operacines sistemos teorija

Turinys

OPERACINĖS SISTEMOS SĄVOKA .......................................................................................................................... 4

OPERACINIŲ SISTEMŲ ISTORIJA IR RAIDA ........................................................................................................ 4

OPERACINIŲ SISTEMŲ RAIDA .......................................................................................................................................... 4 Multiprogramavimas................................................................................................................................................. 5

OPERACINIŲ SISTEMŲ ISTORIJA ...................................................................................................................................... 7

OPERACINIŲ SISTEMŲ SANDARA, STRUKTŪRA ................................................................................................ 7

OPERACINIŲ SISTEMŲ SANDARA ..................................................................................................................................... 7 OPERACINIŲ SISTEMŲ LOGINĖ STRUKTŪRA .................................................................................................................... 8 OS STRUKTŪROS ............................................................................................................................................................ 9

OPERACINIŲ SISTEMŲ FUNKCIJOS ..................................................................................................................... 10

ĮVESTIES IR IŠVESTIES VALDYMAS ................................................................................................................................ 10 TVARKYKLĖS ............................................................................................................................................................... 11 TVARKYKLIŲ RYŠYS SU OS BRANDUOLIU .................................................................................................................... 11 FAILŲ SISTEMOS ........................................................................................................................................................... 12 BENDRAS FAILŲ SISTEMOS MODELIS ............................................................................................................................ 13 FAILŲ SISTEMOS ARCHITEKTŪRA IR STRUKTŪRA .......................................................................................................... 13 KIETOJO DISKO SKIRSNIAI, KURIUOS VALDO FAILŲ SISTEMA ........................................................................................ 14 KONKREČIOS FAILŲ SISTEMOS ...................................................................................................................................... 14

FAT ......................................................................................................................................................................... 14 NTFS ....................................................................................................................................................................... 16

UNIX TIPO FAILŲ SISTEMOS ......................................................................................................................................... 16 PROCESAI, PROGRAMŲ VALDYMAS ............................................................................................................................... 17 PROCESŲ PLANAVIMAS ................................................................................................................................................. 19 FUNKCIONAVIMO MECHANIZMAS ................................................................................................................................. 19

Proceso sukūrimas .................................................................................................................................................. 19 Kritinė sekcija ......................................................................................................................................................... 20 Pertrauktys .............................................................................................................................................................. 20 Aklavietės ................................................................................................................................................................ 21 Gijos ........................................................................................................................................................................ 22

ATMINTIES VALDYMAS................................................................................................................................................. 22 VIRTUALIOJI ATMINTIS ................................................................................................................................................. 23

Virtuali atmintis - .................................................................................................................................................... 23 Virtualios atminties realizavimo būdai ................................................................................................................... 24

ATMINTIES APSAUGA.................................................................................................................................................... 24 PROGRAMŲ IR VARTOTOJŲ APSAUGA ........................................................................................................................... 25

OPERACINIŲ SISTEMŲ KLASIFIKAVIMAS ......................................................................................................... 25

DAUGIAPROCESORINĖS OS ........................................................................................................................................... 27 Daugiaprocesorinės arba multiprocesorinės sistemos - ......................................................................................... 27

VIENAUŽDUOTINĖS IR DAUGIAUŽDUOTINĖS OPERACINĖS SISTEMOS............................................................................. 28 Vienprogramės arba vienprocesinės operacinės sistemos. ..................................................................................... 28 Multiprograminėse OS ............................................................................................................................................ 28 Paskirstyto laiko sistemos - ..................................................................................................................................... 28

REALAUS LAIKO OPERACINĖS SISTEMOS ....................................................................................................................... 28 TINKLO OPERACINĖS SISTEMOS .................................................................................................................................... 29 VARTOTOJO SĄSAJOS.................................................................................................................................................... 31

Komandų eilutės sąsaja .......................................................................................................................................... 31 Grafinė sąsaja ......................................................................................................................................................... 31 Linux, Unix operacinių sistemų grafiniai apvalkalai .............................................................................................. 31

WINDOWS ŠEIMOS OPERACINĖS SISTEMOS..................................................................................................... 33

WINDOWS ŠEIMOS OS ISTORIJA .................................................................................................................................... 33 WINDOWS XP ............................................................................................................................................................... 37 WINDOWS XP VERSIJOS ............................................................................................................................................... 38 WINDOWS XP HOME EDITION IR XP PROFESSIONAL SKIRTUMAI .................................................................................. 43

UNIX ŠEIMOS OPERACINĖS SISTEMOS ............................................................................................................... 46

UNIX ISTORIJA............................................................................................................................................................. 46 UNIX RŪŠYS ................................................................................................................................................................ 47 UNIX STANDARTAI ....................................................................................................................................................... 47 BSD ISTORIJA IR KAITA ................................................................................................................................................ 48 BSD OS PALYGINIMAS ................................................................................................................................................. 49 VYSTYMOSI KRYPTYS ................................................................................................................................................... 51 FREEBSD. .................................................................................................................................................................... 51 OPENBSD .................................................................................................................................................................... 51 NETBSD....................................................................................................................................................................... 51

LINUX OPERACINĖS SISTEMOS ............................................................................................................................. 52

DISTRIBUCIJOS ............................................................................................................................................................. 52

MACINTOSH OPERACINĖ SISTEMA ..................................................................................................................... 52

MAC OS ISTORIJA........................................................................................................................................................ 53 MAC OS KAITA IR VYSTYMOSI KRYPTYS ................................................................................................................... 53 MAC OS „CEETAH“ ..................................................................................................................................................... 54 MAC OS „PUMA“ ......................................................................................................................................................... 54 MAC OS „JAGUAR“ ...................................................................................................................................................... 54 MAC OS „PANTHER“ .................................................................................................................................................... 54 MAC OS „TIGER“ ......................................................................................................................................................... 54 MAC OS „LEOPARD“ ................................................................................................................................................... 55

KITOS OPERACINĖS SISTEMOS ............................................................................................................................. 55

OS/2 ............................................................................................................................................................................. 55 BEOS ........................................................................................................................................................................... 59 SOLARIS ....................................................................................................................................................................... 60 QNX ............................................................................................................................................................................ 62

POPULIARIAUSIOS OPERACINĖS SISTEMOS SKIRTOS DELNINIAMS KOMPIUTERIAMS IR

MOBILIESIEMS TELEFONAMS ............................................................................................................................... 62

SYMBIAN OS ................................................................................................................................................................ 62 PALM OS ...................................................................................................................................................................... 63 WINDOWS CE (POCKETPC) .......................................................................................................................................... 64 GPS NAUDOJAMOS OPERACINĖS SISTEMOS................................................................................................................... 65

DOS OPERACINĖS SISTEMOS ................................................................................................................................. 66

DOS OS ISTORIJA ......................................................................................................................................................... 66 DOS TIPO OPERACINĖS SISTEMOS ................................................................................................................................. 66

MS-DOS .................................................................................................................................................................. 66 DR-DOS .................................................................................................................................................................. 67 Free-DOS ................................................................................................................................................................ 67 PTS-DOS ................................................................................................................................................................. 67

Operacinės sistemos sąvoka

Operacinė sistema (OS) - tai speciali programinė įranga, abstrahuojanti naudotojo bei

programų darbą. Moderniausios operacinės sistemos sudaro galimybę dirbti daugeliui vartotojų

vienu metu daugialypėje aplinkoje, užtikrina bylų (failų) apsaugą, turi daug kitų naudingų savybių.

Kompiuterio naudotojo požiūriu, operacinė sistema veikia kaip aplinka, daugiau ar mažiau

supaprastinanti darbą su:

taikomosiomis programomis ar kita programine įranga (interneto naršyklėmis, teksto

redagavimo ar internetinių pokalbių programomis);

Bylomis (failais) ir aplankais (katalogais) ;

Įvairiais vidiniais bei išoriniais įrenginiais (spausdintuvu, monitoriumi, pele,

klaviatūra, skaitmeniniu fotoaparatu ir kitais).

Programuotojo ar administratoriaus požiūriu, operacinė sistema yra tam tikra programinė

aplinka, abstrahuojanti kompiuterio aparatūrą ir vykdanti sistemines procesų/programų aptarnavimo

funkcijas.

Pagrindinė operacinės sistemos paskirtis – koordinuoti ir valdyti kompiuterio resursus.

Operacinė sistema užtikrina visų kitų programų darbą su kompiuterio aparatine įranga. Kitaip

tariant yra tarpininkas tarp vartotojo ir kompiuterio aparatinės ir programinės įrangos. Vartotojo

komandos yra verčiamos į mašininius kodus, kuriuos atlieka centrinis procesorius.

Operacinių sistemų istorija ir raida

Operacinių sistemų raida

Pirmasis periodas (1945-1955 m.)

Pirmosios mašinos – t.y. lempiniai įrenginiai;

Specialistai – universalai: ir projektuoja, ir eksploatuoja, ir programuoja;

Programavimas mašinine kalba;

OS užuomazgos: jos tebuvo matematinių ir tarnybinių paprogramių biblioteka.

Brangi aparatūra, pigus žmogaus darbas. Kompiuteriai kainuoja milijonus, reikia optimizuoti

aparatūros naudojimo efektyvumą!

Darbo principai:

Vartotojas prie konsolės: vienu metu - vienas vartotojas;

Paketo monitorius: įkrauti programą, ją paleisti, spausdinti. Apsaugos nėra, kad

programa dėl klaidos nesugadintų paketo monitorių?

Duomenų kanalai, pertraukimai: I/O ir skaičiavimų perdengimas.

Antrasis periodas (1955-1965 m.)

Išaugo kompiuterių patikimumas (puslaidininkinės schemos);

Sukurtos pirmosios algoritminės kalbos;

Sukurtos pirmosios paketinio apdorojimo sistemos.

Sukurtos užduočių valdymo kalbos.

Sisteminės programos, užduočių paketai.

Pigi aparatūra, brangus žmogaus darbas. Platesnis kompiuterių panaudojimas.

Darbo principai:

Interaktyvus laiko skirstymas: naudojami pigūs terminalai, kad daug vartotojų

dirbtų su sistema tuo pačiu metu;

Procesoriaus laikas aukojamas, siekiant vartotojams gauti mažesnį reakcijos

laiką. Problema: perkrova (thrashing) – prisijungė per daug vartotojų - našumas

smarkiai krinta.

Trečiasis periodas (1965-1980 m.)

Integrinės mikroschemos;

Programiškai suderintų mašinų šeimos (IBM/360);

OS suderinamumas;

Multiprogramavimas;

Daugiaprogramės sistemos;

Virtualūs įrenginiai (spooling);

Laiko paskirstymo sistemos;

Atminties apsauga.

Labai pigi aparatūra, labai brangus žmogaus darbas. Iš pradžių OS vėl tebuvo paprogramių

biblioteka, tačiau po to buvo pridėta atminties apsauga, multiprogramavimas. Spulingas- naujas

skaičiavimo proceso organizavimo būdas, kai perfo kortos nuskaitomos į diską, vos tik pasirodę

skaičiavimo cente, ir po to kaip eilinė užduotis pasibaigdavo. Multiprogramavimas - tai

skaičiavimo proceso organizavimas, kai pakaitomis viename procesoriuje vykdoma keletas

programų.

Multiprogramavimas

Multiprogramavimą užtikrinančią OS sudaro dviejų tipų programos:

valdančios programos, kurios valdo sistemos funkcionavimą ir užduočių apdorojimo

procesą;

apdorojančios programos, kurios dirba valdančiųjų programų priežiūroje ir sistemoje

yra kaip atskiri darbo vienetai; šios programos nenaudoja privilegijuotų komandų ir

dirba uždavinio režime.

Valdančios programos - tai sistemos branduolys, sukurtas kompiuterinės sistemos

resursams valdyti.

Valdančias programas galima skirstyti į tris grupes:

Uždavinių valdymo programas;

Užduočių valdymo programas;

Duomenų valdymo programas;

Apdorojančias programas.

Uždavinių valdymo programos užtikrina loginį interfeisą tarp aparatūros ir likusios

programinės įrangos. Kai kuriose sistemose jos vadinamos OS supervizoriumi.

Supervizorius vykdo tokias funkcijas:

apdoroja pertrauktis;

skirsto pagrindinę atmintį;

realizuoja dinaminį atminties valdymą;

stebi taimerį, užduočių vykdymą.

Užduočių valdymo programos užtikrina loginę sąsają (interfeisą) tarp uždavinių valdymo ir

operatoriaus. Jos vykdomos lygiai taip pat, kaip ir vartotojo užduotys, bet dažnai turi kiek

aukštesnes teises.

Užduočių valdymo programos vykdo tokias funkcijas:

analizuoja užduočių srautą;

paruošia užduotis vykdymui;

gauna sistemos resursus;

apdoroja užduočių vykdymo pabaigas;

analizuoja ir apdoroja operatoriaus komandas;

perduoda vykdomos programos pranešimus operatoriui.

Duomenų valdymo programos užtikrina programinę sąsają (interfeisą) tarp apdorojančių

programų ir išorinės atminties. Jos atlieka tokias funkcijas:

išskiria sritis išorinėje atmintyje;

tvarko duomenų rinkinių katalogus;

vykdo kai kurias pagalbines I/O operacijas (OPEN, CLOSE ir t.t.);

vykdo I/O operacijas, įskaitant operacijų vyksmo stebėjimą, paieškos programas ir

t.t.

Apdorojančias programas galima skirstyti į tris grupes:

programavimo kalbų kompiliatorius;

aptarnaujančias programas (pvz., ryšių redaktorius);

taikomąsias programas (pvz., finansinės apskaitos programa).

Ketvirtasis periodas (1980 m- iki dabar)

Aukšto integracijos lygio integracijos mikroschemos;

Personalinių (asmeninių) kompiuterių era;

MS-DOS, Unix, Windows pirmosios versijos;

„Draugiškos” (User friendly) operacinės sistemos;

Tinklo operacinės sistemos, vietinio (LAN) ir globaliojo (http, ftp, pop,smtp ir t.t.)

tinklo resursų naudojimas;

Linux, Windows NT šeimos operacinės sistemos.

Bendrų duomenų perdavimo protokolų sukūrimas, leidžiančių skirtingoms mašinoms

naudotis tinklo resursais.

Operacinių sistemų istorija

Pirmoji OS (šiuolaikinės prototipas) sukurta 1960 m. (pavadinimas – CTSS, firma -

IBM);‏

1966 m. sukurta DOS (IBM)‏;

1969 m. sukurta UNIX (AT&T – Amerikos telefonų ir telegrafų korporacija)‏;

1981 m. MS-DOS (Microsoft)‏;

1987 m. OS/2 (IBM)‏;

1991 m. Linux (Linus Torvald, Suomija)‏;

1992 m. Windows 3.1 (Microsoft)‏;

1993 m. FreeBSD (Kalifornijos universitetas, Berklis)‏;

1995 m. Windows 95;

1995 m. Windows NT;

1997 m. Windows 98;

1998 m. Windows 98 Se;

1999 m. Windows 2000;

2000 m. Windows Milennium Edition;

Linux distribucijų gausa – Redhat, Mandrake, Debian

2001 m. Windows XP;

2003 m. Windows Server 2003;

2004 m. Linux Live CD gausa.

2007 m. Windows Vista;

2007 m. Windows Server 2008;

……..

Operacinių sistemų sandara, struktūra

Operacinių sistemų sandara

Operacinę sistemą sudaro:

Programų/procesų paleidimo posistemė (angl. loader, liet neįsitvirtinę pakaitalai: kėlyklė,

vykdyklė), užtikrinanti programų ar bibliotekų kodo perkėlimą į operacinę atmintį bei su tuo

susijusius pagalbinius veiksmus (pvz., kodo išpakavimą);

Operacinės atminties adresų transliavimo posistemė (angl. linker, liet. neįsitvirtinę

pakaitalai: saistyklė, siejyklė, rišyklė), užtikrinanti simbolinių objektinio kodo adresų

transliaciją į fizinius;

Procesų valdymo posistemė (angl. process manager), užtikrinanti procesoriaus, atminties ir

pan. resursų paskirstymą, procesų valdymą ir pan.;

Branduolys (kernel) ir apvalkalas (shell);

Pagalbinės bibliotekos (angl. libraries, liet. neįsitvirtinę pakaitalai: tvarkyklė, rinkmena),

suteikiančios programoms standartinį interfeisą darbui su OS funkcijomis;

Draiveriai (angl. drivers, liet. neįsitvirtinę pakaitalai: tvarkyklė, vedyklė, varyklė, valdyklė,

vertyklė, rinkmena), suteikiantys programoms standartizuotą interfeisą darbui su aparatine

įranga;

Pagalbinės posistemės, pvz., virtuali atmintis, failų sistema ir pan.

Operacinių sistemų loginė struktūra

Pav. Nr. 1 Operacinių sistemų loginė struktūra.

Dauguma operacinių sistemų turi daugelio lygių hierarchines struktūras (Žr. Pav. Nr. 1).

Kiekvienas šios struktūros lygis valdo jam pavaldžius žemesnius lygius ir formuoja ryšiams su

aukštesniais lygiais skirtas priemones (interfeisus).

Žemiausiame OS struktūros lygyje yra fizinių kompiuterio įrenginių valdymo primityvai,

kurie leidžia likusias OS dalis padaryti nepriklausomas nuo įrenginių techninio realizavimo būdo. Ši

OS dalis dažnai dar vadinama OS branduoliu. Jam priskiriamos programos, kurios tiesiogiai valdo

išorinius įtaisus, parengia jiems perduodamą ir iš jų gautą informaciją, užtikrina teisingą

kompiuterio darbą, aptikus klaidą ar gedimą, reakcija į vartotojo veiksmus kompiuterio darbo metu

ir valdymo signalus, pasiekiančius procesorių iš kitų sistemos įtaisų. Fizinių valdymo primityvų

pavyzdžiais gali būti diskus sukančio variklio įjungimas, įrenginio būvio patikrinimas ir kiti

panašaus pobūdžio veiksmai. Loginių primityvų lygyje visi nurodymai yra formuojami ne realiems

kompiuterio įrenginiams, o juos valdančioms OS struktūroms, kurios vadinamos loginiais

įrenginiais.

Viduriniame lygyje parodytos tos OS programos, kurios aprūpina vartotojo (ir pačios OS)

programas ištekliais. Vartotojas jų darbo tiesiogiai nepastebi. Šios programos rūpinasi, kad be

prastovų ar minimaliomis prastovomis dirbtų procesorius, parinkdamas užduotis, aprūpindamas jas

reikiamu atminties kiekiu, esant reikalui išplėsdamos užduočiai reikalingą darbinės atminties sritį

išorinės atminties sąskaita ir užtikrindamos informacijos persiuntimą tarp pagrindinės ir išorinės

atminties.

Aukščiausiame lygyje parodytos programavimo sistemų ir OS programos, tiesiogiai

sąveikaujančios su vartotoju. Šios išorinės sąsajos pobūdis priklauso nuo OS paskirties ir techninių

kompiuterio galimybių. Asmeniniuose kompiuteriuose grafinės sąsajos priemonėmis užtikrinamos

nuolatinis tiesioginis vartotojo ryšis su kompiuteriu ir jame vykdomomis programomis, tvarkoma

visa informacija, padeda prisijungti prie kompiuterio tinklo ir naudotis visomis paslaugomis,

palaikomas lygiagretus kelių užduočių vykdymas.

OS struktūros

Per kelis dešimtmečius OS struktūros keitėsi. Išskiriami keli pagrindiniai jų struktūrų variantai:

monolitinės sistemos;

kelių lygių sistemos;

kliento-serverio sistemos;

mikrobranduolio sistemos;

objektiškai orientuotos sistemos.

Monolitinės OS

Monolitinė OS - tai tarsi jokios struktūros išskyrimas. Tokia OS parašyta kaip rinkinys

procedūrų, kurios esant reikalui kreipiasi į kitas procedūras. Tokios struktūros OS kiekviena

procedūra turi savo parametrų rinkinį, kreipiniai į kitas realizuojami standartiniu iškvietimo –

grąžinimo būdu. Atskiros procedūros sukompiliuojamos, o po to susiejamos į vieningą objektinį

failą. Tokios buvo pirmosios Unix ir NetWare branduolių versijos.

Ir monolitinės OS gali būti šiek tiek struktūrizuotos, išskiriant:

pagrindinę programą, kuri iššaukia servisines procedūras;

rinkinį servisinių procedūrų, kurios realizuoja sistemines iškvietas;

rinkinį pagalbinių procedūrų (utilities), aptarnaujančių servisines procedūras.

Kiekvieną sisteminę iškvietą atitinka sava servisinė procedūra.

Kelių lygių sistemos

Aukščiau pateiktas struktūrizavimas apibendrinamas kelių lygių hierarchija. Lygiai atitinka

OS funkcijų grupes - failų sistemą, procesų valdymą, įrenginių valdymą ir t.t. Kiekvienas lygis

bendrauja tik su kaimyniniu.

1968 m. sukurta paketinė sistema THE turėjo 6 lygius:

0 - procesoriaus laiko skirstymas;

1 - atminties valdymas;

2 - ryšys tarp konsolės ir proceso;

3 - procesų ryšys su abstrakčiais I/O įtaisais;

4 - vartotojų programos;

5 - sisteminis operatorius.

Šis principas panaudotas kai kuriems Unix variantams realizuoti.

Klientų – serverių modelis

Tai - dar vienas struktūrizavimo apibendrinimas. Šiame modelyje išskiriame serviso

naudotoją – klientą ir šio serviso teikėją - serverį. Jų sąveika standartizuojama. Klientai gali būti

skirtingi, tačiau užsakyti paslaugas privalo serveriui suprantamu būdu. Klientas paprastai būna

iniciatoriumi. Klientų-serverių modelis patogus kaip koncepcinis modelis. Jis sėkmingai

naudojamas ir kitokiai programinei įrangai kurti. OS pagal funkcijų grupes gali būti išskirti keli

serveriai. Kiekvienas iš jų dirba vartotojo režime.

Mikrobranduolio sistemos

Mikrobranduolys realizuoja gyvybiškai svarbias OS funkcijas. Kiti moduliai (pvz., failų

sistema, apsaugos užtikrinimas) tokiu atveju tampa periferiniais. Apibrėžiant funkcijos realizavimo

vietą, priimama, kad mikrobranduolyje realizuojamos tos funkcijos, kuris yra privilegijuotos ir turi

būti vykdomos supervizoriaus režime - pvz., pertraukčių realizavimas, kai kurios procesų valdymo

funkcijos, pranešimų perdavimas. Mikrobranduoliai naudojami ir Windows NT bei Unix

sistemose.

Objektiškai orientuotos sistemos

Kuriant šiuolaikines OS plačiai naudojamos objektiškai orientuotos technologijos, kai

kiekviena programinė komponentė yra funkciniu požiūriu izoliuota nuo kitų. Objektas - tai

programų ir duomenų vienetas, sąveikai su kitais objektais naudojantis pranešimų perdavimą.

Objektu gali būti laikomas konkretus dalykas - programa ar dokumentas, taip pat ir abstraktus -

procesas ar įvykis. Vidinė objekto duomenų struktūra yra nematoma. Norint duomenis perduoti į

objektą ar iš jo gauti, reikia iškviesti tam tikras objekto funkcijas. Taigi, iš išorės objektas - tai juoda

dėžė. Kol išorinė objekto reakcija nesikeičia, jo vidinės realizacijos procedūra neiškviečiama. Tai

patogu išplėtimo, techninės bazės keitimo atveju. Objektiškai orientuotos technologijos ypač

efektyvios kuriant aktyviai besivystančią programinę įrangą, pavyzdžiui, skirtą įvairioms

aparatinėms platformoms. Šios technologijos labai naudingos realizuojant paskirstytas aplinkas.

Operacinių sistemų funkcijos

Galima išskirti dvi operacinių sistemų funkcijų grupes pagal jų paskirtį. Operacinės sistemos

funkcijos gali būti skirtos vartotojo veiksmams interpretuoti ir kompiuterio sistemai valdyti.

Operacinių sistemų funkcijos:

1) vartotojui skirtos funkcijos:

įvesties ir išvesties valdymas;

failų sistemos tvarkymas;

programų valdymas;

2) sisteminės funkcijos:

atminties valdymas;

atminties apsauga;

resursų tvarkymas;

apskaita.

Įvesties ir išvesties valdymas

Įvesties ir išvesties posistemis atlieka sąsajos (interfeiso) tarp pagrindinės ir išorinės

atminčių funkcijas. Operacinė sistema atsako už pagrindinėje atmintyje esančių buferių

aptarnavimą. Joje yra ir įrenginių tvarkyklės (driver - OS modulių, tiesiogiai bendraujančių su

įvesties ir išvesties įrenginiais) rinkinys. Įvesties ir išvesties posistemio darbas tarpusavyje tampriai

susietas su failų bei išorinės atminties valdymu.

Pagrindinis principas:

Programa nepriklauso nuo to, kur laikomi duomenys;

Unifikuota išorinių įtaisų vardų sistema, kiekviena operacinė sistema naudoja savo

vardų sistemą, nurodančią įrenginio adresą ar kietojo disko numeravimą;

Klaidų apdorojimas - pradžioje apatiniame lygyje, jei ten nepavyksta - aukštesniame.

Dauguma įvesties ir išvesties operacijų - asinchroninės (procesorius pereina prie

kitos užduoties; apie operacijos pabaigą jis informuojamas pertraukties signalu).

Tam skirtos programos suskirstytos į kelis lygius. Žemiausieji lygiai “ekranuoja”

aparatūros ypatumus, o aukštesnieji užtikrina patogią sąsają vartotojui.

Įvesties ir išvesties valdymo lygiai

pertraukčių užklausos;

įrenginių valdymo komandos;

duomenys.

Tvarkyklės

Įvesties ir išvesties valdymo programa, kuri priklauso nuo konkretaus įtaiso, vadinama įtaiso

tvarkykle (driver). Pavyzdžiui, disko tvarkyklė operuoja tokiais objektais, kaip cilindrai, takeliai,

sektoriai, galvutės pozicionavimo parametrai, ir užtikrina teisingą disko darbą. Tvarkyklė gauna

užklausą iš programos ir sprendžia, kaip ją vykdys. Jei tuo momentu tvarkyklė laisva, ji pradeda

nedelsiant aptarnauti užklausą. Jei užimta, užklausa patenka į eilę.

Tvarkyklės pagrindinis uždavinys – loginių kreipinių vertimas į specifines komandas, skirtas

tam pačiam įtaisui (arba jų tipui).

Tvarkyklės veikimo pavyzdys: jei taikomoji programa pareikalavo rašymo į išorinės

atminties įtaisą (Pvz., atmintuką), tvarkyklė atliks tokius konkrečius veiksmus:

patikrins ar atmintukas yra įdėtas;

lokalizuos(aptiks) failą kataloge;

parinks laisvą sektorių informacijai įrašyti.

Tvarkyklių ryšys su OS branduoliu

Dinaminškai prijungiamos tvarkyklės. Tvarkyklės įdiegiamos ir pakraunamos dinamiškai,

tik tada kada taikomoji programa ar operacinė sistema rengiasi naudoti įrenginį. Naudoja Windows

šeimos operacinės sistemos.

Privalumai:

sistemos naudojimas paprastesnis (vartotojui)

tik tuo momentu reikalingos tvarkyklės kraunamos į atmintį.

Trūkumas

įrenginiai šiek tiek lėčiau veikia.

Statiškai prijungiamos tvarkyklės. Tvarkyklių kodas yra kompiliuojamas ir sujungiamas su

sistemos branduoliu. Operacinė sistema konfigūravimo metu pakrauna visų įrenginių tvarkykles ir

jie visada paruošti naudoti. Naudoja Unix, Linux šeimos operacinės sistemos.

Privalumai

sistema yra efektyvesnė ir pasižymi paprastesne struktūra (programuotojui).

Trūkumas

naujo įtaiso pajungimas paprastai reikalauja branduolio regeneracijos.

Virtualūs įrenginiai

SPOOL (simultaneous peripherial operation on-line) – on-line darbo režimo

emuliavimas. Virtualus įrenginio naudojimas kartais dar vadinamas “splūlingu”, o pats

įrenginys “spūleriu”. Geriausias pavyzdys USB jungtis. Dauguma tvarkyklių įvairiems USB

įrenginiams sukuria virtualų COM jungties prievadą ir jį naudoja taikomųjų programų darbu su

šiais įrenginiais.

Buferiai

Tai duomenų laikinas patalpinimas, kol operacinė sistema suteiks prieigą prie šiuo metu

naudojamo įrenginio.

Buferiai būna:

Programos palaikomas buferis;

Operacinės sistemos palaikomas buferis;

Operacinės sistemos palaikomas dvigubas buferis;

Įvestis nenaudojant buferių.

Failų sistemos

Failų sistema - tai OS dalis, realizuojanti patogią vartotojui sąsają su jam reikalingais

duomenimis, kurie saugomi diske (diskelyje), taip pat užtikrina galimybę tuo pačiu metu kreiptis į

failą keliems vartotojams ir procesams. Failų sistema aprūpina vartotojus atmintimi ilgalaikiam

programų ir duomenų saugojimui. Tokia išorinė atmintis abstrakčiu požiūriu - tai įvardytų objektų

(failų) rinkinys. Failų sistemos funkcijų sąraše - failų ir katalogų kūrimas, manipuliavimas, failų

apsauga, buferizavimas ir t.t.

Failų sistemos objektai: failai ir katalogai. Failas – sutvarkytos informacijos rinkinys, turintis

vardą, dar vadinamas: byla, rinkmena. Failai turi turėti vardus. Vardo simbolių skaičius skirtingas ir

priklauso nuo failų sistemos. Vartotojas visada failą identifikuoja vardu, operacinė sistema

(priklauso nuo FS) - vardas.plėtinys arba pilnas_kelias_iki_failo/vardas.plėtinys.

Failų sistemos paskirtis ir funkcijos:

diske saugomų failų visumos realizavimas ir valdymas;

duomenų struktūros objektų, reikalinga failams tvarkyti (katalogai, failų

deskriptoriai, informacija apie vietą diske) valdymas;

failus tvarkančios programinių priemonių (failų kūrimui, naikinimui, kopijavimui,

perkėlimui, įrašymui ir t.t.) vykdymas;

Patogios sąsajos tarp vartotojo ir įrenginiuose saugomų duomenų užtikrinimas;

Keliems vartotojams ar procesams bendro fialų panaudojimo užtikrinimas.

Failų tipai:

Paprasti:

tekstiniai (informacijos įrašymo vienetas – simbolis);

dvejetainiai (informacijos įrašymo vienetas – žodis);

Specialūs (su įvesties ir išvesties įtaisais asocijuoti failai, kad I/O operacijos būtų

vykdomos kaip failų skaitymo/rašymo operacijos. Pvz., batch, exe ir kiti

paleidžiamieji failai).

Failų atributai:

informacija apie kreipties teises;

slaptažodis;

failo savininkas;

failo autorius;

požymiai (‘tik skaityti”, “paslėptas failas”, ‘sisteminis failas”, “laikinas

failas” ir pan.

įrašo ilgis;

sukūrimo, paskutinio panaudojimo ir paskutinio pakeitimo laikai;

failo ilgis;

maksimalus failo ilgis;

Bendras failų sistemos modelis

Failų sistemos modelis:

Simbolinis lygmuo -unikalaus failo vardo nustatymas pagal simbolinį vardą;

Bazinis lygmuo - failo charakteristikų nustatymas pagal unikalų vardą;

Kreipties teisių lygmuo -patikrinimas ar galima nurodyta operacija;

Loginis lygmuo - loginio įrašo koordinačių faile nustatymas;

Fizinis lygmuo -fizinio bloko, kuriame yra loginis įrašas, nustatymas.

Failų sistemos architektūra ir struktūra

Failų sistemos architektūra:

Failų sistemų dispečeris. Atlieka tarpininko vaidmenį tarp taikomųjų programų

užklausų ir konkrečios failų sistemos;

Atitinkamos failų sistemos tvarkyklė;

Įrenginių valdymo sistema. Inicializuoja ir valdo visus žemesnio lygio modulius,

pavyzdžiui įrenginio (konkretaus disko, USB rakto ir pan.) tvarkykles.

Failų sistemos loginė struktūra:

Vieno lygmens;

Hierarchinė:

medžio tipo;

tinklo tipo.

FS fizinė struktūra:

Disko skirstymo metodas;

Failo identifikavimo ir radimo būdas;

Failų charakteristikos;

Failai ir katalogai;

Šakninis katalogas.

Kietojo disko skirsniai, kuriuos valdo failų sistema

Konkrečios failų sistemos

FAT

FAT tipo failų sistemos. Sukurta MS-DOS sistemai, plačiai paplitusi, skirta mažiems diskas

ir diskeliams.

Yra keletas modifikacijų:

FAT12;

FAT16;

VFAT;

FAT32.

FAT12

Skirsnio dydis iki 16 Mb;

Bloko dydis: 512 b - 4Kb;

Failo dydis iki 16 Mb;

Maksimalus failų skaičius šakniniame kataloge 512;

Maksimalus failų skaičius nešakniniame kataloge 65535;

Nėra failų lygio apsaugos;

8.3 tipo failų vardai;

Nėra automatinio failų atstatymo.

FAT16

Skirsnio dydis iki 2 Gb;

Bloko dydis: 2 Kb - 32Kb;

Failo dydis iki 2 Gb


Maksimalus failų skaičius nešakniniame kataloge 65535


8.3 tipo failų vardai;


VFAT

Pasirodė su Windows 3.11 ir buvo skirta darbui apsaugotame režime (protected

mode);

Windows 95 sistemoje pridėtas ilgų failų vardų palaikymas;

Skirsnio dydis iki 4 Gb;


Failo dydis iki 4 GB


Maksimalus failų skaičius nešakniniame kataloge neribotas;


Failų vardų ilgis iki 255 simbolių;

Nėra automatinio atstatymo.

FAT32

Pasirodė su Windows 95 OSR2;

10-15% efektyviau panaudojama vieta diskuose lyginant su FAT16;

Šakninis katalogas gali būti perkeltas, galima naudoti rezervinę lentelės kopiją;

Windows NT šios sistemos nepalaiko;

Skirsnio dydis iki 2 Tb;


Failo dydis iki 4 GB;

Maksimalus failų skaičius šakniniame kataloge neribotas;

Maksimalus failų skaičius nešakniniame kataloge neribotas;


Failų vardų ilgis iki 255 simbolių;

Yra automatinis atstatymas.

FAT failų sistemos struktūra

Įkrovos blokas (boot block) - skirsnio vardas ir kiti parametrai bei OS įkrovos programa;

FAT (File allocation table) lentelė - informacija apie failų išdėstymą.

FAT katalogai

Katalogai ir failai laikomi atskiromis struktūromis;

Šakninis katalogas saugomas iš karto už FAT lentelių;

FAT katalogas – tiesinė struktūra.

NTFS

NTFS (New Technology File System)

Windows NT/2000/XPpro/2003 server operacinių sistemų failų sistema;

Skirsnio dydis: nuo 400 Mb;

Bloko dydis: 1 – 4 Kb;

Failo vardo ilgis: iki 255 simbolių, Unicode;

Failo dydis: iki 2 Tb;

Maksimalus failų skaičius kataloguose neribotas failų lygio apsauga;

Ilgų failų vardų palaikymas;

Tranzakcijų registravimas;

Automatinis atstatymas.

MFT zona - rezervuota vieta MFT plėstis, užima 12% nuo bendro skirsnio dydžio.

MFT lentelė

$MFT

$MFTmirror

$Volume

…

Atributai Failo

Vardas

Adresai Saugumo

deskriptorius

…

NTFS ypatinga savybė – susietų su failu duomenų srautų (streams) naudojimas

UNIX tipo failų sistemos

UNIX tipo failų sistemos:

S5;

UFS;

EXT2;

EXT3.

S5

Klasikinė UNIX šeimos OD failų sistema, pirmą kartą panaudota UNIX System V

sistemoje;

Skirsnio dydis: 2 Gb;

Bloko dydis: nuo 512 b iki 1Kb;

Failo vardo ilgis: iki 14 simbolių;

Failo dydis: iki 2 Gb;

Mksimalus failų skaičius nešakniniame kataloge- 65535

Yra failų lygio apsauga;


UFS

Ši failų sistema pirmą kartą panaudota BSD UNIX sistemoje;

Skirsnio dydis: iki 1 Tb;

Bloko dydis: 4 Kb;




Yra automatinis failų atstatymas.

EXT2

Ši failų sistema pradėta naudoti LINUX operacinėje sistemoje;

Skirsnio dydis: iki 4 Tb;

Bloko dydis: 1 – 4 Kb;




Yra automatinis failų atstatymas.

EXT3

Turi visus EXT2 elementus;

Nauja savybė – registracija (journaling).

Procesai, programų valdymas

Procesu vadinama tuo metu vykdoma programa (dinaminis jos vaizdas). Ši sąvoka - tai

abstrakcija, kurią pasiūlė OS kūrėjai ir kuri duoda galimybes stebėti ir valdyti kelių vienu metu

vykdomų programų darbą.

Fiziškai proceso atvaizdą sudaro:

vykdomasis programos kodas (dar vadinamas teksto arba programos sekcija);

duomenys - kintamieji, buferiai ir t.t. (vartotojo duomenų sekcija);

būsenos ar konteksto informacija - duomenys, reikalingi procesui restartuoti

(neprarandant informacijos).

Proceso būsenų diagrama

Proceso būsenos:

Naujas procesas - ką tik sukurtas - turi savo proceso ID, į atmintį įvestos duomenų

struktūros.

Paruoštas procesas - laukia, kol atsilaisvins procesorius, multiprograminėje

sistemoje gali būti daug tokių procesų.

Vykdomas procesas - vienintelis, jei sistema vienprocesorinė; multiprocesorinėje

sistemoje tokių procesų gali būti daugiau.

Laukiantis (blokuotas) procesas - buvo vykdomas, bet dabar laukia kokio nors įvykio

(pvz., duomenų įvedimo ar išvedimo);

Sustabdytas (užbaigtas) procesas - buvo baigtas normaliai ar nutrauktas dėl kokių

nors priežasčių, sistema turi registruoti šį faktą.

Proceso būsenų diagramos perėjimai iš vienos būsenos į kitą:

Proceso kūrimas baigtas, ir OS gali jį perduoti sistemai;

Kai vienas procesas išeina iš būsenos Paruoštas į Vykdomas, planuotojas peržiūri

paruoštus procesus ir parenka vieną pagal tam tikrą algoritmą;

Procesui neleidžiama monopolizuoti CPU visam laikui - jei procesas užsitęsia, jis

gali būti nutrauktas po nustatyto laiko arba atsiradus aukštesnio prioriteto procesui;

Vykdomam procesui reikalingas koks nors veiksmas ar įvykis (dažniausiai

įvedimas), ir procesas turi laukti jo pabaigos;

Kai veiksmas atliktas ar sulauktas įvykis, OS pažadina laukusį procesą ir perkelia jį

į būseną Paruoštas;

Procesas baigiasi normaliai; kartais jis priverstinai užbaigiamas dėl klaidos;

Procesas retais atvejais gali būti perkeltas iš būsenos Laukiantis į Sustabdytas; tai

būna šalutinis kito proceso ar įvykio poveikis.

Procesų planavimas

Procesų planavimo žingsniai:

vykdomo proceso pakeitimo kitu momento nustatymas;

proceso parinkimas vykdymui;

kontekstų perjungimas.

1 ir 2 žingsniai realizuojami programiškai, 3 - pagrindinėmis aparatūros priemonėmis.

Vienas aktyvus procesas pakeičiamas kitu, kai:

procesas sėkmingai baigiamas ir palieka sistemą;

įvyksta klaida;

procesas pereina į laukimo būseną;

pasibaigia jam skirtas laiko kvantas.

Procesai būna:

Vienalaikiai (Concurrent) procesai;

Nepriklausomi procesai - nepalaiko ryšio, neturi bendrų duomenų. Tokio proceso

skaičiavimų rezultatai yra deterministiniai ir priklauso tik nuo įėjimo duomenų.

Kooperuojantys procesai - komunikuoja perduodami pranešimus ar naudodami

bendrus duomenis, dirba kooperatyviai, siekdami bendro tikslo Tokių procesų

skaičiavimų rezultatai gali priklausyti nuo procesų tarpusavio sąveikos ir nuo jų

santykinio vykdymo greičio.

Procesų sinchronizavimas (sąveika):

vienas procesas turi perduoti duomenis kitam procesui;

keli procesai apdoroja duomenis, esančius tame pačiame faile.

Funkcionavimo mechanizmas

Proceso sukūrimas

Programinis kodas bus pradėtas vykdyti tik tada, kai jam OS bus sukurtas procesas.

Proceso sukūrimui skirti operacinės sistemos veiksmai:

sukurti informacines struktūras, aprašančias procesą, t.y. jo deskriptorių ir kontekstą;

įtraukti naujo proceso deskriptorių į paruoštų procesų eilę;

užkrauti proceso kodo segmentą į operatyviąją atmintį arba mainų su išorine

atmintimi (svapingo) sritį.

Proceso kontekstą sudaro:

• registrų ir programos skaitiklio būsena;

• procesoriaus darbo režimo būsena;

• atidarytų failų rodiklių būsenos;

• informacija apie neužbaigtas įvedimo-išvedimo operacijas;

• šio proceso vykdomų sisteminių užklausų klaidų kodai ir t.t.

Proceso deskriptorių sudaro:

• proceso identifikatorius,;

• proceso būsena;

• duomenys apie proceso privilegijas;

• kodo segmento vieta.

Kritinė sekcija

Kritinė sekcija - tai programos dalis, kurioje atliekami veiksmai su bendrai naudojamais

duomenimis. Kad programa duotų teisingus rezultatus, reikia užtikrinti, kad kritinėje sekcijoje tuo

pačiu metu būtų tik vienas procesas. Geras būdas kritinei sekcijai tvarkyti - semaforų naudojimas.

Semaforu vadinamas sveikąsias teigiamas reikšmes įgyjantis kintamasis S, kurio reikšmes nustato

du primityvai - P ir V:

V(S): nedalomu veiksmu S reikšmė padidinama 1;

P(S): jei galima, nedalomu veiksmu S reikšmė sumažinama 1; jei S=0, tai S sumažinti

negalima, todėl procesas laukia, kol sumažinimas bus galimas.

Pertrauktys

Pertrauktys – tai vykdomo proceso vykdymo sutrikimas, dėl kurio sutrinka operacinės

sistemos, taikomosios programos ar kitų procesų vykdymas.

Pertraukčių priežastys:

išorinės;

vidinės.

Pertrauktys gali atsirasti dėl išorinių arba vidinių priežasčių. Išorinės priežastys dažniausiai

sukeliamos vartotojo. Vidinės – tai sisteminės, procesų ar kitų taikomųjų programų sukeltos

klaidos.

Pertraukties apdorojimo procedūros:

Pertraukties signalo priėmimas. Operacinė sistema priima signalą apie pertraukties

atsiradimą procesų vykdyme;

Pertraukties atpažinimas. Operacinė sistema atpažįsta pertraukties priežastį ir

konkretų procesą (us) dėl kurio sutriko vykdymas;

Būsenos įsiminimas. Operacinė sistema išsaugo dar vykdomų procesų duomenis ir jų

būsenas tam, kad panaikinus pertrauktų procesų vykdymas būtų tęsiamas toliau;

Pertrauktį apdorojančios programos vykdymas. Operacinė sistema paleidžia

programines priemones pertraukčiai panaikinti. Kai kada tenka įsikišti ir vartotojui.

Būsenos atstatymas. Panaikinus pertrauktį kitų veikiančių procesų vykdymas

tęsiamas toliau nuo tos vietos, kurioje jų būsena buvo įsiminta.

Pertraukties parametrai:

įėjimo signalų skaičius;

reakcijos laikas;

perjungimo laikas;

gylis.

Aklavietės

Sakoma, kad procesai atsidūrė aklavietėje, kai kiekvienas iš jų laukia įvykio, kurį sukelti

gali tik kitas procesas.

Sąlygos aklavietei susidaryti:

Abipusio išskyrimo sąlyga. Bet kuris resursas yra arba laisvas arba naudojamas tik

vieno proceso;

Valdymo ir laukimo sąlyga. Procesas, jau naudojantis tam tikrus resursus gali

prašyti naujų resursų;

Pirmumo teisės sąlyga. Resursai skirti tam tikram procesui, negali būti iš jo atimti.

Juos turi atlaisvinti pats procesas;

Ciklinio laukimo sąlyga. Tarp procesų turi susidaryti ciklinė grandinė.

Aklaviečių modeliavimas

Aklavietės pavyzdys:

Procesas A turi R ir reikalauja S

Procesas B nieko neturi, reikalauja T

Procesas C nieko neturi, reikalauja S

Procesas D turi U ir reikalauja S ir T

Procesas E turi T ir reikalauja V

Procesas F turi W ir reikalauja S

Procesas G turi V ir reikalauja U

Aklavietės problemos sprendimo būdai:

“Stručio algoritmas” (ignoravimas);

Sekimas - aklavietė “pašalinama” tik po to, kai ji jau įvyko;

Profilaktika (prevencija)- taikoma tokia resursų skirstymo strategija, kad aklavietė

negalėtų įvykti;

Vengimas - draudžiamas toks resursų skirstymas, kuris veda į aklavietės būseną;

Sekimas - procesas naudoja tik vieną resursą (Procesų-resursų diagramos), procesas

naudoja keletą resursų.

Aklavietės panaikinimo būdai:

Pirmumo teisės naudojimas;

Paskutinio veiksmo atšaukimas;

Procesų stabdymas.

P R Resursas R priklauso P procesui

P R Procesas P reikalauja resurso R

Saugios ir nesaugios situacijos. Situacija laikoma saugia, jei procesai nėra aklavietėje ir

egzistuoja tokia resursų skirstymo tvarka, kad visi procesai darbą baigs taip pat nepatekę į aklavietę.

Jei nepatenkinama bent viena saugios situacijos sąlyga, tai situacija laikoma nesaugia.

Gijos

Gija - tai sąlyginai savarankiškas programos fragmentas. Kiekvienas procesas gali būti

suskaidytas į atskiras gijas. Tokiu atveju uždavinys gali būti išspręstas greičiau, panaudojant

pseudolygiagretų (vienprocesorinėje sistemoje) arba lygiagretų (multiprocesorinėje sistemoje) jos

atskirų dalių vykdymą. Tradicinėse OS gijos sąvoka atitinka proceso sąvoką. Tačiau skirtingos gijos

vieno proceso ribose mažiau nepriklausomos lyginant su skirtingais procesais.

Skirtumai:

visos tokios gijos turi tą pačią adresų erdvę;

nėra reikalo apsaugoti vieną giją nuo kitos;

tokios gijos sprendžia tą pačią vartotojo užduotį.

Gijos turi savo:

programos skaitiklį;

steką;

registrus;

gijas-palikuonis;

būseną.

Gijos bendrai naudoja:

adresų erdvę;

globaliuosius kintamuosius;

atidarytus failus;

taimerius;

semaforus;

statistinę informaciją.

Atminties valdymas

Pagrindiniai atminties valdymo posistemės uždaviniai:

vesti atminties apskaitą;

išskirti atminties vietas keliems procesams, vykdomiems vienu metu;

leisti procesams bendrai naudotis atminties sritimis;

užtikrinti pakankamą procesų vykdymo greitį;

apsaugoti vykdomuosius procesus ir OS;

suteikti programuotojui adresavimo ir atminties valdymo priemones.

Atminties skirstymo metodai

Vieno proceso skirstymas

Operacinė sistema

Procesui skirta ir

naudojama atmintis

Procesui skirta bet

nenaudojama atmintis

Fiksuoto padalijimo metodas

Operacinė sistema

Procesui A skirta ir

naudojama atmintis

Procesui A skirta bet


Procesui B skirta ir

naudojama atmintis

Procesui B skirta bet


Laisva atmintis

Kintamo padalijimo metodas

Naudojama viena iš šių strategijų:

Pirmo atitikmens strategija

Geriausio atitikmens strategija

Blogiausio atitikmens strategija

Virtualioji atmintis

Virtuali atmintis - viena pagrindinių OS funkcijų yra efektyviai ir kruopščiai paskirstyti

atmintį. Virtualios atminties atveju vartotojui visai nesvarbu, kur bus patalpinta jo programa.

Programa dalijama į modulius ar mažas sekcijas, kurios prireikus įrašomos į pagrindinę atmintį.

Laikinai nenaudojami moduliai saugomi greitaeigiame diske. Seniau visos OS buvo suprojektuotos

taip, kad visa programa turėjo būti įrašyta į pagrindinę atmintį prieš ją vykdant. Be abejo, virtuali

atmintis palengvina multiprogramavimą , nes leidžia laikyti operatyviojoje atmintyje kelių

programų modulius, tuo metu reikalingus šioms programoms vykdyti. Valdant išorinę atmintį, OS

realizuoja šios atminties paskirstymą failams, kaupia informaciją apie užimtas bei laisvas atminties

sritis.

Operacinė sistema

Procesui A skirta ir

naudojama atmintis

Procesui B skirta ir

naudojama atmintis

Laisva atmintis

Virtualiosios atminties savybės:

Procesas gali būti perkeltas į atmintį dalimis;

Atminties adresai gali būti apskaičiuojami dinamiškai;

Vienu metu gali būti vykdomas didesnis skaičius procesų;

Kiekvienas procesas gali turėti daugiau (virtualios) atminties nei realiai yra.

Virtualios atminties realizavimo būdai

Segmentinis adresavimo būdas:

Privalumai:

Segmentavimas atspindi loginę programos struktūrą ir todėl minimizuoja

procesų pakrovimą;

Leidžia procesams bendrai naudotis atmintimi;

Trūkumai:

Sudėtinga realizuoti segmentų mainus;

Lėtesnis fizinio adreso formavimas.

Puslapinis adresavimo būdas:

Privalumai:

Puslapiavimas leidžia išvengti fragmentavimo;

Paprastas ir aiškus programuotojui.

Trūkumas – Esant mažam puslapio ilgiui, OS gali sunaudoti didelę laiko dalį

tuščiai (vien tik puslapių keitimui).

Pagrindinės puslapių apsikeitimo strategijos:

LRU - puslapis, mažiausiai naudotas pastaruoju metu;

NRU - nenaudotas pastaruoju metu;

FIFO - eilės metodas: keičiamas puslapis, kuris ilgiausiai buvo atmintyje ;

NWPF - išankstinis laisvų atminties blokų paruošimas puslapių pakrovimui.

Atminties apsauga

Multiprograminėse ir multiterminalinėse sistemose galima išskirti:

atminties apsaugą;

programų apsaugą;

vartotojų apsaugą;

informacijos apsaugą.

Atminties apsauga privalo aptikti bet kokias adresavimo klaidas prieš joms iššaukiant

nuostolius. Programų apsauga turi apsaugoti, kad vartotojų programos nepadarytų pakeitimų OS.

Vartotojų apsauga turi saugoti vartotojus vieną nuo kito. Informacijos apsauga turi riboti vartotojų

prieigą prie informacijos.

Programų ir vartotojų apsauga

Programų ir vartotojų apsauga skirstoma:

nehierarchinė sistema,;

hierarchinė (žiedinė) sistema.

Nehierarchinėje apsaugos sistemoje kiekvienai užduočiai nustatomas operacijų sąrašas,

nurodantis tas operacijas, kurios gali paveikti kitas sistemos užduotis. Tai sudėtinga sistema. Kai

kurie procesoriai turi du darbo režimus (privilegijų lygius) - supervizoriaus ir vartotojo.

Supervizoriaus režime realizuojamos OS funkcijos, o vartotojo - taikomosios programos.

Operacinių sistemų klasifikavimas

Operacines sistemas galima klasifikuoti pagal keletą kriterijų. Išskiriami pagrindiniai

kriterijai:

Pagal bazinio žodžio ilgį;

Pagal veikimo pobūdį;

Pagal paskirtį;

Pagal vartotojo sąsają;

Pagal šeimas;

Ir pan.

Pagal bazinio žodžio ilgį operacinės sistemos skirstomos į:

8 bitų (DOS)‏;

16 bitų (Windows 1.0 ... Windows 2.0)‏;

16/32 bitų (Windwos 3.11, Windows 95, Windows 98, Windows ME)‏;

32 bitų (Windows 95 ... Windows 3.1, Windows NT 3.5, Windows 2000,

Windows XP, Windows Server 2003 x86, Windows Server 2008 X86, Windows

Vista x86;

64 bitų (Windows XP x64, Windows Server 2003 x64, Windows Vista x64,

Windows Server 2008 x64)‏;

128 bitų ...

Pagal naudojimo pobūdį operacinės sistemos skirstomo į:

Daugiavartotojiškos (vienu metu dirba keli vartotojai)‏;

Vienvartotojiškos;

Daigiaprocesorinės (gali aptarnauti keletą procesorių)‏;

Vienprocesorinės;

Daugiaprocesės (daugiaužduotinės) (gali vienu metu vykdyti keletą procesų)‏;

Vienužduotinės;

Daugiasrautės (leidžia vienu metu vykdyti keletą tos pačios programos kopijų)‏;

Realaus laiko (reaguoja į duomenų įrašymą tuoj pat)‏.

Pagal paskirtį operacinės sistemos skirstomo į:

Asmeniniams kompiuteriams skirtos OS;

Darbo stotims skirtos OS (daug CPU)‏;

Serveriams skirtos OS (daug programų);‏

Tinklo operacinės sistemos;

Realaus laiko OS (tinkamos automatinių įrenginių (palydovų, laivų, lėktuvų, etc.)

valdymui)‏;

Prietaisams skirtos (mikrovaldikliai);

Delniniams kompiuteriams bei mobiliesiems telefonams skirtos OS (mažos OS)‏;

Pagal sąsajos su vartotojų tipą operacinės sistemos skirstomo į:

Tekstinė sąsaja (Console);

Grafinė sąsaja (GUI)‏.

Pagal šeimas operacinės sistemos skirstomos į:

DOS šeimos OS;

Microsoft Windows šeimos OS;

Unix (Posix) šeimos OS;

Unix BSD šeimos OS;

Unix Linux šeimos OS.

Pagal paleidimo būdą operacinės sistemos skirstomo į:

Diegiamos į kietąjį diską;

Live CD;

USB.

Pagal kompiuterio architektūrą operacinės sistemos skirstomo į:

IBM tipo;

Apple tipo;

RISC;

RISP;

Ir t.t.

Daugiaprocesorinės OS

Daugiaprocesorinės arba multiprocesorinės sistemos - tai žymiai sudėtingesnės sistemos.

Čia iškart vykdomos kelios programos, naudojant du procesorius ar daugiau. Gali būti lygiagrečiai

vykdomos ir kelios tos pačios programos komandos, suskaldžius programą į kelias lygiagrečias

šakas (gijas). Multiprocesorinė konfigūracija labai populiari didelėse kompiuterinėse sistemose ir

galinguose mikrokompiuteriuose.

Multiprocesorinių sistemų privalumai:

programas galima įvairiai paskirstyti tarp kelių procesorių;

didėja skaičiavimų greitis (sulygiagretinus skaičiavimus keliuose procesoriuose);

didėja patikimumas (sugedusį vieną procesorių gali pakeisti kitas).

Daugiaprocesorinės arba multiprocesorinės operacinės sistemos struktūra:

Vartotojams nežinoma kiek kompiuterių sudaro sistemą;

Nutolę resursai pasiekiami taip pat kaip ir vidiniai.

Daugiaprocesorinių sistemų veikimo būdai:

Kiekvienas procesorius aptarnauja atskirą operacinę sistema;

Vienas pagrindinis procesorius aptarnauja operacinę sistema ir skirsto procesus

kitiems procesoriams.

Simetriškai.

Kai kiekvienas procesorius aptarnauja atskirą OS:

Atrodo ir veikia, kaip N atskirų kompiuterių;

Gali būti naudojamas bendras OS kodas;

Atskirti duomenys;

I/O įrenginai gali būti naudojami bendrai.

Privalumas – bendrai naudojama aparatinė įranga. Trūkumai – nesidalinama atmintimi.

Kai vienas (master) CPU aptarnauja OS ir skirsto procesus kitiems procesoriams:

Kiti CPU aptarnauja procesus;

Atmintis ir I/O įrenginiai gali būti naudojami bendrai;

Privalumai - dalinamasi procesais, dalinamasi atmintimi. Trūkumai - esant dideliam

procesorių skaičiui pagrindinis procesorius perkrautas, o šalutiniai – nepakankamai panaudojami.

Kai naudojamas simetriškas metodas:

Priklausomai nuo situacijos kiekvienas CPU gali būti pagrindinis arba šalutinis;

Atmintis ir I/O įrenginiai gali būti naudojami bendrai;

Privalumai - dalinamasi procesais, dalinamasi atmintimi, optimaliai panaudojami

procesoriais. Trūkumai -sudėtinga procesų sinchronizacija ir resursų skirstymas.

Vienaužduotinės ir daugiaužduotinės operacinės sistemos

Vienprogramės arba vienprocesinės operacinės sistemos. Jau minėta, kad pirmosios OS

buvo suprojektuotos nedidelio greičio kompiuteriams su ribota atmintimi. Jos buvo skirtos vienam

vartotojui, nes galėjo priimti komandas tik iš vieno terminalo. Tokios OS galėjo valdyti tik vienos

vartotojo programos, įrašytos į pagrindinę atmintį, vykdymą. Be abejo, viena programa negali

efektyviai naudoti centrinį procesorių, ypač kai dažnai tenka laukti, kol koks nors įrenginys atliks

savo funkcijas (tai būdinga ekonominiams uždaviniams). Vienprogrames OS šiuo metu dažniausiai

turi personaliniai kompiuteriai - vartotojas paprastai ir neplanuoja atlikti kelių užduočių vienu metu.

O šiuolaikinės didelės kompiuterinės sistemos projektuojamos taip, kad vienu metu galėtų atlikti

daug užduočių, ir vadinamos multiprograminėmis.

Multiprograminėse OS visų vykdytinų programų kopijos įrašomos į pagrindinę atmintį. OS

koordinuoja kiekvienos programos vykdymą. Ji nurodo centriniam procesoriui skirti tam tikrą laiko

intervalą kiekvienai programai. Prieš tai joms dar suteikiami vadinamieji prioritetai. Iškart vykdoma

tik viena programa. Bet procesorius dirba taip greit, kad atrodo lyg visos programos būtų vykdomos

tuo pačiu metu. Be abejo, OS sudėtingėja – iškyla persijungimo nuo vienos programos prie kitos

uždavinys, atminties valdymo problema. Be to, reikalinga tam tikra strategija, kaip parinkti

vykdytinas užduotis, laiko intervalo dydį ir pan.

Paskirstyto laiko sistemos - tai multiprograminė OS, kuriai būdinga tai, kad vienu metu su

kompiuteriu dirba daug vartotojų. Kyla poreikis, kad sistemos atsakymas į kiekvieno vartotojo

veiksmus būtų kuo spartesnis. Todėl kiekvienai vykdomai programai čia skiriamas trumpas

procesoriaus laiko intervalas. Po to persijungiama iš eilės prie kitos programos. Jei per nustatytą

laiko intervalą kurios nors programos skaičiavimo procesai nesibaigia, OS turi įsiminti esamą būvį,

nutraukti jos vykdymą ir pereiti prie kitos programos vykdymo. Nutraukta programa bus tęsiama,

kai vėl ateis jos eilė.

Realaus laiko operacinės sistemos

Realaus laiko OS, RTOS - operacinės sistemos, garantuojančios programoms maksimalų

uždelsimą, kuris gali trukti tarp momento, kai tam tikras prietaisas sugeneravo valdantį signalą iki

tol, kol programa gaus valdymą. Taip pat garantuojamas ir tam tikrų resursų (pvz., procesoriaus

laiko) rezervas. Realaus laiko OS naudojamos tais atvejais, kai reikia užtikrinti efektyvų darbą su

išoriniais įvykiais, pvz., valdant šviesoforus, lėktuvus, laivus, stakles, robotus ir pan. Sistemose,

dirbančiose realiame laike, skaičiavimų teisingumą sąlygoja ne tik loginis tų skaičiavimų

teisingumas, bet ir laikas, per kurį skaičiavimai buvo įvykdyti. Pvz., akivaizdu, kad jei lėktuvą

valdanti programa suveiks per vėlai, gali kilti katastrofa. Todėl sistema turi būti prognozuojama ne

tik loginiu, bet ir laiko požiūriu (turi būti galimybė iš anksto apskaičiuoti vykdomų užduočių laiką).

Laiko prognozė vykdoma, remiantis uždaviniui sunaudotų procesoriaus ciklų skaičiumi (įvykdytų

procesoriaus operacijų skaičiumi). Sistemos, dirbančios realiame laike, turi specifines savybes - jų

darbas visada turi būti prognozuojamas (esant tam tikroms sąlygoms, turi būti galimybė pilnai

apskaičiuoti procesoriaus ciklų skaičių, kuris gali būti sunaudotas, perduodant valdymą programai),

taip pat - turi būti rezervuojamas pakankamas kiekis resursų, kad valdymą perėmusi programa

galėtų atlikti reikalingus veiksmus.

OS gali dirbti realiame laike, jei ji atitinka šiuos reikalavimus:

OS darbas turi būti multiprograminis, kad vienu metu veiktų kelios programos, kurių

veikimas turi būti kontroliuojamas OS;

OS turi valdyti procesų prioritetus;

OS turi palaikyti prognozuojamus procesų komunikacijos metodus.

Vadinasi, realaus laiko OS veikimas turi būti prognozuojamas. Turi būti žinomi pertraukimų

lygiai, sistemos funkcijų charakteristikos ir laikai:

Maksimalūs uždelsimų laikai, tarp įrenginio sugeneruoto pertraukimo ir valdymo

perdavimo draiveriui;

Maksimalūs laikai, kuriuos draiveris sunaudos pertraukimui apdirbti bei pertraukimo

prioritetai;

Bendras pertraukimo uždelsimas (laikas praėjęs nuo pertraukimo pradžios iki vykdymo

perdavimo programai).

Tinklo operacinės sistemos

Siaurąja prasme tinklo OS - tai atskiro kompiuterio OS, kuri įgalina kompiuterį dirbti tinkle.

Pirmosios tinklo OS taip ir buvo kuriamos - turimai lokaliai OS buvo pridedamas tinklo apvalkalas.

Šis principas (tiesa, kiek rečiau) naudojamas ir dabar. Geresnis kelias - kurti OS, kurios iš karto

sumanytos kaip tinklo OS. Tokių OS tinklo funkcijos giliai integruotos į pagrindinius sistemos

modulius. Tai užtikrina jų loginį grakštumą, eksploatavimo ir modifikavimo paprastumą, didesnį

našumą.

Tinklo OS struktūra

Lokalių resursų valdymo priemonės (Lokali OS)

Serverio dalis

Savo resursų pateikimo

bendram naudojimui

priemonės

Kliento dalis

Nutolusių resursų ir

paslaugų užklausimo

priemonės

Ryšio (komunikavimo) priemonės

Jungimas prie tinklo

Apvalkalas

Tinklo OS struktūroje galima išskirti tokias dalis:

kompiuterio lokalių resursų valdymo priemones: atminties skirstymą procesams,

procesų planavimą ir dispečerizavimą, procesų valdymą, periferinių įrenginių valdymą ir

kt.;

savo resursų ir paslaugų pateikimo bendram naudojimui priemones (serveris): failų ir

įrašų blokavimą (būtiną kartu naudojant informaciją), tinklo resursų vardyno vedimą,

svetimų kreipinių į savo failų sistemą ir DB apdorojimą, kitų kreipinių į savo

periferinius įrenginius eilių tvarkymą ir kt.;

nutolusių resursų ir paslaugų užklausimo priemones (redirektorius): nutolusių resursų

užklausų atpažinimą ir nukreipimą, atsakų iš serverių priėmimą ir pertvarkymą į lokalų

formatą;

ryšio (komunikavimo) priemones, užtikrinančias pranešimų mainus tinkle (pranešimų

adresavimą ir buferizavimą, maršruto parinkimą, perdavimo patikimumo užtikrinimą).

Tinklo komponentų sąveika

Pirmasis kompiuteris - klientas, o antrasis - serveris. Pirmajame nėra serverio dalies, užtat

išskirtas kliento redirektorius, kuris perima visas taikomųjų programų užklausas ir jas analizuoja: jei

užklausa skirta savo resursui, ji nukreipiama į lokalios OS posistemę, jei nutolusiam - ji

nukreipiama į tinklą. Tokiu atveju pakeičiamas formatas, ir užklausa perduodama į transporto

posistemę, atsakingą už jos persiuntimą serveriui. Antrojo kompiuterio serverio dalis priima atėjusią

užklausą, ją pertvarko ir perduoda į savo lokalios OS posistemę, gavęs rezultatą, serveris kreipiasi į

transporto posistemę ir nukreipia atsakymą klientui, pasiuntusiam užklausą. Kliento dalis rezultatą

pertvarko į reikiamą formatą ir nukreipia ją tai taikomajai programai, kuri pasiuntė užklausą.

Tinklo operacinių sistemų skirstymas

Tinklo operacinės sistemos skirstomos:

Vieno rango tinklo OS;

Dviejų rangų tinklo OS.

Vieno rango tinklo OS. Taip vadinamos tos tinklo OS, kuriose visi kompiuteriai gali dirbti

tiek kaip klientai, tiek ir kaip serveriai. Jei kompiuteris pats suteikia kitam kompiuteriui savo

resursus, jis tuo metu dirba kaip serveris. Jei kompiuteris naudojasi kito kompiuterio resursus, jis

tuo metu dirba kaip klientas.

Dviejų rangų tinklo OS. Taip vadinamos tos tinklo OS, kuriose vienas ar keli kompiuteriai

vykdo tik serverių funkcijas. Priklausomai nuo to, kokias funkcijas vykdo serveris (kokius resursus

ar paslaugas teikia kitiems), jis vadinamas failų serveriu, fakso serveriu, spausdinimo serveriu,

taikomųjų programų serveriu ir t.t. Tokiuose išskirtuose serveriuose tikslinga turėti OS,

optimizuotas konkrečioms funkcijoms atlikti.

Vartotojo sąsajos

Darbo kompiuteriu patogumas ir efektyvumas labai priklauso nuo sąsajos “draugiškumo”

vartotojui. Sąsajos yra įvairios: nuo labai vaizdžių grafinių vartotojo sąsajų iki vartotojui

nepastebimų, bet būtinų aparatūrinių sąsajų.

Yra trys pagrindiniai vartotojo sąsajų tipai:

komandų eilutės;

meniu tipo;

grafinė sąsaja.

Komandų eilutės sąsaja

Komandų eilutės tipo sąsajose numatomos komandų grupės darbui su katalogais, failais,

nustatoma sistemos konfigūracija ir pan. OS komanda įvedama atsiliepiant į pakvietimą.

Pakvietimas gali atrodyti įvairiai, bet dažniausiai jame nurodomas aktyvus katalogas ir ženklas „>”.

Kreipiantis į aktyviojo katalogo elementus – failus ar katalogus – kelią į šį katalogą nurodyti

nebūtina. Tai palengvina vartotojo darbą įvedant komandas, ypač kai reikalingi duomenų failai yra

dideliame katalogų medžio gylyje. Be to, dalis komandos parametrų gali būti nenurodoma – tada

priimamos jų reikšmės “nutylint” (angliškai - by default). Komandų vykdymo rezultatai gali būti

išvedami ir į ekraną, ir į failus, o reikalingi pradiniai duomenys įvedami klaviatūra arba iš failų. Be

to, komandos gali turėti keletą atlikimo variantų (angliškai - options), kurie nurodomi raktais

komandos eilutėje.

Meniu tipo sąsaja

Naudojama daugumoje šiuolaikinių taikomųjų programų. Ji siūlo vartotojui panaudoti

reikalingą komandą iš pateikto sąrašo (meniu) paspaudus kai kuriuos klavišus arba pele.

Grafinė sąsaja

Grafinė sąsaja būdinga vadinamųjų „langų” sistemų savybė. Šios sistemos vaizduoja

programas, dokumentus ir kitus objektus paveikslėliais (piktogramomis) kompiuterio ekrane

atidarytuose languose. Grafinėse sąsajose naudojamos tradicinės priemonės ir metaforos, pvz.,

darbo stalas ir įvairūs įrankiai.

Iš grafinių aplinkų (GUI – Graphics User Interface) populiariausia yra Microsoft Windows.

Bendras Windows šeimos operacinių sistemų bruožas – grafinės vartotojo sąsajos priemonėmis

realizuotas sistemos ir dirbančių taikomųjų programų valdymas. Windows aplinka realizuoja

principą WYSIWYG (“What You See Is What You Get” – ką matai, tą ir gauni).

Linux, Unix operacinių sistemų grafiniai apvalkalai

KDE

KDE – šiuo metu tai pati populiariausia langų tvarkyklė (Windows Manager), kuriuo

naudojasi apie 60 procentų *nix vartotojų. KDE yra daugiau negu vien tik langų tvarkyklė, kadangi

jame integruota nemažai konfigūravimo priemonių, žaidimų bei kitų programų.

Nerekomenduojamas silpnesnių kompiuterių vartotojams, nes naudoja nemažai operatyvios

atminties.

Gnome

Gnome – antra pagal populiarumą langų tvarkyklė. Dabar naujausia versija 2.6. Kaip ir KDE,

Gnome nėra vien tik langu tvarkyklė, joje taip pat daug įrankių, skirtų palengvinti vartotojo darbą.

Mažiau reiklus kompiuterio resursams.

IceWM

IceWM – ši langų tvarkyklė nuo pat pradžių buvo kuriama taip, kad reikalautų kuo mažiau

sistemos resursų bei būtų greitesnė. Ši langų tvarkyklė ne tik greita, bet turi ir kitų gerų savybių -

lengvai konfigūruojama (tam skirtos kelios konfigūravimo programos).

XFCE 4

XFCE 4 – dar viena greita bei nedaug resursų reikalaujanti langų tvarkyklė. Vienas geriausių

šios langų tvarkyklės bruožų – integruotas konfigūravimo įrankis, kuris leidžia konfigūruoti ją vien

tik pelės pagalba. Į XFCE paketą įtraukta failų tvarkyklė, kalendorius, bei dar keletas modulių. Nėra

Start meniu. Meniu pasirodo tik paspaudus dešinį pelės mygtuką ant XFCE darbalaukio.

Windows šeimos operacinės sistemos

Windows šeimos OS istorija

Windows 1.0

16 bitų operacinė aplinka su grafine vartotojo sąsaja, išleista 1985 m. lapkričio 20 d. Tai

buvo Microsoft kompanijos pirmas

bandymas įdiegti daug užduočių vienu

metu vykdančią, grafine vartotojo sąsaja

pagrįstą operacinę aplinką asmeninių

kompiuterių platformai.

Skirtingai negu kitos Windows

versijos, Windows 1.0 siūlė ribotą

daugiaprogramį režimą (angl.

multitasking) egzistavusioms MS-DOS programoms ir buvo iš esmės sukurta siekiant sukurti

sąveikos paradigmą, programų vykdymo modelį ir stabilią aplikacijų programavimo sąsają (angl.

API) vietinėms programoms ateičiai. Dėl Microsoft kompanijos pastangų išlaikyti ankstesnių

versijų suderinamumą, šiuo metu ne tik įmanoma gana stabiliai paleisti daugelį Windows 1.0

sistemai sukompiliuotų programų dabartinėse Windows versijose, bet taip pat perrašyti jų kodą

atitinkamoje „modernioje“ programavimo kalboje be didesnių modifikacijų.

Windows 1.0 buvo dažnai apibūdinama kaip „grafinė aplinka MS-DOS operacinei

sistemai“. Windows 1.0 pasileisdavo iš MS-DOS sistemos, Windows 1.0 programos galėdavo

„iškviesti“ MS-DOS funkcijas bei grafinę sąsają turinčios programos buvo paleidžiamos iš .exe

bylų lygiai taip pat kaip MS-DOS programos. Tačiau Windows .exe bylos turėjo savo modifikuotą

„naujosios paleisties“ (new executable) bylos formatą, kuris veikė tik Windows aplinkoje.

Aplikacijos turėjo pasiekti atmintį tik per Windows nuosavą atminties valdymo sistemą, kuri

įgyvendino programine įranga pagrįstą virtualios atminties schemą, leidžiančią programoms

adresuoti ne tik fiziškai prieinamą operatyvinę atmintį.

Sisteminiai reikalavimai Windows 1.0

384 KB RAM (rekomenduojama 512KB);

dvipusio disko arba kietojo disko.

Windows 2.0

Windows 2.0 išleista 1988 metais kaip

pakaitalas tuo metu rinką užėmusiam Windows 1.0.

Šešiolikos bitų operacinė sistema skirta 286 ir 386

platformoms. Nepaisant tuo metu didesnių

reikalavimų Windows 2.0 puikiai veikė ir ant

senesnių 8086 ir 8088 platformų.

Nuo antrosios versijos sistema ėmė palaikyti pelę, ir

šiuolaikinę 101 klavišo klaviatūrą. Leido

persidengti langams, stumdyti sumažintas ikonas po darbalaukį, pradėjo palaikyti ir dabar

naudojamus klaviatūros trumpinius. Ėmė suprasti gerokai daugiau grafinių adapterių, dėl to ją

galima paleisti ir ant dabartinių kompiuterių. Windows 2.0 versijoje jau veikė pirmosios Microsoft

Word ir Microsoft Excel versijos bei pirmoji PAINT versija Nuo pat pradžių Windows pagrindinė

užduotis buvo leisti vienu metu dirbti kelioms MS-DOS programoms.

Sisteminiai reikalavimai Windows 2.0

Personalinio kompiuterio su 80286, 80386SX, 80386DX procesoriaus;

1MB RAM;

1.2 MB diskinio įrenginio ir kietojo disko;

EGA, VGA, 8514/A grafinės kortos;

Microsoft pelytės.

Windows 3.0, 3.1, 3.11

Microsoft Windows 3.0. 1990 metais Microsoft sukūrė naują

Microsoft Windows versiją: buvo patobulinta grafinė vartotojo

aplinka, todėl buvo galima tvarkyti labai daug duomenų. Microsoft

Windows 3.0 tiko Intel 8086, 80286 ir aukštesnės eilės

mikroprocesorinėms sistemoms. Ji paleisdavo 16 bitų Microsoft

Windows ir MS DOS/ PC DOS taikomąsias programas naudodama

programų ir failų valdymo bei tvarkymo programas Program Manager

ir File Manager, kurios užėmė mažiau RAM atminties negu OS/ 2

Presentation Manager. Displėjuje buvo naudojami trimačiai objektai.

Microsoft Windows 3.1. 1992 metais patobulinta Microsoft

Windows 3.0 versija. Ji papildoma šiomis galimybėmis: leidžiama

naudotis multimedijos programine įranga, šrifto, kurį turi displėjus ir

spausdintuvas, stiliais, kurti dokumentus įkeliant paveikslėlius, pele

traukti ir numesti objektus ekrane. Microsoft Windows 3.1 stabilesnė

nei 3.0. Microsoft Windows 3.1 tapo populiari, nes vartotojai galėjo naudoti ne komandinę, bet

grafinę aplinką turėdami pirmąsias negreitas mikroprocesorines sistemas. Microsoft Windows 3.0,

3.1 galimybės – vienas vartotojas, daugiaprogramis režimas.

Microsoft Windows for Workgroups 3.11. Tai Microsoft Windows 3.1 versija, papildyta

galimybe asmeniniams kompiuteriams dirbti grupėmis, t. y. kompiuterių tinkluose.

Sisteminiai reikalavimai Windows 3.0, 3.1, 3.11

8086/8088 procesoriaus arba geresnio;

640K RAM;

Kietojo disko su 6-7 Mb atminties;

CGA/EGA/VGA/Hercules/8514/a vaizdo plokštės.

Windows 95

Microsoft kompanijos masinei rinkai skirta grafinė

operacinė sistema. Ji buvo išleista 1995 m. rugpjūčio 24 d.

Ši versija buvo žymus žingsnis į priekį lyginant su

ankstesnėmis Windows versijomis. Operacinės sistemos

kūrimo metu ji buvo vadinama kodiniu vardu Chicago.

Windows 95 buvo skirta integruoti Microsoft

kompanijos kadaise atskirtus MS-DOS ir Windows

produktus. Šiai operacinei sistemai būdingi žymūs tuo metu

populiarios Windows 3.1 patobulinimai, iš kurių labiausiai

pastebimi buvo grafinė vartotojo sąsaja (angl. GUI), kurios

pagrindinė koncepcija, formatas ir struktūra yra vis dar

naudojama visose vėlesnėse Windows versijose. Taip pat buvo atlikta daug pakeitimų susijusių

su operacinės aplinkos darbu, įskaitant 255 ženklų palaikymą ilgiems bylų pavadinimams ir

apsaugotas režimas daugiaprogramiu režimu vykdomoms 32 bitų programoms. Jeigu ankstesnės

Windows versijos buvo „operacinės aplinkos“ reikalaujančios MS-DOS operacinės sistemos

(dažniausiai siūlomos atskirai), Windows 95 buvo pripažinta kaip operacinė sistema, kuri pakeitė

operacinių sistemų rinkos situaciją.

Sisteminiai reikalavimai Windows 95

Personalinio kompiuterio su 386DX ar aukštesniu procesorium (486 rekomenduojama);

4 MB RAM (8 MB RAM rekomenduojama);

35-40 MB Kietojo disko vietos talpos;

Lanksčiūjų diskų įrenginio;

VGA ar aukštesnės rezoliucijos (256-color SVGA rekomenduojama).

Windows 98, SE

Windows 98 (pilnas pavadinimas „Microsoft®

Windows® 98“, kodinis pavadinimas Memphis) –

grafinė operacinė sistema, išleista 1998 metų birželio

25 kompanijos Microsoft. Naujoji operacinė sistema iš

esmės buvo tik pataisyta Windows 95 operacinė

sistema, ji buvo 16/32 bitų hibridas. Tarp naujų

galimybių galima paminėti geresnį AGP palaikymą ir

funkcionalesnes USB tvarkykles. Taip pat buvo įdiegta

FAT32 failų sistema, leidusi palaikyti didesnius nei 2

GB kietuosius diskus. Kaip ir vėlyvesnėse Windows 95

versijose, Windows 98 Internet Explorer buvo

integruota į Windows Explorer vartotojo sąsają. Taip

pat Windows 98 buvo pirma operacinė sistema, palaikanti ACPI. Įdiegus naujas galimybes,

pasirodė jog Windows 95 dirba greičiau negu Windows 98.

Windows 98 Second Edition (Windows 98 SE) išleista 1999 metų gegužės 5 dieną. Šioje

versijoje buvo ištaisyta daug klaidų, pakeistas Internet Explorer 4.0 į kompaktiškesnį ir greitesnį

Internet Explorer 5.0. Taip pat įdiegtas Internet Connection Sharing leido keletui kompiuterių

sujungtų į vientinį tinklą (LAN), naudotis internetu per Network Address Translation protokolą.

Taip pat buvo įdiegtas Microsoft NetMeeting 3.0 ir DVD Playback palaikymas.

Sisteminiai reikalavimai Windows 98, SE

Personalinio kompiuterio su 486DX 66 megaherzų (MHz) ar greitesnio procesoriaus;

16 MB RAM;

195 MB laisvos kietojo disko vietos. MB;

Lanksčiūjų diskelių įrenginio;

16-bit ar 24-bit spalvų SVGA rezoliucijos;

Tinklo adapterio.

Windows 2000 (Windows 2k)

Windows 2000 (taip pat kartais vadinama Win2K)

yra grafinė , į verslo klientus orientuota operacinė sistema,

kuri buvo suprojektuota vieno ar kelių procesorių 32 bitų

Intel x86 architektūros kompiuteriams. Ji yra Microsoft

Windows NT operacinių sistemų linijos dalis ir buvo

išleista 2000 m. vasario 17 d. Windows 2000 yra

hibridinio branduolio operacinė sistema, o jos architektūra

yra išskirstyta į du režimus: naudotojo režimą ir branduolio

režimą. Branduolio režimas suteikia neapribotą sistemos

resursų prieinamumą bei palengvina naudotojo režimą,

kuris yra smarkiai apribotas ir sukurtas daugumai aplikacijų.

Windows 2000 buvo išleistas 4 versijomis: Professional, Server, Advanced Server ir

Datacenter Server. Papildomai Microsoft pasiūlė Windows 2000 Advanced Server Limited Edition

bei Windows 2000 Datacenter Server Limited Edition leidimus, kurie buvo išleisti 2001 m. ir veikė

64 bitų Intel Itanium mikroprocesoriuose. Visi Windows 2000 leidimai turi bendrąsias funkcijas,

įskaitant daugumą pagalbinių aplikacijų (angl. utilities) tokių kaip Microsoft Management Console

bei tokias standartines sistemos valdymo programas kaip disko defragmentacija. Buvo pagerinta

pagalba žmonėms su negalia dėka gausių naujų Microsoft pagalbinių technologijų. Microsoft taip

pat padidino skirtingų kalbų pasirinkimą bei vietinės informacijos pasirinkimus. Visos Windows

2000 versijos palaiko Windows NT failų sistemą, NTFS 5, Encrypting File System, taip pat

pagrindinę ir dinaminę disko talpą. Windows 2000 Server šeima turi išplėstą funkcionalumą,

įskaitant galimybę palaikyti Aktyvaus katalogo funkciją (hierarchinė resursų konstrukcija),

Distributed File System palaikymą (bylų sistema, kuri palaiko bylų dalinimąsi) bei atsarginius

laikmenų skirsnius. Windows 2000 gali būti įdiegta į kolektyvinius stalinius kompiuterius per

prižiūrimą arba neprižiūrimą įdiegimo procesą. Neprižiūrimas sistemos įdiegimas pasikliauja

„atsakymų bylų“ naudojimu, užpildant diegimo informaciją ir gali būti atliktas naudojantis

paleisties CD, naudojantis Microsoft Systems Management Server įrankiu, kuris įeina į „sistemos

paruošimo įrankius“. Windows 2000 yra paskutinė NT pagrįsta operacinė sistema, nereikalavusi

produkto aktyvacijos.

Sisteminiai reikalavimai Windows 2000

133 MHz arba galingesnio procesoriaus;

64 MB RAM;

2 GB kietojo disko kuris turi 650 laisvos vietos;

VGA ar aukštesnės rezoliucijos monitoriaus;

Klaviatūros;

Pelytės;

CD/DVD įrenginio.

Windows Millennium Edition (Windows Me)

Windows Millennium Edition (Windows Me) yra

hibridinė 16/32 bitų grafinė operacinė sistema, kurią 2000

m. rugsėjo 14 d. išleido Microsoft kompanija. Originalus

versijos kodinis pavadinimas buvo Millennium (pagal

anglišką žodį Millenium reiškiantį tūkstantmetį). Išleista po

Windows 95 ir Windows 98 pasirodymo rinkoje, Windows

Me buvo rinkoje pažymima kaip Windows 2000 (išleistos

septyneriais mėnesiais anksčiau) versijos „namų rinkai skirta

versija“ (angl. home edition). Į ją įėjo Internet Explorer 5.5,

Windows Media Player 7, ir pirmą kart pasirodžiusi Windows Movie Maker programinė įranga,

kuri suteikė pagrindines video medžiagos montavimo ir karpymo galimybes ir buvo sukurta kaip

intuityvi montavimo programa namų vartotojams. Microsoft taip pat šioje versijoje atnaujino

grafinę vartotojo sąsają įskaitant tuos grafinės sąsajos atributus, kurie buvo šiek tiek anksčiau

pristatyti Windows 2000 operacinėje sistemoje. Windows Me yra MS-DOS (Windows 9x) grįsta

versija kaip ir jos pirmtakai, tačiau turėjo „real mode“ MS-DOS (realiojo režimo MS-DOS sistemai)

suvaržymus siekiant greitesnio sistemos užkrovimo laiko. Tai buvo vienas iš labiausiai

aptarinėjamų pakeitimų Windows Me sistemoje, kadangi tos programos (tokios kaip senesnių diskų

draiveriai), kurių veikimui reikėjo real mode DOS, nebeveikė Windows Me operacinėje sistemoje.

Sisteminiai reikalavimai Windows Me

150 Mhz ar galingesnio procesoriaus;

32 MB RAM;

420 MB Kietojo disko talpos;

VGA ar aukštesnės rezoliucijos vaizdo plokštės;

Pelytės;

CD/DVD įrenginio .

Windows XP

Yra Microsoft kompanijos sukurta komercinių

operacinių sistemų serija, skirta bendrosios paskirties

kompiuterių sistemoms, įskaitant namų ir verslo stalinius

kompiuterius, nešiojamuosius kompiuterius, bei kompiuterius

skirtus daugialypės terpės peržiūrai (angl. Media center).

Raidės „XP“ kilo iš angliško žodžio eXPerience, reiškiančio

patirtį. Pradinės versijos kodinis pavadinimas buvo „Whistler“.

Windows XP yra pirma Microsoft pagaminta į

vartotojus orientuota operacinė sistema, sukurta naudojant

Windows NT branduolį ir architektūrą. Windows XP buvo

išleista 2001 m. lapkričio 25 d. Windows XP yra žinoma kaip Windows sistema, kurioje buvo

ženkliai pagerintas stabilumas bei efektyvumas palyginus su ankstesnėmis versijomis. Ši operacinė

sistema taip pat pristatė naują papildytą grafinę vartotojo sąsają, kurią Microsoft reklamavo kaip

labiau „draugiška vartotojui“, bei kuri pakeitė nuo Windows 95 nesikeitusią vartotojo sąsajos

išvaizdą. Naujos operacinės sistemos programų valdymo galimybės buvo pristatytos kaip

vengiančios ankstesnių su „dll“ bibliotekomis susijusių problemų, kurios buvo ankstesnių Windows

versijų silpnoji vieta. Taip pat tai yra pirmoji Windows versija naudojanti produkto aktyvaciją,

skirtą kovoti su nelegaliais naudotojais. Windows XP taip pat buvo kritikuota dėl saugumo spragų,

taip pat dėl per glaudžios tokių programų kaip Internet Explorer ir Windows Media Player

integracijos, bei vartotojo sąsajos kai kurių aspektų.

Sisteminiai reikalavimai Windows XP

Kompiuterio su 300 MHz procesoriumi ar galingesnio;

128 MB RAM;

1.5 GB laisvos kietojo disko vietos;

Super VGA (800 x 600) ar aukštesnės rezoliucijos vaizdo kortos;

CD-ROM or DVD įrenginio;

Klaviatūros ir pelės.

Windows XP versijos

Yra keletas pagrindinių Windows XP išleidimo versijų: Windows XP Home Edition –

apkarpyta Windows XP versija, skirta namų vartotojams, o Windows XP Professional – versija,

kuri turi tokių papildomų ypatybių kaip Windows Server domain ir dvigubų branduolių kompiuterių

palaikymą, bei ji savo ruožtu nukreipta į turtingesnius namų bei į verslo klientus. Windows XP

Media Center Edition turi papildomų daugialypės terpės ypatybių, kurios išplečia galimybes

įrašinėti bei žiūrėti TV laidas, patobulinta DVD peržiūra bei muzikos klausymasis. Windows XP

Tablet PC Edition yra sukurtos veikti ant Tablet PC platformos. Dar buvo išleistos Windows XP

Professional N ir Windows XP Home Edition N, "N" reiškia "Ne su Windows Media Player."

Windows XP Home Edition N ir Windows, XP Professional N apima tą patį funkcionalumą kaip

Windows XP Home Edition ir Windows XP Professional, išskyrus tai, kad Windows XP Home

Edition N ir Windows XP Professional N neturi Microsoft Windows Media Player. Windows XP

Starter Edition yra žemesnės kainos versija Windows XP, skirtos besivystančiom šalims su silpnais

kompiuteriais. Taip pat buvo išleistos dvi atskiros Windows XP 64 bitų versijos: Windows XP 64-

bit Edition skirta IA-64 (Itanium) procesoriams bei Windows XP Professional x64 Edition skirta

x86-64 procesoriams.

Windows XP Home Edition

Pirmosios dvi Microsoft Windows XP versijos yra Windows XP Home Edition, skirtos

namų vartotojams, ir Windows XP Professional, skirtos verslui, įmonėms ir taip pat individualiems

vartotojams.

Operacinė sistema Windows XP Home Edition suteikia laisvę dirbant kompiuteriu ir

naudojantis internetu išbandyti daugiau galimybių. Tai labai panaši sistema į Windows XP

Professional, tik turinti šiek tiek mažiau galimybių ir yra skirta darbui namuose.

Windows Xp Professional

Ši operacinė sistema skirta bet kokio dydžio įmonėms ir individualiems asmenims.

Windows XP Professional iš Windows 2000 paveldėjo visas nuotolinio įdiegimo bei valdymo

galimybes, tarp jų – centralizuotą administravimą, nuotolinį programinė įrangos įdiegimą ir

perkeliamus vartotojų profilius. Be to, Windows XP Professional turi keletą naujų savybių,

pavyzdžiui, pagerintą diagnostinių įrankių rinkinį bei gerokai patobulintas bevielio tinklo

galimybes. Windows XP Home šių galimybių neturi ir net negali prisijungti prie vietinio tinklo,

sukurto domeno pagrindu.

Naujas tinklo diagnostikos (Network Diagnostics) puslapis – tinklo jungčių katalogas, bei

pagalbos meniu – gali sumažinti pagalbos tarnybų išlaidas, vartotojams suteikdamas galimybę

http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Windows_XP_Media_Center_Edition&action=edit&redlink=1

http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Windows_XP_Media_Center_Edition&action=edit&redlink=1

http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Tablet_PC&action=edit&redlink=1

padėti patiems sau. Tinklo diagnostikos puslapyje atrasite išsamią ir naudingą informacija apie

modemus, tinklo plokštes bei protokolus.

Atsidarius tinklo diagnostikos puslapį, “Windows XP” patikrins visą su tinklu susijusią

techninę bei programinę įrangą ir pateiks jums išvadas – žaliai pažymėtus sėkmingai įvykdytus ir

raudonai – nesėkme pasibaigusius testus. Tinklo jungčių lange išvysite visų fizinių ir virtualių

jungčių, įskaitant LAN adapterius ir VPN jungtis, būklę. Dukart paspaudę pele ant LAN plokštės,

išvysite jungties parametrus, o dukart paspaudę ant komutuojamosios ar VPN jungties – ją

aktyvuosite.

Bandant išspręsti tinklo problemas, dažnai naudinga nustatyti, ar kompiuteris mato kokį nors

judėjimą (traffic) tinkle. Naujasis skyrelis užduočių valdiklyje (Task Manager) pateikia tokio

judėjimo grafiką. Žemiau esančioje lentelėje išvysite išsamią tinklo informaciją, įskaitant judėjimą

iš ir į jūsų kompiuterį bei bendrą tinklo panaudojimą.

Siekiant dar sumažinti pagalbos išlaidas, “Windows XP” atsirado nuotolinės pagalbos

(Remote Assistance) galimybė. Ja galėsite pasikviesti ką nors matyti ir valdyti jūsų kompiuterį

nuotoliniu būdu. Saugumo sumetimais galite nustatyti pagalbos laiko limitą, be to, jūs turite būti

prie kompiuterio, kai nori prisijungti nutolęs vartotojas.

Windows XP Professional siūlo daug funkcijų kurių nėra Home Edition, įskaitant:

Galimybė tapti Windows Server domeno dalimi, grupė kompiuterių, nuotoliniu būdu

valdomos taikant vieną ar daugiau centrinių serverių.

Sudėtingos prieigos kontrolės sistema leidžia sukurti konkrečius įgaliojimus, susijusių

rinkmenų, kurios turi būti skiriamos konkretiems vartotojams įprastomis aplinkybėmis.

Tačiau, vartotojai gali naudoti kitus įrankius be "Windows Explorer" (kaip failų tvarkytuvė),

arba paleisti į Safe Mode pakeisti prieigos valdymo sąrašus.

Nuotolinio darbalaukio serveris leidžia kompiuteriui būti valdomam kito kompiuterio per

vietinį tinklą arba internetą.

Šifravimo failų sistema, kuria užkoduojami failai saugomi kompiuterio kietajame diske taip,

kad jie negali būti perskaityti kito vartotojo, net ir turintiems fizinę prieigą prie informacijos

laikmenos.

Centralizuotos administravimo funkcijos, įskaitant grupes, automatinis programinės įrangos

diegimas ir priežiūra, tarptinklinio ryšio vartotojo profilio, ir nuotolinio diegimo tarnybos

(RIS).

Internet Information Services (IIS), Microsoft HTTP ir FTP serveriai.

Palaiko du fizinius centrinius procesorius (CPU)

Windows Management Instrumentation Console (WMIC): WMIC yra komandų eilutės

įrankis, skirtas palengvinti BIM informacijos paieškos apie sistemą naudojant tik įvesti

paprastus reikšminius žodžius (slapyvardžiai).

Kiti Windows XP Professional privalumai:

Didesnė akumuliatoriaus eksploatavimo trukmė

Sistemos pristabdymas ir užmigdymas.

Sudėtinio ekrano ir dvigubo rodinio palaikymas.

Autonominiai failai ir aplankai.

Karštasis prijungimas prie doko ir atjungimas. Mobilusis ryšys

Darbas bevielio ryšio tinkle.

Terpės aptikimas.

Tinklo vietos aiškumas.

Reikia išnaudoti visas darbo tinkle efektyvumo galimybes

Supaprastinta pažangi technologija.

Galiniams vartotojams skirtos naujos charakteristikos

Papildoma sauga.

Nuotolinio darbalaukio interneto ryšys.

Nuotolinė pagalba

Padėjėją galima išsikviesti per Windows Messenger arba el. Paštą

Sauga ir valdymas.

Patobulintos žinyno ir palaikymo paslaugos.

Sistemos atkūrimas.

Įrenginių ankstesnių tvarkyklių grąžinimas.

Windows atnaujinimo patobulinimai

Windows Xp Home Edition N ir Windows Xp Professional N

2004 m. kovą, Europos Komisija skyrė Microsoft 497 millionų eurų baudą ir liepė, kad

kompanija aprūpintų versiją Windows be Windows Media Player. Sutikime su Europos Komisijos

Sprendimu, Microsoft išleido naujas versijas Microsoft Windows XP Home Edition ir Microsoft

Windows XP Professional platinamas Europoje. Šitas naujas versijas pavadina Windows XP Home

Edition N ir Windows XP Professional N, kur "N" reiškia "Ne su Windows Media Player."

Windows XP Home Edition N ir Windows, XP Professional N apima tą patį funkcionalumą kaip

Windows XP Home Edition ir Windows XP Professional, išskyrus tai, kad Windows XP Home

Edition N ir Windows XP Professional N neapima Microsoft Windows Media Player. Windows XP

XP Home Edition N ir Windows XP Professional N apima Windows XP Paslaugos Paketas 2

(SP2). Windows XP SP2 apima pažangias saugumo technologijas.

Windows XP Professional 64-Bit Edition

Windows XP 64-Bit Edition buvo sukurta siekiant paleisti Intel Itanium šeimos

mikroprocesorius jų gimtuoju IA-64 rėžimu.

Dvi versijos Windows XP 64-Bit Edition buvo išleistos:

Windows XP 64-Bit Edition for Itanium, versija 2002 - Remiantis Windows XP kodu, kuris

buvo išleistas 2001 metais.

Windows XP 64-Bit Edition Version 2003 - Remiantis Windows Server 2003 kodu, kuris

palaiko Itanium2 procesorius, buvo išleista apie 2003 metų Kovo 28 dieną.

Šis leidimas buvo nutrauktas 2005 metų pradžioje, po to kai „Hewlett Packard“, nutraukė

kompiuterįų su Itanium mikroprocesoriais pardavimą. Kadangi 2005 m. liepos, Windows XP 64-Bit

Edition yra nebe palaikoma, jokie papildomi saugumo atnaujinimai nebepateikiami.

Originali versija trūksta labiausiai žiniasklaidos programų, tokių kaip "Windows Media

Player", NetMeeting, Windows Movie Maker, yra integruota CD įrašymo programa.

Windows XP Media Center Edition

Šis leidimas yra skirta "media center" asmeniniams kompiuteriams. Iš pradžių ji buvo tik

diegiami į multimedijos kompiuterius, ir nebuvo galima nusipirkti atskirai. 2003 metais Media

Center Edition buvo atnaujinta ir pavadinta Windows XP Media Center Edition 2003, kuriai

pridedama papildomų funkcijų, tokių kaip FM radijas. Dar vienas atnaujinimas išleistas 2004

metais, ir vėl 2005 metais. Windows XP Media Center 2005 buvo prieinamas tik sistemos

kūrėjams. Daugelis funkcijų Windows XP Media Center Edition 2005 (ekrano šokėjai, automatinis

grojaraštis DJ, ir aukščiausios kokybės vaizdinės ekrano užsklandos) buvo paimti iš Windows XP

Plus! paketo. Šios funkcijos iš pradžių buvo pristatytos kaip priedas prie Windows XP.

Yra keturi "Windows XP Media Center Edition“ leidimai:

Windows XP Media Center Edition (kodinis pavadinimas „Freestyle“, 2002 sausis), buvo

gaunamas tik iš Tier 1 pakopos kompiuterių gamintojų (HP, Dell, Sony, Zitech, ir kitų).

Windows XP Media Center Edition 2003 (kodinis pavadinimas „Freestyle“, spalis 2002)

pridėta keletas funkcijų, įskaitant FM radiją.

Windows XP Media Center Edition 2004 (kodinis pavadinimas „Harmony“, lapkritis

2003). Windows XP Service Pack 2 atnaujina ankstesnes Media Center Edition versijas į šią

vieną.

Windows XP Media Center Edition 2005 (kodinis pavadinimas „Symphony““, lapkritis

2004) yra pirmasis leidimas MCE prieinamas ne tik 1 pakopos sistemos kūrėjams. Be kitų

dalykų, jis palaiko Media Center Extenders, ir CD / DVD-Video laikmenų įrašymą.

2005 metais buvo išleista galutinė versija, tačiau ji buvo atnaujinta keletą kartų, kad būtų

įtraukti nauji pajėgumai, pavyzdžiui, žaidimų kompiuterio „Xbox 360“ palaikymas, DVB-T

transliacijos, ir palaikymas dviejų ATSC tiunerių plokštės.

Po 2005 išleidimo, „Microsoft“ sutelkė savo pastangas į naują medijos centrą operacinėje

sistemoje "Windows Vista" Home Premium ir Ultimate versijose, kurios, skirtingai nei išleidžiamus

Windows XP Media Center Edition yra prieinami įsigyti be būtinos aparatinės įrangos.

Windows XP Starter Edition

Windows XP Starter Edition yra pigesnė Windows XP versija prieinama Tailande,

Turkijoje, Malaizijoje, Indonezijoje, Rusijoje, Indijoje, Kolumbijoje, Brazilijoje, Argentinoje, Peru,

Bolivijoje, Čilėje, Meksikoje, Ekvadore, Urugvajuje ir Venesueloje. Jis yra panašus į "Windows XP

Home, bet yra limituotas tik mažo galingumo įrangai, gali būti paleista tik 3 programas vienu metu,

ir turi pašalintas arba automatiškai išjungtas kai kurias kitas funkcijas. Pagal Microsoft pranešimą

spaudai, Windows XP Starter Edition yra "pigus įvadas į Microsoft Windows XP operacinę sistemą,

skirta pirmą kartą stalinių kompiuterių vartotojų besivystančiose šalyse."

Specializacijos

Starter Edition turi tam tikras specialias ypatybes tam tikroms rinkoms, kur vartotojai gali

būti kompiuteriškai neraštingi. Ko nebuvo Home Edition versijoje, ši versija turi lokalizuotas

pagalbos funkcijas, skirtas padėti tiems, kurie negali kalbėti anglų, turi konkrečios šalies

kompiuterio tapetus, ekrano užsklandas, ir kitus sąrankos parametrus kaip numatytuosius, skirtus

lengvesniam naudojimui nei tipiškais "Windows XP". Pavyzdžiui Malaizijos versijoje yra

darbalaukio fonas iš Kvala Lumpūre panoramos.

Be to, Starter Edition versija taip pat turi keletą unikalių apribojimų, kurie uždraudžia

perėjima prie brangesnis Windows XP versijos. Tik trys programos gali būti paleidžiamos vienu

metu ir kiekviena programa gali atidaryti ne daugiau kaip tris langus. Maksimali ekrano skiriamoji

geba yra 1024 × 768 ir nėra tinklo darbo grupės ar domenų palaikymo. Be to, Starter Edition versija

yra licenzijuojama tik mažo galingumo procesoriams kaip Intel Celeron arba AMD Duron ir

Sempron. Taip pat yra 512 MB operatyviosios atminties ir 120 GB kietojo disko dydžio limitai

("Microsoft" nėra aiškiai pareiškusi, ar tai viso vieno kietojo disko ar vienos particijos dydis). Taip

pat yra mažiau galimybių keisti temas, darbalaukį ir užduočių juostą.

Lietuviška Windows XP operacinė sistema

2002 m. kovo mėnesį Microsoft pateikė lietuvių kalbos interfeiso paketą (Language

Interface Pack — LIP), kuris leidžia naudotis lokalizuota Windows XP Professional operacinės

sistemos vartotojo aplinka. Kalbos interfeiso paketas yra naujas žingsnis lokalizuojant operacines

sistemas, kuris leidžia įdiegti vienos pasirinktos kalbos interfeisą į veikiančią anglų kalbos

Windows XP Professional operacinę sistemą ir gauti dalinai lokalizuotą vartotojo aplinką.

LIP licencija galioja tik kartu Windows XP Professional operacinės sistemos anglų kalbos

versijos licencija, todėl lietuvių kalbos interfeiso paketą gali įsigyti:

įmonės, pirkdamos licencijas pagal komplektų licencijų programas (Open, OSL);

vartotojai, įsigydami naujus kompiuterius (OEM). Windows XP kalbos interfeiso

paketo negalima įsigyti mažmeninėje prekyboje, kaip atskiro pilnos pakuotės

produkto.

Pakuotė: kalbos interfeiso paketą sudaro operacinės sistemos Windows XP Professional

anglų kalbos versijos kompaktinis diskas ir antras papildomas kompaktinis diskas, kuriame yra pats

LIP.

Lokalizacija: kuriant lietuvių kalbos interfeiso paketą, didžiausias dėmesys buvo skiriamas:

meniu sistemai "Pradėti" (Start menu);

valdymo skydui (Control Panel);

programai "Windows Explorer";

programai "Internet Explorer";

programai "Outlook Express";

kai kurioms Žinyno ir Pagalbos centro sritims;

daliai pagalbinių ir žaidimų programų

kitiems populiariems Windows vartotojo aplinkos komponentams ir elementams.

Pastaba: Kai kurie rečiau naudojami operacinės sistemos elementai šiuo metu yra pateikiami

anglų kalba (pvz. Device Manager)

Diegimas: LIP yra priedas, tinkantis tik Windows XP Professional operacinės sistemos

anglų kalbos versijai ir jis neveiks Windows XP Home Edition arba lokalizuotose Windows XP

Professional operacinėse sistemose. Antrajame kompaktiniame diske esantys failai turi būtų

įdiegiami atskirai, po Windows XP Professional anglų kalbos versijos įdiegimo. Po kalbos

interfeiso paketo įdiegimo įsiregistravęs kompiuteryje, vartotojas jau galės naudotis lokalizuota

aplinka. Kadangi kalbos interfeiso paketas yra diegiamas anglų kalbos Windows XP Professional

operacinėje sistemoje, vartotojai gali naudotis anglų kalbos pataisų paketais, atnaujinimais ir

atskiromis pataisomis, nelaukdami specifinių lokalizuotų versijų.

Windows Xp Home Edition ir Xp Professional skirtumai

Priemonė Win

dow

s X

P

Hom

e E

dit

ion

Win

dow

s X

P

Pro

fess

ion

al

Windows Media Player + +

Tinklo parametrų nustatymo vedlys + +

Windows Messenger + +

Žinynas ir palaikymo centras + +

Papildomas nešiojamųjų

kompiuterių palaikymas (ClearType

palaikymas, DualView, maitinimo

valdymo patobulinimai)

+ +

Bevielio ryšio konfigūravimas + +

Nuotolinis prisijungimo klientas + +

Nuotolinio prisijungimo serveris - +

Autonominiai failai ir aplankai - +

Failų bendrinimas + +

Prieigos prie bendrų failų teisių

ribojimas - +

Failų užšifravimas NTFS failų

sistemoje + +

Jungimasis prie Windows Server

2003/2008 domeno - +

Prieigos prie failų ir programų

valdymas - +

Grupių valdymo strategija (Group

Police) - +

Tinklo vartotojų profiliai - +

Nuotolinio diegimo paslauga,

leidžianti diegti programinę įrangą į

kompiuterius tinkle.

- +

Daugiakalbė vartotojo sąsaja. - +

Windows Server 2003

Windows Server 2003 yra serverių operacinė

sistema sukurta Microsoft kompanijos. Pirma kartą

pristatyta 2003 m. kovo 28 d. kaip Windows 2000 Server

„įpėdinė“ ir turėjo tapti Microsoft kompanijos Windows

Server System linijos kertinis akmuo skirtas verslo

serveriams.

Anot Microsoft, Windows Server 2003 yra labiau konfigūruojama ir vykdo daugiau veiksmų nei jos

pirmtakė Windows 2000. XP pagrindu paremta operacinė sistema, kurios branduolys yra

optimizuotas veikimui serveriuose.

Sisteminiai reikalavimai Windows Server 2003

133 MHz procesoriaus. 550 MHz rekomenduojama;

128 MB RAM rekomenduojama 256 MB;

1.2 GB kietojo disko talpos;

CD-ROM ar DVD-ROM įrenginio;

Super VGA (800 x 600) ar aukštesnės rezoliucijos vaizdo plokštės.

Windows Vista

Microsoft Windows šeimos operacinių sistemų linija, kuriama Microsoft kompanijos. Iki

oficialaus pavadinimo paskelbimo buvo naudojamas kodinis pavadinimas Windows Longhorn.

2006 m. lapkričio 8 d. išleidus bandomąją versiją, jau buvo naudojamas „Windows Vista“

pavadinimas. 2006 m. lapkričio 30 d. sistema buvo pristatyta verslo klientams, o 2007 m. sausio 30

d. namų vartotojams skirta Vista pasirodė parduotuvėse. Naudojamas hibridinio branduolio

modulis.

Windows Vista Versijos

Versija Aprašymas

Windows Vista

Starter

Ši versija skirta besivystančioms šalims. Ji neparduodama Europoje, JAV,

Kanadoje ir kai kuriose Azijos šalyse, pvz.: Japonijoje, sistema yra itin stipriai

"apkarpyta" ir jos kūrėja Microsoft yra peikiama už tokią niekur realiai

nepritaikomą sistemą.

Windows Vista

Home Basic

Ši versija yra „apkarpyta“ Windows Vista versija. Ji neturi, kai kurių galimybių,

pvz.: neturi Windows Aero aplinkos, kuri rodo permatomus ir trimačius langus.

Skirta namų vartotojams.

Windows Vista

Home Premium

Versija skirta namų vartotojams, kurie nori ne tik įprastinės vartotojo sąsajos, bet

Aero ir kitų priedų.

Windows Vista

Enterprise

Ji skirta labai didelėms kompanijoms, norinčioms valdyti visą savo vidinį

kompiuterių tinklą centralizuotai.

Windows Vista

Ultimate Ši versija turi visas įmanomas Windows Vista galimybes.

Windows Vista

Business Versija, skirta komercinėms įmonėms.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Windows_Server_2003

Sisteminiai reikalavimai Windows Vista

1 GHz 32-bit (x86) ar 64-bit (x64) procesoriaus;

512 MB RAM;

20 GB kietojo disko;

Palaikyti DirectX 9 grafika ir 32 MB grafinės atminties;

DVD-ROM deive;

Garso plokštės;

Interneto prieigos.

Windows Server 2008

„Microsoft Windows Server 2008“ yra

nauja operacinės sistemos „Windows Server“

karta, kuri padeda informacinių technologijų

(IT) specialistams maksimaliai padidinti

infrastruktūrų kontrolę ir tuo pat metu teikti

puikias pasiekiamumo ir valdymo galimybes, taip kuriant daug saugesnę, patikimesnę ir atsparesnę

serverio aplinką. „Windows Server 2008“ didina organizacijų vertę, nes užtikrina, kad visi

vartotojai (neatsižvelgiant į jų buvimo vietą) galės iš tinklo gauti visą paslaugų komplektą.

„Windows Server 2008“ taip pat teikia geresnį operacinės sistemos ir diagnostikos galimybių

supratimą ir leidžia administratoriams skirti daugiau laiko verslo vertei didinti.

„Windows Server 2008“ sukurta remiantis laimėjimus pelniusios operacinės sistemos

„Windows Server 2003“ sėkme ir pranašumais bei naujovėmis, pristatytomis 1 pakeitimų pakete ir

„Windows Server 2003 R2“. Tačiau „Windows Server 2008“ yra daug daugiau nei ankstesnių

operacinių sistemų patobulinimas. „Windows Server 2008“ buvo sukurta, kad teiktų organizacijoms

našiausią platformą, skirtą įgalinti įdomias, naujas naudingas pagrindinės operacinės sistemos

funkcijas ir patobulinimus programose, tinkluose ir žiniatinklio tarnybose - nuo darbo grupių iki

duomenų centrų.

„Windows Server 2008“ kartu su naujomis funkcijomis pateikia naudingus pagrindinės

operacinės sistemos patobulinimus, kurių nėra „Windows Server 2003“. Kai kurie iš šių įsidėmėtinų

patobulinimų - tai darbas tinkle, išsamesnės saugos priemonės, nuotolinė prieiga prie programų,

centralizuotas serverio vaidmenų valdymas, našumo ir patikimumo stebėjimo įrankiai, nepavykusių

sankaupų ypatybė, diegimas ir failų sistema. Šie ir daug kitų patobulinimų padeda organizacijoms

maksimaliai padidinti lankstumą, prieinamumą ir serverių kontrolę.Tinklo serverių valdymo ir (dar

svarbiau!) prieigos prie šių serverių palaikymas turėtų būti esminis tinklo administratorių

prioritetas. Tuo tikslu „Windows Server 2008“ yra dvi naujos funkcijų sritys, skirtos padėti

administratoriams išplėsti ir maksimaliai padidinti prieigos prie tinklo serverių kontrolę: tinklo

prieigos apsauga ir „Internet Information Services 7.0“.„Server Manager“: nauja „Windows

Server 2008“ funkcija. Tai viena bendra vieta, skirta nurodyti informacinių technologijų

administratoriams tiesioginius diegimo, konfigūravimo ir serverio vaidmenų bei funkcijų, kurios

yra „Windows Server 2008“ dalis, valdymo procesus. „Server Manager“ pakeičia ir sujungia kelias

„Microsoft Windows Server 2003“ funkcijas, pvz., „Manage Your Server“, „Configure Your

Server“ ir „Add or Remove Windows Components“. Galite naudoti „Server Manager“

konfigūruodami įvairius vaidmenis ir funkcijas savo įrenginyje. „Windows PowerShell“: naujas

komandų eilutės apvalkalas, kuriame yra daugiau nei 130 įrankių ir integruota scenarijų kalba. Ji

leidžia administratoriui automatinti periodines sistemos administravimo užduotis, ypač keliuose

serveriuose. „Windows PowerShell“ nereikalauja perkelti esamų scenarijų ir yra idealiai pritaikytas

naujoms „Windows Server 2008“ funkcijoms automatinti. „Windows PowerShell“ - nauja

administratoriui skirta scenarijų kalba ir nuosekli sintaksė bei paslaugų programos, kurios leidžia

sparčiau automatinti sistemos administravimo užduotis, pvz., „Active Directory“, terminalo serverį

ir „Internet Information Server (IIS) 7.0“, ir pagerina jūsų organizacijos gebėjimą atkreipti dėmesį į

unikalias aplinkos sistemos valdymo problemas. „Windows PowerShell“ paprasta pasirinkti ir

išmokti naudoti, nes tam nereikia programavimo žinių. Be to, jis veikia su jūsų esama IT

infrastruktūra, esamais scenarijais ir komandų eilutės įrankiais

Sisteminiai reikalavimai Windows Server 2008

Minimaliai: 1GHz (x86 procesoriaus) ar 1.4GHz (x64 procesoriaus);

512 MB RAM;

10 GB kietos laisvo disko vietos;

DVD-ROM įrenginio;

Super VGA (800 x 600) ar aukštesnio monitoriaus rezoliucijos;

Klaviatūros, pelės.

UNIX šeimos operacinės sistemos

UNIX istorija

UNIX pradžia siejama su AT&T Bell Laboratorija, kurioje kartu su General Electric bei

Project Mac iš Massachusetts instituto nuo 1965 metų buvo vykdomas Multics projektas. Šio

projekto tikslas buvo sukurti sistemą, leidžiančią daugeliui vartotojų vienu metu nudotis

kompiuteriu, vartotojams naudojantis bendrais arba atskirais duomenimis. Projektas užsitęsė ir 1969

metais Bell Labs uždraudė savo darbuotojams kurti projektą. Šis uždraudimas lėmė tai, kad keli

aukštos kvalifikacijos specialistai iš Bell Labs – Ken Thompson, Dennis Ritchie ir Rudd Canady –

liko be projekto. Jie toliau kūrė operacinę sistemą ir tam naudojo DEC PDP – 7 minikompiuterį.

Sukurta operacinė sistema buvo pavadinta UNIX vardu. Taigi UNIX operacinės sistemos pradžia

yra laikoma 1970 metų sausio 1 diena. Iš pradžių UNIX operacinė sistema buvo parašyta

asemblerio kalba. 1973 metais Ken Thompson kartu su Dennis Ritchie perrašė UNIX operacinę

sistemą C kalba ir tuo suteikė jai lankstumo, t. y. suteikė jai galimybę perkelti ją į keletą kitų

architektūrų. Kadangi tuo metu AT&T buvo telefonų kompanija, jai buvo draudžiama pardavinėti

programinę įrangą. 1975 metais AT&T pasiūlė UNIX kartu su išeities tekstais universitetams. Apie

1977 metus „Computer Systems Research Group“ iš Kalifornijos universiteto Berklyje pasiūlė savą

UNIX versiją, kuriai ilgainiui prigijo BSD versijos pavadinimas. Šios grupės versijos buvo

platinamos laisvai. Paskutinė jų pateikta UNIX versija buvo „4.4BSD-Lite“. Grupė dėl finansavimo

stokos buvo išformuota. Daugelis dabartinių BSD UNIX versijų: „FreeBSD, „OpenBSD“ bei kitos,

buvo sukurtos pagal „4.4BSD-Lite“. 1982 metais AT&T išleido pirmą komercinę UNIX versiją,

pavadintą „System III“. 1983 metais pasirodė patobulinta „System V“ versija, kurios „SystemV

Release2“ jau pasižymi IPC – tarpprocesinių kominikacijų galimybėmis. 1984 metais buvęs MIT

(Massachusetts technologijos instituto) dirbtinio intelekto laboratorijos darbuotojas Richard M.

Stallman (RMS) užsibrėžė tikslą sukurti laisvai platinamą UNIX sistemą – GNU sistemą.

Pirmiausia buvo sukurti Emacs tekstų redaktorius, bazinės UNIX komandos, C kompiliatorius ir

kiti programavimo įrankiai. GNU projektui trūko tik branduolio. Ši spraga buvo realizuota atsiradus

Linux. 1988 metais Sun ir AT&T sudarė sutartį dėl tolesnės „System V“ plėtros. 1991 metais

suomių studentas Linus Torvalds pradeda kurti Linux branduolį. Darbas buvo išleistas su GNU GPL

licencija, jis greitai paplito, jį nuolat tobulina Atviro kodo bendruomenė. Šiuo metu Linux – tai

viena iš populiariausių UNIX versijų.

UNIX rūšys

Tradiciškai UNIX sistemos skirstomos į dvi šakas, nors paskutiniu metu ribos tarp šių šakų

pranyko:

System V (anksčiau vadinta AT&T) istoriniu požiūriu yra tradicinė, kildinama tiesiogiai iš

pirmųjų UNIX realizacijų.

BSD formaliai gali būti laikoma pirmąja UNIX atšaka, sukurta Berklio Universitete.

Linux – viena iš paprastesnių UNIX realizacijų, kai kada nelaikoma UNIX dėl ideologinių

(teisinių ir rinkodarinių) priežasčių.

BSD atšakos:

FreeBSD – viena iš našiausių nemokamų UNIX sistemų;

Mac OS X – Macintosh kompiuteriams skirta OS, išsiskirianti itin patogia

vartotojo aplinka;

NetBSD – itin geru perkeliamumu pasižyminti OS;

OpenBSD – į maksimalų saugumą orientuota OS.

System V atšakos:

AIX – IBM gaminama UNIX, skirta PowerPC kompiuteriams;

HP-UX – Hewlett Packard gaminama UNIX, skirta PA-RISC kompiuteriams;

IRIX – SGI gaminama UNIX, skirta MIPS kompiuteriams;

Solaris – Sun Microsystems gaminama UNIX, skirta Sparc ir PC

kompiuteriams;

UNICOS – Cray gaminama UNIX, skirta įvairiems Cray

superkompiuteriams.

Daugelis kitų OS, tradiciškai nelaikomų UNIX, irgi yra įgijusios kai kurių UNIX bruožų, o

kai kurios – net sertifikuotos, kaip UNIX. Kai kurios iš šių sistemų gali būti laikomos tipiškomis

UNIX, tačiau neretai tiesiog nėra sertifikuojamos UNIX standartų atitikimui.

Tarp sistemų, sertifikuotų vienam ar kitam UNIX standartui arba patyrusių stiprią UNIX

įtaką, galima paminėti šias:

BeOS;

QNX;

MACOS.

Unix standartai

Egzistuoja keli pagrindiniai standartai, apibrėžiantys UNIX:

POSIX – pirmasis, 1985 sukurtas UNIX tipo sistemas apibrėžiantis

standartas;

1003.1 – 1990 patvirtintas standartas, apibrėžiantis bibliotekines

funkcijas ir API;

1003.2 – 1992 patvirtintas standartas, apibrėžiantis vartotojo aplinką;

1003.3 – 1993 patvirtintas standartas, apibrėžiantis darbą realiame laike;

IEEE 1170 – UNIX API apibrėžiantis standartas;

Single UNIX Specification – grupė standartų, paremtų IEEE 1170 ir

POSIX ;

UNIX 93 – UNIX sistemos, implementuotos iki išleidžiant Single UNIX

Specification;

UNIX 95 – UNIX sistemos, atitinkančios Single UNIX Specification

pirmąją versiją;

UIX 98 – UNIX sistemos, atitinkančios Single UNIX Specification antrąją

versiją;

UNIX 03 – UNIX sistemos, atitinkančios Single UNIX Specification

trečiąją versiją;

System V Interface Definition;

ANSI C – kalbos standartas, apibrėžiantis daugelį standartinių UNIX

būdingų funkcijų.

BSD istorija ir kaita

Ankstyviausiosios Unix distribucijos kurios buvo sukurtos „Bell Labs“ kompanijos, kuri

nuo 1970 m. sujungė programos tekstą į operacinę sistemą, ir leido tyrinėjantiems universitetams

pakeisti ir išplėsti Unix sistemą. Pirma Unix sistema Berklyje buvo PDP-11, kuri buvo įdiegta 1974,

ir kompiuterijos skyrius tai panaudojo tai dideliam tyrinėjimo postūmiui.

Kiti universitetai susidomėjo programine įranga, kuri buvo kuriama Berklyje, ir taip 1977

Bill Joy, paskutinio kurso studentas Berklyje, surinko ir išsiuntė pirmąsias Berklio Programinės-

įrangos kasetes (angl. Berkeley Software Distribution). 1BSD buvo papildymas Šešto Leidimo

Unix sistemai, o ne užbaigta operacinė sistema; jo svarbiausi komponentai buvo Paskalio

kompiliatorius ir „Joy's ex line editor“.

Antra Berklio Programinės įrangos Distribucija (2BSD), išleista 1978, į kurią buvo įtraukta

atnaujinta 1BSD versijos programinė įranga, taip pat kaip dvi naujos programos, kurios išliko Unix

sistemose iki šių dienų: vi tekstų rengyklė ir C shell‘as. Vėlesnio leidimo 2BSD turėjo daugybę

pakeitimų orientuotų BSD perkėlimą atgal į PDP-11 architektūrą. 2.9BSD nuo 1983 turėjo 4.1cBSD

sisteminį kodą, ir buvo pirmas paleidimas, kuris skaitėsi jau pilna OS (pakeista 7 Versija Unix), o

ne programų ir atnaujinimų komplektas.

VAX versijos: VAX kompiuteris buvo įdiegtas Berklyje 1978, bet Unix prieiga prie VAX,

bei UNIX/32V architektūros nenaudojo VAX virtualiosios atminties gebėjimų. 32V branduolys

(angl. kernel) buvo didžia dalimi perrašytas Berklio studentų, kad palaikytų virtualiosios atminties

įmontavimą, ir pilnai užbaigtą operacinę sistemą, apimdamas naują branduolį, prieiga prie 2BSD,

sistemos įrankius į VAX. 3BSD buvo kitaip pavadintas Virtualiu VAX/UNIX ar VMUNIX

(Virtuali atmintis Unix‘ui), ir BSD branduoliai normaliai būdavo vadinami vmunix iki 4.4BSD.

BSD pasisekimas buvo pagrindinis faktorius Gynybos Pažangių mokslinių tyrimų Projektų

Agentūros (DARPA) sprendime finansuoti Berklio Kompiuterinių sistemų Tyrinėjimo Grupę

(CSRG), kuri išvystys standartinę Unix platformą būsimam DARPA tyrinėjimui VLSI Projekte.

Išleista 4BSD, turėjo savyje gausius pagerinimus lyginant su 3BSD sistema.

4.1BSD branduolys buvo metodiškai pagerintas Bill Joy‘aus, ir tik tada šis branduolys

galėjo pasirodyti taip pat gerai kaip Open VMS ant kelių etaloninių testų. (Išleidimas būtų

pavadintas 5BSD, bet pavadinimas buvo pakeistas, kad išvengtų painiavos su AT&T's UNIX

Sistema V.

Oficialus 4.2BSD išleidimas išėjo 1983 m. rugpjūtį. Tai buvo žinoma kaip pirma versija,

išleista po 1982 metų Bill Joy išvykimo į „Sun Microsystems“. Pagal kitą pastabą, tai taip pat

pažymėjo debiutą BSD demono talismano piešime, John Lasseteris nupiešė BSD Demoną, kuris

pasirodė ant USENIX naudojimosi gidų. Visos BSD versijos buvo įtrauktos i AT&T Unix kodo

standartą ir todėl joms buvo reikalingos licencijos iš AT&T. Programos teksto licencijos tapo labai

brangios, ir kelios išorinės partijos išreiškė pasiūlymus dėl atskiro kodo standarto sukūrimo.

4.3BSD-Reno išleista 1990 pradžioje. Tai buvo laikinas leidimas prieš paankstyvintą

4.4BSD išėjimą, ir jo naudojimas buvo laikomas "azartiniu lošimu", Reno - pavadintas lošimo

centro garbei (Reno, Nevada). Šis išleidimas aiškiai reiškė artėjimą prie POSIX, ir tolėjimą nuo

BSD filosofijos (kadangi POSIX yra labiau pagrįsta Sistema V, ir Reno versija buvo ganėtinai

išpūsta palyginti su ankstesniu paleidimu). 2006 m. rugpjūtį, Informacijos Savaitės žurnalas,

įvertino 4.3BSD kaip "Didingiausia programinė įranga, kuri kada nors buvo suprogramuota“.

1994 m. birželį, 4.4BSD buvo išleistas dviejose formose: laisvai platinamas 4.4BSD-Lite

neturėjo savyje AT&T kodo, o tuo tarpu 4.4BSD- Encumbered buvo prieinamas tiktai ankstyvesnio

leidimo AT&T licencijos turėtojams. Paskutinis leidimas nuo Berklio buvo 1995 m.

4.4BSD-Lite 2, po kurio CSRG buvo uždarytas, ir projekto vystymas liovėsi. Nuo tada, keli

leidimai 4.4BSD-Lite pagrindu buvo įkurti tiesiogiai arba netiesiogiai (tokie kaip FreeBSD,

NetBSD, OpenBSD ir DragonFly BSD). Be to, laisva BSD licencija leido atsirasti ir daug kitų

operacinių sistemų, laisvai galinčių naudoti BSD kodą. Pavyzdžiui, Microsoft Windows panaudojo

BSD-gautą kodą savo TCP/IP leidime. Taip pat Darvin, sistema, kurios pagrindu sukurtaApple Mac

OS X yra dalinai gauta iš 4.4BSD-Lite2 ir FreeBSD. Įvairūs komerciniai UNIX varinatai, tokie kaip

Solaris, taip pat turi savyje įvairius BSD kodo pagrindus.

BSD OS palyginimas

BSD operacinių sistemų šeima:

OS

Pirmosios

versijos

išleidimo

data

Pagrindas Vėliausia

versija Kaina Licencija Skirta

FreeBSD 1993 m.,

gruodžio mėn.

386BSD,

4.4BSD-

Lite

7.0 Nemokama BSD

Serveriams, darbo

stotims, tinklo

aparatūra

OpenBSD 1996 m.,

liepos mėn. NetBSD 4.4 Nemokama ISC

Serveriams, darbo

stotims, tinklo

aparatūra

NetBSD 1993 m.,

gegužės mėn.

386BSD,

4.4BSD-

Lite

4.0.1 Nemokama BSD

Serveriams, darbo

stotims, tinklo

aparatūra

BSD operacinių sistemų šeimos parametrai:

OS Palaikomos

architektūros

Palaikomos failų

sistemos

Grafinė

sąsaja

Paketų

valdymas

FreeBSD

x86, amd64,

Alpha/AXP,

IA-64, PC-98,

UltraSPARC

ir kitos

UFS, UFS2, ext2,

FAT, ISO 9660,

UDF, NFS,

SMBFS,

NetWare (nwfs),

NTFS

(skaitymo/rašymo

ribojimas),

ReiserFS

(skaitymui), XFS

(eksperimentinė),

ZFS

(eksperimentinė),

FUSE, Coda

(eksperimentinė),

AFS

Nėra Portų sistema

OpenBSD

x86, 68k,

Alpha, x86-64,

SPARC, VAX

ir kitos

UFS, UFS2, ext2,

FAT, ISO 9660,

UDF, NFS,

NTFSb4

(skaitymui), AFS

Nėra Portų sistema

NetBSD

x86, 68k,

Alpha, x86-64,

PPC, SPARC

ir kitos

UFS, UFS2, ext2,

FAT, ISO 9660,

NFS, LFS,UDF,

SMBFS, NTFS

(skaitymui)

Nėra pkgsrc

Vystymosi kryptys

FreeBSD.

Naudojant FreeBSD OS galima realizuoti įvairius tinklo, saugumo ir suderinamumo

sprendimus, kurie gali būti sunkiai įgyvendinami kitų, laisvų, ar komercinių operacinių sistemų

pagalba. FreeBSD dažniausiai naudojama interneto arba intraneto serverio darbui valdyti. Ji geba

pateikti patikimas tinklo paslaugas esant didelei apkrovai, o efektyvus atminties valdymas ir

daugiaprogramis apdorojimas leidžia sparčiai vykdyti daug lygiagrečių procesų. FreeBSD dera su

pigia kompiuterine įranga ir tokiu būdu sudaro ekonomišką alternatyvą komercinėms UNIX

operacinėms sistemoms. FreeBSD turi platų programinės įrangos pasirinkimą, jos įdiegimo

procedūra yra palyginti lengviausia tarp kitų BSD šeimos OS.

OpenBSD

Dedamos visos pastangos užtikrinti jos pernešamumą, atitikimą standartams, korektiškumą,

proaktyvų saugumą ir integruotą kriptografiją. OpenBSD palaiko daugelio operacinių sistemų

programų binarinę emuliaciją, tokių kaip SVR4 (Solaris), FreeBSD, Linux, SunOS ir HP-UX.

NetBSD

NetBSD – BSD UNIX operacinė sistema, pasižyminti itin geru perkeliamumu tarp įvairių

aparatinių platformų. Tai pirma iš nemokamai platintų atviro kodo, formaliai išleista kaip NetBSD

0.8 versija 1993 metų gegužę. NetBSD šaknys atsekamos nuo originialios UCB 4.3BSD per

Networking/2 versiją ir 386BSD. Suardydama pataisymų integravimą ir tolimesnes 386BSD

versijas, gimė FreeBSD, kuri koncentravosi į i386 platformą, o NetBSD tuo metu jau vadovavosi

idėja sukurti daugiaplatforminę operacinę sistemą. OpenBSD buvo sukurta iš NetBSD išeities

tekstų branduolio, 1995 metų pabaigoje. Nuo to laiko, padedant projekto savanoriams, į NetBSD

buvo importuota daug pataisymų iš kitų išeities kodų, tame tarpe ir iš 4.4BSD Lite. NetBSD buvo

panaudota kaip pagrindas kitiems šaltiniams, tokiems kaip Jutos Universiteto Lites (su Mach

branduoliu), ir Apple kompanijos Rhapsody. NetBSD sistema pilnai veikia 54-iose sisteminėse

architektūrose, 17-oje aparatūrinių architektūrų ir 17 procesorių tipų. Dabartinė NetBSD versija gali

būti sukompiliuota daugiau, nei 58 platformoms iš vieno išeities tekstų medžio. Dėl šios priežasties,

visos sistemos galimybės ir funkcijos veikia nepriklausomai nuo platformos. Tvarkyklių kūrimas ir

veikimas taip pat nepriklausomas nuo platformos.

Linux operacinės sistemos

1991 metais, jau po GNU licencijos atsiradimo (1990 m. pradžioje), Linus Torvalds pradėjo

dirbti prie MINIX sistemos, kuri buvo sukurta Unix pagrindu. Tuo metu jis negalvojo apie rimtą

projektą, sistemos programavimas buvo jo hobis. Ilgainiui būtent iš MiniX išsivystė Linux

branduolys. Sistema buvo skirta ir pritaikyta tuometiniams 32-bitų Intel 386 platformos

kompiuteriams.

Pradžioje ji naudojo jau minėtos, MiniX sistemos aplinką ir buvo sukurta GNU licencijos pagrindu,

tai reiškia, kad ją jau tuo metu visi galėjo naudoti kaip nemokamą ir pritaikyti savo projektams.

Vėliau Linus Torvalds modifikavo GNU GPL licenciją ir išleido GPLv2. 1994 metais buvo išleista

Linux 1.0.0 OS, o 1996 metais L. Torvalds „pakrikštijo“ Linux pingvinuką - buvo patvirtintas šios

OS simbolis TUX. 2003 metais buvo išleista 2.6.0 branduolio versija iš 5,929,913 pradinio kodo

eilučių.

Distribucijos

Vis dažniau LINUX vartojamas apibūdinant LINUX distribucijas, kuriose yra LINUX

branduolys, GNU programos ir daug kitų paprastai laisvų programų. Skirtingos distribucijos gali

būti taikomos specifiniams tikslams, tačiau populiariausios distribucijos skirtos plačiajam vartotojų

ratui. Populiariausios LINUX distribucijos yra Slackware, Gentoo Linux, Fedora /Redhat, Mandriva

Linux, Debian GNU/Linux, SuSE Linux, Knoppix, MEPIS, Archlinux, Ubuntu. Debian kartais

vadinama meta-distribucija, nes jos pagrindu kuriamos kitos distribucijos (pvz. Baltix, Knoppix,

Ubuntu).

Macintosh operacinė sistema

MAC OS (Macintosh) – operacinių sistemų grupė, kurtų Apple firmoje 1984-2000 m. Nuo

2001 m. šias sistemas pakeitė UNIX pagrindu sukurta MAC OS X. MAC OS sistemos yra pilnai

objektinės, orientuotos į vartotoją grafinės sistemos, turinčios gana ribotas programų valdymo (angl.

multitasking) galimybes, yra skirtos tik Apple Macintosh tipo kompiuteriams. MAC OS yra

laikoma idėjine visų šiuolaikinių grafinių vartotojo aplinkų pamote. MAC OS X yra daugiafunkcinė

OS, palaiko daugelio programų ir vartotojų bendrą darbą, tinka ir asmeniniams kompiuteriams, ir

darbo stotims, ir serveriams.

MAC OS X operacinė sistema skirta Apple Computer firmos gaminamiems kompiuteriams.

Tai vieninteliai kompiuteriai, kuriuose naudojama ši operacinė sistema. Ši operacinė sistema

pakeitė ankstesnes MAC operacines sistemas (9-os ir ankstesnių versijų MAC OS). MAC OS X

sukurta UNIX, visų pirma FreeBSD pagrindu, todėl kompanijos Macintosh gaminamų kompiuterių

panaudojimo sfera- leidyba, multimedija, redagavimo, projektavimo, dizaino darbai. Daugelis

įtaisų, kaip pelė pastaruoju metu įprasti asmeniniuose kompiuteriuose, bet pirmą kartą buvo

panaudoti Macintosh kompiuteriuose. Darbo režimas- vienas vartotojas, daugiaprogramis.

Skirtingai nuo ankstesnių Apple operacinių sistemų, MAC OS X 10.4 versija tapo

suderinama su Intel procesoriais. Ankstesnės operacinės sistemos versijos veikė tik PowerPC

procesorius turinčiuose kompiuteriuose.

http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Redhat&action=edit

MAC OS istorija

1984 m. kompanija Apple Computer išleido kompiuterį, vadinamą Macintosh. Jis buvo

pristatomas kaip pirmasis kompiuteris, kuriuo naudotis galima be specialaus pasirengimo. Kartu

su šiuo kompiuteriu atsirado ir operacinė sistema turinti grafinę vartotojo sąsają bei galimybė

naudotis pele. Pele buvo valdomas trikampis "kursorius", kurį buvo galima stumdyti po juodai

baltą ekraną. Kursoriumi ekrane buvo galima "pažymėti" kai kuriuos objektus ir "paspausti" ant

jų. Objektai buvo paimti iš realaus pasaulio - mygtukai, jungikliai, šiukšlių dėžė ir pan. Šiuo

metu tai vieni įprasčiausių operacinės sistemos atributų, tačiau tuo metu tai buvo revoliucinė

naujiena. 1987 m. APLLE pagamino tobulesnius PK Mac II ir Mac SE su nauja 32 – bitų MCA

(Micro Channel Architecture) magistrale , nesuderinama su XT ir AT personaliniais

kompiuteriais . Taip prasidėjo nesuderinamumas tarp IBM ir APPLE tipo kompiuterių

.Macintosh sistema rėmėsi vadinamosios "Grafinės vartotojo sąsajos" (Graphical User Interface)

prototipu, kurį Apple matė Xerox PARC tyrimų centre. Apple panaudojo kai kurias Xerox

prototipo idėjas, pridėjo savų, įskaitant garsiąją "segtuvų"/"bylų" metaforą, kuri iki šiol plačiai

tebenaudojama. Nors Macintosh buvo pirmieji masiniam naudojimui skirti kompiuteriai su

grafine vartotojo sąsaja, panašią koncepciją greitai perėmė ir konkuruojančios firmos.

Svarbiausiu konkurentu tapo Microsoft kompanija, kuri panašią į Macintosh vartotojo sąsają

"uždėjo" ant savo DOS sistemos. Pirmosios Microsoft operacinės sistemos versijos nebuvo labai

populiarios, tačiau Microsoft toliau vystė savo operacinę sistemą ir grafinę vartotojo sąsają.

Ilgainiui Microsoft kompanijos leidžiama Windows operacinė sistema, ypač nuo jos ketvirtosios

versijos Windows 95, technologiškai pralenkė MAC OS operacinę sistemą. Iš Apple buvo

priverstas pasitraukti jos vadovas ir vienas iš MAC kūrėjų Steve Jobs, kuris įkūrė kompaniją

NeXT. Apple kurį laiką turėjo rimtų vadovavimo kompanijai problemų ir nesugebėjo

pakankamai sparčiai tobulinti savo operacinės sistemos, kuri gana ilgą laiką buvo taisoma tik

kosmetiškai. 1997 m. Apple nupirko NeXT kompaniją ir jos kurtą NeXTSTEP operacinę

sistemą, taip pat į Apple grįžo ir Steve Jobs. Pradžioje jis buvo Apple vadovo Gil Amelio

patarėju, tačiau greitai kilo karjeros laiptais ir galiausiai vėl tapo Apple kompanijos vadovu.

Apple kompanijai bandant atgauti prarastas pozicijas pradėti gaminti nauji kompiuterių modeliai,

tarp jų ir iMac. Tuo pačiu iškilo būtinybė sukurti ir pažangesnę operacinę sistemą. MAC OS X

operacinė sistema pirmą kartą buvo pristatyta 2000 m.

MAC OS kaita ir vystymosi kryptys

Mac OS X ("X" skaitoma kaip "ten" arba "dešimt") išoriškai buvo labai panaši į Mac OS

9, tačiau turėjo visiškai kitą "branduolį". Šis branduolys, Apple vadinamas Darwin - speciali

žinomos operacinės sistemos UNIX versija. UNIX užtikrino MAC OS X greitį, stabilumą,

paprastumą ir daugelį būtinų funkcijų.

MAC OS X operacinių sistemų šeima:

Cheetah;

Puma;

Jaguar;

Panther;

Tiger;

Leopard.

MAC OS „Ceetah“

2001 metų kovo mėnesį buvo išleista oficiali „MacOsX“ 10.0 versija pavadinimu

„Cheetah“. Tačiau ši versija pasirodė besanti gana lėta, nestabili, nepalaikanti net visų ankstesnės

operacinės sistemos galimybių. Taip pat jai buvo sukurta labai nedaug taikomųjų programų, ypač

iš nepriklausomų programinės įrangos kūrėjų. Po keleto klaidų ištaisymų Mac OS X ėmė dirbti

gerokai stabiliau ir ja vėl ėmė girti kaip ypač stabilią sistemą.

Mac OS „Puma“

Antroji Mac OS X (v10.1) pavadinimu „Puma“ išleista 2001 metų rugsėjo mėnesį, joje

buvo gerokai padidintas našumas, įdiegtos trūkstamos funkcijos, tokios kaip DVD diskų

peržiūra, CD įrašymas.

Mac OS „Jaguar“

Trečioji versija, (v10.2) pavadinta „Jaguar“ išleista 2002 metais, rugpjūčio mėnesį ir

daugelis ją laikė „pirmąja gerai veikiančia laida“. Šioje Mac OS X, pasak „Apple“ , buvo įdiegta

daugiau nei 150 patobulinimų, pagerintas suderinamumas su „Microsoft Windows“ tinklais,

įdiegta „Quartz extreme“ grafikos atvaizdavimo posistemė, leidžianti greičiau atvaizduoti ekrane

programų langus.

Mac OS „Panther“

„Panther“ versijoje buvo atsisakyta senesnių „Apple“ kompiuteriuose naudotų G3

procesorių palaikymo, įdiegta daug naujų galimybių, keletas iš jų: „fast user switching“ – leidžia

keletui vartotojų naudotis kompiuteriu, neatjungiant (logout) kito vartotojo, padidintas

suderinamumas su „Microsoft Windows“, iChat AV - vaizdo funkcija iChat programoje,

„Safari“ interneto naršyklė, aktyvus vartotojo katalogų šifravimas. Visos modernios OS turi

vartotojų perjungimo galimybes, bet Panther įdiegta vartotojų perjungimo savybė neperkraunant

kompiuterio, yra tobulintina. Nemokama atvirojo kodo programa WinSwitch kaip tik ir skirta

padaryti kelių žmonių vieno kompiuterio naudojimą patogesnį. Esmė lieka nepakitusi, bet

vartotojo vardą galima pakeisti piktograma, pašalinti „sisteminius“ vartotojus iš meniu, įtraukti į

sąrašą „root“ vartotoją ir paskirti starto metu paleidžiamas programas pagal vartotojo profilį.

Mac OS „Tiger“

2005 metų balandžio mėnesį buvo išleistas ir dar vienas kačių šeimos atstovas – „Tiger“.

Greta visų naujų funkcijų tai yra ir pirmoji versija palaikanti Intel firmos procesorius nors dėl to

ir teko atsisakyti keleto senesnių „Mac“ kompiuterių modelių palaikymo.

Mac OS „Leopard“

Naujausią operacinės sistemos versiją „Mac OS X 10.5 Leopard“ Apple išleido 2007

metų spalio 26 dieną. 10.5 versija siūlo atnaujintą Finder, galingą atsarginių kopijų darymo

įrankį Time Machine, su sistema taip pat vartotojas gauna programą Boot Camp, kurios pagalba

galima įdiegti Microsoft Windows operacines sistemas į Macintosh kompiuterius su Intel

procesoriais. Ji taip pat turėtų palaikyti tiek PowerPC tiek ir Intel x86 procesorius. Mac OS X

kūrėjai nuolat stengiasi sukurti savo sistemą patogią vartotojui, greitą, malonios išvaizdos ,

tačiau šiuo metu konkuruoti su „Microsoft“ produktais gana sunku, nors ši sistema ir garsėja tuo

jog retai „lūžta“, į ją retai įsilaužiama, jai beveik nekuriama kenkėjiškų programų, virusų.

Kitos operacinės sistemos

OS/2

Os/2 (Operating System/2) – Microsoft ir IBM operacinė sistema, pradėta kurti 1985

metais. Nuo 1990 metų šią sistemą tobulino tik IBM

kompanija. 1987 metais išleista pirmoji versija, skirta IBM

gaminamiems kompiuteriams „Personal System 2“

(PS2). IBM šia operacine sistema nebeprekiauja nuo 2006

metų gruodžio mėnesio.

OS/2 1.0 versija paskelbta 1987 metų balandžio

mėnesį ir išleista tų pačių metų gruodžio mėnesį .

Operacinė sistema turėjo tik tekstinę vartotojo sąsają.

Tačiau turėjo puikią programavimo sąsają (API- Application Programing Interface), leidžiančią

valdyti displėjų ir apdoroti klaviatūros bei pelės veiksmus. Taip pat buvo įdiegta užduočių

pasirinkimo priemonė( program

selector), kuri leido naudotojui persi

jungti iš vienos į kitą, tuo pat metu

vykdomą sąsają.

OS/2 1.1 versija

1988 metais išleista OS/2 1.1 versija. Šioje versijoje jau buvo įdiegta grafinė vartotojo

sąsaja (GUI). Ši sąsaja buvo labai panaši į Windows 2.1 vartotojo sąsają.

OS/2 1.2 versija

OS/2 1.2 versijoje buvo pritaikyta HPFS ("High Performance File System"), failinė

sistema, kurioje lyginant su ankstesne FAT failine sistema, buvo įtrauktas ilgų failo vardų

palaikymas bei išplėstinei failų atributai. Ši versija palaikė TCP/IP ir Ethernet funkcijas.

OS/2 1.3 versija

OS/2 1.3 kuriant šią versiją, 1990 metais, nutrūko IBM ir Microsoft firmų

bendradarbiavimas OS/2 kūrime. Vėliau šią operacinę sistemą vystė tik IBM. Tais pačiais

metais Microsoft išleido Windows 3.0. Po šios operacinės sistemos išleidimo Microsoft siekė

kad OS/2 1.3 būtų vadinamas Microsoft kūriniu. Steve Ballmer Microsoft , OS/2 vadino

„Windows Plius“. Microsoft tais metais pardavė milijonus kopijų Windows 3.0. Didelę sėkmės

dalį lėmė , kad Windows 3.0 buvo tiekiama su dauguma naujų kompiuterių. O OS/2 buvo kaip

brangus atskirų programinės įrangos paketas. Be to OS/2 blogai palaikė išorinius įrenginius ,

tokius kaip spausdintuvai, ir tuo labiau jei ši įranga buvo ne IBM bendrovės. Windows palaikė

daug didesnę aparatinės įrangos įvairovę. Didėjantis Windows populiarumas paskatino

Microsoft atsiskirti nuo IBM ir susikoncentruoti vien prie savo programine sistema- Windows.

OS/2 2 versija

OS/2 2 buvo išleista 1992 metų balandį ir

reklamuojama kaip „geresnė DOS negu DOS ir

geresnis Windows negu Windows"(„ a better DOS

than DOS and a better Windows than Windows").

Pirmą kartą OS/2 sugebėjo valdyti daugiau kaip vieną

DOS aplikaciją vienu metu.

„Warp“ laida

Os/2 versija 3.0 išleista 1994 metais, buvo

pavadinta „OS/2 Warp“ . Ši OS pasižymėjo didesniu

aparatinės įrangos palaikymu, didesne multimedija,

suderinamumu su interneto tinklų kūrimu, tai apėmė

pagrindinį „ Įstaigos rinkinį“, žinomą kaip IBM

Work. Taip buvo išleistos dvi versijos : pigesnis paketas „Red Spine” ( Raudonas stuburas) ir

brangesnis paketas “Blue Spine”( Mėlynas stuburas) (pavadinimai kilo nuo dėžių spalvos,

kuriose buvo supakuoti programų paketai). „Red spine“ buvo sukurti kad galėtų dirbti

Microsoft Windows terpėje.

Pastaroji tikrai buvo išskirtinė: "HPFS" (angl. "High Performance File System"), leido

saugoti papildomus duomenis apie failus. Dėl integracijos su tokia failų sistema, vartotojo

aplinka tampa kraštutinai patogi - pvz., vartotojui pertempus programos ikonytę į darbastalį,

automatiškai pasileidžia instaliavimo programa, o trinant instaliuotos programos ikonytę,

automatiškai pasileidžia išinstaliavimo programa. Ilgą laiką tai buvo tobuliausia "PC"

kompiuterių operacinė sistema. Tačiau "IBM" firmai nepasiseka: "Microsoft", jau valdanti apie

80% visų operacinių sistemų rinkos, programų gamintojams, norintiems rašyti programas naujai

kuriamai "Windows95" sistemai, pateikia labai savotišką licenzinę sutartį (Non-Disclosure

Agreement), draudžiančią kurti programas "OS/2" sistemai. Absoliuti dauguma programavimo

firmų pasirenka "Microsoft", tad "OS/2 Warp" žlunga, neturėdama pakankamai programų.

Warp4

"IBM" išleidžia ketvirtąją "OS/2" operacinės sistemos versiją. Ši sistema turi daugiau

draiverių, labai gerai palaiko darbą tinkluose, turi naują, tuo metu bene patogiausią darbo aplinką

(galinčią konkuruoti netgi su "MacOS"). Deja, "Microsoft" jau valdo beveik visą operacinių

sistemų rinką, kartu naudodama tas pačias licenzines sutartis, draudžiančias rašyti programas

"OS/2" sistemai, tad "IBM" taip ir nepasiseka užimti bent kiek didesnės rinkos dalies. Nepaisant

milžiniškų investicijų, "OS/2" priklausanti

rinkos dalis mažėja (nuo maždaug 10%

1996-aisiais iki 2% 2000-aisiais).

1996 metais, į warp buvo pridėta

Java ir kalbos atpažinimo programinė

įranga. IBM taip pat išleido serverio

programinę įrangą Warp3 ir Warp4, kurios

tiesiogiai diegiamos į IBM LAN

IBM", siekdama bent kažkiek geriau

išplatinti programų neturinčią "OS/2 Warp"

sistemą, nusprendžia pirkti "Lotus" firmą -

vieną iš didžiausių pasaulyje programų

gamintojų. "Lotus" vadovai šiam sandėriui

priešinasi iš paskutiniųjų, bet "IBM" už 3,5 milijardo dolerių tiesiog superka "Lotus" akcijas. Po

šio pirkinio "IBM" kompanija gaminamų programų kiekiais bei apyvarta buvo gerokai aplenkusi

netgi "Microsoft" kompaniją. Artimiausi "IBM" planai - platinti "Lotus Smart Suite" ofiso

programų paketą kartu su visais parduodamais kompiuteriais. "Micorosoft", sužinojusi apie tokį

"IBM" sprendimą, pagrąsina nutraukti "Windows95" licenzijavimą "IBM" firmai, tad ši priversta

pasiduoti.

Nors IBM oficialiai paskelbė OS/2 mirusia sistema, tačiau teises į ją nusipirko „Serenity

Systems“, kuri toliau ją tobulina ir platina „eComstation“ pavadinimu.

BeOS

Be, Inc. kompanija buvo įkurta 1990 metais, kai Jean-Louis Gassée ir Steve Sakoman

išėjo iš Apple Computer, Inc. kompanijos. Be kompanija yra operacines sistemas ir programas

kurianti įmonė. Didžiausias dėmesys skiriamas naujų pagrindų kitos kartos skaitmeninio turinio

ir media apdorojimo įrankių kūrimui. Turėdama garsiausius kompiuterijos ir biznio specialistus

JAV, Europoje ir Japonijoje kompanija pasirengusi panaikinti egzistuojančių kompiuterių

architektūrų apribojimus ir pateikti naują lygį kainos/našumo santykyje personalinių kompiuterių

ir Internet įtaisų srityje.

Istorija:

1995 metų spalio mėnesį Be, Inc. pristatė BeOS sistemą Agenda'96 parodoje. Pavyzdys

buvo sukurtas multiprocesorinei sistemai BeBox. Pirmoji oficiali BeOS versija (kūrėjams)

BeBox sistemai buvo išleista 1996m. balandžio mėnesį. Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį buvo

pademonstruota BeOS sistema Power Macintosh įrangai. 1997 metų sausio mėnesį Be kompanija

nutraukė BeBox kūrimą ir

susikoncentravo ties BeOS.

"BeOS" pagrindą sudaro

"BSD" tipo "UNIX", tačiau grafinė

aplinka yra visiškai originali.

Specialistų vertinimu, "BeOS" yra

geriausia (pagal santykį

našumas/patogumas/galimybės) iš

desktopinių operacinių sistemų.

Deja, "Be" kompanija patyrė daug

nesėkmių, ir nors buvo sukurtos

"BeOS" versijos, skirtos

"Macintosh" bei "PC"

kompiuteriams, sistema

neišpopuliarėjo, o firma sužlugo. Sprendžiant iš visko, lemiama priežastis buvo "Microsoft"

vykdytas spaudimas, kai kompiuterių gamintojams, pvz., "Toshiba" buvo grąsinama padidinti

"Windows" kainas, jei jie platins "BeOS".

1997 metų liepos 14d. Be kompanija išleido pirmąją viešą komercinę BeOS versiją

PowerPC platformai (BeOS Preview release).

1997 metų spalio mėn. išleidžiama kita versija (BeOS Preview release 2).

1998 metų kovo mėn. BeOS tapo multiplatforminė išleidus BeOS Release 3 (pirmoji

BeOS versija Intel architektūros procesoriams). Taip pat tai buvo pirmoji daugiaplatforminė

(cross-platform) programinė realizacija.

1998 metų lapkričio mėn. išleidžiama ketvirtoji BeOS versija (BeOS Release 4). Šioje

versijoje, tarp kitų naujovių, pasirodė nauja didelės spartos Media Kit sistemos dalis, skirta

multimedia informacijai apdoroti.

1999 metų kovo mėn. išleidžiama patobulinta BeOS versija (BeOS Release 4.5). Šioje

versijoje ypač pailgėjo sistemoje palaikomos kompiuterinės įrangos sąrašas. Be to, tų pačių metų

vasarą, buvo sukurtos dvi pataisymų versijos 4.5.1 ir 4.5.2.

2000 metų kovo 28d. išleidžiama penktoji BeOS versija.

Solaris

Solaris System-V tipo UNIX operacinė sistema, sukurta Sun firmoje. Dažniausiai

naudojama serveriuose, darbo stotyse. Yra versijos, skirtos Sparc ir i386 (PC) architektūroms.

1990 metų pradžioje kompanija Sun Soliaris

4.0 pakeitė į Solaris 5.0. Šiuo metu jau yra

sukurta Solaris 10 versija. Naujoji operacinės

sistemos versija yra prieinama daugiau negu

340 skirtingos techninės įrangos platformose,

o vartotojui kainuoja tik operacinės sistemos

palaikymas. Kaip ir ankstesnės versijos

"Solaris 10" garantuoja programinio kodo

suderinamumą. Tai reiškia, kad programinė

įranga, kuri veikė ankstesnėse "Solaris"

versijose, veiks ir "Solaris 10".

Solaris operacinės sistemos versijos

Solaris

versija

SunOS

versija

Išleidimo

data

Apibūdinimas

Solaris 10 SunOS 5.10 2005 sausio

31

Įtraukta x64 (AMD64/EM64T), DTrace (Dynamic

Tracing), Solaris Containers, Service Management Facility

(SMF), NFSv4. Least privilege saugumo modelis. Paremta

sun4m and UltraSPARC Procesoriai dirbantys lėčiau kaip

200 MHz pašalinti. Į Solaris 10 1/06 įtraukta GRUB

bootloader for x86 systemoms ir iSCSI palaikymas.

Solaris 9 SunOS 5.9 2002

gegužės 28

iPlanet Directory Server, Resource Manager, Solaris

Volume Manager, extended file attributes, IKE IPsec

keying, and Linux compatibility added; OpenWindows

dropped, sun4d support removed. Most current update is

Solaris 9 9/05.

Solaris 8 SunOS 5.8 2000 vasaris Įtraukta Multipath I/O, IPMP, palaikė IPv6 ir IPsec. Įvesta

Role-Based Access Control (RBAC); atsisakyta sun4c.

Paskutinis atnaujinimas Solaris 8 2/04.

Solaris 7 SunOS 5.7 1998

lapkritis

Pirmas 64-bit UltraSPARC išleidimas. Įtraukta vietinis

failų sistemos palaikymas, (UFS logging). Atsisakyta

MCA naudojant x86 platformą. Paskutinis atnaujinimas

buvo Solaris 7 11/99.

Solaris 2.6 SunOS 5.6 1997 liepa Įtraukta Kerberos 5, PAM, TrueType, WebNFS, large file

support

Solaris

2.5.1

SunOS 5.5.1 1996 gegužė Only release to support PowerPC platform; Ultra

Enterprise support added; user and group IDs (uid_t,

gid_t) expanded to 32 bits., also included processor sets

and early resource management technologies.

Solaris 2.5 SunOS 5.5 1995

lapkritis

Paremta UltraSPARC technologija, Buvo įtraukta CDE,

NFSv3 ir NFS/TCP. Atsisakyta sun4.


lapkritis

Pirma kartą sujungta SPARC ir x86. Įtrauktas OSF/Motif.


lapkritis

SPARC-only release. OpenWindows 3.3 switches from

NeWS to Display PostScript and drops SunView support.

Support added for autofs and cachefs filesystems.

Solaris 2.2 SunOS 5.2 1993 gegužė SPARC išleidimas. Paremta sun4d architektūra. Pirma

karta panaudotos daugiagijės bibliotekos (multithreading

libraries)

Solaris 2.1 SunOS 5.1 1992 gruodis

(SPARC)

1993 gegužė

(x86)

Paremta sun4c ir sun4m architektūromis, pirmas Solaris

(x86) išleidimas. Pirmas Solaris 2 išleidimas.

Solaris 2.0 SunOS 5.0 1992 birželis Preliminariai išleista, paremta sun4c architektūra

Solaris 10 tinklinės galimybės

Proporcingas Web tinklų naudojimo didėjimas, iššaukė būtinybę padidinti tinklų patikimumą

bei galimybes. Sukūrusi Solaris 10 versiją, Sun kompanija sutiko ateities tinklų iššūkius,

padidindama tinklų veikimo patikimumą. Solaris OS turi šias tinklines galimybes:

Apima TCP/IP, UDP/IP, ir SSL vykdymą – didelis veiksmingumas, optimizuojamas

centrinio procesoriaus (CPU) darbas, kuris labai padidina tinklo greitį.

IPv6 – naujos kartos protokolas apimantis padidintą adreso vietą, end – to – end apsaugą

ir automatinės konfigūracijos galimybes.

Berkeley Internet Name Domain (BIND) 9 – tai yra naujausio interneto domeno serverio

vardas.

IP filtras - IPv6 – turintis atvirojo kodo ugniasienę.

IP Multipathing – galimybė tiekti didelių galimybių tinklų sujungiamumą ir paslaugų end

– to - end dubliavimą.

Srauto kontrolės perdavimo protokolo (SCTP) palaikymas, sesijų pradėjimo protokolo

(SIP) palaikymas, atviro trumpiausio takelio parinkimas (OSPFv2), ribos vartų protokolo

(BGP-4) palaikymas.

Solaris operacinė sistema yra viena saugiausių iš iki šiol sukurtų. Naudojantis Solaris OS,

yra labai paprasta sujungti daugialypį serverį į vieną sistemą su visišku saugumo užtikrinimu.

Naudojantis DTRACE (dynamic tracing) funkcija yra įmanoma padidinti iki max serverio

galimybes ir užtikrinti patikimą veikimą. Solaris Dynamic Tracing (DTrace) technologija leidžia

visiskai išnagrinėti šiuolaikines kompleksines sistemas, gedimų pašalinimui realiu laiku.

Papildomos Solaris funkcijos padidna sistemos įžvalgumą, suteikdamos galimybę greitai

pastebėti ir pašalinti atsiradusius įrangos gedimus, bei supaprastinti programos kodo valdymą, jį

automatizuojant.

QNX

QNX – realaus laiko operacinė sistema (RTOS). Minimali sistemos versija, su grafine

aplinka ir naršykle telpa į 1,44 MB lankstųjį diskelį (senesnės versijos pagrindu padaryta Demo

versija). Naudojama realaus laiko ir

integruotoms sistemoms valdyti –

aviacinėje, medicininėje ir buitinėje

elektroninėje technikoje, kur svarbu laiku

sureaguoti į visus įvykius bei sugebėti

atsakyti į užklausas per tam tikrą apibrėžtą

laiką.

Populiariausios operacinės sistemos skirtos delniniams kompiuteriams ir mobiliesiems telefonams

Populiariausios operacinės sistemos, skirtos delniniams kompiuteriams:

Symbian OS;

Palm OS;

Windows CE (PocketPC).

Symbian OS

Operacinė sistema kuriama Symbian Ltd skirta mobiliesiems telefonams ir delniniams

kompiuteriams. Symbian OS yra kilusi iš EPOC OS.

Symbian naudoja Symbian Ltd. susietas bibliotekas, vartotojo sąsajas bei bendruosius

įrankius. Ši operacinė sistema kilo iš Psion Epoc operacinių sistemų šeimos ir veikia išimtinai su

ARM (Acorn RISC Macine) architektūros procesoriais. ARM yra 32 bitų procesoriai šiuo metu

dominuojantys mobiliųjų įrenginių rinkoje dėl savo energijos taupymo savybių. Būtent

adaptavimo lankstumas leidžia Symbian operacinę sistemą įdiegti į itin įvairius mobilius

įrenginius. Pati Symbian OS yra struktūrizuota operacinė sistema. Kaip ir daugelis

kompiuteriams skirtų operacinių sistemų, ji palaiko daugiaužduotiškumą, daugiagijiškumą, bei

atminties apsaugą. Vienas pagrindinių Symbian operacinės sistemos privalumų yra tai, kad ji yra

projektuota mobiliems įrenginiams, kurie paprastai pasižymi ribotais resursais ir kurie turi

nenutrūkstamai veikti ištisus mėnesius ar net metus. Symbian labai konservatyviai naudoja

įrenginio operatyvinę atmintį, programuojant naudojamos tik Symbian operacinei sistemai

būdingos programavimo idiomos ir specialus išvalymo stekas. Tai leidžia sumažinti operatyvinės

atminties naudojimą ir labai žymiai sumažina galimų klaidų tikimybę. Analogiškas technologijas

Symbian naudoja ir Flash atminties, kurioje saugomos symbian programos taupymui.. Visas

Symbian programavimas yra paremtas įvykiais, taupant energiją centrinis procesorius gali būti

pristabdomas, kai įvykis nėra tiesiogiai apdorojamas. Tai pasiekiama programavimo idiomos,

vadinamų „aktyviųjų objektų“ pagalba. Tinkamas šių funkcijų naudojimas leidžia žymiai

prailginti įrenginio baterijos gyvavimo laiką. Aplikacijos Symbian operacinei sistemai gali būti

rašomos OPL, Python, Visual Basic, C++, Simkin, Perl, Java ME ir kitų programavimo kalbų

pagalba. Symbian OS turi daug idomių programų. Iš jų galėčiau išskirti “IR Remote” programa

kurios pagalba galima savo mobilujį įrenginį paversti televizijos pulteliu.

Symbian operacinė sistema yra struktūrizuota, žemiausiame lygmenyje reziduoja

sistemos branduolys, kartu su vartotojo biblioteka. Ši biblioteka leidžia vartotojo aplikacijoms

naudotis branduolio resursais. Kadangi operacinė sistema palaiko mikrobranduolio architektūra,

tai reiškia, kad visos būtiniausios sistemos palaikymo priemonės yra integruotos į OS branduolį.

Branduolys turi atidėtą procesų vykdymą, bei atminties administravimą, tačiau nepalaiko tinklo

ryšių bei failų sistemos. Šie servisai palaikomi atskirais vartotojų serveriais. Pagrindinis lygmuo

turi failų serverį kuris įgalina failų sistemos palaikymą, kuris organizuojamas panašiai kaip DOS

operacinėje sistemoje. Pati Symbian palaiko keletą failų sistemų tame tarp FAT32 ir Symbian

specifinė NOR sistemos. Pati failų sistema vartotojui yra tiesiogiai nepasiekiama per telefono

interfeisą.

Symbian OS versijos:

1991 EPOC16 operacinė sistema;

1997 EPOC32 operacinė sistema;

1999 EPOC 5 versija, kitaip žinoma, kaip Symbian OS 5 operacinė sistema;

2003 pasirodo Symbian OS v7.0 operacinė sistema;

2004 pasirodo Symbian OS v8.0, vėliau v8.1b operacinė sistema;

2005 pasirodo Symbian OS v9.1. operacinė sistema. (Versija 9.0 viešai išleista nebuvo);

2006 pasirodo Symbian OS v9.3. operacinė sistema.

Palm OS

Tai viena iš populiariausių operacinių sistemų skirta delniniams kompiuteirams.

Kompanijos PalmSourse operacinė sistema skirta delniniams kompiuteriams ir

komunikatoriams. Labiausiai paplitusi operacinės sistemos versija – 5, visi šiuolaikiniai Palm

delniniai kompiuteriai dirba valdomi šios OS versijos. Ši OS versija yra įdomi tuo, kad

branduolys yra daugiaprocesinis, o vartotojams OS yra vienprocesė, bet turinti galimybę fone

klausyti muziką (mp3 ir pan.). Ši operacinė sistema pasižymi stabilumu greitumu, didesniu

programinės įrangos pasirinkimu, ilgesniu baterijos darbu. Duomenys yra apdorojami ir

suglaudinami. Dėl duomenų suglaudinimo taupoma vieta bei programos veikia sparčiau. CF

kortelės yra pigesnės. Palm OS delniniai kompiuteriai dirba ilgiau nei kiti. PALM OS suderinami

ir su Macintosh kompiuteriais.

Palm OS versijos:

Palm OS v.1.0 naudojama Pilot 1000, Pilot 5000;

Palm OS v.2.0 naudojama Pilot Personal, Pilot Professional;

Palm OS v.3.0 naudojama Palm III;

Palm OS v.3.1 naudojama Palm IIIe, Palm IIIx, Palm IIIe Special Edition, Palm V;

Palm OS v.3.2.0 naudojama Palm VII;

Palm OS v.3.3 naudojama Palm Vx;

Palm OS v.3.5 naudojama Palm IIIc, Palm IIIxe, Palm Vx, Palm VIIx, Palm m100, Palm

m105;

Palm OS v.4.0 naudojama Palm m125, Palm m500, Palm m505;

Palm OS v.4.1 naudojama Palm m505, Palm m515, Palm m130, Palm i705, Palm Zire;

Palm OS v.4.1.1 naudojama Palm Tungsten W;

Palm OS v.5.0 naudojama Palm Tungsten T;

Palm OS v.5.2 naudojama Palm Zire 71;

Palm OS v.5.2.1 naudojama Palm Tungsten C, Palm Tungsten T3, Palm Tungsten E,

Palm Tungsten T2, palmOne Treo 600 Smartphone;

Palm OS v.5.2.8 naudojama Palm Zire 21, palmOne Zire 31, palmOne Zire 72;

Palm OS v.5.4 naudojama palmOne Treo 650 Smartphone;

Palm OS v.5.4.5 naudojama palmOne Tungsten T5, palmOne Treo 650 Smartphone;

Palm OS v.5.4.7 naudojama palmOne Tungsten E2;

Palm OS v.5.4.8 naudojama palmOne Tungsten T5, palmOne LifeDrive Mobile

Manager;

Windows CE (PocketPC)

Pocket PC – delniniai kompiuteriai, naudojantys Windows CE operacinės sistemos klasę.

Windows CE (kartais trumpinama kaip WinCE) – firmos Microsoft sukurta OS skirta delniniams

kompiuteriams ir mobiliems telefonams. Tai realaus laiko operacinė sistema. Kadangi pati

sistema yra Microsoft kompanijos gaminys, tai ji puikiai suderinama su Microsoft Windows

operacinėmis sistemomis (išskyrus versijas išleistas prieš Windows 95). Delninukų su šia

operacine sistema atmintį galima praplėsti protingosiomis atminties kortelėmis (angl. Smart

Cards). MS Windows operacinių sistemų vartotojams labai artima vartotojo aplinka. Didelės

galimybės prijungiant papildomus įrenginius. Compact Flash tipo jungtis suteikia galimybe

prijungti papildomus yrenginius, kurie dažniausiai yra pigesni. Nemaža dalis tokio tipo

delninukų jau turi integruotas dalis, tokias kaip bevielio ryšio sąsajos (Bluetooth, Infrared, Wi-

Fi). Yra delninukų kurie turi GPS (angl. Global Positioning System) imtuvus, kurie suteikia

galimybę nustatyti savo buvimo vietą. Delninukai yra labai kompaktiški ne tik savo dydžiu, bet ir

galimybe naudotis, net keleta programu vienu metu. Dažniausiai yra suderinami ir puikiai dirba

su MS Office, audio, video ir foto failais.

Dauguma papildomų programų yra mokamos. Dažnai delninukų su šia sistema

nepertraukiamo darbo laikas yra mažesnis negu delninukų su Palm OS (priklauso nuo atliekamų

veiksmų). Sistema nėra pakankamai stabili. Neretai dirbant su galingesnėmis programomis,

delninis kompiuteris užstringa (dažniausiai tai nutinka, kai kompiuterio sudedamosios dalys būna

per silpnos, ne pakankamai suderinamos su programa). Ši operacinė sistema yra suderinama

su daugeliu Microsoft produktų. Ji turi “Mobile Office” biuro programų paketą kurio pagalba

galima dirbti “Word”,”Excel”,”PowerPoint” programomis. Taip pat turi “Outlox Mobile” – pašto

peržiūros programą.

Kartu su Windows CE pateikiamas papildomų programų rinkinys:

standartinės programos Calendar, Tasks ir Contacts, skirtos asmeniniam

tvarkaraščiui, užduočių sąrašui, užrašų knygelei tvarkyti;

Programa Inbox - elektroniniam paštui skaityti ir laiškams siųsti Internetu (failų

siųsti neleidžia);

specialios sutrumpintos tekstų redaktoriaus Word ir skaičiuoklės Excel versijos,

suderinamos su OS Windows 95 versijomis;

Kišeniniams kompiuteriams skirta speciali naršyklės Internet Explorer versija;

Keletas žaidimų (Solitaire ir pan.).

Microsoft firmos Windows CE versija Windows CE 2.0 skirta specialiai kišeniniams

kompiuteriams su spalvotu ekranu, žaidimų kompiuteriams, telefonams, vaizdo ir garso

aparatūrai valdyti ir kitiems buitiniams prietaisams. Be to, Windows CE 2.0 taikoma tokiose

tradicinėse srityse kaip procesų kontrolė ir valdymas, duomenų kaupimas, ofisų, prekybos taškų

įrengimas, telekomunikacijos ir kt. Čia naudojamas hierarchinis meniu, patobulintos standartinės

programos.

Windows CE versijos:

Windows CE 1.0;

Windows CE 2.0;

Windows CE 2.1:

Windows CE 3.0;

Windows CE 4.2;

Windows CE 5.x.

GPS naudojamos operacinės sistemos

Šiuo metu populiarėja kita delninių kompiuterių pritaikymo sritis – GPS navigacija.

Įdiegus į „delninuką“ vieną iš žemėlapių programų bei prijungus GPS imtuvą, gauta įranga

tampa kelrodžiu į bet kurį pasirinktą pasaulio tašką (tai priklauso tik nuo programinės įrangos).

Nemažai delninių kompiuterių jau gaminami su integruotais GPS imtuvais.

GPS naudojama „ACCESS Linux Platform“ operacine sistema. Tai yra senstelėjusios

„Palm OS” sistemos anūkas. Ji, kaip ir daugelis kitų naujų sistemų, naudoja „Linux“ operacinės

sistemos branduolį ir siūlo be galo daug galimybių tiek programų gamintojams, tiek jų

vartotojams, kurie naujuoju įrenginiu galės naudoti visas anksčiau sukurtas „Palm OS“ sistemai

skirtas programas, tačiau su kur kas dailesne vartotojo sąsaja. Taip pat naudojama Windows CE

ir Symbian operacinės sistemos.

DOS operacinės sistemos

DOS OS istorija

DOS (angl. Disk Operating System) – grupė nesudėtingų (8 bitų) operacinių sistemų,

sukurtų CP/M (angl. Control Program for Microcomputers) pagrindu. Šios operacinės sistemos

susideda iš paprasto funkcijų rinkinio, abstrahuojančio kompiuterio aparatinę įrangą (visų pirma,

pasiekiamų per pertraukimą 21H), paprastos failų sistemos (FAT) ir komandinio

interpretatoriaus (command.com). Pirmoji iš šių sistemų, sukurta Digital Research firmoje 1974

m., buvo itin minimalistinė, vėlesnės sistemos (pradedant MS-DOS 2.0) ėmė įgyti kai kurių

UNIX bruožų, pvz., katalogų struktūras, komandines kalbas. Kai kurios išvystytos DOS sistemų

versijos turi ir procesų valdymo (Concurent DOS) bei darbo tinkle galimybes (pvz., OpenDOS ir

PTS-DOS). Maždaug iki 1990 m. DOS buvo populiariausia operacinių sistemų rūšis. Šiais

laikais DOS tipo sistemos yra plačiai naudojamos specializuotuose kompiuteriuose,

(televizoriuose, kosminiuose aparatuose ir pan.), MS-DOS naudojama, kaip Windows operacinės

sistemos dalis.

DOS tipo operacinės sistemos

Tarp žinomesnių DOS tipo sistemų yra šios:

CP-M;

MS-DOS;

DR-DOS;

Open DOS;

PC-DOS;

FreeDOS;

PTS DOS

Concurent DOS

MS-DOS

MS-DOS (santrumpa iš – Microsoft Disk Operating System) – Microsoft kompanijos

gaminta diskų operacinė sistema (DOS). Pirmoji versija išleista 1981 metais, paskutinioji – 2000

metais. Tai viena iš labiausiai 1980-1990 m. naudotų DOS šeimos operacinių sistemų. Ji buvo

naudojama Intel 8086 ir analogiškus procesorius turinčiuose asmeniniuose kompiuteriuose. Šią

operacinę sistemą vėliau pakeitė grafinę vartotojo sąsają (angl. GUI - graphical user interface)

turinčios operacinės sistemos, daugiausiai įvairios Microsoft Windows operacinės sistemos

versijos. Pradžioje ši operacinė sistema buvo žinoma kaip QDOS (angl. Quick and Dirty

Operating System) arba 86-DOS. MS-DOS buvo naudojama suderinamuose su IBM PC

kompiuteriuose, kai tuo tarpu IBM PC kompiuteriuose buvo naudojama pervardinta šios

operacinės sistemos versija PC-DOS.

DR-DOS

DR DOS - komercinė operacinė sistema, sukurta kompanijos Digital Research. 100%

suderinama su MS-DOS 6.22. Didelis paslaugų bei pagalbinių programų rinkinys.

Daugiaveiksmiškumas su API programuotojams. NWCACHE - diskų atsarginės atminties (angl.

Cache) programa. EMM386 atminties valdymas. Daugiaveiksmiškumo režimas ir t.t.

Free-DOS

FreeDOS – 1994 birželio 28 d. metais pradėta kurti atviro kodo DOS operacinė sistema,

suderinama su MS-DOS 6.22. FreeDOS naujausia versija: 1.0. FreeDOS šiuo metu gali naudoti

FAT 32 failų sistemą, palaiko įvairias pelės tvarkykles, pasiekia CD-ROM ir gali būti naudojama

kartu su Windows (dviguba įkrova). FreeDOS platinama su GPL licencija. Tai tinkama

operacinė tiems kurie nori naudoti DOS ir nemokėti nieko. Taip pat ji puikiai veikia emuliuotose

sistemose. Jau sukurta pirmoji stabili versija 1.0.

FreeDOS yra susijusi su MS-DOS ir siekia būti MS-DOS pakaitalu nuo tada, kai MS-

DOS projektas nutrauktas. FreeDOS dalinai atstoja MS-DOS, netgi leisdama paleisti Windows

ankstyvas versijas iš savęs. FreeDOS turi keletą patobulinimų palyginus su MS-DOS, būtent:

ATA, FAT32, LBA, TSR, ASPI ir kiti.

PTS-DOS

PTS-DOS - Rusijoje sukurta DOS tipo operacinių sistemų grupė. Pirminis kūrėjas -

"PhysTechSoft" kompanija, vėliau, išėjus keliems darbuotojams, buvo įkurta konkuruojanti

"Paragon Software Group" firma, irgi platinanti šias sistemas. Iš kitų DOS versijų PTS-DOS

išsiskiria palaikymu bei kokybe: ši sistema iki šiol yra kuriama ir pritaikoma naujiems

kompiuteriams, palaiko didelius diskus (> 40GB), didelį kiekį operacinės atminties (iki 4GB),

yra pritaikyta naudojimui įrenginiuose, palaiko CD-ROM įrenginius, FAT32 failų sistemą, TCP-

IP tinklus ir pan. Skirtingai nuo daugelio kitų DOS tipo sistemų, PTS-DOS parašyta asembleriu,

todėl yra greitesnė, naudoja mažiau atminties.

operacines sistemos teorija

Education