P a safe e l _ Priesd§lis saknis priesaga galund

Pwz.: ^jQ-^'ejo, "'ejo, Tejo, nu'ejo, pePejo, pra'ejo, prPejo, u?ejo;

Zod/io dalis, esantiprieS

Priesdelis zymimas I .

piauEg - arplauke,7plauke, mPpiauke, prPplauke. Priesdeliai gali buti: ap-, at-, ii-, |-, ne-, nu-,

per-, pra-, pri-, s^-, su-, ui-.

Pr ie^dl ia i f-, sq- ra&omi^^ su n o s i n ^ i s r a i d 6 m i s ! /

r r Bendroji yiminiskif kodzin dalis yra saknis.

Saknis zymima Kur yra zodzio pasakele saknis? Parenkame

giminiskij zodziq: sako, pasake, sakyti, pasakotojas. leskome bendroslos zodzio daiies, kuri kartojasi

giminiskuose zodziuose. Bendroji zodzio dalis - sak. Vadinasi, zodzio pasakele saknis yra sak.

Pwz.: skaiiytl, skaHymas, skailykia, perskafte, skaiiiniai;

rasyti, rasymas, parase, uzrase, rasytojas.

Sudurt in ia i zodziai j ^ u r i dvi s a k n i S j ^ X

K^ le +'piene = kiaulpien6, pele +zimis = peiezimis; e - junglamasis balsis.

Zodzio dalis, esanti tarp saknies ^^.^ir^alunes, yra priesa^a^^^.

-el-, -4^ \, namelis, balionelis, vasarel6; -in-, -yn- ; duonjnfe, medinis, lazdynas, lent^ ; -ykh -Ik! -ym-, -Im-

baidykle, ciuozykia, junglklls, variklis; rasymas, valgymas, klausimas, metimas;

-ot-, -uot- barzdotas, rasota, languotas, vejuota;

-u1--yt--av--um-

Prlesaga zymima

baltutis, svarute; maiyte, sunyils; dainavo, grybavo;

-(i)uk--Ing--ekl-

ramuma, trukumas; \-

^kalniukas, namukas; lalminga, turtlngas; bamb^e, zarstekTls; bernlukstis, peliukstis.

Zodxio pabaigos dalis, kuri kinta, yra palune.

GalQne zymima

Pwz.: namQ, nam[o], namjul], namg], namy, namQ nam|uose|, nam[e].

Sli{ zodziij galunes yra

Pwz.: knygQ, knygg, knygR, knygg, knygl \ knygQT

Siq zodziij galunes yra •a, -OS, -M, -as, -c , .

I

/

Kai l<uriuose zodziuose priebalsiai vienaip tariami, l<itaip rasomi. Zodyje baigti girdime k, bet rasome g. Norint nustatyti, l<uriq priebals? reikia rasyti,

zodis pakeiciamas tokiu giminisku zodziu, kad po neaiskaus priebalsio eitg balsis, pavyzdziui: baigti, nes baige,

skalbti. nes skalbe, f vezdavo, nes veza.

gerbti, gerbdavo, nes gerbia, gerbe;

gaubti, gaubdavo - gaubia, gaube;

skalbti, skaibdavo - skaibia, skalbe,

dirbti, dirbtuves - dirba, ditto;

darbstus - darbas.

snigti, snigdavo, nes sninga, snigo; sprogti, sprogdavo,

sprogs - sprogo, sprogimas; rugti, rugs, rugstu - rugo; zengti, zengdavo, zengs, zingsnis - zengia, zenge;

vargti, vargdavo, vargs, vargdienis, vargsas - vargas, vargo;

dziaugsmas, dziaugdavosi, I dziaugsis - dziaugiasi, dziaugesi.

grjzti, grjzdavo, sugrjztuves, nes gqzo; ^

vezti, vezdavo, vezdamas - veza, veze;

uztt, uzdavo, Qzdamas - uzia, Uze;

ozka - ozys;

drozti, droztukas, padroztas - drozia, droze;

IQzta, luzdavo - IQzo;

ryztingas, ryztas - ry^os'i

verpti, verpdavo, nes verpia, verpe;

slepti, slepdavo - slepia, slepe;

supti, supdavo - supa, supo;

kepti, kepdavo - kepa, kepe.

verkti, verkdavo, verks, verksnys, nes verkia, verke;

laukti, laukdavo, lauktuves - laukia, lauke:

pykti, pyksta, pykdavo, pyks - pyko;

linkti, linksta, linkdavo - linko;

nokti, noksta, nokdavo - noko;

rukti, rukdavo, ruksta (dumai) - ruko.

I

osti, osdavo, nes osia, ose;

nesti, nesdavo, nestuvai - nesa, nese;

austi, ausdavo, isausta - auso;

puosti, puosdavo,

papuostas - puosia, puose;

njosti, mosdavo, paniosti - ruose.

I S I D E M E K ,

I kaip rasomi priesdeliai is-, uz-sdege, 'splese, isbego,

uzgrojo, uzlipo, uzdejo.

NOSINI^ RAIDZIi RA YBA foni jsidemekite zodzius, rasomus su nosinemis baisemis saknyse,

nes cia balsius tariame ilgai:

qsa, qsotis, qzuolas, ztfsis, zqslai,\vqsas (kahlys),\vqselis,]lgsis (javas. akies dalis. igauhtas stiklas).

vas (laibasKjscios, brqzgina,mfslas (penima kiaule),lisnauja (specialiai sutaisvli kiaules taiik§

Nerasome nosinig raidzig, kai giminiskg zodzig saknyse atsiranda

gresia, graso, grasinimas nes grese dreskia, drasko, draskymas — > nes dreske dvesia—^nesdvese graiita (puoM) — > nes grous

Liiltas ibasko nagais, grasina suesti, •bet staiga... dvesia.

Isidemekite zodzius be nosinig raidzig saknyse:

igristi, jgrysta, jgriso '(nusibost^ luastas, mastelis, mastWM

pasiryzti, pasiryzta, pasiryzei

tysoti, tyso, tysojo

Ivsti, lysta, lyso

(guleti, biiti issitiesiisiam)

(lieseti)

(laikyti zodj, pazadq)

(bulves, barzdq) teseti, tesi, tesam

skiiM

priezastis, pazast%

via, yda, ydingas, ypac, ypatingas

plaukif sklastymas

upes brasta

sluotos razai;

(pinti, mesti audeklui siulus)

Kai kurig veiksmazodzig (irjg formg) saknyse nosines rasomos tik esamajame laike:

bet karo (h-bo) krfsta (tirsteja). bet kresi (Ursteja)

sqsta (sasais aptenka)

sijla (damsi sallas), bet saleim (k!i"'ha)

hqla (darosi baltas). bet balina *f™ 0"P^'- "t^oka)

sqla (damsi saldus). (pfysta. spura) (mazeja)

fXfla (darosi "f'" ' ^ ^ ) k^zta (skursta). bet keza (skurdziai auga)

tfzta (tyzta). bet teza (va,-va) gpta (blesta), bet gesina

gl?zta (vysta) labqla (netenka regejimo)

_ '^nfzta(skyla} dalis), bet kneza(imaknezti) glfra(klimba) '^!^(dyla. devisi) ^.„^^.-,^^ ^.^^^^

susnqra (pradeda snareti), bet snara

suslqma (pradeda slameti), bet siislama

TASKAS

Taskq rasome pabaigoje sakinio, kuriuo kq nors teigiame arba neigiame.

Pavyzdziui: Geriau zvirblis saujoje negu bhedis girioje. Melynas girias nusviete austantis rytas. Virs zaiiq eglaiciij melsvu dumeliu kyla rukas. Senelis tqsia pradetq pasakq.

Skaitydami sakinio pabaigoje balsq nuleidziame. Tekste tasku vienq sakinj atskiriame nuo kito.

Sauktukq rasome pabaigoje sakinio kuris reiskia dziaugsmq, susizavejim^, nustebimq,

raginimq, nepasitenkinimq, linkejimq, iiudesj, skausmq ar kita.

Pavyzdziui:

Kiek ten uogq irgrybq! Kokia iaime, kad mus apiankete! 0 pasipuos^s kaip!

DAUGTASKIS

Daugtaskj dedame po sakinio, kurio mintis nebaigta, ne viskas pasakyta, isvardyta. Skaitydami tokio sakinio pabaigoje balso nenuleidziame, bet nut^siame.

Pavyzdziui: / futbolo treniruot§ siandien neatejo Dovydas, Rokas, Manias... Rudenjnumeta iapusberzai, ievos, aiksniai, uosiai... Su teveliu prisirinkome pilnas pintines baravykij, iepsitj, raudonikiq...

B R U K S N Y S S A K I N Y J E Bruksnj sakinyje rasome

dazniausiai vietoj praleisto zodzio yra.

Bruksniu nurodoma pauze. Bruksniij gausu lietuviy patarlese.

Pavyzdziui: Vilnius yra Lietuvos sostine. Vilnius - Lietuvos sostine.

^_^^amtM&mait^^^^

Pavyzdziui: Kq ismoksi - ant peciq nenesiosi. Tevq pabahmas - sviestu patepimas. Snekek greitai - diena trumpa.

K W B " I J E I ? i : S M S l W K J , N ^ J I E Kabielj sakinyje dedame pries siuos zodzius: kad, nes, o, bet, taciau,

is,lei,leigu,todil...

Pavyzdziui: Ugtelejo lapiukai, o pilkosios kiskes jau antrq kartq veda vaikus.\ Tomas daug zinojo apie Amerikq, nes vasarq ten atostogavo. Mama man nupirks lel§. jei sutvarkysiu kambarj.

lO Kableliais skiriame zodzius, kuriais j kg nors kreipiames. «- \

Pavyzdziui: Algirduk, kiek tau metq? Kur tu eini. katineli? Nesijaudink mazutele. tuoj as tave aprengsiu.

ZODZIIJ RASYMAS KARTU IR ATSKIRAI / /

• su veiksmazodzjais, budvardziais ir prieveiksmiais:

Tis tepaeina, bet tehedirba. Jis vienas temielas. Est man tebegrazi. tebedaug, tebegaila

• kai reiskia ^f l/ , negi, lyg:

Benesimtq metq ruosiesi gyventi?

• kai reiskia beveih

Kone visq dienq mokiausi.

• kai te nuo veiksmazodzig atskiria kitas zodis:

Te pats galvoja. ]| Tejie pykstasi - kas man ?

kai reiskia ar (tik) ne:

Be ne tu cia biisi kaltas?

• kai reiskia vos ne:

Dabarjauciuosi ko ne didvyris.

i

a t s k i r a i

msmm^ • vis tiek, vis vien, vis dar, vis delta

Nevartokite dalelyciy visgi, vis tik, vis tiktai-keiskite j vis delta Nepainiokite su sutrumpejusiais zodziais isvis (is viso), uzvis (uz visa)

^ ^ ^ ^

4

per daug,per toli,per brangus,per sunku, perseniai, ne per velu, neper geriausias, per mazas Bet:- ^ pemelyg, nepemelyg

ni nemane, ne vienas; nei Ulta, nei salta Bet:. > nekart, nemai, nesyk

iVe vartojame, kai neigiame vienakart: ne negalvok

A'ef vartojame, kai neigim^ kartojame: nei skaito, nei rasa

Bet, kai, kazi(n), nors

fvardziai: •

bet kas, bet koks, bet kuris kai kas, kai koks, kai kuris kazifn) kas, kazi(n) koks kas nors, koks nors, kuris nors

Prieveiksmiai:

bet kada, bet kaip, bet kur kai kada, kai kur kazifn) kaip, kazifn) kur kada nors, kaip nors, kur nors

fsidemekite: is tikngij, is tikro, begalo

I

HP

Bip^jBiljIli^iBUlNlESl S ! ^ l l i l l l | ^ ^ j l ^

Veiksnys - pagrindine sakinio dalis, kuri atsako j kiausimq kas?

Veiksnys paprastai yra sakinio veikejas. ^ Veiksnys zymimas

T A R I N Y S

Tarinys - pagrindine sakinio dalis, kuripasako, kq sakinio veikejas

(veiksnys) veikia, veike, veikdavo ar veiks.] Tarinys zymimas . • i

pwz.: Pucia kas? PWX-:

kas? kas? Ruta dainuoja. Sesuo gavo dovan^.

M a i ^ N a u j a ^ u o t a g e r a i s l u o i a .

Ja^?

VakarTomukas issigando zalBa

T a t ^ ^ - ^ ^ ^ ^

k^ ueiAdmio'f Sidayp i misk .

Antrinink^s sakinio dalys - iodz/a;, kurie isplecia, papildo arpaaiskina sakinj iratsako j klausimus kur?, kada?, kaip?, kiek?, kodel?, kam?, kokiu tiksiu?...

Antrininkes sakinio dalys zymimos — . kuA/nedefo? su^kuo sedef^? kuft^k/u^hSlel koAios anU^? Valtyje sedejo zvejys su suneiiu. Karklyne krykste taukines antys.

k^uzmeie? kiffpa^auo? halzia zinia? kuO'dzUuufeni ' Sunus uzmete mesker^ ir pagavo iu v/. Mamyte dziaugesi gera zin ia.

Neisplestinj sakinj sudaro tik pagrindin sakinio dalys - veiksnys ir tarinys.

>—--a ^ s a w ,

splestinj sakinj sudaro ne tik pagrindines dalys, bet ir antrininkes

kinio dalys. Arvydaspravei^laukoduns \jA

^MEi^lejqsotj.

INKSTUMO ZENKLA Zodziuose ziogas, berniukas, kvieciu, saukiau, lauksiu, piesiu...

rasome / raid?, bet jos netariame.

Perskaityk siuos zodzius ir rask L, kurios netari: zaisliukas, vaziuoti, ziaurus, keliauti, rugiagele, vaisius, triusis, sviezias.

Jeigu L netariame, o minkstai tariame prie jo esantj priebalsj, pavyzdziui, iogas, ber iukas, kvieiu,

tai I raide yra minkstumo zenklas. Palygink, kaip tari priebalsius, kai yra minkstumo zenklas ir kai jo nera

;«) Rasau-rasiau,Jonukas-Jo;.iukas, * mazutis - ma?iukas, avinukas - aviniukas.

Priebalsj visada tariame minkstai, todel po jo niekada nerasome minkstumo zenklo.

Pavyzdziui: osiu, ura, keliau a, radi as, verte as, vezio u.

Dvibalsj^Qpo minkstojo priebalsio tariame kaipfSfl. 0 rasome minkstumo zenklq i r ^ , pavyzdziui: ^

eziai, lokiai, mokiniai, placiai, puikiai.

Dvibalsi p o f f i / f m & i u j u p . . ^ ^ " — . •

0 rasome minkstumo zenklq ir , pavyzdziur.

ri^nni*s.kiaune,mac ,pagal ,sk tere,s re

minkstojo priebalsio tariame kaip ,

ciaupas, kiaune, mac , pagal

Po priebalsio ^ dvibalsj au tariame kaip eu, ^ bet rasome au, nes minkstumo zenklo

po priebalsio J- nerasome. ^

Pavyzdziui: jau, jaukus, jaunas, turejau, tuojau.^

Kq veikia? aria, laukia, piesia, saukia, uzia.

S^^^i^^^ga^e ^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^jj^^^IJ

NOSIM^ RAIDZI^ RASYBA iODZIig SAKNYSE J

Kada rasomos? Veiksmazodzig saknyse pries H kai pagrindiniuose kamienuose |

kaitaliojasi su "an, en, in, un.

lufsti - kando, kqsnis - Undo, Iqstele galqsti - galando, galqstuvas issigqsti - issigando, isgqstis Sr/sti - grinde nuogqstauti - | pozfsta -pazinti,

" " " • • • • I Pozistamas

Nosing bals^ saknyje turi ir

sprisd-sprende sklfsri-sklende,sklqstis

spfsn-spende,spqstai svfsti-svente r(sti-rente, rqstas

kfsti-kente brfsti-brendo h„sH-blende (plake,maise)

^'•fti-siunte, ^ifstuvas

^''ifsti-skunde r tos isvestines veiksmazodzig formos, kurios padarytos is nosing bals^ turincig pamatinig formg: skgsti - skgsdavo, skgsdamas, skgsk, skgstg...

' Nosines raides nerasomos veiksmazodziuose, kurig esamajame laike atsiranda intarpas n,

0 kitUOSe laikuose jo nera: akti, anka, ako; sekti, senka, seko.

Zodzig saknyse pries kai bendrasakniuose zodziuose kaitaliojasi tarpusavyje.

drjsli-drqsa grjzti - grqza, grqzinti mqstyti - mjsle rqzytis - r?ztis tfsti-tqsyti f^^i^fi ^ trqsa

drqsus drqsinti

drqsuolis

atogrqzos saulegrqza grfzti grqzyti rankas grqztas Grjzulo Ratai

tnqslus rqzulys tqsa tqsus tisti tjseioti tpsus istlselis

trqsus

Nepainiokite! (r^ztls - jslrgze - r zosl) (reztis - rezesi) (istiselis - t^syti)

ZODZIIJ RASYMAS KARTU IR ATSKIRAI / a t s k i r a i ^

kai zodziui suteikia priesing^ reiksm^ (vartojama kaip priesdelis)

nedarhas, nederlius, negarbe, nelaime, netiesa nelurtingas, nevisiskas, neisplestinis, nevienarusix Bet: . negerai, neilgam, nesunkiai Kodel neatejai? Laukiau nekantraudamas.

Ne su prieveiksmiais paprastai rasomi taip kaip ir su tais zodziais, is kurig prieveiksmiai yra padaryti

kai reiskia priespriesq ar neigim^: Ne laime jam rupi, o pareiga. Jis man ne draugas. Prisipazinti suklydus ne geda. ISieko, ne beda.

« su aukstesniojo, auksciausiojo laipsnio budvardziais ir prieveiksmiais:

ne geresnis, ne geriausias, ne geriau, ne daugiau

• su skaitvardziais ir jvardziais: ne vienas, ne du, ne desimt ne las, ne loks, ne visi, ne kiekvienas ne kas, ne koks, ne savas nekas, nekoks (prastas, menkas), nesavas (keistas)

negerai (is negeras), neaukstai, nebHtinai, nevisiskai neanksti (is neankslus), nearti, neloli, nedaug ' neatpaxfstamai (is neatpazfsta), nedelsiant, neabejotinai ' negaila (is negaileti), negana (is neganeti) ' nenoromis (is nenoras), netycia, nevalia, nejucia I nekaip (is nekas)

B0:

H P f ^

su nekaitomais viensklemenials zodziais:

irgi, argi, betgi, negi, nelgi, egi, kadgi, kaipgi, nagi, ogi, siaipgi, tengi, tuojgi, velgi, kurgi

ne juokais (is ne juokas), ne greta, ne laiku, ne kartq ne taip (is ne tas), ne visai, ne visaip, ne visur, ne visada

• ^> nekaip (prastai) ne dviese (is ne du) turintys pa- ir -(i)ui: ne paeiliui, ne pakeliui, ne vehmi ne itin, ne nuolat, ne tuojau, ne vis tiek, ne cia pal, ne kasdien, ne per daug, ne be reikalo ne bet kaip

I tarp dviejg vienodg ar panasig zodzig:

kas ne kas, koks ne koks, kuris ne kuris kada ne kada, kaip ne kaip, kur ne kur

Bet: ^ ^'"'P '"'P' . • f„,fi „„u,fi^ gfazus negraius

su kaitomais vienskiemeniais zodziais: kas gi, ko gi, kam gi, kq gi, kuo gi, koks gi

su daugiaskiemeniais zodziais:

kada gi, kodel gi, tuojau gi, uztatgi, mazas gi

I Bet: —^^kadangi, nejaugi ^X'^'i

Tiktai, tik tai kai pabrezia zodzio reiksm^:

Tiktai tavimi tikiu

kai reiskia todel: Uztai ir dziaugiasi, kad sekasL

kai reiskia tik tq dalykq: Sakyk tik tat, kq galvojL

Uztai, uz taii kai reiskia uz tq dalykq:

Jis pameie pirstines ir uz tai gavo barti

1 ' ^ 1 1

1 m n r

al a m an ar

kalnas samtis antis barzda a pagalve amzius balandis garsiai

alga kampas kanda arbata

el e m en er

kelmas semti kalenti berniukas e einias lempa kencia verda

velka kempin§ penki erk§

il im in ir

kilpa imti skinti kirm6l6 i ilgas rimtas ismintis tvirtas

iskilmds simtas inkilas irklas

ul um un ur

u bulv6s klump6 plunksna durpds u ulba trumpas sunkus ekskursija

sultys stumti ungurys urvas

Misriuosiuose dvigarsiuose ' balsiai S, w visada trumpi.

vilna, rinkO, Simtas, k sti, tulpi, ungurys, b ~zgia, g has.

o Dvigarsis yra tame paciame skiemenyje. 'uMlisiMMimi&MMH

kampas, landa, karve, kulnas, verda, kurmis, stirna, kemsa, kalenti.

k o k i ?

linksm^, maz^, svari^ auksin^, medin^, pavasarin? garuojantj, kvepiantj, spindintf brangq, grazq, sviesij

aukstij, dideliij, graziq, juokingu, skaniq, stropiq, svelniij, variniij, zalii |

Kokiq?

Mociute iskepeskaniigpyragelhi. Pilnas miskas aukst^medzi^T'' Knygoje daugJuoking^pasaki{. Niekas mpakeis mamos svelni^ rankq.

aukstame, sename, puikioje, tvirtoje, siltuose, tvarkinguose, ilgose, linksmose

AukstamS medyje gy^vena gemu scimynele. j MUSH mokykla ym puikioM ir ramwM \

miesto vietoje. 1 Daugelis mm ziemoja siltuos^ krastuosei

Vaikai su teveliais dalyx'ovo linksmos^ \ sporto varzybose. j

Kokiame? kokioje? kokiuose? kokiose?

M

' e(sa, qsotis, qzuolas, * K^stutis, m/s/e, zqsis

kazkas, kazkur

olimpiada, pianinas, radiatorius

t sti, t sia, t^sinys

galqsti, galastuvas

fortepifOnas,

milijardas, milijonas, dainoj, rytoj, viduj

drqsa

piliakalnis, rugiagele, zoliapjove, garsiakalbis

drasuolis, mqstyti, mislingas

sti, penkiasdesimt, ^ keturiasdesimt,

astuoniasdesimt

Lietuviij kalboje yra ® dvibalsiai:

aides, aisku, aitvaras, kaimas, laime, laikosi, laikrodis, raitelis,

zaisti, naslaites, voveraite, linksmai, radai, ramiai

auga, auksas, autobusas, daug, drausme, dziaugsmas, glausti,

griauna, gudrauti, paemiau, pamaciau, rasau, tyliau

9,

eigulys, eile, eiti, keistuolls meile,peilis,seile,teisus ' ve.drodis, veiktl, pareikstl,

nuleido,pelei,voverei

buitis, luitas, muilas, muiluotas, muistosi,

puikiai, zuikis, smuikas, smuikininkas, lapui, namui

' * Tarptautiniuose zodziuose dar

rasomi dvibalsiai eu, oi, o u : ^ Europa, ^ukaliptas, bsLieris,

iesko, ietis, leva, avietes, kiek, kiekvienas, kietas, grietine, piesti, pietauti,

vienetas, pasiekti, uztiesti, sudie, namie

. "°?^^'."°9a,uostyti,duobe, duonkepe,guosti,kuodas,kuosa

'uosassuolas,sluotl,paduotl, demuo, ruduo, tuo

klounas.

Dvibalsiai ai, a u kartais tariami kaip e i , e u , taciau taip nerasomi. graziai, zvirbliai, vejai, geriau, llaunas, pasiaus^, siaur^.

131 knyg^ piestuk^ lektuv^ lelQ, musQ, Z O I Q ,

pili, laikrodi, kamuolj, medii, zmogii, cukrq.

Fista rado gnidq. Genys kala medi Tevelis sukale dezq. Mama myli silnu.

;7]j debesii, obuolii[, zolii^, knygii, lapii, pamokii, grudii, piping, paukscii^.

Miisif. miske nera vilkq. Vaistineje galima nusipirkti vaistq nuo kosulio. Senelis man paskaite daug pasakq.

-[ I \ \ i I I \ i i \ i 1 ^

ill kieme, sode, danguje, aiksteje, medyje, gatveje, upese, kalnuose, miskuose.

Sode apsigyveno ezys. Mokytoja lentoje parase sakini Pievoje kvepejo sienas. Akys pasirode asaros.