P6_TA(2008)0294

Elektros energijos vidaus rinka ***I

MERGEFORMAT2008 m. birželio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl

pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios

Direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių

(COM(2007)0528 – C6-0316/2007 – 2007/0195(COD))

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai

(COM(2007)0528),

– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį, 47 straipsnio 2 dalį, 55 ir 95

straipsnius, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0316/2007),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos

komiteto nuomones (A6-0191/2008),

1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina

pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

P6_TC1-COD(2007)0195

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. birželio 18 d.,

siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/.../EB, iš dalies

keičiančią Direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač jos 47 straipsnio 2 dalį, 55 ir 95

straipsnius,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą║,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę1,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę2,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos3,

kadangi:

(1) Nuo 1999 m. Bendrijoje pradėjus palaipsniui kurti elektros energijos vidaus rinką buvo

siekiama visiems ║ vartotojams Europos Sąjungoje – piliečiams ar verslininkams –

suteikti tikrą pasirinktį, sukurti naujas verslo galimybes, skatinti tarpvalstybinę prekybą,

kad padidėtų veiksmingumas, nusistovėtų konkurencingos kainos, įsigalėtų aukštesnio

lygio paslaugų standartai ir kad būtų prisidedama užtikrinant tiekimo saugumą bei

tausojančią plėtrą.

(2) 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/54/EB dėl

elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių ║4 gerokai paskatino elektros

energijos vidaus rinkos kūrimą.

(3) Tačiau Bendrija šiuo metu negali užtikrinti visoms valstybių narių bendrovėms teisės

elektros energiją bet kurioje valstybėje narėje parduoti vienodomis sąlygomis, be

diskriminacijos arba užtikrinti galimybės išvengti nepalankių aplinkybių. Visų pirma

kol kas valstybėse narėse nėra užtikrinama nediskriminacinė prieiga prie energetikos

tinklų ir jose nėra sukurta teisės aktais vykdoma vienodai veiksmingo lygio priežiūra.

(4) Elektros energijos tiekimo saugumas yra itin svarbus Europos visuomenės vystymuisi,

tvarios klimato kaitos politikos įgyvendinimui ir konkurencingumo vidaus rinkoje

skatinimui. Siekiant šių tikslų reikėtų toliau plėtoti tarpvalstybinį tinklų sujungimą

taip užtikrinant visų šaltinių energijos tiekimą Europos Sąjungos vartotojams ir

pramonei kuo žemesnėmis kainomis.

1 OL C 211, 2008 8 19, p. 23. 2 OL C 172, 2008 7 5, p. 55. 3 2008 m. birželio 18 d. Europos Parlamento pozicija. 4 OL L 176, 2003 7 15, p. 37. ║

- 1 -

(5) Tinkamai veikianti elektros energijos vidaus rinka turėtų užtikrinti tinkamas paskatas

gamintojams investuoti į naują energijos gamybą ir vartotojams suteikti tinkamas

priemones prisidėti prie efektyvaus energijos vartojimo; to siekiant, energijos tiekimo

saugumas yra išankstinė sąlyga.

(6) Atsižvelgiant į tai, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai yra neišsenkantys, svarbu

išplėtoti elektros energijos tinklų sujungimo pajėgumus Bendrijoje, ypatingą dėmesį

skiriant Bendrijos energijos rinkoje labiausiai atskirtoms šalims ir regionams taip

siekiant užtikrinti valstybėms narėms priemones tikslui iki 2020 m. naudoti 20 proc.

atsinaujinančių šaltinių energijos pasiekti.

(7) Siekiant užtikrinti esamos energijos gamybos geriausią panaudojimą žemiausiomis

kainomis, vidaus rinkoje turėtų padidėti prekyba elektros energija ir jos srautais tarp

valstybių. Tačiau tai neturėtų tapti priežastimi valstybėms narėms ar gamintojoms

neinvestuoti į naujas ir šiuolaikines elektros energijos gamybos technologijas.

(8) 2007 m. sausio 10 d. Komisijos komunikate „Europos energetikos politika“ pabrėžiama

elektros energijos vidaus rinkos kūrimo užbaigimo ir vienodų galimybių visoms ES

elektros energijos įmonėms užtikrinimo svarba. Tos pačios datos Komisijos

komunikatuose dėl dujų ir elektros energijos vidaus rinkos perspektyvų ir galutinėje

ataskaitoje dėl dujų ir elektros energijos sektorių tyrimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 17

straipsnį buvo įrodyta, kad šiuo metu galiojančios taisyklės ir taikomos priemonės

nesudaro reikiamos sistemos, leisiančios sukurti tinkamai veikiančią vidaus rinką.

(9) Siekdamos užtikrinti konkurenciją ir elektros energijos tiekimą žemiausiomis

galimomis kainomis, tuo pat metu išvengiant didelių įmonių dominavimo rinkoje,

valstybės narės ir nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų palengvinti įvairių

rūšių energijos naujų tiekėjų ir naujų elektros energijos gamintojų patekimą į

tarpvalstybinę rinką.

(10) Tinklų reikiamai neatskyrus nuo elektros energijos gamybos ir jos tiekimo veiklos,

diskriminacijos nepavyktų pašalinti ne tik eksploatuojant tinklą, bet ir skatinant

vertikalios integracijos bendroves pakankamai investuoti į savo tinklus.

(11) Taikant galiojančias teisinio veiklos rūšių atskyrimo ir veiklos rūšių valdymo atskyrimo

taisykles perdavimo sistemos operatorių veiklos rūšių veiksmingai išskirti nepavyko.

2007 m. kovo 8–9 d. Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime

Komisijos buvo paprašyta parengti teisės akto pasiūlymus, kuriais elektros energijos

gamybos ir tiekimo veikla būtų veiksmingai atskirta nuo tinklo eksploatavimo veiklos.

(12) Veiksmingą veiklos rūšių atskyrimą įmanoma įgyvendinti tik pašalinus vertikalios

integracijos įmonėms būdingą siekį diskriminuoti konkurentus nesuteikiant jiems

prieigos prie tinklų ir diskriminuojant juos investicijų atžvilgiu. Be jokios abejonės,

nuosavybės atskyrimas, t. y. tinklo savininko paskyrimas tinklo operatoriumi, neturinčiu

jokių su elektros energijos gamyba ir jos tiekimu susijusių interesų – veiksmingiausias ir

patikimiausias būdas šalinti interesų konfliktą ir užtikrinti tiekimo saugumą. Dėl šios

priežasties Europos Parlamentas 2007 m. liepos 10 d. ║ rezoliucijoje dėl ║ dujų ir

elektros energijos vidaus rinkos nurodė, kad nuosavybės atskyrimas perdavimo lygiu

yra veiksmingiausias būdas ║ skatinti nediskriminuojamas investicijas į infrastruktūrą,

naujiems rinkos dalyviams užtikrinti sąžiningą prieigą prie elektros energijos perdavimo

ir paskirstymo sistemos ir rinkos skaidrumą. Dėl to valstybėms narėms turėtų būti

taikomas reikalavimas užtikrinti, kad tas pats asmuo arba asmenys neturėtų teisės

kontroliuoti elektros energijos gamybos arba jos tiekimo įmonės, įskaitant galimybę

- 2 -

naudotis mažumos veto teise, kai priimami strateginės svarbos sprendimai, pvz., dėl

investavimo, ir kartu valdyti kokią nors perdavimo sistemos operatoriaus ar perdavimo

sistemos turto dalį arba naudotis kokiomis nors teisėmis sistemos operatoriaus ar

perdavimo sistemos atžvilgiu. Priešingai, atliekant perdavimo sistemos operatoriaus

priežiūrą turėtų būti užkertamas kelias operatoriui įsigyti kokią nors elektros energijos

tiekimo įmonės turto dalį arba tam operatoriui minėtos įmonės atžvilgiu naudotis

kokiomis nors teisėmis.

(13) Pagal bet kurią veiklos rūšių atskyrimo sistemą turėtų būti veiksmingai pašalinamas

gamintojų ir perdavimo sistemos operatorių interesų konfliktas, o nacionalinėms

reguliavimo institucijoms neturėtų būti sukuriamas apsunkinantis ar sudėtingas

reguliavimo režimas, kurį būtų sudėtinga ar brangu įgyvendinti.

(14) Dėl to, kad atskiriant nuosavybę tam tikrais atvejais įmones privaloma pertvarkyti

struktūriškai, valstybėms narėms turėtų būti skiriama papildomo laiko minėtoms

nuostatoms taikyti. Atsižvelgiant į vertikaliuosius saitus, siejančius elektros energijos ir

║ dujų sektorius, veiklos rūšių atskyrimo nuostatos turėtų taip pat būti taikomos ║

abiejuose sektoriuose.

(15) Siekiant tinklo eksploatavimą visiškai atskirti nuo su elektros energijos gamyba ir jos

tiekimu susijusių interesų bei neleisti, kad būtų keičiamasi kokia nors neskelbtina

informacija, tam pačiam asmeniui neturėtų būti neleidžiama būti ir perdavimo sistemos

operatoriaus, ir įmonės, atliekančios bet kokias elektros energijos gamybos ar jos

tiekimo funkcijas, vadovų valdybos nariu. Dėl tos pačios priežasties tas pats asmuo

neturėtų turėti teisės skirti perdavimo sistemos operatoriaus vadovų valdybos narių ir

valdyti bet kokią elektros energijos tiekimo įmonės turto dalį. <BRK>▌

(16) Jeigu įmonė, perdavimo sistemos savininkė, yra vertikalios integracijos įmonės dalis,

valstybėms narėms turėtų būti suteikiama galimybė rinktis, t. y. taikyti nuosavybės

atskyrimą arba, jeigu įmanoma taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, paskirti elektros

energijos gamybos ir jos tiekimo interesų neturinčius sistemos operatorius. Galutinis

nepriklausomo sistemos operatoriaus sprendimų veiksmingumas turi būti įvertintas

pagal specialias papildomas taisykles. Siekiant, kad būtų atsižvelgta į visus vertikalios

integracijos įmonių akcininkų interesus, valstybėms narėms turėtų būti suteikiama

galimybė rinktis nuosavybės atskyrimą, t. y. tiesiogiai išparduodant aktyvus ar

integruotosios bendrovės akcijas padalijant paskirstymo tinklų bendrovei, elektros

energijos gamybos ir jos tiekimo įmonėms, jeigu būtų laikomasi nuosavybės atskyrimo

reikalavimų.

(17) Veiksmingai įgyvendinant atskyrimą turėtų būti laikomasi viešojo ir privataus sektorių

nediskriminavimo principo. Siekiant, kad to principo būtų laikomasi, tam pačiam

asmeniui, pavieniui ar kartu su kitais, turėtų būti užkertamas kelias turėti kokios nors

įtakos skiriant perdavimo sistemos operatorių ir elektros energijos tiekimo įmonių

padalinių darbuotojus, jiems balsuojant ar priimant sprendimus. Jeigu atitinkama

valstybė narė gali įrodyti, kad to reikalavimo laikomasi, tada dvi atskiros viešosios

įstaigos turėtų turėti galimybę kontroliuoti elektros energijos gamybą ir jos tiekimą bei

elektros energijos perdavimo veiklą.

(18) Tinklo veikla visoje Bendrijoje turėtų būti visiškai atskirta nuo elektros energijos

tiekimo veiklos dėl to, kad būtų įmanoma užkirsti kelią tam, jog bet kuris tinklo

operatorius Bendrijoje ar susijusios jo bendrovės kokioje nors valstybėje narėje galėtų

verstis bet kokia elektros energijos gamybos ar jos tiekimo veikla. Šis reikalavimas

vienodai turėtų būti taikomas ir Europos Sąjungoje, ir trečiojoje šalyje įsisteigusioms

- 3 -

įmonėms. Siekiant užtikrinti, kad tinklo veikla visoje Bendrijoje būtų atskirta nuo jos

tiekimo veiklos, reguliavimo institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai atsisakyti

sertifikuoti tuos perdavimo sistemos operatorius, kurie nesilaiko veiklos rūšių atskyrimą

reguliuojančių taisyklių. Kad šios nuostatos būtų vienodai taikomos visoje Bendrijoje ir

būtų laikomasi tarptautinių Bendrijos įsipareigojimų, Energetikos reguliavimo

institucijų bendradarbiavimo agentūrai (toliau – Agentūrai), įsteigtai Europos

Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. .../20081 reikėtų suteikti teisę persvarstyti

reguliavimo institucijų priimtus sprendimus dėl sertifikavimo.

(19) Energijos tiekimo saugumo užtikrinimas – esminė sudedamoji visuomenės saugumo

dalis ir dėl to jo užtikrinimas glaudžiai susijęs su veiksmingu Europos Sąjungos elektros

energijos rinkos veikimu ir rinkos geografinės izoliacijos panaikinimu. Elektros

energiją Europos Sąjungos piliečiams įmanoma tiekti tik elektros tinklu. Veikiančios

elektros energijos rinkos, ypač elektros tiekimo tinklai ir kita įranga, yra labai svarbūs

visuomenės saugumui, ekonomikos konkurencingumui ir Europos Sąjungos piliečių

gerovei. Bendrija, atsižvelgdama į savo tarptautinius įsipareigojimus, mano, kad

elektros energijos perdavimo sistemos sektorius labai svarbus Bendrijai, ir dėl to

reikalingos papildomos trečiųjų šalių įtaką reguliuojančios apsaugos priemonės, kad

nekiltų jokios grėsmės viešajai Bendrijos tvarkai, visuomenės saugumui ir Europos

Sąjungos piliečių gerovei. Tos priemonės taip pat padėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi

veiksmingo veiklos rūšių atskyrimo taisyklių.

(20) Nediskriminacinė prieiga prie paskirstymo tinklo užtikrina prieigą prie vartotojų

mažmeniniu lygmeniu. Diskriminavimas suteikiant prieigą trečiosioms šalims ir

investuojant elektros energijos paskirstymo lygmeniu vis dėlto nėra toks svarbus,

palyginti su diskriminavimu elektros energijos perdavimo lygmeniu, nes perkrova ir su

elektros energijos gamyba susiję interesai elektros energijos paskirstymo lygiu apskritai

būna mažiau svarbūs nei jos perdavimo lygiu. Be to, paskirstymo sistemos operatorių

veiklos rūšių valdymą išskirti pagal Direktyvą 2003/54/EB privaloma tik nuo 2007 m.

liepos 1 d., o to atskyrimo poveikį vidaus rinkai dar reikia įvertinti. Pagal dabar

galiojančias teisinio veiklos rūšių atskyrimo ir tų veiklos rūšių valdymo atskyrimo

taisykles veiklos rūšis veiksmingai galima išskirti tik tada, jeigu tos taisyklės bus

aiškiau apibrėžtos, tinkamai įgyvendintos ir atidžiai prižiūrimas jų taikymas. Kad

mažmeniniu lygmeniu būtų sukurtos vienodos sąlygos, paskirstymo sistemos operatorių

veiklą taip pat reikėtų prižiūrėti, jog jie negalėtų naudotis vertikalios integracijos

pranašumais, susijusiais su užimama konkurencine padėtimi rinkoje, ypač namų ūkio ar

ne namų ūkio klientų atžvilgiu.

(21) Siekiant plėtoti konkurenciją elektros energijos vidaus rinkoje, ne namų ūkio

klientams turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti tiekėjus ir sudaryti sutartis dėl

elektros energijos tiekimo su keliais tiekėjais. Tokie klientai turėtų būti ginami nuo

pasekmių, kurios gali atsirasti dėl išimtinių teisių sąlygų, nes pagal šias sąlygas

siekiama pašalinti konkuruojančius ir (arba) papildomus pasiūlymus.

(22) Direktyvoje 2003/54/EB nustatytas reikalavimas valstybėms narėms įsteigti reguliavimo

institucijas, kurioms būtų suteikta speciali kompetencija. Tačiau remiantis patirtimi

galima padaryti išvadą, kad reguliavimo veiksmingumą dažnai menkina pernelyg didelė

reguliavimo institucijų priklausomybė nuo vyriausybės, nepakankami įgaliojimai ir

apribota veiksmų laisvė. Dėl šios priežasties pirmiau minėtame susitikime Briuselyje

Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją parengti teisės aktų pasiūlymus, kurių

tikslas – toliau derinti nacionalinių ║ reguliavimo institucijų įgaliojimus ir stiprinti tų

1 OL L ...

- 4 -

institucijų nepriklausomumą.

(23) Derinant nacionalinių reguliavimo institucijų įgaliojimus, turėtų būti numatytos

teiktinos paskatos ir elektros energijos įmonėms taikytinos sankcijos. Agentūrai

turėtų būti suteikti įgaliojimai vadovauti, užtikrinant, kad visų valstybių narių

paskatos ir sankcijos būtų lygiavertės, ir pateikti šių priemonių gaires.

(24) Dėl to nacionalinės reguliavimo institucijos, kad vidaus rinka tinkamai veiktų, turi būti

tinkamos priimti sprendimus visais svarbiais reguliavimo klausimais ir būti visiškai

nepriklausomos nuo bet kokių kitų visuomenei svarbių ar privačių interesų įtakos.

(25) Nacionalinėms reguliavimo institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisinę

galią turinčius sprendimus dėl elektros energijos įmonių ir taikyti veiksmingas,

tinkamas ir atgrasančias sankcijas įsipareigojimų nevykdančioms elektros energijos

įmonėms. Toms institucijoms taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai neatsižvelgiant į

taikomas konkurencijos taisykles nuspręsti imtis bet kokių tinkamų priemonių,

kuriomis, skatinant veiksmingą konkurenciją, būtiną tam, kad tinkamai veiktų rinka,

būtų užtikrinama nauda vartotojams; taip pat užtikrinti aukštus universaliųjų ir viešųjų

paslaugų standartus, siekiant atverti rinką, apsaugoti pažeidžiamus vartotojus ir

užtikrinti visišką vartotojų apsaugos priemonių veiksmingumą. Šios nuostatos neturėtų

prieštarauti Komisijos įgaliojimams, susijusiems su konkurencijos taisyklių taikymu,

įskaitant Bendrijos masto įmonių susijungimų tikrinimą, ir vidaus rinkos taisyklėms,

pvz., laisvo kapitalo judėjimo taisyklėms.

(26) Elektros energijos vidaus rinka veikia nepakankamai veiksmingai, nes trūksta likvidumo

bei skaidrumo, ir dėl to ne visada pavyksta efektyviai paskirti išteklius, apriboti riziką ir

užtikrinti sklandų naujų rinkos dalyvių patekimą į rinką. Reikia siekti, kad būtų labiau

pasitikima rinka, padidėtų jos likvidumas ir padaugėtų rinkos dalyvių ▌.

(27) Energetikos sektoriaus ir finansų rinkų reguliavimo institucijos turėtų

bendradarbiauti, siekdamos vienos kitoms suteikti galimybę peržiūrėti atitinkamas

rinkas. Joms turėtų būti suteikta teisė iš elektros energijos įmonių gauti reikiamą

informaciją, atlikti tinkamus ir pakankamus tyrimus ir spręsti ginčus ir taikyti

veiksmingas sankcijas.

(28) Komisijai dar nepriėmus gairių, kuriose nustatomi informacijos rinkimo, sisteminimo ir

laikymo reikalavimai, Agentūra ║ ir Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros

institucijų komitetas (toliau – EVPRPIK) turėtų kartu atlikti tyrimą ir Komisijai pateikti

rekomendacijas dėl minėtų gairių turinio. Agentūra ir EVPRPIK taip pat turėtų toliau

bendradarbiauti atlikdami išsamesnį tyrimą ir pateikti rekomendaciją, ar elektros

energijos tiekimo sutartims arba sutartims dėl elektros energijos rinkos išvestinių

finansinių priemonių skaidrumo reikalavimai turėtų būti taikomi prieš sudarant

komercinį sandorį ir (ar) jau jį sudarius ir jeigu tie reikalavimai turėtų būti taikomi, koks

turėtų būti tokių reikalavimų turinys.

(29) Siekiant, kad dabar rinkoje dominuojantys tiekėjai nesutrukdytų atverti rinkos,

svarbu sudaryti sąlygas sukurti naujus verslo modelius, pvz., galimybę sudaryti

sutartis su keliais tiekėjais vienu metu.

(30) Siekiant užtikrinti, kad visi vartotojai, ypač pažeidžiami vartotojai, galėtų pasinaudoti

konkurencijos ir sąžiningesnių kainų teikiama nauda, reikia dar labiau sugriežtinti

universaliųjų ir viešųjų paslaugų reikalavimus ir su jais susijusius bendruosius

minimalius standartus. Viešųjų paslaugų reikalavimai turėtų būti apibrėžiami

- 5 -

nacionaliniu pagrindu, atsižvelgiant į valstybių narių vidaus aplinkybes. Tačiau

valstybės narės turėtų laikytis Bendrijos teisės aktų ir bendrųjų minimalių standartų.

Europos Sąjungos piliečiams mažosioms ir vidutinėms įmonėms turėtų būti sudaryta

galimybė naudotis viešųjų paslaugų garantijomis, ypač tiekimo saugumu ir pagrįstais

tarifais. Pagrindinis tiekimo vartotojams veiklos aspektas – tai galimybė susipažinti su

objektyviais ir skaidriais elektros energijos suvartojimo duomenimis; vartotojams

turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su elektros energijos suvartojimo duomenimis,

taip pat su atitinkamomis kainomis ir paslaugų sąnaudomis, kad jie galėtų paraginti

konkurentus pateikti tais duomenimis pagrįstus pasiūlymus. Vartotojai taip pat turėtų

turėti teisę gauti tinkamą informaciją apie jų suvartotą energijos kiekį, o išankstiniai

mokėjimai turėtų būti proporcingi ir atspindėti jų realiai suvartojamą elektros

energijos kiekį. Vartotojams bent jau kas ketvirtį teikiant bendrais kriterijais pagrįstą

informaciją apie energijos sąnaudas bus skatinama taupyti energiją, nes šie duomenys –

tiesioginė grįžtamoji informacija vartotojams apie poveikį, kuris daromas investuojant į

energijos vartojimo efektyvumą ir į elgesio pakeitimą.

(31) Vartotojų interesai turėtų būti svarbiausias šios direktyvos objektas. Turi būti

stiprinamos ir užtikrinamos esamos vartotojų teisės, jos turėtų būti skaidresnės ir

apimti atstovavimą. Nustatant vartotojų apsaugą, turi būti užtikrinama, kad visi

vartotojai iš konkurencingos rinkos gautų naudos. Vartotojų teisių laikymąsi turėtų

užtikrinti nacionalinės reguliavimo institucijos, numatydamos paskatas ir taikydamos

sankcijas bendrovėms, nesilaikančioms vartotojų apsaugos ir konkurencijos taisyklių.

(32) Vartotojus reikia aprūpinti aiškia ir suprantama informacija apie jų teises, susijusias

su energetikos sektoriumi. Laikydamasi savo 2007 m. liepos 5 d. komunikato

„Rengiant Europos energijos vartotojų teisių chartiją“ nuostatų, Komisija,

pasikonsultavusi su atitinkamomis suinteresuotomis šalimis, įskaitant nacionalines

reguliavimo institucijas, vartotojų organizacijas ir socialinius partnerius, turėtų

pateikti prieinamą, patogią vartotojui chartiją, kurioje būtų išvardytos energijos

vartotojų teisės, jau nustatytos galiojančiuose Bendrijos teisės aktuose, įskaitant šią

direktyvą. Energijos tiekėjai turėtų užtikrinti, kad visi vartotojai gautų šios chartijos

kopiją, ir užtikrinti, kad ši chartija būtų paskelbta viešai.

(33) Energijos nepriteklius – vis didesnė Europos Sąjungos problema. Todėl valstybės

narės turėtų parengti nacionalinius veiksmų planus, pagal kuriuos būtų sprendžiama

ši problema, ir užtikrinti būtiną energijos tiekimą pažeidžiamiems vartotojams. Tai

darant reikia numatyti integruotą požiūrį, o priemonės turėtų apimti socialinę

politiką, tarifų politiką ir energijos vartojimo efektyvumo didinimą namų ūkyje. Šioje

direktyvoje turėtų būti numatytos bent jau nacionalinio lygmens politikos kryptys

pažeidžiamų vartotojų naudai kainodaros klausimais.

(34) Veiksmingos ir visiems prieinamos kompensavimo priemonės užtikrina didesnę

vartotojų apsaugą. Valstybės narės turėtų įgyvendinti skubias ir veiksmingas ginčų

sprendimo procedūras.

(35) Rinkos kainos turėtų užtikrinti tinkamas paskatas tinklui plėtoti ir investuoti į naujus

elektros energijos gamybos pajėgumus.

(36) Sąžiningos konkurencijos ir įvairių tiekėjų lengvos prieigos skatinimas bei nauji

elektros energijos gamybos pajėgumai turėtų būti itin svarbūs valstybėms narėms

siekiant užtikrinti, kad vartotojai visiškai pasinaudotų liberalizuotos elektros energijos

vidaus rinkos galimybėmis. Tuo pat metu valstybės narės turėtų būti atsakingos už

nacionalinių veiksmų planų rengimą ir socialinę politiką.

- 6 -

(37) Siekiant sukurti elektros energijos vidaus rinką, regioninės energijos rinkos gali tapti

pirmuoju žingsniu. Todėl valstybės narės turėtų Bendrijos ir, kai galima, regioniniu

lygiu skatinti nacionalinių rinkų integravimą ir tinklų operatorių bendradarbiavimą

Bendrijos bei nacionaliniu lygiu. Regioninės integracijos iniciatyvos yra svarbus

tarpinis žingsnis siekiant integruoti Bendrijos energijos rinkas, o tai yra galutinis

tikslas. Regioninis lygis sudaro galimybę atitinkamiems veikėjams, ypač valstybėms

narėms, nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir perdavimo sistemos operatoriams

bendradarbiauti specifiniais klausimais ir taip prisideda prie integracijos proceso

greitinimo.

(38) Vienas pagrindinių šios direktyvos tikslų turėtų būti tikrojo visos Bendrijos tinklo

sukūrimas, todėl tarpvalstybinio tinklų sujungimo bei regioninių rinkų reguliavimo

klausimai turėtų priklausyti Agentūros kompetencijai.

(39) Komisija, pasikonsultavusi su suinteresuotomis šalimis, visų pirma su perdavimo

sistemos operatoriais ir Agentūra, turėtų įvertinti vienintelio Europos perdavimo

sistemos operatoriaus sukūrimo įgyvendinamumą ir išnagrinėti sąnaudas ir naudą,

atsižvelgiant į rinkos integravimą ir veiksmingą bei saugų perdavimo tinklo veikimą.

(40) Taip pat vienas pagrindinių šios direktyvos tikslų turėtų būti bendrų taisyklių

užtikrinimas tinkamam vidaus rinkos veikimui ir visuotiniam kiekvienam prieinamos

energijos tiekimui. Šiuo tikslu geriausios paskatos tarpvalstybiniam tinklų sujungimui

ir investicijoms į naują energijos gamybą būtų neiškreiptos rinkos kainos, kurios per

ilgą laiką supanašėtų.

(41) Pirmasis žingsnis kuriant visapusiškai integruotą Europos elektros tinklą, į kurį

pagaliau būtų įtrauktos šiuo metu Europos Sąjungoje esančios elektros energijos

„salos“, turėtų būti aktyvesnis regioninis bendradarbiavimas.

(42) Reguliavimo institucijos turėtų teikti informaciją rinkos dalyviams, taip pat siekdamos,

kad Komisija galėtų vykdyti Europos elektros energijos rinkos stebėjimo ir priežiūros

funkciją ir trumpalaikes, vidutinės trukmės bei ilgalaikes tos rinkos plėtros tendencijas,

įskaitant šiuos aspektus: elektros energijos gamybos pajėgumus, skirtingus elektros

energijos gamybos išteklius, jos perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, paslaugų ir

tiekimo kokybę, tarpvalstybinę prekybą, perkrovos valdymą, investavimą, didmenines ir

mažmenines kainas, rinkos likvidumą, aplinkos gerinimą ir veiksmingumo didinimą.

(43) Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. sukurti efektyviai veikiančią elektros energijos

vidaus rinką, valstybės narės pavieniui negali tinkamai pasiekti ir kadangi dėl veiksmo

masto ir poveikio, to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5

straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal

tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas ║

būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(44) 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1228/2003

dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų1 numatyta

galimybė Komisijai priimti gaires, kad būtų užtikrintas reikiamas suderinimo lygis. Tos

gairės – teisinę galią turinčios įgyvendinimo priemonės – tinkamos priemonės, kurias,

jeigu reikia, galima nedelsiant iš dalies pakeisti.

▌

1 OL L 176, 2003 7 15, p. 1. ║

- 7 -

(45) Direktyvą 2003/54/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2003/54/EB pakeitimai

Direktyva 2003/54/EB iš dalies keičiama taip:

1) 1 straipsnis pakeičiamas taip:

„Šioje direktyvoje nustatomos bendros elektros energijos gamybos, perdavimo,

paskirstymo ir tiekimo taisyklės ir vartotojų apsaugos nuostatos siekiant patobulinti

konkurencingas Europos Sąjungos energijos rinkas, sujungtas bendru tinklu, ir jas

integruoti. Joje nustatomos taisyklės, susijusios su elektros energijos sektoriaus

organizavimu ir funkcionavimu, laisvu patekimu į rinką, kriterijais ir tvarka, pagal

kurią skelbiami konkursai, suteikiami leidimai ir eksploatuojamos sistemos. Joje taip

pat apibrėžiami universaliųjų paslaugų teikimo įpareigojimai ir elektros energijos

vartotojų teisės bei išaiškinami konkurenciniai reikalavimai.“.

2) 2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 12 punktas pakeičiamas taip:

„12. „reikalavimus atitinkantys vartotojai“ – tai vartotojai, kurie gali pirkti

elektros energiją iš jų pasirinkto tiekėjo, kaip minima šios direktyvos 21

straipsnyje, taip pat sudaryti sutartis su keletu tiekėjų vienu metu;“;

b) 21 punktas ║ pakeičiamas taip:

„21. „vertikalios integracijos įmonė“ – elektros energijos įmonė ar jų grupė,

kurioje tas pats asmuo arba ║ asmenys turi įgaliojimus tiesiogiai arba

netiesiogiai vykdyti kontrolę, apibrėžtą 2004 m. sausio 20 d. Tarybos

reglamento (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB

susijungimų reglamentas)* 3 straipsnio 2 dalyje, ir kai ta įmonė ar jų grupė

atlieka bent vieną iš perdavimo ar paskirstymo funkcijų ir bent vieną iš

elektros energijos gamybos arba jos tiekimo funkcijų;

________________________

* OL L 24, 2004 1 29, p. 1.“;

c) pridedamos šios dalys:

„32. „elektros energijos tiekimo sutartis“ – elektros energijos tiekimo sutartis,

išskyrus elektros energijos rinkos išvestinę finansinę priemonę;

33. „elektros energijos rinkos išvestinė finansinė priemonė“ – viename iš

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos

2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų* I priedo C 5, C 6 ar C 7

skirsnyje apibrėžtų finansinių priemonių, jeigu ta priemonė susijusi su

- 8 -

elektros energijos rinka;

34. „kontrolė“ – bet kokios teisės, sutartys ar kitos priemonės, kurias taikant

pavienes ar kartu su kitomis priemonėmis ir atsižvelgiant į atitinkamus

faktus arba galiojančius įstatymus, įgyjama galimybė turėti lemiamos įtakos

įmonei, visų pirma naudojantis:

a) nuosavybe arba teise naudotis visu įmonės turtu arba jo dalimi;

b) teisėmis arba sutartimis, iš kurių kyla lemiama įtaka renkant įmonės

padalinių darbuotojus, jiems balsuojant ar priimant sprendimus.“

35. „pramoninė teritorija“ – tai privati teritorija, turinti energijos tinklą,

daugiausia skirtą tiekti energiją pramoniniams šioje teritorijoje esantiems

vartotojams;

36. „sąžininga ir neiškreipta konkurencija atviroje rinkoje“ – tai bendros

galimybės ir vienoda prieiga visiems Europos Sąjungos tiekėjams; už tai

atsakingos valstybės narės, nacionalinės reguliavimo institucijos ir

Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (toliau –

Agentūra), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr.

.../2008**;

37. „elektros energijos įmonė“ – tai fizinis arba juridinis asmuo, atliekantis

bent vieną iš šių funkcijų: gaminantis, perduodantis, paskirstantis,

tiekiantis arba perkantis elektros energiją; jis taip pat atsako už šių

funkcijų komercinius, techninius ir (arba) priežiūros aspektus; galutiniai

klientai nepatenka į šių asmenų kategoriją;

38. „energijos nepriteklius“ – tai būsena, kurią patiria namų ūkio nariai,

neišgalintys šildyti savo namų iki priimtinos normos, kuri grindžiama

Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamais dydžiais;

39. „virtuali elektrinė“ – tai elektros energijos tiekimo programa, kurią

vykdanti elektros energijos gamybos įmonė įpareigojama arba parduoti,

arba pateikti tam tikrą elektros energijos kiekį, arba suinteresuotiems

tiekėjams tam tikram laikui suteikti galimybę naudotis dalimi jos gamybos

pajėgumų.

________________________

* OL L 145, 2004 4 30, p. 1.

** OL L ...“

3) 3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Visapusiškai atsižvelgdamos į atitinkamas Sutarties nuostatas, visų pirma

į jos 86 straipsnį, valstybės narės, vadovaudamosi bendru ekonominiu interesu,

elektros energijos įmonėms gali nustatyti viešųjų paslaugų teikimo

įpareigojimus, susijusius su saugumu, įskaitant tiekimo saugumą, tiekimo

reguliarumą, kokybę ir kainą, bei su aplinkos apsauga, įskaitant energijos

- 9 -

efektyvumą, atsinaujinančių šaltinių energiją ir klimato apsaugą. Tokie

įpareigojimai turi būti aiškiai apibrėžti, skaidrūs, nediskriminaciniai, juos turi

būti galima patikrinti, jie turi užtikrinti ES elektros energijos įmonėms vienodas

galimybes teikti paslaugas nacionaliniams vartotojams. Siekdamos užtikrinti

šioje dalyje nustatytą tiekimo saugumą, elektros energijos efektyvumą ir (arba)

paklausos valdymą bei įgyvendinti aplinkos apsaugos ir atsinaujinančių šaltinių

energijos vartojimo tikslus, kaip nurodyta šioje dalyje, valstybės narės gali

taikyti ilgalaikį planavimą, atsižvelgdamos į galimybę, kad trečiosios šalys gali

norėti prisijungti prie sistemos.“;

b) 3 dalies pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

„3. Valstybės narės užtikrina, kad visiems namų ūkio klientams ir mažosioms

įmonėms, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje

2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo* (įmonės,

kuriose dirba mažiau kaip 50 asmenų ir kurių metinė apyvarta ir (arba) metinė

balanso suma neviršija 10 milijonų EUR), būtų teikiamos universaliosios

paslaugos, t. y. kad jos turėtų teisę savo teritorijoje gauti nustatytos kokybės

elektros energiją už išlaidomis pagrįstą ir lengvai bei aiškiai palyginamą,

skaidrią ir nediskriminuojamą kainą. Šiems klientams turi būti užtikrinta

galimybė pasirinkti, teisė į sąžiningą elgesį su jais, į atstovavimą ir į

kompensaciją. Paslaugų kokybės užtikrinimas yra viena iš pagrindinių elektros

energijos įmonių pareigų. Siekdamos garantuoti universaliųjų paslaugų

teikimą, valstybės narės gali paskirti tiekėją, į kurį galima kreiptis kraštutiniu

atveju. Valstybės narės įpareigoja paskirstymo bendroves prijungti klientus prie

savo tinklo 23 straipsnio 2 dalyje pateikta tvarka nustatytomis sąlygomis ir

taikant tame straipsnyje pateikta tvarka nustatytus tarifus. Nė viena šios

direktyvos nuostata nedraudžia valstybėms narėms stiprinti namų ūkio, mažųjų

ir vidutinio dydžio vartotojų rinkos pozicijų, skatinant šių vartotojų savanoriško

vienijimosi, kuriuo siekiama geresnio atstovavimo šiai vartotojų grupei,

galimybes.

________________________

* OL L 124, 2003 5 20, p. 36.“;

c) po 3 dalies įterpiamos šios dalys:

„3a. Valstybės narės turi užtikrinti, kad tiekėjui sutikus visi klientai turėtų teisę

iš jo gauti elektros energiją nepaisant to, kurioje valstybėje narėje tiekėjas

įregistruotas. Šioje srityje valstybės narės turi imtis visų priemonių, būtinų

užtikrinti, kad jų teritorijoje įregistruotos įmonės galėtų tiekti elektros energiją

klientams, neprivalėdamos vykdyti jokių kitų sąlygų.

3b. Valstybės narės turi užtikrinti, kad:

a) klientui pageidaujant pakeisti tiekėją pakeitimą per dvi savaites atlieka

atitinkamas (-i) tiekėjas (-ai), ir

b) klientai turi teisę gauti visus atitinkamus elektros energijos suvartojimo

duomenis.

Valstybės narės turi užtikrina, kad a ir b punktuose nurodytos teisės suteikiamos

- 10 -

visiems klientams jų nediskriminuojant sąnaudų, pastangų ir laiko požiūriu.“;

d) 5 dalis pakeičiama taip:

„5. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių galutiniams vartotojams

apsaugoti ir visų pirma užtikrina, kad būtų taikomos adekvačios priemonės

pažeidžiamiems vartotojams apsaugoti, įskaitant priemones, kuriomis

draudžiama nutraukti energijos tiekimą pensininkams ir neįgaliems asmenims

žiemą. Atsižvelgdamos į tai, valstybės narės pripažįsta 2 straipsnyje numatytą

energetinio nepritekliaus reiškinį ir pateikia pažeidžiamų vartotojų apibrėžtį.

Valstybės narės užtikrina, kad būtų taikomos su pažeidžiamais vartotojais

susijusios teisės ir pareigos, ir pirmiausia imasi priemonių atokiose vietovėse

gyvenantiems galutiniams vartotojams apsaugoti. Jos užtikrina aukštą vartotojų

apsaugos lygį, ypač atsižvelgiant į sutarties sąlygų, bendros informacijos ir

ginčų sprendimo mechanizmų skaidrumą. Valstybės narės užtikrina, kad

reikalavimus atitinkantys vartotojai iš tiesų galėtų lengvai pasirinkti kitą tiekėją.

Priemonės, taikomos bent jau namų ūkio vartotojams, turi apimti A priede

nustatytas priemones.“;

e) po 5 dalies įterpiama ši dalis:

„5a. Valstybės narės nacionaliniuose energetikos veiksmų planuose imasi

reikiamų priemonių energijos nepritekliaus problemai spręsti siekdamos

užtikrinti, kad nuo energijos nepritekliaus kenčiančių žmonių skaičius iš tikrųjų

mažėtų, ir apie šias priemones praneša Komisijai. Kiekviena valstybė narė

atsakinga už tai, kad vadovaudamasi subsidiarumo principu ir pasikonsultavusi

su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis bei suinteresuotomis šalimis bei

atsižvelgdama į 2 straipsnio 34d punktą pateiktų energijos nepritekliaus

apibrėžimą nacionaliniu lygiu. Šios priemonės gali apimti socialinės apsaugos

sistemos lengvatas, paramą energijos efektyvumo gerinimui ir energijos

gamybai žemiausiomis įmanomomis kainomis. Šios priemonės neturi trukdyti

21 straipsnyje nurodytam rinkos atvėrimui. Komisija pateikia rodiklius, kuriais

remiantis stebimas šių energijos nepritekliaus šalinimo ir rinkos veikimo

priemonių poveikis.“;

f) 6 dalis iš dalies keičiama taip:

i) pirmosios pastraipos a punktas pakeičiamas taip:

„a) suderintą ir suprantamą informaciją apie tai, kokią dalį atitinkamo

tiekėjo kuro mišinyje praėjusiais metais sudarė energija, gauta iš

kiekvieno energijos šaltinio, siekiant, kad būtų galima lengvai palyginti

valstybių narių duomenis;“;

ii) pirmojoje pastraipoje pridedamas šis punktas:

„ba) informaciją apie jų teises ir jiems prieinamus kompensacijos būdus

kilus ginčui.“;

iii) trečioji pastraipa pakeičiama taip:

„Nacionalinės reguliavimo institucijos imasi būtinų priemonių,

- 11 -

užtikrinančių informacijos, kurią pagal šio straipsnio nuostatas tiekėjai

teikia savo klientams, patikimumą. Informacijos teikimo taisyklės

suderinamos valstybėse narėse ir atitinkamose rinkose.“;

g) 7 dalis pakeičiama taip:

„7. Valstybės narės įgyvendina atitinkamas priemones, kad pasiektų socialinę

ir ekonominę sanglaudą, siekdamos sumažinti energijos kainas mažų pajamų

namų ūkiams ir užtikrinti tas pačias sąlygas atokiose vietovėse esantiems

asmenims, ir kad pasiektų aplinkos apsaugos tikslų. Tokios priemonės apima

energijos efektyvumo ir (arba) paklausos valdymo priemones bei kovos su

klimato kaita ir tiekimo saugumo užtikrinimo būdus ir gali taip pat apimti visų

pirma atitinkamų ekonominių paskatų taikymą, tam tikrais atvejais

panaudojant visas esamas nacionalines ir Bendrijos priemones, dėl būtinos

tinklo infrastruktūros priežiūros ir statybos, įskaitant tinklų sujungimo

pajėgumą.“;

h) po 7 dalies įterpiamos šios dalys:

„7a. Siekdamos skatinti energijos vartojimo efektyvumą nacionalinės

reguliavimo institucijos įgalioja elektros energijos įmones nustatyti tokias kainų

nustatymo formules, kad kaina didėtų didėjant vartojimui, ir užtikrina aktyvų

klientų ir paskirstymo sistemos operatorių dalyvavimą sistemos darbe remiant

priemonių, kuriomis siekiama optimizuoti energijos vartojimą, ypač piko

valandomis, taikymą. Tokios kainų nustatymo formulės, derinamos su

pažangiaisiais skaitikliais ir tinklais, skatina efektyviai vartoti energiją ir

žemiausias įmanomas kainas namų ūkio klientams, ypač tiems namų ūkiams,

kurie kenčia nuo energijos nepritekliaus.

7b. Valstybės narės užtikrina, kad bus įsteigti bendri informacijos centrai,

teikiantys vartotojams visą reikiamą informaciją apie jų teises, galiojančius

teisės aktus ir jiems prieinamus kompensacijos būdus kilus ginčui.“;

i) pridedamos šios dalys:

„9a. Komisija, pasikonsultavusi su atitinkamomis suinteresuotomis šalimis,

įskaitant nacionalines reguliavimo institucijas, vartotojų organizacijas ir

socialinius partnerius, parengia chartiją, kurioje būtų išvardytos energijos

vartotojų teisės, nustatytos Bendrijos teisės aktuose, įskaitant šią direktyvą.

Valstybės narės užtikrina, kad energijos tiekėjai imtųsi reikiamų veiksmų ir

pateiktų visiems jų teikiamos energijos vartotojams šios chartijos kopiją, taip pat

užtikrina, kad ši chartija būtų paskelbta viešai. Nacionalinės reguliavimo

institucijos užtikrina, kad energijos tiekėjai įvykdytų šiuos įsipareigojimus ir

laikytųsi vartotojų teisių, nustatytų chartijoje.

9b. Siekdamos padėti vartotojams sumažinti energijos išlaidas, valstybės narės

gali pareikalauti, kad iš namų ūkio klientų gaunamos pajamos už elektros

energiją būtų skiriamos energijos vartojimo efektyvumo ir namų ūkio klientų

paklausos matavimo programoms finansuoti.“.

4) 4 straipsnis pakeičiamas taip:

- 12 -

„Valstybės narės užtikrina tiekimo saugumo priežiūrą. Kai valstybės narės mano, kad

to reikia, šią funkciją jos gali perduoti 23 straipsnio 1 dalyje nurodytoms

nacionalinėms reguliavimo institucijoms. Atliekant šią priežiūrą, visų pirma stebima

pasiūlos ir paklausos pusiausvyra nacionalinėje rinkoje, įskaitant išsamią paklausos

ir pasiūlos lygio ateityje prognozę ir numatyti papildomi pajėgumai (planuojami arba

kuriami), tinklų techninės priežiūros kokybė ir lygis, paskirstytos gamybos atstovų ir

mažų gamintojų prieiga bei priemonės, skirtos atsakyti į paklausą, kai ji yra

didžiausia, ir spręsti trūkumus, iškylančius vienam ar keliems tiekėjams. Kiekvienais

metais iki liepos 31 d. kompetentingos institucijos paskelbia ataskaitą, kurioje

pateikia šių sričių priežiūros rezultatus bei priemones, kurių buvo imtasi arba kurios

buvo numatytos šiuo tikslu, ir šią ataskaitą jos perduoda Komisijai.“.

5) 5 straipsnyje prieš jau esančią dalį įterpiama ši dalis:

„Nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad būtų apibrėžti techniniai veiklos

kriterijai ir kad būtų sukurtos ir viešai paskelbtos techninės taisyklės, kuriomis būtų

nustatytas reikiamo lygio patikimumas, saugumas ir energijos gamybos įrenginių,

paskirstymų sistemų, tiesiogiai prijungtų vartotojų įrangos, sujungimo grandinių ir

tiesioginių linijų veikimui taikomi reikalavimai. Šiomis techninėmis taisyklėmis

užtikrinama sistemų sąveika, jos turi būti objektyvios ir nediskriminuojančios. Kai

Agentūra mano, kad šias taisykles reikia suderinti, ji teikia reikiamas rekomendacijas

atitinkamoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms.“.

6) Įterpiamas šis ║ straipsnis:

„5a straipsnis

Regioninio bendradarbiavimo skatinimas

1. Nacionalinės reguliavimo institucijos bendradarbiauja tarpusavyje siekdamos

suderinti rinkos modelius ir bent vieno ar kelių regionų mastu integruoti nacionalines

rinkas – kaip pirmojo žingsnio siekiant visiškai liberalizuoti elektros energijos vidaus

rinką. Visų pirma jos skatina tinklo operatorių bendradarbiavimą regionų mastu ir

palengvina jų integraciją šiuo lygmeniu, siekdamos sukurti konkurencingą Europos

rinką sudarant geresnes sąlygas suderinti jų teisinę, reguliavimo ir techninę sistemą,

bet svarbiausia – integruoti dabar Europos Sąjungoje susidariusias elektros energijos

„salas“. Todėl valstybės narės skatina tarpvalstybinį ir regioninį nacionalinių

reguliavimo institucijų bendradarbiavimą.

2. Agentūra, siekdama užtikrinti regionų reguliavimo sistemų susiliejimą ir

turėdama tikslą kurti konkurencingą Europos rinką, bendradarbiauja su

nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir atskirtais perdavimo sistemos

operatoriais (kaip numatyta IV skyriuje). Kai Agentūra mano, kad reikia parengti

privalomas šio bendradarbiavimo taisykles, ji teikia atitinkamas rekomendacijas.

Regioninėse rinkose Agentūra laikoma kompetentinga institucija 22d straipsnyje

nurodytose srityse.“.

7) 6 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

a) įvadinė dalis pakeičiama taip:

„2. Valstybės narės nustato kriterijus, kuriais vadovaujantis išduodami

leidimai statyti naujus elektros energijos gamybos pajėgumus jų teritorijoje. Šie

- 13 -

kriterijai susiję su:“;

b) pridedami šie punktai:

„ia) valstybių narių įnašu siekiant iki 2020 m. naudoti 20 proc.

atsinaujinančių šaltinių energijos;

ib) poreikiu, kad elektros gamintojai atsižvelgtų į ES prekybos išlakų

leidimais sistemą.“.

8) 6 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Valstybės narės užtikrina, kad mažiems decentralizuotiems gamintojams ir

(arba) gamintojams, kurie elektros energiją gamina iš mažų energijos šaltinių, būtų

taikoma supaprastinta leidimų išdavimo tvarka. Ši pagreitinta tvarka taikoma visiems

įrenginiams, gaminantiems mažiau nei 50 MWh ir visiems integruotiems

gamintojams.“.

9) 7 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5. Valstybės narės paskiria valdžios instituciją arba valstybės įstaigą ar privačią

organizaciją, nesusijusią su elektros energijos gamybos, perdavimo, paskirstymo ir

tiekimo veikla, kuri gali būti ir 22a straipsnio 1 dalyje nurodyta nacionalinė

reguliavimo institucija, ir ji yra atsakinga už 1–4 dalyse nurodytos konkursų tvarkos

organizavimą, priežiūrą ir kontrolę. Ši institucija ar įstaiga imasi visų reikiamų

veiksmų paraiškose konkursui pateiktos informacijos konfidencialumui užtikrinti.“.

10) 8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Perdavimo sistemų ir perdavimo sistemos operatorių veiklos rūšių atskyrimas

1. ║ Valstybės narės užtikrina, kad nuo [perkėlimo į nacionalinę teisę datos, prie

kurios pridedami vieneri metai]:

a) kiekviena įmonė, kuriai priklauso perdavimo sistema, veiktų kaip perdavimo

sistemos operatorius;

b) tas pats asmuo ar asmenys kartu arba atskirai neturėtų teisės:

i) tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti įmonę, atliekančią bet kokią elektros

energijos gamybos ar jos tiekimo funkciją, ir tiesiogiai arba netiesiogiai

kontroliuoti perdavimo sistemos operatorių arba perdavimo sistemą ar bet

kokią perdavimo sistemos operatoriaus ar perdavimo sistemos turto dalį ar

naudotis kokiomis nors teisėmis perdavimo sistemos operatoriaus ▌

atžvilgiu,

arba

ii) tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti perdavimo sistemos operatorių ▌ ir

tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti įmonę, atliekančią bet kokią elektros

energijos gamybos arba jos tiekimo funkciją, valdyti kokią nors tos įmonės

- 14 -

turto dalį ar naudotis kokiomis nors teisėmis tos įmonės atžvilgiu;

c) tas pats asmuo ar asmenys neturėtų teisės skirti nei perdavimo sistemos

operatoriaus ▌ stebėtojų tarybos, administracinės valdybos arba teisiškai įmonę

atstovaujančių padalinių narius ir valdyti įmonės, atliekančios kokią nors elektros

energijos gamybos arba jos tiekimo funkciją, bet kokią turto dalį ar naudotis

kokiomis nors teisėmis tos įmonės atžvilgiu;

d) tas pats asmuo neturėtų teisės būti nei bet kokias elektros energijos gamybos ar jos

tiekimo funkcijas atliekančios įmonės, nei perdavimo sistemos operatoriaus ar

perdavimo sistemos stebėtojų tarybos, administracinės valdybos arba teisiškai

įmonę atstovaujančių padalinių nariu;

e) tas pats asmuo ar asmenys neturėtų teisės valdyti perdavimo sistemos pagal

valdymo sutartį arba daryti jai įtaką kokiu nors kitu būdu, nesusijusiu su

nuosavybe, ar tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti įmonę, atliekančią bet

kokią elektros energijos gamybos arba jos tiekimo funkciją, valdyti kokią nors

tos įmonės turto dalį ar naudotis kokiomis nors teisėmis tos įmonės atžvilgiu.

2. 1 dalies b punkte nurodytam turtui ir teisėms visų pirma priskirtina:

a) dalies kapitalo nuosavybė arba verslo turtas; ║

b) įgaliojimai naudotis balsavimo teise; ║

c) įgaliojimai skirti stebėtojų tarybos, administracinės valdybos arba teisiškai įmonę

atstovaujančių padalinių narius; ar

d) teisė gauti dividendus ar kitą pelno dalį.

3. 1 dalies b punkte sąvoka „bet kokią elektros energijos gamybos ar jos tiekimo

funkciją atliekanti įmonė“ – tai „bet kokią elektros energijos gamybos ar jos tiekimo

funkciją atliekanti įmonė“, kaip apibrėžta Direktyvoje 2003/55/EB ║, o sąvokos

„perdavimo sistemos operatorius“ ir „perdavimo sistema“ atitinka Direktyvoje

2003/55/EB nustatytas „perdavimo sistemos operatoriaus“ ir „perdavimo sistemos“

apibrėžtis.

4. Valstybės narės prižiūri vertikalios integracijos įmonių veiklos rūšių atskyrimo

procesą ir pateikia Komisijai ataskaitą apie pasiektą pažangą.

5. Valstybės narės gali leisti taikyti nuo 1 dalies b ir c punktų nukrypti leidžiančias

nuostatas iki [perkėlimo į nacionalinę teisę data, prie kurios pridedami dveji metai],

jeigu perdavimo sistemos operatorius nėra sudedamoji vertikalios integracijos įmonės

dalis.

6. Tariama, kad 1 dalies a punkte nustatytas įpareigojimas buvo įvykdytas tuo atveju,

jeigu kelios įmonės, kurioms nuosavybės teise priklauso perdavimo sistemos, sukūrė

bendrąją įmonę, kuri atlieka perdavimo sistemos operatoriaus funkcijas keliose

valstybėse narėse. ▌

7. Jei 1 dalies b–e punktuose nurodytas asmuo yra valstybė narė arba viešoji

įstaiga, dvi skirtingos viešosios įstaigos, kurios kontroliuoja perdavimo sistemos

- 15 -

operatorių arba perdavimo sistemą ir įmonę, atliekančią bet kokią elektros energijos

gamybos arba jos tiekimo funkciją, nelaikomos tuo pačiu asmeniu arba asmenimis.

8. Valstybės narės užtikrina, kad perdavimo sistemos operatoriaus, kuris yra

sudedamoji vertikalios integracijos įmonės dalis, ir to perdavimo sistemos darbuotųjų

sukaupta 12 straipsnyje nurodyta komercinė neskelbtina informacija nebūtų

perduodama įmonėms, vykdančioms bet kokias elektros energijos gamybos ar jos

tiekimo funkcijas.“.

11) Įterpiami šie ║ straipsniai:

„8a straipsnis

Perdavimo sistemos savininkų ir perdavimo sistemos operatorių kontrolė

1. Nepažeidžiant tarptautinių Bendrijos įsipareigojimų, trečiosios šalies asmuo ar

asmenys neturi teisės kontroliuoti perdavimo sistemų ar perdavimo sistemos operatorių.

2. Jeigu su viena ar keliomis trečiosiomis šalimis sudaryta sutartis, kurios

susitariančioji šalis Bendrija yra, tada galima leisti taikyti nuo šio straipsnio 1 dalies

nukrypti leidžiančią nuostatą.

8b straipsnis

Perdavimo sistemos operatorių paskyrimas ir sertifikavimas

1. Įmones, kurioms nuosavybės teise priklauso perdavimo sistema ir kurioms

nacionalinės reguliavimo institucijos, taikydamos šiame straipsnyje nurodytą

sertifikavimo procedūrą, išdavė sertifikatą, patvirtinantį, kad tos įmonės atitinka 8

straipsnio 1 dalies ir 8a straipsnio reikalavimus, valstybės narės patvirtina ir paskiria

perdavimo sistemos operatoriais. Apie perdavimo sistemos operatorių paskyrimą

pranešama Komisijai ir paskelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2. Laikantis tarptautinių Bendrijos įsipareigojimų, jeigu perdavimo sistemos

savininkas arba perdavimo sistemos operatorius, kuriuos kontroliuoja trečiosios šalies

asmuo ar asmenys kaip apibrėžta 8a straipsnyje, prašo atlikti sertifikavimą, tokį

sertifikavimą atlikti atsisakoma, jeigu perdavimo sistemos savininkas arba perdavimo

sistemos operatorius neįrodo, kad joks operatorius, besiverčiantis gamtinių dujų gavyba

arba tiekimu ar elektros energijos gamyba ar jos tiekimu, arba trečioji šalis neturi jokios

galimybės atitinkamai įmonei tiesiogiai ar netiesiogiai daryti įtaką pažeidžiant 8

straipsnio 1 dalį.

3. Perdavimo sistemos operatoriai nacionalinei reguliavimo institucijai praneša apie

visus numatytus sandorius, kuriuos gali tekti iš naujo įvertinti, ar jie atitinka 8 straipsnio

1 dalies ar 8a straipsnio reikalavimus.

4. Nacionalinės reguliavimo institucijos nuolatos kontroliuoja, ar perdavimo

sistemos operatoriai atitinka 8 straipsnio 1 dalies ar 8a straipsnio reikalavimus. Jos

pradeda sertifikavimo procedūrą, siekdamos užtikrinti tą atitiktį:

a) gavusios perdavimo sistemos operatoriaus pranešimą pagal šio straipsnio 3 dalį;

b) savo nuožiūra, jeigu jos sužino, kad pakeitus kaip numatyta teises perdavimo

sistemos savininkų arba perdavimo sistemos operatorių atžvilgiu arba įtaką jiems,

- 16 -

galėtų būti pažeistos 8 straipsnio 1 dalies ar 8a straipsnio nuostatos arba jeigu tos

institucijos turi pagrindo manyti, jog tas pažeidimas jau buvo padarytas; arba

c) gavusios pagrįstą Komisijos prašymą.

5. Nacionalinės reguliavimo institucijos priima sprendimą dėl perdavimo sistemos

operatoriaus sertifikavimo per keturis mėnesius nuo perdavimo sistemos operatoriaus

pateikto pranešimo arba nuo Komisijos prašymo įteikimo dienos. Pasibaigus šiam

laikotarpiui tariama, kad perdavimo sistemos operatoriui buvo išduotas sertifikatas.

Oficialus arba numanomas nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimas gali

įsigalioti tik užbaigus šio straipsnio 6–9 dalyse nustatytą procedūrą ir tik tuo atveju,

jeigu Komisija nepateikia jokių prieštaravimų.

6. Apie oficialų arba numanomą sprendimą dėl perdavimo sistemos operatoriaus

sertifikavimo reguliavimo institucija nedelsdama praneša Komisijai kartu su visa

atitinkama informacija, susijusia su sprendimu.

7. Komisija nagrinėja pranešimą, kai tik jį gauna. Per du mėnesius nuo pranešimo

gavimo, jeigu Komisija nustato, kad dėl nacionalinės reguliavimo institucijos

sprendimo kyla pagrįstų abejonių, ar jis atitinka 8 straipsnio 1 dalies, 8a straipsnio ar 8b

straipsnio 2 dalies reikalavimus, Komisija nusprendžia pradėti tyrimą. Šiuo atveju

Komisija nacionalinės reguliavimo institucijos ir atitinkamo perdavimo sistemos

operatoriaus prašo pateikti pastabas. Jeigu Komisija pageidauja gauti papildomos

informacijos, dviejų mėnesių laikotarpį galima pratęsti dviem kitais mėnesiais ir tas

laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kai buvo gauta visa informacija.

8. Jeigu Komisija nusprendžia pradėti tyrimą, ║ po keturių mėnesių nuo sprendimo

pradėti tyrimą ji skelbia galutinį sprendimą:

a) neprieštarauti nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimui;

arba

b) reikalauti, kad atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija iš dalies pakeistų ar

atšauktų sprendimą, jeigu Komisija mano, kad 8 straipsnio 1 dalies, 8a straipsnio

ar 8b straipsnio 2 dalies reikalavimų nebuvo laikomasi.

9. Jeigu Komisija per šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytą laikotarpį nenusprendė

pradėti tyrimo arba nepriėmė galutinio sprendimo, tada tariama, kad ji neprieštarauja

nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimui.

10. Nacionalinė reguliavimo institucija per keturias savaites įgyvendina Komisijos

sprendimą iš dalies pakeisti ar atšaukti sprendimą dėl sertifikavimo ir apie tai

atitinkamai praneša Komisijai.

11. Nacionalinės reguliavimo institucijos ir Komisija perdavimo sistemos operatorių

ir bet kokias elektros energijos gamybos ar jos tiekimo funkcijas atliekančių įmonių gali

prašyti pateikti visą atitinkamą informaciją, kuri reikalinga atlikti šiame straipsnyje

nustatytoms užduotims.

12. Nacionalinės reguliavimo institucijos ir Komisija užtikrina komercinės

neskelbtinos informacijos slaptumą.

- 17 -

▌

12) 9 straipsnis ║ iš dalies pakeičiamas taip:

a) a punktas pakeičiamas taip:

„a) užtikrina ilgalaikį sistemos tinkamumą patenkinti pagrįstą elektros energijos

perdavimo paklausą, eksploatavimą, techninę priežiūrą ir plėtrą atsižvelgiant

į ekonomines sąlygas, saugų, patikimą ir veiksmingą perdavimo sistemų

eksploatavimą deramai atsižvelgiant į aplinką, atsinaujinančių energijos

šaltinių integravimą, įtvirtintą gamybą ir į elektros tinklų technologijas,

kurias naudojant išmetamas mažas anglies dioksido kiekis, į energijos

vartojimo efektyvumo skatinimą bei mokslinius tyrimus ir naujovių

diegimą;“;

b) c punktas pakeičiamas taip:

„c) užtikrina elektros energijos srautų valdymą sistemoje, atsižvelgiant į

mainus su kitomis sujungtomis sistemomis ir bendrus Europos lygiu

suderintus standartus. Todėl perdavimo sistemos operatorius turi

užtikrinti elektros energijos sistemos saugumą, patikimumą ir efektyvumą

bei, atsižvelgiant į šį kontekstą, užtikrinti galimybę naudotis visomis

papildomomis paslaugomis, įskaitant tas, kurios tiekiamos reaguojant į

paklausos valdymą ir remiantis bendrais standartais, tiek, kiek ši galimybė

nepriklauso nuo bet kurios kitos perdavimo sistemos, su kuria yra

sujungta jo sistema;“;

c) d punktas pakeičiamas taip:

„d) pateikia kitos sistemos, su kuria sujungta jo sistema, operatoriui

pakankamai informacijos, užtikrinančios saugų ir efektyvų veikimą ir

jungtinės sistemos sąveiką, taip užtikrinant bendrą šios informacijos

naudojimą;“;

d) f punktas pakeičiamas taip:

„f) teikia sistemos vartotojams informaciją, kuri jiems reikalinga norint

veiksmingai prisijungti prie sistemos remiantis bendrais standartais;“;

e) pridedamas šis punktas:

„fa) renka perkrovos valdymo mokesčius ir sumas, mokėtinas pagal

Reglamento (EB) Nr. 1228/2003 3 straipsnyje nustatytą tarpvalstybinių

elektros energijos srautų perdavimo sistemos operatorių abipusiškai

taikomą finansinio kompensavimo sistemą, suteikia trečiajai šaliai prieigą

ir ją valdo bei pateikia išsamius paaiškinimus, kai prieiga, kurią

kontroliuoja nacionalinės reguliavimo institucijos, nesuteikiama;

perdavimo sistemos operatoriai, atlikdami šiame straipsnyje nurodytas

užduotis, pirmiausia skatina rinkos integraciją ir optimaliai didina

socialinę ir ekonominę naudą.“.

- 18 -

13) 10 straipsnis išbraukiamas.

▌

14) 11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Dispečerinis gamybos įrenginių valdymas ir jungiamųjų linijų naudojimas

remiasi kriterijais, kuriuos patvirtina nacionalinės reguliavimo institucijos; šie

kriterijai turi būti objektyvūs, paskelbti ir taikomi nediskriminuojant,

garantuojant elektros energijos vidaus rinkos tinkamą veikimą. Jais

atsižvelgiama į elektros energijos, kurią tiekia turimi gamybos įrenginiai ar

jungiamosios linijos, elektros energijos ekonominę pirmumo teisę ir į sistemos

techninius apribojimus.“;

b) 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Nacionalinė reguliavimo institucija reikalauja, kad sistemos operatorius,

atlikdamas dispečerinį elektros gamybos įrenginių valdymą, pirmenybę teiktų

gamybos įrenginiams, naudojantiems atsinaujinančius energijos šaltinius,

atliekas arba tuo pat metu gaminantiems šilumą ir elektros energiją, išskyrus

atvejus, kai tai neatitiktų techninio pasiūlos ir paklausos balanso užtikrinimo

reikalavimų arba keltų grėsmę tinklo saugai ir patikimumui.“;

c) 5 dalis pakeičiama taip:

„5. Valstybės narės per nacionalines reguliavimo institucijas reikalauja, kad

perdavimo sistemos operatoriai laikytųsi minimalių perdavimo sistemos,

įskaitant tinklų sujungimo pajėgumus, veikimo, priežiūros ir plėtros normų.

Nacionalinėms reguliavimo institucijoms reikėtų suteikti platesnius įgaliojimus,

kad būtų užtikrinta vartotojų apsauga Europos Sąjungoje.“;

d) pridedamos šios dalys:

„7a. Perdavimo sistemos operatoriai palengvina stambių galutinių vartotojų ir

galutinių vartotojų susivienijimų dalyvavimo rezervinėse ir balansavimo rinkose

sąlygas. Tuo atveju, kai gamybos ir paklausos kainos sutampa, pirmenybė

teikiama paklausai.

7b. Nacionalinė reguliavimo institucija užtikrina, kad balansavimo taisyklės

ir tarifai būtų tinkamai suderinti visose valstybėse narėse ne vėliau kaip ...*. Jos

visų pirma užtikrina, kad stambūs galutiniai klientai, galutinių klientų

susivienijimai ir gamintojai, kurie elektros energiją gamina iš mažų energijos

šaltinių, galėtų veiksmingai prisidėti prie sistemų balansavimo ir naudotis

kitomis papildomomis paslaugomis.

___________________________

* Dveji metai nuo Direktyvos .../.../EB [iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/54/EB

dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių] įsigaliojimo datos.“.

15) 12 straipsnis pakeičiamas taip:

- 19 -

„12 straipsnis

Perdavimo sistemos savininkams ir perdavimo sistemos operatoriams galiojantys

reikalavimai dėl slaptumo

1. Nepažeisdamas 18 straipsnio nuostatų ar bet kokios kitos teisinės prievolės

pateikti informaciją kiekvienas perdavimo sistemos operatorius ir visi perdavimo

sistemos savininkai turi užtikrinti komercinės neskelbtinos informacijos, kurią jie gavo

vykdydami komercinę veiklą, slaptumą ir pasirūpinti, jog informacija, kuri komerciniu

atžvilgiu galėtų būti naudinga, apie jų pačių veiklą nebūtų skelbiama šališkai, ypač jie

turi užtikrinti, kad jokia komercinės neskelbtina informacija nebūtų perduodama kitiems

bendrovės padaliniams, išskyrus tuo atveju, jeigu ta informacija reikalinga komerciniam

sandoriui atlikti. Siekiant, kad būtų griežtai laikomasi informacijos tvarkymo taisyklių,

reikia taip pat užtikrinti, jog perdavimo sistemos savininkas ir kiti bendrovės padaliniai

nesinaudotų bendromis tarnybomis, išskyrus išimtinai administracines arba su

informacinėmis technologijomis susijusias funkcijas (pvz., neleidžiama turėti bendros

teisinės tarnybos).

2. Susijusioms įmonėms parduodant elektros energiją ar ją perkant, perdavimo

sistemos operatoriai nepiktnaudžiauja komercine neskelbtina informacija, kurią gauna iš

trečiųjų šalių, suteikdami joms prieigą prie sistemos arba derėdamiesi dėl šios prieigos.

3. Su ypač svarbia konkurencijai rinkoje komercine informacija, ypač

informacija, suteikiančia galimybę nustatyti paskirties vietą, informacija apie bendrus

gamybos pajėgumus ir informacija apie užsakytus pajėgumus gali susipažinti visi

rinkoje esantys elektros energijos tiekėjai. Jei reikia, nacionalinė reguliavimo

institucija pareikalauja istorinių operatorių pateikti šią informaciją

suinteresuotiesiems asmenims.“.

16) 14 straipsnis pakeičiamas taip:

a) 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Kiekvienas paskirstymo sistemos operatorius įpareigojamas užtikrinti

ilgalaikį sistemos tinkamumą patenkinti pagrįstą elektros energijos perdavimo

paklausą, ir, atsižvelgiant į ekonomines sąlygas, savo teritorijoje eksploatuoti,

vykdyti techninę priežiūrą ir plėtoti saugią, patikimą ir efektyvią elektros

energijos paskirstymo sistemą, tinkamai atsižvelgiant į aplinkos apsaugą, ir

skatinti efektyviai naudoti energiją.“;

b) 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Paskirstymo sistemos operatorius teikia sistemos naudotojams

informaciją, kuri jiems reikalinga siekiant veiksmingai prieiti prie sistemos ir ją

naudoti.“;

c) po 3 dalies įterpiamos šios dalys:

„3a. Per ...* paskirstymo sistemos operatorius atitinkamai nacionalinei

reguliavimo institucijai pateikia pasiūlymą dėl atitinkamų informacijos ir ryšių

sistemų įdiegimo siekiant teikti 3 dalyje nurodytą informaciją. Šiuo pasiūlymu

inter alia palengvinamas dvikrypčių elektroninių skaitiklių, kurie per ...** turėtų

- 20 -

būti prieinami visiems vartotojams, naudojimas, galutinių klientų ir gamintojų,

kurie elektros energiją gamina iš mažų energijos šaltinių, aktyvus dalyvavimas

sistemos darbe ir naujausios informacijos mainai tarp paskirstymo ir perdavimo

sistemos operatorių siekiant tinkamiausiai naudoti turimus gamybos, tinklų ir

paklausos išteklius.

3b. Per ...*** nacionalinės reguliavimo institucijos patvirtina arba atmeta 3a

dalyje nurodytus pasiūlymus. Nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina

visišką įdiegiamų informacijos ir ryšių sistemų sąveiką. Šiuo tikslu jos gali

priimti gaires ir įpareigoti priimti 3a dalyje nurodytų pasiūlymų pakeitimus.

3c. Prieš pranešdama paskirstymo sistemos operatoriui apie savo sprendimą

dėl 3 dalyje minėto pasiūlymo, nacionalinė reguliavimo institucija apie tai

praneša Agentūrai arba, jei ši dar neveikia, Komisijai. Agentūra arba Komisija

užtikrina, kad įdiegiamos informacijos ir ryšių sistemos palengvintų elektros

energijos vidaus rinkos plėtrą ir dėl jų neatsirastų naujų techninių kliūčių.

___________________________

* Vieneri metai nuo Direktyvos .../.../EB [iš dalies keičiančios Direktyvą

2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių]

įsigaliojimo datos.

** Dešimt metų nuo Direktyvos .../.../EB [iš dalies keičiančios Direktyvą

2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių]

įsigaliojimo datos.

*** Dveji metai nuo Direktyvos .../.../EB [iš dalies keičiančios Direktyvą

2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių]

įsigaliojimo datos.“.

d) po 4 dalies įterpiama ši dalis:

„4a. Valstybės narės skatina modernizuoti paskirstymo tinklus, kurie turi būti

statomi taip, kad būtų skatinama decentralizuota elektros energijos gamyba ir

užtikrinamas energijos vartojimo efektyvumas.“.

17) 15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 2 dalies c punkte po pirmo sakinio pridedamas šis sakinys:

„Šioms užduotims atlikti paskirstymo sistemos operatorius turi turėti reikiamus

išteklius, įskaitant žmoniškuosius, techninius, finansinius ir materialinius.“;

b) 2 dalies d punktas iš dalies keičiamas taip:

i) paskutinis sakinys pakeičiamas taip:

„Už atitikties programos įgyvendinimo priežiūrą atsakingas asmuo

(toliau – „už atitikties programos įgyvendinimo priežiūrą atsakingas

pareigūnas“) ar institucija 22a straipsnio 1 dalyje nurodytai nacionalinei

reguliavimo institucijai pateikia metinę ataskaitą, kurioje nurodo taikytas

priemones; ši ataskaita paskelbiama.“;

ii) pridedamas šis sakinys:

- 21 -

„Už atitikties programos įgyvendinimo priežiūrą atsakingas pareigūnas

turi būti visiškai nepriklausomas ir savo užduotims atlikti gali naudotis

visa reikiama paskirstymo sistemos operatoriaus ir bet kokių kitų

susijusių bendrovių informacija.“;

c) pridedama ši dalis:

“3. Jeigu paskirstymo sistemos operatorius yra sudedamoji vertikalios

integracijos įmonės dalis, nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad jo

veikla būtų prižiūrima ir kad vertikalios integracijos pranašumu jis negalėtų

pasinaudoti taip, kad iškraipytų konkurenciją. Visų pirma vertikaliai integruoti

paskirstymo sistemos operatoriai, naudodami bendrovės pavadinimą ir

užtikrindami viešuosius ryšius neturi klaidinti, kai turima omenyje vertikalios

integracijos įmonės elektros energijos tiekimo padalinio tapatybė.“.

▌

18) 17 straipsnis pakeičiamas taip:

„Ši direktyva neturi sukliudyti veiklos vykdyti sistemos operatoriui, užsiimančiam

kombinuotąja perdavimo ir paskirstymo veikla, jeigu jis abiejų veiklų atžvilgiu atitinka

galiojančias 8 straipsnio, 10b straipsnio ir 15 straipsnio 1 dalies nuostatas.“.

19) 19 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Tvarkydamos vidinę apskaitą, elektros energijos įmonės atskirai parengia

perdavimo ir paskirstymo veiklos atskaitomybę, kaip turėtų daryti, jei atitinkamomis

veiklos rūšimis užsiimtų atskiros įmonės, taip siekiant išvengti diskriminavimo,

kryžminio subsidijavimo ir konkurencijos iškraipymo. Jos taip pat tvarko visų su

elektros energija susijusių veiklos rūšių, išskyrus susijusias su perdavimu ar

paskirstymu, apskaitą, kuri gali būti konsoliduota. Iki 2007 m. liepos 1 d. jos atskirai

tvarko tiekimo reikalavimus atitinkantiems vartotojams veiklos ir tiekimo reikalavimų

neatitinkantiems vartotojams veiklos apskaitą. Apskaitoje nurodomos pajamos, gautos

naudojantis perdavimo ir paskirstymo sistemos nuosavybės teisėmis. Tam tikrais

atvejais jos tvarko kitų, su elektros energija nesusijusių veiklos rūšių konsoliduotą

apskaitą. Tvarkant vidaus apskaitą, sudaromas kiekvienos veiklos rūšies balansas ir

pelno (nuostolių) ataskaita.“.

20) 20 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Perdavimo ar paskirstymo sistemos operatorius gali neleisti prisijungti prie

sistemos, jeigu trūksta reikiamų fizinių laisvų pajėgumų. Jei prie sistemos prisijungti

neleidžiama, pateikiamos tinkamai motyvuotos atsisakymo priežastys remiantis

objektyviais, techniniais ir ekonomiškai pagrįstais kriterijais. Nacionalinė

reguliavimo institucija užtikrina, kad šie kriterijai būtų nuosekliai taikomi ir kad

sistemos naudotojai, kuriems nebuvo leista prisijungti, turėtų teisę apskųsti tokį

sprendimą. Tam tikrais atvejais, kai atsisakoma suteikti prieigą, nacionalinė

reguliavimo institucija užtikrina, kad perdavimo ar paskirstymo sistemos operatorius

pateiktų atitinkamos informacijos apie priemones, kurių reikėtų imtis tinklui

sustiprinti. Iš šalies, kuri prašo šios informacijos, gali būti imamas priimtinas

mokestis, atspindintis šios informacijos pateikimo išlaidas.“.

- 22 -

21) Į 21 straipsnį įterpiamos šios dalys:

„2a. Reikalavimus atitinkantys klientai turi teisę sudaryti sutartis iš karto su keletu

tiekėjų.

2b. Agentūra realiu laiku stebi visas Europos Sąjungoje, Europos Ekonominėje

Erdvėje ir kaimyninėse šalyse esančias organizuotas didmenines elektros energijos

rinkas, siekdama nustatyti piktnaudžiavimo rinkos galia atvejus ar su rinkos

struktūra susijusius trūkumus, taip pat skatinti veiksmingą vidaus rinkos veikimą.“.

22) Po 22 straipsnio įterpiamas šis ║ skyrius:

„VIIa SKYRIUS

NACIONALINĖS REGULIAVIMO INSTITUCIJOS

22a straipsnis

Nacionalinių reguliavimo institucijų paskyrimas ir nepriklausomumas

1. Kiekviena valstybė narė paskiria vieną nacionalinę reguliavimo instituciją.

2. Valstybės narės užtikrina nacionalinės reguliavimo institucijos nepriklausomumą

ir užtikrina, kad ji naudotųsi savo įgaliojimais nešališkai ir skaidriai. Šiuo tikslu

valstybė narė užtikrina, kad ▌ vykdydama jai šia direktyva ir kitais atitinkamais teisės

aktais pavestas reguliavimo užduotis nacionalinė reguliavimo institucija:

a) būtų teisiškai atskirta ir funkciniu atžvilgiu nepriklausoma nuo bet kokio kito

viešojo ar privataus subjekto; ir

b) jos darbuotojai ir vadovai veiktų nepriklausomai nuo bet kokių rinkos interesų; ir

c) atlikdama reguliavimo užduotis nesiektų gauti ir neklausytų jokios vyriausybės

arba kito viešojo ar privačiojo subjekto tiesioginių nurodymų.

3. Kad apsaugotų nacionalinės reguliavimo institucijos nepriklausomumą, valstybės

narės pirmiausia užtikrina, kad:

a) nacionalinė reguliavimo institucija turėtų juridinio asmens statusą, finansinę

nepriklausomybę ir tinkamų žmogiškųjų ir finansinių išteklių savo įgaliojimams

vykdyti;

b) nacionalinės reguliavimo institucijos valdančiosios tarybos nariai būtų skiriami

ne trumpesniam nei penkerių metų, bet ne ilgesniam kaip septynerių metų

laikotarpiui, kurio negalima pratęsti. Per pirmąją kadenciją šis laikotarpis pusei

narių turi būti dveji su puse metų. Narius per tą laikotarpį ją galima atleisti tik

tuo atveju, jeigu jie nebeatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų arba

padaro sunkų nusižengimą pagal nacionalinę teisę; ir

c) nacionalinės reguliavimo institucijos biudžeto poreikiams tenkinti naudojamos

tiesioginės pajamos iš energijos rinkos operacijų.

22b straipsnis

- 23 -

Nacionalinės reguliavimo institucijos politikos tikslai

Vykdydama šioje direktyvoje nurodytas reguliavimo užduotis, nacionalinė reguliavimo

institucija imasi visų pagrįstų priemonių, kad būtų pasiekti šie tikslai:

a) glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija, Agentūra ir kitų valstybių narių

nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ║ skatinti konkurencingos, saugios ir

aplinką tausojančios elektros energijos vidaus rinkos kūrimą Bendrijoje ir

veiksmingą rinkos atvėrimą visiems Bendrijos vartotojams ir tiekėjams, taip pat

užtikrinti, kad elektros energijos tiekimo tinklai būtų veiksmingi bei patikimi ir

kad jų veikla būtų nukreipta į ilgalaikius tikslus;

b) siekiant a punkte nurodyto tikslo, plėtoti konkurencingas ir tinkamai veikiančias ▌

rinkas Bendrijoje;

c) panaikinti visus prekybos elektros energija tarp valstybių narių apribojimus,

įskaitant reikiamų tarpvalstybinio elektros energijos perdavimo pajėgumų

sukūrimą, kad būtų įmanoma patenkinti paklausą ir padidinti nacionalinių rinkų

integraciją siekiant skatinti neribojamą elektros energijos perdavimą Bendrijoje;

d) kaip įmanoma taupesniu būdu plėtoti vartotojams skirtas, saugias, patikimas ir

veiksmingas tinklo sistemas, skatinant sistemos tinkamumą ir tuo pat metu

užtikrinant energijos vartojimo efektyvumą ir didelio bei mažo masto

atsinaujinančių šaltinių energijos integraciją bei užtikrinant elektros energijos

gamybą iš mažų energijos šaltinių tiek perdavimo, tiek paskirstymo tinkluose;

e) sudaryti palankesnes sąlygas naujų gamintojų prieigai prie tinklo, visų pirma

pašalinant kliūtis, kurios galėtų trukdyti naujų rinkos dalyvių ir energijos iš

atsinaujinančių šaltinių gamintojų prieigai;

f) užtikrinti, kad tinklo operatoriams būtų sukurtos tinkamos paskatos trumpuoju,

tiek ilguoju laikotarpiu didinti tinklo veiksmingumą ir rinkos integraciją;

g) užtikrinti naudą klientams dėl efektyvaus nacionalinių rinkų veikimo, užtikrinant

vartotojų apsaugą ir skatinant veiksmingą konkurenciją kartu su konkurencijos

institucijomis;

h) padėti siekti aukštų visuotinių ir viešųjų paslaugų teikimo elektros energijos

tiekimo standartų, prisidėti prie pažeidžiamų vartotojų apsaugos, taip pat padėti

užtikrinti, kad A priede nustatytos vartotojų apsaugos priemonės būtų

veiksmingos; ir

i) suderinti keitimosi būtinais duomenimis procedūras.

22c straipsnis

Nacionalinės reguliavimo institucijos pareigos ir įgaliojimai

1. Nacionalinės reguliavimo institucijos pareigos, kurias, prireikus, ji vykdo

konsultuodamasi su kitomis atitinkamomis Bendrijos ar nacionalinėmis

institucijomis, perdavimo sistemos operatoriais ir kitomis rinkos suinteresuotosiomis

šalimis, nepažeisdama jų konkrečios kompetencijos:

- 24 -

a) savarankiškai ir remiantis skaidriais kriterijais nustatyti ir tvirtinti

reguliuojamuosius tinklo tarifus ir tinklo tarifų sudedamąsias dalis;

b) užtikrinti, kad perdavimo ir paskirstymo sistemos operatoriai bei, jeigu reikia,

atitinkami sistemos savininkai ir visos elektros energijos įmonės laikytųsi šioje

direktyvoje nustatytų įpareigojimų ir kitų atitinkamų Bendrijos įstatymų, įskaitant

tuos, kurie taikomi tarpvalstybinio pobūdžio klausimams;

c) su kitų valstybių narių nacionaline reguliavimo institucija ar institucijomis ir

Agentūra bendradarbiauti tarpvalstybiniais klausimais, įskaitant užtikrinti, kad

tarp perdavimo infrastruktūros objektų būtų pakankami tinklų sujungimo

pajėgumai, būtini veiksmingam bendram rinkos vertinimui ir tiekimo kriterijų

saugumui nediskriminuojant tiekimo įmonių įvairiose valstybėse narėse;

d) laikytis visų privalomų Komisijos ir Agentūros sprendimų bei juos įgyvendinti;

e) kasmet teikti veiklos ir pareigų vykdymo ataskaitą Komisijai, atitinkamoms

valstybių narių valdžios institucijoms ir Agentūrai. Šiose ataskaitose aprašomi

veiksmai, kurių imtasi vykdant kiekvieną iš šiame straipsnyje išvardytų užduočių,

ir pasiekti rezultatai;

f) stebėti, kaip laikomasi šioje direktyvoje išdėstytų veiklos rūšių atskyrimo

reikalavimų ir kitų susijusių Bendrijos teisės aktų ir užtikrinti, kad perdavimo,

paskirstymo ir tiekimo veiklos nebūtų subsidijuojamos kryžmiškai ir kad

paskirstymo ir perdavimo tarifai būtų nustatomi gerokai prieš prasidedant

laikotarpiams, kuriais jie bus taikomi;

g) persvarstyti ir metinėje ataskaitoje įvertinti perdavimo sistemos operatorių

investavimo planus atsižvelgiant į tai, ar tie planai atitinka visos Europos 10 metų

investavimo į elektros tinklą planą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1228/2003 2c

straipsnio 1 dalyje; 10 metų investavimo plane raginama skatinti investicijas ir

užtikrinama, kad paslaugoms teikti užtektų darbuotojų ir jų kvalifikacija bei

skaičius būtų pakankamas įsipareigojimams dėl paslaugų vykdyti; jei

atitinkamas operatorius nesilaikys 10 metų investavimo plano, nacionalinė

reguliavimo institucija pagal Agentūros rekomendacijas jam taikys atitinkamas

sankcijas;

h) patvirtinti metinius perdavimo sistemos operatorių investavimo planus;

i) stebėti tinklo saugumo bei patikimumo reikalavimų laikymąsi, nustatyti arba

patvirtinti paslaugų teikimo ir elektros energijos tiekimo kokybės normas ir

reikalavimus ir peržiūrėti, kokia paslaugų kokybė pasiekta praeityje bei

persvarstyti tiekimo tinklo saugumo ir patikimumo taisykles;

j) stebėti veiklos skaidrumo lygį ir užtikrinti, kad elektros energijos įmonės laikytųsi

skaidrumo įsipareigojimų;

k) skatinti rengti Europos nutraukiamo tiekimo sutartis;

l) bendradarbiaujant su konkurencijos institucijomis stebėti veiksmingo rinkos

atvėrimo ir konkurencijos didmeniniu bei mažmeniniu lygmeniu mastą, įskaitant

elektros energijos mainus, namų ūkio vartotojams taikomas kainas, tiekėją

pakeitusių vartotojų dalį, tikrąjį suvartojimą atspindinčias tinkamas išankstinio

- 25 -

mokėjimo sąlygas, prie elektros tinklo prijungtų vartotojų ir nuo elektros tinklo

atjungtų vartotojų dalį, mokesčius už techninę priežiūrą, nustatytos formos namų

ūkio vartotojų skundus, ir bet kokį konkurencijos iškraipymą ar apribojimą

bendradarbiaujant su konkurencijos institucijomis, taip pat teikti atitinkamoms

konkurencijos institucijoms visą aktualią informaciją ir pranešti joms apie visus

atitinkamus atvejus;

m) stebėti, ar nepasitaiko konkurenciją ribojančios sutartinės praktikos, įskaitant

išimtinių teisių sąlygas, kuriomis ne namų ūkio klientams gali būti užkirstas

kelias arba apribota galimybė vienu metu sudaryti sutartis su daugiau nei vienu

tiekėju ir reikiamais atvejais apie šią praktiką pranešti nacionalinėms

konkurencijos institucijoms;

n) visapusiškai atsižvelgiant į EB sutarties nuostatas, ilgalaikių susitarimų tarp

energijos vartotojų ir tiekėjų, skatinančių energijos gaminimo ir paskirstymo

gerėjimą ir tuo pat metu leidžiančių vartotojams pasidalyti atsirandančia nauda,

su sąlyga, kad tokie susitarimai taip pat padėtų siekti optimalaus energetikos

sektoriaus investicijų lygio, skatinimą;

o) pripažinti laisvę sudaryti ilgalaikes sutartis ir galimybę sudaryti turtu

grindžiamas sutartis, jeigu jos atitinka galiojančią Bendrijos teisę;

p) stebėti, per kiek laiko perdavimo ir paskirstymo įmonės sujungia elektros

energijos perdavimo linijas ir atlieka remonto darbus, ir remiantis Agentūros

nustatytomis gairėmis taikyti sankcijas, jeigu šie tinklų sujungimo ir remonto

darbai vėluoja be pateisinamos priežasties;

q) nepažeidžiant kitų nacionalinių reguliavimo institucijų kompetencijos stebėti

aukštus visuotinių ir viešųjų paslaugų teikimo elektros energijos sektoriuje

standartus ir pažeidžiamų vartotojų apsaugą ▌;

r) užtikrinti visišką vartotojų apsaugos priemonių, nustatytų A priede,

veiksmingumą ir vykdymą;

s) bent kartą per metus paskelbti rekomendacijas apie tai, ar tiekimo tarifai atitinka 3

straipsnio nuostatas, šiose rekomendacijose deramą dėmesį skiriant

reguliuojamų kainų, visų pirma didmeninių ir galutiniams klientams taikomų

kainų, poveikiui rinkos veikimui;

t) pranešti nacionalinėms konkurencijos institucijoms ir Komisijai, kuriose

valstybėse narėse reguliuojami tarifai mažesni negu rinkos kaina;

u) nustatyti standartizuotas galutinio kliento ir tiekėjo arba paskirstytojo, arba

skaitiklių sistemos operatoriaus santykių taisykles, kurios apimtų bent jau

prieigą prie duomenų apie vartotojų sunaudojamą energiją, įskaitant duomenis

apie kainas ir bet kokias kitas susijusias išlaidas, suderintos ir lengvai

suprantamos tokių duomenų formos taikymą, tikrąjį suvartojimą atspindintį

tinkamą išankstinį mokėjimą ir greitą prieigą visiems klientams prie šių

duomenų pagal A priedo h punktą;

v) stebėti, kaip įgyvendinamos taisyklės, nustatančios perdavimo sistemos

operatorių, paskirstymo sistemos operatorių, tiekėjų, vartotojų ir kitų rinkos

- 26 -

dalyvių vaidmenis bei pareigas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003;

w) stebėti investavimą į elektros energijos gamybos pajėgumus, t. y. ar investicijomis

užtikrinamas tiekimo saugumas.

x) prireikus naudotis veto teise, kai priimami sprendimai paskirti arba atleisti už

perdavimo sistemos operatoriaus bendrąjį valdymą atsakingus asmenis;

y) nustatyti arba patvirtinti prisijungimo prie tinklo tarifus ir paskelbti tokių tarifų

nustatymo metodiką;

z) nustatyti arba tvirtinti paslaugų kokybės standartus, stebėti jų taikymą ir skirti

nuobaudas už jų nesilaikymą;

aa) stebėti, kaip įgyvendinamos 24 straipsnyje nurodytos apsaugos priemonės;

ab) derinti su svarbiausiais procesais rinkoje susijusius keitimosi duomenimis

procesus regioniniu lygmeniu;

ac) nekonkurencingose rinkose apibrėžtam ir ribotam laikotarpiui nustatyti

viršutines kainos ribas, kad klientai būtų apsaugoti nuo piktnaudžiavimo rinka,

reikėtų nustatyti pakankamai aukštas viršutines ribas, kad naujos įmonės

nebūtų atgrasomos nuo planų įeiti į tas rinkas ir nebūtų pakenkta esamų

konkurentų plėtrai;

ad) tikrinti perdavimo sistemos operatoriaus techninės priežiūros politiką;

ae) kartu su atitinkamomis planavimo institucijomis parengti gaires dėl konkretų

laikotarpį trunkančios licencijavimo procedūros, siekiant paskatinti naujus

rinkos dalyvius gaminti elektros energiją ir ja prekiauti; ir

af) užtikrinti, kad didmeninių kainų kitimas būtų skaidrus.

2. 1 dalyje minėtas stebėsenos pareigas gali vykdyti kita valdžios institucija, o ne

nacionalinė reguliavimo institucija, jei valstybė narė taip numato. Tokiu atveju turi

būti nedelsiant sudaryta galimybė nacionalinei reguliavimo institucijai naudotis

atlikus tokią stebėseną gauta informacija.

Laikydamasi geresnio reglamentavimo principų nacionalinė reguliavimo institucija,

vykdydama 1 dalyje minėtas pareigas, atitinkamai konsultuoja perdavimo sistemos

operatorius ir glaudžiai bendradarbiauja su kitomis atitinkamomis nacionalinėmis

valdžios institucijomis, išsaugodama jų nepriklausomumą, nepažeisdama jų

konkrečių kompetencijų.

3. Kai pagal 10 straipsnį paskiriamas nepriklausomas sistemos operatorius, be šio

straipsnio 1 dalyje jai pavestų užduočių, nacionalinė reguliavimo institucija taip pat:

a) stebi, ar perdavimo sistemos operatorius ir nepriklausomas sistemos operatorius

vykdo įsipareigojimus pagal šį straipsnį, ir pagal 5 dalies d punktą skiria

nuobaudas už įsipareigojimų nevykdymą;

b) stebi nepriklausomo sistemos operatoriaus ir perdavimo sistemos savininko

- 27 -

santykius ir jų bendradarbiavimą, siekdama užtikrinti, kad nepriklausomas

sistemos operatorius laikytųsi įsipareigojimų, ir visų pirma reguliavimo institucija

patvirtina sutartis bei vykdo nepriklausomo sistemos operatoriaus ir perdavimo

sistemos savininko ginčų sprendimo funkcijas visų skundų atžvilgiu, kuriuos bet

kuri šalis pateikia pagal 10 dalį;

c) nepažeidžiant 10 straipsnio 2c dalyje nustatytos procedūros, pirmajame dešimties

metų elektros tinklo plėtros plane patvirtina investavimo planus ir daugiametį

tinklo plėtros planą, kurį kasmet teikia nepriklausomas sistemos operatorius;

d) užtikrina, kad į nepriklausomo sistemos operatoriaus renkamų mokesčių už tinklo

prieigą tarifus būtų įskaičiuotas tinkamas atlygis tinklo savininkui ar savininkams

už tinklo įrangą ir bet kokias naujas investicijas į ją;

e) turi įgaliojimus atlikti patikrinimus perdavimo sistemos savininko ir

nepriklausomo sistemos operatoriaus patalpose; ir

f) prižiūri, kaip nepriklausomas sistemos operatorius naudoja pagal ║ Reglamento

(EB) Nr. 1228/2003 6 straipsnio 6 dalį surinktas perkrovos valdymo pajamas.

4. Pagal 1 dalies l punkto nuostatas stebėdamos nacionalines elektros energijos

rinkas, taip pat didmenines ir mažmenines kainas, nacionalinės reguliavimo

institucijos priima suderintą metodiką, kuriai pritaria ir kurią patvirtina Agentūra.

5. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėms reguliavimo institucijoms būtų

suteikti įgaliojimai, kuriais naudodamosi jos galėtų veiksmingai ir operatyviai vykdyti 1

ir 2 ║ dalyse nurodytas pareigas. Siekiant šio tikslo, nacionalinė reguliavimo institucija

turi, inter alia, šiuos įgaliojimus:

a) priimti turinčius teisinę galią spendimus dėl elektros energijos įmonių;

b) bendradarbiaudama su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis atlikti elektros

energijos rinkos veikimo tyrimą ir nuspręsti, ▌ kokių reikia imtis priemonių

veiksmingai konkurencijai skatinti ir tinkamam rinkos veikimui užtikrinti ▌;

c) iš elektros energijos įmonių gauti visą informaciją, būtiną jos užduotims atlikti,

įskaitant visus paaiškinimus, kodėl atsisakoma trečiosioms šalims suteikti

prieigą, ir informaciją apie priemones, reikalingas tinklui įtvirtinti, taip pat

reikiamais atvejais bendradarbiauti su finansų rinkų reguliavimo institucijomis;

d) šioje direktyvoje arba bet kokiu reguliavimo institucijos ar Agentūros sprendimu

nustatytų įpareigojimų nevykdančioms elektros energijos įmonėms nustatyti

veiksmingas, tinkamas ir atgrasančias poveikio priemones;

e) ║ atlikti tinkamus tyrimus, turėdama reikiamus įgaliojimus vadovauti ginčų

sprendimui pagal 10 ir 11 dalis;

f) patvirtinti 24 straipsnyje nurodytas apsaugos priemones.

6. Nacionalinės reguliavimo institucijos atsakingos už toliau nurodytose srityse

taikomų nuostatų ir sąlygų pastarosioms dar neįsigaliojus nustatymą ar patvirtinimą:

- 28 -

a) galimybės prisijungti prie nacionalinių elektros tinklų suteikimas ir prieiga prie jų,

įskaitant perdavimo ir paskirstymo tarifus ir jų nustatymo metodikas, arba (kaip

alternatyva) perdavimo ir paskirstymo tarifų nustatymo ir patvirtinimo

metodikos ir jų kontrolė. Šie tarifai atspindi faktines veiksmingo operatoriaus

išlaidas ir yra skaidrūs. Jie turi būti tokie, kad būtų įmanoma užtikrinti būtinąsias

investicijas į elektros tinklus tokiu būdu, kad investicijų pakaktų užtikrinti elektros

tinklų pakankamumą. Šie tarifai yra nediskriminaciniai naujų rinkos dalyvių

atžvilgiu;

b) ▌pasiūlos ir paklausos balanso užtikrinimo paslaugų, kurios kiek įmanoma

labiau atspindi išlaidas ir neturi įtakos pajamoms, tuo pat metu užtikrina

tinkamas paskatas tinklo vartotojams išlaikyti savo teikiamo galingumo ir

sunaudojamos energijos pusiausvyrą, teikimas; šios paslaugos yra sąžiningos ir

nediskriminuojančios bei pagrįstos objektyviais kriterijais;

c) prieiga prie tarpvalstybinių infrastruktūrų, įskaitant pajėgumų skyrimo ir

perkrovos valdymo procedūras.

Nacionalinės reguliavimo institucijos turi teisę reikalauti, kad perdavimo sistemos

operatoriai keistų šias nuostatas ir sąlygas.

7. Nustatant ar tvirtinant tarifų nustatymo ir pasiūlos ir paklausos balanso

užtikrinimo metodus, nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad tinklo

operatoriams būtų sukurtos pakankamos paskatos tiek trumpuoju, tiek ilguoju

laikotarpiu didinti veiksmingumą, skatinti rinkos integraciją, užtikrinti tiekimo

saugumą ir prisidėti vykdant susijusius mokslinius tyrimus.

8. Nacionalinės reguliavimo institucijos stebi nacionalinių elektros energijos

sistemų ir jungiamųjų linijų perkrovos valdymą.

Perdavimo sistemos operatoriai pateikia savo perkrovos valdymo procedūras,

įskaitant pajėgumų skyrimą, nacionalinėms reguliavimo institucijoms tvirtinti.

Nacionalinės reguliavimo institucijos gali reikalauti pakeisti šias procedūras prieš jas

patvirtindamos.

9. Nacionalinėms reguliavimo institucijoms suteikiama teisė reikalauti, kad

perdavimo ir paskirstymo sistemos operatoriai, jeigu reikia, pakeistų šiame straipsnyje

nurodytas nuostatas ir sąlygas ▌ , siekiant užtikrinti, kad jos būtų proporcingos ir

taikomos nediskriminuojant. Jeigu vėluojama nustatyti perdavimo ir paskirstymo

tarifus, reguliavimo institucijos turi turėti teisę nustatyti laikinus perdavimo ir

paskirstymo tarifus ir nuspręsti dėl atitinkamų kompensavimo priemonių, jeigu

galutiniai tarifai būtų kitokie nei šie laikinieji tarifai.

10. Bet kuri šalis, nepatenkinta perdavimo ar paskirstymo sistemos operatoriaus

veiksmais, susijusiais su operatoriaus įpareigojimais pagal šią direktyvą, gali paduoti

skundą nacionalinei reguliavimo institucijai, kuri, veikdama kaip ginčų sprendimo

institucija, priima sprendimą per du mėnesius nuo skundo gavimo dienos. Kai

nacionalinei reguliavimo institucijai reikia gauti daugiau informacijos, šį laikotarpį

galima pratęsti dviem mėnesiais. Šį laikotarpį taip pat galima pratęsti, jeigu su tuo

sutinka skundą padavusi šalis. Nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimas yra

privalomas nebent ir iki tol, kol jis panaikinamas apeliacine tvarka.

- 29 -

11. Bet kuri nukentėjusioji šalis, turinti teisę pateikti skundą, susijusį su sprendimu

dėl tarifų arba metodikos, priimtų pagal šį straipsnį, o kai nacionalinė reguliavimo

institucija yra įpareigota konsultuotis – dėl pasiūlytų tarifų ar metodikos, ne vėliau kaip

per du mėnesius arba per trumpesnį valstybių narių nustatytą laikotarpį nuo sprendimo

ar jo projekto paskelbimo dienos pateikti skundą dėl persvarstymo. Toks skundas

nesustabdo sprendimo įgyvendinimo.

12. Valstybės narės sukuria tinkamus ir veiksmingus reguliavimo, kontrolės ir

skaidrumo mechanizmus, siekdamos išvengti piktnaudžiavimo vyraujančia padėtimi,

ypač kai tai kenkia vartotojų interesams, ir bet kokio piktybiško elgesio. Nustatant šiuos

mechanizmus atsižvelgiama į Sutarties, ypač jos 82 straipsnio, nuostatas.

13. Nacionalinė reguliavimo institucija įsteigia nepriklausomą skundų nagrinėjimo

tarnybą ar alternatyvią vartotojų teisių gynimo struktūrą, pvz., nepriklausomą

energetikos ombudsmeną ar vartotojų instituciją. Ši tarnyba ar struktūra turi būti

atsakinga už veiksmingą skundų nagrinėjimą ir atitikti pažangiausios patirties

kriterijus. Nacionalinė reguliavimo institucija nustato skundų nagrinėjimo standartus

ir gaires gamintojams ir tinklo operatoriams.

14. Valstybės narės užtikrina, kad būtų imtasi atitinkamų priemonių, įskaitant

patraukimą atsakomybėn administracine ir baudžiamąja tvarka pagal jų nacionalinius

įstatymus, prieš atsakinguosius fizinius ar juridinius asmenis, nesilaikančius šia

direktyva nustatytų slaptumo taisyklių.

15. 10 ir 11 dalyse nurodyti skundai nepažeidžia teisės Bendrijos ar nacionalinėje

teisėje nustatyta tvarka paduoti apeliaciją.

16. Nacionalinės reguliavimo institucijos priimami sprendimai turi būti deramai

pagrįsti ir vieši, kad būtų galima vykdyti jų teisinę priežiūrą.

17. Valstybės narės užtikrina, kad būtų parengti tinkami nacionaliniai mechanizmai,

kuriuos taikant šalis, kurios atžvilgiu nacionalinė reguliavimo institucija priima vienokį

ar kitokį sprendimą, turėtų teisę paduoti apeliaciją nacionalinei teisminei institucijai

arba kitai nešališkai nacionalinei institucijai, kuri nepriklauso nei nuo suinteresuotųjų

šalių, nei nuo jokios vyriausybės.

▌

22d straipsnis

Tarpvalstybinio pobūdžio klausimų reguliavimo tvarka

1. Nacionalinės reguliavimo institucijos glaudžiai bendradarbiauja ir konsultuojasi

vienos su kitomis bei teikia vienos kitoms bei Agentūrai visą informaciją, reikalingą

šioje direktyvoje nustatytoms užduotims atlikti. Jeigu keičiamasi informacija, ją

gaunančioji institucija užtikrina tokį informacijos slaptumą, kokio prašo perduodančioji

institucija.

2. Siekiant užtikrinti, kad į regioninių elektros energijos rinkų integraciją būtų

atsižvelgta tinkamose reguliavimo struktūrose, tinkamos nacionalinės reguliavimo

institucijos užtikrina, glaudžiai bendradarbiaudamos su Agentūra ir jai vadovaujant,

kad jų regioninėse rinkose būtų atliktos bent šios reguliavimo užduotys:

a) būtų bendradarbiaujama bent regiono mastu, siekiant skatinti eksploatacinių

- 30 -

priemonių rengimą optimaliam elektros tinklo valdymui užtikrinti, skatinti

bendras elektros energijos biržas ir tarpvalstybinio elektros energijos perdavimo

pajėgumų paskirstymo galimybes, sudaryti tinkamo nacionalinių perdavimo

sistemų sujungimo pajėgumų lygio galimybę, įskaitant naujus jungiamuosius

tinklus, regione ir tarp regionų, kad būtų užtikrinama veiksmingos

konkurencijos plėtotė ir tiekimo saugumo gerėjimas;

b) bent atitinkamo regiono lygiu būtų suderinti visi techniniai ir rinkos kodeksai,

taikomi atitinkamos perdavimo sistemos operatoriams ir kitiems rinkos

dalyviams;

c) būtų suderintos taisyklės, pagal kurias valdomos perkrovos ir teisingas pajamų

ir (arba) perkrovos valdymo sąnaudų perskirstymas visiems rinkos dalyviams;

d) būtų nustatytos taisyklės, siekiant užtikrinti, kad elektros energijos biržos (-ų)

savininkai ir (arba) valdytojai, kurie daro įtaką atitinkamai regiono jungtinei

rinkai, būtų visiškai nepriklausomi nuo energijos gamybos įrangos savininkų ir

(arba) valdytojų.

3. Nacionalinės reguliavimo institucijos turi teisę sudaryti tarpusavio susitarimus

bendradarbiavimui reguliavimo srityje skatinti ir 1 ir 2 dalyse nurodytiems veiksmams

vykdyti prireikus konsultuojantis su kitomis susijusiomis nacionalinėmis

institucijomis ir nepažeidžiant šių institucijų konkrečios kompetencijos.

4. Agentūra nusprendžia dėl bent dvi valstybes nares sujungiančių infrastruktūros

objektų reguliavimo tvarkos:

a) gavusi bendrą kompetentingų nacionalinių reguliavimo institucijų prašymą, arba,

b) jeigu kompetentingos nacionalinės reguliavimo institucijos per šešis mėnesius nuo

dokumentų įteikimo paskutinei iš tų reguliavimo institucijų nesugeba susitarti dėl

atitinkamos reguliavimo tvarkos.

▌

22e straipsnis

Gairėse nustatytų reikalavimų vykdymas

1. Komisija ar bet kuri nacionalinė reguliavimo institucija ║ gali prašyti Agentūros

pateikti nuomonę, ar laikomasi sprendimo, kurį nacionalinė reguliavimo institucija

priėmė laikydamasi šioje direktyvoje arba Reglamente (EB) Nr. 1228/2003 nurodytų

gairių.

2. Agentūra per keturis mėnesius nuo prašymo pateikimo datos pateikia nuomonę

reguliavimo institucijai, paprašiusiai patiekti nuomonę, ║ Komisijai arba nacionalinei

reguliavimo institucijai, priėmusiai atitinkamą sprendimą.

3. Jeigu ginčijamą sprendimą priėmusi nacionalinė reguliavimo institucija nesilaiko

Agentūros nuomonės per keturis mėnesius nuo tos nuomonės pateikimo dienos,

Agentūra apie tai praneša Komisijai.

4. Bet kuri nacionalinė reguliavimo institucija gali pranešti Komisijai, jeigu ji mano,

- 31 -

kad nacionalinės reguliavimo institucijos priimtas sprendimas neatitinka šioje

direktyvoje arba Reglamente (EB) Nr. 1228/2003 nurodytų gairių reikalavimų per du

mėnesius nuo to sprendimo priėmimo dienos.

5. Jeigu Komisija per du mėnesius nuo tada, kai jai pranešta, kad nesilaikoma

Agentūros nuomonės pagal ║ 3 dalį arba nesilaikoma gairių pagal ║ 4 dalį, ║ ar savo

nuožiūra per tris mėnesius nuo ginčijamo sprendimo priėmimo dienos nustato, kad ║

kyla pagrįstų abejonių dėl nacionalinės reguliavimo institucijos priimto sprendimo

atitikties šioje direktyvoje arba Reglamente (EB) Nr. 1228/2003 nurodytoms gairėms,

Komisija gali nuspręsti pradėti tyrimą. Šiuo atveju Komisija nacionalinės reguliavimo

institucijos ir į tyrimą įtrauktų atitinkamų suinteresuotųjų šalių prašo pateikti pastabas.

6. Jeigu Komisija nusprendžia pradėti tyrimą, ne vėliau nei po keturių mėnesių nuo

sprendimo pradėti tyrimą ji skelbia galutinį sprendimą:

a) neprieštarauti reguliavimo institucijos sprendimui; arba

b) reikalauti, kad atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija iš dalies pakeistų ar

atšauktų sprendimą, jeigu Komisija mano, kad nebuvo laikomasi gairių

reikalavimų.

7. Jeigu Komisija per ║ 5 ir 6 dalyse nustatytą laikotarpį nenusprendė pradėti tyrimo

arba nepriėmė galutinio sprendimo, tada tariama, kad ji neprieštarauja nacionalinės

reguliavimo institucijos sprendimui.

8. Nacionalinė reguliavimo institucija per du mėnesius įgyvendina Komisijos

sprendimą iš dalies pakeisti ar atšaukti sprendimą ir apie tai atitinkamai praneša

Komisijai.

▌

22f straipsnis

Įpareigojimas laikyti duomenis

1. Valstybės narės elektros energijos tiekimo įmones įpareigoja bent penkerius metus

laikyti ir nacionalinei reguliavimo institucijai, nacionalinei konkurencijos institucijai ir

Komisijai pateikti atitinkamus duomenis apie visus sandorius, su didmeniniais

vartotojais ir perdavimo sistemos operatoriais sudarytus remiantis elektros energijos

tiekimo sutartimis ir elektros energijos rinkos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.

2. Duomenys rengiami taip, kad būtų išsamiai nurodomos tam tikros sandorių

charakteristikos, t. y. trukmė, tiekimo ir apmokėjimo taisyklės, kiekis, įvykdymo data ir

laikas, sandorio kainos, didmeninio vartotojo identifikavimo priemonės ir išsami

informacija apie visas neįvykdytas elektros energijos tiekimo sutartis ir neįgyvendintas

elektros energijos rinkos išvestines finansines priemones.

3. Nacionalinė reguliavimo institucija pateikia savo tyrimų arba užklausų rezultatų

ataskaitas rinkos dalyviams, kartu užtikrindama, kad neskelbtina komercinė

informacija apie atskirus rinkos dalyvius ar atskirus sandorius nebus atskleista. ▌

▌

- 32 -

4. Įmonėms, kurioms taikoma Direktyva 2004/39/EB, šiuo straipsniu nenustatomi

papildomi įpareigojimai šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų atžvilgiu.

5. Jeigu ║ 1 dalyje nurodytoms institucijoms reikia pasinaudoti duomenimis, kuriuos

laiko subjektai, kuriems taikoma Direktyva 2004/39/EB, pagal tą direktyvą įgaliotos

institucijos toms institucijoms pateikia reikalingus duomenis.“.

23) 23 straipsnis išbraukiamas.

24) 26 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Valstybė narė, kuri, po šios Direktyvos įsigaliojimo, dėl techninio

pobūdžio priežasčių susiduria su esminėmis problemomis, atverdama kai kurių

21 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų ne namų ūkio klientų ribotų grupių

rinką, gali prašyti nuo šios nuostatos nukrypti leidžiančios nuostatos, kurią

Komisija gali leisti taikyti ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį nuo 30

straipsnio 1 dalyje nurodytos datos. Bet kuriuo atveju tokia nukrypti leidžianti

nuostata nustoja galioti nuo 21 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos datos.“;

b) pridedama ši dalis:

„2a. Valstybės narės gali netaikyti pramoniniams tinklams III, IV, V, VI ir VII

skyrių nuostatų. Dėl šių išlygų trečiųjų šalių prieigos principas nepaveikiamas.

Be to, išlygos negali trukdyti viešųjų paskirstymo sistemų uždaviniams.“.▌

25) A priedas iš dalies keičiamas taip:

a) a punktas pakeičiamas taip:

„a) turėtų teisę sudaryti su savo elektros energijos paslaugų tiekėju sutartį,

nustatančią:

– tiekėjo tapatybę ir adresą;

– numatomas paslaugas, siūlomus paslaugų kokybės lygius bei

pirmojo prijungimo laiką;

- siūlomų priežiūros paslaugų tipus;

– priemones, kuriomis galima gauti naujausią informaciją apie

taikomus tarifus ir mokesčius už techninę priežiūrą;

– sutarties galiojimo laiką, paslaugų bei sutarties pratęsimo ir

nutraukimo sąlygas; ar suteikiama teisė nutraukti sutartį

neprivalant nieko mokėti;

– bet kokias kompensacijas ir sumokėtų pinigų grąžinimo tvarką, kuri

taikoma jei nesilaikoma pagal sutartį teikiamos paslaugos kokybės

lygio, įskaitant netikslių ir vėluojančių sąskaitų išdavimą;

- 33 -

– metodą, kuriuo pradedama ginčų sprendimo tvarka, laikantis f

punkto nuostatų;

– informaciją apie vartotojų teises, į kurią įtraukta viskas, kad

paminėta pirmiau, aiškiai nurodytą sąskaitose ir elektros energijos

įmonių tinklalapiuose; ir

– išsamią informaciją apie kompetentingas apeliacijas nagrinėjančias

institucijas ir procedūrą, kurią turėtų pradėti vartotojas ginčo atveju.

Sąlygos turi būti sąžiningos ir gerai žinomos iš anksto. Bet kuriuo atveju

šiame punkte pateikta informacija bus pateikta prieš sudarant ar

patvirtinant sutartį. Kai sutartys sudaromos per tarpininkus, ta

informacija taip pat bus pateikta prieš sudarant sutartį;“;

b) b punktas pakeičiamas taip:

„b) jiems būtų tinkamai pranešama apie bet kokius ketinimus pakeisti

sutarties sąlygas, o informuojant apie šiuos ketinimus, jiems būtų

pranešama apie jų teisę nutraukti sutartį. Paslaugų tiekėjai tiesiogiai,

skaidriai ir suprantamai praneš savo vartotojams apie visus mokesčių

padidėjimus; ši informacija pranešama pakankamai anksti, ne vėliau kaip

prieš vieną įprastą sąskaitų pateikimo laikotarpį iki įsigaliojant mokesčių

padidėjimui. Valstybės narės užtikrins, kad vartotojai galėtų laisvai

nutraukti sutartis, jei naujos sąlygos, apie kurias jiems pranešė elektros

energijos paslaugų tiekėjas, jiems nepriimtinos;“;

c) d punktas pakeičiamas taip:

„d) galėtų rinktis iš įvairių mokėjimo būdų, kuriais nebus diskriminuojami

klientai. Bet kuris sąlygų skirtumas turi atspindėti tiekėjo išlaidas,

susijusias su skirtingų mokėjimo sistemų taikymu. Bendros sąlygos turės

būti sąžiningos ir skaidrios. Sąlygos bus paskelbiamos aiškia ir

suprantama kalba. Vartotojai turės būti apsaugoti nuo nesąžiningų ar

klaidinančių pardavimo metodų, įskaitant nesutartines prekiautojo

daromas kliūtis, pvz., perdėtus reikalavimus, susijusius su sutarties

dokumentais;“;

d) f punktas pakeičiamas taip:

„f) gautų naudą, kurią teikia skaidri, paprasta ir nebrangi jų skundų

nagrinėjimo tvarka. Pirmiausia visi vartotojai turi teisę į tai, kad jų

elektros energijos paslaugų teikėjas paslaugą teiktų ir skundus

administruotų vadovaudamasis tarptautiniais standartais. Taikant tokią

tvarką, ginčai turi būti sprendžiami sąžiningai ir operatyviai bei per tris

mėnesius, o kai to reikia, turi būti taikoma pinigų grąžinimo ir (arba)

kompensavimo sistema. Kai įmanoma, ši tvarka nustatoma atsižvelgiant į

Komisijos rekomendacijoje 98/257/EB* nustatytus principus;

________________________

* OL L 115, 1998 4 17, p. 31.“;

- 34 -

e) pridedami šie punktai:

„h) galėtų lengvai pakeisti tiekėją ir turėtų galimybę naudotis duomenimis apie

savo suvartojimą ir sudarius aiškų susitarimą bei nemokamai galėtų leisti bet

kokiai leidimą turinčiai tiekimo įmonei naudotis savo skaitiklių

duomenimis. Už duomenų tvarkymą atsakinga šalis tuos duomenis privalo

pateikti įmonei. Valstybės narės nustato duomenų formatą ir tvarką, pagal

kurią tiekėjai ir vartotojai gali naudotis šiais duomenimis. Už šią paslaugą

papildomo mokesčio vartotojams nustatyti neleidžiama;

i) bent jau kiekvieną mėnesį būtų tinkamai informuojami apie tikrąjį elektros

energijos suvartojimą ir kainas. Už šią paslaugą papildomo mokesčio

vartotojams nustatyti neleidžiama. Valstybės narės užtikrina, kad pažangių

skaitiklių įdiegimas, kuo mažiau trikdant vartotojus, būtų baigtas per ...* ir

kad už šį įdiegimą būtų atsakingos elektros energijos tiekimo ar

paskirstymo bendrovės. Nacionalinės reguliavimo institucijos yra

atsakingos už šios plėtros proceso priežiūrą ir bendrų standartų nustatymą

šiuo tikslu. Valstybės narės užtikrina, kad standartai, pagal kuriuos

nustatomi būtiniausi skaitiklių techninės konstrukcijos ir eksploatavimo

reikalavimai, būtų rengiami siekiant išspręsti sąveikos problemas ir taip

vartotojams užtikrinti didžiausią naudą mažiausiomis kainomis;

j) pakeitus elektros energijos tiekėją, galutinę uždarymo sąskaitą gauna ne

vėliau kaip praėjus vienam mėnesiui po to, kai informuojamas

atitinkamas tiekėjas.

___________________________

* 10 metų nuo Direktyvos .../.../EB [iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/54/EB dėl

elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių] įsigaliojimo datos.“.

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip per

...*, įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą ir tų

nuostatų bei šios direktyvos atitikmenų lentelę.

Jos taiko šias nuostatas nuo* ║.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia

nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodų darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių

nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja [...] dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame

leidinyje.

* 18 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos.

- 35 -

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ║ ...,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas