Vienas didþiausiø 1948 metø trëmi-mø, kodiniu pavadinimu „Pavasaris“(„Vesna“), vyko geguþës 22 dienà. Átremtá iðveþta per 48 tûkstanèiai Lie-tuvos gyventojø, tapusiø specialiuojukontingentu. Pagrindinë tremties vie-ta – Krasnojarsko kraðtas Sibire, daliailietuviø, iðtremtø ið Jurbarko, Rasei-niø ir kitø rajonø – atðiaurioji Igarka.

Tenkindama Lietuvos KP CK pra-neðimà, Sovietø sàjungos ministrø ta-ryba priëmë nutarimà Nr. 417-160YS„Dël iðtrëmimo ið Lietuvos TSR teri-torijos specialiajai tremèiai 12 000 uþ-muðtø ginkluotø susirëmimø metu, nu-teistø banditø-nacionalistø ðeimø, tapu-siø nelegaliomis, ir banditø pagalbininkø– buoþiø ðeimø“. Pasiraðë J. Stalinas.

Vykdant ðá Kremliaus nutarimà Lie-tuvos SRS Ministrø taryba ir LietuvosSRS Komunistø partijos Centro komi-tetas 1948 metø geguþës 18-àjà taip patpriëmë nutarimà dël priemoniø iðtre-miant „banditø“ ir „banditø“ pagalbi-ninkø – „buoþiø“ ðeimas. Nutarime ið-vardyti pagrindiniai reikalavimai parei-gûnams dël iðtremiamø þmoniø ir kon-fiskuoto turto. Nutarimà pasiraðëLSRS Ministrø tarybos pirmininkasM. Gedvilas, LSRS KP CK sekreto-rius A. Snieèkus.

Kelionë traukiniu Nr. 510Raseiniø ir Jurbarko apskrièiø

tremtiniø eðelono formavimas pradëtas1948 metø geguþës 23-iàjà 8 valandà, uþ-baigtas – geguþës 24-àjà 3 valandà.

Viduklës geleþinkelio stotyje á vago-nus sulaipintos 239 ðeimos, 766 þmo-nës: 232 vyrai, 305 moterys, 226 vai-kai iki 16 metø. Varlaukio stotyje – 149

ðeimos, 505 þmonës: 161 vyras, 229moterys, 146 vaikai iki 16 metø. Ið vi-so á eðelonà pakrauta 388 ðeimos, 1271þmogus: 365 vyrai, 534 moterys, 372vaikai iki 16 metø. Taip prasidëjo ke-lionë á tremtá traukiniu Nr. 510.

1948 metø birþelio 1 dienà 5 valan-dà 15 minuèiø ávaþiuojant á Jumatovostotá eðelonas atsitrenkë á priekyje sto-vintá prekiná sàstatà, nes maðinistas irjo padëjëjas miegojo. Katastrofos me-tu visiðkai sudauþyta 12 keturaðiø vago-nø, ið jø 11 su tremtiniais bei konvojausvagonas. Praneðime raðoma, kad katast-rofos metu þuvo 19 þmoniø: 8 vyrai, 10moterø ir vienas vaikas. Sunkiai suþeisti35 þmonës. Þuvusieji palaidoti katastro-fos vietoje, Jumatovo stoties rajone.

1980 ar 1982 metais, tikslios datosnepamenu, teko kalbëtis su katastro-fos Jumatovo stotyje liudininke OnaDaulenskaite, á tremtá iðveþta ið Gude-liø kaimo prie Girdþiø, Jurbarko rajo-ne. Ji pasakojo: „Ið viso vagono að vie-na likau gyva. Sirgau dþiova, todël lai-kiausi atokiau nuo visø, palindusi pogultais. Katastrofos metu mane pri-spaudë gultø lentos ir vagono nuolau-þos, ið po kuriø mane iðtraukë po keliøvalandø. Leido truputá atsikvëpti ir nu-vedë atpaþinti þuvusiøjø, kurie gulëjo su-guldyti eilëje prie bëgiø. Atpaþinau savoðeimos narius, gimines ir netoli gyvenu-sius kaimynus. Atpaþintøjø tikslaus skai-èius nepamenu, o þuvusiøjø kûnø prie bë-giø gulëjo gal 60 ar daugiau“. Ona Dau-lenskaitë mirë 1985 metais Lietuvoje.

Á katastrofos vietà saugumo ir kitostarnybos atvyko 8 valandà ryto. Iki ðiøtarnybø atvykimo gelbëjimo darbusvykdë tremtiniai ir konvojaus kariai.

Sunkiai suþeistuosius paguldë á Demosir Ufos ligonines, likusieji perveþti áUfos geleþinkelio stotá.

Maisto uþsakymo telegramoje Ufosgeleþinkelio stoties restoranui raðyta:„Eðelonas Nr. 97921, 1172 þmonës.Paruoðkite maistà“. Pagal ðá nurodytàskaièiø galima spræsti, kad þuvusiø irsuþeistø – 99 þmonës.

Antroje telegramoje Èeliabinskogeleþinkelio stoties restoranui maistasuþsakytas jau tik 1118 þmoniø. Þuvu-siøjø ir suþeistøjø skaièius padidëjo iki159 þmoniø.

Praneðimo skiltyje „Maitinimas“nurodoma, kad maitinimas vyko sklan-dþiai, tik Krasnojarsko miesto Zlobi-no stotyje tris dienas nebuvo duonos.Tik ar galima laikyti maitinimu dviemtrims paroms vagonui skirtà kibirà ábuizà panaðios sriubos, porà kepalëliøduonos ir porà kibirø vandens?..

Vaikø iki trejø metø kelionës á trem-tá metu tëvams ásigyti pienui „iðduota“5,5 rublio dienai. Kieno kiðenëse nusë-do minëti pinigai, nesunku atspëti, të-vai ðiø pinigø tikrai negavo.

Birþelio 3-iàjà tremiamieji iðveþti á pa-skyrimo stotá Krasnojarske. Laikinai ap-gyvendinti buvusiame karo belaisviø la-geryje, ið kur birþelio 27-àjà garlaiviais„Marija Uljanova“ ir „Stalin“ iðplukdytiá Igarkà. 1948 metø liepos 2 dienà spe-cialøjá kontingentà eðelono virðininkasMordvinenka perdavë Igarkos komen-dantui papulkininkiui Gruzdkovui.

Pridavimo akte paraðyta:1. 1948 metø liepos 1 dienà garlai-

viu „Stalinas“ á Igarkos miestà atvykoeðelonas Nr. 97921 specialiøjø trem-tiniø – lietuviø.

2. Igarkoje priimta 305 ðeimos spe-cialiøjø tremtiniø – lietuviø, 1219 þmo-niø. Ðeimø skaièiaus sumaþëjimas 83ðeimomis paaiðkinamas, kad 19 ðeimøiðvyko þuvus jø nariams (þuvæ ar paliktiligoninëse). Kiti atvyko pavieniui irkaip ðeimos nesiskaitë.

3. Kelionës metu ávykus traukiniokatastrofai þuvo 19 þmoniø (uþraðytatik tiek, kiek atpaþino O. Daulenskai-të – aut.past.).

4. Kelyje mirë Janë Kamantauskai-të, gimusi 1948 metais.

5. Kelionei Krasnojarskas–Igarkatremtiniams iðduotas sauso maisto da-vinys ðeðioms paroms.

Taèiau kalbantis su tø dienø trem-tiniais paaiðkëjo, kad ne tik maisto, betir vandens jie negavo. Tremtiniams ne-buvo leidþiama iðlipti ið triumø.

Ádomiausias pridavimo akto saki-nys: „Spec. tremtiniai – lietuviai pre-tenzijø konvojaus kariðkiams ir eðelo-no vadovybei nepareiðkë“. Galima tikásivaizduoti kokia „gumbalige“ bûtøsusirgæs asmuo iðdrásæs tai padaryti.

Aldona Matulkaitë knygoje „Igar-kos tremtiniai“ pateikë iðaiðkintø þu-vusiø tremtiniø vardiná sàraðà. Jame 38pavardës, o ne 19, kaip raðoma ataskai-toje. Galbût suraðant ataskaità suvei-kë stribo sindromas – atimti ir pasida-lyti – tai jie mokëjo labai gerai, o sudë-ti ir padauginti – neákandamas reikalas.

Toje paèioje knygoje Vaclovas Da-venis pasakoja, kad uþ Uralo traukiniuisustojus prie eþero leista iðsimaudyti.Po komandos iðlipti á krantà du broliu-kai ëmë plaukti tolyn. Nepaklusæ, bu-vo nuðauti motinos akyse.

(keliama á 2 psl.)

Eðelonas Nr. 97921

Geguþës 13 dienà paminëtos Kal-niðkës mûðio – vieno ið garsiausiø Lie-tuvos ginkluotojo pasiprieðinimo isto-rijoje – 71-osios metinës. Ðiai svarbiaiistorinei datai paþymëti buvo skirtiávairûs renginiai. Minëjimas prasidëjoLazdijø miesto Nepriklausomybësaikðtëje, kur buvo padëta gëliø prie Ne-priklausomybës paminklo, vyko dvira-tininkø ir bëgimo dalyviø á Kalniðkësmûðio vietà iðlydëtuvës bei Lietuvoskariuomenës skiriamøjø þenklø pieðiniøkonkursas „Þengia pulkas linksmai“.

Vidurdiená Simno Ðvè. MergelësMarijos Ëmimo á dangø baþnyèioje au-kotos ðv. Miðios uþ pasiprieðinimo ko-vø dalyvius. Vëliau Kalniðkës mûðiovietoje vyko bëgimo dalyviø ir dvirati-ninkø sutikimas bei pieðiniø konkursonugalëtojø apdovanojimas. Prasidëjusiðkilmingam minëjimui á renginá susi-rinkusiems savanoriams, ðauliams,Laisvës kovø dalyviams ir jø artimie-siems bei savo kraðto istorijai neabejin-

Paminëtos Kalniðkës mûðio 71-osios metinësgiems ðventës dalyviams, kalbëjo ren-ginio sveèiai: Lazdijø rajono savivaldy-bës mero pavaduotojas Gintautas Sa-latka, Seimo narys Paulius Saudargas,profesorius Juozas Galdikas, politolo-gas Laurynas Kasèiûnas, kraðtietis Vai-das Ðalaðevièius. Minëjime dalyvavoVSAT Varënos rinktinës vadas Vytau-tas Iþganaitis, KASP Dainavos apygar-dos 1-osios rinktinës vadas SvajûnasPapiliauskas, A. Juozapavièiaus ðauliø1-osios rinktinës vadas Skirmantas Va-latkevièius bei kiti garbûs sveèiai.

Savo kalboje mero pavaduotojas G.Salatka linkëjo visiems kartu saugoti irpuoselëti mûsø tautos istorinæ atmin-tá, perduoti jà vaikams, jauniesiemsLietuvos pilieèiams, dainomis, pasako-jimais ir reikðmingais darbais liudytikovotojø uþ laisvæ atminimà, gerbti jøartimøjø tvirtybæ ir dràsiai bei atsakin-gai kurti mûsø valstybës ðiandienà irdar ðviesesná ateities rytojø. „Mûsø tau-tos stiprybë – susitelkime ir vienybëje.

Bûkime pilietiðkai sà-moningi, mokëkimeatsirinkti ir ávertintitai, kas vyksta mûsø in-formacinëje, kultûrinë-je ir politinëje erdvëje.Nepamirðkime, jogmus visus jungia vienastikslas – per amþiusLaisva ir Nepriklauso-ma tëvynë Lietuva“, –sakë G. Salatka.

Minint 71-àsias Kal-niðkës mûðio metines,sunkø ir skausmingà re-zistenciniø kovø daly-viø likimà apdainavoLazdijø kultûros centro folkloro an-sambliai „Dainuviai“ ir „Riecimëlis“,Lazdijø buvusiø politiniø kaliniø ir trem-tiniø Laisvës kovø dainø ansamblis,,Þilvitis“, Ðeðtokø seniûnijos Roliøbendruomenës ansamblis ,,Sodþius“,Alytaus ,,Dzûkø pulkuco“ ansamblis,

mokytojai Lina ir Juozas Pileckai sumokiniu Armandu Tarnavièiumi beijaunoji ðaulë Margarita Rasiulytë.

Pasibaigus meninei programai, visirenginio dalyviai tradiciðkai vaiðinosikareiviðka koðe.Lazdijø rajono savivaldybës inf.

* *

Nr. 19(1185)

2016 m. geguþës 20 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt

22222 2016 m. geguþës 20 d.Nr. 19 (1185) Tremtinys

Ðvenèiausioji Mergelë Marija, Die-vo Motina uþima iðskirtinæ vietà Kata-likø Baþnyèioje. Protestantiðkos baþ-nyèios net kartais teigia, kad katalikaisudievina Marijà ir paverèia „ketvirtuo-ju“ ðvè. Trejybës nariu. Nors kai ku-riuose katalikiðkuose kraðtuose ypaèstiprus Mergelës Marijos kultas, taèiauðiuo atveju protestantiðka kritika tik-rai nëra teisinga. Kaip pabrëþia Kata-likø Baþnyèios doktrina, katalikamsDievo Motinà derëtø suprasti kaipkrikðèioniðko gyvenimo pavyzdá, kaipypatingà þenklà, nurodantá Jëzaus Kris-taus link. Ji yra Didþioji Uþtarëja, pui-kiai suvokianti mûsø þemiðkuosius so-pulius, nepailstamai besirûpinanti mu-mis, kaip motina rûpinasi savo vaikais.Ðvè. Marija yra visos Baþnyèios provaiz-dis, primenantis, kad svarbiausia Baþny-èioje – dràsa iðlikti atvirai Dievo vedimui.

Liturginiame kalendoriuje yra daugsvarbiø iðkilmiø, kurios siejamos suÐvè. Marija. Kiekviena ið jø atskleidþiaskirtingà jos pavyzdþio mums aspektà.Na, o geguþë yra tapusi savotiðka pa-maldumo Dievo Motinai kulminacija.

Tai santykinai vëlyva tradicija, ku-ri susiformavo 13 amþiaus pabaigoje.

Geguþë – ypatingo pamaldumo Ðvè. Mergelei Marijai mënuoDidþiàja dalimi tai buvo susijæ su tau-tø, neseniai atradusiø krikðèionybæ, gi-lesne evangelizacija. Geguþæ bûta svar-biø pagoniðkø ðvenèiø, susijusiø sugamtos iðsiskleidimu po þiemos apmi-rimo. Ðvè. Mergelës Marijos garbini-mas buvo pasiûlytas kaip priminimas,kad bûtent ðioje trapioje Izraelio mer-ginoje þmogiðkoji prigimtis iðsiskleidëvisu groþiu.

Verta pabrëþti ir tai, kad geguþësmënesá ásiðaknijæs pamaldumas Ðvè.Marijai neturi grieþtos reglamentacijosir labai priklauso nuo kraðto paproèiøar temperamento. Tik 16 amþiuje pa-sirodë pirmosios maldaknygës, skirtos„geguþinëms pamaldoms“, taèiau ikiðiol iniciatyva paliekama paèioms tikin-èiøjø bendruomenëms, kurios ragina-mos ne tik dalyvauti pamaldose, bet irrinktis bendrai maldai kieno nors na-muose, ásirengti Ðvè. Mergelei Marijaiskirtà altorëlá.

Prie to, kad geguþë tapo „Marijosmënesiu“, labai prisidëjo jëzuitai, ku-rie á krizæ patekusià Baþnyèià bandëgaivinti, stiprindami ávairaus pobûdþiopamaldumà. Bûtent jëzuitø dëka po-pieþius Pijus VII 1815 metais oficialiai

pritarë bûtent tokiam geguþës mënesiopamaldumui, o jau popieþius Pijus IX1859 metais paskelbë, jog ðis pamaldu-mas turi bûti oficiali Baþnyèios praktika.

20 amþiaus popieþiai ypaè akcenta-vo Ðvè. Mergelës Marijos vaidmená.Popieþius Paulius VI 1965 metais ið-leistame trumpame dokumente pabrë-þë, kad svarbiu geguþiniø pamaldø mo-tyvu turi tapti malda uþ taikà visoje þe-mëje. Ypaè svarbu kuo daugiau dëme-sio skirti Ðvè. Mergelei Marijai, raginopopieþius, dabar jau paskelbtas ðven-tuoju, Jonas Paulius II. Jis tvirtino, kadðis pamaldumas yra svarbus prieðnuo-dis iðplitusiai neapykantai ir smurtui.

Lietuvoje iki 19 amþiaus vidurio ge-guþë nebuvo siejama su Ðvè. MergeleMarija. Geguþinës pamaldos pradëtospraktikuoti tik po to, kai Seinø valdy-tojas 19 amþiaus viduryje lankësi Ro-moje ir liko suþavëtas tuo pamaldumuDievo Motinai, kurá ten iðvydo. Tad pir-miausia geguþinës pamaldos iðplitoSeinø vyskupijoje, paskui jas perëmëÞemaièiø vyskupas Motiejus Valan-èius. Istorikai tvirtina, kad Vilniaus ka-tedroje geguþinës pamaldos pradëtospraktikuoti tik nuo 1884 metø.

Kaip jau áprasta Lietuvoje, mes ga-na lëtai priimame naujoves, taèiau pas-kui jas tvirtai giname. Taip nutiko ir sugeguþinëmis pamaldomis. Jos buvo itinsvarbios tarpukario Lietuvos gyvenime,Buvo áprasta, kad kaimynai rinkdavo-si vis kitoje troboje ir kartu melsdavo-si, giedodavo litanijas ir ávairias maldasÐvè. Mergelei Marijai. Daþnoje trobo-je bûdavo árengtas ir papuoðtas specia-lus altorëlis.

Sovietø okupantai grieþtai kovojosu ðia tradicija. Negalima sakyti, kad jibuvo visiðkai sunaikinta, taèiau, ypaèpo visø tremèiø ir partizaninio judëji-mo nutildymo, ði baþnytinë praktikapasitraukë á pogrindá.Atkûrus Nepriklausomybæ, ji vël gero-kai sustiprëjo. Taèiau, tenka pripaþin-ti, dar tikrai nepasiekë tos svarbos, kuriðiam pamaldumui teikta prieð okupa-cijà. Didele dalimi tai susijæ ir su reli-giniø tradicijø nusilpimu ðeimø gyveni-me, taip pat su bendruomeniðkumo su-nykimu Lietuvoje. Kita vertus, geguþi-nio pamaldumo atgaivinimas ir stipri-nimas galëtø bûti svarbi dvasinës de-toksikacijos praktika Lietuvoje.

Andrius NAVICKAS

(atkelta ið 1 psl.)

Liudininkø prisiminimai

Janina ir Juozas BorkertaiÐiuo metu Jurbarke gyvena buvæ

Igarkos tremtiniai Janina Borkertai-të-Klioðtoraitienë ir brolis JuozasBorkertas.

Juozas Borkertas prisiminë: „Á mû-sø sodybà Dainiø kaime, Jurbarko vals-èiuje, kariðkiai atvyko apie vidurnak-tá. Uþdarinëjo langines, tëtei ásakë uþ-daryti ðuná. Mus susodino ant grindø,perskaitë nuosprendá. Daiktus krautisleido vëliau.

Kieme girdëjome bruzdesá, nes ka-riðkiai ir stribai mûsø sodyboje áruoðëpakrovimo á automaðinas punktà. Kai-mynus á mûsø sodybà atveþdavo veþi-mais. Atvaþiavus maðinoms, daiktussukraudavo á maðinas, o ant jø laipin-davo þmones, taip pat ásitaisydavo irapsaugos kariðkiai.

Nuveþë á Varlaukio geleþinkeliostotá ir sulaipino á gyvulinius vagonus.Seserá Janinà á Varlaukio stotá atlydë-jo stribas ir álaipino jau á pradëjusá ju-dëti eðelonà“.

„Að mokiausi Jurbarko gimnazijo-je ir gyvenau mieste, tad kol mane su-rado, praëjo nemaþai laiko. Kelionësmetu, nepamename kurioje stotyje, ga-vome maisto: vagonui – kibirà buizos,kepalëlá duonos ir leido dviem vyramsatsineðti vandens.

Tà rytà eðelonui atsimuðus á priekyjestovëjusá sàstatà, mus paþadino garsustrenksmas, atrodë, kad kaþkur kylame.Daug kas nukrito nuo gultø. Mûsø va-gonà uþstûmë ant priekyje buvusio va-gono. Atsipeikëjæ suaugusieji pradëjodairytis pro sienose atsiradusius ply-ðius. Vaizdas sukreèiantis. Ið po mumisesanèio vagono nuolauþø kyðojo nu-trauktos þmoniø galûnës... Sargyba lei-do iðlipti ið vagonø su daiktais. Daik-

tus sukrauti ðalia bëgiø. Kas pajëgë,pradëjo gelbëjimo darbus. Sargybiniai,visada viskà pastebintys, nepastebëjovietiniø, kurie pasinaudojæ suirute pa-sisavino mûsø daiktø. Katastrofos vie-toje – pelkëta vietovë, tekëjo upelis.Mes, vaikai, ëjome praustis.

Iðtrauktus suþeistuosius guldë á ve-þimus, traukiamus jauèiø, ir kaþkur ið-veþë. Þuvusiøjø kûnus guldë prie bë-giø. Tikslaus skaièiaus nepamename,galëjo bûti apie 50–60 palaikø.

Po keliø valandø atsirado daugiaukariðkiø, technikos, skirtos vagonamspakelti. Priekyje esanèius nesudauþy-tus vagonus nustûmë kaþkur tolyn, omûsø – atgal. Likusiais sveikais vago-nais mus nugabeno á Ufà. O ið ten áKrasnojarskà. Patalpino japonø karobelaisviø stovykloje,“ – papasakojo Ja-nina Borkertaitë-Klioðtoraitienë.

Po kurio laiko tremtinius sulaipinoá garlaivio „Stalinas“ triumus ir nupluk-dë á Igarkà. Ágarkoje Borkertø tëvà pa-skyrë ganyti arklius, duktë Janina dir-bo brokuotoja: þymëjo ràstus ir vedëapskaità. Sûnus Juozas baigë vairuoto-jø kursus ir dirbo vairuotoju. Iðleisti iðtremties visi gráþo á Lietuvà.

Vitalija Meðkauskaitë-Micutienë„Mano brolis partizanas su bendra-

þygiu Kasperavièiumi þuvo prie Þin-daièiø. Brolis Vladas jau kalëjo tolimo-je ðiaurëje – Kolymoje, prie Magada-no. 1953 metais atvyko pas mus á Igar-kà, o po dvejø metø iðvyko á Lietuvà.

Mus su manta atveþë á Borkertø so-dybà Dainiuose. Anksèiau uþ mus á su-rinkimo punktà atveþta kaimynë, pa-maèiusi mus, pasakë: „Ir Meðkauskusveþa... Aèiû Dievui, ne vieni bûsime“.

Ið Berkertø sodybos maðinomis at-veþë á Varlaukio geleþinkelio stotá irsulaipino á vagonus. Á Rytus pajudë-jome paryèiui.

Smûgio metu mokytoja Kasiulaitie-

në ið Dainiø kaimo riktelëjo: „Katast-rofa!“ Vagone ásivyravo tyla, niekas ne-pratarë në þodþio. Kiek pamenu, mû-sø vagone niekas nenukentëjo, betprieð mus buvæ trys vagonai buvo visið-kai sudauþyti. Telesforas Pranskaitis,prispaustas vagono nuolauþø, ðaukësipagalbos, nesulaukæs mirë.

Iðlipusi ið vagono pamaèiau kruvi-nà moterá, maitinanèià vaikelá. Juos vë-liau iðveþë á ligoninæ. Mûsø vagone átremtá buvo veþama partizanø vado mo-tina Paulavièienë ið Kalnënø, jos nuo-mone, þuvusiøjø galëjo bûti apie 50.Kiek suþeistø, pasakyti negali. Lengvaisuþeistøjø á ligoninæ neveþë.“

Julë Petraitytë-Grigienë„Mano tëvai gyveno Mantviliø kai-

me, Jurbarko valsèiuje. Ûkininkavoprie Mituvos upës esanèiame 22 hek-tarø ûkyje. Ðeimoje augau að ir brolisAntanas.

1948 metø geguþës 22-àjà paryèiaisá mûsø sodybà atvyko stribai ir saugu-mieèiai. Neradæ tëvelio, puolë klausi-nëti mamà, kur jis pasislëpë. Tëvelistuo metu buvo iðvedæs karvæ á ganyklàir pastebëjæs nekviestus sveèius, pasi-slëpë rugiuose. Kai pamatë, kad mamaruoðiasi kelionei ir pasikinkius arklákrauna mantà á veþimà, tëtis parëjo.Buvo „maloniai sutiktas sveèiø“.

Atveþë mus pas Borkertus, ið jø – áVarlaukio geleþinkelio stotá. Mama vi-sà laikà kartojo, kad be reikalo ëmëmedaiktus, vis vien paveð ir suðaudys. Ið-vykome á neþinià.

1948 metø birþelio 1-osios paryèiaisstipraus smûgio nublokðti nuo gultø ne-supratome, kas ávyko. Mûsø vagone þu-vusiøjø ar suþeistøjø nebuvo. Pastebë-jæ nuo smûgio atsivërusias vagono du-ris su drauge Irena (vaikø gydytoja Pur-liene) iððokome ið vagono ir bëgomeprie upelio praustis. Atsisukusi pama-èiau, kad mûsø vagono priekiniai ratai

nuðokæ nuo bëgiø. Ið gretimo vagononuolauþø kyðojo þmogaus kojos. Pasi-rodþius sargybiniams, þmonës pradë-jo ðaukti: „Kà padarëte!“

Buvome suvaryti ir uþdaryti vagone.Priekinius vagonus nutempë. Mûsø va-gonà ir kitus uþ mûsø esanèius vagonuspaliko katastrofos vietoje. Kiek galëjobûti þuvusiøjø, tiksliai pasakyti nega-liu, tikrai ne viena deðimtis. Naujai su-formavus sàstatà, tæsëme kelionæ áKrasnojarskà.

Pranskaièiai ið GudeliøOna Daulenskaitë, kalbëdama apie

savo giminaièiø Kazimiero ir NatalijosPranskaièiø ðeimos likimà, sakë: „Ka-zimieras neátiko sovietø valdþios atsto-vams Girdþiuose. Namuose nuolat bu-vo daromos kratos.

1945 metø sausá po eilinës kratosKazimierà iðsivedë vietos milicininkas.Suþinojome, kad jis nuveþtas á Vytënus.Þmonai Natalijai nuvykus aplankyti, pa-sakë, kad vyras perveþtas á Raseinius.

Kokios priemonës naudotos tar-dant, sunku pasakyti, bet per nepilnusdu mënesius ið sveiko þmogaus likoskeletas. Þmonai buvo leista ið Rasei-niø kalëjimo vyrà parsiveþti namo. Tàpaèià naktá namuose mirë.

Pranskaièiø ðeima priskirta prie„banditø“ pagalbininkø, „buoþiø“ ðei-mø. 1948 metø geguþës 22 dienà ið Var-laukio geleþinkelio stoties iðveþta átremtá. Traukinio katastrofos metu Ju-matovo stotyje, mûsø vagone niekasneiðliko gyvas, iðskyrus mane. Dar vie-nas tremiamasis, Telesforas, dar kurálaikà ðaukësi pagalbos, bet nutilo ir jis.

Ið darnios ðeimos gyvas liko sûnusApolinaras, nepatekæs á tremtá. Taèiaulikimas ir jam buvo negailestingas – su-sirgo kaulø dþiova. Mirë 1953 metais.“

Pagal Antano BAJERÈIAUSsuriktà medþiagà spaudai

parengë Vesta MILERIENË

Eðelonas Nr. 97921

333332016 m. geguþës 20 d. Nr. 19 (1185)TremtinysÁvykiai, komentarai

Geguþës 12-oji buvo viena juo-dþiausiø dienø ne tik Lietuvos Res-publikos liberalø sàjûdþiui (LRLS),bet ir visai politinei valstybës siste-mai – nepaisant to, kad tai nebuvoprecedento neturintis ávykis (kaip tikatvirkðèiai – precedentø bûta perakis), ðià dienà buvo smogta þmoniøpasitikëjimui partijomis. Be abejo –to pasitikëjimo ir taip ne per daugiau-sia, taèiau, pasak prieþodþio, ðaukð-tas deguto pagadina statinæ medaus.Todël ir kyla klausimas, kam buvonaudinga eliminuoti Eligijø Masiulá irjo atstovaujamà partijà ið artëjanèiøSeimo rinkimø?

Paprasèiausia bûtø atsakyti, kad tainaudinga visiems konkurentams, taiyra, likusioms politinëms partijoms, ta-èiau nesitiki, kad viskas bûtø taip pa-prasta ir tikslaus atsakymo greièiausiaidar teks palaukti ne vienus metus arnet deðimtmeèius. Palaukti ne todël,kad vël visos ðio politinio skandaloperipetijos tæsis metø metus, kaipbuvo Darbo partijos „juodosios bu-halterijos“ bylos atveju, bet dël nekartà istorijos patvirtintos tiesos –daþniausiai praeina keturi-penki de-ðimtmeèiai ir kas nors ið tø ávykiø da-lyviø pagaliau prabyla...

Prisiminkime, kad ir Molotovo-Ribentropo paktà: nors visas pasau-lis þinojo apie jo egzistavimà, tikro-sios detalës (tiesa, ne visos) á vieðu-mà buvo iðvilktos praëjus penkiasde-ðimèiai metø.

Taigi kada nors suþinosime ir tik-ruosius Liberalø sàjûdþio vadovo eli-minavimo ið politikos autorius. Tikrainenustebèiau, jei gijos nuvestø á ...Kremliø. Tebûnie tai sàmokslo teori-

Ugnies be dûmø nebûna, taèiau kartais per dûmusir ugnies nematyti

ja, taèiau toks paaiðkinimas visai áma-nomas ðtai kodël – á Liberalø sàjûdþiopusæ labiausiai linko jaunas rinkëjas,taip pat ðià politinæ partijà rinkosi va-karietiðkø paþiûrø, iðsilavinæ vidutinioamþiaus þmonës, savo asmenine patir-timi ávertinæ Vakarø demokratijos pri-valumus.

Galima sakyti, kad panaðiu rinkëjøkontingentu remiasi ir Tëvynës sàjun-gos-Lietuvos krikðèioniø demokratøpartija, taèiau kategoriðki ðios parti-jos pareiðkimai tam tikrø politiniøsprendimø atþvilgiu ne visada yra pri-imtini liberaliø paþiûrø þmonëms.Apie socialdemokratø rinkëjus kal-bëti daug neverta – jø tradicinis elek-toratas niekur nedings, o jauni kar-jeristai vargu ar mato perspektyvø ei-ti á rinkimus su ðia partija. „Darbo“ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijø at-eitis iðvis neaiðki...

Kas lieka? Ogi Ramûno Karbauskio„þalieji valstieèiai“ (Valstieèiø ir þaliøjøsàjunga). Turint galvoje ðio turtuolioveiklà, nuolat reklamuojamà, kaip di-dþiausio kultûros mecenato ir blaivy-bës ðalininko, nereikëtø stebëtis, jogpalaikymo jam pakanka, ypaè tarp jau-nimo. O kur dar jo tautiðkumo jaus-mà neva puoselëjanèios iniciatyvos,pavyzdþiui, senojo baltø tikëjimo pro-pagavimas?

Atrodytø, visa tai puiku, graþu, ver-ta. Deja, bet ar daug kas ið tø jaunø þmo-niø þino, kad putinizmo teoretikas irideologas A. Duginas kaip vienà ið bû-dø kovoti su katalikybe, kurià jis laikoviena pavojingiausiø jëgø didþiarusið-kumo geopolitikai, ávardijo neopagony-bæ? Kas tai – sutapimas? Tebûnie. Betkaip tada paaiðkinti R. Karbauskio po-

zicijà 2002 metais, kai jis kovojo uþ Ig-nalinos atominës elektrinës darbo pra-tæsimà, kas bûtø reiðkæ Lietuvos narys-tës Europos Sàjungoje fiasko? Arba –2012 metais jo jau atvirkðtinës akcijosprieð Visagino atominës elektrinës sta-tybà, kuri buvo laikoma vienu ið ele-mentø siekiant Lietuvos energetinësnepriklausomybës nuo Rusijos?

Elektrinës statybos planai buvo áðal-dyti, o Rusija, lengviau atsikvëpusi,puolë statyti Astravo atominæ elektri-næ Baltarusijoje, per 50 kilometrø nuoVilniaus (pagal tarptautines konvenci-jas, tokio tipo elektrinës negali bûti sta-tomos nuo didesniø miestø arèiau kaipper 100 kilometrø).

2000 metais R. Karbauskis siûlë lë-tinti pasirengimà narystei NATO,2002 metais prisidëjo prie referendu-mo organizatoriø dël narystës NATO,bet jis neiðdegë, 2004 metais Lietuvaástojo á gynybiná aljansà. O pastaruojumetu R. Karbauskis pasisako prieððauktiniø kariuomenæ, siûlydamas „ki-toká“ karinio parengimo modelá (tarsitam turime laiko?).

Nepamirðkime ir bandymo su-rengti referendumà, kuris uþdraustøparduoti þemës ûkio paskirties þemæuþsienieèiams (kas kirstøsi su Lietu-vos ásipareigojimais ES ir apskritai suES ástatymais): ðio sumanymo rezul-tatas – þmonës prarado galimybæ ap-skritai parduoti savo nuosavybæ, þe-mës kaina nukrito iki nesuvokiamopigumo, tad stambûs þemvaldþiai,kaip kad R. Karbauskis, gavo progàkone veltui supirkti maþaþemiø nu-vertintà turtà.

Laimë, pavyko iðvengti susikirti-mo su ES ástatymais, kuo labiausiai,

þinoma, nusivylë Kremliuje.Tai ðtai kokiam politiniam veikë-

jui atveriamos galimybës ðiø metø Sei-mo rinkimuose, jei liberalø elektoratodalis palinks link „þaliøjø valstieèiø“.

Gráþkime prie liberalø. Kol tiria-mos Eligijaus Masiulio, paëmusio iðRaimondo Kurlianskio kyðá – 106000 eurø – peripetijos, politologai iranalitikai svarsto, kas laukia Libera-lø sàjûdþio: vieni abejoja, ar naujasisvadovas neatsisakys klasikinio libe-ralizmo ideologijos ir ar nenuvairuospartijà á visiðkà populizmà, kiti – arnesubyrës partija á atskirus politiniusdarinius, paremtus jø vadø autorite-tu, o ne ideologija.

Galø gale, neatsakyta ir á klausimà,ko dabar liberalai gali tikëtis rudená vyk-sianèiuose Seimo rinkimuose, ar turëstam átakos E. Masiulio pasitraukimasið partijos vadovo posto ir Seimo nariopareigø? Nestokojama ir svarstymø,tiesiogiai susijusiø su skandalu – ar li-beralai pirmà kartà pabandë taip gautipinigø rinkimams, ar tik pakliuvo pir-mà kartà?

Abejojama ir dabartine partijø rë-mimo sistema – ar teisingas ástatymas,kuris draudþia juridiniams asmenimsfinansuoti politines partijas? Jei bûtøvieðai leidþiamas toks finansavimas,bûtø daugiau aiðkumo, kas kà ir kodëlproteguoja, liktø maþiau spekuliacijø(pavyzdþiui, bûtø aiðku, ar partija dir-ba visuomenës labui, ar kokiam norsverslo magnatui).

Kaip bebûtø, ðis skandalas apnuo-gino dar vienà akis badanèià tiesà – po-litikai nëra laisvi priimti visuomenësinteresus atitinkanèius sprendimus.

Gintaras MARKEVIÈIUS

„Eurovizija“ – ne tas pats, kas „Rusovizija“Tam tikra prasme Lietuvoje kilusá

skandalà, kai STT nutvërë Liberaløsàjûdþio vadovà Eligijø Masiulá, pri-imantá kyðá ið „MG Baltic“ vicepre-zidento Raimondo Kurlianskio, uþ-goþë tarptautinis ávykis – populiaru-sis tarptautinis muzikinis „Eurovizi-jos“ konkursas. Gal tai ir neblogai –plaèiosios visuomenës masës gavoprogà savo aistras nukreipti kita lin-kme. O konkursas buvo labai ádomus– aistros virë dar jam nepasiekus tarp-tautinio etapo.

Reikalas tas, kad Ukrainos atstovëdainininkë Jamala (tariama „Dþama-la“), Krymo totoriø palikuonë, pasirin-ko dainà apie 1944 metø Krymo toto-riø deportacijà ið tëvynës, o tai Rusijailabai nepatiko ir ji pabandë uþdraustiðià dainà. Laimë, „Eurovizijos“ taisyk-liø Rusija dar nediktuoja, tad daina pa-teko ne tik á „Eurovizijà“, bet ir pasie-kë jos finalà.

Tiesà sakant, daug kam ið mûsø bu-vo svarbiau ne kokià vietà uþims mûsøatstovas Montvydas, kiek tai, kuo baig-sis Rusijos dainininko Sergejaus Laza-revo pretenzijos á pirmàjà vietà (juk darnepamirðome praëjusiø metø Rusijos

atstovës Polinos Gagarinos politineprostitucija dvelkusios dainos apie tai-kà tuo metu, kai rusø separatistai gro-bë Ukrainos teritorijà) ir Rusijos pas-tangos neleisti laimëti Ukrainos at-stovei Dþamalai. Kadangi daryti tie-sioginæ átakà profesionaliai vertinimokomisijai buvo per daug keblu, atro-do, bandyta suþaisti þiûrovø korta,tam pasitelkiant net populiarø rusødainininkà F. Kirkorovà, kurá regëjo-me besivaipantá Lazarevo palaikymokomandoje. Neiðdegë, nes þiûrovøbalsø nepakako persverti vertinimokomisijos skirtiems balams.

Taèiau tai, kad Rusija sugebëjo taipsuburti balsuotojus visoje Europoje(priminsiu, kad uþ savo ðalies atstovàpati ðalis balsuoti negali), rodo jos ga-limybes siekti sau palankiø rezultatø irpolitiniuose Europos ðaliø (ir ne tikEuropos) rinkimuose. O tai jau negalinekelti nerimo.

Kita vertus, stebëtis nëra ko – kolvisas Vakarø pasaulis miegojo antÐaltojo karo nugalëtojø laurø, Rusi-ja investavo á revanðizmà. Ðtai ið kurEuropos ðaliø politiniame gyvenimeatsiranda vis daugiau politiniø dari-

niø ir veikëjø, remianèiø Putinà irRusijà.

Mûsø ðmaikðtuoliai, aptardami„Eurovizijos 2016“ niuansus, juo-kauja, kad Rusija be reikalo putoja-si, vadindama konkursà stipriai po-litizuotu ir susidorojusiu su Rusijosatstovu. Visø pirma, anot ðmaikðtuo-liø, konkursà laimëjo musulmonë,nors visi puikiai þinome, kad dauge-lio europieèiø nuostatos musulmonøatþvilgiu yra negatyvios.

Negana to, dainoje minimi 1944metais padaryti nusikaltimai, kuriuosávykdë SSRS, taigi – jau porà deðimt-meèiø neegzistuojanti valstybë, tadkaltinti lyg ir nëra kà...

Dar absurdiðkesni pasirodë rusøteiginiai, kad Ukraina „papirko vi-sus, kad laimëtø“ – reikalas tas, kadtie patys rusai teigia, jog Ukraina ne-turi pinigø, kad galëtø surengti tokákonkursà kitàmet (taip privalo dary-ti „Eurovizijos“ nugalëtojo ðalis). Ne-turi, bet papirko? Nesueina kaþkaip...

Ne paslaptis, kad Rusija tyèiojasi iðEuropos, vadindama jà „gejropa“, okonkursà – „gejrovizija“, tad keista,kad rusai taip stengiasi nugalëti ðiame

konkurse, o nenugalëjæ lieja graudþiasaðaras. Nori bûti „gejropieèiais? Apiepaèià dainà – ji turëtø gydyti nuo nemi-gos, o laipiojimas siena (turima galvo-je rodyti vaizdiniai efektai) yra ne ðou,bet girtumo stadija.

Juokingai atrodo ir Rusijos kalbos,kad protestuodama ji nesiøs savo atsto-vo á konkursà, kuris kitàmet vyks Ki-jeve – juk bet kuriuo atveju ji á Kijevànevaþiuos. Ir galø gale iðvis neaiðku, kota Rusija putojasi – juk laimëjo mer-gina ið Krymo, o juk, anot rusø,„Krym nað“, vadinasi, nëra ko pykti„ant savø“? Na, kad ant australø ru-sai nepyksta, irgi keista – juk ir pas-tarieji aplenkë Rusijos atstovà. Vadi-nasi, politizuoja konkursà pati Rusi-ja. Kaip sakoma, pati muða, pati rë-kia. Ak, tiesa – dar galima bûtø pa-kalbëti apie Rusijos sportininkø per-gales, bet su sàlyga, kad neminësimetokiø þodþiø, kaip „dopingas“. Tiekto, nekalbam, nes paaiðkës, kad visasðis reikalas irgi „politizuotas“. Þo-dþiu, kur tik Rusija, ten politizuotaistampa ne tik muzikiniai konkursai,bet ir slidininkø lazdos.

Gintaras MARKEVIÈIUS

44444 2016 m. geguþës 20 d.Nr. 19 (1185) Tremtinys

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikiname

Geguþës 17 dienà paminësime vie-no ið pokario pasiprieðinimo okupaci-jai Ukmergës, Kaiðiadoriø, Trakø, Ðir-vintø kraðte vadovø, Didþiosios Kovosapygardos ðtabo virðininko Aleksand-ro Zapkaus-Piliakalnio (1916–1946)ðimtàsias gimimo metines.

Ilgus metus jo pavardæ gaubë pa-slaptis. Bendraþygiai teþinojo, kad taiLietuvos kariuomenës karininkas, vy-resnysis leitenantas, mokytojas ið Þe-maitijos. Turëjo jis tada apie 30 metø,buvo vidutinio ûgio, augino barzdà,graþiai grojo armonika. Pas partizanuspateko 1944 metø pabaigoje, kai suketuriais draugais pabëgo ið belaisviø,veþamø á Daugpilio stovyklà, vagono. Tadrinkdamas medþiagà knygai „Du Alek-sandro Zapkaus gyvenimai“ (Kaunas,2012) reikëjo ieðkoti duomenø apieAleksandrà nuo giminës iðtakø.

Akmenës Ðv. Onos baþnyèios Krikð-to sakramentø registracijos knygoje uþ-registruotas jo Aleksandro Zapkaus sû-naus Kæstuèio Edvardo, gimusio 1938metø balandþio 22 dienà Maþeikiuose,krikðtas. Nurodoma, jog tëvas yra pra-dþios mokyklos mokytojas Aleksand-ras Zapkus, motina Florentina Kond-rotavièiûtë, gyvena Dabikinës dvare.

Aleksandras Zapkus gimë 1916 me-tø geguþës 17 dienà Petrapilyje (Rusi-ja). 1920 metais vaikas kartu su tëvaisgráþo á Lietuvà, apsigyveno gimtuoseKëdainiuose. 1924 metais pradëjo mo-kytis Këdainiø pradþios mokykloje, poporos metø ðeima iðvyko gyventi á Ma-þeikius, ëmësi verslo. 1927 metaisAleksandras baigë Maþeikiø pradþiosmokyklà. Mokslà tæsë Maþeikiø vals-tybinëje gimnazijoje. Baigæs keturiasklases, 1932 metais ástojo á Plungësmokytojø seminarijà. Baigus du kur-sus, jà uþdarius, buvo perkeltas á Ðiau-liø mokytojø seminarijà.

Nuo 1936 metø lapkrièio 1 dienosAleksandras pradëjo dirbti laisvai sam-domu mokytoju, buvo keliamas ið vie-nos vietos á kità. 1937 metais – Þvyre-lëse, 1938 metais – Dabikinëje ir Með-kënuose (dabar – Akmenës rajonas),1939 metais sugráþo á Maþeikius. 1940metais turëjo slapstytis nuo KGB...1941 metais, dar iki pasirodant vokie-èiams, kelios deðimtys Viekðniø vyrøbûrësi Maigiø miðke, greitai sukûrëvalsèiaus komendantûrà. KapitonasJuozas Maèys tapo komendantu, oAleksandras Zapkus – jo pavaduoto-ju. Greitai iðsiskirstë, kai vokieèiai Lie-tuvos valstybingumo nepripaþino, otarnauti vokieèiams vyrai nenorëjo...Aleksandras ásiliejo á valsèiaus kultû-riná gyvenimà, vadovavo saviveiklinin-kams, vaidino. Gyveno ið þmonos uþ-darbio, kuri dirbo vaikø darþelyje.

Kai Antrojo pasaulinio karo frontasartëjo prie Lietuvos, Zapkai nutarë,kad Florentina (tada jai buvo dvideðimtðeðeri) su maþuoju Kæstuèiu trauksis áVakarus, o jis su vyrais liks ginti Tëvy-nës. Aleksandras sugráþo á Viekðnius,o þmona su sûneliu patraukë á Vokie-tijà. Rudená jis tapo Tëvynës apsaugosrinktinës kuopos vadu, norëjo padëtivokieèiams sulaikyti sovietus prie Se-

Aleksandro Zapkaus-Piliakalnio ðimtmetis

dos. Deja, mûðiai pralaimimi. Alek-sandras pasitraukë á Vokietijà, kad tenrastø iðkeliavusià ðeimà. Rado savuosiusprie Berlyno. Florentina turëjo JAV pi-lietybæ, uþ Atlanto turëjo iðvykti pirmo-ji. Maldavo vyrà, kad jis vyktø kartu, ta-èiau pilietiðkø jausmø vedamas, Alek-sandras Zapkus nebuvo susaistytas suuþsienio valstybëmis, galëjo pasirinktiramø gyvenimà, taèiau patraukë á Të-vynæ, kad èia didvyriðkai þûtø.

A. Zapkus ieðkojo ryðio su vietospartizanais ir já surado. Akistatoje suDKA vadu Jono Misiûnu-Þaliu Velniupapasakojo savo istorijà, pasisakë esàskarininkas, vadovavæs kuopai. Jø par-tizanams labai trûko. A. Zapkus pasi-rinko Piliakalnio slapyvardá, buvo pa-skirtas ðtabo darbuotoju. Kai 1945 me-tø kovo 27 dienà Èiobiðkyje vaikø na-muose, kur buvo apygardos ðtabas, þu-vo apygardos ðtabo virðininkas JonasMarkulis-Vaiduoklis, juo ir buvo pa-skirtas A. Zapkus-Piliakalnis.

Atkaklioje kovoje su okupantu pra-bëgo tik metai... 1946 metø pradþioje,pakeliui á susitikimà su B rinktinës va-dovybe Ukmergës kraðte, Piliakalnis sugrupe kariø ir ðtabo ryðininke AldonaPaulavièiûtë-Indyra atvyko á Darvydømiðkà. Ið èia patraukë Ukmergës link.Su vietos partizanais 1946 metø kovàuþpuolë Pabaisko stribus. Daugiau nei3 mënesius jie gyveno Ukmergës ap-

PadëkaDëkojame knygos „Tremties vaikai“ III tomo leidybai paaukojusiems

LPKTS Radviliðkio filialo nariams – 368 eurus:Graþinai Treinienei – 20 eurø, Jadvygai Peleckienei – 10 eurø,Irenai Palionienei – 15 eurø, Raimondui Jocai – 10 eurø,Teodorai Jozapavièienei – 10 eurø, Onutei Juozaitytei – 20 eurø,Antanui Savickui – 10 eurø, Vladui Krivickui – 10 eurø,Valei Ðtankelienei – 15 eurø, Teresei Ðniukienei – 1 eurà,Pranui Ðtankeliui – 15 eurø, Genutei Povilaitienei – 5 eurus,Reginai Vaicekauskienei – 7 eurus, Elenai Mickuvienei – 2 eurus,Vitaliui Januðevièiui – 10 eurø, Almai Kriauèiûnaitei – 10 eurø,Felicijai Þeknienei – 10 eurø, Algiui Juozaièiui – 5 eurus,Onai Armonienei – 5 eurus, Bronislavai Minelgienei – 2 eurus,Vaidilutei Masiulienei – 50 eurø, Onai Petrulevièienei – 2 eurus,Irenai Pransketienei – 5 eurus, Bronei Gontarskienei – 5 eurus,Albinai Amblozijienei – 5 eurus, Genei Jankienei – 5 eurus,Teklei Stonienei – 5 eurus, Jadvygai Valiuðkevièienei – 4 eurus,Irenai Vaiðnorienei – 8 eurus, Genovaitei Baliutienei – 5 eurus,Augenijui Pakënui – 5 eurus, Fruzinai Remeikienei – 5 eurus,Jaunuèiui Gaidþiûnui – 10 eurø, Izabelei Èiapienei – 10 eurø,Stasei Januðonienei – 10 eurø, Inai Genienei – 10 eurøir 30 eurø ið LPKTS Radviliðkio filialo iþdo.

LPKTS valdybos pirmininkë Rasa Duobaitë-Bumbulienë

Sveikiname fotografà, keliautojà, ekspedicijø á lietuviøtremties vietas rengëjà ir vadovà, bendrijos „Lemtis“ nará Gin-tautà ALEKNÀ, apdovanotà Kultûros ministerijos garbësþenklu „Neðk savo ðviesà ir tikëk“.

LPKTS valdyba

Jubiliejinio gimtadienio proga nuoðirdþiai sveikinameLPKTS Jonavos filialo narius:

Aldonà TRIMAILOVÀ ir Zenonà MATELÁ – 85-ojo,Elenà Stanislovà IVAÐKEVIÈIENÆ – 75-ojo.Linkime stiprios sveikatos, dvasios ramybës, laimingø ir dþiaugsmingø

metø ir Dievo palaimos.LPKTS Jonavos filialas

Jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikiname LPKTS Anykðèiø filialo narius:Angelæ IZULËNIENÆ ir Marijà ÐIÐKIENÆ – 90-ojo,Algimantà KEMEÐÁ – 85-ojo,Algirdà GRINÀ ir Vytautà VINGRÁ – 80-ojo,Janinà KUÐIENÆ ir Vandà MIÐKINIENÆ – 75-ojo,Olgà VINGRYTÆ – 60-ojo.Linkime stiprios sveikatos, sielos ramybës, stiprybës ir Dievo palaimos.

LPKTS Anykðèiø filialas

skrityje, kur bandë sustiprinti ryðiustarp DKA rinktiniø.

Gráþo atgal á A rinktinës kovø vie-tas pro Manèiuðënus, pailsëjo Sliþiøpelkëse. Prieð Geguþinæ persikëlë perNerá. 1946 metø kovo 24 dienà, gráþ-tant á Þasliø ir Kaiðiadoriø apylinkes,kuriose vis dar buvo didelis partizanøskaièius, Ðiloniø miðko pradþioje, lau-kuose prie Dubiø vienkiemio (Kaiðiado-riø rajonas, prie Jaèiûnø kaimo), keliàpastojo Kaiðiadoriø garnizono kareiviai.Mûðio iðvengti nepavyko. Tada ir þuvoA. Zapkus-Piliakalnis bei jo kovosdraugai Julius Junaitis-Vanagas, ðtaboryðininkë Aldona Paulavièiûtë-Indyra,Laukinukë ir Antanas Kavaliauskas-Papartis. 11 partizanø buvo suþeisti.

A. Zapkaus-Piliakalnio ir þuvusiø

jo draugø kûnai niekinti Kaiðiadoryse.Pavyko suþinoti, kad Piliakalnio ir In-dyros kûnai slapta buvo iðvogti ið nie-kinimo vietos ir palaidoti prie miestosenøjø kapiniø tvoros.

2008 metais A. Zapkui suteiktasKario savanorio statusas (po mirties).2009 metø rugpjûèio 8 dienà LietuvosRespublikos Prezidentës dekretu pomirties apdovanotas Vyèio Kryþiausordino Komandoro kryþiumi. Kaiðia-doriø Partizanø koplytëlës atminimolentoje iðkalta A. Zapkaus pavardë.

Kæstutis Zapkus, ðiuo metu gyve-nantis JAV, yra dailininkas, profeso-rius, prieð porà metø buvo atvykæs ap-lankyti su tëvelio gyvenimu ir þûtimisusijusiø vietø.

Stanislovas ABROMAVIÈIUS

Garbingo 80-ojo jubiliejaus proga sveikiname buvusià Al-tajaus kr. Kamen na Obë gyvenvietës tremtinæ Jolantà Gra-þinà GERULSKIENÆ.

Linkime, kad lydëtø didelë sëkmë, niekada nepritrûktøkasdienës laimës, sveikatos ir Dievo palaimos.

LPKTS Kauno filialas

Florentina Zatkuvienë, 1945 m.

Aleksandras Zatkus, 1936 m.

555552016 m. geguþës 20 d. Nr. 19 (1185)Tremtinys1948-øjø geguþës 22-osios trëmimà prisimenant

Tëveliai Jonas Akelis ir MagdalenaUrbonaitë susituokë 1929 metais. Gy-veno Netièkampio kaime, Liudvinavovalsèiuje, Marijampolës apskrityje.Mamos giminë Meðkuèiuose turëjodvarelá, kurio þemës, kaip kraitá, davëjaunavedþiams. Tëvelis buvo 1918 me-tø Lietuvos savanoris, atëjo pas Ake-lius uþkuriom. Kai uþ savanorystæ ga-vo þemës, ûkis padidëjo iki 40 hekta-rø. Abu buvo labai darbðtûs, giliai ti-kintys, augino gausià ðeimà. Vienas pokito jiems gimë aðtuoni vaikai: Jonas,gimæs 1930 metais, Justas –1931 me-tais, Sigitas – 1934-aisiais, að – Ona –1935-aisiais, Juozas – 1938-aisiais,Ramutë – 1939-aisiais, Algis – 1942-aisiais ir Antanas, gimæs 1944 metais.Pradëjus lietuvius tremti á Sibirà, iðki-lo grësmë ir mums. Tad 1941 metø va-sarà naktimis slapstydavomës, o dieno-mis padëdavome tëveliams ûkyje. Taismetais mirë sesuo Ramutë.

Vokieèiams okupavus Lietuvà, su-gráþome namo. Atëjo sàlyginë ramybë.Daug dirbome, vykdëme okupantø va-lià, mokëjome mokesèius, duokles, ne-konfliktavome.

1944 metø vasarà sugráþus sovie-tams, daugelis vyrø, moterø, merginøiðëjo á miðkus, kovojo su okupantaispartizanø gretose. Vyriausiajam Jonuitebuvo penkiolika, tad mes, kaip ir kitistambûs ûkininkai, paremdavome ko-votojus maistu, drabuþiais. Jie pas musateidavo daugiausia naktimis. Dieno-mis uþeidavo daug duoneliautojø, ma-ma paruoðdavo duonos ir laðiniø lauk-neðëlius, o að juos dalindavau. Þmonëstikëjo, kad sovietai karaliaus neilgai,bus iðvyti ið Lietuvos. Deja, jie siaubëûkius dienomis ir naktimis, plëðë, ati-minëjo maistà, vogë arklius ir karves.Rausdavosi spintose, stalèiuose – ieð-kojo partizanø, taèiau ið tiesø vogë vis-kà, kas jiems patiko ir kas po ranka pa-sitaikë. Nebuvo kam pasiskøsti dël jøsavivalës. Brolis Jonas pirmasis ið mû-sø ðeimos tapo partizanø pagalbininkuir ryðininku, dalijo jø duotas proklama-cijas. Lapelius klijuoti ant pakelës me-dþiø padëdavau ir að.

Þinoma, okupantams buvo nesun-ku tai iðsiaiðkinti, be to, atsirado daugparsidavëliø. 1947 metø liepà areðta-vo septyniolikmetá Jonà. Tardë, kanki-no ir nuteisë lageriø. Jis tuo metu mo-kësi Marijampolës gimnazijoje, buvoásitraukæs á pasiprieðinimo veiklà. Já irkitus bendraþygius nuteisë po 8–10metø kalëti, iðveþë á recidyvistø lageráIntoje, kur kriminaliniai kaliniai api-plëðinëjo, muðë, kankino, atiminëjo as-meninius daiktus ir maistà ið politiniøkaliniø. 1954 metais brolis ið lageriø grá-þo praradæs sveikatà.

Vël sugráþo baimë dël vykdomø trë-mimø. Supratome, kad tai tikrai ávyks.Ëmë sklisti kalbos apie okupanto noràsteigti kolûkius. Tad vël gyvenomekaip ant parako statinës, nutarëme vi-sais ámanomais bûdais slapstytis.

1948 metø geguþës 21 dienà orasbuvo puikus – ðvietë saulë, graþiai þy-dëjo sodai. Tëvelis dþiaugësi baigæs së-jà, kad iki ðienapjûtës atsipûsim. Tëve-

Ilgas kelias á tremtálio brolis Kazimieras tuo metu dirboMarijampolës mokytojø seminarijosdirektoriumi. Vakarop pas mus atsku-bëjo jo siøstas jaunuolis ir praneðë:„Bëkite, jus ðià naktá veð á Sibirà…“

Tëvai paskubomis susidëjo á veþimàdrabuþiø, maisto, tik pinigø neturëjo-me, nes tik kà buvome sumokëjæ visusmokesèius. Pakeliui á Marijampolæ su-tikome stribø maðinà, kuri vaþiavo mû-sø. Sustojome jà praleisti. Paþinæ ke-liauninkus jie taip pat sustojo. Tëvai ið-girdo stribø pokalbá: jei mus dabar su-ims ir iðveð á Marijampolæ trëmimui, taipraras malonumà pasiausti. Yra ir ki-tas planas: mus praleis, o patys vyks ámûsø ûká, turës progos malonumui, taiyra pasikvies panø ir gerai pabaliavos.Tarësi neilgai. Tëvelis paragino arkliusir mes nesulaikyti nuvaþiavome, o stri-bai pasuko á mûsø ûká. Kaimynai pasa-kojo, kad jie dvi savaites ðeimininkavo:gërë, skerdë gyvulius, kirto viðtoms gal-vas, grobë paliktus daiktus…

Atvaþiavome á Kaunà pas tolimà gi-minaitæ ið mamos pusës Onà Ðremikie-næ, gyvenusià Nemuno gatvëje. Po ku-rio laiko tëvelis ásidarbino sargu Vytau-to parke. Ið jo algos gyvenom pusba-dþiu, mama per naktá stovëdavo eilëjeprie duonos ir miltø, kartais cukraus irkruopø normos. Tik saugumas nesnau-dë, ieðkojo pasislëpusiøjø nuo tremties.Brolis Justas 1951 metais pakliuvo á ka-lëjimà ir kasë Rusijoje Volgos–Donokanalà, tëvelá suëmë ir iðveþë á Sibirà1951 metø spalio 3 dienà.

1952 metø sausio 23 dienà mamà suketuriais vaikais iðtrëmë. Brolis Sigitastuo metu buvo iðvaþiavæs á Kalvarijà pastëvelio pusseseræ, tad liko Lietuvoje.Man buvo ðeðiolika, mokiausi Kaunomokytojø seminarijos antrame kurse,buvau sugráþusi namo. Juozui buvo try-lika, Algiui – devyneri, o Antanui – sep-tyneri metai. Trëmimo diena buvo la-bai ðalta, 23 laipsniai þemiau nulio. At-vaþiavo atviras sunkveþimis, mus suso-dino ir drebanèius nuo ðalèio iðveþë ágeleþinkelio stotá. Ten stovëjo labaidaug vagonø su tremiamaisiais, dau-giausia sugaudytais jaunais berniokais,kurie neturëjo nei maisto, nei drabuþiø.Daugumos ðeimos jau buvo Sibire, o jiepabëgæ, gal mokësi miestuose.

Kelionei turëjome pasiruoðæ dþiû-vësiø, tai mirkëme á vandená ir valgëme,pagelbëdami ir tiems alkaniems jau-nuoliams. Eðelonas su tremtiniais pa-judëjo Kauno link. Ten stotyje prika-bino daugiau vagonø, ir mes iðkeliavo-me á Sibirà. Keliavome dvi savaites, va-sario 8-àjà jau buvome Tomske. Iðlipo-me ið vagono saulei ðvieèiant, taèiaubuvome suodini, utëlëti, nes tas ketu-riolika dienø nebuvo galimybës nusi-prausti. Mus, 78 tremtinius, iðsirinkoMalinovkos kaimo, buvusio netoli Tu-gano geleþinkelio stotelës (30 kilomet-rø nuo Tomsko, Asino link), miðkøûkio direktorius. Nuveþë á barakus.Ten mums iðkûreno pirtá, iðkaitino nuoparazitø drabuþius. Aðtuoniø kvadra-tiniø metrø barako kambarëlyje apgy-vendino tris suaugusiuosius ir penkisvaikus. Uþmigome iðvargæ, taèiau

pabudome nuoskausmingø bla-kiø ákandimø: ið-badëjæ parazitaipajuto grobá,tad nusëjo visassienas ir lubas,puolë mus be jo-kiø skrupulø,sukandþiojo vi-sà kûnà, iðkilopûslës. Kasë-mës visi lyg ið-protëjæ, taèiautai nepadëjo. Oiðnaikinti bla-kes – sunkusdarbas…

Taip gyve-nome iki pava-sario. Upëseiðtirpo ledas. Buvo leista ðeimoms su-sijungti, tai visi pasklido po Sibirà. Pasmus atvaþiavo po lageriø sumenkæs irsergantis tëvelis. Mama keturiø deðim-èiø laipsniø ðaltyje sargavo lentpjûvë-je, tad nuolat sirgo perðalimo ligomis.Mes su broliu, kuriam tebuvo keturio-lika, dirbome sunkius darbus. Po ku-rio laiko jis tapo „motovozo“ (liet. mo-torveþio) vagonëliø prikabinëtoju, o aðmiðke ruoðiau medienà: kapodavau ða-kas, jas degindavau, kroviau ràstus á va-gonus ir vagonetes. Ràstus á vagonusreikëdavo ridenti ar tempti nutiestaismediniais trapais.

Darbas, jau nekalbant man, jaunaimergaitei, buvo nepakeliamai sunkus.Maistas – tik ðlapia duona, kuri þiemàtapdavo ledo gabalu. Maþieji broliaimokësi. Juozas nuëjo dirbti, greitai uþ-dirbo geriau, nes iðmoko pjauti me-dþius elektriniu pjûklu, dar ir priþiûrëjoelektros stotelæ.

Po trijø sunkiø darbo miðke metø,1954-øjø rudená ástojau á Tomsko me-dicinos mokyklà ir jà baigiau. Tremti-nio vaikui tapti mokytoja, kuria bûtisvajojau, buvo uþdrausta. Baigusi ási-darbinau vaikø darþelyje. Tëvas su bro-liais gavo þemës, ágimto darbðtumo dë-ka jà ádirbo, pasistatë namelá, auginodarþoves, nusipirko oþkelæ, vëliau – irkarvutæ. 1956 metais iðsiuntëme pra-ðymà á Maskvà, nes mama, kaip pagim-dþiusi ir uþauginusi aðtuonis vaikus,buvo pripaþinta daugiavaike, pagal anometo vertinimà – motina didvyre. Tad

lyg ir visas kaltes mums dovanojo. Beto, mes buvome iðtremti nepilnameèiai,tëvelis bausmæ jau atlikæs.

1957 metais leido iðvykti namo. TikLietuvoje mûsø niekas nelaukë. Tëvaigráþo á savo nualintà ûká, broliai mokësi,o Juozà paëmë á sovietinæ kariuomenæ.Deja, jau kitais metais jis þuvo neaiðkio-mis aplinkybëmis. Tëvelis su broliu 1958metais buvo nuvaþiavæ prie jo raudonþ-vaigþdþio kapo padëti gëliø, taèiau apieþûties aplinkybes ne kà suþinojo…

Að ástojau á Ekonomikos technikumàir per ketverius metus já baigiau. 1959metais iðtekëjau uþ buvusio partizanoAlfonso Geduèio (1927–2006), kurisper devynis tardymo mënesius buvo taipkankinamas, kad tai atsiliepë visam toli-mesniam jo gyvenimui. Pasakojo, kaddaþnai sapnuodavo savo bunkeryjeMaþintuose þuvusià dvideðimtmetæ sese-rá Aldonà, svainá Vladà Miðeiká, susprog-dintus bunkeryje 1951 metø kovo 19 die-nà. Apie juos buvo raðoma „Laisvës ko-vø archyve“ Nr. 19, taip pat AntaninosGarmutës apysakoje „Tëvo vasara“.

Skaudvilës kapinaitëse mano vyroAlfonso Geduèio iniciatyva pastatytaspaminklas 44 þuvusiems partizanams.Tam darbui negailëjome nei darbo, neisantaupø. Tëveliai mirë tais paèiais1979 metais, palaidoti Kauno rajonoJonuèiø kapinëse. Ið mano broliø gy-vas liko tik jaunëlis Antanas, gyvenan-tis Vilniuje.

Spaudai paruoðë StanislovasABROMAVIÈIUS

Akeliø ðeima Sibire, tëveliui sugráþus ið lagerio, 1955 metai

Uþsiprenumeruokite„Tremtiná“

Prenumerata priimama bet kuriame „Lietuvos paðto“,„Pay Post“ skyriuje, per „Lietuvos paðto“ laiðkininkà,

paskambinus informacijos tel. 8 700 55 400, internetuwww.prenumeruok.lt.

Laikraðtis iðeina 4 kartus per mënesá.Prenumeratos indeksas 0117. Kaina:

1 mën. – 2,40, 3 mën. – 7,19, 6 mën. – 14,40 Eur.

66666 2016 m. geguþës 20 d.Nr. 19 (1185) Tremtinys

Albina Barauskienë-Dvarecky-të, g. 1930 m., (po mirties), ry-ðininkë ir rëmëja, Kauno aps.Garliavos valsè., 1947–1950 m.Sigitas Bubnys, g. 1928 m.,(po mirties), partizanas, Mari-jampolës aps. Ðunskø valsè.,Tauro apyg. Vytauto rinktinë,1947-02–1947-10.Gracijus Èerniauskas, g. 1928m., (po mirties), partizanas,Marijampolës aps., Tauro ap-yg., 1947–1950 m.Vincas Daminaitis, g. 1932 m.,(po mirties), partizanas, Mari-jampolës aps. Marijampolës valsè.,Tauro apyg., 1950–1952 m.Vytautas Didvalis, g. 1929 m.(po mirties), partizanas, Ma-rijampolës aps., Tauro apyg.Vytauto rinktinës 4 kuopa,1947–1948 m.Agota Dvareckienë-Jakuèio-nytë, g. 1899 m., (po mirties),rëmëja, Kauno aps. Garliavosvalsè., Tauro apyg. Birutësrinktinë, 1946–1950 m.Algimantas Gumauskas, g.1924 m., (po mirties), partiza-nas, Marijampolës aps. Liud-vinavo valsè., Tauro apyg. Ge-leþinio Vilko rinktinës Deðiniobûrys, 1950–1951 m.Stasë Januðkaitë, g. 1926 m.,ryðininkë, Tauragës aps. Ðila-lës valsè., 1945–1948 m.Antanas Karpauskas, g. 1926m., (po mirties), partizanas,Marijampolës aps. Sasnavosvalsè., Tauro apyg. GeleþinioVilko rinktinës Deðinio bûrys,1950–1951 m.Klemensas Kurtinys, g. 1926m., (po mirties), partizanas,Marijampolës aps. Ðilavotovalsè., Tauro apyg. GeleþinioVilko rinktinë, 1944–1945 m.Eleonora Lazauskaitë, g. 1926m., (po mirties), partizanë, Ma-rijampolës aps. Ðunskø valsè.,Tauro apyg. 1946–1947 m.Albinas Lazauskas, g. 1923 m.,(po mirties), partizanas, Mari-jampolës aps. Ðunskø valsè., Tau-ro apyg. 1946–1947 m.Petras Medelis, g. 1923 m.,(po mirties), partizanas, Mari-jampolës aps. Marijampolësvalsè., Tauro apyg. Vytautorinktinë, 1945–1947 m.Aldona Julë Meðkevièiûtë, g.1927 m., (po mirties), partiza-në, Vilkaviðkio aps. Keturvala-kiø valsè., Tauro apyg. Vytau-to rinktinë, 1945–1947 m.Jurgis Mikaila, g. 1940 m., ki-tokiais bûdais dalyvavæs kovo-je uþ Lietuvos nepriklausomy-bæ, Vilnius, 1989–1990 m.Dainius (Abdonas) Miliaus-kas, g. 1924 m., (po mirties),partizanas, Marijampolës aps.Ðunskø valsè., Tauro apyg. Vy-tauto rinktinë, 1945–1947 m.Kazimieras Alfonsas Nagi-nionis, g. 1927 m., (po mir-

Pasiprieðinimo dalyviø (rezistentø) teisiøkomisija skelbia sàraðà asmenø,

pretenduojanèiø á Kario savanorio irLaisvës kovø dalyvio teisiná statusà

ties), partizanas, Marijampo-lës aps., Tauro apyg. Þalgiriorinktinë, 1945–1946 m.Juozas Pauþa, g. 1926 m., (pomirties), partizanas, Marijam-polës aps. Krosnos valsè., Tau-ro apyg., 1944– 1945 m.Antanas Poðkus, g. 1928 m.,kitokiais bûdais dalyvavæs ko-voje uþ Lietuvos nepriklauso-mybæ, Vilnius, 1950–1952 m.Vytautas Puiðys, g. 1921 m.,(po mirties), partizanas, Ðakiøaps. Barzdø valsè., Tauro apyg.Þalgirio rinktinës Meðkos bû-rys, 1945–1946 m.Kazimieras (Kazys) Puodþiû-nas, g. 1914 m., (po mirties),partizanas, Vilkaviðkio aps. Pa-jevonio valsè., Tauro apyg. Vy-tauto rinktinë, 1945–1946 m.Juozapas (Juozas) Sidabra (Si-dabras), g. 1928 m., (po mir-ties), partizanas, Marijampolësaps. Tarpuèiø k., Tauro apyg.Þalgirio rinktinë, 1945–1946 m.Stanislovas (Stasys) Simana-vièius, g. 1915 m., (po mirties),partizanas, Raseiniø aps. Gir-kalnio valsè., 1944–1946 m.Remigijus (Egidijus) Ðalaðevi-èius, g. 1928 m., (po mirties), par-tizanas, Marijampolës aps. Liud-vinavo valsè., Tauro apyg. Vytau-to rinktinë, 1949–1950 m.Stasë Ðalaðevièiûtë, g. 1926m., (po mirties), partizanë,Marijampolës aps. Liudvinavovalsè., Tauro apyg. Vytautorinktinë, 1947–1949 m.Albinas Ðvedas, g. 1922 m.,(po mirties), partizanas, Mari-jampolës aps. Ðunskø valsè.,Tauro apyg. Geleþinio Vilko,Vytauto rinktiniø Maironiokuopa, 1946–1950 m.Emilija Urniaþienë-Ðimkutë, g.1926 m., ryðininkë, Ðiauliø aps.Pakruojo valsè., 1945–1951 m.Vincentas Gracijus Valionis, g.1934 m., þydø gelbëtojas holokaus-to metu, Kaunas, 1943–1944 m.Stanislovas Þilinskas, g. 1939m., kitokiais bûdais dalyvavæskovoje uþ Lietuvos nepriklauso-mybæ, Vilnius, 1989–1990 m.Romas Þemaitis, g. 1966 m.,pogrindþio spaudos bendra-darbis, platintojas, pasiprieði-nimo akcijø dalyvis, Vilkavið-kio r. Kybartai, 1982–1984 m.,1987–1988 m.Jonas Þiûrys, g. 1925 m., (pomirties), partizanas, Marijam-polës aps. Balsupiø k., Tauroapyg. Vytauto, Geleþinio Vil-ko rinktinës, 1945–1947 m.

Teirautis tel. (8 5) 231 4157.Komisijos pastaba. Sàraðas

skelbiamas vadovaujantis Pa-siprieðinimo dalyviø (rezisten-tø) teisiø komisijos darbo reg-lamento 8 punktu: „Pretenden-tai á Kario savanorio ir Laisvëskovø dalyvio teisiná statusàskelbiami spaudoje“.

Tæsinys.Pradþia Nr. 18 (1184)Norilsko miestas, fabrikai

ir gamyklos pastatytos ant ne-kaltø þmoniø kaulø. Taimyroþemë – nencø ir dolganø tëvy-në. Iðraiþyta jø nartomis, ið-klampota plaèiaragiø elniø ka-nopomis. 1920 metais ið praga-ro iðsiverþusios jëgos pavertëjà golgota. Milijonai iðsekintøetapuose suðalo palapinëse ir iðledo luitø pastatytose uþuovë-jose. Iðmirë, pakirsti bado irskorbuto, buvo iððaudyti nu-þmogëjusiø sadistø. Mes suskausmu prisimename tuos,kurie mirdami minëjo tëvynæ irmylimøjø þmoniø vardus. Nu-lenkime galvas, pagerbdami jøatminimà. Jø kruvina auka te-atneða visai þmonijai laisvæ.Tesibaigia tirono laikai!

Ruoðiamës sukilimuiKaliniai, apmalðinæ èekistø

parankinius, toliau ruoðësi ko-vai. Lietuviø kiekviename lage-ryje buvo deðimt procentø.Buvome aktyvûs ir vieningi,sudarëme kietà kumðtá ben-dram pasiprieðinimui. Tarplageriø ryðius palaikyti padë-jo Lietuvos karininkai, iðveþ-ti 1941 metais. Ið 400 maþailiko gyvø. Likusieji jau buvovadinamojoje laisvëje, be tei-sës gráþti á Lietuvà. Su jais su-sitikdavome darbo zonose.

1953 metais mirë Stalinas.Nacionaliniø komitetø vado-vai apgalvotai parengë veiklosprogramà, ávairius reikalavi-mus, kai buvo paskelbtas vi-suotinis Norilsko politiniø ka-liniø sukilimas. Paskutinis èe-kistø iðpuolis pagreitino ávy-kius. 1953 metø geguþës 27-osios vakare ið kampinio sar-gybos bokðto èekistai paleidoautomato serijà á artimiausio ba-rako prieangyje stoviniuojan-èius kalinius. Kulkos kliudë sep-tynis vyrus, ið kuriø trys þuvo, oketuri buvo sunkiai suþeisti.Kaip ir visuomet – jokios reak-cijos. Taip bolðevikai ápratæþudyti. Vienu daugiau ar ma-þiau, koks skirtumas – visø li-kimas aiðkus. Sukruto tik tada,kai rytojaus dienà, 1953 metøgeguþës 28-àjà, prasidëjo vi-suotinis Norilsko politiniø ka-liniø sukilimas. Sukilëliø buvodaugiau nei 30 tûkstanèiø vyrø.Lageryje Nr. 5 buvo apie penkitûkstanèiai kaliniø. Prie pat var-tø stovëjo dviaukðtis barakas,kaþkada buvæs èekistø administ-racinis pastatas. Vis daugiau ga-bendavo vergø, todël pritrûkopatalpø. Perneðë vielø raizginá,ir ðis pastatas atsidûrë lageriozonoje. Nuo to barako stogomatësi beveik visi Norilsko la-geriai. Todël jis tapo savotiðkusukilimo ðtabu, ant jo buvo ið-kelta sukilimo vëliava.

Suðaudytos vëliavosNeaiðku, kas labiau apstul-

bino lageriø vadovus, ar tai,kad prie vartø neiðsirikiavo bri-gados, ar juoda sukilimo vëlia-va, kuri atrodë didingai, kartuir graudþiai. Èekistai ðaudë ávëliavos stiebà, matyt, juos la-biau siutinusá. Bet keletas vy-rø buvo jau ant stogo, ir skaus-mo bei kanèiø vëliava vël su-plazdëjo. Tada vëliavos iðkilovirð visø barakø. Kaliniai rin-kosi á visuotiná susirinkimà.Èekistai á apðvietimo stulpuskëlë galingus garsiakalbius.

Aikðtëje, paèiame lagerioviduryje, atneðë stalà, prie ku-rio sëdëjo komitetø vadovai irnariai. Penkiatûkstantinë mi-nia vienodu apdaru iðvargu-siais, taèiau ryþtingais veidais,uþliejo visà aikðtæ. Pirmà kar-tà atðiauri Taimyro tundra ið-girdo ið kaliniø ðirdþiø plau-kianèià TIESÀ. Þmonës kal-bëjo protingai, kiek jie bûtø ga-lëjæ padaryti gero pasauliui, jei-gu raudonas voras nebûtø ap-raizgæs jø: „Broliai! Mes susirin-kome, kad paþiûrëjæ á praeitá nu-tartume, kaip gyvensime toliau.Mes nesame laisvi fiziðkai, bûki-me laisvos dvasios. Bûkime tvir-ti ir vieningi. Nepasiduokimeprovokacijoms, ypaè dabar.Mus ðaudo po vienà. Negalimetikëti, kad tai – Maskvos direk-tyvos! Paþvelkite á pietus – jûsmatote 180 metrø aukðèio variosodrinimo fabriko kaminà. Galne visi þino, kad já statant spar-tuoliðkos statybos metodu,kiekvienas metras pasiglemþëþmogaus gyvybæ. 1948 metaisbuvo gautas ásakas kuo grei-èiau pastatyti ðá gigantà“.

Sukilëliø reikalavimaiKeitësi oratoriai, kalbëjo

seni ir jauni. Buvo nutarta su èe-kistais nevesti jokiø derybø. Pa-grindinis reikalavimas konkre-tus – iðkviesti kompetentingàkomisijà ið Maskvos ir tik su jaderëtis. Ástatymø rëmuose rei-kalauti ið naujo nagrinëti mûsøsufabrikuotas bylas: „Broliai,bûkime budrûs! Dabartiniaiadministratoriai mëgins mussuskaldyti ir iðprovokuoti. Tikvienybë ir susiklausymas ga-rantuoja sëkmæ!“

Perskaityti reikalavimai, ku-riuos ketino pateikti komisijai.

Per tà laikà èekistai ájungëruporus. Reikalavo patiemssuimti nepaklususius ir atiduo-ti èekistams. Nekreipdami dë-mesio á gàsdinimus, pasibaigussusirinkimui, visi iðsiskirstë,aikðtë liko tuðèia.

Garsiakalbiai griaudëjo ikipat vëlaus vakaro reikalauda-mi, kad rytojaus dienà áprastulaiku visi iðsirikiuotø prie var-tø. Rytà atrakino barakus, prievartø niekas neskubëjo. Tylë-jo ir ruporai. Atrodo, èekistai

suprato, kad triukðmu ir grasi-nimais mûsø nepagàsdinsi. No-ri nenori teks kalbëtis, aiðkintis,maþumà galbût ir nusileisti. Na,o vëliau, niekas nebus pamirðta.

Per radijo taðkus praneðë,kad visi rinktøsi aikðtëje. Kal-bës lagerio virðininkas. Kaliniaipakluso, iðëjo á aikðtæ. Iðkan-kinti, iðbalusiais veidais stovë-jo prieð nutukusá, pasipûtusápulkininkà, apsuptà karininkøsvitos. Nors jis ir stengësi kal-bëti kuo ramiau, taèiau balsejutai pagieþà ir ánirðá. Be dide-lës áþangos paaiðkino, kad sar-gybinis per klaidà ðovë á bara-ko prieangá, uþ kà bus nubaus-tas. Ateityje tokie dalykai ne-pasikartosià. Suteikiama poil-sio diena – atidirbsim sekma-diená. Santûriai iðklausëme vir-ðininko. Vëliau prabilo komi-teto narys, pulkininkas Kuzne-covas, buvæs pëstininkø pulkovadas. Po karo nuteistas kaiptëvynës iðdavikas uþ tai, kadtarybinæ karo technikà apibû-dino kaip netikusià, neefekty-vià lyginant su vokieèiø ar ame-rikieèiø. Septintus metus ver-gavo negalëdamas suprasti uþkà, beveik penkerius metus ap-kasuose ðërë utëles ir iðkovo-jo pergalæ. Kalbëjo trumpai.Pasakë, kad su vietiniais dery-bos nebus vedamos. Tûkstan-tinë kaliniø minia niekuo nepa-sitiki ir reikalauja specialioskomisijos ið Maskvos, kuriai irbus paaiðkinta esmë. Rankosmostu pabaigë kalbà ir visi pra-dëjo skirstytis.

Provokacijoms nepasidavëmeRytojaus dienà ið dviejø

bokðtø atðaukë sargybà. Ji sau-gojo buitinæ zonà, atitvertà nuolagerio. Joje buvo kepykla, mais-to sandëliai, galinga elektrospastotë su transformatoriu-mi ir kitais buities pastatais.Administracija norëjo musiðprovokuoti. Tikëjosi, kadiðbadëjæ lauðime sandëliø du-ris ir neðime maisto atsargas.Tai jau ðis tas, galima bus ra-portuoti Maskvai. Staigiai re-agavome. Saugoti zonà ëmësikaliniai. Maistà iðduodavo pa-gal tvarkà. Nepasisekë ði pro-vokacija. Griebësi kitos. Uþ-duotis – susprogdinti elektrospastotæ. Sulaikëme pakalikusir uþdarëme á karcerá. Sprog-menis paëmëme kaip daikti-ná árodymà Maskvos emisa-rams. Mëgino padegti ligoni-næ, bet ir èia laiku suspëjome.Prisipaþinusius provokato-rius uþdarëme izoliatoriuje.

Po nepavykusiø iðpuoliø,praëjus kelioms dienoms, pergarsiakalbá praneðë rinktis su-sitikimui su komisija ið Mask-vos. Ir vël apgaulë nepavyko.

Vytautas KAZIULIONIS(bus daugiau)

777772016 m. geguþës 20 d. Nr. 19 (1185)TremtinysILSËKITËS RAMYBËJE

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Adresas: Laisvës al. 39, 44309 Kaunas, tel. (8 37) 323 204el. paðtas: tremtinys.redakcija@gmail.com

Tremtinys

Kaina 0,60 euro

Leidëjas Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø sàjunga

Projektà „Lietuvos Laisvës kovø,tremties ir tautos netekèiøatspindþiai“ remia

Ámonës kodas 300032645Ats. sàsk. Nr. LT18 7044 0600 0425 8365, AB „SEB“ bankas

2 spaudos lankaiTiraþas 2140 egz.

Spausdino spaustuvëUAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X Redaktorë Jolita NavickienëRedakcija: Audronë Kaminskienë, Vesta MilerienëMaketavo Ignas Navickas

www.lpkts.lt

Skelbimai

Geguþës 21 d. (ðeðtadiená) 10.30 val. Marijampolës Ðv. Vin-cento Paulieèio baþnyèioje bus aukojamos ðv. Miðios uþ 1948 m.tremtinius, iðtremtus ið Marijampolës aps., Vilkaviðkio, Giþø,Ðunskø, Antanavo, Sasnavos, Àþuolø Bûdos, Igliaukos, KazløRûdos, Pilviðkiø ir kitø miesteliø, Ðiaurës Sibiro maklakovie-èius, igarkieèius, gráþusius ir tuos, kurie liko Amþinojo poilsioSibiro þemëje.

Pro memoria

Geguþës 20 d. (penktadiená) Vilniaus miesto politiniø ka-liniø ir tremtiniø asociacijos kvieèia dalyvauti minëjime, skir-tame 1948 m. geguþës 22–23 d. trëmimo metinëms. 12 val. –ðv. Miðios Vilniaus Ðv. apaðtalø Pilypo ir Jokûbo baþnyèioje (Lu-kiðkiø g. 10). 13 val. – minëjimas ir susikaupimo valandëlë priepaminklo sovietinës okupacijos aukoms atminti Aukø gatvëje.

Geguþës 22 d. (sekmadiená) LPKTS Ukmergës filialas kvie-èia á renginá, skirtà Partizanø pagerbimo, kariuomenës ir visuo-menës vienybës dienai ir mons. A.Svarinsko atminimui. 11 val.Ukmergës Dukstynos kapinëse prisiminsime mons. A.Svarins-kà. 12 val. ðv. Miðios uþ partizanus ir mons. A.Svarinskà Di-dþiosios Kovos apygardos parke Mûðios slënyje. 13 val. kon-certas. Vaiðinsimës kareiviðka koðe.

Geguþës 24 d. (antradiená) 17 val. LPKTS Kauno filialaskvieèia á Kauno águlos karininkø ramovëje (A. Mickevièiaus g.19) ávyksiantá Audronës Veilentienës knygos „Að esu Lietuvospatriotas“ apie buvusá Lietuvos uþsienio reikalø ministrà Val-demarà Vytautà Èarnecká pristatymà.

Birþelio 18 d. (ðeðtadiená) 11 val. Rumðiðkiø kultûros centreávyks Lietuvos politiniø kaliniø bendrijos „Kolyma“ 28-asis su-vaþiavimas ir visuotinis nariø susirinkimas.

Darbotvarkëje: ðv. Miðios, metinë valdybos ataskaita, veik-los gairiø aptarimas, valdybos rinkimai, bendra dalyviø popie-të. Dalyviø registracija nuo 10 val.

Kvieèiame dalyvauti visus Rusijos „Dalstoj“ sistemos lage-riuose (Kolymoje, Èiukèijoje ir Jakutijoje) bei tremtyje buvu-sius þmones, taip pat jø ðeimos narius, artimuosius, draugus.

Ið Kauno á suvaþiavimà bus galima nemokamai nuvaþiuoti spe-cialiu autobusu, kuris iðvyks 10 val. ið prekybos centro „Savas“(Savanoriø pr. 346) stovëjimo aikðtelës. Papildoma informaci-ja tel. (8 37) 316 347 Algirdas ir 8 676 62 983 Tadas bei inter-neto svetainëje www.kolyma.lt.

Gimë 1923 m. sausio 7 d.Labos kaime pasiturinèiøûkininkø ðeimoje. MokësiLabos, Vabaliø, Smilgiø mo-kyklose, vëliau Ðeduvos irKëdainiø gimnazijose.1943 m. ástojo á Kauno tarp-diecezinæ kunigø seminarijà.Mokësi labai gerai, buvonuoðirdus, ramaus bûdo irkrikðèioniðkos dvasios inte-ligentiðkas jaunuolis.

Laikai buvo neramûs, grë-së trëmimai, areðtai, todël bu-vo nuspræsta kunigystës ðven-tinimus teikti dar nebaigu-siems seminarijos paskutiniokurso klierikams. 1948 m.

Vincas Algirdas Pranckietis1923–2016

spalio 31 d. Kauno arkikatedro-je kunigu V. A. Pranckietááðventino vyskupas KazimierasPaltarokas.

1949 m. buvo suimtas ir su12 kitø seminarijos auklëtiniøiðtremtas á Irkutsko sr. Baika-lo eþero Olchono salà. Nusi-kalto, kadangi nesutiko ben-dradarbiauti su saugumu, beto, tëvai turëjo 50 ha ûká.

Tremtyje kunigas V. A. Pra-nckietis þvejojo lediniame Baika-lo eþere ir dirbo kitus su þvejy-ba susijusius darbus. Po sunkiødienos darbø aukodavoðv. Miðias, dvasiðkai patarna-vo lietuviams tremtiniams.

1955 m. V. A. Pranckie-èiui buvo leista iðvykti á SibiroUsolës miestà ir ásidarbinti bu-halteriu. Mieste ir aplinkinësegyvenvietëse buvo daug lietu-viø ir kitø tautybiø tremtiniø,todël visø buvo laukiamas,kvieèiamas, palaikë visus dva-siðkai ir teikdavo jiems kunigið-kus patarnavimus.

1958 m. V. A. Pranckietis grá-þo á Lietuvà, taèiau jam tëvynëjenebuvo leista gyventi ir dirbti ku-nigu. Tik 1962 m. Aukðèiausio-

sios Tarybos Prezidiumas leidogyventi Lietuvoje. Dirbo Did-vyþiø, Þaliosios parapijø kle-bonu. 1965 m. paskirtas Siesi-kø parapijos klebonu.

1974 m. V. A. Pranckie-tis buvo paskirtas Jonavos pa-rapijos klebonu. 1991 m.geguþës 22 d. popieþius Jo-nas Paulius II suteikë kuniguiJo Ðventenybës kapeliono(monsinjoro) titulà. 1992 m.monsinjoras tapo Þeimiø deka-nato dekanu, aktyviai dalyvavoJonavos baþnyèios 200 metøjubiliejuje. Pradëjus silpnëtisveikatai, 1994 m. monsinjo-ras papraðë, kad bûtø atleis-tas ið einamø pareigø ir tapoparapijos altarista. Kiek leidojëgos, patarnavo tikintie-siems, klausë iðpaþinèiø. Buvotolerantiðkas, ramaus bûdo,uolus Kristaus tarnas, gerbia-mas ir mylimas parapijieèiø.

Palaidotas JonavosÐv. Apaðtalo Jokûbo baþny-èios ðventoriuje.

Nuoðirdþiai uþjauèiameartimuosius ir parapijos tikin-èiuosius.

LPKTS Jonavos filialas

Geguþës 21 d. (ðeðtadiená)11 val. Telðiø r. Dievo Krëslo mið-ke ávyks paskutinio Þemaitijos par-tizanø vado Stepono Grybauskoir visø Þemaitijos partizanø at-minimui skirto paminklinio ak-mens ðventinimo iðkilmës.

Geguþës 25 d. (treèiadie-ná) 12 val. Kauno IX fortomuziejuje (Þemaièiø pl. 73)Igarkos tremtiniø brolija,Kauno Panemunës seneliø na-mø Kriziø centras asmenims,nukentëjusiems nuo sovietinësokupacijos, ir Kauno IX fortomuziejus kvieèia á renginá „Pa-vasará paukðèiai á tëviðkæ gráþ-ta, o mes ar sugráðim kada...“

Á IX forto muziejø galimanuvaþiuoti Kauno miesto vie-ðuoju transportu: 23 ir 35marðrutø autobusais, 93 ir 93Amarðrutiniais taksi. Pasiteirau-ti tel. (8 37) 407 514.

Geguþës 30 d. (pirmadiená) 16 val. kvieèiame á tradicinæ ki-no popietæ LPKTS salëje (Laisvës al. 39, Kaune). Bus rodomafilmo „Lûþis prie Baltijos“ 3 dalis „Baltijos keliu á nepriklau-somybæ“. Po filmo 17 val. kvieèiame á Mindaugo Milinio isto-rinio romano „Partizanas“ pristatymà.

Petras Bagdþius1923–2016

Gimë Alytaus aps. Daugø r. Èiþiûnø k. ûkinin-kø ðeimoje, auginusioje keturis vaikus. 1946 m. bu-vo areðtuotas ir nuteistas 10 metø. Kalëjo Irkutskosr. ir Krasnojarsko kr. lageriuose. Á Lietuvà gráþo1958 m. ir apsigyveno Alytuje. Uþaugino tris vai-kus. Nuo 1991 metø – LPKTS Alytaus filialo na-rys ir rëmëjas. Aktyviai rinko medþiagà apie par-tizaniná pasiprieðinimà, prisidëjo statant pamink-lus ir atstatant bunkerá.

Nuoðirdþiai uþjauèiame vaikus ir artimuosius.LPKTS Alytaus filialas

Ieva Petronëlë Virðilaitë-Anusienë1926–2016

Gimë Kretingos r. Naujosios Impilties k. ûki-ninkø ðeimoje. 1948 m. su tëvais iðtremta á Irkuts-ko r. Ðamankos k. Dirbo miðko ruoðos darbus. 1951m. susituokë su bendro likimo draugu. 1961 m. grá-þo á Lietuvà, apsigyveno Kretingoje.

Palaidota Kretingos kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame dukterá su ðeima ir ar-

timuosius.LPKTS Kretingos filialas

Irena Stasë Davalgaitë-Doliniuk1934–2016

Gimë Kauno aps. Jonavos valsè. Dijokiðkiø k.ûkininkø ðeimoje. 1951 m. tëvai iðtremti á Tomskà.Irena mokësi Kaune gimnazijoje, todël trëmimo ið-vengë. Taèiau jau 1952 m. buvo surasta, suimta iriðtremta. Tremtyje surado tëvus. Vëliau sukûrë ðei-mà su ukrainieèiu tremtiniu Petru. Á Lietuvà gráþo1957 m., apsigyveno Jonavoje, dirbo medicinos se-sele. Uþaugino dukterá. 1996 m. mirë vyras.

Palaidota Jonavos kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame dukterá Eugenijà, vaikaitá Robertà, jø ðei-

mos narius ir visus artimuosius.LPKTS Jonavos filialas

Geguþës 23 d. (pirmadiená) 16 val. LPKTS buveinës salëje(Laisvës al. 39, Kaune) paminësime 1918 m. Nepriklausomy-bës Akto ir 1949 m. LLKS tarybos Deklaracijos signatarus, gi-musius balandþio ir geguþës mënesiais: Bronislovà Liesá-Kau-kà (g. 1922-04-22), Jurgá Ðaulá (g. 1879-05-05) ir Petrà Bart-kø-Þadgailà (g.1925-05-30). Kartu paminësime 1948 m. gegu-þës 22–23 d. trëmimà „Vesna“. Praneðimus skaitys: Kauno IXforto muziejaus ekskursijø vadovai istorikai Jûratë Tarasevi-èiûtë ir Deimantas Ramanauskas, Jurgio Ðaulio giminaitis Èes-lovas Tarvydas, Genocido aukø muziejaus Istorijos skyriaus ve-dëja Ramunë Drauèiûnaitë.

Renginio globëja – LR Seimo narë Vincë Vaidevutë Mar-gevièienë. Organizatoriai – Lietuvos politiniø kaliniø ir trem-tiniø sàjunga, LPKTS Kauno filialas ir TS-LKD Centro skyrius.

Geguþës 28 d. (ðeðtadiená)buvusius Krosnajarsko kr.Mansko r. Maþojo Ungutotremtinius kvieèiame su vaikaisir vaikaièiais atvykti á susitikimà.10 val. ðv. Miðios Kauno r. Kar-mëlavos baþnyèioje. Po Miðiøvyks popietë. Pasiteirauti tel.8 612 94 932 Verutës.

88888 2016 m. geguþës 20 d.Nr. 19 (1185) Tremtinys

Geguþës 22 d. (sekmadiená) 15 val. Klaipëdos r. Veivirþënø sen. Ðarkiðkiøk. paminësime Partizanø pagerbimo, kariuomenës ir visuomenës vienybës die-nà. Ðarkiðkiø miðkelyje, prie Ðvè. Marijos skulptûros bus aukojamos ðv. Miðios,kuriose giedos buvusiø tremtiniø choras „Atminties aidai“.

Kvieèiame dalyvauti.Informacija tel. 8 618 44 104.

Birþelio 4 d. (ðeðtadiená) 12 val. Ðiauliuose, „Dubysos“ kavinëje 2 aukðte(Stoties g. 2) kvieèiame á tradiciná buvusiø lietuviø tremtiniø jaunimo „MaþojiLietuva Irkutske“ susitikimà. Bus pristatyta habil. dr. Prano Grybausko knyga„Tremtis á Sibirà ir jos pasekmës“.

Teirautis tel. 8 688 76 724 arba 8 41 399 075 Marytës.

Geguþës 21 d. (ðeðtadiená) Tuskulënø rimties parko memorialinis komplek-sas kvieèia á Muziejø naktá. 18–23 val. – muziejinës ekspozicijos „Tuskulënødvaro paslaptys“ (Baltasis dvarelis, Þirmûnø g. 1N), koplyèios-kolumbariumo,Panevëþio kraðtotyros muziejaus kilnojamosios parodos „Algimanto partiza-nø apygardos istorija“ lankymas (Konferencijø salë, Þirmûnø g. 1F); 18–19.30val. – protø mûðis „Okupuotos Lietuvos istorijà paþink kitaip“ (Konferencijøsalë, Þirmûnø g. 1F); 20–21 val. – paþintinis-edukacinis þaidimas „Ámink Tus-kulënø máslæ!“ (rinktis Dvaro rûmø kieme, Þirmûnø g. 1F); 21.30–22.30 val.– naktinë ekskursija po Tuskulënø rimties parko memorialiná kompleksà irmuziejinæ ekspozicijà „Tuskulënø dvaro paslaptys“ (rinktis Dvaro rûmø kie-me, Þirmûnø g. 1F). Nuo 18 iki 23 val. lankytojai kvieèiami dalyvauti bendra-me Genocido aukø muziejaus ir Tuskulënø rimties parko memorialinio komp-lekso projekte „Pasmerktøjø kelias 1944–1947 m.“

Iðankstinë registracija el. paðtu: renginiai.tuskulenai@genocid.lt arba tel.(8 5) 275 1223, (8 5) 275 2547.

Geguþës 31 d. (antradiená) 17 val. Kauno águlos karininkø ramovëje (A. Mic-kevièiaus g. 19) maþojoje salëje (2 a.) ávyks buvusio 1941 m. tremtinio, inþinieriausRomualdo Zubino paskaita „Klimato kaita ir lietuviø kalba“.

Kvieèiame dalyvauti.

Tuskulënø rimties parko memorialinio komplekso Konferencijø salëje (Þir-mûnø g. 1F, Vilnius) iki birþelio 5 d. (kasdien nuo 10 iki 17 val.) eksponuojamaPanevëþio kraðtotyros muziejaus kilnojamoji paroda „Algimanto partizanø apygar-dos istorija“. Parodoje pasakojama Algimanto apygardos partizanø, veikusiøÐiaurës Rytø Aukðtaitijos teritorijoje, kovø istorija. Parodos stenduose prista-tomos partizanø ir vadø biografijos, jø svarbiausi þygiai. Paroda gausiai iliust-ruota ið ávairiø archyvø surinkta medþiaga: dokumentais, schemomis, planais,þemëlapiais, partizanø eilëraðèiais. Pasiteirauti tel. (8 5) 275 1223.

Geguþës 28 d. (ðeðtadiená) 9.30 val. Lietuvos politiniø kaliniø ir trem-tiniø sàjungos buveinëje ávyks LPKTS valdybos posëdis, 11 val. – LPKTStarybos posëdis.

Kauno J. Urbðio katalikiðkoji pa-grindinë mokykla tremèiai, istorinei at-minèiai skiria daug dëmesio. Prieð ku-rá laikà mokytojø ir moksleiviø pastan-gomis buvo surinkta jø mikrorajonegyvenusiø buvusiø tremtiniø atsimini-mø apie patirtus iðgyvenimus, aplanky-ta partizanø pasiprieðinimo vietos„Tauro“ apygardoje, mokykloje vykosusitikimais su buvusiais tremtiniais.Moksleiviø uþraðyti tremtiniø prisimi-nimai, susitikimø áspûdþiai áprasmintimokyklos iðleistoje knygoje „Sugráþusið tremties“.

Ðios mokyklos mokytojos Mintau-tës Jurkuvienës pakviestas mûsø sà-jungos leidþiamos knygø serijos

Pokalbis apie tremtá„Tremties vaikai“ autorius raðytojasStanislovas Abromavièius neseniailankësi ðioje mokykloje, kur ðeðto-kams pasakojo apie tremtá, rodë ekra-ne maþøjø kankiniø nuotraukas, trem-ties kasdienybæ. Vaikams buvo smal-su þinoti, kaip tokiomis sunkiomissàlygomis keliavo á tremtá ir ten iðgy-veno maþi vaikai. Nuotraukos iliust-ravo, koká padorø gyvenimà jau bu-vo Lietuvoje susikûræ kaimo ir miestoþmonës nepriklausomybës pabaigoje,tai yra iki Lietuvos okupacijos 1940metais, ir kokiomis apgailëtinomis,sunkaus darbo, bado ir paþeminimosàlygomis gyventi jie iðveþti á Sibirà.Gal ðiø dienø trylikameèiams buvo

nesuprantama,kad tremtyje jøamþiaus vaikaijau dirbo sunkiussuaugusiøjø dar-bus, iki tol vargorusiðkose mo-kyklose dël toskalbos neþinoji-mo. Tik retas,kad ir labai gabusvaikas, ten gavoiðsilavinimà.

M o k y t o j amoksleiviø buvo papraðiusi pasido-mëti savo giminës istorija, gal ir jøanø kartø giminaièiai buvo patekæ á

tremtá. Tad pokalbis su vaikais buvoádomus ir naudingas.

„Tremtinio“ inf.

Susitikimo Kauno J. Urbðio katalikiðkoje pagrindinëjemokykloje dalyviai

LPKTS Ukmergës filialo pirminin-kës Aldonos Kalesnikienës, valdybosnario, atsargos majoro Vidmanto Leð-èiaus bei valdybos nario, buvusio po-litinio kalinio Zigmanto Vaðatkevi-èiaus iniciatyva, padedant Ukmergësðvietimo skyriaus vyr. specialistui Arû-nui Augustinui bei istorijos mokyto-jams, geguþës 12 dienà Ukmergës An-tano Smetonos gimnazijoje buvo su-rengtas Ukmergës r. gimnazijø moks-leiviø konkursas „Kà tu þinai apie Lais-vës kovø dalyvius?“

Konkurse dalyvavo aðtuonios ko-mandos: Jono Basanavièiaus A ir Brinktinës, Antano Smetonos A ir B rink-

Ukmergës gimnazijø moksleiviai istorijos þinias tikrinosi konkursetinës, Siesikø ir Þelvos gimnazijos beiTaujënø A ir B rinktinës. LR Seimo na-rë Vincë Vaidevutë Margevièienë pasvei-kino dalyvius ir priminë gimnazistamsapie ypaè gûdø laikotarpá – geguþës 22–25 dienø trëmimus. Tomis dienomis iðBaltijos ðaliø á Sibirà buvo iðtremta apie11 tûkstanèiø vaikø iki 15 metø.

Konkursas prasidëjo literatûrine –menine dalimi. Kiekviena komandaádomiai pateikë savo programà – dai-nomis, partizanø gyvenimo insceniza-cijomis, eilëmis.

Patiko Þelvos gimnazistø insceniza-cija „Mes esame kalnai, aukðtieji kal-nai, pasiryþæ iðkæsti ir nepalûþti“. Daug

Þelvos patriotø þuvo apylinkiø mið-kuose, daug jø suguldyta Þelvos memo-riale. Jø atminimui þelviðkiai iðleido irknygà apie savo kraðtieèius, nukentë-jusius nuo raudonojo teroro „Kai Të-vynë buvo toli...“

Jono Basanavièiaus gimnazijos Arinktinë pakvietë pamàstyti tema „Sà-þinë – kiekvieno þmogaus problema“.Siesikø gimnazistai savo literatûrinemenine kompozicija pasakojo, kad Die-vo karalystë yra mumyse, þmoguje.

Antroje konkurso dalyje moksleiviaiatsakinëjo á klausimus raðtu. Video klau-simà pateikë buvæs politinis kalinysZ. Vaðatkevièius, savo klausimà pateikë

ir Seimo narë V. V. Margevièienë.Toliau vyko „protø mûðis“ tarp ko-

mandø þodþiu. Buvo ádomu stebëti,kaip visos komandos stengësi. Bet vi-sada ið geriausiø bûna geriausieji: taiÞelvos, Antano Smetonos A rinktinës,Siesikø gimnazistai.

Pertraukos metu grojo ir partiza-nø dainas dainavo Siesikø kapela„Vieversa“.

Tikimës, kad panaðûs renginiai tapstradicija ðios dienos paminëjimui auk-lëjant jaunimà patriotine dvasia.

Tamara REINGARDTIENË,LPKTS Ukmergës filialo

valdybos narë

Ankstyvà geguþës septintosios rytàmes, mokiniai ið Ruklos Jono Stanislaus-ko pagrindinës mokyklos, iðvaþiavome átradiciná Lietuvos politiniø kaliniø irtremtiniø sàjungos organizuojamà Jau-nesniosios kartos XIII sàskrydá Ario-galoje. Daugelis ðiame graþiame mies-telyje lankëmës pirmà kartà, tik vaþiuo-dami á pajûrá matydavome rodyklæ á ðiàvietovæ. Kaip ir dera, ðventë prasidëjoðv. Miðiomis Ariogalos Ðv. arkangeloMykolo baþnyèioje. Maldoje praðëmeVieðpatá globos iðëjusiøjø sieloms ir ra-mybës bei taikos visiems gyviesiems.

Po ðv. Miðiø iðkilminga eisena visi

„Kiek rovë – neiðrovë. Kiek skynë – nenuskynë“þygiavome á Dubysos slëná, kur dalyva-vome sportinëse varþybose, o iðban-dæ jaunas jëgas, ilsëjomës, þiûrëdamipartizanø mûðio inscenizacijà. Visatai mums padëjo ásivaizduoti birþelio22-28 dienomis vykusá Birþelio suki-limà, kurá puikiai atsiminëme ið isto-rijos pamokø.

Susidomëjæ klausëmës „Misija Sibi-ras 2015“ dalyviø pasakojimø. Kiekvie-nais metais suburta savanoriø grupëvaþiuoja tvarkyti lietuviø tremtiniø ka-pø á Sibirà, juk ðiemet jau 75 metai,kaip 1941 metø birþelio 14 dienà pra-sidëjo pirmasis Lietuvos gyventojø trë-

mimas. Atgulæ amþino poilsio tolimo-je Sibiro þemëje daug iðkentëjæ lietuviøtremtiniai buvo paminëti maldose ir lie-tuviðko kryþiaus pastatymu apleistosekapavietëse.

Graþi gamta, prasmingi pokalbiai,energingos varþybos, puikûs þmonës,gera nuotaika – tai buvo visos mûsø die-nos ávykiai, dienos kuri praplëtë mûsøsuvokimà apie Tëvynæ, kuri praturtinonaujais áspûdþiais ir draugais. Vaþiuo-dami namo, dainavome lietuviø liaudiesdainas… Ir paþadëjome vienas kitam,kad iki kito sàskrydþio bûtinai iðmok-sime populiariausiø liaudies dainø þo-

dþius. Juk að ir Tu – esame lietuviai, tau-ta, kuri visuomet ypaè mëgo dainuoti…Iðmoksime ir Justino Marcinkevièiauseilëraðtá „Kiek rovë – neiðrovë. Kiekskynë - nenuskynë… Todël, kad tuðventovë. Todël, kad tu – Tëvynë“.

Á sàskrydá iðlydëjo LPKTS Jonavosfilialo pirmininkë Veronika Gabuþie-në. Kartu su mokiniais vaþiavo LPKTSJonavos filialo pirmininko pavaduoto-ja Janina Paulauskienë, Jonavos rajo-no Ruklos Jono Stanislausko pagrin-dinës mokyklos istorijos mokytoja Irû-na Januðkevièienë.

Irûna JANUÐKEVIÈIENË

Skelbimai