nor-lt11-sam-01-tf-01-001, nr. 1.1.1. …...vertinami pagal potencialų publikacijos patikimumą ir...

Projekto „Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos, skirtos sistemingam vaikų

sveikatos būklės stebėjimui ir kryptingam sveikatos politikos formavimui, sukūrimas ir

įgyvendinimas“ – NOR-LT11-SAM-01-TF-01-001, Nr. 1.1.1. "Metodologinė informacinės

sistemos modelio analizė" veiklos

ATASKAITA

MOKSLINIŲ PUBLIKACIJŲ, SUSIJUSIŲ SU VAIKŲ VISUOMENĖS SVEIKATOS

STEBĖSENA IR SVEIKATOS RODIKLIAIS, APŽVALGA

Higienos institutas

Vilnius, 2015

2

TURINYS:

1. Įvadas .............................................................................................................................................. 3

2. Mokslinių publikacijų atrankos metodologija ................................................................................ 3

3. Mokslinių publikacijų, susijusių su vaikų sveikatos stebėsena ir jos vykdymui skirtų sveikatos

rodiklių sąrašų, apžvalga ........................................................................................................................ 4

4. Profilaktinių patikrinimų metu gaunamų duomenų ir jų panaudojimo vaikų sveikatos stebėsenai

apžvalga ............................................................................................................................................... 18

5. Lietuvos sveikatos statistikos šaltiniuose pateikiamų vaikų sveikatos rodiklių apžvalga ............ 21

Literatūros šaltiniai .............................................................................................................................. 59

3

1. Įvadas

Visuomenės sveikatos stebėsena – tikslingai organizuotas ir sistemingai atliekamas

visuomenės sveikatos būklės, ją veikiančių visuomenės sveikatos rizikos veiksnių duomenų

rinkimas, kaupimas, apdorojimas, saugojimas, analizė ir vertinimas (1). Nuolatinis duomenų

gavimas iš įvairių šaltinių ir jų tinkamas vertinimas suteikia svarbią informaciją, reikalingą esminių

visuomenės sveikatos problemų identifikavimui ir jų sprendimų planavimui. Nuolatinė stebėsena

leidžia vertinti gyventojų sveikatos būklės ir jai įtakos turinčių veiksnių pokyčius bei visuomenės

sveikatos intervencijų efektyvumą. Nors sveikatos stebėsena iš esmės skirta visų ligų ir veiksnių

monitoringui, labiausiai tai aktualu potencialiai išvengiamų būklių atveju. Tai reiškia, kad jei ligos ar

jos progresavimo etiologijoje svarbūs modifikuojami veiksniai (tokie, kuriuos galima keisti, pvz.:

rūkymas, netaisyklinga mityba), gali būti taikomos prevencinės priemonės, kurios padeda šių būklių

išvengti. Kita vertus, labai svarbu nenuvertinti ir kitų ligų stebėsenos, nes vertinant jų dažnį

populiacijoje galima tikslingai formuoti sveikatos politiką ir taikyti ne tik pirminio, bet ir antrinio

(anksti atpažinti ligą) ar tretinio (lengvinti jau esančios ligos eigą) lygio prevencines programas (2).

Visuomenės sveikatos stebėsena taikoma visoms populiacijoms grupėms, tačiau vaikų ir suaugusiųjų

sveikatos stebėsenos praktika šiek tiek skiriasi. Viena iš priežasčių yra ta, kad daugelis lėtinių ligų

diagnozuojama vyresniame amžiuje, nors jų vystymasis prasideda žymiai anksčiau. Suprantama, kad

siekiant ligų išvengti, sveikatos politiką reikia kreipti ne tik į paveiktą populiacijos dalį, bet ir į

jaunesnius gyventojus, sudarant tinkamas sąlygas sveikam augimui ir vystymuisi (3). Sisteminga

vaikų visuomenės sveikatos stebėsena leidžia įvertinti sveikatos sutrikimų apimtį ir charakteristikas,

nustatyti rizikos grupes ir pokyčių tendencijas bei tinkamai planuoti sveikatos sutrikimų prevenciją,

vertinti jų rezultatus ir poveikį.

Tikslas: apžvelgti mokslines publikacijas apie vaikų sveikatos stebėseną ir įvertinti Lietuvos

sveikatos statistikos vaikų sveikatos rodiklius.

Uždaviniai:

1. Atlikti mokslinių publikacijų, susijusių su vaikų sveikatos stebėsena, apžvalgą;

2. Apžvelgti ir įvertinti Lietuvos sveikatos statistikos šaltiniuose pateikiamus vaikų

sveikatos rodiklius.

2. Mokslinių publikacijų atrankos metodologija

Atlikta literatūros šaltinių, nagrinėjančių vaikų sveikatos stebėseną ir jai naudojamų

rodiklių, apžvalga. Literatūros paieška atlikta naudojantis Pubmed (www.pubmed.gov) duomenų

http://www.pubmed.gov/

4

baze. Paieškos raktažodžiai ir jų kombinacijos: child health (vaikų sveikata), child health status

(vaikų sveikatos būklė), child health indicators (vaikų sveikatos rodikliai), school entry examinations

(tikrinimai prieš pradedant lankyti mokyklą), child health inequalities (vaikų sveikatos netolygumai),

monitoring (monitoringas), surveillance (stebėsena), school examination (tikrinimai

mokyklai/mokykloje), registry based (registrai (kaip informacijos šaltinis)), national level

(nacionalinis lygmuo). Visi rasti literatūros šaltiniai buvo atrenkami pagal publikacijos turinį ir jos

tinkamumą apžvalgai (pirmiausiai vertinant pavadinimus, po to – santraukas). Vėliau šaltiniai buvo

vertinami pagal potencialų publikacijos patikimumą ir vertę (taikyta metodologija, naudoti tyrimo,

duomenų rinkimo ir interpretavimo metodai, publikavimo tikslas, rezultatų taikymo gairės). Į

mokslinių tyrimų apžvalgą atrinktos publikacijos, kurių publikavimo data yra ne senesnė nei 2000

metai, tačiau įtrauktos ir kelios senesnės publikacijos, kurių tema ar rezultatai buvo aktualūs šiai

apžvalgai.

3. Mokslinių publikacijų, susijusių su vaikų sveikatos stebėsena ir jos vykdymui skirtų

sveikatos rodiklių sąrašų, apžvalga

Siekiant kuo geriau identifikuoti dėmesio reikalaujančias sritis, būtina turėti tam tikrą

rodiklių sąrašą ar rinkinį, kuris galėtų apibūdint esamą sveikatos būklę. Šioje dalyje apžvelgiami

pasirinkti 3 rutiniškai renkamų vaikų sveikatos stebėsenos rodiklių sąrašai: Jungtinių Amerikos

Valstijų (JAV) vaikų sveikatos stebėsenos rodiklių sąrašas, CHILD (The Child Health Indicators of

Life and Development (CHILD) project) projekto metu sukurtas vaikų sveikatos stebėsenos rodiklių

sąrašas bei mokslinėje literatūroje aprašyti Italijos rodikliai.

JAV atliktame tyrime aprašyti rodikliai, kurie turi praktinę reikšmę (sveikatos

stebėsena turi būti tikslinga), yra vienodi regionams ar administracinėms teritorijoms (galimas

situacijos lyginimas) ir pagrįsti (matuojama tik tai, kas tikrai gali būti išmatuota). Neretai prieš tai

išvardintomis savybėmis pasižyminčių rodiklių sąrašų trūksta, jie skirti specifinei gyventojų grupei

ar siaurai problemai spręsti (pvz.: vertinamas tik kūdikių mirtingumas, kuris aprašo labai specifinę

vaikų populiaciją) (4).

Tyrimo metu buvo suformuoti penki domenai, kurie jungė 217 rodiklių, apibūdinančių

motinos ir vaiko sveikatą. 75 rodikliai priklauso sveikatos būklės domenui, 9 – kontekstinių

charakteristikų (sveikatai įtakos turinčių veiksnių, nepriskiriamų kitoms grupėms) domenui, 16 –

sveikatos sistemos veiklos domenui, 49 – rizikos bei apsauginių veiksnių domenui, o 68 – su

sveikata susijusių paslaugų domenui.

Buvo nutarta, kad sveikatos būklės domenas yra prioritetinis, nes būtent juo remiasi

stebėsenos praktika bei intervencijų parinkimas. 20 iš sveikatos būklės domenui priklausančių

5

rodiklių pripažinti pagrindiniais (1 lentelė), t.y. gali būti taikomi rutininei vaikų sveikatos stebėsenai.

Kontekstines charakteristikas ir sveikatos sistemas apibūdinantys rodikliai buvo laikomi antrais pagal

svarbą (bei pripažinti rekomenduojamais, t.y. jie suteikia platesnę informaciją apie vaikų sveikatą,

bet rutininis jų skaičiavimas ir lyginimas dėl įvairių priežasčių gali būti sudėtingas) (2 lentelė), o

sveikatai įtakos turinčius veiksnius apibūdinančius rodiklius – trečiais (pripažinti papildomais, t.y.

taikomi tuomet, kai visų kitų rodiklių reikšmės viršija normos ribas ar nurodo sudėtingą vaikų

populiacijos sveikatos būklę) (3 lentelė). Toks rikiavimas daugiausiai buvo nulemtas rodiklių

skaičiavimui reikalingų duomenų prieinamumu (4).

Rodiklių sąrašo kūrimo procesas taip pat apėmė tikslingų populiacijos grupių išskyrimo

bei rodiklių skaičiavimo dažnio analizę. Buvo nutarta, kad tikslinga rodiklius skirstyti pagal lytį (jei

mokslinėje literatūroje pateikiama pakankamai įrodymų, kad tam yra stiprus pagrindas) ir 5 amžiaus

grupes: iki 1m., 1-4 m., 5-9 m., 10-14 m., 15-19 m. amžiaus. Papildomas skirstymas pagal amžių ar

kitas charakteristikas (pavyzdžiui, tautybę ar rasę) gali būti taikomas, jei yra moksliniais įrodymais

pagrįsta papildoma informacija, tačiau nerekomenduojama taikyti perteklinių duomenų

stratifikavimo kriterijų.

1 lentelė. 20 pagrindinių rodiklių, rekomenduojamų JAV vaikų sveikatos stebėsenai vykdyti, sąrašas (4).

Rodiklis Amžiaus grupė

<1 m. 1-4

m.

5-9

m.

10-14 m. 15-19 m. Motinos (amžius)

Ligotumas anemija (100 vaikų) x x x x

Hospitalizacijos dėl astmos (100 000

vaikų)

x x x x x

Bandymų nusižudyti skaičius (100

mokinių)

x

(mokiniai)

x

(mokiniai)

Apsinuodijimas švinu (10 000 vaikų) x x

Labai mažo svorio kūdikių mirtingumas

(1000 gyvų gimusiųjų)

x 15-17, 18-19, 20-34, 35-

44 motinų amžiaus

grupėse

Mirtingumas dėl gaisrų (100 000 vaikų) x x x

Mirtingumas dėl šautinių žaizdų (100

000 gyv.)

x x x x x 20-39, 40-44 motinų

amžiaus grupėse

Sergamumas gonorėja (100 000 gyv.) x x x 20-24, 25-44 motinų

amžiaus grupėse

Ligotumas ŽIV (100 000 gyv.) x x x x x 20-34,35-44 motinų

amžiaus grupėse

Kūdikių mirtingumas (1000 gyvų

gimusiųjų)

x 15-17, 18-19, 20-34, 35-

44 motinų amžiaus

grupėse

Sergamumas invaziniu gimdos vėžiu

(100 000 gyv.)

20-24, 25-29, 30-34, 35-

39, 40-44 motinų

amžiaus grupėse

Nėsčiųjų mirtingumas (100 000 gyv.) 15-44 motinų amžiaus

grupėje

Sergamumas tymais (0-99 m.) x x x x x x

6

Mirtingumas dėl transporto įvykių (100

000 vaikų)

x x x x x

Ligotumas nervinio vamzdelio

defektais (10 000 vaikų)

x 15-17, 18-19, 20-34, 35-

44 motinų amžiaus

grupėse

Antsvorio paplitimas (100 vaikų) x x x x x

Labai mažo svorio kūdikių dalis (%) x 15-17, 18-19, 20-34, 35-

44 motinų amžiaus

grupėse

Mažo svorio kūdikių dalis (%) x 15-17, 18-19, 20-34, 35-

44 motinų amžiaus

grupėse

Postnatalinio periodo mirtingumas >28 d. ir

<1 m.

15-17, 18-19, 20-34, 35-

44 motinų amžiaus

grupėse

Priklausomybė nuo tabako (100 gyv.) 8 klasė 10,12

klasės

2 lentelė. Rekomenduojami rodikliai JAV vaikų sveikatos stebėsenai vykdyti (4).

Domenas Kategorija Rodiklis

Sveikatos būklė Perinatalinio periodo ligos Hospitalizacija perinatalinio periodo metu

Nauji ektopinių nėštumo atvejai

Priešlaikinių gimdymų dalis (kai kūdikis yra mažo svorio)

Priešlaikinių gimdymų dalis

Dauno sindromo paplitimas

Vaisiaus alkoholinio sindromo paplitimas

Sergamumas įgimtu sifiliu

Ligos ir traumos Sergamumas difterija

Sergamumas stablige

Sergamumas kokliušu

Sergamumas poliomielitu

Sergamumas epideminiu parotitu

Sergamumas raudonuke

Sergamumas Haemophilus influenza B meningitu

Sergamumas hepatitu B

Sergamumas tuberkulioze

Sergamumas chlamidioze

Sergamumas pirminiu ir antriniu sifiliu

Augimo sulėtėjimo paplitimas

Neharmoningo augimo paplitimas

Per mažo svorio paplitimas tarp vaikų

Ligotumas dantų kariesu

Hospitalizacijos dėl diabeto

Hospitalizacijos dėl pjautuvinės anemijos

Hospitalizacijos dėl transporto įvykių (kai nukenčia transporto

priemone važiavęs)

Hospitalizacijos dėl transporto įvykių (kai nukenčia pėstysis)

Hospitalizacijos dėl transporto įvykių (kai nukenčia dviratininkas)

Hospitalizacijos dėl transporto įvykių (kai transportas nėra

7

automobilis)

Hospitalizacijos dėl nudegimų

Naujų apsinuodijimo atvejų skaičius

Hospitalizacijos dėl šautinių žaizdų

Hospitalizacijos dėl nukritimų

Hospitalizacijos dėl pjautinių žaizdų

Naujų smurto prieš vaikus atvejų skaičius

Fizinis ir psichosocialinis

funkcionalumas

Ligotumas aktyvumo ir dėmesio sutrikimu

Ligotumas depresija

Alkoholio vartojimas

Narkotinių medžiagų vartojimas

Ligotumas klausos sutrikimais

Ligotumas regos sutrikimais

Ligotumas funkciniais sutrikimais

Patvirtintas smurtas prieš vaikus

Mirtingumas Vaisių (negimusiųjų) mirtingumas

Mirtingumas neonataliniu periodu

Mirtingumas perinataliniu periodu

Mažo svorio kūdikių mirtingumas

Staigios kūdikių mirties sindromų skaičius

Mirtingumas dėl transporto įvykių (kai miršta pėstysis)

Mirtingumas dėl transporto įvykių (kai miršta dviratininkas)

Mirtingumas dėl kitų transporto įvykių

Mirtingumas dėl skendimų

Mirtingumas dėl uždusimo

Mirtingumas dėl astmos

Žmogžudysčių skaičius

Savižudybių skaičius

Kontekstinės

charakteristikos

(sveikatai įtakos

turintys

veiksniai,

nepriskiriami

kitoms grupėms)

Demografija Populiacija pagal amžių ir lytį (%)

Nėštumų skaičius

Populiacijos dalis, gyvenanti skurde

Populiacijos dalis, gyvenanti žemiau skurdo ribos

Vaikų iki 18 m. dalis, gyvenanti skurdžiose šeimose

Vaikų iki 18 m. dalis, gyvenanti šeimose, kurių ekonominė padėtis

yra žemiau skurdo ribos

Populiacijos dalis, gyvenanti kaime

Vaikų iki 18 m. dalis, gyvenanti namų ūkiuose su vienu iš tėvų

16-24 m. asmenų dalis, nebaigusių vidurinės mokyklos

Sveikatos

sistemos veikla

Priimtinumas Moterų dalis, patenkinta sveikatos priežiūra perinataliniu periodu

2 m. amžiaus vaikų tėvų dalis, patenkinta pirminėmis sveikatos

priežiūros paslaugomis

8

Prieinamumas Populiacijos dalis, gyvenanti vietovėse, kur yra pirminio lygio

sveikatos specialistų trūkumas

Populiacijos dalis, gyvenanti vietovėse, kur yra psichikos

specialistų trūkumas

Populiacijos dalis, gyvenanti vietovėse, kur yra stomatologų

trūkumas

Vaikų iki 18m. amžiaus dalis, kurie buvo neapdrausti per

pastaruosius 12 mėn.

Akušerijos klinikų dalis, dalyvaujanti valstybinėje Medicaid

programoje (JAV)

Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų dalis, dalyvaujanti Medicaid

programoje (JAV)

Prieinamumas (2) Gyvų gimusiųjų ir negyvagimių santykis

Vaikų ir įstaigų, teikiančių pirmines sveikatos priežiūros

paslaugas, santykis

Valstijų skaičius, įdiegusių kūdikių mirtingumo ataskaitų sistemas

Koordinacija Neonatalinio periodo intensyvios terapijos skyrių dalis, turinti

griežtas hospitalizavimo taisykles

Kūdikių iki <1500 g dalis, gimusi aukšto lygio medicinos įstaigose

Vaikų dalis su specialiaisiais poreikiais, turinti nuolatinį šeimos

gydytoją (arba pirminės sveikatos priežiūros įstaigą)

Apimtis Pirminių sveikatos priežiūros įstaigų dalis, dalyvaujanti skiepijimo

VCF (JAV) programoje

Valstybės lėšomis finansuojami sveikatos priežiūros planai,

atitinkantys tam tikrus standartus (JAV)

3 lentelė. Papildomi rodikliai JAV vaikų sveikatos stebėsenai vykdyti (4).

Domenas Kategorija Rodiklis

Rizikos/apsauginiai

veiksniai

Perinatalinio periodo

rizikos veiksniai

Nėščiųjų dalis, serganti vaginalinėmis infekcijomis

Rūkanti nėščiųjų dalis

Nėščiųjų dalis, priauganti tinkamą svorį nėštumo metu

Gyvų gimusiųjų dalis, turinti įgimtų ydų

Motinų infekcinių ligų skaičius perinataliniu periodu

Motinų, vartojančių narkotines medžiagas, skaičius

Gyvų gimusiųjų ir negyvagimių santykis, gimusiųjų vyresnėms

motinoms

Motinų dalis, vartojusi alkoholį nėštumo metu

Motinų dalis, žinanti apie nervinio vamzdelių defektų prevencijos

vykdymą Folio rūgštimi

Pirminių sveikatos priežiūros įstaigų dalis, vykdančių nervinio

vamzdelių defekto prevenciją

Sveikas elgesys Kūdikių dalis, mieganti taisyklingoje padėtyje

Motinų dalis, vartojanti narkotikus (informuoja motina)

Vaikų dalis, turinti tinkamą dantų higieną

Vaikų dalis, tinkamai kontroliuojanti diabetą

Alkoholio vartojimo paplitimas

Narkotinių medžiagų vartojimo paplitimas

Seksualinis elgesys Neplanuotų nėštumų dalis

Prezervatyvų naudojimo paplitimas

Moterų dalis, turėjusi daugiau nei vieną seksualinį partnerį per

paskutinius 6 mėn.

Sveikatos būklės Patvirtintas smurtas prieš vaikus

9

Postnatalinio periodo mirtingumas dėl infekcinių ligų

Vaikų dalis, turinti žvairumą

Vaikų dalis, serganti lėtine liga

Sergamumas chlamidioze

Sergamumas gonorėja

Sergamumas pirminiu ir antriniu sifiliu

Hospitalizacijos perinataliniu periodu

Priešlaikinių (mažo svorio kūdikių) gimdymų dalis

Mažo svorio kūdikių dalis

Mityba ir fizinis

aktyvumas

Vaikų dalis, pastoviai vartojanti vitaminų ir geležies papildus

Kūdikių dalis, maitinama krūtimi

Vaikų dalis, turinti netinkamą mitybą

Vaikų dalis, kurie yra fiziškai aktyvūs 3 k. per savaitę

Istorija Vaikų dalis, kurių šeimoje buvo diagnozuotas dėmesio ir aktyvumo

sutrikimas

Vaikų dalis, kurių šeimoje buvo diagnozuota priklausomybė nuo

narkotinių medžiagų

Vaikų dalis, kurių šeimoje diagnozuotas alkoholizmas

Vaikų dalis, kuriems diagnozuota depresija

Socialinė situacija Vaikų dalis, kurių šeimoje registruotas buitinis smurtas

Vaikų dalis, gyvenanti šeimose, kur piktnaudžiaujama alkoholiu ar

narkotinėmis medžiagomis

Motinų ir vaikų dalis, negaunanti tinkamos socialinės paramos

Sauga Vaikų dalis, turinčių prieigą prie šautinių ginklų

Vaikų dalis, susidurianti su gaujų veikla

Vaikų dalis, kuriai taikomos tinkamos apsaugos priemonės

automobilyje

Namų ūkių dalis, turinčių priešgaisrines apsaugos sistemas

Vaikų dalis, nešiojanti atšvaitus

Vaikų dalis, besilaikanti kelio eismo taisyklių

Vaikų dalis, dėvinti šalmus važiuojant dviračiu

Aplinka Vaikų dalis, kurie turi ekspoziciją tabako dūmams

Vaikų dalis, gyvenanti namuose, kur buvo naudojami sienų dažai su

švinu

Su sveikata

susijusios paslaugos

Prevencijos

paslaugos

Nėščiųjų dalis, išklausiusi pamokas apie tėvystę

Nėščiųjų dalis, išklausiusi paskaitas apie kūdikių staigios mirties

sindromo prevenciją

Nėščiųjų mirčių dalis, kurios buvo išsamiai ištirtos gydytojų konsiliumo

35 m. ir vyresnių nėščiųjų dalis, išklausiusi kursą apie Dauno sindromo

prevenciją

Motinų dalis, išklausiusi kursą apie maitinimo krūtimi naudą

2 m. amžiaus pilnai skiepytų vaikų dalis

Moterų ir paauglių dalis, išklausiusi kursą apie lytiškai perduodamas

ligas

Moterų ir paauglių dalis, išklausiusi kursą apie ŽIV

Vaikų dalis, gaunanti fluoro papildus

Vaikų dalis, kuriai buvo silantuoti dantys

Jaunų vaikų tėvų dalis, išklausiusi kursą apie vaikų saugą

Vaikų dalis, išklausiusi kursą apie bendrąją saugą

10

Vaikų dalis, kuriai mokykloje dėstomas konfliktų sprendimo kursas

Pirminė priežiūra Nėščiųjų dalis, kurios sveikata buvo vertinama prieš pastojant

Nėščiųjų dalis, gaunanti tinkamą perinatalinę priežiūrą

Nėščiųjų dalis, tikrinama dėl vaginalinių infekcijų

Nėščiųjų dalis, kurioms atliktas nėštumo testas per pirmas 12 nėštumo

savaičių

Nėščiųjų dalis, kuriai pasireiškė komplikacijos

Žemas pajamas gaunančių motinų dalis, gaunančių šeimos planavimo

paslaugas

35 m. ir vyresnių nėščiųjų dalis, kuri buvo patikrinta dėl vaisiaus

sirgimo Dauno sindromu

Nėščiųjų dalis, vartojanti Folio preparatus

Nėščiųjų dalis, tikrinta dėl sifilio

Nėščiųjų dalis, tikrinta dėl ŽIV

Nėščiųjų dalis, kuriai buvo nustatyta lytiškai plintanti liga

Kūdikių dalis, tikrinta dėl medžiagų apykaitos sutrikimų

Vaikų dalis, tikrinta dėl tuberkuliozės

Motinų ir vaikų dalis, tikrinta dėl lytiškai plintančių ligų

Motinų ir vaikų dalis, patenkančių į rizikos grupę ir tikrintų dėl ŽIV

Vaikų dalis, turinčių pastovią pirminės sveikatos priežiūros įstaigą

Paauglių dalis, sergančių anoreksija

Antsvorį turinčių vaikų dalis, gaunanti sveikos mitybos pamokas

Vaikų dalis, tikrinta dėl švino kiekio kraujyje

Vaikų dalis, serganti astma ir turinčių nuolatinį šeimos gydytoją (arba

pirminės sveikatos priežiūros įstaigą)

Vaikų dalis, serganti diabetu ir turinčių nuolatinį šeimos gydytoją (arba

pirminės sveikatos priežiūros įstaigą)

Vaikų dalis, serganti pjautuvine anemija ir turinčių nuolatinį šeimos


Vaikų, sergančių pjautuvine anemija, dalis, kuriai taikomos prevencinės

priemones

Moterų dalis, kuriai atliktas PAP testas per paskutinius 12 mėn.

Paauglių dalis, kuriai tiekiamas švietimas dėl narkotinių medžiagų

vartojimo

Vaikų dalis, tikrinta dėl regos sutrikimų

Kūdikių dalis, tikrinta dėl klausos sutrikimų

Kūdikių dalis, identifikuota kaip turinti klausos sutrikimą patikrinimo

metu

Vaikų dalis, serganti klausos sutrikimais ir turinčių nuolatinį šeimos


Speciali priežiūra Vaikų dalis, turinčių specialiųjų poreikių bei nuolatinį šeimos gydytoją

(arba pirminės sveikatos priežiūros įstaigą)

Kūdikių iki 1500 g dalis, gimusi aukšto lygio medicinos įstaigose

Gyvų gimusiųjų dalis, kurie patyrė komplikacijas ir kurios buvo

gydomos specializuoto gydytojo

Motinos ir vaikų dalis, besinaudojanti psichikos sveikatos specialistų

paslaugomis

Vaikų dalis, gaunanti CSHCN programos paslaugas (JAV)

Vaikų dalis, nuolat besilankanti pas pirminės sveikatos priežiūros

specialistą

Su sveikata

susijusios paslaugos

Rūkančių nėščiųjų dalis, dalyvavusi rūkimo metimo programose

Nėščiųjų dalis, dalyvavusių WIC programoje (susijusioje su nėščiųjų

11

mityba)

Nėščiųjų dalis, gydyta nuo priklausomybių

Nėščiųjų dalis, gydyta nuo alkoholizmo

Vaikų dalis, serganti anemija ir dalyvavusi WIC programoje (JAV)

Vaikų dalis, nedalyvavusių WIC programoje (JAV)

Per mažo svorio vaikų dali, dalyvavusi WIC programoje (JAV)

Vaikų dalis, dalyvaujančių fizinio aktyvumo pamokose mokykloje

Vaikų dalis, gaunanti ankstyvos intervencijos paslaugas

Greitosios medicinos pagalbos atsako laikas

Smurtą patyrusios populiacijos dalis, gaunančių sveikatos specialistų

konsultavimą

Apsinuodijimo centrų veikla

Vaikų dalis, lankanti plaukimo pamokas

Paauglių dalis, gaunanti vairavimo pamokas

Tėvų dalis, gaunanti švietimą apie pirmąją medicinos pagalbą

Paauglių dalis, gydyta nuo priklausomybių

Vaikų dalis, reguliariai gaunanti sveikatos priežiūros paslaugas antrinio

lygio sveikatos priežiūros įstaigose

Vaikų dalis, naudojanti pagalbines priemones namuose (pvz.:

judėjimui)

Didelės socialinės rizikos šeimų dalis

Vaikų dalis, besimokanti specialioje mokymosi programoje

Iš pastarųjų lentelių matoma, kad didelė dalis rekomenduojamų ir papildomų rodiklių

yra parengti remiantis JAV vaikų sveikatos situacija, taigi gali būti ne visiškai aktualūs Lietuvos

populiacijai.

Tuo tarpu 2003 metais paskelbtas straipsnis aprašė vykdytą Vaikų sveikatos rodiklių ir

vystymosi projektą (CHILD) kurio metu buvo siekiama identifikuoti Europai tinkamus vaikų

sveikatai apibūdinančius rodiklius (5). CHILD projektas buvo vykdomas įgyvendinant Europos

sveikatos monitoringo programą (angl. The European Community Health Monitoring Programme

(HMP)), kurios pagrindinis tikslas yra sukurti optimalų rodiklių rinkinį, tinkamą valstybinio lygio

vaikų sveikatos stebėsenai vykdyti. Projekto metu buvo aptarti vaikų sveikatos būklę nurodantys ir

jai įtakos turintys veiksniai, apimant tiek negatyvius, tiek pozityvius sveikatos aspektus. Vykdymo

metu buvo išsamiai aptarta įvairių šalių patirtis bei remtasi tokiais esminiais dokumentais kaip

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (5, 6). Be to, išsami mokslinės literatūros analizė taip pat

leido nustatyti reikiamus rodiklius sveikatos priežiūros kokybės vertinimui.

Galiausiai buvo atrinkti 38 esminiai rodikliai, kurie turėtų būti įdiegti valstybinio lygio

vaikų sveikatos stebėsenoje Europos šalyse, taip pat 17 rodiklių, apimančių svarbias vaikų sveikatos

temas, kurių skaičiavimui pagrįsti dar reikia papildomų mokslinių įrodymų ar jų skaičiavimas yra

labai sudėtingas dėl kol kas nesamų duomenų šaltinių (5).

Rodikliai priklauso 4 pagrindinėms kategorijoms:

12

1. demografiniai ir socioekonominiai rodikliai,

2. sveikatos būklė,

3. sveikatai įtakos turintys veiksniai,

4. sveikatos sistemos charakteristikos.

Taip pat nutarta, kad rodikliai pagrinde turi apimti 1-15 metų amžiaus vaikų stebėseną, nes vaikų iki

1 metų sveikatos stebėsena dažnai yra pakankamai gerai išvystyta (kalbant apie Europos valstybes),

be to, specifiniai rodikliai ir veiklos gairės, susijusios su iki 1 m. amžiaus populiacija, jau yra

aptartos Europos PERISTAT projekte (7). Patariama 1-15 m. amžių skirstyti į 3 penkiametes grupes,

kurios apima jaunąją vaikystę, vyresniąją vaikystę bei paauglystę (amžius iki vienerių metų apima

ketvirtąją grupę – kūdikystę). Kiekvienas augimo etapas turi skirtingus sveikatos prioritetus, todėl

visų amžių jungti į vieną grupę nepatariama. Kadangi Europos valstybių piliečiai yra pripažįstami

pilnamečiais sukakus 18 metų, turi būti išskiriama papildoma, 15-17 m. amžiaus, grupė (jei

įmanoma). Sveikatos prioritetams tinkamai įvertinti yra būtina stebėti vaikų sveikatos

socioekonominę būklę, nes tai turi daug įtakos ne tik tiesiogiai sveikatos būklei, bet ir sveikatos

priežiūros paslaugų prieinamumui. Lytis, kaip vienas iš pagrindinių sveikatai įtakos turinčių

veiksnių, taip pat turi būti vienas iš kintamųjų. Projekte minima, kad dažnai vaikų populiacijos

sveikatos būklė apibūdinama bendrai abejoms lytims, o dėl to neįvertinami netolygumai, kurie iki

šiol gali būti dar neidentifikuoti mokslinėje literatūroje, todėl toks skirstymas prisidėtų ne tik prie

valstybės gerovės kūrimo, bet ir prie žinių apie vaikų sveikatą kaupimo. 1 paveiksle pateikiamas

rekomenduojamas rodiklių sąrašas ir jų taikymas skirtingų amžiaus grupių vaikams, 4 lentelėje

pateikiama rodiklių rodyklė, 5 lentelėje pateikiami tikslūs rekomenduojamų rodiklių apibrėžimai, 6

lentelėje pateikiami rodikliai, kurių vertinimui kol kas nėra tinkamų galimybių, tačiau joms atsiradus,

turėtų būti tiksliai apibrėžti ir įdiegti (5).

4 lentelė. CHILD projekto rekomenduojamų rodiklių skirtingo amžiaus vaikams rodyklė (5).

A. Demografiniai ir socialiniai rodikliai C. Sveikatai įtakos turintys veiksniai D. Vaikų sveikatos priežiūra

A1. Socioekonominės aplinkybės Nuo tėvų priklausantys veiksniai Sveikatos priežiūros politika

A2. Vaikų skurdas C1. Maitinimas krūtimi D1. Vaikų hospitalizavimo su tėvais

galimybė A3. Tėvų išsilavinimas C2. Tabako ekspozicija namie D2. Jautrių populiacijos grupių vaikų

sveikatos priežiūra A4. Vaikai, gyvenantys su vienu iš tėvų C3. Tėvų parama Sveikatos priežiūros kokybė

A5. Vaikai, gyvenantys prieglobstyje Vaikų gyvensenos veiksniai D3. Skiepijimo apimtys

B. Vaikų sveikatos būklė ir gerovė C4. Fizinis aktyvumas D4. Leukemijos išgyvenamumas

Vaikų mirtingumas C5. Tabako rūkymas Socialinė politika

B1. Bendras vaikų mirtingumas C6. Alkoholio vartojimas D5. Fizinės bausmės

B2. Vaikų mirtingumas pagal priežastis C7. Narkotinių medžiagų vartojimas D6. Patyčių prevencija

Vaikų ligotumas Kiti veiksniai Fizinės apsaugos politika

B3. Onkologinės ligos C8. Antsvoris ir nutukimas D7. Vaikų transportavimo saugumas

B4. Diabetas C9. Valstybės prižiūrimi vaikai D8. Švino ekspozicija

B5. Astma C10. Privalomojo ugdymo nebaigę vaikai D9. Triukšmo ekspozicija

13

B6. Infekcinės ligos C11. Mokymo įstaigų lankymas D10. Tabako ekspozicija (ne namie)

B7. Dantų ligos C12. Oro užterštumas

Traumos

B8. Hospitalizavimas dėl nudegimų

B9. Hospitalizavimas dėl apsinuodijimų

B10. Ilgųjų kaulų lūžiai

Psichinė sveikata

B11. Bandymai nusižudyti

5 lentelė. CHILD projekto rekomenduojamų rodiklių vaikų sveikatos stebėsenos vykdymui sąrašas (5).

CHILD projekto rekomenduojami rodikliai vaikų sveikatos stebėsenai vykdyti

Rekomenduojami rodikliai (bendras apibūdinimas, neįtraukiant skirstymo pagal lytį ir amžių)

A. Demografiniai ir socioekonominiai sveikatai įtakos turintys veiksniai

Vaikų dalis, gyvenanti namuose, suskirstytuose į 6 socioekonomines kategorijas

Vaikų dalis, gyvenanti namų ūkiuose, kurių bendros pajamos yra žemesnės nei 60% populiacijos

Vaikų dalis, kurių motina/globėja turi pradinį/pagrindinį/vidurinį/aukštesnį, nei vidurinis išsilavinimą

Vaikų dalis, gyvenanti su vienu iš tėvų ar globėjų

Vaikų skaičius, kuriems reikalingas prieglobstis (1000 vaikų)

B. Vaikų sveikatos būklė ir gerovė

Vaikų mirtingumas

a) Bendras kūdikių mirtingumas (iki 1 m.)

1 paveikslas. CHILD projekto rekomenduojamų rodiklių taikymas skirtingo amžiaus vaikams.

14

b) Bendras vaikų mirtingumas (iki 5 m.)

c) Bendras mirtingumas iki 20 m. amžiaus

Mirtingumas pagal priežastis:

a) nuo infekcinių ligų

b) nuo paveldimų ir įgimtų ydų

c) nuo onkologinių susirgimų

d) nuo nelaimingų atsitikimų (traumų):

Nudegimų

Apsinuodijimų

Transporto įvykių

Skendimų

e) dėl savižudybių

f) dėl užpuolimų ar žmogžudysčių

g) nuo perinatalinio periodo ligų

Vaikų ligotumas

Sergamumas onkologinėmis ligomis:

a) leukemija

b) centrinės nervų sistemos augliais

c) kitais onkologiniais susirgimais

Sergamumas 1 tipo diabetu

Ligotumas astma

Sergamumas:

a) tymais

b) bakteriniu meningitu

c) tuberkulioze

5 ir 12 m. amžiaus vaikų KPI indeksas (nurodantis dantų būklę)

Vaikų traumatizmas

Vaikų, hospitalizuotų dėl nudegimų, skaičius

Vaikų, hospitalizuotų dėl apsinuodijimų, skaičius

Vaikų ilgųjų kaulų lūžių skaičius (100 000 vaikų)

Vaikų psichinė sveikata

Bandymų nusižudyti skaičius (100 000 vaikų)

C. Sveikatai įtakos turintys veiksniai

Veiksniai, priklausantys nuo šeimos

a) Kūdikių dalis, maitinama išimtinai krūtimi

b) 6 mėn. amžiaus kūdikių dalis, maitinami išimtinai krūtimi

c) 12 mėn. amžiaus vaikų dalis, maitinama krūtimi

0-4 m. amžiaus vaikų dalis, gyvenanti namų ūkiuose, kur bent vienas šeimos narys rūko

Vaikų dalis, teigianti, kad gali pakalbėti su tėvais, jei jiems yra sunku

Vaikų gyvensenos veiksniai

Vaikų dalis, teigianti, kad yra fiziškai aktyvūs bent 2 valandas per savaitę ne mokykloje

Vaikų dalis, teigianti, kad rūko kiekvieną savaitę

15 m. amžiaus vaikų dalis, teigianti, kad buvo apsvaigę nuo alkoholio bent 2 kartus gyvenime

15 m. amžiaus vaikų dalis, teigianti, kad:

a) rūkė kanapes bent 2 kartus per paskutines 30 dienų

b) yra vartojusi heroino

15

c) yra vartojusi ekstazio

Kiti vaikų sveikatai įtakos turintys veiksniai

Vaikų dalis, kurie pradedant lankyti mokyklą turi antsvorio ar yra nutukę (remiantis tarptautiniais kūno masės

indekso standartais. Jei įmanoma, rodiklis skaičiuojamas ir vyresnio amžiaus vaikams)

Vaikų dalis, kuri yra prižiūrima valstybinių vaiko priežiūros tarnybų

Vaikų dalis, kuri nebaigia privalomojo mokyklinio išsilavinimo

3 ir 5 m. amžiaus vaikų dalis, kurie lanko ikimokyklines ugdymo įstaigas

0-14 m. amžiaus vaikų dalis, gyvenanti užteršto oro zonose

D. Vaikų sveikatos priežiūra

Sveikatos sistemos politika

Programų vykdymo paplitimas, kurios siūlo skiepijimą ir nebūtinąją medicinos pagalbą šioms grupėms:

a) vaikams, gyvenantiems prieglobstyje ar jo ieškantiems

b) nelegaliai šalyje gyvenantiems vaikams

c) benamiams vaikams

d) socialinių mažumų grupėms

Iki 16 m. amžiaus vaikų dalis, kurie, būdami hospitalizuoti, gulėjo ligoninėje kartu su vienu iš tėvų

Sveikatos sistemos kokybė

24-35 mėn. amžiaus vaikų skiepijimų apimtys nuo:

Difterijos, kokliušo, stabligės, poliomielito, haemophilus influenza tipo b, tymų, epideminio parotito,

raudonukės, hepatito B, C grupės meningokoko

5 m. išgyvenamumas sergant ūmia limfine leukemija (0-4 m., 5-9m., 10-14 m., 15-19 m. amžiaus grupėse)

Socialinės politikos rodikliai

Vaikų dalis, įstatymais apsaugota nuo fizinių bausmių:

a) visose mokyklose ir vaikų priežiūros vietose

b) namuose

Vaikų dalis, lankanti mokyklą, kurioje vykdoma prevencija prieš patyčias

Fizinės apsaugos politika

Įstatymų, reglamentuojančių saugų vaiko pervežimą transporto priemone, buvimas

Įstatymų, reglamentuojančių švino ribojimą statybose, buvimas

Įstatymų, reglamentuojančių triukšmo ribojimą vaikų dažnai lankomose vietose, buvimas

Įstatymų, reglamentuojančių vaikų apsaugą nuo tabako ekspozicijos, buvimas

6 lentelė. CHILD projekto ateityje rekomenduojamų įdiegti vaikų sveikatos stebėsenai vykdyti rodiklių sąrašas (5).

Smurtas prieš vaikus

Vaikų elgesio sutrikimai

Mokymosi sutrikimai/protinė negalia

Mokymosi vystymasis

Savo gerovės, gyvenimo kokybės ir psichinės sveikatos vertinimas

Vaikai, turintys nuolatinę ar stiprią negalią

Šeimos ir socialinis vientisumas

Mitybos ypatumai

Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas

Hospitalizacijos kokybė

Sveikatos priežiūros paslaugų tiekimas socialiai jautrioms vaikų grupėms

Vaistų vartojimas

Laisvalaikis, jo kokybė

16

Vaikų, kuriems reikalingi specialūs poreikiai, vertinimas

Vaikų su specialiais poreikiais integracija

Sveikas auklėjimas

Švietimas apie psichinę sveikatą

CHILD projekto rekomenduojamų rodiklių skirstymas yra labai panašus į ECHI

projekto siūlomą rodiklių kategorizavimą (8), todėl juos potencialiai galima įtraukti į valstybių

(įskaitant Lietuvą), kurios yra įdiegusios ECHI rodiklius, sveikatos stebėsenos praktiką.

2001 metais paskelbta publikacija (9) aprašė vaikų sveikatos stebėsenos rodiklių sąrašo

rengimą Italijoje. Projektas buvo vykdomas Italijos Sveikatos ministerijos įsakymu, siekiant sukurti

minimalų rodiklių rinkinį, kuris būtų naudojamas sveikatos intervencijų planavimui nacionaliniu bei

regioniniu lygmenimis. Ekspertų paruoštame rinkinyje yra 35 rodikliai (priklausantys 17 temų), kurie

apima perinatalinio periodo, mažų vaikų bei paauglių sveikatą. Rodiklių kūrimo ir atrankos metu

buvo atsižvelgta į populiacijoje vyraujančias pagrindines sveikatos problemas, reikiamų duomenų

rinkimo galimybes bei rodiklių informatyvumą t.y. rodiklių geba pagrįsti specifines visuomenės

sveikatos prevencijos ar kontrolės priemonės. Italijos rekomenduojamas rodiklių sąrašas vaikų

sveikatos stebėsenos vykdymui pateiktas 7 lentelėje (9).

7 lentelė. Rekomenduojamas rodiklių sąrašas vaikų sveikatos stebėsenai vykdyti Italijoje (9).

Rodiklis Matavimo

lygmuo

Rodiklis Matavimo

lygmuo

Vaisiaus

mirtingumas

Vaisiaus mirčių

skaičius (tenkantis

1000 gimusiųjų)

R, N Mažas kūdikių

svoris

Naujagimių

skaičius, kurių

svoris buvo

mažesnis nei 2500 g

(1000 vaikų)

R, N

22-27 sav. amžiaus

vaikų mirtingumas

(1000 gimusiųjų)

R Įgimtos ydos Įgimtų ydų skaičius

(1000 gimusiųjų)

R, N

>27 sav. Amžiaus

vaisių mirtingumas

(1000 gimusiųjų)

R Nervinio vamzdelio

defektų skaičius

(1000 gimusiųjų)

R

Kūdikių

mirtingumas

gimdymo metu

(1000 gimusiųjų)

R Gomurio ir lūpos

nesuaugimų skaičius

(1000 gimusiųjų)

R

Mirtingumas

neonataliniu

periodu

0-6 d. amžiaus

kūdikių

mirtingumas (1000

gyvų gimusiųjų)

R, N Negalia 0-3 m. amžiaus

vaikų, sergančių

cerebriniu

paralyžiumi,

skaičius (1000

gimusiųjų)

R

0-28 d. amžiaus

kūdikių

mirtingumas (1000

gyvų gimusiųjų)

R, N 0-4 m. amžiaus

vaikų, turinčių

negalią, skaičius

(1000 vaikų)

R, N

17

Mirtingumas

neonataliniu

periodu pagal

gimimo svorį :

R 5-14 m. amžiaus

vaikų, turinčių

negalią, skaičius

(1000 vaikų)

R, N

<1500g Smurtas prieš

vaikus

Naujų smurto atvejų

skaičius tarp 0-14

m. amžiaus vaikų

(1000 vaikų)

R, N

1500-2499 g Naujų seksualinio

smurto atvejų

skaičius tarp 0-14

m. amžiaus vaikų

(1000 vaikų)

R, N

2500 g ir daugiau ŽIV Naujų ŽIV atvejų

skaičius tarp 0-14

m. amžiaus vaikų

(1000 vaikų)

R

Kūdikių

mirtingumas

Vaikų iki 1 m.

mirčių skaičius:

Nepilnamečių

nėštumai

15-19 m. amžiaus

moterų nėštumų

skaičius (1000 mot.)

R, N

1000 gyvų

gimusiųjų


abortų skaičius

pagal moters norą

(1000 mot.)

R, N

dėl staigios

kūdikių mirties

sindromo (1000

gyvų gimusiųjų)

R Priklausomybės Naujų diagnozuotų

priklausomybių

skaičius tarp 15-19

m. amžiaus gyv.

(1000 gyv.)

R, N

dėl nelaimingų

atsitikimų (1000

gyvų gimusiųjų)

R Gimimai cezario

būdu

Gimimų cezario

būdu skaičius (100

gimdymų)

R, N

Vaikų

mirtingumas

1-14 m. amžiaus

vaikų mirtingumas:

Maitinimas

krūtimi

4 mėn. amžiaus

kūdikių, maitinamų

išimtinai krūtimi,

skaičius (100

kūdikių)

R, N

100 000 vaikų (1-

14 m.)

R, N Skiepijimo

apimtys

24 mėn. amžiaus

vaikai, paskiepyti

visais skiepais pagal

amžių (100 vaikų)

R, N

dėl nelaimingų

atsitikimų (100

000 1-14 m.

amžiaus vaikų)

R Ilgalaikė

hospitalizacija

0-14 m. amžiaus

vaikų,

hospitalizuotų

ilgesniam nei 3

mėn. laikotarpiui,

skaičius (1000

vaikų)

R, N

Jaunų žmonių

mirtingumas

15-24 m. amžiaus

gyventojų

mirtingumas:

Hospitalizacija Hospitalizacijų

skaičius:

100 000 gyv. (15-

24 m. amžiaus)


vaikų (1000 vaikų)

R, N

18

dėl nelaimingų

atsitikimų (100

000 15-24 m.

amžiaus

gyventojų)

R 15-19 m. amžiaus

gyventojų (1000

gyv.)

R, N

dėl savižudybių

(100 000 15-24 m.

amžiaus

gyventojų)

R 0-19 m. amžiaus

gyventojų

hospitalizacijų

skaičius, kai

hospitalizuojama

kitame regione, nei

nuolatos gyvenama

(1000 gyv.)

R

*R – rodiklis skaičiuojamas regioniniu, N – nacionaliniu lygmeniu.

Kaip matoma iš aptartų pavyzdžių, pagrindiniai rekomenduojami rodikliai vaikų sveikatos

stebėsenai vykdyti yra pakankamai panašūs, ką liudija ir kiti moksliniai šaltiniai (10). Aprašytais

vaikų sveikatos rodikliais siekiama kuo geriau apibūdinti esamą sveikatos būklę ir jos pokyčius, kad

galima būtų identifikuoti esamas visuomenės sveikatos problemas ir reikiamas priemones nukreipti

teisinga linkme. Ypatingas dėmesys skiriamas sveikatos būklei įtakos turintiems veiksniams, –

gyvensenai, aplinkai, sveikatos sistemoms. Reikia atkreipti dėmesį, kad visgi specifiniai rodikliai

skiriasi, nes yra modeliuojami skirtingas problemas turintiems regionams. Pavyzdžiui, JAV rodiklių

sąraše yra informacija apie vaikų prieinamumą prie šautinių ginklų, tuo tarpu Italijoje ir Europoje

identifikuojamos kitos grėsmės. Toks rodiklių pasirinkimas remiasi problemos aktualumu vienoje ar

kitoje populiacijoje, todėl palyginimui tarp valstybių gali būti sudarytas trumpas, esmines sritis

apimantis rinkinys, bet geriausiai tam tikros valstybės vaikų populiacijos profilis atsispindės

specialiai sudaryto rodiklių sąrašo pagalba. Rodiklių pasirinkimas stipriai priklauso ir nuo to, kokie

duomenys apei vaikų sveikatą yra prieinami. Geriausia, jei analizuojami rutiniškai ir valstybių lygiu

renkami duomenys, tačiau kai kuriems rodikliams skaičiuoti reikalinga informacija, kurios iš esmės

neįmanoma surinkti valstybinių statistinių ataskaitos formų pagalba (pavyzdžiui, paauglių rūkymas,

savęs vertinimas ir kt.). Specifinių apklausų galimybė turi būti svarstoma gerai įvertinus pagrindą jas

atlikti bei turint tam reikalingą finansavimą.

4. Profilaktinių patikrinimų metu gaunamų duomenų ir jų panaudojimo vaikų sveikatos

stebėsenai apžvalga

Praeitame skyriuje apžvelgti rutiniškai siūlomi taikyti vaikų sveikatos stebėsenos rodiklių

rinkiniai, tačiau vertėtų apžvelgti dar vieną stebėsenos duomenų šaltinį – profilaktines vaikų

sveikatos patikras. Atlikta nemažai tyrimų, aprašančių šios populiacijos grupės sveikatos būklę, kai

19

duomenys gaunami iš profilaktinių patikrinimų ar jų metu pildomų ataskaitos formų (Lietuvoje

taikoma analogiška forma Nr. 027-1/a). Kita vertus, daug tyrimų, kurie analizavo mokyklinio

amžiaus vaikų sveikatą, daugiausiai buvo skirti vienos problemos išsamiai analizei (pavyzdžiui,

regos, mokymosi sutrikimų), o ne sveikatos būklės apskritai. Tokių duomenų trūkumas daro vaikų

sveikatos stebėseną sunkiu uždaviniu daugelyje šalių, nes nėra galimybės vertinti bendros situacijos

(11).

2007 metais buvo publikuotas tyrimas, kuris analizavo dažniausias sveikatos problemas

tarp mokyklą pradedančių lankyti pirmokų iš vaiko sveikatos vertinimo pažymos, kurią profilaktinio

patikrinimo metu užpildo gydytojas (11). Išanalizavus gydytojų pateiktas sveikatos vertinimo

pažymas buvo nustatyta, kad 79,5% mokinių turėjo bent vieną sveikatos sutrikimą, iš kurių dažniausi

buvo dantų kariesas, nutukimas ir miopija. Šių sutrikimų paplitimas skyrėsi pagal lytį ir gyvenamąją

vietą. Beveik visų ligų dažnis buvo didesnis tarp berniukų, išskyrus trumparegystę, kuri buvo labiau

paplitusi tarp mergaičių. Dažniausių sutrikimų profilis skyrėsi ir pagal gyvenamąją vietą – miestuose

gyvenantys vaikai dažniau skundėsi miopija, o kaimuose registruoti vaikai dažniau sirgo dantų

kariesu. Tuo tarpu vaikų nutukimo paplitimas pagal gyvenamąją vietą statistiškai reikšmingai

nesiskyrė (11). Kalbant apie minėtus skirtumus, autoriai pateikia galimus paaiškinimus: didesnis

dantų karieso paplitimas tarp kaimo vaikų gali nurodyti, kad žemesnio socioekonominio statuso tėvai

mažiau rūpinasi vaikų dantų sveikata. Taip gali atsitikti dėl nepakankamo informacijos kiekio,

sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, skirtingos kasdienės vaikų elgsenos. Nėra visiškai aišku,

ar trumparegystės dažnio skirtumai tarp berniukų ir mergaičių priklauso nuo aplinkos ar genetinių

priežasčių (11).

1998 metais paskelbto tyrimo autoriai (Didžioji Britanija) atlikto sveikatos tikrinimų

praktikos prieš pradedant lankyti mokyklą apžvagą, kurioje diskutavo apie tokių tikrinimų naudą ir

žalos santykį (12). Buvo išanalizuoti 1962-1996 metų duomenys, vertinant skirtingų praktikų

efektyvumą (t.y. palyginti duomenys, kai buvo atliekamas rutininis ir pasirenkamas sveikatos

tikrinimai). Vaikų rutininiai profilaktiniai tikrinimai absoliučiai visiems vaikams nėra tikslinga, nes

gaištamas brangus gydytojo laikas ir negaunama nauda populiacijos atžvilgiu. Pastaroji praktika

buvo taikoma siekiant gauti statistinių duomenų apie įvairių sveikatos sutrikimų paplitimą, kad

galėtų būti planuojamos visuomenės sveikatos intervencijos (remiantis šia praktika Didžiosios

Britanijos mokyklose buvo dalinamas nemokamas pienas, tiekiamas maistas, atidaryti oftamologų

kabinetai mokyklose) bei kaupiama bendra statistika apie vaikų sveikatos būklę. Palaipsniui

keičiantis sveikatos priežiūrai jos centre atsirado ne populiacijos grupė, bet pats vaikas, todėl

profilaktiniai sveikatos tikrinimai įgavo kitą tikslą – individualių problemų identifikavimas ir jų

optimalus sprendimas mokyklos ar klinikinėje aplinkoje (12). Profilaktiniai vaikų tikrinimai

20

stebėsenos tikslais buvo vertinami ir kitame tyrime, atliktame Šiaurės Airijoje (13). Šiame Didžiosios

Britanijos regione vyrauja praktika, kad visi vaikai, pradedantys lankyti mokyklą, turi pasitikrinti

sveikatos būklę. Vienas iš tyrimo tikslų buvo įvertinti dažniausiai pasitaikančius sveikatos sutrikimus

ir jų paplitimą. Buvo atrasta, kad 46% visų tikrintų vaikų turėjo sveikatos problemų, iš kurių 62%

buvo jau žinomos prieš tai, o 38% buvo registruotos pirmą kartą. 6 dažniausi naujai diagnozuoti

sveikatos sutrikimai buvo susiję su rega, klausa, elgesio problemomis, bloga laikysena ir

urogenitalinėmis problemomis (13). Iš to galima daryti išvada, kad nors didžioji dalis sveikatos

būklių jau buvo žinoma, rutininiai vaikų sveikatos tikrinimai pasiūlo gerą praktiką naujiems

sutrikimams diagnozuoti ir vaikų populiacijos sveikatos stebėsenai vykdyti.

Kitame tyrime buvo vertinama 6 m. amžiaus Irano vaikų populiacijos sveikatos būklė,

remiantis rutininiais sveikatos tikrinimais (14). Rezultatai nurodė, kad iš 955 388 pasitikrinusių vaikų

net 84,7% buvo pripažinti oficialiai sveikais. Tokie duomenys stipriai skiriasi nuo kitų populiacijų,

todėl rezultatus reikia vertinti atskirai dėl tam tikrų veiksnių (diagnostikos, tikrinimų išvadų

skirtumų). Galima daryti prielaidą, kad tokia vienareikšmiška išvada buvo pateikta gydytojui

įvertinus sveikatos sutrikimų rimtumą (pavyzdžiui, dantų kariesą turintis vaikas gali dalyvauti

kasdienėje veikloje be didelių apribojimų). Tame pačiame tyrime pateikiama informacija, kad

dažniausiai registruojami susirgimai buvo regos, klausos, kalbos sutrikimai, per didelis ar per mažas

kūno masės indeksas (KMI), dantų kariesas, laikysenos sutrikimai ir hipertenzija. Be to, iš visų

pasitikrinusių vaikų apie 56% turėjo dantų kariesą, o 10,9% – per didelį ar per mažą KMI (14). Taip

pat pastebėta, kad susirgimų struktūra stipriai skiriasi pagal gyvenamąją vietą be akivaizdžių

tendencijų (t.y. vieni susirgimai buvo dažnesni kaimuose, kiti – miestuose), kas leidžia daryti

prielaidą, kad efektyviai stebėsenai vykdyti reikia papildomų duomenų (pvz.: lyties).

Tuo tarpu tyrimas, atliktas Taivane (15), siekė įvertinti įvairių sveikatos sutrikimų

paplitimą tarp vyresnio amžiaus mokinių (7-14 m. amžiaus) ir jų skirtumus pagal kelis kintamuosius

(lytį, klasę, gyvenamąją vietą ir KMI). Duomenys surinkti rutininių profilaktinių mokyklinio amžiaus

vaikų patikrinimų metu. Dantų kariesas, miopija ir nutukimas buvo dažniausiai registruojamos

sveikatos problemos (atitinkamai 75,6%, 33,0% ir 12,8%). Nutukusių ir turinčių antsvorį vaikų

skaičius statistiškai reikšmingai skyrėsi išskirsčius imtį pagal lytį, klasę ir gyvenamąją vietą.

Mergaičių populiacijoje, dažniau nei berniukų, buvo registruojami dantų kariesas, miopija bei

hematurija. Tuo tarpu berniukai patikrinimo metu dažniau buvo užsikrėtę parazitais (spalinėmis).

Vyresni mokiniai dažniau skundėsi miopija, hematurija ir proteinurija, o jaunesnio amžiaus vaikams

dažniau buvo diagnozuojamas dantų kariesas ir parazitinės ligos (be to, didesnį KMI turintys

mokiniai buvo rečiau užsikrėtę parazitais, palyginus su normalaus KMI vaikais). Dantų karieso,

parazitinių ligų ir hematurijos paplitimas skyrėsi ir pagal gyvenamąją vietą, kai buvo didesnis tarp

21

vaikų, gyvenančių mažuose miestuose ar kaimuose,tuo tarpu miopija pasitaikydavo rečiau kaime, nei

tarp mieste gyvenančių vaikų (15). Tokie rezultatai parodo, kad rutininiai profilaktiniai tikrinimai yra

svarbi priemonė įvairių sveikatos problemų aptikimui ir tikslinių grupių identifikavimui, taigi vaikų

populiacinei grupei skirtos visuomenės sveikatos intervencijos turi būti pritaikytos pagal stebimus

dėsningumus. Išvados taip pat teikia pagrindą praktikai, kai nuolatos stebima ir vertinama ne tik

vaikų populiacijos sveikatos būklė, bet ir jai įtakos turintys potencialūs rizikos veiksniai.

2010 metais publikuotame tyrime taip pat buvo siekta ištirti, koks yra asimptomatinių

hipertenzijų dažnis tarp mokyklinio amžiaus vaikų Turkijoje (16). Duomenys surinkti profilaktinio

patikrinimo metu, kai buvo vertinami antropometriniai matmenys nutukimui nustatyti. Iš viso buvo

tirta 1963 vaikų imtis. Rezultatai parodė, kad 9,1% tirtų vaikų buvo diagnozuota hipertenzija (8,7%

tarp mergaičių ir 9,4% tarp berniukų). Atvejų dažnis skyrėsi pagal amžių – mergaitėms dažniausiai

diagnozuojamos, kai joms buvo 7 metai, o berniukams – 16 metų. Nutukimas buvo nustatytas 10,5%

visų mergaičių ir 13,2% visų berniukų (16). Pastarieji duomenys yra riboti dėl to, kad analizuojamas

tik specifinių sutrikimų dažnis, tačiau tai parodo, kad profilaktiniai tikrinimai yra reikalinga

priemonė tiek simptominiams sutrikimams stebėti, tiek naujiems identifikuoti, naudojant labai

paprastas (tokių kaip kraujospūdžio matavimas) diagnostines priemones. Vaikų sveikatos stebėsenai

tokie duomenys yra labai svarbūs, nes galima anksti identifikuoti labiausiai populiacijoje paplitusias

problemas. Tyrimo rezultatai taip pat atspindi kitų autorių tyrimų išvadas apie įvairių ligų nevienodą

dažnį pagal lytį ir amžių (socioekonominiai veiksniai nebuvo matuoti).

Apibendrinus galima teigti, kad vaikų profilaktinių patikrinimų metu surinkta

informacija gali būti sėkmingai naudojama vaikų sveikatos stebėsenai. Patikrinimų duomenys ypač

naudingi kalbant apie rodiklius, kurių skaičiavimui reikalingi labai tikslūs, dažnai matavimų

duomenys, pavyzdžiui, kūno masės indeksui. Tokiu būdu galima atrasti ne tik dar nediagnozuotus ir

asimptominius susirgimus, kurie turėtų įtakos vaiko gyvenimui bei identifikuoti tam tikrus rizikos

veiksnius bei jų paplitimą, siekiant šiuos duomenis panaudoti tolimesnei visapusiškai visuomenės

sveikatos politikai.

5. Lietuvos sveikatos statistikos šaltiniuose pateikiamų vaikų sveikatos rodiklių apžvalga

Lietuva yra mažai gyventojų turinti ir pakankamai centralizuota valstybė, todėl

sveikatos duomenų rinkimas yra vienodas visiems administraciniams regionams. Informaciją apie

Lietuvos gyventojų sveikatą galima gauti iš įvairių sveikatos statistikos leidinių, kuriuos rengia

valstybinės institucijos. Nors atskirai vaikų sveikatai aptarti leidinys nėra rengiamas, daugelyje

sveikatos statistikos leidinių pateikiami duomenys, išskirstyti pagal gyventojų amžių. 8-12 lentelių

22

duomenys išdėstyti pagal skirtingas temas (demografija, sergamumas, mirtingumas (atkreiptinas

dėmesys, kad kai kuriuose šaltiniuose mirtingumas priskiriamas demografijos temai) ir amžiaus

grupes (pateikiamos tik su vaikų amžiumi susijusios). Aptarti keli su vaikų sveikata susijusius

duomenis teikiantys šaltiniai: Visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų fondas (duomenų bazė)

(17), Lietuvos sveikatos rodiklių informacinė sistema (18), Statistikos departamentas (statistinės

informacijos apie vaikus rodikliai), Lietuvos sveikatos statistika (leidinys) (19), Mirties priežastys

(leidinys) (20) , Lietuvos gyventojų sergamumas apskrityse ir savivaldybėse (leidinys) (21),

Visuomenės sveikatos būklė savivaldybėse (leidinys) (22), Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos

priežiūros įstaigų veikla (leidinys) (23).

8 lentelė. Lietuvos vaikų sveikatos stebėsenai naudojami rodikliai (demografijos tema).

Rodikliai Šaltinis Leidinys/duomenų bazė

Amžiaus grupės

iki

1m

.

2 m

.

0-3

m.

1-4

m.

4-6

m.

5-9

m.

7-9

m.

10

-14 m

.

15

-17 m

.

15

-19 m

.

1-1

4 m

.

0-1

7 m

.

15

-44 m

.

15

-49 m

.

15

-64 m

.

15+

m.

Gyvų gimusiųjų skaičius VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS

DUOMENŲ FONDAS

Duomenų bazė

Gyvų gimusiųjų berniukų

skaičius

VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS

DUOMENŲ FONDAS

Duomenų bazė

Gyvų gimusiųjų mergaičių

skaičius


DUOMENŲ FONDAS

Duomenų bazė

Gimusiųjų skaičius 1000 15-19 m. amžiaus moterų

VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS DUOMENŲ FONDAS

Duomenų bazė

Vidutinis metinis

gyventojų skaičius 0-14 m.

amžiaus grupėje


DUOMENŲ FONDAS

Duomenų bazė

0-1

4

Vidutinis metinis

gyventojų skaičius 15-17

m.amžiaus grupėje


DUOMENŲ FONDAS

Duomenų bazė

0-14 metų amžiaus

gyventojų dalis, %

LIETUVOS SVEIKATOS RODIKLIŲ INFORMACINĖ

SISTEMA

Duomenų bazė

0-1

4

0-17 metų amžiaus

gyventojų dalis, %


SISTEMA

Duomenų bazė

15-64 metų gyventojų

dalis, %


SISTEMA

Duomenų bazė

Vaisingo amžiaus (15-49

m.) moterų dalis, %


SISTEMA

Duomenų bazė

Vaikų skaičius metų

pradžioje

STATISTINĖS INFORMACIJOS APIE VAIKUS

RODIKLIAI (Žin., 2004, Nr. 92-3364)

Metinė statistinė

informacija

Gimdymų ir gimusių vaikų skaičius

STATISTINĖS INFORMACIJOS APIE VAIKUS RODIKLIAI (Žin., 2004, Nr. 92-3364)

Metinė statistinė informacija

(gim

usi

eji)

Nesantuokinių vaikų skaičius



Santuokų iki 18 metų

amžiaus skaičius



Metinė statistinė

informacija 1

4-1

7

Ištuokų skaičius STATISTINĖS INFORMACIJOS APIE VAIKUS RODIKLIAI (Žin., 2004, Nr. 92-3364)


24

Pirmą kartą gimdančiųjų skaičius



iki

15

Paauglių (15-17 m.)

gimdymų skaičius 10 000 gyv.

VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ

SAVIVALDYBĖSE 2013

Leidinys

Migravusių vaikų skaičius STATISTINĖS INFORMACIJOS APIE VAIKUS


Metinė statistinė

informacija

Vaikų, kuriems suteiktas

prieglobstis Lietuvos

Respublikoje, skaičius



Metinė statistinė

informacija

Atvykusių kartu su tėvais

ar kitais teisėtais atstovais vaikų, kuriems suteiktas





Metinė statistinė

informacija

Tėvų ar kitų teisėtų atstovų nelydimų vaikų,

kuriems suteiktas





Vaikų, kuriems išduotas

leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje

arba Europos Bendrijų

valstybės narės piliečio leidimas gyventi, skaičius



Metinė statistinė

informacija

Vaikų, kuriems išduotas

leidimas laikinai gyventi

Lietuvos Respublikoje arba Europos Bendrijų

valstybės narės piliečio

leidimas gyventi tuo pagrindu, kad jie ketina

mokytis, skaičius



Metinė statistinė

informacija

Vaikų, kuriems išduotas leidimas nuolat gyventi

Lietuvos Respublikoje

arba Europos Bendrijų valstybės narės piliečio

leidimas gyventi nuolat,

skaičius



Vaikų, kurių paskelbta

paieška, skaičius



Metinė statistinė

informacija

Mirusių kūdikių iki 1 m.

amžiaus skaičius


DUOMENŲ FONDAS

Duomenų bazė

Kūdikių iki 1 m. amžiaus VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS Duomenų bazė

25

mirtingumas 1000 gyvų gimusiųjų

DUOMENŲ FONDAS

Naujagimių mirusių 0-27

parų amžiaus skaičius


DUOMENŲ FONDAS

Duomenų bazė

Neonatalinis mirtingumas 1000 gyvų gimusiųjų


Duomenų bazė




DUOMENŲ FONDAS

Duomenų bazė

Ankstyvas neonatalinis mirtingumas 1000 gyvų

gimusiųjų


Duomenų bazė




DUOMENŲ FONDAS

Duomenų bazė

Vėlyvas neonatalinis

mirtingumas 1000 gyvų

gimusiųjų


DUOMENŲ FONDAS

Duomenų bazė

Naujagimių mirusių virš

27 parų amžiaus skaičius


DUOMENŲ FONDAS

Duomenų bazė

Poneonatalinis

mirtingumas1000 gyvų gimusiųjų


DUOMENŲ FONDAS

Duomenų bazė

Negyvagimių skaičius VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS

DUOMENŲ FONDAS

Duomenų bazė

Negyvagimių skaičius 1000 gimusiųjų


Duomenų bazė

Negyvagimių ir

naujagimių mirusių 0-6 parų amžiaus skaičius


DUOMENŲ FONDAS

Duomenų bazė

Perinatalinis mirtingumas

1000 gyvų ir negyvų

gimusiųjų


DUOMENŲ FONDAS

Duomenų bazė

Mirusių vaikų skaičius STATISTINĖS INFORMACIJOS APIE VAIKUS


Metinė statistinė

informacija

Kūdikių mirtingumas STATISTINĖS INFORMACIJOS APIE VAIKUS RODIKLIAI (Žin., 2004, Nr. 92-3364)


Perinatalinis mirtingumas STATISTINĖS INFORMACIJOS APIE VAIKUS


Metinė statistinė

informacija

26

9 lentelė. Lietuvos vaikų sveikatos stebėsenai naudojami rodikliai (mirtingumo tema).


Amžiaus grupės

iki

1m

.

2 m

.

0-3

m.

1-4

m.

4-6

m.

5-9

m.

7-9

m.

10

-14 m

.

15

-17 m

.

15

-19 m

.

1-1

4 m

.

0-1

7 m

.

15

-44 m

.

15

-49 m

.

15

-64 m

.

15+

m.

Pagrindinės mirties priežastys pagal lytį ir

amžių 2013 m.

Lietuvos sveikatos statistika 2013 (15) Leidinys

Kūdikių mirčių priežasčių

struktūra 2013


Hospitalinis letališkumas

pagal amžių 2013 m


Mirusiųjų skaičius pagal

lytį ir amžiaus grupes 2013 m. (Lietuvos

statistikos departamento

duomenys)

Mirties priežastys Leidinys

G.b

. S

kir

sto

ma

smu

lkia

u

Mirusieji pagal mirties

priežastis, lytį ir amžiaus grupes 2013 m.


SAVIVALDYBĖSE 2013

Leidinys

Kūdikių (vaikų iki 1 metų)

mirtingumas 1000 gyvų

gimusių


SAVIVALDYBĖSE 2013

Leidinys

Mirtingumas pagal

priežastis

Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros

įstaigų veikla

Leidinys

Vaikų iki 1 m. amžiaus

mirtingumas 1000 gyvų gimusiųjų

LIETUVOS SVEIKATOS RODIKLIŲ

INFORMACINĖ SISTEMA

Duomenų bazė

0-17 m. vaikų

mirtingumas 100000 gyv.



Duomenų bazė

0-17 m. vaikų mirtingumas nuo

infekcinių ligų 100000

gyv.

LIETUVOS SVEIKATOS RODIKLIŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Duomenų bazė

0-17 m. vaikų

mirtingumas nuo

tuberkuliozės 100000 gyv.



Duomenų bazė

0-17 m. vaikų

mirtingumas nuo

piktybinių navikų 100000

gyv.



Duomenų bazė

0-14 m. vaikų

mirtingumas nuo

piktybinių navikų (C00-C97) 100000 gyv.



Duomenų bazė

27

0-14 m. berniukų mirtingumas nuo

piktybinių navikų (C00-

C97) 100000 gyv.


Duomenų bazė

0-14 m. mergaičių mirtingumas nuo

piktybinių navikų (C00-

C97) 100000 gyv.


Duomenų bazė

0-17 m. vaikų

mirtingumas nuo

endokrininės sist. ligų

100000 gyv.



Duomenų bazė

0-17 m. vaikų

mirtingumas nuo cukrinio diabeto 100000 gyv.



Duomenų bazė

0-17 m. vaikų

mirtingumas nuo

psichikos ir elgesio sutrikimų 100000 gyv.



Duomenų bazė

0-17 m. vaikų

mirtingumas nuo nervų sist.ligų 100000 gyv.



Duomenų bazė

0-17 m. vaikų

mirtingumas nuo

kraujotakos sist.ligų 100000 gyv.



Duomenų bazė

0-17 m. vaikų

mirtingumas nuo kvėpavimo sist. ligų

100000 gyv.



Duomenų bazė

0-17 m. vaikų

mirtingumas nuo pneumonijos 100000 gyv.



Duomenų bazė

0-17 m. vaikų

mirtingumas dėl simptomų ir netiksliai nurodytų

priežasčių 100000 gyv.



Duomenų bazė

0-17 m. vaikų

mirtingumas dėl išorinių priežasčių 100000 gyv.



Duomenų bazė

0-17 m. vaikų

mirtingumas dėl nelaimingų atsitikimų

100000 gyv.



Duomenų bazė

0-17 m. vaikų mirtingumas dėl

transporto įvykių 100000

gyv.


Duomenų bazė

0-17 m. vaikų mirtingumas dėl nukritimų

100000 gyv.


Duomenų bazė

28

0-17 m. vaikų mirtingumas dėl

paskendimų 100000 gyv.


Duomenų bazė

0-17 m. vaikų

mirtingumas dėl savižudybių 100000 gyv.



Duomenų bazė

0-17 m. vaikų

mirtingumas dėl nužudymų 100000 gyv.



Duomenų bazė

0-17 m. amžiaus asmenų

mirtingumas nuo

narkotikų sąlygotų priežasčių 100000 gyv.



Duomenų bazė

Vaikų, mirusių nuo tyčinių

susižalojimų (savižudybių), skaičius



Metinė statistinė

informacija

0-9

Vaikų, mirusių nuo

išorinių priežasčių (nelaimingų įvykių),

skaičius



Metinė statistinė

informacija

Gaisruose žuvusių vaikų skaičius



29

10 lentelė. Lietuvos vaikų sveikatos stebėsenai naudojami rodikliai (sergamumo tema).


Amžiaus grupės

iki

1m

.

2 m

.

0-3

m.

1-4

m.

4-6

m.

5-9

m.

7-9

m.

10

-14 m

.

15

-17 m

.

15

-19 m

.

1-1

4 m

.

0-1

7 m

.

15

-44 m

.

15

-49 m

.

15

-64 m

.

15+

m.

Sergančių asmenų skaičius pagal ligų grupes 2013 m.

1000 gyventojų (ligos ir

traumos, užregistruotos sveikatos priežiūros

įstaigose)


Asmenų, kuriems 2013 m. užregistruota bent viena

trauma, skaičius 1000

gyventojų pagal traumų lokalizacijas


Asmenų, kuriems sveikatos priežiūros

įstaigose užregistruotos

kai kurios ligos, skaičius 1000 gyventojų


Stacionaro ligonių, gydytų dėl nukritimų, skaičius

pagal lytį 2013 m. 100 000

gyv


Stacionaro ligonių, gydytų

dėl transporto traumų,

skaičius pagal amžių 2013 m. 100 000 gyv.


Stacionaro ligoniai pagal

amžių 2013 m.


Hospitalinis sergamumas

pagal priežastis 2013 m


Sergantys asmenys pagal

priežastį (1000 gyv.)

Lietuvos gyventojų sergamumas apskrityse ir savivaldybėse Leidinys

Vaikų, sergančių regėjimo sutrikimais skaičius

Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla

Leidinys

Vaikų, sergančių klausos

defektais skaičius

Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų

veikla

Leidinys

Vaikų, sergančių skolioze skaičius


Leidinys

Vaikų, sergančių

deformuojančiomis dorsopatijomis skaičius


veikla

Leidinys

Vaikų, sergančių nenormali laikysena

skaičius


Leidinys

Vaikų, sergančių kalbos

sutrikimais skaičius


veikla

Leidinys

30

Asmenų, kuriems ambulatorinėse ar

stacionarinėse sveikatos

priežiūros įstaigose užregistruota bent viena

trauma, skaičius


Leidinys

Greitosios medicinos

pagalbos vaikams struktūra (pagal priežastis

ir savivaldybes)


veikla

Leidinys

0-1

4

Vaikų ir suaugusiųjų

stacionarinis sergamumas


veikla

Leidinys

Susirgimai, užregistruoti

ambulatorinę pagalbą teikiančiose sveikatos

priežiūros įstaigose


veikla

Leidinys

Apskričių ir savivaldybių

gyventojų sergamumas


veikla

Leidinys

Sergančiųjų asmenų

skaičius (pagal diagnozes)


veikla

Leidinys

Įgimtos raudoniukės

atvejų skaičius (P35.0)

VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS DUOMENŲ

FONDAS

Duomenų bazė

15-44 m. stacionaro

ligonių skaičius (įsk.

dienos atvejus)


FONDAS

Duomenų bazė

0-17 m. stacionaro ligonių

skaičius (įsk. dienos atvejus)


FONDAS

Duomenų bazė

15-44 m. stacionaro ligonių skaičius 1000

gyventojų (įsk. dienos

atvejus)


Duomenų bazė


skaičius 1000 vaikų (įsk.

dienos atvejus)


FONDAS

Duomenų bazė

0-1

4


skaičius 1000 vaikų (įsk.

dienos atvejus)


FONDAS

Duomenų bazė

Vaikų (0-17 m.) pirmą

kartą pripažintų neįgaliaisiais skaičius


FONDAS

Duomenų bazė

Vaikų (0-17 m.) pirmą kartą pripažintų

neįgaliaisiais skaičius

1000 vaikų


Duomenų bazė

31

Užregistruota naujų susirgimų asmens

sveikatos priežiūros

įstaigose vaikams 0-17m. (SVEIDRA) (A00-T98)


Duomenų bazė

0-17 m. vaikams užregistruota naujų

susirgimų 1000 vaikų

(SVEIDRA) (A00-T98)


Duomenų bazė

0-17 m. vaikams

užregistruota visų

susirgimų 1000 vaikų (SVEIDRA) (A00-T98)


FONDAS

Duomenų bazė

Sergančių asmenų skaičius

0-17m. (SVEIDRA) (A00-

T98)


FONDAS

Duomenų bazė

Vaikų 0-17m. ligotumas

1000 vaikų (SVEIDRA) (A00-T98)


FONDAS

Duomenų bazė

Naujų perinatalinio periodo ligų skaičius 1000

0-17m. amžiaus vaikų

(SVEIDRA) (P00-P96)


Duomenų bazė

Ligotumas perinatalinio

periodo ligomis 1000

vaikų (0-17 m.) (SVEIDRA) (P00-P96)


FONDAS

Duomenų bazė

Ligotumas infekcinėmis ir

parazitinėmis ligomis 0-17

m. amžiaus grupėje 100000 gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė

Sergamumas infekcinėmis

ir parazitinėmis ligomis 0-

17 m. amžiaus grupėje

100000 gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė

Ligotumas tuberkulioze 0-

17 m. amžiaus grupėje 100000 gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė

Sergamumas tuberkulioze 0-17 m. amžiaus grupėje

100000 gyv.


Duomenų bazė

Ligotumas lytiškai

plintančiomis ligomis 0-17 m. amžiaus grupėje

100000 gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė

Ligotumas piktybiniais

navikais 0-17 m. amžiaus grupėje 100000 gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė

32

Sergamumas piktybiniais navikais 0-17 m. amžiaus

grupėje 100000 gyv.


Duomenų bazė

Ligotumas kolorektaliniais

piktybiniais navikais 0-17



SISTEMA

Duomenų bazė

Ligotumas leukemijomis ir

limfomomis 0-17 m.

amžiaus grupėje 100000 gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė

Sergamumas

leukemijomis ir limfomomis 0-17 m.

amžiaus grupėje 100000

gyv


SISTEMA

Duomenų bazė

Sergamumas piktybiniais

navikais 0-14 m. amžiaus

grupėje 100000 gyv.(Vėžio registro

duomenys)


SISTEMA

Duomenų bazė

0-1

4

Berniukų sergamumas




SISTEMA

Duomenų bazė

Mergaičių sergamumas




SISTEMA

Duomenų bazė

Ligotumas kraujo ir

kraujodaros organų ligomis 0-17 m. amžiaus



SISTEMA

Duomenų bazė

Sergamumas kraujo ir

kraujodaros organų

ligomis 0-17 m. amžiaus



SISTEMA

Duomenų bazė

Ligotumas anemijomis 0-17 m. amžiaus grupėje

100000 gyv.


Duomenų bazė

Sergamumas anemijomis

0-17 m. amžiaus grupėje

100000 gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė

Ligotumas endokrininės

sistemos ligomis 0-17 m. amžiaus grupėje 100000

gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė

Sergamumas endokrininės sistemos ligomis 0-17 m.



Duomenų bazė

33

gyv.

Ligotumas cukriniu

diabetu 0-17 m. amžiaus



SISTEMA

Duomenų bazė

Ligotumas cukriniu

diabetu 15+ m. amžiaus grupėje 100000 gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė

Vyrų ligotumas cukriniu

diabetu 15+ m. amžiaus



SISTEMA

Duomenų bazė

Moterų ligotumas cukriniu

diabetu 15+ m. amžiaus



SISTEMA

Duomenų bazė

Ligotumas cukriniu

diabetu 15-64 m. amžiaus grupėje 100000 gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė

Sergamumas cukriniu diabetu 0-17 m. amžiaus



Duomenų bazė

Ligotumas psichikos ir

elgesio sutrikimais 0-17



SISTEMA

Duomenų bazė

Sergamumas psichikos ir

elgesio sutrikimais 0-17



SISTEMA

Duomenų bazė


elgesio sutrikimais

vartojant alkoholį 0-17 m.


gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė


elgesio sutrikimais vartojant

psichoaktyviąsias m-gas 0-



SISTEMA

Duomenų bazė

Ligotumas schizofrenija 0-



SISTEMA

Duomenų bazė

Sergamumas schizofrenija 0-17 m. amžiaus grupėje

100000 gyv.


Duomenų bazė

34

Ligotumas nuotaikos sutrikimais 0-17 m.


gyv.


Duomenų bazė

Sergamumas nuotaikos sutrikimais 0-17 m.


gyv.


Duomenų bazė

Ligotumas depresijomis

(F32-F33) 15+ amžiaus



SISTEMA

Duomenų bazė

Vyrų ligotumas

depresijomis 15+ amžiaus grupėje 100000 gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė

Moterų ligotumas depresijomis 15+ amžiaus



Duomenų bazė

Ligotumas depresijomis

15-64 amžiaus grupėje

100000 gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė

Ligotumas nervų sistemos

ligomis 0-17 m. amžiaus grupėje 100000 gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė

Sergamumas nervų sistemos ligomis 0-17 m.


gyv.


Duomenų bazė

Ligotumas epilepsija 0-17 m. amžiaus grupėje

100000 gyv.


Duomenų bazė

Sergamumas epilepsija 0-


100000 gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė

Ligotumas cerebriniu paralyžiumi 0-17 m.


gyv.


Duomenų bazė

Sergamumas cerebriniu paralyžiumi 0-17 m.


gyv.


Duomenų bazė

Ligotumas akių ligomis 0-


100000 gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė

Sergamumas akių ligomis

0-17 m. amžiaus grupėje 100000 gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė

35

Ligotumas ausų ligomis 0-17 m. amžiaus grupėje

100000 gyv.


Duomenų bazė

Sergamumas ausų ligomis


100000 gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė

Ligotumas kraujotakos

sist. ligomis 0-17 m. amžiaus grupėje 100000

gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė

Sergamumas kraujotakos

sist. ligomis 0-17 m. amžiaus grupėje 100000

gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė

Ligotumas hipertenzinėmis ligomis 0-


100000 gyv.


Duomenų bazė

Sergamumas hipertenzinėmis ligomis 0-



Duomenų bazė

Ligotumas kvėpavimo

sistemos ligomis 0-17 m.



SISTEMA

Duomenų bazė

Sergamumas kvėpavimo

sistemos ligomis 0-17 m. amžiaus grupėje 100000

gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė

Ligotumas ūminėmis

viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu 0-17

m. amžiaus grupėje

100000 gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė

Sergamumas ūminėmis

viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu 0-17



SISTEMA

Duomenų bazė

Susirgimų ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų

infekcijomis ir gripu

skaičius 0-17 amžiaus grupėje 100000 gyv.


Duomenų bazė

Ligotumas pneumonijomis 0-17 m. amžiaus grupėje

100000 gyv.


Duomenų bazė

36

Sergamumas pneumonijomis 0-17 m.


gyv.


Duomenų bazė

Ligotumas lėtinėmis apatinių kvėpavimo takų




Duomenų bazė

Sergamumas lėtinėmis

apatinių kvėpavimo takų




SISTEMA

Duomenų bazė

Ligotumas lėtinėmis

obstrukcinėmis plaučių ligomis 0-17 m. amžiaus



SISTEMA

Duomenų bazė


obstrukcinėmis plaučių ligomis 15+ m. amžiaus



SISTEMA

Duomenų bazė

Vyrų ligotumas lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių

ligomis 15+ m. amžiaus



Duomenų bazė

Moterų ligotumas lėtinėmis obstrukcinėmis

plaučių ligomis 15+ m.



Duomenų bazė





SISTEMA

Duomenų bazė

Sergamumas lėtinėmis




SISTEMA

Duomenų bazė

Ligotumas astma 0-17 m. amžiaus grupėje 100000

gyv.


Duomenų bazė

Ligotumas astma 0-14 m.


gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė

0-1

4

Ligotumas astma 15+ m.


gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė

Sergamumas astma 0-17 m. amžiaus grupėje

100000 gyv.


Duomenų bazė

37

Ligotumas virškinimo sistemos ligomis 0-17 m.


gyv.


Duomenų bazė

Sergamumas virškinimo sistemos ligomis 0-17 m.


gyv.


Duomenų bazė

Ligotumas skrandžio ir

dvylikapirštės žarnos

opomis 0-17 m. amžiaus



SISTEMA

Duomenų bazė

Sergamumas skrandžio ir

dvylikapirštės žarnos opomis 0-17 m. amžiaus



SISTEMA

Duomenų bazė

Ligotumas kasos ligomis



SISTEMA

Duomenų bazė

Sergamumas kasos ligomis 0-17 m. amžiaus



Duomenų bazė

Ligotumas odos ir poodžio




SISTEMA

Duomenų bazė

Sergamumas odos ir

poodžio ligomis 0-17 m. amžiaus grupėje 100000

gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė

Ligotumas dermatitu ir egzema 0-17 m. amžiaus



Duomenų bazė

Sergamumas dermatitu ir

egzema 0-17 m. amžiaus



SISTEMA

Duomenų bazė

Ligotumas jungiamojo

audinio ligomis 0-17 m. amžiaus grupėje 100000

gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė

Sergamumas jungiamojo

audinio ligomis 0-17 m. amžiaus grupėje 100000

gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė

Ligotumas artropatijomis


100000 gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė

Sergamumas

artropatijomis 0-17 m.



SISTEMA

Duomenų bazė

38

gyv.

Ligotumas

deformuojančiomis

dorsopatijomis 0-17 m. amžiaus grupėje 100000

gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė

Sergamumas

deformuojančiomis dorsopatijomis 0-17 m.


gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė

Ligotumas dorsalgija 0-17

m. amžiaus grupėje

100000 gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė

Sergamumas dorsalgija 0-



SISTEMA

Duomenų bazė

Ligotumas urogenitalinės sist. ligomis 0-17 m.


gyv.


Duomenų bazė

Sergamumas

urogenitalinės sist. ligomis



SISTEMA

Duomenų bazė

Mergaičių ligotumas

moters dubens organų

uždegiminėmis ligomis 0-17 m. amžiaus grupėje

100000 mot.


SISTEMA

Duomenų bazė

Mergaičių sergamumas

moters dubens organų

uždegiminėmis ligomis 0-17 m. amžiaus grupėje

100000 mot.


SISTEMA

Duomenų bazė

Ligotumas įgimtomis

formavimosi ydomis 0-17 m. amžiaus grupėje

100000 gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė

Kūdikių ligotumas tam

tikromis perinatalinio periodo ligomis (P00-P96)

100000 kūdikių


SISTEMA

Duomenų bazė

0-17 m. amžiaus asmenų, kuriems užregistruota

trauma, skaičius 100000

gyv.


Duomenų bazė

39

0-17 m. amžiaus asmenų, kuriems užregistruoti

galvos sužalojimai,

skaičius 100000 gyv.


Duomenų bazė

0-17 m. amžiaus asmenų, kuriems užregistruota

pečių lanko ir rankos

lūžimai, skaičius 100000 gyv.


Duomenų bazė

0-17 m. amžiaus asmenų,

kuriems užregistruoti kojų

lūžimai, skaičius 100000 gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė


kuriems užregistruoti

šlaunikaulio lūžimai, skaičius 100000 gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė


kuriems užregistruoti terminiai ir cheminiai

nudegimai, skaičius

100000 gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė


kuriems užregistruoti apsinuodijimai, skaičius

100000 gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė

Naujagimių sveikatos rodikliai



Vaikų sergamumas ir ligotumas piktybiniais

navikais



Vaikų sergamumas ir ligotumas tuberkulioze



Vaikų sergamumas ir ligotumas psichikos ir

elgesio sutrikimais



Vaikų sergamumas

užkrečiamosiomis ligomis



Metinė statistinė

informacija

40

Vaikų, įrašytų į narkologinę įskaitą dėl

alkoholizmo,

narkomanijos, toksikomanijos, skaičius



iki

15

Įgimtų anomalijų 100 000 gyvų gimusiųjų (Q00-

Q99)


Duomenų bazė

Dauno sindromų skaičius

100 000 gyvų gimusiųjų

(Q90)


FONDAS

Duomenų bazė

Vaikai, kuriems pirmą

kartą nustatytas neįgalumo lygis


Vaikų, kuriems pirmą kartą nustatytas neįgalumo

lygis, pasiskirtymas pagal

ligas (proc.)


Vaikų, kuriems pirmą

kartą nustatytas neįgalumo

lygis, pasiskirstymas pagal

ligas, amžių ir neįgalumo

lygį


veikla

Leidinys

Vaikų, per metus pirmą

kartą pripažintų invalidais,

skaičius



Metinė statistinė

informacija

vaikų, kuriems nustatytas

invalidumas, skaičius



Metinė statistinė

informacija

Vaikų (0-17 m.), kuriems

pirmą kartą nustatytas

invalidumas, skaičius 1000 vaikų


SISTEMA

Duomenų bazė

41

11 lentelė. Lietuvos vaikų sveikatos stebėsenai naudojami rodikliai (socialinių-ekonominių veiksnių tema).


Amžiaus grupės

iki

1m

.

2 m

.

0-3

m.

1-4

m.

4-6

m.

5-9

m.

7-9

m.

10

-14 m

.

15

-17 m

.

15

-19 m

.

1-1

4 m

.

0-1

7 m

.

15

-44 m

.

15

-49 m

.

15

-64 m

.

15+

m.

Dirbančių vaikų skaičius STATISTINĖS INFORMACIJOS APIE VAIKUS RODIKLIAI (Žin., 2004, Nr. 92-3364)


Pažeidimų dėl nelegalaus

nepilnamečių darbo

skaičius



Metinė statistinė

informacija

15-64 m. amžiaus

gyventojų darbo jėgos

aktyvumo lygis, proc.


DUOMENŲ FONDAS

Duomenų bazė

15-64 m. amžiaus gyventojų darbo jėgos

užimtumo lygis, proc.


Duomenų bazė

Aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą turinčių 15 m.

ir vyresnių asmenų dalis,

proc.


Duomenų bazė

Spec.vidurinį, vidurinį,

pagrindinį su profesine

kvalifikacija išsilavinimą turinčių 15 m. ir vyresnių

asmenų dalis, proc.


DUOMENŲ FONDAS

Duomenų bazė

Pagrindinį, pradinį su

profesine kvalifikacija išsilavinimą turinčių 15 m.

ir vyresnių asmenų dalis,

proc.


DUOMENŲ FONDAS

Duomenų bazė

Pradinį išsilavinimą

turinčių 15 m. ir vyresnių

asmenų dalis, proc.


DUOMENŲ FONDAS

Duomenų bazė

Nusikalstamų veikų, kurias padarę įtariami

(kaltinami) nepilnamečiai



Nepilnamečių asmenų, kurie įtariami (kaltinami)

padarę nusikalstamą veiką



14, 1

5, 1

6, 1

7

Vaikų iki 14 metų,

padariusių nusikalstamas

veikas



Metinė statistinė

informacija

iki

14

Nuteistų ir suimtų

nepilnamečių



Metinė statistinė

informacija

Lietuvos Respublikos

teismuose nuteistų



Metinė statistinė

informacija

42

nepilnamečių

Nepilnamečių, kuriems

paskirtos auklėjamojo

poveikio priemonės



Metinė statistinė

informacija

Nepilnamečių, esančių policijos profilaktinėje

įskaitoje



Į policijos įstaigas pristatytų nepilnamečių:

padariusių administracinį

teisės pažeidimą, elgetavusių, valkatavusių

skaičius



Vaikų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų,

skaičius



Su vaikais susijusių bylų

skaičius



Metinė statistinė

informacija

namų ūkių, turinčių vaikų, disponuojamos pajamos



namų ūkių, turinčių vaikų,

vartojimo išlaidos



Metinė statistinė

informacija

namų ūkių, turinčių vaikų,

būsto patogumai



Metinė statistinė

informacija

nepiniginiai skurdo rodikliai (galimybė

patenkinti būtiniausius

poreikius ir būsto sąlygų problemos)



santykinio skurdo lygis

namų ūkiuose, turinčiuose

vaikų



Metinė statistinė

informacija

Socialinės rizikos šeimų

skaičius



Metinė statistinė

informacija

Vaikų socialinės rizikos

šeimose skaičius



Metinė statistinė

informacija

Pranešimų apie smurtą prieš vaikus, gautų

savivaldybių vaiko teisių

apsaugos tarnybose, skaičius



Vaikams nustatytos globos

(rūpybos) atvejų skaičius



Metinė statistinė

informacija

Vaikų, globojamų (rūpinamų) šeimoje,

skaičius



43

Vaikų užsienio piliečių, kuriems nustatyta globa

(rūpyba), skaičius



Vaikams nustatytos globos

(rūpybos) pagal globos (rūpybos) nustatymo

pagrindus atvejų skaičius



Metinė statistinė

informacija

Duomenys apie šeimas, kurių vaikams buvo

nustatyta globa (rūpyba)



Vaiko globėjų (rūpintojų)

kaita per metus



Metinė statistinė

informacija

Nemokamai maitinamų moksleivių skaičius



6-1

0

11

-17

Pašalpų gavėjų skaičius STATISTINĖS INFORMACIJOS APIE VAIKUS


Metinė statistinė

informacija

Vaikų, gavusių socialines

paslaugas namuose, skaičius



Metinė statistinė

informacija

iki

7

7-1

7

Nestacionarios socialinės

paslaugos vaikams



Metinė statistinė

informacija

iki

8

7-1

8

Mokyklinio amžiaus

vaikai, nesimokantys mokykloje 1000 vaikų


SAVIVALDYBĖSE 2013

Leidinys

Socialinės rizikos šeimų

skaičius 1000 gyv.


SAVIVALDYBĖSE 2013

Leidinys

Mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą

mokyklose, skaičius 1000

vaikų.

VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ SAVIVALDYBĖSE 2013

Leidinys

Vaiko laikinosios globos

(rūpybos) pasibaigimo

priežastys



Metinė statistinė

informacija

Vaiko globos įstaigų ir vaikų jose skaičius



Vaiko globos įstaigų

darbuotojų skaičius



Metinė statistinė

informacija

Galimų įvaikinti vaikų skaičius



Įvaikintų vaikų skaičius STATISTINĖS INFORMACIJOS APIE VAIKUS RODIKLIAI (Žin., 2004, Nr. 92-3364)


Norinčių įvaikinti

Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių

Lietuvos Respublikoje,

skaičius



Metinė statistinė

informacija

44

Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos

piliečių, nuolat

gyvenančių užsienyje, ir užsienio valstybių piliečių

skaičius



Pareiškimų pagal

Konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo

civilinių aspektų skaičius



Metinė statistinė

informacija

Ikimokyklinių įstaigų ir

vietų jose skaičius



Metinė statistinė

informacija

Vaikų skaičius

ikimokyklinėse įstaigose



Metinė statistinė

informacija

nuo

3

Specialiojo ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius



nuo

3

Priešmokyklinio ugdymo

grupių, klasių ir vaikų jose

skaičius bendrojo lavinimo mokyklose ir

ikimokyklinėse įstaigose

(iš viso)



Metinė statistinė

informacija

Bendrojo lavinimo

mokyklų moksleivių

skaičius (iš viso)



Metinė statistinė

informacija

Jaunimo mokyklų

moksleivių skaičius (iš

viso)



Metinė statistinė

informacija

Nelankančių mokyklos vaikų skaičius



iki

16

Kartoti kursą likusių

moksleivių skaičius (iš

viso)



Metinė statistinė

informacija

Baigusių privalomąjį

mokslą moksleivių




Metinė statistinė

informacija

Moksleivių, įgijusių pagrindinį ir vidurinį

išsilavinimą ir tęsiančių

mokslą, skaičius (iš viso)



M]oksleivių, įstojusių į

profesines mokyklas,




Metinė statistinė

informacija

Specialiųjų poreikių moksleivių bendrojo

ugdymo klasėse skaičius

(iš viso)



45

Specialiųjų poreikių moksleivių, kurie mokosi

internatinėse ir spec.

internatinėse mokyklose, skaičius (iš viso)



Vaikų skaičius

neformaliojo vaikų

švietimo įstaigose (iš viso)



Metinė statistinė

informacija

Vasaros stovyklų ir vaikų

jose skaičius (iš viso)



Metinė statistinė

informacija

12 lentelė. Lietuvos vaikų sveikatos stebėsenai naudojami rodikliai (Sveikatos priežiūros įstaigų veiklos, sveikatos priežiūros paslaugų, profilaktikos ir prevencijos temos).


iki

1m

.

2 m

.

0-3

m.

1-4

m.

4-6

m.

5-9

m.

7-9

m.

10

-14 m

.

15

-17 m

.

15

-19 m

.

1-1

4 m

.

0-1

7 m

.

15

-44 m

.

15

-49 m

.

15

-64 m

.

15+

m.

Skiepijimų nuo tymų

apimtys


SAVIVALDYBĖSE 2013

Leidinys

Kūdikių, maitintų išimtinai krūtimi iki 6

mėn., dalis

VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ SAVIVALDYBĖSE 2013

Leidinys

6 m

ėn.

Kūdikių, maitinamų krūtimi, skaičius



Vaikų profilaktiniai

skiepijimai pagal

profilaktinių skiepijimų

kalendorių



Metinė statistinė

informacija

Vaikų profilaktinių tikrinimų rezultatai



Vaikų ligų gydytojų skaičius metų pabaigoje

10 000 0-17 m. vaikų


Duomenų bazė

Vaikų chirurgijos gydytojų skaičius metų pabaigoje

10 000 0-17 m. vaikų


Duomenų bazė

46

Vaikų ligų gydytojų ir specialistų skaičius



Vaikų ligų lovų skaičius stacionaruose metų

pabaigoje 10 000 0-17 m.

vaikų


Duomenų bazė

Apsilankymai pas

gydytojus pagal

specialybes


veikla

Leidinys

Ilgalaikis ligonių stebėjimas pagal ligų

klases ir savivaldybes


Leidinys

Apsilankymų pas vaikų ligų gydytoją (pirminiame

lygyje) kiekis 100 0-17 m.

vaikų


Duomenų bazė

0-17 m. asmenų apsilankymai pas

gydytojus 100 gyv.


Duomenų bazė

0-17 m. asmenų

apsilankymai pas pirminio

lygio gydytojus 100 gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė

0-17 m. asmenų

apsilankymai pas šeimos gydytojus 100 gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė

Apsilankymai pas vaikų

ligų gydytoją (I lygis) 100 vaikų


SISTEMA

Duomenų bazė

0-17 m. asmenų

apsilankymai pas psichiatrus (I lygis) 100

gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė

0-17 m. asmenų

apsilankymai pas gydytojus specialistus

(II/III lygis) 100 gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė

0-17 m. asmenų apsilankymai pas vidaus

ligų gydytojus (II/III lygis)

100 gyv.


Duomenų bazė


neurologus 100 gyv.


Duomenų bazė


kardiologus 100 gyv.


Duomenų bazė

0-17 m. asmenų

apsilankymai pas


SISTEMA

Duomenų bazė

47

endokrinologus 100 gyv.

0-17 m. asmenų

apsilankymai pas oftalmologus 100 gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė

0-17 m. asmenų

apsilankymai pas

otorinolaringologus 100 gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė

0-17 m. asmenų

apsilankymai pas akušerius ginekologus 100

gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė

0-17 m. asmenų

apsilankymai pas ortopedus traumatologus

100 gyv.


SISTEMA

Duomenų bazė


chirurginio profilio

gydytojus 100 gyv.


Duomenų bazė

0-17 m. asmenų apsilankymai pas urologus

100 gyv.


Duomenų bazė

Vaikų apsilankymai pas pulmonologus 100 vaikų


Duomenų bazė

Vaikų apsilankymai pas

dermatovenerologus 100 vaikų


SISTEMA

Duomenų bazė

Vaikų apsilankymai pas

vaikų ligų gydytojus (II/III

lygis) 100 vaikų


SISTEMA

Duomenų bazė

Vidutinis gulėjimo laikas

pagal amžių


Hospitalizuotų asmenų

skaičius 1000 0-17 m. vaikų: vaikų ligų lovos


FONDAS

Duomenų bazė

Stacionarinis letalumas

(mirštamumas), proc.: vaikų ligų lovos


FONDAS

Duomenų bazė


1000 vaikų (0-17 m.)


SISTEMA

Duomenų bazė

Vaikų (0-17 m.) vidutinė gulėjimo trukmė


Duomenų bazė


infekcinėmis ir

parazitinėmis ligomis 1000 vaikų


SISTEMA

Duomenų bazė

Vaikų vidutinė gulėjimo

trukmė dėl infekcinių ligų


SISTEMA

Duomenų bazė

Hospitalinis sergamumas tuberkulioze 1000 vaikų


Duomenų bazė

48

Vaikų vidutinė gulėjimo trukmė dėl tuberkuliozės


Duomenų bazė


navikais 1000 vaikų


SISTEMA

Duomenų bazė

Vaikų vidutinė gulėjimo trukmė dėl navikų


Duomenų bazė


piktybiniais navikais 1000

vaikų


SISTEMA

Duomenų bazė


trukmė dėl piktybinių

navikų


SISTEMA

Duomenų bazė

Hospitalinis sergamumas kraujo ir kraujodaros

organų ligomis 1000 vaikų


Duomenų bazė

Vaikų vidutinė gulėjimo trukmė dėl kraujo ir

kraujodaros organų ligų


Duomenų bazė

Hospitalinis sergamumas endokrininės sistemos

ligomis 1000 vaikų


Duomenų bazė


trukmė dėl endokrininės

sistemos ligų


SISTEMA

Duomenų bazė


trukmė dėl cukrinio diabeto


SISTEMA

Duomenų bazė


psichikos ir elgesio

sutrikimais 1000 vaikų


SISTEMA

Duomenų bazė


trukmė dėl psichikos ir

elgesio sutrikimų


SISTEMA

Duomenų bazė


su alkoholio vartojimu

susijusiais psichikos ir

elgesio sutrikimais 1000 vaikų


SISTEMA

Duomenų bazė


trukmė dėl su alkoholio vartojimu susijusiais

psichikos ir elgesio

sutrikimų


SISTEMA

Duomenų bazė


nuotaikos (afektiniais)

sutrikimais 1000 vaikų


SISTEMA

Duomenų bazė

Vaikų vidutinė gulėjimo trukmė dėl nuotaikos

(afektinių) sutrikimų


Duomenų bazė

Hospitalinis sergamumas nervų sistemos ligomis


Duomenų bazė

49

1000 vaikų


trukmė dėl nervų sistemos ligų


SISTEMA

Duomenų bazė


epilepsija ir epilepsine

būkle 1000 vaikų


SISTEMA

Duomenų bazė


trukmė dėl epilepsijos ir

epilepsinės būklės


SISTEMA

Duomenų bazė

Hospitalinis sergamumas akių ligomis 1000 vaikų


Duomenų bazė


trukmė dėl akių ligų


SISTEMA

Duomenų bazė

Hospitalinis sergamumas ausų ligomis 1000 vaikų


Duomenų bazė


trukmė dėl ausų ligų


SISTEMA

Duomenų bazė

Hospitalinis sergamumas kraujotakos sistemos

ligomis 1000 vaikų


Duomenų bazė


trukmė dėl kraujotakos

sistemos ligų


SISTEMA

Duomenų bazė


kvėpavimo sistemos ligomis 1000 vaikų


SISTEMA

Duomenų bazė


trukmė dėl kvėpavimo sistemos ligų


SISTEMA

Duomenų bazė


pneumonijomis 1000 vaikų


SISTEMA

Duomenų bazė


trukmė dėl pneumonijos


SISTEMA

Duomenų bazė

Hospitalinis sergamumas lėtinėmis apatinių

kvėpavimo takų ligomis

1000 vaikų


Duomenų bazė

Vaikų vidutinė gulėjimo trukmė dėl lėtinių apatinių

kvėpavimo takų ligų


Duomenų bazė

Hospitalinis sergamumas lėtine obstrukcine plaučių

liga ir bronchektaze 1000

vaikų


Duomenų bazė

Vaikų vidutinė gulėjimo trukmė dėl lėtinės

obstrukcinės plaučių ligos

ir bronchektazės


Duomenų bazė

50

Hospitalinis sergamumas astma 1000 vaikų


Duomenų bazė


trukmė dėl astmos


SISTEMA

Duomenų bazė

Hospitalinis sergamumas virškinimo sistemos

ligomis 1000 vaikų


Duomenų bazė


trukmė dėl virškinimo sistemos ligų


SISTEMA

Duomenų bazė


kasos ligomis 1000 vaikų


SISTEMA

Duomenų bazė

Vaikų vidutinė gulėjimo trukmė dėl kasos ligų


Duomenų bazė


odos ligomis 1000 vaikų


SISTEMA

Duomenų bazė


trukmė dėl odos ir poodžio

ligų


SISTEMA

Duomenų bazė

Hospitalinis sergamumas jungiamojo audinio ir

skeleto-raumenų sistemos

ligomis 1000 vaikų


Duomenų bazė


trukmė dėl jungiamojo

audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligomis


SISTEMA

Duomenų bazė


artropatijomis 1000 vaikų


SISTEMA

Duomenų bazė

Vaikų vidutinė gulėjimo trukmė dėl artropatijų


Duomenų bazė


urogenitalinės sistemos

ligomis 1000 vaikų


SISTEMA

Duomenų bazė


trukmė dėl urogenitalinės

sistemos ligų


SISTEMA

Duomenų bazė

Hospitalinis sergamumas šlapimo organų akmenlige

1000 vaikų


Duomenų bazė

Vaikų vidutinė gulėjimo trukmė dėl šlapimo organų

akmenligės


Duomenų bazė

Hospitalinis sergamumas priešinės liaukos

hiperplazija 1000 berniukų


Duomenų bazė

Berniukų vidutinė

gulėjimo trukmė dėl priešinės liaukos

hiperplazijos


SISTEMA

Duomenų bazė

Hospitalinis sergamumas LIETUVOS SVEIKATOS RODIKLIŲ INFORMACINĖ Duomenų bazė

51

moters dubens organų uždegiminėmis ligomis

1000 mergaičių

SISTEMA

Mergaičių vidutinė

gulėjimo trukmė dėl moters dubens organų

uždegiminių ligų


SISTEMA

Duomenų bazė

0-17 m. amžiaus mergaičių ir moterų

hospitaliniai atvejai dėl

nėštumo ir gimdymo 1000

mot.


Duomenų bazė

Mergaičių vidutinė

gulėjimo trukmė dėl nėštumo ir gimdymo


SISTEMA

Duomenų bazė

Suaugusių moterų vidutinė

gulėjimo trukmė dėl

nėštumo ir gimdymo


SISTEMA

Duomenų bazė


įgimtomis formavimosi

ydomis 1000 vaikų


SISTEMA

Duomenų bazė

Vaikų vidutinė gulėjimo trukmė dėl įgimtų

formavimosi ydų


Duomenų bazė

Hospitalinis sergamumas tam tikromis perinatalinio

periodo ligomis (P00-P96)

1000 kūdikių


Duomenų bazė

Hospitalinis sergamumas neklasifikuojamais kitur

simptomais 1000 vaikų


Duomenų bazė

Vaikų vidutinė gulėjimo trukmė dėl

neklasifikuojamų kitur

simptomų


Duomenų bazė

Hospitalinis sergamumas traumomis 1000 vaikų


Duomenų bazė


trukmė dėl traumų


SISTEMA

Duomenų bazė


trukmė dėl intrakrajinio

sužalojimo


SISTEMA

Duomenų bazė

Hospitalinis sergamumas šlaunikaulio lūžimais 1000

vaikų


Duomenų bazė


trukmė dėl šlaunikaulio

lūžimų


SISTEMA

Duomenų bazė


nudegimais 1000 vaikų


SISTEMA

Duomenų bazė

Vaikų vidutinė gulėjimo LIETUVOS SVEIKATOS RODIKLIŲ INFORMACINĖ Duomenų bazė

52

trukmė dėl nudegimų SISTEMA


apsinuodijimais 1000 vaikų


SISTEMA

Duomenų bazė


trukmė dėl apsinuodijimų


SISTEMA

Duomenų bazė

Hospitaliniai atvejai dėl sveikatos būklę veikiančių

faktorių 1000 vaikų


Duomenų bazė


trukmė dėl sveikatos būklę veikiančių faktorių


SISTEMA

Duomenų bazė

Naujagimių, paskiepytų

nuo tuberkuliozės, proc.


FONDAS

Duomenų bazė

Naujagimių, paskiepytų nuo hepatito B, proc.


Duomenų bazė

1 m. vaikų, paskiepytų nuo

hepatito B, proc.


FONDAS

Duomenų bazė

1 m. vaikų, paskiepytų nuo difterijos ir stabligės, proc.


Duomenų bazė


kokliušo, proc.


FONDAS

Duomenų bazė

1 m. vaikų, paskiepytų nuo poliomielito, proc.


Duomenų bazė


tymų, proc.


FONDAS

Duomenų bazė

2 m. vaikų, paskiepytų nuo parotito, proc.


Duomenų bazė


raudonukės, proc.


FONDAS

Duomenų bazė

Vaikų 0-17 m., esančių

ilgalaikio stebėjimo

įskaitoje, skaičius (A00-

T98)


FONDAS

Duomenų bazė



įskaitoje dėl kai kurių infekcinių ir parazitinių

ligų, skaičius (A00-B99)


FONDAS

Duomenų bazė

Vaikų 0-17 m., esančių ilgalaikio stebėjimo

įskaitoje dėl navikų,

skaičius (C00-D48)


Duomenų bazė


įskaitoje dėl kraujo ir

kraujodaros organų ligų bei tam tikrų sutrikimų,

susijusių su imuniniais

mechanizmai, skaičius (D50-D89)


Duomenų bazė

53


įskaitoje dėl endokrininių,

mitybos ir medžiagų apykaitos ligų, skaičius

(E00-E90)


Duomenų bazė


ilgalaikio stebėjimo įskaitoje dėl psichikos ir

elgesio sutrikimų, skaičius

(F00-F99)


FONDAS

Duomenų bazė



įskaitoje dėl nervų sistemos ligų, skaičius

(G00-G99)


FONDAS

Duomenų bazė


įskaitoje dėl akies ir jos

priedinių organų ligų, skaičius (H00-H59)


Duomenų bazė



įskaitoje ausies ir speninės ataugos ligų, skaičius

(H60-H95)


FONDAS

Duomenų bazė


įskaitoje dėl kraujotakos

sistemos ligų, skaičius (I00-I99)


Duomenų bazė



įskaitoje dėl kvėpavimo

sistemos ligų, skaičius

(J00-J99)


FONDAS

Duomenų bazė


įskaitoje dėl virškinimo

sistemos ligų, skaičius (K00-K93)


Duomenų bazė


ilgalaikio stebėjimo įskaitoje dėl odos ir

poodžio ligų, skaičius

(L00-L99)


FONDAS

Duomenų bazė


įskaitoje dėl jungiamojo

audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligų, skaičius

(M00-M99)


Duomenų bazė

54


įskaitoje dėl urogenitalinės

sistemos ligų, skaičius (N00-N99)


Duomenų bazė



įskaitoje dėl tam tikrų perinatalinio periodo ligų,

skaičius (P00-P96)


FONDAS

Duomenų bazė



įskaitoje dėl įgimtų

formavimosi ydų, deformacijų ir

chromosomų anomalijų,

skaičius (Q00-Q99)


FONDAS

Duomenų bazė



įskaitoje simptomų, pakitimų ir nenormalių

klinikinių bei laboratorinių

radinių, neklasifikuojamų

kitur ligų, skaičius (R00-

R99)


FONDAS

Duomenų bazė

Vaikų 0-17 m., ilgalaikio

stebėjimo įskaitoje dėl traumų, apsinuodijimų ir

kitų išorinių priežasčių

padarinių, skaičius (S00-T98)


FONDAS

Duomenų bazė


ilgalaikio stebėjimo įskaitoje, skaičius 1000

vaikų (A00-T98)


FONDAS

Duomenų bazė


ilgalaikio stebėjimo įskaitoje dėl kai kurių

infekcinių ir parazitinių ligų, skaičius 1000 vaikų

(A00-B99)


FONDAS

Duomenų bazė


ilgalaikio stebėjimo įskaitoje dėl navikų,

skaičius 1000 vaikų (C00-

D48)


FONDAS

Duomenų bazė



įskaitoje dėl kraujo ir kraujodaros organų ligų

bei tam tikrų sutrikimų,

susijusių su imuniniais


FONDAS

Duomenų bazė

55

mechanizmai, skaičius 1000 vaikų (D50-D89)



įskaitoje dėl endokrininių, mitybos ir medžiagų

apykaitos ligų, skaičius

1000 vaikų (E00-E90)


FONDAS

Duomenų bazė


įskaitoje dėl psichikos ir

elgesio sutrikimų, skaičius 1000 vaikų (F00-F99)


Duomenų bazė


ilgalaikio stebėjimo įskaitoje dėl nervų


1000 vaikų (G00-G99)


FONDAS

Duomenų bazė



įskaitoje dėl akies ir jos

priedinių organų ligų,

skaičius 1000 vaikų (H00-

H59)


FONDAS

Duomenų bazė


įskaitoje ausies ir speninės

ataugos ligų, skaičius 1000 vaikų (H60-H95)


Duomenų bazė


ilgalaikio stebėjimo įskaitoje dėl kraujotakos


1000 vaikų (I00-I99)


FONDAS

Duomenų bazė


įskaitoje dėl kvėpavimo

sistemos ligų, skaičius 1000 vaikų (J00-J99)


Duomenų bazė


ilgalaikio stebėjimo įskaitoje dėl virškinimo


1000 vaikų (K00-K93)


FONDAS

Duomenų bazė



įskaitoje dėl odos ir poodžio ligų, skaičius

1000 vaikų (L00-L99)


FONDAS

Duomenų bazė

56


įskaitoje dėl jungiamojo

audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligų, skaičius

1000 vaikų (M00-M99)


Duomenų bazė


ilgalaikio stebėjimo įskaitoje dėl urogenitalinės


1000 vaikų (N00-N99)


FONDAS

Duomenų bazė



įskaitoje dėl tam tikrų perinatalinio periodo ligų,

skaičius 1000 vaikų (P00-

P96)


FONDAS

Duomenų bazė



įskaitoje dėl įgimtų formavimosi ydų,

deformacijų ir

chromosomų anomalijų,

skaičius 1000 vaikų (Q00-

Q99)


FONDAS

Duomenų bazė


ilgalaikio stebėjimo įskaitoje simptomų,

pakitimų ir nenormalių

klinikinių bei laboratorinių, radinių,

neklasifikuojamų kitur

ligų, skaičius 1000 vaikų (R00-R99)


FONDAS

Duomenų bazė


ilgalaikio stebėjimo įskaitoje dėl traumų,

apsinuodijimų ir kitų

išorinių priežasčių padarinių, skaičius 1000

vaikų (S00-T98)


FONDAS

Duomenų bazė

Dirbtinių abortų skaičius 1000 vaisingo amžiaus

(15-49 m.) moterų


Duomenų bazė

Gyvų gimusių sveriančių

mažiau 2500 gr, proc.


SISTEMA

Duomenų bazė

Abortų skaičius 100 gyvų

gimusiųjų (O00-O06)


FONDAS

Duomenų bazė

Cezario pjūvių skaičius

1000 gyvų gimusiųjų


FONDAS

Duomenų bazė

Neišnešiotų naujagimių

skaičius 100 gyvų


FONDAS

Duomenų bazė

57

gimusiųjų

2500 gr. ir daugiau svorio

gyvų gimusiųjų dalis (proc.)


FONDAS

Duomenų bazė

Kūdikių, maitintų krūtimi

(bent dalinai) iki 3

mėnesių, dalis (proc.)


FONDAS

Duomenų bazė

Kūdikių, maitintų krūtimi

(bent dalinai) iki 6

mėnesių, dalis (proc.)


FONDAS

Duomenų bazė

Kūdikių, maitintų krūtimi (išimtinai) iki 6 mėnesių,

dalis (proc.)


Duomenų bazė

Vaikams suteikta greitosios medicinos

pagalbos paslaugų 1000

vaikų


Duomenų bazė

Dirbtinių abortų skaičius STATISTINĖS INFORMACIJOS APIE VAIKUS RODIKLIAI (Žin., 2004, Nr. 92-3364)


iki

15

Iš pateiktų lentelių matoma, kad Lietuvos sveikatos statistika daugiausiai skirstoma į

vaikų, t.y. iki 0-17 m. amžiaus sulaukusių gyventojų, ir vyresnio amžiaus, arba suaugusiųjų (lentelėje

nepateikta) grupes. Natūralu, kad skirstymas į smulkesnes grupes nėra tikslingas, jei leidinys nėra

skirtas tik vaikų sveikatos aktualijoms aptarti ar susijusiems duomenims parodyti, bet dėl to pastarieji

duomenys tampa pakankamai vienmačiai, t.y. gali potencialiai nurodyti problemą (pavyzdžiui, kokia

yra dažniausia priežastis, dėl kurios vaikams teikiama greitoji pagalba), bet ne jos charakteristikas ir

subtilybes. Pagrindiniai papildomi kintamieji, pagal kuriuos tikslinga skirstyti duomenis, yra lytis,

smulkesnės amžiaus grupės (arba kasmetiniai duomenys), gyvenamoji vieta, socioekonominis

statusas, nors kai kur šis skirstymas jau yra taikomas. Tačiau ne visi duomenys yra skirstomi pagal

tuos pačius veiksnius, dėl to tampa sunku juos palyginti. Anksčiau aptartoje dalyje aiškiai matoma,

kad vaikų sveikatos būklė, sutrikimų dažnis ir pobūdis stipriai skiriasi tarp skirtingose vietose

gyvenančių ir skirtingą socioekonominį statusą turinčių žmonių, todėl šių dėsningumų žinojimas yra

esminė priemonė planuojant visuomenės sveikatos politiką.

Įvertinus mokslinius šaltinius apie vaikų visuomenės sveikatos stebėsenos praktiką ir

Lietuvoje skaičiuojamus rodiklius galima daryti išvadą, kad Lietuvoje yra patikimi duomenų šaltiniai

efektyviai vaikų sveikatos stebėsenai vykdyti. Sveikatos stebėsena, kaip jau minėta, yra esminė

priemonė, kurią taikant galima kuo įmanoma tiksliau identifikuoti dėmesio reikalaujančias

populiacijos grupes. Vaikų sveikatos būklės ir jai įtakos turinčių veiksnių stebėsena suteikia

galimybę vertinti įvairias sveikatos problemas, kurių sprendimas ar gerinimas neabejotinai turi

ilgalaikę naudą tiek visuomenei, tiek kiekvienam gyventojui.

59

Literatūros šaltiniai

1. Choi BC. The past, present, and future of public health surveillance. Scientifica.

2012;2012:875253.

2. EPHO5: Disease prevention, including early detection of illness: World Health Organization

Regional Office for Europe. Available from: http://www.euro.who.int/en/health-topics/Health-systems/public-

health-services/policy/the-10-essential-public-health-operations/epho5-disease-prevention,-including-early-

detection-of-illness2.

3. Proimos J, Klein JD. Noncommunicable Diseases in Children and Adolescents. Pediatrics.

2012;130(3):379-81.

4. Peoples-Sheps MD, Guild PA, Farel AM, Cassady CE, Kennelly J, Potrzebowski PW, et al.

Model indicators for maternal and child health: an overview of process, product, and applications. Maternal

and child health journal. 1998;2(4):241-56.

5. Rigby MJ, Kohler LI, Blair ME, Metchler R. Child health indicators for Europe: a priority for a

caring society. European journal of public health. 2003;13(3 Suppl):38-46.

6. Convention on the Rights of the Child: United Nations Human Rights: Office of the High

Commissioner for Human Rights. Available from:

http://www.ohchr.org/en/professionalinterest/pages/crc.aspx.

7. The EURO-PERISTAT project. Available from: http://www.europeristat.com/.

8. European Community Health Indicators Monitoring. Available from: http://www.echim.org/.

9. Tamburlini G, Ronfani L, Buzzetti R. Development of a child health indicator system in Italy.

European journal of public health. 2001;11(1):11-7.

10. St Leger L. Developing indicators to enhance school health. Health education research.

2000;15(6):719-28.

11. Yang RJ, Sheu JJ, Chen HS, Lin KC, Huang HL. Morbidity at elementary school entry differs

by sex and level of residence urbanization: a comparative cross-sectional study. BMC public health.

2007;7:358.

12. Barlow J, Stewart-Brown S, Fletcher J. Systematic review of the school entry medical

examination. Archives of disease in childhood. 1998;78(4):301-11.

13. Kennedy FD. Have school entry medicals had their day? Archives of disease in childhood.

1988;63(10):1261-3.

14. Amiri M, Kelishadi R, Motlagh ME, Taslimi M, Taheri M, Ardalan G, et al. Prevalence study

of clinical disorders in 6-year-old children across Iranian provinces: Findings of Iranian national health

assessment survey. Journal of research in medical sciences : the official journal of Isfahan University of

Medical Sciences. 2012;17(7):596-601.

15. Chu CH, Wang JH, Jan RH, Huang CH, Cheng CF. Association between health examination

items and body mass index among school children in Hualien, Taiwan. BMC public health. 2013;13:975.

16. Akgun C, Dogan M, Akbayram S, Tuncer O, Peker E, Taskin G, et al. The incidence of

asymptomatic hypertension in school children. Journal of Nippon Medical School = Nippon Ika Daigaku

zasshi. 2010;77(3):160-5.

17. VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS DUOMENŲ FONDAS [Internet]. Higienos

instituto Sveikatos informacijos centras. Available from: http://sic.hi.lt/html/fondas.htm.

18. LIETUVOS SVEIKATOS RODIKLIŲ INFORMACINĖ SISTEMA [Internet]. Higienos

instituto Sveikatos informacijos centras. Available from: http://sic.hi.lt/html/srs.htm.

19. Lietuvos sveikatos statistika 2013. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, 2014.

20. Mirties priežastys 2013. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, 2014.

21. Lietuvos gyventojų sergamumas apskrityse ir savivaldybėse. Higienos instituto Sveikatos

informacijos centras.

22. VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ SAVIVALDYBĖSE 2013 M. 2014.

23. Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla. Higienos instituto Sveikatos

informacijos centras.

http://www.euro.who.int/en/health-topics/Health-systems/public-health-services/policy/the-10-essential-public-health-operations/epho5-disease-prevention,-including-early-detection-of-illness2



http://www.ohchr.org/en/professionalinterest/pages/crc.aspx

http://www.europeristat.com/

http://www.echim.org/

http://sic.hi.lt/html/fondas.htm

http://sic.hi.lt/html/srs.htm

nor-lt11-sam-01-tf-01-001, nr. 1.1.1. …...vertinami pagal potencialų publikacijos patikimumą ir...

Documents