njuspeipis # 81

PABAIGA PRADŽIAPasaulio pabaiga – ir vėl?Interviu su Andrium Mamontovu

Minčių žemėlapis – galingas mokymosi įrankis Sapnų paslaptys

Gruodis

#81‘11

Tiražas: 4000 ISSN 2029-1914Kaina – neįkainojamas

Studentiško gyvenimo būdo žurnalas

Njuspeipis | 02 puslapis

Nori nenori žiema atkeliavo į visų kiemus. Tačiau ausis kutenantis šaltis visai nebaisus, kai šventinis laikotarpis jau ant nosies. „Njuspeipio“ komanda, kaip ir Tu, brangus skaitytojau, suka galvas kur, kaip ir su kuo sutikti didžiąsias metų šventes, kaip atsidėkoti tiems, kuriems reikia atsidėkoti ir, žinoma, kaip spėti nuveikti visus metų darbus per likusias kelias savaites. Kamuoja mus ir rimtesnės bėdos. Pastaruoju metu pasinėrėme į dar neatrastus dalykus, tad bandome išsiaiškinti, ką gi reiškia mistika apgaubti mūsų sapnai, besikartojantys skaičiai ar ta pati akivaizdžiai vėluojanti pasaulio pabaiga. Kvepia šventinėmis paslaptimis, ar ne?Beje, kalbant apie šventes, visai neseniai Tavo mylimiausias studentiško gyvenimo būdo žurnalas atšventė gimtadienį. Kelintą? Kiekvienas skaičiuoja priklausomai nuo sugebėjimų – 4 - ąjį nuo atgimimo ar netgi 14 –ąjį nuo įkūrimo momento. Taigi stiebiamės aukštyn ir kuriam ateitį! Patikėk, net ir švęsdami 94 – ąjį „Njuspeipio“ gimtadienį netversim savame kailyje papasakoti Tau šimtus įdomių istorijų. Idėjos ir entuziazmas nesenka! To paties artėjančių švenčių proga linkime ir Tau. Susitiksime jau kitais, daug žadančiais metais. „Njuspeipio“ redakcijaP.S. Su „Njuspeipiu“ ir pasaulio pabaigos nebaisios

D. Mizeikis

Žvarbus vėjas. Besikandžiojantis šaltukas. Varginančios sesijos. Visi tik ir galvojam: „O, kad tai greičiau pasibaigtų!“. O kokie dalykai galėtų turėti neišsemiamas atsargas? Karštas šokoladas? Stiprūs apkabinimai? Linksmi vakarėliai? Šiame šiltame gruodžio mėnesio „Njuspeipyje“ mes ir aiškinomės, kokios pabaigos studentai nenorėtų matyti.

Studentai – (ne)materialistaiLaimė, meilė, draugystė, sveikata,

gyvenimas, geros akimirkos... Dauguma studentų (net 33%) greičiausiai užsikrėtė kalėdine nuotaika ir ėmė vardinti dvasinių vertybių svarbą. Jų akyse spindėjo žiburiukai (ypatingai, kai kalbėjo apie meilę), o veiduose švietė šypsenos – net miela buvo žiūrėti!

Na, o šalia jų stovėjo blizgučiais pasikaustę žmogučiai, kurie su šelmiškomis šypsenomis veiduose šnekėjo, kad pinigai ir jaunystė turėtų niekada nesibaigti. Tikriausiai todėl, kad amžinai turėdamas pinigų, amžinai turėsi ir jaunystę.

Lietuva per šaltas kraštas„Norėčiau, kad niekada nesibaigtų?

Hm... Tikriausiai atostogos.“ Sakė viena mergina, nenuleisdama akių nuo mano knygelės, kurioje žymėjausi atsakymus. O

atostogos kada? Ir kur? „Vasarą, aišku. Arba ten, kur šilta.“ Taigi, studentams Lietuvoje per šalta. Jie nori važiuoti ten, kur būtų amžina vasara (8%) arba ten, kur niekada nenustotų žydėti gėlės. Na, dar ir ten, kur tekėtų šokolado upės bei nesibaigtų „Simpsonai“.

III laipsnio sutrikimasNetikėtai užklupti besiteiraujančios

žurnalistės bei išgąsdinti šalia stovinčio fotografo, daug studentų išpūtė akis ir, greitai sumurmėję „Nežinau“ arba išspaudę vangų „Tingiu“, pasitraukdavo iš mano regėjimo lauko. Na, o keletas vis tik išbėrė eilutę atsakymų: �lmai, sausainiai, masažas, matematika, Grybauskaitės kadencija, maisto produktų galiojimas... O viena mergina nuostabiai nusišypsojusi pagaliau pasakė ir ilgai lauktą „Kalėdos...“

Užbaigiant, reikia pasidžiaugti, kad studentai, nors ir apsikrovę darbais, mokslais bei rūpesčiais, vis tik suranda nuostabių dalykų, kurių pabaigos nenori matyti. Ar tai būtų kažkas pasaulietiško, kaip pinigai, ar kažkas dvasiško, kaip draugystė, vis viena jų paminėjimas atneša džiugesio. Todėl mes jums ir linkime, mieli studentai, kad geri dalykai niekada nepasibaigtų.

G.Vasiliūnaitė

Be galo, be krašto

Nukrisk septynis kartus, atsistok aštuonis – japonų patarlė

"Geros akimirkos, meilė ir laimė – tai galėtų niekada nesibaigti" - sakė viena studentė.

...O vaikinas teigė, jog amžinai tęstis galėtų „Simpsonai“

Tema

Njuspeipis | 03 puslapis Pasaulis apvalus ir kas atrodo kaip pabaiga, iš tiesų gali būti pradžia – Ivy Baker Priest

Tema

R.VaitiekūnaitėM. Kriščiūnaitė

Tikriausiai ne vienas iš mūsų naujus metus, mėnesį, savaitę, dieną, valandą ir net minutę pasitinkame su kirbančiu nerimu: ką naujo jie mums atneš? Vieni įdėmiai analizuojame horoskopus ir bandome juose rasti palankių pranašysčių, antri – kruopščiai stengiamės sudėlioti ateities planus, na o tretiems nesvarbu, kas nutiks šiandien ar rytoj – jie tiesiog džiaugiasi gyvenimu. Daugeliui galbūt priimtinas mėgavimasis kiekvienos akimirkos įspūdžiu, tačiau šiandien kalbėsime ne apie juos. Mūsų dėmesio centre – planuotojai, kurių ir studentijoje pasitaiko gana dažnai.

Gera pradžia – pusė darboPažadinti saulės spindulių staigiai šokame iš

lovos ir, prasikrapštę traiškanotas akis, skubam pasveikint naują dieną. Tikim, kad ji bus daug geresnė nei vakar ir kur kas nuostabesnė nei rytoj. „Šiandien tikrai sulauksiu naujo gerbėjo laiško su kvietimu į pasimatymą“ – galvoja ne viena panelė, arba „banko sąskaita tikrai netikėtai papilnės milijonu litų“ – svajoja po vakarykščio vakarėlio pabudęs studentas. Kiekvienas jų pradžioje tikisi, kad išaušo būtent ta diena, kai dėstytoja pagirs už padaryta klaidą, o budėtoja nebaus už sudrumstą ramybę. Kai keliuose degs tiktai žalia šviesa, o aikštelėje bus palikta laisva vieta tik jo automobiliui. Kai kepyklėlėje nebus eilių, o paskaita vietoj valandos vyks pusvalandį. Optimistiškas nusiteikimas – geriausia, ką galime padaryti tikėdamiesi puikios pradžios.

Planų įgyvendinimo link Kai pradžia gera, reikia rūpintis, kad tokia pat

būtų ir pabaiga, o planavimas –pirmas žingsnis sėkmės link. „Šiandien mokysiuos kaip niekad daug“ – planuoja studentas. „Išlaikysiu dešimtukui koliokviumą“ – neatsilieka pirmakur-sis. „Numesiu du kilogramus nereikalingo svorio“ – viliasi sporto klube plušanti magistrantė, na, o dėstytojas tiki „ iki vakaro ištaisysiu likusius egzaminus“.

Planuoti sugebam kiekvienas, bet ar įstengiam išpildyti visus savo ketinimus? Nors ne visada tai įmanoma, mes negalim atsisakyti planų įgyvendinimo ir tai, ką ketinom įvykdyti ryte, turim būt padarę vakare. Būtina įgyvendinti tai, ką užsibrėžėm, o jei kas nepavyksta nereikia su savim kovoti – paprasčiausiai reikia keisti savo mintis ir elgesį. Planavimo sėkmės formulė slypi mumyse, tiksliau mūsų mintyse ir emocijose, ir jei mes tikslingai jas valdysime, realizuosime visus savo ketinimus. Įgyvendindami planus mes tobulėjame, nes leidžiame atsiskleisti mumyse tūnančiam kūrybingumui, o jį išlaisvinus – įmanoma viskas.

Bet...Nors pradžia daugeliui ir asocijuojasi su

nauju gyvenimo laikotarpiu, naujomis viltimis, idėjomis, veiksmais, džiaugsmais ir kitais

teigiamais reiškiniais, kyla klausimas kodėl ryte atsikėlę gyvename vakarykščiais vargais? Turbūt kiekvienas nudžiugtume, jei laikrodžio rodyklei peržengus 12 viskas tarsi išsitrintų ir prasidėtų nauja pradžia. Tačiau taip nebus, niekas nesibaigia, tik viena diena keičia kitą. Viskas juda pirmyn ir tai nepriklauso nuo mūsų, kažkas viską režisuoja iš aukščiau ir tai, kad dejuojame kaip viskas sunku ir beprasmiška, nedarydami nieko, kad būtų lengviau, tik kenkiame sau ir aplinkiniams. Galbūt esame pratę gyventi rytojumi, kita savaite, mėnesiu ar metais ir viliamės, kad jie atneš ryškių permainų, todėl to

nesulaukę stipriai nuliūstame. Bet ar ne patys kuriame savo gyvenimus? Ar ne nuo mūsų priklauso tolimesnė ateitis? Tik mūsų veiksmai duoda rezultatus, vieni blogesnius, kiti geresnius, bet jei nieko nedarysime tai bus tik blogas veiksmas, kuris duos tik neigiamus rezultatus. Tad nešvaistykim gyvenimo veltui ir stenkimės jį praleisti taip, kad kiekviena veikla keltų džiaugsmą. O jei ne, keiskime viską dabar, šiuo momentu! To ir linkiu visiems, pradedantiems metus, mėnesius, dienas, valandas ir kiekvieną akimirką.

Vakarykščiai lūkesčiaiPradžios džiaugsmai.

Neleisk tavęs slėgti vakarykščiams neįgyvendintiems planams. Imkis veiksmų dabar!

Greitai įžengsime į 2012 -uosius, kurių dalis žmonijos tikisi ir nebesulaukti. Vis dėlto, dauguma mūsų įtaria, kad kažkas su pasaulio pabaigos pranašystėmis yra ne taip. „Njuspeipis“ bando išnarplioti šį sudėtingą galvosūkį ir atkapstyti tikruosius faktus apie fenomeną, pavadintą „Pasaulio pabaiga“. Kaip šiuos faktus interpretuoti – tai paliekame Jums, mieli skaitytojai. Šiame straipsnyje pagonybė, krikščionybė ir islamas nėra nei kritikuojami, nei palaikomi; taip pat straipsnio autorius nesiekia įplieksti anarchijos liepsną dabartinėje pasaulio tvarkoje. Jokia interesų grupė manęs nesamdė.

Nuo ko viskas prasidėjo?Tokį dalyką, kaip „pasaulio pabaiga“

atrado astrologai, kurių būta tiek Senovės Egipte, tiek Graikijoje, tiek majų tarpe. Kad ką nors čia suprastume, turime prisiminti pačius astrologijos pagrindus.

Zodiako žvaigždynai – tai dvylika žvaigždynų, per kuriuos keliauja Saulė. Kiekvieną pavasario lygiadienį Saulė pradeda Žuvų žvaigždyne. Tačiau tai yra kintamas dalykas, nes ne tik Žemė sukasi aplink Saulę, tačiau ir Saulė su visa savo sistema sukasi apie galaktikos ašį. Didieji metai - tai laikas, per kurį Saulės sistema

apsisuka apie mūsų galaktikos ašį. Jie

trunka maždaug apie 25 920 metų. Saulės sistemai po truputį keičiant padėtį Galaktikos centro atžvilgiu, keičiasi ir pavasario lygiadienio Saulės padėtis. Viename ženkle per pavasario lygiadienį Saulė išbūna vidutiniškai po 2160 metų. Senovės graikų laikais Saulė savo naują ciklą pradėdavo Avino žvaigždyne – būtent todėl Zodiakas prasideda nuo Avino. Maždaug apie nulinius mūsų eros metus (!) Saulė įžengė į Žuvų žvaigždyną. Būtent tai ir sudarė palankias „dangiškas“ sąlygas naujai ypatingai tvirtai religijai – krikščionybei. Taigi, Žuvų amžius arba era, artėja prie pabaigos, užleisdamas vietą Vandenio erai. Anot majų kalendoriaus tai 2012 metai, tačiau yra ir daug kitų versijų. Nėra taip paprasta nustatyti naujo astrologinio amžiaus pradžią – į kito ženklo erą pereinama palaipsniui. Taigi, išliaupsintoji pasaulio pabaiga kartojasi maždaug kas du tūkstančiai metų ir yra natūralus dalykas.

2012 – Jėzaus eros pabaigos pradžia?Kaip žinia, Jėzaus simbolis yra žuvis, taip

pat Naujajame Testamente yra nemažai nuorodų, kad Jėzus buvo žvejys. Šiame straipsnyje nepolemizuosiu, ar egzistavo Jėzus kūniškuoju pavidalu ir kokia buvo jo profesija. Visada palaikiau teistinę poziciją, todėl, paprastumo dėlei, sakykim, kad Jėzus

egzistavo. Greičiausiai jam ne itin rūpėjo astrologija, tačiau žmonės, per pirmuosius šimtmečius po Kristaus dėję pamatus sisteminei religijai, (tarp jų ir imperatorius Konstantinas) puikiai suprato, kaip astrologiniu požiūriu dera elgtis tikrai dievybei. Krikščionybės pamatai neatsiejami nuo astrologijos. Kalėdos (Kristaus gimimas) švenčiamos tuo metu, kai dienos ima ilgėti – Saulė grįžta, gimsta iš naujo. Velykos (Prisikėlimas) švenčiamos maždaug lygiadienį – Saulė laimi kovą prieš tamsą, diena pasidaro ilgesnė už naktį. Krikščionybė surinko daugelio pagoniškų religijų atributus ir juos integravo į vieningą, centralizuotą kulto sistemą. Tai nėra jokia paslaptis ir krikščionys dėl to neturėtų nei kompleksuoti, nei pergyventi. Būtent senųjų tikėjimų integracija ir yra krikščionybės stiprybė, o ne atvirkščiai.

Taigi, Žuvų astrologinis amžius baigiasi. Ar tai reiškia, kad atėjo pabaiga ir krikščionybės amžiui? Skeptikai pasakytų, kad taip. „Zeitgeistas“ ir panašūs „penkta-koloniniai“ �lmukai tik ir klykia, kaip turime praregėti ir nepasiduoti konspiracijoms; krikščionybė, anot šių �lmų autorių, yra viena didžiausių apgavysčių. Ateistai sako, kad žmonija jau išaugo iš archajiškų laikų, kada reikalinga religija.

Viskas yra mūsų rankose, tik nuo mūsų pačių priklauso, ką atneš Vandenio era. Ar Europai reikia naujos religijos? Ar mes pagaliau žinome, kas esame? Ar mes daug kuo skiriamės nuo I -ojo amžiaus po Kristaus Romos imperijos gyventojų?

Romos imperijos žūtis pasikartos?Europa vieną kartą jau buvo civilizuota.

Vieną kartą jau buvo išgyventa naujos eros pradžia. Tuo metu žmonės TAIP PAT manė esą besąlygiškai protingi ir modernūs. Civilizuotas pasaulis atrodė tobulas ir nenugalimas. Tačiau, tuo metu taip pat buvo demokratijos krizė. Tuo metu taip pat brendo rasinės ir socialinės nelygybės problemos. Tuo metu globali ekonomika taip pat priklausė nuo saujelės magnatų neapgalvotų sprendimų. Kalbant apie religiją, išsilavinę romėnai laikė religiją nesvarbiu dalyku, tai buvo labiau kultūros ir papročių dalykas, o ne jausmas. Liaudis ieškojo naujų dievų iš egzotiškų kraštų, nes senieji buvo tiesiog neįdomūs. Ar tai nepanašu į šiandieną? Šiandien taip pat

Tema

Posūkis nėra kelio pabaiga... nebent nesugebi pasukti

Ar civilizacijai vėl gresia žlugimas?


A.MusneckisR.Vaitiekūnaitė

neįdomi tradicinė religija. Net nepabandę perprasti krikščionybės principų, esame linkę į piramidžių, magiškų laukų ir Taro kortų žaidimus.

Būtent savęs pervertinimas ir sukelia daugybę problemų. Puikybė –viena didžiųjų septynių nuodėmių. Bet mes tai pamirštame. Mes turime internetą. Mes turime supermama.lt. Mes turime pilną šaldytuvą maisto. Apie viską, ko mums reikia, pagalvoja „Maksima“. Dėl visų mūsų bėdų kaltas Kubilius. O šiaip juk mes nuostabūs!

Romos žlugimas kažkada atrodė tarsi pasaulio pabaiga. Savo trapumo užmiršimas veda prie tokios pasaulio pabaigos. Šiuo metu Vakarų civilizacija yra lyderiaujanti pasaulyje ir toks dalykas, kaip žlugimas, atrodo visiškai neįtikimas. Pirmajame amžiuje Romos megavalstybė taip pat dar tik kilo į savo galios viršūnę. Tačiau veiksniai, predisponavę nuosmukį ir žlugimą, jau buvo ėmę po truputį atsirasti. Labai panašių ženklų matau ir šiandien.

Išveskime tam tikras paraleles tarp šiandieninės Vakarų civilizacijos ir antikinės Romos. Nors Romoje buvo vergovinė santvarka, tačiau tai netrukdo vesti ekonominių paralelių, nes vergovė puikiai randa savo vietą rinkos ekonomikos sistemoje. Tai tiesiog LABAI pigi darbo jėga. Taigi, šiandien mus vienija išsilavinimas, vartotojiška kultūra, krikščionybė ir, kad ir kaip būtų liūdna, negalime atmesti odos spalvos. Ar ne panašūs dalykai vienijo Romos imperijos gyventojus? Tikrai panašūs. Šių dienų barbarai –tai Afrika, artimoji Azija, kai kurios arabų šalys - visi, kurie žvalgosi į Europą kaip į galimybių ir pajamų šaltinį. Tai viso labo istorinis atitikmuo, o ne menkinanti sąvoka. Tarp kitko, barbarų civilizacijos kai kuriais aspektais buvo netgi pažangesnės už romėnų, ir dauguma barbarų laikė Romą savo partneriu, o ne priešu. Taigi, tiek Roma, tiek šiandieniniai Vakarai barbarams duoda išsilavinimą ir technologijas mainais į pigią darbo jėgą ir politinį lojalumą. Barbarai nori būti pilnaverte Romos dalimi. Tačiau jų pernelyg daug. Ir senieji gyventojai nenori jiems užleisti savo žemės ir miestų (darbo vietų) bei dalintis su imigrantais duonos kąsniu. Tikrieji romėnai nori viso labo suvaldyti savo griūvančią ekonomiką ir korupciją, o esant sunkmečiui nėra jokio noro padėti skurstantiems svetimšaliams.

Štai tada Vakarų Romos imperijoje ir kilo ksenofobija (žodis barbaras įgavo tokią neigiamą prasmę, kokią turi iki šiol). Barbarai, neturėdami kur trauktis ir spaudžiami dar kitų barbarų genčių, susibūrė į ordas ir jau nebe taikios žemdirbio - amatininko svajonės vedami patraukė į imperijos žemes. Kas atsitiko Vakarų Romos imperijai, dabar vėl gresia atsitikti Vakarų Europai, ir to daigelius matome jau šiandien – prisiminkime riaušes Londone.

Paradoksas, tačiau Europos istoriniame kontekste kosminis ratas iš tiesų apsisuko. Mes vėl stovime naujos eros vartuose su tomis pačiomis problemomis, su kuriomis stovėjo mūsų protėviai šios eros aušroje. Tuo metu atsiradęs tam tikras kultūrinis vakuumas buvo užpildytas naujos religijos, kuri iš valstybės priešo vėliau tapo ne tik Europą vienijančiu veiksniu, tačiau ir vienintele žmogaus viltimi. Būtent penki šimtai metų nuo Kristaus gimimo ir yra tas laikas, per kurį galutinai baigėsi Avino amžius ir Antikos periodas. Įsigalėjo Žuvų amžius ir krikščioniškoji kultūra.

Ar šiuo metu susidarę astrologinės, socialinės ir kultūrinės sąlygos yra palankios naujam mesijui ateiti? Ar jis ateis? Ar krikščionybei ir Vakarų civilizacijai, vedant analogijas į Avino amžių, beliko tik penki šimtai metų? Beje, 2500 –ieji mums yra svarbūs kitu aspektu – demografai sako, kad tada mirs paskutinis lietuvis. Taigi, sveiki atvykę į Žuvų amžiaus pabaigos pradžią. Įdomu, kada vėl metus pradėsime skaičiuoti nuo nulio.

Visi keliai veda į RomąTiesa, mūsų technologijos kur kas

geresnės nei Romos laikais ir, galbūt, jų padedami mes galėsime pasipriešinti pasaulio pabaigai. Visi galime keisti pasaulį nenulipdami nuo kompiuterių – prieš du tūkstančius metų reikėjo rašyti laišką ir joti tūkstančius kilometrų. Romėnai labai didžiavosi savo keliais, kelių tinklas leido greitai keliauti ir žmonėms, ir informacijai. Mes labai didžiuojamės internetu, nes juo greitai perduodame informaciją. Ta pati krikščionybė greitai plito dėka Romos kelių – tai leido jos skleidėjams greitai keliauti. Romos keliais taip pat greitai plito ne tik naujos religijos, tačiau ir maras, o priešai gerų kelių dėka greičiau pasiekdavo imperijos širdį. Internetu mus pasiekia

begalybė tiek naudingos, tiek žalingos informacijos. Ar mes pajėgūs integruoti visas tas žinias, ar mes pajėgūs kautis su savo fobijomis ir pagundomis? Interneto, kaip ir sauskelnių, karta dar neužaugo, taigi išvadas daryti anksti. Nepamirškime, tai, kas yra mūsų pasididžiavimas, gali būti ir mūsų silpna vieta.

Nauja era jau prasidėjo mums bemiegant. Kažkada visi keliai vedė į Romą, o šiandien greičiausias internetas (taigi ir daugiausiai kelių) yra Kaune. Tai yra didžiulė galia, tačiau reikia mokėti ja pasinaudoti. Senosios neišspręstos problemos grasina mus sunaikinti, o nauji išradimai kasdien kelia dar daugiau problemų. Nesu prieš progresą, tačiau atsakomybė turi eiti kartu su galimybėmis.

Nesu joks pranašas, o istorija nebūtinai turi klausyti žvaigždžių ciklų. Čia kaip genetika – paveldime ne ligas, tačiau polinkį jomis sirgti. Mes esame paveldėję iš savo protėvių polinkį tiek į gerus, tiek į blogus dalykus ir civilizacijos likimas yra mūsų rankose. Mūsų ginklai yra laisva valia, atvira mintis, tolerancija ir integracija. Būtent šių dalykų pritrūko senovės romėnams. Atrodo, kad Vandenio era bus kaip niekada įdomi. Tačiau, jei manysime, kad esame dievai, Vakarai žlugs antrą kartą.


Tema

Pasitikime vieni kitus su šypsena, nes su šypsena prasideda meilė – Motina Teresė.

Kokią liepsną uždegs žvaigždžių pokyčiai mūsų širdyse.

E.Zamalytė A.ČerkauskaitėKitu Kampu

ŠVENTĖS KITAIP Už lango šėlstanti pūga primena, kad

artėja pačios gražiausios metų šventės. Sniegas, šaltukas, kūčių vakarienė, 12 patiekalų – pagrindas, kas sukuria ypatingą atmosferą. O įsivaizduokime žaliuojančius medžius, šilumą, jūros ošimą, papuoštas palmes. Sakot, tai ne Kalėdos? Cha, o žinokit, visko būna, todėl šį kartą įnirtingai ieškojome žmonių, kurių šventinis maratonas kitoks nei mums įprasta. Ir radom! O smagiausia, kad jie buvo tokie draugiški, kad savo įspūdžiais pasidalino su mumis. Tad skaitom išplėtę akis!

Kalėdos be sniego – ne Kalėdos. Ar tikrai?

Erasmus programą pamilę studentai mielai renkasi pietų šalis ir išvažiuoja ten studijuoti ( kas studentauti) pusei metų. Mūsų pašnekovė A. Čerkauskaitė pasirinko Portugaliją ir išvykusi rudens semestrui nutarė negrįžti į gimtuosius namus ir šventiniais džiaugsmais dalintis tarptautinėje draugų kompanijoje. „Kalėdos vyko mano namuose, šventėme keturios kultūros, vienas brazilas, lietuviai, lenkai ir turkai (žinoma, pastarieji nešvenčia Kalėdų, tačiau jiems buvo įdomu pamatyti kaip visa tai vyksta). Stengėmės, kad butų 12 patiekalų. Lietuviai ir lenkai panašios kultūros, taigi kartu ruošėme šventinį stalą. Mūsų Kalėdų eglė buvo vazoninis krūmas, kuris buvo papuoštas mirksinčiomis lempelėmis“- pasakojo Agnija. Taip pat pašnekovė pasakojo, kad šiek tiek keista švęsti Kalėdas be sniego: „Žinoma, be galo trūko, baltumo. Lisabona buvo papuošta labai gražiai, tačiau, kai iki šiol 20 metų šventi Kalėdas su sniegu ir šalčiu, buvo be galo keistas jausmas turėti jas kitokias.“ Yra posakis „ Kartą paragavus – negali sustoti“, taip atsitiko ir Agnijai, mat šias šventes ji sutiks gražiojoje Maltoje, kur sniego senio tikrai nepavyks nulipdyti ir speigas nekandžios nosies.

Apie Naujuosius metus ir jų sutikimą mums pasakojo Kauno Kolegijos studentė L. Daukšaitė, kuri taip pat praėjusių metų rudens semestrą studijavo Portugalijoje. „ Švenčiant Naujuosius kultūrinio šoko

nebuvo sutikimas vyksta gausiame

draugų būryje. Gėrybėmis nukrautas stalas, muzika, šokiai, juokas – nieko neįprasto. Tik truputį pribloškė per pusę stalo išsitiesęs nemenkas keptas paršiukas (ir jo pjaustymo ceremonija!). Taip pat svarbus šventinio stalo akcentas yra krabas, kuris ne tik labai skanus, bet ir smagiai valgomas. Reiktų paminėti, kad buvau nustebinta sulaukusi vidurnakčio. Laikrodžiui mušant paskutiniąsias senųjų metų sekundes portugalai ne šampaną šauna, bet su kiekvienu laikrodžio dūžiu suvalgo 12 razinų! Man, kaip nusiteikusiai prieš razinas, tai buvo įdomus iššūkis.“ Štai su tokiais išbandymais susiduria studentai atsidūrę svečiose šalyse.

Piligriminė kelionė pasitinkant Naujuosius metus

„Normalūs „bachūrai“ nesimeldžia“ taip reagavo M. Kuraitis, kai dar mokyklos laikais tikybos mokytoja pakvietė jį važiuoti į Prancūzijoje esantį Taizė vienuolyną. Šio vienuolyno broliai rengia jaunimo iš viso pasaulio susitikimus. Laikotarpyje tarp Kalėdų ir Naujųjų metų vyksta Europos jaunimo žiemos susitikimai, kurių tikslas būti bendruomenėje, pasitikėti vienas kitu ir

sustiprinti tikėjimą. Šiais metais visi susirinks Berlyne ir Naujuosius metus sutiks bendruomenėje, kurią sudarys 30 – 40 tūkst. jaunuolių iš skirtingų Europos šalių. Piligrimai apsigyvena vietinių gyventojų šeimose, kurias suranda Taizė broliai. Pats M. Kuraitis dalyvauja piligriminėje veikloje jau 7 metus ir pasakodamas apie šią kelionę jis priduria, kad tai puiki galimybė susipažinti su skirtingomis kultūromis, sužinoti apie kitas šalis ir sutikti daugybę įdomių žmonių. Naujieji metai pasitinkami šviesos liturgija. Kai apie 30 tūkstančių žvakių liepsnelių nutvieskia salę ir daugybę skirtingų žmonių tarsi vienija šviesa, kurios tikimąsi atėjus Naujiesiems metams.

Rinkitės!Kiekvieno pasirinkimas, ką veikti per

didžiąsias šventes. Kažkas neįsivaizduoja Kalėdų be žiūrėjimo „Vienas namuose“, kitam 12 patiekalų pats svarbiausias šventės akcentas, dar kažkas planuoja kelionę į egzotiškąją Afriką, o gal kas nors girliandomis puošia palmę. Nesvarbu, kur būti, svarbiausia, kad šventinė nuotaika ir Kalėdinis stebuklas būtų kiekvienuose namuose. Gražių ir jaukių švenčių!

Njuspeipis | 06 puslapis Susiburti yra pradžia; Išlikti kartu yra progresas; Dirbti kartu yra sėkmė – Henris Fordas

Nors ir be sniego, bet šventinė atributika primena, kad ir Portugalijoje Kalėdos

žemėlapisVerta žinoti

MinčiųA. Krasauskas

A. Krasausko iliustr.

Ar kada buvote tokioje paskai-toje, kai dėstytojas nuobodžiu balsu dėsto temą, kurios informacija atrodo vos įkandama paprastam studento protui? Ar kada susidūrėte su milžinišku kiekiu informacijos, kuri tarpusavyje nesisiejo? Ir galiausiai, ar kada jautėte džiaugsmą mokydamiesi, kuris tik augo su kiekviena perskaityta knyga ar straipsniu? Jei bent į vieną iš šių klausimų atsakėte TAIP, tuomet šis straipsnis jums!

Minčių žemėlapis VS tradicinis užrašų metodas

Kaip jums patiktų vėl grįžti į vaikystę ir pradėti naudoti įvairias spalvas, lenktas formas, linksmus piešinukus savo užrašuose? Tikriausiai kiekvienas iš mūsų turi bent po vieną keverzonę savo užrašuose, kuri grubiai reprezen-tavo jūsų ne itin gerą nuomonę apie paskaitą. Ar tai būtų dėstytojo karikatūra, ar tiesiog dar vienas bereikšmis veidelis. Kaip jaustumėtės, jei sužinotumėte, kad būtent ta keverzonė ir padės prisiminti tai, kas tuose užrašuose parašyta? Minčių žemėlapiuose piešiniai yra vienas iš geriausių būdų informacijai atkurti. Ar pastebėjote, kad rašydami arba nurašinėdami nuo skaidrių, jūs dažnai kartojate žodžius, jungtukus ir kitas dažnai tik vietą užimančias detales? Minčių žėmėlapiai yra paremti informaci-jos asocijavimosi ir jungimo metodais. Tai reiškia, kad viskas, ką jūs priimate į savo nuostabų žemėlapį, iškart yra susiejama. Jūs sukuriate tarsi atšaką, nuo kurios gali kilti daug platesnės asocijaci-jos. Ar kada girdėjote, kad informacija yra geriau įsimenama, jeigu jos įsiminimo metu dalyvauja daug pojučių? Kai nurašinėjate nuo lentos arba klausote dėstytojo (dažniausiai net nesivargindami

rašyti), jūs geriausiu atveju naudo-jate regą, klausą ir lytėjimą, kartais dar ir vidinį dialogą, kuris jums kalba, kokia nuostabi ši paskaita, ir nuolat klausinėja, kada ji baigsis. Minčių žemėlapiai išnaudoja visus jūsų turimus sensorius iki maksimumo!

Nurodymai minčių žemėlapio piešimui

Pagrindinės taisyklės žemėlapio piešimui yra tokios: piešinys pradedamas iš centro ir tarsi didelis sprogimas juda į šonus, užpildydamas visą lapą; piešiama organiškų šakų pavidalo linijomis, kurios turi būti siauresnės tolstant nuo centro, viena šaka gali talpinti tik vieną žodį ir ji turi būti tokio pat ilgio kaip ir žodis. Svarbiausia

informacija išlieka arčiausiai centro, jei yra galimybė nupiešti piešinį vietoj žodžio, taip ir darome. Visos linijos turi būti iš skirtingų spalvų, kad žemėlapis jums atrodytų gražiai.

Galingas mokymosi įrankisMinčių žemėlapis yra nuosta-

bus įrankis įsiminimui, idėjų generavimui, kalbos pasiruošimui, nes jis išnaudoja abu jūsų smegenų pusrutulius mokymosi procese. Už šį nuostabų išradimą mes galime padėkoti Tony Buzan, kuris yra išleidęs daug knygų atminties bei idėjų generavimo tematika. Studente, artėja sesija, tad pirmyn mokytis! Gavai patį galingiausią mokymosi įrankį. Ar panaudosi jį?

Njuspeipis | 07 puslapis Kai per greitai šneki, problema yra ta, kad gali pasakyti tai, apie ką dar nepagalvojai – A. Landers

Minčių žemėlapį siūloma pasitelkti norint įsisavinti daug svarbios informacijos

A.Gervytė


Akademinis pasaulisE. Kuodytė

Sena kaip pasaulis taisyklė – tobulumui nėra ribų. Ji galioja ir studijų procesui. Tačiau turėtum žinoti, jog tobulumo link vedantys pokyčiai neatsiranda savaime, jiems reikia iniciatyvos, vieningos jėgos, galinčios keisti esamą padėtį. Pritaikykime šį teiginį studijoms: kokybiškoms studijoms reikia reguliaraus esamos padėties vertinimo, analizavimo bei gerinimo. Tačiau viso ko pagrindas yra Tavo, studente, nuomonė, į kurią įsiklausiusios studentų gerove besirūpinančios universiteto tarnybos gali iš esmės keisti padėtį. Tik nesakyk, jog Tavo žodžio nesistengiama išgirsti. Kauno technologijos universitete (KTU) jau suformuota visa sistema priemonių, padedančių įsiklausyti į studentų poreikius. Keletas jų – „Apvaliųjų stalų“ diskusijos ir studijų modulių vertinimo anketos.

Pliusų ir minusų diskusijos„Apvalieji stalai“ – puiki problemų

iškėlimo fakultetiniu lygmeniu iniciatyva. Kadangi „Apvaliųjų stalų“ diskusijos vyksta atskiruose fakultetuose, jų eiga rūpinasi fakultetinės studentų atstovybės. KTU Socialinių mokslo fakulteto studentų atstovybės akademinių reikalų koordinatorė Vaida Šarkaitė mano, jog dėstytojų – studentų bendrų diskusijų nauda išties didelė. „Mūsų fakultete „Apvalieji stalai“ vyksta jau eilę metų, semestro vyduryje, juose dalyvaujant dėstytojams bei akademinių grupių seniūnams. Studentams užpildžius modulių vertinimo anketas, seniūnai parašo konspektą, kuriame išreiškiama visos grupės nuomonė apie

kiekvieną studijuojamą modulį. Tad diskusijose grupės seniūnas atstovauja ne savo asmeninius interesus, o visos akademinės grupės. Didžiausia šių diskusijų nauda yra ta, kad dėstytojai sužino ne tik savo pliusus, bet išgirsta ir argumentuotą kritiką, į kurią atsižvelgę gali pasitaisyti, aptarti pastebėjimus su grupėmis ir rasti bendrą kompromisą. Akivaizdu, kad studentams anketų pildymas tapo šiek tiek pabodęs, tačiau stengiamasi anketas keisti ir tobulinti, kad jos būtų patrauklesnės studentams. Vangų anketų pildymą galima paaiškinti ir tuo, kad ne visi studentai supranta, jog anketų grįžtamasis ryšys tampa labai svarbus vėlesnių kursų studentams, pavyzdžiui, 3 kurso išreikšta kritika bus svarbi dabartiniams antrakursiams. Tuo pačiu reiktų nepamiršti, kad „Apvaliųjų stalų“ diskusijose, paremtose anketose išsakyta nuomone, galima išspręsti įvarias problemas, pradedant nuo dėstytojo vėlavimo iki modulio koregavimo“, - pasakojo Vaida.

Nebūk abejingasKiekvieno semestro pabaigoje

studentai savo akademinėje sistemoje išvysta studijų modulių vertinimo anketas, kuriose gali visapusiškai įvertinti to semestro dėstytojus, jų paskaitas, akademinę atmosferą. Deja, tačiau metai iš metų universitete susiduriama su ta pačia problema – studentų pasyvumu prisidedant prie jų pačių studijų kokybės gerinimo. Galbūt mums, studentams, trūksta supratimo, jog išsakydami savo nuomonę – internete pildydami anketas – kuriame ateities idėjas, kurios labai greitai gali būti įgyvendintos. Su tuo

sutinka ir KTU SA akademinių reikalų koordinatorė Greta Kasperavičiūtė. „Studentai yra ta jėga, kuri gali įvertinti savo studijas ir dėstytojus lyg ant svarstyklių, kuomet dauguma gali nusverti į vieną arba į kitą pusę. Tik išsakę savo nuomonę ir pagrindę ją tiek teigiamais, tiek neigiamais pastebėjimais apie esamą studijų procesą, galime tapti inicijuojamų pokyčių dalimi. Netgi nerealiausios idėjos gali tapti netolima ir jau greitu metu įgyvendinama iniciatyva. Telieka nebūti abejingiems“, - teigė Greta.

Išrinkti geriausi dėstytojaiVisai nesenai KTU buvo išrinkti bei

pagerbti geriausi universiteto dėstytojai. Nori paklausti, kas juo išrinko? Tu ir Tavo kolegos. Tai dar vienas pavyzdys, jog studento nuomonė nelieka nuošalyje. Renkant geriausius universiteto dėstytojus remiamasi ta pačia savanoriška apklausa, kurią tu išvysti savo akademinėje sistemoje kiekvieno semestro pabaigoje. Kaip žinai, ji skirta ne tik išrinkti geriausius, tačiau ir įvertinti kiekvieną tavo studijų programos modulį. Nepamiršk, kad pokyčiai prasideda nuo jų inicijavimo, o juos inicijuoti gali ne kas kitas, o Tu. Nes tik patys studentai kasdien susidurdami su studijų programos privalumais ir trūkumais bei tai išsakydami garsiai, gali prisidėti prie studijų kokybės tobulinimo ir kokybės kultūros kūrimo. Tad nelik abejingas tam, kas stave liečia tiesiogiai. Nepatingėk skirti keletos minučių sąžiningai užpildyti jau startavusias modulių vertinimo anketas. Atmink, kad tai kas nutylima, niekada nieko nepakeis. Kurk ateitį garsiai!

Studente, Tavo nuomonė svarbi!R. Vaitiekūnaitė

Ne mirties žmogus turėtų bijoti, o niekada nepradėti gyventi – Markas Aurelijus

Atsibusk, studente! Nebūk abejingas tam, kas Tave liečia tiesiogiai

Ruošdamasi didžiąjai gyvenimo kelionei, atydžiai vartau glaustą kelionės santrauką, knygelėje „Tarpinė gyvenimo stotelė“. Dažniausiai tokiuose vadovuose pateikiama informacija apie svajonių šalį, lankytinus objektus bei apgyvendinimo galimybes, tačiau šis kelionės vadovas kiek originalesnis, – jame išspausdinti turistų pasakojimai, kurių citatos paįvairins mano nuobodų pasakojimą.

1 stotelėUždususi atsisėdu vagone. Mano žydros akys ieško plačių

šypsenų, tokių, kurios lydėtų mane visos kelionės metu. Gardžiai juokiuosi, kai man brangus žmogus prisėda šalia ir stebiuosi, kai tas, kuris atrodo jau galėjo vadintis mano draugu, nedrąsiai šlepsi kito vagono pusėn. Žinoma, man niekas negali sutrukdyti bendraminčių ieškoti po visą traukinį, tačiau retkarčiais žengti pirmąjį žingsnį išties sunku. Bet vis dėlto aš ryžausi! Todėl dabar galiu jus supažindinti su pirmąja savo drauge – MRU ekonomikos ir �nansų valdymo 1 kurso studente Justina. Maloniai šnekučiuodamosi nusprendėme, kad pirmosios stotelės tikslas – brangūs žmonės. Ji pridurė, kad tol, kol nesutiko manęs ir greta mūsų sėdinčių Gretos bei Justinos, jautėsi nejaukiai, – nauja aplinka universitete, nežinomos gatvės ir įtaringi kaimynų žvilgsniai atrodė veda iš proto, tačiau laikui bėgant viskas pasikeitė ir netgi tapo įprasta.

2 stotelėPo metų kelionės, mano maršrutas vingiuoja pro visiems

žinomus kelionės objektus – nuobodžias paskaitas, bendrabučio užkaborius bei klubus, kurių dėka, ryte painioji 6 ir 16 valandas. Dėka pastarųjų naktų, sostinėje susipažinau su VDK antrakurse Agne. Po smagių šėlionių Vilniaus klube „Havana“, su Agne neišvengėme studentiškųjų antro kurso temų. Kauną iškeitusi į Vilnių, Agnė pasakojo, su kokiais sunkumais jai teko susidurti persikrausčius į kitą miestą: „Šiandien galiu teigti, kad Vilnius man jau nebesvetimas. Iš pradžių susipažinau su miesto centru, tačiau dabar galiu įvardinti net rajone įsikūrusių gyvenviečių pavadinimus“. Žinoma, nebūčiau vadinama smalsuole, jeigu nepaklausčiau mėgstamiausio studentų klubo! Ir netrukus išgirdau užtikrintą Agnės atsakymą „Tarantino!, – tai lankomiausias studentų klubas, kuris dažnai mus pamalonina nemokamu įėjimu!“.

3 stotelėPrabėgus neįkainojamiems dvejiems metams, puikiai

pažinodama savo kelionės bendražygius, nutariau pasidairyti svetur, – tad skubiai kraunuosi lagaminą į kur kas trumpesnę kelionę – praktiką. Įspūdingos gondolos plaukiojančios Venecijos kanalais, turistų minia prie Pizos bokšto, didingas XIVamžiaus statinys – Milano katedra, – ilgam mano atmintyje įstrigę vaizdiniai. Kaip jau supratote, mano šaunioji praktika vyko batelį primenančioje Italijoje. Stebėdama Milaną iš paukščio skrydžio, kitaip vadinamo lėktuvo, buvau užkalbinta malonios KK turizmo ir viešbučių administravimo studentės Karolinos, kuri, kaip jau vėliau sužinojau, į Italiją vyko vedama to paties tikslo. Tikriausiai jums smalsu išgirsti jos atsiliepi-mus, tad pateiksiu jums kelias pasakonimo nuotrupas, kurios man įstrigo atmintyje: 6 savaičių praktiką Karolina atliko kelionių agentūroje, kurios darbo sistema kardinaliai skyrėsi nuo lietuviškos. Praktika Karolinai buvo puiki galimybė pabendrauti su italais, susipažinti su Italijos kultūra ir, žinoma, apkeliauti žymiausius šios šalies miestus. Man ypač įstrigo Karolinos pasakojimas apie gyvenimą vieninteliame Italijos kempinge, pro kurį nepraeidavai neužkalbindamas ar nepašokdinamas malonių darbuotojų!

4 StotelėŠtai tokia ir yra studentų kelionė: kupina svajonių, idėjų,

nusivilimų ir praradimų. Vienose stotelėse mus pasitiko siurprizai, o už kitų slėpėsi dideli iššūkiai, kurie mums suteikė beribės patirties. Mano žodžiams pritaria ASU paskutinius metus gamybos inžineriją studijuojantis Povilas, pridurdamas „Kelionės bendraminčiai, bemiegės naktys prieš rytdienos egzaminą, fantastiški vakarėliai iki paryčių ir po jų varginančios paskaitos, praktikos ir tyrimai, – man suteikė neįkainojamų žinių. Jeigu kas nors manęs paklaustų ar buvo verta įlipti į šį traukinį, drąsiai sušukčiau – tikrai verta!“

Kelionės apžvalgaMilijonai keliautojų į šį traukinį įsėdo vedami skirtingų

tikslų: vieniems tai buvo gyvenimo iššūkis, kitiems – žinių lobyno turtinimas, o paskutiniems – puošnus lapas, kurį lažinuosi, išvysite šalia jų darbo stalo. Pasiekę centrinę stotį jūs pamatysite kiek plačių šypsenų joje vaikšto, kiek savimi pasitikinčių žmonių žvalgosi pirmojo, o gal aštuntojo darbo. Tačiau žiūrėdami į tuos unikalius turistus, atydžiai įsiklausykite, galbūt jūs išgirsite tai, ką šiandien girdžiu aš, – didžiausia universiteto blogybė yra ta, kad jis buvo ir tebėra tarpinė gyvenimo stotelė. Visiems tiems, kurie keliauja universiteto traukiniu, linkiu originalumo, kūrybiškumo bei pozityvizmo, kiekvienoje kelionės stotelėje!


Kitu kampu

Kelionė universiteto traukiniuG.Daugėlaitė G.Žaltauskaitė

Nors ateitis atrodo tolima, bet iš tiesų ji prasideda jau dabar pat – Mattie Stepanek

Universitetas – tik tarpinė gyvenimiškos kelionės stotelė


Kiekvienų metų pabaigos neįsivaizduojame be Šv. Kalėdų, mandarinų, eglutės puošimo ir kalėdinių giesmių. Tačiau ar galėtume įsivaizduoti, kad vieną dieną per radiją išgirsime netikėtą žinią: „Nuo šių metų yra draudžiama švęsti Šv. Kalėdas.” Žinoma, kad ne! Joks sveiko proto žmogus, net nedrįstų apie tai pagalvoti, tačiau prieš keletą dešimtmečių tai teko patirti mūsų tautai.

Lietuva be Šv. KalėdųPo Antrojo pasaulinio karo Lietuva

vėl pateko į Sovietų valdžios nelaisvę. Pirmaisiais okupacijos metais buvo imtasi griežtų represijų. Pradėta uždarinėti bažnyčias, uždrausta dėstyti tikybą mokyklose, kunigai buvo persekiojami ir tremiami į Sibirą. Viso to pasekoje uždraustos ir krikščioniškos šventės, tuo pačiu ir Kalėdos. Pradėta vykdyti ateizmo politika, siekianti palaužti žmonių stiprybę. Tačiau viskas tuo nesibaigė. Lietuviai jau anksčiau įrodė, kad yra kovotojai ir lengvai nepasiduos. Draudimas dar labiau paskatino žmones sukilti. Visi ėmė siekti bendro tikslo – išstumti okupantų valdžią. Taip prasidėjo kova dėl Lietuvos kultūros išsaugojimo.

Mokyklose vaikai slapčia švęsdavo Kalėdas, pasislėpę po stalais vienas kitam

dovanojo dovanas, dalinosi salžiomis gėrybėmis. Mokytojos slapčia pasakodavo kalėdines istorijas, norėdamos priminti

vaikams, kokios seniau buvo Kalėdos, ir mėgino sukurti šventinę nuotaiką. Tačiau

ar bent galite įsivaizduoti, kaip tai buvo pavojinga, juk už bet kokį nusižengimą grėsdavo ištrėmimas, nesvarbu, ar tu vaikas, ar ne. Kai kuriuose namuose galėjai išvysti papuoštą kalėdinę eglutę, kuri pradėta puošti Pirmojo pasaulinio karo metais, vokiečių karininkų. Keista, bet pačiu baisiausiu istorijos laikotarpiu žmonės sugeba įžiebti šviesą, kuri sušildo nukamuotas karo širdis. Kunigai taip pat tapo tais, kurie įžiebė mažą kibirkštėlę tamsoje. Jie vesdavo kalėdines mišias, siekdami sugrąžinti žmonėms tikėjimo viltį. Net ir tada, kai būdavo sugauti lyg kokie vagys nusikaltimo vietoje, jie nesigailėdavo to, ką darė. Daugelis tokių atvejų baigdavosi žiauriu okupantų valdžios susidorojimu. Tačiau represijos ir žiaurūs kankinimai nepalaužė tautos vienybės, todėl mes kiekvienais metais švenčiame Kalėdas.

VertinkimTaigi atsigręžę į praeiti galime

susimąstyti apie tai, ką turime dabar, ir pradėti tai vertinti, nes Kalėdos tai ne vien kalnas dovanų, tai - šventė sielai. Kalėdos vienija.

Už bendrabučio lango

Kalėdų nebėra?!G.Motužytė I.Gaižauskas

Laimėjimas prasideda su pradėjimu – Robert H. Schuller

Kas būtų, jei vieną dieną išgirstume, jog Kalėdasšvęsti draudžiama!?

Kauno rotušė. Apie ką pagalvojai pirmiausia? Baltas pastatas aukštu bokštu, kuris atrodo kaip bažnyčia? Taip, būtent apie šią Baltąją viso Kauno senamiesčio Gulbę pakalbėsime šį kartą.

Ankstyvieji laikaiKauno rotušė buvo pastatyta dar XVI a.

viduryje, 1542 metais. Pirmiausia buvusi kalėjimas (kas galėtų pamanyti?!- aut. past.), vėliau, XVI amžiaus pabaigoje pristačius antrą aukštą, joje ėmė veikti daugiau vietinės valdžios institucijų, be to, išaugo ir aštuonių aukštų bokštas – pirmtakas to bokšto, kurį apsilankę Rotušės aikštėje matome šiandien.

Pastatas buvo suskirstytas į keturias dalis: bokšto rūsiuose gyveno nusikaltėliai; greta jų buvo prekių sandėliai, iš kurių sklindantis obuolių pyrago kvapas veikiausiai kankino kalėjimo gyventojus labiau nei nuolatinė izoliacija nuo pasaulio bei Rotušės rūsio drėgmė ir tamsa (langų čia nebuvo, ventiliaci-jos sistemos, reikia manyti, taip pat). Pirmame aukšte stoviniavo kalėjimo sargybiniai bei rinkosi prekybininkai, kurių dėka Rotušės aikštė tapo savotišku prekybos centru – turgumi – senoviniu lietuviškojo Akropolio atitikmeniu. Antrajame aukšte telkėsi vietos valdžios organai.

Rekonstrukcijų metai Besikeičiant architektūros stiliams (gi visi,

kas bent jau mokykloje buvo atsivertę istorijos vadovėlį, žino, kad antrajame tūkstantmetyje mados keitėsi palyginti dažnai, ir jomis žmonės mėgo sekti lygiai taip pat kaip ir šiais laikais,- aut.past.) buvo vykdomos ir Rotušės rekonstrukcijos – bandoma išlaikyti Baltąją Gulbę tokią stilingą, kokia tik gali būti atsižvelgiant į vyraujančias stiliaus kryptis. Viskas prasidėjo nuo 1638 metų rekonstrukci-jos norint paversti Rotušę renesansiniu pastatu. Vėliau, 1775 metais, ant frontono* ant jo pastatytos Didžiųjų Lietuvos kunigaikščių skulptūros (iki XIX a. skulptūras sugraužė erozija.- aut.past.). Apie kitas rekonstrukcijas jums gali papasakoti malonus dėdė, gyvenantis Rotušės pastate lyg Paryžiaus Katedros Kuprius.

Kauno Rotušė nuo tarpukario metų iki dabar

Iki Antrojo Pasaulinio karo pabaigos Kauno rotušėje tvirtai laikėsi Kauno miesto savivaldybė, tačiau 1944 metais čia buvo įrengtas archyvas. Ilgainiui jį „nušlavė“ didingai išsiplėtęs Kauno Politechnikos institutas (dabartinis Kauno Technologijos Universitetas),

Baltojoje Gulbėje įkūręs Statybos fakultetą. Po 7 metų, 1967-aisiais, Rotušei buvo suteiktas dabartinis Santuokų Rūmų vardas.

Taigi, nors Kauno rotušė atrodo lyg bažnyčia – neapsigauk! Mišios šiame pastate buvo laikomos tik nuo 1824 iki 1838 metų, paskutiniaisiais metais kunigas savo vieta dalijosi su artilerijos šaudmenų sandėliu. Baltoji Gulbė – vienas gražiausių Kauno pastatų – turi kur kas gilesnę istoriją, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Bažnyčia ar visgi ne?

Kauno rotušė – vienas gražiausių ir įdomiausią

praeitį turinčių Kauno pastatų

V.Juciūtė Z.Bagdonas

Šiais laikais mokslininkams paliepus, žmonėms panorėjus galime žinoti viską, kas mus domina. Moksliniai eksperimentai ir apklausos padeda atsakyti į visus klausimus. Tačiau gaila (o kartu ir džiugu), kad ne viską mums valia žinoti. Sapnai – vienas iš paslaptingiausių žmogaus psichikos procesų, kurių negali paaiškinti net mokslininkai, nes vos tik atsiradusį teiginį ima ir paneigia pavyzdys arba atvirkščiai.

Miego kokybėMiegas – �ziologinis ir netgi gyvybiškai svarbus

poreikis žmogui. Jis turi netgi 5 ciklus, pradedant budriuoju ir baigiant giliuoju miegu. Paskutinė miego stadija vadinama REM miego faze (Rapid Eye Movement.- angl.). Ji gali pasikartoti 3-4 kartus per naktį ir tęstis iki 45 minučių. Tuo metu mus aplanko ryškiausi ir tikriausi vaizdiniai. Deja, dažniausiai tai nutinka rytais, todėl dažnai nekenčiame žadintuvo arba draugo, kuris sugeba viską sugadinti ir nutraukti sapną geriausioje vietoje. Nors miegas turi net penkias vadinamas dalis, tačiau sakoma, kad pats pirmasis miego ciklas žmogui yra svarbiau-sias. Pirmosios 2 – 3 valandos budriojo miego žmogui gali suteikti užtektinai poilsio, jei tik tas miegas bus kokybiškas. Todėl kartais atsitinka taip, kad žmonės pamiegoję keletą kokybiško miego valandų gali būti daug žvalesni ir energingesni už tuos, kurie miegojo 8 ar daugiau valandų.

Sapnuoja visiKodėl ir kam naktimis mus aplanko įvairūs ir

neregėti vaizdiniai? Kodėl negalime tiesiog užmigti. Nors kartais taip ir atrodo. Paklausus „Ką šiąnakt sapnavai?“, gali laisvai atsakyti, jog nieko, tačiau iškart tapsi melagiu to net nežinodamas. Sapnai sudaro netgi trečdalį žmogaus gyvenimo, tačiau, kad ir kaip bebūtų gaila, sugebame pamiršti netgi 90 procentų viso to, ką patiriame naktimis. Egzistuoja dvi teorijos, kodėl mes sapnuojame – �ziologinė ir psichologinė. Fiziologai teigia, kad mes sapnuojame tam, jog mūsų smegenys būtų pastoviai dirginamos, o, psichologų teigimu, sapnai yra tiesiogiai susiję su mūsų išgyvenimais. Kiekvienas turi savo atmintį, mąstymą, todėl, kai negalime tuo užsiimti, mes sapnuojame. Psichologai netgi teigia, kad taip mes slopiname savo norus, o pasak mokslininkų sapnai (ypač ilgi sapnai) teigiamai veikia žmogaus psichiką – leidžia jai pailsėti.

Sąmoningi sapnaiSapnų ir miego karalystė žmogui dar labai svetima

teritorija, kurią norint pažinti, suprasti ir išmokti valdyti reikia įdėti daug pastangų. Tačiau yra teigiama, kad tai tikrai įmanoma. Vieni sako, kad mūsų sapnams įtaką daro mėnulio fazės, kiti, kad �ziologiniai procesai, o dar kiti - kad mes patys galime valdyti šį magišką pasaulį. Toks sapnų valdymas vadinamas sąmoningu sapnu (Lucid dreaming –angl.). Jo metu pats sapnuo-tojas gali aktyviai dalyvauti savo sapno siužete ir valdyti jį. Pasak žmonių, kurie domisi šiuo dalyku, tai yra išmokstamas sugebėjimas. Labai sudėtingas,

tačiau ilgai besitreniravus ir elgiantis pagal visas taisykles, galime tapti savo sapnų karalystės valdyto-jais.

Sapnuose pasirodai antrasis Tu„Pabundi ir matai – pamelavo sapnai“ – dainuoja

Rolandas Kazlas. Taip, galbūt ir pamelavo, tačiau ne visai tiesiogiai. Sapnai mums dažniausiai parodo tai, ko nenorime ar negalime pamatyti iš tikrųjų, tai nuo ko dažniausiai bėgame. Įdomiausia yra tai, kad jie tai parodo visiškai iš kitos pusės. Sapnai tai antrieji mes, kurių neparodome. Tai mūsų neatskleisti norai, siekiai ir mintys. Jų platybėse atsispindi mūsų įsisąmoninti ir neįsisąmoninti procesai, kuriuos lydi įvairūs lytėjimai, kvapai, skoniai ir garsai. Galima sakyti ir taip, jog sapnais kalba mūsų pasąmonė, kuri niekada nemiega ir siunčia mums signalus. Tad galima teigti, kad jei pasistengtume įsigilinti į sapnus, turėtume puikią galimybę geriau pažinti ir suprasti save, o galbūt ir išmoktume sužinoti, tai, kas mūsų laukia ateityje. Beje, norėdami išmokti pranašauti – užsirašinėkite sapnus. Jie padės jums pastebėti tam tikrus fragmentus, kurie nuolat kartojasi ir padės išsiaiškinti tam tikras situacijas ar suprasti kai kuriuos dalykus.


Už bendrabučio lango

Apie kitokius mus. NaktimisD.Stulgytė R.Vaitiekūnaitė

Beveik 12% žmonių sapnuoja juodai-baltus sapnus. Kiti spalvotus

Pabaigoje, ne metai tavo gyvenime yra svarbu. Svarbu yra gyvenimas tavo metuose – A. Lincoln

Interviu

Visai neseniai naująjį savo albumą „Elektron-inis Dievas“ pristatęs A.Mamontovas maloniai sutiko pasikalbėti su „Njuspeipio“ žurnalistais apie naująjį savo kūdikį ir pasidalinti gyvenimo patirtimi.

Ankstesnis albumas skleidė pilietiškumo jausmą, naujasis alsuoja pagoniškumu. Būtų įdomu sužinoti, kaip formavosi požiūris bei kas pastūmėjo apie tai kalbėti?

Aš manau, kad šitas klausimas anksčiau ar vėliau vis tiek turi kažkaip iškilti į viešumą, nes mes, atgavę nepriklausomybę ir dabar prisijungę prie Europos Sąjungos, dažnai užduodame sau klausimą: kas mes tokie esame? Kaip mes save galime pristatyti pasauliui? Tai identiteto klausimas. Atėjus krikščionybei mūsų senąją kultūrą buvo bandoma pakeisti - pagoniškos šventės pervadintos į katalikiškas, senosios tradicijos pasimiršo ir tapo antraplanėmis. Mes esame tokioje dvilypėje situacijoje, nes neišsiaiškiname, kas mes tokie esame. Mūsų senojoje kultūroje, kurios tradicijos entuziastų pagalba vis tiek perduodamos, yra didžiulis lobynas liaudies dainų, kurios praktiškai yra pagrindinis šaltinis žinių apie žmonių gyvenimą, apie mūsų protėvius. Man ši tema labai įdomi ir kuo daugiau keliauji, tuo daugiau supranti, kad tau labai norisi turėti kažką savo, kad tu pasakytum, jog pas mus šalyje yra kažkaip taip. Pats įdomiausias dalykas - atvažiuoti į kitą šalį ir pamatyti unikalią jų vietinę kultūrą. Aš jau 15 metų keliauju su Nekrošiaus „Hamletu“ ir matau, kokį poveikį daro užsienio publikai kūrinys, paremtas mūsų pagoniška kultūra: ugnis, vanduo, dulkės - esminiai elementai, esantys mūsų kultūros dalimi. Šis albumas, žinoma, yra pop dainų albumas - tai nėra kažkoks giluminis nagrinėjimas tos temos, bet visa tai buvo mano įkvėpimo šaltinis.

O kas yra jūsų Dievas?Aš manau (juokiasi - aut. past.), kad šitam

klausimui kiekvienas žmogus turi teisę turėti savo atsakymą, bet kiti turi teisę to atsakymo negirdėti. Manau, kad kiekvienas turi savo tikėjimą, bet jis geras tol, kol žmogus pasilieka jį sau.

Apie ką kalbėjote dainoje “Elektroninis Dievas”?

Žmogus susikuria Dievą pagal tai, kur jis gyvena. Kai žmogus gyveno miške, Dievas buvo medžiuose. Gyvena internete - Dievas taip pat

internete gyvena. Mes nežinom atsakymo į klausimą, ar Dievas yra, ar ne. Atsakymai gali būti taip arba ne, jie yra ginčytini. Vienintelis teisingas atsakymas yra “ne, aš nežinau”.

Įdomiausia kūrybos forma: pieštukas, gitara rankose, o gal buvimas „aktoriaus kelnėse“?

Kelnėse (juokiasi - aut. past.). Kad parašyčiau dainą, man reikia gitaros, užrašų knygutės ir rašiklio. Tai pagrindiniai įrankiai.

Ne paslaptis, kad mėgstate keliauti. Kokia įsimintiniausia vieta, kurioje teko pabuvoti?

Aš mėgstu keliaut, bet dažniau keliauju ne kaip turistas, o su gastrolėmis: su teatru, su koncertais. Šiuo metu esu aplankęs jau virš 50-ies šalių, bet vis tik labiausiai imponuoja Azijos šalys. Europoje tu vis tiek supranti viską: gyvenimą, papročius. Kinijoje, Korėjoje ar Japonijoje supranti, kad tu nieko nesupranti ir tai labai įdomu, dėl to ir traukia ten. Be to, ten yra kažkoks labai ypatingas svetingumas, būti svečiu yra labai gera, kaip karalius jautiesi.

Jūs esat protingas ar išmintingas?Aš nesu protingas, siekiu būti išmintingu, bet

kol kas to dar nepasiekiau (juokiasi - aut.past.).

Viena pažįstama žurnalistė pastebėjo, kad jūs toks lyg pasroviui plaukiantis - kartais pasirodote viename projekte, kartais išgirsti apie albumą, kartais - apie dainas. Atrodo, kad gyvenime nesate linkęs rizikuoti.

Mes turime tą vidinę intuiciją, kai tu praktiškai iškart žinai atsakymą. Kartais būna, paskambina nepažįstamas žmogus, tu atsiliepi, jis sako: „Laba diena...” ir jau žinai, kad atsakymas bus ne - tiesiog pajunti, kad ne. Ir dažniausiai išgirdęs pasiūlymą supranti, kad tu jo ir būtum atsisakęs. Tai yra mano vienintelis matavimo vienetas.

Jus nerūkote, negeriate, nevalgote mėsos bei žuvies - kodėl būtent taip pasirinkote?

Aš niekada iš tikrųjų nepiktnaudžiavau svaigalais, bet atėjo kažkoks momentas prieš 17 metų, kai supratau, jog nebenoriu ir viskas. O kas liečia vegetarizmą - man tai yra ir sveikas gyvenimo būdas, o tuo pačiu nenoriu prisidėti prie to masinio žudymo gyvūnų, kuris vyksta fabrikuose. Aš nenoriu už tai mokėti pinigų.

Teko girdėti atsiliepimų, kad štai, Andrius jau paseno, praėjo geriausi laikai. Ar dar turit užtektinai energijos ir parako?

Aš galbūt negaliu kažko, ką galėjau būdamas aštuoniolikos, bet būdamas 18-os aš negalėjau to, ką galiu dabar. Natūralu, kad žmogus keičiasi. Būtų keista, jeigu visada liktum toks pats - tai reikštų, kad tavo vystymasis yra sustojęs. Ypatingai rašant dainas visuomet reikia kažkokių naujų temų, negali apie tą pačią “Laužo šviesą” dainuoti - tokia daina jau yra. Nė vienas mes nesame mėnulis su viena faze, ji visąlaik keičiasi.

13. Ko palinkėtumėte studentams, kurie ieško savęs kūrybiniame kelyje?

Surasti... (juokiasi - aut.past.). Jeigu nori surasti, turi ieškoti - tai faktas. Vieniems pasiseka iš karto pataikyti, kiti turi įsitikinti ir sužinoti, kas jie nėra. Kartais tenka pabandyti dalykus, kad suprastum, jog tau jų nereikia, tu jų nenori, kad at�ltruotum dalykus, kurių nori.

Njuspeipis | 12 puslapis Jei ateis pasaulio pabaiga aš noriu būti Cincinatyje. Viskas ten ateina dešimčia metų vėliau – Mark Twain

Dėkojame už šiltą pokalbį.

A.Žilinskas

J.Lekavičius


Fotoreportažas

Žmonija privalo baigti karą, kol karas nepabaigė žmonijos – J.F. Kennedy

Ten kur šešėliai vaikštinėja

Gal kaip šešėliai prasilenksim tamsoje. Vieno saulės spindulio pakanka daugeliui šešėlių sunaikinti

Vieno saulės spindulio pakanka daugeliui šešėlių sunaikinti.

Ir dziugina Tave besidriekiantys šešeliai... Realybė - tik menkas praeities šešėlis

Z. Bagdonas

J. LekavičiusJ. Lekavičius

D. Lukšta

E.Gendrėnaitė

Šventinis pyktisVyrų visataArtėjančios sesijos ir taip pat Kalėdų

proga yra naudinga grąžinti visas skolas. Taigi nusprendžiau parašyti visiems

tiems, kam aš esu skolingas didelį ir riebų keikiantį žodį.

•Tam, kuris žino, kas jis yra – nustok kramtyti prakeiktą gumą, kai

bendrauji su kitom, mąstymą turinčiom būtybėm. Kad tave

nutrenktų žaibas, o po to dar ir medis užkristų.

•Virtuvės juokeliai apie moteris. Rimtai. Nejuokinga. Lėkšta. Ne viskas, kas ateina iš interneto, yra juokinga. Taigi linkiu jums, anekdotų karaliai, kurie mėgsta priminti moterims, kad jų grandinė per ilga, susikišti sau į vieną gerą vietą pieštuką ir greitai atsisėsti tam, kad giedodami iš skausmo atsimintumėte, kas tokie esate.

•Taip pat apie internetą. Ar man vieninteliam šlykštu žiūrėti, į taip vadinamus, internetinius komiksus? Penkiamečiai nesistengdami gražiau piešia, o ir juokelius geresnius sugeba

sugalvoti. Būkit geri, geriau eikit prašyti išmaldos, nes tik primindami, koks gali būti žiaurus gyvenimas, tapsite nors kiek naudingi visuomenei.

•Dar apie internetą - demotyvacija.lt. Jūs būdavot juokingi ir įdomūs – kas atsitiko? O toms emo merginoms, kurios vis daro demotyvacijas „copy-paste“ metodu iš lėkštosfrazėsapiemeilę.com, arba kaip jos ilgisi savo vaikino, kuris jas paliko, noriu pasakyti – ha ha, taip tau ir reikia, tu stora, niekas tavęs nemėgsta ir tavo dantys kreivi.

•Visiems šokių, dainų, talentų ir kitokiems beverčiams „projektams“. Jūs buvote įdomūs ir naujoviški prieš tris metus. Dabar tapote nemokamomis šokių pamokomis televizijoje. Linkiu, kad jus priverstų žiūrėti jūsų pačių laidas, tam, kad pamatytumėte, kokie „lievi“ esat.

•Mieli biurokratai, kurie niekada neskubate padaryti savo darbo. Atminkit, kad aš skubu ir man tereikia beprasmio parašo, kurio jūs priverčiate laukti dvi valandas.

NOSTALGIJAAš dar iš 90-ųjų kartos - laimingosios kartos. Savo kailiu

jaučiau, kaip pereinama iš Sovietų į laisvąją Lietuvą, netiesiogiai, o vėliau ir tiesiogiai – pradžioj būdamas mamos pilve girdėjau, kad kažkas kažką pasirašė – visi džiaugės, tik didysis meškinas buvo labai nepatenkintas. Laiminga karta, nes augau pasaulyje, kuris buvo mielas, jaukus, be mechaninių ir skaitmeninių protą siurbiančių dėžių, įrenginių, išskyrus mėlynąjį ekraną, bet iš jo tik geri prisiminimai: CARTOON NETWORKS – tai kas mane mokė anglų kalbos, išmokau ganėtinai neblogai, o lauke ir viso rusiško kovinio arsenalo.

ŽaidimaiLaikai, kai mes žaisdavome aklą vištą, aukštą žemę, lauke

kariaudavome ir bėgiodavome, o ne sėdėdavome namuose kepindami smegenis, šildydami storus užpakalius ant kėdės ir maigydami peles. Anksčiau priėję prie namo, mes rėkdavome kviesdami į kiemą savo draugą. O dabar nevispročiu kas išvadins: „Ko čia rėki? Telefono neturi, paskambinti nesugebi?“ O ir žaisti slėpynes lauke dabar „daug sunkiau“, kai visi turi mobiliuosius kišenėse. O ar jos vis dar žaidžiamos? „Nakleikės“ ant spintų ir

stalčių man sukelia vaikystės prisiminimus. Padekit akis ir susprogdinkit man ausis

Jaunimas klausosi Bebro, R. Black,

kurios tekstai apie didžiausią gyvenimo

problemą – kurią vietą pasirinkti. Ach, kai Antrojo Pasaulinio karo metais kraudavo kūnus į sunkvežimius, tai nelabai kam rūpėjo, kur „atsigulti“, ar ne,

Rebecca? Bebras mane menkai liečia iki tol, kol jaunosios damos nepradeda bučiuoti jo atvaizdo, o kita ties klynu kažką daro (nesijaudink, mieloji, nieko ten nerasi!), o dar visos eitynės su plakatais... Jaunimo protas peršviestas „kibirkščiukais“ (ne viso, AČIŪ DIEVUI!). Laukdamas Almodovaro filmo prie kino salės, negalėjau nepastebėti, kad tądien įvyko dar viena nesibaigiančiojo Twillight dalies (100-oji jau, ar ne?) premjera. Tiek gyvenime dar neteko juoktis, kažkas panašaus, kaip po futbolo rungtynių tik, kad vien moterys (buvo ir vyrų! Prarastosios sielos…) su ištikimiausio „klubo“ marškinėliais paliko „stadioną“ po pergalės!

O Aš...Žiūriu kiną, kurio „kibirkščiuko“ fanai nesupranta, skaitau

knygas, klausausi Coldplay, Snow Patrol, o jei ne mano informa-tikos studijos, tai aš tą kompiuterį mesčiau laukan kam nors į galvą, kas kreivai į mane pažiūrėtų. Bendrauju gyvai, jei tik įmanoma, nesveikinu žmonių gimtadienio proga ant kažkokios „knygos sienos“ – paskambinsiu, arba ateisiu su saldainiais į namus. Stengiuos neimti viso blogio, kurį ryja pasaulis, kaip naujos mados komplekto.

Pabaigos žodisAnksčiau mums rūpėjo bėgioti su draugais, o

ne vaikščioti po tokius pastatus kaip Akropolis (ne, ne ta kultūros vieta Graikijoje, deja) ir „psichuoti“ dėl visokių nesamonių. Ar kažkas nusirito, ar aš tiesiog nesuprantu šito pasaulio?


Be sijonų

R. Jurgelaitis

A. Žilinskas

D. Lukšta

Niekada nepraleisk geros progos užsičiaupti – W. Rogers

(Kvepia Kalėdomis!)

Kaip neperšaldyti ausinių, kai lauke sniegas siekia kelius, o šaltukas gnaibo ne tik nosį ar ausis, bet ir viską, kas pasitaiko jo kelyje, neapleisdamas nei ausinių, nei grotuvo?

Kaip neleisti trims grotuvams, saugantiems nesuvokiamai daug muzikos, imti peštis dėl to, kurio eilė dabar groti muziką? „Gi beveik Kalėdos!“- sakau. Tačiau jau matau, kaip raudonasis, užsispyrėlis, kokių reta, sukryžiuoja rankas ir nebegroja tų dainų, kurias noriu girdėti. Antrasis, tuo pat metu atliekantis ir telefono funkcijas, taip pat užsispyręs sukryžiuoja savo mažytes ateivio rankutes ir atsisako būti švyturiu naktyje skraidantiems SMS karveli-ams. „Atskirsiu tave nuo visų, bet tavo grotuvas būsiu!“-sako. Taip jie ir pešasi, tie vaikučiai. Tik vienintelis grotu-vas, trečiasis, pernelyg nesirūpina savo padėtimi, ir nemaištaudamas groja savo mintinai išmoktas 300 dainų. Daugiau įsiminti jis ir negali.

Kaip neperšaldyti tų dviejų peštukų ir vieno seneliuko?God rest you merry gentlemen/ Let nothing you dismayNe, dar ne Kalėdos, toli gražu. Tačiau mažytis kambariukas, kuriuo dalinuosi su savo geriausia drauge, jau dabar

kvepia obuolių arbata su cinamonu ir guminukais bei šiluma, kurią galima surasti tik ten, kur yra tavo namai. Ir ramybe, kuri yra tik ten, kur tavo širdis. Nežinau, kaip viskas atrodys po metų, gruodžio pirmąją ar dvidešimt penktąją. Nežinau, kur būsiu, nežinau, kur bus mano širdis, tačiau šiandien mano namai yra čia, šiame mažame kambarėlyje, kurio sienos sulaiko visas negandas, kad tik mes būtumėme laimingos.

Ar turi vietą, kurią gali vadinti namais? Ar tavo namai tikrai ten, kur pabundi ryte? Ar jie yra su tais žmonėmis, su kuriais šiandien pietavai?

Oh tidings of comfort and joy/ Comfort and joyPasistenk per Kalėdas būti ten, kur yra tavo širdis ir protas. Pasistenk būti namuose.(Leon Russel – Stranger In the Strange Land; Eluvium – The Well-Meaning Professor; God Rest Ye Merry,

Gentlemen) Su meile,M.

Melomano dienoraštis Blek

10:10 išvystu pažvelgusi į laikrodį. Taurė iškrenta iš rankų ir sudūžta į šimtus skaidrių gabalėlių... Iš išgąsčio – besikartojantys skaičiai persekioja jau keletą savaičių. Bet šukės, sako, lyg ir laimę neša. Nori laimės? Ištiesk ranką ir pasiimk! Gana ieškoti progų. Gyvenam juk dabar. Svajones reikia įgyvendinti. Rūkais aptraukti laukai ir upės pakraščiai už miesto su vienu kitu namuku. Didelis, bet geras ir švelnus draugužis kompanijoj... Kanopos tingiai dungsi per žvyro akmenukus.707 draugai interneto platybėse. 222 arba 212 gautų laiškų.12.22 Ir vėl pamiršai telefoną...Pamenu, prieš metus irgi taip buvo. Bet tuomet dažniausiai laikrodyje besikartojantys skaičiai netruko taip ilgai. Rodos, lyg norėtų perspėti ar kažką pranešti. Tik niekaip negaliu suprasti, ką gi nori skaičiai pasakyti?Trejetai...Besikartojantys trejetai. Ir vis prisimenu, kaip pasakojai teorijas, kad žmonės kas 7 metus keičiasi. Kad 21 metai – kažkuo ypatingi ir tuo pačiu keisti... Tada Tau ėjo 21. Dabar man jau suėję. Tarpe – trejetas… ir pasaulis vėl apsuko ratą. 7 – 21 – 3- 21 – 7. Viskas keistai sukasi ratu. Net žmonės pradėjo

sugrįžti. Grįžta vaikystės svajonės Tavęs išgryninimui. Gyvenimas supintas iš nostalgijos ir laimės, džiugesio ir baimės, nekantrumo gyventi. Tuo ir įdomu gyventi, nes neįsivaizduoji, ką vėl tau atneš, kur nuneš. 13.13. 1.10. 13.03„Po dešimt dešimt” – ištari persukdamas laikrodį. „Ką pasakei??“ – šokteliu nuo sofos. Vėl besikartojantys skaičiai. Kartais besikartojančios datos būna reikšmingos. Pavyzdžiui, savotiškai gyvenimą įtakojo 2010 metų 10 mėnesio 10diena...Vynas ir pašnekesiai kompanijoje. Bet mintys išlieka, neapleidžia. Nes čia Tavo gyvenimas, ir Tu turi išgyventi tai, kas tau skirta. Atostogų nuo gyvenimo nebūna.18.08, 5.55, 7.17, 14.11, 18.18, 19.09, 19.19, 111 ....,,Svarbiausia noras, tik jis įvykius ir kuria.“12.1213.13, 01.11. STOP! Gana! 13.13, 01.11…. O kas, jei pamėginčiau juos sudėti?...,,Tesaugo Tave avys, herojės...“

Tesaugo Tave avys…

G. Žaltauskaitė

Visa eina ratu.

Blek


Minties grūdas

Šveicarija yra šalis, kur labai nedaug dalykų prasideda, bet daugybė pasibaigia – F. Scott Fitzgerald

Žinialapis

Lapkričio 17 – 20 dienomis nuaidėjo KTU –FOTO studijos jubiliejaus renginiai. Renginių ciklas prasidėjo lapkričio 17-ąją, gausiam fotogra�jos mėgėjų būriui aidint trimitams Kauno viešojoje bibliotekoje atidarius fotogra�jų parodą. Studijos narių fotogra�jų parodą sudaro net 50 darbų. „Kiekvienas autorius - savitos pasaulėžiūros, bet gyvena po viena saule“, - teigė KTU – FOTO studijos prezidentė Gintarė Žaltauskaitė. Jubiliejaus atidarymas tapo Tarptautinės studentų dienos Kaune programos dalimi. Atvyko garbių žmonių, tarp jų ir jubiliejinį bukletą padėjęs sudaryti Aleksandras Macijauskas. Sveikinimai, gėlės ir, žinoma, didelis tortas, kad jo užtektų visiems. Įveikę tortą visi sugužėjo į Kauno fotogra�jos galeriją. Čia buvo diskutuojama ir bendraujama su Fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininku Gintaru Česoniu. Galerijoje, pilnutėlėje įvairaus amžiaus žmonių, užvirė diskusija „Kodėl jaunas žmogus nėra priimamas į sąjungą?“. Pabendravę galerijoje, KTU-FOTO studijos nariai pakvietė svečius vakaroti bare „B.O.“. Taip prisipildė pilnas antrasis baro aukštas, o vakaro metu džiugino projektas „Sax‘n‘drums‘n‘dj“. Neformaliam bendravimui prisijungė ir į Kauną iš Sankt Peterburgo atvykęs A.Aleksėjevas. Antroji jubiliejaus diena užbūrė jaukumu senamiesčio rūsiuose, P.Stulgos Lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejuje. Būtent čia užburiant saksofono garsams buvo atidaryta A.

Aleksėjevo ambrotipijos būdu atliktų nuotraukų paroda „Mirrorland“. Tris dienas plušėjęs įrenginėjant parodą, autorius prasitarė, kad ši paroda – labiau prie širdies, negu pavasarį Kaliningrade „Fotomanijos“ metu. „Nenoriu po dviejų mėnesių išgabenti šių nuotraukų“ – besišypsodamas teigė menininkas. Žmonės tądien vėl susirinko į Kauno fotogra�jos galeriją, šįsyk – paklausyti paskaitos apie portretus tiesiai iš Algimanto Aleksandravičiaus lūpų. Po paskaitos, kartu su garbiais menininkais, visi persikėlė į „Irish pub Fortas“, kur abejingų nepaliko grupės „Arbata“ koncertas. Šeštadienio popietę atidaryta KTU-FOTO studijos jubiliejaus svečių Kaliningrado fotoklubo narių paroda „Vietinis laikas“. Renginio dalyviai grožėjosi juodai baltomis nuotraukomis ir neįprastais už�ksuotais momentais, o atmosferą šildė Tado Miliausko gitaros akordai. Fotomėgėjų sambūrį pratęsė Romualdo Požerskio, pirmojo KTU-FOTO studijos vadovo, paskaita. Jos metu menininkas dalinosi įspūdžiais iš kelionių bei festivalio „Degantis žmogus“, vykusio Juodojo akmens dykumoje. „..Ką, kodėl ir kaip fotografuosi - iš to ir susideda kūryba“, – mintimis dalinosi Romualdas Požerskis. Buvusio studijos vadovo paskaitą pakeitė Aleksejaus Aleksėjevo ambrotipijos demonstracija. Šlapio koloidijaus pagalba ant stiklo atsirandančiam atvaizdui neliko abejingų. Visi norintys galėjo prisijungti prie KTU-FOTO studijos 35-tojo jubiliejaus uždarymo kaimo ir

turizmo sodyboje „Šaltupis“. Uždarymo metu atmosferą šildė Dj‘us Sergėj Co�ee. Sekmadienį tęsėsi bendravimas su svečiais bei ambrotipijos tyrinėjimas gaminant portretus KTU-FOTO studijoje. „Šis jubiliejus – ypatingas. Užsukome lyg mažą fotogra�jos festivalį“, – teigė ilgametis studijos vadovas Robertas Misiukonis. „Negaliu patikėti, kad viskas taip greit praėjo. Tos keturios dienos – lyg 30 sekundžių...“, – pridūrė buvusi studijos prezidentė Diana Kriščiūnienė. Sulaukus 35-erių, KTU-FOTO studijai linkime sulaukti dar ne vieno ir ne dviejų, o daug jubiliejų, ir toliau vienyti, burti ir mokyti fotogra�jos meno ištisas kartas. Juk, kas daugiau, jei ne menas puoš skubantį ir kasdienybės į nesustojantį ratą įsuktą pasaulį...Pastabos: Parodą „KTU-FOTO studijai 35-eri“ galite aplankyti Kauno viešojoje bibliotekoje iki sausio mėnesio 3d.Aleksejaus Aleksėjevo parodą P.Stulgos Lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejuje galite aplankyti iki sausio mėnesio 6d.Kaliningrado fotoklubo parodą „Vietinis laikas“ galite aplankyti KTU centriniuose rūmuose iki sausio mėnesio 13d.


KTU-FOTO studijos 35 – asis jubiliejus – mini festivalis fotografijos mėgėjams

Pabaigoje, viskas yra juokelis – Charlie Chaplin

KTU - FOTO studijos jubiliejus pakvietė į gausybę renginių.Neliko abejingų jubiliejaus minėjimo metu atidarytoms fotogra�jų parodoms

Asmeninės karjeros konsultacijos KTU Karjeros centras skiria ypatingą dėmesį studentų konsultavimui karjeros planavimo klausimais. Konsultacijų temos yra įvairios – nuo savęs pažinimo ir karjeros planavimo iki tinkamo CV formulavimo ir pokalbio su būsimu darbdaviu modeliavimo.

Konsultacijų temos•Savęs pažinimas•Karjeros planavimas•Gyvenimo aprašymo (CV) ir motyvacinio laiško rašymas•Sėkminga darbo, praktikos ar stažuotės paieškos strategija•Laiko planavimas

•Streso valdymas•Pokalbio su būsimu darbdaviu modeliavimasPlačiau apie konsultacijų temas galite sužinoti adresu http://www.karjera.ktu.lt/?id=9&nid=546.

Tavo rūpimas klausimas ar problema netelpa nė į vieną iš paminėtų temų, bet būtinai norėtum pasikonsultuoti? Drąsiai kreipkis į KTU Karjeros centro karjeros konsultantę-psichologę Sigitą Novikovienę el. paštu [email protected], tel. (8 37) 30 06 96 arba užeik tiesiai į KTU Karjeros centrą (K. Donelaičio g. 73, 104 kab. arba 117 kab.).

V.Jankauskas

V.Jankauskas

8d. Alinos Orlovos koncertas9d. Downtown Party Network (nemokamas renginys)16d. Muzika (Kastis Torrau, Donatello, Ignas)25d. Kalėdos (Mantas Jankavičius live, Gytis Ivanauskas)31d.Silence Circus (Saulty, Bradka, Antanas Gustaitis)

„Gargaras” kviečia į lofto erdves!


Žinialapis

Pradėkite pradžioje, tada eikite kol pasieksite pabaigą. Tada sustotike – Lewis Carroll

Prie klinikos prisirašiusiems studentams vykdoma „Sveikos gyvensenos užtikrinimo priemonių programa”.Pagal programą kasmet NEMOKAMAI bus suteiktos:1. GYDYTOJŲ KONSULTACIJOS ir GYDYMAS: • šeimos gydytojo; • ginekologo arba urologo; • odontologo; • okulisto (formuojamas akių ligų pasas) • psichologo ir psichiatro.2. TYRIMAI: • plaučių nuotrauka; • kraujo tyrimas (24 parametrai); • bendro cholesterolio koncentracijos nustatymas; • gliukozės koncentracijos nustatymas; • šlapimo tyrimas.ŠEIMOS KLINIKA - šeimos gydytojai siūlo geriausią medicinos priežiūrą, skiepijama nuo įvairių ligų, išduodamos įvairios pažymos, atliekami profilaktiniai sveikatos tikrinimai.SPECIALISTŲ KONSULTACIJOS - konsultuoja daugiau nei 60 įvairių sričių specialistų (alergologas, chirurgai, neurologas, kardiologas, venerologas ir kt.).VAIKŲ LIGŲ SPECIALISTAI - konsultuoja visų sričių gydytojai (endokrinologas, okulistas, pediatras, ortopedas ir kt.).DIAGNOSTINIAI TYRIMAI - atliekame daugiau nei 500 įvairių tyrimų (echoskopiniai, endoskopiniai, rentgeno, magnetinis rezonansas, kompiuterinė tomografija ir kt.). ODONTOLOGIJOS PASLAUGOS - atliekama burnos higiena, dantų balini-mas, estetinis plombavimas, protezavimas, implantacijos, panoraminės rentgeno nuotraukos ir kt.PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRAS - konsultuoja priklausomybių ligų gydyto-jai, vaikų ir paauglių psichiatras, psichoterapeutas, psichiatrai, psichologai ir kt.

VISOS MEDICINOS PASLAUGOS, kviečiame apsilankyti !Gydytojų konsultacijos ir daugelis tyrimų atliekami nemokamai (reikia siuntimo).Kovo 11-osios g. 22, Kaunas (Girstupio „IKI“ prekybos centras)Tel.: 225577 arba 867776075El. p. [email protected], www.avevitaklinika.lt

Didžiausi nušvitimo momentai visada būna pačiose netikėčiausiose vietose. Niekada nebūčiau pagalvojus, kad žmonių prigrūstame 13-tame troleibuse mane apims nuostabi palaiminga nuotaika, nes visą dieną vaikščiojau nepatenkinta ir burbėjau ant pasaulio. Na, atėjo šita nuotaika ir supratau, kad jau baigiasi metai! Kaipgi taip greitai? Ir ką darysiu dabar?

Visada klausiu savęs, kaip reikia geriausiai paminėti metų pabaigą. Ar reikia išsitraukti praėjusiais metais pasidarytą sąrašiuką, kurio viršuje parašyta ŠIEMET PASIŽADU, o po to punktais išdėstytos mintys apie tai, kokia aš nuostabi būsiu šių metų gale? Na, netapau. Ar reikia verkti dėl to, kad, kai nuvykau į Vokietiją vietoj McFlurry ledų valgiau vanilinius su karštu šokoladu, nes juk planavau tai juk kitaip?

Aš sakau, kad reikia dėkoti! Štai viena citata iš „Paslapčių dienoraščio“ (labai įdomi knygelė, kurią rašai pats sau): „Kuriant nuostabų gyvenimą svarbu jausti dėkingumą. Kuo labiau dėkosi už tai, ką turi, tuo daugiau rasis dalykų, už kuriuos jausies dėkingas. <...> Jei nuolat galvosi apie tai, ko stokoji, tau visą laiką ko nors trūks. Keisk požiūrį, džiaukis tuo, ką turi, ir suprasi, koks iš tiesų laimingas esi.“ Ar ne teisybė?

Štai kodėl aš turiu už daug ką padėkoti!Už mamą ir tėtį, nes be jų manęs čia nebūtų (ganėtinai logiška).

Už brolius, močiutę ir katinuką Tigrą, nes jie yra visai neblogai

papildo mano gyvenimą. Už draugus, drauges ir kambariokę, nes jie patys nuostabiausi. Už karštą arbatą, ledus, braškes ir šokoladinius triufeliukus. Už švelnią patalynę ir šiltas vilnones kojines. Už apkabinimus, už šypsenas, už bučinius, už (ne)laimingą meilę. Už užsikimšusią kriauklę ir už santechniką, kuris ją sutaisė. Už nuostabią „Muse“ grupę. Už Dean Martin dainą „That‘s Amore“. Už šokius su savimi. Už kelionę į Vokietiją. Už keksiukus su rožinėmis širdelėmis. Ir, žinoma, už meilę, svarbiausia už meilę.

O dabar įsivaizduok, gruodžio 31-oji, tu stovi su šalta ugnele rankoje ir galvoji, kad šie metai buvo „awesooooome“. Nusišypsai, padėkoji kažkokiai aukštesnei jėgai, kuri parūpino gėrimų ir fejerverkų, nes supranti, kad jeigu jau šie metai buvo tokie tobuli, tai sekantys bus dar geresni. Tiesa, nejaugi ne?

G.Vasiliūnaitė

G.Vasiliūnaitė D. Lukšta

R. VaitiekūnaitėŠulinysLaiminga pabaiga

Šokoladiniai triufeliaiSkanaus

Ateina metas...Kai viduje nėra jokių tuštumų,Kai viskas ko reikia ar gali prireikt yr šalia,Kai širdis daugiau nei sklidina gėrio lašų,Ir žmonės keistai žiūr į Tave.

Kai veidą puošia nevaldoma šypsena,Kai švyti iš laimės ir nuo to tirpsta sniegas.Kai žinai, kad kažkur stebuklai visgi vyksta darIr kątik išsipildė jų šimtąkart daugiau negu vienas.

...ir supranti...

Kad nieko nereikia, nes viską turi,Kad ši laimė didesnė, negu akys pelėdų,Kad mėnulį pasiekti ranką ištiesęs gali,Kad neaplenkė ir Tavęs šis stebuklas Kalėdų.

Įsitaisykim patogiai, nes gali tekt palūkėti.Juk užklupt šitas jausmas gali mus betkada.Jei lauke dabar sninga, pamirškite skėtį,Nes padėt tokiu oru gali tik arbata.

o x y kM .

Njuspeipis | 18 puslapis Tai nėra pabaiga. Tai netgi ne pabaigos pradžia. Bet tai, turbūt, pradžios pabaiga – W. Churchill

Ačiū.

Nes mes turime už ką padėkoti

Kuriant nuostabų gyvenimą reikia dėkoti už tai, ką turi

Pagaminama: apie 30 triufeliųRuošiama: 30 min. + 4 val. vėsinama • 4 šaukštai sviesto • 50 g cukraus pudros • 2 kiaušinių tryniai • 100 ml netirštos grietinės • 2 šaukštai cukraus • 300 g juodojo šokolado • 4 šaukštai nesaldintos kakavos • lazdyno riešutų

Išplakite sviestą su cukraus pudra iki kremo tirštumo masės. Po vieną įplakite trynius. Užvirkite grietinę, tuomet suberkite į ją cukrų bei sulaužytą šokoladą ir maišykite tol, kol ištirps. Supilkite ištirpusį šokoladą į sviesto masę, įmaišykite sugrūstus riešutus ir palaikykite šaltoje vietoje bent 2 valandas. Imkite mišinį, suformuokite kamuoliukus ir pavoliokite juos kakavos milteliuose. Palaikykite šaldytuve dar bet 2 valandas, o tada patiekite.

Le Tomato Anekdoto

Viršelis:Dainiaus Lukštos Nuotr.

Sudoku GalvosūkiaiAutobusas ir mergaitėsAutobuse yra 7 mergaitės.Kiekviena mergaitė turi 7 krepšius.Kiekviename krepšyje yra 7 didelės katės.Kiekviena katė turi 7 mažus kačiukus.Kiekviena katė turi 4 kojas.Klausimas: kiek kojų yra autobuse?

Teniso kamuoliukasKaip numesti teniso kamuoliuką, kad jis, nulėkęs nedidelį atstumą, sustotų ir imtų judėti atgal?Kamuoliukas neturi į nieką atsitrenkti, jo niekas neturi liesti ar pririšti prie ko nors.

Va, tau sūnau Kalėdoms dovana! – tarė tėvas įteikdamas gitarą.- Ačiū! Pala, o kodėl ji be stygų?!- Ne viskas iškarto, sūnau, išmoksi grot, tada ir stygas nupirksim…

Ką besmegeniai valgo pusryčiams?Snaiges.

Ko elfai mokosi mokykloje?E�abeto.

Kas yra panašaus dydžio kaip Kalėdų Senelis, bet sveria daug mažiau?Kalėdų Senelio šešėlis

- Kuo esi kaltinamas?- Pernelyg ankstyvu kalėdinių dovanėlių pirkimu, -atsako šis.- Bet juk tai ne nusikaltimas, - tarė teisėjas. - Kada gi tu pradėjai apsipirkinėti?- Dar iki parduotuvės atidarymo, - atsako kalinys.

Tėte, atspėk koks traukinys ilgiausiai vėluoja?- Na, ir koks?- Tas, kurį tu man žadėjai pernai padovanoti…

*** ***

***

***

Gyvenimo medis A.Aleknaitė

Palaida bala

Jei kino kritikai �lmą išliaupsina, jį su purvu sumaišo žiūrovai, jei plačiosioms masėms jis patinka - kino kritikams tai tikras niekalas. Atrodo šį kartą taip nutiko ir su kino juosta ,,Gyvenimo medis'' (2011). Kino kritikų pripažintas meno šedevru savo reitingais jau lenkia ne vieną didžiausius pelnus susikrovusį �lmą. Tačiau, reikia pastebėti, jis, toli gražu, suprantamas ne kiekvienam žiūrovui - nemaža dalis mačiusių šį �lmą vadina jį nesuprantamu, mistišku bei teigia, kad “iki jo dar reikia paaugti''.

Garsųjį režisierių T. Malicką visi žino iš tokių �lmų kaip ,,Plonytė raudona linija'', ,,Rojaus dienos''. Pats šios juostos režisierius T.Malickas bene vienas paslaptingiausių kino versle: savo kūrinius tobulina ne vienus metus, slepia savo asmeninį gyvenimą, nesirodo viešumoje, yra labai drovus. Turbūt tokie žmonės dažniausiai ir yra patys talentingiausi.

T. Malicko �lmas nėra lengvai suprantamas - persmelktas �loso�nių prasmių, dvasingas, kalbantis apie šeimą, Dievą, meilę, mirtį. Pasakoji-mas sukasi apie vienos mažo miestelio šeimos gyvenimo istoriją. Vaizduojamas tironiškas tėvas, gerumu spindinti mama bei trys vaikai. Persikeliama į dienas, kai vaikai buvo dar maži, analizuojamos gyvenimo akimirkos, kurios lėmė tam tikrus įvykius. Vienam sūnui pasitraukus iš gyvenimo prasideda atsakymų paieškos į egzistencinius klausimus: kas

mes esame? Kodėl gyvename? Kur link einame? Kas laukia po mirties? Pradedami rodyti vaizdai, iliustruojantys pasaulio susikūrimą, kosmosą, dykumas, vandenynus, dinozaurus - viskas tarsi sulėtintame kine. Subtilu. Gražu. Mistiška. Niekas nepaneigs - reginys kerintis. Toks stilistinis sprendimas tarsi turėtų paaiškinti herojaus vidinį pasaulį, išgyvenimus, tačiau atrodo žiūrovas tik dar labiau supainiojamas, įtraukiamas į paieškas atsakymų, kurių galbūt ir neras.

Savo įspūdingais vaizdais, stilistiniu pateikimu bei idėjomis ,,Gyvenimo medis'' primena D. Aranofskio �lmą ,,The fountain'' (Versmė). Galbūt jie nėra absoliučiai lygintini, tačiau abu kūriniai kalba apie gyvenimą ir mirtį, amžinybę, nors ir iš skirtingų perspektyvų. ,,Gyvenimo medyje'' labiau akcentuojama susitaikymo su mirtimi, sielos amžinos ramybės paieškos, o �lmas ,,Versmė'' kupinas amžino gyvenimo, nemirtingumo idėjų. Tačiau abu �lmai iš esmės kalba apie tuos pačius dalykus - aktualius, amžinus, nepaaiškinamus ir visiems svarbius.

T. Malicko juosta ,,Gyvenimo medis'' be jokios abejonės kino istorijoje nedings be pėdsakų. Sulaukęs tiek prieštaringų vertinimų �lmas vienaip ar kitaip išliks atmintyje. Tai kūrinys, kuris įkvėpia, verčia susimąstyti bei keičia požiūrį į gyvenimą.


Nr.8

0 at

saky

mai

: 1.Ž

e7 K

g8 2

. Žf7

Rf7

3. V

f7 V

f3 4

.Kf3

h5

5.V

g8

D. Gudeika

Matas 5 ėjimais

Gudju – Karlas Behtingas,

Paryžius, 1924 m.

Adresas: K. Donelaičio g. 73, LT- 44029, KaunasEl. Paštas: [email protected]

Redaktorė: Evelina KuodytėRedaktorės pavaduotojai:Raimondas JurgelaitisGintarė Žaltauskaitė

Žurnalistai:Algirdas MusneckisDalius GudeikaAudrius ŽilinskasJurgita ŠyvokaitėViktorija JuciūtėGintarė DaugėlaitėDeimantė StulgytėLoreta DragūnaitėAurelija AleknaitėEva ZamalytėAlgimantas KrasauskasGintarė VasiliūnaitėMonika KriščiūnaitėLiucija SabulytėGintarė Motužytė

Maketuotojai:Ignas GaižauskasTomas Liutvinas

Fotokorespondentai:Justinas Lekavičius (vyr.)

Eglė GendrėnaitėZigmas Bagdonas

Dainius Lukšta Rusnė VaitiekūnaitėDomantas Mizeikis

Spausdino:UAB „Spindulio spaustuvė“

Njuspeipio ieškok:Kaune – KTU, VDU, ASU,

LSMU, KK, KTK, „Vero Cafe“, „Džem Pub“, „B.O.“ .

Vilniuje – VU. Panevėžyje – KTU PI.

Kontaktai:

Visa medžiaga, pateikta „Njuspeipyje“, yra laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti, be redakcijos sutikimo, draudžiama.Redakcijos nuomonė nebūtinai turi sutapti su respondentų, straipsnių herojų bei autorių nuomone. Už reklamos ir asmeninių skelbimų bei juose pasitaikančias klaidas redakcija neatsako.Dėkojame Arūnčikui, už „Njuspeipio“ idėją, LSS už �nansavimą, KTU SA už patalpas.

„Kai pajunti, jog priėjai galą ir toliau nebegali žengti nė žingsnio,kokia nuostabi proga vėl prad

ėti viską iš pradžių, atversti naują

puslapį.“ - Eileen Cad

dy (J.Lekaviciaus nuotr.)

njuspeipis # 81

Documents