optinio tinklo projektavimas
DESCRIPTION
suprojektuotas optinis tinklasTRANSCRIPT
TURINY
SĮVADAS. PROJEKTO TIKSLAI........................................................................................................4
1. PROJEKTE NAUDOTŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA..........................................5
2. ANALITINĖ DALIS........................................................................................................................6
2.1 Optinio ryšio technologijų analizė.............................................................................................6
2.1.1 WDM sistemų elementai.........................................................................................................6
2.1.2 Optiniai tinklai.........................................................................................................................7
2.1.3 Didžiausias tankis....................................................................................................................8
2.1.4 Kokybės klausimai..................................................................................................................9
2.1.5 WDM taikymai......................................................................................................................11
2.2 Optinių sąsajų tipai ir jų analizė...............................................................................................11
2.3 Optinės linijos trasos infrastruktūros analizė...........................................................................12
3. PROJEKTINĖ DALIS..................................................................................................................14
3.1 Projektuojamos optinės linijos kabelio ir informacijos perdavimo sistemos pasirinkimas ir
pagrindimas....................................................................................................................................14
3.2 Optinės linijos trasos pasirinkimas ir pagrindimas..............................................................18
3.3 Optinės linijos perdavimo charakteristikų skaičiavimas.....................................................19
3.4 Medžiagų ir įrangos specifikacija........................................................................................21
3.5 Projektuojamo tinklo konfigūravimas ir valdymas..............................................................21
3.5.1 SNMP aprašas..............................................................................................................22
3.6 Optinės linijos projekto įdiegimo organizavimas................................................................25
3.6.1 Bendrieji reikalavimai vykdant žemės darbus.............................................................25
3.6.2 Kabelinių ryšio linijų tiesimas......................................................................................26
3.6.3 Kliūčių apėjimas...........................................................................................................28
3.6.4 Įspėjamieji trasos ženklai.............................................................................................29
3.6.5 Nurodomieji KRL ženklai............................................................................................29
3.6.6 Darbų pridavimas.........................................................................................................29
Optinės linijos Žirmūnai – Antakalnis – Naujoji Vilnia projektavimas 3
4. DARBO SAUGA IR EKOLOGIJA...........................................................................................30
5. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI....................................................................................................32
6. NAUDOTŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS............................................................33
7. PRIEDAI....................................................................................................................................34
Valdemaras Novošinskis, TKN08A, Elektronikos ir informatikos fakultetas
Optinės linijos Žirmūnai – Antakalnis – Naujoji Vilnia projektavimas 4
ĮVADAS. PROJEKTO TIKSLAI
Šiuolaikinės duomenų perdavimo spartos didėja itin dideliais žingsniais. Vos prieš penketą metų
vartotojai teturėjo 10 Mbps internetinio ryšio pralaidumo linijas. Šiai dienai gi stambiausi IPT gali
pasiūlyt iki 300 Mbps duomenų perdavimo paslaugas. Tai tapo prieinama pradėjus plačiai diegti
šviesolaidinius tinklus, kurie lyginant su variniais, gali perduoti didelį kiekį informacijos labai
dideliais atstumais. Lietuva 2010 metais buvo tarp sparčiausiai šviesolaidinį tinklą diegiančių
pasaulio valstybių. Taip pat pagal „Ookla Net Index“ serveriuose atliekamus interneto pralaidumo
matavimus mūsų šalis patenka į penketuką sparčiausių. Tobulėjant šviesolaidinėm technologijom, į
rinką žengė banginio sutankinimo sprendimai ( WDM ). Optinės linijos užsakovas ir
administratorius - UAB „Penki kontinentai“. Visi projektavimo darbai bei projektuojamos optinės
linijos pridavimas derinamas tiesiogiai su užsakovu.
Šio kursinio projekto tikslai:
Suprojektuoti šviesolaidinę liniją Žirmūnai – Antakalnis – Naujoji Vilnia.
Išanalizuoti linijos trasos infrastruktūrą.
Pagal linijos parametrus ir užduotį parinkti optinę sąsają.
Pagal optinės sąsajos tipą parinkti įrangą.
Remiantis rekomendacijom bei papildomais informacijos šaltiniais paskaičiuoti optinės
linijos slopinimus.
Aprašyti linijos tiesimo projektą.
Numatyti darbų saugos ir ekologijos reikalavimus.
Pateikti optinės linijos galios balanso grafiką, projekto topografinę nuotrauką.
Pateikti išvadas ir pasiūlymus.
Valdemaras Novošinskis, TKN08A, Elektronikos ir informatikos fakultetas
Optinės linijos Žirmūnai – Antakalnis – Naujoji Vilnia projektavimas 5
1. PROJEKTE NAUDOTŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA
Projektuojant optinę liniją Žirmūnai – Antakalnis – Naujoji Vilnia buvo vadovaujamasi sekančiais
šaltiniais:
1. Gvergždys, J., Vietinių tinklų kabelinės sistemos. Kaunas „Technologija“, 2003
Rėmiausi šiuo šaltiniu aprašydamas optinės linijos trasos tiesimo darbus.
2. Plėštys, R., WDM tinklų patikimumo įvertinimo ypatumai. KTU. 2005
Šioje knygoje radau aprašytas WDM charakteristikas, bei specifikacijas.
3. Vaitkuvienė, I., Metodinės rekomendacijos baigiamajam projektui rengti. VIKO. 2004
Šiuo šaltiniu rėmiausi atlikdamas šio darbo apiforminimą.
4. Mukherjee, B., „Optical WDM networks“. JAV „Springer Science+Business Inc“ , 2006
Šiuo šaltiniu naudojausi aprašydamas WDM technologiją.
5. „TEO LT“ AB techniniai reikalavimai LT TR01:1999 , LT TR008:2001.
Remdamasis šiais techniniais reikalavimais aprašiau optinės linijos trasos tiesimą.
6. ITU-T rekomendacijos G.652D, ITU-T G.671 ir ITU-T G.694 ( I ir II )
Šių rekomendacijų pagalbą parinkau optinius kabelius bei informacijos perdavimo įrangą.
7. http://alcatel-lucent.com/
Šiame puslapyje radau reikalingą aktyvinę informacijos perdavimo ir apdorojimo įrangą.
8. http://communications.draka.com/ ir http://www.nestorcables.fi/
Šiuose gamintojų puslapiuose radau tinkamus vidinius ir lauko šviesolaidinius kabelius.
9. http://maps.lt
Šio puslapio pagalba suprojektavau optinė liniją ant topografinės nuotraukos bei
apskaičiavau trasos ilgį bei atstumus tarp sujungimo taškų.
10. http://zaliasis-namas.lt/
Iš šio puslapio elektroninės parduotuvės pasirinkau reikalingas medžiagas.
Valdemaras Novošinskis, TKN08A, Elektronikos ir informatikos fakultetas
Optinės linijos Žirmūnai – Antakalnis – Naujoji Vilnia projektavimas 6
2. ANALITINĖ DALIS
2.1 Optinio ryšio technologijų analizė
Šiai dienai optiniais tinklais duomenų perdavimas vyksta pagrinde SDH/SONET ir WDM
technologijomis. Mažesni optiniai tinklai naudoja tiesioginį ETHERNET/IP jungimą. SDH/SONET
sąsajos didžiausias pralaidumas dabartinėm technologijom siekia 4016 srautų po 2 Mbps t.y. ~10
Gbps ( STM-64 ). Tuo tarpu sparčiai populiarėjanti bangos ilgio skaitmeninė moduliacija gali
pasiūlyti iki 100 Gbps pralaidumus. ETHERNET technologija siūlo 100 Mbps ir 1 Gbps
sujungimus. Tobulėjant optiniam tinklam nuo rinkos neatsilieka ir aktyvinės/pasyvinės įrangos
gamintojai. Šiuo metu siūloma „all-in-one“ aparatai, galintis tarpusavyje suderinti pagrindines
šviesolaidines technologijas. Kadangi projektuojamoje optinėje linijoje bus naudojamas banginis
sutankinimas, šią technologiją aprašysiu plačiau.
Sutankinimas yra technikos būdas, leidžiantis ta pačia ryšio terpe vienu metu perduoti daugelį
signalų. Šviesolaidinėse optinėse ryšio sistemose yra naudojami du svarbiausieji sutankinimo
būdai. Laikiniame sutankinime keli skaitmeniniai signalai yra suliejami į vieną didesnės spartos bitų
srautą, kuriame kiekvieno signalo bitams yra skiriami atskiri laiko tarpsniai. Bangos ilgių
sutankinime (WDM - Wavelength Division Multiplexing) dviejų arba daugiau bangos ilgių signalai
vienu metu yra perduodami ta pačia skaidula; šis sutankinimo būdas gali būti naudojamas ir laisvoje
erdvėje. Ta pačia skaidula sklindantys WDM signalai yra imtuvo atskiriami panašiai, kaip ir radijo
imtuvai atskiria atmosfera sklindančius skirtingų radijo stočių signalus.
Bangos ilgių sutankinimas yra patrauklus tuo, kad šitaip galima kiekvienos skaidulos pralaidą
padidinti tiek kartų, kiek skirtingų optinių kanalų pavyksta perduoti. Kanalų skaičius pirmiausia
priklauso nuo to, kiek pinigų jūs esate pasiryžę tam išleisti. Jeigu jūsų biudžetas yra pakankamai
didelis ir galite susipirkti visus reikalingus lazerius ir kitą optinę įrangą, tolimojo ryšio skaidulon su
erbiu legiruotais skaiduliniais stiprintuvais jūs galėsite sutalpinti kelis tuzinus skirtingų bangos
ilgių. Nedidelio nuotolio sistemose, kurioms nereikalingi stiprintuvai, kanalų skaičius bus dar
didesnis. Tai leidžia išvengti naujų kabelių instaliavimo veikiančiose sistemose, naudoti mažiau
skaidulų naujose sistemose, o dažniausiai suteikia ateities plėtrai būtiną dažnių juostos resursą.
Valdemaras Novošinskis, TKN08A, Elektronikos ir informatikos fakultetas
Optinės linijos Žirmūnai – Antakalnis – Naujoji Vilnia projektavimas 7
2.1.1 WDM sistemų elementai
Paprastoje dvitaškėje (point-to-point) WDM sistemoje šviesos šaltiniai generuoja skirtingų bangos
ilgių moduliuotus signalus (žr. 2.1 pav.). Apskritai paėmus, tie šaltiniai gali būti visiškai atskiri, bet
jei būtų vienas plačiajuostis spinduliuotės šaltinis ir atitinkami optiniai komponentai, jis galėtų
pateikti visus reikalingus bangos ilgius. Kiekvienas optinis kanalas yra moduliuojamas atskirai
moduliuojant to kanalo šaltinį arba pasitelkus išorinį moduliatorių.
Įvairių bangos ilgių signalai yra sudedami į vieną visumą optiniame prietaise, vadinamajame
multipleksoriuje ("muksas" - optinio ryšio inžinierių žargonas), iš kurio jie patenka į ryšio linijos
skaidulą. Kartais tam pakanka tik sumaišyti visus signalus į krūvą, bet dažniausiai
multipleksoriuose yra speciali bangos ilgiui selektyvi optika, leidžianti tinkamai izoliuoti įvesties
signalus vieną nuo kito.
Skaidulą paliekančius signalus reikia atskirti, nes standartiniai ryšių sistemų fotodetektoriai to
padaryti nesugeba. Ta užduotis yra patikima optiniam demultipleksoriui ("demuksui"), kurio bangos
ilgiui selektyvūs optiniai komponentai nukreipia kiekvieno bangos ilgio signalus į atskirus
detektorius. Skirtingo bangos ilgio kanalus reikia atskirti labai gerai, nes kitaip viską sugadins
kryžminė kanalų sąveika (crosstalk). Optiniai reikalavimai yra labai griežti ir juos sugeba patenkinti
tik keletas technologijų.
2.1.2 Optiniai tinklai
Bet daugelis šviesolaidinių optinių ryšio sistemų yra žymiai sudėtingesnės negu paprastoji dvitaškė.
Tolimojo ryšio sistemose yra būtinas signalų stiprinimas ir regeneravimas. Pirmosiose
šviesolaidinėse sistemose būdavo naudojami kartotuvai, kurie optinius signalus versdavo į
elektroninius, o vėliau vėl sukurdavo naują optinį signalą. Bangos ilgių sutankinimui šis būdas yra
labai nepraktiškas, nes kiekvienam bangos ilgiui prireiktų atskiro regeneratoriaus. WDM sistemoms
kur kas labiau tinka optiniai stiprintuvai, nes jie sustiprina visus į jų stiprinamą spektro ruožą
patenkančius bangos ilgius. Pavyzdžiui, standartiniais C juostos erbiu legiruotais skaiduliniais
stiprintuvais galima stiprinti signalus, kurių bangos ilgiai yra nuo 1525 nm iki 1570 nm.
Šiuolaikiniuose optiniuose tinkluose taip pat reikia atskirus bangos ilgius sugebėti nukreipti
skirtingomis kryptimis. Optiniai pridėjimo ir atmetimo multiplekseriai(Optical add/drop
multiplexers) iš viso WDM signalo atskiria vieną arba daugiau bangos ilgių ir paprastai į jų vietą
Valdemaras Novošinskis, TKN08A, Elektronikos ir informatikos fakultetas
Optinės linijos Žirmūnai – Antakalnis – Naujoji Vilnia projektavimas 8
prideda vieną ar daugiau kitų. Perjungikliai ir optinės kryžminės jungtys atskiria ir paskirsto tarp
daugelio galimų išvesčių individualius bangos ilgius (žr. 2.2 pav.). Optiniai arba bangos ilgių
maršrutizatoriai atlieka panašias funkcijas. Visų šių prietaisų technologija labai sparčiai vystosi,
todėl nei terminija, nei komutatorių funkcijos dar nėra standartizuotos.
Bangos ilgių komutavimas ir maršrutizavimas yra svarbios dabar atsirandančių naujųjų visiškai
optinių tinklų funkcijos. Tolimesnėje perspektyvoje tikimasi į optikos sritį perkelti dalį signalo
apdorojimo funkcijų, o pačius signalus sugrupuoti pagal jų bangos ilgius. Tokie skirtingo bangos
ilgio kanalai būtų nepriklausomos sistemos dalys; jie būtų apdorojami atskirai, supakuojami
perdavimui, o vėliau vėl išpakuojami ir individualiai maršrutizuojami. Skirtingi bangos ilgiai būtų
panaudojami skirtingo formato signalų tvarkymui, todėl ta pačia skaidula vienu bangos ilgiu būtų
galima perduoti 2,5 Gbps SDH telefoninius signalus, kitu bangos ilgiu - gigabitinį Ethernetą, o
trečiuoju - Interneto protokolo duomenis. Prireikus vienaip ar kitaip tvarkyti perduodamus srautus,
signalus būtų galima iš vieno bangos ilgio perkelti į kitą.
2.1.3 Didžiausias tankis
Galimų perduoti bangos ilgių kanalų skaičius priklauso nuo trijų svarbiausiųjų faktorių: atstumo
tarp kanalų, bendrojo sistemos optinio dažnių juostos pločio ir kiekvieno individualaus
moduliuojamojo optinio signalo juostos pločio. Savo ruožtu, keičiant kiekvieną iš šių faktorių, yra
veikiami ir kiti du.
Ankstyvosiose WDM sistemose buvo naudojami gana dideli atstumai tarp kanalų. Kai kuriose iš jų
išvis tebuvo tik du bangos ilgiai, kurie buvo taip atskirti vienas nuo kito, kad net patekdavo į
skirtingus optinio ryšio spektrinius langus, pavyzdžiui, 850 nm ir 1300 nm arba 1300 nm ir 1550
nm. Greitai kanalų skaičius išaugo ir juos teko supakuoti žymiai tankiau. Specialaus tankaus
WDM (DWDM - Dense WDM) apibrėžimo nėra, bet dažniausiai tai reiškia, kad 1550 nm erbiu
legiruotos skaidulos stiprinimo lange kanalai yra nutolę vienas nuo kito ne toliau kaip per keletą
nanometrų.
Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU - International Telecommunication Union) nustatė
atstumo tarp kanalų standartus. Standartus kūrę inžinieriai buvo ryšininkai, o ne optikai, todėl jie
naudojo ne bangos ilgius, o dažnio vienetus. (Nepaisant to, sistema vis tiek vadinama bangos ilgių
tankinimu, nes dažnių tankinimo terminas jau yra naudojamas analoginėms radijo dažnių sistemoms
žymėti.) Jie apibrėžė pagrindinį bangos ilgį ties 193,1 THz ir dažnių tinklelį, kuriame yra
standartiniai 100 GHz atstumai tarp kanalų, ties 1550 nm - tai maždaug atitinka 0,8 nm atstumus.
Valdemaras Novošinskis, TKN08A, Elektronikos ir informatikos fakultetas
Optinės linijos Žirmūnai – Antakalnis – Naujoji Vilnia projektavimas 9
Sistemų gamintojai vienu laiku priėmė ITU siūlomas specifikacijas ir įvedė savo pačių
modifikacijas. Komercinėse sistemose priimta naudoti atstumus tarp kanalų, kurie yra lygūs 400,
200 ir 100 GHz (3,2, 1,6, ir 0,8 nm), o kai kuriose sistemose yra naudojamas ir 50 GHz atstumas.
Laboratorijose šį atstumą yra pavykę sumažinti net iki 25 GHz.
Bendras turimų kanalų skaičius priklauso nuo to, kokia yra šviesolaidinės optinės ryšio sistemos
naudojama dažnių juosta (žr. 2.3 pav.). Optinės dažnių juostos riba priklauso nuo sistemos tipo.
Tolimojo ryšio sistemose ją riboja optinis stiprintuvas. Nestiprinamose sistemose ribos - ne tiek
griežtos - yra apsprendžiamos skaidulos slopinimo ir dispersijos; konstruktoriai netgi yra kalbėję
apie tai, kad perdavimui galima panaudoti bangos ilgius nuo 1200 nm iki 1650 nm, nes šioje srityje
ir skaidulos nuostoliai, ir jos dispersija dar yra palyginus nedideli.
Standartinių erbiu legiruotų skaidulų didžiausias stiprinimas atitinka vadinamąją C juostą, esančią
nuo 1525 nm iki 1570 nm, bet praktiškai stiprintuvai geriausiai veikia tik vidurinėje šios juostos
dalyje, maždaug nuo 1530 nm iki 1560 nm, kurioje gali tilpti atskirtų 100 GHz tarpais 40 optinių
kanalų. Ilgesnio bangos ilgio spinduliuotė pralėkusi tam tikrą skaidulos atkarpą yra sustiprinama
mažiau, bet naudojant ilgas skaidulas galima pagaminti L juostos (long - ilgas) stiprintuvus (tarp
1570 nm ir 1605 nm) su gana pakankamu stiprinimo koeficientu ir taip sutalpinti dar 40 atskirtų 100
GHz atstumais kanalų.
Iš dabartiniu metu nagrinėjamų erbiu legiruotų alternatyvių skaidulinių stiprintuvų būtų galima
paminėti skaidulas, kurių šerdys yra legiruotos tuliu, arba standartinę skaidulą naudojančius
Ramano stiprintuvus. Abu tie stiprintuvai gali ateityje praplėsti WDM sistemų naudojamą optinių
dažnių juostą ir padidinti kanalų skaičių.
Kiek arti skirtingų bangos ilgių kanalai gali būti suspausti vienas prie kito, priklausys nuo
parametro, kuris vadinamas moduliuotojo šaltinio dažnių juosta. Kokybiško WDM sistemose
naudojamo lazerio spektro plotis tėra vos keli gigahercai, tačiau moduliuojant jo signalą (netgi ir
panaudojus išorinį moduliatorių) signale atsiranda papildomi komponentai, o jis pats išplinta
platesniame spektro ruože. Kuo didesne sparta yra moduliuojamas signalas, tuo platesnė darosi jo
užimama dažnių juosta (žr. 2.4 pav.). Tame paveikslėlyje parodytame pavyzdyje 2,5 Gbps sparta
moduliuotiems kanalams atskirti pakanka 50 GHz dydžio tarpų, bet 10 Gbps spartos signalus reikia
atskirti ne mažiau kaip 100 GHz tarpais, kitaip pasireikš stipri kryžminė sąveika.
2.1.4 Kokybės klausimai
Valdemaras Novošinskis, TKN08A, Elektronikos ir informatikos fakultetas
Optinės linijos Žirmūnai – Antakalnis – Naujoji Vilnia projektavimas 10
Kai yra pradedama kalbėti apie WDM sistemų darbo kokybę, pirmiausia yra paliečiamas kryžminės
sąveikos (crosstalk) klausimas. Vienas kanalas gali būti užteršiamas kitų kanalų signalais dėl prasto
jų atskyrimo demultipleksoriuose arba dėl netiesiškos optinės sąveikos pačiose skaidulose. Bangos
ilgių kanalų persiklojimas atsiranda dėl to, kad tarp didelės spartos signalų būna palikta per mažai
erdvės, o tai sudaro sąlygas nepriimtinai kryžminei sąveikai.
Idealiame demultipleksoriuje visi įvesties bangos ilgiai yra paskirstomi į seką tarpsnių, į kuriuos
nepatenka nei ilgesnio, nei trumpesnio bangos ilgio šviesa. Realiuose demultipleksoriuose to
pasiekti nepavyksta, nors jų išskiriamų dažnių juostų ribos ir yra gana stačios, bet, toli gražu, ne
vertikalios. Be to, ir WDM šaltinių spinduliuotės spektras nėra sudarytas iš idealių smailių, o jos yra
išplitusios pagal Gauso dėsnį. Jei šaltinių ir demultipleksorių spektrinės charakteristikos yra
stabilios, praktikai to visiškai pakanka. Bet kai siekiama šio stabilumo, reikia kruopščiai
kontroliuoti veikos sąlygas, pavyzdžiui, prietaiso temperatūrą, ir aktyviai stebėti jų parametrus. Iki
šiol apie ilgalaikį WDM įrangos ir sistemų stabilumą tėra paskelbta labai nedaug duomenų.
Konstruktoriai vis dar stengiasi sukurti demultipleksorius, kurie galėtų labiau apriboti gretimų
kanalų signalų kryžminę sąveiką.
Triukšmo slenkstis yra sąlygojamas erbiu legiruotų skaidulinių stiprintuvų savaiminės
spinduliuotės. Skaiduliniai stiprintuvai yra analoginiai prietaisai, todėl jie neskiria signalo ir
triukšmo; kuo didesnis yra kiekvienos sekcijos stiprinimas, tuo daugiau savaiminės spinduliuotės
triukšmo ta sekcija sukuria. Šis triukšmo slenkstis veikia skaitmeninių ryšio sistemų klaidingų bitų
dažnį.
Potencialias problemas gali sukelti ir nevienodas skirtingų kanalų stiprinimas. Kuo ilgesnė bus
stiprintuvų seka, tuo labiau pasireikš šis netolygumas. 30 vienas po kito sujungtų stiprintuvų pavers
1 dB skirtumą 30 dB, o tai jau pradės slopinti silpnesnio signalo kanalus. Šį skirtumą galima
sumažinti pervedant stiprintuvus į mažo stiprinimo režimą bei įjungiant charakteristiką lyginančius
filtrus.
Kadangi visų kanalų dažniai yra tolygiai pasiskirstę, šis ketvirtasis dažnis būtinai sutaps su kitu
optiniu kanalu ir bus šio kanalo triukšmo šaltinis. Jeigu visi optiniai kanalai yra veikiami nedidelės
dispersijos, jų fazės vieno kito atžvilgiu nekis, todėl keturbangis maišymas bus labai stiprus. Šis
reiškinys labai apriboja WDM sistemų taikymus spektriniame ruože, artimame nulinės skaidulų
dispersijos taškui. Nors dispersija ir nedidelė, tačiau labai sumažina keturbangį maišymą.
Kai skaidula yra perduodama labai daug optinių kanalų, visa optinė galia darosi didelė ir gali
pradėti reikštis kiti netiesiški reiškiniai. Priverstinė Ramano spinduliuotė signalus gali ir stiprinti, ir
Valdemaras Novošinskis, TKN08A, Elektronikos ir informatikos fakultetas
Optinės linijos Žirmūnai – Antakalnis – Naujoji Vilnia projektavimas 11
slopinti, ir sukelti jų kryžminę sąveiką; dėl to kai kuriose naujose sistemose Ramano stiprinimas yra
naudojamas skaidulinio stiprintuvo spektro išlyginimui. Jei perdavimo sparta yra labai didelė,
pavienius kanalus gali stipriai veikti skirtinga įvairiems bangos ilgiams šviesos dispersija.
2.1.5 WDM taikymai
Dažniausiai WDM yra panaudojamas, kai reikia labai padidinti magistralinių sistemų pralaidą.
Tankaus WDM sistemos, be to, dar yra naudojamos didmiesčių (metropolitan) ryšių sistemose,
kuriose linijų ilgiai paprastai tėra kelių dešimčių kilometrų ir jomis reikia sujungti verslo įmones
vieną su kita, ir su telekomo operatoriais. Tokių linijų ilgiai nėra dideli, todėl joms nereikia optinių
stiprintuvų ir galima pasitelkti daugiau skirtingų bangos ilgių. WDM technologiją taip pat galima
naudoti ir pasyviuosiuose optiniuose tinkluose, kuriuose kiekvienam abonentui yra priskiriamas
atskiras bangos ilgis.
WDM sistemos yra bandomos ir nedidelio nuotolio taikymuose. Pavyzdžiu galėtų pasitarnauti
10Gbit Etherneto idėja, kai viena skaidula yra perduodami keturi 2,5 Gbps spartos kanalai, kurie
1300 nm ruože vienas nuo kito atskirti 25 nm pločio tarpais.
2.2 Optinių sąsajų tipai ir jų analizė
STM (Synchronous Transport Module) pagal ITU-T Recommendation G.957
STM-1 155.52 Mbit/s
STM-4 622.08 Mbit/s
STM-16 2488.32 Mbit/s
STM-64 9953.28 Mbit/s
WDM (Wavelength Division Multiplexing) pagal ITU-T Recommendation G.959.1
CWDM – 10 Gbit/s.
DWDM – 40 Gbit/s.
Valdemaras Novošinskis, TKN08A, Elektronikos ir informatikos fakultetas
Optinės linijos Žirmūnai – Antakalnis – Naujoji Vilnia projektavimas 12
Linijoje Žirmūnai – Naujoji Vilnia projektuojamas pralaidumas turi siekti 10 Gbps. Atsižvelgus į
tobulėjančias technologijas bei didėjanti poreikį duomenų perdavimo greičiui, pasirinkta DWDM
sąsaja. Nors ši technologija finansiškai kainuoja brangiausiai, investicijos su laiku atsipirks.
2.1 lentelė. DWDM specifikacijaDWDM specifikacija
Duomenų perdavimo greitaveika
10 Gbps , 40 Gbps, 100 Gbps
Generuojamas signalas ITU-T G.694 ( I ir II )Kanalų palaikymas 1-2-4-8-16-32Reikalavimai kabeliui ITU-T G.652 , G.653 , G.654 , G.655Jungtys / Moduliai GBIC, XFP, X2, Xenpak
Bendrosios charakteristikos:
1. Pagrindinės DWDM įrangos charakteristikos aprašytos ITU-T G.671 pirmame skyriuje.
2. Reikalavimai optiniam kabeliui aprašytos ITU-T G.652D rekomendacijoje.
3. Reikalavimai generuojamiem signalam aprašyti ITU-T G.694.1 ir G.694.2 rekomendacijose.
2.3 Optinės linijos trasos infrastruktūros analizė
Atlikus optinės linijos trasos infrastruktūros analizę, buvo surašyti potencialūs duomenų perdavimo
paslaugų klientai. Palei trasą įsikūrusios ar dar besikuriančios 4 gyvenamos teritorijos. Preliminarus
gyventojų skaičius pateikiamas lentelėje. Pagrindinis projektuojamos linijos tikslas – prijungti
Naujosios Vilnios rajoną prie Vilniaus šviesolaidinio tinklo ir sukurti konkurenciją analogiškas
paslaugas jau teikiančiai kitai IPT įmonei. Antakalnio mikrorajone baigiama statyti gaisrinė, kuri
pageidauja turėti du nepriklausomus duomenų perdavimo paslaugų tiekėjus. Analogiškas paslaugas
pirktų Smėlio bei V.Grybo gatvėse įsikūrusios Lenkijos ambasada, parduotuvė „Maxima“ bei
Vilniaus Prancūzų mokykla. Taip pat, Antakalnio mikrorajone yra galimybė sukomutuoti
tarptinklinį sujungimą su „TEO LT“ AB bei UAB „Skaidula“ tinklais. Trečiame optinės linijos
trasos kilometre stovi judriojo ryšio bokštas. Kilometre nuo jo šiais metais bus pradėtos naujojo
mikrorajono statybos. Šiuo metu, statybų rangovai nepasirašę projekto dėl telekomunikacijų
atvedimo iki teritorijos. Tad būsimi gyventojai bei įmonės turės galimybę naudotis šiuolaikinėm
duomenų perdavimo paslaugom tik įsikūrus. Optinės linijos trasa terminuojame Dūmų gatvėje
esančiame komerciniame kvartale.
Valdemaras Novošinskis, TKN08A, Elektronikos ir informatikos fakultetas
Optinės linijos Žirmūnai – Antakalnis – Naujoji Vilnia projektavimas 13
2.2 lentelė. Potencialūs klientai
VartotojasAtšakos atstumas nuo
trasos pradžios
Preliminarus gyventojų
skaičius
Preliminarus
pageidaujamas srautas
Antakalnis 1 km 47 tūkst. 10 Gbps
Rokantiškės 4 km 7 tūkst. 10 Gbps
Naujasis Antakalnis 4 km 13 tūkst. 10 Gbps
Naujoji Vilnia 8 km 33 tūkst. 10 Gbps
Gaisrinė 1 km - 1 Gbps
Lenkijos ambasada 1,5 km - 1 Gbps
Klinika 1,5 km - 1 Gbps
Parduotuvė 1.5 km - 1 Gbps
Mokykla 1,6 km - 1 Gbps
Judriojo ryšio bokštas 3 km - 1 Gbps
Valdemaras Novošinskis, TKN08A, Elektronikos ir informatikos fakultetas
Optinės linijos Žirmūnai – Antakalnis – Naujoji Vilnia projektavimas 14
3. PROJEKTINĖ DALIS
3.1 Projektuojamos optinės linijos kabelio ir informacijos perdavimo sistemos
pasirinkimas ir pagrindimas
Atlikus linijos infrastruktūros analizę bei atsižvelgus į ateities FTTH tendencijas, mikrorajonam ir
gyvenvietėm numatyta nutiesti 96 skaidulas, potencialiem juridiniam klientam – 24. Tarp Žirmūnų
ir Naujosios Vilnios bus sukurtas WDM 10 Gbps sujungimas ( 4 kanalai po 2,5 Gbps į vieną pusę )
tam panaudojus dvi skaidulas, likusias 10 palikus stuburinio sujungimo rezervui . Dar 12 skaidulų
paliekama kaip rezervas bendram naudojimui. Visų skaidulų suma – 144. Optiniai trasai ryšio
kanalizacijai ir tiesimui grunte parinktas Draka ezPREP Loose Tube dielektrinis kabelis su 144
ESMF skaidulom. Pagrindinis kabelio pasirinkimo kriterijai – kainos ir kokybės santykis, klojimo
paprastumas bei atsparumas išoriniam aplinkos ir mechaniniam veiksniam.
3.1 Pav. Magistralinio kabelio konstrukcija.
Centrinis dalis – stiklo pluošto plastikinis strypas.
Šviesolaidžio vamzdeliai – termoplastinė medžiaga, gaubianti 12 skaidulų ir užpildyta vandenį
išstumiančiu geliu.
Išilginė hidroizoliacija – sausas branduolys su vandenį sugeriančiu audiniu.
Išorinis apvalkalas – HDPE.
Valdemaras Novošinskis, TKN08A, Elektronikos ir informatikos fakultetas
Optinės linijos Žirmūnai – Antakalnis – Naujoji Vilnia projektavimas 15
3.1 lentelė. Optinio kabelio charakteristikos
ezPREP Loose Tube -144SM charakteristikos
Skaidulų kiekis Vnt. 144
Vamzdelių kiekis Vnt. 12
Kabelio skersmuo mm. 19.5
Vamzdelio skersmuo mm. 2.5
Kabelio svoris Kg/km 345
Statybinis ilgis km 2 / 4 / 6 [ -1% - +3% ]
Didžiausias tempimas klojimo
metu1.5 * W
Didžiausias tempimas darbo
režime0.5 * W
Gniuždimas 5000 N / 100 mm., maks. 15 min.
Sukimas 100 N, +/- 180° , 10 kartų.
Pakartotiniai lenkimai R=20x D, 100 N, 35 kartai.
Darbinė temperatūra -40°C iki +70°C
Vandens atsparumas 3m / 1m
Atitikimas standartui ITU-T G.652.D
3.2 lentelė. Optinio kabelio slopinimo charakteristikos
Slopinimas Slopinimas lenkiant
Prie 1310 nm 0.33 – 0.35 dB/kmLenkimų
skaičius
Mandrelio
skersmuo (mm)
Bangos ilgis
(nm)
Slopinima
s (dB)
Prie 1383 nm 0.32 – 0.35 dB/km 100 25 1310 ≤ 0,05
Prie 1460 nm 0.25 dB/km 100 25 1550 ≤ 0,05
Prie 1550 nm 0.19 – 0.21 dB/km 100 30 1625 ≤ 0,05
Prie 1625 nm 0.20 – 0.23 dB/km
Kabelio „cutoff“ bangos ilgis ( λccf ) = ≤ 1260 nm
Modos lauko skersmuo
Bangos ilgis MFD ( 𝜇m )1310 9.0 ± 0.4
Valdemaras Novošinskis, TKN08A, Elektronikos ir informatikos fakultetas
Optinės linijos Žirmūnai – Antakalnis – Naujoji Vilnia projektavimas 16
1550 10.1 ± 0.5
3.3 lentelė. Optinio kabelio chromatinės charakteristikos
Chromatinė dispersija
Bangos ilgis ( nm ) Chromatinė dispersija ( ps/[nm.km])
1285 – 1330 ≤ |3|
1550 ≤ 18.0
1625 ≤ 22.0
Nulinės dispersijos bangos ilgis 1300 – 1322 nm
Poliarizacinės modos dispersija = ≤0.06 ( ps√km )
3.4 lentelė. Skaidulos charakteristikos
Stiklo šerdies geometrija Dangos geometrija
Apvalkalo skersmuo 125.0 ± 0.7 µm Dangos skersmuo 242 ± 7 µm
Šerdies/Apvalkalo
koncentriškumo
paklaida
≤ 0.5 µm
Dangos/Apvalkalo
koncentriškumo
paklaida
≤ 12 µm
Apvalkalo
eliptiškumas≤ 0.7 % Dangos eliptiškumas ≤ 5 %
3.5 lentelė. Skaidulų spalvinis žymėjimas
Nr. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
SpalvaMėlyn
aOranžinė Žalia Ruda Pilka Balta Raudona Juoda Geltona
Violetin
ėRožinė Žalsva
3.6 lentelė. Vamzdelių spalvinis žymėjimas
Nr. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
SpalvaMėlyn
aOranžinė Žalia Ruda Pilka Balta Raudona Juoda Geltona
Violetin
ėRožinė Žalsva
Optinės linijos tiesimui pastatų viduje parinktas „Nestor“ FTMS G.652D kabelis ( SSTL kodas –
0217402 ). Tai 12 skaidulų bemetalis kabelis su „tight-buffer“ apvalkalu, skirtas vidaus darbam.
Valdemaras Novošinskis, TKN08A, Elektronikos ir informatikos fakultetas
Optinės linijos Žirmūnai – Antakalnis – Naujoji Vilnia projektavimas 17
3.2 pav. Optinio kabelio vidaus darbams konstrukcija.
3.3 pav. Optinio kabelio vidaus darbams pavyzdys.
3.7 lentelė. Optinio kabelio vidaus darbams charakteristikos.Charakteristikos
Didžiausias tempimas - Tiesimo metu4 F8 F12 F
700 N850 N
1 000 N
Lūžio atsparumas - Su 100 mm plokštele 1 000 N
Temperatūra - Darbo -5 - +60 ºC
- Tiesimo -15 - +60 ºCNestorkodas
SSTLkodas
Skaidulų skaičius
Skersmuomm
Svoriskg/km
Mažiausias lenkimo skresmuo
Ilgism
Būgnas
L10390 0217402 12xSMT 6,7 39 140 mm 2000 Perdirbamas būgnas
Konstrukcija
Skaidulos Single-mode skaidulos pagal ITU-T G.652.D rekomendacijas.
Antrinis apvalkalas
„Tight buffer“, išorinis skersmuo 900 µm.
Stangrumo membranos
Aramido siūlai po apvalkalu.
Išorinis apvalkalas
Nedegus, be halogenų plastiko (LSZH). Apvalkalas yra baltos spalvos. Kabelis atsparus liepsnai pagal IEC 60332-3.
Apvalkalo markiruotė
Kabelis marširuojamas kas metrą : „Nestor Cables“ – kabelio tipas – savininko vardas – pagaminimo metai – kabelio ilgis.
Valdemaras Novošinskis, TKN08A, Elektronikos ir informatikos fakultetas
Optinės linijos Žirmūnai – Antakalnis – Naujoji Vilnia projektavimas 18
3.8 lentelė. Skaidulų spalvinis žymėjimas
Nr. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
SpalvaMėlyn
aOranžinė Žalia Ruda Pilka Balta Raudona Juoda Geltona
Violetin
ėRožinė Žalsva
Informacijos perdavimo sistemos parinkimas
Projektuojamos linijos Žirmūnai – Naujoji Vilnia srauto pralaidumas – 10 Gbps. Buvo renkamasi
tarp dviejų sąsajos tipų – STM-64 ir WDM. Atsižvelgus į tendencijas bei duomenų perdavimo
greičių didėjimą, su investiciją į ateitį buvo pasirinktas WDM ( bangos ilgio sutankinimo ) sąsajos
tipas. WDM technologija šiuo metu gali perduoti signalą iki 320 skirtingais bangos ilgiais. Teorinis
maksimalus vienos skaidulos pralaidumas yra ~12 Tbps ( 320 x 40 Gbps ).
Informacijos perdavimo įrangos pasirinkimui įtakos turėjo platus skirtingų technologijų poreikis.
Atlikus rinkos analizę nusprendžiau pasirinkti visiškai naują produktą - Alcatel-Lucent 1850 TSS-
320 komutatorių. Jis patrauklus savo palaikomų sąsajų skaičiumi. Šios įrangos pagalba galima
vienu metu priimti, apdoroti ir perduoti SDH/SONET iki STM-64, OTN, Ethernet bei WDM
signalus. Įranga sukomplektuota „blade“ pagrindu, tad išaugus poreikiam, tereikia įdiegti papildomą
reikalingą modulį ( „Pay as you growth“ sistema ). Optinės linijos pradžioj ir pabaigoje sumontavus
šią įrangą, sutaupoma papildomos įrangos sąskaita, nes nebereikia statyti papildomų sąsajų
derinimo ir duomenų perdavimo įrenginių. Potencialiem klientam pajungti bus naudojamas
tiesioginis jungimas prie šio komutatoriaus per SFP jungtį ( 1Gbps ). Esant poreikiui, spintoj
numatyta vieta FTTH įrangai aptarnauti. Žirmūnuose ir Naujojoj Vilnioj bus naudojamas XENPAK
( 10 Gbps ). Tarpiniame taške Antakalnyje bus naudojamas Alcatel-Lucent 1696 Metrospan
ROADM ( programuojamas optinis add/drop multiplekseris ). Pagal teikiamą technologiją, visi
pageidaujantys klientai galės įsivesti atskirą šviesolaidžio skaidulą į savo teritoriją (FTTH ).
Įvertinus įrangos kainą ir jos galimybės, taip pat palaikomų sąsajų kiekį bei lankstumą, Alcatel-
Lucent produkcija pasirinkta su planais ateityje plėsti optinį tinklą. Pradinis įrangos sąrašas
pateikiamas žemiau. Aktyvinės ir pasyvinės įrangos charakteristikos pateikiamos projekto priede.
Valdemaras Novošinskis, TKN08A, Elektronikos ir informatikos fakultetas
Optinės linijos Žirmūnai – Antakalnis – Naujoji Vilnia projektavimas 19
3.2 Optinės linijos trasos pasirinkimas ir pagrindimas
Optinės linijos trasa bus tiesiama tiek esamais ryšiu kanalizacijos kanalais, tiek kasama tiesiai į
gruntą. Miesto ribose nuo Žirmūnų g. 1B iki Šilo g. 64 namo kabelis bus klojamas ryšio
kanalizacijose suderinus projektą su „TEO LT“ AB ir AB „Vilniaus energija“ dėl patekimo į
kolektorius ir/ar RKKS. Klojant kabelį ryšio kanalizacijoje, neesant laisviem kanalam, bus klojamas
naujas PE vamzdis. Toliau kabelis bus klojamas į gruntą patiesus HDPE vamzdį palei Šilo gatvę
dešiniąją puse, kurios kelkraštis platesnis. Gruntinis klojimas tęsiamas iki Kojelavičiaus g. 30 namo.
Toliau kabelis klojamas RKKS. Darbai turi būti suderinti pagal LT TR05:2001, LT TR008 ir LT
TR001:2001 dokumentus.
3.3 Optinės linijos perdavimo charakteristikų skaičiavimas
Optinės linijos regeneratyvinės atkarpos slopinimo skaičiavimas
A=∑n=1
m
an∗ln+as∗ns+ap∗np
an – Optinio kabelio slopinimo koeficientas;
Ln – kabelio ilgis;
as – vidutinis slopinimas sujungimo vietoje;
ns – sujungimų vietų skaičius atkarpoje;
ap – slopinimas išardomojoje jungtyje;
np – išardomų jungčių skaičius;
m – statybinių ilgių skaičius.
Prie bangos ilgio λ= 1310nm, kai
an = 0.34dB/km, as = 0.02dB, ap = 0.2dB;
Ln = 5 km ( Žirmūnai – Antakalnis ), Ln = 3.5 km ( Antakalnis – Naujoji Vilnia);
ns = 6 ( Žirmūnai – Antakalnis ), ns = 3 ( Antakalnis – Naujoji Vilnia);
np = 2.
A 1=0.34∗5+0.02∗6+0.2∗2=2,22dB
A 2=0.34∗3,5+0.02∗3+0.2∗2=1,65 dB
Valdemaras Novošinskis, TKN08A, Elektronikos ir informatikos fakultetas
Optinės linijos Žirmūnai – Antakalnis – Naujoji Vilnia projektavimas 20
Prie bangos ilgio λ = 1550, kai
an =0.20dB/km, as = 0.02dB, ap = 0.2dB;
Ln = 5 km ( Žirmūnai – Antakalnis ), Ln = 3.5 km (Antakalnis – Naujoji Vilnia);
ns = 6 ( Žirmūnai – Antakalnis ), ns = 3 ( Antakalnis – Naujoji Vilnia);
np = 2.
A 1=0.20∗5+0.02∗6+0.2∗2=1.52 dB
A 2=0.20∗3,5+0.02∗3+0.2∗2=1,16 dB
Prie pirmojo bangos ilgio, kai λ = 1310nm, slopinimas gaunamas didelis, todėl skaičiavimuose
naudosiu bangos ilgio λ = 1550nm parametrus.
Optinės linijos energetinio balanso skaičiavimas
Ps−Pr ¿ A+M
A – regeneracinio ruožo slopinimas;
M – regeneracinio ruožo energetinė atsarga;
Ps – optinio siųstuvo išėjimo lygis;
Pr – optinio imtuvo įėjimo lygis.
Paskaičiuosime regeneracinio ruožo energetinę atsargą pagal formulę:
M=Me+Mc
Me – įvertina optinio siųstuvo ir imtuvo senėjimą (3÷4 dB);
Mc – įvertina optinio kabelio senėjimą (0,02 dB/km).
Mc 1=0.02∗5=0,1 dB ( Žirmūnai – Rokantiškės );
Mc 2=0.02∗3,5=0.07 dB ( Rokantiškės – Naujoji Vilnia);
M 1=4+0,1=4,1 dB;
M 2=4+0,07=4.07 dB.
Valdemaras Novošinskis, TKN08A, Elektronikos ir informatikos fakultetas
Optinės linijos Žirmūnai – Antakalnis – Naujoji Vilnia projektavimas 21
Paskaičiuosime optinio siųstuvo išėjimo lygį pagal formulę:
Ps= Psmax+Psmin2
Ps=3+(−1 )
2=1 dBm;
Pr = -14dBm – imtuvo jautrumas.
Sudarome energetinį balansą:
Ps−Pr ¿ A 1+M 1 1 – (-14) > 1,52 + 4,1 15 > 5,53 (Žirmūnai - Antakalnis)
Ps−Pr ¿ A 2+M 2 1 – (-14) > 1,16 + 4.07 15 > 5,23 ( Antakalnis – N. Vilnia)
Pin=Ps−( A+M )
Pin1=1−(1,52+4,1 )=−4,62 dBm ( Žirmūnai - Antakalnis);
Pin2=1−(1,16+4,07 )=−4.23 dBm ( Antakalnis – Naujoji Vilnia ).
3.4 Medžiagų ir įrangos specifikacija
Eil. Nr. Medžiagos / įrangos pavadinimas Mato vnt. Kiekis Pastabos
1 Optinis kabelis ESMF-preLT3-144SM km 10 ITU-T G.652.D
2 Optinis kabelis FTMS 12SM m 170 ITU-T G.652.D
3 Signalinis laidas km 6,5
4 Optinio kabelio mova Vnt. 11 SFO-SCLV-7008
5 HDPE 40 km 6,5 40 mm
6 PE 40 km 2 40 mm
7 TT 240 vnt. 2 ZN Kodas 692 470
8 Įspėjamoji juosta km 6,5
9 KMP vnt. 1
10 RKŠ-2 vnt. 5 Betoniniai
11 19"/4U 144 SC ODF vnt. 2 AGMAR
12 19"/2U 48 SC ODF vnt. 2 AGMAR
13 19“ spinta 16U vnt. 2 Žalias Namas
14 19“ lauko spinta KS 66x60 10U vnt. 1 Emiter GmbH
Valdemaras Novošinskis, TKN08A, Elektronikos ir informatikos fakultetas
Optinės linijos Žirmūnai – Antakalnis – Naujoji Vilnia projektavimas 22
15 Alcatel-Lucent 1850 TSS-320 vnt. 2 8U
16Alcatel-Lucent 1696 Metrospan
ROADMvnt. 1 4U
17 Xenpak 10 Gbps modulis vnt. 2 Cisco 10Gbps
18 Gbit SFP modulis vnt. 12 Alcatel-Lucent
19 Optinė kasetė 12 sk vnt. 6 ZN Kodas 550563
3.5 Projektuojamo tinklo konfigūravimas ir valdymas
Projektuojamo tinklo valdymas ir konfigūravimas atliekamas Alcatel-Lucent 1850 TSS-320 įrangos
pagalba SNMP ( Simple Netwok Management Protocol ) protokolu . Įranga praeinančiam duomenų
srautui yra visiškai nematoma, tačiau turi galimybę jį valdyti, nepriklausomai nuo to, kuria sąsaja
vyksta informacijos apsikeitimas. Klientai taip pat turi galimybę matyti tinklo patikimumo rodiklius
bei susipažinti su momentiniais ar praeities duomenų perdavimo pranešimais bei ataskaitom. Šios
puikios Alcatel-Lucent 1850 TSS-320 savybės žymiai palengvina linijos stebėjimą bei priežiūrą.
3.5.1 SNMP aprašas
SNMP yra bazė kuri teikia priemones tinklo resursų internete valdymui ir stebejimui.
• SNMP susideda iš:
SNMP agento
SNMP menedžerio
Valdymo informacinės bazės (MIBs)
Paties SNMP protokolo
3.9 pav. SNMP struktūra.
Valdemaras Novošinskis, TKN08A, Elektronikos ir informatikos fakultetas
Optinės linijos Žirmūnai – Antakalnis – Naujoji Vilnia projektavimas 23
• SNMP agentas yra programinė įranga veikianti kai kuriuos tinklo įrenginius
(maršrutizatorius, spausdintuvus ir kitus) šis veikimas patvirtina informaciją apie įrenginių
konfigūraciją ir dabartinę jų būklę
• Valdymo informacinė bazė apibūdina informaciją duomenų bazėje
• SNMP menedžeris yra taikomoji programa kuri kontaktuoja su SNMP agentu.
• SNMP protokolas naudojamas bendravimui tarp SNMP agento ir SNMP menedžerio.
3.10 pav. SNMP veikimo principas.
MIBs
• MIB specifikuoja valdomus objektus
Valdemaras Novošinskis, TKN08A, Elektronikos ir informatikos fakultetas
Optinės linijos Žirmūnai – Antakalnis – Naujoji Vilnia projektavimas 24
• MIB yra tekstinis failas aprašantis valdomus objektus naudojant ASN.1 sintaksę
• ASN.1 yra formali kalba aprašomiems duomenims ir jų ypatybėms
• Linux’e MIB failai yra direktorijoje: /usr/share/snmp/mibs
Valdomi objektai:
• Kiekvienas valdomas objektas yra priskiriamas ir identifikuojamas identifikatoriumi (OID)
• OID yra nuoroda į MIB failą
• OID galima vaizduoti kaip sveikųjų skaičių seką kurios kiekvienas narys atskiriamas taškais
arba teksto eilute:
Kai SNMP menedžeris aptinka objektą jis nusiunčia OID SNMP agentui.
SNMP menedžeris ir SNMP agentas bendrauja SNMP protokolo pagalba
– Dažniausiai menedžeris siunčia klausimus o agentas siunčia atsakymus
– Išimtinai kaupimą atlieka tik agentas
3.11 pav. SNMP protokolo duomenų perdavimo schema.
Duomenų kaupimas:
• Kaupimas yra žinučių kurios rūšiuojamos ir iš agento siunčiamos menedžeriui
Valdemaras Novošinskis, TKN08A, Elektronikos ir informatikos fakultetas
Optinės linijos Žirmūnai – Antakalnis – Naujoji Vilnia projektavimas 25
• Kaupimas yra privalomas įvykis
• Kaupimo charakteristikos apima:
– linkDown: įvykis kuris aprašo ėjimą žemyn
– coldStart: nenumatytą perkrovimą(sistemos sugedimą)
– warmStart: programos perkrovimą
– linkUp: priešingas linkDown
– SNMP failų identifikaciją
SNMP versijos:
• Šiuo metu naudojamos 3 versijos:
– SNMPv1 (1990)
– SNMPv2c (1996)
• pridėta “GetBulk” funkcija ir keletas naujų tipų
• pridėta RMON (remote monitoring) galimybė
– SNMPv3 (2002)
• SNMPv3 prasidėjo nuo SNMPv1 (bet ne nuo SNMPv2c)
• Adresų saugumas
3.6 Optinės linijos projekto įdiegimo organizavimas
Kur yra galimybė, optinė linija klojama į esamus ryšių kanalizacijos kanalus. Atkarpoje nuo
Antakalnio iki Naujosios Vilnios šviesolaidis klojamas į HDPE vamzdį ir įkasamas į gruntą. Įvedus
magistralinį kabelį į pastatą, statoma TT dėžutė ir toliau tiesiamas vidaus darbam skirtas kabelis.
Privaloma 30 metrų atsarga. Linijos pradžioj ir pabaigoje statomos/kabinamos telekomunikacinės
spintos. Tarpiniame taške numatyta lauko spinta ( atsparumas drėgmėj - IP44 ). Kliūtys apeinamos
pasinaudojus statybos ir ryšių reglamentuose nurodytomis technologijomis. Kabelio tiesimo darbai
turi būti vykdomi tik pagal projektą. Atliekant darbus, nukrypimai nuo projekto galimi tik su
suderinus su projekto autoriumi ir projekto vadovu, atsižvelgiant į techninės priežiūros atstovo ir
Valdemaras Novošinskis, TKN08A, Elektronikos ir informatikos fakultetas
Optinės linijos Žirmūnai – Antakalnis – Naujoji Vilnia projektavimas 26
darbų vykdytojo nuomonę. Techninės priežiūros atstovas privalo tikrinti, kad statybos darbai būtų
atliekami pagal projektą ir atliekamų statybos bei montavimo darbų kokybę. Prieš kabelio tiesimo
darbus turi būti gauti reikiami leidimai. Vykdyti darbus šalia veikiančių požeminių ir antžeminių
statinių bei komunikacijų leidžiama tik dalyvaujant minėtų statinių ar komunikacijų atstovams.
3.6.1 Bendrieji reikalavimai vykdant žemės darbus
Rangovas arba statytojas (užsakovas) turi gauti leidimą kasti žemę, kurį išduoda miesto, rajono
savivaldybė.
Statytojas arba žemės darbų vadovas privalo:
1. Pradėti žemės darbus tik gavus leidimą kasti žemę, turėti suderintą projektą, statybos darbų
žurnalą ir statinio nužymėjimo aktą su schema.
2. Nustatytu laiku, bet ne vėliau kaip prieš 2 paras iki darbų pradžios, pranešti įmonėms ir
privatiems asmenims, kuriems priklauso kasimo zonoje esantys tinklai, statiniai(kabeliai, dujotiekio
tinklai), taip pat kelių policijai, jei statybos aikštelė yra kelių ar kelio statinių apsaugos zonoje,
tikslų žemės kasimo darbų pradžios laiką ir pakviesti jų atstovus atvykti į vietą.
3. Žemės kasimo vietoje pažymėti esamų požeminių inžinerinių tinklų bei įrenginių vietas,
nekilnojamų kultūros vertybių bei jų apsaugos zonų ribas ir imtis priemonių apsaugoti statinius,
saugotiną dirvožemį bei želdinius nuo galimos žalos.
4. Nepradėti žemės kasimo darbų miesto aikštėse, gatvėse, privažiavimuose bei keliuose, kol
neįrengtas leidime kasti žemę nurodytos apylankos bei techninės eismo reguliavimo priemonės.
Atkastieji inžineriniai tinklai ir įrenginiai užpilami žeme, dalyvaujant juos naudojančių įmonių
atstovams. Iškasos kelių važiuojamoje dalyje žeme užpilamos prižiūrint kelią naudojančios įmonės
atstovui. Užpilamas gruntas sutankinamas. Apie užpylimo darbų pradžią šiai įmonei pranešama ne
vėliau kaip prieš parą.
Visais atvejais , užbaigus žemės darbus, žemės paviršiaus lygis turi būti toks, koks buvo iki darbų
pradžios arba pakeistas pagal statinio projekto sprendinius, taip pat turi būti atliktos statomų
požeminių komunikacijų geodezinės nuotraukos.
3.6.2 Kabelinių ryšio linijų tiesimas
Valdemaras Novošinskis, TKN08A, Elektronikos ir informatikos fakultetas
Optinės linijos Žirmūnai – Antakalnis – Naujoji Vilnia projektavimas 27
Ryšių kabelinių linijų tiesimas atliekamas kabelį klojant važiuojamosios dalies kelkraštyje.
Prieš įrengiant kabelį grunte kabeliai ir vamzdžiai prie tranšėjų sudedami taip, kad ant jų nepatektų
paviršinis vanduo. Kabeliai ir vamzdžiai turi būti patikrinti ir nuvalyti nuo purvo, sniego, ledo,
tepalų ir kitų medžiagų. Tranšėjos ar iškasos dugne geodezininkas patikslina ir naujai nužymi
kabelių ir vamzdžių klojimo trasos ašį, trasos posūkius, peraukštėjimus, šulinių įrengimo vietas.
Žymint visa trasa suskirstoma į atskiras atkarpas tarp šulinių. Vamzdžiai turi būti su skiriamaisiais
gamykliniais numeriais ir turėti pasus (sertifikatus). Objekte gautų vamzdžių duomenys, vamzdžių
klojimo vieta pagal darbo brėžinius įrašomi į statybos darbų žurnalą ir pažymimi atliktų darbų
išpildymo schemoje. Ritiniuose arba būgnuose tiekiami kabeliai tiesiami arba tiesiogiai į iškastą
tranšėją, arba naudojant kabelio klotuvą. Vamzdžių movos turi būti montuojamos tuoj pat, kai tik
paklojamas vamzdis. Vamzdžių sudūrimai turi būti pakankamai hermetiški bei stiprūs, kad atlaikytų
vamzdžio deformacijas nuo grunto.
Vamzdžių montavimas atliekamas pagal atitinkamus standartus, statybos normas, projekto
aprašymus. Prieš užpilant paklotus vamzdynus, darbų vykdytojas surašo paslėptų darbų patikrinimo
aktą, kuri pasirašo pats ir techninės priežiūros inžinierius.
Tranšėjų kasimas vamzdžių paklojimui vykdomas rankiniu arba mechanizuotu būdu.
Iškastas gruntas pilamas ant tranšėjos šlaito ne mažesniu kaip 0,5 m atstumu nuo tranšėjos briaunos.
Iškasta tranšėja apvaloma nuo akmenų, šiukšlių, įruošiamas dugno pagrindas iš purios žemės 10 cm
storio, o molyje arba priemoliuose– smėlio pagrindas.
Tranšėjų kasimas vertikaliomis sienelėmis be tvirtinimo leidžiama:
piltuose gruntuose iki 1,0 m gylio;
priesmėliuose iki 1,25 m gylio;
priemoliuose, molyje iki 1,5 m gylio;
elektros kabeliai atkasami be smūgių, rankiniu būdu.
Tranšėjos užpilamos iškastu gruntu - be akmenų ir statybinių šiukšlių.
Horizontalus kryptinis gręžimas naudojamas vietinės reikšmės kelių apėjimui Rokantiškių
gyvenvietėje. Gręžimo procesas susideda iš dviejų dalių: pradinio tunelio ir išplatinimo / įtraukimo
proceso. Pradinis tunelis, kurio Ø75-125 mm, gręžiamas nuo pradinio taško iki galutinio, pagal
nustatytos trajektorijos centrą. Tuo metu, kai gręžiamas pradinis tunelis, gręžimo skystis
pumpuojamas per gręžimo strypo galvą. Gręžimo galva sukama strypų pagalba. Šį darbą atlieka
Valdemaras Novošinskis, TKN08A, Elektronikos ir informatikos fakultetas
Optinės linijos Žirmūnai – Antakalnis – Naujoji Vilnia projektavimas 28
mechanizmo operatorius ir mechanikas. Inžinierius operatoriaus pareiga tiksliai stebėti ir fiksuoti
išpildomoje nuotraukoje zondo padėtį po žeme ir apie jo gręžimo padėties tikslumą duoti tinkamus
nurodymus mechanikui. Mechaniko pareiga – gręžimo metu aprūpinti įrenginį reikiamais tepalai ir
skysčiais ir įdėmiai klausyti inžinieriaus – operatoriaus nurodymų vykdant ir valdant visą gręžimą.
Tarp inžinieriaus operatoriaus ir mechaniko pastoviai palaikomas radijo ryšys. Atlikus pirminį
pragręžimą, prie štangų tvirtinama reikiama angos praplatinimo įranga ir už jos tvirtinamas
vamzdis. Įjungus traukimo, tepimo ir angos platinimo programas, bei nustačius reikiamą traukimo
jėgą, vamzdis yra paklojamas po žeme.
Miesto ryšių kabelinės kanalų sistemoje naudojamos mechaninės kabelio įtraukimo į ryšio kanalus
priemonės. Traukiant kabelį, kad nebūtu viršyta maksimali kabelio traukimo jėga būtina naudoto
specialų traukimo jėgos ribotuvą. Kabelio traukimo trosas prie kabelio tvirtinamas traukimo
„kojine“ arba kitokiu kabelio gamintojo rekomenduojamu metodu. Esant reikalui, prie kabelio
montuojama speciali traukimo galvutė, kurios dėka traukimo jėgos koncentruojamos į armavimo
sluoksnį ir centrinį elementą.
Ryšių kabelius reikia jungti kuo geriau apsaugotoje nuo atmosferos poveikio. Ryšių kabelių movų
montavimas turi būti atliekamas tik su specialiai tam skirta įranga ir įrankiais.
Kai ryšių kabeliai yra montuojami apgyvendinamose teritorijose, jungiamą kabelį reikia laikyti
ryšių kabelių kanalų šuliniuose.
Movų sujungimo šuliniuose palikti 20 m kabelio atsargas.
Kabelinių matavimų tikslas - patikrinti ar nutiesta kabelinė linija atitinka nustatytus techninius
reikalavimus bei parengti reikalingus linijos pripažinimo tinkama naudoti dokumentus.
Būgnuose esančių kabelių kontrolinis patikrinimas prieš tiesimą. Būgne esančio kabelio ilgio ir jo
parametrų kontroliniais matavimais prieš kabelių tiesimą patikrinama, ar pristatyti kabeliai atitinka
užsakymo reikalavimus ir gamintojo sertifikate nurodomus kabelio parametrus jo ilgio dydžius.
Nutiesto kabelio matavimas. Jei nutiesus ŠK matuojant skaidulas pastebimi slopinimo pakitimai ar
bendras slopinimo padidėjimas, viršijantis 0,02 dB/km palyginti su kontroliniais matavimais, tai
prieš pradedant ŠK sujungimo darbus informuojamas projekto statinio statybos vadovas. Visi
ypatingi atvejai, net jei skaidulose slopinimo padidėjimo ir nebūtų pastebėta, tusi būti užregistruoti,
kadangi skaidulose galėjo likti įtempimai, kurie sumažintų jų eksploatacijos laiką.
Valdemaras Novošinskis, TKN08A, Elektronikos ir informatikos fakultetas
Optinės linijos Žirmūnai – Antakalnis – Naujoji Vilnia projektavimas 29
Telekomunikacijų tinklų apsaugą reglamentuoja LR elektroninių ryšių įstatymas bei
telekomunikacijų tinklų apsaugos taisyklės. Minėtos taisyklės reglamentuoja telekomunikacijų
tinklų apsaugą, apsaugos zonų matmenis, jų žymėjimo būdus bei darbų atlikimo juose tvarką.
Kabelinės ryšių linijos (toliau KRL) trasa nurodoma sutartiniais ženklais ant žymėjimo stulpelių ar
specialių informacinių lentelių. KRL žyminčių ženklų, perspėjančių apie šalia ar netoliese nutiestą
kabelį, būsima pastatymo vieta turi būti numatyta projekte. Statybos metu, statybos darbų ir
projekto vadovai suderina, kokį ženklą ar jų derinį tikslinga panaudoti esamomis sąlygomis ir
numato konkrečią pastatymo vietą. Žymėjimo ženklai turi būti išdėstyti saugioje vietoje taip, kad
dėl jų nesusidarytų rūpesčių eksploatuojant esamą zoną. KLR žymėjimo ženklai turi būti išdėstyti
kaip galima arčiau kabelių trasos. Turi būti užtikrintas kiekvieno toliau esančio įspėjamojo ar
technologinio trasos ženklo matomumas. KLR žymimos nurodomaisiais, technologiniais bei
įspėjamaisiais kabelių trasos žymėjimo vietovėje ženklais.
3.6.3 Kliūčių apėjimas
Visi tiesimo darbai sankirtose su požeminėmis ir antžeminėmis kliūtimis turi būti atliekami pagal
darbo projektą.
3.6.4 Įspėjamieji trasos ženklai.
Įspėjamasis trasos ženklas – tai 2,4 m ilgio gelžbetoninis stulpeli su viršuje pritvirtintu geltonai
dažytu impregnuoto kartono skydeliu juodais užrašais. Įspėjamieji ženklai statomi: kabelio
kirtimosi su požeminiais inžineriniais tinklais ir aukštos įtampos linijomis, susikirtimo su keliais,
vandens telkiniais bei didesnių kaip 2 m nukrypimų nuo kabelio trasos tiesios ašies vietose, taip pat
ties trasos posūkiais ir dirbamų laukų pakraščiuose. Įspėjamieji ženklai paprastai statomi lauko,
miško ar griovio pakraštyje. Įspėjamasis ženklas statomas 10 cm atstumu nuo kabelio ir įkasamas
apie 70 cm arba tiek, jog nepažeistų žemėje nutiesto signalinio laido ir apsauginės juostos. Jei jis
statomas prie kelio, įspėjamoji lentelė turi būti nukreipta prieš eismo kryptį. Kur eina kelios
lygiagrečios kabelių linijos, įspėjamieji ženklai statomi ant kiekvienos, jeigu atstumas tarp jų yra 2
metrai arba daugiau. Jeigu KRL kerta kliūtį Inžinieriaus sprendimu gali būti statomi du žymėjimo
ženklai.
3.6.5 Nurodomieji KRL ženklai.
Valdemaras Novošinskis, TKN08A, Elektronikos ir informatikos fakultetas
Optinės linijos Žirmūnai – Antakalnis – Naujoji Vilnia projektavimas 30
KLR įrenginių nurodomieji ženklai nurodo linijos įrenginių buvimo vietą. Nurodomieji ženklai turi
būti mėlyni su baltais užrašais. Ženklai tvirtinami prie pastatų sienų, metalinių ir gelžbetoninių
elektros ir telefono tinklų atramų ar tvorų. Jų tvirtinimo aukštis nuo 1,5 iki 2,0 m. Kai nėra pastatų
ar atramų, ženklai tvirtinami prie gelžbetoninių stulpelių. Šiuo atveju ženklai tvirtinami mieste –
0,75 m aukštyje, už miesto ribų – 1,5 m aukštyje.
3.6.6 Darbų pridavimas.
Užbaigus kabelinių linijų statybos darbus perduodami naudojimui. Pateikiami šie dokumentai:
dengtų darbų aktai;
geodezinės nuotraukos ir kiti papildomi dokumentai;
pateikiami vamzdžių, naudotų medžiagų, ir kitų gaminių pasai, sertifikatai, statybos
darbų vykdymo žurnalas.
4. DARBO SAUGA IR EKOLOGIJA
Tiesiant optinę liniją reikia vadovautis pateiktais darbų saugos ir ekologijos reikalavimais.
Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Visi darbuotojai,
prižiūrintys ir dirbantys su potencialiai pavojingais techniniais įrenginiais, turi būti įgiję specialių
žinių ir išlaikę saugos darbe egzaminus.
Bendrieji saugaus darbo principai:
Į skaidulos galus žiūrėti negalima;
Iš šviesolaidinių stiprintuvų išeinantys optiniai signalai yra ypač stiprūs ir pavojingi akims;
Ypatingais atvejais saugus žiūrėjimo į laisva skaidulos galą atstumas yra 5 cm. Šios ribos
jokiu būdu negalima sumažinti;
Su šviesolaidinių kabelių atraižomis reikia elgtis atsargai. Atraižos turi būti pristatomos į
specialiai tam skirtą surinkimo vietą.
Jungimo vietoje negalima valgyti ir gerti, nes skaidulos atraižos į kūną gali pakliūti per
burną;
Valdemaras Novošinskis, TKN08A, Elektronikos ir informatikos fakultetas
Optinės linijos Žirmūnai – Antakalnis – Naujoji Vilnia projektavimas 31
Šviesolaidinio kabelio jungimo metu, po rankomis turi būti uždaras indas su skysčiu akims
praplauti.
Saugos taisyklės dirbant šuliniuose
Prieš pradedant dirbti yra tikrinama ar patalpoje yra degų ir kenksmingų dujų. Patikrinimas
atlikimas specialiu prietaisu. Tikrinti dujų šuliniuose atviru ugnimi yra draudžiama. Atidarant dvi
šulinio dangtis būtina naudoti prietaisus, kurie neduoda kibirkščių bei vengti dangčio su šulinio
susitrenkimo.
Darbą šuliniuose turi atlikti ne mažiau arba tris asmenis. Be to prie atidarytos šulinio angos
pastatomas perspėjimo ženklas arba atitvaras.
Leistis ir dirbti šulinyje be saugos diržo ir išvestos į paviršių virvės neleistina. Atsiradus
šulinyje dujų darbas turi būti nutrauktas, kol nebus nustatytas ir pašalintas dujų šaltinis. Dujų
išstūmimui yra naudojamas oras įpučiamas į šulinį ventiliatoriumi arba kompresoriumi, panaudojant
žarną, paleista į šulinį 0.25 cm atstumu nuo šulinio dugno. Naudoti suspaustų dujų balionus
ventiliacijai yra draudžiama.
Esant ilgalaikiams darbams šuliniuose būvimo laiką nustato darbų vadovas atsižvelgiant į
darbų atlikimo sąlygas.
Rūkyti šuliniuose, bei šalia atidarytų šulinių yra draudžiama. Darbo vietų šuliniuose
apšvietimui yra naudojami akumuliatoriniai šviestuvai apsaugotame nuo sprogimo korpuse.
Ekologija
Projektuojamos linijos ekologijos reikalavimai nustato bendruosius atliekų, apskaitos,
surinkimo, rūšiavimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta jų
neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai.
Darbuotojai privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius, savo veikla nepažeidinėti aplinkos
kokybės normatyvų ir standartų. Laikytis atliekų rūšiavimo, sandėliavimo, kenksmingumo
pašalinimo tvarkos, atmosferą ir arą teršiančių medžiagų valymo įrenginių eksploatavimo taisyklių.
Darbuotojai privalo žinoti cheminių medžiagų sandėliavimo, fasavimo ir transportavimo tvarką,
kenksmingo šalinimo būdus, įvykus avarijai.
Valdemaras Novošinskis, TKN08A, Elektronikos ir informatikos fakultetas
Optinės linijos Žirmūnai – Antakalnis – Naujoji Vilnia projektavimas 32
5. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
Projektuojama optinė linija bus konkurencinga duomenų perdavimo segmente dėl naujausių
technologijų panaudojimo ir geros infrastruktūros analizės. Parinkta informacijos perdavimo ir
apdorojimo įranga yra labai lanksti, jos atnaujinimas paprastas. Atsiradus poreikiui, įdiegiami
papildomi moduliai vienai ar kitai sąsajai ir prijungiamas naujas klientas ar tinklo šaka. Ateityje
galima tęsti didesnio kiekio šviesolaidinius kabelius ir plėsti FTTH teikiamų paslaugų zoną.
Vilniaus mieste laisvų skaidulų skaičius sparčiai mažėja, tad banginis sutankinimas yra gera išeitis
praplėsti informacijos perdavimo kanalus. Laisvas skaidulas galima nuomoti arba parduoti. Taip pat
vietoj visos skaidulos pardavimo, galima nuomoti/parduoti tik tam tikrą bangos ilgį. Jau pasirodė
informaciją apie ateities technologijas, tokias kaip WDM PON, kurios turėtų būti pateiktos rinkai
kažkur 2020 metais. Tad jei yra galimybė ir finansinės sąlygos – siūlyčiau tiesti kiek įmanoma
daugiau skaidulų nešančius kabelius. Įgyvendinus šį projektą, Antakalnio, Rokantiškių ir Naujosios
Vilnios gyventojai turės galimybę naudotis sparčiuoju internetu bei kitom IP tinklais teikiamom
Valdemaras Novošinskis, TKN08A, Elektronikos ir informatikos fakultetas
Optinės linijos Žirmūnai – Antakalnis – Naujoji Vilnia projektavimas 33
paslaugom. Optinės linijos administratorius turės didelį pralaidumo potencialą, kurį palaipsniui
galima didint pasitelkiant papildomus bangos ilgius bei laisvas skaidulas.
Pakankamai išplėtus miesto tinklą, siūlyčiau tinklo plėtros darbus pratęsti rajone. Tendencijos rodo,
kad IT sfera augs ir investicijos atsipirktų gan greitai. Atlikus gerą reklaminę kampaniją, dabartinės
laisvos skaidulos ar bangų ilgiai būtų greitai išnaudoti. Atlikus priminę apklausą Rokantiškių
gyvenvietėj, didžioji dalis apklaustųjų sutiktų mokėti didesnę nei Vilniaus mieste kainą už
kokybiška, spartų ir patikimą duomenų perdavimo paslaugą. Dalis gyventojų pageidauja įsirengti
vaizdo stebėjimo kameras, tačiau dėl prastos ryšio kokybės jos būtų neefektyvios. Naujai
statomame rajone siūlyčiau plėtoti FTTH technologiją. Kadangi visa infrastruktūra bus kuriama nuo
nulio, tad numatyti ir suprojektuoti rajono vietinį tinklą yra žymiai paprasčiau ir mažesniais
įrengimo kaštais. Taip pat FTTH technologiją galima pasiūlyt dabartiniam Rokantiškių gyventojam,
kadangi artimiausiu metu ten bus atnaujinamas elektros energijos tiekimo tinklas. Suderinus
projektus su AB „LESTO“ , šviesolaidinių kabelių klojimas gyvenamose teritorijose gali būti
vykdomas paraleliai taip taupant paslaugos įrengimo kaštus. Dėka to, paslaugos įrengimo įkainiai
gyventojams bus mažesni ir potencialių klientų kiekis turėtų padidėt. Taip pat naujai įrengta optinė
linija leis Naujosios Vilnios mikrorajone konkurencingom kainom pateikti duomenų perdavimo
kainas ir sukurs galimybę rinktis IPT, nes šiuo metu panašias paslaugas šviesolaidiniais tinklais
tiekia tik viena įmonė.
6. NAUDOTŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS
1. Gvergždys, J., Vietinių tinklų kabelinės sistemos. Kaunas „Technologija“, 2003
2. Plėštys, R., WDM tinklų patikimumo įvertinimo ypatumai. KTU. 2005
3. Vaitkuvienė, I., Metodinės rekomendacijos baigiamajam projektui rengti. VIKO. 2004
4. Mukherjee, B., „Optical WDM networks“. JAV „Springer Science+Business Inc“ , 2006
5. „TEO LT“ AB techniniai reikalavimai LT TR01:1999 , LT TR008:2001.
6. ITU-T rekomendacijos G.652D, ITU-T G.671 ir ITU-T G.694 ( I ir II )
7. http://alcatel-lucent.com/
8. http://communications.draka.com/ ir http://www.nestorcables.fi/
9. http://maps.lt
10. http://zaliasis-namas.lt/
Valdemaras Novošinskis, TKN08A, Elektronikos ir informatikos fakultetas
Optinės linijos Žirmūnai – Antakalnis – Naujoji Vilnia projektavimas 34
7. PRIEDAI
Valdemaras Novošinskis, TKN08A, Elektronikos ir informatikos fakultetas