevi ien , A. Tarasonien , S. Montvilait , V. Glebuvien
PRIEDAS 5
SOCIALIN KOMPETENCIJA
Geb jimasSavo ir kit poreiki bei vaidmen identifikavimas, derinimas bei realizavimas s veikoje ugdytinis-ugdytojas- eima-bendruomen
1 -toleranti kas skirtumams, vairovei2 - geba prisiimti ir atlikti ugdytojo-tarpininko, pagalbininko vaidmen
3- geba u megzti ir pl toti socialinius ry ius su ugdytiniais, j t vais, kolegomis, socialiniais partneriais, kurdamas palanksocialin ugdymosi kontekst
4 -geba pl toti ugdytini socialin kompetencij , alinti ugdymosi bei elgesio problem socialines prie astisIntegravimasis profesin s veiklos bendruomen
5 -geba u megzti ir palaikyti partneri kus ry ius su kolegomis6 geba prisid ti prie vaik , ugdymo staigos, eimos kult ros pl tojimo7 -geba dirbti poroje, grupel je, grup je, komandoje8 -geba daryti poveik , lyderiauti, kooperuotis, siekti kompromis , tarpininkauti, kelti i kius9 - geba kurti pozityv pedagogo ir ugdymo institucijos vaizd bendruomen je
viet ji , prevencini , socialini program ir projekt gyvendinimas10 -geba teikti ne tik ugdymo, bet ir viet ji kas, prevencines, socialines paslaugas11 -geba velgti viet ji , prevencini , socialini paslaug poreik ir program bei projekt gyvendinimo galimybes
90
Pirmosios mokyklos mokytojai (%)
91
Antrosios mokyklos mokytojai (%)
92
Tre iosios mokyklos mokytojai (%)
93
Ketvirtosios mokyklos mokytojai (%)
94
Penktosios mokyklos mokytojai (%)
95
tosios mokyklos mokytojai (%)
96
INFORMACIJOS VALDYMO KOMPETENCIJA
Geb jimasMokinio rengimas gyventi informacin je visuomen je
1 - geba ugdyti mokinio vaiko informacijos pri mimo ir naudojimosi ja b dus2 - geba ugdyti informacin – technologin vaiko m stym3 - geba kurti informatyvi ugdymosi aplink
Informacijos paie ka ir valdymas
4- geba rasti, kaupti, interpretuoti bei taikyti informacij apie iuolaikin edukacin veiklsu vaikais, naudojantis ra ytiniais altiniais bei interneto paslaugomis
5 - geba prasmingai taikyti informacij vaik ugdymo tobulinimui6 - geba kurti edukacin s informacijos ir duomen bazes7 - geba sieti edukacin informacin sraut su praktine ugdymo patirtimi, j apibendrinant8 - geba taikyti efektyvius t ir bendruomen s informavimo b dus
97
Pirmosios mokyklos mokytojai (%)
98
Antrosios mokyklos mokytojai (%)
99
Tre iosios mokyklos mokytojai (%)
100
Ketvirtosios mokyklos mokytojai (%)
101
Penktosios mokyklos mokytojai (%)
102
tosios mokyklos mokytojai (%)
103
EFEKTYVIOS VEIKLOS KOMPETENCIJA
Geb jimasVaik ugdymo efektyvumas
1 -geba pertvarkyti turimas inias pagal konkre ugdymo filosofij , tikslus, ugdymo program reikalavimus2 -geba pasiekti auk ugdymo rezultat optimaliais resursais3 -geba taikyti veiksmingas ugdymo id jas bei priemones
Savo profesin s veiklos planavimas, organizavimas ir vertinimas4 turi detali profesin s veiklos sri samprat , geba planingai, visapusi kai atlikti profesin veikl5 -geba vertinti savo profesin s veiklos kokyb , velgti pasiekimus ir problemas, efektyviai alinti barjerus6 -geba savaranki kai, organizuotai, rezultatyviai veikti
Laiko vadyba ir resurs planavimas7 -geba i laikyti ry tarp profesin s veiklos, laiko s naud ir intelektini bei materialini resurs8 -geba tolygiai paskirstyti darbo kr vaik ugdymui, ugdymo s lyg k rimui, saviugdai ir refleksijai
Kompetencija veikti prasmingai, tikslingai, efektyviai, teis tai, saugiai9 -geba u tikrinti saug , sveik , prasming , vaiko teisi nuostatomis grind iam ugdym
10 -geba sekti ir laikytis vaiko ugdymo ir saugos teisini reikalavim11 -atsakingai ir pareigingai realizuoja vietimo dokument nuostatas
104
Pirmosios mokyklos mokytojai (%)
105
Antrosios mokyklos mokytojai (%)
106
Tre iosios mokyklos mokytojai (%)
107
Ketvirtosios mokyklos mokytojai (%)
108
Penktosios mokyklos mokytojai (%)
109
tosios mokyklos mokytojai (%)
110
POKY VALDYMO KOMPETENCIJAGeb jimasAtvirumas naujoms id joms bei poky iams, kritinis j vertinimas
1 -geba sekti ugdymo id kait , sitraukti nuolatinio atsinaujinimo proces2 -geba siekti ugdymo kokyb s nuolatini permain s lygomis3 -geba b ti ugdymo poky iniciatoriumi, ekspertu ir tarpininku
Kompetencija imtis iniciatyvos, pasinaudoti galimyb mis, k rybi kai gyvendinti naujoves4 -geba numatyti perspektyvines ugdymo ir staigos kult ros kaitos kryptis bei siekti j gyvendinimo5 -geba diegti naujoves, remdamasis ugdymo staigos vidiniais ir i oriniais resursais6 geba b ti konkurencingas savo profesin s veiklos srityje
Dalijimasis sukaupta patirtimi7 -geba kurti bei efektyviai taikyti savo pedagogin s k rybos rezultatus8 -geba atpa inti, apibendrinti ir skleisti savo bei kit pasiekimus9 -geba valdyti poky ius siekiant pl toti besimokan bendruomen
Kaitos skatinimo projekt rengimas ir gyvendinimas10 -geba modeliuoti poky ius, sitraukti projektus, juos rengti ir gyvendinti11 -geba vertinti projektin s veiklos tikslingum , efektyvum ir rezultatyvum
111
Pirmosios mokyklos mokytojai (%)
112
Antrosios mokyklos mokytojai (%)
113
Tre iosios mokyklos mokytojai (%)
114
Ketvirtosios mokyklos mokytojai (%)
115
Penktosios mokyklos mokytojai (%)
116
tosios mokyklos mokytojai (%)
117
EDUKACIN KOMPETENCIJA(Pradinio ugdymo praktikos modeliavimo kompetencija)
Geb jimasPradinio ugdymo turinio praktinio pritaikymo kompetencija
1 - geba atrinkti turin pagal ugdymo tikslus, vaik am , patirt , aplink2 -geba parengti ir gyvendinti konkre ugdymo program , derinant ugdymo turin , metodus, priemones, kuriant ugdan aplink3 - geba planuoti ir organizuoti vaik veikl remdamasi vaik orientuoto, integruoto ugdymo nuostatomis4 - geba kriti kai vertinti ir atnaujinti ugdymo turin
Efektyvaus pradinio ugdymo planavimo kompetencija5 - ino vairius vaik veiklos planavimo modelius, geba pasirinkti arba susikurti vaik grupei tinkamiausi6 - geba parengti vaikui prasmingos, k rybi kos, t stin s, patrauklios veiklos planus7 - geba traukti planus vaik , t , koleg id jas, atsi velgti j pasi lymus8 - geba apm styti ir tobulinti parengtus planus
Pradinio ugdymo proceso vadybos kompetencija9 - geba k rybi kai, pagal vaik poreikius ir situacij modeliuoti ugdymo proces ; puosel ti vaik mokymosi (ne mokymo) kult
10 geba velgti bei spr sti vaiko dienos ir ugdymo(si) proceso organizavimo problemas11 - geba taikyti vairius vaik elgesio valdymo b dus
12geba gerai nuteikti vaikus, sudominti veikla, sudaryti maksimalaus vaiko ugdymosi galimybes bei palaikyti darbing atmosfergrup jeVeiksming pradinio ugdymo technologij taikymo kompetencija
13 - geba taikyti veiksmingas, iuolaikines pradinio ugdymo technologijas14 geba velgti skirting ugdymo technologij taikymo s lygas, privalumus ir problemas15 geba analizuoti taikom ugdymo technologij priimtinum vaikams, remtis gr tamojo ry io informacija
Pradinio ugdymo aplinkos k rimo kompetencija16 - geba kurti ir nuolat atnaujinti ugdymo tikslus ir vaiko poreikius atliepian ugdymo aplink17 - ugdydama geba naudotis vairiomis aplinkos ir priemoni galimyb mis18 geba paruo ti aplink kasdieninei ugdomajai veiklai, traukiant vaikus ir t vus
Pradinio am iaus vaik ugdymo individualizavimo kompetencija
118
19 geba atpa inti vaiko individualios raidos ypatumus, vertinti ugdymo(si) pasiekimus, prognozuoti pa ang20 - geba individualizuoti ugdym pagal vaik poreikius, galimybes, pasiekimus, j ugdymo(si) stili , eimos kult21 - geba teikti param skirtingus ugdymosi poreikius turintiems vaikams, taikyti ugdymosi problem prevencijos priemones22 - geba reflektuoti vaiko individualizuoto ugdymo patirt bei jo pa angos keli
Pirmosios mokyklos mokytojai (%)
119
120
Antrosios mokyklos mokytojai (%)
121
Tre iosios mokyklos mokytojai (%)
122
Ketvirtosios mokyklos mokytojai (%)
123
Penktosios mokyklos mokytojai (%)
124
tosios mokyklos mokytojai %