7 meno dienos | 2014 m. sausio 31 d. | Nr. 4 (1065) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

2014 m. sausio 31 d., penktadienis

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | Ð o k i s | K i n a s

7md Nr. 4 (1065) | Kaina 2,50 Lt

Birutë Pankûnaitë

Nuo 2012 m. pradþios Vilniuje,Þvëryne, ëmë veikti menininko Þil-vino Landzbergo ir menotyrininkësÛlos Tornau inicijuota ir priþiûrimaprojektø erdvë „Malonioji 6“. Ðiømetø sausio mënesá jà perima Lie-tuvos tarpdisciplininio meno kûrëjøsàjunga (LTMKS). Veiksmà þenkli-na sausio 18 d. atsidariusi paroda-performansas „LET-ME-IN“ (sualiuzija á organizacijos tinklalapá let-mekoo.lt), kuria siekiama „apibrëþtitarpdisciplininës kûrybos teritorijoskontûrus“. Prisistato nauji, 2013 m.prisijungæ organizacijos nariai: Sau-lius Leonavièius, Julius Balèikonis,Vitalijus Èerviakovas, VsevolodasKovalevskis, Dalia Mikonytë, Lai-ma Kreivytë, Coolturistës, DanutëGambickaitë, Milda Lauþikaitë,Justë Margarita. „Maloniosios 6“transformacija – puiki proga iðgirs-ti buvusius erdvës ðeimininkus.

Kokiø intencijø vedami ëmëtës ðiosveiklos? Pradëjote beveik „netyèia“,tiesiog palankiai susiklosèius ap-linkybëms ar kaip nors kitaip?

Þilvinas Landzbergas: Daugiau

„Malonioji 6“: istorijair tæsinio pradþiaPokalbis su buvusiais projektø erdvës ðeimininkais Ûla Tornau ir

Þilvinu Landzbergu

nei prieð dvejus metus, kai pradë-jome, jutome elementarø poreikáparodyti autorius, kurie tikrai ku-ria, jaudinasi ir akumuliuoja naujasformas. Tuomet trûko spalvø: jukmenas – kaip gëlës, kuo didesnëávairovë – tuo sveikiau. Pati erdvëbuvo sàmoningai pasirinkta su nuo-roda á XIX a. salonà, butà, kurisvirsta kultûriniu centru. Jau per pir-mà parodà ið keliø menininkø su-laukëm kritikos dël apðvietimo irstilistikos. Atsakiau, kad èia Vilniusir tiek mastelis, tiek estetika labaivilnietiðka. Patalpas padarëme ið to,kà turëjome, kà radome ðiame na-me, kà aptikome darydami remon-tà. Þmonës net neásivaizduoja, kadtai privati iniciatyva, mecenavimasið savo kiðenës, mokant uþ nuomà,remontà ir ðildymà, labdaringasdarbas, kurio neiðeina kritikuoti. Taine ið mokesèiø mokëtojø pinigøásteigtas meno centras, kuriame ga-lima viskà paðiepti ir nueiti. „Malo-nioji“ – tai privati erdvë: tu ateini ásveèius, o sveèiuose, jei vaiðina va-kariene, negraþu kritikuoti padaþàar tikrinti lëkðtës ðvarà. Tai labaisvarbu, ypaè ðiandien, kai pinigaipaprastai nuasmeninami ir labai ne-

apdairiai leidþiami. Ði erdvë – nebaltas kubas, o kambariai su langais,pro kuriuos verþiasi gyvenimas, me-tø laikai, keièiasi apðvietimas, netoras. Visa tai labai veikia darbus.Gal dël to autoriai labai nori maty-ti savo darbus pavasará ir tik kai ku-riems patinka þiema. Keista, betpats, kaip menininkas, iki tol apietai nepagalvodavau. Be to, kai atsi-këlëme á „Maloniàjà“, susidûrëmene su meniniu kontekstu, kuris vie-naip ar kitaip yra visose meno erd-vëse, o su istoriniu. Á pavirðiø pra-dëjo kilti namo istorijos, kuriostiesiogiai veikia aplinkà ir darbus.

Ûla Tornau: Prieð kelerius metussusikaupë daug noro rodyti, þiûrëtiir kalbëtis apie meno kûrinius labiauasmeniðkai ir neformaliai. Pasiilgomevietos, kurioje, viena vertus, kûrinioeksponavimas nebûtinai reikalaujadideliø erdviø, finansø, reprezentaci-jos, organizaciniø ir techniniø pajë-gø, bet, kita vertus, iðlaikoma ren-giniø kokybë, jie netampa tiesiog„skvotine“ alternatyva. Paþinojomeþmoniø Lietuvoje ir uþsienyje, ku-

N U K E L T A Á 7 P S L .

P. K A R P O N U O T R .

3Festivalis „Kitoks teatras vaikams“

4Ar Donelaitis yra atëjæs á lietuviø kultûrà?

5Meno projektas „Sàraðas“

6Povilo Rièardo Vaitiekûno pieðiniai

8„Þiemos ekranø“ sveèias Otaras Joselianis

9Nauji filmai – „Ðeimos albumas: rugpjûtis“

„Malonioji 6“

2 psl. 7 meno dienos | 2014 m. sausio 31 d. | Nr. 4 (1065)

M u z i k a , T e a t r a s

Milda Brukðtutë

Ávairiausios beprotybës kas die-nà aplanko daugybæ namø. Ten, kurþmonës bendrauja, kur esama kai-mynø, meilës nuotykiø ar ðeimyni-niø konfliktø, visuomet yra ið ko pa-sijuokti. Ne veltui ði mintis skambaganëtinai banaliai – ji ir yra banali.Juk, tiesiai ðnekant, daþniausiai tai vi-sai ne beprotybës, o paprasèiausi bui-ties nuotykiai. Istorijos apie juos, kaipir anekdotai, labai praverèia tam, ku-ris moka jas pasakoti ir leidþia laisva-laiká su ne itin paþástamais þmonëmis.Na, o jeigu tokios istorijos per inty-mios, o kompanijoje ne paaugliai,tuomet jos labiau tinkamos kinui arteatrui, t. y. anonimiðkesniam pasa-kotojui ir anonimiðkesnei auditorijai.

Èekø dramaturgas Petras Zelen-ka savo pjesæ „Paprastos beproty-bës istorijos“ skyrë ne mamai, të-èiui ar merginai, o paèiam CharliuiBukowskiui. Sakyèiau, kiek per drà-sus þingsnis, nes ði pjesë amerikie-èiø raðytojo kûrybai neprilygsta neilaisve, nei beprotybe: nei vienu, neikitu ji paprasèiausiai nepasiþymi.Pjesës veikëjai ákalinti vien savo sek-sualinëse problemose, o veiksmasstumiasi tik dël to, kad jie bandokaip nors tai pakeisti – susirasti ar-ba susigràþinti merginà ir panaðiai.

Tuðèios emocijosSpektaklis „Paprastos beprotybës istorijos“ Klaipëdos dramos teatre

Ir në kiek negelbsti dramaturgobandymai þvelgti kiek giliau, kalbëtiapie vienatvæ – tai pernelyg tiesmu-kai ir pernelyg garsiai iðsakoma, kadbûtø galima ið tiesø tà þmogaus vie-niðumà pajausti.

Dþiugu, kad Klaipëdos dramosteatras suteikë galimybæ statytispektaklá jaunam reþisieriui – Da-riui Rabaðauskui. Tik gaila, kad ste-bint spektaklá tos jaunystës taip irneteko kokiu nors pavidalu aptik-ti. Reþisierius, rodos, aklai seka pje-sës tekstu ir iliustruoja vien tik tàpatá, jau ir þodþiais iðtariamà veiks-mà. Kartais tos iliustracijos virstanetgi tuðèiomis, vien tik scenos erd-væ uþpildanèiomis metaforomis,nieko nereiðkianèiais þenklais. Pa-vyzdþiui, kartà veikëjai apsilankëbalete ir todël (daugiau prieþasèiøniekaip nepavyko atsekti) visà spek-taklá scenos gale matome vangiai ju-danèià balerinà (choreografë – Lau-ra Geraðèenko). O to, kà galëtumepavadinti tikslingu paties reþisie-riaus sumanymu (kada gi jis spëjotaip pavargti?!), itin pritrûko. Na,galima jam padëkoti bent jau uþ sai-kingumà, nes iliustruoti nuolat ap-kalbamo seksualinio gyvenimo, ro-dyti ávairius pasimaloninimus susiurbliu ar dar kaip nors beveik ne-buvo mëginta.

Gal dël to paties saiko, o gal dëlbaimës bent kur nors eiti iki galonebuvo pasirinktas ir joks þanras.Kiekvienas spektaklio kûrëjas sta-tomà pjesæ (o daþnai net ir atskirasjos vietas nepriklausomai nuo prieðtai buvusiøjø) suprato kaip tinka-mas. Scenografija sàlyginë (daili-ninkë – Anþelika Ðulcaitë), vienasofa, vietoj kitø baldø – betoninëskonstrukcijos, jos atstoja keliø skir-tingø butø baldus. Veikëjai vieni paskitus eina per grindyse esanèias lan-das – tai susisiekimo þenklai: laip-tai, liftas, buto durys. Yra ir vaizdoprojekcija, bet ji ásijungia tik keletàkartø ir në vieno ið jø prieþastis në-ra aiðki. Tiesiog praskrido pora lëk-tuvø, o pabaigoje pradëjo banguotijûra. Aiðku, tokie netikëti praskridi-mai ir bangavimai, esant tam tikram,pavyzdþiui, absurdo þanrui, gali bûtilabai tinkami, taèiau èia jie negebë-jo sukelti apskritai jokios minties aremocijos. Nes visa spektaklio ener-gija buvo aklai nukreipta á patá teks-tà, pasakojamà istorijà.

Kyla mintis, kad tuomet èia svar-biausias tampa aktorius. Taèiau irapie já kalbëti sunku, nes pati vai-dyba yra labai jau gëdingo lygio. Ak-toriai atrodo pasimetæ tarp buitiesir sàlygiðkumo, tarp atsiribojimo irpsichologizavimo, tarp þiûrëjimo á

tekstà rimtai ir su humoru. Nors iðtiesø veikiausiai kiekvienas vaidinataip, kaip, jo manymu, geriausiaimoka. Tad galiausiai visos pastan-gos baigiasi sakomo teksto iliustra-vimu intonacijomis. Tuo, kad kiek-vienas jø pabrëþtinai ir labaiemocionaliai iðgyvena savo maþytestragedijas, prisëdæ ant tam visai ne-tinkamø sàlyginiø baldø. Kiek ge-riau sekësi aktoriui Edvardui Bra-ziui, nes jis, nesiblaðkydamas tarpþanrø, vaidina kvailokà, bet mielà,aiðkiai apibrëþtà tipelá. Jo kuriamasnevykëlis, apsigyvenæs su lële, atro-do gyvas ir natûralus. Prieðingai neikiti, jis nevaidina nelaimingo – tam

árodyti uþtenka ir beriamø þodþiø.Be to, jis ir nenori niekam nieko áro-dinët, taigi yra èia vienintelis, ið tie-sø atitinkantis komediná (o tai visdëlto komedija) þanrà.

Ðis spektaklis – itin vangios be-protybës ir tokios pat kûrybos pa-vyzdys. Be galo atsargios, miesèio-niðkos ir ne tiek paprastos, kiekpritemptos ar iðgalvotos. Beproty-bë pirmiausiai atpalaiduoja fanta-zijà, ko tik neveikia (ir kokiais rim-tais veidais!) iðprotëjusieji, o èia jisuvokiama vien tik kaip lakstymasgatvëje su apatiniais, dar pabrë-þiant, kad tokia yra pati tikriausia.

Kamilë Rupeikaitë

Georgas Friedrichas Händelis irWolfgangas Amadeus Mozartas –ðiø kompozitoriø muzikos klausytiseiname tada, kai pajuntame groþioir tauraus paprastumo poreiká, kaipavargstame nuo kasdieniø átampø,nesibaigianèiø stresø, blogø naujie-nø per televizijà ar internete; kai,anot I a. graikø–þydø màstytojo Fi-lono Aleksandrieèio, „iðsiderina vi-diniø balsø kombinacija“ ir norisiatkurti dvasinæ pusiausvyrà. Tokiaamþinybës harmonija alsuojantimuzika, kad atkurtø ir subalansuo-tø, negali skambëti bet kaip. Ji turibûti atliekama taip pat puikiai.

Sausio 25 d. koncerto Nacionali-nëje filharmonijoje artistai – Lietuvoskamerinis orkestras (meno vadovasSergejus Krylovas), diriguojamas mû-sø publikai jau paþástamo W.A. Mo-zarto tëvynainio Georgo Marko(Austrija), ir dainininkë, sopranasJulia Novikova (Rusija, Austrija)parengë G.F. Händelio ir W.A. Mo-zarto populiariø kûriniø programà.Solo partijas orkestre atliko jauniejiLKO muzikantai Simas Tankevi-èius, Kostas Tumosa (smuikai) irRokas Vaitkevièius (violonèelë).

Bene labiausiai ðiame koncertemagëjo iðgirsti pirmà kartà Lietu-voje vieðëjusià dainininkæ, SanktPeterburgo valstybinës N. Rimskio-

Kibirkðties ilgesysLietuvos kamerinio orkestro ir Julios Novikovos koncertas Nacionalinëje filharmonijoje

Korsakovo konservatorijos profeso-rës Olgos Kondinos klasës absol-ventæ J. Novikovà, kuri jau yra su-kûrusi svarbiø vaidmenø Vokietijos,Austrijos, Prancûzijos, Vengrijos,Argentinos ir kitø ðaliø teatruose.J. Novikovos repertuare – lyrinio irkoloratûrinio soprano partijos;tarptautinë bendruomenë á solistædëmesá atkreipë 2009 m., kai ji ta-po jaunøjø vokalistø konkurso„Operalia“, kurá 1993 m. ásteigë þy-musis tenoras Placido Domingo,nugalëtoja, o 2010 m. J. Novikovossukurtas Dþildos vaidmuo operoje-filme „Rigoletas ið Mantujos“ pa-gal G. Verdi operà „Rigoletas“ (fil-muota Mantujos hercogo rûmuose,reþ. Marco Bellocchio, dirigavo Zu-

binas Mehta, Rigoleto partijà dai-navo Placido Domingo, spektaklisbuvo tiesiogiai transliuojamas á 148ðalis) buvo labai palankiai ávertin-tas tarptautiniø operos kritikø. Tadsveikintina Lietuvos nacionalinësfilharmonijos pozicija kviesti ir Lie-tuvos publikai pristatyti sparèiaimuzikos pasaulyje garsëjanèius at-likëjus.

Tik iðëjusi á scenà, besiðypsantiJ. Novikova sudarë mielos ir ðiltosasmenybës áspûdá. Jos balsas nëragalingas, bet ðvelnus ir skaidrus,dainininkë puikiai intonuoja. Taèiauiðklausius atliktà programà susidarëáspûdis, kad veikalai – o skambëjoG.F. Händelio arijos „Rejoice great-ly, o Daughter of Sion“ ið oratorijos

„Mesijas“, „Let the bright Sera-phim“ ið oratorijos „Samsonas“,„Ah, mio cor!“ ið operos „Alèina“ir W.A. Mozarto motetas „Exsulta-te, jubilate“ KV 165 – pasirinkti neitin apgalvotai. Pirmiausia dël tech-nikos – nors atlikimo tempas nebu-vo itin greitas, jautësi, kad daininin-kë susikoncentravusi á virtuoziniøarijø smulkiøjø natø atlikimà; dëlðios prieþasties melizmos ir arijoje„Rejoice greatly...“, ir „Let thebright Seraphim“ skambëjo ganasukaustytai, buvo justi techninës pa-stangos, balsas nesiliejo lengvai. Sa-vo ruoþtu Lietuvos kamerinis or-kestras dar kartà árodë esàs vienaspajëgiausiø Lietuvos kolektyvø irtikras ðio repertuaro meistras.

Kilo abejoniø ir dël solistës teks-to interpretavimo. Kai atlikëjas na-tûraliai perteikia kûriná, ásijauèia ádainos tekstà, tai atsispindi ir jo pa-ties sieloje, skleidþiamose emocijose.Kai trûksta jautrumo perteikiamamtekstui ir ið to kylanèio giluminiopasitenkinimo bei laimës, klausyto-jui taip pat sudëtinga iðgyventi di-dþiojo susilietimo su tobulumu bû-senà. Neuþtenka vien graþiausio,maloniausio ausiai, intonaciðkai ðva-raus balso – jeigu nebus tos esminëskibirkðties, kurios patirti einame ákoncertø sales, kai norime apsiva-lyti, nuskaidrëti, atgauti jëgas, likskaþkoks ðvelnus nusivylimas...

Bûtø galima papriekaiðtauti so-listei ir dël anglø kalbos tarimo beiraiðkos atliekant G.F. Händelio ari-jas; W.A. Mozarto motete ausá rëþëkietas, rusiðkas „aleluja“ tarimas.Vis dëlto tai – tik nesunkiai patai-somos smulkmenos. Neabejoju, kadJ. Novikova galëjo kur kas pavei-kiau prisistatyti Vilniaus publikai,jeigu bûtø geriau parinktas, stilistið-kai ir techniðkai jai labiau tinkantisrepertuaras. Antai pasiklausius in-ternete prieinamø dainininkës ára-ðø (ypaè jau minëto Dþildos vaid-mens, arijos ið Antonino Dvorþakooperos „Undinë“ ir kt.) galima da-ryti iðvadà, kad J. Novikovai kur kasartimesnis XIX a. operinis lyriniskoloratûrinis repertuaras. Já atlikë-jai pavyksta dainuoti organiðkai, na-tûraliai ir paveikiai, visu groþiu at-skleidþiant balso plastiðkumà irartistiná þavesá. Tad ir norëtøsi pa-linkëti J. Novikovai atskleisti visàsavo potencialà tuose kûriniuose,kuriuos ji su malonumu gali atliktiatsipalaidavusi, negalvodama apietai, kaip iðdainuoti kiekvienà gaidà.O Nacionalinei filharmonijai linkë-èiau tolesniø atradimø kvieèiant ta-lentingus atlikëjus – pavyzdþiui, bûtøpuiku Lietuvoje iðgirsti fenomenali-àjà, jaunutæ (24 metø), prestiþinësepasaulio salëse dainuojanèià J. No-vikovos bendravardæ ir tëvynainæJulià Leþnevà!

D . M A T V E J E V O N U O T R .Julia Novikova ir Georg Mark

Donatas Þilinskas, Marius Paþereckas, Simona ÐakinytëK L A I P Ë D O S D R A M O S T E A T R O A R C H Y V O N U O T R .

7 meno dienos | 2014 m. sausio 31 d. | Nr. 4 (1065) 3 psl.

T e a t r a s

Vilmantas Juðkënas

Sausio viduryje „Menø spaustu-vëje“ vël ðurmuliavo tarptautinisfestivalis „Kitoks teatras vaikams“.Ketvirtus metus organizuojamasrenginys þiûrovus dar kartà pakvie-të á multimedijos technologijø, ðo-kio, lëliø ir objektø teatro prisod-rintø spektakliø fiestà, edukacinesdirbtuves, susitikimus su kûrëjais.Nors poros paskutiniø spektakliønepavyko pamatyti, atrodo, festiva-lis praëjo gana sëkmingai ir prista-të keletà spektakliø, atskleidusiø in-triguojanèius ðiandienio teatrovaikams ir jaunimui ieðkojimus.

Festivalio „Kitoks teatras vai-kams“ programoje – deðimt kûriniø.Pusë jø á Lietuvà atkeliavo ið Len-kijos, Suomijos, Danijos, Vokietijosir Ðvedijos – ðaliø, kuriose teatrasvaikams sulaukia ypatingo visuome-nës dëmesio ir yra aktyviai puose-lëjamas. Tokia festivalio tarptauti-nës geografijos politika sveikintina,nors pati savaime nëra vertinga, juknebûtinai tik tø ðaliø teatras vertasiðskirtinio dëmesio. Kita pusë festi-valyje rodytø spektakliø – „Menøspaustuvës“ rezidentø ir draugøprodukcija. Jie nëra prastos koky-bës, bet, deja, neatskleidþia Lietu-voje kuriamo teatro vaikams per-spektyvos.

Taip pat nelabai aiðkûs festivalioprogramos sudarymo kriterijai: ma-tytø spektakliø nejungë nei bendratema, nei meninës kokybës tolygu-mas, nei viena konkreti raiðkos prie-moniø kryptis. Festivalio organiza-toriai kvietë pamatyti visko potruputá: lëliø, ðeðëliø, objektø teatrospektakliø, sukurtø pagal tradicinespasakas, ðokio ir judesio kûriniø, siû-lanèiø tiesioginës komunikacijos ar-ba abstraktaus meno patirtá, galiau-siai – spalvingos animacijos irgudriø vaizdo projekcijø uþpildytasautorines istorijas.

Vienas ryðkiausiø ðiømeèio festi-valio ypatumø – ðiuolaikiniø tech-nologijø teatre vaikams ir jaunimuigalimybiø ir ribø pademonstravi-mas. Anksèiau vykusiuose „Kitokioteatro vaikams“ renginiuose jauesame matæ áspûdingas vaizdo pro-jekcijas ir gyvà aktoriø vaidybà jun-gianèius spektaklius. Ásimintiniau-sias tokio teatro vaikams pavyzdysbuvo 2013 m. festivalyje rodytas ita-lø „Scarlattine Teatro“ spektaklis„ManoLibera“ – komiðka grafinësanimacijos ir gyvos pantomimos sin-tezë. Ðiais metais festivalis pristatënet du spektaklius, iðnaudojanèiusávairias ðiuolaikiniø technologijøpriemones – lietuviø „Atviro rato“ir „PetPunk“ kûrybinës studijosbendrà eksperimentà „Tëèio pasa-ka“, taip pat suomiø menininkø mo-nospektaklá „Paðalietis“.

„Tëèio pasaka“ ið pirmo þvilgsnioatrodo neeilinis spektaklis, nes de-monstruoja itin áspûdingas kompiu-terinës animacijos teatre vaikamsgalimybes. Þiûrovai spektaklyje re-gi spalvingas vaizdo projekcijas, antbalto fono geometriniø dekoracijø

sukurianèias kintanèiø veiksmo erd-viø, ávairiø veikëjø ir objektø iliust-racijas. Ðios iliustracijos atskleidþiaþavø vaikiðkos fantazijos pasaulá, ákurá ieðkoti dukters keliauja pagrin-dinis spektaklio herojus Tëtis. Fan-tastiniø ávaizdþiø, turtingos spalvøgamos, geometriniø formø ir opti-niø triukø tirðtas scenovaizdis atro-do ið pradþiø tobulas, nes leidþiaþiûrovui patirti dinamiðkà veiksmokaitos áspûdá. Taèiau projekcijosgreitai tampa tik mirganèiu kalei-doskopu, pavirðiumi plaukianèiaherojaus nuotykiø vaizduotës ðaly-je iliustracija ir tokiame sàlygiðka-me scenovaizdyje netrukus iðkylaspektaklio dramaturgijos ir vaidybosproblemos. Istorijos pradþioje uþ-duota tëvø ir vaikø nesusikalbëjimotema toliau nevystoma ir prapuolaanimacijos gausoje, o draminæ veiks-mo átampà þlugdo iliustratyvi, saky-èiau, net infantili aktoriø vaidyba.Neabejoju, kad atrasti tinkamà vai-dybos stiliø tokiame tirðtame ani-macijos lauke net ir talentingiems„Atviro rato“ aktoriams buvo ne-lengva. Deja, jo neáveikus praran-damas ir animacijos þavesys.

Suomiø trupës „The AmazingMagic Theatre & TT13“ spektaklisjaunimui „Paðalietis“ – dar vienasðiuolaikinëmis technologijomis ap-siginklavusio teatro pavyzdys. Spek-taklio autorius ir atlikëjas JanneRaudaskoski – profesionalus triu-kø ir magijos meistras – pasitelkësavo fokusø þinias, multimedijosmontaþà ir artistiðkà þavesá, kad su-kurtø scenoje pasaulá, kupinà neti-këtø optiniø ir techniniø efektø beismagiø kontakto su publika akimir-kø. Ir ðákart, kitaip nei „Tëèio pa-sakoje“, visos technologijos buvopateisintos, neuþgoþë nei spektak-lio istorijos, nei paties artisto.

Spektaklio siuþetas fantastinis. Iðkosminës visatos platumø á Þemæatvyksta ateivis klounas, prikuria sa-vo kopijø (ðiam triukui sukurti labaitiksliai iðnaudojamos projekcijos) irkartu su jomis leidþiasi á þmonijosnuodëmiø, moralinës degradacijos irvertybiø tyrimo kelionæ. Darboholiz-mas, pinigai, alkoholis, ginklai, ko-munikacijø eterio tarða, vartotojið-ka greito maisto ir sekso „kultûra“ –ðios temos spektaklyje iðauga á trum-pas humoristines istorijas, kuriaspatiria ðventoji herojaus kopijø tre-jybë. Ne tik patiria, bet turi ir skais-tyklà pereiti, kad ið naujo atrastø bu-vimo Þemëje prasmæ, kurià ávardintispektaklyje patikëta pasaulio gelbë-tojo simboliu paverstam MichaeliuiJacksonui. „Make bubbles, not war!“(„Daryk burbulus, ne karà“) – galiau-siai ragina spektaklio herojus. Irpublika, krykðtaudama ið pasitenki-nimo, puèia muilo burbulø (dëþu-tës iðdalinamos visiems prieð spek-taklá) girliandas!

Ðis spektaklis, nevengiantis nai-vaus moralizavimo, popkultûrosþenklø eksploatacijos ir flirto supublika kliðiø, regis, balansuoja antbanalumo ribos. Taèiau atlikëjo tiks-lumas sàveikaujant su projekcijomis

ir lengvas humoro, ðviesus saviiro-nijos prieskonis uþgoþia visus átari-mus. „Paðalietis“ – nepakartojamasreginys, kuriame dera viskas: skiau-èiø fejerverkai, skraidantys lëktuvaiir motociklai, deðimtys vieno atlikë-jo sukurtø personaþø.

Ðiuolaikiniø technologijø fone la-bai netikëtai atrodo abstraktûs te-atro vaikams spektakliai, iðnaudo-jantys minimalias ðokio, judesio irpantomimos priemones. Festivalá ati-dariusi lenkø trupë „Atofri“ parodëjudesio spektaklá „Ponas Satie – pa-gaminta ið popieriaus“. Kamerinëje„Menø spaustuvës“ salëje perkëlævaikø publikà abipus popieriaus ta-ko, regis, spektaklio kûrëjai þadëjo in-teraktyvø ir neápareigojantá þaidimà,kuriame galës dalyvauti ir vaikai.

Garsus skleidþiantis fortepijonas,balto popieriaus takas ir dvi artis-tës, manipuliuojanèios popieriausskiautëmis ir ávairiais ið jo formuo-jamais objektais – viskas, ið ko susi-deda patiems maþiausiems vaikamsskirtas kûrinys. Jokios konkreèiosistorijos ar áspûdingo scenovaizdþio.Deja, to nepakanka, ypaè kai vaikøsiekis bendrauti su artistais spektak-lyje nesulaukia adekvataus atsako.Spektaklio atlikëjos paprasèiausiaiignoravo á jø fizinæ erdvæ besiver-þianèià publikà, kas sukëlë nema-lonià átampà. Tiesà sakant, ðis spek-taklio kûrëjø sprendimas atrodoneprofesionalus. Tokiø spektakliøypatumas ir yra laisvas, nevarþomasvaikø buvimas aktoriø veiksmo ter-pëje, kurioje galima tyrinëti gims-tantá sàlygiðkà pasaulá ið arti.

Kitaip nei lenkø menininkai, lie-tuviø ðokio trupës „Padi Dapi Fish“spektaklis „Balta lopðinë“ publikosnetrikdë. Èia kûrëjai pasitelkæ ðokástengësi atskleisti socialinës proble-matikos temà apie ðeimos santykiøvertybes. Nepaisant kiek chaotiðkoschoreografijos, spektaklis maloniainuteikë savo turiniu, kelianèiu ne-vienareikðmiðkas interpretacijas.

Zuikis, Karvë ir Antis (vaikas irjo globëjai) – pagrindiniai spektak-lio veikëjai, vilkintys itin estetiðkai sti-lizuotais gyvûnø kostiumais. Didþià-jà laiko dalá spektaklyje vaizduojamikasdieninio jø tarpusavio bendravi-mo, rûpesèio vienas kitu ritualai, ku-riuos nerimastingai pertraukia á Zui-kuèio svajoniø ir vaizduotës erdvæ visatklystantis Motinos miraþas. Spek-taklio kûrëjai sukuria draminæ situ-acijà, kupinà vaikiðko ilgesio. Tokiasocialinë tema iðties aktuali, siûlantisusimàstyti apie ðiandieniniø ðeimøtragedijas, kai vaikai gyvena globoja-mi giminaièiø, kamuojami tëvø ilge-sio. Ádomu, kad spektaklio kûrëjai ðiàdramà iðsprendþia gan dviprasmið-kai: Zuikutis, padedamas globëjø, iðsmëlio supila simboliðkà barjerà, uþkurio paliekami vaikystës atributai –zuikiø lëlës, simbolizuojanèios vaikotrokðtamà motinos ilgesá. Taip, visi ið-augame ið vaikystës traumø, subræs-tame ir á pasaulá þiûrime nauju þvilgs-niu, taèiau ið savo gyvenimo dramøvargu ar galime iðbraukti tokias svar-bias vertybes kaip meilë motinai.

Kiti festivalyje matyti spektakliaiatstovavo lëliø ir objektø teatrui.Tiesa, pirmasis lëliø spektaklis, ku-rá teko þiûrëti – ne visai „lëliðkas“.„Teatret Kimbri“ trupë ið Danijospristatë vaidinimà „Kaip gyveni?“ –komiðkà lëliø, klounados ir draminiøetiudø „miksà“.

Trumputis danø spektaklis átrau-kia publikà á istorijà, kurioje trys vei-këjai – du klounai ir emigrantas –bando rasti bendrà kalbà. Ir nors vai-dinimas uþburia vaikus klounadospokðtais ir paprastais lëliø teatro beipantomimos triukais, nemanau, kadðis spektaklis kuo nors iðsiskyrë fes-tivalio programoje. Nesusikalbëji-mo, draugystës, tolerancijos svetim-ðaliams temas bandantis atskleistikûrinys vis dëlto atrodo labiau tin-kantis vaidinti gatvëje, kur ne taipakis badytø vietomis mëgëjiðka ar-tistø vaidyba, sentimentalûs jø „klou-nø“ paþliumbimai ir neaiðki drama-turginë pirðtininiø lëliø veikimologika.

Spektaklá su klounados ir panto-mimos elementais á festivalá taip patatveþë ir Klaipëdos lëliø teatras. „Ar-batëlë“ – Karolinos Jurkðtaitës reþi-suotas vaidinimas, kuriame veikia duklounai, iðlendantys ið po kubo – vie-nintelio dekoracijà atstojanèio ob-jekto scenoje. Greito tempo, ðviesosblyksniø, manipuliacijos su papras-èiausiais daiktais uþpildytas spektak-lis vis dëlto labiau primena eskizà, one visumà ir idëjà turintá kûriná. Dviþavios artistës manipuliuoja ávairiau-siais daiktais (lëkðtelëmis, puode-liais, paprastais ir figûriniais balio-nais), bet dël ko visa tai daro – taipir lieka neaiðku. Retkarèiais duetopokðtai lyg ir pradeda megztis á kaþ-kokià tarpusavio santykiø logikà, ta-èiau ji greitai pasibaigia dviemveiksmais – „bëgti ir slëptis“.

Neabejotinai sëkmingas pasirodëá festivalá atveþtas antras Klaipëdoslëlininkø spektaklis – ðeðëliø pasa-ka „Sudauþytas kiauðinis“. Papras-tà pasakà apie suduþusá kiauðiná, ku-rio gailëdami ávairiausi personaþaipridarë nesàmoniø, pajûrio lëlinin-kai pavertë iðradingu spalvotø ðe-ðëliø animacijos reginiu, kupinusubtilaus nonsenso nuotaikos.

„Verkë senis iiiii, verkë senë aaa-aa...“ – traukia tà patá dainos moty-và uþ ðirmos pasislëpæ spektaklioaktoriai ir, suaugusiøjø nuostabai,nemaþas bûrys ramiai sëdëjusiø vai-kø staiga pakyla, puola striksëti,ðokti, dþiaugtis spektaklyje vaizduo-jamomis „nesàmonëmis“ – kaip ðar-ka uodegà iðsipeðë ar medis lapusnusimetë dël vargðo kiauðinio ne-laimës, nors jo nepaþásta ir net ne-regëjo. Ði smagi vaikø reakcijos aki-

mirka ástrigo atmintyje. Bet ne tiktai spektaklá paverèia malonia pa-tirtimi. Gintarës Radvilavièiûtës re-þisuotas spektaklis demonstruojaitin meistriðkà ðeðëliø animacijà.Subtiliai uþ ekrano derindami ðvie-sos dëmiø kontrastus ir ðeðëliø ju-desius aktoriai ne tik atgaivina sta-tiðkas personaþø figûras, bet irsuteikia joms turtingà charakteriniøsavybiø paletæ.

Ne maþiau malonø áspûdá palikodar vienas festivalio programojepristatytas lëliø ir objektø teatrospektaklis – Stalo teatro „Tarmiøstalas“. Spektaklio kûrëjai, pasitel-kæ kaimo buities daiktus ir origi-nalius liaudies menininko droþi-nius, scenoje sukûrë nuotaikingàskirtingø pasakø kompozicijà suedukacinës misijos – priminti tar-miø skambesá ir þodþiø reikðmes –uþtaisu.

Trys moterys ir vyras – bevardþiaiveikëjai – pasikeisdami seka pasa-kas. Apie oþkà melagæ, apgavusiàsavo ðeimininkà, apie miðko þvëre-liø paranojà dël neva griûvanèiodangaus, apie kvailelius brolelius,siekianèius dovanomis uþkariautikaralaitës ðirdá... Kad pasakos atgy-tø ne tik þiûrovø vaizduotëje, bet irakyse, iðnaudojamas kiekvienas sce-noje esantis daiktas – puodynë,grëblys, vandens malûnëlis, medi-nës þmogeliø galvelës, klumpës. Beto, spektaklis prisodrintas èia patscenoje atlikëjø kuriamos ritminësakustikos, suteikianèios unikaløgarsiná fonà animuojamø daiktø pa-sauliui. Ðiuo spektakliu „Stalo teat-ras“ dar kartà árodo, koks teatralið-kas gali bûti paprasèiausiø daiktøpasaulis. Tereikia trupuèio fantazi-jos ir meninës dràsos.

Sàmoningas dëmesys þiûrovøamþiui, ðiuolaikiniø technologijø,ðokio ir teatro sintezei, ávairiø nau-jø komunikacijos bûdø su publikapaieðkai – ðiandieninë festivalio„Kitoks teatras vaikams“ vizitinëkortelë. Ir ne tiek svarbu, ar kitoks –tai dar nematytas, pristatantis naujasformas, o gal keliantis diskusijas, at-veriantis naujas temas teatras. Gali-me sugalvoti begalæ reikðmiø ir kas-kart bûsime teisûs. Taip ir festivalis,vengdamas konkreèiø nuorodø, kiek-vienà spektaklá siûlo patirti kaip ne-priklausomà nuo jokiø „ið virðaus“nuleistø koncepcijø kûriná, leisiantápaèiam þiûrovui ieðkoti prasmës iratsakymø á kylanèius klausimus.Universalios „gero“ teatro vaikamsir jaunimui sëkmës formulës nërair negali bûti. Todël ypaè malonu,kai po ávykusio festivalio gali sau pa-sakyti: gal ir ne viskas buvo tobula,bet tikrai verta dëmesio.

Sëkmës formulësFestivalio „Kitoks teatras vaikams“ áspûdþiai

D. M A T V E J E V O N U O T R .„Ponas Satie – pagaminta ið popieriaus“

4 psl. 7 meno dienos | 2014 m. sausio 31 d. | Nr. 4 (1065)

K u l t û r a

Lietuvos mokslø akademijos Vrub-levskiø bibliotekoje atidaryta paro-da, skirta Kristijono Donelaièiogyvenimui, kûrybai ir raðytiniopalikimo sklaidai. Ðvenèiant lietu-viø groþinës literatûros pradininko300 metø jubiliejø, 2014-iejivalstybiniu mastu paskelbti ðiosiðkilios asmenybës metais. PagarbàDonelaièiui þymi ne tik parodos,renginiai Lietuvoje, bet ir UNESCO –jubiliejinës gimimo metinës átrauk-tos á UNESCO ir valstybiø nariøminimø sukakèiø sàraðà. Ðio jubi-liejaus ir parodos proga kalbamëssu Lietuvos mokslø akademijosVrublevskiø bibliotekos direktoriu-mi, lietuviø literatûros istoriku,bibliografu, vertëju, humanitariniømokslø daktaru Sigitu Narbutu.

Kà vertëtø priminti galvojant apieKristijono Donelaièio svarbà?

Donelaitis gyveno, mokësi viena-me ið paèiø geriausiø Europoje Ka-raliauèiaus universitete. Jo studijosapima 1736–1740 metus, kai ðiameuniversitete dirbo iðtisas vokieèiø te-ologø, humanitarø, istorikø ir kitøspecialistø þvaigþdynas. Nemaþa jødalis yra itin nusipelniusi lietuviø kal-bai, jos raðtijos tyrimams. Donelaièioteologijos profesorius Johanas Jokû-bas Kvantas turi ypatingø nuopelnølietuviø raðtijai, nes su jo veikla yrasusijæs pirmasis Ðventojo Raðto lei-

Ar Donelaitis yra atëjæs á lietuviø kultûrà?Pokalbis su lietuviø literatûros istoriku Sigitu Narbutu

dimas, pasirodæs Karaliauèiuje 1755metais. Visi ðie svarbûs dalykai ro-domi mûsø bibliotekos parodoje, ðiskontekstas tarsi áveda á Donelaièiogyvenimo bei jo kûrybos pristatymà.

Maþoji Lietuva, kurioje gyvenoKristijonas Donelaitis, po Antrojo pa-saulinio karo ið esmës pakeitë savopavidalà – jos tiesiog nebeliko, taèiauir ðiandien þmonës ten gyvena. Sudþiaugsmu galime teigti, kad Done-laitis tapo ir ðiø dienø Kaliningradosrityje gyvenanèiø þmoniø kultûrinesavastimi. Su Donelaièiu Lietuvojeprasidëjo daugybë kultûriniø dalykø.

Kà patartumëte norintiems daugiausuþinoti apie Donelaièio aplinkà?

Tarp istorikø, kuriuos rekomen-duoèiau paskaityti, paminëèiau Al-girdà Matulevièiø. Jis prisidëjo prieLMA Vrublevskiø bibliotekos ren-giamos parodos – pasidalino savoþiniomis, paraðë nedidelá straipsneláparodos katalogui, padëjo mums at-rinkti svarbiausius dalykus apie Ma-þàjà Lietuvà ir Donelaitá. Ðiuose irkituose ádomiuose darbuose detaliauapraðyta, kas valdë Prûsijos karalystæXVIII amþiuje ir kas ten vyko. Èiaádomiai aptartas maro laikotarpis –Maþosios Lietuvos tragedija, kai mi-rë apie 150 000–160 000 gyventojø,o po maro buvo siekiama apgyven-dinti lietuviðkas sritis atkeliant gy-ventojus ið Austrijos, Prancûzijos irkitø ðaliø.

Ðiemet labiau nei bet kada galimatikëtis naujo „Metø“ leidimo.

Jau pernai Lietuviø literatûros irtautosakos institutas iðleido naujàDonelaièio „Metø“ leidimà, pa-rengtà þinomo tekstologo Miko Vai-cekausko. Knygà lydi stiprus litera-tûrologo Dariaus Kuolio ávadas. Jisprovokuoja skaitytojà, primindamasXIX a. pradþios poeto SilvestroGimþausko þodþius: „Ir mes turimDonaleitá, / Tiktai asam maþai skai-tá.“ Darius Kuolys klausia, ar ið tik-røjø Donelaitis yra atëjæs á lietuviøkultûrà? Regis, jo manymu, kol kasDonelaièio tinkamai nepaþástame.Bet su tuo galëtume ginèytis. Saky-tume prieðingai.

O kaip Jûs ávardintumëte joátakà Lietuviø kultûrai?

Su Donelaièio palikimu gyvena-

me jau maþiø maþiausiai 100 metø.Per tà laikotarpá jo kûryba, asme-nybë, poetinëmis formomis „Me-tuose“ skelbtas mokymas lydi paèiasávairiausias lietuviø ðiuolaikinës kul-tûros sritis. Literatûroje Donelaitisbuvo tas þmogaus, uþ kurio peèiøiðkilo daug modernià lietuviø gro-þinæ literatûrà kûrusiø iðkiliø þmo-niø, pirmiausia Maironis. Jam lem-tingai apsispræsti kryþkelëje, kurtilenkø ar lietuviø kalba, padëjo Done-laitis. Donelaitá labai aukðtai vertinoAdomas Mickevièius, graþiø eilërað-èiø jam yra skyræ iðkiliausi poetai: Ka-zys Binkis, Salomëja Nëris, JustinasMarcinkevièius, sukûræs poemà „Do-nelaitis“, iðeivijos poetas Kazys Bra-dûnas – poema „Donelaièio kapas“,Sigitas Geda, Marcelijus Martinai-tis, kunigas Rièardas Mikutavièius,o dabar ir jaunosios kartos poetai.

Literatûros moksle matome nevienà deðimtá iðkiliø asmenybiø,nagrinëjusiø Donelaièio darbus, –Marcelinas Roèka, Leonas Ginei-tis, Jurgis Lebedys, Jonas Kabelka,Jonas Girdzijauskas. Tai sudaro li-teratûrologijos aukso fondà.

Dailëje, teatre irgi rasime kûrë-jø, vertinanèiø Donelaièio svarbà.Vos atkûrus Lietuvos nepriklauso-mybæ ið emigracijos gráþæs Jonas Ju-raðas ëmësi bûtent Donelaièio te-mos, vildamasis, kad yra tinkamasmetas pradëti megzti tvirtesnius ry-ðius su mûsø istorija. Neseniai pa-sirodë Eimunto Nekroðiaus „Me-tai“, Rolando Kazlo spektaklis apieDonelaitá.

Donelaitis reikðmingas ir papras-

tiems þmonëms. Nemaþai þmoniøbûrësi á Donelaièio vardo draugijas,visuomenines organizacijas, jomsatrodë prasminga ne save garsinti,o kasdien dirbti tvarkant Donelaièiomemorialà, telkiant þmones prasmin-gai veiklai, stiprinant lietuvybæ Lie-tuvoje ir Karaliauèiuje. Graþu maty-ti, kaip dirba Donelaièio draugijosÐiauliuose, Klaipëdoje, Panevëþyje,Marijampolëje – ten neseniai pasta-tytas paminklas Donelaièiui. TaigiDonelaitis skleidþiasi kur kas plaèiau,nei jo telpa á vadovëlius ar knygas.

Dar verta paminëti Donelaièiovertimus á kitas kalbas.

Taip, Donelaièio kûryba yra vers-ta bene á 20 kalbø: anglø, armënø,baltarusiø, èekø, esperanto, estø,gruzinø, italø, japonø, latviø, lenkø,lotynø, prancûzø, rusø, sorbø, ðve-dø, ukrainieèiø, vengrø, vokieèiø,þydø. „Metai“ iðversti á 12 pasauliokalbø. Á latviø kalbà „Metø“ frag-mentai buvo iðversti gana anksti –1821 metais. Tai padarë latviø ðvie-tëjas Karlas Fridrihas Vatsonas.Donelaièio kûriniø fragmentusnuolat vertë þymiausi Latvijos ra-ðytojai. Pilnas Paulio Kalvos „Me-tø“ vertimas „Gadalaiki“ pasirodë1963-aisiais, o 2011 metais buvo ið-leistas naujas vertimas á rusø kalbà„Âðåìåíà“, vertë klaipëdietis po-etas Sergejus Isajevas (slapyvardisClandestinus). Neseniai iðëjo verti-mas á ispanø kalbà – vertë Vilniausuniversiteto Uþsienio kalbø institu-to Romanø kalbø katedros docen-të Carmen Caro Dugo. Visas ðias

Knyga „Gromata vieno gaspadoriausbûrams apie ganyklø perdalijimonaudà“. Ið vokieèiø kalbos vertëKristijonas Donelaitis. LMAVB

knygas galima pamatyti parodoje.

Kà galime rasti kiekvienas sau„Metuose“? Kà Jûs asmeniðkaiatrandate Donelaièio raðtuose?

Donelaitis – labai lietuviðkas pir-miausia dël ástabiø gamtos vaizdø,kurie uþgauna ðirdá. Jaudina etinë,moralinë, teologinë jo „Metø“ da-lis, pavadinta „Þiemos rûpesèiai“.Kiekvienas turëtume ðiais metaisimti ir paskaityti Donelaitá ið naujo,juolab kad galësime jo gausiai rastiknygø mugëje ir susidurti per skaity-mus, kurie bus surengti ne vienameLietuvos mieste. Donelaièio „Metus“sudaro daugybë klodø. Vienaip skai-tome jaunystëje, kitaip vëliau. Manádomu stebëti, kaip já interpretuojaspecialistai, tyrinëjæ Donelaièio feno-menà, pavyzdþiui, Darius Kuolys,Daiva Kriðtopaitienë. Kiekvienas pa-mato kà nors savita ir originalu, papil-do vienas kità. Tai rodo, kokios gel-mës jame slypi. Mano bièiuliui, Prahosuniversitete dirbanèiam baltistikosspecialistui Iljai Lemeðkinui Donelai-tis yra brangus dël unikalaus metro-tonistinio hegzametro, paremto ne tikkirèiuotø ir nekirèiuotø, bet ir ilgøjøbei trumpøjø balsiø kaita – tai labaiunikalu ir graþu. Jis per Donelaitá yraásimylëjæs lietuviø kalbà.

PARENGË LORETA GLEBAV IÈ IÛTË

Paroda veikia iki vasario 13 d.

LMA Vrublevskiø biblioteka (Þygimantø g. 1)

Dirba pirmadieniais–penktadieniais nuo 8 iki

19 val.

Anonsai

Koncertas kontrabosuiKada paskutiná kartà girdëjote

kontraboso solo simfoninës muzikoskoncerte? Klausimas priminë garsøjáPatriko Süskindo „Kontrabosà“?..Klausiame, nes siûlome kontrabosàiðgirsti vasario 1 d., ðeðtadiená, 19 val.Filharmonijoje, Lietuvos nacionali-nio simfoninio orkestro koncerte.

Grieð Donatas Bagurskas, ðiuometu bene daugiausia solo koncer-tuojantis Lietuvos kontrabosininkas,kaip solistas ir kameriniø programødalyvis pasirodæs su ávairiais mûsøðalies kolektyvais ir atlikëjais. Kon-certe su LNSO D. Bagurskas atliks

þymaus anglø dabarties kompozito-riaus Gavino Bryarso (g. 1943; beje,2012-aisiais jis vieðëjo Lietuvoje!)Koncertà kontrabosui, vyrø chorui(dainuos choro „Vilnius“ vyrø gru-pë) ir orkestrui „Atsisveikinimas suSankt Peterburgu“. Tai antras G. Bry-arso kûrinys, paraðytas kontrabosui irsimfoniniam orkestrui. Pats G. Bry-arsas taip pat grieþia kontrabosu, tadneatsitiktinai abiejose kompozicijo-se ágyvendino ir savo, kaip atlikëjo,idëjas, pritaikë patirtá.

„Atsisveikinimà su Sankt Peter-burgu“ inspiravo mintys apie klasi-kiná kontrabosà. G. Bryarsas ano-tacijoje raðo, kad jis pats daugiaukaip 30 metø yra grojæs XIX a. in-

strumentu (meistras Bernardas Si-monas Fendtas), anksèiau priklau-siusiu garsiajam Samui Sterlingui,kuris J. S. Bacho siuitas violonèeleiaranþavo kontrabosui. Kita Koncer-to kontrabosui inspiracija, anot kom-pozitoriaus, buvo S. Rachmaninovovokalinë kompozicija „Jono Auksa-burnio liturgija“ su joje skambanèiaáspûdinga basso profondo (arba pro-fundo, vadinamàja oktavistø) parti-ja. Siekdamas iðgauti panaðø efektà,G. Bryarsas Koncerte áveda vyrø bal-sus. Vokalinëje partijoje anglø kom-pozitorius panaudojo poetiná N.Kukolniko tekstà ið M. Glinkos ciklo„Atsisveikinimas su Sankt Peterbur-gu“ dvyliktos dainos „Atsisveikinimo

daina“. Koncertas kontrabosui su-kurtas BBC uþsakymu ir dedikuotasáþymiajam Duncanui McTierui.

LNSO ðá vakarà diriguos jauno-sios kartos lietuviø dirigentas Mo-destas Barkauskas, jau surengæs pa-sirodymø su ávairiais kolektyvais.Koncerte dar skambës Rodiono Ðèed-rino Pirmasis koncertas orkestrui, darvadinamas „Iðdaigiðkomis èastuðko-mis“, bei Johanneso Brahmso ðviesi,lyriðka, poetiðkø gamtos vaizdø per-sunkta Antroji simfonija. Apie jà vie-nas ið meno kritikø Ivanas Solertins-kis yra pasakæs: „Þavaus paprastumokupina romantiðka idilë... senosiosVienos poezija dvelkianti pastoralë“.

LNF INF.Donatas Bagurskas

D . M A T V E J E V O N U O T R .

„Duonelaièio raðtai“, mokykloms parinko ir paaiðkino M. Birþiðka, 2-oji laida, Kaunas; Vilnius: „Ðvyturio“ b-vë,1921. Lietuviø mokslo draugijos leidinys. LMAVB

7 meno dienos | 2014 m. sausio 31 d. | Nr. 4 (1065) 5 psl.

M e n o p r o j e k t a s

Justë Venclovaitë ir Danutë Gambickaitë, „Sàraðas“. 2011–2014 m.

6 psl. 7 meno dienos | 2014 m. sausio 31 d. | Nr. 4 (1065)

D a i l ë

Rita Mikuèionytë

Mane pieðinys þavi tuo, kaip kon-centruota forma ámanoma perteiktisavo poþiûrá á tikrovæ. Tiek laisvasvienu gestu iðsakytas pasakojimas,tiek smulkiais ðtrichais modeliuotaistorija daþnai patraukia dëmesá kaipnepakartojamos akimirkos, mintiesiðraiðka, siekianti tiesioginio sàlyèiosu asmeniniais iðgyvenimais.

Povilo Rièardo Vaitiekûno „Pieði-niai“ tæsia galerijos „Kairë–deðinë“rengiamà parodø ciklà, kuris iðsamiaupristato ðià maþiau eksponuojamàgarsiø lietuviø menininkø kûrybos sri-tá. Þinomo tapytojo, Nacionalinëskultûros ir meno premijos laureatoPovilo Rièardo Vaitiekûno kûriniai vi-sada iðsiskyrë ne tik jautria tonø pa-gava, bet ir ypatingu gebëjimu pertaupià raiðkà sukurti kritiná egzis-tenciná krûvá, kurio gijø galime ieð-koti Vincento Van Gogho, EmilioNolde’s ar Mikalojaus KonstantinoÈiurlionio kûryboje, simboliø spe-cifikoje.

Antano Gudaièio iðugdyta tikro-vës formø esmës pagava èia ágyja ra-finuoto kriticizmo ir sarkastiðkograudulio. Neatsitiktinai galvojerandasi paraleliø su nepamirðtama,2011 m. galerijoje „Kairë–deðinë“

rodyta Edmundo Saladþiaus pieði-niø ekspozicija, tad perðasi mintisieðkoti Kauno dailës fenomeno, sie-tino su Antano Samuolio, AntanoMartinaièio, Rimvido Jankausko-Kampo ir Arûno Vaitkûno kûrybostragizmu.

Parodos þiûrëjimà lydi autoriaussvarbos svoris – Vaitiekûno kûrybair pedagoginë veikla iki ðiol paliekaneiðdildomà áspaudà mûsø dailës is-torijoje. Jo pieðiniai ir paveikslai, ið-sakytos mintys ir pastabos ásismelku-sios á atmintá kaip svarbios gyvenimopamokos, kupinos gëlos ir skaudu-lio su giliai uþslëpta atjauta þmo-gaus kanèiai. Maestro þvilgsnis ne-gailestingai preparuoja tave kiaurai –niekaip nepasislëpsi net jo proðnerves puèiamø cigaretës dûmøûkuose. Taip ir Vaitiekûno kûriniainegailestingai skrodþia tikrovæ ir gi-liai ásminga ðirdyje, kaskart didin-gai iðplakanèioje paprastumà.

Trijose galerijos salëse konceptua-liai iðdëstytos per pastaruosius kele-rius metus sukurtø pieðiniø kolekci-jos, simboliðkai pavadintos „Juodoji“,„Atsiranda spalva“ ir „Lengva“, nu-rodo tam tikrà kûriniø þiûrëjimokryptá. Nuo sunkiø, juodo tuðo „þe-miðkø“ pieðiniø per gyvenimiðkøspalvø paletæ kylame link ðviesaus,

„dangiðko“ skaidrumo punktyro.Arba atvirkðèiai – ið bûties „leng-vumo“ aukðtumø leidþiamës per ap-màstymø „vaivorykðtæ“ link klam-piø iðgyvenimø „dirvonø“.

Suspausta realybëPovilo Rièardo Vaitiekûno pieðiniai Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairë–deðinë“

Ekspozicijø salëse lankytojo þiû-rëjimà papildo ir autoriaus intenci-jas apnuogina Vaitiekûno raðyti, pokûriniais pateikiami teksto intarpai.Pradësime nuo galerijos kairëjeesanèios „Juodosios“ dalies, kur tu-ðu tarsi suliejami autoportretai irpeizaþai: „Tik nevalingoj aðaroj /akies kamputy / portretas mano /pasipuoðia peizaþu.“ Gesto tapy-bos „hieroglifai“ dirgliai perverialakðto bãltumas, kiek sulëtindaminervingà tempà tik cikle „Mardasa-vo laidotuvës“. Mirties ir gyvenimosantakoje nebelieka laiko mat-mens, vien nepajudinami lauko ho-rizontø ir stulpo, gal medþio verti-kaliø rëmai.

Deðinëje salëje eksponuojamaparodos dalis „Atsiranda spalva“,tad atviras juodo tuðo grësmes kei-èia suraizgytø ryðkiaspalviø paste-lës linijø átampa. Psichodeliniaivaizdiniai, gretinami su skausmin-ga tikrove, atveria autoriaus ap-èiuoptà þemiðkos kanèios geluoná.„Prieð 140 metø Polis Sezanas nu-tapë / pakaruoklio namà. / Po sauleviskas keièiasi – / Po saule niekasnesikeièia.“ Giltinës kvëpavimas,mirties ir netekties nuojautos, lai-kinumo amþinumas – tai vis migruo-jantys pulsarai tarp Povilo RièardoVaitiekûno pieðiniø ir paveikslø. Taitie patys – „Vieðnios“, „Mirusá ne-

ða“ ir „Vanitas“ – sunkiasvoriai mo-tyvai, kuriuos aptinkame autoriaustapyboje.

Treèiame aukðte ásikûrusios „Sa-lës plius“ ekspozicija vadinasi ap-gaulingai – „Lengva“. Ilgesingi vë-lyvo pavasario peizaþai, kadugiøciklas, scenos ið Mardasavo gyveni-mo („Senà liepà nupjovë... / Sauliusritina saulæ, / Ona neða malkas...“)tarsi sujungia antrame aukðte rodo-mø kûriniø sukeltas emocijas. Vie-natvës pojûtá dar labiau pabrëþia se-nesni Povilo Rièardo Vaitiekûnopieðiniai („Autoportretas“, 1985,„Motina“, 1982) ir jo brolio akva-relë. „Kaune, Verðvuose 2013 metøsausá / pamirë visi – Motina, brolis./ Ðuo Sargis prieð pat brolio mirtádingo be / þinios.“

Maestro reiklumas sau ir kitiemskelia pagarbà. Per parodos atidary-mà jo prisipaþinimas apie ðûsnimis,kaip gera pakura, pelenais virstan-èius „ne tuos“ pieðinius pakurstëvaizduotæ. Gal mûsø nepaþinto pie-ðinio pelenai – ne tik reali auka Me-nui, bet ir neapèiuopiamas amþiny-bës reliktas?

Paroda veikia iki vasario 8 d.

Vilniaus grafikos meno centras

(Latako g. 3, Vilnius)

Dirba antradieniais–penktadieniais 11–18 val.,

ðeðtadieniais 11–15 val.

Kronika

Vilniaus dailës akademijaatvers duris bûsimiemsstudentams

Norëdami susipaþinti su bûsimaisstudentais, Vilniaus dailës akademi-jos dëstytojai ir studijø programøvadovai vasario 6–8 d. plaèiau atversAkademijos duris. Sveèius pasitiksstudentai, jie palydës lankytojus ádominanèias katedras. „Visi besido-mintys studijomis VDA, be abejo-nës, yra visada laukiami. Taèiau At-

virø durø dienos yra proga aplan-kyti iðkart kelias katedras, susipa-þinti su keliomis studijø programo-mis, ið pirmø lûpø suþinoti, kaipvyksta egzaminai, kaip geriausiajiems pasiruoðti ir ko tikëtis studijømetu bei po jø“, – sako Vilniaus dai-lës akademijos studijø prorektorëEglë Ganda Bogdanienë.

Visi norintieji kvieèiami paben-drauti su studijø programø vado-vais, Akademijos dëstytojais ir stu-dentais bei gauti atsakymus á visusklausimus. Tuo metu VDA muzie-jaus parodø salëse „Titanikas“ vyks

ir geriausiai ávertintø 2013 m. ru-dens semestro architektûros, dizai-no ir tekstilës studentø darbø paro-da „...ið perþiûrø“, kurioje laukiamivisi atvirø durø dienø sveèiai.

Atvirø durø dienos Vilniaus dai-lës akademijos Vilniaus fakulteteðiemet sutampa su Lietuvos paro-dø ir kongresø centre „Litexpo“vyksianèia tarptautine þiniø ir iðsi-lavinimo paroda „Studijos“. Norin-tiems nepraleisti abiejø renginiøpirmà kartà siûloma kas valandà ið„Litexpo“ á Akademijà ir atgal vyk-ti VDA transportu.

VDA keturiuose miestuose siûlonet 35 bakalauro studijø programas,apimanèias visas vizualiojo meno,dizaino, architektûros saviraiðkossritis, taip pat meno istorijos ir te-orijos bei kultûros ir dizaino vady-bos studijas. Magistrantai gali rink-tis ið 25 programø, o vëliau tæstistudijas doktorantûroje.

Atvirø durø dienø sveèiai malo-niai laukiami Vilniaus dailës aka-demijoje vasario 6–8 d. 11–17 val.(vasario 8 d., ðeðtadiená, – iki15 val.).

Kituose Vilniaus dailës akademi-

jos fakultetuose Atvirø durø dienosvyks balandþio mënesá.

Balandþio 5 d. bûsimi studentaiir visi besidomintieji studijomisAkademijoje kvieèiami á Atvirø du-rø dienà Kauno fakultete, balandþio16 d. – Klaipëdos fakultete, balan-dþio 17 d. – Telðiø fakultete.

Daugiau informacijos:

www.vda.lt ir www.facebook.com/vilniaus-

dailesakademija

VDA INF.

Ekspozicijos dalies „Atsiranda spalva“ fragmentas J . L A P I E N I O N U O T R A U K O S

Ekspozicijos dalies „Lengva“ fragmentas

7 meno dienos | 2014 m. sausio 31 d. | Nr. 4 (1065) 7 psl.

D a i l ë

rie dirba ádomiai ir aistringai, bet iðtiesø nëra „organizatoriðki“ tipaþai,kurie bûtø iðsyk pastebëti ar „mokë-tø“ sudalyvauti didesniø institucijøkuruojamose parodose. Dalis meni-ninkø, ir labai ádomiø, negali ar ne-nori konceptualizuoti savo kûrybosar kûrybinës pozicijos kokia nors at-paþástama forma, todël jiems tenkalaukti mediatoriø, juos „pozicionuo-janèiø“ tam tikrais tekstais, parodo-mis, leidiniais, renginiais ir pan. Tiemediatoriai nebûtinai greitai atsiran-da, o jei ir atsiranda, tai nebûtinaijie bûna pakankamai jautrûs ir kû-rybiðki, kad reikðmingai iðtransliuo-tø, regis, visiðkai ádomius dalykus.

Ið pradþiø Þilvinas tiesiog dairë-si nedidelës laikinos erdvës studen-tø projektams, nes dirbo Dailës aka-demijoje ir manë, kad studentamslabai svarbu mokytis eksponuoti sa-vo darbus parodoje, o ne vien aka-demijos studijose, kuriose papras-tai vyksta perþiûros. Su tuo metudar studijavusiu Vytautu Virþbickujie norëjo surasti nebrangias patal-pas miesto centre, kurios taptø pa-èiø studentø valdoma erdve. Èia jiemokytøsi eksponuoti kûrinius, reng-ti parodas, pasirûpinti patalpomis irjose priimti þiûrovus. Tuo pat metuÞvëryne aptikome tuðèià svajoniøvilà, kurioje bûtø galima keleriusmetus pagyventi. Atrodo nerealu,bet Maloniojoje gatvëje dar buvogalima rasti apleistø namø. Ir visið-kai netikëtai vilos savininkai sutikomums jà iðnuomoti, tik supratome,kad dël ávairiø praktiniø prieþasèiøperkelti savo namø ten mums ne-pavyks. Bet tas penkerius metusprastovëjæs apleistas namas jau bu-vo pradëjæs mus traukti, vis atver-damas ávairiø paslapèiø, istorijø irtapdamas vis spalvingesne vieta. To-dël pagalvojome, kad reikia já pa-rodyti kitiems þmonëms: kodël gi jønepasikvietus èia á renginius – atro-dë, juk verta vien dël ðios vietos pa-ëjëti pusvalandá nuo senamiesèio.Tiesiog pasikviesti „á sveèius“ – irtuos, kurie norëtø kà nors parody-ti, ir tuos, kurie ateitø paþiûrëti. Betkviestume tik mes, neásipareigoda-mi – tuos, kurie „mums patinka“, ojie jau patys sugalvotø, kaip norieksponuotis, taèiau padëtume paro-das kokybiðkiau ágyvendinti.

Kuo remdamiesi atsirinkdavote auto-rius? Kas slypi uþ „tai, kas patinka“?

Û. T.: Turëjome daugiau nei de-ðimtá metø parodø þiûrëjimo ir eks-ponavimo patirties, kuri leidþia ga-na greitai juos „nuskaityti“ – daþnaiiðkart matai, kas uþsidegæs kuria,kas apgalvotai konstruoja, bandyda-mas dalyvauti jau patikrintuose dis-kursuose, o kas ðtampuoja savo arkitø sëkmingus pavyzdþius ir pan.Nesakau, kad pastarieji bûtinai ma-þiau reikðmingi, bet neretai ádomiaukalbëtis su tais, kurie eksperimen-tuoja, net jei tie eksperimentai ir nevisada nusiseka.

Þ. L.: Aiðkiai buvo apsibrëþta, kadtiesmukai socialinio ir politinio me-no nebus. Tiesiog namø erdvëje ne-

ádomu tai matyti. Kritika – tai reakci-ja, o mes ieðkojome teiginio ir kon-strukto, naujø formø, darbø „proce-se“. Kita vertus, rodëm tik labainaujus autoriø darbus, kas, mano po-þiûriu, yra pozityvu, nes tai, kà mato-me muziejuose ar meno centruose,paprastai yra keleriø metø senumoproduktai. Naujas darbas ar kûrinys,kuris dar tebekuriamas, yra labiau pa-þeidþiamas, bet kartu ir jautresnis.Graþu, jei pavyksta parodyti tai, dëlko kas nors negali miegoti, tebe-màsto, dëlioja, jaudinasi ir kuria.Pusë menininkø buvo pakviesta iðkitø ðaliø, kuo labai didþiuojamës,bûdami dëkingi Kultûros rëmimofondui.

Erdvës atidaromos ávairiais tikslais:vienos skirtos paèiø iniciatoriøraiðkai ir jos sklaidai, kitos, kaipjûsø, orientuotos á kitus, platøpritaikymà ir atviro proceso skatini-mà. „Maloniojoje“ nebuvo në vienosÛlos kuruotos konceptualios grupi-nës parodos ir në vieno Þilvinokûriniø pristatymo – patalpø nepri-vatizavote. Savo idëjas abu sëkmin-gai realizuojate kitur. Að pati juspuikiai suprantu ir ðia pozicijaþaviuosi, bet bûtø gerai iðgirsti jûsømotyvacijà ir argumentus.

Û. T.: Nepavadinèiau „Malonio-joje“ mûsø vykdytø renginiø visið-kai atviru procesu. Patys sprendë-me, kokius atrinksime menininkusir parodas, kontroliavome kokybæ.Todël daþnai, padëdami autoriamssugalvoti parodos idëjà, atrinkti kû-rinius, juos iðeksponuoti, mes ku-ruodavome arba bendradarbiauda-vome. Manau, kartais netgi permaþai, á kai kurias parodas reikëjodar daugiau ásikiðti. „Maloniosios“erdvë labai sudëtinga meno kûri-niams eksponuoti. Kai kurie meninin-kai, pavyzdþiui, airës Nicole Ward irAnna Clawson, atvaþiuodavo turëda-mi centimetrais subraiþytà parodosplanà, bet pradëjæ eksponuotis su-prasdavo, kad viskà reikës keisti. To-dël daþnai kartu dirbdavome prie eks-pozicijos. Aiðku, buvo parodø, kaipInos Budrytës, Mindaugo Navako

ar Gretel Weyer, kai menininkai vi-siðkai tiksliai ið anksto þinojo, kaiprodys savo kûrinius. Bet daugelyje„Maloniojoje“ vykusiø parodø mû-sø paèiø bûdavo labai daug. Kaip irparodø atidarymuose, kuriø kiekvie-nas buvo skirtingas, priklausomai nuoparodà rengianèio menininko ir pa-rodos pobûdþio. Jie netgi pritraukda-vo visiðkai skirtingà publikà.

Mes irgi daug ko iðmokome dirb-dami su tokiu specifiniu formatu.Kai bandai kà nors organizuoti ne-formaliai, lyg „kviesdamas á sveèius“,gerokai asmeniðkiau bendrauji ir sumenininkais, ir su þiûrovais, o kartutau tenka ir daugiau atsakomybës.Todël po dvejø metø nusprendëmeðià atsakomybæ perleisti kam norskitam, nes norëjosi iðlaikyti kokybæ,o tiek pat energijos ðiai vietai skirtinebegalëjome. Man labai patikodirbti su maþomis, daþniausiai soloparodomis, vieno kûrinio parodo-mis. Jos aiðkiai aprëpiamos. Jeiguþiûrovas sugaiðta laiko ateiti iki „Ma-loniosios“, jis tikrai praleidþia èiapusvalandá ar valandà, apþiûri visuskûrinius, videofilmus, namà, pasikal-ba su menininku ar kuo nors ið mû-sø. Visa ta patirtis ir mums, ir jamtampa specifiniu laiku ir erdve, ku-ri daþnai labai kûrybiðka.

Þ. L.: Per radijà neseniai girdë-jau senovës kinø posaká, kad gyve-nime viskà reikia dalinti á tris dalis,ið kuriø vienas treèdalis turëtø bûtiskirtas aplinkai kaip dovana. Dar-bas „Maloniojoje“ parodë, jog duotiyra ámanoma, o tai daryti malonu irlengva. Tuomet jautiesi savarankiðkas

ir ið tikrøjø darai tai, kà nori ir kaipnori. Tie dveji veiklos metai tikrai ne-atneðë jokiø sunkumø ar dvejoniø, at-virkðèiai, visad atsirasdavo laiko irenergijos. O „Maloniojoje“ padarytisavo parodà bûtø smagu.

Gal naujieji ðeimininkai maloniaipriims, dabar jau kaip sveèià?Skelbiama, kad ðiø metø programajau beveik sudaryta ir netrukus buspavieðinta, nors dar tebepriimamiir nauji pasiûlymai. Jums turbûtbûtø nekorektiðka komentuoti, betkol kas á permainas þiûriu su átam-pa. Pirmasis sàjungos prisistatymasyra ne tiek paroda, kiek performa-tyvi akcija – jûsø puoselëto „ásivie-tinimo“ joje nedaug, daugiaukolektyvinio chaoso, urmo, atsitik-tinumø. Bet pamatysime, gal tie-siog susiformuos kita tradicija. Tiksuklusau perskaièiusi teiginá, kad„projektø erdvë „Malonioji 6“ irtoliau iðliks vienintelë Vilniujevieta atvira ávairioms meninëmsstrategijoms“ (iðskirta mano, –B. P.). Primena amþinojo LTMKSoponento Ðiuolaikinio meno centroleidiniuose randamus bûdvardþiusapie save: „svarbiausia galerija“,„viena dinamiðkiausiø meno erdviøEuropoje“, „naujausias, aktualiau-sias menas“. Be to, tarpdisciplini-ninkø sàjunga, bent jau turintomenyje pastaraisiais metais gar-siai pasisakanèiø jos nariø pozicijà,asocijuojasi su „galios ir pasiprieði-nimo“ retorika, kuri padaro meni-nio gyvenimo vizijà seklià ir viena-matæ. Juk ið tikro joje kur kas

„Malonioji 6“: istorija ir tæsinio pradþiaA T K E L T A I Ð 1 P S L .

daugiau individualiø sprendimøarba, jûsø þodþiais tariant, spalvø.Jûs neskelbëte lozungø ir progra-mø, o tiesiog ásiterpëte á kontekstà,realiai papildydami já tuo, ko jamvisada stigo. „Ásivietinote“ ne tik áÞvëryno namo kambarius, bet ir ávietinæ meno cirkuliavimo terpæ,kartu vien lokalia aplinka nesiribo-dami. Ar neketinate savo veiklospratæsti kitomis formomis? Juktinklas apèiuoptas.

Û. T.: Mes perleidome erdvæLTMKS ne todël, kad tikimës, jogjie iðlaikys mûsø „Maloniosios“ at-mosferà. Greièiau atvirkðèiai. Ma-nëme, kad ðiai vietai laikas keistis.Turëjome keletà idëjø, kam ði vietagalëtø bûti ádomi ir kuo ji galëtø virs-ti, bet realiai tik tarpdisciplinininkøsàjunga atëjo su konkretesniu pasiû-lymu. Ðiek tiek skubëjome, nes labainenorëjome „Maloniosios“ laikytituðèios, juo labiau kad neþinome, kieklaiko dar tæsis galimybë ðià vietà nau-doti kaip vieðà erdvæ.

Neabejoju, kad nuo ðiol èia vyksvisai kitokie renginiai, nes mûsø irðios organizacijos mastelis labai ski-riasi, kitoks santykis su paèia vieta.Manau, kad LTMKS bûtinai reikiaatsigauti, jai priklauso daug ádomiøþmoniø. Galbût nauja erdvë, tokiakaip „Malonioji“, galëtø tapti vienuið akstinø intensyviau judëti, susitik-ti, kaþkà kartu generuoti. Sàjungajau turi veikianèià administracijosmaðinà, tad gal jai nebus sunku val-dyti ðià erdvæ. Kita vertus, esu tikra,kad èia reikia vieno ar dviejø þmo-niø, kurie asmeniðkai imtøsi vietosvaldymo, vieðinimo, programos su-darymo ir pan., kitaip ði vieta tapsniekieno ir renginiai bus pilki bei for-malûs. Þilvinas oficialiai buvo átrauk-tas á LTKMS parodø programos ta-rybà, tad galbût kartais ið savo pusësvis dar galësime kà nors pasiûlyti„Maloniajai“.

Þ. L.: Manau, kad „Letmekoo“rodys ne tik savo nariø, bet ir kitø,tarptautiniø menininkø kûrinius beiiniciatyvas. Kad galerijà kaþkas pe-rëmë, tik dþiaugiamës, nes tai reið-kia, kad erdvë iðlieka ir atsiranda in-triga, kaip ji keisis ir kas ið jos busateityje. Kuo daugiau teigiamø skir-tingø poþiûriø – tuo sveikiau aplin-kai ir yra ádomiau.

„Maloniosios 6“ atidarymo laikuákûrëme VðÁ „Ûsai“, su ðia organi-zacija planuojame kitus projektus.Galbût pavyks susitikti vasarà senosarchitektûros ir gamtos apsuptyje.

KALBËJOS I B IRUTË PANKÛNAITË

Juhos Pekkos Matiaso Laakkoneno ekspozicijos fragmentas R . N A R K A U S N U O T R A U K O S

Inos Budrytës ekspozicijos fragmentas

8 psl. 7 meno dienos | 2014 m. sausio 31 d. | Nr. 4 (1065)

K i n a s

Lietuvoje tæsiasi prancûzø kinodienos. Praëjusá savaitgalá Vilniujevieðëjo ir su þiûrovais susitikoOtaras Joselianis, kurio filmø ret-rospektyva papuoðë „Þiemos ekra-nø“ programà. Pateikiame reþisie-riaus mintis, uþraðytas spaudoskonferencijoje, kuri ðeðtadiená vyko„Skalvijoje“.

Apie laisvæ

Yra laisvë nuo kalëjimo, reþimo,bet, pavyzdþiui, mano tëvas gráþæsið gulago pasakë: „Dieve mano, èiadar blogiau“. Vadinamajame laisva-jame pasaulyje negalima rûkyti. Yradaugybë draudimø... Mandagumotaisyklës. Mandagumas – tai tokiabaisi mimikrija, savisauga, nelei-dþianti kito kur nors toliau pasiøs-ti. Etiketas pirmiausia riboja savi-raiðkos laisvæ. Juk paaiðkëjo, kadSokratas laisvas nebuvo, demokra-tija jam lëmë mirti. Manau, kad eg-zistuoja vidujai laisvi þmonës. Kuojie maþiau bendrauja su pasauliu,tuo geriau jauèiasi. Vienas ið vidu-jai laisviausiø þmoniø buvo JosifasBrodskis. Kad ir kur jis buvo, suge-bëdavo atsiriboti nuo pasaulio, ati-tolinti já nuo savæs. Gruzinø etikaliepia netrukdyti þmonëms, nes, ma-noma, jie jau ir taip susirûpinæ fak-tu, kad atsidûrë ðiame pasaulyje.

Apie kino kûrimà sovietø cenzûrosir prancûzø komercijos sàlygomis

Visur yra cenzûra. Pati baisiau-sia – publikos cenzûra. Þinote, ra-ðytojui ne taip ir svarbu, kokio sko-nio bus jo skaitytojas. Todël Puðkinaspasakë: „Êòî á íè áûë òû, î ìîé÷èòàòåëü, Äðóã, íåäðóã, ÿ õî÷ó ñòîáîé. Ðàññòàòüñÿ íûí÷å êàêïðèÿòåëü. Ïðîñòè.“ O þiûrovasbruka savo nuomonæ ir tai yra blo-giau uþ ideologinæ cenzûrà. Jis ne-iðsilavinæs, jo prastas skonis. Pran-cûzijoje kino teatrø lankytojai dabaryra þmonës iki 25-eriø metø. Jiemsreikia vienodo maisto, todël valgia-raðtis labai paprastas. Todël manokolegos jiems lyg „McDonald’s“siûlo tà patá. Jei duosi kà nors kità, ákinà jie neis. Beje, Kanø festivalyjesudëtingo, gilaus Aleksejaus Germa-no filmo „Chrustaliovai, maðinà!“tiesiog neþiûrëjo. Já rodë didþiulëjesalëje, konkursinëje programoje, oþmonës tiesiog ëjo lauk. Todël, kadprie tokio maisto jie nepratæ. „Cen-zûra“ ásijungë iðkart. Jis papraðëmanæs paþiûrëti. Man filmas labaipatiko. Svarbiausia, kad jame yra irkonstrukcija, ir mintis. Vargðelisvaikðèiojo vieðbuèio koridoriais irnervinosi. Pasakiau jam, kad patiko,o jis: „Tikrai?“ – „Tikrai.“ – „Pripra-tau, kad á akis sako „Patiko“, o uþnugaros, kad nepatiko.“ Patys su-prantate. Parodykite dabartiniamþiûrovui Orsono Welleso „PilietáKeinà“ – pabëgs ið salës. Parodyki-te Boriso Barneto „Prie mëlynosiosjûros“ – iðeis ið salës. Jiems iðugdëprastà skoná. Kas? Prekybininkai.Mano kolegos, dirbantys Holivude,blogesni uþ sovietinius reþisierius,nes jie toliau kliðiø nieko nemato.

Deja, visi tie filmai sukurti pagalvienà paprastà, seniai þinomà sche-mà, dramaturgø vadinamà Prome-tëjo kompleksu, kai vienas þmogusiðgelbsti visà pasaulá. Kad ir kas nu-tiktø, jis vienas nugali visà pasaulá.Su tokiu herojumi neiðsilavinæs, ne-màstantis, infantilus þiûrovas susi-tapatins ir nuspræs, kad ðitaip gyven-ti lengviau. Amerikoje ginklus turëtileidþiama, tai toks pradës ðaudyti ánekaltus þmones. Ir jei bankus jieapiplëðinëja nemokðiðkai, tai tik to-dël, kad kartoja kine matytus vaiz-dus. Ádomiausia, kad toks þiûrovasnegeba analizuoti, kas vyksta jo ap-linkoje ir pasaulyje. Lione ávyko di-dþiulis skandalas. Teisë du bastûnus,vaikø akivaizdoje þiauriai iðprievar-tavusius moterá. Teisme jie sakë:„Mes paþiûrëjome Kubricko „Pri-sukamà apelsinà“ ir iðmokome.“Cenzûra Holivude tapo visuotinaipriimta chartija, skelbianèia, kas ga-

Todël daugumai tarnaujantys manokolegos neiðmano muzikos, tapy-bos, architektûros. Jie visiðkai ne-suvokia teatro, nes teatras nëra ki-nas, ir akis uþmerkæ verda ðitàsrëbalà tam þiûrovui, nes puikiai þi-no, kaip já gaminti.

Sovietø Sàjungoje vis dëlto dirb-ti buvo lengviau. Aiðku, bjauru bu-vo, bet lengviau nei þiûrovø cenzû-ros laikais, nes cenzoriai buvoiðsilavinæ þmonës, kurie pakluso sis-temai kaip ir visi. Todël tie þmonësgerbë Iljà Averbachà, Tarkovská, Pa-radþanovà, nes nusibodo visi, kuriepaklûsta ir daro, kaip reikia, todëljie nesàmoningai palaikë ir Tarkov-ská, ir Paradþanovà, ir kitus. Dar irpatardavo, kaip iðvengti ámanomøkliûèiø. Taigi, tai buvo linksma ki-no ir cenzûros sandrauga. Aiðku,paskui kai kuriø filmø neiðleisdavoá ekranus, bet svarbiausia, kad juosnufilmuodavo. Durys nebûdavo uþ-

nesugebëtø niekas. Atsisakiau. Darsiûlë statyti „Traviatà“. Atsakiau,kad „Traviatos“ man niekas nedrau-dë ir Sovietø Sàjungoje. Prodiuseriaibûna skirtingi. Gerø yra nedaug, nestai sunkus, kultûros iðmanymo ir at-sargaus santykio su kinematografureikalaujantis darbas. Yra prodiu-seriø, kurie tiesiog ieðko literatûroskûriniø ir þmoniø, kurie galëtø juosekranizuoti. O ekranizacija, patysþinote, blogiausias dalykas. Geriaujau nedaryti nieko. Gëda tiesiog.Jeigu knyga buvo prasta, tai prastàscenarijø mes ir patys galime para-ðyti. O jeigu gera – kyla grësmë vi-siems laikams iðniekinti kûriná. Netodël, kad to norëtumët, bet todël,kad parodysite tai, kas su tekstu turimaþai bendro. Kiek yra „Anø Ka-reninø“? Aðtuonios? Aiðku, galimaiðmokyti Audrey Hepburn pasakyti„äà, äà“, bet...

Apie muzikà

Tai, kas skamba, turi bûti ekrani-zuota. Vëjas, traukinys, fortepijo-nas. Garso ðaltinis turi bûti aiðkusir suprantamas. Bet tai – ne muzi-ka. Amerikietiðkuose filmuose mu-zika praneða apie visus pavojus, pa-deda suprasti sudëtingesnes vietas.Muzikos kaip ramento, lazdos inva-lidui man nereikia. Man jos reikiakaip spalvos, kuri atliepia mûsø pa-saulá. Nenoriu naudoti ir to, kasðiandien vadinama muzika, kai kurtiir bebalsiai dainininkai stovi priemikrofono, o uþ jø dar kas nors ðo-kinëja. Ádomiausia, kad to pasiklau-syti susirenka ðimtai tûkstanèiøþmoniø, jie mojuoja rankomis.

Apie dabartiná Gruzijos kinà

Labai juo dþiaugiuosi. Yra dvimerginos ir du vaikinai. Puikûs. Pa-vyzdþiui, vienas kuria trilerá, bet sugilia, tragiðka mintimi. Taèiau kar-tu ir linksmà. Taigi vël gruziniðkaskinas.

Apie stambø planà

Stambus planas taip priartina ak-toriaus individualumà, kad iðnyks-ta personaþas. Kodël visi politikaitelevizijoje þlunga? Dël stambausplano. Paslëpti neámanoma nieko.Ir snukis ne tas, ir þvilgsnis kaþkurbëginëja, ir lûpas laiþo, ir nosá lie-èia, ir matai, kad meluoja. O ið toli –visai kitas reikalas. Stambus planasnëra nusikaltimas, taèiau að jo ne-naudoju.

Apie filmavimo procesà

Nori nufilmuoti viskà, taèiau vis-ko negali. Ant sienos turiu prisikli-javæs raðteliø, kà norëèiau nufil-muoti. Filmavimo pradþioje viskaschaotiðka. Kaip marmure pamatytiskulptûrà ir iðlaisvinti jà nuo visko,kas nereikalinga? O akmuo nenoritapti skulptûra, prieðinasi. Su filma-vimo grupe, kur kiekvienas þmogusturi savo skoná ir biografijà, taip pattenka kovoti. Amþinai daroma netai, ko norëtøsi. Prancûzijoje, beje,turëjau nuostabià komandà. Daili-ninkà Emmanuelá de Chauvigny,

operatoriø Williamà Lubtchansky.Jis buvo labai grieþtas, bet ilgainiuiradome bendrà kalbà. Vis dëlto ki-ne dirbti bjauru. Nesibaigianti„chaltûra“, kuri kenkia nervams.Bet ið viso to kartais kaþkas iðeina.Svarbiausia, kad jie gertø. Blaivinin-kø nenoriu.

Apie garsius aktorius

Man siûlë daryti filmà su MerylStreep. Negaliu. Ji jau tiek vaidme-nø suvaidino, kad jai su tuo ðleifuáþengus mano filmo neliktø. Jai jisbûtø kaip dar vienas papuoðaliukasar kailinukai, o filmo nebebûtø, nesji pernelyg þinoma.

Apie liûdnà þvilgsná á þmonijà

Á viskà, kas praeina, þvelgiu ne suliûdesiu, o ramiai. Tai tiesiog fak-tas. „Drugeliø medþioklëje“ viskàuþima japonai, ir tai labai gerai. Jietaip pat vaþinëja dviraèiais. Visadosmanome, kad tai, kas buvo anks-èiau, buvo puiku. Nieko ten geronebuvo. Buvo þiaurûs laikai. Kaiman pasakoja apie Belle epoquePrancûzijoje, að galvoju: „Tai jautikrai.“ Nuo gërimo visi vaikðèiojomëlyni. Juk tai ne tik gërimas, tai –nuodai. Prieð deðimt metø buvoðvenèiamos 200-osios DidþiosiosPrancûzijos revoliucijos metinës.Didelë ðventë. Televizijoje paklau-së, kà apie ðià ðventæ galvoju. Atsa-kiau klausimu: „Ar nebûtø geriaugedëti? Kaip jums ne gëda? Pusë ða-lies nuþudyta, ir kas ið to gero? Jûsdþiaugiatës tuo, kà dabar turite?Manote, kad Liudvikas XVI buvokvailys? Nukirtote galvà þmogui,dariusiam laikrodþius. Nenorëjo jisbûti nei caru, nei karaliumi.“ Mestaip pat turëjome carà, kuris ðaudëá varnas. Todël, matyt, ávyko Spaliorevoliucija. Viduramþiais – inkvizi-cija, vëliau Amerikoje sunaikintoskultûros. Rusija uoliai naikino gru-ziniðkà gyvenimo bûdà. Jie taip irnesuprato, kad turëti – gerai, o ne-turëti – dar geriau. Naujieji rusai tonesupranta. Geriau savo atiduoti.Nes tai, ko neatiduosi, praþus.

Apie Joselianio filmø þiûrëjimà

Praðau, neþiûrëkite mano filmoskaitydami subtitrus. Tai labai truk-do. Stengiausi kurti kinà, o ne radi-jà. Ið esmës versti galima, bet svar-biausia tai, kas vyksta virðuje,ekrane. Apie kà jie ten kalba, ma-no galva, turëtø bûti ir taip aiðku.Nes kai jûs þiûrite á apaèià, jûs ne-þiûrite ten. O að, vargðelis, filmàmontavau tam, kad jûs já þiûrëtumë-te. Ne tam, kad klausytumëtës ir su-prastumët. Reikia suprasti, kasvyksta, kodël vyksta, o jei ko norsnesuprantate, tada þvilgtelkite á sub-titrus. Nors tai vargu ar padës. Taineturi jokios reikðmës. Nes kinema-tografas yra vaizdas ir garsas, o nevaizdas ir þodþiai. Ne plepalai. Nepokalbiukai. Gal nesuprantant kal-bos galima suprasti net daugiau.

UÞRAÐË AGNË MACKEV IÈ IÛTË

Á viskà, kas praeina, þvelgiu ramiai„Þiemos ekranø“ sveèias Otaras Joselianis

lima ir ko negalima. Nes vaizduo-tës neturintis þiûrovas viskuo pati-kës ir po to neþinia ko pridirbs.

Taèiau kita vertus, cenzûra yralinksmas dalykas. Be jos bûtø nykugyventi. Ypaè jei kalbama apie ide-ologinæ cenzûrà. Tai, kad gerø fil-mø neþiûri dauguma, gali bûti ir pri-valumas. Gerø knygø juk taip patniekas neskaito. Taèiau aiðku, kadðiø dienø jaunimas ne tik skaityt irraðyt nebemoka, nes priprato priedëþës, bet ir þalio supratimo neturiapie tai, kà þmonija sukûrë prieðmus. Nekalbu apie Homerà ir So-foklá, Euripidà. Kalbu apie tai, kasbuvo visai neseniai. Kalbu apie pa-prastus dalykus, apie Markà Twai-nà, Victorà Hugo, Maupassant’à,Zola, Tolstojø, Èechovà... Todëltoks þiûrovas cenzûruoja ne tik ki-nà, bet ir bet kokià dvasinæ raiðkà.

trenktos, þinojote, kad kaþkà pada-rëte. Vëliau ateidavo laikas ir filmaipasirodydavo. Ir „Andrejus Rublio-vas“ pasirodë, jo dabar taip pat nie-kam nereikia, ir „Uþmirðtø protë-viø ðeðëliai“. Pamenate anekdotà,kaip Breþnevas atëjo pas sekretoræir papraðë maðinële perspausdinti„Karà ir taikà“? Kodël? Nes manovaikai skaito tik ant tokio popie-riaus.

Apie prodiuseriø kinà

Prodiuseriai mëgsta, kad kvepë-tø menu, talentu, bet ne per daug.Man, pavyzdþiui, siûlë kurti filmàapie Þanà d’Ark. Pasakiau – nega-lima. Juk ji, vargðë, þuvo. Juk ji gy-veno ir savo gyvenimo paslaptá nu-sineðë su savimi. Nors paraðyti apietai galima. Tai nuostabiai padarëMarkas Twainas. Prancûzijoje ðitaip

Otaras Joselianis Vilniuje

„Ðantrapa“

7 meno dienos | 2014 m. sausio 31 d. | Nr. 4 (1065) 9 psl.

K i n a s

Þivilë Pipinytë

Amerikieèiø dramaturgija garsë-ja ðeimos gyvenimo melà vaizduo-janèiomis pjesëmis. Neatsitiktinai irTracy Lettso drama „RugpjûtisOseidþo grafystëje“ sulaukë Pullit-zerio premijos ir triumfo Brodvëjausscenoje. Brodvëjaus ðlove apdovano-ti dramaturgai ne kartà gelbëjo ki-nematografininkus. Taip atsitiko irðá kartà. Pjesës pagrindu sukurtaJohno Wellso tragikomedija „Ðei-mos albumas: rugpjûtis“ („August:Osage Country“, JAV, 2013) sprog-te sprogsta nuo konfliktø, netikëtø,nors ir logiðkø, siuþeto posûkiø,átampos ir beveik antikiniø perso-naþø tragedijø. Tiesa, personaþai –ið pirmo þvilgsnio patys kasdienið-kiausi: tai á poeto Beverlio Vestono(Sam Shepard) laidotuves Oklaho-mos uþkampyje susirinkusi ðeima.Kiekvienas jø – neiðsipildþiusiø am-bicijø, nemeilës, atstûmimo dramasiðgyvenantys þmonës. Todël filmevisko gal net ir per daug: tëvo alko-holizmas, vëþiu serganèios motinosnarkomanija, incestas, santuokinëneiðtikimybë... Visai nekeista, kadkaitinant rugpjûèio saulei namuoseprie gedulingø pietø stalo praside-da santykiø aiðkinimasis ir ima kristikaukës.

Regis, Wellsas nuo pat pradþiø beiðlygø paklûsta dramaturgui ir ak-toriams, kuriø kiekvienas naudoja-si proga surengti benefisà. Pirmau-ja, þinoma, Meryl Streep. VioletàVeston ji vaidina bravûriðkai nuopat pirmojo pasirodymo kadre, kairytà nusileidþia á vyro kabinetà ap-svaigusi nuo narkotikø, po chemo-terapijos vos atþëlusiais plaukais,valdinga, bet kartu ir apgailëtina,baisi, bet ir neátikëtinai áþvalgi. Streepkuria savo herojæ nuolat balansuo-dama ties satyros riba: jos Violetanet beviltiðkoje padëtyje iðsaugo hu-moro jausmà. Ji, regis, didþiuojasisavo begaliniu egoizmu, tuo, kad nuojos akiø nepasislëps në menkiausiaartimøjø gyvenimo detalë. Aktorë taivaidina nuolat keisdama intonacijà.Violeta suvokia savo kaltæ, bet nuo-lat ieðko pasiteisinimo arba bandotà kaltæ suversti kitiems ir pirmiau-sia vyriausiajai dukteriai Barbarai.Vaikystëje nesulaukusi motinos mei-lës ir patyrusi skurdà, Violeta ásitiki-nusi, kad dukterø vaikystë turëjo bûtilaiminga. Ðá jos tikëjimà atskleidþiapuikiai suvaidinta, bet holivudiðkaigana iliustratyvi Violetos pasakoji-mo apie vaikystës svajonæ – batus –scena.

Netikëtai lygiavertis filme Streepir Julios Roberts duetas. Iðaugusi ið

romantiðkø herojø Roberts neslepiaketuriasdeðimtmetës raukðliø ir ku-ria stiprios, valingos Barbaros cha-rakterá. Nors ið pradþiø gali pasiro-dyti, kad depresijos, vyro Bilo (EwanMcGregor) neiðtikimybës ir paaug-lës dukters Dþinos (Abigail Breslin)elgesio iðkankinta Barbara – neu-rotiðka ir paþeidþiama, ji vienintelë ið-drásta pasiprieðinti motinai. Filmui ápu-sëjus Barbara vis labiau atsiskleidþia:supranti, kad vaikystëje jai teko savokailiu patirti visus narkomanës moti-nos ekscesus, kad apsisprendimas pa-likti tëvus atrodë vienintelis iðsigelbë-jimas. Filmo pabaigoje Barbara bus vëlpriversta rinktis. Tà bûtinybæ apsi-spræsti Roberts kuria itin subtiliai,kaip tikràjà tapimo savimi dramà.

Panaðias metamorfozes patirs irkitos dvi seserys. Moteriðkø þurna-lø tekstus apie sëkmæ ir laimæ ákvëp-tai kartojanti Juliette Lewis Karenfilmo pradþioje atrodo tiesiog idio-të, nematanti savo naujojo suþadë-tinio – prasimuðëlio Stivo (DermotMulroney) esmës. Taèiau Lewis„apaugina“ savo herojæ vis naujo-mis, tegu ir mikroskopiðkomis, de-talëmis, kad parodytø – vaikystë irjai paliko negyjanèiø þaizdø.

Tëvø nepalikusi Aivë (JulianneNicholson) ið pradþiø, regis, tyliaiiðgyvena savo nesusiklosèiusá asme-

niná gyvenimà ir nuolatines motinospastabas. Taèiau ir ji jau apsispren-dë pradëti naujà gyvenimà su pus-broliu, kurá visi vadina maþuojuÈarlzu. Benedictas Cumberbatchasákvëptai suvaidino nevykëlá, prislëgtànuolatiniø motinos priekaiðtø trisde-ðimtmetá, kuris liguistai nepasitiki sa-vimi. Vos keliuose filmo epizoduoseaktorius atskleidþia personaþo dra-mà, jo bejëgiðkumà, pasmerktumà.Viena nuostabiausiø „Ðeimos albu-mo: rugpjûtis“ scenø, beje, suke-lianti átarimà, kad taip autoriai ban-do iðsaugoti ðeimos mità, kurá visàfilmà griauna Vestonai, – kai á lai-dotuves pavëlavusá sûnø pasitikæs të-vas Èarlzas (tokio Chriso Cooperiodar neteko matyti) bando jam sugrà-þinti pasitikëjimà savimi. Tëvo mei-lës, sugebëjimo suprasti ir palaikytisûnø scena neátikëtinai jautri, inty-mi ir bene vienintelë, kur gali pama-tyti nuoðirdþià meilæ. Tà, kurios jampaðykðtëjo motina Metë Fei (Mar-

Saulës nudegintiNauji filmai – „Ðeimos albumas: rugpjûtis“

go Martindale) – plepi ir netikëtaidar vienà paslëptà ðeimos dramà at-vërusi Violetos sesuo.

Ir dramaturgas, ir reþisierius, re-gis, pabrëþtinai stengiasi likti visoto ðeimos pragaro stebëtojais, ne-teisti, nevertinti ir, sakyèiau, susita-patinti su indëne Dþona (Misty Up-ham), kurià prieð mirtá priþiûrëtiVioletos pasamdë Beverlis. Dþonastebi ðeimininkø gyvenimà nesiste-bëdama, nesikiðdama. Ji sureaguostik vienà kartà, kai Stivas ims kabi-nëtis prie paauglës. Dþonos pabrëþ-tinas „normalumas“ ið dalies ir „árë-mina“ Vestonø ðeimos psichodramà.

Kita vertus, Wellsas ir nesisten-gia slëpti, kad „Ðeimos albumas:rugpjûtis“ – pjesës ekranizacija. Betjis gana subtiliai kuria Oklahomosuþkampio atmosferà: begalinës sau-lës iðdegintos lygumos, ryðki ðviesatik pabrëþia personaþø pasaulá. TikBarbaros þvilgsnis filmo pabaigojeþadina viltá. Kaip be jos?

Aleksejaus Balabanovo „Brolis“(TV1, vasario 3 d. 21 val.) – ið tø re-tø filmø, kurie áamþina laiko kaità.Ið tø, kurie tikrai nusipelnë bûti va-dinami kultiniais. 1997-aisiais pasi-rodæs ekranuose, „Brolis“ sukëlë di-dþiules diskusijas, buvo kaltintasrusiðku ðovinizmu, bet pelnë nuo-ðirdþià þiûrovø meilæ. Tai supranta-ma, nes pagrindinis filmo herojus –ið armijos demobilizuotas DanilaBagrovas (Sergejus Bodrovas jau-nesnysis) ne tik atspindëjo keistodeðimtmeèio, kurá rusai dabar va-dina „bloguoju“, nuotaikas, bet irbuvo tikrasis laikø, kai viena geidþia-miausiø ir labiausiai mitologizuotø„profesijø“ Rusijoje tapo samdomasþudikas, didvyris. Dar jis atspindëjoir situacijà, kurioje atsidûrë ambi-cingasis rusø kinas – „Brolio“ biu-dþetas, ðvelniai tariant, menkas. Jisbuvo nufilmuotas per mënesá, betgal bûtent todël, kad pinigø niekamneuþteko, dabar „Brolis“ taip tiks-liai perteikia „tarpulaikio“, kai se-nasis gyvenimas griûva ir kartu ran-dasi dar nesuvoktas naujasis, dvasià.Muzikiniu ðio laiko atitikmeniu pofilmo premjeros tapo grupës „Nau-tilus Pompilius“ muzika.

Danila neranda sau vietos gim-tojoje provincijoje. Þlugus SovietøSàjungai, gyvenimas pasikeitë netèia. Vaikinas vyksta á degradavusiostikrovës simboliu filme netikëtai pa-

rodytà Peterburgà, kur ásikûrë vy-resnysis brolis. Paaiðkëja, kad bro-lis – samdomas þudikas. NetrukusDanilai teks nuspræsti, kaip ir kurgyventi, kaip ágyvendinti keistà mi-sijà – tapti blogio angelu naikinto-ju. Juk neatsitiktinai jo vardas reið-kia „Mano teisëjas yra Dievas“.

Ið pradþiø „Brolis“ neskatino ieð-koti filosofiniø prasmiø ir poteksèiø.Jø atsirado vëliau, ypaè po tragiðkosSergejaus Bodrovo jaunesniojo mir-ties Kaukazo kalnuose. Taèiau da-bar, kai visa pernai mirusio Balaba-novo kûryba lyg ant delno, akivaizdu,kad filosofinis kinas ir buvo jo tiks-las. Á já reþisierius ëjo nuosekliai.Pradëjæs nuo ámantriø SamuelioBecketto ir Franzo Kafkos ekraniza-cijø, jis grynino filmø kalbà iki pat pas-kutiniø (tarsi nujauèiant artëjanèiàmirtá) savo filosofiniø paraboliø „Kû-rikas“ bei „Ir að noriu“. Prisipaþinsiu,pastaruosius filmus mëgstu labiausiai,bet kuo ilgiau gyvenu, tuo aiðkiausuprantu, kad filmai keièiasi kartusu mumis. Todël net smalsu, kokspirmadiená bus „Brolis“.

Kad ir kaip bûtø keista, Danilàprimena filmo „Pastorius su kulkos-vaidþiu“ (TV3, vasario 1 d. 00.50) he-rojus Semas (Gerard Butler). Bu-væs nusikaltëlis, piktnaudþiavæsnarkotikais ir alkoholiu, iðeina ið ka-lëjimo ir ima keistis sutikæs striptizoðokëjà Lin (Michelle Monaghan).

Jiems gimsta duktë, o netrukus abuatsiverèia á tikëjimà. Semas prade-da daryti gerus darbus ir nuspren-dþia vykti á Afrikà gelbëti vaikø. Sa-vo globotinius jis pasirengæs gintinet ginklu...

Likimo ironija, bet tokio „teisin-go“ siuþeto filmas sukurtas pagalbuvusio narkotikø platintojo SamoChilderso, kuris kartu su þmona1998 m. Sudane ákûrë kaimelá vai-kams ir fondà „The Angels of EastAfrica“, autobiografijà. Matyt, to-dël ji ir sudomino reþisieriø MarcàForsterá, kuris yra sukûræs ne tik fil-mà apie Dþeimso Bondo nuotykiusar „Pasauliø karà Z“, bet ir tikro arthouse pavyzdþiø – filmus „Monstrøbalius“ ar „Svajotojas“.

Gavino O’Konnoro filmas „Pui-kybë ir garbë“ (LNK, 5 d. 22 val. ) –dar viena variacija broliø, kaltës irjos atpirkimo tema. Pagrindinis fil-mo herojus – Niujorko policininkaisRëjus. Kelios jo ðeimos kartos dir-bo policijoje, tad nuo vaikystës jisbuvo auklëjamas „Tarnauti ir ginti“dvasia. Taèiau nepavykusi kovos sunarkotikais poskyrio akcija, kai uþ-pulti keturi policininkai, suþadinaRëjaus átarimus, kad á neaiðkiussantykius su nusikaltëliais ásipainio-jæs jo vyresnysis brolis. Rëjui teksrinktis – ðeima ar garbë. Be ameri-kieèiø kinui áprastos korumpuotøpolicininkø temos, „Puikybë ir gar-

bë“ turi ir didelá privalumà – akto-rius Edwardà Nortonà, Colinà Far-rellà ir Jonà Voightà.

Taèiau jei norite paganyti akis ágraþiàjà Keirà Knightley ar prisi-minti kerinèià Jane Austin romanøatmosferà, geriau paþiûrëkite JoeWrighto (to, kuris pernai ekranizavo„Anà Kareninà“) 2005 m. filmà „Pui-kybë ir prietarai“ (TV1, 1 d. 21 val.).Pasakojimas apie penkias seseris Be-net, kurios XVIII a. turi tik vienà lai-mingo gyvenimo kelià – sëkmingaiiðtekëti, apie nuostabøjá ponà Dar-sá, yra geriausia, ko galima sulauktiniûrø þiemos ðeðtadienio vakarà.

Jei mëgstate anglø humorà, ne-praleiskite „Elito kine“ (LRT Kultû-ra, 5 d. 21 val.) rodomos Chriso Mor-

riso satyros „Keturi liûtai“ (2010). Fil-mo herojai – keturi musulmonai, gy-venantys Anglijoje. Kiekvienas jønori iðgarsëti ir atkerðyti islamo prie-ðams, kapitalistams, sionistams ir ki-tokiems niekðams. Jie pasirengæ betkokiam teroro aktui, bet neþino, nuoko reikëtø pradëti. Juolab kad ir mir-ti, jei visai atvirai, nesinorëtø.

„Keturiø liûtø“ personaþø infan-tilumas ir kvailumas atrodo neiðse-miami. Bet filmas nuosekliai árodo,kad kvailumas bûna mirtinai pavo-jingas. Ðià tiesà reikëtø suprasti irkai kuriems lietuviø politikams ra-dikalams ar jais besiþavintiems nai-vuoliams.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

Filmai keièiasi kartuKrësle prie televizoriaus

„Brolis“

10 psl. 7 meno dienos | 2014 m. sausio 31 d. | Nr. 4 (1065)

S a u s i o 3 1 – v a s a r i o 9

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

Paroda „Siûlau naujà pasaulá. Vito Luckaus

fotografijos retrospektyva“

Paroda „Vaizdø vieta“ (Lietuvos fotografija

iliustruotuose þurnaluose XX a. 7—8 deðimt-

meèiais)

„90x60. Lietuvos fotografijos parodø plaka-

tai. 1970—1987“

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Paroda „Nuostabioji þemë. Dailininkai Rytø

Prûsijoje. XIX—XX a. pirmos pusës tapyba ið

Aleksandro Popovo rinkinio“

Radvilø rûmaiVilniaus g. 24

Europos dailë XVI—XIX a.

Dubingiø ir Birþø kunigaikðèiai Radvilos

Rytø Azijos, Naujosios Gvinëjos ir Australijos

aborigenø menas

Paroda „Renesanso spindesys“

Paroda „Tohoku Japonijos fotografø akimis“

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3A

Paroda „Nuo karo iki taikos“ (XX a. penkto-

ðeðto deðimtmeèio mada ið Aleksandro

Vasiljevo kolekcijos)

Kazimiero Þoromskio (1913—2004) paroda

„Nuo realizmo iki optinio meno“

Lenkijos fotografijos ir dizaino paroda

„Materia Prima“

Vytauto Kasiulio dailës muziejusA. Goðtauto g. 1

Vytauto Kasiulio kûriniø kolekcija

Paroda „Arbit Blato Paryþius ir Venecija“

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Senosios Lietuvos istorija XIII—XIX a.

Lietuviø liaudies menas

Kryþdirbystë

Paroda „Þemaièiø krikðto þenklai“, skirta

Þemaièiø krikðto 600 metø sukakèiai

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Senosios liturginës tekstilës paroda „Ðilkas ir

auksas“

Paroda „Didþiulis mûras, vos per du uolek-

èius þemën ágilintas, ðitiek metø stebuklingai

stovi“: Trakø parapinë baþnyèia XV amþiuje“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

nuo 31 d. — Sebastiano Diazo Moraleso

(Argentina) projektas „Ficcionario“

Melvino Moti (Olandija) projektas „Hipererdvë“

Galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

iki II. 8 d. — Povilo Rièardo Vaitiekûno pieðiniai

Meno projektø erdvë „Malonioji 6“Malonioji g. 6

nuo II. 1 d. — Gedvilës Bunikytës paroda „Dvi

tvarkos rûðys“

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

nuo II. 4 d. — Andriaus Zakarausko paroda

„Vardan“

Galerija „Aidas“Trakø g. 13

Lilijos Valatkienës fotoparoda „Maþoji Lietuva“

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

Arturo Valiaugos fotoparoda „Ilgesio þemë“

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

nuo II. 6 d. — Svajonës ir Pauliaus Stanikø

(S&P Stanikas) projektas „Dvigulë lova“

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

iki II. 8 d. — In memoriam Liucijai Ðulgaitei.

„Ðirdies stebuklinga versmë“

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

Paroda „Viva Verdi!“, skirta Giuseppe’s Verdi

200-osioms gimimo metinëms

iki II. 8 d. — paroda-kûrybinës dirbtuvës

„Ðeðëliø teatras“

Galerija „Arka“Auðros Vartø g. 7

Paroda „Baltas lapas. Devyniasdeðimtøjø vaikai“

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

iki II. 8 d. — Arvydo Brazdþiûno-Dusës

paroda „Gruobuonis ir kiti“

Lietuvos dailininkø sàjungosparodø salëVokieèiø g. 4 / 2

Filomenos Linèiûtës-Vaitiekûnienës tapybos

paroda „Medþiai ir bokðtai“

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

iki II. 7 d. — Tauro Kensmino skulptûros

Dailës galerija-studija „Ra“Pranciðkonø g. 8

nuo 31 d. — Vido Poðkaus akvarelës, pieðiniø,

tapybos paroda „Vytauto jaunystë“

„Juðkus gallery“B. Radvilaitës g. 6B

Raimondo Martinëno paroda ,,Tirðtas

Raimondo Martinëno kûrybos spalvingumas“

Galerija „Kunstkamera“Ligoninës g. 4

Vitolio Truðio tapybos paroda „Sutemø ðviesa“

Jono Meko vizualiøjø menø centrasGynëjø g. 14

iki II. 1 d. — Monikos Dirsytës performansas

Lietuvos nacionalinës UNESCOkomisijos galerijaÐv. Jono g. 11

Virgilijaus Jankausko fotoparoda „Donelaitis“

Raðytojø klubasK. Sirvydo g. 6

nuo II. 4 d. — fotografo Romualdo Poþerskio

paroda „Maþasis Alfonsas“

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerijaVilniaus g. 39/6

Vaikø pieðiniø paroda „Jau saulelë vël...“

KAUNAS

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

nuo 31 d. — paroda „Sveikas, Paryþiau!

Litvakø dailininkø keliais“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

Rolando Karaliaus paroda „Bûsena“ ið ciklo

„Lûþio kartos vardai“

Paroda „Geriausias metø kûrinys“

A. Þmuidzinavièiaus kûriniø irrinkiniø muziejusV. Putvinskio g. 64

Evaldo Mikalauskio paroda „Dar kartà beveik

apie þmogø“

Maironio lietuviø literatûrosmuziejusRotuðës a. 13

„Maironis ir jo epocha. ...palieku visà mano

judomàjá turtà“

„Kristijonui Donelaièiai — 300“

„Raðytojai 1863 metø sukilime“

„XIX a. II p. — XX a. pr. Lietuvos valstybës

politikos, kultûros, mokslo visuomenës elitas

ir jo aplinka“

J.B. Buùhako fotografijø paroda „Vilnius ir jo

architektûrinës detalës“ (ið Lietuvos dailës

muziejaus rinkiniø)

Keramikos muziejusRotuðës a. 15

nuo 31 d. — Aldonos Jonuðkaitës-Ðaltenie-

nës parodos „Kelias...“

Kauno fotografijos galerijaRotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2

Kauno fotoklubo 50-meèio jubiliejui skirta

paroda

Galerija „Aukso pjûvis“K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53

Gintauto Skuodo fotoparoda „Tapybinë vizija“

Kauno klinikose — Alberto Ðvenèionio

fotografijø paroda „Lietuvos piliakalniai“

Vaclovo Strauko fotoparoda ið ciklo „Kopos“

Galerija „Meno forma“Savanoriø pr. 166

Eugenijaus Varkulevièiaus-Varkalio paroda

„Smëlis, molis ir akmuo“

Kauno miesto muziejusM. Valanèiaus g. 6

„Kauno þydø bendruomenë istorijos ðalti-

niuose“

Kauno kolegijos Justino Vienoþinskio Menø

fakulteto studentø stiklo darbø paroda

„Praeities lobynai“

iki II. 1 d. — tapybos paroda „Miesto erdvës“

Kauno pilisPilies g. 17

Ekspozicija „Kauno pilies istorijos mozaika“

iki II. 5 d. — Kauno kolegijos J. Vienoþinskio

menø fakulteto Dizaino katedros antro

kurso studentø fotografijø paroda „Griûvan-

tis Kaunas“

K L A I P Ë D A

Lietuvos dailës muziejaus PranoDomðaièio galerijaLiepø g. 33

iki II. 2 d. — Klaipëdos Adomo Brako dailës

mokyklos moksleiviø diplominiø darbø

paroda „Evoliucija. Proverþis. Perspektyvos“

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

Salvadoro Dali litografijø, keramikos,

skulptûros, medaliø paroda „Materialusis

siurrealizmas“

Adomo Danusevièiaus paroda „Kamufliaþinis

vyriðkumas“

Airiø menininko Eamono O’Kane’o pieðiniø ir

instaliacijø paroda „And Time Begins Again“

Baroti galerijaAukðtoji g. 3/3a

Jûratës Mykolaitytës tapyba

Ð I A U L I A I

Dailës galerijaVilniaus g. 245

Dailës magistrantø baigiamøjø darbø paroda

Ðiauliø universiteto dailës galerijaVilniaus g. 141

Remigijaus Treigio fotografijos ir Irmos

Leðèinskaitës tapybos, videodarbø paroda

„Svarus medþiagiðkumas“

Iki II. 8 d. — Dailës magistrantûros baigia-

møjø darbø paroda

P A N E V Ë Þ Y S

Dailës galerijaRespublikos g. 3

Paroda „Kinø menas Baltijos ðalyse“

Fotografijos galerijaVasario 16-osios g. 11

Fotografijø paroda „Kinijos tradicijos,

ritualai, ðventës“

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras31 d. 18.30 — „TRISTANAS IR IZOLDA“ (pagal

R. Wagnerio muz.). Libreto autoriai K. Pasto-

ras, C. Alphenaar. Choreogr. — K. Pastoras

(Lenkija). Muzikinis vad. ir dir. — M. Pitrënas

II. 1 d. 18.30 — P. Èaikovskio „EUGENIJUS

ONEGINAS“. Dir. — M. Pitrënas

2 d. 12 val. — B. Pawlowskio „SNIEGUOLË IR

SEPTYNI NYKÐTUKAI“. Dir. — A. Ðulèys

4 d. 18.30 — G. Verdi „OTELAS“. Dir. —

M. Staðkus

5 d. 18.30 — P. Èaikovskio „MIEGANÈIOJI

GRAÞUOLË“. Dir. — M. Staðkus

6 d. 18.30 — G. Donizetti „MEILËS

ELIKSYRAS“. Dir. — M. Pitrënas

7 d. 18.30 — „BARBORA RADVILAITË“ (pagal

S. Vainiûno, A. Malcio, H.M. Góreckio ir kt.

muzikà). Dir. — A. Ðulèys

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

31 d. 18.30 — T. Sùobodzianeko „MÛSØ

KLASË“. Reþ. — Y. Ross

II. 1 d. 18 val. — A. Èechovo „DËDË VANIA“.

Reþ. — E. Lacascade’as (Prancûzija)

2 d. 12 val. — „PELENË“ (pasaulio pasakø

motyvais). Reþ. — J. Dautartas

5 d. 18.30 — M. Sperro „MEDÞIOKLËS

SCENOS“. Reþ. — R. Atkoèiûnas

6, 7 d. 18.30 — A. Ðkëmos „BALTA DROBULË“.

Reþ. — J. Juraðas (Nacionalinis Kauno

dramos teatras)

Maþoji salë

II. 1 d. 16 val. — E. Palmetshoferio

„HAMLETAS MIRË. GRAVITACIJOS NËRA“.

Reþ. — P. Ignatavièius

2 d. 16 val. — M. Duras „MUZIKA 2“.

Reþ. — A. Liuga

4 d. 19 val. — „PAUKÐÈIAI“. Reþ. — G. Iva-

nauskas (G. Ivanausko teatro projektas)

5 d. 14 val. — R. Granausko „DUBURYS“.

Reþ. — S. Raèkys

6 d. 16 val. — V.V. Landsbergio „BUNKERIS“.

Reþ. — V.V. Landsbergis

7 d. 16 val. — M. Mayenburgo „AKMUO“.

Reþ. — A. Jankevièius

Vilniaus maþasis teatras31 d. 18.30 — „MANO TËVAS — AGAMEM-

NONAS“ (scenos ið Euripido pjesiø).

Reþ. — K. Bogomolovas (Rusija)

II. 1 d. 18.30 — A. Strindbergo „FREKEN

JULIJA“. Reþ. — A. Areima

7, 8 d. 18.30 — PREMJERA! J. Tumo-Vaiþgan-

to „DËDËS IR DËDIENËS“. Reþ. — G. Tuminai-

të, komp. — G. Puskunigis. Vaidina R. Ado-

maitis, A. Ðataitë, V. Sodeika, M. Capas,

G. Latvënaitë-Gluðajeva

OKT/Vilniaus miesto teatras6—8 d. 19 val. OKT studijoje — A. Èehovo

„ÞUVËDRA“. Reþ. — O.Korðunovas

Valstybinis jaunimo teatras31 d. 17 val., II. 1 d. 18 val. — PREMJERA!

Þemaitës „TRYS MYLIMOS“. Reþ. — A. Latënas

II. 1 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ANGELØ

PASAKOS“. Reþ. — V.V. Landsbergis (Salë 99)

2 d. 12 val. — „RAGANIUKË“ (pagal O. Preus-

slerio pasakà). Reþ. — E. Jaras

2 d. 18 val. — „JIS IR JI“ (pagal J. Biliûno ir

J. Janulaitytës-Biliûnienës laiðkus). Scen. aut.

ir reþ. — B. Mar (Salë 99)

4 d. 18 val. — Ch. Palahniuko „KOVOS

KLUBAS“. Insc. aut. ir reþ. — V. Bareikis

5 d. 18 val. — PREMJERA! P. Demirskio

„NESISTEBËK, JEI KAS NORS ATEIS PADEGTI

TAVO NAMØ“. Reþ. — A. Jankevièius

6 d. 18 val. — P. Vaièiûno „PATRIOTAI“.

Reþ. — J. Vaitkus

7 d. 18 val. — D. Wassermano „SKRYDIS VIRÐ

GEGUTËS LIZDO“. Reþ. — V. Griðko

Rusø dramos teatras31, II. 1 d. 18.30 — S. Ðaltenio „LITUANICA“.

Reþ. — J. Popovas (bendras VðÁ „Dþiazo

spalvos“ ir LRDT projektas)

2 d. 12 val. — S. Marðako „KATËS NAMAI“.

Reþ. — A. Uteganovas (Rusija)

2 d. 18.30 — F. Veberio „KVAILIØ VAKA-

RIENË“. Reþ. — M. Poliðèiukas (Prancûzija)

6 d. 18.30 — A. Vampilovo „PRAËJUSIÀ

VASARÀ...“. Reþ. — V. Lukjanenko

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOS

Parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

iki II. 8 d. — paroda „...ið perþiûrø“ (architek-

tûros ir dizaino studentø kursiniai darbai)

iki II. 1 d. — paroda „Ðimtmeèio portretas“

Paroda „Istorinis „Metø“ kostiumas“

Tekstilës galerija „Artifex“Gaono g. 1

Paroda „Þaismingi tyrimai sumaniojoje

tekstilëje“

Galerija „ARgenTum“Latako g. 2

iki II. 8 d. — Eimanto Ludavièiaus paroda

„Erdvë“

A. ir A. Tamoðaièiø galerija„Þidinys“Dominikonø g. 15

Dailininkø Tamoðaièiø kûryba

XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno rinkiniai

Telðiø galerijaKæstuèio g. 3

Þydrûnës Kriûkaitës tekstilës paroda

„Ma(o)nochromija“

iki II. 4 d. — Vilniaus dailës akademijos Telðiø

fakulteto IV kurso studentø vizualinës

raiðkos darbø paroda

nuo 5 d. — Ðiauliø universiteto Menø

fakulteto magistrø studijø studentø kûrybi-

niø darbø paroda

Dailë

Verta nuvaþiuoti iki pajûrio. Klaipëdos kultûrø komunikacijø centre(KKKC, Didþioji Vandens g. 2) atsidarë trys ádomios parodos: minias tel-kia iki vasario 28 d. veiksianti autoriaus, kurio pristatyti nereikia, – Salva-doro Dali – litografijø, keramikos, skulptûros, medaliø paroda „Materialu-sis siurrealizmas“; labai estetiðka ir átaigi airiø menininko Eamono O’Kane’opieðiniø ir instaliacijø paroda „And Time Begins Again“; ir aktualiausiajø, subtiliai ir talentingai visuomenës susitarimus tirianti Adomo Danuse-vièiaus paroda „Kamufliaþinis vyriðkumas“. O’Kane’o ir Danusevièiausparodos veikia iki kovo 13 d.

Muzika

Vasario 3 d. 18 val. Vilniaus Ðv. Jonø baþnyèioje ciklo „Alma Matermusicalis“ koncerte grieþia Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, so-listas Vilhelmas Èepinskis (smuikas). Diriguoja Modestas Pitrënas –2012 m. Lietuvos nacionalinës kultûros ir meno premijos laureatas, ku-riam ir skirtas ðis koncertas, pavadintas „Misija – dirigentas“. SkambësR. Wagnerio, G. Mahlerio, C. Debussy, J. Svendseno, R. Vaughano Wil-liamso, A. Navako kûriniai.

„7md“ rekomenduoja

7 meno dienos | 2014 m. sausio 31 d. | Nr. 4 (1065) 11 psl.

Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

7 d. 18.30 — L. Andrejevo „TAS, KURIS

GAUNA ANTAUSIUS“. Reþ. — J. Vaitkus

Teatras „Lëlë“Didþioji salë

II. 1, 2 d. 12 val. — PREMJERA! SNIEGO

KARALIENË (pagal H.Ch. Andersenà). Pjesës

aut. ir reþ. — N. Indriûnaitë

7 d. 18.30 — „NE PAGAL ÐIO PASAULIO

MADÀ“ (fantazija apie poetà K. Donelaitá).

Insc. aut. ir reþ. — R. Kazlas

Maþoji salë

II. 1 d. 14 val. — N. Indriûnaitës „BALTOS

PASAKOS“ (pagal H.Ch. Anderseno pasakas).

Reþ. — N. Indriûnaitë

Menø spaustuvëII. 1 d. 11 val. Juodojoje salëje — „BALTOJI

LOPÐINË“. Choreogr. — A. Ðeiko (Klaipëdos

ðokio teatras „Padi dapi fish“ ir menininkø

grupë „Þuvies akis“)

1 d. 18 val. Kiðeninëje salëje — „TUAГ

(Klaipëdos ðokio teatras „Padi dapi fish“ ir

menininkø grupë „Þuvies akis“)

1 d. 19.30 Juodojoje salëje — „AIKÐTELËJE

LAISVØ VIETØ NËRA“. Choreogr. — A. Ðeiko

(Klaipëdos ðokio teatras „Padi dapi fish“ ir

menininkø grupë „Þuvies akis“)

2 d. 12 val. Juodojoje salëje — „MOZAIKA“.

Choreogr. — B. Banevièiûtë (ðokio teatras

„Dansema“)

2 d. 13 val. Kiðeninëje salëje — „VËJØ

MOTË“. Spektaklio kûrëjai S. Degutytë,

S. Dikèiûtë, V. Narkevièius, L. Skukauskaitë,

T. Juozapaitis („Stalo teatras“)

6 d. 19 val. Juodojoje salëje — „NUTOLÆ

TOLIAI“ (pagal P. Ðirvá). Reþ. — C. Grauþinis

(teatras „cezario grupë“)

7 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — PREMJERA!

„59’ONLINE“. Idëjos aut. L. Vaskova ir R. Maèiliû-

naitë (jaunøjø scenos menininkø programa

„Atvira erdvë’13“)

7 d. 19 val. Juodojoje salëje — C. Grauþinio

„DRÀSI ÐALIS (LIETUVOS DIENA)“. Reþ. —

C. Grauþinis (teatras „cezario grupë“)

KAUNAS

Kauno dramos teatras31 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — I. Turge-

nevo „MËNUO KAIME“. Reþ. — V. Tertelis

II. 1 d. 12 val. Ilgojoje salëje — I. Paliulytës

„ANDERSENO GATVË“ (H.Ch. Anderseno biografi-

jos ir pasakø motyvais). Reþ. — I. Paliulytë

1 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — A. Ðkëmos

„BALTA DROBULË“. Reþ. — J. Juraðas

2 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — „LAIMINGI“

(pagal F. von Schillerio „Klastà ir meilæ“).

Reþ. — A. Areima

2 d. 19 val. — „PAUKÐÈIAI“. Reþ ir choreogr. —

G. Ivanauskas (G. Ivanausko teatras, Naujø

idëjø kamerinis orkestras (Ni&Co)

4 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — A. Ðkëmos

„BALTA DROBULË“. Reþ. — J. Juraðas

5 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — J. Patricko

„MÛSØ BRANGIOJI PAMELA“. Reþ. — A. Latënas

Kauno muzikinis teatras31 d. 18 val. — N. Rimskio-Korsakovo „CARO

SUÞADËTINË“. Muzikinis vad. ir dir. — E. Pehkas

(Estija). Dir. — J. Janulevièius

II. 1 d. 18 val. — I. Kãlmãno „BAJADERË“.

Dir. — J. Janulevièius

2 d. 12 val. — „SNIEGO KARALIENË“.

Choreogr. — A. Jankauskas

2 d. 18 val. — I. Kãlmãno „MONMARTRO

ÞIBUOKLË“. Dir. — V. Visockis

5 d. 1 val. — E. Johno, T. Rice’o „AIDA“.

Dir. — J. Janulevièius

6 d. 18 val. — K. Millöckerio „STUDENTAS

ELGETA“. Dir. — V. Visockis

7 d. 18 val. — L. Adomaièio „DULKIØ SPIN-

DESYS“. Choreogr. ir libreto aut. — D. Bervin-

gis ir G. Visockis

Kauno kamerinis teatras31 d. 18 val. — F. Zelerio „TIESA“.

Reþ. — S. Rubinovas

II. 2 d. d. 18 val. — Moliêre’o „ÐYKÐTUOLIS,

ARBA MELO MOKYKLA“. Reþ. — A. Pociûnas

6 d. d. 18 val. — F. Rabelais „GARGANTIUA IR

PANTAGRIUELIS“. Reþ. — S. Rubinovas

7 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „KAVINË „PAS

BLEZÀ“. Reþ. — S. Rubinovas

Kauno maþasis teatras31 d. 19 val. — PREMJERA! F. Rame, D. Fo

„LAISVOJI PORA“. Reþ. — R. Januðkevièiûtë,

A. Baniûnas

II. 2 d. 12 val. — PREMJERA! A. Dilytës

„AGUONOS ÐOKIS“. Reþ. — A. Baniûnas

7 d. 19 val. — G. Grajausko „REZERVATAS“.

Reþ. — A. Veverskis

Kauno lëliø teatrasII. 1 d. 12 val. — „GULBË — KARALIAUS PATI“.

Reþ. — N. Indriûnaitë

2 d. 11, 13 val. — „MEÐKIUKO GIMTADIENIS“.

Reþ. — R. Bartninkaitë

Klaipëda

Klaipëdos valstybinis dramosteatrasII. 2 d. 18 val. Þvejø rûmuose — PREMJERA!

P. Zelenkos „PAPRASTOS BEPROTYBËS

ISTORIJOS“. Reþ. — D. Rabaðauskas

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatrasII. 1 d. 12 val. Kolonø salëje — PREMJERA!

„TINGINËLIØ KAIMAS“ (pagal V.V. Landsber-

gio knygà „Tinginiø pasakos“)

1 d. 18.30 — P. Abrahamo „BALIUS SAVOJOJE“

2 d. 13 val. — B. Pavlovskio „SNIEGUOLË IR

SEPTYNI NYKÐTUKAI“

8 d. 18.30 — Z. Liepinio „ADATA“

9 d. 12 val. val. Teatro kolonø salëje —

„VERPALØ PASAKOS“

Ð I A U L I A I

Ðiauliø dramos teatras31 d. 18 val. — E.M. Remarque’o „TRYS

DRAUGAI“. Reþ. — R. Steponavièiûtë

II. 1 d. 18 val. — PREMJERA! „NEBYLYS“

(pagal J. Tumà-Vaiþgantà). Reþ. — J. Vaitkus

II. 2 d. 12 val. — „BLUSYNO PASAKOJIMAI“

(pagal G. Morkûno knygà). Reþ. — A. Gluskinas

2 d. 18 val. — R. Harlingo „PLIENINËS

MAGNOLIJOS“. Reþ. — R. Steponavièiûtë

4 d. 18 val. — „STIKLINIS ÞVËRYNAS“.

Reþ. — A. Ðablauskas (Neágaliøjø naujasis

teatras)

P A N E V Ë Þ Y S

Juozo Miltinio dramos teatrasII. 1 d. 17 val. — PREMJERA! A. Èechovo

„ÞUVËDRA“. Reþ. — D. Kazlauskas

2 d. 12 val. — S. Marðako „KATËS NAMAI“.

Reþ. — V. Mazûras

2 d. 17 val. — N. Dumbadzës „SVEIKI,

ÞMONËS!“. Reþ. — V. Èigogidzë

5, 9 d. 13 val. — PREMJERA! D. Rodario

„SIDABRINËS STRËLËS KELIONË“.

Reþ. — D. Skamarakas

6 d. 18 val. — L. Gersche’s „LAISVI

DRUGELIAI“. Reþ. — D. Kazlauskas

7 d. 18 val. — J.L. Lagarce’o „AÐ BUVAU

NAMUOSE IR LAUKIAU, KOL ATEIS LIETUS“.

Reþ. — R. Morkûnas

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija31 d. 18 val. Telðiø Þemaitës dramos teatre —

K. Donelaièio metams. Èiurlionio kvartetas,

I. Milkevièiûtë (sopranas), V. Rumðas (aktorius)

31 d. 18 val. Kauno valstybinëje filharmoni-

joje, II. 1 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos

Didþiojoje salëje, — Lietuvos nacionalinis

simfoninis orkestras. Solistas D. Bagurskas

(kontrabosas). Dir. — M. Barkauskas. Daly-

vauja choro „Vilnius“ vyrø grupë. Progra-

moje R. Ðèedrino, G. Bryarso, J. Brahmso

kûriniai

II. 5 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos

Didþiojoje salëje, — K. Uinskas (fortepijonas).

Programoje F. Chopino, J. Brahmso, S. Rach-

maninovo, C. Debussy kûriniai

8 d. 18 val. Panevëþio muzikiniame teatre,

9 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje —

Èiurlionio kvartetas. Solistas J. Karnavièius

(fortepijonas). Programoje J. Brahmso,

F. Schuberto kûriniai

8 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojo-

je salëje, — Belgijos baroko orkestras

„B’Rock“. Solistas M. Stegeris (iðilginë fleita).

Programoje G.A. Brescianello, A. Vivaldi,

G. Torelli, F. Geminiani kûriniai

9 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojo-

je salëje, — koncertas visai ðeimai „Simfoni-

niai ðokiai“. Lietuvos nacionalinis simfoninis

orkestras. Dir. — M. Barkauskas. Programoje

M. de Fallos, P. Èaikovskio, G. Bizet, A. Pon-

chielli, G. Fauré, A. Chaèaturiano, E. Satie,

J. Brahmso kûriniai

V I L N I U S

Kongresø rûmai8 d. 18 val. — kamerinis koncertas „Smuiko

ir gitaros dvikova“. Z. Levickis (smuikas),

A. Globys (gitara), S. Maigienë (smuikas),

E. Rubinienë (smuikas), I.L. Jovaiðienë (altas),

D. Èepulienë (violonèelë), R. Leþinskas

(kontrabosas), D. Paðiûnas (muðamieji).

Programoje W.A. Mozarto, A. Globio,

R. Blackmore, N. Paganini, N. Rimskio- Korsa-

kovo, L. van Beethoveno ir kt. kûriniai

Lietuvos muzikø rëmimo fondas3 d. 18 val. Ðv. Jonø baþnyèioje — „Alma

Mater musicalis“. Lietuvos nacionalinis

simfoninis orkestras, solistas V. Èepinskis

(smuikas). Dir. — M. Pitrënas. Programoje

R. Wagnerio, G. Mahlerio, C. Debussy,

J. Svendseno, R. Vaughano Williamso,

A. Navako kûriniai. Koncertà veda muzikolo-

gë L. Ligeikaitë

5 d. 17 val. S. Vainiûno namuose — Sankt

Peterburgo valstybinës N. Rimskio-Korsakovo

konservatorijos studentë N. Okruðko (fortepi-

jonas). Programoje J.S. Bacho, L. van Beetho-

veno, A. Skriabino, C. Debussy kûriniai

Ðv. Jonø baþnyèiaII. 1 d. 15 val. — koncertø ciklas „Muzikos

valanda Vilniaus universiteto Ðv. Jonø

baþnyèioje“. S.-O. Ray (Suomija, vargonai).

Programoje J. Sibelijaus, L. Boëllmano,

A. Vivaldi, Ch.-M. Widoro, A. Marcello,

S.-O. Ray’aus, J.S. Bacho kûriniai

V a k a r a i

V I L N I U S

Raðytojø klubas4 d. 17.30 — V. Kiauðo-Elmiðkio kûrybos

vakaras „Nuo Jalmos iki Nemuno“.

R. Poþerskio parodos „Maþasis Alfonsas“

atidarymas. Naujos raðytojo knygos „Ásiklau-

symai“ pristatymas. Kartu su knygos auto-

riumi dalyvaus aktorë K. Kazakevièiûtë,

fotografas R. Poþerskis

6 d. 17.30 — V. Kukulo monografijos „Pau-

liaus Ðirvio gyvenimas ir kûryba: þenklai ir

praþvalgos“ pristatymas. Dalyvauja poetas

A. Baltakis, literatûrologë V. Daujotytë,

knygos redaktorius V. Bakas, knygos leidëjas,

literatûros kritikas V. Sventickas

Naujasis arsenalasII. 5 d. 16 val. — etninës kultûros vakaras ir

Kristijono Donelaièio „Metai“. D. Kauno

paskaita apie K. Donelaitá ir jo epochà,

E. Lazauskaitës paskaita apie etnografinæ

epochos aplinkà

KAUNAS

Maironio lietuviø literatûrosmuziejusII. 5 d. 17 val. — V. Rudþiansko knygos

„Vienas“ sutiktuvës. Dalyvauja raðytoja

A. Ruseckaitë, muziejininkas E. Kazlauskas,

aktorë O. Dautartaitë, pianistë B. Vingraitë

11 d. 17 val. — A. Pakëno knygos „Dainuojanèiuo-

se ðuliniuose“ sutiktuvës. Kartu su knygos

autoriumi dalyvaus raðytojas D. Kajokas, „Naujo-

sios Romuvos“ redaktorius A. Konickis, aktorë

O. Dautartaitë, bardas K. Jakutis. Vakarà veda

muziejininkas E. Kazlauskas

MENAS

Coco Chanel / Bronwyn Cosgrave ; [ið anglø kalbos vertë Gabija Guscevièienë]. – Vilnius :

Alma littera, 2013 (Spausd. Kinijoje). – 158, [2] p. : iliustr., faks., portr. – („Vogue“

kolekcija). – Virð. antr. ir aut. nenurodyti. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-609-01-1120-8

(ár.) : [33 Lt 19 ct]

Dailë = Art : Lietuvos dailininkø sàjungos þurnalas / redakcinë taryba: Lolita Jablonskienë

… [et al.]. – Vilnius : Artseria, [2013]. – ISSN 0130-6626

2013, Nr. 2(62) / sudarytoja Danutë Zovienë. – [2013] (Vilnius : BALTO print). – 192 p. :

iliustr., portr. – Santr. angl.

Ibsenas Lietuvos teatro veidrodyje (1918-1998) : [monografija] / Audronë Girdzijauskaitë. –

Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). – 327, [1] p. :

iliustr., faks., portr. – Santr. angl., norv. – Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-9986-39-778-6

Lietuviai ir muzika Sibire / Jûratë Vyliûtë, Gaila Kirdienë. – Vilnius : [BMK leidykla] :

Lietuvos kompozitoriø sàjunga, 2013 (Vilnius : BMK l-kla). – 694, [1] p. : iliustr., faks.,

nat., portr., þml. – Santr. angl., vok. – Tiraþas [700] egz. – ISBN 978-609-8080-81-0 (ár.)

Algimantas Ðlapikas : [skulptûros darbø albumas] / [sudarytojos Kotryna Dþilavjan,

Danutë Zovienë] ; [teksto autorë Kotryna Dþilavjan] ; [vertëja Irena Jomantienë]. – Vilnius :

Artseria, [2013] (Vilnius : BALTO print). – 96 p. : iliustr. – (Ðiuolaikiniai lietuviø dailininkai =

Contemporary Lithuanian artists, ISSN 2335-2434). – Gretut. tekstas liet., angl. – Tiraþas

500 egz. – ISBN 978-9986-716-94-5 : [15 Lt]

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

100 du : eilëraðèiai / Kæstutis Navakas. – Vilnius : Apostrofa, 2013 (Vilnius : Standartø sp.). –

123, [3] p. : portr. – Tiraþas [800] egz. – ISBN 978-9955-605-82-9 : [17 Lt]

Bedalis ir labdarys : dialogai ir monologai : [trumpoji proza] / Paulina Pukytë. – Vilnius :

Apostrofa, [2013] ([Vilnius] : Standartø sp.). – 156, [3] p. : iliustr. – Tiraþas [1000] egz. –

ISBN 978-9955-605-81-2 : [15 Lt]

Draugas ið Andalûzijos : [romanas] / Alexander Söderberg ; ið ðvedø kalbos vertë Laima

Bareiðienë. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : BALTO print). – 437, [2] p. – Tiraþas

2500 egz. – ISBN 978-609-01-1265-6 (ár.) : [33 Lt 19 ct]

Dulkës ir þvaigþdës : poezija / Jurgis Baltruðaitis ; [sudarë ir parengë Viktorija Daujotytë,

Gediminas Mikelaitis]. – Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2013 (Vilnius :

BALTO print). – 475, [1] p. : portr. – (Lietuviø literatûros lobynas: XX amþius : LLL /

[visuomeninë redaktoriø taryba: Viktorija Daujotytë … [et al.], ISSN 1822-2307 ; Nr. 31). –

Dalis gretut. teksto liet., rus. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9986-39-777-9 (ár.)

Gamtmeldþio sodas : ið dzûkiðkojo dienoraðèio / Henrikas Gudavièius. – Vilnius : Lietuvos

raðytojø sàjungos leidykla, 2013 (Vilnius : Standartø sp.). – 438, [1] p. – Tiraþas 1000 egz. –

ISBN 978-9986-39-779-3 (ár.)

Gyvenom socializme : prisiminimai apie [raðytojà] Juozà Baltuðá / Dagnë Jakðevièiûtë. –

Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : BALTO print). – 253, [2] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN

978-609-01-1271-7 (ár.) : [28 Lt 25 ct]

Jeruzalë : romanas / Gonšalo M. Tavares ; ið portugalø kalbos vertë Arvydas Makðtutis. –

Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2013 (Vilnius : Standartø sp.). – 239, [1] p. –

Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-9986-39-782-3 (ár.)

Kryþkelës : mintys kiekvienai dienai / Wm. Paul Young ; ið anglø kalbos vertë Liudvikas

Gadeikis. – Vilnius : Alma littera, 2014 (Vilnius : Spauda). – [381] p. : iliustr. – Tiraþas 1700

egz. – ISBN 978-609-01-1266-3 (ár.) : [19 Lt 77 ct]

Mano laikas : [agrariniø mokslø daktarës, paukðtininkystës specialistës atsiminimai] /

Marija Sereikienë. – Vilnius : Trys þvaigþdutës, 2013 (Vilnius : Spauda). – 303, [1] p. :

iliustr., portr. – Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-609-431-041-6 (ár.)

Mano likimo berþai : [eilëraðèiai] / Janina Maliauskaitë-Þilinskienë ; [sudarytoja Vaiva

Ðtrimaitienë]. – Kaunas : Kalendorius, 2013 (Kaunas : Sprendimø kalvë). – 79, [1] p. :

iliustr., portr. – Tiraþas 300 egz. – ISBN 978-609-8083-38-5

Milda supaisys : esë / Stasys Stacevièius. – Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2013

(Vilnius : Standartø sp.). – 197, [3] p. – Tiraþas 800 egz. – ISBN 978-9986-39-783-0 (ár.)

Neiðsakyti þodþiai : romanas / Marc Levy ; ið prancûzø kalbos vertë Gerda Ana Melnik. –

Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : Spauda). – 283, [3] p. – Tiraþas 1800 egz. – ISBN

978-609-01-1258-8 (ár.) : [26 Lt 13 ct]

Paþirusios grandys, arba Suki buruiki : apysaka / Rytë Janauskaitë. – Vilnius : Gimtasis

þodis, [2013] (Gargþdai [Klaipëdos r.] : Print-it). – 397, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 1000 egz. –

ISBN 978-9955-16-496-8 (ár.)

Rygos ilgesys : romanas / Karen Winter ; ið vokieèiø kalbos vertë Algonë Junokienë. –

Vilnius : Gimtasis þodis, [2013] (Kaunas : Spindulio sp.). – 382, [2] p. – Tiraþas 2000 egz. –

ISBN 978-9955-16-494-4 (ár.)

Saulës vieðkeliais : Ðiauliø literatø bûtis / Ðiauliø apskrities Povilo Viðinskio vieðoji biblioteka,

Ðiauliø literatø susivienijimas ; sudarytoja Valerija Þilinienë. – Ðiauliai : Saulës delta, 2013

(Vilnius : Facili-lit). – 87, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-9955-732-98-3

Pauliaus Ðirvio gyvenimas ir kûryba: þenklai ir praþvalgos : monografija / Valdemaras

Kukulas. – Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2013 (Vilnius : Standartø sp.). –

367, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Tiraþas [1000] egz. – ISBN 978-9986-39-785-4. – ISBN

978-9986-39-784-4 (klaidingas) (ár.)

12 psl. 7 meno dienos | 2014 m. sausio 31 d. | Nr. 4 (1065)

7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „7 meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas 7md@takas.lt. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia LR Kultûros rëmimo fondas,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Redaktorë – Monika KrikðtopaitytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras, ðokis – Milda BrukðtutëMuzika – Laimutë Ligeikaitë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitë

S a u s i o 3 1 – v a s a r i o 6

Amerikietiðka afera ****Kà tik trimis „Auksiniais gaubliais“ (uþ geriausià komedijà, geriausiai

komedijos aktorei – Amy Adams ir geriausiai antrojo plano aktorei – Jen-nifer Lawrence) apdovanotas Davido O. Russello filmas pasakoja apie8-ojo deðimtmeèio pabaigoje ir 9-ojo deðimtmeèio pradþioje FTB vykdytàspecialiàjà operacijà „Abscam“. Operacijos tikslas buvo iðsiaiðkinti nele-galià prekybà meno ðedevrais. FTB bendradarbis ðioje operacijoje buvosukèius ir jo partnerë. Jie turëjo tapti vogtø meno vertybiø vagiø ir pirkëjøið Artimøjø Rytø tarpininkais. Taèiau operacija atskleidë ir neregëto mas-to politikø korupcijà. Filme taip pat vaidina Christianas Bale’as, Brad-ley’s Cooperis, Jeremy Renneris, Jackas Hustonas, Michaelas Pena (JAV,2013). (Vilnius, Kaunas)

Dþekas Rajanas: ðeðëliø uþverbuotas ***Populiariø romanø apie ðnipus autoriaus Tomo Clancy sukurtas CÞV

analitikas Dþekas Rajanas ðiame filme atsidurs Maskvoje. Uþdavinys pa-prastas – patikrinti rusø milijardieriaus Viktoro Èerevino kompanijos ope-racijas. Taèiau pasikësinama Dþekà uþmuðti ir jis turi gintis, prisimintiarmijoje ágytus ágûdþius ir elgtis kaip tikras specialusis agentas. Atsitikti-nai Dþekas suþino, kad jo darbdavys kartu su rusø vyriausybe planuojateroro aktà, neiðvengiamai sukelsiantá pasauliná chaosà. Laimë, Dþekasnëra vienas: jam padeda patyræs karininkas Harperis ir netikëtai Maskvo-je atsidûrusi þmona Keti. Filme, kurá sukûrë Shakespeare’o þinovas, akto-rius ir reþisierius Kennethas Branagh, vaidina Chrisas Pine’as, Keira Knig-htley, Kevinas Costneris, sau reþisierius paskyrë milijardieriaus vaidmená(JAV, Rusija, 2014). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Iðgelbëti ponà Benksà ****Pasakojimas apie tai, kaip galingasis Waltas Disney’us 20 metø ákalbi-

nëjo Pamelà L. Travers parduoti jam knygos apie Meræ Popins teises, Jo-hno Lee Hancocko filme pavirto þavia, malonia, sentimentalia, gal ðiektiek „cukruota“ istorija. Bet tai nestebina, juk Disney’us buvo ásitikinæs,kad gyvenimas pernelyg liûdnas, todël ekrane ji reikia pagraþinti. Veiks-mas prasideda, kai 7-ojo deðimtmeèio pradþioje raðytoja pagaliau atvyks-ta á Los Andþelà deryboms. Jos reikalavimai milþiniðki ir ne visai ágyven-dinami (koks gali bûti filmas vaikams be dainø?), bet prodiuseris átikinëja,argumentuoja, aiðkina, nes jis paþadëjo savo vaikams ekranizuoti knygà.Komiðkos derybos – tik viena filmo dalis. Kita ir daug dramatiðkesnë –raðytojos vaikystës prisiminimai, paaiðkinantys, ið ko gimë jos garsioji knyga.Ádomu stebëti ir dviejø kultûrø susidûrimà: Emmos Thomson suvaidintaraðytoja ápratusi kurti vienatvëje, jai artimas anglø formalumas, klasikinëskultûros konvencijos. Tomo Hankso Disnëjus garbina darbà kolektyve, jispaslankus, linkæs á kompromisus ir nuoðirdþiai þavisi savo paties kuriamukièu. Taip pat filme vaidina Colinas Farrellas, Ruth Wilson, Paulas Gia-matti (JAV, 2014). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Ðeimos albumas: rugpjûtis ****Kupinas sarkastiðko humoro þvilgsnis á sudëtingus motinos (Meryl Stre-

ep) ir trijø suaugusiø dukterø (Julia Roberts, Juliette Lewis, Julianne Ni-cholson) santykius. Dukterys paliko ðeimà, kad bûtø kuo toliau nuo artimø-jø ir praeities. Taèiau vienà dienà jos yra priverstos gráþti ir pagaliau suvoktijausmus, kurie kadaise privedë prie konfliktø. Johno Wellso filmas pasako-ja (kartais gal pernelyg jausmingai) universalià istorijà apie ðeimos ryðius.Jame yra daug nemalonios tiesos, bet ir viltis, kad kartu iðgyventa krizëpadës filmo herojëms iðspræsti su praeitimi susijusias problemas. Papildo-ma þvaigþdutë uþ ásimenantá aktoriø ansamblá: filme taip pat vaidina Chri-sas Cooperis, Ewanas McGregoras, Margo Martindale, Samas Shepardas,Dermotas Mulroney (JAV, 2013). (Vilnius, Kaunas)

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis31—II. 6 d. — Santa (reþ. M. Ivaðkevièius) —

12.30, 15, 19.40, 22 val.

Iðgelbëti ponà Benksà (JAV) — 12.15, 15.30,

18.15, 21 val.

31—II. 4, 6 d. — Dþekas Rajanas: ðeðëliø uþver-

buotas (JAV, Rusija) — 11.45, 14.10, 16.35, 19,

21.30; 5 d. — 11.45, 14.10, 16.35, 19.30, 21.30

31—II. 6 d. — Èempionai (Rusija) — 15.30, 18,

20.30

6 d. — Valentinas uþ 2rø (reþ. E. Kubilius) —

11, 13.45, 16.30, 19.15, 22 val.

II. 2 d. — L. Desiatnikovo „Prarastosios iliuzijos“.

Tiesioginë premjeros transliacija ið Maskvos

didþiojo teatro — 17 val.

8 d. — A. Dvorþako „Undinë“. Tiesioginë premje-

ros transliacija ið Niujorko Metropoliteno

operos — 19.55

31—II. 3, 5 d. — Redirected / uþ Lietuvà (reþ.

E. Vëlyvis) — 11, 13.45, 15.15, 16.30, 18.15,

19.15, 21.50, 21 val.; 4 d. — 11, 13.45, 15.15,

18.15, 19.15, 21.50, 21 val.; 6 d. — 11, 13.45,

16.30, 19.15, 21.50

31, II. 1, 3—6 d. — Að, Frankenðteinas (3D,

JAV, Australija) — 14, 16.05, 18.45, 21.20; II.

2 d. — 14, 18.45, 21.20

31—II. 4, 6 d. — Amerikietiðka afera (JAV) —

15, 18.30, 21 val.; 5 d. — 15, 18, 21 val.

31—II. 6 d. — Ledo ðalis (3D, JAV) — 11.15,

13.40, 16.20

II. 1, 2 d. — Ledo ðalis (JAV) — 12.15 (lietuviø

k.); 31, II. 1, 3—6 d. — 14.45 (originalo k.)

31—II. 6 d. — Narsusis riteris Justinas (Ispani-

ja) — 11, 15.20

II. 2 d. — Narsusis riteris Justinas (3D,

Ispanija) — 13.10, 17.30; 2 d. — 13.10, 16.05

31—II. 6 d. — Ðeimos albumas: rugpjûtis

(JAV) — 17.45, 20.30; Kaip pavogti þmonà

(reþ. D. Ulvydas) — 17.15, 21.45

II. 1, 2 d. — Pasivaikðèiojimas su dinozaurais

(3D, JAV) — 11.45

31—II. 3, 6 d. — Didis groþis (Italija, Prancû-

zija) — 18.30

31—II. 3, 5, 6 d. — 47 roninai (3D, JAV) — 21.30

31, II. 1, 3, 6 d. — Meilë Niujorke 3: þmonos

atostogose (Rusija) — 19.30

II. 1, 2 d. — Kalakutai: atgal á ateitá (JAV) — 12.30

Cinemas Akropolis31—II. 6 d. — Dþekas Rajanas: ðeðëliø uþverbuo-

tas (JAV, Rusija) — 11.45, 14.05, 16.30, 19.20,

21.40

Iðgelbëti ponà Benksà (JAV) — 12.15, 15, 18,

20.45

Santa (reþ. M. Ivaðkevièius) — 14.30, 17, 19.40

Èempionai (Rusija) — 18.15, 20.30

6 d. — Valentinas uþ 2rø (reþ. E. Kubilius) —

10.30, 13.15, 16, 18.45, 21.30

31—II. 5 d. — Redirected / uþ Lietuvà (reþ.

E. Vëlyvis) — 11, 13.30, 15.45, 16.45, 18.30,

21.15, 21.50; 6 d. — 15.45, 16.45, 18.30,

21.15, 21.50

31—II. 6 d. — Að, Frankenðteinas (3D, JAV,

Australija) — 12.45, 15.15, 17.45, 20.15

31—II. 5 d. — Narsusis riteris Justinas (3D,

Ispanija) — 11.15, 13.45, 16 val.

31—II. 5 d. — Narsusis riteris Justinas (Ispani-

ja) — 10.15, 12.15; 6 d. — 10.15, 11.15, 12.15,

13.45, 16 val.

31, II. 3—5 d. — Ledo ðalis (JAV) — 13.15, 16.15;

II. 1, 2 d. — 10.45, 13.15, 16.15; 6 d. — 13.15

31—II. 6 d. — Ledo ðalis (3D, JAV) — 11.30, 14.15

31—II. 5 d. — Ðeimos albumas: rugpjûtis

(JAV) — 18.45

31—II. 6 d. — Amerikietiðka afera (JAV) — 21.30

Pasivaikðèiojimas su dinozaurais (3D, JAV) —

10.30

31—II. 4, 6 d. — Kaip pavogti þmonà

(reþ. D. Ulvydas) — 19 val.

31—II. 6 d. — Meilë Niujorke 3: þmonos

atostogose (Rusija) — 21.15

„Skalvijos“ kino centrasPrancûzø kino festivalis „Þiemos ekranai”

31 d. — Hirosima, mano meile (Prancûzija,

Japonija) — 17.10

31 d. — Gyveno strazdas giesmininkas

(Gruzija) — 19 val.

II. 1 d. — Meilei nereikia þodþiø (JAV) — 15.30;

2 d. — 21.20; 3 d. — 17.10; 4 d. — 17.10; 5 d. —

20.50; 6 d. — 19 val.

31 d. — Santa (reþ. M. Ivaðkevièius) — 20.40;

II. 1 d. — 17.20; 2 d. — 15.10; 3 d. — 19 val.;

4 d. — 20.50; 5 d. — 19 val.; 6 d. — 20.50

1 d. — Detektyvas Daunas (Norvegija) — 19.10;

2 d. — 17 val.; 3 d. — 20.50; 4 d. — 19 val.; 5 d. —

17.10; 6 d. — 19 val.

1 d. — Ekskursantë (reþ. — A. Juzënas) — 21 val.;

3 d. — 15 val. (seansas senjorams)

2 d. — Kino klasikos vakaras. Baseinas

(Prancûzija, Italija) — 18.50 (filmà pristatys

A. Kancerevièiûtë)

Ciklas „Karlsono kinas“

1 d. — Didysis lokys (Danija) — 14 val.

2 d. — Ernestas ir Selestina: meðkuèio ir

pelytës nuotykiai (Prancûzija) — 13.30

Pasaka31, II. 1 d. — Meilei nereikia þodþiø (JAV) —

16 val.; 3, 5 d. — 17 val.; 4 d. — 21 val.

31 d. — Santa (reþ. M. Ivaðkevièius) — 18 val.;

II. 1 d. — 20.30; 2, 4 d. — 19.30; 3 d. — 19 val.;

5 d. — 19.15; 6 d. — 17.30

31 d. — Redirected / Uþ Lietuvà! (reþ. E. Vëlyvis) —

19.45; II. 1 d. — 22.15; 2, 5 d. — 21.15; 3 d. —

21 val.; 4 d. — 21.30; 6 d. — 19.30

31 d. — Amerikietiðka afera (JAV) — 22 val.;

II. 1 d. — 19.15; 2, 3 d. — 20.30; 4 d. — 18 val.;

5 d. — 19 val.; 6 d. — 20.45

31 d. — Volterio Mièio slaptas gyvenimas

(JAV) — 15.45; II. 1 d. — 14.15

31 d. — Ðeimos albumas: rugpjûtis (JAV) —

21.15; II. 1, 3 d. — 18 val.; 2 d. — 15.15, 18 val.;

4 d. — 17 val.; 5 d. — 21.45; 6 d. — 15, 18.15

31 d. — Að tuoj gráðiu (Prancûzija) — 17 val.;

II. 1 d. — 19.30; 3 d. — 17.30, 19.30; 4, 5 d. —

19.45; 6 d. — 19 val.

31 d. — Virtuvë sielai (Vokietija) — 19 val.;

II. 1 d. — 17 val.; 4 d. — 17.30

1 d. — Narsusis riteris Justinas (Ispanija) —

14val.; 2 d. — 13.30

1 d. — Didis groþis (Italija, Prancûzija) —

16.30; 2 d. — 15 val.; 6 d. — 15.30

1 d. — Purvas (D. Britanija) — 22 val.

1 d. — Magiðkas Paryþius 3 (Prancûzija) — 15 val.;

2 d. — 19 val.; 5 d. — 18 val.; 6 d. — 16 val.

2 d. — Jauna ir graþi (Prancûzija) — 17.45;

6 d. — 21.45

2 d. — Ledo ðalis (JAV) — 13 val.

2 d. — Pasaulis yra didelis ir iðsigelbëjimas

slypi uþ kampo (Bulgarija, Slovënija, Vengri-

ja, Vokietija) — 17 val.

5 d. — Pusbroliai (Ispanija) — 17.30

Ozo kino salë31 d. — Streikas (reþ. R. Zabarauskas) — 16 val.

31 d. — Lûþæs gyvenimo ratas (Belgija,

Nyderlandai) — 18 val.

II. 1 d. — Samsara (JAV) — 14 val.

1 d. — Tyli naktis (reþ. M. Martinsonas) — 16 val.

4 d. — Nuodëminga aistra (Prancûzija,

Vokietija) — 16 val.

4 d. — Pats baisiausias filmas 5 (JAV) —

18 val.

5 d. — Aurora (reþ. K. Buoþytë) — 16 val.

5 d. — Iðbadëjusiø þaidynës (JAV) — 18 val.

6 d. — Ðeima (JAV, Prancûzija) — 16 val.

6 d. — Zero 2 (reþ. E. Vëlyvis) — 18 val.

KAUNAS

Forum Cinemas31, II. 1 d. — Dþekas Rajanas: ðeðëliø uþverbuo-

tas (JAV, Rusija) — 11, 13.15, 15.45, 19.10,

21.30, 23.45; 2—6 d. — 11, 13.15, 15.45, 19.10,

21.30

31, II. 1 d. — Iðgelbëti ponà Benksà (JAV) — 12.30,

15.15, 18, 20.45, 23.20; 2—6 d. — 12.30, 15.15,

18, 20.45

31, II. 1 d. — Santa (reþ. M. Ivaðkevièius) —

15.30, 20.20, 22.30; 2—6 d. — 15.30, 20.20

6 d. — Valentinas uþ 2rø (reþ. E. Kubilius) — 10.30,

13.15, 16, 18.45, 21.30

2 d. — L. Desiatnikovo „Prarastosios iliuzijos“.

Tiesioginë premjeros transliacija ið Maskvos

didþiojo teatro — 17 val.

31, II. 1 d. — Redirected / uþ Lietuvà (reþ.

E. Vëlyvis) — 11, 13.25, 13.45, 16, 17.45, 18.40,

21.15, 20.30, 23, 23.50; 2—5 d. — 11, 13.25,

13.45, 16, 17.45, 18.40, 21.15, 20.30; 6 d. —

13.25, 16, 17.45, 18.40, 21.15

31, II. 1, 3—6 d. — Að, Frankenðteinas (3D,

JAV, Australija) — 15, 17.15, 19.30, 21.45;

2 d. — 17.15, 19.30, 21.45

31, II. 1, 3—5 d. — Ledo ðalis (3D, JAV) — 11.30,

14, 16.45; 2 d. — 11.30, 14.50

II. 1, 2 d. — Ledo ðalis (JAV) — 10.30, 13 val.;

6 d. — 11.30, 13, 14, 16.45

31—II. 5 d. — Narsusis riteris Justinas (Ispani-

ja) — 10.15, 16.20; 6 d. — 10.15

31—II. 6 d. — Narsusis riteris Justinas (3D,

Ispanija) — 11.15; Pasivaikðèiojimas su

dinozaurais (3D, JAV) — 10.45, 12.45

5, 6 d. — Kaip pavogti þmonà (reþ. D. Ulvy-

das) — 18.20

31, II. 1, 3—6 d. — Ðeimos albumas: rugpjûtis

(JAV) — 18.15

31—II. 6 d. — Amerikietiðka afera (JAV) — 21 val.

Romuva31 d. — Dvi motinos (Prancûzija, Australija) —

17.30; 2 d. — 18 val.

31 d. — Prieð vidurnaktá (JAV) — 19.30

II. 1 d. — Narsusis riteris Justinas (Ispanija) —

14 val.; 1 d. — trumpametraþiø filmø

projektas „Uþmesk aká“ — 17 val.

1 d. — Að tuoj gráðiu (Prancûzija) — 20 val.;

2 d. — 16 val.; 2 d. — Laiðkai Sofijai

(D. Britanija) — 14 val.

K L A I P Ë D A

Forum Cinemas31—II. 6 d. — Dþekas Rajanas: ðeðëliø uþver-

buotas (JAV, Rusija) — 10.45, 13.15, 15.45,

18.30, 21.15; Iðgelbëti ponà Benksà (JAV) —

14, 18.15, 21 val.; Èempionai (Rusija) —

19.15, 21.30; Santa (reþ. M. Ivaðkevièius) —

14.45, 19.30

6 d. — Valentinas uþ 2rø (reþ. E. Kubilius) —

10.30, 13.15, 16, 18.45, 21.30

2 d. — L. Desiatnikovo „Prarastosios iliuzijos“.

Tiesioginë premjeros transliacija ið Maskvos

didþiojo teatro — 17 val.

31, II. 1, 3, 4 d. — Redirected / uþ Lietuvà

(reþ. E. Vëlyvis) — 13.45, 16.20, 18, 19, 21.40;

2, 5, 6 d. — 13.45, 16.20, 19, 21.40

31—II. 5 d. — Narsusis riteris Justinas (3D,

Ispanija) — 11.15, 13, 16 val.; 6 d. — 11.15,

16 val.

31—II. 6 d. — Narsusis riteris Justinas (Ispani-

ja) — 10.15, 12.30, 17.10; Ledo ðalis (3D, JAV) —

11, 13.30

31, II. 3—6 d. — Ledo ðalis (JAV) — 16.45;

1, 2 d. — 11.30, 16.45; 31, II. 1, 3—5 d. — Að,

Frankenðteinas (3D, JAV, Australija) — 15.30,

20.45; 2 d. — 20.45; 31—II. 6 d. — Kaip

pavogti þmonà (reþ. D. Ulvydas) — 21.50

31—II. 5 d. — Pasivaikðèiojimas su dinozau-

rais (3D, JAV) — 10.30

„Ðeimos albumas: rugpjûtis“