njuspeipis #77

Tyrimas apie studentų sveikatą

Investavimo galimybės Lietuvoje Interviu su grupe „Sweetsalt“

„HUB`ai“ jau ir Kaune

Gegužė

#77‘11

Tiražas: 3000 ISSN 2029-1914

Kaina – neįkainojamas

Njuspeipis | 02 puslapis

Tikrai visi žinome, jog už to kalno, kuris vadinasi Sesija, slepiasi kupina įspūdžių vasara. Beliko paskutinį kartą išsitraukti iš po lovos knygas, skolintis iš grupiokų konspektus ir visu greičiu pradėti ruoštis ne visada itin lengvam kopimui į tą Sesijos kalną. Vasara motyvuoja!Įsivaizduokim, jog jau kalno viršūnė pasiekta ir tu visu greičiu neri į vasaros sūkurį. Poilsis, draugai, festivaliai yra viena medalio pusė. Tačiau nepatingėk išnaudoti visų tau vasaros siūlomų galimybių: darbas, praktika, savanorystė. Ir tai tik keli pasiūlymai – nepatingėk paieškoti. Juk internetas visagalis!Šiame „Njuspeipio“ numeryje kviečiame tave ruoštis ateičiai: apgalvoti, ko iš tikrųjų nori, išsikelti tikslus, susidaryti planą ir jį įgyvendinti. Išnaudok gyvenimą 100 procentų! Ir nebijok klysti – tai įrodo, jog nesėdi ant atsarginių žaidėjų suolelio, kai kiti tuo metu gyvena gyvenimą.Linkime veiklios ir neeilinės vasaros! Nori nenori, ji tokia ir bus. „EuroBasket 2011“ atkeliaus bet kokia kaina! O tu susimąstei, kokia tai didžiulė garbė Lietuvai? Pradėk tobulinti savo anglų kalbą, nes čempionato metu tikrai bent kartą turėsi paaiškinti pasimetusiam turistui, kur, po šimts, ta naujoji sporto halė!

Susitiksim įvykių sūkury! Atsisveikiname iki rugsėjo ir skubame ruoštis kopimui į Sesijos kalną.„Njuspeipio“ redakcija

J. Lekavičius

Prakalbus apie ateitį, pirmiausia, daugeliui mintys ima suktis apie vasarą. Kadangi ji visai ne už kalnų, todėl jau galime pradėti kurti planus, taupyti pinigus... O galbūt visą vasarą paskirti jų kaupimui. Tad nieko nelaukus, studentų klausiame: „O ką gi tu veiksi vasarą?“ Siūlau ne tik pasidomėti kitų planais, o taip pat ir pasisemti idėjų saviesiems.

Ieškosi laimės ir pinigųDidelė dalis studentų, vis

dėlto, pirmąją vietą savo vasaros planuose skiria darbui. VDU antrojo kurso studentė Paulina sako važiuosianti laimės ieškoti į Ameriką su „Work and travel USA“ programa, o pirmakursis teisės studentas Paulius sakosi niekur neišvyksiąs, tačiau vasarą taip pat sieja su darbu. KTU studentas Vaidotas taip pat planuoja dirbti, tačiau ne bet kur, o kurorte – Nidoje, todėl tikisi papildyti savo iždą ir puikiai praleisti laiką.

Į festivalį!Antroji vieta – festivaliams. VDU

ekonomikos antrame kurse studijuojanti

Justė puikiai moka paskirstyti savo �nansus, todėl šią vasarą aplankys ne vieną ir ne du festivalius. Lietuvoje ir už jos ribų. „O vasarą vainikuos EuroBasket čempio- natas“, – kalbėjo Justė. KTU studentas Rokas taip pat išsidavė neįsivaizduojantis

savo vasaros atostogų be festivalių, draugų ir geros muzikos.

Atsakysi: „Ji buvo super!“O trečioje vietoje atsiduria

visi kiti savaip įdomūs atostogų praleidimo būdai: atostogos prie jūros, kaime, pas senelius, prie ežero su palapinėmis. Taip pat darbas su puikia patirtimi ir įspūdžiais – savanoriavimas festivaliuose, vadovo darbas sto- vykloje. Nors ir negalėsi pasigirti, kokiame grandi- oziškame festivalyje buvai ir kiek už jį mokėjai, nes nusprendei pailsėti ir nedirbti, tačiau juk ir be to gali turiningai praleisti visas atostogas. Mano manymu, atostogos tampa tobulos tuomet, kai jose visko

būna po truputį. Ir poilsio, ir nuovargio, o juk iš viso to ir susideda įspūdžiai. Tad norėčiau palinkėti: kai rugsėjį draugai tavęs paklaus: „O kokia buvo tavo vasara?“, tu atsakysi: „Ji buvo super!“. Turiningų atostogų, mielieji!

D. Stulgytė

O ką gi Tu veiksi vasarą?

…atostogos tampa tobulos tuomet, kai jose visko būna po truputį

Tema


2010 metų viduryje Elizabeth Varley ir Mike Butcher įgyvendino savo svajonę atidarydami „TechHub“ Londone, Anglijoje. Lygiai taip pat prieš šešerius metus San Franciske prasidėjo „HUB“ veikla. Tai vieta, kur įvairios kompanijos gali organizuoti savo renginius, konferencijas, o pradedan-tieji savo verslą – atrasti bendraminčių, dirbti, vykdyti projektus, daryti susitikimus su partneriais.

Kiekvienas iš mūsų turi įvairius poreikius ir skirtingai mąsto apie savo ateitį. Vieni baigę studijas ketina ieškoti darbo vietos didelėse kompanijose, kiti – kurti darbo vietas, dar kiti – gal tik dirbti sau. Galimybių yra apstu, tik ne visi mes apie jas žinome. Lygiai kaip daugeliui iš jūsų nežinoma „HUB“ veikla. Visai nenuostabu, nes tai yra nauja idėja, kuri, beje, jau turi šalininkų. Šis straipsnis nėra reklaminis skelbimas, kuris propaguoja „HUB“ veiklą. Tiesiog norime pasidalinti viena iš milijono galimybių, kaip ir kur galima vykdyti individualią veiklą.

HUB VilniujePasaulyje jau yra 400 centrų, kurie

skatina bendradarbiavimą bei susibūrimą vienoje erdvėje, kurioje galima sutikti laisvai samdomų profesionalų. „Tai vieta, kuri skatina kūrybiškumą, bendradar- biavimą ir iniciatyvumą, suteikia galimybę dirbti komandoje ir visapusiškai tobulėti“, – teigiama „HUB Vilnius“ iniciatorių. 2010 metų spalio 29 dieną Šiaurės miestelio technologijų parke, J. Galvydžio g. 5,

Vilniuje atvėrė duris pirmasis „HUB“ Lietuvoje ir pasiūlė kitokį požiūrį į darbo vietą. Mums įprasta darbo vieta – biuro patalpos, stalas, kėdė, kompiuteris ir dar keli dekoracijai ar darbo patogumui skirti daiktai. Tuo tarpu „HUB“ siūlo mums įsivaizduoti kavinės su bevieliu internetu ir biuro derinį. Šis derinys sąlygoja galimybes būti unikaliu, apsuptam žmonių, nesuvaržytam, pripažintam. Grupė ini- ciatyvių žmonių jau šiai dienai yra subūrę penkiasdešimt „HUB“ narių, kurie dirba priimtinomis sąlygomis, tačiau jie vis dar laukia prisijungiant ir kitų. Vienu iš jų galėtum būti tu, studente, kuriam yra priimtina savarankiško darbo forma, o dirbti namuose tiesiog nepatogu.

HUB Kaune„HUB“ Kaune savo duris atvėrė 2011

metų vasario mėnesį Architektų namuose, Vilniaus g. 22. Iniciatoriumi tituluotas Tomas Kažemėkas. Įžengus į šią erdvę pajunti, kad čia nėra jokių suvaržymų, gali jaustis jaunu ir iniciatyviu, kad ir kiek tau metų bebūtų. Svarbiausia – tai kuo puikiausia vieta tobulėjimui bei savo idėjų įgyvendinimui. Čia man teko užsukti, nes laimėjau mėnesio abonementą (besidomintys apie konkurso sąlygas galite pasiskaityti „HUB Kaunas“ „Facebook“ puslapyje). Supratau, jog tai kuo puikiausia galimybė imtis iniciatyvos ir daryti tai, ką esu suplanavusi. „HUB Kaunas“ iniciatoriaus Tomo buvau labai šiltai sutikta ir pasveikinta tapusi nare, o mano išreikšta

mintis dėl veiklos planų buvo pasveikinta su paskatinimu ją įgyvendinti su „HUB Kaunas“ pagalba. Nors aš šiuo metu apie savo veiklą pasigirti negaliu, tačiau verta pasakyti, kad jau 20 kauniečių tuo pasigirti tikrai gali. Kaip pavyzdį galiu pateikti „blogerius“, kurie čia rado vietą savo susitikimui. Nevyriausybinės organizacijos ketina čia įgyvendinti savo projektus, o akcija „Darom 2011“ liko dėkingi „HUB Kaunas“ bendruomenei už iniciatyvą ir pagalbą švarinant Kauną.

Kai nežinai nuo ko pradėti…Nors ir subjektyvi nuomonė, tačiau

neabejoju, kad „HUB“ iniciatyva gali tapti kuo puikiausia pradžia idėjų įgyvendinimui, kai kartais nežinai, kur eiti, ką daryti, kur kreiptis patarimo, nuo ko pradėti. Žinoma, kiekvienas atrandame savo laimę skirtin- gose situacijose, tarp skirtingų žmonių, o gal tiesiog skaitydami straipsnį, kuris generuoja idėją tolimesniam tobulėjimui.

Žinau, kad viso straipsnio metu nebandžiau paaiškinti, ką reiškia šis trijų žodžių junginys „HUB“, bet nepaaiškinsiu ir dabar, nes niekas dar to nepadarė. Paliksiu vietos kiekvieno jūsų fantazijai. Tegu ji būna mažas žingsnis link to, ką kiekvienas iš jūsų gali pasiekti baigę studijas. Juk galite sukaupti milijonus, tačiau nebūtinai litų, nes „tą valandėlę, kai imi daryti tai, ką nori, prasideda iš tiesų kitoks tavo gyvenimas“ (Richard Buckminster Fuller).

TemaV. Ruzgys

L. Nikitinaitė

Tą valandėlę, kai imi daryti tai, ką nori, prasideda iš tiesų kitoks tavo gyvenimas

Taigi, gavai diplomą – sveikinu. O galbūt nusprendei dar studijuojant pradėti karjerą – irgi sveikinu už iniciatyvą. O gal nusprendei pristabdyti/nutraukti studijas tam, kad susirastum darbą? Nesvarbu. Jei vienintelis klausimas tavo galvoje, kaip gauti darbą, ir jeigu nesiruoši pradėti savo verslo bei ieškotis investuotojų savo neįtikėtinai idėjai, o nori karjeros, tai pabandysiu tau padėti. O man padėjo KTU Karjeros centro rengti seminarai – būtinai užsukite į juos ir jūs.

PerspektyvosPradėsime nuo sunkiausio klausimo bet

kurioje kelionėje – ar verta? O tiksliau, ar verta ieškotis darbo Lietuvoje, ar geriau tiesiog išvykti į užsienį? Drąsiai galiu teigti, kad visi žino neigiamus argumentus, taigi palikime juos laikraščiams ir televizijai. Pakalbėkime apie pozityvesnius dalykus. Lietuvos vyriausybės strateginiai šalies tikslai (tiems kas dar jų nežino) – iki 2015 metų tapti Šiaurės Europos paslaugų centru, o iki 2020 metų – inovacijų centru.

Tai nėra vien tik tušti politikavimai. Barclays paslaugų centro Lietuvoje įsteigimas yra vienas iš požymių, kad tai vyksta. Pritraukiami ir kiti žymūs investuoto-jai, pavyzdžiui, Lietuvoje įsteigtas IBM tyrimų centras (tokios įmonės po bananų kraštus nesivalkioja). Kodėl investuotojai turėtų rinktis Lietuvą? Pigi darbo jėga. Lietuvoje vidutinis atlyginimas yra tarp mažiausių Europos Sąjungoje (ES), pragyvenimas taip pat nėra brangus. Taip pat Lietuvos pirmavi-mas Europoje interneto greičiu, taip pat platus mobilaus ryšio vartojimas ir elektroninių paslaugų plitimas.

Tačiau internetas ir kompiuteriai dar nėra viskas. Lietuva yra puikioje strateginėje pozicijoje, kur susikerta Rytai, Vakarai ir Šiaurė. Klaipėda – šiauriausias neužšąlantis

uostas rytų Baltijos jūroje. Taip pat pas

mus yra seni rusiški traukinių bėgiai. Kodėl tai gerai? Kinija norėtų kuo greičiau savo prekes eksportuoti į Europą, o laivai labai lėtai plaukioja. Nuo Kinijos prekės be sustojimo traukiniais galėtų pasiekti Lietuvą, o iš čia – likusią Europą. Štai jums ir perspektyva.

Sveiki, aš ieškau darbo...Laikas susirasti sau karjerą. Jeigu iki šiol

nežinojote ką norite veikti, nenusiminkite. Patarimų ką daryti tokiu atveju yra daug, vienas iš jų – pasiimkite popieriaus lapą ir:

1) Užrašykite 5 dalykus, kuriuos mėgstate daryti.

2) Užrašykite ką norite pasiekti karjero- je/gyvenime. Sukurkite 5 metų planą.

3) Paklauskite draugų, kas jų nuomone jums sekasi.

4) Pagalvokite ko papildomai jums gali prireikti išmokti.

5) Veikite!5 punktas svarbiausias. Ieškotis darbo galite standartinėse svetainėse cv.lt, cvmarket.lt, cvonline.lt ir kitur.

Trumpai apie CV. Rašydami jį būtinai nurodykite dominančio darbo pobūdį. Rašant konkrečiam darbo pasiūlymui, kuo aiškiau nurodykite, kokio darbo pageidau-jate, ir nesiųskite CV į visas pasitaikančias pozicijas – nesirenkate jūs, nesirinks ir jūsų. Nesigėdykite nurodyti bet kokios darbo patirties, nesvarbu, kur ji buvo atlikta, pavyzdžiui, šlavėjas Danijoje, indų plovėjas Šveicarijoje. Taip pat nurodykite savo visuomeninę veiklą – tai parodys jūsų aktyvumą. Taip pat nebūtina pridėti nuotraukos prie CV – jeigu neturite tinkamos, tai geriau jokios. Ir būtinai pasitikrinkite teksto gramatiką – „klajdos galji sjudjarryti plasta yspjudy”.

Drebančios kojos, prakaituojantys delnai…Sveikinu dar kartą – jus pakvietė į pokalbį

dėl darbo. Nusiraminkite. Svarbiausia išlikti ramiam. Prieš eidami į pokalbį sukaupkite kuo daugiau informacijos apie įmonę, gerai apmąstykite poziciją, į kurią pretenduojate, perskaitykite savo CV ir motyvacinį laišką ir išgerkite arbatos, kad nusiramintumėte. Jeigu pokalbio metu visgi jaudinsitės, giliai įkvėpkite. Jokiu būdu nekalbėkite nieko blogo apie savo buvusius darbdavius, nepasakokite ilgų istorijų, nepasimeskite ir nepulkite į gynybą, jeigu jums užduos provokuojančių klausimų, pavyzdžiui: jeigu esate protingas ir sumanus, kodėl nesate turtingas? Atsakymas: jei visi turtingi yra protingi, kodėl kai kurie bankrutuoja?

Ką manote apie gatvės prekeivius ar valkatas? Atsakymas: Que sera, sera.

Vietoje pabaigosJeigu vis dar šveičiate patogiuosius

universiteto suolus, yra dar dalykų, kuriuos galite padaryti tam, kad užtikrintumėte sau puikią ateitį ir gerą darbą:

– Mokykitės užsienio kalbų (bent 2 mokėti itin gerai).

– Įgykite praktikos. Jeigu niekur nesiseka susirasti darbo, pasiūlykite darbdaviui, kad galite 3 mėnesius dirbti be atlyginimo (tikrai priims).

– Pasinaudokite daugybe programų, tokiomis kaip IAESTE stažuotės, Erasmus praktika.

– Savarankiškai mokykitės. Reikalaukite žinių, o ne popieriaus.

– Turėkite teigiamą požiūrį.

Sėkmės!

Tema

R. Jurgelaitis Z. Bagdonas


Z. Bagdonas

Lietuva niekada nebuvo labai patraukli užsienio investuotojams, o sunkmečiu tiesioginių investicijų srautai buvo mažiausi, palyginti su kitomis Baltijos šalimis – Latvija ir Estija. Ekonomistų teigimu, tiesioginės investicijos padėtų spręsti ir vieną opiausių mūsų krašto problemų – vis dar augantį nedarbą, taip pat kritusį vidaus vartojimą, be to, sumokami mokesčiai padėtų pildyti valstybės biudžetą.

Kaip prisivilioti investuotoją?Lietuva investuotojams yra

patraukli dėl aukštos kvali�kacijos specialistų (trečdalis lietuvių yra įgiję aukštąjį išsilavinimą), puikiai išplėtotos infrastruktūros ir kitų šiuo metu verslo aplinkos gerinimo priemonių.

Norint prisivilioti užsienio versli- ninkų reikia turėti ką jiems patrauk-laus pasiūlyti – gerai išplėtotą energe-tikos bei transporto infrastruktūrą, pigią ir kvali�kuotą darbo jėgą ar mokesčių lengvatas ir pan. Tik sumažinus mokesčius ateis investici-jos, tačiau mūsų krašte mokesčių lygis yra vienas žemiausių, jei turėsime omenyje kitas Europos šalis. Tad kodėl Lietuvoje vangiai investuojama? Rimtiems investuotojams svarbu, kaip valstybė funkcionuoja – ar joje yra rimtas makroekonomikos valdymas ir pan. Ši krizė rodo, kad mūsų makroe-konomikos politinis vaizdas yra primityvus. Rimtas investuotojas neina į tokią valstybę. Investuotojams taip pat svarbu, kokia šalyje energe-tikos bei transporto infrastruktūra. Jeigu ji kelia abejonių, tai ir norinčiųjų investuoti nėra. Kas kita yra „nerimtas“ kapitalas, kuriam labai patinka dirbti šešėlinės ekonomikos sąlygomis, kai galima nupirkti valdininką ar politiką. Kai atidarys, pavyzdžiui, Šveicarijos banke slaptas sąskaitas, tuomet sužinosime, kas labiausiai praturtėjo, pardavę mūsų šalies turtą užsieniečiams.

Išskirtinių sėkmės istorijų nebūna

Įvertinus mūsų krašto ekonomikos struktūrą bei tam tikras rinkos savybes negalima tikėtis išskirtinio investicijų srauto. Tai nulemta tokių dalykų kaip nedidelė rinka, palyginti mažas darbo jėgos potencialas, juolab įvertinus gyventojų senėjimo ir emigracijos

procesus. Neigiamą įtaką daro ir neturtingi kaimynai, o geogra�niu atžvilgiu kur kas geriau investuoto-jams gali atrodyti Estija. Ji glaudžiai bendradarbiauja su Suomija, su kuria sieja geri tiek kultūriniai, tiek ekonominiai ryšiai.

Reikėtų ypač intensyviai kurti priemones, kurios padėtų pritraukti investicijų, nes būtent tai šiuo metu aktyviai daro mūsų kaimynė Lenkija, kuri vien savo rinkos potencialu traukia investuotojus. Lietuvos padėtis yra ypač gera, tačiau mes tuo kol kas nepasinaudojame.

Lietuvoje labai gerai išplėtota IT infrastruktūra, todėl pirmiausia reikėtų išnaudoti šią sritį. Reikia vengti tokių investicijų, kurios susirenka geriausius tos srities specialistus ir neugdo naujų. Dėl to nukenčia kitos šios srities lietuviškos įmonės.

Skaičiai kalba už saveLietuvos valdžia labai stengiasi

pritraukti kuo daugiau investuotojų į šalį: šiuo metu aktyviai dirbama prie 28 investicinių projektų, kurių planuo-jama vertė – 846 mln. litų. Surengti 35 potencialių užsienio investuotojų vizitai į Lietuvą iš JAV, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Vokietijos, Italijos ir kitų šalių. Suorganizuotos 5 investicinės misijos užsienyje (Jungtinėje Karalystėje, Airijoje,

Norvegijoje, Nyderlanduose, Danijoje) bei dalyvauta investiciniuose seminaruose. Buvęs Ūkio ministras Dainius Kreivys kartu su premjeru lankėsi JAV, kur šalia kitų svarbių reikalų buvo sprendžiami ir galimų investicijų klausimai.


D. Gudeika

Verta žinoti

Faktai ir realybėStatistikos departamento

duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos 2010 metų sausio 1 dieną sudarė 33,28 mlrd. litų. Vidutiniškai vienam šalies gyventojui teko 9997 litai tiesioginių užsienio investicijų.

Daugiausia yra investavę Švedijos investuotojai – 3,93 mlrd. litų, Lenkijos – 3,49 mlrd., Danijos – 3,47 mlrd., Vokietijos – 3,45mlrd., Nyderlandų – 2,27 mlrd., Estijos – 2,16 mlrd., Rusijos – 2,15 mlrd., Suomijos – 1,58 mlrd. litų. Tiesioginės investicijos iš 27 ES valstybių narių sudarė 26,2 mlrd. litų, iš NVS (Nepriklausomų valstybių sandrauga) šalių – 2,33mlrd. litų.

Kada gi Lietuva taps patraukli investuotojams?!

Galvojant apie savo ateitį, reikia galvoti ir apie tai, kaip mes jausimės senatvėje. Dažnai girdime, jog sveikata yra didžiausias turtas, o močiutės tik ir įnikusios į įvairias „sveikatinimo“ televizijos laidas bei žurnalus. Studen-tas, aišku, neturi tiek laiko gilintis į sveikatos niuansus, tačiau reikia suprasti, kad sveikata reikia pradėti rūpintis jau dabar, o ne senatvėje.

Studentams dietų nereikiaDaugelis žmonių linkę sureikšminti

dietą ir mano, kad gerą savijautą lems tik viena speciali agurkų, riebalų ar smėlio dieta. Kategoriškai rekomenduoju atsisakyti smėlio dietos. O realiai yra du kriterijai, į kuriuos reikia kreipti dėmesį: maisto kiekybė ir maisto kokybė. Maisto kiekis, išreiškiamas džauliais ar kalorijomis, yra nustatytos energetinės normos, kiek kokia amžiaus ir socialinė grupė turi suvartoti maistinių kalorijų. Kadangi dauguma jaunimo esate sveiki, tai siūlyčiau nesukti sau galvos dėl kažkokių normų, o vadovautis paprastu principu: valgyk, kiek nori. Kitas aspektas – maisto kokybė. Čia daugumą studentų reikia mušti per nagus, nes dauguma mūsų yra linkę valgyti kasdien tuos pačius produktus. Dietologai rekomen-duoja vartoti kuo įvairesnį maistą ir aš visiškai jiems pritariu. Žmogui būtina gauti pakankamą kiekį vandens, angliavandenių, baltymų, riebalų, elektrolitų ir vitaminų, taigi ant jūsų stalo turėtų būti ir grūdų, ir mėsos, ir salotų, ir lašinių, ir pomidorų, ir špinatų. Matematika paprasta: kuo įvairesnės kilmės maistą valgysi, tuo didesnis šansas, kad gausi visų reikalingų elementų tinkamas dozes.

Maisto papildai ir judėjimasAišku, esate girdėję apie maisto

papildus ar paprasčiausius vitaminus. Žiemą, žalumynams kainuojant brangiai bei trūkstant saulės šviesos, vitamino C, A, D, E preparatai galėtų būti vartojami. B grupės vitaminai vartotini po sunkių ligų, norint greičiau atkurti prarastas organizmo jėgas, tačiau normaliai maitinantis jų trūkti neturėtų.

Vienas iš amžinos jaunystės vaistų yra judėjimas. Yra teorija, kad žmogus

visą dieną turėtų palengva bėgti. Pažvelkite į darželinukus, jie taip ir elgiasi, laksto laksto ir laksto. Žvėrys miške irgi nesėdi auditorijose, o laksto laksto ir laksto, ir tikrai didele grupe „poniškų“ ligų, tokių kaip nutukimas, podagra, depresija, neserga. Taigi, dauguma ligų kyla nuo sėdėjimo auditorijose, troleibusuose, automobi-liuose, prie kompiuterio. Rekomen-duoju: padėk „Njuspeipį“ 10 minučių į šoną ir varyk pabėgioti.

Taisyklingas sportasKaip taisyklingai sportuoti, klausiate

jūs? Profesionalai galite praleisti šią pastraipą – patarimai mėgėjams. Taisyklė kaip ir su maistu: daryk viską tiek, kiek tau yra malonu. Svarbiausia yra daryti. Sveikatos požiūriu daug naudingesnės yra aerobinės treniruotės, tokios, kai palengva dirba visas raumenynas, o kvėpavimo ir širdies susitraukimo dažnis yra nuosaikiai pakilęs. Taigi, labai sveika yra bėgimas, plaukimas, slidinėjimas ar važiavimas dviračiu ir kelios dešimtys atsispaudimų per dieną rankų ir krūtinės raumenų tonusui palaikyti. Tiek turėtų tikrai užtekti, kad jaustumeis gerai. Svorių salė nėra labai naudingas dalykas, jeigu tu papildomai nedarai aerobinių treniruočių: kilnojant svarmenis gerai dirba periferiniai raumenys, tačiau širdis vargsta.

Pro�laktinis vizitasBobutės taipogi labai mėgsta eiti pas

gydytojus. Jaunam žmogui derėtų įsiminti: medicina lemia tik dešimt procentų žmogaus sveikatos lygio, tuo tarpu gyvenimo būdas lemia penkiasdešimt. Kita lemia paveldėjimas ir aplinka. Taigi, vertėtų labiau kreipti dėmesį į gyvenimo būdą, o ne ramstyti sienas poliklinikose. Tiesa, pro�laktiniai vizitai yra reikalingas dalykas, ir šiuo atveju pilnai užtenka klausyti ministeri-jos, t.y. eiti pas gydytoją kartą per metus.

*Algirdas yra antro kurso Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentas, laisvu laiku nuo egzaminų ir ligonių kankinimo parašantis į „Njuspeipį“.


TemaA. Musneckis

R. Jurgelaitis

SVEIKATOS UŽKABORĖLĖsu linksmuoju būsimu mediku Algirdu*

Apie apklausąApklausoje dalyvavo 840 studentų, iš kurių net 71 % buvo moterys, todėl nusprendėme apklausą pavaizduoti moterišku siluetu. 46 % respondentų iš KTU, 24 % iš VDU, 14 % iš Vilniaus kolegijos, 6 % iš VPU, likę iš kitų aukštųjų mokyklų. 96 % apklaustųjų yra tarp 18 ir 25 metų amžiaus. Apklau-sos rezultatus rasite mūsų svetainėje www.njuspeipis.lt.


Verta žinotiB ū k k a r t u A. Suchova

E. Kuodytė

Kaip manai, ar šie laiptai, kuriais dabar žengi, tau būtų taip pat lengvai įveikiami, jei turėtum judėjimo, regėjimo ar kitokį sveikatos sutrikimą? Tikriausiai ne. Juk tai, kas vieniems taip paprasta, kitiems – sunkiai pasiekiama. Visgi teisę kažko siekti ir pasiekti turime visi vienodą ir lygią.

Neįgaliųjų studentų gretos retėjaLietuvos studentų sąjungos (LSS) tyrimo

„Neįgalieji aukštajame moksle 2011“ duomenimis, negalią turinčių studentų skaičius nuo praėjusių metų pradėjo mažėti. Tyrimui duomenis pateikė 35 Lietuvos privačios ir valstybinės aukštosios mokyklos. Rezultatai tokie: Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoja 944 neįgalūs studentai, t.y. 82-iem mažiau nei 2010 metais. Daugiausia studentų su negalia studijuoja Vytauto Didžiojo universitete – net 127, Vilniaus universitete – 112, Kauno technologijos universitete – 70, Vilniaus kolegijoje – 66, Šiaulių universitete – 65. Neįgaliųjų, siekiančių aukštojo išsilavinimo Lietuvoje, gretos retėja ir tai tikrai nedžiugina. Tyrimo rezultatai rodo, jog pačių neįgaliųjų tikrai nemažėja, ir tai verčia susimąstyti, kas įtakoja tokių skaičių kitimą. Galbūt Lietuvos aukštasis mokslas mažiau patrauklus neįgaliesiems? O gal aukštosios mokyklos vis dar nepasiruošusios priimti negalią turinčių asmenų?

Nesunku pastebėti, kad aukštosios mokyklos, prisitaikydamos prie norinčių studijuoti neįgaliųjų, dažniausiai apsiriboja aplinkos judėjimo negalią turintiems asmenims pritaikymu: įrengia liftus ar specialius suolus auditorijose. Tačiau kur dėmesys regėjimo, klausos ar kitokią negalią turintiems asmenims? Juk šie taip pat sudaro nemažą dalį neįgalių studentų (pvz. 15 % studijuojančių neįgaliųjų sudaro aklieji). Daugiau nei pusė Lietuvos aukštųjų mokyklų prie studentų su negalia yra prisitaikę tik iš dalies – tai atskleidė LSS tyrimas. Ir šiuo atveju pasiteisinimas, jog tam stinga lėšų, nėra visiškai tinkamas, kadangi visiems puikiai žinoma, jog Europos Sąjunga ypatingai remia šią sritį ir suteikia galimybes ją plėtoti. O plėtoti šią sritį, akivaizdu, vis dar yra kur, orientuojantis ne tik į �zinės studijų aplinkos pritaikymą, bet ir į studijų programų keitimą bei integravimą.

Kova su vėjo malūnaisBe studijų sąlygų pritaikymo stokos

negalią turintysis susiduria ir su kitais jį varžančiais veiksniais. Vienas iš jų – kliūtys

įsiliejant į visuomeninį, kultūrinį gyvenimą. Nors garsiai kalbama apie lygias galimybes ir teises, visgi neįgaliųjų galimybės praleisti laisvalaikį ar praplėsti akiratį išties siauros. Viešoji erdvė vis dar nėra pilnai pasirengusi priimti negalios žmonių ir tai geriausiai patvirtina tarp neįgaliųjų sklandanti nuomonė, jog jiems visiškai pritaikyti tik Vilniaus ir Kauno „Akropoliai“. Dėl nepritai-kytos aplinkos tokiam žmogui savarankiškai atvykti į tam tikrą renginį kartais tiesiog neįmanoma. Štai čia ir prasideda donkichotiška kova su vėjais, dažnai negalios žmonėms atrodanti beprasmė ir reiškianti atstūmimą. Retas kuris susimąstome, kiek įvairių kliūčių neįgalieji sutinka per dieną, o kur dar daugumoje visuomenės vyraujantis speci�nis požiūris į negalią, vertinantis tokį žmogų tik kaip vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų visumą, kas tikrai nėra tikslinga.

Logotipas, skelbiantis vienybęKartais neįgaliajam pritrūksta ne tiek

pastangų, kiek informacijos. Tam tikslui buvo sukurtas logotipas „Būk kartu“, kuriuo informuojama, jog tam tikra renginio vieta ar kitos įstaigos yra pritaikytos neįgaliesiems. Jei prie logotipo nurodyti kontaktai, tai reiškia, jog renginys nėra visiškai pritaikytas negalios žmonėms, tačiau susisiekus su atsakingu asmeniu jie bus pilnai aprūpinti reikiama pagalba, tad nekils jokių nesklandumų. Visos įstaigos, organizacijos ar renginius organizuojantys asmenys „Būk kartu“ logotipą naudoti gali savo reklaminiuose plakatuose, skrajutėse, internetinėse svetainėse, taip pakviesdami neįgaliuosius prisijungti. Logotipas simboli-zuoja ėjimą į priekį, bendro tikslo siekimą bei pagalbą vienas kitam žengiant to tikslo link. Jis skelbia savitarpio supratimą, vienybę, o kiekvienam žmogui su negalia garsiai taria: „Ateik, pabūk kartu su mumis. Tu čia esi laukiamas!“. Būk kartu.

Ar galime krepšinį vadinti antrąja religija?

_

„Sweetsalt“ –

Kaune kokybiškos muzikos projekte „Barcode“ susitikome su alternatyvios muzikos atstovais, jaunimo tarpe ganėtinai žinoma grupe „Sweetsalt“, kurios nariai – vokalistas Rokas, gitaristas Romanas, būgnininkas Mindaugas bei bosistas Vytautas – sutiko pasikalbėti prieš koncertą ir pasidalinti patirtimi su „Njuspeipio“ skaityto-jais.

Kaip susikūrė grupė ir iš kur kilo „saldžios druskos“ pavadinimas?

Rokas: „Saldžios druskos“ pavadinimas kilo spontaniškai, tiesa, yra daug legendų, tačiau niekas jų taip ir neišaiškino.

Romanas: Esmė yra tokia, kad jie buvo labai girti.

Rokas: Kūrybiškai nusiteikę buvom. O susikūrėm prieš 4 metus. Galima sakyti, grupė

susikūrė iš naujo. Pradėjom dabar antrą etapą, labai sėkmingai su albumo išleidimu, kurį pristatėme didžiausiuose Lietuvos miestuose.

Mindaugas: Pakruojyje, Širvintose (garsiai juokiasi grupės nariai – aut. past.)

Gal turite idealus, kurie padarė įtaką jūsų muzikai?

Rokas: Mes nesivaikome visokių madų, kažkokių atlikėjų, tiesiog kuriame tai, kas mums patinka. Gera nuotaika dažniausiai yra pagrindi-nis receptas.

Romanas: Šiaip grojame, ką mums Rokas dažniausiai liepia (garsiai juokiasi – aut. past.). Vis tiek man atrodo, kad bet kokiam muzikantui daro įtaką ta muzika, kurios jis klausosi. Pas mus visi klausosi labai skirtingos muzikos. Galbūt dėl to dabar atėjo toks etapas, kai bus šiek tiek kitokios dainos, nes kiekvienas grupės narys įneša savo šviežumo ir kitą stilių.

Jūs, Rokai, vienintelis buvote nuo grupės gyvavimo pradžios iš dabartinės sudėties?

Rokas: Taip, aš esu įkūrėjas

Romanas: Dėl to jis mums ir liepia, ką groti.Rokas: Metus buvome neaktyvus, tiesiog

buvo kūrybinė krizė.Romanas: Nevaisingi.

2010 m. pasirodė jūsų debiutinis albumas „Jie man sakė“. Ar labai džiaugėtės?

Romanas: Be abejo, kiekviena grupė džiaugiasi išleidusi pirmą, antrą arba trečią albumą. Bet turbūt pirmasis albumas, kaip ir kiekvienas pirmas kartas, būna įsimenantis. Turėjom labai daug reikalų su tuo albumu, nes karpėm pirmuosius egzempliorius patys. Buvo labai daug vargo, bet malonaus vargo. Tikimės, kad ne pirmas ir ne paskutinis.

Rokas: Ne tik džiaugėmės tuo metu, kai išleidomealbumą – bet jo labai norėjome prieš tai.

Romanas: Toks išlauktas ir išnešiotas kaip

kūdikis.Vytautas: Tik pavėluotas gimdymas.Romanas: Na, nieko tokio, svarbu, kad gimė.

Tikimės, kad kiti greičiau.

Reikšmingiausias įvykis grupės gyvavimo istorijoje?

Romanas: Kelionės yra labai įsimintinos. O grupei svarbiausias MTV konkurso laimėjimas – klipą nusi�lmavome.

Rokas: Bet vis tiek čia pereitas laikotarpis. Dabar daugiau reikėtų kalbėti apie pastaruosius pusę metų, nes dabar grupė yra atgimusi, braunamės po truputėlį į sceną. Tikimės parodyti gerų rezultatų.

Klausimas Rokui, kaip jauteisi būdamas vienoje scenoje su tokiomis žvaigždėmis kaip „The Prodigy“, „Kaiser chiefs“, „Timbaland“?

Rokas: Jausmas iš tiesų geras. Per daug to nesureikšminau, buvom pakviesti į festivalį. Buvo smagu dalyvauti kaip muzikantui – tai didelis potyris.

Romanas: Na, žodžiu, žvaigždės gyvenimas

–pagroja „The Prodigy“, po to tu eini pagroji (juokauja Romanas – aut. pas.).

Kuo jūsų grupė išsiskiria?Romanas: Na, visų pirma išsiskiria tuo, kad

juokiasi labai daug. Nesistengiame išsiskirti. Mes tiesiog grojame savo muziką, įdedame visą save. Koncertuose stengiamės sukurti gerą atmosferą. Ir aš visada sakau, jei mano muzika, kurią aš groju, patinka bent vienam klausytojui, vadinasi, tai jau yra gerai. Manau, jog grupės, kurios stengiasi, kurios groja gyvą muziką, yra vertos pagarbos.

Apie ką jūsų dainų tekstai?Rokas: Dažniausiai aš rašau dainų žodžius –

apie gyvenimą.Romanas: Daugiausiai Rokas apie buvusias

panas groja.

Rokas: Na, pora dainų yra (juokiasi visi – aut. past.).

Kaip vyksta muzikinis procesas?Romanas: Aš manau, kad niekada nereikia

„gimdyti“ muzikos per prievartą, nes rezultatas gaunasi visai kitoks. Dažniausiai idėja gimsta tiesiog grojant vienam, tada tą idėją atneši ir parodai kitiems grupės nariams, kurie įsijungia į kūrybos procesą.

Kokie jūsų ateities planai?Romanas: Norėčiau, kad ateitų kūrybinis

momentas mūsų grupei ir parašytume daug nuostabių dainų ir nustebintume patys save.

Paskutinis žodis?Romanas: Aš turiu paskutinį žodį, bet iš

pradžių noriu padėkoti. Dėkoju...Vytautas: Mamai, tėčiui (pertraukia Romaną

– aut. past.).Romanas: ...organizatoriams, kad pakvietė

mus šiandien pagroti čia. Ir paskutinis mano žodis – myliu, bučiuoju ir iki.

A.Žilinskas D.Ruzgys

šiek tiek saldžiau su druskos prieskoniu

Naujoji grupės „Sweetsalt“ komanda


Interviu


Pumpuojama teorija į galvą 3, 4 ar net daugiau metų. Finale puošiame savo kambario sieną popieriumi – studijavimo baigimu tai vadinasi. Kokia popieriaus vertė? Ką nuveikti su juo galima? Atsispausdinau, kainavo tik 15 ct, bandžiau mašinos langus valyti – netinkamas. Ir nežinau, ką nuveikti su juo dar.

Šiandien šlavėjo darbui reikalin-gas aukštasis išsilavinimas: būtini statybų ir architektūros diplomai – statinio struktūros bei šveičiamo grindinio išmanymas; kaipgi be valymo ir blizginimo diplomo – būtina mokėti, kaip tinkamai laikyti šluotą, kokiu kampu ir kokiais mostais šluoti. Nelabai juokinga, kai teisę baigusi mergina būtent tuo ir užsiima, tačiau nesuprantu, kaip ji buvo priimta be paminėtų diplomų. Geras pasiūlymas eiti ten, kur valdžia – į „Takeši pilį“. Ten patenka visi:

nusikaltėliai, šou veidai ir kiti klounai, kurie vėliau sėdėdami išvertę bambas vagia ir spjaudo, o tam net krimst mokslų nereikia.

Reikėtų įkurti naują universitetą, žinant, kad čia Lietuvoje ir taip dar jų neužtenka. Net jau ir užsieniečiai, matyt, mano, kad čia siekiama kiekvienam Lietuvos gyventojui bent po vieną tokį pastatyti. Jame būtų galima studijuoti Apeninų ir Pirėnų ūkio, Skandinavų statybos bei ūkano- tosios „arbatų pertraukėlės salos“ šiltnamio mokslus. Deja, šios studijos prilygtų medicinos studijų kainai, tad norint už jas susimokėti paprastam mirtingajam, teks pirmiausia atlikti praktiką be svarbių teorijos žinių, stovint ant svetimos žemės ir skinant apelsi-nus ar prisilenkus renkant braškytes ir kopūstėlius. O vėliau baigus universitetą gauti gražų rėmelį su kokybišku popieriumi

šiek tiek geresniu nei tualetinis popierius. Gaila, bet Brėtanės vynuogynų mokslų nebus, kadangi lietuvio rankos nesutver-tos rinkti brangaus vyno vaisių, o tinkamiausios jos tik kimšti dešras kanopomis.

Studijuoti neverta, o kam kankintis, jei vis tiek 2012 metais ateis pasaulio pabaiga, kurią išpranašavo majai. O jais nereikėtų abejoti, juk tai – senovės civilizacija, kaip sakoma – senas daug žino. Įdomu, ar jie apie savo pačių išnykimą žinojo? Na, kad ir kaip ten bebūtų, ar sumaišyta pasaulio pabaigos istorija ar pačių majų, jei jau ir toliau gyvensime, tada galėsite gailėtis, kad negraužėte įvairiausių miškuose randamų medžių šaknų arba krūmynų šakelių, na, aišku, po to vaisiai lauktų. Ne, ne saldūs jie, o dar pusžaliai, iki saldžiųjų teks dar ne vieną medį dantimis nugenėti.

Teks pirmiausia atlikti praktiką be svarbių teorijos žinių skinant apelsinus

Minties Grūdas

D. LukštaA. Žilinskas


Programa „Renkuosi mokyti!“ – tai pirmoji Lietuvoje ilgalaikė privati verslo iniciatyva, siekianti įkvėpti pokyčius Lietuvos švietimo sistemoje. Trejus metus trunkančios programos tikslas – pritraukti pačius geriausius aukštųjų mokyklų absolventus, kurie dvejus metus, baigę studijas, dirbtų mokytojais.

Apie programąPravėrus Lietuvos mokyklų duris,

kiekvienas pasigendame entuziastingų žvilgsnių, įkvepiančių minčių bei drąsių idėjų. Kyla klausimas kodėl? Galbūt jaunas žmogus, neseniai palikęs mokyklos suolą, nesiryžta į mokyklą grįžti antrą kartą, nors šiuo atveju kitu amplua – būti mokytoju. Remiantis apklausos duomenimis, 60 % paauglių prisipažįsta mokyklose pati- riantys psichologinį nesaugumą, patyčias, grasinimus ir smurtą. Dėl šių priežasčių mokiniai nenoriai mokosi, praleidžia pamokas ir kon�iktuoja ne tik su tėvais, bet ir su mokytojais. Visa tai parodo, jog mokyklose vaikams trūksta pedagogų dėmesio ir rūpesčio.

Reaguodama į susidariusią padėtį bei tyrimais įrodytą faktą, jog mokinių savijauta bei pasiekimai mokykloje ypač priklauso nuo konkretaus mokytojo, programa „Renkuosi mokyti!“ siekia į mokyklas atvesti jaunus profesionalius žmones, kurie yra pasiruošę padėti kiekvienam vaikui, o ypač tiems, kuriems reikia įkvepiančio pavyzdžio, palaikymo ar nuoširdaus dėmesio.

Ką siūlo programa „Renkuosi mokyti!“

Rinktis vieną prasmingiausių darbų, kuriame nė viena diena nėra tokia pat kaip

ankstesnioji. Rinktis karjerą ir perspektyvas. Rinktis pažangiai mąstantį ir patirtimi besidalijantį darbdavį. Toks dažno šiandien mokslus baigiančio studento pasirinkimas ir programos „Renkuosi mokyti!“ pasiūlymas. Taip pat programa siūlo:

• Dvejų metų trukmės darbo programą aukštųjų mokyklų absolventams.

• Studijas, suteiksiančias mokykloje dirbančiam pedagogui privalomą mokytojo kvali�kaciją.

• Lyderystės mokymą: įgyti pranašumą būsimai karjerai.

• Du profesinius kelius: galimybę tęsti mokytojo darbą arba ieškoti naujų iššūkių kitoje srityje.

• Užmegzti ryšius su pažangiomis įmonėmis – programos partnerėmis.

Kaip vykdoma programa?Programa „Renkuosi mokyti!“ trunka

dvejus metus. Kiekvienais metais vyksta vis nauja kandidatų atranka ir prasideda naujas dvejų metų ciklas. Dalyvius, įveikusius konkursą, programa įdarbins įvairiose Lietuvos mokyklose, didžiausią dėmesį skirdama mažesnių miestelių ugdymo įstaigoms, kuriose labiausiai stinga jaunimo ir yra daugiausia socialiai pažeidžiamų vaikų.

Programos tikslas„Renkuosi mokyti!“ siekia atvesti į

mokyklas jaunus motyvuotus žmones, pasiruošusius ir gebančius skirti asmeninį laiką, jėgas ir dėmesį ten didžiąją laiko dalį praleidžiantiems vaikams. Nuo 2010 metų programa praplėtė dalyvaujančių mokyklų ratą, į jį įtraukdama ir profesines mokyklas, kuriose labai trūksta jaunų, savo pavyzdžiu įkvepiančių pedagogų. Bet kaip ir anksčiau

programa daugiausia dėmesio skirs nuo didžiųjų miestų nutolusioms mokykloms, kuriose gyvena gerokai daugiau vaikų iš socialiai pažeidžiamų šeimų, o jiems ypač reikalingas supratingo pedagogo dėmesys ir rūpestis.

Dalyvės akimis Norėdama sužinoti su kokiais

sunkumais ir iššūkiais susiduria „Renkuosi mokyti!“ programos dalyviai, pakalbinau Kelmės J. Graičiūno gimnazijos mokytoją Liną Jankauskaitę ir paklausiau apie programos privalumus ir trūkumus. Mokytojos teigimu, didžiausias ir svarbiausias pliusas – bendraminčių palaikymas: „Abejoju, ar būčiau ištvėrusi pirmuosius darbo mėnesius be žmonių, kurie gyveno tomis pačiomis emocijomis, patyrimais ir iššūkiais. Labai svarbu, jog „Renkuosi mokyti!“ mokytojai yra ne tik nuolat palaikomi, bet ir stebimi. Tai neleidžia užsimiršti ir pasirinkti lengviausią kelią mokant vaikus. Tačiau tuo pačiu nuolatinis stebėjimas yra minusas, nes kiekviena asmeninė klaida tampa visos komandos klaida“. Paklausus kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti žmogus, norintis dalyvauti šiame projekte, mokytoja atsakė: „Mano manymu, nuo mokytojo profesijos neatsiejamos šios savybės – noras, užsidegimas, kūrybiškumas, geležinė kantrybė. Taip pat nereikėtų bijoti klysti ir girdėti kritiką, nes vaikai kitaip nei suaugusieji drąsiai ir aiškiai išdėsto, kas jiems nepatinka“.

Jei esi talentingas, iniciatyvus, kūrybingas absolventas, ieškantis galimybių išbandyti save ir pasisemti unikalios patirties, tuomet ši „Renkuosi mokyti!“ programa būtent Tau!

Už bendrabučio lango

Renkuosi mokyti!

G. Daugėlaitė K. Grušelionytė

Pravėrus mokyklų duris retai sutiksime jauną, entuziastingą žvilgsnį

Naujienos ir ateitisRadiacinė tarša pavojingesnė

nei manytaMinint 24-ąsias Černobylio

avarijos metines tarptautinėje genetikos konferencijoje paskelbta žinia, kad apsigimimai ir mutacijos, kilę po 1986 metais balandžio 26 dieną įvykusios nelaimės Ukrainoje, dar tęsis apie 800 metų.

Saulės baterijos mobi- liesiems

Prancūzų kompanijos „Wysips“ specialistai rado būdą, kaip krauti mobilųjį telefoną naudojant saulės energiją. Tam tereikia ant ekrano paviršiaus užklijuoti ploną fotogalvaninę plėvelę. Šis saulės elementas mobilaus įrenginio akumuliatorių turėtų įkrauti per 6 valandas, o kainuotų apie 3 JAV dolerius.

Alus traukinyje?Studentiškiausio gėrimo – alaus,

galbūt greitai bus galima atsigerti ir

traukiniuose: Seimas pradėjo svarstyti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis leistų silpnaisiais (iki 13 % etilo alkoholio koncentraci-jos) alkoholiniais gėrimais prekiauti

vietinio susisiekimo traukiniuose.Daugiau pigių skrydžiųVengrijos pigių skrydžių bendrovė

„Wizz Air“ pradėjo reguliarus skrydžius iš Vilniaus į Stokholmą, Romą, Londoną, Milaną, Eindhoveną ir Barseloną. Tai bus jau antroji pigių

skrydžių bendrovė kartu su iki šiol veikiančia oro linijų bendrove „Ryanair“, skraidinančia ir iš Kauno.

InternetasMuzika be diskų ir

atmintiniųAr žinai, kad gali susidaryti

mėgstamos muzikos grojaraštį ir klausyti visur, kur tik yra internetas, nenaudojant jokios duomenų saugyklos ar laikmenos? Daug muzikos sudėta svetainės www.grooveshark.com serveriuose. Skirtumas nuo Youtube – greitesnis įkrovimas ir mažesnis naudojamų duomenų srautas.

Kai google negelbsti...Norite daugiau faktų ir mažiau

reklamos ieškodami informacijos? Naršyklės lauke vietoj www.google.lt įrašykite www.wolframalpha.com.

Skaičiavimais pagrįsta informacijos paieškos sistema pateikia išskirtinai tik faktus, o ne svetaines. Išbandykite įrašę „Kaunas“ ir „Vilnius“. Daugiau galimybių rekomenduos pati svetainė.


Už bendrabučio lango

„Studentui būtina žinoti“ kampelis

3 kart – ar žinai, kad?1. Smegenys nustoja augti sulaukus 18 metų.

Laimei, galia slypi ne dydyje, ar ne?2. 300 000 000 ląstelių žūsta kiekvieną minutę

nepriklausomai nuo gyvenimo būdo. Tiesa, nors tai atrodo daug, tačiau tai tik 0.0001% iš viso ląstelių kiekio, kuris kasdien atsinaujina.

3. Astronautai be visų kosminių smagumų dar ir paūgėja. Priklausomai nuo laiko, išbūto kosmose, žmogaus ūgis gali padidėti iki 1,5 colio (3,8 cm). Tačiau nuolat nesitreniruojant, kosmoso užkariautojams gresia raumenų suglebimas.

Š. Sakalauskas J. Lekavičius

Ateitis pasiveja net nuo jos nebėgančius

Artėjant atostogoms norisi baigti visus rimtus apmąstymus apie ateitį ir eiti ilsėtis. Arba dirbti. Nebesinori nei mokytis, nei galvoti apie ateitį, nei, tuo labiau, kurti tikslus ateičiai. Tikslai, jei tokių yra, pasibaigus sesijoms ir koliokviumams tikriausiai bus saugiai uždaryti kokioje nors neliečiamoje smegenų kertelėje ir vasarą praleis nekliudomi. Šiaip ar taip niekas negali paneigti, kad gyvename dėl savo ateities. Na, kad gautumėm gerą darbą, kad po kelių dešimtmečių būtumėm turtingi kokio nors verslo savininkai.. Ne veltui tėvai vaikystėje klausinėjo: „Kuo būsi užaugęs?“.

Kuo tikslai skiriasi nuo norų Ilgainiui susikūrėm gyvenimo tikslus,

kurie tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Na, pasak psichologų, taip turėtų būti. O ar yra? „Tikslu vadiname norą, link kurio išpildymo yra tikslingai einama“, o noras – „vidinis poreikis save patenkinti“. Ar tarp jų yra skirtumas? Kasdien nori valgyti, kartais – nusipirkti naują suknelę, mesti mokslus, bet to nedarai, nes..? Šį sakinį leisiu pabaigti Tau pačiam.

Psichologiniai (nusi-)šnekėjimai Nežinia, kiek esate girdėję psichologų

kalbų apie tikslus, bet galiu pasakyti, kad jos gana sudėtingos, ir jei skeptiškai žiūri į psichologiją, gali neigiamai žiūrėti ir į tikslus. Pasak psichologų, „be tikslų žmogus prarastų gyvenimo prasmę“, „tikslai – gyvenimo variklis“ ir panašiai. Tačiau niekas nepasako, kiek jų reikėtų turėti, kaip juos kurti. Galų gale niekas taip ir neatsakė į esminį paauglystės laikų klausimą „Kokia

gyvenimo prasmė?“

Apie gyvenimo tikslus Galima pabandyti atsakyti į šį klausimą.

Kaip bebūtų keista, net šis klausimas turi prasmę. Paauglystė yra tas laikotarpis, kai žmogus ima rimtai kurtis savo tikslus, tuo pačiu ir savo ateitį. O pagrindinį gyvenimo tikslą, kad ir kaip abstrakčiai nuskambėtų, reikia susikurti pačiam. Juk, jeigu tikslus kas nors kurtų už mus pačius, taptumėme nuobodžia ir niekuo neišsiskiriančių žmonių visuomene. O gyvenimo tikslą (tuo pačiu ir prasmę) galima sužinoti atsakius į klausimą, panašų į šį: „Kada galėsiu ramiai ir laimingai iškeliauti į dausas?“. Siaubingas klausimas, žinau, bet atsakius į jį Tu jau turėsi savo gyvenimo tikslą!

O toliau? Atsakęs į paauglystėje kamavusį

klausimą gali keliauti pirmyn – kurtis mažesnius tikslus, padėsiančius eiti svarbiausio tikslo link. Na, kokį darbą nori turėti, kas tau turėtų geriausiai sektis, kokios norėtum šeimos? Galų gale šiuos tikslus susiskirstyk į dar mažesnius, jau žinodamas, kaip juos įvykdysi. Šitaip, kone medžio principu, keliauk pirmyn, kol visi tavo tikslai bus išpildyti!

Kita medalio pusė Žinoma, ne visi tikslai gali būti įvykdomi

– šito taip pat nereikėtų pamiršti. Jeigu domėjaisi – atsimink galybę tų knygų, kuriose sakoma, kad įsivaizduodamas save, jau išpildžiusį savo norą, arba kas vakarą po 10 minučių pasvajodamas apie tai, ko nori, turėsi viską. Fromas savo knygoje „Meilės menas“ tokius skaitalus pavadino „vartotojiškos visuomenės skatinimo

principu“, sakančiu – panorėk ir gausi viską. Ar tokios svajonės gali taip stebuklingai imti ir išsipildyti? Ar panorėjęs laimėti „Teleloto“ milijoną gali jį gauti savaitėlę pasvajojęs? Yra krūvos panašių sėkmės istorijų, tačiau ar verta tikėti viskuo, kas parašyta tokiose knygose arba pavaizduota tokio turinio �lmuose?

Ir vis dėlto... Nuo pat vaikystės mama ir tėtis bandė

įskiepyti mums vieną pagrindinių gyvenimo principų: „Kad gautum tai, ko nori, turi pasistengti“. Vieni šią mintį vaikams skiepydavo aršiau (žodį „pasistengti“ reikėtų paversti žodžiu „užsidirbti“), kiti – silpniau. Kodėl dabar turėjo kas nors pasikeisti? Išliko noras turėti kuo daugiau pinigų, kad galėtum... Nežinia. Turėti gerą namą? Tačiau dingo visa motyvacija stengtis gauti šiuos pinigus ir mėgautis užsitarnautais gyvenimo malonumais. Argi ne dėl to lengvą ir greitą sėkmę žadanti literatūra yra tokia populiari?

Noriu, nenoriu... Tikslai yra kažkas (taip ir neradau

reikiamo žodžio), kas verčia mus judėti pirmyn ir tobulėti. Pastaruoju metu atsiradusi literatūra apie tai, kad viskas yra pasiekiama, galbūt yra teisi. Tačiau ji žada, kad tikslus pasieksite ir pilnavertį gyvenimą turėsite lengvai ir be jokių pastangų (išskyrus vaizduotės lavinimą). Tačiau visos psichologinės normos prieštarauja idėjai, sakančiai, kad gauti trokštamą „žaislą“ galima nepajudinant nė piršto.


Kitu KampuV. Juciūtė G. Žaltauskaitė

Kurkis mažesnius tikslus, padėsiančius eiti svarbiausio tikslo link

Noriu, nenoriu, noriu, nenoriu – o gal reikia?

Odė vasarai

Tim Berg – Seek bromance.mp3

Studentės dienoraštis

Su Viljamu stengėmės gyventi kuo tyliau. Beveik niekas nežinojo, nuo kada mes kartu, kaip atsidūrėme kartu, ką veikiame, kaip mum sekasi ir panašiai. Nelabai daug kas žinojo ir apie mūsų kelionę, kuri, beje, buvo nuostabi.

Tačiau tai nė kiek nepadėjo mūsų planams. Norom nenorom ilgainiui išgirdom apie save įvairiausių įstorijų, neįtikėtinų, kartais juokingų, o kartais net skaudžių faktų. Tai privertė mane susimąstyti.

Ką galvoja žmonės, skleisdami apkalbas? Jei sugalvos idiotišką istoriją, tai ji anksčiau ar vėliau taps realybe? Jei kasdien kartos vieną ir tą patį daugeliui žmonių, tiesa nuspręs apsiversti kūlversčiu? Nežinau, keistos idėjos... Žodžio galia tikrai stipri, bet dažnai, oi, labai dažnai, ji visiškai nenuspėjama, ir apsiverčia prieš tave patį. Kaip ten sakoma – nekask duobės kitam, nes pats įkrisi? Hmm, šiandien kažkoks patarlių maratonas mano galvelėje.

Yra žmonių, kuriems atrodo, kad jų asmeninis gyvenimas turi būti žinomas plačiajai visuomenei, todėl jie savo apatinius skalbia taip, kad visi matytų, girdėtų ir užuostų. Man tai visada atrodė savotiška dėmesio stokos preven-cija, bet tiek to, psichologe šiandien nebūsiu, plius girdėjau, kad tam reikalingas spec. išsilavinimas. Taigi, atsimin-dama bendrosios logikos paskaitas, remiuosi šia premisa ir teigiu, kad tokiems žmonėms atrodo, jog jei jų asmeninis gyvenimas yra visų reikalas, tai toks turi būti ir kitų aplinkinių. Pagalvojusi apie tai, nuleidau rankas – nieko čia nebepakeisi. Lygiai taip pat, kaip ir kalbomis nepakeisi tiesos ,,tarp eilučių“.

Ilgai laukto pavasario spinduliai žaidžia Viljamo plaukuose jam bespardant kamuolį, o aš sėdžiu pavėsy su tušinuku ir blonknotu – matyt, laikas keisti įpročius, nes net ir vasara prabėgs nepastebėta.

Išties, kaip gerai, kad protingi žmonės netiki „pletkais“.Nepamirškite džiaugtis saule – pavėsiai tik trumpam poilsiui. Baste

Katėms neįdomu, ką apie jas kalba pelės

Prie stiprios kavos puodelio pasimaišo vakarykštis laikraštis. Smalsumo sugauta surandu horoskopų puslapį – kažin ar išsipildė bent kruopelė to, kas buvo pranašauta? Tuomet gal verta skaityti šiandienos horoskopą, kad sužinočiau, kas gi manęs laukia? Horoskopą „praryju“ greičiau nei gurkšnį gėrimo.

Tikriausiai kiekvienam bent retsykiais sukirba smalsumas sužinoti apie... ateitį. Tarsi praverti uždraustų durų plyšelį. Vaikystėje nekantraujame užaugti. Svajojame, planuojame ir galvojame. Žaidimais ir juokais jau tuomet mergaitės buria iš gėlių, delno ar kortų. Kiek fantastinių �lmų sukurta! Net laiko mašiną mėginta konstruoti...

Nemėgstu fantastikos, bet štai prietarai, pranašystės istorijoje ar draugės, grįžusios iš būrėjos, įspūdžiai kartais taip sudomina, kad net seilė tįsta. Įžengusi į knygyną nesusilaikau nepervertusi orakulo. Nesvarbu, kad dauguma atsakymų tinkami įvairioms situacijoms, tačiau smagu tikėti žinant kažką apie rūpimą ateities dalį.

O žinai..? Kartą, svajodama apie savo ateitį, regis, pamačiau jos fragmentą. Ir tai nebuvo vaizduotės vaisius, rodės, viską suvokiau, jaučiau... buvau laiminga! Tikėti ar ne – galima rinktis. Bet tądien pasirodė keista, kad tai, ką mačiau, prieštaravo idealams ir tuokart mane supusiems žmonėms. Pasitikdami savo ateitį atitolstame nuo susikurtų idealų. Paauglystėje nusižiūrėti karšti aukštaūgiai šviesiaplaukiai tampa nebeįdomūs, o patrauklūs tik �lmuose. Kasdienybė užgrūdina nesėkmėmis siekiant išvajotų kursų, kelionių ar gyvenimo vingių, kuriuos įsivaizdavome visai kitaip.

Taip susimąsčiau apie ateitį, kad pradėjau tyrinėti kavos likučius vienkartiniame puodelyje... Ech, o jei galėčiau sužinoti rūpimus atsakymus dabar? Būčiau ramesnė. Palikau knygų pasaulį ir užsukau dar vieno garuojančio puodelio kavos. Tik niekaip nesugebėjau įminti, ką sako piešinukai, susidarę kavos paviršiuje. „Turbūt ne man būti būrėja“, – nusijuokiau mintyse ir prisėdau ant pavasarį atgijusios Laisvės alėjos suolelio.

Pro šalį prabėgo maždaug ketverių metų mergytė trumpais geltonpūkiais plaukais. Susimąsčiau, kokia buvau vaikystėje ir kokia tapau. Prisiminiau, kaip rožiniu viršeliu penalą ketinau taupyti dvyliktai klasei. Juk tai, kas vertinga, norisi išsaugoti kuo ilgiau. Prisiminiau, kokią save regėjau po dešimties metų: savarankišką, pasiekusią savo tikslų, patrauklią ir tvirtą... Dalis išsipildė, kita dalis pasikreipė netikėta linkme. Gyvenimas mėgsta juoktis iš to, ką suplanuojame. O Tu, ar mėginai pažvelgti į save iš šalies? O akimis tokio, koks buvai prieš porą, ketvertą metų?

Dabartistai. Nauja reklaminė frazė, įstrigusi ekrane. „...nes Tu gyveni čia ir dabar“. Ar besirūpindami rytdiena, bespėliodami ateitį nepamirštame, kad gyvenimą ragaujame šiandien? Ar mokame džiaugtis šia minute? Gurkšteliu kavos mėgindama pajausti jos skonį. Nežinau... Tam, kad išties išmokčiau gyventi šia diena, gal dar turiu išmokti daugiau lengvabūdiškumo?

Negali pasidėti pagalvės ten, kur griūsi. Negali išvengti žmogaus, kuris įskaudins, kaip ir to, kurį pamilsi. Negali žinoti, kur rytdiena nuves. Gyvename tam, kad pasitiktume savo ateitį – nenuspėjamą, stebinančią, mokančią, kartais – keistą... Ir vis tik visas žavesys ir yra tame, kad nežinai, kas ryt nutiks. Eini ir ieškai, klysti, svajoji... Kuri ir rašai kiekvieną dieną Gyvenimą.

Vėjas plaikstė plaukus, pavasaris apsupo žaluma, o aš pakilau nuo suolelio atversdama tuščią puslapį savo užrašų knygoje...

Tikiuosi ir su Tavim dar susitiksim ateityje.

G. Žaltauskaitė

Ateitis pilna durų, už kurių nežinia kas slepiasiAmžinai Tavo, Blek


Minties grūdas


Verta žinoti

K. Grušelionytė

K. Grušelionytė

Atostogos – tai laikotarpis, skirtas paprasčiausiai pagaudyti vėją laukuose...

Teisė į atostogasTu jaunas žmogus, kuris ką tik baigė

universitetą ir rankose laiko diplomą bei nori jį

kuo greičiau patikrinti darbo rinkoje? O gal jau

studijų metais dirbai ir turi patirties? Tačiau ką

žinai apie atostogas darbo metu? Ne,

nesupraski klaidingai – atostogos jokiu būdu

nėra žodžio „darbas“ sinonimas, nebent Tau

tikrai labai pasisekė. Bet kaipgi atrodytų Tavo

atostogos, jei turėtum darbą? Ar jos dar

apskritai egzistuoja dirbančiam žmogui?

Asmenims, turintiems darbą, kiekvienais

metais suteikiama galimybė pasinaudoti

proga ir nuvažiuoti pailsėti prie lietuvaičių

taip pamėgtos Baltijos jūros. Ir tai tikrai nebus

pabėgimas iš darbo. Tai garantuoja darbo

teisės principai, kurie yra suformuluoti

vadovaujantis įvairiais dokumentais,

pavyzdžiui: Visuotinės žmogaus teisių dekla-

racijos, Tarptautinės darbo organizacijos

konvencijos ir kt. Šie dokumentai taip pat

garantuoja teisę ir į kitas teises. Atostogos, į

kurias turi teisę dirbant, yra vadinamos

kasmetinėmis atostogomis. Tai laikotarpis,

skirtas darbuotojui pabėgti nuo gal jau

įgrisusios darbo vietos, pailsėti ar

paprasčiausiai pagaudyti vėją laukuose,

gaunant vidutinį darbo užmokestį.

Žinoma, pasitaiko „švenčių“ ir Tu gali

sulaukti iš darbdavio neapmokamų atostogų

pasiūlymo. Bet kuriuo atveju žinok, kad turi

teisę pats rinktis kada nori atostogauti. Laiką

gali rinktis Tu, jei darbovietėje esi ne naujokas.

Atostogų jau gali tikėtis po 6 mėnesių neper-

traukiamo darbo, taigi atostogas turėsi jau

pirmaisiais darbo metais. Tai galioja tuo

atveju, jei įmonėje ar organizacijoje dirbi

pagal pasirašytą darbo sutartį.

Kasmetinės atostogos darbuotojui

suteikiamos už darbą, todėl jei nežiovausi ir 8

darbo valandas negersi vien tik kavos kolegų

rate, o dar ir kažką gero nuveiksi gali tikrai

tikėtis atpildo už pastangas – atostogų. Todėl

kuo skubiau tik pradėjęs dirbti turi būtinai kuo

geriau susipažinti su visais teisiniais

nuostatais ir žinoti savo teises. Žinoma,

nepamirštant ir pareigų.


Fotoreportažas

Z. Bagdono

M. Aglinskaitės

R. Novogreckaitės

G. Žaltauskaitės

E.Gendrėnaitės Z. Bagdono

R. Novogreckaitės

Pajusk vasarą!„Njuspeipio“ komanda siunčia Jums pilną puslapį vasaros, jog sesijos vargai neatrodytų tokie dideli!

Tikrai yra dėl ko stengtis!


ŽinialapisTarptautinė studentų organizacija BEST

balandžio mėnesį pakvietė visus į dar nematytą renginį Kaune.

Balandžio 14-16 dienomis Kauną šturmavo 56 Šiaurės Europos studentai. Juos visus vienijo bendras tikslas – inžinerinių varžybų „BEST Sprendimai“ antrasis etapas „BaBEC“ (Baltic BEST Engineering Competi-tion). Renginio metu studentai iš Talino, Rygos, Maskvos, Sankt Peterburgo, Kauno ir Jekaterinburgo universitetų varžėsi atlikinėdami dviejų tipų užduotis: Case Study ir Team Design.

Case StudyPenkios komandos varžėsi atlikdamos

atvejo analizės kategorijoje, kurioje sprendė problemą hipotetiškai. Jie turėjo sugalvoti/sukurti atsinaujinančios energijos jėgainę, kuri būtų pastatyta Japonijoje.

Team DesignDar šešios komandos atliko inžinerinę

užduotį, reikalaujančią sukonstruoti veikiantį prietaisą. Inžinerinę užduotį teikė gerai žinoma įmonė „Fima“. Kadangi dabartiniai studentai ateityje taps mokslo ir verslo kūrėjai, todėl „Fima“ jau dabar investuoja į jų ateitį. Trečiąjį kartą tokias varžybas organizuoti padedanti įmonė šįsyk dar labiau privertė paplušėti studentus. Jie per dvi darbo dienas turėjo sukurti transporto srauto skaičiuoklį/matuoklį, kuris skaičiuotų kelio platforma važiuojančius auto modeliukus.

Junior LECViena „BaBEC“ varžybų dalių buvo skirta ir

Kauno moksleiviams. Jaunuoliai per savaitę turėjo atlikti ir renginio metu pristatyti KTU pateiktą situacijų analizės užduotį – pateikti „svajonių“ roboto idėją: „Įsivaizduokite, kad technologijos Jums leidžia sukonstruoti tokį robotą, kokio norite. Roboto prototipas turi būti sukurtas jau iš esančių ir realiai pritaikytų

robotų – iš vieno galite paimti kažkokią jo savybę ir patobulinti ją“.

NugalėtojaiKomisijos nariai: UAB „Fima“, inžnierinių ir

socialinių mokslų atstovai, ilgai ir karštai diskutavo, kuriuos paskelbti geriausiais. Visos komandos buvo šmaikščios, kūrybingos, kupinos genialių idėjų. Case Study užduotį laimėjo išradinga ir linksma Rygos komanda. Vėliau, po ilgų ir karštų diskusijų, buvo išrinkti ir Team Design užduoties nugalėtojai – taip pat komanda iš Rygos. Labai nedaug nuo laimėtojų atsilikusios Kauno ir Maskvos komandos pasidalino antrąją vietą.

Junior LEC geriausiai pasirodė komanda „Vyturiai“ iš Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos.

Labai dėkojameBEST Kaunas dėkoja Kauno technologijos

universitetui už paramą ir pagalbą organizuo-jant renginį, komisijos nariams prof. Arvaidui Galdikui, dakt. Ievai Cesevičiūtei bei UAB „Fima“ plėtros direktoriui Vytautui Zinkevičiui, Kauno Simono Daukanto, „Vyturio“ katalikiškai ir „Atžalyno“ vidurinėms mokykloms bei „Saulės“ gimnazijai už aktyvumo ir mokslo skatinimą bei bendradarbiavimą su studentais.

Taip pat nuoširdų ačiū organizatoriai taria renginio generaliniam partneriui „Fima“, partneriui „VESIGA“, kurie tiki ir palaiko paprastų studentų idėjas bei skatina juos eiti pirmyn.

Organizatorių info.

Iškart po Velykinių kiaušinių marginimo maratono STARtuok! reklamų konkursas kviečia į dvi linksmas bei įdomias popietes su reklama. Kauno Humanitariniame fakultete vyks interaktyvios reklamos kūrimo dirbtuvės, kurių metu visi moksleiviai bei studentai turės galimybę patys dalyvauti vaizdo bei spaudos reklamų kūrimo procese.

Reklamos kūrimo dirbtuvės – tai puikus ir išskirtinis būdas parodyti savo aktorinius bei kūrybinius gebėjimus. „Improvizuo-tos scenos, akimirksniu sugalvoti ir čia pat įgyvendinti scenarijai, daug juoko ir gerų emocijų – štai kuo šios dirbtuvės tokios ypatingos“, – sako STARtuok! vadovė Giedrė Rutkauskaitė.

Šiemet rengiamos net dvi reklamos kūrimo dirbtuvės: vaizdo – balanžio 27 d. ir spaudos – gegužės 13 d. Pirmosiose dalyviai turės kuo įtaigiau bei kūrybiškiau pareklamuoti išsirinktą daiktą, o visą reklamos kūrimo procesą �ksuos

studentų televizijos Kobra TV kameros. Antrų dirbtuvių metu visi susirinkusieji galės kartu su tikrais reklamos profesionalais kurti spaudos reklamą. Geriausios reklamos bus parodytos galutinio renginio metu gegužės 20-ąją.

STARtuok! reklamų konkursas kasmet pritraukia vis daugiau kūrybingų bei talentingų reklamos kūrėjų ir jos mėgėjų iš visos Lietuvos. Studentai bei moksleiviai gali nemokamai dalyvauti žymiausių reklamos specialistų seminaruose, o visi manantys, kad ir patys turi ką pasakyti, kviečiami kurti savo vaizdo reklamas. Originaliausių reklamų autoriai bus apdovanoti STARtuok! rėmėjų prizais.

Daugiau informacijos apie projektą rasite: http://startuok.vukhf.lt/

STARtuok! reklamos kūrimo dirbtuvėsLaikas: 11:00 – 12:30 .Vieta: VU KHF (Muitinės g. 8, Kaunas).

Agnė Sabaliauskaitė

STARtuok! kviečia į reklamos kūrimo dirbtuves

Studentiškas slalomas su „drifto“ prieskoniaisBalandžio 20 dieną prie „PLC Mega“ vyko kasmetinis KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto studentų atstovybės Fumsa organizuojamas „Studentiškas automobilių slalomas“, kuris pritraukė virš 70 dalyvių. Šių metų naujovė – speciali „Senukų“ rungtis, kuri pasirodė ne visiem įveikiama. Atsirado ir tokių vairuotojų, kurie sumaišę slalomą su „driftu“, „prasinešė“ pro trasą ir dėl to buvo diskvali�kuoti. Priekinių varomųjų ir bendroje klasėse pirmąją vietą užėmė Ignas Domeika. Greičiausia mergina tapo Lina Leonavičiūtė, o galinių varomųjų klasės nugalėtojas – Vilius Paulauskis.Jei šiemet studentiškame automobilių slalome nesudalyvavai, nepramiegok jo kitąmet!Įamžintas akimirkas ir rezultatus galite pamatyti www.funtikudienos.lt

Organizatorių info.

Įmonės „Fima“ atstovai su dalyviais.

Team Design užduoties pristatymas.

BEST KaunasGenialios idėjos Kaune!


Verta žinoti

Šiemet festivalis turės netikėtų ir netradicinių sprendimų bei staigmenų. Pagaliau jūsų dėmesiui pristatome netikėčiausią ir itin malonią žinią: birželio 23 d. prie Lūksto ežero Rasas kartu švęs Aistė Smilgevičiūtė ir grupė SKYLĖ! Aistė ir viena profesionaliausių grupių Lietuvoje – SKYLĖ– festivalyje pristatys įvairius geriausius visų laikų savo kūrinius, tarp kurių bus ir kelios dainos iš albumo BROLIAI.

Kitas festivaliui Kilkim Žaibu svarbus akcentas yra tai, kad kartu švęsti Rasas atvyksta seni festivalio bičiuliai – baikeriai VORAI. Baikeriai VORAI tradiciškai (Rasų dienomis) kasmet organizuoja moto ralį aplink Lietuvą senoviniais motociklais su lopšeliais. Kelionės tikslas yra aplankyti Lietuvos laisvės kovotojų partizanų buveines visoje Lietuvoje. Būtent šios sveikintinos ekspedicijos metu motociklistų kolona aplankys ir festivalį Kilkim Žaibu.

Tokiu būdu „Rasų su Žaibais“ šventėje šalia senųjų amatų, žaidimų, rungčių bei dainų prisidės dar ir senoviškos moto technikos paradas. Technikos mylėtojai turės galimybę dalintis įspūdžiais prie išrikiuotos motociklų kolonos.

Lietingą pirmadienį, balandžio 11 dieną, Vilnių sukrėtė triuškinanti sunkiosios muzikos audra. Vokiečių kolektyvai SUIDAKRA bei FINAL DEPRAVITY (pakeitę pasirodyti negalėjusius savo tautiečius Debauchery) ir Jungtinės Karalystės thrash metalo pažiba ONSLAUGHT savo triukšmingu pasirodymu klube „New York“ pritraukė minią gerbėjų, iš visų jėgų siautusių viso pasirodymo metu.

Renginį atidarę FINAL DEPRAVITY sunkiosios muzikos mėgėjus pamalonino moderniu heavy/thrash metalo skambesiu, puikiai atskleidusiu jaunosios kartos muzikantų talentą bei potencialą ir nepalikusiu susirinkusių žiūrovų abejingų. Tuo tarpu SUIDAKRA savo gebėjimu savitai derinti Black/Death metalą su folkloro skambesiu nustebino tiek senus savo gerbėjus, tiek niekada anksčiau jų negirdėjusius klausytojus ir išjudino iki tol tik ramiai stebėjusius renginį. O po trumpos pertraukos į sceną žengę vakaro „headlineriai“ ONSLAUGHT galutinai privertė

visą be išimčių publiką šėlti taip energingai, lyg tai būtų paskutinis vakaras jų gyvenime.

Sunkiosios muzikos koncertas 3xMetal neabejotinai buvo labai vykęs. FINAL DEPRAVITY, SUIDAKRA bei ONSLAUGHT išties yra vienos reikšmingiausių muzikantų savo laikotarpių ir žanrų lygose. Savo turo, pretenzingu pavadinimu „Scream For Violence“, po Europą metu šie atlikėjai neaplenkė ir Lietuvos – ir neprašovė. Grupė ONSLAUGHT po koncerto Vilniaus fanus pavadino labiausiai pašėlusia publika, kokiai tik yra groję šio turo metu.

„Kilkim Žaibu 2011“ staigmena – SKYLĖ ir senoviniai motociklai!

3xMetal: triguba Europietiško sunkiojo metalo ataka

Daugiau informacijos:www.kilkimzaibu.com

„Akimirkas iš renginio pristato V. Jurevičius“

Visuomet prisimenu šį aforizmą kalbant apie ateities planus. Pasverti visas galimybes, numatyti būsimas situacijas – tam tikrai reikia genialumo. Tuo tarpu šiandien mus verčia „susiplanuoti“ gyvenimą labai anksti – dvyliktoje klasėje renkiesi aukštojo mokslo programą fantastiškos srities, apie kurią, kaip paaiškėja vėliau, tada nieko doro nesuvokei. Vėliau mokaisi visokių nesąmonių, nors nesupranti, kam tau jų reikia ir tvirtu (?) žingsniu žengi į ateitį, kuri niekada nebus tokia, kaip tikėjaisi.

Maža to, kad turi numatyti savo gyvenimo vingius dešimtmečiams į priekį, taip pat turi aiškiai žinoti, kodėl darai vieną ar kitą dalyką, kuris, jei paklausytume sveiko proto, yra visiškai nenaudingas, tačiau galbūt (!) pravers ateityje. Šiuo metu labai madingas keiksmažodis „motyvacija“, prisipažinsiu, gerai nežinau, ką tai reiškia. Tiesiog pasidarė labai šaunu spjauti į žvirblį saujoje ir visomis išgalėmis siekti briedžio girioje. Bent jau medicinos studentai tą ir daro: aukoja ilgus metus jaunystės, kad ateityje turėtų aukštai vertinamą profesiją, galėtų dirbti prasmingą bei įdomų darbą ir turėtų šiek tiek pinigėlių kišenėje. Skamba gražiai, tačiau garantijų, kad būtent tau bus taip ir ne kitaip, nėra jokių.

Gyvenimas negali suteikti garantijų. Mes nežinome, kada papulsime po traukinio ratais, nežinome, kada įplyš aterosklerozinė plokštelė. Mes nuostabūs tuo, kad sugebame apsisiausti saugumo iliuzija. Tai yra pati didžiausia vertybė. Gebėjimas įprasminti instinktų ir atsitiktinių �zikinių – cheminių reiškinių, kuriuos suvokiame kaip mintis bei emocijas, kombinacijas, padaro mus išskirtine Žemės gyvūnijos rūšimi.

Apie ateitį mąsto įvairios faunos rūšys. Visi žinome, kad voverės žiemai kaupia riešutus ir giles, šunys „geresnei dienai“ užkasa kaulus. Žmogus, tačiau, moka dirbti tam tikrą pasirinktą darbą, pasitikėdamas

kitu žmogumi, kad jis atliks kitą speci�nį darbą. Abu darbai būtini išgyvenimui. Visas civilizacijos varikliukas paremtas tuo, kad mes pasitikime, kad kažkas gerai padarys tam tikrą darbą, kuris būtinas mūsų egzistencijai. Absoliutus nepasitikėjimas verčia mus atlikti visus darbus ir šiuo atžvilgiu padaro mus šunimis ar voverėmis.

Tuo tarpu visiškas pasitikėjimas padaro mus pernelyg priklausomais ir silpnais. Sprendimas pasitikėti kuo nors ar ne – vadinamas rizikos įvertinimu. Neretai nuo rizikos ir pasitikėjimo vertinimo priklauso ir tavo gyvybė. Prancūzijos revoliucija, vėliau sekę Napoleono laikai Europoje pareikalavo šimtų tūkstančių gyvybių. Būti politiku revoliucijos metu – tolygu savižudybei, kai kiekvieną dieną šimtai žmonių už nieką nužudomi; kuo aukštesnį postą užimi, tuo didesnis šansas būti giljotinuotam. Žozefas Fušė sugeba eiti aukštas pareigas visų režimų sąlygomis, laiku sugebėdamas perbėgti į naujai kylančios politinės jėgos stovyklą. Fušė gyvenimas – nuolatinės išdavystės. Ką jis pats apie tai manė? „Aš niekada neišduodu. Aš tik numatau ateitį. Numatyti, juk nereiškia išduoti“, – tokius žodžius į Fušė lūpas deda žymusis biogra�jų kalvis Stefanas Cveigas. Fušė tituluojamas didžiausiu istorijoje apgaviku ir išdaviku, tačiau jis mirė sava mirtimi bei apsaugojo savo šeimą nuo persekiojimų, o jo gabumus vertino ir respublikonai, ir Napoleonas, ir rojalistai, nepaisant to, kad visi buvę ne kartą apvynioti apie pirštą. Aišku viena: Fušė maksimaliai tiksliai apskaičiuodavo riziką ir, suprantama, niekuo iki galo nepasitikėjo.

Šiais laikais ateities veiksnių vertinimas nėra gyvybės ar mirties klausimas, tačiau tai lemia mūsų ateities gyvenimo kokybę. „Kaip pasiklosi, taip išmiegosi“, – sako liaudis. „Jeigu kas nors nepadegs tavo lovos tau miegant“, – pridedu aš.

Šviesa tunelio galeA.Musneckis

D. Lukšta

Šulinys


Optimistas mato šviesą tunelio gale. Pesimistas šviesos nemato. Realistas mato į jį lekiantį traukinį.

Kiekvienas renkamės savo kelią

Visa medžiaga, pateikta „Njuspeipyje“, yra laikraščio nuosavybė.K edak , draudžiama. Redakc respondentų, straipsnių herojų bei autorių nuomone. Už reklamos ir asmeniniųskelbimų bei juose pasitaikančias klaidas redakcija neatsako. Sakome didelį AČIŪ KTU Studentų atstovybei už spalvas, popierių ir namus. Dėkojame „Njuspeipio“ idėjos autoriui Arūnčikui.

Spausdino:UAB „Spindulio spaustuvė“

Adresas: K.Donelaičio g.73,LT-44029, Kaunas.El.p.: [email protected]

Redaktorė:Renata Novogreckaitė

pavaduotojas:

Žurnalistai:Agnė VinkauskaitėJurgita TaurinskaitėGintarė PranarauskaitėRūta ZinevičiūtėDovilė PukertaitėEdita Baltrėnaitė

Julius Vaitka sRaimondas Jurge sAlgirdas MusneckisDalius GudeikaAudrius ŽilinskasIndrė JonauskytėJurgita ŠyvokaitėEvelina KuodytėAustėja BendoraitytėLiucija SabulytėViktorija JuciūtėGintarė DaugėlaitėKarolina Grušelionytė

ė

Maketuotojai:{[email protected]}Ignas GaižauskasTomas Liutvinas

Fotokorespondentai:Gintarė Žaltauskaitė (vyr.)Eglė GendrėnaitėZigmas BagdonasRamunė BartusevičiūtėJu nas LekavičiusDainius Lukšta

Redaktoriaus

Šarūnas Sakalauskas

Njuspeipio ieškok:Kaune – KTU, VDU, LŽŪU, KK, KMU, „Vero Cafe“, „Džem Pub“, „B.O.“.Vilniuje – VK, VU, VPU, VGTU, MRU.

Skaityk „Njuspeipį“ internete www.njuspeipis.lt

Filoso�jos paskaitoje dėstytojas klausia: -Kas yra daiktas?Kažkas sako stalas, kitas – mašina, kai iš galo pasigirsta:- Alaus butelis pagirioms numal- šinti – va čia tai daiktas!

***Buratinas klausia tėvo:-Kodėl nupirkai šitą dovaną mano gimtadieniui? Man ji nepatinka.-Sūneli, nevisi gauna to, ko nori.-Na tėveli, man tikrai ji nepatinka.-O kuo ji tau bloga?-Žinai, tas bebras kažkaip keistai į mane žiūri...

***- Keista ta žemė mūsų sode. Pasodinau pomidorus – išaugo kopūstai, pasėjau petražoles – išdygo ridikėliai. - Čia dar nieko. Neseniai pasėjau aguonas – išdygo mentai.

***Mokytoja klausia Petriuko: – Kas toliau – Mėnulis ar Afrika? – Aišku, kad Afrika! Juk Mėnulį tai matome, o Afrikos ne.

Didžiojoje Britanijoje, autobuso stotelėje, stovi lietuvis ir anglas. Oras, kaip visada, prastas, lyja, žvarbu. Anglas išsitraukia cigaretę, jau nori prisidegt, bet pažvelgęs į šalia susisukusį lietuvį ištiesia jam mandagiai cigarečių pakelį: - Smoking? - Ne, tiesiog nauji treningai...

***Petriukas sėdi ant suoliuko susiraukęs, piktas. Prieina prie jo Andriukas. – Na, ko toks surūgęs? Petriukas atsako: – Sėsk šalia, papasakosiu. Andriukas atsisėda, o Petriukas ir sako: – Suolas dažytas…

***Tėtis renka dukrai dovaną gimtadienio proga. Pardavėjas siūlo jam įvairias Barbes. „Štai netekėjusi Barbė už 22 eurus. O čia ištekėjusi Barbė. Jos kaina 27 eurai. Pažvelkite ir į išsiskyrusią Barbę tik už 680 eurų“. Tėtis stebisi: „O kodėl

šita lėlė tokia brangi?“ „Nes kartu su ja jūs gausite tokius priedus, kaip Keno automobilis, Keno grotuvas ir Keno namas“, – atšauna pardavėjas.

***Laiku apmokėtos skolos saugo dantis geriau už bet kokią dantų pastą.

***Ateina klientas pas laikrodininką. Laikrodininkas paima kliento laikrodį, atidaro, o iš jo iškrenta nudvėsęs tarakonas. Meistras ir sako: - Aaa dabar suprantu, kodėl jūsų laikrodis neina. Mašinistas numirė.

***Ateina pirmakursė į kavinę ir sėdi. Ateina padavėjas ir sako:- Sveiki, gal norite sauso vyno?- Gerai, įberkite!

***Ant uolos sėdi erelis ir Kūlverstukas. Erelis klausia: - Na ką, skraidom toliau? - Palauk, kol ausytės pailsės.

Jurg

itos

ir Š

arūn

o an

ekdo

tų tr

oški

nys

M. Aglinskaitė

Mažutis galingas puodelisM.Aglinskaitė

D. Gudeika

Palaida bala

Įsivaizduokite, kad turite idėją, kuria labai tikite. Įsivaizduokite, kad norite apie ją papasakoti pasauliui.O pasaulis jums milijoną kartų sako „Ne!”. Jums tenka praeiti devynis pragarus, kol pasaulis pagaliau jumis patiki ir tyliai ištaria „Taip…“. Kiek iš mūsų pasiduotų, išgirdus 50 „Ne“, ir eitų toliau? Turbūt nedaugelis. Vienas iš žmonių, kuris nepasidavė, buvo Howardas Schultzas išgarsinęs „Starbucks“ kavą visame pasaulyje.

Knygoje „Kava su meile. Kaip Starbucks sukūrė kompaniją puodelis po puodelio“ (Leidykla „Eugrimas“, 2008) pasakoja apie jauno žmogaus svajonę įkurti puikios espresso kavos kavinių tinklą ir išplėsti jį iki pasaulinio lygio. Kūrinys (pa)tiks ne tik jauniesiems ir patyrusiems verslininkams, bet ir žmonėms, ieškantiems knygos apie tikslų siekimą ir jų įgyvendinimą. Arba tiesos tiems, kurie nori išgirsti istoriją su laiminga pabaigą.

Suklysite manydami, kad knyga tik apie sėkmę bei joje punktais išvardinti dalykai, kuriuos įvykdę įkursite tobulą verslą. Autorius paprastu stiliumi pateikia sėkmės istoriją su keliais ir klystkeliais, klaidomis ir nenumatytomis kliūtimis. Gyvenime geri dalykai pasiekiami sunkiai, o ir pats vienas viso kelio neįveiksi. Howardas Schultzas knygoje dažnai cituoja kitų garsių žmonių mintis apie sėkme ir teigia, kad be šeimos ir gerų draugų nebūtų to pasiekęs.

Kai kurie žmonės mato dalykus tokius, kokie jie yra, ir klausia: „Kodėl?“. Aš sapnuoju dalykus, kurių

niekada nebuvo, ir klausiu: „Kodėl ne?“ (D. B. Šo)Kiekvienas sėkmingas verslas yra kažkada

kieno nors atliktas drąsus sprendimas (P. Drakeris)Mes vertiname save pagal tai, ką galime daryti,

kiti mus vertina pagal tai, ką mes jaus esame padarę (H. V. Longfelou)

O dabar ramiai bežiūrėdami į tolį išgerkime espresso kavos ir pagalvokime apie savo svajones.

A.Makkenzi (JAV) Matas 2 ėjimais


Nr. 76 atsakymai: 1.b7 Kc7 2.a7 – baltieji laimi. 1.Ka8 b7+ 2.Kb8 – lygiosios.

„Njuspeipis“ kviečia vasaroti aktyviai! Susitiksim

e rugsėjį!

E. Gendrėnaitės nuotrauka.

njuspeipis #77

Documents