lietuvos ekonomikos taikomasis bendrosios · pdf filerßðis (elektros gamyba,...

40Pinigø studijos 2000 n 1 Ekonomikos teorija ir praktika

Þilvinas Kalinauskas

Lietuvos bankasGedimino pr. 6, LT-2001 VilniusEl. paðtas: [email protected]

Raimundas Tamoðiûnas

Lietuvos bankasGedimino pr. 6, LT-2001 VilniusEl. paðtas: [email protected]

Straipsnyje apibûdinama Lietuvos ekonomika taikomuoju bendrosios pusiausvyros modeliu. Bazinëmodelio struktûra pagrásta 1997 m.* Lietuvos socialinës apskaitos matrica. Modelyje iðskirtosdvideðimt penkios ekonominës veiklos. Pateikiama detali gamybos sektoriaus technologiniø gali-mybiø analizë. Vartojimo sektorius apima namø ûkiø deciliø disponuojamø pajamø struktûrà. Trum-pai aptariamos efektyvios paklausos funkcijø formø alternatyvos. Taikoma mokesèiø dekompozicijair modeliuojama jos átaka ekonomikos elgsenai. Investicijoms ir valstybës vartojimui suteikiamatam tikra preferencija, ðiuos dydþius modelyje traktuojant kaip parametrus arba egzogeniniuskintamuosius. Makroekonominis modelio uþdarymas pagrástas santaupø ir investicijø balansu.Pateikti kiti galimi pusiausvyros modeliø uþdarymo taisykliø konstravimo bûdai. Aptartas bendrosiosekonominës pusiausvyros modeliø taikymas Lietuvos mokesèiø sistemai ir energetikos sektoriausveiklai analizuoti.Pagrindiniai þodþiai: bendroji pusiausvyra; modelis; mokesèiø sistema; energetika.

1. Modeliavimo tikslai ir empirinë modelio bazë

Nuo 1996 m. Lietuvos bendrosios pusiausvyros modelio versijos buvo naudojamosenergetikos sektoriaus plëtrai, mokesèiø struktûros pokyèiams, iðorës ekonominiamsefektams ir pinigø politikos makroekonominiams rezultatams ávertinti [1; 5; 15].Pavyzdþiui, mokesèiø politikos srityje modelis leidþia nustatyti optimalø tiesioginiø irnetiesioginiø mokesèiø balansà, apibrëþti santykiná kiekvienos mokesèiø politikospranaðumà. Pirmieji tyrimai ðiose srityse atlikti 1998 m. Nors neámanoma sukurtiuniversalios taikomojo modelio (ir jo empirinës bazës) struktûros, skirtingø problemømodeliavimas padeda nustatyti modelio privalumus ir trûkumus. Todël, palyginti suankstesne modelio versija, dabartinës modeliavimo galimybës visose minëtose sritysegerokai praplëstos. Artimiausiu metu daugiausia dëmesio turëtø bûti skiriama finan-siniams srautams modeliuoti, taèiau veiksmingai pasinaudojant realaus ekonomikossektoriaus modeliavimo patirtimi. Tokiø tyrimø tikslas � einamosios sàskaitos ir biu-dþetiniø rodikliø kiekybinë analizë.

Remiantis 1997 m. Lietuvos nacionalinëmis sàskaitomis (NS), sukonstruotasocialinës apskaitos matrica (SAM), kurioje pritaikyti duomenø organizavimo principaiatitinka taikomojo (skaièiuojamojo) bendrosios pusiausvyros modelio (TBPM)reikalavimus. Agreguotos SAM schemà galima rasti [6]. Bazinë SAM struktûra gali

LIETUVOS EKONOMIKOS TAIKOMASIS BENDROSIOSEKONOMINËS PUSIAUSVYROS MODELIS

n Þilvinas Kalinauskas � Lietuvos banko Pinigø politikos departamento Ekonominiø tyrimø centro Modeliavimo skyriaus virðininkas,Matematikos ir informatikos instituto doktorantas.Veiklos sritys: makroekonomika, statistika, laiko sekø analizë, ekonometrija, ekonominiø procesø modeliavimas.

n Raimundas Tamoðiûnas � matematikos mokslø daktaras, Lietuvos banko Pinigø politikos departamento Ekonominiø tyrimøcentro Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas, LMA Ekonomikos instituto vyresnysis mokslinisbendradarbis.Veiklos sritys: matematinë ekonomika, pusiausvyros modeliai, makroekonominë analizë, visuomeninio naudojimo produktai,instituciniai privatizavimo pagrindai.

*1997 m. pasirinkimà bazi-niais metais (lyginamuojustandartu) nulëmë tai, kad taibuvo gana stabilaus ekono-minio vystymosi metai, ne-deformuoti tokiø ypatingøávykiø kaip bankø krizë(1996 m.) ar neigiamø ið-oriniø veiksniø (1998 m. eko-nominë suirutë Rusijoje).

41Þ. Kalinauskas, R. Tamoðiûnas. Lietuvos ekonomikos taikomasis bendrosios ekonominës pusiausvyros modelis

bûti taikoma ir kitokio tipo analizei � vidutinës trukmës bei ilgalaikëms ekonomikosplëtros prognozëms sudaryti ir koreguoti. Svarbiausias sudarytos SAM privalumas �jos tapatumas Lietuvos ekonomikos struktûrai tiek vidaus sandaros, tiek ir neprieðtaringoatitikimo statistikos duomenims prasme. Tai pasiekta atlikus iðsamià NS suderinamumosu kitais ðaltiniais (Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës(toliau � Statistikos departamentas) leidiniais, Lietuvos banko mokëjimø balanso duome-nimis, Ûkio ir Finansø ministerijø atskirø srièiø studijomis) analizæ. Esama socialinësapskaitos matricos sandara taikomojo pobûdþio darbams gali tikti pakankamai ilgàlaikotarpá, atitinkamai pakoreguojant iðeities duomenis. Duomenims koreguoti gali bûtitaikomi kalibravimo arba ekonometriniai metodai.

Modelis suprojektuoja kiekvienos pasirinktos ekonominës politikos priemoniø po-veiká pagrindiniams makroekonominiams kintamiesiems: BVP ir jo paklausos kompo-nentams, BVP defliatoriui, fiskalinëms sàskaitoms, mokëjimø balansui, gamybos irvartojimo kainø pokyèiams, namø ûkiø disponuojamoms pajamoms ir kt. Baziniamescenarijuje modelis visiðkai atkuria tokià SAM, kokia ji buvo sudaryta. Todël modelia-vimo rezultatai tam tikru laipsniu priklauso nuo ðios matricos tikslumo.

Lietuvos TBP modelyje panaudoti pirminiai statistiniai duomenys bei apskaièiavimaiir nacionaliniø sàskaitø duomenys sujungti á bendrà mikroekonomiðkai nuoseklià siste-mà � socialinës apskaitos matricà. Lietuvos ekonomika padalyta á keturis sektorius(arba ekonominiø agentø tipus): gamybos, namø ûkiø, valstybës ir uþsienio [5; 15].

Gamyba suskirstoma á dvideðimt penkias ekonominës veiklos rûðis: þemës ûkiskartu su þuvininkyste ir miðkininkyste agreguojami á vienà veiklos rûðá; kasyba ir gavybaapima naftos græþinius, durpiø aglomeracijà bei akmens, þvyro ir smëlio kasybà; apdir-bamoji pramonë skirstoma á dvylika pramonës ðakø (naftos perdirbimas, chemijospramonë, statybiniø medþiagø gamyba, metalurgija, maðinø ir prietaisø gamyba, elekt-ronika ir elektrotechnika, transporto priemoniø gamyba, medþio apdirbimas, popieriausgamyba ir leidyba, lengvoji pramonë, maisto pramonë, kita apdirbamoji pramonë); ápenkias komerciniø paslaugø kategorijas (statyba, transportas, ryðiai, prekyba, automo-biliø prieþiûra, finansinis tarpininkavimas); visuomeninës paslaugos (gynyba ir vieðasadministravimas, ðvietimas, sveikatos apsauga, komunalinës ir kitos paslaugos) traktuoja-mos kaip nedalomas junginys, o energetikos sektorius skaidomas á keturias veiklosrûðis (elektros gamyba, perdavimas ir paskirstymas, dujø transportavimas ir paskirs-tymas, ðildymas bei vandens tiekimas). Tuo tarpu keturios pirminës energijos rûðys(þalia nafta, gamtinës dujos, branduolinis kuras, kitas kietas importuotas kuras) traktuo-jamos kaip pirminiai gamybos veiksniai.

Modelyje iðskiriama deðimt namø ûkiø pajamø grupiø. Namø ûkiø gamyba nëraiðskirta modelyje, taèiau ji paskirstyta á ávairias ûkinës veiklos ðakas. Vartotojø paklausaendogeniniu bûdu sugrupuojama á dvylika vartojimo srièiø (ið apie 150 smulkesniø).Vartojimo iðlaidos gaunamos ið namø ûkiø disponuojamø pajamø atëmus santaupas.

Visuomeninio sektoriaus modeliavimas apima nacionalinio biudþeto pajamø ðaltiniusir iðlaidø straipsnius. Mokestinës pajamos skirstomos á keturias pagrindines grupes:darbo ir kapitalo pajamø bei netiesioginius gamybos ir vartojimo mokesèius. Iðlaidassudaro visuomeninio naudojimo produktø bei transferø namø ûkiams finansavimas.Vidaus ir uþsienio skolos aptarnavimo iðlaidos taip pat sudaro atskirus iðlaidø dëmenis.

Uþsienio sektoriaus teikiamas importas atitinka Statistikos departamento skelbiamusprekiø importo duomenis pagal kilmæ, o á uþsiená patekæs eksportas klasifikuojamaspagal vidaus ekonomikos veiklas.

Einamosios sàskaitos deficitas apibrëþiamas kaip iðorës ekonomikos santaupos.Pagrindinë tolesnio empirinës bazës plëtojimo kryptis � finansiniø srautø átraukimas

á SAM ir modelá. Pradiniame ðio proceso etape finansiniai rodikliai turi bûti desegre-guojami pagal tam tikrà tiksliai apibrëþtà metodikà iðskiriant taupymo ir investavimonominalius srautus.


Be ðio gana keblaus praplëtimo, esamà empirinæ bazæ galima detalizuoti kitomiskryptimis naudojant turimus statistinius duomenis arba jau parengtas studijas. Gamybossektorius gali bûti specifikuojamas skirstant ámoniø finansinës ir ûkinës veiklosparametrus pagal ámoniø juridiná statusà, valdymo tipà, nuosavybës formà, darbuotojøskaièiø, pelningumà, pagrindinio kapitalo struktûrà (þr. 1 pav.) ir pan. Atlikus papildomàanalizæ ir paðalinus tam tikrus prieðtaravimus (dël skirtingø imèiø), duomenis minëtaispjûviais ámanoma paimti ið Statistikos departamento leidiniø (�Pramonë�, �Ámoniøfinansiniai rodikliai�, �Maþø, vidutiniø ir dideliø ámoniø rodikliai�).

Elektros energijos tiekimas galutiniams vartotojams gali bûti modeliuojamas iðskai-dant nacionaliniø sàskaitø sektoriø elektros energija á tris gamybos sektorius: atominëelektrinë, kitos elektrinës bei perdavimo ir paskirstymo paslaugos. Tuomet bendrojielektros energijos produkcija ir tarpinis ðio sektoriaus produktas atitinkamai maþinamibranduolinës elektros energijos gamybos ir sànaudø apimtimis. Tokio metodo veiksmin-gumas pasitvirtino vienoje ið taikomøjø pusiausvyros modelio versijø. Atsiþvelgiant áenergetikos sektoriaus svarbà nacionalinës ekonomikos struktûroje ir jos sàryðá sunaftos perdirbimo pramone (priskiriamà prie apdirbamosios pramonës ðakø), bûtøtikslinga pagilinti empirinæ bazæ ir ðia kryptimi (þr. 2 pav.).

Namø ûkiø pajamø ir iðlaidø duomenø struktûrà galima tobulinti átraukiant daugiausocialiniø ekonominiø ir demografiniø vartotojø kategorijø bei vartojimo prekiø. Iðtiesø tokie duomenys yra beveik parengti Statistikos departamento namø ûkiø pajamøir iðlaidø apþvalgose. Taèiau, norint ávertinti paklausos elastingumo parametrus, reikiaspecialiø tyrimø, kuriuos tenka atidëti ateièiai. Namø ûkiø vartojimo pokyèiai turi didelæátakà kitiems makroekonominiams rodikliams (turint omenyje, kad galutinë individualinamø ûkiø paklausa sudaro apie 75% BVP), o tyrimai ðia kryptimi ið esmës pakeistøprognoziø kokybæ.

Visuomeninio (arba finansø) sektoriaus rodikliai palyginti nesunkiai gali bûti perkeltiá dviejø pakopø lygmená � valstybës ir savivaldybiø finansø. Gauti bûtinus duomenisðiø sàryðiø bazinei konstrukcijai sudaryti galima tikëtis analizuojant Statistikosdepartamento leidiná �Valstybës ir savivaldybiø institucijø finansai 1998�. Taèiau finan-siniø srautø analizë savivaldybiø lygiu nëra tokia aktuali ðiame etape, iðskyrus prielaidasdël tam tikrø mokestiniø áplaukø stabilumo uþtikrinimo. Nacionalinio biudþeto lygiumokestiniø pajamø dekompozicija yra pakankamai detali ir lanksti darbinëje modelioversijoje. Tikslesnë konstrukcija gali bûti taikoma apibrëþiant tik atskirø mokesèiøbazæ � kapitalo prieaugio, finansiniø sandoriø ir pan. Be to, modelyje apskritai nëradetalizuojama biudþeto nemokestiniø pajamø struktûra. Kitas svarbus visuomeniniosektoriaus modeliavimo aspektas � socialinës rûpybos sistemos restruktûrizavimas irsteigiamø privaèiø pensijø fondø perspektyvos.

Uþsienio prekybos struktûros plëtimas glaudþiai susijæs su finansiniø srautø analize,kadangi parengti modifikuotos socialinës apskaitos matricos metmenys apima kiekvienosproduktø ir paslaugø kategorijos specifikavimà pagal pagrindines valiutas. Ðios kryptiesbandymai buvo atliekami naudojantis ankstesnëmis taikomojo modelio versijomis, taèiauduomenø bazë nevisiðkai atitiko tokius sudëtingus tyrimus. Ateityje tiesioginiø uþsienioinvesticijø apibrëþimas savo ruoþtu bus patikslintas ðiuo aspektu, o visuminiø investicijøtransformacijos matrica nustatys jø kilmës ir paskirties sàryðá.

43Þ

. Kalinauskas, R

. Tamoðiûnas. L

ietuvos ekonomikos taikom

asis bendrosios ekonominës pusiausvyros m

odelisÐaltinis: Ámoniø finansiniai rodikliai 1997. Statistikos departamentas, Vilnius, 1997.

Ilgalaikis turtas100,0

Ilgalaikis materialusis turtas94,7

Pastatai29,9

Gyvenamieji pastatai0,5

Statiniai29,1

Maðinos ir árengimai16,2

Transporto priemonës9,0

Árankiai, inventorius ir pan.9,0

Þemë1,6

Ilgalaikis nematerialusis turtas0,6

Ásigytos teisës0,3

Kompiuterinë programinëáranga 0,1

Tyrinëjimø ir plëtojimo darbai0,1

Ið anksto apmokëtos sànaudos0,1

Prestiþas0,1

Ilgalaikis finansinis turtas4,7

Investicijos á kitas ámones3,1

Vertybiniai popieriai0,9

Gràþintina parama ámonëms0,3

Kitas0,4

1 pav. Ilgalaikio turto struktûra 1997 m. pabaigoje

(procentais)

44Pinigø studijos 2000 n

1E

konomikos teorija ir praktika

Ðilumos gamyba

Elektros energija Termofikacinëseelektrinëse

Katilinëse (boileriuose)

Bendrojiprodukcija

Kuras

Gamybos veiksniai Tarpinis vartojimasiðskyrus kurà

Darbas

Transportas

Kapitalas

Patiektos gamtinësdujos

Branduolinis kuras Kietas kuras ... Mazutas Kiti naftosproduktai

Anglys

... Importuotas Vietinis

Orimulsija

Durpës Malkos

Vietinë rinka

Dujø paskirstymas

Gamtinës dujosIðgaunamoji

pramonëÞemës ûkis irmiðkininkystë

Naftos perdirbimas

2 pav. Energetikos sektoriaus gamybos struktûra

Dujinis kuras Dyzelinis kuras irbenzinas

Eksportas

Þalia nafta

...


3 pav. Pasiûlos ir paklausos susidarymas bei namø ûkiø vartojimo prekiø irpaslaugø paklausos elastingumas

Tiesioginiai Slutskyelastingumai

C1 Maisto produktai ir nealkoholiniai gërimai �0,157C2 Alkoholiniai gërimai ir tabako gaminiai �0,467C3 Drabuþiai ir avalynë �0,423C4 Bûstas, vanduo, elektra, dujos, kitas kuras �0,251C5 Bûsto apstatymas, namø apyvokos áranga ir kasdienë bûsto prieþiûra �0,603C6 Sveikatos apsauga �0,525C7 Transportas �0,551C8 Ryðiai �0,622C9 Poilsis ir kultûra �0,425C10 Ðvietimas �0,425C11 Vieðbuèiai, kavinës ir restoranai �0,425C12 Ávairios prekës ir paslaugos �0,467

Dabartinis vartojimas Ateities vartojimas(santaupos)

Produktai Laisvalaikis

Vartojimo prekës

Namø ûkiø galutinisindividualus vartojimas

Tarpinio vartojimoproduktai

Investiciniai produktai Valstybës galutinisvartojimas

Visuminë (agreguota)paklausa

Paklausa vidausrinkoje

Eksportas Vidaus rinka Importas

Vidaus produkcijospasiûla

Tarpinis vartojimasLeontief koeficientai

Pridëtinë vertë

Pramonës

Energetikos

Paslaugø Darbas

...

Gerovë

Kapitalas


2. Modelio apraðymas

Modelio parametrø, kintamøjø ir lygèiø sàvadas pateiktas treèioje straipsnio dalyje.Toliau trumpai aptarsime pagrindinius modelio bruoþus ir interpretuosime algebrinesstruktûras. Detalesná modelio apraðymà galima rasti [14].

Kaip svarbesnes technines modeliavimo galimybes, galima paminëti pradëtas taikytinamø ûkiø paklausos funkcijø formas ir naftos perdirbimo pramonës bendrosios pro-dukcijos transformavimà pagal atskiras produktø kategorijas, taip pat grieþtesná kiek-vieno modeliuojamo produkto vidaus ir uþsienio rinkø atskyrimà. Pastaroji procedûrayra bûtina siekiant prekybos diferencijavimo pagal valiutas.

Modeliuojant bendràjà pusiausvyrà, pasiûlà sukuria gamintojai, o paklausà �vartotojai. Pasiûlos ir paklausos susidarymas pateiktas 3 pav. Pasiûlai ir paklausaiapraðyti paprastai taikomos gamybinës ir naudingumo funkcijos.

Pasiûlos sukûrimas. Kaip minëta, dabartinë modelio struktûra yra suderinta susocialinës apskaitos matricos duomenimis ir apima dvideðimt penkias ekonominës veiklosrûðis ( j =1,..., 25). Kiekvieno sektoriaus technologinës galimybës apibûdinamosfiksuotais sànaudø-iðeigos koeficientais aij (i=1,..., 35; j=1,..., 25). Technologiniaikoeficientai aij iðreiðkia ávairiø ekonomikos sektoriø sàryðá per tarpinio vartojimopaklausà, jei i=1,..., 25. Daroma prielaida, kad technologiniai sàryðiai nepriklauso nuogamybos apimèiø. Keturiø rûðiø pirminës energijos (þalios naftos, gamtiniø dujø,branduolinio kuro, kito importuoto kieto kuro) sànaudos produkcijos vienetui sektoriujej pagaminti atitinkamai indeksuojamos i=26,..., 29. Kiti koeficientai aij (i=30,..., 35)paþymi tokius pirminiø sànaudø elementus: a) darbo uþmokestá (i=30); b) darbdaviøsocialinio draudimo ámokas (i=31); c) pagrindinio kapitalo suvartojimà (i=32);d) grynàsias miðrias pajamas ir pelnà (i=33); e) netiesioginius gamybos mokesèius(i=34) ir f) gamybos akcizus (i=35).

Atsisakius kiekvieno gamybos veiksnio tiesinës priklausomybës nuo gamybos mastoir palikus galioti ðià prielaidà tik dël visuminio gamybos veiksniø ir apimèiø sàryðio,analizës kryptys prasipleèia dël gamybos veiksniø tarpusavio pakeièiamumo. Taèiauvisø minëtø gamybos veiksniø pakeièiamumo elastingumai nëra pakankamai tikslûs.Todël modelyje tokio tipo gamybos funkcijø pavidalas taikytas tik algoritmo testui.

Sukonstruotos gamybos funkcijos parametrai kalibruojami pagal realias gamybosveiksniø panaudojimo apimtis (kaip ir Leontief technologijø atveju), taèiau jø pakei-èiamumo elastingumai gali bûti átraukiami palaipsniui analizuojant duomenis.

Tada gamybos technologija sektoriuje j bendruoju pavidalu uþraðoma kaip:

,kur: xij � produkto i tarpinis vartojimas sektoriuje j;a0j � pirminiø sànaudø technologinis koeficientas, t. y. visuminë gamybos veiksniø

apimtis, kurios reikia j produkcijos vienetui pagaminti;xij

0 ir xij1 � atitinkamai kintamos ir pastovios gamybos veiksnio i sànaudos j

produkcijos vieneto gamybai.CES gamybos funkcija uþraðoma taip:

kur: r ( j ) � gamybos veiksniø pakeièiamumo elastingumas sektoriuje j;dkj � gamybos veiksnio k naudojimo intensyvumo parametras ðiame sektoriuje.Vadinasi, kiekvieno nacionalinës ekonomikos sektoriaus bendrojoje produkcijoje

pridëtinë vertë turi fiksuotà santykiná svorá ir nëra technologiniø galimybiø operatyviaipakeisti nusistovëjusiø proporcijø. Galimas tik gamybos veiksniø tarpusavio pakeièia-mumas sektoriaus viduje. Vadinasi, pasiûla, sukurta ðalies viduje ir orientuota á savàjàbei uþsienio rinkas, turi transformacijos su pastoviaisiais elastingumais iðraiðkà, o visatai, ko trûksta vidaus rinkoje sukurti ðiai pasiûlai, patenka per Armingtono agregavimà.


Gamintojas savo pagamintos produkcijos pasiûlà kuria tarsi ið pradþiø atsiþvelg-damas á jos paklausà vidaus (Zi) ir uþsienio (Ei) rinkose. Rinkas perorientuoti techniðkaiyra sunku dël ávairiø veiksniø: sugebëjimo praplësti rinkas arba rasti naujø, produktøkokybës sertifikavimo reikalavimø, rinkodaros ágûdþiø bei strateginio valdymo lygio,muitiniø ir kalbos barjerø, skirtingø laiko juostø ir pan. Matematiðkai problemà iðspræstinëra sudëtinga, be to, jos gana glaustas transformacijos su pastoviais elastingumaisfunkcijos (CET) pavidalas:

kur: visi minëti veiksniai kondensuojami á vienintelá parametrà � vadinamàjá vidausir uþsienio rinkø transformacijos arba tiesiog eksporto elastingumà e (i);

aiE � eksporto intensyvumo parametras, kurá galima interpretuoti kaip pramonës

ðakos (produktø ar paslaugø) pardavimø dalá, kuri turëtø bûti realizuojama uþsienyje.Panaðiai modeliuojamas tarpinio ir galutinio vartojimo bei investiciniø prekiø impor-

tas. Importuotos prekës agreguojamos su atitinkamais vietos gaminiais vëlgi per CESfunkcijà, kuri ðiuo atveju dar vadinama Armingtono agregavimu:

kur Mi � i-osios veiklos importas.Armingtono elastingumo parametras s (i) leidþia preciziðkai modeliuoti visiðkai

nedidelæ bendros produkto paklausos vietinës produkcijos dalá (mûsø atveju bûtø ámano-ma, pvz., naftos gavybà ið Genèø telkiniø traktuoti atskirai nuo viso importo ið Rusijos).Toks parametras taip pat padeda atskirti tø paèiø arba giminingø produktø importo beieksporto tarpusavio persidengimus (netgi beveik idealiai vienarûðiø, tokiø kaip elektrosenergijos, ryðio paslaugø ir pan.) bei parengti atsiskaitymø uþ jø tarptautinius srautussutartis. Be to, Armingtono agregavimas padeda tiksliau diferencijuoti importà pagal jogamybos sudaromos konkurencijos vietos laipsná (tai nëra labai aktualu branduoliniokuro arba gamtiniø dujø atvejais, bet gali bûti gana ádomu svarstant smulkaus ir vidutinioverslo raidos kryptis: ne siekiant padëti ðiam verslui nustatant muitus, bet ávertintigalimus importo struktûros pokyèius). Kiti ádomesni aspektai � tai galimybë su CESfunkcijos pagalba tirti naudà dël tø paèiø produktø importo diferencijavimo pagaluþsienio ðaltinius (regionus) arba importo sandarà pagal vartojimo (tarpinio, investicinioir galutinio) kategorijas ðalies viduje. Tai mûsø konkreèios ekonominës situacijos atvejuyra aiðkiai svarbiau (importo skirstymas pagal paskirtá kartu su atitinkamø Armingtonoelastingumø ávertinimu leistø atskirti einamosios sàskaitos deficito (pertekliaus) sude-damàsias dalis ir nustatyti jø kitimo kryptis).

Gamybos funkcijos su pastoviais pakeièiamumo elastingumais (CES) ir pastoviaistransformacijos elastingumais (CET) taip pat buvo pritaikytos energetikos sektoriuimodeliuoti, taèiau jau remiantis konkreèiais statistiniais duomenimis. Pirmojo tipofunkcijø pavidalas buvo iðmëgintas agreguojant elektros energijos gamybos irpaskirstymo veiklà. Tuo tarpu CET tipo funkcija pritaikyta naftos perdirbimo pramonësproduktams.

Be to, vidaus rinkoje turi bûti iðlaikomas prekiø pasiûlos ir paklausos balansas:

kur: aij � sànaudø ir iðeigos koeficientai, nusakantys produkto i tarpiná vartojimà

sektoriuje j produkcijos vienetui;Y

j � technologijos j naudojimo intensyvumas;

� sektoriaus i produkcijos tarpinio vartojimo produktø paklausa;d

i (p) � nacionalinë galutinë paklausa.

Namø ûkiø paklausos ir naudingumo funkcijos (paklausos kûrimas). Namø ûkioh, kaip vartotojo, elgesá rinkoje nulemia naudingumo funkcijos u

h maksimizavimas

vartojimo produktø erdvëje, apribotoje turimo biudþeto, t. y.: atþvilgiu


kur: Xhc (c = 1,..., 12) � h-ojo namø ûkio pasirinktas vartojimo produktø rinkinys;

pc � vartojimo prekës c (rinkos) kaina;Lh � laisvalaikis;Yh

D � h-ojo namø ûkio disponuojamos pajamos;gh � h-ojo namø ûkio taupymo norma.Tipinë naudingumo funkcijos forma yra þiedinë (lizdo) funkcija su pastoviais

pakeièiamumo elastingumais (nested CES function). Funkcijos iðorinis þiedas apibrëþtaspasirinktø integruoto vartojimo Xh ir laisvalaikio Lh atþvilgiu, t. y.:

Kiekvieno namø ûkio h integruotas vartojimas savo ruoþtu apibrëþiamas taip: kartu

kur a (h,c) galima apibûdinti kaip vartotojo h teikiamà santykinæ svarbà prekei c.Ðios rûðies naudingumo funkcijø parametrams ávertinti (kalibruoti) kiekvienam

namø ûkiui h reikia apibrëþti virtualiná mokesèiø tarifà t hincF atþvilgiu visø pajamø ir

(vëlgi menamas) integruoto vartojimo kainas phto:

kartu su kur a (h,c) � namø ûkio h vartojimo iðlaidø dalis (ið tikrøjø), skiriama prekei c ið

visø jo grynøjø pajamø. Tai leidþia nustatyti integruoto vartojimo ir laisvalaikiopaskirstymo parametrà:

kur pL � darbo jëgos kaina.Nustaèius pagalbiná dydá

ámanoma analitiðkai apibrëþti ðiø dviejø vartojimo kategorijø paklausà:

Tuo tarpu namø ûkio paklausos dhc funkcijos pavidalas áprastinëms vartojimo

prekëms (tæsiant naudingumo maksimizavimà biudþetinëje aibëje, nulemtoje santykiniøkainø bei laisvalaikio ir integruoto vartojimo paklausos) yra gana paprastas:

visiems cÎ C.Visuminë namø ûkiø kiekvienos ið dvylikos vartojimo prekiø ir paslaugø paklausa

dc(p ) tada yra transformuojama á namø ûkiø dvideðimt vienos sektorinës prekës

paklausà Di(p), naudojant fiksuotus transformacijos koeficientus trans(i,c), t. y.:

Toliau modeliuodami namø ûkiø paklausà, taikëme keturiø rûðiø paklausosfunkcijø alternatyvias formas: vienetinio elastingumo, Slutsky elastingumo, Stone-Gearyir modifikuotà Stone-Geary, papildytà Slutsky elastingumu. Funkcijø formø taikymopalyginimo tikslams ðie elastingumai buvo pasiskolinti ið Norvegijos modelio [4], kadangiðios ðalies vartojimo prekiø ir paslaugø struktûra yra panaði á Lietuvos struktûrà. Funkcijøiðraiðkos pateiktos treèioje straipsnio dalyje.

3. Algebrinis modelio formulavimas

Kainos:bazinës gamintojø kainos

vartotojo kainos

.


Visuminë gamybos veiksniø paklausa:(l = 30) darbo(k = 34) kapitalo

Kapitalo dekompozicija: visas kapitalas su kapitalo naudojimo mokesèiais

korporacijø

namø ûkiøNamø ûkiø pajamos:

iki mokesèiødarbo

kapitalo

transferai

disponuojamos

Valstybës biudþetinis apribojimas:

Santaupos:

namø ûkiø

verslo

valstybësuþsienio

Investicijø ir taupymo balansas:

Gamybos funkcijø formos:Leontief � CES

CES pridëtinës vertësPasiûlos kûrimas vidaus rinkoje:

Bendrosios produkcijos transformavimas á vidaus ir uþsienio rinkas:

Paklausos funkcijø alternatyvios formos:vienetinio elastingumo

Slutsky elastingumøStone-Geary

modifikuotaStone-Geary

Paklausos transformavimas:

Galutinës vidaus paklausos struktûra:


Pasiûlos ir paklausos balansas:produktø

gamybos veiksniø

Parametrø matricos:A = (aij) m x n vienetinë gamybos matrica:aij � sànaudø-gamybos koeficientaiQ = (qij) m x n vienetinë galutinës gamybos matrica:qij � sànaudø-galutinës gamybos koeficientaiHES = (ahc) m x v vartojimo iðlaidø struktûros matrica:ahc � santykinë h-ojo namø ûkio iðlaidø c produktui dalisTRANS = [trans(i,c)] m x v transformavimo matrica: trans(i,c) � transformacijoskoeficientai, i-ojo sektoriaus produkcijos á c vartojimo prekæTRINV = [trinv(i,j)] m x n investicijø matrica: trinv(i,j) � investicijø trans-

formacijos koeficientai, pagal kilmës sektoriø i á paskirties sektoriø j

Kiti parametrai:bi pajamø iðtekliø vektoriaus komponentai (pajamø ðaltiniø kategorijos)Invi i-ojo produkto panaudojimas investicijomsInvG

i i-ojo produkto dalis valstybës investicijosetj

ind netiesioginiø mokesèiø norma j-ojo sektoriaus produkcijaitj

S j-ojo sektoriaus subsidijø normati

exc j-ojo sektoriaus akcizo normatj

exp j-ojo sektoriaus eksporto mokesèiø normati

imp j-ojo sektoriaus importo mokesèiø normati

vat j-ojo sektoriaus produkcijos, vartojamos namø ûkiuose, PVM normati

vatG j-ojo sektoriaus produkcijos, skirtos valstybës vartojimui, PVM normatj

corp j-ojo sektoriaus pelno mokesèio normatj

C j-ojo sektoriaus dividendø apmokestinimo normatj

K j-ojo sektoriaus kapitalo mokesèiø normatj

L j-ojo sektoriaus socialinio draudimo ámokø normath

incL h-ojo namø darbo pajamø mokesèio normath

incK h-ojo namø ûkio kapitalo pajamø mokesèio normath

K h-ojo namø ûkio kapitalo naudojimo mokesèiø normaaH

j namø ûkiø kapitalo dalis j-ojo sektoriaus kapitaletah h-ojo namø ûkio darbo pajamø mokesèio lengvatag h h-ojo namø ûkio taupymo normac j j-ojo sektoriaus dividendø iðmokëjimo normaz valstybës pervedimø namø ûkiams normazhf h-ojo namø ûkio nuosavybës dalis pajamø ðaltinyje fxhc minimali h-ojo namø ûkio c produkto a priori apibrëþta paklausaq F valstybës uþsienio skolos aptarnavimo iðlaidø normashc h-ojo namø ûkio c galutinio vartojimo prekës (paslaugos) paklausos

(Slutsky) elastingumasaE

i i-ojo produkto eksporto intensyvumo parametrasaM

i i-ojo produkto importo intensyvumo parametrase(i) i-ojo produkto vidaus ir uþsienio rinkø transformacijos elastingumass(i) i-ojo produkto importo ir vidaus gamybos apimèiø agregavimo

elastingumas

Kintamieji:Yi i-ojo sektoriaus gamybos apimtis (technologijos intensyvumas)Zi i-ojo sektoriaus produkcijos paklausa vidaus rinkoje (pardavimai ðalyje)Ei i-ojo sektoriaus produkcijos paklausa uþsienio rinkose (eksportas)


Mi i-ojo produkto uþsienio gamybos paklausa vidaus rinkoje (importas)Si i-ojo sektoriaus visuminë produktø pasiûla vidaus rinkojeXij tarpinio produkto, pagaminto sektoriuje i, tiekimas sektoriui jfki gamybos veiksnio k paklausa sektoriuje idi galutinio vartojimo sektoriaus i gaminiø paklausa vidaus rinkojeDi i-ojo sektoriaus gaminamø galutinio vartojimo produktø paklausaLj darbo paklausa sektoriuje jKj kapitalo paklausa sektoriuje jL visuminë darbo pasiûlaK visuminë kapitalo pasiûlaKH namø ûkiø kapitalasKF korporacijø kapitalaskj j-ojo sektoriaus pagrindinio kapitalo suvartojimasVi kintamosios gamybos veiksniø sànaudos i-ojo sektoriaus produkcijos

vienetuipi bazinë gamintojo produkto i kainapi

E produkto i eksporto kainapi

M produkto i importo kainap c galutinio vartojimo produkto c kainaSV visos santauposBdG nacionalinio biudþeto deficitasLh h-ojo namø ûkio darbo laiko pasiûlaL h h-ojo namø ûkio darbo laiko (laisvalaikio) paklausaxhc h-ojo namø ûkio c vartojimo produkto paklausa (natûr. vnt.)xc visuminë namø ûkiø c vartojimo produkto paklausa (natûr. vnt.)uh h-ojo namø ûkio naudingumas (gerovës lygis)IT

h h-ojo namø ûkio pajamos iki mokesèiøID

h h-ojo namø ûkio disponuojamos pajamosIh h-ojo namø ûkio einamojo vartojimo iðlaidos

3. Kai kurie mokesèiø reformos modeliavimo aspektai

Tiesioginiø ir netiesioginiø mokesèiø balansas. Optimalus tiesioginiø ir netiesioginiømokesèiø balansas priklauso nuo daugelio veiksniø: pajamø ir vartojimo struktûros,mokesèiø esamos bazës pilnumo ir pan. Be to, tam tikrø mokesèiø rûðiø (pvz., socialiniodraudimo ámokø) priskyrimas vienai ar kitai kategorijai taip pat nëra visiðkai skaidrus.Pateikiami skaièiavimø rezultatai, aiðku, neatsako á minëtus klausimus, o tik parodotikëtinus namø ûkiø elgesio pokyèius vykdant konkreèià mokesèiø politikà. Rezultatøinterpretavimas taip pat gali bûti siejamas su vyraujanèios tendencijos mokestiniø pajamøstruktûroje padariniais.

Kai kurie modeliavimo eksperimentai pateikti 1 lentelëje. Tiriami efektai apimanamø ûkiø deciliø paklausos pokyèius eliminuojant kainø poveiká, gaunamø ið valstybësiðmokø ir mokamø valstybei fiziniø asmenø pajamø bei pridëtinës vertës mokesèiøpasikeitimus. Grynieji mokëjimai apibrëþiami kaip skirtumas tarp gautø ir sumokëtøpervedimø. Modeliuojamos politikos kintamieji yra minëtø mokesèiø ribiniai tarifai.Atliekant modeliavimo eksperimentus nëra daromos prielaidos dël mokesèiø bazëskitimo. Taip pat laikomasi fiziniø ir juridiniø asmenø pajamø apmokestinimo integralumoprincipo.

Bazinis scenarijus (lyginamasis standartas) sudarytas remiantis 1995 m. duome-nimis. Mokestinës pajamos pateikiamos be socialinio draudimo ámokø, o jø struktûraatitinka baziniø metø duomenis. Fiziniø asmenø pajamø mokesèio (FAPM) áplaukosdalomos á darbo uþmokesèio apmokestinimà ir personaliniø ámoniø pajamø mokesèius(PÁPM). Kitos mokestinës pajamos 1 lentelëje pateikiamos sustambintai. Pavyzdþiui,

52Pinigø studijos 2000 n

1E

konomikos teorija ir praktika

1 lentelë

Tiesioginiø ir netiesioginiø mokesèiø balanso pusiausvyros efektai

Mokestis Tarifas, Pajamos, Mokëjimai Namø ûkiø deciliø mokesèiai, pervedimai ir paklausa, mln. Lt

% mln. Lt H1 H2 H3 H4 H5 H6 H7 H8 H9 H10 Ið viso

Bazinis

FAPM 33 1 223,8 FAPM 9,7 29,1 54,5 115,9 163,9 221,5 235,0 224,3 265,2 373,9 1 693,0PÁPM 24 469,3 PVM 147,5 147,7 148,0 159,5 167,8 182,1 207,6 250,3 293,4 418,4 2 122,3JAPM 29 550,8 Gauti 982,7 814,9 644,8 344,6 240,4 135,0 96,7 77,5 75,1 24,4 3 436,1PVM 18 2 604,5 Grynieji 825,5 638,1 442,3 69,2 �91,3 �268,6 �345,9 �397,1 �483,5 �767,9 �379,2Kiti Fiksuotas 701,6 Paklausa 1 012,3 1 019,2 1 027,7 1 107,4 1 168,7 1 263,3 1 436,6 1 735,2 2 028,0 2 919,1 14 717,5Ið viso 5 550,0 Pokyèiai 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0

FAPM 20 743,2 FAPM 6,2 18,6 34,1 72,0 101,9 136,9 150,2 152,6 187,6 282,2 1 142,3PÁPM 20 399,0 PVM 193,9 193,0 192,7 192,8 206,1 233,7 319,8 374,6 532,9 2 706,9JAPM 20 387,6 Gauti 1 068,4 884,9 702,2 285,0 182,6 124,6 96,7 77,6 75,2 24,4 3 521,6PVM 22,76 3 316,8 Grynieji 868,3 673,3 475,4 20,2 �125,4 �246,0 �320,9 �394,8 �487,0 �790,7 �327,6Kiti Fiksuotas 703,4 Paklausa 1 054,9 1 055,8 1 060,8 1 062,1 1 138,3 1 285,3 1 467,6 1 757,7 2 053,4 2 947,3 14 883,2Ið viso 5 550,0 Pokyèiai 42,6 36,6 33,1 �45,3 �30,4 22,0 31,0 22,5 25,4 28,2 165,7

FAPM 15 556,5 FAPM 4,6 13,9 25,5 53,9 76,4 102,6 112,7 114,8 141,4 213,2 859,0PÁPM 15 302,6 PVM 211,8 210,8 210,5 210,6 230,0 261,5 299,7 358,6 420,9 600,1 3 014,5JAPM 15 293,9 Gauti 1 063,4 876,2 689,6 262,1 182,6 124,6 96,7 77,6 75,2 24,4 3 472,4PVM 25,38 3 694,4 Grynieji 847,0 651,5 453,6 �2,4 �123,8 �239,5 �315,7 �395,8 �487,1 �788,9 �401,1Kiti Fiksuotas 702,6 Paklausa 1 034,9 1 035,9 1 040,8 1 041,7 1 140,5 1 291,8 1 477,4 1 770,1 2 072,1 2 981,2 14 886,4Ið viso 5 550,0 Pokyèiai 22,6 16,7 13,1 �65,7 �28,2 28,5 40,8 34,9 44,1 62,1 168,9

FAPM 0 0,0 FAPM 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0PÁPM 0 0,0 PVM 260,9 259,6 259,2 267,7 302,9 347,5 400,1 479,1 567,7 811,8 3 956,5

53Þ

. Kalinauskas, R

. Tamoðiûnas. L

ietuvos ekonomikos taikom

asis bendrosios ekonominës pusiausvyros m

odelis

JAPM 0 0,0 Gauti 1 043,9 843,9 644,9 227,6 182,6 124,6 96,7 77,6 75,2 24,4 3 341,4PVM 33,31 4 847,0 Grynieji 783,0 584,3 385,7 �40,1 �120,3 �222,9 �303,4 �401,5 �492,5� 787,4 �615,1Kiti Fiksuotas 703,0 Paklausa 972,2 972,3 977,2 1 009,7 1 145,5 1 308,9 1 503,6 1 803,4 2 123,1 3 075,1 14 891,0Ið viso 5 550,0 Pokyèiai �40,1 �46,9 �50,5 �97,7 �23,2 45,6 67,0 68,2 95,1 156,0 173,5

FAPM 37,47 1389,9 FAPM 11,5 34,5 63,5 134,2 190,0 255,6 279,1 281,5 344,6 514,8 2 109,3PÁPM 37,47 719,2 PVM 127,2 126,6 126,4 126,4 125,8 140,8 160,5 192,0 223,5 315,6 1 664,8JAPM 37,47 698,6 Gauti 1 078,8 908,3 740,0 357,9 182,6 124,6 96,7 77,6 75,2 24,4 3 666,1PVM 14 2 039,9 Grynieji 940,1 747,2 550,1 97,3 �133,2 �271,8 �342,9 �395,9 �492,9 �806,0 �108,0Kiti Fiksuotas 702,4 Paklausa 1 126,2 1 126,5 1 131,9 1 132,6 1 129,5 1 259,6 1 432,0 1 716,7 1 991,8 2 837,6 14 884,4Ið viso 5 550,0 Pokyèiai 113,9 107,3 104,2 25,2 �39,2 �3,7 �4,6 �18,5 �36,2 �81,5 166,9

FAPM 45,62 1692,8 FAPM 14,0 42,0 77,2 163,2 231,0 310,9 338,9 340,6 416,1 619,7 2553,6PÁPM 45,62 861,0 PVM 93,1 92,5 92,2 92,4 92,8 99,6 113,2 135,7 157,4 221,5 1 190,4JAPM 45,62 836,4 Gauti 1 074,4 908,5 744,5 380,6 230,6 124,6 96,7 77,6 75,2 24,4 3737,1PVM 101 458,1 Grynieji 967,3 774,0 575,1 125,0 �93,2 �285,9 �355,4 �398,7 �498,3 �816,8 �6,9Kiti Fiksuotas 701,7 Paklausa 1 152,6 1 151,5 1 155,0 1 157,4 1 165,6 1 245,7 1 413,6 1 696,5 1 961,9 2 785,3 14 885,1Ið viso 5 550,0 Pokyèiai 140,3 132,3 127,3 50,0 �3,1 �17,6 �23,0 �38,7 �66,1 �133,8 167,6

FAPM 66,68 2 473,5 FAPM 20,3 60,9 112,3 237,7 336,5 453,2 491,7 490,0 595,5 879,4 3 677,5PÁPM 66,68 1 204,1 PVM 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0JAPM 66,68 1 169,6 Gauti 1 055,3 907,4 762,6 439,1 316,9 157,0 96,7 77,5 75,2 24,4 3 912,1PVM 0 0,0 Grynieji 1 035,0 846,5 650,3 201,4 �19,6 �296,2 �395,0 �412,5 �520,3 �855,0 234,6Kiti Fiksuotas 702,8 Paklausa 1 218,4 1 219,5 1 225,7 1 226,7 1 232,1 1 233,9 1 359,5 1 639,0 1 878,3 2 642,3 14 875,4Ið viso 5 550,0 Pokyèiai 206,1 200,3 198,0 119,3 63,4 �29,4 �77,1 �96,2 �149,7 �276,8 157,9

FAPM � fiziniø asmenø pajamø mokesèiai, PÁPM � personaliniø ámoniø pelno mokesèiai, JAPM � juridiniø asmenø pelno mokesèiai, PVM � pridëtinës vertës mokestis.

Mokestis Tarifas, Pajamos, Mokëjimai Namø ûkiø deciliø mokesèiai, pervedimai ir paklausa, mln. Lt

% mln. Lt H1 H2 H3 H4 H5 H6 H7 H8 H9 H10 Ið viso

Tæsinys


namø ûkiø sumokëtas PVM agreguojamas su akcizais bei valstybës vartojimomokesèiais, o netiesioginiai mokesèiai gamybai pateikiami kartu su turto ir kitaismokesèiais. Paþymëtina, kad modelis apima kur kas detalesná minëtø mokestiniø pajamøiðskleidimà.

Gauti modeliavimo rezultatai neprieðtarauja nei intuicijai, nei teorinëms nuostatoms.Keièiant mokesèiø balansà didesnio tiesioginio pajamø apmokestinimo kryptimi,pusiausvyros efektai nëra palankûs aukðèiausiems namø ûkiø deciliams, ir atvirkðèiai.Tai ið dalies patvirtina kai kuriø ekspertø (pvz., S. Tabor [13], M. Starkevièiûtës [9])nuogàstavimus dël santykinai aukðto darbo pajamø apmokestinimo palyginti su kapitalopajamø mokesèiais, tiesa, darbo apmokestinimui suteikiant platesnæ, bet teoriðkai pagrástàinterpretacijà.

Paþymëtina, kad, vykdant bet kurià pasirinktà mokesèiø reformos politikà, galimataikyti iðlyginantá valstybës transferø namø ûkiams mechanizmà. Tokio principo laikosikai kurios ðiuo metu aktyviai dirbanèios modeliuotojø grupës (pvz., Danijoje vado-vaujamos þymaus Pasaulio banko eksperto G. Harrison [2; 3]). Mûsø modelis taip patleidþia sklandþiai atlikti ðias operacijas nepaþeidþiant Pareto optimumo reikalavimo.

Paþymëtina, kad optimalaus tiesioginiø ir netiesioginiø mokesèiø balanso ieðkomataikant tiek pusiausvyros, tiek ir paprastesnius specializuotus modelius. Daug dëmesio,tiriant ðià problemà, skiriama mokesèiø vengimo problemai. Vengrijos mokesèius, taikantpusiausvyros modelius, ðiuo aspektu iðsamiai analizavo Kembridþo universiteto profe-sorius D. Newbery [7], o Suomijos banko Pereinamosios ekonomikos instituto tyrimøcentro direktorius J. Pirttila [8] 1999 m. parengë apþvalginæ lyginamàjà studijà, skirtàðios problemos analizei Rytø Europoje.

Kaip minëta anksèiau, modeliuojant nebuvo visapusiðkai* atsiþvelgta á galimusmokesèiø bazës pokyèius, taip pat ir á tai, kad vengiama mokëti mokesèius. Taèiausudarytas modelis gali bûti patikslintas ðia kryptimi ir turi kitø privalumø, ypaè paþy-mëtina galimybë laisvai kisti mokesèiø tarifø lygiui siekiant uþtikrinti pasirinktà pajamølygá.

Makroekonominiai fiskalinës politikos efektai. Parengus patobulintà duomenøbazæ, pagrástà 1997 m. nacionaline sàskaityba, atlikti nevienodo pobûdþio fiskalinëspolitikos makroekonominiø pusiausvyros efektø tyrimai. Pagrindiniais politikos para-metrais parinkti keliø kategorijø � netiesioginiø gamybos mokesèiø, akcizø, fiziniøasmenø pajamø ir pridëtinës vertës mokesèiø � tarifø kitimai. Tuo tarpu valstybësinvesticinë veikla tampa parametru arba egzogeniniu kintamuoju. Makroekonominiaibendrosios pusiausvyros efektai apima namø ûkiø ir valstybës vartojimo, einamosiossàskaitos ir fiskalinio deficitø bei investicijø apimèiø pokyèius. Skaièiavimo rezultataipateikti kaip minëtø rodikliø lyginamøjø BVP daliø pokyèiai. Trumpai pakomentuosimekai kuriuos modelio sprendinius (þr. 4 pav.).

Fiziniø asmenø pajamø mokesèio tarifo padidinimas (þr. 4 pav. a) deðimt procentø(iki ribinës 36,3% normos) bendrø mokestiniø pajamø dalá BVP padidina 0,4 procentiniopunkto (iki 21%). Taèiau proporcingai sumaþëja ir namø ûkiø vartojimo santykinëdalis (nuo bazinio 62,1% iki apskaièiuoto 61,7%). Tuo tarpu valstybës pervedimønamø ûkiams santykinë dalis BVP beveik nepasikeièia (0,0007 procentinio punktoprieaugis). Pastebimai didëja tik valstybës vartojimas (0,5 procentinio punkto) fiskaliniodeficito plëtimosi fone (0,2 procentinio punkto). Taigi, net taikant papildomos paramosnamø ûkiams mechanizmà, valstybë bûtø nepajëgi kompensuoti vartotojø nuostoliø.Paþymëtina, kad ðiuo atveju einamosios sàskaitos deficitas padidëja labai nedaug (0,0008procentinio punkto), nepaisant dar ir to, kad prarasta 0,1 procentinio punkto investicijøsantykinë dalis BVP.

Atvirkðèiai, darbo pajamø mokesèiø maþinimo politika (iki ribinës 29,7% normos)nulemia einamosios sàskaitos deficito santykinës dalies sumaþinimà daugiau nei 1 pro-centu ir yra daugiau uþ investicijø sumaþëjimà (0,9 procentinio punkto). Namø ûkiøvartojimas padidëja tiek, kiek nukrenta valstybës vartojimas ir bendros mokestinës

*Netiesioginiø vartojimo mo-kesèiø bazei apibrëþti buvotaikyti tam tikri vertinimai.Kaip rodo Statistikos depar-tamento atliekamø namø ûkiøbiudþetø tyrimø duomenys,dar didelæ prekiø dalá Lietu-vos gyventojai perka ne par-duotuvëse. 1998 m. pirmojopusmeèio duomenimis, neparduotuvëse buvo pirkta28,5 procento maisto pro-duktø ir gaiviøjø gërimø ir38,7 procento alkoholiniøgërimø bei tabako gaminiø (iðto skaièiaus 44,0% natûralioskavos, 47,8�64,5% mësos,36,7�47,5% paukðèiø, 43,5�47,3% subproduktø, 69,7%ðvieþios þuvies, 37,9% pie-no, 55,6% kiauðiniø, 46,3%aliejaus, 71,4% bulviø,40,5% cukraus, 20,9% deg-tinës, 27,3% konjako, 50,1%cigareèiø su filtru ir t. t.).Vidaus prekyba. Ûkio minis-terija, 1999.


pajamos (0,4 procentinio punkto). Fiskalinio deficito ir valstybës pervedimø santykinësdalys BVP beveik nesikeièia.

Teigiamos tendencijos iðlieka ir maþinant darbo apmokestinimà kitu bûdu � didinantneapmokestinamo minimumo ribà 35 procentais (maþdaug iki 290 Lt mënesio darbopajamø). Net mechaniðkai lyginant tarpusavio santykius tarp fiskalinio biudþeto deficitosumaþëjimo ir valstybës vartojimo kritimo (0,2 ir 0,5 atitinkamai procentinio punkto),viena vertus, bei einamosios sàskaitos deficito ir investicijø kritimo (0,4 ir 0,1 procentiniopunkto), kita vertus, gautume �lygiàsias� (�0,3 + 0,3 = 0). Visa ekonomika �ryðkiataðkø persvara� iðloðia pridëjus namø ûkiø vartojimo santykinës dalies prieaugá (0,2procentinio punkto).

Vadovaujantis panaðia logika, galima nagrinëti kitas mokesèiø reformos variacijas(4 pav. b ir c), kuriø plaèiau neaptarinësime. Pateiksime tik kai kurias santraukas.

4 pav. Pagrindiniø makroekonominiø rodikliø santykiniø daliø BVP pusiausvyrosefektai

-1,0

-0,5

0,0

0,5

1,0

1,5

PVM tarifas 16,5%PVM tarifas 20%Akcizø padidinimasvidutiniðkai 10%

Investicijos

Einamosios sàskaitos deficitas

Namø ûkiø vartojimas

Valstybës vartojimas

Visos mokestinës pajamos

Fiskalinis deficitas

Procentai

a

b


Didinant PVM tarifà 11,1 procento ir já maþinant 8,3 procento (arba nustatant20% ir 16,5% nominalø tarifà), gaunamas veidrodinis suminis efektas: atitinkamai�1,9 ir 1,9 procentinio punkto pokytis. Taèiau tokio efekto neduoda netiesioginiømokesèiø tarifø modeliavimas. Maþinant jø tarifus vidutiniðkai 15 procentø, atskiriefektai visiðkai neutralizuoja vienas kità, o, vykdant prieðingà politikà, galima tikëtisteigiamo rezultato, ekvivalentaus 0,2 procento BVP.

Paþymëtina, kad bendrosios pusiausvyros analizë jokiu bûdu nesuteikia teoriniopagrindo makroekonominiø efektø tarpusavio pakeièiamumui. Efektø dydþio mataigali pagelbëti tik optimaliø sprendiniø paieðkos krypèiai darant papildomas prielaidas.

Mokesèiø progresyvumo matavimai. Kiekviena mokesèiø reforma keièia atskirøsocialiniø grupiø pajamø mokesèiø ir jø pajamø santyká ir (arba) netiesioginiø mokesèiøir potencialiø iðlaidø santyká. Mokesèiai, susijæ su darbo pajamomis, tiesiogiai veikiaapmokestinimo progresyvumà. Taèiau pateikti skaièiavimai nepagrásti prielaidomis dëlsocialinës paramos tikslø.

2 lentelë

Pajamø mokesèiai pagal namø ûkiø decilius

(procentais)

Bazinis Fiziniø asmenø pajamø Bazinio neapmokestinamoscenarijus mokesèio tarifo minimumo

didinimas 10% maþinimas 10% didinimas 35% didinimas 50%

darbo bendrø darbo bendrø darbo bendrø darbo bendrø darbo bendrø

H1 2,6 15,1 3,2 15,2 2,1 15,0 �2,7 13,9 �3,4 13,8H2 9,7 17,1 10,9 17,6 8,6 16,9 7,0 16,5 6,7 16,4H3 12,8 19,3 14,2 19,8 11,5 18,7 11,2 18,7 11,0 18,6H4 14,1 21,0 15,6 20,8 12,7 19,4 13,1 19,6 12,9 19,5H5 14,5 19,5 16,0 20,2 13,0 18,9 13,5 19,1 13,4 19,1H6 15,1 23,0 16,7 21,1 13,6 19,5 14,4 19,9 14,3 19,9H7 15,2 19,3 16,7 20,0 13,6 18,6 14,5 19,0 14,4 18,9H8 15,2 18,0 16,8 18,6 13,7 17,4 14,5 17,8 14,5 17,8H9 15,3 16,8 16,8 17,3 13,7 16,3 14,6 16,6 14,5 16,6H10 15,2 14,6 16,8 14,9 13,7 14,4 14,5 14,5 14,4 14,5

Kaip teigia þymûs mokesèiø teorijos analitikai (N. Stern [10, 11], J. Stiglitz [12] irkt.), fiziniø asmenø pajamø mokestis nëra pats tinkamiausias bûdas varguomenei pa-remti. Panaðu, kad Lietuvoje ðiai nuomonei pritaria tiek darbdaviø, tiek profsàjungø

-0,4

-0,2

0,0

0,2

0,4

0,6

0,8

1,0

Netiesioginiø gamybosmokesèiø sumaþinimas 15%

Netiesioginiø gamybosmokesèiø padidinimas 15%

Pagrindiniø mokesèiøsumaþinimas vidutiniðkai 5%

Investicijos

Einamosios sàskaitos deficitas

Namø ûkiø vartojimas

Valstybës vartojimas

Visos mokestinës pajamos

Fiskalinis deficitas

Procentaic


atstovai. Kitas svarbus klausimas, dël kurio sutariama, yra neapmokestinamo minimumokëlimas. Ðis metodas uþtikrina pajamø apmokestinimo progresyvumà (tarp þemesniødeciliø), be to, yra paprastesnis uþ mokesèiø tarpsniø ir apmokestinimo normø opti-mizavimà.

Perteklinës mokesèiø naðtos vertinimas. Papildomø pajamø surinkimas á vals-tybës biudþetà neiðvengiamai sukelia atskirø (arba visø) ekonomikos dalyviø efektyvumonuostolius � perteklinæ mokesèiø naðtà. Yra daug skirtingø perteklinës mokesèiø naðtosapibrëþimø, taèiau ið tikrøjø yra tik du matavimo bûdai: kompensacinë variacija(compensation variation (CV), vadinamoji Hicks) ir ekvivalentinë variacija (equivalentvariation (EV), dar vadinama Kaldor). Neaptarinësime ðiø metodø privalumø, tikpaþymësime jø interpretavimo skirtumus. Pirmasis akcentuoja situacijà prieð mokesèius,nes kompensacinë variacija apibrëþia bûtinà iðmokà, norint tiksliai kompensuoti patirtusnuostolius dël nustatytø mokesèiø. Ekvivalentinë variacija ávertina tai, kokià pinigøsumà vartotojas bûtø pasiryþæs sumokëti vietoj nustatytø mokesèiø, o tada apibrëþia,kiek ði suma didesnë uþ mokesèius.

Alternatyviø perteklinës mokesèiø naðtos apibrëþimø formalizavimas atitinkamaiyra:

kur: p � vartojimo prekiø baziniø kainø vektorius;p * � naujos pusiausvyros kainos, pasikeitus apmokestinimui.u ir u* � naudingumo indeksai; jie atitinkamai nusako gerovës lygá bazinëje pusiaus-

vyroje ir ekonomikos bûsenoje nustaèius mokesèius. Funkcijos m reikðmë bet kuriametaðke (p, u) parodo minimalias pajamas, kuriø reikia uþtikrinti u naudingumo (gerovës)lygá esant kainø p sistemai. (Funkcijos m pavidalas neturi bûti visø vartotojø vienodas;jø indeksai praleisti tik dël paprastumo.)

Kompensacinës ir ekvivalentinës variacijos svarba lyginamojoje statikoje yra aiðki(Paasche ar Laspeyres indeksai taikomi reèiau, t. y. siekiant panaikinti lûkesèiø átakà).Dinaminiuose modeliuose ðiems gerovës pokyèiø matams taikomas dabartinës vertësoperatorius padeda nustatyti mokesèiø proporcijø ir ekonomikos augimo tempø sàryðá.

Vykdant Lietuvos mokesèiø reformà, perteklinës mokesèiø naðtos susidarymaspaprastai nesvarstomas. Bendrosios pusiausvyros modelis galëtø bûti pritaikytas tokiomsproblemoms spræsti. Þemiau pateiksime kai kuriø hipotetiniø variantø skaièiavimus.

3 lentelë

Ekvivalentinë variacija pagal namø ûkiø decilius

(mln. Lt)

H1 H2 H3 H4 H5 H6 H7 H8 H9 H10 Ið viso

1 scenarijus 15,6 17,6 17,5 17,8 19,6 19,2 22,9 27,8 36,5 70,6 265,12 scenarijus �14,7 �16,9 �16,2 �16,0 �17,7 �16,7 �20,8 �26,1 �34,9 �67,3 �247,33 scenarijus 3,7 1,1 �1,3 �4,2 �5,9 �8,4 �9,6 �11,3 �13,1 �18,8 �67,94 scenarijus 5,3 7,5 9,5 11,7 13,1 15,4 16,9 18,9 22,4 35,6 156,35 scenarijus �6,7 �7,6 �9,6 �11,7 �11,5 �13,1 �11,3 �9,0 �4,0 14,7 �69,86 scenarijus 1,1 1,2 1,9 2,8 3,1 4,0 3,8 3,8 4,2 8,5 34,67 scenarijus 5,2 7,3 9,1 11,2 12,7 14,8 16,4 18,5 22,4 36,4 154,08 scenarijus �12,1 �16,9 �20,7 �24,8 �27,9 �31,8 �35,3 �39,8 �46,9 �70,4 �326,69 scenarijus �10,8 �13,2 �14,0 �15,1 �16,9 �17,5 �20,5 �24,5 �30,9 �54,1 �217,5

1 scenarijus � fiziniø asmenø pajamø mokesèio tarifo padidinimas 10 procentø; 2 scenarijus � fiziniøasmenø pajamø mokesèio tarifo sumaþinimas 10 procentø; 3 scenarijus � neapmokestinamojo minimumopadidinimas 35 procentais; 4 scenarijus � PVM tarifo padidinimas 10 procentø; 5 scenarijus � PVM tarifosumaþinimas 8,3 procento; 6 scenarijus � akcizø padidinimas vidutiniðkai 10 procentø; 7 scenarijus �netiesioginiø gamybos mokesèiø padidinimas 15 procentø; 8 scenarijus � netiesioginiø gamybos mokesèiøsumaþinimas 15 procentø; 9 scenarijus � netiesioginiø gamybos mokesèiø, akcizø, fiziniø asmenø pajamømokesèio tarifo ir PVM tarifo sumaþinimas po 5 procentus.


Kapitalo prieaugio ir finansinio tarpininkavimo mokesèiai. Investuotojo po-þiûriu loginë (pajamø didinimo) schema yra gana paprasta. Jo racionalus elgesys priklau-so nuo minëtø mokesèiø tarpusavio sàveikos aritmetikos. Pavyzdþiui, jei viena ilgalaikiøobligacijø partija yra ekvivalentiðka (pagal grynàsias ar numatomas dabartinës vertëspajamas) trumpalaikiø vertybiniø popieriø su skirtingomis palûkanomis eilutei, inves-tuotojas rinksis tà paketà, kuris maþiau apmokestinamas. Belieka atlikti nesudëtingusapskaièiavimus ir ásitikinti, kad abiem atvejais skiriasi kapitalo prieaugio mokesèio(mokamo jo realizavimo metu) ir ámokø finansiniam tarpininkui (ir pastarøjø mokesèiaivalstybës biudþetui) ne tik terminai, bet ir apimtis.

Valstybës finansø politikoje kapitalo prieaugio ir finansiniø sandoriø mokesèiøtarifø nustatymas yra sudëtingesnis klausimas netgi ðalyse su veikianèia rinkos ekono-mika. Dar daugiau � tenka suderinti kapitalo prieaugio ir korporacijø pelno mokesèiotarifus. Nesigilindami á ðià painià problemà, paminësime tik kai kuriuos akivaizdþiussàryðius.

Pagal galiojantá juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymà, ámoniø nepaskirstytaspelnas nëra apmokestinamas. Taèiau, jei akcijø vertë padidëja, nepaskirstytas pelnasapmokestinamas nustatant kapitalo prieaugio mokesèius taikant lengvatiná 15 procentøtarifà. Tokiu pat tarifu apmokestinami ir dividendai, mokami ið paskirstyto pelno dalies.

Pagal klasikinæ sistemà ið pradþiø apmokestinamas visas pelnas bendru (neprogre-syviniu) mokesèiu. Tada kapitalo prieaugio mokestis dar kartà taikomas nepaskirstytampelnui, o dividendai papildomai apmokestinami asmeniniø pajamø mokesèiais. Mokesèiøtarifai � pelnui, kapitalo prieaugiui ir dividendams � nustatomi nedidëjanèia tvarka.

Vadinasi, jei sumokëtos palûkanos uþ paskolas nëra apmokestinamos, klasikinëkorporacijø pelno mokesèiø sistema skatina verslo iðlaidø ir investicijø finansavimà iðskolintø lëðø, atsisakant kitø alternatyvø, � nuosavø lëðø ar papildomø akcijø emisijos.

4. Energetikos sektoriaus veiklos modeliavimo galimybës

Prieð pradedant analizuoti Lietuvos bendrosios pusiausvyros modelio taikymoenergetikos sektoriaus veiklos tyrimams rezultatus, reikëtø susipaþinti su ðio sektoriausgamybos schema (þr. 2 pav.). Lietuvos energetikos sektoriø galima suskaidyti á trisdalis: naftos perdirbimà, elektros energijos gamybà ir ðilumos gamybà. Maþeikiø naftosperdirbimo ámonë importuoja þalià naftà, kurià perdirba á keturiø pagrindiniø rûðiøproduktus (dyzeliná kurà ir benzinà, dujiná kurà, kitus naftos produktus ir mazutà),skirtus parduoti vidaus rinkoje ir uþsienyje (eksportas). Be naftos produktø, galimaskirti kietà kurà, branduoliná kurà, patiektas gamtines dujas ir kitas kuro rûðis. Kietokuro iðtekliai gaunami importuojant (pvz., anglys, orimulsija) ir ið vietos iðtekliø (pvz.,durpës, malkos). Toliau kuras naudojamas ðilumos ir elektros energijos gamybai. Ûkioveiklos, pasitelkdamos gamybos veiksnius (darbà, kapitalà), savo bendrajai produkcijaipagaminti naudoja kurà, ðilumà ir elektros energijà. Taigi bendroji produkcija yra schemàuþdarantis elementas.

Energetikos sektoriaus veikla, panaudojant Lietuvos TBPM, jau buvo analizuojamaE. Vilko [15], Þ. Kalinausko [5] darbuose. Taèiau ðiuo metu ankstesnio modelio (darvadinamo Kaleckio modelio variantu Lietuvai) taikymas bûtø nevisiðkai tikslus dëldviejø prieþasèiø: 1) dabartinë modelio versija prasiplëtë lygèiø, kintamøjø ir parametrøskaièiumi, o tai leidþia geriau analizuoti ávairius ekonominës politikos scenarijus, ir2) 1999 m. pabaigoje ávykæ pokyèiai energetikos sektoriuje (Maþeikiø naftos perdirbimoámonës privatizavimas) neleidþia taikyti tø paèiø scenarijø, kokie buvo analizuojamianksèiau. Perdavus Maþeikiø naftos perdirbimo ámonæ amerikieèiø kompanijai WilliamsInternational, ásigaliojo Uþsienio investicijø Lietuvos Respublikoje ástatymas, kuriamenumatytos pelno (pajamø) mokesèio lengvatos, o iðveþamos á uþsiená pajamos neapmo-kestinamos. Taigi ðios ámonës produkcijos eksporto padidëjimas neturëtø didesnësátakos biudþeto pajamø kaupimui ir ekonomikos augimui. Todël buvo pasirinktas kitas


ekonomikos scenarijus � þiûrëjome, kaip pasikeis pridëtinës vertës struktûra, jei naftoskainos padidëtø (sumaþëtø) 25 procentais. Rezultatai pateikti 5 pav.

Naftos kainoms padidëjus 25 procentais, daugiau pridëtinës vertës, palyginti subaziniu scenarijumi, pagamintø ûkio veiklos, naudojanèios maþiau naftos produktø,bet labiau alternatyvias kuro rûðis (pvz., elektros energijà). Tokios veiklos bûtø,pavyzdþiui, celiuliozës, popieriaus ir spausdinimo darbai, tekstilës, drabuþiø gamyba.Tuo tarpu naftos produktus naudojanèios veiklos (metalø ir metaliniø dirbiniø, maðinøir árengimø pramonë, automobiliai ir jø remontas, ðildymas), pabrangus ðiems pro-duktams, pridëtinës vertës pagamintø maþiau. Naftos kainø sumaþëjimas 25 procentais(tai nëra labai realus variantas, todël jis buvo panaudotas tik kaip alternatyva kainøkilimo efektams analizuoti) labiausiai sumaþintø paèios naftos perdirbimo pramonëspridëtinæ vertæ, o kitoms veikloms, kaip pigesniø naftos produktø vartotojoms, bûtøtik naudinga.

5 pav. Naftos kainø pokyèiø efektai pridëtinës vertës struktûrai

Pastarieji rezultatai rodo, kad energetikos sektoriaus raida yra vienas ið ekonominioaugimo ðaltiniø, o ávairiø ekonominiø scenarijø skaièiavimas leidþia analizuoti visøgamybos ir paslaugas teikianèiø veiklø ekonominius efektus. Taèiau Lietuva paveldëjonesubalansuotà ekonomikos struktûrà: jei Maþeikiø naftos perdirbimo ámonë, dirbdama25�30 procentø pajëgumu, sukuria apie 20 procentø pramonës produkcijos, tai betkokie gamybos pokyèiai ðioje ðakoje gali stipriai iðmuðti Lietuvà ið ekonominio augimotrajektorijos. Vadinasi, ávairiø ekspertø atliekamos BVP prognozës labai nukryptø nuofaktiniø skaièiø. Galima sakyti, kad taip atsitiko 1999 m., kai dël Maþeikiø naftosperdirbimo ámonës prastovø valstybë patyrë dideliø nuostoliø tiek mokesèiø surinkimo,tiek ekonomikos atsigavimo po Rusijos krizës prasme.

Ðiuo metu modeliavimo tikslams naudojamà SAM mëginama praplësti, átraukiantnaujus sektorius, tokius kaip centrinis bankas ir finansinis tarpininkavimas, beipagrindinius pinigø rodiklius. Vëliau, pritaikius TBPM su finansiniø srautø (flow of


funds) analize, bus galima patikslinti ankstesnius ekonominës raidos scenarijøskaièiavimus, taip pat skaièiuoti naujus. Statistikos departamentui pradëjus sudarinëtisànaudø-iðeigos lenteles, bendrosios pusiausvyros modeliavimo darbai gerokaipalengvëtø, ir gauti rezultatai bûtø tikslesni.

Iðvados

1. 1997 m. duomenø pagrindu sudaryta socialinës apskaitos matrica visiðkai parodoLietuvos ekonomikos struktûrà tiek vidinës sandaros, tiek neprieðtaringo atitikimostatistikos duomenims prasme.

2. Lietuvos taikomasis bendrosios ekonominës pusiausvyros modelis suprojektuojakiekvienos pasirinktos ekonominës politikos priemoniø poveiká pagrindiniamsmakroekonominiams rodikliams. Baziniame scenarijuje modelis visiðkai atkuria Lietuvossocialinës apskaitos matricà.

3. Gamybos funkcijos su pastoviais pakeièiamumo elastingumais (CES) ir pastoviaistransformacijos elastingumais (CET) buvo pritaikytos energetikos sektoriaus veiklaimodeliuoti. Tai naujas þingsnis skaièiuojant ekonominës politikos scenarijus.

4. Mokesèiø dekompozicija ir ávairiø paklausos funkcijø formø panaudojimasleidþia geriau analizuoti atskirø mokesèiø (PVM, akcizø, netiesioginiø gamybosmokesèiø, juridiniø asmenø pelno ir fiziniø asmenø pajamø mokesèiø) tarifø kaitosátakà atskiriems ûkio sektoriams ir pagrindiniams makroekonominiams rodikliams.

5. Vykdant bet kurià pasirinktà mokesèiø reformos politikà, galima taikyti iðlyginantávalstybës pervedimø namø ûkiams mechanizmà. Mûsø modelis taip pat leidþia sklandþiaiatlikti ðias operacijas nepaþeidþiant Pareto optimalumo reikalavimo.

6. Mokesèiø politikos modeliavimo rezultatai parodë, kad keièiant mokesèiø balansàdidesnio tiesioginio pajamø apmokestinimo kryptimi, pusiausvyros efektai nëra palankûsaukðèiausiems namø ûkiø deciliams.

7. Fiziniø asmenø pajamø mokesèio tarifo padidinimas deðimt procentø padidinabendrø mokestiniø pajamø dalá BVP, proporcingai sumaþëja namø ûkiø vartojimosantykinë dalis BVP, valstybës pervedimø namø ûkiams santykinë dalis BVP beveiknepasikeièia, didëja valstybës vartojimas, didinantis fiskaliná deficità. Taigi, net taikantpapildomos paramos namø ûkiams mechanizmà, valstybë bûtø nepajëgi kompensuotivartotojø nuostoliø. Paþymëtina, kad ðiuo atveju einamosios sàskaitos deficito ir BVPsantykis padidëja labai nedaug. Tuo tarpu darbo pajamø mokesèiø maþinimo politikalemia einamosios sàskaitos deficito santykinës dalies sumaþëjimà, o namø ûkiøvartojimas padidëja tiek, kiek sumaþëja valstybës vartojimas ir bendros mokestinëspajamos. Fiskalinio deficito ir valstybës pervedimø santykinës dalys BVP beveiknesikeièia.

8. Naftos kainø padidëjimas verèia daugiau pridëtinës vertës gaminti tas veiklas,kurios savo produkcijos gamybai naudoja ne naftos produktus (pvz., elektros energijà),o naftos produktus vartojanèios veiklos, pabrangus ðiems produktams, pridëtinës vertëspagamintø maþiau.

Literatûra

1. Geralavièius V. Rusijos krizës atgarsiai Lietuvoje//Pinigø studijos, Lietuvos bankas, 1998, Nr. 4.2. Harrison G. W., Rutherford T. F. and Wooton I. An Empirical Database for a General EquilibriumModel of European Communities//Empirical Economics, 1991, Vol. 16.3. Harrison G. W. and Vinod H. D. The Sensitivity Analysis of Applied General Equilibrium Models:Completely Randomised Factorial Sampling Designs//The Review of Economics and Statistics, 1992,Vol. LXXIV, No 2.4. Holmoy E., Norden G. and Strom B. (1994) MSG (Multi Sectoral Growth)-5. A CompleteDescription of the System of Equations. Oslo�Kongsvinger: Satistics Norway.


5. Kalinauskas Þ. Bendrosios pusiausvyros modeliai ir jø taikymas Lietuvoje// Vilniaus universitetas.Ekonomika. Mokslo darbai, 1999, Nr. 46.6. Kalinauskas Þ. Socialinës apskaitos matrica ir jos panaudojimas ekonominiams procesamsmodeliuoti//Pirmosios respublikinës jaunøjø mokslininkø konferencijos �Lietuva be mokslo � Lietuvabe ateities�, ávykusios Vilniuje 1998 m. rugsëjo 30 d.�spalio 2 d., medþiaga. Humanitariniai irsocialiniai mokslai. Vilnius, Technika, 1998, t. 3.7. Newbery D., Szekly I. P. Hungary: an Economy in Transition. Cambridge University Press,1993.8. Pirttila J. Tax Evasion and Economies in Transition: Lessons from Tax Theory. BOFIT DiscussionPapers, 1999, No 2.9. Starkevièiûtë M., Tabor S. R. (1999) Long-Term Economic Growth: Sources and Prospects//Proceedings of International Conference �Lithuania: from Transition to Convergence�, EconomicResearch Centre, Vilnius.10. Stern N., Ehtisham A. The Theory and Practice of Tax Reform in Developing Countries.Cambridge University Press, 1991.11. Stern N., Newbery D. (ed.) The Theory of Taxation for Developing Countries. Oxford UniversityPress, 1987.12. Stiglitz J. E. Taxation, Corporate Financial Policy, and the Cost of Capital //Journal of PublicEconomics, 1973, No 2.13. Tabor S. R. The Lithuanian Economy in 1998. Report prepared for USAID. Vilnius, 1999.14. Tamoðiûnas R. Bendrosios pusiausvyros modeliø taikymo galimybës//Pinigø studijos, Lietuvosbankas, 1999, Nr. 1.15. Vilkas E. Ekonominës pusiausvyros skaièiavimai: Lietuvos energetika//Pinigø studijos, Lietuvosbankas, 1997, Nr. 1.16. Ámoniø finansiniai rodikliai 1997. Statistikos departamentas prie Lietuvos RespublikosVyriausybës, 1998.17. Lietuvos nacionalinës sàskaitos 1997. Statistikos departamentas prie Lietuvos RespublikosVyriausybës, 1998.18. Lietuvos Respublikos mokëjimø balansas 1997/4. Lietuvos bankas, 1998.19. Lietuvos Respublikos valstybinio valdymo ástaigø finansai 1997. Statistikos departamentasprie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, 1998.20. Lietuvos statistikos metraðtis 1999. Statistikos departamentas prie Lietuvos RespublikosVyriausybës, 1999.21. Maþø, vidutiniø ir dideliø ámoniø rodikliai 1997. Statistikos departamentas prie LietuvosRespublikos Vyriausybës, 1998.22. Namø ûkiø biudþetø tyrimø rezultatai 1998. Statistikos departamentas prie Lietuvos RespublikosVyriausybës, 1999.23. Pramonë 1997. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, 1998.

Straipsnis gautas 2000 m. kovo mën.Priimtas spaudai 2000 m. kovo mën.

Summary

Þilvinas Kalinauskas, Raimundas Tamoðiûnas

The consequences of the reform programs put forward in early transition werenot so easy to predict which, in turn, has challenged a number of new directions inscientific analysis. Some of them remain fragmentary to date and require more carefultreatment. Applied general equilibrium (AGE) modelling seems to be an efficient analyticapproach. It is widely recognised that applied general equilibrium models have becomeimportant tools of quantitative analysis even without serious alternatives in manyresearch areas. In the present study, an equilibrium framework for Lithuania calibratedwith actual statistical data is constructed and used to analyse the development of theLithuanian tax reform issues and the energy sector. We have built a general equilibriummodel for Lithuanian economy to evaluate allocation, distribution and welfare effects.Although we have extensively used international experience, it was hardly possible to

AN APPLIED EQUILIBRIUM MODEL FOR LITHUANIAN ECONOMY


avoid numerous problems which are typical for any simulation work, such as themodel building procedure, evaluation of model parameters, and especially inconstructing consistent databases to be used in applied equilibrium models. In othercases, the model is to be used to evaluate the consequences of policies and thedevelopment of the oil-refining sector by using appropriate numerical scenarios ofeconomic and social development. One of them was to evaluate the effects of increasing/decreasing oil prices in the international market.

In the present study, we tested different model formats (functional forms)calibrated with actual data, using standard procedures. (It could be said also that thedata available was adjusted in different ways to fit these formats, because no specialeconometric studies were used). Despite the fact that we approached these problemsusing two different model settings, they include common basic components, such asagent classification, industrial structure, transformation between sector commoditiesand consumer goods, ownership rights structure, design of the tax and transfer systems,etc. Virtually all details concerning the modelling of the household sector in particularare identical in both settings. There are, however, differences in the representation oftechnological possibility sets. The major differences concern the treatment of importsand the distinction between tradable and non-tradable sectors of economy, the issuesthat pose problems not only in GE models. A decomposition of taxes and a decompositionof aggregate supply into domestic market and export were made. Aggregate demandwas subdivided into demand for the output that is produced by domestic producersand imported products and services. The CES and CET production functions wereused.

The energy sector�s impact on economic growth and welfare effects of the taxreform were chosen as two topics for modelling, taking into account their importancefor the current status of the economic reform in Lithuania. In addition, both of themare directly related to the country�s other major reform issues, such as large-scaleinfrastructure privatisation, influence on economic growth, creation of private pensionfunds, and the use of privatisation revenues to compensate eroded private savings.

lietuvos ekonomikos taikomasis bendrosios · pdf filerßðis (elektros gamyba,...

Documents