www.nemunas.net . 2013m. geguþës 9�15 d., Nr. 18 (867)

2013 m.geguþës9�15 d.

Nr. 18(867)

20 p.

Nukirpti plaukai,nematomi peizaþaiir estetiniai iðtekliai

Adelës Dagytës darbas.

www.nemunas.net . 2013m. geguþës 9�15 d., Nr. 18 (867)

2

Anos ÐTROFEL iliustracija

***

Kûnas savo pasiimsnorës valgytinorës gimdytinorës mirti

siela � savo:norës mylëtinorës mylëtinorës mylëti

Bedugnëse susitiksim

Dovilë ZELÈIÛTË

www.nemunas.net . 2013m. geguþës 9�15 d., Nr. 18 (867)

3Nemuno svetainë

� Sakau �tyliosios�, nes kas jau kas, o dailinin-kai tikrai darbuojasi iðsislapstæ kiekvienas savodramblio kaulo bokðte. Tad, jeigu nesuspëjai á pa-rodos atidarymà, gali greitai ir nesutikti autoriaus.Tiktai vienas kitas labiau matomas. Sakykite, kaipprisistatote pasauliui, Europai? Kokia mûsø mies-to dailininkø vizitinë kortelë?� Tokiø ryðkiø lyderiø, kokiø turëjome Lietuvo-

je prieðkariu ar tarpukariu, pasigendu. MikalojusKonstantinas Èiurlionis, Justinas Vienoþinskis...Kaunas buvo dailës lopðys, èia ásteigta ir draugija, irpirmosios dailës mokyklos, kuriose dirbo profesio-nalai, tik vëliau visa tai perkelta á Vilniø. O kaipprisistatome pasauliui? Svarbiausias vertintojas bu-vo ir bus þiûrovas. Vargu ar esame ta ðalis, á kuriàatsigræþtø pasaulis. Maþai dirbame ta kryptimi, nesreikëtø aukðto lygio vadybininkø, mes nepajëgûstokiø iðlaikyti. Kita vertus, tai, kas dabar ádomu Eu-ropoje, mûsø salëse gali bûti visai nepatrauklu. IrM. K. Èiurlionis, jungæs ðiuolaikiðkumà bei tautið-kumà, nebuvo visiðkai suprastas to meto þiûrovø. Iðkitos pusës, mûsø uþdarumas � tai ir unikalumas,duodantis naudos. Taip iðsaugojome savo kalbà, ojuk galëjome greitai iðtirpti... Tiesa, yra srièiø, ku-riose pirmaujame, kaip, pavyzdþiui, tekstilë. Taèiau,sugebëdami bûti lyderiai, turëdami puikø tarptauti-ná projektà, uþstringame, nes kurgi demonstruoti dar-bus? Parodø rûmø juk neturime. Tad timpt uþ va-dþiø ir vël ið pradþiø... Manau, dël tokios situacijosatsakingi ir politikai... Kaunas pernelyg uþdaras irkonservatyvus.� Na, apie politikà gal kiek vëliau. Domintø jûsø

skyriaus virtuvë: kaip ir ið kur ateina parama daili-ninkams, kokie projektai? Kokias turite parodø erd-ves?� Prioritetas, kaip ir daugelyje meno srièiø, tei-

kiamas jaunimui. Jiems fonduose yra ávairiø progra-mø. Kaunieèiai tikriausiai ir stipendijø praðo dau-giausia. Jeigu neiðeina gauti metams, praðoma norskeliems mënesiams � vis jau galima pirktis medþia-gø, ruoðtis parodai. Taèiau menininkà pasiekia tikmaþa dalelë pinigø, daugiausia jø tenka palikti pa-keliui � skirti salëms, pasiruoðimui ir kt. Aiðku, bûtøgerai, kad bent parodinës erdvës nekainuotø. Savo

þinioje turime galerijà Rotuðës aikðtëje. Ja naudoja-si tiek saviðkiai, tiek ir kitø projektø dalyviai, vyks-ta mainai, rengiami festivaliai. Naudojame kitas di-desnes ir maþesnes miesto erdves � Filharmonijà,Miesto muziejø, Raudondvario dvarà. Jas svarbu tin-kamai pritaikyti ekspozicijoms. Dailininkø sàjun-ga neturi tikslo plësti savo ûká ir já valdyti, bet átakàðioje veikloje turime gana didelæ.� O naujoji arena, dar neteko ten ákelti kojos?� Na, sutarties kol kas neturime, að asmeniðkai

tuo neuþsiëmiau. Bet paþiûrësim, dar viskas prieða-ky. Pirmiausia reikia iðsiaiðkinti, ar vieta tinkama,nes ir kitos mûsø naudojamos erdvës kelia nemaþaikeblumø. Kad ir Raudondvario dvaras � tai yra pa-veldas, reikia spræsti apðvietimo ir kitus techniniusklausimus. Taèiau dþiaugiamës, kad tokiø erdviøapskritai yra.� Gal kà nors reikëtø keisti K. Donelaièio g.

esanèioje Paveikslø galerijoje, kurioje dabardaugiausia vietos uþima J. Miðkinio darbø eks-pozicija?� Ir miesto valdþia nori (kol kas tik tiek) ieðkoti

sprendimo. Manau, netrukus susësime prie apskritostalo rimtam ir dalykiðkam pokalbiui. Turëti vienànuolat eksponuojamà parodà, kad ir kokia gera ir ver-tinga ji bûtø, jau yra sàstingio þenklas. Suprantama,tuomet reikëtø pagalbiniø patalpø muziejaus saugyk-loms. Pastato vieta strategiðkai puiki. Manau, ant sto-go, já renovavus, gal ir skulptûromis paávairinus, atsi-vertø itin patraukli rampa, kurià pamëgtø ir kaunie-èiai, ir miesto sveèiai, ir fotografai. Tikrai, gal rastøsiEuropos lëðø, galima surengti konkursà. Dabar ðiàvietà pavadinèiau uþterðtu miesto failu.� Naujas senasis pirmininkas � taip norëtøsi pa-

juokauti. Teko girdëti, kad ne ið vienos kandidatûrosbuvote iðrinktas. Tai kokios dabar nuotaikos? Dar-bø tæstinumas, sutikime, apskritai geras dalykas.� Tai mane ir paskatino likti. Ið tiesø yra daug

pradëtø darbø, kuriuos norisi tæsti. Kad ir bendra-darbiavimo sutartys. Gerø pavyzdþiø gavome ið len-kø, esame sudaræ sutartá su �Borussija� (Olðtynas).Jie puikiai dirba, turi patirties raðant Europos pro-jektus. Vasarà Jadagonyse, uþ Zapyðkio, rengëmevaikø kûrybinæ stovyklà, kitø bendrø projektø. O

ðtai neseniai Olðtyne, naujoje Filharmonijoje, ati-darëme lietuviø parodà �Tylos ekspresija�. Pristatë-me A. Samuolá, Paþaslio plenero darbus. Filharmo-nijos leidinyje ji graþiai nuðviesta. Visu tuo pasirû-pino jø merijos tarnautojai, atsakingi uþ kultûrà.Mums liko tik nuvaþiuoti. Ðiemet vasarà rengsimedidelá bendrà plenerà Lietuvoje.� Jûsø organizacija gausi, subûrusi beveik tris

ðimtus nariø. Kiek joje aktyviø þmoniø, kuriems rûpine tik sava gildija, bet ir miesto reikalai? Ir apskri-tai ar jums, kaip pirmininkui, praeitoje kadencijojebuvo kokiø nors maloniø atradimø?� Taip, organizacija didelë. Taèiau aktyvas yra

susibûræs á tarybà, kuriai rûpi visi bendri reikalai.Paèios didþiausios sekcijos � keramikø, tapytojø,tekstilininkø. Þmonës skirtingi � vieni labai akty-vûs, kiti uþsidaræ, sakyèiau, net labai kuklûs. Nere-tai turi paraginti, paskatinti rengti parodà, iðleistialbumà, patarti, kur ir á koká fondà kreiptis. Skyriujeturime menotyrininkæ, tai irgi didelë pagalba na-riams. O paèiam taip pat netrûko gerø emocijø. Ðtaimums visiems puikiai paþástamas tapytojas Osval-das Jablonskis. Aplink � naujos mados, o èia ðaliajis tyliai ir iðtikimai triûsia. Aukðèiausio lygio meist-ras, grandas, ir jokio leidinio... Smagu buvo para-ginti ir pagelbëti. Arba Sigitas Straigys. Pats nuste-bau vienoje erdvëje, Prisikëlimo baþnyèioje, pama-tæs jo darbus. Puiki kolekcija! Imk, veþk, rodyk. Tiklabai jau kuklus þmogus. Bûtinai privalome padëti.Kaune iðties daug talentø, aukso grynuoliø, vertøprestiþiniø saliø ir parodø. Taigi vël gráþtu prie to,nuo ko pradëjau. Kaunui laikas turëti solidþià, mies-to kûrëjus reprezentuojanèià ekspozicinæ erdvæ. Vie-noje vietoje veikianèios kelios stiprios parodos �rimta ir patrauklu. Kai jos iðsibarsto po maþasgalerijas, kartais lieka ir nepastebëtø kûriniø.� Didþiausi ðiø metø darbai ir rûpesèiai?� Tikriausiai A. Samuolio jubiliejinis pleneras,

vyksiantis Paþaislyje. Dëkui sesëms kazimierietëms,kad pasitikëjo mumis ir ásileidþia dailininkus posavo stogu.Uþsipildë bendravimoplenerometu spra-ga. Ir aplinka puikiai veikia kûrybiná procesà. Na, ovëliau � plenero paroda Meno parke ir daug kitødarbø.� Linkime vaisingo dialogo su miesto valdþia, o

jums asmeniðkai � kûrybingø metø. Dëkui uþ pokalbá.

Kalbëjosi Graþina Viktorija PETROÐIENËAutorës nuotrauka

Buvome sumanæ, kad á �Nemuno� svetainæ paðnekovus kviesime, iki atðils orai, ovëliau pasimatymus skirsime prie kurio nors miesto fontano. Jau sulaukëme ir ðiokiotokio atðilimo, ir iðtryðkusius fontanus kaunieèiai su dþiaugsmu pasitiko prieð savaitæ,taèiau, kartu su spaustuvininkais ir paðto darbuotojais atðventæ Geguþës 1-àjà, �sutau-pëme� dar vienà paðnekesá ið svetainës. O mûsø sveèias ir ðá kartà � tikras kaunietis,tyliosios menininkø gildijos, Lietuvos dailininkø sàjungos Kauno skyriaus, pirminin-kas, neseniai vël iðrinktas naujai kadencijai, Gintautas VAIÈYS.

Po bendrustoguatrodytumesolidþiau

www.nemunas.net . 2013m. geguþës 9�15 d., Nr. 18 (867)

4 Vyksmas

Kaippasakøherojës, daþniausiai neapsakomosgra-þuolës, tampa garsios, tikriausiai niekas pasakyti ne-gali. Psichologai bando narstyti vidines pasakø struk-tûras, kurios labiau veikia mûsø pasàmonæ nei sàmo-næ, todël ir klausimai lieka iki galo neatsakyti. KodëlRaudonkepuraitë uþkopë á paèià populiarumo virðû-næ? Kodël jà vejasi Coliukë ir Snieguolë? Kas dartoliau?..Broliø Grimø pasakos be galo dinamiðkos ir raið-

kios, todël pasiekia net atkampiausiø teatrø scenas, oðtai Snieguolë su septyniais nykðtukais Kauno lëliøteatro scenoje kol kas pasirodo pirmà kartà. Ta pati,kuri vienà þiemos vakarà gimë ið karalienei ant pirðtoiðtryðkusiø kraujo laðø. Balta, juoda ir raudona virto áneapsakomo groþio mergelæ.Taèiau Kauno lëliø teatro premjera prasideda vi-

sai ne èia, o vienos geraðirdës vieðbuèio ðeimininkësbûste. Taip jau nutiko, kad ðá kartà pasakà vaikams

seka patys broliai Jakobas ir Vilhelmas Grimai, kurienetrukus nutrûktgalviðkai atsiduria vieðbutyje. Darnuo praëjusiø jø apsilankymø ápykusiai ðeimininkeiuþmoka nauja pasaka, o kartu pakvieèia prisidëti irmus. Toks ðá syká buvo spektaklio reþisieriaus OlegoÞiugþdos sumanymas. Ir labai sëkmingas, nes iðdy-kaujantys broliai yra lyriðko ir kiek graudaus pasa-kos siuþeto atsvara. Jis iðliko lygiai toks, koká skaito-me pasakoje, bet kartu ir ðiek tiek kitoks, nes perso-naþø niekas nemato vienodø. O. Þiugþda spektakliusstato ne tik vaikams, bet ir suaugusiems þiûrovams,gal todël jo interpretacijos niekada nedvelkia perdë-tu vaikø saugojimu nuo skausmingø dalykø, taèiauir nevargina gotikiniais siaubais. Jei jau Karalienëbaisi, tai jos juokas klaikus atrodys net tëveliams, jeikas ðlaistosi su durtuvu po scenà, tai jo ðeðëlis bustikrai gàsdinantis. Taèiau visa spektaklio atmosfera �tarsi vidurdienio saulës kokiame þaliuojanèiameparke

nuðviesta vos su keliais plaukiojanèiais liûdesio de-besëliais. Tai tam tikra kûrinio programa, kuri aið-kiai ir ið anksto vaikams praneða, kad blogis bus nu-galëtas, jog svarbûs ir vertingi gyvenime yra tik geri iramþini dalykai, kad ið kiekvienos situacijos yra iðve-dantis kelias ir visos blogybës � tik laikini nesklandu-mai. Þodþiu, tai, kas svarbiausia, iðsakoma tarsi be þo-dþiø, nemoralizuojant ir nebaksnojant pirðtu á blogà-sias ir geràsias veikëjø savybes � lyg þaidþiant.O. Þiugþda scenoje sugeba meistriðkai derinti pa-

èius skirtingiausius veikëjus ir jø pavidalus, kuriedaþnai yra pagrindinis jø charakterio áminimo rak-tas. Èia susimaiðo viskas: dramos teatras, lëlës uþðirmos, manekenai ir kaukës, ðeðëliø teatras, �ðëpos�lëliø teatras ir vaizdo projekcijos. Brolius Grimusvisai be jokio grimo ir lëliø vaidina Mindaugas An-cevièius ir Remigijus Endriukaitis, nes jie turi siau-tëti po scenà, laidyti juokelius, spëti atlikti veidro-

Snieguolë,kuri pavasaránetirpsta

Gabrielë DAMBRAUSKAITË

Kelias dienas vykstanèio festivalio �KaunasJazz� koncertus suskaièiuoti nëra taip paprasta �jie gerokai iðsibarstæ laike ir erdvëje. Á visus nie-kaip neámanoma suspëti, nes vieniems labiau pa-tinka sëdëti salëje ir ðokti �Combo� klube, kitisavo noru, o gal ið bûtinybës renkasi ðëlsmo lais-væ prie lauko scenø arba rimtá sakraliose vietose.Taigi sumuojame � ðiemet festivalyje skambëjo21 koncertas. Atlikëjai atvyko ið ávairiausiø pa-saulio kraðtø: nuo Jungtiniø Amerikos Valstijø ikiJaponijos, tarp jø esanèio Izraelio, Olandijos, Pie-tø Afrikos Respublikos...Nors pagrindinis organizatoriø akcentas buvo

skirtas grupei �Naturally 7�, grojanèiai be jokiøinstrumentø, taèiau balsais sukurianèiai jø áspûdá,koncerto Kauno �Þalgirio� arenoje metu geriausioatlikëjo apdovanojimà atsiëmë kaunieèius suþa-

vëjæs Gregory Porteris, gerbëjus nudþiuginæs ir vë-lyvu pasirodymu Jam Session�e.Dþiugu, kad ðiemet, po trejømetø pertraukos, dþia-

zo koncertus vël ásileido áprasta didþioji VDU salë.Kiekvienas festivalis vis kamnors dedikuojamas. Ðiø-metis skirtas Tarptautinei dþiazo dienai, kuri paskelb-ta balandþio 30 d., bet visokiø sukakèiø nemenkàstaþà turinèiame festivalyje visuomet pakanka � josbuvo minimos beveik kiekvieno koncerto pradþioje.Ðiais metais atidarymo iðkilmës vyko ir tradicinis

miesto raktas buvo perimtas Kauno rotuðëje, kuriojepasirodë Jazz trio �Tomas &Adomas�, VDU scenojekoncertavo jau minëtasis G. Porteris, �Roy Oliel Sex-tet�,PetroGeniuðo irVladimiroÈekasinoduetas,KyleEastwoodo (taip, jums paþástamos áþymybës sûnus)su grupe ir kiti, �Combo� klube labiausiai visiemsásiminë Monikos Borzym, Ntjam Rosie, ,,A. Spell�pasirodymai ir dar daugybë koncertø, kuriuos iðgir-dome visose kitose scenose.Kaip jau áprasta, paskutinæ dienà festivalis persi-

këlë á Vilniaus kongresø rûmus, juose koncertavopianistë Hiromi Uehara su grupe ið Japonijos. Pasi-rodo, atlikëjai tinkamas fortepijonas atsirado tik sos-tinëje. Taèiau kaþkas vilnieèiams juk vis dëlto turë-jo atitekti.�Kaunas Jazz� jau senokai pasibaigë, organizato-

riai atsisveikino su mumis iki kitø metø, todël iðgir-dome vis dar tebeskambanèius áspûdþiø aidus, ku-riais ðá kartà dalijasi keletas nuolatiniø �Kaunas Jazz�dalyviø ir gerbëjø. Jie, kartu su laukiamiausiais pa-saulio atlikëjais, sudaro nedalomà festivalio struktû-rà � vieni scenoje, o kiti prieðais juos.

KalbinameAlfredàKUKAITÁ, ilgametá �KaunasJazz� vedëjà, vos tik prasidëjus festivaliui. Buvo ádo-mu iðgirsti jo �prognozes�: �Dþiazas toks nepasto-vus, kad nuojautos ar prognozës daþnai nepasiteisi-na. Ðtai lauktos didelës þvaigþdës, kuriø vardai atke-liauja pirmiausia, o tik paskui � pati gyva legenda,kartais iðties nuvilia, viduje niekas nesuvirpa. O koks

Pavasario þenklas ��Kaunas Jazz�

Geriausias ,,Kaunas Jazz� atlikëjas � Gregory Porter.

www.nemunas.net . 2013m. geguþës 9�15 d., Nr. 18 (867)

5Vyksmasdþio vaidmená ir t. t. Visur ir suspëja, nes yra labaijudrûs ir linksmi, savo vitaliðkumu gal net goþian-tys kitus veikëjus. O vieðbuèio ðeimininkë (aktorëJolita Ross) probëgðmais tampa piktàja Karaliene.Tiksliau, ne ja, o keistu hibridu, miðrûnu, kaþkuotarp þmogaus ir dvasios. Karalienë pamotë tarsi vai-duoklis plaikstosi po scenà, aplink skleisdama nuo-dingiausius savo këslus ir kerus. Labai keista ir grës-minga þmogaus dydþio lëlë, ðalia kurios subtiliojiSnieguolë ir jos svajoniø princas atrodo tokie gleþ-ni ir trapûs, maþieji nykðtukai (lëles valdo uþ ðirmospasislëpusios aktorës Rasa Bartninkaitë, Lucija Zo-rubaitë, Laima Rupðytë) be galo mieli ir net komiðki� tarsi ið kito pasaulio atëjæ. Jie tikrai gyvena skir-tinguose pasauliuose, nes taip sukonstruota daili-ninkës Aldonos Jankauskienës sukurta scena: jau-kus vieðbuèio kambarys, pro kurio langà atsiveriadaug platesnis, tolimesnis, lyg gaiviu oru teatre dvel-kiantis vaizdas á Danieliaus Þiugþdos kompiuteri-nës animacijos erdves. Jos keièiasi ir padeda kurtivis atsinaujinanèià spektaklio nuotaikà, kaip ir ly-dinti kompozitoriaus Bogdano Ðèepanskio muzi-ka. Taip minimaliomis priemonëmis, labai maþai kàkeisdamasO.Þiugþda sukuria visiðkai skirtingas erd-ves, keièia veiksmo vietas, greitai, nepastebimai ið-eina ir vël sugráþta nuo pasakos siuþeto prie pasako-tojø bei ðeimininkës dialogo. Vieðbuèio stalèiai bejokiø ypatingø transformacijø tampa nykðtukø lo-velëmis, vieðbutis � Karaliaus rûmais.Geras maistas turi bûti kartus, saldus, rûgðtus ir

sûrus, o geras vaikø spektaklis � linksmas, liûdnas,greitas ir lëtas tuo pat metu. Receptas paprastas,bet sunkiai ágyvendinamas. �Snieguolë ir septyninykðtukai� turi visø skoniø ir poskoniø. Taèiauaptarti já be galo sunku, nes skaidyti á atskirus seg-mentus taip puikiai á vientisà kûriná sutelktà isto-rijà ir jos interpretacijas, narstyti ir mëginti atspëti,kaip reþisierius ir aktoriai pasiekia sceninæ átaigà,

atrodo beveik nusikalstama. Svarbiausia, kad spek-taklyje uþmezgamas kontaktas tarp scenos ir þiû-rovø salës �veikëjø�. Aktoriai gaudo publikos nuo-taikas ir juokauja kartu, o vëliau vedasi vaikus ten,kur turi kà nors svarbaus parodyti. Ir ðios skirtingønuotaikø scenos nëra atsietos, kaip kartais nutinkaspektakliuose, kuriuose tarp scenø tarsi lieka ákið-tas skirtukas.

Tai jau paskutinë ðá sezonà Kauno valstybinio lë-liø teatro premjera, bet veikla dar toli graþu nesibai-gia. Minëdamas 55-àjà gyvavimo ir sëkmingos veik-los sukaktá, teatras savo kûrybiná sezonà uþbaigs ge-guþës 18 d. tradicine ðvente �Ðypsosi lëlës ir vaikai�bei tarptautiniu lëliø teatrø festivaliu.

Kauno valstybinio lëliø teatro archyvonuotraukos

neþinomas armaþai þinomas atlikëjas, þiûrëk, pribloð-kia savo pasirodymu, sujaudina. Dþiazas � gyva mu-zika. Tiesiog turi ávykti, atsirasti netikëtas virpëji-mas, kuris sukuriamas èia, dabar, ðioje konkreèiojeerdvëje, nes daug kà lemia ir publika. Ji po atlikëjo �antras svarbus ðio vyksmo dalyvis. Neprisimenu, kadper tiek metø kuris nors sveèias iðvaþiuotø nusivylæsmûsø festivalio klausytojais.Kuoman patinka �Kaunas jazz�? Nors esu festiva-

lio þmogus, galiu já vertinti ir þvelgdamas ið ðalies �visuomet stebiuosi ir þaviuosi ðio renginio atradimais.Jeigu rasis þmoniø, kurie paklausys visus koncertus,manau, pastebës puikiø, netikëtø dalykø. Suprantu,kad ðio festivalio programoje ieðkojusieji gyvø le-gendø gal liko kiek nusivylæ, taèiau realybë gali pa-teikti netikëtumø.Festivalis þavus tuo, kad puikiai atspindi dabarti-

nio dþiazo bûklæ, pasaulio paletæ, margumynà. Skam-ba daug ðiuolaikinio dþiazo. O kas, be mûsø, jo klau-sysis? Apie muzikà negalima spræsti ið to, kà matai ar

girdi áraðuose. Jie daþnai neatitinka realybës. Ko ðákartà laukiu ir tikiuosi? Labai seniai girdëto Skir-manto Sasnausko projekto, þinoma, �Naturally 7�,kurie ne tik pasiþymi puikiais vokalais, bet atlieka irorkestrinæ muzikà, G. Porterio, taip pat japonø pia-nistës Hiromi. Laukiau ir ðiandien dainuojanèios len-kësM. Borzym, nes patinka jos balso tembras. Puiku,kad jau antrà festivalá ið eilës pradëjo lenkai tikruakustiniu dþiazu. Paskui jau gali skambëti ir klubi-nës muzikos. Bûtø gerai, jog tai taptø tradicija. Jaupastebëjau, kad taip atsitinka, jei mûsø festivalyjekas nors pasikartoja bent du kartus.Labai dþiaugiuosi ir jaunëjanèia publika. Prieð dvi-

deðimt metø gimæ dþiazmenø ir dþiazo mylëtojø vai-kai uþaugo, ir su jais galima bendrauti kaip su lygiaispaðnekovais. Puiku!Menininkë ir kasmetinës akcijos �Kaunas Jazz ant

grindinio� organizatorë IrenaMIKULIÈIÛTË: �Ge-riausias ðiø metø �Kaunas Jazz� koncertas, mano ma-nymu, nuskambëjo Vilniuje. Tai buvo tikras muziki-

nis ávykis. Nepaprasta Japonijos menininkë Hiromi,kuriai scenoje padëjo neátikëtino meistriðkumo bosi-ninkas Anthony Jacksonas ir bûgnininkas. Suþavëjomenininkømuzikos pajauta, preciziðka technika ir eks-presija. Gal kam ir gaila, kad geriausias koncertas vy-ko Vilniuje, taèiau taip mes dar plaèiau paskleidþiameþinià, kokio aukðto lygio festivalá turime Kaune. Oiðtikimiausi klausytojai nesunkiai pasiekia Vilniaussales � ne taip jau toli iki sostinës nuvykti. Ðiø metø�Kaunas Jazz� apdovanojimà skirèiau Hiromi, betG. Porterio balsas iðties nuostabus, minkðtas ir ásimin-tinas. Tai labai �kultûringas� atlikëjas. Daug kam ne-patiko K. Eastwoodo pasirodymas. Prisipaþinsiu, ir pa-ti buvau skeptiðkai nusiteikusi prieð renginá, taèiau jogrojimas vis dëlto árodë, kad yra ne toks jau blogasmuzikantas. Eidama á festivalio koncertus visada pasi-domiu atlikëjais, per tiek metø iðugdyta intuicija pa-kuþda, ko galiu tikëtis, o nuëjusi pasitikrinu.

Nukelta á 19 p.

Vilniuje vieðëjo pianistë Hiromi ið Japonijos. Pagrindinis festivalio akcentas � ,,Naturally 7�.

www.nemunas.net . 2013m. geguþës 9�15 d., Nr. 18 (867)

6 Kûryba

NUBLOKÐTI

Vartau prieð ðviesà tuos kelis gyvenimus,vargingus ir niekingus, sutinku.Ne iðrinktøjø, ne princesiø ar bajorø �senø bièiuliø, greitkelio aukø.

Jie nuvaryti, papilkëjæ, prakaituoti, �skubëjæ, bet nuslydæ nuo bangos.Skalbti lieþuviais, dulkëse volioti,ilgai kentëjæ raganø naguos.

Vartau gyvenimus, kuriø nereikiaieðkoti knygose, tiesiog klausausburnojimo, murmëjimo pro miegà,dejoniø ir kvatojimo garsaus.

Tiesiog regiu greitëjantá lëkimà,iðsvaidytus á ðonus ið trasosgyvenimus, stebiu juos ir viliuosi,kad kûnai kelsis, sielos dar alsuos.

Á amþiø gilumas tikrai nebesileisiu,nebemëginsiu skraidþiot kaip kadais,dulkëtas ir paþemintas gulësiu,dvesuosiu pakely su nublokðtais.

BAUBAS

Nors átûþis gerklæ tau tvilko,o sieloj saldu ir svaigu,nespardyk nugaiðusio vilko,nekaiðiok á þaizdà nagø.

Jei kuokà turëtum ar ietá,galëtum manytis, kad tujá nudobei pats bei stovëtiprimynæs jo galvà batu.

Praþuvo, nes buvo besotis,pabëgai nuo jo, nuostabu.Panûdæs prieð baubà puikuotisþiûrëk, kad neliktum baubu.

***

Laimingai mus muzika lanko,balsingai iðkrinka draugai.Dar visko po saule uþtenka,tiktai neþinia, ar ilgai.

Kiekvienas ruduo vis jaukesnis,kaskart vis nykesnë þiema,uþstringa pagardintas kàsnis,sujaudina melodrama.

Palinkstame prie kasdieniniømelodijø ir skaitiniø,prie artimiausiø ðaltiniøir mylimiausiø þmoniø.

Nesijauèiam dar uþsibuvæ,gyvenime likæ vieni,bet gráþtame po laidotuviøkas kartà vis tylesni.

RAUDONAS TAKAS

Raudonas takas, apibëgæs stadionà,dar kirto laisvamaniø kapelius,klevais apaugusius � raudonas per raudonà �ir nërë á dulkëtus krûmelius.

Lenktyniø ir laimëtojø beveik nematæs,jis vis dar tebesvaigsta nuo vilèiø,kad ið dangaus nuþengs kilmingos katësir grojant marðams pasileis lenkèiø.

Kaip pasakoje skleisis þavios fëjosir þengs minkðtai spyruokliðku þingsniu,patrankos ðaudys, skambins pats Orfëjas,ðampanas trykð ið laimës ðuliniø.

Tai kur tie nominuoti, medaliuoti,tie garsûs vyrai, moterys, þirgai?Pasaulis spirga, trokðdamas jiems ploti, �kad tik neperdegtø, liepsnodamas ilgai.

Kelintà rudená tas takas raudonuoja,paskendæs karnavalø vaizdiniuos.Puikybës gûsis takà iðvyniojo,beliekia laukti, kas já suvynios.

***

Tokia èia ir gudrybë �kandþiotis ið nevilties.

Tai tik petardos,vaikiðki þaidimai.

Viltis yra bedantë,negraþi ir atsargi.

Ji kaip sprogmuopo laiptais laukiasavo valandos...

Algimantas MIKUTA

www.nemunas.net . 2013m. geguþës 9�15 d., Nr. 18 (867)

7Kûryba

AnosÐTROFELiliustracija

BALADË APIE SALANTØ GAIDÁ

Iðbëgo mergos ið miestelioá pievas gaudyti gaidelio,kaþkas regëjo rieðutyneraudonà paukðtá, baisià þiniàparbëgæs atneðë á dvarà �ugninis paukðtis ne prieð gerà!

Ugninis paukðtis kakarykosukliko ir bemat pranyko,tiesa, prieð auðrà vël giedojo,sparnais miðkelyje vasnojo,nematomas ðlamëjo, skraidë,atëjusius jo gaudyt baidë.

Suklego suûþë miestelis,ugninis paukðtis ne karvelis,padegti gali netgi smëlá,atimti ponams razumëlá,akis skalikams iðkapoti,mergas po pievas iðvolioti.

Jei jo negalima pagauti,prisivilioti ir nuðauti,tai dera melsti jo malonës �gaideli, gelbëk dvaro þmones,gëlëm jo gûþtà vainikuoti,su juo rytais kartu giedoti.

Dabar jau vyrai ið miestelioiðëjo garbinti gaidelio,ir ëmë ant kalvos statytigaideliui bûstà raudonplytá,skubëjo, pluðo ir netyèiane bûstà surentë � koplyèià.

Palikæs valkatø paðiûræ,gaidys koplyèioj ásikûrë,tenai lig ðiol tebegyvena,ugninæ uodegà kedenair ásikandæs roþës þiedàjokiø giesmeliø nebegieda.

GELBËKIT TAURES

Matau pro langà visà miesto turgø,nors ne visas prekes ir veidus áþiûriu.Galëèiau, apsimetæs dramaturgu,áleist á scenà porà juokdariø.

Sukirðintø apsnûdusius pirkëjus,linksmai paþnaibytø daþytas mergeles.Uþvis smagiausia bûtø pametëjustenai kelias intrigø bombeles.

Bangom paðiurptø publika nuo vëjo,nuðniokðtø garsas per gatves lyg per girias �pabëgo, suvedþiojo, apkalbëjo.Laikykit vagá! Gelbëkit taures!

ÞOLË

Visi tokie vienodi,nusiþeminæ ir susitaikæ,tik neþinia, ar ábauginti,ar pasirinkæ iðmintá þolës,kuri þaliuoja mindoma.

Kadaise vienasðiauðësi prieð debesis,lietaus ir vëjo priplaktasprie þemës,kaskart surasdavo jëgøpaðokt ir uþdainuot.

Bet ir þolënëra praradus amo,ji ðnara, dûzgia,

viskas susiliejaá þalià gaudesá kamaniø,net grësmingesná nei daina.

PRIE LAIMËS ÐULINIO

dar taip artiprie laimës ðuliniopriëjæs nebuvau

nedràsiaipaþvelgiau á vidøtenai kaþkas spindëjokaip dera ðuliny

apraibo akysëmë svaigt galvakaip visadakada þiûri á gelmæ

pastërusánespëjusá suvoktikas ten spindimane iðsyk nuvijonuo ðuliniopikta eilënutásusiper visà turgø

KLAIDUSIS KLODAS

Gyvatiðkai painûstie raðtai uolienø,kuriais surakintane vien kas negyva,visi, pasislëpæpo juoda velëna,yra sumegztiá vieningà motyvà.

Á klaidþià fosilijø,kriaukliø raizgynæ,máslingà moliuskøkilmës ornamentà.Nëra ko paklausti,kas ðitaip supynë,nëra kas atsako,kad taip buvo lemta.

Trumpam atsivëræpaliudyti prasmætie raðtai sumaiðomàstysenà prëskà,ir kvieèia panirtikaskart á vingresnæðaknø ir þiedø,ir þenklø arabeskà.

Lyg bûdamas niekas,þelmuo ar smiltelë,galëtum suprastinebyløjá klodà,kuris iðlukðtenanegyvà ir keliaá ðviesà jau gyvà �bent ðitaip atrodo.

www.nemunas.net . 2013m. geguþës 9�15 d., Nr. 18 (867)

8 Kûryba

Eustachijus labai mëgo klasikinæ muzikà. Jis klau-sydavosi jos bet kada, net uþmigdavo ásijungæs ko-kià nors radijo stotá, be pauziø transliuojanèià nesi-baigianèià simfonijø, uvertiûrø ir arijø pynæ. Uþmig-davo palaimingu miegu, nevarginamas jokiø slogu-èiø ir astraliniø rûpesèiø. Ryte paðokdavo þvalutis,be jokio þadintuvo, puikiai pailsëjæs, sveikas ir tuojpradëdavo garsiai traukti puikiai þinomas arijas. Jisdainuodavo ir niûniuodavo, o þodþius, kuriø nemo-këjo, pakeisdavo visokiais lia lia lia. Taèiau tokiølia vis maþëjo, nes Eustachijus uoliai klausydamasistø paèiø áraðø bei transliacijø ásiminë herojø tekstus irtiksliai juos atkartodavo.Jis turëjo neblogas sàlygas reikðti savo pomëgá

darbe. Knaisiodamasis archyvinëje kontorëlëje, ieð-kodamas uþsakytø paþymø ir darbo staþo liudijimø,galëjo be perstojo dainuoti, pritildamas tik pasiro-dþius lankytojui. Ilgainiui ir tai tapo nebûtina. Eusta-chijus taip ásijautë, kad pradëjo improvizuoti ir pagalþinomà melodijà iðdainuodavo tinkamà tekstà. �Ðtaijûsø dokumentas, pone�, � bandydavo bubenti Me-fistofeliu, beviltiðkai storindamas savo tenoriukà. Ar-ba: �Deja, deja, neradome jums nieko�, � nuliûdin-davo Figaro trele.Eustachijus nepraleisdavo simfoninës muzikos

koncertø, þinojo garsius atlikëjus, lankë operas ir ope-retes nesuskaièiuojamà daugybæ kartø. Taèiau ilgai-niui jam teko apriboti tuos klausymus. Suskambuskokiai nors mylimai melodijai, já apimdavo tokia eks-tazë, pakylëjantis entuziazmas, jog negalëdavo susi-laikyti neðokèiojæs, nemuðæs takto kojom, nediriga-væs ir, kas blogiausia, balsu nepritaræs.Betgi Eustachijui ir tai në motais. Jis namuose tu-

rëjo sukaupæs didþiulæ muzikiniø plokðteliø kolek-cijà, ir nebuvo laisvos valandëlës, kad jo kukliamebutuke neskambëtø opera ar simfonija. Èia jis galëjobalsu pritarti, trepsenti, mostaguoti, linguoti, bisuoti.

Eustachijus gyveno klasikinës muzikos pasaulyje.Tikrai gyveno. Jis tapdavo ásimylëjusiu Tristanu, kil-niuoju Lohengrinu, niûriai dëbèiodavo padërusiuMak-beto þvilgsniu, kankindavosi kaip Faustas, ypaè ber-lioziðku, klydinëdavo per visas Hofmano pasakas.Galø gale vienà naktá suvokë, kad atrado kaþkà

itin svarbaus ir prasmingo. Besiklausydamas piligri-mø choro ið �Tanhoizerio�, Eustachijus netikëtaisustingo nuo staigios minties. �Taip, taip. Bûtenttaip�, � suðuko po minutëlës. Jis suprato, kad þodinisbendravimas niekam tikæs, kad visa groþinë literatû-ra ir apskritai kalbinë kûryba � tik blyðkus tikrovësatspindys, melas, iðkreipiantis pakylëtàjà realybæ.Vien muzika, vien jos kalba yra tikroji dvasinë iðraið-ka, tik melodijos gali iðreikðti tikruosius jausmus:meilæ, neapykantà, klastà, pasiaukojimà.Ðalin þodinæ kûrybà. Ðalin prozà. Ðalin poezijà.

Eustachijus iðkilmingai iðdainavo �Pikø damos� Her-mano arijà. Taip, visa raiðka turi bûti tik muzikinekalba. Visa. Teisës aktai, Vyriausybës dokumentai,Konstitucija, savivaldos sprendimai. Natos, natos, na-tos. Melodijos, arijos, simfonijos. Viskas turi bûti ið-dainuojama, sugrojama,musicaperdramma.Ak.Eus-tachijui uþëmë kvapà. Prieð akis nuðvito melodingo-sios aukðtybës ir nauja pasaulio tvarka.Taèiau ðios tvarkos nebuvo lemta ágyvendinti.

Vietos valdþia galø gale atsiþvelgë á pramoginës irpopmuzikos mylëtojø peticijas ir gerokai susiaurinoklasikinës muzikos raiðkos galimybes. Visi masiðkaiplûdo á vienas kità keièianèius efektingus vakarietið-kø roko garsenybiø koncertus, ir netrukus lankytisklasikinës muzikos vakaruose tapo nebemadinga.Iðiro ir uþsidarë orkestrai, klasikos mëgëjø gretos

iðretëjo ir iðkriko, nes net iðtikimiausius pribaigë val-dþios sprendimas apskritai uþdrausti ir tokios muzi-kos bei operø atlikimus. Repertuare liko tik cenzû-ruotos operetës ir miuziklai.

Gediminas JANKUS

EustachijusÞinoma, jokie draudimai Eustachijaus pomëgio ir

ryþto ávesti naujà klasikinæ muzikinæ demokratijà nëkiek nesumaþino. Jis, praradæs ir kuklià tarnybà kaipkoks muzikos Savonarola pasirodydavo prie Kon-certø salës ar Kongresø rûmø, stabdydavo á eilinësuþsienio þvaigþdës ar vietinës popso grupës vakaràgausiai besirenkanèius þiûrovus ir jiems iðdainuoda-vo visà rinkiná arijø ið operø, smerkianèiø parsidavu-siuosius pigiam blizgesiui. Ir aukðtinanèiø tikràjà, kla-sikinæ muzikos kalbà.Eustachijus ájunko kas rytà dainuoti ir prie vieti-

nës valdþios rûmø, ir prie teisëtvarkos tarnybø beiinstitucijø, ir prie buvusio Operos teatro, kuriameásikûrë Ðiuolaikinio atlikimo projektø agentûra. To-kios neleistinos Eustachijaus demonstracijos ir pi-ketai sulaukë bausmës. Vietos suolininkø teismasnusprendë neskundþiamai � uþpilti lydytu vaðkuEustachijaus ausis. Tapæs kurèias, nebegalës trauktipilieèiø klausà ir dorovæ piktinanèiø uþdraustø kla-sikiniø arijø.Nuosprendis buvo ávykdytas ðalia rotuðës, aikðtë-

je esanèioje vaðko liejykloje, audringai plojant kros-ná apstojusiai miestelënø miniai.Paskutinis pasiprieðinimas buvo palauþtas, o mu-

zikos Savonarola nutildytas. Niekas netrikdë praei-viø ir trankaus ritmo mëgëjø, salës ir arenos vos tal-pindavo roko ir popso mylëtojus. Niekas neskleidëerezijø apie naujà valstybës valdymo formà � musicaper dramma. Ilgainiui pasimirðo klasikinës melodi-jos ir kaþkokios operos.Tik Eustachijus nepasidavë. Ir neiðdavë savo tik-

rosios muzikos. Jis nieko negirdëjo vaðku uþpiltomisausimis, taèiau kokie suolininkø teismai galëjo uþ-pilti jo vidinæ klausà? Jo skrydá? Jo pakylëjimà? Jomelodijas, skambanèias ðirdyje? Jo herojus, daugybæávairiø eustachijø, akimirksniu persikûnijanèiø á Lo-henginà, Tristanà, Faustà, Romeo?

Etaþerë

�Keistas ir kartais atstumiantis reikalas taipásiverþti pas nematytà þmogø á namus: nei mesjo paþástame, nei jis mûsø, bet pasitiki, atveriaduris, kur niekada tikriausiai nebûtume uþsukæ,jei ne nuomos skelbimai. Kaip sveèiai ið bûti-

nybës miname svetimus slenksèius, glostome nesavo daiktus, o akimis ðnipinëjame kitø rankomisilgai kurtà kasdienybæ. Apþiûrinëjome atidþiai,ádëmiai, ieðkodami menkiausiø trûkumø� (p. 19),� raðo praëjusiø metø �Pirmosios knygos� kon-

kurso laimëtojas Marijus Ðirvinskas-Gailius, oskaitytojas kaip ir tas nepaþástamasis áþengia á kû-rëjo erdvæ, kurion galbût neáeitø, jei ne lemtingasskelbimas � konkursà laimëjusios knygos pasiro-dymo faktas. Jei jis kartu ir kritikas, apþvalginin-kas, atsivertæs reklamuotas noveles, turbût dar la-biau atsiduria anøjø pozicijoje: kartais ið reikia-mybës uosto, glosto kitø paraðytas raides, ketin-damas aptikti kokià vertybæ arba koká negrabøteksteliukà pastumti á nuoðalæ. O að ðákart stum-dymà palieku kitiems, �bûtinybæ� keièiu �malo-numu�, nes paþindintis su debiutantais visadasmalsu.Dvylika �Ðlapiame spalyje� spausdintø nove-

liø pasakoja ávairias istorijas: vienur M. Gailiusásuka á pseudoistorinæ realybæ (�Ðlapias spalis�,�Birutës pagrobimas�), kvieèia ne turistiðkai supersonaþais nomadais pasivaikðèioti po vienà iðEuropos didmiesèiø (�Trys istorijos a la parisien-ne�), kartais sukuria máslingà atmosferà (�Þmo-gus pelësis�, �Sutemø namai�) ar verèia pajusti

Marijus Gailius �Ðlapias spalis�: novelës. �Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla,Vilnius, 2012.

www.nemunas.net . 2013m. geguþës 9�15 d., Nr. 18 (867)

9Kûryba

Die Shone MullerinPalaimingai ðypsodamasis Eustachijus diriga-

vo tik jam matomam orkestrui. Melodija keitë me-lodijà, motyvai virtuliavo ir ðokèiojo, stabteldamiir skambiais sàskambiais lëkdami tolyn. Eustachi-jus dirigavo Mahlerio Pirmàjà simfonijà �Titanas�,ir pabudintas titanas siautë aplinkui, ðuorais gin-damas smëlio ir apdþiûvusiø lapø debesis, lanks-tydamas medþius ir skraidindamas praeivius su jøskrybëlaitëmis bei skëèiais. Viskas skraidë pagal,,Titano� melodijà ir pagal Eustachijaus mostus.Kokia palaima. Eustachijus atsiduso. Jis nu-

leido rankas, ir akimirksniu ásivyravo ramybë. Nu-rimo siautæs viesulas, praeiviai nustebæ þvalgësi,bandë tipenti savais keliais ar suglumæ stovinia-vo prie vitrinø, tik aukðtybëse dar grumëjo Eusta-chijaus mostø sukelti garsai. Praeiviai galëjo pri-siekti, jog tikrai girdëjo neþemiðkà, negirdëtà me-lodijà. Atrodë, kad grieþë tûkstantinis atlikëjø or-kestras.O dabar tyla.Trumpa muzikinë pauzë.

Ji buvo graþi, toji nedidelë malûnininkë, nuolatmiltuota prikyðte ir þilstelëjusiais nuo miltø puriaisplaukais. Jos pasmakrëje retsykiais atsirasdavo duo-butë, kurioje rinkosi baltos dulkës. Kai ji nusiðypso-davo, skruostuose taip pat ðmëþuodavo sniegynø spal-vos dulkelës, jos, regis, atgydavo ir per jø ðoká ðypse-na atrodydavo dulksni ir pavargusi.Jos buvo labai graþios akys, didelës ir raiðkios,

geros ir ramios, ant poilgiø blakstienø nuolat ilsinda-vosi miltdulkës ir nuo baltai melsvo jø apnaðo akysatrodë dar gilesnës ir slaptingesnës.Jos miltuotos nedidelës dailios plaðtakos su visa-

da pabalusiais laibais pirðteliais nuolat plasnodavo irjudëdavo it gyvi baltuèiai padarëliai be sparnø, o trum-pam nurimæ panëðëdavo á pabalusias þiemines snie-genas.Ji retsykiais nusijuosdavo miltuotà prikyðtæ ir sa-

vo maþojo malûnëlio prieduryje jà pakratydavo. Pa-kildavo snieginiai debesëliai, sklaidydavosi ir lekio-davo paþeme. Ir viskas aplinkui dar labiau pabalda-vo, apðarmodavo. O miltuota prijuostëlë kokia bu-vus, tokia ir likdavo � baltut baltutëlë.Jos maþutës pëdos, apautos ðviesiomis kurpaitë-

mis, atsargiai ir nedràsiai tapendavo smulkiais þings-neliais, palikdamos tamsesniø rëþeliø ir áspaudëliøtake.Ji malë, ji malë, graþioji malûnininkë, taip mielai

ir þavingai. Iki aðarø þavus ir graudusmalimas, maþy-èiø maiðeliø kilnojimas, baltø snieginiø dulkiø ðo-kis, dailiø plaðtakø mostai. Ak, kaip að norëjau bûtimalûnininku, kaip að troðkau bûti ðalia, liesti tas plað-takas, liesti maþutes pëdas, priglusti prie jø áspaudøtakelyje. Kaip norëjau kartu seikëti, barstyti, rinktibaltàsias dulkes, kaip troðkau buèiuoti tas snieginesduobutes skruostuose. Kaip að norëjau ðvelniai nu-pûsti nuo jos poilgiø blakstienø nutûpusias miltdul-kes. Kaip að troðkau.Bet negalëjau. Að buvau pameistrys, ne malûni-

ninkas. Að gulëjau po þeme netoli malûno, pakastasprie tako, pakelës plëðikø apiplëðtas ir nuþudytas. Aðmaèiau graþiàjà malûnininkæ kas dienà, man srûdavoaðaros, að dejavau ir ðaukiau, taèiau ji negirdëjo irnieko nejuto.Ji tik pratapsëdavo pro ðalá maþutëm pëdutëm, ne-

ðina iðbalusiø gëliø krepðeliu ar maisto pintinële. Kar-tais ji neðdavo maþytá miltø maiðelá, toji graþioji ma-lûnininkë.Vis vien að jai dainuoju kiekvienà dienà, dainuo-

ju graþiajai malûnininkei savo sukurtas pameistriomeilës dainas, taèiau ji negirdi. Að dainuoju DytrichoFiðer-Diskau balsu, að dainuoju, taèiau ji nenutuokia.Að dainuoju. Að kantrus. Að sulauksiu savo gra-

þiosios malûnininkës. Nuolat miltuota prikyðte ir þils-telëjusiais nuo miltø puriais plaukais. Að dar paþvelg-siu á jos gilias ir slaptingas akis, að dar priglusiu ðalto-mis lûpomis prie jos pabalusiø laibø pirðteliø.Malûnas mala ir mala, vis spëriau sukasi velenai.

Sukasi baltos dulkës. Jos uþpusto takelius. Nebesi-mato graþiosios malûnininkës pëdø áspaudëliø. Ne-simato ir jos paèios. Bet að kantrus.Að laukiu. Laukiu. Laukiu.Anos ÐTROFEL iliustracija

brandinanèius egzistencinius iðgyvenimus (�Pas-kui mirë tëtis�, �Sutiksiàs lûðá�). Toks skirstymasyra kiek abstraktus, nes vaizdinga, bet ne pertek-line kalba debiutantas mëgina kalbëti iðsyk ke-liais lygmenimis. Trumpame tekste norisi suspëtipaminëti keletà dalykø. M. Gailius perteikia ðiuo-laikinio, daþniausiai jauno þmogaus pasaulá arbajo kvapø atneða á bet kurá kûriná: �Likusá kelià jispratylëjo; tik teta nepritrûkdama þodþiø skundë-si sau ant galvos uþsikrovusi vargà, kad sutikopriþiûrëti toká ðmiká, kol mama iðvaþiavusi sem-tis svarø ir sterlingø á Londonà� (p. 73-74). Taitëra fragmentëlis pastebimos, áperðamos realybës,kuri, kartais në nebûdama svarbiausia kûrinio da-lis, atkreipia dëmesá á familiarø santykiø laikinu-mà, teatraliðkumà, vertybiø devalvacijà. Pavyz-dþiui, situacijoje, kai sutuoktiniø pora nori iðsi-nuomoti kambará paslaptingame name, trumpu-èiai jø susidûrimai atrodo tarsi nereikðmingi, betsubtiliai verèiantys klausti, ko jiems trûksta ikisuartëjimo, o ko � iki iðsiskyrimo? Pagrindiniai

veikëjai linkæ atitrûkti, pabëgti, kad bûtø priðauk-ti atgal, nes verèiau rinksis bûti kartu, o ne atski-rai (�Þmogus pelësis�, �Sutemø namai�, �Vienoskovos apraðymas�).�Trys istorijos a la parisienne� neprimena ti-

piðko flaneur bastymosi ir kvëpavimo �meilësmiesto� oru. Greièiau prabylama apie atviromissienomis kaip áprasta galimybe besinaudojanèioskartos atstovà, bet, deja, vienà ið daugelio sku-banèiø didmiesèio skruzdþiø. Paryþiuje gyvenæsM. Gailius þvilgsná nukreipia á kelionæ �prome-nadomis� Eifelio link ar metro, derindamas ið-syk du planus: perteikdamas nestereotipiná, kiekironiðkà áspûdá apie tas paèias, galbût ne vienolankytas vietas, jø kultûrines reikðmes (tebûnieper vietiniø arba mûsø it �lengvai suvedþioja-mø� lietuvaièiø ávaizdþius) ir buvimo mieste pa-tirtá papildydamas santykiø su kitais aspektu. Su-klûsti: kuri dalis tekste svarbesnë � vietos pojû-èio ar ryðio su þmonëmis? Visuma pagauli, su-pinta, joje erdvë netampa tik siuþeto fonu. Te-

bûna tai pliusas teksto pulsà juntanèiam debiu-tantui.Dar vienas patrauklus momentas � novelëse

M. Gailius geba perteikti netikëtai aplankanèiuspojûèius, iðlaikyti sukurtà nuotaikà (ypaè kairyðkëja paslaptingos, nepaaiðkinamos nuojau-tos) ir reikiamu metu perjungti kalbos registrus.Galbût taip priartëjama prie to, kà autorius vie-noje esë, kurioje paminëjo nuostabà kaip im-pulsà raðyti, yra pavadinæs �mëginimu uþspaus-ti standartinio ir net statistinio individo dvasiosðauksmà�. Pridëèiau, kad nuostaba gali bûti irmano, skaitanèiosios, matmuo, kuriuo remdama-si pasakyèiau, kad ðioje knygoje nepastebiu nie-ko pabrëþtinai pigaus, blizgaus ar destruktyvaus(net jei nepriklausomos Lietuvos karta turi savønuodëmiø). Taigi pirmoji M. Gailiaus knyga to-ká pavasará atrodo gaiviai ir pozityviai. Yra tiki-mybë, kad atsivertus �Ðlapià spalá� monotonijabent trumpam liks nuoðaly, lyg pajutusi, kad jaièia negalima uþeiti.

www.nemunas.net . 2013m. geguþës 9�15 d., Nr. 18 (867)

10 Kûryba

Poeto vakaras. Prancûzijos institute

Uþgesinantis poezijos þibintus pragmatiðkasatominiø elektriniø amþius turëjo palikti rûks-tanèius prozos kaminus, kurie greièiau ir pigiaugamintø ðilumà kûnui. Jame apsigyvenusi dva-sia vis daþniau pavadinama emocijomis ir sako-ma, kad jø nereikia.Ar taip nutiko?Gali bûti, kad vyksta panaði kaita, taèiau vie-

nas vakaras akivaizdþiai paneigë nuostatà, jogpoezija yra nesuvokianèiø globalaus pasaulio rit-mo asmenø uþsiëmimas ir reikalinga tik jà raðan-tiems ar liûdintiems dël visuotinio nepripaþini-mo poetams. Metø pradþioje Vilniuje, Prancûzøinstitute, á Oskaro Milaðiaus poezijos vakarà at-ëjo tiek poetø ir ne poetø, kad teko palikti atvi-ras duris, nes stovintieji koridoriuje nerodë þen-klø, jog iðeis. Juos atviliojo knyga, leidyklos �Ho-mo liber� iðleistos, prieðistoræ turinèios O. Mila-ðiaus �Sutemø dainos�. Kaune sovietmeèiu sa-vilaidos bûdu buvo iðleisti lietuviø kilmës pran-cûziðkai kûrusio poeto ir diplomato O. Milaðiaustrys poezijos tomai. �Sutemø dainas� sudaro sa-vilaidos tritomio pirmajame tome �Poezija� pub-likuoti kûriniai, iðversti vieno geriausiø O. Mi-

laðiaus poezijos vertëjø Vaclovo Ðiugþdinio(1911-1988).Nespalvotu Paryþiaus Fontenblo taku einan-

èio operatoriaus nepamatysi, ekrane lieka tai, kàmatë jis: daug antkapiø ir vienas � O. Milaðiaus,paslëpæs ir nutildæs poetà, kurio kûryboje pasi-likæ tebegyvena praeities vaiduokliai, kalnas, so-das, namas ir kiek graudus, romantiðkas ilgesysvaikystës ðaliai.Henriko Ðablevièiaus dokumentinio filmo

�Þingsniai alëjos gale. O. V. L. Milaðius� ið-traukø þiûrëjimu prasidëjusiame vakare daly-vavo knygos redaktorius Petras Kimbrys, po-grindþio leidiniø �Lietuvos ateitis�, �Pastogë�redaktorius, Kovo 11-osios Akto signataras Al-girdas Patackas, Vilniaus universiteto Prancû-zø filologijos katedros vedëja doc. dr. Geno-vaitë Druèkutë, �Homo liber� leidyklos di-rektorius dr. Vilius Guþauskis, Prancûzijosambasados Lietuvoje ataðë lingvistikos klau-simams Lucas Aubry, aktorius Giedrius Arba-èiauskas, muzikantë Agnë Arbaèiauskienë,violonèele grojusi J. S. Bachà ir priminusi:jos senelis V. Ðiugþdinis sakydavæs, jog O. Mi-laðiaus poezija yra kaip muzika. O jai J. S. Ba-chas � kaip poezija.

�Vilties� kambarys. Tvirtovës gatvëje

Anuomet O. Milaðius nebuvo átrauktas á mo-kyklos programà. 1981-aisiais �Vaga� iðleido jo�Poezijà�, kairiame puslapyje � eilës prancûzøkalba, deðiniame � lietuviø. Vertimas buvo pava-dintas �poezijos tekstus proza vertë Valdas Pet-rauskas�. Pasilikau kairiame puslapyje, paþinda-ma kitoká pasaulá, á kurá sugráþdavau po pamokø.Tie metai ir dauguma þmoniø tada buvo suvar-

þyti, atsargûs it kiauðiniai kartono dëkle. Gyvenopanaðiai kaip vëþliai, iðkiðæ galvas ir galûnes, betðirdá paslëpæ po storu kiautu. Niekam nieko nesa-kyk � trys þodþiai, kuriø ðventai laikiausi. Ir ðtaikartà per prancûzø kalbos pamokà jauna juoda-plaukë mokytoja atsistojo prie lango ir pradëjokalbëti atvirai ir neatsargiai. Ji pasakojo keisèiau-sià kada nors mokykloje girdëtà istorijà, kuriosnebuvo vadovëlyje....Paryþius, ruduo, ðlapdriba, á namo laiptinæ

áeina dvi moterys. Viename bute, kuriame gyve-na poetas O. Milaðius, pasigirsta paðnekesys, juo-kas, ginèas. Po to tyla. Namø sargas þino, jog prieðdvejus metus virð poeto esanèiame bute gyvenodvi moterys, taèiau jos þuvo autoavarijos metu.Sutemsta, ið laiptinës niekas neiðeina. Namo sar-

Loreta JASTRAMSKIENË

Suðalæs laikasOskaro Milaðiausad diem dictum1

Rimanto Èerniausko �Miestelio istorijos� yralinksmø trumpø pasakojimø, daþniausiai susiju-siø su Klaipëdos literatûriniu gyvenimu, knyga.Susipaþindama su ja pamaniau, kaip malonu bûtiskaitytoja, atsitolinusia nuo konkreèios vietos, mi-nimø autoriø vardø, kuriems kûryba padeda su-teikti charakterá, mitologiniø prasmiø. Gera, nes

neprivalu linksëti galva ir galima mëginti matytitekstà be subjektyviø (dël veikianèiomis figûro-mis virtusiø asmenybiø) niuansø.R. Èerniauskas perpratæs grotesko situacijas (ið-

leistos knygos �Gusto istorijos�, 1983 m. ir �Gus-tas�, 1997 m.), jis kadaise pripaþino, kad literatû-ros nelaiko gyvenimo atspindþiu. �Miestelio is-

torijos� glaustinos prie Gintaro Beresnevièiaus li-teratûriniø anekdotø knygos �Pabëgæs dvaras�(2005 m.) � joje uþkreèiamas juokas ima ið atpa-þástamø klasikiniø raðytojø figûrëliø � literatûroskartø, stilistikø reprezentanèiø, t. y. ið tekstø, jøvidiniø dësniø, o ne ið tikrovës. R. Èerniausko kû-ryba kiek kitokia, bet taip pat kelia ðypsná (tik san-tûresná) ir pasiþymi literatûrinio anekdoto ypaty-bëmis. Prozininko miesteliø gyventojai gali bûtisutinkami realybëje, bet neretai jie ávardyti tik pa-vardëmis arba vardais (Grajauskas, Sigitas, Ðikðne-lis), o kai kurie � sukurti, taèiau tekstuose ásitvirti-na ir pavarde, ir vardu (Raidas Dubrë, Taravos Ani-kë), tarsi ágavæ visateisæ tapatybæ. Visi jie elgiasikarnavaliðkai: �dailidë Marijus pasideda Ðikðneláant trinkos ir perskelia pusiau, o tà storàjà pusæ darper pusæ, dar ir dar, kol pasidaro smailus dantøkrapðtukas� (p. 62), patiria transformacijas � gebaatgimti ir prisitaikyti ávairiose situacijose. Todëltrumpuose pasakojimuose pasirodantis raðytojø li-kimø sprendëjas Ðidlauskas arba dailidë Marijusnëra tas pats literatûrologas Marijus Ðidlauskas (te-

Rimantas Èerniauskas �Miestelio istorijos�:smulkioji proza. � �Versus aureus�, Vilnius, 2012.

www.nemunas.net . 2013m. geguþës 9�15 d., Nr. 18 (867)

11Kûrybagas barðkina raktus, atrakina tuðèio buto, kuriamegyveno moterys, duris. Ant stalo puodeliuose ga-ruoja nebaigta gerti arbata... Jis regëdavo tai, konematome, jis galëdavo diskutuoti su þmonëmisið Ano pasaulio, jo mistika virsdavo tikrove, jisbuvo pranaðas, nors ne visi juo tikëjo. Taip sakëpraeities mokytoja, o ðios profesijos þmonëmis bu-vau linkusi pasitikëti. Ji paskolino man kà tik ið-ëjusià O. Milaðiaus poezijos knygà sakydama: �Kolþiema, gali turëti, ateis pavasaris � atiduosi.�Skaitydavau jà naktá, kai apsnigtos gatvës nu-

rimdavo. Pro atitrauktas uþuolaidas á kambará sklis-davo geltona þibintø ðviesa, pasiekdama paèiamekambario kampe esantá didelá senà veidrodá nudi-lusiais kraðtais, kurie suliedavo vaizdà, ir kartaisjame iðvysdavau apðviestus siluetus. �Tavajamkambary, toli nuo viso triukðmo, negyvam kamba-ryje, / Þiema svajoja milþiniðkø veidrodþiø tuðtu-moje, kurioj gyvenimas tavasis... / Ak! Tu ðá vaka-rà jau suþinosi pagaliau, kokia skurdi tavoji sie-la;� (...) �Tokiam liûdnajam tavo kambary, kur veid-rodþiam taip ðalta, / Praþydo ramios lempos praei-ties spalvom.��Vilties� metafizika prikeldavo ið miego, kar-

todavau eilëraðèio eilutes þvelgdama á kambarioatvaizdà suðalusiame veidrodyje. Gerdavau arbatàir matydavau jame praeities ðeðëlius, kalbëdavausu tais, kuriø neturëjau teisës ávardyti, su myli-maisiais, kurie buvo þmonës, bet juos pavertë vai-duokliais, galëjau paklausti ir papasakoti veidro-dþio ðeðëliams, kas buvo uþdrausta, bet labai norë-josi iðkalbëti. Naktys su �Viltimi� buvo sielos gy-venimas, mistinis susitikimas su Amþinybëje esan-èiais artimaisiais, neturëjusiais ramybës, neturëju-siais antkapio. Jauèiausi ne viena, turëjau prancû-ziðkai raðiusio poeto, vadinto solitaire (pranc. �vie-niðas�), ,,Viltá� namuose, kuriø sienoje buvo ámû-rytos prieðkario Lietuvos nuotraukos ir man pa-vykdavo jø atvaizdus regëti veidrodyje.Þiema ir gelsva ðviesa, kokios Vilniuje nesu ma-

èiusi, blyðkiai ðvieèia tik ten, kur senas veidrodisir á mokyklà veda alëja, pavadinta Tvirtovës. Manpatiko augti Tvirtovës gatvëje, tvirtovë saugo.Prancûziðkai ji vadintøsi Bastilija. Á jà maþai kàásileisdavau. Paskutinæ mokyklinæ þiemà iki pava-sario ten gyvenau su O. Milaðiaus poezija. Neþino-jau, kad savilaidos bûdu yra iðleisti trys jo kûrybostomai, o Kaune susirenka gerbëjai, skaito eiles, kadjie buvo nuvykæ á Èerëjà ir, kaip pasakojo A. Pa-tackas, sutikæ Ani, kurios þemiðkas vardas Ksenija.Ji buvo akla, ðimto trejø metø ir vis dar atsiminëdvaro parko ponaitá.O. Milaðius ir apie já kalbëjusi mokytoja apsau-

gojo nuo slydimo pavirðiumi, atvërë gilumà, ið ku-rios nebenorëjau iðeiti. Gali bûti, kad tai daþnainutinka skaitantiesiems ðio lietuviø kilmës pran-cûzø poeto kûrybà.

Kûryba ir pranaðystës. Pasaulyje

Tai nutiko ir Lucui Aubry, dabartiniam Prancû-zijos ambasados Lietuvoje ataðë lingvistikos klau-simams. Bûdamas ðeðiolikos metø egzamino metunagrinëjo O. Milaðiaus eilëraðtá ir pajuto, kad ávy-ko kaþkas svarbaus jam paèiam. �Po egzamino ið-ëjau pakeistas. Tai mistinio jautrumo ir jausmø per-davëjas. Tai Lietuvos kultûros perdavëjas Prancû-zijos kultûrai.�Pasidengusi ðydu, miglota, ðnabþdanti vaikys-

tës ðalis. Tokià O. Milaðiaus Lietuvà paþinusiejisusieti nematomomis gijomis. Lietuviø tyrinëto-jams O. Milaðius yra ypatinga, mitinë, legendinëfigûra. Doc. dr. G. Druèkutë sako, jog taip, kaipmes suvokiame O. Milaðiø, jo niekuomet neskai-tys ir nesuvoks prancûzai: �Mums Milaðius yrakaip atskaitos taðkas. Milaðius man asocijuojasisu savasties problematika. Tai nëra sustingæs dy-dis, tai kintanti, klausianti, bandanti prisitaikytiprie besikeièianèio laiko tapatybë. Milaðius lei-dþia nepasiklysti tapatybës vingiuose.� A. Patac-kas poeto santyká su Lietuva nusako kaip remi-niscencijà su rojumi ir mini jo þodþius apie Lie-tuvà � �ðalis ðita neþino prabangos liûdnos su-bræsti�.Dvylikametis berniukas Oskaras, iðvykæs ið Èe-

rëjos, buvusiø Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtys-tës þemiø, á Paryþiø, suaugæs þmonijos istorijojepasiliko kaip unikalus dviejø kultûrø sandûrø po-etas ir diplomatas, gyvenæs didelëje valstybëje,bet pasirinkæs dirbti ir atstovauti maþai, sukûræsmetafizinæ poemà �Ars Magna�, kurioje reliaty-vumo teorijos atspindys regimas dar prieð jà at-randant Albertui Einsteinui, ir iðkeliavæs á dausasankstyvà pavasará, besirûpindamas paukðèiais, irtuo vienu, skraidþiusiu namuose, nenorëjusiu su-gráþti á narvelá.Jo diplomatiniø kalbø skambesio atstovaujant

Lietuvai Prancûzijoje iki ðiol niekam nepavykopakartoti. Jose nëra kanceliariniø fraziø ir aðtraus,þeidþianèio sielà proto demonstracijø � kalbamalietuviui, iðlaikiusiam visus ágimtus jausmus, pa-þástanèiam �vandens lelijø kvapà, plëkstanèiø mið-kø garsus, skrendanèiam per ðalá, kur kiekvienasatminimas turi blausià spalvà�.O. Milaðiaus pranaðystës prieðkaryje daug kam

sukeldavo ðypsenà, taèiau ji pradingo ir susimetë áskausmo suglaustas lûpas, kai ávyko tai, kas tuo-met atrodë neátikëtina. 1933 m. geguþës 17-àjà ap-silankæs pas diplomatà Petrà Klimà susijaudinæsO. Milaðius praneðë apie katastrofà, greitai iðtik-sinèià Lietuvà, vëliau jam iðdráso pasakyti, kad ðisnukentës, nors neþus. Jo egzegezës neátikino P. Kli-mo, vëliau tai padarë tikrovë.Juo reikëjo tikëti. Kartà, 1919 m. birþelá, atvy-

kæs á Lietuvà pravirko, ginklu sveikinamas kari-

ninkø garbës sargybos. �Neþinau, kà apie manepagalvojo lietuviø karininkai, tokie korektiðki irdiskretiðki, kurie matë mane verkiant atvykus áKaunà�, � sakë sugráþæs á Paryþiø2. Negalëèiautvirtinti, kad patyriau analogiðkà atvejá, taèiauaðarø kilmë buvo ta pati. Dvideðimto amþiaus pa-baigoje stovëjau prie savo mokyklos durø Tvir-tovës gatvëje, o á jà rudens saulëje virpant liepølapams, sveikinamas mokinukø þingsniavo Pran-cûzijos ambasadorius Lietuvoje Philippas de Su-remainas! Tose keliose minutëse prabëgo dvi epo-chos, ðimtai vaizdø: nuo pirmos klasës su spal-vingais prancûzø kalbos vadovëliais, vienuolik-tos O. Milaðiaus eilëraðèiais iki Laisvës paskelbi-mo dienos. Tai buvo panaðu á jo pranaðystës � iðkarø koðmaro Lietuvai pavyks iðeiti didingai irtapti Ðiaurës Atënais � iðsipildymà.

Þiemos mistika. Lietuvoje, 2013-ieji

Þiema nesitraukë, sinoptikai pavadino tai ano-malija, kà tik iðrinktas popieþius Pranciðkus svei-kino pasaulá Prisikëlimo ðventës proga. Jo iðkeltosrankos buvo panaðios á dailininkës Graþinos Dide-lytës iliustracijà ant �Sutemø dainø� virðelio � vienaiðtisine linija nupieðtas þmogaus siluetas su dviempaukðèiais ant iðskleistø rankø, lyg jis pats ruoðtø-si skrydþiui.Vakarais þvelgiau á veidrodá, jis nerasojo, ðal-

tyje daug geriau nei anuomet atspindëjo gyvusveidus. Vaiduokliø nebuvo, jau dvideðimt trejusmetus jie turi antkapius, per Vëlines reþimo tar-nai netardo artimøjø, kam neða gëles. Nes ir jø jaunebëra. Tai, kas ne ðios þemës, joje nepasilieka.Èia amþina tik paslaptis, kurià atskleidæs galë-tum atsakyti á klausimà � kà turi bendra tiek daugnepaþástamøjø, ateinanèiø á vakarà su O. Mila-ðiaus poezija ir asmenybe ið nespalvoto Foten-blo, pritraukusia disidentus ir reþimo ðalininkus,kuriuos skyrë vertybiø laiptai, bet siejo meniðkasielø prigimtis? Jie atidavë poetui savo laikà, vertëjo eilëraðèius, raðë apie já knygas ir, nors iðpaþinoskirtingas vertybes, nesiginèijo dël O. Milaðiauspoezijos vertës. Joje apsigyvenusi mûza visais lai-kais, esant bet kokiai santvarkai, kvieèia á mistinásusitikimà su tais, kuriø nematai. Jie palies tavopetá, kai pavargsi, nusivilsi, nutarsi gyventi kaipvisi ar uþsivoði vëþlio kiautà. Ji padës atsiversti irpatikëti, kad ir tavo gyvenime ateis nurodyta die-na, kai suþinosi, ið kokio laiko, erdvës ir materi-jos sukurtas vieðpatauja judëjimas, kas yra kûry-ba, o kas � tik jos imitacija.

1 Nurodytà dienà (lot.).2 Laimonas Tapinas.Oskaras Milaðius, arba Septy-

nios vientavës Paryþiuje. ,,Dajalita�, Kaunas, 1999 m.

atleidþia man ponas, tapæs pavyzdþiu), o tik pasa-lûnë metonimija, þyminti kritiko veiklà apskritai.Uþsiëmimai, kultûrinës patirtys teksto figûroms su-teikia papildomø etiketiniø savybiø ir sudaro gali-mybæ situacijas svarstyti universaliau, suteikiantjoms iðliekamumo. Ðá bruoþà laikyèiau R. Èerniaus-ko pasakojimø savitumu, dël kurio skaityti apgau-lingas �Miestelio istorijas� ne maþiau smagu ir ne-turint sàsajø su konkreèios Lietuvos dalies kultû-rinëmis realijomis.�Miestelio istorijose� erdvë daþniausiai nuro-

doma, bet laikas tarytum iðtirpæs. Esama tik sàly-giðkø apribø, charakteringai sukompresuojanèiølaikà nuo tada, kai �Grajauskas dar nebuvo gimæs�iki �pertvarkos� laikotarpiu vykusio raðytojø pa-siplaukiojimo �girtu laivu� po Baltijos jûrà. Gau-siausia tekstø grupë apima konkurencingà raðyto-jø Ðikðnelio ir Raido Dubrës santyká. Jais atkrei-piamas dëmesys á bendràjà kûrybos, jos vertës beikritikos situacijà:�Gyveno senovëje raðytojas Ðikðnelis, kurá my-

lëjo kritikai, mokytojai ir jaunos panelës melsvo-

mis akimis, ir gyveno raðytojas Raidas Dubrë, kurioniekas nemylëjo, gal tik tautinë policija. O kodël?O todël, kad Ðikðnelis turëjo lyriko galvà, o Rai-

das Dubrë paveldëjo ciniko galvelæ� (p. 46).Þinant, kad Raidas Dubrë yra Juozo Ðikðnelio

pseudonimas, atrodo ádomus toks sudvejinimas, su-skirstymas plaèiau suvokiamais vaidmenimis, lei-dþiantis prabilti atsieèiau nuo suklaipëdëjimo,ðmaikðtaus artimiausiøjø bûreliui. R. Èerniauskasá tekstus áterpia abstraktaus, profaniðko Raðytojo(vëliau pagal I. Simonaitytës atvejo analogijà �liaudies raðytojos) figûrà, kuri padeda atskleisti irilgalaiká visuomenës poþiûrá á kûrëjà: �Raðytojaiturëtø gerti kitaip. Vaikas stovëjo ir laukë, kol atsi-tiks kas nors nepaprasta ar ypatinga, ko nedaro të-velis ar kiti kaimo vyrai, bet kà daro raðytojai� (p.42). Kita atmaina bûtø tie, kurie patys bando raðy-ti: pavyzdþiui, specialiøjø tarnybø virðininkas, ku-riam �patiko raðyti poezijà ir dëlioti raidþiø loto�(p. 88). Trumpuose pasakojimuose justi ironijoskrisleliø ir tai, kad autorius neabejingas opiai lite-ratûros vertei bei atsakomybei uþ paraðytà þodá.

Atskiro paminëjimo nusipelno nuotaikingas�Paukðèiø poetø� skyrius, kuriame pasitelkus bio-logijos, asmenvardþiø ir literatûros kritikos parale-les gimsta vienetiniø kûrëjø rûðiø apraðymai � ypa-tingø savais balsais, likimais bei paplitimu (pripa-þinimo dësniais). Ðtai Kukutá iðvysi �tik Labanorogiriose ir M. Martinaièio knygelëse� (p. 130), gali-ma suþinoti prieþastá, kodël dabriðiai átraukti á Rau-donàjà knygà. Kas þino, kaip jø populiacija plintaper poezijos skaitytojus? Ypaè kai neraðytø rûðiøbalsai suaktyvëja geguþës pabaigoje � tada paukð-teliø ðnekos paþymëtos papildomais subjektyviaisprieraiðumo ir pagerbiamaisiais aplinkosauginiaisniuansais. Visgi R. Èerniauskas suglobia ávairiusliteratus ir sumezga audiná-lizdà.R. Èerniausko �Miestelio istorijos� � proble-

miðki, bet ðviesûs pasakojimai. Neslëpsiu: prabil-dami ádomiai ir visuotiniau, jie vis tiek nepaste-bimai prapleèia akiratá apie Klaipëdos literatûri-ná gyvenimà. Pavasariui ritantis á saulëtàjà pusæ,sveika vartoti toká vitaminà.

Neringa BUTNORIÛTË

www.nemunas.net . 2013m. geguþës 9�15 d., Nr. 18 (867)

12 Atmintis

literatai � satyros ir humoro vakarëliuose, naujø kny-gø sutiktuvëse, raðytojø sukaktuvëse. Tokiomis pro-gomis mums, ðaipokams (�þanro broliams�), svarbiau-sia buvo ne paèios iðkilmës, o jø TÆSINIAI susëdusprie kukliø vaiðiø. Ið mûsø niekas nesitikëdavo niekorimto, gilaus, tai ir nesistengdavom. Laikas pralëkda-vo atsipalaidavus. Tiesiog sudegdavo be pelenø.Per vieðus skaitymus ðaipokø koncertuose tekdavo

laikytis grieþtokos tvarkos, ypaè kai filmuodavo tele-vizininkai. Augustas nemëgo ðito apynasrio. Ginkdie,priminsi jam reglamentà: susierzinæs galëjo tyèia uþsi-bûti prie mikrofono, iðkrësti neklauþadiðkà pokðtà.

Nuolat linksmas, þvalus, sklidinas energijos. Ne-aiðku, ar tikrai jos pertekæs, ar maþumëlæ apsimetan-tis ið áproèio, dël savotiðkos priklausomybës nuo þan-ro. Ið satyros tikëtasi smagumo, kandumo. Publikàdomino uþuominos, potekstës. Vis ðiokia tokia pra-moga nykioje tikrovëje, ðioks toks ðerio ðiauðimasprieð valdþià.Susitikæ ilgai neplepëdavom. Nebuvom ápratæ, ne-

iðsiugdæ tokio poreikio.Taip n kartø per n metø... Kai mintyse apibendrini,

atrodo pasibaisëtinai. Kaip mes ðitaip iðtvërëm? Kasper þmonës? Koks èia burtas ar uþkeikimas? Kaþko-kia nykaus vieniðumo atmaina. Antra vertus, gal pa-teisinama. Nuolat plepëti apie bet kà, apie viskà � juknepakenèiamai banalu. Tylëjimas visad màslesnis,gal net iðmintingas.

Atgautoji nepriklausomybë raðto þmonëms atvë-rë neribotas erdves. Kai kam net galvà susuko. Imtamëgautis kalbos ðiukðlëmis, paèia prasèiausia leksi-

ka, nepaisyti áprasto padorumo. Ðis paikiojimas ne-aplenkë ir Augusto, nesusilaikiusio nuo blevyzgë-liø. Pirmàjá Atgimimo deðimtmetá jis ásikinkë á repor-terio pavalkus, tiesiog arë �Akistatoje�, visus stebin-damas produktyvumu. Kartu skubëjo leisti á vieðumàuþsigulëjusià kûrybà. Aiðku, dorai savo uþdirbtomislëðomis. Rikiavosi broðiûros formato knygelës, be-maþ trys deðimtys. Jø bibliografijos sàraðas uþimtønemaþai ploto. Krûvon sudëjus � visa ðûsnis. Kiek-viename rinkinyje prigrûsta teksto maþdaug po trisspaudos lankus, ið viso daugiau kaip pusðimtis lan-kø. Susidarytø keli solidûs tomai. Kiek ádëta darbo,kiek turëta valios. Ir viskas � kaip vanduo á smëlá. Beatgarsio, be moralinës gràþos. Lyg nieko nebûta. Neikas pasidþiaugë, nei kas supeikë. Kûryba paprasèiau-siai nepateko á apyvartà. Ne tas anuomet rûpëjo kriti-kams, apþvalgininkams ir pakrikusiems, sutrikusiemsskaitytojams. Vyko didþioji visuomenës pertvarka.Iðsidalyta ne tik bendra nekilnojamoji nuosavybë,bet ir kultûra, idëjos, patriotizmas. Taip pat satyra irhumoras. Þiniasklaida staiga persisunkë ironijos,ðmaikðtybiø, patyèiø.Nesàmojoapskritai (geràjapras-me), o gëlimo ir nuodijimo, tikslingo tarnavimo kaþ-kieno interesams. Aiðku, kad ðitokiomis sàlygomislaisvalieþuvis raðytojas sunkiai ras darbo vietà, atsi-durs nuoðalëje. Ypaè kai nuo alkio galima gelbëtisoriai uþdirbta senatvës pensija.Nepriklausomybës laikais daugelis neástengë de-

ramai pritapti, persikvalifikuoti.Aiðku, kadgarsiø pre-mijø laureatas jauèiasi smukæs ið aukðtybës, o eilinisraðytojas � vos vos. Augusto neiðvedë ið pusiausvy-ros nereikalingumo pojûtis nei grësmë. Laisvë jamnetapo naðta. Jau buvo uþgrûdintas ankstesniø sun-kumø, suvarþymø. Susitaikë su pensininko padëtimiramiai, gal net kiek iðdidþiai. Negirdëjau, kad bûtøsiûlæs kam nors savo þurnalistikos paslaugas. Gal at-rodë ne oru, pigu. Visgi siûloma prekë... Bet nesi-bjaurëjo samdomas. Uþ atlygá galëjo (ir kartais imda-vosi) raðyti reportaþà bet kuria dingstimi. Paklaustas,ar kuria savo malonumui, atremdavo klausimu: o kasatlygins? Lyg priekaiðtaudamas uþ praeitá ar apsi-drausdamas nuo priekaiðtø jam paèiam, kad aptingo,iðsisëmë, nusivylë.

Mano gyvenamoji vieta keliskart keitësi, taèiaunenutolo nuo miesto centro. Augustui vis pakeliuitiek ið Þaliakalnio, tiek ið Vilijampolës atvykus. Ir sureikalu, ir ðiaip sau. Numaniau, kad esu ne vienintelisjo lankomasNEREIKALINGASIS.Tarsi vykdytøko-kio socialinio darbuotojo, savotiðko APEIVIO parei-gà. Èia tik toks mano pagalvojimas. Kaip buvo iðtikro, kiek tø lankomøjø, tik jis vienas þinojo.

Sukaktis besukaktuvininko

ViskasatvirkðèiaiGrybautojai, kaip þinia, yra dviejø rûðiø � iðran-

kûs ir neiðrankûs. Pirmieji renka, tarkime, vien tikbaravykus. O kiti krauna á savo krepðius viskà, kas tikpakliûva. Dvejopai elgiasi ir raðytojai: vieni ilgai màs-to, kruopðèiai sveria kiekvienà þodá, grynina þanràbei stiliø, kiti pila sakiniø papliûpas lyg automatai,priraðo kalnus puslapiø. Augustas Tamaliûnas nebu-vo iðrankus, raðë viskà ir itin daug. Neþinau, kaip dëlkokybinës atrankos, bet atrodo, kad galiausiai ëmëkliautis garsaus klasiko nuostata: spausdink viskà,kà paraðei, laikas atsirinks ir atsijos. Humoristui toksprincipas gal ir nepavojingas. Na, pajuokavo, auto-rius gi nerimtas, ko ið jo norëti. Augustas ant vienosserijinës savo knygelës taip man ir uþraðë: �Pernelygnekibk prie juokø.� Neþinantiems apie tas Këdainiuo-se ir Jonavoje spausdintas A. Tamaliûno knygeles(buvo iðleidæs ir solidesniø knygø solidesnëse lei-dyklose) turbût reikia paaiðkinti, kad jas Augustasleido savo lëðomis, tikriausiai ið honorarø, kuriuosuþdirbo raðydamas �Akistatai� kriminalines apybrai-þas ir reportaþus. Kartà man yra prasitaræs: �Uþdirbugerai, bet kasdien braidau po kraujo klanus.�

Trisdeðimt pirmosios knygelës pratarmëje (kai tikspaudoje ir raðytojø bendrijose imta akcentuoti iðleis-tø knygø skaièiø, Augustas smagiai pasipokðtauda-mas metësi á ðias lenktynes ir bemat iðsiverþë á prieká)jis pasiguodë: �Kriminaliniais reporteriais paprastaitampama jaunystëje, o man viskas iðëjo atvirkðèiai�.Leisti knygas jam padëjo Vaidotas Oðkinis, turëjæs pri-vaèià leidyklëlæ. Kas tas broðiûrëles mato, kas skaito?Draugai, paþástami, po kelias knygutes patenka á bib-liotekas. Þodþiu, savilaida. Taèiau po netikëtos Au-gusto mirties pagalvojau � protingai manasis bendra-amþis pasielgë, viskà pats surinko, iðleido, na, tegu irmaþais tiraþëliais, bet niekam nereikës knaisiotis po jorankraðèius, ieðkoti neþinia ko. Kada nors lietuviø skai-tytojams vël susidomëjus tautiniu humoru ir satyra ar-ba literatûros specams sumanius iðleisti kokià nors hu-moro antologijà, pervertus ðias A. Tamaliûno knyge-les bus galima atsirinkti, ko ðirdis trokðta. Nuo sovie-tiðkø feljetonø iki blevyzgø a la Luka Mudyðèevas.Jau sakiau, Augustas nebuvo iðrankus, galëjo perkurtirealià istorijà, pakeitæs asmenvardþius � uþraðyti gir-dëtà anekdotà, nieko nepakeitæs � papasakoti savopaties iðkrëstà iðdaigà, gebëjo paraðyti eiliuotà teks-tà-parodijà arba romansà, Pupø Dëdës stiliumi suei-liuoti aforizmà. Raðë vaikams, smagino juos viso-kiais pramuðtgalviðkais nutikimais, vertë humoro kla-sikà. Neþinau, kas labiau veikë jame ásiðaknijusiasgreitaeigio maþatiraþio autoriaus savybes: laikraðti-

ninko profesija, amatininko prigimtis ar kaunietiðkabravûra, taèiau tekstus jis kepë be dideliø skrupulø,þvelgë á juos kritiðkai, o didþiavosi nebent tuo, jog joraðiniuose bemaþ viskas tikroviðka, viskas tiesiai nuogyvenimo keptuvës. Ðià nuostatà nuolat pabrëþda-vo. Ið to, kà jis cituodavo, kà savo noru be jokio uþsa-kymo vertë, nekyla abejoniø, kas buvo jo kelrodþiai� Jaroslavo Haðeko Ðveikas, Francois Rabelais Gar-gantiua ir Pantagriuelis, O�Henrio sukèiai � taigi liau-diðki atlapaðirdþiai, truputëlá kvanktelëjæ þmogeliai.Drástu teigti, kad ir paèiam Augustui geriausiai sekësiapraðinëti komiðkas situacijas, o abstraktûs apmàsty-mai, minèiø paradoksai ir absurdai já ne itin domino.Ko jau nemëgo, tai rafinuoto stiliaus, tariamomokslin-gumo, tuðèio plepëjimo, pamokslavimo.Autobiografijoje paraðë netiesà, jog esàs paniurë-

lis kaip ir visi þymûs humoristai. Vëlgi viskas atvirkð-èiai. Palyginti su kitais plunksnos broliais ir sesutëm,jis gal net labiausiai atitiko ðaipoko ávaizdá. Ðtai tikarmonika negrojo kaip vyresnysis kolega VytautasEidukaitis ir nemokëjo tiek dainø kaip ðaipokø bri-gadininkas Aleksas Dabulskis. Trumpai tariant, sma-gaus ir nepretenzingo bûta þmogaus � ðaipoko, ra-ðanèio tamaliûndras. Kaþin kas ir kada prisës prie josurankioto aukðtoko grybø kalnelio ir atrinks arba at-sijos tai, kas ten supilta. Jauèiu, susidarys kraitelë gra-þiø baravykaièiø.

Algimantas MIKUTA

Satyrikas Augustas Tamaliûnas (1943-05-28 �2012-03-26) viename feljetone juokais tikino jau tu-rás nusipirkæs ðkotiðko viskio savo ðimtøjø gyveni-mo metiniø pokyliui. Apie artimesnes sukaktis neð-maikðtavo, gal ir negalvojo. Na, o mums ið ðalies at-rodë, kad pirmiau galësim linksmai, su triukðmeliupaminëti jo septyniasdeðimtmetá. Tegu ir ne pagalsukaktuvininko scenarijø. Ákalbësim atkimðti tà ðimt-meèio butelaitá trisdeðimèia metø anksèiau, 2013-øjø geguþës pabaigoje... Deja, su numatomo pokylio�kaltininku� atsisveikinom pernai pavasará Karmë-lavos mirusiøjø karalystëje.Mirimas � ilgas vyksmas, lygiagretus su gyveni-

mu. Pradedammirti, kai prarandam artimà ar paþásta-mà, kai ðitaip netenkam dalies (ar dalelës) savæs. Ap-link mus (ar mumyse) vis didëja iðëjusiøjø paliktatuðtuma. Gyvenimo pabaigoje gali bûti likæs vos tru-putis tavæs. Mirties pabaigai. Tik padëti formalø tað-kà dokumentuose.Dabar atrodo, kad su Augustu buvom paþástami

visada. Tiksliau nepasakysiu. Bendravom daugsyk,bet nuolat, artimai bièiuliautis abu neturëjom laiko.Nuo tarnybos ir miego nuvagiamas valandas suryda-vo, niekad nesibaigiantis knypimasis prie savo ran-kraðèiø.Buvo apsigimæs darbðtuolis. Ir labai tvarkingas.

Jo aplinka, daiktai, popieriai pavyzdingai sudëlioti.Pats visada pasitempæs, iðsièiustijæs. Ne tiktai ið sa-vosios raðytojienës esu girdëjæs palinkëjimà: kad jûsvisi bûtumët kaip Augustas, pagiriodami nedejuotu-mët ir nedvoktumët...

Kadaise epizodiðkai susitikdavom kaip bræstantys

www.nemunas.net . 2013m. geguþës 9�15 d., Nr. 18 (867)

13Atmintis

Dabar glumstu � kaip maþai þinau apie savo �senàgerà paþástamà�. Kiek daug norëtøsi paklausinëti, pa-sitikslinti. Bet jau nepakalbinsi.Bemaþ nenumanau, kaip jis dirbo prie raðomojo

stalo. Prisimenu tik labai tvarkingus rankraðèius, kaidar neturëjo savo �Optimos�. Drausminga raðysena.Tarsi pritrupinta spausdintø raideliø.Reportaþui sukurti pakakdavo vieno apsilanky-

mo objekte (arba pas subjektà).Vengë atidëlioti raði-ná, stengësi áveikti iðsyk, kol dar ásibëgëjæs.Nemëgo technikos, visokiø technologiniø naujo-

viø. Nevairavo automobilio (ir niekad neturëjo). Ne-

Að tikiu, kad þmogus neþino, jog jis numirë.Todël man negaila iðëjusiøjø � man gaila savæs irkitø, vienaip ar kitaip, daugiau ar maþiau velio-niui artimø þmoniø. Daugiau su juo nebendrausi,tik mintyse, kurios per laikà blës, blanks, iðnyks...Su Augustu pabendrauta nemaþai ir daþniau-

siai smagiai. Turbût � tik smagiai. Þmogus mokëjoir juokauti, ir juoktis. Mokëjo juokingai raðyti. Kaþ-kada sakiau Aleksui, kad pavydþiu Augustui leng-vo, grakðtaus, spalvingo ir ðmaikðtaus stiliaus. Bû-

Þmogus mokëjo ir juokauti, ir juoktistent � Augustà smagu skaityti.Juk to mums ir reikia, kad mus skaitytø. Mudu

sieja dar viena vieða paslaptis � potraukis á ne-ðvankybæ. Galëtumëm, ðiek tiek perfrazuodami,pakartoti Gorkio iðtarmæ: �Tik neðvankybës kris-lelis suteikia gyvenimui tikrà skoná.� Nors Au-gustui èia að menkas varþovas, bet vis dëlto...Dievaþi, kità kartà atrodo, kad þmogus ir ne-

mirë visai, tau tik pasivaideno...Jurgis GIMBERIS

Skaudþiausias pokðtas � likimoAð noriu gyvenime viskà patirti,likimo sau geisdamas tokio,kuris, kai aukðtybës iðburs lengvà mirtá,nepyktø, kad mirsiu ið juoko.

Augustas TAMALIÛNAS

Augustas iðëjo tyliai. Tarsi pokðtaudamas, tarsi ga-lynëdamasis su likimu: kas stipresnis? Ðá kartà jis pra-laimëjo, nors ir nebuvo tam nusiteikæs. Ruoðësi raðy-tojø suvaþiavimui, kuris turëjo ávykti po keliø dienø.Kaip áprastai, ið anksto lyginosi marðkinius, derinokaklaraiðtá...Prireikë 25-eriø kartu nugyventø ir vieneriø ne-

tekties metø, kad nors kiek suprastum þmogø, su ku-riuo drauge praleistas ketvirtis amþiaus. Ðalia Au-gusto nebuvo lengva. Jis nepaklusdavo jokiems gy-venimo dësniams, lauþydavo nusistovëjusias taisyk-les, nepakæsdavo rutinos, verþdavosi á jam vienamþinomas tolumas. Meluoèiau, jei peikèiau, netiesabûtø, jei girèiau. Tiesa ta, kad jis buvo kitoks: spon-taniðkas, dygliuotas, kategoriðkas, impulsyvus,ðmaikðtus patinkanèioje kompanijoje, ir tuo paèiupo stora savigynos kauke slëpësi romus, jautrus, nuo-ðirdus, gyvenimà mylintis ir kartu jo agresyvumobijantis þmogus. Tokiems sunkiausia.Ðtai kelios gyvenimo pabiros, kurios gal padës

nors kiek artimiau paþint ðiaip jau buvusá ne atlapa-ðirdá Augustà.

Buitis. Þinia, kaip ir daþnam menininkui, tai sun-kiausia gyvenimo sritis. Bet kartais man atrodydavo,kad jis sàmoningai stengiasi atsiriboti nuo buities rû-pesèiø, kad nepaskæstø juose ir neatimtø kûrybai skir-tø valandø. Vëliau, kai jis pasitraukë ið aktyvios kûry-bos, jam buities darbai pakluso.Atsakomybë. Sunkiais gyvenimo momentais jis

mokëjo susikaupti ir visà naðtà persikelti ant savo pe-èiø. Dvejus metus diena dienon slaugë aklà tëvà, iðti-somis dienomis budëdavo ligoninëje prie dukters, drà-sino mane pakirtus sunkiai ligai!Atidumas. Buvo atidus. Jei nugirsdavo, kad dukra

Austëja kalba apie kokià nors knygà, jà iðkasdavo iðpo þemiø, ir tyliai, jai nebûnant namie, padëdavo antjos raðomojo stalo.Nusivylimas. Kartà per vienà ðeimos draugø susi-

bëgimà gimtadienio proga perskaièiau kelis Augustoeilëraðèius. �O, kokie graþûs posmai, � dþiaugësi sve-èiai. � Kieno tai eilës?� Augustas nieko nepasakë, betmaèiau kaip uþgeso jo akys. Mat kiekvienas sveèias tàpoezijos knygelæ turëjo su Augusto dedikacija. Po toAugustas nebedalijo savo knygeliø á deðinæ ir á kairæ.Surikiavo savo namø lentynoje.Bendraminèiai. Labiausiai jis gerbë raðytojø ben-

druomenæ. Uþstalëje kam nors pradëjus kalbëti apievienà ar kità menininkà, niekada nesigirdavo asme-niðkai já paþástàs. Bet iðgirdæs niekus kalbant, visadaásiterpdavo: �Nenusiðnekëkite...�

Kai galutinai ágrisdavo gyvenimo rutina, pasiryþ-davo dideliam þygiui: �Einu atsigauti pas Aleksà�, �sakydavo. Susitikimas ir paðnekesiai su Aleksu Da-bulskiu jam buvo kaip gryno oro gurkðnis. Po jø atsi-gaudavo, pagyvëdavo.Santuoka. Mûsø kasdienybëje nebuvo meilës aik-

èiojimø, bet Augustas nesidrovëdavo, esant dukrai, pa-buèiuoti man rankà. To iðmoko ir dukra Austëja.Kai Austëjà iðlydëjome á psichologijos studijas uþ-

sienyje, jis papraðë manæs: �Pasakyk Austëjai, kad aðjà labai myliu. Tik nemoku pasakyti�.Dukra po kurio laiko atsilygino tuo paèiu. Kai po

egzaminø sesijos gráþo atostogoms, að dël kaþkokiøsmulkmenø pasiguodþiau dël Augusto elgesio. Ji ið-klausë manæs, palingavo galva lyg pritardama, ir pasa-kë: �Þinok, mama, að já suprantu. Jis teisus. Ir kitokiotëèio að nenorëèiau. Jis pats geriausias�.Mûsø trijulë maþiau mus paþástantiems atrodë keis-

tokai.Kiekvienas gyvenomepagal savoprincipus.Kar-tais juokais savo santuokà tapatindavome su MarinosVladi ir Vladimiro Vysockio gyvenimu (tik atstumasþymiai maþesnis). Mat tuo metu, kai Augustas inten-syviai raðë, jis apsigyvendavo savo ðiaurës jarangoje,taip vadino butukà Vilijampolëje, o að su dukra likda-vau Ðilainiuose.Taèiau iðtikus bëdai, mes þinojome, kad turime vie-

nas kità, turime kuo pasikliauti, nes mes � trijulë.Ir ðtai tada, kai, rodos, jau buvome ávaldæ patá sun-

kiausià gyvenimo amatà � gyventi ilgai ir laimingaikartu � likimas iðkrëtë piktà pokðtà...

Birutë TAMALIÛNIENË

AforeskosAugustas TAMALIÛNAS

Apie tikras nuodëmes daugiausia suþino ne kuni-gas, o teisëjas.Atiduodamas þmonai uþdirbtus pinigus, vyras ið

jos daþniausiai ir skolinas.Avelei pakanka vieno avino, panelei � ir deðim-

ties per maþai.Bobos genda nuo pasturgalio.Darydamas taip, kaip daro kunigas, turi bûti maþø

maþiausiai vyskupas.Daugþodystë � ne yda, jei ið to valgai duonà.Dauþyk nedauþæs vará plaktuku, aukso vis tiek

neiðgausi.Daþniausiai iðtraukia tà dantá, kuris yra greta skau-

danèio.Prie stichiniø nelaimiø galima priskirti ir spaudos

laisvæ.Dirbdamas lieþuviu ant delnø nuospaudø nepri-

trinsi.Duonos skoná geriausiai apibûdins ne tie, kurie jà

kepa, o tas, kuris alkanas.Girtuoklis galëtø iðsimiegoti ir ant bëgiø, jeigu

jais nevaþinëtø traukiniai.Graþuolës � kaip skruzdës: talijos � siauros, o su-

binës � plaèios.Griûvanèios trobos petimi neparemsi.Ið þmogaus ligos tunka tiktai medikai, ið mirties �

visa laidotojø komanda.Jeigu ligonis nesidomi palatos seselës moteriðkais

atributais, tai jokie vaistai ir jokios operacijos jamnepadës.Jeigu mama pasiþiûrëtø á sûnaus kojas, tai jam ne-

priekaiðtautø, kad purvinos rankos.Jei neturi uþ kà kelti vestuviø, tai santuoka bus

laiminga.Kad ir kaip kalbininkai stengtøsi, taèiau durnaro-

pës nepavers kvailiaþole.Kiekvienas asilas giria savo ausis: jo ilgiausios!Kvailiams raðomi ne ástatymai, o receptai.Lyjant þolë laistoma tada, kai pinigai mokami uþ

iðpiltà vandená.Neturëdamas pinigø alui, esi priverstas sakyti, kad

jo nemëgsti.

Ið rinkinio �Dilgëlynas� (Jonavos spaustuvë, 1999)

sinaudojo kompiuteriu (në nemëgino) ir mobiliuojutelefonu. Suðlubavus sveikatai artimieji ákalbëjo ási-gyti mobiliukà, bet jo neprireikë. Nenorëjo keistispats, nesiþavëjo skubotais aplinkumos pokyèiais.Liûdniausia, kad satyrikas A. Tamaliûnas nepali-

ko autobiografiniø uþraðø. Bûtø ádomûs prisimini-mai apie pokario gyvenimà Kauno senamiestyje, priepat garsiosios Nemuno gatvës. Jà statmenai kertantisiaura Smalininkø gatvelë � Augusto gimtoji. Tenlikæ vaikystës áspaudai, kuriø atspindþiø galima rastijo gausiuose, smagiuose raðiniuose.

Aleksas DABULSKIS

Ðaipokø sambûrio ,,tæsiniai�.

www.nemunas.net . 2013m. geguþës 9�15 d., Nr. 18 (867)

14 Vilniaus langas

Tiesa tokia: apmàstant ir prisimenant neseniaisostinëje vykusius renginius, didelis optimizmas ne-kyla � nëra tas Vilnius kaþin koks megapolis, kadreikëtø lakstyti po kultûros renginius � ir vis tieknespëtum. Bet pamatyti buvo kà � tiksliau, pasitai-kydavo.Vargu ar kas uþginèys, jog bene svarbiausias ir

turbût plaèiausiai aptartas pastarøjø savaièiø sosti-nës kultûros ávykis � Gintaro Varno spektaklio pa-gal Euripido �Bakchantes� premjera Lietuvos na-cionaliniame dramos teatre balandþio 24-25 d. (vëlrodys geguþës 14 ir 26 d.). �Bakchantës� � ne ðiaipsau spektaklis; teigiama, kad, trindamas áprastà he-rojø, Euripidas ástûmë á krizæ antikiná teatrà, o irvisà Graikijà. Ar vienas talentingiausiø Lietuvos re-þisieriø, pastaruoju metu netiesiogiai dalyvavæsskandale, kurá sukëlë a. a. teatro kritiko Valdo Ged-gaudo jo spektaklio �Tiksinti bomba� recenzija (�Aðesu pyderas, mama! Ir tuo didþiuojuosi!� � �Litera-tûra ir menas� Nr. 3402), ástengë ðitaip smarkiai su-krësti ir lietuviø teatrà?Vargu bau, nors Sigito Narbuto ir Jono Dumèiaus

vertimo nepriekaiðtingai reputacijai, reþisieriui gar-siai pareiðkus apie jo �netikslumus�, buvo suduotassmûgis; vertimà tikslinti patikëta Elþbietai Bany-tei. �Graikai mëgo paprastà ir aiðkø menà, aiðkiàkalbà � mes ir siekëme, kad þiûrovas nesikankintøbe galo sudëtingame tekste ar scenografiniame re-buse. Tai � keistas antikos kûrinys, kuriame tragedi-ja prasideda tik paskutiniame epizode � iki tol yrabeveik komedija. Nemanau, kad já bus sudëtingasuprasti�, � artëjant premjerai teigë reþisierius. Visdëlto labai aptakûs spektaklio vertinimai, kuriuosiðgirdus net buvo neámanoma pasakyti, ar jis nuo-saikiai kritikuojamas, ar atsargiai giriamas, këlë áta-rimà, jog visuomenë ir kritikai ðio to vis dëlto nesu-prato � bet jau taip, kaip norëjo G. Varnas. Sakykim,net ir gana palankiai apie spektaklá atsiliepianti Jû-ratë Visockaitë �Literatûroje ir mene� pripaþásta, kadpjesës teksto �sceniniams kûrëjams trûksta paþini-mo ir perteikimo aistros�, o atviresni... et, tiek to.Ðiaip ar taip, iðkilios ir ganëtinai miglotos (tyrinëto-jai iki ðiol nesutaria, kà Euripidas �Bakchantëmis�norëjæs pasakyti) antikinës dramos pastatymas lie-tuviðkame teatre, net nepaisant spektaklio trûkumø,neabejotinai yra vertas katuèiø.Panaðiai norisi pasidþiaugti balandþio 25 d. du-

ris atvërusia naujos jaunø tapytojø grupës (Konstan-tinas Gaitanþi, Eglë Karpavièiûtë, Jolanta Kyzikai-të, Jonas Jurcikas, Agnë Jonkutë, Alisa Mulina) pa-roda �Eurostandartai� VDA parodø salëje �Titani-kas�. Ironiðku parodos pavadinimu tapytojai reið-kia skeptiðkà poþiûrá á �originalumo bet kokia kai-na� sieká � juk kalbant apie tapybà �standartas� var-tojamas kaip keiksmaþodis, reiðkiantis originalumostokà. Jø nuomone, tai � pramanyta problema. �Mesnebijome bûti á kà nors panaðûs (ðiais tapybos per-produkcijos laikais to iðvengti neámanoma), nors irnesiekiame tokio panaðumo�, � teigia tapytojai.Taip pat jie skatina diskutuoti, kelti klausimus apieðiuolaikinës Vakarø Europos ir Lietuvos tapybossantyká, jo pobûdá: kokie ir kaip Vakarø Europostendencijø aspektai palieèia lietuviø tapybà? Ko-dël ir kaip ðiuolaikinëje jaunøjø Lietuvos tapytojøkûryboje ðie aspektai analizuojami ir permàstomi?Ádomus nuotykis: A. Jonkutë prisipaþino dël ðiosparodos sulaukusi negatyvios Kauno menininkø re-akcijos � Laikinosios sostinës koloristinë mokyklaturi tam tikrø reikalavimø, ir vilnietiðka tapyba jiemsnelabai priimtina. �Po parodos kai kurie kaunieèiai

Andrius JAKUÈIÛNAS

net nesisveikino su manimi�, � sakë Agnë.Dar vienas renginys, kurá, logiðkai màstant, net-

gi bûtø derëjæ apþvelgti nuodugniau � jaunøjø lite-ratø su Vilniaus mokytojø namais jau kaþkelintimetai organizuojamas festivalis �Literatûrinës Vil-niaus slinktys�. Suprantama, daugiausia dëmesio ðia-me festivalyje skirta poezijos skaitymams, nors(sprendþiant pagal programà) nemaþai jëgø eikvotair tradiciniams ritualams: tekstø skaitymui vieðaja-me transporte ir oro uoste su megafonais (mano gal-va, tai erzina keleivius ir skatina blogai galvoti apieliteratûrà ir jos kûrëjus), gëliø dëjimui ant raðytojøkapø (trikdo ne pagarbos klasikams rodymas, betakivaizdþiai desperatiðkas troðkimas nuolankiais re-veransais tradicijai parodyti, kad jie � taip pat josdalis) ir t. t. Na, bet visa tai � pataisoma (iðaugama).�Slinktys� slenka jau treèià kartà, vadinasi, reikalasnëra beviltiðkas�, � konstatuoja Agnë Alijauskaitë�Ðiaurës Atënuose� (�Slenkantys re(n)giniai ir skai-tiniai�). Gal ir reikia su ja sutikti, nors trisdeðimt trysdalyviai � neþmoniðkai daug. Tiek gerø jaunøjø li-teratø tikrai nëra, todël net neatsivertus almanachogalima dràsiai teigti, jog bent treèdalis tekstø busneverti dëmesio. Na, nebent per naktá jaunøjø raðy-tojø bûtø pridygæ kaip grybø!Beje, ádomu tai, kad festivalio �Literatûrinës Vil-

niaus slinktys� renginius entuziastingiausiai perdantá traukë patys jo dalyviai � privaèiuose pokal-biuose jie dþiugiai pasakojo apie renginiø nesklan-dumus ir netobulybes, taip pat jiems visai nepasiro-dë áþeidþiantis þodþiø þaismas, ironiðkai apibûdi-nantis ðio festivalio ir bet kokio literatûrinio vyks-mo prasmæ ir efektyvumà.Pastarosiomis dienomis þiniasklaida nemaþai dë-

mesio skyrë neágaliøjø ið Kinijos koncertui Vilniu-je. Teigta, jog talentingi artistai, kuriems dël fiziniøtraumø, klausos ar regos sutrikimø gyvenime tekopatirti dramatiðkø permainø, yra tiesiog neprilygs-tami menininkai � jø pasirodymai stulbina ypatin-gu jautrumu ir skirtingø gebëjimø sinteze: puikiaijauèià muzikos virpesius kurtieji daugiausia ðoka irvaidina, o ypaè jautrià klausà turá aklieji � groja irdainuoja. Visame pasaulyje itin daug dëmesio su-laukusi programa �My Dream� pirmà kartà parody-ta 2000 m. Garsusis ðios trupës ðokis �Thousand-hand Bodhisattva�, sinchroniðkais rankø judesiaiskuriantis Budos paveikslà, demonstruoja absoliu-èià jo atlikëjø judesio bei vidinio pasaulio harmo-nijà. �My Dream� atlikëjai laikomi ne tik kinø, nuosenø laikø garsëjanèiø ypatingais fiziniais gebëji-mais, bet apskritai þmogaus galimybiø ambasado-riais. Bent jau tai átikinamai paaiðkina, kodël ðis pro-jektas sutraukia minias þmoniø visame pasaulyje.Vis dëlto mûsø þiniasklaidos dëmesá labiau traukëne kinø meistriðkumas ir ne socialinis aspektas, ku-ris neiðvengiamas, kai artistai � neágalûs asmenys, irgal net ne koncertan atvykusi ðalies prezidentë Da-lia Grybauskaitë (nors tai � svarbus motyvas), betkinø lietuviðkai uþtraukta daina � M. Mikutavièiaus�Trys milijonai�.Greta ðio ávykio dera minëti Audronës Vaupðie-

nës parodà �Ið vidaus�, ðiomis dienomis atvërusià du-ris Vilniaus rotuðëje, � joje vaizduojama Lietuvosromø bendruomenë. Menininkë teigia, kad jai terei-këjæ fiksuoti: �kaip pozuoti, kà daryti ir kur þiûrëti�,romai sprendæ patys. Ir sugalvodavæ taip, kad meni-ninkë paskui ilgai þiûrëdavo á fotografijas ir stebëda-vosi � pati ji taip nebûtø sumaniusi.Vienà ásimintiniausiø parodos portretø Audronë

uþfiksavo visiðkai atsitiktinai. Ilgaplaukës mergai-

tës, vardu Rima, stovinèios prie lango, fotografijaatsirado apsilankius ðeimoje, kuri retai prisileidþiapraðalaièius � ypaè su fotokamera. Taèiau susëdusprie puodelio arbatos ir ásiðnekëjus motina leido nu-fotografuoti dukrà, ir ði, persivilkusi drabuþius, ta-po tikra romø Mona Liza.Þvalgantis po pastarøjø savaièiø sostinës rengi-

niø tinklelá galima pastebëti, jog tam tikra (ir netokia jau maþa) jø dalis, ypaè bûsimø projektø pri-statymai, priartëja prie paprasto idiotizmo ribos, � ojuk rengëjai aiðkiai tikëjo, kad elgiasi ðmaikðèiai irðiuolaikiðkai. Tai, kad Emilio Vëlyvio naujojo fil-mo �Redirected� pristatyme griaudëjo ðûviai, lûþostalas ir panikavo parðeliai, dar galima suprasti �reþisieriui bûtina sukelti susidomëjimà nepasiro-dþiusiu filmu � kas antraip skubës þavëtis tuo, korealiai dar nëra? Taèiau W. A. Mozarto kûrinio �Vi-sos jos tokios� (premjera numatyta geguþës 8 d.)pristatymas, vykæs ðaliaKongresø rûmø tamtyè áreng-tame palapiniø miestelyje, turëjo atrodyti apgailëti-nai. Manieringai teigta, jog palapinës èia iðdygu-sios, nes solistai nespëjantys gráþti namo � toks esàátemptas jø grafikas. Aiðku, jokia paslaptis, kad �Vil-nius City Opera� (rodos, taip dabar vadinasi ði orga-nizacija) smarkiai linkusi á populizmà, taèiau pri-statymo renginá vainikavæ ðaðlykai jø ragautojamsvis dëlto turëjo stiprinti áspûdá, kad nei menas, neikultûra èia visai niekam nerûpi � ir niekada nerûpë-jo.Labai keistomis (ir tikriausiai nepagrástomis) am-

bicijomis atsiduoda kavinëje �Coffee Inn� (Didþio-ji g.) atidarytas laikinas Baltø dievø muziejus, ku-riame, anot jo ákûrëjø, �eksponuojamos improvizuo-tos fotografijos bei vaizdo klipai ið senøjø lietuviødievø gyvenimo�. Tariamo �muziejaus� kûrëjai tvir-tina suradæ gausybæ neátikëtinai ádomios informaci-jos ir norëjæ ja pasidalyti su kitais � kad paskatintølietuvius labiau domëtis savo pradu ir didþiuotisprotëviø iðmintimi. Taip ir kilusi mintis, kad senie-siems dievams reikia ðiek tiek vieðøjø ryðiø. �Pa-bandëme imituoti tam tikras situacijas ið jø gyveni-mo ir jas nufotografuoti bei nufilmuoti, o ið sukaup-tos medþiagos sumanëme ákurti netradiciná muzie-jø�, � sako G. Tamulynas ir priduria, kad visi nesi-lankantieji muziejuose dabar neturës kuo pasitei-sinti, mat ðis netradicinis muziejus ateina tiesiai paslankytojà. Be abejo, jis neþino, kà ðneka, nes ið tik-røjø yra visai ne taip � kavinëje gardþiai kvepiakava, jà kuria daili ir ákvepianti baristë, o tos nuo-bodþios nuotraukytës ant sienø niekam nerûpi.Pabaigai � ðiek tiek reklamos: geguþës 9 dienà

(ketvirtadiená) Lietuviø literatûros ir tautosakos ins-titutas, minëdamas Spaudos atgavimo, kalbos irknygos dienà ir Vinco Mykolaièio-Putino (1893�1967) 120-àjà gimimo sukaktá, rengia mokslinækonferencijà �Vincas Mykolaitis-Putinas ið laikoperspektyvos�. Ji vyks Lietuviø literatûros ir tau-tosakos institute. �Platus Mykolaièio-Putino kû-rybos akiratis bei þanrinis ávairumas leidþia dar kar-tà apmàstyti visà lietuviø literatûros laukà ir darkartà ávertinti Mykolaièio-Putino vietà ir svarbànacionalinës poezijos, romano, dramos, literatûrosmokslo ir kritikos raidoje�, � tvirtina mokslinin-kai. Tikëtina, laukia ádomus renginys. Ypaè tiemsnelaimingiesiems, anksèiau per neapdairumà pa-tekusiems á Stasio Lipskio (tariamai) biografinioromano apie V. Mykolaitá-Putinà �Iðsivadavimas�,kuriame garsus raðytojas vaizduojamas labai vien-pusiðkai, pristatymà Raðytojø sàjungoje, profilak-tiðkai apsilankyti bûtina.

Gebëjimø sintezë

www.nemunas.net . 2013m. geguþës 9�15 d., Nr. 18 (867)

15SuvaþiavimasLietuvos raðytojø sàjungossuvaþiavimo atviras kreipimasisá Lenkijos raðytojus, menininkusir kitus intelektualusMes kreipiamës á Jus, savo kolegas raðytojus, meni-

ninkus ir kitus Lenkijos intelektualus, kurie visada ver-tino ir puoselëjo veiksmingà Lietuvos ir Lenkijos kul-tûrø dialogà, pagrástà supratimu ir pagarbos dvasia.Jûs gerai suprantate kalbos ir kitø etniniø verty-

biø reikðmæ Lenkijos ir Lietuvos istorijoje, galite tuosklausimus puikiai analizuoti ir paaiðkinti. Padëkite irkitiems juos svarstant bei priimant valstybinius spren-dimus.Esame labai susirûpinæ dël lietuviø kalbos iðliki-

mo stiprëjant anglø ir kitø didþiøjø pasaulio kalbøvaidmeniui ðiandienëje kultûroje ir politikoje, ir la-bai apgailestaujame dël ðiø metø pradþioje priimtosprendimo uþdaryti dar tris pagrindines lietuviðkasmokyklas Lenkijoje � Seinø-Punsko kraðte.Mûsø rûpestis susiðaukia su 2011 metais paskelb-

tu Europos Tarybos ekspertø ávertinimu, kaip Lenki-ja vykdo Europos regionø arba tautiniø maþumø kal-bø chartijà. Iðvadose konstatuota, kad bûtina pakeis-ti dabartiná mokyklø finansavimo modelá, kadangijis neuþtikrina lietuviðkø mokyklø veiklos tæstinu-mo Seinø-Punsko kraðte, etninëse lietuviø þemëse.Juk ið devyniø lietuviðkø mokyklø ir penkiolikos,

kur lietuviø kalba buvo dëstoma kaip dalykas ðian-dien teliko penkios. Nuo rudens Lenkijos lietuviai ne-teks dar trijø mokyklø, kurios yra ne tik jaunosios lie-tuviø kartos ugdymo institucijos, bet ir lietuviðkø kai-mø kultûros gyvenimo þidiniai. Pasiliktø tik viena pa-grindinë mokykla Punske su lenkiðkomis ir lietuvið-komis klasëmis. Tai bûtø didelis smûgis visam kraðtolietuviðkam tapatumui. Gerai þinom, kaip staigiai jistirpsta ten, kur nelieka lietuviðkø mokyklø.Kà daryti?Mûsø ðalys oficialiai savo santykius grindþia pa-

riteto pagrindais. Taigi ir teisinë bazë tautinëms ma-þumoms Lenkijoje turëtø bûti tokia pat kaip ir Lietu-voje. 1994 m. sudarytoje Lietuvos-Lenkijos bendra-darbiavimo sutartyje yra aiðkiai uþfiksuota, kad abipusës ásipareigoja nebloginti ðvietimo situacijos. Beto, Lenkijos pusë tada ásipareigojo, kad 80 proc. buspadidintas finansavimas mokykloms Punsko kraðte.Lietuva, teturinti vos tris milijonus gyventojø, ið-

laiko tautiniø maþumø mokyklas, tarp jø net 81 mo-kyklà su lenkø dëstomàja kalba, aprûpina jas lenkið-kais vadovëliais. Ginèas, kuris ðiuo metu vyksta Lie-tuvoje dël lenkiðkø mokyklø, tëra rûpestis dël valsty-binës lietuviø kalbos egzamino vienodø reikalavi-mø visiems Lietuvos Respublikos pilieèiams, taèiaujis sprendþiamas, o per kelerius metus bus visiðkaiiðspræstas. Asmenvardþiø raðybos klausimai neturëtøbûti siejami su mokyklø padëtimi.Lenkijos lietuviai niekada nereikalavo palengvin-

to lenkø kalbos mokymo nei brandos egzamino, nesjie, nors ir gyvena etninëse savo þemëse, yra lojalûsLenkijos pilieèiai ir suvokia, jog privalo puikiai mo-këti valstybinæ lenkø kalbà. Jie myli ir vaisingai puo-selëja savo tëvø þemæ: Seinø-Punsko kraðtas yra pri-skiriamas prie pavyzdiniø Lenkijos regionø ir þemësûkio, ir turizmo, ir vietos savivaldos prasme.Manome, kad tautinë lietuviø maþuma nusipelno

Lenkijos Respublikos vyriausybës deramos pagar-bos ir teisingumo.Tikime, kad Lenkijos Respublika sugebëtø iðlai-

kyti tris maþytes lietuviðkas kaimo mokyklëles, ku-rioms kasmet tereikia surasti Valstybës biudþete apieporà milijonø zlotø.Labai norëtume bûti tikri, kad gali ir turi bûti su-

stabdytas lietuviðkø mokyklø uþdarymo Lenkijojeprocesas. Tereikia giliau suvokti jo reikðmæ ir gali-mus padarinius. Tik gerbdamos tautiniø maþumø in-teresus mûsø ðalys gali tæsti ilgaamþæ geros kaimy-nystës tradicijà.

Vilnius2013 04 05

Lietuvos Respublikos Prezidentei, J. E. Daliai GrybauskaiteiLietuvos Respublikos Seimo pirmininkui Vydui GedviluiLietuvos Respublikos Ministrui pirmininkui Algirdui ButkevièiuiLietuvos Respublikos kultûros ministrui Ðarûnui Biruèiui

Lietuvos raðytojø sàjungos suvaþiavimo KreipimasisLietuvos raðytojø sàjungos suvaþiavime, ávy-

kusiame 2013 m. balandþio 5 d., su dideliu susi-rûpinimu kalbëta apie visuomenei puikiai þino-mus raðytojus ir visus menininkus, sulaukusiuspensinio amþiaus ir paliktus skursti. Dël kûrybi-nio darbo specifikos ir menkø autoriniø atlygini-mø daþno jø socialinë pensija maþa. Socialinëssaugos specialistai tiesiog ignoruoja menininkøgyvenimo specifikà, pavyzdþiui, kad nei darbovietà kas raðytojui sukûrë, nei darbo laikà apibrë-þë. Anksèiau bent dalis garsiø meno kûrëjø gau-davo I arba II laipsnio valstybines pensijas, betprieð keletà metø jø skyrimas nutrauktas. Garbausamþiaus menininkai tapo ðiuo poþiûriu labiau-siai nuskriausta socialine grupe. Praðome ásivaiz-

duoti meno þmogø, savo kûriniais formavusá tau-tinæ savimonæ, puoselëjusá aukðtuosius idealus,garsinusá Lietuvà pasaulyje, ugdþiusá visuomenæir jos estetiná skoná, sulaukusá vieðo pripaþinimo,premijø, plojimø, visuomenës ir valdþios pagar-bos þenklø, o senatvëj paliktà þeminanèioje so-cialinëje padëtyje. Ar tai në kiek nerûpi politi-kams, þodþiais deklaruojantiems, kad kultûra yraLietuvos valstybës pamatas?Siûlome pradëti skirti rentas visuomenës pripa-

þintiems menininkams, turintiems meno kûrëjo sta-tusà, kaip kad jos skiriamos mokslininkams ir spor-tininkams. Raðytojø suvaþiavimo dalyviai yra ási-tikinæ, kad Lietuvos Respublikos vadovai neati-dëliodami turi imtis ðio politinio sprendimo.

Lietuvos Respublikos Ministrui pirmininkui Algirdui ButkevièiuiLietuvos Respublikos kultûros ministrui Ðarûnui Biruèiui

Lietuvos raðytojø sàjungos suvaþiavimo kreipimasis dël valstybës stipendijøLietuvos raðytojø sàjungos suvaþiavimo, ávy-

kusio 2013 m. balandþio 5 d., dalyviai iðkëlë klau-simà dël valstybës stipendijø skyrimo raðytojamsir apskritai menininkams.Valstybës stipendijà, skiriamà menininkui kon-

kreèiam kûrybinio darbo laikotarpiui (pagal sti-pendijø nuostatus � iki 2 metø), vertiname kaipsvarbiausià valstybinio rëmimo formà, pasiekian-èià meno kûrëjà tiesiogiai. Lietuvos Respublika,priëmusi sprendimà skirti valstybës stipendijas me-no kûrëjams, prilygo europinei praktikai, taigi ga-li didþiuotis ðiuo sprendimu. Menininkas, gavæsvalstybës stipendijà, jos gavimo laikotarpiu galiatsidëti vien kûrybai, ágyvendinti individualø kû-rybiná sumanymà, reikalaujantá laiko ir sàlygø.Valstybës stipendijø gavëjai yra sukûræ kûriniø,uþtikrinusiø gyvybingà Lietuvos meno ir kultûros

plëtotæ, prieðingà agresyviai popkultûrai. Valsty-bës stipendija jau tapo visiems suprantama kom-pensacija kurianèiam þmogui, kurios reikia dël to,kad Lietuvoje, nedidelës meno rinkos ðalyje, ho-norarai menininkams, ypaè raðytojams, dël minë-tos aplinkybës yra kuklûs.Suvaþiavimo dalyviai atkreipë dëmesá á smar-

kiai sumaþintas lëðas, valstybës planuojamas mi-nëtoms stipendijoms skirti: nuo 4 mln. litø iki ne-pilnai 2 mln. litø 2012 metais, 2013 metø suma �2,730 mln. litø. Tai reiðkia, kad vis maþiau meni-ninkø gali tikëtis valstybës stipendijos, ir trum-pesniam laikotarpiui.Atsigaunanèios ekonomikos sàlygomis praðo-

me padidinti kultûros ir meno kûrëjø individua-lioms ir edukacinems stipendijoms skiriamas lëðasiki 5 mln. litø.

Lietuvos Respublikos Prezidentei, J. E. Daliai GrybauskaiteiLietuvos Respublikos Ministrui pirmininkui Algirdui ButkevièiuiLietuvos Respublikos kultûros ministrui Ðarûnui Biruèiui

Lietuvos raðytojø sàjungos suvaþiavimo rezoliucija dël padëties ðaliesbibliotekose

Bibliotekos, kaupdamos spaudinius, siekia dvie-jø pagrindiniø tikslø: patenkinti dabartiniø kartø skai-tymo poreiká ir uþtikrinti, kad knygos kaip kultûrinispaveldas pasiektø ateities kartas. Deja, nuo 2009 m.drastiðkai sumaþinus lëðas naujø spaudiniø ásigiji-mui (buvo 8 mln. Lt, liko 2 mln., dabar padidëjo iki5 mln.), nei vienas ið ðiø tikslø nëra pilnai realizuoja-mas. Daþnai bibliotekos nepajëgia ásigyti originalio-sios literatûros kûriniø, turinèiø iðliekamàjà vertæ beiformuojanèiø ðalies kultûriná veidà. Bibliotekø fon-duose þiojëja neuþpildomos spragos. Skaitymo ska-tinimo bei edukacinës programos lieka tik popieriuo-se. Bibliotekininkai skatina skaityti, skaitytojai noriskaityti ir bibliotekose sparèiai gausëja eilës prie naujøknygø, tai kelia vartotojø nepasitenkinimà. Tokia pa-dëtis neigiamai atsiliepia visiems, pradedant raðyto-ju, kurio naujos knygos dalis tiraþo puoðia ne biblio-tekø lentynas, bet dulka leidyklos sandëliuose, matpagrindinis knygø pirkëjas iki sumaþinus lëðas fon-dø atnaujinimui bûdavo vieðosios bibliotekos, ken-èia leidëjai, priversti maþinti tiraþus, sandëliuoti nau-jus leidinius ar skelbti nupiginimus, kenèia ir knygøplatinimo verslas.

Bûtina pastebëti, jog bibliotekose dirba þmo-nës motyvuojami tik meilës knygai, savo profesi-jai, bet ne materialiais dalykais, kadangi biblio-tekininkø atlyginimai vieni maþiausiø, o gal netir maþiausi ðalyje. Bet bibliotekø darbuotojai ne-mitinguoja, nepiketuoja, tik ramiai ir oriai atlie-ka savo pareigà. Ásiklausæ á bibliotekiniø bendruo-meniø nerimastingà balsà, mes kreipiamës á Jus,norëdami primygtinai priminti, kad ðiø dviejø pa-grindiniø bibliotekø problemø � nepakankamofondø atnaujinimo finansavimo bei skurdþiø bib-liotekininkø atlyginimø � sprendimai negali bûtiatidëliojami rytdienai ar kitiems finansiniams me-tams, jie privalo bûti priimami dabar, nes kiek-viena praleista diena tik didina tautos neraðtin-gumà, trukdo jos dvasiniam tapsmui. Todël pra-ðome dabar ieðkoti galimybiø gràþinti bibliotekøfondø atnaujinimui skirtas lëðas á prieðkriziná ly-gá (8 mln. Lt) ir pakelti bibliotekininkø darbo uþ-mokestá.

Vilnius2013 04 05

www.nemunas.net . 2013m. geguþës 9�15 d., Nr. 18 (867)

16 Atmintis

Jeigu kultûrinëje aplinkoje iðtarsime vardà Oli-ta, visi atitars � aktorë Dautartaitë... Taèiau kokiøtik vardø ji neturëjo per savo artistiná gyvenimà,kokiø tik emocijø nepatyrë, kiek vaidybiniø kau-kiø jai teko pakeisti, kiek pûdø teatrinës druskosiðragauti... Tegul Olitos vaidmenis, spektaklius irpainø kûrybos kelià seka teatro istorikai, o mumsnorisi pabûti su aktore, kuri ðvenèia graþià gyveni-mo sukaktá. Ðvenèia iðdidþiai, dþiaugsmingai, kû-rybingai, ðvenèia nesibodëdama savo metø, jø ne-slëpdama, o atvirkðèiai � dëkodama gerajam Die-vui uþ visas gyvenimo dovanas, kuriø Olita daugturi...Á Kauno menininkø namuose surengtà jubiliejiná

vakarà suguþëjo didþiulis ir spalvingas bûrys Olitosartimøjø, giminiø, bièiuliø, menininkø, valdininkø,

visø troðkimas buvo vienas � pasveikinti mylimàartistæ, draugæ, mamà, þmonà, áteikti mielà dovanë-læ, apkabinti, pasakyti daug nuoðirdþiø þodþiø. Ta-èiau iðëjo lyg atvirkðèiai. Olita pirmiausia mums vi-siems padovanojo didþiulæ dovanà � suvaidino mo-nospektaklá pagal Icchoko Mero apsakymà �Tûks-tantis, tûkstantis, tûkstantis myliø...� Ðià idëjà akto-rei padëjo ágyvendinti reþisierius Viktoras Valaði-nas ir kompozitorius Vidmantas Bartulis. Olita la-bai plataus diapozono aktorë � prieð kelerius metustoje paèioje Menininkø namø salëje ji suvaidinokaralienæ Bonà Sforcà Liucijos Armonaitës pjesëje�Bona Sforca. Atsisveikinimas�. Tàsyk Olitos reþi-sierius buvo Gytis Padegimas. Bona � iðdidi, val-dinga, pasitikinti. O ðákart �Tûkstantyje myliø� be-vardë moteris jautri, subtili, lyriðka, liûdna, rami,

Aldona RUSECKAITË

Olitos ðventëlaiminga, besiilginti, kai jai paskambina uþ tûks-tanèio myliø gyvenantis jaunystës mylimasis, pa-skambina, kai abiejø gyvenimai jau nugyventi, betilgesys dar toks gyvas ir tikras. Olita taip arti þiûro-vø, kiekvienas veido virptelëjimas, akies mirksnisyra pastebimas, visai nëra uþ ko pasislëpti, ásikibti,pasilaikyti. Tik mirguliuoja scenografijos medþiolapai, o sëdintieji salëje sulaikæ kvëpavimà seka ar-tistës þodþius. Ji ábëga á scenà, pakelia telefono ra-gelá, vaidina viena, bet pamatome daug veiksmo,daug þmoniø, ávykiø ir labai norime, kad tas þmo-gus, su kuriuo ji kalba, dar paskambintø ir prieð ki-tas Kalëdas... Viskas taip tikra, átaigu, skvarbu. Bet-gi Olita nebijo stovëti arti þmoniø � per metrà, perdu, juk ji skaito daug poezijos programø, kai akto-rius kvëpuoja kartu su publika...

Praûþë Olitos Dautartaitës jubiliejus, draugai,kolegos, þiûrovai pasakë daug kupinø meilës ir su-siþavëjimo þodþiø. Aktorë mus nudþiugino naujuvaidmeniu Kauno menininkø namuose ir subran-dintu lyg geras vynas vaidmeniu Ðiauliø dramosteatro scenoje. Buvo tiek daug norinèiøjø iðtarti iððirdies plaukianèius þodþius, kad ðiø eiluèiø auto-rius nusprendë sulauþyti tradicijà ir pabandyti ávar-dyti aktorës fenomenà jau po jubiliejiniø iðkilmiø.Olita Veronika Dautartaitë á pasaulá atëjo pa-

èiame Antrojo pasaulinio karo viduryje ir jà, tikgimusià, kaip ir daugelá to meto mûsø tautos þmo-niø, gyvenimas pasitiko sunkiais iðbandymais: mirëmergytës mama, o tëvas pasitraukë á Vakarus. Beabejo, Olità augino ir ja rûpinosi artimi giminës, ji

sutiko daug gerø þmoniø, taèiau jai, lyg tai kukliaiir tvirtai gëlytei veronikai, teko tvirtai ásikibti ágimtà pokario Lietuvos dirvà. Olitai kaip niekamkitam tinka apibûdinimas, kad ji pati save sukûrë.Ði ið paþiûros nedidelë mergytë kaupë didþiulæ dva-sios stiprybæ ir nenumaldomà norà bûti iðgirsta irsuprasta kitø. Troðkimas su kitais dalytis nuo ma-þens turtingu vidiniu gyvenimu, mainais gaunantnepaþástamø þmoniø artumà ir pripaþinimà, manregis, jà ir atvedë ið pradþiø á Kauno lëliø, o vëliauá Ðiauliø dramos teatrà. Galima tik spëlioti, kiekkruvino darbo, atkaklumo, nemigos naktø, darbð-tumo ir ágimto talento jai prireikë, kad, nebaigusiaktoriams áprasto aktorinio meno fakulteto, ji tap-tø aukðèiausios klasës aktore profesionale, geidþia-ma daugelio teatro, kino reþisieriø bendraþyge, pub-likos numylëtine. ,,Að kuriu, kad þmonës mane my-lëtø�, � sakë Federico Garcia Lorca. Man regis, vai-

kystëje nepatirtos tëvø meilës stygius ir tapo ið-skirtiniu aktorës O. Dautartaitës kûrybos varikliu,skatinanèiu dosniai dalytis savo ðirdies karðèiusu partneriais ir þiûrovais. Kas jau kas, o Olitatikrai tiki veiklia artimo meile, kuri daugeliui iðmûsø tëra teorinë sàvoka ar banali bendrybë. Taartimo meilë, poreikis dalytis, burti visus á visetàpaskatino aktoræ kreiptis á amþininkus intymiau-siais poezijos þodþiais, padarë jà ne vieno mûsøpoeto ágarsintu balsu. Tikëjimas, kad þmogus turibûti mylimas bei gerbiamas, o pats, mylëdamaskitus, jis privalo rûpintis bei puoselëti ir mûsøTëvynæ, nuo pat pirmø akimirkø atvedë Olità áSàjûdá, átraukë á aktyvià kovà uþ laisvà ir teisin-gà Lietuvà.Iðmuðë valanda, kai atkaklumas, kantrybë ir ti-

këjimas nugalëjo patá likimà: jau pati bûdama ma-ma, Olita, jaudindamasi lyg maþa mergytë, sutiko

Tvirtai ásikirtusiá gyvenimà

Gytis PADEGIMAS

Akimirka ið spektaklio �Tûkstantis, tûkstantis, tûkstantis myliø...�Alvydo URBANO nuotrauka

Elena spektaklyje ,,Þemaitë�.

www.nemunas.net . 2013m. geguþës 9�15 d., Nr. 18 (867)

17Gavæ tokià nuostabià dovanà � monospektaklá,

pusvalandukà smalsiai paþiûrëjæ vaizdajuostæ suOlitos vaidmenimis Ðiauliø dramos teatre, kuria-me artistë vaidino per 30 metø, paskui dar pamatæir jos kaip reþisierës filmuotø darbø � ji pastatëkeletà spektakliø Los Andþele su Lietuviø teatrotrupe, jau galëjome rikiuotis tarti sukaktuvininkeisveikinimo þodþius ir teikti gëliø þiedus.O. Dautartaitës teatrinis kelias prasidëjo Kauno

valstybiniame lëliø teatre 1964 m., todël ir pirma-sis sveikinimas teko dabartiniam ðio teatro vado-vui Sigitui Klibavièiui � jis artistei vienam vaka-rui �padovanojo� lëlæ, kurià kaþkada valdë patiOlita. Plûstelëjo geri, malonûs prisiminimai. Pas-kui nuskambëjo bièiuliø, Lietuviø teatro trupës ak-toriø, atsiøstas sveikinimas ið Los Andþelo. Tadaiðsirikiavo ,,Marijos radijo� darbuotojai � ðiameradijuje Olita darbuojasi jau nemaþai metø, talki-na, skaito literatûrinius tekstus, ruoðia interviu �uþtat aktorë iðgirdo daug ðirdingø padëkos þodþiø.Taip ir liejosi upëmis sveikinimai, kilo didþiulisáspûdingø puokðèiø kalnas, po kuriuo slëpësi pa-slaptingos dovanëlës. Á scenà prie sukaktuvinin-kës kilo ir Kauno miesto meras Andrius Kupèins-kas, ir europarlamentarë Laima Andrikienë, ir kul-tûros ministro padëjëja Dalia Vencevièienë, vys-kupas Kæstutis Këvalas, kunigas Kæstutis Rugevi-èius, vienuolë Regina Teresiûtë. Rikiavosi eilësmenininkø. Graþias ir prasmingas gyvenimo aki-mirkas paminëjo G. Padegimas, kuris prisiminë netik teatro gyvenimà, bet ir Sàjûdþio kûrimà Ðiau-liuose, Atgimimo pradþià, kai O. Dautartaitë visagalva ir ðirdimi paniro á Sàjûdþio veiklà.Neámanoma në suminëti, në á jauèio odà suraðy-

ti, kiek tà vakarà buvo þodþiø, prisipaþinimø, mei-lës ir pagarbos moteriai, kurios gyvenimas yra Te-atras, Þodis, Tëvynë, Ðeima. Linkëjimai, pasakytiOlitai, turëtø iðsipildyti, nes visø ðirdys buvo ið-puoðtos gëriu ir nuoðirdumu!

tëvà ir suaugusá brolá, iðaugino puikià dukrà, kurijai dovanojo anûkà, turintá jos dràsos griebti gyve-nimà uþ ragø ir uþsispyrusiai eiti savo keliu.Gimusi Ðanèiuose, O. Dautartaitë prieð keletà

metø gráþo gimtinën, taèiau ne ramybëje leisti die-nø, o aktyviai dalyvauti Kauno kultûriniame gy-venime: ji tapo pagrindine Maironio literatûros mu-ziejaus renginiø skaitove, mylima Treèiojo amþiausuniversiteto dëstytoja, jos su niekuo nesupainio-jamas balsas skamba ið ,,Marijos radijo�, o dauge-lyje pasilinksminimø Olita su savo vyru Romu, il-gameèiu þiûrovu ir talento vertintoju, � elegantið-kiausia ir energingiausia ðokëjø pora. Ir að nepa-þástu kitos moters, kuriai taip tiktø mini suknutë...

Graþûs ir patrauklûs Lietuvos provincijø kultûrosalmanachai � perteikiantys savo kraðto spalvas ir kva-pus, pasakojantys apie ádomius þmones. Ið karto pa-dvelkia Lietuvos paðalio (visgi labai mielo ir svar-baus!) dvasia � lyg rudená giedrà dienà deginamøbulvienojø dûmas. Skaitydamas ja, ta dvasia, ir persi-smelki. Dabar kone kiekvienas Lietuvos regionas tu-ri toká leidiná: jau daugelá metø leidþiamas Deltuvoskultûros almanachas �Eskizai�, Radviliðkio ðviesuo-liø, kultûrai atsidavusiø þmoniø dëka kasmet pasiro-do þurnalas �Radviliðkio kraðtas�, Dainavos ðaly lei-dþiamas ádomus kultûros almanachas �Dainava�,Anykðèiuose � þinomo þurnalisto Tautvydo Kontri-mavièiaus rengiamas ir skaitytojø jau spëtas pamilti�Pasaulio anykðtënas�. Visi jie rengiami, redaguoja-mi su ypatingu kruopðtumu ir meile savo kraðtui. Èialabai menka tikimybë rasti korektûros klaidø � taiirgi atsidëjimo savo darbui poþymis. Todël labai nu-dþiugau, kai prieð gerà mënesá Vaiþganto klebonijospaðto dëþutëje radau Rokiðkio kraðto kultûros þurna-là �Prie Nemunëlio�. Patraukliai atrodantis praëjusiømetø þiemos numeris su nuotaikingomis Aukðtaiti-jos fotomenininko Albino Kulieðio nuotraukomis �virðelyje ir þurnalo viduje. Matyt, Albinas � nuolati-nis ðio kultûros þurnalo bendradarbis. Dþiugu, kad tokraðto skaitytojai leidiná gauna dukart per metus. Ðá-kart daugiau nei pusë þurnalo turinio skirta garsauskraðtieèio, prieðkario laikø þurnalisto, anot AndriausKonickio, �vieno graþiausiø ir ádomiausiø prieðkarioLietuvos kultûros þurnalo redaktoriø� Juozo Keliuo-èio 110-øjø gimimo metiniø sukakèiai. Jubiliejui pa-minëti pateikiami net penkiø ádomiø autoriø turinin-gi raðiniai, nagrinëjantys J. Keliuoèio gyvenimà beiplaèià kultûrinæ veiklà. Pirmàkart spausdinama (skai-tytojai tuo tikrai dþiaugsis) reþisieriaus Gyèio Pade-gimo � 2012 m. J. Keliuoèio literatûrinës premijoslaureato � pjesë �JAH�. Jau visi þinome, kad ið josiðaugo spektaklis apie itin spalvingà ir prieðtaringàprieðkario laikø asmenybæ Juozapà Albinà Herba-èiauskà. Ðio reþisieriaus dëka á teatro scenà pirmàkartáþengë Juozas Keliuotis � didelis teatro gerbëjas, kul-tûros ðulas, �Granito� ir �Naujosios Romuvos� suma-nytojas bei redaktorius. Þodþiu, mûsø spaudos ir kul-tûros plaèiàja ðio þodþio prasme þmogus. Aiðku, sod-riai vaizduojami ir tos kultûrinës aplinkos veikëjai �pirmiausia A. Herbaèiauskas, Vaiþgantas, V. Krëvë,Balys Sruoga ir daugelis kitø. Taèiau vienas graþiau-siø ir iðsamiausiø raðiniø apie J. Keliuotá � jo ainio,dabartinio �Naujosios Romuvos� vyr. redaktoriaus,filosofo A. Konickio esë �Kur kvietë Juozas Ke-liuotis 1940-øjø liepà?�. Andrius ádomiai komen-tuoja 1940 m. liepos 7 d. pasirodþiusiame paskuti-niame J. Keliuoèiuo redaguojamos �Naujosios Ro-muvos� numeryje spausdinamà redaktoriaus straips-ná �Á naujàjá dinamizmà� ir ðvelniai bei pagarbiai dis-kutuoja su 2003 m. raðyto, dabar jau mirusio literatû-rologo Viktoro Aleknos raðiniu �Juozas Keliuotis �reiðkinys�. (Tas straipsnis iðspausdintas Lietuviø li-teratûros ir tautosakos instituto 2003m. iðleistoje kny-goje �Juozas Keliuotis ir literatûros dinamikos pro-blemos�.) A. Konickis raðo, kad J. Keliuoèio �tekstasiðties, ðvelniai tariant, keistokas, tad visiðkai nenuos-tabu, kad kai kuriuos autoriaus kolegas jis gerokai

nuvylë, o kitø buvo net grieþtai sukritikuotas. Buvæs�Naujosios Romuvos� bendradarbis V. Alekna, net-gi minint 100-àsias J. Keliuoèio gimimo metines, pri-siminë tà publikacijà ir apibendrino: �Pasmerkdamasðiame straipsnyje visa, kas buvo nepriklausomoje Lie-tuvoje, jis mëgino ásiteikti naujiesiems valdovams �okupantams.� Andrius subtiliai árodo, kad viskas bu-vo prieðingai. Jolita Steponaitienë, M. Maþvydo bib-liotekos darbuotoja, pasakoja apie turtingà J. Keliuo-èio archyvà, kuris 2000 m. gausiai papildytas J. Ke-liuoèio dienoraðèiais, atsiminimais apie ávairius me-nininkus, Bernardo Brazdþionio, Czeslawo Miloszoir Þibunto Mikðio laiðkais. Panevëþio G. Petkevièai-tës-Bitës bibliotekos darbuotoja aptaria ðio laikotar-pio atspindþius J. Keliuoèio ir J. Miltinio laiðkuose, oRokiðkio Juozo Tumo-Vaiþganto gimnazijos biblio-tekininkë Reda Kiselytë pateikia spalvingà, linksmàir ádomø interviu su praëjusiø metø J. Keliuoèio pre-mijos laureatu G. Padegimu.Þurnale ne tik Rokiðkio kraðto þmonës, bet ir Vil-

niuje ar Kaune gyvenantys rokiðkënai suras daug kosau ádomaus ir artimo: Algimantas Buèius pateikiaprisiminimus apie vyskupà Juozà Tunaitá, Rokiðkiokraðto muziejaus bibliotekininkë Vilë Sarulienë pub-likacijoje �Ið dûþtanèiø lapø bylojimø...� pasakojaapie raðytojà Juozà Tininá, dabar jau primirðtà, betkadaise populiariø knygø �Nuskandintas þiedas� bei�Laiðkai Andromachai� autoriø; filosofas BroniusDeksnys ádomiai pateikia Obeliø dekanato parapijøistorijà, o Rokiðkio kraðto muziejaus darbuotoja OnaMackevièienë nuðvieèia þinomo Aukðtaitijos knyg-neðio Juozo Zaukos gyvenimà. Paminëtas ir legendi-nis skulptorius, medþio droþëjas Lionginas Ðepka �pristatoma rokiðkënø parengta knyga �Paþástamas irnepaþástamas Lionginas Ðepka�. Ðis didþiulio talen-to skulptorius èia mylimas kaip ir poetas Paulius Ðir-vys. Beje, iðdroþæs berþe ásikûnijusio ðio poeto skulp-tûrà � gyvà ir ðlamanèià.Kultûros þurnale pristatoma daugybë 2012 m. ið-

leistø rokiðkënø leidiniø: literato ir kraðtotyrininkoVlado Liolio knygos �Mano giminë� bei �Sypeliøkaimas�, kur pateikta turininga ðio kaimo istorija.Vie-nà graþiausiø pernai Rokiðkyje iðleistø poezijos kny-gø pristato raðytojas Petras Panavas. Tai labai savitairaðanèio vienkiemio poeto, gyvenanèio ðalia Kama-jø, Jono Balaiðio rinkinys �Metai vieðkeliais nuei-na�. �Ypaè man artima tai, kad Jonas � kaimo þmo-gus, ligi ðiol ûkininkaujantis. Visi mûsø poetai � arbapirmoji, antroji, arba treèioji karta nuo þagrës, ið es-mës valstietiðkos pasaulëjautos. Tai mûsø poezijà da-ro iðskirtinæ visoje Europoje�, � raðo P. Panavas.Gera, kad yra tokiø Lietuvos provincijos almana-

chø, kurie mûsø kultûrai teikia gaivumo � tarsi pava-sará klevo sulos, nuo kurios atsigauni. Gera, kad yravienkiemio poetø � tikrojo lietuviðko kaimo dvasiosreiðkëjø. Dainavos ðaly tokie buvo Antanas Kalana-vièius, Stasys Stacevièius, o Aukðtaitijoje, ðalia Ka-majø, � vienkiemyje gyvenantis J. Balaiðis, Ukmer-gës kraðte, ðalia Siesikø, � talentingas ir savitas Ro-mas Raila. Manau, be jø galbût nebûtø ir Lietuvosprovincijos kultûros almanachø.

Alfas PAKËNAS

Kraðto spalvos

Su savo mylimiausia lële.

www.nemunas.net . 2013m. geguþës 9�15 d., Nr. 18 (867)

18 Atgarsiai

Ðá pavasará sukako 95 metai, kai gimë talen-tingas kompozitorius, dirigentas, dainininkasJuozas Indra. Graþø sukakties paminëjimà Kau-no apskrities vieðojoje bibliotekoje organizavobibliotekos muzikos leidiniø skyrius ir Lietu-vos kompozitoriø sàjungos Kauno skyrius, pa-sitelkæs VDUMuzikos akademijos dainavimo ka-tedros dëstytojus ir studentus.Pirmiausia lankytojai susipaþino su paroda, ku-

rioje J. Indros gyvenimà ir kûrybinæ veiklà atspin-di nuotraukos (didþioji jø dalis � ið M. ir K. Pet-rauskø lietuviø muzikos muziejaus) ir ið biblio-tekos fondø eksponuojamos J. Indros spausdin-tø dainø bei jø rinkiniø natos, periodiniø leidi-niø straipsniai, vinilinës plokðtelës su muzikokûriniais ir plokðtelë, kurioje áraðytos J. Indrosatliekamos dvi arijos ið operø bei jo harmoni-zuotos liaudies dainos.Renginio pradþioje ið áraðo suskambo J. In-

dros tenoras. Klausëmës jo paties harmonizuo-tos dainos �Vai ir prijojo�.Pasak vakaro vedëjos muzikologës Dainoros

Merèaitytës, prof. Jadvyga Èiurlionytë yra sa-kiusi:�Indra pasirodë didelis dainø þinovas, vi-sada labai jautriai parodàs liaudies dainà, mokàsjautriai jà pajusti ir perduoti jos charakteringusbruoþus.� Pagrindinë J. Indros kûrybos sritis ir bu-vo liaudies dainø harmonizavimas, èia jam dau-giausia átakos turëjo M. K. Èiurlionio ir J. Gruo-dþio kûrybos pavyzdþiai. Muzikas harmoniza-vo apie 150 dainø, kurios yra vertingas mûsømuzikinës kultûros turtas, gaila, kad ðiuo metupamirðtas ir retai girdimas. Kompozitorius ne tikharmonizavo dainas, bet labai mëgo ir jas atlik-ti. Apie tai liudija dainininkës, nuostabios lietu-viø liaudies dainø interpretatorës Beatrièës Grin-cevièiûtës mintys: �Lietuviø liaudies dainø, manatrodo, niekas nemokëjo taip dainuoti, kaip Juo-zas. Èia á vienà visumà susilydo visos jo talentogijos � nepaprastas muzikalumas, absoliuti klau-sa, puikus liaudies dainø paþinimas, graþus bal-sas, skoningos paties padarytos harmonizacijos.Juozas nemokëtø taip dainuoti ðiø dainø, jei ne-bûtø su jomis uþaugæs.�J. Indros harmonizuotø dainø ir duetø atliko

VDU muzikos akademijos lektorës Birutës So-daitytës studentai Jurgis Kemeþys, Sandra Leb-rikaitë, Gabrielë Jocaitë, jautriai akompanavoDþuljeta Sklërienë. Ádomiø interpretacijø patei-kë dainininkas Giedrius Prunskus, pasirinkæskontrastuojanèias lyrines ir humoristines dainas.Jam talkinusi pianistë Lina Krëpðtaitë puikiaiperteikë originalias harmonijos spalvas, iðryðki-no faktûros detales. Dainavo ir J. Indros gimi-naitis Povilas Padleckis (tenoras), jam akompa-navo Virginija Unguraitytë.Neeilinë J. Indros asmenybë, jo talentai atsisklei-

dë ne tik muzikologës D. Merèaitytës praneðime.Kalbëjo ir J. Indros þmonaGenovaitë Indrienë, kom-pozitorius Algimantas Kubiliûnas, muzikologë Jû-ratë Vyliûtë. Visi jie kitokiais atspalviais papildëJ. Indros kûrybiná portretà, jo gyvento laiko tikro-væ, lageryje praleistus metus ir sovietø valdþios

Kristina MIKULIÈIÛTË-VAITKÛNIENË

Muzikinis vakaras�Atodangos�Juozo Indros atminimui

Juozas Indra. 1939 m.

Juozas Indra � Liutauras Jurgio Karnavièiausoperoje �Graþina�. Apie 1944 m.

Romeo Ch. Gounod operoje�Romeo ir Dþiuljeta�. Apie 1948 m.

nenorà áamþinti muziko atminimà po mirties. Ne-paprastai emocionalus ir turiningas buvo Kaunomuzikinio teatro primadonos, jau atðventusios sa-vo sceninio darbo 50-metá, Bernardos Petravièiû-tës pasakojimas: �Tai buvo þmogus, kuris galvojotik apie muzikà. Kai kurdavo, uþmirðdavo valgyti.Kaip dirigentas jis puikiai valdë teatro kolektyvà,laikë vadþias. Diriguojant Indrai mes bûdavom ra-mûs, nes orkestras grodavo kaip Dievas. Indra turë-jo absoliuèià klausà ir orkestras jam nekliurkino.Jis nekankino dainininkø, nes nereikëjo taisyti or-kestrantø, niekas ið jø nedráso ateiti á repeticijà ne-pasiruoðæs. Jo balsas buvo auksinis. Kartà Noreikadainavo Hercogà. Indra sustabdë ir sako: �Zuikeli(jam visi buvo zuikeliai), tu gerai dainuoji, bet nedeklaruok, o dainuok ðposà apie mergas.� Ir patspadainavo. Tada Noreika papraðë: �Maestro, pa-dainuokite dar kartà.�

www.nemunas.net . 2013m. geguþës 9�15 d., Nr. 18 (867)

19Vyksmas

Pavasario þenklas � �Kaunas Jazz�Atkelta ið 5 p.

Festivalyje yra ir, sakykime, �lengvojo� þanro mu-zikos su popso prieskoniu, taèiau nemanau, jog tailabai blogai. Juk á �Naturally 7� koncertà arenoje dëlto susirinko daugiau þiûrovø, kurie vëliau galbût pa-pildys festivalio gretas ir pratinsis prie sudëtingesnësmuzikos. Tai savotiðka naujø klausytojø gaudyklë.Kartais man atrodo, kad ið festivalio ir organizatoriøper daug reikalaujame, nes visi koncertai negali bûtitobuli � tai neámanoma. Yra tokiø, kurie nori papras-èiausiai paþaisti, linksmintis.Ðiais metais mûsø pieðiniø ant asfalto akcijos me-

tu atsitiko labai neáprastas dalykas � pasipylë lietus.To jau seniai nebuvo. Jis mus privertë sunerimti, betvëliau viskas iðëjo á gera, nes daþai vandenyje lie-josi netikëtai ir áspûdingai. Norinèiøjø dalyvauti su-sirinko uþtektinai, o dailininkas Eugenijus Varku-levièius net þadëjo skolintis idëjà savo naujø darbøtechnikai.Matau, kaip vaikai kasmet susirenka vis laisves-

ni, kûrybingesni. Labai gerai, kad auga karta, pakei-sianti senuosius festivalio lankytojus, nes jø gretosnepaliaujamai retëja. Festivalyje tiesiog bûtina ben-drauti, dalytis nuomonëmis ir patirtimis, suburti sa-votiðkà bendruomenæ. Gaila, pas mus vis dar galiojaneraðytas amþiaus cenzas ir taip maþai pastebi vy-resniø þmoniø. Kituose festivaliuose esu maèiusidaugybæ þilø galvø ir senukø, net su lazdutëmis ju-danèiø dþiazo ritmu.�

Dþiazo muzikantas Graþvydas JANUÐKEVI-ÈIUS: �Festivaliuose �Kaunas Jazz� groju kiekvie-nais metais nuo pat pradþios. Ir kaip muzikantas, irkaip klausytojas dþiaugiuosi, kad jie vyksta. Tai la-bai geras ir svarbus renginys. Pavasaris, viskas atgims-ta � kaipgi be dþiazo? Tai kaip atlaidai!Ar festivalis bëgant laikui keièiasi? Þinoma. Ap-

skritai keièiasi ir pats dþiazas � vis labiau ryðkëjatakoskyra tarp dviejø stiliø. Vienas publikai suteikialengvumo pojûtá ir teigiamø emocijø, kitas krypsta áavangardo pusæ, kur klausytojas ignoruojamas, mu-zikantas groja sau, tai, kas jam tuomet �ant ðirdies�.Tokia muzika itin individualizuota, jos klausytis ne-lengva. Ir tai nëra blogai, nes taikymasis prie pub-likos ágeidþiø ne visada garantuoja gerà rezultatà.Ðiømetinis tokios muzikos pavyzdys � P. Geniuðoir V. Èekasino duetas. Klasikinis pianistas ir avan-gardinis dþiazo muzikantas � neeilinë kombinacija.Ir labai vykusi! Man tikrai patiko � iðsëdëjau visàkoncertà. Jie grojo ne tam, kad teiktø klausytojams

malonumà,okad juos sudirgintø, tarsi sakydami: �No-rit dþiazo? Tai ðekit!� Puikiai suskambëjo ir �BalticSalsa Orchestra�.Gerà áspûdá paliko japonë Hiromi, nors ðioje jos

programoje daugiau rokinës nei dþiazinës iðraiðkos,bet technika � fantastiðka, talentas akivaizdus. Izrae-

lio �Roy Oliel Sextet� � þavûs, tik labai tvarkingi,�uþsisagstæ iki virðutinës sagos�. Tai, þinoma, graþu,bet kartais trukdo kvëpuoti. O G. Porterá jau þinojauið anksèiau, tad numaniau, ko tikëtis. Puikus tembras,gilus, dvasingas atlikimas.�

,,Nemuno� informacija

Antrus metus ið eilës festivalá pradeda ,,tikras�akustinis dþiazas ið Lenkijos. Monika Borzym.

Linksmybës ,,Combo� klube � ,,Malted milk�.Graþinos Viktorijos PETROÐIENËS nuotraukos

www.nemunas.net . 2013m. geguþës 9�15 d., Nr. 18 (867)

20 Dailë

Tarp neiginiø, pasirodo, esama der-mës, giminystës ir net ápëdinystës. Tra-kø gatvës galerija, esanti Ðiauliuose, ðákartà pristatë parodà �Kartu� � tëvo irdukters, Ramûno Dagio ir Adelës Da-gytës kûrybiná duetà. Skirtingose salë-se (gal tiksliau bûtø sakyti � salose)ákurdinti vien kraujo ryðiu susijæ dar-bai mano galvoje paþadino spekulia-cijø apie skirtingø kartø sankalbá, suo-kalbá, sàskambá � bet kuriuo atveju ne-áprastà, estetiná �generation gap� pro-blemos sprendimà. Taip pat ðirdyje ið-judino atjautà visiems estetiniams ið-tekliams, turintiems teisæ bûti ir skleis-tis, ir net leidau sau ðià progà (t. y. pa-rodos progà) pavadinti vilties estetikosávykiu.Taigi autoriø patirtys skirtingos.Ap-

imtimi: apie dvi deðimtys Ramûno ta-pybos parodø, daugiausia post-plene-riniø tapiniø kolekcijos, ir Adelës, Vil-niaus dailës akademijos Telðiø dailësfakulteto juvelyrikos ir kalvystës spe-cialybës studentës pirmoji paroda. Ma-terijomis: Ramûno aliejinë tapyba suvis dar Pandoros skrynios atidarymà tebeðvenèianèiaabstrakcijos begalybe (beje, prisimetë iðvada, kad,nepaisant autoriø mostø, uþmojø ir galimybiø, tarpabstrakèiosios tapybos ir pirðtø antspaudo esama au-tentiðkumo simetrijos). Tuo metu Adelë, kaip ir derapostmodernios eros (Eros!) l�enfant terrible transgre-syviu mostu kerpa þmoniø plaukus: tëvo, motinos,kraujo giminaièiø, galerijos savininkës Barboros Ora-

kauskaitës, visø paþástamø ir nepaþástamø, paèios pa-rodos lankytojø, tiesa, su jø geros valios leidimu. Pas-kui juos kolekcionuoja, inventorizuoja, sakyèiau, es-tetiðkai selekcionuoja ið vienø gaurø iðvesdama iliu-zijas apie juvelyrinius dirbinius ar metalo plastikosobjektus (su aliuzijomis á tapybos teptukus), ið kitøsruogø keistà operinæ (plg. �Sevilijos kirpëjas�) ko-lekcijà ant sienos (Eros!), dar kitus plaukelius para-

biurokratiðkai sukaiðioja á plastikinesámautes, susega á segtuvà kartu suplaukø savininko uþpildyta anketa �tokia ðtai tarsi borgesiðka �Plaukøknyga� (plg. J. L. Borgeso �Smëlioknyga�, �Pramanytø bûtybiø kny-ga�), pasirodo, buvo eksponuota kir-pykloje, kurios, na, kaip èia pasakius,lankytojai / vartotojai derlingai au-kojo savo plaukø pertekliø esteti-niams iðtekliams gausinti. �O plaukaidar ir po to kurá laikà auga�, � á vienàlaisvø kultûriniø asociacijø krûvà nu-gulë paskutinë frazë ið filmo �Þmo-gus, kurio nebuvo�: jis, kirpëjas, nu-gyvenæs savo gyvenimà abejingai,bet transgresyviais mostais ir atida-væs dangui dûðià su ana ðtai minëtaiðtara. Be to, Adelë nukirptø plaukønenaudoja vadinamajai kontaktineimagijai (o èia ðtai jums aliuzija á Ja-meso Frazerio �Auksinæ ðakà� ir jo�stalo etnografijà ar / ir antropologi-jà�), bet pasitelkia meniniams ritua-lams: esantiems, nesantiems, mena-miems ar nematomiems. Be to, ji dar

ima þalvará ir keramikà. Taèiau ðá kartà neabejotina,kad plaukai yra viskas.Be to, paaiðkëja, jog R. Dagio abstrakcijos ið tiesø

yra peizaþai ar impresinës peizaþø liekanos, nemato-mos, nors áþvelgtos uþ pleneriniø pajautø. O tai juktokia iðtikima dar Vasilijaus Kandinskio �Apie dva-singumà mene� tàsa � siekis tapyti tikrovæ regimà tikvidine akimi (ir be jokiø metodø monoklio). Nusisto-vëjusi tapymo maniera spindi ir atspindi, ir tarp abie-jø tikroviø nusitiesia kabantys aliuzijø tiltai.Taigi ðios, o gal ir visø be iðimties parodø esteti-

niai iðtekliai sukrauti ið reliktiniø ataidø � ið atai-dinèio nuo kiekvieno kultûrinio gesto atminèiø spie-èiaus, ir kuo jis triukðmingesnis, tuo labiau uþpildoestetiniø sandëliø ertmes bei tuðtumas, kur drástastalkeriðkai landþioti kritinis protas (belieka ásivaiz-duoti aidintá tuðèios koncertø salës skliautà ar ap-leistos bazilikos kupolà ir skersvëjo plakamà patrû-nijusià, tarkim, 1963 m. leidimo Immanuelio Kanto�Sprendimo galios kritikà�). O spieèius mat yra da-rinys be plika akimi matomos hierarchijos, ir aso-ciatyvûs ryðiai pinasi tarp ámanomo ir neámanomo,teisëto ir neteisëto palyginti. Dar jie mezgasi tarpávairiø autoriø ir skirtingø jø kartø, bet nei kaip aið-kus dialogas, nei kaip arðus maiðtas, nei kaip kietasGordijaus mazgas, tik kaip neutralûs sambûviai be-ribëje estetinëje visatoje, kuri daugybæ kartø buvoûmiai uþgrobta ir paskui lygiai taip pat gûdþiai ap-leista, o evakuotose teritorijose (plg. Pripetës mies-tà prie Èernobylio) klesti klampi ir nebaigtinë ra-mybës aibë. Ir viskam atviri estetiniai iðtekliai.Paroda veiks iki geguþës 18 d.

Salomëja JASTRUMSKYTË

Nukirpti plaukai,nematomi peizaþaiir estetiniai iðtekliai

,,Tiltas�.

,,Atspindþiai�.

AdelësDagytësdarbai.

www.nemunas.net . 2013m. geguþës 9�15 d., Nr. 18 (867)

21Kinas

�Nemunas� rekomenduoja

Gediminas JANKAUSKAS

Kitokio kino klube ��7 dienos ir naktyssu Marilyn Monroe�Antradiená, geguþës 14 d., Kitokio kino klube

þiûrësime filmà �7 dienos ir naktys su MarilynMonroe�.Apie garsiausià visø laikø Holivudo blondinæ

M. Monroe paraðyta begalë knygø. Dauguma jøtiraþuoja tà paèià stulbinamos karjeros istorijà, su-siedami jà su stebuklinga pasaka apie Pelenæ.Filmo �7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe�

autoriai nepretenduoja á visa apimanèius apiben-drinimus, todël pasirenka tik vienà kino þvaigþdëskûrybinës biografijos faktà ir nedidelá jos gyveni-mo periodà, kai ji sutiko filmuotis kostiuminëjekomedijoje �Princas ir ðokëja�. Tai buvo vienas

garsiausiø tometo projektø, kurio strategai nuspren-dë draugën suvesti geriausiu Anglijos teatro akto-riumi tituluotà Laurence�à Olivier ir ðlovës virðû-næ pasiekusià sekso deivæ M. Monroe.�Princo ir ðokëjos� siuþetas serui Laurence�ui bu-

vo puikiai þinomas, nes filmas kurtas pagal Teren-ce�o Rattigano pjesæ �Miegantis princas�. Bûtent ðia-me spektaklyje L. Olivier itin sëkmingai vaidino kartusu savo þmona aktore Vivien Leigh viename Londonoteatrø. Tai buvo operetës verta istorija, kaip 1911 m.Karpatijos princas Èarlzas, atvykæs á Anglijà daly-vauti karaliaus Georgo V karûnavimo ceremonijoje,pametë galvà dël kordebaleto ðokëjos Elzës.

Filmo �7 dienos ir naktys su Marilyn Mon-roe� veiksmas prasideda 1956-øjø vasarà, kai M.Monroe atvyksta á Anglijà. Ji neseniai iðtekëjouþ amerikieèio dramaturgo Arthuro Millerio irtikisi suderinti darbà su medaus mënesio malo-numais. O kai þvaigþdës vyras gráþta á Ameri-kà, nuobodþiaujanèios garsenybës vieðnage irlaisvalaikiu pasirûpinti tenka jaunam reþisie-riaus asistentui Kolinui. Bûtent ðis vyrukastampa M. Monroe ekskursijø vadovu po Angli-jos pilis ir barus, o kai kada (jeigu nesumelavosavo prisiminimø knygoje) ir guodëju þvaigþ-dës miegamajame.

Savaitgalis prie televizoriaus

Rytoj bus dar geriau!Jei Benas Stilleris vaidina kokiame nors filme,

komercinë sëkmë jam garantuota. Bet tokiu atve-ju ið anksto aiðkus ir rezultatas, retai pranokstan-tis vidutiná standartà. �Naktis muziejuje� (penk-tadienis, 19.20 val., TV3) gali maloniai nustebin-ti jei ne originalumu, tai bent iðmone ir gebëjimuávairiø þanrø stereotipus paversti tikrai juokin-gais pokðtais.Retai mûsø ekranuose vieðintis kaimynø len-

kø kinas mûsiðká lenkia ir gerø filmø gausa, irpavydëtina þanrine ávairove. Reþisierë Dorota Kæ-dzierzawska jau du deðimtmeèius iðtikima paaug-liø problemoms ir visada sugeba jas áspûdingaipateikti. Filme �Rytoj bus geriau� (penktadie-nis, 23.15 val., LRT) trys benamiai vaikai glau-dþiasi vienoje Rusijos miesto geleþinkelio stoty-je. Kartà jie nusprendþia pasirûpinti geresne atei-timi ir iðvyksta á Lenkijà. Maþieji keliautojai ti-kisi kirsti þaliàjà sienà, kad kitoje ðalyje rastø tai,ko iki ðiol neturëjo.Amerikieèiø aktorius George�as Clooney, kaip

þinome ið vienos reklamos, dabar Klaipëdoje ieð-ko tinkamo buto savo mylimajai. O kriminalinia-me trileryje �Amerikietis� (ðeðtadienis, 21.00 val.,TV3) jis vaidina profesionalø þudikà Dþekà, ku-ris þlugus vienai operacijai ir þuvus meiluþei nu-sprendþia atlikti dar vienà pavojingà darbelá ir

pasitraukti ið kriminalinio verslo. Vykdydamaspaslaptingos moters uþsakymà jis slapèia apsigy-vena Italijos kalnø miestelyje. Èia vieniðius susi-paþásta su vietiniu kunigu ir ásimyli graþuolæ Kla-rà. Pirmà kartà gyvenime Dþekas toks ramus ir netlaimingas. Tik ar praradæs budrumà jis nepamirðosvarbiausio?..Paskutiniajame Vietnamo trilogijos filme (po

�Bûrio� ir �Gimusio liepos ketvirtàjà�) �Tarpdangaus ir þemës� (ðeðtadienis, 22.30 val., Lie-tuvios ryto TV) reþisierius Oliveris Stone�as pa-sakoja sukreèiamà paprastos vietnamietës istori-jà. Patyrusi visà karo pragarà ji iðtekëjo uþ ameri-kieèiø karininko ir iðvyko su juo á Amerikà. Betpabëgti nuo praeities koðmarø ir rasinio nepakan-tumo jai nepavyksta ir uþ Atlanto. Tik Rytø filo-sofijos iðmintis ir Budos priesakai finaliniuosekadruose likimo sugniuþdytai moteriai padeda pa-kilti virð asmeniniø skriaudø.Mistinis trileris �Klastingi namai� (ðeðtadie-

nis, 23.05 val., TV3) ypaè ryðkiu savitumu nepa-siþymi, nes panaudoja pastaruoju metu daþnai eks-ploatuojamà siuþetà apie vaiduoklius, senus nu-sikalimus ir kraujà, krintantá ant uþkeiktø namønaujøjø savininkø galvø. Taip atsitiko ir knygøleidëjui Vilui Etentonui (já vaidina Danielis Crai-gas), kuris kartu su þmona Libe (aktorë Rachel

Weisz) ir dviem dukrelëm sumanë persikraustyti ámaþà miestelá Naujojoje Anglijoje, kur ramiojeðeimyninëje aplinkoje galëtø paraðyti romanà. Betðeima, ásikûrusi tëèio svajoniø namuose, ið kartosusiduria su rimtomis problemomis. Panaðu, kadði buveinë slepia kaþkokiø ðiurpiø paslapèiø.Nemaþa diskusijø sukëlusi biografinë drama

�Romelis� (sekmadienis, 21.15 val., LRT) pasa-koja apie mylimiausià Adolfo Hitlerio generolàErvinà Romelá, kurá Antrojo pasaulinio karo me-tu naciø propaganda vadino tobulu vermachto ka-rininku. Net keletà metø visos jo vadovaujamoskarinës operacijos buvo pergalingos. Bet viskaspasikeitë po to, kai 1944 m. birþelio 6 d. Nor-mandijoje iðsilaipino sàjungininkø kariuomenë.Romelio gyvenimas baigësi tragiðkai. Já átarë da-lyvavus sàmoksle prieð Hitlerá ir privertë nusi-þudyti.Mëgæs politikà susieti su klasikiniu detekty-

vu reþisierius Sydney�us Pollackas panaðausprincipo laikosi ir kriminaliniame trileryje �Ver-tëja� (sekmadienis, 21.55 val., LNK). JungtiniøTautø bûstinëje Niujorke vertëjaujanti SilvijaBrum (aktorë Nicolë Kidman) kartà atsitiktinainugirsta, jog organizuojamas pasikësinimas á vie-nos Afrikos valstybës vadovà. Toks informaci-jos nutekëjimas, þinoma, negali patikti teroris-tams, kurie panaðiais atvejais bet kokia kainastengiasi uþèiaupti nepageidaujamà liudininkà.Faktiðkai tai reiðkia mirties nuosprendá. Iðgelbë-ti aukà gali tik jos paèios sumanumas arba pati-kimas asmens sargybinis.

www.nemunas.net . 2013m. geguþës 9�15 d., Nr. 18 (867)

9 d., ketvirtadiená, 18 val. Rûtos salëje � �Plë-ðikai�. Pagal Friedrichà von Schillerá. Antidekalo-gas (N-16). Reþisierius Artûras Areima. Spektakliotrukmë � 1.50 val. Bilieto kaina � 25 Lt.10 d., penktadiená, 18.30 val. Didþiojoje sce-

noje � Auðros Marijos Sluckaitës �Balta drobulë�.Drama pagal Antanà Ðkëmà. Reþisierius Jonas Ju-raðas. Spektaklio trukmë � 3 val. Bilietø kainos �10, 30, 40 Lt.11 d., ðeðtadiená, 15 val. Didþiojoje scenoje �

Ivan Turgenev �Mënuo kaime�. Drama. Reþisie-rius Valius Tertelis. Spektaklio trukmë � 3 val. Bi-lietø kainos � 15, 20, 30 Lt12 d., sekmadiená, 12 val. Didþiojoje scenoje �

Inesos Paliulytës �Astrida�. Muzikinis spektaklismaþiems ir dideliems. Reþisierë Inesa Paliulytë. Spek-taklio trukmë � 2 val. Bilietø kainos � 10, 15 Lt.12 d., sekmadiená, 18 val. Rûtos salëje � Sofi

Oksanen �Apsivalymas�. Vienos dalies drama. Re-þisierius Jonas Juraðas. Spektaklio trukmë � 2 val.Bilieto kaina � 25 Lt.14 d., antradiená, 18 val. Ilgojoje salëje � Anto-

no Èechovo �Palata�. Vienos dalies spektaklis. Ins-cenizacijos autorius ir reþisierius Rolandas Kazlas.Spektaklio trukmë � 1.50 val. Bilieto kaina � 60 Lt.14 d., antradiená, 19 val. Rûtos salëje � Danie-

lio Daniso �Gelbëkime meilæ�. Manifestacija. Re-þisierius Agnius Jankevièius. Spektaklio trukmë �2 val. Bilieto kaina � 25 Lt, moksleiviams, studen-tams � 15 Lt.15 d., treèiadiená, 18.30 val. Didþiojoje scenoje �

Eugene Scribe �Prieþastys ir pasekmës�. Istorinë ko-medija. Reþisierius Raimundas Banionis. Spektakliotrukmë � 3 val. Bilietø kainos � 15, 30 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 71) dirba kasdien 10.30�

19 val., tel. 22 40 64. Bilietus taip pat platina Tiketa.

22 Kampas

Kauno valstybinis muzikinis teatras9 d., ketvirtadiená, 18 val. Johano Ðtrauso �Ðikð-

nosparnis�. Skirta Vitoldo Christausko 70-meèiojubiliejui. Trijø veiksmø operetë. Reþisierius Gin-tas Þilys, dirigentas Julius Geniuðas, dailininkë Ja-nina Malinauskaitë. Spektaklio trukmë � 3.20 val.Bilietø kainos � 15, 30, 45, 50, 100 Lt.10 d., penktadiená, 18 val. Leo Faliso �Madam

Pompadur�. Dviejø daliø operetë. Reþisierë ir cho-reografë Anþelika Cholina, dirigentas Jonas Janule-vièius, scenografas Marijus Jacovskis, kostiumø ir gri-mo dailininkas Juozas Statkevièius. Spektaklio truk-më � 2.50 val. Bilietø kainos � 15, 30, 45, 50, 100 Lt.11 d., ðeðtadiená, 18 val. Kolo Porterio �Buèiuok

mane, Keit�. Dviejø daliø miuziklas. ReþisieriusAidas Giniotis, dirigentas Julius Geniuðas, daili-ninkë Vilma Dabkienë, choreografë Vesta Grabð-taitë. Spektaklio trukmë � 2.50 val. Bilietø kainos� 15, 20, 35, 40, 100 Lt.12 d., sekmadiená, 18 val. �Dulkiø spindesys�.

Dviejø daliø ðokio spektaklis. Choreografai ir lib-reto autoriai Dainius Bervingis ir Gintaras Visoc-kis, muzika � Lino Adomaièio, dailininkë MarijaRubavièiûtë. Spektaklio trukmë � 2 val. Bilietøkainos � 15, 30, 45, 50, 100 Lt.15 d., treèiadiená, 17 val. Genadijaus Gladko-

vo �Brëmeno muzikantai� (G. Gladkovo ,,The Bre-men Town Musicians�). Dviejø veiksmø miuzik-las vaikams ir tëveliams. Reþisierius Dmitrij Har-chenko (Estija), dirigentas Julius Vilnonis, daili-ninkë Anne-Mai Heimola (Estija). Spektaklio truk-më � 2.30 val. Bilietø kainos � 7, 12, 18, 20, 50 Lt.Skirta vyresniøjø klasiø moksleiviams.Teatro kasa (Laisvës al. 91) dirba II�VII 11�14,

14.45�18 val., tel. 20 09 33.

10 d., penktadiená, 18 val. koncertas � reèita-lis �Fortepijoninës muzikos vakaras. Pradþia...�.Atlieka Kauno M. Petrausko muzikos mokyklosmokinë Kotryna Mordaitë. Mokytoja Liuba Vi-lutienë. Áëjimas nemokamas.11 ir 12 d., ðeðtadiená ir sekmadiená, 16 val.

Vytauto Didþiojo karo muziejaus sodelyje � var-pø muzikos koncertai. Skambës ðkotiðka muzi-ka. Karilionu skambins Giedrius Kuprevièius.11 d., ðeðtadiená, 11 val. ðeimyninio muzika-

vimo festivalis �Muzikuojame ðeimoje � 2013�,skirtas Tarptautinei ðeimos dienai. Dalyvauja:Kauno, Vilniaus, Këdainiø, Utenos, Anykðèiø,Rokiðkio, Veiveriø muzikuojantys ðeimyniniaiansambliai. Áëjimas nemokamas.14 d., antradiená, 17 val. Mildos Kiauðaitës

fotografijø parodos �Odë þmogiðkumui�atida-rymas. Fortepijonu improvizuos Adas Dirþys.Áëjimas nemokamas. Paroda veiks iki rugpjûèio30 d.15 d., treèiadiená, 15 val. VDU Muzikos aka-

demijos Dþiazo katedros studenèiø baigiamasisegzaminas-koncertas. Dalyvaus: Aistë Tomkevi-èiûtë, Eglë Gerasimovaitë, Erika Astrauskaitë irVaida Kalkauskaitë. Dëstytojai doc. Steponas Ja-nuðka ir lekt. Justë Sakalytë. Vokalistëms pritarsLietuvos dþiazo muzikos padangëje puikiai þi-nomi atlikëjai: Arnas Mikalkënas (fortepijonas),Arvydas Jofë (muðamieji) bei Nerijus Ardzevi-èius (kontrabosas). Áëjimas nemokamas.Kauno kamerinis teatras

9 d., ketvirtadiená, 18 val. Fransua Rablë �Gar-gantiua ir Pantagriuelis�. Uþstalë tikriesiems gur-manams (N-18). Spektaklio trukmë � 1.55 val. Bi-lietø kainos � 40, 50 Lt.10 d., penktadiená, 18 val. Daivos Èepauskaitës

�Kavinë �Pas Blezà�. Pasimatymas po dvideðimtiesmetø. Reþisierius Stanislovas Rubinovas. Spektak-lio trukmë � 1.45 val. Bilietø kainos � 28, 35 Lt.12 d., sekmadiená, 18 val. Aleksandro Volodi-

no �Penki vakarai�. Dviejø daliø romantinë dra-ma. Reþisierius Algimantas Pociûnas. Spektakliotrukmë � 2.30 val. Bilietø kainos � 24, 30 Lt.Teatro kasa (Kæstuèio g. 74A) dirba I�V 14�18

val., VI�VII 11�18 val., tel. 22 82 26. Bilietus taippat platina Bilietai.lt ir Bilietø pasaulis.

11 d., ðeðtadiená, 18 val. Mario Fratti �Sesuo�.N-16. Reþisierius Artûras Þukauskas. Spektakliotrukmë � 1.50 val. Bilieto kaina � 30 Lt.12 d., sekmadiená, 12 val. Agnës Dilytës �Krei-

vos daiktø istorijos�. Spektaklis vaikams. Reþisie-rius Audrius Baniûnas. Spektaklio trukmë � 1 val.Bilieto kaina � 15 Lt.

Kauno valstybinis lëliø teatras10 d., penktadiená, 18 val. Juditos Leitaitës ro-

mansø vakaras. Bilieto kaina � 40 Lt.11 d., ðeðtadiená, 12 val. Valerijos ir Stasio Rat-

kevièiø lëliø muziejuje � �Kiðkis dràsuolis�. Spek-taklis-þaidimas, kurá padeda kurti vaikai. Nuo 3 m.Reþisierius Andrius Þiurauskas Bilieto kaina � 8 Lt.12 d., sekmadiená, 12 val. premjera! �Snieguo-

lë ir septyni nykðtukai�. Pagal broliø Grimø pasa-kà apie jautrià ðirdá, nugalëjusià raganiðkus bur-tus. Reþisierius Olegas Þiugþda. Dailininkë Aldo-na Jankauskienë. Kompozitorius Bogdanas Ðèe-panskis. Bilietø kainos � 10, 12, 15 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 87A) dirba IV�V 11�17

val., VI�VII 10�14 val., tel. 22 16 91. Bilietus taippat platina Bilietø pasaulis.

15 d., treèiadiená, 17 val. Kauno apskritiesvieðojoje bibliotekoje (Radastø g. 2, 322 kamb.) �knygos �Anoniminiai alkoholikai. Pasakojimaskaip tûkstanèiai vyrø ir moterø pasveiko nuoalkoholizmo� pristatymas. Dalyvauja LietuvosAA nariai.

12 d., sekmadiená, 18 val. premjera! Gintaro Gra-jausko �Rezervatas�. N-16. Reþisierius Alius Ve-verskis. Spektaklio trukmë � 1.40 val. Bilieto kai-na � 30 Lt.Teatro kasa (M. Daukðos g. 34) dirba III�V 15�

19 val., VI 15�18 val., VII � valandà prieð spektak-lá, tel.: 40 84 70, 22 60 90. Bilietus taip pat platinaBilietai.lt.

9 d., ketvirtadiená, 18 val. Kamerinës muzikosvakaras. Atis Bankas (smuikas, Kanada) ir Jurgis Kar-navièius (fortepijonas). Bilietø kainos � 10, 15 Lt.10 d., penktadiená, 18 val. Koncertas-egzami-

nas �Jaunoji dainininkø karta�. VDU Muzikos aka-demijos magistrai, tarptautiniø konkursø laurea-tai: prof. S. Martinaitytës studentai � Simona Ra-diðauskaitë (sopranas), Andrius Apðega (baritonas),Mantas Gacevièius (baritonas), prof. T. Ladigos stu-dentas Artûras Kurmalijevas (tenoras). Dalyvaus:Mangirdas Dabkus (tenoras), Audronë Eitmanavi-èiûtë (fortepijonas), Rita Kochanauskaitë (fortepi-jonas). Bilieto kaina � 10 Lt.15 d., treèiadiená, 18 val. Fortepijoninës muzikos

vakaras. Kotryna Kaklauskaitë (fortepijonas), Myko-las Bazaras (fortepijonas). Bilieto kaina � 10 Lt.Filharmonijos kasa (L. Sapiegos G. 5) Dirba II�

VI 14�18 val., Tel. 20 04 78. Bilietus taip pat pla-tina Tiketa.

16 d., ketvirtadiená, 16 val. Maironio lietu-viø literatûros muziejuje (Rotuðës a. 13) � raðy-tojo, Nacionalinës kultûros ir meno premijos lau-reato Henriko Algio Èigriejaus jubiliejinë po-pietë su nauja knyga �Atidaryk, kaimyne�. Kny-gos autoriø kalbins muziejaus direktorë, raðyto-ja Aldona Ruseckaitë. Prieð renginá bus galimaaplankyti parodà �Autobiografija H. A. È.� (Hen-rikui Algiui Èigriejui � 80), kurià parengë Ðiuo-laikinës literatûros skyriaus muziejininkas Ed-mundas Kazlauskas, apipavidalino dailininkë In-ga Zamulskienë.

www.nemunas.net . 2013m. geguþës 9�15 d., Nr. 18 (867)

23Kampas

ISSN 0134-3149

Gedimino g. 45, 44239 KaunasTelefonas ir faksas � (8-37) 322244El. paðtas: nemunasredakcija@gmail.comInternetinis adresas: http://www.nemunas.net

Leidþiamas nuo 1967 m. balandþio mën.Iðeina ketvirtadieniais

Indeksas 0079Steigëjas ir leidëjas � Lietuvos raðytojø sàjungaSteigimo liudijimas Nr. 405Spausdino TAURAPOLISTiraþas 1000

Rankraðèiø nerecenzuojame ir negràþiname.

�Nemuno� sàskaitos AB banke �Swedbank�:LT 147300010002256121 � einamoji sàskaita;LT 097300010002230312 � biudþetinë sàskaita;LT 757300010034284035 � valiutinë sàskaita.

Rëmëjai:

SPAUDOS, RADIJO IRTELEVIZIJOS RËMIMO

FONDASKAUNO MIESTOSAVIVALDYBË

LIETUVOS RESPUBLIKOSKULTÛROS RËMIMO

FONDAS

Prenumeratos kaina mënesiui � 9 LtPrenumerata priimamavisuose paðto skyriuose,

internetu www.post.lt ir www.prenumerata.ltarba redakcijoje

Vyriausiasis redaktoriusViktoras Rudþianskas �

tel.: (8-37) 322244, (8-610) 67255Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja �Graþina Viktorija Petroðienë

tel.: (8-37) 322266Referentë � Aurina Venislovaitë �

tel. (8-37) 322244Naujienø redaktoriai:Audronë Meðkauskaitë �

tel. (8-37) 322251, (8-615) 24983Andrius Jakuèiûnas �

tel. (8-611) 98945,el. paðtas: jakuciunas@gmail.com

Maketuotojas � Juozas Puþauskas �tel. (8-656) 38529

Buhalterë � Irena Kavaliauskienë �tel. (8-37) 322235, (8-656) 41705

Talkininkai:Jurga Tumasonytë (publicistika)Aldona Þemaitytë (publicistika)Romualdas Rakauskas (fotografija)Eugenija Þakienë (muzika)Gediminas Jankauskas (kinas)Gediminas Jankus (teatras)Zenonas Baltruðis (fotografija)Lina Navickaitë (kalba)

Kauno kultûros centre �Tautos namai� (Vytautopr. 79 / Kæstuèio g. 1) treèiadieniais 10-11.30 val.201 kab. vyks uþsiëmimai �Ðeimos etno rytmetys�.

In memoriam

RYTIS TRIMONIS(1936�2013)

Balandþio 27 dienà, eidamas 77-uosius me-tus, Vilniuje mirë Rytis Trimonis � literatûroskritikas, literatûrologas, Lietuvos raðytojø sàjun-gos narys nuo 1982 metø.Rytis Trimonis gimë 1936 m. lapkrièio18 d.

Kaune. 1959 metais jis baigë Vilniaus universi-tetà, kuriame ágijo filologo bei lietuviø kalbosir literatûros mokytojo specialybæ. Dirbo Aukð-tojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijo-je, nuo 1974 metø dëstë Vilniaus universitete.Ryèio Trimonio kritikos dëmesio centre bu-

vo sovietinio laikotarpio poezija. Savo tyrinëji-mus, kritikos straipsnius ir recenzijas jis nuolatskelbë to meto kultûrinëje ir visuomeninëjespaudoje, iðleido studijas �Atakuojanèio laikolyrika: pokario metø tarybinës lietuviø lyrikosraida (1945-1954)� (1976) ir �Þmogus ir epochapoezijoje� (1981) bei monografijà �Vladas Gry-bas� (1989), sudarë Vlado Grybo rinktinæ �Iðei-nu su saule� (1977), straipsniø rinkiná �Vytau-tas Montvila literatûros moksle ir kritikoje�(1982), �Lietuviø tarybinës poezijos antologi-jà� rusø kalba (1980).R. Trimonis ið rusø kalbos iðvertë Francsesco

Antonellio, Virginijos Andrews, Jameso Chase�oromanø, taip pat Lietuvos valstybinio þydø mu-ziejaus leistà �Vilniaus getas: kaliniø sàraðai�(1996 �1998).Su Ryèiu Trimoniu atsisveikinta balandþio

30 dienà Vilniaus Rokantiðkiø kapinëse.Lietuvos raðytojø sàjunga

Mirus þmonai, nuoðirdþiai uþjauèiameraðytojà Henrikà Algá Èigriejø.

Lietuvos raðytojø sàjunga

Mirus raðytojuiRyèiui Trimoniui,

nuoðirdþiai uþjauèiame ðeimàir artimuosius.

Lietuvos raðytojø sàjunga

9 d., ketvirtadiená, 18 val. Nacionalinio M. K.Èiurlionio dailës muziejaus Istorinëje Lietuvos Res-publikos Prezidentûroje (Vilniaus g. 33, Kaunas) �istoriko, diplomato, Lietuvos ambasadorius Kana-doje dr. Vytauto Þalio Knygos �Lietuvos diploma-tijos istorija 1925�1940 m.� 2 tomo (1, 2 Dalys)pristatymas.14 d., antradiená, 17 val. fotografijos istoriko

Dainiaus Junevièiaus knygos �Antalis Rohrbachas.1861 m. fotografijos� pristatymas.

10 d., penktadiená, 17 val.Nacionalinio M. K. Èiur-lionio dailës muziejaus Paveikslø galerijoje (K. Do-nelaièio g. 16, Kaunas) � skulptûros ir grafikos at-rankinës-konkursinës parodos �Potencija� atida-rymas. Paroda veiks iki birþelio 9 d.

15 d., treèiadiená, 16 val. vaikø ir jaunimo teatre�Vilkolakis� (Kovo 11-osios g. 108, Kaunas) � S.Ivanauskaitës �Princesë ir mënulis�. Neiðgalvota is-torija Dþeimso Terberio kûriniø motyvais. Informa-cija tel. 31 37 12; vilkolakis.lt, teatras@vilkolakis.lt.

9 d., ketvirtadiená, 12 val. Laisvës alëjoje irMiesto sode � Europos dienos ðventë �Tai � mES�.

9 d., ketvirtadiená, 13 val. M. ir K. Petrauskø lie-tuviø muzikos muziejuje (K. Petrausko g. 31, Kau-nas) � Kauno I-osios muzikos mokyklos mokytojøRasos Derbutienës, Rûtos Bimbaitës, Renatos Mor-kûnienës ir Jurgitos Lapienytës fortepijono klasës mo-kiniø koncertas. Skambës lietuviø ir uþsienio kom-pozitoriø kûriniai. Áëjimas su muziejaus bilietais.

9 d., ketvirtadiená, 18 val. Kauno tautinës kul-tûros centre (A. Jakðto g. 18) � tapybos mokymaijaunimui ir suaugusiesiems �Prie molberto�: na-tiurmortas. Veda dailininkas Gvidas Latakas.11 d., ðeðtadiená, 15 val. KTKC � paskaita �Tau-

tiðkumas ir lietuviðkumo bruoþai�. Lektorius Alek-sandras Þarskus. Susitikimas su menininke LinaOpulskiene: �Debesø laiðkai ir spalvos�, II d.13 d., pirmadiená, 11 val. J. Gruðo memoriali-

niame muziejuje (Kalnieèiø g. 93) � ðventë �Gies-më atgimstanèiai þemei�, skirta Meilës deivei Mil-dai. Dalyvauja vyresniøjø klasiø mokiniai. VedaZita Jakinevièienë.13 d., pirmadiená, 18 val. KTKC etninës veik-

los studijoje (Kalnieèiø g. 180) � mokymai jauni-mui ir suaugusiesiems �Kûrybos dþiaugsmai�: gë-liø tapyba. Veda dailininkë Dalia Þiurkelienë.14 d., antradiená, 18 val. KTKC � mokymai

jaunimui ir suaugusiesiems �Vakarojimai seklyèio-je�: tekstilës dirbiniai (rankinë, palaidinë). VedaDaiva Vainauskienë.15 d., treèiadiená, 18 val. KTKC � vakaronë

�Ðokim!�. Veda Daugailë Braziulytë.

Iki geguþës 16 d. Kauno miesto muziejuje (M. Va-lanèiaus g. 6) veikia Antano Visockio akvarelësparoda �Sugráþimas�. Iki geguþës 25 d. � GintautoGavenavièiaus paroda �Neminto lino skulptûros�.

IX tarptautinis aukðtøjømokyklø chorøkonkursas�Juventus 2013�10 d., penktadiená,12 val. KTU Humanitariniø

mokslø fakultete (Gediminog. 43, 102 aud.) � atvira JAVkompozitoriaus Stephen Jaf-fe paskaita �Naujøjø medijø,orkestro ir dokumentuoto im-pulso refleksija� (anglø kal-ba).19 val. Kauno arkivyskupijos kurijos konferen-

cijø salëje (Papilio g. 5) � atidarymo koncertas.Visi chorai atlieka po laisvai pasirinktà (nekon-kursiná) kûriná a cappella.11 d., ðeðtadiená,14�17 val. Kauno valstybinëje filharmonijoje

(L. Sapiegos g. 5) � konkursas. Bilieto kaina � 5 Lt.17.30�19:30 val. Paminklinëje Kristaus prisi-

këlimo baþnyèioje (Þemaièiø g. 31A) � sakralinësmuzikos koncertas.12 d., sekmadiená,11�12 val. Paminklinëje Kristaus prisikëlimo

baþnyèioje � sakralinës muzikos koncertas.14 val. Kauno karininkø ramovëje (A. Micke-

vièiaus g. 19) � konkurso �Juventus 2013� rezul-tatø paskelbimas, apdovanojimai ir laureatø kon-certas.

10 d., penktadiená, 18 val. Vytauto Didþiojouniversiteto Menø galerijoje �101� (Laisvës al. 53-101, Kaunas) atidaroma tarptautinë medijø menoparoda, kurios ekspozicijos didþiàjà dalá sudaroVDU Naujøjø medijø meno studentø kûryba. Paro-da veiks iki geguþës 24 d.

13 d., pirmadiená, 17 val. VDU (K. Donelaièio 52)402 auditorijoje bus pristatyta ðiuolaikinës latviø po-ezijos antologija �Pavasaris bus kaip visuomet�. Ren-ginyje dalyvaus antologijos sudarytoja ir vertëja Eri-ka Drungytë, VDU profesorius Letonikos centro vado-vas Alvydas Butkus, aktorius Saulius Èiuèelis.

www.nemunas.net . 2013m. geguþës 9�15 d., Nr. 18 (867)

24kytis pinti indus ið reklaminës spaudos, gaminti ðlepetes ið padangø.Vaikø kampelyje bus lankstomi origamiai, pieðiama ir spalvinama antpanaudoto popieriaus ir daromi �Grynparko� antspaudai. Tuo metu Anu-tës ûkio dirbtuvëliø dalyviai suþinos, kokie eteriniai aliejai padedaatbaidyti vabzdþius ir kaip pasigaminti jø miðinukà nuo erkiø ir kitøvabzdþiø.Blusturgyje galësime pirkti, parduoti ar iðmainyti senus pabodu-

sius daiktus. Juk kiekvienas jø turi savo istorijà, o kartais vienamnereikalingas maþmoþis tampa nepakeièiamu turtu kitam. Knygø tur-guje festivalio sveèiai apsikeis seniai perskaitytomis knygomis. Ne-turinèiuosius kà parduoti ar iðmainyti kvieèiame uþsukti apsipirkti,pasigroþëti, pasiþmonëti, pabendrauti ar tiesiog pasivaiðinti arbata irkitais skanumynais.Sporto dirbtuvëse, kurias organizuoja Lietuvos sporto universite-

tas, galësite dalyvauti Sveikatingumo programoje. Èia bus konsul-tuojama, kaip teisingai atlikti pratimus naudojantis lauko treniruok-liais �Stiprûs raumenys � sveiki kaulai�. �Sveikatos kodo� metu busávertinami sveikatos rodikliai, testuojamas pajëgumas, nustatomas fi-zinis aktyvumas, matuojama kûno kompozicija, arterinis kraujospûdis,gliukozës kiekis kraujyje ir kt. Vyks programa �Pasivaikðèiojimaslinksmai� � tai ðiaurietiðkas ëjimas atliekant uþduotis, tai chi mankð-ta bei linksmosios estafetës vaikams ir jaunimui. Festivalio dalyviølaukia ir ávairûs þaidimai, virvës traukimas, vaikðèiojimas kojûkaisbei lobio ieðkojimas.Aplinkos meno projektas �Gamtoje águldyta� � unikalus gyvø insta-

liacijø, performansø bei interaktyviø situacijø marðrutas Nemuno salo-je ir Birðtono Nemuno pakrantëje. Festivalio sveèiai galës mëgautisvokieèiø, prancûzø, Didþiosios Britanijos ir, þinoma, lietuviø meninin-kø sukurtomis improvizacijomis, kurias bendrà visumà susiejo vokie-èiø reþisierius Rolfas Dennemannas. Projekte dalyvauja per 100 daly-viø, kiekvienas jø savaip iðreiðkia santyká su gamta.�Scenocosme� menininkai kuria augalø ir skaitmeniniø technolo-

gijø hibridus. Augalai yra natûralûs jutikliai ir jautriai reaguoja á ávai-rias energijos sroves. Pasitelkæ technologijas, menininkai sujungiarealybæ ir vaizduotæ � suteikia medþiui komunikavimo su þmogumipriemones. Taip �Scenocosme� kûrinys tampa jutimine patirtimi, ra-ginanèia màstyti apie nematomus mûsø ryðius su kitomis gyvomisbûtybëmis. Augalai kalbasi su mumis ðûksniais, melodijomis ir akus-tinëmis vibracijomis.Kaune menininkai pristatys kûriná pavadinimu �Phonofolium�. Tai

interaktyvus darbas � gyvas medis garsu reaguoja á þmogaus prisilieti-mà. Mûsø kûnai nuolat skleidþia elektrostatinæ aurà, kurios negalimejausti. Energijos debesis seka mus kaip nematomas ðeðëlis ir pamaþuveikia aplinkà. Ðiame kûrinyje jis daro átakà augalo lapijai ir suteikiaimpulsà medþiui reaguoti á mûsø buvimà.�Phonofolium� yra tarptautinio aplinkos projekto �Gamtoje águldy-

ta� dalis. Penktadienio vakarà ir ðeðtadiená dienos metu bei vakare jisbus rodomas Nemuno saloje.Festivalio renginiai nemokami. Daugiau informacijos www.grynparkas.lt

Tarptautinis kultûros ir ekologijos festivalis �Grynparkas 2013� ðiaismetais vyks geguþës 10-11 d. Kaune, Nemuno saloje, ir geguþës 12 d.Birðtone, Kultûros centro prieigose. Treèià kartà kas dvejus metus orga-nizuojamas festivalis ðámet iðplëtë savo erdves. Jame bus pristatytastarptautinis aplinkos meno projektas �Gamtoje águldyta�, o ðeðtadienákaunieèiø lauks ekologiniø produktø mugë, blusturgis, ekologinës dirb-tuvës, sporto ir sveikatingumo akcijos vaikams bei suaugusiesiems.Ekologinëse dirbtuvëse kartu su Vytauto Didþiojo universiteto ap-

linkos studijø klubu �Disoma� ir organizacija �Galvok þaliai� daly-vaus tautodailininkai ir ûkininkai, prekiaujantys ekologiðkais dirbi-niais. Festivalio sveèiai galës dalyvauti �Galvok þaliai� akcijose: mo-