p 0(7,1 $7$6.$,7$ · *hul uh]xowdwdl vxg ¡wlqjrmh lqyhvwlflq ¡mh dsolqnrmh 0dqgdwxp /lih xågluer...

$: P 0(7,1 $7$6.$,7$ · *hul uh]xowdwdl vxg ¡wlqjrmh lqyhvwlflq ¡mh dsolqnrmh 0dqgdwxp /lih xågluer glgåldxvl shoq lnl prnhvþl Ð shu ylv vdyr lvwrulm 7rn ³ uh]xowdw sdvlhnwl \sdþ$
1

/Vertimas iš anglų kalbos/

2018 m. METINĖ ATASKAITA

Trumpai apie metus | Valdybos ataskaita | Rizikos valdymas | Pagal TFAS parengtos finansinės ataskaitos | Audito ataskaita

2

Turinys

TRUMPAI APIE 2018 METUS ................................................................................................................. 3 VALDYBOS ATASKAITA ........................................................................................................................ 4 RIZIKOS VALDYMAS .............................................................................................................................. 8 PAGAL TFAS PARENGTOS FINANSINĖS ATASKAITOS .............................................................. 14 KONSOLIDUOTOJI BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA ............................................................... 15 KONSOLIDUOTOJI BALANSO ATASKAITA ................................................................................... 16 KONSOLIDUOTOJI NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA ........................................ 17 KONSOLIDUOTOJI PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA ....................................................................... 18 ATASKAITŲ KOMENTARAI ................................................................................................................ 19

REIKŠMINGŲ APSKAITOS POLITIKOS GAIRIŲ SANTRAUKA .................................................... 19 INFORMACIJA APIE RIZIKĄ ....................................................................................................................... 30 SEGMENTŲ INFORMACIJA ........................................................................................................................ 38 PAJAMŲ ATASKAITOS KOMENTARAI ........................................................................................................ 42 BALANSO ATASKAITOS KOMENTARAI ..................................................................................................... 50

AUDITO ATASKAITA ............................................................................................................................ 70


3

Trumpai apie 2018 metus

Mandatum Life yra moki ir respektabili Suomijos finansinių paslaugų teikėja. Ji priklauso įmonių grupei Sampo. Nepaisant sudėtingos investicinės aplinkos, 2018 metai apskritai buvo sėkmingi. Geri rezultatai sudėtingoje investicinėje aplinkoje Mandatum Life uždirbo didžiausią pelną iki mokesčių per visą savo istoriją. Tokį rezultatą pasiekti ypač padėjo realizuotasis investicinės veiklos kapitalo prieaugis ir su banku Danske Bank pasirašytos bendradarbiavimo sutarties įtaka pelnui. Tikrąja verte apskaitomų investicijų grąža tapo neigiama ir dėl to bendrasis rezultatas buvo mažesnis nei lyginamaisiais metais. Bendras išlaidų ir rizikos rezultatas buvo toks pats rekordiškai aukštas, kaip pernai. Bendrovės mokumas toliau buvo geras. Naujas pajamų iš investicinio draudimo įmokų rekordas Bendrovės Mandatum Life pajamos iš investicinio gyvybės draudimo įmokų sumušė naują rekordą – tam didžiausios įtakos turėjo puikūs bendrovės Mandatum Life nuosavų pardavimo kanalų rezultatai. Didžiausias augimą lėmęs veiksnys buvo didelis institucinių investuotojų susidomėjimas bendrovės teikiamais alternatyviųjų investicijų objektais. Tęsiamas bendradarbiavimas su banku Danske Bank 2018 m. balandžio 24 d. Mandatum Life ir Danske Bank susitarė toliau tęsti bendradarbiavimą ir nevykdyti pirmiau sutarto draudimo portfelio perdavimo sandorio. Už tai, kad sutartis bus vykdoma toliau, Mandatum Life gavo vienkartinį atlygį ir, atitinkamai, buvo padidinti bendrovės Mandatum Life bankui Danske Bank mokami komisiniai. Pasibaigus vasarai, daugiausiai dėmesio bendradarbiaujant buvo skiriama tobulinti paskolų draudimo paslaugą ir didinti apimtis iki praėjusiais metais pasiekto lygio. Abi šalys įsipareigojo siekti ilgalaikio bendradarbiavimo. Į naujus oficialius reikalavimus orientuota plėtra

2018 m. daugiausiai dėmesio vykdant bendrovės plėtrą buvo skiriama ne tik kurti naujas verslo galimybes, bet ir tobulinti teisės aktuose (šiuo metu šioje srityje vyksta esminiai pakeitimai) numatytus privalomus pajėgumus. Ypač daug pastangų buvo dedama įvykdyti ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) ir Draudimo produktų platinimo direktyvos (DPPD) reikalavimus. Kalbant apie BDAR, bendrovė daug dirbo, siekdama peržiūrėti ir patobulinti visas savo informacines sistemas ir saugomus klientų duomenis, taip pat užtikrinti, kad klientų duomenys būtų tvarkomi pagal reglamento sąlygas. Vykdant DPPD normatyvus, daugiausiai dėmesio buvo skiriama kurti priemones ir procesus, susijusius su klientų draudimo poreikio įvertinimu, taip pat kurti naujus, išsamesnius produktų dokumentus. Be to, buvo kuriamos su produktų valdymu susijusios procedūros ir procesai. Investicijos į darbuotojus atspindi pasirinktas vertybes ir yra verslo dalis Darbuotojų pasitenkinimas yra vienas iš bendrovės Mandatum Life ilgalaikių verslo tikslų. Bendrovės Mandatum Life nuomone, teigiama darbuotojų patirtis padeda užtikrinti klientų pasitenkinimą. Mes kuriame darbo kultūrą, kurios pagrindą sudaro pasitikėjimas, o tinkamas pareigas einantys tinkami darbuotojai reiškia, kad bendrovės klientams bus teikiamos aukščiausios kokybės paslaugos. Savo darbuotojų pasitenkinimą bendrovė vertina, kasmet atlikdama tyrimą „Great Place to Work Finland“. Šiame tyrime bendrovė dalyvauja jau devintus metus iš eilės. 2018 m. devyniasdešimt proc. bendrovės darbuotojų manė, kad Mandatum Life yra puiki vieta dirbti. Per metus Mandatum Life organizavo akcijų klientams, kurių tikslas taip pat buvo didinti darbuotojų motyvaciją ir atlyginti jų pastangas. Bendrovė jau kelerius metus gausiai investuoja į skaitmenines paslaugas; mobiliąja paslauga „ML Money“ naudojasi bemaž 20 000 klientų, dar 200 000 klientų perėjo prie paslaugų, kurias teikiant nenaudojamas popierius. Šios ir kitos priemonės padėjo dar labiau padidinti klientų pasitenkinimą.

Pasirašyta įmokų 1 074 mln. eurų

(960)

Pelnas iki mokesčių 450 mln. eurų

(236)

Nuosavo kapitalo grąža 8,7 proc.

(13,3) Mokumo rodiklis

176 proc. (182)

Investicijų grąža (pradinis turtas) -2,4 proc.

(6,5)

Vidutinis darbuotojų skaičius 531 (525)


4

Valdybos ataskaita


5

Bendrovės Mandatum Life valdybos 2018 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. ataskaita

Veiklos rezultatas ir mokumas Bendrovės Mandatum Life konsoliduotosios finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS). Pagrindinės bendrovės atskiros finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Suomijos apskaitos standartus. Konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose parodytas pelnas nuo pagrindinės bendrovės pelno skiriasi pagrinde dėl skirtingų investicinės veiklos pripažinimo principų. Finansinių metų pelnas iki mokesčių ženkliai išaugo, lyginant su praėjusiais metais, ir sudarė 450 mln. eurų (236). Bendrosios pajamos iš tikrąja verte apskaitomos investicinės veiklos po mokesčių nukrito iki 112 mln. eurų (188). Iš šios sumos, tikrosios vertės rezervo pokytis sudarė -247 mln. eurų (3). Bendrovės mokumo rodiklis, atsižvelgiant į laikinuosius atidėjinius, buvo 176 proc. (182). Be laikinųjų atidėjinių, iki 2022 m. taikomų skaičiuojant nuosavo kapitalo riziką, o iki 2031 m. – skaičiuojant techninius atidėjinius, mokumo rodiklis sudarytų 131 proc. (127).

Mln. eurų 2018 m. 1–12 mėn.

2017 m. 1–12 mėn.

Pasirašyta įmokų 1 074,2 960,1 Grynosios investicijų pajamos -26,2 781,8 Patirta žalų -1 115,8 -1 021,1 Pelnas iki mokesčių 450,4 236,0 Visos bendrosios pajamos 112,5 188,3 Visas balansas 12 788,8 13 550,7 Kapitalo grąža, proc. 8,7 13,3 Nuosavos lėšos pagal direktyvą „Mokumas II“

1 739,7 1 976,8 Mokumo rodiklis, proc. 176 182

Pasirašyta įmokų Įmonių grupės Mandatum Life pasirašytų tiesioginių draudimo įmokų suma sudarė 1 081 mln. eurų (966). Lyginant su praėjusiais metais, pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis pasirašytų įmokų suma išaugo iki 976 mln. eurų (849). Bendrovės pasirašytų grynai gyvybės ir invalidumo draudimo įmokų suma šiek-tiek sumažėjo ir sudarė 45 mln. eurų (46). Pagal investicinius grupinio pensijų draudimo sutartis pasirašytų įmokų suma išaugo 10,2 proc. ir pasiekė 78 mln. eurų (71). Baltijos šalyse pasirašytų įmokų suma buvo tokia, kaip pernai, ir sudarė 24 mln. eurų. Investicinė veikla Bendrovės Mandatum Life investicijų tikslas yra gauti kuo didesnę galimą grąžą, prisiimant priimtino lygio riziką. Sėkmingos investicijos užtikrina klientams gerą nominalią grąžą, taip pat pagerina mokumo atsargą ir patenkina akcininkų lūkesčius dėl grąžos. Investicijų portfelis diversifikuojamas tiek pagal geografinius regionus, tiek pagal priemonių rūšis, siekiant padidinti pelną ir sumažinti riziką. Per šiuos metus jokių

reikšmingų turto paskirstymo pagal turto klases pakeitimų nebuvo padaryta. Turto, kuriuo padengiami pradiniai įsipareigojimai, grąža sudarė -2,4 proc. (6,5). Tokią prastą grąžą visų pirma lėmė maža investicijų į nuosavybės vertybinius popierius grąža. Ženkliai sumažėjus rizikai, turto, kuriuo padengiamas atskirtasis draudimo portfelis, grąža buvo kiek didesnė nei panašaus kitokio turto grąža ir sudarė -1,9 proc. (1,8). Daugiau informacijos apie investicinį turtą ir su investicine veikla susijusias rizikos rūšis galima rasti finansinių ataskaitų komentare, kuriame kalbama apie rizikos valdymą. Techniniai atidėjiniai Įmonių grupės Mandatum Life techniniai atidėjiniai iki perdraudikui tenkančios dalies sumažėjo 463 mln. eurų ir sudarė 11 176 mln. eurų (11 639). Investicinio gyvybės draudimo sutartys sudarė 6 955 mln. eurų (7 066) techninių atidėjinių. Draudimo su dalyvavimu pelne techniniai atidėjiniai sudarė 4 221 mln. eurų (4 573). Atskirtasis Suomi Mutuaal grupinio pensijų draudimo sutarčių portfelis 2018 finansinių metų pabaigoje sudarė 1 008 mln. eurų (1 065) iš draudimo su dalyvavimu pelne techninių atidėjinių. Į šį portfelį yra įtrauktas sumažėjusių diskonto koeficientų rezervo padidėjimas, kurį sudaro 250 mln. eurų (261), ir dėl kurio techninių atidėjinių diskonto koeficientas sumažėja iki 0,5 proc. Likusią draudimo su dalyvavimu pelne techninių atidėjinių dalį sudaro 232 mln. eurų (325) išaugęs sumažėjusių diskonto koeficientų rezervas. Baltijos šalyse veikiantiems filialams tenkanti techninių atidėjinių dalis siekė 159 mln. eurų (180); iš šios sumos, investicinio gyvybės draudimo techniniai atidėjiniai sudarė 145 mln. eurų (165). Daugiau informacijos apie techninių atidėjinių struktūrą ir pokyčius pateikiama finansinių ataskaitų komentare apie rizikos valdymą. Gyvybės draudimo bendrovės privalo vadovautis taip vadinamu sąžiningumo principu, taikomu draudimo sutartims, pagal draudimo sutarties sąlygas suteikiančioms teisę gauti papildomų išmokų, susijusių su bet kokiu papildomu pagal draudimo sutartį uždirbtu pelnu. Daugiau informacijos apie sąžiningumo principą galima rasti apskaitos politikos gairėse ir bendrovės tinklalapyje. Visa nuo bendrovės atskirto draudimo portfelio grąža yra pagrįsta suderinta dalijimosi politika, kurios gairės yra paaiškinamos apskaitos politikos gairių aprašyme ir bendrovės tinklalapyje. Patirtos žalos Visa bendrovės Mandatum Life sumokėtų žalų suma siekė 1 153 mln. eurų (1 023), perdraudikai padengė 0,8 mln. eurų (4,5) šios sumos. Žalos, sumokėtos pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis, sudarė 716 mln. eurų (568) visų


6

patirtų žalų. Mandatum Life per metus sumokėjo 402 mln. eurų (403) pensijų išmokų maždaug 65 000 pensininkų. Grupinis pensijų draudimas sudarė 64 proc. (65) šios sumos. Taip pat buvo apmokėta apie 50 000 kitokių žalų. Veiklos išlaidos Įmonių grupės Mandatum Life veiklos išlaidos sudarė 107 mln. eurų (105), o išlaidų koeficientas siekė 91,7 proc. (98,7). Grupės bendras išlaidų koeficientas, kurį skaičiuojant atsižvelgiama į visas pajamas, skirtas padengti veiklos išlaidas, sudarė 76,5 proc. (76,4). Mandatum Life neamortizuoja draudimo įsigijimo išlaidų; tai reiškia, kad

draudimo sutarties galiojimo pirmųjų metų rezultatai, t.y. rezultatai įsigijimo metais, dėl įsigijimo išlaidų paprastai būna neigiami. Darbuotojai Grupėje dirbo vidutiniškai 531 (525) darbuotojas. Iš jų 440 dirbo Suomijoje, 34 – Estijoje, 18 – Latvijoje ir 37 – Lietuvoje. 51 proc. darbuotojų buvo vyrai, 49 proc. – moterys. Darbuotojų amžiaus vidurkis buvo 41 metai.

Investicijos 2018 m. gruodžio 31 d.

Pradinis turtas 4 578 mln. eurų Fiksuotojo pajamingumo investicijos 59 proc. Į biržos sąrašus įtrauktos akcijos 27 proc. Alternatyviosios investicijos 6 proc. Privačiosios akcijos 5 proc. Nekilnojamasis turtas 4 proc.

Atskirtasis turtas 1 024 mln. eurų Fiksuotojo pajamingumo investicijos 83 proc. Į biržos sąrašus įtrauktos akcijos 11 proc. Alternatyviosios investicijos 0 proc. Privačiosios akcijos 1 proc. Nekilnojamasis turtas 4 proc.

Rizikos valdymas Bendrovės Mandatum Life valdyba yra atsakinga už tinkamą bendrovės rizikos valdymą ir vidaus kontrolę. Valdyba kasmet tvirtina rizikos valdymo planą, investavimo politiką ir kitas verslo veiklos rizikos valdymo ir vidaus kontrolės organizavimo gaires. Už rizikos valdymo įgyvendinimą pagal valdybos nustatytas gaires yra bendrai atsakingas bendrovės Mandatum Life generalinis direktorius. Verslo skyriai privalo nustatyti, įvertinti, kontroliuoti ir valdyti savo veiklos riziką. Rizika yra padalyta į pagrindines grupes – draudimo, rinkos, veiklos, teisinė ir atitikties rizika, taip pat verslo ir reputacijos rizika. Už kiekvieną pagrindinę rizikos grupę atsako atitinkamas Rizikos valdymo komiteto, kurio posėdžiai vyksta reguliariai, narys. Apie riziką ir rizikos valdymą yra parengtas atskiras komentaras, kuriame išsamiau paaiškinamos pagrindinės rizikos, su kuria susiduria Mandatum Life, rūšys ir pagrindiniai rizikos valdymo principai. Bendrovės struktūra ir savininkai Mandatum Life Insurance Company Limited yra bendrovei Sampo plc 100 proc. priklausanti antrinė įmonė. Įmonių grupės Mandatum Life pagrindinė bendrovė yra Mandatum Life Insurance Company Limited, turinti filialų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Svarbiausios antrinės įmonės yra Mandatum Life Services Ltd. ir Mandatum Life Investment Services Ltd. Be to, grupei priklauso 20 (19)

būsto ir nekilnojamojo turto bendrovių bei Liuksemburge veikianti Mandatum Life Fund Management SA. Reikšmingi įvykiai po balanso sudarymo dienos Po balanso sudarymo dienos jokių reikšmingų įvykių nebuvo. Ateities perspektyvos Antroje 2018 m. pusėje suprastėjusios ekonomikos augimo perspektyvos lėmė kainų pokyčius viso pasaulio nuosavybės vertybinių popierių rinkose ir dėl to visų metų rinkos grąža tapo neigiama (-4,9 proc., indeksas MSCI World AC, eurais). Tokiai dinamikai įtakos turėjo ir netikrumas dėl prekybos politikos bei JAV griežtinama pinigų politika. Suomijos Helsinkio vertybinių popierių biržos akcijų rinkos grąža metų pabaigoje buvo neigiama (-5,9 proc., indeksas HEXP, eurais), tačiau aiškiai didesnė nei vidutinė Europos nuosavybės vertybinių popierių rinkos grąža. JAV centriniam bankui keturis kartus per metus padidinus savo pagrindinę palūkanų normą, JAV išaugo ilgalaikės rinkos palūkanų normos. Metų pabaigoje palūkanos Europoje buvo mažesnės nei metų pradžioje ir atspindėjo prastesnes ekonomikos augimo perspektyvas. Prognozuojama, kad ekonomikos augimo tempai galų gale bus mažesni nei 2019 m. tendencija (pagrinde dėl tiesioginės ir netiesioginės lėtėjančio Kinijos ekonomikos augimo įtakos). Vis dar prognozuojama, kad dėl gerėjančios padėties Vakarų šalių darbo rinkose vartotojų paklausa turėtų didėti, o tai savo ruožtu skatins bendrovių pelno augimą. Tačiau neigiama prekybos politikos įtaka


7

bendrovių veiklos aplinkai ir jau įvestos pinigų politikos griežtinimo priemonės greičiausiai lems, kad bus sunku tiksliai prognozuoti pajamų augimo tendencijas, o kainos investicinėse rinkose taps nestabilesnės. Esant nuosaikesnei rizikingo turto vertei, pelno prognozės priartės prie ilgalaikio vidurkio, kadangi ekonomikos augimo tempai vis dar daugiau ar mažiau atspindi nusistovėjusias tendencijas. Manoma, kad ilgainiui turėtų būti prognozuojamas vis mažesnis infliacijos augimas ir dėl to rinkos kainos patirs mažesnį spaudimą kilti. Suomijoje prognozėms dėl ekonomikos augimo artimiausiuoju laikotarpiu neigiamos įtakos turės sulėtėjęs Europos ekonomikos augimas ir eksporto paklausa Azijoje. Manoma, kad vietos vartotojų formuojamos paklausos augimo tempai turėtų palaipsniui mažėti ir nesiekti lygio, kuris yra didesnis nei ilgalaikio augimo rodiklis. Namų ūkių ir viešojo sektoriaus skola ir su gyventojų senėjimu susijusių išlaidų augimas ilgainiui turės neigiamos įtakos Suomijos ekonomikos augimo perspektyvoms. Dėl neaiškumų, susijusių su padėtimi rinkose ir ekonomikos raida, taip pat dėl mažų palūkanų normų gali nukentėti tiek investicinė veikla, tiek bendrovės rezultatai. Mokumo kapitalas, stabiliai mažėjantys pelno techniniai atidėjiniai ir diskonto normos rezervas ir direktyvoje „Mokumas II“ numatytos laikinosios priemonės padėjo bendrovei pasirengti tiek mažoms palūkanų normoms, tiek trumpalaikiams rinkos svyravimams. Be investicinės veiklos, bendrovės rezultatams įtakos taip pat turės draudimo rizikos rezultatas ir išlaidų rezultatas. Manoma, kad dėl 2019 m. sausio 1 d. su banku Danske Bank sudarytos naujos komisinių sutarties išlaidų rezultatas 2019 m. turėtų šiek tiek sumažėti. Pirmąjį 2019 m. pusmetį Mandatum Life pristatys prekybos vertybiniais popieriais paslaugą „Mandatum Trader“, sukurtą banko Saxo Bank investavimo ir prekybos technologijos pagrindu. „Mandatum Trader“ papildys klientams teikiamų paslaugų asortimentą. Bendrovės mokumas pagal direktyvoje „Mokumas II“ numatytas laikinąsias priemones yra geras. Bendrovės balanso struktūra pereinamaisiais laikotarpiais ženkliai keisis, portfelio su dalyvavimu pelnu dydis – mažės. Dėl to turėtų sumažėti bendrovės mokumo kapitalo reikalavimai ir tuo pat metu išaugti nuosavų lėšų suma; atitinkamai, nepaisant besibaigiančių pereinamųjų laikotarpių, bendrovės mokumas turėtų toliau būti geras. Bendrovės valdymo struktūra Bendrovės Mandatum Life valdymo struktūrą visų pirma lemia Suomijos Draudimo bendrovių įstatymas ir Akcinių bendrovių įstatymas. Daugiau informacijos apie bendrovės valdymą galima rasti Įstatuose ir valdybos patvirtintuose vidaus veiklos principuose bei gairėse. Aukščiausias bendrovės veiklos valdymo organas yra Visuotinis akcininkų susirinkimas. Metinis Visuotinis akcininkų susirinkimas įvyko 2018 m. kovo 26 d., o 2018 m. rugsėjo 18 d. buvo sušauktas neeilinis Visuotinis akcininkų susirinkimas.

Įstatuose numatyta, kad bendrovės Mandatum Life valdybą sudaro ne mažiau nei keturi ir ne daugiau nei septyni nariai. Iki 2018 m. vasario 6 d. valdybą sudarė penki nariai. Vėliau, iš valdybos pasitraukus Jormai Leinonenui, valdybos narių buvo keturi. Bendrovės Mandatum Life valdybos struktūra yra tokia: Įmonių grupės Generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Kari Stadigh Įmonių grupės Finansų direktorius ir valdybos pirmininko pavaduotojas Peter Johansson (valdybos narys iki 2018 m. gruodžio 31 d.) Valdybos nariai: Grupės IT direktorius Patrick Lapveteläinen Dr. Jorma Leinonen, FASF (narys iki 2018 m. vasario 6 d.) Ryšių su investuotojais ir grupės komunikacijos direktorius Jarmo Salonen Įmonių grupės finansų direktorius Knut Arne Alsaker (narys nuo 2019 m. sausio 1 d.) Per finansinius metus įvyko 14 valdybos posėdžių. Katja Korelin yra išrinkta atstovauti personalui valdybos posėdžiuose, jos pavaduotoja Matti Lepistö. Personalo atstovė nėra valdybos narė. Bendrovės generalinis direktorius buvo Petri Niemisvirta, jo pavaduotojas Jukka Kurki. Metinis visuotinis akcininkų susirinkimas auditoriumi išrinko įgaliotųjų viešųjų buhalterių bendrovę Ernst & Young Oy (atsakingoji auditorė – įgaliotoji viešoji buhalterė Kristina Sandin). Valdybos pasiūlymas dėl pelno paskirstymo Pagal Suomijos apskaitos standartus apskaičiuotas bendrovės Mandatum Life pelnas sudarė 343 303 610,06 euro. Bendrovės paskirstytinos lėšos sudaro 638 443 550,51 euro. Valdyba siūlo metiniam visuotiniam akcininkų susirinkimui 150 000 000 eurų metinio pelno išmokėti kaip finansinių metų dividendus, o likusią pelno dalį perkelti į pelno ir nuostolių ataskaitą.

8

Rizikos valdymas

9

Rizikos valdymas

1. Rizikos valdymo principai Draudimo veiklos esmė yra perduoti draudėjų riziką draudimo bendrovei. Dėl šios priežasties rizika yra svarbi ir neatskiriama bendrovės Mandatum Life veiklos ir verslo aplinkos dalis. Rizikos valdymo proceso tikslas yra nustatyti skirtingus rizikos veiksnius, turinčius įtakos veiklai. Be to, rizikos valdymo procesas padeda užtikrinti, kad skirtingų rūšių riziką galima būtų įvertinti, apriboti ir kontroliuoti. Pagrindiniai rizikos valdymo proceso tikslai yra užtikrinti, kad būtų pakankamai kapitalo padengti su verslo veikla susijusią riziką, apriboti finansinių rezultatų svyravimus, bet kokiomis aplinkybėmis užtikrinti veiksmingus ir tęstinius veiklos procesus ir apriboti visos veiklos riziką iki valdybai priimtino lygio. Mandatum Life Insurance Company Ltd yra bendrovei Sampo plc 100 proc. priklausanti antrinė įmonė. Mandatum Life ir jos antrinės įmonės vadovaujasi įmonių grupės Sampo nustatytais rizikos valdymo principais, atsižvelgiant į gyvybės draudimo bendrovės ypatybes. Šioje rizikos valdymo ataskaitoje iš esmės pateikiami pagrindinės bendrovės rizikos valdymo rodikliai, o bendrovės Mandatum Life Investment Services Ltd rizikos valdymo principus galima rasti šios bendrovės metinėje ataskaitoje. 1.1. Rizikos valdymo priežiūra Valdyba yra atsakinga už tinkamą bendrovės rizikos valdymą ir vidaus kontrolę. Valdyba kasmet tvirtina rizikos valdymo politiką, investavimo politiką, kapitalo valdymo politiką ir kitas verslo veiklos rizikos valdymo ir vidaus kontrolės organizavimo gaires. Už rizikos valdymo įgyvendinimą pagal valdybos nustatytas gaires yra atsakingas generalinis direktorius. Rizikos direktoriaus pareiga yra užtikrinti, kad rizikos valdymas yra tinkamai organizuojamas, o jo apimtis atitinka veiklą. Verslo skyriai privalo nustatyti, įvertinti, kontroliuoti ir valdyti savo veiklos riziką. Visą bendrovės Mandatum Life riziką koordinuoja ir stebi rizikos valdymo komitetas (RVK). Komiteto pirmininkas yra generalinis direktorius. Rizika yra padalyta

į pagrindines grupes: draudimo, rinkos, veiklos, teisinę ir atitikties riziką, taip pat verslo ir reputacijos riziką. Šioms grupėms taip pat priskiriama su ne draudimo veikla susijusi rizika. Be generalinio direktoriaus ir rizikos direktoriaus, komitete yra paskirta po asmenį, atsakingą už kiekvieną rizikos sritį. Bendrovė turi du turto ir įsipareigojimų komitetus (TĮK), iš kurių vienas valdo atskirtąjį turtą ir įsipareigojimus, o kitas – likusią bendrovės turto su dalyvavimu pelne ir įsipareigojimų dalį. Abu TĮK prižiūri, kad investicinė veikla būtų vykdoma valdybos patvirtintos Investavimo politikos ribose, ir stebi likvidumo, pelningumo ir mokumo kapitalo pakankamumą balanso ataskaitoje nurodytos rizikos atžvilgiu. TĮK rengia pasiūlymus valdybai dėl Investavimo politikos ir yra atskaitingi valdybai. Abu TĮK savo posėdžius rengia kartą per mėnesį ir savo veiklos ataskaitas teikia valdybai ir RVK. Draudimo rizikos komitetas yra atsakingas už draudimo politikos priežiūrą ir rizikos atrankos bei žalų sureguliavimo procesų stebėjimą. Apie visus nukrypimus nuo draudimo politikos komitetas praneša RVK. Draudimo rizikos komiteto pirmininkas yra vyriausiasis aktuaras, kuris privalo užtikrinti, kad kainodaros politikos ir techninių atidėjinių skaičiavimo principai būtų tinkami ir atitiktų rizikos atrankos ir žalų sureguliavimo procesus. Draudimo sutarčių sudarymo kainodarą ir pagrindinius techninių atidėjinių skaičiavimo principus tvirtina valdyba. Be to, valdyba kasmet nustato didžiausią rizikos sumą, kuri bus išlaikoma bendrovės apskaitoje, ir tvirtina persidraudimo politiką. Veiklos rizikos komitetas (VRK) analizuoja ir valdo veiklos riziką, pvz., susijusią su naujais produktais ir paslaugomis, procesų pakeitimais ir rizikos pokyčiais, taip pat realizuotosios veiklos rizikos incidentais. Apie reikšmingus pastebėjimus kas ketvirtį pranešama RVK ir valdybai. VRK taip pat privalo prižiūrėti ir atnaujinti veiklos tęstinumo ir parengties planus, taip pat vidaus kontrolės politiką.

1–1 pav. Rizikos valdymo organizacija

Valdyba

Rizikos valdymo komitetas

Operacinės rizikos

komitetas Draudimo

rizikos komitetas

Atitikties skyrius

Verslo ir reputacijos

reikalai Kita

veikla Turto ir

įsipareigojimų komitetai

Generalinis direktorius

10

Teisės, atitikties ir duomenų valdymo reikalus tvarko teisės, atitikties ir duomenų valdymo skyrius. Skyriaus vadovas yra atsakingas už skyriaus veiklos organizavimą ir yra atitikties direktorius bei RVK narys. Bent vienas iš VRK narių yra teisės ir atitikties skyriaus darbuotojas. Verslo ir reputacijos rizikai atskiro komiteto nėra įsteigta. Šios rizikos valdymas yra strateginio planavimo ir kasdienės veiklos valdymo proceso dalis. Atsižvelgiant į rizikos pobūdį, už ją yra atsakingas generalinis direktorius, o rizikos ataskaitos yra reguliariai teikiamos RVK. Mandatum Life Investment Services Ltd ir Fund Management S.A. turi nuosavą rizikos valdymo politiką ir atsakingus asmenis, už kuriuos yra atsakingos antrinių įmonių valdybos. Be to, apie visus reikšmingus incidentus yra pranešama bendrovės Mandatum Life RVK. Baltijos šalių filialai turi savo rizikos valdymo tvarkas. Be pirmiau nurodytų komitetų ir skyrių, vidaus audito skyrius teikia savo audito rekomendacijas, užtikrina, kad būtų vykdomos pakankamos vidaus kontrolės priemonės ir teikia valdybai metinę vidaus audito apžvalgą. 2. Su bendrovės verslo veikla susijusi rizika Pagrindinė rizika, kurią patiria bendrovė, yra draudimo rizika ir turto ir įsipareigojimų rinkos rizika. Apie šią riziką ir jos valdymą yra išsamiau rašoma pagal TFAS parengtų finansinių ataskaitų skyriuje apie riziką. Veiklos ir verslo rizika yra būdinga visai verslo veiklai. Veiklos rizika ir jos valdymas yra aprašytas 4 skyriuje. Gyvybės draudimo veikla yra susijusi su rizika, atsirandančia dėl draudiminių įvykių ir įsipareigojimų. Draudiminių įvykių dažnis ir apimtys svyruoja atsitiktiniu būdu. Ženklią gyvybės draudimo veiklos rizikos ir rezultatų dalį lemia investicinis turtas. Turto grąža ilgainiui turėtų padengti bent jau garantuojamą palūkanų normą, išmokas, mokamas pagal sąžiningumo principą, ir akcininkų lūkesčius dėl grąžos. Kitos pelno dalys gaunamos, prisiimant draudimo riziką ir išlaidų riziką. Draudimo rizikos rezultatas – tai menama žalų suma, į kurią atsižvelgiama skaičiuojant draudimo įmokas, iš jos atėmus faktinę žalų sumą. Išlaidų rezultatas – tai su draudimo sutartimis susijusios išlaidos, iš jų atėmus faktines išlaidas. 3. Kapitalo valdymas Mokumo kapitalo valdymo tikslas yra užtikrinti turimo kapitalo pakankamumą, atsižvelgiant į su bendrovės verslo veikla susijusią riziką ir verslo aplinką, o kapitalo valdymo tikslas – užtikrinti, kad straipsniai, apskaitomi kaip nuosavos lėšos, atitiktų kapitalo reikalavimus. Einamasis mokumo kapitalo pakankamumo rodiklis yra nustatomas, palyginant tinkamų nuosavų lėšų sumą ir rizikos kapitalo, kurio reikia su einamąja verslo veikla susijusiai rizikai padengti, sumą.

3.1. Įstatymuose numatytas kapitalo reikalavimas Gyvybės draudimas yra itin griežtai reguliuojama veikla, kuriai yra nustatyti oficialūs minimalaus kapitalo ir kapitalo struktūros reikalavimai. Bendrovės veiklą prižiūri Suomijos Finansų priežiūros institucija ir vietos priežiūros institucijos Baltijos šalyse. Be to, bendrovės Mandatum Life Fund Management S.A. veiklą prižiūri atitinkama Liuksemburgo institucija. 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo ES draudimo bendrovių mokumo taisyklės (direktyva „Mokumas II“). Skaičiuodama mokumo reikalavimus pagal direktyvą „Mokumas II“, bendrovė naudoja standartinę formulę, pagal kurią nuosavų lėšų pokyčiai akcentuojami, atsižvelgiant į pagal taisykles iš anksto apskaičiuotą rinkos ir gyvybės draudimo riziką. Šis reikalavimas yra nustatytas direktyvos „Mokumas II“ Mokumo kapitalo normatyve (MKN), o jo dydis yra toks, kad nuosavų lėšų pakaktų užtikrinti, kad per vienerius metus apdraustiesiems būtų sumokėtos išmokos, esant 99,5 proc. pasitikėjimo intervalui. Direktyvoje „Mokumas II“ numatyta nuosavų lėšų suma yra grindžiama rinkos praktiką atitinkančiu įvertinimu ir techninių atidėjinių įvertinimu, naudojant pagal direktyvos „Mokumas II“ reikalavimus nustatytą pelno kreivę, todėl pagal direktyvą „Mokumas II“ apskaičiuotų nuosavų lėšų suma skiriasi nuo balansinės nuosavų lėšų vertės. Pagal direktyvą „Mokumas II“ apskaičiuoti techniniai atidėjiniai atitinka vadinamąjį geriausią techninių atidėjinių įvertinimą, prie šios sumos pridėjus rizikos maržą. Geriausias įvertinimas yra paremtas realistiškai prognozuojamais draudimo portfelio pinigų srautais, diskontuojamais pagal direktyvoje „Mokumas II“ naudojamą pelno kreivę, kuri gaunama nerizikingo pelno kreivės pagrindu. Kalbant apie investicinį draudimą, geriausias įvertinimas – tai draudimo sukauptas kapitalas, iš jo atėmus dabartinę su investicinio draudimo sutartimis susijusią rizikos ir išlaidų pertekliaus vertę. Direktyvoje „Mokumas II“ numatytos rizikos maržos pagrindą sudaro šešių procentų kapitalo savikaina. Gyvybės draudimo rizikos ir veiklos rizikos marža yra dabartinė būsimos kapitalo savikainos vertė. Lentelėje Nr. 3–1 parodyta techninių atidėjinių vertė, apskaičiuota pagal direktyvos „Mokumas II“ reikalavimus, atsižvelgiant į laikinąją priemonę dėl techninių atidėjinių ir pagal TFAS apskaičiuotą bendrovės Mandatum Life pagrindinės įmonės balansinę vertę. Lentelė Nr. 3–1. Bendroji techninių atidėjinių pozicija, 2018 m. gruodžio 31 d.

Mln. eurų Vertė pagal

TFAS

Vertė pagal

direktyvą „Mokumas II“ Korekcija

Techniniai atidėjiniai (neskaitant investicinio draudimo) 4 221 3 910 311 Geriausias įvertinimas 3 750 Rizikos marža 160 Techniniai atidėjiniai – investicinis draudimas 6 955 6 564 391 Geriausias įvertinimas 6 483 Rizikos marža 81


11

Bendrovė taiko (iki 2031 m. gruodžio 31 d.) vadinamąją laikinąją priemonę dėl bendrovės pradinių pensijų draudimo su dalyvavimu pelne sutarčių, kurių garantuota palūkanų norma yra 3,5 proc. arba 4,5 proc., techninių atidėjinių. Be to, bendrovė taiko (iki 2022 m. gruodžio 31 d.) ir su nuosavo kapitalo MKN susijusią laikinąją priemonę. Taikant techninių atidėjinių laikinąją priemonę, padidėja direktyvoje „Mokumas II“ numatyta nuosavų lėšų suma, o taikant nuosavo kapitalo rizikos laikinąją priemonę – sumažėja MKN. 100 mln. eurų (5,7 proc.) bendrovės nuosavų lėšų sudaro subordinuotoji paskola. Nuosavos lėšos klasifikuojamos kaip 1 lygio kapitalas, išskyrus subordinuotąsias paskolas, kurios priskiriamos ribotajam 1 lygio kapitalui. Lentelėje Nr. 3–2 parodyta bendrovės nuosavų lėšų struktūra 2018 m. gruodžio 31 d., atsižvelgiant į laikinąją priemonę dėl techninių atidėjinių. Lentelė Nr. 3–2. Nuosavos lėšos, 2018 m. gruodžio 31 d.

Mln. eurų

1 lygis Iš viso

Paprastasis akcinis kapitalas Žalų sureguliavimo rezervas Subordinuotieji įsipareigojimai

1 740 181

1 459 100

2 lygis Iš viso Subordinuotieji įsipareigojimai Neapmokestintieji rezervai

0 0 0

3 lygis Iš viso Atidėtojo mokesčio turtas

0 0

Visos atitinkančios reikalavimus nuosavos lėšos 1 740 Atsižvelgiant į laikinąsias priemones, bendrovės nuosavos lėšos, apskaičiuotos pagal direktyvos „Mokumas II“ reikalavimus, sudarė 1 740 mln. eurų (1 977), o atitinkamas MKN, apskaičiuotas pagal direktyvos „Mokumas II“ reikalavimus, siekė 990 mln. eurų (1 087). Taigi, mokumo rodiklis (nuosavos lėšos / MKN) buvo 176 (182) proc. Maždaug 84 proc. MKN sudaro rinkos rizika, dar 12 proc. – gyvybės draudimo rizika. Iš rinkos rizikos veiksnių reikšmingiausia yra nuosavo kapitalo rizika, sudaranti daugiau nei 62 proc. rinkos rizikos, taip pat kredito kainų skirtumo rizika, sudaranti maždaug 27 proc. rinkos rizikos. Apie pusę gyvybės draudimo rizikos veiksnių sudaro ilgaamžiškumo rizika, susijusi su grupinio pensijų draudimo sutartimis. Kapitalo minimumo normatyvas (KMN), apskaičiuotas pagal direktyvos „Mokumas II“ reikalavimus, siekė 248 mln. eurų (272). Netaikant laikinosios priemonės dėl techninių atidėjinių, bendrovės nuosavų lėšų suma būtų buvusi 1 348 mln. eurų (1 555), netaikant laikinosios priemonės dėl nuosavo kapitalo rizikos, MKN butų buvęs 1 030 mln. eurų (1 220). 3–4 pav. parodyta mokumo rodiklio dinamika po direktyvos „Mokumas II“ įsigaliojimo. Atsižvelgiant į bendrovės Mandatum Life strateginius sprendimus ir techninius atidėjinius struktūruoti skirtų priemonių rezultatus, tikimasi, kad ateityje mokumo ir kapitalo pozicijos raida turėtų būti teigiama. Nuo 2001 m. bendrovė daugiausiai dėmesio skyrė investicinio draudimo veiklai. Nuo tada investicinio draudimo techninių atidėjinių suma per metus išaugdavo daugiau nei po 20 proc. Dėl veiklos pobūdžio metiniai svyravimai yra palyginus dideli.

Iš kitos pusės, pradinių draudimo su dalyvavimu pelne techninių atidėjinių suma nuo 2005 m. mažėja. Labiausiai sumažėjo techninių atidėjinių su didžiausiomis – 4,5 ir 3,5 proc. – garantijomis dalys. 2018 m. techninių atidėjinių su didžiausiomis garantijomis suma sumažėjo 209 mln. eurų. Iš viso draudimo su dalyvavimu pelne techninių atidėjinių suma sumažėjo 352 mln. eurų iki 4 221 mln. eurų (4 573). Bendrovės techninių atidėjinių struktūros ir sumos dinamika parodyta 3–5 pav. 3–4 pav. Mokumo rodiklio dinamika, 2016–2018 m. Mln. eurų

Nuosavos lėšos/MKN su laikinosiomis priemonėmis Nuosavos lėšos/MKN be laikinųjų priemonių 3–5 pav. Pelno ir investicinio draudimo techninių atidėjinių dinamika 2009–2018 m. Mln. eurų

Investicinis draudimas Kiti pelno techniniai atidėjiniai Pelno techniniai atidėjiniai su 3,5–4,5 proc. garantija Bendrovės Mandatum Life požiūriu, pagal laikinąsias priemones atlikti skaičiavimai padeda tiksliai įsivaizduoti bendrovės mokumo poziciją. Manoma, kad taikant laikinąsias priemones, turėtų ženkliai pakisti bendrovės balanso ataskaita ir rizikos profilis. Didžioji dalis mokumo kapitalo normatyvų yra susiję su pelno techniniais atidėjiniais ir juos dengiančiu turtu. Kapitalą ypač riboja bendrovės pradinių draudimo su dalyvavimo pelnu liudijimai, kurių garantuojama palūkanų norma yra 3,5 proc. ir 4,5 proc., ir prognozuojama, kad tokių draudimo sutarčių techniniai atidėjiniai pereinamaisiais laikotarpiais


12

turėtų sumažėti nuo dabar esančios 2 426 mln. eurų sumos iki mažiau nei 900 mln. eurų (3–6 pav.). Dėl šios tendencijos ženkliai sumažės su tokiomis draudimo sutartimis susijęs MKN, be to, tuo pačiu metu sumažės ir šių draudimo sutarčių neigiamas poveikis nuosavoms lėšoms, apskaičiuotoms neatsižvelgiant į laikinąsias priemones. Nors laikinųjų priemonių neigiamas poveikis pereinamuoju laikotarpiu ir sumažės, manoma, kad dėl nuosavų lėšų teigiamų tendencijų ir sumažėjusio MKN, mokumo pozicija turėtų likti stabili. Bendrovė stebi ir

prognozuoja savo vidinį mokumo rodiklį, tiek taikydama laikinąsias priemones, tiek į jas neatsižvelgdama. Abi šios prognozės turi įtakos bendrovės verslo sprendimams. Be draudimo veiklai taikomos direktyvos „Mokumas II“, bendrovėms „Mandatum Life Investment Services“ Ltd. Ir „Mandatum Life Fund Management“ S.A. įstatymuose yra nustatyti atskiri kapitalo reikalavimai.

3–3 pav. Mokumo kapitalo normatyvas (MKN) ir nuosavos lėšos, 2018 m. gruodžio 31 d.

Mln. eurų

2 000 1 140 47 252 1 500 36 1 169 -114 1 000 -248 990 500 352 0 Draudimo

rizika Rinkos rizika Sutarties šalių

rizika Diversifikacija Veiklos

rizika Techninių atidėjinių

GĮN* Atidėtojo mokesčio

GĮN* Mokumo kapitalo

normatyvas (MKN)

Nuosavos lėšos

* GĮN, gebėjimas įsisavinti nuostolius 3.2. Vidinė mokumo pozicijos stebėsena Direktyvoje „Mokumas II“ taip pat nustatoma sistema vykdyti vidinę mokumo pozicijos stebėseną. Bendrovės vidinės mokumo pozicijos stebėsenos modelis (gebėjimo prisiimti riziką modelis) yra grindžiamas pagal direktyvos „Mokumas II“ laikinąsias priemones apskaičiuotu MKN ir nuosavomis lėšomis. Naudojant gebėjimo prisiimti riziką modelį, nustatomi prognozuojami bendrovės mokumo pozicijos stebėsenos limitai, suteikiantys galimybę pakankamai operatyviai reaguoti į prastėjančią mokumo poziciją. Egzistuoja trys stebėsenos limitai, kurių ribos yra aukštesnės nei direktyvoje „Mokumas II“ nustatytas MKN ir kurios yra grindžiamos iš anksto nustatytų testų nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais. Kadangi stebėsenos limitai yra grindžiami investicinio turto rizikingumu atitinkamu metu, bendrovė neturi nustačiusi tikslinio lygio, pavyzdžiui, taikomo bendrovės mokumo rodikliui. 2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis, aukštesnysis stebėsenos limitas atitinka maždaug 146 proc. mokumo rodiklį. Kai gebėjimo prisiimti riziką rodiklis yra didesnis nei aukštesnysis stebėsenos limitas, bendrovės investicinė veikla vykdoma kaip įprasta vadovaujantis investicine politika ir joje nustatytais apribojimais. Jeigu gebėjimo prisiimti riziką rodiklis yra mažesnis nei stebėsenos limitai, mokumo pozicijos stebėsena vykdoma dažniau,

sustiprinamas valdybos vaidmuo vykdant investicinę veiklą, apribojama prisiimama rizika, o paskutiniame etape gebėjimas prisiimti riziką stiprinamas sumažinant rinkos riziką arba didinant nuosavų lėšų sumą, pavyzdžiui, kapitalizacijos būdu. Be bendrovės lygmeniu taikomo gebėjimo prisiimti riziką modelio, taip pat vykdoma atskirtojo grupinio pensijų draudimo sutarčių gebėjimo prisiimti riziką stebėsena. Atskirtojo grupinio pensijų draudimo sutarčių gebėjimas prisiimti riziką yra grindžiamas atidėjimo būsimiems priedams dėl investicinės rizikos švelninamuoju poveikiu. Gebėjimo prisiimti riziką stebėsenos limitai grindžiami iš anksto nustatytų turto testų nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais, o priemonės, kurių bus imtasi rodikliams nukritus žemiau stebėsenos limitų, yra panašios į tos, kurios taikomos bendrovės gebėjimo prisiimti riziką modelyje. Gebėjimo prisiimti riziką modeliai ir juos sudarantys stebėsenos limitai yra kasmet nustatomi investavimo politikoje, kurią tvirtina Valdyba. Gebėjimo prisiimti riziką ir stebėsenos limitų ataskaitos Valdybai teikiamos ne rečiau nei kartą per mėnesį.


13

3–6 pav. Esamų pelno įsipareigojimų prognozės 2018 – 2031 m. neskaitant naujų pardavimų Mln. eurų

Pelno įsipareigojimai (4,5 proc. garantija) Pelno įsipareigojimai (3,5 proc. garantija) Atskirtasis grupinis pensijų draudimas Kiti pelno įsipareigojimai (be atskirtojo grupinio pensijų draudimo) 4. Veiklos rizika Veiklos rizika yra galimi nuostoliai dėl nepakankamo ar nepatenkinamo vidaus procesų bei sistemų veikimo, darbuotojų kaltės ar išorės įvykių. Jai taip pat priskiriama teisinė rizika, tačiau ji neapima strateginių sprendimų rizikos. Šią riziką gali sukelti tokie dalykai: aplaidumas bendrovės viduje; trečiųjų šalių aplaidumas; netinkamas personalo valdymas; veiklos tvarkų trūkumai, susiję su klientais, produktais ar Bendrovės veiklos procesais; materialiojo turto sugadinimas; veiklos sutrikimai ir sistemų gedimai; veiklos procesų trūkumai. Veiklos rizika gali pasireikšti kaip papildomos išlaidos, kompensacija padarytai žalai atlyginti, taisyklių ir teisės aktų reikalavimų nevykdymas, reputacijos praradimas, iškreipta informacija apie rizikos pozicija ir dėl to atsirandantys nuostoliai, veiklos sutrikimas. 4.1. Veiklos rizikos valdymo ir rizikos kontrolės tikslas Bendrovės veiklos rizikos valdymo tikslas yra užtikrinti veiklos pakankamumą, efektyvumą ir kokybę. Padaliniai privalo patys nustatyti, įvertinti, stebėti ir valdyti savo veiklos riziką. Veiklos rizikos klausimus, pavyzdžiui, susijusius su draudimo sutartimis ir rekomendacijomis, centralizuotai stebi ir koordinuoja VRK. Komitetas užtikrina, kad rizika yra nustatoma ir padaliniai vidaus kontrolės ir rizikos valdymo priemones organizuoja tinkamai. Be to, komitetas analizuoja nukrypimus nuo veiklos rizikos valdymo politikos ir stebi savianalizės metu nustatytą veiklos riziką bei įvykusius incidentus. Reikšmingi pastebėjimai dėl veiklos rizikos teikiami rizikos valdymo komitetui ir valdybai.

4.2. Veiklos rizikos nustatymas ir valdymas Veiklos rizika yra nustatoma naudojantis skirtingais šaltiniais ir metodais. I. Savianalizės procesas naudojamas nustatyti ir įvertinti pagrindines veiklos rizikos rūšis ir jų tikimybę bei reikšmingumą, įskaitant vidaus kontrolės priemonių ir instrukcijų pakankamumą. Savianalizė atliekamą kartą per metus. II. Incidentų analizė. VRK renka ir analizuoja padalinių pranešimus apie pasireiškusią veiklos riziką ir įvykius, kurių buvo vos išvengta. Kiekvienas padalinys privalo pranešti VRK apie įvykusius incidentus ir įvykius, kurių buvo vos išvengta. Bendrovės savianalizės, skirtos nustatyti pagrindines rizikos rūšis, metu nustatyta rizika būna tokia: duomenų valdymo klausimai, IT ir ypač informacinių sistemų senėjimas ir rankinio darbo reikalaujantys procesų etapai. Siekdama apriboti veiklos riziką, bendrovė yra patvirtinusi aibę politikos gairių, tokių, kaip, pavyzdžiui, vidaus kontrolės politika, saugumo politika, atitikties politika, tęstinumo planai, įsigijimo ir paslaugų pirkimo politika, skundų nagrinėjimo politika ir keletas kitų, susijusių su vykdoma veikla. Nukrypimus nuo skirtingų politikos gairių nagrinėja kiekvienas padalinys atskirai, apie juos pranešama VRK. Procesų vidaus kontrolės sistema yra skirta užkirsti kelią neigiamiems incidentams, juos nustatyti ir sumažinti jų poveikį. Be to, visi su veiklos rizika susiję įvykiai arba įvykiai, kurių buvo vos išvengta turi būti išanalizuoti, apie juos būtina pranešti atitikties direktoriui ir VRK.

Trumpai apie metus | Valdybos ataskaita | Rizikos valdymas | Pagal TFAS parengtos finansinės ataskaitos | Audito ataskaita 14

Pagal TFAS parengtos finansinės ataskaitos


15

Konsoliduotoji bendrųjų pajamų ataskaita Mln. eurų Komentaras 2018 m. 1–12

mėn. 2017 m. 1–12

mėn. Draudimo įmokos 1 1 074,2 960,1 Grynosios investicinės pajamos 2 -26,2 781,8 Kitos veiklos pajamos 212,4 9,7 Patirtos žalos 3 -1 115,8 -1 021,1 Draudimo ir investavimo sutarčių įsipareigojimų vertės pokytis

4 426,4 -377,2

Personalo išlaidos 5 -46,0 -47,3 Kitos veiklos išlaidos 6 -67,3 -62,8 Finansavimo išlaidos 7 -7,4 -7,2 Partnerių pelno / nuostolio dalis 0,0 0,0 Pelnas iki atskaitant mokesčius 450,4 236,0 Pelno mokestis 19 -90,8 -50,7 Laikotarpio pelnas 359,6 185,3 Kitos bendrosios pajamos 20–21 Straipsniai, perklasifikuojami kaip pelnas arba nuostolis Šešėlinė apskaita 19,7 -6,8 Parduoti tinkamas finansinis turtas -333,5 12,2 Pelno mokestis, susijęs su kitų bendrųjų pajamų dalimis 66,7 -2,4 Kitos bendrosios pajamos, straipsniai, perklasifikuojami kaip pelnas arba nuostolis, iš viso

-247,1 3,0 VISOS METŲ BENDROSIOS PAJAMOS 112,5 188,3


16

Konsoliduotoji balanso ataskaita Mln. eurų Komentaras 2018-12 2017-12 Turtas Ilgalaikis turtas 8 4,5 3,1 Investicinis turtas 9 146,3 149,7 Nematerialusis turtas 10 5,0 4,9 Investicijos į partnerių bendroves 11 2,6 0,0 Finansinis turtas 12–16 4 901,9 4 977,2 Investicijos, susijusios draudimo ir investavimo sutartimis 17 6 960,1 3 986,5 Draudimo įsipareigojimų perdraudiko dalis 24 0,9 0,0 Kitas turtas 22 182,0 105,9 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 23 585,5 1 024,7 Turtas, klasifikuojamas kaip skirtas parduoti 37 0,0 3 298,8 Visas turtas 12 788,8 13 550,7 Įsipareigojimai Draudimo ir investavimo sutarčių įsipareigojimai 24 4 221,5 4 374,6 Investicinio draudimo ir investavimo sutarčių įsipareigojimai 25 6 954,7 3 965,1 Finansiniai įsipareigojimai 13, 26 133,5 105,9 Mokestiniai įsipareigojimai 18 95,8 164,4 Kiti įsipareigojimai 28 172,9 243,6 Su parduoti skirtu turtu susiję įsipareigojimai 37 0,0 3 298,8 11 578,2 12 152,4 Nuosavas kapitalas 30 Akcinis kapitalas 40,4 40,4 Rezervai 480,3 727,4 Nepaskirstytasis pelnas 689,9 630,5 Pagrindinės įmonės savininkams priskirtini įsipareigojimai 1 210,6 1 398,3 Nekontroliniai interesai 0,0 0,0 Visas nuosavas kapitalas 1 210,6 1 398,3 Visas nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai 12 788,8 13 550,7


17

Konsoliduotoji nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Mln. eurų Akcinis kapitalas

Akcijų priedų

sąskaita Privalomasis

rezervas Nepaskirsty-

tasis pelnas

Operacijų užsienio valiuta perskaičiavimas

Parduoti tinkamas

finansinis turtas*

Parduoti tinkamas

finansinis turtas**,

TFAS 4.30

Visas nuosa-

vas kapita-

las Nuosavas kapitalas 2017 m. sausio 1 d. 40,4 98,9 30,1 720,2 -0,2 617,0 -21,2 1 485,1 Nuosavo kapitalo pokyčiai Dividendai -275,0 -275,0 Visos metų bendrosios pajamos 185,3 9,8 -6,8 188,3 Nuosavo kapitalo perkėlimas -0,1 -0,3 0,0 0,2 Nuosavas kapitalas 2017 m. gruodžio 31 d. 40,4 98,9 29,9 630,5 0,0 626,7 -28,0 1 398,3 Nuosavo kapitalo pokyčiai Dividendai -300,0 -300,0 Visos metų bendrosios pajamos 359,6 -266,8 19,7 112,5 Nuosavas kapitalas 2018 m. gruodžio 31 d. 40,4 98,9 29,9 689,9 0,0 359,9 -8,3 1 210,6

* Į nuosavą kapitalą įtraukta parduoti tinkamo turto šiuo laikotarpiu sudarė -217,0 mln. eurų (159). Į pelną (nuostolį) perkelta suma sudarė -333,5 mln. eurų (12,2). ** Atskirtajam portfeliui priklausanti draudėjo dalis pagal šešėlinę apskaitą (iki mokesčių). Į operacijų užsienio valiuta perskaičiavimą ir parduoti tinkamą turtą įtrauktos sumos sudaro kiekvieno komponento bendrąsias pajamas neskaitant mokesčių.


18

Konsoliduotoji pinigų srautų ataskaita Mln. eurų 2018 m. 2017 m. Pinigų srautai iš pagrindinės veiklos

Pelnas iki mokesčių 450,4 236,0 Korekcijos:

Nusidėvėjimas ir amortizacija 5,6 5,8 Nerealizuotas vertinimo pelnas ir nuostolis 423,0 -241,3 Realizuotas investicijų pelnas ir nuostolis -167,6 -317,7 Draudimo ir investavimo sutarčių įsipareigojimų pokytis -463,2 380,1 Kitos korekcijos 63,7 53,8

Visos korekcijos -138,5 -119,3

Pagrindinės veiklos turto pokytis (+/-) Investicijos* -232,2 552,2 Kitas turtas -54,5 10,6

Iš viso -286,8 562,8

Pagrindinės veiklos įsipareigojimų pokytis (+/-) Finansiniai įsipareigojimai 27,6 0,0 Kiti įsipareigojimai -44,6 37,2 Sumokėtos palūkanos ir mokesčiai -137,5 -99,6

Iš viso -154,6 -62,4 Pagrindinės veiklos grynieji pinigų srautai -129,4 617,0

Investicinė veikla Investicijos į grupės ir partnerių bendroves -6,1 0,0 Grynosios investicijos į įrangą ir nematerialųjį turtą -3,6 0,3

Investicinės veiklos grynieji pinigų srautai -9,7 0,3 Finansavimo veikla

Sumokėti dividendai -300,0 -275,0 Finansavimo veiklos grynieji pinigų srautai -300,0 -275,0

Visi pinigų srautai -439,1 342,3 Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d. 1 024,7 682,3 Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodžio 31 d. 585,5 1 024,7 Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų pokytis -439,1 342,3 Papildoma pinigų srautų informacija Gautos palūkanų pajamos 137,8 149,2 Patirtos palūkanų išlaidos -59,5 -60,5 Gautos pajamos iš dividendų 55,7 57,3

* Investicijas sudaro investicinis turtas, finansinis turtas ir su investicinio draudimo bei investavimo sutartimis susijusios investicijos. Tiesioginių išvadų dėl šios pinigų srautų ataskaitos straipsnių remiantis balanso ataskaita padaryti negalima, pvz., dėl valiutos keitimo kurso skirtumų. Pinigus ir pinigų ekvivalentus taip pat sudaro indėliai bankuose ir pinigai kasoje – 585,5 mln. eurų (1 024,7).


19

Ataskaitų komentarai REIKŠMINGŲ APSKAITOS POLITIKOS GAIRIŲ SANTRAUKA

Įmonių grupė Mandatum Life parengė savo 2018 m. konsoliduotąsias finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS). Rengdama finansines ataskaitas, Mandatum Life taikė visus su jos verslu susijusius standartus ir jų aiškinimus, kuriuos buvo priėmusi ES komisija ir kurie galiojo 2018 m. gruodžio 31 d. Patvirtintieji standartai arba jų kasmetiniai pagerinimai finansiniais metais jokios reikšmingos įtakos Grupės finansinei atskaitomybei neturėjo. Rengiant konsoliduotųjų finansinių ataskaitų komentarus, taip pat buvo atsižvelgiama į Suomijos buhalterinės apskaitos ir akcinių bendrovių įstatymus bei taikomus teisės aktų reikalavimus. Finansinės ataskaitos parengta pagal įsigijimo savikainos principą, išskyrus finansinį turtą ir įsipareigojimus, kurie atskleisti tikrąja verte, pokyčius registruojant pelno (nuostolių) ataskaitoje, parduoti tinkamą finansinį turtą, apdraustuosius draudimo tikrąja verte straipsnius ir išmokas akcijomis, pagal kurias atsiskaitoma nuosavybės vertybinių popierių priemonėmis, apskaitomomis tikrąja verte. Jei nenurodyta kitaip, sumos konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose parodytos milijonais eurų, apvalinant iki pirmo skaičiaus po kablelio. Bendrovės Mandatum Life valdyba patvirtino finansines ataskaitas ir leido jas skelbti 2019 m. vasario 5 d. Konsolidacija Antrinės įmonės Konsoliduotąsias finansines ataskaitas sudaro bendrovės Mandatum Life ir visų jos antrinių įmonių finansinės ataskaitos. Subjektas laikomas antrine įmone, jei jį valdo Grupė. Manoma, kad Grupė valdo subjektą, jei jai priklauso daugiau nei 50 proc. tokio subjekto balso teisių arba ji turi galią kitokiais būdais valdyti tokio subjekto finansinę ir veiklos politiką. Antrinės įmonės konsoliduojamos nuo tos dienos, kai jų valdymas perduodamas Grupei, o konsolidavimas nutraukiamas, kai Grupė netenka galios jas valdyti. Įsigyjant antrines įmones, taikomas įsigijimo buhalterinės apskaitos metodas. Įsigijimo savikaina priskiriama pripažintam turtui, įsipareigojimams ir nebalansiniams įsipareigojimams, kurie įsigijimo dieną vertinami tikrąja verte. Galimas įsigyto subjekto nekontrolinis akcijų paketas vertinamas tikrąja verte arba pagal atitinkamo akcijų paketo ir įsigyto subjekto grynojo turto proporcijas. Konkretus su įsigijimu susijęs pasirinkimas turi įtakos tiek pripažinto prestižo, tiek nekontrolinio akcijų paketo sumai. Visos perduoto atlygio, nekontrolinio akcijų paketo ir galbūt pirmiau turėtų įsigyto subjekto akcijų sumos perviršis, lyginant su Grupei tenkančia pripažinto įsigyto grynojo turto tikrosios vertės dalimi, apskaitomas kaip prestižas.

Apskaitos principai, pagal kuriuos Grupė atlieka konsolidavimą, atitinka tuos, kurie taikomi panašiai ūkinei–komercinei veiklai ir panašiems įvykiams, vykstantiems panašiomis sąlygomis. Visi sandoriai ir likučiai grupės viduje konsolidacijos metu panaikinami. Partnerių bendrovės Partnerių bendrovės – tai subjektai, kuriems Grupė daro reikšmingą įtaką, tačiau nevaldo jų sprendimų dėl finansinės ir veiklos politikos. Jeigu neparodyta kitaip, paprastai manoma, kad taip yra, jeigu Grupei priklauso daugiau nei 20, bet ne daugiau nei 50 proc. tokio subjekto balso teisių. Investicijos į partnerių bendroves apskaitomos pagal nuosavo kapitalo buhalterinės apskaitos metodą, t. y. investicija iš pradžių būna apskaitoma pagal savikainą, o vėliau kasmet jos suma didinama (arba mažinama), atsižvelgiant į po įsigijimo Grupei tenkančių grynųjų pajamų (arba nuostolio) dalį arba kitokią dinamiką, tiesiogiai atspindimą tokios partnerių bendrovės nuosavame kapitale. Jeigu Grupei tenkanti partnerių bendrovės nuostolio dalis yra didesnė nei investicijos balansinė vertė, investicija apskaitoma nuline verte, o investiciją viršijanti nuostolio suma konsoliduojama, tik jeigu Grupė yra įsipareigojusi vykdyti partnerių bendrovės prievoles. Su įsigijimu susijęs prestižas įtraukiamas į investicijos savikainą. Nerealizuotas sandorių pelnas (nuostolis) panaikinamas ir negali būti didesnis nei Grupei priklausančio partnerių bendrovės akcijų paketo vertė. Partnerių bendrovės pelno arba nuostolio dalis, lygi Grupei priklausančio akcijų paketo vertei, yra parodoma atskiroje pajamų ataskaitos eilutėje. Grupei tenkanti partnerių bendrovės kitų bendrųjų pajamų pokyčių dalis yra parodoma Grupės kitų bendrųjų pajamų straipsniuose. Jeigu yra požymių, kad investicijos vertė gali būti sumažėjusi, atliekamas balansinės vertės testas, ją palyginant su atgautina suma. Atgautina suma yra jos naudojimo vertė arba tikroji vertė, iš jos atėmus pardavimo savikainą, priklausomai nuo to, kuri iš šių sumų yra didesnė. Jeigu atgautina suma yra mažesnė nei balansinė vertė, balansinė vertė sumažinama iki atgautinos sumos, pelno ir (arba) nuostolio ataskaitoje apskaitant nuostolį dėl vertės sumažėjimo. Jeigu atgautina suma vėliau padidėja ir tampa didesnė nei balansinė vertė, nuostolis dėl vertės sumažėjimo išbraukiamas iš pelno ir (arba) nuostolio ataskaitos. Užsienio valiutos perskaičiavimas Visos sumos konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose yra parodytos eurais – Grupės ir pagrindinės bendrovės veikloje ir ataskaitose naudojama valiuta. Kiekvienos iš įmonių Grupės bendrovės finansinėse ataskaitose esantys straipsniai vertinami veikloje naudojama valiuta, kuri yra pagrindinės ekonominės aplinkos, kurioje dirba atitinkama bendrovė, valiuta. Sandoriai užsienio valiuta


20

perskaičiuojami į atitinkamą funkcinę valiutą pagal kiekvieno tokio sandorio dieną taikomus valiutos keitimo kursus arba mėnesio kurso vidurkį. Užsienio valiutomis denominuoti piniginiai balanso straipsniai perskaičiuojami į funkcinę valiutą pagal balanso sudarymo dieną taikomą valiutos keitimo kursą. Valiutos skirtumai, susidarę perskaičiuojant sandorių sumas ir užsienio valiutomis denominuotus balanso straipsnius į veikloje naudojamą valiutą įtraukiami į pelną arba nuostolį kaip valiutos perskaičiavimo pelnas arba nuostolis. Valiutos skirtumai, susidarę dėl nuosavybės vertybinių popierių, klasifikuojamų kaip parduoti tinkamas finansinis turtas, įtraukiami tiesiogiai į nuosavo kapitalo tikrosios vertės rezervą. Grupės bendrovių, kurių veikloje naudojama valiuta nėra eurai, pajamų ataskaitos perskaičiuojamos eurais pagal atitinkamo laikotarpio kurso vidurkį, o balanso straipsniai – pagal kursą, galiojantį balanso sudarymo dieną. Dėl to susidarantys valiutos skirtumai įtraukiami į nuosavą kapitalą, o jų pokytis – į kitas bendrąsias pajamas. Atsisakius visų arba dalies investicijų į antrinę įmonę, bendri valiutos skirtumai įtraukiami į pajamų ataskaitą kaip pardavimo pelnas arba nuostolis. Įsigijus užsienio bendrovę susidarančios prestižo ir tikrosios vertės korekcijos laikomos užsienio bendrovės turtu ir įsipareigojimais. Dėl šių straipsnių perskaičiavimo pagal balanso dieną galiojantį valiutos kursą susidarantys valiutos skirtumai įtraukiami į nuosavą kapitalą, o jų pokytis – į kitas bendrąsias pajamas. Vadovaujantis TFAS 1 numatyta išimtimi, manoma, kad valiutos skirtumai, egzistavę Grupės įsigijimo pagal TFAS dieną, t. y. 2004 m. sausio 1 d., yra nuliniai. Segmentų ataskaitos Įmonių grupės Mandatum Life segmentai nustatomi pagal vietos verslo produktų grupes ir kitą geografinę organizacinę struktūrą. Segmentai, kurių ataskaitos rengiamos, yra investicinės sutartys (Suomija), atskirtasis fondas (Suomija), kita veikla (Suomija) ir veikla už Suomijos ribų. Kiekvienos produktų grupės investicinė rizika yra skirtinga. Segmentų rezultatų ataskaitos įtraukiamos į bendrovės vadovams teikiamas ataskaitas. Investicinė grąža, padengianti investicines sutartis, ir iš fondų valdymo bendrovių gauti komisiniai priskirti investicinių sutarčių segmentui (Suomija). Veiklos išlaidos ir materialusis bei nematerialusis turtas atitinkamam segmentui priskiriamas vykdant vidaus sąnaudų apskaitą. Pirminis skirstymas į segmentus yra reikšminga geografinio padalijimo dalis, kadangi veiklą už Suomijos ribų pagrinde sudaro veikla Baltijos šalyse. Plečiant veiklą užsienyje, taip pat plečiamas padalijimas pagal šalis. Atskirų segmentų tarpusavio sandoriai, turtas ir įsipareigojimai konsoliduotose finansinėse ataskaitose panaikinami linijiniu būdu.

Nustatant segmentų ir bendrovės vietinių ir tarptautinių sandorių vidinę kainodarą, taikomos rinkos kainos. Kainodaros pagrindą sudaro ES ir EBPO gairėse esančioje Sandorių kainodaros dokumentacijoje aprašytas elgesio kodeksas. Palūkanos ir dividendai Palūkanų pajamos ir išlaidos į pajamų ataskaitą įtraukiamos naudojant galiojančios palūkanų normos metodą. Pagal šį metodą investicinių priemonių pajamos ir išlaidos laikotarpiu iki termino pabaigos pripažįstamos tolygiai ir proporcingai neapmokėtai sumai. Nuosavybės vertybinių popierių dividendai įtraukiami į pelną, kai nustatoma teisė gauti atitinkamą išmoką. Mokesčiai ir komisiniai Į pelną arba nuostolį tikrąja verte įtraukiami finansinių priemonių mokesčiai ir sandorio sąnaudos yra pripažįstami pelnu arba nuostoliu priemonės pradinio įtraukimo į apskaitą metu. Įsigijimo sąnaudos laikomos mokesčių ir komisinių išlaidomis ir apskaitomos kaip kitos veiklos išlaidos. Kiti sumokėti investicinės veiklos mokesčiai ir komisiniai įtraukiami į grynąsias investicines pajamas. Draudimo įmokos Su draudimo ir investavimo sutartimis susiję įsipareigojimai yra laikomi ilgalaikiais įsipareigojimais. Todėl draudimo įmoka ir su ja susiję reikalavimai sumokėti draudimo išmoką paprastai nėra apskaitomi tuo pačiu apskaitos laikotarpiu. Priklausomai nuo draudimo rūšies, įmokos visų pirma įtraukiamos į pasirašytas įmokas tada, kai jos yra sumokamos. Grupinio pensijų draudimo atveju dalis įmokų į apskaita įtraukiama, jas nustačius. Negautų įmokų atidėjinių pokytis parodytas kaip išlaidos straipsnyje „Draudimo ir investavimo sutarčių įsipareigojimų pokytis“. Finansinis turtas ir įsipareigojimai Vadovaujantis vertinimo tvarka, finansinis turtas ir įsipareigojimai pradinio įtraukimo į apskaitą metu skirstomi į tokias kategorijas: finansinis turtas, tikrąja verte apskaitomas kaip pelnas arba nuostolis, paskolos ir gautinos sumos, parduoti tinkamas finansinis turtas, finansiniai įsipareigojimai, tikrąja verte apskaitomi kaip pelnas arba nuostolis, ir kitokie įsipareigojimai. Kaip numatyta Grupės rizikos valdymo politikoje, investicijos yra valdomos tikrąja verte, siekiant kaip galima tikriau atspindėti investicijų būklę, o svarbiausiems Grupės vadovams teikiamose ataskaitose jos yra parodomos tikrąja verte. Paprastai jos klasifikuojamos kaip parduoti tinkamas finansinis turtas. 4 TFAS „Draudimo sutartys“ nurodyta, kad draudimo sutartys, kuriose yra numatytas savarankiško dalyvavimo


21

elementas (išskyrus išlyginimo rezervą), yra vertinamos pagal nacionalinius vertinimo principus, o ne tikrąja verte. Šios sutartys ir investicijos, skirtos padengti akcininkų nuosavybę, yra valdomos visos ir paprastai klasifikuojamos kaip parduoti tinkamas finansinis turtas. Į pelną arba nuostolius tikrąja verte įtrauktas finansinis turtas – tai investicijos, susijusios su investiciniu draudimu, kurios balanso ataskaitoje yra parodomos atskirai. Atskirai parodomi ir atitinkami įsipareigojimai. Be to, investicijos, klasifikuojamos kaip užsienio antrinių įmonių finansinis turtas, ir finansinės priemonės, su kuriomis susijusios išvestinės priemonės nebuvo atskirtos nuo pagrindinės sutarties, įtraukiamos į pelną arba nuostoli tikrąja verte. Įtraukimas į apskaitą ir išbraukimas iš apskaitos Tikrąja verte kaip pelnas arba nuostoliai apskaitomo finansinio turto, iki termino laikomų investicijų ir parduoti tinkamo finansinio turto pirkimo ir pardavimo sandoriai į apskaitą įtraukiami ir iš jos išbraukiami prekybos sandorio sudarymo dieną, t. y. tą dieną, kai Grupė įsipareigoja nupirkti arba parduoti atitinkamą turtą. Paskolos ir gautinos sumos į apskaitą įtraukiamos, sumokėjus avanso sumą. Finansinis turtas ir įsipareigojimai užskaitomi, o grynoji suma parodoma balanso ataskaitoje tik kai Grupė įgyja teisiškai įgyvendinamą teisę užskaityti į apskaitą įtrauktas sumas ir įsipareigojimą įvykdyti ketina, sumokėdama grynąją sumą arba realizuoti turtą ir tuo pat metu įvykdyti įsipareigojimą. Finansinis turtas iš apskaitos išbraukiamas, sutartyje numatytoms teisėms gauti pinigų srautus netekus galios arba Grupei perleidus iš esmės visą su nuosavybe susijusią riziką ir naudą. Finansiniai įsipareigojimai iš apskaitos išbraukiami, kai sutartyje nurodyta prievolė yra įvykdoma, panaikinama, arba baigiasi jos galiojimo terminas. Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai, apskaitomi tikrąja verte kaip pelnas arba nuostolis Įmonių grupės Mandatum Life finansinį turtą ir įsipareigojimus, apskaitomus tikrąja verte kaip pelnas arba nuostolis, sudaro prekybos tikslais laikomos išvestinės priemonės ir finansinis turtas, apskaitomas tikrąja verte kaip pelnas arba nuostolis. Prekybos tikslais skirtas finansinis turtas Finansinis turtas, laikomas tam, kad būtų parduotas arba nupirktas artimojoje perspektyvoje, arba portfelyje, kuris yra valdomas kartu arba reguliariai naudojamas gauti pelno artimojoje perspektyvoje, yra klasifikuojamas kaip prekybos tikslais skirtas turtas. Pelnas arba nuostolis, kurį lemia vertės pokyčiai arba kuris yra realizuojamas perleidus atitinkamą turtą, taip pat su juo susijusios palūkaninės pajamos ir dividendai yra įtraukiami į pajamų ataskaitą. Išvestinės priemonės, neskirtos rizikai apdrausti ir kurios neatitinka rizikos apdraudimo priemonių apskaitos reikalavimų, klasifikuojamos kaip prekybos tikslais skirtos išvestinės priemonės.

Prekybos tikslais skirtos finansinės išvestinės priemonės iš pradžių į apskaitą įtraukiamos tikrąja verte. Išvestinės priemonės apskaitomos kaip turtas, jei tikroji vertė yra teigiama, ir kaip įsipareigojimai, jei jų tikroji vertė yra neigiama. Išvestinės priemonės yra įtraukiamos į apskaitą tikrąja verte, o vertės pokyčių pelnas arba nuostolis bei realizuotasis pelnas ir nuostolis yra įtraukiamas į pajamų ataskaitą. Finansinis turtas, tikrąja verte priskirtas pelnui arba nuostoliui Finansinis turtas, tikrąja verte priskirtas pelnui arba nuostoliui, yra turtas, kuris jį gavus yra neatšaukiamai priskirtas pelnui arba nuostoliui. Jis iš pradžių yra apskaitomas tikrąja verte. Pelnas arba nuostolis, kurį lemia vertės pokyčiai arba kuris yra realizuojamas perleidus atitinkamą turtą, taip pat su juo susijusios palūkaninės pajamos ir dividendai yra įtraukiami į pajamų ataskaitą. Paskolos ir gautinos sumos Paskolas ir gautinas sumas sudaro neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais mokėjimais arba nustatytais mokėjimais, nekotiruojamais veikiančioje rinkoje ir kurio Bendrovė neįsigyja tam, kad parduotų. Šiai kategorijai taip pat priklauso pinigai. Paskolos ir gautinos sumos iš pradžių į apskaitą įtraukiamos tikrąja verte, prie jos pridedant sandorio išlaidas, tiesiogiai susijusias su turto įsigijimu. Vėliau paskolos ir gautinos sumos yra vertinamos amortizuotąja savikaina, naudojant galiojančios palūkanų normos metodą. Parduoti tinkamas finansinis turtas Parduoti tinkamas finansinis turtas – tai neišvestinės finansinės investicijos, pažymėtos kaip tinkamos parduoti ir nepriskirtos jokiai kitai kategorijai. Parduoti tinkamą finansinį turtą sudaro skolos ir nuosavybės vertybiniai popieriai. Parduoti tinkamas finansinis turtas į apskaitą iš pradžių įtraukiamas tikrąja verte, kurią sudaro tiesioginės ir papildomos sandorio sąnaudos. Vėliau jis iš naujo vertinamas tikrąja verte, o tikrosios vertės pokyčiai yra įtraukiami į kitas bendrąsias pajamas ir parodomi tikrosios vertės rezerve, atsižvelgiant į mokesčius. Palūkaninės pajamos ir dividendai apskaitomi kaip pelnas arba nuostolis. Pardavus parduoti tinkamą finansinį turtą, bendrasis tikrosios vertės pokytis perkeliamas iš nuosavybės ir į apskaitą įtraukiamas kartu su realizuotuoju pelnu arba nuostoliu kaip pelnas arba nuostolis. Be to, bendrasis tikrosios vertės pokytis yra perkeliamas į pelną arba nuostolį, kai turto vertė sumažėja, o nuostolis dėl vertės sumažėjimo yra įtraukiamas į apskaitą. Valiutos kurso skirtumai dėl parduoti tinkamų piniginių balansinių straipsnių visuomet tiesiogiai apskaitomi kaip pelnas arba nuostolis.


22

Kiti finansiniai įsipareigojimai Kitus finansinius įsipareigojimus sudaro išleisti skolos vertybiniai popieriai ir kiti finansiniai įsipareigojimai. Kiti finansiniai įsipareigojimai į apskaitą įtraukiami, gavus ir naudojant galiojančios palūkanų normos metodą pagal amortizuotąją savikainą įvertinus atlygį. Iki termino išpirkus išleistus skolos vertybinius popierius, jie iš apskaitos išbraukiami, o balansinės vertės ir išperkant sumokėto atlygio skirtumas įtraukiamas į pelną arba nuostolį. Tikroji vertė Finansinių priemonių tikroji vertė yra visų pirma nustatoma aktyviose rinkose kotiruojamų kainų pagrindu. Priemonės vertinamos pagal pasiūlymo kainą arba paskutinę prekybos kainą, jeigu atitinkama priemonė yra registruota akcija. Finansinės išvestinės priemonės taip pat vertinamos paskutine prekybos kaina. Jeigu finansinė priemonė turi priešpriešinį straipsnį, dėl kurio bus kompensuota jos rinkos rizika, gali būti naudojamas kainos vidurkis. Nesant jokiai paskelbtai finansinės priemonės kainai, tačiau jos sudedamosiomis dalimis prekiaujama aktyviose rinkose, tikroji vertė nustatoma pagal atitinkamas sudedamųjų dalių rinkos kainas. Jei finansinės priemonės rinka nėra aktyvi arba jeigu priemonė nėra kotiruojama, tikroji vertė nustatoma, naudojant bendrai priimtus vertinimo metodus, įskaitant paskutinius rinkos sandorius tarp tarpusavyje nesusijusių, nusimanančių savo noru veikiančių šalių, nuorodas į esamą kitos iš esmės tokios pačios finansinės priemonės tikrąją vertę, diskontuotųjų pinigų srautų analizę ir atitinkamus kainodaros modelius. Nesant galimybės nustatyti finansinio turto tikrąją vertę, manoma, kad tikrąją vertę iš esmės atitinka istorinė savikaina. Tokio turto suma Grupės balanse yra nereikšminga. Finansinio turto vertės sumažėjimas Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Mandatum Life atlieka įvertinimą, ar yra objektyvių įrodymų, kad finansinio turto (išskyrus turto, tikrąja verte įtraukto į pelną arba nuostolį) vertė gali būti sumažėjusi. Finansinio turto vertė yra sumažėjusi ir yra patiriami nuostoliai dėl vertės sumažėjimo, jei yra objektyvių vertės sumažėjimo įrodymų dėl to, kad po to, kai turtas buvo pirmą kartą įtrauktas į apskaitą, įvyko vienas ar daugiau nuostolio įvykių ir kad tokie įvykiai turi patikimai įvertinamos įtakos prognozuojamiems būsimiems finansinio turto pinigų srautams. Finansinis turtas, apskaitomas amortizuotąja savikaina Egzistuoja objektyvių vertės sumažėjimo įrodymų, jeigu emitentas arba skolininkas, pvz., susiduria su reikšmingais finansiniais sunkumais, dėl kurių, kaip manoma, jis taps nemokus ir greičiausiai nesugebės įvykdyti savo prievolių

Grupei. Objektyvūs įrodymai pirma įvertinami atskirai reikšmingo finansinio turto atžvilgiu, o atskirai ir kartu – finansinio turto, kuris atskirai nėra reikšmingas, atžvilgiu. Esant objektyvių amortizuotąja savikainą apskaitomo finansinio turto vertės sumažėjimo įrodymų, nuostolio suma vertinama kaip skirtumas tarp gautinos sumos balansinės vertės ir apskaičiuotų būsimų pinigų srautų, diskontuotų pagal gautinos sumos pradinę galiojančią palūkanų normą, dabartinės vertės. Skirtumas į apskaitą įtraukiamas kaip pelnas arba nuostolis dėl vertės sumažėjimo. Vertės sumažėjimas vertinamas atskirai. Jeigu paskesniu laikotarpiu nuostolio dėl vertės sumažėjimo suma sumažėja ir toks sumažėjimas gali būti objektyviai susijęs su įvykiu, kuris įvyko po to, kai vertės sumažėjimas buvo įtrauktas į apskaitą (pvz., klientas neteko įsipareigojimų nevykdančio kliento statuso), pirmiau apskaitytas nuostolis dėl vertės sumažėjimo anuliuojamas pelno arba nuostolio ataskaitoje. Parduoti tinkamas finansinis turtas Ar yra objektyvių parduoti tinkamo finansinio turto vertės sumažėjimo įrodymų nustatoma, atliekant atskirą vertinamą, kuris yra atliekamas, jeigu emitento kredito reitingas sumažėjo, jeigu subjektas pateko į stebimų įmonių sąrašą arba jeigu reikšmingai ar ilgam sumažėjo nuosavybės priemonės tikroji vertė, lyginant su pradine įsigijimo savikaina. Norint priimti sprendimą, ar vertės sumažėjimas yra reikšmingas arba ilgalaikis, yra būtina vadovų įvertinimas. Toks įvertinimas atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju atskirai, atsižvelgiant ne tik į kiekybinius kriterijus, bet ir į istorinius nuosavybės vertybinio popierių vertės pokyčius ir laikotarpį, kuriuo nuosavybės vertybinio popieriaus vertė buvo mažesnė nei įsigijimo savikaina. Paprastai manoma, kad vertės sumažėjimas yra reikšmingas, jeigu registruotojo nuosavybės vertybinio popieriaus arba akcijų paketo tikroji vertė tampa mažesnė nei 20 proc. įsigijimo savikainos, o ilgalaikis, jeigu tikroji vertė yra mažesnė nei įsigijimo savikaina daigiau nei 12 mėnesių. Kadangi nekotiruojamų nuosavybės vertybinių popierių ir akcijų paketų kainos aktyviose rinkose neskelbiamos, jų tikrąją vertę nustatyti siekiama, naudojant rinkose bendrai priimtus vertinimo metodus. Didžiausią nekotiruojamų nuosavybės vertybinių popierių ir akcijų paketų dalį sudaro privatūs nuosavybės vertybiniai popieriai ir rizikos kapitalo investicijos. Jų vertė nustatoma bendrai priimta tvarka, vadovaujantis Tarptautinėmis privačių nuosavybės vertybinių popierių ir rizikos kapitalo gairėmis. (angl. International Private Equity and Venture Capital Guidelines, IPEV). Vertės sumažėjimo reikšmingumas ir tęstinumas vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju atskirai, atsižvelgiant į ypatingus veiksnius ir aplinkybes, susijusias su investicija. Mandatum Life investuoja į privačius nuosavybės vertybinius popierius ir rizikos kapitalą, siekdama jį išlaikyti iki jo gyvavimo laikotarpio pabaigos, todėl tipinis gyvavimo laikotarpis yra 10–12 metų. Paprastai pagrįstas


23

galimo vertės sumažėjimo įvertinimas gali būti atliekamas tik gyvavimo laikotarpio pabaigoje. Tačiau jei yra pagrįsta priežastis manyti, kad pardavus investiciją gali būti neatgauta įsigijimo savikainai lygi suma, vertės sumažėjimas įtraukiamas į apskaitą. Nuosavybės fondų vertės sumažėjimas į apskaitą įtraukiamas pagal pirmiau nurodytus principus, jeigu fondui jau yra suėję ne mažiau nei 10 metų, o jo balansinė vertė yra ne didesnė nei 500 000 eurų. Tokiais atvejais tiek tikroji vertė, tiek balansinė vertė yra apskaitoma kaip nulis. Vertės sumažėjimo įvertinimas atliekamas tik tų fondų atžvilgiu, kurie visų įmonių grupės Sampo bendrovių portfeliuose pasiekia orientacinį dydį. Kalbant apie skolos vertybinius popierius, nuostolis dėl vertės sumažėjimo vertinamas kaip skirtumas tarp pagal kapitalo amortizaciją ir sukauptas sumas pakoreguotos įsigijimo savikainos ir tikrosios vertės peržiūros metu, iš kurios atimami pirmiau į pelną arba nuostolį įtraukti nuostoliai dėl vertės sumažėjimo. Nustačius, kad yra objektyvių kaip parduoti tinkamas finansinis turtas klasifikuojamų skolos arba nuosavybės vertybinių popierių vertės sumažėjimo įrodymų, į kitas bendrąsias pajamas įtrauktas bendras nuostolis perkeliamas iš nuosavybės ir įtraukiamas į pelną arba nuostolį kaip nuostolis dėl vertės sumažėjimo. Jeigu paskesniu laikotarpiu skolos vertybinio popieriaus tikroji vertė padidėja ir toks padidėjimas yra objektyviai susijęs su įvykiu, įvykusiu po to, kai vertės sumažėjimas buvo įtrauktas į apskaitą kaip pelnas arba nuostolis, nuostolis dėl vertės sumažėjimo anuliuojamas, jo sumą įtraukiant į pelną arba nuostolį. Jeigu nuosavybės vertybinio popieriaus tikroji vertė padidėja po to, kai nuostolis dėl vertės sumažėjimo buvo įtrauktas į pelną arba nuostolį, toks vertės padidėjimas apskaitomas kaip kitos bendrosios pajamos. Jeigu vertė mažėja toliau ir tampa mažesnė nei įsigijimo savikaina, nuostolis dėl vertės sumažėjimo įtraukiamas į pelną arba nuostolį. Išvestinės finansinės priemonės ir rizikos draudimo priemonių apskaita Išvestinės finansinės priemonės klasifikuojamos kaip priemonės, skirtos prekybai ir rizikos draudimui, įskaitant palūkanų normos išvestines priemones, užsienio valiutos išvestines priemones, nuosavybės išvestines priemones ir biržos prekių išvestines priemones. Išvestinės priemonės iš pradžių vertinamos tikrąja verte. Visos išvestinės priemonės apskaitomos kaip turtas, kaip tikroji vertė yra teigiama, ir kaip įsipareigojimai, jei ji yra neigiama. Prekybai skirtos išvestinės priemonės Išvestinės priemonės, kurios nėra klasifikuojamos kaip rizikos draudimo priemonės ir įterptinės išvestinės priemonės, atskirtos nuo pagrindinės sutarties, yra traktuojamos kaip skirtos prekybos tikslais. Jos yra vertinamos tikrąja verte, o tikrosios vertės pokytis kartu su

realizuotuoju pelnu ir nuostoliu bei palūkaninėmis pajamomis ir išlaidomis įtraukiamas į pelną arba nuostolį. Jeigu išvestinės priemonės yra naudojamos rizikai apdrausti, tačiau neatitinka 39 TAS nurodytų rizikos draudimo priemonių apskaitos reikalavimų, jos yra traktuojamos kaip skirtos prekybai. Rizikos draudimo priemonių apskaita Grupė gali apdrausti savo veiklos palūkanų normos, valiutos ir kainos riziką, naudodama tikrosios vertės rizikos draudimo ir pinigų srautų rizikos draudimo priemones. Pinigų srautų rizikos draudimas naudojamas apsisaugoti nuo būsimų pinigų srautų svyravimų, o tikrosios vertės rizikos draudimas – nuo į apskaitą įtraukto turto arba įsipareigojimų tikrosios vertės pokyčių. Šiais finansiniais metais rizikos draudimo priemonės nebuvo naudojamos. Rizikos draudimo priemonių apskaita yra taikoma galiojančioms atitinkamos rizikos draudimo priemonėms, kurios atitinka 39 TAS reikalavimus. Santykis tarp rizikos draudimo priemonės ir apdraustosios rizikos, taip pat rizikos valdymo tikslas ir strategija, kuria vadovaujantis nustatoma rizikos draudimo priemonė, yra aprašoma rizikos draudimo priemonės suformavimo metu. Be to, rizikos draudimo priemonės veiksmingumas vertinamas tiek pradžioje, tiek reguliariai po to, siekiant užtikrinti priemonės veiksmingumą visu jos galiojimo laikotarpiu. Rizikos draudimo priemonės yra laikomos itin veiksmingomis, subalansuojant tikrosios vertės arba su apdraustąja rizika susijusių pinigų srautų pokyčius 80–125 proc. ribose. Tikrosios vertės rizikos draudimas Pagal rizikos valdymo principus, tikrosios vertės rizikos draudimu apdraudžiami tikrosios vertės pokyčiai, kuriuos lemia kainų, palūkanų normų arba valiutų kursų svyravimai. Tuo tikslu naudojamas priemones sudaro vadovybės patvirtinti užsienio valiutos išankstiniai sandoriai, palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, palūkanų normų ir valiutų apsikeitimo ir pasirinkimo sandoriai. Išvestinių priemonių, naudojamų tikrosios vertės atitinkamos rizikos draudimo tikslu, tikrosios vertės pokyčiai įtraukiami į pelną arba nuostolį. Be to, apdraustasis turtas ir įsipareigojimai rizikos draudimo priemonės galiojimo laikotarpiu vertinami tikrąja verte, tikrosios vertės pokyčius įtraukiant į pelną arba nuostolį. Vertybinių popierių paskolos Sutarčių šalims paskolinti vertybiniai popieriai lieka balanse. Iš kitos pusės, pasiskolinti vertybiniai popieriai į balansą neįtraukiami, nebent jie būtų parduoti trečiosioms šalims – tokiu atveju pirkinys apskaitomas pelno arba nuostolio ataskaitoje tikrąja verte kaip prekybinis turtas, o įsipareigojimas grąžinti vertybinius popierius – kaip prekybinis įsipareigojimas.


24

Netrumpalaikis parduoti skirtas turtas Netrumpalaikis turtas bei turtas ir įsipareigojimai, susiję su nebevykdoma veikla, yra klasifikuojami kaip skirti parduoti, jei jų balansinė vertė bus atgauta juos pardavus, o ne naudojant toliau. Kad taip nutiktų, pardavimo sandoris turi būti itin tikėtinas, turtą (perleidžiama grupė) turi būti įmanoma nedelsiant parduoti tokį, koks jis yra, su sąlygomis, kurios yra paprastai taikomos, parduodant tokį turtą (arba perleidžiamas grupes), vadovybė turi būti įsipareigojusi vykdyti planą parduoti turtą (arba perleidžiamą grupę), o pardavimo sandoris turėtų atitikti reikalavimus, pagal kuriuos jį galima būtų įtraukti į apskaitą kaip užbaigtą sandorį per metus po klasifikacijos dienos. Turtas, atitinkantis reikalavimus, pagal kuriuos jį galima klasifikuoti kaip skirtą parduoti, yra vertinamas balansine verte ir tikrąja verte, iš jos atėmus pardavimo savikainą, priklausomai nuo to, kuri vertė yra mažesnė. Klasifikavus turtą, jo nusidėvėjimas nebeskaičiuojamas. Nuoma Grupė – nuomininkas Finansinė nuoma Turto nuoma, pagal kurios sąlygas iš esmės visa su nuosavybe susijusi rizika ir nauda tenka Grupei, yra klasifikuojama kaip finansinė nuoma. Finansinė nuoma į apskaitą įtraukiama nuo jos pradžios nuomojamojo turto tikrąja verte ir mažiausių nuomos įmoku dabartine verte, priklausomai nuo to, kuri iš jų mažesnė. Atitinkama prievolė yra įtraukiama į balanso ataskaitos straipsnį „Kiti įsipareigojimai“. Pagal finansinės nuomos sutartis įgyto turto naudingo tarnavimo laikotarpiu arba nuomos laikotarpiu (priklausomai nuo to, kuris iš jų yra trumpesnis) toks turtas amortizuojamas arba skaičiuojamas jo nusidėvėjimas. Kiekviena nuomos įmoka priskiriama įsipareigojimams ir palūkaninėms išlaidoms. Palūkaninės išlaidos amortizuojamos nuomos laikotarpiu, siekiant įsipareigojimo likučiui nustatyti kiekvieno laikotarpio periodinę palūkanų normą. Veiklos nuoma Turtas, jeigu su jo nuosavybe susijusi reikšminga rizika ir nauda lieka nuomotojui, yra klasifikuojamas kaip veiklos nuoma ir įtraukiama į nuomotojo balansą. Veiklos nuomos įmokos nuomos laikotarpiu tiesiniu būdu įtraukiamos į pelną arba nuostolį kaip nuomos išlaidos. Grupė – nuomotojas Veiklos nuoma Nuoma, kai turtas išnuomojamas, o reikšminga su jo nuosavybe susijusi rizika ir nauda lieka Grupei, klasifikuojama kaip veiklos nuoma. Ji įtraukiama į balanso ataskaitos straipsnį „Investicinis nekilnojamasis turtas“. Tokių nuomos sandorių nusidėvėjimas skaičiuojamas prognozuojamu jų naudingo tarnavimo laikotarpiu ta pačia tvarka, kuri taikoma panašiam nuosavam turtui, ilgalaikiam turtui, o nuostoliai dėl vertės sumažėjimo į apskaitą įtraukiami tuo pačiu pagrindu, kaip nuostoliai dėl minėtų

objektų vertės sumažėjimo. Turto, laikomo veiklos nuomos tikslu, nuomos pajamos nuomos laikotarpiu tiesiniu būdu apskaitomos kaip pelnas arba nuostolis. Nematerialusis turtas Kitas nematerialusis turtas Programinė įranga ir kitas nematerialusis turtas, nepriklausomai nuo to, ar jis yra įsigytas iš išorinių šaltinių, ar sukurtas viduje, balanse pripažįstamas nematerialiuoju turtu su nustatytu naudingo tarnavimo laikotarpiu, jei yra tikėtina, kad Grupė iš šio turto gaus ekonominę naudą ir jei turto vertę galima patikimai įvertinti. Viduje sukurto nematerialiojo turto savikaina nustatoma kaip visų su tokiu turtu susijusių išlaidų suma. Mokslinių tyrimų išlaidos yra apskaitomos kaip išlaidos pelno arba nuostolio ataskaitoje, kai yra patiriamos. Naujos programinės įrangos kūrimo ar turimos programinės įrangos reikšmingo patobulinimo išlaidos pripažįstamos tik tuo atveju, jeigu jos tenkina pirmiau nurodytus turto įtraukimo į balansą reikalavimus. Nustatyto naudingo tarnavimo laikotarpio nematerialusis turtas vertinamas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir nuostolį dėl vertės sumažėjimo. Nematerialiojo turto amortizacija skaičiuojama tiesiniu metodu prognozuojamu turto naudingo tarnavimo laikotarpiu. Prognozuojami skirtingų klasių turto naudingo tarnavimo laikotarpiai yra tokie: IT programinė įranga 4–10 metų Kitas nematerialusis turtas 3–10 metų Nekilnojamasis turtas, įrenginiai ir įranga Nekilnojamąjį turtą, įrenginius ir įranga sudaro bendrovės Mandatum Life veiklai naudojami objektai, biuro įranga, instaliuoti įrenginiai, įranga ir baldai. Objektai klasifikuojami į naudojamus nuosavai veiklai ir investicinei veiklai pagal naudojamą plotą kvadratiniais metrais. Jeigu bendrovės Mandatum Life naudojamo objekto dalis yra ne didesnė nei 10 proc., objektas klasifikuojamas kaip investicinis nekilnojamasis turtas. Nekilnojamasis turtas, įrenginiai ir įranga vertinami įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir nuostolius dėl vertės sumažėjimo. Pagerinimo išlaidos pridedamos prie turto balansinės vertės, kai tikėtina, kad su turtu susijusi būsima ekonominė nauda atiteks bendrovei. Remonto ir techninės priežiūros darbų išlaidos pripažįstamos kaip išlaidos tuo laikotarpiu, kai jos buvo patirtos. Nekilnojamojo turto, įrenginių ir įrangos objektų nusidėvėjimas skaičiuojamas tiesiniu metodu visu prognozuojamu jų naudingo tarnavimo laikotarpiu. Dažniausiai skaičiuojama, kad likutinė vertė bus nulis. Žemės sklypų nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Prognozuojami naudingo tarnavimo laikotarpiai peržiūrimi finansinių metų gale, o jiems iš esmės pasikeitus, naudingo tarnavimo laikotarpis koreguojamas. Prognozuojami skirtingų klasių turto naudingo tarnavimo laikotarpiai yra tokie:


25

Būstas, verslo ir biurų patalpos 20–60 metų Pramonės pastatai ir sandėliai 30–60 metų Pastatų dalys 10–15 metų IT įranga ir transporto priemonės 3–5 metai Kita įranga 3–10 metų Nekilnojamojo turto, įrenginių ir įrangos nusidėvėjimas nebeskaičiuojamas, atitinkamą turtą klasifikavus kaip skirtą parduoti, kaip nurodyta 5 TFAS „Netrumpalaikis turtas, skirtas parduoti ir nutraukta veikla“. Nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrenginių ir įrangos vertės sumažėjimas Kiekvieną atskaitomybės dieną Grupė vertina, ar yra požymių, kad nematerialiojo turto arba nekilnojamojo turto, įrenginių ir įrangos vertė galėtų būti sumažėjusi. Esant tokių požymių, Grupė apskaičiuoja atgautiną tokio turto sumą. Be prestižo ir nepriklausomai nuo to, ar yra vertės sumažėjimo požymių, nematerialiojo turto, kurio dar negalima naudoti, ir nematerialiojo turto, turinčio neapibrėžtą naudingo tarnavimo laiką, vertės sumažėjimo testai atliekami kasmet. Atliekant vertės sumažėjimo testus, prestižas nuo įsigijimo dienos priskiriamas pinigus kuriantiems Grupės vienetams. Testo metu pinigus kuriančio vieneto balansinė vertė, įskaitant prestižą, palyginama su atgautina jo suma. Atgautina suma – tai turto tikroji vertė, iš jos atėmus pardavimo savikainą, ir jo naudojimo vertė, priklausomai nuo to, kuri iš jų didesnė. Naudojimo vertė apskaičiuojama, apskaičiuojant būsimus pinigų srautus, kuriuos tikimasi gauti iš turto arba pinigus kuriančio vieneto, ir juos diskontuojant pagal diskonto iki mokesčių normą, tokiu būdu gaunant jų dabartinę vertę. Jei turto balansinė vertė yra didesnė nei jo atgautina suma, į pelną arba nuostolį įtraukiamas nuostolis dėl vertės sumažėjimo. Šiame kontekste iš naujo nustatomas nuvertėjusio turto naudingo tarnavimo laikotarpis. Esant požymių, kad pirmesniu laikotarpiu į apskaitą įtrauktas nuostolis dėl turto vertės sumažėjimo nebeegzistuoja arba sumažėjo, apskaičiuojama atgautina turto suma. Jeigu atgautina suma yra didesnė nei balansinė vertė, nuostolis dėl vertės sumažėjimo anuliuojamas, tačiau ne daugiau nei iki balansinės vertės, kuri būtų buvusi, jei į apskaitą nebūtų buvęs įtrauktas nuostolis dėl vertės sumažėjimo. Nuostoliai dėl prestižo vertės sumažėjimo neanuliuojami. Investicinis nekilnojamasis turtas Investicinis nekilnojamasis turtas laikomas, siekiant iš jo gauti nuomos pajamų ir kapitalo vertės padidėjimo tikslais. Investiciniam nekilnojamajam turtui Grupė taiko sąnaudų modelį – lygiai taip pat, kaip nekilnojamajam turtui, įrenginiams ir įrangai. Nusidėvėjimo laikotarpiai ir metodai bei vertės sumažėjimo vertinimo principai taip pat yra tokie patys, kurie taikomi atitinkamam nuosavoms reikmėms naudojamam nekilnojamajam turtui. Investicinio nekilnojamojo turto tikroji vertė skaičiuojama pagal metodą, kurio pagrindą sudaro apskaičiuoti būsimi

pinigų srautai, ir lyginamąjį metodą, pagrįsta faktinių rinkoje įvykdytų pardavimo sandorių informacija. Investicinio nekilnojamojo turto tikroji vertė yra parodyta Komentaruose. Atliekant vertinimą atsižvelgiama į tokias nekilnojamojo turto savybes, kaip vieta, būklė, nuoma ir lyginamoji rinkos informacija apie nuomos dydžius, pelno reikalavimus ir vienetų kainas. Finansiniais metais tokius vertinimus atliko Grupės vidaus ekspertai. Atidėjiniai Atidėjinys į apskaitą įtraukiamas, kai Grupė turi esamą teisinę arba konstruktyvią prievolę, kurios atsiradimą lėmė praeityje įvykęs įvykis, ir yra tikėtina, kad prievolei įvykdyti prireiks ekonominę naudą atitinkančių išteklių, o Grupė gali patikimai apskaičiuoti prievolės sumą. Jei manoma, kad visas arba dalį išlaidų prievolei įvykdyti kompensuos kita šalis, tokia kompensacija laikoma atskiru turtu tik jeigu yra praktiškai aišku, kad Grupė ją gaus. Draudimo ir investavimo sutartys Pagal 4 TFAS, draudimo sutartys laikomos draudimo arba investavimo sutartimis. Pagal minėtąjį standartą, draudimo sutartys yra klasifikuojamos kaipo tokios, jei reikšminga draudėjo rizikos dalis yra perduodama draudikui. Jeigu pagal sutartį perduodamą riziką iš esmės sudaro finansinė, o ne reikšminga draudimo rizika, sutartis klasifikuojama kaip investavimo sutartis. Nuo to, ar sutartis klasifikuojama kaip draudimo, ar kaip investavimo sutartis, priklauso jai taikomas vertinimo metodas. Su pirmoje standarto dalyje nurodytomis sutartimis susijusius įsipareigojimus Mandatum Life apskaito pagal nacionalinius apskaitos standartus. Su draudimo ir investavimo sutartimis susijusi rizika yra išsamiai aprašyta skyriuje „Rizikos valdymas“. Persidraudimo sutartys Persidraudimo sutartis – tai sutartis, kuri atitinka 4 TFAS nustatytus draudimo sutarčių reikalavimus, kurios pagrindu įmonių grupė Mandatum Life (perdraudėjas) turi teisę gauti atlygį iš kito draudėjo (perdraudiko), jei ji privalo sumokėti išmoką pagal kitas savo sudarytas draudimo sutartis. Toks pagal persidraudimo sutartis gautas atlygis įtraukiamas į balanso straipsnius „Perdraudikams tenkanti draudimo įsipareigojimų dalis“ ir „Kitas turtas“. Pirmajame iš jų parodyta perdraudikams tenkanti pagal Grupės perdraustas draudimo sutartis negautų įmokų ir neapmokėtų žalų atidėjinių dalis, antrajame – trumpalaikiai perdraudikų įsipareigojimai. Jei pati Grupė pagal perdraudimo sutartį privalo sumokėti atlygį kitam draudikui, toks įsipareigojimas įtraukiamas į straipsnį „Kiti įsipareigojimai“. Su persidraudimu susijusios gautinos sumos ir įsipareigojimai vertinami kartu su perdraudėjo gautinomis sumomis ir įsipareigojimais. Kasmet atliekami pagal


26

persidraudimo sutartis gaunamų vertės sumažėjimo testai. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo įtraukiami į pelną arba nuostolį, jei yra objektyvių požymių, kad Grupė (būdama perdraudėju) negaus visų sumų, kurias ji turi teisę gauti pagal sutartį. Draudimo sutarčių klasifikavimas Sudaryti draudimo liudijimai klasifikuojami kaip draudimo sutartys arba investavimo sutartys. Draudimo sutartys – tai sutartys, su kuriomis yra susijusi reikšminga draudimo rizika, arba pagal kurias draudėjas turi teisę pakeisti sutarties sąlygas, padidindamas apdraustą riziką. Kadangi kapitalo išpirkimo sutartys su draudimo rizika nėra susijusios, jos klasifikuojamos kaip investavimo sutartys. Sutartyje numatytas savarankiško dalyvavimo elementas (SDE) – tai draudėjo sutartinė teisė be garantuotų mažiausių išmokų taip pat gauti papildomų išmokų. Tokios išmokos – tai priedai, kurių suma priklauso nuo draudimo sutarčių rezervo, papildomos išmokos mirties atveju arba mažesnės draudimo įmokos. Mandatum Life šį elementą taiko vadovaudamasi sąžiningumo principu. Investicinio draudimo sutartyse draudėjas prisiima investicinę riziką, pasirinkdamas su sutartimis susijusius investicinius fondus. Draudimo ir investavimo sutarčių vertinimas Visoms draudimo sutartimis ir investavimo sutartims su SDE yra taikomi nacionaliniai apskaitos standartai. SDE yra įtrauktas į visas sutartis, išskyrus investicines sutartis ir perdraudimo sutartis. Pagal investicinių sutarčių, kurios nėra draudimo sutartys, sąlygas, draudėjas turi galimybę perkelti investicinio plano santaupų grąžą į garantuotąsias palūkanas su SDE. Taigi, tokios sutartys taip pat vertinamos kaip sutartys su SDE. Teisė dalinai nutraukti sutartis, garantuotosios palūkanos, draudimo komponento atskyrimas nuo indėlio komponento ir panašūs elementai nėra atskiriami vienas nuo kitos ir nėra vertinami atskirai. Kalbant apie bendrovės Suomi Mutual grupinio pensijų draudimo portfelį (atskirtąjį portfelį), taikoma taip vadinama 4 TFAS 30 punkte numatyta šešėlinė apskaita, pagal kurio principus nuosavybė koreguojama, pritaikius nerealizuotojo sutarties pelno ir nuostolio sumą. Nuosavybė koreguojama ta nerealizuotojo pelno arba nuostolio suma, kuri būtų padariusi poveikį atskirtajam portfeliui pagal atskirtojo portfelio pelno paskirstymo principus, jeigu pelnas arba nuostolis būtų realizuotas balanso ataskaitos sudarymo dieną. Draudimo ir investavimo sutarčių įsipareigojimai ir persidraudimo turtas Su draudimo ir investavimo sutartimis susijusius įsipareigojimus sudaro negautų įmokų ir neapmokėtų žalų atidėjiniai. Skaičiuojant gyvybės draudimo įsipareigojimus, naudojami įvairūs metodai, tarp kurių – prielaidos dėl tokių dalykų, kaip mirtingumas, sergamumas, investicijų pelningumas, būsimos veiklos išlaidos ir žalų atlyginimas.

Persidraudimo įsipareigojimų pokyčiai buvo skaičiuojami, taikant kintamus valiutos keitimo kursus. Tiesioginio draudimo įsipareigojimai skaičiuojami pagal draudimo sutartis, tuo tarpu, kai persidraudimo įsipareigojimai skaičiuojami pagal persidraudžiančios bendrovės ataskaitas arba naudojant pačios bendrovės skaičiavimo metodus. Palūkanų norma, taikoma diskontuoti įsipareigojimus, negali būti didesnė nei kiekvienos šalies valdžios institucijų patvirtinta didžiausia norma. Garantuotos palūkanos, kurių pagrindu nustatomas tiesioginio draudimo įmokos dydis, svyruoja priklausomai nuo draudimo pradžios dienos ir gali būti nuo nulio iki 4,5 proc. Palūkanų norma, taikoma diskontuoti įsipareigojimus, negali būti didesnė nei tai, kuri naudojama skaičiuoti įmokų dydį. Didžioji dalis sukauptų pensijų su SDE išmokų įsipareigojimų diskontuojami, taikant 3,5 proc. palūkanų normą – didžiausią naudojamą palūkanų normą. Be to, Mandatum Life 2019 metams sumažino didžiausią norma iki 0,25 proc., 2020 metams – iki 0,25 proc., 2021 metams – iki 0,25 proc., o 2022 metams – iki 2,5 proc. Iš bendrovės Suomi Mutual gauti sukauptų grupinio pensijų draudimo išmokų įsipareigojimai diskontuojami, taikant 0,50 proc. normą. Dėl įsipareigojimų diskonto normos ir garantuotų 4,5 proc. ir 3,5 proc. palūkanų skirtumo, techniniuose atidėjiniuose suformuota papildomų garantuotų palūkanų atidėjinių. Prielaidos dėl mirtingumo iš esmės lemia įsipareigojimo sumą, ypač kalbant apie grupinio pensijų draudimą, kurio įsipareigojimai sudaro maždaug 35 proc. bendrovės techninių atidėjinių. Skaičiuoti grupinio pensijų draudimo įsipareigojimus naudojamas vadinamasis bendrasis mirtingumo modelis, kurį taikant atsižvelgiama tiek į apdraustojo gimimo metus, tiek į amžių ir lytį. Taikant bendrąjį mirtingumo modelį manoma, kad dešimties metų laikotarpiu gyvenimo trukmė pailgėja vieneriais metais. Kalbant apie investicines sutartis, derinami visi įsipareigojimai ir investicinį draudimą dengiantis turtas. Tiek įsipareigojimai, tiek turtas parodyti finansinių ataskaitų komentaruose. Skaičiuojant neapmokėtų tiesioginio draudimo žalų atidėjinį diskontuojami tik su jau pradėtomis mokėti pensijomis susiję įsipareigojimai. Perdraudimo įsipareigojimų suma priklauso nuo persidraudžiančios bendrovės ataskaitų ir apskaičiuotos dar nesumokėtos žalų sumos. Investicinius įsipareigojimus padengiantį turtą sudaro Grupės bendrovių išleisti skolos vertybiniai popieriai. Pastarieji nebuvo panaikinti. Juos panaikinus, būtų pateikta klaidinanti informacija, kadangi su šiomis investicijomis susijusi investicinė rizika tenka draudėjams, be to, investiciniai įsipareigojimai neatitiktų juos padengiančio turto. Nesumokėtų žalų atidėjinio paskirtis – padengti prognozuojamas būsimas išmokas visoms žaloms atlyginti. Nesumokėtų žalų atidėjinį sudaro išmokos žaloms atlyginti ir visos su žalų sureguliavimu susijusios išlaidos. Techninių atidėjinių trumpalaikių ir ilgalaikių įsipareigojimų sumos nustatomos kiekvienais metais. Apie techninių atidėjinių pokytį ir prognozuojamus jų metinius terminus daugiau rašoma skyriuje „Rizikos valdymas“.


27

Įsipareigojimų pakankamumo testas Įsipareigojimų pakankamumo testas atliekamas visų kiekvienos bendrovės portfelių atžvilgiu, tikrinant būtinybę didinti kiekvienos bendrovės įsipareigojimų pakankamumą, atsižvelgiant į visų techninių atidėjinių pakankamumą. Testo metu vertinami visi prognozuojami neinvesticinių įsipareigojimų sutartiniai pinigų srautai. Prognozuojamus sutartinius pinigų srautus sudaro prognozuojamos įmokos, žalos, priedai iš išlaidos. Žalos apskaičiuotos, įskaitant dalinio sutarčių nutraukimo ir kitokių draudimo sandorių istorinius duomenis. Žalų sumas sudaro garantuotos palūkanos ir apskaičiuoti būsimi priedai. Pinigų srautų dabartinės vertės diskontuotos balanso ataskaitos sudarymo dienai, pritaikius apsikeitimo sandorių normos kreivę. Atitinkamai skaičiuojamos ir investicinės veiklos draudimo rizikos ir išlaidų rezultatų dabartinės vertės. Jeigu visa investicinės ir kitokios veiklos įsipareigojimo suma leidžia manyti, kad įsipareigojimo sumą reikia didinti, toks įsipareigojimas padidinamas testo metu gauta suma ir įtraukiamas į pelną arba nuostolį. Sąžiningumo principas ir atskirtojo grupinio pensijų draudimo portfelio pelno paskirstymo principai Kaip nurodyta Suomijos Draudimo bendrovių įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, sudarant gyvybės draudimo ir investavimo sutartis su savanoriško dalyvavimo elementu būtina vadovautis sąžiningumo principu. Jei to padaryti negalima dėl mokumo normatyvų, pagrįsta perviršio dalis turi būti grąžina į šias sutartis kaip priedai. Mandatum Life siekia užtikrinti, kad visa draudėjų sutarčių su SDE grąža iki mokesčių būtų ne mažesnė nei, kaip manoma, mažiausiai rizikingų ilgalaikių obligacijų pelnas. Šiuo metu manome, kad Vokietijos vyriausybinių obligacijų rizika yra mažiausia iš visų esančių ilgalaikių obligacijų. Tačiau šiuo metu orientuojamasi į Suomijos vyriausybines obligacijas. Visą grąžą sudaro garantuotoji palūkanų norma ir kasmet nustatomi priedai. Siekiama užtikrinti, kad priedų lygis būtų pastovus. Tokiu būdu siekiama, kad bendrovės mokumas būtų toks, kad nebūtų ribojamos galimybės teikti priedus draudėjams arba paskirstyti pelną akcininkams. Šis principas plačiau paaiškinamas bendrovės tinklalapyje. 2014 m. gruodžio 30 d. Mandatum Life perėmė bendrovės Suomi Mutual grupinio pensijų draudimo portfelį (toliau – Draudimo portfelis), kuris buvo atskirtas nuo bendrovės Mandatum Life kito draudimo portfelio. Įgyvendinant šį sandorį, buvo susitarta, kad turtas, perduotas kartu su Draudimo portfeliu, bus naudojamas užtikrinti su perduotuoju Draudimo portfeliu susijusių išmokų mokėjimą. Tuo tikslu, taip pat siekiant užtikrinti šio susitarimo įvykdymą, Draudimo portfelis ir jį padengiantis turtas buvo atskirtas nuo bendrovės Mandatum Life kito draudimo portfelio ir turto. Po to buvo susitarta Draudimo portfeliui ir jį dengiančiam turtui taikyti su bendrovės Mandatum Life kitu draudimo portfeliu nesusijusius pelno paskirstymo principus, kurie yra aprašyti toliau.

Vykdant buhalterinę apskaitą pagal TFAS reikalavimus, jeigu realizuotoji investicijų grąža yra didesnė nei techninių atidėjinių diskonto norma pagrįstas grąžos normatyvas, 65 proc. perviršio pervedama į draudimo portfelį. Techninių atidėjinių diskonto norma, taikoma pagal pelno paskirstymo principus, visuomet būna pagrįsta techninių atidėjinių diskonto norma, taikoma pirmąją kalendorinių metų dieną. Draudimo portfeliui tenkanti investicijų grąžos dalis, kuri yra didesnė nei diskonto koeficientas, gali būti paskirstyta, pavyzdžiui, kaip kasmetiniai priedai klientams, vienkartinis išmokų padidinimas arba gali būti perkelta į būsimų priedų rezervą, kuris naudojamas išlyginti kasmetinius priedus klientams ir užtikrinti priedų klientams lygį ir jų pastovumą. Vykdant buhalterinę apskaitą pagal TFAS reikalavimus, jeigu realizuotoji investicijų grąža yra mažesnė nei techninių atidėjinių diskonto norma pagrįstas grąžos normatyvas, minėtas grąžos normatyvas finansuojamas visų pirma finansuojamas iš būsimų priedų atidėjinio, o vėliau – iš bendrovės Mandatum Life kapitalo ir rezervų. Bendrovės Mandatum Life sprendimu suformuotas būsimų priedų atidėjinys, skirtas iš bendrovės Suomi Mutual gautam Draudimo portfeliui, nebus naudojamas finansuoti minėtą grąžos normatyvą. Diskonto norma, taikoma pagal iš bendrovės Suomi Mutual gauto Draudimo portfelio pelno paskirstymo principus, 2018 m. ir 2019 m. sudaro 0,50 proc. Bendrovės tinklalapyje pateikiama daugiau informacijos apie atskirtojo grupinio pensijų draudimo portfelio pelno paskirstymo principus, paaiškinami sumokėti priedai. Estijos, Latvijos ir Lietuvos teisės aktuose nėra įtvirtinta specialių nuostatų, atitinkančių sąžiningumo principą. Išmokos darbuotojams Išmokos pasibaigus tarnybos laikotarpiui Išmokas pasibaigus tarnybos laikotarpiui sudaro pensijos ir gyvybės draudimas. Mandatum Life vykdo nustatytų įmokų planus. Svarbiausias nustatytų įmokų planas yra parengtas vadovaujantis Suomijos Darbuotojų pensijų įstatymu (TyEL). Pagal nustatytų įmokų planus Grupė moka fiksuotas įmokas pensijų draudimo bendrovei ir neturi teisinės ar konstruktyvios prievolės mokėti papildomų įmokų. Su nustatytų įmokų planu susijusios prievolės apskaitomos kaip laikotarpio, su kuriuo jos yra susijusios, išlaidos. Be to, Grupė vykdo tam tikrus savanoriškų nustatytų išmokų planus. Jie vykdomi Grupės viduje, yra įtraukti į bendrovės Mandatum Life draudimo įsipareigojimus ir didelės reikšmės neturi.


28

Išmokos nutraukiant darbo santykius Prievolė, susijusi su darbo santykių nutraukimu, yra apskaitoma kaip įsipareigojimas, kai Grupė įrodomai įsipareigoja nutraukti darbo santykius su vienu ar daugiau asmenų iki sueinant jų išėjimo į pensiją terminui arba sumokėti išmokas, kurios turi būti sumokamos nutraukiant darbo santykius, dėl to, kad buvo pateiktas pasiūlymas išeiti iš darbo savo noru. Kadangi nesitikima, kad darbdavys dėl tokių išmokų ateityje gaus ekonominės naudos, jos yra nedelsiant apskaitomos kaip išlaidos. Prievolės, kurių terminas sueina vėliau nei per 12 mėnesių po balanso ataskaitos sudarymo dienos, diskontuojamos. Išmokos, mokamos nutraukiant darbo santykius, yra su atleidimu iš darbo susiję piniginių ir pensijos išmokų paketai. Su akcijomis susijusios išmokos Šiais finansiniais metais Grupė vykdė keturias galiojančias su akcijomis susijusio darbuotojų skatinimo programas (vadovams ir specialistams skirtas ilgalaikio darbuotojų skatinimo programas 2014 I ir II bei 2017 I ir II). Šios programos buvo vertinamos tikrąja verte teisės jose dalyvauti suteikimo dieną ir vėliau kiekvieną ataskaitų rengimo dieną. 2018 m. pabaigoje šiose programose dalyvavo kiek mažiau nei 20 įmonių grupės Mandatum Life darbuotojų. Programų, pagal kurias išmokos mokamos pinigais, vertė pripažįstama įsipareigojimu, o jos pokyčiai įtraukiami į pelną arba nuostolį. Programų tikroji vertė nustatoma pagal Black–Schloes kainodaros modelį. Nustatant su rinka susijusią skatinamųjų premijų dalies tikrąją vertę atsižvelgiama į pagal šį modelį atliekamas prognozes dėl išmokėtinų premijos vienetų skaičiaus. Su rinka nesusijusios sąlygos į skatinamosios priemonės tikrąją vertę neįtraukiamos – į jas atsižvelgiama nustatant akcijų pasirinkimo sandorių, kurie, kaip manoma, bus įvykdyti tuo laikotarpiu, kuriuo jie gali būti įvykdyti, skaičių. Šiuo požiūriu Grupė atnaujins prielaidas dėl apskaičiuoto galutinio premijos vienetų skaičiaus kiekvienos tarpinės ir metinės balanso ataskaitos sudarymo dieną. Pelno mokesčiai Pajamų ataskaitoje parodytas pelno mokesčio išlaidas sudaro einamieji ir atidėtieji mokesčiai. Mokesčių išlaidos įtraukiamos į pelną arba nuostolį, išskyrus straipsnius, kurie yra apskaitomi tiesiogiai kaip nuosavybė arba kitos bendrosios pajamos – tokiu atveju į šiuos straipsnius įtraukiamas ir mokesčių efektas. Einamieji mokesčiai apskaičiuojami pagal kiekvienoje šalyje galiojantį mokesčio tarifą. Mokesčiai koreguojami atsižvelgiant į bet kokius su pirmesniais laikotarpiais susijusius mokesčius. Atidėtieji mokesčiai skaičiuojami visų laikinųjų balanso ataskaitoje parodytos turto arba įsipareigojimo balansinės vertės ir jo mokesčio bazės skirtumų atžvilgiu. Neatskaitomo prestižo vertės sumažėjimo arba antrinių įmonių nepaskirstyto pelno atidėtieji mokesčiai į apskaitą

neįtraukiami, jeigu yra tikėtina, kad artimiausioje ateityje laikinieji skirtumai nebus anuliuoti. Atidėtieji mokesčiai skaičiuojami pagal iki balanso ataskaitos sudarymo dienos galiojančius mokesčių tarifus. Atidėtųjų mokesčių turtas į apskaitą įtraukiamas, jeigu yra tikėtina, kad ateityje bus gauta apmokestinamų pajamų, kurių atžvilgiu būtų panaudotas laikinasis skirtumas. Nuosavybė Dividendai įtraukiami į nuosavybę tuo laikotarpiu, kuriuo juos patvirtino Metinis akcininkų susirinkimas. Pinigai ir pinigų ekvivalentai Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai ir trumpalaikiai (3 mėn. trukmės) indėliai. Veiklos pinigų srautus Mandatum Life parodo naudodama netiesioginį metodą, pagal kurį pelnas (nuostolis) iki atskaitant mokesčius yra koreguojamas pagal nepiniginių sandorių efektą, atidėtąsias ir sukauptąsias sumas ir pajamas bei išlaidas, susijusias su pinigų srautų investavimo arba finansavimu. Pinigų srautų ataskaitoje gautos ir sumokėtos palūkanos parodomos kaip veiklos pinigų srautai. Be to, gauti dividendai yra įtraukiami į veiklos pinigų srautus. Sumokėti dividendai yra parodomi finansavimo veiklos pinigų srautuose. Apskaitos politikos gairės, dėl kurių reikia vadovybės sprendimo, ir pagrindiniai vertinimų neaiškumų metinėje ataskaitoje šaltiniai Rengiant ataskaitas pagal TFAS reikalingi vadovybės įverčiai ir prielaidos, kurios turi įtakos finansinėse ataskaitose nurodomoms pajamoms, išlaidoms, turtui, įsipareigojimams ir nebalansiniams įsipareigojimams. Taikant apskaitos principus taip pat reikia priimti sprendimus. Gauti įverčiai yra pagrįsti balanso sudarymo dieną turima informacija ir paskesniais įvykiais. Įverčiai remiasi praeityje įgyta patirtimi ir prielaidomis balanso sudarymo dieną dėl labiausiai tikėtinų įvykių ateityje. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo įverčiais ir prielaidomis grįstų rezultatų. Bet kokie vertinimų pokyčiai bus pripažįstami tiek tais finansiniais metais, kuriais toks vertinimas peržiūrimas, tiek visais paskesniais laikotarpiais. Bendrovės Mandatum Life pagrindinės prielaidos dėl ateities ir pagrindiniai su vertinimais balanse susiję neaiškumai siejami, pavyzdžiui, su prielaidomis, kurios naudojamos draudimo statistikai skaičiuoti ir su nekotiruojamo finansinio turto, įsipareigojimų ir investicinio nekilnojamojo turto tikrajai vertei nustatyti, taip pat finansinio ir nematerialiojo turto vertės sumažėjimui apskaičiuoti. Bendrovės Mandatum Life požiūriu, taikant šių sričių apskaitos principus būtina naudoti daugiausiai įverčių ir prielaidų.


29

Draudimo statistikos prielaidos Apie įsipareigojimams taikomas draudimo statistikos prielaidas plačiau kalbama skyriuje „Draudimo ir investavimo sutarčių įsipareigojimai bei perdraudimo turtas“. Tikrosios vertės nustatymas Bet kokio nekotiruojamo finansinio turto tikroji vertė nustatoma, naudojant rinkoje plačiai priimtus vertinimo metodus. Apie šiuos metodus plačiau kalbama skyriuje „Tikroji vertė“. Investicinio nekilnojamojo turto tikroji vertė finansiniais metais buvo nustatoma Grupės viduje, naudojant rinkoje surinkta lyginamąją informaciją. Ją nustatant taip pat naudojamos vadovų prielaidos dėl rinkos grąžos normatyvų ir taikomos diskonto normos. Vertės sumažėjimo testai Ne rečiau nei kartą per metus atliekami prestižo, dar nenaudojamo nematerialiojo turto ir nematerialiojo turto, turinčio neapibrėžtą naudingo tarnavimo laikotarpį vertės sumažėjimo testai. Pinigus kuriančių vienetų atgautinos sumos pagrinde skaičiuojamos, remiantis naudojimo verte pagrįstais skaičiavimais. Kad būtų galima atlikti tokius skaičiavimus, vadovai turi įvertinti tokius aspektus, kaip būsimi pinigų srautai, diskonto norma ir bendrasis ekonomikos augimas bei infliacija. Naujų arba pakeistų TFAS ir jų aiškinimų taikymas Grupė taikys toliau nurodytus naujus arba pakeistus su Grupės veikla susijusius standartus ir jų aiškinimus, jiems įsigaliojus vėlesniais metais arba, jeigu jų įsigaliojimo diena nėra finansinių metų pradžia, kitais po įsigaliojimo dienos finansiniais metais. 16 TFAS „Nuomos sandoriai“ (galios finansiniams metams nuo 2019 m. sausio 1 d.). Šis standartas pakeis 17 TAS, pagal kurį nuomos sandoriai buvo įtraukiami į balansą kaip finansinės nuomos sandoriai arba kitokie sandoriai – pastaruoju atveju su jais susijęs įsipareigojimas buvo aprašomas komentaruose. Pagal naująjį standartą, visi nuomos sandoriai, išskyrus mažos vertės ir trumpalaikę nuomą, turės būti įtraukti į balansą. Šis standartais turės įtakos Grupės balansui, kai į jį bus įtraukiami visi einamieji nuomos sandoriai, taip pat pajamų ataskaitai, į kurią turės būti įtraukiamos palūkanų išlaidos ir amortizacija. Pagal naująjį standartą teisės naudoti turtą vertė ir atitinkami nuomos įsipareigojimai 2019 m. sausio 1 d. sudaro 10,9 mln. eurų. 9 TFAS „Finansinės priemonės“ (galios finansiniams metams nuo 2021 m. sausio 1 d.) pakeitimai pakeičia 39 TAS „Finansinės priemonės. Apskaita ir vertinimas“. Grupė pritaikys laikinąją išimtį ir 9 TFAS pradės taikyti 2022 m. sausio 1 d. kaip nurodyta toliau. Pagal naująjį standartai keičiasi finansinio turto klasifikaciją ir vertinimas, nustatomas naujas modelis skaičiuoti vertės sumažėjimą, kurio pagrindą sudaro prognozuojami kredito

nuostoliai. Rizikos draudimo apskaitoje toliau egzistuos trejopi rizikos draudimo santykiai. Kadangi netrukus įsigaliosiantis ir 4 TFAS pakeisiantis naujasis 17 TFAS „Draudimo sutartys“ (galios finansiniams metams nuo 2021 m. sausio 1 d.) turės įtakos draudimo įsipareigojimų vertinimui, draudimo bendrovėms suteikta daugiau galimybių dėl 9 TFAS taikymo. Įvykdžius tam tikras išankstines sąlygas dėl draudimo įsipareigojimų, bendrovė gali taikyti taip vadinamą laikinąją išimtį ir atidėti standarto įgyvendinimą, kol bus priimtas 17 TFAS, tačiau ne vėliau nei iki finansinių metų, kurie prasidės 2022 m. sausio 1 d. Laikinoji išimtis gali būti pritaikyta, jeigu draudimo įsipareigojimai sudaro ne mažiau nei 90 proc. visų įsipareigojimų arba ne mažiau nei 80 proc. visų įsipareigojimų, jeigu Grupė be draudimo veiklos nevykdo jokios kitokios reikšmingos apimties veiklos. Kita leistina galimybė yra taikyti 9 TFAS nuo 2018 m. sausio 1 d., tačiau pajamų ataskaitoje panaikinti kai kuriuos apskaitos neatitikimus, kuriuos lėmė skirtingi turto ir įsipareigojimų vertinimo metodai. Kriterijai taikyti laikinąją išimtį buvo įvykdyti, taigi Grupė ketina pritaikyti laikinąją išimtį ir 9 TFAS pradėti taikyti kartu su 17 TFAS. Šiuo metu vykdomas projektas, skirtas įgyvendinti šiuos du standartus, turėsiančius įtakos Grupės finansinėms ataskaitoms. Balanso ataskaitos sudarymo dieną Europos Komisija dar nebuvo patvirtinusi 17 TFAS taikymo ES. Be to, TASV paskelbė svarstanti galimybę iki 17 TFAS įsigaliojimo padaryti tam tikrų jo pakeitimų.


30

Informacija apie riziką

1. Rizikos valdymo principai Draudimo veiklos esmė yra perduoti draudėjų riziką draudimo bendrovei. Dėl šios priežasties rizika yra svarbi ir neatskiriama bendrovės Mandatum Life veiklos ir verslo aplinkos dalis. Rizikos valdymo proceso tikslas yra nustatyti skirtingus rizikos veiksnius, turinčius įtakos veiklai. Be to, rizikos valdymo procesas padeda užtikrinti, kad skirtingų rūšių riziką galima būtų įvertinti, apriboti ir kontroliuoti. Pagrindiniai rizikos valdymo proceso tikslai yra užtikrinti, kad būtų pakankamai kapitalo padengti su verslo veikla susijusią riziką, apriboti finansinių rezultatų svyravimus, bet kokiomis aplinkybėmis užtikrinti veiksmingus ir tęstinius veiklos procesus ir apriboti visos veiklos riziką iki valdybai priimtino lygio. 2. Su bendrovės veikla susijusi rizika Pagrindinė rizika, kurią patiria bendrovė, yra draudimo rizika ir turto ir įsipareigojimų rinkos rizika. Veiklos ir verslo rizika yra būdinga visai verslo veiklai. Gyvybės draudimo veikla yra susijusi su rizika, atsirandančia dėl draudiminių įvykių ir įsipareigojimų; vykdant šią veiklą, tokia rizika yra valdoma. Draudiminių įvykių dažnis ir apimtys svyruoja atsitiktiniu būdu. Ženklią gyvybės draudimo veiklos rizikos ir rezultatų dalį lemia investicinis turtas. Turto grąža ilgainiui turėtų padengti bent jau garantuojamą palūkanų normą, išmokas, mokamas pagal sąžiningumo principą, ir akcininkų lūkesčius dėl grąžos. Kitos pelno dalys gaunamos prisiimant draudimo riziką ir išlaidų riziką. Draudimo rizikos rezultatas – tai menama žalų suma, į kurią atsižvelgiama skaičiuojant draudimo įmokas, iš jos atėmus faktinę žalų sumą. Išlaidų rezultatas – tai su draudimo sutartimis susijusios išlaidos, iš jų atėmus faktines išlaidas. 3. Rinkos rizika ir jos valdymas Rinkos rizika yra susijusi su bendrovės finansinių rezultatų arba mokumo svyravimais, atsiradusiais dėl finansinio turto ir įsipareigojimų, taip pat techninių atidėjinių rinkos vertės pokyčių. Rinkos rizika analizuojama tiek turto ir įsipareigojimų valdymo (AĮV), tiek investicijų portfelio požiūriu. Bendrovės rinkos riziką visų pirma sukelia investicijos į nuosavybės vertybinius popierius ir fiksuotojo pajamingumo turto ir pelno įsipareigojimų palūkanų normos rizika. Bendrovėje Mandatum Life rinkos rizikos valdymas grindžiamas techninių atidėjinių palūkanų lygio ir dabartinės mokumo pozicijos analize. Bendrasis visų pelno atidėjinių požymis – garantuota norma ir priemokos. Bendrovės Mandatum Life techninių atidėjinių pinigų srautai yra sąlyginai gerai prognozuojami, kadangi didžiojoje dalyje bendrovės portfelių su dalyvavimu pelnu

draudimo sutartį nutraukti arba pagal ją papildomai investuoti negalima. Bendrovės Sampo plc investicijų skyrius kasdien priima bendrovės investicinius sprendimus, grindžiamus investavimo politikoje išdėstytais principais ir leidimais. Tačiau visus svarbiausius investicinius sprendimus – sprendimus pakeisti investicijų struktūrą ir sprendimus dėl investiciniam skyriui suteiktus įgaliojimus viršijančių investicijų – priima valdyba. TĮK reguliariai stebi, kaip laikomasi investavimo politikoje nustatytų principų ir apribojimų, o investicinės rizikos ataskaitas teikia valdybai. Be to, TĮK stebi bendrovės techninius atidėjinius ir atskirtojo grupinio pensijų draudimo portfelio techninius atidėjinius dengiančio turto rizikingumą, atsižvelgdami į gebėjimą prisiimti riziką. Apie stebėsenos limitų pažeidimus TĮK praneša valdybai. Investicijų skyrius ir Mandatum Life puikiai išmano Šiaurės šalių rinkas ir emitentus, ir bendrovė atitinkamai pagrinde tiesiogiai investuoja į Šiaurės šalių vertybinius popierius. Tiesioginių investicijų už Šiaurės šalių ribų apimtys išaugo. Didžioji dalis trečiųjų šalių valdomų investicijų toliau keliauja už Šiaurės šalių ribų. 2018 m. grynoji bendrovės Mandatum Life pradinio portfelio investicijų grąža sudarė -2,4 proc. (6,5), o atskirtojo portfelio – -1,9 proc. (1,8 proc.). 3–1 pav. parodytos visos pradinio ir atskirtojo portfelio investicijos 2018 m. gruodžio 31 d. Paveikslėlyje parodytos visos pradinio ir atskirtojo portfelio investicijos. 3–1 pav. Investicijų struktūra 2018 m. gruodžio 31 d. Pradinis turtas 4 578 mln. Eurų

Fiksuotasis pajamingumas 59 proc. Registruoti nuosavybės VP 27 proc. Alternatyviosios priemonės 6 proc. Privatūs nuosavybės VP 5 proc. Nekilnojamasis turtas 4 proc.


31

Atskirtasis turtas 1 024 mln. Eurų

Fiksuotasis pajamingumas 83 proc. Registruoti nuosavybės VP 11 proc. Alternatyviosios priemonės 0 proc. Privatūs nuosavybės VP 1 proc. Nekilnojamasis turtas 4 proc. 3.1. Nuosavybės vertybinių popierių rizika Nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika – tai rizika patirti nuostolius dėl akcijų kainų pokyčių. Metų pabaigoje bendrovės pradinio portfelio investicijų į registruotus nuosavybės vertybinius popierius suma sudarė 1 219 mln. eurų (1 462), atskirtojo portfelio investicijų suma – 115 mln. eurų (116). Nuosavybės vertybinių popierių portfelis yra aktyviai valdomas. Nuosavybės vertybinių popierių portfelio pozicijos ir rizika negali viršyti Investavimo politikoje nustatytų ribų. Šiaurės šalių nuosavybės vertybinių popierių portfelį pagrinde valdo bendrovės Sampo plc investicijų skyrius, o investicijas į kitų šalių nuosavybės vertybinius popierius – nepriklausomi turto valdytojai. 3–2 pav. parodytas abejų portfelių investicijų į registruotus nuosavybės vertybinius popierius geografinis pasiskirstymas. 4 skyriaus 5 dalyje pateikiamas dešimties didžiausių investicijų į nuosavybės vertybinius popierius sąrašas, o 5 skyriuje parodoma tiesioginių investicijų į registruotus nuosavybės popierius struktūra pagal pramonės sritis. 3–2 pav. Investicijų į nuosavybės vertybinius popierius struktūra 2018 m. gruodžio 31 d. Pradinis turtas 1 219 mln. Eurų

Vakarų Europa 38 proc. Suomija 35 proc. Šiaurės Amerika 13 proc. Tolimieji Rytai 12 proc. Rytų Europa 1 proc.

Atskirtasis turtas 115 mln. Eurų

Vakarų Europa 53 proc. Suomija 25 proc. Šiaurės Amerika 14 proc. Rytų Europa 8 proc. 3.2. Su fiksuotojo pajamingumo investicijomis susijusi

rizika Bendrovės su fiksuotojo pajamingumo investicijomis susijusią riziką sudaro palūkanų normos rizika, susijusi su rinkos palūkanų normos pokyčiais, taip pat kainų skirtumų rizika, kuria sukelia fiksuotojo pajamingumo investicijų kredito kainų skirtumo rizika, lemianti atitinkamų investicijų vertės pokyčius. Didžiausia palūkanų normos rizika, su kuria susiduriama gyvybės draudimo veikloje, yra ta, kad fiksuotojo pajamingumo investicijų grąža tolimojoje perspektyvoje gali būti mažesnė nei techninių atidėjinių garantuota palūkanų norma. Tokios rizikos tikimybė išauga, kai rinkos palūkanų normos krenta ir išliekant nedidelės. Bendrovės Investicijų politikoje numatyta, kad nustatant investicinio turto sudėtį būtina atsižvelgti į techninių atidėjinių palūkanų normos rizika ir infliacijos riziką. Bendrovė nuolat stebi ir valdo techninių atidėjinių ir fiksuotojo pajamingumo investicijų trukmės skirtumus. Vidaus kapitalo modelio pagrindu nustatomi kontrolės lygiai, kurių tikslas – padėti valdyti ir užtikrinti kapitalo pakankamumą skirtingose rinkos situacijose. Vidutinė bendrovės pradinio portfelio techninių atidėjinių (neskaitant investicinio draudimo techninių atidėjinių) trukmė metų gale buvo apie dešimt metų, atskirtojo portfelio – apie vienuolika metų. Pradinius pelno techninius atidėjinius dengiančių fiksuotojo pajamingumo investicijų vidutinė trukmė 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 2,5 metai (2,0), atskirtojo turto trukmė – 2,5 metų (2,6). Kalbant apie techninius atidėjinius, Mandatum Life yra pasirengusi mažoms įsipareigojimų palūkanų normoms: pavyzdžiui, yra sumažinta naujų sutarčių garantuota palūkanų norma, pritaikius mažesnes palūkanas padidinti techniniai atidėjiniai. Be to, esamos sutartys yra pakeistos, siekiant užtikrinti geresnį perinvestavimo rizikos valdymą, o techniniai atidėjiniai yra papildyti sumažinto diskonto koeficiento rezervu. Daugiau informacijos apie šį rezervą galima rasti skyriuje, kuriame kalbama apie draudimo riziką. Didžioji dalis bendrovės fiksuotojo pajamingumo investicijų tenka įmonių išleistoms skolos priemonėms. Dėl


32

to išauga rizika, kurią sukelia didesnis kredito kainų skirtumas, o tai savo ruožtu lemia vertės svyravimus. Lentelėje Nr. 3–3 parodyta fiksuotojo pajamingumo investicijų struktūra pagal priemonių tipą ir jų vidutinis terminas. Šis terminas padeda pamatuoti bendrovės patiriamą riziką dėl kredito kainų skirtumo geriau nei trukmė. Tai ypač pasakytina, kalbant apie kintamosios palūkanų normos investicijas. Lentelėje Nr. 4–1 parodyta investicinio turto struktūra pagal priemones, atsižvelgiant į pramonės sritį ir kredito reitingą. Lentelėje Nr. 3–3 parodyta pradinio ir atskirtųjų draudimo sutarčių fiksuotojo pajamingumo investicijų struktūra pagal skirtingas priemones. 2018 m. pabaigoje investicijų pinigų rinkose dalis pradinių liudijimų fiksuotojo pajamingumo portfeliuose nukrito iki 16,1 proc. (27,6), o investicinių fiksuotojo pajamingumo investicijų dalis buvo daugiau ar mažiau tokia, kaip praėjusiais metais – 40,3 proc. (40,1), tuo tarpu, kai pelningų fiksuotojo pajamingumo investicijų

dalis išaugo iki 30,1 proc. (21,4). Be to, investicijų pinigų rinkose dalis atskirtojo draudimo fiksuotojo pajamingumo portfelyje nukrito iki 6,3 proc. (7,3), o bendra subordinuotųjų 1 ir 2 lygio obligacijų dalis išaugo iki 11,5 proc. (10,1). Investicinių fiksuotojo pajamingumo investicijų dalis nukrito iki 57,2 proc. (62,6). 3.3. Valiutos rizika Bendrovės techniniai atidėjiniai yra denominuoti eurais, todėl valiutos riziką sukelia investicijos kitomis valiutomis nei eurai. Bendrovės valiutų strategijos pagrindą sudaro aktyvus valiutų pozicijos valdymas. Tuo siekiama gauti teigiamos grąžos, atsižvelgiant į situaciją, kai valiutos rizika yra visapusiškai apdrausta investavimo politikoje nustatytose ribose. Lentelėje Nr. 3–4 parodyta 2018 m. gruodžio 31 d. patiriama grynoji valiutos rizika (grynasis turtas), susijusi su pradiniais ir atskirtaisiais portfeliais.

Lentelė Nr. 3–3. Fiksuotojo pajamingumo investicijos pagal priemonių tipus 2018 m. gruodžio 31 d. Pradinis turtas Atskirtasis turtas

Fiksuotojo pajamingumo portfelio proc. dalis

Vidutinis terminas

Fiksuotojo pajamingumo

portfelio proc. dalis Vidutinis terminas

Pinigų rinkų VP ir pinigai 16,1 % 0,0 6,3 % 0,0 Vyriausybinės obligacijos 1,0 % 2,0 2,7 % 1,2 Padengtos obligacijos 3,4 % 1,4 5,1 % 1,3 Investicinės obligacijos ir paskolos 40,3 % 2,7 57,2 % 2,7 Pelningos obligacijos ir paskolos 30,1 % 3,5 17,1 % 4,2 Turtu padengti VP 0,0 % 0,0 0,0 % 0,0 Subordinuotasis / 2 lygio tipo 2,6 % 5,7 3,4 % 5,4 Subordinuotasis / 1 lygio tipo 6,4 % 5,2 8,1 % 6,8 Palūkanų išvestinės priemonės 0,1 % - 0,0 % - Draudimo sutartimis apdraustos paskolos 0,0 % 0,0 0,0 % 0,0 Iš viso 100 % 2,7 100 % 3,1

Lentelė Nr. 3–4. Grynoji patiriama valiutos rizika 2018 m. gruodžio 31 d. Bazinė valiuta, mln. eurų Pradinis portfelis, 2018 m. gruodžio 31 d. USD JPY GBP SEK NOK CHF DKK Kita

Iš viso, grynasis rodiklis

Techniniai atidėjiniai 0 0 0 -2 0 0 0 0 -2 Investicijos 1 490 1 101 57 36 126 8 131 1 950 Išvestinės priemonės -1 410 -1 -108 57 68 -129 -10 -74 -1 608 Visa sandorio rizika, grynoji pozicija 80 0 -7 111 104 -3 -2 57 340 Bazinė valiuta, mln. eurų Atskirtasis portfelis, 2018 m. gruodžio 31 d. USD JPY GBP SEK NOK CHF DKK Kita

Iš viso, grynasis rodiklis

Techniniai atidėjiniai 0 0 0 0 0 0 0 0 0 Investicijos 339 0 15 0 7 13 0 0 374 Išvestinės priemonės -332 0 -12 17 11 -13 0 0 -330 Visa sandorio rizika, grynoji pozicija 6 0 3 17 8 0 0 0 44

3.4. Kiti rinkos rizikos veiksniai Be palūkanų normos rizikos, nuosavybės vertybinių popierių rizikos ir valiutos rizikos, bendrovės investicinis turtas taip pat patiria riziką dėl nekilnojamojo turto, kapitalo fondo, biometrinių veiksnių ir kitokių alternatyviųjų investicijų. Bendrovės Investavimo politikoje nustatomi investicijų į šias rinkas ir produktus apribojimai. 2018 m. gruodžio 31 d. minėtųjų investicijų dalis pradiniuose draudimo portfeliuose sudarė 15 proc. (13), atskirtojo grupinio pensijų draudimo sutartyse – 6 proc. (6) viso investicijų portfelio. Privačius nuosavybės vertybinių popierių fondus ir alternatyviąsias investicijas valdo išoriniai turto valdytojai.

Privačių nuosavybės vertybinių popierių portfelis diversifikuojamas tiek pagal fondų rūšis, tiek pagal geografines sritis. Alternatyviosios investicijos perkeliamos tiek tiesiogiai į atskirus fondus, tiek į fondų fondus, siekiant užtikrinti pakankamą fondų ir investavimo stilių diversifikavimą. Bendrovės nekilnojamojo turto portfelį valdo bendrovės Sampo plc nekilnojamojo turto valdymo skyrius. Šį portfelį sudaro nustatyto dydžio tiesioginės investicijos į objektus, taip pat netiesioginės investicijos į nekilnojamojo turto fondus ir nekilnojamojo turto bendrovių akcijas ir skolos priemones. Pagrindinė investicijų į nekilnojamojo turto


33

objektus rizika yra ribojama, investicijas diversifikuojant tiek geografiškai, tiek pagal objektų rūšis. 3.5. Investicinės veiklos rizikos koncentracija Bendrovės Investavimo politikoje nustatytos investicijų į atskiras bendroves ribos. Nustatant šias ribas atsižvelgiama į tokius pagrindinius aspektus, kaip bendrovės investicijos kredito rizikos įvertinimas ir atitinkamos kapitalo sąnaudos. Limitų struktūrai įtakos turi ir viešai žinoma informacija apie investicijų objektą, pavyzdžiui, jo kredito reitingas. Lentelėje Nr. 3–5 parodyta atskirų sandorio šalių rinkos ir kredito rizikos koncentracija pagal turto klases.

Lentelėje Nr. 3–6 parodyta dešimt atskirų didžiausių investicijų į nuosavybės vertybinius popierius ir jų dalis visose tiesioginėse investicijose į nuosavybės vertybinius popierius. Be tiesioginių investicijų į Suomijos nuosavybės vertybinius popierius, bendrovė taip pat investuoja į užsienio nuosavybės VP, tuo tikslu dažniausiai naudodama investicinius fondus ir biržoje prekiaujamus fondus (angl. exchange-traded funds, ETF). Be to, didžiausios patiriamos pelningų ir reitingo neturinčių fiksuotojo pajamingumo investicijų rizikos struktūra yra parodyta lentelėje Nr. 3–7.

Lentelė Nr. 3–5. Rinkos ir kredito rizikos koncentracija tarp atskirų sandorio šalių pagal turto klases 2018 m. gruodžio 31 d.

Emitentas, mln. eurų

Visa tikroji vertė, mln. eurų

Viso investicinio turto proc.

dalis

Pinigai ir trumpalaikės

fiksuotosios pajamos

Visos ilgalaikės

fiksuotosios pajamos

Ilgalaikės fiksuotosios pajamos su vyriausybės

garantijomis

Ilgalaikės fiksuotosios

pajamos: padengtos obligacijos

Ilgalaikės fiksuotosios

pajamos: privilegijuotos

obligacijos

Ilgalaikės fiksuotosios pajamos: 1

ir 2 lygis Nuosavybės vertybiniai

popieriai

Užstatu neužtikrintos

išvestinės priemonės

Skandinaviska Enskilda Banken 266 5 % 176 89 0 82 7 0 1 Nordea Bank 167 3 % 51 116 0 28 65 23 0 1 BNP Paribas 154 3 % 147 6 0 0 6 0 0 0 Danske Bank 143 3 % 111 28 0 0 28 0 0 4 Amer Sports 105 2 % 0 0 0 0 0 0 105 0 DnB 93 2 % 0 93 0 26 44 23 0 0 Citigroup 79 1 % 0 79 0 0 79 0 0 0 Vattenfall 73 1 % 0 73 0 0 0 73 0 0 ABN AMRO 71 1 % 0 71 0 0 71 0 0 0 Bank of America 70 1 % 0 70 0 0 50 20 0 0 Visi 10 didžiausių rizikos veiksnių 1 220 22 % 486 624 0 54 425 145 105 5 Kita 4 388 78 % Visas investicinis turtas 5 608 100 %

Lentelė Nr. 3–6. Dešimt didžiausių tiesioginių investicijų į nuosavybės VP 2018 m. gruodžio 31 d.

Lentelė Nr. 3–7. Dešimt didžiausių didelio pelningumo ir reitingo neturinčių fiksuotojo pajamingumo investicijų 2018 m. gruodžio 31 d.

10 didžiausių investicijų į nuosavybės VP

Visa tikroji

vertė, mln. eurų

Visų tiesioginių investicijų į

registruotus nuosavybės VP

procentinė dalis.

10 didžiausių didelio pelningumo ir reitingo neturinčių fiksuotojo pajamingumo investicijų Reitingas

Visa tikroji vertė, mln.

eurų

Viso fiksuotojo pajamingumo

investicijų turto procentinė dalis.

Amer Sports 105 13 % Sponda Be reitingo 64 2 % Lassila & Tikanoja 35 4 % TDC B+ 51 2 % Vaisala 25 3 % Evergood 4 ApS B+ 47 1 % Terveystal 25 3 % Teollisuuden Voima BB+ 27 1 % DNA 24 3 % Intrum Justitia BB 23 1 % Caverion 22 3 % YIT Be reitingo 20 1 % Wärtsilä 21 3 % Acta Holding Be reitingo 20 1 % Nokian Renkaat 20 3 % Stockmann Be reitingo 19 1 % Tikkurila 20 3 % Pohjolan Voima Be reitingo 17 1 % Metso 18 2 % Ericsson BB+ 17 0 % Visi 10 didžiausių rizikos veiksnių 314 40 % Visi 10 didžiausių rizikos veiksnių 305 9 % Kitos tiesioginės investicijos į registruotus nuosavybės VP 466 50 %

Kitos tiesioginės fiksuotojo pajamingumo investicijos

3 062 91 %

Visos tiesioginės investicijos į registruotus nuosavybės VP 780 100 %

Visos tiesioginės fiksuotojo pajamingumo investicijos

3 367 100 %

4. Kredito rizika Kredito rizika – tai rizika, kad bendrovė patirs nuostolių ar pablogės jos finansinė padėtis dėl vertybinių popierių emitentų, išvestinių priemonių sandorio šalių ar skolininkų kreditingumo svyravimų. Kredito rizika atsiranda iš investicijų ir draudimo bei perdraudimo sutarčių. Bendrovės kredito rizika gali pasireikšti kaip rinkos vertės nuostoliai, esant nepalankiems kredito kainų skirtumų pokyčiams (kredito kainų skirtumo rizika), arba kaip kredito nuostoliai, kai kredito priemonių emitentai arba finansinių išvestinių priemonių sandorių šalys nevykdo savo finansinių priemonių (įsipareigojimų nevykdymo rizika). Esant dabartinei investicijų struktūrai, kredito

rizikos vaidmuo yra itin didelis tiek patiriamos rizikos, tiek rizikos valdymo požiūriu. Be kredito rizikos, susijusios su investiciniu turtu, kredito riziką sukelia ir perdraudimo sutartys. Su perdraudikais susijusi kredito rizika atsiranda dėl gautinų perdraudimo sumų ir perdraudikams tenkančios techninių atidėjinių dalies. Lyginant su kredito rizika, susijusia su investiciniu turtu, bendrovės patiriama su perdraudimu susijusi rizika yra nedidelė. Investicijos į fiksuotojo pajamingumo priemones sudaro didžiausią vienos pramonės srities koncentraciją bendrovės investiciniame portfelyje.


34

4.1. Kredito rizikos valdymas Tiesioginių investicijų į skolos priemones pasirinkimas visų pirma grindžiamas obligacijų atranka, po to – paskirstymu pagal principą „iš viršaus į apačią“. Dėl tokio investavimo stiliaus gali susidaryti situacija, kai portfelis nėra taip diversifikuotas, kaip leidžia manyti finansų teorija, bet jame yra visapusiškai išanalizuotų investicijų, kurių rizikos ir grąžos santykis ir nuolat stebimas. Svarbiausi veiksniai, lemiantys fiksuotojo pajamingumo investicijų sėkmę, yra tokie: 1) potencialias investicijas būtina gerai suprasti. Todėl emitento arba sandorio šalies patikimumas yra vertinamas, atsižvelgiant į užstatus ir kitokias priemonių struktūrines dalis. Nors reitingų agentūrų suteikti išoriniai kredito reitingai ir padeda atlikti vidinį įvertinimą, pastarasis visuomet yra svarbiausias veiksnys, priimant sprendimą; 2) supratus visą su priemone susijusią informaciją ir manant, kad jos potencialas atnešti pelno atitinka tokios priemonės rizikingumą, nepriklausomai nuo priemonės rūšies, netrukus įvykdomas investicinis sandoris. Dėl to daromas spaudimas kredito limito struktūroms ir tvarkoms, kurios tuo pačiu metu turi

i) būti pakankamai lanksčios, kad suteiktų galimybę operatyviai priimti sprendimą, nepriklausomai nuo priemonės rūšies, ii) būti gerai struktūruotos, užtikrinant, kad investavimo galimybės yra protingai įvertintos, atsižvelgiant į visų rūšių investicijų savybes ir riziką bei iii) suteikti galimybę apriboti didžiausią patiriamą vienos rūšies riziką iki tokio lygio, kuris atitiktų bendrovės norą prisiimti riziką. Pastaraisiais metais, rengiant bendrovės Investavimo politiką, kredito limito struktūroms ir tvarkoms buvo skiriama labai daug dėmesio. Atskirų bendrovių ir produktų kredito rizikos koncentracija yra nuolat stebima bendrovės ir grupės lygmeniu, siekiant nustatyti nepageidaujamą koncentraciją. Kredito rizikos ataskaitos yra teikiamos, pavyzdžiui, pagal sektorius ir turto klases, o fiksuotojo pajamingumo investicijų atveju – pagal reitingus. Atskirų emitentų ir sandorio šalių kredito reitingai yra nuolat stebimi. Išvestinių priemonių sandorio šalių rizika yra valdoma ir švelninama, sudarant dvišales sutartis pagal Tarptautinės apsikeitimo sandorių ir išvestinių priemonių asociacijos sąlygas ir susitarimus dėl užstato, naudojamo sudarant išvestinių priemonių sandorius.

Lentelė Nr. 4–1. Investicijų rizika pagal turto klases, sektorius, fiksuotojo pajamingumo investicijų rizika pagal reitingus 2018 m. gruodžio 31 d.

Mln. eurų AAA AA+ –

AA- A+ – A- BBB+ –

BBB- BB+ – C D Be

reitingo Iš viso

fiksuoto pajamingumo

Registruoti nuosavybės

VP Kita Sandorio

šalies rizika Iš viso

Pokytis 2017 m.

gruodžio 31 d.

Bazinė pramonė 0 0 13 1 22 0 39 75 44 0 0 119 -27 Ilgalaikis turtas 0 0 4 12 4 0 52 72 151 0 0 223 -85 Vartojimo produktai 0 5 67 89 51 0 22 234 227 0 0 461 -47 Energetika 0 11 0 0 0 0 27 38 12 0 0 50 -2 Finansų įstaigos 0 543 927 213 41 0 2 1 725 20 0 6 1 756 -498 Vyriausybės 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 Vyriausybės garantuojamos 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 Sveikatos priežiūra 0 14 0 26 76 0 54 170 70 0 0 240 40 Draudimas 0 0 10 47 0 0 17 73 3 0 0 84 19 Žiniasklaida 0 0 7 0 0 0 16 23 4 0 0 27 -3 Pakavimas 0 0 0 0 8 0 9 17 10 0 0 27 -1 Viešasis sektorius, kita 0 32 42 0 0 0 0 74 0 0 0 74 -5 Nekilnojamasis turtas 0 0 1 42 0 0 93 136 0 186 0 322 57 Paslaugos 0 0 0 28 124 0 63 216 77 0 0 293 72 Technologijos ir elektronika 15 0 36 0 49 0 10 110 100 0 0 210 -5 Telekomunikacijos 0 0 0 68 58 0 0 126 35 0 0 161 60 Transportas 0 0 4 5 0 0 1 9 25 0 0 34 -18 Komunalinės paslaugos 0 0 0 85 27 0 0 114 0 0 0 114 -28 Kita 0 0 0 0 20 0 2 22 3 33 0 57 15 Turtu apdrausti VP 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 Padengtos obligacijos 133 0 0 0 0 0 0 133 0 0 0 133 -30 Fondai 0 0 0 0 0 0 157 157 554 509 0 1 220 -182 Atsiskaitymo rūmai 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 4 4 0 Iš viso 148 607 1 110 479 479 0 564 3 524 1 334 741 9 5 608 -659 Pokytis nuo 2017 m. gruodžio 31 d. -7 -6 -631 -11 217 0 9 -428 -244 10 3 -659

5. Likvidumo rizika Likvidumo rizika – tai rizika, kad nesugebės parduoti investicijų ir kitokio turto, siekdama laiku įvykdyti savo finansines prievoles.

Įsipareigojimų, kurių galima atsisakyti, dalis yra palyginti nedidelė, todėl galima patikimai prognozuoti su žalų išmokomis susijusius trumpalaikius pinigų srautus. Be to, turtas yra likvidus ir dėl to bendrovės šiuo metu patiriama likvidumo rizika nėra reikšminga.


35

Lentelė Nr. 5–1. Pinigų srautai pagal sutarčių galiojimo terminus

VISA BUHALTERINĖ VERTĖ

PINIGŲ SRAUTAI

Mln. eurų Visa

buhalterinė vertė

Buhalterinė vertė be sutarties termino

Buhalterinė vertė su sutarties terminu 2019 m. 2020 m. 2021 m. 2022 m. 2032 m.

2024–2033 m.

2034 m. –

Gyvybės draudimas Finansinis turtas 5 521 2 623 2 898 246 728 377 803 294 649 14

iš jo – palūkanų normų apsikeitimo sandoriai 2 0 2 0 0 0 1 1 0 1

Finansiniai įsipareigojimai 176 0 176 -37 -4 -5 -5 -5 -61 -206

iš jų – palūkanų normų apsikeitimo sandoriai 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Grynieji techniniai atidėjiniai 3 644 0 3 644 -353 -321 -315 -286 -264 -1 776 -1 284

6. Draudimo rizika Su gyvybės draudimo veikla susijusią draudimo riziką sudaro biometrinė rizika, techninių atidėjinių diskonto rizika ir kitokie gyvybės draudimo rizikos veiksniai, tai yra, dalinio sutarčių nutraukimo rizika, sutarčių nebegaliojimo rizika ir išlaidų rizika. Šiame skyriuje pristatoma šių gyvybės draudimo rizikos veiksnių dinamika 2018 m. Be to, aprašomi gyvybės draudimo rizikos principai. 2014 m. Mandatum Life iš bendrovės Suomi Mutual perėmė grupinio pensijų draudimo su dalyvavimu pelne portfelį. Dėl savo ypatybių, šis portfelis ir jį sudarantis turtas buvo atskirtas (priskirtas atskirajam grupinio pensijų draudimo portfeliui arba atskirtajam turtui) nuo likusios bendrovės balanso dalies. Atskirtajam portfeliui galioja atskiros taisyklės dėl pelno paskirstymo, jam yra nustatyta atskira investicijų politika, suformuotas atskiras Balanso valdymo komitetas. Pelno įsipareigojimai, nepriklausantys su atskirtuoju grupinio pensijų draudimo portfeliu susijusiems įsipareigojimams, komentare apie rizikos valdymą vadinami pradiniais pelno įsipareigojimais.

6.1. Biometrinė rizika Gyvybės draudimo biometrinė rizika visų pirma reiškia riziką, kad bendrovė turės sumokėti daugiau išmokų dėl klientų mirtingumo, neįgalumo arba sergamumo arba kad bendrovei pensijų išmokas teks mokėti ilgiau (ilgaamžiškumo rizika) nei manyta nustatant draudimo sutarčių kainas. Konkreti situacija, kai reikšmingas pavienis įvykis arba reikšmingų pavienių įvykių aibė lemia esminį faktinių išmokų arba mokėjimų nukrypimą nuo planuotų mokėjimų, yra vadinama katastrofine rizika. Dėl ilgos draudimo sutarčių galiojimo trukmės ir bendrovės teisės keisti sutarčių sąlygas ir tarifus išauga biometrinė rizika. Jeigu pasirodo, kad įmokos nėra nustatytos tiksliai, o sutarties kainos vėliau negalima pakeisti, prireikia suformuoti papildomų techninių atidėjinių, kurių suma atitiktų prognozuojamų nuostolių dydį. Lentelėje Nr. 6–1 parodytas draudimo rizikos rezultatas bendrovės Suomijoje sudarytose gyvybės draudimo sutartyse. 2018 m. faktinių ir prognozuotų išlaidų žaloms sureguliuoti santykis buvo 75 proc. (76). Draudimo rizikos rezultato jautrumą taip pat galima įvertinti, remiantis lentelėje pateikta informacija. Pavyzdžiui, mirtingumui išaugus 100 proc., mokamų išmokų suma padidėtų nuo 10 mln. eurų iki maždaug 21 mln. eurų.

Lentelė Nr. 6–1. Išmokų žaloms sureguliuoti santykis po perdraudimo 2018 m. ir 2017 m.

2018 m. 2017 m. Mln. eurų Rizikos pajamos Išlaidos žaloms Žalų santykis Rizikos pajamos Išlaidos žaloms Žalų santykis Gyvybės draudimas 48,7 24,5 50 % 47,6 23,5 49 % Mirtingumas 29,3 10,3 35 % 29,0 12,0 41 % Sergamumas ir neįgalumas 19,4 14,2 74 % 18,6 11,5 62 % Pensijos 86,4 77,1 89 % 85,6 77,5 91 % Individualios pensijos 13,3 13,9 104 % 12,8 13,5 105 % Grupinės pensijos 73,1 63,3 87 % 72,8 64,0 88 % Mirtingumas (ilgaamžiškumas) 69,9 61,6 88 % 68,2 61,4 90 % Neįgalumas 3,2 1,7 54 % 4,6 2,6 57 % Iš viso 135,1 101,7 75 % 133,2 101,0 76 %

Ilgaamžiškumo rizika yra svarbiausia rizikos rūšis, su kuria susiduria bendrovė. Didžioji dalis naujų dalyvių grupinio pensijų draudimo sutarčių su dalyvavimu pelne buvo sudarytos prieš daugelį metų, todėl dalyvių amžiaus vidurkis yra palyginti didelis – apie 70 metų. Kalbant apie investicinio grupinio pensijų draudimo portfelį ir individualaus pensijų draudimo portfelį, ilgaamžiškumo

rizika yra ne tokia reikšminga, kadangi didžiąją dalį tokių sutarčių sudaro terminuotieji anuitetai, įskaitant draudimą mirties atveju, kuris atsveria ilgaamžiškumo riziką. Metinis ilgaamžiškumo rizikos rezultatas ir ilgaamžiškumo tendencijos yra reguliariai analizuojamos. Kalbant apie atskirtąjį grupinio pensijų draudimo portfelį, su techniniais atidėjiniais susijusi prognozuojama gyvenimo trukmė buvo


36

peržiūrėta ir pakeista 2014 m., kitų grupinio pensijų draudimo portfelių atveju – 2002 m. ir 2007 m. Dėl šių pakeitimų techninių atidėjinių suma 2018 m. iš viso padidėjo 95 mln. eurų (105), įskaitant 79 mln. eurų atskirtojo grupinio pensijų draudimo portfelio ilgaamžiškumo rezervą. Po to, kai buvo padaryti minėti pakeitimai, bendras ilgaamžiškumo rizikos rezultatas buvo teigiamas. 2018 m. grupinio pensijų draudimo ilgaamžiškumo rizikos rezultatas sudarė 8,3 mln. eurų (6,8). Gyvybės draudimo mirtingumo rizikos rezultatas yra teigiamas. Manoma, kad pandemija yra didžiausias rizikos veiksnys, galintis turėti neigiamos įtakos mirtingumo rizikos rezultatui. Bendras kitų biometrinės rizikos veiksnių draudimo rizikos rezultatas buvo pelningas, nors skirtingi rizikos rezultatai smarkiai skiriasi. Tolimesnėje perspektyvoje neįgalumo ir mirtingumo rizika sumažėja dėl bendrovės teisės išaugus žalų skaičiui ir sumoms padidinti jau sudarytose sutartyse nustatytas draudimo įmokas. Bendrovės draudimo portfelis yra palyginti gerai diversifikuotas, jame nėra reikšmingos koncentracijos rizikos. Siekdama papildomai švelninti galimos rizikos koncentracijos poveikį, bendrovė naudoja persidraudimą katastrofos atveju.

6.2. Įsipareigojimų diskonto normos rizika Techninių atidėjinių diskonto normos rizika yra pagrindinė rizikos rūšis, turinti įtakos techninių atidėjinių pakankamumui. Draudimo sutarčių garantuotoji palūkanų norma nustatoma visam sutarties galiojimo laikotarpiui. Taigi, rinkos palūkanų normoms ir prognozuojamai investicijų grąžai nukritus, gali tekti suformuoti papildomus techninius atidėjinius. Didžiosios dalies pradinių draudimo sutarčių su dalyvavimu pelne garantuotoji palūkanų norma yra 3,5 proc. Atskirų draudimo sutarčių, kurios buvo parduotos Suomijoje iki 1999 m., garantuotoji palūkanų norma yra 4,5 proc., o tai yra įstatymuose numatyta didžiausia tokių sutarčių diskonto norma. Didžiausia tokių sutarčių techninių atidėjinių diskonto norma buvo sumažinta iki 3,5 proc. Dėl to 2018 m. buvo suformuota 39 mln. eurų (43) papildomų techninių atidėjinių. Be to, 169 mln. eurų buvo rezervuota 2019–2020 m. sumažinti pelno įsipareigojimų palūkanas iki 0,25 proc., dar 24 mln. eurų – 2021 m. sumažinti pelno įsipareigojimų palūkanas iki 2,75 proc., t. y. bendrovė suformavo papildomą 232 mln. eurų (325) techninių atidėjinių rezervą.

Lentelė Nr. 6–2. Techninių atidėjinių pokyčių analizė Mln. eurų

Įsipareigojimai 2017 m. Įmokos

Išmokėta žalų

Sumokėta išlaidų

Garantuotos palūkanos Išmokos Kita

Įsipareigojimai 2018 m.

Proc. dalis

Investicinis draudimas, nesk. Baltijos šalių 6 901 953 -684 -73 0 1 -288 6 810 61 % Individualus pensijų draudimas 1 411 58 -19 -14 0 0 -136 1 298 12 % Individualus gyvybės draudimas 2 491 138 -297 -21 0 0 -115 2 195 20 % Kapitalo išpirkimo operacijos 2 231 679 -363 -29 0 0 0 2 519 23 % Grupinis pensijų draudimas 768 78 -5 -9 0 1 -36 797 7 % Su dalyvavimu pelne ir kita, nesk. Baltijos šalių 4 558 104 -438 -33 122 1 -106 4 208 38 % Grupinis pensijų draudimas, atskirtasis portfelis 1 065 1 -57 -1 23 0 -22 1 008 9 % Baziniai įsipareigojimai, garantuota norma – 3,5 proc. 687 1 -57 -1 23 0 -5 658 6 % Sumažėjusios diskonto normos (3,5 proc. → 0,50 proc.) rezervas 261 0 0 0 0 0 -11 250 2 % Būsimų išmokų rezervai 117 0 0 0 0 0 -17 100 1 % Grupinis pensijų draudimas 1 997 29 -207 -5 63 1 1 1 879 17 % Garantuota norma – 3,5 proc. 1 744 4 -175 -3 59 0 -26 1 603 14 % Garantuota norma – 2,5 proc., 1,5 proc. arba 0,0 proc. 253 26 -32 -3 4 1 27 276 2 % Individualus pensijų draudimas 825 8 -138 -5 31 0 42 763 7 % Garantuota norma – 4,5 proc. 624 5 -80 -4 26 0 -4 567 5 % Garantuota norma – 3,5 proc. 134 2 -32 -1 4 0 20 128 1 % Garantuota norma – 2,5 proc. arba 0,0 proc. 67 1 -27 0 1 0 26 68 1 % Individualus gyvybės draudimas 162 31 -25 -10 5 0 -11 153 1 % Garantuota norma – 4,5 proc. 54 4 -5 -1 2 0 -3 52 0 % Garantuota norma – 3,5 proc. 80 9 -15 -3 3 0 2 76 1 % Garantuota norma – 2,5 proc. arba 0,0 proc. 28 17 -6 -6 0 0 -10 25 0 % Kapitalo išpirkimo operacijos 26 0 -1 0 0 0 -2 24 0 % Garantuota norma – 3,5 proc. 0 0 0 0 0 0 0 0 0 % Garantuota norma – 2,5 proc. arba 0,0 proc. 26 0 -1 0 0 0 -2 24 0 % Būsimų išmokų rezervai 0 0 0 0 0 0 0 0 0 % Sumažėjusios diskonto normos rezervas 325 0 0 0 0 0 -93 232 2 % Ilgaamžiškumo rezervas 105 0 0 0 0 0 -10 95 1 % Tariamas perdraudimas 1 1 -1 0 0 0 2 3 0 % Kiti įsipareigojimai 51 34 -10 -13 0 0 -13 50 0 % Iš viso, nesk. Baltijos šalių 11 459 1 057 -1 122 -107 122 2 -393 11 017 99 % Baltijos šalys 180 25 -31 -4 1 0 -11 159 1 % Investicinio draudimo įsipareigojimai 165 23 -29 -3 0 0 -11 145 1 % Kiti įsipareigojimai 15 2 -2 -1 1 0 0 14 0 % Iš viso, įmonių grupė „Mandatum Life“ 11 638 1 028 -1 153 -111 122 2 -405 11 176 100 %

Trumpai apie metus | Valdybos ataskaita | Rizikos valdymas | Pagal TFAS parengtos finansinės ataskaitos | Audito ataskaita 37

Daugumos atskirtųjų grupinio pensijų draudimo sutarčių garantuotoji palūkanų norma yra 3,5 proc. Rizikos valdymo požiūriu, svarbiau yra tai, kad techninių atidėjinių diskonto norma yra 0,5 proc. Techninių atidėjinių suma, apskaičiuota taikant 3,5 proc. koeficientą (vadinamasis bazinis atidėjinys) sudaro 658 mln. eurų (687), o prie jos pridėjus techninių atidėjinių sumą, apskaičiuotą pagal 0,5 proc. koeficientą, šis bazinis atidėjinys padidėja dar 250 mln. eurų (261). Toks atidėjinio būsimoms išmokoms padidinimas vaidina reikšmingą vaidmenį valdant atskirtojo portfelio riziką. Atidėjiniai buvo iš viso padidinti 100 mln. eurų suma (117), kuri gali būti panaudota padengti galimus investicijų nuostolius arba finansuoti galimus atskirtųjų techninių atidėjinių diskonto normos pakeitimus. Kiekvienos rūšies produkto techniniai atidėjiniai ir garantuotosios palūkanų normos parodytos lentelėje Nr. 6–2. Joje taip pat matyti kiekvienos kategorijos pokytis 2018 m. 6.3. Kita draudimo rizika Kitus reikšmingiausius rizikos veiksnius lemia netikrumas dėl draudėjų elgesio. Draudėjai turi teisę liautis mokėję įmokas ir galimybę nutraukti savo sutartis (dalinio sutarčių nutraukimo rizika). Gebėjimas išlaikyti nedidelius sutarčių nebegaliojimo ir dalinio nutraukimo rodiklius yra vienas iš esminių sėkmę lemiančių veiksnių, ypač investicinio draudimo išlaidų rezultato požiūriu. TĮV požiūriu, dalinio sutarčių negaliojimo rizika yra ne tokia reikšminga, kadangi maždaug 90 proc. bendrovės sudarytų sutarčių su dalyvavimu pelne yra pensijos draudimo sutartys, kurių atsisakyti galima tik išimtiniais atvejais. Todėl, kalbant apie TĮV riziką, sutarčių atsisakymo rizika yra aktuali tik individualaus gyvybės draudimo ir kapitalo išpirkimo sutarčių atžvilgiu – su tokiomis sutartimis susiję techniniai atidėjiniai tesudaro vos 5 proc. (mažiau nei 200 mln. eurų) visų pelno įsipareigojimų. Be to, atsisakius sutarties nėra išmokami techninių atidėjinių priedai ir dėl to sutarčių su dalyvavimu pelne atsisakymo rizika tampa dar mažesnė. Bendrovė taip pat patiria išlaidų riziką, t. y. riziką, kad būsimos veiklos išlaidos bus didesnės nei manyta nustatant draudimo sutarčių kainą. Sutarties galiojimo metu jos sąlygos ir tarifai paprastai negali būti iš esmės keičiami, todėl išlaidų rizika dar labiau išauga. Didžiausias sunkumas yra pasiekti, kad su draudimo administravimo procesais ir sudėtinga IT infrastruktūra susijusių išlaidų lygis būtų veiksmingas visu draudimo sutarčių galiojimo laikotarpiu. 2018 m. įmonių grupės Mandatum Life išlaidų rezultatas sudarė 34,5 mln. eurų (33,2). Draudimo įsigijimo sąnaudų bendrovė neatideda. 6–3 pav. parodytas 2009 – 2018 m. išlaidų rezultatas.

6 – 3 pav. 2009 – 2018 m. išlaidų rezultatas Mln. eurų

6.4. Draudimo rizikos valdymas ir kontrolė Gyvybės draudimo sutarčių biometrinė rizika yra valdoma atidžiai pasirenkant rizikos veiksnius, nustatant riziką ir išlaidas atspindinčias kainas, viršutines suteikiamos apsaugos ribas, taip pat naudojant persidraudimą. Draudimo rizikos komitetas yra atsakingas už draudimo politikos priežiūrą ir rizikos atrankos bei žalų sureguliavimo proceso stebėseną. Rizikos atranka yra bendrovės kasdienės verslo veiklos dalis. Bendrovės draudimo politikoje nustatomi rizikos atrankos principai ir apdraustųjų sumų limitai. Draudimo politiką, kainodaros gaires ir pagrindinius techninių atidėjinių skaičiavimo principus tvirtina valdyba. Persidraudimas naudojamas siekiant apriboti atskirų mirtingumo ir neįgalumo rizikos veiksnių sumą. Valdyba kasmet nustato didžiausią rizikos sumą, paliekamą bendrovės apskaitoje, kuri bendrovėje sudaro 1,5 mln. eurų vienam apdraustajam. Siekdama sušvelninti galimų katastrofų poveikį, bendrovė naudojasi katastrofų perdraudimo paslaugomis. Rizikos rezultatas aktyviai stebimas ir nuodugniai analizuojamas visus metus. Rizikos atrankos veiksmingumą ir tarifų pakankamumą bendrovė vertina rinkdama informaciją apie faktines žalų išlaidas kiekvienai produktų linijai ir kiekvienai rizikos rūšiai ir ją palygindama su prognozuojamomis žalų išlaidomis, kuriomis buvo remiamasi, nustatant kiekvieno rizikos draudimo įmokas. Rizikos rezultatas valdomas nuolat stebint išlaidas, didinant efektyvumą ir naudojant atitinkamą struktūrą išlaidoms priskirti, užtikrinančią, kad pajamos bus gaunamos visu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Techniniai atidėjiniai reguliariai analizuojami, vertinami galimi poreikiai suformuoti papildomų atidėjinių. Kasmet vertinamos techninių atidėjinių prielaidos. Kartą per ketvirtį atliekamas techninių atidėjinių pakankamumo testas. Naujų draudimo sutarčių tarifai nustatomi, o draudimo politika ir prielaidos, naudojamos skaičiuoti techninius atidėjinius, atnaujinamos remiantis techninių atidėjinių analizės duomenimis ir rizikos rezultatu.


38

Segmentų informacija Įmonių grupės Mandatum Life segmentai nustatomi pagal vietos verslo produktų grupes ir kitą geografinę organizacinę struktūrą. Segmentai, kurių ataskaitos rengiamos, yra Investicinės sutartys (Suomija), Atskirtasis fondas (Suomija), kita veikla (Suomija) ir veikla už Suomijos ribų. Kiekvienos produktų grupės investicinė rizika yra skirtinga. Segmentų rezultatų ataskaitos įtraukiamos į bendrovės vadovams teikiamas ataskaitas. Pirminio skirstymo į segmentus atliekamas reikšmingas geografinis padalijimas, kadangi veiklą už Suomijos ribų pagrinde sudaro veikla Baltijos šalyse, o Liuksemburgo įtaka yra labai nedidelė. Plečiant veiklą užsienyje taip pat plečiamas padalijimas pagal šalis. Atskirų segmentų tarpusavio sandoriai, turtas ir įsipareigojimai konsoliduotose finansinėse ataskaitose panaikinami linijiniu būdu. Segmentų informacija parengta pagal apskaitos principus, naudojamus rengti ir pateikti konsoliduotąsias finansines ataskaitas. 2018 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIŲ METŲ KONSOLIDUOTOJI PAJAMŲ ATASKAITA PAGAL VERSLO SEGMENTUS

Mln. eurų Investicinės

sutartys (Suomija) Kitos sutartys

(Suomija) Atskirtasis

portfelis (Suomija) Veikla

užsienyje Eliminavimas* Grupė Draudimo įmokos 953,1 96,6 -0,3 24,9 0,0 1 074,2 Grynosios investicinės pajamos -226,5 202,1 9,8 -8,8 -2,8 -26,2 Kitos veiklos pajamos 7,0 1,7 203,7 212,4 Patirtos žalos -684,3 -341,7 -58,5 -31,3 0,0 -1 115,8 Draudimo ir investavimo sutarčių įsipareigojimų pokytis** 56,7 289,9 51,8 21,0 6,9 426,4 Personalo išlaidos -27,1 -15,4 0,0 -3,4 0,0 -46,0 Kitos veiklos išlaidos -41,2 -16,1 -1,2 -4,3 -4,5 -67,3 Finansavimo išlaidos -7,4 0,0 0,0 -7,4 Partnerių bendrovių pelno / nuostolio dalis Pelnas iki atskaitant mokesčius 30,7 214,9 1,5 -0,1 203,4 450,4 Mokesčiai -6,1 -43,0 -0,3 0,0 0,0 -90,8 Metų pelnas 24,6 171,9 1,2 -0,2 203,4 359,6 Kitos bendrosios metų pajamos Šešėlinė apskaita 19,7 Parduoti tinkamas finansinis turtas -333,5 Su kitų bendrųjų pajamų komponentais susijusios pajamos 66,7 Kitos bendrosios metų pajamos, grynoji suma -247,1 VISOS BENDROSIOS METŲ PAJAMOS 112,5 Pelnas, priskiriamas pagrindinės įmonės savininkams 359,6 nekontroliniams interesams 0,0 Visos bendrosios pajamos, priskiriamos pagrindinės įmonės savininkams 112,5 nekontroliniams interesams 0

* Didžiausias segmentams nepriskirtas straipsnis yra atsiskaitymas pagal bendradarbiavimo sutartį su banku Danske Bank. ** Vietos segmente į apskaitą įtrauktas investicinių ir kitokių sutarčių įsipareigojimų perdavimas. Perdavimo sandorių tarp segmentų efektas yra -30 mln. eurų (+1,6) investicinio draudimo sutartims (parodytas straipsnyje „Draudimo ir investavimo sutarčių įsipareigojimų pokytis“), +34,9 mln. eurų (-28,3) kitoms sutartims ir -4,9 mln. eurų (-29,9) kitoms sutartims.


39

2017 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIŲ METŲ KONSOLIDUOTOJI PAJAMŲ ATASKAITA PAGAL VERSLO SEGMENTUS


sutartys (Suomija)

Kitos sutartys (Suomija)

Atskirtasis portfelis

(Suomija) Veikla

užsienyje Eliminavimas Grupė Draudimo įmokos 840,9 106,9 2,1 23,7 -13,5 960,1 Grynosios investicinės pajamos 424,4 339,1 10,8 10,7 -3,3 781,8 Kitos veiklos pajamos 7,0 0,0 2,6 9,7 Patirtos žalos -552,1 -393,4 -56,8 -26,5 7,7 -1 021,1 Draudimo ir investavimo sutarčių įsipareigojimų pokytis* -622,8 191,7 46,9 -1,9 9,0 -377,2 Personalo išlaidos -24,3 -19,8 0,0 -3,3 -47,3 Kitos veiklos išlaidos -40,7 -15,8 -1,2 -2,5 -2,6 -62,8 Finansavimo išlaidos -7,1 0,0 -7,2 Partnerių bendrovių pelno / nuostolio dalis 0,0 0,0 Pelnas iki atskaitant mokesčius 25,5 208,7 1,8 0,2 -0,1 236,0 Mokesčiai -5,1 -45,2 -0,4 0,0 -50,7 Metų pelnas 20,4 163,5 1,4 0,2 -0,1 185,3 Kitos bendrosios metų pajamos Šešėlinė apskaita -6,8 Parduoti tinkamas finansinis turtas 12,2 Su kitų bendrųjų pajamų komponentais susijusios pajamos -2,4 Kitos bendrosios metų pajamos, grynoji suma 3,0 Visos bendrosios metų pajamos 188,3 Pelnas, priskiriamas pagrindinės įmonės savininkams 185,3 nekontroliniams interesams 0,0 Visos bendrosios pajamos, priskiriamos pagrindinės įmonės savininkams 188,3 nekontroliniams interesams 0

* Vietos segmente į apskaitą įtrauktas investicinių ir kitokių sutarčių įsipareigojimų perdavimas. Kalbant apie investicinio draudimo segmentą, dėl perdavimo straipsnio „Draudimo ir investavimo sutarčių įsipareigojimų pokytis“ suma investicinio draudimo sutarčių atžvilgiu sumažėja 1,6 mln. eurų, kitų sutarčių atžvilgiu – 28,3 mln. eurų, o atskirtojo portfelio atžvilgiu padidėja 29,9 mln. eurų (2016-01-24).


40

KONSOLIDUOTOJI BALANSO ATASKAITA PAGAL VERSLO SEGMENTUS 2018 M. GRUODŽIO 31 D.


sutartys (Suomija)

Kitos sutartys


portfelis (Suomija)

Veikla užsienyje Eliminavimas Grupė

Turtas Nekilnojamasis turtas, įrenginiai ir įranga 1,4 3,0 0,1 4,5 Investicinis nekilnojamasis turtas 117,1 29,2 146,3 Nematerialusis turtas 1,9 2,5 0,5 5,0 Investicijos į partnerių bendroves 2,6 2,6 Finansinis turtas 3 951,5 932,5 17,9 4 901,9 Investicijos pagal investicinio draudimo ir investavimo sutartis 6 825,4 0,0 144,7 6 960,1 Perdraudikams tenkanti draudimo įsipareigojimų dalis 0,9 0,9 Kitas turtas 153,8 28,4 0,7 -1,0 182,0 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 527,2 57,7 0,6 585,5 Visas turtas 6 818,7 4 758,8 1 047,7 164,5 -1,0 12 788,8 Įsipareigojimai Draudimo ir investavimo sutarčių įsipareigojimai 3 199,7 1 007,8 13,9 4 221,5 Investicinio draudimo ir investavimo sutarčių įsipareigojimai 6 809,8 0,0 144,9 6 954,7 Finansiniai įsipareigojimai 133,5 133,5 Mokestiniai įsipareigojimai 95,8 95,8 Kiti įsipareigojimai 24,1 105,2 43,5 1,0 -1,0 172,9 Visi įsipareigojimai 6 834,0 3 534,1 1 051,3 159,8 -1,0 11 578,2 Nuosavas kapitalas Akcinis kapitalas 40,4 Rezervai 480,3 Nepaskirstytasis pelnas 689,9 Nuosavybė, priskirta pagrindinės įmonės akcininkams 1 210,6 Nekontroliniai interesai 0,0 Visa nuosavybė 1 210,6 Visa nuosavybė ir įsipareigojimai 12 788,8


41

KONSOLIDUOTOJI BALANSO ATASKAITA PAGAL VERSLO SEGMENTUS 2017 M. GRUODŽIO 31 D.


sutartys (Suomija)

Kitos sutartys


portfelis (Suomija)

Veikla užsienyje Eliminavimas Grupė

Turtas Nekilnojamasis turtas, įrenginiai ir įranga 0,6 2,5 0,1 3,1 Investicinis nekilnojamasis turtas 120,9 28,8 149,7 Nematerialusis turtas 1,6 2,6 0,7 4,9 Investicijos į partnerių bendroves 0,0 0,0 Finansinis turtas 3 956,8 1 003,3 17,1 4 977,2 Investicijos pagal investicinio draudimo ir investavimo sutartis 3 824,3 0,0 162,1 3 986,5 Perdraudikams tenkanti draudimo įsipareigojimų dalis 0,0 0,0 Kitas turtas 83,1 23,2 0,6 -1,0 105,9 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 945,4 75,7 3,6 1 024,7 Turtas, klasifikuojamas kaip skirtas parduoti 3 100,4 198,4 3 298,8 Visas turtas 6 926,9 5 309,7 1 131,0 184,2 -1,0 13 550,7 Įsipareigojimai Draudimo ir investavimo sutarčių įsipareigojimai 3 294,4 1 065,2 14,9 4 374,6 Investicinio draudimo ir investavimo sutarčių įsipareigojimai 3 800,2 0,0 165,0 3 965,1 Finansiniai įsipareigojimai 105,9 105,9 Mokestiniai įsipareigojimai 164,4 164,4 Kiti įsipareigojimai 22,5 161,9 59,2 1,0 -1,0 243,6 Su parduoti skirtu turtu susiję įsipareigojimai 3 100,4 198,4 3 298,8 Visi įsipareigojimai 6 923,1 3 925,0 1 124,4 180,9 -1,0 12 152,4 Nuosavas kapitalas Akcinis kapitalas 40,4 Rezervai 727,4 Nepaskirstytasis pelnas 630,5 Nuosavybė, priskirta pagrindinės įmonės akcininkams 1 398,3 Nekontroliniai interesai 0,0 Visa nuosavybė 1 398,3 Visa nuosavybė ir įsipareigojimai 13 550,7


42

Pajamų ataskaitos komentarai 1 DRAUDIMO ĮMOKOS ĮMOKOS PAGAL DRAUDIMO SUTARTIS

Mln. eurų 2018 m. 2017 m. Draudimo sutartys

Draudimo sutartys 394,2 508,7 Persidraudimo sutartys 0,7 1,2 Visos draudimo sutartys iki atskaitant mokesčius 394,9 509,9 Perdraudikams tenkanti dalis -7,4 -7,1 Visos draudimo sutartys, grynoji suma 387,5 502,7

Investavimo sutartys 686,7 457,4 Visos įmokos* 1 074,2 960,1

* Negautų įmokų pokytis parodytas 4 komentare „Draudimo ir investavimo įsipareigojimų pokytis“. ĮMOKŲ SPECIFIKACIJA

Mln. eurų 2018 m. 2017 m. Įmokos pagal draudimo sutartis

Įmokos pagal sutartis su savanoriško dalyvavimo elementu 103,9 115,5 Įmokos pagal investicinio draudimo sutartis 289,4 391,4 Įmokos pagal kitas sutartis 0,9 1,8 Iš viso 394,2 508,7

Persidraudimas 0,7 1,2 Įmokos pagal investavimo sutartis

Įmokos pagal sutartis su savanoriško dalyvavimo elementu 0,0 0,2 Įmokos pagal investicinio draudimo sutartis 686,7 457,2 Iš viso 686,7 457,4

Iš viso pagal draudimo ir investavimo sutartis 1 081,6 967,3 Perdraudikams tenkanti dalis -7,4 -7,1 Visos įmokos 1 074,2 960,1

TIESIOGINIO DRAUDIMO ĮMOKOS PAGAL GEOGRAFINIUS SEGMENTUS

Mln. eurų 2018 m. 2017 m. Suomija 1 056,0 942,3 Baltijos šalys 24,9 23,7 Iš viso 1 080,9 966,1


43

VIENKARTINĖS IR PERIODINĖS TIESIOGINIO DRAUDIMO ĮMOKOS Mln. eurų 2018 m. 2017 m.

Periodinės įmokos pagal draudimo sutartis 249,4 257,7 Vienkartinės įmokos pagal draudimo sutartis 144,8 251,0 Vienkartinės įmokos pagal investavimo sutartis 686,7 457,4 Iš viso 1 080,9 966,1

TIESIOGINIO DRAUDIMO ĮMOKOS PAGAL VEIKLOS SRITĮ

Mln. eurų 2018 m. 2017 m. Įmokos pagal draudimo sutartis

Gyvybės draudimas Individualus investicinis gyvybės draudimas 150,3 257,6 Kitų rūšių individualus gyvybės draudimas 44,9 46,6 Darbuotojų grupinis gyvybės draudimas 13,5 13,9 Kitų rūšių grupinis gyvybės draudimas 11,6 10,9 Iš viso 220,3 329,0

Pensijų draudimas Individualus investicinis pensijų draudimas 57,6 60,3 Kitų rūšių individualus pensijų draudimas 8,4 10,1 Darbuotojų grupinis pensijų draudimas 78,2 70,9 Kitų rūšių grupinis pensijų draudimas 29,9 38,4 Iš viso 173,9 179,7

Iš viso 394,2 508,7 Įmokos pagal investavimo sutartis

Kapitalo išpirkimo sandoriai Investiciniai kapitalo išpirkimo sandoriai 686,7 457,2 Kitokie kapitalo išpirkimo sandoriai 0,0 0,2

Iš viso 686,7 457,4 Visos įmokos pagal draudimo ir investavimo sutartis 1 080,9 966,1


44

2 GRYNOSIOS INVESTICINĖS PAJAMOS Mln. eurų 2018 m. 2017 m. Finansinis turtas

Išvestinės finansinės priemonės Pelnas / nuostolis -124,8 170,4

Finansinis turtas, tikrąja verte įtrauktas į pelną / nuostolį Skolos vertybiniai popieriai

Palūkanų pajamos 0,0 0,4 Pelnas / nuostolis 0,0 0,0

Nuosavybės vertybiniai popieriai Pelnas / nuostolis 0,0 0,1 Pajamos iš dividendų 0,0 0,0

Iš viso 0,0 0,6 Investicijos, susijusios su investicinio draudimo sutartimis

Skolos vertybiniai popieriai Palūkanų pajamos 49,2 42,8 Pelnas / nuostolis -44,9 -21,7

Nuosavybės vertybiniai popieriai Pelnas / nuostolis -302,6 311,3 Pajamos iš dividendų 48,5 36,5

Paskolos ir gautinos sumos Palūkanų pajamos 6,0 -9,2

Kitas finansinis turtas Pelnas / nuostolis -14,9 45,3

Iš viso -258,8 405,0 Paskolos ir gautinos sumos

Palūkanų pajamos 0,6 1,5 Pelnas / nuostolis 1,1 -14,3

Iš viso 1,7 -12,7 Parduoti tinkamas finansinis turtas

Skolos vertybiniai popieriai Palūkanų pajamos 79,9 96,7 Pelnas / nuostolis 47,1 -192,4 Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo 4,6 -11,5

Nuosavybės vertybiniai popieriai Pelnas / nuostolis 151,7 216,9 Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo -56,6 -19,1 Pajamos iš dividendų 112,5 92,4

Iš viso 339,2 183,1

Visas finansinis turtas -42,7 746,4 Kitas turtas

Investicinis nekilnojamasis turtas Pelnas / nuostolis 0,0 30,2 Nuostolis dėl vertės sumažėjimo 0,0 -1,2 Kita 3,1 -10,1

Visas kitas turtas 3,1 19,0

Grynosios įmokų pajamos Turto valdymas -14,6 -15,8 Įmokų pajamos 28,0 32,2

Iš viso 13,4 16,4 Iš viso -26,2 781,7

Į parduoti tinkamo finansinio turto pelną / nuostolį yra įtrauktas grynasis pelnas, kurį sudaro 116,5 mln. eurų (146,8) suma, perkelta iš tikrosios vertės rezervo. Kitas pajamas ir išlaidas sudaro investicinio nekilnojamojo turto nuomos pajamos, techninės priežiūros išlaidos ir nusidėvėjimas. Visos investicinės pajamos ir išlaidos yra įtrauktos į grynąsias investicines pajamas. Pelną / nuostolį sudaro realizuotasis pardavimo pelnas / nuostolis, nerealizuotieji ir realizuotieji tikrosios vertės pokyčiai bei valiutos kursų skirtumai. Nerealizuotieji parduoti tinkamo finansinio turto tikrosios vertės pokyčiai yra įtraukti į kitas bendrąsias pajamas ir parodyti nuosavo kapitalo tikrosios vertės rezerve. Tikrosios vertės rezervo pokyčiai yra parodyti Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje.


45

3 PATIRTOS ŽALOS Įskaitant visas su draudimo ir investavimo sutartimis susijusias žalas

Sumokėta išmokų Numatomų išmokėjimų

atidėjinio pokytis Patirta žalų Mln. eurų 2018 m. 2017 m. 2018 m. 2017 m. 2018 m. 2017 m. Draudimo sutartys

Gyvybės draudimas Sutartys su savanoriško dalyvavimo elementu (SDE) -37,1 -46,9 -2,2 -2,6 -39,4 -49,5 Kitos sutartys -0,1 -0,4 0,0 0,0 -0,1 -0,3 Investicinio draudimo sutartys -316,5 -236,3 0,1 -1,6 -316,4 -237,8 Iš viso -353,8 -283,5 -2,2 -4,1 -356,0 -287,6

Pensijų draudimas Sutartys su savanoriško dalyvavimo elementu (SDE) -401,9 -405,7 64,5 45,8 -337,5 -359,8 Investicinio draudimo sutartys -24,6 -21,8 -24,3 -41,7 -49,0 -63,5 Iš viso -426,6 -427,5 40,1 4,1 -386,4 -423,3 Persidraudimas -0,5 -0,5 -2,0 0,0 -2,4 -0,5

Visos draudimo sutartys iki atskaitant mokesčius -780,8 -711,5 36,0 0,0 -744,8 -711,5 Perdraudikų dalis 0,8 4,6 0,9 -2,9 1,6 1,7 Visos draudimo sutartys, grynoji suma -780,0 -706,9 36,8 -2,9 -743,2 -709,8 Investavimo sutartys

Kapitalo išpirkimo sutartys Sutartys su savanoriško dalyvavimo elementu (SDE) -0,5 -1,9 - - -0,5 -1,9 Investicinio draudimo sutartys -372,1 309,5 - - -372,1 -309,5 Visos investavimo sutartys -372,6 -311,3 - - -372,6 -311,3

Visos žalos -1 152,6 -1 018,3 36,8 -2,9 -1 115,8 -1 021,1


46

SUMOKĖTOS IŠMOKOS PAGAL IŠMOKŲ RŪŠIS Mln. eurų 2018 m. 2017 m. Draudimo sutartys

Gyvybės draudimas Išmokos sutarties nutraukimo atveju -5,4 -7,7 Išmokos mirties atveju -14,9 -16,1 Išmokos suėjus terminui -5,8 -12,1 Nuostolių koregavimo išlaidos 0,0 0,0 Kita -11,2 -11,3 Iš viso -37,2 -47,3 Investicinis gyvybės draudimas Išmokos sutarties nutraukimo atveju -255,9 -179,1 Išmokos mirties atveju -53,6 -47,1 Išmokos suėjus terminui -7,0 -10,1 Nuostolių koregavimo išlaidos 0,0 0,0 Iš viso -316,5 -236,3 Pensijų draudimas Pensijų išmokos -391,8 -395,1 Išmokos sutarties nutraukimo atveju -1,6 -2,0 Išmokos mirties atveju -8,5 -8,5 Nuostolių koregavimo išlaidos 0,0 0,0 Iš viso -401,9 -405,7 Investicinis pensijų draudimas Pensijų išmokos -11,1 -6,6 Išmokos sutarties nutraukimo atveju -10,7 -11,3 Išmokos mirties atveju -2,8 -3,9 Kita 0,0 0,0 Iš viso -24,6 -21,8

Persidraudimas -0,5 -0,5 Iš viso -780,8 -711,5 Perdraudikų dalis 0,8 4,6 Visos draudimo sutartys -780,0 -706,9 Investavimo sutartys

Kapitalo išpirkimo sutartys su dalyvavimu pelne Išmokos sutarties nutraukimo atveju -0,5 -1,9 Išmokos suėjus terminui 0,0 0,0 Iš viso -0,5 -1,9

Investavimo sutartys

Investicinės kapitalo išpirkimo sutartys Išmokos sutarties nutraukimo atveju -372,1 -309,5 Išmokos suėjus terminui 0,0 0,0 Iš viso -372,1 -309,5

Visos investicijų sutartys -372,6 -311,3 Visos sumokėtos išmokos iki perdraudimo -1 153,3 -1 022,9 Visos sumokėtos išmokos, grynoji suma -1 152,6 -1 018,3


47

4 DRAUDIMO IR INVESTAVIMO SUTARČIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ POKYTIS Mln. eurų 2018 m. 2017 m. Draudimo sutartys

Gyvybės draudimas Sutartys su savanoriško dalyvavimo elementu (SDE) 16,3 22,2 Kitos sutartys 0,0 3,2 Investicinio draudimo sutartys 311,7 -144,6 Iš viso 328,0 -119,3

Pensijų draudimas Sutartys su savanoriško dalyvavimo elementu (SDE) 272,9 179,7 Investicinio draudimo sutartys 107,2 -180,3 Iš viso 380,1 -0,6 Persidraudimas 0,0 0,0

Iš viso 708,1 -119,9 Perdraudikų dalis -2,0 0,0 Visos draudimo sutartys, grynoji suma 706,1 -119,9 Investavimo sutartys

Kapitalo išpirkimo sutartys Sutartys su savanoriško dalyvavimo elementu (SDE) 2,1 -2,7 Investicinio draudimo sutartys -283,8 -254,6 Iš viso -281,7 -257,3

Visas draudimo ir investavimo sutarčių įsipareigojimų pokytis 426,4 -377,2

5 PERSONALO IŠLAIDOS Mln. eurų 2018 m. 2017 m. Personalo išlaidos Darbo užmokestis ir atlyginimai -36,7 -36,3 Pinigais mokamos akcijų išmokos -0,3 -3,1 Pensijų išlaidos – nustatytų įmokų planai -5,9 -6,2 Kitos socialinio draudimo išlaidos -3,0 -1,7 Iš viso -46,0 -47,3

Daugiau informacijos apie akcijų išmokas pateikiama 32 komentare „Skatinimo priemonių planai“.


48

6 KITOS VEIKLOS IŠLAIDOS Mln. eurų 2018 m. 2017 m.

IT išlaidos -23,0 -19,7 Kitos personalo išlaidos -1,9 -1,6 Rinkodaros išlaidos -4,3 -3,5 Nusidėvėjimas ir amortizacija -2,1 -2,2 Nuomos išlaidos -3,6 -3,5 Tiesioginio draudimo komisiniai -1,3 -3,2 Persidraudimo komisiniai 0,1 -1,0 Perdraudimo komisiniai 5,6 3,2 Kita -36,7 -31,4

Iš viso -67,3 -62,8 Į straipsnį „Kitos išlaidos“ įtrauktos, pvz., išlaidos, susijusios su komunikacija, išorinėmis paslaugomis ir kitokios administracinės išlaidos. VEIKLOS IŠLAIDOS PAGAL VEIKLOS RŪŠIS Mln. eurų 2018 m. 2017 m. Draudimo ir investavimo sutarčių įsigijimo išlaidos

Tiesioginio draudimo komisiniai -1,3 -3,2 Persidraudimo komisiniai 0,1 -1,2 Kitos įsigijimo išlaidos -24,8 -25,3

Draudimo ir investavimo sutarčių valdymo išlaidos -58,6 -52,9 Administracinės išlaidos -14,5 -18,9 Perdraudimo išlaidos 5,6 3,2 Investicijų valdymo išlaidos -0,4 -0,9 Žalų sureguliavimo išlaidos -6,4 -5,2 Kitos išlaidos -13,0 -5,9 Iš viso -113,3 -110,1


49

7 FINANSINIS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI Lentelėje parodytą finansinį turtą sudaro balanso straipsniai „Finansinis turtas“, išskyrus straipsnį „Su investicinio draudimo sutartimis susijusios investicijos“. Finansinis turtas ir įsipareigojimai suskirstyti į kategorijas pagal 39.9 TAS. Lentelėje taip pat parodytos su tokiu turtu ir įsipareigojimais susijusios palūkanų pajamos ir išlaidos, realizuotasis ir nerealizuotasis pelnas ir nuostolis, įtrauktas į pelno / nuostolio ataskaitą, nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ir pajamos iš dividendų. Sukauptos palūkanų pajamos ir išlaidos į finansinį turtą arba finansinius įsipareigojimus neįtrauktos. Sukauptos palūkanų pajamos sudarė 23,7 mln. eurų (25,0), sukauptos palūkaninės išlaidos – 23,2 mln. eurų (7,2). FINANSINIS TURTAS 2018 M.

2018 m. Mln. eurų Balansinė

vertė Palūkanų pajamos /

išlaidos Pelnas /

nuostolis Nuostolis dėl

vertės sumažėjimo

Pajamos iš dividendų

Finansinis turtas, tikrąja verte įtrauktas į pelną / nuostolį Išvestinės finansinės priemonės 7.2 -49,0 -75,7 - - Finansinis turtas, tikrąja verte parodytas pelno / nuostolio ataskaitoje 0,0 0,0 0,0 - 0,0

Paskolos ir gautinos sumos 0,0 0,6 1,1 - - Parduoti tinkamas finansinis turtas 4 894,7 79,9 198,8 -52,0 112,5 Visas finansinis turtas 4 901,9 31,4 124,2 -52,0 112,5

FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI 2018 M.



išlaidos Pelnas /




Finansiniai įsipareigojimai, tikrąja verte įtraukti į pelną / nuostolį Išvestinės finansinės priemonės 33,5 - - - - Kiti finansiniai įsipareigojimai 100,0 -7,4 - - - Visi finansiniai įsipareigojimai 133,5 -7,4 - - -

FINANSINIS TURTAS 2017 M.



išlaidos Pelnas /




Finansinis turtas, tikrąja verte įtrauktas į pelną / nuostolį Išvestinės finansinės priemonės 31,2 -36,6 207,0 - - Finansinis turtas, tikrąja verte parodytas pelno / nuostolio ataskaitoje 0,0 0,4 0,2 - 0,0

Paskolos ir gautinos sumos 0,2 1,5 -14,3 - - Parduoti tinkamas finansinis turtas 5 144,1 96,7 24,5 -30,5 92,4 Visas finansinis turtas 5 175,6 62,0 217,5 -30,5 92,4

FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI 2017 M.



išlaidos Pelnas /




Finansiniai įsipareigojimai, tikrąja verte įtraukti į pelną / nuostolį Išvestinės finansinės priemonės 5,9 - - - - Kiti finansiniai įsipareigojimai 100,0 -7,2 - - - Visi finansiniai įsipareigojimai 105,9 -7,2 - - -


50

Balanso ataskaitos komentarai 8 NEKILNOJAMASIS TURTAS, ĮRENGINIAI IR ĮRANGA 2018 m. 2017 m. Mln. eurų

Žemė ir pastatai Įranga Iš viso

Žemė ir pastatai Įranga Iš viso

Sausio 1 d. Savikaina 2,9 8,0 10,9 4,3 8,1 12,4 Sukauptas nusidėvėjimas -0,7 -7,1 -7,8 -0,7 -7,1 -7,8 Grynoji balansinė vertė sausio 1 d. 2,1 1,0 3,1 3,6 1,0 4,6 Pradinė grynoji balansinė vertė 2,1 1,0 3,1 3,6 1,0 4,6 Įsigijimai (+) / Nurašymai (-) 0,0 1,7 1,7 -1,5 -0,1 -1,5 Nusidėvėjimas 0,0 -0,2 -0,2 0,0 0,0 0,0 Galutinė balansinė vertė gruodžio 31 d. 2,1 2,5 4,5 2,1 1,0 3,1 Gruodžio 31 d. Savikaina 2,9 9,7 12,6 2,9 8,0 10,9 Sukauptas nusidėvėjimas -0,8 -7,3 -8,0 -0,7 -7,1 -7,8 Grynoji balansinė vertė gruodžio 31 d. 2,1 2,5 4,5 2,1 1,0 3,1

Įrangą sudaro IT įranga ir baldai. 9 INVESTICINIS NEKILNOJAMASIS TURTAS Mln. eurų 2018 m. 2017 m.

Sausio 1 d. Savikaina 238,0 278,5 Sukauptas nusidėvėjimas -60,7 -57,0 Sukaupti nuostoliai dėl vertės sumažėjimo -27,5 -22,7 Grynoji balansinė vertė sausio 1 d. 149,7 198,8 Pradinė grynoji balansinė vertė 149,7 198,8 Įsigijimai 1,7 6,6 Nurašymai -1,4 -47,1 Nusidėvėjimas -3,5 -3,6 Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo -0,2 -4,8 Galutinė balansinė vertė gruodžio 31 d. 146,3 149,7 Gruodžio 31 d. Savikaina 238,2 238,0 Sukauptas nusidėvėjimas -64,2 -60,7 Sukaupti nuostoliai dėl vertės sumažėjimo -27,8 -27,5 Grynoji balansinė vertė gruodžio 31 d. 146,3 149,7 Pajamos iš investicinio nekilnojamojo turto nuomos 16,8 17,6

Turtas, išnuomotas pagal veiklos nuomos sutartis Neatšaukiamas mažiausias nuomos mokestis ne vėliau nei po vienerių metų 9,2 6,6 vėliau nei po vienerių, bet ne vėliau nei po penkerių metų 16,5 9,0 vėliau nei po penkerių metų 3,3 0,3

Iš viso 29,1 16,0 Kintamoji nuomos kaina, finansiniu laikotarpiu įtraukta į pajamas 0,0 0,0


51

Mln. eurų 2018 m. 2017 m. Išlaidos, susijusios su investiciniu nekilnojamuoju turtu

tiesioginės veiklos išlaidos, susijusios su pajamas iš nuomos kuriančiu investiciniu nekilnojamuoju turtu ataskaitiniu laikotarpiu -8,7 -7,7 tiesioginės veiklos išlaidos, nesusijusios su pajamas iš nuomos kuriančiu investiciniu nekilnojamuoju turtu ataskaitiniu laikotarpiu -1,5 -2,8

Iš viso -10,3 -10,4 Tikroji investicinio nekilnojamojo turto vertė gruodžio 31 d. 179,3 178,4

Investicinio nekilnojamojo turto tikrąją vertę nustato Grupė, remdamasi rinkos informacija. Investicinį nekilnojamąjį turtą sudarančios skirtingų segmentų patalpos yra nuomojamos pagal neatšaukiamas sutartis, atspindinčias padėtį rinkoje. Sutarčių trukmė skiriasi – sutartys gali būti trumpalaikės arba sudaromos keleriems metams. 10 NEMATERIALUSIS TURTAS Mln. eurų 2018 m. 2017 m. Sausio 1 d. Savikaina 46,0 45,3 Sukaupta amortizacija -41,1 -39,3 Grynoji balansinė vertė sausio 1 d. 4,9 6,0 Pradinė grynoji balansinė vertė 4,9 6,0 Įsigijimai 1,9 0,7 Amortizacija -1,8 -1,8 Galutinė balansinė vertė gruodžio 31 d. 5,0 4,9 Gruodžio 31 d. Savikaina 47,9 46,0 Sukaupta amortizacija -43,0 -41,1 Grynoji balansinė vertė gruodžio 31 d. 5,0 4,9

Didžiąją dalį nematerialiojo turto sudaro IT programinė įranga. Nusidėvėjimas ir nuostoliai dėl vertės sumažėjimo įtraukiami į pajamų ataskaitos straipsnį „Kitos veiklos išlaidos“. 11 INVESTICIJOS Į PARTNERIŲ BENDROVES PARTNERIŲ BENDROVĖS, KURIŲ APSKAITA VYKDOMA PAGAL NUOSAVYBĖS METODĄ 2018 M. GRUODŽIO 31 D. Mln. eurų

Balansinė vertė Tikroji vertė Turima dalis,

proc. Turtas /

įsipareigojimai Pajamos Pelnas /

nuostolis Niittymaa Oy* 0,0 0,0 49,0 0,0 / 0,0 0,0 0,0 Precast Holding Oy 2,6 2,6 24,3 3,5 / 0,0 0,0 0,0

* 2018-07–2018-12 ataskaitinis laikotarpis PARTNERIŲ BENDROVĖS, KURIŲ APSKAITA VYKDOMA PAGAL NUOSAVYBĖS METODĄ 2017 M. GRUODŽIO 31 D. Mln. eurų

Balansinė vertė Tikroji vertė Turima dalis,

proc. Turtas /

įsipareigojimai Pajamos Pelnas /

nuostolis Niittymaa Oy* 0,0 0,0 49,0 0,0 / 0,0 0,0 0,0

* 2017-07–2017-12 ataskaitinis laikotarpis


52

INVESTICIJŲ Į PARTNERIŲ BENDROVES POKYČIAI Mln. eurų 2018 m. 2017 m. Metų pradžioje 0,0 0,0 Pokytis 2,6 0,0 Nuostolio / pelno dalis 0,0 0,0 Metų pabaigoje 2,6 0,0

12 FINANSINIS TURTAS Grupės finansinį turtą sudaro investicijos į išvestines priemones, pelno ir nuostolio ataskaitoje tikrąja verte parodytas finansinis turtas, paskolos ir gautinos sumos bei parduoti tinkamas finansinis turtas. Išvestines priemones Grupė naudoja prekybos ir rizikos apdraudimo tikslais. Naudojamos užsienio valiutos, palūkanų normos ir nuosavybės vertybinių popierių išvestinės priemonės. Taikomas tikrosios vertės rizikos draudimas. Mln. eurų 2018 m. 2017 m. Išvestinės finansinės priemonės 7,2 31,2 Finansinis turtas, parodytas tikrąja verte pelno / nuostolio ataskaitoje 0,0 0,0 Paskolos ir gautinos sumos 0,0 0,2 Parduoti tinkamas finansinis turtas 4 894,7 5 144,1 Iš viso 4 901,9 5 175,6 Turtas, klasifikuojamas kaip skirtas parduoti 0,0 -198,4 Iš viso 4 901,9 4 977,2

IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS 2018 m. 2017 m. Sutarties

suma Tikroji vertė Sutarties

suma Tikroji vertė

Turtas Įsipareigojimai Turtas Įsipareigojimai Prekybai skirtos išvestinės priemonės

Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai 144,0 2,3 0,0 144,0 2,4 0,7 Iš viso 144,0 2,3 0,0 144,0 2,4 0,7

Užsienio valiutos išvestinės priemonės Užsienio valiutos išankstiniai sandoriai 1 838,7 2,5 27,8 1 988,0 23,9 4,4 Valiutos pasirinkimo sandoriai, parduota ir nupirkta 375,0 2,5 2,2 166,0 1,6 0,8 Iš viso 2 213,7 4,9 29,9 2 154,0 25,5 5,2

Visos prekybai skirtos išvestinės priemonės 7,2 29,9 2 298,0 27,9 5,9

Rizikai apdrausti skirtos išvestinės priemonės

Tikrosios vertės rizikos draudimas Užsienio valiutos išankstiniai sandoriai 363,9 0,0 3,5 363,9 3,3 0,0 Iš viso 36,9 0,0 3,5 363,9 3,3 0,0

Visos išvestinės priemonės 2 721,7 7,2 33,5 2 662,0 31,2 5,9

Tikrosios vertės rizikos draudimas Tikrosios vertės rizikos draudimas naudojamas apdrausti parduoti tinkamo finansinio turto užsienio valiutos dalies riziką. Išankstinių sandorių palūkanų elementai į užsienio valiutos rizikos draudimo santykius neįtraukti. Užsienio valiutos išvestinių priemonių, naudojamų kaip tikrosios vertės rizikos draudimo priemonės, grynasis pelnas / nuostolis sudarė 12 mln. eurų (-63). Naudojant tikrosios vertės rizikos draudimo priemones apdraustos parduoti tinkamo finansinio turto rizikos grynasis pelnas / nuostolis sudarė -12 mln. eurų (63).


53

KITAS FINANSINIS TURTAS Mln. eurų 2018 m. 2017 m. Paskolos ir gautinos sumos

Indėliai perdraudimo subjektuose 0,0 0,0 Paskolos 0,0 0,2

Iš viso 0,0 0,2 Parduoti tinkamas finansinis turtas

Skolos vertybiniai popieriai Išleisti viešųjų institucijų 481,5 0,5 Išleisti bankų 402,3 451,0 Kiti skolos vertybiniai popieriai 1 973,6 2 430,5 Iš viso 2 857,4 2 881,9 Nuosavybės vertybiniai popieriai Registruoti 1 304,7 1 566,2 Neregistruoti 732,7 696,0 Iš viso 2 037,4 2 262,2

Iš viso 4 894,8 5 144,1 Turtas, klasifikuojamas kaip skirtas parduoti 0,0 -198,4 Finansinis turtas iš viso 4 901,9 4 977,2

Į parduoti tinkamą gyvybės draudimo finansinį turtą yra įskaičiuoti 57 mln. eurų (31) dydžio nuostoliai dėl vertės sumažėjimo. Parduoti tinkamas finansinis turtas / skolos vertybiniai popieriai: Tarp parduoti tinkamų skolos vertybinių popierių yra 2 857 mln. eurų (2 822) investicijos į obligacijos ir 0 mln. eurų (0) investicijos į pinigų rinkos priemones. Parduoti tinkamas finansinis turtas / akcijos ir dalyvavimas: Tarp registruotų nuosavybės vertybinių popierių yra 752 mln. eurų (807) vertės kotiruojamos akcijos. Neregistruotus nuosavybės vertybinius popierius taip pat sudaro 670 mln. eurų (649) dydžio investicijos į kapitalo patikos fondus.


54

13 TIKROSIOS VERTĖS 2018 m. 2017 m. Mln. eurų Tikroji vertė Balansinė vertė Tikroji vertė Balansinė vertė Tikrosios vertės pokytis Finansinis turtas, visa grupė

Finansinis turtas 4 901,9 4 901,9 5 175,6 5 175,6 -273,7 Su investicinėmis sutartimis susijusios investicijos 6 960,1 6 960,1 7 086,9 7 086,9

-126,8 Kitas turtas 33,1 33,1 9,3 9,3 23,9 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 585,5 585,5 1 024,7 1 024,7 -439,1 Iš viso 12 480,6 12 480,6 13 296,4 13 296,4 -815,7

Finansiniai įsipareigojimai, visa grupė

Finansiniai įsipareigojimai 133,5 133,5 105,9 105,9 27,6 Kiti įsipareigojimai 172,9 172,9 62,0 62,0 110,9 Iš viso 306,3 306,3 167,9 167,9 138,4

Šioje lentelėje parodytos finansinio turto ir įsipareigojimų, įskaitant turtą, klasifikuojamą kaip tinkamas parduoti, balansinių verčių tikrosios vertės. Finansinio turto ir įsipareigojimų vertinimo pagrindai yra išsamiai aprašyti Grupės apskaitos politikoje. Naujausios preliminarios analizės duomenimis, Grupė neturi pagal amortizuotąją savikainą KBP apskaitomo finansinio turto ar pagal tikrąją vertę apskaitomų finansinių priemonių, atitinkančių 9 TFAS numatyto SPPI (angl. Solely Payment of Principal and Interest – išimtinai pagrindinės paskolos ir palūkanų mokėjimo) testo reikalavimus. Galutinė klasifikacija gali keistis iki 2022 m. sausio 1 d., kai bus pradėtas taikyti 9 TFAS. Investicinių vertybinių popierių tikroji vertė nustatoma, remiantis aktyviose rinkose skelbiamomis kainomis. Nesant paskelbtų kainų, tikroji vertė nustatoma pagal diskonto metodą. Vertės, kurių pagrindu nustatomos diskonto normos, yra paimamos iš rinkos pelningumo kreivės. Išvestinių priemonių tikroji vertė nustatoma remiantis aktyviose rinkose skelbiamomis kainomis, taikant diskonto metodą arba pasirinkimo sandorių kainodaros modelius. Paskolų ir kitų finansinių priemonių, kurių kainos aktyviose rinkose neskelbiamos, tikroji vertė nustatoma pagal diskontuotus pinigų srautus, naudojant paskelbtus rinkos koeficientus. Rinkos pelningumo kreivė koreguojama, naudojant kitus priemonės komponentus, pvz., kredito riziką. Trumpalaikių nepalūkaninių gautinų ir mokėtinų sumų tikroji vertė yra jų balansinė vertė. Parodytos tikrosios vertės yra „švarios“, t. y. be priskaičiuotų palūkanų.


55

14 TIKRŲJŲ VERČIŲ NUSTATYMAS IR HIERARCHIJA Didžioji dalis įmonių grupės Mandatum Life finansinio turto yra vertinama tikrąja verte. Vertinimas atliekamas remiantis paskelbtomis kainomis arba naudojant vertinimo metodus, kurių pagrindą sudaro rinkos duomenys, jei tokių yra. Nedidelės dalies turto vertė turi būti nustatoma kitokiais būdais Tikrąja verte vertinamos finansinės priemonės komentaruose suskirstytos į tris hierarchinius lygmenis, pvz., pagal tai, ar priemonės rinka yra aktyvi ir ar duomenys, naudojami atlikti vertinimą, yra pastebimi. Pirmuoju lygmeniu priemonės vertinimas paremtas veikiančioje rinkoje skelbiamomis tapataus turto arba įsipareigojimų kainomis. Antruoju lygmeniu vertinant priemonę naudojami įvesties duomenys taip pat apima kitokias sudedamąsias dalis nei paskelbtos turto arba įsipareigojimų kainos, kurias galima tiesiogiai arba netiesiogiai užfiksuoti naudojant vertinimo metodus. Trečiuoju lygmeniu priemonės vertinimas paremtas kitais įvesties duomenimis nei pastebimi rinkos duomenys. FINANSINIS TURTAS 2018 M. GRUODŽIO 31 D.

Mln. eurų 1 lygmuo 2 lygmuo 3 lygmuo Iš viso Išvestinės finansinės priemonės

Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai - 2,3 - 2,3 Užsienio valiutos išvestinės priemonės - 4,9 - 4,9 Iš viso 0,0 7,2 0,0 7,2

Finansinis turtas, susijęs su investiciniu draudimu

Nuosavybės vertybiniai popieriai 484,1 3,1 7,3 494,5 Skolos vertybiniai popieriai 565,6 1 040,1 15,5 4 621,2 Investiciniai fondai 3 119,1 682,9 678,5 4 480,5 Išvestinės finansinės priemonės 0,0 5,4 - 5,4 Iš viso 4 168,8 1 731,5 701,3 6 601,6

Parduoti tinkamas finansinis turtas

Nuosavybės vertybiniai popieriai 752,3 - 38,4 790,7 Skolos vertybiniai popieriai 2 143,3 700,7 13,4 2 857,4 Investiciniai fondai 550,7 19,9 675,9 1 246,6 Iš viso 3 446,3 720,6 727,8 4 894,7

Visas finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte 7 615,1 2 459,3 1 429,0 11 503,5

Kitas turtas 977,2 977,2 VISAS FINANSINIS TURTAS 7 615,1 3 436,5 1 429,0 12 480,6

FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI 2018 M. GRUODŽIO 31 D.


Užsienio valiutos išvestinės priemonės - 33,5 - 33,5 Visas finansinis turtas, vertinama tikrąja verte 0,0 33,5 - 33,5

Finansiniai įsipareigojimai amortizuotąja savikaina 100,0 100,0

VISI FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI - 133,5 - 133,5


56

FINANSINIS TURTAS 2017 M. GRUODŽIO 31 D. Mln. eurų 1 lygmuo 2 lygmuo 3 lygmuo Iš viso Išvestinės finansinės priemonės

Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai - 2,4 - 2,4 Užsienio valiutos išvestinės priemonės - 28,8 - 28,8 Iš viso 0,0 31,2 0,0 31,2


Nuosavybės vertybiniai popieriai 576,3 3,2 5,9 585,4 Skolos vertybiniai popieriai 656,0 756,5 22,7 1 435,2 Investiciniai fondai 3 464,5 855,7 358,6 4 678,7 Išvestinės finansinės priemonės 0,0 15,0 - 15,0 Iš viso 4 696,8 1 630,3 387,2 6 714,4

Parduoti tinkamas finansinis turtas

Nuosavybės vertybiniai popieriai 807,4 - 23,7 831,1 Skolos vertybiniai popieriai 2 427,5 449,1 5,4 2 881,9 Investiciniai fondai 755,8 20,4 654,9 1 431,1 Iš viso 3 990,7 469,5 684,0 5 144,1

Visas finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte 8 687,5 2 131,0 1 071,2 11 889,7

Kitas turtas 1 406,4 1 406,4 VISAS FINANSINIS TURTAS 8 687,5 3 537,5 1 071,2 13 296,2

FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI 2017 M. GRUODŽIO 31 D.


Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai - 0,7 - 0,7 Užsienio valiutos išvestinės priemonės - 5,2 - 5,2 Iš viso 0,0 5,9 - 5,9

Finansiniai įsipareigojimai amortizuotąja savikaina - 100,0 - 100,0

VISI FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI - 105,9 - 105,9


57

TIKROSIOS VERTĖS JAUTRUMO ANALIZĖ Visų kitų valiutų nuvertėjimas 10 procentinių punktų euro atžvilgiu sukeltų efektą, kurio suma pelno ir nuostolio ataskaitoje sudarytų 29 mln. eurų, o nuosavo kapitalo ataskaitoje – -67 mln. eurų. Toliau pateikiama Grupės finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė pagal skirtingus rinkos rizikos scenarijus. Parodyti efektai atspindi vienkartinį atitinkamo rinkos kintamojo pokyčio poveikį tikrajai vertei 2018 m. gruodžio 31 d. Į jautrumo analizę įtrauktas išvestinių priemonių pozicijų efektas. Visi jautrumo analizės rezultatai apskaičiuoti iki atskaitant mokesčius.

Palūkanų norma

Nuosavas kapitalas

Kitos finansinės investicijos Mln. eurų 1 % lygiagretusis

sumažėjimas 1 % lygiagretusis

padidėjimas 20 % kainų

sumažėjimas 20 % kainų

sumažėjimas Į pelno / nuostolio ataskaitą įtrauktas efektas -1 -1 0 0 Į nuosavo kapitalo ataskaitą įtrauktas efektas 85 -73 -267 -148 Visas efektas 84 -74 -267 -148

15 TREČIOJO LYGMENS FINANSINIO TURTO, VERTINAMO TIKRĄJA VERTE, DINAMIKA FINANSINIS TURTAS 2018 M. Mln. eurų

Sausio 1 d.

Visas pelnas / nuostolis,

įtrauktas į p / n ataskaitą

Visas pelnas / nuostolis, įtrauktas į

KBP ataskaitą Pirkimai Pardavimai

Perkėlimai tarp 1 ir 2

lygmens Gruodžio

31 d.

Pelnas / nuostolis, įtrauktas į finansinio turto p / n ataskaitą


Nuosavybės vertybiniai popieriai 5,9 29,6 - 6,9 -35,1 0,0 7,3 0,0 Skolos vertybiniai popieriai 22,7 0,3 - 4,0 -11,5 0,0 15,5 0,0 Investiciniai fondai 358,6 21,0 - 354,9 -56,0 0,0 678,5 21,1

Iš viso 387,2 50,8 0,0 365,8 -102,6 0,0 701,3 21,1 Parduoti tinkamas finansinis turtas

Nuosavybės vertybiniai popieriai 23,7 1,3 4,2 12,7 -3,5 - 38,4 3,9 Skolos vertybiniai popieriai 5,4 0,0 -0,1 66,4 -58,3 - 13,4 -0,1 Investiciniai fondai 654,9 5,2 6,0 116,3 -106,5 - 675,9 11,8

Iš viso 684,0 6,5 10,1 195,4 -168,2 - 727,8 15,6 Visas finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte 1 071,2 57,3 10,1 561,2 -270,8 0,0 1 429,0 36,7

FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI, 2018 M. Duomenų, kuriuos reikėtų parodyti ataskaitoje, nėra.

Mln. eurų Realizuotasis

pelnas / nuostolis Tikrosios vertės

pokytis Iš viso Visas pelnas arba nuostolis, įtrauktas į finansinių metų pabaigoje turimo turto p / n ataskaitą 26,6 10,1 36,7


58

FINANSINIS TURTAS 2017 M. Mln. eurų

Sausio 1 d.

Visas pelnas / nuostolis, įtrauktas į p / n ataskaitą

Visas pelnas / nuostolis, įtrauktas į KBP ataskaitą Pirkimai Pardavimai

Perkėlimai tarp 1 ir 2

lygmens Gruodžio

31 d.

Pelnas / nuostolis, įtrauktas į finansinio turto p / n

ataskaitą Finansinis turtas, susijęs su investiciniu draudimu

Nuosavybės vertybiniai popieriai 13,8 -8,1 - 6,6 -6,3 0,0 5,9 -8,0 Skolos vertybiniai popieriai 26,5 0,2 - 0,1 -4,1 0,0 22,7 0,0 Investiciniai fondai 153,7 9,9 - 241,7 -46,7 0,0 358,2 10,6

Iš viso 194,0 1,9 0,0 248,4 -57,1 0,0 2,7 Parduoti tinkamas finansinis turtas

Nuosavybės vertybiniai popieriai 29,0 10,4 -1,1 5,0 -18,5 - 23,7 -1,8 Skolos vertybiniai popieriai 5,4 0,0 0,0 0,0 0,0 - 5,4 0,0 Investiciniai fondai 734,1 -48,4 14,4 179,4 -224,5 - 654,9 -33,9

Iš viso 768,5 -38,1 13,2 184,3 -244,0 - 684,0 -35,7 Visas finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte 962,5 -36,2 13,2 432,7 -301,0 0,0 1 071,2 -33,0

FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI 2017 M. Duomenų, kuriuos reikėtų parodyti ataskaitoje, nėra.

Mln. eurų Realizuotasis

pelnas / nuostolis Tikrosios vertės

pokytis Iš viso Visas pelnas arba nuostolis, įtrauktas į finansinių metų pabaigoje turimo turto p / n ataskaitą -46,2 13,2 -33,0


59

16 TREČIOJO LYGMENS FINANSINIO TURTO, VERTINAMO TIKRĄJA VERTE, JAUTRUMO ANALIZĖ 2018 m. 2017 m.

Mln. eurų Balansinė vertė Pagrįstai įmanomų

alternatyvių prielaidų efektas (+ / -) Balansinė vertė Pagrįstai įmanomų

alternatyvių prielaidų efektas (+ / -) Finansinis turtas Finansinis turtas, susijęs su investicinio draudimo ir investavimo sutartimis Nuosavybės vertybiniai popieriai 7,3 - 5,9 -

Skolos vertybiniai popieriai 15,5 - 22,7 - Investiciniai fondai 678,5 - 358,6 -

Iš viso 701,3 - 387,2 - Parduoti tinkamas finansinis turtas Nuosavybės vertybiniai popieriai 38,4 -7,7 23,7 -4,7

Skolos vertybiniai popieriai 13,4 -0,4 5,4 -0,4 Investiciniai fondai 675,9 -135,2 654,9 -131,0 Iš viso 727,8 -143,3 684,0 -136,1 Visas finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte 1 429,0 -143,3 1 071,2 -136,1

Finansinio turto, susijusio su skolos vertybinių popierių priemonėmis, vertės testai atlikti, darant prielaidą, kad visų terminų priemonių palūkanų norma padidės 1 proc. Kito finansinio turto atžvilgiu, buvo manoma, kad kainos sumažės 20 proc. Įmonių grupė Mandatum Life nėra prisiėmusi jokios investicinės rizikos, susijusios su investiciniu draudimu, todėl su šiuo turtu susijusių prielaidų pokytis neturi įtakos pelnui ar nuostoliui. Remiantis tokiomis alternatyviomis prielaidomis, dėl galimo palūkanų pokyčio, skolos vertybinių popierių vertė sumažėtų 0,4 mln. eurų (0,4), kitų į Grupės kitas bendrąsias pajamas įtrauktų priemonių vertė – 142,9 mln. eurų (135,7). Taigi, pagrįstai teigiamas efektas, atitinkantis Grupės nuosavą kapitalą, būtų 11,8 proc. (9,7). 17 INVESTICIJOS, SUSIJUSIOS SU INVESTICINIO DRAUDIMO SUTARTIMIS

Mln. eurų 2018 m. 2017 m. Finansinis turtas, tikrąja verte parodytas pelno / nuostolio ataskaitoje

Skolos vertybiniai popieriai 39,1 72,6 Išleisti viešųjų institucijų 267,5 1 362,6 Kiti skolos vertybiniai popieriai 1 314,6 1 435,2 Iš viso 1 621,2

Nuosavybės vertybiniai popieriai Registruoti 4 405,6 4 904,3 Neregistruoti 569,4 359,8 Iš viso 4 974,9 5 264,1

Paskolos ir kitos gautinos sumos 358,5 372,5 Kitas finansinis turtas 5,4 15,0 Visos investicijos, susijusios su investicinėmis sutartimis 6 960,1 7 086,9 Turtas, klasifikuojamas, kaip tinkamas parduoti 0,0 -3 100,4 Iš viso 6 960,1 3 986,5

Su investicinėmis sutartimis susijusių nuosavybės vertybinių popierių istorinė savikaina buvo 4 461 mln. eurų (4 229), skolos vertybinių popierių –1 695 mln. eurų (1 448).


60

18 ATIDĖTOJO MOKESČIO TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI ATIDĖTOJO MOKESČIO POKYČIAI 2018 M. FINANSINIU LAIKOTARPIU

Mln. eurų Sausio 1 d. Įtraukta į KBP Įtraukta į nuosavą kapitalą Gruodžio 31 d. Atidėtojo mokesčio turtas

Praėjusių metų nuostoliai 0,1 0,3 Šešėlinė apskaita 5,6 -3,9 1,7 Kiti atskaitomi laikinieji skirtumai 1,1 5,4 6,5

Iš viso 6,8 5,4 -3,9 8,2 Atidėtųjų mokesčių užskaita -8,2

Atidėtojo mokesčio turtas balanse Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai Nusidėvėjimo skirtumai ir neapmokestinti rezervai 1,8 0,0 0,0 1,8

Tikrosios vertės pokyčiai 163,8 3,4 -66,7 100,5 Šešėlinė apskaita 5,6 -3,9 1,7 Iš viso 171,2 3,4 -70,6 104,0 Atidėtųjų mokesčių užskaita 8,2

Visi atidėtojo mokesčio įsipareigojimai 95,8 ATIDĖTOJO MOKESČIO POKYČIAI 2017 M. FINANSINIU LAIKOTARPIU

Mln. eurų Sausio 1 d. Įtraukta į KBP Įtraukta į nuosavą kapitalą Gruodžio 31 d. Atidėtojo mokesčio turtas

Praėjusių metų nuostoliai 0,1 0,1 Šešėlinė apskaita 4,2 1,4 5,6 Kiti atskaitomi laikinieji skirtumai 2,2 -1,1 1,1

Iš viso 6,5 -1,1 1,4 6,8 Atidėtųjų mokesčių užskaita -6,8

Atidėtojo mokesčio turtas balanse 0,0 Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai Nusidėvėjimo skirtumai ir neapmokestinti rezervai 2,0 -0,2 0,0 1,8

Tikrosios vertės pokyčiai 181,1 -19,7 2,4 163,8 Šešėlinė apskaita 4,2 1,4 5,6 Iš viso 187,3 -19,9 3,8 171,2 Atidėtųjų mokesčių užskaita 6,8

Visi atidėtojo mokesčio įsipareigojimai 164,4


61

19 MOKESČIAI

Mln. eurų 2018 m. 2017 m. Pelnas iki atskaitant mokesčius 450,4 236,0 Mokesčiai, apskaičiuoti pagal pagrindinės įmonės tarifą 90,1 47,2 Skirtingi mokesčių tarifai, taikomi užsienyje gautoms pajamoms 0,0 0,0 Neapmokestinamos pajamos -2,2 -2,2 Mokesčių tikslais neleistinos išlaidos 0,0 1,2 Konsolidacijos procedūros ir eliminavimas 1,1 2,9 Praėjusių metų mokesčiai 1,8 1,5 Iš viso 90,8 50,7

20 KITŲ BENDRŲJŲ PAJAMŲ KOMPONENTAI

Mln. eurų 2018 m. 2017 m. Kiti bendrųjų pajamų straipsniai, perklasifikuotini kaip pelnas arba nuostolis Parduoti tinkamasi finansinis turtas

Metų pelnas / nuostolis -333,5 12,2 Pelno mokestis, susijęs su kitų bendrųjų pajamų komponentais 66,7 -2,4 Šešėlinė apskaita 19,7 -6,8 Visi straipsniai, perklasifikuotini kaip pelnas arba nuostolis, atskaičius mokesčius -247,1 3,0

21 MOKESČIŲ EFEKTAS, SUSIJĘS SU KITŲ BENDRŲJŲ PAJAMŲ KOMPONENTAIS

2018 m. 2017 m. Mln. eurų

Suma iki mokesčių Mokesčiai

Suma be mokesčių

Suma iki mokesčių Mokesčiai

Suma be mokesčių

Parduoti tinkamasi finansinis turtas -333,5 66,7 -266,8 12,2 -2,4 9,8 Šešėlinė apskaita 19,7 0,0 19,7 -6,8 0,0 -6,8 Iš viso -313,8 66,7 247,1 5,4 -2,4 3,0

22 KITAS TURTAS

Mln. eurų 2018 m. 2017 m. Palūkanos 23,7 25,0 Iš draudėjų gautinos sumos 4,3 8,7 Dėl perdraudimo sandorių atsirandantis turtas 0,9 0,6 Gautinos atsiskaitymo sumos 33,1 9,3 Turtas, įkeistas pagal prekybos išvestinėmis priemonėmis sandorius 56,0 3,7 Kita 63,8 58,6

Iš viso 182,0 105,9 Straipsnį „Kita“ sudaro, pvz., dėl iš anksto gautinų pensijų gautinos sumos ir iš partnerių bendrovių gautinos sumos. 23 PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI

Mln. eurų 2018 m. 2017 m. Indėliai bankuose ir pinigai kasoje 585,5 1 024,7 Iš viso 585,5 1 024,7


62

24 DRAUDIMO IR INVESTAVIMO SUTARČIŲ ĮSIPAREIGOJIMAI ĮSIPAREIGOJIMŲ, NESUSIJUSIŲ SU INVESTICINIO DRAUDIMO IR INVESTAVIMO SUTARTIMIS, POKYTIS

Mln. eurų Draudimo sutartys Investavimo sutartys Iš viso 2018 m. sausio 1 d. 4 546,8 26,2 4 753,0 Įmokos 105,5 0,0 105,5 Sumokėtos išmokos -439,7 -0,5 -440,1 Sumokėtos išlaidos -34,1 0,0 -34,1 Garantuotosios palūkanos 122,3 0,0 122,3 Priedai 1,0 0,0 1,0 Kita -104,5 -1,6 -106,1 2018 m. gruodžio 31 d. 4 197,3 24,1 4 221,5 Perdraudikų dalis 0,0 0,0 0,0 Įsipareigojimai 2018 m. gruodžio 31 d. 4 197,3 24,1 4 221,5 Mln. eurų Draudimo sutartys Investavimo sutartys Iš viso 2017 m. sausio 1 d. 4 793,9 27,5 4 821,5 Įmokos 118,5 0,2 118,7 Sumokėtos išmokos -453,5 -1,9 -455,4 Sumokėtos išlaidos -34,7 0,0 -34,7 Garantuotosios palūkanos 131,6 0,0 131,6 Priedai 0,8 0,0 0,8 Kita -9,9 0,4 -9,5 2017 m. gruodžio 31 d. 4 546,8 26,2 4 573,0 Perdraudikų dalis 0,0 0,0 0,0 Įsipareigojimai 2016 m. gruodžio 31 d. 4 546,8 26,2 4 753,0 Su parduoti skirtu turtu susiję įsipareigojimai -198,4 Grynieji įsipareigojimai 2017 m. gruodžio 31 d. 4 374,6

ĮSIPAREIGOJIMŲ, SUSIJUSIŲ SU INVESTICINIO DRAUDIMO IR INVESTAVIMO SUTARTIMIS, POKYTIS

Mln. eurų Draudimo sutartys Investavimo sutartys Iš viso 2018 m. sausio 1 d. 4 793,8 2 271,7 7 0655,5 Įmokos 289,4 686,7 976,1 Sumokėtos išmokos -341,1 -372,1 -713,3 Sumokėtos išlaidos -48,0 -28,5 -76,5 Kita -294,9 -2,3 -297,2 2018 m. gruodžio 31 d. 4 399,2 2 555,5 6 954,7 Mln. eurų Draudimo sutartys Investavimo sutartys Iš viso 2017 m. sausio 1 d. 4 426,8 2 013,1 6 439,9 Įmokos 391,4 457,2 848,6 Sumokėtos išmokos -258,1 -309,5 -567,5 Sumokėtos išlaidos -47,2 -25,0 -72,2 Kita 280,9 135,9 416,7 2017 m. gruodžio 31 d. 4 793,8 2 271,7 7 065,5 Su parduoti skirtu turtu susiję įsipareigojimai -3 100,4 Įsipareigojimai 2017 m. gruodžio 31 d. 3 965,1

Įsipareigojimus sausio 1 d. ir gruodžio 31 d. taip pat sudaro būsimų priedų rezervai ir rezervų efektais, dėl kurio sumažėja diskonto norma. Atliekant skaičiavimus naudojami straipsniai iki perdraudikų dalies. Daugiau informacijos apie draudimo įsipareigojimų pokyčius pateikiama skyriuje apie riziką.


63

DRAUDIMO SUTARTYS Mln. eurų 2018 m. 2017 m. Įsipareigojimai pagal sutartis su savanoriško dalyvavimo elementu (SDE)

Neuždirbtų įmokų atidėjinys 1 933,5 2 222,6 Numatomų išmokėjimų atidėjinys 2 260,5 2 322,2

Įsipareigojimai pagal sutartis be savanoriško dalyvavimo elemento (SDE) Neuždirbtų įmokų atidėjinys 0,0 0,0 Numatomų išmokėjimų atidėjinys 0,3 0,9 Iš viso 4 194,3 4 545,7

Persidraudimas

Neuždirbtų įmokų atidėjinys 0,2 0,3 Numatomų išmokėjimų atidėjinys 2,8 0,8 Iš viso 3,0 1,1

Visos draudimo sutartys

Neuždirbtų įmokų atidėjinys 1 933,7 2 222,9 Numatomų išmokėjimų atidėjinys 2 263,7 2 323,9 Iš viso 4 197,3 4 456,8

Investavimo sutartys Įsipareigojimai pagal sutartis su savanoriško dalyvavimo elementu (SDE)

Neuždirbtų įmokų atidėjinys 24,1 26,2 Visi įsipareigojimai pagal draudimo ir investavimo sutartis

Neuždirbtų įmokų atidėjinys 1 957,8 2 249,1 Numatomų išmokėjimų atidėjinys 2 263,7 2 323,9

Gyvybės draudimas, iš viso 4 221,5 4 573,0 Perdraudikų dalis

Neuždirbtų įmokų atidėjinys 0,0 0,0 Numatomų išmokėjimų atidėjinys 0,9 0,0 Iš viso 0,9 0,0

Dėl įsipareigojimų pakankamumo testo papildomų žalų neatsiranda. 4 TFAS „Draudimo sutartys“ numatyta išimtis buvo pritaikyta investavimo sutartims su SDE arba sutartims, numatančioms teisę jas pakeisti investavimo sutartimis su SDE. Šios investavimo sutartys buvo vertinamos kaip draudimo sutartys.


64

25 INVESTICINIO DRAUDIMO IR INVESTAVIMO SUTARČIŲ ĮSIPAREIGOJIMAI Mln. eurų 2018 m. 2017 m. Investicinio draudimo sutartys 4 399,2 4 793,8 Investavimo sutartys 2 555,5 2 271,7 Iš viso 6 954,7 7 065,5 Su parduoti skirtu turtu susiję įsipareigojimai 0,0 -3 100,4 Iš viso 6 954,7 3 965,1

26 FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

Mln. eurų 2018 m. 2017 m. Išvestinės finansinės priemonės 33,5 5,9 Subordinuotieji skolos vertybiniai popieriai Subordinuotosios paskolos 100,0 100,0 Iš viso 133,5 105,9

2002 m. „Mandatum Life“ išleido 100 mln. eurų vertės kapitalo vekselių. Paskola yra neterminuota, jos palūkanų norma – kintama. Palūkanos mokamos tik iš paskirstytino kapitalo. Paskola gali būti grąžinta tik gavus Draudimo priežiūros institucijos leidimą ir ne anksčiau nei 2012 m. arba bet kurią paskesnę palūkanų mokėjimo dieną. Visą paskolą išpirko Sampo plc. 27 IŠMOKOS DARBUOTOJAMS Išmokos darbuotojams Be įstatymuose numatyto senatvės pensijos draudimo, Grupė taip pat vykdo keletą savanoriškų nustatytų išmokų planų. Savanoriški nustatyti išmokų planai vykdomi Grupės viduje ir yra įtraukti į bendrovės Mandatum Life įsipareigojimus. Jų suma yra nedidelė ir jie neturi reikšmingos įtakos Grupės pelnui, nuostoliui ar nuosavam kapitalui. Kitos trumpalaikės išmokos darbuotojams Grupė vykdo ir daugiau trumpalaikių programų darbuotojams skatinti, jų sąlygos kasmet skiriasi. Išmokos įtraukiamos į tų metų, kai jos yra nustatomos, pelną arba nuostolį. Skaičiuojama, kad 2018 m. tokių iš pelno mokamų priedų suma sudaro 4,0 mln. eurų. 28 KITI ĮSIPAREIGOJIMAI

Mln. eurų 2018 m. 2017 m. Palūkanos 23,2 7,2 Mokestiniai įsipareigojimai 28,2 31,5 Įsipareigojimai, susiję su tiesioginio draudimo veikla 28,4 37,4 Įsipareigojimai, susiję su perdraudimo veikla 6,6 5,8 Atsiskaitymo įsipareigojimai 62,0 Gautos garantijos 24,1 Kiti įsipareigojimai 107,1

Iš viso 243,6 147,7 Į straipsnį „Gautos garantijos“ taip pat įtrauktas turtas, priimtas kaip pagal išvestinių priemonių prekybos ir vertybinių popierių skolinimo sandorius privalomos garantijos. Į straipsnį „Kiti įsipareigojimai“ taip pat įtraukti įsipareigojimai, pvz., susiję su pajamų mokesčiais ir socialinio draudimo išlaidomis, įsipareigojimai kreditoriams ir avansu sumokėtos draudimo įmokos.


65

29 NEBALANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI Mln. eurų 2018 m. 2017 m. Nebalansiniai straipsniai

Fondų įsipareigojimai 1 054,3 847,8 IT programinės įrangos pirkimas 4,9 1,8

Iš viso 1 059,2 849,6

Turtas, įkeistas pagal išvestinių priemonių sutartis Pinigai 57,7 3,7

Įkeistas turtas yra įtrauktas į balanso straipsnį „Kitas turtas“. NEATŠAUKIAMOS VEIKLOS NUOMOS ĮSIPAREIGOJIMAI

Mln. eurų 2017 m. 2016 m. Mažiausi nuomos mokesčiai Ne vėliau nei po vienerių metų 2,4 2,2 Vėliau nei po vienerių, bet ne vėliau nei po penkerių metų 7,9 6,9 Po penkerių metų 2,5 4,1 Iš viso 12,8 13,2 Visi pernuomos mokesčiai, kuriuos tikimasi gauti pagal neatšaukiamas veiklos nuomos sutartis 0,1 0,1 Nuomos ir pernuomos įmokos, įtrauktos į laikotarpio išlaidas

Mažiausi nuomos mokesčiai -3,6 -3,6 Pernuomos mokesčiai 0,1 0,1

Iš viso -3,6 -3,5 2018 m. gale Grupė iš viso buvo išsinuomojusi 10 709 kv. m (8 596) patalpų. Daugumos sutarčių trukmė yra 3–10 metų. Priėmus 16 TFAS, 10,9 mln. eurų vertės įsipareigojimų pagal veiklos nuomos sutartis bus perkelti į balanso ataskaitą kaip teisė naudoti turtą. 30 NUOSAVAS KAPITALAS IR REZERVAI Nuosavas kapitalas Akcijų skaičius 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 239 998. Per finansinius metus jokių bendrovės akcinio kapitalo, kurio suma sudaro 40,4 mln. eurų, pokyčių neįvyko. 2018 finansinių metų gale patronuojančiai įmonei ar kitoms Grupės bendrovėms jokių pagrindinės įmonės akcijų nepriklausė. Rezervai ir nepaskirstytasis pelnas Akcijų priemokų rezervas. Šį rezervą sudaro akcijų emisijos kaina, jeigu ji specialiu sprendimu nebuvo įtraukta į akcinį kapitalą. Per finansinius metus jokių akcijų priemokų rezervo, kurio suma sudaro 98,9 mln. eurų, pokyčių neįvyko. Privalomasis rezervas. Privalomąjį 30,1 mln. eurų rezervą sudaro iš paskirstytinojo nuosavo kapitalo VAS sprendimu perkeltos sumos. Kiti nuosavo kapitalo komponentai. Kiti nuosavo kapitalo komponentai – tai parduoti tinkamo finansinio turto ir pinigų srautų rizikai apdrausti naudojamų išvestinių priemonių tikrosios vertės pokyčiai bei valiutos kursų skirtumai. Rezervų ir nepaskirstytojo pelno pokyčiai parodyti Grupės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje.


66

31 INFORMACIJA APIE SUSIJUSIĄSIAS ŠALIS PAGRINDINIAI VADOVAI Pagrindiniai bendrovės Mandatum Life vadovai yra bendrovės Mandatum Life Insurance Company Limited valdybos ir vykdomojo komiteto nariai.

Mln. eurų 2018 m. 2017 m. Pagrindinių vadovų darbo užmokestis Trumpalaikės išmokos darbuotojams 1,7 1,8 Išmokos pasibaigus tarnybos laikotarpiui 0,4 0,4 Kitos ilgalaikės išmokos 1,6 1,4 Iš viso 3,6 3,5

Trumpalaikes išmokas darbuotojams sudaro darbo užmokestis ir kitos trumpalaikės išmokos, įskaitant su pelno paskirstymu susijusius priedus, kurie į apskaitą įtraukiami atitinkamais metais, ir socialinio draudimo išlaidas. Išmokas pasibaigus tarnybos laikotarpiui sudaro Suomijos Darbuotojų pensijų įstatyme (TyEL) numatytos pensijų išmokos ir savanoriškos papildomos pensijų išmokos. Kitas ilgalaikes išmokas sudaro išmokos pagal ilgalaikes darbuotojų skatinimo programas, kurios į apskaitą įtraukiamos atitinkamais metais. Išmokos pagal trukmę nustatomos visos Grupės lygmeniu. Mandatum Life moka savo pagrindiniams vadovams skirtas išmokas (32 komentaras). Pagrindinių vadovų sandoriai su susijusiosiomis šalimis Pagrindinių vadovų sandoriai su susijusiosiomis šalimis nėra reikšmingi, pagrindiniams vadovams nė viena iš Grupės bendrovių nėra suteikusi jokių paskolų. PARTNERIŲ BENDROVĖS

Mln. eurų 2018 m. 2017 m. Neapmokėti sandorių su susijusiosiomis šalimis likučiai Parduoti tinkami skolos vertybiniai popieriai 0,0 0,0 Kitas turtas 0,0 0,0


67

32 DARBUOTOJŲ SKATINIMO PROGRAMOS VADOVŲ IR EKSPERTŲ SKATINIMO PROGRAMOS Bendrovės Sampo plc valdyba yra nustačiusi įmonių grupės Sampo vadovų ir ekspertų ilgalaikio skatinimo programas 2014 I–2017 II. Valdyba suteikė įgaliojimus generaliniam direktoriui spręsti, kas turi teisę dalyvauti programoje, taip pat nustatyti kiekvienam asmeniui suteikiamų priedų vienetų skaičių, kurių pagrindu skaičiuojama su darbo rezultatais susijusio priedo suma. 2018 m. gale šiose programose dalyvavo kiek mažiau nei 20 įmonių grupėje Mandatum Life dirbančių asmenų. Su darbo rezultatais susijusio priedo suma priklauso nuo Sampo A klasės akcijos vertės ir nuo draudimo maržos (DM), taip pat nuo bendrovės Sampo plc pagal riziką pakoreguoto kapitalo grąžos (angl. return on risk-adjusted capital, RORAC). Vieno apskaičiuoto priedo vieneto yra pagal prekybos apimtį apskaičiuota vidutinė Sampo A klasės akcijos vertė programoje nurodytu laikotarpiu; iš jo vertės yra atimama pradinė kaina, pakoreguota pagal iki atsiskaitymo dienos išmokėtų vienai akcijai tenkančių dividendų sumą. Pradinės kainos iki dividendų sumokėjimo svyruoja nuo 38,26 iki 44,10 euro. Didžiausia vieno priedo vieneto vertė, iš kurios atimama pagal dividendus pakoreguota pradinė kaina, svyruoja nuo 57,26 iki 63,10 euro. Pagal programas mokami priedai priklauso nuo dviejų rodiklių. Jeigu DM yra 6 proc. arba didesnė, sumokamas visas su DM susijęs priedas. Jeigu DM yra tarp 4 ir 5,99 proc., sumokama pusė priedo. Jeigu DM yra mažesnė nei šie rodikliai, joks su DM susijęs priedas nėra mokamas. Be to, atsižvelgiama į pagal riziką pakoreguoto kapitalo grąžą. Jeigu grąža yra nerizikinga ir siekia 4 proc., sumokama visa su RORAC susijusi skatinamoji priemonė. Jei grąža yra ne mažesnė nei 2 proc., bet mažesnė nei nerizikinga 4 proc. grąža, sumokama 50 proc. priedo. Jeigu grąža šių rodiklių nesiekia, joks su RORAC susijęs priedas nemokamas. Kiekvienam planui yra nustatyti trys darbo rezultatų vertinimo laikotarpiai, o priedai yra sumokami pinigais trimis dalimis. Darbuotojas suteikia bendrovei Sampo plc įgaliojimus įsigyti Sampo A klasės akcijų, tuo tikslu panaudojant 50 proc. (viena iš programų 2017) arba 60 proc. (viena iš programų 2014) gauto priedo sumos, nuo jos atskaičius valstybinius ir kitokius mokesčius. Sumokėjus išmoką, akcijoms nustatomas trejų metų prekybos apribojimas. Įvykus grupės struktūros pokyčiams arba dėl tam tikrų nustatytų priežasčių nutraukus darbo santykius su darbuotoju, priedai gali būti išmokami pirma laiko. Skatinimo programų tikroji vertė nustatoma naudojant Black–Scholes kainodaros modelį. 2014 I 2014 I/2 2017 I 2017 I/2 Sąlygų patvirtinimo data* 2014-09-17 2014-09-17 2017-09-17 2017-09-14 Suteikta (tūkst.) 2014 m. gruodžio 31 d. 575 19 - - Suteikta (tūkst.) 2015 m. gruodžio 31 d. 561 19 0 - Suteikta (tūkst.) 2016 m. gruodžio 31 d. 364 19 563 - Suteikta (tūkst.) 2017 m. gruodžio 31 d. 177 13 528 10 I darbo rezultatų vertinimo laikotarpio pabaiga, 30 proc. 2017 m. 2 ketv. 2018 m. 2 ketv. 2020 m. 2 ketv. 2021 m. 2 ketv. II darbo rezultatų vertinimo laikotarpio pabaiga, 35 proc. 2018 m. 2 ketv. 2019 m. 2 ketv. 2021 m. 2 ketv. 2022 m. 2 ketv. III darbo rezultatų vertinimo laikotarpio pabaiga, 35 proc. 2019 m. 2 ketv. 2020 m. 2 ketv. 2022 m. 2 ketv. 2023 m. 2 ketv. I išmoka, 30 proc. 2017 m. 9 mėn. 2018 m. 9 mėn. 2020 m. 9 mėn. 2021 m. 9 mėn. II išmoka, 35 proc. 2018 m. 9 mėn. 2019 m. 9 mėn. 2021 m. 9 mėn. 2022 m. 9 mėn. III išmoka, 35 proc. 2019 m. 9 mėn. 2020 m. 9 mėn. 2022 m. 9 mėn. 2023 m. 9 mėn. Sampo A klasės akcijos kaina sąlygų patvirtinimo dieną* 37,22 37,22 44,02 44,02 Pradinė kaina** 38,26 43,38 43,81 44,10 Pagal dividendus pakoreguota pradinė kaina 2018 m. gruodžio 31 d. 29,26 36,33 41,21 44,10 Sampo A klasės akcijos galutinė kaina 2018 m. gruodžio 31 d. 38,41 Bendra tikroji vertė, mln. eurų 1,4 0,0 0,3 0,0 Visi įsipareigojimai, mln. eurų 1,7 Visos finansinio laikotarpio sąnaudos, mln. eurų 0,3

* Suteikimo datos skiriasi ** Pagal prekybos apimtis pakoreguotas dešimties prekybos dienų po sąlygų patvirtinimo datos vidurkis


68

33 AUDITORIŲ MOKESČIAI Mln. eurų 2018 m. 2017 m. Auditorių mokesčiai -0,3 -0,3 Kiti mokesčiai -0,2 -0,1 Iš viso -0,5 -0,4

34 TEISMO BYLOS 2018 m. gruodžio 31 d. datai bendrovei Mandatum Life yra iškeltų neišspręstų teismo bylų dėl įprastinės veiklos. Ekspertų teigimu, nėra tikėtina, kad galėtų atsirasti kokių nors reikšmingų nuostolių. 35 ĮVYKIAI PO BALANSO ATASKAITOS SUDARYMO DIENOS Valdyba siūlo kasmetiniam visuotiniam akcininkų susirinkimui sumokėti 150 mln. eurų dividendų išmokų. 36 INVESTICIJOS Į ANTRINES BENDROVES

Šalis

Turimas akcijų skaičius, proc.

Balsavimo teisės, proc.

Pavadinimas Asunto Oy Nastolan Upon Assunnot Oy Suomija 100,00 100,00 Asunto Oy Vantaan Raiviosuonmäki 6 Suomija 100,00 100,00 Asunto Oy Espoon Matinkatu 8 Suomija 100,00 100,00 Asunto Oy Espoon Aapelinkatu 6 Suomija 100,00 100,00 Asunto Oy Espoon Aallonhuippu 9 Suomija 100,00 100,00 Kiinteistö Oy Ahti Business Park Suomija 100,00 100,00 Kiinteistö Oy Hyvinkää Sampotalo Suomija 81,37 81,37 Kiinteistö Oy Hämeenlinnan Karhulinna Suomija 100,00 100,00 Kiinteistö Oy Galaxy Suomija 100,00 100,00 Kiinteistö Oy Helsingin Ratamestarinkatu 7a Suomija 100,00 100,00 Kiinteistö Oy Helsingin Ratamestarinkatu 7b Suomija 100,00 100,00 Kiinteistö Oy Jäkälävaara Suomija 100,00 100,00 Kiinteistö Oy Järvenään Asemakatu 4 Suomija 100,00 100,00 Kiinteistö Oy Kaupintie 5 Suomija 100,00 100,00 Kiinteistö Oy Lepävaaran Säätötammi Suomija 100,00 100,00 Kiinteistö Oy Niittymaanpolku Suomija 100,00 100,00 Kiinteistö Oy Oulun Torikatu 21-23 Suomija 100,00 100,00 Kiinteistö Oy Rautalaani Suomija 100,00 100,00 Kiinteistö Oy Tampereen Hatanpäävaltie 18 Suomija 100,00 100,00 Mandatum Life Vuokratontit II Oy Suomija 100,00 100,00 Mandatum Life Services Ltd Suomija 100,00 100,00 Mandatum Life Investment Services Ltd Suomija 100,00 100,00 Mandatum Life Vuokratontit I GP Oy Suomija 100,00 100,00 Saka Hallikiinteistö GP Oy Suomija 100,00 100,00 Mandatum Life Fund Management S.A. Liuksemburgas 100,00 100,00


69

37 TURTAS, KLASIFIKUOJAMAS KAIP SKIRTAS PARDUOTI 2016 m. spalį Mandatum Life paskelbė nuo 2016 m. gruodžio 31 d. nutrauksianti draudimo platinimo sutartį su banku Danske Bank plc ir pasinaudosianti savo teisėmis parduoti iš banko Danske Bank gautą draudimo portfelį bankui Danske Bank A/S. Šis portfelis buvo klasifikuotas pagal 5 TFAS. 2018 m. balandžio 24 d. Mandatum Life ir Danske Bank susitarė tęsti bendradarbiavimą ir pirmiau suderintas draudimo portfelio perdavimas neįvyks. Suderintas sandoris būtų buvęs įvykdytas patvirtinus nuostatas dėl mokesčių. Nepaisant neigiamos išankstinės nutarties dėl mokesčių, šalys susitarė toliau bendradarbiauti pirmiau nustatytomis sąlygomis ir apskųsti minėtą nutartį. 2018 m. birželį Danske Bank sumokėjo 197 mln. eurų sumą. Jeigu mokestinės nuostatos toliau bus neigiamos, Mandatum Life patirs finansinę riziką, kurios suma yra lygi sumokėto PVM sumai, t. y. 13 mln. eurų. Sudarius susitarimą, draudimo portfelis nebėra klasifikuojamas kaip parduoti skirtas turtas ir su parduoti skirtu turtu susiję įsipareigojimai. PORTFELIO TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI 2017 M. GRUODŽIO 31 D. Turtas, mln. eurų Įsipareigojimai, mln. eurų Finansinis turtas 198,4 Draudimo ir investavimo sutarčių įsipareigojimai 198,4 Investicijos, susijusios su investicinio draudimo sutartimis 3 100,4 Investicinio draudimo ir investavimo sutarčių įsipareigojimai 3 100,4 Iš viso 3 298,8 Iš viso 3 298,8


70

Audito ataskaita


71

Audito ataskaita (originalo suomių kalba vertimas)

BENDROVĖS MANDATUM LIFEINSURANCE COMPANY LIMITED METINIAM VISUOTINIAM AKCININKŲ SUSIRINKIMUI

Finansinių ataskaitų audito ataskaita Išvada Mes atlikome bendrovės Mandatum Life Insurance Company Limited (įmonės kodas 0641130-2) metų, pasibaigusių 2018 m. gruodžio 31 d., finansines ataskaitas. Finansines ataskaitas sudaro konsoliduota balanso ataskaita, bendrųjų pajamų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita ir komentarai, įskaitant reikšmingų apskaitos principų santrauką, taip pat pagrindinės bendrovės balanso ataskaita, pajamų ataskaita, pinigų srautų ataskaita ir komentarai. Mūsų nuomone, konsoliduotosios finansinės ataskaitos tiksliai atspindi tikrą grupės finansinę padėtį, finansinės veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal ES patvirtintus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS); finansinės ataskaitos tiksliai atspindi tikrus pagrindinės bendrovės finansinės veiklos rezultatus ir finansinę padėtį pagal finansinių ataskaitų rengimą reglamentuojančius Suomijos įstatymus ir teisės aktus ir atitinka įstatymų reikalavimus. Mūsų išvada atitinka tą, kuri buvo pateikta Valdybai pristatytoje papildomoje ataskaitoje. Išvados pagrindas Auditą atlikome vadovaudamiesi Suomijos gerąja audito praktika. Mūsų atsakomybė pagal gerąją audito praktiką yra plačiau aprašyta šios ataskaitos dalyje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“. Pagal Suomijoje galiojančius ir auditui taikomus etikos reikalavimus, mes nesame susiję su pagrindine bendrove

ir kitomis grupės bendrovėmis, taip pat įvykdėme kitas minėtuose reikalavimuose nurodytas etikos prievoles. Mūsų žiniomis ir supratimu, pagrindinei bendrovei ir kitoms grupės bendrovėms mūsų suteiktos ne audito paslaugos atitinka Suomijoje galiojančių įstatymų ir teisės aktų tokioms paslaugoms nustatytus reikalavimus, be to, mes nesuteikėme jokių Reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų neleistinų ne audito paslaugų. Mūsų suteiktos ne audito paslaugos yra nurodytos konsoliduotųjų finansinių ataskaitų 33 komentare ir pagrindinės bendrovės finansinių ataskaitų komentare „Auditorių mokesčiai“. Mūsų nuomone, mūsų surinkti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami išvadai padaryti. Didžiausia įvertinta reikšmingų iškraipymų rizika Toliau pateikiame mūsų atliktą didžiausios reikšmingų iškraipymų rizikos (įskaitant reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės riziką) įvertinimą ir trumpai aprašėme mūsų atsaką į tokią riziką. Mes įvykdėme pareigas, nurodytas mūsų ataskaitos dalyje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“, įskaitant su tokiais klausimais susijusias prievoles. Atitinkamai, audito metu taikėme procedūras, skirtas atsakyti į mūsų įvertintą reikšmingo finansinių ataskaitų iškraipymo riziką. Mūsų audito procedūrų, įskaitant tas, kurios buvo pritaikytos išspręsti toliau nurodytus klausimus, rezultatas suteikia mums pagrindą suformuoti audito išvadą dėl finansinių ataskaitų, prie kurių ši ataskaita yra pridedama. Taip pat įvertinome riziką, kad vadovybė gali nepaisyti vidaus kontrolės priemonių. Tuo tikslu patikrinome, ar yra kokių nors vadovybės šališkumo įrodymų, kurie leistų manyti, kad ataskaitos gali būti reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės.

Įvertinta didelė reikšmingo iškraipymo rizika Kaip šios rizikos klausimą išsprendėme audito metu Draudimo sutarčių įsipareigojimų vertinimas Remiamės ataskaitų dalimis „Reikšmingų apskaitos politikos gairių santrauka“, „Apskaitos politikos gairės“, kuriose rašoma apie vadovybės sprendimus ir pagrindines įverčių netikslumų priežastis, taip pat 24, 25 ir 37 komentarą. 2018 m. gruodžio 31 d. Grupės įsipareigojimai pagal draudimo sutartis sudarė 11 176 mln. eurų (2017-12-31 – 11 639 mln. eurų), tai yra 97 proc. visų Grupės įsipareigojimų ir todėl yra didžiausia Grupės įsipareigojimų kategorija. Gyvybės draudimo sutarčių įsipareigojimai nustatomi pagal būsimų draudimo išmokų įverčius. Įvertis yra grindžiamas prielaidomis, kurios gali būti netikslios. Prielaidų pokyčiai gali turėti reikšmingos įtakos įsipareigojimų įvertinimui. Pagrindines prielaidas sudaro palūkanų norma ir prognozuojama draudėjų gyvenimo trukmė.

Audito metu įvertinome tai, kaip valdomas visas Grupės rezervų sudarymo procesas, taip pat patikrinome pagrindinių kontrolės priemonių veiksmingumą nustatant, vertinant ir valdant Grupės draudimo įsipareigojimų skaičiavimus. Įvertinome naudojimų metodikų ir prielaidų tinkamumą, savarankiškai perskaičiavome pasirinktų draudimo sutarčių rezervus. Pasitelkėme nuosavus draudimo statistikos specialistus padėti mums įvertinti naudojamų prielaidų tinkamumą. Įvertinome pateiktos informacijos, susijusios su draudimo sutarčių įsipareigojimais, tinkamumą.


72

Įvertinta didelė reikšmingo iškraipymo rizika Kaip šios rizikos klausimą išsprendėme audito metu Finansinio turto vertinimas Remiamės ataskaitų dalimis „Reikšmingų apskaitos politikos gairių santrauka“, „Apskaitos politikos gairės“, kuriose rašoma apie vadovybės sprendimus ir pagrindines įverčių netikslumų priežastis, taip pat 12–16, 17 ir 37 komentarą. Grupės investicinis portfelis sudaro 11 862 mln. eurų (2017 m. – 12 262 mln. eurų), tai yra 93 proc. viso Grupės turto. Vertinimas tikrąja verte gali būti subjektyvus, ypač jeigu tikroji vertė nustatoma pagal tam tikrą modelį. Naudojant metodus vertinti privačius nuosavybės vertybinių popierių fondus, neregistruotas obligacijas ir neregistruotus nuosavybės vertybinius popierius, būtina daryti įvairias prielaidas dėl kainodaros veiksnių. Dėl skirtingų vertinimo metodų ir prielaidų gali būti nustatytos skirtingos tikrosios vertės. Konkrečios sritys, kurioms audito metu buvo skiriama daugiau dėmesio, yra 2 ir 3 lygmens turto vertinimas pagal TFAS reikalavimus, kai naudojami vertinimo metodai yra grindžiami nepastebimais įvesties duomenimis. 2 lygmens finansinis turtas sudaro 2 459 mln. eurų, 3 lygmens – 1 429 mln. eurų (žr. 14 komentarą).

Audito metu patikrinome pagrindinių kontrolės priemonių veiksmingumą, registruojant turto vertes nepastebimų įvesties duomenų pagrindu. Srityse, kuriose yra nustatyta didesnė riziką ir naudojami įverčiai, mūsų turto vertinimo specialistai atliko papildomų veiksmų. Kalbant apie investicijas į privačius nuosavybės vertybinių popierių fondus, mes įvertinome ir patikrinome Grupės procedūras, skirtas nustatyti tokių investicijų tikrąją vertę. Tarp tokių procedūrų – fondo grynosios turto vertės įvertinimas atsižvelgiant į investicijos tikrąją vertę, nepriklausomų maklerių atliekamas vertinimas ir su investicija susijusių finansinių duomenų analizė. Įvertinome, ar pakankamai atskleista su finansiniu turtu susijusi informacija.

Valdybos ir generalinio direktoriaus atsakomybė už finansines ataskaitas Valdyba ir generalinis direktorius atsako už tai, kad parengtos finansinės ataskaitos tiksliai ir teisingai atspindėtų esamą padėtį pagal finansinių ataskaitų parengimą reglamentuojančius Suomijos įstatymus ir teisės aktus bei atitiktų įstatymų reikalavimus. Be to, valdyba ir generalinis direktorius atsako už savo nuožiūra nustatytas vidinės kontrolės priemones, reikalingas norint parengti finansines ataskaitas, kuriose nebūtų jokių esminių neteisingų pareiškimų, atsiradusių dėl apgaulės arba klaidos. Rengdami finansines ataskaitas, valdyba ir generalinis direktorius privalo įvertinti pagrindinės bendrovės ir įmonių grupės gebėjimą tęsti savo veiklą, jei reikia, atskleisti su veiklos tęstinumu susijusią informaciją ir taikyti veiklos tęstinumo pagrindą buhalterinės apskaitos tikslais. Finansinės ataskaitos yra parengtos veiklos tęstinumo buhalterinės apskaitos pagrindu, nebent būtų ketinama likviduoti pagrindinę bendrovę arba įmonių grupę ar nutraukti jos veiklą, arba jeigu daugiau nėra jokių realių alternatyvų, išskyrus pastarąsias. Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą Mūsų tikslas yra pagrįstai įsitikinti, kad visose finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidų, o taip pat parengti audito ataskaitą, kurioje būtų pateikiama mūsų išvada. Pagrįstas įsitikinimas yra aukšto lygio įsitikinimas, bet ne garantija, kad pagal gerąją audito praktiką atlikto audito metu visuomet bus aptikta esamų reikšmingų iškraipymų. Iškraipymų gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidų; manoma, kad kiekvienas toks iškraipymas arba visi iškraipymai yra reikšmingi, jeigu galima pagrįstai manyti, kad jie turės įtakos sprendimams, kuriuos vartotojai gali priimti, vadovaudamiesi tokiomis finansinėmis ataskaitomis.

Atlikdami auditą pagal gerąją audito praktiką, viso audito metu priimame profesinius sprendimus ir vadovaujamės profesiniu skepticizmu. Be to, mes: nustatome ir įvertiname finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės ar klaidų riziką, audito procedūrą rengiame ir vykdome atsižvelgdami į tokią riziką ir gauname pakankamų ir tinkamų audito įrodymų mūsų išvadai pagrįsti. Rizika nepastebėti reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės yra didesnė nei rizika nepastebėti iškraipymo dėl klaidos, kadangi apgaulei gali būti naudojamas sąmokslas, informacija gali būti klastojama, tyčia nepateikiama, pateikiama klaidinga informacija arba gali būti nepaisoma vidaus kontrolės priemonių; susipažįstame su auditui aktualiomis vidaus kontrolės priemonėmis, kad galėtume parengti pagal aplinkybes tinkamas audito procedūras, bet ne tam, kad pateiktume išvadą dėl pagrindinės bendrovės arba įmonių grupės vidaus kontrolės efektyvumo; vertiname apskaitos politikos gairių tinkamumą ir vadovybės buhalterinių įverčių bei su jomis susijusios informacijos pagrįstumą; darome išvadą dėl to, ar valdyba ir generalinis direktorius tinkamai vadovaujasi veiklos tęstinumo pagrindu buhalterinės apskaitos tikslais ir, remdamiesi audito metu surinktais įrodymais dėl to, ar egzistuoja su tam tikrais įvykiais ar sąlygomis susijusio reikšmingo netikrumo, dėl kurio tektu reikšmingai suabejoti pagrindinės bendrovės ir įmonių grupės galimybėmis tęsti savo veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad reikšmingo netikrumo yra, audito ataskaitoje privalome atkreipti dėmesį į atitinkamą finansinėse ataskaitose pateiktą informaciją arba, jeigu tokia informacija yra nepakankama, pakoreguoti savo išvadą. Mūsų išvados grindžiamos iki mūsų audito ataskaitos parengimo datos surinktais audito įrodymais. Tačiau ateityje gali įvykti įvykių ar atsirasti sąlygų, dėl kurių pagrindinei bendrovei arba įmonių grupei galėtų tekti nutraukti savo veiklą;


73

vertiname bendrąjį finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant jose pateikiamą informaciją ir tai, ar finansinėse ataskaitose nurodytos operacijos ir įvykiai finansinėse ataskaitose yra atspindėti teisingai; gauname pakankamų audito įrodymų dėl finansinės informacijos apie įmonių grupės bendroves ar verslo veiklą, kad galėtume parengti išvadą dėl konsoliduotųjų finansinių ataskaitų. Mes esame atsakingi už vadovavimą grupės auditui, jo priežiūrą ir vykdymą. Už mūsų audito išvadą atsakome tik mes. Mes palaikome ryšį su asmenimis, atsakingais už valdymą, be kita ko, siekdami aptarti numatomą audito apimtį ir laiką, o taip pat reikšmingas audito išvadas, tarp jų – reikšmingus vidaus kontrolės priemonių trūkumus, kuriuos nustatome audito metu. Kiti atskaitomybės reikalavimai Informacija apie mūsų audito užduotį Kasmetinis visuotinis akcininkų susirinkimas mus auditoriais paskyrė 2002 m. kovo 22 d.; tai reiškia, kad audito užduotis be pertrūkio atliekame iš viso jau 17 metų. Kita informacija Už kitą informaciją atsako valdyba ir generalinis direktorius. Kitą informaciją sudaro valdybos ataskaita. Savo išvadoje dėl finansinių ataskaitų kitos informacijos neapžvelgiame. Atlikdami finansinių ataskaitų auditą privalome perskaityti informaciją ir įvertinti, ar ji iš esmės atitinka finansines ataskaitas bei audito metu mūsų gautas žinias ir ar joje nėra reikšmingų iškraipymų. Taip pat privalome įvertinti, ar valdybos ataskaita yra parengta pagal galiojančius įstatymus ir teisės aktus. Mūsų nuomone, valdybos ataskaitoje pateikiama informacija atitinka finansinėse ataskaitose esančią informaciją, o valdybos ataskaita yra parengta pagal galiojančius įstatymus ir teisės aktus. Jeigu, remdamiesi mūsų atliktu darbu, padarytume išvadą, kad valdybos ataskaitoje yra reikšmingų iškraipymų, turėtume apie tai pranešti. Tačiau šiuo atžvilgiu mes neturime ko pranešti. Helsinkis, 2019 m. vasario mėn. 14 d. „Ernst & Young“ Oy Įgaliotųjų viešųjų buhalterių firma Kristina Sandin Įgaliotoji viešoji buhalterė

„MANDATUM LIFE INSURANCE COMPANY“ LTD PAŠTO ADRESAS P.D. 627, 00101 HELSINKIS, SUOMIJA

REGISTRUOTOJO BIURO ADRESAS BULEVARDI 56, 00120 HELSINKIS, SUOMIJA ĮMONĖS KODAS 0641130-2 WWW.MANDATUMLIFE.FI

p 0(7,1 $7$6.$,7$ · *hul uh]xowdwdl vxg ¡wlqjrmh lqyhvwlflq ¡mh dsolqnrmh 0dqgdwxp /lih xågluer...

Documents