1

Pažangiau ir švariau

Tausus vartojimas ir gamyba

kg006508LT_2.indd cov1 12/07/10 08:36

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete.Šią informaciją galima rasti Europos serveryje (http://europa.eu).

Katalogo duomenys pateikiami šio leidinio pabaigoje.

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2010

ISBN 978-92-79-15749-3doi:10.2779/28646

© Europos Sąjunga, 2010Leidžiama atgaminti nurodžius šaltinį.

Printed in Belgium

Spausdinta ant perdirbto popieriaus, kuriam suteiktas es ekologinis grafinio popieriaus ženklas

(http://www.ecolabel.eu)

Nuotraukų šaltinis: iStockphoto

Europe Direct – tai paslauga, padėsianti Jums rasti atsakymus

į klausimus apie Europos Sąjungą

Informacija teikiama nemokamai telefonu (*) :

00 800 6 7 8 9 10 11(*) Kai kurie mobiliojo ryšio operatoriai neteikia paslaugos skambinti 00 800 numeriu arba šie skambučiai yra mokami.

kg006508LT_2.indd cov2 12/07/10 08:36

1

Turinys

1. Įvadas 3

2. Kas yra tausus vartojimas ir gamyba? 5

3. Ką šioje srityje daro ES? 7

4. Tausaus vartojimo bei gamybos ir tausios pramonės politikos veiksmų planas 9

Geresni gaminiai 9

Pažangesnis vartojimas. Ekologiškų gaminių pirkimas 11

Tausesnė ir mažiau aplinką teršianti gamyba 19

Parama pasaulinio masto veiksmams 23

kg006508LT_2.indd 1 12/07/10 08:36

2

kg006508LT_2.indd 2 12/07/10 08:36

3

Būtinybė gyventineperžengiant

ūtinybė gyventiūtinybė gyventi

ekologinių ribųneperžengiantneperžengiant

Norint gyventi tvariai, Žemės gamtos išteklius reikia naudoti taip, kad jie galėtų vėl atsinaujinti. Tačiau mūsų vartotojiška visuomenė labai išnau-doja planetą.

Europos daromas poveikis aplinkai yra vienas didžiausių planetoje. Jeigu likusi pasaulio dalis gyventų taip, kaip europiečiai, jų poreikiams patenkinti reikėtų daugiau nei dviejų Žemės rutulių.

Ekonomikos augimas ir pažangių technologijų plėtra per daugelį dešimtmečių mums suteikė galimybę gyventi patogiau. Dėl to kaip niekad išaugo prekių bei paslaugų paklausa ir atitinkamai ėmė didėti energijos ir išteklių paklausa.

Dėl dabartinio mūsų gamybos ir vartojimo būdo kyla daugybė šiandienos ekologinių problemų, pavyzdžiui, visuotinis atšilimas, gamtos išteklių išeikvojimas ir biologinės įvairovės mažėjimas.

11. Įvadas

Būtinybė gyventi neperžengiant

ekologinių ribų

kg006508LT_2.indd 3 12/07/10 08:36

4

Mūsų vartojimo pasekmės juntamos visame pasaulyje: ES yra priklausoma nuo energijos ir gamtos išteklių importo, be to, vis didesnę Europoje vartojamų gaminių dalį sudaro kitose pasaulio šalyse pagamintos prekės.

Dėl netausaus vartojimo ir gamybos vis labiau nukenčia gamta, visuomenė, ekonomika ir verslas. Privalome gyventi tausiau. Tai reiškia, kad turime nuveikti daugiau, sunaudodami mažiau išteklių.

Mūsų gyvenimo kokybė, gerovė ir ekonomi-kos augimas priklauso nuo to, ar gyvename neviršydami esamų išteklių. Kad tai pasiek-

tume, privalome keisti gaminių projektavimo, gamybos, vartojimo ir šalinimo būdus. Poky-čių įgyvendinimo procese turėsime dalyvauti visi – pavieniai asmenys, namų ūkiai, įmonės, vietos bei nacionalinės valdžios institucijos ir pasaulinė bendruomenė.

Šioje brošiūroje aiškinama, kaip tokių pokyčių galima pasiekti. Nagrinėjama, kaip užtikrinti pakankamai gamtos išteklių ir sukurti geres-nes gyvenimo sąlygas ateities kartoms, die-giant pažangesnes, ekologiškesnes ir energijos bei išteklių vartojimo atžvilgiu veiksmingesnes technologijas.

ES piliečiai sudaro mažiau kaip 10  proc. visų pasaulio gyventojų, tačiau suvartoja pusę pasaulyje paga-minamos mėsos, ketvirtadalį popie-riaus ir 15 proc. energijos.

kg006508LT_2.indd 4 12/07/10 08:36

5

Namai, buities prekės, maistas ir kelionės kartu paėmus yra susiję su 70–80  proc. viso poveikio aplinkai  – nuo taršos ir šiltnamio efektą suke-liančių dujų išmetimo iki žemėnaudos ir atliekų.

2Tausus vartojimas ir gamyba – veiksmingesnis gamtos ište-klių ir energijos vartojimas ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio bei kitokios žalos aplinkai mažini-mas. Visa tai galima pasiekti prekes gaminant bei paslau-gas teikiant ir vartojant tokiu būdu, kuris mažiausiai kenktų aplinkai. Tikslas – patenkinti svarbiausius mums kylančius prekių ir paslaugų poreikius, užtikrinant geresnę gyvenimo kokybę ir išsaugant pakankamai išteklių ateities kartoms.

Tausus vartojimas turi įtakos mūsų gyvenimo būdui, pir-kimo įpročiams ir prekių bei paslaugų vartojimo ir šalinimo būdui. Pagrindinis tausios gamybos tikslas – mažinti gamy-bos procesų poveikį aplinkai ir kurti geresnius gaminius.

Veiksmingas išteklių ir energijos vartojimas yra Europos konkurencingumo ateityje pagrindas. Tausus vartojimas ir gamyba didina įmonių galimybes aplinkosaugos problemas paversti ekonominėmis galimybėmis ir kartu pateikti geres-nius pasiūlymus vartotojams.

2. Kas yra tausus vartojimas ir gamyba?

kg006508LT_2.indd 5 12/07/10 08:36

6

kg006508LT_2.indd 6 12/07/10 08:36

7

3Galima daug ką nuveikti, kad mūsų vartojimas ir gamyba Europoje būtų tausesni nepatiriant papildomų sąnaudų ir įmonėms bei namų ūkiams suteikiant naudos.

Europos Sąjunga ir jos valstybės narės pripa-žįsta, kad labai svarbu sukurti tausesnę ekono-miką ir pereiti prie tausesnio gyvenimo būdo, todėl imasi atitinkamų veiksmų. 2008 m. liepos mėn. Europos Komisija pateikė Tausaus varto-jimo bei gamybos ir tausios pramonės politikos veiksmų planą.

Juo siekiama padidinti gaminių ekologiškumą per visą jų gyvavimo ciklą, skatinti geresnių gaminių ir gamybos technologijų paklausą bei padėti vartotojams geriau pasirinkti. Be to, šiuo planu siekiama paskatinti ES pramonę pasinaudoti galimybėmis diegti naujoves ir taip užtikrinti tolesnį pirmavimą aplinkosau-gos veiksmingumo atžvilgiu.

Veiksmų planas grindžiamas jau taikomais metodais, kaip antai teisės aktais dėl energiją vartojančių gaminių ekologinio projektavimo, ženklinimo sistemų, aplinkosaugos vadybos sistemų ir piliečių bei valdžios institucijų ska-tinimo pirkti aplinką tausojančius gaminius. Šiuo planu papildomos šios priemonės ir numatomi nauji veiksmai spragoms užpildyti ir užtikrinti, kad visos priemonės veiktų dar-niai. Be to, plane nagrinėjami tausios gamy-bos ir vartojimo skatinimo tarptautiniu mastu būdai.

ES tausaus vartojimo ir gamybos priemonėmis siekiama keturių pagrindinių tikslų: geresnių gaminių, pažangesnio vartojimo, tausesnės ir mažiau aplinką teršiančios gamybos ir para-mos pasaulinio masto veiksmams.

3. Ką šioje srityje daro ES?

http://ec.europa.eu/environment/eussd/escp_en.htm

http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sustainable-business/environment-action-plan/index_en.htm

kg006508LT_2.indd 7 12/07/10 08:36

8

kg006508LT_2.indd 8 12/07/10 08:36

9

4

4. Tausaus vartojimo bei gamybos ir tausios

pramonės politikos veiksmų planas

Daugelis mūsų kasdien perkamų ir vartojamų gaminių  – pradedant medžiagomis, naudo-jamomis gaminiams pagaminti, ir baigiant energija, reikalinga gaminiams naudoti, bei atliekomis, kurios susidaro baigus vartoti gaminį, – turi didelės įtakos aplinkai.

Kad šiuolaikinė visuomenė būtų tausi ilgalai-kėje perspektyvoje, gaminiai, kurie mažiausiai kenkia aplinkai, turi tapti pripažintu standartu.

Energijos ir išteklių vartojimo efektyvumo projektavimas

Pirmas svarbus žingsnis – laipsniškai nutraukti gaminių, kurie vartoja pernelyg daug energi-jos ir gamtos išteklių arba kuriuose yra pavo-jingų medžiagų, arba kurie išskiria pavojingas medžiagas, gamybą ir vartojimą. Kitas žings-nis  – remti gaminius, kurie taupiai vartoja energiją bei išteklius ir yra ekologiški. Pradėti reikia nuo projektavimo etapo. Apskaičiuota, kad 80  proc. viso gaminių poveikio aplinkai lemia būtent šis etapas.

ES 2005 m. priėmė teisės aktą, kuriuo gamin-tojai verčiami skirti daugiau dėmesio energijos vartojimui ir kitiems aplinkosaugos aspektams gaminio koncepcijos kūrimo ir jo projekta-vimo etapu.

Direktyvoje dėl energiją vartojančių gaminių ekologinio projektavimo numatyta, kad gami-niams skirtomis priemonėmis gali būti nusta-tomi daugybės kasdien naudojamų gaminių, kurie suvartoja daug energijos, pavyzdžiui, katilų, vandens šildytuvų, kompiuterių arba televizorių, veiksmingumo reikalavimai. Šių reikalavimų neatitinkančiais gaminiais nega-lima prekiauti Europos rinkoje.

Nors pagrindinis direktyvos tikslas  – mažinti suvartojamos energijos kiekį, joje taip pat nustatyta pareiga įvertinti visą gaminių gyva-vimo ciklą. Tai leidžia įvertinti aplinkosaugos aspektus, pavyzdžiui, medžiagų ir vandens sąnaudas, išmetamųjų teršalų kiekį, su atlieko-mis susijusius klausimus ir atliekų perdirbimo galimybes.

Geresni gaminiaiGeresni gaminiaiGeresni gaminiaiGeresni gaminiai

kg006508LT_2.indd 9 12/07/10 08:36

10

Nuoseklūs ir patikimi metodai bei duomenys yra labai svarbūs politikos formuotojams ir įmonėms, norin-tiems įvertinti bendrą gaminių ekologiškumą ir ste-bėti pažangą.Europos Komisija jau kuria kokybiškus gaminių eko-

logiškumo vertinimo per visą jų gyvavimo ciklą metodus. Šie metodai bus paskelbti pramonės ir prekybos sektoriams skirtame žinyne.

Veiksmų plane numatyta įtraukti į direktyvą su energija susijusius gaminius. Bus įtraukti gaminiai, kurie naudojami nevartoja energijos, bet turi tiesioginės įtakos energijos vartojimui, kaip antai vandenį naudojantys įrenginiai arba langai. Pavyzdžiui, naudojant vandenį taupan-čius čiaupus ir dušo galvutes, galima sumažinti vandens sąnaudas ir kartu sumažinti vande-niui šildyti suvartojamos energijos kiekį, taip sutaupant pinigų ir išteklių. Pagal papildytą direktyvą taip pat gali būti nustatomi privalomi tokių gaminių standartai.

Be būtinųjų reikalavimų, persvarstytoje Eko-loginio projektavimo direktyvoje taip pat bus nustatyti savanoriški lyginamieji aplinkosau-gos veiksmingumo standartai. Pavyzdžiui, jeigu

naudojant tam tikrus vandens šildytuvus ener-gijos sąnaudos sumažinamos daugiau nei nau-dojant kitus panašius gaminius, šių šildytuvų standartas bus taikomas kaip visos pramonės lyginamasis standartas. Reikalavimai ir lygina-mieji standartai bus periodiškai peržiūrimi atsi-žvelgiant į technikos pažangą.

2012  m. Komisija peržiūrės papildytos Ekolo-ginio projektavimo direktyvos veiksmingumą ir apsvarstys, ar į ją turėtų būti įtraukta dau-giau gaminių. Kartu bus peržiūrėtas ir veiksmų planas.

http://ec.europa.eu/enterprise/eco_design/index_en.htm

Nuoseklūs duomenys ir metodai

kg006508LT_2.indd 10 12/07/10 08:36

11

Pažangesnisvartojimas. Ekologiškų

PažangesnisPažangesnisgaminių pirkimasjimas. Ekologiškųjimas. Ekologiškų

Vartotojai gali atlikti svarbų vaidmenį aplin-kosaugos srityje, kai renkasi, kokius gaminius pirkti. Ekologiškus gaminius pirkti paprasčiau, nei manote. Taikomos įvairios ženklinimo sis-temos, kurios padeda vartotojams gauti duo-menų apie tam tikrų produktų ekologiškumą. Nors ES teisės aktai, pavyzdžiui, Ekologinio projektavimo direktyva, ir užtikrina techninį produktų tobulinimą, ženklinimas padeda vartotojams gauti svarbiausios informacijos ir pagrįstai pasirinkti.

Ieškokite etikečių

ES Energijos ženklinimo direktyva jau reika-laujama, kad gamintojai ir mažmeninės pre-kybos atstovai teiktų vartotojams etiketes, kuriose būtų nurodytas buitinių prietaisų, kaip antai skalbyklių ar indaplovių, suvartojamas energijos kiekis.

Veiksmų plane numatyta tokiomis etiketėmis ženklinti daugiau gaminių, įskaitant energiją vartojančius ir su energija susijusius gaminius. Dėl to bus gauta keleriopa nauda. Pavyzdžiui, etiketės, kuriose nurodomas langų šiluminės izoliacijos lygis, suteikia vartotojams galimybę ne tik pasirinkti geresnius langus renovuojant savo būstą, bet ir sutaupyti pinigų apmokant sąskaitas už energiją.

Kitas paprastas būdas, kuriuo valstybiniai ir privatūs vartotojai rinkoje gali pasirinkti

labiausiai tausojančius aplinką gaminius, yra ieškoti ES ekologinio ženklo, kuriame vaizduo-jama gėlė. Suteikiant šį ženklą, atsižvelgiama į pagrindinius gaminio poveikio aplinkai aspek-tus ir jo ekologines savybes. ES ekologinio ženklo kriterijus atitiks tik tos prekės, kurių poveikis aplinkai bus mažiausias, t. y. apie 10–20  proc. visų gaminių. Dabar ES ekologi-nis ženklas taikomas valymo prekėms, elektros prietaisams, popieriaus gaminiams, aprangai, buities ir sodo prekėms, tepalams ir paslau-goms, pavyzdžiui, turistų apgyvendinimo.

Veiksmų plane didinama ES ekologinio žen-klo reikšmė, papildomas gaminių ir pas-laugų, kuriems jis taikomas, sąrašas, daugiau-sia dėmesio skiriant tiems gaminiams, kurių poveikis aplinkai ir tobulinimo galimybės yra didžiausios. Plečiant veiksmų plano aprėptį, taip pat numatyta galimybė parengti maisto produktams ir gėrimams taikytinus kriterijus. Be to, persvarsčius ES eko-loginį ženklą, sumažės biurokratijos ir supa-prastės paraiškas gauti šį ženklą teikiančioms įmo-nėms taikomi kriterijai.

http://ec.europa.eu/environment/ecolabel/index_en.htm

Pažangesnis vartojimas. Ekologiškų gaminių pirkimas

kg006508LT_2.indd 11 12/07/10 08:36

12

kg006508LT_2.indd 12 12/07/10 08:36

13

Ekologiškų gaminių pirkimas ir pardavimas

Norėdami pakeisti savo vartojimo įpročius, turime žinoti, kur ir kaip įsigyti tausojančių aplinką gaminių. Mažmeninės prekybos atsto-vai, kaip pagrindiniai vartotojų ir gamintojų informaciniai tarpininkai, turi labai plačias galimybes didinti sąmoningumą ir daryti įtaką renkantis pirkinius, ant lentynų pateikdami labiau tausojančių aplinką gaminių asorti-mentą.

Mažmeninės prekybos atstovai vis dažniau pri-pažįsta, kad tausumo siekis teikia dideles verslo augimo, konkurencijos ir inovacijų galimybes. Tačiau būtina dėti daugiau pastangų mažme-ninės prekybos sektoriuje ir jo tiekimo grandi-nėje remiant tausesnius produktus ir teikiant geresnę informaciją vartotojams. Pavyzdžiui, mažmeninės prekybos atstovai gali įsipareigoti tiekti tausesnius medienos gaminius, skatinti pirkti energiją taupančias lemputes ir mažinti jų pačių poveikį aplinkai.

Kad padėtų tai pasiekti, Europos Komisija įsteigė mažmeninių rinkų forumą, kurio narės yra ir kitos suinteresuotosios šalys, kaip antai gamintojai, vartotojų ir kitos nevyriausybinės organizacijos.

Taip siekiama, kad didelės pavienės mažmeni-nės prekybos įmonės įsipareigotų imtis įvairių

plataus užmojo ir konkrečių aplinkosaugos veiksmų, kurie būtų reguliariai stebimi. Be to, Europos Komisija rems priemones, kuriomis bus siekiama didinti vartotojų sąmoningumą ir padėti pirkėjams pasirinkti tausesnius gaminius.

http://ec.europa.eu/environment/industry/retail/index_en.htm

Be mažmeninių rinkų forumo veiklos siekiant paskatinti tausių produktų pirkimą, parengta įvairių priemonių, kuriomis, be kitų tikslų, siekiama teikti jaunimui ir suaugusiems žmonėms informaciją apie tausų vartojimą. Tai ir moki-niams skirtas ES mokyklose platinamas Europos dienoraštis (angl. Europa Diary), ir internete skelbiama informacija bei mokymo priemonė, į kurią nuo 2009 m. lapkri-čio mėn. įtrauktas tausiam vartojimui skirtas modulis.

http://www.dolceta.eu

http://ec.europa.eu/consumers/empowerment/cons_education_en.htm#diary

kg006508LT_2.indd 13 12/07/10 08:36

14

Išmintingesnis viešųjų lėšų naudojimas

Europos valdžios institucijos yra įtakingi var-totojai. Prekėms ir paslaugoms jos kasmet išleidžia 16 proc. ES BVP, t. y. apie 2 000 mlrd. EUR. Į viešųjų pirkimų procedūras įtraukda-mos aplinkosaugos kriterijus, valdžios institu-cijos gali sutaupyti energijos, vandens ir gam-tos išteklių, sumažinti atliekų kiekį bei taršą ir kartu užtikrinti veiksmingiausią pagal sutar-tis numatytų lėšų panaudojimą. Vadinamieji žalieji viešieji pirkimai gali turėti didelės įtakos naujų gaminių, ekologinių technologijų ir ino-vacijų rėmimui.

Europos Komisija pasiūlė iki 2010 m. pasiekti, kad pusė visų ES valstybėse narėse rengiamų viešųjų pirkimų procedūrų būtų grindžiamos ekologiškumo kriterijumi. Šis tikslas susijęs su bendrųjų kriterijų nustatymu dešimčiai prio-ritetinių gaminių ir paslaugų grupių. Komisija siūlo mokymo priemonę ir gaires, kurios padės valdžios institucijoms taikyti šiuos kriterijus, nustatytus bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis.

Neseniai atliktas tyrimas rodo, kad dešimtyje prioritetinių sektorių rengiant žaliuosius vie-šuosius pirkimus galima pasiekti, kad išme-tamo CO

2 kiekis sumažėtų 25 proc., o bendros

1. Statyba2. Maisto pramonė ir maitinimo paslaugos3. Transportas4. Elektros energija5. Biurų IT įranga6. Tekstilės gaminiai7. Kopijavimo ir grafi nis popierius8. Baldai9. Valymo prekės ir paslaugos10. Sodo prekės ir paslaugos

http://ec.europa.eu/environment/gpp/index_en.htm

Dešimt prioritetinių gaminių ir paslaugų grupių, kurioms taikomi žalieji viešieji pirkimai

kg006508LT_2.indd 14 12/07/10 08:36

15

viešųjų pirkimų išlaidos – 1 proc. Tas pats tyri-mas rodo, kad septyniose pirmaujančiose vals-tybėse narėse (Austrijoje, Danijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Švedijoje ir Jung-tinėje Karalystėje) vidutiniškai 45 proc. viešųjų pirkimų sutarčių, vertinant pagal jų vertę, ir 55  proc. viešųjų pirkimų sutarčių, vertinant pagal jų skaičių, apėmė aplinkosaugos kriteri-jus.

Pagal neseniai priimtus naujus teisės aktus tam tikriems sektoriams nustatyti privalomi žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijai. „Energy Star“ ženklo

reglamente nustatyti būtinieji energijos varto-jimo efektyvumo standartai, taikytini centri-nės valdžios institucijoms ir ES institucijoms perkant IT įrangą. Direktyva dėl ekologiškų ir energiją taupančių transporto priemonių vie-šųjų pirkimų valdžios institucijos ir veiklos vykdytojai įpareigoti atsižvelgti į viso naudo-jimo laikotarpio energijos sąnaudas, išmetamo CO

2 ir teršalų kiekį. Dėl produktų, susijusių su

energija, Komisija, persvarstydama Energijos ženklinimo direktyvą, pasiūlė nustatyti val-džios institucijoms privalomus žaliųjų viešųjų pirkimų rodiklius.

Kai kurios ES valstybės narės jau dabar skatina vartotojus ir įmones pirkti (gaminti) ekologiškesnius gaminius ir paslaugas. Tačiau kriterijai, kurių jie

privalo laikytis, kiekvienoje šalyje vis kitokie.

Veiksmų plane numatyta, kad tam, jog tam tikriems prioritetiniams gaminiams būtų galima taikyti skati-nimo sistemas ir kad juos pirktų valstybių narių valdžios institucijos ir ES institucijos, šie gaminiai turės atitikti tam tikrą energijos vartojimo efektyvumo arba ekologiš-kumo lygį.

Jeigu tam tikros grupės gaminius privaloma ženklinti, šis lygis bus nustatytas pagal vieną iš ženklinimo klasių. Valstybės narės pačios spręs, ar taikyti skatinimo siste-mas ir kokios jos turėtų būti. Be to, Europos Komisija svarsto galimybes vartotojams, perkantiems ekologiškus produktus, taikyti mokesčių lengvatas.

Skatinimas pirkti ekologiškus produktus

kg006508LT_2.indd 15 12/07/10 08:36

16

Užburto rato panaikinimas

Nors sąmoningumas aplinkosaugos srityje didėja, daugeliui žmonių sunku įvertinti, kaip jų asmeniniai vartojimo įpročiai susiję su visuotinėmis problemomis, kaip antai klimato kaita.

Rinkos kaina vis dar neatspindi visų išlaidų, susijusių su prekių ir paslaugų gamyba bei vartojimu. Nustatant rinkos kainas neatsižvel-giama į aplinkosaugos problemas, kylančias dėl vartojimo ir gamybos, pavyzdžiui, į išme-tamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtaką klimato kaitai, į biologinės įvairovės mažėjimą dėl pernelyg intensyvaus gamtos išteklių var-tojimo ir į žmonių sveikatos problemas, kylan-čias dėl taršos.

Vartotojai nedažnai renkasi produktus, kurių charakteristikos per visą jų gyvavimo ciklą yra geresnės, nes šių produktų pradinė kaina dažnai yra didesnė, be to, kartais jiems trūksta žinių apie tų prekių vartojimo pasekmes atei-tyje ir apie jų teikiamą naudą.

Dėl mažos paklausos įmonės nėra suinteresuo-tos investuoti į produktų, kurių gamybos, var-tojimo ir šalinimo žala aplinkai yra mažesnė, kūrimą. Išlieka tam tikrų technologinių kliū-čių, todėl aplinkosaugos atžvilgiu geresnės prekės ir paslaugos ne visada siūlomos rinkoje.

Uždavinys  – panaikinti šį užburtą ratą. Tam reikia padidinti produktų ekologiškumą per visą jų gyvavimo ciklą, skatinti geresnių pro-duktų ir gamybos technologijų paklausą bei padėti vartotojams geriau pasirinkti, vadovau-jantis nuoseklesniu ir paprastesniu ženklinimu.

kg006508LT_2.indd 16 12/07/10 08:36

17

Produktų gyvavimo ciklas

Gamtos išteklių gavyba

Pakartotinis panaudojimas,

perdirbimas, atkūrimas

Projektavimas

Gamyba

Platinimas

Vartojimas

Surinkimas

kg006508LT_2.indd 17 12/07/10 08:36

18

kg006508LT_2.indd 18 12/07/10 08:36

19

Įgyvendinant ES politiką, nemažai pasiekta švarinant pramoninę gamybą ir skatinant tai-kyti veiksmingesnes technologijas, taip gero-kai sumažinant taršą bei atliekų kiekį ir užti-krinant didesnį perdirbimo lygį. Tačiau reikia daugiau nuveikti skatinant didinti medžiagų panaudojimo veiksmingumą ir plačiai diegti naujoviškas technologijas.

Didinant išteklių naudojimo efektyvumą, mažėja priklausomybė nuo žaliavų, skatinama optimaliai naudoti išteklius ir juos perdirbti, be to, galima gerokai sumažinti įmonių veiklos išlaidas.

Paskutinius dešimt metų išteklių našumas  – naudojant išteklių sukurta ekonominė vertė – Europos Sąjungoje kasmet didėjo po 2,2 proc. daugiausia dėl veiksmingumo didinimo ir pas-laugų svarbos didėjimo ekonomikoje. Pagal veiksmų planą numatyta rengti papildomas stebėjimo ir išteklių naudojimo efektyvumo lyginimo priemones.

Nauji sunkumai – nauji sprendimai

Ekologiška technologija  – aplinką tausojanti ir išteklius taupanti technologija – turi atlikti

svarbų vaidmenį gerinant aplinkos apsaugą ir didinant išteklių naudojimo efektyvumą Euro-poje. Šios srities veikla įgyvendinama pagal ES aplinkosaugos technologijų veiksmų planą. Ekologiškos pramonės šakos yra greičiausiai augantys ES ekonomikos sektoriai; Europa yra pasaulinė šios srities lyderė. Europa užima apie trečdalį pasaulinės ekologiškų technologijų rinkos; numatoma, kad iki 2020 m. šios rinkos vertė bus didesnė kaip 2 200 mlrd. EUR.

Šios pramonės šakos siūlo ekologinės žalos vandeniui, orui ir dirvožemiui vertinimo, prevencijos ir ištaisymo sprendimus, taip pat sprendžia atliekų, triukšmo ir žalos ekosis-temoms problemas. Šie sprendimai apima atliekų tvarkymo ir nuotekų valymo, atsinau-jinančių energijos šaltinių, konsultacijų aplin-kosaugos klausimais, oro taršos ir tausios sta-tybos sektorius.

Vienas iš inovacijų lygio vertinimo kriterijų yra išduotų patentų skaičius. Ekologinių ino-vacijų patentų Europos Sąjungoje vis daugėja; daugiausia šioje srityje pasiekusiosiose valsty-bėse narėse vienam milijardui eurų BVP tenka 3,5 patento. Bus parengtos lyginamųjų rodiklių stebėjimo ir spartesnio ekologinių inovacijų diegimo Europos Sąjungoje priemonės – pla-

Tausesnė ir mažiau aplinką teršianti gamybaTausesnė ir mažiauTausesnė ir mažiau aplinką teršianti gamybaTausesnė ir mažiau aplinką teršianti gamyba

aplinką teršiantiesnė ir mažiau aplinką teršianti gamybasnė ir mažiau aplinką teršianti gamybaesnė ir mažiau aplinką teršianti gamybaesnė ir mažiau aplinką teršianti gamybar mažiau aplinką teršianti gamybar mažiau aplinką teršianti gamyba

gamybaeršiantieršianti

4

kg006508LT_2.indd 19 12/07/10 08:36

20

tesnės ES inovacijų politikos dalis. Šios prie-monės – su patentais susiję rodikliai, statisti-nės priemonės ir metinės apklausos.

Europos Komisija vykdo tyrimą, kuriuo sie-kia nustatyti didžiausias ekologiškų pramo-nės šakų plėtros kliūtis. Atliekant tyrimą bus nagrinėjama administracinė našta ir inovacijų fi nansavimo kliūtys. Taip siekiama paspartinti ekologiškų pramonės šakų augimą kuriant verslui palankią reglamentavimo aplinką ir tiriant kitų sektorių, pavyzdžiui, informacijos ir ryšių technologijų (IRT), galimybes.

http://ec.europa.eu/environment/etap/index_en.html

Naujų technologijų ekologiškumo patvirtinimas

Ekologinių inovacijų galimybės padėti spręsti aplinkosaugos problemas iš esmės dar neiš-naudotos. Viena pagrindinių priežasčių  – patikimos informacijos apie jų veiksmingumą trūkumas.

Komisija siūlo sukurti visos ES aplinkosaugos technologijų patikros sistemą, pagal kurią tre-čiosios šalys tikrintų naujų technologijų ekolo-giškumą. Tai būtų savanoriška ir iš dalies sava-rankiškai fi nansuojama sistema, pagal kurią būtų pasitelkiamos esamos valstybių narių ins-titucijos ir ekspertai.

Ši sistema skirta mažoms ir vidutinėms įmo-nėms, kurioms trūksta išteklių ar pajėgumų parodyti naujų technologijų ekologiškumą, kad galėtų pritraukti pirminių investuotojų ir klientų.

Pagal šią sistemą patikra būtų grindžiama technologijų kūrėjų pareiškimais, o rezul-tatai  – patikros ataskaitos  – būtų skelbiami viešai.

Visų pramonės ekologinių pajėgumų išnaudojimas

Vienas iš būdų, kuriais organiza-cijos gali pagerinti savo veiksmin-gumą, yra aplinkosaugos vadybos sistemų, pavyzdžiui, ES aplinko-saugos vadybos ir audito sistemos (AVAS, angl. EMAS), taikymas. Ši savanoriška sistema padeda optimizuoti gamy-bos bei darbo procesus ir veiksmingiau išnau-doti išteklius.

Ši sistema gali būti labai naudinga tiems, kurie įsipareigoja saugoti aplinką ir nuolat tobulina darbo metodus.

Organizacijos gali sumažinti išlaidas sunau-dodamos mažiau išteklių, pavyzdžiui, ener-gijos ir vandens, ir kuo labiau sumažindamos medžiagų sąnaudas ir atliekas. Prie sistemos prisijungusios įmonės, pakeitusios gamybos

kg006508LT_2.indd 20 12/07/10 08:36

21

sistemas ir darbo procesus, gerokai sumažino išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Komisija, siekdama, kad sistema taptų patrau-klesnė organizacijoms, ypač mažoms ir vidu-tinėms įmonėms, padarė sistemos pakeitimų, sumažindama išlaidas ir administracinę naštą.

http://ec.europa.eu/environment/emas/index_en.htm

Pagalba mažoms ir vidutinėms įmonėms

Mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra Euro-pos ekonomikos pagrindas, nes jos sudaro 99  proc. visų įmonių, o jose dirba daugiau kaip 100 mln. žmonių. Tačiau daugeliui MVĮ sunku išnaudoti visas verslo galimybes, kurias teikia gera aplinkosaugos vadyba. Priežastys – informacijos trūkumas, nepakankamos žinios ir fi nansinių bei žmogiškųjų išteklių stygius. Europos Komisija mato, su kokiais sunku-mais susiduria mažos įmonės, ir imasi veiksmų joms padėti. Ji siūlo pagalbą mažoms ir vidu-tinėms įmonėms, įgyvendindama įvairias ini-ciatyvas, įskaitant Atitikties aplinkosaugos

reikalavimams paramos programą. Ja siekiama pagerinti MVĮ aplinkosaugos veiksmingumą, padedant joms įdiegti paprastas aplinkosau-gos vadybos sistemas, keliant vietos specialistų kvalifi kaciją aplinkosaugos srityje ir teikiant specialų fi nansavimą bei informaciją. Paramos mažoms ir vidutinėms įmonėms organizaci-jos, įskaitant Komisijos įsteigtą Europos įmo-nių tinklą (angl. Enterprise Europe Network), yra pagrindinės šios programos įgyvendinimo partnerės; jos aktyviai skatina MVĮ diegti tau-sojančius aplinką ir veiksmingu energijos var-tojimu grindžiamus sprendimus. Šio tikslo siekiama įvairiomis priemonėmis, įskaitant mokymo programų turinio rengimą ir spe-cialių praktinių žinių apie energijos taupymą ir atitiktį aplinkosaugos reikalavimams teikimą. Šie veiksmai papildys paramą mažoms ir vidu-tinėms įmonėms pagal ES konkurencingumo ir inovacijų programą, pagal kurią remiama ekologinių inovacijų veikla, sudaromos geres-nės galimybės gauti fi nansavimą ir skatinamas Europos įmonių konkurencingumas.

http://ec.europa.eu/environment/sme

http://www.enterprise-europe-network.ec.europa.eu/index_en.htm

kg006508LT_2.indd 21 12/07/10 08:36

222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222222

kg006508LT_2.indd 22 12/07/10 08:36

23

Parama pasauliniomasto veiksmams

Parama pasaulinioParama pasaulinio

Skatinimas taikyti gerąją patirtį visame pasaulyje

Į Europą importuojamų plataus vartojimo prekių ir pramoninių išteklių kiekis pastarai-siais metais gerokai išaugo. Tai reiškia, kad dėl mūsų vartojimo žala aplinkai daroma ne tik pas mus, bet ir visose pasaulio šalyse, kurios gamina mūsų vartojamas prekes. Gamybos vietos dažnai yra besivystančiose šalyse, kurios yra pačios nepajėgiausios spręsti didėjančias aplinkosaugos problemas.

Daugelyje šių gaminančių šalių auga eko-nomika ir gyventojų skaičius. Joms tampant turtingesnėms, pasaulinė išteklių ir energijos paklausa taip pat didėja. Tausaus vartojimo ir gamybos politika siūlo alternatyvią ilgalaikę veiksmingo išteklių vartojimo perspektyvą. Kad ją įgyvendintų, ES glaudžiai bendradar-

biauja su kitomis šalimis, tarptautiniu mastu skatindama pereiti prie ekonomikos, kuri grin-džiama mažai anglies dioksido išskiriančiomis technologijomis ir kurios sąlygomis veiksmin-gai vartojami ištekliai.

Siekdama šių tikslų ES aktyviai dalyvauja Mara-kešo procese, kuris padeda pasaulio šalims ir regionams plėtoti tausaus vartojimo ir gamy-bos programas ir politiką. Be to, ES atstovauja Europos regionui Marakešo proceso pataria-majame komitete, kuris konsultuoja dešimties metų programų sistemos, kuri susietų minėtas iniciatyvas, rengimo klausimais. ES tausaus vartojimo bei gamybos ir tausios pramonės politikos veiksmų planas yra svarbi priemonė, kuri, kaip regioninis veiksmų planas, padeda įgyvendinti Marakešo procesą ir rengti dešim-ties metų programų sistemą.

Parama pasaulinio masto veiksmams

4

kg006508LT_2.indd 23 12/07/10 08:36

24

Siekiant tausumo

Reaguodama į mažiau teršiančios aplinką ir labiau taupančios energiją pramonės poreikį Azijoje, Europos Komisija pradėjo įgyvendinti SWITCH-Asia programą. Programa skirta mažoms ir vidutinėms įmonėms; pagal šią pro-gramą skatinama taikyti tausojančias aplinką technologijas ir praktinius metodus, taip pat pakeisti vartojimo įpročius, pereinant prie pre-kių ir paslaugų, kurios mažiau kenkia aplinkai. Ši programa padeda mažinti skurdą tiesiogiai, t. y. didinant užimtumą ir pajamas (dėl gamy-bos augimo ir didesnio konkurencingumo), ir netiesiogiai, t.  y. gerinant gyvenimo sąly-gas (mažinant vandens bei oro taršą ir atliekų išmetimą).

Be to, Europos Komisija remia nacionalinius apskritojo stalo susitikimus, skirtus keistis patirtimi ir geros praktikos pavyzdžiais tau-saus vartojimo ir gamybos srityse. Apskritojo

stalo susitikimai jau surengti Kinijoje, Indijoje ir Pietų Afrikoje.

Toliau siekiama skatinti mažai anglies diok-sido išskiriančių technologijų ir aplinką tau-sojančių prekių bei paslaugų kūrimą ir sklaidą. ES ir toliau deda pastangas, kad dialogas pre-kybos politikos ir pramonės klausimais kryptų link muitų tokioms prekėms ir paslaugoms panaikinimo. Kad besivystančios rinkos galėtų gaminti labiau tausojančius aplinką gaminius ir kad ekologines inovacijas diegiančioms įmonėms būtų galima suteikti naujų galimy-bių, labai svarbu priimti tarptautinius aplin-kosaugos ir energijos vartojimo efektyvumo standartus.

http://ec.europa.eu/europeaid/where/asia/regional-cooperation/environment/switch_en.htm

http://esa.un.org/marrakechprocess

Europos Komisija ir Jungtinių Tautų aplinkos apsau-gos programos organizacija 2007 m. įsteigė Tarptau-tinę tausaus išteklių valdymo darbo grupę  – mokslo įstaigą, kurios užduotis – atlikti nepriklausomą ište-klių naudojimo per visą jų gyvavimo ciklą poveikio aplinkai vertinimą ir teikti rekomendacijas, kaip tą poveikį sumažinti. Darbo grupė konsultuoja vyriausy-bes ir organizacijas bei siūlo svarbią žinių bazę, kuria

galima remtis įgyvendinant tausaus vartojimo ir gamybos politiką. Grupės tikslas – visame pasaulyje didinti išteklių naudojimo efektyvumą ir galiausiai pasiekti, kad ekonomikos augimas nedarytų žalos aplinkai.

Moksliniais duomenimis grindžiamos politikos formavimas

kg006508LT_2.indd 24 12/07/10 08:36

Europos Komisija

Pažangiau ir švariauTausus vartojimas ir gamyba

2010 – 25 p. – 21 x 21 cm

ISBN 978-92-79-15749-3

Rinkitės gaminius, kurie nėra gausiai supakuoti, ir, jeigu

įmanoma, daugkartinio pildymo gaminius – sumažinsite atliekų

ir suvartojamos energijos kiekį.

Taupykite energiją. Išjunkite šviesą ir prietaisus, ištraukite iš

lizdo įkroviklius, kai jų nenaudojate.

Prieš pirkdami pagalvokite. Išmesdami maistą eikvojate energiją, išteklius ir pinigus. Pirkite tik tai,

ko jums reikia, ir tikrinkite galiojimo pabaigos datą.

Perskaitykite, kas parašyta etiketėje. ES ekologinis ženklas, kuriame pavaizduota gėlė, rodo, kurios

prekės ir paslaugos – nuo dažų iki stovyklaviečių – mažiausiai kenkia aplinkai. Prieš pirkdami elektri-

nius ir elektroninius gaminius, perskaitykite, kas parašyta ES energijos suvartojimo etiketėje, kurioje

nurodomos tų gaminių energijos sąnaudos.

Atostogaukite ekologiškai. Vis daugiau kelionių organizatorių siūlo labiau tausojančias aplinką

galimybes, mažindami apgyvendinimo paslaugų ar kelionės poveikį aplinkai arba padėdami prisidėti

prie aplinkos būklės gerinimo.

Pirkite atsižvelgdami į metų laiką. Pirkite ir valgykite vaisus ir daržoves sezono metu ir iš vietos

šaltinių. Taip bus išvengta energijos ir išteklių sąnaudų, reikalingų prekėms pervežti dideliu atstumu

arba intensyviai auginti šiltnamiuose.

Valgykite mažiau mėsos. Mėsos gamybai reikia gerokai daugiau išteklių ir ji daro gerokai didesnį

poveikį aplinkai nei kiti maisto šaltiniai, taigi nedidelis mėsos kiekio sumažinimas mitybos racione

gali būti reikšmingas.

Pradėkite naudoti ekologišką elektros energiją. Daugelyje šalių jau dabar yra energetikos ben-

drovių, kurios į jūsų namus arba darbo vietą gali tiekti iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektros

energiją. Jeigu norite žengti dar vieną žingsnį į priekį, galite patys gaminti energiją namuose įrengę

vėjo turbiną, saulės baterijas arba fotovoltines plokštes. Daugelis vietos valdžios institucijų siūlo

fi nansinę paramą mažiesiems energijos gamintojams.

Naudokitės ne automobiliu, o kitomis transporto priemonėmis. Padėkite sumažinti eismo spūstis

ir oro taršą, kurios šaltinis yra kelių transportas, naudodamiesi viešuoju transportu, dviračiais arba

eidami pėsčiomis.

Rūpestingai naudokite vandenį. Nepalikite atsukto čiaupo valydami dantis, nes taip eikvojamas

brangus geriamasis vanduo.

10 būdų, kaip sumažinti poveikį aplinkai

kg006508LT_2.indd cov3 12/07/10 08:36

4

KH

-81

-08

-18

2-LT

-C

ISBN 978-92-79-15749-3

kg006508LT_2.indd cov4 12/07/10 08:36