nomersi qartvelologiis saertasoriso kongresi dasruldanewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/n-14...

16
q arTvelologiis, rogorc samecniero dargis, ganviTareba Cveni qveynisTvis sasicocxlod mniSvnelova- nia, radgan, viwro samecniero interesebis garda, ganapirobebs saqarTvelos, rogorc udidesi kulturis qveynis niSans msoflios sxva Zveli kulturis qveyanaTa Soris. swored amitom, es dargi xelisuflebisa da mTavrobis zrunvis sagania da misi xelSewyobisaTvis araerTi RonisZieba xorcieldeba. am mizans emsaxureboda 11-14 noembers gamarTuli saerTaSoriso qarTvelologiuri kongresi, romlis momz- adebaSi didi wvlili Seitanes saqarTvelos sapatriarqom, saqarTvelos mecnierebaTa erovnulma akademiam da ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetma. 10 noembers ucxoeli qarTvelologebi saqarTvelos sapatriarqos stumrobdnen. isini miiRo kaTolikos- patriarqma, uwmindesma da unetaresma ilia II-m, romelmac maT saCuqrebi gadasca da qarTvelologiis kongress warmatebebi usurva. ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidan 16 noemberi, orSabaTi, 2015 w., ¹14 qarTvelologiis saerTaSoriso kongresi dasrulda nomerSi misia 2015 _ studenturi konkursi marketingsa da piarSi ra sakiTxebs ganixilavs studentTa momsaxurebis gaumjobesebaze orientirebuli jgufi gv. 2 senatis wevr studentebs universitetis xelmZRvaneli pirebi Sexvdnen gv. 3 iakob gogebaSvilisadmi miZRvnili samecniero konferencia gv. 4 giorgi gogolaSvili _ iakob gogebaSvilis premiis pirveli laureati gv. 7 axali saxelmZRvanelo _ „osuri folklori“ gv. 13 arCil TeTraulisa da zurab soselias xsovnisadmi miZRvnili saiubileo sxdoma gv. 15 saqarTvelos sapatriarqos mier gavr- celebul mimarTvaSi naTqvamia: `qarTve- lologiuri kongresi moiazreba, rogorc erTgvari daTvaliereba, erTi mxriv, im um- niSvnelovanesi Sedegebisa, rasac qarTve- lologebma, rogorc saqarTveloSi, aseve mis farglebs gareT, miaRwies, xolo meore mxriv, im problemebisa, rac ukanaskneli aTwleulebis gaWianurebuli krizisis Se- degad warmoiqmna qarTvelologiis ganvi- Tarebis saSinao Tu saerTaSoriso asparez- ze~. swored amgvari Semajamebeli moxse- nebebiT warsdgnen mecnierebi samecniero forumze. kongresi gaxsna saqarTvelos mecniere- baTa erovnuli akademiis vice-prezident- ma, akademikosma roin metrevelma, romel- mac darbazs sruliad saqarTvelos kaTo- likos-patriarqis, uwmidesisa da uneta- resis ilia II-s kurTxeva gadasca. mowveul stumrebs aseve miesalmnen saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis pre- zidenti giorgi kvesitaZe, WiaTurisa da saCxeris mitropoliti, meufe danieli, donis rostovis teqnikuri universitetis reqtori, profesori besarion mesxi da sx- vebi. kongresi meore dRes Tbilisis saxelm- wifo universitetSi gagrZelda, sadac do- nis rostovis teqnikuri universitetis re- qtorma qarTul universitets samaxsovro saCuqari gadasca da amave dros qarTvel mecnierebTan TanamSromlobisTvis mzady- ofna gamoTqva. kongresze imuSava ramdenime samecnie- ro seqciam da warmodgenili iyo 120-mde moxseneba. Tematika, romelsac mecnierTa moxsenebebi Seexeboda, moicavda qarTul enas, qarTvelologiuri bazebis teqnolo- giur uzrunvelyofas, istoria-istorio- grafias, wyaroTmcodneobas, arqeologias, eTnografias, literaturaTmcodneobas, qristianuli mwignobrobis kvlevis Teori- ul da praqtikul problematikas, RvTisme- tyvelebas, qarTul xelovnebaTmcodneo- basa da qarTul folklors. mecnierTa didma nawilma kongresi ma- Rali donis samecniero forumad miiCnia, radganac igi moicavda qarTvelologiis TiTqmis yvela mimarTulebas da moxsenebe- bi warmodgenili iyo Tanamedrove tenden- ciebis konteqstSi. avTandil arabuli, saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis wevr-ko- respondenti: `kongresze 3 seqciaa Camoya- libebuli da maTze, rogorc Cveni stum- rebis, aseve qarTveli kolegebis mxridan, uaRresad saintereso samecniero moxsene- bebi movismineT. Cven sagangebod vemzade- bodiT, rom kongresze warmogvedgina ara wvrilmani sakiTxebi (romelic, cxadia, mec- nierebas aqvs da ainteresebs), aramed, fun- damenturi moxsenebebi qarTvelologiis ganviTarebisa da Tanamedrove tendencie- bis gaTvaliswinebis TvalsazrisiT. gansa- kuTrebuli interesiT movusmineT ucxoel me-3 gverdze i vane javaxiSvilis saxelobis Tbili- sis saxelmwifo universitetSi stu- denturi konkursi marketingsa da piarSi _ „misia 2015“ daiwyo. konkursis prezentacias Tbilisis saxelmwifo uni- versitetis reqtori, akademikosi vladi- mer papava, kompania `Tibisi~ bankis sagareo urTierTobebisa da media komunikaciebis direqtori Tamar kirvaliZe da studente- bi daeswrnen. Tsu-is reqtoris vladimer papavas gan- cxadebiT, es proeqti universitetisTvis ukve tradiciulia da mexuTed tardeba~. am wels partniorad SevarCieT warmatebu- li qarTuli kompania `Tibisi~ banki. Tavis mxriv, konkursi miznad isaxavs axalgazr- debis gaaqtiurebas, raTa moiwadinon da sx- vadasxva kompaniasTan erTad imuSaon maTi ganviTarebis gegmaze. Zalian didia Cveni univesritetis studentebis daintereseba, Sesabamisad, konkurenciac da ra Tqma unda, me-12 gverdze

Upload: others

Post on 25-Jun-2020

10 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

Page 1: nomerSi qarTvelologiis saerTaSoriso kongresi dasruldanewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-14 (2185)-2015_web.pdf · bobs. `Cven ver gavarkvieT, saboloo jam-Si, vin aris damnaSave

qarTvelologiis, rogorc samecniero dargis, ganviTareba Cveni qveynisTvis sasicocxlod mniSvnelova-nia, radgan, viwro samecniero interesebis garda, ganapirobebs saqarTvelos, rogorc udidesi kulturis qveynis niSans msoflios sxva Zveli kulturis qveyanaTa Soris. swored amitom, es dargi xelisuflebisa da

mTavrobis zrunvis sagania da misi xelSewyobisaTvis araerTi RonisZieba xorcieldeba.am mizans emsaxureboda 11-14 noembers gamarTuli saerTaSoriso qarTvelologiuri kongresi, romlis momz-

adebaSi didi wvlili Seitanes saqarTvelos sapatriarqom, saqarTvelos mecnierebaTa erovnulma akademiam da ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetma.

10 noembers ucxoeli qarTvelologebi saqarTvelos sapatriarqos stumrobdnen. isini miiRo kaTolikos-patriarqma, uwmindesma da unetaresma ilia II-m, romelmac maT saCuqrebi gadasca da qarTvelologiis kongress warmatebebi usurva.

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidan

16noemberi,orSabaTi, 2015 w., N¹14

qarTvelologiis saerTaSorisokongresi dasrulda

n o m e r S i

misia 2015 _ studenturi konkursi marketingsa da piarSi

ra sakiTxebs ganixilavs studentTa momsaxurebis gaumjobesebaze orientirebuli jgufi

gv. 2

senatis wevr studentebs universitetis xelmZRvanelipirebi Sexvdnen

gv. 3

iakob gogebaSvilisadmi miZRvnili samecniero konferencia

gv. 4

giorgi gogolaSvili _ iakob gogebaSvilis premiis pirveli laureati

gv. 7

axali saxelmZRvanelo _ „osuri folklori“

gv. 13

arCil TeTraulisa da zurab soselias xsovnisadmi miZRvnili saiubileo sxdoma

gv. 15

saqarTvelos sapatriarqos mier gavr-celebul mimarTvaSi naTqvamia: `qarTve-lologiuri kongresi moiazreba, rogorc erTgvari daTvaliereba, erTi mxriv, im um-niSvnelovanesi Sedegebisa, rasac qarTve-lologebma, rogorc saqarTveloSi, aseve mis farglebs gareT, miaRwies, xolo meore mxriv, im problemebisa, rac ukanaskneli aTwleulebis gaWianurebuli krizisis Se-degad warmoiqmna qarTvelologiis ganvi-Tarebis saSinao Tu saerTaSoriso asparez-ze~. swored amgvari Semajamebeli moxse-nebebiT warsdgnen mecnierebi samecniero forumze.

kongresi gaxsna saqarTvelos mecniere-baTa erovnuli akademiis vice-prezident-ma, akademikosma roin metrevelma, romel-mac darbazs sruliad saqarTvelos kaTo-likos-patriarqis, uwmidesisa da uneta-resis ilia II-s kurTxeva gadasca. mowveul stumrebs aseve miesalmnen saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis pre-zidenti giorgi kvesitaZe, WiaTurisa da

saCxeris mitropoliti, meufe danieli, donis rostovis teqnikuri universitetis reqtori, profesori besarion mesxi da sx-vebi.

kongresi meore dRes Tbilisis saxelm-wifo universitetSi gagrZelda, sadac do-nis rostovis teqnikuri universitetis re-qtorma qarTul universitets samaxsovro saCuqari gadasca da amave dros qarTvel mecnierebTan TanamSromlobisTvis mzady-ofna gamoTqva.

kongresze imuSava ramdenime samecnie-ro seqciam da warmodgenili iyo 120-mde moxseneba. Tematika, romelsac mecnierTa moxsenebebi Seexeboda, moicavda qarTul enas, qarTvelologiuri bazebis teqnolo-giur uzrunvelyofas, istoria-istorio-grafias, wyaroTmcodneobas, arqeologias, eTnografias, literaturaTmcodneobas, qristianuli mwignobrobis kvlevis Teori-ul da praqtikul problematikas, RvTisme-tyvelebas, qarTul xelovnebaTmcodneo-basa da qarTul folklors.

mecnierTa didma nawilma kongresi ma-Rali donis samecniero forumad miiCnia, radganac igi moicavda qarTvelologiis TiTqmis yvela mimarTulebas da moxsenebe-bi warmodgenili iyo Tanamedrove tenden-ciebis konteqstSi.

avTandil arabuli, saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis wevr-ko-respondenti: `kongresze 3 seqciaa Camoya-libebuli da maTze, rogorc Cveni stum-rebis, aseve qarTveli kolegebis mxridan, uaRresad saintereso samecniero moxsene-bebi movismineT. Cven sagangebod vemzade-bodiT, rom kongresze warmogvedgina ara wvrilmani sakiTxebi (romelic, cxadia, mec-nierebas aqvs da ainteresebs), aramed, fun-damenturi moxsenebebi qarTvelologiis ganviTarebisa da Tanamedrove tendencie-bis gaTvaliswinebis TvalsazrisiT. gansa-kuTrebuli interesiT movusmineT ucxoel

me-3 gverdze

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbili-sis saxelmwifo universitetSi stu-denturi konkursi marketingsa da

piarSi _ „misia 2015“ daiwyo. konkursis prezentacias Tbilisis saxelmwifo uni-versitetis reqtori, akademikosi vladi-mer papava, kompania `Tibisi~ bankis sagareo urTierTobebisa da media komunikaciebis direqtori Tamar kirvaliZe da studente-bi daeswrnen.

Tsu-is reqtoris vladimer papavas gan-cxadebiT, es proeqti universitetisTvis

ukve tradiciulia da mexuTed tardeba~. am wels partniorad SevarCieT warmatebu-li qarTuli kompania `Tibisi~ banki. Tavis mxriv, konkursi miznad isaxavs axalgazr-debis gaaqtiurebas, raTa moiwadinon da sx-vadasxva kompaniasTan erTad imuSaon maTi ganviTarebis gegmaze. Zalian didia Cveni univesritetis studentebis daintereseba, Sesabamisad, konkurenciac da ra Tqma unda,

me-12 gverdze

Page 2: nomerSi qarTvelologiis saerTaSoriso kongresi dasruldanewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-14 (2185)-2015_web.pdf · bobs. `Cven ver gavarkvieT, saboloo jam-Si, vin aris damnaSave

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

2

nato obolaZe

_ reqtoris brZanebiT Seqmnilma jgufma, romelic studentTa momsax-urebis gaumjobesebaze muSaobs, ram-denime Sexvedra gamarTa. konkretu-lad ra sakiTxebi ganixileT?

_ Cvens samuSao jgufSi mimdinareobs yvela im ZiriTadi sakiTxis ganxilva, romelic amJamad studentebisTvis pro-blematuria. am etapze erT-erTi mTavari problema sagnebis arCevaa. Cven SevxvdiT Tsu-is sainformacio teqnologiebis departamentis warmomadgenlebs, raTa gagverkvia _ ramdenad gamarTulad mu-Saobs baza. maTi ganmartebiT, sagnebis arCevis dros warmoqmnili problemebi ara am konkretuli samsaxuris cudad muSaobis, aramed sagnebze arasakmarisi adgilebis raodenobis Sedegia. Cven, sa-muSao jgufis wevrebi, vTavazobT winas-wari registraciis sistemis danergvas yvela fakultetze. aseT SemTxvevaSi studentebi SeZleben maTTvis sasurveli sagnebis arCevas. moixsneba auditorie-bis dagegmarebis da resursebis araswo-rad gadanawilebis problemac. resurse-bis gadanawilebaSi vgulisxmob imas, rom zogierT saganSi, sadac studentTa rao-denoba mcirea, leqcia tardeba did au-ditoriaSi, iseTi sagnebi ki, sadac bevri studentia daregistrirebuli, tardeba patara auditoriaSi, rac studentebisT-vis diskomforts qmnis.

_ samuSao jgufis wevrebi, aseve, arian Tsu-is studenturi TviTmmarT-velobis warmomadgenlebi, romlebsac aqciebis gamarTvisas hqondaT garkveu-li moTxovnebi. iziarebT Tu ara maT Sexedulebebs universitetSi arsebul problemebTan dakavSirebiT?

_ Cemi pozicia aris aseTi _ proble-maTa nawili, romelzec isini saubrobd-nen realuria. nawils _ ar veTanxmebi.

_ romel nawils gulisxmobT?_ realuria, rom universitetSi

arsebobs problemebi, romlebic unda mogvardes, magram ar veTanxmebodi re-qtoris gadadgomis moTxovnas, radgan mgonia, rom am problemebis mogvarebis gamosavali ara reqtoris gadadgoma, aramed administraciasTan komunikacia da swori TanamSromlobaa. am etapze, Tsu-is administracia mzadyofnas gamo-xatavs TanamSromlobisTvis da konkre-tuli nabijebic idgmeba.

_ am droisTvis ra etapzea samuSao jgufi?

_ ramdenime samuSao Sexvedra gvqon-da. Sexvedrebs jgufis wevri studente-bi, misi xelmZRvaneli, reqtoris moadgi-le da reqtoris mrCeveli irakli murcx-valaZe eswreba. sxva sakiTxebTan erTad vimsjeleT studentebTan komunikaciis xarvezebze. Tsu-is administraciis gark-veuli struqturuli erTeulebi SeiZ-leba cal-calke kargad muSaobs, magram studentisTvis mainc araxelsayreli ga-

remoa Seqmnili, radgan, problemis Seqm-nis SemTxvevaSi, mas ar unda uwevdes ima-ze fiqri, Tu vis mimarTos. studentebs seminarebisa da leqciebis gamo Zalian dakavebuli reJimi aqvT. amitom erTi fanjris principiT unda ganxorcieldes studentebis momsaxureba. savaraudod, es siaxle Tbilisis saxelmwifo univer-sitetSi male dainergeba.

_ samuSao jgufis farglebSi kidev ra problemuri sakiTxebis wamowevas gegmavT?

_ vfiqrob, rom Tbilisis saxelmwi-fo universitetSi yvela students sa-kuTari azris dafiqsirebis saSualeba unda hqondes da ara mxolod am samuSao jgufis farglebSi. yoveldRe, saswav-lo procesis msvlelobisas, Cndeba xar-vezebi. Tsu-Si unda iyos adgili, sadac studentebs SeeZlebaT misvla, sadac maT problemebs moismenen da mogvare-baze izruneben. Tbilisis saxelmwifo universitetSi yvelaze didi warmomad-genlobiTi studenturi organo studen-turi TviTmmarTvelobaa. 22 000 studen-tidan, romelic Tsu-Si swavlobs, yvelas ar surs maTTan TanamSromloba. me ar vsaubrob amis mizezze, ubralod faqti aRvniSne. TviTmmarTvelobis wevri stu-dentebis raodenoba ramdenime aseulia, Tumca ar unda dagvaviwydes, rom maT miRma arsebobs 21 000-ze meti studen-ti, romelic TviTmmarTvelobis wevri ar aris. sad ismis aseTi studentebis xma?!. vfiqrob, unda daarsdes centri, romelic uSualod moemsaxureba aseT studentebs da administraciasTan Ta-namSromlobiT maT problemebs moagva-rebs. aseve, aRsaniSnavia, rom amJaminde-li, mexuTe mowvevis TviTmmarTvelobis arCevnebSi monawileoba miiRo Tbilisis

saxelmwifo universitetis student-Ta araumetes 20-ma procentma. danarCen studentebs arCevnebSi monawileoba ar miuRiaT. Sesabamisad, TviTmmarTveloba, romelic amJamad funqcionirebs Tsu-Si, realurad warmoadgens studentebis araumetes 20%-is arCevans.

_ anu, jerjerobiT problemaTa moZieba-dazustebis reJimSi xarT?

_ minda kidev erTxel vTqva _ dRes yvela xedavs, ra problemebi arsebobs universitetSi. Tumca, problemebis mo-sagvareblad Zalian cota adamiani ibrZ-vis. movuwodeb studentebs maqsimaluri aqtiurobisken. samuSao jgufis wevrebic vgegmavT maTTan Sexvedrebs. aseve, male maT SeeZlebaT eleqtronuli formatiT mogvawodon sakuTari winadadebebi, Tu ra funqcia surT daamaton studentTa momsaxurebis reorganizebul centrs. yvelas movuwodeb CarTulobisken. mje-ra, rom Cven SegviZlia mdgomareoba uke-Tesobisken SevcvaloT.

ssip-ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis administraciis xelmZRvanelis Tanamdebobis dasakaveblad kandidatis SerCevis mizniT konkursis gamocxadebis, pretendentTa registraciis dawyebisa da maTi SerCevis kriteriumebis Sesaxeb gancxadebis teqstis

damtkicebis Taobaze109/2015 26.10.2015

ofici aluri g v erdi

akademiuri sabWo adgens:gamocxaddes konkursi ssip _ iva-

ne javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis (Semdgom-Si _ `universiteti“) administraciis xelmZRvanelis Tanamdebobis dasaka-

veblad kandidatis SerCevis mizniT, daiwyos pretendentTa registracia da damtkicdes konkursis gamocxade-bis, pretendentTa registraciisa da maTi SerCevis kriteriumebis Sesaxeb gancxadebis teqsti (danarTi #1).

universitetis akademiuri sabWos miTiTebebis safuZvelze konkursis teqnikuri uzrunvelyofis mizniT, universitetis reqtoris brZanebiT 2015 wlis 30 noembramde damtkicdes Sesabamisi komisia.

dadgenilebis yvelasaTvis xel-misawvdom adgilze ganTavseba daeva-los universitetis kancelarias.

dadgenilebis universitetis ofi-cialur vebgverdze ganTavseba daeva-los universitetis sainformacio te-qnologiebis departaments.

winamdebare dadgenilebiT damtki-cebuli gancxadebis teqsti gamoqvey-ndes gazeTebSi _ `rezonansi“, `kviris

palitra“ da `Tbilisis universiteti“.winamdebare dadgenileba dainte-

resebuli piris mier SeiZleba gasa-Civrdes kanonmdeblobiT dadgenili wesiT ZalaSi Sesvlis dRidan 1 Tvis vadaSi q. Tbilisis saqalaqo sasamarT-los administraciul saqmeTa kole-giaSi (misamarTi: q. Tbilisi, daviT aR-maSeneblis xeivani, me-12 kilometri, #6).

dadgenileba ZalaSi Sedis sajarod gamocxadebisTanave.

vladimer papava

reqtori, profesori, akademikosiakademiuri sabWos Tavmjdomare

saqarTvelos zogadi administraciuli kodeqsis 52-e muxlis pirveli da me-2 nawilebis, 53-e muxlis pirveli, me-2 da me-3 nawilebis, 54-e muxlis pirveli na-wilis, 56-e muxlis me-2 nawilisa da 57-e muxlis, `umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb” saqarTvelos kanonis 21-e muxlis pirveli punqtis `e“ qvepunqtis, saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis ministris 2013 wlis 11 seqtembris #135/n brZanebiT damtkicebuli `sajaro samarTlis iuridiuli piris _ ivane javaxiSvilis saxe-lobis Tbilisis saxelmwifo universitetis wesdebis~ me-8 muxlis pirveli pun-qtis `e“ qvepunqtisa da Tsu-s iuridiuli departamentis 23.10.2015, #39716/02 werilis safuZvelze,

danarTi

ra sakiTxebs ganixilavs studentTa momsaxurebis gaumjobesebaze orientirebuli jgufi

Tbilisis saxelmwifo universitetSi studentebis momsaxurebis servisis gasaumjobeseblad muSaoba daiwyo. Tsu-is reqtoris, vladimer papavas brZanebiT Seqmnili specialuri samuSao jgufi amJamad im funqciebs aya-

libebs, romelic studentTa momsaxurebis reorganizebul centrs eqneba. konkre-tuli detalebis Sesaxeb Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fakultetis IV kursis students, samuSao jgufis wevrs ani maxaTliSvils vesaubreT.

1. gamocxaddes konkursi ssip _ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis sa-xelmwifo universitetis administraciis xelmZRvanelis Tanamdebobis dasaka-veblad kandidatis SerCevis mizniT da daiwyos pretendentTa registracia.

2. pretendentTa registracia daiwyos ssip – ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetSi 2015 wlis 30 noembris 10:00 saaTidan, misa-marTze q. Tbilisi, i. WavWavaZis gamziri #1, oTaxi #114.

3. administraciis xelmZRvanelis kandidatobis pretendentTa registra-ciis bolo vadad ganisazRvros 2015 wlis 11 dekembris 18:00 saaTi.

4. akademiuri sabWos mier konkursantebis Sefaseba ganxorcieldes 2 etapad:a) dokumenturi monacemebis Sefaseba _ 2015 wlis 21 dekembridan ara ugvi-

anes 30 dekembrisa;b) pretendentebTan gasaubreba _ 2016 wlis 14 ianvridan ara ugvianes 28 ianvrisa.5. akademiuri sabWos mier pretendentebis Sefasebis ganxorcielebisa da

konkursis safuZvelze SerCeuli erTi kandidaturis warmomadgenlobiTi sab-WosaTvis wardgenis bolo vadad ganisazRvros 2016 wlis 5 Tebervali.

6. pretendenti unda iyos:a) umaRlesi ganaTlebis mqone; b) finansuri an/da materialuri an/da administraciuli resursebis marTvis

sferoSi gamocdilebis mqone;g) umaRles saganmanaTleblo dawesebulebaSi muSaobis gamocdilebis mqone; d) 65 welze naklebi asakis.7. pretendentma saregistraciod unda waradginos: a) gancxadeba akademiuri sabWos saxelze;b) umaRlesi ganaTlebis damadasturebeli dokumentis (diplomis) asli; g) piradobis mowmobis an pasportis asli; d) avtobiografia (CV); e) koncefcia da samoqmedo gegma; v) 2 fotosuraTi, zomiT 3X4-ze;z) nasamarTlobis Sesaxeb cnoba;T) samedicino-narkologiuri Semowmebis cnoba.

gancxadeba ssip – ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis administraciis xelmZRvanelis Tanamdebobis dasakaveblad kandidatis SerCevis mizniT konkursis gamocxadebis,

pretendentTa registraciis dawyebisa da maTi SerCevis kriteriumebis Sesaxeb

Page 3: nomerSi qarTvelologiis saerTaSoriso kongresi dasruldanewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-14 (2185)-2015_web.pdf · bobs. `Cven ver gavarkvieT, saboloo jam-Si, vin aris damnaSave

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

3

universitetis studenturi TviTm-marTvelobis prezidentma, senatis we-vrma Salva sabaurma Tavis gamosvlaSi gansakuTrebiT gausva xazi eleqtronul bazebTan dakavSirebul problemebs da aRniSna, rom es ukve wlebia, rac arse-bobs. `Cven ver gavarkvieT, saboloo jam-Si, vin aris damnaSave. IT-departamenti fakultetebisken uTiTebs da amtki-cebs, rom ar aris teqnikuri xarvezebi, rac gasakviria, radgan realobaSi aS-karaa, rom baza ver uZlebs datvirTvas da studentebs ar SeuZliaT erTdrou-lad sagnebis arCeva saxlidan, anu ver keTdeba is, risTvisac es baza Seiqmna. SevxvdiT ganaTlebis saministrosTan erToblivad Seqmnili komisiis wevrebs, studentebs, baton soso saluqvaZesac da iqac daisva sakiTxi, rom dainergos winaswari registracia, ris Semdegac gairkveva _ romel saganzea didi moT-xovnebi. es bevr problemas gadawyvets. amavdroulad, aRarc is iqneba saWiro, rom 22 aTasi studenti erTdroulad Se-vides veb-gverdze~, _ aRniSna man.

bazebis sakiTxze reqtorma ganacxa-da, rom winaswari registraciis praqtika ukve arsebobs zust da sabunebismety-velo mecnierebaTa fakultetze, sadac registraciis problema TiTqmis ar aris. amdenad, am fakultetis gamocdileba gasaziarebelia.

IT-departamentis xelmZRvanelis moadgilem nato CubiniZem aRniSnul problemaze saubrisas xazi gausva, rom 2015-2016 wlebis Semodgomis semestri-dan daiwyo axali saswavlo bazis eqsplu-atacia, romelic am etapze mxolod ma-gistraturas moicavs. `im problemebis gaanalizebisas, romlebic realurad ar-sebobs da romlis Sesaxebac informacia modis administraciaSi, unda gavmijnoT teqnikuri da administraciuli pro-blemebi. rogorc IT-departamentis war-momadgeneli, getyviT, rom sms.tsu.ge ver uZlebda datvirTvas 2013 wlamde, magram mas Semdeg universitetma SeiZina kargi

aparatura, romelic ganTavsda sxvadasx-va serverze. 2014-2015 wlebis orive seme-stri da 2015-2016 wlis pirveli semestri am programam imuSava da gansxvaveba, te-qnikuri TvalsazrisiT, ar yofila. ami-tom unda ganvasxvavoT erTmaneTisgan administraciuli da teqnikuri xasiaTis problemebi~, _ aRniSna man da dasZina, rom aq ZiriTadi problema aris sagnebze adgilebis ararseboba da ara teqnikuri xarvezi. xolo amis mosagvareblad ki ga-mosavali winaswari registraciaa.

amave sakiTxze azri gamoTqva so-cialur da politikur mecnierebaTa fakultetis dekanma Tamar dolbaiam, romelmac aRniSna, rom winaswari re-gistracia, romelic am fakultetze gasul saswavlo wels sacdelad dain-erga, warmatebuli ver gamodga, radgan aRmoCnda, rom realurad sami adamiani aregistrirebda 2500 students im le-qtorebTan, visTanac maT surdaT. `es leqtorebi tendenciurad iyo SerCeuli da emsaxureboda imas, rom studentTa es jgufi politikur TamaSebSi aeyoliebi-naT. Sedegad, maRali donis profesore-bis auditoriebi naxevrad carieli iyo, radgan im konkretulma adamianebma maT jgufebSi studentebi specialurad ar Casves, studentTa did nawils ki xelax-la mouwia sagnebis arCeva. aq iTqva isic,

rom am leqtorebs studentebi irCevdnen niSnis advilad weris principiT. diax, Cven gvaqvs iseTi sagnebi, romlebzec ad-gilebi ar Sevsebula, radgan leqtori qulebs mkacrad wers an ar aris komunika-beluri da ver Sedis studentebTan kon-taqtSi~, _ ganacxada Tamar dolbaiam.

manve aRniSna, rom mimdinare seme-strSi, studentTa registraciis mxriv, fakultetze ukeTesi mdgomareoba iyo, Tumca garkveuli problemebic gamoi-kveTa. kerZod, sagnebis nakleboba sx-vadasxva, maT Soris, sociologiis da socialuri muSaobis mimarTulebaze. `rodesac gavaanalizeT yvela monacemi, aRmoCnda, rom semestrSi studentebisT-vis 100-105 kreditis SeTavazebis meti saSualeba ar gvqonda. amitom gafarToe-bul TaTbirze davavale mimarTulebe-bisa da programis xelmZRvanelebs, rom TiToeulma maTganma 125 krediti mainc gamoitanos momdevno semestrisTvis, ra-sac aucileblad mivaRwevT~, _ ganacxa-da Tamar dolbaiam.

aqve aRiniSna auditoriebis nakle-bobis Taobazec. rogorc socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis dekanma aRniSna, auditoriebis Sesaxeb yoveli semestris dasawyisSi mimdina-reobs molaparakebebi sxvadasxva fakul-tetebis dekanebTan, raTa mravalric-

xovani kursebisTvis tevadi auditoria gamoiyos.

problemebis gadwyvetis gzebze isaubra aseve proreqtorma ioseb salu-qvaZem, romelmac aRniSna, rom students naklebad ainteresebs, ram SeuSala xeli sagnis daregistrirebaSi. man Caabara universitetSi da universiteti valde-bulia, aarCevinos imdeni sagani, ramde-nic sWirdeba dadgenil vadaSi swavlis dasrulebisTvis. `faqtia, rom arsebobs akademiuri registraciis problema da es unda mogvardes. 5 wuTSi da 10 wamSi sagnis arCeva aris stresuli situacia. vTqvaT, ar var im wuTSi iq, an raRacam ar imuSava, amitom sagnebi ver unda avirCio? unda moinaxos is gza, romelic students kanonier moTxovnebs daukmayofilebs. iyos es Tundac winaswari registracia da Tu es sadme ver moxerxda vinme kon-kretuli piris upasuxismgeblobis gamo, fakultetis administraciam unda aRkve-Tos aseTi SemTxvevebi~, _ aRniSna ioseb saluqvaZem da aqve dasZina, rom winaswari registracia masac erTerT gamosavlad miaCnia, radganac, misi TqmiT, es aris da-gegmvis procesi, romelic xels Seuwyobs problemis aRmofxvras. man aseve dasva konkretuli problemis mogvarebisT-vis pasuxismgebeli piris gamokveTis sa-kiTxic: `Tu moxda ise, rom studentma ver airCia sagani, xSiria SemTxveva, roca igi ver poulobs pasuxismgebel pirs, vi-sTanac am problemas moagvarebs. erTi meoresTan uSvebs, meore - mesamesTan da ase dausruleblad, Sedegad ki studenti rCeba Tavisi aurCeveli sagniT da pro-blemiT. vfiqrob, rom es didi proble-maa da unda gamoinaxos pasuxismgebeli adamiani mis mosagvareblad~, _ aRniSna man, rasac daeTanxma socialur da poli-tikur mecnierebaTa fakultetis dekani, romelmac mzadyofna gamoTqva, rom ase-Ti problemis arsebobis SemTxvevaSi de-kani daxmarebas gauwevs students.

amave sakiTxze azri gamoTqva univer-sitetis reqtorma lado papavam, romel-mac aRniSna, rom kompiuteruli programa da aparatura, romliTac universiteti sargeblobs, srulyofilebisgan Sorsaa, magram unda daiwyos muSaoba gaumjobe-sebisTvis, raTa gzadagza daixvewos da gaumjobesdes studentis momsaxureba. man aseve aRniSna, rom, Tu fakultetis administracias da saswavlo process, maT Soris, sagnebis arCevas an winaswar registracias, konkretuli piri uSlis xels, fakultetma unda gadawyvitos,

senatis wevr studentebs universitetis xelmZRvaneli pirebi Sexvdnen

Tsu-is senatis wevr studentebs Tsu-is fakultetebis dekanebi da administraciuli departa-

mentebis xelmZRvanelebi Sexvdnen. Sex-vedra im sakiTxebis ganxilvas mieZRvna, ris gamoc studenturi TviTmmarTv-elobis wevrebma 20-21 oqtombers sap-rotesto aqciebi moawyves da romelic studentebis did nawilsac awuxebs _ es aris bazebis Tema, eleqtronuli saqmis warmoebis sakiTxi, inglisuri enis swav-lebisa da leqciebis gacdenis proble-mebi.

me-11 gverdze

qarTvelologebs, romelTac yovelTvis aqvT CvenTvis saintereso axali samecniero informaciebi. unda vTqva, rom am kongres-ze gansakuTrTebuli interesiT velode-biT profesor vaxtang liCels, romelmac grakliani goris arqeologiuri gaTxrebis sensaciur aRmoCenaze unda isaubros. ase rom, es kongresi, samecniero miRwevebis TvalsazrisiT, uaRresad maRali donisa aRmoCnda. garda amisa, vfiqrob, rom Taname-drove saqarTvelos istoriaSi es kongresi daimkvidrebs adgils, rogorc erTgvari saangariSo forumi, daaxloebiT sami wlis periodulobiT, romelzec Tavmoyrili iq-neba qarTvelologiaSi mimdinare kvlevebi, rac TavisTavad gulisxmobs Cveni erovnu-li identobisa da kulturis populariza-cias, Cveni qveynis unikalurobis warmoaCe-nas msoflio asparezze.~

guCa kvaracxelia, saqarTvelos mec-nierebaTa erovnuli akademiis akademikosi: `mimaCnia, rom es aris Zalian mniSvnelovani forumi, romelic qarTvelologiur pro-blematikas eZRvneba. saintereso moxse-nebebi movismineT. gamovarCevdi qarTvel mecnierTa naSromebs, Tumca arc gvikvirs, radgan Cven gvaqvs Zalian maRali donis qarTvelologiuri skola. aq bevri ucxo-eli mecnieria, romlebic ara mxolod ikv-leven qarTul enas, aramed saubroben am en-

aze. esec didi simdidrea Cveni kongresisa da, zogadad, qarTvelologiis samecniero dargisTvis~.

hirotake maeda, iaponeli qarTvelo-logi: `minda mivuloco qarTvel mecnie-rebs am mniSvnelovani kongresis Catareba. me amayi var, rom vmonawileob am kongresis muSaobaSi. imedi maqvs, rom kidev Catardeba aseTi samecniero forumebi, rac CvenTvis, ucxoelebisTvis, didi stimulia, zogadad ki xels Seuwyobs qarTvelologiis ganvi-Tarebas~.

revaz gaCeCilaZe, Tsu-is profesori, saqarTvelos sagangebo da sruluflebiani elCi didi britaneTisa da CrdiloeT irlan-diis gaerTianebul samefoSi: `qarTvelo-logiuri kongresi drouli gaxlavT, radgan saWiroa Cveni kultura da mecniereba ufro farTod iyos warmodgenili. aq bevri uc-xoeli mecnieri iRebs monawileobas, magram visurvebdi, rom aseTi kongresi tardebo-

des sazRvargareT. mimaCnia, rom es kongresi aris mosamzadebeli etapi imisaTvis, rom ms-gavsi forumi ucxoeTSic Catardes, Tumca, vfiqrob, es unda iyos absoluturad seku-laruli, mas unda atarebdes universiteti da mecnierebaTa akademia da Tanamedroveo-bas unda emsaxurebodes. me maqvs saSualeba, davakvirde sxva qveynebis kulturis isto-rias da unda vTqva, rom qarTuli kultura marTlac gamorCeulia. kulturis aseT uwy-vetobas, rogoric Cven gvaqvs, Zalian cota xalxi Tu daikvexnis msoflioSi. Crdiloe-Tis qveynebSi ganviTareba gvian daiwyo da iq kultura samxreTidan Sedioda. amitom Cven unda gavufrTxildeT qarTul kul-turas, xolo mecnierebs marTebT – Seis-wavlon is iseTi kuTxiT, romliTac mTeli msofliosTvis iqneba cnobili~.

kongresis gaxsnas saqarTvelos mecnie-rebaTa akademiaSi daeswrnen saqarTvelos kulturisa da ZeglTa dacvis ministri

mixeil giorgaZe, afxazeTis mTavrobis Tavmjdomare vaxtang yolbaia; qalaq Tbi-lisis sakrebulos Tavmjdomare, profes-ori gia alibegaSvili; ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universi-tetis reqtori, akademikosi lado papava; msoflio bani, sapatio akademikosi paata burWulaZe; mecnierebaTa akademiis ucxo-eli wevri eldar ismailovi; WiaTurisa da saCxeris mitropoliti, meufe danieli; de-legaciebi CeCneTisa da daRestanis avto-nomiuri respublikebidan.

kongresis muSaobaSi, qarTvel mecnie-rebTan erTad, 11 qveynis 20-mde warmomad-geneli monawileobda, maT Soris iyvnen sa-qarTveloSi ukve kargad cnobili qarTve-lologebi: bernar utie (safrangeTi, lavo), vinfrid boederi (germania, oldenburgi), hirotake maeda (iaponia, tokio), nikolae dura (rumineTi, buqaresti) da sxvebi. war-momadgenlobiTi delegaciebi Camovidnen aseve israelidan, ruseTidan, TurqeTidan, somxeTidan, azerbaijanidan, SvedeTidan, germaniidan. kongress specialuri vizitiT stumrobda donis rostovis teqnikuri uni-versitetis delegacia reqtoris, profe-sor besarion mesxis meTaurobiT.

saerTaSoriso kongresi sami wlis Sem-deg isev umaspinZlebs qarTvelologiiT dainteresebul ucxoel da qarTvel mec-nierebs.

moamzada maia toraZem

qarTvelologiis saerTaSorisokongresi dasrulda

pirveli gverdidan

Page 4: nomerSi qarTvelologiis saerTaSoriso kongresi dasruldanewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-14 (2185)-2015_web.pdf · bobs. `Cven ver gavarkvieT, saboloo jam-Si, vin aris damnaSave

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

4

SurTxia beroSvili

`amgvari studenturi eTnografiuli eqspediciebi yovel wels ewyoba, ZiriTa-dad, samagistro programis studentebisT-vis, Tumca, maTTan erTad doqtorantebi da bakalavrebic iReben monawileobas. wels Cveni arCevani guriaze SevaCereT, sadac Za-lian saintereso masala SevagroveT. Cveni kvlevis sagani iyo am kuTxis rogorc Zveli wes-Cveulebebi, aseve Tanamedrove yofa, dRevandeli viTareba~, _ aRniSna roland TofCiSvilma.

eTnologiis mimarTulebis xelmZRva-nelis azriT, eqspediciebis mizani swored is aris, rom studentma velze muSaoba is-wavlos, radgan momavalSi mas gauadvildes samecniero saqmianoba. `eTnologma pirvel rigSi, unda icodes, rogor unda moipovos masala, rogor daamyaros mTxrobelTan urTierToba, rac xSirad garkveul sirTu-leebTan aris dakavSirebuli. amitom maT-Tan kontaqtis dros gansakuTrebuli mid-gomaa saWiro. Cvens sferoSi velze erT kvi-riani gasvla xSirad mTeli semestris erTi kursis gavlis tolfasia. Eeqspediciis dros studentebma Seiswavles, riT cxovrobda Zveli guruli glexi da ra damokidebu-leba aqvT maT dRevandel cxovrebasTan. samwuxarod, Tanamedrove guruli glexis

yofa mZimea, soflebi gaRaribebulia, sab-WoTa periodisgan gansxvavebiT, rodesac guria saqarTvelos erT-erTi umdidresi mxare iyo, rodesac Cais da citrusis kul-tura mohyavdaT da yvela dasaqmebuli iyo. studentebi aseve iwerdnen masalas sao-jaxo yofaze, saqorwino wes-Cveulebebze, gvarebis istoriaze, Zvel sameurneo yofa-ze, materialur kulturaze, agrovebdnen foto-masalas da sxva~.

eqspediciis dros miRebuli STabeWdi-lebebi studentebmac gagviziares.

giorgi avTandilaSvili:`25 ivlisidan 6 agvistos CaTvliT lan-

CxuTis ozurgeTisa da Coxatauris muni-cipalitetebSi vimogzaureT. am 10 dReSi didi gamocdileba dagvigrovda da guri-idan STabeWdilebebiT savse davbrundiT. yvela students ganawilebuli hqonda sxva-dasxva sakvlevi Tema, romlis Sesaxeb sak-maod saintereso masala moviZieT, pirvel rigSi ki kargi praqtika miviReT da kvlevis meTodebi davxveweT _ eqspediciis ZiriTa-di mizanic xom swored es aris. velze gasv-lisas ukeTesad viTvisebT imas, rasac audi-toriaSi vswavlobT.

irakli kapanaZe:`es eqspedicia Zalian didi gamocdi-

leba iyo CemTvis da Cemi megobrebisTvis. Cemi interesis sfero iyo adgilobrivi mosaxleobis xasiaTebi, radgan momaval-Si eTnofsiqologis mimarTulebiT vapi-reb swavlis gagrZelebas. Cven davdiodiT gurul ojaxebSi, veZebdiT koloritul

adamianebs. UsxvaTa Soris, gurul xasiaTSi bevri gasaTvaliswinebeli faqtoria _ Zi-riTadad, es aris iumoris grZnoba, rome-lic maT exmarebaT problemebis gadalax-vaSi~.

luka karkaZe:`Cemi ZiriTadi kvlevis sagani iyo top-

onimebi da onomastikuri masala, aseve, met-saxelebi. gurulebs marTlac saintereso Serqmeuli metsaxelebi aqvT. toponimebic bevri Caviwere. Zalian saintereso iyo am mSvenier kuTxeSi Cveni mogzauroba. gansa-kuTrebiT damamaxsovrda lixaurSi, eqvTi-me TayaiSvilis sofelSi stumroba. Cvenma xelmZRvanelma roland TofCiSvilma Ta-vidanve dagvakvaliana, ra mimarTulebiT unda gvemuSava. guriaSi mogzauroba Ti-Toeuli CvenganisTvis dauviwyari iyo~.

roland TofCiSvilis informaciiT, wlis bolos studentebi saeqspedicio an-gariSebs samecniero konferenciaze war-moadgenen.

eTnologiis mimarTulebis studentebis eqspedicia guriaSi

momavali eTnologebisTvis velze muSaobas gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs, amitom Tbilisis saxelmwifo universitetis humanitarul mecnierebaTa fakultetis eTnologiis mimarTulebis studentebi yovelwliurad awyoben

eqspediciebs saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi da auditoriaSi SeZenil Teoriul codnas praqtikuli saqmianobiT imdidreben. gasul zafxuls studentebma Tsu-is eTnologiis mimarTulebis xelmZRvanelTan roland TofCiSvilTan erTad guriaSi imogzaures.

Tamar dadiani

Tbilisis saxelmwifo universitet-Si 27 oqtombers, qarTvelologi-uri dargebis ganviTarebis xelSe-

wyobis mizniT, iakob gogebaSvilisadmi miZ-Rvnili samecniero konferencia gaimarTa.

RonisZiebis farglebSi, qarTvelolo-giis dargSi iakob gogebaSvilis saxelobis samecniero premia dawesda, romlis pirve-li laureati profesori giorgi gogolaS-vili gaxda.

RonisZiebas Tsu-is reqtori, akademi-kosi vladimer papava, Tsu-is profesorebi, studentebi, saSualo skolis maswavleble-bi da moswavleebi eswrebodnen.

Tsu-is reqtoris vladimer papavas Tq-miT, konferencia or weliwadSi erTxel gaimarTeba: `universitetis daarsebidanve prioritetuli iyo qarTvelologiuri mi-marTuleba. am mimarTulebis warmomadgen-lebi: ioseb yifSiZe, akaki SaniZe, giorgi axvlediani, korneli kekeliZe universi-tetis damfuZneblebic gaxldnen, rom-lebmac Zlieri qarTvelologiuri skola Camoayalibes. es tradicia universitets arasdros Seuwyvetia. prioritetulia, rom universitetSi es mimarTuleba yo-velTvis win iyos wamoweuli. Cveni inicia-tiviT, qarTvelologiaSi SemoviReT ukve meore premia, romelic iakob gogebaSvilis saxels atarebs. iakob gogebaSvili yvela mozardis cnobierebaSi dedaenasTan erTad Semodis. igi aris gasaRebi imisa, rom adami-anma Tavisi pirveli urTierToba qarTul enasTan, damwerlobasTan am SesaniSnavi qm-nilebiT daiwyos. amitomac vuwodeT premi-as didi qarTveli mamuliSvilisa da ganma-naTleblis saxeli.

komisiis gadawyvetilebiT, qarTvelo-logiis dargSi es premia mieniWa gamorCeul qarTvel mecniers, profesor giorgi go-golaSvils. igi am premiis pirveli laurea-tia. vimedovneb, msgavsi RonisZieba univer-sitetSi tradiciad iqceva”, _ ganacxada Tsu-is reqtorma.

iakob gogebaSvilis saxelobis premiis pirveli laureatis, profesor giorgi gogolaSvilis TqmiT, qarTvelologiuri dargebis ganviTareba Cveni upirvelesi sazrunavia da dRes Zalian karg tradicias Caeyara safuZveli. `CemTvis didi bedniere-ba da pativia, rom iakob gogebaSvilis sa-xelobis premia mxvda wilad, rac qarTuli enis specialistisTvis umaRles jildos warmoadgens. madloba minda gadavuxado yvelas, vinc Cemi mokrZalebuli wvlili qarTuli enis kvlevebSi aseTi didi jil-doTi Seafasa~.

premiis misaRebad gamocxadebul kon-kursSi profesorma giorgi gogolaSvilma qarTul enaSi naSromTa cikli warmoadgina, romelic 3 wignisgan Sedgeboda: `qarTuli saliteraturo ena (narkvevebi); `qarTuli ena (xmaTa xaverdebis da RmerTebis ena)~ da `sibrZne iakobisa~. sapremio naSromis erTi nawili iakob gogebaSvilis Rvawls aRwers qarTuli enisa da qarTveli eris winaSe, meore nawilSi im problemebzea saubari, qarTuli saliteraturo enis winaSe rom dgas. mesame nawili ki iakob gogebaSvilis damokidebulebas gadmogvcems qarTuli enis mimarT. P

profesorma giorgi gogolaSvilma kon-ferenciaze waikiTxa moxseneba, romelic Semdegi sityvebiT iwyeboda: `dedaenas Cven ar virCevT, igi bunebiT gveZleva _ es Rv-Tis wyalobaa, Cveni dedaena rom qarTulia _ esec RvTis wyalobaa, qarTuli enis spe-cialisti rom xar kaci _ es bednierebaa, bednierebaa isic, rom qarTveli kaci qar-Tul enas qarTvels aswavlis. mec wilad mxvda es bedniereba da madloba Tsu-s, rom iakob gogebaSvilis premia daawesa da rom Cemi mokrZalebuli wvlili qarTuli enis kvlevaSi am jildoTi Seafasa.

karga xnis winaT Tqva vasil barnovma: iakob gogebaSvili Cveni sinamdvilisTvis gacilebiT didi adamiani iyo, vidre es war-modgenili gvaqvso. ver vityviT, rom iakob gogebaSvili bolomde gvaqvs Seswavlili da misi roli da mniSvneloba gacnobiere-buli ~, _ ganacxada giorgi gogolaSvilma.

iakobis moRvaweoba _ es iyo safuZveli qarTuli erovnuli skolis dafuZnebisa da aRorZinebisa. swored igi iyo qarTvelTa Soris wera-kiTxvis gamavrcelebeli sa-zogadoebis daarsebis ideis avtori da am ideis ganxorcielebis praqtikuli xorc-Semsxmeli.

giorgi gogolaSvilis TqmiT: `iakobma moRvaweoba daiwyo maSin, roca mSobliuri ena devnili iyo skolebSi, aristokrati-as ercxvineboda qarTulad xmis amoReba,

Tavmosawonad miaCnda rusulad laparaki, TiTze CamosaTvleli inteligencia rusu-lad fiqrobda, rusuladve metyvelebda. qarTuli enis Sesaswavlad orgverdiani al-bomi arsebobda da ai, aseT ganwirul dros gamodis iakob gogebaSvili Tavisi deda-eniT da cdilobs misi saxelmZRvanelos sa-SualebiT skolebSi qarTuli ena Sevides~.

Ggiorgi gogolaSvilma aseve saintere-sod isaubra iakob gogebaSvilis Rvawlze saqarTvelos erovnuli mTlianobis ganmt-kicebis saqmeSi: `gogebaSvilma uaRresad rTuli, qarTuli enobrivi sivrcis swori mecnieruli analizi moaxdina. ruseTis im-peria cdilobda, saqarTvelos erovnuli mravalferovneba erovnuli mTlianobis sawinaaRmdegod da separatizmis gasaRvi-veblad gamoeyenebina. swored am dros ia-kob gogebaSvili qmnis termins `deda ena~ erTiani qarTuli saliteraturo enis, saRmrTo enis, qarTvelTa mTavari enis aR-saniSnavad. dedaenis meSveobiT man xeli Seuwyo qarTvelTa konsolidacias, es mov-lena cnobilma germanelma qarTvelologma vinfrid boederma ase Seafasa: `iakob goge-baSvili geniosi iyo im gagebiT, rom zust dros swori sityva ipova, qarTuli enis dacvam im dros aseTi emociuri cneba moi-Txova. qarTvelTa erovnuli mTlianobis gansamtkiceblad da SesanarCuneblad ia-kob gogebaSvilma swored dedaena Seqmna, es iyo udidesi damsaxureba iakob gogebaS-vilisa~, _ aRniSna giorgi gogolaSvilma da sinanuliT dasZina, rom iakob gogebaS-vilis saxelmZRvaneloebisa da saswavlo meToduri principebis wyalobiT, imdroin-delma oTxklasdamTavrebulma qarTvelma bavSvma ukeT icoda qarTuli ena, qarTuli literatura, saqarTvelos istoria, eTno-grafia, geografia, vidre dRevandelma sa-Sualo skoladamTavrebulma icis. `iakobis skolaSi damkvidrebuli erovnuloba da zneobrioba Caido swored universitetis safuZvelSi da is faqti, rom Tsu-m iakob gogebaSvilis saxelobis premia daaarsa, es

aris madlierebis gamoxatva qarTuli ero-vnuli skolis fuZemdeblis mimarT~, _ aR-niSna giorgi gogolaSvilma.

`sasixaruloa, rom iakob gogebaSvi-lis 175 wlisTavs aRvniSnavT. es dRe Zal-ze mniSvnelovania qarTveli xalxisTvis. gadaWarbebuli naTqvami ar iqneba, rom, Tu ara iakob gogebaSvili da misi Tanamoaz-reni, Cven dRes qarTul enaze albaT ver visaubrebdiT. iakob gogebaSvilis saxiT, qarTvel ers hyavs mxsneli. aRsaniSnavia is faqtic, rom am konferenciaSi monawi-leoben ara mxolod mecnierebi, aramed saSualo skolis maswavleblebi da moswav-leebi, aseve, universitetis studentebi da doqtorantebi~, _ ganacxada konferenciis erT-erTma organizatorma, Tsu-is profe-sorma qeTevan Wkuaselma.

konferenciis meore momxsenebelma, profesorma Tamaz karanaZem TxovniT mi-marTa maswavleblebs, ar dakargon is sagan-Zuri, rasac iakob gogebaSvils pedagogi-uri memkvidreoba hqvia: `ver SevcvliT ver-afriT im sibrZnes, rasac dedaena gvaZlevs. Cven davcildiT im udides zogad pedago-giur principebs, rasac aRmzrdelobiTi swavlebis principi hqvia. Cveni suliereba da Cveni zneobisadmi damokidebuleba ver dgas Tavis simaRleze, amitom skola aris is safuZveli da sarke, romelsac imediT SevyurebT~, _ aRniSna Tamaz karanaZem, ro-melmac sainteresod isaubra didi qarTve-li ganmanaTleblis Rvawlsa da damsaxure-baze.

RonisZiebis mizani iyo agreTve studen-tebis, maswavleblebis, moswavleebis Car-Tulobis gazrda qarTvelologiis samec-niero dargSi.

`aseTi tipis samecniero konferencie-bi xels uwyobs axalgazrdebis ganaTlebis xarisxis amaRlebas. aRsaniSnavia, rom ra-ionebidan msgavs RonisZiebebSi iSviaTad erTvebian sajaro skolis moswavleebi. amitom vitoveb imeds, rom samomavlod re-gionebis warmomadgenelTa aqtivoba kon-ferenciebSi mniSvnelovnad gaizrdeba”, _ aRniSna foTis N15 sajaro skolis moswavlem luka kazanjiam.

RonisZiebis farglebSi Tsu-is pro-fesorebma, doqtorebma, doqtorantebma, magistrebma da mowveulma maswavlebleb-ma saintereso moxsenebebi warmoadgines, romelic qarTuli enis ganviTarebaSi ia-kob gogebaSvilis Rvawls, mSobliuri enis swavlebis problematikas, saqarTvelos araqarTulenovan skolebSi enisa da sagnis integrirebul swavlebas, erovnuli sas-wavlo gegmis xarvezebsa da maTi daZlevis gzebs exeboda.

iakob gogebaSvilisadmi miZRvnilisamecniero konferencia

Page 5: nomerSi qarTvelologiis saerTaSoriso kongresi dasruldanewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-14 (2185)-2015_web.pdf · bobs. `Cven ver gavarkvieT, saboloo jam-Si, vin aris damnaSave

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

5

nato obolaZe

_ qalbatono maia, romel gacv-liT programebzea gamocxadebu-li konkursi da vis SeuZlia masSi monawileobis miReba?

_ Tsu-is sagareo urTierTobaTa departments konkursi gamocxadebu-li aqvs E2016 wlis gazafxulisa da Se-modgomis semestrisTvis `erasmus+~ programis farglebSi. stipendiebi aris sabakalavro, samagistro da sa-doqtoro safexurebis studentebisT-vis. aseve, konkursis gavlis Sedegad sazRvargareT kvalifikaciis amaRle-ba SeuZlia Tsu-is akademiur da admi-nistraciul personals. ucxouri uni-

versitetebis mier SemoTavazebuli stipendiebi TiTqmis yvela fakulte-tisTvis aris SemoTavazebuli. umete-si nawili modis inglisurenovan pro-gramebze, Tumca aris italiurenovani, espanurenovani da germanulenovani saswavlo programebic. ersmus+ farg-lebSi SemoTavazebuli stipendia moi-cavs saerTaSoriso mgzavrobis dafin-ansebas, aseve, dRiuri da sacxovrebe-li xarjis anazRaurebas. aqve unda aRiniSnos, rom Tsu-s partnior uni-versitetebTan ormxrivi partnioro-bis farglebSi samive safexuris stu-dentebisTvis SemoTavazebulia 2016-2017 saswavlo wlis inglisurenovani, germanulenovani da italiurenovani stipendiebi.

_ gacvliTi programebisTvis Se-sarCevi kandidatebis konkursi ra etapebisgan Sedgeba?

_ pirveli etapi ucxo enaSi te-stirebaa, romlis gadalaxvis Semdeg studentebis SerCeva administra-ciuli aqtiT damkicebuli sakonkurso komisiis mier xdeba. meore etapze gada-suli studentebis Sefaseba xorciel-deba Semdegi kriteriumebis mixedviT: akademiuri moswreba, motivacia da ze-piri gasaubreba. studentebs ganacxa-dis Semotana ramdenime ucxouri uni-versitetisTvis erTdroulad SeuZ-liaT. aseT SemTxvevaSi isini uTiTeben prioritetul umaRles saswavlebels. aseve, konkursis Sedegad yovelTvis vakeTebT sarezervo sias da, cvlile-bis SemTxvevaSi, aRniSnul siaSi moxve-dril studentebs stipendiis miRebis saSualeba aqvT.

_ TiToeul SemoTavazebul uni-versitetSi adgilebis raodenoba gansxvavebulia?

_ ormxrivi partniorobis farg-lebSi 40-ze meti stipendiaa.E `eras-mus+~ programaSi ki 165-ze meti sti-pendia gvaqvs. `erasmus+~ proeqtis farglebSi Tsu-s sakmaod bevri ga-nacxadi aqvs Setanili. dafinansebis Sesaxeb informacias etapobrivad vi-RebT. vimedovnebT, stipendiebis rao-denoba kidev gaizrdeba.

_ studentebis interesi ramde-nad maRalia?

_ gacvliTi programis farglebSi SemoTavazebuli stipendiebis mosapo-vebeli konkursi yovelTvis sakmaod maRalia. wels 900-mde studenti da-registrirda, romelTa umetesobam weriTi etapi warmatebiT gadalaxa. Semdegi etapi zepiri prezentaciaa, rogorc wesi, erT adgilze stipendiis mosapoveblad sami-oTxi aplikantia warmodgenili. amasTan erTad, iReben gamocdilebas da iZenen sxvadasxva unarebs: magaliTad, konkursisTvis fsiqologiuri mzaoba, sakuTari Ta-vis warmoCena, samotivacio werilis dawera da a.S.

_ rac Seexeba sakonkurso komi-sias, wevrebis SerCeva rogor xdeba?

_ sagareo urTierTobaTa depar-tamenti studentebis SerCevis pro-cesSi ar monawileobs, mxolod admini-strirebas uwevs. sakonkurso komisiis wevrebis kandidaturebis wardgena fakultetebis dekanebis mier xdeba. administraciuli aqtiT damtkicebu-li sakonkurso komisiis Semadgenloba Tsu-is veb-gverdze qveyndeba.

_ partniori universitetebidan, gacvliTi programebis farglebSi, Tsu ramden students iRebs?

_ bunebrivia, ufro mets vgzavniT sazRvargareT. evropuli universi-tetebi Tsu-is studentebs mraval-ferovan ucxoenovan programebs sTa-vazoben. Tsu-Si ucxoel studentebs viRebT ekonomikis skolaSi, socialur da politikur mecnierebaTa centrSi, evropuli kvlevebis mimarTulebiT, humanitarul mecnierebaTa fakulte-tis eTnologiis institutSi. saqarT-veloSi, ZiriTadad, Camodian is stu-dentebi, romlebsac garkveuli pro-fesiuli interesi aqvT saqarTvelos an kavkasiis regionis kvlevis mimar-TulebiT. ucxoel studentebs Tsu-is ucxo enebis centri qarTuli da rusu-li enis kursebs sTavazobs.

mimdinare akademiuri wlis Semod-gomis semestrSi Tbilisis saxelmwifo universitetSi 20 ucxoeli studenti swavlobs.

romel gacvliT programebzeagamocxadebuli konkursi

konfliqti CvenSi xSirad asocir-deba omTan, Tumca, nebismierma konfliqtologma icis, rom omi

da Ria dapirispireba umetesad aras-worad marTuli komunikaciis Sedegia, romelic Ria konfrontaciamde mivida.

rogor movaxdinoT komunikaciis swori menejmenti da rogor unda aviciloT Tavidan garTulebebi da dapirispireba? ra safrTxeebi emu-qreba saqarTvelos Sida da gare po-litikaSi? _ amis Sesaxeb Tbilisis saxelmwifo universitetis konfli-qtologiis institutis warmomad-genlebi universitetSi mowveul gio-rgi anwuxeliZis saxelobis serJant-Ta momzadebis centris msmenelebs esaubrnen.

sajaro leqcia universitetsa da serJantTa momzadebis centrs So-ris dadebuli memorandumis farg-

lebSi gaimarTa. amave memorandumiT, centrs manamde Tsu-is studentebi stumrobdnen. Sexvedraze aRiniSna, rom serJantTa centris msmenel-Ta Soris universitetis ara erTi kursdamTavrebulia, romlebmac ka-rieris gakeTeba Tavdacvis sferoSi gadawyvites.

qveynis usafrTxoebis da riskebis sakiTxebze konfliqtologiis insti-tutis direqtorma, profesorma gu-guli maRaraZem vrclad isaubra da im strategiebs Seexo, romlebic diplo-matiur, samxedro da personalur ur-TierTobebSi gamoiyeneba Ria konfli-qtebis prevenciisTvis.

serJantTa Soris axalgazrda qal-batonebic imyofebodnen, romlebic gansakuTrebuli interesiT ismend-nen konfliqtis mogvarebis alterna-tiuli SesaZleblobebis Sesaxeb pro-

fesor guguli maRraZis sajaro leq-cias.

profesor guguli maRraZis TqmiT, urTierTgagebisa da TanamSromlo-bis memorandumis farglebSi Tsu-is warmomadgenlebi mudmivad TanamS-romloben serJantTa momzadebis cen-trTan, tardeba leqciebi da semina-rebi konfliqtologiis sakiTxebze. konfliqtologiis institutTan Ta-namSromloba serJantebs daexmarebaT sabrZolo gadawyvetilebebis miReba-Si da qveynis TavdacviTi sakiTxebis gaazrebaSi. Tavis mxriv, studente-bidanac Cans Zalian didi dainterese-ba samxedro saqmis mimarT da bevri maTgani iyenebs SesaZleblobas _ est-umros serJantTa momzadebis centrs da adgilze gaecnos maTi momzadebis process.

amJamad serJantTa momzadebis cen-trSi rigiT meSvide sameTauro-saSta-bo kursi mimdinareobs da saswavlo programaSi SeiaraRebuli Zalebis sx-vadasxva struqturuli qvedanayofis 32 serJanti monawileobs, romelTa Soris 5 qalia.

momzadebisas serJantebi usafrT-xoebis operaciebisa da sabrZolo ga-dawyvetilebebis miRebis unarebs eu-flebian.

centri Tavdacvis saministros eqvemdebareba da mas saqarTvelos erovnuli gmiris, 2008 wlis ruseT-sa-qarTvelos omisas daRupuli kapralis giorgi anwuxeliZis saxeli 2013 wels mieniWa.

moamzada lela kurdRelaSvilma

Sexvedra memorandumis farglebSi

Tsu-is sagareo urTierTobaTa departamentis mier 2015-2016 saswav-lo semestrebSi gacvliTi programebis stipendiebis mosapoveblad konkursi gamocxadebulia da es exeba bakalavriatis, magistratu-

ris, doqtoranturis safexuris studentebsa da, aseve, akademiur da admin-istraciul personals. evrokomisiis mier dafinansebuli `erasmus+” pro-gramis farglebSi konkursi evropis 25 umaRles saswavlebelSia gamocxadeb-uli, esenia: viadrinas evropuli universiteti (germania), ienis universite-ti (germania), gisenis universiteti (germania), kilis gamoyenebiTi mecniere-baTa universiteti (germania), veneciis ka’foskaris universiteti (italia), romis la sapiencas universiteti (italia), pavias universiteti (italia), luvenis kaTolikuri universiteti (belgia), korunas universiteti (espa-neTi), groningenis universiteti (holandia), ostfoldis sauniversiteto koleji (norvegia), turkus universiteti (fineTi), helsinkis universiteti (fineTi), portos universiteti (portugalia), braganCas politeqnikuri instituti (portugalia), komeniusis universiteti (slovakeTi), matei be-lis universiteti (slovakeTi), tartus universiteti (estoneTi), latviis universiteti (latvia), loZis universiteti (poloneTi), varnas menejmentis universiteti (bulgareTi), iaSis universiteti (rumineTi), ioaninas univer-siteti (saberZneTi), faTihis universiteti (TurqeTi), federikis univer-siteti (kviprosi).

stipendiebi gamocxadebulia Tsu-is partnior universitetebTan ormxrivi xelSekrulebis farglebSic, esenia: zaarlandis universiteti (germania), ma-sarikis universiteti (CexeTi), praRis karlosis universiteti, tartus univer-siteti, latviis, salernos, vilniusis (litva), vitautas magnis, varSavis umaR-lesi saswavleblebi da pekinis teqnologiuri instituti.

Tsu-is veb-gverdze gacvliTi programebis Sesaxeb amomwuravi infor-maciaa ganTavsebuli. sagareo urTierTobaTa departamenti siaxleebs so-cialuri qselebis meSveobiTac avrcelebs. stipendiebis Sesaxeb informacia safakulteto administraciebsac egzavnebaT da maT veb-gverdze Tavsdeba. konkretulad, ras sTavazobs Tsu studentebsa da akademiur personals sazR-vargareT kvalifikaciis amaRlebis kuTxiT, amis Taobaze Tsu-is sagareo urT-ierTobaTa departamentis xelmZRvanelis moadgiles maia menTeSaSvils vesaubreT.

Page 6: nomerSi qarTvelologiis saerTaSoriso kongresi dasruldanewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-14 (2185)-2015_web.pdf · bobs. `Cven ver gavarkvieT, saboloo jam-Si, vin aris damnaSave

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

6samecniero konferencia

Tsu-is studenturma TviTmmarT-velobam axali proeqti daiwyo. trening-seminarebi genderuli

Tanasworobis Temaze 9 noembridan 20 no-embramde gagrZeldeba. proeqtis mizania dagegmil trening-seminarebze studente-bisTvis cnobierebis amaRleba, genderuli Tanasworobis cnebasa da mis aspeqtebze codnis gaRrmaveba, dResdReobiT arse-

bul viTarebasa da genderis institutis ganviTarebis samomavlo perspeqtivebze zrunva, treningebze miRebuli codnis praqtikaSi realizebisTvis xelSewyoba, sxvadasxva universitetisa da fakulte-tis studentTa daaxloveba da axalgazr-duli aqtivobebis waxaliseba. am droisT-vis, warmodgenili aplikacebis safuZ-velze, ukve SerCeulia 90 studenti, rom-lebic genderuli Tanasworobis Temaze treningebs gaivlian.

`studentebi ramdenime kriteriumis mixedviT SevarCieT. upiratesoba mieniWaT socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis im studentebs, romlebsac mdidari aplikacia hqondaT warmodgenili da visac genderis sakiTxebi ainteresebda.

genderul sakiTxebTan dakavSirebiT saqarTveloSi sazogadoeba naklebad in-formirebulia. garkveulwilad, SiSsac iwvevs iseTi sityvebis xseneba, rogore-bicaa _ feminizmi, genderi. sazogadoe-bis nawili cud konteqstSi ganixilavs am sakiTxebs da es imis bralia, rom am mi-marTulebiT saTanado ganaTleba ar aqvT. CvenTan praqtikaSi yofila SemTxveva, ro-desac movidnen studentebi da gviTxres _ surT qalTa uflebebis dacvis organiza-ciis Camoyalibeba da daamates xazgasmiT,

rom feministebi ar arian. rodesac avux-seni, Tu ras niSnavda feminizmi, gaukvir-daT da aRniSnes _ Cvenc feministebi vyo-filvarTo. samwuxarod, bevri adamiani, Tundac saeklesio wridan, feminizms cud konteqstSi ganixilavs, mas aRiqvams kacT-moZuleobad. es namdvilad ar aris ase. am treningis Catarebis mTavari mizanic aR-niSnul sakiTxebTan dakavSirebiT swori informaciis gavrcelebaa~, _ ganacxada Tsu-is studenturi TviTmmarTvelobis vice-prezidentma paata baxturiZem.

treningebis farglebSi studentebi leqcia-seminarebs xuT Temaze moismienen, esenia: qarTuli feminizmis istoria, miTe-bi da realoba genderul Tanasworobaze saqarTveloSi, xelovnebis istoriis uxi-lavi genderuli mxare, genderi, SeiaraRe-biTi konfliqti da iZulebiTi migracia, genderuli kvota da qalTa politikuri monawileoba. treningebs Caatareben: Ta-mar sabedaSvili (gaeros qalTa ganviTa-

rebis fondis mrCeveli saqarTveloSi), Teona yufunia (erovnuli demokratiuli institutis-NDI saqarTvelos ofisis programis oficeri), ida baxturiZe (gen-deris specialisti, feministebis damou-kidebeli jgufis wevri), nargiza arje-vaniZe (Tsu-is genderis kvlevis centris warmomadgeneli), TamTa melaSvili (mwera-li, genderis specialisti), salome cofu-raSvili (genderis mkvlevari), nino java-xiSvili (genderis mkvlevari), qeTa CxeiZe (genderis mkvlevari). daskvniT etapze genderul sakiTxebTan dakavSirebuli filmis Cveneba da diskusia gaimarTeba.

studenturi TviTmmarTvelobis proeqtSi, aseve, CarTulebi arian ara-samTavrobo organizaciebi: WEDC; CSS da Tsu-is genderis kvlevis instituti.

nato obolaZe

studenturma TviTmmarTvelobamaxali proeqti daiwyo

nato obolaZe

1970-iani wlebis Semdeg, pirvelad, qarTul-osuri saerTaSoriso sa-mecniero konferencia „qarTul-

osuri urTierTobebis ganviTarebis perspeqtivebi Tanamedrove WrilSi“ gaimarTa. konferenciis muSaobaSi mona-wileobdnen mecnierebi, axalgazrda mkv-levrebi, samTavrobo da arasamTavrobo organizaciebis warmomadgenlebi, saer-TaSoriso organizaciebis warmomadgen-lebi, konfliqtologebi, eqspertebi, humanitaruli da socialur-politi-kuri dargebis mkvlevrebi. maT Soris gaxldnen vladikavkazis umaRlesi sas-wavleblebidan mowveuli profesorebi da studentebic. samecniero RonisZie-bas, aseve, eswreboda politikuri ana-litikosi fabrisi velmini, romelic sa-qarTveloSi evrokavSiris monitoringis misiiT imyofeboda.

`forumi, romelsac organizebas uwevs qarTul-osur urTierTobaTa samecniero centri, didi istoriuli mniSvnelobisaa, radganac masSi mona-wileobdnen rogorc qarTveli, aseve, osi da sxva erovnebis warmomadgenle-bic. am RonisZiebas, wminda saganmanaT-leblo funqciis garda, megobruli ur-TierTobebis aRdgenac ekisreba. Cven _ qarTvelebs da osebs gvqonda Zalian bevri saerTo, razec istoriuli qro-nikebi metyveleben. dRes ki aRdgeba da gagrZeldeba is urTierTobebi, romels-ac Cveni didi mecnierebi, mwerlebi da moamageebi uWerdnen mxars~, _ ganacxada Tsu-is qarTul-osur urTierTobaTa sa-mecniero kvleviTi centris direqtorma naira bepievam.

`konfliqtebzec visaubreT, magram imdenad maRali akademiuri done gaxl-daT, rom es sakiTxi jansaRi diskusiis reJimSi ganvixileT. erTmaneTs raRacaSi veTanxmebiT, raRacaSi – ara. gaucxoebis momenti ar yofila. orive mxarem Cveni istoriuli erToba Zalian kargad viciT. megobruli Sexvedra iyo. am konferen-ciis farglebSi pirvelad Sevxvdi eT-nikurad os axalgazrda doqtorantebs. visaubreT akademiur TanamSromlobaze. Cven yvelanairad vecdebiT es procesi male daiwyos. gvaqvs ideebi da, imedia, am ideebs uaxloes momavalSi ganvaxorcie-lebT. Cveni kvlevis interesSi Sedis ar-qiteqtura, konfliqtebi, fsiqologia, Jurnalistika, kultura. Cveni kvlevebi erTi mimarTulebiT midis, radgan vcdi-lobT, gamovikvlioT adgilobrivi md-

gomareoba da inovaciebi SemovitanoT. qarTul mxaresTan urTierTobas maTi ganaTlebisa da karierisTvisac didi mniSvneloba aqvs~, _ aRniSna konferen-ciis erT-erTma organizatorma, Tsu-is doqtorantma amiran azalaZem.

Serigebisa da samoqalaqo Tanaswor-obis sakiTxebSi saxelmwifo ministris paata zaqareiSvilis TqmiT, Tanamedrove konteqstSi qarTul-osur urTierTo-bebs bevri RonisZieba ar eTmoba, rac sam-wuxaro faqtia. `amitom, mivesalmebi am iniciativas da vTvli, rom am tipis kon-ferenciebi unda gaimarTos da qarTul sazogadoebaSi Camoyalibdes qarTul-osuri urTierTobebis axleburi xedva. CemTvis mniSvnelovani da sainteresoa am RonisZiebaSi monawileba~, _ aRniSna paa-ta zaqareiSvilma.

postsabWoTa periodSi warmoqmnilma konfliqtebma qarTul-osuri urTier-Tobebi gansakuTrebulad daazarala. 2008 wlis agvistos omma ki isedac daSo-rebuli xalxebi erTmaneTisgan gaTiSa. konfliqtis Semdgom ndobis aRdgenisa da ndobis mSeneblobis kuTxiT gansa-

kuTrebiT mniSvnelovania samecniero dialogi, interdisciplinuri forumi. saerTaSoriso samecniero konferencia - „qarTul-osuri urTierTobebis gan-viTarebis perspeqtivebi Tanamedrove WrilSi“ qarTul-osuri urTierTobebis axal etapze gadasvlis da Tanamedrove interdisciplinuri erToblivi kvle-vebis ganxorcielebis mizniT gaimarTa. konferencia qarTul-osur urTierTo-baTa samecniero-kvleviTi centris or-ganizebiT ganxorcielda.

`konferencia qarTul-osuri ur-TierTobebis farTo aspeqtSi Seswavlas gulisxmobs. es aris rogorc Tanamedro-veoba, aseve istoria, literaturul-lingvisturi da folkloruli urTier-Tobebi. konferenciaze ori kulturis Tanxvedri wertilebi warmoCinda. kidev erTxel vaCveneT, rom es ori xalxi erT-maneTTan mWidrod aris dakavSirebuli da momavalSic ase iqneba. Zalian mniSv-nelovania, rom es sakiTxebi dResac aqtualuria da axalgazrdebs ainte-resebT, rac am konferenciis erT-erTi mniSvnelovani dadebiTi Sedegia~, _ ga-

nacxada Tsu-is humanitarul mecniere-baTa fakultetis dekanma, profesorma darejan TvalTvaZem.

qarTul-osur saerTaSoriso samec-niero konferenciaze ramdenime Tematu-ri mimarTuleba muSaobda: literatura, enaTmecniereba, istoria, religia, ar-qeologia, eTnologia, kulturis kvle-vebi, folklori, xelovnebaTmcodneoba, ekonomika, konfliqtebi, genderis kv-levebi, adamianis uflebebi da migracia. Sesabamisad, warmodgenili moxsenebebic aqtualur sakiTxebs Seexeboda: qarTul-osur urTierTobaTa samecniero-kvle-viTi centris xelmZRvanelis, profesor naira bepievas kvleva _ `giorgi axvle-diani da osuri sazogadoeba~, profe-sor Tamerlan gurievis `qarTul-osuri urTierTobebis istoriidan~, profesor giorgi oTxmezuris _ `Sida qarTli – qarTuli saxelmwifosa da eklesiis ga-nuyofeli nawili~, profesorebis hasan maersultanovis, islam gaCaevis da riz-van gaiTurqaevis _ `CrdiloeT kavkasia-Si turizmis ganviTarebis Tanamedrove koncefcia qarTveli mecnierebis war-matebebis gaTvaliswinebiT~ da a.S.

`es konferencia marTlac mniSvne-lovania. saWiroa, erTmaneTs raRac gava-gebinoT. osuri yovelTvis ainteresebda Cvens xalxs. giorgi axvledianma Zalian bevri ram gaakeTa da am enis Seswavla msoflio arenaze gaiyvana. vasili abaevi karg urTierTobaSi iyo qarTvel mec-nierebTan da mis naSromebSi qarTulisa da osuris urTierTobis Sesaxeb sakmaod bevri ram aris naTqvami. muSaoba, rome-lic universitetis daarsebisTanave iyo dawyebuli, aucileblad unda gagrZel-des. amas moiTxovs Cveni yvelanairi inte-resi - mecnieruli da agreTve mezoblu-ric, raTa Cvens mezoblebTan mSvidobian da karg urTierTobaSi vicxovroT,~ _ ganacxada akademikosma mzeqala SaniZem.

qarTul-osuri saerTaSoriso samec-niero konferencia _ „qarTul-osuri urTierTobebis ganviTarebis perspeqti-vebi Tanamedrove WrilSi“ 13-15 oqtom-bers gaimarTa. RonisZieba lagodexSi vizitiT dasrulda, sadac kosta xeTagu-rovis 153 wlis iubile aRiniSna. uaxloes momavalSi konferenciaze warmodgenili kvlevebi krebulad gamoicema da aka-demiur wreebSi gavrceldeba. organi-zatorebi gegmaven, rom qarTul-osuri saerTaSoriso konferencia tradiciuli gaxdes da mis muSaobaSi cxinvalis uni-versitetis profesura da studentebic CaerTon.

qarTul-osuri urTierTobebis ganviTarebis perspeqtivebi Tanamedrove WrilSi

Page 7: nomerSi qarTvelologiis saerTaSoriso kongresi dasruldanewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-14 (2185)-2015_web.pdf · bobs. `Cven ver gavarkvieT, saboloo jam-Si, vin aris damnaSave

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

7

_ qarTuli ganaTlebis sistemis safuZveli swored iakob gogebaSvilma Seqmna. ilia WavWavaZis sam RvTaebriv saunjes: mamuli, ena da sarwmunoeba - gogebaSvilma daamata erovnuli skola da mas erovnebis burji uwo-da. Sesabamisad, iakobma Seqmna iseTi saxelmZRvaneloebi erovnuli sko-lisTvis, rom igive `dedaena~ dResac aris da yovelTvis iqneba Seucvleli, radgan es aris unikaluri movlena rogorc qarTul, ise msoflio ped-agogikaSi. SegaxsenebT, rom 1960 wels venesuelaSi msoflo enebis saanbane saxelmZRvaneloebis gamofena-kon-kursze gogebaSvilis wera-kiTxvis swavlebis meTodma gaimarjva da pirve-li adgili moipova. iakob gogebaSvili, ZiriTadad, erovnuli skolis sakiTx-ze muSaobda. mas ekuTvnis wera-kiTx-vis gamavrcelebeli sazogadoebis idea, romelmac mTeli saqarTvelos teritoriaze yvela eklesiasTan Seqm-na samrevlo skolebi, sadac qarTuli ena erTi da imave saxelmZRvaneloTi iswavleboda. swored am skolebisTvis Seqmna gogebaSvilma `dedaena~ da sxva saxelmZRvaneloebi.

oTxwlian samrevlo skolaSi pirve-li ori weli `dedaeniT~ iswavleboda, mesame-meoTxe klasSi _ `bunebis ka-riT~. gogebaSvilis saxelmZRvaneloe-bisa da programis damsaxurebiT im dros oTxklasdamTavrebulma bavSvma gacilebiT ukeTesad icoda qarTu-li ena, literatura, saqarTvelos geografia, saqarTvelos istoria da eTnografia, vidre dRevandelma sko-ladamTavrebulma. gogebaSvilma aseve gansazRvra qarTveli bavSvebisaTvis ucxo enis swavlebis principebi da Se-qmna rusulis saxelmZRvanelo `rus-skoe slovo~. gogebaSvilma jer Seqmna `deda ena~, Semdeg `russkoe slovo~. mas miaCnda da sworic iyo, rom qarT-velma bavSvma ucxo ena qarTul gare-moSi unda iswavlos da ara im garemos mixedviT, romelic misTvis ucxoa ro-gorc situaciurad, ise mentalurad. qarTvelma avtorma saxelmZRvanelo unda miabas im codnas, romelic bavSv-ma miiRo mSobliur enaze. gogebaSvil-ma aseve Seqmna saxelmZRvaneloebi ma-Tematikasa da religiaSi. Tumca, rad-gan qarTul skolaSi qarTveli bavSvi ar iyo mxolod qristiani marTlmadi-debeli, religiis swavleba ar iyo sa-valdebulo yvelasTvis.

_ ramdenad gamoiyeneba goge-baSvilis meTodologia dRevandel swavlebaSi da saxelmZRvaneloebis Seqmnis dros?

_ sabednierod, iakob gogebaSvil-ma moZebna qarTuli enis swavlebis is gza, romelic yvelaze morgebuli aR-moCnda Cvenze. roca iakobi gamovida asparezze, ukve arsebobda aTamde sxva-dasxva saxelmZRvanelo qarTuli wera-kiTxvis Sesaswavlad. merec bevri Sei-qmna, magram `dedaenas~ konkurencias ver uweven, radgan, Cemi azriT, yvela-ze didi aRmoCena qarTuli kulturis istoriaSi, es iyo pirvel saanbane gak-

veTilad ai ia-s Semotana. roca iakob gogebaSvilis sazogadoeba gamovida iniciativiT, `dedaenas~ miniWeboda kulturuli Zeglis statusi, swored amaze aigo Cveni msjeloba: gogebaSvi-lis meTodi wera-kiTxvis swavlebisa aris unikaluri. Cveni mosazreba ga-vacaniT kulturis saministros, ro-melmac es iniciativa ganixila da 2013 wels gogebaSviliseul wera-kiTxvis swavlebis meTods mieniWa aramate-rialuri kulturuli memkvidreobis Zeglis statusi. Semdeg kulturis saministrom aRZra Suamdgomloba mTavrobis winaSe, raTa am ZeglisTvis ganesazRvra erovnuli kategoria da, premier-ministr irakli RaribaSvilis xelmoweriT, 2014 wels gamovida dad-genileba, romliTac i. gogebaSvilis `dedaenas~ aramaterialuri kultu-ruli Zeglis statusis erovnuli ka-tegoria mieniWa. am faqtma ukve Seuqmna problema garkveul jgufebs, kerZod: amJamad sami saxelmZRvaneloa qar-Tul skolaSi. samives hqvia `dedaena~ da arc erTis avtorad gogebaSvili ar ixsenieba. ra xdeba iciT? iReben wigns, Secvlian erT-or elements da amis Sem-deg acxadeben Tavs avtorebad. vali rom moixadon gogebaSvilis winaSe, mi-aweren xolme saxelmZRvanelos iakob gogebaSvilis mixedviT. faqtobrivad, xdeba gogebaSvilis Zarcva. zogi avto-ri ki sruliad gansxvavebul meTodo-logias iyenebs wera-kiTxvis Sesaswav-lad, magram, iyo SemTxvevebi, rodesac maswavleblebs Sua swavlebisas moux-daT saxelmZRvanelos Secvla da kvlav gogebaSvilis meTodTan dabruneba.

es meTodi qarTuli enis bunebazea morgebuli. avtorTa nawili ki uc-xouri meTodologiiT sargeblobs. iq ki rac xdeba, mogexsenebaT: erTi bgera SeiZleba gadmoices ori an sami asoTi, an erTi da igive aso sxvadasxva konteqstSi sxvadasxvagvarad SeiZle-ba ikiTxebodes. qarTuls es problema ara aqvs. TviTon gogebaSvili ambob-da: Cven unikaluri ena gvaqvs, rasac vambobT, imas vwerT da rasac vwerT, imas vkiTxulobTo. ai ia-s migneba Cems ostatobas ki ara, qarTuli enis bunebas da mis unikalurobas unda mi-vaweroTo. enis bunebas zustad aris morgebuli es saxelmZRvanelo da ami-tom iakobis `dedaena~ unda dabrundes qarTul skolaSi.

_ Tumca, albaT, bevri ram mainc Secvlas moiTxovs droisa da viTare-bis Sesabamisad...

_ gogebaSvils hqonda `dedaenis~ 33 gamocema Tavis sicocxleSi da yve-la gansxvavdeboda erTmaneTisgan. ia-kobi ambobda: Tu `dedaenas~ moaklda `gaukeTeseba~, igi mokvdeba. amitom, si-stematurad unda xdebodes misi gaum-jobeseba, cxovrebis pirobebTan `de-daenis~ Segueba,M magram cvlileba unda moxdes mxolod im principebis gaT-valiswinebiT, ra principebiTac aigo `dedaena~. gogebaSvilma Tavisi wigni uanderZa wera-kiTxvis gamavrcelebel sazogadoebas da daibara, rom saxelmZ-

RvaneloSi nebismieri cvlileba unda Sevides sazogadoebis sami meoTxedis TanxmobiT. radgan dRes aRar arse-bobs wera-kiTxvis gamavrcelebeli sazogadoeba, maSin wigni saxelmwifos sakuTrebaa, miT umetes, igi ukve ero-vnuli mniSvnelobis kulturis Zeglia. Cven konsultaciebi gvqonda ganaTle-bisa da kulturis saministroebTan da amis Semdeg mivmarTeT saqarTvelos premier-ministrs, rom Seiqmnas kompe-tenturi pirebiT dakompleqtebuli komisia, romelic gogebaSvilis sa-xelmZRvanelos dRevandeli skolisT-vis moamzadebs.

_ iakob gogebaSvilis sazoga-doebis farglebSi aqtiurobis gar-da, Tqven CarTuli iyaviT da xarT universitetis cxovrebaSic. Ggasu-li aTwleuli sakmaod dramatuli aRmoCnda TqvenTvis: mogixdaT uni-versitetis datoveba. axla ra xdeba da rogor TanamSromlobT univer-sitetTan?

_ universitetis istorias ram-denime mZime periodi axsovs. es iyo gasuli saukunis 20-iani wlebi, roca 1926 wels ivane javaxiSvili gaagdes universitetidan da airCies reqto-rad vinme Tedo Rlonti, romelzec mixeil javaxiSvili werda, rom 1920 wels universitetSi studentad ar miiRes samoqalaqo ganaTlebis uqon-lobis gamo da mere reqtorad daniS-neso. im periodSi zedized 6 reqtori gamoicvala universitetma da 1937-38 wlebSi yvela daxvrites. sabednierod, universiteti mainc gadarCa akaki Sa-niZisa da misnairebis wyalobiT. Aaseve, mZime periodi daudga universitets 2004 wels, roca moisurves `umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb~ kanonis Secvla, rasac mohyva profesor-maswavle-belTa protesti. ganaTlebis kanonSi ar iyo punqti swavlebis enis Sesaxeb. saerTod, saxelmwifo ena unda iyos ganaTlebis ena, garda kanoniT gan-sazRvruli garkveuli SemTxvevebisa. enis Sesaxeb cvlileba mivaRebineT, magram gansakuTrebuli vnebaTaRel-va gamoiwvia konkursebis sakiTxma. am konkursebis gamocxadebiT mTavrobam daarRvia mis mierve miRebuli kanoni, radgan kanonis mixedviT, konkursebi

unda Catarebuliyo mas Semdeg, roca arCeuli iqneboda sabWo da reqtori im Semadgenlobidan, ra Semadgenlo-bac iyo universitetSi. mTavrobam ki pirdapir moindoma konkursebis Catareba, raTa arasasurveli xalxi gaeyara. amasTan, wesdeboda asako-brivi cenzi. pirdapir daimuqra maSin ganaTlebis ministrma aleqsandre lomaiam, javaxiSvilis universitets najaxiT amovZirkvavo da Sedegi ra iyo? 2006 wels gamocxadda akademi-uri konkursebi 700 sakonkurso ad-gilze da es maSin, roca universitet-Si 3 500 profesor-maswavlebeli iyo, anu universitetSi datoves adgile-bis 20%. profesor-maswavlebelTa 80%-iT Semcireba iyo barbarosoba da katastrofa. bevrma Cvenganma, da

maT Soris mec, protestis niSnad, uari vTqviT am konkursebSi monawileobaze da Cveni nebiT davtoveT universite-ti. mas Semdeg, rac reqtorad airCies vladimer papava, man Tavad SemogvTa-vaza jemal mebonias da me _ Sevsuli-yaviT reqtoris mrCevelTa sabWoSi da monawileoba migveRo universitetis cxovrebaSi, razec davTanxmdiT da amJamad varT am sabWos wevrebi. garda amisa, rogorc mowveuli leqtori, le-qciebsac vkiTxulob.

_ Tqven arnold Ciqobavas enaT-mecnierebis institutis samecniero sabWos Tavmjdomarec brZandebiT da ganagrZobT enis kvlevas. glo-balizmis epoqaSi mcire erebisa da enebisaTvis arsebobs safrTxeebi, romelTa identificireba swored mecnierTa prerogativaa. Tqven ras ityodiT axali gamowvevebis Sesaxeb?

_ vfiqrob, rom qarTuli enisT-vis safrTxeebi axla ufro gamravl-da, vidre es iyo saukunis, an Tundac ori saukunis win. swored amitom, spe-cialuri zomebia gasatarebeli. enaT-mecnierebis institutisa da garkveu-li wreebis ZalisxmeviT moxerxda is, rom kanoni saxelmwifo enis Sesaxeb momzadda, Tumca 2003 wels parla-mentSi Setanili es kanoni daikarga. amJamindelma parlamentma, ganaTle-bisa da mecnierebis komitetis mon-domebiT, wels, zafxulSi miiRo kano-ni saxelmwifo enis Sesaxeb. am kanons bevri mowinaaRmdege hyavda da moxda ise, rom araswori informaciiT kano-nis winaaRmdeg ganawyves sazogadoebis nawili. Tumca, kanoni ukve miRebulia da ianvridan amoqmeddeba. igi sakmaod farTo da sainteresoa. mis safuZvel-ze unda Seiqmnas saxelmwifo enis de-partamenti, romlis funqciac iqneba qarTuli enis funqcionirebis, swav-lebisa da Seswavlis politikis gan-sazRvra. es kanoni mxolod garantiaa imisa, rom qarTuli ena daculi iqneba saxelmwifos farglebSi, magram Tu sa-zogadoebamac ar moindoma enis Senar-Cuneba da dacva, maSin amas veranairi kanoni ver uSvelis.

moamzadalela kurdRelaSvilma

giorgi gogolaSvili _ iakob gogebaSvilis premiis pirveli laureati

momaval wels naxevari saukune Sesruldeba mas Semdeg, rac profesorma giorgi gogolaSvilma Tbilisis saxelmwifo universitetis zRurbls gadmoabija da filologiis fakultetze qarTuli da kavkasiuri en-

ebis Seswavla daiwyo. am saqmes dRemde ganagrZobs. misi samecniero kvlevebis ZiriTadi mimarTuleba qarTuli gramatika da dialeqtologiaa. dawerili aqvs ramdenime monografia da, saerTo jamSi, 300-ze meti samecniero naSromis, maT Soris 20-mde wignisa da wignakis avtoria. samecniero saqmianoba axali qarTuli enis kaTedraze asistentobidan daiwyo: iyo maswavlebeli, docenti, profe-sori, kaTedris gamgis moadgile, Semdeg - Zveli qarTuli enis kaTedris gamge. dRemde arnold Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis institutis samecniero sabWos Tavmjdomarea, universitetSi ki _ reqtoris mrCevelTa sabWos wevri da mowveuli leqtori.

qarTuli enis kvlevis paralelurad giorgi gogolaSvilis interesis sagani iakob gogebaSvilis cxovrebisa da saqmianobis Seswavlaa. wels, 27 oqtombers, didi qarTveli pedagogisa da ganmanaTleblis dabadebidan 175 wlisTavze, uni-versitetis mier pirvelad gaica gogebaSvilis saxelobis premia, romlis lau-reatic gogebaSvilis sazogadoebis Tavmjdomare giorgi gogolaSvili gaxda, romelic iakob gogebaSvilis saqmianobas wlebia swavlobs da didi ganmanaTle-blis memkvidreobis erT-erTi yvelaze gulmxurvale damcvelia.

programis damsaxu-rebiT im dros oTx-klasdamTavrebulma bavSvma gacilebiT ukeTesad icoda qar-Tuli ena, literatu-ra, saqarTvelos geo-grafia, saqarTvelos istoria da eTnogra-fia, vidre dRevandel-ma skoladamTavrebul-ma.

Page 8: nomerSi qarTvelologiis saerTaSoriso kongresi dasruldanewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-14 (2185)-2015_web.pdf · bobs. `Cven ver gavarkvieT, saboloo jam-Si, vin aris damnaSave

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

8

nato obolaZe

Tsu-Si kvlevis _ `sisxlis sa-marTlis kanonmdeblobis libe-ralizaciis tendenciebi saqarT-

veloSi~ _ Semajamebeli angariSis pre-zentacia gaimarTa. kvleva saqarTveloSi sisxlis samarTlis kodeqsis reformis xelSewyobis mizniT Catarda. samecniero proeqti iuridiuli fakultetis pro-fesorebma ganaxorcieles. eqspertTa jgufma kvleva 6 mimarTulebiT ganaxor-ciela: individualizaciis principis mniSvneloba sasjelis Sefardebis dros (profesor-emeritusi mzia lekveiSvili), liberalizmsa da sasjelze saxelmwifos uflebis problema sisxlis samarTlis filosofiaSi (profesor-emeritusi gu-ram naWyebia), qmedebis kriminalizacia-dekriminalizaciis sakiTxebi da piro-biTi msjavri (profesori nona Todua), sisxlis samarTlis kanonmdeblobasa da sasamarTlo praqtikaSi alternatiuli sasjelebis roli da mniSvneloba (pro-fesori maia ivaniZe), ucxo qveynis kanon-mdebloba da sasamarTlo praqtika al-ternatiul sasjelebTan dakavSirebiT da maTi SedarebiTi samarTlebrivi analizi qarTul kanonmdeblobasTan (profesori qeTevan mWedliSvili-hedrixi), propor-ciulobis principis dacvis mniSvneloba sasjelis daniSvnis dros (asistent-pro-fesori Temur cqitiSvili). Tu rogor unda ganxorcieldes kanonmdeblobis liberalizaciis procesi, mecnierulad dasabuTebuli SeniSvnebi da mosazrebebi eqspertTa jgufma Sesabamis uwyebebs ukve gadaugzavna.

`saqarTvelos iusticiis saministro-sTan arsebobs reformebis sakoordina-cio jgufi, romelmac muSaoba praqtiku-lad ukve daamTavra. cvlilebebi Sedis rogorc sisxlis samarTlis kodeqsis zogad, aseve kerZo nawilSi. sakanonmde-blo proeqti saqarTvelos parlaments male gadaegzavneba. Cveni mizania, rom am process xeli SevuwyoT. saTanado wina-dadebebi SevimuSaveT da sxvadasxva dros sxvadasxva organoebs gadavugzavneT. ma-galiTad, 2015 wlis ivlisSi saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos, megobris statusiT, narkotikul danaSaulTa sas-jelze mivawodeT Cveni mosazrebebi. sa-samarTlom es sakiTxi ganixila da miiRo gadawyvetileba. saqarTvelos uzenaes sa-samarTlos gadaegzavna pirobiT msjavr-Tan dakavSirebul problemur sakiTxebze winadadebebi. Cveni mosazrebebi mivawo-deT saqarTvelos iusticiis saministro-sTan arsebul sakanonmdeblo reformebis sakoordinacio sabWos sisxlis samarT-lis kodeqsis zogadi da kerZo nawilis proeqtTan mimarTebaSi.

prezentaciaze proeqtis monawile eqspertebma mokled warmoadgines kvle-vis Sedegebi. muSaoba ukve dasrulebulia. uaxloes momavalSi vgegmavT fond `Ria sazogadoeba _ saqarTvelos~ warvudgi-noT angariSis eleqtronuli versia~, _ ganacxada samecniero-kvleviTi proeqtis xelmZRvanelma, profesorma nona Toduam.

saqarTvelos uzenaes sasamarTloSi 2015 wlidan sakonsultacio sabWo Seiqm-na, romelic mecnier-mkvlevrebiT dakom-pleqtda. samecniero-kvleviTi proeqtis `sisxlis samarTlis kanonmdeblobis li-beralizaciis tendenciebi saqarTvelo-Si~ monawile eqspertTa nawili aRniSnuli

sabWos wevric gaxldaT. profesor nona Toduas informaciiT, am faqtma kvlevis Sedegi ufro produqtiuli gaxada. sisx-lis samarTlis reformis procesSi pra-qtikosi da Teoretikosi iuristebis Ta-namSromlobis aucileblobasa da mniSvne-lobas xazi gausva uzenaesi sasamarTlos Tavmjdomarem nino gvenetaZemac.

`kanonmdeblobas sWirdeba axali re-gulaciebi da gadasinjva. mniSvnelovania, rom kvleva aseTma profesionalma specia-listebma ganaxorcieles. maT am sakiTxSi didi gamocdileba aqvT. Cven gvaqvs didi survili da daxmarebis SesaZlebloba. pi-radad CemTvis liberalizacia yvelaze

misaRebi modelia _ sasjelze, ndobaze dafuZnebuli marTlmsajuleba da ara _ SiSze. vfiqrob, es ufro met karg Sedegs mogvcems. sasjels unda hqondes bevri al-ternatiuli saxe, aRdgeniTi marTlmsaju-lebis meqanizmebi ukeTes Sedegs mogvcems, vidre tradiciuli, istoriuli sasjelis saxeebi. zogadad, humanuri sasjelis sa-xeebis gamoyenebis politika, socialuri sasjeli damnaSavis resocializaciisa da gamosworebis iseT berketebs gvTavazobs, romelic aucileblad unda gamoviyenoT. es sasamarTlosac garkveul mimarTule-bas da politikas Camouyalibebs. vTavazob eqspertTa jgufs, rom iTanamSromlon sa-samarTlosTan. movawyoT Sexvedrebi, mox-des azrTa gacvla-gamocvla. vimsjeloT praqtikaSi arsebul problemebze. mniSv-nelovania maTi rCevebi. es samarTalwar-moebis kulturis gazrdas Seuwyobs xels~, _ ganacxada saqarTvelos uzenaesi sasa-marTlos Tavmjdomarem nino gvenetaZem.

kvlevis `sisxlis samarTlis kanon-mdeblobis liberalizaciis tendenciebi saqarTveloSi~ Semajamebeli angariSis prezentacias iuridiuli sazogadoebis bevri warmomadgeneli daeswro. kvlevis Sedegebs iuridiuli fakultetis dekani irakli burdulic gaecno.

`problemebi, romelic Cvens qveyanaSi arsebobda bolo periodis ganmavlobaSi (sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg), samarT-lebrivi sistemis rRvevas ukavSirdeba. samarTlebriv transplantebs uwodeben, rodesac erTi qveynis kanonmdeblobidan iReben normas da meore qveynis samarT-lebriv sistemaSi gadaaqvT. aseTi SemTx-vevebis Sedegad, xSirad xdeba, rom gad-motanili norma axali samarTlebrivi si-stemisTvis SeuTavsebelia da es sakanon-mdeblo cvlilebis mimarT sazogadoebis gaucxoebasa da ukmayofilebas iwvevs. amitom, rodesac reformas vaxorcie-lebT, samarTlis erTiani sistemuri xed-vis areSi unda warmovidginoT. winaaRm-deg SemTxvevaSi, erTian samarTlebriv sistemas ver SevqmniT. samarTlebrivi sistemis gareSe ki ar arsebobs arc ekono-mikuri, arc politikuri da arc socialu-ri sistema. mivesalmebi am proeqts. minda visurvo, rom Cveni fakulteti ufro me-tad iyos integrirebuli socialur-po-litikur-samarTlebriv procesebSi. amas met-naklebad ukve vaxerxebT uzenaesi sasamarTlos, ucxoeli donorebisa Tu sxvadasxva arasamTavrobo organizacie-bis daxmarebiT~, _ aRniSna iuridiuli fakultetis dekanma irakli burdulma.

kvleva `sisxlis samarTlis kanonmde-blobis liberalizaciis tendenciebi sa-qarTveloSi~ fond „Ria sazogadoeba _ saqarTvelos“ dafinansebiT ganxorciel-da. Semajamebeli angariSis prezentacia Tsu-Si 3 noembers gaimarTa.

sisxlis samarTlis kanonmdeblobis liberalizaciis tendenciebis kvleva dasrulda

7 oqtombers Tbilisis saxelmwifo universitetSi Tsu-isa da `doiCe vele akademiis~ erToblivi samx-

reT kavkasiis samecniero konferencia _ `media, samarTali da eTika: regio-naluri perspeqtivebi” (“Media, Law and Ethics – the Regional Perspectives”) _ gaimar-Ta.

interdisciplinuri konferencia moicavda Semdeg samuSao panelebs: in-formaciis Tavisufleba; media da adami-

anis uflebebi; sasamarTlo da media; me-dia da eTika.

konferenciis gaxsnaSi monawileobdnen Tsu-is reqtori, akademikosi lado papava, „doiCe vele akademiis~ proeqtebis meneje-ri pandeli pani, Tsu-is Jurnalistikisa da masobrivi komunikaciis mimarTulebis xelmZRvaneli, profesori mariam gersamia da iuridiuli fakultetis dekanis moad-gile, profesori moris SalikaSvili;

konferenciaSi monawileobdnen sa-qarTvelos, somxeTisa da azerbaijanis universitetebis Jurnalistikis depar-tamentebis da iuridiuli fakultetis profesor-maswavleblebi. warmodgeni-li iyo 11 moxseneba.

konferenciis Tematika aerTianebda kavkasiis samive respublikisTvis saer-

To problematikis mecnierul ganxilvas da Seexeboda gamoxatvis Tavisuflebis, adamianis uflebebis, udanaSaulobis prezumfciis, samarTlebrivi sakiTxe-bisa da sasamarTlo procesebis gaSuqe-bis Taviseburebebs.

daskvniT sxdomaze saqarTvelos, somxeTisa da azerbaijanis mkvlevrebma gamocdileba gauziares erTmaneTs da mediisa da samarTlis sferoSi momavali urTierTobis perspeqtivebi dasaxes.

konferenciis organizatori iyo saerTaSoriso media ganviTarebis or-ganizacia „doiCe vele akademia“. Ronis-Ziebis mxardamWeri _ Tsu-is iuridiuli fakulteti da Jurnalistikis da maso-brivi komunikaciis departamenti.

Tsu-Si doiCe vele akademiis mxardaWeriT saerTaSoriso

konferencia Catarda

Page 9: nomerSi qarTvelologiis saerTaSoriso kongresi dasruldanewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-14 (2185)-2015_web.pdf · bobs. `Cven ver gavarkvieT, saboloo jam-Si, vin aris damnaSave

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

9konferencia

teqstisa da diskursis analizisTeoria da praqtika

SurTxia beroSvili

14-16 oqtombers Tbilisis sa-xelmwifo universitetSi gai-marTa saerTaSoriso samec-

niero konferencia _ `teqstisa da dis-kursis analizis Teoria da praqtika~, romelic Tsu-is profesoris lali qec-ba-xundaZis 70 wlis iubiles mieZRvna. konferencia Tsu-sa da diuseldorfis hainrih haines universitets Soris arse-buli germanistuli institutTaSorisi partniorobisa da aseve germanuli aka-demiuri gacvlis samsaxuris yofil sti-pendiatTa mxardaWeris programis farg-lebSi, germaniis sagareo saqmeTa samini-stros finansuri mxardaWeriT moewyo.

konferenciis mTavari Tema iyo teq-stisa da diskursis kvlevis Teoria da praqtika cnobili frangi filosofo-sis miSel fukos diskursis cnebisa da mis Semdgom germaniaSi ganviTarebul Teoriebze dayrdnobiT. konferenciis Tematika moicavda diskursis samecnie-ro kvlevis meTodologias da inter-disciplinaruli TanamSromlobis Se-saZleblobebs. rogorc RonisZiebaze aRiniSna, dReisTvis diskursi, rogorc kulturuli da sazogadoebrivi mniSv-nelobis fenomeni, erTnairad didi in-teresiT sargeblobs enaTmecnierebis, aseve literaturaTmcodneobis, socio-logiis, anTropologiis, istoriogra-fiisa Tu mediis kvlevis dargebSi, Tum-ca, konferenciis farglebSi wakiTxuli moxsenebebis Tematika mxolod diskur-sis analizis sakiTxebiT ar Semoifarg-leboda: diskursuli kvlevebis garda, konferenciaze warmodgenili iyo moxse-nebebi dargobrivi teqstebis manqanuri Targmanis, teqstis analizis, socio-lingvistikis – variantebis lingvisti-kis, interaqciis analizis samecniero disciplinebidan.

konferenciis gaxsnis dRes yvela momxsenebelma yuradReba gaamaxvila ima-ze, rom konferenciis profesor lali qecba-xundaZis 70 wlis iubilisadmi miZ-Rvna ar aris SemTxveviTi, radgan rom ara profesor lali qecba-xundaZis ener-giuli Zalisxmeva rogorc germanel ko-legebTan aqtiuri nayofieri TanamSrom-lobis saqmeSi, aseve, saqarTveloSi ger-manuli enis popularizaciisa da maRali samecniero standartebis damkvidrebis sakiTxSi, misi samecniero naSromebis saerTaSoriso aRiareba Tu akademiuri moRvaweba aseTi masStabis samecniero konferenciis organizeba metad rTuli iqneboda.

profesori lali qecba-xundaZe wle-bis ganmavlobaSi warmatebiT xelmZRva-nelobs Tsu-is germanuli filologiis kaTedras da, diuseldorfis hainrix hai-nes universitetis profesor sibile Sen-bornTan erTad, aris germanuli insti-tutTaSorisi partniorobis TanaxelmZ-Rvaneli. mniSvnelovania, rom qarTvel mecniers didi Rvawli miuZRvis diskur-sis mecnieruli analizis qarTuli sa-mecniero sazogadoebisTvis gacnobaSic. igi iyo pirveli qarTveli germanisti, romelmac diskursis kvlevis sakiTxze gamoaqveyna araerTi samecniero naSro-mi, romlebic fukos Semdgom germaniaSi ganviTarebul diskursis Teoriebsa da meTodologiebs (maT Soris diskursis hermenevtikul kvlevas lingvistikis perspeqtividan) da maT praqtikul ga-moyenebas eZRvneba. gansakuTrebiT aR-

saniSnavia germaniaSi gamocemuli misi vrceli statia „sivrcis inscenire-ba qarTul postmodernul diskursSi (erTi mokle moTxrobis magaliTze aka morCilaZis romanSi „santa esperansa“), profesor bernd Spilnerisadmi miZRv-nil krebulSi „teqstebi _ xidebi kul-turaTa Soris“. profesor lali qecba-xundaZis xelmZRvanelobiT Sesrulda sabakalavro da samagistro naSromebi diskursis problematikaze, romelTa Soris aRsaniSnavia: „Zaladoba qaleb-ze germaniis migrantebis diskursSi“ da „ukrainis konfliqti germanuli presis diskursSi“. misi xelmZRvanelobiT da-culia disertacia, romelic mieZRvna sikvdilis diskurss germanul mxatvrul literaturaSi lingvisturi perspeqti-vidan. misi doqtorantebi aqtiurad mu-Saoben presis diskursze (marion denho-fis publicisturi diskursis analizze), samecniero diskursebis interkultu-rul Sedarebaze germanulsa da qarTul sauniversiteto sivrceebSi, zmnur Se-sityvebebze administraciul enaSi kon-teqstualizaciis Teoriis perspeqtivi-dan. axalgazrda qarTveli mkvlevrebi iyeneben varnkesa da Spitcmiuleris ana-lizis uaxlesi models saxelwodebiT (DIMEAN), romelic gulisxmobs rogorc intrateqstualuri analizis meTodebs, aseve e.w. aqtorebis analizsa da tran-steqstualuri analizis meTodebis er-Tobliobas. profesoris Rvawli aseve gansakuTrebiT aRniSnes misma studen-tebma seqciur sxdomebze muSaobis dros.

konferencia gaxsna humanitarul mecnierebaTa fakultetis dekanma, pro-fesorma darejan TvalTvaZem, romelmac Seafasa iubilaris mravalwliani moRva-weoba da nayofieri TanamSromloba ger-maniis sxvadasxva universitetis mecnie-rebTan. gansakuTrebiT ki warmatebuli partnioroba diuseldorfis univer-sitetis germanistikis institutTan, romlis farglebSic ukanaskneli 8 wlis ganmavlobaSi Tsu-is germanuli filo-logiis ara erTi studenti, axalgazrda mkvlevari da kolega eziara kvlevisa da akademiuri muSaobis dasavlur gamocdi-lebas, romelTa mniSvnelovani nawilic konferenciaSi monawileobda. amgvari urTierTobebi man Seafasa, rogorc qarTuli saganmanaTleblo sivrcis in-ternacionalizaciis sawindari, rac Cveni universitetis erTerT priorite-tul mizans warmoadgens. man xazi gausva germaniis akademiuri TanamSromlobis rols am saqmeSi iseve, rogorc mimdi-nare konferenciis organizebaSi. aseve aRniSna konferenciisTvis germaniis yo-fil stipediatTa qarTuli gaerTianebis mxardaWeris mniSvnelobac. `SemTxvevi-Ti ar aris, rom konferencia profesor lali qecba-xundaZis iubiles eZRvneba, radgan swored misi ZalisxmeviT moxda Cvens qveyanaSi teqstisa da diskursis damkvidreba da ganviTareba~, _ aRniSna darejan TvalTvaZem.

aRsaniSnavia, rom konferenciis plenarul sxdomebs uZRvebodnen ger-manuli enaTmecnierebisa da literatu-raTmcodneobis cnobili warmomadgen-lebi: profesorebi ditrix buse, ingo varnke, folker diori da ernest hes-liuTixi. konferenciaSi monawileobd-nen sxvadasxva germanul universitet-Si moRvawe mecnierebi da mkvlevrebi - prof. bernd Spilneri da prof. ulrix amoni (duisburg-esenis universiteti), prof. klaudia polcin-haumani da do-

qtori elizabeT fenori (zaarladnis universiteti), prof. gertrud rioSi (haidelbergis universiteti), prof. helmut bral-tuxeli (diuseldorfis hainrih haines universiteti), prof. helga koThofi (fraiburgis albert-ludvigis universiteti), aseve kolege-bi ankaris hajeTefes universitetidan, erevnis enebisa da socialur mecniere-baTa universitetidan, akaki wereTlis saxelmwifo universitetidan da ilias saxelmwifo universitetidan.

germaniis akademiuri gacvlis samsa-xuris regionaluri ofisis ufrosma da amavdroulad germanuli filologiis kaTedris mowveulma leqtorma doqtor-ma martin praqsentalerma isaubra pro-fesor lali qecba-xundaZis germaniaSi gamoqveynebuli samecniero naSromebis mniSvnelobaze, romlebic cnobilia ara erTi germaneli mkvlevrisTvis. man ase-ve aRniSna zogadsaganmanaTleblo sko-lebSi germanuli enis arasaxarbielo md-gomareobis pirobebSi misi gansakuTre-buli Rvawlis Sesaxeb dargis SenarCune-bisTvis Tsu-is germanuli filologiis kaTedraze.

konferenciis monawileebs miesalma germaniis yofil stipendiatTa qarTu-li gaerTianebis xelmZRvaneli doqtori irma wereTeli. konferenciis saerTaSo-riso mniSvnelobaze isaubra agreTve sa-gareo saqmeTa ministris moadgilem gigi gigiaZem, romelmac profesor lali qecba-xundaZes 70 wlis iubile miuloca.

plenarul sxdomaze sityva warmoT-qva hainrix haines diuseldorfis uni-versitetis germanistikis institutsa da Tsu-is germanuli filologiis ka-Tedras Soris arsebuli partniorobis TanaxelmZRvanelma da konferenciis erT-erTma organizatorma profesorma sibile Senbornma, romelmac iubilaris mecnierul miRwevebze isaubra da amave dros konferenciis Tematikis aqtualo-baze gaamaxvila yuradReba. profesorma lali qecba-xundaZem madloba gadauxada germanel kolegebs didi dafasebisT-vis da gaixsena konferenciis momzade-bis samwliani proeqtis zogierTi etapi, romlebmac gansakuTrebuli roli Seas-rules Tsu-is germanuli filologiis kaTedris TanamSromlebis samecniero muSaobaSi, gansakuTrebiT ki studente-bisa da doqtorantebis CarTulobisT-vis samecniero kvlevebSi. konferenciis momzadebisTvis iubilarma madloba gadauxada profesor sibile Senborns, institutTaSoris partniorobis Tan-

axelmZRvanels, germaniis da Tsu-is germanuli filologiis kaTedris yvela TanamSromels, vinc monawileoba miiRo konferenciis momzadebaSi da gansa-kuTrebiT germaniis akademiuri gacvlis samsaxursa da germaniis sagareo saqmeTa saministros, romelTa mxardaWeriTac SesaZlebeli gaxda konferenciis ga-marTva.

plenarul sxdomebze moxsenebebi waikiTxes cnobilma germanelma ling-vistebma, profesorma ditrih busem (hainrih haines diuseldorfis univer-sitetis germanuli enaTmecnierebis ka-Tedris xelmZRvanelma) da profesorma ingo varnkem (bremenis universitetis enaTmecnierebis kaTedris xelmZRva-nelma), romlebic ikvleven diskursis Teoriasa da praqtikas didi frangi fi-losofosis miSel fukos Semdgom pe-riodSi. aseve prof. folker diorma (hainrih haines diuseldorfis univer-sitetis literaturaTmcodneobis ka-Tedris xelmZRvanelma) da prof. ernest hes-liutixma (bazelis universiteti). aseve prof. ulrih amonma da prof.bernd Spilnerma (duisburgis universiteti).

Mmoxsenebebi waikiTxes agreTve hain-rih haines diuseldorfis universite-tidan literaturaTmcodneobis kaTe-dris prof. sibile Senbornma da medie-vistikis kaTedris prof.helmut bral-tuxelma, zaarlandis universitetidan: doqt. elizabet fenorma, profesorma klaudia polcin haumanma da doqtor-ma qristiana haumanma. aseve fraibur-gis universitetis profesorma helga koThofma da haidelbergis universi-tetis profesorma gertrud rioSma. rogorc RonisZiebaze iTqva, saerTaSo-riso konferencias regionaluri mniSv-nelobac hqonda. masSi monawileobdnen erevanisa da ankaris universitetebis germanistebi, aseve quTaisis akaki we-reTlis saxelmwifo universitetisa ilias saxelmwifo universitetis warmo-madgenlebi.

aRsaniSnavia, rom ukve cnobilia kon-ferenciis ucxoeli monawileebis azri konferenciis maRal doneze gamarT-vis Taobaze. Pprofesorma lali qecba-xundaZem miiRo metad dadebiTi gamox-maureba poloneTidan, kerZod varSavis universitetis enaTmecnierebis kaTe-dris xelmZRvanelis, prof. valdemar Caxuras Emaili, romelic Catarebuli konferenciis programis STabeWdilebiT Tsu-is germanuli filologiis kaTe-drasTan TanamSromlobis did dainte-resebasa da survils gamoTqvams.

Page 10: nomerSi qarTvelologiis saerTaSoriso kongresi dasruldanewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-14 (2185)-2015_web.pdf · bobs. `Cven ver gavarkvieT, saboloo jam-Si, vin aris damnaSave

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

10

Tamar dadiani

Tbilisis saxelmwifo universitetis zust da sabunebismetyvelo

mecnierebaTa fakultetis bio-logTa samecniero wreze, ro-melic gaimarTa 29 oqtombers, profesorebma nana doreulma da ilia TavxeliZem warmoadgi-nes agvistoSi israelSi gamar-Tul msoflio samecniero kon-ferenciasa da tailandSi aziis samecniero banakSi miwveuli Tsu-is studenturi delega-ciebis angariSi.

biologTa samecniero wris Sexvedras, Tsu-is administra-ciis warmomadgenlebTan da Tsu-is zust da sabunebismety-velo mecnerebaTa fakultetis studentebTan erTad, eswrebo-da israelis elCi saqarTveloSi iuval fuqsi. aRniSnul konfe-renciebze ganxilul aqtualur sakiTxebze da STabeWdilebeb-ze, aseve maspinZel qveynebTan samomavlo kavSirebze da, zoga-dad, saerTaSoriso samecniero urTierTobebze isaubres de-legaciis xelmZRvanelebma da studentebma.

msoflio samecniero kon-ferenciis muSaobaSi monawile qarTveli studentebis dele-gaciis xelmZRvanelma, Tsu-is zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultetis adamianisa da cxovelTa fizio-logiis kaTedris gamgem, bio-logiis mecnierebaTa doqtor-ma, profesorma nana doreulma ierusalimis ebraul universi-tetSi gamarTul (15-20 agvisto) msoflio samecniero konferen-ciis (WSCI-2015 The world science conference-Israel) Sesaxeb isaubra, romlis mizani iyo saukeTeso inteleqtualuri SesaZleblo-bebis mqone studentTaTvis Seeqmna unikaluri garemo saer-TaSoriso megobruli urTier-Tobebis gasaRrmaveblad, aseve, ideebisa da gamocdilebis gasa-ziareblad.

Kkonferencia, romelSic monawileobas iRebda nobelis premiis 15 laureati fiziolo-giis, medicinis, qimiis, fizikisa da ekonomikis dargSi (profe-

sorebi: J. alfiorovi, (fizika 2000w.), s. altmani, (qimia, 1989 w.), r. aumani, (ekonomikur mec-nierebaTa dargSi, 2005 w.), a. Cexanoveri (qimia, 2004 w.), s. Cu, (fizika, 1997 w.), k. kohen-ta-nouji (fizika, 1997 w.) d. grosi (fizika, 2004 w.); r. kornbergi ( qimia, 2006 w.) h. kroto (qimia, 1996 w.); r. robertsi (fiziolo-giisa da medicinis dargSi, 1993 w.) d. Sextmani, (qimia 2011 w.); h. varmusi fiziologiisa da medi-cinis dargSi, 1989 w.) a. varSeli (qimia, 2013 w.) a. ionati (qimia, 2009 w.), aseve dargis medlis mflobeli maTematikaSi pro-fesori elon lindenStrausi (Prof. Elon Lindenstrauss, Fields Me-dal, 2010w.), sakmaod masStaburi da warmomadgenlobiTi iyo. no-belis premiis TxuTmetive lau-reati saintereso moxsenebiT warsdga farTo auditoriis wi-naSe, romelic 5 kontinentis 70 qveynis 400-ze met studentsa da qveynebis delegaciis xelmZRva-nelebs moicavda.

nobelis premiis laureate-bis moxsenebebi dakavSirebuli iyo maT mier ganxorcielebul brwyinvale eqsperimentul kv-levebTan. momxsenebelTa Soris aseve iyvnen neiromecnierebis sxvadasxva sferoSi moRvawe profesorebi da doqtorantebi ierusalimis ebrauli universi-tetidan.

saqarTveloSi israelis saelCom da israelis sru-luflebianma elCma iuval fu-qsma didi interesi gamoxates aRniSnul konferenciaSi sa-qarTvelos delegaciis monawi-leobis mimarT. iuval fuqsma xazgasmiT aRniSna, rom am konfe-renciaSi qarTveli axalgazr-debis monawileoba nayofieri qarTul-ebrauli urTierTo-bebis Sedegia. xolo rac Seexe-ba xangrZlivi urTierTobebis perspeqtivas, israelis mxare mzadaa warCinebul qarTvel studentebs israelSi swavlebis Sansi misces da swavlebis kargi pirobebi SesTavazos.

profesorma nana doreulma madloba gadauxada israelis elCs qarTveli studentebis Ta-nadgomisa da daxmarebisaTvis. `msoflio samecniero konfe-

renciaSi monawileoba iyo uni-kaluri SesaZlebloba qarTveli studentebisTvis, raTa mieRoT saerTaSoriso gamocdileba da aqtiurad yofiliyvnen CarTul-ni interdisciplinarul dia-logebSi. es iyo adgili sadac xdeboda azrTa gacvla-gamocv-la da ideebis gaziareba. qarT-vel studentebs piradi ur-TierTobis damyareba SeeZloTE nobelis premiis laureatebTan da gamoCenil mkvlevarebTan~, _ aRniSna profesorma nana doreulma.

zemoaRniSnul konferen-ciaSi studentTa SesarCev kon-kursSi monawileoba miiRo zust da sabunebismetyvelo mecnie-rebaTa fakultetis yvela sas-wavlo programis studentma, romelTa asaki ar aRemateboda 21 wels. ZiriTadi moTxovnebi iyo maRali akademiuri moswre-ba da inglisuri enis saTanado doneze codna. fakultetis aka-demiuri personaliT warmodge-nilma komisiam konkursanteb-Tan gasaubrebisas Seafasa maTi saerTo ganaTlebis done, ko-munikabeluroba, Tanamedrove mecnierebis sakiTxebTan maTi damokidebuleba, eqsperimen-tul kvlevebSi CarTulobis xarisxi da gamocdileba.

msoflio samecniero konfe-renciaze dasaswrebad Tbilisis saxelmwifo universitetidan 3 studenti SeirCa: elene gabe-laia (maTematikis mimarTule-ba), mixeil ciciSvili (fizikis mimarTuleba) da sofo xuciSvi-li (biologiis mimarTuleba).

rogorc profesorma nana doreulma aRniSna, qarTveli studentebi aqtivobiT gamoir-Ceodnen. studentebi, romlebic jer kidev konferenciis dawy-ebamde gadanawildnen samuSao jgufebSi, aqtiurad CaerTnen konferenciaze saprezentacio Temebis damuSavebaSi, moxsene-bebis Semdeg gamarTul disku-siebSi da ar ufrTxodnen pirad saubrebs nobelis premiis lau-reatebTan. Tsu-is studentebi konferenciaze warmoCindnen rogorc ganaTlebuli, mowesri-gebuli, laRi da lamazi Taobis warmomadgenlebi. konferenciis organizatorebma aseTi aqtivo-

bisTvis yvela monawile albert ainStainis medliTa da monawi-leobis sertifikatiT daajil-dova.

`konferenciaSi monawileo-bas udidesi mniSvneloba hqon-da qarTveli studentebisTvis. Taoba, romelic aseT masStabur konferenciaSia CarTuli, yo-velTvis Seecdeba, gaxdes imaze ukeTesi, vidre aris da gamoi-yenos is SesaZleblobebi, rasac msoflioSi aRiarebuli mec-nierebi da gamoyenebiT dargSi moRvawe kompaniebi sTavazoben. mecnierebas ar aqvs sazRvre-bi! msoflios sxvadasxva qvey-nis, eTnikuri jgufis, reli-giis, asakis warmomadgenlebi 5 dRis ganmavlobaSi erTmaneTs samecniero miRwevebze, brwy-invale aRmoCenebze, adamianis gonebis uzarmazar, amouwurav SesaZleblobebze esaubrebod-nen. amasTan erTad, didi iyo konferenciis roli sxvadasx-va qveynis kulturis gacnobis TvalsazrisiTac. konferenciis monawileebi israelis kultu-ras ierusalimsa da Tel-avivSi mowyobili eqskursiebiT eziar-nen. specialur sesiaze warmod-genili iyo israelis kreatiuli axalgazrda Taoba inovaciuri gamogonebebi~, _ aRniSna nana doreulma, romelmac saubrisas xazi gausva israelis mTavrobis damokidebulebas ganaTlebis mimarT. israelis saxelmwifo Tanxebs ar iSurebs ganaTlebu-li Taobis aRsazrdelad, rac misabaZi magaliTi unda iyos sxva qveynebis mTavrobebisTvisac.

tailandSi, aziis samecniero banakSi qarTveli studentebis monawileobaze gaagrZela sau-bari Tsu-is studentebis jgu-fis xelmZRvanelma profesorma ilia TavxeliZem. rogorc man aRniSna, banakis muSaobaSi mona-wileobas iRebda 29 qveynis 280 studenti da 44 lideri (jgu-fis xelmZRvaneli). samecniero banakSi postsabWoTa qveynebi-dan mxolod 3 qveyana monawi-leobda: yazaxeTi, ruseTi, da saqarTvelo. `calke aRniSvnis Rirsia is faqti, rom am saerTa-Soriso forumze saqarTvelo ukve meoTxed iyo warmodge-nili Tsu-is delegaciiT, rac udavod universitetis fakul-tetis, sagareo urTierTobaTa departamentisa da reqtoratis SeTanxmebuli muSaobis Sedegia. qarTveli studentebis dele-gacia am qveynebTan SedarebiT yvelaze warmomadgenlobiTi iyo. banakSi 3 qarTveli studen-ti gaigzavna, romelTagan ori: maTematikis mimarTulebis stu-denti anano basilaia da qimiis mimarTulebis studenti Tamar xatiaSvili Tsu-is zust da sa-bunebismetyvelo fakultetma daafinansa, xolo fizikis mi-marTulebis studenti irakli joxaZe maspinZelma mxarem~, _ aRniSna profesorma ilia Tav-xeliZem.

samecniero banakis mizani iyo axalgazrdebs Tanamedrove samecniero Temebis ufro Rrma

kvleva da Seswavla daewyoT, ufro aqtiurad CarTuliyvnen samecniero saqmianobaSi, eswav-laT internacionalur jgufSi muSaoba, gacnobodnen sxvadasx-va qveynis kulturasa da tradi-ciebs. tailandSi Catarebuli samecniero banaki rigiT mecxre iyo, Semdegi banakis Catareba indoeTis qalaq banghaloris akadem-qalaqSia dagegmili.

`samecniero banaks Tavisi istoria aqvs da is yovelTvis didi organizaciis patronaJis qveS tardeba. banakSi maRal do-neze dgas bavSvTa usafrTxoeba. konferenciis monawileebi tai-landSi samefo ojaxma miiRo. maTi `mfarveli~ tailandis princesa, misi samefo udidebu-lesoba mahat Cakri sinindro-mi gaxda, romelic tailandSi mecnierebis proteqtoria. igi banakis gaxsnis ceremonialsac daeswro da Zalze saintereso moxsenebac gaakeTa.

`samecniero banakis muSaoba mimdinareobda akademiur qala-qSi (bankokidan 40 km. moSore-biT), sadac Tavmoyrilia Taname-drove laboratoriebi. tailan-deli mecnierebi dResdReobiT didi miRwevebiT ar gamoirCevi-an, magram, rogorc TviTon am-boben, isini jer kidev aqtiurad swavloben da amis aRiarebis ar rcxveniaT~, _ aRniSna profe-sorma ilia TavxeliZem, romel-mac didi madloba gadauxada Tsu-is administracias, sagareo urTierTobis departaments mxardaWerisa da TanadgomisaT-vis da imedi gamoTqva, rom maTi daxmareba, sazRvargareT axali delegaciebis gagzavnis SemTx-vevaSi, kvlav gagrZeldeba.

banaks sul 7 momxsenebeli hyavda. muSaobaSi monawileobd-nen: iukavas premiis laureati profesori muraiama, nobelis premiis laureatebi, profeso-rebi: robert huberi da iuan Cen li, medicinaSi nobelis premiis laureati harald sul hauzeni, filcis premiis laureati pro-fesori, vladimer voevodski da sxvebi. banakis monawileeb-ma didi interesiT daaTvalie-res akadem-qalaqSi ganTavse-buli sxvadasxva samecniero Tu teqnikuri laboratoriebi da gaecvnen axali kvlevebis Sedegebs. banakSi moxsenebiT gamovida tailandis premier-ministris moadgile, romelmac saintereso moxseneba waikiTxa mecnierebasa da mis ganviTare-baze. banakis monawile studen-tebma saintereso prezentacie-bi moawyves. calke programa hqondaT liderebs. isini samu-Sao Sexvedraze erTad ikribe-bodnen da samomavlo gegmebze msjelobdnen.

banakis daxurvis dRes stu-dentebma koncerti gamarTes, sadac Tavisi qveynis kulturis Sesaxeb saintereso prezenta-ciebi warmoadgines. banakis yve-la monawiles samaxsovro ser-tifikatebi gadaecaT.

israelsa da tailandSi mivlinebuli studenturi delegaciebis angariSi

ilia TavxeliZe nanuli doreuli

Page 11: nomerSi qarTvelologiis saerTaSoriso kongresi dasruldanewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-14 (2185)-2015_web.pdf · bobs. `Cven ver gavarkvieT, saboloo jam-Si, vin aris damnaSave

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

11

Tamar dadiani

ivane javaxiSvilis saxelo-bis Tbilisis saxelmwifo universitetSi Tsu-is ame-

rikismcodneobis institutma 28 oqtombers amerikis istori-is dokumentebis krebulis „pa-triotTa istoriis masalebis“ prezentacia gamarTa.

RonisZiebas aSS-is saelCos warmomadgenlebi, profesore-bi, studentebi, politikosebi, sazogadoebrivi organizacie-bis warmomadgenlebi eswrebod-nen.

wignSi _ „patriotTa isto-riis masalebi“ _ Tavmoyrilia istoriuli dokumentebi ame-rikis Sesaxeb, me-17 saukunidan moyolebuli _ dRemde. wignis avtorTa TqmiT, am masalebma amerikis SeerTebuli Statebi im saxiT Camoayaliba, rogo-ric dRes aris. wigni 2012 wels gamoica SeerTebul StatebSi, qarTul enaze ki Tsu-is ame-rikismcodneobis institutis profesorTa iniciativiTa da saqarTveloSi amerikis saelCos daxmarebiT iTargmna.

aRsaniSnavia isic, rom qar-Tul enaze aqamde naTargmnia mxolod aSS-is konstitucia da deklaracia, am wignSi Tavmoy-rili 60 dokumenti ki amerikis mTel istorias mogviTxrobs, dawyebuli poligrimebis Se-Tanxmebidan Tanamedroveobamde.

eris formireba, axalgazr-da qveynis mzardi problemebi, monoba, samoqalaqo uflebebi da samoqalaqo omi, adamianis uflebebi da Sidasaxelmwifoe-brivi sakiTxebi, axali msoflio wesrigis dasawyisi _ 1620 wlis meiflaueris SeTanxmebidan mo-yolebuli, aSS-is prezident barak obamas 2009 wlis sityviT damTavrebuli _ es im wignis zogadi Sinaarsia, romelic pa-triotTa istoriis masalebs aerTianebs da romlis gare-kanzec vkiTxulobT: „am doku-mentebs yvela amerikeli unda icnobdes“. wigni, romelic aSS-Si 2012 wels gamoica, SeiZleba iTqvas, amerikuli istoriis yvelaze warmatebul wignad iqca, ase weren wignis avtorebi leri Svaikarti, deiv doqerti da maikl aleni Sesaval sityvaSi da ganmartaven: „es aris sauke-Teso wigni, romelic SeerTe-bul Statebs kanonierebasa da iudeur-qristianul principeb-ze dafuZnebul Tavisufal qvey-nad warmoaCens“.

wigni qronologiurad aer-Tianebs im dokumentebs, sak-vanZo sakiTxebsa da ideebs, ro-melTac amerikis istorias gezi misces. TiTqmis 700-gverdian wignSi Tavmoyrilia is dokumen-tebi, romlebmac, rogorc misi avtorebi weren, Tavis droze ara marto Secvala sazogadoe-ba, aramed masze xangrZlivad zemoqmedebda. magaliTad, 1776 wlis damoukideblobis de-klaracia, jorj vaSingtonis pirveli sainauguracio mimarT-va, emansipaciis proklamacia, romelsac 1863 wels xels awers amerikis prezidenti abraham linkolni, 1964 wlis aqti sa-moqalaqo uflebebis Sesaxeb _ es im dokumentebis mcire Camo-naTvalia, romlebic avtorebma wignSi moaqcies da romlis qar-Tul enaze gacnobis saSualebac misces mkiTxvels amerikism-codneobis institutis warmo-madgenlebma. wignis samecniero redaqtori da institutis xe-lmZRvaneli, profesori vasil kaWarava miiCnevs, rom amerikis Seswavlisadmi maRal interess am qveynis siZliere, demokra-tiuli sistemis mdgradoba da unikaluri gamocdileba gana-pirobebs. misi TqmiT: ama Tu im sakiTxze yvelaze utyuari da obieqturi informaciis misa-Rebad saWiroa pirvelwyaroebs gaecno. es wigni ki sando da sau-keTeso saSualebaa, raTa ameri-kul idealebsa da Rirebulebebs Cawvdes mkiTxveli: „amerikis Sesaxeb Cvens sivrceSi cnobebi koniunqturiT Semodioda da Semdgom, rodesac es sainfor-macio sivrce gaixsna, internet-ma, holivudma, gansakuTrebiT, kinom da maskulturam Zalian bevri, zog SemTxvevaSi swori, magram xSir SemTxvevaSi aras-wori stereotipi gaavrcela amerikuli sazogadoebis, misi Rurebulebebis Sesaxeb. moxda

amerikis standartizacia, am qveynis istoriul-geografi-ul-kulturuli Taviseburebe-bis da unikalurobis niveli-reba. yvelaze metad es stereo-tipebi pirvelwyaroebma unda gaaqarwylos. amitom aris ase mniSvnelovani wignSi aRwerili dokumentebis gacnoba~, _ aR-niSna vasil kaWaravam. mas aseve miaCnia, rom wigni sasargeblo iqneba ara marto studentebisa da profesorebisTvis, aramed, pirvel rigSi, politikosebisT-visac; `es wigni maTTvis namdvi-lad sasargeblo iqneba, radgan isini Cvens beds wyveten da, sam-wuxarod, Zalian xSirad arc Tu kvalificiur gadawyvetilebebs iReben. es wigni maT politiku-ri kvalifikaciis amaRlebaSi daexmareba“, _ acxadebs vasil kaWarava.

wignis mniSvnelobasa da aqtualurobaze saubrobs Tsu-is reqtori, akademikosi lado papava, romelic Tvlis rom, am wignis gamocemiT qarTve-li studentebisTvis mniSvne-lovani ram gakeTda: `Cven maqsi-malurad vuwyobT studentebs xels, rom maT qarTul enaze mivawodoT saswavlo saxelmZR-vaneloebi. amerikismcodneobis

mimarTulebam Targmna SesaniS-navi saxelmZRvanelo amerikis SeerTebuli Statebis istoriis Sesaxeb. es iqneba samagido wigni ara marto universitetis stu-dentebisTvis, aramed amerikis istoriiT dainteresebuli mkv-levrebisTvisac. Tsu-isTvis prioritetulia, rom saxelmZR-vaneloebi mSobliur enaze iyos xelmisawvdomi, amitom aseTi wignebis Targmnas qarTul enaze udidesi mniSvneloba aqvs.

madloba minda gadavuxado aSS-is saelCos TanadgomisT-vis, darwmunebuli var, rom Cve-ni TanamSromloba saintereso Sedegebs moutans ara mxolod qarTvel studentebs, aramed Cveni qveynis sazogadoebasac~, _ ganacxada akademikosma vla-dimer papavam.

aSS-is elCis moadgilem sa-qarTveloSi nikolas berlinel-ma xazi gausva wignis mniSvnelo-bas qarTuli sazogadoebisaT-vis: `am wignSi warmodgenili utyuari istoriuli wyaroebis gacnoba ara mxolod amerikis istoriis Seswavlis sakiTxe-biT dainteresebul mkvlevrebs gamoadgebaT, aramed nebismier mkiTxvels, vinc dainterese-bulia amerikuli gamocdile-bis gaziarebiT, vinc mzadaa eziaros amerikis istoriis um-niSvnelovanes dokumentebs, sadac naTlad Cans amerikis sa-xelmwifos ganviTarebis orsau-kunovani gza, amerikeli xalxis mier aRiarebuli Rirebulebe-bis damkvidreba da ganmtkiceba. am wignis qarTul enaze gamocema orive mxaris nayofieri samec-niero TanamSromlobis Sedegia, riTac namdvilad vamayobT~, _ ganacxada nikolas berlinelma.

Tbilisis saxelmwifo uni-versitetis humanitarul mec-nierebaTa fakultetis dekani darejan TvalTvaZe darwmune-

bulia, rom wigni, „patriotTa istoriis masalebi“, popularo-bas moipovebs im studentebSi, romlebic amerikis istoriiT arian dainteresebulni: `ameri-kismcodneobis mimarTulebis studentebisTvis SesaZloa es wigni erTgvar samagido wignad-ac iqces, radgan yvela dokumen-ti, romelic maTTvis saWiro da aucilebelia, aq erTadaa Tav-moyrili~.

prezentaciaze profesorma elene meZmariaSvilma Targmanis Taviseburebebsa da siZneleeb-ze isaubra da aRniSna rom: `es ar iyo ubralod Targmani, fa-qtobrivad, es patara samec-niero kvleva iyo. qarTvel re-daqtorebs, inglisur versia-sTan SedarebiT, bevrad meti komentaris gakeTeba dagvWirda. aseve, aucilebeli gaxda Targ-manis im problemebis mogvareba, romlebic terminologiasa da sakuTar saxelebs ukavSirdebo-da, vinaidan isini dRemde daud-geneli iyo. vfiqrob, dasaxul amocanas Tavi gavarTviT~, _ aRniSna elene meZmariaSvilma.

`es aris pirveli seriozuli mcdeloba qarTul istoriogra-fiaSi amerikis axali da uaxlesi istoriis qrestomaTiis Seqmni-sa“, _ ase afaseben wigns qarT-veli mecnierebi. zedmiwevniT Camoyalibebuli angariSi kon-tinentis aRmoCenidan dRemde“.

niu-iork taimsis #1 best-serelis SeerTebuli Statebis patriotTa istoriis Tanadar-Tuli tomeulis samecniero re-daqtorebi arian: profesorebi: vasil kaWarava, elene meZmaria-Svili da Aanastasia zaqariaZe, xolo wignis mTargmnelebi: qe-Tevan mamulaSvili, lela ebra-liZe, ia qvaCaxia da qeTevan Ci-gogiZe.

amerikismcodneobis institutma amerikis istoriis dokumentebis krebulis prezentacia gamarTa

rogor moagvaros kadrebis sa-kiTxi: `gnebavT atestacia Caa-tareT, gnebavT konkursi, uni-versitetis administracia xels ar SegiSliT. mTavaria, Sida sakadro problema mogvardes da studenti ar dazaraldes~, _ aRniSna lado papavam.

meore sakiTxi, romelic Sex-vedraze gamoikveTa, Seexeboda ucxo enis swavlebis gaumjobe-sebas. Tsu-is enebis centris xe-lmZRvanelma rusudan doliZem isaubra Tsu-sa da saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis sami-nistros erTobliv komisiaze dasmul problemaze da aRniSna, rom pretenziebi, romelic ene-bis swavlebis Sesaxeb studente-

bis mxridan ismis, misaRebia, ma-gram masSi enebis centri nakle-badaa damnaSave. `ukve mzad maqvs proeqti, romelic finansurad administraciasTan aris gasav-leli. igi iqneba yovlismomcve-li da Seexeba yvela fakultets. Semogvaqvs onlain kursebi da swavlebis sxvadasxva formebi, romliTac swavlebis xarisxi unda gaumjobesdes. am sakiTxeb-ze gvaqvs konsultaciebi ameri-kis saelCosTan da britaneTis sabWosTan. vecnobiT yvela pro-duqts, romelic iqneba yvelaze misaRebi da Tanac ise, rom uni-versiteti finansurad ar daza-raldes da, amave dros, sistema iyos moqnili~, _ ganacxada man.

Sexvedraze gaimarTa msje-loba saswavlo literaturis

Targmnis Taobazec da aRiniS-na, rom ucxo enis swavla (rac aucilebelia) ver Caanacvlebs saxelmZRvaneloebis Targmnis aucileblobas, radgan saqarT-velos kanonmdeblobiT gansaz-Rvrulia, rom bakalavriatis doneze swavleba unda iyos qar-Tul enaze da umaRlesi saswav-lebeli valdebulia, students mSobliur enaze misces ganaT-leba. `arsebobs kanoni saxelm-wifo enis Sesaxeb da umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb, romelic aris ganaTlebis saministros mier damtkicebuli standarti, sadac mkafiod mogveTxoveba qarTulenovan programebze uz-runvelvyoT qarTulad ganaT-lebis miReba. da rogor unda uzrunvelvyoT es, Tu ar gveqna

saxelmZRvaneloebi qarTulad? aq gvqonda ori gza, erTi _ Cveni profesorebis mier saxelmZR-vaneloebis Seqmna, rac saWiroa im SemTxvevaSi, Tu es saxelmZR-vanelo originaluria da meore _ msoflioSi aprobirebuli klasikuri saxelmZRvaneloe-bis Targmna, riTac students xels SevuwyobT swavlaSi. es aris erTaderTi swori kursi da universiteti am kurss gaagrZe-lebs. Tumca, es ar niSnavs, rom ucxo enis swavlebiT kmayofil-ni viyoT da metad ar gavaumjo-besoT~, _ ganacxada universi-tetis reqtorma lado papavam.

Sexvedraze aseve isaubres akademiuri personalis mxridan disciplinis darRvevis, kerZod, leqciebis gacdenis Taobaze.

iTqva, rom saWiroa, yoveli ase-Ti SemTxveva mivides Sesabamisi fakultetis administraciamde, romelmac garkveuli sanqciebi unda gamoiyenos profesoris an TanamSromlis mimarT.

Sexvedra Seajama univer-sitetis reqtorma, romelmac mzadyofna gamoTqva, mimarTos yvela zomas, rom universitet-Si zogadad swavlis da, konkre-tulad, ucxo enis swavlebis xarisxi gaizardos, xolo rac Seexeba akademiuri da admini-straciuli personalis mu-Saobis xarvezebs, momavali semestridan ukve amoqmeddeba specialuri komisiis mier Semu-Savebuli meqanizmebi, romelic studentTa momsaxurebas gaaum-jobesebs.

senatis wevr studentebs universitetis xelmZRvaneli pirebi Sexvdnen

mesame gverdidan

Page 12: nomerSi qarTvelologiis saerTaSoriso kongresi dasruldanewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-14 (2185)-2015_web.pdf · bobs. `Cven ver gavarkvieT, saboloo jam-Si, vin aris damnaSave

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

12

Tamar dadiani

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbi-lisis saxelmwifo universitetis mixeil nodias geofizikis insti-

tutma 3 noembers gamarTa saerTaSoriso seminari saxelwodebiT: `saqarTveloSi enguris hidroeleqtrosadguris usa-frTxoeba geosaSiSroebebis mimarT”. seminarSi qarTvel kolegebTan erTad monawileobdnen mecnierebi NATO-s we-vri qveynebidan (italia, aSS, gaerTiane-buli samefo, Sveicaria).

seminaris iniciatori da organiza-tori iyo NATO-s partniorobis da Ta-namSromlobis usafrTxoebis komiteti, romelmac daafinansa proeqti „saqarT-veloSi enguris hidroeleqtrosadgu-ris usafrTxoeba geosaSisroebebisgan“.

proeqtis muSaobaSi NATO-s wevri qveynebis garda, monawileobas iRebda NATO-s partniori qveynebi saqarTvelo, azerbaijani da yazaxeTi.

proeqtis farglebSi pirveli ofi-cialuri Sexvedra Tbilisis saxelmwifo universitetSi gaimarTa 3 noembridan 8 noembris CaTvliT, xolo engurhesis mi-damoebSi savele samuSaoebze gasvla 4-7 noembers ganxorcielda.

proeqtis direqtori NATO-s wevri qveynebidan iyo doqtori alesandro ti-balti _ milanis bikokas universiteti (dedamiwisa da garemos mecnierebebis departamenti), xolo proeqtis dire-qtori NATO-s partniori qveynebidan _ fizika-maTematikis mecnierebaTa do-qtori nino wereTeli (Tsu-is m. nodias geofizikis instituti). proeqts hyavda koordinat-direqtorebi NATO-s wevri da partniori qveynebis universitetebi-dan: doqtorebi: jon jirki _ miCiganis teqnologiis universiteti (aSS), derek rasti (gaerTianebuli samefos universi-tetidan), aigil sulTanbekova (dulato-vis yazaxeTis inJineriisa da ekonomikis universiteti), gulam babaevi (azerbai-janis mecnierebaTa akademiis geologiis universiteti).

seminarSi monawileobdnen agreT-ve: fabio luka bonali (milanis bikokas universiteti, dedamiwisa da garemos mecnierebebis departamenti); federiko paskuale marioto (italia, milanis bi-kokas universiteti (dedamiwisa da gare-mos mecnierebebis departamenti); paolo opizi (Sveicaria) da andrei krivCenko _ (yazaxeTis inJineriisa da ekonomi-kis universiteti), xolo saqarTvelos mxridan garemos dacvis saministrosa da Sinagan saqmeTa saministros warmo-madgenlebi, geofizikis institutisa da `engurhesis“ TanamSromlebi.

proeqti „saqarTveloSi enguris hi-droeleqtrosadguris usafrTxoeba geosaSisroebebis mimarT“ pasuxobs na-tos prioritetebs, rogoricaa energo infrastruqturis usafrTxoeba, aseve, katastrofebis prognozireba da preven-ciuli RonisZiebebis gatareba bunebrivi katastrofebis Tavidan asacileblad.

seminaris muSaobaSi monawileobdnen didi gamocdilebis mqone eqspertebi iseT sakiTxebSi, rogoricaa - seismuri, mewyeruli da Rvarcofuli saSiSroebe-bisa da riskebis Sefaseba. maT TavianT moxsenebebSi warmoadgines kvlevebi, ro-melic msgavs sakiTxebze hqondaT Cata-rebuli sxvadasxva proeqtis farglebSi. kvlevebiT miRebuli Sedegebis eqsporti ganxorcieldeba saqarTveloSi, azerbai-jansa da yazaxeTSi.

seminaris muSaobis farglebSi igegme-ba engurhesis mimdebare teritoriaze momxdari istoriuli miwisZvrebis Ses-wavla, seismuri saSiSroebisa da riskis Sefaseba, agreTve sakvlevi arealis mi-krodaraionebisa da mewyeruli sxeule-bis Seswavla Tanamedrove teqnologie-bis gamoyenebiT. proeqtis farglebSive moxdeba mosalodneli mewyerebis mode-lireba, mosalodneli miwisZvrebis sce-narebis gaTvla da maTi gavlena engur-hesze.

aRsaniSnavia rom, energetikuli usa-frTxoeba saqarTvelosTvis erTerT um-niSvnelovanes gamowvevas warmoadgens damoukideblobis mopovebis Semdeg. damoukideblobis pirveli wlebi mwvave energetikuli krizisiT xasiaTdeboda, rac gamowveuli iyo ruseTis mier sa-qarTvelosTvis gazis miwodebis Sewyve-tiT, rasac daerTo korufciis uaRresad maRali done saqarTvelos energetikis seqtorSi. energetikulma krizisma ka-tastrofuli zegavlena iqonia rogorc

garemoze (tyeebis gaCanageba, erozia da a.S.), ise adamianebis janmrTelobaze (uxarisxo navTobproduqtebis gamoye-neba da haeris dabinZureba Senobebs Si-gniT).

da ai, 20 wlis Semdeg, saqarTvelos energousafrTxoeba kvlav mniSvnelov-nadaa damokidebuli importirebul or-ganul sawvavze, rac imas niSnavs, rom qveyana ekonomikuri da politikuri da-mokidebulebis maRali riskis qveS imyo-feba. aseve mwvaved dgas saqarTveloSi engurhesis hidroeleqtrosadguris usafrTxoebis Seswavlis sakiTxi geosa-SiSroebebis mimarT.

engurhesi aris saqarTveloSi udi-desi hidroeleqtrosadguri, rome-lic gamoimuSavebs eleqtroenergiis 40-42%-s. engurhesis TaRovani kaSxali aris msoflioSi erTerTi udidesi Tavi-si simaRliT, TaRovan kaSxalebs Soris. `ibiardi~ 1998 wlidan CarTulia engur-hesis reabilitaciaSi da misi daxmarebiT moxda enguris hidroeleqtrosadguris sruli reabilitacia. am xnis ganmavlo-baSi dafinansebulma Tanxam 58 milioni evro Seadgina.

reabilitaciis periodSi Sesrulda TiTqmis 5 kilometris galeerebisa da gvirabebis remonti, romelic moTavse-bulia kaSxalis tanSi. samuSao moicavda cementacias da zedapiris gamagrebas. aseve, ganxorcielda diskuri saketebis remonti, romlis daniSnulebaa avariisa da remontis SemTxvevaSi gvirabis Caketva. amJamad yvela mowyobiloba muSaobs standartuli wesebis Sesabamisad.

rogorc profesori nino wereTeli aRniSnavs: engurhesis mimdebare teri-toria kargad Seswavlilia, magram misi damatebiTi Seswavla aseve mniSvnelova-nia. Pproeqtis farglebSi moxdeba Taname-drove teqnologiebis gacnobac, romlis

saSualebiTac SesaZlebelia mosalodne-li safrTxeebis gaTvla da Tavidan aci-leba.

`ucxoeli eqspertebis gamocdilebis gaziareba mniSvnelovania im mxrivac, rom saqarTveloSi sxva hidroeleqtrosad-gurebis mSeneblobac igegmeba. mowveu-lebi gvyavs kargi specialistebi, rom-lebmac riskebi unda unda gansazRvron. riskebis identifikaciis Sedegad ki, prevenciuli zomebis gatareba moxdeba. am proeqtis farglebSi es aris pirveli saerTaSoriso Sexvedra, sadac daigegme-ba proeqtis monawileebis saqmianoba momdevno 3 wlis manZilze~, _ ganacxada nino wereTelma.

Umilanis bikokas universitetis pro-fesorma, geologiis mecnierebaTa do-qtorma Aalesandro tibaltim saintereso prezentacia warmoadgina

seismuri, mewyeruli da Rvarcofuli saSiSroebebisa da riskebis Sesaxeb, da aRniSna, rom seminaris muSaobis Sedegad daigegmeba iseTi prevenciuli xasiaTis RonisZiebebi, romelic unda gatardes miwisZvrebisa da mewyerebis dros. sa-frTxeebis mecnieruli Sefaseba da da-zusteba iseTive saWiro da aucilebelia, rogorc prevenciuli zomebis gatareba~, _ ganacxada alesandro tibaltim. aseve saintereso moxsenebiT warsdgnen msmene-lis winaSe fabio luka bonali, federiko paskuale, paolo opizi, jon jirki, de-rek rasti da sxvebi. E

NATO-s partniori qveynebidan proeqtis direqtoris, fizika-maTema-tikis mecnierebaTa doqtoris nino we-reTelis moxseneba Seexeboda seismuri saSiSroebis albaTur gaTvlebs, aseve, kvlevebs romelsac geofizikis institu-ti enguris midamoebSi awarmoebs.

mixeil nodias geofizikis insti-tuti axorcielebs geodinamikur moni-torings, romelic iZleva kaSxalis vi-braciebze dakvirvebis saSualebas far-TosixSirian diapazonSi, rac gvixatavs realur suraTs kaSxalis mdgomareobis Sesaxeb. qarTvelma momxseneblebma ucxo-el eqspertebs miawodes aseve informacia Tanamedrove egzodinamikur procesebze da wyalsacavis mimdebare sivrcis geo-morfologiuri Taviseburebebis Sesaxeb. qarTveli mecnierebis mier ganxorcie-lebuli samuSaoebi saSualebas iZleva moxdes mosalodneli riskebis identi-fikacia, romelic aucilebelia preven-ciuli RonisZiebebis SemuSavebaSi.

saqarTveloSi enguris hidroeleqtrosadguris usafrTxoeba geosaSiSroebebis mimarT

saerTaSoriso seminari

yvela firmis, romelic Tbilisis saxelmwi-fo universitetTan TanamSromlobs, mad-lobeli varT~ _ ganacxada man.

`dRes Cven vaanonsebT axal proeqts, romelsac universiteti ukve ramdeni-me welia atarebs, es aris `Tibisi~ bankisa da Tsu-s TanamSromlobis pirveli weli. proeqti Zalian mniSvnelovania axalgazr-debisTvis maTi SesaZleblobebis gamovle-nis kuTxiT. maT eZlevaT saSualeba, gark-veuli periodis ganmavlobaSi gaxdnen ban-kis komunikaciisa da marketingis vizualu-ri menejerebi. maT miecemaT davaleba da sam gamarjvebul gunds SesaZlebloba eqneba TavianTi proeqtebi ganaxorcielon. pra-

qtikulad, warmatebis SemTxvevaSi, isini iq-nebian am proeqtebis realuri menejerebi. axalgazrdebis ganaTlebaSi investiciebis Cadeba, droisa da potencialis daxarjva didi xania `Tibisi~ bankis prioritetia~, _ aRniSna ̀ Tibisi~ bankis sagareo urTierTo-bebisa da media komunikaciebis direqtorma Tamar kirvaliZem.

Tsu-is studenturi konkursi marke-tingsa da piarSi _ `misia~ universitetis yovelwliuri proeqtia, romelsac univer-siteti da warmatebuli qarTuli brendi erToblivad axorcieleben. yovelwliurad konkursis monawile brendi icvleba da konkursantebi axal ideebs axali partnio-risTvis qmnian.

konkursis mizania studentebis axali ideebis ganxorcielebisa da profesiuli ganviTarebis xelSewyoba, konkursis ga-marjvebuli studentebis partnior kom-paniasTan TanamSromlobis uzrunvelyo-fa da samomavlo dasaqmebis perspeqtivis zrda. konkursantebs saSualeba eZlevaT gaxdnen kompaniis marketingisa da piaris virtualuri menejerebi, dagegmon konkre-tuli aqtivobebi, gaimarjvon konkursSi, moipovon fuladi premia da ganaxorcielon TavianTi ideebi.

konkursi or etapad xorcieldeba: pir-vel turSi monawileebi universitetis mier SeTavazebul davalebas asruleben, wels monawileebs wignis maRaziaTa qselis „Scrip-

ta manent“ sakomunikacio strategia-2015-is momzadeba mouwevT, xolo meore turSi fi-nalisti gundebi partniori brendis dava-lebaze imuSaveben.

konkursis saprizo fondi 5000 lars Seadgens, romelsac gamarjvebul sameuls `Tibisi~ banki gadascems: I adgili _ 2500 lari, II adgili _ 1500 lari, III adgili _ 1000 lari.

konkursi wels mexuTed Catardeba. oTxi wlis ganmavlobaSi studentur kon-kursSi monawileoba universitetis sxva-dasxva fakultetis 200-ma gundma miiRo. gasul wlebSi konkursis partniori kom-paniebi iyvnen: „IDS borjomi saqarTvelo“, „geoplanti“, „nataxtari“ da „sante“.

misia 2015 _ studenturi konkursi marketingsa da piarSipirveli gverdidan

Page 13: nomerSi qarTvelologiis saerTaSoriso kongresi dasruldanewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-14 (2185)-2015_web.pdf · bobs. `Cven ver gavarkvieT, saboloo jam-Si, vin aris damnaSave

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

13

SurTxia beroSvili

`folklori ar aris mxolod mxatvru-li teqsti, folklori aris yvelaferi, rac xalxis wiaRSi ibadeba da emsaxureba mas. osi xalxis warmodgenebi samyaroze, adamianze, samyaroSi arsebul sagnebsa Tu movlenebze, maT warmoSobasa da da-niSnulebaze aisaxa miTologiur gamo-cemebsa da saritualo teqstebSi~, _ ase-Tia saxelmZRvanelos avtoris, xvTiso mamisimediSvilis mosazreba, romelic ukve ramdenime welia kiTxulobs osuri folkloris saleqcio kurss Tbilisis saxelmwifo universitetSi.

`osuri folklori, rogorc saswav-lo kursi da osi xalxis zepirsityviere-bis Semswavleli samecniero disciplina, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetSi kavkasiolo-giis sabakalavro programas 2007 wlidan daemata. im droidan vxelmZRvanelob leqcia-seminarebs `osur folklorSi~. swored leqcia- seminarebze ibadeboda saxelmZRvanelos Seqmnis idea, romlis ZiriTadi nawili 2012-2014 wlebSi dai-

wera. Osrul teqstebze muSaoba, maTi Jan-ruli klasifikacia, axal-axali masalis moZieba namdvilad gamorCeul Semoqme-debiT process warmoadgenda~, _ ambobs saxelmZRvanelos avtori.

xvTiso mamisimediSvilis informa-ciiT, wignSi ganxilulia rCeuli osuri xalxuri teqstebi, romlebic Tavis dro-ze daweres da gamoaqveynes akademikoseb-ma: a. Sogrenma, a. Sifranma, v. milerma da sxvebma. `osuri folkloris saxelmZR-vanelo dRemde ar gamoqveynebula arc rusul da arc osur enebze, igi pirvelad Tsu-is studentebisTvis daiwera. vfi-qrob, osi xalxis folkloruli Semoq-medebis Seswavla, kvalificiuri, maRali kompetenciisa da profesiuli unarebis mqone specialistebis momzadeba sasur-vel nayofs gamoiRebs da mokrZalebul wvlils Seitans ara mxolod samecnie-ro dargis ganviTarebaSi, aramed Tana-medrove socialur-politikuri pro-blemebis mogvarebaSi~, _ aRniSna xvTiso mamisimediSvilma.

prezentaciaze saxelmZRvanelos avtorma madloba gadauxada kavkasio-logiis institutis xelmZRvanels, pro-

fesor cira baramiZes, romlis xelmZR-vanelobiT da iniciativiT Tsu-is kav-kasiologiis institutSi mniSvnelovani adgili eTmoba osologiis Seswavlas. `madlierebas gamovxatav aseve qalbaton naira bepievas mimarT osuri kulturis popularizaciaSi gaweuli RvawlisTvis. saxelmZRvaneloSi gamoyenebulia osuri dednidan qarTul enaze naira bepievasa da meri cxovrebavas mier maRali osta-tobiT Targmnili xalxuri teqstebi. madloba minda gadavuxado, aseve, pro-fessor zurab kiknaZes, romelTanac mra-valwlianma TanamSromlobam didi Teo-riul-meTodologiuri gamocdileba SemZina. swored masTan urTierTobisas ibadeboba `osuri folkloris~ saxelmZ-Rvanelos Seqmnis idea~, _ aRniSna xvTi-so mamisimediSvilma.

`axali saxelmZRvanelos _ `osuri folkloris” gamocema mniSvnelovani siaxlea ara marto saqarTvelosTvis, aramed mTeli kavkasiisaTvis, radgan am saxelmZRvanelos analogi ar moeZebneba. dRes osi xalxi gansxvavebul politikur sivrceSi arsebobs, amitom, Cveni azriT, aucileblad unda dadges am saxelmZR-vanelos osur da rusul enaze Targmnis sakiTxi~, _ ganacxada prezentaciaze Tsu-is kavkasiologiis institutis xe-lmZRvanelma, profesorma cira bara-miZem.

saxelmZRvanelos prezentacias Tsu-is reqtori, akademikosi lado papavac daeswro, romelmac wignis mniSvnelo-baze isaubra. `am naSromiT Tbilisis sa-xelmwifo universitetSi axali etapi iwyeba. xidi, romelic Cven Soris aris

Catexili, verasdros aRdgeba, Tu Cven erTmaneTis kultura ar gvecodineba. amisTvis ki aucilebelia literaturul konteqstSic gamovZebnoT saerTo ena, radgan sxva SemTxvevaSi ar gvecodine-ba is realoba, romelic dRes arsebobs. mivesalmebi saxelmZRvanelos Targmnis ideas, radgan Cvenma osma Zmebmac gai-gon, Tu ras vaswavliT Cvens studentebs. Kkavkasiologia daarsebis dRidanve iyo prioritetuli universitetSi da misa-salmebelia, rom es tradicia qalbatoni ciras xelmZRvanelobiT kvlav grZelde-ba~, _ aRniSna lado papavam.

rogorc prezentaciaze iTqva, wigni gankuTvnilia ara mxolod studente-bisTvis, aramed humanitarul mecniere-baTa dargis specialistebisa da osuri folkloriT dainteresebuli mkiTxve-lisTvis.

axali saxelmZRvanelo _ „osuri folklori“

29 oqtombers ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo univer-sitetSi axali saxelmZRvanelos _ „osuri folkloris“ prezentacia gaimarTa. saxelmZRvanelos avtoria Tsu-is humanitarul mecnierebaTa

fakultetis asocirebuli profesori xvTiso mamisimedaSvili. aRsaniSnavia, rom saqarTveloSi pirvelad daibeWda osuri folkloris saxelmZ-Rvanelo. wigni gankuTvnilia umaRlesi saswavleblis studentebisTvis, humanita-rul mecnierebaTa dargis specialistebisa da osuri zepirsityvierebiT daintere-sebuli mkiTxvelisTvis.

filologiis mecnierebaTa do-qtors, aRmosavleTmcodne Ta-mar alfeniZes farTo sazoga-

doeba Turqi mwerlis, nobelis premiis laureatis orhan famuqis TargmanebiT icnobs, Tumca, unda iTqvas, rom fa-muqis SemoqmedebiT Tamar alfeniZis daintereseba gacilebiT Rrmaa: swored sakulto Turqi mwerlis Semoqmedebis, uSualod ki famuqis `Savi wignis” Sesaxeb aris Tamar alfeniZis sadisertacio naS-romi.

Tanamedrove Turquli literaturis garda, Tamar alfeniZe konstantinopo-lis dacemis Semdgom periodsac ikvlevs,

ase rom, misi sajaro leqcia dante-fa-muqis `axali cxovrebis” Sesaxeb Turqi mwerlis TayvanismcemlebisTvis serio-zuli movlena iyo.

famuqis Semoqmedeba CvenSi farTo-daa warmodgenili: SeiZleba iTqvas, rom Turqi mwerali dResdReobiT Targmna-gamocemis reitingSi erTerT saprizo adgils ikavebs, rasac Cvens mkiTxvelebSi famuqis popularoba ganapirobebs. ama-sTan, famuqi SesaSuri SemoqmedebiTi nayofierebiT gamoirCeva da lamis or weliwadSi erTxel axali romaniT ane-bivrebs sakuTar Tayvanismcemlebs, rom-lebic, saqarTvelos msgavsad, mTels msoflioSi hyavs.

sajaro leqciis formatSi, romelic universitetis maro mayaSvilis saxelo-bis darbazSi gaimarTa, Tamar alfeniZem famuqis Semoqmedebis ramdenime aspeqt-ze gaamaxvila yuradReba da Seecada, ms-menelebisaTvis ufro Rrmad daenaxebina postmodernisti Turqi mwerali. E

`erTxel erTi wigni wavikiTxe, ro-melmac mTeli Cemi cxovreba Secvala, sruliad CaviZire wignSi, TiTqos Cems ambavs yveboda, Tan ver gavige – rogor. SeiZleba gavige kidec, magram damaviwyda _ me xom sikvdils, ubedurebas, gamqral niSnebs Soris sakuTari gzis povnas vc-dilobdi...~ _ am sityvebiT iwyeba orhan famuqis 1994 wels dawerili romani `axa-li cxovreba~, romlis saTaurSivea miniS-neba wignze, romelmac gmiris cxovreba Secvala.

`axali cxovreba~ me-13 saukunis udi-desi florencieli poetis dante ali-gieris nawarmoebia, romelic qarTulad Tamaz Cxenkelma Targmna da romelsac naklebad icnobs farTo sazogadoe-ba. dantes Semoqmedebis codnis gare-

Se ki Turqi postmodernistis romani, ubralod, Seyvarebuli mamakacis Tavga-dasavalia, romelic nawarmoebis bolos kvdeba. ras emsaxureba mTavari gmiris xe-tiali TurqeTis qalaqebSi, an misi ucn-auri siyvaruli qalis mimarT, romelsac sxva uyvars da romelic jer kidev bavSvi iyo, rodesac dainaxa da gulSi Cauvar-da? an ras niSnavs romanSi pirveli fraza wignze, sadac gmiris ambavia moTxrobi-li?

swored dantesTan SeiZleba am kiTx-vebze pasuxis povna da swored amis Sesa-xeb esaubreboda sajaro leqciaze famu-qis mkiTxvelebs Tamar alfeniZe.

`roca famuqze msjelob da fiqrob, aucileblad unda gaiTvaliswino yvela is wigni, romelic mas aqvs wakiTxuli, romlebmac masSi Seqmnes is adamiani, ra-sac warmoadgens. `axal cxovrebaSi” fa-

muqi yvelaze metad laparakobs wigneb-ze~, _ aRniSna Tamar alfeniZem.

zogadad, famuqi is mweralia, rom-lis SemoqmedebaSic evropul litera-turasTan da kulturasTan paralelebi da aluziebi gacilebiT metia, vidre aRmosavlurTan. savaraudod, swored es faqtori ganapirobebs Turqi mwerlis popularobas CvenSi, radgan Turquli sazogadoebis msgavsad, CvenTanac mwva-ved SeigrZnoba dasavlur samyarosTan urTierTobis formebis Zieba. amitomac, qarTveli mkiTxvelisTvis axlobelia famuqis gmirebis Tavgadasavali, rad-gan nacnobia is kulturuli da Rirebu-lebiTi konfliqtebi, romlis winaSec modernizebuli Turquli sazogadoeba aRmoCnda.

moamzada lela kurdRelaSvilma

`axali cxovreba~ dante _ orhan famuqis SemoqmedebaSi

Page 14: nomerSi qarTvelologiis saerTaSoriso kongresi dasruldanewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-14 (2185)-2015_web.pdf · bobs. `Cven ver gavarkvieT, saboloo jam-Si, vin aris damnaSave

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

14

maia toraZe

gamoCenili qarTveli geografi, aka-demikosi, profesori, mecnierebis damsa-xurebuli moRvawe da saqarTveloSi geo-grafiis, rogorc mecnierebis fuZemdebe-li aleqsandre javaxiSvili, romelic 17 weli muSaobda jer moskovis, xolo Semdeg xarkovis umaRles saswavleblebSi, petre meliqiSvilis SeTavazebas dauyovnebliv daTanxmda da 1917 wels TbilisSi poli-teqnikuri institutis sasoflo-sameur-neo fakultetis geografiis kaTedras Caudga saTaveSi, xolo Semdeg aqtiurad CaerTo pirveli qarTuli universitetis daarsebis saqmeSi.

gazeT `Tbilisis universitetSi~ ga-moqveynebul werilSi (N#12, 2015) Tsu-is zust da sabunebismetyvelo mecniereba-Ta fakultetis geografiis mimarTule-bis asocirebuli profesori dali niko-laiSvili, koba xaraZesTan erTad, wers, rom Tbilisis saxelmwifo universitetSi geografiis yvela saswavlo struqtura, departamenti, kabineti, muzeumi, biblio-Teka aleqsandre javaxiSvilis daarsebu-lia. igi iyo eqimTa da bunebismetyvelTa

sazogadoebis komisiis wevri, romelmac Seadgina universitetis struqtura da daadgina, ra sagnebi unda iswavlebodes pirveli saswavlo wlis ganmavlobaSi. aseve Zalzed mniSvnelovania, rom swo-red aleqsandre javaxiSvili iyo saqarT-veloSi geografiis da anTropologiis fuZemdebeli. igi iyo aseve qarTul en-aze pirveli saxelmZRvaneloebis avtori geografiasa da geografiis sxvadasxva dargSi, magaliTad, geomorfologiaSi, primatologiaSi, landSaftmcodneoba-Si, demografiaSi. manam, sanam aleqsandre javaxiSvili saqarTveloSi Camovidoda, moskovSi gamoaqveyna ortomeuli `sa-qarTvelos anTropologia~, risTvisac moskovis bunebismetyvelTa, eTnografTa da antropologTa sazogadoebis umaRle-si jildo _ rascvetovis premia miiRo. TbilisSi moRvaweobis periodSi igi iyo Zalian bevri fuZemdebluri samecniero naSromis avtori, gaxldaT fakultetis dekani da damaarsebeli. misi saxeli ewoda raWis kavkasionze erTerT mwvervals. D

swored am adamians, qarTuli mecniere-bis udavod TvalsaCino warmomadgenels, mieZRvna universitetSi RonisZiebaTa se-ria, romelsac araerTi ucxoeli mecnieri daeswro. RonisZiebis organizebaSi didi wvlili Seitana Tsu-is zust da sabune-bismetyvelo mecnierebaTa fakultetis geografiis mimarTulebam, romelsac universitetis administraciam sruli mxardaWera gamoucxada, Tsu-is vaxuSti bagrationis geografiis institutma da saqarTvelos aleqsandre javaxiSvilis saxelobis geografiulma sazogadoebam.

saiubileo RonisZiebebisTvis momzad-da da gamoica aleqsandre javaxiSvilis TxzulebaTa 5-tomeulis III tomi _ `sa-qarTvelos geomorfologia~, romelsac darTuli aqvs 15-rukiani atlasi, aleq-sandre javaxiSvilis biobiblografia da koba xaraZis wigni _ `didi mamuliSvilis Rirseuli Rvawli~.

`saerTaSoriso konferenciaSi, rome-lic aleqsandre javaxiSvilis iubiles farglebSi imarTeba, 11 qveynis 200-ze meti mecnieri, maT Soris 30 ucxoeli stu-mari monawileobs. am RonisZiebebiT Cven pativs mivagebT, marTlac, amagdar adami-ans, romelmac mTeli sicocxle saqarT-veloSi geografiisa da anTropologiis mecnierebebis ganviTarebas miuZRvna~, _ ganacxada Tsu-is profesorma dali niko-laiSvilma CvenTan saubarSi.

gamofenaze, romelic aleqsandre ja-vaxiSvilis cxovrebasa da moRvaweobas asaxavda, Tsu-is muzeumis ZalisxmeviT, gamoifina misi piradi nivTebi, naSrome-bi da fotomasala, romelic mecnieris araerT eqspedicias asaxavda. gamofenis gaxsnaze ucxoel da qarTvel mecnierebs miesalmnen muzeumis xelmZRvaneli maia gurabaniZe, Tsu-is proreqtori merab eliaSvili, Tsu-is vaxuSti bagrationis geografiis institutis direqtori nana bolaSvili da sxvebi. aqve unda aRiniSnos, rom mecnieris iubiles farglebSi daibe-Wda sofel ZeveraSi mdebare misi saxlmu-zeumis gzamkvlevi qarTul da inglisur enebze.

amave RonisZiebis farglebSi moewyo koba xaraZis dokumenturi filmis _ `didi mamuliSvili, akademikosi aleq-sandre javaxiSvili~ _ Cveneba.

`dRes, marTlac, mniSvnelovani dRea Cvens universitetSi, radganac univer-sitetis erT-erTi fuZemdeblis _ ale-qsandre javaxiSvilis dabadebidan 140 wlis iubile aRiniSneba. pirvelad, albaT rogorc bevrma sxvam, misi saxeli gavige me-6 klasSi, roca geografiis saxelmZR-

vanelo vnaxe da, cota ar iyos, gamikvirda, radgan manamde mxolod ivane javaxiSvi-lis Sesaxeb msmenoda. verasodes warmo-vidgendi, rom dadgeboda dro da mis iubi-leze meqneboda gamosvlis pativi. amiT imis Tqma minda, rom swored aleqsandre javaxiSviliT daiwyo bevri Cemi Taobis adamianisTvis Cveni qveynis, misi geogra-fiis, misi Taviseburebebis gacnoba. dRes Cven pativs mivagebT did mecniers, moR-vawes, gamorCeuli adamianuri Tvisebebis mqone pirovnebas, romelmac mowafeebis ara erTi Taoba gazarda. am Taobis mniSv-nelovani nawili aq aris warmodgenili. es is nawilia, romelic agrZelebs qarTuli geografiuli mecnierebis tradiciebs, romelsac am universitetSi aleqsandre javaxiSvilma Cauyara safuZveli. aRsa-niSnavia, rom mecnierebis am dargiT Cve-ni axalgazrdobis daintereseba Zalze didia da es sakmaod kargia~, _ ganacxada filmis wardgenisas Tbilisis saxelmwifo universitetis reqtorma, akademikosma lado papavam.

garda samecniero RonisZiebebisa, aleqsandre javaxiSvilis saiubileod, TbilisSi erTerT quCas misi saxeli mie-niWa. aseve gaixsna misi saxelobis audi-toriebi quTaisisa da goris saxelmwifo universitetebSi, xolo sofel ZeveraSi mdebare saSualo skolas daubrunda didi mecnieris saxeli.

es iyo pirveli SemTxveva, roca geo-grafebisa da anTropologebis samecnie-ro konferencia gaimarTa erToblivad, riTac xazi gaesva, rom am ori mecnierebis fuZemdebeli saqarTveloSi aleqsandre javaxiSvili iyo.

Tbilisis saxelmwifo universitetSi akademikos aleqsandre javaxiSvilis dabadebidan 140 wlisTavisadmi miZRvnili RonisZiebebi gaimarTa. 22 oq-tombers gaixsna misi cxovrebisa da moRvaweobisadmi miZRvnili gamofena,

xolo 22-24 oqtombers, Tsu-is vaxuSti bagrationis geografiis institutisa da saqarTvelos aleqsandre javaxiSvilis saxelobis geografiuli sazogadoebis or-ganizebiT gaimarTa saerTaSoriso samecniero konferencia `geografiisa da anTro-pologiis Tanamedrove problemebi~.

pirveli erToblivi konferencia geografiasa da anTropologiaSi

aleqsandre javaxiSvilis 140 wlisTavisadmi miZRvnili RonisZiebebi Tsu-Si

Wyondideli mitropoliti petres locva-kurTxeviT wm. giorgi Wyondi-delis saxelobis akademiam 2015 wlis,

23 seqtembers konkursSi `saqarTvelo da-viT aRmaSeneblis epoqaSi~ gamarjvebulebi daajildova. dajildoebis ceremonialSi monawileobdnen: sasuliero pirebi, cno-bili mecnierebi, istorikosebi, literato-rebi, ansambli `moZaxili~, kvarteti `han-gebi~, `Teatraluri~ kvarteti da musikosi daviT arCvaZe. RonisZiebis mxardamWerebi: saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis saministro, saqarTvelos diasporis sami-nistro, sapatriarqos televizia `erTsu-lovneba~, paata burWulaZis saerTaSori-so fondi `iavnana~, saerTaSoriso fondi `memkvidreoba~, `ganaTlebis saxli~, sain-formacio-analitikuri mediaportali kvi-ra.ge da radio `fortuna~.

konkursi Catarda saqarTvelos mas-StabiT da moicva ori etapi. daskvniT turSi gavida 157 monawile. konkursis debulebis Tanaxmad sakonkurso komisiis SefasebiT:

a) pirvel sakonkurso jgufSi saja-ro da kerZo skolebis meaTe – meTormete klasis moswavleebs Soris gamovlinda 3 gamarjvebuli, romlebic dajildovdnen diplomiTa da 300 (samasi) lariT:

qalaqi senaki N7 sajaro skola me- 11 moswavle ilia qvarcxava

Tema: `saqarTvelo daviT aRmaSenebelis epoqaSi~

recenzenti: istoriis pedagogi lamara gegenava

ssip. 115 -e sajaro skoli XI/1 klasisi moswavle malxaz arabuli

Tema: `saqarTvelo daviT aRmaSeneblis dros~

recenzenti: istoriis pedagogi sofio TulaZe

ninowmindis raionis sof. eStiis pir-veli sajaro skolis XI klasis moswavle saTik iaJiani

Tema: ` daviT aRmaSenebeli~recenzenti: skolis direqtori, qar-

Tuli enis pedagogi bernik hovsefiani

b) meore sakonkurso jgufSi umaRle-si saswavleblebis samive safexuris (baka-lavriati, magistratura, doqturantura) studentebidan gamovlinda 2 gamarjvebu-li, romlebic dajildovdnen diplomiTa da 600 (eqvsasi) lariT;

daviT aRmaSenebelis saxelobis uni-versitetis mediis skolis IV kursis stu-denti lia TediaSvili

Tema: `daviT aRmaSenebeli Tanamedrove xatweraSi~

recenzenti: profesori giorgi kalan-dia

xelnawerTa erovnuli centris ga-mofenisa da ganaTlebis departamentis mecnier- TanamSromeli, ivane javaxiS-vilis saxelobis Tbilisis saxlemwifo universitetis humanitarul mecnier-ebaTa fakultetis doqtoranti nikoloz JRenti

Tema: `mefe daviT IV-is (1089-1125 ww.) `aRmaSeneblad~ moxseniebis pirveli ofi-cialuri precedentebi~

recenzentebi: Tbilisis saxelmwifo universiteteis asocirebuli profesori, istoriis doqtori giorgi oTxmezuri da xelnawerTa erovnuli centris wyaroTm-codneobisa da diplomatikis departamen-tis xelmZRvaneli mzia surgulaZe.

g) meoTxe sakonkurso jgufSi sxva da-moukidebeli monawileebidan gamovlinda 1 gamarjvebuli, romelic dajildovda di-plomiTa da 600 (eqvsasi) lariT;

yvareli, sof. eniselSi mcxovrebi 86 wlis istorikosi aleqsandre gigiaSvili.

Tema: `saqarTvelo daviT aRmaSeneblis epoqaSi~

d) mesame sakonkurso jgufSi umaRlesi saswavleblebis da samecniero-kvleviTi dawesebulebebis pedagogTa da mecnier-TanamSromelTa Soris gamarjvebuli ar ga-movlinda.

konkursis yvela monawile da gamar-jvebuli Temis recenzentebi, warmomdge-ni organizaciebi da konkursis mxardamWe-rebi dajildovda sigeliTa da simbolu-ri saCuqariT. jildoebi gadasces wminda giorgi Wyondidelis akademiis Tavma,

Wyondidelma mitropolitma petrem (caa-va), sakonkurso komisiis Tavjdomarem, istoriis mecnierebaTa doqtorma, pro-fesorma, manglelma mitropolitma ana-niam (jafariZe), saqarTvelos sapatri-arqos wminda mefe daviT aRmaSeneblis sax. ganaTlebis centris Tavmjdomarem, rusTavis eparqiis mitropolitma ioanem (gamrekeli), wminda giorgi Wyondidelis akademiis reqtorma, profesorma malxaz baZaRuam, sakonkurso komisiis wevrebma: socialur mecnierebaTa doqtorma, pro-fesorma paata nacvliSvilma, istoriis mecnierebaTa doqtorma, profesorma je-mal gamaxariam, istoriis mecnierebaTa doqtorma, profesorma zurab papaskirma da sxvebma.

wminda giorgi Wyondidelis saxelobis akademiis konkursis _ „saqarTvelo daviT aRmaSeneblis epoqaSi“ Sedegebi

Page 15: nomerSi qarTvelologiis saerTaSoriso kongresi dasruldanewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-14 (2185)-2015_web.pdf · bobs. `Cven ver gavarkvieT, saboloo jam-Si, vin aris damnaSave

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

15arCil TeTraulisa da zurab soselias

xsovnisadmi miZRvnili saiubileo sxdoma

Tamar dadiani

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbi-lisis saxelmwifo universitetis paata guguSvilis saxelobis eko-

nomikis institutSi tradiciad iqca im gardacvlil mecnierTa gaxseneba, rom-lebmac Rirseuli cxovrebiTa da samec-niero moRvaweobiT waruSleli kvali datoves qarTuli mecnierebis ganviTa-rebisa da popularizaciis saqmeSi.

7 noembers aRniSnul institutSi gai-marTa ekonomikis mecnierebaTa doqto-rebis arCil TeTraulisa da zurab sose-lias saiubileo TariRebisadmi miZRvni-li sxdoma, romelic gaxsna institutis direqtorma, ekonomikis mecnierebaTa doqtorma, profesorma ramaz abesaZem. sxdomaSi monawileobdnen ivane javaxiS-vilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis reqtori, akademikosi vladimer papava, saqarTvelos finansTa ministri, Tsu-is profesori nodar xa-duri da qveynis ekonomikuri mecniere-bis TvalsaCino warmomadgenlebi, aseve batoni arCilisa da batoni zurabis oja-xis wevrebi.

`arian adamianebi, romelTac Tavian-Ti moRvaweobiT da adamianuri Tvisebe-biT waruSleli kvali datoves megobre-bisa da sazogadoebis mexsierebaSi. aseT adamianTa ricxvs miekuTvnebian ekonomi-kis mecnierebaTa doqtorebi arCil Te-Trauli da zurab soselia.

am ori SesaniSnavi pirovnebis erT-droulad gaxseneba ganapiroba iman, rom orives wels Seusrulda dabadebidan saiubileo TariRi da orivem erTad gai-ara yvela safexuri umcrosi mecnieri TanamSromlidan _ ganyofilebis gam-gemde~.

wels arCil TeTrauls _ 80, zurab soselias _ 60 weli Seusruldeboda. isini am qveynidan wavidnen udrood, maT jer kidev SeeZloT bevris gakeTeba qar-Tuli ekonomikuri mecnierebis ganviTa-rebisa da qveynis sakeTildReod.

batoni arCil TeTrauli gamoirCeo-da ekonomikis siRrmiseuli codniT, kv-levis farTo diapazoniTa da naSromTa siuxviT. man studentobis wlebidanve gamoavlina mecnierisTvis damaxasiaTe-beli Tvisebebi: niWiereba, didi nebisyo-fa, Sromisunarianoba da, rac mTavaria, mecnierebisadmi siyvaruli.

batonma arCilma gansakuTrebuli organizatoruli niWi gamoavlina sa-ganmanaTleblo sferoSi, rodesac man daaarsa umaRlesi saswavlebeli, riTac xeli Seuwyo sabazro ekonimikisTvis kva-lificiuri kadrebis aRzrdas da profe-sor-maswavlebelTaA dasaqmebas, maT im droisTvis yvelaze maRal xelfass ux-dida.

batoni zurabi soselia ki gamorCeu-li pirovneba iyo Tavisi ganaTlebis do-niT, kulturiT, wesierebiTa da pirovnu-li siTboTi.

batoni zurabi iyo erT-erTi ga-morCeuli mkvlevari ekonomikisa, gansa-kuTrebiT, samrewvelo warmoebis, mi-kroekonomikisa da sameurneo reforme-bis sferoSi. unda iTqvas, rom damouki-debeli qarTuli saxelmwifos formire-baSi misi roli Zalze mniSvnelovania~, _ am sityvebiT gaxsna profesorma ramaz abesaZem saiubileo sxdoma.

xsovnis saRamoze kolegebma da me-gobrebma am ori gamoCenili mecnierisa da mkvlevris cxovrebasa da moRvaweobaze isaubres. ar aris advili isaubro adami-anebze, megobrebze, kolegebze warsul droSi, romelTac waruSleli kvali da-toves da romelTa gaxsenebas, siTbos da siyvarulTan erTad, cremli, monatreba da tkivili moaqvs. swored am siTboTi da tkiviliT iyo gajerebuli TiToeuli momxseneblis sityva da mogoneba.

xsovnis saRamoze moxsenebebiT ga-movidnen paata guguSvilis saxelobis ekonomikis institutis ufrosi mecnier-TanamSromeli, ekonomikis mecnierebaTa doqtori murman kvaracxelia da amave institutis swavluli mdivani lina da-TunaSvili, romelmac profesor iaSa mesxias moxseneba waikiTxa, romelic sapa-tio mizezis gamo ver eswreboda sxdomas. momxseneblebma kidev erTxel Seaxsenes kolegebs orive mecnieris cxovrebisa da moRvaweobis wlebi da gamorCeuli Rvaw-li qarTuli ekonomikuri mecnierebis ganviTarebaSi.

`profesor arCil TeTrauls didi damsaxureba miuZRvis qarTuli ekono-mikuri mecnierebis ganviTarebaSi. ama-ze metyvelebs mis mier gamoqveynebuli 150-mde samecniero naSromi da 12 mo-nografiuli gamokvleva. aRsaniSnavia, rom profesor arCil TeTraulis am naS-romebs saqarTvelos ekonomikuri azris istoriaSi dResac mecnieruli Rirebu-leba gaaCniaT.

profesor arCil TeTraulis mecnie-ruli kvlevis Tvalsawieri metad far-Toa. igi moicavs rogorc ekonomikuri Teoriis, ise makroekonomikis da mikroe-konomikis problemebs. gansakuTrebiT aRsaniSnavia misi damsaxureba erovnuli ekonomikis kvlavwarmoebisa da sabazro ekonomikaze gadasvlis kanonzomiereba-ze, rogorc Teoriuli, ise gamoyenebiTi xasiaTis sakiTxebis damuSavebaSi~, _ aR-niSna murman kvaracxeliam.

zurab soselias cxovrebisa da moR-vaweobis mniSvnelovani periodebi iyo asaxuli profesor iaSa mesxias moxse-nebaSi, misi gansakuTrebuli Rvawli sa-qarTvelos kontrolis palatis komple-qsur reformaSi: `batoni zurabi 2004 wels saqarTvelos parlamentma airCia saqarTvelos kontrolis palatis Tavm-jdomared. misi xelmZRvanelobiT kon-trolis palata iqca erT-erT sanimuSo dawesebulebad ara mxolod saqarTve-loSi, aramed mis farglebs gareTac. amas xSirad usvamdnen xazs palataSi momuSave saerTaSoriso eqspertebi.

sanimuSo da misabaZi iyo batoni zu-rabis simSvide da sidinje kritikul momentebSi. palatis muSaobas xels uS-lida yvela, gansakuTrebiT prezidentis administracia. maTi dakveTebi SerCeviT samarTalze batoni zurabisTvis miuRe-beli iyo, magram amas igi auRelveblad pasuxobda~, _ aRniSna iaSa mesxiam, ro-melmac kidev bevri faqti gaixsena zurab soselias principulobasa da pozitiur Tvisebebze.

Tsu-is reqtorma, akademikosma lado papavam gansakuTrebuli siTboTi da tki-viliT isaubra gardacvlil kolegebze: `maT didi wvlili miuZRviT axalgazrda kadrebis gazrdaSi, qarTuli ekonomi-kuri skolis gaZlierebasa da qarTuli saxelmwifos ekonomikuri safuZvlebis ganmtkicebaSi. samwuxarod, isini dRes cocxlebi aRar arian.…

ekonomikis instituts SesaniSnavi tradicia aqvs, gaixsenon gamoCenili moRvaweebi da sakadrisi pativi miagos maT xsovnas~, _ aRniSna akademikosma vladimer papavam.

finansTa ministrma, profesorma nodar xadurma isaubra im mogonebebze, romlebic akavSirebda, rogorc baton arCil TaTraulTan, ise baton zurab so-seliasTan.

„upirveles yovlisa, msurs madloba gadavuxado Tbilisis saxelmwifo uni-versitetsa da paata guguSvilis saxe-lobis ekonomikis instituts, romlebic ar Ralatoben tradicias da gamoCenili qarTveli mecnierebis xsovnis saRamoebs marTaven. mniSvnelovania, rom Cven vico-deT wina Taobis ekonomistebis moRva-weoba da maTi damsaxureba saqarTvelos ganviTarebis saqmeSi. dRes ori Zalian pativsacemi adamianis xsovnis saRamo gaimarTa.

yvelas dagvwyvita guli batoni zu-rab soselias gardacvalebam, romelic wlebis win Cemi kolega iyo. igi SesaniSna-vi mecnieri gaxldaT. samwuxarod, Zali-an axalgazrda wavida am qveynidan. dRes ki mas vixsenebT, rogorc did mecniersa da adamians, romelmac Zalian bevri gaa-keTa damoukidebeli saqarTvelos eko-nomikuri sistemis formirebisTvis“, _ ganacxada finansTa ministrma nodar xa-durma.

`kaci romelic daaklda yvelas~ _ am sityvebiT daiwyo zurab soselias mogo-neba profesorma merab kakuliam. mas mec-nierTan axlo megobruli da profesiuli urTierToba akavSirebda da misi am qvey-nidan udrood wasvlis mTavar mizezad imdroindel politikur bomondTan gar-

Tulebuli urTierToba daasaxela: `mas kontrolis palatis Tavmjdomareoba im dros mouwia, rodesac yalibdeboda avtoritaruli reJimi misTvis damaxa-siaTebeli iseTi atributebiT, rogori-caa politikuri angariSsworeba, kanonis uzenaesobis xelyofa, favoritizmi da elituri korufcia. miuxedavad amisa, zurabma am Tanamdebobasac Rirseulad gaarTva Tavi. ar gareula politikur insinuaciebSi da ar miuRia monawileoba adamianebis ukanono devnaSi. mudmiv ze-wolasa da emociur datvirTvas ukva-lod ar Cauvlia da swored es gaxda misi am qveynidan udrood wasvlis mizezi~, _ aRniSna merab kakuliam.

`yvelaze mTavari, rac baton arCil-Tan dakavSirebiT maxsendeba, aris misi uaRresad mzrunveli da WeSmaritad ma-mobrivi damokidebuleba axalgazrda mecnierebis mimarT. igi yvelafers ake-Tebda maTi codnis donis amaRlebisa da sakariero winsvlis mizniT. albaT, arc is aris SemTxveviToba, rom batoni arCi-lis ganyofileba mxolod axalgazrda mkvlevarebisgan Sedgeboda.

batoni arCili patiosani da keTil-Sobili adamiani gaxldaT. misi bevri kolegisgan gansxvavebiT, romlebmac ganaTlebis sfero sarfiani da momge-biani biznesis wyarod aqcies. misi stra-tegiuli Canafiqri or mizans emsaxure-boda: axalgazrdobisTvis mieca saWiro profesiuli codna, kolegebisTvis ki `socialuri usafrTxoebis” elemen-taruli pirobebi uzrunveleyo~, _ aR-niSna profesorma elguja meqvabiSvilma, romelmac didi gulistkiviliT gaixsena zurab soseliasTan erTad gatarebuli axalgazrdobis wlebi.

saiubileo sxdomaze mogonebebiT ga-movidnen aseve mecnierebi: nukri zaqa-riaZe, mirian tuxaSvili, nanuli arevaZe, gulnaz erqomaiSvili, da sxvebi.

mecnierTa pativsacemad gamoica paa-ta guguSvilis saxelobis ekonomikis institutis saerTaSoriso samecniero-analitikuri Jurnal „ekonomistis“ spe-cialuri nomeri, romelSic dabeWdilia kolegebisa da TanamSromlebis mogone-bebi.

arCil TeTraulis qaliSvilma, paata guguSvilis saxelobis ekonomikis insti-tutis mecnier-TanamSromelma cicino TeTraulma, madliereba gamoxata eko-nomikis institutis direqtoris, ramaz abesaZis mimarT da aRniSna rom: `batoni ramazi aris institutis Tavdadebuli direqtori da uniWieresi menejeri. mas arasdros aviwydeba gardacvlili ko-legebis Rvawli da aseTi RonisZiebebiT saTanado pativs miagebs maT xsovnas~. man aseve madloba gadauxada Tsu-is re-qtors, akademikos vladimer papavas, ro-melic yovelTvis didi siyvaruliTa da pativiscemiT ixsenebs arCil TeTrauls da arasdros aviwydeba misi amagi da dam-saxureba.

saiubileo saRamos bolos, zurab so-selias vaJma daviT soseliam, romelmac mimdinare wels erovnul gamocdebze 40 aTas abiturients Soris Tavisi qulebiT pirveli adgili daikava mTel saqarTve-loSi da san-diegos universitetSi Cai-ricxa kompiuteruli inJineriis mimar-TulebiT, uRrmesi madloba gadauxada ekonomikis institutis koleqtivs, mamis kolegebsa da megobrebs zurab soselias Rvawlis dafasebisTvis.

Page 16: nomerSi qarTvelologiis saerTaSoriso kongresi dasruldanewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-14 (2185)-2015_web.pdf · bobs. `Cven ver gavarkvieT, saboloo jam-Si, vin aris damnaSave

newspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

Tbilisis universiteti

16giorgi andrazaSvilis SemoqmedebiT saRamoze

ra daigegma svimon kldiaSvilisnamuSevarTa popularizaciisTvis

`Cemi cxovrebis mTavari mizania sakuTari Tavis ganviTarebaze zrunva, risTvisac aucileblad mimaCnia ganuwyveteli swavla da muxlCaux-

reli Sroma. universitetis damTavrebis Semdeg imedi maqvs, rom Rirseul samsaxurs gavuwev ara mxolod Cems samSoblos, aramed mTels msoflios~, _ aseTi Tamami ganacxadiT warsdga msmenelis winaSeE Tsu-is iuridiuli fakultetis me-3 kursis studenti giorgi andrazaSvili 27 oqtombers saqarTvelos parlamentis erovnuli bi-blioTekis sagamofeno darbazSi gamarTul sakuTar Se-moqmedebiT saRamoze. G

giorgi dRes jariskacia da samxedro movaleobas, Sinagan saqmeTa saministros dacvis policiis departa-mentis mivlinebiT, biblioTekis dacvis samsaxurSi ix-dis. swored aq dainteresdnen biblioTekis administra-ciis TanamSromlebi giorgis SemoqmedebiT da gadawyvi-tes misi saocari niWierebis warmosaCenad biblioTekis sagamofeno darbazi daeTmoT.

saqarTvelos parlamentis erovnuli biblioTekis direqtorma giorgi kekeliZem niWieri da motivirebuli axalgazrda maSinve SeamCnia da Cumad adevnebda Tvalyurs mis saqmianobas: `rodesac Semovdivar samsaxurSi, vxedav _ rogori mondomebiTa da gulisyuriT kiTxulobs gio-rgi misi asakisTvis Seuferebel sakmaod mniSvnelovan da seriozul literaturas, rac axali Taobis adamianisT-vis marTlac iSviaTi ambavia. giorgi ara marto litera-turaSi, aramed sxva sferoebSic sakmaod kompetenturi da ganswavlulia. saocaria, am asakis axalgazrdam amdeni ramis codna rogor moaswro~, _ gviTxra biblioTekis xe-lmZRvanelma, mweralma giorgi kekeliZem.

`niWiereba, umTavres SemTxvevaSi RvTis wyalobaa, RvTisgan miRebuli `sesxia~ da Tu adamiani am valis gacemas droulad daiwyebs, sakuTari Tavis aRmoCenis kargi Sansi eZleva. aseT adamians ar rCeba dro vinmeze gabrazdes, awyeninos, igi Tavis TavSi eZebs RvTisgan boZebul niWs da mis ganviTarebaze zrunavs. ai, aseTi axalgazrdaa giorgi CemTvis. man SeZlo sakuTar TavSi aRmoeCina is SesaZleblobebi, romlebic mis cxovrebas ufro sainteresos da gamorCeuls gaxdis~, _ acxadebs biblioTekis sazogadoebasTan urTierTobis samsaxu-ris TanamSromeli nino gedeniZe.

SemoqmedebiT saRamoze giorgi andrazaSvilis leq-sebs cvlida musikaluri pauza _ mis mierve Sesrulebu-li beThovenis, Sopenis, listis nawarmoebebi.

„adre musikalur skolaSi davdiodi, gansakuTre-biT mizidavda beThoveni, listi, Sopeni, raxmaninovi. yovelTvis mindoda „mTvaris sonatis“ dakvra. Semdeg rTulma, lamazma da melodiurma nawarmoebebma gamita-ca. listi CemTvis yvelaze rTuli aRmoCnda, axla misi „ungruli rafsodiis“ damuSavebas vcdilob da vatyob, rom is tempi, romliTac vmecadineob, sakmarisi ar aris. Cemi azriT, dro rom mqondes, problema moixsneboda“, _ gviTxra giorgi andrazaSvilma.

msmeneli aRafrTovana hainrix haines leqsebis mis-eulma Targmanma da germanul enaze, fridrix Sileris „yaCaRebidan“ franc mooris rolis emociurma Sesru-lebam. poetis, musikosis, Tarjimnisa da msaxiobis amplu-as axalgazrda xelovani erTnairi ostatobiT irgebda.

`Zalian miyvars saqarTvelos istoria, aseve, fizika-maTematika, minda kargad verkveode samarTalwarmoeba-

Si, uzomod var Seyvarebuli Zvel qarTul literatura-ze, mainteresebs TiTqmis mecnierebis yvela dargi, mita-cebs musika, Teatri, literatura.

pativs vcem da viziareb marTlmadideblur-qri-stianul Rirebulebebsa da faseulobebs. Tavisufal dros miyvars didi mecnierebis naSromebis kiTxva fi-zikaSi, maTematikaSi, filosofiasa da fsiqologiaSi rusul, germanul da inglisur enebze~, _ ambobs gio-rgi da moswavle-axalgazrdobis erovnuli sasaxlis xalxur sakravTa ansambl „saunjesa~ da mis xelmZR-vanel levan qoriZesTan erTad salamurze zaqaria faliaSvilis, revaz laRiZis, viqtor diliZisa da sxva qarTveli kompozitorebis nawarmoebebs iseTive osta-tobiT asrulebs, rogorc listisa da beThovenis na-warmoebebs.

20 wlis studentis giorgi andrazaSvilis Semyure ifiqrebdiT, rom adamianis SesaZleblobebi amouwura-via. igi amJamad Tbilisis saxelmwifo universitetis iuridiuli fakultetis III kursis studentia. damTavre-buli aqvs ilia vekuas saxelobis fizika-maTematikis #42-e sajaro skola, paralelurad, xelovnebasac ezi-areba.

marTalia, giorgi Tavis pirvel SemoqmedebiT saRa-moze Zalian Relavda, magram amas sakuTari niWierebis zeimisTvis xeli ar SeuSlia. man SesZlo mayureblamde Tavisi emociis, gancdis mitana da msmeneli sakuTari Se-moqmedebis fanebad aqcia.

moamzada Tamar dadianma

_ arasamTavrobo organizacia `Zeglis megobari”-s saxeliT, me da mariam gurgeniZem ba-ton zurab gaiparaSvils SevTavazeT gagvekeTebina sxvadasxva RonisZieba svimon kldiaSvilis 150 wlis iubilesTan dakavSirebiT. idea gavacaniT reqtors da davgegmeT RonisZiebaTa cikli, romelic mTlia-nad am wlis farglebSi ganxorcieldeba.

davgegmeT gamofenis momzadeba, katalogis ga-keTeba, filmis gadaReba. gvindoda iniciativa gag-veJRerebina imis Sesaxeb, rom Tbilisis romelime quCas miniWeboda svimon kldiaSvilis saxeli. Cveni samuSaoebis pirveli etapi iyo svimon kldiaSvilis Sesaxeb masalebis moZieba. ramdenime Tvis ganmav-lobaSi vimuSaveT saqarTvelos erovnul arqivSi, xelnawerTa centrSi. movaxdineT kldiaSvilis mier Sesrulebuli proeqtebis identifikacia. gadavi-ReT saxlebis fotoebi, Zveli da axali masala dava-jgufeT da pirvel etapze gavakeTeT gamofena, ro-melic moewyo Tbilisis saxelmwifo universitetis biblioTekis mxardaWeriT. 130-mde foto warmo-vadgineT. es iyo svimon kldiaSvilis mier Sesrule-buli proeqtebi, agebuli saxlebis Zveli da axali foto masala, piradi fotoarqivi. erovnulma ar-qivma erTi dRiT gvaTxova svimon kldiaSvilis mier Seqmnili originali proeqtebi. sabolood, sakmaod masStaburi RonisZieba gamovida. gakeTda biogra-fiuli filmi, romelic universitetis gazeTis redaqtorma nino kakulia moamzada. filmi didi arqiteqtoris cxovrebas da Semoqmedebas srulad asaxavs.

_ svimon kldiaSvils icnoben rogorc arqite-qtors, romelmac aaSena Tbilisis saxelmwifo universiteti. magram ar ician misi moRvaweobis

sxva mxareebi. am mxriv ra RonisZiebebs gamar-TavT?

_ mniSvnelovania kldiaSvilis eqspediciebi eqvTime TayaiSvilTan erTad, jer 1902 wels samxreT saqarTveloSi, Semdeg 1910 wels svaneTSi. es masa-la sainteresoa im kuTxiT, rom im periodis aseTi masStaburi kvleva ar gagvaCnia. uamravi Zegli, ro-melic 1902 wels samxreT saqarTveloSi ,,gaizoma”, dRes saqarTvelos teritoriaze aRar aris, bevri dazianebulia, bevris moZieba Wirs. amdenad, svimon kdliaSvilis mier Sesrulebuli masala unikaluria mkvlevarebisTvis. mniSvnelovani faqtia, rom svimon kldiaSvili gaxldaT profesionali arqiteqtori, romelic eqvTime TayaiSvils gahyva tao-klarjeTSi. rac Seexeba svimonis rols saero proeqtebSi, 65-mde proeqti aqvs Sesrulebuli, romelTagan 25-mdea ganxorcielebuli. TbilisSi Zalian bevri saxli misi agebulia da, samwuxarod, bevrma es ar icis. Cve-ni mizani iyo arqiteqtoris saxelis popularizacia. gvindoda, mniSvnelovani kulturuli memkvidreo-bis nimuSebi, romlebic misi Seqmnilia, sazogadoe-bisTvis gamxdariyo cnobili.

_ rogorc viciT, wlis bolomde, kidev gaqvT dagegmili ramdenime RonisZieba...

_ 13 noembers davgegmeT konferencia, romelic eZRvneba XIX-XX saukunis arqiteqturas da Taname-drove gamowvevebs. anu es aris periodi, roca svimon kldiaSvili moRvaweobda, rogorc arqiteqtori. nebismier mkvlevars saSualeba eqneba sakuTari kon-cefcia da moxsenebebi warmoadginos. me da mariam gurgeniZe vakeTebT Temas, romelic uSualod svi-mon kldiaSvils exeba. konferenciaze wavikiTxav moxsenebas `svimon kdliaSvili da eqspediciebi tao-klarjeTSi da svaneTSi~. mariami gaakeTebs im proeqtebis prezentacias, romelic svimon kldiaS-vilma Seqmna. dekembrisTvis momzadebuli gvaqvs ka-talogi, romelSic Seva misi biografiuli cnobebi, eqspediciebis ganxilvebi, vizualurad erTad gan-Tavsdeba mis mier Seqmnili proeqtebi, fotoebi. es katalogi ukve gamomcemlobas gadaeca mosamzadeb-

lad. igi saintereso iqneba nebismieri adamianisTvis da gansakuTrebiT arqiteqturis mkvlevrebisTvis.

Cveni mTavari mizania TbilisSi, CubinaSvilis quCaze mdebare mis mier aSenebuli saxlis gadarCena. am saxlSi sicocxlis bolo wlebi gaatara ilia Wav-WavaZem. amdenad, es ormagad mniSvnelovani Zeglia. gvinda, am saxlis reabilitaciis RonisZiebebis Sesa-xeb iniciativa gavaxmianoT. amas garda, TbilisSi ar arsebobs svimon kldiaSvilis saxelobis quCa. merias mivmarTeT winadadebiT _ romelime quCas daerqvas me-19 saukunis am didi sazogado moRvawis saxeli.

Tbilisis saxelmwifo universitetma wlevan-deli weli qarTveli arqiteqtoris svimon kldiaSvilis 150 wlis iubiles miuZRvna.

sazogadoebis farTo wreebisTvis kldiaSvili cnobi-lia, rogorc mxolod universitetis Senobis avtori. sinamdvileSi arqiteqtoris moRvaweoba bevrad mra-valferovani gaxldaT. svimon kldiaSvilis gansa-kuTrebuli Rvawlis da biografiis popularizacia iyo biografiuli filmis Seqmnis mizanic. filmi gazeT ,,Tbilisis universitetis” redaqtoris nino kakulias xelmZRvanelobiT gadaiRo SemoqmedebiTma jgufma. universitetis biblioTekis iniciativiT daigegma da gaimarTa ramdenime RonisZieba. didi arqiteqtoris 150 wlis iubilesTan dakavSirebul erTwlian proeqtze gvesaubra xelovnebaTmcodne, universitetis bib-lioTekis TanamSromeli salome WanturiZe.

www.tsu.getsunewspaper @ tsu.ge

ÌÈÀÅÀÒÉ ÒÄÃÀØÔÏÒÉ

ÌÈÀÅÀÒÉ ÓÐÄÝÉÀËÉÓÔÉ

ÔÄØÍÉÊÖÒÉ ÒÄÃÀØÔÏÒÉ

×ÏÔÏÊÏÒÄÓÐÏÍÃÄÍÔÉ

ÊÏÌÐ. ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À

nino kakulia

maia toraZe

manana jurxaZe

ana bolqvaZe

zaza gulaSvili

ÌÉÓÀÌÀÒÈÉ: ÉËÉÀ àÀÅàÀÅÀÞÉÓ

ÂÀÌÆ. 11À

ÒÄÃÊÏËÄÂÉÉÓ ßÄÅÒÄÁÉ:rismag gordeziani, iago kaWkaWiSvili,

nodar xaduri, elene xarabaZe, manana SamiliSvili, Temur nadareiSvili,

lado minaSvili, moris SalikaSvili, nino CixlaZe, giorgi jaiani,

arsen gvenetaZe, irakli kobaxiZe,irakli imedaZe, irma ruxaZe

(Tsu-is me-3

korpusi)

[email protected]

2 22 36 62

tsunewspaper @ tsu.ge